Wikipedia
ilowiki
https://ilo.wikipedia.org/wiki/Umuna_a_Panid
MediaWiki 1.47.0-wmf.10
first-letter
Midia
Espesial
Tungtungan
Agar-aramat
Agar-aramat tungtungan
Wikipedia
Wikipedia tungtungan
Papeles
Papeles tungtungan
MediaWiki
MediaWiki tungtungan
Plantilia
Plantilia tungtungan
Tulong
Tulong tungtungan
Kategoria
Kategoria tungtungan
TimedText
TimedText talk
Modulo
Modulo tungtungan
Event
Event talk
La Union
0
16
406129
405411
2026-07-09T08:59:21Z
InternetArchiveBot
14943
Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5
406129
wikitext
text/x-wiki
{{Infobox probinsia
| name = La Union
| native_name =
| official_name =
| settlement_type = [[Dagiti probinsia ti Filipinas|Probinsia]]
| image_skyline =
| image_alt =
| image_caption =
| image_flag = Vlag Fil LaUnion.gif
| flag_size = 120x80px
| image_seal = Ph_seal_la_union.png
| seal_size = 100x80px
| image_shield =
| shield_alt =
| nickname =
| motto =
| image_map = Ph_locator_la_union.svg
| map_alt =
| map_caption = Mapa iti Filipinas a mangipakita ti pakasarakan iti La Union.
| coordinates = {{coord|format=dms|region:PH_type:adm1st|display=inline,title}}
| coordinates_footnotes =
| subdivision_type = [[Listaan dagiti naturay nga estado|Pagilian]]
| subdivision_name = {{wagayway|Filipinas}}
| subdivision_type1 = [[Dagiti rehion iti Filipinas|Rehion]]
| subdivision_name1 = [[Rehion ti Ilocos]] (Rehion I)
| established_title = Pannakabangon
| established_date = 1850
| seat_type = Kapitolio
| seat = [[Ciudad ti San Fernando, La Union|Siudad ti San Fernando]]
| leader_party =
| government_footnotes = <ref>Dagiti daulo ti [https://web.archive.org/web/20130530173153/http://dilg.gov.ph/provinces.php probinsia]: [[Departamento iti Kaunegan ken Lokal a Gobierno]], [[Ciudad ti Quezon|Siudad ti Quezon]]- Naala idi 06 Enero 2013</ref>
| government_type = [[Dagiti probinsia ti Filipinas|Probinsia]]
| leader_title = [[Gobernador]]
| leader_name = Raphaelle Veronica Ortega-David ([[Nationalist People's Coalition|NPC]])
| leader_title1 = [[Bise Gobernador]]
| leader_name1 =
| area_total_km2 = 1504.0
| area_rank = Maika-70
| area_note =
| population_footnotes = <ref>{{Populasion ti Filipinas|Rehion ti Ilocos|Taudan}}</ref>
| population_total = {{Populasion ti Filipinas|Rehion ti Ilocos|<!--psgc a kodigo ti ili-->013300000}}
| population_as_of = {{Populasion ti Filipinas|Rehion ti Ilocos|TAWEN}}
| population_rank = Maika-34
| population_density_km2 = auto
| population_density_rank = Maika-9
| population_note =
| elevation_m =
| demographics_type1 = Panakabingbingay
| demographics1_footnotes =
| demographics1_title1 = [[Dagiti siudad ti Filipinas#Dagiti nawaya a siudad|Nawaya a siudad]]
| demographics1_info1 = 0
| demographics1_title2 = [[Dagiti siudad ti Filipinas#Pannakaidasig|Komponente a siudad]]
| demographics1_info2 = 1
| demographics1_title3 = [[Dagiti ili ti Filipinas|Munisipalidad]]
| demographics1_info3 = 19
| demographics1_title4 = [[Baranggay]]
| demographics1_info4 = 576
| demographics1_title5 = [[Kamara_dagiti_Pannakabagi_iti_Filipinas#Distrito_a_panakaitakderan|Distrito]]
| demographics1_info5 = [[Dagiti lehislatibo a distrito iti La Union|Umuna ken maika-2 a distrito]]
| blank_name_sec1 = Pagsasao
| blank_info_sec1 = [[Pagsasao nga Ilokano|Ilokano]], [[Pagsasao a Pangasinan|Pangasinan]], [[Pagsasao a Tagalog|Tagalog]], [[Pagsasao nga Ingles|Ingles]]
| population_demonym =
| timezone = [[Oras idiay Filipinas|PHT]]
| utc_offset = +08
| postal_code_type = [[Listaan dagiti kodigo ti koreo idiay Filipinas|Koreo]]
| postal_code = [[Listaan_dagiti_kodigo_ti_koreo_idiay_Filipinas#La Union|Kitaen ti listaan]]
| area_code_type = [[Dagiti numero ti telepono idiay Filipinas|Panagtawag]]
| area_code = 72
| iso_code = [[ISO 3166-2:PH|PH-LUN]]
| website = [http://www.sanfernandocity.gov.ph sanfernando.gov]
| footnotes =
}}
Ti '''La Union''' (Ingles: Province of La Union; Filipino: Lalawigan ng La Union), ket maysa a [[Dagiti probinsia ti Filipinas|probinsia]] iti igid ti baybay iti [[Filipinas]] a mabirukan iti [[Rehion ti Ilocos]] (Rehion I) iti [[Luzon]] isla ti Luzon. Ti [[kapitolio]] ti probinsia, ti [[Ciudad ti San Fernando, La Union|Siudad ti San Fernando]], ket isu ti kaaduan ti populasion a siudad iti La Union ken agserbi a kas ti rehional a sentro ti Rehion ti Ilocos.
Nabeddengan ti [[Ilocos Sur]] iti amianan, [[Benguet]] iti daya, ken [[Pangasinan]] iti abagatan, ken ti [[Baybay Abagatan a Tsína]] iti laud, ti La Union ket mabirukan iti 273 kilometro (170 mi) iti amianan ti [[Metro Manila]] ken 57 kilometro (35 mi) iti amianan a laud ti Siudad ti [[Baguio]]. Ti probinsia ket sakupenna ti kalawa ti 1,497.70 kuadrado kilometro (578.27 kuadrado milia). Manipud idi 2020 a sensus, ti La Union ket addaan ti populasion iti 822,352, a nagbanagan ti densidad ti 550 nga agindeg iti tunggal kuadrado kilometro wenno 1,400 iti tunggal kuadrado a milia. Ti probinsia ket addaan iti 538,730 a nairehistro a botante idi 2022. Ti opisial a pagsasao ti probinsia ket [[Pagsasao nga Ilokano|Iloco]] (Ilocano), kas naideklara babaen ti gobierno ti probinsia ti La Union.
Nalatak ti La Union gapu kadagiti napintas nga ili iti igid ti baybay, nalatak a lugar a pagluganan, ken nadalus a baybay. Ti probinsia ket nabaknang kadagiti natural ken kultural nga atraksion, a mangituktukon kadagiti aktibidad a kas iti red clay pottery, panagpukan iti ubas, panagaramid iti [[inabel]], ken panagpasiar kadagiti napnuan pakasaritaan nga iglesia, agraman dagiti napintas a waterfall ken eco-tours. Ti populasion ket mairaman dagiti Ilocano a tattao manipud kadagiti nababa a daga ken dagiti [[Tattao nga Igorot|Igorot]] a tattao manipud kadagiti kabambantayan, a mangkontribusion iti nadumaduma a kultural a tawidna.
==Pakasaritaan==
=== Nasapa a Pakasaritaan ===
Iti nasapa a pakasaritaan ti La Union, dagiti patad iti igid ti baybay iti amianan a laud a paset ti rehion, manipud iti [[Tagudin|Tagudin, Ilocos Sur]] iti amianan agingga iti [[Sudipen]], [[Bangar, La Union|Bangar]], Purao ([[Luna, La Union|Luna]] & [[Balaoan]] itan), ken [[Bacnotan]] iti abagatan, ken dagiti lugar iti aglawlaw ti Karayan [[Amburayan]], ket pagtaengan dagiti ''[[Samtoys]]'' wenno [[Tattao nga Ilokano|Ilocanos]]. Dagitoy nga immuna a nagnaed ket addaan iti narayray nga animistik a kultura ken relihion. <ref>{{Cite web|title=Kurditan Samtoy: The Literature of A Manly Race|url=http://ncca.gov.ph/about-ncca-3/subcommissions/subcommission-on-the-arts-sca/literary-arts/kurditan-samtoy-the-literature-of-a-manly-race/|access-date=2021-09-26|website=National Commission for Culture and the Arts|archive-date=2021-10-16|archive-url=https://web.archive.org/web/20211016232819/https://ncca.gov.ph/about-ncca-3/subcommissions/subcommission-on-the-arts-sca/literary-arts/kurditan-samtoy-the-literature-of-a-manly-race/|url-status=dead}}</ref><ref>{{Cite journal|last1=Reid|first1=Lawrence A.|last2=Rubino|first2=Carl Ralph Galvez|date=June 2002|title=Ilocano Dictionary and Grammar: Ilocano-English, English-Ilocano|journal=Oceanic Linguistics|volume=41|issue=1|pages=238|doi=10.2307/3623336|issn=0029-8115|jstor=3623336}}</ref>
Ti makin-abagatan a kosta, a naam-ammuan idi a kas ''Aroo'' wenno ''Agoho'' ([[Agoo, La Union|Agoo]] ita), ket paset idi ti makin-amianan a teritorio ti [[Caboloan]], wenno [[Pangasinan]], maysa a naturay a [[pre-kolonial]] a gobierno ti Filipinas nga addaan iti narang-ay a kultura ken tradision, ken addaan iti agpapada a relasion ti etniko kadagiti umili ti Pangasinan. Karaman iti daytoy a lugar dagiti moderno nga ili iti igid ti baybay ti Agoo, [[Aringay]] (dati nga ''Alingay'' wenno ''Alinguey''), [[Caba]], [[Santo Tomas, La Union|Santo Tomas]], ken [[Rosario, La Union|Rosario]]. <ref>{{Cite book|last=Cortes|first=Rosario Mendoza|title=A History of Pangasinan, 1572–1800|publisher=New Day|year=1991}}</ref><ref name="Sals2">{{Cite book|last=Sals|first=Florent Joseph|title=The History of Agoo: 1578-2005|date=2005|publisher=Limbagan Printhouse|location=La Union|pages=80|language=en}}</ref>
Ti historiador a ni [[William Henry Scott]] dinakamatna a ti La Union ket naisangsangayan a sentro ti komersio, nangruna iti balitok ti Igorot ken ti lokal a balitok. Ti ruta ti komersio, a pagaammo kas dalan ti ''[[Aringay-Tonglo-Balatok]]'', ti nangkonektar iti abagatan a laud a [[Cordillera Administrative Region|Cordillera]] kadagiti nababa a daga, a nangipasdek iti Aringay ken Agoo kas kangrunaan a sentro ti komersio. Daytoy a sistema ti komersio ti nangkonektar iti La Union kadagiti ruta ti baybay iti intero a [[Taaw Indiano]] ken ti [[Baybay Abagatan Tsina]], kasta met iti komersio kadagiti [[Tagalog]], [[Tsina|Tsino]], ken [[Hapon|Hapones]]. Karaman kadagiti tagilako ti ''porselana'', ''seda'' (abel), ''koton'', ''beeswax'', ''diro'', ''napateg'' ''a bato'', ''kuentas'', napateg a ''mineral'', ''burnáy'' a naaramid iti dayta a lugar, ken nangnangruna ti ''[[balitok]]''. <ref name="Barangay">{{cite book|last=Scott|first=William Henry|title=Barangay: Sixteenth Century Philippine Culture and Society|publisher=Ateneo de Manila University Press|year=1994|isbn=971-550-135-4|location=Quezon City|author-link=William Henry Scott (historian)}}</ref><ref>{{Cite web|last=Suarez|first=K. D.|date=2017-03-19|title=Looking into the past through the eyes of the future|url=https://www.rappler.com/science/society-culture/163689-filipino-archaeologist-traces-ancient-gold-trade-trail-north-luzon/|access-date=2024-11-07|website=RAPPLER|language=en-US}}</ref>
Dagiti artefacto a kas ti porselana ken ti alkitran, a naduktalan bayat ti panangtarimaan ti [[simbaan a Katoliko]] ken agdama a naikabil iti [[Museo de Iloko]], ti mangpaneknek iti daytoy a negosio. <ref name="Sals">{{Cite book|last=Sals|first=Florent Joseph|title=The History of Agoo: 1578-2005|date=2005|publisher=Limbagan Printhouse|location=La Union|pages=80|language=en}}</ref> Simmangpet dagiti Hapones a negosiante ken mangngalap idi agangay, a nangbukel kadagiti pagnaedan iti igid ti baybay ti La Union. Dagiti natural a puerto ti rehion iti igid ti [[Golpo Lingayen|Lingayen Gulf]] ti nangaramid iti dayta a lugar a paggapuan dagiti ganggannaet a barko.
Kadagiti katurturodan ti La Union ti pagnanaedan dagiti [[Tattao nga Igorot|Igorot]], kangrunaanna dagiti [[Kankanaey]] ken [[Ibaloi]], a mangar-aramid iti panagkalap iti ulo kas paset ti kulturada a mannakigubat ken sumursurot kadagiti animistik a pammati, nga agdaydayaw kadagiti espiritu ti nakaparsuaan ken didiosen dagiti inapo. Nalaingda nga agmulmula ken agaramid iti ima, a mangpataud kadagiti nagayad a tela, balitok ken metal, a sireregta a pagnegosioda kadagiti kaarrubada nga Ilocano ken Pangasinan nga agnanaed iti nababa a daga. Daytoy a panagsisinnukat ti nangpadur-as iti dinamiko a relasion iti nagbaetan dagiti komunidad iti kabambantayan ken iti nababa a daga, a nangkontribusion iti nabaknang, nainaig a kultural a buya iti nasapa a La Union.<ref>{{Cite web|last=Person|first=Communications|date=2018-01-25|title=The Igorots, the indigenous peoples of the Northern Philippines under the faces of state terrorism and tyranny|url=https://indigenouspeoples-sdg.org/index.php/english/ttt/398-the-igorots-the-indigenous-peoples-of-the-northern-philippines-under-the-faces-of-state-terrorism-and-tyranny|access-date=2024-10-01|website=indigenouspeoples-sdg.org|language=en-us}}</ref>
=== Panawen ti Kolonisasion ti Espania ===
Makatawen kalpasan a pinagbalin ni [[Miguel López de Legazpi|Adelantado Miguel Lopez de Legazpi]] ti [[Manila]] a kabesera ti Filipinas idi Hunio 24, 1571, rinugian dagiti Kastila ti kolonisasion iti [[Amianan a Luzon]] "''tapno mapalpaliwaan dagiti tattao iti dayta''".
[[Papeles:Juan de Salcedo, Spanish conquistador.png|left|thumb|289x289px|Ti Espaniol a konkistador a ni '''Juan de Salcedo''']]
Idi Hunio 1572, dagiti [[konkistador]] nga indauluan ni [[Juan de Salcedo]], apoko ni Miguel López de Legazpi, naglayagda iti [[Karayan Angalacan]] nga agturong iti [[Golpo Lingayen|Gulpo ti Lingayen]] ket simmangladda idiay Aroo wenno Agoho, a pagaammo itan kas [[Agoo, La Union|Agoo]]. Idi simmangpetda, adda tallo a barko ti [[Hapon]] a sinaranget ti grupo ni Salcedo, a kinamatda agingga iti maysa a kolonia dagiti Hapones. Dagiti Kastila kiniddawda ti tangdan iti [[Reina ti Espania]] agpadpada kadagiti katutubo ken dagiti Hapon, nupay nagkedked ti dadduma idi damo. Dagidiay nagtulnog napalubosanda nga agtalinaed ken makomberte iti Kristianidad kalpasan ti panangbayadda iti buis. Gapu iti daytoy a pannakataripnong, naawagan ti Agoo kas ''"El Puerto de Japon"'', gapu ta dagiti negosiante a Hapon ken Tsino ket aglaklako kadagiti umili iti dayta a puerto. Gapuna, dakkel ti naaramidan ti Agoo iti [[komersio]] kadagiti dadduma a pagilian iti [[Abagatan a daya nga Asia]].
Kanayonanna, intultuloy dagiti [[Espaniol]] a konkistador ti panagdaliasatda nga agpaamianan, a nakasaritada dagiti katutubo iti pagaammo itan a [[San Fernando, La Union|San Fernando]]. Kiniddaw dagiti Kastila ti kontribusion iti Reina ti Espania, ngem kiniddaw dagiti katutubo ti tiempo tapno mapanda iti kabambantayan tapno urnongenda ti maidatagda. Nupay kasta, saanda a nagsubli. Kalpasanna, nagturong dagiti konkistador iti amianan a lumasat iti ''Atuley'' wenno ''Dalandan'' ([[San Juan, La Union|San Juan]]), a nangkiddaw iti buis kadagiti katutubo, a nangipasdek iti panangituray ti Espania, ken nangkonberte kadagiti katutubo iti [[Kristianidad]], nga awanen ti kanayonan a panangbusor agingga a nakadanonda iti dakkel a karayan a pagaammo kas '''Purao'',' a kaipapananna ti ' puraw' iti Iloco, a naipanagan gapu iti nadalus a langa ti igid ti baybay ken karayan. Daytoy a lugar ket paset itan ti [[Balaoan]] ken [[Luna, La Union|Luna]].
Idiay Purao, dagiti Kastila kinaritda dagiti [[Ilocano]], a situtured a nagkedked nga agbayad iti buis. Simmaruno ti maysa a dangadang, a nangtanda iti umuna a panagibukbok ti dara dagiti Ilocano kas panangbusor iti ganggannaet a turay. Kalpasan daytoy a panagsusupiat, ti karayan ket napanaganan manen iti "''Darigayos''", a nagtaud kadagiti sasao nga Ilocano a "''[[dara]]''" ken "''ayos''" (nagayus), a kaipapananna "''no sadino ti naggayus ti dara''". Nagpaamianan ni Salcedo ken dagiti tattaona a nagturong idiay [[Vigan]], a sadiay idi agangay, naaddaanda iti di nasayaat a pannakigayyem kadagiti Ilocano, a di maragsakan a nangakseptar iti panangituray ti Espania.<ref>{{Cite web|title=About the City|url=https://www.sanfernandocity.gov.ph/csflu_website/aboutcsf/}}</ref>
Daytoy a pannakataripnong ti nangrugi iti nasapa a panangkolonisar ti Espania iti [[Amianan a Luzon]] ken nangparnuay iti sangagasut a tawen a panangbusor iti panangituray ti Espania. Nangiturong met dayta iti pannakaipasdek dagiti baro a narelihiosuan, kultural, ken administratibo nga institusion, a nagresulta iti pannakabukel dagiti [[pueblo]], [[rancherias]] kadagiti ili a nagbalin idi agangay a probinsia ti La Union.
Sakbay ti pannakabukelna, ti probinsia ket nabingbingay kadagiti probinsia ti [[Ylocos]] ken [[Pangasinan]], ken dagiti rancherias ti akindaya a ''Pais del Igorotes'' ([[Benguet]]). Addaan daytoy iti sumagmamano a [[barrio]] ken pueblos nga idauluan ti [[cabeza de barangay]], [[gobernadorcillo]], ken [[alcalde-mayor]], a kaaduan kadagitoy ket impasdek dagiti agkakabsat nga [[Agustino]] idi maika-16 a siglo kabayatan ti nasapa a panagsaknap ti panagturay ti Espaniol. Ti sibil a gobierno a naipasdek iti sidong ti Kastila a [[Maura a Linteg]] ket nalabit naipasdek idi 1700. Kaaduan kadagiti barrio ken ili ket paset idi ti encomienda nga inturayan dagiti Español nga [[insulares]] ken [[Mestizo]], a nairaman ti sumagmamano a rancherias ken [[catechumens]] a nagnaed kadagiti bantay ti Igorot.
Kas kadagiti dadduma a ili iti Ylocos, nabingbingay dagiti klase ti kagimongan iti dua: dagiti ''babaknang'' wenno ''agtuturay'', ken dagiti ''cailianes''. Dagiti babaknang wenno agtuturay ket dagiti prinsipalia wenno insulares a nagsao iti pagsasao a Castilian, bayat a dagiti cailianes ket dagiti katutubo a nagsao iti [[Pagsasao nga Ilokano|Iloco]], [[Kankanai]], [[Ibaloi]], wenno [[Pagsasao a Pangasinan|Pangasinan]]. Nupay kasta, ti Iloko ti nagserbi kas [[lingua franca]] ti probinsia.<ref name=":1">{{Cite web|title=History of Balaoan|url=https://www.balaoanlaunion.gov.ph/history-of-balaoan/|access-date=2024-10-01|website=Official Website of Municipality of Balaoan|language=en-US}}{{Natay a silpo|date=March 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref>
[[Papeles:Top view Baluarte Watch Tower.jpg|thumb|326x326px|Ti '''Baluarte Watch Tower''' idiay Luna, La Union]]
Dagiti pagnaedan iti igid ti baybay ket masansan a rauten dagiti marimot wenno pirata a [[Moro]], a mangsamsam ken mangpuor kadagiti purok bayat a tiliwenda dagiti babbai ken ubbing. Kas sungbat, naibangon dagiti ''baluartes'' iti igid ti kosta manipud ili ti ''Baratao'' ([[Bauang]]), ''San Vicente de Balanac'' / ''Pindangan'' ([[San Fernando, La Union|San Fernando]]), ''Dalandan'' ([[San Juan, La Union|San Juan]]), [[Bacnotan]], ''Purao'' ([[Balaoan]]) agingga iti ''Namacpacan'' ([[Luna, La Union|Luna]]). Nagserbi dagitoy a [[Torre|baluarte]] kas pangdepensa ken pagwanawanan, a nangpakdaar kadagiti lumugar ken autoridad kadagiti umad-adani a peggad manipud iti baybay. Bayat ti maika-18 ken maika-19 a siglo, napateg ti akem dagitoy a baluarte iti panangsalaknib kadagiti ili iti La Union ken iti dadduma pay a paset ti Pilipinas, a nangsalaknib kadagiti umili ken nangsaluad kadagiti napateg a ruta ti komersio.
Bayat ti Kastila a Kolonisasion, maysa a nalimed a kagimongan dagiti insurrectos ti naorganisar idiay Balaoan nga addaan iti panggep a panagrebelde maibusor kadagiti tiraniko a panagabuso ti ''"[[Guardia Civil]]"'' ken "[[Cora Parrocos|''Cora Parrocos'']]” . Karaman kadagiti miembrona da ''Luciano Resurreccion, Primo Ostrea, Artemio Ostrea, Fernando Ostrea, Patricio Lopez, Rufino Zambrano'', ken ''Mariano Peralta'' a pagaammoda a kas dagiti [[Siete Martires]]. Dagitoy pito nga agtutubo a lallaki ti immuna nga Ilocano a napapatay gapu kadagiti rebolusionario nga aktibidadda wenno gapu ta mapapati a simpatia iti gakat. <ref name=":13">{{Cite web|title=History of Balaoan|url=https://www.balaoanlaunion.gov.ph/history-of-balaoan/|access-date=2024-10-01|website=Official Website of Municipality of Balaoan|language=en-US}}{{Natay a silpo|date=March 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref>
Iti bisperas ti rebolusion, impalgak ti maysa a traidor ti planoda kadagiti autoridad ti Espania, a nangiturong iti pannakaaresto ti pito a lallaki, a napapatay a di naimbestigar. Saan a natay ni Fernando Ostrea nupay nasugatan iti patongna, ket gapu ta simimilagro a nakalasat, nabaelanna nga ipakaammo ti trahedia kadagiti umili iti dayta a lugar. Kalpasan daytoy a pasamak, isu ket pinakawan dagiti autoridad maitunos iti kaugalian ti Espania. Idi napapatay, ni Fernando ket maysa idi a Cabeza de Barangay ken idi agangay nagserbi kas bise presidente ti ili. Kas maysa a kangrunaan a tao iti rebolusion, indauluanna dagiti kailianna iti pannakidangadangda iti Espania ken Estados Unidos. Kas pammadayaw kadagiti pito a martir, ti ''Siete Martires Lodge No. 177'' ket naipasdek kas maysa a masonic lodge. <ref>{{Cite web|title=Siete Martires {{!}} The Most Worshipful Grand Lodge of Free and Accepted Masons of the Philippines|url=https://grandlodge.ph/lodges/siete-martires|access-date=2024-10-01|website=grandlodge.ph}}</ref><ref>{{Cite web|title=La Union History|url=https://launion.gov.ph/history/|access-date=2024-11-19|archive-date=2024-10-07|archive-url=https://web.archive.org/web/20241007092607/https://launion.gov.ph/history/|url-status=dead}}</ref>
==== Pannakabukel ti Probinsia ti La Union ====
Ti La Union ket nabangon idi Marso 2, 1850, ken nagbalin a ti maika-34 a probinsia ti Filipinas. Kalpasan a nagbalin ti [[Cebu]] a kaunaan a [[Probinsia|probincia]] idi 1565, dagiti Kastila pinarsuada dagiti baro a probinsia. Tallo a kangrunaan a pagrebbengan ti naibilang a kasta: ''ti administrasion ti [[politika]]'' ken ''sibil'', ti panangituray ti simbaan ken dagiti panangusig iti heograpia. Iti nasurok a dua ket kagudua a siglo, ti orihinal a probinsia ti [[Ilocos]] ket nagtalinaed a di nadadael agingga idi 1818 idi nabingbingay iti [[Ilocos Norte]] ken [[Ilocos Sur]]. Idi 1846, ni [[Abra]] ket pinartuat babaen ni [[Gobernador Heneral Narciso Zaldua Claveria]].
[[Papeles:Administrative Divisions of the Philippines (1899).svg|left|thumb|333x333px|Dagiti Administratibo a Dibision ti Filipinas (1899)]]
Ni Gobernador Heneral Claveria ket maysa a managsirmata nga administrador. Patienna a ti panagtipon ti tallo a nagtipon a lugar nga adayo kadagiti kabesera ti probinsia ket maysa a solusion kadagiti kalikaguman ti administrasion ti politika ken sibil. Nakitana met ti pagimbagan ti agrikultura ken komersio iti dayta a teritoria. Ket ti kangrunaan a banag ket ti pannakaisaknap ti sibilisasion dagiti [[Hispanico]] ken ti [[Kristianidad]] iti dayta a lugar. Ti Bangar, Namacpacan (Luna) ken Balaoan iti makin-abagatan a paset ti llocos Sur ket adayo iti cabezera ti [[Vigan]] ken iti dandani umasping a pamay-an, ti dagiti ili a Sto. Tomas, Agoo, Aringay, Caba, Bauang, Naguilian, San Fernando, San Juan ken Bacnotan ket adayoda iti kabesera ti Pangasinan a [[Lingayen]]. Dagiti 40-45 a rancheria iti kaunegan ti Central [[Cordillera Administrative Region|Cordillera]] iti distrito ti [[Benguet]] (''Eastern Pais del Igorotes'') a pagbeddengan ti tallo nga ili ti Ilocos Sur ken ti siam nga ili ti Pangasinan ket ad-adda pay a nakaro ti parikutda.
Isu nga idi Oktubre 29, 1849, pinirmaan ni Gobernador Heneral Claveria ti singasing (''promovido'') a pagkaykaysaen dagiti lugar ti ''Pangasinan-Ilocos-Cordillera'' iti baro a probinsia a naawagan iti La Union (ti opisial a nagan a dinutokan ni Claveria a mismo). Iti las-ud ti 124 nga aldaw, dagiti nangato ken napateg nga opisial ti kolonia ti Espania inadal ken inutobda ti singasing a mangbukel iti La Union wenno saan. Idi Marso 2, 1850, pinirmaan ni [[Gobernador Heneral Antonio Maria Blanco]] ti [[Superior Decreto|''Superior Decreto'']] a nangipasdek iti La Union ti maika-34 a probinsia sipud idi nabangon ti Cebu idi 1565. Nailasin dayta kas ''gobierno politico-militar''. Idi Marso 4, 1850, dinutokan ni Blanco ni Kapitan [[Toribio Ruiz de la Escalera]] (dati a mapagtalkan nga aide de camp ni Claveria) kas ti umuna a ''Gobernador Militar y Politico''. Ti La Union ket ti panagkaykaysa dagiti daga, tattao, kultura ken rekurso. Idi Abril 18, 1854, impaulog ni [[Reyna Isabella II ti Espania]] ti naarian a bilin (real orden) manipud [[Madrid]] a mangpatalged iti Superior Decreto ni Blanco.
Idi 1860, adda dakkel a panagrang-ay ti komersio ken agrikultura iti probinsia gapu iti Tabako. Inusar dagiti autoridad ti España ti napateg a bulong a pangitandudo iti ad-adu pay a panagrang-ay ti ekonomia. Ti industria ti tabako ket makagunggona unay isu a naipasdek ti Tobacco Monopoly. Amin a bulong ti Tabako ket nainget a kontrolado ken ginatang laeng ti gobierno iti naikeddeng a presio.
==== Rebolusion ti Filipinas ====
Idi 1896, ti dumakdakkel a riribuk iti probinsia ti La Union ket timmaud manipud kadagiti tawen ti panangirurumen ti Espania, a naipaganetget babaen ti panangtutuok kadagiti lokal a papadi ken ti pannakapapatay ti Balaoan ''Siete Martires'', panangtutuok kadagiti patneng a papadi, ni [[Padres Adriano Garces]] ti Balaoan, ni [[Mariano Gaerlan]] ti San Fernando ken ni [[Mariano Dacanay]] ti Bacnotan. Daytoy a di pannakapnek ket dimmanon iti kangatuan idi Mayo 22, 1898, idi a pinaltogan ti nangpapatay iti nakaro a kagura a ni Prayle [[Mariano Garcia]] ti Santo Tomas - maysa a pammaltog a nangngeg iti intero a probinsia, a nangparnuay iti rebolusion iti inawagan idi dagiti Kastila a "''Una Provincia Modelo"''. Ni [[Manuel Tinio|Manuel Tinio y Bondoc]], maysa nga agtutubo a heneral a nakikadua ken ni [[Emilio Aguinaldo]], ti nangidaulo iti panangbusor kadagiti puersa ti Espania, a nangpapanaw kadakuada idiay La Union, nupay adda dagiti nagsanud idiay [[Vigan]]. Kalpasan ti pannakaparmekda, naipasdek ti Rebolusionario a Gobierno, a ni Aguinaldo ti presidente ken ni Tinio ti immuna a nagserbi a kas de facto a gobernador, a sinuktan idi agangay ni Dr. [[Lucino Almeida]].
[[Papeles:Manuel Tinio.jpg|thumb|283x283px|Ni '''Heneral Manuel Tinio''' a lider ti rebolusion ti Amianan a Luzon]]
Idi Hulio 22, dagiti tropa ti Novo-Ecijano, a napabileg iti nasurok a 600 a lallaki, simmangpetda idiay [[San Fernando, La Union|San Fernando]] kalpasan a simmuko ti [[Dagupan]] ken ni [[Francisco Makabulos|Heneral Francisco Makabulos]] ket nasarakanda ti siudad a linakub dagiti [[rebolusionista]] nga indauluan ni [[Mauro Ortiz|Heneral Mauro Ortiz]]. Dagiti Kastila, nga indauluan ni Koronel [[Jose Garcia Herrero]], pinatibkerda ti bagbagida kadagiti kangrunaan a pasdek, nga agur-urayda iti panagsaranay. Iti laksid ti panangikagumaan ni Tinio iti natalna a pannakisarita, saan a simmuko dagiti naparigatan nga armada ti Espania. Idi Hulio 31, kalpasan ti adu nga aldaw a di panagtignay, rinaut ni Tinio, a nagresulta iti nabara a dangadang a nagpatingga iti panagkappiat dagiti Kastila. Ti panagsuko iramanna ti 400 a soldado, 8 nga opisial, ken adu a material a militar.
Kalpasan a nasigurado ti San Fernando, ti Tinio Brigade ket immadayo idiay [[Balaoan]], a sadiay naipasangoda iti naulpit a panangbusor dagiti soldado nga Espaniol a nagkampo iti kombento. Iti laksid ti panangsuporta ti lokal a populasion, nagpaut ti pananglakub iti lima nga aldaw ket nasurok a 70 a Filipino ti natay. Kinuna ti Saksi a ni [[Camilo Osías]] nga adu a katipuneros iti dayta a lugar ti nairaman iti Tinio Brigade kalpasan daytoy a rigat. Kalpasanna, immakar dagiti rebelde idiay Bangar, a sibaballigi a nanglikmut kadagiti puersa ti Espania, a nagresulta iti nakapatpateg a balligi idi Agosto 7, a nangiturong iti panagsuko ti 87 nga Espaniol kalpasan ti uppat nga aldaw laeng a pannakigubat a bassit laeng ti natay a Filipino. Daytoy a panagsasaruno ti balligi ti nangmarka iti napateg a kapitulo iti kontribusion ti La Union iti nalawlawa a Rebolusion ti Filipinas a maibusor iti panangituray ti [[Kastila a kolonia]].
=== Panawen ti Kolonisasion ti Amerika ===
Ti kolonisasion ti La Union iti Amerika ket nangrugi kalpasan ti [[Gubat ti Espaniol–Amerikano|Gubat ti Espaniol-Amerikano]] idi 1898 idi a ti Filipinas ket naited iti [[Estados Unidos iti Amerika|Estados Unidos]] babaen ti [[Tulag ti Paris (1898)|Tulag ti Paris]]. Kalpasan ti [[Gubat ti Filipino–Amerikano|Gubat ti Filipino-Amerikano]] (1899-1902), ti La Union ket naorganisar manen babaen ti administrasion ti kolonia ti Amerika, a nangiturong kadagiti napateg a panagbalbaliw iti politika, ekonomia, ken kagimongan.
[[Papeles:Manila646 1899.jpg|left|thumb|308x308px|'''Gubat ti Filipino-Amerikano''' c. 1899]]
Bayat ti [[Gubat ti Filipino–Amerikano|Gubat ti Filipino-Amerikano]], napasaran ti La Union dagiti militar a panagririri ken panaggugubat bayat a dagiti puersa ti Estados Unidos ti mangikagkagumaan a mangkontrol iti probinsia. Ti [[gubat]] ket nailasin babaen kadagiti nakaro a panangabuso maibusor kadagiti katutubo a populasion, a pakairamanan ti napilit a pannakaiyalis, di nainkalintegan a panangpapatay, ken pannakadadael ti sanikua. Dagitoy a panangabuso ti nangituggod iti nasaknap a panagpungtot ken panangbusor dagiti katutubo kadagiti puersa ti Amerika iti intero a probinsia, a mangipakita iti napigsa a tarigagayda nga agwaywayas ken panangbusor iti ganggannaet a panangkontrol. Nagparang dagiti lokal a lider, a nangorganisar iti gerra dagiti gerilya ken panaglalaban kadagiti away, a nangguyugoy kadagiti komunidadda maibusor kadagiti autoridad ti kolonia ken nangipaganetget kadagiti narigat a kasasaad ti imperialismo ti America.
Kalpasan a nagballigi dagiti Amerikano a nangsakup iti probinsia, impatungpal ti administrasion ti Amerika dagiti [[Demokrasia|demokratiko]] a proseso a naikkan iti agpapada a kinapateg, a nangpalubos iti pannakabutos ti umuna a Sibil a Gobernador ti La Union idi 1901, ni [[Don Joaquín Joaquino Ortega]], a nangmarka iti napateg a tignay iti lokal a panagturay. Ti maysa kadagiti kangrunaan a kontribusion ti kolonisasion ti America ket ti pannakaipasdek ti maysa a na-centralized a sistema ti publiko nga eskuelaan idi 1901, a nausar ti Ingles kas ti pamay-an ti panangisuro. Nairaman daytoy a panagregget ti panangyeg iti 600 a mannursuro manipud iti U.S., a naam-ammo kas dagiti Thomasita, a mangisuro kadagiti estudiante a Filipino.<ref>{{Cite web|title=A Brief History of The Thomasites · The Philippines and the University of Michigan, 1870-1935 · Philippines|url=https://philippines.michiganintheworld.history.lsa.umich.edu/s/exhibit/page/a-brief-history-of-the-thomasites|access-date=2024-10-01|website=philippines.michiganintheworld.history.lsa.umich.edu}}</ref> Dagiti [[Thomasites|Thomasita]] ket nairanta iti sumagmamano nga [[eskuelaan publiko]], nangruna idiay San Fernando, Bacnotan, Luna, Balaoan, Bauang, Naguilian, Agoo, ken Rosario. Mainayon pay, dagiti reporma ti agrikultura ket naipamaysa iti panangnayon ti produksion dagiti mula a paggatangan a kas ti tabako, asukar, ken abaca, a mangpaimbag iti kangrunaan a agrikultural nga ekonomia ti La Union bayat a pabilgenna ti panagdepende ti kolonia iti paglakoan.
Nangipasdek met ti gobierno ti kolonia ti Amerika iti Gobierno ti Isla iti La Union, a ti panggepna ket mangited ti balangkas para iti lokal nga administrasion ken panagturay bayat a taginayonenna ti sapasap a kontrol manipud iti sentral a gobierno. Karaman iti dayta ti lokal nga eleksion ken pannakaipasdek dagiti gobierno ti munisipio, a nangpalubos kadagiti Filipino a makipaset iti panagturayda.
Idi 1935, ti Filipinas ket simmuko iti [[Mankomunidad ti Filipinas]], a nangipaay iti ad-adu nga autonomia ken panagturay a bukbukod bayat nga adda pay laeng iti sidong ti panangimaton ti Estados Unidos. Daytoy a panawen ket nangpalubos ti La Union a mangpasaran ti ad-adu a lokal a politikal a pannakibiang ken dagiti inisiatiba ti panagrang-ay, nupay daytoy ket nangpabileg kadagiti kolonia a patakder a nanglapped ti pudno a panagturay-bukod agingga a ti Filipinas ket nakagun-od ti naan-anay a panagwaywayas idi 1946.
Nupay ti panawen dagiti Amerikano ket nangitulong iti pannaka-modernize ti La Union, nangibati met daytoy iti narikut a tawid ti impluensia ti kolonia, panagdepende, ken panangabuso kadagiti patneng a populasion. Ti pakalaglagipan ti resistensia ken ti pannakidangadang para iti kinasiasino bayat daytoy a tiempo ket agtalinaed a napateg nga aspeto ti pakasaritaan a salaysay ti La Union, a mangsukog iti dalan ti probinsia nga agturong iti panagikeddeng iti bukodna a pagbanagan ken iti nailian a kinapannakkel.
Siam a sabali pay a kasta met a makabael a gobernador ti simmaruno ken ni Don Joaquin sakbay ti panagrugi ti Gubat Sangalubongan II: Joaquín Luna 1904-1907, Sixto Zandueta 1908-1919, Pío Ancheta 1919-1922, Thomas de Guzmán 1922-1923, 1928-1931, Juan Lucero 1923-1929, Mauro Ortiz 1931-1934, Juan Rivera 1934-1937, Francisco Nisce 1937-1940 ken Bernardo Gapuz 1940. Kas idi ur-urayen dagiti Pilipino ti pannakawayawayada, kas inkari dagiti Amerikano babaen ti [[Tydings-Mcduffie Law]], bimtak ti [[Gubat ti Sangalubongan II|Gubat Sangalubongan II.]]<ref>[http://www.launion.gov.ph/page.php?262 La Union Profile: Gallery of Governors – Province of La Union :: Official Website]</ref>
=== Panawen ti Okupasyon ti Hapon ===
[[Papeles:Advance Japanese Landings Dec 1941.jpg|thumb|Dagiti Naipangato a Panaglayag ti Hapon Disiembre 1941]]
Ti panangsakup ti Hapon iti La Union bayat ti [[Maikadua a Sangalubongan a Gubat]] ket maysa idi a nangruna a kanito iti pakasaritaan ti probinsia, gapu iti estratehiko a kinapategna agpadpada kadagiti Aliado ken Hapon a puersa. Idi Disiembre 1941, simmalog dagiti tropa ti Hapon idiay Agoo, a dagus a nakontrolda ti lugar idi rugrugi ti 1942. Iti laksid dagiti nakaro a karit, dagiti Filipino, a kadua dagiti buyot ti Amerika, sinarangetda ti panangsakup. Kabayatan daytoy nariribuk a panawen, dagiti [[Gobernador]] a [[Bernardo Gapuz]], [[Jorge Camacho]], ken [[Bonifacio Tadiar]] ti nangidaulo ken nangsuporta kadagiti umili ti La Union. Iti sidong ti panangituray ti Japan, naipasango ti probinsia iti nainget a panangkontrol ti militar, napilit a panagtrabaho, kinakirang ti taraon, ken nasaknap a kinaranggas. Nupay kasta, timmaud dagiti grupo a mangsupiat, ket adu a lumugar ti nakiraman iti gerilya a pannakigubat tapno busorenda ti panangsakup. Daytoy a panawen ipaganetgetna ti kinatibker ken di agpangpangadua nga espiritu dagiti umili ti La Union iti sanguanan ti nakaro a rigat.
