Wikipedia bat_smgwiki https://bat-smg.wikipedia.org/wiki/P%C4%97rms_poslapis MediaWiki 1.47.0-wmf.1 first-letter Medėjė Specēlos Aptarėms Nauduotuos Nauduotuojė aptarėms Vikipedėjė Vikipedėjės aptarėms Abruozdielis Abruozdielė aptarėms MediaWiki MediaWiki aptarėms Šabluons Šabluona aptarėms Pagelba Pagelbas aptarėms Kateguorėjė Kateguorėjės aptarėms TimedText TimedText talk Module Module talk Event Event talk 0 10 363371 360051 2026-05-11T00:00:25Z Kwamikagami 463 363371 wikitext text/x-wiki {{ŠalėisLentelė-sgs| pavadėnėms={{PAGENAME}}| vėitėnisPavadėnėms='''Žemaitėjė'''| kėlm=Žemaitėjės| ongl=Samogitia| vieleva=Flag of Žemaitija.svg| gerbs=Grand Coat of Arms of Samogitia.png| suostėnė=[[Telšē]]| pluotībė=~21000 km² | gīv.=~0.5 mln. | dėdliausisMiests=[[Šiaulē]]| prigol=[[Lietova]]| valiota=[[Eurs]] (EUR)| ČiesaZuona=UTC +2| vasarasČiesos=UTC +3| TLD=LT| tilKuods=370 }} [[Abruozdielis:Lopaiciu piliakalnis1. 2007-06-12.jpg|thumb|[[Luopaitiu pėliakalnis]]. Rėitava sav.]] [[Abruozdielis:Simonas Daukantas.png|thumb|upright|Žemaitiu istuorėks S. Daukants]] [[Abruozdielis:Žemaitėjė nug Bėliuoniu pėliakalnė 1.JPG|thumb|Žemaitėjė nug [[Švėntkalnis|Bėliuoniu pėliekalnė (Švėntkalnė)]]]] '''Žemaitėjė''' – krašts, esontis vakarū [[Lietova|Lietuvuos Respoblėkuo]]. Ana īr vėina ėš [[Lietova|Lietuvuos]] istuorėniu etnuograpėniu regėjuonu. Ožjėm aple 21000 km². Gīven čė aple 500 tūkst. gīvėntuoju. Šiaurie robežios ēn so [[Latvėjė]], tūliau jau Lietovuo so [[Aukštaitėjė]] ([[Šiaulē]] imtėnā), pėitūs – so [[Sūdova]], kompoks so [[Rosėjė]]s Kalinėngrada srėtėm, vieliau so [[Mažuojė Lietova]], vakarūs – prī [[Palonga|Palonguos]] sėik [[Baltėjės jūra]]. Istuorėnis robežios rītūs īr palē [[Neviežis|Neviežė]], bet iprastā tā palē [[Dubīsa]]s opė. Istuorėnės suostėnės īr bovosės kelės: [[Varnē|Medėninkā]], [[Raseinē]]. Dabā laikuomi [[Telšē]]. Žemaitėjės luotīnėšks ėr [[onglu kalba|onglėšks]] pavadėnėms ''Samogitia''. == Žemaitėjės istuorėjė == [[Abruozdielis:Smg seinas.png|thumb|left]] ''Vėizėkėt da straipsni: [[Žemaitėjės istuorėjė]]'' Dabartėnė Žemaitėjė sosidarė tėk [[XIX omžios|XIX omžė]] pabonguo, lėgė tou čiesa Žemaitėjė ožjėmė dėdlesni pluota nego dabartėnēs čiesās. Žemaitėjės vards ėr anuos konėgākštē ([[Vīkints]] ė [[Gerdvils]]) mėnavuonami [[1219]] m. Galiča-Vuolīnės taikuos sotartie. Bat anėi mosietās nabova pėrmi žemaitiu konėgākštē. Vagol [[Palemuona dinastėjė|legėnda aple Palemuona]], pėrms žemaitiu konėgākštis bova [[Borks]]. Bet tūmetėnė Žemaitėjė bova vadėnams pluots daugiau dabartėnie vėdorė Lietovuo (terp Dobīsas ė [[Švėntuoji|Švėntuosės]]), nakap vakarūs. Bat pūton sosimaišė̄ so koršēs, žėimgalēs žemaitē pasistūmė i vakarus. Vakarū ė rītū žemaitius tūmet skīrė [[Karšovuos gėrė]]. Žemaitiu konėgākštē varžės so [[Mindaugs|Mindaugu]] diel Lietovuos suosta. [[XIII omžios|XIII o.]] vakarū Žemaitėjė ožkariava vuokītē. Tepuogė šiaurie bova kėits Kalavėjoutiu uordėns, ale žemaitē, vadovaunamė Vīkinta ana nūgaliejė [[Saulies mūšis|Saulės kuovie]] [[1236]] m. Žemaitėjės konėgākštīstė bova vėina ėš pagrėndiniu [[LDK]] daliū. LDK netgė kelis sīkius bova žemaitius parleidus i krīžėninku ronkas – [[1382]] m. Dobīsas sotartim, [[1398]] m. Salīna sotartim ė [[1404]] m. Raciuonža sotartim. No žemaitē vėsūmet nuognē prėišėnas vuokītiam ėr anū pėlnā nabova ožėmtė. Karšovuos žemės bova pastuovē poldėniejamas vuokītiu ė palėka tīrās. Pu Žalgėrė kuovės bova pasirašītas Tuorūnės ė [[Mielna taika|Mielna taikuos sotartis]], ė krīžėninkā daugiau nabpoulė Žemaitėjės. 1413 m. bova pradiets žemaitiu krėkštos. Ale Žemaitėjuo tvirtā laikės [[baltu viera]] ė žemaitē da ėlgā prīšėnas krėkštiunībē. [[Varnē|Varniūs]] (Medėninkūs) bova ikorta [[Žemaitėjės vīskopėjė]]. Žemaitėjuo diel anuos savaronkėškoma, suocēlėnės padėitėis [[lažos]] nabova tuokis sonkos kap Lietovuo ė tūdie čė spieriau radas naujė koltūra. 1569 m. Žemaitėjė sīkiom so Lietova patapa [[Žečpuospolėta]]s dalim. Ana palėka kap [[Žemaitėjės seniūnėjė]], katra iejė nū [[Palonga|Palonguos]] lėgė [[Kiedainē|Kiedainiu]], ė nū [[Žagarė]]s lėgė [[Kībartā|Kībartu]]. Suostėnė bova Varnē, sodarė 28 tijūnėjės. Nū 1441 m. LDK konėgākštis palėka ė Žemaitėjės konėgākštio, tūdie krašts vadėnts Žemaitėjės konėgākštīstė. Paskom Žemaitėjė palėka carėnės [[Rosėjė]]s dalėm. XIX o. čiuonās pradietė vēktė [[Žemaitiu lietovėškasis sājodis|Žemaitiu sājūdis]] – bova pradiets koltūras, istuorėjės, etnuograpėjės tīrėniejėms ė okatėjėms. Īpatėngā nūsipelnęės tuos gadīnės prietelios bova [[Sėmuons Daukonts]], katros parašė žemaitiu istuorėjė. Pu sokėlėmu koltūrėni žemaitiu vēkėma cara valdė pradiejė gintė, bova oždrausts rašīms luotīnėškuom raidiem, ėmtas oždarėnietė bažninčės. Žemaitiu žemies nuognē liuob dėrbtė kningnešē. Lietovā pasėikus liousoma 1918 m., Žemaitėjė bova kap neatskėriama [[Lietova|Lietovuos]] dalės, ale toriejė nemažū etnuograpėniu-tautėniu skėrtomu. Vėins ėš valnuos Lietovuos prėzidentu, [[Aleksandras Stulginskis|Aleksandros Stolgėnskis]] bova nū Žemaitėjės. [[Antanas Smetona|Smetuonėnie]]-pruofašėstėnie Lietovuo bova stengiamas kū spieriau vėsėškā solietovintė žemaitius, bova primesta sovalkėitiu ruoda. [[Žemaitiu plents]] patapa pagrėndine Lietova ė Žemaitėjė jongiantio kelio. Par [[TSRS|suovėitu]] gadīnė Žemaitėjė da labiau solietovinta – daugums žemaitiu ėšvažėniejė pu vėsa Lietova ė daug lietoviu atsikielė i žemaitiu žemis. Šmuots mondrū žemaitiu bova prėverstėna ėšvežta i Sėbėra. Nabova palikta juokiū sālīgu riedītėis žemaitiu koltūras. Apent Lietovā palėkus liuosā, žemaitiu sālīgas pageriejė – prasidiejė koltūras atgėmėms. No da paslėka biedu diel žemaitiu kap tautuos napripažėnėma, žemaitiu ruodas sovaržīma. == Žemaitėjės valdė == Nūnā Žemaitėjė vagol istatīmus īr vėsėškā vėinuoda [[Lietova|Lietovuos]] dalės, katra natora juokės savėvaldas. Ana ivēn ī [[Telšiū apskrėtis|Telšiū]], [[Šiauliū apskrėtis|Šiauliū]], [[Klaipiedas apskrėtis|Klaipiedas]] (dalės), [[Tauragies apskrėtis|Tauragies]], [[Kauna apskrėtis|Kauna]] (dalės) apskrėtis. Žemaitėjės koltūrā ė ruodā atstovaun [[Žemaitiu kultūras draugėjė]]. Tepuogė vėik pats savėi pasiskelbė̄s Žemaitėjės parlaments ėr anam vadovaunantis „žemaitiu prezidėnts“ [[Justėns Burba]], katros sėik Žemaitėjės [[autanuomėjė]]s ėr apelioun ī istuorėnius faktus, kap pavīzdīs, ka [[ES]] torietom somuokietė žemaitiam, ka anėi apgīnė Euruopa nū muongolu. Žemaitėjės parlaments nātstovaun žemaitiu kalbas ė koltūras. Tepuogė da vēk aktīvėstu gropės, katruos sėik [[Žemaitiu tauta|žemaitiu tautuos iteisėnėma]] ([[Ontans Kontrims]], [[Egidijus Skarbalius|Egėdėjos Skarbalios]] ėr kt.). Ale dėdliuojė žemaitiu dalės ėšpažīst sava ėšskėrtėnoma nu lėkosės Lietovuos dalėis, bet īr prīš Lietovuos ėr Žemaitėjės dalėnėmus puolėtėnie pluotmie. == Žemaitėjės geuograpėjė == [[Abruozdielis:Plateliu ezeras.Zem.2007-08-06.jpg|thumb|[[Plateliu ežers]]]] Žemaitėjės regėjuona dėdliausė dali ožjėm kalnouta, par paskotėni aplediejėma palėkos [[Žemaitiu aukštoma]]. Ana ēn lonko nug [[Skouda rajuons|Skouda rajuona]] lėg pat [[Neviežis|Neviežė]] žemomuos. Aukštiausė Žemaitėjės vėita īr [[Medviegalis|Medviegalė kalns]] (234,6 m), tepuogė da īr aukšti [[Šatrėjė]]s (228,7 m) ė [[Girgždūtė]]s (228 m) kalnā. Vėsė šėtė kalnā īr ont Žemaitiu ondenskīras kalvīna. Pėitū Žemaitėjuo ēn Karšovuos žemoma, katra skėra Vėlkīškiu kalvagobris. Vakarėnie dalie paviršios leidias ont Pajūrė žemomuos, katra ēn lėg pat [[Baltėjės jūra]]s. Patiuo šiaurie īr šmuots ėš Latvėjės atēnontės Korša aukštomuos, vuo [[Vėnta (opės)|Vėntuos]] basēnė tesias Vėntuos vėdoropė žemoma. Rītėnie posie Žemaitiu aukštoma ledias i Rītū Žemaitiu plīnaukštė vuo paskom i [[Vėdorė Lietovuos žemoma]]. Žemaitėjė īr vėdotėniu platomu klėmata joustuo. Čė uorā geruokā skėrias nūg Lietovuos uorū. Diel Baltėjės jūras artoma ė Žemaitiu aukštomuos žemaitiu žemie ėškrint daug daugiau [[krėtolē|krėtoliu]] negou Lietovuo. Ka vėsom kraštė daugomuo uorā atēn ėš vakarū šmuota, nū Baltėjės, sonkūs lītaus [[debesis|debesē]] ožsikabėn ož aukštomū, īpatėngā Žemaitiu ondenskīras kalvagobrė, ė palėik sava krėtolius anūm šlātūs. Patė šlapiausė Žemaitėjės (ė vėsuos Lėitovuos) vėita īr [[Laukova|Laukovuo]] ėr i pėitus nū [[Rėitavs|Rėitava]]. Čė par metus vėdotėnėškā ėškrint vėršom 900 mm krėtoliu. Ale tuo patiuo Laukovuo tepuogė īr tap bovė̄ (2002 m.), ka par ciela mienesi (rogpjūti) naėškrėta ani laša lītaus. ēnont tūlīn nū Laukovas krėtoliu mažie – Žemaitiu aukštomuos vėdorie ėškrint 850–900 mm, vuo dėdiuojė daugomuo Žemaitėjės 700–850 mm par metus. Patė sausiausė krašta vėita īr i rinki nug [[Šiaulē|Šiauliu]] – čė par metus ėškrint mažiau nē 550 mm. Daugoms krėtoliu Žemaitėjuo ėškrint [[vasara]]s ė [[rudou|rodėnė]] čieso (lėipa, rogpjūti, sieji, spali) kap [[lītos]]. Ale žemaitiu žemie ėškrėnt i daug [[snėigs|snėiga]] – vėdotėnis snėiga pakluota stuoroms īr 25-30 mm, bet 1931 m. Laukovuo bova orašīts Lietovuos rekuords – snėiga patals bova 94 cm stuoroma. ēnont ont pajūrė snėiga pakluota stuoroms mažiej, ė snėigs ėšsilaik trompā (prī Palonguos mažiau nekap 70 dėinas). [[Abruozdielis:Tveru seniunija, 2007-06-12.jpg|thumb|right|Žemaitiu aukštomas natuol Tveru]] [[Abruozdielis:Stirbaiciu eiguva.Zem.2007-08-23.jpg|thumb|Daugomas Žemaitėjės mediu eglīnā ī]] Žemaitėjuo temperatūra lėipas mienesi īr aple 16 °C ė mažā skėrias par vėsa pluota. Tėktās prī [[Tauragie]]s ė [[Šiaulē|Šiauliū]] īr šiltiou kap 17 °C. Ale žėima, sausė mienesie šiltiausė īr prī jūras – vėdotėnėškā -3 °C. Rītūs uors šaltiej: Žemaitiu aukštomuo -4-5 °C, a prī Kelmės šaltiau -5,5 °C. Žemaitėjuo paprastā pota viejē ėš vakarū, tepuogė ėš šiaurės, ė natonkē būn ėš rītū aba pėitū. Smarkiausis [[vies]] īr prījūras (vėd. 5 m/s), lėkosiam pluotė (4-4,5 m/s). Žemaitėjuo būn mažiausē saulietu dėinū par metus (palīgėnėmou so Lietova). Tas īr dielē tuo, ka debesē nū jūras ožstring aukštomūs. Pats „tamsiausis“ krašts ī trėkompis [[Platelē]]-[[Telšē]]-[[Rėitavs]], ba čė par metus būn mažiau kap 40 saulietu dėinū. Daugiausė saulietu dėinū īr prī jūras (>55 d.). Dielē tuo, ka Žemaitėjuo tonkē līīn, čė īr tonkos opiu tinklos. Daugoms Žemaitėjės ivēn i [[Nemons|Nemona]] basēna, šiaurie īr [[Vėnta (opė)|Vėntas]] basēns, patsā šiaurės rītinis šmuots pakliūn i [[Lėilopė]]s basēna, vuo vakarūs – i [[Bartova]]s basēna. Dėdliausė žemaitiu opės [[Vėnta (opė)|Vėnta]] ī. Anuos dėdlesni intakā īr [[Vardova]], [[Virvītė]], [[Vadakstė]]. Pėitėnio robežiom tek [[Nemons]]. Anou basēna svarbiausės opis īr [[Jūra (opės)|Jūra]], [[Mėnėjė]] (žemaitiūs tėktās aukštopīs), [[Šešovės]], [[Dobīsa]], [[Mėtova]]. Žemaitėjuo tepuogė īr [[Mūša]]s, [[Bartova]]s aukštopē. Pu gausiū lītū žemaitiu opis smarkē patvinst. Žemaitiu aukštomuo īr nemažā ežerū: [[Plateliu ežers|Plateliu]] (dėdliausis ė gėliausis), [[Loksts]], [[Mastis]], [[Plinkšiū ežers]], [[Seduos ežers]], [[Tausals]], [[Bėržulis]], [[Riekīva]] ė kt. Vuo pėitū ė rītū Žemaitėjuo ežerū zars nie. Tepuogė īr nemažū pelkiu: [[Kamanas]], Tītuvienu tīralis, [[Rēskiū tīrs]], [[Laukesa]], Dėdlīsā tīrolis. Pagrindėnā Žemaitėjuo būdingas jaurėnės pelkėnes ė velienėnes jaurėnes [[dėrva]]s, medies, pru ežerū da īr pelkėniu dėrvu. Ož Vėntas opėis ė Karšovuo prasided velienėnes gliejėnės dėrvas, tepuogė īr labā nedaug jaurėniu šėlainėniu, velienėniu karbuonatėniu ėr aliovėniu sėrvu. Geoluogėškā Žemaitėjė nier tortings krašts – čė īr tėktās smolkūs [[žvīrs|žvīra]], [[smielis|smėltiu]], [[muolis|muolė]] telkėnē, ale prī [[Naujuojė Akmenė|Naujuosės Akmenės]] ožtatās gausoms klintiu ė duoluomėta ī. Žemaitiu žemės palīgėnėmou so Lietova natora daug mediu. Ale čė, nakap vėdorė Lietovuo, vīraun skojoutiu mediu (īpatingā [[eglė|egliu]]) medės. Dėdliausi eglīnā īr [[Rėitava mėškā|Rėitava]], [[Kuliu mėškā|Koliū]], Teneniu, Pagramontė medės. [[Karšuvuos girė|Karšovuos gėriuo]] daugiausė aug [[pošis|pošīnā]]. Tepuogė īr nedėdliū lapoutiu ė mišriū mediu. Lėkusie pluotā daugiausė [[pėiva]]s, [[lonka]]s, tīrā, dėrvuonā ī. Žemaitėjės gīvūnėjė smarkē nasiskėr nū Lietovuos. Žemaitiu žemie īr paslėkė̄ da nemažā [[vėlks|vėlkū]], īr [[lūšis|lūšū]]. Daugoms žvieriū īr [[zuikis|zoikē]], [[lapė]]s, [[stirna]]s, [[elnis|elnē]], [[vuoverė]]s, [[brėidis|brėidē]], [[kiaunė]]s ė kt. Senuobie žemaitiu medie gīvena [[meška]]s, katras īr žemaitiu sėmbuolis, nū jau senē anū nablėka. Plateliu ežerė gīven reta žovės [[ežerėnis sīks]], opies pakliūn lašėšu, šlakiu. Žemaitėjės gomta keravuojama [[Žemaitėjės NP|Žemaitėjės nacēnalėnėm parkė]], Pagramontė, Rombīna, Varniu, Vėntas, Salontū, Kortovienu, Žagarės, Tītovienu, Dobīsas regėjuonėniūs parkūs, Vėišvėlės ė Kamanū rezervatūs ėrgė gausībie draustėniu ī. == Žemaitėjės akuonomėka == [[Abruozdielis:AB Mazeikiu nafta4a.jpg|thumb|[[Mažeikiu nėpta]]]] Žemaitėjuo nier smarkē ėšvīstėta pramuonė, vuo daugiau žemės ūkis. Pagrėndėnē pramuonės cėntrā īr [[Šiaulē]], [[Mažeikē]], [[Gargždā]], [[Telšē]], [[Tauragie]], [[Naujuojė Akmenė]]. Jiedė ([[pėins|pėina]] gamėniū, [[mēsa|mēsuos]], [[alos|alaus]], [[douna]]s; daugel miestu), tekstėlės (Šiauliūs, Plongie, Tauragie), mašėnu (dvėratē, televėzuorē – Šiauliūs), naftuos pardėrbima (Mažeikiūs), baldu (Gargždūs), statībėniu materėjalu (N. Akmenie, Koršienūs, Tauragie, Gargždūs) ė kt. Žemaitėjuo augėnami [[kvėitē]], [[lėns|lėnā]], [[rogē]], [[rapsā]], [[bolbė|bolbės]], [[daržuovė]]s, rītūs – [[cokrėnis ronkelis|sokrėnė ronkelē]]. Derlingiausi rajuonā īr Kelmės, Raseiniu, Jorbarka. Augėn čė ė [[karvė]]s, [[paršos|paršus]], [[višta]]s. Īr kelets žovū augėnėma ūkiu (Pasroujė, Paopīs, Bobē, Laikšės). Žagarie ė Pagiegiūs augėnami [[arklīs|žėrgā]]. Žemaitėjė kert kelets svarbiū transpuorta joustu: [[A1|grētkelis Kauns-Klaipieda]], plentā [[Paneviežīs]]-[[Palonga]], Suovietsks-[[Rīga]], senuobėnis [[Žemaitiu plents]] ė kt. Svarbiausi gėlžkelē: [[Vėlnios]]-[[Klaipieda]] so atšaka ont Mažeikiu, Suovietsks-Radvėliškis. Laivounama opės īr tėktās [[Nemons]]. === Žemaitėjės torėzmos === Žemaitėjė tor dėdlė naėšnaudouta torėzma galėmībės. Žemaitėjuo īr poikė gomta ė namažā ėšlėkosiu koltūrėniu, istuorėniu, vieras, arkėtektūras paminklu. Dėdliuojė ožrobežė torėstu dalės atvažioun ėš [[Latvėjė]]s, [[Lėnkėjė]]s, [[Ispanėjė]]s, [[Soumėjė]]s ė [[Švedėjė]]s. Dėdlė dalės anūm aplonka [[Žemaitėjės naciuonalėnis parks|Žemaitėjės naciuonalėni]] parka. Namažā torėsto atvažiou lėipas mienesie ī [[Žemaitiu Kalvarėjė|Žemaitiu Kalvarėjuo]] ēnontius atlaidus. == Žemaitėjės žmuonis == [[Abruozdielis:Vieksniai.jpg|thumb|Vėikšniū miestalis]] Daugiausē Žemaitėjuo gīven [[žemaitē]], jė veizietė kap i atskėra prieteliu gropė, tumet [[lietovē]] dėdliausē sosibūrė̄ īr miestūs ė rītū Žemaitėjuo, dā īr ė nadaug rosu ė kėtu tautībiu. Latvėjės parobežie īr latviu. Tonkiausē gīvenami īr [[Šiauliū rajuons|Šiauliū]], [[Plongės rajuons|Plongės]], [[Telšiū rajuons|Telšiū rajuonā]], īpatingā abelnā tūm rajuonu cėntrus. Retiausē apgīvendinti īr [[Šėlales rajuons|Šėlalės]], [[Kelmės rajuons|Kelmės]], [[Akmenės rajuons|Akmenės]] rajuonā. Īpatingā retā gīvenama īr Juonėškė rajuona [[Gāžātiu seniūnėjė]], katruo īr tėktās 4 suodas. Žemaitėjuo īr dėdliausis vāku gėmstamoms ė mažiausis žmuoniu smertingums vėsuo Lietovuo, diel šėton čė īr dėdliausis gīventuoju priaugėms. Jēgo naskaitliounont emigracėjės, Žemaitėjės gīventoju priaugims īr 0-3 gīventuojē ont 1000 gīventuoju. Dėdliausis priaugims īr Mažeikiu, Plongės, Šėlalės, Rėitava rajuonūs. Žemaitėjuo tēpuogė nie dėdlė miestu gīventuoju dalės: Šėlalės, Skouda rajuonūs miestu gīventuoju skaitlios napriēn 35 %, Telšiū, Plongės, Akmenės rajuonūs 50-65 %, smarkiausē miestiuonėšks īr Šiauliū rajuons (>80 %). Pat dėdliuojė daugoma gīventuoju īr [[katalėkībė|katalikā]]. Da īr bėški pruotestantu, ateistu, pravaslavu. Īr mažos skaitlios senuobėnės [[baltu viera]]s atstuovu. === [[Žemaitėjės miestā]] === ''Pėlna miestu sāraša veiziekat [[Žemaitėjės miestā]].'' Miestā, katrūs gīven nu 20000 gīventuoju: [[Šiaulē]] [[Mažeikē]] [[Telšē]] [[Tauragie]] [[Plongė]] [[Kretinga]] Miestā, katrūs gīven nu 7000 gīventuoju: [[Palonga]] [[Gargždā]] [[Koršienā]] [[Jorbarks]] [[Raseinē]] [[Naujuojė Akmenė]] [[Kelmė]] [[Skouds]] Miestā, katrūs gīven nu 1000 gīventuoju: [[Šėlālė]] [[Rėitāvs]] [[Ariuogala]] [[Vėnta]] [[Akmenė]] [[Tītovienā]] [[Vėikšnē]] [[Skaudvėlė]] [[Salontā]] [[Varnē]] [[Seda]] Mažesnė miestā: [[Ožvėntis]] == Žemaitėjės koltūra == [[Abruozdielis:Godeliai.Zem.2007-08-23.jpg|thumb|Kuoplītštolpis Žemaitėjuo]] Žemaitiu koltūra smarkē vēkė [[baltu viera]], paskpm atiejosė [[krėkštiuonībė]], maišėmasis so lietovēs. Nū paguonībės čiesā īr ėšlikė̄ daug [[alkā|alkū]], alkakalniu, švėntvėitiu, kapū (mėlžėnkapiu), kūliu. Krašta istuorėjė atmen daug pėliekalniu. Ėš [[Perkūns|Perkūna]] čiesa ī dabartėnė žemaitiu koltūra pariejė legėndas, sakmės, padavėmā, dainės. Žemaitėjė ėlgiausė vėsuo Euruopuo (naskaitlioujant šiaurės ė rītū) ėšlaikė sava prigimtėnė viera. Ale paskom, ka parėjė i krikštiuonībė, palėka dėdlēs katalėkās. Žemaitėjuo kap nėikor kėtor prī suodu, palē plentus īr pilna krīžiu, kuoplītštolpiu, senuobėniu kapeliu. Zars kuožnam kaimė īr kuoplīčielės so [[Marėjė]]s mūkelė. Daug bažninčiu, īpatingā medėniu. Žemaitėjės parobežie, Šiauliū rajuonė īr ėšskėrtėnis [[Krīžiu kalns]]. A [[Žemaitiu Kalvarėjė]], kap ė [[Šėlova]], īr dėdli katalįku vieras ėšpažinėmā cėntrā. Čė vīkst atlaidā, i katrus sosirenk tūkstontē žmuoniū. Žemaitē īr ėšlaikė̄ sava senas, da nū paguonībės čiesa ėšlėkosės dainavėma tradicėjes. Dainės īr skombės, meliuodingas, daugiebalsės. Žemaitėjuo vēk šmuots mozėkas kuolektīvu, katrėi kieravuon sava senuobėnė mozėka. Tepuogė nūnā gīvoun ė šiūlaikėnė žemaitėška mozėka. Kuo gerā patsā garsiausis žemaitiu dainėninks [[Žilvėns Žvagolis]] ī, katros dainuo žemaitėška pop mozėka. Žemaitėjės varda vėsuo Euruopuo garsėna dainėninkė [[Aistė Smilgevičiūtė|Aistė Smilgevėčiūtė]], katra [[Euruovėzėjė|Euruovėzėjuo]] sodainava žemaitėška dainė „[[Strazds (dainė)|Strazds]]“. Žemaitiu žemies ožauga daug garsiū rašītuoju, puoėtu, istuorėku, koltūras žmuoniu. Žemaitėjė Lietovā paduovenuojė tuokius prietelius kāp [[Žemaitė]], [[Sėmuons Daukonts]], [[Šatrėjės Ragana]], [[Vītauts Mačernis]], [[Muotiejos Valončė]], [[Mairuonis]] ė da daug kėtū. Nū Žemaitėjės kīln Lietovuos prezėdėntā [[Rolandas Paksas|Ruolandos Paksos]], [[Aleksandros Stulginskis|Aleksandros Stolginskis]], premjėrs [[Gedėmins Vagnuorios]], euoparlamėntars [[Eugenijus Gentvilas|Eugenėjos Gentvėls]]. === Spuorts === Žemaitėjuo populērės spuorta šakas īr [[krepšėnis]], [[futbuols]], [[regbis]]. == Nūruodas == * [https://web.archive.org/web/20060202234943/http://samogitia.mch.mii.lt/index.htm Žemaitėjės svetainė] * [https://web.archive.org/web/20080409144537/http://www.zemaiciufondas.lt/ Aple Žemaitėjė] {{Featured}} [[Kateguorėjė:Žemaitėjė|!]] [[Kateguorėjė:Nedielės straipsnis]] 6iwr8el4tqs65kodexht24efa7sve0c 0 2786 363375 361689 2026-05-11T00:02:54Z Kwamikagami 463 363375 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv}} [[Abruozdielis:Mazeikiai. Dabartine Vasario 16-osios gatve, 2006-09-14.jpg|thumb|right|Vėina ėš pėrmūjū Mažeikiu gatviu - dabartėnė Vasarė 16-uosės gatvė]] [[Abruozdielis:Mazeikiai. Gelezinkelio stotis, 2005-10-28.JPG|thumb|right|Mažeikiu gelžkelė stuotės]] [[Abruozdielis:Mazeikiai, buv. komendaturos pastatas, 2006-10-27.jpg|thumb|right|Tamė bodīnkė bova isėkūrosė Lietovuos karioumenės komendatūra tarpovainė metās]] '''Mažeikē''' ({{lt|Mažeikiai}}) - vėns ėš dėdliausiu miestu [[Žemaitėjė|Žemaitėjuo]], [[Telšiū apskrėtis|Telšiū apskrėtie]], pri [[Vėnta (opė)|Vėntuos]] opės, 5 km i pėitos nu [[Latvėjė]]s robežiaus; rajuona ė senionėjės cėntros. Miesta kert dvė gelžkėlė lėnėjė - Šiaulē-Lėipuojė ė atšaka i Rīga, īr do respoblėkėnės reikšmies kelio: [[Tauragie]] - Ventspėlis ė [[Šiaulē]] - [[Skouds]]. [[2005]] m. Mažeikiūs gīven 41389 gīvėntuojē. {{glžk|[[Pomporā|Venta]]|Mažeikē|[[Laižuva]]||[[Rekečē|Viekšniai]]}} {{klaidas}} == Istuorėjė == Mažeikiu vards pėrma karta pamėnavuots XIII om. - XIV om. šaltėniūs nuruoduoma, ka [[Lėvuonėjės uordėns|Lėvuonėjės]] kariuomenė pasėikė Mažeikas dvara. Musiet, ta Mažeikas žemė ė davė pradė Mažeikems. Arkeuoluogā tvėrtėn, ka Mažeikiu apīlinkies jau žmuonės givena IX-XI om. Lėg XVII om. Mažeikē rašītiniūs šaltiniūs nebepamėnavuotė, bet tas nieka ė nesaka, ka anū nebova. 1661 m. [[Vėikšniū seniūnėjė]]s envenouriuo jau pamėnavuots nedėdlis Mažeikiu kaimielis, katramė bova tiktās posė valaka žemės ė 6 žmuonės. Mėslėjama, ka tuoks mažos giventuoju skaitlius galiejė būtė tudie, ka par 1655-1660 metu kara so [[Švedėjė]] Žemaitėjė neteka aple ketvėrtadalė vėsū sava giventuoju. Paskiau Mažeikiu krašta palietė ė 1708-1711 metu mars. 1728 metās tuos patiuos seniūnėjės envenouriou jau surašītas kėtas žmuoniū pavardės. Dā pu dešimtėis metu, 1738 m., jau pamėnavuota 12 giventuoju pavardiū. Rēk mėslėtė, ka nu tuo meta giventuoju skaitlius pu bėškė pradiejė dėdietė. 1775 m. bova 12, o 1789 m. - 13 kėimū, katrėi bova vadėnamė dūmās. XVIII om. Mažeikē priklausė Vėikšniū dvarou, katram toriejė doutė douklė ė dėrbtė kėtus darbus. 1821 m. Mažeikiūs bova 15 kėimū ė 130 gīvėntuoju, 1866 m. - 17 kėimū su 260 gīvėntuoju. Mažeikē smarkē pradiejė pliestėis ė daugietė giventuoju, kumet 1869 m. bova pradiets tėistė [[gelžkelis]] ėš [[Vėlnios|Vėlniaus]] i [[Lėipuojė]] par Mažeikius. 1871 m. ta gelžkelė lėnėjė atėdarīta, vuo Mažeikiūs pabūdavuota nedėdlė stuotės. Tujaus ėš Mažeikiu bova pradieta tėistė ė kėta lėnėjė - i [[Rīga]]. Tuos gelžkėlė šakuos atėdarīms ivīka 1873 m. Ka tuos nuognē svarbės gelžkėlė šakas pradiejė pėlnā funkciuonoutė, Mažeikiūs tumet pabūdavuojė mūrėnė gelžkelė stuotė, katra ėšlėka lėg nūdėinas. Čė pat bova atėdarīts pašts ė telegraps. Paskiau pri pat stuotėis bova ėšdalinta žemė, katruo isėkūrė verslininkā ė prekībininkā. Aple 1887 m. Mažeikiūs atėdarīta aptieka. Ėš vėsa 1893 m. jau bova 13 krautoviu ė 5 smoklės. Čė pat sosėskvarmava ė permuosės Mažeikiu gatvės - Stuotėis ė Didžiuojė, katruos 1895 pradietas grīstė kūlēs. 1899 m. Mažeikiu gelžkelė stuotės bova pavadinta '''[[Moravjuovs|Moravjuovo]]'''. Smarkē ėšsėplietus prekībā, Mažeikiūs pradiejė apsėgīventė [[latvē]], [[žīdā]], [[rosā]]. Čė anėi pradiejė kortė sava kriautovės, malduos nomus. 1893 m. pradieta statītė rosu cerkvė, katra pašvėntinta 1894 m. lapkrėstė 25 dėina. Da pu keliū metu pradiejė veiktė žīdu sėnaguoga ė liuteruonu bažninčė. Pėrmuojė katalėku bažninčė pabudavuota ė pašvėntinta 1905 metās. Mažeikiūs 1895 metās pabūdavuota ontriniu žaliavū īmuonė, aple 1897 m. pradiejė veiktė kavuos ė degtoku pabrikielē. 1902 metās bova plītinė, poudu dėrbtovės, moila, saldainiu, skarduos īmuonės. 1905 metās atėdarīts kningīns. Neramus Mažeikiūs bova 1905-1907 metu čiesos. Pradiejė kėltė maištā, žmuonės pradiejė reikalautė, ka būtom sutrompents darba laiks krautoviu pardaviejams, bova kovuojama prīš cara prīspauda. Tou čieso carėnė Rosėjė i Mažeikius atsiuntė kazuokus, katrėi čė kratė ė moša žmuonės. 1906 m. pri Mažeikiu bova statuoms tėlts par [[Vėnta (opė)]], čė pradiejė streikoutė dėrbantė̄jė, katrėi reikalava padėdintė darba ožmuokestė. 1915 m. gegožės mien. vuokitiū armėjė ižėngė i Mažeikius. Netrokos ana ėš čė toriejė ėšsėkraustītė, nes miestielė ožiemė rosā. Pu gera mienesė vīkosiu kuovū vuokitiū kariuomenė viel isėtvėrtėna Mažeikiūs. Ana cerkvėnie muokīkluo irengė lėguonėnė, o tēp pat atėdare ė vuokėška pradiuos muokīkla, do kaliejėmo. 1915 metās Mažeikiūs pradiejė veiktė ė vuokėitiū kara lauka teismā. Ož nepaklosnoma bova sušaudīta 60 žmuoniū. Anū atmėnėmou bova pabūdavuots paminklos, vuo šalėp ēnontė gatvė pavadinta Konkėniū gatvė. 1919 metū pradiuo vokitiū armėjė pasėtraukė ėš Mažeikiu, vuo ožiemė [[Raudonuojė armėjė]]. Dā Mažeikiūs bova ožiemėn [[bermontėninkā]], bet anėi grētā bova ėšvarītė. Paskelbus Nepriklausuomībė i Mažeikius ėš [[Seda|Seduos]] parsėkielė admėnėstracėjė, prasėdiejė atstatīma darbā, miestou vėituo Muravjuova sogrōžints Mažeikiu vards. Mažeikiūs 1922 m. pradiejė veiktė lėguonėnė, katra tetoriejė tiktās 30 luovu. Daktara Vlada Borbas pastonguomės 1938 metās pastaīta naujė 100 luovu lėguonėnė, katruos bodīnks īr ėšlėkės lėg nūdėinas. == Religėnės bendroumėnės == [[Abruozdielis:Mazeikiai. Buv. pirmosios baznycios vieta, 2006-04-27.JPG|thumb|left|Pėrmuosės katalėkėškas bažninčės vėita]] Pati pėrmuoji religinė bendruomėnė Mažeikiūs, katra pabūdavuojė sava malduos nomūs, bova stačētikē. 1893 m. anėi pradiejė būdavuotė cerkvė, katra bova 1894 m. pašvėntinta. Ligė 1900 m. Mažeikiūs bova pabūdavuota tēpuogė žīdu sinaguoga. Tū gīventuojū bova nemažā: 1897 m. - 435 žīdā, 1903 m. 310 [[stačiatėkībė|stačiatėkiu]], api 40 [[staravierā|sėntikiu]]. Api 1900 m. evangelikā tēpuogė bova atsėdarė sava laikėna bažninčė. 1909 m. vėituo laikėnuos pabūdavuojė naujė mūrėnė liuteruonu bažninčė. 2005 m. Mažeikiūs pabūdavuota ontruojė katalėku bažninčė - [[Šv.Prancėškaus Asīžietė bažninčė|Šv.Prancėškaus Asīžietė]]. Ėlga čiesa kalatėkėškas bažninčės Mažeikiūs nebova. Vėitas gīventuojē religėnius reikalus toriejė atlėktė Vėikšniūs, Tirkšliūs aba Leckavuo. Pažangiuojė vėsuomenė pradieje rēkalautė ka bažninčė būtom pabūdavuota tēpuogė Mažeikiūs. 1904 m. bova gauts lėidėms privatiamė nomė irėngtė ne bažninčė, vuo kuoplīčė. Mažeikiū bėndruomenė greitā tamė nomė padėdėna patalpas, vuo 1906 m. ė perbūdavuojė. Bova kalbama, ka vėituo kepīklas atsirada bažninčė. Tūjaus i Mažeikius bova paskėrts ė konėgs Prancėškos Meškauskis. 1906 m. spalė 8 dėina Mažeikiu bažninčė pašvėntinta. <gallery> Vaizdas:Mazeikiu baznycia naujoji resize.JPG|[[Mažeikiu Šv.Prancėškaus Asīžiečė bažninčė]], pabūdavuota 2005 m. Vaizdas:Mazeikiai. Liuteronu baznycia, 2006-10-27.jpg|Liuteruonu bažninčė, pabūdavuota 1909 m. Vaizdas:DSCN4015 resize resize.JPG|Švėntuosės Dvasės cerkvė, past. 1894 m. </gallery> == Mažeikiu muokīklas == [[Abruozdielis:Merkelio Rackausko gimnazija, 2006-09-14.jpg|thumb|right|[[Mažeikiu Merkėlė Račkauskė gimnazėjė|Merkėlė Račkaukė gimnazėjė]]]] [[Abruozdielis:Mazeikiu Sodu vidurine mokykla, 2006-05-11.jpg|thumb|right|[[Mažeikiu Suodu vėdorėnė muokīkla|Suodu vėdorėnė muokīkla]]]] [[Abruozdielis:Senamiescio pagrindine mokykla resize.jpg|thumb|right|[[Mažeikiu Senamiestė pagrėndėnė muokīkla|Senamiestė pagrėndėnė muokīkla]]]] [[Abruozdielis:Muzikos mokykla.jpg|thumb|right|[[Mažeikiu mozėkas muokīkla|Mozėkas muokīkla]]]] Ka Mažeikē tapa svarbė gelžkeliu sosikėrtėma vėita, čė pradiejė apsigīventė ėš kėtū kraštū atvīkėlē, katrėj nežinuoje vėitas kalbuos i paprotiū. Anėms prireikė ne tik malduos nomū, vo i muokīklu. Jau 1896 m. Mažeikiūs pradiejė veiktė cerkvėnė muokīkla, katruo ėš pradiū bova api 60 muokiniū. Tuos muokīklas muokėnē mokėnuos gėiduotė religinės gėismės, bova diestuoma tėkība, skaitėms, rašīms, aritmėtika. Ta muokīkla Mažeikiūs išsėlaikė ligė 1915 metu. Tēpuogė 1903 m. Mažeikiū pradieje veiktė ė gelžkelė muokīkla, katruo bova mokėnami tik gelžkelietiu vakā. 1907 metās vėitas gīventuoje pradiejė valdžiuos rēkalautė, ka būtom atėdarīta ėr lietovėška muokīkla, katra pradiejė veiktė tėktās 1911 metās. Mažeikiūs tou meto bova nuognē aktīvi katalėkėška „Saulės“ švėitėma dragėjė, katrā vaduovavo ku tėk īsteigtuos parapėjės konėgs P. Meškauskis. Tuos draugėjės vėins ėš uždaviniū bova - atidarītė muokīkla. 1908 metās kap tėk ana ėr atidarė bibliuoteka vo tep pat ėr muokīkla. Pėrmasis „Saulės“ muokīkla muokītuos bova Aduoms Juodelė. 1910 m. ton muokīkla jau lonkė 120 muokiniū, dėrba do muokītuojē. Prasidiejus pėrmā svieta vainā, muokīkla bova oždarīta, bet 1915 metās apėnt pradiejė vēktė. Be šiū muokīklū Mažeikiūs 1911 metās atidarīta prėvatė keturklasė prekības muokīkla, katra prigolė latvē L. Markevičienē. Muokīkluo bova muokėnama [[roso kalba|rosėška]]. 