Sąrašo aptarimas:Pasaulio šalys

<mediawiki xmlns="http://www.mediawiki.org/xml/export-0.11/" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:schemaLocation="http://www.mediawiki.org/xml/export-0.11/ http://www.mediawiki.org/xml/export-0.11.xsd" version="0.11" xml:lang="lt">
  <siteinfo>
    <sitename>Vikipedija</sitename>
    <dbname>ltwiki</dbname>
    <base>https://lt.wikipedia.org/wiki/Pagrindinis_puslapis</base>
    <generator>MediaWiki 1.46.0-wmf.24</generator>
    <case>first-letter</case>
    <namespaces>
      <namespace key="-2" case="first-letter">Medija</namespace>
      <namespace key="-1" case="first-letter">Specialus</namespace>
      <namespace key="0" case="first-letter" />
      <namespace key="1" case="first-letter">Aptarimas</namespace>
      <namespace key="2" case="first-letter">Naudotojas</namespace>
      <namespace key="3" case="first-letter">Naudotojo aptarimas</namespace>
      <namespace key="4" case="first-letter">Vikipedija</namespace>
      <namespace key="5" case="first-letter">Vikipedijos aptarimas</namespace>
      <namespace key="6" case="first-letter">Vaizdas</namespace>
      <namespace key="7" case="first-letter">Vaizdo aptarimas</namespace>
      <namespace key="8" case="first-letter">MediaWiki</namespace>
      <namespace key="9" case="first-letter">MediaWiki aptarimas</namespace>
      <namespace key="10" case="first-letter">Šablonas</namespace>
      <namespace key="11" case="first-letter">Šablono aptarimas</namespace>
      <namespace key="12" case="first-letter">Pagalba</namespace>
      <namespace key="13" case="first-letter">Pagalbos aptarimas</namespace>
      <namespace key="14" case="first-letter">Kategorija</namespace>
      <namespace key="15" case="first-letter">Kategorijos aptarimas</namespace>
      <namespace key="100" case="first-letter">Vikisritis</namespace>
      <namespace key="101" case="first-letter">Vikisrities aptarimas</namespace>
      <namespace key="102" case="first-letter">Vikiprojektas</namespace>
      <namespace key="103" case="first-letter">Vikiprojekto aptarimas</namespace>
      <namespace key="104" case="first-letter">Sąrašas</namespace>
      <namespace key="105" case="first-letter">Sąrašo aptarimas</namespace>
      <namespace key="710" case="first-letter">TimedText</namespace>
      <namespace key="711" case="first-letter">TimedText talk</namespace>
      <namespace key="828" case="first-letter">Module</namespace>
      <namespace key="829" case="first-letter">Module talk</namespace>
      <namespace key="1728" case="first-letter">Event</namespace>
      <namespace key="1729" case="first-letter">Event talk</namespace>
    </namespaces>
  </siteinfo>
  <page>
    <title>Sąrašo aptarimas:Pasaulio šalys</title>
    <ns>105</ns>
    <id>865</id>
    <revision>
      <id>7820131</id>
      <parentid>7818525</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T11:41:41Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Obivan Kenobi</username>
        <id>116618</id>
      </contributor>
      <comment>/* Užvadinimas */</comment>
      <origin>7820131</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="9715" sha1="a2nx6vocgjy40oqenjjdqicjo4ttggy" xml:space="preserve">Sudėjau oficialius šalių (plius netyčia ir teritorijų) pavadinimus ir rašo Wiki perspėjimus kad puslapis yra 32kb dydžio, gali būti bėdų kai kuriems browseriams.&lt;br&gt;
Taigi, įdomi ir kitų nuomonė - kiek informacijos turėtų būti šiame puslapyje? Ar tik sutrumpintų pavadinimų sąrašas, ar sutrumpinti pavadinimai ir skliaustuose kodas, ar oficialūs tik pavadinimai (sutrumpinti jau nuorodoje)?

-[[User:Knutux|Knutux]] 2004 04 08 13:42 (UTC+2)

----
Taivanio oficialus pavadinimas - Kinijos respublika (pakeičiau), Pitcairn sala lietuviškai buvo transkribuota kaip Pitkerno sala (esu apie ją skaitęs kažkokioje į lietuvių kalbą išverstoje kelionių knygoje), manau galima būtų naudoti sulietuvintą pavadinimą. 32k perspėjimas manau nebaisus, daugiau teorinis ir į jį galima būtų nekreipti dėmesio.

Išmesiu ir Jungtines Minoro valstijas - tai kažkoks nesusipratimas. Yra United states minor outlying islands, o tai reiškia mažosios salos priklausančios JAV (tarp jų Saipano sala). Juokingiausia kad tokia šalis atsirado ir oficialiuose Lietuvos dokumentuose :))) [http://www.cust.lt/miscdata/Klasifikatoriai/pst_regist.html] Čia tas pats kaip Didžiąją Britaniją vadinti Greatine Britanija :)))

Dėl turinio manau viskas gerai, gal tik reikėtų atskirti pripažintas valstybes ir priklausomas teritorijas, galbūt pridėti nepripažintų valstybių sąrašą (nors gali būti atskirame puslapyje).

-[[User:dirgela]]

== Kažkoks netikras sąrašas ==

Pažiūrėjau aš šį puslapį ir kažkoks pasirodė labai jau netikras sąrašas valstybių. Kiek pamenu, paskirtis buvo kad surašyti rekomendacinius valstybių straipsnių pavadinimus, bet kažin ar gavosi. Dabar wikipedijoje paplitę keli šalių pavadinimai nesutampa su šitais - Olandija (čia Nyderlandai), Tadžikija (Tadžikistanas), Uzbekija (Uzbekistanas) ir panašiai. Aišku tie pavadinimai abeji yra teisingi, bet abiejų naudojimas prideda painumo. Taip pat tikriausiai nelabai yra prasmės rašyti trumpinimus kaip 'Dominikos R.' ar panašiai, vistiek gi taip straipsnių nevadinsime.&lt;br&gt;
Taigi, jei bus palaikymas, galėčiau po truputi perdaryti šitą straipsnį kad liktų tik trumpas pavadinimas (rekomenduojamas straipsnio vardas), ilgas pavadinimas ir gal dar sostinė.
&lt;br&gt;[[User:Knutux|Knutux]] 07:47, 14 Jul 2004 (UTC)

:Tai kai šitas buvo darytas, nebuvai suradęs sąrašo su rekomendaciniais pavadinimais, todėl čia ir liko netikslumų. Dėl viso kito sutinku, sostinių manau čia nereikia, berods turim atskirą sąrašą. Dviejų raidžių kodas gal ir galėtų likti.
:[[User:Dirgela|Dirgela]] 10:09, 14 Jul 2004 (UTC)

== Wallisas ir Futuna ==

Nemanau, kad yra toks lietuviškas šalies pavadinimas &quot;Wallisas&quot;. Reikėtų, jei kas nors žino kaip taisiklingai, parašyti tikrą lietuvišką pavadinimą. Tas pats ir su &quot;Mayotte'as&quot;, &quot;Niue&quot;, &quot;Pitcairno salos&quot;, &quot;Turkso ir Caicoso salos&quot;, &quot;Tuvalu&quot;. Nežinau, gal kurie nors pavadinimai ir teisingi. Ir dar, jeigu Nyderlandų pagrindinis pavadinimas saraše yra &quot;Olandija&quot;, tai manyčiau, kad ir Nyderlandų Antilai turėtų būti pakeisti į &quot;Olandijos Antilai. Aš nė trupučio nežinau kaip turi būti iš tikrųjų, bet savo nuomonę pareiškiau. [[Naudotojas:Extate|Extate]] 03:25, 6 Sausio 2006 (EET)

:Visi išvardinti pavadinimai yra imti iš oficialių VLKK sąrašų ([http://www.vlkk.lt/nutarimai/svetimvardziai/krastu-tradiciniai.html] - neadaptuotos formos). Taigi sunku būtų teigti, kad jie nėra teisingi. O dėl Olandijos ir Nyderlandų Antilų - kol kas dar nėra vieningai naudojamas vienas pavadinimas Nyderlandams (kai kur Olandija, kai kur Nyderlandai - abu pavadinimai kaipo ir teisingi), tas pats su Hercegovina/Hercogovina, Didžiąja Britanija/Jungtine Karalyste, Švicbergenu/Svalbardu. Šiaip tikriausiai reiktų vieną sykį apsispręsti ir naudoti tikslesnius pavadinimus ([[Nyderlandai]], [[Jungtinė Karalystė]], [[Svalbardas]] ir t.t.). [[Naudotojas:Knutux|knutux]] 08:28, 6 Sausio 2006 (EET)

:::Taip, tikslumas reikalingas... --[[Naudotojas:Ooom|Ooom]] 22:47, 12 Liepos 2006 (EEST)

::Šiaip ten parašyta &quot;neadaptuotos formos&quot;, tad reikškia kad ir ten neteisinga. [[Naudotojas:Extate|Extate]] 17:25, 6 Sausio 2006 (EET)

:::Neadaptuota - nereiškia neteisingumo ar teisingumo. Pagal VLKK nutarimus dėl svetimvardžių naudojimo, jei nėra tradicinių formų, moksliniuose leidiniuose reikie ne adaptuotos, bet tik sugramatintos formos (pridėjus galūnę), populiariojoje literatūroje tinka ir adaptuota forma. [[Naudotojas:Knutux|knutux]] 18:28, 6 Sausio 2006 (EET)

== D. Britanija ==
Gal reikėtų atskirai išskirti Angliją, Škotiją, Velsą? Jos, pavyzdžiui, visuose sporto renginiuose dalyvauja atskirai, kaip valstybės. Tai gal ir čia jas reikėtų pažymėt (su ta žvaigždute aišku). [[Naudotojas:Ezhiukas 7|Ezhiukas 7]] 12:38, 6 Sausio 2006 (EET)

:Ot ir ne - krepšinyje yra vieninga JK rinktinė.

O kaip futbole? Negirdėjęs kaip Anglija nepateko į Europos čempionatą, negirdėjęs kaip Škotija laimėjo prieš Lietuvą?

== Vėliavos prie pavadinimo ==

Jei įrašot naują šalį, argi sunku būtų padaryti taip, kad prie pavadinimo puikuotusi šalies vėliava? Manau, kad ne, tad jei įrašot naują šalį, vėliava pageidautina. Nėra tokios valstybės, kuri neturėtų vėliavos, o tokios teritorijos kaip Reunionas ar Svalbardas galėtų naudoti šalies, kuriai priklauso, vėliavą. [[Naudotojas:Spaideris|Spaideris]]


== Sąrašo duomenys ==
Gal reikia įrašyti vietinį pavadinimą? {{anon|Spaideris}}

:Nelabai matau prasmės, kas iš to, kad matysim visus šalių pav. skirtingomis kalbomis. Tuo labiau, kad kiekviename šalies straipsnyje pateikiamas pav. orginalo kalba.--[[Naudotojas:Atlantas|Atlantas]] 15:37, 2008 birželio 15 (EEST)

== Dėl šalių kodų ==

Gal reikėtų sukurti visiems šalių kodams nuorodinius straipsnius, rodančius į konkrečias, kol vietoje jų bus sukurti pilnesni straipsniai. Jie būtų naudingi, kai vartotojas žino šalies kodą, kad pereitų į konkrečios šalies aprašymą. --{{Parašas|Vpovilaitis}} 16:52, 2009 liepos 8 (EEST)

== Oficiali Valstybinės lietuvių kalbos komisijos informacija ==

Visai neseniai pakeisti oficialūs trijų valstybių pavadinimai:

2010 m. spalio 8 d. Nr. N-3 (120)
Vilnius

     Valstybinė lietuvių kalbos komisija n u t a r i a:

     Pakeisti Valstybių sostinių pavadinimų sąrašą, patvirtintą Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. gegužės 2 d. nutarimu Nr. 54 „Dėl valstybių sostinių pavadinimų“ (Žin., 1996, Nr. 49-1194; 2001, Nr. 85-3005; 2002, Nr. 70-2954, Nr. 120-5461; 2003, Nr. 97-4390; 2005, Nr. 74-2702; 2006, Nr. 107-4089; 2007, Nr. 118-4863; 2009, Nr. 21-846):

    Skiltyje „Ilgieji (oficialieji) pavadinimai“ pakeisti šiuos pavadinimus: išbraukti pavadinimą Bolivijos Respublika ir vietoj jo įrašyti Bolivijos Daugiatautė Valstybė, išbraukti pavadinimą Juodkalnijos Respublika ir vietoj jo įrašyti Juodkalnija, išbraukti pavadinimą Nepalas ir vietoj jo įrašyti Nepalo Federacinė Demokratinė Respublika.

KOMISIJOS PIRMININKĖ                          IRENA SMETONIENĖ 

Naujausi valstybių pavadinimų ir sostinių sąrašai pateikti:
http://www.vlkk.lt/lit/nutarimai/svetimvardziai.html

Laima

== Oficiali Valstybinės lietuvių kalbos komisijos informacija ==

Visai neseniai pakeisti oficialūs trijų valstybių pavadinimai:

2010 m. spalio 8 d. Nr. N-3 (120)
Vilnius

     Valstybinė lietuvių kalbos komisija n u t a r i a:

     Pakeisti Valstybių sostinių pavadinimų sąrašą, patvirtintą Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. gegužės 2 d. nutarimu Nr. 54 „Dėl valstybių sostinių pavadinimų“ (Žin., 1996, Nr. 49-1194; 2001, Nr. 85-3005; 2002, Nr. 70-2954, Nr. 120-5461; 2003, Nr. 97-4390; 2005, Nr. 74-2702; 2006, Nr. 107-4089; 2007, Nr. 118-4863; 2009, Nr. 21-846):

    Skiltyje „Ilgieji (oficialieji) pavadinimai“ pakeisti šiuos pavadinimus: išbraukti pavadinimą Bolivijos Respublika ir vietoj jo įrašyti Bolivijos Daugiatautė Valstybė, išbraukti pavadinimą Juodkalnijos Respublika ir vietoj jo įrašyti Juodkalnija, išbraukti pavadinimą Nepalas ir vietoj jo įrašyti Nepalo Federacinė Demokratinė Respublika.

KOMISIJOS PIRMININKĖ                          IRENA SMETONIENĖ 

Naujausi valstybių pavadinimų ir sostinių sąrašai pateikti:
http://www.vlkk.lt/lit/nutarimai/svetimvardziai.html

Laima

== Užvadinimas ==

@[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]]: Tai gal geriau &quot;Suverenios valstybės&quot;? Nes kartu reikėtų apsibrėžti ir aiškesnį įtraukimo kriterijų. [[Škotija]] irgi šalis, bet ne sąraše; tačiau dėl neaiškių priežasčių sąraše yra [[Gibraltaras]], [[Azorai|Azorų salos]] ir pan. Jei sutariame, kad sąrašas apie suverenias valstybes, tuomet tai būtų Jungtinių Tautų narės + reikšmingos dalinai pripažintos ar ginčijamos teritorijos, kurios turėtų būti pažymėtos/pateiktos kaip tokios. Atskira tema ar reikėtų įtraukti įvairias dalinį suverenitetą turinčias ar specialiąsias teritorijas; jei taip, tuomet jos irgi turėtų būti atitinkamai pateiktos. -- [[Naudotojas:Mindaur|Mindaur]] ([[Naudotojo aptarimas:Mindaur|aptarimas]]) 17:03, 24 balandžio 2026 (EEST)
:{{ats|Mindaur}} Sąrašas tvarkytinas, Jūsų mintims pritariu. Pačiam pavadinimui didelės svarbos nepriskiriu, neprieštarausiu, jei bus kitoks. Svarbiau, kad būtų aiškus aprašymas, kas į šį sąrašą patenka. --[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|aptarimas]]) 14:40, 26 balandžio 2026 (EEST)</text>
      <sha1>a2nx6vocgjy40oqenjjdqicjo4ttggy</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Vilniaus rajono savivaldybė</title>
    <ns>0</ns>
    <id>1374</id>
    <revision>
      <id>7820119</id>
      <parentid>7735835</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T10:36:53Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Fnyxo</username>
        <id>166866</id>
      </contributor>
      <origin>7820119</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="21028" sha1="40fandgxshn80uaqoc1hyehdr9indk0" xml:space="preserve">{{Administracinis vienetas
|pavadinimas = {{PAGENAME}}
|herbas = Vilnius district COA.svg
|žemėlapis = Vilnius district in Lithuania.svg
|valstybė = Lietuva
|valstRegionoVardas = Apskritis | valstRegionas = Vilniaus apskritis
|admCentras = Vilnius
|admVienetoVardas = Seniūnijų skaičius | admVienetoKiekis =23
|įkurtas = 1950 m.
|gyventojumetai = 2025
|gyventoju = 109747
|gyventojuRef = &lt;ref&gt;{{Lt adm-ter gyventojai}}&lt;/ref&gt;
|plotas = 2129
|plotoRef = &lt;ref&gt;{{Lt adm-ter plotas}}&lt;/ref&gt;
|aukščiausia vieta = 293,8 m 
|vadovotitulas = Meras|vadovas = [[Robertas Duchnevičius]]
|tinklalapis = https://www.vrsa.lt Vrsa.lt
|vikiteka = Category:Vilnius District Municipality
}}

'''Vilniaus rajono savivaldybė''' – administracinis-teritorinis vienetas [[Lietuva|Lietuvos]] rytuose, [[Dzūkija|Dzūkijos]] (nedidelė dalis – [[Aukštaitija|Aukštaitijos]]) etnografiniame regione,&lt;ref&gt;{{Lt etno}}&lt;/ref&gt; prie sienos su [[Baltarusija]]. Savivaldybė iš šiaurės, pietų ir rytų supa [[Vilnius|Vilniaus]] miestą, kuriame yra savivaldybės centras (pats Vilnius turi [[Vilniaus miesto savivaldybė|atskiros savivaldybės]] statusą, todėl į Vilniaus rajono teritoriją neįeina). Viena didžiausių Lietuvos savivaldybių.

== Geografija ==
[[Vaizdas:VilniausRajonas.png|thumb|left|Rajono žemėlapis]]

Paviršius įvairus – rytuose iškilusi [[Medininkų aukštuma]] su aukščiausiu šalyje [[Aukštojas|Aukštojo]] kalnu (293,84 m), pietryčius užima [[Dainavos žemuma]], šiaurės vakarus – [[Aukštaičių aukštuma]], juosta rytuose nusidriekusi Vilnios lyguma. 48 proc. ploto užima žemdirbystės plotai.&lt;ref&gt;[https://web.archive.org/web/20060114111239/http://www.lietuva.lt/index.php?Lang=34&amp;ItemId=35229 Vilniaus rajonas.] Lietuva.lt (tikrinta 2006-01-14).&lt;/ref&gt;

Pro rajoną teka [[Neris]] su intakais [[Vilnia]], [[Vokė|Voke]]. Telkšo 90 ežerų ([[Sąrašas:Vilniaus rajono ežerai|Vilniaus rajono ežerai]]; didžiausi – [[Asveja]], [[Karvys (Vilniaus r.)|Karvys]]), 9 tvenkiniai. Miškingumas – 36,8 %.&lt;ref name=&quot;vrsa&quot;&gt;{{Cite web | title = Vilniaus rajono savivaldybės administracija - Informacija apie savivaldybę | work = vrsa.lt | accessdate = 2016-04-24 | url = http://www.vrsa.lt/index.php?857645636 | archiveurl = https://web.archive.org/web/20160424071209/http://www.vrsa.lt/index.php?857645636 | archivedate = 2016-04-24 | url-status=live }}&lt;/ref&gt; Būdingi pušynai, eglynai, yra beržynų, mišriųjų miškų. Didžiausi miškai – [[Lavoriškių-Nemenčinės miškai|Lavoriškių]], Nemenčinės, [[Sudervės miškai|Sudervės]]. Yra Dubingių kraštovaizdžio, Žeimenos ichtiologinis draustiniai, Alionių spanguolynas, Gėlos geomorfologinis, Kenos hidrografinis draustiniai.

Vanduo užima 2,4 proc. teritorijos. Vidutinė sausio temperatūra -5,5 °C, liepos +18,0 °C. Vidutinis kritulių kiekis – 614–665 mm. Vidutinis sniego dangos storis – 30 cm.&lt;ref&gt;{{TLE|4|545}}&lt;/ref&gt;

&lt;gallery&gt;
Dukstu drakonas.jpg|Dūkštų ąžuolynas
Vaizdasnuopiliakalnio.jpg|Neries slėnis
Juzapines kalnas.JPG|[[Juozapinės kalnas]]
&lt;/gallery&gt;

{{Vilniaus rajono saugomos teritorijos}}

== Istorija ==
{{VLN sav-sar}}

Sudarytas [[1950]] m. [[birželio 20]] d. iš buvusios [[Vilniaus apskritis|Vilniaus apskrities]] 31 apylinkės, [[Širvintų apskritis|Širvintų apskrities]] 11 apylinkių ir [[Trakų apskritis (1919–1950)|Trakų apskrities]] 2 apylinkių. Rajonas [[1950]]–[[1953]] m. priklausė [[Vilniaus sritis|Vilniaus sričiai]]. [[1959]] m. prijungtas [[Naujosios Vilnios rajonas]], [[1962]] m. – didžioji dalis panaikinto [[Nemenčinės rajonas|Nemenčinės rajono]] ir [[Ukmergės rajonas|Ukmergės rajono]] 2 apylinkės; dalis teritorijos perduota [[Švenčionių rajonas|Švenčionių rajonui]] (4 apylinkės ir [[Pabradė]]) bei [[Molėtų rajonas|Molėtų rajonui]] (5 apylinkės). [[1977]] m. šiek tiek keistos ribos, kai kurios apylinkės sujungtos, 1 apylinkė panaikinta.

1995 m. įsteigta Vilniaus rajono savivaldybė. 1999 m. gruodžio 20 d. patvirtintas [[Vilniaus rajono savivaldybės herbas]] su vytimi raudoname fone. 2009 m. vasarį savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-69 įkurta 217 [[seniūnaitija|seniūnaitijų]], lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 345 įsteigtos dar 11 seniūnaitijų. 2025 m. atlikta gyvenviečių reforma.&lt;ref&gt;2025-12-29 [https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/b67825e0e57f11f08918e1adc7c5b1ec LR Vyriausybės nutarimas Nr. 954] „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų ir pavadinimų tvarkymo“.&lt;/ref&gt;

{{sav-ist}}
|-
| [[1950]] m. {{apyl-ben|1950|Vilniaus}} || 938 || || 44 apylinkės ||
|-
| [[1954]] m. {{apyl-ben|1954|Vilniaus}} || || || 18 apylinkių ||
|-
| [[1959]] m. {{apyl-sar|1959|Vilniaus}} {{apyl-sur|1959|Vilniaus}} || 903 || 80 264 || 18 apylinkių ||
|-
| [[1962]] m. || 1520 || || 30 apylinkių ||
|-
| [[1963]] m. {{apyl-ben|1963|Vilniaus}} || || || 32 apylinkės ||
|-
| [[1967]] m. || 2313 || 97 700 || ||
|-
| [[1970]] m. {{apyl-sur|1970|Vilniaus}} || 2200 || 92 504 || 31 apylinkė || 1 miestas ([[Nemenčinė]])
|-
| [[1972]] m. {{apyl-sar|1972|Vilniaus}} || 2204 || || 31 apylinkė || 1 miestas, 4 miesteliai ([[Bezdonys]], [[Maišiagala]], [[Mickūnai]], [[Šumskas]]), 948 kaimai, 25 kaimų dalys, 290 viensėdžių, 9 glžk. stočių gyvenvietės
|-
| [[1976]] m. {{apyl-sar|1976|Vilniaus}} || 2230 || 92 100 || 31 apylinkė || 1 miestas, 4 miesteliai, 940 kaimų, 27 kaimų dalys, 282 viensėdžiai, 9 glžk. stočių gyvenvietės
|-
| [[1979]] m. {{apyl-sur|1979|Vilniaus}} || || 92 472 || 28 apylinkės || 1 miestas, 1213 kaimo vietovių
|-
| [[1987]] m. {{apyl-ben|1987|Vilniaus}} || 2206 || 95 800 || 27 apylinkės || 1 miestas, 4 miesteliai, 959 kaimai, 221 viensėdis, 3 glžk. stočių gyvenvietės
|-
| [[1989]] m. {{apyl-sur|1989|Vilniaus}} || 2206 || 94 131 || 23 apylinkės || 1 miestas, 1128 kaimo vietovės
|-
| [[2001]] m. {{sen-sur|2001|Vilniaus rajono}} || 2129 || 88 586 || 22 kaimo seniūnijos || 1 miestas, 4 miesteliai, 890 kaimų, 182 viensėdžiai, 7 glžk. stočių gyvenvietės, 12 kaimų dalių &lt;ref&gt;{{2001sur(Vilnius)}}&lt;/ref&gt;
|-
| [[2009]] m. {{sen-sar|2009|Vilniaus rajono}} || || || 23 seniūnijos ir 217 seniūnaitijos || 1 miestas, 4 miesteliai, 881 kaimas, 181 viensėdis, 7 glžk. stočių gyvenvietės &lt;ref&gt;[https://www.registrucentras.lt/adr/p/ Valstybės įmonė Registrų centras] (tikrinta 2009-09-01).&lt;/ref&gt;
|-
| [[2011]] m. {{sen-sur|2011|Vilniaus rajono}} || || 95 348 || 23 seniūnijos || 1 miestas, 4 miesteliai, 872 kaimai, 178 viensėdžiai, 3 glžk. stočių gyvenvietės &lt;ref&gt;{{LGS 2011 ref}}&lt;/ref&gt;
|-
| [[2016]] m. {{sen-sar|2016|Vilniaus rajono}} || || || 23 seniūnijos || 1 miestas, 4 miesteliai, 886 kaimai, 183 viensėdžiai, 7 glžk. stočių gyvenvietės &lt;ref&gt;[https://www.registrucentras.lt/adr/p/ Valstybės įmonė Registrų centras] (tikrinta 2016-08-13).&lt;/ref&gt;
|-
| [[2020]] m. {{sav-sus|2020|Vilniaus rajono}} || || || 23 seniūnijos || 1075 gyvenvietės, tarp jų – 1 miestas, 4 miesteliai, 11 herbinės gyvenvietės &lt;ref&gt;[https://www.registrucentras.lt/adr/p/ RegistruCentras.lt] (tikrinta 2020-07-31).&lt;/ref&gt;
|-
| [[2021]] m. {{sen-sur|2021|Vilniaus rajono}} || || 96 295 || 23 seniūnijos || 1 miestas, 4 miesteliai, 799 kaimai, 127 viensėdžiai, 3 glžk. stočių gyvenvietės &lt;ref&gt;{{LGS 2021 ref}}&lt;/ref&gt;
|}

== Gyventojai ==
{{dem|kolon=9|till=150000|inc=10000|incmin=5000
|1959|80264 
|1970|92504 
|1979|92472 
|1989|94131 
|2001|88586 
|2005|104161|r2005=&lt;ref&gt;[http://www.vilniaus-r.lt/index.php?id=1005 Informacija apie Vilniaus rajono savivaldybę] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120104060445/http://www.vilniaus-r.lt/index.php?id=1005 |date=2012-01-04 }}&lt;/ref&gt;
|2011|95348|r2011=&lt;ref&gt;Lietuvos statistikos departamentas. http://web.stat.gov.lt/uploads/docs/Gyventojai_gyvenamosiose_vietovese.xls.&lt;/ref&gt;
|2015|101410
|2019|105109|r2019=&lt;ref&gt;https://www.vrsa.lt/go.php/lit/IMG/11861&lt;/ref&gt;
|2021|96295|r2021=&lt;ref name=&quot;2021sur&quot;&gt;{{2021sur}}&lt;/ref&gt;
|2023|116579|r2023=&lt;ref&gt;https://madeinvilnius.lt/naujienos/rajonas/vilniaus-rajonas-paaugo-beveik-2-tukst-nauju-gyventoju/
&lt;/ref&gt;
}}

=== Tautinė sudėtis ===
[[Vaizdas:Vilniaus rajono tautybes 2011.png|thumb|Vilniaus rajono tautinė sudėtis 2011 m.]]

{|
|valign=top|
[[2011]] m. gyveno 95 348 žmonės:&lt;ref&gt;[http://osp.stat.gov.lt/2011-m.-surasymas 2011 m. surašymo duomenys] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20211028155726/https://osp.stat.gov.lt/2011-m.-surasymas |date=2021-10-28 }}&lt;/ref&gt;
* [[Lenkai]] – 52,07% (49648);
* [[Lietuviai]] – 32,48% (30967);
* [[Rusai]] – 8,01% (7638);
* [[Baltarusiai]] – 4,18% (3982);
* [[Ukrainiečiai]] – 0,65% (623);
* [[Totoriai]] – 0,38% (364);
* Kiti – 2,23% (2126).
|valign=top|
[[2001]] m. gyveno 88 586 žmonės:&lt;ref&gt;[http://db1.stat.gov.lt/statbank/default.asp?w=1280 2001 m. surašymo duomenys] {{Webarchive|url=https://archive.today/20120707120909/http://db1.stat.gov.lt/statbank/default.asp?w=1280 |date=2012-07-07 }}&lt;/ref&gt;
* [[Lenkai]] – 61,32% (54322);
* [[Lietuviai]] – 22,41% (19855);
* [[Rusai]] – 8,39% (7430);
* [[Baltarusiai]] – 4,37% (3869);
* [[Ukrainiečiai]] – 0,7% (619);
* [[Totoriai]] – 0,41% (364);
* Kiti – 2,4% (2127).
|}

=== Religinė sudėtis ===

Pagal tikybą (2011 m.):
* [[Romos katalikai]] – 80,6 %
* [[stačiatikiai]] – 5,5 %
* [[sentikiai]] – 1,1 %
* [[musulmonai]] – 0,3 %
* [[evangelikai liuteronai]] – 0,2 %
* [[evangelikai reformatai]] – 0,1 %
* kiti – 0,6 %
* netikintys/nenurodė – 11,5 %

== Gyvenvietės ==
{{location map+|Vilniaus rajonas|width=400|height=400|float=left|caption=Svarbiausios gyvenvietės savivaldybėje|places=
{{location map~|Vilniaus rajonas|mark=Red pog.svg|marksize=10|lat=54.76|long=25.18|label=[[Avižieniai]]|position=top|label_size=80}}
{{location map~|Vilniaus rajonas|mark=Red pog.svg|marksize=10|lat=54.80|long=25.52|label=[[Bezdonys]]|position=top|label_size=80}}
{{location map~|Vilniaus rajonas|mark=Red pog.svg|marksize=10|lat=54.84|long=25.73|label=''[[Buivydžiai I]]''|position=left|label_size=80}}
{{location map~|Vilniaus rajonas|mark=Red pog.svg|marksize=10|lat=54.79|long=25.27|label=[[Didžioji Riešė]]|position=top|label_size=80}}
{{location map~|Vilniaus rajonas|mark=Red pog.svg|marksize=10|lat=54.83|long=24.97|label=''[[Dūkštos]]''|position=top|label_size=80}}
{{location map~|Vilniaus rajonas|mark=Red pog.svg|marksize=10|lat=54.58|long=25.27|label=[[Juodšiliai]]|position=right|label_size=80}}
{{location map~|Vilniaus rajonas|mark=Red pog.svg|marksize=10|lat=54.64|long=25.68|label=''[[Kalveliai]]''|position=top|label_size=80}}
{{location map~|Vilniaus rajonas|mark=Red pog.svg|marksize=10|lat=54.71|long=25.64|label=''[[Lavoriškės]]''|position=top|label_size=80}}
{{location map~|Vilniaus rajonas|mark=Red pog.svg|marksize=10|lat=54.87|long=25.06|label=[[Maišiagala]]|position=right|label_size=80}}
{{location map~|Vilniaus rajonas|mark=Red pog.svg|marksize=10|lat=54.53|long=25.32|label=''[[Marijampolis]]''|position=right|label_size=80}}
{{location map~|Vilniaus rajonas|mark=Red pog.svg|marksize=10|lat=54.54|long=25.65|label=''[[Medininkai]]''|position=top|label_size=80}}
{{location map~|Vilniaus rajonas|mark=Red pog.svg|marksize=10|lat=54.71|long=25.51|label=[[Mickūnai]]|position=top|label_size=80}}
{{location map~|Vilniaus rajonas|mark=Red pog.svg|marksize=10|lat=54.85|long=25.47|label=[[Nemenčinė|NEMENČINĖ]]|position=top|label_size=80}}
{{location map~|Vilniaus rajonas|mark=Red pog.svg|marksize=10|lat=54.63|long=25.35|label=[[Nemėžis]]|position=top|label_size=80}}
{{location map~|Vilniaus rajonas|mark=Red pog.svg|marksize=10|lat=54.94|long=25.24|label=[[Paberžė]]|position=bottom|label_size=80}}
{{location map~|Vilniaus rajonas|mark=Red pog.svg|marksize=10|lat=54.58|long=25.20|label=[[Pagiriai (Vilnius)|Pagiriai]]|position=bottom|label_size=80}}
{{location map~|Vilniaus rajonas|mark=Red pog.svg|marksize=10|lat=54.60|long=25.35|label=[[Rudamina (Vilnius)|Rudamina]]|position=left|label_size=80}}
{{location map~|Vilniaus rajonas|mark=Red pog.svg|marksize=10|lat=54.61|long=25.51|label=''[[Rukainiai]]''|position=bottom|label_size=80}}
{{location map~|Vilniaus rajonas|mark=Red pog.svg|marksize=10|lat=54.61|long=25.39|label=[[Skaidiškės]]|position=top|label_size=80}}
{{location map~|Vilniaus rajonas|mark=Red pog.svg|marksize=10|lat=54.78|long=25.09|label=''[[Sudervė]]''|position=top|label_size=80}}
{{location map~|Vilniaus rajonas|mark=Red pog.svg|marksize=10|lat=54.99|long=25.51|label=''[[Sužionys]]''|position=top|label_size=80}}
{{location map~|Vilniaus rajonas|mark=Red pog.svg|marksize=10|lat=54.65|long=25.47|label=''[[Šatrininkai]]''|position=top|label_size=80}}
{{location map~|Vilniaus rajonas|mark=Red pog.svg|marksize=10|lat=54.73|long=25.05|label=''[[Šilėnai (Zujūnai)|Šilėnai]]''|position=top|label_size=80}}
{{location map~|Vilniaus rajonas|mark=Red pog.svg|marksize=10|lat=54.61|long=25.72|label=[[Šumskas]]|position=bottom|label_size=80}}
{{location map~|Vilniaus rajonas|mark=Red pog.svg|marksize=10|lat=54.73|long=25.18|label=[[Zujūnai]]|position=right|label_size=80}}
}}

Savivaldybės teritorijoje yra:
* 1 miestas – [[Nemenčinė]];
* 13 miestelių – [[Avižieniai]], [[Bezdonys]], [[Didžioji Riešė]], [[Juodšiliai]], [[Maišiagala]], [[Mickūnai]], [[Nemėžis]], [[Paberžė]], [[Pagiriai (Kėdainiai)|Pagiriai]], [[Rudamina (Vilnius)|Rudamina]], [[Skaidiškės]], [[Šumskas]], [[Zujūnai]];
* 1082 kaimai.

Didžiausios gyvenvietės (2021 m.):
# [[Nemenčinė]] – 4831
# [[Skaidiškės]] – 4051
# [[Rudamina (Vilnius)|Rudamina]] – 3713
# [[Pagiriai (Vilnius)|Pagiriai]] – 3324
# [[Didžioji Riešė]] – 2465
# [[Avižieniai]] – 2318
# [[Nemėžis]] – 2241
# [[Valčiūnai]] – 1794
# [[Riešė]] – 1595
# [[Maišiagala]] – 1562

{{VLNgyv}}

== Ekonomika ==

Rajone vyrauja medienos perdirbimo gamyba, mėsos perdirbimo gamyba, duonos gaminių gamyba.

== Administracija ==
[[Vaizdas:VRSA by Augustas Didzgalvis.jpg|miniatiūra|Savivaldybės administracijos pastatas Rinktinės g. 50]]

Atstovaujamoji valdžia – iš 31 nario sudaryta [[Vilniaus rajono savivaldybės taryba]], vykdomoji valdžia – savivaldybės administracija. Meras – socialdemokratas [[Robert Duchnevič|Robertas Duchnevičius]].

=== Seniūnijos ===
[[Vaizdas:VilniausRajonoSeniunijos.png|thumb|300px|Seniūnijų žemėlapis]]

Savivaldybė suskirstyta į 23 seniūnijas, jų plotas pateikiamas 2025 m. Adresų registro duomenimis,&lt;ref&gt;{{Ltsen plotas}}&lt;/ref&gt; gyventojų skaičius – 2021 m. surašymo duomenimis.&lt;ref name=&quot;2021sur&quot;&gt;{{2021sur}}&lt;/ref&gt;

{{sav-sen-pradžia}}
{{sav-sen-info | Avizieniai_COA.jpg | Avižienių seniūnija | Avižieniai | 52.03 | 10867 }}
{{sav-sen-info |Bezdonių herbas.jpg| Bezdonių seniūnija | Bezdonys | 121.41 | 2790 }}
{{sav-sen-info | Buivydziuherbas.png | Buivydžių seniūnija | Buivydžiai I | 98.03 | 816 }}
{{sav-sen-info | Dūkštos_COA.jpg | Dūkštų seniūnija | Dūkštos | 89.66 | 1808 }}
{{sav-sen-info | Sin escudo.svg | Juodšilių seniūnija | Juodšiliai | 23.59 | 4479 }}
{{sav-sen-info | Kalveliai_COA.jpg | Kalvelių seniūnija | Kalveliai | 119.91 | 3950 }}
{{sav-sen-info | Lavoriskes_COA.jpg | Lavoriškių seniūnija | Lavoriškės | 121.62 | 2070 }}
{{sav-sen-info | Maišiagala_COA.gif | Maišiagalos seniūnija | Maišiagala | 99.9 | 2822 }}
{{sav-sen-info | Marijampolis_COA.jpg | Marijampolio seniūnija | Marijampolis | 121.88 | 3481 }}
{{sav-sen-info | Medininkuherbas.PNG | Medininkų seniūnija | Medininkai | 64.24 | 953 }}
{{sav-sen-info | Mickunuherbas.png | Mickūnų seniūnija | Mickūnai | 93.56 | 5409 }}
{{sav-sen-info | Nemenčinė_COA.svg | Nemenčinės miesto seniūnija | Nemenčinė | 3.86 | 4831 }}
{{sav-sen-info | Sin escudo.svg | Nemenčinės seniūnija | Nemenčinė | 147.23 | 3565 }}
{{sav-sen-info | Nemėžio_herbas.png | Nemėžio seniūnija | Nemėžis | 39.75 | 8950 }}
{{sav-sen-info | Paberzesherbas.png | Paberžės seniūnija | Paberžė | 208.81 | 3175 }}
{{sav-sen-info | Pagiriai_(Vilnius)_COA.jpg | Pagirių seniūnija | Pagiriai (Vilnius) {{!}} Pagiriai | 89.5 | 7147 }}
{{sav-sen-info | Didzioji_Riese_COA.png | Riešės seniūnija | Riešė | 103.79 | 6386 }}
{{sav-sen-info | Rudamina_(Vilnius)_COA.png | Rudaminos seniūnija | Rudamina (Vilnius) {{!}} Rudamina | 52.49 | 5769 }}
{{sav-sen-info | Rukainiai_COA.jpg | Rukainių seniūnija | Rukainiai | 141.21 | 2385 }}
{{sav-sen-info | Suderve_COA.jpg | Sudervės seniūnija | Sudervė | 71.29 | 2829 }}
{{sav-sen-info | Suzionys_COA.jpg | Sužionių seniūnija | Sužionys | 164.42 | 1621 }}
{{sav-sen-info |Šatrininkų herbas.jpg| Šatrininkų seniūnija | Šatrininkai | 35.4 | 2881 }}
{{sav-sen-info | Zujunai_COA.jpg | Zujūnų seniūnija | Zujūnai | 65.43 | 7311 }}
|}

=== Tarptautinė partnerystė ===
{{col4}}
* {{flagicon|POL}} [[Bialos apskritis]], [[Lenkija]]
* {{flagicon|POL}} [[Dopevo valsčius]], [[Lenkija]]
* {{flagicon|POL}} [[Knyšyno valsčius]], [[Lenkija]]
* {{flagicon|POL}} [[Koronovas]] ir [[Koronovo valsčius]], [[Lenkija]]
* {{flagicon|POL}} [[Kosakovo valsčius]], [[Lenkija]]
* {{flagicon|POL}} [[Krotošynas]] ir [[Krotošyno valsčius]], [[Lenkija]]
* {{flagicon|POL}} [[Luktos valsčius]], [[Lenkija]]
* {{flagicon|POL}} [[Milomlynas]] ir [[Milomlyno valsčius]], [[Lenkija]]
* {{flagicon|POL}} [[Monkų apskritis]], [[Lenkija]]
* {{flagicon|POL}} [[Namysluvo apskritis]], [[Lenkija]]
* {{flagicon|POL}} [[Olavos valsčius]], [[Lenkija]]
* {{flagicon|POL}} [[Olesnicos valsčius]], [[Lenkija]]
* {{flagicon|POL}} [[Opočnas]], [[Lenkija]]
* {{flagicon|POL}} [[Pamario vaivadija]], [[Lenkija]]
* {{flagicon|POL}} [[Plštynekas]], [[Lenkija]]
* {{flagicon|POL}} [[Reda]], [[Lenkija]]
* {{flagicon|POL}} [[Rybnikas]], [[Lenkija]]
* {{flagicon|POL}} [[Sedlicas]], [[Lenkija]]
* {{flagicon|POL}} [[Serakovicų valsčius]], [[Lenkija]]
* {{flagicon|POL}} [[Stavigudos valsčius]], [[Lenkija]]
* {{flagicon|POL}} [[Ščecino apskritis]], [[Lenkija]]
* {{flagicon|POL}} [[Tarnuvo Dombrova]] ir [[Tarnuvo Dombrovos valsčius]], [[Lenkija]]
* {{flagicon|POL}} [[Unguros apskritis]], [[Lenkija]]
* {{flagicon|POL}} [[Vakarinės Varšuvos apskritis]], [[Lenkija]]
* {{flagicon|POL}} [[Veiherovo valsčius]], [[Lenkija]]
* {{flagicon|POL}} [[Živeco apskritis]], [[Lenkija]]
{{div col end}}

== Švietimas ir ugdymas ==

Bendrojo lavinimo mokyklos:

{{col3}}
* [[Airėnų pagrindinė mokykla]]
* [[Avižienių vidurinė mokykla]]
* [[Ažulaukės pagrindinė mokykla]]
* [[Bezdonių Julijaus Slovackio vidurinė mokykla]]
* [[Bezdonių Saulėtekio pagrindinė mokykla]]
* [[Bezdonių vidurinė mokykla]]
* [[Buivydiškių pagrindinė mokykla]]
* [[Buivydžių vidurinė mokykla]]
* [[Čekoniškių vidurinė mokykla]]
* [[Dūkštų pagrindinė mokykla]]
* [[Egliškių šv. Jono Bosko vidurinė mokykla]]
* [[Eitminiškių pagrindinė mokykla]]
* [[Eitminiškių vidurinė mokykla]]
* [[Juodšilių Šilo gimnazija]]
* [[Juodšilių Šv. Uršulės Leduchovskos vidurinė mokykla]]
* [[Kalvelių 2-oji vidurinė mokykla]]
* [[Kalvelių Stanislavo Moniuškos vidurinė mokykla]]
* [[Karvio pagrindinė mokykla]]
* [[Keturiasdešimt Totorių pagrindinė mokykla]]
* [[Kyviškių pagrindinė mokykla]]
* [[Lavoriškių pagrindinė mokykla]]
* [[Lavoriškių vidurinė mokykla]]
* [[Maišiagalos kun. Juzefo Obrembskio vidurinė mokykla]]
* [[Maišiagalos Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Algirdo vidurinė mokykla]]
* [[Marijampolio vidurinė mokykla]]
* [[Medininkų Šv. Kazimiero vidurinė mokykla]]
* [[Mickūnų vidurinė mokykla]]
* [[Mostiškių pagrindinė mokykla]]
* [[Nemenčinės Gedimino gimnazija]]
* [[Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazija]]
* [[Nemėžio Šv. Rapolo Kalinausko gimnazija]]
* [[Paberžės Šv. Stanislavo Kostkos vidurinė mokykla]]
* [[Paberžės Verdenės vidurinė mokykla]]
* [[Pagirių gimnazija]]
* [[Pakenės Česlovo Milošo pagrindinė mokykla]]
* [[Pikeliškių pagrindinė mokykla]]
* [[Platiniškių pagrindinė mokykla]]
* [[Rakonių pagrindinė mokykla]]
* [[Rastinėnų pagrindinė mokykla]]
* [[Riešės pagrindinė mokykla]]
* [[Riešės gimnazija]]
* [[Rudaminos Ferdinando Ruščico gimnazija]]
* [[Rudaminos Ryto gimnazija]]
* [[Rukainių vidurinė mokykla]]
* [[Sudervės Mariano Zdziechovskio pagrindinė mokykla]]
* [[Sužionių vidurinė mokykla]]
* [[Šumsko pagrindinė mokykla]]
* [[Tarakonių pagrindinė mokykla]]
* [[Valčiūnų vidurinė mokykla]]
* [[Vėliučionių pagrindinė mokykla]]
* [[Vėliučionių vaikų socializacijos centras]]
* [[Visalaukės pagrindinė mokykla]]
* [[Zujūnų vidurinė mokykla]]
&lt;/div&gt;

Profesinio mokymo įstaigos:
* [[Bukiškių žemės ūkio mokykla]]
* [[Medininkų pasieniečių mokykla]]
* [[Vilniaus technologijų, verslo ir žemės ūkio mokykla]]

== Šaltiniai ==
{{ref}}

== Nuorodos ==
* {{oficiali svetainė|https://vrsa.lt/}}

{{Lietuvos ATS}}

[[Kategorija:Vilniaus rajono savivaldybė| ]]</text>
      <sha1>40fandgxshn80uaqoc1hyehdr9indk0</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Jungtinių Tautų Organizacija</title>
    <ns>0</ns>
    <id>1557</id>
    <revision>
      <id>7819978</id>
      <parentid>7806355</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T22:00:55Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Ispanas</username>
        <id>156593</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>/* Saugumo Taryba */</comment>
      <origin>7819978</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="100058" sha1="lp9h2j3xeiu7d4c7lxcaokwo1s3gsjx" xml:space="preserve">{| class=&quot;toccolours&quot; style=&quot;width:280px; margin-bottom:0.5em; margin-left:1em; float:right; font-size:88%; clear:right&quot; cellpadding=&quot;0&quot;
! colspan=&quot;2&quot; style=&quot;text-align:center; |{{Collapsible list
| titlestyle = background:#009edb;color:white;font-size:130%;text-align:center;
| title      = Jungtinės Tautos
| liststyle = background:transparent;text-align:left;font-weight:normal;
| {{ar|منظمة الأمم المتحدة}}
| {{zh|联合国/聯合國}}
| {{en|United Nations}}
| {{fr|Organisation des Nations unies}}
| {{ru|Организация Объединённых Наций}}
| {{es|Organización de las Naciones Unidas}}}}
|-
| align=&quot;center&quot; colspan=&quot;2&quot; |
{| border=&quot;0&quot; cellpadding=&quot;2&quot; cellspacing=&quot;0&quot; style=&quot;background:#F9F9F9;&quot;
|-
| align=&quot;center&quot; width=&quot;140px&quot; | [[Vaizdas:Flag of the United Nations.svg|125px|border|Jungtinių Tautų vėliava]]
| align=&quot;center&quot; width=&quot;150&quot; | [[Vaizdas:UN emblem blue.svg|90px|Jungtinių Tautų emblema]]
|-
| align=&quot;center&quot; width=&quot;140px&quot; | [[Jungtinių Tautų vėliava|Vėliava]]
| align=&quot;center&quot; width=&quot;140px&quot; | [[Jungtinių Tautų emblema|Emblema]]
|}
|-
| align=&quot;center&quot; colspan=&quot;2&quot; | [[Vaizdas:United Nations (Member States and Territories).svg|270px|]]&lt;br&gt;[[Sąrašas:Jungtinių Tautų valstybės narės|Jungtinių Tautų valstybės narės]]
|-
| '''Santrumpa''' || JTO, JT
|-
| '''Įkurta''' || 1945 m. birželio 26 d.{{efn|Formaliai įsteigta 1945 m. spalio 24 d.}}
|-
| '''Tipas''' || [[Tarptautinė organizacija]]
|-
| '''Būstinė''' || [[Niujorkas]], [[JAV]]
|-
| '''Narystė''' || [[Sąrašas:Jungtinių Tautų valstybės narės|193 valstybės narės]]&lt;br&gt;2 valstybės stebėtojos
|-
| '''Oficialios kalbos''' || [[Arabų kalba|Arabų]], [[Kinų kalba|kinų]], [[Anglų kalba|anglų]], [[Prancūzų kalba|prancūzų]], [[Rusų kalba|rusų]], [[Ispanų kalba|ispanų]]
|-
| '''[[Jungtinių Tautų generalinis sekretorius|Generalinis sekretorius]]''' || [[António Guterres]]
|-
| '''Svetainė''' || {{URL|www.un.org}}
|}

'''Jungtinių Tautų Organizacija''' ('''JTO'''),{{efn|{{ar|منظمة الأمم المتحدة}}, {{zh|联合国/聯合國}}, {{en|United Nations}}, {{fr|Organisation des Nations unies}}, {{ru|Организация Объединённых Наций}}, {{es|Organización de las Naciones Unidas}}.}} arba '''Jungtinės Tautos''' ('''JT''') – [[tarptautinė organizacija]], kurios tikslas yra palaikyti tarptautinę taiką ir saugumą, plėtoti draugiškus tautų santykius bei siekti tarptautinio bendradarbiavimo.&lt;ref&gt;{{Cite web|url=http://www.un.org/en/sections/un-charter/chapter-i/index.html|title=Charter of UN Chapter I|website=www.un.org|language=en|access-date=2018-11-22|date=2015-06-17|archive-url=https://web.archive.org/web/20171028091648/http://www.un.org/en/sections/un-charter/chapter-i/index.html|archive-date=2017-10-28|url-status=live}}&lt;/ref&gt; Tai didžiausia ir labiausiai pasaulyje žinoma tarptautinė organizacija.&lt;ref&gt;{{Cite web|date=2012-12-23|title=International Organization|url=http://www.nationalgeographic.org/encyclopedia/international-organization/|url-status=live|archive-url=https://web.archive.org/web/20201116165808/https://www.nationalgeographic.org/encyclopedia/international-organization/|archive-date=2020-11-16|access-date=2020-10-24|website=National Geographic Society|language=en}}&lt;/ref&gt; Jungtinių Tautų būstinė įsikūrusi [[Niujorkas|Niujorke]], o kiti pagrindiniai biurai yra [[Ženeva|Ženevoje]], [[Nairobis|Nairobyje]], [[Viena|Vienoje]] ir [[Haga|Hagoje]].

Jungtinės Tautos įsteigtos po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]], siekiant išvengti būsimų [[pasaulinis karas|pasaulinių karų]].&lt;ref name=jungtinestautos /&gt; Jos pakeitė [[Tautų Sąjunga|Tautų Sąjungą]], kuri nepajėgė užkirsti kelią tokiems konfliktams.&lt;ref&gt;{{cite web |date=19 April 2021 |title='The League is Dead. Long Live the United Nations.' |url=https://www.nationalww2museum.org/war/articles/league-of-nations |url-status=live |archive-url=https://web.archive.org/web/20220224050205/https://www.nationalww2museum.org/war/articles/league-of-nations |archive-date=24 February 2022 |access-date=10 March 2022 |website=National WW2 Museum New Orleans}}&lt;/ref&gt; 1945 m. balandžio 25 d. 50 valstybių atstovai [[San Fransiskas|San Fransiske]] susirinko į [[San Fransisko konferencija|konferenciją]] ir pradėjo rengti [[Jungtinių Tautų Chartija|JT Chartiją]], kuri priimta 1945 m. birželio 25 d. Jungtinės Tautos veiklą pradėjo 1945 m. spalio 24 d., kai įsigaliojo Chartija.&lt;ref name=jungtinestautos /&gt; Organizacijos tikslai, kaip apibrėžta jos Chartijoje, – palaikyti tarptautinę taiką ir saugumą, ginti [[žmogaus teisės|žmogaus teises]], teikti [[humanitarinė pagalba|humanitarinę pagalbą]], skatinti [[darnusis vystymasis|darnųjį vystymąsi]] ir laikytis [[tarptautinė teisė|tarptautinės teisės]].&lt;ref&gt;{{cite web|url=http://www.un.org/en/sections/what-we-do/index.html|title=UN Objectives|website=www.un.org|language=en|access-date=22 November 2018|archive-url=https://web.archive.org/web/20181122092127/http://www.un.org/en/sections/what-we-do/index.html|archive-date=22 November 2018|url-status=live}}&lt;/ref&gt; Jungtines Tautas įsteigė 51 [[Sąrašas:Jungtinių Tautų valstybės narės|valstybė narė]], o 2025 m. joms priklausė 193 valstybės – beveik visos [[Sąrašas:Šalių sąrašas|nepriklausomos pasaulio valstybės]].&lt;ref name=&quot;UN_SouthSudan_193rd_state&quot; /&gt;

Pirmaisiais gyvavimo dešimtmečiais organizacijos misiją – išsaugoti taiką pasaulyje – buvo sudėtinga įgyvendinti dėl [[Šaltasis karas|Šaltojo karo]] įtampos tarp [[JAV]] ir [[SSRS|Sovietų Sąjungos]] bei jų sąjungininkų. Jungtinės Tautos siunčia karines stebėjimo misijas, kurias vykdo neginkluoti kariniai pareigūnai.&lt;ref&gt;{{cite web|url=https://peacekeeping.un.org/en/our-history|title=UN Early years of the Cold War|website=peacekeeping.un.org|access-date=22 November 2018|archive-url=https://web.archive.org/web/20181122132154/https://peacekeeping.un.org/en/our-history|archive-date=22 November 2018|url-status=live}}&lt;/ref&gt; XX a. 7 deš. JT narių skaičius itin išaugo dėl sparčios [[dekolonizacija|dekolonizacijos]]. Nuo to laiko nepriklausomybę įgijo 80 buvusių kolonijų, įskaitant 11 [[Jungtinių Tautų globojamoji teritorija|globojamųjų teritorijų]], kurias prižiūrėjo [[Jungtinių Tautų Globos Taryba|Globos Taryba]].&lt;ref&gt;{{cite web|url=http://www.un.org/en/sections/issues-depth/decolonization/index.html|title=UN Decolonization|website=www.un.org|access-date=22 November 2018|date=10 February 2016|archive-url=https://web.archive.org/web/20181122132046/http://www.un.org/en/sections/issues-depth/decolonization/index.html|archive-date=22 November 2018|url-status=live}}&lt;/ref&gt; XX a. 8 deš. JT ekonominio ir socialinio vystymosi programų biudžetas gerokai viršijo išlaidas [[Jungtinių Tautų taikos palaikymo pajėgos|taikos palaikymui]]. 1991 m., pasibaigus Šaltajam karui, Jungtinės Tautos išplėtė savo veiklos sritį.&lt;ref&gt;{{cite web|url=https://peacekeeping.un.org/en/our-history|title=Post Cold War UN|website=peacekeeping.un.org|access-date=22 November 2018|archive-url=https://web.archive.org/web/20181122132154/https://peacekeeping.un.org/en/our-history|archive-date=22 November 2018|url-status=live}}&lt;/ref&gt;

Jungtines Tautas sudaro šešios pagrindinės institucijos: [[Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja|Generalinė Asamblėja]], [[Jungtinių Tautų Saugumo Taryba|Saugumo Taryba]], [[Jungtinių Tautų Ekonominė ir Socialinė Taryba|Ekonominė ir Socialinė Taryba]], [[Tarptautinis Teisingumo Teismas]], [[Jungtinių Tautų Sekretoriatas|JT Sekretoriatas]] ir [[Jungtinių Tautų Globos Taryba|Globos Taryba]], nors pastaroji nevykdo veiklos nuo 1994 m.&lt;ref name=jungtinestautos /&gt; [[Jungtinių Tautų sistema]]i priklauso daugybė [[Sąrašas:Specializuotos Jungtinių Tautų agentūros|specializuotųjų agentūrų]], fondų ir programų, pvz., [[Pasaulio banko grupė]], [[Pasaulio sveikatos organizacija]], [[Pasaulio maisto programa]], [[UNESCO]] ir [[UNICEF]]. Be to, [[nevyriausybinė organizacija|nevyriausybinėms organizacijoms]] gali būti suteiktas konsultacinis statusas Ekonominėje ir Socialinėje Taryboje bei kitose agentūrose.

Jungtinių Tautų vyriausiasis administracinis pareigūnas yra [[Jungtinių Tautų generalinis sekretorius|generalinis sekretorius]]. Dabartinis generalinis sekretorius yra portugalų politikas ir diplomatas [[António Guterres|Antonijas Guterešas]], pareigas einantis nuo 2017 m. sausio 1 d. Jungtinės Tautos finansuojamos iš valstybių narių įnašų.