==== Gubat ti Rosario (Inkaso ti Hapon iti Gulpo ti Lingayen) ====
Idi Disiembre 22, 1941, ti Hapon a 4th Tank Regiment ken ti 47th Infantry Regiment iti sidong ti panangituray ni Col. [[Ti Isamu Yanagi]], a sinuportaran ti dakkel a armada dagiti barko ti armada, pinadasda ti agdisso idiay Agoo tapno agbalin a maysa kadagiti tallo a kangrunaan a beachhead para iti Invasion ti Japan iti [[Golpo Lingayen|Lingayen Gulf]], nupay ti tiempo ti nangwarawara kadagiti buyotda ken nangipatakder kadakuada iti nalawa a paset ti aplaya manipud iti [[Poro Point]] (San Fernando) agingga iti abagatan a kas iti Damortis. Dagitoy a puersa idi agangay ket nakidangadangda kadagiti puersa ti Commonwealth a buklen ti 26th Cavalry Regiment (Philippine Scouts), ti Philippine 21st Division, ti Philippine 11th Division, ken ti kabbaro a nabuangay a Philippine 71st Division iti maawagan idi agangay a Gubat ti Rosario.'''<ref name="Dull">{{Cite book|last=Dull|first=Paul S.|title=A Battle History of the Imperial Japanese Navy, 1941–1945|date=1978|publisher=Naval Institute Press|isbn=1299324614|pages=29–31}}</ref>'''
==== Gubat ti Bacnotan ====
Dagiti mangraut a soldado a Hapones dimtengda idiay [[Bacnotan]] idi Disiembre 21, 1941, kabayatan dagiti nasapa nga aldaw ti Gubat Sangalubongan II. Idi Enero 4, 1945, nagbaliw ti kasasaad ti gubat idiay La Union idi sinakup dagiti soldado a Pilipino-Amerikano ti Baroro Bridge idiay Bacnotan, maysa a estratehiko a rangtay a mangkonektar iti dadduma a paset ti Amianan a Luzon ken San Fernando. Ti balligi ti nangpasigurado iti pannakawayawaya ti La Union. Simmaruno dayta iti historikal a Battle of San Fernando ken Bacsil Ridge. Gapu ta naparmek, nagsanud ti Imperial a Heneral ti Hapon idiay Baguio a sadiay a nakitiponda kadagiti kakaduada ken nagtakderda iti maudi a panaglabanda.'''<ref>{{Cite web|title=History {{!}} Local Government of Bacnotan - Official Website|url=https://bacnotan.gov.ph/history/|access-date=2024-10-02|language=en-US|archive-date=2024-09-12|archive-url=https://web.archive.org/web/20240912164633/https://bacnotan.gov.ph/history/|url-status=dead}}</ref>'''
==== Gubat iti Bacsil Ridge ====
Ti [[Gubat ti Bacsil Ridge]] ket napasamak idi Marso 1945 ket maysa kadagiti nagtultuloy a kangrunaan a gubat iti Kampania ti Filipinas iti Maikadua a Sangalubongan a Gubat ket nagbaetan dagiti soldado a Filipino iti babaen ti 121st Infantry Regiment, [[Philippine Commonwealth Army]], USAFIP-NL, iti babaen ti bilin ni [[Russell W. Ni Volckmann]], ken dagiti puersa ti Imperial a Hapon babaen ni Heneral Tomoyuki Yamashita.'''<ref name="Battle of Bacsil Ridge - PVAO">{{Cite web|title=Battle of Bacsil Ridge – PVAO|url=https://pvao.gov.ph/events/battle-of-bacsil-ridge/|access-date=2021-09-26|language=en-US|archive-date=2021-09-26|archive-url=https://web.archive.org/web/20210926025420/https://pvao.gov.ph/events/battle-of-bacsil-ridge/|url-status=dead}}</ref>'''
[[Papeles:Bacsil Ridge historical marker.jpg|left|thumb|264x264px|Ti pakasaritaan a marka ti '''Bacsil Ridge''']]
Ti Battle of Bacsil Ridge ti nangpatingga iti makabulan a pannakigubat para iti panangkontrol iti San Fernando. Dagiti mangidepensa a Hapones a naawagan iti Hayashi Detachment, a buklen ti 3,000 a nakaarmas a soldado ken 2,000 a di nakaarmas a puersa a mangsuporta, sinakupda ti San Fernando ken dagiti kabangibangna a lugar a nangiparit iti iseserrek iti sangladan ti siudad ken iti dalan nga agturong idiay Baguio. Kas paset ti San Fernando-Bacsil Operations, ti 1st Battalion ti 121st Infantry ket naibaon a mangibbet kadagiti puesto ti kabusor a nangrugi idi arinunos ti Pebrero babaen ti tulong ti [[Allied Air Force]].
Ti 1st Battalion ket nangaramid ti sapasap a panangraut iti rangkis idi Marso 16, 1945 ken nakiranget kadagiti Hapon a mangidepensa agingga iti pannakakautibo ti Bacsil idi Marso 19. Iti isu met laeng nga aldaw, ti maika-3 a battalion sinakupna ti Reservoir Hill. Ti Battle of Bacsil Ridge iti nagbaetan dagiti soldado a Filipino ken dagiti nabigbig a gerilya ken dagiti puersa ti Hapon ket nagresulta iti pannakasakup manen ti siudad ti San Fernando, La Union. Nagresulta dayta iti pannakatagikua ti San Fernando, La Union idi Marso 23, 1945, ken ti Bacnotan, La Union ken ti militar a panangraut iti intero a probinsia ket nagpatingga idi Marso 24 kalpasan ti dua a bulan a pannakigubat.
==== Pannakawayawaya ti Bauang ====
Ti Pannakawayawaya ti Bauang, La Union ket paset ti San Fernando-Bascil nga operasion a nairanta a mangwayawaya iti probinsia ti La Union ken manglukat iti maysa kadagiti kalsada nga agturong iti Baguio. Dagiti yunit manipud iti Rosario, La Union a pakairamanan dagiti elemento ti 2nd Battalion, 121st Infantry ti United States Army Forces iti Pilipinas Northern Luzon (USAFIP-NL) iti sidong ti panangituray ni Mayor Diego Sipin, ket naituding a mapan iti amianan nga agturong iti Bauang. Ti 2nd Battalion, 121st Infantry, USAFIP-NL pinabilegna dagiti dadduma a battalion iti panangikagumaanda a mangsakup iti San Fernando. Kabayatanna, dagiti combat units manipud iti ⁇ B ⁇ company, 1st Battalion, 121st Infantry, USAFIP-NL rinautda dagiti defensive lines idiay Bauang tapno tulonganda ti 1st Battalion, 130th Infantry (US) iti panagrang-ayda manipud iti abagatan. Ti Bauang ket immuna a nawayawayaan idi Marso 19, 1945, a sinurot babaen ti deklarasion ti panagpatingga ti operasion idiay La Union idi Marso 24, 1945. Idi Enero 4, 1945, nawayawayaan ti La Union babaen ti Battle of San Fernando ken Bacsil Ridge.
Gapu ta nadadael idi ti San Fernando, nagbalin ti Bacnotan a temporario a tugaw ti administrasion ti probinsia kalpasan ti gubat. Ti La Union National High School ket naiyalis met idiay Bacnotan kas resulta daytoy a pannakaiyalis. Idi nagsubli ti kasasaad, ti gobierno ti probinsia ket nayakar idiay San Fernando, a sinurot ti La Union National High School. Naipasdek ti North Provincial High School kalpasan a naiyalis ti provincial high school idiay Bacnotan (ti agdama a Bacnotan National High School). <ref name="#OnThisDay - PVAO">{{Cite web|title=#OnThisDay – PVAO|url=https://pvao.gov.ph/story-of-battles-pvao/liberation-of-bauang-la-union/|access-date=2021-09-26|language=en-US|archive-date=2021-09-26|archive-url=https://web.archive.org/web/20210926040532/https://pvao.gov.ph/story-of-battles-pvao/liberation-of-bauang-la-union/|url-status=dead}}</ref>
=== Panawen Kalpasan ti Gubat ===
Ti panawen ti panagsubli iti kasasaad kalpasan ti gubat ti nangipakita iti panagsubli ti industria ti tabako iti Rehion ti Ilocos. Sipud idi nagpatinggan ti panag-monopolio ti tabako, bimmaba ti produksion ti tabako idiay Ilocos idi rinugian dagiti Pilipino ti agbaliw manipud kadagiti lokal a naaramid a sigarilio nga agturong kadagiti sigarilio a naaramid iti sabali a pagilian.<ref name="StarTabacalera2">{{Cite news|last=Sison|first=Norman|title=Tabacalera: 130 years of cigars and Philippine history|work=The [[Philippine Star]]|url=https://www.philstar.com/business/business-as-usual/2011/12/05/754678/tabacalera-130-years-cigars-and-philippine-history|access-date=2024-03-26}}</ref> Ngem kalpasan a nabasana ti serye dagiti artikulo ni Maximo Soliven a nangilawlawag no apay a nasayaat ti panagtubo ti tabako ti Virginia iti daga ti Ilocos, nakombinsir ti negosiante a ni Harry Stonehill a mangbusbos iti adu a kuarta iti panangbangon manen iti industria, a nangipasdek iti Philippine Tobacco Flue-Curing and Redrying Corporation (PTFCRC) idi 1951 ken nangrekrut kadagiti mannalon iti intero a Rehion 1 tapno agpataud iti tabako.<ref name="NTA2">{{Cite web|last=Department of Agriculture|first=National Tobacco Administration|title=Tobacco History|url=https://www.nta.da.gov.ph/tobacco/|access-date=2024-03-26|website=National Tobacco Administration|language=en-US}}</ref><ref name="StonehillGhost">{{cite news|last=De Guzman|first=Sara Soliven|date=2014-05-26|title=A ghost from the past – the Stonehill scandal|work=The Phiippine Star|url=https://www.philstar.com/opinion/2014/05/26/1327283/ghost-past-stonehill-scandal}}</ref> Iti simmaganad a tawen, ni La Union Congressman Manuel T. Nangidatag ni Cases iti linteg a "manglapped iti pannakaiserrek ti tabako a bulong ti sabali a pagilian", a pinirmaan idi agangay ni [[Elpidio Quirino|Presidente Elpidio Quirino]] kas Republic Act 698.<ref>{{Cite journal|date=June 1951|title=The American Chamber of Commerce Journal, June 1951|url=https://repository.mainlib.upd.edu.ph/omekas/s/rare-periodicals/media/86281|url-status=live|journal=The American Chamber of Commerce Journal|volume=XXVII|issue=6|archive-url=https://web.archive.org/web/20240330124126/https://repository.mainlib.upd.edu.ph/omekas/s/rare-periodicals/media/86281|archive-date=2024-03-30}}</ref> Daytoy ti nangpalubos kadagiti paggastuan ni Stonehill a mangpataud iti nasayaat a ganansia, ken ti nabiit pay a naipatakder manen a lokal nga industria ket rimmang-ay.<ref name="Kasaysayan9ch23">{{Cite book|title=Kasaysayan, The Story of the Filipino People Volume 9:A Nation Reborn.|publisher=Asia Publishing Company Limited|year=1998|editor-last=Magno|editor-first=Alexander R.|location=Hong Kong|chapter=A Web of Corruption}}</ref> Idi agangay, napapanaw ni <ref name="NTA">{{Cite web|last=Department of Agriculture|first=National Tobacco Administration|title=Tobacco History|url=https://www.nta.da.gov.ph/tobacco/|access-date=2024-03-26|website=National Tobacco Administration|language=en-US}}</ref> Stonehill kalpasan ti maysa a dekada, idi 1960's, gapu iti panagliklik iti buis ken panagpasuksok kadagiti opisial ti gobierno, iti maawagan idi agangay iti Stonehill scandal,<ref name="Kasaysayan9ch22">{{Cite book|title=Kasaysayan, The Story of the Filipino People Volume 9:A Nation Reborn.|publisher=Asia Publishing Company Limited|year=1998|editor-last=Magno|editor-first=Alexander R.|location=Hong Kong|chapter=A Web of Corruption}}</ref> ngem nagtultuloy a rimmang-ay ti industria ti tabako.al,<ref name="StonehillGhost2">{{cite news|last=De Guzman|first=Sara Soliven|date=2014-05-26|title=A ghost from the past – the Stonehill scandal|work=The Phiippine Star|url=https://www.philstar.com/opinion/2014/05/26/1327283/ghost-past-stonehill-scandal}}</ref><ref name="Kasaysayan9ch2">{{Cite book|title=Kasaysayan, The Story of the Filipino People Volume 9:A Nation Reborn.|publisher=Asia Publishing Company Limited|year=1998|editor-last=Magno|editor-first=Alexander R.|location=Hong Kong|chapter=A Web of Corruption}}</ref>
==== Bayat ti Diktadura ni Marcos ====
Nupay apektaran ti ekonomia babaen ti napartak a panagpababa ti balor ti peso a pinataud babaen ti saan a naiget a panaggasto ti eleksion a nagturong iti 1969 a panagbutos ti presidente,<ref name="Balisacan&Hill20032">{{Cite book|last1=Balisacan|first1=A. M.|url=https://books.google.com/books?id=O_L9k58WM9UC&q=The+Philippine+economy+under+Marcos:+A+balance+sheet|title=The Philippine Economy: Development, Policies, and Challenges|last2=Hill|first2=Hal|date=2003|publisher=Oxford University Press|isbn=9780195158984|language=en}}</ref><ref name="CamilleDiola">{{Cite news|last=Diola|first=Camille|title=Debt, deprivation and spoils of dictatorship – 31 years of amnesia|work=The Philippine Star|url=https://newslab.philstar.com/31-years-of-amnesia/golden-era|url-status=live|access-date=2 May 2018|archive-url=https://web.archive.org/web/20170626200905/https://newslab.philstar.com/31-years-of-amnesia/golden-era|archive-date=26 June 2017}}</ref> ti politikal a biag idiay La Union ket saan a dakkel a naapektaran babaen ti deklarasion ni [[Ferdinand Marcos]] iti Martial Law idi 1972.<ref name="Turner">Turner, Mark M. (1989) Elites and Power in a Philippine Town. Under Martial Law, 1972–76. Philippine Studies 37: 283–300.</ref> Dagiti nabileg a grupo ti pamilia a nangdominar iti politika ti La Union sipud pay sakbay ti kolonia a panawen ti America ket kaaduan a nagtalinaed iti lugarda, nupay ti pamilia ni Congressman [[Jose D. Aspiras]] -adda a nalatak ni Aspiras idi nagbalin a Ministro ti Turismo ni Marcos. Ti kangrunaan a panagbalbaliw iti politika ket ti rimmang-ay a bileg dagiti rehional ken probinsial nga opisina dagiti nailian nga ahensia, a dagiti direktorda ket direkta nga agsungbat ken ni Marcos.<ref name="Turner2">Turner, Mark M. (1989) Elites and Power in a Philippine Town. Under Martial Law, 1972–76. Philippine Studies 37: 283–300.</ref>
Daytoy a pamay-an nga inus-usar ni Marcos a mangpatibker ti napolitikaan a bileg ket saan a nakaala ti adu a resistensia iti [[Rehion ti Ilocos]], <ref name="Turner3">Turner, Mark M. (1989) Elites and Power in a Philippine Town. Under Martial Law, 1972–76. Philippine Studies 37: 283–300.</ref> a mairaman ti La Union, nga addaan ti napigsa nga etniko nga asosasion iti pamilia Marcos.<ref name="Cortes">Cortes, Rosario Mendoza. (1990) ''Pangasinan, 1901–1986: A Political, Socioeconomic, and Cultural History''. New Day Publishers.</ref> Ti panagusar ti administrasion ni Marcos kadagiti naranggas a pamay-an a mangdadael iti di panagkikinnaawatan ket kaaduan a napasamak kadagiti sabali, saan nga Ilocano a probinsia, a kas ti asideg nga [[Abra]], [[Kalinga]], ken [[Mountain Province]].<ref name="Cortes2">Cortes, Rosario Mendoza. (1990) ''Pangasinan, 1901–1986: A Political, Socioeconomic, and Cultural History''. New Day Publishers.</ref> Ti nabayagen a maikadua a distrito a kongresista a ni Manuel T. Cases ket nangbukel ti maysa a pakikaduaan <ref name="Cimatu2">{{Cite news|last=Cimatu|first=Frank|date=2022-06-07|title=Solid North: Not gold and honey but blood and money #2|language=en|work=Baguio Chronicle|url=https://thebaguiochronicle.com/literature/solid-north-not-gold-and-honey-but-blood-and-money-2/|access-date=2024-03-30}}{{Natay a silpo|date=February 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> ken ni Marcos a kaduana dagiti dadduma a napigsa a kongresista ti Rehion ti Ilocos,<ref name="Cimatu">{{Cite news|last=Cimatu|first=Frank|date=2022-06-07|title=Solid North: Not gold and honey but blood and money #2|language=en|work=Baguio Chronicle|url=https://thebaguiochronicle.com/literature/solid-north-not-gold-and-honey-but-blood-and-money-2/|access-date=2024-03-30|archive-date=2024-03-30|archive-url=https://web.archive.org/web/20240330133056/https://thebaguiochronicle.com/literature/solid-north-not-gold-and-honey-but-blood-and-money-2/|url-status=dead}}</ref> ken ti simmukat kenkuana a ni Jose D. Ni Aspiras ket nasinged met a katrabahuan ni Marcos a nagbalin a Ministro ti Turismo kalpasan a naideklara ti Martial Law.
Ngem adda pay laeng dagiti katutubo ti La Union a situtulok a mangsupiat kadagiti autoritariko nga ar-aramid ken panangabuso ti administrasion ni Marcos, iti laksid ti personal a peggad.<ref name="AtlanticDamagedCulture">{{cite web|title=From 1987: 'A Damaged Culture' in the Philippines – The Atlantic|url=http://www.theatlantic.com/magazine/archive/1987/11/a-damaged-culture/505178|url-status=dead|archive-url=https://web.archive.org/web/20161028125710/http://www.theatlantic.com/magazine/archive/1987/11/a-damaged-culture/505178|archive-date=28 October 2016|access-date=2020-01-22|website=[[The Atlantic]]}}</ref><ref name="Today">[https://manilatoday.net/fqs-martyrs/ "Mula Sigwa hanggang Commune hanggang EDSA: mga kabataang martir at bayani ng UP"], manilatoday.net. Accessed 28 July 2022.</ref> Karaman ditoy dagiti [[estudiante]] nga [[aktibista]] a dimmakkel idiay San Fernando, ni [[Romulo Palabay|Romulo]] ken [[Armando Palabay]], dagiti Estudiante ti [[Unibersidad ti Pilipinas, Diliman|Unibersidad ti Filipinas]] ken dagiti alumni ti [[La Union National High School]] a naibalud gapu kadagiti aktibidadda a protesta, na-torturan idiay Camp Olivas idiay [[Pampanga]], ken kalpasanna a naisina a napapatay sakbay ti panagpatingga ti Martial Law. Ni Romulo (agtawen iti 22) ken ni Armando (agtawen iti 21) <ref name="BantayogMandrake">{{cite web|date=18 January 2017|title=PALABAY, Armando D. – Bantayog ng mga Bayani|url=http://www.bantayog.org/palabay-armando-d/|access-date=22 January 2020|website=bantayog.org|archive-date=11 January 2020|archive-url=https://web.archive.org/web/20200111133837/http://www.bantayog.org/palabay-armando-d/|url-status=dead}}</ref> ket naitan-ok kalpasan ti ipapatayna idi naikitikit ti naganda iti Wall of Remembrance iti [[Bantayog ng mga Bayani]] ti Filipinas, a mangpadayaw kadagiti bayani ken martir a nakidangadang iti autoritariko a turay.<ref name="Burgonio">Burgonio, TJ [https://barangayrp.wordpress.com/2008/09/21/museum-puts-a-face-on-little-known-martial-law-martyrs/ "Museum puts a face on little-known martial law martyrs"], Philippine Daily Inquirer, 21 September 2008.</ref>
Agoo, La Union, katutubo nga [[Antonio L. Mabutas]] ket nagbalin nga Arsobispo ti Davao idi panawen ti Martial Law, ken aktibo a nagsao maibusor kadagiti panangabuso ti karbengan ti tao iti dayta a panawen,<ref name="Davaob2">{{cite web|date=23 February 2018|title=Honoring Davao's Contributions to the Struggle for Rights, Freedom|url=http://www.bantayog.org/davao-konsensya/|url-status=live|archive-url=https://web.archive.org/web/20180228182116/http://www.bantayog.org/davao-konsensya/|archive-date=2018-02-28|access-date=8 February 2020|website=Bantayog ng mga Bayani}}</ref><ref name="MindaNews">{{cite news|last1=Maglana|first1=MAgz|date=2017-07-10|title=VOICES FROM MINDANAO: Fear is not a good foundation for getting Mindanao out of the rut|work=MindaNews|url=https://www.mindanews.com/mindaviews/2017/07/voices-from-mindanao-fear-is-not-a-good-foundation-for-getting-mindanao-out-of-the-rut/|access-date=8 February 2020|archive-url=https://web.archive.org/web/20200208094745/https://www.mindanews.com/mindaviews/2017/07/voices-from-mindanao-fear-is-not-a-good-foundation-for-getting-mindanao-out-of-the-rut/|archive-date=2020-02-08}}</ref> nangruna ti panangtutuok ken panangpapatay kadagiti trabahador ti simbaan. Ti pastoral a surat nga insuratna a maibusor iti Martial law, "Reign of Terror in the Countryside", ket nalatak gapu ta isu ti immuna a pastoral a naisurat a maibusor iti martial law nga administrasion ni Marcos,<ref name="Davaob">{{cite web|date=23 February 2018|title=Honoring Davao's Contributions to the Struggle for Rights, Freedom|url=http://www.bantayog.org/davao-konsensya/|url-status=live|archive-url=https://web.archive.org/web/20180228182116/http://www.bantayog.org/davao-konsensya/|archive-date=2018-02-28|access-date=8 February 2020|website=Bantayog ng mga Bayani}}</ref> ken ad-adda pay a nalatak gapu ta ni Mabutas ket naipanpanunotan a maysa a konserbatibo iti uneg ti Katoliko a simbaan a hierarkia idiay Filipinas.<ref name="MarcosAgainstTheChurch">{{Cite book|last=Youngblood|first=Robert L.|url=https://www.worldcat.org/oclc/312239945|title=Marcos against the church : economic development and political repression in the Philippines|date=1993|publisher=New Day Publ|isbn=971-10-0512-3|location=Quezon City|oclc=312239945}}</ref>
=== Panawen ti Kontemporario ===
==== Ti Ginggined ti Luzon idi 1990 ====
Ti La Union ket nakaro a dinadael ti ginggined idiay Luzon idi 1990. Lima a munisipalidad iti La Union ti naapektaran: Agoo, Aringay, Caba, Santo Tomas, ken Tubao nga addaan iti 132,208 a populasion. Adu a pasdek, a pakairamanan ti Agoo Municipal hall, ti Museo de Iloko, ti simbaan a parokia ti Aringay,[40] ken ti Basilica Minore ti Our Lady of Charity,[8] ket narba wenno nakaro ti pannakadadaelda. 100,000 a pamilia ti naiyalis idi dua a ballasiw-taaw a purok ti nalayus gapu iti panag-liquefaction. Adu ti natay iti dayta a probinsia ket 32 ti natay. <ref name="AgooMunicipalHallreferece">{{Cite web|date=2015-12-12|title=23 Years in La Union|url=https://www.philnavs.org/23-years-of-ministry-in-la-union/|url-status=live|archive-url=https://web.archive.org/web/20200716172926/https://www.philnavs.org/23-years-of-ministry-in-la-union/|archive-date=2020-07-16|access-date=2020-07-16|website=The Philippine Navigators|language=en-US}} {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200716172926/https://www.philnavs.org/23-years-of-ministry-in-la-union/ |date=2020-07-16 }}</ref><ref name=":0">{{Cite news|date=July 17, 1990|title=Killer quake rumbles across Luzon|work=Manila Standard|url=https://news.google.com/newspapers?nid=8cBNEdFwSQkC&dat=19900717&printsec=frontpage&hl=en|access-date=October 10, 2021}}</ref>
==== Ti 2010 a Panagbalbaliw ti Turismo ====
[[Papeles:Surf’s up.jpg|left|thumb|302x302px|'''San Juan''' surf town]]
Manipud idi tengnga ti 2000s aginggana idi nasapa a 2010s, adu a negosiante ti nangrugi a nangipatakder kadagiti establisimiento a kas iti boho-chic-style nga art hostels ken third-wavecoffeeshops idiay San Juan ken Agoo. Idi damo, naallukoyda iti nalatak a surfing scene iti Barangay Urbiztondo iti San Juan, ngem idi agangay, pinanunotda ti panagnegosio iti probinsia kas alternatibo iti stress iti trabaho iti siudad.<ref>{{Cite web|date=2014-11-14|title=Hanging Out with Kiddo Cosio, the Man Behind La Union's Hipster Coffee Shop|url=http://www.pepper.ph/kiddo-cosio-feature|url-status=live|archive-url=https://web.archive.org/web/20141114120552/http://www.pepper.ph/kiddo-cosio-feature|archive-date=2014-11-14|access-date=2020-10-10|website=Pepper.Ph}} {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141114120552/http://www.pepper.ph/kiddo-cosio-feature |date=2014-11-14 }}</ref><ref>{{Cite web|last1=Ortiga|first1=Kara|date=2017-07-21|title=This La Union Couple Is Raising Smarter Kids Through "Unschooling"|url=https://www.esquiremag.ph/life/health-and-fitness/how-this-surfing-couple-is-bringing-up-their-kids-by-the-sea-without-school-a1520-20170721-lfrm3|url-status=live|archive-url=https://web.archive.org/web/20201010174037/https://www.esquiremag.ph/life/health-and-fitness/how-this-surfing-couple-is-bringing-up-their-kids-by-the-sea-without-school-a1520-20170721-lfrm3|archive-date=2020-10-10|access-date=2020-10-10|website=Esquiremag.ph}}</ref> Naitunos daytoy iti in-inut a pannakailukat ti Tarlac-Pangasinan-La Union Expressway ([[TPLEX]]), a nangaramid iti La Union a nalaklaka a madanon dagiti turista manipud iti Metro Manila.<ref>{{Cite web|last=Cardiñoza|first=Gabriel|date=2018-03-17|title=Beaches and gardens to beat summer heat|url=https://business.inquirer.net/247827/beaches-gardens-beat-summer-heat|url-status=live|archive-url=https://web.archive.org/web/20180317010122/http://business.inquirer.net/247827/beaches-gardens-beat-summer-heat|archive-date=2018-03-17|access-date=2020-10-10|website=INQUIRER.net}}</ref><ref>{{Cite web|date=2017-06-01|title=How entrepreneurs are reinventing the La Union lifestyle|url=http://fnbreport.ph/features/how-entrepreneurs-are-reinventing-the-la-union-lifestyle-eric-20170601/|url-status=live|archive-url=https://web.archive.org/web/20190927060339/http://fnbreport.ph/features/how-entrepreneurs-are-reinventing-the-la-union-lifestyle-eric-20170601|archive-date=2019-09-27|access-date=2020-10-10|website=F&B Report Magazine|language=en-US}}</ref>
Iti baet ti umad-adu nga impluensia ti social media a Twitter ken Instagram, dagitoy a banag ket nangiturong iti nakaro a panagsaknap ti turismo a nangaramid iti San Juan - a dati a maysa laeng kadagiti adu a surfing a lugar iti Pilipinas - a kangrunaan a destinasion dagiti backpacker a dagiti pakaay-ayatanna ket nakasentro iti surfing ken arte.Ti San Juan ket nangrugin a naiparang a prominente kadagiti agwaywayas a pelikula a kas ti pelikula a Flotsam ni Jay Abello idi 2015 <ref>{{Cite web|date=2016-05-05|title=10 Philippine Travel Destinations From Our Favorite Pinoy Films|url=https://www.wheninmanila.com/10-philippine-travel-destinations-from-our-favorite-pinoy-films/|access-date=2020-10-10|website=When In Manila|language=en-US}}</ref> ken ti pelikula ni JP Habac idi 2017 nga I'm Drunk, I Love You,<ref name="pepIDILY">{{Cite web|date=2017-02-19|title=REVIEW: Maja, Paulo at a crossroads in I'm Drunk I Love You|url=http://www.pep.ph/guide/movies/25555/review-maja-salvador-and-paulo-avelino-are-at-a-crossroads-in-emim-drunk-i-love-youem|url-status=live|archive-url=https://web.archive.org/web/20170219172701/http://www.pep.ph/guide/movies/25555/review-maja-salvador-and-paulo-avelino-are-at-a-crossroads-in-emim-drunk-i-love-youem|archive-date=2017-02-19|access-date=2020-10-10|website=PEP.ph}}</ref> ken ti probinsia ket nangrugin a nainaganan babaen ti kolokvial nga inisialismo a "Elyu"<ref>{{Cite web|date=2018-03-22|title=Stoked in ELYU : La Union, The Ultimate Beach Vibe|url=https://escapemanila.com/2018/03/surfing-in-la-union.html|access-date=2020-10-10|website=Escape Manila|language=en-US}}</ref>
Kadagiti literario a sirkulo ti Filipinas, ti ili ti Bauang ket nagbalin pay a lugar ti panagdaliasat para iti panangselebrar ti biag ken dagiti obra ti mannurat ken Martir ti Sangalubongan a Gubat II a ni Manuel Arguilla,<ref>{{Cite web|last=Sotelo|first=Yolanda|date=2017-06-04|title=House in literary classic defies time|url=https://newsinfo.inquirer.net/902364/house-in-literary-classic-defies-time|url-status=live|archive-url=https://web.archive.org/web/20170603182737/http://newsinfo.inquirer.net/902364/house-in-literary-classic-defies-time|archive-date=2017-06-03|access-date=2022-04-19|website=INQUIRER.net|language=en}}</ref><ref name="Hindsight20140728">{{Cite news|last=Jose|first=F. Sionil|date=2014-07-28|title=A visit to Arguilla Country: Literature as patriotism|work=Philstar.com|url=https://www.philstar.com/lifestyle/arts-and-culture/2014/07/28/1350574/visit-arguilla-country-literature-patriotism|url-status=live|access-date=2022-04-19|archive-url=https://web.archive.org/web/20180930202429/https://www.philstar.com/lifestyle/arts-and-culture/2014/07/28/1350574/visit-arguilla-country-literature-patriotism|archive-date=2018-09-30}}</ref> a dagiti mannurat ket bimmisita iti nakayanakan a siudad ti mannurat tapno mapadasan dagiti tanap a nangparegta kenkuana, ken nangiparang kadagiti saritana. Ti kalatakan a pasamak a mangrambak iti Arguilla ket ti 2017 a Taboan Literary Festival, maysa a selebrasion ti literatura ti Pilipinas a mangbaliw iti lugar iti tunggal tawen, nga inorganisar ti National Commission on Culture and the Arts bayat ti National Arts Month iti Pebrero. Karaman kadagiti nalatak nga artista a nagsarita maipapan iti Arguilla iti piesta ket ti mannurat-akademiko a ni Butch Dalisay ken ti Nailian nga Artista ti Filipinas para iti literatura a ni Bienvenido Lumbera.<ref name="Penman20171203">{{Cite news|last=Dalisay|first=Butch|date=2017-12-03|title=Handfuls of fragrant hay|work=Philstar.com|url=https://www.philstar.com/lifestyle/arts-and-culture/2017/12/03/1765003/lifestyle|url-status=live|access-date=2022-04-19|archive-url=https://web.archive.org/web/20200706165333/https://www.philstar.com/lifestyle/arts-and-culture/2017/12/03/1765003/lifestyle|archive-date=2020-07-06}}</ref>
== Heograpia ==
[[File:SaFernandoCityLa_Unionjf462.JPG|link=https://en.wikipedia.org/wiki/File:SaFernandoCityLa_Unionjf462.JPG|left|thumb|282x282px|Pannakaimatangan ti Siudad ti '''San Fernando''', ti kabesera ti probinsia]]
Ti La Union, a mabirukan iti abagatan a laud a paset ti Rehion ti Ilocos, ket nabeddengan iti amianan ken amianan a daya babaen ti Ilocos Sur, iti abagatan babaen ti Pangasinan, iti daya babaen ti Benguet, ken iti laud babaen ti Golpo ti Lingayen ken ti Baybay Abagatan Tsina. Iti heograpia, adda iti 273 kilometro iti amianan ti Metro Manila ken 57 kilometro iti amianan a laud ti Siudad ti Baguio. Kadagiti probinsia iti Rehion ti Ilocos, ti La Union ti kabassitan no maipanggep iti kalawa ti daga, a sakupenna ti 149,309 nga ektaria, a mangbukel iti 11.60% ti dagup a kalawa ti daga ti rehion ken agarup a 0.5% iti intero a pagilian. Ti probinsia ket nabingbingay iti dua a distrito. Ti Distrito I, a mangbukel ti 70,069 nga ektaria (46.93% ti kalawa ti daga ti probinsia), ket mairaman ti San Gabriel, ti kadakkelan a munisipalidad, nga addaan iti 15,500 nga ektaria, a sarunuen ti Siudad ti San Fernando nga addaan iti 10,688 nga ektaria, bayat a ti Luna ti kabassitan. Ti Distrito II ket sakupenna ti 79,240 nga ektaria (53.07% iti probinsia), a ti Bagulin ti addaan ti kadakkelan a lugar, sarunuen ti Aringay, bayat a ti Santo Tomas ket sakupenna ti kabassitan a lugar.
==== Topograpia ====
Ti La Union ket nangnangruna a [[kabambantayan]], nga in-inut nga agpangato nga agpadaya manipud kadagiti tanap iti igid ti baybay. Daytoy a buya ti daga ket binukel ti [[coral alluvium]] (paladawan ken pitak) a naikabil babaen ti agayus a danum. Dagiti patad ti igid ti baybay ti probinsia ket kababaan iti abagatan, iti asideg ti Damortis idiay [[Santo Tomas, La Union|Santo Tomas]], ken kaakabaan iti amianan, iti asideg ti [[Balaoan]], a sadiay agsaknapda agingga iti 15 kilometro iti uneg ti daga manipud iti baybay. Ti akindaya a paset ti probinsia ket kaaduan a kabambantayan, nupay ti kangato ket basbassit no maidilig iti asideg a [[Cordillera Mountain Range|Cordillera a Kabambantayan]] idiay [[Benguet]] ken [[Mountain Province]]. Ti kangatuan a tuktok ket idiay [[Bagulin]], iti 1,200 a pie, nga adda dagiti kanayonan a nangato a lugar idiay [[San Gabriel, La Union|San Gabriel]] ken [[Burgos, La Union|Burgos]].
Nagduduma ti pannakausar ti daga idiay La Union. Dagiti kabakiran ken [[kakaykayuan]] a luglugar ket sakupenda ti 41,240 nga ektaria (27.62%), a mangpadpadakkel iti biodiversidad daytoy. Ti agrikultura ti mangituray, a mangsakup iti 54,701 nga ektaria (36.64%), bayat a dagiti karuotan ken dagiti kaykayo ti mangirepresenta iti 22,834 nga ektaria (15.29%). Ti urbano a panagdur-as ket sakupenna ti 15,555 nga ektaria (10.42%), a kaduana ti 14,788 nga ektaria (3.30%) ti awan nagyanna a daga, ken ti 191 nga ektaria (0.13%) ket naidasig a kas dagiti natikag a daga.
Sumagmamano a kangrunaan a karayan ti agtaray iti probinsia, a mairaman ti [[Karayan Amburayan]], a dumakdakkel iti igid ti pagbeddengan ti La Union ken Ilocos Sur, kasta met ti [[Karayan Baroro]], [[Karayan Naguilian]], [[Karayan Aringay]], ken [[Karayan Bued]]. Adu met ti karayan, dan-aw, ken waig iti La Union.
==== Klima ====
Sigun iti [[PAGASA]], ti La Union ket addaan iti klima a Type I, nga addaan iti panawen ti tudo a kadawyan a mangrugi iti Mayo ken agpaut agingga iti Oktubre, a sarunuen ti panawen ti tikag manipud Nobiembre agingga iti Abril. Ti kadakkelan a tudo ket mapasamak manipud Hunio agingga iti Septiembre. Ti La Union ket apektaran met dagiti tropikal a bagyo, nga addaan iti 85 a kasta a sistema ti paniempo a nairekord iti nagbaetan ti 1948 ken 2009, a pakairamanan ti maysa a super bagyo. Dagitoy a bagyo, a masansan a mapasamak manipud Hulio agingga iti Oktubre, adda dakes nga epektona iti turismo, agrikultura, ken prangkura. No adda napigsa a bagyo, masansan nga agserra dagiti negosio, masansan nga agkurkurang ti koriente, limitado ti transportasion, ken madadael dagiti mula, a mangkissay iti produksion ti agrikultura.
==== Administratibo a Dibision ====
Ti La Union ket buklen dagiti 19 a munisipalidad ken 1 a component city, amin dagitoy ket naurnos iti dua a lehislatibo a distrito.
[[File:Ph_fil_la_union.png|link=https://en.wikipedia.org/wiki/File:Ph_fil_la_union.png|thumb|{{center|Political a mapa ti La Union}}]]
===== Barangay =====
Ti La Union ket buklen dagiti 576 a [[Baranggay|barangays]], a naiwaras kadagiti 19 a munisipalidad ken 1 a [[siudad]]. Segun ti 2020 a sensus, ti barangay nga addaan ti kangatuan a populasion ket ti Sevilla, a mabirukan idiay Siudad ti [[San Fernando, La Union|San Fernando]], nga addaan ti populasion ti 11,316. No saan a maibilang dagiti siudad, ti Central East (Poblacion) iti munisipalidad ti [[Bauang]] ti kaaduan ti populasionna a barangay, nga addaan iti 4,249 nga agindeg. Iti kasumbangirna, ti Caggao idiay [[Bangar, La Union|Bangar]] ti kabassitan ti populasion, nga agdagup laeng iti 192 nga agindeg.
== Demograpia ==
Segun ti 2020 a sensus babaen ti [[Philippine Statistics Authority]], ti La Union ket addaan ti populasion iti '''822,352''',{{PH census|current|01}} nga addaan ti densidad ti populasion iti 550 a tattao iti tunggal kilometro kuadrado (1,400 iti tunggal kilometro kuadrado). Ti populasion ti sangakabbalayan ket dandani agpapada a nabingbingay, nga addaan iti 50.6% a lallaki (414.86 a ribu) ken 49.4% a babbai (405.48 a ribu). No maipanggep iti pannakabingbingay ti edad, 26.3% ti populasion ket dagiti agtutubo a dependent (ubing ngem 15 ti tawenna), 66.1% ket adda iti edad nga agtrabaho (15 aginggana iti 64) ken 7.6% ket lallakay ken babbaket (65 ti tawenna ken nangatngato). <ref>{{Cite web|title=Age and Sex Distribution in the La Union Population (2020 Census of Population and Housing) {{!}} Philippine Statistics Authority {{!}} Region I|url=https://rsso01.psa.gov.ph/content/age-and-sex-distribution-la-union-population-2020-census-population-and-housing#:~:text=Moreover,%20the%20median%20age%20of,is%20older%20than%2028.5%20years.|access-date=2024-10-08|website=rsso01.psa.gov.ph|archive-date=2024-10-08|archive-url=https://web.archive.org/web/20241008061105/https://rsso01.psa.gov.ph/content/age-and-sex-distribution-la-union-population-2020-census-population-and-housing#:~:text=Moreover,%20the%20median%20age%20of,is%20older%20than%2028.5%20years.|url-status=dead}}</ref>
Dagiti lallaki ket bassit a nangatngato ngem dagiti babbai kadagiti ub-ubing a grupo ti edad, a mangbukel iti 85.5% kadagiti agtawen iti 0 aginggana iti 54, idinto a dagiti babbai ket 82.2%. Nupay kasta, kadagiti lallakay ken babbaket (55 a tawen ken nasursurok), ad-adu ti babbai ngem kadagiti lallaki, a 17.8%, no idilig iti 14.5% kadagiti lallaki. Daytoy a panagbalbaliw ti mangipakita iti ad-adu a namnama a panagbiag wenno basbassit a bilang ti matmatay a babbai idiay La Union. Ti dagup a sex ratio ket 102 a lallaki iti tunggal 100 a babbai, nga adda dagiti naisangsangayan a panagbaliwbaliw ti edad: 108 a lallaki iti tunggal 100 a babbai iti grupo nga agtawen iti nababbaba ngem 15, 105 a lallaki iti tunggal 100 a babbai iti populasion nga agtrabaho, ken 70 a lallaki iti tunggal 100 a babbai kadagiti agtawen iti 65 ken nasursurok. Ti mediana nga edad ti populasion ket 28.5 a tawen, a dagiti senior citizens (60 ken nataengan) ket buklen ti 11.5% ti dagup a populasion, a ti 56.4% ket babbai. Dagitoy nga estadistika ipakitana ti maysa nga agkabannuag ken kangrunaan a populasion nga agtawenen nga agtrabaho, nga addaan iti naisangsangayan nga iyaadu kadagiti lallakay ken babbaket. Kanayonanna, ti La Union ti addaan iti kaatiddogan a namnama a panagbiag iti pagilian idi 2012, iti 78.3 a tawen.
Iti umuna a paset ti tawen 2022, 1,697 ti natay iti La Union. Ti Siudad ti San Fernando ti kaaduan iti 581 a natay (34.24% iti dagup), sa ti [[Agoo, La Union|Agoo]] (171 a natay wenno 10.08%), [[Bauang]] (115 a natay wenno 6.78%), [[Balaoan]] (94 a natay wenno 5.54%), ken [[Naguilian, La Union|Naguilian]] (86 a natay wenno 5.07%). Ti kabassitan a bilang ti natay ket nairekord idiay [[Burgos, La Union|Burgos]] (16 a natay wenno 0.78%), Bagulin (21 a natay wenno 0.64%), ken Santol (26 a natay wenno 1.49%). Dagiti lallaki ti 56.16% kadagiti amin a natay, idinto a dagiti babbai ti 43.84%, a mangibunga iti ratio a 128 a lallaki ti natay kada 100 a babbai.