1914 m. tou muokīkluo muokėnas 217 muokėniū. Par [[Pėrma svieta vaina]] bova oždarīta. Dabarčiou Mažeikiūs vēk šiuos muokīklas ėr kėtas švėitėma īstaigas: * [[Mažeikiu Merkėlė Račkauskė gimnazėjė|Merkelė Račkauskė gimnazėjė]] * [[Mažeikiu Gabėjės gimnazėjė|Gabėjės gimnazėjė]] * [[Mažeikiu Suodu vėdorėnė muokīkla|Suodu vėdorėnė muokīkla]] * [[Mažeikiu "Jaunystė" vėdorėnė muokīkla|"Jaunīstės" vėdorėnė muokīkla]] * [[Mažeikiu "Vėntuos" vėdorėnė muokīkla|"Vėntuos" vėdorėnė muokīkla]] * [[Mažeikiu Pavasarė vėdorėnė muokīkla|Pavasarė vėdorėnė muokīkla]] * [[Mažeikiu Kalnienu vėdorėnė muokīkla|Kalnienu vėdorėnė muokīkla]] * [[Mažeikiu Senamiestė pagrėndėnė muokīkla|Senamiestė pagrėndėnė muokīkla]] * [[Mažeikiu Kazimiera Jagmėna pradėnė muokīkla|Kazimiera Jagmėna pradėnė muokīkla]] * [[Mažeikiu "Ateitėis" pradėnė muokīkla|"Ateitėis" pradėnė muokīkla]] * [[Mažeikiu "Vyture" pradėnė muokīkla|"Vītorė" pradėnė muokīkla]] * [[Mažeikiu "Žiburelė" pradėnė muokīkla|"Žiburelė" pradėnė muokīkla]] * [[Mažeikiu muokīkla-daržielis "Kregždutė"|Muokīkla-daržielis "Kregždotė"]] * [[Mažeikiu muzikas muokīkla|Mozėkas muokīkla]] * [[Mažeikiu spuorta muokīkla|Spuorta muokīkla]] * [[Mažeikiu dailės muokīkla|Dailės muokīkla]] * [[Mažeikiu Kuoregrapėjės muokīkla|Kuoregrapėjės muokīkla]] * [[Mažeikiu muoksleiviu nomā|Muoksleiviu nomā]] * [[Mažeikiu jaunūjū gamtėninku stuotės|Jaunūjū gamtėninku stuotės]] * [[Mažeikiu muokslėiviu tėknėnės kūrības nomā|Muoksleiviu tėknėnės kūrības nomā]] ė da 9 luopšelē-daržielē. == Arkitektūra == <gallery> Vaizdas:Mazeikiia, banko pastatas, 2006-09-14.jpg|Arkitekta Mīkuola Songailas soprojektouts ė 1937-1938 metās pabūdavuots modėrnos banka bodīnks Vaizdas:Mazeikiai, 2006-10-27.jpg|Šioulaikėnis bodīnks Vaizdas:Mazeikiai.Vilniaus bankas.JPG|Šioulaikėnis Vėlniaus banka bodīnks Vaizdas:Mazeikiai1, 2006-08-30.jpg|Suovietėnė laikuotarpė gīvenamė nomā Vaizdas:Mazeikiai, 2006-11-03.jpg|Panuorama so bažninčiuom Vaizdas:Mazeikiu savivaldyb. kulturos centras.JPG|Savėvaldībės kultūras cėntros Vaizdas:Mazeikiu muziejus.JPG|Mažeikiu muziejos Vaizdas:Mazeikiu televizijos bokstas.jpg|Mažeikiu televizėjes buokšts </gallery> == Nūruodas == * {{commons|Category:Mažeikiai|Mažeikiai}} * [[Mažeikiu napta]] {{Featured}} {{ŽemMst}} [[Kateguorėjė:Žemaitėjės miestā]] [[Kateguorėjė:Nedielės straipsnis]] [[Kateguorėjė:Mažeikē]] f9jg5n9bc7wea3rfx4co1c9kznqxxcd 0 3262 363352 362796 2026-05-10T23:46:51Z Kwamikagami 463 /* 2006 metū rinktėnė */ 363352 wikitext text/x-wiki [[Image:Flag of Lithuania.svg|thumb]] {{klaidas|Rēk bėškė pakuoregoutė stėlioka}} '''Lietovuos naciuonalėnė krepšėnė rinktėnė''' ({{lt|Lietuvos nacionalinė krepšinio rinktinė}}) īr vėina stėpriausiu svieta rinktėniu, FIBA reitingė Lietovuos rinktėnė ožjem 6 vėit. Lietovuos rinktėnė 3 kartus ėšluošė Euruopas čempionata ė 3 kartus ožjiemė 3 vėita Olimpinies žaidīnies. Nu [[1940]] m. lėgė [[1990]] m. Lietovuos rinktėnė nežaidė jokiamė tornīrė diel [[TSRS]] okupacėjės ė vėsė geriausė Lietovuos krepšininkā atstovava tuos šalėis komandā. [[1935]] metās Lietova mėgėna patektė i pėrmūji Euruopas čempijuonat, no nesiekmingā. == Lietovuos rinktėnės istuorėjė == ===1937 metu rinktėnė=== 1937 metās Lietova pateka i Europas čempionata, katras vīka [[Latvėjė|Latvėjuo]], vuo Latvėjė tou meto bova Euruopas čempionė. Lietovē ėškart bova vadėnamė būsėmāsēs autsaiderēs, nuors anū sodietie bova ė daug [[Amerėkas lietovē|Amerėkas lietoviu]]. Lietova jau pėrmuosiuos rongtīnies pateikė staigmena pargaliedama [[Italėjė]], vieliau sekė pergalės prīš [[Estėjė]] ėr [[Egėpts|Egėpta]]. Lietova pateka i Euruopas čempionata posfėnalė, katramė pargaliejė lėnkus, vuo fėnalė ontra karta parklopdė Italus ė pėrma karta patapa Euruopas čempionė. ====Komandas sudietes==== * Artūras Andrulis * Leonas Baltrūnas * Česlovas Daukša * Leopoldas Kepalas * Pranas Mažeika * Eugenijus Nikolskis * Leonas Petrauskas * Zenonas Puzinauskas * Stasys Šačkus * Pranas Talzūnas * Juozas Jonas Žukas * Feliksas Kriaučiūnas (karto i žaidontīsis treneris) ===1939 metū rinktėnė=== 1939 metū Euruopas čempijuonats vīkak [[Lietova|Lietuvuo]], [[Kauns|Kaunė]], kūtik pastatītuo Kauna Spuorta Halie. Lietovems bova kelams vienintelis tėkslos - auksos. Šīkart ož Lietova nosprėndė žaistė ė vėins geriausiū tuo meta pasaule krepšininkū Pranis Lobėns, katras 1936 metās su JAV rinktėnė bova tapes olimpėnio čempijuono, uns bova i Amerikas komandas kapituono. Lietovē pėrmuosiuos rungtīnies baisē sunkē nugaliejė latvius, no pu tuo vėsus kėtus priešininkus be varga sutrioškėna ė apgīnė Euruopas čempijuonū tėtol. ====Kuomandas sodietis==== * Artūras Andrulis * Leonas Baltrūnas * Vytautas Budriūnas * Juozas Jurgėla * Feliksas Kriaučiūnas * Vytautas Leščinskas * Pranas Mažeika * Eugenijus Nikolskis * Vytautas Norkus * Leonas Petrauskas * Zenonas Puzinauskas * Mykolas Ruzgys * Mindaugas Šliūpas * [[Pranas Lubinas]] (karto ė žaidontīsės treneris) ===1940-1991=== Kadangi pu Ontra pasaulėne kara Lietova atsidūrė [[TSRS|Tarībū Sajunguo]] ta ana ė negaliejė žaistė krepšėnė kāp atskėra valstībė, dėltuo geriausė Lietuvuos krepšininkā atstovava [[TSRS]] rinktėnė. Su [[TSRS]] daugiausē pasėikė M. Paulausks, S. Botauts, S. Stonkos, A. Sabuonis, Š. Marčiuliuonis, V. Chomičios, R. Kurtinaitis ė daug kėtū. ===1992 metū rinktėnė=== Lietova 1992 metās debiutava Olimpinies žaidīnies ė laimiejė bronzas medalius. Ož Lietov žaidė geriausė šalies žaidiejā. Komanda bova baisē draugėška ė susižaidus'. Toukart rinktėnes žaidiejā bova vadėnamė dėdles patrijuotās. ====Komandas sudietes==== * Šarūnas Marčiulionis * Valdemaras Chomičius * Alvydas Pazdrazdis * [[Rimas Kurtinaitis]] * Sergėjus Jovaiša * [[Arvīds Sabuonis|Arvydas Sabonis]] * Gintaras Krapikas * Artūras Karnišovas * Arūnas Visockas * Darius Dimavičius * Romanas Brazdauskis * [[Gintaras Einikis]] * Vīr. treneris: Vladas Garastas ===1993-1994 metū rinktėnė=== Lietova pu tuo ka laimiejė bronza olimpijaduo nesugebiejė patektė i Euruopas čempijuonat. Per atrunkuos varžības šalē neatstovava geriausė žaidiejā ė dėltuo komanda neiškovuojė tep truokštā kelialapė, vuo nepatekėms i Euruopas čempijuonat automatėškā atiemė ė galimībė kovuotė dėl patekėma i Svieta čempijuonat. ===1995 metū rinktėnė=== 1995 metās lietovē pu 56 metū pertaukas apėntās žaidė Euruopas čempijuonatė ė apėntās baisē sėkmingā. Komanda pateka i finala katramė pu abejuotėnū teisiejū sprendėmū pralaimiejė Jugoslavėjē. 1995 metū Euruopas čempijuonata finals vadėnams skandalingiausio per vėsa Euruopas čempijuonatū finalū istuorėjė. ====Komandas sudietes==== * Valdemaras Chomičius * [[Gintaras Einikis]] * Artūras Karnišovas * Gintaras Krapikas * [[Rimas Kurtinaitis]] * Darius Lukminas * Šarūnas Marčiulionis * Gvidonas Markevičius * [[Arvīds Sabuonis|Arvydas Sabonis]] * [[Saulius Štombergas]] * Mindaugas Timinskas * Arūnas Visockas * Vīr. treneris: Vladas Garastas ===1996 metū rinktėnė=== 1996 metū olimpėnes žaidīnes tapa atsisveikėnėmo daugomā rinktėnes krepšininkū. Pu olimpiadas vos ne posė komandas bengė karjier rinktinie ė bengė nebetkāp vuo apėntās ėškovuoto bronza. ====Komandas sudietes==== * [[Arvīds Sabuonis|Arvydas Sabonis]] * [[Gintaras Einikis]] * Artūras Karnišovas * [[Rimas Kurtinaitis]] * Šarūnas Marčiulionis * [[Eurelijus Žukauskas]] * [[Mindaugas Žukauskas]] * [[Saulius Štombergas]] * Darius Lukminas * Rytis Vaišvila * Tomas Pačėsas * Vīr. treneris: Vladas Garastas ===1997 metū rinktėnė=== I 1997 metū Euruopas čempijuonata rinktėnė bova ėšlīdieta be dėdlesniū ėliozėju mat komanda bova jauna ė nepatīrusi. Rinktėnē pradiejė vadovautė jauns treneris [[Juonis Kazlauskis]]. Rinktėnē bova ėškelts uždavinīs patektė i geriausiū aštontoka ė komanda tūn ivīkdė. Rinktėnė Euruopas čempijuonatė ožjiemė šešt vėit ė gava galimībė debiotoutė Svieta čempijuonatė. ====Komandas sudietes==== * Dainius Adomaitis * [[Gintaras Einikis]] * [[Šarūns Jasikevičios|Šarūnas Jasikevičius]] * Andrius jurkūnas * Artūras Karnišovas * Darius Lukminas * Darius Maskoliūnas * [[Virginijus Praškevičius]] * Kęstutis Šeštokas * [[Saulius Štombergas]] * Mindaugas Timinskas * [[Eurelijus Žukauskas]] Vīr. treneris: [[Juonis Kazlauskis|Jonas Kazlauskas]] ===1998 metū rinktėnė=== I Svieta čempijuonata Lietova važiava ne kāp favoritė, komanda neturiejė superžvaigždžiū, ėšskīros A. Karnišova. Lietovā bova ėškelts uždavinīs patektė i šešiolėktoka, vuo rinktėnė geruokā viršėjė uždavin ė užjiemė septīnta vėita. ====Komandas sudietes==== * [[Gintaras Einikis]] * [[Saulius Štombergas]] * Artūras Karnišovas * Dainius Adomaitis * Darius Maskoliūnas * [[Eurelijus Žukauskas]] * Tomas Masiulis * [[Virginijus Praškevičius]] * Darius Lukminas * [[Šarūns Jasikevičios|Šarūnas Jasikevičius]] * [[Mindaugas Žukauskas]] * Tomas Pačėsas * Vīr. treneris: [[Juonis Kazlauskis|Jonas Kazlauskas]] ===1999 metū rinktėnė=== I Lietuvuos rinktėnė sugrīža A. Sabuonis dėltuo vėsė tikiejuos ka lietovē apėntās užlėps unt prėzėninkū pakėluos, bet vīltis nebova pateisnitas. Ketvirtfinalie Lietova praluošė Ėspanėjē ė neteka galimībes kautėis dėl čempijuonū varda. No vės dėltuo komanda sugebiejė užjimtė pėnkt vėit ė pateka i Sidniejaus olimpėnes žaidīnes. ====Komandas sudietes==== * Dainius Adomaitis * [[Gintaras Einikis]] * [[Šarūns Jasikevičios|Šarūnas Jasikevičius]] * Artūras Karnišovas * Kęstutis Marčiulionis * Tomas Masiulis * Darius Maskoliūnas * [[Virginijus Praškevičius]] * [[Arvīds Sabuonis|Arvydas Sabonis]] * [[Saulius Štombergas]] * [[Eurelijus Žukauskas]] * [[Mindaugas Žukauskas]] * Vīr. treneris: [[Juonis Kazlauskis|Jonas Kazlauskas]] ===2000 metū rinktėnė=== Pu nesėkming Euruopas čempijuonata i olimpijad išvažiavusi Lietuvuos rinktėnė nepuoseliejė dideliū vilčiū iškovuotė medalius. No lietovē iveikė gropes varžības, peršuoka ketvirtfinale barjier, ė pateka i pusfinali kor turieje kovuotė su dar nenugalieta [[Dream Team|Svajuoniū komando]]. Prieš rungtīnes nebova abejuoniū ka laimies amerikietē, no lietovē paruodė charakteri ė tik per plauk nenugaliejė nenugalėmūjū, rezoltats 85-83. Tuos' rongtīnies api savė pranėšė būsėmuoji krepšėnė superžvaigždie [[Šarūns Jasikevičios]], uns užtemdė vėsas JAV žvaigždžes ė tapa geriausio rongtīniu žaidiejo. Pralaimiejė pusfinalie lietovē atsitėisė ė nugaliejė Autralėjė kovuo dėl bronzas ė trečio olimpijaduo iš eiles laimiejė tretė vėitė. ====Komandas sudietes==== * [[Gintaras Einikis]] * [[Darius Songaila]] * [[Saulius Štombergas]] * [[Ramūnas Šiškauskas]] * [[Šarūns Jasikevičios|Šarūnas Jasikevičius]] * [[Eurelijus Žukauskas]] * Tomas Masiulis * Mindaugas Timinskas * Andrius Giedraitis * Darius Maskoliūnas * Dainius Adomaitis * Kęstutis Šeštokas * Vīr. treneris: [[Juonis Kazlauskis|Jonas Kazlauskas]] ===2001 metū rinktėnė=== I 2001 metū Euruopas čempijuonat Lietova važiava kāp favoritė, vuo ė patīs lietovē neabejuojė ka laimies kuoki medali, no jau gropes varžībuos lietovē pralaimiejė prancūzam ė dėl patekėma i ketvirtfinali turiejė kovuotė su latvēs. Lietova neabejuojė ka nugalies kaimīnus, no Latvėjė pateikė dėdžiaus staigmen ė nugaliejė lietuvius. Lietova Euruopas čempijuonatė užjiemė prasčiausė vėit per vėsa istuorėjė - pasidalėjė 9-12 vėitās. Fiasko Euruopas čempijuonatė liemė ka Lietova nepateka i Svieta čempijuonat. ====Komandas sudietes==== * [[Gintaras Einikis]] * [[Šarūns Jasikevičios|Šarūnas Jasikevičius]] * [[Robertas Javtokas]] * Andrius Jurkūnas * [[Rimantas Kaukėnas]] * [[Donatas Slanina]] * [[Darius Songaila]] * [[Ramūnas Šiškauskas]] * [[Saulius Štombergas]] * Mindaugas Timinskas * [[Eurelijus Žukauskas]] * [[Mindaugas Žukauskas]] * Vīr. treneris: [[Juonis Kazlauskis|Jonas Kazlauskas]] ===2003 metū rinktėnė=== 2003 metās Lietova pu 64 metū pertraukas apėntās tapa Euruopas čempijuonė. Lietovē nugaliejė vėsus varžuovus ė nepatīrė nė vėina pralaimiejėma. Prīš čempijuonata bova iškelts tėkslos patektė i 2004 metū Olimpėnes žaidīnes, vuo tas reiškė patektė bėnt i šešetoka, vuo kadangi komanda nebova slegama atsakomībes ta ana i laimiejė. Teigama ka ta pergalė īr dėdėle savėtarpė supratėma, draugėškoma ė gerū treneriū sprendėmū dieka. ====Komandas sudietes==== * [[Šarūns Jasikevičios|Šarūnas Jasikevičius]] * [[Arvydas Macijauskas]] * [[Saulius Štombergas]] * [[Darius Songaila]] * [[Eurelijus Žukauskas]] * [[Giedrius Gustas]] * [[Ramūnas Šiškauskas]] * [[Mindaugas Žukauskas]] * [[Virginijus Praškevičius]] * [[Kšištof Lavrinovič]] * [[Dainius Šalenga]] * [[Donatas Slanina]] * Vīr. treneris: [[Antanas Sireika]] ===2004 metū rinktėnė=== I Atienū olimpėnes žaidīnes lietovē važiava kāp vėinė iš favoritū, gropes varžībuos' rinktėnė užiemė pėrm vėit, nepatīrė nė vėina pralaimiejėma, nugaliejė netgi [[Dream Team|Svajuoniū koamand]], ketvirtfinalie lietovems nepasipriešėna kinā. Bet pusfinalie apie čempijuonū tėtol svajuojos komand nugaliejė Italėjė, Lietova bova baisē nusivīlusi, bėt mažajamė finalė vėstėik stingies ėš vėsū jėgū, no nugalietė [[Dream Team|JAV rinktėnes]] ontra karta nebsugebiejė. Pėrmūji kart olimpinies žaidīnies bova užjimta ne tretiuojė vuo ketvėrtuoji vėita. ====Komandas sudietes==== * [[Šarūns Jasikevičios|Šarūnas Jasikevičius]] * [[Arvydas Macijauskas]] * [[Ramūnas Šiškauskas]] * [[Darius Songaila]] * [[Eurelijus Žukauskas]] * [[Vidas Ginevičius]] * [[Mindaugas Žukauskas]] * [[Saulius Štombergas]] * [[Kšištof Lavrinovič]] * [[Robertas Javtokas]] * [[Donatas Slanina]] * [[Dainius Šalenga]] * Vīr. treneris: [[Antanas Sireika]] ===2005 metū rinktėnė=== Euruopas čempijuonatė Lietova tikiejuos apgīntė tėtol, no vėskū sujaukė žaidiejū atsisakīmā atstovautė Lietovā, bei krepšininkū traumās, kėtė krepšininkā nusprėndė bengtė karjier rinktinie. Komandā bova iškelts uždavinīs patektė i Svieta čempijuonat i lietovē anū ivīkdė. Vagol sudieti laikītė autsaideres anėi tepralaimiejė vos kārt - ketvirtfinalie prancūzams ė užiemė pėnkt vėit. Lietova ė Graikėjė bova vieninteles komandas čempijuonatė patīroses tik pu vėin pralaimiejėm. Lietova užiemė pėnkt vėit, vuo graikā palėka naujāsēs Euruopas čempijuonās. ====Komandas sudietes==== * [[Vidas Ginevičius]] * [[Simas Jasaitis]] * [[Mindaugas Žukauskas]] * [[Kšištof Lavrinovič]] * [[Robertas Javtokas]] * [[Giedrius Gustas]] * [[Simonas Serapinas]] * [[Ramūnas Šiškauskas]] * [[Darjuš Lavrinovič]] * Darius Šilinskis * [[Paulius Jankūnas]] * Mindaugas Lukauskis * Vīr. treneris: [[Antanas Sireika]] ===2006 metū rinktėnė=== [[Image:Basketball WC 2006 Germany Lithuania.jpg|thumb|upright|Lietova žaid su Vuokėtėjė 2006 m. Svieta čempijuonatė]] 2006 metās Lietova jau surinka daugiau pajėgėsniu žaidieju nego 2005 metās ė anā bova iškelts uždavinīs patektė i geriausiujū ketvertoka, no Lietuvuos rinktėnė žaidė baisē prastā. Darė daug klaidū, komandā "nesiklėjava" žaidėms ė tebova užimta tiktā 7 vėita. Lietova čempijuonatė pralaimiėjė Graikėjē, Turkėjē, Ispanėjē ė dar vėin kart Turkėjē. Pu čempijuonata kai korėj žaidiejā pradiejė rokoutėis ka rinktinie nier tvarkuos, vuo zars atsistatīdėna rinktėnes treneris [[Antanas Sireika|Antans Sireika]]. ====Komandas sudietes==== * [[Mantas Kalnietis]] * [[Arvydas Macijauskas]] * [[Linas Kleiza]] * [[Darius Songaila]] * [[Robertas Javtokas]] * [[Giedrius Gustas]] * [[Tomas Delininkaitis]] * [[Mindaugas Žukauskas]] * [[Kšištof Lavrinovič]] * [[Darjuš Lavrinovič]] * [[Paulius Jankūnas]] * [[Simas Jasaitis]] * Vīr. treneris: [[Antanas Sireika]] ===2007 metū rinktėnė=== [[Vaizdas:Lithuania vs Spain in Gijon (2007-08-16).jpg|thumb|right|190px|Lietova žaid draugėškas rongtīnes su Svieta čempijuonās ispanās (2007-08-16 Gijonė)]] [[Image:Welcoming ceremony of the EuroBasket 2007 bronze medalists in Vilnius.jpg|thumb|right|190px|Lietovuos krepšininkū sotėkėms pu [[2007]] m. [[Eurobasket 2007|Euruopas čempijuonata]]]] 2007 metās Lietovuos rinktėnė pasikeitė iš pagrindiū - i komand atejė naus treneris [[Ramūnas Butautas|Ramūns Botauts]] ė anam pavīka padėrbtė tūn kuo dvejus metus iš eilies nepavīka anuo pėrmtakams - sukvėistė geriausius šalėis žaidiejus. Per 11 sužaistū draugėškū rongtīniū Lietova laimiejė 6, vuo pralaimiejė 5 kartūs. Lietovuos rinktinė [[Eurobasket 2007|Euruopas čempijuonatė]] sava C gropie nugaliejė vėsus 3 varžuovus i pateka i F gropė, katruo apėntās vėsus nugaliejė ė pateka i ketvirtfėnali kāp vėinintelė nė vėina pralaimiejėma neturinti komanda, ketvėrtfėnalie lietovē nugaliejė kroatus, vuo posfėnalie nusileida Rosėjės rinktėnė ė [[siejės 16]] d. kovuojė so graikās dėl [[Eurobasket 2007|Euruopas čempijuonata]] bruonzas medaliū ė anus nugaliejė ė pėrma karta sava ėstuorėjuo laimiejė tretė vėit Euruopas čempijuonatė. ====Komandas sudietes==== * [[Šarūnas Jasikevičius]] * [[Rimantas Kaukėnas]] * [[Ramūnas Šiškauskas]] * [[Darius Songaila]] * [[Robertas Javtokas]] * [[Giedrius Gustas]] * [[Linas Kleiza]] * [[Kšištof Lavrinovič]] * [[Darjuš Lavrinovič]] * [[Simas Jasaitis]] * [[Paulius Jankūnas]] * [[Jonas Mačiulis (krepšininks)|Jonas Mačiulis]] * Vīr. treneris: [[Ramūnas Butautas]] ===2008 metū rinktėnė=== [[Image:Lithuania vs Iceland in Vilnius (2008-07-15).jpg|thumb|right|190px|Lietova žaid draugėškas rongtīnes su ėslandās (2008-07-15 Vėlniou)]] 2008 metās surinktuos rinktėnes tėksluos īr apėntās laimietė medalius Pekina Olimpijaduo. Šīmet pėrma karta bova dėdle reali galimībė rinktinie apėntās pamatīti [[Žydrūnas Ilgauskas|Ž. Ilgausk]], bet dėl traumas ė sava kluba draudėma uns ož Lietov nežais. Tep pat dalīvautė rinktėnes stovīkluos dėl ivairiū priežasčiū atsėsakė ė [[Arvydas Macijauskas]], [[Paulius Jankūnas]], [[Artūras Jomantas]]. Pėrmėjē Lietovuos varžuovā bova sėlpnas rėnktėnes - Baltarosėjė ė Ėslandėjė. Abėdves rinktėnes bova sotriuškintas (ėslandā cielus do kartus). Pu tuo rinktėnė ėšskrėda i Ėspanėj. Čė ana nugaliejė portugalus, pu tuo praluošė ispanams ė nugaliejė argentinietius, vuo pargrīžė ė suomius. Pu tū rungtiniū komanda ėšskrėda i Kinėje, kor sužaidė dvejas paskotėnes rungtīnes. Pėrmuoses trioškėnontē praluošė [[JAV]], vuo paskutinies nugaliejė Euruopas čempiuonata atronka besiruošiunčius turkus. Olimpijad lietovē pradiejė dėdlē gerā ėr iškovuojė 4 pergales iš eilies, ė tik paskutinies gropes rongtīnies, katruos nieka nebliemė, praluošė Australėjē 31 taško. Ketvirtfinalie rinktėnė sutrioškėna kiniečius, vuo pusfinalie pu atkakliuos kovuos nusileida svieta čempijuonam ėspanam. Pėnkt kart iš eilies lietovē žaidė mažajam finalė, ėr ontr kart iš eilies anū praluošė. Šī kart ož lietovius stėpresnė bova argentinietē, katrus lietovē bova nugaliejė patiuos pėrmuos rongtīnies. Untruo olimpijaduo iš eilies Lietova palėka ketvėrtuo vėituo. ====Komandas sudietes==== * [[Rimantas Kaukėnas]] * [[Jonas Mačiulis]] * [[Darjuš Lavrinovič]] * [[Ramūnas Šiškauskas]] * [[Simas Jasaitis]] * [[Linas Kleiza]] * [[Kšištof Lavrinovič]] * [[Šarūnas Jasikevičius]] * [[Robertas Javtokas]] * [[Marijonas Petravičius]] * [[Marius Prekevičius]] * [[Mindaugas Lukauskis]] * Vīr. treneris [[Ramūnas Butautas]] == Nuorodos == * [https://ltu.basketball/ Lietuvos krepšinio federacija LKF] *[https://shop.ltu.basketball/ Oficiali Lietuvos krepšinio federacijos atribukos parduotuvė] [[Kateguorėjė:Krepšėnė rinktėnės]] [[Kateguorėjė:Nedielės straipsnis]] 41873a2663k63hkhposh13pznfdmikd 363353 363352 2026-05-10T23:47:12Z Kwamikagami 463 /* 2007 metū rinktėnė */ 363353 wikitext text/x-wiki [[Image:Flag of Lithuania.svg|thumb]] {{klaidas|Rēk bėškė pakuoregoutė stėlioka}} '''Lietovuos naciuonalėnė krepšėnė rinktėnė''' ({{lt|Lietuvos nacionalinė krepšinio rinktinė}}) īr vėina stėpriausiu svieta rinktėniu, FIBA reitingė Lietovuos rinktėnė ožjem 6 vėit. Lietovuos rinktėnė 3 kartus ėšluošė Euruopas čempionata ė 3 kartus ožjiemė 3 vėita Olimpinies žaidīnies. Nu [[1940]] m. lėgė [[1990]] m. Lietovuos rinktėnė nežaidė jokiamė tornīrė diel [[TSRS]] okupacėjės ė vėsė geriausė Lietovuos krepšininkā atstovava tuos šalėis komandā. [[1935]] metās Lietova mėgėna patektė i pėrmūji Euruopas čempijuonat, no nesiekmingā. == Lietovuos rinktėnės istuorėjė == ===1937 metu rinktėnė=== 1937 metās Lietova pateka i Europas čempionata, katras vīka [[Latvėjė|Latvėjuo]], vuo Latvėjė tou meto bova Euruopas čempionė. Lietovē ėškart bova vadėnamė būsėmāsēs autsaiderēs, nuors anū sodietie bova ė daug [[Amerėkas lietovē|Amerėkas lietoviu]]. Lietova jau pėrmuosiuos rongtīnies pateikė staigmena pargaliedama [[Italėjė]], vieliau sekė pergalės prīš [[Estėjė]] ėr [[Egėpts|Egėpta]]. Lietova pateka i Euruopas čempionata posfėnalė, katramė pargaliejė lėnkus, vuo fėnalė ontra karta parklopdė Italus ė pėrma karta patapa Euruopas čempionė. ====Komandas sudietes==== * Artūras Andrulis * Leonas Baltrūnas * Česlovas Daukša * Leopoldas Kepalas * Pranas Mažeika * Eugenijus Nikolskis * Leonas Petrauskas * Zenonas Puzinauskas * Stasys Šačkus * Pranas Talzūnas * Juozas Jonas Žukas * Feliksas Kriaučiūnas (karto i žaidontīsis treneris) ===1939 metū rinktėnė=== 1939 metū Euruopas čempijuonats vīkak [[Lietova|Lietuvuo]], [[Kauns|Kaunė]], kūtik pastatītuo Kauna Spuorta Halie. Lietovems bova kelams vienintelis tėkslos - auksos. Šīkart ož Lietova nosprėndė žaistė ė vėins geriausiū tuo meta pasaule krepšininkū Pranis Lobėns, katras 1936 metās su JAV rinktėnė bova tapes olimpėnio čempijuono, uns bova i Amerikas komandas kapituono. Lietovē pėrmuosiuos rungtīnies baisē sunkē nugaliejė latvius, no pu tuo vėsus kėtus priešininkus be varga sutrioškėna ė apgīnė Euruopas čempijuonū tėtol. ====Kuomandas sodietis==== * Artūras Andrulis * Leonas Baltrūnas * Vytautas Budriūnas * Juozas Jurgėla * Feliksas Kriaučiūnas * Vytautas Leščinskas * Pranas Mažeika * Eugenijus Nikolskis * Vytautas Norkus * Leonas Petrauskas * Zenonas Puzinauskas * Mykolas Ruzgys * Mindaugas Šliūpas * [[Pranas Lubinas]] (karto ė žaidontīsės treneris) ===1940-1991=== Kadangi pu Ontra pasaulėne kara Lietova atsidūrė [[TSRS|Tarībū Sajunguo]] ta ana ė negaliejė žaistė krepšėnė kāp atskėra valstībė, dėltuo geriausė Lietuvuos krepšininkā atstovava [[TSRS]] rinktėnė. Su [[TSRS]] daugiausē pasėikė M. Paulausks, S. Botauts, S. Stonkos, A. Sabuonis, Š. Marčiuliuonis, V. Chomičios, R. Kurtinaitis ė daug kėtū. ===1992 metū rinktėnė=== Lietova 1992 metās debiutava Olimpinies žaidīnies ė laimiejė bronzas medalius. Ož Lietov žaidė geriausė šalies žaidiejā. Komanda bova baisē draugėška ė susižaidus'. Toukart rinktėnes žaidiejā bova vadėnamė dėdles patrijuotās. ====Komandas sudietes==== * Šarūnas Marčiulionis * Valdemaras Chomičius * Alvydas Pazdrazdis * [[Rimas Kurtinaitis]] * Sergėjus Jovaiša * [[Arvīds Sabuonis|Arvydas Sabonis]] * Gintaras Krapikas * Artūras Karnišovas * Arūnas Visockas * Darius Dimavičius * Romanas Brazdauskis * [[Gintaras Einikis]] * Vīr. treneris: Vladas Garastas ===1993-1994 metū rinktėnė=== Lietova pu tuo ka laimiejė bronza olimpijaduo nesugebiejė patektė i Euruopas čempijuonat. Per atrunkuos varžības šalē neatstovava geriausė žaidiejā ė dėltuo komanda neiškovuojė tep truokštā kelialapė, vuo nepatekėms i Euruopas čempijuonat automatėškā atiemė ė galimībė kovuotė dėl patekėma i Svieta čempijuonat. ===1995 metū rinktėnė=== 1995 metās lietovē pu 56 metū pertaukas apėntās žaidė Euruopas čempijuonatė ė apėntās baisē sėkmingā. Komanda pateka i finala katramė pu abejuotėnū teisiejū sprendėmū pralaimiejė Jugoslavėjē. 1995 metū Euruopas čempijuonata finals vadėnams skandalingiausio per vėsa Euruopas čempijuonatū finalū istuorėjė. ====Komandas sudietes==== * Valdemaras Chomičius * [[Gintaras Einikis]] * Artūras Karnišovas * Gintaras Krapikas * [[Rimas Kurtinaitis]] * Darius Lukminas * Šarūnas Marčiulionis * Gvidonas Markevičius * [[Arvīds Sabuonis|Arvydas Sabonis]] * [[Saulius Štombergas]] * Mindaugas Timinskas * Arūnas Visockas * Vīr. treneris: Vladas Garastas ===1996 metū rinktėnė=== 1996 metū olimpėnes žaidīnes tapa atsisveikėnėmo daugomā rinktėnes krepšininkū. Pu olimpiadas vos ne posė komandas bengė karjier rinktinie ė bengė nebetkāp vuo apėntās ėškovuoto bronza. ====Komandas sudietes==== * [[Arvīds Sabuonis|Arvydas Sabonis]] * [[Gintaras Einikis]] * Artūras Karnišovas * [[Rimas Kurtinaitis]] * Šarūnas Marčiulionis * [[Eurelijus Žukauskas]] * [[Mindaugas Žukauskas]] * [[Saulius Štombergas]] * Darius Lukminas * Rytis Vaišvila * Tomas Pačėsas * Vīr. treneris: Vladas Garastas ===1997 metū rinktėnė=== I 1997 metū Euruopas čempijuonata rinktėnė bova ėšlīdieta be dėdlesniū ėliozėju mat komanda bova jauna ė nepatīrusi. Rinktėnē pradiejė vadovautė jauns treneris [[Juonis Kazlauskis]]. Rinktėnē bova ėškelts uždavinīs patektė i geriausiū aštontoka ė komanda tūn ivīkdė. Rinktėnė Euruopas čempijuonatė ožjiemė šešt vėit ė gava galimībė debiotoutė Svieta čempijuonatė. ====Komandas sudietes==== * Dainius Adomaitis * [[Gintaras Einikis]] * [[Šarūns Jasikevičios|Šarūnas Jasikevičius]] * Andrius jurkūnas * Artūras Karnišovas * Darius Lukminas * Darius Maskoliūnas * [[Virginijus Praškevičius]] * Kęstutis Šeštokas * [[Saulius Štombergas]] * Mindaugas Timinskas * [[Eurelijus Žukauskas]] Vīr. treneris: [[Juonis Kazlauskis|Jonas Kazlauskas]] ===1998 metū rinktėnė=== I Svieta čempijuonata Lietova važiava ne kāp favoritė, komanda neturiejė superžvaigždžiū, ėšskīros A. Karnišova. Lietovā bova ėškelts uždavinīs patektė i šešiolėktoka, vuo rinktėnė geruokā viršėjė uždavin ė užjiemė septīnta vėita. ====Komandas sudietes==== * [[Gintaras Einikis]] * [[Saulius Štombergas]] * Artūras Karnišovas * Dainius Adomaitis * Darius Maskoliūnas * [[Eurelijus Žukauskas]] * Tomas Masiulis * [[Virginijus Praškevičius]] * Darius Lukminas * [[Šarūns Jasikevičios|Šarūnas Jasikevičius]] * [[Mindaugas Žukauskas]] * Tomas Pačėsas * Vīr. treneris: [[Juonis Kazlauskis|Jonas Kazlauskas]] ===1999 metū rinktėnė=== I Lietuvuos rinktėnė sugrīža A. Sabuonis dėltuo vėsė tikiejuos ka lietovē apėntās užlėps unt prėzėninkū pakėluos, bet vīltis nebova pateisnitas. Ketvirtfinalie Lietova praluošė Ėspanėjē ė neteka galimībes kautėis dėl čempijuonū varda. No vės dėltuo komanda sugebiejė užjimtė pėnkt vėit ė pateka i Sidniejaus olimpėnes žaidīnes. ====Komandas sudietes==== * Dainius Adomaitis * [[Gintaras Einikis]] * [[Šarūns Jasikevičios|Šarūnas Jasikevičius]] * Artūras Karnišovas * Kęstutis Marčiulionis * Tomas Masiulis * Darius Maskoliūnas * [[Virginijus Praškevičius]] * [[Arvīds Sabuonis|Arvydas Sabonis]] * [[Saulius Štombergas]] * [[Eurelijus Žukauskas]] * [[Mindaugas Žukauskas]] * Vīr. treneris: [[Juonis Kazlauskis|Jonas Kazlauskas]] ===2000 metū rinktėnė=== Pu nesėkming Euruopas čempijuonata i olimpijad išvažiavusi Lietuvuos rinktėnė nepuoseliejė dideliū vilčiū iškovuotė medalius. No lietovē iveikė gropes varžības, peršuoka ketvirtfinale barjier, ė pateka i pusfinali kor turieje kovuotė su dar nenugalieta [[Dream Team|Svajuoniū komando]]. Prieš rungtīnes nebova abejuoniū ka laimies amerikietē, no lietovē paruodė charakteri ė tik per plauk nenugaliejė nenugalėmūjū, rezoltats 85-83. Tuos' rongtīnies api savė pranėšė būsėmuoji krepšėnė superžvaigždie [[Šarūns Jasikevičios]], uns užtemdė vėsas JAV žvaigždžes ė tapa geriausio rongtīniu žaidiejo. Pralaimiejė pusfinalie lietovē atsitėisė ė nugaliejė Autralėjė kovuo dėl bronzas ė trečio olimpijaduo iš eiles laimiejė tretė vėitė. ====Komandas sudietes==== * [[Gintaras Einikis]] * [[Darius Songaila]] * [[Saulius Štombergas]] * [[Ramūnas Šiškauskas]] * [[Šarūns Jasikevičios|Šarūnas Jasikevičius]] * [[Eurelijus Žukauskas]] * Tomas Masiulis * Mindaugas Timinskas * Andrius Giedraitis * Darius Maskoliūnas * Dainius Adomaitis * Kęstutis Šeštokas * Vīr. treneris: [[Juonis Kazlauskis|Jonas Kazlauskas]] ===2001 metū rinktėnė=== I 2001 metū Euruopas čempijuonat Lietova važiava kāp favoritė, vuo ė patīs lietovē neabejuojė ka laimies kuoki medali, no jau gropes varžībuos lietovē pralaimiejė prancūzam ė dėl patekėma i ketvirtfinali turiejė kovuotė su latvēs. Lietova neabejuojė ka nugalies kaimīnus, no Latvėjė pateikė dėdžiaus staigmen ė nugaliejė lietuvius. Lietova Euruopas čempijuonatė užjiemė prasčiausė vėit per vėsa istuorėjė - pasidalėjė 9-12 vėitās. Fiasko Euruopas čempijuonatė liemė ka Lietova nepateka i Svieta čempijuonat. ====Komandas sudietes==== * [[Gintaras Einikis]] * [[Šarūns Jasikevičios|Šarūnas Jasikevičius]] * [[Robertas Javtokas]] * Andrius Jurkūnas * [[Rimantas Kaukėnas]] * [[Donatas Slanina]] * [[Darius Songaila]] * [[Ramūnas Šiškauskas]] * [[Saulius Štombergas]] * Mindaugas Timinskas * [[Eurelijus Žukauskas]] * [[Mindaugas Žukauskas]] * Vīr. treneris: [[Juonis Kazlauskis|Jonas Kazlauskas]] ===2003 metū rinktėnė=== 2003 metās Lietova pu 64 metū pertraukas apėntās tapa Euruopas čempijuonė. Lietovē nugaliejė vėsus varžuovus ė nepatīrė nė vėina pralaimiejėma. Prīš čempijuonata bova iškelts tėkslos patektė i 2004 metū Olimpėnes žaidīnes, vuo tas reiškė patektė bėnt i šešetoka, vuo kadangi komanda nebova slegama atsakomībes ta ana i laimiejė. Teigama ka ta pergalė īr dėdėle savėtarpė supratėma, draugėškoma ė gerū treneriū sprendėmū dieka. ====Komandas sudietes==== * [[Šarūns Jasikevičios|Šarūnas Jasikevičius]] * [[Arvydas Macijauskas]] * [[Saulius Štombergas]] * [[Darius Songaila]] * [[Eurelijus Žukauskas]] * [[Giedrius Gustas]] * [[Ramūnas Šiškauskas]] * [[Mindaugas Žukauskas]] * [[Virginijus Praškevičius]] * [[Kšištof Lavrinovič]] * [[Dainius Šalenga]] * [[Donatas Slanina]] * Vīr. treneris: [[Antanas Sireika]] ===2004 metū rinktėnė=== I Atienū olimpėnes žaidīnes lietovē važiava kāp vėinė iš favoritū, gropes varžībuos' rinktėnė užiemė pėrm vėit, nepatīrė nė vėina pralaimiejėma, nugaliejė netgi [[Dream Team|Svajuoniū koamand]], ketvirtfinalie lietovems nepasipriešėna kinā. Bet pusfinalie apie čempijuonū tėtol svajuojos komand nugaliejė Italėjė, Lietova bova baisē nusivīlusi, bėt mažajamė finalė vėstėik stingies ėš vėsū jėgū, no nugalietė [[Dream Team|JAV rinktėnes]] ontra karta nebsugebiejė. Pėrmūji kart olimpinies žaidīnies bova užjimta ne tretiuojė vuo ketvėrtuoji vėita. ====Komandas sudietes==== * [[Šarūns Jasikevičios|Šarūnas Jasikevičius]] * [[Arvydas Macijauskas]] * [[Ramūnas Šiškauskas]] * [[Darius Songaila]] * [[Eurelijus Žukauskas]] * [[Vidas