Jungtinės Tautos, jų pareigūnai ir agentūros yra gavę daug [[Nobelio taikos premija|Nobelio taikos premijų]], tačiau kiti jų veiksmingumą vertina prieštaringai. Vieni mano, kad organizacija yra svarbi taikos ir žmogaus vystymosi jėga, o kiti ją laiko neveiksminga, šališka ir korumpuota.

== Istorija ==
=== Priešistorė (iki 1941) ===
[[Vaizdas:No-nb_bldsa_5c013.jpg|thumb|Pirmasis Tautų Sąjungos posėdis Ženevoje, 1920 m. lapkričio 15 d.]]
Per šimtmetį iki JT įkūrimo buvo įkurtos kelios tarptautinės organizacijos, pvz., [[Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas]], siekiant padėti ginkluotų konfliktų aukoms.&lt;ref&gt;{{cite journal|url=https://www.icrc.org/en/document/history-icrc|title=Red Cross-History-Objective|journal=International Committee of the Red Cross|access-date=28 November 2018|date=11 September 2017|archive-url=https://web.archive.org/web/20180623005302/https://www.icrc.org/en/document/history-icrc|archive-date=23 June 2018|url-status=live}}&lt;/ref&gt;

Tarptautinės organizacijos, užtikrinančios taiką, idėją per [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]] iškėlė JAV prezidentas [[Woodrow Wilson|Vudras Vilsonas]].&lt;ref name=tautusajunga&gt;{{cite web | url = https://www.vle.lt/straipsnis/tautu-sajunga/ | title = Tautų Sąjunga | website = vle.lt | publisher = [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]] | access-date = 2023-08-05 }}&lt;/ref&gt; Karo nugalėtojai – [[Sąjungininkai (Pirmasis pasaulinis karas)|Sąjungininkai]] – susitiko [[Paryžiaus taikos konferencija|Paryžiaus taikos konferencijoje]] nuspręsti dėl oficialių taikos sąlygų. Konferencijoje nutarta įkurti [[Tautų Sąjunga|Tautų Sąjungą]], tačiau JAV prie jos neprisijungė.&lt;ref name=tautusajunga /&gt; 1920 m. sausio 10 d. Tautų Sąjunga oficialiai pradėjo veikti.&lt;ref&gt;{{cite web|url=https://www.history.com/this-day-in-history/league-of-nations-instituted|title=League of Nations instituted|website=[[history.com]]|access-date=3 December 2018|archive-url=https://web.archive.org/web/20181204005625/https://www.history.com/.amp/this-day-in-history/league-of-nations-instituted|archive-date=4 December 2018|url-status=live}}&lt;/ref&gt; Sąjungos taryba veikė kaip vykdomasis organas, vadovaujantis Asamblėjos veiklai. Jos nuolatiniai nariai iš pradžių buvo [[Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Airijos karalystė|Didžioji Britanija]], [[Prancūzija]], [[Italija]] ir [[Japonija]].

XX a. 3 deš. Tautų Sąjunga dažniausiai sėkmingai sprendė įvairias problemas, tačiau 4 deš. paaiškėjo, kad organizacija nepajėgia išvengti konfliktų ir veiksmingai reaguoti net į narių karinę agresiją: 1931 m. [[Japonijos imperija|Japonija]] įsiveržė į [[Mandžiūrija|Mandžiūriją]].&lt;ref name=tautusajunga /&gt; 40 valstybių balsavo už Japonijos pasitraukimą iš Mandžiūrijos, tačiau Japonija balsavo prieš ir pasitraukė iš organizacijos.&lt;ref&gt;{{cite web|url=https://www.johndclare.net/EL5.htm|title=League of Nations and Manchuria invasion|website=www.johndclare.net|access-date=30 November 2018|archive-url=https://web.archive.org/web/20181127143657/http://www.johndclare.net/EL5.htm|archive-date=27 November 2018|url-status=live}}&lt;/ref&gt; Tautų Sąjunga nesugebėjo užkirsti kelio ir [[Antrasis Italijos–Etiopijos karas|Italijos karui prieš Etiopiją]], o [[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijai]] taikytos ekonominės sankcijos buvo neveiksmingos.&lt;ref name=tautusajunga /&gt; Italija ir daug kitų valstybių išstojo iš Tautų Sąjungos.

1939 m. prasidėjus [[Antrasis pasaulinis karas|Antrajam pasauliniam karui]] Tautų Sąjungos veikla iš esmės nutrūko.&lt;ref&gt;{{cite web|url=http://johndclare.net/league_of_nations8.htm|title=Why the League failed|website=johndclare.net|access-date=3 December 2018|archive-url=https://web.archive.org/web/20180803231709/http://johndclare.net/league_of_nations8.htm|archive-date=3 August 2018|url-status=live}}&lt;/ref&gt;

=== Antrojo pasaulinio karo Sąjungininkų deklaracijos (1941–1944) ===
[[Vaizdas:United Nations organization sketch by Franklin Roosevelt with the Four Policemen in 1943.jpg|thumb|1943 m. Franklino Ruzvelto pirmųjų trijų JT padalinių eskizas: „Keturi policininkai“, vykdomoji valdžia ir tarptautinė 40 JT valstybių narių asamblėja.]]
Pirmasis žingsnis Jungtinių Tautų įkūrimo link – [[Sąjungininkai (Antrasis pasaulinis karas)|Sąjungininkų]] deklaracija, pasirašyta 1941 m. birželio 12 d.&lt;ref&gt;{{Cite book|last=United Nations|first=Dept of Public Information|url=https://books.google.com/books?id=98U8YSrp1YUC&amp;q=%22The+first+of+the+specific+steps+that+led+to+the+establishment+of+the+United+Nations+was+the+Inter-Allied+Declaration%22%22|title=Everyone's United Nations|date=1986|publisher=UN|isbn=978-92-1-100273-7|page=5|language=en|access-date=11 November 2020|archive-date=16 November 2020|archive-url=https://web.archive.org/web/20201116165825/https://books.google.co.uk/books?id=98U8YSrp1YUC&amp;dq=The+first+step+towards+the+formation+of+the+UN+was+the+Declaration+of+St+James%27s+12+June+1941&amp;focus=searchwithinvolume&amp;q=%22The+first+of+the+specific+steps+that+led+to+the+establishment+of+the+United+Nations+was+the+Inter-Allied+Declaration%22%22|url-status=live}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{Cite book|last1=Tandon|first1=Mahesh Prasad|url=https://books.google.com/books?id=P5g6AQAAIAAJ&amp;q=%22The+following+may+be+summed+up+as+the+steps+that+led+to+the+formation+of+the+United+Nations.+(1)+London+Declaration%22|title=Public International Law|last2=Tandon|first2=Rajesh|date=1989|publisher=Allahabad Law Agency|page=421|language=en|access-date=11 November 2020|archive-date=16 November 2020|archive-url=https://web.archive.org/web/20201116165837/https://books.google.co.uk/books?id=P5g6AQAAIAAJ&amp;dq=The+first+step+towards+the+formation+of+the+UN+was+the+Declaration+of+St+James%27s+12+June+1941&amp;focus=searchwithinvolume&amp;q=%22The+following+may+be+summed+up+as+the+steps+that+led+to+the+formation+of+the+United+Nations.+%281%29+London+Declaration%22|url-status=live}}&lt;/ref&gt; Iki 1941 m. rugpjūčio JAV prezidentas [[Franklin Roosevelt|Franklinas Ruzveltas]] ir D. Britanijos ministras pirmininkas [[Winston Churchill|Vinstonas Čerčilis]] parengė [[Atlanto chartija|Atlanto chartiją]], apibrėžusią pokario pasaulio tikslus.&lt;ref name=jungtinestautos /&gt; 1941 m. rugsėjo 24 d. Londone vykusiame Sąjungininkų tarybos posėdyje aštuonios [[Ašis|Ašies]] okupuotų šalių vyriausybės tremtyje, kartu su [[Sovietų Sąjunga]] ir „[[Laisvoji Prancūzija|Laisvosios Prancūzijos]]“ pajėgų atstovais, vienbalsiai pritarė D. Britanijos ir JAV nustatytų bendrų politikos principų laikymuisi.&lt;ref&gt;{{Cite book|last=Lauren|first=Paul Gordon|url=https://books.google.com/books?id=efV5wvpUjDgC&amp;pg=PA140|title=The Evolution of International Human Rights: Visions Seen|year=2011|publisher=University of Pennsylvania Press|isbn=978-0-8122-2138-1|pages=140–141|language=en|access-date=11 November 2020|archive-date=15 December 2020|archive-url=https://web.archive.org/web/20201215201515/https://books.google.com/books?id=efV5wvpUjDgC&amp;pg=PA140|url-status=live}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite web|date=24 September 1941|title=Inter-Allied Council Statement on the Principles of the Atlantic Charter|url=http://avalon.law.yale.edu/wwii/interall.asp|access-date=14 August 2013|work=The Avalon Project|publisher=Lillian Goldman Law Library|archive-date=3 August 2011|archive-url=https://web.archive.org/web/20110803012648/http://avalon.law.yale.edu/wwii/interall.asp|url-status=live}}&lt;/ref&gt;

1941 m. gruodį F. Ruzveltas ir V. Čerčilis susitiko [[Baltieji rūmai|Baltuosiuose rūmuose]] per [[Vašingtono konferencija (1941)|Vašingtono konferenciją]].&lt;ref&gt;{{cite web |url=https://press.un.org/en/1999/19990504.award.brf.html |title=Press Conference On Franklin Delano Roosevelt Disability Award |publisher=UN Press |date= |accessdate=2022-07-17 |archive-date=20 September 2022 |archive-url=https://web.archive.org/web/20220920170557/https://press.un.org/en/1999/19990504.award.brf.html |url-status=live }}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite web |url=https://press.un.org/en/1998/19981117.sgsm6799.html |title=Without Global Cooperation Between Great And Small Alike, No Progress And No Peace Can Last Forever, Secretary-General States |publisher=UN Press |date= |accessdate=2022-07-17 |archive-date=17 July 2022 |archive-url=https://web.archive.org/web/20220717024142/https://press.un.org/en/1998/19981117.sgsm6799.html |url-status=live }}&lt;/ref&gt; Jungtinių Tautų pavadinimą pasiūlė F. Ruzveltas.&lt;ref name=jungtinestautos /&gt; Pirmą kartą jis oficialiai pavartotas 1942 m. sausio 1 d., kai [[Jungtinė Karalystė|D. Britanija]], [[JAV]], [[SSRS]], [[Kinijos Respublika (1912–1949)|Kinija]] ir dar 22 valstybės, kovojančios prieš Ašies jėgas, pasirašė [[Jungtinių Tautų deklaracija|Jungtinių Tautų deklaraciją]].&lt;ref name=jungtinestautos /&gt; Jungtinės Tautos tapo oficialiu Sąjungininkų pavadinimu. Norėdamos prisijungti prie Sąjungininkų koalicijos, valstybės turėjo pasirašyti deklaraciją ir paskelbti karą Ašies jėgoms.{{sfn|Schlesinger|2003}}

1943 m. spalį vykusioje [[Maskvos konferencija (1943)|Maskvos konferencijoje]] D. Britanija, JAV, SSRS ir Kinija priėmė keturių valstybių deklaraciją dėl visuotinio saugumo, kurioje pripažinta būtinybė „kuo greičiau įsteigti tarptautinę organizaciją“.&lt;ref name=jungtinestautos /&gt; Tai buvo pirmas viešas pranešimas, kad ketinama sukurti naują tarptautinę organizaciją, pakeisiančią Tautų Sąjungą. Netrukus po to įvyko [[Teherano konferencija]], kurioje F. Ruzveltas, V. Čerčilis ir [[Josifas Stalinas]] aptarė pokario tarptautinės organizacijos idėją.&lt;ref name=jungtinestautos /&gt;

Organizacijos steigimo projektą parengė JAV ir pateikė 1944 m. [[Dambarton Okso konferencija]]i.&lt;ref name=jungtinestautos /&gt; Per šią konferenciją priimti pasiūlymai dėl naujos organizacijos tikslų, struktūros ir veiklos principų.&lt;ref&gt;{{cite book |last=Bohlen |first=C.E. |title=Witness to History, 1929–1969 |url=https://archive.org/details/witnesstohistory00bohl |year=1973 |location=New York |page=[https://archive.org/details/witnesstohistory00bohl/page/159 159]}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite video |url=https://archive.org/details/gov.archives.arc.39024 |title=Video: Allies Study Post-War Security Etc. (1944) |publisher=[[Universal Newsreel]] |year=1944 |access-date=28 November 2014 |archive-url=https://web.archive.org/web/20141204142851/https://archive.org/details/gov.archives.arc.39024 |archive-date=4 December 2014 |url-status=live |df=dmy-all}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite web |date=4 August 2015 |title=UN Milestone Dumbarton Oaks Conference |url=http://www.un.org/en/sections/history/milestones-1941-1950/index.html |url-status=live |archive-url=https://web.archive.org/web/20181103212423/http://www.un.org/en/sections/history/milestones-1941-1950/index.html |archive-date=3 November 2018 |access-date=22 November 2018 |website=www.un.org}}&lt;/ref&gt; 1945 m. vasarį vykusioje [[Jaltos konferencija|Jaltos konferencijoje]] buvo pritarta Dambarton Okso konferencijos pasiūlymams.&lt;ref name=jungtinestautos /&gt;&lt;ref&gt;{{cite book |last=Bohlen |first=C.E. |url=https://archive.org/details/witnesstohistory00bohl |title=Witness to History, 1929–1969 |publisher= Norton |year=1973 |isbn=978-0-393-07476-5 |location=New York |page=[https://archive.org/details/witnesstohistory00bohl/page/159 159] |url-access=registration}}&lt;/ref&gt;

=== Įkūrimas (1945) ===
[[Vaizdas:United Nations Member States-1945.png|thumb|left|280px|Jungtinės Tautos 1945 m.&lt;br&gt;Šviesiai mėlyna – narės steigėjos&lt;br&gt;Tamsiai mėlyna – narių steigėjų protektoratai ir teritorijos]]
Iki 1945 m. kovo 1 d. Jungtinių Tautų deklaraciją pasirašė dar 21 valstybė.{{sfn|Osmańczyk|2004|p=2445}} 1945 m. balandžio 25 d. [[San Fransiskas|San Fransiske]] įvyko steigiamoji Jungtinių Tautų [[San Fransisko konferencija|konferencija]].&lt;ref name=jungtinestautos /&gt; Joje dalyvavo 50 valstybių atstovai.&lt;ref name=&quot;Charter&quot;&gt;{{cite web|url=https://www.un.org/en/charter-united-nations/|title=Charter of the United Nations{{!}}United Nations|website=www.un.org|access-date=29 December 2016|date=10 August 2015|archive-url=https://web.archive.org/web/20170204151003/http://www.un.org/en/charter-united-nations/|archive-date=4 February 2017|url-status=live}}&lt;/ref&gt;&lt;ref name=&quot;UNHistory&quot;&gt;{{cite web|url=https://www.un.org/en/sections/history/history-united-nations/index.html|title=History of the United Nations{{!}}United Nations|website=www.un.org|access-date=29 December 2016|date=21 August 2015|archive-url=https://web.archive.org/web/20170107223107/http://www.un.org/en/sections/history/history-united-nations/index.html|archive-date=7 January 2017|url-status=live}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{Cite news|url=http://www.sfchronicle.com/opinion/article/San-Francisco-the-birthplace-of-the-United-6336655.php|title=San Francisco – the birthplace of the United Nations|newspaper=San Francisco Chronicle|access-date=29 December 2016|archive-url=https://web.archive.org/web/20161229171754/http://www.sfchronicle.com/opinion/article/San-Francisco-the-birthplace-of-the-United-6336655.php|archive-date=29 December 2016|url-status=live}}&lt;/ref&gt; D. Britanijos, JAV, SSRS ir Kinijos delegacijos pirmininkavo plenariniams posėdžiams.&lt;ref&gt;{{cite web|url=https://www.un.org/en/sections/history-united-nations-charter/1945-san-francisco-conference/index.html|title=1945: The San Francisco Conference|publisher=United Nations|access-date=1 July 2015|archive-url=https://web.archive.org/web/20170112180024/http://www.un.org/en/sections/history-united-nations-charter/1945-san-francisco-conference/index.html|archive-date=12 January 2017|url-status=live}}&lt;/ref&gt; Po [[Paryžiaus išvadavimas|Paryžiaus išvadavimo]] 1944 m. rugpjūtį V. Čerčilis paragino F. Ruzveltą grąžinti [[Prancūzija]]i didžiosios valstybės statusą. 1945 m. birželio 26 d. 50 valstybių pasirašė [[Jungtinių Tautų Chartija|Jungtinių Tautų Chartiją]].&lt;ref&gt;{{cite book |title=Progress in International Law |editor-last1=Miller |editor-first1=Russell A. |editor-last2=Bratspies |editor-first2=Rebecca M. |publisher=Martinus Nijhoff Publishers |location=Leiden, the Netherlands |date=2008 |page=[https://books.google.com/books?id=8K9kL1h79ucC&amp;dq=%22drafter+of+the+Charter+of+the+United+Nations%22&amp;pg=PA837 837]}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{citation |title=South Africa: Time Running Out |publisher=University of California Press |date=1981 |work=The Study Commission on U.S. Policy Toward Southern Africa |page=[https://books.google.com/books?id=sq43lnbklEUC&amp;dq=%22author+of+the+Charter+of+the+United+Nations%22&amp;pg=PA31 31] |isbn=978-0-520-04547-7}}&lt;/ref&gt; Formali Jungtinių Tautų steigimo data – 1945 m. spalio 24 d., kai Chartiją ratifikavo ją pasirašiusios valstybės.&lt;ref name=jungtinestautos /&gt;&lt;ref name=&quot;unmilestones1941to1950&quot; /&gt;

Pirmieji [[Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja|Generalinės Asamblėjos]] (dalyvavo 51 valstybės atstovai){{efn|Lenkija nebuvo atstovaujama San Fransisko konferencijoje, nes Vakarų supervalstybės nenorėjo pripažinti jos pokario komunistinės valdžios. Tačiau Lenkija pasirašė JT Chartiją, todėl buvo pripažinta nare steigėja. Lenkija ratifikavo Chartiją 1945 m. spalio 16 d.{{sfn|Grant|2009|pp=25–26}}&lt;ref&gt;{{cite web |url=http://www.msz.gov.pl/en/foreign_policy/international_organisations/united_nations/poland_and_the_un/ |title=Poland and the United Nations |publisher=Ministry of Foreign Affairs of the Republic of Poland |access-date=29 November 2013 |archive-url=https://web.archive.org/web/20131203003602/http://www.msz.gov.pl/en/foreign_policy/international_organisations/united_nations/poland_and_the_un/ |archive-date=3 December 2013 |url-status=live}}&lt;/ref&gt;}} ir [[Jungtinių Tautų Saugumo Taryba|Saugumo Tarybos]] posėdžiai įvyko [[Londonas|Londone]] 1946 m. sausį.&lt;ref name=unmilestones1941to1950&gt;{{cite web|url=http://www.un.org/en/sections/history/milestones-1941-1950/index.html|title=UN Milestones 1941–1950|website=www.un.org|access-date=1 November 2017|date=4 August 2015|archive-url=https://web.archive.org/web/20171027013705/http://www.un.org/en/sections/history/milestones-1941-1950/index.html|archive-date=27 October 2017|url-status=live}}&lt;/ref&gt; Iš karto prasidėjo diskusijos dėl Rusijos karių buvimo [[Irano Azerbaidžanas|Irano Azerbaidžane]] ir britų pajėgų [[Graikija|Graikijoje]].&lt;ref&gt;{{Cite book|last=Roberts|first= J. M. (John Morris)|title=History of the world|url=https://archive.org/details/historyofworld0001robe|date=1993|publisher=Oxford University Press|isbn=978-0-19-521043-9|location=New York|page=[https://archive.org/details/historyofworld0001robe/page/778 778]|oclc=28378422}}&lt;/ref&gt; Britų diplomatas [[Gladwyn Jebb|Gledvinas Džebas]] ėjo laikinojo generalinio sekretoriaus pareigas.

Generalinė Asamblėja pasirinko [[Niujorkas|Niujorką]] JT būstinės vieta. Pirmuoju JT generaliniu sekretoriumi išrinktas Norvegijos užsienio reikalų ministras [[Trygve Lie|Triugvė Li]] (G. Džebas šias pareigas ėjo tik kol buvo išrinktas nuolatinis generalinis sekretorius).&lt;ref name=&quot;unmilestones1941to1950&quot; /&gt;

=== Šaltasis karas (1947–1991) ===
[[Šaltasis karas|Šaltojo karo]] metu JTO pastangos spręsti konfliktus tarp valstybių buvo varžomos TSRS bei JAV konfrontacijos. Vien tik TSRS [[veto|vetavo]] 124, o JAV – 82 sprendimus iš visų 270 vetuotų sprendimų.

Po Rytų-Vakarų konflikto pabaigos JTO ženkliai padidino savo įtaką. JT Saugumo Tarybai, kuriai pagal JT Chartijos VII skyriaus 39 straipsnį esant „grėsmei taikai“ suteikiama teisė imtis prievartos priemonių, įskaitant ir karines akcijas, atsirado platesnės veiklos galimybės. Po [[1988]] metų buvo nuspręsta įsteigti virš 20 taikos misijų, nors per ligtolinį laikotarpį vykdytos tik 13 misijų.

=== Po Šaltojo karo (1991–dabar) ===
JTO gana efektyviai veikė [[Persijos įlankos karas|Persijos įlankos karo]] metu, tačiau greitai pasirodė, kad [[Jungtinių Tautų taikos palaikymo pajėgos|JT taikos palaikymo misijos]] nėra tokios efektyvios kaip tikėtasi. [[1992]] metų spalį žlugo pastangos sureguliuoti pilietinį karą [[Angola|Angoloje]], kai [[UNITA]] atsisakė dalyvauti taikos procese. [[1993]] metais praktiškai žlugo UNOSOM II misija Somalyje. UNPROFOR misija [[Bosnija ir Hercegovina|Bosnijoje ir Hercegovinoje]] irgi nesugebėjo įgyvendinti savo tikslų kaip ir analogiška misija [[Kroatija|Kroatijoje]]. [[1994]] metais JT taikdariai nesugebėjo sustabdyti [[Ruandos genocidas|masinių žudynių Ruandoje]]. Nesėkmingos misijos vyko ten, kur didžiosios valstybės neturėjo tiesioginių interesų ir todėl nebuvo suinteresuotos kištis.

JTO misijas riboja ir tai, kad jos reikalauja daug resursų, kurių netiesiogiai su konfliktu susijusios šalys nenori ar negali skirti.

== Tikslai ==
[[Vaizdas:United Nations Flags - cropped.jpg|thumb|upright=1.2|[[Jungtinių Tautų valstybės narės|JT valstybių narių]] vėliavos, iškeltos prie [[Tautų rūmai|Tautų rūmų]] Ženevoje.]]
Jungtinių Tautų tikslai:&lt;ref name=chartija1&gt;{{cite web | url = https://www.un.org/en/about-us/un-charter/chapter-1 | title = Jungtinių Tautų Chartija, I skyrius: Tikslai ir principai | website = un.org | publisher = [[Jungtinės Tautos]] | access-date = 2023-08-06 }}&lt;/ref&gt;
# Palaikyti [[pasaulinė taika|tarptautinę taiką]] ir [[tarptautinis saugumas|saugumą]], imtis veiksmingų kolektyvinių priemonių taikai apsaugoti, [[karas|karų]] grėsmei pašalinti ar [[agresija]]i likviduoti;
# Skatinti draugiškus tautų santykius;
# Siekti tarptautinio bendradarbiavimo sprendžiant ekonomines, socialines, kultūrines ir humanitarines problemas, ugdant ir skatinant pagarbą [[žmogaus teisės|žmogaus teisėms]] ir pagrindinėms laisvėms;
# Būti centru, vienijančiu tautų veiksmus šiems bendriems tikslams įgyvendinti.

Nuo [[1990]] metų, siekdamos parengti išsamią ir teisiškai pagrįstą plėtros darbotvarkę, Jungtinės Tautos rėmė daugybę pasaulio viršūnių susitikimų ir pasaulinių konferencijų. Prasidėjus [[3 tūkstantmetis|trečiajam tūkstantmečiui]], Jungtinių Tautų generalinis sekretorius sukvietė 147 valstybių ir vyriausybių vadovus į Tūkstantmečio viršūnių susitikimą. Jungtinių Tautų
tikslas – kreiptis į pasaulio lyderius ir paprašyti dar kartą patvirtinti jų apsisprendimą kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi, įveikti [[AIDS]], [[maliarija|maliariją]] ir kitas ligas, dirbti taikos labui ir padėti mažiausiai išsivysčiusioms šalims siekti pažangos. Be įsipareigojimų savo valstybėms pasaulio vadovai pripažino kolektyvinę atsakomybę išsaugoti žmogiškojo orumo principus. Be to, valstybių bei vyriausybių vadovai pareiškė, kad pagrindinis šiandieninio pasaulio tikslas – užtikrinti, kad [[globalizacija]] taptų pozityvia viso pasaulio tautų varomąja jėga. Taigi buvo suformuluoti šie tūkstantmečio tikslai:
* Panaikinti ypač didelį [[skurdas|skurdą]] ir [[badas|badą]];
* Užtikrinti visapusišką pradinį ugdymą;
* Skatinti [[lyčių lygybė|lyčių lygybę]] bei daugiau teisių suteikti moterims;
* Sumažinti vaikų [[mirtingumas|mirtingumą]];
* Stiprinti gimdyvių sveikatą;
* Įveikti [[AIDS]], [[maliarija|maliariją]] ir kitas [[liga]]s;
* Užtikrinti nuoseklią [[aplinkos apsauga|aplinkos apsaugą]];
* Suburti pasaulio visuomenę tolimesnei žmonijos raidai užtikrinti.

== Struktūra ==
{{main|Jungtinių Tautų sistema}}
Jungtinės Tautos – platesnės JT sistemos, apimančios platų institucijų ir agentūrų tinklą, dalis. [[Jungtinių Tautų Chartija]] įsteigti penki pagrindiniai Jungtinių Tautų organai: [[Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja|Generalinė Asamblėja]], [[Jungtinių Tautų Saugumo Taryba|Saugumo Taryba]], [[Jungtinių Tautų Ekonominė ir Socialinė Taryba|Ekonominė ir Socialinė Taryba]], [[Tarptautinis Teisingumo Teismas]] ir [[Jungtinių Tautų Sekretoriatas|JT Sekretoriatas]].{{sfn|Fasulo|2004|pp=3–4}} Šeštasis pagrindinis organas – [[Jungtinių Tautų Globos Taryba|Globos Taryba]] – nutraukė veiklą 1994 m., kai [[Palau]], paskutinė [[JT globojamoji teritorija]], paskelbė nepriklausomybę.{{sfn|Fasulo|2004|p=8}}

Keturi iš penkių organų įsikūrę pagrindinėje [[Jungtinių Tautų būstinė]]je Niujorke, o Tarptautinis Teisingumo Teismas – [[Haga|Hagoje]].&lt;ref&gt;{{cite web |url=http://visit.un.org/ |title=United Nations Visitors Centre |publisher=United Nations |year=2017 |access-date=2 November 2017 |archive-url=https://web.archive.org/web/20171106170947/http://visit.un.org/ |archive-date=6 November 2017 |url-status=live}}&lt;/ref&gt; Kitos JT būstinės yra [[Ženeva|Ženevoje]],&lt;ref&gt;{{cite web |url=http://www.unog.ch/ |title=United Nations Office at Geneva |publisher=United Nations Office at Geneva |access-date=6 November 2013 |archive-url=https://web.archive.org/web/20131030220840/http://www.unog.ch/ |archive-date=30 October 2013 |url-status=live}}&lt;/ref&gt; [[Viena|Vienoje]]&lt;ref&gt;{{cite web |url=http://www.unvienna.org/unov/ |title=Welcome to the United Nations Office at Vienna! |publisher=United Nations Office at Vienna |access-date=6 November 2013 |archive-url=https://web.archive.org/web/20131105165223/http://www.unvienna.org/unov/ |archive-date=5 November 2013 |url-status=live}}&lt;/ref&gt; ir [[Nairobis|Nairobyje]],&lt;ref&gt;{{cite web |url=http://www.unon.org/ |title=Welcome to the United Nations Office at Nairobi |publisher=United Nations Office at Nairobi |access-date=6 November 2013 |archive-url=https://web.archive.org/web/20110225211039/http://www.unon.org/ |archive-date=25 February 2011 |url-status=dead}}&lt;/ref&gt; o įvairios JT programos, fondai ir agentūros veikia visame pasaulyje.&lt;ref name=jungtinestautos&gt;{{cite web | url = https://www.vle.lt/straipsnis/jungtines-tautos/ | title = Jungtinės Tautos | website = vle.lt | publisher = [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]] | access-date = 2023-08-04 }}&lt;/ref&gt; Šešios oficialios Jungtinių Tautų kalbos – [[Arabų kalba|arabų]], [[Kinų kalba|kinų]], [[Anglų kalba|anglų]], [[Prancūzų kalba|prancūzų]], [[Rusų kalba|rusų]] ir [[Ispanų kalba|ispanų]].&lt;ref name=langs&gt;{{cite web |url=https://www.un.org/en/ga/about/ropga/lang.shtml |title=General Assembly of the United Nations – Rules of Procedure |publisher=UN Department for General Assembly |access-date=15 December 2010 |archive-url=https://web.archive.org/web/20101219004230/http://www.un.org/en/ga/about/ropga/lang.shtml |archive-date=19 December 2010 |url-status=live}}&lt;/ref&gt; Remiantis Jungtinių Tautų privilegijų ir imunitetų konvencija, JT ir jos agentūros yra [[teisinis imunitetas|apsaugotos]] nuo šalių, kuriose jos veikia, įstatymų, taip užtikrinant JT nešališkumą priimančiųjų šalių ir šalių narių atžvilgiu.&lt;ref&gt;{{cite web|url=http://diplomaticlaw.com/blog/2009/03/23/jerusalem-court-no-immunity-for-un-employee-for-private-acts/ |archive-url=https://archive.today/20120628214535/http://diplomaticlaw.com/blog/2009/03/23/jerusalem-court-no-immunity-for-un-employee-for-private-acts/ |url-status=dead |archive-date=28 June 2012 |title=Jerusalem Court: No Immunity for UN Employee for Private Acts—Diplomatic/Consular Law and Sovereign Immunity in Israel |publisher=Diplomaticlaw.com |date=23 March 2009 |access-date=27 April 2010 }}&lt;/ref&gt;

Po šešiomis institucijomis, pasak autorės Lindos Fasulo, yra „nuostabus subjektų ir organizacijų rinkinys, kai kurie jų yra senesni už pačias JT ir veikia beveik visiškai nuo jų nepriklausomai“.{{sfn|Fasulo|2004|p=4}} Tai – [[Sąrašas:Specializuotos Jungtinių Tautų agentūros|specializuotosios agentūros]], programos ir fondai.{{sfn|Fasulo|2004|pp=4–7}}

{{clear}}
&lt;div style=&quot;text-align:center;font-size:120%;padding-top:15px;padding-bottom:10px;&quot;&gt;'''Pagrindiniai Jungtinių Tautų organai'''&lt;ref&gt;{{cite web |url=https://www.un.org/en/about-us/un-charter/chapter-3 |title=Jungtinių Tautų Chartija, III skyrius: Organai |access-date=2023-08-04 |publisher=[[Jungtinės Tautos]]}}&lt;/ref&gt;&lt;/div&gt;
&lt;div style=&quot;overflow-x:auto;&quot;&gt;
{| cellpadding=&quot;2&quot; style=&quot;width:100%;background:#e0e0e0; border-spacing:0;&quot;
|- style=&quot;text-align:center;&quot;
|style=&quot;width:34%; padding-left:15px; padding-top:10px;&quot;| '''[[Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja|Generalinė Asamblėja]]'''&lt;br/&gt;&amp;mdash;&amp;nbsp;JT valstybių narių patariamasis susirinkimas&amp;nbsp;&amp;mdash;
|rowspan=&quot;7&quot; style=&quot;background:white;&quot;|
|style=&quot;width:34%; padding-left:15px; padding-top:10px;&quot;| '''[[Jungtinių Tautų Sekretoriatas|Sekretoriatas]]'''&lt;br/&gt;&amp;mdash;&amp;nbsp;JT administracinis organas&amp;nbsp;&amp;mdash; 
|rowspan=&quot;7&quot; style=&quot;background:white;&quot;|
|style=&quot;width:34%; padding-left:15px; padding-top:10px;&quot;| '''[[Tarptautinis Teisingumo Teismas]]'''&lt;br/&gt;&amp;mdash;&amp;nbsp;Visuotinis [[tarptautinė teisė|tarptautinės teisės]] teismas&amp;nbsp;&amp;mdash;
|- style=&quot;text-align:center;&quot;
| &lt;div style=&quot;position:relative;height:120px;overflow:hidden;&quot;&gt;
&lt;div style=&quot;position:relative;top:-30px;left:0px;&quot;&gt;&lt;div style=&quot;width:100%;overflow-x:hidden;overflow:hidden;&quot;&gt;
[[Vaizdas:UN General Assembly hall.jpg|260px|Generalinės Asamblėjos būstinės pagrindinė salė]]&lt;/div&gt;&lt;/div&gt;&lt;/div&gt;
| &lt;div style=&quot;position:relative;height:120px;overflow:hidden;&quot;&gt;
&lt;div style=&quot;position:relative;top:-0px;left:0px;&quot;&gt;&lt;div style=&quot;width:100%;overflow-x:hidden;overflow:hidden;&quot;&gt;
[[Vaizdas:United Nations Headquarters in New York City, view from Roosevelt Island.jpg|260px|Jungtinių Tautų būstinė Niujorke]]&lt;/div&gt;&lt;/div&gt;&lt;/div&gt;
| &lt;div style=&quot;position:relative;height:120px;overflow:hidden;&quot;&gt;
&lt;div style=&quot;position:relative;top:-25px;left:0px;&quot;&gt;&lt;div style=&quot;width:100%;overflow-x:hidden;overflow:hidden;&quot;&gt;
[[Vaizdas:International Court of Justice HQ 2006.jpg|260px|Taikos rūmai Hagoje]]&lt;/div&gt;&lt;/div&gt;&lt;/div&gt;
|-style=&quot;vertical-align:top; font-size:95%;&quot;
|style=&quot;padding-left:15px;padding-bottom:10px;padding-right:10px;&quot;|
* Teikia neprivalomas rekomendacijas valstybėms arba pasiūlymus Saugumo Tarybai (JTST);
* JTST siūlymu priima sprendimą dėl naujų narių priėmimo;
* Tvirtina biudžetą;
* Renka nenuolatines JTST nares, ECOSOC nares, [[Jungtinių Tautų generalinis sekretorius|JT generalinį sekretorių]] (rekomendavus JTST) ir 15 Tarptautinio Teisingumo Teismo (TTT) teisėjų. Kiekviena valstybė narė turi po 1 balsą.
|style=&quot;padding-left:15px;padding-bottom:10px;padding-right:10px;&quot;|
* Remia kitas [[Jungtinių Tautų sistema|JT institucijas]] (pvz., organizuojant konferencijas, rengiant ataskaitas ir priimant biudžetą);
* Jo pirmininką, [[Jungtinių Tautų generalinis sekretorius|JT generalinį sekretorių]], renka Generalinė Asamblėja penkerių metų kadencijai.
|style=&quot;padding-left:15px;padding-bottom:10px;padding-right:10px;&quot;|
* Sprendžia ginčus tarp valstybių, kurios pripažįsta teismo jurisdikciją;
* Teikia teisines konsultacijas;
* Priima sprendimą paprasta balsų dauguma. Sudaro 15 teisėjų, kuriuos 9 metų kadencijai renka Generalinė Asamblėja.
|-
|colspan=&quot;7&quot; style=&quot;background:white;&quot;|
|- style=&quot;text-align:center;&quot;
|style=&quot;padding-left:15px;padding-top:10px;&quot;| '''[[Jungtinių Tautų Saugumo Taryba|Saugumo Taryba]]'''&lt;br/&gt;&amp;mdash;&amp;nbsp;Užtikrina tarptautinę taiką ir saugumą&amp;nbsp;&amp;mdash;
|style=&quot;padding-left:15px;padding-top:10px;&quot;| '''[[Jungtinių Tautų Ekonominė ir Socialinė Taryba|Ekonominė ir Socialinė Taryba]]'''&lt;br/&gt;&amp;mdash;&amp;nbsp;Tarptautiniai ekonominiai ir socialiniai klausimai&amp;nbsp;&amp;mdash;
|style=&quot;padding-left:15px;padding-top:10px;&quot;| '''[[Jungtinių Tautų Globos Taryba|Globos Taryba]]'''&lt;br/&gt;&amp;mdash;&amp;nbsp;[[Jungtinių Tautų globojamoji teritorija|Globojamųjų teritorijų]] priežiūra {{small|''(šiuo metu neveikia)''}}&amp;nbsp;&amp;mdash;
|- style=&quot;text-align:center;&quot;
| &lt;div style=&quot;position:relative;height:120px;overflow:hidden;&quot;&gt;
&lt;div style=&quot;position:relative;top:-50px;left:0px;&quot;&gt;&lt;div style=&quot;width:100%;overflow-x:hidden;overflow:hidden;&quot;&gt;
[[Vaizdas:UN-Sicherheitsrat - UN Security Council - New York City - 2014 01 06.jpg|260px|Saugumo Tarybos salė Niujorke]]&lt;/div&gt;&lt;/div&gt;&lt;/div&gt;
| &lt;div style=&quot;position:relative;height:120px;overflow:hidden;&quot;&gt;
&lt;div style=&quot;position:relative;top:-20px;left:0px;&quot;&gt;&lt;div style=&quot;width:100%;overflow-x:hidden;overflow:hidden;&quot;&gt;
[[Vaizdas:United Nations Economic and Social Council chamber New York City 2.JPG|260px|Ekonominės ir Socialinės Tarybos salė Niujorke]]&lt;/div&gt;&lt;/div&gt;&lt;/div&gt;
| &lt;div style=&quot;position:relative;height:120px;overflow:hidden;&quot;&gt;
&lt;div style=&quot;position:relative;top:0px;left:0px;&quot;&gt;&lt;div style=&quot;width:100%;overflow-x:hidden;overflow:hidden;&quot;&gt;
[[Vaizdas:United Nations Trusteeship Council chamber in New York City 2.JPG|260px|Globos Tarybos salė Niujorke]]&lt;/div&gt;&lt;/div&gt;&lt;/div&gt;
|-style=&quot;vertical-align:top;font-size:95%;&quot;
|style=&quot;padding-left:15px;padding-bottom:10px;padding-right:10px;&quot;|
* Atsakinga už [[pasaulinė taika|tarptautinės taikos]] ir [[tarptautinis saugumas|saugumo]] palaikymą;
* Priima privalomas rezoliucijas;
* Sudaro 15 narių, iš kurių 5 – nuolatinės ir 10 – nenuolatinių, renkamų Generalinės Asamblėjos.
|style=&quot;padding-left:15px; padding-bottom:10px;padding-right:10px;&quot;|
* Atsakinga už valstybių bendradarbiavimą ekonominiais ir socialiniais klausimais;
* Koordinuoja [[Sąrašas:Specializuotos Jungtinių Tautų agentūros|specializuotųjų agentūrų]] veiklą;
* Sudaro 54 narės, kurias 3 metų kadencijai renka Generalinė Asamblėja.
|style=&quot;padding-left:15px; padding-bottom:10px;padding-right:10px;&quot;|
* Globojo kolonijines valdas, kurios tapo [[Tautų Sąjunga|Tautų Sąjungos]] [[mandatinė teritorija|mandatinėmis teritorijomis]];
* Nevykdo veiklos nuo 1994 m., kai [[Palau]], paskutinė globojamoji teritorija, paskelbė nepriklausomybę.
|}
&lt;/div&gt;

=== Generalinė Asamblėja ===
{{main|Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja}}
[[Vaizdas:20 09 2022 Abertura do Debate Geral da 77ª Sessão da Assembleia Geral das Nações Unidas (AGNU) (52372450639).jpg|thumb|[[JT generalinis sekretorius]] [[António Guterres|Antonijas Guterešas]] sako kalbą 77‑ojoje JT Generalinės Asamblėjos sesijoje.]]

Generalinė Asamblėja – pagrindinė JT patariamojo pobūdžio institucija.&lt;ref name=jtga&gt;{{cite web | url = https://www.vle.lt/straipsnis/generaline-asambleja/ | title = Generalinė Asamblėja | website = vle.lt | publisher = [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]] | access-date = 2023-08-04 }}&lt;/ref&gt; Asamblėja, kurią sudaro visos [[Sąrašas:Jungtinių Tautų valstybės narės|JT valstybės narės]], renkasi į eilines kasmetines sesijas, tačiau gali būti sušaukta ir į specialiąsias sesijas.{{sfn|Fomerand|2009|pp=131–133}} Asamblėjai vadovauja [[Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos pirmininkas|pirmininkas]], renkamas valstybių narių rotacijos principu, ir 21 vicepirmininkas.{{sfn|Fasulo|2004|pp=69–70}} Pirmoji Generalinės Asamblėjos sesija įvyko 1946 m. ​​sausio 10 d. [[Londonas|Londone]], joje dalyvavo 51 valstybės atstovai.&lt;ref name=unmilestones1941to1950&gt;{{cite web|url=http://www.un.org/en/sections/history/milestones-1941-1950/index.html|title=UN Milestones 1941–1950|website=www.un.org|access-date=1 November 2017|date=4 August 2015|archive-url=https://web.archive.org/web/20171027013705/http://www.un.org/en/sections/history/milestones-1941-1950/index.html|archive-date=27 October 2017|url-status=live}}&lt;/ref&gt;

Generalinės Asamblėjos sprendimai svarbiais klausimais, pvz., dėl tarptautinės taikos ir saugumo palaikymo, naujų narių priėmimo, biudžeto svarstymo, priimami dviejų trečdalių dalyvaujančių ir balsuojančių valstybių narių balsų dauguma.&lt;ref&gt;{{cite web|url= http://www.un.org/en/sections/about-un/main-organs/index.html|access-date= 21 November 2018|title= Main Organs|date= 18 November 2014|archive-url= https://web.archive.org/web/20181116040902/http://www.un.org/en/sections/about-un/main-organs/index.html|archive-date= 16 November 2018|url-status=live|df= dmy-all}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite web |url=https://www.un.org/en/ga/about/ropga/plenary.shtml |title=General Assembly of the United Nations: Rules of Procedure: XII – Plenary Meetings |publisher=United Nations |access-date=4 December 2013 |archive-url=https://web.archive.org/web/20120113095649/http://www.un.org/en/ga/about/ropga/plenary.shtml |archive-date=13 January 2012 |url-status=live}}&lt;/ref&gt; Sprendimai kitais klausimais priimami paprasta narių balsų dauguma. Kiekviena valstybė narė turi po vieną balsą.&lt;ref name=jtga /&gt; Generalinės Asamblėjos nutarimai neprivalomi valstybėms narėms,&lt;ref name=jtga /&gt; išskyrus biudžeto klausimų tvirtinimą. Asamblėja gali teikti rekomendacijas bet kokiais JT klausimais, išskyrus taikos ir saugumo klausimus, kuriuos svarsto Saugumo Taryba.{{sfn|Fomerand|2009|pp=131–133}}

Rezoliucijos projektus Generalinei Asamblėjai gali perduoti šeši pagrindiniai jos komitetai:{{sfn|Fasulo|2004|pp=70–73}}
* I komitetas (nusiginklavimas ir tarptautinis saugumas)
* II komitetas (ekonomika ir finansai)
* III komitetas (socialiniai, humanitariniai ir kultūros klausimai)
* IV komitetas (globa ir nesavavaldžios teritorijos)
* V komitetas (administracija ir biudžetas)
* VI komitetas (teisės klausimai)

Taip pat šie du komitetai:
* Generalinis komitetas – priežiūros komitetas, kurį sudaro asamblėjos pirmininkas, vicepirmininkai ir komitetų vadovai
* Kredencialų komitetas – atsakingas už kiekvienos valstybės narės JT atstovų įgaliojimų nustatymą

=== Saugumo Taryba ===
{{main|Jungtinių Tautų Saugumo Taryba}}
[[Vaizdas:Barack Obama chairs a United Nations Security Council meeting.jpg|thumb|[[JAV prezidentas]] [[Barakas Obama]] pirmininkauja JT Saugumo Tarybos posėdžiui.]]

Saugumo Taryba atsakinga už tarptautinės taikos ir saugumo palaikymą.&lt;ref name=jtst&gt;{{cite web | url = https://www.vle.lt/straipsnis/saugumo-taryba/ | title = Saugumo Taryba | website = vle.lt | publisher = [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]] | access-date = 2023-08-04 }}&lt;/ref&gt; Kiti JT organai gali teikti tik rekomendacijas valstybėms narėms, tačiau Saugumo Tarybos sprendimai, pagal [[Jungtinių Tautų Chartija|Jungtinių Tautų Chartijos]] 25 straipsnį, yra privalomi visoms narėms.&lt;ref name=&quot;Chapter|V&quot;&gt;{{cite web |url=http://www.un.org/en/sections/un-charter/chapter-v/index.html |title=United Nations Charter: Chapter V |publisher=United Nations |access-date=2 November 2017 |date=17 June 2015 |archive-url=https://web.archive.org/web/20171103075309/http://www.un.org/en/sections/un-charter/chapter-v/index.html |archive-date=3 November 2017 |url-status=live}}&lt;/ref&gt; Saugumo Tarybos priimti sprendimai vadinami [[rezoliucija (teisė)|rezoliucijomis]].{{sfn|Fasulo|2004|pp=39–43}}

Saugumo Tarybą sudaro penkiolika valstybių narių, iš kurių penkios yra [[nuolatinės Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narės|nuolatinės]]: [[Kinija]], [[Prancūzija]], [[Rusija]], [[Jungtinė Karalystė]], [[JAV]], ir dešimt nenuolatinių, renkamų Generalinės Asamblėjos dvejiems metams: [[Alžyras]], [[Danija]], [[Graikija]], [[Gajana]], [[Pakistanas]], [[Panama]], [[Siera Leonė]], [[Slovėnija]], [[Somalis]] ir [[Pietų Korėja]].&lt;ref&gt;{{cite web|title=Current Members {{!}} United Nations Security Council|url=https://www.un.org/securitycouncil/content/current-members|access-date=28 March 2022|website=www.un.org|url-status=live|archive-date=22 March 2022|archive-url=https://web.archive.org/web/20220322232811/https://www.un.org/securitycouncil/content/current-members}}&lt;/ref&gt; Penkios nuolatinės Saugumo Tarybos narės turi [[Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos veto teisė|veto teisę]], todėl gali blokuoti rezoliucijos priėmimą. Nenuolatinių narių rinkimai vykdomi pagal geografinį pasiskirstymą: [[Afrika|Afrikos]] šalims tenka 3 vietos, [[Azija|Azijos]]-[[Ramusis vandenynas|Ramiojo vandenyno]] regionui – 2, [[Rytų Europa]]i – 1, [[Lotynų Amerika]]i ir [[Karibų jūra|Karibų jūros]] regionui – 2, [[Vakarų Europa|Vakarų Europos]] ir kitoms šalims – 2 vietos.{{sfn|Fasulo|2004|pp=40–41}} Saugumo Tarybai vadovauja pirmininkas, kuris yra rotacijos principu kas mėnesį pagal anglišką abėcėlę besikeičiančios valstybės narės delegacijos vadovas.&lt;ref name=jtst /&gt;&lt;ref&gt;{{cite web |url=https://www.un.org/en/sc/presidency/ |title=Security Council Presidency in 2017 |publisher=United Nations |access-date=2 November 2017 |archive-url=https://web.archive.org/web/20131012154714/http://www.un.org/en/sc/presidency/ |archive-date=12 October 2013 |url-status=live}}&lt;/ref&gt;

=== JT Sekretoriatas ===
{{main|Jungtinių Tautų Sekretoriatas}}
[[Vaizdas:António Guterres, 23.03.23.jpg|thumb|upright|[[António Guterres|Antonijas Guterešas]] – dabartinis [[Jungtinių Tautų generalinis sekretorius]]]]

JT Sekretoriatas atlieka kasdienes pareigas, reikalingas JT sistemai valdyti ir prižiūrėti.&lt;ref&gt;{{Cite news|last=Nations|first=United|title=Secretariat|url=https://www.un.org/en/about-us/secretariat|access-date=2021-10-18|website=United Nations|language=en|archive-date=10 March 2022|archive-url=https://web.archive.org/web/20220310222628/https://www.un.org/en/about-us/secretariat|url-status=live}}&lt;/ref&gt; Sekretoriatą sudaro dešimtys tūkstančių tarptautinių valstybės tarnautojų visame pasaulyje, o jam vadovauja [[Jungtinių Tautų generalinis sekretorius|generalinis sekretorius]], kuriam padeda generalinio sekretoriaus pavaduotojas.{{sfn|Fasulo|2004|p=21}} Sekretoriato pareigos – teikti informaciją ir priemones, reikalingas JT organų posėdžiams ir vykdyti užduotis pagal Saugumo Tarybos, Generalinės Asamblėjos, Ekonominės ir Socialinės Tarybos bei kitų JT institucijų nurodymus.{{sfn|Fomerand|2009|p=285}}

Generalinis sekretorius – JT atstovas spaudai ir jų vadovas. JT Chartijoje pareigos apibrėžtos kaip organizacijos aukščiausiasis administracinis pareigūnas.&lt;ref&gt;{{cite web |url=http://www.un.org/en/sections/un-charter/chapter-xv/index.html |title=United Nations Charter: Chapter XV |publisher=United Nations |access-date=2 November 2017 |date=17 June 2015 |archive-url=https://web.archive.org/web/20171107221935/http://www.un.org/en/sections/un-charter/chapter-xv/index.html |archive-date=7 November 2017 |url-status=live}}&lt;/ref&gt; Chartijos 99 straipsnyje teigiama, kad generalinis sekretorius gali atkreipti Saugumo Tarybos dėmesį į „bet kokius klausimus, kurie, jo nuomone, gali kelti grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui“.{{sfn|Meisler|1995|pp=31–32}} Šios pareigos tapo dvigubu JT organizacijos administratoriaus ir diplomato bei tarpininko, sprendžiančio ginčus tarp valstybių narių ir ieškančio sutarimo dėl pasaulinių klausimų, vaidmeniu.{{sfn|Kennedy|2007|pp=59–62}}

Generalinį sekretorių skiria Generalinė Asamblėja Saugumo Tarybai rekomendavus.&lt;ref name=jtgs&gt;{{cite web | url = https://www.vle.lt/straipsnis/jungtiniu-tautu-generalinis-sekretorius/ | title = Jungtinių Tautų generalinis sekretorius | website = vle.lt | publisher = [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]] | access-date = 2023-08-04 }}&lt;/ref&gt; Konkrečių kriterijų pareigoms užimti nėra, tačiau bėgant metams tapo priimta, kad jos gali būti einamos vieną ar dvi penkerių metų kadencijas.&lt;ref&gt;{{cite web |url=https://www.un.org/sg/appointment.shtml |title=Appointment Process |publisher=United Nations |access-date=2 November 2017 |date=22 April 2015 |archive-url=https://web.archive.org/web/20160415124432/http://www.un.org/sg/appointment.shtml |archive-date=15 April 2016 |url-status=live}}&lt;/ref&gt; Dabartinis generalinis sekretorius yra portugalas [[António Guterres|Antonijas Guterešas]], kuris 2017 m. pakeitė [[Ban Ki-moon|Ban Ki-muną]].

{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%; text-align:left;&quot;
|+ style=&quot;padding-top:1em;&quot; |Jungtinių Tautų generaliniai sekretoriai&lt;ref&gt;{{cite web |url=https://www.un.org/sg/formersgs.shtml |title=Former Secretaries-General |publisher=United Nations |access-date=6 November 2013 |archive-url=https://web.archive.org/web/20131017074925/http://www.un.org/sg/formersgs.shtml |archive-date=17 October 2013 |url-status=live}}&lt;/ref&gt;
! Nr. || Gen. sekretorius !! Tautybė !! Nuo !! Iki !! Pastabos
|-
| -
|'''[[Gladwyn Jebb]]'''
|{{Flag|United Kingdom}}
|1945 m. spalio 24 d.
|1946 m. vasario 2 d.
|Laikinai ėjo pareigas iki T. Li išrinkimo
|-
| 1 || '''[[Trygve Lie]]''' || {{flag|Norway}} || 1946 m. vasario 2 d. || 1952 m. lapkričio 10 d. || Atsistatydino
|-
| 2 || '''[[Dag Hammarskjöld]]''' || {{flag|Sweden}} || 1953 m. balandžio 10 d. || 1961 m. rugsėjo 18 d. || Mirė eidamas pareigas
|-
| 3 || '''[[U Thant]]''' || {{flag|Burma|1948}} || 1961 m. lapkričio 30 d. || 1971 m. gruodžio 31 d. || Pirmas ne europietis ėjęs pareigas 
|-
| 4 || '''[[Kurt Waldheim]]''' || {{flag|Austria}} || 1972 m. sausio 1 d. || 1981 m. gruodžio 31 d. ||
|-
| 5 || '''[[Javier Pérez de Cuéllar]]''' || {{flag|Peru}} || 1982 m. sausio 1 d. || 1991 m. gruodžio 31 d. ||
|-
| 6 || '''[[Boutros Boutros-Ghali]]''' || {{flag|Egypt}} || 1992 m. sausio 1 d. || 1996 m. gruodžio 31 d. || Trumpiausiai ėjo pareigas
|-
| 7 || '''[[Kofi Annan]]''' || {{flag|Ghana}} || 1997 m. sausio 1 d. || 2006 m. gruodžio 31 d. ||
|-
| 8 || '''[[Ban Ki-moon]]''' || {{flag|South Korea}} || 2007 m. sausio 1 d. || 2016 m. gruodžio 31 d. ||
|-
| 9 || '''[[António Guterres]]''' || {{flag|Portugal}} || 2017 m. sausio 1 d. || ''Dabartinis'' ||
|}

=== Tarptautinis Teisingumo Teismas ===
{{main|Tarptautinis Teisingumo Teismas}}
[[Vaizdas:Grand Hall de Justice de Palais de La Paix à La Haye Pays-Bas.jpg|thumb|TTT nusprendė, kad [[Kosovas|Kosovo]] [[Kosovo nepriklausomybės deklaracija|vienašališkas nepriklausomybės paskelbimas]] nuo Serbijos 2008 m. nepažeidė tarptautinės teisės.]]

Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) – pagrindinė Jungtinių Tautų teisminė institucija.&lt;ref name=ttt /&gt;&lt;ref name=&quot;britannica.com&quot;&gt;{{cite web|title=International Court of Justice {{!}} Definition, Cases, Purpose, &amp; Facts|url=https://www.britannica.com/topic/International-Court-of-Justice|access-date=2021-10-18|website=Encyclopedia Britannica|language=en|archive-date=8 March 2022|archive-url=https://web.archive.org/web/20220308151834/https://www.britannica.com/topic/International-Court-of-Justice|url-status=live}}&lt;/ref&gt; Tai yra [[Nuolatinis teisingumo teismas|Nuolatinio tarptautinio teisingumo tribunolo]] įpėdinis, įsikūręs buvusioje šio teismo būstinėje – [[Taikos rūmai|Taikos rūmuose]] [[Haga|Hagoje]], todėl tai vienintelė pagrindinė JT institucija, kurios būstinė nėra Niujorke. Pagrindinė TTT funkcija – spręsti ginčus tarp valstybių.&lt;ref name=ttt&gt;{{cite web | url = https://www.vle.lt/straipsnis/tarptautinis-teisingumo-teismas/ | title = Tarptautinis Teisingumo Teismas | website = vle.lt | publisher = [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]] | access-date = 2023-08-04 }}&lt;/ref&gt; Teismas yra nagrinėjęs tokius klausimus kaip karo nusikaltimai, valstybės suvereniteto pažeidimai ir etninis valymas.&lt;ref&gt;{{cite web|title=The Court|url=http://www.icj-cij.org/en|url-status=dead|archive-url=https://web.archive.org/web/20180909054816/http://www.icj-cij.org/en|archive-date=9 September 2018|access-date=2 November 2017|publisher=International Court of Justice}}&lt;/ref&gt; Kitos JT institucijos taip pat gali kreiptis į teismą, prašydamos pateikti konsultacinę išvadą tarptautinės teisės klausimais.&lt;ref name=ttt /&gt;{{sfn|Fomerand|2009|p=183}} Visos Jungtinių Tautų valstybės narės yra TTT statuto, kuris yra neatsiejama JT Chartijos dalis, dalyvės, o valstybės, kurios nėra JT narės, gali tapti statuto dalyvėmis.&lt;ref name=ttt /&gt; TTT sprendimai yra privalomi tik byloje dalyvaujančioms šalims ir, kartu su konsultacinėmis išvadomis, yra [[tarptautinės teisės šaltiniai]].&lt;ref name=&quot;britannica.com&quot;/&gt; Teismą sudaro 15 teisėjų, kuriuos devynerių metų kadencijai skiria Generalinė Asamblėja.&lt;ref name=ttt /&gt; Teisme negali būti dviejų tos pačios valstybės piliečių.{{sfn|Fomerand|2009|p=183}}{{sfn|Fasulo|2004|pp=100–101}}

=== Ekonominė ir Socialinė Taryba ===
{{main|Jungtinių Tautų Ekonominė ir Socialinė Taryba}}

Ekonominė ir Socialinė Taryba (ECOSOC) padeda Generalinei Asamblėjai skatinti tarptautinį ekonominį ir socialinį bendradarbiavimą bei plėtrą.&lt;ref name=&quot;:1&quot;&gt;{{cite web|title=Economic and Social Council {{!}} UN|url=https://www.britannica.com/topic/Economic-and-Social-Council|access-date=2021-10-18|website=Encyclopedia Britannica|language=en|archive-date=18 October 2021|archive-url=https://web.archive.org/web/20211018033325/https://www.britannica.com/topic/Economic-and-Social-Council|url-status=live}}&lt;/ref&gt; Įkurta kaip pagrindinis JT forumas sprendžiant pasaulines problemas ir yra didžiausias bei sudėtingiausias JT organas.&lt;ref name=&quot;:1&quot; /&gt; ECOSOC funkcijos – rinkti duomenis, vykdyti tyrimus ir konsultuoti bei teikti rekomendacijas valstybėms narėms.{{sfn|Fomerand|2009|pp=103–104}}&lt;ref&gt;{{cite web |url=https://www.un.org/en/ecosoc/about/index.shtml |title=About ECOSOC |publisher=ECOSOC |access-date=5 November 2013 |archive-url=https://web.archive.org/web/20131031070127/http://www.un.org/en/ecosoc/about/index.shtml |archive-date=31 October 2013 |url-status=live}}&lt;/ref&gt; Jos veiklą pirmiausia vykdo pagalbinės institucijos, orientuotos į įvairias sritis, pvz., [[Jungtinių Tautų nuolatinis forumas čiabuvių klausimais]] (konsultuoja JT agentūras su [[čiabuviai]]s susijusiais klausimais), [[Jungtinių Tautų Miškų forumas]] (koordinuoja ir skatina tvarų miškų valdymą), [[Jungtinių Tautų statistikos komisija]] (koordinuoja informacijos rinkimo pastangas tarp agentūrų), [[Jungtinių Tautų darnios raidos komisija|Tvarios plėtros komisija]] (koordinuoja pastangas tarp JT agentūrų ir NVO, siekiančių [[darnusis vystymasis|tvariosios plėtros]]). ECOSOC taip pat gali suteikti konsultacinį statusą nevyriausybinėms organizacijoms.{{sfn|Fomerand|2009|pp=103–104}} 2021 m. tokį statusą turėjo beveik 5600 organizacijų.{{sfn|Fasulo|2004|p=156}}&lt;ref&gt;{{cite web|title=Welcome to csonet.org {{!}} Website of the UN DESA NGO Branch. At your service|url=http://csonet.org/index.php?menu=17|access-date=2021-10-18|website=csonet.org|archive-date=27 November 2016|archive-url=https://web.archive.org/web/20161127144255/http://csonet.org/index.php?menu=17|url-status=live}}&lt;/ref&gt;

=== Specializuotosios agentūros ===
{{Pagr|Sąrašas:Specializuotos Jungtinių Tautų agentūros}}

JT Chartija numato, kad kiekvienas pagrindinis Jungtinių Tautų organas gali steigti įvairias specializuotąsias agentūras savo funkcijoms atlikti.&lt;ref name=CharterIX&gt;{{cite web |url=http://www.un.org/en/sections/un-charter/chapter-ix/index.html |title=United Nations Charter: Chapter IX |publisher=United Nations |access-date=2 November 2017 |date=17 June 2015 |archive-url=https://web.archive.org/web/20171109083248/http://www.un.org/en/sections/un-charter/chapter-ix/index.html |archive-date=9 November 2017 |url-status=live}}&lt;/ref&gt; Specializuotosios agentūros yra savarankiškos organizacijos, bendradarbiaujančios su Jungtinėmis Tautomis ir tarpusavyje per Ekonominės ir Socialinės Tarybos koordinavimo mechanizmus. Kiekviena jų buvo integruota į JT sistemą pagal susitarimą su Jungtinėmis Tautomis (57 str.).&lt;ref name=&quot;CEB&quot;&gt;{{cite web|title=The UN System, Chief Executives Board for Coordination|url=http://www.unsceb.org/ceb/about/un|access-date=22 January 2013|publisher=Unsceb.org}}{{Dead link|date=July 2018|bot=InternetArchiveBot|fix-attempted=yes}}&lt;/ref&gt; Yra 15 specializuotųjų agentūrų, kurių tikslas – skatinti tarptautinį bendradarbiavimą ekonominėje, socialinėje, kultūrinėje, švietimo, sveikatos apsaugos ir kitose panašiose srityse.&lt;ref&gt;{{cite web|title=What are UN specialized agencies, and how many are there? – Ask DAG!|url=https://ask.un.org/faq/140935|access-date=14 November 2020|website=ask.un.org|language=en|archive-date=16 November 2020|archive-url=https://web.archive.org/web/20201116165826/https://ask.un.org/faq/140935|url-status=live}}&lt;/ref&gt;

{| class=&quot;wikitable sortable&quot; style=&quot;font-size:90%; text-align:left;&quot;
|+ style=&quot;padding-top:1em;&quot; |Jungtinių Tautų specializuotosios agentūros
! Nr. !! Santrumpa !! Agentūra !! Būstinė !! Vadovas !! Įkurta
|-
| 1 || MŽŪO, ''FAO'' || '''[[Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija]]'''||{{flagicon|ITA}} [[Roma]], [[Italija]]|| {{flagicon|PRC}} Qu Dongyu || 1945
|-
| 2 || TCAO, ''ICAO'' || '''[[Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija]]'''||{{flagicon|CAN}} [[Monrealis]], [[Kanada]]|| {{flagicon|COL}} Juan Carlos Salazar|| 1947
|-
| 3 || IFAD || '''[[Tarptautinis žemės ūkio plėtros fondas]]'''|| {{flagicon|ITA}} [[Roma]], [[Italija]]|| {{flagicon|TOG}} [[Gilbert Houngbo]]|| 1977
|-
| 4 || TDO, ''ILO'' || '''[[Tarptautinė darbo organizacija]]'''||{{flagicon|SUI}} [[Ženeva]], [[Šveicarija]]|| {{flagicon|GBR}} Guy Ryder|| 1946 (1919)
|-
| 5 || TJO, ''IMO'' || '''[[Tarptautinė jūrų organizacija]]'''||{{flagicon|GBR}} [[Londonas]], [[Jungtinė Karalystė]]|| {{flagicon|KOR}} Kitack Lim|| 1948
|-
| 6 || TVF, ''IMF'' || '''[[Tarptautinis valiutos fondas]]'''|| {{flagicon|USA}} [[Vašingtonas]], [[JAV]]|| {{flagicon|BUL}} Kristalina Georgieva|| 1945 (1944)
|-
| 7 || TTS, ''ITU'' || '''[[Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga]]'''||{{flagicon|SUI}} [[Ženeva]], [[Šveicarija]]|| {{flagicon|CHN}} Houlin Zhao|| 1947 (1865)
|-
| 8 || UNESCO || '''[[UNESCO|Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija]]'''||{{flagicon|FRA}} [[Paryžius]], [[Prancūzija]]|| {{flagicon|FRA}} Audrey Azoulay|| 1946
|-
| 9 || UNIDO || '''[[Jungtinių Tautų pramonės plėtros organizacija]]'''||{{flagicon|AUT}} [[Viena]], [[Austrija]]|| {{flagicon|DEU}} Gerd Müller|| 1967
|-
| 10 || UNWTO ||'''[[Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacija]]'''||{{flagicon|ESP}} [[Madridas]], [[Ispanija]]|| {{flagicon|GEO}} Zurab Pololikashvili|| 1974
|-
| 11 || PPS, ''UPU'' || '''[[Pasaulinė pašto sąjunga]]'''||{{flagicon|SUI}} [[Bernas]], [[Šveicarija]]|| {{flagicon|JPN}} Masahiko Metoki || 1947 (1874)
|-
| 12 || PBG, ''WBG'' || '''[[Pasaulio banko grupė]]'''||{{flagicon|USA}} [[Vašingtonas]], [[JAV]]||{{flagicon|USA}} David Malpass {{small|(pirmininkas)}}
| 1945 (1944)
|-
| 13 || PSO, ''WHO'' || '''[[Pasaulio sveikatos organizacija]]'''||{{flagicon|SUI}} [[Ženeva]], [[Šveicarija]]||{{flagicon|ETH}} Tedros Adhanom|| 1948
|-
| 14 || PINO, ''WIPO'' || '''[[Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija]]'''||{{flagicon|SUI}} [[Ženeva]], [[Šveicarija]]|| {{flagicon|SIN}} Daren Tang|| 1974
|-
| 15 || PMO, ''WMO'' || '''[[Pasaulinė meteorologijos organizacija]]'''|| {{flagicon|SUI}} [[Ženeva]], [[Šveicarija]]|| {{flagicon|FIN}} Petteri Taalas {{small|(gen. sekretorius)}}&lt;br /&gt;{{flagicon|GER}} Gerhard Adrian {{small|(pirmininkas)}}|| 1950 (1873)
|}

=== Fondai, programos ir kitos institucijos ===
[[Jungtinių Tautų sistema]] apima daugybę savarankiškų, atskirai administruojamų fondų, programų, tyrimų ir mokymo institutų bei kitų pagalbinių institucijų.&lt;ref name=&quot;un.org&quot;&gt;{{cite web|title=Structure and Organization|url=https://www.un.org/en/aboutun/structure/index.shtml|access-date=22 January 2013|publisher=Un.org|archive-date=18 May 2019|archive-url=https://web.archive.org/web/20190518080258/https://www.un.org/en/aboutun/structure/index.shtml|url-status=live}}&lt;/ref&gt; Kiekviena šių institucijų turi savo veiklos sritį, institucinę struktūrą ir biudžetą. Pvz., [[Pasaulio prekybos organizacija]] (PPO) ir [[Tarptautinė atominės energijos agentūra]] (TATENA) veikia nepriklausomai nuo Jungtinių Tautų, tačiau palaiko oficialius partnerystės susitarimus. Jungtinės Tautos didžiąją dalį savo humanitarinės veiklos atlieka per šias institucijas, pvz., užkerta kelią badui ir netinkamai mitybai ([[Pasaulio maisto programa]]), saugo pažeidžiamus ir perkeltuosius žmones ([[Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras|UNHCR]]) ir kovoja su ŽIV/AIDS pandemija ([[Jungtinių Tautų ŽIV/AIDS programa|UNAIDS]]).{{sfn|Fasulo|2004|pp=171–177}}

{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%; text-align:left;&quot;
|+ style=&quot;padding-top:1em;&quot; |Jungtinių Tautų programos ir fondai
!Santrumpa
!Agentūra
!Būstinė
!Vadovas
!Įkurta
|-
|UNDP
|'''[[Jungtinių Tautų plėtros programa]]'''
|{{flagicon|USA}} [[Niujorkas]], [[JAV]]
|{{Flagicon|Germany}} {{Flagicon|Brazil}} Achim Steiner
|1965 m.
|-
|UNICEF
|'''[[Jungtinių Tautų vaikų fondas]]'''
|{{flagicon|USA}} [[Niujorkas]], [[JAV]]
|{{Flagicon|USA}} Catherine M. Russell
|1946 m.
|-
|UNCDF
|'''Jungtinių Tautų kapitalo plėtros fondas'''
|{{flagicon|USA}} [[Niujorkas]], [[JAV]]
|{{Flagicon|Luxembourg}} Marc Bichler
|1966 m.
|-
|WFP
|'''[[Pasaulio maisto programa]]'''
|{{flagicon|Italy}} [[Roma]], [[Italija]]
|{{Flagicon|USA}}  David Beasley
|1963 m.
|-
|JTAP, ''UNEP''
|'''[[Jungtinių Tautų aplinkos apsaugos programa]]'''
|{{flagicon|Kenya}} [[Nairobis]], [[Kenija]]
|{{Flagicon|Denmark}} Inger Andersen
|1972 m.
|-
|UNFPA
|'''Jungtinių Tautų gyventojų fondas'''
|{{flagicon|USA}} [[Niujorkas]], [[JAV]]
|{{Flagicon|USA}}  Natalia Kanem
|1969 m.
|-
|UN-HABITAT
|'''Jungtinių Tautų žmonių gyvenviečių programa'''
|{{flagicon|Kenya}} [[Nairobis]], [[Kenija]]
|{{Flagicon|Malaysia}}  Maimunah Mohd Sharif
|1978 m.
|-
|UNV
|'''Jungtinių Tautų savanoriai'''
|{{flagicon|Germany}} [[Bona]], [[Vokietija]]
|{{Flagicon|Netherlands}} Richard Dictus
|1978 m.
|}

== Narystė ==
{{main|Sąrašas:Jungtinių Tautų valstybės narės}}
[[Vaizdas:United Nations (Member States and Territories).svg|thumb|250px|
{{legend|#009edb|193 [[Jungtinių Tautų valstybės narės]]}}
{{legend|#9edb00|2 valstybės stebėtojos (Palestina, Vatikanas)}}
{{legend|#db9e00|2 valstybės, galinčios tapti JT narėmis (Niujė, Kuko Salos)}}
{{legend|#c0c0c0|17 nesavarankiškų teritorijų}}
{{legend|#f0f0f0|Antarktida}}]]
Visos [[Sąrašas:Šalių sąrašas|nepriklausomos]] ir [[Sąrašas:Nepripažintos valstybės|neginčijamos]] pasaulio valstybės, išskyrus [[Vatikanas|Vatikaną]], yra Jungtinių Tautų narės.&lt;ref name=&quot;UN_SouthSudan_193rd_state&quot;&gt;{{cite web |url=https://www.un.org/apps/news/story.asp?NewsID=39034&amp;Cr=South+Sudan&amp;Cr1= |title=UN welcomes South Sudan as 193rd Member State |publisher=United Nations |date=28 June 2006 |access-date=4 November 2011 |archive-url=https://web.archive.org/web/20150803100613/http://www.un.org/apps/news/story.asp?NewsID=39034&amp;Cr=South+Sudan&amp;Cr1= |archive-date=3 August 2015 |url-status=live}}&lt;/ref&gt; [[Pietų Sudanas]], prisijungęs 2011 m. liepos 14 d., yra naujausias JT narys. Organizacijai šiuo metu priklauso 193 valstybės.&lt;ref name=&quot;members&quot;&gt;{{cite web |url=http://www.un.org/en/member-states/ |title=United Nations Member States |publisher=United Nations |access-date=2 November 2017|archive-url=https://web.archive.org/web/20171028043250/http://www.un.org/en/member-states/ |archive-date=28 October 2017|url-status=live }}&lt;/ref&gt; JT Chartija numato narystės taisykles:

{{quote|
# Jungtinių Tautų narės gali būti visos kitos taikios valstybės, kurios prisiima šioje Chartijoje įtvirtintus įsipareigojimus ir kurios Organizacijos sprendimu gali ir nori šiuos įsipareigojimus vykdyti.
# Kiekviena tokia valstybė priimama Jungtinių Tautų nare Generalinės Asamblėjos sprendimu, Saugumo Tarybai rekomendavus. II skyrius, 4 straipsnis.&lt;ref&gt;{{cite web |url=http://www.un.org/en/sections/un-charter/chapter-ii/index.html |title=Charter of the United Nations: Chapter II |publisher=United Nations |access-date=2 November 2017 |date=2015-06-17 |archive-url=https://web.archive.org/web/20171028091653/http://www.un.org/en/sections/un-charter/chapter-ii/index.html |archive-date=28 October 2017 |url-status=live |df=dmy-all }}&lt;/ref&gt;}}

Taip pat yra dvi valstybės stebėtojos: [[Vatikanas]] ir [[Palestinos valstybė|Palestina]].&lt;ref&gt;{{cite web |url=http://www.un.org/en/sections/member-states/non-member-states/index.html |title=Non-member States |publisher=United Nations |access-date=2 November 2017 |date=7 August 2015 |archive-url=https://web.archive.org/web/20171025014415/http://www.un.org/en/sections/member-states/non-member-states/index.html |archive-date=25 October 2017 |url-status=live}}&lt;/ref&gt; [[Kuko Salos]] ir [[Niujė]], laisvai asocijuotos su [[Naujoji Zelandija|Naująja Zelandija]], yra visateisės kelių JT specializuotųjų agentūrų narės, o JT Sekretoriatas pripažino jų „gebėjimą sudaryti sutartis“.&lt;ref name=art102&gt;{{cite web |url=http://legal.un.org/repertory/ |title=Repertory of Practice |publisher=United Nations |access-date=2 November 2017 |archive-url=https://web.archive.org/web/20171025000346/http://legal.un.org/repertory/ |archive-date=25 October 2017 |url-status=live}}&lt;/ref&gt;

[[Indonezija]] buvo pirmoji ir vienintelė šalis, pasitraukusi iš Jungtinių Tautų, protestuodama prieš [[Malaizija|Malaizijos]] išrinkimą nenuolatine [[Jungtinių Tautų Saugumo Taryba|Saugumo Tarybos]] nare 1965 m.&lt;ref&gt;{{cite news|url=https://www.rappler.com/world/regions/asia-pacific/indonesia/bahasa/englishedition/143883-united-nations-withdrawal-philippines-duterte|title=What happened when Indonesia 'withdrew' from the United Nations|author=Gutierrez, Natashya|work=[[Rappler]]|date=22 August 2016|access-date=8 September 2018|url-status=live |archive-url= https://web.archive.org/web/20161101151415/https://www.rappler.com/world/regions/asia-pacific/indonesia/bahasa/englishedition/143883-united-nations-withdrawal-philippines-duterte |archive-date=1 November 2016}}&lt;/ref&gt; Įkūrusi CONEFO kaip trumpalaikę JT varžovę, Indonezija atnaujino savo narystę 1966 m.

== Veikla ==
=== Taikos ir saugumo palaikymas ===
{{main|Jungtinių Tautų taikdarystė}}

Vienas svarbiausių Jungtinių Tautų tikslų – taikos išsaugojimas.&lt;ref name=chartija1 /&gt; Jungtinės Tautos, gavusios Saugumo Tarybos pritarimą, į konflikto regioną siunčia taikdarius konfliktui sustabdyti ir, jei įmanoma, išspręsti.&lt;ref name=jungtinestautos /&gt; Kadangi Jungtinės Tautos neturi savo karinių pajėgų, taikos palaikymo pajėgas sudaro valstybių narių siunčiami kariai.&lt;ref name=jungtinestautos /&gt; Jie kartais vadinami „mėlynaisiais šalmais“, nes dėvi išsiskiriančius mėlynus šalmus.{{sfn|Fasulo|2004|p=52}}{{sfn|Coulon|1998|p=ix}} 1988 m. taikos palaikymo pajėgos gavo [[Nobelio taikos premija|Nobelio taikos premiją]].&lt;ref&gt;{{cite web| url=http://nobelprize.org/nobel_prizes/peace/laureates/1988/| author=Nobel Prize| title=The Nobel Peace Prize 1988| access-date=3 April 2011| archive-url=https://web.archive.org/web/20110402191526/http://nobelprize.org/nobel_prizes/peace/laureates/1988/| archive-date=2 April 2011| url-status=live| df=dmy-all}}&lt;/ref&gt;
[[Vaizdas:A United Nations Peacekeeper from Nepal provides security at a rice distribution site in Kenscoff, Haiti, Feb. 20, 2010 100220-N-HX866-010.jpg|thumb|left|Nepalo kareivis, dalyvaujantis taikos palaikymo misijoje, užtikrina saugumą ryžių dalinimo vietoje Haityje 2010 m.]]

Nuo 1947 m. Jungtinės Tautos įvykdė 71 taikos palaikymo operaciją. Iki 2021 m. į JT misijas buvo išsiųsta daugiau nei 88 000 taikos palaikymo stebėtojų iš 121 šalies.&lt;ref&gt;{{cite web|title=Where we operate|url=https://peacekeeping.un.org/en/where-we-operate|access-date=2021-06-26|website=United Nations Peacekeeping|language=en|archive-date=10 March 2022|archive-url=https://web.archive.org/web/20220310144614/https://peacekeeping.un.org/en/where-we-operate|url-status=live}}&lt;/ref&gt; Didžiausia yra Jungtinių Tautų misija Pietų Sudane (UNMISS), kurioje dirba beveik 19 200 žmonių,&lt;ref&gt;{{cite web|title=UNMISS|url=https://peacekeeping.un.org/en/mission/unmiss|access-date=2021-06-26|website=United Nations Peacekeeping|language=en|archive-date=23 April 2021|archive-url=https://web.archive.org/web/20210423064759/https://peacekeeping.un.org/en/mission/unmiss|url-status=live}}&lt;/ref&gt; mažiausia – Jungtinių Tautų karinė stebėtojų grupė Indijoje ir Pakistane (UNMOGIP), kurią sudaro 113 civilių ir ekspertų, atsakingų už ugnies nutraukimo [[Džamu ir Kašmyras|Džamu ir Kašmyre]] stebėjimą. Nuo 1948 m. JT taikdariai su Jungtinių Tautų paliaubų priežiūros organizacija (UNTSO) buvo dislokuoti [[Artimieji Rytai|Artimuosiuose Rytuose]] – tai ilgiausiai veikianti aktyvi taikos palaikymo misija.&lt;ref name=&quot;UNPO&quot;&gt;{{cite web |date=29 February 2016 |title=United Nations Peacekeeping Operations |url=https://www.un.org/en/peacekeeping/resources/statistics/factsheet.shtml |url-status=live |archive-url=https://web.archive.org/web/20160323162900/http://www.un.org/en/peacekeeping/resources/statistics/factsheet.shtml |archive-date=23 March 2016 |access-date=24 March 2016 |publisher=United Nations}}&lt;/ref&gt;

2005 m. atliktas tyrimas parodė, kad Jungtinės Tautos sėkmingai įgyvendina 2/3 taikos palaikymo misijų.&lt;ref&gt;{{cite web| url=https://www.rand.org/pubs/monographs/2005/RAND_MG304.sum.pdf| publisher=RAND Corporation| title=The UN's Role in Nation Building: From the Congo to Iraq| access-date=30 December 2008| archive-url=https://web.archive.org/web/20081216225937/http://www.rand.org/pubs/monographs/2005/RAND_MG304.sum.pdf| archive-date=16 December 2008| url-status=live| df=dmy-all}}&lt;/ref&gt; Žmogaus saugumo ataskaitoje užfiksuotas [[karas|karų]], [[genocidas|genocidų]] ir [[žmogaus teisės|žmogaus teisių pažeidimų]] skaičiaus mažėjimas nuo [[Šaltasis karas|Šaltojo karo]] pabaigos ir pateikti įrodymai, nors ir netiesioginiai, kad tarptautinis aktyvizmas, kuriam daugiausia vadovavo JT, buvo pagrindinė ginkluotų konfliktų sumažėjimo priežastis.&lt;ref&gt;{{cite web| url=http://www.humansecurityreport.info/| publisher=Human Security Centre| title=The Human Security Report 2005| access-date=8 February 2007| url-status=dead| archive-url=https://swap.stanford.edu/20090728163300/http%3A//www.humansecurityreport.info/| archive-date=28 July 2009| df=dmy-all}}&lt;/ref&gt; Jungtinės Tautos ne tik siekė išlaikyti taiką, bet ir pačios įsikišo į karinius konfliktus, pvz., [[Korėjos karas|Korėjos karą]] ir [[JAV invazija į Iraką|intervenciją į Iraką]] po [[Persijos įlankos karas|Persijos įlankos karo]].{{sfn|Kennedy|2007|p=56}} 2008–2021 m. paskelbti tyrimai parodė, kad JT taikos palaikymo operacijos yra veiksmingesnės siekiant užtikrinti ilgalaikę taiką ir sumažinti civilių aukų skaičių.&lt;ref name=&quot;:0&quot;&gt;{{cite web|title=A U.N. Peacekeeping Mission Is Afghanistan's Best Hope|url=https://www.worldpoliticsreview.com/articles/29632/after-us-war-afghanistan-peacekeeping-mission-deserves-a-chance|access-date=2021-06-23|website=www.worldpoliticsreview.com|date=7 May 2021 |language=en|archive-date=10 March 2022|archive-url=https://web.archive.org/web/20220310033741/https://www.worldpoliticsreview.com/articles/29632/after-us-war-afghanistan-peacekeeping-mission-deserves-a-chance|url-status=live}}&lt;/ref&gt;

[[Vaizdas:GreenLine BufferZone Large.JPG|thumb|Jungtinių Tautų buferinė zona Kipre buvo įkurta 1974 m., kai Turkija įsiveržė į salą.]]
Jungtinės Tautos taip pat sulaukė kritikos dėl nesėkmių. Daugeliu atvejų valstybės narės rodė nenorą pasiekti ar vykdyti Saugumo Tarybos rezoliucijas. Manoma, kad nesutarimai Saugumo Taryboje dėl karinių veiksmų ir intervencijos nesugebėjo užkirsti kelio [[Bangladešo genocidas|Bangladešo genocidui]] 1971 m.,{{sfn|Ball|2011|p=46}} [[Demokratinė Kampučija|Kambodžos genocidui]] XX a. 8 deš.{{sfn|Kennedy|2007|p=187}} ir [[Ruandos genocidas|Ruandos genocidui]] 1994 m.{{sfn|Kennedy|2007|pp=102–105}} JT kaltinamos nepajėgus sutrukdyti [[Srebrenicos žudynės|Srebrenicos žudynėms]] ar užbaigti taikos palaikymo operacijų [[Somalio pilietinis karas|Somalio pilietinio karo]] metu.{{sfn|Meisler|1995|pp=294–311}} JT taikdariai taip pat buvo apkaltinti vaikų išžaginimu, prostitučių ieškojimu ir seksualine prievarta per įvairias taikos palaikymo misijas [[Kongo DR]],&lt;ref&gt;{{cite news |url=https://www.washingtonpost.com/wp-dyn/articles/A3145-2004Dec15.html |title=U.N. Sexual Abuse Alleged in Congo |newspaper=The Washington Post |first=Colum |last=Lynch |date=16 December 2004 |access-date=21 November 2013 |archive-url=https://web.archive.org/web/20131111062103/http://www.washingtonpost.com/wp-dyn/articles/A3145-2004Dec15.html |archive-date=11 November 2013 |url-status=live}}&lt;/ref&gt; [[Haitis|Haityje]],&lt;ref&gt;{{cite news| url=http://news.bbc.co.uk/2/hi/americas/6195830.stm| title=UN troops face child abuse claims| work=BBC News| date=30 November 2006| access-date=21 November 2013| archive-url=https://web.archive.org/web/20131209171221/http://news.bbc.co.uk/2/hi/americas/6195830.stm| archive-date=9 December 2013| url-status=live| df=dmy-all}}&lt;/ref&gt; [[Liberija|Liberijoje]],&lt;ref&gt;{{cite news |url=https://www.nytimes.com/2006/05/08/world/africa/08iht-abuse.html |title=Aid workers in Liberia accused of sex abuse |work=The New York Times |date=8 May 2006 |access-date=22 November 2013 |archive-url=https://web.archive.org/web/20141003214726/http://www.nytimes.com/2006/05/08/world/africa/08iht-abuse.html |archive-date=3 October 2014 |url-status=live}}&lt;/ref&gt; [[Sudanas|Sudane]],&lt;ref&gt;{{cite news| url=https://www.telegraph.co.uk/news/worldnews/1538476/UN-staff-accused-of-raping-children-in-Sudan.html| title=UN staff accused of raping children in Sudan| work=[[The Daily Telegraph]]| date=4 January 2007| first=Kate| last=Holt| access-date=21 November 2013| archive-url=https://web.archive.org/web/20131107000450/http://www.telegraph.co.uk/news/worldnews/1538476/UN-staff-accused-of-raping-children-in-Sudan.html| archive-date=7 November 2013| url-status=live| df=dmy-all}}&lt;/ref&gt; [[Burundis|Burundyje]] ir [[Dramblio Kaulo Krantas|Dramblio Kaulo Krante]].&lt;ref&gt;{{cite news|url=http://news.bbc.co.uk/2/hi/in_depth/7420798.stm|title=Peacekeepers 'abusing children'|work=BBC News|date=28 May 2007|access-date=21 November 2013|archive-url=https://web.archive.org/web/20131209173237/http://news.bbc.co.uk/2/hi/in_depth/7420798.stm|archive-date=9 December 2013|url-status=live}}&lt;/ref&gt; Mokslininkai nurodė, kad JT taikdariai iš Nepalo atsakingi už 2010 m. Haičio choleros protrūkį, nusinešusį daugiau nei 8 000 gyvybių.&lt;ref&gt;{{cite news |url=http://www.cnn.com/2013/10/09/world/americas/haiti-un-cholera-lawsuit/ |title=U.N. sued for 'bringing cholera to Haiti,' causing outbreak that killed thousands |last1=Watson |first1=Ivan |first2=Joe |last2=Vaccarello |date=10 October 2013 |publisher=CNN |access-date=18 November 2013 |archive-url=https://web.archive.org/web/20131203002147/http://www.cnn.com/2013/10/09/world/americas/haiti-un-cholera-lawsuit/ |archive-date=3 December 2013 |url-status=live}}&lt;/ref&gt;

Be taikos išsaugojimo, Jungtinės Tautos taip pat aktyviai skatina nusiginklavimą. Ginkluotės reguliavimas buvo įtrauktas į JT Chartiją 1945 m. ir numatytas kaip būdas apriboti žmogiškųjų ir ekonominių išteklių naudojimą jos kūrimui.&lt;ref name=&quot;Chapter|V&quot;&gt;{{cite web |url=http://www.un.org/en/sections/un-charter/chapter-v/index.html |title=United Nations Charter: Chapter V |publisher=United Nations |access-date=2 November 2017 |date=17 June 2015 |archive-url=https://web.archive.org/web/20171103075309/http://www.un.org/en/sections/un-charter/chapter-v/index.html |archive-date=3 November 2017 |url-status=live}}&lt;/ref&gt; [[Branduolinis ginklas|Branduoliniai ginklai]] atsirado praėjus vos kelioms savaitėms po Chartijos pasirašymo, todėl buvo priimta pirmoji Generalinės Asamblėjos rezoliucija, raginanti pateikti konkrečius pasiūlymus, kaip „iš nacionalinės ginkluotės pašalinti atominius ir kitus masinio naikinimo ginklus“.&lt;ref&gt;{{cite web |url=https://www.un.org/documents/ga/res/1/ares1.htm |title=Resolutions Adopted by the General Assembly During its First Session |access-date=24 March 2008 |publisher=United Nations |archive-url=https://web.archive.org/web/20080312102841/http://www.un.org/documents/ga/res/1/ares1.htm |archive-date=12 March 2008 |url-status=live}}&lt;/ref&gt; Jungtinės Tautos dalyvavo sudarant ginklų ribojimo sutartis, pvz., [[Kosminės erdvės sutartis]], [[Branduolinio ginklo neplatinimo sutartis|Branduolinio ginklo neplatinimo sutartis]], [[Sutartis dėl jūros dugno]], [[Biologinių ginklų konvencija]], [[Cheminių ginklų konvencija]] ir [[Otavos sutartis]].{{sfn|Fasulo|2004|pp=188–189}} Ginklų platinimo klausimus prižiūri trys JT institucijos: [[Tarptautinė atominės energijos agentūra]], [[Cheminio ginklo uždraudimo organizacija]] ir Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizacija.{{sfn|Fasulo|2004|pp=189–190}} Be to, daugelis taikos palaikymo misijų siekia nusiginklavimo: kelios operacijos [[Vakarų Afrika|Vakarų Afrikoje]] nuginklavo maždaug 250 000 buvusių kovotojų ir apsaugojo dešimtis tūkstančių ginklų bei milijonus amunicijos.&lt;ref&gt;{{cite web|title=Mano River Basin, 25 years of peacekeeping|url=https://peacekeeping.un.org/en/mano-river-basin-25-years-of-peacekeeping|access-date=2021-06-26|website=United Nations Peacekeeping|language=en|archive-date=13 March 2022|archive-url=https://web.archive.org/web/20220313084209/https://peacekeeping.un.org/en/mano-river-basin-25-years-of-peacekeeping|url-status=live}}&lt;/ref&gt;

=== Žmogaus teisės ===
Kitas pagrindinis Jungtinių Tautų tikslas – „ugdyti ir skatinti pagarbą visoms žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, nepaisant skirtingos rasės, lyties, kalbos ar religijos“, o valstybės narės įsipareigoja imtis „bendrų ir individualių veiksmų“, siekdamos šias teises apginti.&lt;ref name=CharterIX&gt;{{cite web |url=http://www.un.org/en/sections/un-charter/chapter-ix/index.html |title=United Nations Charter: Chapter IX |publisher=United Nations |access-date=2 November 2017 |date=17 June 2015 |archive-url=https://web.archive.org/web/20171109083248/http://www.un.org/en/sections/un-charter/chapter-ix/index.html |archive-date=9 November 2017 |url-status=live}}&lt;/ref&gt;&lt;ref name=Charter1&gt;{{cite web |url=http://www.un.org/en/sections/un-charter/chapter-i/index.html |title=United Nations Charter: Chapter I |publisher=United Nations |access-date=2 November 2017 |date=17 June 2015 |archive-url=https://web.archive.org/web/20171028091648/http://www.un.org/en/sections/un-charter/chapter-i/index.html |archive-date=28 October 2017 |url-status=live}}&lt;/ref&gt;

[[Vaizdas:Eleanor Roosevelt UDHR (27758131387).jpg|thumb|left|[[Eleanor Roosevelt|Eleonora Ruzvelt]] su [[Visuotinė žmogaus teisių deklaracija|Visuotine žmogaus teisių deklaracija]], 1949 m.]]
1948 m. Generalinė Asamblėja priėmė [[Visuotinė žmogaus teisių deklaracija|Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją]], kurią parengė Žmogaus teisių komisija, vadovaujama amerikiečių diplomatės ir aktyvistės [[Eleanor Roosevelt|Eleonoros Ruzvelt]].&lt;ref name=vztdeklaracija&gt;{{cite web | url = https://www.vle.lt/straipsnis/visuotine-zmogaus-teisiu-deklaracija/ | title = Visuotinė žmogaus teisių deklaracija | website = vle.lt | publisher = [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]] | access-date = 2023-08-07 }}&lt;/ref&gt; Dokumente skelbiamos pagrindinės pilietinės, politinės ir ekonominės teisės, užtikrinamos visiems žmonėms.&lt;ref name=vztdeklaracija /&gt;{{sfn|Kennedy|2007|pp=178–182}} Deklaracija yra „bendras visų žmonių ir tautų siekių standartas“, o ne teisiškai įpareigojantis dokumentas, tačiau ji tapo dviejų privalomų sutarčių – [[Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas|Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto]] bei [[Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas|Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto]] – pagrindu.{{sfn|Fomerand|2009|p=377}} Praktikoje Jungtinės Tautos negali imtis reikšmingų veiksmų prieš žmogaus teisių pažeidimus be Saugumo Tarybos rezoliucijos, nors atlieka didelį darbą tirdamos ir pranešdamos apie pažeidimus.{{sfn|Kennedy|2007|pp=185, 188}}

1979 m. priimta [[Moterų diskriminacijos panaikinimo konvencija]], 1989 m. – [[Vaiko teisių konvencija]].{{sfn|Fomerand|2009|pp=70, 73}} Pasibaigus [[Šaltasis karas|Šaltajam karui]], pastangos ginti žmogaus teises įgavo naują impulsą.{{sfn|Kennedy|2007|p=192}} Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisija, įkurta 1993 m., prižiūrėjo JT žmogaus teisių klausimus, remdamasi tų metų Pasaulinės žmogaus teisių konferencijos rekomendacija. 2006 m. ją pakeitė [[Jungtinių Tautų žmogaus teisių taryba|Žmogaus teisių taryba]], kurią sudaro 47 šalys.&lt;ref&gt;{{cite news |url=http://news.bbc.co.uk/2/hi/europe/4810538.stm |title=UN creates new human rights body |date=15 March 2006 |work=BBC News |access-date=18 November 2013 |archive-url=https://web.archive.org/web/20131226121934/http://news.bbc.co.uk/2/hi/europe/4810538.stm |archive-date=26 December 2013 |url-status=live}}&lt;/ref&gt; Tais pačiais metais priimta Deklaracija dėl čiabuvių teisių,&lt;ref&gt;{{cite web |url=https://www.un.org/esa/socdev/unpfii/documents/FAQsindigenousdeclaration.pdf |title=Frequently Asked Questions: Declaration on the Rights of Indigenous Peoples |publisher=United Nations |access-date=18 November 2013 |archive-url=https://web.archive.org/web/20130413164920/http://www.un.org/esa/socdev/unpfii/documents/FAQsindigenousdeclaration.pdf |archive-date=13 April 2013 |url-status=live}}&lt;/ref&gt; o 2011 m. – pirmoji rezoliucija, pripažįstanti [[LGBT|LGBTQ+]] bendruomenės narių teises.&lt;ref&gt;{{cite news |url=https://huffingtonpost.com/2011/06/17/un-gay-rights-protection-resolution-passes-_n_879032.html |date=17 June 2011 |agency=[[Associated Press]] |first=Frank |last=Jordans |title=U.N. Gay Rights Protection Resolution Passes, Hailed As 'Historic Moment' |work=[[The Huffington Post]] |access-date=18 November 2013 |archive-url=https://web.archive.org/web/20131113131517/http://www.huffingtonpost.com/2011/06/17/un-gay-rights-protection-resolution-passes-_n_879032.html |archive-date=13 November 2013 |url-status=live}}&lt;/ref&gt;

=== Ekonominė plėtra ir humanitarinė pagalba ===
{| style=&quot;background:#f3f9ff; padding-left:7px; padding-bottom:7px; float:right; border:1px dashed #aaa; margin-left:1em; margin-bottom:1em;&quot;
|-
| colspan=2|
'''Tūkstantmečio vystymosi tikslai&lt;ref&gt;{{cite web |url=https://www.un.org/millenniumgoals/bkgd.shtml |title=We Can End Poverty |publisher=United Nations |access-date=18 November 2013 |archive-url=https://web.archive.org/web/20131113055744/http://www.un.org/millenniumgoals/bkgd.shtml |archive-date=13 November 2013 |url-status=live}}&lt;/ref&gt;'''
|-
| style=&quot;vertical-align:top; font-size:100%;&quot;|
# Panaikinti ypač didelį skurdą ir badą
# Užtikrinti visuotinį pradinį švietimą
# Skatinti lyčių lygybę ir suteikti daugiau teisių moterims
# Sumažinti vaikų mirtingumą
# Gerinti motinų sveikatą
# Kovoti su ŽIV/AIDS, maliarija ir kitomis ligomis
# Užtikrinti aplinkos tvarumą
# Plėtoti pasaulinę vystymosi partnerystę
|}
Dar vienas Jungtinių Tautų tikslas – „siekti tarptautinio bendradarbiavimo sprendžiant tarptautines ekonominio, socialinio, kultūrinio ir humanitarinio pobūdžio problemas“.&lt;ref name=Charter1/&gt; Siekiant šio tikslo buvo sukurta daugybė institucijų, pavaldžių Generalinei Asamblėjai ir ECOSOC.{{sfn|Kennedy|2007|pp=143–144}} 2000 m. 192 JT valstybės narės susitarė iki 2015 m. pasiekti aštuonis [[Tūkstantmečio vystymosi tikslai|Tūkstantmečio vystymosi tikslus]] (TVT).&lt;ref&gt;{{cite web |url=https://www.un.org/millenniumgoals/ |title=The UN Millennium Development Goals |publisher=United Nations |access-date=4 May 2007 |archive-url=https://web.archive.org/web/20070504153515/http://www.un.org/millenniumgoals/ |archive-date=4 May 2007 |url-status=live}}&lt;/ref&gt; Siekiant įgyvendinti Tūkstantmečio vystymosi tikslus, 2015 m. pradėti įgyvendinti [[Darnaus vystymosi tikslai]] (DVT).&lt;ref name=&quot;Sustainable Development Goals&quot;&gt;{{cite web |url=http://www.un.org/sustainabledevelopment/ |title=Sustainable Development Goals |website=United Nations |access-date=2 November 2017 |archive-url=https://web.archive.org/web/20171102011425/http://www.un.org/sustainabledevelopment/ |archive-date=2 November 2017 |url-status=live}}&lt;/ref&gt;

[[Jungtinių Tautų plėtros programa]] (UNDP), subsidijomis pagrįstos techninės pagalbos organizacija, yra viena pirmaujančių institucijų tarptautinės plėtros srityje. Organizacija taip pat skelbia JT [[ŽSRI|žmogaus socialinės raidos indeksą]] – santykinį rodiklį, kuriuo šalys reitinguojamos pagal skurdą, raštingumą, išsilavinimą, gyvenimo trukmę ir kitus veiksnius.{{sfn|Fasulo|2004|pp=169–170, 172}}{{sfn|Fomerand|2009|pp=341–342}} [[Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija|Maisto ir žemės ūkio organizacija]] (MŽŪO) skatina žemės ūkio plėtrą ir maisto išteklių apsaugą.{{sfn|Fomerand|2009|p=126}} 1946 m. įkurtas [[Jungtinių Tautų vaikų fondas]] (UNICEF), skirtas padėti nuo Antrojo pasaulinio karo nukentėjusiems Europos vaikams, vėliau išplėtė savo misiją visame pasaulyje.&lt;ref&gt;{{cite web |url=http://www.unicef.org/about/who/index_history.html |title=About UNICEF: Who we are: Our History |publisher=UNICEF |access-date=21 November 2013 |archive-url=https://web.archive.org/web/20131021094832/http://www.unicef.org/about/who/index_history.html |archive-date=21 October 2013 |url-status=live}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite web |url=http://www.unicef.org/about/who/index_introduction.html |title=About UNICEF: Who We Are |publisher=UNICEF |access-date=21 November 2013 |archive-url=https://web.archive.org/web/20131203005809/http://www.unicef.org/about/who/index_introduction.html |archive-date=3 December 2013 |url-status=live}}&lt;/ref&gt;

[[Pasaulio banko grupė]] (PBG) ir [[Tarptautinis valiutos fondas]] (TVF) yra nepriklausomos specializuotos agentūros ir stebėtojai JT sistemoje.&lt;ref&gt;{{Cite web |date=2004-06-03 |title=Factsheet – The IMF and the World Bank |url=https://www.imf.org/external/np/exr/facts/imfwb.htm |access-date=2022-08-08 |archive-date=3 June 2004 |archive-url=https://web.archive.org/web/20040603104319/https://www.imf.org/external/np/exr/facts/imfwb.htm |url-status=dead}}&lt;/ref&gt; Iš pradžių jie suformuoti atskirai nuo JT pagal [[Breton Vudso sistema|Breton Vudso susitarimą]].&lt;ref&gt;{{cite web| url=http://web.worldbank.org/WBSITE/EXTERNAL/EXTABOUTUS/0,,contentMDK:20040610~menuPK:41691~pagePK:43912~piPK:44037,00.html| title=About Us–United Nations| access-date=2 August 2007| date=30 June 2003| publisher=The World Bank| archive-url=https://web.archive.org/web/20070324034837/http://web.worldbank.org/WBSITE/EXTERNAL/EXTABOUTUS/0,,contentMDK:20040610~menuPK:41691~pagePK:43912~piPK:44037,00.html| archive-date=24 March 2007| url-status=dead| df=dmy-all}}&lt;/ref&gt; Pasaulio bankas teikia paskolas tarptautinei plėtrai finansuoti, o TVF skatina tarptautinį ekonominį bendradarbiavimą ir teikia skubias paskolas šalims, turinčioms didelį [[mokėjimų balansas|mokėjimų balanso]] deficitą.{{sfn|Fomerand|2009|pp=175, 191–192}}

[[Vaizdas:UNHCR camp.jpg|thumb|left|Pabėgėlių stovykla [[Irakas|Irake]].]]
[[Pasaulio sveikatos organizacija]] (PSO), viena didžiausių JT agentūrų, daugiausia dėmesio skiria tarptautinėms sveikatos problemoms ir kovai su ligomis. 1980 m. PSO paskelbė, kad baigė kovą su [[raupai]]s. Vėlesniais dešimtmečiais PSO įveikė [[poliomielitas|poliomielitą]], [[onchocerkiazė|upinį aklumą]] ir [[raupsai|raupsus]].{{sfn|Fasulo|2004|pp=176–177}} [[Jungtinių Tautų ŽIV/AIDS programa]] (UNAIDS) koordinavo organizacijos atsaką į [[AIDS]] epidemiją.{{sfn|Fomerand|2009|pp=199–200}} [[Jungtinių Tautų gyventojų fondas]], dalį savo išteklių skiriantis kovai su [[ŽIV]], yra didžiausias pasaulyje [[reprodukcinė sveikata|reprodukcinės sveikatos]] ir [[šeimos planavimas|šeimos planavimo]] paslaugų finansavimo šaltinis.{{sfn|Fomerand|2009|p=368}}

Jungtinės Tautos, kartu su [[Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio Judėjimas|Tarptautiniu Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio judėjimu]], imasi pagrindinio vaidmens koordinuojant skubią pagalbą.{{sfn|Fasulo|2004|p=183}} [[Pasaulio maisto programa]] (WFP) teikia pagalbą maistu reaguodama į badą, stichines nelaimes ir karinius konfliktus. Organizacija per metus vidutiniškai maitina 90 milijonų žmonių iš 80 šalių.{{sfn|Fasulo|2004|p=183}}&lt;ref&gt;{{cite web |url=http://www.wfp.org/our-work |title=Our Work |publisher=World Food Programme |access-date=22 November 2013 |archive-url=https://web.archive.org/web/20131113001620/http://www.wfp.org/our-work |archive-date=13 November 2013 |url-status=dead}}&lt;/ref&gt; [[Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras|Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro biuras]] (UNHCR) siekia ginti [[pabėgėliai|pabėgėlių]], [[prieglobsčio prašytojas|prieglobsčio prašytoj]]ų ir [[asmuo be pilietybės|asmenų be pilietybės]] teises.&lt;ref&gt;{{cite news |url=http://www.unhcr.org/pages/49c3646c2.html |title=About Us |newspaper=Unhcr |publisher=Office of the United Nations High Commissioner for Refugees |access-date=22 November 2013 |archive-url=https://web.archive.org/web/20131204025051/http://www.unhcr.org/pages/49c3646c2.html |archive-date=4 December 2013 |url-status=live}}&lt;/ref&gt; UNHCR ir WFP veikla finansuojama iš savanoriškų nevalstybinių organizacijų ir privačių asmenų įnašų.{{sfn|Fomerand|2009|pp=348, 398}}

=== Aplinkosauga ir klimatas ===
{{main|Jungtinių Tautų aplinkos apsaugos programa|Jungtinių Tautų bendroji klimato kaitos konvencija|Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija}}
[[Vaizdas:GUSTAVO-CAMACHO-GONZALEZ-L1060274 (23430273715).jpg|thumb|250px|[[2015 m. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija|2015 m. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos]] delegacijų vadovai Paryžiuje.]]
Nuo [[Jungtinių Tautų aplinkos apsaugos programa|Jungtinių Tautų aplinkos apsaugos programos]] (JTAP) įsteigimo 1972 m., aplinkos klausimai tapo svarbia JT darbotvarkės dalimi. Nesėkmės šioje srityje paskatino surengti 1992 m. [[Jungtinių Tautų aplinkos ir plėtros konferencija|Žemės viršūnių susitikimą]] Rio de Žaneire, kuriuo siekta šioms pastangoms suteikti naują impulsą.{{sfn|Kennedy|2007|pp=160–162}} 1988 m. JTAP ir [[Pasaulinė meteorologijos organizacija]] (PMO) įsteigė [[Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija|Tarpvyriausybinę klimato kaitos komisiją]], kuri vertina ir teikia ataskaitas apie [[visuotinis atšilimas|globalinio atšilimo]] tyrimus.&lt;ref&gt;{{cite web |url=http://www.ipcc.ch/organization/organization.shtml#.Uo4YtsSsgus |title=Organizations |publisher=Intergovernmental Panel on Climate Change |access-date=21 November 2013 |archive-url=https://web.archive.org/web/20131212170626/http://www.ipcc.ch/organization/organization.shtml#.Uo4YtsSsgus |archive-date=12 December 2013 |url-status=live}}&lt;/ref&gt; Jungtinių Tautų remiamas [[Kioto protokolas]] nustatė teisiškai privalomus taršos mažinimo tikslus ratifikuojančioms valstybėms.{{sfn|Fasulo|2004|p=179}}

Jungtinės Tautos savo struktūroje turi nemažai padalinių, daugiau ar mažiau susijusių su [[aplinkos apsauga|aplinkos apsaugos]] klausimais. Iš jų tiesiogiai tokio pobūdžio problemas sprendžia [[Jungtinių Tautų Aplinkos apsaugos programa|Aplinkos apsaugos programa]], kartais bendradarbiaudama su [[Jungtinių Tautų vystymo programa|vystymo programa]]. Aplinkosaugos klausimai nagrinėjami ir komisijose, kaip kad [[Jungtinių Tautų darnios raidos komisija|Darnios raidos]] arba [[Jungtinių Tautų Europos ekonominė komisija|Europos ekonominėje komisijoje]]. [[Jungtinių Tautų Miškų forumas|Miškų forumas]] taip pat gali būti siejamas su šia sritimi.&lt;ref&gt;Elizabeth R. DeSombre. Global environmental institutions. Taylor &amp; Francis, 2006, p. 7-8&lt;/ref&gt;

Siekdamos vystyti tarptautines aplinkosaugos institucijas Jungtinės Tautos organizuoja didelio masto konferencijas. Pradedant 1972 m. vykusia [[Žmogaus aplinkos konferencija]], jos vyksta kas dešimt metų.

* 1972 m. – [[Žmogaus aplinkos konferencija]] ([[Stokholmas]])
* 1982 m. – [[Stokholmas+10]] ([[Nairobis]])
* 1992 m. – [[Aplinkos ir plėtros konferencija]] ([[Rio de Žaneiras]])
* 2002 m. – [[Žemės susitikimas dėl darnios plėtros]] ([[Johanesburgas]])
* 2012 m. – [[Konferencija dėl darnios plėtros]] ([[Rio de Žaneiras]])

Šių konferencijų metu buvo susitarta dėl daugelio svarbių tarptautinių konvencijų, kaip kad [[Biologinės įvairovės konvencija|Biologinės įvairovės]], [[Bendroji klimato kaitos konvencija|Bendrosios klimato kaitos]], [[Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencija|Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų]], [[Pasaulio paveldo sąrašas|Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo globos]], [[Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencija|CITES]] ir kitų.

== Pastabos ==
{{notelist}}

== Išnašos ==
{{Išnašos}}

== Šaltiniai ==
{{refbegin}}
* {{cite book
|last=Ball
|first=Howard
|year=2011
|title=Genocide: A Reference Handbook
|series=Contemporary World Issues
|location=Santa Barbara, California
|publisher=ABC-CLIO
|isbn=978-1-59884-488-7
|url-access=registration
|url=https://archive.org/details/genocidereferenc0000ball
}}
* {{cite book
|last1=Coulon
|first1=Jocelyn
|year=1998
|title=Soldiers of Diplomacy: The United Nations, Peacekeeping, and the New World Order
|url=https://archive.org/details/soldiersofdiplom0000coul_c9p7
|publisher=University of Toronto Press
|isbn=978-0-8020-0899-2
}}
* {{cite book
|last1=Fasulo
|first1=Linda
|year=2004
|title=An Insider's Guide to the UN
|location=New Haven, Connecticut
|publisher=Yale University Press
|isbn=978-0-300-10155-3
|url=https://archive.org/details/insidersguidetou00lind
}}
* {{cite book
|last1=Fomerand
|first1=Jacques
|year=2009
|title=The A to Z of the United Nations
|url=https://archive.org/details/atozofunitednati0000jacq
|location=Lanham, Maryland
|publisher=Scarecrow Press
|isbn=978-0-8108-5547-2
}}
* {{cite book
|last=Gold
|first=Dore
|year=2004
|title=Tower of Babble: How the United Nations Has Fueled Global Chaos
|location=New York
|publisher=Crown Forum
|isbn=978-1-4000-5475-6
|url=https://archive.org/details/unset0000unse_h8s1
}}
* {{cite book
|last=Grant
|first=Thomas D.
|year=2009
|title=Admission to the United Nations: Charter Article 4 and the Rise of Universal Organization
|series=Legal Aspects of International Organization
|volume=50
|location=Leiden, Netherlands
|publisher=Martinus Nijhoff Publishers
|isbn=978-90-04-17363-7
|issn=0924-4883
}}
* {{cite book
|last1=Hoopes
|first1=Townsend
|last2=Brinkley
|first2=Douglas
|year=2000
|orig-year=1997
|title=FDR and the Creation of the U.N.
|location=New Haven, Connecticut
|publisher=Yale University Press
|isbn=978-0-300-08553-2
}}
* {{cite book
|last=Kennedy
|first=Paul
|year=2007
|orig-year=2006
|title=The Parliament of Man: The Past, Present, and Future of the United Nations
|url=https://archive.org/details/parliamentofmanp0000kenn
|location=New York
|publisher=Random House
|isbn=978-0-375-70341-6
}}
* {{cite book
|last1=Manchester
|first1=William
|last2=Reid
|first2=Paul
|year=2012
|title=The Last Lion: Winston Spencer Churchill
|volume=3: Defender of the Realm, 1940–1965
|location=New York
|publisher=Little Brown and Company
|isbn=978-0-316-54770-3
}}
* {{cite book
|last1=Meisler
|first1=Stanley
|year=1995
|title=United Nations: The First Fifty Years
|location=New York
|publisher=Atlantic Monthly Press
|isbn=978-0-87113-616-9
|url=https://archive.org/details/unset0000unse_z7w4
}}
* {{cite book
|last1=Mires
|first1=Charlene
|year=2013
|title=Capital of the World: The Race to Host the United Nations
|url=https://archive.org/details/capitalofworldra0000mire
|publisher=New York University Press
|isbn=978-0-8147-0794-4
}}
* {{cite encyclopedia
|last=Osmańczyk
|first=Edmund Jan
|editor-last=Mango
|editor-first=Anthony
|year=2004
|title=Encyclopedia of the United Nations and International Agreements
|volume=4
|publisher=Taylor &amp; Francis
|isbn=978-0-415-93924-9
}}
* {{cite book
|last1=Schlesinger
|first1=Stephen C.
|year=2003
|title=Act of Creation: The Founding of the United Nations: A Story of Super Powers, Secret Agents, Wartime Allies and Enemies, and Their Quest for a Peaceful World
|location=Boulder, Colorado
|publisher=Westview Press
|isbn=978-0-8133-3324-3
|url=https://archive.org/details/actofcreationfou00schl_0
}}
* {{cite book
|last=Sherwood
|first=Robert E.
|year=1948
|title=Roosevelt and Hopkins: An Intimate History
|url=https://archive.org/details/roosevelthopkins00sher
|location=New York
|publisher=Harper and Brothers
}}
* {{cite book
|year=2009
|orig-year=2007
|editor1-last=Weiss
|editor1-first=Thomas G.
|editor2-last=Daws
|editor2-first=Sam
|title=The Oxford Handbook on the United Nations
|publisher=Oxford University Press
|isbn=978-0-19-956010-3
}}
* {{cite book
|last=Wistrich
|first=Robert S.
|year=2010
|title=A Lethal Obsession: Anti-Semitism from Antiquity to the Global Jihad
|location=New York
|publisher=Random House
|isbn=978-1-4000-6097-9
|url=https://archive.org/details/lethalobsessiona00wist
}}
{{refend}}

== Nuorodos ==
{{commons|United Nations – Nations Unies}}
* [http://www.un.org/ Oficialus puslapis]

{{Jungtinės Tautos}}

[[Kategorija:Jungtinės Tautos| ]]
[[Kategorija:Nobelio taikos premijos laureatai]]</text>
      <sha1>lp9h2j3xeiu7d4c7lxcaokwo1s3gsjx</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorija</title>
    <ns>0</ns>
    <id>1640</id>
    <revision>
      <id>7819926</id>
      <parentid>7755079</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T19:26:37Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>~2026-25378-61</username>
        <id>216419</id>
      </contributor>
      <comment>Pridėjau kelias pavardes garsių ir žinomų Lietuvos muzikantų ir kompozitorių prie skilties, kurioje nurodomi Vilniaus Juozo Tallat - Kelpšos konservatoriją mokiniai</comment>
      <origin>7819926</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3406" sha1="45gc3qdpq76snr2vduy4qem9e9vbhtk" xml:space="preserve">{{coord|54.669754|25.246055|type:edu_scale:5000|display=t}}

{{Infolentelė mokykla
|mokykla={{PAGENAME}}
|pav=Vilniaus J. Tallat-Kelpsos konservatorija pagr.jpeg
|vieta=Gerosios Vilties g. 19, [[Vilnius]]
|direktorė=Vita Sasnauskienė
|data=1940
|skaičius=151 (2025 m.)&lt;ref name=&quot;Ataskaita&quot;&gt;{{Cite web | title = Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijos 2025 metų veiklos ataskaita (Priedas 3) | work = konservatorija.lt | url = https://konservatorija.lt/wp-content/uploads/2025/12/VJTK_2025_m._veiklos_ATASKAITA_2025-12-30.pdf | url-status=live |access-date=2026-02-16}}&lt;/ref&gt;
}}

'''Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorija''' – vidurinė muzikos mokykla Vilniuje, esanti Gerosios Vilties g. 19. [[1944]]–[[1967]] m. Vilniaus J. Tallat-Kelpšos muzikos technikumas, nuo [[1967]] m. – Vilniaus J. Tallat-Kelpšos aukštesnioji muzikos mokykla. [[2004]] metais reorganizuota į vidurinę muzikos mokyklą.