No maipapan iti relihion, ipakita ti 2020 census para iti Religious Affiliation iti Rehion ti Ilocos a ti populasion ti sangakabbalayan ti La Union ket kaaduan a [[Kristianidad|Kristiano]], a dagiti [[Simbaan a Katoliko|Romano Katoliko]] ket buklen ti 16.0% ti populasion (695,867 a tattao). Ti [[Iglesia ni Cristo]] ket addaan iti 23,374 a miembro, ti [[Islam]] ket addaan iti 1,932 a sumursurot (15.49%), ken ti [[Budismo]] ket addaan iti 24.96%.<ref>{{Cite web|title=Religious Affiliation in llocos Region {{!}} Philippine Statistics Authority {{!}} Region I|url=https://rsso01.psa.gov.ph/content/religious-affiliation-llocos-region|access-date=2024-10-08|website=rsso01.psa.gov.ph|archive-date=2024-10-08|archive-url=https://web.archive.org/web/20241008061104/https://rsso01.psa.gov.ph/content/religious-affiliation-llocos-region|url-status=dead}}</ref>
Iti kultural, segun ti 2020 a report ti Philippine Statistics Authority, ti La Union ket kaaduan a pagtaengan ti Ilocano a grupo ti etniko, nga addaan ti populasion iti 673,312.<ref>{{Cite web|title=Ethnicity in the Philippines (2020 Census of Population and Housing) {{!}} Philippine Statistics Authority {{!}} Republic of the Philippines|url=https://psa.gov.ph/content/ethnicity-philippines-2020-census-population-and-housing|access-date=2024-10-18|website=psa.gov.ph}}</ref> Iti abagatan a laud a paset ti probinsia, adda 10,319 a tattao a [[Pangasinense|Pangasinan]]. Dagiti komunidad dagiti katutubo, kas iti [[Kankanaey]] (42,552), Bago (24,757), ken [[Ibaloi]] (9,107), ket agnaedda kadagiti kabambantayan a lugar ti [[Sudipen]], [[Santol, La Union|Santol]], [[San Gabriel, La Union|San Gabriel]], [[Bacnotan]], [[Tubao]], [[Pugo, La Union|Pugo]], [[Bagulin]], ken [[Burgos, La Union|Burgos]]. Idiay Bagulin laeng, 85% ti populasion (11,539 nga indibidual) ket tagikuaen dagiti grupo dagiti katutubo.<ref>{{Cite web|last=Provincial Government of La Union|title=#letmetelyu: “Natalinaay ti biagmi ditoy La Union, nangnangruna kadakami a kameng ti Indigenous People (IP) ta adda dagiti linteg a mangprotektar ken mangbigbig kadagiti karbenganmi kas katutubo.”|url=https://launion.gov.ph/letmetelyu-natalinaay-ti-biagmi-ditoy-la-union-nangnangruna-kadakami-a-kameng-ti-indigenous-people-ip-ta-adda-dagiti-linteg-a-mangprotektar-ken-mangbigbig-kadagiti-karbenganmi-kas-katutu/|access-date=2024-11-19|archive-date=2025-01-21|archive-url=https://web.archive.org/web/20250121014151/https://launion.gov.ph/letmetelyu-natalinaay-ti-biagmi-ditoy-la-union-nangnangruna-kadakami-a-kameng-ti-indigenous-people-ip-ta-adda-dagiti-linteg-a-mangprotektar-ken-mangbigbig-kadagiti-karbenganmi-kas-katutu/|url-status=dead}}</ref> Dagitoy a grupo ti naipasango iti pannakaidestiero, a pakairamanan ti pannakaikkatda iti Mount Shontoug area iti Pugo bayat ti pannakaibangon ti Marcos bust.<ref name="ExorciseMarcosBust">{{Cite news|last=Yabes|first=Criselda|title=Tribesmen 'Exorcise' Marcos Bust With PM-Philippines|url=https://apnews.com/article/152a25a9c9a151c79262b985c7122ed1|access-date=2022-04-05}}</ref> Dagiti dadduma pay nga etniko a grupo ket mairaman dagiti 23,518 a [[Tagalog]]; 10,025 a [[Bisaya (panangilawlawag)|Bisaya/Binisay]] ken dadduma pay, a mangkontribusion iti kultural a panagduduma ti probinsia. Idi Septiembre 2012, opisial a binigbig ti La Union ti Ilocano (Iloco) kas pagsasao ti probinsiana, agraman dagiti nailian a pagsasao, Filipino ken [[Ingles (panangilawlawag)|Ingles]]. <ref>{{Cite web|date=2015|title=List of Identified Ancestral Domain (ADs) per Region: Region 1|url=https://www.doe.gov.ph/sites/default/files/pdf/eicc/ad-region01.pdf?withshield=1|website=Department of Energy}}</ref><ref>{{Cite web|title=POPCOM expands its population program to Indigenous peoples and Indigenous Cultural Commmunities|url=https://rpo1.popcom.gov.ph/popcom-expands-its-population-program-to-indigenous-peoples-and-indigenous-cultural-commmunities/|url-status=live|archive-url=https://web.archive.org/web/20201126021836/https://rpo1.popcom.gov.ph/popcom-expands-its-population-program-to-indigenous-peoples-and-indigenous-cultural-commmunities/|archive-date=2020-11-26|access-date=2022-04-05|website=Commission on Population and Development (POPCOM) Website}} {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20201126021836/https://rpo1.popcom.gov.ph/popcom-expands-its-population-program-to-indigenous-peoples-and-indigenous-cultural-commmunities/ |date=2020-11-26 }}</ref><ref name="ozymandias">{{cite news|last1=Cimatu|first1=Frank|last2=Santos-Doctor|first2=Joya|date=1 January 2003|title=Philippines' 'Ozymandias' still haunts|newspaper=Philippine Daily Inquirer|url=https://news.google.com/newspapers?id=RlU1AAAAIBAJ&sjid=fCUMAAAAIBAJ&pg=698%2C14327047|access-date=27 February 2015}}</ref>{{clear left}}{{Pakasaritaan ti senso ti Filipinas}}
== Kultura ==
Ti kultura ti La Union ket nabaknang ken nagduduma, a nairamut iti pakasaritaan, heograpia, ken impluensia dagiti umili. Maysa dayta a naisangsangayan a panagtitipon dagiti tradision ti Ilokano, dagiti kontribusion dagiti tribu ti Igorot iti kabambantayan, ken ti adu a siglo a kolonisasion ken pannakilangen kadagiti ganggannaet. Daytoy a panagtipon dagiti impluensia ti nangporma iti naisangsangayan a kultural a kinasiasino ti probinsia.
Nalatak daytoy a probinsia gapu kadagiti tradisional nga industria, a pakairamanan ti panagaramid iti tela, damili, ken panagaramid iti arak, kasta met kadagiti naragragsak ken maris ti kolorna a piesta, a napateg nga aspeto ti kulturana. Gapu ta ti kaaduan a populasion ket [[Tattao nga Ilokano|Ilokano]] (93%) ken [[Romano Katoliko]], dagiti kustombre ken kaugalian ti La Union ket nairut a nailansa iti tawid ti Ilocano. Nupay kasta, iti panaglabas ti tiempo, dagitoy a tradision ket nagparang-ay babaen ti pannakilangenda kadagiti kabangibang a komunidad ti Pangasinan iti abagatan, dagiti tribu ti Igorot nangruna dagiti Ibaloi, Kankanaey, ken Bag-o iti arisadsad ti [[Tattao nga Igorot|Cordilleran]], ken dagiti komunidad ti [[Intsik|Insik]] kadagiti siudadna.
Dagiti kontribusion ti La Union iti arte ken kultura ti Pilipinas ket napateg, ta daytoy ti lugar a nakayanakan dagiti prominente a nailian a pigura a kas ti mannurat ken bayani iti Gubat Sangalubongan II a ni [[Manuel Arguilla]] ken ti Nailian nga Artista para iti Musika, ni [[Lucrecia Kasilag]]. Ti tawidda ket ad-adda pay a nangipaganetget ti kinabaknang ti kultura ken arte ti probinsia. <ref name="Composers">{{cite book|last1=Samson|first1=Helen|title=Contemporary Filipino Composers|date=1976|publisher=Manlapaz Publishing Company|location=Quezon City}}</ref>
==== Panagabel ====
[[Papeles:Candon Inabel cotton loom displays fairC.jpg|thumb|251x251px|Dagiti produkto a '''[[inabel]]''']]
Ti munisipalidad ti [[Bangar, La Union|Bangar]] ket naamammoan para iti lokal nga industria ti panagaramid iti tela, a mangpataud ti tela ti [[Abel Iloko]], maysa a tradisional a tela ti Ilocano a pinataud ti ili iti adu a siglo. Ti Abel ket ti Ilocano a sao para iti panagabel, ken ti [[inabel]] ket tumukoy iti aniaman a kita ti nagayad a tela. Nupay kasta, iti lubong ti panagabel, ti inabel ket espesipiko a maus-usar a mangitudo kadagiti tela a nalawag nga Ilocano ti nagtaudanda.
==== Panagaramid iti arak ti Basi ====
Ti tradision a panagaramid iti [[basi]] ket adda pay laeng iti ili ti [[Naguilian, La Union|Naguilian]], a sadiay a nabayagen a maar-aramid dayta. Ti basi ket maysa a naingpis nga inumen a naaramidan iti [[unas]] (sugarcane) nga, no naingpis iti napaut a tiempo, agbalin a sukang Iloco. Ti Basi ket isu ti "Maysa nga Ili, Maysa a Produkto" ti Naguilian, ken tinawen a maangay ti Piesta ti Basi. Saan a kas iti Ilocos ken Pangasinan, naiduma ti pamay-an ti panagaramid iti basi iti Naguilian. Ti Naguilian a pamay-an ket mangiraman ti panangisagana ti bubod wenno starter, kasta met ti 24-oras a binubudan (napagburek a bagas ken starter), agburburek a suka ti ganagan, ken dagiti additibo a kas ti maysa a tawen a duhat bark, tangal bark, ken berde a bulong ti bayabas. <ref>{{Cite book|last=Sanchez|first=Prescilla|title=STUDIES ON THE TRADITIONAL SUGARCANE WINE (BASI) PRODUCTION IN THE PHILIPPINES}}</ref>
[[Papeles:FvfNaguilanLaUnion0260 16.JPG|left|thumb|245x245px|Produkto a '''basi''' ti ili ti Naguilian]]
Uray pay sakbay ti isasangpet dagiti Kastila, ti panaginum iti basi ket napateg a paset ti kultura ti Ilocano, manipud panagasawa agingga iti panagpasngay ken ipapatay. Paset dayta dagiti ritual, tradision, ken inaldaw a panagbiagda. Dayta ti makagapu a, idi Setiembre 16, 1807, napasamak ti Basi Rebolusion, a nagpaut iti 13 nga aldaw idiay Piddig, Ilocos Norte, idi imparit dagiti agtuturay nga Espaniol ti pribado a panagaramid iti basi nga arak. Ti serye ti riribuk ti nangiturong met iti gobierno a kolonia a nangbingay iti probinsia iti Ilocos Norte ken Ilocos Sur.<ref>{{Citation|title=Ano Ang Basi Revolt? Bakit Nahati Ang Ilocos? 🇵🇭🍷🤔|date=27 September 2020|url=https://www.youtube.com/watch?v=eArJ364uYNQ|language=en|access-date=2022-04-22}}</ref>
==== Dagiti Piesta ====
Dagiti piesta idiay Pilipinas ket naragragsak, dadakkel, ken marambakan buyogen ti adu a kinangayed ken panagpaspasindayag. Tunggal bulan ken tunggal siudad adda bukodna a kinaraniag a rumrummuar kadagiti piestada iti di kumurang a makalawas, no saan nga ad-adu pay. Tunggal ili idiay La Union ket addaan iti bukodna a fiesta, ket dagiti umili ti La Union ket addaan iti nainget a panagrambak. Malaksid iti dayta, adda sumagmamano a dadduma pay a naisangsangayan a piesta a maangay iti intero a La Union iti kada tawen:
'''Piesta ti Pindangan''' - Maysa a piesta a manglaglagip iti anibersario ti pannakaipasdek ti San Fernando kas maysa a siudad, a naipatungpal babaen ti plebisito idi Marso 20, 1998. Ti Pindangan ket termino ti Ilocano para iti lugar "a paggangasan ti karne iti init". Naawagan ti lugar iti "Pindangan" gapu ta adu a karne a na-sun-dried (nga adda asin) ti inaramid dagiti lumugar tapno mapreserba dayta.<ref>{{Cite web|title=Pindangan Festival 2019 in Philippines, photos, Fair, Festival when is Pindangan Festival 2019 – HelloTravel|url=https://www.hellotravel.com/events/pindangan-festival#:~:text=Pindangan%20Festival%20is%20the%20festival,February%2013%20that%20same%20year.|access-date=2022-04-24|website=www.hellotravel.com}}</ref>
'''Piesta ti Sillag''' - Fiesta ti Kalgaw idiay La Union, Sillag Poro Point Fiesta ti Silaw. Ti Sillag ket maysa a sao ti Ilocano a kaipapananna ti "ray ti bulan" wenno "pannakalawag" manipud iti Bulan. Ti piesta ket naipangpangruna iti tema dagiti silaw, nga adda dagiti nadumaduma nga aktibidad a mangrugi apaman a lumnek ti init idiay Poro Point.<ref>{{Cite web|last=Design|first=Halcyon Web|title=La Union Celebrates 7th Sillag Poro Point Festival Of Lights {{!}} Bases Conversion and Development Authority|url=https://bcda.gov.ph/announcements/la-union-celebrates-7th-sillag-poro-point-festival-lights|access-date=2022-04-24|website=bcda.gov.ph|language=en}}</ref>
'''Piesta ti Diro''' - Ti Diro ket Ilocano a sao a kaipapananna ti "honey" a mangirepresentar iti panagkaykaysa ken panagmaymaysa dagiti Bacnoteñans. "Maysa a Siudad, Maysa a Produkto" met daytoy ti Bacnotan iti sidong ti programa ti DTI. Dagiti opisial ken dagiti empleado manipud iti Head Office ken ti sanga ti Bacnotan ket nakipaset iti float parade ken nangibunong kadagiti regalo kadagiti residente. <ref>{{Cite web|title=Bacnotan|url=https://www.launiontayo.com.ph/municipality/bacnotan/|access-date=2022-04-24|website=La Union Tayo!|language=en-US|archive-date=2022-04-24|archive-url=https://web.archive.org/web/20220424021229/https://www.launiontayo.com.ph/municipality/bacnotan/|url-status=dead}}</ref>
'''Piesta ti Dinengdeng'''
Ti Piesta ti Dinengdeng ket isu ti opisial a piesta ti munisipalidad ti Agoo. Tinawen a maangay dayta iti kalgaw kas panangselebrar iti putahe a nakaalaanna iti naganna. Ti Dinengdeng ket isu ti termino ti Ilocano para iti aniaman a taraon a naidasay iti nateng. Kaaduanna a maisagsagana iti banga, maysa a lokal a termino para iti banga a paglutoan nga us-usaren dagiti kaputotan dagiti lokal a nagnaed idi un-unana.
'''Piesta ti Tinungbo''' Tinawen a selebrasion iti ili ti Pugo. Ti piesta ti Tinungbo ket naala ti naganna manipud iti lokal a dialekto a tinungbo, a daytoy ket maysa a patneng a wagas ti panagluto iti bagas ken nasam-it a danum ken dadduma pay a lokal a delicacy. Ti baro a kawayan a bambu, a tinawtawagan iti lokal a kas ti tubong, ket na-grill iti karbon wenno bassit nga apuy. <ref>{{Cite web|date=2016-12-12|title=Pugo town launches Tinungbo festival - HERALD EXPRESS {{!}} News in Cordillera and Northern Luzon|url=https://www.baguioheraldexpressonline.com/pugo-town-launches-tinungbo-festival/|access-date=2022-04-24|language=en-US|archive-date=2022-06-27|archive-url=https://web.archive.org/web/20220627015104/https://www.baguioheraldexpressonline.com/pugo-town-launches-tinungbo-festival/|url-status=dead}}</ref>
'''Piesta ti Timpuyog''' Ti maysa a piesta a maselebraran iti ili ti Caba, ti shat ipakitana dagiti produkto ti One Town a naaramid iti kawayan. Ti Timpuyog ket maysa a sao iti Ilocano a kaipapananna ti "panagkaykaysa, panagtinnulong, panagtitinnulong" wenno "panagkaykaysa".
'''Piesta ti Baggak''' Tunggal bulan ti Enero, pumigsa ti ili ti Bauang a mangangay iti daytoy agkakapintas a piesta. Kadawyan a ti baggak kaipapananna ti "bituen ti bigat" iti Ilocano ket tumakder para iti panagbannawag ti baro nga aldaw. Kabayatan daytoy a pasamak, daytoy ket mangiladawan ti Ilocano nga espiritu ti panagkaykaysa ken panagduduma ti kultura. <ref>{{Cite web|title=Festivities {{!}} Municipality of Bauang|url=http://bauangtgis.gov.ph/tourism/festivities/|access-date=2022-04-24|language=en-US|archive-date=2022-06-08|archive-url=https://web.archive.org/web/20220608010323/http://bauangtgis.gov.ph/tourism/festivities/|url-status=dead}} {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220608010323/http://bauangtgis.gov.ph/tourism/festivities/ |date=2022-06-08 }}</ref>
'''Piesta ti Daing''' Ti ili ti Santo Tomas ket naamammuan gapu iti Damortis dried fish (dagiti puesto a pagtaraon iti igid ti national highway) ti lokal a komersio, ken dagiti maipatulod. Maangay ti Piesta ti Daing iti tunggal Abril 20, a sarunuen ti tinawen a Fiesta ti ili iti tunggal Abril 24 ken 25.
'''Piesta ti Basi''' Maangay iti tunggal maikatlo a lawas ti Pebrero iti ili ti Naguilian tapno maramrambakan ti tradisional a basi nga arak a naaramid manipud iti gayang a naganna. Ti piesta ket kangrunaan a mangitandudo ti Basi a kas maysa a lokal a produkto ken dagiti kadawyan nga aktibidad ket mairaman ti panagsala iti kalsada, dagiti pasamak iti isport, ti agri-trade fair ken dagiti dadduma pay nga ay-ayam a paglinglingayan. <ref>{{Cite web|title=Naguilian|url=https://www.launiontayo.com.ph/municipality/naguilian/|access-date=2022-04-24|website=La Union Tayo!|language=en-US|archive-date=2023-04-25|archive-url=https://web.archive.org/web/20230425190456/https://www.launiontayo.com.ph/municipality/naguilian/|url-status=dead}}</ref>
'''Dagiti selebrasion ti anibersario ti pannakaipasdek ti La Union''' - Maangay iti agarup Marso, ti piesta para iti La Union Foundation Anniversary ket mangrambak iti pannakabukel ti probinsia idi 1850. Maysa kadagiti kangrunaan a pasetna ket ti Miss La Union wenno Mutia ti La Union a pasalip. <ref>{{Cite web|last=Marzan|first=Jerome|date=2023-02-20|title=La Union's Festive Anniversary Celebration Returns, Launches Ayat Fest 2023|url=https://launion.gov.ph/%F0%9D%97%9F%F0%9D%97%AE-%F0%9D%97%A8%F0%9D%97%BB%F0%9D%97%B6%F0%9D%97%BC%F0%9D%97%BB%F0%9D%98%80-%F0%9D%97%99%F0%9D%97%B2%F0%9D%98%80%F0%9D%98%81%F0%9D%97%B6%F0%9D%98%83%F0%9D%97%B2/|access-date=2023-10-08|website=Provincial Government of La Union|language=en-US|archive-date=2025-01-21|archive-url=https://web.archive.org/web/20250121013345/https://launion.gov.ph/%F0%9D%97%9F%F0%9D%97%AE-%F0%9D%97%A8%F0%9D%97%BB%F0%9D%97%B6%F0%9D%97%BC%F0%9D%97%BB%F0%9D%98%80-%F0%9D%97%99%F0%9D%97%B2%F0%9D%98%80%F0%9D%98%81%F0%9D%97%B6%F0%9D%98%83%F0%9D%97%B2/|url-status=dead}}</ref><ref>{{Cite web|last=|date=2018-03-09|title=Mutia ti La Union 2018|url=https://launion.gov.ph/mutia-ti-la-union-2018/|access-date=2023-10-08|website=Provincial Government of La Union|language=en-US|archive-date=2025-01-21|archive-url=https://web.archive.org/web/20250121012823/https://launion.gov.ph/mutia-ti-la-union-2018/|url-status=dead}}</ref>
Iti 174th Foundation Anniversary, ni Gobernador Raphaelle Veronica Ortega-David, maysa a lisensiado a piloto, idi Marso 2 ⁇ 3, 204, ti nangidaulo iti Second La Union Hot Air Balloon Show iti Poro Point bay-walk idiay San Fernando, La Union. Dagiti dadduma pay nga aktibidad ket mairaman ti La Union Static Display ken ti La Union Car Show.<ref>{{cite news|last1=Dumlao|first1=Artemio|date=March 1, 2024|title=Hot air balloon, thrill shows head to La Union|publisher=[[The Philippine Star]]|url=https://www.philstar.com/nation/2024/03/01/2337320/hot-air-balloon-thrill-shows-head-la-union|accessdate=March 2, 2024}}</ref>
== Economia ==
Ti ekonomia ti La Union ket idurduron ti tallo a kangrunaan a sektor: [[agrikultura]], [[industria]], ken [[serbisio]]. Ti sektor ti serbisio ket addaan ti nangruna a papel, a mangbukel ti 81.28% kadagiti amin a panggedan ti negosio, bayat a ti industria ket mangkontribusion iti 17.21% ken ti agrikultura ket 1.51%. Idi 2022, ti La Union ti maikadua a kapartakan ti idadakkelna nga ekonomia iti Rehion ti Ilocos, nga addaan iti 7.7% a kapartakan ti idadakkelna. Sigun iti preliminario a pattapatta manipud iti 2019 Provincial Human Development Index nga impablaak ti [[Philippine Statistics Authority]] (PSA), ti La Union ket nakagun-od iti 0.76, a mangipakita iti nangato a ranggo ti panagrang-ay. Ti [[Gross Domestic Product]] (GDP) ti probinsia idi 2022 ket napattapatta iti Php.118.60 bilion, a mangirepresentar iti 18.1% a paset ti dagup nga ekonomia ti rehion. Ti La Union ti maikadua iti GDP per capita, a nairekord iti Php.140,840 ken Php.124,580 iti dua a nagduduma a rukod.<ref name=":2">{{Cite web|title=Economic Performance of the Provinces of Ilocos Region {{!}} Philippine Statistics Authority {{!}} Region I|url=https://rsso01.psa.gov.ph/content/economic-performance-provinces-ilocos-region#:~:text=In%20the%20Ilocos%20Region,%20Ilocos,Ilocos%20Sur,%20with%207.1%20percent.&text=llocos%20Norte%20posted%20122.33%20thousand,the%20highest%20in%20llocos%20Region.|access-date=2024-10-08|website=rsso01.psa.gov.ph|archive-date=2024-10-08|archive-url=https://web.archive.org/web/20241008061103/https://rsso01.psa.gov.ph/content/economic-performance-provinces-ilocos-region#:~:text=In%20the%20Ilocos%20Region,%20Ilocos,Ilocos%20Sur,%20with%207.1%20percent.&text=llocos%20Norte%20posted%20122.33%20thousand,the%20highest%20in%20llocos%20Region.|url-status=dead}}</ref> Nupay kasta, impakita ti 2021 a datos manipud iti PSA ti panagadu ti napanglaw, a 13.90% iti populasion ken 10.70% kadagiti pamilia ti agbibiag iti baba ti linia ti kinapanglaw, manipud iti 5.20% ken 3.70% idi 2018.<ref>{{Cite web|title=La Union POPS PLAN 2023-2025|url=https://launion.gov.ph/wp-content/uploads/2023/03/POPS-Plan-2023-2025.pdf}}{{Natay a silpo|date=August 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref><ref name="2018PSAQuickStatLAUNION">{{Cite web|title=2018 Quickstat of La Union (Region I - Ilocos Region)|url=https://psa.gov.ph/statistics/quickstat/provincial-quickstat/2018/Region%2520I%2520%2528Ilocos%2520Region%2529/La%2520Union|access-date=2021-10-22|website=[[Philippine Statistics Authority]]}}</ref>
==== '''Ti Industrias ken Produkto''' ====
Ti La Union ket addaan iti aglaplapusanan nga [[Ekonomika|ekonomia]], a pakairamanan ti agrikultura, industria, ken serbisio. Ti [[Poro Point Freeport Zone]] wenno ti Port of San Fernando ket agserbi a kas aktibo a pagluganan ti barko, bayat a ti dati a Wallace Air Station ket nagbalinen a negosio ken industria a lugar tapno masuportaran dagiti komersio nga aktibidad.
Maitunos iti [[One Town One Product]] (OTOP) nga inisiatiba, ti lokal a gobierno ti La Union ket aktibo a mangitandudo iti entrepreneurship ken panangpartuat iti trabaho ken mangsuporta kadagiti babassit ken agdadakkel a negosio babaen ti panangilasin ken panangparang-ayda kadagiti produkto a manggundaway kadagiti nabaknang a produkto ti probinsia. Dagiti kangrunaan a produkto manipud iti La Union ket mairaman dagiti naikabil iti ima a lampin ([[inabel]])<ref>{{Cite web|title=Weaving Communities in Luzon|url=https://narrastudio.com/blogs/journal/weaving-communities-in-luzon|url-status=live|archive-url=https://web.archive.org/web/20200918223942/https://narrastudio.com/blogs/journal/weaving-communities-in-luzon|archive-date=2020-09-18|access-date=2022-04-05|website=Narra Studio|language=en}}</ref><ref name="WigTysmans">{{Cite book|last1=Valenciano|first1=Al M.|title=Inabel : Philippine textile from the Ilocos Region|last2=Tysmans|first2=Wig|publisher=ArtPostAsia|year=2015|isbn=9789710579303|edition=First|oclc=950450580}}</ref>, buyboy, basket, pagtokar, arak ti bagas (tapuey), arak ti gayang (basi), suka ti gayang (sukang Iloco), panagtrabaho iti kayo, panagtrabaho iti kawayan, nailian a tinapay ti bagas (kankanen), daan a muebles, sigarilio, niog, urbon ti baybay, malunggay, ken batbato. Kanayonanna, mangpataud ti probinsia kadagiti produkto a nagtaud iti bagas manipud iti Agoo, diro ken mushroom manipud iti Bacnotan, kasta met ti ubas ken guapple manipud iti Bauang. Dadduma pay a naisangsangayan a sagut ket mairaman ti yellow corn manipud San Juan, green corn manipud Tubao, highland vegetables ken tiger grass manipud Santol ken San Gabriel, dried fish manipud Sto. Tomas, milkfish (bangus) manipud Aringay, sea urchin manipud Balaoan, pebble stones manipud Luna, bamboo crafts manipud Caba, ken dagiti alikamen iti balay ken nakitikitan a kayo manipud Pugo ken Rosario.<ref>{{Cite web|title=In Pugo, La Union, Fathers Carve Better Livelihood with DOLE's Help|url=https://ro1.dole.gov.ph/news/in-pugo-la-union-fathers-carve-better-livelihood-with-doles-help/|access-date=2022-04-05|language=en-US|archive-date=2022-04-05|archive-url=https://web.archive.org/web/20220405030535/https://ro1.dole.gov.ph/news/in-pugo-la-union-fathers-carve-better-livelihood-with-doles-help/|url-status=dead}} {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220405030535/https://ro1.dole.gov.ph/news/in-pugo-la-union-fathers-carve-better-livelihood-with-doles-help/ |date=2022-04-05 }}</ref> Nalatak met ti probinsia gapu kadagiti ladawan ken eskultura nga inaramid dagiti lokal nga artista.<ref name="LaUnionGovPH-Softbroom">{{cite web|last1=Rudio|first1=Israel O.|title=La Union Soft Brooms: The First and the Original|url=http://launion.gov.ph/page.php?206|url-status=dead|archive-url=https://web.archive.org/web/20160624131213/http://launion.gov.ph/page.php?206|archive-date=24 June 2016|access-date=18 May 2016|website=Provincial Government of La Union (Official Website)}} {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160624131213/http://launion.gov.ph/page.php?206 |date=24 June 2016 }}</ref><ref>{{Cite web|title=In Pugo, La Union, Fathers Carve Better Livelihood with DOLE's Help|url=https://ro1.dole.gov.ph/news/in-pugo-la-union-fathers-carve-better-livelihood-with-doles-help/|access-date=2022-04-05|language=en-US|archive-date=2022-04-05|archive-url=https://web.archive.org/web/20220405030535/https://ro1.dole.gov.ph/news/in-pugo-la-union-fathers-carve-better-livelihood-with-doles-help/|url-status=dead}} {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220405030535/https://ro1.dole.gov.ph/news/in-pugo-la-union-fathers-carve-better-livelihood-with-doles-help/ |date=2022-04-05 }}</ref><ref>{{Cite web|title=One Town, One Product|url=https://www.launiontayo.com.ph/mall/one-town-one-product/|access-date=2024-10-02|website=La Union Tayo!|language=en-US|archive-date=2020-04-23|archive-url=https://web.archive.org/web/20200423034500/http://www.launiontayo.com.ph/mall/one-town-one-product/|url-status=dead}}</ref>
Ti La Union ket pagtaengan ti nadumaduma a multinasional nga industria, a mangkontribusion iti panagrang-ay ti ekonomia babaen ti panagpokus kadagiti pinansial a deklarasion, dagiti estrategia ti panaglako ken panag-marketing, ti panagrang-ay ti kompetisyon, ken dagiti firmograpiko a pannakaawat. Dagitoy nga industria iramanda dagiti prominente nga agar-aramid kas iti Universal Leaf Inc., HOLCIM Cement Inc., ken Shell Liquefied Petroleum Filling Station. Kanayonanna, ti Bauang Private Power Plant Corporation, Pepsi Cola Plant, Fortune Tobacco Corporation, ken Amianan Motors ket addaan iti napateg a paset iti rehion. Dagiti dadduma pay a nalatak a kompania ket mairaman ti Coca Cola Plant, Pilipinas Shell Petroleum Corporation, Poro Point Industrial Corporation, Steel Corporation, ken dagiti kangrunaan a depot a kas iti Petron, Caltex, ken Shell. Suportaran met ti La Union dagiti espesialisado nga industria a kas iti Soil Tech Agricultural Products Filipino ken ti B-Meg Satellite Plant, a mangpaadu pay iti industria ti probinsia.<ref>{{Cite web|last=Dun & Bradstreet|title=Discover Manufacturing Companies in La Union, Philippines|url=https://www.dnb.com/business-directory/company-information.manufacturing.ph.la_union.html}}</ref>
== Turismo ==
Ti La Union ti mangibilang iti bagina a kas ti Puso ti Agri-Turismo iti Amianan a Luzon inton 2025. Ti panagsaknap dagiti baro a pamay-an ti agrikultura ti nangpabileg iti sektor ti turismo iti probinsia, ta adu a talon ti mangbalbaliw kadagiti lugarda a pagturongan a mangipaay kadagiti nadumaduma nga aktibidad para kadagiti bisita. Idi 2022, 494,387 a turista ti simmarungkar iti probinsia, maysa a bilang nga immadu iti 550,359 idi 2023, a nangpataud iti nasurok a ⁇ 1 a bilion iti tourism receipts. Bayat ti umuna a kagudua ti 2024, adda 237,868 a bisita a nagdagus iti La Union, a ti promedio a kapaut ti panagyanda ket 1.37 nga aldaw, a nangyeg iti napattapatta a 462,210,706.59 iti tourism revenue. Dagitoy a bilang ipaganetgetda ti kinapateg ti turismo iti ekonomia ti La Union, nga addaan iti adu a sumarsarungkar a bisita ken dakkel a pinansial a kontribusion.<ref>{{Cite news|last=Philippine News Agency|date=February 2, 2024|title=La Union records 550K tourists in 2023|url=https://www.pna.gov.ph/articles/1218167#:~:text=MALASIQUI%2C%20Pangasinan%20%E2%80%93%20The%20province%20of,PHP1%20billion%20estimated%20tourism%20receipts.}}</ref>
Dagiti tallo a kangrunaan a destinasion ti turista idi 2023 ket ti San Juan, a nangatrakar iti 215,645 a bisita, ti Bauang nga addaan iti 100,762 a bisita, ken ti San Fernando City, nga addaan iti 97,726 a bisita. Dagitoy a destinasion ti mangipaganetget iti kinapintas ti probinsia a kas sentro ti turismo, a mangkontribusion iti lokal nga ekonomia ken iti dumakdakkel a reputasion ti La Union a kas maysa a kangrunaan a destinasion iti Amianan a Luzon.<ref>La Union Tourist Arrival 2024 - Love La Union<nowiki/>https://www.facebook.com/share/p/TLki8engkZnhJGJM/</ref>
Adu dagiti mabalin pagpasyaran iti il-ili ti La Union.<gallery>
|Templo ti Taoista (San Fernando)
Papeles:FvfBauangChurch0001 17.JPG|Simbaan da Santo Pedro ken Pablo (Bauang)
Papeles:Between the Rocks of Baroro River.tif|Karayan Baroro (Bacnotan)
Papeles:Surfing Capital of the Northern Philippines.jpg|Baybay Akinlaud Filipinas (San Juan)
Papeles:La Union-Tangadan Falls Adventure.jpg|Dissuor Tangadan (San Gabriel)
</gallery>
==Dagiti nagibasaran==
{{Reflist}}
{{La Union}}
{{Luzon lateral}}
[[Kategoria:Kailokuan]]
[[Kategoria:Dagiti probinsia ti Filipinas]]
9o6u12k2ip7epc62t2srkrgu8qkfx3s
Isabela
0
83
406130
406086
2026-07-09T09:38:59Z
~2026-38737-69
20223
/* Dagiti iti Media */
406130
wikitext
text/x-wiki
{{Infobox probinsia
| name = Isabela
| native_name =
| official_name =
| settlement_type = [[Dagiti probinsia ti Filipinas|Probinsia]]
| image_skyline =
| image_alt =
| image_caption =
| image_flag = Vlag Fil Isabela.gif
| flag_size = 120x80px
| image_seal = Ph_seal_isabela.png
| seal_size = 100x80px
| image_shield =
| shield_alt =
| nickname =
| motto =
| image_map = Ph_locator_isabela.svg
| map_alt =
| map_caption = Mapa iti Filipinas a mangipakita ti pakasarakan iti Isabela.
| coordinates = {{coord|format=dms|region:PH_type:adm1st|display=inline,title}}
| coordinates_footnotes =
| subdivision_type = [[Listaan dagiti naturay nga estado|Pagilian]]
| subdivision_name = {{wagayway|Filipinas}}
| subdivision_type1 = [[Dagiti rehion ti Filipinas|Rehion]]
| subdivision_name1 = [[Tanap ti Cagayan]] (Rehion II)
| established_title = Pannakabangon
| established_date = Mayo 01, 1856
| seat_type = Kapitolio
| seat = [[Ilagan, Isabela|Ilagan]]
| leader_party =
| government_footnotes = <ref>Dagiti daulo ti [http://web.archive.org/web/20130530173153/http://dilg.gov.ph/provinces.php probinsia]: [[Departamento iti Kaunegan ken Lokal a Gobierno]], [[Ciudad ti Quezon|Siudad ti Quezon]]- Naala idi 06 Enero 2013</ref>
| government_type = [[Dagiti probinsia ti Filipinas|Probinsia]]
| leader_title = [[Gobernador]]
| leader_name = Faustino "Bojie" G. Dy III
| leader_title1 = [[Bise Gobernador]]
| leader_name1 =
| area_total_km2 = 12556.8
| area_rank = Maika-2
| area_note =
| population_footnotes = <ref>{{Populasion ti Filipinas|Tanap ti Cagayan|Taudan}}</ref>
| population_total = {{Populasion ti Filipinas|Tanap ti Cagayan|<!--psgc a kodigo-->023100000}}
| population_as_of = {{Populasion ti Filipinas|Tanap ti Cagayan|TAWEN}}
| population_rank = Maika-15
| population_density_km2 = auto
| population_density_rank = Maika-65
| population_note =
| elevation_m =
| demographics_type1 = Panakabingbingay
| demographics1_footnotes =
| demographics1_title1 = [[Dagiti siudad ti Filipinas#Dagiti nawaya a siudad|Nawaya a siudad]]
| demographics1_info1 = 1
| demographics1_title2 = [[Dagiti siudad ti Filipinas#Pannakaidasig|Komponente a siudad]]
| demographics1_info2 = 2
| demographics1_title3 = [[Dagiti ili ti Filipinas|Munisipalidad]]
| demographics1_info3 = 34
| demographics1_title4 = [[Baranggay]]
| demographics1_info4 = 1,018 <br><small>mairaman dagiti [[Dagiti siudad ti Filipinas#Dagiti nawaya a siudad|Dagiti nawaya a siudad]]:</small> 1,055
| demographics1_title5 = [[Kamara_dagiti_Pannakabagi_iti_Filipinas#Distrito_a_panakaitakderan|Distrito]]
| demographics1_info5 = [[Dagiti lehislatibo a distrito iti Isabela|Umuna aginggana ti maikapat a distrito]]
| blank_name_sec1 = Pagsasao
| blank_info_sec1 = [[Pagsasao a Gaddáng|Gaddang]],[[Pagsasao nga Ilokano|Ilokano]], [[Pagsasao nga Itawis|Itawis]], [[Pagsasao a Tagalog|Tagalog]], [[Pagsasao nga Ingles|Ingles]]
| population_demonym =
| timezone = [[Oras idiay Filipinas|PHT]]
| utc_offset = +08
| postal_code_type = [[Listaan dagiti kodigo ti koreo idiay Filipinas|Koreo]]
| postal_code = [[Listaan_dagiti_kodigo_ti_koreo_idiay_Filipinas#Isabela|Kitaen ti listaan]]
| area_code_type = [[Dagiti numero ti telepono idiay Filipinas|Panagtawag]]
| area_code =
| iso_code = [[ISO 3166-2:PH|PH-ISA]]
| website = [http://www.isabela.ph www.isabela.ph]
| footnotes =
}}
Ti '''Isabela''' ket maysa a [[Dagiti probinsia ti Filipinas|probinsia]] iti [[Filipinas]] a masarakan iti [[Tanap ti Cagayan]] (Rehion II) iti [[Luzon]]. Ti ili ti [[Ilagan, Isabela|Ilagan]] ti kapitoliona ket kaaripingna iti abagatan dagiti probinsia ti [[Aurora]], [[Quirino]], [[Nueva Vizcaya]] ken [[Ifugao]]; iti lumaud, dagiti probinsia ti [[Mountain Province]] ken [[Kalinga]]; ken iti amianan, ti probinsia ti [[Cagayan]]. Ti Isabela ti maikadua a kadakkelan a probinsia iti Filipinas, ken ti kadakkelan iti isla ti Luzon.
==Heograpia==
Addaan ti Isabela iti 3 a siudad ken 34 nga ili.
====Siudad====
*[[Ciudad ti Cauayan|Siudad ti Cauayan]]
*[[Ciudad ti Santiago|Siudad ti Santiago]]
*[[Ilagan, Isabela|Siudad ti Ilagan]]
=== Dagiti ili ===
{{columns-list|colwidth=30em|
*[[Alicia, Isabela|Alicia]]
*[[Angadanan, Isabela|Angadanan]]
*[[Aurora, Isabela|Aurora]]
*[[Benito Soliven, Isabela|Benito Soliven]]
*[[Burgos, Isabela|Burgos]]
*[[Cabagan, Isabela|Cabagan]]
*[[Cabatuan, Isabela|Cabatuan]]
*[[Cordon, Isabela|Cordon]]
*[[Delfin Albano, Isabela|Delfin Albano]] (Magsaysay)
*[[Dinapigue, Isabela|Dinapigue]]
*[[Divilacan, Isabela|Divilacan]]
*[[Echague, Isabela|Echague]]
*[[Gamu, Isabela|Gamu]]
*[[Jones, Isabela|Jones]]
*[[Luna, Isabela|Luna]]
*[[Maconacon, Isabela|Maconacon]]
*[[Mallig, Isabela|Mallig]]
*[[Naguilian, Isabela|Naguilian]]
*[[Palanan, Isabela|Palanan]]
*[[Quezon, Isabela|Quezon]]
*[[Quirino, Isabela|Quirino]]
*[[Ramon, Isabela|Ramon]]
*[[Reina Mercedes, Isabela|Reina Mercedes]]
*[[Roxas, Isabela|Roxas]]
*[[San Agustin, Isabela|San Agustin]]
*[[San Guillermo, Isabela|San Guillermo]]
*[[San Isidro, Isabela|San Isidro]]
*[[San Manuel, Isabela|San Manuel]]
*[[San Mariano, Isabela|San Mariano]]
*[[San Mateo, Isabela|San Mateo]]
*[[San Pablo, Isabela|San Pablo]]
*[[Santa Maria, Isabela|Santa Maria]]
*[[Santo Tomas, Isabela|Santo Tomas]]
*[[Tumauini, Isabela|Tumauini]]
}}
== Demograpia ==
{{Pakasaritaan ti senso ti Filipinas}}
== Dagiti iti Media ==
*DZIA-AM 567 kHz (Audiovisual Communicators, Inc. OTC Broadcast Production Corporation)
*DWRH 648 kHz Santiago (Pacific Broadcasting System)
*DZNC 801 kHz Bombo Radyo Cauayan
*DZMR 1143 kHz Santiago
*DWET-AM 1179 kHz Santiago
*DWJQ 1503 kHz Cordon (Audiovisual Communicators, Inc. Jaime R. Queddeng Productions)
==Dagiti nagibasaran==
{{Reflist}}
{{Isabela}}
{{Luzon lateral}}
[[Kategoria:Kailokuan|Isabela]]
[[Kategoria:Dagiti probinsia ti Filipinas|Isabela]]
ot2bn0ryfsdj0bngrh04gbgcssioj1q
406131
406130
2026-07-09T10:16:24Z
~2026-38737-69
20223
/* Dagiti iti Media */
406131
wikitext
text/x-wiki
{{Infobox probinsia
| name = Isabela
| native_name =
| official_name =
| settlement_type = [[Dagiti probinsia ti Filipinas|Probinsia]]
| image_skyline =
| image_alt =
| image_caption =
| image_flag = Vlag Fil Isabela.gif
| flag_size = 120x80px
| image_seal = Ph_seal_isabela.png
| seal_size = 100x80px
| image_shield =
| shield_alt =
| nickname =
| motto =
| image_map = Ph_locator_isabela.svg
| map_alt =
| map_caption = Mapa iti Filipinas a mangipakita ti pakasarakan iti Isabela.
| coordinates = {{coord|format=dms|region:PH_type:adm1st|display=inline,title}}
| coordinates_footnotes =
| subdivision_type = [[Listaan dagiti naturay nga estado|Pagilian]]
| subdivision_name = {{wagayway|Filipinas}}
| subdivision_type1 = [[Dagiti rehion ti Filipinas|Rehion]]
| subdivision_name1 = [[Tanap ti Cagayan]] (Rehion II)
| established_title = Pannakabangon
| established_date = Mayo 01, 1856
| seat_type = Kapitolio
| seat = [[Ilagan, Isabela|Ilagan]]
| leader_party =
| government_footnotes = <ref>Dagiti daulo ti [http://web.archive.org/web/20130530173153/http://dilg.gov.ph/provinces.php probinsia]: [[Departamento iti Kaunegan ken Lokal a Gobierno]], [[Ciudad ti Quezon|Siudad ti Quezon]]- Naala idi 06 Enero 2013</ref>
| government_type = [[Dagiti probinsia ti Filipinas|Probinsia]]
| leader_title = [[Gobernador]]
| leader_name = Faustino "Bojie" G. Dy III
| leader_title1 = [[Bise Gobernador]]
| leader_name1 =
| area_total_km2 = 12556.8
| area_rank = Maika-2
| area_note =
| population_footnotes = <ref>{{Populasion ti Filipinas|Tanap ti Cagayan|Taudan}}</ref>
| population_total = {{Populasion ti Filipinas|Tanap ti Cagayan|<!--psgc a kodigo-->023100000}}
| population_as_of = {{Populasion ti Filipinas|Tanap ti Cagayan|TAWEN}}
| population_rank = Maika-15
| population_density_km2 = auto
| population_density_rank = Maika-65
| population_note =
| elevation_m =
| demographics_type1 = Panakabingbingay
| demographics1_footnotes =
| demographics1_title1 = [[Dagiti siudad ti Filipinas#Dagiti nawaya a siudad|Nawaya a siudad]]
| demographics1_info1 = 1
| demographics1_title2 = [[Dagiti siudad ti Filipinas#Pannakaidasig|Komponente a siudad]]
| demographics1_info2 = 2
| demographics1_title3 = [[Dagiti ili ti Filipinas|Munisipalidad]]
| demographics1_info3 = 34
| demographics1_title4 = [[Baranggay]]
| demographics1_info4 = 1,018 <br><small>mairaman dagiti [[Dagiti siudad ti Filipinas#Dagiti nawaya a siudad|Dagiti nawaya a siudad]]:</small> 1,055
| demographics1_title5 = [[Kamara_dagiti_Pannakabagi_iti_Filipinas#Distrito_a_panakaitakderan|Distrito]]
| demographics1_info5 = [[Dagiti lehislatibo a distrito iti Isabela|Umuna aginggana ti maikapat a distrito]]
| blank_name_sec1 = Pagsasao
| blank_info_sec1 = [[Pagsasao a Gaddáng|Gaddang]],[[Pagsasao nga Ilokano|Ilokano]], [[Pagsasao nga Itawis|Itawis]], [[Pagsasao a Tagalog|Tagalog]], [[Pagsasao nga Ingles|Ingles]]
| population_demonym =
| timezone = [[Oras idiay Filipinas|PHT]]
| utc_offset = +08
| postal_code_type = [[Listaan dagiti kodigo ti koreo idiay Filipinas|Koreo]]
| postal_code = [[Listaan_dagiti_kodigo_ti_koreo_idiay_Filipinas#Isabela|Kitaen ti listaan]]
| area_code_type = [[Dagiti numero ti telepono idiay Filipinas|Panagtawag]]
| area_code =
| iso_code = [[ISO 3166-2:PH|PH-ISA]]
| website = [http://www.isabela.ph www.isabela.ph]
| footnotes =
}}
Ti '''Isabela''' ket maysa a [[Dagiti probinsia ti Filipinas|probinsia]] iti [[Filipinas]] a masarakan iti [[Tanap ti Cagayan]] (Rehion II) iti [[Luzon]]. Ti ili ti [[Ilagan, Isabela|Ilagan]] ti kapitoliona ket kaaripingna iti abagatan dagiti probinsia ti [[Aurora]], [[Quirino]], [[Nueva Vizcaya]] ken [[Ifugao]]; iti lumaud, dagiti probinsia ti [[Mountain Province]] ken [[Kalinga]]; ken iti amianan, ti probinsia ti [[Cagayan]]. Ti Isabela ti maikadua a kadakkelan a probinsia iti Filipinas, ken ti kadakkelan iti isla ti Luzon.