Ginevičius]] * [[Mindaugas Žukauskas]] * [[Saulius Štombergas]] * [[Kšištof Lavrinovič]] * [[Robertas Javtokas]] * [[Donatas Slanina]] * [[Dainius Šalenga]] * Vīr. treneris: [[Antanas Sireika]] ===2005 metū rinktėnė=== Euruopas čempijuonatė Lietova tikiejuos apgīntė tėtol, no vėskū sujaukė žaidiejū atsisakīmā atstovautė Lietovā, bei krepšininkū traumās, kėtė krepšininkā nusprėndė bengtė karjier rinktinie. Komandā bova iškelts uždavinīs patektė i Svieta čempijuonat i lietovē anū ivīkdė. Vagol sudieti laikītė autsaideres anėi tepralaimiejė vos kārt - ketvirtfinalie prancūzams ė užiemė pėnkt vėit. Lietova ė Graikėjė bova vieninteles komandas čempijuonatė patīroses tik pu vėin pralaimiejėm. Lietova užiemė pėnkt vėit, vuo graikā palėka naujāsēs Euruopas čempijuonās. ====Komandas sudietes==== * [[Vidas Ginevičius]] * [[Simas Jasaitis]] * [[Mindaugas Žukauskas]] * [[Kšištof Lavrinovič]] * [[Robertas Javtokas]] * [[Giedrius Gustas]] * [[Simonas Serapinas]] * [[Ramūnas Šiškauskas]] * [[Darjuš Lavrinovič]] * Darius Šilinskis * [[Paulius Jankūnas]] * Mindaugas Lukauskis * Vīr. treneris: [[Antanas Sireika]] ===2006 metū rinktėnė=== [[Image:Basketball WC 2006 Germany Lithuania.jpg|thumb|upright|Lietova žaid su Vuokėtėjė 2006 m. Svieta čempijuonatė]] 2006 metās Lietova jau surinka daugiau pajėgėsniu žaidieju nego 2005 metās ė anā bova iškelts uždavinīs patektė i geriausiujū ketvertoka, no Lietuvuos rinktėnė žaidė baisē prastā. Darė daug klaidū, komandā "nesiklėjava" žaidėms ė tebova užimta tiktā 7 vėita. Lietova čempijuonatė pralaimiėjė Graikėjē, Turkėjē, Ispanėjē ė dar vėin kart Turkėjē. Pu čempijuonata kai korėj žaidiejā pradiejė rokoutėis ka rinktinie nier tvarkuos, vuo zars atsistatīdėna rinktėnes treneris [[Antanas Sireika|Antans Sireika]]. ====Komandas sudietes==== * [[Mantas Kalnietis]] * [[Arvydas Macijauskas]] * [[Linas Kleiza]] * [[Darius Songaila]] * [[Robertas Javtokas]] * [[Giedrius Gustas]] * [[Tomas Delininkaitis]] * [[Mindaugas Žukauskas]] * [[Kšištof Lavrinovič]] * [[Darjuš Lavrinovič]] * [[Paulius Jankūnas]] * [[Simas Jasaitis]] * Vīr. treneris: [[Antanas Sireika]] ===2007 metū rinktėnė=== [[Vaizdas:Lithuania vs Spain in Gijon (2007-08-16).jpg|thumb|right|Lietova žaid draugėškas rongtīnes su Svieta čempijuonās ispanās (2007-08-16 Gijonė)]] [[Image:Welcoming ceremony of the EuroBasket 2007 bronze medalists in Vilnius.jpg|thumb|right|Lietovuos krepšininkū sotėkėms pu [[2007]] m. [[Eurobasket 2007|Euruopas čempijuonata]]]] 2007 metās Lietovuos rinktėnė pasikeitė iš pagrindiū - i komand atejė naus treneris [[Ramūnas Butautas|Ramūns Botauts]] ė anam pavīka padėrbtė tūn kuo dvejus metus iš eilies nepavīka anuo pėrmtakams - sukvėistė geriausius šalėis žaidiejus. Per 11 sužaistū draugėškū rongtīniū Lietova laimiejė 6, vuo pralaimiejė 5 kartūs. Lietovuos rinktinė [[Eurobasket 2007|Euruopas čempijuonatė]] sava C gropie nugaliejė vėsus 3 varžuovus i pateka i F gropė, katruo apėntās vėsus nugaliejė ė pateka i ketvirtfėnali kāp vėinintelė nė vėina pralaimiejėma neturinti komanda, ketvėrtfėnalie lietovē nugaliejė kroatus, vuo posfėnalie nusileida Rosėjės rinktėnė ė [[siejės 16]] d. kovuojė so graikās dėl [[Eurobasket 2007|Euruopas čempijuonata]] bruonzas medaliū ė anus nugaliejė ė pėrma karta sava ėstuorėjuo laimiejė tretė vėit Euruopas čempijuonatė. ====Komandas sudietes==== * [[Šarūnas Jasikevičius]] * [[Rimantas Kaukėnas]] * [[Ramūnas Šiškauskas]] * [[Darius Songaila]] * [[Robertas Javtokas]] * [[Giedrius Gustas]] * [[Linas Kleiza]] * [[Kšištof Lavrinovič]] * [[Darjuš Lavrinovič]] * [[Simas Jasaitis]] * [[Paulius Jankūnas]] * [[Jonas Mačiulis (krepšininks)|Jonas Mačiulis]] * Vīr. treneris: [[Ramūnas Butautas]] ===2008 metū rinktėnė=== [[Image:Lithuania vs Iceland in Vilnius (2008-07-15).jpg|thumb|right|190px|Lietova žaid draugėškas rongtīnes su ėslandās (2008-07-15 Vėlniou)]] 2008 metās surinktuos rinktėnes tėksluos īr apėntās laimietė medalius Pekina Olimpijaduo. Šīmet pėrma karta bova dėdle reali galimībė rinktinie apėntās pamatīti [[Žydrūnas Ilgauskas|Ž. Ilgausk]], bet dėl traumas ė sava kluba draudėma uns ož Lietov nežais. Tep pat dalīvautė rinktėnes stovīkluos dėl ivairiū priežasčiū atsėsakė ė [[Arvydas Macijauskas]], [[Paulius Jankūnas]], [[Artūras Jomantas]]. Pėrmėjē Lietovuos varžuovā bova sėlpnas rėnktėnes - Baltarosėjė ė Ėslandėjė. Abėdves rinktėnes bova sotriuškintas (ėslandā cielus do kartus). Pu tuo rinktėnė ėšskrėda i Ėspanėj. Čė ana nugaliejė portugalus, pu tuo praluošė ispanams ė nugaliejė argentinietius, vuo pargrīžė ė suomius. Pu tū rungtiniū komanda ėšskrėda i Kinėje, kor sužaidė dvejas paskotėnes rungtīnes. Pėrmuoses trioškėnontē praluošė [[JAV]], vuo paskutinies nugaliejė Euruopas čempiuonata atronka besiruošiunčius turkus. Olimpijad lietovē pradiejė dėdlē gerā ėr iškovuojė 4 pergales iš eilies, ė tik paskutinies gropes rongtīnies, katruos nieka nebliemė, praluošė Australėjē 31 taško. Ketvirtfinalie rinktėnė sutrioškėna kiniečius, vuo pusfinalie pu atkakliuos kovuos nusileida svieta čempijuonam ėspanam. Pėnkt kart iš eilies lietovē žaidė mažajam finalė, ėr ontr kart iš eilies anū praluošė. Šī kart ož lietovius stėpresnė bova argentinietē, katrus lietovē bova nugaliejė patiuos pėrmuos rongtīnies. Untruo olimpijaduo iš eilies Lietova palėka ketvėrtuo vėituo. ====Komandas sudietes==== * [[Rimantas Kaukėnas]] * [[Jonas Mačiulis]] * [[Darjuš Lavrinovič]] * [[Ramūnas Šiškauskas]] * [[Simas Jasaitis]] * [[Linas Kleiza]] * [[Kšištof Lavrinovič]] * [[Šarūnas Jasikevičius]] * [[Robertas Javtokas]] * [[Marijonas Petravičius]] * [[Marius Prekevičius]] * [[Mindaugas Lukauskis]] * Vīr. treneris [[Ramūnas Butautas]] == Nuorodos == * [https://ltu.basketball/ Lietuvos krepšinio federacija LKF] *[https://shop.ltu.basketball/ Oficiali Lietuvos krepšinio federacijos atribukos parduotuvė] [[Kateguorėjė:Krepšėnė rinktėnės]] [[Kateguorėjė:Nedielės straipsnis]] 32p8brst6e6zrhh3et24xedwqdprxwf 363354 363353 2026-05-10T23:47:21Z Kwamikagami 463 /* 2008 metū rinktėnė */ 363354 wikitext text/x-wiki [[Image:Flag of Lithuania.svg|thumb]] {{klaidas|Rēk bėškė pakuoregoutė stėlioka}} '''Lietovuos naciuonalėnė krepšėnė rinktėnė''' ({{lt|Lietuvos nacionalinė krepšinio rinktinė}}) īr vėina stėpriausiu svieta rinktėniu, FIBA reitingė Lietovuos rinktėnė ožjem 6 vėit. Lietovuos rinktėnė 3 kartus ėšluošė Euruopas čempionata ė 3 kartus ožjiemė 3 vėita Olimpinies žaidīnies. Nu [[1940]] m. lėgė [[1990]] m. Lietovuos rinktėnė nežaidė jokiamė tornīrė diel [[TSRS]] okupacėjės ė vėsė geriausė Lietovuos krepšininkā atstovava tuos šalėis komandā. [[1935]] metās Lietova mėgėna patektė i pėrmūji Euruopas čempijuonat, no nesiekmingā. == Lietovuos rinktėnės istuorėjė == ===1937 metu rinktėnė=== 1937 metās Lietova pateka i Europas čempionata, katras vīka [[Latvėjė|Latvėjuo]], vuo Latvėjė tou meto bova Euruopas čempionė. Lietovē ėškart bova vadėnamė būsėmāsēs autsaiderēs, nuors anū sodietie bova ė daug [[Amerėkas lietovē|Amerėkas lietoviu]]. Lietova jau pėrmuosiuos rongtīnies pateikė staigmena pargaliedama [[Italėjė]], vieliau sekė pergalės prīš [[Estėjė]] ėr [[Egėpts|Egėpta]]. Lietova pateka i Euruopas čempionata posfėnalė, katramė pargaliejė lėnkus, vuo fėnalė ontra karta parklopdė Italus ė pėrma karta patapa Euruopas čempionė. ====Komandas sudietes==== * Artūras Andrulis * Leonas Baltrūnas * Česlovas Daukša * Leopoldas Kepalas * Pranas Mažeika * Eugenijus Nikolskis * Leonas Petrauskas * Zenonas Puzinauskas * Stasys Šačkus * Pranas Talzūnas * Juozas Jonas Žukas * Feliksas Kriaučiūnas (karto i žaidontīsis treneris) ===1939 metū rinktėnė=== 1939 metū Euruopas čempijuonats vīkak [[Lietova|Lietuvuo]], [[Kauns|Kaunė]], kūtik pastatītuo Kauna Spuorta Halie. Lietovems bova kelams vienintelis tėkslos - auksos. Šīkart ož Lietova nosprėndė žaistė ė vėins geriausiū tuo meta pasaule krepšininkū Pranis Lobėns, katras 1936 metās su JAV rinktėnė bova tapes olimpėnio čempijuono, uns bova i Amerikas komandas kapituono. Lietovē pėrmuosiuos rungtīnies baisē sunkē nugaliejė latvius, no pu tuo vėsus kėtus priešininkus be varga sutrioškėna ė apgīnė Euruopas čempijuonū tėtol. ====Kuomandas sodietis==== * Artūras Andrulis * Leonas Baltrūnas * Vytautas Budriūnas * Juozas Jurgėla * Feliksas Kriaučiūnas * Vytautas Leščinskas * Pranas Mažeika * Eugenijus Nikolskis * Vytautas Norkus * Leonas Petrauskas * Zenonas Puzinauskas * Mykolas Ruzgys * Mindaugas Šliūpas * [[Pranas Lubinas]] (karto ė žaidontīsės treneris) ===1940-1991=== Kadangi pu Ontra pasaulėne kara Lietova atsidūrė [[TSRS|Tarībū Sajunguo]] ta ana ė negaliejė žaistė krepšėnė kāp atskėra valstībė, dėltuo geriausė Lietuvuos krepšininkā atstovava [[TSRS]] rinktėnė. Su [[TSRS]] daugiausē pasėikė M. Paulausks, S. Botauts, S. Stonkos, A. Sabuonis, Š. Marčiuliuonis, V. Chomičios, R. Kurtinaitis ė daug kėtū. ===1992 metū rinktėnė=== Lietova 1992 metās debiutava Olimpinies žaidīnies ė laimiejė bronzas medalius. Ož Lietov žaidė geriausė šalies žaidiejā. Komanda bova baisē draugėška ė susižaidus'. Toukart rinktėnes žaidiejā bova vadėnamė dėdles patrijuotās. ====Komandas sudietes==== * Šarūnas Marčiulionis * Valdemaras Chomičius * Alvydas Pazdrazdis * [[Rimas Kurtinaitis]] * Sergėjus Jovaiša * [[Arvīds Sabuonis|Arvydas Sabonis]] * Gintaras Krapikas * Artūras Karnišovas * Arūnas Visockas * Darius Dimavičius * Romanas Brazdauskis * [[Gintaras Einikis]] * Vīr. treneris: Vladas Garastas ===1993-1994 metū rinktėnė=== Lietova pu tuo ka laimiejė bronza olimpijaduo nesugebiejė patektė i Euruopas čempijuonat. Per atrunkuos varžības šalē neatstovava geriausė žaidiejā ė dėltuo komanda neiškovuojė tep truokštā kelialapė, vuo nepatekėms i Euruopas čempijuonat automatėškā atiemė ė galimībė kovuotė dėl patekėma i Svieta čempijuonat. ===1995 metū rinktėnė=== 1995 metās lietovē pu 56 metū pertaukas apėntās žaidė Euruopas čempijuonatė ė apėntās baisē sėkmingā. Komanda pateka i finala katramė pu abejuotėnū teisiejū sprendėmū pralaimiejė Jugoslavėjē. 1995 metū Euruopas čempijuonata finals vadėnams skandalingiausio per vėsa Euruopas čempijuonatū finalū istuorėjė. ====Komandas sudietes==== * Valdemaras Chomičius * [[Gintaras Einikis]] * Artūras Karnišovas * Gintaras Krapikas * [[Rimas Kurtinaitis]] * Darius Lukminas * Šarūnas Marčiulionis * Gvidonas Markevičius * [[Arvīds Sabuonis|Arvydas Sabonis]] * [[Saulius Štombergas]] * Mindaugas Timinskas * Arūnas Visockas * Vīr. treneris: Vladas Garastas ===1996 metū rinktėnė=== 1996 metū olimpėnes žaidīnes tapa atsisveikėnėmo daugomā rinktėnes krepšininkū. Pu olimpiadas vos ne posė komandas bengė karjier rinktinie ė bengė nebetkāp vuo apėntās ėškovuoto bronza. ====Komandas sudietes==== * [[Arvīds Sabuonis|Arvydas Sabonis]] * [[Gintaras Einikis]] * Artūras Karnišovas * [[Rimas Kurtinaitis]] * Šarūnas Marčiulionis * [[Eurelijus Žukauskas]] * [[Mindaugas Žukauskas]] * [[Saulius Štombergas]] * Darius Lukminas * Rytis Vaišvila * Tomas Pačėsas * Vīr. treneris: Vladas Garastas ===1997 metū rinktėnė=== I 1997 metū Euruopas čempijuonata rinktėnė bova ėšlīdieta be dėdlesniū ėliozėju mat komanda bova jauna ė nepatīrusi. Rinktėnē pradiejė vadovautė jauns treneris [[Juonis Kazlauskis]]. Rinktėnē bova ėškelts uždavinīs patektė i geriausiū aštontoka ė komanda tūn ivīkdė. Rinktėnė Euruopas čempijuonatė ožjiemė šešt vėit ė gava galimībė debiotoutė Svieta čempijuonatė. ====Komandas sudietes==== * Dainius Adomaitis * [[Gintaras Einikis]] * [[Šarūns Jasikevičios|Šarūnas Jasikevičius]] * Andrius jurkūnas * Artūras Karnišovas * Darius Lukminas * Darius Maskoliūnas * [[Virginijus Praškevičius]] * Kęstutis Šeštokas * [[Saulius Štombergas]] * Mindaugas Timinskas * [[Eurelijus Žukauskas]] Vīr. treneris: [[Juonis Kazlauskis|Jonas Kazlauskas]] ===1998 metū rinktėnė=== I Svieta čempijuonata Lietova važiava ne kāp favoritė, komanda neturiejė superžvaigždžiū, ėšskīros A. Karnišova. Lietovā bova ėškelts uždavinīs patektė i šešiolėktoka, vuo rinktėnė geruokā viršėjė uždavin ė užjiemė septīnta vėita. ====Komandas sudietes==== * [[Gintaras Einikis]] * [[Saulius Štombergas]] * Artūras Karnišovas * Dainius Adomaitis * Darius Maskoliūnas * [[Eurelijus Žukauskas]] * Tomas Masiulis * [[Virginijus Praškevičius]] * Darius Lukminas * [[Šarūns Jasikevičios|Šarūnas Jasikevičius]] * [[Mindaugas Žukauskas]] * Tomas Pačėsas * Vīr. treneris: [[Juonis Kazlauskis|Jonas Kazlauskas]] ===1999 metū rinktėnė=== I Lietuvuos rinktėnė sugrīža A. Sabuonis dėltuo vėsė tikiejuos ka lietovē apėntās užlėps unt prėzėninkū pakėluos, bet vīltis nebova pateisnitas. Ketvirtfinalie Lietova praluošė Ėspanėjē ė neteka galimībes kautėis dėl čempijuonū varda. No vės dėltuo komanda sugebiejė užjimtė pėnkt vėit ė pateka i Sidniejaus olimpėnes žaidīnes. ====Komandas sudietes==== * Dainius Adomaitis * [[Gintaras Einikis]] * [[Šarūns Jasikevičios|Šarūnas Jasikevičius]] * Artūras Karnišovas * Kęstutis Marčiulionis * Tomas Masiulis * Darius Maskoliūnas * [[Virginijus Praškevičius]] * [[Arvīds Sabuonis|Arvydas Sabonis]] * [[Saulius Štombergas]] * [[Eurelijus Žukauskas]] * [[Mindaugas Žukauskas]] * Vīr. treneris: [[Juonis Kazlauskis|Jonas Kazlauskas]] ===2000 metū rinktėnė=== Pu nesėkming Euruopas čempijuonata i olimpijad išvažiavusi Lietuvuos rinktėnė nepuoseliejė dideliū vilčiū iškovuotė medalius. No lietovē iveikė gropes varžības, peršuoka ketvirtfinale barjier, ė pateka i pusfinali kor turieje kovuotė su dar nenugalieta [[Dream Team|Svajuoniū komando]]. Prieš rungtīnes nebova abejuoniū ka laimies amerikietē, no lietovē paruodė charakteri ė tik per plauk nenugaliejė nenugalėmūjū, rezoltats 85-83. Tuos' rongtīnies api savė pranėšė būsėmuoji krepšėnė superžvaigždie [[Šarūns Jasikevičios]], uns užtemdė vėsas JAV žvaigždžes ė tapa geriausio rongtīniu žaidiejo. Pralaimiejė pusfinalie lietovē atsitėisė ė nugaliejė Autralėjė kovuo dėl bronzas ė trečio olimpijaduo iš eiles laimiejė tretė vėitė. ====Komandas sudietes==== * [[Gintaras Einikis]] * [[Darius Songaila]] * [[Saulius Štombergas]] * [[Ramūnas Šiškauskas]] * [[Šarūns Jasikevičios|Šarūnas Jasikevičius]] * [[Eurelijus Žukauskas]] * Tomas Masiulis * Mindaugas Timinskas * Andrius Giedraitis * Darius Maskoliūnas * Dainius Adomaitis * Kęstutis Šeštokas * Vīr. treneris: [[Juonis Kazlauskis|Jonas Kazlauskas]] ===2001 metū rinktėnė=== I 2001 metū Euruopas čempijuonat Lietova važiava kāp favoritė, vuo ė patīs lietovē neabejuojė ka laimies kuoki medali, no jau gropes varžībuos lietovē pralaimiejė prancūzam ė dėl patekėma i ketvirtfinali turiejė kovuotė su latvēs. Lietova neabejuojė ka nugalies kaimīnus, no Latvėjė pateikė dėdžiaus staigmen ė nugaliejė lietuvius. Lietova Euruopas čempijuonatė užjiemė prasčiausė vėit per vėsa istuorėjė - pasidalėjė 9-12 vėitās. Fiasko Euruopas čempijuonatė liemė ka Lietova nepateka i Svieta čempijuonat. ====Komandas sudietes==== * [[Gintaras Einikis]] * [[Šarūns Jasikevičios|Šarūnas Jasikevičius]] * [[Robertas Javtokas]] * Andrius Jurkūnas * [[Rimantas Kaukėnas]] * [[Donatas Slanina]] * [[Darius Songaila]] * [[Ramūnas Šiškauskas]] * [[Saulius Štombergas]] * Mindaugas Timinskas * [[Eurelijus Žukauskas]] * [[Mindaugas Žukauskas]] * Vīr. treneris: [[Juonis Kazlauskis|Jonas Kazlauskas]] ===2003 metū rinktėnė=== 2003 metās Lietova pu 64 metū pertraukas apėntās tapa Euruopas čempijuonė. Lietovē nugaliejė vėsus varžuovus ė nepatīrė nė vėina pralaimiejėma. Prīš čempijuonata bova iškelts tėkslos patektė i 2004 metū Olimpėnes žaidīnes, vuo tas reiškė patektė bėnt i šešetoka, vuo kadangi komanda nebova slegama atsakomībes ta ana i laimiejė. Teigama ka ta pergalė īr dėdėle savėtarpė supratėma, draugėškoma ė gerū treneriū sprendėmū dieka. ====Komandas sudietes==== * [[Šarūns Jasikevičios|Šarūnas Jasikevičius]] * [[Arvydas Macijauskas]] * [[Saulius Štombergas]] * [[Darius Songaila]] * [[Eurelijus Žukauskas]] * [[Giedrius Gustas]] * [[Ramūnas Šiškauskas]] * [[Mindaugas Žukauskas]] * [[Virginijus Praškevičius]] * [[Kšištof Lavrinovič]] * [[Dainius Šalenga]] * [[Donatas Slanina]] * Vīr. treneris: [[Antanas Sireika]] ===2004 metū rinktėnė=== I Atienū olimpėnes žaidīnes lietovē važiava kāp vėinė iš favoritū, gropes varžībuos' rinktėnė užiemė pėrm vėit, nepatīrė nė vėina pralaimiejėma, nugaliejė netgi [[Dream Team|Svajuoniū koamand]], ketvirtfinalie lietovems nepasipriešėna kinā. Bet pusfinalie apie čempijuonū tėtol svajuojos komand nugaliejė Italėjė, Lietova bova baisē nusivīlusi, bėt mažajamė finalė vėstėik stingies ėš vėsū jėgū, no nugalietė [[Dream Team|JAV rinktėnes]] ontra karta nebsugebiejė. Pėrmūji kart olimpinies žaidīnies bova užjimta ne tretiuojė vuo ketvėrtuoji vėita. ====Komandas sudietes==== * [[Šarūns Jasikevičios|Šarūnas Jasikevičius]] * [[Arvydas Macijauskas]] * [[Ramūnas Šiškauskas]] * [[Darius Songaila]] * [[Eurelijus Žukauskas]] * [[Vidas Ginevičius]] * [[Mindaugas Žukauskas]] * [[Saulius Štombergas]] * [[Kšištof Lavrinovič]] * [[Robertas Javtokas]] * [[Donatas Slanina]] * [[Dainius Šalenga]] * Vīr. treneris: [[Antanas Sireika]] ===2005 metū rinktėnė=== Euruopas čempijuonatė Lietova tikiejuos apgīntė tėtol, no vėskū sujaukė žaidiejū atsisakīmā atstovautė Lietovā, bei krepšininkū traumās, kėtė krepšininkā nusprėndė bengtė karjier rinktinie. Komandā bova iškelts uždavinīs patektė i Svieta čempijuonat i lietovē anū ivīkdė. Vagol sudieti laikītė autsaideres anėi tepralaimiejė vos kārt - ketvirtfinalie prancūzams ė užiemė pėnkt vėit. Lietova ė Graikėjė bova vieninteles komandas čempijuonatė patīroses tik pu vėin pralaimiejėm. Lietova užiemė pėnkt vėit, vuo graikā palėka naujāsēs Euruopas čempijuonās. ====Komandas sudietes==== * [[Vidas Ginevičius]] * [[Simas Jasaitis]] * [[Mindaugas Žukauskas]] * [[Kšištof Lavrinovič]] * [[Robertas Javtokas]] * [[Giedrius Gustas]] * [[Simonas Serapinas]] * [[Ramūnas Šiškauskas]] * [[Darjuš Lavrinovič]] * Darius Šilinskis * [[Paulius Jankūnas]] * Mindaugas Lukauskis * Vīr. treneris: [[Antanas Sireika]] ===2006 metū rinktėnė=== [[Image:Basketball WC 2006 Germany Lithuania.jpg|thumb|upright|Lietova žaid su Vuokėtėjė 2006 m. Svieta čempijuonatė]] 2006 metās Lietova jau surinka daugiau pajėgėsniu žaidieju nego 2005 metās ė anā bova iškelts uždavinīs patektė i geriausiujū ketvertoka, no Lietuvuos rinktėnė žaidė baisē prastā. Darė daug klaidū, komandā "nesiklėjava" žaidėms ė tebova užimta tiktā 7 vėita. Lietova čempijuonatė pralaimiėjė Graikėjē, Turkėjē, Ispanėjē ė dar vėin kart Turkėjē. Pu čempijuonata kai korėj žaidiejā pradiejė rokoutėis ka rinktinie nier tvarkuos, vuo zars atsistatīdėna rinktėnes treneris [[Antanas Sireika|Antans Sireika]]. ====Komandas sudietes==== * [[Mantas Kalnietis]] * [[Arvydas Macijauskas]] * [[Linas Kleiza]] * [[Darius Songaila]] * [[Robertas Javtokas]] * [[Giedrius Gustas]] * [[Tomas Delininkaitis]] * [[Mindaugas Žukauskas]] * [[Kšištof Lavrinovič]] * [[Darjuš Lavrinovič]] * [[Paulius Jankūnas]] * [[Simas Jasaitis]] * Vīr. treneris: [[Antanas Sireika]] ===2007 metū rinktėnė=== [[Vaizdas:Lithuania vs Spain in Gijon (2007-08-16).jpg|thumb|right|Lietova žaid draugėškas rongtīnes su Svieta čempijuonās ispanās (2007-08-16 Gijonė)]] [[Image:Welcoming ceremony of the EuroBasket 2007 bronze medalists in Vilnius.jpg|thumb|right|Lietovuos krepšininkū sotėkėms pu [[2007]] m. [[Eurobasket 2007|Euruopas čempijuonata]]]] 2007 metās Lietovuos rinktėnė pasikeitė iš pagrindiū - i komand atejė naus treneris [[Ramūnas Butautas|Ramūns Botauts]] ė anam pavīka padėrbtė tūn kuo dvejus metus iš eilies nepavīka anuo pėrmtakams - sukvėistė geriausius šalėis žaidiejus. Per 11 sužaistū draugėškū rongtīniū Lietova laimiejė 6, vuo pralaimiejė 5 kartūs. Lietovuos rinktinė [[Eurobasket 2007|Euruopas čempijuonatė]] sava C gropie nugaliejė vėsus 3 varžuovus i pateka i F gropė, katruo apėntās vėsus nugaliejė ė pateka i ketvirtfėnali kāp vėinintelė nė vėina pralaimiejėma neturinti komanda, ketvėrtfėnalie lietovē nugaliejė kroatus, vuo posfėnalie nusileida Rosėjės rinktėnė ė [[siejės 16]] d. kovuojė so graikās dėl [[Eurobasket 2007|Euruopas čempijuonata]] bruonzas medaliū ė anus nugaliejė ė pėrma karta sava ėstuorėjuo laimiejė tretė vėit Euruopas čempijuonatė. ====Komandas sudietes==== * [[Šarūnas Jasikevičius]] * [[Rimantas Kaukėnas]] * [[Ramūnas Šiškauskas]] * [[Darius Songaila]] * [[Robertas Javtokas]] * [[Giedrius Gustas]] * [[Linas Kleiza]] * [[Kšištof Lavrinovič]] * [[Darjuš Lavrinovič]] * [[Simas Jasaitis]] * [[Paulius Jankūnas]] * [[Jonas Mačiulis (krepšininks)|Jonas Mačiulis]] * Vīr. treneris: [[Ramūnas Butautas]] ===2008 metū rinktėnė=== [[Image:Lithuania vs Iceland in Vilnius (2008-07-15).jpg|thumb|right|Lietova žaid draugėškas rongtīnes su ėslandās (2008-07-15 Vėlniou)]] 2008 metās surinktuos rinktėnes tėksluos īr apėntās laimietė medalius Pekina Olimpijaduo. Šīmet pėrma karta bova dėdle reali galimībė rinktinie apėntās pamatīti [[Žydrūnas Ilgauskas|Ž. Ilgausk]], bet dėl traumas ė sava kluba draudėma uns ož Lietov nežais. Tep pat dalīvautė rinktėnes stovīkluos dėl ivairiū priežasčiū atsėsakė ė [[Arvydas Macijauskas]], [[Paulius Jankūnas]], [[Artūras Jomantas]]. Pėrmėjē Lietovuos varžuovā bova sėlpnas rėnktėnes - Baltarosėjė ė Ėslandėjė. Abėdves rinktėnes bova sotriuškintas (ėslandā cielus do kartus). Pu tuo rinktėnė ėšskrėda i Ėspanėj. Čė ana nugaliejė portugalus, pu tuo praluošė ispanams ė nugaliejė argentinietius, vuo pargrīžė ė suomius. Pu tū rungtiniū komanda ėšskrėda i Kinėje, kor sužaidė dvejas paskotėnes rungtīnes. Pėrmuoses trioškėnontē praluošė [[JAV]], vuo paskutinies nugaliejė Euruopas čempiuonata atronka besiruošiunčius turkus. Olimpijad lietovē pradiejė dėdlē gerā ėr iškovuojė 4 pergales iš eilies, ė tik paskutinies gropes rongtīnies, katruos nieka nebliemė, praluošė Australėjē 31 taško. Ketvirtfinalie rinktėnė sutrioškėna kiniečius, vuo pusfinalie pu atkakliuos kovuos nusileida svieta čempijuonam ėspanam. Pėnkt kart iš eilies lietovē žaidė mažajam finalė, ėr ontr kart iš eilies anū praluošė. Šī kart ož lietovius stėpresnė bova argentinietē, katrus lietovē bova nugaliejė patiuos pėrmuos rongtīnies. Untruo olimpijaduo iš eilies Lietova palėka ketvėrtuo vėituo. ====Komandas sudietes==== * [[Rimantas Kaukėnas]] * [[Jonas Mačiulis]] * [[Darjuš Lavrinovič]] * [[Ramūnas Šiškauskas]] * [[Simas Jasaitis]] * [[Linas Kleiza]] * [[Kšištof Lavrinovič]] * [[Šarūnas Jasikevičius]] * [[Robertas Javtokas]] * [[Marijonas Petravičius]] * [[Marius Prekevičius]] * [[Mindaugas Lukauskis]] * Vīr. treneris [[Ramūnas Butautas]] == Nuorodos == * [https://ltu.basketball/ Lietuvos krepšinio federacija LKF] *[https://shop.ltu.basketball/ Oficiali Lietuvos krepšinio federacijos atribukos parduotuvė] [[Kateguorėjė:Krepšėnė rinktėnės]] [[Kateguorėjė:Nedielės straipsnis]] p0vkgin8yc2tj048n5baqgxliezxa40 0 4321 363373 353164 2026-05-11T00:01:10Z Kwamikagami 463 363373 wikitext text/x-wiki [[Abruozdielis:BabėnaiForest002.JPG|thumb|right|[[Medė]] žėimuo čieso]] [[Abruozdielis:Пимоненко Колядки.jpg|thumb|Žėima Okraėnuo (XIX o. abruozdielis)]] '''Žėima''' ī vėins ėš ketoriū [[Metū laikā|metu laikū]] vėdotėnė klėmata joustuo. Ana ėšsiskėr žemesnė uora temperatūra ė trompesniem [[dėina|dėinuom]] nē kėtūs metu laikūs. Tuoliau nu posiaujė tonkē ėškrent [[snėigs]]. Laikuoma īr, ka žėima trunk [[groudis|groudė]], [[sausis|sausė]] ė [[vasaris|vasarė]] mienesēs, bet ėš tėkra šalti uorā atēn kuožnās metās skėrtingā: sīkēs šalta būn jau [[spalis|spalė]] pabonguo aba [[lapkrėtis|lapkrėsti]], vuo sīkēs ciela žėima būn kāp [[rudou|rodou]]. Vagol uora skaituoma, ka žėima prasided kumet vėdotėnė uora temperatūra nukrent žemiau kap 0 °C. Tas Lietovuo paprastā liuob nutėktė spalė pabonguo, bet paskotėnēs metās šėloma laikuos lėgė groudė. Tēpuogė, žėima žemė sokausta [[šalmenē]] (paprastā tas liuob būtė nu groudė vėdorė), praded snėgtė ėr atsirand snėiga pakluodė (nu groudė pabonguos). Pu [[Kaliedas|Kaliedu]], par katras būn patės trumpiausės metu dėinas, prasided vėdoržėimis. Žėimuos pabonguo praded tėrptė snėigs, pašals ė tap atēn pavasaris.<ref>Tarybų Lietuvos Enciklopedija, t.4, psl. 673</ref> Lietovuo žėimuos uorā bū nuognē vairi: būn ė dėdliū [[speigs|speigū]], ė tonkiū [[atdriekis|atdriekiu]]. Speigā laikas kap atēn šaltė uorā nug žėimiu posės. Jēb vies nug [[jūrė]]s posės, tap tonkē sning, drimb [[šlapdraba]], būn [[pūga]]s, [[apskards]], daba tonkē ė [[lītos|līn]]. Par vėsa Lietova žėima būn skėrtinga; prī jūras laikas šėlts uors, snėiga mažā, tonkē pūt dėdlis [[vies]], [[Žemaitėjė|Žemaitėjuo]] ėškrint daug snėiga, šaltis nie nuognē smarkos; Vėdorė, Šiaurės Lietovuo, Sovalkėjuo snėiga mažiau, vuo [[Aukštaitėjė|Aukštaitėjuo]] ė [[Dzūkėjė|Dzūkėjuo]] snėiga būn daug ė speigs pasėtaik tonkē. Žėima īr ė [[gomta|gomtuos]] atėlsė čiesos. Daug [[paukštē|paukštiu]] rūšiu ėšskrend i pėitus, palėik tėktās tuoki paukštē kāp [[varna]]s, [[žagata]]s, [[žīlė]]s, [[žvėrblis|žvėrblē]], [[snėigena]]s, [[kiekštos|kiekštā]], [[genis|genē]], [[pūtis|pūtė]]s, katrėi geb rastė jiedė kap nieks neaug. Vėsė šaltakroujē ė kap katrėi šėltakroujē gīvē ([[meška]]s, [[ežis|ežē]], [[barsoks|barsokā]]) ožmėigt žėimas mėigo. Vėsė [[augalā]] (skīriom [[pošis]], [[eglė]]s ė [[ieglis|ieglius]]) pamet sava lapus prīš žėima ė patiuos žėimas čieso nabaug. Dėdlis speigs gal apšaldītė kāp katrus augalus, īpatingā jēb anėi ī kėlėma ėš pėitū kraštū. Pu stuoro snėigo gal sošostė žėimkentē. Tēpuogė, ont stuora snėiga žuoljiedėm žvieraliam sonkē rastė jiedė. Diel tuo, daugoms žvieriū ēn artiau žmuoniū, kor lengviau rastė jiedė – paukštokā sokas aplinkou lesīklas, [[kūtė]]s, [[truoba]]s, [[stirna]]s, [[elnis|elnius]] galam pamatītė laukūs šalėp suodu, kor anėi rond [[šėins|šėina]], paliktū daržuoviu. [[Abruozdielis:Eskimo Mother and Child in Furs, Nome, Alaska - NARA - 520078.jpg|thumb|left|upright|Eskėmė ė vāks so kailėnēs]] Žėima īpatings čiesos žmuogou īr nug senuobės. Diel šalta uora žmuonis dėdliuojė dali sava čiesa liuob būtė nomūs. Dėdlē svarbē žėimā torietė ožtektėnā jiedė ė [[malkas|kora]]. Par vasara ė rodeni gauts [[jiedis]] liuob būtė atėdē kieravuojams, seikiejams, ka ožtektom lėgė pavasarė, tūdie lėgė Kaliedu liuob laikītės pasninka. Vėsos gīvenėms liuob soktėis aplėnkou [[kruosnės|pečio]] žėima (tūdie īr ė tuokė mīslė: ''vasara muolis, vuo žėima bruolis''); anon kūrentė par vėsa vasara ė rodeni ī dėrbams kors. Diel šaltė, snėiga, pūgū, [[viepūtėnis|viepūtėniu]] par žėima žmuonis liuob retiau kortās keliaus: jēgo būtėnā rēks, tūmet kinkīs arklius i [[ragės]]. Par žėima liuob būtė svarbo ė gīvolēs rūpintėis ka nesošaltom, ka suotūs būtom, nes anėi žėima leid kūtie ė jied par vasara padėrbta šierala. Ka nesošaltom, žėima liuob būtė dėdlē svarbo pasrūpintė šėltās apriedās: pagrindėnē žėimas apriedā ī [[kailėnē]], žėimišks pluoštios ([[mėlėnė]]), [[keporė]], [[šalėks]], [[pirštėnės]], [[vailuokā]]. [[Abruozdielis:Odra Stare Lysogorki.JPG|thumb|Žėimuos [[žars]]. Žėima dėinas būn nuognē trompas]] [[Abruozdielis:Serksnas laukuose.jpg|thumb|Apčerkšnījė̄ laukā]] Dūšėškā žėima tēpuogi īpatings čiesos ī – tas īr svieta [[smertės|smertėis]], mėiga čiesos, patsā tomsiausis mets. Ožtatās vierīn, ka nug [[vielėnės|ėlgiu]] ont svieta atēn [[vielie|vielės]], vieliuokā, tūdie tou čiesou liuob nebūtė dėdliū smagībiu (nē dainiu, nē vakarošku), vuo žmuonis sosė̄jė̄ badėrbont rokous [[sekmė]]s, mins [[mīslė]]s, minklės, darīs muonus. Patsā svarbiausis čiesos žėimuo ī Kaliedas. Kap tas patė ėlgiausė naktės par metus ī, tap tou čieso smertėis sviets ī artiausē, tūdie par [[Kūčės|Kūčiū]] nakti liuob būtė svarbo pasuotintė vielės, ka anas gīviem naprėdarītom ėškadas, ka nieka napasiėmtom pas savėi, ka sviets apent grīžtom i [[švėisa]]. Čiesos nug ėlgiu lėgė Kaliedu ī laiks apmīslėtė savei, sava [[dūšė]], sava svieta, nosleistė i dūšės [[tomsa]] ka apent gimtė ony švėisuos ė Dieva. Vuo nug Kaliedu, kāp dėina apent ėlgie, dūšiu, veliuoku sviets traukias atgal. Pu Kaliedu prasėded [[Naujė̄jė metā]], sviets ėš tomsuos ė šaltė randas apent. Žėimuos pabonguo būn [[Ožgavienės]] – par anas rēk ėšvarītė veliuokus, vielės ėš šėtou svieta, nes sogrīžt švėisa ė gīvībė. Dabartėnie gadīnie žėimuos rēkšmie žmuogou somažiejė – [[alektra]] ėšstūmė tomsa, šėldīma sėstėmas leid gīventė šėlta nevākštont aplink pečio, diel jiedė kieravuojėma teknuoluogėju ė īvežėma ėš šėltū kraštū par vėsou žėima gal jiestė švėiži jiedi, mašėnu ēsmos vīkst nepaliaujamā. == Šaltenē == <references/> {{Šablonas:Metų laikai}} [[Kateguorėjė:Metū laikā]] [[Kateguorėjė:Nedielės straipsnis]] 4kjctpvq50zxcsku9qs4qsofg4grpef 0 4322 363359 361607 2026-05-10T23:49:16Z Kwamikagami 463 363359 wikitext text/x-wiki [[Abruozdielis:Pavasaris.ZE, 2006-05-06.jpg|thumb|right|Pavasaris]] '''Pavasaris''' ī vėins ėš keturiū [[Metū laikā|metū čiesu]] vėdotėnė klėmata joustuo, ēn pu [[žėima|žėimuos]]. Tas ī [[gomta|gomtuos]] atsigavėma pu žėimuos čiesos – dėinas praded ėlgietė, [[saulė]] švėit vis gausiau