== Istorija ==
[[Vaizdas:Vilniaus J. Tallat-Kelpsos konservatorijos kiemelis.jpeg|miniatiūra|250px|Konservatorijos kiemelis. ]]

Muzikos mokykla buvo atidaryta [[1940]] m. [[lapkričio 9]] d., tada joje mokėsi 715 įvairių tautybių mokinių.&lt;ref name=&quot;istorija&quot;&gt;{{Cite web | title = Istorija, misija, vizija (Trumpa mokyklos istorijos apžvalga) | work = konservatorija.lt | accessdate =  | url = https://konservatorija.lt/apie-mus/istorija-vizija-misija/ | url-status=live |access-date=2026-02-16}}&lt;/ref&gt; [[1949]] m., po [[Juozas Tallat-Kelpša|Juozo Tallat-Kelpšos]] mirties, muzikos mokyklai buvo suteiktas kompozitoriaus vardas.

Nuo [[2018 m.|2018]] m. [[Rugsėjis|rugsėjo]] mėn. konservatorija mokslo metus pradėjo naujame pastate, esančiame Gerosios Vilties g.&lt;ref name=&quot;persikėlimas&quot;&gt;{{Cite web | title = J.Tallat-Kelpšos konservatorija išsikraustys į miesto pakraštį | url = https://it.lrytas.lt/visata/2011/04/09/news/j-tallat-kelpsos-konservatorija-issikraustys-i-miesto-pakrasti-5564443/ | access-date = 2019-11-28 | archive-date = 2019-11-28 | archive-url = https://web.archive.org/web/20191128203647/https://it.lrytas.lt/visata/2011/04/09/news/j-tallat-kelpsos-konservatorija-issikraustys-i-miesto-pakrasti-5564443/ |url-status=dead }}&lt;/ref&gt;

[[Vaizdas:Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorija.jpg|thumb|250px|Senasis Vilniaus J. Tallat-Kelpšos konservatorijos pastatas Didžiojoje gatvėje.|alt=]]

== Direktoriai ==
* 1940–1944 m. – [[Jonas Bendorius]];
* 1945–1949 m. – [[Konradas Kaveckas]];
* 1949–1966 m. – [[Antanas Karosas]];
* 1966–1985 m. – [[Petras Juodelė]];
* 1985–1998 m. – [[Mikalojus Novikas]];
* 1998–2004 m. – [[Laimis Vilkončius]];
* 2004–2021 m. – [[Doleroza Pilikauskienė]];
* nuo 2021 m. – Vita Sasnauskienė.

== Žymūs mokiniai ==
* [[Monika Pundziūtė]]
* [[Justė Arlauskaitė]]
*[[Rūta Ščiogolevaitė]]
* [[Virgilijus Noreika]]
* [[Algimantas Raudonikis]]
* [[Modestas Pitrėnas]]
* [[Teisutis Makačinas]]
* [[Asta Krikščiūnaitė]]
* [[Bronius Vaidutis Kutavičius]]
* [[Liuba Nazarenko]]
* [[Neda Malūnavičiūtė]]
* [[Lionginas Abarius]]
* [[Vytautas Barkauskas (1931)|Vytautas Barkauskas]]
* Kristupas Bubnelis
* Imantas Jonas Šimkus
Ir kt.

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

== Nuorodos ==
* [http://www.konservatorija.lt/ Oficiali svetainė]

[[Kategorija:Lietuvos muzikos mokyklos]]
[[Kategorija:Konservatorijos]]
[[Kategorija:Lietuvos gimnazijos]]</text>
      <sha1>45gc3qdpq76snr2vduy4qem9e9vbhtk</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Balandis</title>
    <ns>0</ns>
    <id>1791</id>
    <revision>
      <id>7819857</id>
      <parentid>7312935</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T14:03:59Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>~2026-18474-36</username>
        <id>214802</id>
      </contributor>
      <comment>/* Šventės ir atmintinos datos */</comment>
      <origin>7819857</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3672" sha1="t68fy5rsgyb9qcjxcx5dm1798gn29lf" xml:space="preserve">{{otheruses|Balandis}}
{{BalandžioKalendorius}}
'''Balandis''' – ketvirtas [[metai|metų]] [[mėnuo]] pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]], jį sudaro 30 [[diena|dienų]].

Lotyniškas mėnesio pavadinimas ''Aprīlis'' kildinamas arba iš žodžio ''aperire'' ('atidaryti', turbūt dėl pradedančių augti augalų), arba iš [[etruskai|etruskų]] žodžio ''Apru'', reiškiančio 'Afroditė'.

Lietuviški pavadinimai – ''Žiedų, Karvelio, Sultekis, Mildvinis''.

* Normaliais (ne keliamaisiais) metais balandis prasideda ta pačia [[savaitė]]s [[diena]], kaip [[liepa]].
* [[keliamieji metai|Keliamaisiais metais]] – kaip [[sausis]].

== Lietuvos klimatas  ==
[[Vaizdas:ObelisRiver001.JPG|thumb|250px|Sužaliavusi gamta balandžio pabaigoje]]

{{Plačiau|Lietuvos klimatas}}

Balandžio mėnesį dienos ilgumas siekia 13-15 valandų, labai sustiprėja Saulės spinduliavimas, pakyla oro temperatūra. Vidutinė mėnesio temperatūra yra 5,4&amp;nbsp;°C. Užėjus šiltiems [[anticiklonas|anticiklonams]] oro temperatūra gali kai kuriais metais sušilti iki 25-28&amp;nbsp;°C, dirvos temperatūra – iki 42&amp;nbsp;°C, tačiau užėjus šaltoms oro masėms naktimis būna šalnų iki -17&amp;nbsp;°C. Balandžio rekordinės užfiksuotos temperatūros: aukščiausia +31,8&amp;nbsp;°C ([[2012]] m., [[Vilnius]]), žemiausia -23,0&amp;nbsp;°C ([[1963]] m., [[Švenčionys]])&lt;ref&gt;http://www.meteo.lt/ivair_ekstr_reisk.php {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20101127092906/http://meteo.lt//ivair_ekstr_reisk.php |date=2010-11-27 }}&lt;/ref&gt;.

Balandį vidutiniškai iškrenta 38–48 mm [[krituliai|kritulių]], iš kurių (Vilniuje) 65 % sudaro [[lietus]], 33 % mišrūs krituliai ir 2 % [[sniegas]]. Šaltais metais paskutinis sniegas ištirpsta balandžio antrojoje pusėje. Vėjuotų dienų, kurių metu vėjo greitis viršija 8 m/s vidutiniškai būna 5-8, pajūryje 11. Dienų su [[rūkas|rūku]] nuo 2 (Ukmergėje) iki 7 (Klaipėdoje). Vidutinė rūko trukmė 22-36 h. Balandį vidutiniškai būna viena diena su [[perkūnija]]. Pirmoje mėnesio pusėje kartais dar būna [[pūga|pūgų]].
Balandžio mėnesį atgimsta gamta: suželia žiemkenčiai, pievose pradeda žaliuoti [[žolė]], medžiai. Žydi ankstyvieji augalai [[snieguolė]]s, [[scylė]]s, [[šalpusnis|šalpusniai]], medžiai ir krūmai – [[blindė]]s, [[klevas|klevai]]&lt;ref&gt;{{TLE|1|168||Balandis}}&lt;/ref&gt;.

== [[Šventė]]s ir atmintinos datos ==
* [[Balandžio 1]] d.
** [[Melagių diena|Juokų (melagių) diena]]

* [[Balandžio 2]] d.
** [[Tarptautinė vaikų knygos diena]]

* [[Balandžio 7]] d.
** [[Pasaulinė sveikatos diena]]

* [[Balandžio 12]] d.
** [[Kosmonautikos diena|Pasaulinė aviacijos ir kosmonautikos diena]]

* [[Balandžio 15]] d.
** [[Kultūros diena]]

* [[Balandžio 18]] d.
** [[Tarptautinė paminklų apsaugos diena]]

* [[Balandžio 23]] d.
** [[Jurginės]]

* [[Balandžio 25]] d.
** [[Evangelistas Morkus]]
** [[Taikos, sveikatos ir derliaus maldavimų diena]]

* [[Balandžio 28]] d.
** [[Tarptautinė susigiminiavusių miestų diena]]

== [[Astronomija]] ==
[[Saulė]] balandį pereina per [[Žuvys|Žuvų]] ([[kovo 12]] – [[balandžio 18]]) ir [[Avinas (astronomija)|Avino]] ([[balandžio 19]] – [[gegužės 13]]) [[žvaigždynas|žvaigždynus]].

== [[Zodiakas]] ==
Balandžio zodiako ženklai:
* [[Avinas (žvaigždynas)|Avinas]] ([[kovo 21]] – [[balandžio 19]])
* [[Tauras (žvaigždynas)|Jautis]] ([[balandžio 20]] – [[gegužės 20]])

&lt;!---

== Senolių išmintis ==
---&gt;

== Šaltiniai ==
{{vikižodynas|balandis}}
{{Commons|Category:April}}
{{Išnašos}}

{{mėnesiai}}

[[Kategorija:Balandis]]
[[Kategorija:Pavasaris]]</text>
      <sha1>t68fy5rsgyb9qcjxcx5dm1798gn29lf</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Balandžio 25</title>
    <ns>0</ns>
    <id>2065</id>
    <revision>
      <id>7819971</id>
      <parentid>7818803</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T21:41:14Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Normantas Bataitis</username>
        <id>145195</id>
      </contributor>
      <comment>/* Mirtys */</comment>
      <origin>7819971</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="16673" sha1="08vqf3s99foodvpb337s08mvynczfey" xml:space="preserve">{{BalandžioKalendorius}}
'''Balandžio 25 diena''' – 115-oji metų diena pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]] ([[keliamieji metai|keliamaisiais]] metais – 116-oji). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 250 dienų.

== Informacija ==
=== Šventės ===
* Šv. Morkus ([[Katalikybė|katalikų]] šalys)
* Taikos, sveikatos ir derliaus maldavimų diena
* Daržų diena
* Pasaulinė [[pingvinas|pingvinų]] diena
* Pasaulinė [[maliarija|maliarijos]] diena
* Tarptautinė [[veterinarija|veterinarijos]] diena

=== Vardadieniai ===
* Morkus – Tolmantas – Žadmantas – Žavinta &lt;ref&gt;[https://day.lt/diena/2026.04.25 Balandžio 25] (Day.lt)&lt;/ref&gt;
* Arėjus – Žadmantė

== Šią dieną Lietuvoje ==
=== Įvykiai ===
* [[1919]] m. – pradėtas leisti dienraštis „Nepriklausomoji Lietuva“, vienas redaktorių – [[Juozas Tumas-Vaižgantas]].
* [[1998]] m. – įvyko steigiamasis [[Naujoji sąjunga|Naujosios sąjungos (socialliberalų)]] suvažiavimas.

=== Gimimo dienos ===
* [[1873]] m. – [[Jonas Šimkus (1873)|Jonas Šimkus]], [[Lietuva|Lietuvos]] valstybės veikėjas, [[profesorius]] (m. [[1944]] m.).
* [[1883]] m. – [[Pranas Augustaitis]], literatūros tyrinėtojas, filosofijos daktaras (m. [[1941]] m.).
* [[1891]] m. – [[Jurgis Kutra]], [[Lietuva|Lietuvos]] pedagogas, vertėjas, kultūros veikėjas, [[evangelikai reformatai|evangelikų reformatų]] kuratorius.&lt;ref&gt; [http://www.birzai.lt/index.php?856918480  [[Emilis Jokūbas Trečiokas]]. Biržų kalendorius.]&lt;/ref&gt; (m. [[1943]] m.).
* [[1899]] m. – [[Antanas Dvarionas]], dainininkas (tenoras), vargonininkas, chorvedys (m. [[1950]] m.).
* [[1909]] m. – [[Kazys Matiukas]], [[Lietuva|Lietuvos]] smuikininkas, pedagogas (m. [[1978]] m.).
* [[1913]] m. – [[Monika Mironaitė]], viena garsiausių lietuvių teatro ir kino aktorių (m. [[2000]] m.).
* [[1918]] m. – [[Eduardas Astramskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] poetas, vertėjas (m. [[2007]] m.).
* [[1921]] m. – [[Liudas Dambrauskas]], žymus [[rezistentas]], politinis kalinys, rašytojas ir publicistas, [[Technologija|technikos]] mokslų daktaras (m. [[2003]] m.).
* [[1930]] m. – [[Marija Rasteikaitė]], Lietuvos aktorė (m. [[1988]] m.).
* '''[[1937]] m.''':
** [[Adolfas Strakšys]], [[Lietuva|Lietuvos]] žurnalistas, publicistas, poetas satyrikas (m. [[2022]] m.).
** [[Algis Uzdila]], mokytojas ir poetas, [[Lenkijos lietuvių bendruomenė|Lenkijos lietuvių visuomenės]] veikėjas.
* [[1938]] m. – [[Alfonsas Stanevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Pakruojo rajono savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas.
* '''[[1939]] m.''':
** [[Mykolas Dobkevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] geologas, hidrogeologas (m. [[2025]] m.).
** [[Gražina Mareckaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] teatrologė, dramaturgė (m. [[2022]] m.).
* [[1940]] m. – [[Algirdas Gluodas]], [[Lietuva|Lietuvos]], [[Jurbarko rajonas|Jurbarko rajono]] ir [[Šiaulių miesto savivaldybė|Šiaulių]] ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas (m. [[2020]] m.).
* '''[[1941]] m.''':
** [[Juozas Iešmantavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Vilkaviškio rajono savivaldybė|Vilkaviškio rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas.
** [[Romualdas Jacinkevičius]], muzikos mokytojas ir chorvedys (m. [[1990]] m.).
* [[1942]] m. – [[Vilius Grabauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytojas kardiologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
* '''[[1943]] m.''':
** [[Arvydas Gaičiūnas (1943)|Arvydas Gaičiūnas]], [[Cirkas|cirko artistas]], [[režisierius]], [[Sportas|sportininkas]] – [[Akrobatika (sportas)|akrobatikos]] [[sporto meistras]].
** [[Irena Marija Balčiūnienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] vertėja.
* [[1944]] m. – [[Petras Cidzikas]], [[Lietuva|Lietuvos]] visuomenės veikėjas, [[rezistencija|rezistentas]], [[disidentas]]. Pirmojo laipsnio valstybės pensininkas, pasipriešinimo [[1940]]–[[1990]] metų okupacijoms dalyvis, laisvės kovų dalyvis &lt;ref&gt;2007 m. [[gegužės 16]] d. [[LRV]] nutarimas Nr.474&lt;/ref&gt;.
* [[1945]] m. – [[Jonas Juozapaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Pakruojo rajono savivaldybė]]s ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas.
* [[1946]] m. – [[Algimantas Fedaravičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius elektromechanikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
* [[1947]] m. – [[Albina Bataitienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Šilalės rajono savivaldybė|Šilalės rajono]] visuomenės bei politinė veikėja.
* '''[[1956]] m.''':
** [[Giedrė Kvieskienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[pedagogė]], socialinių mokslų daktarė.
** [[Gintė Damušytė|Gintė Bernadeta Damušytė-Damušis]], [[Lietuva|Lietuvos]] visuomenės veikėja, [[Diplomatija|diplomatė]], [[Ambasadorius|ambasadorė]] ypatingiems pavedimams.
* [[1958]] m. – [[Raimundas Kelevišius]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Utenos rajono savivaldybė|Utenos rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas.
* [[1959]] m. – [[Danguolė Brogienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkė tekstilininkė.
* [[1960]] m. – [[Remigijus Aleksandras Viniarskas]], [[energetika]]s, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Druskininkų savivaldybė|Druskininkų]] politinis bei visuomenės veikėjas.
* [[1961]] m. – [[Danutė Lotiukienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[pedagogė]], [[Šiaulių rajono savivaldybė|Šiaulių raj]]. visuomenės veikėja.
* [[1962]] m. – [[Audrius Jurgelevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Elektrėnų savivaldybė|Elektrėnų]] profsąjungų, politinis bei visuomenės veikėjas.
* [[1965]] m. – [[Audrius Matonis]], žurnalistas, [[2000]]–[[2008]] m. naujienų agentūros [[BNS]] Politikos skyriaus vyriausiasis redaktorius, politikos apžvalgininkas. Nuo [[2008]] m. balandžio – [[Lietuvos nacionalinė televizija|Lietuvos televizijos]] naujienų tarnybos vadovas.
* [[1966]] m. – [[Almantas Jakimavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Alytaus rajono savivaldybė|Alytaus rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas.
* [[1970]] m. – [[Rolandas Bražinskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Klaipėdos miesto savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas.
* [[1974]] m. – [[Gabrielė Odinis]], [[Lietuva|lietuvių]] kilmės [[aktorius|aktorė]] [[Vokietija|Vokietijoje]].

=== Mirtys ===
* [[1794]] m. – [[Simonas Kosakovskis|Simonas Martynas Kosakovskis]], [[kosakovskiai|Kosakovskių]] palikuonis, paskutinis [[Lietuvos didysis etmonas]], [[Baro konfederacija|konfederatas]] (g. [[1741]] m.).
* [[1845]] m. – [[Ferdinandas Tiškevičius Logoiskis]], [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] [[bajorai|bajoras]], didikas, [[Lelija (herbas)|Lelijos]] herbo [[Grafas (titulas)|grafas]] (g. [[1786]] m.).
* [[1939]] m. – [[Juozas Blažys (1890)|Juozas Blažys]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytojas psichiatras, neuropatologas (g. [[1890]] m.).
* [[1975]] m. – [[Juozas Petrulis (1904)|Juozas Petrulis]], [[Lietuva|Lietuvos]] kultūros istorikas, kraštotyrininkas, muziejininkas, restauratorius (g. [[1904]] m.).
* [[1986]] m. – [[Vincas Babilius (1903)|Vincas Babilius]], [[Lietuva|lietuvių]] inžinierius, [[liejininkystė]]s specialistas, technikos mokslų kandidatas (g. [[1903]] m.).
* [[1991]] m. – [[Ričardas Darškus]], [[Lietuva|Lietuvos]] keliautojas, sporto organizatorius, inžinierius hidrotechnikas, fotografas (g. [[1927]] m.).
* [[1999]] m. – [[Liucija Rutkauskaitė]], aktorė (g. [[1907]] m.).
* [[2001]] m. – [[Antanas Bunga]], lietuvių kunigas, prelatas, lietuvių katalikų sielovados [[Vokietija|Vokietijoje]] vadovas (g. [[1919]] m.).
* [[2003]] m. – [[Jonas Viktoras Kalvanas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[liuteronai|evangelikų liuteronų]] bažnyčios [[vyskupas]] (g. [[1948]] m.).
* [[2011]] m. – [[Vytautas Beiga]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[architektas]] [[baldai|baldininkas]] (g. [[1928]] m.).
* [[2020]] m. – [[Vytautas Barkauskas (1931)|Vytautas Barkauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] kompozitorius (g. [[1931]] m.).
* '''[[2022]] m.''': 
** [[Hannes Adomeit|Hanes Adomaitis]], lietuvių kilmės Vokietijos politologas ir rašytojas (g. [[1942]] m.).&lt;ref&gt;{{cite web |last1=Krause |first1=Joachim |title=Nachruf: Hannes Adomeit, PhD |url=https://www.ispk.uni-kiel.de/de |website=Institut für Sicherheitspolitik an der Universität Kiel |access-date=2022-04-28 |language=de}}&lt;/ref&gt;
** [[Regina Narušienė]], buvusi [[Pasaulio lietuvių bendruomenė]]s pirmininkė, [[JAV lietuviai|JAV lietuvių]] veikėja, [[advokatė]] (g. [[1936]] m.).&lt;ref&gt;[https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/mire-buvusi-pasaulio-lietuviu-bendruomenes-vadove-teisininke-narusiene.d?id=90073271 Mirė buvusi Pasaulio lietuvių bendruomenės vadovė, teisininkė Narušienė]. Delfi.lt. 2022-04-27. Nuoroda tikrinta 2022-04-27.&lt;/ref&gt;

== Šią dieną pasaulyje ==
=== Įvykiai ===
* [[1719]] m. – išleista [[Daniel Defoe|Danieliaus Defoe]] knyga „Robinzonas Kruzas“.
* [[1792]] m. – įvykdyta pirmoji mirties bausmė, naudojant [[giljotina|giljotiną]].
* [[1898]] m. – [[JAV]] paskelbė karą [[Ispanija]]i, pradėdami [[Amerikos-Ispanijos karas|Amerikos-Ispanijos karą]].
* [[1953]] m. − [[James Watson|Dž. Vatsonas]] ir [[Francis Harry Compton Crick|F. Krikas]] žurnale „[[Nature]]“ paskelbė apie jų atrastą [[DNR]] struktūrą.
* [[1859]] m. − pradėti [[Sueco kanalas|Sueco kanalo]] kasimo darbai.
* [[1974]] m. – [[Gvazdikų revoliucija]] nuvertė diktatūrą [[Portugalija|Portugalijoje]].

=== Gimimo dienos ===
* [[1214]] m. – [[Liudvikas IX Šventasis]], [[Prancūzijos karalius]], nuo [[1226]] m. (valdyti pradėjo [[1236]] m.) (m. [[1270]] m.).
* [[1228]] m. – [[Imperatorius Konradas IV|Konradas IV]], [[1237]]–[[1254]] m. [[Vokietijos karalius]] (m. [[1254]] m.).
* [[1599]] m. – [[Oliver Cromwell|Oliveris Kromvelis]], britų politikas ir [[Anglija|Anglijos]] vadovas (kartais laikomas [[diktatorius|diktatoriumi]]) (m. [[1658]] m.).
* [[1874]] m. – [[Guglielmo Marconi|Džuljelmas Markonis]], italų fizikas, labiausiai žinomas kaip [[radijas|radijo]] išradėjas. [[1909]] m. gavo [[Nobelio fizikos premija|Nobelio fizikos premiją]] (m. [[1937]] m.).
* [[1895]] m. – [[Stanley Rous|Sir Stanley Ford Rous]], anglų futbolo teisėjas, bei [[Administravimas|administratorius]] (m. [[1986]] m.).
* [[1900]] m. – [[Wolfgang Ernst Pauli|Volfgangas Ernstas Paulis]], [[Austrija|austrų]] fizikas teoretikas, geriausiai žinomas už darbus apie [[sukinys|sukinio]] teoriją ir [[Paulio draudimo principas|draudimo principą]], kuris palaiko medžiagos struktūrą (m. [[1958]] m.).
* [[1903]] m. – [[Andrejus Nikolajevičius Kolmogorovas]], rusų matematikas&lt;ref&gt;[http://homepages.cwi.nl/~paulv/KOLMOGOROV.BIOGRAPHY.html Andrejus Nikolajevičius Kolmogorovas. Biografija.]&lt;/ref&gt; (m. [[1987]] m.).
* [[1909]] m. – [[Ludwig Martin|Markus Ludwig Martin]], vokiečių [[teisininkas]], Vokietijos federalinis [[generalinis prokuroras]] (m. [[2010]] m.).
* [[1917]] m. – [[Ella Fitzgerald|Ella Jane Fitzgerald]], viena įtakingiausių [[XX a.]] džiazo muzikos vokalisčių (m. [[1996]] m.).
* [[1923]] m. – [[Albert King|Albertas Kingas]], [[JAV]] [[bliuzas|bliuzo]] gitaristas ir dainininkas (m. [[1992]] m.).
* [[1927]] m. – [[Albert Uderzo]], prancūzų komiksų dailininkas žinomas dėl savo sukurtų [[Asteriksas|Asterikso]] serijų (m. [[2020]] m.).
* [[1938]] m. – [[James Harris Simons]], [[JAV]] [[kriptoanalizė|kriptoanalitikas]], [[fizikas]], [[mokslininkas]], [[investuotojas]], fondų valdytojas, [[milijonierius|multimilijonierius]] ir [[filantropas]] (m. [[2024]] m.).
* [[1940]] m. – [[Al Pačino|Alfredas Džeimsas Pačino]], [[JAV|amerikiečių]] aktorius, išgarsėjęs vaidmeniu [[Fransisas Fordas Kopola|F. F. Kopolos]] ''[[Krikštatėvis (filmas)|Krikštatėvyje]]'' ir jo tęsiniuose. Jame atliko vieną iš pagrindinių vaidmenų – buvo Korleonų šeimos donas.
* '''[[1946]] m.''':
** [[Talia Shire]], tikras vardas Talia Rose Coppola, amerikiečių aktorė. Suvaidino populiariaus filmo [[Rocky|„Rocky“]] I–V dalyse Rocky (aktorius [[Sylvester Stallone]]) žmoną Adrianą.
** [[Vladimiras Žirinovskis]], [[Rusija|Rusijos]] politikas, [[nacionalizmas|nacionalistas]], [[populistas]] ir [[Rusijos liberaldemokratų partija|Rusijos liberaldemokratų partijos]] įkūrėjas bei lyderis, [[Rusijos Federacijos Valstybės Dūma|Dūmos]] narys (m. [[2022]] m.).
* [[1951]] m. – [[Hermanis Margeris Majevskis]], [[latviai|latvių]] poetas, vertėjas, eseistas (m. [[2001]] m.).
* [[1952]] m. – [[Vladislavas Tretiakas|Vladislavas Aleksandrovičius Tretiakas]], [[Rusija|Rusijos]] [[ledo ritulys|ledo ritulininkas]], žaidęs vartininko pozicijoje. 15 metų pradėjo treniruotis su CSKA klubu, o 17 m. pakviestas į pagrindinę komandą.
* [[1963]] m. – [[David Moyes|David William Moyes]], futbolininkas. Nuo 2002 m. treniruoja [[Everton FC]].
* [[1970]] m. – [[Jason Lee|Jason Michael Lee]], amerikiečių aktorius, buvęs profesionalus riedlentininkas.
* '''[[1976]] m.''':
** [[Gilberto da Silva Melo]], futbolininkas, [[Brazilijos vyrų futbolo rinktinė|Brazilijos rinktinės]] ir [[Cruzeiro]] klubo gynėjas.
** [[Tim Duncan|Timothy „Tim“ Duncan]], JAV krepšininkas, rungtyniaujantis [[NBA]] komandoje [[San Antonio Spurs|San Antonio „Spurs“]].
* [[1981]] m. – [[Felipe Massa|Felipė Masa]], brazilų [[F1|Formulės 1]] lenktynininkas lenktyniaujantis [[Scuderia Ferrari|Ferrari]] komandoje.
* [[1983]] m. – [[Olegas Gusevas|Olegas Anatolijevičius Gusevas]], [[Ukraina|Ukrainos]] futbolininkas, [[FK Arsenal Kiïv|Kijevo „Dinamo“]] klubo ir [[Ukrainos vyrų futbolo rinktinė|nacionalinės rinktinės]] saugas.
* [[1984]] m. – [[Andrew Hinds]], [[Barbadosas|Barbadoso]] [[lengvoji atletika|lengvaatletis]], kuris specializuojasi 100 m ir 200 m [[sprintas|sprinto]] bėgime. Šalies [[olimpinės žaidynės|olimpinės]] rinktinės narys.
* [[1988]] m. – [[Mamadou Bah]], futbolininkas, [[Gvinėjos vyrų futbolo rinktinė|Gvinėjos rinktinės]] ir [[RC Strasbourg]] klubo [[saugas]].

=== Mirtys ===
* [[480]] m. – [[Julijus Neposas]], [[Vakarų Romos imperija|Vakarų Romos imperijos]] imperatorius ([[474]] m. – [[475]] m.) (g. [[430]] m.).
* [[1077]] m. – [[Geza I]], [[1074]]–[[1077]] m. [[Vengrijos karalius]] (g. [[1044]] m.).
* [[1295]] m. – [[Sančas IV (Kastilija)|Sančas IV]], [[Kastilijos karaliai|Kastilijos karalius]], valdė nuo [[1284]] m. [[balandžio 4]] d. iki mirties. [[Leono karaliai|Leono karalius]], valdė nuo [[1284]] m. [[balandžio 4]] d. iki mirties. [[Galisijos karaliai|Galisijos karalius]], valdė nuo [[1284]] m. [[balandžio 4]] d. iki mirties (g. [[1258]] m.).
* [[1595]] m. – [[Torquato Tasso|Torkvatas Tasas]], italų poetas, žinomas dėl savo 1581 m. poemos ''Gerusalemme liberata'' („[[Išlaisvintoji Jeruzalė]]“) (g. [[1544]] m.).
* [[1744]] m. – [[Anders Celsius|Andersas Celsijus]], švedų [[astronomas]] (g. [[1701]] m.).
* [[1843]] m. – [[Eduard August Feuerbach]], vokiečių teisininkas, [[privatinė teisė|privatinės teisės]] tyrinėtojas, teisės istorikas, [[germanų teisė]]s žinovas (g. [[1803]] m.).
* [[1940]] m. – [[Vilhelmas Derpfeldas]], [[Vokietija|vokiečių]] archeologas (g. [[1853]] m.).
* [[1960]] m. – [[Amanula]], Afganistano emyras ir pirmasis karalius (g. [[1892]] m.).&lt;ref&gt;[https://www.britannica.com/biography/Amanullah-Khan enciklopedija Britannica]&lt;/ref&gt;
* [[1957]] m. – [[Abdula bin Jasimas al Tanis]], [[Šeichas]], [[Kataras|Kataro]] [[Kataro emyras|valdovas]] arba [[hakim]]as nuo [[1913]] m. iki [[1949]] m., pakeitęs savo tėvą, šeichą [[Jasimas bin Muhamadas al Tanis|Jasimą bin Muhamadą al Tanį]] (g. [[1880]] m.).
* [[1978]] m. – [[Zenta Maurinia]], [[latviai|latvių]] rašytoja, eseistė (g. [[1897]] m.).
* [[2007]] m. – [[Barbara Blida]], Lenkijos politikė ir verslininkė.
* [[2026]] m. – [[Andrzej Olechowski|Andžejus Olechovskis]], [[Dešinė (politikoje)|dešiniosios]] pakraipos [[Lenkija|lenkų]] politikas (g. [[1947]] m.).&lt;ref&gt;{{cite news|url=https://tvpworld.com/92910565/polish-ex-minister-civic-platform-co-founder-andrzej-olechowski-dies-at-78|title=Ex-minister Andrzej Olechowski, who helped steer Poland toward West, dies at 78|first=Franciszek Józef|last=Beszłej|date=2026-04-25|website=TVP|accessdate=2026-04-26|language=en}}&lt;/ref&gt;

== Šaltiniai ==
{{ref}}

== Nuorodos ==
{{Commonscat|25 April}}
* [https://jp.lt/balandzio-25-oji-lietuvoje-ir-pasaulyje-811/ Balandžio 25-oji Lietuvoje ir pasaulyje] (Jp.lt)

[[Kategorija:Balandis|#25]]
[[Kategorija:Dienos]]</text>
      <sha1>08vqf3s99foodvpb337s08mvynczfey</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819977</id>
      <parentid>7819971</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T21:48:00Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Normantas Bataitis</username>
        <id>145195</id>
      </contributor>
      <comment>/* Šią dieną pasaulyje */</comment>
      <origin>7819977</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="16673" sha1="tndxr3krw8c6m34uq3z0g88h8u0vk8z" xml:space="preserve">{{BalandžioKalendorius}}
'''Balandžio 25 diena''' – 115-oji metų diena pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]] ([[keliamieji metai|keliamaisiais]] metais – 116-oji). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 250 dienų.

== Informacija ==
=== Šventės ===
* Šv. Morkus ([[Katalikybė|katalikų]] šalys)
* Taikos, sveikatos ir derliaus maldavimų diena
* Daržų diena
* Pasaulinė [[pingvinas|pingvinų]] diena
* Pasaulinė [[maliarija|maliarijos]] diena
* Tarptautinė [[veterinarija|veterinarijos]] diena

=== Vardadieniai ===
* Morkus – Tolmantas – Žadmantas – Žavinta &lt;ref&gt;[https://day.lt/diena/2026.04.25 Balandžio 25] (Day.lt)&lt;/ref&gt;
* Arėjus – Žadmantė

== Šią dieną Lietuvoje ==
=== Įvykiai ===
* [[1919]] m. – pradėtas leisti dienraštis „Nepriklausomoji Lietuva“, vienas redaktorių – [[Juozas Tumas-Vaižgantas]].
* [[1998]] m. – įvyko steigiamasis [[Naujoji sąjunga|Naujosios sąjungos (socialliberalų)]] suvažiavimas.

=== Gimimo dienos ===
* [[1873]] m. – [[Jonas Šimkus (1873)|Jonas Šimkus]], [[Lietuva|Lietuvos]] valstybės veikėjas, [[profesorius]] (m. [[1944]] m.).
* [[1883]] m. – [[Pranas Augustaitis]], literatūros tyrinėtojas, filosofijos daktaras (m. [[1941]] m.).
* [[1891]] m. – [[Jurgis Kutra]], [[Lietuva|Lietuvos]] pedagogas, vertėjas, kultūros veikėjas, [[evangelikai reformatai|evangelikų reformatų]] kuratorius.&lt;ref&gt; [http://www.birzai.lt/index.php?856918480  [[Emilis Jokūbas Trečiokas]]. Biržų kalendorius.]&lt;/ref&gt; (m. [[1943]] m.).
* [[1899]] m. – [[Antanas Dvarionas]], dainininkas (tenoras), vargonininkas, chorvedys (m. [[1950]] m.).
* [[1909]] m. – [[Kazys Matiukas]], [[Lietuva|Lietuvos]] smuikininkas, pedagogas (m. [[1978]] m.).
* [[1913]] m. – [[Monika Mironaitė]], viena garsiausių lietuvių teatro ir kino aktorių (m. [[2000]] m.).
* [[1918]] m. – [[Eduardas Astramskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] poetas, vertėjas (m. [[2007]] m.).
* [[1921]] m. – [[Liudas Dambrauskas]], žymus [[rezistentas]], politinis kalinys, rašytojas ir publicistas, [[Technologija|technikos]] mokslų daktaras (m. [[2003]] m.).
* [[1930]] m. – [[Marija Rasteikaitė]], Lietuvos aktorė (m. [[1988]] m.).
* '''[[1937]] m.''':
** [[Adolfas Strakšys]], [[Lietuva|Lietuvos]] žurnalistas, publicistas, poetas satyrikas (m. [[2022]] m.).
** [[Algis Uzdila]], mokytojas ir poetas, [[Lenkijos lietuvių bendruomenė|Lenkijos lietuvių visuomenės]] veikėjas.
* [[1938]] m. – [[Alfonsas Stanevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Pakruojo rajono savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas.
* '''[[1939]] m.''':
** [[Mykolas Dobkevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] geologas, hidrogeologas (m. [[2025]] m.).
** [[Gražina Mareckaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] teatrologė, dramaturgė (m. [[2022]] m.).
* [[1940]] m. – [[Algirdas Gluodas]], [[Lietuva|Lietuvos]], [[Jurbarko rajonas|Jurbarko rajono]] ir [[Šiaulių miesto savivaldybė|Šiaulių]] ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas (m. [[2020]] m.).
* '''[[1941]] m.''':
** [[Juozas Iešmantavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Vilkaviškio rajono savivaldybė|Vilkaviškio rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas.
** [[Romualdas Jacinkevičius]], muzikos mokytojas ir chorvedys (m. [[1990]] m.).
* [[1942]] m. – [[Vilius Grabauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytojas kardiologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
* '''[[1943]] m.''':
** [[Arvydas Gaičiūnas (1943)|Arvydas Gaičiūnas]], [[Cirkas|cirko artistas]], [[režisierius]], [[Sportas|sportininkas]] – [[Akrobatika (sportas)|akrobatikos]] [[sporto meistras]].
** [[Irena Marija Balčiūnienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] vertėja.
* [[1944]] m. – [[Petras Cidzikas]], [[Lietuva|Lietuvos]] visuomenės veikėjas, [[rezistencija|rezistentas]], [[disidentas]]. Pirmojo laipsnio valstybės pensininkas, pasipriešinimo [[1940]]–[[1990]] metų okupacijoms dalyvis, laisvės kovų dalyvis &lt;ref&gt;2007 m. [[gegužės 16]] d. [[LRV]] nutarimas Nr.474&lt;/ref&gt;.
* [[1945]] m. – [[Jonas Juozapaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Pakruojo rajono savivaldybė]]s ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas.
* [[1946]] m. – [[Algimantas Fedaravičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius elektromechanikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
* [[1947]] m. – [[Albina Bataitienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Šilalės rajono savivaldybė|Šilalės rajono]] visuomenės bei politinė veikėja.
* '''[[1956]] m.''':
** [[Giedrė Kvieskienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[pedagogė]], socialinių mokslų daktarė.
** [[Gintė Damušytė|Gintė Bernadeta Damušytė-Damušis]], [[Lietuva|Lietuvos]] visuomenės veikėja, [[Diplomatija|diplomatė]], [[Ambasadorius|ambasadorė]] ypatingiems pavedimams.
* [[1958]] m. – [[Raimundas Kelevišius]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Utenos rajono savivaldybė|Utenos rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas.
* [[1959]] m. – [[Danguolė Brogienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkė tekstilininkė.
* [[1960]] m. – [[Remigijus Aleksandras Viniarskas]], [[energetika]]s, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Druskininkų savivaldybė|Druskininkų]] politinis bei visuomenės veikėjas.
* [[1961]] m. – [[Danutė Lotiukienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[pedagogė]], [[Šiaulių rajono savivaldybė|Šiaulių raj]]. visuomenės veikėja.
* [[1962]] m. – [[Audrius Jurgelevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Elektrėnų savivaldybė|Elektrėnų]] profsąjungų, politinis bei visuomenės veikėjas.
* [[1965]] m. – [[Audrius Matonis]], žurnalistas, [[2000]]–[[2008]] m. naujienų agentūros [[BNS]] Politikos skyriaus vyriausiasis redaktorius, politikos apžvalgininkas. Nuo [[2008]] m. balandžio – [[Lietuvos nacionalinė televizija|Lietuvos televizijos]] naujienų tarnybos vadovas.
* [[1966]] m. – [[Almantas Jakimavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Alytaus rajono savivaldybė|Alytaus rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas.
* [[1970]] m. – [[Rolandas Bražinskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Klaipėdos miesto savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas.
* [[1974]] m. – [[Gabrielė Odinis]], [[Lietuva|lietuvių]] kilmės [[aktorius|aktorė]] [[Vokietija|Vokietijoje]].

=== Mirtys ===
* [[1794]] m. – [[Simonas Kosakovskis|Simonas Martynas Kosakovskis]], [[kosakovskiai|Kosakovskių]] palikuonis, paskutinis [[Lietuvos didysis etmonas]], [[Baro konfederacija|konfederatas]] (g. [[1741]] m.).
* [[1845]] m. – [[Ferdinandas Tiškevičius Logoiskis]], [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] [[bajorai|bajoras]], didikas, [[Lelija (herbas)|Lelijos]] herbo [[Grafas (titulas)|grafas]] (g. [[1786]] m.).
* [[1939]] m. – [[Juozas Blažys (1890)|Juozas Blažys]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytojas psichiatras, neuropatologas (g. [[1890]] m.).
* [[1975]] m. – [[Juozas Petrulis (1904)|Juozas Petrulis]], [[Lietuva|Lietuvos]] kultūros istorikas, kraštotyrininkas, muziejininkas, restauratorius (g. [[1904]] m.).
* [[1986]] m. – [[Vincas Babilius (1903)|Vincas Babilius]], [[Lietuva|lietuvių]] inžinierius, [[liejininkystė]]s specialistas, technikos mokslų kandidatas (g. [[1903]] m.).
* [[1991]] m. – [[Ričardas Darškus]], [[Lietuva|Lietuvos]] keliautojas, sporto organizatorius, inžinierius hidrotechnikas, fotografas (g. [[1927]] m.).
* [[1999]] m. – [[Liucija Rutkauskaitė]], aktorė (g. [[1907]] m.).
* [[2001]] m. – [[Antanas Bunga]], lietuvių kunigas, prelatas, lietuvių katalikų sielovados [[Vokietija|Vokietijoje]] vadovas (g. [[1919]] m.).
* [[2003]] m. – [[Jonas Viktoras Kalvanas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[liuteronai|evangelikų liuteronų]] bažnyčios [[vyskupas]] (g. [[1948]] m.).
* [[2011]] m. – [[Vytautas Beiga]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[architektas]] [[baldai|baldininkas]] (g. [[1928]] m.).
* [[2020]] m. – [[Vytautas Barkauskas (1931)|Vytautas Barkauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] kompozitorius (g. [[1931]] m.).
* '''[[2022]] m.''': 
** [[Hannes Adomeit|Hanes Adomaitis]], lietuvių kilmės Vokietijos politologas ir rašytojas (g. [[1942]] m.).&lt;ref&gt;{{cite web |last1=Krause |first1=Joachim |title=Nachruf: Hannes Adomeit, PhD |url=https://www.ispk.uni-kiel.de/de |website=Institut für Sicherheitspolitik an der Universität Kiel |access-date=2022-04-28 |language=de}}&lt;/ref&gt;
** [[Regina Narušienė]], buvusi [[Pasaulio lietuvių bendruomenė]]s pirmininkė, [[JAV lietuviai|JAV lietuvių]] veikėja, [[advokatė]] (g. [[1936]] m.).&lt;ref&gt;[https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/mire-buvusi-pasaulio-lietuviu-bendruomenes-vadove-teisininke-narusiene.d?id=90073271 Mirė buvusi Pasaulio lietuvių bendruomenės vadovė, teisininkė Narušienė]. Delfi.lt. 2022-04-27. Nuoroda tikrinta 2022-04-27.&lt;/ref&gt;

== Šią dieną pasaulyje ==
=== Įvykiai ===
* [[1719]] m. – išleista [[Daniel Defoe|Danieliaus Defoe]] knyga „Robinzonas Kruzas“.
* [[1792]] m. – įvykdyta pirmoji mirties bausmė, naudojant [[giljotina|giljotiną]].
* [[1898]] m. – [[JAV]] paskelbė karą [[Ispanija]]i, pradėdami [[Amerikos-Ispanijos karas|Amerikos-Ispanijos karą]].
* [[1953]] m. – [[James Watson|Dž. Vatsonas]] ir [[Francis Harry Compton Crick|F. Krikas]] žurnale „[[Nature]]“ paskelbė apie jų atrastą [[DNR]] struktūrą.
* [[1859]] m. – pradėti [[Sueco kanalas|Sueco kanalo]] kasimo darbai.
* [[1974]] m. – [[Gvazdikų revoliucija]] nuvertė diktatūrą [[Portugalija|Portugalijoje]].

=== Gimimo dienos ===
* [[1214]] m. – [[Liudvikas IX Šventasis]], [[Prancūzijos karalius]], nuo [[1226]] m. (valdyti pradėjo [[1236]] m.) (m. [[1270]] m.).
* [[1228]] m. – [[Imperatorius Konradas IV|Konradas IV]], [[1237]]–[[1254]] m. [[Vokietijos karalius]] (m. [[1254]] m.).
* [[1599]] m. – [[Oliver Cromwell|Oliveris Kromvelis]], britų politikas ir [[Anglija|Anglijos]] vadovas (kartais laikomas [[diktatorius|diktatoriumi]]) (m. [[1658]] m.).
* [[1874]] m. – [[Guglielmo Marconi|Džuljelmas Markonis]], italų fizikas, labiausiai žinomas kaip [[radijas|radijo]] išradėjas. [[1909]] m. gavo [[Nobelio fizikos premija|Nobelio fizikos premiją]] (m. [[1937]] m.).
* [[1895]] m. – [[Stanley Rous|Sir Stanley Ford Rous]], anglų futbolo teisėjas, bei [[Administravimas|administratorius]] (m. [[1986]] m.).
* [[1900]] m. – [[Wolfgang Ernst Pauli|Volfgangas Ernstas Paulis]], [[Austrija|austrų]] fizikas teoretikas, geriausiai žinomas už darbus apie [[sukinys|sukinio]] teoriją ir [[Paulio draudimo principas|draudimo principą]], kuris palaiko medžiagos struktūrą (m. [[1958]] m.).
* [[1903]] m. – [[Andrejus Nikolajevičius Kolmogorovas]], rusų matematikas&lt;ref&gt;[http://homepages.cwi.nl/~paulv/KOLMOGOROV.BIOGRAPHY.html Andrejus Nikolajevičius Kolmogorovas. Biografija.]&lt;/ref&gt; (m. [[1987]] m.).
* [[1909]] m. – [[Ludwig Martin|Markus Ludwig Martin]], vokiečių [[teisininkas]], Vokietijos federalinis [[generalinis prokuroras]] (m. [[2010]] m.).
* [[1917]] m. – [[Ella Fitzgerald|Ella Jane Fitzgerald]], viena įtakingiausių [[XX a.]] džiazo muzikos vokalisčių (m. [[1996]] m.).
* [[1923]] m. – [[Albert King|Albertas Kingas]], [[JAV]] [[bliuzas|bliuzo]] gitaristas ir dainininkas (m. [[1992]] m.).
* [[1927]] m. – [[Albert Uderzo]], prancūzų komiksų dailininkas žinomas dėl savo sukurtų [[Asteriksas|Asterikso]] serijų (m. [[2020]] m.).
* [[1938]] m. – [[James Harris Simons]], [[JAV]] [[kriptoanalizė|kriptoanalitikas]], [[fizikas]], [[mokslininkas]], [[investuotojas]], fondų valdytojas, [[milijonierius|multimilijonierius]] ir [[filantropas]] (m. [[2024]] m.).
* [[1940]] m. – [[Al Pačino|Alfredas Džeimsas Pačino]], [[JAV|amerikiečių]] aktorius, išgarsėjęs vaidmeniu [[Fransisas Fordas Kopola|F. F. Kopolos]] ''[[Krikštatėvis (filmas)|Krikštatėvyje]]'' ir jo tęsiniuose. Jame atliko vieną iš pagrindinių vaidmenų – buvo Korleonų šeimos donas.
* '''[[1946]] m.''':
** [[Talia Shire]], tikras vardas Talia Rose Coppola, amerikiečių aktorė. Suvaidino populiariaus filmo [[Rocky|„Rocky“]] I–V dalyse Rocky (aktorius [[Sylvester Stallone]]) žmoną Adrianą.
** [[Vladimiras Žirinovskis]], [[Rusija|Rusijos]] politikas, [[nacionalizmas|nacionalistas]], [[populistas]] ir [[Rusijos liberaldemokratų partija|Rusijos liberaldemokratų partijos]] įkūrėjas bei lyderis, [[Rusijos Federacijos Valstybės Dūma|Dūmos]] narys (m. [[2022]] m.).
* [[1951]] m. – [[Hermanis Margeris Majevskis]], [[latviai|latvių]] poetas, vertėjas, eseistas (m. [[2001]] m.).
* [[1952]] m. – [[Vladislavas Tretiakas|Vladislavas Aleksandrovičius Tretiakas]], [[Rusija|Rusijos]] [[ledo ritulys|ledo ritulininkas]], žaidęs vartininko pozicijoje. 15 metų pradėjo treniruotis su CSKA klubu, o 17 m. pakviestas į pagrindinę komandą.
* [[1963]] m. – [[David Moyes|David William Moyes]], futbolininkas. Nuo 2002 m. treniruoja [[Everton FC]].
* [[1970]] m. – [[Jason Lee|Jason Michael Lee]], amerikiečių aktorius, buvęs profesionalus riedlentininkas.
* '''[[1976]] m.''':
** [[Gilberto da Silva Melo]], futbolininkas, [[Brazilijos vyrų futbolo rinktinė|Brazilijos rinktinės]] ir [[Cruzeiro]] klubo gynėjas.
** [[Tim Duncan|Timothy „Tim“ Duncan]], JAV krepšininkas, rungtyniaujantis [[NBA]] komandoje [[San Antonio Spurs|San Antonio „Spurs“]].
* [[1981]] m. – [[Felipe Massa|Felipė Masa]], brazilų [[F1|Formulės 1]] lenktynininkas lenktyniaujantis [[Scuderia Ferrari|Ferrari]] komandoje.
* [[1983]] m. – [[Olegas Gusevas|Olegas Anatolijevičius Gusevas]], [[Ukraina|Ukrainos]] futbolininkas, [[FK Arsenal Kiïv|Kijevo „Dinamo“]] klubo ir [[Ukrainos vyrų futbolo rinktinė|nacionalinės rinktinės]] saugas.
* [[1984]] m. – [[Andrew Hinds]], [[Barbadosas|Barbadoso]] [[lengvoji atletika|lengvaatletis]], kuris specializuojasi 100 m ir 200 m [[sprintas|sprinto]] bėgime. Šalies [[olimpinės žaidynės|olimpinės]] rinktinės narys.
* [[1988]] m. – [[Mamadou Bah]], futbolininkas, [[Gvinėjos vyrų futbolo rinktinė|Gvinėjos rinktinės]] ir [[RC Strasbourg]] klubo [[saugas]].

=== Mirtys ===
* [[480]] m. – [[Julijus Neposas]], [[Vakarų Romos imperija|Vakarų Romos imperijos]] imperatorius ([[474]] m. – [[475]] m.) (g. [[430]] m.).
* [[1077]] m. – [[Geza I]], [[1074]]–[[1077]] m. [[Vengrijos karalius]] (g. [[1044]] m.).
* [[1295]] m. – [[Sančas IV (Kastilija)|Sančas IV]], [[Kastilijos karaliai|Kastilijos karalius]], valdė nuo [[1284]] m. [[balandžio 4]] d. iki mirties. [[Leono karaliai|Leono karalius]], valdė nuo [[1284]] m. [[balandžio 4]] d. iki mirties. [[Galisijos karaliai|Galisijos karalius]], valdė nuo [[1284]] m. [[balandžio 4]] d. iki mirties (g. [[1258]] m.).
* [[1595]] m. – [[Torquato Tasso|Torkvatas Tasas]], italų poetas, žinomas dėl savo 1581 m. poemos ''Gerusalemme liberata'' („[[Išlaisvintoji Jeruzalė]]“) (g. [[1544]] m.).
* [[1744]] m. – [[Anders Celsius|Andersas Celsijus]], švedų [[astronomas]] (g. [[1701]] m.).
* [[1843]] m. – [[Eduard August Feuerbach]], vokiečių teisininkas, [[privatinė teisė|privatinės teisės]] tyrinėtojas, teisės istorikas, [[germanų teisė]]s žinovas (g. [[1803]] m.).
* [[1940]] m. – [[Vilhelmas Derpfeldas]], [[Vokietija|vokiečių]] archeologas (g. [[1853]] m.).
* [[1960]] m. – [[Amanula]], Afganistano emyras ir pirmasis karalius (g. [[1892]] m.).&lt;ref&gt;[https://www.britannica.com/biography/Amanullah-Khan enciklopedija Britannica]&lt;/ref&gt;
* [[1957]] m. – [[Abdula bin Jasimas al Tanis]], [[Šeichas]], [[Kataras|Kataro]] [[Kataro emyras|valdovas]] arba [[hakim]]as nuo [[1913]] m. iki [[1949]] m., pakeitęs savo tėvą, šeichą [[Jasimas bin Muhamadas al Tanis|Jasimą bin Muhamadą al Tanį]] (g. [[1880]] m.).
* [[1978]] m. – [[Zenta Maurinia]], [[latviai|latvių]] rašytoja, eseistė (g. [[1897]] m.).
* [[2007]] m. – [[Barbara Blida]], Lenkijos politikė ir verslininkė.
* [[2026]] m. – [[Andrzej Olechowski|Andžejus Olechovskis]], [[Dešinė (politikoje)|dešiniosios]] pakraipos [[Lenkija|lenkų]] politikas (g. [[1947]] m.).&lt;ref&gt;{{cite news|url=https://tvpworld.com/92910565/polish-ex-minister-civic-platform-co-founder-andrzej-olechowski-dies-at-78|title=Ex-minister Andrzej Olechowski, who helped steer Poland toward West, dies at 78|first=Franciszek Józef|last=Beszłej|date=2026-04-25|website=TVP|accessdate=2026-04-26|language=en}}&lt;/ref&gt;

== Šaltiniai ==
{{ref}}

== Nuorodos ==
{{Commonscat|25 April}}
* [https://jp.lt/balandzio-25-oji-lietuvoje-ir-pasaulyje-811/ Balandžio 25-oji Lietuvoje ir pasaulyje] (Jp.lt)

[[Kategorija:Balandis|#25]]
[[Kategorija:Dienos]]</text>
      <sha1>tndxr3krw8c6m34uq3z0g88h8u0vk8z</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Balandžio 26</title>
    <ns>0</ns>
    <id>2066</id>
    <revision>
      <id>7820028</id>
      <parentid>7540735</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T04:25:07Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>CD</username>
        <id>677</id>
      </contributor>
      <origin>7820028</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="14222" sha1="ryhczoonfhbp7v6v1ivouqx070jo7hp" xml:space="preserve">{{BalandžioKalendorius}}
'''Balandžio 26 diena''' – 116-oji metų diena pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]] ([[keliamieji metai|keliamaisiais]] metais – 117-oji). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 249 dienos.

== Informacija ==
=== Šventės ===
* Geologų diena
* Pasaulinė [[gyvybė]]s diena
* Pasaulinė intelektinės nuosavybės diena
* Pasaulinė [[miestų partnerystė|susigiminiavusių miestų]] diena
* Tarptautinė [[Černobylio avarija|Černobylio avarijos]] aukų atminimo diena
* ''[[Camera obscura]]'' fotografijos diena

=== Vardadieniai ===
* Dargailė – Gailenis – Klaudijus – Vilūnė &lt;ref&gt;[https://day.lt/diena/2026.04.26 Balandžio 26] (Day.lt)&lt;/ref&gt;
* Klaudija

== Šią dieną Lietuvoje ==
=== Įvykiai ===
* [[1925]] m. – [[Kaunas|Kaune]] įsteigta [[Vilniui vaduoti sąjunga]].
* [[1990]] m. — protestuodamas prieš sovietų vykdytą Lietuvos ekonominę blokadą, Maskvoje susidegino [[Stanislovas Žemaitis]].