==Heograpia==
Addaan ti Isabela iti 3 a siudad ken 34 nga ili.
====Siudad====
*[[Ciudad ti Cauayan|Siudad ti Cauayan]]
*[[Ciudad ti Santiago|Siudad ti Santiago]]
*[[Ilagan, Isabela|Siudad ti Ilagan]]
=== Dagiti ili ===
{{columns-list|colwidth=30em|
*[[Alicia, Isabela|Alicia]]
*[[Angadanan, Isabela|Angadanan]]
*[[Aurora, Isabela|Aurora]]
*[[Benito Soliven, Isabela|Benito Soliven]]
*[[Burgos, Isabela|Burgos]]
*[[Cabagan, Isabela|Cabagan]]
*[[Cabatuan, Isabela|Cabatuan]]
*[[Cordon, Isabela|Cordon]]
*[[Delfin Albano, Isabela|Delfin Albano]] (Magsaysay)
*[[Dinapigue, Isabela|Dinapigue]]
*[[Divilacan, Isabela|Divilacan]]
*[[Echague, Isabela|Echague]]
*[[Gamu, Isabela|Gamu]]
*[[Jones, Isabela|Jones]]
*[[Luna, Isabela|Luna]]
*[[Maconacon, Isabela|Maconacon]]
*[[Mallig, Isabela|Mallig]]
*[[Naguilian, Isabela|Naguilian]]
*[[Palanan, Isabela|Palanan]]
*[[Quezon, Isabela|Quezon]]
*[[Quirino, Isabela|Quirino]]
*[[Ramon, Isabela|Ramon]]
*[[Reina Mercedes, Isabela|Reina Mercedes]]
*[[Roxas, Isabela|Roxas]]
*[[San Agustin, Isabela|San Agustin]]
*[[San Guillermo, Isabela|San Guillermo]]
*[[San Isidro, Isabela|San Isidro]]
*[[San Manuel, Isabela|San Manuel]]
*[[San Mariano, Isabela|San Mariano]]
*[[San Mateo, Isabela|San Mateo]]
*[[San Pablo, Isabela|San Pablo]]
*[[Santa Maria, Isabela|Santa Maria]]
*[[Santo Tomas, Isabela|Santo Tomas]]
*[[Tumauini, Isabela|Tumauini]]
}}
== Demograpia ==
{{Pakasaritaan ti senso ti Filipinas}}
== Dagiti iti Media ==
*DWNT-AM 567 kHz (Audiovisual Communicators, Inc. OTC Broadcast Production Corporation)
*DWRH 648 kHz Santiago (Pacific Broadcasting System)
*DZNC 801 kHz Bombo Radyo Cauayan
*DZMR 1143 kHz Santiago
*DWET-AM 1179 kHz Santiago
*DWJQ 1503 kHz Cordon (Audiovisual Communicators, Inc. Jaime R. Queddeng Productions)
==Dagiti nagibasaran==
{{Reflist}}
{{Isabela}}
{{Luzon lateral}}
[[Kategoria:Kailokuan|Isabela]]
[[Kategoria:Dagiti probinsia ti Filipinas|Isabela]]
nyw7solsledk3fvzcxmkakqch4agfdk
406132
406131
2026-07-09T10:20:28Z
~2026-38737-69
20223
/* Dagiti iti Media */
406132
wikitext
text/x-wiki
{{Infobox probinsia
| name = Isabela
| native_name =
| official_name =
| settlement_type = [[Dagiti probinsia ti Filipinas|Probinsia]]
| image_skyline =
| image_alt =
| image_caption =
| image_flag = Vlag Fil Isabela.gif
| flag_size = 120x80px
| image_seal = Ph_seal_isabela.png
| seal_size = 100x80px
| image_shield =
| shield_alt =
| nickname =
| motto =
| image_map = Ph_locator_isabela.svg
| map_alt =
| map_caption = Mapa iti Filipinas a mangipakita ti pakasarakan iti Isabela.
| coordinates = {{coord|format=dms|region:PH_type:adm1st|display=inline,title}}
| coordinates_footnotes =
| subdivision_type = [[Listaan dagiti naturay nga estado|Pagilian]]
| subdivision_name = {{wagayway|Filipinas}}
| subdivision_type1 = [[Dagiti rehion ti Filipinas|Rehion]]
| subdivision_name1 = [[Tanap ti Cagayan]] (Rehion II)
| established_title = Pannakabangon
| established_date = Mayo 01, 1856
| seat_type = Kapitolio
| seat = [[Ilagan, Isabela|Ilagan]]
| leader_party =
| government_footnotes = <ref>Dagiti daulo ti [http://web.archive.org/web/20130530173153/http://dilg.gov.ph/provinces.php probinsia]: [[Departamento iti Kaunegan ken Lokal a Gobierno]], [[Ciudad ti Quezon|Siudad ti Quezon]]- Naala idi 06 Enero 2013</ref>
| government_type = [[Dagiti probinsia ti Filipinas|Probinsia]]
| leader_title = [[Gobernador]]
| leader_name = Faustino "Bojie" G. Dy III
| leader_title1 = [[Bise Gobernador]]
| leader_name1 =
| area_total_km2 = 12556.8
| area_rank = Maika-2
| area_note =
| population_footnotes = <ref>{{Populasion ti Filipinas|Tanap ti Cagayan|Taudan}}</ref>
| population_total = {{Populasion ti Filipinas|Tanap ti Cagayan|<!--psgc a kodigo-->023100000}}
| population_as_of = {{Populasion ti Filipinas|Tanap ti Cagayan|TAWEN}}
| population_rank = Maika-15
| population_density_km2 = auto
| population_density_rank = Maika-65
| population_note =
| elevation_m =
| demographics_type1 = Panakabingbingay
| demographics1_footnotes =
| demographics1_title1 = [[Dagiti siudad ti Filipinas#Dagiti nawaya a siudad|Nawaya a siudad]]
| demographics1_info1 = 1
| demographics1_title2 = [[Dagiti siudad ti Filipinas#Pannakaidasig|Komponente a siudad]]
| demographics1_info2 = 2
| demographics1_title3 = [[Dagiti ili ti Filipinas|Munisipalidad]]
| demographics1_info3 = 34
| demographics1_title4 = [[Baranggay]]
| demographics1_info4 = 1,018 <br><small>mairaman dagiti [[Dagiti siudad ti Filipinas#Dagiti nawaya a siudad|Dagiti nawaya a siudad]]:</small> 1,055
| demographics1_title5 = [[Kamara_dagiti_Pannakabagi_iti_Filipinas#Distrito_a_panakaitakderan|Distrito]]
| demographics1_info5 = [[Dagiti lehislatibo a distrito iti Isabela|Umuna aginggana ti maikapat a distrito]]
| blank_name_sec1 = Pagsasao
| blank_info_sec1 = [[Pagsasao a Gaddáng|Gaddang]],[[Pagsasao nga Ilokano|Ilokano]], [[Pagsasao nga Itawis|Itawis]], [[Pagsasao a Tagalog|Tagalog]], [[Pagsasao nga Ingles|Ingles]]
| population_demonym =
| timezone = [[Oras idiay Filipinas|PHT]]
| utc_offset = +08
| postal_code_type = [[Listaan dagiti kodigo ti koreo idiay Filipinas|Koreo]]
| postal_code = [[Listaan_dagiti_kodigo_ti_koreo_idiay_Filipinas#Isabela|Kitaen ti listaan]]
| area_code_type = [[Dagiti numero ti telepono idiay Filipinas|Panagtawag]]
| area_code =
| iso_code = [[ISO 3166-2:PH|PH-ISA]]
| website = [http://www.isabela.ph www.isabela.ph]
| footnotes =
}}
Ti '''Isabela''' ket maysa a [[Dagiti probinsia ti Filipinas|probinsia]] iti [[Filipinas]] a masarakan iti [[Tanap ti Cagayan]] (Rehion II) iti [[Luzon]]. Ti ili ti [[Ilagan, Isabela|Ilagan]] ti kapitoliona ket kaaripingna iti abagatan dagiti probinsia ti [[Aurora]], [[Quirino]], [[Nueva Vizcaya]] ken [[Ifugao]]; iti lumaud, dagiti probinsia ti [[Mountain Province]] ken [[Kalinga]]; ken iti amianan, ti probinsia ti [[Cagayan]]. Ti Isabela ti maikadua a kadakkelan a probinsia iti Filipinas, ken ti kadakkelan iti isla ti Luzon.
==Heograpia==
Addaan ti Isabela iti 3 a siudad ken 34 nga ili.
====Siudad====
*[[Ciudad ti Cauayan|Siudad ti Cauayan]]
*[[Ciudad ti Santiago|Siudad ti Santiago]]
*[[Ilagan, Isabela|Siudad ti Ilagan]]
=== Dagiti ili ===
{{columns-list|colwidth=30em|
*[[Alicia, Isabela|Alicia]]
*[[Angadanan, Isabela|Angadanan]]
*[[Aurora, Isabela|Aurora]]
*[[Benito Soliven, Isabela|Benito Soliven]]
*[[Burgos, Isabela|Burgos]]
*[[Cabagan, Isabela|Cabagan]]
*[[Cabatuan, Isabela|Cabatuan]]
*[[Cordon, Isabela|Cordon]]
*[[Delfin Albano, Isabela|Delfin Albano]] (Magsaysay)
*[[Dinapigue, Isabela|Dinapigue]]
*[[Divilacan, Isabela|Divilacan]]
*[[Echague, Isabela|Echague]]
*[[Gamu, Isabela|Gamu]]
*[[Jones, Isabela|Jones]]
*[[Luna, Isabela|Luna]]
*[[Maconacon, Isabela|Maconacon]]
*[[Mallig, Isabela|Mallig]]
*[[Naguilian, Isabela|Naguilian]]
*[[Palanan, Isabela|Palanan]]
*[[Quezon, Isabela|Quezon]]
*[[Quirino, Isabela|Quirino]]
*[[Ramon, Isabela|Ramon]]
*[[Reina Mercedes, Isabela|Reina Mercedes]]
*[[Roxas, Isabela|Roxas]]
*[[San Agustin, Isabela|San Agustin]]
*[[San Guillermo, Isabela|San Guillermo]]
*[[San Isidro, Isabela|San Isidro]]
*[[San Manuel, Isabela|San Manuel]]
*[[San Mariano, Isabela|San Mariano]]
*[[San Mateo, Isabela|San Mateo]]
*[[San Pablo, Isabela|San Pablo]]
*[[Santa Maria, Isabela|Santa Maria]]
*[[Santo Tomas, Isabela|Santo Tomas]]
*[[Tumauini, Isabela|Tumauini]]
}}
== Demograpia ==
{{Pakasaritaan ti senso ti Filipinas}}
== Dagiti iti Media ==
*DZDT-AM 567 kHz (Audiovisual Communicators, Inc. OTC Broadcast Production Corporation)
*DWRH 648 kHz Santiago (Pacific Broadcasting System)
*DZNC 801 kHz Bombo Radyo Cauayan
*DZMR 1143 kHz Santiago
*DWET-AM 1179 kHz Santiago
*DWJQ 1503 kHz Cordon (Audiovisual Communicators, Inc. Jaime R. Queddeng Productions)
==Dagiti nagibasaran==
{{Reflist}}
{{Isabela}}
{{Luzon lateral}}
[[Kategoria:Kailokuan|Isabela]]
[[Kategoria:Dagiti probinsia ti Filipinas|Isabela]]
m704b2lvzmc68bi2auyuzirt19hekd9
406134
406132
2026-07-09T11:42:13Z
~2026-38737-69
20223
/* Dagiti iti Media */
406134
wikitext
text/x-wiki
{{Infobox probinsia
| name = Isabela
| native_name =
| official_name =
| settlement_type = [[Dagiti probinsia ti Filipinas|Probinsia]]
| image_skyline =
| image_alt =
| image_caption =
| image_flag = Vlag Fil Isabela.gif
| flag_size = 120x80px
| image_seal = Ph_seal_isabela.png
| seal_size = 100x80px
| image_shield =
| shield_alt =
| nickname =
| motto =
| image_map = Ph_locator_isabela.svg
| map_alt =
| map_caption = Mapa iti Filipinas a mangipakita ti pakasarakan iti Isabela.
| coordinates = {{coord|format=dms|region:PH_type:adm1st|display=inline,title}}
| coordinates_footnotes =
| subdivision_type = [[Listaan dagiti naturay nga estado|Pagilian]]
| subdivision_name = {{wagayway|Filipinas}}
| subdivision_type1 = [[Dagiti rehion ti Filipinas|Rehion]]
| subdivision_name1 = [[Tanap ti Cagayan]] (Rehion II)
| established_title = Pannakabangon
| established_date = Mayo 01, 1856
| seat_type = Kapitolio
| seat = [[Ilagan, Isabela|Ilagan]]
| leader_party =
| government_footnotes = <ref>Dagiti daulo ti [http://web.archive.org/web/20130530173153/http://dilg.gov.ph/provinces.php probinsia]: [[Departamento iti Kaunegan ken Lokal a Gobierno]], [[Ciudad ti Quezon|Siudad ti Quezon]]- Naala idi 06 Enero 2013</ref>
| government_type = [[Dagiti probinsia ti Filipinas|Probinsia]]
| leader_title = [[Gobernador]]
| leader_name = Faustino "Bojie" G. Dy III
| leader_title1 = [[Bise Gobernador]]
| leader_name1 =
| area_total_km2 = 12556.8
| area_rank = Maika-2
| area_note =
| population_footnotes = <ref>{{Populasion ti Filipinas|Tanap ti Cagayan|Taudan}}</ref>
| population_total = {{Populasion ti Filipinas|Tanap ti Cagayan|<!--psgc a kodigo-->023100000}}
| population_as_of = {{Populasion ti Filipinas|Tanap ti Cagayan|TAWEN}}
| population_rank = Maika-15
| population_density_km2 = auto
| population_density_rank = Maika-65
| population_note =
| elevation_m =
| demographics_type1 = Panakabingbingay
| demographics1_footnotes =
| demographics1_title1 = [[Dagiti siudad ti Filipinas#Dagiti nawaya a siudad|Nawaya a siudad]]
| demographics1_info1 = 1
| demographics1_title2 = [[Dagiti siudad ti Filipinas#Pannakaidasig|Komponente a siudad]]
| demographics1_info2 = 2
| demographics1_title3 = [[Dagiti ili ti Filipinas|Munisipalidad]]
| demographics1_info3 = 34
| demographics1_title4 = [[Baranggay]]
| demographics1_info4 = 1,018 <br><small>mairaman dagiti [[Dagiti siudad ti Filipinas#Dagiti nawaya a siudad|Dagiti nawaya a siudad]]:</small> 1,055
| demographics1_title5 = [[Kamara_dagiti_Pannakabagi_iti_Filipinas#Distrito_a_panakaitakderan|Distrito]]
| demographics1_info5 = [[Dagiti lehislatibo a distrito iti Isabela|Umuna aginggana ti maikapat a distrito]]
| blank_name_sec1 = Pagsasao
| blank_info_sec1 = [[Pagsasao a Gaddáng|Gaddang]],[[Pagsasao nga Ilokano|Ilokano]], [[Pagsasao nga Itawis|Itawis]], [[Pagsasao a Tagalog|Tagalog]], [[Pagsasao nga Ingles|Ingles]]
| population_demonym =
| timezone = [[Oras idiay Filipinas|PHT]]
| utc_offset = +08
| postal_code_type = [[Listaan dagiti kodigo ti koreo idiay Filipinas|Koreo]]
| postal_code = [[Listaan_dagiti_kodigo_ti_koreo_idiay_Filipinas#Isabela|Kitaen ti listaan]]
| area_code_type = [[Dagiti numero ti telepono idiay Filipinas|Panagtawag]]
| area_code =
| iso_code = [[ISO 3166-2:PH|PH-ISA]]
| website = [http://www.isabela.ph www.isabela.ph]
| footnotes =
}}
Ti '''Isabela''' ket maysa a [[Dagiti probinsia ti Filipinas|probinsia]] iti [[Filipinas]] a masarakan iti [[Tanap ti Cagayan]] (Rehion II) iti [[Luzon]]. Ti ili ti [[Ilagan, Isabela|Ilagan]] ti kapitoliona ket kaaripingna iti abagatan dagiti probinsia ti [[Aurora]], [[Quirino]], [[Nueva Vizcaya]] ken [[Ifugao]]; iti lumaud, dagiti probinsia ti [[Mountain Province]] ken [[Kalinga]]; ken iti amianan, ti probinsia ti [[Cagayan]]. Ti Isabela ti maikadua a kadakkelan a probinsia iti Filipinas, ken ti kadakkelan iti isla ti Luzon.
==Heograpia==
Addaan ti Isabela iti 3 a siudad ken 34 nga ili.
====Siudad====
*[[Ciudad ti Cauayan|Siudad ti Cauayan]]
*[[Ciudad ti Santiago|Siudad ti Santiago]]
*[[Ilagan, Isabela|Siudad ti Ilagan]]
=== Dagiti ili ===
{{columns-list|colwidth=30em|
*[[Alicia, Isabela|Alicia]]
*[[Angadanan, Isabela|Angadanan]]
*[[Aurora, Isabela|Aurora]]
*[[Benito Soliven, Isabela|Benito Soliven]]
*[[Burgos, Isabela|Burgos]]
*[[Cabagan, Isabela|Cabagan]]
*[[Cabatuan, Isabela|Cabatuan]]
*[[Cordon, Isabela|Cordon]]
*[[Delfin Albano, Isabela|Delfin Albano]] (Magsaysay)
*[[Dinapigue, Isabela|Dinapigue]]
*[[Divilacan, Isabela|Divilacan]]
*[[Echague, Isabela|Echague]]
*[[Gamu, Isabela|Gamu]]
*[[Jones, Isabela|Jones]]
*[[Luna, Isabela|Luna]]
*[[Maconacon, Isabela|Maconacon]]
*[[Mallig, Isabela|Mallig]]
*[[Naguilian, Isabela|Naguilian]]
*[[Palanan, Isabela|Palanan]]
*[[Quezon, Isabela|Quezon]]
*[[Quirino, Isabela|Quirino]]
*[[Ramon, Isabela|Ramon]]
*[[Reina Mercedes, Isabela|Reina Mercedes]]
*[[Roxas, Isabela|Roxas]]
*[[San Agustin, Isabela|San Agustin]]
*[[San Guillermo, Isabela|San Guillermo]]
*[[San Isidro, Isabela|San Isidro]]
*[[San Manuel, Isabela|San Manuel]]
*[[San Mariano, Isabela|San Mariano]]
*[[San Mateo, Isabela|San Mateo]]
*[[San Pablo, Isabela|San Pablo]]
*[[Santa Maria, Isabela|Santa Maria]]
*[[Santo Tomas, Isabela|Santo Tomas]]
*[[Tumauini, Isabela|Tumauini]]
}}
== Demograpia ==
{{Pakasaritaan ti senso ti Filipinas}}
== Dagiti iti Media ==
*DZDO-AM 567 kHz (Audiovisual Communicators, Inc. OTC Broadcast Production Corporation)
*DWRH 648 kHz Santiago (Pacific Broadcasting System)
*DZNC 801 kHz Bombo Radyo Cauayan
*DZMR 1143 kHz Santiago
*DWET-AM 1179 kHz Santiago
*DWJQ 1503 kHz Cordon (Audiovisual Communicators, Inc. Jaime R. Queddeng Productions)
==Dagiti nagibasaran==
{{Reflist}}
{{Isabela}}
{{Luzon lateral}}
[[Kategoria:Kailokuan|Isabela]]
[[Kategoria:Dagiti probinsia ti Filipinas|Isabela]]
n6uu8s8qzp3p59fnwtzw0hujk5e1vio
Listaan dagiti isla babaen ti kalawa
0
41656
406133
405077
2026-07-09T10:31:14Z
InternetArchiveBot
14943
Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5
406133
wikitext
text/x-wiki
Daytoy a '''listaan dagiti isla babaen ti kalawa''' ket iramanna amin dagiti [[isla]] iti lubong nga addaan iti nalawlawa 2,500 km<sup>2</sup> ({{nowrap|970 sq mi}}) ken dagiti nadumaduma nga isla a sumurok iti 500 km<sup>2</sup> ({{nowrap|193 sq mi}}), ken naurnos dagitoy iti agpababa babaen ti kalawa. Para iti panangiyasping, naipakita pay dagiti [[kontinente]].
== Dagiti kontinental a masa ti daga ==
[[Papeles:Australia-Greenland size comparison.svg|thumb|Ti panangiyasping a kadakkel ti [[Australia (kontinente)|kabassitan a kontinente (Australia)]] ken ti [[Greenland|kadakkelan nga isla (Greenland)]]. Iti abagatan ti nangruna a daga ti Australia ket ti [[Tasmania]], ken isu pay daytoy ti maika-26 a kadakkelan nga isla.]]
<!-- over 2,500,000 km^2 -->
Urayno dagiti kontinental a [[Daga#Masa ti daga|masa ti daga]] a nalista dita ket kadawyan a tinawtawagan iti is-isla, dagita ket daga nga intero a napalikmutan babaen ti danum (malaksid kadagiti saan unay a nangruna a maipapan iti heolohia iti [[Kanal Suez|Suez]] ken [[Kanal Panama]]). Iti pagbanagan, dagitoy ket dadakkel nga isla ket naipakitada para iti dayta a rason. Dagiti pigura ket karkulo ken para laeng iti kontinental a [[nangruna a daga]]. Nupay kasta, babaen dagiti dadduma a tao, ikeddengda a ti nangruna a daga ti Australia ket maysa nga isla.
<!-- Do not break this list into separate continents – the article is about landmasses surrounded by water, and continental status is irrelevant -->
{| class="sortable wikitable"
|-
! Ranggo !! Masa ti daga !! Kalawa<br />(km<sup>2</sup>) !! Kalawa<br />(sq mi) !! Pagilian wenno pagpagilian
|-
| 1 || [[Apro-Eurasia]] || 85,000,000 || 33,200,000 || Nadumaduma
|-
| 2 || [[Kaamerikaan]] || 42,300,000 || 16,400,000 || Nadumaduma
|-
| 3 || [[Antartika]]{{refn|group="Note"|Ti [[Antartika]] ket espesial a kaso: no ti yelon ket saan a maikeddeng a kas daga, ngem kas danum, daytoy ket saan nga agmaymaysa a masa ti daga, ngem nadumaduma a luglugar ti daga iti basbassit a kalawa, gapu ta ti pagbeddengan nga "ice-bedrock" ket adda iti baba ti pantar ti baybay kadagiti adu a rehion ti kontinente. No maikkat ti abongotna, adda met dagiti bato nga agdama nga adda iti baba ti pantar ti baybay ket tumpawto gapu ta maikkatto ti dagsen ti yelo,<ref>[http://www.geo.utexas.edu/courses/387h/PAPERS/Oppenheimer%201998%20Nature.pdf ''Global warming and the stability of the West Antarctic Ice Sheet''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100623022622/http://www.geo.utexas.edu/courses/387h/PAPERS/Oppenheimer%201998%20Nature.pdf |date=2010-06-23 }}, Michael Oppenheimer, 1998 (kitaen ti mapa ti Antartika a mangipakpakita kadagiti rehion a ti bedrock ket adda iti baba ti pantar ti baybay)</ref> urayno daytoyto ket makontra-tignay, ken dagiti dadduma a lugar ti kontinente ket malabsan, babaen ti [[Pantar ti baybay#Lokal ken eustatiko a pantar ti baybayl|eustatiko]] nga ingangato ti [[pantar ti baybay]].<ref>{{cite journal|author1=Jonathan L. Bamber|author2=River|author3=Vermeersen|author4= LeBrocq|title=Reassessment of the Potential Sea-Level Rise from a Collapse of the West Antarctic Ice Sheet|journal=Science|date=Mayo 2009|volume=324|issue=59295|pages=901–903|doi=10.1126/science.1169335|url=http://www.sciencemag.org/content/324/5929/901.short|accessdate=3 Hunio 2013|pmid=19443778}}</ref>}} || 14,000,000 || 5,400,000 || Awan (nadumaduma a pagpagilian ket addaan iti [[Dagiti panagtunton ti teritorio ti Antartika|teritorial a panagtunton]])
|-
| 4 || [[Australia (kontinente)|Australia]]{{refn|group="Note"|Ti [[Australia (kontinente)|Australia]] ket ad-adu ngem mamitlo a dakdakkel iti kalawa ngem ti [[Greenland]], ti kadakkelan nga isla. Ti Australia ket sagpaminsan a tinawtawagan iti "Ti Kontinente nga Isla", ken sagpaminsan a naik-ikkan iti papeles a kas ti "Kadakkelan nga isla iti Daga ngem ti kabassitan a kontinente".<ref>{{cite web |url=http://www.dfat.gov.au/aib/island_continent.html |title=Australia in Brief – Department of Foreign Affairs and Trade |publisher=Dfat.gov.au |accessdate=2010-08-30 |archive-date=2003-08-20 |archive-url=https://web.archive.org/web/20030820155859/http://www.dfat.gov.au/aib/island_continent.html |url-status=dead }}</ref>}} || 7,600,000 || 2,900,000 || {{AUS}}
|}
== Is-isla (dagup nga 18) a sumurok iti {{pagbaliwen|100000|km2|sqmi|abbr=on}} ==
Urayno ti isla ket, iti sapasap, ket ti ania man a masa ti daga a kompleto a napalikmutan iti danum, adda met dagiti panangipalawag a mangilaksid dagiti masa ti daga a dakkelen a maikeddeng a dagiti kontinente. A mangikabil iti [[Australia]] iti naud-udi a naibaga a kategoria (urayno adda dagiti argumento a maaramid no daytoy ket teknikal a kontinente, wenno paset laeng iti dakdakkel a kontinente a tinawtawagan pat iti [[Australia (kontinente)|Australia]]) ken mangaramid ti Greenland a kas ti kadakkelan nga isla. Tapno mausar para iti panangidasig, daytoy a listaan dagiti isla ket mangrugi iti [[Greenland]].
{| class="sortable wikitable"
|-
! Ranggo !! Nagan ti isla !! Kalawa<br />(km<sup>2</sup>)<ref name="autogenerated5">{{cite web |url=http://islands.unep.ch/TiKalawa.htm |title=Islands By Land Area |publisher=Islands.unep.ch |accessdate=2010-08-01 }}{{Natay a silpo|date=September 2022 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> !! Kalawa<br />(sq mi) !! Pagilian wenno pagpagilian
|-
| 1 || [[Heograpia ti Greenland|Greenland]]{{refn|group="Note"|It is thought that beneath the [[Greenland ice sheet|ice sheet]] Greenland may be three separate islands.<ref>[http://www.sfgate.com/cgi-bin/article.cgi?f=/c/a/2006/07/02/MNGS0JM7611.DTL&hw=arctic&sn=007&sc=325 "Greenland's huge ice sheet is melting far faster than scientists expected"] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110916222502/http://www.sfgate.com/cgi-bin/article.cgi?f=/c/a/2006/07/02/MNGS0JM7611.DTL&hw=arctic&sn=007&sc=325 |date=2011-09-16 }}, ''San Francisco Chronicle'', 2 July 2006.</ref> Whether the places where the ice-bedrock boundary reaches below the sea level are land or sea is a matter of definition. The usual definition is that Greenland is one major island.}}|| {{nts|2130800|2,130,800}}<ref name="jc">{{cite web|url=http://www.worldislandinfo.com |title=Joshua Calder's World Island Info |publisher=Worldislandinfo.com |accessdate=2010-08-30}}</ref> || 822,706 || {{GRL}}, konstituente ti pagilian ti {{wagayway|Pagarian ti Dinamarka}}
|-
| 2 || [[Baro a Guinea]] || {{nts|785753|785,753}} || 303,381 || {{IDN}} ([[Papua (Probinsia ti Indonesia)|Papua]] ken [[Laud a Papua (probinsia)|Laud a Papua]]) ken {{PNG}}
|-
| 3 || [[Borneo]] || {{nts|748168|748,168}} || 288,869 || {{BRN}}, {{IDN}} ([[Tengnga a Kalimantan|Tengnga]], [[Daya a Kalimantan|Daya]], [[Amianan a Kalimantan|Amianan]], [[Abagatan a Kalimantan|Abagatan]] ken [[Laud a Kalimantan]]) ken{{MYS}} ([[Sabah]] ken [[Sarawak]])
|-
| 4 || [[Heograpia ti Madagascar|Madagascar]] || {{nts|587713|587,713}} || 226,917 || {{MAD}}
|-
| 5 || [[Isla Baffin]] || {{nts|507451|507,451}}<ref name="Canada">{{cite web |url=http://atlas.nrcan.gc.ca/site/english/learningresources/facts/islands.html |title=Atlas of Canada |publisher=Atlas.nrcan.gc.ca |date=2009-08-12 |accessdate=2010-08-30 |archiveurl=https://web.archive.org/web/20130122002132/http://atlas.nrcan.gc.ca/site/english/learningresources/facts/islands.html |archivedate=2013-01-22 }} {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130122002132/http://atlas.nrcan.gc.ca/site/english/learningresources/facts/islands.html |date=2013-01-22 }}</ref> || 195,928 || {{CAN}} ([[Nunavut]])
|-
| 6 || [[Sumatra]] || {{nts|480848|480,848}} || 187,831 || {{IDN}} ([[Aceh]], [[Bengkulu]], [[Jambi]], [[Lampung (probinsia)|Lampung]], [[Riau]] ken [[Amianan a Sumatra|Amianan]], [[Abagatan a Sumatra|Abagatan]] ken [[Laud a Sumatra]])
|-
| 7 || [[Honshu]] || 225,800 || 87,182 || {{JPN}} (Dagiti rehion ti [[Rehion ti Chūbu|Chūbu]], [[Rehion ti Chūgoku|Chūgoku]], [[Rehion ti Kansai|Kansai]], [[Rehion ti Kantō|Kantō]] ken [[Rehion ti Tōhoku|Tōhoku]])
|-
| 8 ||[[Isla Victoria (Kanada)|Isla Victoria]] || 217,291<ref name="Canada" /> || 83,897 || {{CAN}} ([[Amianan a laud a Terteritorio]] ken [[Nunavut]])
|-
| 9 || [[Gran Britania]] || 209,331 || 80,823 || {{UK}} ([[Inglatera]], [[Eskosia]] ken [[Gales]])
|-
| 10 || [[Isla Ellesmere]] || 196,236<ref name="Canada" /> || 75,767 || {{CAN}} ([[Nunavut]])
|-
| 11 || [[Sulawesi]] || 180,681 || 69,761 || {{IDN}} (Dagiti probinsia ti [[Gorontalo (probinsia)|Gorontalo]] ken [[Tengnga a Sulawesi|Tengnga]], [[Amianan a Sulawesi|Amianan]], [[Abagatan a Sulawesi|Abagatan]], [[Abagatan a Daya a Sulawesi|Abagatan Daya]] ken [[Laud a Sulawesi]])
|-
| 12 || [[South Island]] || 145,836 || 56,308 || {{NZ}} (Dagiti rehion ti [[Canterbury, Baro a Selanda|Canterbury]], [[Otago]], [[Rehion ti Southland|Southland]], [[West Coast, New Zealand|West Coast]], [[Distrito ti Tasman|Tasman]], [[Nelson, Baro a Selanda|Nelson]], [[Rehion ti Marlborough Region|Marlborough]])
|-
| 13 || [[Java]] || 138,794 || 53,589 || {{IDN}} (Dagiti probinsia ti [[Banten]], [[Jakarta]], [[Espesial a Rehion ti Yogyakarta|Yogyakarta]] ken [[Tengnga a Java|Tengnga]], [[Daya a Java|Daya]] ken [[Laud a Java]])
|-
| 14 || [[North Island]] || 111,583 || 43,082 || {{NZ}} (Dagiti rehion ti [[Rehion ti Northland|Northland]], [[Rehion ti Aucklandn|Auckland]], [[Rehion ti Waikato|Waikato]], [[Rehion ti Gisborne|Gisborne]], [[Rehion ti Luek ti Plenty|Luek ti Plenty]], [[Rehion ti Taranaki|Taranaki]], [[Rehion ti Luek ni Hawke|Luek ni Hawke]], [[Rehion ti Manawatu-Wanganui|Manawatu-Wanganui]] ken [[Rehion ti Wellington|Wellington]])
|-
| 15 || [[Luzon]] || 109,965 || 42,458 || {{PHI}} (Dagiti rehion ti [[Rehion ti Bicol|Bicol]], [[Tanap ti Cagayan]], [[CALABARZON]], [[Tengnga a Luzon]], [[Rehion Administratibo ti Kordiliera|Kordiliera]], [[Rehion ti Ilocos|Ilocos]] ken [[Metro Manila|Nailian a Kapitolio]])
|-
| 16 || [[Newfoundland (isla)|Newfoundland]] || 108,860<ref name="Canada" /> || 42,031 || {{CAN}} ([[Newfoundland ken Labrador]])
|-
| 17 || [[Heograpia ti Kuba|Kuba (nangruna nga isla)]] || 104,556 || 40,369 || {{CUB}}
|-
| 18 || [[Heograpia ti islandia|Islandia (nangruna nga isla)]] || 101,826 || 39,315 || {{ISL}}
|-
|}
== Is-isla (dagup nga 27) {{pagbaliwen|25000|–|100000|km2|sqmi|abbr=on}} ==
{| class="sortable wikitable"
|-
! Ranggo!! Nagan ti isla !! Kalawa<br />(km<sup>2</sup>)<ref name="autogenerated5" /> !! Kalawa<br />(sq mi) !! Pagilian wenno pagpagilian
|-
| 19 || [[Mindanao]] || 97,530 || 36,657 || {{PHI}} ([[Caraga]], [[Rehion ti Davao|Davao]], [[Agwaywayas a Rehion iti Muslim a Mindanao|Muslim a Mindanao]], [[Amianan a Mindanao]], [[SOCCSKSARGEN]] ken [[Peninsula ti Zamboanga]])
|-
| 20 || [[Irlanda]] || 84,421<ref name="irlgeog">{{cite web |url=http://www.gov.ie/en/essays/geography.html |title=Heograpia ti Ireland |publisher=Government of Ireland |accessdate=2009-11-11 |last=Nolan |first=Professor William |archive-date=2009-11-24 |archive-url=https://web.archive.org/web/20091124012641/http://www.gov.ie/en/essays/geography.html |url-status=dead }} {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20091124012641/http://www.gov.ie/en/essays/geography.html |date=2009-11-24 }}</ref> || 32,595 || {{wagayway|Republic of Ireland}} ken {{wagayway|Nagkaykaysa a Pagarian}} ([[Akin-amianan nga Irlanda]])
|-
| 21 || [[Hokkaido]] || 78,719 || 30,394 || {{JPN}} ([[Hokkaido|Rehion ti Hokkaido]])
|-
| 22 || [[Hispaniola]] || 76,480 || 29,530 || {{DOM}} ken {{HAI}}
|-
| 23 || [[Sakhalin]] || 72,493 || 27,989 || {{RUS}} ([[Sakhalin Oblast]])
|-
| 24 || [[Is-isla Banks]] || 70,028<ref name="Canada" /> || 27,038 || {{CAN}} ([[Amianan a Laud a Terteritorio]])
|-
| 25 || [[Heograpia ti Sri Lanka|Sri Lanka (nangruna nga isla)]] || 65,268<ref name="jc" /> || 25,200 || {{SRI}}
|-
| 26 || [[Heograpia ti Tasmania|Tasmania]] || 64,519 || 24,911 || {{AUS}} ([[Tasmania]])
|-
| 27 || [[Isla Devon]] || 55,247<ref name="Canada" /> || 21,331 || {{CAN}} ([[Nunavut]]) (kadakkelan a saan a matagtagitao nga isla iti lubong)
|-
| 28 || [[Isla Alexander]] || 49,070 || 18,946 || None ([[Dagiti panagtunton ti teritorio ti Antartika]] babaen ti {{ARG}} (sangkapaset), {{CHI}} ken {{UK}})
|-
| 29 || [[Isla Grande de Tierra del Fuego]] || 47,401 || 18,302 || {{ARG}} ([[Probinsia ti Tierra del Fuego (Arhentina)|Probinsia ti Tierra del Fuego]]) ken {{CHI}} ([[Rehion ti Magallanes y la Antártica Chilena]])
|-
| 30 || [[Isla Severny]] ([[Novaya Zemlya]], Amianan) || 47,079 || 18,177 || {{RUS}} ([[Arkhangelsk Oblast]])
|-
| 31 || [[Isla Berkner]] || 43,873 || 16,939 || Awan ([[Dagiti panagtunton ti teritorio ti Antartika]] babaen ti {{ARG}}, {{CHI}} (sangkapaset) ken {{UK}})
|-
| 32 || [[Isla Axel Heiberg]] || 43,178<ref name="Canada" /> || 16,671 || {{CAN}} ([[Nunavut]])
|-
| 33 || [[Isla Melville (Amianan a laud a Terteritorio ken Nunavut)|Isla Melville]] || 42,149<ref name="Canada" /> || 16,274 || {{CAN}} ([[Amianan a laud a Terteritorio]] ken [[Nunavut]])
|-
| 34 || [[Isla Southampton]] || 41,214<ref name="Canada" /> || 15,913 || {{CAN}} ([[Nunavut]])
|-
| 35 || [[Marajó]] || 40,100<ref name="jc" /> || 15,483 || {{BRA}} ([[Pará]])
|-
| 36 || [[Spitsbergen]] || 37,814<ref name="autogenerated6">{{cite web|url=http://www.ssb.no/aarbok/kart/i.html |title=Statistisk ĺrbok 2009: Geografisk oversikt |language = Norwego|publisher=Ssb.no |accessdate=2010-08-01}}</ref> || 14,600 || {{NOR}} ([[Svalbard]])
|-
| 37 || [[Kyūshū]] || 37,437 || 14,455 || {{JPN}} ([[Kyūshū|Rehion ti Kyūshū]])
|-
| 38 || [[Taiwan (isla)|Taiwan (Formosa)]] || 35,883<ref>[http://sowf.moi.gov.tw/stat/month/m1-01.xls Monthly Bulletin of Interior Statistics 2011.12] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140329071215/http://sowf.moi.gov.tw/stat/month/m1-01.xls |date=2014-03-29 }}, Department of Statistics, Ministry of the Interior, Taiwan/R.O.C.</ref> || 13,855 || {{ROC-TW}}<ref group="Note">The Republic of China (ROC) is a state commonly referred to as Taiwan. It is also diplomatically occasionally known as Chinese Taipei or other names. The ROC is no longer a United Nations member since late 1971 and regarded by UN as Taiwan, Province of China (Kitaen pay One-China policy and Political status of Taiwan). It is currently recognized by the Holy See and 23 UN member states and with de facto international relations with most others. Taiwan keeps substantial political, economic, and military relations with the United States, Japan, EU countries among major states. The political status of the ROC and the legal status of Taiwan (alongside the territories under the ROC jurisdiction since 1945) are in dispute. The ROC should not be confused with the People's Republic of China (PRC) which is usually referred to as China, or the Republic of Taiwan proposed by supporters of Taiwan independence.</ref>
|-
| 39 || [[New Britain]] || 35,145 || 13,570 || {{PNG}}
|-
| 40 || [[Isla ti Prinsipe ti Gales (Nunavut)|Isla ti Prinsipe ti Gales]] || 33,339<ref name="Canada" /> || 12,872 || {{CAN}} ([[Nunavut]])
|-
| 41 || [[Isla Yuzhny]] ([[Novaya Zemlya]], Abagatan) || 33,246 || 12,836 || {{RUS}} ([[Arkhangelsk Oblast]])
|-