ė šiltiau. Vagol kalenduorio pavasaris būn [[kuovs|kuova]], [[balondis|balondė]] ė [[gegožės|gegožė]] mienėsēs, bet ėš tikrā anou čiesos prėgol nug metu – šėltās metās jau [[vasaris|vasarė]] pabonguo nutirpst [[snėigs]] ė [[leds]], dėina temperatūra pakīln lėgė 5 °C, vuo šaltās metās da kuova būn snėigs, [[pūga]]s, [[speigs]]. Kuova 20–21 d. būn līgiadėinis – tūsīk [[dėina]] tomp ėlgesnė kap [[naktės]]. Laikuoma, ka pavasaris prasided kap [[uors|uora]] temperatūra praded laikītėis vėršom 0 °C, tirpst snėigs, leds, [[šalmenē]]. Prauda, da lėgė vėdorė pavasarė (sīkēs ė lėgė vielība pavasarė) naktim būn [[šalna]]s. Kuova, balondie sīkēs da pasning, pašāl, bet bendrā uorā spierē šiltie, nesīk parlip ė 10 °C temperatūra. Nug balondė vėdorė jau vėsos snėigs ė šalmenā paprastā būn ėštirpė̄, uors sīkēs sošīl ė lėgė 15–20 °C. Vuo gegožie prasided tikrasis šėltoms, jau būn ė [[pīla]]s, [[oudra]]s, uors sovėsam vasarišks. Onkstiausē Lietovuo pavasaris prasided šalėp [[jūra]]s ė pėitūs, vuo vieliausē atēn i šiaurės rītū Lietova. Kap tiktās saulė smarkiau ožšilda, kap prasided [[lītos|lītā]], tap spierē tirpst vėsuokis snėigs, leds ė šalmenā, tūdie vėsas [[opės|opis]], [[opiekšlis|opiekšlē]], [[ravs|ravā]] ėštvinst, stuoj [[plūds]]. Kap pavasaris ožēn nuognē staigē, tap plūds būn nuognē dėdlis ė gal virstė [[tvans|tvano]]. Paskiausē leds soīžt [[ežers|ežerūs]], paviesiūs, medies. [[Abruozdielis:Salix caprea.jpg|thumb|left|Vėins ėš pėrmū pavasari žīdintiu augalū [[blindės]] ī]] Pavasaris ī gomtuos atgėmėma čiesos. Ėš pėitū praded grīžėnietė [[paukštē]], vuo ė tėi, katrėi palėka par žėima, praded smagiau čiolbietė (nug pat onkstīviausė atšėlėma jau čiolbaun [[zīlė]]s, čirškaun [[žvirblis|žvirblē]]). Daugoms paukštiu pargrīžt kuova ([[kuova 19]] būn „pīmpės dėina“ – grīžtontiu paukštiu sotiktovės): atskrend ne tiktās [[pīmpė]]s, bet ė [[cīrolis|cīrolē]], [[gondros|gondrā]], [[ledspėra]]s, [[gervė]]s, [[žōsės|žōsis]] ė daugoms kėtū. Tiktās pargrīžė̄ paukštē skobėnas touktėis, krautė [[kėnis|kėnius]] ė vestė vākus, tūdie pavasarie paukštē truopniausē čiolbaun: dongou cīraun cīrolis, vėršom laukū malas gīvės, pamedies šuok gervės. Jau žėimuos pabonguo soskont ė žvierē – prasided [[vėlks|vėlkū]], [[šova|šonū]], [[lapė|lapiu]], [[elnis|elniu]] rojė, toukias ė kėtė žvieralē, vuo pavasarė pabėnguo daugoms anūm jau ved vākus. Pavasaris tēpuogė ėr augmenėjės atsigavėms. Da žėimuos galė sava sieklas ėšsien [[alksnis|alksnē]], tiktās nutirpus snėigou prī nomū ėšlend [[snėigoulė|snėigoulē]], [[beržos|beržā]] ė [[klevs|klevā]] leid [[sola]]s, sava žėidus ėm krautė [[lazdīns|lazdīnā]], [[blindės|blindis]], [[žilvėtis|žilvėtē]], [[glousnė]]s, [[karklos|karklā]], balondė pradiuo sožalioun [[žuolie]], medies sožīda [[žėbotė]]s, [[bals|balā]]. Nug balondė vėdorė ėr ont gegožė pradiuos jau viskos ėm žīdietė, spruogtė, vešietė – sospruogst [[suodnos|suodnā]], paopiūs žīd [[ėiva]]s, [[lonka|lonkūs]] – [[kiaulpėinė]]s ė kėtė augmenā. Žmuogou pavasaris ī dėdliūju darbū pradiejėms. Tik ėšlindus saulē, žmuonis praded taisītė rakondus darbam, čīstėtė [[kėims|kėimus]], truobesius, riedītė, kas par žėima solūža, sotronījė. Kap tiktās daras šiltiau, stuoj siejės čiesos – žmuonis siej [[daržuovė]]s, suodėn, apgena medalius, ara ėr ožsiej [[lauks|laukus]], šiltnomiūs suodėn [[tuomats|tuomatus]], [[agorks|agorkus]]. Pavasarie jau būn ėr onkstīvasis derlios – [[rėdėkielē]], [[cėbolis|cėboliu]] lāškā, vėsuoki [[žuolīns|žuolīnā]]. Kap tik rondas žuolie jau i [[ganīkla]]s ved [[Gīvuolis|gīvuolius]] ganītėis. [[Abruozdielis:Appletree bloom l.jpg|thumb|Suodnu žīdiejėms]] Dūšėškā pavasaris ī žmuogaus atsigavėma, atgėmėma, pabodėma ėš žėimuos sāstingė čiesos. Kuožna dėina vis daugie saulės, šėlomuos, vis ėlgie dėina ė žmuogos sīkiom daras žīvesnis, krotesnis, anuo [[dūšė|dūšiuo]] daugie švėisuos. Tam pavasarėniam švėisiejėmou pažīmietė ciels šmuots [[švėntė|švėntiu]] ī: žėimuos pabonga žīma [[Ožgavienės]] ė Pelenė, pėrmi pavasarė znuokā rondas par Šv. Jūzapa. Vuo tikruojė pavasarė švėntė ī [[Velīkas]], katras būn jau pu pavasarė līgiadėinė – anas ī galotėnis svieta pabodėma, vieliu ėšvarīma čiesos, dūšės atsidarīms švėisā. Kėta dėdlė švėntė ī Šv. Jorgis aba [[Juorė]] balondė pabonguo – tas ī tasā čiesos kap vėskos praded žalioutė, kap praēn pėrmi dėdli lītūs ė dund [[Perkūns]], katros tap „atrakėn“ ė apvaisėn žemė. Nug Šv. Jorgė prasided dėdlė linksmoma čiesos (šuokē, dainės, mozėkavėms), žmuogos būn sava vėsuo galībie, gīvatuo. Da vėina švėntė ī [[Sekmėnės]], katra ēn mienesis pu Velīku. Par vėsas tas švėntės žmuonis jied [[kiaušis|kiaušius]], [[sūris|sūri]], [[svėists|svėista]], [[pīrags|pīragus]] ba rēk ka būtom suotoms, pėlnoms – jēgo žmuonis suotē prijies tā ė [[Žemīna]] būs tuokė pat suoti ė gausinga. Gegožė mienesie dā būn [[Muojavas]]. Tou čiesou žmuonis meldas [[Šv. Marėjė|Šv. Panā Marėjē]] (onkstiau anuos vėituo bova Žemīna), jaunėms dara vakaroškas. Tas ėr [[meilė]]s čiesos ī ba vėsa gomta tūmet būn patė gīviausė, patė visliausė. Par vėsas pavasarė švėntės žmuonis dabėn savi, sava truobas, gīvuolius spruogstontiuom šakalėm, žalēs žuolīnās, kvietkās tap nuoriedami stipriau pajostė pavasari, gautė anou galė, stiprībė. {{commonscat|Spring}} {{Šablonas:Metų laikai}} [[Kateguorėjė:Metū laikā]] [[Kateguorėjė:Nedielės straipsnis]] cncanzpu9fbknns8zawbvfvhy9ein8n 0 4323 363367 337864 2026-05-10T23:51:59Z Kwamikagami 463 363367 wikitext text/x-wiki [[Abruozdielis:Venta.JPG|thumb|right|Vasara]] '''Vasara''' ī vėins ėš ketoriū [[Metū laikā|metu čiesu]] vėdotėnė klėmata joustuo ėr ēn terp [[pavasaris|pavasarė]] ė [[rudou|rodėnė]]. Pasižīm šėlto [[uors|uoro]]. Vasara ī patsā švėisiausis metu čiesos, par [[Rasas|Šv. Juonė nakti]] būn trompiausė metu [[naktės]]. Paskom pamažo [[dėina]]s ėm trompietė vuo naktis ėlgietė. Šiaurės posrotolie kalenduorėnė vasara ī laikuoma ka būn bėrželė, lėipas ė rogpjūtė mienesēs. Astruonuomėnė vasara prasided aple [[bėrželė 21]] dėina, bėngas aple [[siejės 23]] d. Pėitu posrotolie kalenduorėnė vasara ī laikuoma ka būn groudė, sausė ė vasarė mienesēs, vuo astruonuomėnė – nū [[groudė 21]] lėg [[kuova 21]] d.). Klėmatuoluogā skaita, ka vasara būn tūmet, kap cieluos paruos vėdotėnė uora temperatūra laikas vėrš 15 °C. Vasaras dėinuom uors sošīl lėg 20-25 °C, vuo kap ožēn šėltė uorā – ė lėg 25–30 °C. Bavēk kuožna vasara būn tuokiu kaitru, kūmet uors sošīl daugiau kap 30 °C (karštiausė Lietovuo bova kap sošėla lėg +37,5 °C [[1994]] m. [[lėipas 30]] d. [[Zarasā|Zarasūs]]). Bėržėlė pradiuos ė rogpjūtė pabonguos naktėm būn [[šalna|šalnū]], ale paprastā nakti uors atviest lėg 10-15 °C (par kaitra lėg 20 °C). Vasaras čiesio ėškrint daugoms metu krėtoliū. Diel nūlatėnė [[Saulė]]s energėjės parvėršė šėloma ė vilgšmė neš i aukštesnius atmuosfėras slouksnius. Dielē tuo, ka i vėršu kīln galingi uorā srautā, gamėnas kamūlėnē lītaus [[debesis|debesē]]. Tūdie vasara tonkē smarkē līn, būn [[pīla]]s, [[oudra]]s, [[bongs|bongā]], [[perkūnėjė]]. Sīkēs par smarkės oudras ėškrint [[kroša]], pakīln [[viesols]]. Ale tuokis uors paprastā tēsias trompā ė paskom stuoj [[pagada]]. Tėktās kap ožēn dėdli debesē nug vakarū palėik [[dargana]]. Tonkė vasara būn ė tap, ka stuoj sausībė ė nelīn 10-15 dėinū (1994 m. [[Laukova|Laukovuo]] nelījė ciela mienesi). Ont vasaras pabonguos, kap uorā ėm viestė, tonkē (daugomuo [[vakars|vakarās]], naktėm) stuoj [[rūks]], ėškrint [[rasa]] (žmuonis saka, ka zoikē perenė kūrėn). Karštiausi uorā vasara būn Lietovuos pėitūs, rītūs ė vėdorie, vuo ēnont ont jūras būn viesiau, ba nug jūras uors viesiej. Pu smarkiū pīlū opies kīln [[plūds|plūdā]], ale spierē nūslūgst, vuo par sausībės daugoms opiekšliu ė nat dėdlesniu opiu ėšsausiej. [[Abruozdielis:HordeumVulgare001.JPG|thumb|left|Javā]] [[Gomta|Gomtuo]] vasara ī patsā žīdiejėma, gausiejėma, deriejėma, vešiejėma čiesos. Par vasara sožīdia ė paskom sava sieklas ėšsiej daugoms augalū. Bėrželė vėdorie pražīdia [[jazmėns]], žėimėnē [[rogē]], vėdorvasarie žīdia [[lėipa (medis)|lėipas]], nūnuokst [[mielīnė]]s. Vasara jau būn soskridė̄ vėsi [[paukštē]] (paskotėnės atskrend [[blezdinga]]s) ėr augėn sava vākus. Sava vākus augėn, muokėn ė vėsi žvierē. Rogpjūtė pabonguo paukštē jau praded skirstė i pėitus. Žmuogou vasara dėdlis darbū čiesos ī, ba par vasara rēk ožaugintom vėsa [[derlios|derliu]], ka būtom kon jiestė lėg kėtuos vasaruos. Par vasara rēk priveizietė (laistītė, ravietė, kauptė) pavasarie pasietus ė sosuodintus augalus. Tas tepuogė [[gīvuolis|gīvuoliu]] ganīma čiesos ī. Pėimenā liuob [[ganīkla|ganīklūs]] ganīs [[karvė]]s, jautius, [[žōsės|žōsis]], [[kiaulė]]s, [[arklīs|arklius]] (tūs ganīs ė par nakti – naktiguonė). Pu Šv. Juonė ėm žīdietė [[žuolie|žuolės]], ta prasided [[šėinpjūtė]], vuo vasaras pabonguo (rogpjūti) lauka dėdliausis metu darbs – [[rogpjūtė]]. Tepuogė par vasara žmuonis renk vėsuokius [[žuolīns|žuolīnus]], ēn ont [[medė]]s rinktė [[ouga|ougu]], [[grībs|grību]]. Vasara ė linksmībės čiesos ī – žmuonis liuob šuoktė, dainioutė, maudītėis opies, ežerūs, prūdūs. Daba vasara daugoms važioun atostuogautė prī jūras, ėškīlautė prī ežerū, medies, keliaun dvėratēs, laivās. [[Abruozdielis:Pievų gelės.jpg|thumb|Vasaras žuolīnā]] Dūšėškā vasara vėsuokės geruovės, vešiejėma čiesos kap aplinkou vėskos [[švėisa]], geroms, [[meilė]] ī. Dėdliausė vasaras [[švėntė]] ī Šv. Juonis aba Rasas. Tas ī trompiausė metu naktės, katra, kap žmuonis vierīj, čiūdnos čiesos ī. Degėnami [[laužos|laužā]], pinami vainėkā, šuokē, dainės, apieras, apeigas tora sovēktė tap, ka vasaras derlios būtom gausings, ka vėskos derietom, ka ožtektom lītaus ė saulės. Kėta dėdlė švėntė būn rogpjūtė vėdorie – [[Žuolėnė|Šv. Žuoliū dėina]]. Par ana laimėnami sorinktė žuolīnā ė diekavuojama [[Marėjė|Šv. Marėjē]] ož gera derliu. Senuobie vasara bova muotrešku deiviu ([[Žemīna]]s, [[Laumė]]s-[[Ragana]]s, [[Medėina]]s-Žvierūnės) čiesos, ba vėsas muotreškas deivės ī gomtuos, anuos gausingoma valdītuojės. Paskum anūm abruozdielis soviejė i Šv. Marėjės abruozdieli. Žuodis ''vasara'' baisē senuobėšks ī. Ons tou patėis kėlėma kap ė [[sanskrits|senuobės indu]] ''vāsara'' („auštons, rītėnis“) ī. Tasā indu žuodis kėlė̄s nug žuodiu ''uṣás'' („[[aušra]]“) ė ''vas-/ucchati'' tepuogė ''uṣ-/oṣati'' (anėi rēšk „auštė, švėisietė, degtė“). Tas mosietās ī dielē tuo, ka vasara onksti aušt. Lietovuo žmuonis gė saka ''ėšaūš šėlta vasarielė, žalious tava lapelē''. {{Šablonas:Metų laikai}} [[Kateguorėjė:Metū laikā]] [[Kateguorėjė:Nedielės straipsnis]] fpym8rdir6r3ldjas22bqmihrrl5ibm 0 4324 363364 351526 2026-05-10T23:51:10Z Kwamikagami 463 363364 wikitext text/x-wiki [[Abruozdielis:Ruduo..ZE, 2005-11-01.jpg|thumb|right|Rodou]] [[Abruozdielis:Sakele rudeni.JPG|thumb|Medė šakalė darganuotie]] '''Rodou''' īr vėins ėš ketoriū [[Metū laikā|metū laikū]] vėdotėnė klimata joustuo ėr ēn terp [[vasara]]s ė [[žėima|žėimuos]]. Tas ī tuokis čiesos, kūmet gomtuo vėskos ėm nīktė, pūtė, [[dėina]]s spartē trompiej, [[dongos]] tonkē būn ožsiniaukė̄s, tonkē būn [[dargana]]. Šiaurės posrotolie kalenduorėnis rodou laikuoma ka būn [[siejė]]s, [[spalis|spalė]] ė [[lapkristis|lapkristė]] mienesēs. Astronuomėnis rodou prasided aple [[siejės 23]] dėina, bėngas aple [[groudė 21]] d. Pėitu posrotolie kalenduorėnis rodou laikuoma ka būn [[kuovs|kuova]], [[balondis|balondė]] ė [[gegožė|gegožė]] mienesēs, vuo astruonuomėnis – nū [[kuova 21]] lėg [[lėipas 23]] d.). Klimatoluogā skaita, ka rodou būn tūmet, kap cieluos paruos vėdotėnė uora temperatūra nukrint žemiau kap 15 °C, ė tēsias 2,5–3 mienesius. Pėrmuojė rodėnė dalės sakuoma ka ī „auksėnis rodou“. Tūmet temperatūra da laikas vėrš 10 °C, tonkē būn [[pagada]], mediu [[lapā]] ėm geltonoutė, pamažo kristė. Kap paruos temperatūra nukrint žemau kap 10 °C, ta jau būn lapkristis (ne mienėsė, vuo aplamais tuokis čiesos). Ons paprastā prasided patiuo siejės pabonguo. Tūmet būn ė pėrmuosės [[šalna]]s. Kažkor tās spalė ontruo pusie (aple 23 dėina) prasided tretiuojė rodėnė dalės prīšžėimis. Tūmet uors basošīl lėg 5 °C, pastuovē būn dargana, pasiruod pėrms [[snėigs]], [[šlapdraba]] (aple lapkristė mienesė vėdori). Kap palīn pu 8–9 adīnas par dėina, tap apent sošlomp par vasara ėšsausiejus dėrva. Tonkē, ale ne kuožnās metās, kor tās aple spalė vėdori da uorā sošīl, ėšsipagadīn ė stuoj [[buobu vasara]] – tuokis tromps pagadas čiesos vėdor rodenė. [[gomta|Gomtuo]] rodou pasiroušėma žėimuos puoėlsiou čiesos ī. Rīškiausē galam pamatītė, ka jau prasided roudou, ta kap ėm geltonoutė mediu lapā. Pėrmasis nuogeltonou [[beržos]] (aple [[siejės 10]] d.), paskom paroudonoun [[klevs]] (aple [[siejės 15]] d.), spali jau krint vėsū mediu lapā, vuo spalė pabėnguo jau mažne vėsė augalā palėik ba lapu. Tou čieso jau būn bengosės augtė ė [[žuolie|žuolės]]. Rodeni ėšskrent i pėitus vėsi mėgroujotis paukštē, aple [[siejės 13]] d. ėšleka [[blezdinga]]s. [[Abruozdielis:Rudaniniai lapai.JPG|thumb|left|Nūrauduonavė̄ kleva lapā]] Žmuogou rodėnė pradė da i dėdlis darbīmetis. Bengams kastė, skintė ė duoruotė derlios – [[bolbė]]s, [[kokorūzos|kokorūzā]], [[sokrėnis ronkelis|sokrėnē boruokā]], vielībus [[muorks|muorkus]], kėtas šaknėnės daržuovės. Soduoruojė̄ derliu žmonis anou kraun i rūsius, skladus, [[klietie|klietės]], ka ėšsilaikītom par ciela žeima lėg pavasarė. Tepuogė siejės pradiuo siej žėimkentius – [[rogē|rogius]], [[kvėitē|kvėitius]]. Par rodeni sava vaisius sėrpėn rodenėnės [[vuobelis]], sorauduonuo [[šermokšlis|šermokšlė]], [[potėns|potėna]], [[goduobė]]s ougas. Paprastā seniau žmuonis rodenė pradiuo liuob keltė [[vestovės]], ba tou čiesou pamažie lauka darbū, gausoms jiedė ī. [[Abruozdielis:Velines.jpg|thumb|Kapā par Vėsū Švėntū dėina]] Rodou ī atēnontės [[tomsa|tomsuos]] ė [[smertės|smertėis]] čiesos, tūdie žmuonis tam senuobie liuob vėsap rouštėis. Dėdliausė rodenė švėntė [[Vielinės|Vėsū Švėntū aba Dūšiu dėina]] ī. Žmuonis vierīj, ka tou čieso, kap [[naktės]] palėik ėlgesnė kap dėina, i svieta pagrīžt nabašninku dūšės – [[vielie|vielės]], tūdie anas rēk vėsap pagerbtė, pavaišintė. Tūdie par Vėsū Švėntū dėina žmuonis ēn i [[kapā|kapus]] ė degėn tenās žvakės aba laužus, senuobie da liuob neštė ė jiedė. Rodou paprastā būn liūdesė, gedola, ėlgesė čiesos, ba žmuogos rodeni pamata, kap prabiega da vėini metā, ė kap biega anou patėis gīvenėms. Par tomsės ė darganuotas dėinas žmuonis tonkiau ė tonkiau pasilėik nomūs, tora mažiau darbū ė gal apmīslėtė sava gīvenėma. {{Šablonas:Metų laikai}} [[Kateguorėjė:Metū laikā]] [[Kateguorėjė:Nedielės straipsnis]] 6q5z59ti0y79230fpkciw3lu8lb1vdw 0 6598 363362 363216 2026-05-10T23:50:34Z Kwamikagami 463 /* Demuograpėjė */ 363362 wikitext text/x-wiki {{ŠaliesLentelė| pavadinimas={{PAGENAME}}| vietinisPavadinimas=République Française| kilm=Prancūzėjės| angl=France| vėliava=Flag of France (1794–1815, 1830–1974, 2020–present).svg| herbas=Armoiries république française.svg| žem=Europe location FRA.png| kalbos=[[Prancūzu kalba|prancūzu]]| sostinė=[[Parīžios]]| didžiausiasMiestas=[[Parīžios]]| valdovų=2| titulas1=[[Prezidėnts]]| pavardė1=[[Emanuelis Makrons]]| titulas2=[[Mėnėstros pėrmėninks]]||| pavardė2=[[Sébastien Lecornu]]| plotoVieta=41| plotas=643&nbsp;427| vandens=0,26%| gyvMetai=[[2006]] [[lėipa]] (pruogn.)| gyventojuVieta=20| gyventoju=62&nbsp;752&nbsp;136| gyventojuTankis=97,53| tankumoVieta=76| BVPMetai=[[2006]] (pruogn.)| BVPVieta=7| BVP=1&nbsp;871,00| BVPValiuta=[[Tarptautėnis duoleris|$]]| BVPGyventojui=30&nbsp;100| BVPGyventojuiVieta=23| valiuta=[[Euras]]| laikoJuosta=UTC+1 (CET)| vasarosLaikas=UTC+2| nepriklausomybėsĮvykis=[[Verdena taika]]| nepriklausomybėsDatos=[[843]]| nepriklausomybėsPavadinimas=ikorta| TLD=fr| telKodas=+33 }} '''Prancūzėjės Respoblėka''', '''Prancūzėjė''' ({{fr|République Française, La France}}) īr šalės [[Euruopa|Euruopuo]], [[ES]] ė [[NATO]] narė. Prancūzėjės krontus skalaun [[Atlanta ondėnīns]] ė [[Vėdoržemė jūra]]. Pėitūs tor robežio so [[Ispanėjė]], šiaurie so [[Vuokītėjė]], [[Belgėjė]], [[Lioksemborgs|Lioksemborgo]], [[Šveicarėjė]], [[Monaks|Monako]], [[Andora]], vuo rītūs - so [[Italėjė]]. Diel terituorėjės skvarmas patīs prancūzā sava šali čiesās vadėn [[šešėkompis|šešėkompio]] (''L'Hexagone''). Prancūzėjės pavadėnėms kėlėma ėš [[frankā|franku]], vėinuos germanu gėntėis, varda. Frankā dabartėnės Prancūzėjės terituorėjuo pasėruodė ė anon ožvaldė pu Vakarū [[Ruomas Imperėjės žlogėms|Ruomas Imperėjės žlogėma]]. == Istuorėjė == Pėrmė̄jė rašītėnē šaltenē, karėi pateik žėniū aplė Prancūzėjės terituorėjuo gīvenosės gėntis, īr graikū. Maždaug nu [[Žalvarė omžios|Žalvarė omžiaus]] dabartėnės Prancūzėjės terituorėjė bova apgīvendėnta [[galā|galu]] ([[keltā|keltu]] gėntės). I. o. pr. Kr. vėdorie [[Ruoma]] ožkariava Galėjė, ale V o. dabartėnė Prancūzėjės terituorėjė palėka glabna Franku valstībės dalėm. Vagol Verdena sotarti 843 m. sokorta Vakarū Frankū karalīstė ožjiemė terituorėjė, paviedė i dabartėnės Prancūzėjės. Nu X. o. šalės praded vadėntėis Prancūzėjė. Ligė XII o. vėdorė šalie vīrava feuodalėnis sosėskaldīms. 1337 m. prasėdiejė [[Šėmtmetėnė vaina]], katra so pertraukuom troka mažne 100 metū. Anamė baisē pasireiškė toukart da paprasta valstėitė [[Žana d'Ark]]. Ta vaina bova paskojis karaliaus [[Karuolis VII|Karuolė VII]] žėngsnis vėinėjont Prancūzėjė - ėšvėjos onglos iš Prancūzėjės žėmiu bova galotėnā pripažėnta karaliaus valdžia ė prietėlems atsėrada tautėnės savėmuonės jausmos. Vaina pasibėngė 1457 m. 1792 m. ivīka [[Dėdliuojė Prancūzėjės revoliucėjė]], par katruo šalės palėka [[respoblėka]]. 1799 m. valdžė i sava ronkas pajiemė [[Napoleuons Buonaparts]], katros miegėna ožkariautė vėsa Euruopa. == Puolitėnė sėstėma == Dabartėnė kuonstitucėjė bova prijėmta [[1958]] m. [[siejės 28]] d. Istatīmu leidamuojė valdžė - Naciuonalėnė Asambliejė (''Assemblée Nationale''), katruo dėrb 5 metū kadencėjė ėšrinktė deputatā. Dalės istatīmū leidžiamuosės valdžiuos prigol Senatou. == Geuograpėjė == Prancūzėjē būdėngė baisē ivairūs kraštuovaizdē, pradedont nu pakrontės līgomū šiaurie ė vakarūs, kor Prancūzėjė skalaun Šiaurės jūra ė Atlanta ondėnīns, bėngont kalnū grondėniem pėitūs (Pirienā) ė pėitrītiūs ([[Alpės]]), kor īr aukštiausė Euruopas vėršokalnė - [[Muonblans]] (4810 m). Tarp tū kraštuovaizdiu isiterposės līgomas ė kalnā, tuokėi kāp ''Cėntrėnis masīvs'' a ''Vuogiezā'' ė ėš anū ėštekontiu opiū baseinā - [[Luara]]s, [[Ruona]]s, [[Garuona]]s ė [[Sena]]s. == Admėnėstracėnis soskėrstīms == [[Abruozdielis:Acta Eruditorum - III mappe Francia, 1703 – BEIC 13363829.jpg|thumb|''Francia'', 1703]] Prancūzėjė soskėrstīta i 13 žemīnėnės Prancūzėjės regijuonus (''région de France métropolitaine'') ė 5 ožjūrė regijuonus (''régions d’outre–mer''). Regijuonus sodara 100 departamėntu. Tēpuogė īr kuolektīvėnės terituorėjės (''Collectivités territoriales'') ė pėitėnės ė antarktėkas terituorėjės. Žemīna terituorėjės: * Akvėtanėjė-Lėmozens-Puatū-Šarants (''Aquitaine-Limousin-Poitou–Charentes'') * [[Bretanė]] (''Bretagne'') * Borgondėjė-Franš-Kontie (''Bourgogne-Franche–Comté'') * Cėntros (''Centre'') * Elzasos-Šampanė-Ardienā-Lotaringėjė (''Alsace-Champagne–Ardenne-Lorraine'') * Il de Fransos (''Île–de–France'') * [[Kuorsėka]] (''Corse'') * Langeduoks-Rosėjuons-Vėdorė Pėrienā (''Languedoc–Roussillon-Midi–Pīrénées'') * Luaras kraštos (''Paīs–de–la–Loire'') * [[Nuormandėjė]] (''Normandie'') * Overnė-Ruona-Alpės (''Auvergne-Rhône–Alpes'') * Provansos-Alpės-Žīdrāsis kronts (''Provence–Alpes–Côte d’Azur'') * Šiaurė-Pa de Kalie-Pėkardėjė (''Nord–Pas–de–Calais-Picardie'') Ožjūrė departamėntā (''Départements d’outre mer''): * [[Gvadelopa]], * [[Prancūzėjės Gviana]], * [[Martėnėka]], * [[Majuots]], * [[Rejonjuons]]. == Miestā == Parašītė dėdliausė šalėis miestā vagol gīvėntuoju skaitlio. # [[Parīžios]] ({{fr|Paris}}), 13 114 718 gīv. # [[Lijons]] ({{fr|Lyon}}), 2 280 845 gīv. # [[Marselis]] ({{fr|Marseille}}), 1 873 270 gīv. # [[Lilė]] ({{fr|Lille}}), 1 510 079 gīv. # [[Tulūza]] ({{fr|Toulouse}}), 1 454 158 gīv. # [[Bordo]] ({{fr|Bordeaux}}, 1 363 711 16 gīv. # [[Nants]] ({{fr|Nantes}}), 1 011 020 gīv. # [[Strasbūrs]] ({{fr|Strasbourg}}, 853 110 gīv. # [[Monpeljė]] ({{fr|Montpellier}}), 801 595 gīv. # [[Rens]] ({{fr|Rennes}}), 755 668 gīv. == Akuonuomėka == Prancūzėjės akuonuomėka vertėnama kāp devėnta aba dešėmta vagol dėdoma svieta. [[Svieta Prekības Organizacėjė]]s doumenīm, Prancūzėjė vagol ekspuorta apėmtis [[2009]] m. ožjiemė 6 vėita. Prancūzėjė palėikt svarbė [[kondoulėnė energėjė|kondoulėnės energėjės]] dėrbėntuojė. Terp [[G7]] šaliū īr mažiausē [[onglėis dijoksėds|onglėis dijoksėdo]] tročėjonti valstībė. Prancūzėjė ožjėm pėrma vėita vagol torėstu skaitlio - šali 2018 m. aplonkė 89,4 mln. torėstu. == Demuograpėjė == Nu prīšistuorėnė čiesa Prancūzėjė bova prekības, mėgracėju ėr isiveržėmū šakėnė. Ketorės pagrėndėnės Euruopas etnėnės gropės - pruokeltā, keltā (galā ė [[bretuonā]]), [[luotīnā]] ė [[germanā]] ([[frankā]], [[borgundā]], [[vikingā]], [[vestguotā]]) maišies tarposavie. Vuo nu XIX o. prasėdiejė nauja mėgrantu bonga, daugiausē anėi bova [[italā]], [[ispanā]], [[belgā]], [[puortugalā]], [[lėnkā]], [[armienā]], tēpuogė [[žīdā]] iš [[Rītū Euruopa]]s. Pu [[Ontra svieta vaina|Ontruosės svieta vainuos]] prasėdiejė ganietėnā dėdlė imigracėjė ėš Tretiuojė svieta šaliū, īpatingā daug prieteliu atvīka ėš bovosiu Prancūzėjės koluonėju. Vėsas tuos imigracėju bongas padėrba Prancūzėjė etnėškā vėina ėš ivairiausiū Euruopas šaliū. Nepaisont tuo, vės dar gajos Prancūzėjės, kāp galu valstībės, stereotėps. Pažīmietėna tēpuogė tas, ka imigrantā ėš kėtū Euruopas valstībiū grētiau integrounas i valstībės akuonuomėni, koltūrėni ė suocēlėni gīvenėma, nekāp Tretiuojė svieta šaliū atvīkielē. Vagol gīventuojū skaitlio Prancūzėjė užjem tretė vėita Euruopuo pu [[Rosėjė]]s ė [[Vuokītėjė]]s. Krėkštiuonē sodara aplė 51,1 %, musulmuonā 5,6 %, žīdā 0,8 % gīvėntuoju. [[Abruozdielis:Paris 06 Eiffelturm 4828.jpg|thumb|upright|Prancūzėjės sėmbuolis - [[Eifelė buokšts]] [[Parīžios|Parīžiou]]]] == Koltūra == Prancūzėjės koltūra neabejuotėnā īr vėina iš dėdliausiū, seniausiū ė vairiausiu Euruopas koltūru. Prancūzėjės koltūrėnės puozicėjės bova ėškėvuotas da [[vėdoromžē]]s. Ipatėngā Prancūzėjės koltūrėnis vaidmou sostėpriejė XVII o., katros Euruopuo laikuoms Prancūzėjės omžiom. Prancūzėjės karaliaus dvars vėsā Euruopā diktava madas ė taisīklės ([[mada|maduos]], tēpuogė ė mena repotacėjė, [[Parīžios]] siekmėngā ėšlaika ligė pat dabartėnė čiesa). Būtent toukart [[prancūzū kalba]] patapa vėsū cėvėlėzoutu aristuokratū, dėpluomatu ė paprastiausē ėšsėlavėnosiu prieteliu bėndravėma kalba. Ė šėndėi Prancūzėjuo gal atrastė daugībė arkitektūras pamėnklu - nu ruomantėkas ligė [[muodernėzmos|muodernėzma]]. Prancūzėjės intelektualėnis gīvenėms klestė jau nu XVIII o. enciklopedisū čiesu. XIX ė XX o. sandūruo dailie ivīka dėdlės reikšmies pruoveržis - sosėkūrė impresiuonėstu muokīkla, katruos ožvado tapa [[Claude Monet|Kluods Muonė]]. Žīmiausis anuo abruozdos - „Ondėns lelėjės“. Prancūzū literatūras istuorėjuo vielgė gauso svieta garsa pavardiū. Ožtėnk pamėnavuotė „Trėjū moškėitėninku“ ė „Grafa Muontekrista“ autuorio [[Aleksandrs Diuma|Aleksandra Diuma]], „Parīžiaus katedras“ autuorio [[Victor Hugo|Vėktuora Hugo]] arbe „20 000 mīliū pu ondėnio“ autuorio [[Jules Verne|Žiuli Verna]]. Ėš feluosuopu mėlžėnėška duovi Vakarū fėluosuopėjē palėka [[Renė Dekarts]], [[ Blaise Pascal|Paskalis]], [[Mėšelis Fuko]], [[Žans Polis Sartros]], [[Albers Kamiu]] ė kėtė. === Spuorts === Prancūzėjuo kuožnās metās īr organėzounams ''[[Tour de France]]''. Tēpuogė tonkē žaidams [[fotbuols]], Prancūzėjė tor magtīngas fotbuola ė krepšėnė kuomandas. Prancūzėjuo 1938 m. vīka [[III svieta fotbuola čempijuonats]], 1960 m. – [[I Euruopas fotbuola čempijuonats]], 1984 m. – [[VII Euruopas fotbuola čempijuonats]], 1998 m. – [[XVI svieta fotbuola čempijuonats]], 2016 m. - [[XV Euruopas fotbuola čempijuonats]]. Parīžiuo do sīkio organėzoutas [[Olimpėnės žaidīnės]]: [[1900 m. olimpėnės žaidīnės|1900]] ė [[1924 m. olimpėnės žaidīnės|1924]] m., vuo [[2024 m. vasaras olimpėnės žaidīnės|2024]] m. žaidīnės Parīžiuo vīks treti sīki. == Nūruodas == *[https://web.archive.org/web/20070819041108/http://www.elysee.fr/elysee/elysee.fr/anglais/speeches_and_documents/2007/2007_speeches_and_documents.76693.html Oficiali Prancūzėjės Prezidėntūras svetainė] (onglu, ispanu, prancūzu ė vuokītiu kalba) * [https://web.archive.org/web/20080525182436/http://www.service-public.fr/etranger/english.html Internetėnė svetainė aplė Prancūzėjė] (onglu, ispanu, prancūzu ė vuokītiū kalba) * [https://web.archive.org/web/20150617101158/http://www.us.franceguide.com/ Prancūzėjės gėds: infuormacėjė torėstams] (onglu kalba) * [https://web.archive.org/web/20070717140036/http://cocorico.com/ Internetėnė svetainė aplė Prancūzėjės koltūra] (prancūzu kalba) * [https://web.archive.org/web/20071008231933/http://www.centrefrancais.lt/index.php/pageid/818 Prancūzu koltūras cėntros] (lietoviu ė prancūzu k.) * [https://web.archive.org/web/20070813063607/http://www.ambafrance-lt.org/ Prancūzėjės ambasada Lietovuo] * [https://web.archive.org/web/20220407040830/http://france.meteo.growiktionary.org/ Uorā Prancūzėjuo] <hr align="center" noshade size="4" width="100%" /> {{Euruopa}} [[Kateguorėjė:Prancūzėjė| ]] [[Kateguorėjė:Valstībės]] [[Kateguorėjė:Nedielės straipsnis]] e22bunei6fnp91gzbkm7y8xr2v8llwq 0 7961 363347 303004 2026-05-10T23:45:35Z Kwamikagami 463 363347 wikitext text/x-wiki [[Abruozdielis:Medieval Livonia 1260.svg|thumb|Lėvuonėjuos uordėna kuovas]] '''Dorbės kuova''' - bova kuova terp [[Žemaitėjė|žemaitiu]] (katrīms kāp mėslėjama vaduovava [[Treniuota]]) ė krīžioutiu (vaduovava Burchard von Hornhausen). Kuova notėka [[1260]] m. [[lėipas 13]] d. pri Dorbės ežera, [[Koršos|Koršė]] (nūnā [[Latvėjė]] īr). So [[koršē|koršiu]] ė [[estā|estu]] pagelba žemaitē sotrioškėna vuokītius. Mūšė čieso žova aple 150 vuokītiu konėgaikštiu. == Prīžastės == Karėnio Lėvuonėjės uordėna ė Vuokītiu uordėna bendru žīgio sėikta ėš dalėis igīvendintė strategėnė tėksla - ožgruobtė [[Žemaitėjė]] ė sojongtė dvejū uordėnu daliū terėtuorėjės. Ontros truopnesnės tėkslos bova - ėšsėlaisvintė nu [[žemaitē|žemaitiu]] bluokadas Karšovuos žemie pastatīta [[vuokītē|vuokītiu]] Geuorgenborga pėlė. Muokslėninkā spie, ka dabā Geuorgenborga pėlės lėikanas - Vėlkū lauka piliakalnis dabartėniam Šėlales rajuonė. == Kuovuos svarba == Dorbės kuova bova dėdliausis [[XIII omžios|XIII]] ė [[XIV omžios|XIV omžiū]] žemaitiu laimiejėms par vėsa vaina so Vuokītiū uordėnu. Kuova paruodė Žemaitiu žemiu kuonfederacėjas magtīngoma ė vėinībė. Pu kuovuos Baltėjės šalīs pakėta puolėtėnė sėtoacėjė: Lėvuonėjės uordėns ėš Dorbės (Lėvuonėjuo) ė Geuorgenborga pėliū ėšvede sava igolas, Lėvuonėjuos uordėna ė Vuokītiu uordėna ožīmtuos žemies sokėla koršē, žēmgalē, estā, prasėdiejė Dėdlīsės prūsu sokėlėms, katras ēja 14 metu ([[1260]]-[[1274]] m.). Lietovuos dėdlīsės konėgaikštės [[Mindaugs]] notrauke taika so Lėvuonėjės uordėno, viel jiėmė kariautė so vuokītiu rėterēs. Dorbės kuova sožlogde Vuokītiu uordėna mėgėnėma grētā ožgruobtė Žemaitėjė, lėgė [[XIII omžios|XIII o.]] 8-uojė dešimtmetė sostabdė anuo ekspancėjė i rītos. Tas dave pruoga somagtīngiet Lietovuos valstībē. == Literatūra == * Hans Prutz: Die Ritterorden. Bechtermünz Verlag, Berlin 1908 * Wolfgang Sonthofen: Der Deutsche Orden. Weltbild Verlag, Augsburg 1995 * Dieter Zimmerling: Der Deutsche Ritterorden. ECON Verlag, München 1998 [[Kateguorėjė:Žemaitėjės istuorėjė]] [[Kateguorėjė:Nedielės straipsnis]] 3wvb0az3bzvw90epfcozqu5lnsq9xkj 0 8092 363376 359585 2026-05-11T00:03:10Z Kwamikagami 463 363376 wikitext text/x-wiki [[Abruozdielis:Mariah Carey13 Edwards Dec 1998.jpg|thumb|upright|Marajė Kerė, koncėrtou [[1998]] metās]] '''Marajė Kerė''' ([[onglu kalba|ongl.]] ''Mariah Carey'') (gėmė [[1969]] m. [[kuova 27]] d.)