=== Gimimo dienos ===
* [[1696]] m. – [[Mykolas Frederikas Čartoriskis]], [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] [[bajorai|bajoras]] didikas, [[kunigaikštis]], [[ATR|Abiejų Tautų Respublikos]] valstybės ir karinis veikėjas.&lt;ref&gt; [[Lietuviškoji tarybinė enciklopedija]], 2 t. 457 psl. &lt;/ref&gt; (m. [[1775]] m.).
* [[1887]] m. – [[Mikas Posingis]], gamtininkas mėgėjas, vienas pirmųjų [[paukščių žiedavimas|paukščių žieduotųjų]] [[Lietuva|Lietuvoje]] (m. [[1951]] m.).
* [[1891]] m. – [[Klaudijus Dušauskas-Duž]], [[Lietuva|Lietuvos]] statybos inžinierius, architektas, politikas (m. [[1959]] m.).
* '''[[1894]] m.''':
** [[Kārlis Reisons|Karolis Reisonas]], [[latviai|latvių]] kilmės [[Lietuva|Lietuvos]] architektas (m. [[1981]] m.);
** [[Zigmas Gaidamavičius (1894)|Zigmas Gaidamavičius]], lietuvių poetas.
* [[1899]] m. – [[Pranas Skardžius]], kalbininkas, lituanistas.
* [[1906]] m. – [[Kazys Laucius]], [[Lietuva|Lietuvos]] teisininkas, fotografas, publicistas, skautų veikėjas (m. [[1942]] m.).
* [[1908]] m. – [[Bronius Bieliukas]], [[Lietuva|lietuvių]] teisininkas, visuomenės veikėjas (m. [[1992]] m.).
* [[1912]] m. – [[Stasys Čaikauskas]], aktorius, pedagogas (m. [[1988]] m.).
* [[1915]] m. – [[Albertas Čelna]], smuikininkas ir chorvedys.
* '''[[1926]] m.''':
** [[Mečislovas Jučas]], istorikas, habilituotas istorijos mokslų daktaras.
** [[Vytautas Černius]], [[Lietuva|Lietuvos]] edukologas, psichologas, filosofijos daktaras.
* [[1930]] m. – [[Vytautas Vilkončius]], pedagogas ir choro dirigentas (m. [[1962]] m.).
* '''[[1936]] m.''':
** [[Antanas Strigūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Pasvalio rajono savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas (m. [[2021]] m.).&lt;ref&gt;[https://www.vrk.lt/statiniai/puslapiai/rinkimai/440_lt/Kandidatai/Kandidatas71884/Kandidato71884Anketa.html 2015 m. kovo 1 d. savivaldybių tarybų rinkimai]. vrk.lt. Nuoroda tikrinta 2023-11-28.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[https://www.joniskelis.lt/2021/09/mire-antanas-strigunas/ Mirė Antanas Strigūnas]. joniskelis.lt. 2021-09-23. Nuoroda tikrinta 2023-11-28.&lt;/ref&gt;
** [[Eugenijus Petrovas]], inžinierius, politikas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras (m. [[2023]] m.).
* [[1937]] m. – [[Bronius Irenijus Rožinskas]], gydytojas radiologas, biomedicinos mokslų daktaras
* [[1938]] m. – [[Rita Baltušytė]], Lietuvos ir [[Australija|Australijos]] žurnalistė.
* [[1942]] m. – [[Edvardas Karečka]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas.
* [[1943]] m. – [[Aloyzas Gudonis]], [[Lietuva|Lietuvos]] maisto technologijos inžinierius, technologijos mokslų daktaras.
* [[1945]] m. – [[Leonas Grinius]], [[Lietuva|Lietuvos]] biochemikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
* [[1946]] m. – [[Vidmantas Brazys]], zooinžinierius, savivaldybininkas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Marijampolės savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas.
* [[1949]] m. – [[Petras Velykis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Joniškio rajono savivaldybė|Joniškio rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas.
* [[1953]] m. – [[Vytautas Barkauskas (1953)|Vytautas Barkauskas]], [[teisininkas]], [[prokuroras]].
* '''[[1955]] m.''':
** [[Antanas Bezaras]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Šiaulių rajono savivaldybė|Šiaulių rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas.
** [[Edmundas Kučinskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Klaipėdos miesto savivaldybė]]s kultūros, politinis bei visuomenės veikėjas, vienas garsiausių Lietuvos pop dainininkų.
* [[1957]] m. – [[Algirdas Mikutis]], [[Lietuva|Lietuvos]] lėlių teatro režisierius, dailininkas juvelyras.
* [[1958]] m. – [[Genrik Kolendo]], inžinierius mechanikas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Šalčininkų rajono savivaldybė|Šalčininkų rajono]] žemės ūkio, visuomenės bei politinis veikėjas.
* [[1961]] m. – [[Gediminas Storpirštis]], Lietuvos teatro ir kino aktorius, teatro pedagogas, dainuojamosios poezijos koncertų organizatorius, dainų autorius ir atlikėjas.
* [[1975]] m. – [[Vadimas Petrenka]], [[Lietuva|Lietuvos]] futbolininkas.
* [[1979]] m. – [[Vilius Gabšys]], Lietuvos [[krepšininkas]].
* '''[[1988]] m.''':
** [[Deividas Gailius]]-Daunys, [[krepšinis|krepšinio]] žaidėjas iš Lietuvos.

=== Mirtys ===
* [[1571]] m. – [[Petras Roizijus]], [[Lietuva|Lietuvos]] kunigas, poetas, teisinių veikalų autorius (g. [[1505]] m.).
* [[1835]] m. – [[Angelas Daugirdas]], [[teologas]] ir [[filosofas]], [[VU|Vilniaus universiteto]] [[profesorius]], Varšuvos Mokslo bičiulių draugijos narys-korespondentas (g. [[1776]] m.).
* [[1883]] m. – [[Napoleonas Orda]], [[XIX amžius|XIX a.]] dailininkas, gyvenęs ir kūręs [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] vakarų gubernijose (g. [[1807]] m.).
* [[1952]] m. – [[Jonas Juozas Burba]], [[Lietuva|Lietuvos]] grafikas (g. [[1907]] m.).
* [[1955]] m. – [[Vytautas Mošinskis]], inžinierius [[energetika]]s, metalų technologijos profesorius (g. [[1876]] m.).
* [[1979]] m. – [[Ričardas Mironas]], [[Lietuva|Lietuvos]] kalbininkas, vertėjas, filologijos mokslų daktaras, jaunystėje – [[boksas|boksininkas]] (g. [[1908]] m.).
* [[1987]] m. – [[Marija Aukštaitė]], (tikr. [[Kotryna Radkevičiūtė-Navikevičienė]]) prozininkė, poetė&lt;ref&gt;[http://www.lle.lt/FMPro?-db=lle2004.fp5&amp;-format=detail.htm&amp;-lay=straipsnis&amp;-op=eq&amp;a=a&amp;-max=2147483647&amp;-recid=40194&amp;-find= Marija Aukštaitė]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. sausio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}.&lt;/ref&gt; (g. [[1896]] m.).
* [[1989]] m. – [[Paulius Kiuberis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ekonomistas, ekonomikos mokslų kandidatas (g. [[1920]] m.).
* [[1990]] m. – [[Juozas Baršauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[architektas]], kraštotyrininkas, [[architektūra|architektūros]] mokslų daktaras (g. [[1912]] m.).
* [[1998]] m. – [[Mečislovas Kymantas]], pedagogas, dainininkas (tenoras), chorvedys (g. [[1920]] m.).
* [[2000]] m. – [[Jonas Laškovas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ekonomistas, statistikas, socialinių mokslų daktaras (g. [[1930]] m.).
* [[2003]] m. – [[Juozas Prunskis]], katalikų dvasininkas, kunigas, prelatas (nuo [[1987]] m.), žurnalistas, kanonistas (g. [[1907]] m.).
* [[2004]] m. – [[Henrikas Šablevičius]], lietuvių kino režisierius, [[Dokumentinis kinas|dokumentinio kino]] kūrėjas (g. [[1930]] m.).
* '''[[2022]] m.''': 
** [[Vytautas Česnulis]], [[Lietuva|Lietuvos]] žurnalistas, redaktorius, istorikas (g. [[1936]] m.).&lt;ref&gt;[http://www.lzs.lt/lt/naujienos/tylos_minute/mire_zinomas_zurnalistas_krastotyrininkas_vytautas_valentinas_cesnulis.html Mirė žinomas žurnalistas, kraštotyrininkas Vytautas Valentinas Česnulis]. lzs.lt. 2022-04-26. Nuoroda tikrinta 2022-04-28.&lt;/ref&gt;
** [[Virginija Kelmelytė]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[kinas|kino]] ir [[teatras|teatro]] aktorė (g. [[1963]] m.).&lt;ref&gt;[https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/anapilin-iskeliavo-aktore-virginija-kelmelyte.d?id=90079351 Anapilin iškeliavo aktorė Virginija Kelmelytė]. Delfi.lt. 2022-04-27. Nuoroda tikrinta 2022-04-27.&lt;/ref&gt;
** [[Algimantas Mockus]], lietuvių kino operatorius ir [[režisierius]] (g. [[1931]] m.).&lt;ref&gt;[https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/mire-kino-operatorius-algimantas-mockus.d?id=90069109 Mirė kino operatorius Algimantas Mockus]. Delfi.lt. 2022-04-26. Nuoroda tikrinta 2022-04-26.&lt;/ref&gt;
* [[2024]] m. – [[Gintautas Jurgis Babonas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[fizika]]s (g. [[1941]] m.).&lt;ref&gt;[https://www.ftmc.lt/news/1740/68/In-Memoriam-Gintautas-Jurgis-Babonas In Memoriam. Gintautas Jurgis Babonas]. Fizinių ir technologijos mokslų centras. 2024-04-29. Nuoroda tikrinta 2024-04-29.&lt;/ref&gt;

== Šią dieną pasaulyje ==
=== Įvykiai ===
* [[1933]] m. – [[žydai|žydų]] tautybės mokiniai buvo išmesti iš [[Vokietija|Vokietijos]] mokyklų.
* [[1965]] m. – [[JAV]] užpatentuotos [[sauskelnės]].
* [[1986]] m. – [[Černobylio avarija]]: sprogimas [[Černobylis|Černobylio]] atominėje jėgainėje.

=== Gimimo dienos ===
* [[121]] m. – [[Markas Aurelijus|Cezaris Markas Aurelijus Antoninas Augustas]], [[Romos imperija|Romos]] imperatorius nuo [[161]] m., karvedys, filosofas, [[Stoicizmas|stoicizmo]] atstovas (m. [[180]] m.).
* [[1564]] m. – [[William Shakespeare|Viljamas Šekspyras]], anglų rašytojas, poetas ir dramaturgas (m. [[1616]] m.).
* [[1575]] m. – [[Marie de' Medici|Marija de Mediči]], antroji Prancūzijos karaliaus [[Henrikas IV Burbonas|Henriko IV]] žmona (m. [[1642]] m.).
* [[1711]] m. – [[David Hume]], [[Škotija|škotų]] [[Filosofija|filosofas]] ir [[Istorija|istorikas]] (m. [[1776]] m.).
* [[1812]] m. – [[Alfredas Krupas]], vokiečių pramonininkas, išradėjas (m. [[1887]] m.).
* [[1889]] m. – [[Ludwig Wittgenstein|Liudvikas Vitgenšteinas]], austrų filosofas, naujų logikos, matematikos filosofijos, kalbos filosofijos ir proto filosofijos, idėjų autorius, analitinės filosofijos atstovas (m. [[1951]] m.).
* [[1890]] m. – [[Nikolajus Višeslavcevas]], rusų dailininkas, grafikas (m. [[1952]] m.).
* [[1894]] m. – [[Rudolf Hess|Rudolfas Hesas]], ilgametis [[Trečiasis Reichas|nacistinės Vokietijos]] [[nacionalsocialistai|NSDAP]] lyderis (m. [[1987]] m.).
* [[1917]] m. – [[Ieoh Ming Pei]], [[Prickerio premija]] nominuotas [[JAV|amerikiečių]] [[architektas]].
* [[1929]] m. – [[Nikolajus Sliunkovas]], TSRS partinis ir valstybės veikėjas, buvęs [[TSKP CK Politbiuras|TSKP CK Politinio biuro]] narys (m. [[2022]] m.).
* [[1932]] m. – [[Michael Smith]], [[1993 m. Nobelio premijos laureatai|1993]] m. [[Nobelio chemijos premija|Nobelio chemijos premijos]] laureatas{{VVref|NobChe}} (m. [[2000]] m.).
* [[1950]] m. – [[L. Shankar|Lakšminarajananas Šankaras]], žinomas indų smuikininkas, vokalistas ir kompozitorius.
* [[1958]] m. – [[Sebastian Dette|Hans Walter Sebastian Dette]], vokiečių [[teisininkas]].
* '''[[1960]] m.''':
** [[Cezary Grabarczyk|Cezary Stanisław Grabarczyk]], [[lenkai|lenkų]] [[teisininkas]], politinis veikėjas, nuo [[2007]] m. Lenkijos infrastruktūros ministras.
** [[Martin Varsavsky]], [[verslininkas]], bendrovės [[FON]] ir to paties pavadinimo bevielio interneto dalijimosi tinklo įkūrėjas.
* [[1973]] m. – [[Lee Woon-Jae|Li Vun Džia]], [[Pietų Korėjos vyrų futbolo rinktinė|Pietų Korėjos futbolo rinktinės]] vartininkas ir kapitonas.
* '''[[1980]] m.''':
** [[Jordana Brewster]], amerikiečių aktorė&lt;ref&gt;[http://www.imdb.com/name/nm0108287/ Jordana Brewster. Informacija.]&lt;/ref&gt;.
** [[Paul London]], amerikiečių imtynininkas&lt;ref&gt;[http://www.onlineworldofwrestling.com/profiles/p/paul-london.html Paul London. Informacija.]&lt;/ref&gt;.
* [[1983]] m. – [[José María López]], [[Autosportas|autosporto]] lenktynininkas iš [[Argentina|Argentinos]].

=== Mirtys ===
* [[1827]] m. – [[János Bihari]], vengrų kompozitorius&lt;ref&gt;[http://www.mek.iif.hu/porta/szint/egyeb/lexikon/eletrajz/html/ABC00523/01782.htm János Bihari].&lt;/ref&gt; (g. [[1764]] m.).
* [[1877]] m. – [[Antonijus Koracis]], [[italai|italų]] vėlyvojo [[klasicizmas|klasicizmo]] architektas, dirbęs [[Lenkija|Lenkijoje]] bei [[Lietuva|Lietuvoje]] (g. [[1792]] m.).
* [[1910]] m. – [[Bjørnstjerne Bjørnson|Bjornstjerne Martinius Bjornson]], pirmasis [[skandinavija|skandinavų]] rašytojas, [[1903]] m. apdovanotas [[Nobelio literatūros premija]]. Norvegų tautinio himno autorius (g. [[1832]] m.).
* [[1938]] m. – [[Edmundas Huserlis]], [[Vokietija|vokiečių]] [[filosofas]], [[fenomenologija|fenomenologijos]] pradininkas (g. [[1859]] m.).
* [[1940]] m. – [[Carl Bosch]], [[1931 m. Nobelio premijos laureatai|1931]] m. [[Nobelio chemijos premija|Nobelio chemijos premijos]] laureatas{{VVref|NobChe}} (g. [[1874]] m.).
* [[1955]] m. – [[Heinrich Mohn]], vokiečių [[leidėjas]] (g. [[1885]] m.).
* [[1968]] m. – [[John Heartfield]], vokiečių menininkas, žymiausias to meto fotomontažo meistras (g. [[1891]] m.).
* [[1976]] m. – [[Andrejus Grečka]], sovietinis karinis ir partinis veikėjas (g. [[1903]] m.).
* [[1977]] m. – [[Nikolajus Murniekas]], [[latviai|latvių]] teatro aktorius, režisierius (g. [[1904]] m.).
* [[1987]] m. – [[John Ernest Silkin]], britų politikas&lt;ref&gt;[http://hansard.millbanksystems.com/people/hon-john-silkin John Ernest Silkin. Informacija.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100409055909/http://hansard.millbanksystems.com/people/hon-john-silkin |date=2010-04-09 }}&lt;/ref&gt; (g. [[1923]] m.).
* [[1988]] m. – [[Valerie Solanas|Valeri Džina Solanas]], žinoma kaip radikalios pakraipos amerikiečių [[feminizmas|feministė]] (g. [[1936]] m.).
* [[1994]] m. – [[Masutatsu Oyama]], [[karatė]] meistras, sukūręs pilno kontakto karate stiliaus pakraipą [[Kyokushinkai]] (g. [[1923]] m.).
{{DienaApacia}}

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

== Nuorodos ==
{{Commonscat|26 April}}
* [https://rinkosaikste.lt/balandio-26-oji-lietuvoje-ir-pasaulyje/ Balandžio 26-oji Lietuvoje ir pasaulyje] (Rinkosaikste.lt)

[[Kategorija:Balandis|#26]]
[[Kategorija:Dienos]]</text>
      <sha1>ryhczoonfhbp7v6v1ivouqx070jo7hp</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Rugsėjo 9</title>
    <ns>0</ns>
    <id>2199</id>
    <revision>
      <id>7819964</id>
      <parentid>7812293</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T21:39:11Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Normantas Bataitis</username>
        <id>145195</id>
      </contributor>
      <comment>/* Gimimo dienos */</comment>
      <origin>7819964</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="14946" sha1="2emxsr1e6b47br0sbsm0fo44miujauu" xml:space="preserve">&lt;!--- Šis straipsnis yra VikiProjekto Wikipedia:WikiProject_Dienos dalis (http://lt.wikipedia.org/wiki/Wikipedia:WikiProject_Dienos). Darydami rimtesnius pakeitimus, nepamirškite žvilgtelti ir/ar pakeisti projekto aprašymą, kad išliktų nuoseklumas.---&gt;{{DienaVirsus}}{{RugsėjoKalendorius}}'''Rugsėjo 9''' yra 252-a metų diena pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]] ([[keliamieji metai|keliamaisiais]] metais – 253-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 113 dienų.

== Informacija ==
* Tarptautinė grožio diena.

=== Vardadieniai ===
Arginta – Argintas – [[Darius]] – Pobiltas – Ramutė – Serapina – Sergejus – Sergijus – Sonata

== Šią dieną Lietuvoje ==
&lt;!---

=== Įvykiai ===
sablonas:
* [[mmmm]] – įvykis (jei Lietuva paliecia tik netiesiogiai – paaiskinti, kaip&quot;.
pvz:
* [[1985]] – [[Michailas Gorbačiovas]] tampa [[Tarybų Sąjunga|Tarybų Sąjungos]], kuriai tuo metu priklausė [[Lietuva]], vadovu.
---&gt;

=== Įvykiai ===

* [[1403 m.|1403]] m. - paskelbta [[Romos popiežius|Romos popiežiaus]] [[Bonifacas IX|Bonifaco IX]] [[Bonifaco IX bulė (1403)|bulė, kuria uždrausti kryžiaus žygiai į Lietuvą]], oficiali kryžiaus karų pabaiga.

=== Gimimo dienos ===
* [[1877]] m. – [[Marija Žmuidzinavičienė]]-Putvinskaitė, gydytoja stomatologė, visuomenės ir [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] veikėja (m. [[1959]] m.).
* [[1886]] m. – [[Kazys Mažonas]], vaistininkas, [[Lietuva|Lietuvos]] visuomenės ir politinis veikėjas (m. [[1958]] m.).
* [[1891]] m. – [[Vladas Eidukevičius]], [[Lietuva|lietuvių]] tapytojas (m. [[1941]] m.).
* [[1893]] m. – [[Vincas Kanauka]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytojas chirurgas, medicinos daktaras (m. [[1968]] m.).
* [[1900]] m. – [[Juozas Jakštas]], [[Lietuva|Lietuvos]] istorikas, daktaras (m. [[1989]] m.).
* [[1905]] m. – [[Vytautas Bacevičius]], [[Lietuva|lietuvių]] kompozitorius, pianistas (m. [[1970]] m.).
* [[1907]] m. – [[Stasys Šačkus]], Lietuvos lengvaatletis, krepšininkas (m. [[1985]] m.).
* [[1910]] m. – [[Antanas Paknys]], Lietuvos aviatorius, sklandytuvų konstruktorius (m. [[1982]] m.)
* [[1911]] m. – [[Aleksandras Kernagis]], [[Lietuva|lietuvių]] aktorius, teatro režisierius, dramaturgas (m. [[1980]] m.).
* [[1919]] m. – [[Aleksandras Ferdinandas Bendoraitis]], kunigas, gydytojas epidemiologas, [[Brazilija|Brazilijos]] MA narys (m. [[1998]] m.).
* [[1925]] m. – [[Adolfas Tautavičius]], vienas žymiausių [[Lietuva|Lietuvos]] archeologų (m. [[2006]] m.).
* [[1926]] m. – [[Lionginas Ragaišis]], choro dirigentas ir pedagogas (m. [[1966]] m.).
* '''[[1929]] m.''':
** [[Jūratė Statkutė de Rosales]], lietuvių kilmės [[Venesuela|Venesuelos]] žurnalistė, tolimosios [[baltai|baltų]] praeities tyrinėtoja (m. [[2023]] m.).
** [[Ramutė Janavičiūtė-Kantoravičienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] baleto artistė, pedagogė (m. [[2013]] m.).
* [[1930]] m. – [[Vytautas Germanas]], lietuvių kilmės [[JAV]] [[architektas]].
* [[1932]] m. – [[Vytautas Jurgis Bubnys]], [[Lietuva|Lietuvos]] rašytojas, prozininkas, dramaturgas, eseistas, politinis bei visuomenės veikėjas (m. [[2021]] m.).
* 1934 m. – Leopoldas Mykolas Digrys, žymiausias Lietuvos vargonininkas, pianistas, vargonų muzikos Lietuvoje atkūrimo pradininkas, pedagogas, profesorius. Mirė 2025 m.  
* [[1938]] m. – [[Jonas Malakauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Zarasų rajonas|Zarasų rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas.
* [[1940]] m. – [[Gražutė Čepaitė-Ragauskienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkė keramikė.
* [[1941]] m. – [[Raimondas Juozas Trušys]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkas tapytojas.
* [[1946]] m. – [[Romualdas Ginevičius]], inžinierius – ekonomistas, [[VGTU|Vilniaus Gedimino technikos universiteto]] rektorius.
* '''[[1948]] m.''':
** [[Gediminas Rudžionis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Vilniaus miesto savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas.
** [[Janina Drevinskienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Rietavo savivaldybė]]s politinė bei visuomenės veikėja.
** [[Virgilijus Jaugelis]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[kunigas]], pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui, tikinčiųjų teisių sąjūdžio dalyvis (m. [[1980]] m.).
* '''[[1951]] m.''':
** [[Algimantas Damijonaitis]], pedagogas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Šakių rajono savivaldybė|Šakių rajono]] visuomenės bei politinis veikėjas.
** [[Danguolė Tamulytė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Neringos savivaldybė]]s politinė bei visuomenės veikėja.
* '''[[1954]] m.''':
** [[Aldona Balutienė]], gydytoja, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Jonavos rajono savivaldybė|Jonavos rajono]] politinė bei visuomenės veikėja.
** [[Virginija Krasnickienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kalvarijos savivaldybė|Kalvarijos]] politinė bei visuomenės veikėja.
* [[1955]] m. – [[Silva Povilaitytė|Silva (Silvija) Genovaitė Povilaitytė]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[teatras|teatro]] aktorė, režisierė, renginių vedėja, skaitovė, poetė, pedagogė.
* [[1959]] m. – [[Valentinas Bubulis]], [[pedagogas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Utenos rajono savivaldybė|Utenos rajono]] sporto, politinis bei visuomenės veikėjas.
* '''[[1960]] m.''':
** [[Algimantas Birbilas]], žurnalistas, visuomenininkas, lietuviškų stalo žaidimų (lietuviškų šachmatų ir šaškių) kūrėjas, politikas, [[TS-LKD]] Tautininkų frakcijos vicepirmininkas.
** [[Rimvydas Leipus]], [[Lietuva|Lietuvos]] kino operatorius, režisierius.
* '''[[1963]] m.''':
** [[Alma Lengvenienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Rietavo savivaldybė]]s politinė bei visuomenės veikėja.
** [[Rolandas Žakas]], vadybininkas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Alytaus miesto savivaldybė|Alytaus miesto]] politinis bei visuomenės veikėjas.
* [[1964]] m. – [[Dalia Jurgaitienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Mažeikių rajono savivaldybė|Mažeikių rajono]] politinė bei visuomenės veikėja.
* [[1966]] m. – [[Vilma Martinkaitienė]], inžinierė, [[Lietuva|Lietuvos]] politinė bei visuomenės veikėja.
* [[1967]] m. – [[Rimas Sujeta]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kalvarijos savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas.
* [[1969]] m. – [[Dainius Petkus]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Klaipėdos rajono savivaldybė|Klaipėdos rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas.
* [[1984]] m. – [[Antanas Kavaliauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] krepšininkas.
* [[1989]] m. – [[Eivinas Zagurskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] futbolininkas. Žaidžia saugo pozicijoje.

=== Mirtys ===
* [[1934]] m. – [[Juozas Naujalis]], vargonininkas, kompozitorius, pedagogas ir choro dirigentas (g. [[1869]] m.).
* [[1940]] m. – [[Janina Pliaterienė]], kilusi iš garsios [[Pliateriai|Pliaterių]] giminės (g. [[1890]] m.).
* [[1944]] m. – [[Antanas Martusevičius (1863)|Antanas Martusevičius]], [[Rusija|Rusijos]], [[Latvija|Latvijos]] ir [[Lietuva|Lietuvos]] karinis veikėjas, [[generolas leitenantas]] (g. [[1863]] m.).
* [[1945]] m. – [[Pranas Liatukas]], [[Lietuva|Lietuvos]] visuomenės ir karinis veikėjas, [[generolas leitenantas]] (g. [[1876]] m.).
* [[1946]] m. – [[Jonas Vanagaitis]], [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] politinis ir visuomenės veikėjas, laikraštininkas, lietuvybės skleidėjas.&lt;ref&gt;[[Lietuvių enciklopedija]]. Bostonas, [[1965]], t. 33, p. 85.&lt;/ref&gt; (g. [[1869]] m.).
* [[1949]] m. – [[Aleksandras Milaševičius-Ruonis|Aleksandras Milaševičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] ginkluoto pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas, [[Vakarų Lietuvos sritis|Vakarų Lietuvos srities]] vadas (g. [[1906]] m.).
* [[1966]] m. – [[Stasys Būdavas|Stasys (Stasius) Būdavas]], prozininkas, poetas, [[kunigas]] (g. [[1908]] m.).
* [[1990]] m. – [[Rimantas Antanas Stankevičius]], [[lakūnas]] bandytojas, vienintelis lietuvis-kosmonautas (g. [[1944]] m.).
* [[1992]] m. – [[Juozas Žlabys Žengė]], poetas, prozininkas&lt;ref&gt;[http://www.lle.lt/FMPro?-db=lle2004.fp5&amp;-format=detail.htm&amp;-lay=straipsnis&amp;-op=eq&amp;ID=2645&amp;-find= Juozas Žlabys Žengė. Trumpa biografija.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070918220434/http://www.lle.lt/FMPro?-db=lle2004.fp5&amp;-format=detail.htm&amp;-lay=straipsnis&amp;-op=eq&amp;ID=2645&amp;-find= |date=2007-09-18 }}&lt;/ref&gt; (g. [[1899]] m.).
* [[1995]] m. – [[Teofilija Dragūnaitė-Vaičiūnienė]], aktorė (g. [[1899]] m.).
* [[1999]] m. – [[Valteris Kristupas Banaitis]], vargonininkas, chorvedys, publicistas, kompozitorius, visuomenininkas.&lt;ref&gt;{{VLE|II|592|[[Vaclovas Bagdonavičius, Algirdas Žemaitaitis]]|Valteris Kristupas Banaitis}}&lt;/ref&gt; (g. [[1918]] m.).
* [[2003]] m. – [[Osvaldas Kažemėkas|Jonas Osvaldas Kažemėkas]], [[Lietuva|Lietuvos]] agronomas selekcininkas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (g. [[1934]] m.).
* [[2005]] m. – [[Juozas Burneikis]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius hidrotechnikas, [[Lietuvos mokslų akademija|Lietuvos mokslų akademijos]] narys korespondentas, habilituotas fizinių mokslų daktaras (g. [[1931]] m.).
* [[2014]] m. – [[Antanas Klibavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] miestotvarkos inžinierius (g. [[1944]] m.).

== Šią dieną pasaulyje ==

=== Įvykiai ===
* [[1850]] – [[Kalifornija]] oficialiai paskelbta 31-ąja [[JAV]] valstija;
* [[1892]] – [[Edward Barnard]] atrado [[Jupiteris (planeta)|Jupiterio]] palydovą [[Amaltėja (palydovas)|Amaltėją]];
* [[1945]] – baigėsi [[Antrasis Kinijos - Japonijos karas]];
* [[1975]] – [[NASA]] paleido tarpplanetinį zondą Viking2;
* [[2004]] – [[ambasados sprogdinimas Džakartoje]].

=== Gimimo dienos ===
* [[1828]] m. – [[Levas Tolstojus|Levas Nikolajevičius Tolstojus]], rusų rašytojas ir publicistas. Žymiausi kūriniai: „[[Karas ir taika]]“ bei „[[Ana Karenina]]“ (m. [[1910]] m.).
* [[1843]] m. – [[Oscar Montelius|Oskaras Montelijus]], [[Švedija|Švedijos]] [[archeologas]], kultūros istorikas, vienas mokslinės archeologijos pradininkų (m. [[1921]] m.).
* [[1855]] m. – [[Houston Stewart Chamberlain|Hiustonas Stiuartas Čemberlenas]], kultūros istorikas, [[Rasė|rasių]] teorijos kūrėjas (m. [[1927]] m.).
* [[1890]] m. – [[Harland David Sanders]], amerikiečių verslininkas (m. [[1980]] m.).
* [[1918]] m. – [[Oscar Luigi Scalfaro|Oskaras Luidžis Skalfaras]], 9-asis [[Italijos prezidentas]], prezidentavęs nuo [[1992]] [[gegužės 28]] iki [[1999]] [[gegužės 15]]. Poste jis pakeitė [[Francesco Cossiga]], o 1999 poste jį pakeitė [[Carlo Azeglio Ciampi]]. Taip pat jis yra buvęs Italijos švietimo ministru.
* [[1922]] m. – [[Hans Georg Dehmelt|Hansas Georgas Demeltas]], [[JAV]] [[fizika]]s, [[Nobelio fizikos premija|Nobelio fizikos premijos]] laureatas.
* [[1923]] m. – [[Daniel Carleton Gajdusek]], [[1976 m. Nobelio premijos laureatai|1976]] m. [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas{{VVref|NobMed}} (m. [[2008]] m.).
* [[1947]] m. – [[Andrzej Olechowski|Andžejus Olechovskis]], [[Dešinė (politikoje)|dešiniosios]] pakraipos [[Lenkija|lenkų]] politikas (m. [[2026]] m.).
* [[1951]] m. – [[Ramón Puerta|Ramonas Puerta]], [[Argentina|Argentinos]] politikas. Nušalinus ekonominę krizę sukėlusį prezidentą [[Fernando de la Rúa]], paskirtas laikinuoju prezidentu ([[2001]] m. [[gruodžio 21]] – [[gruodžio 22|22]] d.), kadangi buvo Senato prezidentu, o viceprezidento tuo metu nebuvo.
* [[1960]] m. – [[Hugh Grant]], vienas iš labiausiai pasaulyje žinomų [[JK|Didžiosios Britanijos]] aktorių.
* [[1966]] m. – [[Adam Sandler]], JAV aktorius, komediantas.
* [[1970]] m. – [[Natalia Streignard|Natalia Martínez Streignard]], [[Venesuela|Venesuelos]] aktorė.
* '''[[1976]] m.''':
** [[Emma de Caunes|Ema de Kon]], prancūzų kino aktorė, suvaidinusi pagrindinį moters vaidmenį filme „[[Pono Byno atostogos]]“ ([[2007]] m.).
** [[Hanno Möttölä]], vienas geriausių [[Suomija|Suomijos]] krepšininkų.
* [[1980]] m. – [[Teemu Rannikko]], [[Suomija|Suomijos]] krepšininkas.
* [[1982]] m. – [[Szilvia Péter Szabó|Silvija Peter Sabo]], [[Vengrija|Vengrijos]] dainininkė, moderniojo [[folkloras|folkloro]] grupės [[Nox]] vokalistė.
* [[1985]] m. – [[Luka Modrić|Luka Modričius]], futbolininkas, [[Kroatijos vyrų futbolo rinktinė|Kroatijos rinktinės]] ir [[ Real Madrid FC]] klubo [[saugas]].
* [[1986]] m. – [[Guilherme Alcantara]], [[Brazilija|Brazilijos]] futbolininkas. [[2008]] m. pasirašė sutartį su [[FK Sūduva]]. Rungtyniauja puolėjo pozicijoje.
* [[1987]] m. – [[Ahmed Al-Muhammadi|Achmedas Al Muhamadis]], [[Egiptas|Egipto]] futbolininkas, rungtyniaujantis dešiniojo [[saugas|saugo]] padėtyje. Kairo komandos [[ENPPI Club]] žaidėjas, taip pat kviečiamas ir į Egipto rinktinę.
* [[1988]] m. – [[McKey Sullivan|Brittany „McKey“ Sullivan]], [[JAV]] modelis ir realybės šou dalyvė. Laimėjo 11 [[America's Next Top Model]] sezoną.

=== Mirtys ===
* [[1087]] m. – [[Vilhelmas I Užkariautojas]], [[Anglija|Anglijos]] karalius ir [[Normandija|Normandijos]] kunigaikštis. Vienas pačių žymiausių Anglijos valdovų, nors ir prancūziškos kilmės. Anglijos valdovu tapo po [[Heistingsas|Heistingso]] mūšio [[1066]] metais (g. [[1027]] m.).
* [[1596]] m. – [[Ona Jogailaitė]], [[LDK|Lietuvos]] didžiojo kunigaikščio ir [[Lenkija|Lenkijos]] karaliaus [[Žygimantas Augustas|Žygimanto Augusto]] sesuo, [[Steponas Batoras|Stepono Batoro]] žmona (g. [[1523]] m.).
* [[1901]] m. – [[Henri de Toulouse-Lautrec|Anri Tulūz de Lotrekas]], žymus [[XIX a.]] pabaigos [[Prancūzija|Prancūzijos]] dailininkas, vienas iš garsiausių dailės [[postimpresionizmo]] atstovų (g. [[1864]] m.).
* [[1941]] m. – [[Hans Spemann]], [[1935 m. Nobelio premijos laureatai|1935]] m. [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas{{VVref|NobMed}} (g. [[1869]] m.).
* [[1976]] m. – [[Mao Dzedunas|Mao Dzedungas]], [[Kinija|Kinijos]] politinis veikėjas, [[Kinija|Kinijos]] revoliucijos lyderis, pagrindinis [[Maoizmas|kiniškojo komunizmo]] teoretikas (g. [[1893]] m.).
* [[1985]] m. – [[Paul John Flory]], [[1974 m. Nobelio premijos laureatai|1974]] m. [[Nobelio chemijos premija|Nobelio chemijos premijos]] laureatas{{VVref|NobChe}} (g. [[1910]] m.).
* [[2001]] m. – [[Achmadas Šachas Masudas]], [[Afganistanas|afganų]] mudžahedų vadas (g. 1953 m.).&lt;ref&gt;[https://www.britannica.com/biography/Ahmad-Shah-Masoud Enciklopedija Britannica]&lt;/ref&gt;
* [[2003]] m. – [[Edward Teller|Edvardas Teleris]], vengrų-amerikiečių fizikas teoretikas, vadinamas „[[vandenilinė bomba|vandenilinės bombos]] tėvu“ (g. [[1908]] m.).

{{DienaApacia}}

== Nuorodos ==
{{Išnašos}}

{{Commons|Category:9 September|no=T}}

[[Kategorija:Rugsėjis]]</text>
      <sha1>2emxsr1e6b47br0sbsm0fo44miujauu</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819965</id>
      <parentid>7819964</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T21:39:44Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Normantas Bataitis</username>
        <id>145195</id>
      </contributor>
      <comment>/* Gimimo dienos */</comment>
      <origin>7819965</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="14770" sha1="3elgimyypv0e2smlazfgt0pdojcbz2x" xml:space="preserve">&lt;!--- Šis straipsnis yra VikiProjekto Wikipedia:WikiProject_Dienos dalis (http://lt.wikipedia.org/wiki/Wikipedia:WikiProject_Dienos). Darydami rimtesnius pakeitimus, nepamirškite žvilgtelti ir/ar pakeisti projekto aprašymą, kad išliktų nuoseklumas.---&gt;{{DienaVirsus}}{{RugsėjoKalendorius}}'''Rugsėjo 9''' yra 252-a metų diena pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]] ([[keliamieji metai|keliamaisiais]] metais – 253-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 113 dienų.

== Informacija ==
* Tarptautinė grožio diena.

=== Vardadieniai ===
Arginta – Argintas – [[Darius]] – Pobiltas – Ramutė – Serapina – Sergejus – Sergijus – Sonata

== Šią dieną Lietuvoje ==
&lt;!---

=== Įvykiai ===
sablonas:
* [[mmmm]] – įvykis (jei Lietuva paliecia tik netiesiogiai – paaiskinti, kaip&quot;.
pvz:
* [[1985]] – [[Michailas Gorbačiovas]] tampa [[Tarybų Sąjunga|Tarybų Sąjungos]], kuriai tuo metu priklausė [[Lietuva]], vadovu.
---&gt;

=== Įvykiai ===

* [[1403 m.|1403]] m. - paskelbta [[Romos popiežius|Romos popiežiaus]] [[Bonifacas IX|Bonifaco IX]] [[Bonifaco IX bulė (1403)|bulė, kuria uždrausti kryžiaus žygiai į Lietuvą]], oficiali kryžiaus karų pabaiga.

=== Gimimo dienos ===
* [[1877]] m. – [[Marija Žmuidzinavičienė]]-Putvinskaitė, gydytoja stomatologė, visuomenės ir [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] veikėja (m. [[1959]] m.).
* [[1886]] m. – [[Kazys Mažonas]], vaistininkas, [[Lietuva|Lietuvos]] visuomenės ir politinis veikėjas (m. [[1958]] m.).
* [[1891]] m. – [[Vladas Eidukevičius]], [[Lietuva|lietuvių]] tapytojas (m. [[1941]] m.).
* [[1893]] m. – [[Vincas Kanauka]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytojas chirurgas, medicinos daktaras (m. [[1968]] m.).
* [[1900]] m. – [[Juozas Jakštas]], [[Lietuva|Lietuvos]] istorikas, daktaras (m. [[1989]] m.).
* [[1905]] m. – [[Vytautas Bacevičius]], [[Lietuva|lietuvių]] kompozitorius, pianistas (m. [[1970]] m.).
* [[1907]] m. – [[Stasys Šačkus]], Lietuvos lengvaatletis, krepšininkas (m. [[1985]] m.).
* [[1910]] m. – [[Antanas Paknys]], Lietuvos aviatorius, sklandytuvų konstruktorius (m. [[1982]] m.)
* [[1911]] m. – [[Aleksandras Kernagis]], [[Lietuva|lietuvių]] aktorius, teatro režisierius, dramaturgas (m. [[1980]] m.).
* [[1919]] m. – [[Aleksandras Ferdinandas Bendoraitis]], kunigas, gydytojas epidemiologas, [[Brazilija|Brazilijos]] MA narys (m. [[1998]] m.).
* [[1925]] m. – [[Adolfas Tautavičius]], vienas žymiausių [[Lietuva|Lietuvos]] archeologų (m. [[2006]] m.).
* [[1926]] m. – [[Lionginas Ragaišis]], choro dirigentas ir pedagogas (m. [[1966]] m.).
* '''[[1929]] m.''':
** [[Jūratė Statkutė de Rosales]], lietuvių kilmės [[Venesuela|Venesuelos]] žurnalistė, tolimosios [[baltai|baltų]] praeities tyrinėtoja (m. [[2023]] m.).
** [[Ramutė Janavičiūtė-Kantoravičienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] baleto artistė, pedagogė (m. [[2013]] m.).
* [[1930]] m. – [[Vytautas Germanas]], lietuvių kilmės [[JAV]] [[architektas]].
* [[1932]] m. – [[Vytautas Jurgis Bubnys]], [[Lietuva|Lietuvos]] rašytojas, prozininkas, dramaturgas, eseistas, politinis bei visuomenės veikėjas (m. [[2021]] m.). 
* [[1938]] m. – [[Jonas Malakauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Zarasų rajonas|Zarasų rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas.
* [[1940]] m. – [[Gražutė Čepaitė-Ragauskienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkė keramikė.
* [[1941]] m. – [[Raimondas Juozas Trušys]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkas tapytojas.
* [[1946]] m. – [[Romualdas Ginevičius]], inžinierius – ekonomistas, [[VGTU|Vilniaus Gedimino technikos universiteto]] rektorius.
* '''[[1948]] m.''':
** [[Gediminas Rudžionis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Vilniaus miesto savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas.
** [[Janina Drevinskienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Rietavo savivaldybė]]s politinė bei visuomenės veikėja.
** [[Virgilijus Jaugelis]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[kunigas]], pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui, tikinčiųjų teisių sąjūdžio dalyvis (m. [[1980]] m.).
* '''[[1951]] m.''':
** [[Algimantas Damijonaitis]], pedagogas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Šakių rajono savivaldybė|Šakių rajono]] visuomenės bei politinis veikėjas.
** [[Danguolė Tamulytė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Neringos savivaldybė]]s politinė bei visuomenės veikėja.
* '''[[1954]] m.''':
** [[Aldona Balutienė]], gydytoja, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Jonavos rajono savivaldybė|Jonavos rajono]] politinė bei visuomenės veikėja.
** [[Virginija Krasnickienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kalvarijos savivaldybė|Kalvarijos]] politinė bei visuomenės veikėja.
* [[1955]] m. – [[Silva Povilaitytė|Silva (Silvija) Genovaitė Povilaitytė]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[teatras|teatro]] aktorė, režisierė, renginių vedėja, skaitovė, poetė, pedagogė.
* [[1959]] m. – [[Valentinas Bubulis]], [[pedagogas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Utenos rajono savivaldybė|Utenos rajono]] sporto, politinis bei visuomenės veikėjas.
* '''[[1960]] m.''':
** [[Algimantas Birbilas]], žurnalistas, visuomenininkas, lietuviškų stalo žaidimų (lietuviškų šachmatų ir šaškių) kūrėjas, politikas, [[TS-LKD]] Tautininkų frakcijos vicepirmininkas.
** [[Rimvydas Leipus]], [[Lietuva|Lietuvos]] kino operatorius, režisierius.
* '''[[1963]] m.''':
** [[Alma Lengvenienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Rietavo savivaldybė]]s politinė bei visuomenės veikėja.
** [[Rolandas Žakas]], vadybininkas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Alytaus miesto savivaldybė|Alytaus miesto]] politinis bei visuomenės veikėjas.
* [[1964]] m. – [[Dalia Jurgaitienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Mažeikių rajono savivaldybė|Mažeikių rajono]] politinė bei visuomenės veikėja.
* [[1966]] m. – [[Vilma Martinkaitienė]], inžinierė, [[Lietuva|Lietuvos]] politinė bei visuomenės veikėja.
* [[1967]] m. – [[Rimas Sujeta]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kalvarijos savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas.
* [[1969]] m. – [[Dainius Petkus]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Klaipėdos rajono savivaldybė|Klaipėdos rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas.
* [[1984]] m. – [[Antanas Kavaliauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] krepšininkas.
* [[1989]] m. – [[Eivinas Zagurskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] futbolininkas. Žaidžia saugo pozicijoje.

=== Mirtys ===
* [[1934]] m. – [[Juozas Naujalis]], vargonininkas, kompozitorius, pedagogas ir choro dirigentas (g. [[1869]] m.).
* [[1940]] m. – [[Janina Pliaterienė]], kilusi iš garsios [[Pliateriai|Pliaterių]] giminės (g. [[1890]] m.).
* [[1944]] m. – [[Antanas Martusevičius (1863)|Antanas Martusevičius]], [[Rusija|Rusijos]], [[Latvija|Latvijos]] ir [[Lietuva|Lietuvos]] karinis veikėjas, [[generolas leitenantas]] (g. [[1863]] m.).
* [[1945]] m. – [[Pranas Liatukas]], [[Lietuva|Lietuvos]] visuomenės ir karinis veikėjas, [[generolas leitenantas]] (g. [[1876]] m.).
* [[1946]] m. – [[Jonas Vanagaitis]], [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] politinis ir visuomenės veikėjas, laikraštininkas, lietuvybės skleidėjas.&lt;ref&gt;[[Lietuvių enciklopedija]]. Bostonas, [[1965]], t. 33, p. 85.&lt;/ref&gt; (g. [[1869]] m.).
* [[1949]] m. – [[Aleksandras Milaševičius-Ruonis|Aleksandras Milaševičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] ginkluoto pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas, [[Vakarų Lietuvos sritis|Vakarų Lietuvos srities]] vadas (g. [[1906]] m.).
* [[1966]] m. – [[Stasys Būdavas|Stasys (Stasius) Būdavas]], prozininkas, poetas, [[kunigas]] (g. [[1908]] m.).
* [[1990]] m. – [[Rimantas Antanas Stankevičius]], [[lakūnas]] bandytojas, vienintelis lietuvis-kosmonautas (g. [[1944]] m.).
* [[1992]] m. – [[Juozas Žlabys Žengė]], poetas, prozininkas&lt;ref&gt;[http://www.lle.lt/FMPro?-db=lle2004.fp5&amp;-format=detail.htm&amp;-lay=straipsnis&amp;-op=eq&amp;ID=2645&amp;-find= Juozas Žlabys Žengė. Trumpa biografija.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070918220434/http://www.lle.lt/FMPro?-db=lle2004.fp5&amp;-format=detail.htm&amp;-lay=straipsnis&amp;-op=eq&amp;ID=2645&amp;-find= |date=2007-09-18 }}&lt;/ref&gt; (g. [[1899]] m.).
* [[1995]] m. – [[Teofilija Dragūnaitė-Vaičiūnienė]], aktorė (g. [[1899]] m.).
* [[1999]] m. – [[Valteris Kristupas Banaitis]], vargonininkas, chorvedys, publicistas, kompozitorius, visuomenininkas.&lt;ref&gt;{{VLE|II|592|[[Vaclovas Bagdonavičius, Algirdas Žemaitaitis]]|Valteris Kristupas Banaitis}}&lt;/ref&gt; (g. [[1918]] m.).
* [[2003]] m. – [[Osvaldas Kažemėkas|Jonas Osvaldas Kažemėkas]], [[Lietuva|Lietuvos]] agronomas selekcininkas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (g. [[1934]] m.).
* [[2005]] m. – [[Juozas Burneikis]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius hidrotechnikas, [[Lietuvos mokslų akademija|Lietuvos mokslų akademijos]] narys korespondentas, habilituotas fizinių mokslų daktaras (g. [[1931]] m.).
* [[2014]] m. – [[Antanas Klibavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] miestotvarkos inžinierius (g. [[1944]] m.).

== Šią dieną pasaulyje ==

=== Įvykiai ===
* [[1850]] – [[Kalifornija]] oficialiai paskelbta 31-ąja [[JAV]] valstija;
* [[1892]] – [[Edward Barnard]] atrado [[Jupiteris (planeta)|Jupiterio]] palydovą [[Amaltėja (palydovas)|Amaltėją]];
* [[1945]] – baigėsi [[Antrasis Kinijos - Japonijos karas]];
* [[1975]] – [[NASA]] paleido tarpplanetinį zondą Viking2;
* [[2004]] – [[ambasados sprogdinimas Džakartoje]].

=== Gimimo dienos ===
* [[1828]] m. – [[Levas Tolstojus|Levas Nikolajevičius Tolstojus]], rusų rašytojas ir publicistas. Žymiausi kūriniai: „[[Karas ir taika]]“ bei „[[Ana Karenina]]“ (m. [[1910]] m.).
* [[1843]] m. – [[Oscar Montelius|Oskaras Montelijus]], [[Švedija|Švedijos]] [[archeologas]], kultūros istorikas, vienas mokslinės archeologijos pradininkų (m. [[1921]] m.).
* [[1855]] m. – [[Houston Stewart Chamberlain|Hiustonas Stiuartas Čemberlenas]], kultūros istorikas, [[Rasė|rasių]] teorijos kūrėjas (m. [[1927]] m.).
* [[1890]] m. – [[Harland David Sanders]], amerikiečių verslininkas (m. [[1980]] m.).
* [[1918]] m. – [[Oscar Luigi Scalfaro|Oskaras Luidžis Skalfaras]], 9-asis [[Italijos prezidentas]], prezidentavęs nuo [[1992]] [[gegužės 28]] iki [[1999]] [[gegužės 15]]. Poste jis pakeitė [[Francesco Cossiga]], o 1999 poste jį pakeitė [[Carlo Azeglio Ciampi]]. Taip pat jis yra buvęs Italijos švietimo ministru.
* [[1922]] m. – [[Hans Georg Dehmelt|Hansas Georgas Demeltas]], [[JAV]] [[fizika]]s, [[Nobelio fizikos premija|Nobelio fizikos premijos]] laureatas.
* [[1923]] m. – [[Daniel Carleton Gajdusek]], [[1976 m. Nobelio premijos laureatai|1976]] m. [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas{{VVref|NobMed}} (m. [[2008]] m.).
* [[1947]] m. – [[Andrzej Olechowski|Andžejus Olechovskis]], [[Dešinė (politikoje)|dešiniosios]] pakraipos [[Lenkija|lenkų]] politikas (m. [[2026]] m.).
* [[1951]] m. – [[Ramón Puerta|Ramonas Puerta]], [[Argentina|Argentinos]] politikas. Nušalinus ekonominę krizę sukėlusį prezidentą [[Fernando de la Rúa]], paskirtas laikinuoju prezidentu ([[2001]] m. [[gruodžio 21]] – [[gruodžio 22|22]] d.), kadangi buvo Senato prezidentu, o viceprezidento tuo metu nebuvo.
* [[1960]] m. – [[Hugh Grant]], vienas iš labiausiai pasaulyje žinomų [[JK|Didžiosios Britanijos]] aktorių.
* [[1966]] m. – [[Adam Sandler]], JAV aktorius, komediantas.
* [[1970]] m. – [[Natalia Streignard|Natalia Martínez Streignard]], [[Venesuela|Venesuelos]] aktorė.
* '''[[1976]] m.''':
** [[Emma de Caunes|Ema de Kon]], prancūzų kino aktorė, suvaidinusi pagrindinį moters vaidmenį filme „[[Pono Byno atostogos]]“ ([[2007]] m.).
** [[Hanno Möttölä]], vienas geriausių [[Suomija|Suomijos]] krepšininkų.
* [[1980]] m. – [[Teemu Rannikko]], [[Suomija|Suomijos]] krepšininkas.
* [[1982]] m. – [[Szilvia Péter Szabó|Silvija Peter Sabo]], [[Vengrija|Vengrijos]] dainininkė, moderniojo [[folkloras|folkloro]] grupės [[Nox]] vokalistė.
* [[1985]] m. – [[Luka Modrić|Luka Modričius]], futbolininkas, [[Kroatijos vyrų futbolo rinktinė|Kroatijos rinktinės]] ir [[ Real Madrid FC]] klubo [[saugas]].
* [[1986]] m. – [[Guilherme Alcantara]], [[Brazilija|Brazilijos]] futbolininkas. [[2008]] m. pasirašė sutartį su [[FK Sūduva]]. Rungtyniauja puolėjo pozicijoje.
* [[1987]] m. – [[Ahmed Al-Muhammadi|Achmedas Al Muhamadis]], [[Egiptas|Egipto]] futbolininkas, rungtyniaujantis dešiniojo [[saugas|saugo]] padėtyje. Kairo komandos [[ENPPI Club]] žaidėjas, taip pat kviečiamas ir į Egipto rinktinę.
* [[1988]] m. – [[McKey Sullivan|Brittany „McKey“ Sullivan]], [[JAV]] modelis ir realybės šou dalyvė. Laimėjo 11 [[America's Next Top Model]] sezoną.

=== Mirtys ===
* [[1087]] m. – [[Vilhelmas I Užkariautojas]], [[Anglija|Anglijos]] karalius ir [[Normandija|Normandijos]] kunigaikštis. Vienas pačių žymiausių Anglijos valdovų, nors ir prancūziškos kilmės. Anglijos valdovu tapo po [[Heistingsas|Heistingso]] mūšio [[1066]] metais (g. [[1027]] m.).
* [[1596]] m. – [[Ona Jogailaitė]], [[LDK|Lietuvos]] didžiojo kunigaikščio ir [[Lenkija|Lenkijos]] karaliaus [[Žygimantas Augustas|Žygimanto Augusto]] sesuo, [[Steponas Batoras|Stepono Batoro]] žmona (g. [[1523]] m.).
* [[1901]] m. – [[Henri de Toulouse-Lautrec|Anri Tulūz de Lotrekas]], žymus [[XIX a.]] pabaigos [[Prancūzija|Prancūzijos]] dailininkas, vienas iš garsiausių dailės [[postimpresionizmo]] atstovų (g. [[1864]] m.).
* [[1941]] m. – [[Hans Spemann]], [[1935 m. Nobelio premijos laureatai|1935]] m. [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas{{VVref|NobMed}} (g. [[1869]] m.).
* [[1976]] m. – [[Mao Dzedunas|Mao Dzedungas]], [[Kinija|Kinijos]] politinis veikėjas, [[Kinija|Kinijos]] revoliucijos lyderis, pagrindinis [[Maoizmas|kiniškojo komunizmo]] teoretikas (g. [[1893]] m.).
* [[1985]] m. – [[Paul John Flory]], [[1974 m. Nobelio premijos laureatai|1974]] m. [[Nobelio chemijos premija|Nobelio chemijos premijos]] laureatas{{VVref|NobChe}} (g. [[1910]] m.).
* [[2001]] m. – [[Achmadas Šachas Masudas]], [[Afganistanas|afganų]] mudžahedų vadas (g. 1953 m.).&lt;ref&gt;[https://www.britannica.com/biography/Ahmad-Shah-Masoud Enciklopedija Britannica]&lt;/ref&gt;
* [[2003]] m. – [[Edward Teller|Edvardas Teleris]], vengrų-amerikiečių fizikas teoretikas, vadinamas „[[vandenilinė bomba|vandenilinės bombos]] tėvu“ (g. [[1908]] m.).

{{DienaApacia}}

== Nuorodos ==
{{Išnašos}}

{{Commons|Category:9 September|no=T}}

[[Kategorija:Rugsėjis]]</text>
      <sha1>3elgimyypv0e2smlazfgt0pdojcbz2x</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Liuksemburgas</title>
    <ns>0</ns>
    <id>2603</id>
    <revision>
      <id>7820087</id>
      <parentid>7661048</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T07:11:54Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>CD</username>
        <id>677</id>
      </contributor>
      <origin>7820087</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="32276" sha1="9nqx6lt7nhxnalhmolfx4ma8988fgun" xml:space="preserve">{{otheruse|valstybę|miestą|[[Liuksemburgas (miestas)]]}}
{{ŠaliesLentelė
|pavadinimas = Liuksemburgas
|ilgas_pavadinimas = Liuksemburgo Didžioji Hercogystė
|vietinis_pavadinimas = {{smaller|{{ubl|{{lb|Groussherzogtum Lëtzebuerg}}|{{fr|Grand-Duché de Luxembourg}}|{{de|Großherzogtum Luxemburg}}}}}}
|kilm=Liuksemburgo
|žemėlapis=EU-Luxembourg.svg
|vėliava=Flag_of_Luxembourg.svg
|herbas=Greater coat of arms of the grand-duchy of Luxembourg.svg
|himnas = „[[Liuksemburgo himnas|Mūsų tėvynė]]“
|kalbos=[[liuksemburgiečių kalba|liuksemburgiečių]], [[prancūzų kalba|prancūzų]], [[vokiečių kalba|vokiečių]]&lt;ref name=&quot;luxembourg.lu&quot;&gt;Internetquelle |url=http://www.luxembourg.public.lu/de/publications/c/tout-savoir/Tout-savoir-2015-DE.pdf {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160814051855/http://www.luxembourg.public.lu/de/publications/c/tout-savoir/Tout-savoir-2015-DE.pdf |date=2016-08-14 }} |titel=Alles Wissenswerte über das Großherzogtum Luxemburg |hrsg=Informations- und Presseamt der Regierung des Großherzogtums Luxemburg |datum=2015-03-27 |format=PDF; 605&amp;nbsp;kB |abruf=2016-08-14&lt;/ref&gt;
|sostinė=[[Liuksemburgas (miestas)|Liuksemburgas]]
|didžiausiasMiestas=[[Liuksemburgas (miestas)|Liuksemburgas]]
|valdovų=3
|titulas1=Didysis Hercogas
|pavardė1=[[Gijomas V]]
|titulas3=Ministras pirmininkas
|pavardė3=[[Luc Frieden]]
|plotoVieta=167
|plotas=2&amp;nbsp;586,4
|vandens=0,23 %&lt;ref&gt;{{cite web|title=Surface water and surface water change|access-date=2020-10-11|publisher=[[Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija]] (EBPO)|url=https://stats.oecd.org/Index.aspx?DataSetCode=SURFACE_WATER#}}&lt;/ref&gt;
|gyvMetai=[[2021]]
|gyventojuVieta=168
|gyventoju= {{Increase}} 633 622&lt;ref&gt;{{Cite web|url=https://statistiques.public.lu/fr/index.html|title=Statistiques // Luxembourg|website=statistiques.public.lu|access-date=2019-12-19}}&lt;/ref&gt;
|gyventojuTankis=242
|tankumoVieta=58
|BVPMetai=[[2021]]
|BVPVieta=73
|BVP= {{Increase}} 84,077&lt;ref name=&quot;IMFWEOLU&quot;&gt;{{cite web |url=https://www.imf.org/external/pubs/ft/weo/2019/02/weodata/weorept.aspx?pr.x=53&amp;pr.y=5&amp;sy=2017&amp;ey=2021&amp;scsm=1&amp;ssd=1&amp;sort=country&amp;ds=.&amp;br=1&amp;c=137&amp;s=NGDPD%2CPPPGDP%2CNGDPDPC%2CPPPPC&amp;grp=0&amp;a= |title=World Economic Outlook Database, October 2019 |publisher=[[Tarptautinis Valiutos Fondas]] |website=IMF.org |access-date=2020-01-08}}&lt;/ref&gt;
|BVPValiuta=[[Tarptautinis doleris|$]]
|BVPGyventojui= {{Increase}} 131 782&lt;ref name=&quot;IMFWEOLU&quot;/&gt;
|BVPGyventojuiVieta=3
|valiuta=[[Euras]] ([[€]]) ([[EUR]])
|laikoJuosta=[[UTC]]+1 ([[Vidurio Europos laikas|CET]])
|vasarosLaikas=[[UTC]]+2 ([[Centrinės Europos vasaros laikas|CEST]])
|nepriklausomybėsĮvykis=nuo [[Prancūzijos imperija|Prancūzijos imperijos]]
|nepriklausomybėsDatos=[[1835]] m.&lt;br /&gt;[[1867]] m. [[gegužės 11]] d.
|nepriklausomybėsPavadinimas=Paskelbta &lt;br /&gt;Pripažinta
|TLD=[[lu]]
|telKodas=+352
|kirčiavimas = Liùksemburgas &lt;ref&gt;{{PVŽ}}&lt;/ref&gt;
}}

'''Liuksemburgas''' ({{lb|Lëtzebuerg}}, {{de|Luxemburg}}, {{fr|Luxembourg}}; oficialiai '''Liuksemburgo Didžioji Hercogystė''', {{lb|Groussherzogtum Lëtzebuerg}}, {{de|Großherzogtum Luxemburg}}, {{fr|Grand-Duché de Luxembourg}}) – nedidelė valstybė [[Vakarų Europa|Vakarų Europoje]], besiribojanti su [[Belgija]] vakaruose ir šiaurėje, [[Vokietija]] rytuose ir [[Prancūzija]] pietuose. Šalies sostinė ir didžiausias miestas – [[Liuksemburgas (miestas)|Liuksemburgas]]. Šalyje vartojamos trys oficialios kalbos: [[vokiečių kalba|vokiečių]], [[prancūzų kalba|prancūzų]] ir [[liuksemburgiečių kalba|liuksemburgiečių]].