| 42 || [[Hainan]] || 33,210 || 12,822 || {{PRC}} ([[Hainan|Probinsia ti Hainan]])
|-
| 43 || [[Isla Vancouver]] || 31,285<ref name="Canada" /> || 12,079 || {{CAN}} ([[British Columbia]])
|-
| 44 || [[Timor]] || 28,418 || 10,972 || {{ETM}} ken {{IDN}} ([[Daya a Nusa Tenggara]])
|-
| 45 || [[Sicilia]] || 25,662 || 9,908 || {{ITA}}
|}
== Is-isla (dagup nga 32) {{pagbaliwen|10000|–|25000|km2|sqmi|abbr=on}} ==
{| class="sortable wikitable"
|-
! Ranggo !! Nagan ti isla !! Kalawa<br />(km<sup>2</sup>)<ref name="autogenerated5" /> !! Kalawa<br />(sq mi) !! Pagilian wenno pagpagilian
|-
| 46 || [[Isla Somerset (Nunavut)|Isla Somerset]] || 24,786<ref name="Canada" /> || 9,570 || {{CAN}} ([[Nunavut]])
|-
| 47 || [[Isla Kotelny/Faddeyevsky]] || 24,000 || 9,266 || {{RUS}} ([[Republika ti Sakha]])
|-
| 48 || [[Sardinia]] || 23,949 || 9,247 || {{ITA}}
|-
| 49 || [[Isla Bananal|Bananal]] || 19,162<ref name="jc" /> || 7,400 || {{BRA}} ([[Tocantins (estado)|Tocantins]]) (maikadua a kadakkelan a [[fluvial]] nga isla iti lubong)
|-
| 50 || [[Shikoku]] || 18,545 || 7,160 || {{JPN}} ([[Shikoku|Rehion ti Shikoku]])
|-
| 51 || [[Halmahera]] || 18,040 || 6,865 || {{IDN}} ([[Amianan a Maluku]])
|-
| 52 || [[Seram]] || 17,454 || 6,621 || {{IDN}} ([[Maluku (probinsia)|Maluku]])
|-
| 53 || [[Heograpia ti New Caledonia|New Caledonia (nangruna nga isla)]] || 16,648 || 6,467 || {{wagayway|New Caledonia}}, [[Kolektibidad ti Sui generis]] ti {{FRA}}
|-
| 54 || [[Isla Bathurst(Kanada)|Isla Bathurst]] || 16,042<ref name="Canada" /> || 6,194 || {{CAN}} ([[Nunavut]])
|-
| 55 || [[Isla Prinsipe Prince Patrick]] || 15,848<ref name="Canada" /> || 6,119 || {{CAN}} ([[Amianan a laud a Terteritorio]])
|-
| 56 || [[Isla Thurston]] || 15,700<ref name="jc" /> || 6,050 || Awan (saan a natunton nga isla ti [[Antartika]])
|-
| 57 || [[Nordaustlandet]] || 14,467<ref name="autogenerated6" /> || 5,586 || {{NOR}} ([[Svalbard]])
|-
| 58 || [[Sumbawa]] || 14,386 || 5,554 || {{IDN}} ([[Laud a Nusa Tenggara]])
|-
| 59 || [[Isla Rebolusion ti Oktubre]] (Oktyabrskoy Revolyutsii) || 14,204 || 5,471 || {{RUS}} ([[Krasnoyarsk Krai]])
|-
| 60 || [[Flores]] || 14,154 || 5,464 || {{IDN}} ([[Daya a Nusa Tenggara]])
|-
| 61 || [[Isla Ari William]] || 13,111<ref name="Canada" /> || 5,062 || {{CAN}} ([[Nunavut]])
|-
| 62 ||[[Isla Negros|Negros]] || 13,075 || 5,048 || {{PHI}} ([[Rehion ti Isla ti Negros]])
|-
| 63 || [[Samar]] || 12,849 || 4,961 || {{PHI}} ([[Daya a Visayas]])
|-
| 64 || [[Palawan (isla)|Palawan]] || 12,189 || 4,706 || {{PHI}} ([[MIMAROPA]])
|-
| 65 || [[Panay]] || 12,011 || 4,637 || {{PHI}} ([[Laud a Visayas]])
|-
| 66 || [[Tupinambarana]] (N.B. Itan ket naisinsina kadagiti uppat nga isla)|| 11,850<ref name="jc" /> || 4,576 || {{BRA}} ([[Amazonas (Estado ti Brasil)|Amazonas]])
|-
| 67 || [[Isla Yos Sudarso|Yos Sudarso]] || 11,742 || 4,534 || {{IDN}} ([[Papua (Probinsia ti Indonesia)|Papua]])
|-
| 68 || [[Isla Bangka|Bangka]] || 11,413 || 4,407 || {{IDN}} ([[Is-isla Bangka-Belitung]])
|-
| 69 || [[Isla Ellef Ringnes]] || 11,295<ref name="Canada" /> || 4,361 || {{CAN}} ([[Nunavut]])
|-
| 70 || [[Isla Bolshevik]] || 11,206 || 4,327 || {{RUS}} ([[Krasnoyarsk Krai]])
|-
| 71 || [[Heograpia ti Hamaika|Hamaikaa]] || 11,190 || 4,320 || {{JAM}}
|-
| 72 || [[Isla Bylot]] || 11,067<ref name="Canada" /> || 4,273 || {{CAN}} ([[Nunavut]])
|-
| 73 || [[Sumba]] || 10,711 || 4,135 || {{IDN}} ([[Daya a Nusa Tenggara]])
|-
| 74 || [[Mindoro]] || 10,572 || 4,082 || {{PHI}} ([[MIMAROPA]])
|-
| 75 || [[Viti Levu]] || 10,531 || 4,066 || {{FIJ}}
|-
| 76 || [[Hawaii (isla)|Hawai'i (Dakkel nga Isla)]] || 10,434 || 4,029 || {{USA}} ([[Hawaii]])
|-
| 77 || [[Isla Rawis Breton]] || 10,311<ref name="Canada" /> || 3,981 || {{CAN}} ([[Nova Scotia]])
|}
== Is-isla (40 Total) {{pagbaliwen|5000|–|10000|km2|sqmi|abbr=on}} ==
{| class="sortable wikitable"
|-
! Ranggo !! Nagan ti isla !! Kalawa<br />(km<sup>2</sup>)<ref name="autogenerated5" /> !! Kalawa<br />(sq mi) !! Pagilian wenno pagpagilian
|-
| 78 || [[Isla Prinsipe Charles]] || 9,521<ref name="Canada" /> || 3,676 || {{CAN}} ([[Nunavut]])
|-
| 79 || [[Isla Bougainville|Bougainville]] || 9,318 || 3,598 || {{PNG}} ([[Agwaywayas a Rehion ti Bougainville]])
|-
| 80 || [[Isla Kodiak]] || 9,311 || 3,595<ref>{{cite news|last=Dunham|first=Mike|url=http://www.adn.com/2010/07/31/1389864/turns-out-kodiak-is-largest-us.html|title=Turns out Kodiak is largest U.S. island, depending on viewpoint|newspaper=Anchorage Daily News|date=Hulio 31, 2010|access-date=2015-11-02|archive-date=2010-08-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20100802230249/http://www.adn.com/2010/07/31/1389864/turns-out-kodiak-is-largest-us.html|url-status=dead}} {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100802230249/http://www.adn.com/2010/07/31/1389864/turns-out-kodiak-is-largest-us.html |date=2010-08-02 }}</ref> || {{USA}} ([[Alaska]])
|-
| 81 || [[Heograpia ti Cyprus|Cyprus]] || 9,234 || 3,572 || {{CYP}}, {{wagayway|Akrotiri and Dhekelia}} ([[Sovereign Base Area|SBAs]] ti [[Nagkaykaysa a Pagarian]]), ken ''{{TRNC}}''<ref group="Note">Ti Turko a Republika ti Akin-amianan a Cyprus ket agtunton ken mangtengngel ti isla ti Cyprus, uray no saan daytoy a bigbigin iti ania man a pagilian malaksid ti [[Turkia]].</ref>
|-
| 82 || [[Heograpia ti Puerto Rico|Puerto Rico]] || 9,100 || 3,435 || {{PRI}}, insular a lugar ti {{USA}}
|-
| 83 || [[Isla Komsomolets]] || 8,812 || 3,402 || {{RUS}} ([[Krasnoyarsk Krai]])
|-
| 84 || [[Corsica]] || 8,741 || 3,351 || {{FRA}} ([[Corsica]])
|-
| 85 || [[Isla Disko|Qeqertarsuaq (Disko)]] || 8,612 || 3,312 || {{GRL}}
|-
| 86 || [[Isla Carney=|Isla Carney]] || 8,500<ref name="jc" /> || 3,300 || Awan (saan a matunton nga isla ti [[Antartika]])
|-
| 87 || [[Isla Chiloé|Chiloé]] || 8,478 || 3,273 || {{CHI}} ([[Rehion ti Los Lagos]])
|-
| 88 || [[Buru]] || 8,473 || 3,271 || {{IDN}} ([[Maluku (probinsia)|Maluku]])
|-
| 89 || [[Crete]] || 8,350 || 3,224 || {{GRE}} ([[Crete]])
|-
| 90 || [[Isla Anticosti]] || 7,941<ref name="Canada" /> || 3,066 || {{CAN}} ([[Quebec]])
|-
| 91 || [[Isla Roosevelt, Antartika|Isla Roosevelt]] || 7,910 || 3,054 || Awan ([[Dagiti panagtunton ti teritorio ti Antartika|Tinunton a teritorio ti Anatartika]] babaen ti{{NZ}})
|-
| 92 || [[Isla Wrangel]] (Vrangelya) || 7,866 || 3,037 || {{RUS}} ([[Chukotka Autonomo nga Okrug]])
|-
| 93 || [[New Ireland (isla)|New Ireland]] || 7,404 || 2,859 || {{PNG}}
|-
| 94 || [[Leyte]] || 7,368 || 2,785 || {{PHI}} ([[Daya a Visayas]])
|-
| 95 || [[Zealand (Dinamarka)|Zealand (Sjælland)]] || 7,031<ref name="autogenerated1">{{cite web |url=http://www2.kms.dk/C1256AED004EA666/(AllDocsByDocId)/1D7EE8822587E667C1256AEF0030ABF6?open&pa |title=Kort & Matrikelstyrelsen – Střrste řer |date=2003-09-23 |accessdate=2010-08-01 |archive-date=2020-05-21 |archive-url=https://web.archive.org/web/20200521080543/http://www2.kms.dk/C1256AED004EA666/(AllDocsByDocId)/1D7EE8822587E667C1256AEF0030ABF6?open&pa%2F |url-status=dead }} {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200521080543/http://www2.kms.dk/C1256AED004EA666/(AllDocsByDocId)/1D7EE8822587E667C1256AEF0030ABF6?open&pa%2F |date=2020-05-21 }}</ref> || 2,715 || {{DEN}} ([[Rhion ti Zealand|Zealand]] ken [[Kapitolio a Rehion ti Dinamarka|Kapitolio a Rehionn]])
|-
| 96 || [[Isla Cornwallis, Nunavut|Isla Cornwallis]] || 6,995<ref name="Canada" /> || 2,701 || {{CAN}} ([[Nunavut]])
|-
| 97 || [[Isla Prinsipe ti Gales (Alaska)|Isla Prinsipe ti Gales ]] || 6,675 || 2,577 || {{USA}} ([[Alaska]])
|-
| 98 || [[Is-isla Kerguelen|Kerguelen (nangruna nga isla) (Isla Desolasion)]] || 6,617 || 2,555 || {{ATF}}, [[Ballasiw taaw a teritorio (Pransia)|ballasiw taaw a teritorio]] ti {{FRA}}
|-
| 99 || [[East Falkland|Isla Soledad]] || 6,605 || 2,550 || {{FLK}}, ballasiw taaw a teritorio ti {{UK}}
|-
| 100 || [[Isla Siple]] || 6,390 || 2,500 || Awan (saan a natunton nga isla ti [[Antartika]])
|-
| 101 || [[Isla Graham]] || 6,361<ref name="Canada" /> || 2,456 || {{CAN}} ([[British Columbia]])
|-
| 102 || [[Baro a Siberia]] (Novaya Sibir) || 6,201 || 2,394 || {{RUS}} ([[Republika ti Sakha]])
|-
| 103 || [[Isla Melville, Akin-amianan a Terteritorio|Isla Melville]] || 5,765 || 2,234 || {{AUS}} ([[Akin-amianan a Terteritorio]])
|-
| 104 || [[Isla Prinsipe Edward]] || 5,620<ref name="Canada" /> || 2,170 || {{CAN}} ([[Isla Prinsipe Edward]])
|-
| 105 || [[Vanua Levu]] || 5,587 || 2,157 || {{FIJ}} ([[Akin-amianan a Dibision, Fiji|Akin-amianan a Dibision]])
|-
| 106 || [[Isla Wellington]] || 5,556 || 2,145 || {{CHI}} ([[Rehion ti Magallanes y la Antártica Chilena]])
|-
| 107 || [[Isla Coats]] || 5,498<ref name="Canada" /> || 2,123 || {{CAN}} ([[Nunavut]])
|-
| 108 || [[Bali]] || 5,416 || 2,091 || {{IDN}} ([[Bali]])
|-
| 109 || [[Isla Chichagof]] || 5,388 || 2,080 || {{USA}} ([[Alaska]])
|-
| 110 || [[Guadalcanal]] || 5,353 || 2,047 || {{SOL}}
|-
| 111 || [[Isla Amund Ringnes]] || 5,255<ref name="Canada" /> || 2,029 || {{CAN}} ([[Nunavut]])
|-
| 112 || [[Isla Nalatak a Lyakhovsky|Nalatak a Lyakhovsky (Bolshoy Lyakhovsky)]] || 5,157 || 1,991 || {{RUS}} ([[Republika ti Sakha]])
|-
| 113 || [[Isla San Lorenzo]] || 5,135 || 1,983 || {{USA}} ([[Alaska]])
|-
| 114 || [[Isla Riesco]] || 5,110<ref name="jc" /> || 1,973 || {{CHI}} ([[Rehion ti Magallanes y la Antártica Chilena]])
|-
| 115 || [[Edgeøya]] || 5,073<ref name="autogenerated6" /> || 1,959 || {{NOR}} ([[Svalbard]])
|-
| 116 || [[Isla Ari Mackenzie]] || 5,048<ref name="Canada" /> || 1,949 || {{CAN}} ([[Amianan a laud a Terteritorio]] ken [[Nunavut]])
|-
| 117 || [[Trinidad]] || 5,009 || 1,864 || {{TRI}}
|}
== Is-isla (dagup nga 60) {{pagbaliwen|2500|–|5000|km2|sqmi|abbr=on}} ==
{| class="sortable wikitable"
|-
! Ranggo !! Nagan ti isla !! Kalawa<br />(km<sup>2</sup>)<ref name="autogenerated5" /> !! Kalawa<br />(sq mi) !! Pagilian wenno pagpagilian
|-
| 118 || [[Kolguyev]] || 4,968 || 1,918 || {{RUS}} ([[Nenets Autonomo nga Okrug]])
|-
| 119 || [[Ilha Grande do Gurupá]] || 4,864 || 1,878 || {{BRA}} ([[Pará]])
|-
| 120 || [[Isla Isabela (Ecuador)|Isabela]] || 4,711 || 1,819 || {{ECU}} ([[Probinsia ti Galápagos]])
|-
| 121 || [[North Jutlandic Island]] (Vendsyssel-Thy) || 4,685<ref name="autogenerated1" /> || 1,809 || {{DEN}} ([[Rehion ti Amianan a Dinamarka|Amianan a Dinamarka]]) (piskal apaset ti peninsula ti [[Jutland]] aginggana idi 1825)
|-
| 122 || [[Lombok]] || 4,625 || 1,786 || {{IDN}} ([[Laud a Nusa Tenggara]])
|-
| 123 || [[West Falkland]] || 4,532 || 1,750 || {{FLK}}, ballasiw taaw a teritorio ti {{UK}}
|-
| 124 || [[Belitung]] || 4,478 || 1,729 || {{IDN}} ([[Is-isla Bangka-Belitung]])
|-
| 125 || [[Cebu]] || 4,468 || 1,725 || {{PHI}} ([[Tengnga a Visayas]])
|-
| 126 || [[Isla Adelaide]] || 4,463 || 1,723 || Awan ([[Dagiti panagtunton ti teritorio ti Antartika]] babaen ti {{ARG}}, {{CHI}} ken {{UK}})
|-
| 127 || [[isla Stefansson]] || 4,463<ref name="Canada" /> || 1,723 || {{CAN}} ([[Nunavut]])
|-
| 128 || [[Isla Madura|Madura]] || 4,429 || 1,710 || {{IDN}} ([[Daya a Java]])
|-
| 129 || [[Buton]] || 4,408 || 1,699 || {{IDN}} ([[Abagatan a Daya a Sulawesi]])
|-
| 130 || [[Isla Kangaroo]] || 4,374 || 1,689 || {{AUS}} ([[Abagatan nga Australia]])
|-
| 131 || [[Isla Admiralidad]] || 4,362 || 1,684 || {{USA}} ([[Alaska]])
|-
| 132 || [[Isla Nunivak]] || 4,209<ref name="jc" /> || 1,625 || {{USA}} ([[Alaska]])
|-
| 133 || [[Isla Unimak]] || 4,119 || 1,590 || {{USA}} ([[Alaska]])
|-
| 134 || [[Isla Hoste|Hoste]] || 4,117<ref name="jc" /> || 1,590 || {{CHI}} ([[Rehion ti Magallanes y la Antártica Chilena]])
|-
| 135 || [[Isla Spaatz]] || 4,100 || 1,583 || Awan ([[Dagiti panagtunton ti teritorio ti Antartika]] babaen ti {{CHI}} ken {{UK}})
|-
| 136 || [[Isla Baranof]] || 4,064 || 1,569 || {{USA}} ([[Alaska]])
|-
| 137 || [[Nias]] || 4,048 || 1,563 || {{IDN}} ([[Amianan a Sumatra]])
|-
| 138 || [[Espiritu Santo]] || 3,956 || 1,527 || {{VAN}}
|-
| 139 || [[Daga Milne]] || 3,913 || 1,511 || {{GRL}}, konstituente ti pagilian ti {{wagayway|Pagarian ti Dinamarka}}
|-
| 140 || [[Malaita]] || 3,836 || 1,481 || {{SOL}}
|-
| 141 || [[Siberut]] || 3,828 || 1,478 || {{IDN}} ([[Laud a Sumatra]])
|-
| 142 || [[Bohol (isla)|Bohol]] || 3,821 || 1,475 || {{PHI}} ([[Tengnga a Visayas]])
|-
| 143 || [[Is-isla Abagatan a Georgia ken Abagatan a Sandwich|Abagatan a Georgia]] || 3,718 || 1,450 || {{SGS}}, balasiw taaw a teritorio ti {{UK}}
|-
| 144 || [[Isla Santa Inés]] || 3,688 || 1,424 || {{CHI}} ([[Rehion ti Magallanes y la Antártica Chilena]])
|-
| 145 || [[Majorca]] || 3,667 || 1,416 || {{ESP}} ([[Is-isla Baleares]])
|-
| 146 || [[Isla Santa Isabel]] || 3,665 || 1,415 || {{SOL}}
|-
| 147 || [[Euboea]] || 3,655 || 1,411 || {{GRE}} ([[Tengnga a GResia (rehion)|Tengnga a Gresia]])
|-
| 148 || [[Long Island]] || 3,629<ref name="jc" /> || 1,401 || {{USA}} ([[New York]])
|-
| 149 || [[Socotra]] || 3,607 || 1,393 || {{YEM}}
|-
| 150 || [[Wetar]] || 3,600 || 1,390 || {{IDN}} ([[Maluku (probinsia)|Maluku]])
|-
| 151 || [[Traill Island]] || 3,542 || 1,367 || {{GRL}}, konstituente ti pagilian ti {{wagayway|Pagarian ti Dinamarka}}
|-
| 152 || [[Isla Bear (Antartika)|Isla Bear]] || 3,500 || 1,351 || Awan ([[Dagiti panagtunton ti teritorio ti Antartika]] babaen ti {{ARG}}, {{CHI}} ken {{UK}})
|-
| 153 || [[Andros, Bahamas|Isla Amianan nga Andro]] || 3,439 || 1,328 || {{BAH}}
|-
| 154 || [[Isla Vaygach]] || 3,329 || 1,306 || {{RUS}} ([[Arkhangelsk Oblast]])
|-
| 155 || [[Masbate (isla)|Masbate]] || 3,268 || 1,262 || {{PHI}} ([[Rehion ti BicolBicol]])
|-
| 156 || [[Iturup]] (Etorofu) || 3,238 || 1,250 || {{RUS}} ([[Sakhalin Oblast]]) (tinunton pay ti {{JPN}} ([[Hokkaidō|Rehion ti Hokkaidō]]))
|-
| 157 || [[Makira]] || 3,190 || 1,232 || {{SOL}}
|-
| 158 || [[Isla Mansel]] || 3,180<ref name="Canada" /> || 1,228 || {{CAN}} ([[Nunavut]])
|-
| 159 || [[Waigeo]] || 3,154 || 1,218 || {{IDN}} ([Laud a Papua (probinsia)|Laud a Papua]])
|-
| 160 || [[Yamdena]] || 3,100<ref name="jc" /> || 1,200 || {{IDN}} ([[Maluku (probinsia)|Maluku]])
|-
| 161 || [[Isla Akimiski]] || 3,001<ref name="Canada" /> || 1,159 || {{CAN}} ([[Nunavut]])
|-
| 162 || [[Gotland]] || 2,994<ref name="autogenerated2">http://www.scb.se/statistik/MI/MI0812/2000I02/MI50SM0101.pdf</ref> || 1,155 || {{SWE}} ([[Kondado Gotland|Gotland]])
|-
| 163 || [[Fyn]] || 2,985<ref name="autogenerated1" /> || 1,152 || {{DEN}} ([[Reghion ti Akin-abagatan a Dinamarka|Akin-abagatan a Dinamarka]])
|-
| 164 || [[Isla Choiseul]] || 2,971 || 1,147 || {{SOL}}
|-
| 165 || [[Isla Revillagigedo]] || 2,965 || 1,145 || {{USA}} ([[Alaska]])
|-
| 166 || [[Taliabu]] || 2,913 || 1,120 || {{IDN}} ([[Amianan a Maluku]])
|-
| 167 || [[Isla Muna|Muna]] || 2,889 || 1,115 || {{IDN}} ([[Abagatan a Daya a Sulawesi]])
|-
| 168 || [[Zemlya Georga]] || 2,821 || 1,089 || {{RUS}} ([[Arkhangelsk Oblast]])
|-
| 169 || [[Isla Kupreanof]] || 2,813 || 1,086 || {{USA}} ([[Alaska]])
|-
| 170 || [[Isla Borde]] || 2,794<ref name="Canada" /> || 1,079 || {{CAN}} ([[Amianan a laud a Terteritorio]] ken [[Nunavut]])
|-
| 171 || [[Isla Manitoulin]] || 2,766<ref name="Canada" /> || 1,068 || {{CAN}} ([[Ontario]]) (kadakkelan nga isla iti nasadiwa a danum iti lubong)
|-
| 172 || [[Isla Unalaska]] || 2,722 || 1,051 || {{USA}} ([[Alaska]])
|-
| 173 || [[Saaremaa]] || 2,672 || 1,032 || {{EST}} ([[Kondado Saare|Saaremaa]])
|-
| 174 || [[Isla Moresby]] || 2,608<ref name="Canada" /> || 1,007 || {{CAN}} ([[British Columbia]])
|-
| 175 || [[Isla James Ross]] || 2,598 || 1,004 || None ([[Dagiti panagtunton ti teritorio ti Antartika]] babaen ti {{ARG}}, {{CHI}} ken {{UK}})
|-
| 176 || [[Obira]] || 2,542 || 981 || {{IDN}} ([[Amianan a Maluku]])
|-
| 177 || [[Réunion]] || 2,535 || 970 || {{FRA}} ([[ballasiw taaw a departamento]])
|-
|}
== Is-isla {{pagbaliwen|1000|–|2500|km2|sqmi|abbr=on}} ==
Daytoy a seksion ket mabalin a saan a kompleto, ngem ganganina sakupen amin dagiti isla iti lubong iti sumurok a 1,000 km<sup>2</sup>. Saan a maikeddeng dagiti lugar iti is-isla ti Antartika.
{| class="sortable wikitable"
|-
! Nagan ti isla !! Kalawa<br />(km<sup>2</sup>)<ref name="autogenerated5" /> !! Kalawa<br />(sq mi) !! Pagilian wenno pagpagilian
|-
| [[Isla Navarino]] || 2,473 || 955 || {{CHI}} ([[Rehion ti Magallanes y la Antártica Chilena]])
|-
| [[Paramushir]] || 2,471 || 954 || {{RUS}} ([[Sakhalin Oblast]])
|-
| [[Isla Ross]] || 2,460 || 950 || None ([[Dagiti panagtunton ti teritorio ti Antartika|Panagtunton ti teritorio ti Antartika]] babaen ti {{NZ}})
|-
| [[Isla Ymer]] || 2,437 || 941 || {{GRL}}, konstituente ti pagilain ti {{wagayway|Pagarian ti Dinamarka}}
|-
| [[Isla Anvers]] || 2,432 || 939 || None ([[Dagiti panagtunton ti teritorio ti Antartika]] babaen ti {{ARG}}, {{CHI}} ken {{UK}})
|-
| [[Isla Cornwall (Nunavut)|isla Cornwall]] || 2,358 || 910 || {{CAN}} ([[Nunavut]])
|-
| [[Peleng]] || 2,345 || 905 || {{IDN}} ([[Tengnga a Sulawesi]])
|-
| [[Groote Eylandt]] || 2,285 || 882 || {{AUS}} ([[Akin-amianan a Terteritorio]])
|-
| [[Yapen]] || 2,278 || 880 || {{IDN}} ([[Papua (Probinsia ti Indonesia)|Papua]])
|-
| [[Morotai]] || 2,266 || 875 || {{IDN}} ([[Amianan a Maluku]])
|-
| [[Isla Prinsesa Royal]] || 2,251 || 869 || {{CAN}} ([[British Columbia]])
|-
| [[Isla de la Juventud]] || 2,237 || 864 || {{CUB}}
|-
| [[Daga Wilczek]] || 2,203 || 851 || {{RUS}} ([[Arkhangelsk Oblast]])
|-
| [[Hinnøya]] || 2,198<ref name="autogenerated6" /> || 849 || {{NOR}} ([[Nordland]] ken [[Troms]])
|-
| [[Isla Nelson (Alaska)|Isla Nelson]] || 2,183 || 843 || {{USA}} ([[Alaska]])
|-
| [[Lewis ken Harris]] || 2,179 || 841 || {{UK}} ([[Eskosia]])
|-
| [[Isla Richards]] || 2,165 || 836 || {{CAN}} ([[Amianan a laud a Terteritorio]])
|-
| [[Trangan]] || 2,149 || 830 || {{IDN}} ([[Maluku (probinsia)|Maluku]])
|-
| [[Isla Alor|Alor]] || 2,120 || 819 || {{IDN}} ([[Daya a Nusa Tenggara]])
|-
| [[Isla Margarita Colombia)|Isla Margarita]] || 2,100 || 811 || {{COL}} (ken ti akin-uneg a [[fluvial]] nga isla ti [[Karayan Magdalena]], saan nga iyallilaw iti [[Isla Margarita|isla ti karibe ti Venezuela]])
|-
| [[Isla Laut|Laut]] || 2,062 || 794 || {{IDN}} ([[Abagatan a Kalimantan]])
|-
| [[Malakula]] || 2,041 || 788 || {{VAN}}
|-
| [[Baro a Georgia]] || 2,037 || 786 || {{SOL}}
|-
| [[Misool]] || 2,034 || 785 || {{IDN}} ([[Laud a Papua (probinsia)|Laud a Papua]])
|-
| [[Tenerife]] || 2,034 || 785 || {{ESP}} ([[Is-isla Canaria]])
|-
| [[isla Magdalena, Rehion ti Aisén|Isla Magdalena]] || 2,025 || 782 || {{CHI}} ([[Rehion ti Aisén]])
|-
| [[Isla René-Levasseur]] || 2,020 || 780 || {{CAN}} ([[Quebec]]) (kadakkelan nga [[artipisial nga is-isla]])
|-
| [[Bioko]] || 2,017 || 779 || {{GNQ}}
|-
| [[Isla Ayon]] || 2,000 || 772 || {{RUS}} ([[Chukotka Autonomo nga Okrug]])
|-
| [[Isla Karaginsky]] || 2,000 || 772 || {{RUS}} ([[Kamchatka Krai]])
|-
| [[Isla Kuiu]] || 1,962 || 758 || {{USA}} ([[Alaska]])
|-
| [[isla Manus|Manus]] || 1,940 || 749 || {{PNG}}
|-
| [[Caviana]] || 1,930 || 745 || {{BRA}} ([[Pará]])
|-
| [[Biak]] || 1,904 || 735 || {{IDN}} ([[Papua (Probinsia ti Indonesia)|Papua]])
|-
| [[Bacan]] || 1,900 || 734 || {{IDN}} ([[Amianan a Maluku]])
|-
| [[Maui]] || 1,888 || 729 || {{USA}} ([[Hawaii]])
|-
| [[Žitný ostrov]] || 1,886 || 728 || {{SVK}}
|-
| [[Bintan]] || 1,866 || 720 || {{IDN}} ([[Is-isla Riau]])
|-
| [[Heograpia ti Mauritius|Mauritius]] || 1,836 || 709 || {{MUS}}
|-
| [[Jeju-do]] || 1,825 || 705 || {{KOR}}
|-
| [[Isla Bely]] || 1,810 || 699 || {{RUS}} ([[Yamalo-Nenets Autonomo nga Okrug]])
|-
| [[Afognak]] || 1,809 || 698 || {{USA}} ([[Alaska]])
|-
| [[Umnak]] || 1,793 || 692 || {{USA}} ([[Alaska]])
|-
| [[Isla Bolshoy Shantar]] || 1,766 || 682 || {{RUS}} ([[Khabarovsk Krai]])
|-
| [[Isla Bolshoy Begichev]] || 1,764 || 681 || {{RUS}} ([[Republika ti Sakha]])
|-
| [[Rehensia ti Simeulue|Simeulue]] || 1,754 || 677 || {{IDN}} ([[Aceh]])
|-
| [[Isla Stewart/Rakiura|Isla Stewart (Rakiura)]] || 1,746 || 674 || {{NZ}}
|-
| [[Kobroor]] || 1,723 || 665 || {{IDN}} ([[Maluku (probinsia)|Maluku]])
|-
| [[Isla Air Force]] || 1,720 || 664 || {{CAN}} ([[Nunavut]])
|-
| [[Natuna Besar]] || 1,720 || 664 || {{IDN}} ([[is-isla Riau]])
|-
| [[Isla Geographical Society]] || 1,717 || 663 || {{GRL}}, konstituente ti pagilian ti {{wagayway|Pagarian ti Dinamarka}}
|-
| [[Savai'i]] || 1,708 || 659 || {{SAM}}
|-
| [[Isla Bathurst (Akin-amianan a Terteritorio)|Isla Bathurst]] || 1,693 || 654 || {{AUS}} ([[Akin-amianan a Terteritorio]])
|-
| [[Isla Bering]] || 1,660 || 641 || {{RUS}} ([[Kamchatka Krai]])
|-
| [[Fuerteventura]] || 1,660 || 641 || {{ESP}} ([[is-isla Canaria]])
|-
| [[Unguja|Zanzibar (Unguja)]] || 1,658 || 640 || {{TAN}}
|-
| [[Skye]] || 1,656 || 639 || {{UK}} ([[Eskosia]])
|-
| [[Isla Fraser]] || 1,653 || 638 || {{AUS}} ([[Queensland]]) (kadakkelan nga isla ti darat iti lubong)
|-
| [[Soisalo]] || 1,635<ref name="autogenerated3">{{cite web |url=http://personal.inet.fi/koti/kauko.huotari/saaret.htm |title=Suomen suurimmat saaret |publisher=Kauko Huotari |accessdate=2010-08-01 |archive-date=2010-04-12 |archive-url=https://web.archive.org/web/20100412133934/http://personal.inet.fi/koti/kauko.huotari/saaret.htm |url-status=dead }}</ref> || 631 || {{FIN}} ([[Akin-amianan a Savonia]] ken [[Akin-abagatan a Savonia]]) (saan a pudno nga isla: dagiti kaarrubayan a danaw ket adumaduma iti kaadalem)
|-
| [[Isla Lesbos|Lesbos]] || 1,630 || 629 || {{GRE}} ([[North Aegean]])
|-
| [[Salawati]] || 1,623 || 627 || {{IDN}} ([[Laud aPapua (probinsia)|Laud a Papua]])
|-
| [[Isla Kunashir]] || 1,612 || 622 || {{RUS}} ([[Sakhalin Oblast]]) (tinunton pay ti {{JPN}} ([[Hokkaidō|Rehion ti Hokkaidō]]))
|-
| [[Isla Joinville]] || 1,607 || 620 || Awan ([[Dagiti panagtunton ti teritorio ti Antartika]] babaen ti {{ARG}}, {{CHI}} ken {{UK}})
|-
| [[Tanahbesar]] (Wokam) || 1,604 || 619 || {{IDN}} ([[Maluku (probinsia)|Maluku]])
|-
| [[Oahu]] || 1,600 || 618 || {{USA}} ([[Hawaii]])
|-
| [[Rantau (isla)|Rantau]] || 1,597 || 617 || {{IDN}} ([[Riau]])
|-
| [[Senja]] || 1,590<ref name="autogenerated6" /> || 614 || {{NOR}} ([[Troms]])
|-
| [[Isla Flaherty]] || 1,585 || 612 || {{CAN}} ([[Nunavut]])
|-
| [[Gran Canaria]] || 1,560 || 602 || {{ESP}} ([[Is-isla Canaria]])
|-
| [[Isla Graham Bell]] || 1,557 || 601 || {{RUS}} ([[Arkhangelsk Oblast]])
|-
| [[Inagua|Nalatak nga Inagua]] || 1,544 || 596 || {{BAH}}
|-
| [[Isla Eglinton]] || 1,541 || 594 || {{CAN}} ([[Amianan a laud a Terteritorio]])
|-
| [[Isla a Tengnga nga Andaman]] || 1,536 || 593 || {{IND}} ([[Is-isla Andaman ken Nicobar]])
|-
| [[Isla Clavering]] || 1,535 || 593 || {{GRL}}, konstituente a pagilian ti {{wagayway|Pagarian ti Dinamarka}}
|-
| [[Isla Pioneer (Rusia)|isla Pioneer]] || 1,527 || 590 || {{RUS}} ([[Krasnoyarsk Krai]])
|-
| [[Nalatak a Karimun]] || 1,524 || 588 || {{IDN}} ([[Is-isla Riau]])
|-
| [[Catanduanes]] || 1,523 || 588 || {{PHL}}
|-
| [[Isla Charcot]] || 1,500<ref name="antarctic" group="Note" /> || 580 || Awan ([[Dagiti panagtunton ti teritorio ti Antartika]] babaen ti {{CHI}} ken {{UK}})
|-
| [[Rupat]] || 1,490 || 575 || {{IDN}} ([[Riau]])
|-
| [[Daga Nares]] || 1,466 || 566 || {{GRL}}, konstituente a pagilian ti {{wagayway|Pagarian ti Dinamarka}}
|-
| [[Andros, Bahamas|Isla Abagatan nga Andros]] || 1,448 || 559 || {{BAH}}
|-
| [[Kauai]] || 1,446 || 558 || {{USA}} ([[Hawaii]])
|-
| [[Isla Bhola]] || 1,441 || 556 || {{BAN}}
|-
| [[Isla Fergusson]] || 1,437 || 555 || {{PNG}}
|-
| [[Urup]] || 1,436 || 554 || {{RUS}} ([[Sakhalin Oblast]])
|-
| [[Isla São Luís]] || 1,410 || 544 || {{BRA}} ([[Maranhão]])
|-
| [[Rhodes]] || 1,398 || 540 || {{GRE}} ([[South Aegean]])
|-
| [[Isla Ari George (Is-isla Abagatan a Shetland)|Isla Ari George]] || 1,384 || 534 || Awan ([[Dagiti panagtunton ti teritorio ti Antartika]] babaen ti {{ARG}}, {{CHI}} ken {{UK}})
|-
| [[Isla Graham (Nunavut)|Isla Graham]] || 1,378 || 532 || {{CAN}} ([[Nunavut]])
|-
| [[Isla Amianan nga Andaman]] || 1,376 || 531 || {{IND}} ([[Is-isla Andaman ken Nicobar]])
|-
| [[Isla Pitt (Kanada)|Isla Pitt]] || 1,375 || 531 || {{CAN}} ([[British Columbia]])
|-
| [[Isla Nottingham]] || 1,372 || 530 || {{CAN}} ([[Nunavut]])
|-
| [[Isla Flinders]] || 1,359 || 525 || {{AUS}} ([[Tasmania]])
|-
| [[Isla Desolación]] || 1,352 || 522 || {{CHI}} ([[Rehion ti Magallanes y la Antártica Chilena]])
|-
| [[Isla Ramree]] || 1,350 || 521 || {{MYA}}
|-
| [[Öland]] || 1,347<ref name="autogenerated2" /> || 520 || {{SWE}} ([[Kondado Kalmar|Kalmar]])
|-
| [[Qeshm]] || 1,336 || 516 || {{IRN}}
|-
| [[Isla Lougheed]] || 1,308 || 505 || {{CAN}} ([[Nunavut]])
|-
| [[Isla Dawson]] || 1,290 || 498 || {{CHI}} ([[Rehion ti Magallanes y la Antártica Chilena]])
|-
| [[Isla Barents]] || 1,288<ref name="autogenerated4">{{cite web|url=http://www.ssb.no/emner/00/00/20/nos_svalbard/nos_d330/nos_d330.pdf |title=s001-001.fm |format=PDF |language = Norwego |accessdate=2010-08-01}}</ref> || 497 || {{NOR}} ([[Svalbard]])
|-
| [[Lembata]] || 1,270 || 490 || {{IDN}} ([[Daya a Nusa Tenggara]])
|-
| [[Basilan]] || 1,265 || 488 || {{PHI}} ([[Agwaywayas a Rehion iti Muslim a Mindanao|Muslim a Mindanao]] ken [[peninsula ti Zamboanga]])
|-
| [[Isla Shannon]] || 1,258 || 486 || {{GRL}}, konstituente a pagilian ti {{wagayway|Pagarian ti Dinamarka}}
|-
| [[Isla Mill]] || 1,258 || 486 || Awan ([[Dagiti panagtunton ti teritorio ti Antartika|Tinunton a teritorio ti Antartika]] babaen ti {{AUS}})
|-
| [[Morfil]] || 1,250 || 483 || {{SEN}}
|-
| [[Lolland]] || 1,243<ref name="autogenerated1" /> || 480 || {{DEN}} ([[Rehion ti Zealand|Zealand]])
|-
| [[Isla Mangole]] || 1,228 || 474 || {{IDN}} ([[Amianan a Maluku]])
|-
| [[Isla Baro a Hanover]] (Lavongai) || 1,227 || 474 || {{PNG}}
|-
| [[Isla Rote|Rote]] || 1,226 || 473 || {{IDN}} ([[Daya a Nusa Tenggara]])
|-
| [[Isla Abagatan nga Andaman]] || 1,211 || 468 || {{IND}} ([[Is-isla Andaman ken Nicobar]])
|-
| [[Isla Okinawa]] || 1,206 || 466 || {{JPN}} ([[Is-isla ti Ryukyu Islands]])
|-
| [[Isla Tiburón]] || 1,200 || 464 || {{MEX}} ([[Sonora]])
|-
| [[Isla Oleniy]] || 1,197 || 463 || {{RUS}} ([[Yamalo-Nenets Autonomo nga Okrug]])
|-
| [[Isla Campana]] || 1,188 || 460 || {{CHI}} ([[Rehion ti Aisén]])
|-
| [[Isla Aracena]] || 1,164 || 451 || {{CHI}} ([[Rehion ti Magallanes y la Antártica Chilena]])
|-
| [[isla Sherman (Antartika)|isla Sherman]] || 1,159 || 448 || Awan (san a tinunton nga isla ti [[Antartika]])
|-
| [[Grande Comore]] || 1,158 || 447 || {{COM}}
|-
| [[Isla Byam Martin]] || 1,150 || 444 || {{CAN}} ([[Nunavut]])
|-
| [[Is-isla Abaco|Nalatak nga Abaco]] || 1,146 || 442 || {{BAH}}
|-
| [[Isla Lifou]] || 1,146 || 442 || {{wagayway|New Caledonia|local}}, bukod nga agturturay a ballasiw taaw a teritorio ti {{FRA}}
|-
| [[Isla Gales (Nunavut)|Isla Gales]] || 1,137 || 439 || {{CAN}} ([[Nunavut]])
|-
| [[Île Vanier]] || 1,126 || 435 || {{CAN}} ([[Nunavut]])
|-
| [[Upolu]] || 1,125 || 434 || {{SAM}}
|-
| [[Isla Clarence, Chile|Isla Clarence]] || 1,111 || 428 || {{CHI}} ([[Rehion ti Magallanes y la Antártica Chilena]])
|-
| [[Isla Padang|Padang]] || 1,109 || 428 || {{IDN}} ([[Riau]])
|-
| [[Martinique]] || 1,101 || 425 || {{FRA}} ([[ballasiw taaw a deartamento]])
|-
| [[Grand Bahama]] || 1,096 || 423 || {{BAH}}
|-
| [[Daga Alexandra]] (Zemlya Aleksandry) || 1,095 || 423 || {{RUS}} ([[Arkhangelsk Oblast]])
|-
| [[Isla King (Tasmania)|Isla King]] || 1,091 || 421 || {{AUS}} ([[Tasmania]])
|-
| [[Isla Rowley]] || 1,090 || 421 || {{CAN}} ([[Nunavut]])
|-
| [[Probinsiala Parke Hecla-Grindstone|Isla Hecla]] || 1,084 || 419 || {{CAN}} ([[Manitoba]])
|-
| [[Isla Meighen]] || 1,074 || 415 || {{CAN}} ([[Nunavut]])
|-
| [[Isla Margarita]] || 1,072 || 414 || {{VEN}}
|-
| [[Sääminginsalo]] || 1,069<ref name="autogenerated3" /> || 413 || {{FIN}} ([[Akin-abagatan a Savonia]]) (saan a pudno nga isla gapu ta naisina manipud iti nangruna a daga babaen ti artipisial a kanal)
|-
| [[Isla Serrano]] || 1,063 || 411 || {{CHI}} ([[Rehion ti Aisén]])
|-
| [[Isla Atka]] || 1,061 || 410 || {{USA}} ([[Alaska]])
|-
| [[Isla Cameron]] || 1,059 || 409 || {{CAN}} ([[Nunavut]])
|-
| [[isla Banks (British Columbia)|Isla Banks]] || 1,054 || 407 || {{CAN}} ([[British Columbia]])
|-
| [[Gallya]] (Isla Hall) || 1,049 || 405 || {{RUS}} ([[Arkhangelsk Oblast]])
|-
| [[Nalatak a Nicobar]] || 1,045 || 403 || {{IND}} ([[Is-isla Andaman ken Nicobar]])
|-
| [[Isla Madre de Dios]] || 1,043 || 403 || {{CHI}} ([[Rehion ti Magallanes y la Antártica Chilena]])
|-
| [[Tahiti]] || 1,042 || 402 || {{PYF}}, ballasiw taaw a kolektibidad ti {{FRA}}
|-
| [[Kondado Chongming|Isla Chongming]] || 1,041 || 402 || {{PRC}} ([[Shanghai|Munisipalidad ti Shanghai]])
|-
| [[Isla Normanby (Papua Baro a Guinea)|Isla Normanby]] || 1,040 || 401 || {{PNG}}
|-
| [[Isla Resolusion (Nunavut)|Isla Resolusion]] || 1,015 || 392 || {{CAN}} ([[Nunavut]])
|-
| [[isla Vansittart (Nunavut)|Isla Vansittart]] || 1,010 || 394 || {{CAN}} ([[Nunavut]])
|-
| [[Isla Mornington]] || 1,002 || 387 || {{AUS}} ([[Queensland]])
|-
| [[Isla Smyley]] || 1,000<ref name="antarctic" group="Note" /> || 385 || Awan ([[Dagiti panagtunton ti teritorio ti Antartika]] babaen ti {{CHI}} ken {{UK}})
|}
== Is-isla {{pagbaliwen|500|–|1000|km2|sqmi|abbr=on}} ==
Daytoy a seksion ti listaan ket saan a kompleto, urayno sakupenna koma amina nga is-isla adakdakkel ngem 500 km<sup>2</sup> ken kaaduan nga is-isla dagiti sabali a kontinente.