<ref>{{cite news|url=https://nyshistoricnewspapers.org/lccn/sn83031119/1969-04-10/ed-1/seq-15/|title=Recent Births Are Announced |newspaper=[[Long Islander News|The Long-Islander]]|location=Huntington, New York|date=April 10, 1969|page=2{{hyphen}}3|access-date=February 16, 2021|quote=Recent births at Huntington Hospital have been announced as follows{{nbsp}}... March 27 Mariah, Mr. and Mrs. Alfred Carey, Huntington|via=NYS Historic Newspapers}}</ref> [[JAV]] dainėninkė, dainu rašītojė, mozėkas prodiuserė, mozėkas klėpo rezėsiėrė ėr aktourė. == Trompa biografėjė == Kerė gėmė Huntingtonė, Long Islandė, [[Niujorks (valstėjė)|Niujorkė]]. Ana bova trets vāks šeimuo. Mama - ''Patricia Hickey'', [[airē|airiū]] kėlmies amerėkuonė, bovosė opėras solėstė, tievs - ''Alfred Roy Carey'' afro-amerėkietiu ė venėsoulietiu kėlėma, aeronautėkas ėnžėnėrios. Kerė ožauga daugekoltūrie, katalėko šeimuo. Tonkē diel ton priežastiu, anuos šeima torėje kėistė gėvenamas vėitas. Dėdlės ėšuorėnės spaudėms, prėspaudė anuos tėivos ėšsėskėrtė, tonmet Kerė tebōva 3 metā. Jaunīstie Kerė slabnē palaikė rīšios so muotėna, a tėivo anie daug dėrba, ka galietom ėšlaikītė šėima. Būdama vāko, ana dėdlē daug laika bova numūs, kon pasiekuo jiemė doumėtėis mozėka. Ana pradiejie dainioutė būdama trėju metu. Pėrmuojė lėika Marajė poblėkā dainēva pradiuos muokīkluo. Ana pabīngė Harborfields High muokīkla Greenlawnė, Niujorkė, bet pralėisdava dėdlē daug pamuoko, nes daug laika lėida ėįašėniedama demonstracėnes dainu versėjės vėitėnies stodėjies, diel prasta lonkomōma anuos klasioukā Marajė ožvadėna Mėražo (''ongl. - Mirage''). Marajė debiotava [[1990]] metās, anuos lėidies bova [[Columbia Records]] vadovs [[Tommy Mottola]] ėr anuos alboms palėka pėrmoujo vėsuo [[JAV]], katruo pėnkė sėnglā pateka ī [[Hot 100]] sāraša. [[1993]] metās ana apsėžanėjė so T. Mottola, ton meto ana dėdlē sekies pofesiėnie sferuo. Vagol ''Billboard'' žornala Marajė bova nomėniuota, kāp siekmėngeuse [[XX omžios|XX o.]] paskotėne dešėmtmete dainėnīnkė <ref>Shapiro, Marc. ''Mariah Carey'' (2001). pg. 145. UK: ECW Press, Canada. ISBN 1-55022-444-1.</ref> Marajė ėšsėskīrė so T. Mottola [[1997]] metās ėr parjėmė dėdliuojė dalė sava mozėkas lėidėma vadiuos. Nu 1997 ana ėtraukė daugeu Hėp-Hopa elemėnto ė sava mozėka. Anuos popoleroms bova dėdlē nokrėtės 2000-2002 metās, kumet ana palėka 2001 m. mozėkas kompanėjė ''Columbia'', ėr 2002 m. bova ėšmesta ėš untruos mozėkas kompanėjes ''Virgin Records''. Ton meto ana patīrė dėdlė fėzėnė ėr emoucėnė smūgė. 2002 m. pasėrašė sotartė so ''Island Records'' ė pu nasėkmīnga laikuotarpē, sogrīža ė mozėkas rīnka 2005 metās. ''2000 Svieta Mozėkas Apdovaniuojėmūs'' M. Kerė bova pavadėna gereuse tūkstontmetė muotrėška pop mozėkas atlėkiėjė. <ref name="best selling">[https://web.archive.org/web/20001015144058/http://www.montecarloresort.com/awards/00/w00res00.htm "Winners of the World Music Awards"]. [[World Music Award]]s. May 2000. Retrieved [[November 19]], [[2006]] from the [[Wayback Machine]]; [https://web.archive.org/web/20070706210145/http://findarticles.com/p/articles/mi_m1355/is_25_97/ai_62590960 "Michael Jackson And Mariah Carey Named Best-Selling Artists Of Millennium At World Music Awards In Monaco"]. ''[[Jet (magazine)|Jet]]''. [[May 29]], [[2000]]. Retrieved [[November 19]], [[2006]].</ref> Ana gava 5 Gremė apdovaniuojėmos. 2006 metās dalėvava stomem turė, katras vadėnas ''The Adventures of Mimi Tour'' ėr notėka daug stombiu koncėrto ėvariuos arėnuos, do koncėra bova notėka [[Afrėka|Afrėkuo]], 25 - [[JAV]], 7 - [[Kanada|Kanaduo]], 7 - [[Azėjė|Azėjuo]]. == Pėlantruopėjė ė kėta vėikla == Marajė Kerė īr pėlantruopė, remontė laiko ė pėnėgās, ėvairios vėšoumenėnios ėr aplėnkuos apsauguos proujėktos. Dėdlē magtīngā ana rem ''Švaraus uora fonda'' (''ongl. Fresh Air Fund''), so katrou bendradarbeu nu XX o. paskotėne dešimtmete pradiuos. Īr vėina ėš vaku ė jaunėma stoviklu ėkorėjo Fishkilla miestalie, [[Niujorks (valstėjė)|Niuojorka valstėjuo]], [[JAV]]. [[2006]] m. prekībuo pasėruodė jovelīrėkas ė prėido lėnėjė jaunėmou, pavadėnta "''Glamorized''", prodoktos pardavėnie ''American Claire's'' ė ''Icing'' krautovės. == Dėskograpėjė == === Stodėjėnē albomā === * 1990: ''[[Mariah Carey (album)|Mariah Carey]]'' * 1991: ''[[Emotions (album)|Emotions]]'' * 1993: ''[[Music Box (album)|Music Box]]'' * 1994: ''[[Merry Christmas (Mariah Carey album)|Merry Christmas]]'' * 1995: ''[[Daydream (Mariah Carey album)|Daydream]]'' * 1997: ''[[Butterfly (Mariah Carey album)|Butterfly]]'' * 1999: ''[[Rainbow (Mariah Carey album)|Rainbow]]'' * 2001: ''[[Glitter (Mariah Carey album)|Glitter]]'' * 2002: ''[[Charmbracelet]]'' * 2005: ''[[The Emancipation of Mimi]]'' * 2008: ''[[E=MC2]]'' * 2009: ''[[Memoirs of an Imperfect Angel]]'' * 2010: ''[[Merry Christmas II You]]'' * 2014: ''[[Me. I Am Mariah… The Elusive Chanteuse]]'' * 2018: ''[[Caution]]'' === Kėtė albomā === * 1992: ''[[MTV Unplugged (EP)|MTV Unplugged]]'' * 1998: ''[[Number 1's (Mariah Carey album)|#1's]]'' * 2001: ''[[Greatest Hits (Mariah Carey album)|Greatest Hits]]'' * 2003: ''[[The Remixes (Mariah Carey album)|The Remixes]]'' * 2008: ''[[The Ballads]]'' === Video/DVD === * 1991: ''[[The First Vision]]'' * 1992: ''[[MTV Unplugged +3]]'' * 1994: ''[[Here Is Mariah Carey]]'' * 1996: ''[[Fantasy: Mariah Carey at Madison Square Garden]]'' * 1999: ''[[Around the World (Mariah Carey DVD)|Around the World]]'' * 1999: ''[[Number 1's (Mariah Carey DVD)|#1's]]'' * 2007: ''[[The Adventures of Mimi Tour DVD]]'' == Nuoroudas == === Lėteratūras nuoroudas === # Shapiro, Marc. Mariah Carey (2001). pg. 145. UK: ECW Press, Canada. ISBN 1-55022-444-1 (onglu ruoduo). # a b "Winners of the World Music Awards". World Music Awards. May 2000. Retrieved November 19, 2006 from the Wayback Machine; "Michael Jackson And Mariah Carey Named Best-Selling Artists Of Millennium At World Music Awards In Monaco". Jet. May 29, 2000. Retrieved November 19, 2006 (onglu ruoduo). === Interneta nuoroudas === {{commons|Mariah Carey}} * [http://www.mariahcarey.com/ Ofėcėalos tėnklopės] [[Kateguorėjė:JAV žmuonis|Carey M.]] [[Kateguorėjė:JAV mozėkontā|Carey M.]] [[Kateguorėjė:Mozėkas pruodioserē]] [[Kateguorėjė:Nedielės straipsnis]] e5o2yuu4k20iy03er1fpo85v7segaej 0 8148 363346 362280 2026-05-10T23:21:45Z Kwamikagami 463 /* Transports */ 363346 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv}} '''Dublins''', '''Doblėns''' ([[airiu kalba|airėškā]] - ''Baile Átha Cliath'', {{en|Dublin}}) - [[Airėjės Respoblėka]]s suostėnė, dėdliausis palē gīventuoju skaitlio ė akuonuomėškā ė koltūrėškā magtīngiausės miests. Vēk uora ė jūras oustā, miests īr rītėniam Airėjės saluos šmuotė. == Istuorėjė == [[Abruozdielis:Dublin_city_coa.gif |right|thumb|200px|Doblėna gerbs]] Oficēlė Doblėna ikūrėma data īr [[998]] metā, ale pėrmuojė leika miests pamėnavuots [[140]] mūso eras metās, kūmet Doblėna gīvenvėitė bova vadėnama Eblana. [[Vėkingā]] bova pėrmė̄jė miesta prietelē. Ton fakta iruoda arkeoluogėnē kasėniejėmā ''Wood Quay'', šalėp miesta cėntra, kor rasta vėsuokiu ironkiu, sėinu ė nomū grioviesio. [[IX o.|IX omžiuo]] Doblėns bova ožjīmts dano. Airē lėikās ožjīimdava miesta, bat naėlgam. [[1171]] metās danus ėšvarė onglā, katrėims vaduovava [[Henris Ontros]]. Lėgė [[XVII o.|XVII omžiaus]] vėdorė Doblėns mėnavuonams, kāp mizerns vėdoromžiu miestalis. Bet [[1649]] metās, pu [[Onglėjė]]s pėlėitėnės vainuos miesta bova ožgruobės [[Oliveris Kromvelis]]. Tuon meto Doblėnė gīvena aple 9000 prieteliu. XVII omžiaus pabėnguo miests pradiejė plėistės. Glabna ton prīžastės bova [[pruotestantėzmos|pruotestantu[[ atbiegielē ėš Euroupas. XVIII omžiou Doblėns veikē auga. XVIII omžiaus pabėnguo Doblėns palėka ontro vagol dėdoma miesto [[Brėtu imperėjė|Brėtu imperėjuo]]. Paskelbos [[Airėjė]]s naprėgolmībė, [[1922]] m. Doblėns palėka šalėis suostėnė, [[koltūra]]s, akuonuomėkas ė puolitėkas cėntro. == Klimats == [[Abruozdielis:ClimateDublinIreland.PNG|right|thumb|200px|Vėdotėnė temperatūra (rauduona), vėdotėnės krėtoliu kėikis]] Doblėnė vīraun jūrėnis klimats, kor žėimas īr šėltas, vuo vasaras - vėisės. Žėima daugiausē līn, aba ēn [[šlapdrėba]]. Šlapdrėba gal tēstėis nu lapkristė lėgė balondė. Snėigs vėdotėnėškā ėšsėlaika 4-5 dėinas par metus. {| class="wikitable" ! style="background: #99CCCC; color: #000080" height="17" | Mėinou<ref>Weather and climate data from [http://www.bbc.co.uk/weather/world/city_guides/city.shtml?tt=TT003910 BBC Weather].</ref> ! style="background: #99CCCC; color:#000080;" abbr="January" | Sau ! style="background: #99CCCC; color:#000080;" abbr="February" | Vas ! style="background: #99CCCC; color:#000080;" abbr="March" | Kuo ! style="background: #99CCCC; color:#000080;" abbr="April" | Bal ! style="background: #99CCCC; color:#000080;" | Geg ! style="background: #99CCCC; color:#000080;" abbr="June" | Bėr ! style="background: #99CCCC; color:#000080;" abbr="July" | Lėi ! style="background: #99CCCC; color:#000080;" abbr="August" | Rog ! style="background: #99CCCC; color:#000080;" abbr="September" | Sie ! style="background: #99CCCC; color:#000080;" abbr="October" | Spa ! style="background: #99CCCC; color:#000080;" abbr="November" | Lap ! style="background: #99CCCC; color:#000080;" abbr="December" | Gro ! style="background: #99CCCC; color:#000080;" | 2005-2006 metā |- ! style="background: #99CCCC; color:#000080;" | Vėdotėnė aukšta | style="background: #FFFFCC; color:#000000;" | 8<small>^°</small>C<br /> (46<small>^°</small>F) | style="background: #FFFFCC; color:#000000;" | 8<small>^°</small>C<br /> (46<small>^°</small>F) | style="background: #FFFFCC; color:#000000;" | 10<small>^°</small>C<br /> (50<small>^°</small>F) | style="background: #FFFF99; color:#000000;" | 13<small>^°</small>C<br /> (55<small>^°</small>F) | style="background: #FFFF99; color:#000000;" | 15<small>^°</small>C<br /> (59<small>^°</small>F) | style="background: #FFCC66; color:#000000;" | 18<small>^°</small>C<br /> (64<small>^°</small>F) | style="background: #FFA500; color:#000000;" | 20<small>^°</small>C<br /> (68<small>^°</small>F) | style="background: #FFA500; color:#000000;" | 19<small>^°</small>C<br /> (66<small>^°</small>F) | style="background: #FFCC66; color:#000000;" | 17<small>^°</small>C<br /> (63<small>^°</small>F) | style="background: #FFFF99; color:#000000;" | 14<small>^°</small>C<br /> (57<small>^°</small>F) | style="background: #FFFFCC; color:#000000;" | 10<small>^°</small>C<br /> (50<small>^°</small>F) | style="background: #FFFFCC; color:#000000;" | 8<small>^°</small>C<br /> (46<small>^°</small>F) | style="background: #FFFF99; color:#000000;" | '''13<small>^°</small>C<br /> (56<small>^°</small>F)''' |- ! style="background: #99CCCC; color:#000080;" height="16;" | Vėdotėnė žema | style="background: #FFFFFF; color: black;" | 1<small>^°</small>C<br /> (34<small>^°</small>F) | style="background: #FFFFFF; color: black;" | 2<small>^°</small>C<br /> (36<small>^°</small>F) | style="background: #FFFFFF; color: black;" | 3<small>^°</small>C<br /> (37<small>^°</small>F) | style="background: #FFFFFF; color: black;" | 4<small>^°</small>C<br /> (39<small>^°</small>F) | style="background: #FFFFCC; color: black;" | 6<small>^°</small>C<br /> (43<small>^°</small>F) | style="background: #FFFFCC; color: black;" | 9<small>^°</small>C<br /> (48<small>^°</small>F) | style="background: #FFFF99; color: black;" | 11<small>^°</small>C<br /> (52<small>^°</small>F) | style="background: #FFFF99; color: black;" | 11<small>^°</small>C<br /> (52<small>^°</small>F) | style="background: #FFFFCC; color: black;" | 9<small>^°</small>C<br /> (48<small>^°</small>F) | style="background: #FFFFCC; color: black;" | 6<small>^°</small>C<br /> (43<small>^°</small>F) | style="background: #FFFFFF; color: black;" | 4<small>^°</small>C<br /> (39<small>^°</small>F) | style="background: #FFFFFF; color: black;" | 3<small>^°</small>C<br /> (37<small>^°</small>F) | style="background: #FFFFCC; color: black;" | '''6<small>^°</small>C<br /> (42<small>^°</small>F)''' |- ! style="background: #99CCCC; color:#000080;" | Vėsa krėtouliu | style="background: #67CEEB;" | 67<small> mm</small> (2.6<small>"</small>) | style="background: #80FFC0;" | 55<small> mm</small> (2.1<small>"</small>) | style="background: #80FFC0;" | 51<small> mm</small> (2<small>"</small>) | style="background: #C0FFC0;" | 45<small> mm</small> (1.7<small>"</small>) | style="background: #67CEEB;" | 60<small> mm</small> (2.3<small>"</small>) | style="background: #80FFC0;" | 57<small> mm</small> (2.2<small>"</small>) | style="background: #6695ED;" | 70<small> mm</small> (2.7<small>"</small>) | style="background: #6695ED;" | 74<small> mm</small> (2.9<small>"</small>) | style="background: #6695ED;" | 72<small> mm</small> (2.8<small>"</small>) | style="background: #6695ED;" | 70<small> mm</small> (2.7<small>"</small>) | style="background: #67CEEB;" | 67<small> mm</small> (2.6<small>"</small>) | style="background: #6695ED;" | 74<small> mm</small> (2.9<small>"</small>) | style="background: #FFFFFF;" | '''762<small> mm</small> (29.5<small>"</small>)''' |} == Transports == [[Abruozdielis:Citadis dublin.jpg|thumb|right|Tramvajos Doblėnė]] Šiaurėniem miesta šmuotė veik internaciuonalėnis ''Doblėna vora ousts'' (airėška - ''Aerfort Bhaile Átha Cliath''), [[kelpts|kelptās]] poikos sosėsėikėms so [[Lėverpolės|Lėverpolio]] ė [[Holėheds|Holėhedo]]. Ėšvīstėta mašėnu, metala, jiedė, tekstėlės, siovėma pramuonė, laivū dėrbīklas, alaus pramuonė (garsiuojė „[[Guiness]]“ alaus dėrbieju kuompanėjė). ==== Viešasis transports ==== ===== Keleivėnis ===== Daug Doblėna gīventuoju keliau so kelėivėnėm. Miesta kelėivėnės valda bendruobė ''Bus Átha Cliath (Dublin Bus)'', katra tor aple 200 autuobosu. Naktėis meto Doblėnė tēpat važiou kelėivėnės, bet retiau ė tėk tam tėkruom krīptėm rečiau. Naktėnės kelėivėnės žīmėmas ''N'', pvz. kelėivėnė 39, naktėis meto būn 39N. ===== Traukėnē (Dartā) ===== Miestėnē Traukėnē Doblėnė vadėnamė terp prieteliu Dartās (nu DART). Anie īr dėdlē patuogė transporta prīmuonė, prieteliams, katrėi važiou ėš Doblėna prīmiestė i centra. ===== Tramvajē ===== Doblėnė veik tramvajē, katrie ėr katrū lėnėjės vadėnas ''LUAS''. == Rīšē == Doblėns īr Airėjės naujīnu ė rīšiū cėntros. Miestė veik daug laikraštiu, radėjė stuotiū, telekomunikacėju kuompanėju centrėniu būstėniu. Tēpuogė čė vėik svarbiausė Airėjės pašta (''An Post'') ė telekomunikacėju bėndruobiu ''Eircom'', ''Vodafone'', ''o2'' centrėnės būstėnės ė glabnė̄jė infrastoktūras objektā. == Pamėnklā == * Doblėna pėlės * The Spire monumėnts * Doblėna pašts * Ha'penny tėlpts * Šv. Patrėka katedra == Miestā partnerē == * [[Barseluona]] ([[Katalonėjė]], [[Ispanėjė]]), * [[Lėverpolės]] ([[JK]]), * [[San Chose (JAV)|San Chose]] ([[JAV]]). == Prietelē == Vagol [[2006]] m. sorašīma doumenis prieteliu skaitlios bova: * Doblėnė: ** 505 739 * Doblėna orbanėzuotuo zuonuo: ** 1 045 769 * Doblėna regėjounė: ** 1 186 821 * Dėdliuojuo Doblėna zuonuo: ** 1 661 185 Doblėnė gīven ivairiu tautū prietele. Be vėitėniu airiu da gīven onglu, lėnku, lietoviu, latviu, žemaitiu, nigerėitiu, kėnu, okrainėitiu ė rosu. == Šaltenē == {{reflist}} == Nūruodas == {{commons|Dublin}} * [https://web.archive.org/web/20070218150855/http://www.dublincity.ie/gaeilge/ Oficēlos miesta tėnklopis] <gallery> Image:Dublin View A.JPG|Doblėna panuorama Image:TheSpireDublin.jpg|''The Spire'' monumėnts Doblėne]] </gallery> [[Kateguorėjė:Suostėnės]] [[Kateguorėjė:Airėjės miestā]] [[Kateguorėjė:Nedielės straipsnis]] pjbq0bfnegdzg8p7j6z3ccgfc7wr5kg 0 10944 363369 358706 2026-05-10T23:58:18Z Kwamikagami 463 /* Šėlovuos kuoplīčia */ 363369 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Siluva kirche.jpg|thumb|right|240px|Šėlovuos Švt. Panuos Marėjės Gėmėma bazilėka]] [[Vaizdas:Siluvos baznycia2. 2007-04-21.jpg|thumb|right|240px|Pagrindinis bazilėkas altuorios]] [[Vaizdas:Siluva.Zemaitija.2007-04-21.jpg|thumb|right|240px]] '''Šėlovuos Švt. Panuos Marėjės Gėmėma bazilėka''' ({{lt|Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika}}) stuov [[Šėlova|Šėlovuos]] miestalie, prī [[Raseiniai|Raseiniū]]-[[Tītovienā|Tītovienu]] kelė. Vielīvuojė [[baruoks|baruoka]] stėlė. Dėdliajamė bazilikas altuoriou īr Marėjės abruozdos, katras garsie sava steboklās. [[1993]] m. bazilėkuo apsėlonkė puopėžios [[Juons Paulios II]]. == Istuorėjė == . [[1457]] m. P. Gedgauds pabūdavuojė bažnīčė ė padovėnuojė anā 146 valakus žemės. [[Šėlova|Šėlovuos]] savėninks Andrios Zavėša aplė 1500 m. bažnīčė atbūdavuojė. Anuo sūnos Juons aplė 1532 m. perieje i refuormacėjė ė pasisavėna katalėkams tieva duovėnuota žemė. Bažnīčė palėkta katalėkams. Ana grētā nīka. Enavgelikā Refuormatā 1594 m. pabūdavuojė mūrėnė bažnīčė Zbara suodnalie (pri Šėlovuos). 1592-1622 m. čė veikė vienintelė [[Žemaitėjė|Žemaitėjuo]] refuormatū vėdorėnė, vėliau parapėnė muokīkla. Tarp evangelikū refuormatū ė katalėkū XVII o. būta daug ėiavriū kuonflėktū. [[1669]] m. ivīka ginklouts susirėmėms. Evangelikū refuormaū parapėjė 1754 m. prijongta pri [[Kiedainē|Kiedainiū]]. XVIII o. pabėnguo bažnīčė sonīka. Vīskops [[Jorgis Tėškevičė]] 1646 m. mėnavuo steboklinga Šėlovuos Švt. Marėjės abruozda. Katalėku literatūruo aprašuoma Švt. Marėjės apsėreiškėma istuorėjė pėrma karta aprašīta Šėluvuos klėbuona Mīkuola Sviechauskė. Anuo ė vėlesniū aprašėmu duomenīm, aplė 1612 m. apsėreiškosi Švt. Pana Marėjė so kūdėkio ont ronku. Ana kriuokos, ka tuo vėituo, kor bova garbėnams anuos sūnos, dabā arama ė siejama. Vīskopa atstuovou oficiolou J. Kazakevičiou senielis paruodės vėita pri dėdliuojė kūlė, kor bova ožkasta skrīnė. Anuo rasts bažnīčės steigėma akts, Švt. Marėjės paveikslos, brongos arnuots. Bīl dėl Šėlovuos katalėkū bažnīčes gražėnėma iškielė vīskops Mėrkėlis Giedraitis. Ano tēsė konėgs M. Kobilinskis, bengė konėgs J. Kazakevičios. 1622 m. teisma sprėndėmo refuormatā privaliejė grōžėntė katalėkams žėmė ė somokietė 9000 auksėniu. J. Kazakevičė sava liešuom 1627 m. Šelovuo pabūdavuojė nedėdėlė medėnė bažnīčė. Zars bova pabūdavuota kėta, dėdesnė, krīžiaus plana bažnīčė. 1651 m. isteigta muokīkla. Švt. Panuos Marėjės paveikslos 1674 m. restaurouts ė ivėlkts i sėdabrini rūb. Kražiū jėzuitū kuolėgėjės auklėtėnē 1677 m. praidiejė pruocesėnės eisenas i Šėlova. Vīskops Untuons Tėškevičė 1752 m. isakė artimesniū parapėjū klėbuonams organėzoutā eitė i Šėlova. 1763 m. pruocesėnės eisenas bova oždraustas (apėntās pradietas tiktā 1905 m.). 1760 m. pradieta būdavuotė nauja mūrėnė bažnīčė (apmūrėjama senuojė). Būdavuotė pabėngė Tads Bukuota 1775 m. (vėdaus dekuors T. Podgaiske). Ana konsekrouta 1786 m. Tās pates metās iškilmingā kanonėzouts Švt. Panuos Marėjės abruozdos. 1862 m. bažnīčiuo kėlos gaisrou, sudegė buokštā, stuogs, išsilīdė 5 varpā, varguonā, sudegė klėbuonėjė, prieglauda. 1893 m. parėngts buokštū atbūdavuojėma plans. 1896 m. nulėits varps, nupėrktė varguonā. Konėga Puovėla Katielas rūpestio bažnīčė 1925 m. restaurouta, atbūdavuotė buokštā. Nu 1932 m. Šėluvuo rėngamė eucharistėnē kuongresā. Uona Šmigelskienė 1957 m. restaurava Švt. Panuos Marėjės abruozdos. Šėlovuos bažnīčē 1976 m. soteikts mažuosės bazilikas tėtols. == Arkitektūra == Bažnīčė istuorėnė, kvadratėne plana, su masīvio buokšto ė 4 buokštelēs kampūs. Ana vielīvuoje baruoka stėliaus, stačiakampe plana, halėnė, dvėbuokštė, su trisėinė apsidė. Bažnīčes kampūs priglodoses žemas zakristėjės. Vėdos 3 navū, atskėrū piliuorēs. Švėntuoriaus tvuora mūrėnė. Švėntuoriou palaiduots vīskops Juozos Matulaitis-Laboks (1894-1979). == Šėlovuos kuoplīčia == [[Vaizdas:Siluvos koplycia1. 2007-04-21.jpg|thumb|upright|Šėlovuos kuoplīčia]] Aolinkou akmėni su idobėmo, katra primen pied, pabūdavuota aštounkampė kuoplīčia. 1663 m. pabūdavuota kėta, dėdesnė. Laikou biegont ana supova, 1804 m. nugriauta. 1818 m. pabūdavuota naujė medėnė kuoplīčia. Anuo 1872 m. unt akmens irėngts altuorios (arkitekts J. P. Zimuodros), vėrš anuo pabūdavuota T. Bukuotas ėš Onglėjės parvežta marmorėnė Švt. Panuos Marėjės statola. Arkitekts Untuons Vivulskis 1906 m. supruojektava mūrėn kuoplīčė. Valdžė būdavuotė neleida, reikalva surinktė vėsas samatuo numatītas liešas (39 222 robliū). 1911 m. pruojėkts patvirtints, leista būdavuotė. 1912 m. (mėnavuojont Apsireiškėma 300 metū jobiliejo) konėgs [[Jonas Mačiulis (1862)|Juons Mačiulis-Mairuonis]] pašvėntėna kuoplīčes kertini akmėni. Statība priveiziejė arkitekts Mėkuols Dubuovėks. Kuoplīčė galotėnā pabūdavuota 1924 m. Tū pačiū metū siejės 8 d. pašvintinta. [[1993]] m. [[siejės 7]] d. vėišiedams [[Lietova|Lietovuo]] koplīčiuo meldies puopiežios [[Juons Paulios II]], [[Kateguorėjė:Lietovuos bažninčės]] [[Kateguorėjė:Nedielės straipsnis]] pmcuz22i4kn5ef5fa04diijlfwxvffp 363370 363369 2026-05-10T23:58:44Z Kwamikagami 463 363370 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Siluva kirche.jpg|thumb|upright|Šėlovuos Švt. Panuos Marėjės Gėmėma bazilėka]] [[Vaizdas:Siluvos baznycia2. 2007-04-21.jpg|thumb|right|Pagrindinis bazilėkas altuorios]] [[Vaizdas:Siluva.Zemaitija.2007-04-21.jpg|thumb|right]] '''Šėlovuos Švt. Panuos Marėjės Gėmėma bazilėka''' ({{lt|Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika}}) stuov [[Šėlova|Šėlovuos]] miestalie, prī [[Raseiniai|Raseiniū]]-[[Tītovienā|Tītovienu]] kelė. Vielīvuojė [[baruoks|baruoka]] stėlė. Dėdliajamė bazilikas altuoriou īr Marėjės abruozdos, katras garsie sava steboklās. [[1993]] m. bazilėkuo apsėlonkė puopėžios [[Juons Paulios II]]. == Istuorėjė == . [[1457]] m. P. Gedgauds pabūdavuojė bažnīčė ė padovėnuojė anā 146 valakus žemės. [[Šėlova|Šėlovuos]] savėninks Andrios Zavėša aplė 1500 m. bažnīčė atbūdavuojė. Anuo sūnos Juons aplė 1532 m. perieje i refuormacėjė ė pasisavėna katalėkams tieva duovėnuota žemė. Bažnīčė palėkta katalėkams. Ana grētā nīka. Enavgelikā Refuormatā 1594 m. pabūdavuojė mūrėnė bažnīčė Zbara suodnalie (pri Šėlovuos). 1592-1622 m. čė veikė vienintelė [[Žemaitėjė|Žemaitėjuo]] refuormatū vėdorėnė, vėliau parapėnė muokīkla. Tarp evangelikū refuormatū ė katalėkū XVII o. būta daug ėiavriū kuonflėktū. [[1669]] m. ivīka ginklouts susirėmėms. Evangelikū refuormaū parapėjė 1754 m. prijongta pri [[Kiedainē|Kiedainiū]]. XVIII o. pabėnguo bažnīčė sonīka. Vīskops [[Jorgis Tėškevičė]] 1646 m. mėnavuo steboklinga Šėlovuos Švt. Marėjės abruozda. Katalėku literatūruo aprašuoma Švt. Marėjės apsėreiškėma istuorėjė pėrma karta aprašīta Šėluvuos klėbuona Mīkuola Sviechauskė. Anuo ė vėlesniū aprašėmu duomenīm, aplė 1612 m. apsėreiškosi Švt. Pana Marėjė so kūdėkio ont ronku. Ana kriuokos, ka tuo vėituo, kor bova garbėnams anuos sūnos, dabā arama ė siejama. Vīskopa atstuovou oficiolou J. Kazakevičiou senielis paruodės vėita pri dėdliuojė kūlė, kor bova ožkasta skrīnė. Anuo rasts bažnīčės steigėma akts, Švt. Marėjės paveikslos, brongos arnuots. Bīl dėl Šėlovuos katalėkū bažnīčes gražėnėma iškielė vīskops Mėrkėlis Giedraitis. Ano tēsė konėgs M. Kobilinskis, bengė konėgs J. Kazakevičios. 1622 m. teisma sprėndėmo refuormatā privaliejė grōžėntė katalėkams žėmė ė somokietė 9000 auksėniu. J. Kazakevičė sava liešuom 1627 m. Šelovuo pabūdavuojė nedėdėlė medėnė bažnīčė. Zars bova pabūdavuota kėta, dėdesnė, krīžiaus plana bažnīčė. 1651 m. isteigta muokīkla. Švt. Panuos Marėjės paveikslos 1674 m. restaurouts ė ivėlkts i sėdabrini rūb. Kražiū jėzuitū kuolėgėjės auklėtėnē 1677 m. praidiejė pruocesėnės eisenas i Šėlova. Vīskops Untuons Tėškevičė 1752 m. isakė artimesniū parapėjū klėbuonams organėzoutā eitė i Šėlova. 1763 m. pruocesėnės eisenas bova oždraustas (apėntās pradietas tiktā 1905 m.). 1760 m. pradieta būdavuotė nauja mūrėnė bažnīčė (apmūrėjama senuojė). Būdavuotė pabėngė Tads Bukuota 1775 m. (vėdaus dekuors T. Podgaiske). Ana konsekrouta 1786 m. Tās pates metās iškilmingā kanonėzouts Švt. Panuos Marėjės abruozdos. 1862 m. bažnīčiuo kėlos gaisrou, sudegė buokštā, stuogs, išsilīdė 5 varpā, varguonā, sudegė klėbuonėjė, prieglauda. 1893 m. parėngts buokštū atbūdavuojėma plans. 1896 m. nulėits varps, nupėrktė varguonā. Konėga Puovėla Katielas rūpestio bažnīčė 1925 m. restaurouta, atbūdavuotė buokštā. Nu 1932 m. Šėluvuo rėngamė eucharistėnē kuongresā. Uona Šmigelskienė 1957 m. restaurava Švt. Panuos Marėjės abruozdos. Šėlovuos bažnīčē 1976 m. soteikts mažuosės bazilikas tėtols. == Arkitektūra == Bažnīčė istuorėnė, kvadratėne plana, su masīvio buokšto ė 4 buokštelēs kampūs. Ana vielīvuoje baruoka stėliaus, stačiakampe plana, halėnė, dvėbuokštė, su trisėinė apsidė. Bažnīčes kampūs priglodoses žemas zakristėjės. Vėdos 3 navū, atskėrū piliuorēs. Švėntuoriaus tvuora mūrėnė. Švėntuoriou palaiduots vīskops Juozos Matulaitis-Laboks (1894-1979). == Šėlovuos kuoplīčia == [[Vaizdas:Siluvos koplycia1. 2007-04-21.jpg|thumb|upright|Šėlovuos kuoplīčia]] Aolinkou akmėni su idobėmo, katra primen pied, pabūdavuota aštounkampė kuoplīčia. 1663 m. pabūdavuota kėta, dėdesnė. Laikou biegont ana supova, 1804 m. nugriauta. 1818 m. pabūdavuota naujė medėnė kuoplīčia. Anuo 1872 m. unt akmens irėngts altuorios (arkitekts J. P. Zimuodros), vėrš anuo pabūdavuota T. Bukuotas ėš Onglėjės parvežta marmorėnė Švt. Panuos Marėjės statola. Arkitekts Untuons Vivulskis 1906 m. supruojektava mūrėn kuoplīčė. Valdžė būdavuotė neleida, reikalva surinktė vėsas samatuo numatītas liešas (39 222 robliū). 1911 m. pruojėkts patvirtints, leista būdavuotė. 1912 m. (mėnavuojont Apsireiškėma 300 metū jobiliejo) konėgs [[Jonas Mačiulis (1862)|Juons Mačiulis-Mairuonis]] pašvėntėna kuoplīčes kertini akmėni. Statība priveiziejė arkitekts Mėkuols Dubuovėks. Kuoplīčė galotėnā pabūdavuota 1924 m. Tū pačiū metū siejės 8 d. pašvintinta. [[1993]] m. [[siejės 7]] d. vėišiedams [[Lietova|Lietovuo]] koplīčiuo meldies puopiežios [[Juons Paulios II]], [[Kateguorėjė:Lietovuos bažninčės]] [[Kateguorėjė:Nedielės straipsnis]] ix2hsskknuc7u8pqe82c4s4ygzveo9t 0 11588 363368 357668 2026-05-10T23:52:12Z Kwamikagami 463 363368 wikitext text/x-wiki [[Abruozdielis:WEAs_in_Neuenkirchen.JPG|thumb|Viejė malūnā Neuenkėrchene, [[Vokėitėjė|Vokėitėjuo]].]] '''Viejė energėjė''' - [[viejas|viejė]], kāp uora košiesėnas [[energėjė]]. Apskaitiliuota, ka 1-3 pruoc. ī Žemė atēnontiuos [[Saulė]]s energėjės, palėikta viejė energėjė. Viejė energėjė diel uora trėntėis palėikta uora [[šėloma]]. == Viejė energėtėka == Viejė energėtėka īr vėina ėš dėliausē sergontiu aplėnka energėtėkas ruošiu. Vieje energėjė palėkta alektras energėjė, panaduojos viejė malninčes. [[2005]] m. viejė energėjė sodarė 1 pruoc. (aba 58 982 MW) vėsuos sviete ėšdėrbtuos energėjės. == Viejė energėtėka Svietė == {| class="wikitable" style="float: right; margin-left: 10px" ! colspan="5" align=center style="background-color: #cfb;" | Ėnstalioutė viejė energėjuos magtīngomā svietė (MW)<ref name="GWEC">{{cite web | url=http://www.gwec.net/uploads/media/07-02_PR_Global_Statistics_2006.pdf | title=Global Wind Energy Council (GWEC) statistics}}</ref><ref name="EWEA">{{cite web | url=http://www.ewea.org/fileadmin/ewea_documents/documents/publications/statistics/070129_Wind_map_2006.pdf | title=European Wind Energy Association (EWEA) statistics}}</ref> |- ! style="background-color: #cfb;" | Rėitīngs ! style="background-color: #cfb;" | Valstībe ! style="background-color: #cfb;" align=right | 2005 ! style="background-color: #cfb;" align=right | 2006 ! style="background-color: #cfb;" align=right | Naujausė |- | align=right | 1 || [[Vuokėitėjė]] || align=right | 18,415 || align=right | 20,622 || align=right | 21,283 |- | align=right | 2 || [[Ėspanėjė]] || align=right | 10,028 || align=right | 11,615 || align=right | 12,801 |- | align=right | 3 || [[JAV]] || align=right | 9,149 || align=right | 11,603 || align=right | 13,885 |- | align=right | 4 || [[Indėjė]] || align=right | 4,430 || align=right | 6,270 || align=right | 7,231 |- | align=right | 5 || [[Danėjė]] || align=right | 3,136 || align=right | 3,140 || align=right | |- | align=right | 6 || [[Kėnėjė]] || align=right | 1,260 || align=right | 2,604 || align=right | 2,956 |- | align=right | 7 || [[Italėjė]] || align=right | 1,718 || align=right | 2,123 || align=right | |- | align=right | 8 || [[JK]] || align=right | 1,332 || align=right | 1,963 || align=right | 2,293 |- | align=right | 9 || [[Portugalėjė]] || align=right | 1,022 || align=right | 1,716 || align=right | 1,874 |- | align=right | 10 || [[Kanada]] || align=right | 683 || align=right | 1,459 || align=right | 1,670 |- | align=right | 11 || [[Prancūzėjė]] || align=right | 757 || align=right | 1,567 || align=right | 2,100 |- | align=right | 12 || [[Olandėjė]] || align=right | 1,219 || align=right | 1,560 || align=right | |- | align=right | 13 || [[Japuonėjė]] || align=right | 1,061 || align=right | 1,394 || align=right | |- | align=right | 14 || [[Austrėjė]] || align=right | 819 || align=right | 965 || align=right | |- | align=right | 15 || [[Australėjė]] || align=right | 708 || align=right | 817 || align=right | |- | align=right | 16 || [[Graikėjė]] || align=right | 573 || align=right | 746 || align=right | 804 |- | align=right | 17 || [[Airėjė]] || align=right | 496 || align=right | 745 || align=right | 866 |- | align=right | 18 || [[Švedėjė]] || align=right | 510 || align=right | 572 || align=right | |- | align=right | 19 || [[Norvegėjė]] || align=right | 267 || align=right | 314 || align=right | |- | align=right | 20 || [[Brazilėjė]] || align=right | 29 || align=right | 237 || align=right | |- | align=right | 21 || [[Egėpts]] || align=right | 145 || align=right | 230 || align=right | 580 |- | align=right | 22 || [[Belgėjė]] || align=right | 167 || align=right | 193 || align=right | |- | align=right | 23 || [[Taivans]] || align=right | 104 || align=right | 188 || align=right | |- | align=right | 24 || [[Pėitu Kuorėjė]] || align=right | 98 || align=right | 173 || align=right | |- | align=right | 25 || [[Naujuojė Zelandėjė]] || align=right | 169 || align=right | 171 || align=right | 322 |- | align=right | 26 || [[Lėnkėjė]] || align=right | 83 || align=right | 153 || align=right | 216 |- | align=right | 27 || [[Maroks]] || align=right | 64 || align=right | 124 || align=right | |- | align=right | 28 || [[Meksėka]] || align=right | 3 || align=right | 88 || align=right | |- | align=right | 29 || [[Suomėjė]] || align=right | 82 || align=right | 86 || align=right | 107 |- | align=right | 30 || [[Okraina]] || align=right | 77 || align=right | 86 || align=right | |- | align=right | 31 || [[Kosta Rėka]] || align=right | 71 || align=right | 74 || align=right | |- | align=right | 32 || [[Vengrėjė]] || align=right | 18 || align=right | 61 || align=right | |- | align=right | 33 || [[Lietova]] || align=right | 6 || align=right | 55 || align=right | |- | align=right | 34 || [[Torkėjė]] || align=right | 20 || align=right | 51 || align=right | |- | align=right | 35 || [[Čekėjė]] || align=right | 28 || align=right | 50 || align=right | |- | align=right | 36 || [[Irans]] || align=right | 23 || align=right | 48 || align=right | |- | align=right | || Lėkosė [[Euruopa]] || align=right | 129 || align=right | 163 || align=right | |- | align=right | || Lėkosė [[Amerėka]] || align=right | 109 || align=right | 109 || align=right | |- | align=right | || Lėkosė [[Azėjė]] || align=right | 38 || align=right | 38 || align=right | |- | align=right | || Lėkosė [[Afrėka]] ė Vėdorėnē Rītā || align=right | 31 || align=right | 31 || align=right | |- | align=right | || Lėkosė [[Okeanėjė]] || align=right | 12 || align=right | 12 || align=right | |- | ! style="background-color: #cfb;" | Vėsas sviets (MW) | align=right style="background-color: #cfb;" | '''59,091''' || align=right style="background-color: #cfb;" | '''74,223''' || align=right style="background-color: #cfb;" | '''79,341''' |} Vėsos ėnstaliouts magtīngoms sodara aple 73,904 MW. [[Euruopa|Euruopuo]] sokoncentrouta aple 65 pruoc. vėsu svieta magtīngomo ([[2006]] m. doumenim). Vėsam svietė viejė energėjuos panauduojėms īr pradėnie stadėjuo, bet ėgaun augėma pagēti. Nu [[2000]] lėgė [[2006]] m. svieta generoujams enerėjuos puotencėjals ėšauga 4 lėikos, nekatuos valsībies (Ėspanėjė ė Danėjė) vieja energėjė ėšdėrb aple 10 pruoc. ė daugiau valsībes energėjuos ėšdėrbėma. Svieta vieja energėjuos asuocėjacėjė pruognozou, ka [[2010]] metās vėsam svietė būs ėnstaliouta 160 GW vieja energėjuos puotencėjala [https://web.archive.org/web/20080309182229/http://www.wwindea.org/home/images/stories/pdfs/pr_statistics2006_290107.pdf]. Dėliausē ėnvestava ė vieja energėtėka [[Vuokėitėjė]], [[Ėspanėjė]], [[JAV]], [[Indėjė]] ė [[Danėjė]]. Danėjė īr magtīngiause vieja torbėno ėšdėbieje, vīstontė ton srėtė nu [[XX omžios|XX omžiaus]] 8-uojė dešīmtmetē, kumet nosėstatė tėkslo ėšdėrbt 50 pruoc. sava alektras energėjuos ėš vieja. Danėjė īr 5-uojė vėituo vagol vieja energėjuos ėšdėrbėma, bet tėk 56-uojė vėituo vagol alektras energėjuos nauduojėma svietė. Danėjė ė Vuokėitėjė īr dėdliauses dėdliuju (nu 0,65 lėgė 5 MG) viėja torbėnu eksporoutojės sviete. Vuokėitėjė īr dėliause vieje energėjuos ėšdėrbieja svietė (28 pruoc. svieta vieja energėjės ėšdėrbėma, kas sodara 7,3 pruoc. Vuokėitėjuos energėjuos ėšdėrbėma). Vuokėitėjuo vėik 18600 vieja torbėno, katrū dėdliuojė dalės šalėis šaiurėnie posie. [[2005]] metās Ėspanėjuos vėriausībe nostate tėkslo lėgė [[2012]] m. pasiektė 20 000 MW vieje energėjuos magtīngoma. == Viejė energėtėka [[Lietova|Lietovuo]] == '''Lietovuos viejė alektrėnės''' [[2008]] m. [[sausė 1]] d. Lietovuo dėrba šėtas viejė alektrėnės (magtīngoms MW) {|{{graži lentelė}} |'''Alektrėnė'''||'''Magtīngoms MW''' |----- |Viejė alektrėnės ėš vėsa ||52 MW |----- |'''pajūngtas pri 110 kV pardavėma tėnkla'''||46 |----- |UAB „Vėjų spektras“ ||30 |----- |[[Laukžeme]]s viejė alektrėnė ||16 |----- |'''pajūngtas pri 0,4-10 kV pardavėma tėnkla'''||5,545 |----- |Antakolnėškiu VE (R.Dumšaičio ĮI)||0,250 |----- |[[Anuolīns|Anuolīna]] VE (UAB Saulimaras)||0,250 (100+150kW) |----- |[[Anožē|Anožiu]] viejė alektrėnė (UAB Energopliusas)||2,000 |----- |[[Lėnkėmā|Lėnkėmū]] viejė alektrėnė NR. 1 (IĮ Vėtrūna)||0,250 |----- |Lėnkėmū viejė alektrėnė NR. 2 (A.Jakubausko Deimantina)||0,250 |----- |[[Prīšmontē|Prīšmontiū]] viejė alektrėnė (UAB Kuprijus)||0,800 |----- |[[Seda|Seduos]] viejė alektrėnė (UAB Eglitana)||1,400 |----- |[[Skouds|Skouda]] viejė alektrėnė (UAB Versupis)||0,160 |----- |[[Vīdmantā|Vīdmantū]] viejė alektrėnė (UAB Dalis gero)||0,630 |----- |[[Joragē|Joragiū]] viejė alektrėnė (UAB Formula-Verner)||0,055 |----- |UAB Ritvida ||0,245 (95+150 kW) |----- |} Lietova tor magtīnga vieja energėjės puotencėjala, panašo ė ton, katrou tor [[Vuokėitėjė]] ė [[Danėjė]]. Vagol Euruopas rekontrokcėjės ė vīstėma banka skaitliavėma pėlns Lietovuos vieja energėjės puotencėjals sodara aple 500 MW [https://web.archive.org/web/20080209115023/http://www.energyprojects.co.uk/wind_power.htm]. Torėms Lietovuos vieja energėjės puotencėjals nier ėšnauduojams pėlnā. [[2006]] metās veike 37 alektrėnės, katru magtīngoms sodare 54,94 MW (ėšnauduodjama mīzerna mažas aple 10 pruoc. puotencėjals) [https://web.archive.org/web/20071229230517/http://www.lwea.lt/Apiemus.htm]. Dėdliuojė dalės vieja energėjės puotencėjala īr sokoncentrouta Vakaru Lietovuo (Vakaru [[Žemaitėjė|Žemaitėjuo]] - [[Kretingas rajuons|Kretingas rajuonė]], [[Skouda rajuons|Skouda rajuonė]], ī rinki [[Palonga|Pluonguos]] ė Mažuojė Lietovuo ī rinki [[Klaipieda|Klaipieduos]], [[Koršiu Nerėjė|Koršiu Nerėjuo]], [[Šėlotės rajuons|Šėlotės rajuonė]]). Dėdliausias skaitlios vieja jiegainiu stuov Kretingas rajuonė. Pletont vieja energėjės dėrbėma Lietovuos, vėik Lietovuos vieja energetėko asuocėjacėjė, katra bova ėkorta [[2002]] m. [[spalė 2]] d. [[Prėinā|Prėinūs]] ėvīkūsiuo vieja energetėkas prieteliu sosėrėnkėme [https://web.archive.org/web/20071229230517/http://www.lwea.lt/Apiemus.htm]. == Šaltenē == * [https://web.archive.org/web/20080209115023/http://www.energyprojects.co.uk/wind_power.htm Dti Energy Projects (infuormacėjė onglu kalbuo)] * [https://web.archive.org/web/20071229230517/http://www.lwea.lt/Apiemus.htm Lietovuos vieja energetėko asuocėjacėjės tėnklopės (infuormacėjė lietoviu kalbuo)] * [https://web.archive.org/web/20080309182229/http://www.wwindea.org/home/images/stories/pdfs/pr_statistics2006_290107.pdf Svieta vieje energėjuos asuocėjacėjuos ėnfuormacėjė (onglu kalbuo, patėikta PDF fuormatė)] {{reflist}} [[Kateguorėjė:Viejė energėjė]] [[Kateguorėjė:Vikipedėjes kandidatā taptė pavīzdėnes]] [[Kateguorėjė:Nedielės straipsnis]] jsnynmwgvtw3sem3i557f862xl52snv 0 12171 363358 361113 2026-05-10T23:48:53Z Kwamikagami 463 363358 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Dapsiu Saules akmuo.JPG|thumb|Senuobės baltu švėnts kūlis]] '''Paguonībė''' īr monoteistėniu [[Judaėzmos|judaėzma]], [[krėkštiuonībė]]s ė [[Ėslams|ėslama]] vieru vierītuoju nauduojams termėns, katros skėrts apibūdėntė senasės, vėitėnės vieras. ==Etimoluogėjė== Tas žuodis īr kilėma nu [[luotīnu kalba|luotīnėška]] ''paganus'', katros reišk „kaimietis“, ė daugiausia nauduots [[vėdoromžē|vėdoromžēs]] ė kumet [[Ruomas imperėjė|Ruomas imperėjuo]] ivesta krėkštiuonībė, kāp valstībinė viera. Par ėlga čiesa vėdoromžēs tas žuodis igava menkinamajė reikšmė. Vėdoramžēs priemos krėkštiuonībe greitiausē krėkštiuonēs patapdava miestietē ė aukštoumenė, vėinoulīnā liuob kūrės miestūsė, anūsė dėrb muokīklas ė skriptuoriomā, tudie krėkštiuonims bova lengviau pasėikiams raštos ė muokslos. Vuo suodosė tėik Ruomas imperėjės gadīnė, tėik vėdoromžēs gīventuojē bova dėdesnie atskėrtī nu kėtū loumu ė laikiesė sava tradicėju, dielē šėta daug kor paguonībė sosėmaišīdava so krėkštiuonībė ė liuob bova praktįkoujamas draugum. Kap katruosė šalīsė senuosės liaudėis vieras palīgėntė senē īr iteisėntas ė keravuojamas istatīmu ė praktėkuojamas draugum so iveistuom (pvz. [[šintoėzmos]] [[Japuonėjė|Japuonėjuo]], aba [[šamanėzmos]] [[Kuorėjė|Kuorėjuo]]. Daugomuo Euruopas vėitu tuokė sitoacėjė pasėlėka ligė mūsa čiesa - bažnītėnis kalenduorius ė šventės ožguož senasės paguonėškas šventes ė papruotios. Ale diel [[gluobalėzacėjė]]s ė svieta vainū senuobėnē papruotē nuognē spartē nīkst, ritualā ėš religėnė gīvenėma pasėtraukė i [[etnuograpėjė|etnuograpėje]]. Judaėzmė paguonim (''gojim'') bova vadinamė vėsė katrė negarbėna žīdu dieva. Svietė isėgaliejos krėkštiuonībē vėsė nekrėkštiuonīs bova vadinamė [[Bėblėjė|Bėblėjuo]] esontiu luotīnėšku žuodiu ''gentilis'' (paguonīs). ==Pėrmīkštės vieras== Pėrmīkštės vieras īr etninė kilėma, dominoujantės lėgė gluobalėstėniu vieru isėskverbėma. Anuos īr skėrstuomas palē pagrėndinius vierijėma ė praktiku aspektus: *[[puolėteėzmos]] - pėrmīkštė viera, katrā būdėng kelets vuo daugoms [[dievs|dievū]]. *[[šamanėzmos]] - vėina seniausiu vieras fuormu, katruosė dėdliause reikšme tor ivarės aniu aba gamtuos [[dūšė]]s, kartās dievā, so katrās šamanā ė vierītuojē rokounas pasėnerdamė i transa, katros īr sokeliams [[mozėka]]s vuo svaigiuju medegu pagelba. *[[panteėzmos]] - vieras, katrosė sudievėnamė gamtuos reiškėnē, dievs īr vėskos, aba vėskos īr dievs. *[[anėmėzmos]] - vieras, katrosė ėškeliamas gīvūnu, augalū ė žmuoniu dūšės. *[[neopaguonībė]] - nauju čiesu [[viera]]s, katrū organėzacėjės sėik gaivėntė ė tēstė senuobėnius etnėnius vierėjėmus. Ivairiuosė Euruopas kraštousė senuju vieru kelē skėrtėngė īr, vienur anie bova bavēk vėsėškā ėšnīkė (tas īr būdėnga Vakarū Euruopuo), tudie tuosė kraštuosė neopaguonībė īr daugiau naujē kuriama viera, kap [[Wicca]], kėtor vierijėmā ė apėigas geruokā apnīkė ė tonkē sosėmaišė so krėkštiuonībė (Rītū Euruopuo, īpatėngā [[Lietova|Lietovuo]], [[Latvėjė|Latvėjuo]] ė [[Rosėjė|Rosėjuo]]), ale vės dar pagrīstė senuomis tradicėjėmis ėr autentėškė. Dažnā pirmīkštėsė vierosė tė aspektā būn sosėmaišė, tudie vėina a kėta viera sonko ėšskėrtė. ==Pėrmīkštė viera ėr anuos relėktā Lietovuo== [[Senuobėnė baltu viera]] ėš esmies bova puolėteėstėnė so anėmėzma ė panteėzma elementās, mažo net so kap katruomis [[šamanėzmos|šamanistėnėmis]] praktėkuomis, katras torbūt sunīka XVIII-am omžiō<ref name="saman">[http://www.culture.lt/satenai/?leid_id=736&kas=straipsnis&st_id=3773 Gintaras Beresnevičus. Ekstremalės būklės baltu tradicėjuo]</ref>. Mėslėjama, ka tradicėnės paguonėškuosės organėzacėjės sunīka XIX o., kumet lietoviu kalba bova pradieta masėškā rokuotės bažnīnčiuosė, nepaisont šėta senuojė viera tebier gīva lėgė šiū dėinū, vuo apėigas praktėkoujamas etnograpėniu ansambliu. Vėinė žīmiausiu senuosės vieras tīrinietuoju bova etnoluogā [[Juons Basanavėčios]], [[Juons Balīs]], [[Algėrds Julios Grėims]], [[Nuorberts Vielios]], [[Gintars Beresnevėčios]], [[Nėjuolė Laurėnkienė]]. * Anėmėzmos<ref name="anim">[http://www.leidykla.vu.lt/inetleid/acta_pae/12/straipsniai/str17.pdf Irena Stonkuvienė. Asmenė ė gamtios santīkē kaima kuolektīva puovīza]</ref>, panteėzmos, vierėjėmā dūšės keliuone pu [[smertis|smertės]] ėš kūna i kūna), [[reinkarnacėjė]] (dūšės persėkūnėjėmu pu smertės)<ref name="dvas">[https://web.archive.org/web/20090604092039/http://www.spauda.lt/mitai/lietuva/vilntika.htm Gintaras Beresnevičius. Burtā ė vierėjėma Vėlnious kraštė 4-amė XX o. dešimtmetī]</ref>. Tė vierėjėmā lėgė šiuolē praktėkoujamė daugel Lietovuos vėitu, ė nier ožguožiamė krėkštiuonībės. * Pagrindėnis pėrmīkštės vieras relėkts īr kalenduorėnės lietoviu šventės, sosėjosės so gamtuos vėrsmās, žemdėrbīste ė buočiu garbinėmu. Nier tėkslē žėnuomas palē kuokė tvarka senuobie bova atlėikamė senė̄ jė ritualā ė dainioujamas apeigū dainės, ale lėgė mūsa dėinū anie ėšlėka pu krėkštiuonībės ontslouksniu, atlėikamė palē krėkštiuonėška kalenduoriu. Ivairės krėkščtiuonėškas šventės ė švėntūju vardadėinē tėisiuog sotapa so paguonėškuomis, kadongi daugoms ritualu ė šventiu krėkštiuonībie bova parėmt ėš paguonėška antikėnė svieta, soteikint krėkštiuonėška torėni. Tas īr kuožnam poikē žėnuomas šventės kap [[Kaliedas]] (žėimuos sauliegrīža), [[Rasas]] aba [[Kupuolės]] (vasaras sauliegrīža), palē krėkštiuonėška tradicėjė sotaposės so Juonėnėm, [[Ožgavienės]], rodenė ė pavasarė līgiadėinē, [[Vielėnės]] ė kėtas<ref name="sventes">[https://web.archive.org/web/20080915230811/http://samogitia.mch.mii.lt/KULTURA/Zem_kalend_sventes.htm Žemaitiu kalenduorėnės šventės]</ref>... * [[Mitoluogėjė]], katra tebier lietoviu etėkas ė kultūras pagrėnds. Mitoluogėje sodara dėdlis gausoms tautuosakas kūrėniū, tas īr ivairės mitoluogėnės ė etioluogėnės [[sakmie|sakmės]] (vierėjėmā teigėnē, tonkē lėgėkrėkšitiuonėškė, aba so tam tėkruom krėkštiuonībės prīmaišuom), [[padavėms|padavėmā]], [[pasaka]]s. Mituologėjės tīrinietuojē pastebiejė, ka nemaža dalis lietoviu pasaku, īpatėngā steboklėnės īr senuosės vieras mitā, katrė tebegīvuo žuodėnė tradicėjuo, tas īr kuožnam poikē žėnuoma [[Eglė žaltiū karalienė]], Mozėkonts pekluo ė kėtas... * Kėtė nematerialūs elementā, kap [[malda]]s, ivairūs [[rituals|ritualā]], [[žuolinėnkīstė]], ivairės [[magėjė]]s fuormas (ožkalbiejėmā), gėismės, [[šuokis|šuokē]], žaidėmā. * Tam tėkras tautuodailės šakas, sosėjosės so kultu ė apeiguomis, ale patīrusės nuognē dėdle krėkštiuonībės itaka: [[stuogastolpis|stuogastolpiu]] dėrbėms, [[dievdėrbīstė]], [[krīždėrbīstė]], [[krėkštā]].<ref name="m">[http://www.tradicija.lt/Tyrinejimai/Galaunes_skulptura.htm#Kilm%EB Paulius Galaunė. Lietoviu liaudėis mens]</ref><ref name="kryziai">[http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Pagonys&action=edit&section=3 Krīžiu ė pusmertėnė gīvenėma vaizdėniu rīšīs]</ref> ==Organėzacėjės== Lietovuo ė Latvėjuo dėrb organėzacėjės, katros nuor tēstė ė gaivėntė sena baltu viera ė apėigas. Īr labā daug fuolkluora ansambliu, katrie neformalē praktėkoun sena viera ė anou pruopagoun (pvz. [[Kūlgrėnda (kuolktīvs)|Kūlgrėnda]], [[Sedola]]). Īr religėnės organėzacėjės, katras tor sava bendrėjės, organėzoun šeimīnas švėntės, katrū dėdliausė Lietovuo īr [[Romuva]] (anai prigolontīs vadėnamė romuvėitēs,<ref name="romuva">[http://romuva.lt/ Romuvas svetainė (lietovėškā)]</ref> a [[Latvėjė|Latvėjuo]] - [[Dievturība|Dievtorība]] (vierėjontė̄jė - dievtorē).<ref>[http://dievturi.blogspot.com/ Latvėjės dievtoriu draugėjės internetėnė svetainė (latvėškā)]</ref> == Šaltenē == {{reflist}} == Nūruodas == * [https://web.archive.org/web/20080827165755/http://religioustolerance.org/paganism.htm religioustolerance.org: paganism (ang.)] <references /> {{Commonscat|Paganism}} [[Kateguorėjė:Viera| ]] [[Kateguorėjė:Nedielės straipsnis]] dffdrrkxw90vz7h4vff3ct0desu5n2c 0 13111 363374 363326 2026-05-11T00:02:11Z Kwamikagami 463 363374 wikitext text/x-wiki [[Abruozdielis:Flag of OPEC.svg|thumb|right|OPEC vieleva]] '''OPEC''' (''[[onglu ruoda|ongl.]]'' - ''The Organization of the Petroleum Exporting Countries'') — terptautėnė organėzacėjė, jongontė [[nėpta]] ekspuortoujontes valstībės. Cėntrėnė būstėnė – [[Viena|Vienuo]], [[Austrėjė|Austrėjuo]]. OPEC nariemės īr dėdliuojė dalės [[Persėjės īlonka]]s valstībio, [[Nigerėjė]], [[Indonezėjė]], [[Lėbėjė]], [[Alžīrs]], [[Anguola]], [[Venesoela]] ė [[Ekvaduors]], katras sogrīža ī OPEC [[2007]] metās. Glavns organėzacėjės tėkslos, vagol anuos statota, īr "geriausiu prėimuoniu nustatīms, kas lėistom anoums patiuoms apsauguotė sava interesus (indivėdualē ė vėsuoms sīkio); būdu ė prėimonio nustatīms stabėlėzacėnems pruocesams, sėikont ėšvengtė bareikalīnga ė skausmīnga nėptas kainu svėravėma terptautėnies rīnkuos" <ref>Chapter I, Article 2 of [http://www.opec.org/library/opec%20statute/pdf/os.pdf The Statute of the organization of the Petroleum Exporting Countries] (as amended)</ref>. == Akanuomėnė ītaka rinkā == OPEC organzėzacėjės ītaka rinkā īr dėdlė, pvz. kelės OPEC narės, nauduodamas nėptas embargo [[1973]] metās, vėsam svietė sokielė nėptas kainas, kas sokielė inflēcėjė dėdliuojė daugomuo ėšsėvīstiosiu ė basėvīstontiu valstībiu. Ale nu ton čėsā OPEC magtīngoms somenka, bo bova sorastė ė pradietė eksplatoutė naujė nėptas šaltėnē Meksėkas īlankuo ([[JAV]]), Šiaurės jūruo ([[Norvegėjė]], [[Olandėjė]], [[JK]]) ė magtīngā nėpta jiemė ekportoutė [[Rosėjė]]. Bet ėr šēs čiesās OPEC narės tor 2/3 svieta nėptas rezervu ėr ėškas 41,7% ([[2005]] m. doumenės) svieta nėptas. So tuokēs ruodėklēs anuos gal truopnē keravuotė svieta nėptas rīnka. == Nares == [[Image:Opec Organization of the Petroleum Exporting Countries countries.PNG|thumb|OPEC narē {{legend|#2d5f2c|Asamė narē}} {{legend|#a9c5bc|Bovė narē}} ]] OPEC tor 13 nariū, katruos čė ėšvardīntas vagol prisėjongėma datas: ;[[Afrėka]]: * [[Lėbėjė]] ([[1962]]) * [[Nigerėjė]] ([[1971]]) * [[Alžīrs]] ([[1969]]) ;[[Persėjės īlonka]]: * [[Irans]] ([[1960]]) * [[Iraks]] ([[1960]]) (Ėšmests ėš OPEC 1998, bo vėršėjė ekspuorta kvuotas) * [[Kovėits]] ([[1960]]) * [[Saudo Arabėjė]] ([[1960]]) ;[[Pėitū Amerėka]]: * [[Venesoela]] ([[1960]]) ;Bovė narē: * [[Gabuons]] ([[1975]] - [[1995]]) * [[Indonezėjė]], ([[1962]] - [[2008]]) * [[Katars]] ([[1961]] - [[2018]]) * [[Anguola]] ([[2007]] - [[2019]]) * [[Ekvaduors]] ([[1963]] - [[1993]], [[2007]] - [[2020]]) * [[JAE]] ([[1967]] - [[2026]]) == Asamas nėptas kvuotas == {| class="wikitable" |+ OPEC Kvuotas ešdėrbt tūkstontios barelio par dėina <ref>[http://www.eia.doe.gov/emeu/steo/pub/3atab.html Quotas] kāp praneš [[JAV]] energėjės departaments</ref> !Valstībė!!Kvuota (7/1/05)!!Ešdėrbėms (1/07)!!Apėmtės (Magtīngoms) |- ![[Alžīrs]] ||894 ||1,360||1,430 |- ![[Anguola]] ||N/A ||1,490||1,490 |- ![[Indonezėjė]] ||1,451||860 ||860 |- ![[Irans]] ||4,110||3,700||3,750 |- ![[Iraks]] || ||1,481|| |- ![[Kovėits]] ||2,247||2,500||2,600 |- ![[Lėbėjė]] ||1,500||1,650||1,700 |- ![[Nigerėjė]] ||2,306||2,250||2,250 |- ![[Katars]] ||726 ||810 ||850 |- ![[Saudo Arabėjė]] ||10,099||8,800||10,500 |- ![[JAE]]||2,444||2,500||2,600 |- ![[Venesoela]] ||3,223||2,340||2,450 |- !Vėsa||28,000||31,981||32,230 |} == Šaltėnē == <div class="references-small"> <references/> </div> == Nūruodas == * [https://web.archive.org/web/20060807002233/http://www.opec.org/home/ OPEC oficēlos tėnklopės] * http://www.eia.doe.gov/emeu/cabs/opec.html * [http://www.econlib.org/library/Enc/OPEC.html Concise akanuomėkas encėkluopedėjė: OPEC] * [http://mondediplo.com/2006/05/07timeline OPEC Timeline] Nicolas Sarkis straipsnės, ėš ''[[Le Monde diplomatique]]'', [[2006]] m. gegožė. [[Kateguorėjė:Terptautėnės organėzacėjės]] [[Kateguorėjė:Nedielės straipsnis]] rfjotfgx6fexb0k8cspztkt9kwv1o3g 0 13751 363349 342754 2026-05-10T23:45:58Z Kwamikagami 463 363349 wikitext text/x-wiki [[Abruozdielis:Kūčios.JPG|thumb|Kūtiu stals]] '''Kūtės''' ('''Kūčės, Kūťės''') īr švėntė, katra švėntama [[Kaliedas|Kaliedu]] ėšvakariuos, [[groudė 24]] dėina. Tuos dėinas vakaruo sosirenk vėsa šėima jiestė Kūtiu vakrīnės. Tas daba ī [[katalėkībė|katalėku]] švėntė, bat pu prauda, kėlėma nug senuobėnės baltu švėntės, par katra liuob būs šeramas vielės (buočiu dūšės). == Roušta == Kūtiu laukėms prasided bavēk prīš ciela mienesi – nug Švėnta Andriejaus. Tas čiesos [[Advėnts]] ī, ė par anou žmuonis laikās ramē, nakelna [[alasos|alasa]], laikas pasninka, ka dūšės napridėrbtom ėškadas. Kūtėm ė Kalieduo žmuonis liuob pradietė taisītėis tėktās kelės dėinas prīš švėntės. Kūtės liuob būs dėdlė [[švėntė]], katrā rengiamas ciela dėina. Par tou dėina žmuonis liuob nadėrbs juokiū dėdliū darbū – naskaldīs malku, nakūls, namals, ba dėdlis alasos gal atēnontė vasara prišauktė baisės [[kroša]]s ėr [[audra]]s. Kap žmuonis jau sosiried švēstė, tap tūmet ēn praustėis – [[kobėls|kobėlūs]] aba [[perenė|perenies]]. Pradiuo prausas vīrā, paskom muotrėškās ė vākā. [[Kaliedu eglotė]] tepuogė statuoma tėktās Kūtiu dėina – ana seniau liuob pouštė paprastā: vuobuolēs, saldainēs. == Vakarīnė == Kūtiu vakarīnė prasided, kap jau ožtek [[Aušruos žvaizdie|Vakarė žvaidzie]]. Tūmet ont [[stals|stala]], sīkēs ė pastalie, kraun [[šėins|šėina]], ont tou šeina tėisa švarė [[staltėisė]] ėr ėšdeliuo jiedius. Da stala būn ka vėsap dailē ėšdabėn – rūtuom, eglės skojėm, šiaudū dėrbėnēs. Ont stala būtėnā ded [[žvakė]], [[krīžios|krīžali]], švėnta abruozdieli. Sīkēs da liuob statīs nanūkolta rogiū pieda. I Kūtės sosirenk vėsi šeimuos žmuonis, da liuob pašauktė pas savėi ė kuokius kaimīnus, katrėi natora šeimuos, ūbagus. I rinki nug stala tūmet žmuonis sustuoj aba soklaup ė pasimelda. Paskum šeimuos tievs jėm pašventėnta [[pluotkelė]], atlauža, isided bornuo, tūmet padalėn kėtėm. Basidalėndami pluotkelė žmuonis labėn kėts kėta, palinki, ka būtom geri metā, ka solauktom kėtū Kūtiu. Tonkē pluotkelės ided ėr i jiedius. Jiedama ba šakotiu ė peiliu, tėktās so [[šaukšts|šaukštās]] ė ronkuom, kap ta dara dūšės. == Jiedē == Kūtėm taisa 12 jiediu, ba metūs ī 12 mienesiu – 12 Jiezaus apaštalu. Glabniausis Kūtiu jiedis (aukštaitiūs) liuob būs [[Kūčė]] – tas ī brinkītė [[grūdā]], ožpiltė mėišėmo (sokros aba medos so ondenio). Da taisa avėžu [[kėsielios|kėsielio]], [[žovės|žovi]] ([[līdeka]], [[silkė]]), [[grība]]s, [[slėžėkā|slėžėkus]] so [[Kielės pėins|agounu pėino]], [[žėrnis|žėrnius]], kap kor [[kuompuots|kuompuota]]. Žemaitiams paprasti jiedē ī sogrūstas paspirgintas, droska ė pėpėrās pagardintas [[kanapė]]s ([[kanapīnė]] aba spėrgotė) so vėrtuom naloptuom [[bolbė]]m, popu, žėrniu ė kroupu mišrānė ([[kionkė]]), [[cėbolīnė]] (cėboliu rasals su [[Pirkšnie|pirkšnīsė]] keptuom silkiu galvuom), silkė, agounu pėins, avėžū kėsielios ė kūtiokā. Ka tas jiedis pasninkėnis ī, ta ė kep ana ont [[alėjos|alėjaus]], vuo ne ont taukū a [[svėists|svėista]]. Ont Kūtiu stala vėsūmet liuob būs [[medos|medaus]] ė [[douna]]s, ka kėtās metās natrūktūm stiprībės, [[Vuobelės|vuobouliū]] ė [[rėišots|rėišotū]], katrėi neš meilė, ė da [[spangoulė|spangouliu]], katras sauga nug neprietėliu.<ref>[http://www.pajurionaujienos.com/?act=exp&sid=4606 „Pajūrio naujienos“: Žemaičių Kūčios ir šv. Kalėdos – kuklios bei sveikuoliškos]</ref> Jiedama tīlē, būtėnā pamėnavuojami nūmėrė̄ šeimuos narē, aba tėi, katrėi nagal būtė so šeima. Nabaštėkams palėik toščės [[tuorielka]]s, ba vierėjama, ka anėi nakti pagrīžt i nomūs, ė jied Kūtės.<ref>[http://www.santarve.lt/zmones/apie-zemaitiskas-kucias-primena-senoviniai-receptai/ „Santarvė“: Apie žemaitiškas Kūčias primena senoviniai receptai]</ref> == Muonā ė kėti papruotē == Pu jiedė prasided [[muonā]] – patsā glabniausis borts ī šiauda traukėms. Kas ėštrauka ėlgesni šiauda ėš pu staltėisės, tasā būktās gīvens ėlgiau kap tas, pas katrou šiauds tromps ī. Da par Kūtės žmuonis veiza i dongu, ė palē uora spieja, kuokėi būs kėti metā. Kūtiu vakaruo gerā pašera [[gīvuolis|gīvuolius]], kėti būn, ka doud pluotkelės aba jiedė nug stala (īpatingā bėtėm). Žmuonis liuob sakītė, ka Kūtiu nakti gīvuolē tarposavie ruokounas, ale jēgo žmuogos ėšgirst anūm ruoda, ta anam smertėis atēs. Jaunėms liuob torietė daug muonu, ka parspietom, a kėtās metās apsiženīs: liuob ims i saujė slėžėkus ė anūs skaitliuos, a ėšēn puora, aba gliebs [[tuora]]s žiuogrius, a puora. Kėts muons ī lėitė [[vaškos|vaška]] aba švėna i ondeni, ė veizietė, kas gaunas – kap ėšlėijėms ėšruod, tas tavėi ė lauka. Pu jiediu žmuonis tėpuogi liuob ruokoutėis aple švėntus dāktus, tradėcėnės vieras, Bėblėjės eilotės ė kt., diekavuotė kėts kėtam, linkietė gerū metu. [[Žemaitē]] pu Kūtiu stala tonkiausē nukrauna, vuo aukštatiūs ė dzūkus ana palėik, ka buočiu dūšelės (da saka, ka aniuolielē, Dievolis) pajiestom. == Šaltenē == {{reflist}} {{commonscat|Christmas Eve}} [[Kateguorėjė:Žemaitiu švėntės]] [[Kateguorėjė:Nedielės straipsnis]] dzmb3roa8nq5z70lnjdw48z82xvg4g6 0 13941 363360 357227 2026-05-10T23:49:31Z Kwamikagami 463 363360 wikitext text/x-wiki [[Abruozdielis:A-chan, Nocchi & Kashiyuka (Perfume) "We Are Perfume" at Opening Ceremony of the 28th Tokyo International Film Festival (22415969052).jpg|right|thumb|Perfume gropes nares.]] [[Image:Perfume 2009 crop.jpg|thumb|Perfume 2009]] '''Perfume''' ([[japuonu kalba|japuonu kalbuo]] – パフューム, tarėms – Pafjūmu) ī muotrėškos [[Japuonėjė|Japuonėjės]] J-pop ė tekno mozėkas kuolektīvs, katron sodar trīs narės. Kuolektīvs ikorts [[2001]] [[Hėrosėma|Hėrošėmuo]], [[Japuonėjė|Japuonėjuo]]. == Istuorėjė == [[2001]] m. 3 prietelšs [[Ayano Ōmoto|Ajano Omuoto]], [[Yuka Kashino|Joka Kašėno]] ėr [[Ayaka Nishiwaki|Ajaka Nėšėvaki]], būdamas da 11-12 metu ikūrė sava mozėkas ontsambli ėr ožsivadėna „Perfume“. [[2002]] m. ėšlaida do singlo: ''Omajinai Perori'' ė ''Kareshi Boshūchū'', katrėdo bova pardoudamo tėk Hėruošėmuo. [[2003]] m. Perfume ėšsikielė i [[Tokėjės|Tuokėju]], anas pruodiosava kompanėjės ''[[Capsule]]'' atstuovs [[Nakata Jasutaka]], lėgė [[2004]] m. anuos ėšlaida 3 singlus: ''Swēt Donuts'', ''Monochrome Effect'' ė ''Vitamin Drop''. Anas ėš sīkė dėdlē daug kuoncertava, kuolektīva fanā dėdlē soteikė anuoms daug garbies ė pripažėnėma, ož magītingus kuoncertus. So Jasutakas pagelba kuolektīvs magtīnga debiotava [[2005]] m. [[siejės 21]] d. == Narės == Perfume narės nauduo pravardės kap sava scenas vardus: * [[Nocchi]] (のっち) Tėkros vards: [[Ayano Ōmoto]] (大本 彩乃) * [[Kashiyuka]] (かしゆか) – Tėkros vards: [[Yuka Kashino]] (樫野 有香) * [[A~chan]] (あ～ちゃん) – Tėkros vards: [[Ayaka Nishiwaki]] (西脇 綾香) == Dėskuograpėjė == === Albomā === {| class="wikitable" cellpadding="2" ! # !! Ožvadėnėms !! Ėšleidėma data |- | 1 || [[Perfume ~Complete Best~]] ||align="center"| [[Rogpjūtė 2]], [[2006]] |- | 2 || [[GAME]] ||align="center"| [[Balondė 16]], [[2008]] |- | 3 || [[⊿ Triangle]] ||align="center"| [[Lėipas 8]], [[2009]] |- | 4 || [[JPN]] ||align="center"| [[Lapkristė 30]], [[2011]] |- | 5 || [[Perfume Global Compilation "Love The World"]] ||align="center"| [[Rogsiejė 12]], [[2012]] |- | 6 || [[Level 3]] ||align="center"| ?, [[2013]] |- |7 |''[[Cosmic Explorer]]'' |2016 |- |8 |''[[Future Pop]]'' |2018 |} === Singlā === {| class="wikitable" cellpadding="2" ! # !! Ožvadėnėms !! Ėšleidėma data |- | 1 || [[Omajinai Perori]] Omajinai (★ペロリ) ||align="right"| [[Kuova 21]], [[2002]] |- | 2 || [[Kareshi Boshūchū]] (彼氏募集中) ||align="right"| [[Lapkristė 1]], [[2002]] |- | 3 || [[Sweet Donuts]] (スウィートドーナッツ) ||align="right"| [[Rogpjūtė 6]], [[2003]] |- | 4 || [[Monochrome Effect]] (モノクロームエフェクト) ||align="right"| [[Kuova 17]], [[2004]] |- | 5 || [[Vitamin Drop]] (ビタミンドロップ) ||align="right"| [[Siejės 8]], [[2004]] |- | 6 || [[Linear Motor Girl]] (リニアモーターガール) ||align="right"| [[Siejės 21]], [[2005]] |- | 7 || [[Computer City (song)|Computer Citī]] (コンピューターシティ) ||align="right"| [[Sausė 11]], [[2006]] |- | 8 || [[Electro World]] (エレクトロ・ワールド) ||align="right"| [[Bėrželė 28]], [[2006]] |- | 9 || [[Fan Service (sweet)]] (ファン・サーヴィス) ||align="right"| [[Vasarė 14]], [[2007]] |- | 10 || [[Polyrhythm (song)|Polīrhīthm]] (ポリリズム) ||align="right"| [[Siejės 12]], [[2007]] |- | 11 || [[Baby cruising Love]] / [[MACARONI]]|Babī cruising Love / (マカロニ) ||align="right"| [[Sausė 16]], [[2008]] |- | 12 || [[Fan Service -Prima Box-]](CD+DVD)|Fan Service -Prima Box- ||align="right"| [[Vasarė 13]], [[2008]] |} === Alektruonėnē ėšleidėmā === {| class="wikitable" cellpadding="2" ! # !! Ožvadėnėms !! Ėšleidėma data |- | 1 || [[Twinkle Snow Powdery Snow]] ||align="center"| [[Groudė 20]], [[2006]] |} === DVD === {| class="wikitable" cellpadding="2" ! # !! Ožvadėnėms !! Ėšleidėma data |- | 1 || [[Akihabalove]] (アキハバラブ)* (pruodiosava [[Momoi Haruko]]) ||align="center"| [[Rogpjūtė 29]], [[2005]] |- | 2 || Fan Service (bitter) aprėbuots lėidėms (ファン・サーヴィス, 完全生産限定版) ||align="center"| [[Kuova 14]], [[2007]] |- | 3 || Fan Service (bitter) pastuovos lėidėms (ファン・サーヴィス, 通常版) ||align="center"| [[Vasarė 13]], [[2008]] |} == Nūruodas == * [http://www.amuse.co.jp/perfume/ ''Amuse'' ofėcēlos tinklopis] (Flašos) * [https://web.archive.org/web/20080502115614/http://blog.amuse.co.jp/perfume/p/ Amuse | ''Perfume'' Bluogs] * [http://www.tkma.co.jp/tjc/j_pop/perfume/ ''Tokuma Japan Communications'' ofėcēlos tinklopis] * [https://web.archive.org/web/20071224112717/http://fan.harmony-bunny.net/perfume/ Elektro Girls] ''Perfume'' fanu sārašos * [https://web.archive.org/web/20080112163644/http://perfume.ekuseru.net/ Perfume Citī] Naofėcēlos fana poslapis * [https://web.archive.org/web/20100325144357/http://3w.to/loveperfume Perfume COMPLEX] Perfume fansite in JAPAN * [http://www.youtube.com/watch?v=dItrd0sYMVA īoutube.com tėnklopie ''Perfume'' dainės ''Computer citī'' mozėkėnės klėps so onglėškās sobtėtrās] [[Kateguorėjė:Mozėkas kuolektīvā]] [[Kateguorėjė:Japuonėjė]] [[Kateguorėjė:Nedielės straipsnis]] njfldjqnlvq3dscnowm2tncwtvzfa3s 0 15989 363366 349043 2026-05-10T23:51:37Z Kwamikagami 463 363366 wikitext text/x-wiki [[Abruozdielis:Autor nieznany (malarz z kręgu Lukasa Cranacha Starszego), Bitwa pod Orszą.jpg|thumb|Uoršas kuova (abruozdielės, [[XVI omžios]])]] '''Uoršas kuova''' - [[1514]] metās [[siejės 8]] d. notėkosė kuova terp jongtėniu [[Lietova|Lietovuos]] ė [[Lėnkėjė]]s pajiegu ė [[MDK|Maskvuos dėdliuoses konėgākštėjės]] kariuomeniu, šalėp [[Uorša]]s (nūnā [[Baltarosėjė|Baltarosėjuo]]). [[LDK]] ė anuos nosamditiem karem vaduoveva [[Kuonstantėns Uostruogėškės]], katras bova sodalīvavės kėliuos onkstesnies kuovuos. MDK vaduovava Čeliadnėns. Prėskaitliuojama, ka mūsietās LDK pajiegas krūvuo so samdītās prietelēs (vuokītēs ė lėnkās) sodare 30 tūkstontiu prieteliu. Maskvuos karioumene sodare skėrtīngās skaitlēs nu 35 lėgė 80 tūkstontiu prieteliu. ==Ēga== Pėrmė̄je sosėdorėmā prasėdiejė [[1514]] m. rogpjūtė mienesie, vuo magtīngiausės sosėdorėms notėka [[siejės 8]] dėinuos rītė. Mėslėjama, ka lietoviu kavalėrėjė panauduojė apgaulinga manevra ė prėveliuoja dalė maskvėitiu ė spāstos. Ton sėtoacėjė ėšanuduojė lėnkā, katrie ožpoulė ožsėlėkose maskvienū kariauna. Pargrīžė lietovē poule maskvėitiu flangas. Čeliadnėna kariauna jiemė trauktėis. Pats Čeliadnėns ė kėtė glavnė vadā bova pajimts ė nalaisve. Mėslėjama, ka kara balaisviu galiejė būtė lėgė keliū tūkstontiu, no Maskvuos dėdlīsės konėgaikštės [[Vasėlėjos III]] atsėsakė anūs ėšpėrktė. Ton laimiejėms bova platē skelbts vėsuo [[Euruopa|Euruopuo]], bat ton laimiejėms nabova pėlnā panaudouts. Pu ton laimiejėma nabova pasijimts atgal [[Smuolensks]]. == Muodernaus čiesa svarboms == Uoršas kuova laikuoma vėino ėš [[baltarosē|baltarosiu]] tautuos prėsėkėlėma ė raiduos sėmbuolio. [[Aleksandros Lukašenka|Aleksandra Lukašenkas]] rėžėms menkien kuovuos rėikšme ė nalēd žmuoniem liousā mėnavuot ton kuova. [[2005]] m. siejie, [[Baltarosėjė]]s prezėdenta Aleksandra Lukašėnkas noroudiemo, bova sogautė ketorė uopuozėcėjuos prietelē ė kuožnos nobausts 4 mėlėjuonū Baltarosėjės roblio bauduom (aple 1500 [[eurs|euru]]) ož Uoršas kuovuos 491 metu sokaktėis mėnavuonėma. == Atmėnėma ėomžėnėms == Kuovā pamėnavuot [[Okraėna|Okraėnuo]] ėšlēsts pašta znuoks. 