Liuksemburgas priklauso [[Žemumų šalys|Žemumų šalių]] regionui (kurį taip pat sudaro [[Belgija]] ir [[Nyderlandai]]). Taip pat Liuksemburgas priklauso ir šių trijų valstybių ekonominei sąjungai, vadinamai [[Beniliuksas|Beniliuksu]] (nuo [[1948]] m.). Žemosios šalys yra tankiausiai gyvenamos Europoje, tačiau gyvenimo lygis jose yra labai aukštas.

Liuksemburgas iškilo kaip grafystė tuometinėje [[Šventoji Romos Imperija|Šventojoje Romos Imperijoje]] ir yra paskutinė didžioji hercogystė pasaulyje. Jis yra viena iš šalių, kurios įkūrė [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungą]]. [[Liuksemburgas (miestas)|Liuksemburgo miestas]] yra viena iš Europos Sąjungos sostinių. Liuksemburgas yra [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungos]], [[JTO]], [[OECD]], [[NATO]], [[ESBO]] narys. Nuo [[1970]] m. kovo Liuksemburgas yra [[Frankofonija|Frankofonijos]] narys.

== Etimologija ==

Šalies pavadinimas kilo nuo ''Lucilinburhuc'', vėliau ''Lützelburg'' – mažos pilies pavadinimo, aplink kurią susikūrė [[Liuksemburgas (miestas)|Liuksemburgo miestas]]. Valstybė buvo pavadinta pagal miestą, o šio pavadinimas reiškia „šviesos miestas“.&lt;ref&gt;{{Mašalaitis 2007|209}}&lt;/ref&gt;

== Istorija ==
{{main|Liuksemburgo istorija}}

Pirmieji gyventojai dabartinio Liuksemburgo teritorijoje apsigyveno [[Keltai|keltų]] laikais apie II amžiuje pr. m. e. Maždaug po šimto metų į šalį įsiveržė romėnai. Kai [[Gajus Julijus Cezaris]] [[51 m. pr. m. e.]] užkariavo Galiją ir dalį germanų žemių, dabartinė Liuksemburgo teritorija atsidūrė [[Romos imperija|Romos imperijos]] sudėtyje. V a. per [[Didysis tautų kraustymasis|Didįjį tautų kraustymąsi]] [[frankai]] išstūmė romėnus iš šalies. Keliaujantys vienuoliai skleidė krikščionybę ir statė vienuolynus. Liuksemburgo teritoriją valdė [[Frankų valstybė]], vėliau [[Frankų imperija]], po [[Verdeno sutartis|Verdeno sutarties]] ([[843]] m.) ji priklausė [[Vidurio Frankų karalystė|Vidurio Frankų karalystei]], vėliau – [[Lotaringijos karalystė|Lotaringijai]].

[[Vaizdas:Sigismund(HRR).jpg|thumb|left|150px||[[Zigmantas Liuksemburgietis]] 1536 m.]]

Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose [[Liuksemburgo grafystė]] paminėta [[963]] m., kai aprašytos Liuksemburgo pilies statybos. Vėliau aplink pilį susiformavo nedidelis, bet strategiškai svarbus miestas. [[1308]] m. Liuksemburgo grafas [[Imperatorius Henrikas VII|Henrikas VII]] tapo Vokietijos karaliumi, o [[1312]] m. – Šventosios Romos imperijos imperatoriumi. Jis ir jo sūnus [[Jonas Liuksemburgietis|Jonas]], kuris [[1310]] m. tapo Bohemijos karaliumi, sustiprino [[Liuksemburgų dinastija|Liuksemburgų dinastijos]] galią [[Šventoji Romos Imperija|Šventojoje Romos Imperijoje]]. [[1354]] m. [[Karolis IV Liuksemburgietis|Karolis IV]] pakėlė Liuksemburgo grafystės statusą į hercogystę. Tačiau [[1437]] m. mirus imperatoriui [[Zigmantas Liuksemburgietis|Zigmantui]], dinastijos dominavimas baigėsi.

[[Vaizdas:Luxemburg 1659–1839.svg|right|thumb|180px|Tarp 1659-1839 m. įvyko trys Liuksemburgo padalijimai, kuomet teritorija sumažėjo nuo 10 700 km² iki dabartinio 2 586 km² ploto. {{Colorbox|#00A6B4}} [[1659 m.]] [[Pirėnų sutartis (1659 m.)|Pirėnų sutartimi]] atiteko [[Prancūzijos karalystė|Prancūzijos karalystei]],
{{Colorbox|#00A2E6}} [[1815 m.]] [[Vienos kongresas|Vienos kongreso]] sutartimi atiteko [[Prūsijos karalystė|Prūsijos karalystei]],
{{Colorbox|#FDE098}} [[1839 m.]] [[Londono sutartis (1839 m.)|Londono sutartimi]] atiteko [[Belgijos karalystė|Belgijos karalystei]],
{{Colorbox|#F2B6AF}} Liuksemburgas po 1839 m. iki šių dienų. Aneksuotos dalys dabar yra Prancūzijos, [[Vokietija|Vokietijos]] ir Belgijos sudėtyse.]]

Zigmanto įpėdinė Elžbieta Liuksemburgietė pardavė kunigaikštystę [[Burgundijos kunigaikštis|Burgundijos kunigaikščiui]] [[Pilypas Gerasis|Pilypui Gerajam]], ir šalyje įsitvirtino [[Burgundijos Valua]] dinastija. Taip Liuksemburgas buvo įtrauktas į [[Burgundijos Nyderlandai|Burgundijos Nyderlandus]] ir į [[Septyniolika provincijų]]. [[1477]] m. Burgundijos kunigaikštystę aneksavus Prancūzijai, [[1482]] m. Liuksemburgas pateko į [[Habsburgai|Habsburgų]] įtaką ir sudarė dalį [[Burgundijos apskritis|Burgundijos apskrities]] Šventojoje Romos imperijoje.

[[1659]] m. kaip Pirėnų taikos pasekmė, Liuksemburgas buvo pirmą kartą padalintas: šalies pietūs nuo [[Tionvilis|Tionvilio]] iki [[Monmedis|Monmedžio]] atiteko [[Prancūzija]]i. Nuo [[1684]] m. iki [[1697]] m. valdant [[Liudvikas XIV|Liudvikui XIV]], į Prancūzijos įtaką pateko visa hercogystės teritorija. Ispanijos Habsburgai hercogystėje išlaikė valdžią iki 1700 m., vėliau (1700–1712 m.) ją paveldėjo Ispanijos [[Burbonai]]. Per [[Ispanijos įpėdinystės karas|Ispanijos įpėdinystės karą]] [[1713]] m. valstybė pateko į Austrijos Habsburgų valdžią. Nuo [[1795]]–[[1801]] m. iki [[1814]] m. po [[Napoleonas|Napoleono]] valdymo pradžios, šalis okupuota Prancūzijos.

[[Vienos kongresas|Vienos kongreso]] nutarimu [[1815]] m. atkurta nepriklausoma Liuksemburgo Didžioji Hercogystė, jos rytinį pakraštį atiduodant [[Prūsija]]i. Didesnioji vakarinė likusių teritorijų dalis 1839 m. atiteko [[Belgija]]i (dabartinė [[Liuksemburgo provincija]]). Liuksemburgo nepriklausomybė pripažinta [[1839]] m., bet formaliai ratifikuota tik [[1867]] m. Iki [[1890]] m. valstybės valdovu išliko Nyderlandų karalius. [[1890]] m. Nyderlandų valdove tapo Viljamo III duktė [[Vilhelmina]], bet Liuksemburgo įstatymams leidžiant tik valdovą vyrą, Liuksemburgo valdovu paskirtas tolimas Vilhelmo giminaitis Adolfas, taip įtvirtindamas atskirą Oranjės-Nasau dinastijos atšaką, kuri Liuksemburgą valdo iki šiol.

Per [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį]] ir [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį]] pasaulinius karus Liuksemburgą buvo okupavusi Vokietija. Po Antrojo pasaulinio karo Liuksemburgas atsisakė politinio neutralumo ir prisijungė prie [[NATO]] ir [[Jungtinės Tautos|Jungtinių Tautų]] organizacijų kūrimo. [[1957]] m. Liuksemburgas su kitomis penkiomis valstybėmis įkūrė [[Europos Ekonominė Bendrija|Europos Ekonominę Bendriją]] (dabar [[Europos Sąjunga]]), nuo [[1999]] m. valstybė yra [[euras|euro]] zonoje.

== Politinė sistema ==
{{main|Liuksemburgo politinė sistema}}

Liuksemburgas yra [[konstitucinė monarchija]]. Vykdomoji valdžia – didysis hercogas ir ministrų kabinetas. Įstatymų leidžiamoji valdžia – 60 narių penkerių metų kadencijai&lt;ref&gt;http://www.luxembourg.public.lu/catalogue/politique/apropos-institutions-politiques/ap_inst_pol_2006_DE.pdf {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20111012132236/http://www.luxembourg.public.lu/catalogue/politique/apropos-institutions-politiques/ap_inst_pol_2006_DE.pdf |date=2011-10-12 }}&lt;/ref&gt; renkamas parlamentas (''Chambre des Deputes''&lt;ref&gt;[http://www.chd.lu Chambre des Députés]&lt;/ref&gt;), taip pat didžiojo hercogo skiriama 21 narių patariamąjį balsą turinti Šalies Taryba (''Conseil d’Etat'').

60 narių yra renkami pagal proporcinę rinkimų sistemą:
* Pietūs – 23 deputatai,
* Rytai – 7 deputatai,
* Centras – 21 deputatas,
* Šiaurė – 9 deputatai.

Liuksemburge veikia daug Europos Sąjungos institucijų, kaip antai [[Europos Bendrijų Teisingumo Teismas]], [[Europos Audito Rūmai]], [[Europos investicijų bankas]] ir [[Europos Parlamentas|Europos Parlamento]] sekretoriatas. Šalis taip pat yra viena iš Europos Sąjungos steigėjų. Šalis nuo pradžios yra aktyvi Europos Sąjungos narė, nes nuo narystės Europos Sąjungoje labai priklauso Liuksemburgo ekonominė gerovė.

[[1985]] m. [[birželio 14]] d. mažame Liuksemburgo vyndarių miestelyje [[Šengenas|Šengene]], kuris yra netoli Liuksemburgo, [[Vokietija|Vokietijos]] ir [[Prancūzija|Prancūzijos]] sienų sankirtos, buvo pasirašyta [[Šengeno sutartis]].

== Administracinis suskirstymas ==
{{main|Liuksemburgo administracinis suskirstymas}}
[[Vaizdas:Luxembourg administrative subdivisions coloured.gif|thumb|right|upright|200px|Buvusios apygardos: Dykircho (melsvi atspalviai), Grėvenmacherio (oranžiniai), Liuksemburgo (žalsvi). Raudonomis sienelėmis pažymėta 12 kantonų ir juodais skaičiais 116 komunų]]

Iki 2015 m. spalio 3 d. Liuksemburgas buvo suskirstytas į 3 apygardas, pastarosios į 12 kantonų, o šie – į 116 komunų, smulkiausią administracinį šalies vienetą. 12 komunų turi miesto statusą, iš kurių pats didžiausias – [[Liuksemburgas (miestas)|Liuksemburgas]]. Nuo 2015 m. spalio 3 d. panaikinus apygardas, išliko tie patys kantonai ir komunos. Buvusios [[Apygarda|apygardos]] ir 12 [[kantonas (administracinis vienetas)|kantonų]] (skliausteliuose apygardų administraciniai centrai):
* [[Dykircho apygarda]] (''Diekirch''; [[Dykirchas]]):
** [[Dykircho kantonas]],
** [[Klervo kantonas]],
** [[Redanžo kantonas]],
** [[Viandeno kantonas]],
** [[Vilco kantonas]];
* [[Grėvenmacherio apygarda]] (''Grevenmacher''; [[Grėvenmacheris]]):
** [[Grėvenmacherio kantonas]],
** [[Echternacho kantonas]],
** [[Rėmicho kantonas]];
* [[Liuksemburgo apygarda]] (''Luxembourg''; [[Liuksemburgas (miestas)|Liuksemburgas]]):
** [[Liuksemburgo kantonas]],
** [[Kapeleno kantonas]],
** [[Ešo kantonas]],
** [[Meršo kantonas]].

[[Liuksemburgas (miestas)|Liuksemburgo miestas]] yra šalies sostinė ir didžiausias miestas. Jame įsikūrusi šalies vyriausybė ir kai kurios [[ES|Europos Sąjungos]] institucijos. Miestas išsivystė į vieną iš pirmaujančių finansų centrų Europoje.

== Geografija ==
{{main|Liuksemburgo geografija}}
[[Vaizdas:Lu-map.png|thumb|Liuksemburgo žemėlapis]]

Liuksemburgas yra viena iš mažiausių Europos šalių, užimanti 2586 km² teritoriją ir esanti [[Vakarų Europa|Vakarų Europoje]]. Šalis yra 84 km ilgio bei 52 km pločio. Didžioji hercogystė yra, kartu su [[Belgija]] ir [[Nyderlandai]]s, viena iš „Žemųjų šalių“. Sostinė ir didžiausias šalies miestas yra [[Liuksemburgas (miestas)|Liuksemburgo miestas]]. Šalis yra padalyta į dvi aiškiai apibrėžtas sritis. Pirmoji sritis – šiaurėje esantis [[Eslingas]], išsidėstęs [[Ardėnai|Ardėnuose]], ir užimantis trečdalį valstybės teritorijos. Tai yra miškingas, kalvotas kraštas. Aukščiausias taškas – 555 metrai. Antroji sritis – [[Gutlandas]], esantis valstybės centre ir pietuose, kuriame vyrauja kalvoti dirbamosios žemės laukai ir miškai. Vidutinis aukštis – 270 metrų. Aukščiausias taškas – 426 metrai. Rytuose ši sritis ribojasi su [[Mozelis|Mozelio]] slėniu, garsėjančiu vyno gamyba, o pačiuose pietvakariuose su siauru raudono grunto ruožu, kuris formuoja Liuksemburgo geležies rūdos baseiną.

Liuksemburgas ribojasi su [[Belgija]] (sienos ilgis – 148 km), [[Prancūzija]] (73 km) ir [[Vokietija]] (138 km). Sausumos sienų ilgis – 359 km. Žemiausia vieta – [[Mozelis (upė)|Mozelis]] (133 m), aukščiausia vieta – Kneifo kalva (560 m). Svarbiausios šalies upės: [[Mozelis]], [[Siūras]], [[Ouras]] ir [[Alzetas]]. Kitos upės: Mesas, Mameras, Eišas, Atertas ir Varkas Liuksemburgo vakaruose, Vilcas, Klervas ir Blesas šiaurėje, Baltasis Erncas, Juodasis Erncas, Syras ir Ganderas rytuose. Maža, bet žymi upė yra Petrusas, tekantis per Liuksemburgo miestą ir įtekantis į Alzetą.

Eslinge, šiaurinėje šalies dalyje, [[Ardėnų kalnai|Ardėnuose]] būdingi miškingi vidutiniai kalnai ir žemi upių slėniai. Labiausiai paplitusios medžių rūšys yra [[paprastasis bukas|paprastieji bukai]], [[Ąžuolas|ąžuolai]], [[Klevas|klevai]] ir [[Eglė|eglės]]. Nemiškingose vietose auga [[Tyrulinė erika|tyrulinės erikos]] ir dygialapiai bugieniai. [[Notreliniai]] yra Viduržemio jūros augalai, augantys šalies pietryčiuose. Pietinė šalies dalis yra tinkama žemės ūkiui ir vyndarystei.

[[Vaizdas:Clerve Alscheid.jpg|thumb|right|220px|Liuksemburgo kraštovaizdis.]]

Fauna Liuksemburge yra tokia kaip ir kitose Vakarų Europos šalyse. Oeslinge yra [[Taurusis elnias|tauriųjų elnių]], [[Šernas|šernų]] ir [[Sakaliniai paukščiai|sakalinių paukščių]]. Taip pat sutinkamos retos rūšys, pavyzdžiui, [[Juodasis gandras|juodieji gandrai]] arba [[Jerubė|jerubės]]. Liuksemburgas yra garsus žuvies rūšių įvairove: [[Upėtakis|upėtakiais]], [[Europinė lydeka|europinėmis lydekomis]], [[Starkis|starkiais]], [[unguriažuvėmis]], [[Paprastasis karpis|paprastaisiais karpiais]] ir kt.

=== Klimatas ===

Liuksemburge vyrauja vidutinis [[žemyninis klimatas]], veikiamas [[Atlanto vandenynas|Atlanto vandenyno]] vėjų. Žiemos būna švelnios, o vasaros vėsios. Oras dažniausiai švelnus ir drėgnas. Vidutiniškai per metus iškrenta 782,2 mm kritulių. Metinė temperatūra yra 9&amp;nbsp;°C, sausį – 0,8&amp;nbsp;°C, o liepą – 17,5&amp;nbsp;°C. Šalčiausias metų mėnuo yra sausis, kurio vidutinė temperatūra yra apie -2&amp;nbsp;°C. Šilčiausi mėnesiai yra liepa ir rugpjūtis, tuo metu temperatūra siekia apie 15-25&amp;nbsp;°C, neretai temperatūra pakyla net iki 30&amp;nbsp;°C. Šalies šiaurėje yra šiek tiek vėsiau ir iškrenta daugiau kritulių.

== Ekonomika ==
{{main|Liuksemburgo ekonomika}}

Šalies ekonomika stabili, vidutiniškai auganti, infliacijos ir nedarbo lygis žemas. Pramonės sektoriuje anksčiau dominavo plieno gamyba, dabar taip pat remiasi ir chemikalų, gumos ir kitų produktų gamyba. Palanki mokesčių sistema sudaro geras sąlygas bankininkystės paslaugoms. Žemės ūkyje vyrauja smulkūs ūkininkai. Didžiausi prekybos partneriai – [[Belgija]] ir [[Nyderlandai]].

Liuksemburgas yra svarbus finansų centras ir yra antras pagal pajamas vienam žmogui pasaulyje. Taip pat čia yra daug [[ES|Europos Sąjungos]] valdžios organų, dėl to šalis yra svarbi ir kaip tarptautinis valdybos centras. 2005 m. [[bendrasis vidaus produktas]] (BVP) sudarė 30,9 mlrd. [[JAV doleris|dol.]] &lt;ref&gt;[https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/LU.html CIA – The World Factbook – Luxembourg&lt;!-- Automatisch generierter titel --&gt;] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20151117022402/https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/lu.html |date=2015-11-17 }}&lt;/ref&gt;, o vienam gyventojui tenkantis BVP buvo 65 900 dol. Lyginant su [[ES|Europos Sąjungos]] BVP, pagal [[Perkamosios galios paritetas|perkamosios galios paritetą]], Liuksemburgo BVP buvo 251 % didesnis (ES25=100).&lt;ref&gt;http://europa.eu/rapid/pressReleasesAction.do?reference=STAT/06/166&amp;format=HTML&amp;aged=0&amp;language=EN&amp;guiLanguage=en Eurostat News Release&lt;/ref&gt; Vieno pramonės srities tarnautojo vidutinis darbo užmokestis siekė 4 334 eurų per mėnesį (2005 m.).

[[Vaizdas:Islek-we.jpg|thumb|150px|Vėjo jėgainė]]

Liuksemburgo ekonomikoje vyrauja paslaugų ir patarnavimų sektorius. Taip yra dėl to, kad Liuksemburgas yra svarbi tarptautinių finansų kompanijų būstinė ir čia yra daug [[ES|Europos Sąjungos]] institucijų. [[2001]] m. 40 % valstybės [[Pridėtinė vertė|pridėtinės vertės]] sukūrė bankai. Tik 1 % dirbančiųjų dirba žemės ūkio sektoriuje, 13 % dirba pramonės sektoriuje ir net 86 % dirba paslaugų ir patarnavimų sektoriuje (2005 m.).

[[2007]] m. birželio mėnesį bedarbystė siekė 4,9 %. Jaunimo bedarbystė siekė 15,5 %. Beveik pusė bedarbių, kuriems virš 50, bedarbiais buvo ilgiau nei 12 mėnesių. Bedarbių procentas svyravo tarp 3,5 % ir 5 %.

Didelė dalis Liuksemburge sunaudojamos energijos yra importuojama. Paskutiniais metais pramonė ir privatus sektorius daug investavo į alternatyvius energijos šaltinius. Liuksemburgas pirmauja [[Saulės baterija|saulės baterijų]] diegimo srityje. Paplitusios ir [[Vėjo jėgainė|vėjo]] bei biodujų jėgainės.

Svarbus [[Liuksemburgo ekonomika|Liuksemburgo ekonomikos]] elementas yra [[finansai]]. Liuksemburgo finansų sektoriaus išsivystimą lėmė patrauklūs [[mokesčiai]]. Jau [[1970]] m. finansų sektorius buvo didesnis nei kiti ekonomikos sektoriai, bet vėliau tapo svarbiausiu šalies ekonomikos sektoriumi.

[[2002]] m. sostinėje buvo užregistruoti 177 bankai, jų dukterinės įmonės arba didelių užsienio bankų filialai. Taip pat finansinį centrą sudaro [[Holdingas|holdingai]], draudimo kompanijos bei investiciniai fondai.

== Gyventojai ==
{{main|Liuksemburgo demografija}}

2015 m. duomenimis, 54 % šalies gyventojų yra [[Liuksemburgiečiai (tauta)|liuksemburgiečiai]], 16,4 % – [[portugalai]], 7 % – [[prancūzai]], 3,5 % – [[italai]], 3,3 % – [[belgai]], 2,3 % – [[vokiečiai]], 1,1 % – [[britai]], 0,7 % - [[olandai]], 5,3 % – kilę iš kitų [[Europos sąjunga|ES]] šalių ir 6,5 % – kilę iš ne ES šalių&lt;ref&gt;[http://www.statistiques.public.lu/stat/TableViewer/tableViewHTML.aspx?ReportId=384&amp;IF_Language=fra&amp;MainTheme=2&amp;FldrName=1 Liuksemburgo statistikos portalas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150415215630/http://www.statistiques.public.lu/stat/TableViewer/tableViewHTML.aspx?ReportId=384&amp;IF_Language=fra&amp;MainTheme=2&amp;FldrName=1 |date=2015-04-15 }}&lt;/ref&gt;. Tokia mišri sudėtis visų pirma yra dėl nuolatinės imigracijos. Vidutiniškai per metus į šalį atsikelia 10 000 žmonių. Pagal imigracijos rodiklį (per metus imigruojančių ir emigruojančių žmonių skirtumą tūkstančiui gyventojų) Liuksemburgas užima 10 vietą pasaulyje.&lt;ref&gt;(Angliškai)[https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/rankorder/2112rank.html?countryName=Luxembourg&amp;countryCode=lu&amp;regionCode=eu&amp;rank=10#lu Valstybių sąrašas pagal migracijos indeksą] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20091029143605/https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/rankorder/2112rank.html?countryName=Luxembourg&amp;countryCode=lu&amp;regionCode=eu&amp;rank=10#lu |date=2009-10-29 }}&lt;/ref&gt;

=== Religija ===
[[Vaizdas:Luxembourg City Eurotrip (133169443).jpeg|thumb|right|180px|upright|Dievo motinos katedra [[Liuksemburgas (miestas)|Liuksemburgo mieste]]]]

Nuo 1980 m. šalyje draudžiama rinkti statistiką apie išpažįstamą religiją&lt;ref&gt;(Prancūziškai){{cite web |url=http://www.legilux.public.lu/leg/a/archives/1979/0291104/0291104.pdf#page=2 |title=Mémorial A, 1979, No. 29 |accessdate=2006-08-01 |format=PDF |publisher=Service central de législation |archive-date=2006-08-22 |archive-url=https://web.archive.org/web/20060822072540/http://www.legilux.public.lu/leg/a/archives/1979/0291104/0291104.pdf#page=2 |url-status=dead }}&lt;/ref&gt;, todėl galimi tik apytiksliai apskaičiavimai. Maždaug 87 % šalies gyventojų yra [[katalikybė|katalikai]], o likę procentai daugiausiai tenka [[protestantizmas|protestantams]], [[judaizmas|judėjams]] bei [[Islamas|musulmonams]].&lt;ref&gt;(Angliškai)[https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/lu.html CŽV pasaulio faktų knyga] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20151117022402/https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/lu.html |date=2015-11-17 }}&lt;/ref&gt; Pasak 2005 m. apklausos, 44 % Liuksemburgo gyventojų „tiki, kad egzistuoja Dievas“, 28 % „tiki, jog yra kokia nors dvasia arba dvasinė energija“ ir 22 % „netiki jokiais dievais, dvasiomis ar dvasinėmis energijomis“.&lt;ref&gt;(Angliškai) [url=http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_225_report_en.pdf Eurobarometer on Social Values, Science and technology 2005 – 9 puslapis}}&lt;/ref&gt;

=== Kalbos ===

Šalyje yra trys oficialios kalbos: [[prancūzų kalba|prancūzų]], [[vokiečių kalba|vokiečių]] ir [[Liuksemburgiečių kalba|liuksemburgiečių]]. Pastaroji kalba yra labai panaši į vieną iš vokiečių kalbos dialektų, tik ji turi daugiau skolinių iš prancūzų kalbos. Kiekviena kalba turi atskirą sritį, kurioje yra vartojama dažniau. Paprastai žmonės tarpusavyje kalbasi liuksemburgietiškai, bet rašoma šia kalba retai. Raštu tvarkant oficialius reikalus, dažniausiai vartojama prancūzų kalba. Kalbėtis prancūziškai yra linkę labiau išsilavinę žmonės.&lt;ref name=&quot;tri&quot;/&gt; Žiniasklaida ir bažnyčia daugiausiai vartoja vokiečių kalbą.&lt;ref&gt;(Prancūziškai) {{cite web |url=http://www.eu2005.lu/fr/savoir_lux/lux_publications/a_propos_langues/a_propos_langues.pdf |title=À propos des langues |accessdate=2006-08-01 |format=PDF |pages=3-4 |publisher=Service Information et Presse}}&lt;/ref&gt; Net 85 % Liuksemburge išleistų straipsnių yra parašyti vokiškai, 12 % – prancūziškai ir tik 3 % liuksemburgietiškai. Mokyklose yra mokoma visomis trimis kalbomis: pirmose klasėse mokoma liuksemburgietiškai, bet iki šeštos klasės pabaigos yra pereinama į vokiečių kalbą, o dar vėliau – į prancūzų.&lt;ref name=&quot;tri&quot;&gt;(Angliškai)[http://www.unavarra.es/tel2l/eng/luxembourg.htm THE TRILINGUAL EDUCATION SYSTEM IN LUXEMBOURG]&lt;/ref&gt; Taip pat apie 60 % šalies gyventojų gali susikalbėti [[anglų kalba]].&lt;ref&gt;(Angliškai)[http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_243_en.pdf Europeans and their Languages] (14 psl.)&lt;/ref&gt;

=== Miestai ===
{{main|Sąrašas:Liuksemburgo miestai}}

Didžiausias šalies miestas yra [[Liuksemburgas (miestas)|Liuksemburgas]], kuriame gyvena apie 76,7 tūkst. žmonių. Šalyje tėra keli miestai, turintys daugiau nei 10 tūkst. gyventojų. 20 didžiausių Liuksemburgo miestų pagal gyventojų skaičių 2001 m.&lt;ref&gt;{{PVŽeu}}&lt;/ref&gt;

{| class=&quot;infobox&quot; style=&quot;text-align:center; width:97%; margin-right:10px; font-size:90%&quot;
|-
! align=center style=&quot;background:#f5f5f5;&quot; | [[Sąrašas:Liuksemburgo miestai|Vieta]]
! align=center style=&quot;background:#f5f5f5;&quot; | [[Sąrašas:Liuksemburgo miestai|Miestas]]
! align=center style=&quot;background:#f5f5f5;&quot; | [[Sąrašas:Liuksemburgo miestai|Kantonas]]
! align=center style=&quot;background:#f5f5f5;&quot; | [[Sąrašas:Liuksemburgo miestai|Gyventojų]]
! align=center style=&quot;background:#f5f5f5;&quot; | [[Sąrašas:Liuksemburgo miestai|Vieta]]
! align=center style=&quot;background:#f5f5f5;&quot; | [[Sąrašas:Liuksemburgo miestai|Miestas]]
! align=center style=&quot;background:#f5f5f5;&quot; | [[Sąrašas:Liuksemburgo miestai|Kantonas]]
! align=center style=&quot;background:#f5f5f5;&quot; | [[Sąrašas:Liuksemburgo miestai|Gyventojų]]
! rowspan=11 style=&quot;background:#f5f5f5;&quot; | &lt;br /&gt;[[Vaizdas:Luxembourg_Fortress_from_Adolphe_Bridge_02_c67.jpg|border|140px]]&lt;br /&gt;[[Liuksemburgas (miestas)|Liuksemburgas]]&lt;br /&gt;[[Vaizdas:Luxembourg Diekirch 2005-03-11.jpg|border|140px]]&lt;br /&gt;[[Dykirchas]]
|-
| align=center style=&quot;background:#f0f0f0;&quot; | 1 ||align=left | '''[[Liuksemburgas (miestas)|Liuksemburgas]]''' || [[Liuksemburgo kantonas]] || 76,7 || align=center style=&quot;background:#f0f0f0;&quot; | 11 ||align=left | '''[[Fusbanas]]''' || [[Ešo kantonas]] || 5,2
|-
| align=center style=&quot;background:#f0f0f0;&quot; | 2 ||align=left | '''[[Ešas prie Alzeto]]''' || [[Ešo kantonas]] || 27,2|| align=center style=&quot;background:#f0f0f0;&quot; | 12 ||align=left | '''[[Belvo]]''' || [[Ešo kantonas]] || 5,1
|-
| align=center style=&quot;background:#f0f0f0;&quot; | 3 ||align=left | '''[[Diudelanžas]]''' || [[Ešo kantonas]] || 17,3 || align=center style=&quot;background:#f0f0f0;&quot; | 13 ||align=left | '''[[Diferdanžas]]''' || [[Ešo kantonas]] || 5,1
|-
| align=center style=&quot;background:#f0f0f0;&quot; | 4 ||align=left | '''[[Šiflanžas]]''' || [[Ešo kantonas]] || 7,9 || align=center style=&quot;background:#f0f0f0;&quot; | 14 ||align=left | '''[[Mameris]]''' || [[Kapeleno kantonas]] || 4,9
|-
| align=center style=&quot;background:#f0f0f0;&quot; | 5 ||align=left | '''[[Betembūras]]''' || [[Ešo kantonas]] || 7,2 || align=center style=&quot;background:#f0f0f0;&quot; | 15 ||align=left | '''[[Solevras]]''' || [[Ešo kantonas]] || 4,8
|-
| align=center style=&quot;background:#f0f0f0;&quot; | 6 ||align=left | '''[[Petanžas]]''' || [[Ešo kantonas]] || 6,9 || align=center style=&quot;background:#f0f0f0;&quot; | 16 ||align=left | '''[[Bašaražas]]''' || [[Kapeleno kantonas]] || 4,6
|-
| align=center style=&quot;background:#f0f0f0;&quot; | 7 ||align=left | '''[[Etelbriukas]]''' || [[Dykircho kantonas]] || 6,2 || align=center style=&quot;background:#f0f0f0;&quot; | 17 ||align=left | '''[[Echternachas]]''' || [[Echternacho kantonas]] || 4,6
|-
| align=center style=&quot;background:#f0f0f0;&quot; | 8 ||align=left | '''[[Dykirchas]]''' || [[Dykircho kantonas]] || 6,1 || align=center style=&quot;background:#f0f0f0;&quot; | 18 ||align=left | '''[[Vilcas]]''' || [[Vilco kantonas]] || 4,6
|-
| align=center style=&quot;background:#f0f0f0;&quot; | 9 ||align=left | '''[[Štrasenas]]''' || [[Liuksemburgo kantonas]] || 5,9 || align=center style=&quot;background:#f0f0f0;&quot; | 19 ||align=left | '''[[Oberkornas]] ''' || [[Ešo kantonas]] || 4,5
|-
| align=center style=&quot;background:#f0f0f0;&quot; | 10 ||align=left | '''[[Bertranžas]]''' || [[Liuksemburgo kantonas]] || 5,5 || align=center style=&quot;background:#f0f0f0;&quot; | 20 ||align=left | '''[[Rodanžas]]''' || [[Ešo kantonas]] || 4,5
|}
&lt;br clear=all /&gt;

== Kultūra ==
{{main|Liuksemburgo kultūra}}

Jau nuo senų laikų Liuksemburgo kultūrą įtakojo kitos Europos šalys. Didelę įtaką Liuksemburgo kultūrai turėjo [[Prancūzija]], [[Vokietija]] ir [[Belgija]]. Liuksemburgas yra vienintelis miestas, du kartus, [[1995]] ir [[2007]] m., buvęs [[Europos kultūros sostinė|Europos kultūros sostine]]. [[2003]] m. spalį Liuksemburge buvo įkurtas vokiečių-prancūzų-liuksemburgiečių kultūros institutas „Pierre Werner“ (pavadintas buvusio Liuksemburgo premjero vardu). Institutas su dideliais kultūros forumais sėkmingai integravosi į liuksemburgiečių kultūrinį gyvenimą.

Yra keletas žymių muziejų, kurie daugiausiai yra [[Liuksemburgas (miestas)|sostinėje]], Nacionalinis istorijos ir meno muziejus ({{lb|Nationalmusée fir Geschicht a Konscht}}), Liuksemburgo miesto muziejus ir naujas Didžiojo hercogo Žano moderniojo meno muziejus ({{fr|Musée d'art moderne Grand-Duc Jean}} sutrumpintai ''Mudam''). Nacionalinis kariuomenės istorijos muziejus ({{de|Nationalen Museum für Militärgeschichte}}) yra įsikūręs [[Dykirchas|Dykirche]]. Pats [[Liuksemburgas (miestas)|Liuksemburgo miestas]] yra įtrauktas į [[UNESCO]] [[Pasaulio paveldo sąrašas|Pasaulio paveldo sąrašą]], atsižvelgiant į jo istorinę svarbą.

Teatras Liuksemburge turi senas tradicijas. Daugelyje savivaldybių yra mėgėjiškų teatro grupių. Spektakliai lankomi gausiai. Reikšmingiausi&lt;ref&gt;[http://www.theater.lu/press ''Presserubrik der Theatervereinigung.'']&lt;/ref&gt; teatrai yra Liuksemburgo teatras ({{de|Stadt- und das Kapuzinertheater}}), [[Ešas prie Alzeto|Ešo]] teatras&lt;ref&gt;[http://www.villeesch.lu/esch/Pages/sitemenu/07%20culture/theatremunicipal.aspx ''Theater in Esch.'']&lt;/ref&gt; ir ''Centre des Arts Pluriels Ed. Juncker''&lt;ref&gt;[http://www.cape.lu ''Centre des Arts Pluriels Ed. Juncker'']&lt;/ref&gt; [[Etelbriukas|Etelbriuke]].

Muzikos scena Liuksemburge vis labiau populiarėja nuo [[1990]] m. Mažai muzikos grupių yra žinomos už šalies ribų, bet kiekvienais metais kuriasi daug mokinių-studentų muzikos grupių. Populiarūs muzikos stiliai yra metalas, [[rokas]], [[hardcore]] ir [[džiazas]]. 1960–1980-aisiais metais [[Liuksemburgo radijas]] diktavo jaunimo muzikos madas Vakarų ir Vidurio Europos klausytojams. Klasikinė muzika taip pat yra labai svarbi liuksemburgiečių kultūriniame gyvenime.

Be to, beveik kiekvienoje savivaldybėje yra kaimo kapelų, kurios pasirodo švenčių metu. Gausiai lankomi vasarą, akcijos „Summer in the City“ metu, vykstantys koncertai. Labai populiarūs muzikos renginiai yra „Blues’n’Jazz Rallye“ ir „New Orleans Jazz Festival“, kuris yra organizuojamas kartu su Liuksemburgo miesto partneriu [[Naujasis Orleanas|Naujuoju Orleanu]] prieš Velykas.

== Kita informacija ==
* [[Liuksemburgo transportas]]
* [[Liuksemburgo šventės]]
* [[Liuksemburgo karinės pajėgos]]
* [[Liuksemburgo tarptautiniai santykiai]]
* [[Liuksemburgo ryšiai]]
* [[Liuksemburgo sportas]]

== Šaltiniai ==
{{Išnašos|2}}

== Nuorodos ==
{{Commonscat|Luxembourg}}
Bendros nuorodos:
* [http://www.lietuva.lu/ Lietuviai Liuksemburge]

Žemėlapiai:
* [http://www.ezilon.com/maps/images/europe/physical-map-of-Luxembourg.gif Liuksemburgo fizinis žemėlapis]
* [http://www.ezilon.com/maps/images/europe/Luxembourg-political-map.gif Liuksemburgo administracinis žemėlapis]
* [http://www.ezilon.com/maps/images/europe/road-map-of-Luxembourg.gif Liuksemburgo kelių žemėlapis]
* [http://maps.google.co.uk/maps?q=luxembourg+map&amp;hl=en&amp;ll=49.823809,6.130371&amp;spn=4.026159,8.22876&amp;sll=42.544987,1.604004&amp;sspn=4.944956,8.22876&amp;gl=uk&amp;z=7 Liuksemburgas googlemaps žemėlapyje]

{{Europa}}
{{ES šalys}}
{{NATO}}
{{Monarchijos}}

{{verta}}

[[Kategorija:Liuksemburgas| ]]
[[Kategorija:Hercogystės]]</text>
      <sha1>9nqx6lt7nhxnalhmolfx4ma8988fgun</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Kampavoris</title>
    <ns>0</ns>
    <id>2768</id>
    <revision>
      <id>7819932</id>
      <parentid>7513553</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T19:58:24Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>~2026-25181-00</username>
        <id>216420</id>
      </contributor>
      <origin>7819932</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1309" sha1="pqmnkz96jfvwbngu3pmgns6teuj5zq4" xml:space="preserve">{{Šaltiniai}}
{{Taxobox_pradžia | color = pink | name = Tegenaria}}
{{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Hausspinne Tegenaria atrica.jpg|200px|Plyšinis kampavoris (''Tegenaria atrica'')]] | caption = [[Plyšinis kampavoris]] (''Tegenaria atrica'')}}
{{Taxobox_begin_placement | color = pink}}
{{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}}
{{Taxobox_tipas | taxon = Nariuotakojai | taxon1 = Arthropoda}}
{{Taxobox_klase | taxon = Voragyviai | taxon1 = Arachnida}}
{{Taxobox_burys | taxon = Vorai | taxon1 = Araneae}}
{{Taxobox_seima | taxon = Piltuvininkai | taxon1 = Agelenidae}}
{{Taxobox_gentis | taxon = Kampavoris | taxon1 = Tegenaria}}
{{Taxobox_end_placement}}
{{Taxobox_pabaiga}}
'''Kampavoris''' (''Tegenaria'') – [[Piltuvininkai|piltuvininkų]] (''Agelenidae)'' šeimos [[voras|vorų]] gentis. 

Vorai stambūs, patinėliai iki 14 mm. Gyvena rūsiuose, pastatuose, ant žemesnių augalų, po akmenimis, apie medžių šaknis.

== Rūšys ==

Gentyje yra 102 rūšys. Žinomesnės:
*[[Plyšinis kampavoris]] (''Tegenaria atrica'')
*[[Pievinis kampavoris]] (''Tegenaria agrestis'')
*[[Naminis kampavoris]] (''Tegenaria domestica'')
*[[Didysis naminis voras]] (''Tegenaria gigantea'')
*Sie [[Kategorija:Vorai]] ninis kampavoris (Tegenaria parietina)
{{Commons|Tegenaria|no=T}}</text>
      <sha1>pqmnkz96jfvwbngu3pmgns6teuj5zq4</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819933</id>
      <parentid>7819932</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T20:00:17Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Homo ergaster</username>
        <id>10314</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>Atmestas ~2026-25181-00 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas)</comment>
      <origin>7513553</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1266" sha1="5njg9v5mpyglc6idmt85hhiklz6o78q" xml:space="preserve">{{Šaltiniai}}
{{Taxobox_pradžia | color = pink | name = Tegenaria}}
{{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Hausspinne Tegenaria atrica.jpg|200px|Plyšinis kampavoris (''Tegenaria atrica'')]] | caption = [[Plyšinis kampavoris]] (''Tegenaria atrica'')}}
{{Taxobox_begin_placement | color = pink}}
{{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}}
{{Taxobox_tipas | taxon = Nariuotakojai | taxon1 = Arthropoda}}
{{Taxobox_klase | taxon = Voragyviai | taxon1 = Arachnida}}
{{Taxobox_burys | taxon = Vorai | taxon1 = Araneae}}
{{Taxobox_seima | taxon = Piltuvininkai | taxon1 = Agelenidae}}
{{Taxobox_gentis | taxon = Kampavoris | taxon1 = Tegenaria}}
{{Taxobox_end_placement}}
{{Taxobox_pabaiga}}
'''Kampavoris''' (''Tegenaria'') – [[Piltuvininkai|piltuvininkų]] (''Agelenidae)'' šeimos [[voras|vorų]] gentis. 

Vorai stambūs, patinėliai iki 14 mm. Gyvena rūsiuose, pastatuose, ant žemesnių augalų, po akmenimis, apie medžių šaknis.

== Rūšys ==

Gentyje yra 102 rūšys. Žinomesnės:
*[[Plyšinis kampavoris]] (''Tegenaria atrica'')
*[[Pievinis kampavoris]] (''Tegenaria agrestis'')
*[[Naminis kampavoris]] (''Tegenaria domestica'')
*[[Didysis naminis voras]] (''Tegenaria gigantea'')
{{Commons|Tegenaria|no=T}}

[[Kategorija:Vorai]]</text>
      <sha1>5njg9v5mpyglc6idmt85hhiklz6o78q</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Lietuvos raudonoji knyga</title>
    <ns>0</ns>
    <id>3100</id>
    <revision>
      <id>7820097</id>
      <parentid>7614579</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T08:11:14Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Svencapoeira</username>
        <id>157515</id>
      </contributor>
      <origin>7820097</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="90770" sha1="72ik8jc0okp41j0f7f87mxptvjcwyv3" xml:space="preserve">[[Vaizdas:Lietuvos raudonoji knyga 2007.jpg|thumb|right|Lietuvos raudonoji knyga (2007 m.)]]
[[Vaizdas:Raudonoji knyga resize resize.jpg|thumb|right|Lietuvos raudonoji knyga (1992 m.)]]

'''Lietuvos raudonoji knyga''' – juridinis Valstybės dokumentas, kurio pagrindu [[Lietuva|Lietuvos Respublikoje]] organizuojama retų bei nykstančių augalų, grybų ir gyvūnų rūšių apsauga. Šią knygą sudaro žinių sąvadas apie saugomų rūšių būklę ir apsaugos būdus. Į Raudonąją knygą įrašomos rūšys, kurioms gresia išnykimas sumažėjus jų skaitlingumui, pakitus arealui, pablogėjus [[ekologija|ekologinėms]] sąlygoms. Įrašyti, išbraukti arba daryti kokius pakeitimus gali siūlyti mokslinės ir kitos valstybinės bei visuomeninės įstaigos ir organizacijos, atskiri mokslininkai. Pasiūlymus svarsto ir sprendimus priima prie Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento sudaryta Lietuvos raudonosios knygos komisija.

== Istorija ==
{{tvarkyti|Perrašyti nuosekliu tekstu.}}
* [[1959]] m. priėmus pirmąjį Gamtos apsaugos įstatymą, Lietuvoje pradėta galvoti apie specialius retų ir nykstančių rūšių sąrašus.
* [[1962]] m. Gamtos apsaugos komitetas patvirtino Lietuvos mokslų akademijos Botanikos instituto ir Botanikų draugijos pateiktą saugotinų augalų rūšių sąrašą, į kurį buvo įrašytos 176 retos ir nykstančios aukštesniųjų augalų rūšys.
* [[1964]] m. šis sąrašas buvo patikslintas ir papildytas.
* [[1976]] m. Gamtos apsaugos komiteto siūlymu įsteigta Lietuvos raudonoji knyga, į kurią įrašyta 41 gyvūnų ir 30 aukštesniųjų augalų rūšių.
* [[1981]] m. knyga išspausdinta, o [[1984]] m. išleistas jos papildomas tiražas.
* [[1990]] m. Lietuvos raudonosios knygos sudarymo ir tikslinimo ėmėsi Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos departamentas.
* [[1992]] m. išleista antroji Lietuvos raudonoji knyga, kurioje aprašyta 501 nykstanti ar reta gyvūnų, augalų ir grybų rūšis.
* [[2003]] m. Lietuvos raudonosios knygos komisija, vadovaujama Vilniaus universiteto Ekologijos instituto direktoriaus [[Mečislovo Žalakevičiaus]], sudarė naują sąrašą, į kurį įtraukta 815 saugomų rūšių. Tarp jų – 23 žinduolių, 75 paukščių, 128 vabzdžių, 224 gaubtasėklių augalų, 199 grybų bei kerpių rūšys. Palyginti su buvusiu sąrašu, naujasis padidėjo 33 rūšimis, įrašius keliolika europinės svarbos rūšių. Tai keturios moliuskų suktenių rūšys, šikšnosparniai – europiniai plačiaausiai ir kūdriniai pelėausiai, vabzdžiai – plokščioji skėtė, purpurinis plokščiavabalis, plačioji dusia ir kiti. Rūšys, kurios Lietuvoje yra išnykusios, priskirtos 0(Ex) kategorijai. Tai žinduoliai – europinė audinė, rudasis lokys ir ąžuolinė miegapelė, paukščiai – kilnusis erelis, didysis erelis rėksnys, gyvatėdis, kuoduotasis vieversys ir žvyrė, žuvys – sturys bei sparis ir t. t. Lietuvoje pagerėjus aplinkos kokybei, kai kurios rūšys pagausėjo, joms jau nebegresia išnykimas. Todėl šios rūšys priskirtos 5(Rs) kategorijai. Tai ūdros, stumbrai, griežlės, nendrinės rupūžės ir perpelės.
* [[2005]] m. Nauja „Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąrašo“ redakcija.
* [[2007]] m. [[Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija|Aplinkos ministerija]] išleido Lietuvos raudonąją knygą, kurioje aprašytos 767 saugomos rūšys (253 gyvūnų, 339 augalų ir 175 grybų). Beveik 800 puslapių knyga, kurią parengė 57 mokslininkai ir gamtininkai, pristatyta [[2007]] metų [[birželio 19]] dieną [[Botanikos institutas|Botanikos institute]] [[Verkių rūmai|Verkių rūmuose]]. 
* [[2019]] m. Lietuvos raudonosios knygos komisija parengė naują Lietuvos raudonosios knygos rūšių sąrašą, kurioje 566 rūšys.&lt;ref&gt;https://www.raudonojiknyga.lt/knyga/64-2019-m-naujos-raudonosios-knygos-saugomu-rusiu-sarasas&lt;/ref&gt;
* [[2021]] m. išleista nauja knygos redakcija, vyr. redaktorius [[Valerijus Rašomavičius]].&lt;ref name=&quot;:0&quot;&gt;[https://gamtosknyga.lt/leidinys/lietuvos-raudonoji-knyga/ Lietuvos Raudonoji Knyga; Lututė, 2021], Gamtos knyga, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija&lt;/ref&gt;

== 2021 m. Lietuvos raudonoji knyga ==

=== Paaiškinimai ===
Iki 2019 m. Lietuvos raudonosios knygos rūšys buvo skirstomos į 6 kate­gorijas, atitinkančias Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos Raudonosios knygos senąsias kategorijas (1976 m.). Nuo 2020m. Lietuvos saugomų rūšių sąrašo [[Taksonas|taksonai]] (rūšys) įvertinti pagal [[Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija|Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN)]] kriterijus ir priskirti prie devynių [[Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija|IUCN]] kategorijų:&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;

* '''RE''' – išnykę regione (angl. ''Regionally Extinct'') taksonai,
* '''CR''' - kritiškai grėsmingos būklės (angl. ''Critically Endangered'') taksonai,
* '''EN''' – grėsmingos būklės (angl. ''Endangered'') taksonai,
* '''VU''' – pažeidžiami (angl. ''Vulnerable'') taksonai,
* '''NT''' – arti grėsmės esantys (angl. ''Near Threatened'') taksonai,
* '''LC''' – nekeliantys susirūpinimo (angl. ''Least Concern'') taksonai
* '''DD''' – taksonai, apie kuriuos trūksta duomenų (angl. ''Data Deficient'')
* '''NA''' – vertinti netinkami (angl. ''Not Applicable'') taksonai
* '''NE''' - neįvertinti (angl. ''Not Evaluated'') taksonai

=== Gyvūnai ===
'''EN''' kategorija
# [[Miškinė miegapelė]] – ''Dryomys nitedula Pallas''
# [[Didžioji miegapelė]] – ''Glis glis L.''
# [[Šermuonėlis]] – ''Mustela erminea L.''

'''VU''' kategorija
# [[Europinis plačiaausis]] – ''Barbastella barbastellus Schreber''
# [[Baltasis kiškis]] – ''Lepus timidus L.''
# [[Lūšis]] – ''Lynx lynx L.''
# [[Brandto pelėausis]] – ''Myotis brandti Eversman''

'''NT''' kategorija
# [[Stumbras]] – ''Bison bonasus L.''
# [[Kūdrinis pelėausis]] – ''Myotis dasycneme Boie''

'''LC''' kategorija
# [[Vėlyvasis šikšnys]] - ''Eptesicus serotinus Schreber''

'''DD''' kategorija
# [[Ilgasnukis ruonis]] – ''Halichoerus grypus Fabricius''
# [[Natererio pelėausis]] – ''Myotis nattereri Kuhl''
# [[Dvispalvis plikšnys]] – ''Vespertilio murinus L.''

'''NA''' kategorija
# [[Rudasis lokys]] – ''Ursus arctos L.''

==== [[Paukščiai]] ====
{{Div col|cols=2}}
'''RE''' kategorija
# [[Vidutinis dančiasnapis]] – ''Mergus serrator L.''

'''CR''' kategorija
# [[Smailiauodegė antis]] – ''Anas acuta L.''
# [[Mažoji žąsis]] – ''Anser erythropus L.''
# [[Kilnusis erelis]] – ''Aquila chrysaetos L.''
# [[Paprastoji pelėdikė]] – ''Athene noctua Scop.''
# [[Paprastoji rudė]] – ''Aythya nyroca Gul.''
# [[Juodakrūtis bėgikas]] – ''Calidris alpina L.''
# [[Baltaskruostė žuvėdra]] – ''Chlidonias hybrida Pall.''
# [[Paprastasis gyvatėdis]] – ''Circaetus gallicus Gm.''
# [[Didysis erelis rėksnys]] – ''Clanga clanga Pall.''
# [[Europinis žalvarnis]] – ''Coracias garrulus L.''
# [[Sakalas keleivis]] – ''Falco peregrinus Tunst.''
# [[Juodakaklis naras]] – ''Gavia arctica L.''
# [[Eurazinė jūršarkė]] – ''Haematopus ostralegus L.''
# [[Mažasis kiras]] – ''Larus minutus Pall.''
# [[Didžioji kuolinga]] – ''Numenius arquata L.''
# [[Raguotasis kragas]] – ''Podiceps auritus L.''
# [[Sibirinė gaga]] – ''Polysticta stelleri Pall.''
# [[Paprastoji avocetė]] – ''Recurvirostra avosetta L.''
# [[Liepsnotoji pelėda]] – ''Tyto alba Scop.''

'''EN''' kategorija
# [[Balinė pelėda]] – ''Asio flammeus Pontopp.''
# [[Didysis apuokas]] – ''Bubo bubo L.''
# [[Jūrinis kirlikas]] – ''Charadrius hiaticula L.''
# [[Baltasparnė žuvėdra]] – ''Chlidonias leucopterus Temm.''
# [[Juodasis gandras]] – ''Ciconia nigra L.''
# [[Ledinė antis]] – ''Clangula hyemalis L.''
# [[Sodinė starta]] – ''Emberiza hortulana L.''
# [[Paprastasis startsakalis]] – ''Falco columbarius L.''
# [[Paprastasis stulgys]] – ''Gallinago media Lath.''
# [[Paprastasis griciukas]] – Limosa limosa L.
# [[Paprastoji nuodėgulė]] – Melanitta fusca L.
# [[Pilkoji starta]] – ''Miliaria calandra L.''
# [[Juodasis peslys]] – ''Milvus migrans Bodd.''
# [[Erelis žuvininkas]] – ''Pandion haliaetus L.''
# [[Dirvinis sėjikas]] – ''Pluvialis apricaria L.''
# [[Paprastasis purplelis]] – ''Streptopelia turtur L.''
# [[Urvinė antis]] – ''Tadorna tadorna L.''

'''VU''' kategorija
# [[Meldinė nendrinukė]] – ''Acrocephalus paludicola Vieill.''
# [[Dryžagalvė kryklė]] – Anas querquedula L.
# [[Rudagalvė antis]] – ''Aythya ferina L.''
# [[Pievinė lingė]] – ''Circus pygarus L.''
# [[Mažasis erelis rėksnys]] – ''Clanga pomarina Brehm''
# [[Baltanugaris genys]] – ''Dendrocopos leucotos Bechst.''
# [[Paprastasis pelėsakalis]] – ''Falco tinnunculus L.''
# [[Mažasis baublys]] – ''Ixobrychus minutus L.''
# [[Rudasis peslys]] – ''Milvus milvus L.''
# [[Geltongalvė kielė]] – ''Motacilla citreola Pall.''
# [[Pilkoji kurapka]] – ''Perdix perdix L.''
# [[Tripirštis genys]] – ''Picoides tridactylus L.''
# [[Žalioji meleta]] – ''Picus viridis L.''
# [[Paprastoji švygžda]] – ''Porzana porzana L.''
# [[Mažoji žuvėdra]] – ''Sterna albifrons Pall.''
# [[Uralinė pelėda]] – ''Strix uralensis Pall.''
# [[Eurazinis tetervinas]] – ''Tetrao tetrix L.''
# [[Vakarinis kurtinys]] – ''Tetrao urogallus L.''
# [[Miškinis tikutis]] – ''Tringa glareola L.''
# [[Raudonkojis tulikas]] – ''Tringa totanus L.''

'''NT''' kategorija
# [[Paprastasis vištvanagis]] – ''Accipiter gentilis L.''
# [[Šaukštasnapė antis]] – ''Anas clypeata L.''
# [[Pilkoji antis]] – ''Anas strepera L.''
# [[Dirvoninis kalviukas]] – ''Anthus campestris L.''
# [[Paprastasis uldukas]] – ''Columba oenas L.''
# [[Paprastoji griežlė]] – ''Crex crex L.''
# [[Jūrinis erelis]] – ''Haliaeetus albicilla L.''
# [[Pilkoji meleta]] – ''Picus canus Gmel.''
# [[Rudakaklis kragas]] – ''Podiceps grisegena Bodd.''
# [[Kukutis]] – ''Upupa epops L.''