{| class="sortable wikitable"
|-
! Nagan ti isla !! Kalawa<br />(km<sup>2</sup>)<ref name="autogenerated5" /> !! Kalawa<br />(sq mi) !! Pagilian wenno pagpagilian
|-
| [[Maya Karimata]] || 992 || 383 || {{IDN}} ([[Laud a Kalimantan]])
|-
| [[Santiago, Cabo Verde|Santiago]] || 991 || 383 || {{CPV}}
|-
| [[Hiiumaa]] || 989 || 382 || {{EST}} ([[Kondado Hiiu|Hiiumaa]])
|-
| [[Isla Russell (Nunavut)|Isla Russell]] || 989 || 382 || {{CAN}} ([[Nunavut]])
|-
| [[Pemba, Tanzania|Pemba]] || 982 || 379 || {{TAN}} ([[Zanzibar]])
|-
| [[Isla Santa Cruz (Galápagos)|Santa Cruz]] || 979 || 378 || {{ECU}} ([[Probinsia ti Galápagos]])
|-
| [[Isla Brabant]] || 977 || 378 || Awan ([[Dagiti panagtunton ti teritorio ti Antartika]] babaen ti {{ARG}}, {{CHI}} ken {{UK}})
|-
| [[Isla Bassit a Lyakhovsky]] || 976 || 378 || {{RUS}} ([[Sakha Republic]])
|-
| [[Isla Livingston]] || 974 || 377 || Awan ([[Dagiti panagtunton ti teritorio ti Antartika]] babaen ti {{ARG}}, {{CHI}} ken {{UK}})
|-
| [[Mainland, Shetland|Nangruna a daga ti Shetland]] || 969 || 374 || {{UK}} ([[Eskosia]])
|-
| [[Isla Salisbury (Rusia)|Isla Salisbury]] || 960 || 371 || {{RUS}} ([[Arkhangelsk Oblast]])
|-
| [[Isla Meighen]] || 955 || 369 || {{CAN}} ([[Nunavut]])
|-
| [[Marinduque]] || 953 || 368 || {{PHI}} ([[MIMAROPA]])
|-
| [[Flevopolder]] || 948<ref group="Note">''Kitaen pay:'' [[Listaan dagiti isla kadagiti danaw]]</ref> || 366 || {{NED}} ([[Flevoland]])
|-
| [[Isla Ángel de la Guarda]] || 931 || 360 || {{MEX}} ([[Baja California]])
|-
| [[Isla Umboi]] || 930 || 360 || {{PNG}}
|-
| [[Rehensia Bengkalis|Bengkalis]] || 929 || 360 || {{IDN}} ([[Riau]])
|-
| [[Rügen]] || 926 || 358 || {{GER}} ([[Mecklenburg-Vorpommern]])
|-
| [[Rangsang]] || 908 || 350 || {{IDN}} ([[Riau]])
|-
| [[Isla Akpatok]] || 903 || 348 || {{CAN}} ([[Nunavut]])
|-
| [[Efate]] || 900 || 347 || {{VAN}}
|-
| [[Abagatan a Pagai]] || 900 || 347 || {{IDN}} ([[Laud a Sumatra]])
|-
| [[Isla Attu]] || 896 || 346 || {{USA}} ([[Alaska]])
|-
| [[Isla Jens Munk]] || 891 || 344 || {{CAN}} ([[Nunavut]])
|-
| [[Isla Busuanga]] || 890 || 344 || {{wagayway|Filipinas}} ([[Palawan]])
|-
| [[Lingga Island]] || 889 || 343 || {{IDN}} ([[Riau Islands|Is-isla Riau]])
|-
| [[Erromango]] || 888 || 343 || {{VAN}}
|-
| [[Cape Cod]] || 880 || 339 || {{USA}} ([[Massachusetts]])
|-
| [[Isla ti Mull]] || 875 || 338 || {{UK}} ([[Eskosia]])
|-
| [[Isla Woodlark]] || 874 || 338 || {{PNG}}
|-
| [[Kabaena]] || 873 || 337 || {{IDN}} ([[Abagatan a Daya a Sulawesi]])
|-
| [[Isla Etolin]] || 870 || 336 || {{USA}} ([[Alaska]])
|-
| [[Jolo]] || 869 || 335 || {{PHI}} ([[Agwaywayas a Rehion iti Muslim a Mindanao|Muslim a Mindanao]])
|-
| [[Vanatinai]] || 866 || 334 || {{PNG}}
|-
| [[Isla Melchor]] || 864 || 333 || {{CHI}} ([[Rehion ti Aisén]])
|-
| [[Isla Bubiyan]] || 863 || 333 || {{KWT}}
|-
| [[Langøya]] || 860<ref name="autogenerated6" /> || 328 || {{NOR}} ([[Nordland]])
|-
| [[Sado, Niigata|Isla Sado]] || 855 || 330 || {{JPN}} ([[Rehion ti Chūbu]])
|-
| [[Isla Basse-Terre|Basse-Terre]] || 847 || 327 || {{FRA}} ([[Guadeloupe]], [[ballasiw taaw a departamento]])
|-
| [[Isla Sibiryakov]] || 847 || 327 || {{RUS}} ([[Krasnoyarsk Krai]])
|-
| [[Karakelong]] || 846 || 327 || {{IDN}} ([[Amianan a Sulawesi]])
|-
| [[Lanzarote]] || 846 || 327 || {{ESP}} ([[Is-isla Canaria]])
|-
| [[Isla São Tomé]] || 845 || 326 || {{STP}}
|-
| [[Chios]] || 842 || 324 || {{GRE}} ([[North Aegean]])
|-
| [[isla King (British Columbia)|Isla King]] || 837 || 322 || {{CAN}} ([[British Columbia]])
|-
| [[Sørøya]] || 816<ref name="autogenerated6" /> || 313 || {{NOR}} ([[Finnmark]])
|-
| [[Isla Hanover]] || 812 || 313 || {{CHI}} ([[Rehion ti Magallanes y la Antártica Chilena]])
|-
| [[Isla Ambon|Ambon]] || 806 || 311 || {{IDN}} ([[Maluku (probinsia)|Maluku]])
|-
| [[Isla Salisbury (Nunavut)|Isla Salisbury]] || 804 || 310 || {{CAN}} ([[Nunavut]])
|-
| [[Sangmissoq]] || 803 || 310 || {{GRL}}, konstituente a pagilian ti {{wagayway|Pagarian ti Dinamarka}}
|-
| [[White Island (Nunavut)|White Island]] || 790 || 305 || {{CAN}} ([[Nunavut]])
|-
| [[Santo Antão, Cabo Verde|Santo Antão]] || 787 || 304 || {{CPV}}
|-
| [[Kefalonia]] || 781 || 301 || {{GRE}} ([[Ionian Islands (region)|Ionian Islands]])
|-
| [[Isla Ammassalik]] || 772 || 298 || {{GRL}}, konstituente a pagilian ti {{wagayway|Pagarian ti Dinamarka}}
|-
| [[Is-isla ti Dinagat|Dinagat]] || 769 || 297 || {{PHI}} ([[Caraga]])
|-
| [[isla Grant]] || 768 || 297 || Awan (san a tinunton nga isla ti [[Antartika]])
|-
| [[Prat Island]] || 761 || 294 || {{CHI}} ([[Aisén Region]])
|-
| [[Singkep]] || 757 || 292 || {{IDN}} ([[Is-isla Riau]])
|-
| [[Big Island (Kimmirut)|Big Island]] || 756 || 292 || {{CAN}} ([[Nunavut]])
|-
| [[Isla São Miguel]] || 754 || 291 || {{POR}} ([[Azores]])
|-
| [[Isla Brock]] || 750 || 289 || {{CAN}} ([[Amianan a laud a Terteritorio]])
|-
| [[Heograpia ti Dominica|Dominica]] || 749 || 289 || {{DMA}}
|-
| [[Isla Mezhdusharskiy]] || 748 || 288 || {{RUS}} ([[Arkhangelsk Oblast]])
|-
| [[Isla Chatham/Rekohu|Isla Chatham]] || 745 || 289 || {{NZ}}
|-
| [[Isla Gonâve|La Gonâve]] || 743 || 287 || {{HAI}}
|-
| [[Madeira|Isla Madeira]] || 741 || 286 || {{POR}} ([[Madeira]])
|-
| [[Bassit nga Andaman]] || 739 || 285 || {{IND}} ([[is-isla Andaman ken Nicobar]])
|-
| [[Kvaløya (Tromsø)|Kvaløya]] || 737<ref name="autogenerated6" /> || 284 || {{NOR}} ([[Troms]])
|-
| [[Olkhon]] || 730 || 282 || {{RUS}} ([[Irkutsk Oblast]])
|-
| [[Isla Adak]] || 725 || 280 || {{USA}} ([[Alaska]])
|-
| [[Isla Montague (Alaska)|Isla Montague]] || 722 || 279 || {{USA}} ([[Alaska]])
|-
| [[Pantar]] || 720 || 278 || {{IDN}} ([[Daya a Nusa Tenggara]])
|-
| [[Wowoni]] || 715 || 276 || {{IDN}} ([[Abagatan a Daya a Sulawesi]])
|-
| [[Anglesey]] (Ynys Môn) || 714 || 276 || {{UK}} ([[Gales]])
|-
| [[Amami Ōshima]] || 712 || 275 || {{JPN}} ([[Kyūshū|Rehion ti Kyūshū]])
|-
| [[Tsushima Island]] || 709 || 273 || {{JPN}} ([[Kyūshū|Rehion ti Kyūshū]])
|-
| [[La Palma]] || 706 || 273 || {{ESP}} ([[Is-isla Canaria]])
|-
| [[Isla Latady]] || 700<ref name="antarctic" group="Note" /> || 270 || Awan ([[Dagiti panagtunton ti teritorio ti Antartika]] babaen ti {{ARG}} (sangkapaset), {{CHI}} ken {{UK}})
|-
| [[Pulau Ujong]] (Isla ti Singapur) || 710 || 270 || {{SGP}}
|-
| [[isla Chatham, Chile|Isla Chatham]] || 696 || 269 || {{CHI}} ([[Rehion ti Magallanes y la Antártica Chilena]])
|-
| [[Komoran]] || 695 || 268 || {{IDN}} ([[Papua (Probinsia ti Indonesia)|Papua]])
|-
| [[Drygalski Island]] || 694 || 268 || Awan ([[Dagiti panagtunton ti teritorio ti Antartika|Tinunton a teritorio ti Antartika]] babaen ti {{AUS}})
|-
| [[Minorca]] || 694 || 268 || {{ESP}} ([[Is-isla Baleares]])
|-
| [[Isla Bray]] || 691 || 266 || {{CAN}} ([[Nunavut]])
|-
| [[Kolombangara]] || 688 || 265 || {{SOL}}
|-
| [[Isla Goodenough]] || 687 || 265 || {{PNG}}
|-
| [[Fasta Åland]] || 685<ref name="autogenerated3" /> || 264 || {{FIN}} ([[Åland]])
|-
| [[Isla Buka]] || 682 || 264 || {{PNG}}
|-
| [[Kvitøya]] || 682<ref name="autogenerated4" /> || 264 || {{NOR}} ([[Svalbard]])
|-
| [[Ambrym]] || 678 || 262 || {{VAN}}
|-
| [[Molokai]] || 676 || 261 || {{USA}} ([[Hawaii]])
|-
| [[Isla Selayar|Selayar]] || 666 || 261 || {{IDN}} ([[Abagatan a Sulawesi]])
|-
| [[Isla Rennell]] || 660 || 255 || {{SOL}}
|-
| [[Isla Supiori|Supiori]] || 659 || 254 || {{IDN}} ([[Papua (Probinsia ti Indonesia)|Papua]])
|-
| [[Isla Masirah]] || 658 || 254 || {{OMN}}
|-
| [[Isla Maré]] || 657 || 253 || [[Baro a Caledonia]], bukod nga agturturay a ballasiw taaw a teritorio ti {{FRA}}
|-
| [[Ringvassøy]] || 656<ref name="autogenerated6" /> || 253 || {{NOR}} ([[Troms]])
|-
| [[Isla Alluttoq]] || 655 || 253 || {{GRL}}, konstituente a pagilian ti {{wagayway|Pagarian ti Dinamarka}}
|-
| [[Isla Dall]] || 655 || 253 || {{USA}} ([[Alaska]])
|-
| [[Isla Ari Christiand]] || 653 || 252 || {{CAN}} ([[Nunavut]])
|-
| [[Cozumel]] || 647 || 250 || {{MEX}} ([[Quintana Roo]])
|-
| [[Isla Londonderry]] || 643 || 249 || {{CHI}} ([[Rehion ti Magallanes y la Antártica Chilena]])
|-
| [[Kiritimati]] (Isla ti Paskua) || 642 || 248 || {{KIR}} (lkadakkelan nga atol ti korales iti lubong)
|-
| [[Isla Foley]] || 637 || 246 || {{CAN}} ([[Nunavut]])
|-
| [[Boa Vista, Cabo Verde|Boa Vista]] || 634 || 245 || {{CPV}}
|-
| [[Isla Kuhn]] || 634 || 245 || {{GRL}}, konstituente a pagilian ti {{wagayway|Pagarian ti Dinamarka}}
|-
| [[Samosir]] || 630 || 243 || {{IDN}} ([[Amianan a Sumatra]]) (ti kadakkelan nga isla iti sabali nga isla – [[Sumatra]])
|-
| [[Isla Fernandina|Fernandina]] || 629 || 243 || {{ECU}} ([[Probinsia ti Galápagos]])
|-
| [[Isla Polillo|Polillo]] || 629 || 243 || {{PHI}} ([[CALABARZON]])
|-
| [[Vella Lavella]] || 629 || 243 || {{SOL}}
|-
| [[Isla Contreras]] || 626 || 242 || {{CHI}} ([[Rehion ti Magallanes y la Antártica Chilena]])
|-
| [[Amianan a Pagai]] || 622 || 240 || {{IDN}} ([[Laud a Sumatra]])
|-
| [[Heograpia ti Santa Lucia|SantaLucia]] || 622 || 240 || {{LCA}}
|-
| [[Islay]] || 620 || 239 || {{UK}} ([[Eskosia]])
|-
| [[Isla Dirk Hartog]] || 620 || 239 || {{AUS}} ([[Akinlaud nga Australia]])
|-
| [[Isla Salsette]] || 619 || 239 || {{IND}} ([[Maharashtra]])
|-
| [[Isla Benjamin]] || 618 || 238 || {{CHI}} ([[Rehion ti Aisén]])
|-
| [[Isla Renaud]] || 618 || 238 || Awan ([[Dagiti panagtunton ti teritorio ti Antartika]] babaen ti {{ARG}}, {{CHI}} ken {{UK}})
|-
| [[Store Koldewey]] || 616 || 238 || {{GRL}}, konstituente a pagilian ti {{wagayway|Pagarian ti Dinamarka}}
|-
| [[Prince Charles Foreland]] || 615<ref name="autogenerated4" /> || 237 || {{NOR}} ([[Svalbard]])
|-
| [[Isla MacKlintok]] || 612 || 236 || {{RUS}} ([[Arkhangelsk Oblast]])
|-
| [[Sipura]] || 601 || 230 || {{IDN}} ([[Laud a Sumatra]])
|-
| [[Isla Sherbro]] || 600 || 230 || {{SLE}}
|-
| [[Isla Awaji]] || 593 || 229 || {{JPN}} ([[Rehion ti Kansai]])
|-
| [[Corfu]] || 592 || 229 || {{GRE}} ([[Ionian Islands (region)|Ionian Islands]])
|-
| [[isla Gordon]] || 591 || 228 || {{CHI}} ([[Rehion ti Magallanes y la Antártica Chilena]])
|-
| [[Grande-Terre]] || 591 || 228 || {{FRA}} ([[Guadeloupe]], [[ballasiw taaw a departamento]])
|-
| [[Bornholm]] || 588<ref name="autogenerated1" /> || 227 || {{DEN}} ([[Kaptolio a Rehion ti Dinamarka|Kapitolio a Rehion]])
|-
| [[Masson Island|Isla Masson]] || 585 || 226 || Awan ([[Dagiti panagtunton ti teritorio ti Antartika|Titunton a teritorio ti Antartika]] babaen ti {{AUS}})
|-
| [[Isla Santiago (Galápagos)|Santiago]] || 585 || 226 || {{ECU}} ([[Probinsia ti Galápagos]])
|-
| [[Isla Hendrik]] || 583 || 225 || {{GRL}}, konstituente a pagilian ti {{wagayway|Pagarian ti Dinamarka}}
|-
| [[Tawi-Tawi]] || 581 || 224 || {{PHI}} ([[Agwaywayas a Rehion iti Muslim a Mindanao|Muslim a Mindanao]])
|-
| [[Isla Amianan a Kent]] || 577 || 223 || {{CAN}} ([[Nunavut]])
|-
| [[Majuli]] || 577 || 223 || {{IND}} ([[Assam]]) (kadakkelan a nasadiwa a danum nga isla iti Abagatan nga Asia)
|-
| [[Heograpia ti Bahrain|Bahrain (nangruna nga isla)]] || 572 || 221 || {{BHR}}
|-
| [[Heograpia ti the Isla ti Man|Isla ti Man]] || 572 || 221 || {{IOM}}, nabalangatan a dependensia ti {{UK}}
|-
| [[Ibiza]] || 571 || 220 || {{ESP}} ([[is-isla Baleares]])
|-
| [[Hitra]] || 572<ref name="autogenerated6" /> || 221 || {{NOR}} ([[Sør-Trøndelag]])
|-
| [[Patricio Lynch Island|Isla Patricio Lynch]] || 561 || 217 || {{CHI}} ([[Rehion ti Aisén]])
|-
| [[Guimaras]] || 560 || 216 || {{PHI}} ([[Lumaud a Visayas]])
|-
| [[Isla Wrangell]] || 560 || 216 || {{USA}} ([[Alaska]])
|-
| [[Is-isla Abaco|Nalatak nga Abaco]] || 559 || 216 || {{BAH}}
|-
| [[Seiland]] || 559<ref name="autogenerated6" /> || 216 || {{NOR}} ([[Finnmark]])
|-
| [[Isla Elepante]] || 558 || 215 || Awan ([[Dagiti panagtunton ti teritorio ti Antartika]] babaen ti {{ARG}}, {{CHI}} ken {{UK}})
|-
| [[Isla Sanana]] || 558 || 215 || {{IDN}} ([[Amianan a Maluku]])
|-
| [[Tanna (isla)|Tanna]] || 555 || 214 || {{VAN}}
|-
| [[Isla Esmeralda (Amianan a laud a Terteritorio)|Isla Esmeralda]] || 552 || 213 || {{CAN}} ([[Amianan a laud a Terteritorio]])
|-
| [[Isla Sangir]] || 552 || 213 || {{IDN}} ([[Amianan a Sulawesi]])
|-
| [[Kai Besar]] || 550 || 212 || {{IDN}} ([[Maluku (probinsia)|Maluku]])
|-
| [[Isla San Cristóbal]] || 547 || 211 || {{ECU}} ([[Probinsia ti Galápagos]])
|-
| [[Isla Mitkof]] || 546 || 211 || {{USA}} ([[Alaska]])
|-
| [[Probinsia ti Phuket|Phuket]] || 543 || 210 || {{THA}}
|-
| [[Heograpia ti Guam|Guam]] || 541 || 209 || {{GUM}}, teritorio ti {{USA}}
|-
| [[Isla Padre]] || 541 || 209 || {{USA}} ([[Texas]])
|-
| [[Isla Upernivik]] || 541 || 209 || {{GRL}}, konstituente a pagilian ti {{wagayway|Pagarian ti Dinamarka}}
|-
| [[Long Island (Bahamas)|Long Island]] || 538 || 208 || {{BAH}}
|-
| [[Isla Jorge Montt]] || 537 || 207 || {{CHI}} ([[Rehion ti Magallanes y la Antártica Chilena]])
|-
| [[Isle Royale]] || 537 || 207 || {{USA}} ([[Michigan]])
|-
| [[Isla Belkovsky]] || 535 || 206 || {{RUS}} ([[Republika ti Sakha]])
|-
| [[Isla de los Estados]] || 534 || 206 || {{ARG}} ([[Patagonia|Rehion ti Patagonia]])
|-
| [[Isla Ukerewe]] || 530 || 205 || {{TAN}}
|-
| [[Isla Mornington (Chile)|Isla Mornington]] || 529 || 204 || {{CHI}} ([[Rehion ti Magallanes y la Antártica Chilena]])
|-
| [[Isla Nootka]] || 529 || 204 || {{CAN}} ([[British Columbia]])
|-
| [[Isla Tanaga]] || 529 || 204 || {{USA}} ([[Alaska]])
|-
| [[Austvågøy]] || 527<ref name="autogenerated6" /> || 203 || {{NOR}} ([[Nordland]])
|-
| [[Kimitoön (isla)|Isla Kimito]] || 524<ref name="autogenerated3" /> || 202 || {{FIN}} ([[Abagatan a laud a Pinlandia]])
|-
| [[Yakushima]] || 524 || 202 || {{JPN}} ([[Kyūshū|Rehion ti Kyūshū]])
|-
| [[Isla Cheduba]] || 523 || 202 || {{MYA}}
|-
| [[Santa Catarina (isla)|Santa Catarina]] || 523|| 202 || | {{BRA}} ([[Santa Catarina (estado)|Santa Catarina]])
|-
| [[Mainland, Orkney|Nangruna a daga ti Orkney]] || 523 || 202 || {{UK}} ([[Eskosia]])
|-
| [[Isla ti Duke ti York (Chile)|Isla ti Duke ti York]] || 522 || 201 || {{CHI}} ([[Rehion ti Magallanes y la Antártica Chilena]])
|-
| [[Isla Porcher]] || 522 || 201 || {{CAN}} ([[British Columbia]])
|-
| [[Isla Jackson]] || 521 || 201 || {{RUS}} ([[Arkhangelsk Oblast]])
|-
| [[Isla Traiguen]] || 520 || 201 || {{CHI}} ([[Rehion ti Aisén]])
|-
| [[Isla Esmeralda]] || 515 || 199 || {{CHI}} ([[Rehion ti Magallanes y la Antártica Chilena]])
|-
| [[Phú Quốc]] || 515 || 199 || {{VNM}}
|-
| [[Falster]] || 514 || 199 || {{DEN}} ([[Rehion ti Zealand|Zealand]])
|-
| [[Isla Auckland]] || 510 || 197 || {{NZ}}
|-
| [[Djerba]] || 510 || 197 || {{TUN}}
|-
| [[Adonara]] || 509 || 197 || {{IDN}} ([[Daya a Nusa Tenggara]])
|-
| [[Vangunu]] || 509 || 197 || {{SOL}}
|-
| [[Acklins]] || 508 || 196 || {{BAH}}
|-
| [[Isla Nendo]] || 506 || 195 || {{SOL}}
|-
| [[Coiba]] || 503 || 194 || {{PAN}}
|-
| [[Zhoushan Island|Isla Zhoushan]] || 503 || 194 || {{PRC}} ([[Zhejiang|Probinsia ti Zhejiang]])
|-
| [[Biliran (Bulkan)|Isla Biliran]] || 502 || 193 || {{PHI}} ([[Daya a Visayas]])
|-
| [[Isla Hearst]] || 500<ref name="antarctic" group="Note">''Kitaen pay:'' [[Listaan dagiti isla ti Antartiko ken sub-Antartiko]]</ref> || 193 || Awan ([[Dagiti panagtunton ti teritorio ti Antartika]] babaen ti {{ARG}}, {{CHI}} ken {{UK}})
|-
| [[Isla Rothschild]] || 500<ref name="antarctic" group="Note" /> || 193 || Awan ([[Dagiti panagtunton ti teritorio ti Antartika]] babaen ti {{ARG}}, {{CHI}} ken {{UK}})
|}
== Kitaen pay ==
* [[Listaan dagiti pagilian babaen ti kalawa]]
* [[Listaan dagiti isla]] (babaen ti kontinete ken pagilian)
* [[Listaan dagiti isla babaen ti nagan]]
* [[Listaan dagiti isla babaen ti populasion]]
* [[Listaan dagiti isla babaen ti kangatuan a punto]]
* [[Listaan dagiti babaen ti densidad ti populasion]]
== Dagiti nota ==
{{reflist|group=Note}}
== Dadduma pay a nota ==
{{reflist}}
== Dagiti nagibasaran ==
* {{cite web|last1=Haug|first1=Per Ivar|title=Islands of Greenland|url=http://www.ntnu.no/ub/formidl/utgivelser/til_opplysning/to_nr15.php#umeny7|website=Gazetteer of Greenland|publisher=Norwegian University of Science and Technology|date=Agosto 2005|access-date=2015-11-02|archive-date=2011-06-15|archive-url=https://web.archive.org/web/20110615162130/http://www.ntnu.no/ub/formidl/utgivelser/til_opplysning/to_nr15.php#umeny7|url-status=dead}} {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110615162130/http://www.ntnu.no/ub/formidl/utgivelser/til_opplysning/to_nr15.php#umeny7 |date=2011-06-15 }}
* {{cite web|title=Islands by Land Area|url=http://islands.unep.ch/Tiarea.htm|website=Island Directory Tables|publisher=United Nations Environment Programme|date=18 Pebrero 1998|access-date=2015-11-02|archive-date=2015-12-01|archive-url=https://archive.is/20151201081219/http://islands.unep.ch/Tiarea.htm|url-status=dead}}
* {{cite web|title=The Atlas of Canada|url=http://www.nrcan.gc.ca/earth-sciences/geography/atlas-canada|publisher=Natural Resources Canada|date=4 Hunio 2015}}
* {{cite web|title=World Island Information|url=http://www.worldislandinfo.com/|publisher=Joshua Calder|date=2010}}
[[Kategoria:Dagiti listaan babaen ti kalawa|Is-isla]]
[[Kategoria:Dagiti listaan dagiti isla babaen ti kalawa|*]]
[[Kategoria:Dagiti listaan dagiti isla| ]]
p3ifqr35r9jemdd5wvroodpp5ncn13k
Alvin Ailey
0
44834
406107
403806
2026-07-08T15:27:18Z
InternetArchiveBot
14943
Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5
406107
wikitext
text/x-wiki
{{Infobox tao
| name = Alvin Ailey
| image = Alvin Ailey Ellington career.jpg
| image_size = 200px
| caption = Retrato babaen ni [[Carl Van Vechten]], 1955
| birth_date = {{Petsa ti pannakaipasngay|1931|01|05}}
| birth_place = [[Rogers, Texas]], Estados Unidos
| death_date = {{Petsa ti ipupusay ken tawen|1989|12|01|1931|01|05}}
| death_place = [[Manhattan, New York]], Estados Unidos
| occupation = Sumasala, koreograpo, aktibista
| years_active =
}}
Ni '''Alvin Ailey''' (Enero 5, 1931 – Disiembre 1, 1989) ket maysa idi nga Aprikano-Amerikano a [[koreograpo]] ken [[aktibista]] a nagpundar iti [[Alvin Ailey American Dance Theater]] idiay [[Siudad ti New York]]. Isu ket naipammadayawan iti panangipadayeg iti [[moderno a sala]] ken nangrebolusionario iti pannakibinglay ti Aprikano-Amerikano [[konsierto a sala ti maika-20 a siglo]]. Nakagun-od ti kompaniana iti birngas it "Embahador ti Kultura iti Lubong" gapu ti adu a panagpabpabuya iti lubong. Ti obra maestra a koreograpo ni Ailey iti ''[[Revelations (Alvin Ailey)|Revelations]]'' ket naipampamattian a ti kalaingan nga ammo ken kaaduan a nakitkita a pabuya iti moderno a sala. Idi 1977, nagungunaan ni Ailey iti [[Medalia Spingarn]] manipud iti [[NAACP]].<ref>[http://www.naacp.org/pages/spingarn-medal-winners "Spingarn Medal Winners: 1915 To Today"] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140802063355/http://www.naacp.org/pages/spingarn-medal-winners |date=2014-08-02 }}, NAACP.</ref> Nakaawat isuna ti [[Kennedy Center Honors]] idi 1988, iti maysa laeng a tawen sakbay a pimmusay. Idi 2014, pinili ni Presidente [[Barack Obama]] ni Ailey a magungunaan kalpasan idi natay iti [[Presidensial a Medalia ti Wayawaya]] idi .<ref>{{cite web|url=http://www.whitehouse.gov/the-press-office/2014/11/10/president-obama-names-recipients-presidential-medal-freedom|title=President Obama Names Recipients of the Presidential Medal of Freedom|date=Nobiembre 10, 2014|publisher=White House Office of the Press Secretary|accessdate=Nobiembre 12, 2014|archive-date=2014-11-11|archive-url=https://web.archive.org/web/20141111070937/http://www.whitehouse.gov/the-press-office/2014/11/10/president-obama-names-recipients-presidential-medal-freedom|url-status=dead}}</ref>
== Dagiti nagibasaran ==
{{Reflist}}
== Dagiti akinruar a silpo ==
{{Commonscat-inline|Alvin Ailey}}
{{Wikiquote-inline}}
*{{IBDB name|1009}}
*{{IMDb name|14617}}
*{{iobdb|Alvin|Ailey}}
*[http://www.abt.org/education/archive/choreographers/ailey_a.html American Ballet Theater biography] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060108130404/http://www.abt.org/education/archive/choreographers/ailey_a.html |date=2006-01-08 }}
*[http://www.kennedy-center.org/calendar/index.cfm?fuseaction=showIndividual&entitY_id=3507&source_type=A Kennedy Center biography] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20051125073818/http://www.kennedy-center.org/calendar/index.cfm?fuseaction=showIndividual&entity_id=3507&source_type=A |date=2005-11-25 }}
*''[http://www.si.edu/resource/faq/nmah/ailey.htm Body and Soul: The Alvin Ailey American Dance Theater]'' from the [[Smithsonian Institution]]
*''[http://www.npr.org/templates/story/story.php?storyId=5024561 NPR: Holiday Dance at the Alvin Ailey Theater]''
*{{Worldcat id|lccn-n92-6465}}
*[http://www.dancemuseum.org/nmd/halloffame.htm National Museum of Dance] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090815042155/http://www.dancemuseum.org/nmd/halloffame.htm |date=2009-08-15 }}
*[http://danceinteractive.jacobspillow.org/dance/alvin-ailey-repertory-ensemble?ref=artist&refcar=/artist/a-b Archive footage of Alvin Ailey Repertory Ensemble dancing Revelations in 1988 at Jacob's Pillow] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120324054106/http://danceinteractive.jacobspillow.org/dance/alvin-ailey-repertory-ensemble?ref=artist&refcar=%2Fartist%2Fa-b |date=2012-03-24 }}
{{Kontrol ti autoridad}}
{{Bio-pungol}}
{{Kabibiag|KATEGORIA|Ailey, Alvin}}
i4vj3hr55ykmdad5odf8ldaghcdl48b
Carl Ludwig Blume
0
57152
406109
406031
2026-07-08T21:29:09Z
InternetArchiveBot
14943
Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5
406109
wikitext
text/x-wiki
[[Papeles:Carl Ludwig Blume00.jpg|thumb|Ni Carl Ludwig von Blume (1796–1862)]]
[[Papeles:Charles Ludwig de Blume IMG 7233a.jpg|thumb|Titulo ti panid ti ''Collection des Orchidées les plus remarquables de l'archipel Indien et du Japon'']]
Ni '''Charles Ludwig de Blume''' wenno '''Karl Ludwig von Blume''' (9 Hunio 1796, [[Braunschweig]] – 3 Pebrero 1862, [[Leiden]]) ket maysa idi nga [[Alemania|Aleman]]-[[Olanda|Olandes]] a [[botaniko]].
Naipasngay isuna idiay [[Braunschweig]] iti Alemania, ngem nagadal idiay [[Unibesidad ti Leiden]] ken naggigian iti propesional a kabibiagna idiay [[Daya nga India ti Olanda]] ken idiay [[Olanda]], nga isuna idi ket Direktor ti Rijksherbarium ([[herbario]] ti estado) idiay Leiden. Sagpaminsan a nait-ited ti naganna iti porma ti [[pagsasao nga Olandes]] iti '''Karel Lodewijk Blume''', ngem ti kasisigud a panangiletra iti [[Pagsasao nga Aleman|Aleman]] ket ti kaaduan a naus-usar kadagiti teksto ti botanika: uray no kasrta adda pay laeng dagiti pannakaiyallilaw, gapu ta naibagbaga isuna a kas K.L. Blume (manipud iti Karl).
Nagaramid isuna kadagiti adu a panagadal iti [[flora (mulmula)|flora]] ti akin-abagatan nga [[Asia]], a naipangpangruna iti [[Java (isla)|Java]], nga idi ket [[kolonia]] ti [[Olanda]]. Manipud idi 1823 aginggana idi 1826, ni Blume ket Deputado Direktor ti Agrikultura iti [[Dagiti Botaniko a Hardin ti Bogor|botaniko a hardin]] iti [[Bogor]] (Buitenzorg) iti Java. Nagbalin isuna Idi 1827 a mannurat iti [[Naarian nga Akademia dagiti Arte ken Siensia ti Olanda|Naarian nga Instituto ti Olanda]].<ref>{{cite web |author= |url=http://www.dwc.knaw.nl/biografie/pmknaw/?pagetype=authorDetail&aId=PE00002881 |title=Carl Ludwig Blume (1796–1862) |publisher=Royal Netherlands Academy of Arts and Sciences |date= |accessdate=19 Hulio 2015 |archive-date=2019-07-12 |archive-url=https://web.archive.org/web/20190712184454/http://www.dwc.knaw.nl/biografie/pmknaw/?pagetype=authorDetail&aId=PE00002881 |url-status=dead }}</ref> Idi 1855, napili isuna a ganganaet a kameng ti [[Naarian nga Akademia dagiti Siensia ti Suesia]].
Nagplano isuna a kakuyogna ni [[Philipp Franz von Siebold]] (1796–1866), iti panakapundar ti "Koninklijke Nederlandsche Maatschappij tot aanmoediging van den Tuinbouw". (Naarian a Kagimongan iti Panagparang-ay ti Hortikultura ti Olanda). Daytoy ket natungpal idi 1842.<ref>[http://ipni.org/ipni/idPublicationSearch.do;jsessionid=10EFF19F8F384E8305D2D5D0978B746B?back_page=%2Fipni%2FeditAdvPlantNameSearch.do%3Bjsessionid%3D5957F91368E87670E6FD2FA23A2C10EE%3Ffind_infragenus%3D%26find_isAPNIRecord%3Dtrue%26find_geoUnit%3D%26find_includePublicationAuthors%3Dtrue%26find_addedSince%3D%26find_family%3D%26find_genus%3DMalus%26find_isGCIRecord%3Dtrue%26find_infrafamily%3D%26find_rankToReturn%3D%26find_publicationTitle%3D%26find_authorAbbrev%3D%26find_infraspecies%3D%26find_includeBasionymAuthors%3Dtrue%26find_modifiedSince%3D%26find_isIKRecord%3Dtrue%26find_species%3D%26output_format%3Dnormal&id=19082-2 IPNI: "Koninklijke Nederlandsche Maatschappij tot aanmoediging van den Tuinbouw".]</ref>
Naipanagan kaniana ti [[Sientipiko a warnakan|botanikal a warnakan]] ti ''[[Blumea (journal)|Blumea]]''.
Isu ket maysa pay nga [[entomologo]]
{{botaniko|Blume|Blume, Carl Ludwig}}
== Dagiti pablaak ==
*Carl Ludwig Blume: "Catalogus van eenige der merkwaardigste zoo in- als uitheemse gewassen, te vinden in 's Lands Plantentuin te Buitenzorg" opgemaakt door C. L. Blume, M.D., Directeur van voorz. tuin. s.l. n.d. [Batavia 1823]. (Catalogue of some native and exotic plants in Buitenzorg)
* Carl Ludwig Blume: ''Bijdragen tot de flora van Nederlandsch Indië …''. 1825–1827 (Contributions to the flora of the Dutch Indies) [http://www.botanicus.org/title/b11963621 on Botanicus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210109101312/http://www.botanicus.org/title/b11963621 |date=2021-01-09 }}
* {{cite book|last1=Blume|first1=Carl Ludwig|authorlink=Carl Ludwig Blume|title=Enumeratio plantarum Javae et insularum adjacentium : minus cognitarum vel novarum ex herbariis Reinwardtii, Kuhlii, Hasseltii et Blumii |url=https://www.biodiversitylibrary.org/bibliography/44901#/summary|date=1827–1830|publisher=van Leeuwen|location=Leiden}}
* Carl Ludwig Blume & Johannes B. Fischer (? - 1832): ''Flora Javae nec non insularum adjacentium …''. 1828–1851.
* Carl Ludwig Blume: ''De novis quibusdam plantarum familiis expositio et olim jam expositarum enumeratio''. (1833)
* Carl Ludwig Blume: ''Rumphia, sive commentationes botanicae imprimis de plantis Indiae orientalis …''. 1835–1849 (4 a tomo nga agraman dagiti 170 a panangiladawan)
* Carl Ludwig Blume: ''Museum botanicum Lugduno-Batavum …''. 1849–1857 [http://www.botanicus.org/title/b11902358 on Botanicus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180930105719/http://www.botanicus.org/title/b11902358 |date=2018-09-30 }}
* Carl Ludwig Blume: ''Flora Javae et insularum adjacentium nova series'' (1858–1859)
* Carl Ludwig Blume: ''Collection des Orchidées les plus remarquables de l'Archipel Indien et du Japon'' (1858–1859).
{{Commons category}}
== Dagiti nagibasaran ==
{{Reflist}}
== Dagiti akinruar a silpo ==
* {{commons-nailinia}}
* [http://www.orchids.co.in/orchidologists/karl-ludwig-blume.shtm Karl Ludwig Blume] ti obra ni Karl Ludwig Blume kadagiti orkidia
{{Kontrol ti autoridad}}
{{DEFAULTSORT:Blume, Carl Ludwig}}
[[Kategoria:Dagiti botaniko manipud iti Olanda]]
[[Kategoria:1796 a pannakaipasngay]]
[[Kategoria:1862 nga ipupusay]]
i7n441ax4qnx0h8ylf8xgelp1pcw6l1
Carl Sigismund Kunth
0
57427
406110
385001
2026-07-08T21:29:33Z
InternetArchiveBot
14943
Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5
406110
wikitext
text/x-wiki
[[Papeles:Kunth.jpg|thumb]]
Ni '''Carl Sigismund Kunth''' (18 Hunio 1788 – 22 Marso 1850), wenno '''Karl Sigismund Kunth''' wenno naiyingles a kas '''Charles Sigismund Kunth''', ket maysa idi nga [[Alemania|Aleman]] a [[botaniko]]. Isu ket ammo a kas maysa kadagiti immuna a nagadal ken nangikategoria kadagiti mula manipud kadagiti kontinente ti [[Kaamerikaan]], a nangipablaak iti ''Nova genera et species plantarum quas in peregrinatione ad plagam aequinoctialem orbis novi collegerunt Bonpland et Humboldt'' (7 vols., Paris, 1815–1825).
Niyaanak idiay[[Leipzig]], nagbalin ni Kunth a klero iti maysa naglaklako idiay [[Berlin]] idi 1806. Kalpasan idi naammuanna ni [[Alexander von Humboldt]], a timmulong kaniana a napan kadagiti lektura idiay [[Unibersidad ti Berlin]]. Nagay-ayat ni Kunth itiested in [[botanika]]. Nagtrabaho Kunth a kas katulong ni Humboldt idiay Paris manipu didi 1813 aginggana idi 1819, nga idi ket nangidasig kadagiti mula ng inur-urnong babaen da Humboldt ken [[Aimé Bonpland]] iti las-ud dagiti panagbanbanniagada iti amin a paset ti Kaamerikaan
Idi nagsubli ni Kunth idiay Berlin idi 1820, nagbalin isuna a propesor iti botanika iti Unibersidad ti Berlin, ken bise presidente pay ti [[botanikal a hardin]]. Idi 1829, isu ket napili a kameng ti [[Akademia dagiti siensia]] ti Berlin.
Idi 1829, naglayag isuna para iti [[Abagatan nga Amerika]] ken iti las-ud ti panawen iti tallo a tawen, binisitana ti [[Chile]], [[Peru]], [[Brasil]], [[Venezuela]], [[Tengnga nga Amerika]], ken ti [[Dagiti Laud nga India]].
Kalpasan ti ipupusayna idi 1850, innala ti gobierno ti [[Pagarian ti Prusia|Prusia]] ti urnongna iti botanika, a kanungpalan a nagbukel iti parte ti naarian a [[herbario]] idiay Berlin.