2014 m. Lietovuo paskelbtė „Uoršas kuovas“ metās. Lietovuos Bankė nokalta pruogėnė muonėta, skėrta Uoršas kuovas 500 metu jobėliejou. Rakatanskūs ėšbūdavuots muonomėnts skėrts pamėnavuot Uoršas kuova. == Šaltinē == * [http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=10641866 T. Baranauskas Uoršas kuova - dėdliausės Lietovuos karėnės laimiejėms prīš Rosėjė. Delfi.Lt T.Baranauskas. Oršos mūšis – didžiausia Lietuvos karinė pergalė prieš Rusiją (Straipsnės lietoviū kalbuo)]. [[Kateguorėjė:Lietovuos istuorėjė]] [[Kateguorėjė:Nedielės straipsnis]] t3l1ccqfyzu4g7jya0ziiywe4airh34 0 17216 363361 356765 2026-05-10T23:50:08Z Kwamikagami 463 363361 wikitext text/x-wiki {| class="metadata" style="float:right" | |- ! colspan="2" align="center" | {{{vards|{{PAGENAME}}}}} |- | colspan="2" align=center | [[Abruozdielis:Evita color.jpg|thumb|upright|Eva Peron]] |- <!-- |- | class="metadata-label" | Pseuduonėms | Evita --> |- | class="metadata-label" | Gėmė | [[1919]] m. [[gegožė 7]] d. |- | class="metadata-label" | Vėita |[[Argentėna]] |- | class="metadata-label" | Mėrė | [[1952]] m. [[lėipas 26]] d. |- | class="metadata-label" | Vėita |[[Argentėna]] |} '''María Eva Duarte de Perón''' ('''Eva Peron''', čiesās '''Evita'''; [[1919]] m. [[gegožė 7]] d. – [[1952]] m. [[lėipas 26]] d., mergautėnė pavardie '''Duarte''') – bova ontruojė [[Argentėna]]s prezidėnta [[Juan Peron]] žmuona. == Gīvenėms == Eva gėmė Argentėnas pruovencėjuo [[1919]] metās. Būdama 15 metū omžiaus Eva Duarte ėšvažēva i Argentėnas suostėnė Buenas Aires, kor vaidėna tētrė, dėrba radėjuo ė vaidėna kina fėlmūs. 1944 metās sosėpažėna so generuolu Juan Peron par labdaruos rengėnė [[San Juan]]ė. Sekontēs metās anie sosėžanėjė. [[1946]] m. Juan Perona ėšrīnka būtė Argentėnas prezėdento. Par sekontios 6 metos Eva palėka dėdlē puopolerė terp Perona palaikontiū pruofesėniū sājongū. Ana rokava ož darba žmuoniū tėisės. Ana vaduovava Darba ė Svēkatas Mėnėsterėjės. Ėkūrė ė vaduovava Evas Peron labdaruos fuondou, ėkūrė ė vaduovava pėrmajā dėdlē ė magtingā Argentėnas muotrėšku puolitėnē partėjē. [[1951]] m. gava peruonėstu palaikīma ėškeltė sava kandėdatūra Argentėnas vėceprezėdenta puostou. Anou dėdlē palaike Argentėnas biednė̄jė žmuonės, katrie ton čieso Argentėnuo bova vadėnamė ''descamisados'', kas rēkš žmuonis ba marškėniū. Bat Argentėnas karioumene ėr elits nadalēda, ka ana palėkto vėceprezedente. Eva bova priversta atsėtrauktė. [[1952]] m. prīš pat Evas smerti Argentėnas Kuongresos devė Evā uofėcēlo dvasėne Argentėnas līderė tėtola. === Euruopas tors === [[1947]] m. Eva Peron vīka i Euruopas tora, katruo meto sosėtėka so vėitas puolėtėkās, ėskaitont Ėspanėjės dėktatorio Fančeska Franka. == Palėkėms == === Palėkėms Argentėnā ė Luotīnū Amerėkā === Argentėnuo uofėcēlē nie mėnavuojama Evas Peron smertėis dėina, bat Argentėnas žmuonės pamėnavuo anuos smertėis dėina kuožnās metās. Eva Peron bova pavāzdouta ont Argentėnas muonetū.<ref>[http://news.bbc.co.uk/2/hi/business/1954363.stm Argentines swap pesos for 'Evitas'] Vėiziets [[2006]] m. [[spalė 4]] d. </ref> [[Ciudad Evita]] (Evitas miests), katron ėkūrė Evas Perón Fuonds 1947 metās īr šalėp Buenas Airiu. Anam tebgīven žmuonės. [[Cristina Kirchner]], pėrmuojė Argentėnas prezėdentė muotriška, bova peruonėstė ė bova vadėnama "Nauja Evita." Kirchner rokou, ka nenuor būt līgėnama so Eva Peron, nes mėslėjė, ka Evita bova onėkalos Argentėnas ėstuorėjės notėkėms. <ref>Time Magazine. "Interview: Cristina Fernandez de Kirchner of Argentina." Saturday, Sep. 29, 2007. https://web.archive.org/web/20080606053907/http://www.time.com/time/world/article/0,8599,1666879,00.html?iid=sphere-inline-sidebar</ref> === Terptautėnie puopoleriuojie koltūruo === Lėgė [[XX omžios|XX omžiaus]] pabėnguos bova sokortė vaidėnėmā, fėlmā, parašītas knīngas ė straipsnē aple Evita. Siekmėngiausės bova [[mozėkls Evita]]. Nicholas Fraser rokou, ka lėgė [[1996]] m. Evita bova ruodīta vėsūs kontėnentūs, ėšskīros Antarktėda ė anuo pajamas bova 2 mėlėjardā [[JAV duoleris|JAV duoleriū]].<ref>''Evita: The Real Life of Eva Perón''. Navarro, Marysa. Fraser, Nicholas. Norton. 1980, 1996. Page 193.</ref> == Šaltenē == {{reflist}} {{commons}} {{DEFAULTSORT:Peron, Eva}} [[Kateguorėjė:Argentėnas žmuonis]] [[Kateguorėjė:Puolitėkā]] [[Kateguorėjė:Nedielės straipsnis]] rfo1vq31sxgpj5ov1gynskwgxriuejp 0 19480 363363 331099 2026-05-10T23:50:49Z Kwamikagami 463 363363 wikitext text/x-wiki [[Abruozdielis:Reminis pjuklas 001.jpg|thumb|right|Stombiadūntis rieminis pjūklos]] [[Abruozdielis:Reminis pjuklas 002.jpg|thumb|right|Smolkiadūntis rieminis pjūklos]] '''Rieminis pjūklos''' onsktiau bova vėins ėš pagrindėniu staliaus darba rakondu. Ka atsėrada mechanėnē dėskėnē ė ronkėnē elektrėnē pjūklā, riemėniaus pjūkla nauduojėms pradiejė mažietė. Boitie kai kor ons īr nauduojams ė daba. Rieminis pjūklos sosided ėš riema ėr ītėmptuos plėinėnės joustas. Priklausuomā nū paskėrtėis, tokėi pjūklā būn stambiadontē ė smolkiadontē, ėšėlgėnē, skersėnē ė universalaus pjuovėma. Stambiadontē riemėnē pjūklā tor 4 - 5 cm pluotiaus plėinėniaus pjuovėma jousta. Tarpā terp duntū (duntū žingsnis), 5 mm, vo joustas stuoroms 0,5 - 0,7 mm. Smolkiaduntiu riemėniu pjūklu jousta īr siaurēsnė. Anėi īr skėrti kreivėms pavėršēms pjautė. ==Nauduota literatūra== *''Medžio darbai 5-10 klasėms''. Kaunas. Šviesa. 2000. [[Kateguorėjė:Rakondā]] [[Kateguorėjė:Nedielės straipsnis]] rvi17s19m0gn5b90ygjy54qj20uoy55 0 20897 363372 331107 2026-05-11T00:00:39Z Kwamikagami 463 363372 wikitext text/x-wiki [[Abruozdielis:Colosseum Earth Hour.jpg|thumb|right|Kolizė̄ jos tomsuo]] '''Žemės adīna''' ({{en|Earth Hour}}) - akcėjė vėsom svietė, ēnontė [[kuova 28]] [[kuova 29|29]] dėinuom, kūmet vėinā adīnā (nu 20:30 lėgė 21:30 vėituos čieso) ėšjongamas nabūtėnas švėisas, katrū narēk būteniausem puorēkem. Akcėjės tėkslos somažintė [[alektra]]s nauduojėma ė prėmintė svieta žmuoniem aple ekuoluogėnes biedas. Pėrmuojė žemės adīna notėka Sėdniejou, Australėjuo, [[2007]] m. [[kuova 31]] d. Tas metās prī akcėjės prėsėjongė aple 2 mėlėjuono prieteliū ė aple 6000 uorganėzacėju. Akcėjės čieso [[alektra]]s sonauduojėms somažiejė nug 2,1 pruoc. lėgė 10,2 pruoc. == 2008 m. == [[2008]] m. prī Sėdniejaus pasėjongė ė daugiau svieta miestu: [[Luonduons]], [[Doblėns]], [[Manėla]], [[Majamis]], [[Kuopenhaga]] ė kėtė. Akcėjė palėka terptautėnė. == 2009 m. == [[2009]] m. prī akcėjės pasėjongė da daugiau svieta miestu. {{commonscat|Earth hour|Earth hour}} [[Kateguorėjė:Ekuoluogėjė]] [[Kateguorėjė:Nedielės straipsnis]] 4brdqy21iudhfiduh8kqu7dl46hw537 0 22360 363350 357159 2026-05-10T23:46:11Z Kwamikagami 463 363350 wikitext text/x-wiki [[Abruozdielis:Swine Flu Masked Train Passengers in Mexico City.jpg|thumb|right|Žmuonis traukinie [[Mechėks|Mechėki]] so kaukiem par 2009 m. kiauliu gripa apėdemėjė]] '''Kiauliu gripa vėrosos''' ({{en|Swine influenza virus}}, sotrompėnėms '''SIV''') - gripa notėkėmā, katrus kauliū banduom sukel Ortkomīkuo vėrosa ({{en|Orthomyxoviruse}}) apėdemėjė. Kiauliu grips kuožnās metās užkret žmuonis, katrėi tor kuontaktu so kiauliem, bet īr ožfėksouta notėkėmu, kūmet kiauliu grips pardoudams nū žmuogaus prī žmuogaus<ref>http://www.cnn.com/2009/HEALTH/04/25/swine.flu/index.html ''More cases of swine flu reported; WHO warns of health emergency'' Cuevas Mayra, Curley Ann, Hellerman Caleb, Quijano Elaine, Candiotti Susan 2009 m. balondė 25 d.</ref>. Sosėrgos kiauliu gripo simptuomā gal būt šalčiaus jautėms, uorėntacėjės netekėms, slabnoms, sanariū skausmā, viemėms ė pabėnguo gal būt smertės<ref>http://www.cnn.com/2009/HEALTH/04/25/swine.flu/index.html ''World Health Organization: Swine flu could spread globally'' [[CNN]] 2009 m. balondė 25 d.</ref>. Žėnuoma, ka kiauliu gripa sukel gripa A sobtėpā [[H1N1]], [[H1N2]], <ref>http://www.vetmed.iastate.edu/departments/vdpam/swine/diseases/chest/swineinfluenza/ ''Swine Diseases (Chest), Swine Influenza, [[Iowa State University]] College of Veterinary Medicine'' }}</ref> [[H3N1]],<ref>Shin JY, Song MS, Lee EH, Lee YM, Kim SY, Kim HK, Choi JK, Kim CJ, Webby RJ, Choi YK, 2006 ''Isolation and characterization of novel H3N1 swine influenza viruses from pigs with respiratory diseases in Korea'' Journal of Clinical Microbiology, 44 lēdėms, 11, p. 3923–7, 10.1128/JCM.00904-06, 16928961</ref> [[H3N2]], ė [[H2N3]].<ref>https://web.archive.org/web/20090812223455/http://www.pnas.org/content/104/52/20949.full ''Identification of H2N3 influenza A viruses from swine in the United States'' Ma W, Vincent AL, Gramer MR, Brockwell CB, Lager KM, Janke BH, Gauger PC, Patnayak DP, Webby RJ, Richt JA, Proc Nat Acad Sci U S A, 10.1073/pnas.0710286104, 104 leidėms, 52, 20949–54, 18093945, 2409247, [[2007]] m. [[groudė 26]] d.</ref> == Istuorėjė == === 1976 m. apėdemėjė JAV === [[1976]] m. [[vasarė 5]] d. JAV armėjės karīs Fuort Dėksie pranešė, ka jautas prastā ė slabnē. Ons nomėrė kėta dėina ė ketorė anuo driaugā karē bova pagoldītė ī lazareta. Pū dviejū nedieliū pū anuo smertėis, svēkatas pareigūnā patvėrtėna, ka ons nomėrė nū kiauliu gripa ė tēp ėšēn, ka kiauliū grips dėdlē prėsėjūngė pri [[1918]] m. gripa pandemėjės. Kėla panėka, JAV prezėdents [[Gerald Ford]] īsakė vakcėnout vėsos JAV gīvėnontios žmuonis, bet diel sonkumu pruogramā ožsėbėngos vakcėnoutė bova tik 24 pruoc. JAV žmuoniū. === 2007 m. apėdemėjė Fėlėpėnūs === [[2007]] m. [[rogpjūtė 20]] d. agrėkoltūras departamenta darboutuojē nostatė kiauliu gripa atsėradėma [[Nueva Ecija]] ė centrėnie [[Luzon]] pruovėncėjuos, Fėlėpėnūs. Ėš vėsū ožsėkrietosiu numėrė mažiau, nego 10 pruoc.<ref>http://www.gmanews.tv/story/56805/DA-probes-reported-swine-flu-outbreak-in-N-Ecija ''DA probes reported swine flu 'outbreak' in N. Ecija'' Gmanews.tv 2009-04-25</ref> <ref>http://www.gmanews.tv/story/53014/Govt-declares-hog-cholera-alert-in-Luzon Gov't declares hog cholera alert in Luzon Gmanews.tv 2009-04-25 </ref> === 2009 m. kiauliu gripa apėdemėjė === [[Image:H1N1_map.svg|300px|thumb| 2009 m. kiauliu gripa apėdemėjės ėšplėtėms Svietė. {{legend|#000000|Patvėrtėntė kiauliū gripa notėkėmā, so smertėm}}{{legend|#FF0000|Patvėrtėntė kiauliū grėpa notėkėmā}}{{legend|#FFA900|Napatvėrtėntė kiauliū gripa notėkėmā}}]] 2009 m. vasarė mėnesie La Gloria miestelie, Meksėkuo, žmuonis pradė̄jė jaustėis bluogā nū mėsterėškas kvėpavėma sėstemas lėguos. Mėslėnama, ka Edgar Hernández Hernández, 4 mėtū vāks, katrs pū tuon pasvēka, bova pėrmuojė 2009 m. kiauliu gripa apėdemėjės auka <ref>http://www.guardian.co.uk/world/2009/apr/27/swine-flu-search-outbreak-source Jo Tuckman ''Four-year-old could hold key in search for source of swine flu outbreak'' 2009-04-27 The Guardian, parvėizieta 2009-04-28</ref>. Balondė 13 dėina Meksėkuo nomėrė pėrms žmuogos, katrs sėrga kiauliu gripu. Svieta svēkātas uorganėzacėjė ėšlēda ėspėjėma aple "I gripa panaše lėga JAV ė Meksėkuo" ė patvėrtėna, ka ton valsībies žmuonis serg "Kiauliu gripa A/H1N1 vėrosā atmaina, katra nie bovosė ožregėstrouta kiaulies aba žmuonies" <ref>http://www.who.int/csr/don/2009_04_24/en/index.html</ref>. [[2009]] m. balondė mienese pabėnguo prasdiejė kiauliu gripa apėdemėjė [[Meksėka|Meksėkuo]] ė ėšplėta vėsam svietė (vėsū pėrma - [[JAV]], [[Kanada|Kanaduo]] ė [[JK]]). Per 2009 m. kuova ė balondė mienesios Meksėkuo kiauliu gripu ožsėkrėite aple 1000 žmuoniū <ref>http://www.cdc.gov/swineflu/investigation.htm ''Human swine influenza investigation'' Centers for Disease Control and Prevention 2009 m. [[balondė 24]] d.</ref>. Nū kiauliu gripa mėrė daugiau, kāp 150 žmuoniū Meksėkuo. ==== Balondė 26 d. ==== 2009 m. [[balondė 26]] d. aple 8 adīna vakara, Naujuosės Zelandėjės svēkatas mėnėstros pranešė, ka 22 muokslėivē, pargrīžtontės ėš keliuonės ī Meksėka tor ī grėpa panašios sėmptuomos (dėdliausē tėkėma, ka anėi serg kiauliu gripo). Ėš 13 patėkrėntū muokėniū 10 sėrga A tėpa grėpo ė truopnē mėslėnama, ka anėi serg kiauliu gripo. Naujuojie Zelandėjuo rekuomenduonama pasėjotos, ka gali sėrgte grėpo, grētā ēt pas dakatra. Palē Kanadas spauda, Kanaduo ožregėstruotė 5 žmuonis sergontės kiauliu gripo. Do īr Brėtū Kuolombėjuo, ė trīs Naujuojie Škuotėjuo. Naujuosės Škuotėjės vėituos valdė praneš, ka 4 stodentā serg kiauliu gripo.<ref>https://web.archive.org/web/20090430062644/http://gov.ns.ca/stayinformed/respiratoryillness.asp ''Swine influenza live webcast'' 2009 m. balondė 26 d. Government of Nova Scotia</ref> ==== Balondė 27 d. ==== Pėrms lėguos nuotėkėms patvėrtėnts Almansuo, Ėspanėjuo. Tas bova pėrms ožregėstrouts notėkėms [[Euruopa|Euruopuo]]. Svieta svēkatas uorganėzacėjės vaduovs ėšlēda pranešėma, ka pandemėjės sovaldīms nabie galėms ė pandemėjės pavuojo pakielė nū 3 lėgė 4 līge <ref>http://www.who.int/mediacentre/news/statements/2009/h1n1_20090427/en/index.html</ref>. Pėrmė̄jė do lėguos notėkėmā ožregėstroutė [[Škuotėjė|Škuotėjuo]], [[JK]]. ==== Balondė 28 d. ==== Balondė 28 d. pėrmasės lėguos atvejis patvėrtėnts Izralie, vėiniuolėka - Naujuojė Zelandėjuo. Papėlduoma 4 sosėrgėma notėkėmos patvėtrtėna Kanada, 1 - Ėspanėjė, 1 - Kuosta Rika. ==== Balondė 29 d. ==== Patvėrtīnta, ka mėrė 23 mienesiū vāks [[Teksasos|Teksasa]] valstėjuo, ons bova pėrms žmuogos, katras mėrė nū kiauliu gripa JAV<ref>http://www.usatoday.com/news/health/2009-04-28-swine-flu_N.htm Martha T. Moore. 2009. ''CDC reports first swine flu death in United States'' USA Today Parvėizieta: 2009-04-29</ref>. == Kiauliu grips Lietovuo == [[2009]] m. [[bėrželė 27]] d. bova paskelbta, ka 37 metū tauragėškis pargrīžės ėš [[Indėjė]]s ožsėkrietė lengva kiaulių gripa puorma. 2009 m. Lietovuo paskelbta gripa epidemėjė. Do prietelē mėrė. == Prevencėjė == {{gcheck}} Rekuomenduonamė standartėnē kuovuos so gripu būdā, kāp nuognos ronkū pluovėms so moilo ė undenio, katram īr alkuoguole pagrīno sokortu antebaktereniu priemouniu, īpatingās parejos ėš lauka. Žmuonis tor stengtėis nalėist našvariuom ronkuom vėida, bornas, nousėis. Kuosėt i nuosenes vuo prėkuosėta nuosene ėšmest i šiokšliū diežale ė grētā ēt plaut ronku <ref>{{cite web|url=http://cdc.gov/swineflu/investigation.htm|title=CDC - Influenza (Flu) &#124; Swine Influenza (Flu) Investigation|publisher=Cdc.gov|date=|accessdate=2009-04-27}}</ref> == Nūruodas == [http://maps.google.com/maps/ms?ie=UTF8&hl=en&t=p&msa=0&msid=106484775090296685271.0004681a37b713f6b5950&ll=32.639375,-110.390625&spn=15.738151,25.488281&z=5 Kiauliu gripa žėmėilapis par Google Earth] == Šaltenē == {{reflist}} [[Kateguorėjė:Lėgas]] [[Kateguorėjė:Nedielės straipsnis]] 8txnyd8lhcyybvbuab911vd6klvkje3 363351 363350 2026-05-10T23:46:21Z Kwamikagami 463 /* 2009 m. kiauliu gripa apėdemėjė */ 363351 wikitext text/x-wiki [[Abruozdielis:Swine Flu Masked Train Passengers in Mexico City.jpg|thumb|right|Žmuonis traukinie [[Mechėks|Mechėki]] so kaukiem par 2009 m. kiauliu gripa apėdemėjė]] '''Kiauliu gripa vėrosos''' ({{en|Swine influenza virus}}, sotrompėnėms '''SIV''') - gripa notėkėmā, katrus kauliū banduom sukel Ortkomīkuo vėrosa ({{en|Orthomyxoviruse}}) apėdemėjė. Kiauliu grips kuožnās metās užkret žmuonis, katrėi tor kuontaktu so kiauliem, bet īr ožfėksouta notėkėmu, kūmet kiauliu grips pardoudams nū žmuogaus prī žmuogaus<ref>http://www.cnn.com/2009/HEALTH/04/25/swine.flu/index.html ''More cases of swine flu reported; WHO warns of health emergency'' Cuevas Mayra, Curley Ann, Hellerman Caleb, Quijano Elaine, Candiotti Susan 2009 m. balondė 25 d.</ref>. Sosėrgos kiauliu gripo simptuomā gal būt šalčiaus jautėms, uorėntacėjės netekėms, slabnoms, sanariū skausmā, viemėms ė pabėnguo gal būt smertės<ref>http://www.cnn.com/2009/HEALTH/04/25/swine.flu/index.html ''World Health Organization: Swine flu could spread globally'' [[CNN]] 2009 m. balondė 25 d.</ref>. Žėnuoma, ka kiauliu gripa sukel gripa A sobtėpā [[H1N1]], [[H1N2]], <ref>http://www.vetmed.iastate.edu/departments/vdpam/swine/diseases/chest/swineinfluenza/ ''Swine Diseases (Chest), Swine Influenza, [[Iowa State University]] College of Veterinary Medicine'' }}</ref> [[H3N1]],<ref>Shin JY, Song MS, Lee EH, Lee YM, Kim SY, Kim HK, Choi JK, Kim CJ, Webby RJ, Choi YK, 2006 ''Isolation and characterization of novel H3N1 swine influenza viruses from pigs with respiratory diseases in Korea'' Journal of Clinical Microbiology, 44 lēdėms, 11, p. 3923–7, 10.1128/JCM.00904-06, 16928961</ref> [[H3N2]], ė [[H2N3]].<ref>https://web.archive.org/web/20090812223455/http://www.pnas.org/content/104/52/20949.full ''Identification of H2N3 influenza A viruses from swine in the United States'' Ma W, Vincent AL, Gramer MR, Brockwell CB, Lager KM, Janke BH, Gauger PC, Patnayak DP, Webby RJ, Richt JA, Proc Nat Acad Sci U S A, 10.1073/pnas.0710286104, 104 leidėms, 52, 20949–54, 18093945, 2409247, [[2007]] m. [[groudė 26]] d.</ref> == Istuorėjė == === 1976 m. apėdemėjė JAV === [[1976]] m. [[vasarė 5]] d. JAV armėjės karīs Fuort Dėksie pranešė, ka jautas prastā ė slabnē. Ons nomėrė kėta dėina ė ketorė anuo driaugā karē bova pagoldītė ī lazareta. Pū dviejū nedieliū pū anuo smertėis, svēkatas pareigūnā patvėrtėna, ka ons nomėrė nū kiauliu gripa ė tēp ėšēn, ka kiauliū grips dėdlē prėsėjūngė pri [[1918]] m. gripa pandemėjės. Kėla panėka, JAV prezėdents [[Gerald Ford]] īsakė vakcėnout vėsos JAV gīvėnontios žmuonis, bet diel sonkumu pruogramā ožsėbėngos vakcėnoutė bova tik 24 pruoc. JAV žmuoniū. === 2007 m. apėdemėjė Fėlėpėnūs === [[2007]] m. [[rogpjūtė 20]] d. agrėkoltūras departamenta darboutuojē nostatė kiauliu gripa atsėradėma [[Nueva Ecija]] ė centrėnie [[Luzon]] pruovėncėjuos, Fėlėpėnūs. Ėš vėsū ožsėkrietosiu numėrė mažiau, nego 10 pruoc.<ref>http://www.gmanews.tv/story/56805/DA-probes-reported-swine-flu-outbreak-in-N-Ecija ''DA probes reported swine flu 'outbreak' in N. Ecija'' Gmanews.tv 2009-04-25</ref> <ref>http://www.gmanews.tv/story/53014/Govt-declares-hog-cholera-alert-in-Luzon Gov't declares hog cholera alert in Luzon Gmanews.tv 2009-04-25 </ref> === 2009 m. kiauliu gripa apėdemėjė === [[Image:H1N1_map.svg|thumb| 2009 m. kiauliu gripa apėdemėjės ėšplėtėms Svietė. {{legend|#000000|Patvėrtėntė kiauliū gripa notėkėmā, so smertėm}}{{legend|#FF0000|Patvėrtėntė kiauliū grėpa notėkėmā}}{{legend|#FFA900|Napatvėrtėntė kiauliū gripa notėkėmā}}]] 2009 m. vasarė mėnesie La Gloria miestelie, Meksėkuo, žmuonis pradė̄jė jaustėis bluogā nū mėsterėškas kvėpavėma sėstemas lėguos. Mėslėnama, ka Edgar Hernández Hernández, 4 mėtū vāks, katrs pū tuon pasvēka, bova pėrmuojė 2009 m. kiauliu gripa apėdemėjės auka <ref>http://www.guardian.co.uk/world/2009/apr/27/swine-flu-search-outbreak-source Jo Tuckman ''Four-year-old could hold key in search for source of swine flu outbreak'' 2009-04-27 The Guardian, parvėizieta 2009-04-28</ref>. Balondė 13 dėina Meksėkuo nomėrė pėrms žmuogos, katrs sėrga kiauliu gripu. Svieta svēkātas uorganėzacėjė ėšlēda ėspėjėma aple "I gripa panaše lėga JAV ė Meksėkuo" ė patvėrtėna, ka ton valsībies žmuonis serg "Kiauliu gripa A/H1N1 vėrosā atmaina, katra nie bovosė ožregėstrouta kiaulies aba žmuonies" <ref>http://www.who.int/csr/don/2009_04_24/en/index.html</ref>. [[2009]] m. balondė mienese pabėnguo prasdiejė kiauliu gripa apėdemėjė [[Meksėka|Meksėkuo]] ė ėšplėta vėsam svietė (vėsū pėrma - [[JAV]], [[Kanada|Kanaduo]] ė [[JK]]). Per 2009 m. kuova ė balondė mienesios Meksėkuo kiauliu gripu ožsėkrėite aple 1000 žmuoniū <ref>http://www.cdc.gov/swineflu/investigation.htm ''Human swine influenza investigation'' Centers for Disease Control and Prevention 2009 m. [[balondė 24]] d.</ref>. Nū kiauliu gripa mėrė daugiau, kāp 150 žmuoniū Meksėkuo. ==== Balondė 26 d. ==== 2009 m. [[balondė 26]] d. aple 8 adīna vakara, Naujuosės Zelandėjės svēkatas mėnėstros pranešė, ka 22 muokslėivē, pargrīžtontės ėš keliuonės ī Meksėka tor ī grėpa panašios sėmptuomos (dėdliausē tėkėma, ka anėi serg kiauliu gripo). Ėš 13 patėkrėntū muokėniū 10 sėrga A tėpa grėpo ė truopnē mėslėnama, ka anėi serg kiauliu gripo. Naujuojie Zelandėjuo rekuomenduonama pasėjotos, ka gali sėrgte grėpo, grētā ēt pas dakatra. Palē Kanadas spauda, Kanaduo ožregėstruotė 5 žmuonis sergontės kiauliu gripo. Do īr Brėtū Kuolombėjuo, ė trīs Naujuojie Škuotėjuo. Naujuosės Škuotėjės vėituos valdė praneš, ka 4 stodentā serg kiauliu gripo.<ref>https://web.archive.org/web/20090430062644/http://gov.ns.ca/stayinformed/respiratoryillness.asp ''Swine influenza live webcast'' 2009 m. balondė 26 d. Government of Nova Scotia</ref> ==== Balondė 27 d. ==== Pėrms lėguos nuotėkėms patvėrtėnts Almansuo, Ėspanėjuo. Tas bova pėrms ožregėstrouts notėkėms [[Euruopa|Euruopuo]]. Svieta svēkatas uorganėzacėjės vaduovs ėšlēda pranešėma, ka pandemėjės sovaldīms nabie galėms ė pandemėjės pavuojo pakielė nū 3 lėgė 4 līge <ref>http://www.who.int/mediacentre/news/statements/2009/h1n1_20090427/en/index.html</ref>. Pėrmė̄jė do lėguos notėkėmā ožregėstroutė [[Škuotėjė|Škuotėjuo]], [[JK]]. ==== Balondė 28 d. ==== Balondė 28 d. pėrmasės lėguos atvejis patvėrtėnts Izralie, vėiniuolėka - Naujuojė Zelandėjuo. Papėlduoma 4 sosėrgėma notėkėmos patvėtrtėna Kanada, 1 - Ėspanėjė, 1 - Kuosta Rika. ==== Balondė 29 d. ==== Patvėrtīnta, ka mėrė 23 mienesiū vāks [[Teksasos|Teksasa]] valstėjuo, ons bova pėrms žmuogos, katras mėrė nū kiauliu gripa JAV<ref>http://www.usatoday.com/news/health/2009-04-28-swine-flu_N.htm Martha T. Moore. 2009. ''CDC reports first swine flu death in United States'' USA Today Parvėizieta: 2009-04-29</ref>. == Kiauliu grips Lietovuo == [[2009]] m. [[bėrželė 27]] d. bova paskelbta, ka 37 metū tauragėškis pargrīžės ėš [[Indėjė]]s ožsėkrietė lengva kiaulių gripa puorma. 2009 m. Lietovuo paskelbta gripa epidemėjė. Do prietelē mėrė. == Prevencėjė == {{gcheck}} Rekuomenduonamė standartėnē kuovuos so gripu būdā, kāp nuognos ronkū pluovėms so moilo ė undenio, katram īr alkuoguole pagrīno sokortu antebaktereniu priemouniu, īpatingās parejos ėš lauka. Žmuonis tor stengtėis nalėist našvariuom ronkuom vėida, bornas, nousėis. Kuosėt i nuosenes vuo prėkuosėta nuosene ėšmest i šiokšliū diežale ė grētā ēt plaut ronku <ref>{{cite web|url=http://cdc.gov/swineflu/investigation.htm|title=CDC - Influenza (Flu) &#124; Swine Influenza (Flu) Investigation|publisher=Cdc.gov|date=|accessdate=2009-04-27}}</ref> == Nūruodas == [http://maps.google.com/maps/ms?ie=UTF8&hl=en&t=p&msa=0&msid=106484775090296685271.0004681a37b713f6b5950&ll=32.639375,-110.390625&spn=15.738151,25.488281&z=5 Kiauliu gripa žėmėilapis par Google Earth] == Šaltenē == {{reflist}} [[Kateguorėjė:Lėgas]] [[Kateguorėjė:Nedielės straipsnis]] g163wgqrbsd6tg4ezs1pnr6dfx0k2ji 0 25915 363355 344054 2026-05-10T23:48:14Z Kwamikagami 463 363355 wikitext text/x-wiki [[Abruozdielis:Uzgavenes7.jpg|thumb|Ožgavienės Žemaitėjuo]] [[Abruozdielis:Tradicine zemaiciu kauke, 1946 mn..jpg|thumb|upright|Žemaitėška Ožgavieniu ličīna]] '''Ožgavienės''' ī senuobėnė baltu [[švėntė]], katra īr švėntama lėkus 7 [[nedielė]]m lėgo [[Velīkas|Velīku]] (tas ėšēn terp [[vasarė 5]] ė [[kuova 6]] dėinū) ė vėsūmet ėšpoul par [[oterninks|oterninka]]. Senuobie bova švėntamas ciela nedielė, pradedont nu sekmadėinė (nedielės dėinas). Par Ožgavienės ėšvaruoma [[žėima]], vėsos bluogis, nabašnėnku [[dūšė]]s, ba jau stuoj čiesos [[pavasaris|pavasariou]], jau čiesos perėitė ėš [[smertės|smertėis]] pasaulė i skalsuos, gīvībės pasauli. Ožiejus krėkštiuonībē, Ožgavienės palėka kap ė krėkštiuoniu švėntė – ana toria atėtėkėmu vėsom svietė, tou čiesou kap būn Ožgavienės, Euruopuo švėnta „karnavala“. == Jiedē == Ožgavienės ī paskotėnė mēsieda dėina, vuo paskom lėgo pat Vielīku būn [[pasninks]] – [[Gavienė]]. Tūdie ton dėina rēk suotē jiestė – gaspadėnės nug pat onkstība rīta taisa blīnus, [[mēsa|mēsuos]] jiedius. Lėg Ožgavieniu liuob pabėngs vėsus dėdlius žėimuos darbus – ėškoltė javus, soverptė siūlus. Bova tuoki prītarā, ka jēb naėškolsi javū, anūs sokapuos pelės, vuo jēb verpsė – sokėrmīs mēsa, rūdim apēs [[lėns|lėnā]], [[siūlā]], druobės. Tepuogė ī vierėjėms, ka jēb par Ožgavienės gerā ožjiesi, ta cielus metus suotē ė stiprē gīvensi. Par Ožgavienės paprastā taisa tuokius jiedius: * [[šiopėnīs]] – tas ī patsā senuobėškiausis Ožgavieniu jiedis. I ana ded [[žėrnis|žėrnius]], [[popalė]]s, [[bolbė]]s, [[kroupas]], kuokis [[kiaulīna]]s šmuots (kramė, kuojė, oudega); vėituo anuo da taisa kionkė – šotėnīs ėš mēsuos ė bolbiu. * [[blīnā]] – daugomuo miltėnē, sīkēs da imoš ė kiauši. Žemaitiūs tonkē kep rūgštius blīnus ėš par nakti raugintas [[tešla]]s. Gal būtė jiedami ė bolbėnē blīnā. * [[kuošelīna]] – tradėcėnis Ožgavieniu jiedis, katrou verd ėš kiaulės ausū, kuoju, kramės, š tou, kas da palėka pu kaliedėniu skerstoviu. * [[alos]] – tūjaus pu Kaliedu ožraugts mėižėnis alos. Liuob bova tuokis papruotīs, ka kuožnos, katros par Ožgavienės ožsok i svetius, būtėnā tora sojiestė kuoki mēsėška jiedi. Prīšingā nego par [[Kūčės]], vėskon rēk sojiestė par vėina dėina. Jēb jiedė palėik par daug, ta anou liuob šertė gīvuoliam aba laikītė kap liekvarsta. Kėta dėina pu Ožgavieniu ī [[Pelenu dėina]] – tūmet vėsas linksmībės, mēsuos jiedėms bėngas. == Zabuovas == [[Abruozdielis:Uzgavenes.jpg|thumb|left|200px|Ožgavieniu baidīklės]] Ožgavienės linksma [[švėntė]] ī. Par ana būtėnā rēk kap tās nepaprastā apsiriedītė: senuobie liuob taisīsis ėšvėrkštēs [[kailėnē]]s, švarkās, [[sėjuons|sėjuonās]], [[skara|skaruom]], anūs sosijous [[virvė|vėrvė]], [[abrūsos|abrūso]], pantėm, daba riedas vėsuokiuom spalvuotuom drapanuom, senās skarmalās, blėzgotēs ė kėtap. Būtėnā rēkalinga ličīna (kaukė) – anas žmuonis dėrb ėš medė ([[apošė]]s, [[alksnis|alksnė]], [[beržos|berža]]), puopīrė, kartuona. Ana tora ėšruodītė baisē, kap kuokis [[veln's]], [[ragana]], tūdie būn kreiva, badontė, so dėdlė šniuobė, so pritaisītās [[oustā]]s, [[ontakē]]s, [[plaukā]]s, [[barzda]] (ėš avėkailė, lėnū, ašotū, pakolu). Paprastesnė ličīna liuob dėrbs ėš [[tuošė]]s, sena kūtkailė (avėkailė). Jēb ličīna kap gīvuolė, ta ėš [[šiaudā|šiaudū]], verpstoku, skarmalū da pritaisīs kuoki snapa, ragus. Ale ka ė kuokė baisė ličīna babūtom, ana ėšruod būktās joukias. Palėka papruotīs parsiriedītė kuokēs ta padarās – tūdie sositarė̄ riedas kap [[čėguonā]], [[žīdā]], vuožē, velnē, raganas, arklē ė panašē, būn ka vīrā parsiried kap muoterėškās, ė atvėrkštē. Jēb riedas kap giltėnė, ta būtėnā so dalgio, jē kap čėguonā – ta baisē spalvuoti ėr ėšsidažė̄, žīds būn kopruots, so barzda, dėdlēs dontim, so dėdlė pėnėginė, arklio lioub taisīsis do vīru – vėins būn arklė galva, kėts kūns ėr oudega. Ožgavieniautuojē vākšt pu nomus ė prašėnie kuokiū gerībiu – jiedė, pėningū, saldomīnu. Daba tas papruotīs palėkė̄s vākam. [[Abruozdielis:Uzgavenes 2010 - more.jpg|thumb|180px|Plešk Muorė]] Da būtėnā par Ožgavienės būn [[Muorė]]s (Kuotrės, Magdės) degėnims. Tas ī tuokė [[čiūčela]], padėrbta ėš šiaudū, senū skarmalū, ka atruodītūm kap kuokė buoba, ragana. Tūmet žmuonis ožkora dėdli lauža ė dainiuodami bēgė šuokdami anou sopleškėn. Čiūčelās pelenās pabarsta žemė, ka būtom skalsesnė. Tepuogė būn Lašinska ė Kanapinska (Gaviena, Kanapėnė) kuovė. Vėins stuors, so lašėniū šmuoto bornuo, sīkēs so kiaulės kaukė, vuo kėts – kūds, apdriskė̄s, anou skrīblios parrišts kanapėm, ronkūs toria lazda. Anodo vėsap stomdas, gromias, bet vėsūmet laimi Kanapinskos. Ožgavėniu