'''LC''' kategorija
# [[Paprastoji lututė]] – ''Aegolius funereus L.''
# [[Didysis baublys]] – ''Botaurus stellaris L.''
# [[Juodoji žuvėdra]] – ''Chlidonias niger L.''
# [[Eurazinis sketsakalis]] – ''Falco subbuteo L.''
# [[Žvirblinė pelėda]] – ''Glaucidium passerinum L.''
# [[Vakarinis vapsvaėdis]] – ''Pernis apivorus L.''

'''DD''' kategorija
# [[Gaidukas]] – ''Calidris pugnax L.''
# [[Paprastasis tulžys]] – ''Alcedo atthis L.''
# [[Paprastoji mėlyngurklė]] – ''Luscinia svecica L.''
# [[Juodakaklis kragas]] – ''Podiceps nigricollis Brehm''
{{Div col end}}

==== [[Ropliai]] ====
'''EN''' kategorija
# [[Balinis vėžlys]] – Emys orbicularis L.

'''VU''' kategorija
# [[Lygiažvynis žaltys]] – Coronella austriaca Laur.

==== [[Varliagyviai]] ====
'''EN''' kategorija

# [[Europinė medvarlė]] – ''Hyla arborea L.''

'''NT''' kategorija
# [[Raudonpilvė kūmutė]] – ''Bombina bombina L.''

'''VU''' kategorija
# [[Skiauterėtasis tritonas]] – ''Triturus cristatus Laur.''
# [[Žalioji rupūžė]] – ''Bufo viridis Laur.''
# [[Nendrinė rupūžė]] – ''Bufo calamita Laur.''

==== [[Žuvys]] ====
'''CR''' kategorija

# [[Paprastasis skersasnukis|Skersasnukis]] – Chondrostoma nasus L.
# [[Ežerinė rainė]] – Rhynchocypris percnurus Pallas

'''EN''' kategorija
# [[Aštriašnipis eršketas]] – Acipenser oxyrhynchus Mitchill

'''VU''' kategorija
# [[Ežerinis sykas]] – ''Coregonus maraena Bloch''
# [[Baltijinis kirtiklis]] – ''Sabanejewia baltica Witk.''

'''NT''' kategorija
# [[Paprastasis vijūnas]] – ''Misgurnus fossilis L.''

==== [[Apskritažiomeniai]] ====
'''CR''' kategorija
# [[Jūrinė nėgė]] – ''Petromyzon marinus L.''

==== [[Moliuskai]] ====
'''EN''' kategorija

# [[Didysis arionas]] – ''Arion ater L.''
# [[Ovalioji geldutė]] – ''Unio crassus Philipsson''
# [[Slapioji šiurpenė]] – ''Isognomostoma isognomostomos Schr.''
# [[Mažoji suktenė]] – ''Vertigo angustior Jeff.''
# [[Keturdantė suktenė]] – ''Vertigo geyeri Lindh.''
# [[Pūstoji suktenė]] – ''Vertigo moulinsiana Dupuy''

==== [[Žieduotosios kirmėlės]] ====
'''DD''' kategorija

# [[Medicininė dėlė]] – ''Hirudo medicinalis L.''

==== [[Vėžiagyviai]] ====
'''EN''' kategorija

# [[Pavasarinis skydvėžis]] – ''Lepidurus apus L.''
# [[Plačiažnyplis vėžys]] – ''Astacus astacus L.''
# [[Reliktinė mizidė]] – ''Mysis relicta Lovén''

'''VU''' kategorija 

# [[Keturspyglė šoniplauka]] – ''Pallaseopsis quadrispinosa'' ''G. O. Sars''

'''DD''' kategorija

# [[Vasarinis skydvėžis]] – ''Triops cancriformis Bosc''

==== [[Voragyviai]] ====
'''VU''' kategorija
# [[Boružinis storagalvis]] – ''Eresus kollari Rossi''

==== [[Vabzdžiai]] ====
{{Div col|cols=2}}
'''CR''' kategorija
# [[Raukšlėtoji smėliabitė]] – ''Andrena rugulosa Stoeckhert''
# [[Raudonasis pievaspragšis]] – ''Anostirus purpureus Poda''
# [[Stepinis perlinukas]] – ''Brenthis hecate D. &amp; S.''
# [[Margasis tarkšlys]] – ''Bryodemella tuberculata fabricius''
# [[Grakštusis puošniažygis]] – ''Carabus intricatus L.''
# [[Johansono strėliukė]] – &quot;Coenagrion johanssoni Wallengren&quot;
# [[Besparnis skėriukas]] – &quot;Podisma pedestris L.&quot;

'''EN''' kategorija
# [[Šiaurinis laumžirgis]] – ''Aeshna crenata Hagen''
# [[Katilėninė smėliabitė]] – ''Andrena curvungula Thomson''
# [[Ilganosė smėliabitė]] – ''Andrena nasuta Giraud''
# [[Šverino smėliabitė]] – ''Andrena suerinensis Friese''
# [[Sieninė gaurabitė]] – ''Anthophora plagiata Illiger''
# [[Ilgažandis bembiksas]] – ''Bembix rostrata L.''
# [[Žalvarinis puošniažygis]] – ''Carabus nitens L.''
# [[Šiaurinis elniavabalis]] – ''Ceruchus chrysomelinus Hochenwarth''
# [[Kalninė cikada]] – ''Cicadetta montana Scopoli''
# [[Šarvuotoji strėliukė]] – ''Coenagrion armatum Charp.''
# [[Rudakis satyriukas]] – ''Coenonympha hero L.''
# [[Smailiaragis mėšlavabalis]] – ''Copris lunaris L.''
# [[Purpurinis plokščiavabalis]] – ''Cucujus cinnaberinus Scopoli''
# [[Pušinis plokščiavabalis]] – ''Cucujus haematodes Erich.''
# [[Stepinė gauruotakojė bitė]] – ''Dasypoda argentata Panzer''
# [[Geltonkailis trumpasparnis]] – ''Emus hirtus L.''
# [[Ūsenis dailidė]] – ''Ergates faber L.''
# [[Juodoji hesperija]] – ''Erynnis tages L.''
# [[Auksuotoji šaškytė]] – ''Euphydryas aurinia Rottenburg''
# [[Vingirinis sprindytis]] – ''Eupithecia thalictrata''
# [[Žalsvasis melsvys]] – ''Glaucopsyche alexis Poda''
# [[Aštuoniataškis auksavabalis]] – ''Gnorimus variabilis L''
# [[Geltonkojis žirgelis]] – ''Gomphus flavipes Charpentier''
# [[Juodasis satyras]] – ''Hipparchia hermione L.''
# [[Mažoji išnura]] – ''Ischnura pumilio Charpentier''
# [[Šiaurinis auksinukas]] – ''Lycaena helle D. &amp; S.''
# [[Stepinis melsvys]] – ''Lysandra coridon Poda''
# [[Juodmargis pelkinukas]] – ''Macaria carbonaria Clerck''
# [[Mažoji šaškytė]] – ''Melitaea aurelia Nickerl''
# [[Kalninis spragtukas]] – ''Montana montana Kollar''
# [[Pelkinis satyras]] – ''Oeneis jutta''
# [[Didžioji auksavapsvė]] – ''Parnopes grandior''
# [[Didysis skydvabalis]] – ''Peltis grossa L.''
# [[Gencijoninis melsvys]] – ''Phengaris alcon D. &amp; S.''
# [[Taškuotasis melsvys]] – ''Phengaris arion L.''
# [[Smiltyninis melsvys]] – ''Polyommatus dorylas D. &amp; S.''
# [[Margasis grambuolys]] – ''Polyphylla fullo L.''
# [[Pjūklaūsis kelmagraužis]] – ''Prionus coriarius L.''
# [[Smiltyninė hesperija]] – ''Pyrgus serratulae Rambur''
# [[Gauruotoji skolija]] – ''Scolia hirta Schrank''
# [[Kopinis tarkšlys]] – ''Sphingonotus caerulans L.''
# [[Didysis spragšis]] – ''Stenagostus rufus De Geer''
# [[Dedešvinė tetralonija]] – ''Tetralonia malvae Rossi''
# [[Pušinis keliaujantis kuoduotis]] – ''Thaumethopoea pinivora Treitschke''
# [[Pietinis marguolis]] – ''Zygaena angelicae Ochsenheimer''
# [[Raudonžiedis marguolis]] – ''Zygaena ephialtes L.''
# [[Esparcetinis marguolis]] – ''Zygaena loti D. &amp; S.''


'''VU''' kategorija
# [[Pajūrinis dirvinukas]] – ''Agrotis ripae Hb.''
# [[Didžioji anchinija]] – ''Anchinia daphnella D. &amp; S.''
# [[Šiaurinis perlinukas]] – ''Boloria frigga''
# [[Spalvotasis pelkiasprindis]] – ''Chariaspilates formosaria''
# [[Pajūrio šoklys]] – ''Cicindela maritima''
# [[Pievinis satyriukas]] – ''Coenonympha tullia''
# [[Baltijos šilkabitė]] – ''Colletes caspicus''
# [[Pajūrinė kukulija]] – ''Cucullia balsamitae''
# [[Rūdiškasis drevėspragšis]] – ''Elater ferrugineus''
# [[Baltamargė šaškytė]] – ''Euphydryas maturna''
# [[Pietinis satyras]] – ''Hipparchia statilinus''
# [[Pajūrinis stiebinukas]] – ''Mesoligia literosa''
# [[Juostakaktis svirplys]] – ''Modicogryllus frontalis''
# [[Reliktinis lašalas]] – ''Neoephemera maxima''
# [[Niūriaspalvis auksavabalis]] – ''Osmoderma barnabita''
# [[Liepinis blizgiavabalis]] – ''Ovalisia rutilans''
# [[Kraujalakinis melsvys]] – ''Phengaris teleius''
# [[Smilčiasprindis]] – ''Phibalapteryx virgata''
# [[Kopinė smiltvapsvė]] – ''Podalonia luffii''

'''NT''' kategorija
# [[Žaliasis laumžirgis]] – ''Aeshna viridis''
# [[Baltajuostis juodsprindis]] – ''Baptria tibiale''
# [[Šneiderio kirmvabalis]] – ''Boros schneideri''
# [[Žiaurusis puikiažygis]] – ''Calosoma inquisitor''
# [[Mažoji ankstyvė]] – ''Capnopsis schilleri''
# [[Didysis puošniažygis]] – ''Carabus coriaceus''
# [[Rudmargė hesperija]] – ''Carterocephalus palaemon''
# [[Geltonžiedis kordulegastras]] – ''Cordulegaster boltonii''
# [[Keturtaškis maitvabalis]] – ''Dendroxena quadrimaculata''
# [[Plačioji dusia]] – ''Dytiscus latissimus''
# [[Estinė cidarija]] – ''Epirrhoe tartuensis''
# [[Baltajuostis melsvys]] – ''Eumedonia eumedon''
# [[Dvijuostė nendriadusė]] – ''Graphoderus bilineatus''
# [[Smėlinė auslinda]] – ''Labidura riparia''
# [[Grakščioji skėtė]] – ''Leucorrhinia caudalis''
# [[Didysis auksinukas]] – ''Lycaena dispar''
# [[Tamsioji šaškytė]] – ''Melitaea diamina''
# [[Necydalis major]] – ''Didysis lapuotininkas''
# [[Mažoji nehalenija]] – ''Nehalennia speciosa''
# [[Pleištinis žirgelis]] – ''Ophiogomphus cecilia''
# [[Marmurinis auksavabalis]] – ''Protaetia lugubris''
# [[Mėlynsparnė apsiuva]] – ''Semblis phalaenoides''
# [[Rudajuostė skėtė]] – ''Sympetrum pedemontanum''
# [[Raudonsparnė meškutė]] – ''Tyria jacobaeae''
# [[Ąžuolinis skaptukas]] – ''Xestobium rufovillosum''

'''LC''' kategorija
# [[Pietinis perlinukas]] – ''Brenthis daphne''
# [[Baltakaktė skėtė]] – ''Leucorrhinia albifrons''
# [[Šarvuotoji skėtė]] – ''Leucorrhinia pectoralis''
# [[Akiuotasis satyras]] – ''Lopinga achine''
# [[Machaonas]] – ''Papilio machaon''
# [[Juodasis apolonas]] – ''Parnassius mnemosyne''

'''DD''' kategorija
# [[Geltonmargė meškutė]] – ''Arctia aulica L.''
# [[Ąžuolinis stiklasparnis]] – ''Synanthedon conopiformis''
# [[Juodalksninis stiklasparnis]] – ''Synanthedon mesiaeformis''
{{Div col end}}

=== [[Augalai]] ===
==== Maurabragūnai (''[[Menturdumbliai|Charophyta]]'')====
'''CR''' kategorija
# [[Pilkšvasis maurabragis]] – ''Chara canescens''
# [[Kurklinis menturdumblis]] – ''Nitella confervacea''

'''EN''' kategorija
# [[Baltijinis maurabragis]] – ''Chara baltica''
# [[Lizdiškasis dumblabragis]] – ''Tolypella nidifica''
# [[Šiurpinis žvakidumblis]] – ''Lychnothamnus barbatus''

==== Maršantijūnai (Kerpsamanės) (''Marchantiophyta'')====
{{Div col|cols=2}}
'''CR''' kategorija
# [[Durpyninė žvynutė]] – ''Pallavicinia lyellii''
# [[Pelkinė džiugma]] – ''Mesoptychia rutheana''

'''EN''' kategorija
# [[Helerio kryžmataurė]] – ''Crossocalyx hellerianus''
# [[Tįsioji frulanija]] – ''Frullania tamarisci''
# [[Kirptalapė tritomarija]] – ''Tritomaria exsectiformis''


'''VU''' kategorija
# [[Barzdotoji barzdenė]] – ''Barbilophozia barbata''
# [[Paprastoji plojenė]] – ''Lejeunea cavifolia''
# [[Šiaurinė merkija]] – ''Moerckia hibernica''
# [[Lieknoji statplaukė]] – ''Neoorthocaulis attenuatus''
# [[Vingrioji rikardija]] – ''Riccardia chamedryfolia''

'''NT''' kategorija
# [[Tridantė bazanija]] – ''Bazzania trilobata''
# [[Kvapioji žemtaurė]] – ''Geocalyx graveolens''
# [[Plačialapė plikūnė]] – ''Porella platyphylla''
# [[Pūkuotoji apuokė]] – ''Trichocolea tomentella''
{{Div col end}}

==== Brijūnai (Lapsamanės)(''[[Bryophyta]]'')====
{{Div col|cols=2}}
'''CR''' kategorija
# [[Funko brija]] – ''Bryum funckii''
# [[Šleicherio brija]] – ''Bryum schleicheri''
# [[Žaliasis sėmainis]] – ''Buxbaumia viridis''
# [[Menturinė skylenė]] – ''Eucladium verticillatum''
# [[Velėninė versmenė]] – ''Philonotis caespitosa''
# [[Pūpsninė žilutė]] – ''Pterygoneurum subsessile''
# [[Lygioji seligerija]] – ''Seligeria donniana'

'''EN''' kategorija
# [[Ričardsono dygė]] – ''Calliergon richardsonii''
# [[Raukšlėtoji dvyndantė]] – ''Dicranum drummondii''
# [[Žalioji dvyndantė]] – ''Dicranum viride''
# [[Tribriaunė mezija]] – ''Meesia triquetra''
# [[Ilgalapė sukutė]] – ''Paraleucobryum longifolium''
# [[Pataisinė dygva]] – ''Pseudocalliergon lycopodioides''
# [[Šikšninė kerėža]] – ''Rhytidiadelphus loreus''
# [[Skiauterėtasis kiminas]] – ''Sphagnum austinii Sull.''
# [[Plačialapis kiminas]] – ''Sphagnum platyphyllum''
# [[Vulfo kiminas]] – ''Sphagnum wulfianum''


'''VU''' kategorija
# [[Karoklinė skliautenė]] – ''Antitrichia curtipendula''
# [[Vingialapė pažulnė]] – ''Buckiella undulata''
# [[Vaiskioji uolenė]] – ''Dichodontium pellucidum''
# [[Smailioji kuplė]] – ''Distichium capillaceum''
# [[Arnoldo skeltadantė]] – ''Fissidens arnoldii''
# [[Mažoji nertvė]] – ''Fontinalis dalecarlica''
# [[Patisinė nertvė]] – ''Fontinalis hypnoides''
# [[Žvilgančioji riestūnė]] – ''Hamatocaulis vernicosus''
# [[Smulkioji tujinėlė]] – ''Pelekium minutulum''
# [[Brijinė kapšutė]] – ''Protobryum bryoides''
# [[Vingiastiebė dygva]] – ''Pseudocalliergon trifarium''
# [[Smailiašakis tensmenis]] – ''Pterigynandrum filiforme''
# [[Tikroji didšepšė]] – ''Pulvigera lyellii''
# [[Plunksninė švitrelė]] – ''Schistostega pennata''
# [[Tankusis kiminas]] – ''Sphagnum compactum''
# [[Minkštasis kiminas]] – ''Sphagnum molle''
# [[Žvilgusis kiminas]] – ''Sphagnum subnitens''
# [[Lieknoji teilorija]] – ''Tayloria tenuis''
# [[Dantytoji skomenė]] – ''Thamnobryum subserratum''
# [[Ilgakaklė driušė]] – ''Trematodon ambiguus''
# [[Tundrinė liūnsamanė]] – ''Warnstorfia tundrae''
{{Div col end}}
==== Induočiai augalai(''[[Tracheophyta]]'')====
{{Div col|cols=2}}
'''CR''' kategorija
# [[Dirvinė raugė]] – ''Agrostemma githago''
# [[Mažasis anakamptis]] – ''Anacamptis morio''
# [[Mažasis progailis]] – ''Anagallis minima''
# [[Širdžialapė kaldezija]] – ''Caldesia parnassifolia''
# [[Palaipinė viksva]] – ''Carex pediformis''
# [[Žalioji gegūnė]] – ''Dactylorhiza viridis''
# [[Gauruotasis gvazdikas]] – ''Dianthus armeria''
# [[Puošnusis gvazdikas]] – ''Dianthus superbus''
# [[Belapė antbarzdė]] – ''Epipogium aphyllum''
# [[Pajūrinė zunda]] – ''Eryngium maritimum''
# [[Pievinė gencijonėlė]] – ''Gentianella amarella''
# [[Pelkinė gencijonėlė]] – ''Gentianella uliginosa''
# [[Kvapusis plauretis]] – ''Gymnadenia odoratissima''
# [[Vienagumbis medauninkas]] – ''Herminium monorchis''
# [[Ežerinė lobelija]] – ''Lobelia dortmanna L.''
# [[Pražangiažiedė plunksnalapė]] – ''Myriophyllum alterniflorum DC.''
# [[Lankstusis plukenis]] – ''Najas flexilis''
# [[Smulkiažiedė svila]] – ''Neotinea ustulata''
# [[Miškinė plikaplaiskė]] – ''Neottianthe cuculata''
# [[Musinis ofris]] – ''Ophrys insectifera''
# [[Miškinė glindė]] – ''Pedicularis sylvatica''
# [[Miškinis spyglainis]] – ''Polystichum aculeatum L. Roth.''
# [[Taurinė pudmė]] – ''Tofieldia calyculata''

'''EN''' kategorija
# [[Pūslėtoji aldrūnė]] – ''Aldrovanda vesiculosa L.''
# [[Kampuotasis česnakas]] – ''Allium angulosum L.''
# [[Dirvinis česnakas]] – ''Allium vineale L.''
# [[Smiltyninis laibenis]] – ''Alyssum gmelinii'' 
# [[Laiboji vyrskydė]] – ''Androsace filiformis Retz.''
# [[Siauralapė smiltė]] – ''Arenaria procera Spreng.''
# [[Beržas keružis]] – ''Betula nana L.''
# [[Šakotasis varpenis]] – ''Botrychium matricariifolium''
# [[Daugiaskiltis varpenis]] – ''Botrychium multifidum''
# [[Virgininis varpenis]] – ''Botrychium virginianum''
# [[Boloninis katilėlis]] – ''Campanula boloniensis''
# [[Svogūninė kartenė]] – ''Cardamine bulbifera''
# [[Protarpinė viksva]] – ''Carex distans L.''
# [[Gauruotoji viksva]] – ''Carex filiformis L.''
# [[Liūninė viksva]] – ''Carex heleonastes L.''
# [[Raistinė viksva]] – ''Carex megallanica Lam.''
# [[Pajūrinė širdažolė]] – ''Centaurium littorale''
# [[Kardalapis garbenis]] – ''Cephalanthera longifolia''
# [[Raudonasis garbenis]] – ''Cephalanthera rubra''
# [[Plačialapė gegūnė]] – ''Dactylorhiza majalis''
# [[Gelsvoji gegūnė]] – ''Dactylorhiza ochroleuca''
# [[Siauralapė gegūnė]] – ''Dactylorhiza traunsteineri''
# [[Borbašo gvazdikas]] – ''Dianthus borbasii''
# [[Miškinė žiomenė]] – ''Dracocephalum ruyschiana L.''
# [[Didysis asiūklis]] – ''Equisetum telmateia''
# [[Smėlyninis eraičinas]] – ''Festuca psammophila''
# [[Siauralapis gencijonas]] – ''Gentiana pneumonanthe''
# [[Pajūrinė pienažolė]] – ''Glaux maritima L.''
# [[Pelkinė laksva]] – ''Hammarbya paludosa''
# [[Pelkinė raistenė]] – ''Hydrocotyle vulgaris L.''
# [[Ežerinė slepišerė]] – ''Isoetes lacustris L.''
# [[Trilapė bligna]] – ''Isopyrum thalictoides L.''
# [[Galvinis vikšris]] – ''Juncus capitatus Weigel''
# [[Druskinis vikšris]] – ''Juncus gerardi Loisel.''
# [[Žirnialapis pelėžirnis]] – ''Lathyrus pisiformis L.''
# [[Baltijinė linažolė]] – ''Linaria loeselii Schweigg.''
# [[Patvankinis pataisiukas]] – ''Lycopodiella inundata''
# [[Melisalapė medumėlė]] – ''Melittis melissophyllum''
# [[Paprastasis rėžiukas]] – ''Nasturtium officinale''
# [[Vandeninė plaumuonė]] – ''Nymphoides peltata''
# [[Šalmuotoji gegužraibė]] – ''Orchis militaris''
# [[Šiurkščioji vanagutė]] – ''Pilosella echioides''
# [[Didžiažiedė juodgalvė]] – ''Prunella grandiflora''
# [[Siauralapė plautė]] – ''Pulmonaria angustifolia''
# [[Lininė žarotūnė]] – ''Radiola linoides''
# [[Mėlynialapis karklas]] – ''Salix myrtilloides''
# [[Smiltyninė druskė]] – ''Salsola kali''
# [[Pelkinė uolaskėlė]] – ''Saxifraga hirculus''
# [[Rusvasis vikšrenis]] – ''Schoenus ferrugineus''
# [[Pelkinis kalnasargis]] – ''Selinum dubium''
# [[Pievinis auksveitis]] – ''Seseli annuum''
# [[Žalsvoji naktižiedė]] – ''Silene chlorantha''
# [[Lietuvinė naktižiedė]] – ''Silene lituanica''
# [[Siauralapis šiurpis]] – ''Sparganium angustifolium''
# [[Stačioji notra]] – ''Stachys recta''
# [[Pelkinis ratenas]] – ''Succisella inflexa''
# [[Daugiametis patvenis]] – ''Swertia perennis''
# [[Plikažiedis linlapis]] – ''Thesium ebracteatum''
# [[Gorskio pūtelis]] – ''Tragopogon gorskianus''
# [[Penkialapis dobilas]] – ''Trifolium lupinaster''
# [[Ilgagalvis dobilas]] – ''Trifolium rubens''
# [[Pajūrinė narytžolė]] – ''Triglochin maritima''
# [[Druskinis astruolis]] – ''Tripolium pannonicum''
# [[Baltasis čemerys]] – ''Veratrum lobelianum''
# [[Pavasarinis vikis]] – ''Vicia lathyroides''
# [[Griovinė našlaitė]] – ''Viola stagnina''

'''VU''' kategorija
# [[Kvapioji dirvuolė]] – ''Agrimonia procera''
# [[Ankstyvoji smilgenė]] – ''Aira praecox''
# [[Porinis česnakas]] – ''Allium scorodoprasum''
# [[Juosvavarpis pašiaušėlis]] – ''Alopecurus arundinaceus''
# [[Kalninė arnika]] – ''Arnica montana''
# [[Šerinė kalnarūtė]] – ''Asplenium trichomanes''
# [[Pievinė viksva]] – ''Carex buxbaumii''
# [[Plaukuotasis gurgždis]] – ''Chaerophyllum hirsutum''
# [[Įvairialapė usnis]] – ''Cirsium heterophyllum''
# [[Plačialapė klumpaitė]] – ''Cypripedium calceolus''
# [[Raiboji gegūnė]] – ''Dactylorhiza cruenta''
# [[Dėmėtoji gegūnė]] – ''Dactylorhiza maculata''
# [[Tyrulinė erika]] – ''Erica tetralix''
# [[Lieknasis švylys]] – ''Eriophorum gracile''
# [[Pievinių vištapienė]] – ''Gagea pratensis''
# [[Plačialapis lipikas]] – ''Galium rubioides''
# [[Lietuvinė monažolė]] – ''Glyceria lithuanica''
# [[Vaistinė raitinytė]] – ''Gratiola officinalis''
# [[Pievinių plauretis]] – ''Gymnadenia conopsea''
# [[Pievinių avižaitė]] – ''Helictochloa pratensis''
# [[Europinis miežvienis]] – ''Hordelymus europaeus''
# [[Pelkinis vikšris]] – ''Juncus stygius''
# [[Prūsinis begalis]] – ''Laserpitium prutenicum''
# [[Dvilapis purvuolis]] – ''Liparis loeselii''
# [[Širdinė dviguonė]] – ''Listera cordata''
# [[Vienalapis gedutis]] – ''Malaxis monophyllos''
# [[Pajūrinis sotvaras]] – ''Myrica gale''
# [[Mažasis plukenis]] – ''Najas minor''
# [[Vyriškoji gegužraibė]] – ''Orchis mascula''
# [[Didžioji džioveklė]] – ''Orobanche elatior''
# [[Karališkoji glindė]] – ''Pedicularis sceptrum-carolinum''
# [[Mėlynasis palemonas]] – ''Polemonium caeruleum''
# [[Smailialapė plūdė]] – ''Potamogeton acutifolius''
# [[Siūlinė plūdė]] – ''Potamogeton trichoides''
# [[Raktažolė pelenėlė]] – ''Primula farinosa''
# [[Dygioji slyva]] – ''Prunus spinosa''
# [[Vėjalandė šilagėlė]] – ''Pulsatilla patens''
# [[Rusvoji saidra]] – ''Rhynchospora fusca''
# [[Pievinių šalavijas]] – ''Salvia pratensis''
# [[Melsvasis mėlitas]] – ''Sesleria caerulea''
# [[Liūninė našlaitė]] – ''Viola uliginosa''

'''NT''' kategorija
# [[Stačioji vaisgina]] – ''Ajuga pyramidalis''
# [[Juodadantė kulkšnė]] – ''Astragalus danicus''
# [[Liekninis beržas]] – ''Betula humilis''
# [[Stačioji dirsuolė]] – ''Bromopsis erecta''
# [[Juodgalvė bajorė]] – ''Centaurea phrygia''
# [[Šakotoji ratainytė]] – ''Cladium mariscus''
# [[Totorinė maludė]] – ''Conioselinum tataricum''
# [[Nariuotoji ilgalūpė]] – ''Corallorhiza trifida''
# [[Tamsialapis skiautalūpis]] – ''Epipactis atrorubens''
# [[Paprastasis kardelis]] – ''Gladiolus imbricatus''
# [[Gebenė lipikė]] – ''Hedera helix''
# [[Plaukuotoji jonažolė]] – ''Hypericum hirsutum''
# [[Sibirinis vilkdalgis]] – ''Iris sibirica''
# [[Plačialapis begalis]] – ''Laserpitium latifolium''
# [[Geltonžiedis pelėžirnis]] – ''Lathyrus laevigatus''
# [[Vaistinis kietagrūdis]] – ''Lithospermum officinale''
# [[Blyškioji džioveklė]] – ''Orobanche reticulata''
# [[Paprastoji tuklė]] – ''Pinguicula vulgaris''
# [[Retažiedė miglė]] – ''Poa remota''
# [[Laplandinis karklas]] – ''Salix lapponum''
# [[Balandinė žvaigždūnė]] – ''Scabiosa columbaria''
# [[Raudonžiedis berutis]] – ''Teucrium scordium''
# [[Žirnialapis vikis]] – ''Vicia pisiformis''

'''LC''' kategorija
# [[Miškinė dirsuolė]] – ''Bromopsis benekenii (Lange) Holub''
# [[Tuščiaviduris rūtenis]] – ''Corydalis cava (L.) Schweigg &amp; Körte.''
# [[Tarpinis rūtenis]] – ''Corydalis intermedia L. Mérat''
# [[Smiltyninis gvazdikas]] – ''Dianthus arenarius L.''
# [[Melsvasis gencijonas]] – ''Gentiana cruciata L.''

'''DD''' kategorija
# [[Mažasis varpenis]] – ''Botrychium simplex''
# [[Miškinis eraičinas]] – ''Festuca altissima''
# [[Trižiedis lipikas]] – ''Galium triflorum''
# [[Kalninė jonažolė]] – ''Hypericum montanum''
# [[Gelsvasis palėnas]] – ''Laphangium luteoalbum''
# [[Mažažiedė lūgnė]] – ''Nuphar pumila''
# [[Gulsčiasis karklas]] – ''Salix repens''
# [[Eraičininė nendrūnė]] – ''Scolochloa festucacea''
# [[Gauruotoji žilstė]] – ''Tephroseris palustris''

{{Div col end}}
=== [[Grybai]] ===
====Aukšliagrybūnai====
{{Div col|cols=2}}
'''CR''' kategorija
# [[Ąžuolinė taurenė]] – ''Calicium quercinum''
# [[Melsvoji žiovenė]] – ''Chaenotheca cinerea''
# [[Grakščioji žiovenė]] – ''Chaenotheca gracilenta''
# [[Lieknoji žiovenė]] – ''Chaenotheca gracillima''
# [[Šeriuotoji žiovenė]] – ''Chaenotheca hispidula''
# [[Pilkoji miltpuodė]] – ''Cyphelium inquinans''
# [[Geltonoji miltpuodė]] – ''Cyphelium tigillare''
# [[Skėtrioji briedragė]] – ''Evernia divaricata''
# [[Kislioji briedragė]] – ''Evernia mesomorpha''
# [[Flotovo gialekta]] – ''Gyalecta flotowii''
# [[Guobinė gialekta]] – ''Gyalecta ulmi''
# [[Šilinė puvėseklė]] – ''Icmadophila ericetorum''
# [[Upinis gleivytis]] – ''Leptogium rivulare''
# [[Gauruotasis gleivytis]] – ''Leptogium saturninum''
# [[Smulkialakštis juodkežis]] – ''Montanelia panniformis''
# [[Kraujaspalvis mikoblastas]] – ''Mycoblastus sanguinarius''
# [[Miltuotoji nefroma]] – ''Nephroma parile''
# [[Riestalakštė nefroma]] – ''Nephroma resupinatum''
# [[Baltagyslė meškapėdė]] – ''Peltigera degenii''
# [[Smiltyninis ausūnis]] – ''Peziza ammophila''
# [[Plonašakė ramalina]] – ''Ramalina thrausta''
# [[Šviesiagalvė brylytė]] – ''Sclerophora peronella''
# [[Latakinis gleivytis]] – ''Scytinium palmatum''
# [[Adatiškasis gleivytis]] – ''Scytinium teretiusculum''
# [[Mužo auksakežis]] – ''Xanthoparmelia mougeotii''

'''EN''' kategorija
# [[Ąžuolinė baktrospora]] – ''Bactrospora dryina''
# [[Žaliagalvė taurenė]] – ''Calicium adspersum''
# [[Žalsvoji kežytė]] – ''Cetrelia olivetorum''
# [[Baltasis godūnas]] – ''Choiromyces meandriformis''
# [[Kupstinė šiurė]] – ''Cladonia caespiticia''
# [[Parazitinė šiurė]] – ''Cladonia parasitica''
# [[Glebioji gleiviakerpė]] – ''Collema flaccidum''
# [[Upinė odkerpė]] – ''Dermatocarpon luridum''
# [[Baltakraštė artonija]] – ''Felipes leucopellaeus''
# [[Apskritasporis bobausis]] – ''Gyromitra sphaerospora''
# [[Alksninė hipotrachina]] – ''Hypotrachyna revoluta''
# [[Gūbriuotoji pūsliakerpė]] – ''Lasallia pustulata''
# [[Skylėtoji menegacija]] – ''Menegazzia terebrata''
# [[Puslaisvis briedžiukas]] – ''Morchella semilibera''
# [[Gulsčioji meškapėdė]] – ''Peltigera horizontalis''
# [[Juodžalis rizokarpas]] – ''Rhizocarpon viridiatrum''
# [[Paprastasis taukius]] – ''Sarcosoma globosum''
# [[Tamsioji brylytė]] – ''Sclerophora coniophaea''
# [[Miltuotoji brylytė]] – ''Sclerophora farinacea''
# [[Dantytoji telotrema]] – ''Thelotrema lepadinum''
# [[Šiurkštusis grybliežuvis]] – ''Trichoglossum hirsutum''
# [[Pirštuotasis aukšliavarpis]] – ''Verpa conica''

'''VU''' kategorija
# [[Ryškioji gražiataurė]] – ''Caloscypha fulgens''
# [[Kimininis žemlielys]] – ''Geoglossum sphagnophilum''
# [[Kerpiškasis gleivytis]] – ''Scytinium lichenoides''
# [[Suodinoji saitakerpė]] – ''Umbilicaria deusta''
# [[Daugialakštė saitakerpė]] – ''Umbilicaria polyphylla''
# [[Krateriškasis taurūnis]] – ''Urnula craterium''
# [[Bohemiškasis aukšliavarpis]] – ''Verpa bohemica''

'''NT''' kategorija
# [[Plačioji platūžė]] – ''Lobaria pulmonaria''
{{Div col end}}

====Papėdgrybūnai====
{{Div col|cols=2}}
'''CR''' kategorija
# [[Pilkoji baravykpintė]] – ''Boletopsis grisea''
# [[Pelkinė vilktabokė]] – ''Bovista paludosa''
# [[Pilkoji voveraitė]] – ''Cantharellus cinereus''
# [[Krokinis minkštenis]] – ''Hapalopilus croceus''
# [[Plonakotis dyglutėlis]] – ''Hydnellum gracilipes''
# [[Rausvoji šeriapintė]] – ''Junghuhnia collabens''
# [[Hadriano poniabudė]] – ''Phallus hadriani''
# [[Ąžuolinis pintenis]] – ''Piptoporus quercinus''
# [[Obelinis minkštadyglis]] – ''Sarcodontia crocea''
# [[Geltonoji plutpintenė]] – ''Stereopsis vitellina''

'''EN''' kategorija
# [[Dvisluoksnis vingiasporis]] – ''Abortiporus biennis''
# [[Didysis pievagrybis]] – ''Agaricus langei''
# [[Pilkšvarudė bankera]] – ''Bankera fuligineoalba''
# [[Bronzinis baravykas]] – ''Boletus aereus''
# [[Blyškusis baravykas]] – ''Boletus impolitus''
# [[Fechtnerio baravykas]] – ''Butyriboletus fechtneri''
# [[Lazdyninis nuosėdis]] – ''Cortinarius moënne-loccozii''
# [[Kalkiamėgė dygiabudė]] – ''Echinoderma calcicola''
# [[Žalsvoji gijabudė]] – ''Entoloma incanum''
# [[Rausvoji pintainė]] – ''Fomitopsis rosea''
# [[Keturskiautis žvaigždinas]] – ''Geastrum quadrifidum''
# [[Kuokštinė grifolė]] – ''Grifola frondosa''
# [[Didžioji karteklė]] – ''Gymnopilus junonius''
# [[Juosvoji guotė]] – ''Hygrophorus atramentosus''
# [[Geltonžvynė guotė]] – ''Hygrophorus chrysodon''
# [[Kietoji guotė]] – ''Hygrophorus penarius''
# [[Ūmėdinė guotė]] – ''Hygrophorus russula''
# [[Ąžuolinis skylenis]] – ''Inonotus dryophilus''
# [[Aitriakvapis piengrybis]] – ''Lactarius acerrimus''
# [[Rausvarudė žvynabudėlė]] – ''Lepiota fuscovinacea''
# [[Melsvakotė stirnabudė]] – ''Lepista personata''
# [[Vientisasis skylutis]] – ''Perenniporia medulla-panis''
# [[Tamsiarudė kempinė]] – ''Phellinus nigrolimitatus''
# [[Plunksninis raukšliagrybis]] – ''Phlebia centrifuga''
# [[Šakotoji skylėtbudė]] – ''Polyporus umbellatus''
# [[Auksaspalvis šakočius]] – ''Ramaria aurea''
# [[Gyslotoji kremzliabudė]] – ''Rhodotus palmatus''
# [[Kvapioji ragapintė]] – ''Skeletocutis odora''
# [[Putlioji odapintė]] – ''Spongipellis spumeus''
# [[Kietasis laibadyglis]] – ''Steccherinum robustius''
# [[Tikrasis žvynbaravykis]] – ''Strobilomyces strobilaceus''
# [[Kvapnioji kempė]] – ''Trametes suaveolens''
# [[Salierinis baltikas]] – ''Tricholoma apium''
# [[Kurapkinis storplutis]] – ''Xylobolus frustulatus''

'''VU''' kategorija
# [[Kartusis baravykas]] – ''Caloboletus radicans''
# [[Piestinis pirštūnis]] – ''Clavariadelphus pistillaris''
# [[Lazdyninis kelmenis]] – ''Dichomitus campestris''
# [[Ąžuolinė kepena]] – ''Fistulina hepatica''
# [[Didysis žvaigždinas]] – ''Geastrum triplex''
# [[Korališkasis trapiadyglis]] – ''Hericium coralloides''
# [[Juodasis piengrybis]] – ''Lactarius lignyotus''
# [[Kislusis piengrybis]] – ''Lactarius repraesentaneus''
# [[Gelsvasis piengrybis]] – ''Lactarius resimus''
# [[Baltoji žvynabudėlė]] – ''Lepiota erminea''
# [[Gumbuotasis baltnuosėdis]] – ''Leucocortinarius bulbiger''
# [[Šuniškoji poniabudėlė]] – ''Mutinus caninus''
# [[Tikrasis juodbaravykis]] – ''Porphyrellus porphyrosporus''
# [[Auksaviršė ūmėdė]] – ''Russula aurea''
# [[Kvapioji ūmėdė]] – ''Russula grata''
# [[Raudonkepuris aksombaravykis]] – ''Xerocomus rubellus''

'''NT''' kategorija
#  [[Dėmėtasis baravykas]] – ''Boletus erythropus''
#  [[Piengrybis jautakis]] – ''Lactarius volemus''
{{Div col end}}

= 2007 m. Lietuvos raudonosios knygos sąrašas =

=== Paaiškinimai ===
Kategorijos:
* '''0(Ex)''' – Išnykusios ir tikėtinai išnykusios rūšys (''Extinct and probably extinct''),
* '''1(E)''' – Prie išnykimo ribos (''Endangered''),
* '''2(V)''' – Pažeidžiamos (''Vulnerable''),
* '''3(R)''' – Retos rūšys (''Rare''),
* '''4(I)''' – Nenustatyta (''Indeterminate''),
* '''5(Rs)''' – Atkurta (''Restored'')

=== Gyvūnai ===
==== Žinduoliai ====
'''0(Ex)''' kategorija
# [[Europinė audinė]] – ''Mustela lutreola L.''
# [[Rudoji meška]] – ''Ursus arctos L.''
# [[Ąžuolinė miegapelė]] – ''Eliomys quercinus L.''

'''1(E)''' kategorija
# [[Ilgasnukis ruonis]] – ''Halichoerus grypus Fabricius''
# [[Lūšis]] – ''Lynx lynx L.''

'''2(V)''' kategorija
# [[Didžioji miegapelė]] – ''Glis glis L.''
# [[Kūdrinis pelėausis]] – ''Myotis dasycneme Boie''
# [[Europinis plačiaausis]] – ''Barbastella barbastellus Schreber''

'''3(R)''' kategorija
# [[Mažasis nakviša]] – ''Nyctalus leisleri Kuhl''
# [[Dvispalvis plikšnys]] – ''Vespertilio murinus L.''
# [[Brandto pelėausis]] – ''Myotis brandti Eversman''
# [[Natererio pelėausis]] – ''Myotis nattereri Kuhl''
# [[Miškinė miegapelė]] – ''Dryomys nitedula Pallas''
# [[Baltasis kiškis]] – ''Lepus timidus L.''

'''4(I)''' kategorija
# [[Šikšniukas nykštukas]] – ''Pipistrellus pipistrellus Schreber''
# [[Rudasis ausylis]] – ''Plecotus auritus L.''
# [[Šiaurinis šikšnys]] – ''Eptesicus nilssoni Keyserling et Blasius''
# [[Beržinė sicista]] – ''Sicista betulina Pallas''
# [[Šermuonėlis]] – ''Mustela erminea L.''

'''5(Rs)''' kategorija
# [[Vėlyvasis šikšnys]] – ''Eptesicus serotinus Schreber''
# [[Rudasis nakviša]] – ''Nyctalus noctula Schreber''
# [[Ūdra]] – ''Lutra lutra L.''
# [[Stumbras]] – ''Bison bonasus L.''

==== Paukščiai ====
{{Div col|cols=2}}
'''0(Ex)''' kategorija
# [[Gyvatėdis]] – ''Circaetus gallicus Gm''
# [[Žvyrė]] – ''Lagopus lagopus L.''
# [[Kuoduotasis vieversys]] – ''Galerida cristata L.''

'''1(E)''' kategorija
# [[Juodakaklis naras]] – ''Gavia arctica L.''
# [[Raguotasis kragas]] – ''Podiceps auritus L.''
# [[Smailiauodegė antis]] – ''Anas acuta L.''
# [[Rudė]] – ''Aythya nyroca Gul.''
# [[Rudasis peslys]] – ''Milvus milvus L.''
# [[Didysis erelis rėksnys]] – ''Aquila clanga Pall.''
# [[Kilnusis erelis]] – ''Aquila chrysaetos L.''
# [[Startsakalis]] – ''Falco columbarius L.''
# [[Sakalas keleivis]] – ''Falco peregrinus Tunst.''
# [[Juodakrūtis bėgikas]] – ''Calidris alpina L.''
# [[Stulgys]] – ''Gallinago media Lath.''
# [[Didysis apuokas]] – ''Bubo bubo L.''
# [[Žalvarnis]] – ''Coracias garrulus L.''

'''2(V)''' kategorija
# [[Juodasis gandras]] – ''Ciconia nigra L.''
# [[Urvinė antis]] – ''Tadorna tadorna L.''
# [[Pilkoji antis]] – ''Anas strepera L.''
# [[Sibirinė gaga]] – ''Polysticta stelleri Pall.''
# [[Juodasis peslys]] – ''Milvus migrans Bodd.''
# [[Pievinė lingė]] – ''Circus pygargus L.''
# [[Žuvininkas]] – ''Pandion haliaetus L.''
# [[Pelėsakalis]] – ''Falco tinnunculus L.''
# [[Kurtinys]] – ''Tetrao urogallus L.''
# [[Avocetė]] – ''Recurvirostra avosetta L.''
# [[Dirvinis sėjikas]] – ''Pluvialis apricaria L.''
# [[Gaidukas]] – ''Philomachus pugnax L.''
# [[Griciukas]] – ''Limosa limosa L.''
# [[Didžioji kuolinga]] – ''Numenius arquata L.''
# [[Raudonkojis tulikas]] – ''Tringa totanus L.''
# [[Tikutis]] – ''Tringa glareola L.''
# [[Mažoji žuvėdra]] – ''Sterna albifrons Pall.''
# [[Balinė pelėda]] – ''Asio flammeus Pontopp.''
# [[Tripirštis genys]] – ''Picoides tridactylus L.''
# [[Meldinė nendrinukė]] – ''Acrocephalus paludicola Vieill.''

'''3(R)''' kategorija
# [[Rudakaklis kragas]] – ''Podiceps grisegena Bodd''
# [[Juodakaklis kragas]] – ''Podiceps nigricollis C. L. Brehm''
# [[Didysis baublys]] – ''Botaurus stellaris L.''
# [[Gulbė giesmininkė]] – ''Cygnus cygnus L.''
# [[Šaukštasnapė antis]] – ''Anas clypeata L.''
# [[Vapsvaėdis]] – ''Pernis apivorus L.''
# [[Jūrinis erelis]] – ''Haliaeetus albicilla L.''
# [[Vištvanagis]] – ''Accipiter gentilis L.''
# [[Mažasis erelis rėksnys]] – ''Aquila pomarina C. L. Brehm''
# [[Sketsakalis]] – ''Falco subbuteo L.''
# [[Tetervinas]] – ''Tetrao tetrix L.''
# [[Putpelė]] – ''Coturnix coturnix L.''
# [[Švygžda]] – ''Porzana porzana L.''
# [[Plovinė vištelė]] – ''Porzana parva Scop.''
# [[Jūršarkė]] – ''Haematopus ostralegus L.''
# [[Jūrinis kirlikas]] – ''Charadrius hiaticula L.''
# [[Mažasis kiras]] – ''Larus minutus Pall.''
# [[Baltaskruostė žuvėdra]] – ''Chlidonias hybridus Pallas''
# [[Juodoji žuvėdra]] – ''Chlidonias niger L.''
# [[Uldukas]] – ''Columba oenas L.''
# [[Žvirblinė pelėda]] – ''Glaucidium passerinum L.''
# [[Uralinė pelėda]] – ''Strix uralensis Pall.''
# [[Lututė]] – ''Aegolius funereus L.''
# [[Tulžys]] – ''Alcedo atthis L.''
# [[Kukutis]] – ''Upupa epops L.''
# [[Pilkoji meleta]] – ''Picus canus Gmel.''
# [[Žalioji meleta]] – ''Picus viridis L.''
# [[Baltnugaris genys]] – ''Dendrocopos leucotos Bechst.''
# [[Dirvoninis kalviukas]] – ''Anthus campestris L.''
# [[Geltongalvė kielė]] – ''Motacilla citreola Pall.''
# [[Ūsuotoji zylė]] – ''Panurus biarmicus L.''

'''4(I)''' kategorija
# [[Mažasis baublys]] – ''Ixobrychus minutus L.''
# [[Didysis baltasis garnys]] – ''Egretta alba L.''
# [[Vidutinis dančiasnapis]] – ''Mergus serrator L.''
# [[Liepsnotoji pelėda]] – ''Tyto alba Scop.''
# [[Pelėdikė]] – ''Athene noctua Scop.''
# [[Paprastoji mėlyngurklė]] – ''Luscinia svecica L.''
# [[Sodinė starta]] – ''Emberiza hortulana L.''
# [[Pilkoji starta]] – ''Miliaria calandra L.''

'''5(Rs)''' kategorija
# [[Pilkoji žąsis]] – ''Anser anser L.''
# [[Didysis dančiasnapis]] – ''Mergus merganser L.''
# [[Griežlė]] – ''Crex crex L.''
# [[Pilkoji gervė]] – ''Grus grus L.''
# [[Plėšrioji medšarkė]] – ''Lanius excubitor L.''
{{Div col end}}

==== Ropliai ====
'''1(E)''' kategorija
# [[Balinis vėžlys]] – ''Emys orbicularis L.''
# [[Lygiažvynis žaltys]] – ''Coronella austriaca L.''

==== Varliagyviai ====
'''3(R)''' kategorija
# [[Europinė medvarlė]] – ''Hyla arborea L.''

'''4(I)''' kategorija
# [[Skiauterėtasis tritonas]] – ''Triturus cristatus Laur.''
# [[Žalioji rupūžė]] – ''Bufo viridis Laur.''

'''5(Rs)''' kategorija
# [[Raudonpilvė kūmutė]] – ''Bombina bombina L.''
# [[Nendrinė rupūžė]] – ''Bufo calamita Laur.''

==== Žuvys ====
'''0(Ex)''' kategorija
# [[Sturys]] – ''Acipenser sturio L.''
# [[Sparis]] – ''Abramis ballerus L.''

'''1(E)''' kategorija
# [[Jūrinė nėgė]] – ''Petromyzon marinus L.''

'''3(R)''' kategorija
# [[Skersnukis]] – ''Chondrostoma nasus L.''

'''4(I)''' kategorija
# [[Ežerinis sykas]] – ''Coregonus lavaretus holsatus Thienemann''
# [[Vijūnas]] – ''Misgurnus fossilis L.''
# [[Ežerinė rainė]] – ''Phoxinus percnurus (Pallas)''

'''5(Rs)''' kategorija
# [[Lašiša]] – ''Salmo salar L.''

==== Moliuskai ====
'''1(E)''' kategorija
# [[Didysis arionas]] – ''Arion ater L.''

'''3(R)''' kategorija
# [[Mažoji suktenė]] – ''Vertigo angustior Jeff.''
# [[Keturdantė suktenė]] – ''Vertigo geyeri Lindh.''
# [[Pūstoji suktenė]] – ''Vertigo moulinsiana Dupuy''
# [[Ovalioji geldutė]] – ''Unio crassus Rtz.''

==== Vorai ====
'''3(R)''' kategorija
# [[Didysis plūdvoris]] – ''Dolomedes plantarius Cl.''
# [[Raudonasis eresas]] – ''Eresus cinnaberinus Oliv.''

==== Vabzdžiai ====
{{Div col|cols=2}}
'''0(Ex)''' kategorija
# [[Didysis puikiažygis]] – ''Calosoma sycophanta L.''
# [[Elniavabalis]] – ''Lucanus cervus L.''
# [[Didysis ąžuolinis ūsuotis]] – ''Cerambyx cerdo L.''
# [[Pavasarinis margūnas]] – ''Hamearis lucina L.''
# [[Pilkasis baltasprindis]] – ''Lithostege griseata D. &amp; S.''
# [[Taškuotoji kerpytė]] – ''Setina roscida D. &amp; S.''
# [[Rudajuostė meškutė]] – ''Arctia festiva Hfn.''
# [[Baltamargė meškutė]] – ''Arctia villica L.''
# [[Mėlynoji bitė]] – ''Xylocopa valga Gerst.''

'''1(E)''' kategorija
# [[Šiaurinis auksinukas]] – ''Lycaena helle D. &amp; S.''
# [[Gencijoninis melsvys]] – ''Maculinea alcon D. &amp; S.''
# [[Pietinis satyras]] – ''Hipparchia statilinus Hfn.''
# [[Raukšlėtoji smėliabitė]] – ''Andrena rugulosa Stoeckhert.''

'''2(V)''' kategorija
# [[Johansono strėliukė]] – ''Coenagrion johanssoni Wallengren''
# [[Šiaurinis laumžirgis]] – ''Aeshna crenata Hagen''
# [[Geltonkojis žirgelis]] – ''Gomphus flavipes Charp.''
# [[Grakštusis puošniažygis]] – ''Carabus intricatus L.''
# [[Niūriaspalvis auksavabalis]] – ''Osmoderma eremita Scop.''
# [[Marmurinis auksavabalis]] – ''Liocola marmorata F.''
# [[Purpurinis plokščiavabalis]] – ''Cucujus cinnaberinus Scop.''
# [[Pušinis plokščiavabalis]] – ''Cucujus haematodes Erich.''
# [[Ūsuotis dailidė]] – ''Ergates faber L.''
# [[Esparcetinis marguolis]] – ''Zygaena loti D. &amp; S.''
# [[Taškuotasis melsvys]] – ''Maculinea arion L.''
# [[Šiaurinis perlinukas]] – ''Boloria frigga Thnbg.''
# [[Stepinis perlinukas]] – ''Brenthis hecate D. &amp; S.''
# [[Sieninė gaurabitė]] – ''Anthophora plagiata Ill.''

'''3(R)''' kategorija
# [[Mažoji nehalenija]] – ''Nehalennia speciosa Charp.''
# [[Žaliasis laumžirgis]] – ''Aeshna viridis Eversm.''
# [[Geltonžiedis kordulegastras]] – ''Cordulegaster boltonii Don.''
# [[Baltakaktė skėtė]] – ''Leucorrhinia albifrons Burm.''
# [[Grakščioji skėtė]] – ''Leucorrhinia caudalis Charp.''
# [[Kopinis skėriukas]] – ''Sphingonotus caerulans L.''
# [[Besparnis skėriukas]] – ''Podisma pedestris L.''
# [[Kalninė cikada]] – ''Cicadetta montana Scop.''
# [[Pajūrio šoklys]] – ''Cicindela maritima Dej.''
# [[Žiaurusis puikiažygis]] – ''Calosoma inquisitor L.''
# [[Didysis puošniažygis]] – ''Carabus coriaceus L.''
# [[Žalvarinis puošniažygis]] – ''Carabus nitens L.''
# [[Palinis žvitražygis]] – ''Agonum ericeti Panz.''
# [[Keturtaškis maitvabalis]] – ''Dendroxena quadripunctata L.''
# [[Šiaurinis elniavabalis]] – ''Ceruchus chrysomelinus Hoch.''
# [[Margasis grambuolys]] – ''Polyphylla fullo L.''
# [[Aštuoniataškis auksavabalis]] – ''Gnorimus variabilis L.''
# [[Raudonasis pievasprakšis]] – ''Anostirus purpureus Poda''
# [[Didysis skydvabalis]] – ''Peltis grossa L.''
# [[Šneiderio kirmvabalis]] – ''Boros schneideri Panz.''
# [[Pjūklaūsis kelmagraužis]] – ''Prionus coriarius L.''
# [[Pietinis marguolis]] – ''Zygaena angelicae Och.''
# [[Raudonžiedis marguolis]] – ''Zygaena ephialtes L.''
# [[Ąžuolinis stiklasparnis]] – ''Synanthedon conopiformis Esp.''
# [[Juodalksninis stiklasparnis]] – ''Synanthedon mesiaeformis H.–S.''
# [[Vapsvinis stiklasparnis]] – ''Synanthedon vespiformis L.''
# [[Juodoji hesperija]] – ''Erynnis tages L.''
# [[Smiltyninė hesperija]] – ''Pyrgus serratulae Ramb.''
# [[Rudmargė hesperija]] – ''Carterocephalus palaemon Pall.''
# [[Juodasis apolonas]] – ''Parnassius mnemosyne L.''
# [[Didysis auksinukas]] – ''Lycaena dispar Hw.''
# [[Žalsvasis melsvys]] – ''Glaucopsyche alexis Poda''
# [[Kraujalakinis melsvys]] – ''Maculinea teleius Bergstr.''
# [[Smiltyninis melsvys]] – ''Polyommatus dorylas D. &amp; S.''
# [[Pietinis perlinukas]] – ''Brenthis daphne D. &amp; S.''
# [[Auksuotoji šaškytė]] – ''Euphydryas aurinia Rtt.''
# [[Baltamargė šaškytė]] – ''Euphydryas maturna L.''
# [[Mažoji šaškytė]] – ''Melitaea aurelia Nick.''
# [[Tamsioji šaškytė]] – ''Melitaea diamina Lang.''
# [[Pievinis satyriukas]] – ''Coenonympha tullia Müll.''
# [[Pelkinis satyras]] – ''Oeneis jutta Hbn.''
# [[Juodamargis pelkinukas]] – ''Macaria carbonaria Cl.''
# [[Gelsvasis pelkiasprindis]] – ''Aspitates gilvaria D. &amp; S.''
# [[Estinė cidarija]] – ''Epirrhoe tartuensis Moels''
# [[Baltajuostis juodsprindis]] – ''Baptria tibiale Esp.''
# [[Vingirinis sprindytis]] – ''Eupithecia thalictrata Püng.''
# [[Pajūrinė kukulija]] – ''Cucullia balsamitae Bsd.''
# [[Dvinulis pelėdgalvis]] – ''Dicycla oo L.''
# [[Pajūrinis stiebinukas]] – ''Mesoligia literosa Hw.''
# [[Pajūrinis dirvinukas]] – ''Agrotis ripae Hb.''
# [[Geltonmargė meškutė]] – ''Hyphoraia aulica L.''
# [[Ilgažandis bembiksas]] – ''Bembix rostrata L.''
# [[Gauruotoji skolija]] – ''Scolia hirta Schrank''
# [[Kopinė smiltvapsvė]] – ''Podalonia luffii Saund.''
# [[Baltijos šilkabitė]] – ''Colletes caspicus Morawitz''
# [[Ilganosė smėliabitė]] – ''Andrena nasuta Giraud''
# [[Katilėlinė smėliabitė]] – ''Andrena curvungula Thomson''
# [[Šverino smėliabitė]] – ''Andrena suerinensis Friese''
# [[Stepinė gauruotakojė bitė]] – ''Dasypoda argentata Panz.''
# [[Tamsiažalė vagabitė]] – ''Lasioglossum prasinum Smith''
# [[Tetralonija]] – ''Tetralonia malvae Rossi''
# [[Stepinė kamanė]] – ''Bombus pomorum Panz.''
# [[Didžiaakė kamanė]] – ''Bombus confusus Schenck''

'''4(I)''' kategorija
# [[Rudasparnė efemerėlė]] – ''Eurylophella karelica Tiens.''
# [[Kapnopsis]] – ''Capnopsis schilleri Rostock''
# [[Reliktinis lašalas]] – ''Neoephemera maxima Joly''
# [[Mažoji išnura]] – ''Ischnura pumilio Charp.''
# [[Mažasis karališkasis laumžirgis]] – ''Anax parthenope Selys''
# [[Pleištinė skėtė]] – ''Ophiogomphus cecilia Fourc.''
# [[Šarvuotoji skėtė]] – ''Leucorrhinia pectoralis Charp.''
# [[Rudajuostė skėtė]] – ''Sympetrum pedemontanum Allioni''
# [[Smėlinė auslinda]] – ''Labidura riparia Pall.''
# [[Plačioji dusia]] – ''Dytiscus latissimus L.''
# [[Dvijuostė nendriadusė]] – ''Graphoderus bilineatus De Geer''
# [[Išdaginis blizgiavabalis]] – ''Melanophila acuminata De Geer''
# [[Liepinis blizgiavabalis]] – ''Ovalisia rutilans F.''
# [[Didysis sprakšis]] – ''Stenagostus rufus De Geer''
# [[Ąžuolinis skaptukas]] – ''Xestobium rufovillosum De Geer''
# [[Pūzrinis skydvabalis]] – ''Ostoma ferruginea L.''
# [[Kelminis juodvabalis]] – ''Uloma culinaris L.''
# [[Didysis trumpasparnis medkirtis]] – ''Necydalis major L.''
# [[Puošnusis skydinukas]] – ''Cassida margaritacea Schall''
# [[Kalninė apsiuva]] – ''Philopotamus montanus Don.''
# [[Mėlynsparnė apsiuva]] – ''Semblis phalaenoides L.''
# [[Nakvišinis sfinksas]] – ''Proserpinus proserpina Pall.''
# [[Machaonas]] – ''Papilio machaon L.''
# [[Baltajuostis melsvys]] – ''Aricia eumedon Esp.''
# [[Stepinis melsvys]] – ''Polyommatus coridon Poda''
# [[Akiuotasis satyras]] – ''Lopinga achine Scop.''
# [[Rudaakis satyriukas]] – ''Coenonympha hero L.''
# [[Spalvotasis pelkiasprindis]] – ''Chariaspilates formosaria Eversm.''
# [[Smilčiasprindis]] – ''Phibalapteryx virgata Hfn.''
# [[Pušinis keliaujantis kuoduotis]] – ''Thaumethopoea pinivora Tr.''
# [[Pilkažalis žvilgūnas]] – ''Diachrysia zosimi Hb.''
# [[Retasis ratuotasis pelėdgalvis]] – ''Ipimorpha contusa Frr.''
# [[Raudonsparnė meškutė]] – ''Tyria jacobaeae L.''
{{Div col end}}

==== Vėžiagyviai ====
'''0(Ex)''' kategorija
# [[Pontoporėja]] – ''Monoporeia affinis Lindstrom''

'''2(V)''' kategorija
# [[Vasarinis skydvėžis]] – ''Triops cancriformis L.''
# [[Reliktinė mizidė]] – ''Mysis relicta Loven.''