{{Botaniko|Kunth|Kunth, Carl Sigismund|border=0}}
* Nota: '''Kunth''' = '''C.S. Kunth''' = '''H.B.K.''' (Humboldt, Bonpland & Kunth)
== Dagiti obra ==
*''Nova genera et species plantarum quas in peregrinatione ad plagam aequinoctialem orbis novi collegerunt Bonpland et Humboldt'' (7 vols., Paris, 1815–1825) [http://www.botanicus.org/title/b11939205 iti Botanicus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141027111133/http://www.botanicus.org/title/b11939205 |date=2014-10-27 }}
*''Les mimosees et autres plantes legumineuses du nouveau continent'' (1819)
*''Synopsis plantarum quas in itinere ad plagain aequinoctialem orbis novi collegerunt Humboldt et Bonpland'' (1822–3)
*''Les graminees de l'Amerique du Sud'' (2 vols., 1825–1833)
*''Handbuch der Botanik'' (Berlin, 1831)
*{{cite book
| title = Enumeratio Plantarum Omnium Hucusque Cognitarum, Secundum Familias Naturales Disposita, Adjects Characteribus, Differentiis et Synonymis
| url = https://books.google.com/books?id=kQ0AAAAAQAAJ
| year = 1843
| publisher = Sumtibus J. G. Cottae
| location = [[Stuttgart|Stutgardiae et Tubingae]]
}}
*''Lehrbuch der Botanik'' (1847)
*''Les melastomees et autres plantes legumineuses de l'Amerique du Sud'' (1847–1852)
== Dagiti nota ==
{{Reflist}}
== Dagiti nagibasaran ==
* {{Cite Appletons'|wstitle=Kunth, Charles Sigismund|year=1892}}
* {{Cite ADB|17|394|397|Kunth, Karl Sigismund|Ernst Wunschmann|ADB:Kunth, Karl Sigismund}}
* [http://herbarium.lsa.umich.edu/malpigh/Intro/Authors/Kunth.html Malpighiaceae/Kunth]
{{Kontrol ti autoridad}}
{{DEFAULTSORT:Kunth, Carl Sigismund}}
[[Kategoria:Dagiti biologo manipud iti Alemania]]
[[Kategoria:Dagiti botaniko manipud iti Alemania]]
[[Kategoria:1788 a pannakaipasngay]]
[[Kategoria:1850 nga ipupusay]]
o035rtew8uu5irwbaoa308ivyvcyrzy
Arachnothryx
0
68414
406108
406076
2026-07-08T16:13:12Z
InternetArchiveBot
14943
Rescuing 3 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5
406108
wikitext
text/x-wiki
{{automatic taxobox
|display_parents = 2
|taxon = Arachnothryx
|authority = [[Jules Émile Planchon|Planch.]]
|type_species = ''[[Arachnothryx leucophylla]]''
|type_species_authority = ([[Carl Sigismund Kunth|Kunth]]) [[Jules Émile Planchon|Planch.]]
|synonyms = *''Cuatrecasasiodendron'' <small>[[Julian Alfred Steyermark|Steyerm.]]</small>
*''Javorkaea'' <small>[[Attila Borhidi|Borhidi]] & Jarai-Koml.</small>
*''Otocalyx'' <small>[[Townshend Stith Brandegee|Brandegee]]</small>
*''Renistipula'' <small>[[Attila Borhidi|Borhidi]]</small>
*''Siphonandra'' <small>[[Nicolai Stepanovitch Turczaninow|Turcz.]]</small>
}}
Ti '''''Arachnothryx''''' ket ti [[henero (biolohia)|henero]] dagiti [[agsabsabong a mula]] iti [[Pamilia (biolohia)|pamilia]] ti [[Rubiaceae]]. Daytoy ket aglaon kadagiti agarup a 107 a [[sebbangan]]. Mabirukan daytoy manipud iti [[Mehiko]] aginggana iti [[Peru]] ken iti [[Trinidad]].<ref name="WCSP">{{cite web|url=http://apps.kew.org/wcsp/qsearch.do?plantName=Arachnothryx|title=''Arachnothryx'' in the World Checklist of Rubiaceae|accessdate=15 Enero 2013}}</ref>
== Taksonomia ==
Ti ''Arachnothryx'' ket [[Nagan a botaniko|ninaganan]] babaen ni [[Jules Émile Planchon]] idi 1849.<ref name="ipniarachnothryx">''Arachnothryx'' Iti: International Plant Names Index. (kitaen ti ''Dagiti akinruar a silpo'' dita baba).</ref><ref name="planchon1849">Jules Émile Planchon. 1849. ''Flore des Serres et des Jardins de l'Europe'' 5:442 and illustration. (kitaen ti ''Dagiti akinruar a silpo'' dita baba).</ref> Naala daytoy a kadawyan a naga manipud iti [[Taga-ugma a Griego]]: ti ''arachne'' wenno ''arachnos'', "maysa a lawwalawwa", ken ''thrix'' wenno ''trichos'', "buok".<ref name="Quattrocchi2000">{{cite book|author=Quattrocchi U|year=2000|title=CRC World Dictionary of Plant Names|volume=1|publisher=CRC Press|location=Boca Raton, New York, Washington DC, London|ISBN=978-0-8493-2675-2}}</ref>
Kas agdama a naipalawag, ti ''Arachnothryx'' ket [[parapiletiko]] iti ''Cuatrecasasiodendron'', ''[[Gonzalagunia]]'', ken ''Javorkaea''. Adda dagiti mannurat a mangiraman dagitoy a henero iti maysa nga adu a naipalawag a ''[[Rondeletia (mula)|Rondeletia]]'', ngem dagiti [[molekular a pilohenetiko]] a panagadal ket nakaipakita nga isuda ket as-asideg a kabagian iti ''[[Guettarda]]'' ngem iti ''[[Rondeletia (mula)|Rondeletia]]''.<ref name="Manns2010">{{cite journal|author=Manns U, Bremer B |year=2010 |title=Towards a better understanding of intertribal relationships and stable tribal delimitations within Cinchonoideae s.s. (Rubiaceae) |journal=Molecular Phylogenetics and Evolution |volume=56 |pages=21–39 |url=http://www.bergianska.se/pub/publikationer/Manns/Manns_Bremer_2010.pdf |doi=10.1016/j.ympev.2010.04.002 |pmid=20382247 |issue=1 |url-status=dead |archiveurl=https://web.archive.org/web/20110927023612/http://www.bergianska.se/pub/publikationer/Manns/Manns_Bremer_2010.pdf |archivedate=2011-09-27 }}</ref>
== Dagiti sebbangan ==
{{div col|colwidth=22em}}
* ''[[Arachnothryx aspera]]'' <small>([[Paul Carpenter Standley|Standl.]]) [[Attila Borhidi|Borhidi]]</small>
* ''[[Arachnothryx atravesadensis]]'' <small>(Lorence) [[Attila Borhidi|Borhidi]]</small>
* ''[[Arachnothryx bertieroides]]'' <small>([[Paul Carpenter Standley|Standl.]]) [[Attila Borhidi|Borhidi]]</small>
* ''[[Arachnothryx brachytyrsa]]'' <small>[[Attila Borhidi|Borhidi]]</small>
* ''[[Arachnothryx brenesii]]'' <small>([[Paul Carpenter Standley|Standl.]]) [[Attila Borhidi|Borhidi]]</small>
* ''[[Arachnothryx buddleioides]]'' <small>([[George Bentham|Benth.]]) [[Jules Émile Planchon|Planch.]]</small>
* ''[[Arachnothryx calycophylla]]'' <small>[[Julian Alfred Steyermark|Steyerm.]]</small>
* ''[[Arachnothryx calycosa]]'' <small>(Donn.Sm.) [[Attila Borhidi|Borhidi]]</small>
* ''[[Arachnothryx capitellata]]'' <small>([[William Hemsley (botanist)|Hemsl.]]) [[Attila Borhidi|Borhidi]]</small>
* ''[[Arachnothryx caucana]]'' <small>([[Paul Carpenter Standley|Standl.]] ex [[Julian Alfred Steyermark|Steyerm.]]) [[Julian Alfred Steyermark|Steyerm.]]</small>
* ''[[Arachnothryx chaconii]]'' <small>(Lorence) [[Attila Borhidi|Borhidi]]</small>
* ''[[Arachnothryx chiapensis]]'' <small>([[Townshend Stith Brandegee|Brandegee]]) [[Attila Borhidi|Borhidi]]</small>
* ''[[Arachnothryx chimalaparum]]'' <small>Lorence ex [[Attila Borhidi|Borhidi]]</small>
* ''[[Arachnothryx chimboracensis]]'' <small>([[Paul Carpenter Standley|Standl.]]) [[Julian Alfred Steyermark|Steyerm.]]</small>
* ''[[Arachnothryx chiriquiana]]'' <small>(Lorence) [[Attila Borhidi|Borhidi]]</small>
* ''[[Arachnothryx colombiana]]'' <small>([[Henry Hurd Rusby|Rusby]]) [[Julian Alfred Steyermark|Steyerm.]]</small>
* ''[[Arachnothryx costanensis]]'' <small>[[Julian Alfred Steyermark|Steyerm.]]</small>
* ''[[Arachnothryx costaricensis]]'' <small>([[Paul Carpenter Standley|Standl.]]) [[Attila Borhidi|Borhidi]]</small>
* ''[[Arachnothryx cupreiflora]]'' <small>([[Karl Moritz Schumann|K.Schum.]] & [[Kurt Krause|K.Krause]]) [[Julian Alfred Steyermark|Steyerm.]]</small>
* ''[[Arachnothryx darienensis]]'' <small>([[Paul Carpenter Standley|Standl.]]) [[Attila Borhidi|Borhidi]]</small>
* ''[[Arachnothryx discolor]]'' <small>([[Carl Sigismund Kunth|Kunth]]) [[Jules Émile Planchon|Planch.]]</small>
* ''[[Arachnothryx dwyeri]]'' <small>(Lorence) [[Attila Borhidi|Borhidi]]</small>
* ''[[Arachnothryx educta]]'' <small>([[Paul Carpenter Standley|Standl.]] ex [[Julian Alfred Steyermark|Steyerm.]]) [[Julian Alfred Steyermark|Steyerm.]]</small>
* ''[[Arachnothryx euryphylla]]'' <small>([[Paul Carpenter Standley|Standl.]]) [[Julian Alfred Steyermark|Steyerm.]]</small>
* ''[[Arachnothryx evansii]]'' <small>(Lorence) [[Attila Borhidi|Borhidi]]</small>
* ''[[Arachnothryx flocculosa]]'' <small>[[Attila Borhidi|Borhidi]]</small>
* ''[[Arachnothryx fosbergii]]'' <small>[[Julian Alfred Steyermark|Steyerm.]]</small>
* ''[[Arachnothryx galeottii]]'' <small>([[Paul Carpenter Standley|Standl.]]) [[Attila Borhidi|Borhidi]]</small>
* ''[[Arachnothryx garciae]]'' <small>[[Paul Carpenter Standley|Standl.]] ex [[Julian Alfred Steyermark|Steyerm.]]</small>
* ''[[Arachnothryx ginetteae]]'' <small>(Lorence) [[Attila Borhidi|Borhidi]]</small>
* ''[[Arachnothryx glabrata]]'' <small>([[Paul Carpenter Standley|Standl.]]) [[Julian Alfred Steyermark|Steyerm.]]</small>
* ''[[Arachnothryx gonzaleoides]]'' <small>([[Paul Carpenter Standley|Standl.]]) [[Attila Borhidi|Borhidi]]</small>
* ''[[Arachnothryx gracilis]]'' <small>([[William Hemsley (botanist)|Hemsl.]]) [[Attila Borhidi|Borhidi]]</small>
* ''[[Arachnothryx gracilispica]]'' <small>([[Paul Carpenter Standley|Standl.]]) [[Attila Borhidi|Borhidi]]</small>
* ''[[Arachnothryx guerrerensis]]'' <small>(Lorence) [[Attila Borhidi|Borhidi]]</small>
* ''[[Arachnothryx guettardioides]]'' <small>[[Paul Carpenter Standley|Standl.]] ex [[Julian Alfred Steyermark|Steyerm.]]</small>
* ''[[Arachnothryx heteranthera]]'' <small>([[Townshend Stith Brandegee|Brandegee]]) [[Attila Borhidi|Borhidi]]</small>
* ''[[Arachnothryx hispidula]]'' <small>[[August Heinrich Rudolf Grisebach|Griseb.]]</small>
* ''[[Arachnothryx hondurensis]]'' <small>(Donn.Sm.) Lorence</small>
* ''[[Arachnothryx izabalensis]]'' <small>([[Paul Carpenter Standley|Standl.]] & [[Julian Alfred Steyermark|Steyerm.]]) [[Attila Borhidi|Borhidi]]</small>
* ''[[Arachnothryx jurgensenii]]'' <small>([[William Hemsley (botanist)|Hemsl.]]) [[Attila Borhidi|Borhidi]]</small>
* ''[[Arachnothryx laniflora]]'' <small>([[George Bentham|Benth.]]) [[Jules Émile Planchon|Planch.]]</small>
* ''[[Arachnothryx latiloba]]'' <small>[[Attila Borhidi|Borhidi]]</small>
* ''[[Arachnothryx leucophylla]]'' <small>([[Carl Sigismund Kunth|Kunth]]) [[Jules Émile Planchon|Planch.]]</small>
* ''[[Arachnothryx lineolata]]'' <small>[[Attila Borhidi|Borhidi]]</small>
* ''[[Arachnothryx linguiformis]]'' <small>([[William Hemsley (botanist)|Hemsl.]]) [[Attila Borhidi|Borhidi]]</small>
* ''[[Arachnothryx linguiloba]]'' <small>[[Attila Borhidi|Borhidi]] & Diego</small>
* ''[[Arachnothryx lojensis]]'' <small>[[Julian Alfred Steyermark|Steyerm.]]</small>
* ''[[Arachnothryx macrocalyx]]'' <small>([[Paul Carpenter Standley|Standl.]] & [[Julian Alfred Steyermark|Steyerm.]]) [[Attila Borhidi|Borhidi]]</small>
* ''[[Arachnothryx manantlanensis]]'' <small>(Lorence) [[Attila Borhidi|Borhidi]]</small>
* ''[[Arachnothryx megalantha]]'' <small>(Lorence) Lorence</small>
* ''[[Arachnothryx mexicana]]'' <small>([[Nicolai Stepanovitch Turczaninow|Turcz.]]) [[Attila Borhidi|Borhidi]]</small>
* ''[[Arachnothryx michoacana]]'' <small>[[Attila Borhidi|Borhidi]]</small>
* ''[[Arachnothryx monteverdensis]]'' <small>(Lorence) [[Attila Borhidi|Borhidi]]</small>
* ''[[Arachnothryx monticola]]'' <small>[[Attila Borhidi|Borhidi]]</small>
* ''[[Arachnothryx myriantha]]'' <small>([[Paul Carpenter Standley|Standl.]] & [[Julian Alfred Steyermark|Steyerm.]]) [[Attila Borhidi|Borhidi]]</small>
* ''[[Arachnothryx nebulosa]]'' <small>([[Paul Carpenter Standley|Standl.]]) [[Attila Borhidi|Borhidi]]</small>
* ''[[Arachnothryx nelsonii]]'' <small>Lorence</small>
* ''[[Arachnothryx nitida]]'' <small>([[William Hemsley (botanist)|Hemsl.]]) [[Attila Borhidi|Borhidi]]</small>
* ''[[Arachnothryx ovandensis]]'' <small>(Lundell) [[Attila Borhidi|Borhidi]]</small>
* ''[[Arachnothryx ovata]]'' <small>([[Henry Hurd Rusby|Rusby]]) [[Julian Alfred Steyermark|Steyerm.]]</small>
* ''[[Arachnothryx pansamalana]]'' <small>([[Paul Carpenter Standley|Standl.]]) [[Attila Borhidi|Borhidi]]</small>
* ''[[Arachnothryx pauciflora]]'' <small>[[Attila Borhidi|Borhidi]]</small>
* ''[[Arachnothryx perezii]]'' <small>([[Paul Carpenter Standley|Standl.]] ex [[Julian Alfred Steyermark|Steyerm.]]) [[Julian Alfred Steyermark|Steyerm.]]</small>
* ''[[Arachnothryx peruviana]]'' <small>([[Paul Carpenter Standley|Standl.]]) [[Julian Alfred Steyermark|Steyerm.]]</small>
* ''[[Arachnothryx povedae]]'' <small>(Lorence) [[Attila Borhidi|Borhidi]]</small>
* ''[[Arachnothryx purpurea]]'' <small>(Lorence) [[Attila Borhidi|Borhidi]]</small>
* ''[[Arachnothryx pyramidalis]]'' <small>(Lundell) [[Attila Borhidi|Borhidi]]</small>
* ''[[Arachnothryx reflexa]]'' <small>([[George Bentham|Benth.]]) [[Jules Émile Planchon|Planch.]]</small>
* ''[[Arachnothryx rekoi]]'' <small>([[Paul Carpenter Standley|Standl.]]) [[Attila Borhidi|Borhidi]]</small>
* ''[[Arachnothryx ricoae]]'' <small>(Lorence) [[Attila Borhidi|Borhidi]]</small>
* ''[[Arachnothryx rosea]]'' <small>Linden</small>
* ''[[Arachnothryx rubens]]'' <small>(L.O.Williams) [[Attila Borhidi|Borhidi]]</small>
* ''[[Arachnothryx rufescens]]'' <small>(B.L.Rob.) [[Attila Borhidi|Borhidi]]</small>
* ''[[Arachnothryx rugulosa]]'' <small>([[Paul Carpenter Standley|Standl.]]) [[Julian Alfred Steyermark|Steyerm.]]</small>
* ''[[Arachnothryx rzedowskii]]'' <small>(Lorence) [[Attila Borhidi|Borhidi]]</small>
* ''[[Arachnothryx sanchezii]]'' <small>[[Attila Borhidi|Borhidi]] & Salas-Mor.</small>
* ''[[Arachnothryx scabra]]'' <small>([[William Hemsley (botanist)|Hemsl.]]) [[Attila Borhidi|Borhidi]]</small>
* ''[[Arachnothryx scoti]]'' <small>(Lorence) [[Attila Borhidi|Borhidi]]</small>
* ''[[Arachnothryx secunda]]'' <small>([[Paul Carpenter Standley|Standl.]]) [[Attila Borhidi|Borhidi]]</small>
* ''[[Arachnothryx secundiflora]]'' <small>(B.L.Rob.) [[Attila Borhidi|Borhidi]]</small>
* ''[[Arachnothryx septicidalis]]'' <small>(B.L.Rob.) [[Attila Borhidi|Borhidi]]</small>
* ''[[Arachnothryx sessilis]]'' <small>[[Attila Borhidi|Borhidi]] & G.Ortiz</small>
* ''[[Arachnothryx sinaloae]]'' <small>[[Attila Borhidi|Borhidi]]</small>
* ''[[Arachnothryx skutchii]]'' <small>([[Paul Carpenter Standley|Standl.]] & [[Julian Alfred Steyermark|Steyerm.]]) [[Attila Borhidi|Borhidi]]</small>
* ''[[Arachnothryx sousae]]'' <small>[[Attila Borhidi|Borhidi]]</small>
* ''[[Arachnothryx spectabilis]]'' <small>([[Julian Alfred Steyermark|Steyerm.]]) Rova</small>
* ''[[Arachnothryx stachyoidea]]'' <small>(Donn.Sm.) [[Attila Borhidi|Borhidi]]</small>
* ''[[Arachnothryx subglabra]]'' <small>[[Attila Borhidi|Borhidi]] & N.C.Jiménez</small>
* ''[[Arachnothryx tacanensis]]'' <small>(Lundell) [[Attila Borhidi|Borhidi]]</small>
* ''[[Arachnothryx tayloriae]]'' <small>(Lorence) [[Attila Borhidi|Borhidi]]</small>
* ''[[Arachnothryx tenorioi]]'' <small>(Lorence) [[Attila Borhidi|Borhidi]]</small>
* ''[[Arachnothryx tenuisepala]]'' <small>[[Attila Borhidi|Borhidi]]</small>
* ''[[Arachnothryx thiemei]]'' <small>(Donn.Sm.) [[Attila Borhidi|Borhidi]]</small>
* ''[[Arachnothryx torresii]]'' <small>([[Paul Carpenter Standley|Standl.]]) [[Attila Borhidi|Borhidi]]</small>
* ''[[Arachnothryx tuxtlensis]]'' <small>(Lorence & Cast.-Campos) [[Attila Borhidi|Borhidi]]</small>
* ''[[Arachnothryx uxpanapensis]]'' <small>(Lorence & Cast.-Campos) [[Attila Borhidi|Borhidi]]</small>
* ''[[Arachnothryx venezuelensis]]'' <small>[[Julian Alfred Steyermark|Steyerm.]]</small>
* ''[[Arachnothryx villosa]]'' <small>([[William Hemsley (botanist)|Hemsl.]]) [[Attila Borhidi|Borhidi]]</small>
* ''[[Arachnothryx wendtii]]'' <small>(Lorence & Cast.-Campos) [[Attila Borhidi|Borhidi]]</small>
{{div col end}}
== Dagiti nagibasaran ==
{{Reflist}}
== Dagiti akinruar a silpo ==
{{Commonscat-inline|Arachnothryx}}
*[http://apps.kew.org/wcsp/qsearch.do?plantName=Arachnothryx ''Arachnothryx'' iti World Checklist of Rubiaceae]
* [http://www.botany.si.edu/ing/INGsearch.cfm?searchword=Arachnothryx ''Arachnothryx'']{{Natay a silpo|date=March 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} iti: [http://www.botany.si.edu/ing/ Index Nominum Genericorum] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20181116211833/http://botany.si.edu/ing/ |date=2018-11-16 }} iti: [http://www.botany.si.edu/index.htm?references References] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100927172741/http://botany.si.edu/index.htm?references |date=2010-09-27 }} iti: [http://www.botany.si.edu/index.htm NMNH Department of Botany] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20101001045837/http://botany.si.edu/index.htm |date=2010-10-01 }} iti: [http://www.mnh.si.edu/rc/ Research and Collections] iti: [http://www.mnh.si.edu/ Smithsonian National Museum of Natural History] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160222183809/http://www.mnh.si.edu/ |date=2016-02-22 }}
* [http://www.ipni.org/ipni/advPlantNameSearch.do?find_family=&find_genus=Arachnothryx+&find_species=&find_infrafamily=&find_infragenus=&find_infraspecies=&find_authorAbbrev=&find_includePublicationAuthors=on&find_includePublicationAuthors=off&find_includeBasionymAuthors=on&find_includeBasionymAuthors=off&find_publicationTitle=&find_isAPNIRecord=on&find_isAPNIRecord=false&find_isGCIRecord=on&find_isGCIRecord=false&find_isIKRecord=on&find_isIKRecord=false&find_rankToReturn=all&output_format=normal&find_sortByFamily=on&find_sortByFamily=off&query_type=by_query&back_page=plantsearch ''Arachnothryx''] iti: [http://www.ipni.org/ipni/plantnamesearchpage.do Plant Names] iti: [http://www.ipni.org/ IPNI]
* [http://www.botanicus.org/page/1364456 ''Arachnothryx''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200220193210/http://www.botanicus.org/page/1364456 |date=2020-02-20 }} iti: [http://www.botanicus.org/item/31753002747282 Volume 5 (1849)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200407225946/http://www.botanicus.org/item/31753002747282 |date=2020-04-07 }} iti: [http://www.botanicus.org/title/b11954978 Fl. Serres Jard. Eur.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200407225944/http://www.botanicus.org/title/b11954978 |date=2020-04-07 }} iti: [http://www.botanicus.org/browse/titles Titles] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200606171508/http://www.botanicus.org/browse/titles |date=2020-06-06 }} iti: [http://www.botanicus.org/ Botanicus] {{Webarchive|url=https://wayback.archive-it.org/all/20091211004729/http://www.botanicus.org/ |date=2009-12-11 }}
* [http://www.ars-grin.gov/cgi-bin/npgs/html/genus.pl?13426 ''Arachnothryx''] iti: [http://www.ars-grin.gov/cgi-bin/npgs/html/gnlist.pl?975 List of Genera] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20001217065800/http://www.ars-grin.gov/cgi-bin/npgs/html/gnlist.pl?975 |date=2000-12-17 }} iti: [http://www.ars-grin.gov/cgi-bin/npgs/html/family.pl?975 Rubiaceae] iti: [http://www.ars-grin.gov/cgi-bin/npgs/html/famlist.pl List of families] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20000816163915/http://www.ars-grin.gov/cgi-bin/npgs/html/famlist.pl |date=2000-08-16 }} iti: [http://www.ars-grin.gov/cgi-bin/npgs/html/taxfam.pl?language=en Families and Genera in GRIN] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130227004053/http://www.ars-grin.gov/cgi-bin/npgs/html/taxfam.pl?language=en |date=2013-02-27 }} iti: [http://www.ars-grin.gov/cgi-bin/npgs/html/queries.pl?language=en Queries] iti: [http://www.ars-grin.gov/cgi-bin/npgs/html/index.pl GRIN taxonomy for plants] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20041015103620/http://www.ars-grin.gov/cgi-bin/npgs/html/index.pl |date=2004-10-15 }}
* [http://ntbg.org/plants/plant_details.php?plantid=10045 ''Arachnothryx''] iti: [https://web.archive.org/web/20101126200020/http://ntbg.org/plants/choose_a_plant.php Choose a Plant] iti: [https://web.archive.org/web/20101126184508/https://ntbg.org/plants/ Meet the Plants] iti: [http://ntbg.org/index.php National Tropical Botanical Garden] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170606043320/http://ntbg.org/index.php |date=2017-06-06 }}
{{Taxonbar|from=Q4783588}}
[[Kategoria:Guettardeae]]
[[Kategoria:Flora ti Mehiko]]
[[Kategoria:Flora ti Tengnga nga Amerika]]
[[Kategoria:Flora ti Trinidad ken Tobago]]
[[Kategoria:Flora ti Colombia]]
[[Kategoria:Flora ti Venezuela]]
[[Kategoria:Flora ti Ecuador]]
[[Kategoria:Flora ti Peru]]
9989cbe1ovsv3v7w4ua63ebabpd4yvx
Chione venosa
0
68622
406111
406079
2026-07-08T22:11:46Z
InternetArchiveBot
14943
Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5
406111
wikitext
text/x-wiki
{{speciesbox
| name = ''Chione''
| display_parents = 3
| genus = Chione
| species = venosa
| parent_authority = [[Augustin Pyramus de Candolle|DC.]]
| authority = ([[Olof Peter Swartz|Sw.]]) [[Ignatz Urban|Urb.]]
| synonyms =
Genus
*''Crusea'' <small>[[Achille Richard|A.Rich.]]</small>
*''Oregandra'' <small>[[Paul Carpenter Standley|Standl.]]</small>
*''Sacconia'' <small>[[Stephan Friedrich Ladislaus Endlicher|Endl.]]</small>
Species
*''Jacquinia venosa'' <small>[[Olof Peter Swartz|Sw.]]</small>
}}
Ti '''''Chione''''' ket ti [[Monotipiko a takson|monotipiko]] a [[henero (biolohia)|henero]] dagiti [[agsabsabong a mula]] iti pamilia ti [[Rubiaceae]] nga aglaon iti bugbugtong a sebbangan ti '''''Chione venosa'''''. Daytoy ket patneng iti [[neotropiko]], a kaaduan a mabirukan iti [[Mehiko]], ken iti amin a paset ti [[Tengnga nga Amerika]], ti [[Karibe]], [[Colombia]], [[Ecuador]], ken [[Peru]]. Daytoy ket kadawyan a [[kayo]] nga agtubo iti 10 aginggana iti 20 a metro iti katayag. Dagiti di nasayaat a habitat, daytoy ket mabalin a pandek wenno bassit a mula. Daytoy ket awan ti ammo nga usar iti ekonomia.
== Sistematika ==
Ti henero ti ''Chione'' ket impatakder babaen ni [[Augustin Pyramus de Candolle|de Candolle]] iti bukodna a [[Prodromus Systematis Naturalis Regni Vegetabilis|''Prodromus'']] idi 1830.<ref name="decandolle1830">Augustin Pyramus de Candolle. 1830. ''Prodromus Systematis Naturalis Regni Vegetabilis''. 4: 461.</ref><ref name="ipnichione">''Chione'' iti: International Plant Names Index</ref> Ti nagan ti henero ket naala manipud iti [[Pagsasao a Griego|Griego]] a balikas ti ''chion'', a ti kayatna a sawen ket niebe.<ref name="Quattrocchi2000">{{cite book|author=Quattrocchi U|year=2000|title=CRC World Dictionary of Plant Names|volume=1|publisher=CRC Press|location=Boca Raton, New York, Washington DC, London|ISBN=978-0-8493-2675-2}}</ref> Tibiolohiko a kita para iti henero ket dagiti mula a tinawtawagan ni de Candolle iti ''Chione glabra''.<ref name="ingchione">''Chione'' iti: Index Nominum Genericorum. iti: [[Regnum Vegetabile]]</ref> Nairaman itan dagitoy iti ''Chione venosa'' var. ''venosa'' ngem segun ti [[International Code of Nomenclature for algae, fungi, and plants|ICN]], ''Chione glabra'' daytoy ket mangitalinaay ti kasasaadna a kas kita.<ref name="Taylor2003" />
Adda dagiti sumagmamano a mannurat a nangikeddeng kadagiti ad-adu ngem a 15 [[sebbangan]] iti ''Chione'',<ref name="Mabberley2008">{{cite book|author=Mabberley DJ|year=2008|title=Mabberley's Plant Book|edition=3|publisher=Cambridge University Press|ISBN=978-0-521-82071-4}}</ref> ngem kadawyan a maysa laeng a sebbangan ti mabigbig, ti ''Chione venosa''.<ref name="WCSP">{{cite web|url=http://apps.kew.org/wcsp/qsearch.do?plantName=Chione|title=''Chione'' in the World Checklist of Rubiaceae|accessdate=1 Hunio 2014}}</ref> Idi 2003, dua a sebbangan ti naikkat manipud iti ''Chione'' ken naikabil iti baro a henero, ti ''[[Colleteria]]''.<ref name="Taylor2003">{{cite journal|author=Taylor DW|year=2003|title=''Colleteria'' (Rubiaceae), a new genus from the Caribbean|journal=Systematics and Geography of Plants|volume=73|issue=2|pages=199–208}}</ref> Ti nabati a sebbangan ti ''Chione'' ketnaipagtipon iti maysa a sebbangan, ti ''Chione venosa'', nga agraman kadagiti uppat a [[Karuay (botanika)|karuay]].<ref name="Taylor2003" /> Ti ''Chione'' ken ''Colleteria'' ket isu dagitoy ti kaikaisuna a henero iti [[Taksonomiko a ranggo|subpamilia]] ti [[Cinchonoideae]] ta saan pay a naikeddeng iti [[Tribu (biolohia)|tribu]]. Maikabildanto iti maysa a tribu, mabalin ngaiti maysa a baro, akalpasan ti ad-adu pay a morpolohiko a panagadal.<ref name="Manns2010">{{cite journal|author=Manns U, Bremer B|year=2010|title=Towards a better understanding of intertribal relationships and stable tribal delimitations within Cinchonoideae s.s. (Rubiaceae)|journal=Molecular Phylogenetics and Evolution|volume=56|pages=21–39|doi=10.1016/j.ympev.2010.04.002|pmid=20382247|issue=1}}</ref>
=== Dagiti kita ===
*''Chione venosa'' var. ''buxifolia'' <small>(Dwyer & M.V.Hayden) David W.Taylor</small> – [[Panamá]]
*''Chione venosa'' var. ''cubensis'' <small>([[Achille Richard|A.Rich.]]) David W.Taylor</small> – [[Kuba]], [[Haiti]], [[Republika a Dominikano]]
*''Chione venosa'' var. ''mexicana'' <small>([[Paul Carpenter Standley|Standl.]]) David W.Taylor</small> – [[Mehiko]]
*''Chione venosa'' var. ''venosa'' – southern [[Mehiko]], [[Tengnga nga Amerika]], [[Republika a Dominikano]], [[Haiti]], [[Puerto Rico]], [[Trinidad]], [[Lesser Antilles]], [[Colombia]], [[Ecuador]], [[Perú]]
== Dagiti nagibasaran ==
{{Reflist}}
== Dagiti akinruar a silpo ==
*[http://apps.kew.org/wcsp/qsearch.do?plantName=Chione ''Chione'' iti World Checklist of Rubiaceae]
*[http://www.botanicus.org/page/152607 ''Chione''] Iti [http://www.botanicus.org/title/b11905840 Prodromus Systematis Naturalis Regni Vegetabilis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210530065733/http://www.botanicus.org/title/b11905840 |date=2021-05-30 }} iti [http://www.botanicus.org/ Botanicus] {{Webarchive|url=https://wayback.archive-it.org/all/20091211004729/http://www.botanicus.org/ |date=2009-12-11 }}
* [http://www.ipni.org/ipni/advPlantNameSearch.do?find_family=&find_genus=Chione&find_species=&find_infrafamily=&find_infragenus=&find_infraspecies=&find_authorAbbrev=&find_includePublicationAuthors=on&find_includePublicationAuthors=off&find_includeBasionymAuthors=on&find_includeBasionymAuthors=off&find_publicationTitle=&find_isAPNIRecord=on&find_isAPNIRecord=false&find_isGCIRecord=on&find_isGCIRecord=false&find_isIKRecord=on&find_isIKRecord=false&find_rankToReturn=all&output_format=normal&find_sortByFamily=on&find_sortByFamily=off&query_type=by_query&back_page=plantsearch ''Chione''] iti [http://www.ipni.org/ IPNI]
* [http://www.botany.si.edu/ing/INGsearch.cfm?searchword=Chione ''Chione''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170202011448/http://botany.si.edu/ing/INGsearch.cfm?searchword=Chione |date=2017-02-02 }} iti [http://www.botany.si.edu/ing/ Index Nominum Genericorum] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20181116211833/http://botany.si.edu/ing/ |date=2018-11-16 }} At [http://www.mnh.si.edu/ Smithsonian National Museum of Natural History] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160222183809/http://www.mnh.si.edu/ |date=2016-02-22 }}
* [http://www.tropicos.org/Name/40007111 ''Chione'' iti Tropicos]
* [https://web.archive.org/web/20121010203529/http://www.ars-grin.gov/cgi-bin/npgs/html/genus.pl?2477 ''Chione''] iti [https://web.archive.org/web/20041015103620/http://www.ars-grin.gov/cgi-bin/npgs/html/index.pl GRIN Taxonomy for Plants]
* [https://www.uniprot.org/taxonomy/128406 ''Chione''] iti [https://www.uniprot.org/ UniProt]
{{Taxonbar|from=Q15399277}}
[[Kategoria:Hamelieae]]
[[Kategoria:Flora ti Mehiko]]
[[Kategoria:Flora ti Karibe]]
[[Kategoria:Flora ti Tengnga nga Amerika]]
[[Kategoria:Flora ti Colombia]]
[[Kategoria:Flora ti Ecuador]]
[[Kategoria:Flora ti Peru]]
[[Kategoria:Flora ti Puerto Rico]]
me664ltdy2y8u13jzz6udrfq7fqdxh0
Hillia (mula)
0
68669
406114
406081
2026-07-09T04:25:44Z
InternetArchiveBot
14943
Rescuing 2 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5
406114
wikitext
text/x-wiki
{{Taxobox
| name = ''Hillia''
| image =
| image_caption =
| regnum = [[Plantae]]
| unranked_divisio = [[Angiospermae]]
| unranked_classis = [[Eudicotidae]]
| unranked_ordo = [[Asterids]]
| ordo = [[Gentianales]]
| familia = [[Rubiaceae]]
| subfamilia = [[Cinchonoideae]]
| tribus =
| genus = '''''Hillia'''''
| genus_authority = [[Nikolaus Joseph von Jacquin|Jacquin]]
| type_species = ''[[Hillia parasitica]]''
| type_species_authority = Jacquin
| subdivision_ranks = [[Sebbangan]]
| subdivision = 24 a sebbangan, kitaen ti teksto
| synonyms = ''Ravnia'' <small>[[Anders Sandøe Ørsted (botaniko)|Oersted]]</small>
}}
Ti '''''Hillia''''' ket ti [[henero (biolohia)|henero]] dagiti [[agsabsabong a mula]] iti [[Pamilia (biolohia)|pamilia]] ti [[Rubiaceae]]. Daytoy ket addaan kadagiti 24 a [[sebbangan]].<ref name="kewhillia">''Hillia'' iti: World Checklist of Rubiaceae At: Kew Gardens Website. (kitaen ti ''Dagiti akinruar a silpo'' dita baba).</ref> Amin ket indihenio iti [[tropikal]] a [[Kaamerikaan]].<ref name="mabberley2008">David J. Mabberley. 2008. ''Mabberley's Plant-Book'' third edition (2008). Cambridge University Press: UK. {{ISBN|978-0-521-82071-4}}</ref>
Kaaduan dagiti sebbangan ket natubbog bassit nga [[epiphyte]] wenno dagiti bassit a [[kayo]]. Sumagmamano ket dagiti babassit a mula wenno [[liana]]. Ti ''Hillia rivalis'' ket maysa a [[rheophyte]]. Ti [[Kulanit (biolohia)|kulanit]] iti amin a sebbangan ket aglaon kadagiti [[raphide]]. Dagiti kapsula ket addaan kadagiti kasla sippit a parte.<ref name="taylor1994">Charlotte M. Taylor. 1994. "Revision of ''Hillia'' (Rubiaceae)". ''Annals of the Missouri Botanical Garden'' '''81'''(4):571-609.</ref>
Ti ''Hillia triflora'' ket maimuyongan a kas maysa nga[[Ornamental a mula|ornamental]].<ref name=rhs>Anthony J. Huxley, Mark Griffiths, and Margot Levy (editors). 1992. ''The New Royal Horticultural Society Dictionary of Gardening.'' The Macmillan Press Limited, London; The Stockton Press, New York. {{ISBN|978-0-333-47494-5}} (set)</ref>
Ti ''Hillia'' ket [[Nagan a botaniko|ninaganan]] babaen ni [[Nikolaus Joseph von Jacquin|Nicolaus Jacquin]] idi 1760.<ref name="ipnihillia">''Hillia'' iti International Plant Names Index. (kitaen ti ''Dagiti akinruar a silpo'' dita baba).</ref><ref name="jacquin1760">Nikolaus Joseph von Jacquin. 1760. ''Enumeratio systematica plantarum, quas in insulis Caribaeis vicinaque Americes continente detexit nouas, aut iam cognitas emandauit'' pages 3 and 18. (kitaen ti ''Dagiti akinruar a silpo'' dita baba).</ref> Naipanagan daytoy ken ni Ingles a [[botaniko]] [[John Hill (author)|John Hill]] (1716–1775).<ref name="quattrocchiII">Umberto Quattrocchi. 2000. ''CRC World Dictionary of Plant Names'' volume II. CRC Press: Boca Raton; New York; Washington,DC;, USA. London, UK. {{ISBN|978-0-8493-2676-9}} (vol. II). (kitaen ti ''Dagiti akinruar a silpo'' dita baba).</ref> Ninaganan laeng ni Jacquin ti maysa a sebbangan, ti ''Hillia parasitica''. Naisingasingen a ti espesipiko nga epiteta ken ti pay kadawyan a nagan ket mabalin a mangireperensia ken ni John Hill.<ref name="taylor1994" />
Adda dagiti sumagmamano a mannurat a nangikabil kadagiti lima a sebbangan iti maysa a sabali a henero, ti ''Ravnia''. Ti maysa a kaldisto a panagusig ti mopolohiko a pannakailasin ket nabirukan a ti ''Ravnia'' ket naipenen iti kaunegan ti ''Hillia''.<ref name="taylor1994" /> Nasubokanen daytoy a hipotesis iti molekular a datos.
Dagiti henero ti ''Hillia'', ''[[Balmea]]'', ken ''[[Cosmibuena]]'' ket mangbukel iti [[monopiletiko]] a [[Klado|grupo]]. Adda dagiti sumagmamano a mannurat a nangikeddeng daytoy a grupo a kas ti [[Tribu (biolohia)|tribu]] ti Hillieae, ngem mabalin a naipenpen iti kaunegan ti sabali a tribu, ti Hamelieae.<ref name="manns2010">Ulrika Manns and Birgitta Bremer. 2010. "Towards a better understanding of intertribal relationships and stable tribal delimitations within Cinchonoideae s.s. (Rubiaceae)". ''Molecular Phylogenetics and Evolution'' '''56'''(1):21-39. {{DOI|10.1016/j.ympev.2010.04.002}}</ref>
== Dagiti sebbangan ==
Dagiti sumaganad a listaan ti sebbangan ket mabalin a saan a kompleto wenno aglaon kadagiti [[Sinonimo (taksonomia)|sinonimo]].