tradėcėjės īr geriausē ėšsauguotas [[Žemaitėjė|Žemaitėjuo]]. Tenās anas palėka kap kėtor Lietovuo XX o. vėdorie jau bova ėšnīkosės. Dėdliausės Ožgavieniu švėntės žemaitiūs būn Plateliūs ė Kortovienūs. == Rēkšmie == Ožgavienės ruod pariejėma ėš smertėis, tomsuos, nabašnėnku, velniu svieta i švėisuos, gīvībės, visloma svieta. Kap dėina vis ėlgiej, tap daugiej švėisuos ė gīvībės. Tas ī paskotėnis nabašnėnku dūšiu pasiruodīms pas žmuogo, paskom anėi ožleid vėita švėisuos dūšėm. Tas ī tuokis apsišvarėnėms nug tomsuos – vėsuokiu par žėima palėkosiu grieku, tingolė, romboma sodegėnėms, sena svieta rieda sogriuovėms, ka ētom gīventė kap ėš naujė. [[Kateguorėjė:Žemaitiu švėntės]] [[Kateguorėjė:Nedielės straipsnis]] skfvqr58n2zfy7zl5rmoiydny80c2i1 363356 363355 2026-05-10T23:48:24Z Kwamikagami 463 /* Zabuovas */ 363356 wikitext text/x-wiki [[Abruozdielis:Uzgavenes7.jpg|thumb|Ožgavienės Žemaitėjuo]] [[Abruozdielis:Tradicine zemaiciu kauke, 1946 mn..jpg|thumb|upright|Žemaitėška Ožgavieniu ličīna]] '''Ožgavienės''' ī senuobėnė baltu [[švėntė]], katra īr švėntama lėkus 7 [[nedielė]]m lėgo [[Velīkas|Velīku]] (tas ėšēn terp [[vasarė 5]] ė [[kuova 6]] dėinū) ė vėsūmet ėšpoul par [[oterninks|oterninka]]. Senuobie bova švėntamas ciela nedielė, pradedont nu sekmadėinė (nedielės dėinas). Par Ožgavienės ėšvaruoma [[žėima]], vėsos bluogis, nabašnėnku [[dūšė]]s, ba jau stuoj čiesos [[pavasaris|pavasariou]], jau čiesos perėitė ėš [[smertės|smertėis]] pasaulė i skalsuos, gīvībės pasauli. Ožiejus krėkštiuonībē, Ožgavienės palėka kap ė krėkštiuoniu švėntė – ana toria atėtėkėmu vėsom svietė, tou čiesou kap būn Ožgavienės, Euruopuo švėnta „karnavala“. == Jiedē == Ožgavienės ī paskotėnė mēsieda dėina, vuo paskom lėgo pat Vielīku būn [[pasninks]] – [[Gavienė]]. Tūdie ton dėina rēk suotē jiestė – gaspadėnės nug pat onkstība rīta taisa blīnus, [[mēsa|mēsuos]] jiedius. Lėg Ožgavieniu liuob pabėngs vėsus dėdlius žėimuos darbus – ėškoltė javus, soverptė siūlus. Bova tuoki prītarā, ka jēb naėškolsi javū, anūs sokapuos pelės, vuo jēb verpsė – sokėrmīs mēsa, rūdim apēs [[lėns|lėnā]], [[siūlā]], druobės. Tepuogė ī vierėjėms, ka jēb par Ožgavienės gerā ožjiesi, ta cielus metus suotē ė stiprē gīvensi. Par Ožgavienės paprastā taisa tuokius jiedius: * [[šiopėnīs]] – tas ī patsā senuobėškiausis Ožgavieniu jiedis. I ana ded [[žėrnis|žėrnius]], [[popalė]]s, [[bolbė]]s, [[kroupas]], kuokis [[kiaulīna]]s šmuots (kramė, kuojė, oudega); vėituo anuo da taisa kionkė – šotėnīs ėš mēsuos ė bolbiu. * [[blīnā]] – daugomuo miltėnē, sīkēs da imoš ė kiauši. Žemaitiūs tonkē kep rūgštius blīnus ėš par nakti raugintas [[tešla]]s. Gal būtė jiedami ė bolbėnē blīnā. * [[kuošelīna]] – tradėcėnis Ožgavieniu jiedis, katrou verd ėš kiaulės ausū, kuoju, kramės, š tou, kas da palėka pu kaliedėniu skerstoviu. * [[alos]] – tūjaus pu Kaliedu ožraugts mėižėnis alos. Liuob bova tuokis papruotīs, ka kuožnos, katros par Ožgavienės ožsok i svetius, būtėnā tora sojiestė kuoki mēsėška jiedi. Prīšingā nego par [[Kūčės]], vėskon rēk sojiestė par vėina dėina. Jēb jiedė palėik par daug, ta anou liuob šertė gīvuoliam aba laikītė kap liekvarsta. Kėta dėina pu Ožgavieniu ī [[Pelenu dėina]] – tūmet vėsas linksmībės, mēsuos jiedėms bėngas. == Zabuovas == [[Abruozdielis:Uzgavenes.jpg|thumb|left|Ožgavieniu baidīklės]] Ožgavienės linksma [[švėntė]] ī. Par ana būtėnā rēk kap tās nepaprastā apsiriedītė: senuobie liuob taisīsis ėšvėrkštēs [[kailėnē]]s, švarkās, [[sėjuons|sėjuonās]], [[skara|skaruom]], anūs sosijous [[virvė|vėrvė]], [[abrūsos|abrūso]], pantėm, daba riedas vėsuokiuom spalvuotuom drapanuom, senās skarmalās, blėzgotēs ė kėtap. Būtėnā rēkalinga ličīna (kaukė) – anas žmuonis dėrb ėš medė ([[apošė]]s, [[alksnis|alksnė]], [[beržos|berža]]), puopīrė, kartuona. Ana tora ėšruodītė baisē, kap kuokis [[veln's]], [[ragana]], tūdie būn kreiva, badontė, so dėdlė šniuobė, so pritaisītās [[oustā]]s, [[ontakē]]s, [[plaukā]]s, [[barzda]] (ėš avėkailė, lėnū, ašotū, pakolu). Paprastesnė ličīna liuob dėrbs ėš [[tuošė]]s, sena kūtkailė (avėkailė). Jēb ličīna kap gīvuolė, ta ėš [[šiaudā|šiaudū]], verpstoku, skarmalū da pritaisīs kuoki snapa, ragus. Ale ka ė kuokė baisė ličīna babūtom, ana ėšruod būktās joukias. Palėka papruotīs parsiriedītė kuokēs ta padarās – tūdie sositarė̄ riedas kap [[čėguonā]], [[žīdā]], vuožē, velnē, raganas, arklē ė panašē, būn ka vīrā parsiried kap muoterėškās, ė atvėrkštē. Jēb riedas kap giltėnė, ta būtėnā so dalgio, jē kap čėguonā – ta baisē spalvuoti ėr ėšsidažė̄, žīds būn kopruots, so barzda, dėdlēs dontim, so dėdlė pėnėginė, arklio lioub taisīsis do vīru – vėins būn arklė galva, kėts kūns ėr oudega. Ožgavieniautuojē vākšt pu nomus ė prašėnie kuokiū gerībiu – jiedė, pėningū, saldomīnu. Daba tas papruotīs palėkė̄s vākam. [[Abruozdielis:Uzgavenes 2010 - more.jpg|thumb|180px|Plešk Muorė]] Da būtėnā par Ožgavienės būn [[Muorė]]s (Kuotrės, Magdės) degėnims. Tas ī tuokė [[čiūčela]], padėrbta ėš šiaudū, senū skarmalū, ka atruodītūm kap kuokė buoba, ragana. Tūmet žmuonis ožkora dėdli lauža ė dainiuodami bēgė šuokdami anou sopleškėn. Čiūčelās pelenās pabarsta žemė, ka būtom skalsesnė. Tepuogė būn Lašinska ė Kanapinska (Gaviena, Kanapėnė) kuovė. Vėins stuors, so lašėniū šmuoto bornuo, sīkēs so kiaulės kaukė, vuo kėts – kūds, apdriskė̄s, anou skrīblios parrišts kanapėm, ronkūs toria lazda. Anodo vėsap stomdas, gromias, bet vėsūmet laimi Kanapinskos. Ožgavėniu tradėcėjės īr geriausē ėšsauguotas [[Žemaitėjė|Žemaitėjuo]]. Tenās anas palėka kap kėtor Lietovuo XX o. vėdorie jau bova ėšnīkosės. Dėdliausės Ožgavieniu švėntės žemaitiūs būn Plateliūs ė Kortovienūs. == Rēkšmie == Ožgavienės ruod pariejėma ėš smertėis, tomsuos, nabašnėnku, velniu svieta i švėisuos, gīvībės, visloma svieta. Kap dėina vis ėlgiej, tap daugiej švėisuos ė gīvībės. Tas ī paskotėnis nabašnėnku dūšiu pasiruodīms pas žmuogo, paskom anėi ožleid vėita švėisuos dūšėm. Tas ī tuokis apsišvarėnėms nug tomsuos – vėsuokiu par žėima palėkosiu grieku, tingolė, romboma sodegėnėms, sena svieta rieda sogriuovėms, ka ētom gīventė kap ėš naujė. [[Kateguorėjė:Žemaitiu švėntės]] [[Kateguorėjė:Nedielės straipsnis]] 56bg5o94engh1c77de0l4r1o96j70yk 363357 363356 2026-05-10T23:48:39Z Kwamikagami 463 /* Zabuovas */ 363357 wikitext text/x-wiki [[Abruozdielis:Uzgavenes7.jpg|thumb|Ožgavienės Žemaitėjuo]] [[Abruozdielis:Tradicine zemaiciu kauke, 1946 mn..jpg|thumb|upright|Žemaitėška Ožgavieniu ličīna]] '''Ožgavienės''' ī senuobėnė baltu [[švėntė]], katra īr švėntama lėkus 7 [[nedielė]]m lėgo [[Velīkas|Velīku]] (tas ėšēn terp [[vasarė 5]] ė [[kuova 6]] dėinū) ė vėsūmet ėšpoul par [[oterninks|oterninka]]. Senuobie bova švėntamas ciela nedielė, pradedont nu sekmadėinė (nedielės dėinas). Par Ožgavienės ėšvaruoma [[žėima]], vėsos bluogis, nabašnėnku [[dūšė]]s, ba jau stuoj čiesos [[pavasaris|pavasariou]], jau čiesos perėitė ėš [[smertės|smertėis]] pasaulė i skalsuos, gīvībės pasauli. Ožiejus krėkštiuonībē, Ožgavienės palėka kap ė krėkštiuoniu švėntė – ana toria atėtėkėmu vėsom svietė, tou čiesou kap būn Ožgavienės, Euruopuo švėnta „karnavala“. == Jiedē == Ožgavienės ī paskotėnė mēsieda dėina, vuo paskom lėgo pat Vielīku būn [[pasninks]] – [[Gavienė]]. Tūdie ton dėina rēk suotē jiestė – gaspadėnės nug pat onkstība rīta taisa blīnus, [[mēsa|mēsuos]] jiedius. Lėg Ožgavieniu liuob pabėngs vėsus dėdlius žėimuos darbus – ėškoltė javus, soverptė siūlus. Bova tuoki prītarā, ka jēb naėškolsi javū, anūs sokapuos pelės, vuo jēb verpsė – sokėrmīs mēsa, rūdim apēs [[lėns|lėnā]], [[siūlā]], druobės. Tepuogė ī vierėjėms, ka jēb par Ožgavienės gerā ožjiesi, ta cielus metus suotē ė stiprē gīvensi. Par Ožgavienės paprastā taisa tuokius jiedius: * [[šiopėnīs]] – tas ī patsā senuobėškiausis Ožgavieniu jiedis. I ana ded [[žėrnis|žėrnius]], [[popalė]]s, [[bolbė]]s, [[kroupas]], kuokis [[kiaulīna]]s šmuots (kramė, kuojė, oudega); vėituo anuo da taisa kionkė – šotėnīs ėš mēsuos ė bolbiu. * [[blīnā]] – daugomuo miltėnē, sīkēs da imoš ė kiauši. Žemaitiūs tonkē kep rūgštius blīnus ėš par nakti raugintas [[tešla]]s. Gal būtė jiedami ė bolbėnē blīnā. * [[kuošelīna]] – tradėcėnis Ožgavieniu jiedis, katrou verd ėš kiaulės ausū, kuoju, kramės, š tou, kas da palėka pu kaliedėniu skerstoviu. * [[alos]] – tūjaus pu Kaliedu ožraugts mėižėnis alos. Liuob bova tuokis papruotīs, ka kuožnos, katros par Ožgavienės ožsok i svetius, būtėnā tora sojiestė kuoki mēsėška jiedi. Prīšingā nego par [[Kūčės]], vėskon rēk sojiestė par vėina dėina. Jēb jiedė palėik par daug, ta anou liuob šertė gīvuoliam aba laikītė kap liekvarsta. Kėta dėina pu Ožgavieniu ī [[Pelenu dėina]] – tūmet vėsas linksmībės, mēsuos jiedėms bėngas. == Zabuovas == [[Abruozdielis:Uzgavenes.jpg|thumb|left|Ožgavieniu baidīklės]] Ožgavienės linksma [[švėntė]] ī. Par ana būtėnā rēk kap tās nepaprastā apsiriedītė: senuobie liuob taisīsis ėšvėrkštēs [[kailėnē]]s, švarkās, [[sėjuons|sėjuonās]], [[skara|skaruom]], anūs sosijous [[virvė|vėrvė]], [[abrūsos|abrūso]], pantėm, daba riedas vėsuokiuom spalvuotuom drapanuom, senās skarmalās, blėzgotēs ė kėtap. Būtėnā rēkalinga ličīna (kaukė) – anas žmuonis dėrb ėš medė ([[apošė]]s, [[alksnis|alksnė]], [[beržos|berža]]), puopīrė, kartuona. Ana tora ėšruodītė baisē, kap kuokis [[veln's]], [[ragana]], tūdie būn kreiva, badontė, so dėdlė šniuobė, so pritaisītās [[oustā]]s, [[ontakē]]s, [[plaukā]]s, [[barzda]] (ėš avėkailė, lėnū, ašotū, pakolu). Paprastesnė ličīna liuob dėrbs ėš [[tuošė]]s, sena kūtkailė (avėkailė). Jēb ličīna kap gīvuolė, ta ėš [[šiaudā|šiaudū]], verpstoku, skarmalū da pritaisīs kuoki snapa, ragus. Ale ka ė kuokė baisė ličīna babūtom, ana ėšruod būktās joukias. Palėka papruotīs parsiriedītė kuokēs ta padarās – tūdie sositarė̄ riedas kap [[čėguonā]], [[žīdā]], vuožē, velnē, raganas, arklē ė panašē, būn ka vīrā parsiried kap muoterėškās, ė atvėrkštē. Jēb riedas kap giltėnė, ta būtėnā so dalgio, jē kap čėguonā – ta baisē spalvuoti ėr ėšsidažė̄, žīds būn kopruots, so barzda, dėdlēs dontim, so dėdlė pėnėginė, arklio lioub taisīsis do vīru – vėins būn arklė galva, kėts kūns ėr oudega. Ožgavieniautuojē vākšt pu nomus ė prašėnie kuokiū gerībiu – jiedė, pėningū, saldomīnu. Daba tas papruotīs palėkė̄s vākam. [[Abruozdielis:Uzgavenes 2010 - more.jpg|thumb|upright|Plešk Muorė]] Da būtėnā par Ožgavienės būn [[Muorė]]s (Kuotrės, Magdės) degėnims. Tas ī tuokė [[čiūčela]], padėrbta ėš šiaudū, senū skarmalū, ka atruodītūm kap kuokė buoba, ragana. Tūmet žmuonis ožkora dėdli lauža ė dainiuodami bēgė šuokdami anou sopleškėn. Čiūčelās pelenās pabarsta žemė, ka būtom skalsesnė. Tepuogė būn Lašinska ė Kanapinska (Gaviena, Kanapėnė) kuovė. Vėins stuors, so lašėniū šmuoto bornuo, sīkēs so kiaulės kaukė, vuo kėts – kūds, apdriskė̄s, anou skrīblios parrišts kanapėm, ronkūs toria lazda. Anodo vėsap stomdas, gromias, bet vėsūmet laimi Kanapinskos. Ožgavėniu tradėcėjės īr geriausē ėšsauguotas [[Žemaitėjė|Žemaitėjuo]]. Tenās anas palėka kap kėtor Lietovuo XX o. vėdorie jau bova ėšnīkosės. Dėdliausės Ožgavieniu švėntės žemaitiūs būn Plateliūs ė Kortovienūs. == Rēkšmie == Ožgavienės ruod pariejėma ėš smertėis, tomsuos, nabašnėnku, velniu svieta i švėisuos, gīvībės, visloma svieta. Kap dėina vis ėlgiej, tap daugiej švėisuos ė gīvībės. Tas ī paskotėnis nabašnėnku dūšiu pasiruodīms pas žmuogo, paskom anėi ožleid vėita švėisuos dūšėm. Tas ī tuokis apsišvarėnėms nug tomsuos – vėsuokiu par žėima palėkosiu grieku, tingolė, romboma sodegėnėms, sena svieta rieda sogriuovėms, ka ētom gīventė kap ėš naujė. [[Kateguorėjė:Žemaitiu švėntės]] [[Kateguorėjė:Nedielės straipsnis]] 7crdehpfxpbu9zhqmhlnk2kb7x4t7ax 0 25961 363348 360936 2026-05-10T23:45:46Z Kwamikagami 463 363348 wikitext text/x-wiki [[File:NGC7293 (2004).jpg|thumb|Kuosmuosos īr vėina ėš dvasingoma manėfestacėju]] '''Dvasingoms''' īr patė paskiausė [[realībė]]s ė trancendencėnės dėmėnsėjės stadėjė, vėdėnis kel's, katros leid žmuogō atskleistė sava būvė esme, gīvenima prasme. Da dvasingoms apėbrežiams kāp dėdliausės žmuogaus [[muoralė]]nės vertībės. Dvasėnės praktėkas kāp [[medėtacėjė]], [[malda]], savėvuoka ir skėrtas vīstītė žmuogaus dvasingoma, vėdėni gīvenima. Tuokės praktėkas tonkē ved pri sājongas so dėdlesnės realibe pajautėma. Ta dėdlesnė realībė apėbūdėnama kāp [[Dievs|Dieva]] karalīstė, vėsa žmuonėjė, [[gomta]], [[kuosmosos]]. Dvasingoms tonkē ėšgīvenams kāp īkviepima šaltenis, gīvenėma kelruodis. Dvasingoms sotėik vierijima nemateriale realībe, transcendentėnio svieta prigėmėmo. Tradėcėškā [[viera]]s laik dvasingoma kāp vėina ėš relėgėnė puojotė daliū. Tonkē dvasėngoms sotapatėnams so viera, bat smarkus vakarū vėsoumėnės bedievėškoma plėtėms praplietė dvasingoma sāvuoka. So viera nesosėits dvasingoms soprontams kāp žmougaus platesnė, nestruktūrėzouta puovīza, atvėroms naujuoms idiejėms, ītakuoms, atsėsakīms vieru doktrėnas. Vėizont ėš tuokės puovīzas net ė ateėsts gal būtė dvasings. Nuors [[ateėzmos]] atmet [[dūšė]]s bovima, vėršnatūrėnius dalīkus, dalis ateėstu prėėm dvasinguma savuoka, bat ana sopront kāp [[vėsata]]s daliū armuonėjė, terposavė sārīši. Prėšėngā nego ateėstā, [[Naus Omžios|Naujuojė Omžiaus]] šalėnėnkā i dvasingoma vėiz kāp i aktīvu rīši so jiega, energėjė, dūšė, katra paded sėiktė savēs pažėnėma. [[panteėzmos|Panteėstėnės]] vieras, religėnis natūralėzmos vėiz dvasingoma vėsuo sopantiuo gomtuo, kuosmosė, ana sopront kāp patė dėdliausė didībė ė paslapti. [[krėkštiuonībė|Krėkštiuonībie]] dvasingoms soprontams nevėinareikšmėškā. Tonkē dvasėingās krėkštiuonim īr īvardėnamė tuokie prietėlē, katrė tėik pėrmenībė asmenėniou santīkiou so Dievo, sek [[Jiezos|Jiezaus]] dvasinio kelio a ne rėtoalams, vėsoumenėnē veiklā, [[tradėcėjė]]ms. Nuors ė dvasingoms, ė viera sėik galotėnė Dieva, absoliota sopratėma, daba šėtė do dalīkā tonkē īr atskėriamė. Viera īr soprontama tėktās kāp vėins ėš keliū i dvasingomā; viera īr dvasingoms, īsprausts i [[cėvėlėzacėjė]]s riemus. Dvasėnē muokītuojē (šėtė, katrė šnek aple dvasingoma ož vieras robežiaus) teig, ku ir daug vėsuokiu dvasėniu keliū, ė žmuogō īr nuognē svarbo atrastė sau tėnkoma. Tonkē pabriežiama, ku viera īr daugiau fuormalos ėšuorinis ėiškuojims a dvasingoms ir vėdėnis, indivėdoalus. Čiesās autuorē dvasingoma miegėn sėitė so [[kvantėnė metafėzėka]]. Daugums sociologu ė psėkologu pažīmi ku dvasingums īr nuognē svarbus dalīks nuorant pasėiktė vėdėnė ramībė, ėšsėvadoutė ėš [[prigolmībė]]s lėgū, pasėiktė [[laimė]]s, givenėma prasmies jausma. Dvasingoms īpatingā pabriežiams puozitėviuojuo psėkuoluogėjuo. Palē ana dvasingoms īr vėins svarbiausiu dalīku, padedontiu atrastė [[gīvenėma prasie|gīvenėma prasmė]]. [[Kateguorėjė:Viera]] [[Kateguorėjė:Nedielės straipsnis]] 3wxvzvfwir1j1mv1s4bon7d402fau13 0 29770 363365 361894 2026-05-10T23:51:25Z Kwamikagami 463 363365 wikitext text/x-wiki [[File:Robin Williams 2011a (2).jpg|thumb|upright|Williams, [[2011]]]] '''Robin McLaurin Williams''' ([[1951]] – [[2014]]) – [[JAV]] dainėninks, dainiu autuorios, šuokies ė pruodioseris. ==Šaltėnē== {{reflist}} ==Nūruodas== * [https://web.archive.org/web/20161006183000/http://robinwilliams.com/ mozėkas irašu kuompanėjės svetainė Robin Williams] {{stub}} [[Kateguorėjė:JAV mozėkontā|Williams]] [[Kateguorėjė:Nedielės straipsnis]] otps8jec44q8tpox3fsw2p3uz7mwrs1 0 30068 363343 342408 2026-05-10T23:21:13Z Kwamikagami 463 363343 wikitext text/x-wiki [[Abruozdielis:Esox Lucius.JPG|thumb|Līdeka]] '''Līdeka''' ({{Šabluons:La|Esox lucius}}, {{Šabluons:En|Northern Pike}}, {{Šabluons:De|Europäischer Hecht}}) īr pliešrė līdekžoviu (''Esociformes'') būrė žovīs. Gīven 7-10 m. Žovienuo īr tėktās 2-3 % taukū, tudie ana tink dietėnėm jiediuo. == Paplėtėms == Gīven vėdėniūs vėsuos [[Europa|Euruopas]] ondenīs, ėšskīrus Pėrienu posiasalė, pėitėnė [[Italėjė|Italėjė]], [[Kroatėjė|Kroatėjė]], [[Hebrėdā|Hebrėdu]] ėr [[Šetlanda salas|Šetlanda]] salas. Gėmėningu rūšiu īr [[Šiaurės Amerėka|Amerėkuo]], [[Rosėjė|Rosėjuo]], kāp kor [[Azėjė|Azėjuo]]. [[Lietuva|Lietovuo]] paplėtos [[opė|opies]] ėr [[Ežers|ežerūs]]. Nuognē tonkė. Paprastā sogaunama 30-60 cm ėlgoma, 0,3-2,5 kg sonkoma. Anā patink stuovintis a lietā tekontis ondou ė gėlės tonkē apžielosės vėitas. == Ėšruoda == [[Abruozdielis:Gädda,_Iduns_kokbok.jpg|left|thumb|200x200px|Līdeka]] Patelės čiot dėdlesnės ož patėnus. Ėlgoms lėgė 1,5 m. Nogara žalsvā pilka, šuonā pilkšvā žalsvė. Skilvis švėisos. Šuonā diemietė, tonkē ont kūna esontės diemės padėrb skersas joustas. Ta kavuojama [[spalva]] pagelbie pasėkavuotė. Līdeka gal būt pilkā žalsva, pilkšvā [[roda]], pilkā gelsva – tas prigol nu gīvenamas vėitas. Galva ėlga ė pluoktė nu viršaus. [[Žvīns|Žvīnā]] paėlgė. Šuonėnė lėnėjė mažne tėisė, ėštėsėnė aba ponktīrėnė. Ištīsė̄s kūns ė tam tikrūs vėitūs esontės [[Peleks|pelekā]] leid līdekā ūmē ožpoltė gruobi. Žondā so aštrēs vairaus dėdloma [[Dontės|dontėms]], palinkosėms rīkliep. Dontū tēpuogi būn ont guomorė, [[Lėižovis|lėižovė]], [[Žiauna|žiaunėniu]] lonkū. Vėršotėnė žondėkaulė dontis pakrīpė atgaliuos, ka gruobės neėšslīstom. Apatėnė žondėkaulė dontīs dėdlesnė ė ėšaugė statmenā. == Jiedėms ė mediuonėms == Pliešrūnės līdekas mažne vėsaduos īr alkanas. Tonkiausē jied karpėnės žoves. Dėdlės līdekas, kėtāp nego īr mėslėnėma, tonkiausē stver mizernas žoveles, tėktās čiesās smailaudamas gerū žovū mailiom. Čiesās pavīkst pačioptė nedėdlė [[Paukštē|paukštė]] aba ton paukšte jaunėkli. Īr žėnuoms notėkėms, kūmat līdeka bova pasėčiopos [[blezdinga]]. Dėdlė̄jė jiedė dalė sodara [[Karšis|karšē]], [[bronšė]]s, [[Rodakė|rodakės]]. Neatsėmet nu [[Varlie|varliū]], mizernu ondens žėndouliu. Līdeka tor poiku veiziejėma. Dielē īpatoma poikē poltė ėš pasala čiesās vadėnam „gielaondenio [[Rīklīs|rīklio]]“. Namiegst mediuotė atvėrūs vėitūs. Anas nekostiedamas kiūta sōžalīnė, pakuol ūmē poul pru šali praplaukontė žovelė. Ėlgā ėšbūtė vėinuo vėituo anums pagelbie vėsad kostantės [[lielė]]s pelekā, plaukionėma pūslie ė nepuorėnē pelekā. Patė līdeka prėišu mažne nator. Līdekas nuognē jėdrės īr – suaugosės žovės tonkē poul sava jaunesnes gėmėnes. Virškėnėma soltīs, katruos ėšsėskėr [[Skėlvės|skėlvī]], gal ėštirpdītė net metala. Platē pražiuojosė nasrus līdeka gal prarītė net nuognē drūta žovė. Rījont anuos [[stemplie]] nuognē ėšsėtīst. Dėdli gruobi virškėn ėlgā, čiesās net 3-5 dėinas. == Gausėnėmasės == Līdekas paprastā gīven vėinas. Neršėms vīkst [[Kuovs|kuova]]-[[Balondis|balondi]]. Ėšnerštū kiaušiu skaitlios prigol nu patelės dėdloma – 10 kg līdeka gal ėšnerštė lėgė 300 000 [[Ikrai|ėkru]]. Apvaisėntė ėkrā nusied ont dogna, a pu 2-3 nedieliu ėšsėrėden mailios. Mažne 10 dėinū mailios jied tas jiedamas medegas, katruos īr trīnė maišelī, paskum mizerio. Mažiau kāp 2 cm mailios jau gal prarītė karpėniu žovū lerva. Aug spierē. Patelės soaug par 3 m., patinielē par 3-4 m. == Žvejuojėms == [[Abruozdielis:Esox_lucius.jpg|left|thumb|200x200px|Sogauta līdeka]] Lietovuo metra ėlgoma, 10 ė daugiau kg sveriantės žovīs nie retoms, bat tonkiausē sogaunamas lėgė 2,5 kg sonkoma ė lėgė 60 cm ėlgoma līdekas. Īr kelets būdu kāp megiejėškā žvejuotė līdekas: skrėtolē, spėningavėms, žvejuojėms so kelboko. Skrėtolēs tonkiausē žvejuojam [[Ežers|ežerūs]] aba lietā tekantiuos [[opė|opies]]. Skrėtoliō nauduojams jauks paprastā būn gīva žovelė, tonkiausē mažos [[Ešerīs|ešerioks]], [[bronšė]], [[aruosos]]. [[Kateguorėjė:Žovis]] [[Kateguorėjė:Nedielės straipsnis]] 1jb5ds2k6wdnbfee6idshzv75b1gfdv 363344 363343 2026-05-10T23:21:23Z Kwamikagami 463 /* Ėšruoda */ 363344 wikitext text/x-wiki [[Abruozdielis:Esox Lucius.JPG|thumb|Līdeka]] '''Līdeka''' ({{Šabluons:La|Esox lucius}}, {{Šabluons:En|Northern Pike}}, {{Šabluons:De|Europäischer Hecht}}) īr pliešrė līdekžoviu (''Esociformes'') būrė žovīs. Gīven 7-10 m. Žovienuo īr tėktās 2-3 % taukū, tudie ana tink dietėnėm jiediuo. == Paplėtėms == Gīven vėdėniūs vėsuos [[Europa|Euruopas]] ondenīs, ėšskīrus Pėrienu posiasalė, pėitėnė [[Italėjė|Italėjė]], [[Kroatėjė|Kroatėjė]], [[Hebrėdā|Hebrėdu]] ėr [[Šetlanda salas|Šetlanda]] salas. Gėmėningu rūšiu īr [[Šiaurės Amerėka|Amerėkuo]], [[Rosėjė|Rosėjuo]], kāp kor [[Azėjė|Azėjuo]]. [[Lietuva|Lietovuo]] paplėtos [[opė|opies]] ėr [[Ežers|ežerūs]]. Nuognē tonkė. Paprastā sogaunama 30-60 cm ėlgoma, 0,3-2,5 kg sonkoma. Anā patink stuovintis a lietā tekontis ondou ė gėlės tonkē apžielosės vėitas. == Ėšruoda == [[Abruozdielis:Gädda,_Iduns_kokbok.jpg|left|thumb|Līdeka]] Patelės čiot dėdlesnės ož patėnus. Ėlgoms lėgė 1,5 m. Nogara žalsvā pilka, šuonā pilkšvā žalsvė. Skilvis švėisos. Šuonā diemietė, tonkē ont kūna esontės diemės padėrb skersas joustas. Ta kavuojama [[spalva]] pagelbie pasėkavuotė. Līdeka gal būt pilkā žalsva, pilkšvā [[roda]], pilkā gelsva – tas prigol nu gīvenamas vėitas. Galva ėlga ė pluoktė nu viršaus. [[Žvīns|Žvīnā]] paėlgė. Šuonėnė lėnėjė mažne tėisė, ėštėsėnė aba ponktīrėnė. Ištīsė̄s kūns ė tam tikrūs vėitūs esontės [[Peleks|pelekā]] leid līdekā ūmē ožpoltė gruobi. Žondā so aštrēs vairaus dėdloma [[Dontės|dontėms]], palinkosėms rīkliep. Dontū tēpuogi būn ont guomorė, [[Lėižovis|lėižovė]], [[Žiauna|žiaunėniu]] lonkū. Vėršotėnė žondėkaulė dontis pakrīpė atgaliuos, ka gruobės neėšslīstom. Apatėnė žondėkaulė dontīs dėdlesnė ė ėšaugė statmenā. == Jiedėms ė mediuonėms == Pliešrūnės līdekas mažne vėsaduos īr alkanas. Tonkiausē jied karpėnės žoves. Dėdlės līdekas, kėtāp nego īr mėslėnėma, tonkiausē stver mizernas žoveles, tėktās čiesās smailaudamas gerū žovū mailiom. Čiesās pavīkst pačioptė nedėdlė [[Paukštē|paukštė]] aba ton paukšte jaunėkli. Īr žėnuoms notėkėms, kūmat līdeka bova pasėčiopos [[blezdinga]]. Dėdlė̄jė jiedė dalė sodara [[Karšis|karšē]], [[bronšė]]s, [[Rodakė|rodakės]]. Neatsėmet nu [[Varlie|varliū]], mizernu ondens žėndouliu. Līdeka tor poiku veiziejėma. Dielē īpatoma poikē poltė ėš pasala čiesās vadėnam „gielaondenio [[Rīklīs|rīklio]]“. Namiegst mediuotė atvėrūs vėitūs. Anas nekostiedamas kiūta sōžalīnė, pakuol ūmē poul pru šali praplaukontė žovelė. Ėlgā ėšbūtė vėinuo vėituo anums pagelbie vėsad kostantės [[lielė]]s pelekā, plaukionėma pūslie ė nepuorėnē pelekā. Patė līdeka prėišu mažne nator. Līdekas nuognē jėdrės īr – suaugosės žovės tonkē poul sava jaunesnes gėmėnes. Virškėnėma soltīs, katruos ėšsėskėr [[Skėlvės|skėlvī]], gal ėštirpdītė net metala. Platē pražiuojosė nasrus līdeka gal prarītė net nuognē drūta žovė. Rījont anuos [[stemplie]] nuognē ėšsėtīst. Dėdli gruobi virškėn ėlgā, čiesās net 3-5 dėinas. == Gausėnėmasės == Līdekas paprastā gīven vėinas. Neršėms vīkst [[Kuovs|kuova]]-[[Balondis|balondi]]. Ėšnerštū kiaušiu skaitlios prigol nu patelės dėdloma – 10 kg līdeka gal ėšnerštė lėgė 300 000 [[Ikrai|ėkru]]. Apvaisėntė ėkrā nusied ont dogna, a pu 2-3 nedieliu ėšsėrėden mailios. Mažne 10 dėinū mailios jied tas jiedamas medegas, katruos īr trīnė maišelī, paskum mizerio. Mažiau kāp 2 cm mailios jau gal prarītė karpėniu žovū lerva. Aug spierē. Patelės soaug par 3 m., patinielē par 3-4 m. == Žvejuojėms == [[Abruozdielis:Esox_lucius.jpg|left|thumb|200x200px|Sogauta līdeka]] Lietovuo metra ėlgoma, 10 ė daugiau kg sveriantės žovīs nie retoms, bat tonkiausē sogaunamas lėgė 2,5 kg sonkoma ė lėgė 60 cm ėlgoma līdekas. Īr kelets būdu kāp megiejėškā žvejuotė līdekas: skrėtolē, spėningavėms, žvejuojėms so kelboko. Skrėtolēs tonkiausē žvejuojam [[Ežers|ežerūs]] aba lietā tekantiuos [[opė|opies]]. Skrėtoliō nauduojams jauks paprastā būn gīva žovelė, tonkiausē mažos [[Ešerīs|ešerioks]], [[bronšė]], [[aruosos]]. [[Kateguorėjė:Žovis]] [[Kateguorėjė:Nedielės straipsnis]] bvcodnpxj66e9dpkhkh3dv47dgksvpp 363345 363344 2026-05-10T23:21:32Z Kwamikagami 463 /* Žvejuojėms */ 363345 wikitext text/x-wiki [[Abruozdielis:Esox Lucius.JPG|thumb|Līdeka]] '''Līdeka''' ({{Šabluons:La|Esox lucius}}, {{Šabluons:En|Northern Pike}}, {{Šabluons:De|Europäischer Hecht}}) īr pliešrė līdekžoviu (''Esociformes'') būrė žovīs. Gīven 7-10 m. Žovienuo īr tėktās 2-3 % taukū, tudie ana tink dietėnėm jiediuo. == Paplėtėms == Gīven vėdėniūs vėsuos [[Europa|Euruopas]] ondenīs, ėšskīrus Pėrienu posiasalė, pėitėnė [[Italėjė|Italėjė]], [[Kroatėjė|Kroatėjė]], [[Hebrėdā|Hebrėdu]] ėr [[Šetlanda salas|Šetlanda]] salas. Gėmėningu rūšiu īr [[Šiaurės Amerėka|Amerėkuo]], [[Rosėjė|Rosėjuo]], kāp kor [[Azėjė|Azėjuo]]. [[Lietuva|Lietovuo]] paplėtos [[opė|opies]] ėr [[Ežers|ežerūs]]. Nuognē tonkė. Paprastā sogaunama 30-60 cm ėlgoma, 0,3-2,5 kg sonkoma. Anā patink stuovintis a lietā tekontis ondou ė gėlės tonkē apžielosės vėitas. == Ėšruoda == [[Abruozdielis:Gädda,_Iduns_kokbok.jpg|left|thumb|Līdeka]] Patelės čiot dėdlesnės ož patėnus. Ėlgoms lėgė 1,5 m. Nogara žalsvā pilka, šuonā pilkšvā žalsvė. Skilvis švėisos. Šuonā diemietė, tonkē ont kūna esontės diemės padėrb skersas joustas. Ta kavuojama [[spalva]] pagelbie pasėkavuotė. Līdeka gal būt pilkā žalsva, pilkšvā [[roda]], pilkā gelsva – tas prigol nu gīvenamas vėitas. Galva ėlga ė pluoktė nu viršaus. [[Žvīns|Žvīnā]] paėlgė. Šuonėnė lėnėjė mažne tėisė, ėštėsėnė aba ponktīrėnė. Ištīsė̄s kūns ė tam tikrūs vėitūs esontės [[Peleks|pelekā]] leid līdekā ūmē ožpoltė gruobi. Žondā so aštrēs vairaus dėdloma [[Dontės|dontėms]], palinkosėms rīkliep. Dontū tēpuogi būn ont guomorė, [[Lėižovis|lėižovė]], [[Žiauna|žiaunėniu]] lonkū. Vėršotėnė žondėkaulė dontis pakrīpė atgaliuos, ka gruobės neėšslīstom. Apatėnė žondėkaulė dontīs dėdlesnė ė ėšaugė statmenā. == Jiedėms ė mediuonėms == Pliešrūnės līdekas mažne vėsaduos īr alkanas. Tonkiausē jied karpėnės žoves. Dėdlės līdekas, kėtāp nego īr mėslėnėma, tonkiausē stver mizernas žoveles, tėktās čiesās smailaudamas gerū žovū mailiom. Čiesās pavīkst pačioptė nedėdlė [[Paukštē|paukštė]] aba ton paukšte jaunėkli. Īr žėnuoms notėkėms, kūmat līdeka bova pasėčiopos [[blezdinga]]. Dėdlė̄jė jiedė dalė sodara [[Karšis|karšē]], [[bronšė]]s, [[Rodakė|rodakės]]. Neatsėmet nu [[Varlie|varliū]], mizernu ondens žėndouliu. Līdeka tor poiku veiziejėma. Dielē īpatoma poikē poltė ėš pasala čiesās vadėnam „gielaondenio [[Rīklīs|rīklio]]“. Namiegst mediuotė atvėrūs vėitūs. Anas nekostiedamas kiūta sōžalīnė, pakuol ūmē poul pru šali praplaukontė žovelė. Ėlgā ėšbūtė vėinuo vėituo anums pagelbie vėsad kostantės [[lielė]]s pelekā, plaukionėma pūslie ė nepuorėnē pelekā. Patė līdeka prėišu mažne nator. Līdekas nuognē jėdrės īr – suaugosės žovės tonkē poul sava jaunesnes gėmėnes. Virškėnėma soltīs, katruos ėšsėskėr [[Skėlvės|skėlvī]], gal ėštirpdītė net metala. Platē pražiuojosė nasrus līdeka gal prarītė net nuognē drūta žovė. Rījont anuos [[stemplie]] nuognē ėšsėtīst. Dėdli gruobi virškėn ėlgā, čiesās net 3-5 dėinas. == Gausėnėmasės == Līdekas paprastā gīven vėinas. Neršėms vīkst [[Kuovs|kuova]]-[[Balondis|balondi]]. Ėšnerštū kiaušiu skaitlios prigol nu patelės dėdloma – 10 kg līdeka gal ėšnerštė lėgė 300 000 [[Ikrai|ėkru]]. Apvaisėntė ėkrā nusied ont dogna, a pu 2-3 nedieliu ėšsėrėden mailios. Mažne 10 dėinū mailios jied tas jiedamas medegas, katruos īr trīnė maišelī, paskum mizerio. Mažiau kāp 2 cm mailios jau gal prarītė karpėniu žovū lerva. Aug spierē. Patelės soaug par 3 m., patinielē par 3-4 m. == Žvejuojėms == [[Abruozdielis:Esox_lucius.jpg|left|thumb|Sogauta līdeka]] Lietovuo metra ėlgoma, 10 ė daugiau kg sveriantės žovīs nie retoms, bat tonkiausē sogaunamas lėgė 2,5 kg sonkoma ė lėgė 60 cm ėlgoma līdekas. Īr kelets būdu kāp megiejėškā žvejuotė līdekas: skrėtolē, spėningavėms, žvejuojėms so kelboko. Skrėtolēs tonkiausē žvejuojam [[Ežers|ežerūs]] aba lietā tekantiuos [[opė|opies]]. Skrėtoliō nauduojams jauks paprastā būn gīva žovelė, tonkiausē mažos [[Ešerīs|ešerioks]], [[bronšė]], [[aruosos]]. [[Kateguorėjė:Žovis]] [[Kateguorėjė:Nedielės straipsnis]] qcncsje4ulo7zox0zgvryo5tbhirojw 0 31322 363341 340943 2026-05-10T23:17:34Z Kwamikagami 463 363341 wikitext text/x-wiki [[Abruozdielis:Sunny field - geograph.org.uk - 510182.jpg|thumb|upright|Sviets]] '''Sviets''' (aba ''pasaulis'') īr viskos, kas sop žmuogu, kon ons soprant, viskos, kas īr „pu [[saulė]], apšvėista“. Tonkē sviets ī soprantams kāp [[Žemė]], bet nekap planeta, vuo kap vėsi [[Žmuogos|žmuonis]], anūm koltūra, istuorėjė. Sviets gal būtė vadėnams ė kuokėtā atskėra pluotmie so sava riedo: gomtuos sviets, Vakarū sviets, ėšmėslu sviets ė kt. [[Kateguorėjė:Žemė]] 412qukbnur4e3n97j2cpgpt9zvhw9xc 0 36006 363342 349371 2026-05-10T23:18:16Z Kwamikagami 463 363342 wikitext text/x-wiki [[Abruozdielis:Black Earth - Prokhorovka - Russia.JPG|thumb|upright|Joudžemis]] '''Joudžemis''' ī tuokė [[dėrva]], katruo dėdlē daug povenu, katras ė doud jouda barva, ī. Ta ī dėdlē derlinga dėrva, katras derloms parēn nug homosa – povenu, katras palėik sopovus dėrvuo augosē [[žuolie|žuolē]], tepuogė kėtū augalū šaknėm, lapam, šakuom, gīvūnu kūnam. Joudžemē palėik kor aug dėdli daugiametiu žuoliū pluotā – [[stepė|stepies]], [[pampas|pampūs]], [[savana|savanūs]]. Grīna joudžemi pil i kapū, šėltnomiu dėrva, vazuonus, anou skalsėn [[lauks|laukus]]. {{commons|Category:Chernozem}} [[Kateguorėjė:Žemė]] j08aoy49son63az0ehqo872nfkgvt08