{| border="0"
| valign="top" |
* ''[[Hillia macrophylla]]'' <small>[[Paul Carpenter Standley|Standley]]</small>
* ''[[Hillia parasitica]]'' <small>[[Nikolaus Joseph von Jacquin|Jacquin]]</small>
| valign="top" |
* ''[[Hillia rivalis]]'' <small>[[Charlotte M. Taylor|C.M. Taylor]]</small>
* ''[[Hillia triflora]]'' <small>([[Anders Sandøe Ørsted (botaniko)|Oersted]]) C.M. Taylor</small>
|}
== Dagiti nagibasaran ==
{{Reflist}}
== Dagiti akinruar a silpo ==
* [http://apps.kew.org/wcsp/qsearch.do?plantName=Hillia&page=quickSearch ''Hillia''] iti: [http://apps.kew.org/wcsp/prepareChecklist.do?checklist=rubiaceae%40%40025250120110104024 Search Page] iti: [https://web.archive.org/web/20110101130437/http://www.kew.org/science/directory/projects/WorldRubiChecklist.html World Checklist of Rubiaceae] iti: [https://web.archive.org/web/20110628230523/http://www.kew.org/science/directory/projects/indexbyteam.html#Rubi Index by Team] iti: [https://web.archive.org/web/20101231134226/http://www.kew.org/science/directory/projects/index.html Projects] iti: [https://web.archive.org/web/20110228134853/http://www.kew.org/science/directory/ Science Directory] iti: [http://www.kew.org/science-research-data/index.htm Scientific Research and Data] iti: [http://www.kew.org/ Kew Gardens]
* [http://www.ipni.org/ipni/advPlantNameSearch.do;jsessionid=F52A5D7E6135020E8717F48325018CF4?find_family=&find_genus=Hillia+&find_species=&find_infrafamily=&find_infragenus=&find_infraspecies=&find_authorAbbrev=&find_includePublicationAuthors=on&find_includePublicationAuthors=off&find_includeBasionymAuthors=on&find_includeBasionymAuthors=off&find_publicationTitle=&find_isAPNIRecord=on&find_isAPNIRecord=false&find_isGCIRecord=on&find_isGCIRecord=false&find_isIKRecord=on&find_isIKRecord=false&find_rankToReturn=all&output_format=normal&find_sortByFamily=on&find_sortByFamily=off&query_type=by_query&back_page=plantsearch ''Hillia''] iti: [http://www.ipni.org/ipni/plantnamesearchpage.do Plant Names] iti: [http://www.ipni.org/ IPNI]
* [http://www.botanicus.org/page/622920 ''Hillia'', page 3] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160304052631/http://www.botanicus.org/page/622920 |date=2016-03-04 }} ken [http://www.botanicus.org/page/622935 ''Hillia'', page 18] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230602194308/http://www.botanicus.org/page/622935 |date=2023-06-02 }} iti: [http://www.botanicus.org/title/b12738426 ''Enumeratio systematica plantarum''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200811220758/http://www.botanicus.org/title/b12738426 |date=2020-08-11 }} iti: [http://www.botanicus.org/browse/titles Titles] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200606171508/http://www.botanicus.org/browse/titles |date=2020-06-06 }} iti: [http://www.botanicus.org/ Botanicus] {{Webarchive|url=https://wayback.archive-it.org/all/20091211004729/http://www.botanicus.org/ |date=2009-12-11 }}
* [http://www.crcpress.com/product/isbn/9780849326769 CRC World Dictionary of Plant Names: D-L] iti: [http://www.crcpress.com/ecommerce_product/browse_book_categories.jsf?category=LIF02A Botany & Plant Science] iti: [http://www.crcpress.com/ecommerce_product/browse_book_categories.jsf?category=LIF Life Science] iti: [http://www.crcpress.com/ CRC Press]
* [http://www.ars-grin.gov/cgi-bin/npgs/html/genus.pl?5680 ''Hillia''] iti: [https://web.archive.org/web/20001217065800/http://www.ars-grin.gov/cgi-bin/npgs/html/gnlist.pl?975 List of Genera] iti: [http://www.ars-grin.gov/cgi-bin/npgs/html/family.pl?975 Rubiaceae] iti: [https://web.archive.org/web/20000816163915/http://www.ars-grin.gov/cgi-bin/npgs/html/famlist.pl List of families] iti: [http://www.ars-grin.gov/cgi-bin/npgs/html/taxfam.pl?language=en Families and Genera in GRIN] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130227004053/http://www.ars-grin.gov/cgi-bin/npgs/html/taxfam.pl?language=en |date=2013-02-27 }} iti: [http://www.ars-grin.gov/cgi-bin/npgs/html/queries.pl?language=en Queries] iti: [https://web.archive.org/web/20041015103620/http://www.ars-grin.gov/cgi-bin/npgs/html/index.pl GRIN taxonomy for plants]
* [https://www.uniprot.org/taxonomy/35908 ''Hillia''] iti: [https://www.uniprot.org/taxonomy/169630 Hillieae] iti: [https://www.uniprot.org/taxonomy/169619 Cinchonoideae] iti: [https://www.uniprot.org/taxonomy/24966 Rubiaceae] {{color|violetIn: ···}} [https://www.uniprot.org/taxonomy/3193 Embryophyta] iti: [https://www.uniprot.org/taxonomy/131221 Streptophytina] iti: [https://www.uniprot.org/taxonomy/35493 Streptophyta] iti: [https://www.uniprot.org/taxonomy/33090 Viridiplantae] iti: [https://www.uniprot.org/taxonomy/2759 Eudaryota] iti: [https://www.uniprot.org/taxonomy/ Taxonomy] iti: [https://www.uniprot.org/ UniProt]
{{Taxonbar|from=Q5577582}}
[[Kategoria:Hillieae]]
078lgmsqfu4je6m95ipmdbrb0fawepb
Kadua
0
71329
406115
406083
2026-07-09T07:27:44Z
InternetArchiveBot
14943
Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5
406115
wikitext
text/x-wiki
{{Taxobox
| image = Starr 020925-0039 Kadua affinis.jpg
| image_caption = ''[[Kadua affinis]]''
| regnum = [[Plantae]]
| unranked_divisio = [[Angiospermae]]
| unranked_classis = [[Eudicotidae]]
| unranked_ordo = [[Asterids]]
| ordo = [[Gentianales]]
| familia = [[Rubiaceae]]
| subfamilia = [[Rubioideae]]
| tribus = [[Spermacoceae]]
| genus = '''''Kadua'''''
| genus_authority = [[Adelbert von Chamisso|Cham.]] & [[Diederich Franz Leonhard von Schlechtendal|Schltdl.]]
| type_species = ''[[Kadua acuminata]]''
| type_species_authority = Cham. & Schltdl.
| subdivision_ranks = [[Sebbangan]]
| subdivision = ~ 29 a sebbangan, kitaen ti teksto
}}
Ti '''''Kadua''''' ket ti [[Henero (biolohia)|henero]] dagiti [[agsabsabong a mula]] iti [[Pamilia (biolohia)|pamilia]] ti [[Rubiaceae]]. Daytoy ket buklen dagiti 29 a [[sebbangan]],<ref name="kewkadua">''Kadua'' iti: World Checklist of Rubiaceae iti: Kew Gardens Website. (kitaen ti ''Dagiti akinruar a silpo'' dita baba).</ref> amin ket maigawid iti [[Polinesia]]. Duapulo ket dua kadagitoy ket [[Endemismo|endemiko]] iti [[Is-isla Hawaii]]. Sumagmamano kadagiti sebbangan ket kadawyan iti nangato nga elebasion. Dagiti dadduma ket maysa nga isla laeng nga endemiko wenno karkarna, ken adda bassit dagiti mabalin a [[Pannakaungaw|naungaw]]. Ti ''Kadua affinis'' ket adu a naiwarwaras iti Hawaii ken [[Polimorpismo (biolohia)|polimorpiko]].<ref name="mabberley2008">David J. Mabberley. 2008. [https://books.google.com/books?id=9RyKKHtwXUYC&pg=PA448 ''Mabberley's Plant-Book''] third edition (2008). Cambridge University Press: UK. {{ISBN|978-0-521-82071-4}} p. 448</ref> Ti [[sebbangan-kita]] para iti henero ket ti ''Kadua acuminata''.<ref name="ingkadua">''Kadua'' iti: Index Nominum Genericorum. iti: [[Regnum Vegetabile]] (kitaen ti ''Dagiti akinruar a silpo'' dita baba).</ref>
Ti ''Kadua'' ket dati a nairaman iti nalawa a naipalawag ken [[polipiletiko]] a ''[[Hedyotis]]'', a nangbukel, a maipatinayon iti ''Kadua'', ti sebbangan a naikabil itan iti ''[[Oldenlandia]]'', ''[[Oldenlandiopsis]]'', ''[[Houstonia (mula)|Houstonia]]'', ken dagiti sabali pay a henero. Ti ''Hedyotis'' ket ak-akikid itan a naipalawag.<ref name="groeninckx2009">{{cite journal|last1=Groeninckx|first1=Inge|last2=Dessein|first2=Steven|last3=Ochoterena|first3=Helga|last4=Persson|first4=Claes|last5=Motley|first5=Timothy J.|last6=Kårehed|first6=Jesper|last7=Bremer|first7=Birgitta|last8=Huysmans|first8=Suzy|last9=Smets|first9=Erik|title=Phylogeny of the Herbaceous Tribe Spermacoceae (Rubiaceae) Based on Plastid DNA Data|journal=Annals of the Missouri Botanical Garden|volume=96|pages=109–132|year=2009|doi=10.3417/2006201}}</ref>
== Dagiti sebbangan ==
Iti sumaganad a listaan, ti ''Kadua haupuensis'' ket nainayon iti sebbangan nga inlista babaen ni Edward E. Terrell [[et alii]].<ref name="terrell2005">{{cite journal|last1=Terrell|first1=Edward E.|last2=Robinson|first2=Harold E.|last3=Wagner|first3=Warren L.|last4=Lorence|first4=David H.|title=Resurrection of Genus ''Kadua'' for Hawaiian Hedyotidinae (Rubiaceae), with Emphasis on Seed and Fruit Characters and Notes on South Pacific Species|journal=Systematic Botany|volume=30|pages=818|year=2005|doi=10.1600/036364405775097716|issue=4}}</ref>
{| border="0"
| valign="top" |
* ''[[Kadua acuminata]]'' <small>Cham. & Schltdl.</small>
* ''[[Kadua affinis]]'' <small>([[Asa Gray|A.Gray]]) W.L.Wagner & Lorence</small>
* ''[[Kadua axillaris]]'' <small>([[Heinrich Wawra von Fernsee|Wawra]]) W.L.Wagner & Lorence</small>
* ''[[Kadua centranthoides]]'' <small>[[William Jackson Hooker|Hook.]] & [[George Arnott Walker Arnott|Arn.]]</small>
* ''[[Kadua cookiana]]'' <small>Cham. & Schltdl.</small>
* ''[[Kadua cordata]]'' <small>Cham. & Schltdl.</small>
* ''[[Kadua coriacea]]'' <small>([[James Edward Smith|Sm.]]) W.L.Wagner & Lorence</small>
* ''[[Kadua degeneri]]'' <small>([[Francis Raymond Fosberg|Fosberg]]) W.L.Wagner & Lorence</small>
* ''[[Kadua elatior]]'' <small>([[Horace Mann Jr.|H.Mann]]) W.L.Wagner & Lorence</small>
* ''[[Kadua fluviatilis]]'' <small>[[Charles Noyes Forbes|C.N.Forbes]]</small>
* ''[[Kadua flynnii]]'' <small>(W.L.Wagner & Lorence) W.L.Wagner & Lorence</small>
* ''[[Kadua foggiana]]'' <small>(Fosberg) W.L.Wagner & Lorence</small>
* ''[[Kadua foliosa]]'' <small>[[William Hillebrand|Hillebr.]]</small>
* ''[[Kadua formosa]]'' <small>Hillebr.</small>
* ''[[Kadua fosbergii]]'' <small>W.L.Wagner & D.R.Herbst</small>
| valign="top" |
* ''[[Kadua grantii]]'' <small>(Fosberg) W.L.Wagner & Lorence</small>
* ''[[Kadua haupuensis]]'' <small>Lorence & W.L.Wagner</small>
* ''[[Kadua knudsenii]]'' <small>Hillebr.</small>
* ''[[Kadua laxiflora]]'' <small>H.Mann</small>
* ''[[Kadua littoralis]]'' <small>Hillebr.</small>
* ''[[Kadua lucei]]'' <small>(Lorence & [[Jacques Florence|J.Florence]]) W.L.Wagner & Lorence</small>
* ''[[Kadua nukuhivensis]]'' <small>(J.Florence & Lorence) W.L.Wagner & Lorence</small>
* ''[[Kadua parvula]]'' <small>A.Gray</small>
* ''[[Kadua raiateensis]]'' <small>[[John William Moore (botanist)|J.W.Moore]] </small>
* ''[[Kadua rapensis]]'' <small>[[Forest Buffen Harkness Brown|F.Br.]]</small>
* ''[[Kadua romanzoffiensis]]'' <small>Cham. & Schltdl.</small>
* ''[[Kadua st-johnii]]'' <small>([[Benjamin Clemens Stone|B.C.Stone]] & [[Irwin E. Lane|Lane]]) W.L.Wagner & Lorence</small>
* ''[[Kadua tahuatensis]]'' <small> (Lorence & J.Florence) W.L.Wagner & Lorence</small>
* ''[[Kadua tryblium]]'' <small> D.R.Herbst & W.L.Wagner </small>
|}
== Pakasaritaan ==
[[Papeles:Kadua fluviatilis (4765985711).jpg|thumb|Ti ''Kadua fluviatilis'', nga endemiko iti [[Is-isla Hawaii]], naisagmak, [[Oʻahu]] (Naimuyongan)]]
Ti henero ti ''Kadua'' ket naitakder idi 1829 babaen da [[Adelbert von Chamisso]] ken [[Diederich von Schlechtendal]].<ref name="chamisso1829">Adelbert von Chamisso and Diederich von Schlechtendal. 1829. ''Linnaea'' '''4''':157. (kitaen ti ''Dagiti akinruar a silpo'' dita baba)</ref> [[Nagan a botaniko|Ninagananda]] daytoy para ken ni Kadu, ti maysa a patneng iti [[Ulea]], maysa kadagiti [[Is-isla ti Marshall]]. Ni Kadu ket maysa idi a gayyem ni von Chamisso ken nangited kadagiti napateg a tulong iti ekspedision idi 1815–1818 nga indauluan babaen ni [[Otto von Kotzebue]]. Ti kadawyan a nagan iti ''Kadua'' ket saan unay a naus-usaren idi maika-20 a siglo, gapu ta kaaduan dagiti mannurat ket ikeddengda a maysa a [[Sinonimo (taksonomia)|sinomimo]] ti ''Hedyotis''. Idi 1999, duapulo a sebbangan ti ''Kadua'' ket naipalawag a kas sebbangan ti ''Hedyotis'' iti maysa a [[Flora (pablaak|Flora]] ti Hawaii.<ref name="WHS1999">Warren L. Wagner, Derral R. Herbst, and Sy H. Sohmer. ''Manual of the Flowering Plants of Hawaii'', Revised Edition, 1999. Bishop Museum Press: Hololulu, HI, USA.</ref> Naipalawag ti ''Kadua flynnii'' idi 1998,<ref name="wagner1998">Warren L. Wagner and David H. Lorence. 1998. [http://si-pddr.si.edu/dspace/bitstream/10088/7613/1/bot_Wagner_Lorence_1998_Hedyotis.pdf "A New, Dioecious Species of ''Hedyotis'' (Rubiaceae) from Kauaʻi, Hawaiian Islands, and the Taxonomy of Kauaʻi ''Hedyotis schlechtendahliana'' Resolved"] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120312045845/http://si-pddr.si.edu/dspace/bitstream/10088/7613/1/bot_Wagner_Lorence_1998_Hedyotis.pdf |date=2012-03-12 }}. ''Novon'' '''8'''(3):311–317.</ref> and ''Kadua haupuensis'' in 2010.<ref name="lorence2010">David H. Lorence, Warren L. Wagner, and William G. Laidlaw. 2010. "''Kadua haupuensis'' (Rubiaceae: Spermacoceae), a new endemic species from Kauaʻi, Hawaiian Islands". ''Brittonia'' '''62'''(2):137-144. {{DOI|10.1007/s12228-009-9103-y}}</ref> Napaungar manen ti ''Kadua'' idi 2005.<ref name="terrell2005" /> Daytoy a [[Taksonomia (biolohia)|taksonomiko]] a panagbaliw ket tinunosan babaen dagiti [[molekular a pilohenetiko]] a panagadal ti [[Tribu (biolohia)|tribu]] ti [[Spermacoceae]] idi 2008 ken 2009.<ref name="groeninckx2009" /><ref name="karehed2008">{{cite journal|last1=Karehed|first1=J|last2=Groeninckx|first2=I|last3=Dessein|first3=S|last4=Motley|first4=T|last5=Bremer|first5=B|title=The phylogenetic utility of chloroplast and nuclear DNA markers and the phylogeny of the Rubiaceae tribe Spermacoceae|journal=Molecular Phylogenetics and Evolution|volume=49|pages=843–66|year=2008|doi=10.1016/j.ympev.2008.09.025|pmid=18950720|issue=3}}</ref>
== Pilohenio ==
Ti sumaganad a [[pilohenetiko a kayo]] ket sangkapaset a naibatay iti [[pilohenetiko]] a panagusig kadagiti [[panagsasaruno ti DNA]],<ref name="karehed2008" /> ken sangkapaset a naala manipud iti [[Biolohiko a pannakaidasig|pannakaidasig]] a sinurot manipud iti maysa a papel idi 2005.<ref name="terrell2005" />
{{klado|style=font-size:100%;line-height:120%
|label1='''Kadua'''
|1={{klado
|1={{klado
|1=''Kadua tryblium''
|2={{klado
|1=''Kadua affinis''
|2={{klado
|1=''Kadua fosbergii''
|2=''Kadua axillaris''
}}
}}
}}
|2={{klado
|1={{klado
|1=''Kadua acuminata''
|2=''Kadua fluviatilis''
}}
|2={{klado
|1={{klado
|1={{klado
|1=''Kadua rapensis''
|2=''Kadua coriacea''
}}
|2={{klado
|1=''Kadua formosa''
|2={{klado
|1=''Kadua knudsenii''
|2=''Kadua foggiana''
|3=''Kadua centranthoides''
}}
}}
}}
|2={{klado
|1=''Kadua parvula''
|2={{klado
|1={{klado
|1=''Kadua degeneri''
|2={{klado
|1=''Kadua littoralis''
|2=''Kadua laxiflora''
}}
}}
|2={{klado
|1=''Kadua cordata''
|2={{klado
|1=''Kadua elatior''
|2={{klado
|1=''Kadua flynnii''
|2=''Kadua haupuensis''
}}
}}
}}
}}
}}
}}
}}
}}
}}
== Dagiti nagibasaran ==
{{Reflist}}
== Dagiti akinruar a silpo ==
{{Commonscat-inline}}
* [http://apps.kew.org/wcsp/qsearch.do?plantName=Kadua&page=quickSearch ''Kadua''] iti: [http://apps.kew.org/wcsp/prepareChecklist.do?checklist=rubiaceae%40%40025250120110104024 Search Page] iti: [https://web.archive.org/web/20110101130437/http://www.kew.org/science/directory/projects/WorldRubiChecklist.html World Checklist of Rubiaceae] iti: [https://web.archive.org/web/20110628230523/http://www.kew.org/science/directory/projects/indexbyteam.html#Rubi#Rubi Index by Team] iti: [https://web.archive.org/web/20101231134226/http://www.kew.org/science/directory/projects/index.html Projects] iti: [https://web.archive.org/web/20110228134853/http://www.kew.org/science/directory/ Science Directory] iti: [https://web.archive.org/web/20120827233751/http://www.kew.org/science-research-data/index.htm Scientific Research and Data] iti: [http://www.kew.org/ Kew Gardens]
* [http://www.botany.si.edu/ing/INGsearch.cfm?searchword=Kadua ''Kadua''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160304051554/http://botany.si.edu/ing/INGsearch.cfm?searchword=Kadua |date=2016-03-04 }} iti: [http://www.botany.si.edu/ing/ Index Nominum Genericorum] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20181116211833/http://botany.si.edu/ing/ |date=2018-11-16 }} iti: [http://www.botany.si.edu/index.htm?references Dagiti nagibasaran] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100927172741/http://botany.si.edu/index.htm?references |date=2010-09-27 }} iti: [http://www.botany.si.edu/index.htm NMNH Department of Botany] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20101001045837/http://botany.si.edu/index.htm |date=2010-10-01 }}
* [http://www.botanicus.org/page/95530 ''Kadua''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20231125022835/http://www.botanicus.org/page/95530 |date=2023-11-25 }} iti: [http://www.botanicus.org/item/31753002428347 ''Linnaea'', volume 4] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20231125022835/http://www.botanicus.org/item/31753002428347 |date=2023-11-25 }} iti: [http://www.botanicus.org/title/b12461441 ''Linnaea''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120110223316/http://www.botanicus.org/title/b12461441 |date=2012-01-10 }} iti: [http://www.botanicus.org/browse/titles Titles] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200606171508/http://www.botanicus.org/browse/titles |date=2020-06-06 }} iti: [http://www.botanicus.org/ Botanicus] {{Webarchive|url=https://wayback.archive-it.org/all/20091211004729/http://www.botanicus.org/ |date=2009-12-11 }}
* [http://www.ipni.org/ipni/advPlantNameSearch.do;jsessionid=3380DB5128A1C891B56C95CD02955F7A?find_family=&find_genus=Kadua+&find_species=&find_infrafamily=&find_infragenus=&find_infraspecies=&find_authorAbbrev=&find_includePublicationAuthors=on&find_includePublicationAuthors=off&find_includeBasionymAuthors=on&find_includeBasionymAuthors=off&find_publicationTitle=&find_isAPNIRecord=on&find_isAPNIRecord=false&find_isGCIRecord=on&find_isGCIRecord=false&find_isIKRecord=on&find_isIKRecord=false&find_rankToReturn=all&output_format=normal&find_sortByFamily=on&find_sortByFamily=off&query_type=by_query&back_page=plantsearch ''Kadua''] iti: [http://www.ipni.org/ipni/plantnamesearchpage.do Plant Name Query] iti: [http://www.ipni.org/ IPNI]
* [http://www.tropicos.org/Name/40034179 ''Kadua'' (exact)] iti: [http://www.tropicos.org/NameSearch.aspx Names] iti: [http://www.tropicos.org/ Tropicos] iti: [http://www.mobot.org/plantscience/default.asp Science and Conservation] iti: [http://www.mobot.org/ Missouri Botanical Garden]
* [http://www.ars-grin.gov/cgi-bin/npgs/html/genus.pl?15002 ''Kadua''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20121009071157/http://www.ars-grin.gov/cgi-bin/npgs/html/genus.pl?15002 |date=2012-10-09 }} iti: [https://web.archive.org/web/20001217065800/http://www.ars-grin.gov/cgi-bin/npgs/html/gnlist.pl?975 List of Genera] iti: [http://www.ars-grin.gov/cgi-bin/npgs/html/family.pl?975 Rubiaceae] iti: [https://web.archive.org/web/20000816163915/http://www.ars-grin.gov/cgi-bin/npgs/html/famlist.pl List of families] iti: [http://www.ars-grin.gov/cgi-bin/npgs/html/taxfam.pl?language=en Families and Genera in GRIN] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130227004053/http://www.ars-grin.gov/cgi-bin/npgs/html/taxfam.pl?language=en |date=2013-02-27 }} iti: [http://www.ars-grin.gov/cgi-bin/npgs/html/queries.pl?language=en Queries] iti: [https://web.archive.org/web/20041015103620/http://www.ars-grin.gov/cgi-bin/npgs/html/index.pl GRIN taxonomy for plants]
* [https://www.uniprot.org/taxonomy/417173 ''Kadua''] iti: [https://www.uniprot.org/taxonomy/169663 Spermacoceae] iti: [https://www.uniprot.org/taxonomy/169617 Rubioideae] iti: [https://www.uniprot.org/taxonomy/24966 Rubiaceae] iti: [https://www.uniprot.org/taxonomy/3193 Embryophyta] iti: [https://www.uniprot.org/taxonomy/131221 Streptophytina] iti: [https://www.uniprot.org/taxonomy/35493 Streptophyta] iti: [https://www.uniprot.org/taxonomy/33090 Viridiplantae] iti: [https://www.uniprot.org/taxonomy/2759 Eudaryota] iti: [https://www.uniprot.org/taxonomy/ Taxonomy] iti: [https://www.uniprot.org/ UniProt]
* [http://www2.bishopmuseum.org/ethnobotanydb/resultsdetailed.asp?search=manono ''Hedyotis''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070702123400/http://www2.bishopmuseum.org/ethnobotanydb/resultsdetailed.asp?search=manono |date=2007-07-02 }} iti: [http://www2.bishopmuseum.org/ethnobotanydb/resultslatin.asp?button=List+by+Species+Name List by Species Name]{{Natay a silpo|date=September 2022 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} iti: [http://www2.bishopmuseum.org/ethnobotanydb/index.asp Hawaiian Ethnobotany Online Database] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200224123529/http://www2.bishopmuseum.org/ethnobotanydb/index.asp |date=2020-02-24 }} iti: [https://web.archive.org/web/20101031072044/http://bishopmuseum.org//research/onlinedata.html Searchable Databases] iti: [http://www.bishopmuseum.org/ Bishop Museum]
* [http://ntbg.org/plants/plant_details.php?plantid=12016 ''Kadua littoralis''] iti: [https://web.archive.org/web/20101126200020/http://ntbg.org/plants/choose_a_plant.php Choose a Plant] iti: [https://web.archive.org/web/20101126184508/https://ntbg.org/plants/ Meet the Plants] iti: [http://ntbg.org/index.php National Tropical Botanical Garden] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170606043320/http://ntbg.org/index.php |date=2017-06-06 }}
* [http://www.hear.org/starr/images/species/?q=kadua+affinis&o=plants ''Kadua affinis''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20121020171409/http://www.hear.org/starr/images/species/?q=kadua+affinis&o=plants |date=2012-10-20 }} iti: [http://www.hear.org/starr/images/family/?q=rubiaceae&o=plants Rubiaceae] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20121020210916/http://www.hear.org/starr/images/family/?q=rubiaceae&o=plants |date=2012-10-20 }} iti: [http://www.hear.org/starr/images/?o=plants Plants of Hawaii] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20121115033739/http://www.hear.org/starr/images/?o=plants |date=2012-11-15 }} iti: [http://www.hear.org/hearpix/otheronlineimages.htm Images] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200225024851/http://www.hear.org/hearpix/otheronlineimages.htm |date=2020-02-25 }} iti: [http://www.hear.org/ Hawaiian Ecosystems at Risk] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210221021637/http://www.hear.org/ |date=2021-02-21 }}
{{Taxonbar|from=Q10290745}}
[[Kategoria:Kadua| ]]
[[Kategoria:Flora ti Pasipiko]]
rrfhzka4t9233in4ep57g1b7xgq10aj
Christine Longaker
0
81874
406112
406098
2026-07-08T22:15:23Z
InternetArchiveBot
14943
Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5
406112
wikitext
text/x-wiki
Ni '''Christine Longaker''' ti dati a direktor ti Hospice of Santa Cruz County (California) ken maibilang a pioneer iti movimiento ti hospice. Isu ket nangited kadagiti panagsanay iti panangaywan kadagiti matmatay iti intero a lubong manipud idi 1978. Isu ket kaduana a nangdisenio ti Naropa University’s accredited training iti "Contemplative End-of-Life Care",<ref>[http://www.naropa.edu/extend/contemplativecare/faculty.cfm Faculty & Teachers] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120610085924/http://www.naropa.edu/extend/contemplativecare/faculty.cfm |date=2012-06-10 }}, Naropa University</ref> ken isu ti autor ti Facing Death and Finding Hope: A Guide to the Emotional and Spiritual Care of the Dying, a naipatarus iti siam a pagsasao, ken maus-usar kadagiti palliative ken hospice care centers iti aglawlaw ti lubong. Agdama nga agsursurat ni Longaker iti libro ken mangparparnuay iti kurikulum maipapan iti Self-Compassion.
Naipasngay ken dimmakkel ni Longaker idiay Southern California. Di nagbayag kalpasan ti ipapatay ti immuna nga asawana idi 1977, isu ket timmulong a nangibangon ti maysa a home-care hospice idiay Santa Cruz, ken nagserbi a kas ti Staff Trainer ken Director.<ref name=Encyclopedia>{{cite book|last=Skinner Keller|first=Rosemary|title=Encyclopedia of Women and Religion in North America, Volume 3|year=2006|publisher=Indiana University Press|location=Indiana|isbn=9780253346889|pages=1096|author2=Rosemary Radford Ruether |author3=Marie Cantlon }}</ref>
== Dagiti nagibasaran ==
{{Reflist}}
5w7d4n7btkv0p2pp9nthkyv8tya5hiv
Abagatan a Kurdistan
0
81878
406113
2026-07-08T23:49:34Z
BlackMan707
20220
Pinartuat ti panid iti "Ti Irak a Kurdistan wenno Abagatan a Kurdistan[1] (Kurdo: باشیوور , romanisado: Başûrê Kurdistanê)[2][3][4] ket mangibagbaga ti Kurdo-populado a paset ti akin-amianan nga Irak. Daytoy ket naikeddeng a maysa kadagiti uppat a paset ti Dakdakkel a Kurdistan idiay Laud nga Asia, a mairaman pay dagiti paset ti abagatan a daya a Turkia (Amianan a Kurdistan), akin-amianan a Siria (Laud a Kurdistan), ken amianan a laud nga Iran (Daya a Kurdistan).[5][6] Kaaduan t..."
406113
wikitext
text/x-wiki
Ti Irak a Kurdistan wenno Abagatan a Kurdistan[1] (Kurdo: باشیوور , romanisado: Başûrê Kurdistanê)[2][3][4] ket mangibagbaga ti Kurdo-populado a paset ti akin-amianan nga Irak. Daytoy ket naikeddeng a maysa kadagiti uppat a paset ti Dakdakkel a Kurdistan idiay Laud nga Asia, a mairaman pay dagiti paset ti abagatan a daya a Turkia (Amianan a Kurdistan), akin-amianan a Siria (Laud a Kurdistan), ken amianan a laud nga Iran (Daya a Kurdistan).[5][6] Kaaduan ti heograpiko ken kultural a rehion ti Irak a Kurdistan ket paset ti Rehion ti Kurdistan (KRI), ti semi-autonomo a rehion[7] a binigbig babaen ti Batay-linteg ti Irak.[8] Kas ti nabati a paset ti Kurdistan, ken saan a kas ti kaaduan nga Irak, ti rehion ket kabambantayan.[9]
oov64bmxzrymc9nyn3afocoa4l0zfku
St. Jones Neck
0
81879
406116
2026-07-09T07:54:15Z
Piteily
20221
Pinartuat ti panid iti "Ti '''St. Jones Neck''' ket maysa a heograpiko a rehion ti daya a tengnga a Kondado ti Kent, Delaware, Estados Unidos, nga addaan iti nabaknang a sakbay ti pakasaritaan ken kolonial a pakasaritaan. Idi damo ket naamammuan laeng a kas ti Jones Neck, daytoy ket nabeddengan iti laud babaen ti Karayan St. Jones, iti amianan babaen ti Little Creek (agarup, ti abagatan a daya a beddeng ti Dover Air Force Base), ken iti daya babaen ti Baybay Delaware."
406116
wikitext
text/x-wiki
Ti '''St. Jones Neck''' ket maysa a heograpiko a rehion ti daya a tengnga a Kondado ti Kent, Delaware, Estados Unidos, nga addaan iti nabaknang a sakbay ti pakasaritaan ken kolonial a pakasaritaan. Idi damo ket naamammuan laeng a kas ti Jones Neck, daytoy ket nabeddengan iti laud babaen ti Karayan St. Jones, iti amianan babaen ti Little Creek (agarup, ti abagatan a daya a beddeng ti Dover Air Force Base), ken iti daya babaen ti Baybay Delaware.
0kt6xagldjjlijpf6u15go6z6yfa5z2
406117
406116
2026-07-09T07:55:19Z
Piteily
20221
406117
wikitext
text/x-wiki
Ti '''St. Jones Neck''' ket maysa a heograpiko a rehion ti daya a tengnga a Kondado ti Kent, Delaware, Estados Unidos, nga addaan iti nabaknang a sakbay ti pakasaritaan ken kolonial a pakasaritaan. Idi damo ket naamammuan laeng a kas ti Jones Neck, daytoy ket nabeddengan iti laud babaen ti Karayan St. Jones, iti amianan babaen ti Little Creek (agarup, ti abagatan a daya a beddeng ti Dover Air Force Base), ken iti daya babaen ti Baybay Delaware.
Lima kadagitoy (K-873, K-891, K-913, K-914, ken K-920) ti nailista iti Nailian a Rehistro dagiti Naipakasaritaan a Lugar, a kas met laeng ti sabali pay a lima (K-875, K-876, K-880, K-915, ken K-916) a nainaig kadagiti naud-udi a panawen. Ti panaganalisar ket mangisingasing a dagitoy a lugar ket ababa laeng a panawen a panagkampo, ngem dagiti panagkali ket mabalin a mangted ti ad-adu nga impormasion.<ref name=MRA>{{cite web|url={{NRHP url|id=64000112}}|title=St. Jones Neck Multiple Resource Area Document|publisher=[[National Park Service]]|accessdate=2014-04-02}}</ref>
1tbwkrxbkm10mu7si26pnkkmfdz5xrr
Agar-aramat:Piteily
2
81880
406118
2026-07-09T07:57:01Z
Piteily
20221
Pinartuat ti panid iti "No taaw, ngarud pawikantayo iti baybay, a naikeddeng nga agsubli iti baybay."
406118
wikitext
text/x-wiki
No taaw, ngarud pawikantayo iti baybay, a naikeddeng nga agsubli iti baybay.
bfg381oqbonkqusiporaram4pc36b0r
Neofiti
0
81881
406119
2026-07-09T07:58:07Z
Piteily
20221
Pinartuat ti panid iti "Dagiti '''Neofiti''' (Ingles: Neophytes) ket maysa idi a grupo dagiti Italiano nga anusim, a naamammuan pay a kas dagiti kripto-Judio, nga agnanaed idiay Abagatan nga [[Italia]]."
406119
wikitext
text/x-wiki
Dagiti '''Neofiti''' (Ingles: Neophytes) ket maysa idi a grupo dagiti Italiano nga anusim, a naamammuan pay a kas dagiti kripto-Judio, nga agnanaed idiay Abagatan nga [[Italia]].
i9ail5oq5hmbbcpo8w84ss8lhg5rh8e
406120
406119
2026-07-09T08:00:14Z
Piteily
20221
406120
wikitext
text/x-wiki
Dagiti '''Neofiti''' (Ingles: Neophytes) ket maysa idi a grupo dagiti Italiano nga anusim, a naamammuan pay a kas dagiti kripto-Judio, nga agnanaed idiay Abagatan nga [[Italia]].
==Pakasaritaan==
Dagiti neofiti ket kaputotan dagiti Judio a napilitan a nakomberte iti Romano Katolisismo idi 1493. Intultuloyda a sililimed nga inalagad ti sumagmamano nga elemento ti Judaismo, kas iti inaramid ti adu a kaputotanda.
Idi tawtawen ti 1490, ti Inkisision ti Espania ket awan asi a nanganup kadagiti neofiti ken adu ti natutuok ken napapatay, nangruna idiay Sicilia.<ref>{{cite web|url=http://www.the-jewish-story.org/neofiti.html |title=Expulsion of the Sicilian Neofiti (Marranos) and their resettlement |website=The-jewish-story.org |date= |access-date=2016-11-18}}</ref>
p8woi79926no0g6p2n8pqip572nrtzv
406121
406120
2026-07-09T08:01:05Z
Piteily
20221
406121
wikitext
text/x-wiki
Dagiti '''Neofiti''' (Ingles: Neophytes) ket maysa idi a grupo dagiti Italiano nga anusim, a naamammuan pay a kas dagiti kripto-Judio, nga agnanaed idiay Abagatan nga [[Italia]].
==Pakasaritaan==
Dagiti neofiti ket kaputotan dagiti Judio a napilitan a nakomberte iti Romano Katolisismo idi 1493. Intultuloyda a sililimed nga inalagad ti sumagmamano nga elemento ti Judaismo, kas iti inaramid ti adu a kaputotanda.
Idi tawtawen ti 1490, ti Inkisision ti Espania ket awan asi a nanganup kadagiti neofiti ken adu ti natutuok ken napapatay, nangruna idiay Sicilia.<ref>{{cite web|url=http://www.the-jewish-story.org/neofiti.html |title=Expulsion of the Sicilian Neofiti (Marranos) and their resettlement |website=The-jewish-story.org |date= |access-date=2016-11-18}}</ref>
==Dagiti Reperensia==
{{reflist}}
ge9nnjcjrn3dczrd059tcv5o71rry25
PilotX
0
81882
406122
2026-07-09T08:02:30Z
Piteily
20221
artikel
406122
wikitext
text/x-wiki
[[File:Pilotx logo.jpg|thumb|pilotx]]
'''PilotX''' is a financial technology company that operates a digital asset trading platform incorporating artificial intelligence (AI) for quantitative copy trading.
== History ==
PilotX’s stated vision is “Empowering Finance Through Technology, Leading the Future with Intelligence.” The company focuses on AI quantitative copy trading, intelligent financial infrastructure, and global digital asset services, aiming to lower barriers to digital asset trading through automated trading systems.
==Technology and Security==
The platform utilizes a high-concurrency trading engine and an intelligent risk management system to serve global users. Its quantitative strategies include trend-following, arbitrage, and contrarian approaches, with AI models continuously optimizing market forecasting and execution.
Security measures include cold storage, multi-signature wallets, and two-factor authentication (2FA). The platform states it complies with international Anti-Money Laundering (AML) and Know Your Customer (KYC) regulations. PilotX operates globally, supports multiple languages, and continues to develop AI and blockchain applications in digital finance.
es61p3j0t7jwjfkdtvern39tlkpjthv
Hathras
0
81883
406123
2026-07-09T08:05:16Z
Piteily
20221
artikel
406123
wikitext
text/x-wiki
Ti '''Hathras''' (panagbalikas iti Hindi: [ɦaːt̪ʰ.ɾəs]) ket maysa a naipakasaritaan a siudad idiay Uttar Pradesh, India. Daytoy ket hedkuarter ti distrito ti Hathras, a nabukel idi 3 Mayo [[1997]] babaen ti panagtipon kadagiti paset ti Aligarh, Mathura ken Agra.
16qji72ykhio3lypzfgmpj17mncpzyk
406124
406123
2026-07-09T08:07:12Z
Piteily
20221
406124
wikitext
text/x-wiki
Ti '''Hathras''' (panagbalikas iti Hindi: [ɦaːt̪ʰ.ɾəs]) ket maysa a naipakasaritaan a siudad idiay Uttar Pradesh, India. Daytoy ket hedkuarter ti distrito ti Hathras, a nabukel idi 3 Mayo [[1997]] babaen ti panagtipon kadagiti paset ti Aligarh, Mathura ken Agra.Daytoy ket paset ti Dibision ti Aligarh.<ref>{{cite web|url=https://www.thehindu.com/todays-paper/tp-national/tp-newdelhi/akhilesh-renames-eight-districts/article3676628.ece|title=Akhilesh renames eight districts|date=24 July 2012|access-date=6 January 2019|website=Thehindu.com}}</ref>
Ti kangrunaan a naisasao a pagsasao ket ti dialekto ti Hindi, ti Braj Bhasha, nga asideg a nainaig iti Khariboli, maysa kadagiti sumagmamano a dialekto a naisasao iti rehion ti Delhi.<ref>{{Cite book|last1=Scott|first1=Jerrie Cobb|url=https://books.google.com/books?id=JleOAgAAQBAJ&q=what+language+is+spoken+in+hathras&pg=PA363|title=Affirming Students' Right to Their Own Language: Bridging Language Policies and Pedagogical Practices|last2=Straker|first2=Dolores Y.|last3=Katz|first3=Laurie|date=2009-06-02|publisher=Routledge|isbn=978-1-135-26945-6|language=en}}</ref> Daytoy ket naamammuan para iti panagpataud ti asafoetida.<ref>{{Cite web|title=Official Website of One District One Product Uttar Pradesh / Hathras|url=http://odopup.in/en/article/hathras|access-date=2020-07-31|website=odopup.in}}</ref>
swhf1emyl65zhyxwj5mihj5buqkesal
406125
406124
2026-07-09T08:08:51Z
Piteily
20221
406125
wikitext
text/x-wiki
Ti '''Hathras''' (panagbalikas iti Hindi: [ɦaːt̪ʰ.ɾəs]) ket maysa a naipakasaritaan a siudad idiay Uttar Pradesh, India. Daytoy ket hedkuarter ti distrito ti Hathras, a nabukel idi 3 Mayo [[1997]] babaen ti panagtipon kadagiti paset ti Aligarh, Mathura ken Agra.Daytoy ket paset ti Dibision ti Aligarh.<ref>{{cite web|url=https://www.thehindu.com/todays-paper/tp-national/tp-newdelhi/akhilesh-renames-eight-districts/article3676628.ece|title=Akhilesh renames eight districts|date=24 July 2012|access-date=6 January 2019|website=Thehindu.com}}</ref>
Ti kangrunaan a naisasao a pagsasao ket ti dialekto ti Hindi, ti Braj Bhasha, nga asideg a nainaig iti Khariboli, maysa kadagiti sumagmamano a dialekto a naisasao iti rehion ti Delhi.<ref>{{Cite book|last1=Scott|first1=Jerrie Cobb|url=https://books.google.com/books?id=JleOAgAAQBAJ&q=what+language+is+spoken+in+hathras&pg=PA363|title=Affirming Students' Right to Their Own Language: Bridging Language Policies and Pedagogical Practices|last2=Straker|first2=Dolores Y.|last3=Katz|first3=Laurie|date=2009-06-02|publisher=Routledge|isbn=978-1-135-26945-6|language=en}}</ref> Daytoy ket naamammuan para iti panagpataud ti asafoetida.<ref>{{Cite web|title=Official Website of One District One Product Uttar Pradesh / Hathras|url=http://odopup.in/en/article/hathras|access-date=2020-07-31|website=odopup.in}}</ref>
==Pakasaritaan==
Iti asideg ti ngudo ti maika-18 a siglo, ti ili ti Hathras ket tengtenglen babaen ti maysa a hepe ti Thenua Jat, ni Raja Dayaram Singh, a nangibangon ti Hathras Fort iti daya a pungto ti ili. Idi 1817, dagiti Britaniko ket linakubda ti sarikedked, iti kamaudiananna ket sinakupda ti teritorio.<ref>{{EB1911|inline=y|wstitle=Hathras|volume=13|page=63}}</ref>
c6589f7px1lpbpz5lvwcbi4jyav3hmv
406126
406125
2026-07-09T08:09:29Z
Piteily
20221
406126
wikitext
text/x-wiki
Ti '''Hathras''' (panagbalikas iti Hindi: [ɦaːt̪ʰ.ɾəs]) ket maysa a naipakasaritaan a siudad idiay Uttar Pradesh, India. Daytoy ket hedkuarter ti distrito ti Hathras, a nabukel idi 3 Mayo [[1997]] babaen ti panagtipon kadagiti paset ti Aligarh, Mathura ken Agra.Daytoy ket paset ti Dibision ti Aligarh.<ref>{{cite web|url=https://www.thehindu.com/todays-paper/tp-national/tp-newdelhi/akhilesh-renames-eight-districts/article3676628.ece|title=Akhilesh renames eight districts|date=24 July 2012|access-date=6 January 2019|website=Thehindu.com}}</ref>
Ti kangrunaan a naisasao a pagsasao ket ti dialekto ti Hindi, ti Braj Bhasha, nga asideg a nainaig iti Khariboli, maysa kadagiti sumagmamano a dialekto a naisasao iti rehion ti Delhi.<ref>{{Cite book|last1=Scott|first1=Jerrie Cobb|url=https://books.google.com/books?id=JleOAgAAQBAJ&q=what+language+is+spoken+in+hathras&pg=PA363|title=Affirming Students' Right to Their Own Language: Bridging Language Policies and Pedagogical Practices|last2=Straker|first2=Dolores Y.|last3=Katz|first3=Laurie|date=2009-06-02|publisher=Routledge|isbn=978-1-135-26945-6|language=en}}</ref> Daytoy ket naamammuan para iti panagpataud ti asafoetida.<ref>{{Cite web|title=Official Website of One District One Product Uttar Pradesh / Hathras|url=http://odopup.in/en/article/hathras|access-date=2020-07-31|website=odopup.in}}</ref>
==Pakasaritaan==
Iti asideg ti ngudo ti maika-18 a siglo, ti ili ti Hathras ket tengtenglen babaen ti maysa a hepe ti Thenua Jat, ni Raja Dayaram Singh, a nangibangon ti Hathras Fort iti daya a pungto ti ili. Idi 1817, dagiti Britaniko ket linakubda ti sarikedked, iti kamaudiananna ket sinakupda ti teritorio.<ref>{{EB1911|inline=y|wstitle=Hathras|volume=13|page=63}}</ref>
== Dagiti nagibasaran ==
{{Reflist}}
srah2pe7aea6pezrxszelkqhtlymzv6
Ernest Ramsden
0
81884
406127
2026-07-09T08:11:30Z
Piteily
20221
artikel
406127
wikitext
text/x-wiki
Ni '''Ernest Ramsden''' (1882–1951) ket maysa idi nga Ingles a propesional a football a kannigid a likud a nagayam iti Liga ti Putbol para iti Ili ti Grimsby.<ref name="Joyce">{{Cite book |title=Football League Players' Records 1888 to 1939 |last=Joyce |first=Michael |publisher=Tony Brown |year=2012 |isbn=978-1905891610 |location=Nottingham |page=239}}</ref><ref name="White">{{Cite book |title=100 Years Of Brentford |publisher=Brentford FC |year=1989 |isbn=0951526200 |editor-last=White |editor-first=Eric |page=360}}</ref>
25oly2j5mujdwt2aa4h2ukikzuk7vja
406128
406127
2026-07-09T08:11:52Z
Piteily
20221
406128
wikitext
text/x-wiki
Ni '''Ernest Ramsden''' (1882–1951) ket maysa idi nga Ingles a propesional a football a kannigid a likud a nagayam iti Liga ti Putbol para iti Ili ti Grimsby.<ref name="Joyce">{{Cite book |title=Football League Players' Records 1888 to 1939 |last=Joyce |first=Michael |publisher=Tony Brown |year=2012 |isbn=978-1905891610 |location=Nottingham |page=239}}</ref><ref name="White">{{Cite book |title=100 Years Of Brentford |publisher=Brentford FC |year=1989 |isbn=0951526200 |editor-last=White |editor-first=Eric |page=360}}</ref>
== Dagiti nagibasaran ==
{{Reflist}}
g50zs24d0e9vseytar9wcz2hgs4abgj