'''4(I)''' kategorija
# [[Keturspyglė šoniplauka]] – ''Pallasiola quadrispinosa (G. O. Sars)''

==== Dėlės ====
'''5(Rs)''' kategorija
# [[Medicininė dėlė]] – ''Hirudo medicinalis L.''

=== Augalai ===

==== Pataisūnai ====
'''1(E)''' kategorija
# [[Ežerinė slepišerė]] – ''Isoetes lacustris L.''

'''2(V)''' kategorija
# [[Patvankinis pataisiukas]] – ''Lycopodiella inundata (L.) Holub''

'''5(Rs)''' kategorija
# [[Statusis atgiris]] – ''Huperzia selago (L.) Bernh. ex Schrank et Martius''

==== Asiūklūnai ====
'''3(R)''' kategorija
# [[Didysis asiūklis]] – ''Equisetum telmateia Ehrh.''

==== Šertvūnai ====
'''1(E)''' kategorija
# [[Šerinė kalnarūtė]] – ''Asplenium trichomanes L.''
# [[Miškinis spyglainis]] – ''Polystichum aculeatum (L.) Roth.''
# [[Šakotasis varpenis]] – ''Botrychium matricariifolium A. Br. ex Koch.''
# [[Mažasis varpenis]] – ''Botrychium simplex E. Hitch.''
# [[Virgininis varpenis]] – ''Botrychium virginianum (L.) Sw.''

'''3(R)''' kategorija
# [[Daugiaskiltis varpenis]] – ''Botrychium multifidum (G. G. Gmel.) Rupr.''

'''4(I)''' kategorija
# [[Mūrinė kalnarūtė]] – ''Asplenium ruta – muraria L.''
# [[Žalioji kalnarūtė]] – ''Asplenium viride Huds.''

==== Pušūnai ====
'''0(Ex)''' kategorija
# [[Europinis kukmedis]] – ''Taxus baccata L.''

==== Magnolijūnai (Žiediniai augalai) ====
{{Div col|cols=2}}
'''0(Ex)''' kategorija
# [[Dirvinė nariuotė]] – ''Polycnemum arvense L.''
# [[Gulsčioji jonažolė]] – ''Hypericum humifusum L.''
# [[Šiaurinė katuogė]] – ''Rubus arcticus L.''
# [[Dirvinė mažuolė]] – ''Aphanes arvensis L.''
# [[Plūduriuojantysis agaras]] – ''Trapa natans L.''
# [[Volfgango putokšlė]] – ''Polygala wolfgangiana Besser ex Ledeb.''
# [[Kaufmano glindė]] – ''Pedicularis kaufmannii Pinzger''
# [[Širdžialapė kaldezija]] – ''Caldesia parnassifolia (L.) Parl.''
# [[Tankialapė grenlandija]] – ''Groenlandia densa (L.) Fourr.''
# [[Lobelio čemerys]] – ''Veratrum lobelianum Bernh.''
# [[Pelkinis kardelis]] – ''Gladiolus palustris Gaudin''
# [[Gelsvasis saidrenis]] – ''Pycreus flavescens (L.) P. Beauv. ex Rchb.''

'''1(E)''' kategorija
# [[Trilapė bligna]] – ''Isopyrum thalictroides L.''
# [[Gauruotasis gvazdikas]] – ''Dianthus armeria L.''
# [[Puošnusis gvazdikas]] – ''Dianthus superbus L.''
# [[Beržas keružis]] – ''Betula nana L.''
# [[Tyrulinė erika]] – ''Erica tetralix L.''
# [[Pajūrinė pienažolė]] – ''Glaux maritima L.''
# [[Griovinė našlaitė]] – ''Viola persicifolia Schreb.''
# [[Gulsčiasis karklas]] – ''Salix repens L.''
# [[Pūslėtoji aldrūnė]] – ''Aldrovanda vesiculosa L.''
# [[Mažalapė saulašarė]] – ''Drosera intermedia Hayne''
# [[Pražangiažiedė plunksnalapė]] – ''Myriophyllum alterniflorum DC.''
# [[Pelkinė raistenė]] – ''Hydrocotyle vulgaris L.''
# [[Pajūrinė zunda]] – ''Eryngium maritimum L.''
# [[Gebenė lipikė]] – ''Hedera helix L.''
# [[Pelkinis ratenas]] – ''Succisella inflexa (Kluk) Beck''
# [[Trižiedis lipikas]] – ''Galium triflorum Michx.''
# [[Siauralapis gencijonas]] – ''Gentiana pneumonanthe L.''
# [[Pelkinė gencijonėlė]] – ''Gentianella uliginosa (Willd.) Börner''
# [[Pajūrinė širdažolė]] – ''Centaurium littorale (Turner ex Sm.) Gillmour''
# [[Vandeninė plaumuonė]] – ''Nymphoides peltata (S. G. Gmel.) Kuntze''
# [[Karališkoji glindė]] – ''Pedicularis sceptrum – carolinum L.''
# [[Miškinė glindė]] – ''Pedicularis sylvatica L.''
# [[Vaistinė raitinytė]] – ''Gratiola officinalis L.''
# [[Raudonžiedis berutis]] – ''Teucrium scordium L.''
# [[Melisalapė medumėlė]] – ''Melittis melissophyllum L.''
# [[Miškinė žiomenė]] – ''Dracocephalum ruyschiana L.''
# [[Ežerinė lobelija]] – ''Lobelia dortmanna L.''
# [[Trispalvis astras]] – ''Aster tripolium L.''
# [[Gelsvasis pūkelis]] – ''Gnaphalium luteoalbum L.''
# [[Paprastoji muskrėslė]] – ''Pulicaria vulgaris Gaertn.''
# [[Lankstusis plukenis]] – ''Najas flexilis (Willd.) Rostk. et W. L. E. Schmidt''
# [[Mažasis plukenis]] – ''Najas minor All.''
# [[Siūlinė plūdė]] – ''Potamogeton trichoides Cham. et Schltdl.''
# [[Taurinė pudmė]] – ''Tofieldia calyculata (L.) Wahlenb.''
# [[Belapė antbarzdė]] – ''Epipogium aphyllum Sw.''
# [[Kardalapis garbenis]] – ''Cephalanthera longifolia (L.) Fritsch''
# [[Raudonasis garbenis]] – ''Cephalanthera rubra (L.) Rich.''
# [[Plačialapė gegūnė]] – ''Dactylorhiza majalis (Rchb.) P. F. Hunt et Summerh.''
# [[Raiboji gegūnė]] – ''Dactylorhiza cruenta (O. F. Müll.) Soó''
# [[Smulkiažiedė gegužraibė]] – ''Neotinea ustulata L.''
# [[Vienagumbis medauninkas]] – ''Herminium monorchis (L.) R. Br.''
# [[Musinis ofris]] – ''Ophrys insectifera L.''
# [[Kvapusis plauretis]] – ''Gymnadenia odoratissima (L.) Rich.''
# [[Miškinė plikaplaiskė]] – ''Neottianthe cuculata (L.) Schltr.''
# [[Druskinis vikšris]] – ''Juncus gerardii Loisel.''
# [[Pelkinis vikšris]] – ''Juncus stygius L.''
# [[Liekninė viksva]] – ''Carex davalliana Sm.''
# [[Raistinė viksva]] – ''Carex magellanica Lam.''
# [[Rusvasis vikšrenis]] – ''Schoenus ferrugineus L.''
# [[Stačioji dirsuolė]] – ''Bromopsis erecta (Huds.) Fourr.''
# [[Europinis miežvienis]] – ''Hordelymus europaeus (L.) Harz''

'''2(V)''' kategorija
# [[Vėjalandė šilagėlė]] – ''Pulsatilla patens (L.) Mill.''
# [[Rėpliojantysis vėdrynas]] – ''Ranunculus reptans L.''
# [[Tuščiaviduris rūtenis]] – ''Corydalis cava (L.) Schweigg. et Körte''
# [[Smiltyninis gvazdikas]] – ''Dianthus arenarius L.''
# [[Žalsvoji naktižiedė]] – ''Silene chlorantha (Willd.) Ehrh.''
# [[Dirvinė raugė]] – ''Agrostemma githago L.''
# [[Siauralapė smiltė]] – ''Arenaria saxatilis L.''
# [[Smiltyninė druskė]] – ''Salsola kali L.''
# [[Liekninis beržas]] – ''Betula humilis Schrank''
# [[Mažoji šimtūnė]] – ''Centunculus minimus L.''
# [[Raktažolė pelenėlė]] – ''Primula farinosa L.''
# [[Laplandinis karklas]] – ''Salix lapponum L.''
# [[Smiltyninis laibenis]] – ''Alyssum gmelinii Jord.''
# [[Pelkinė uolaskėlė]] – ''Saxifraga hirculus L.''
# [[Dygioji slyva]] – ''Prunus spinosa L.''
# [[Smulkioji seradėlė]] – ''Ornithopus perpusillus L.''
# [[Plikažiedis linlapis]] – ''Thesium ebracteatum Hayne''
# [[Melsvasis linlapis]] – ''Thesium linophyllon L.''
# [[Pievinis auksveitis]] – ''Seseli annuum L.''
# [[Melsvasis gencijonas]] – ''Gentiana cruciata L.''
# [[Pievinė gencijonėlė]] – ''Gentianella amarella (L.) Börner''
# [[Mėlynasis palemonas]] – ''Polemonium caeruleum L.''
# [[Baltijinė linažolė]] – ''Linaria loeselii Schweigg.''
# [[Didžioji džioveklė]] – ''Orobanche elatior Sutton''
# [[Paprastoji tuklė]] – ''Pinguicula vulgaris L.''
# [[Didžiažiedė juodgalvė]] – ''Prunella grandiflora (L.) Scholler''
# [[Iečialapė kalpokė]] – ''Scutellaria hastifolia L.''
# [[Stačioji vaisgina]] – ''Ajuga pyramidalis L.''
# [[Boloninis katilėlis]] – ''Campanula bononiensis L.''
# [[Įvairialapė usnis]] – ''Cirsium heterophyllum (L.) Hill''
# [[Kalninė arnika]] – ''Arnica montana L.''
# [[Juodgalvė bajorė]] – ''Centaurea phrygia L.''
# [[Driskioji kiaulpienė]] – ''Taraxacum lacistophyllum (Dahlst.) Raunk.''
# [[Švedinė kiaulpienė]] – ''Taraxacum suecicum G. E. Haglund''
# [[Menturlapė ežerutė]] – ''Hydrilla verticillata (L. f.) Royle''
# [[Pajūrinė narytžolė]] – ''Triglochin maritimum L.''
# [[Didysis plukenis]] – ''Najas marina L.''
# [[Paprastasis kardelis]] – ''Gladiolus imbricatus L.''
# [[Sibirinis vilkdalgis]] – ''Iris sibirica L.''
# [[Dirvinis česnakas]] – ''Allium vineale L.''
# [[Širdinė dviguonė]] – ''Listera cordata (L.) R. Br.''
# [[Vienalapis gedutis]] – ''Malaxis monophyllos (L.) Sw.''
# [[Dėmėtoji gegūnė]] – ''Dactylorhiza maculata (L.) Soó''
# [[Siauralapė gegūnė]] – ''Dactylorhiza traunsteineri (Saut.) Soó''
# [[Mažoji gegužraibė]] – ''Orchis morio L.''
# [[Šalmuotoji gegužraibė]] – ''Orchis militaris L.''
# [[Vyriškoji gegužraibė]] – ''Orchis mascula (L.) L.''
# [[Nariuotoji ilgalūpė]] – ''Corallorhiza trifida Ch.''
# [[Plačialapė klumpaitė]] – ''Cypripedium calceolus L.''
# [[Pelkinė laksva]] – ''Hammarbya paludosa (L.) Kuntze''
# [[Žalioji plateivė]] – ''Coeloglossum viride (L.) Hartm.''
# [[Pievinis plauretis]] – ''Gymnadenia conopsea (L.) R. Br.''
# [[Dvilapis purvuolis]] – ''Liparis loeselii (L.) Rich.''
# [[Tamsialapis skiautalūpis]] – ''Epipactis atrorubens (Hoffm.) Besser''
# [[Kupstinė kūlingė]] – ''Trichophorum cespitosum (L.) C. Hartm.''
# [[Šakotoji ratainytė]] – ''Cladium mariscus (L.) Pohl''
# [[Rusvoji saidra]] – ''Rhynchospora fusca (L.) W. T. Aiton''
# [[Lieknasis švylys]] – ''Eriophorum gracile W. D. J. Koch ex Roth''
# [[Gauruotoji viksva]] – ''Carex tomentosa L.''
# [[Miškinė dirsuolė]] – ''Bromopsis benekenii (Lange) Holub''
# [[Melsvasis mėlitas]] – ''Sesleria caerulea (L.) Ard.''
# [[Lietuvinė monažolė]] – ''Glyceria lithuanica (Gorski) Gorski''
# [[Sibirinė visgė]] – ''Trisetum sibiricum Rupr.''

'''3(R)''' kategorija
# [[Mažažiedė lūgnė]] – ''Nuphar pumila (Timm) DC.''
# [[Gležnalapė nertis]] – ''Ceratophyllum submersum L.''
# [[Tarpinis rūtenis]] – ''Corydalis intermedia (L.) Mérat''
# [[Smulkiažiedė glažutė]] – ''Cerastium brachypetalum N. H. F. Desp. ex Pers.''
# [[Borbašo gvazdikas]] – ''Dianthus borbasii Vandas''
# [[Bekotis ąžuolas]] – ''Quercus petraea L. ex Liebl.''
# [[Pajūrinis sotvaras]] – ''Myrica gale L.''
# [[Kalninė jonažolė]] – ''Hypericum montanum L.''
# [[Plaukuotoji jonažolė]] – ''Hypericum hirsutum L.''
# [[Mėlynialapis karklas]] – ''Salix myrtilloides L.''
# [[Lanksčioji kartenė]] – ''Cardamine flexuosa With.''
# [[Svogūninė kartenė]] – ''Cardamine bulbifera (L.) Crantz''
# [[Paprastasis rėžiukas]] – ''Nasturtium officinale W. T. Aiton''
# [[Kvapioji dirvuolė]] – ''Agrimonia procera Wallr.''
# [[Ilgagalvis dobilas]] – ''Trifolium rubens L.''
# [[Penkialapis dobilas]] – ''Trifolium lupinaster L.''
# [[Geltonžiedis pelėžirnis]] – ''Lathyrus laevigatus (Waldst. et Kit.) Gren.''
# [[Žirnialapis pelėžirnis]] – ''Lathyrus pisiformis L.''
# [[Krūmelinis vikis]] – ''Vicia dumetorum L.''
# [[Pavasarinis vikis]] – ''Vicia lathyroides L.''
# [[Žirnialapis vikis]] – ''Vicia pisiformis L.''
# [[Lininė žarotūnė]] – ''Radiola linoides Roth''
# [[Blizgantysis snaputis]] – ''Geranium lucidum L.''
# [[Didžioji astrantija]] – ''Astrantia major L.''
# [[Prūsinis begalis]] – ''Laserpitium prutenicum L.''
# [[Pelkinė guostė]] – ''Cnidium dubium (Schkuhr) Thell.''
# [[Plaukuotasis gurgždis]] – ''Chaerophyllum hirsutum L.''
# [[Totorinė maludė]] – ''Conioselinum tataricum Hoffm.''
# [[Balandinė žvaigždūnė]] – ''Scabiosa columbaria L.''
# [[Pavasarinė kimbara]] – ''Cruciata glabra (L.) Ehrend.''
# [[Plačialapis lipikas]] – ''Galium rubioides L.''
# [[Dirvinė šerardija]] – ''Sherardia arvensis L.''
# [[Daugiametis patvenis]] – ''Swertia perennis L.''
# [[Vaistinis kietagrūdis]] – ''Lithospermum officinale L.''
# [[Siauralapė plautė]] – ''Pulmonaria angustifolia L.''
# [[Blizgančioji veronika]] – ''Veronica polita Fr.''
# [[Gebenlapė veronika]] – ''Veronica hederifolia L.''
# [[Blyškioji džioveklė]] – ''Orobanche reticulata Wallr.''
# [[Stačioji notra]] – ''Stachys recta L.''
# [[Pievinis šalavijas]] – ''Salvia pratensis L.''
# [[Rudeninė praujenė]] – ''Callitriche hermaphroditica L.''
# [[Šiurkštusis katilėlis]] – ''Campanula cervicaria L.''
# [[Gauruotoji žilė]] – ''Senecio congestus (R. Br.) DC.''
# [[Šiurkščioji kudlė]] – ''Pilosella echioides (Lumn.) F. W. Schultz et Sch. Bip.''
# [[Gorskio pūtelis]] – ''Tragopogon gorskianus Rchb. f.''
# [[Lancetinis dumblialaiškis]] – ''Alisma lanceolatum With.''
# [[Siauralapis dumblialaiškis]] – ''Alisma gramineum Lej.''
# [[Meinshauzeno plūdė]] – ''Potamogeton ×meinshauzenii Juz.''
# [[Pelkinė vandensargė]] – ''Zannichellia palustris L.''
# [[Pievinė vištapienė]] – ''Gagea pratensis (Pers.) Dumort.''
# [[Kampuotasis česnakas]] – ''Allium angulosum L.''
# [[Porinis česnakas]] – ''Allium scorodoprasum L.''
# [[Gelsvoji gegūnė]] – ''Dactylorhiza ochroleuca (Wüstnei ex Boll) Holub''
# [[Galvinis vikšris]] – ''Juncus capitatus Weigel''
# [[Pajūrinis liūnmeldis]] – ''Bolboschoenus maritimus (L.) Palla''
# [[Šerinis meldelis]] – ''Isolepis setacea (L.) R. Br.''
# [[Liūninė viksva]] – ''Carex heleonastes Ehrh.''
# [[Pievinė viksva]] – ''Carex buxbaumii Wahlenb.''
# [[Protarpinė viksva]] – ''Carex distans L.''
# [[Vakarinė viksva]] – ''Carex pseudobrizoides Clavaud''
# [[Palaipinė viksva]] – ''Carex rhizina Blytt ex Lindblom''
# [[Miškinis eraičinas]] – ''Festuca altissima All.''
# [[Delavinio kelerija]] – ''Koeleria delavignei Czern. ex Domin''
# [[Eraičininė nendrūnė]] – ''Scolochloa festucacea (Willd.) Link''
# [[Pievinė poavižė]] – ''Helictotrichon pratense (L.) Besser''
# [[Ankstyvoji smilgenė]] – ''Aira praecox L.''

'''4(I)''' kategorija
# [[Paprastoji vandens lelija]] – ''Nymphaea alba L.''
# [[Šaltininė menuva]] – ''Montia fontana L.''
# [[Miškinė glažutė]] – ''Cerastium sylvaticum Waldst. et Kit.''
# [[Lietuvinė naktižiedė]] – ''Silene lithuanica Zapał.''
# [[Riestasėklė vandenė]] – ''Elatine hydropiper L.''
# [[Laiboji vyrskydė]] – ''Androsace filiformis Retz.''
# [[Miškinė mėta]] – ''Mentha longifolia (L.) Huds.''
# [[Aukštoji našlaitė]] – ''Viola elatior Fr.''
# [[Liūninė našlaitė]] – ''Viola uliginosa Besser''
# [[Smailialapė plūdė]] – ''Potamogeton acutifolius Link''
# [[Aukštoji gegūnė]] – ''Dactylorhiza fuchsii (Druce) Soó''
# [[Žalsvažiedė blandis]] – ''Platanthera chlorantha (Custer) Rchb.''
# [[Ežinė viksva]] – ''Carex muricata L.''
# [[Laibastiebė viksva]] – ''Carex ligerica J. Gay''
# [[Paprastoji bekmanija]] – ''Beckmannia eruciformis (L.) Host''
# [[Smėlyninis eraičinas]] – ''Festuca psammophila (Hack. ex Čelak.) Fritsch''
# [[Miškinė monažolė]] – ''Glyceria nemoralis (R. Uechtr.) R. Uechtr. et Körn.''
# [[Juosvavarpis pašiaušėlis]] – ''Alopecurus arundinaceus Poir.''
# [[Miškinė šunažolė]] – ''Dactylis polygama Horv.''

'''5(Rs)''' kategorija
# [[Daugiametė blizgė]] – ''Lunaria rediviva L.''
# [[Pelkinė šindra]] – ''Peplis portula L.''
# [[Plačialapis begalis]] – ''Laserpitium latifolium L.''
# [[Miškinė varnalėša]] – ''Arctium nemorosum Lej.''
# [[Meškinis česnakas]] – ''Allium ursinum L.''
# [[Baltijinė gegūnė]] – ''Dactylorhiza longifolia (Neuman) Aver.''
# [[Raudonoji gegūnė]] – ''Dactylorhiza incarnata (L.) Soó''
# [[Rudoji viksvuolė]] – ''Cyperus fuscus L.''
# [[Retažiedė miglė]] – ''Poa remota Forselles''
{{Div col end}}

==== Dumbliai ====

===== Raudondumbliai =====
'''1(E)''' kategorija
# [[Purpurinė bangija]] – ''Bangia atropurpurea (Roth) C. Agardh''

===== Rudadumbliai =====
'''4(I)''' kategorija
# [[Pūslėtasis guveinis]] – ''Fucus vesiculosus L.''

===== Maurabragūnai =====
'''1(E)''' kategorija
# [[Šiurpinis žvakidumblis]] – ''Lychnothamnus barbatus (Meyen) Leonh.''
# [[Atžalinis dumblabragis]] – ''Tolypella prolifera (A. Braun) Leonh.''

'''2(V)''' kategorija
# [[Smailiaviršūnis menturdumblis]] – ''Nitella mucronata (A. Braun) Miq.''

'''3(R)''' kategorija
# [[Pilkšvasis maurabragis]] – ''Chara canescens Desv. et Loisel.''
# [[Baltijinis maurabragis]] – ''Chara baltica (Fr.) Wahlst.''
# [[Lizdiškasis dumblabragis]] – ''Tolypella nidifica (O. Müll.) Leonh.''
# [[Blizgantysis menturdumblis]] – ''Nitella syncarpa (Thuill.) Chevall.''

'''4(I)''' kategorija
# [[Šluotelinis maurabragis]] – ''Chara baueri A. Braun''
# [[Lieknasis menturdumblis]] – ''Nitella gracilis (Sm.) C. Agardh''
# [[Kurklinis menturdumblis]] – ''Nitella confervacea (Bréb.) A. Braun''

==== Samanos ====
{{Div col|cols=2}}
'''0(Ex)''' kategorija
# [[Tiesialapė bartramija]] – ''Bartramia ithyphylla Brid.''

'''1(E)''' kategorija
# [[Rutės duoja]] – ''Leiocolea rutheana (Limpr.) Müll. Frib.''
# [[Tįsioji frulanija]] – ''Frullania tamarisci (L.) Dumort.''
# [[Lajelio žvynuotė]] – ''Pallavicinia lyelii (Hook.) Carruth.''
# [[Belapis sėmainis]] – ''Buxbaumia viridis (Moug. Ex Lam. et DC) Brid. ex Moug. et Nestl.''
# [[Arnoldo skeltadantė]] – ''Fissidens arnoldii Ruthe''
# [[Raukšlėtoji dvyndantė]] – ''Dicranum drummondii Müll. Hal.''
# [[Žalioji dvyndantė]] – ''Dicranum viride (Sull. et Lesq.) Lindb.''
# [[Vaiskioji uolenė]] – ''Dichodontium pellucidum (Hedw.) Schimp''
# [[Plunksninė švitrelė]] – ''Schistostega pennata (Hedw.) Web. et Mohr''
# [[Šleicherio brija]] – ''Bryum schleicheri Schwaegr.''
# [[Brandenburginė versmenė]] – ''Philonotis marchica (Hedw.) Brid.''
# [[Lajelio šepšė]] – ''Orthotrichum lyellii Hook. et Taylor''
# [[Mažoji nertvė]] – ''Fontinalis dalecarlica Bruch et Schimp.''
# [[Karoklinė skliautenė]] – ''Antitrichia curtipendula (Hedw.) Brid.''
# [[Smailiašakis tensmenis]] – ''Pterigynandrum filiforme Hedw.''
# [[Ričardsono dygė]] – ''Calliergon richardsonii (Mitt.) Kindb.''
# [[Pataisinė drepanė]] – ''Drepanocladus lycopodioides (Schwaegr.) Warnst.''
# [[Tundrinė liūnsamanė]] – ''Warnstorfia tundrae (Arnell) Loeske''
# [[Šikšninė kerėža]] – ''Rhytidiadelphus loreus (Hedw.) Warnst.''

'''2(V)''' kategorija
# [[Pūkuotoji apuokė]] – ''Trichocolea tomentella (Ehrh.) Dumort.''
# [[Lieknoji barzdenė]] – ''Barbilophozia attenuata (Mart.) Loeske''
# [[Helerio pilelė]] – ''Anastrophyllum hellerianum (Nees ex Lindenb.) R. M. Schust.''
# [[Kvapioji žemtaurė]] – ''Geocalyx graveolens (Schrad.) Nees''
# [[Plačialapė plikūnė]] – ''Porella platyphylla (L.) Pfeif.''
# [[Paprastoji plojenė]] – ''Lejeunea cavifolia Lindb.''
# [[Minkštasis kiminas]] – ''Sphagnum molle Sull.''
# [[Plačialapis kiminas]] – ''Sphagnum platyphyllum (Lindb. ex Braithw.) Sull. ex Warnst.''
# [[Vulfo kiminas]] – ''Sphagnum wulfianum Girg.''
# [[Žvilgantysis kiminas]] – ''Sphagnum subnitens Russow et Warnst.''
# [[Ilgalapė sukutė]] – ''Paraleucobryum longifolium (Hedw.) Loeske''
# [[Tribriaunė mezija]] – ''Meesia triquetra (Richter) Ångstr.''
# [[Patisinė nertvė]] – ''Fontinalis hypnoides Hartm.''
# [[Plunksninė pliusnė]] – ''Neckera pennata Hedw.''
# [[Uolinė ežerė]] – ''Rhynchostegium murale (Hedw.) Bruch et Schimp.''
# [[Paupinė bukasnapė]] – ''Amblystegium fluviatile (Hedw.) Schimp.''
# [[Rinčiuotoji bukasnapė]] – ''Amblystegium tenax (Hedw.) C. E. O. Jensen''
# [[Vingiastiebė dygė]] – ''Calliergon trifarium (Web. et Mohr) Kindb.''
# [[Žvilgančioji riestūnė]] – ''Hamatocaulis vernicosus (Mitt.) Hedenäs''

'''3(R)''' kategorija
# [[Tridantė bazanija]] – ''Bazzania trilobata (L.) Gray''
# [[Grandinėlinė cefalozija]] – ''Cephalozia catenulata (Huebener) Lindb.''
# [[Barzdotoji barzdenė]] – ''Barbilophozia barbata (Schmidel ex Schreb.) Loeske''
# [[Įkirptoji tritomarija]] – ''Tritomaria exsectiformis (Breidl.) Loeske''
# [[Šiaurinė merkija]] – ''Moerckia hibernica (Hook) Gott.''
# [[Vingiuotoji rikardia]] – ''Riccardia chamaedryfolia (With) Grolle''
# [[Siauralapė kemsa]] – ''Atrichum angustatum (Brid.) Bruch et Schimp.''
# [[Mažasis zuikrugis]] – ''Pogonatum nanum (Hedw.) P. Beauv.''
# [[Skiauterėtoji skeltadantė]] – ''Fissidens dubius P. Beauv.''
# [[Ilgakaklė driušė]] – ''Trematodon ambiguus (Hedw.) Hornsch.''
# [[Garbanotoji dvyndantė]] – ''Dicranum spurium Hedw.''
# [[Plikoji trupsamanė]] – ''Dicranodontium denudatum (Brid.) E. Britton''
# [[Trapioji linkė]] – ''Tortella fragilis (Hook. et Wilson) Limpr.''
# [[Laiboji peikštė]] – ''Gyroweisia tenuis (Hedw.) Schimp.''
# [[Brijinė potija]] – ''Pottia bryoides (Dicks.) Mitt.''
# [[Garbanotoji veisija]] – ''Weissia squarrosa (Nees et Hornsch.) Müll. Hal.''
# [[Pūpsančioji žilutė]] – ''Pterygoneurum subsessile (Brid.) Jur.''
# [[Lieknoji teilorija]] – ''Tayloria tenuis (With.) Schimp.''
# [[Funko brija]] – ''Bryum funckii Schwaegr.''
# [[Melsvoji polija]] – ''Pohlia cruda (Hedw.) Lindb.''
# [[Baumgartnerio pokrepis]] – ''Zygodon baumgartneri Malta''
# [[Mažoji tujinutė]] – ''Thuidium minutulum (Hedw.) Bruch et Schimp.''
# [[Vingialapė pažulnutė]] – ''Plagiothecium undulatum (Hedw.) Schimp.''
# [[Šliaužiančioji rumbainė]] – ''Callicladium haldanianum (Grev.) H. A. Crum.''
# [[Kreivoji drikša]] – ''Homomallium incurvatum (Brid.) Loeske''
# [[Riestasis ktenidis]] – ''Ctenidium molluscum (Hedw.) Mitt.''

'''4(I)''' kategorija
# [[Pearsono lepidozija]] – ''Lepidozia pearsonii Spruce''
# [[Alpinė skiautenė]] – ''Lophozia collaris (Nees) Dumort.''
# [[Kunzės skiautenė]] – ''Lophozia kunzeana (Huebener) Evans''
# [[Akytoji stieblapė]] – ''Fossombronia foveolata Lindb.''
# [[Vondračeko stieblapė]] – ''Fossombronia wondraczekii (Corda) Dumort.''
# [[Plūduriuojantysis sklenduonis]] – ''Ricciocarpos natans (L.) Corda''
# [[Rausvoji ričija]] – ''Riccia canaliculata Hoffm.''
# [[Hiubenerio ričija]] – ''Riccia huebeneriana Lindenb.''
# [[Gražusis kiminas]] – ''Sphagnum pulchrum (Braithw.) Warnst.''
# [[Tankusis kiminas]] – ''Sphagnum compactum Lam. et DC.''
# [[Alavijinis zuikrugis]] – ''Pogonatum aloides (Hedw.) P. Beauv.''
# [[Smulkioji skeltadantė]] – ''Fissidens exilis Hedw.''
# [[Durpyninė dvyndantė]] – ''Dicranum leioneuron Kindb.''
# [[Smailioji kuplė]] – ''Distichium capillaceum (Hedw.) Bruch et Schimp.''
# [[Kalkinė didenė]] – ''Didymodon tophaceus (Brid.) Lisa''
# [[Apskritalapė brija]] – ''Bryum cyclophyllum (Schwaegr.) Bruch et Schimp.''
# [[Netikroji gaurenė]] – ''Rhizomnium pseudopunctatum (Bruch et Schimp.) T. J. Kop.''
# [[Balkšvoji drėgva]] – ''Amblyodon dealbatus (Hedw.) Bruch et Schimp.''
# [[Ilgakotė mezija]] – ''Meesia longiseta Hedw.''
# [[Pelkinė mezija]] – ''Meesia uliginosa Hedw.''
# [[Velėninė versmenė]] – ''Philonotis caespitosa Jur.''
# [[Bruožuotoji šepšė]] – ''Orthotrichum striatum Hedw.''
# [[Garbanotoji pliusnė]] – ''Neckera crispa Hedw.''
# [[Pelkinė auksotė]] – ''Campylium elodes (Lindb.) Kindb.''
# [[Pievinė auksotė]] – ''Campylium protensum (Brid.) Kindb.''
# [[Vislioji auksotė]] – ''Campylium polygamum (Schimp.) J. Lange et C. E. O. Jensen''
# [[Liekninė bukasnapė]] – ''Amblystegium humile (P. Beauv.) Crundw.''
# [[Švelnioji purslainė]] – ''Hygrohypnum mole (Hedw.) Loeske''
{{Div col end}}

=== Grybai ===
{{Div col|cols=2}}
'''0(Ex)''' kategorija
# [[Kopinis mėšlagrybis]] – ''Coprinus dunarum Stoll.''
# [[Ilgakotė mikrostoma]] – ''Microstoma protracta (Fr.) Kanouse''
# [[Paprastasis taukius]] – ''Sarcosoma globosum (Schmidel) Casp.''

'''1(E)''' kategorija
# [[Blyškusis baravykas]] – ''Boletus impolitus Fr.''
# [[Kislusis baravykas]] – ''Boletus pulverulentus Opat.''
# [[Kartusis baravykas]] – ''Boletus radicans Pers.''
# [[Baltasis godūnas]] – ''Choiromyces meandriformis Vittad''
# [[Kimininis žemlielys]] – ''Geoglossum sphagnophilum Ehrenb.''
# [[Didysis kuokas]] – ''Gomphus clavatus (Pers.) Gray''
# [[Auksaspalvis minkštenis]] – ''Hapalopilus salmonicolor (Berk. et M. A. Curtis) Pouzar''
# [[Geltonžvynė guotė]] – ''Hygrophorus chrysodon (Batsch) Fr.''
# [[Kietoji guotė]] – ''Hygrophorus penarius Fr.''
# [[Juosvoji guotenė]] – ''Hygrocybe ovina (Bull.) Kühner''
# [[Kamštinis skylenis]] – ''Inonotus dryadeus (Pers.) Murrill''
# [[Nuosėdinė žvynabudėlė]] – ''Lepiota cortinarius J. E. Lange''
# [[Juodažvynė žvynabudėlė]] – ''Lepiota hystrix F.H.Møller et J. E. Lange''
# [[Rausvarudė žvynabudėlė]] – ''Lepiota fuscovinacea F.H.Møller et J. E. Lange''
# [[Lelijinė žvynabudėlė]] – ''Lepiota lilacea Bres.''
# [[Balsvoji žvynabudėlė]] – ''Lepiota subalba Kühner ex P. D. Orton''
# [[Trispalvė meškabudė]] – ''Leucopaxillus compactus (Fr.) Neuhoff''
# [[Juosvasis minkštūnis]] – ''Melanoleuca turrita (Fr.) Singer''
# [[Šuniškoji poniabudėlė|Šuniškoji poniabudė]] – ''Mutinus caninus (Huds.) Fr.''
# [[Smiltyninis ausūnis]] – ''Peziza ammophila Durrieu et Mont.''
# [[Hadriano poniabudė]] – ''Phallus hadriani Vent.''
# [[Ąžuolinis pintenis]] – ''Piptoporus quercinus (Schrad.) P. Karst.''
# [[Tikrasis juodbaravykis]] – ''Porphyrellus porphyrosporus (Fr. et Hök) E.-J. Gilbert''
# [[Dubioji laibė]] – ''Pseudoomphalina compressipes (Peck) Singer''
# [[Gyslotoji krempliabudė]] – ''Rhodotus palmatus (Bull.) Maire''
# [[Šiurkštusis grybliežuvis]] – ''Trichoglossum hirsutum (Fr.) Boud.''
# [[Aitrusis baltikas]] – ''Tricholoma sciodes (Pers.) Martin''

'''2(V)''' kategorija
# [[Dulkančioji krenklė]] – ''Asterophora lycoperdoides (Bull.) Gray''
# [[Pilkoji baravykpintė]] – ''Boletopsis grisea (Peck) Bondartsev et Singer''
# [[Bronzinis baravykas]] – ''Boletus aereus Bull.''
# [[Fechtnerio baravykas]] – ''Boletus fechtneri Velen.''
# [[Ryškioji gražiataurė]] – ''Caloscypha fulgens (Pers.) Boud.''
# [[Pilkoji voveraitė]] – ''Cantharellus cinereus (Pers.) Fr.''
# [[Lazdyninis kelmenis]] – ''Dichomitus campestris (Quél.) Domański et Orlicz''
# [[Žalsvoji gijabudė]] – ''Entoloma incanum (Fr.) Hesler''
# [[Melsvoji gijabudė]] – ''Entoloma madidum (Fr.) Gillet''
# [[Trogo virvuotė]] – ''Funalia trogii (Berk.) Bondartsev et Singer''
# [[Apskritasporis bobausis]] – ''Gyromitra sphaerospora (Peck) Sacc.''
# [[Rausvoji šeriapintė]] – ''Junghuhnia collabens (Fr.) Ryvarden''
# [[Aitriakvapis piengrybis]] – ''Lactarius acerrimus Britzelm.''
# [[Juodasis piengrybis]] – ''Lactarius lignyotus Fr.''
# [[Skroblyninis raudonviršis]] – ''Leccinum carpini (R. Schulz.) M. M. Moser ex D. A. Reid''
# [[Kelminis žalialakštis]] – ''Melanophyllum eyrei (Massee) Singer''
# [[Geltonasis kiškiaausis]] – ''Otidea onotica (Pers.) Fuckel''
# [[Tamsiarudė kempinė]] – ''Phellinus nigrolimitatus (Romell) Bourdot et Galzin''
# [[Šakotoji skylėtbudė]] – ''Polyporus umbellatus (Pers.) Fr.''
# [[Medūzgalvė trapiabudė]] – ''Psathyrella caput – medusae (Fr.) Konrad et Maubl.''
# [[Auksaspalvis šakočius]] – ''Ramaria aurea (Schaeff.) Ouél.''
# [[Salierinis baltikas]] – ''Tricholoma apium Jul. Schäff.''
# [[Bačo baltikas]] – ''Tricholoma batschii Gulden''
# [[Parazitinis aksombaravykis]] – ''Xerocomus parasiticus (Bull.) Quél.''

'''3(R)''' kategorija
# [[Dvisluoksnis vingiaporis]] – ''Abortiporus biennis (Bull.) Singer''
# [[Dėmėtasis baravykas]] – ''Boletus erythropus Pers.''
# [[Melsvoji balteklė]] – ''Calocybe ionides (Bull.) Donk''
# [[Piestinis pirštūnis]] – ''Clavariadelphus pistillaris (L.) Donk''
# [[Ąžuolinė kepena]] – ''Fistulina hepatica (Schaeff.) With.''
# [[Rausvoji pintainė]] – ''Fomitopsis rosea (Alb. et Schwein.) P. Karst.''
# [[Tikrinis blizgutis]] – ''Ganoderma lucidum (Curtis) P. Karst.''
# [[Kuokštinė grifolė]] – ''Grifola frondosa (Dicks.) Gray''
# [[Krokinis minkštenis]] – ''Hapalopilus croceus (Pers.) Donk''
# [[Korališkasis trapiadyglis]] – ''Hericium coralloides (Scop.) Pers.''
# [[Ūmėdinė guotė]] – ''Hygrophorus russula (Fr.) Kauffman''
# [[Ąžuolinis skylenis]] – ''Inonotus dryophilus (Berk.) Murrill''
# [[Didysis kukurdvelkis]] – ''Langermannia gigantea (Batsch) Rostk.''
# [[Puslaisvis briedžiukas]] – ''Morchella semilibera DC.''
# [[Vientisasis skylutis]] – ''Perenniporia medulla – panis (Jacq.) Donk''
# [[Plunksninis raukšliagrybis]] – ''Phlebia centrifuga P. Karst''
# [[Skaisčioji raudonpintė]] – ''Pycnoporellus fulgens (Fr.) Donk''
# [[Auksaviršė ūmėdė]] – ''Russula aurata (With.) Fr.''
# [[Raukšlius kopūstgalvis]] – ''Sparassis crispa (Wulfen) Fr.''
# [[Putlioji odapintė]] – ''Spongipellis spumeus (Sowerby) Pat.''
# [[Karpotoji kempė]] – ''Trametes gibbosa (Pers.) Fr.''
# [[Kvapnioji kempė]] – ''Trametes suaveolens (L.) Fr.''
# [[Krateriškasis taurūnis]] – ''Urnula craterium (Schwein.) Fr.''
# [[Bohemiškasis aukšliavarpis]] – ''Verpa bohemica (Krombh.) J. Schröt.''
# [[Pirštuotasis aukšliavarpis]] – ''Verpa conica (O. F. Müll.) Sw.''
# [[Raudonkepuris aksombaravykis]] – ''Xerocomus rubellus (Krombh.) Quél.''
# [[Kurapkinis storplutis]] – ''Xylobolus frustulatus (Pers.) Boidin''

'''4(I)''' kategorija
# [[Gelsvarudis pievagrybis]] – ''Agaricus augustus Fr.''
# [[Didysis pievagrybis]] – ''Agaricus langei (F.H.Møller et Jul. Schäff.) Maire''
# [[Suaugtinė dirvapintė]] – ''Albatrellus confluens (Alb. et Schwein.) Kotl. et Pouzar''
# [[Keturskiautis žvaigždulis]] – ''Geastrum quadrifidum DC.''
# [[Didysis žvaigždulis]] – ''Geastrum triplex Jungh.''
# [[Stambioji karteklė]] – ''Gymnopilus spectabilis sensu A. H. Smith''
# [[Tiulianių hidnotrija]] – ''Hydnotrya tulasnei Berk. et Broome''
# [[Mėsingasis dyglutis]] – ''Hydnum rufescens Pers.''
# [[Juosvoji guotė]] – ''Hygrophorus atramentosus Secr. ex H. Haas et Haller''
# [[Purpurinė guotė]] – ''Hygrophorus erubescens (Fr.) Fr.''
# [[Kislusis piengrybis]] – ''Lactarius repraesentaneus Britzelm.''
# [[Gelsvasis piengrybis]] – ''Lactarius resimus (Fr.) Fr.''
# [[Geltonasis piengrybis]] – ''Lactarius scrobiculatus (Scop.) Fr.''
# [[Piengrybis jautakis]] – ''Lactarius volemus (Fr.) Fr.''
# [[Atskiroji lentarija]] – ''Lentaria byssiseda Corner''
# [[Meškinis dantūnėlis]] – ''Lentinellus ursinus (Fr.) Kühner''
# [[Lapinis dantūnėlis]] – ''Lentinellus vulpinus (Sowerby) Kühner et Maire''
# [[Baltoji žvynabudėlė]] – ''Lepiota alba (Bres.) Sacc.''
# [[Kiunerio žvynabudėlė]] – ''Lepiota kuehneri Huijsman''
# [[Pilkšvarudė stirnabudė]] – ''Lepista luscina (Fr.) Singer''
# [[Melsvakotė stirnabudė]] – ''Lepista personata (Fr.) Cooke''
# [[Gumbuotasis baltnuosėdis]] – ''Leucocortinarius bulbiger (Alb. et Schwein.) Singer''
# [[Juodkotis mažūnis]] – ''Marasmius alliaceus (Jacq.) Fr.''
# [[Kvapusis skiautenis]] – ''Panus suavissimus (Fr.) Singer''
# [[Švytruojančioji minkštapintė]] – ''Physisporinus vitreus (Pers.) P. Karst.''
# [[Baltoji skydabudė]] – ''Pluteus pellitus (Pers.) P. Kumm.''
# [[Raukšlėtasis trimitėlis]] – ''Pseudocraterellus sinuosus (Fr.) Corner''
# [[Tikroji raudonpintė]] – ''Pycnoporus cinnabarinus (Jacq.) Fr.''
# [[Kvapioji ūmėdė]] – ''Russula grata Britzelm.''
# [[Plaušabudinis baltikas]] – ''Tricholoma inocyboides Corner''
# [[Kislusis elniagrybis]] – ''Xylaria polymorpha (Pers.) Grev.''
{{Div col end}}

==== Kerpės ====
{{Div col|cols=2}}
'''0(Ex)''' kategorija
# [[Rudoji blakstienė]] – ''Anaptychia runcinata (With.) J. R. Laundon''
# [[Išcentrinis kežas]] – ''Arctoparmelia centrifuga (L.) Hale''
# [[Šeriuotoji žiovenė]] – ''Chaenotheca hispidula (Ach.) Zahlbr.''
# [[Putlioji šiurė]] – ''Cladonia turgida Hoffm.''
# [[Juostinis plynkežis]] – ''Hypogymnia vittata (Ach.) Parrique''
# [[Užlinkusioji nefroma]] – ''Nephroma resupinatum (L.) Ach.''
# [[Karpuotoji meškapėdė]] – ''Peltigera aphthosa (L.) Willd.''
# [[Gyslotoji meškapėdė]] – ''Peltigera venosa (L.) Hoffm.''
# [[Baltagyslė meškapėdė]] – ''Peltigera degenii Gyeln.''
# [[Standusis taškuotkežis]] – ''Punctelia subrudecta (Nyl.) Krog''
# [[Akytoji solorina]] – ''Solorina spongiosa (Ach.) Anzi''
# [[Glotnioji kedenė]] – ''Usnea glabrata (Ach.) Vain.''

'''1(E)''' kategorija
# [[Ąžuolinė baktrospora]] – ''Bactrospora dryina (Ach.) A. Massal.''
# [[Žaliagalvė taurenė]] – ''Calicium adspersum Pers.''
# [[Ąžuolinė taurenė]] – ''Calicium quercinum Pers.''
# [[Melsvoji žiovenė]] – ''Chaenotheca cinerea (Pers.) Tibell''
# [[Lieknoji žiovenė]] – ''Chaenotheca gracillima (Vain.) Tibell''
# [[Kupstinė šiurė]] – ''Cladonia caespiticia (Pers.) Flörke''
# [[Parazitinė šiurė]] – ''Cladonia parasitica (Hoffm.) Hoffm.''
# [[Glebioji gleiviakerpė]] – ''Collema flaccidum (Ach.) Ach.''
# [[Pilkoji miltpuodė]] – ''Cyphelium inquinans (Sm.) Trevis.''
# [[Geltonoji miltpuodė]] – ''Cyphelium tigillare (Ach.) Ach.''
# [[Skėtrioji briedragė]] – ''Evernia divaricata (L.) Ach.''
# [[Kintančioji briedragė]] – ''Evernia mesomorpha Nyl.''
# [[Flotovo gijalekta]] – ''Gyalecta flotowii Körb.''
# [[Guobinė gijalekta]] – ''Gyalecta ulmi (Sw.) Zahlbr.''
# [[Šilinė puvėseklė]] – ''Icmadophila ericetorum (L.) Zahlbr.''
# [[Latakinis gleivytis]] – ''Leptogium corniculatum (Hoffm.) Minks''
# [[Adatiškasis gleivytis]] – ''Leptogium teretiusculum (Wallr.) Arnold''
# [[Diskinė plokštkerpė]] – ''Lopadium disciforme (Flot.) Kullhem''
# [[Smulkialakštis juodkežis]] – ''Melanelia panniformis (Nyl.) Essl.''
# [[Kraujaspalvis mikoblastas]] – ''Mycoblastus sanguinarius (L.) Norman''
# [[Miltuotoji nefroma]] – ''Nephroma parile (Ach.) Ach.''
# [[Gulsčioji meškapėdė]] – ''Peltigera horizontalis (Huds.) Baumg.''
# [[Ponašakė ramalina]] – ''Ramalina thrausta (Ach.) Nyl.''
# [[Tamsioji brylytė]] – ''Sclerophora coniophaea (Norman) J. Mattsson et Middelb.''
# [[Miltuotoji brylytė]] – ''Sclerophora farinacea (Chevall.) Chevall.''
# [[Šviesiagalvė brylytė]] – ''Sclerophora peronella (Ach.) Tibell''
# [[Dantytoji telotrema]] – ''Thelotrema lepadinum (Ach.) Ach.''
# [[Ruduojančioji kedenė]] – ''Usnea fulvoreagens (Räsänen) Räsänen''
# [[Šiurkščioji kedenė]] – ''Usnea scabrata Nyl.''
# [[Mužo auksakežis]] – ''Xanthoparmelia mougeotii (Schaer. ex D. Dietrich.) Hale''

'''2(V)''' kategorija
# [[Dviguboji artonija]] – ''Arthonia didyma Körb.''
# [[Baltakraštė artonija]] – ''Arthonia leucopellaea (Ach.) Almq.''
# [[Vyninė artonija]] – ''Arthonia vinosa Leight.''
# [[Žalsvoji kežytė]] – ''Cetrelia olivetorum (Nyl.) W. L. Culb. et C. F. Culb.''
# [[Raukšlėtasis geltonkežis]] – ''Flavoparmelia caperata (L.) Hale''
# [[Gūbriuotoji pūsliakerpė]] – ''Lasallia pustulata (L.) Mérat''
# [[Blyškioji lekanora]] – ''Lecanora albella (Pers.) Ach.''
# [[Kerpiškasis gleivytis]] – ''Leptogium lichenoides (L.) Zahlbr.''
# [[Plačioji platužė]] – ''Lobaria pulmonaria (L.) Hoffm.''
# [[Skylėtoji menegacija]] – ''Menegazzia terebrata (Hoffm.) A. Massal.''
# [[Žvynuotoji meškapėdė]] – ''Peltigera lepidophora (Nyl. ex Vain.)''
# [[Raudonvidurė žiauberuotė]] – ''Phaeophyscia endophoenicea (Harm.) Moberg''
# [[Juodai žaliasis rizokarpas]] – ''Rhizocarpon viridiatrum (Wulfen) Körb.''
# [[Suodinoji saitakerpė]] – ''Umbilicaria deusta (L.) Baumg.''
# [[Daugialakštė saitakerpė]] – ''Umbilicaria polyphylla (L.) Baumg.''

'''3(R)''' kategorija
# [[Žalsvoji žiovenė]] – ''Chaenotheca chlorella (Ach.) Müll. Arg.''
# [[Lakštuotoji šiurė]] – ''Cladonia foliacea (Huds.) Willd.''
# [[Samaninis diplošistis]] – ''Diploschistes muscorum (Scop.) R. Sant.''
# [[Alksninė hipotrachina]] – ''Hypotrachyna revoluta (Flörke) Hale''
# [[Skylėtoji spuoguotė]] – ''Pertusaria pertusa (Weigel) Tuck.''
# [[Baltijinė ramalina]] – ''Ramalina baltica Lettau''
{{Div col end}}

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

== Nuorodos ==
* raudonojiknyga.lt / [http://www.raudonojiknyga.lt/ Lietuvos Raudonoji Knyga / ''The Red List of Lithuania'']
* am.lt / [http://www.am.lt/VI/article.php3?article_id=9706 Leidinys &quot;Lietuvos raudonoji knyga&quot;, 2007] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160423153134/http://www.am.lt/VI/article.php3?article_id=9706 |date=2016-04-23 }} | 2010-02-22
* lrs.lt / [http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=297509 Sąrašo taisymai (2007)]
* lrs.lt / [http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=294695 Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąrašas (2007)]
* lrytas.lt / [http://www.lrytas.lt/?id=11822677741181749917&amp;view=4 lrytas.lt: Naujoji Lietuvos raudonoji knyga vis storėja (2007)]

{{Lietuviški vardynai}}

[[Kategorija:Biologijos žinynai]]
[[Kategorija:Lietuviškos enciklopedijos]]</text>
      <sha1>72ik8jc0okp41j0f7f87mxptvjcwyv3</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>1947 m.</title>
    <ns>0</ns>
    <id>5256</id>
    <revision>
      <id>7819963</id>
      <parentid>7770527</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T21:38:42Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Normantas Bataitis</username>
        <id>145195</id>
      </contributor>
      <comment>/* Gimtadieniai */</comment>
      <origin>7819963</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="53752" sha1="4f79ka38zc4hjz41wtm1xxvq25apxta" xml:space="preserve">{{Metai|
  Metai=1947|
|  }}
'''1947''' m. buvo [[nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį]] pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]].

== Lietuvoje ==

=== Įvykiai ===
* '''[[Vasario 26]]''' d. – [[Kėdainiai|Kėdainių]] apskrities [[Dotnuva|Dotnuvos]] valsčiuje įkurtas pirmasis pokario metais M. Melnikaitės kolūkis. Prievartinės žemės ūkio kolektyvizacijos pradžia;
* '''[[Balandžio 7]]''' d. – prasidėjo [[NKVD]] ir pasienio kariuomenės dalinio puolimas prieš [[Kęstučio apygarda|Kęstučio apygardos]] partizanus;
* '''[[Birželio 9]]''' d. – [[Kazlų Rūda|Kazlų Rūdos]] miškuose įsteigta [[Lietuvos partizaninis judėjimas po Antrojo pasaulinio karo|Lietuvos partizanų]] karo mokykla;
* '''[[Rugsėjo 29]]''' d. – [[SSRS]] Ministrų Tarybos nutarimu buvo leista ištremti už Lietuvos ribų partizanų rėmėjų šeimas;
* '''[[Gruodžio 12]]''' d. – LSSR MT ir LKP(b) CK patvirtino buožinių ūkių kriterijus ir įpareigojo partinius ir sovietų valdžios organus parengti buožių sąrašus (jie sudarinėti iki [[1953]] m.; į juos pateko ir buvo represuota apie 15 tūkst. Lietuvos valstiečių).

=== Gimtadieniai ===
{{TOCMėnesiai|ltgimt|Gimtadieniai}}

'''{{Ref label|ltgimt|Sausis|Sausis|Gimtadieniai|sup=}}'''

* '''[[Sausio 1]]''' d.:
** [[Algimantas Bubulis]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius elektrotechnikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
** [[Isaakas Fridbergas]], žydų kilmės rašytojas, kino dramaturgas ir režisierius, savo kūrybinį kelią pradėjęs Lietuvoje.
* '''[[Sausio 2]]''' d.:
** [[Antanas Kuras]], [[Lietuva|Lietuvos]] neurobiologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
** [[Edmundas Adomavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Radviliškio rajono savivaldybė|Radviliškio rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas.
** [[Edmundas Kibirkštis]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius mechanikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
** [[Markas Zingeris]], [[Lietuva|Lietuvos]] rašytojas (m. [[2023]] m.).
* '''[[Sausio 3]]''' d.:
** [[Algirdas Sadkauskas]], agronomas, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas.
** [[Vaclovas Volkovas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Šiaulių miesto savivaldybė|Šiaulių]] visuomenės bei politinis veikėjas.
* '''[[Sausio 4]]''' d. – [[Saulius Kubiliūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Biržų rajono savivaldybė|Biržų rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas.
* '''[[Sausio 5]]''' d. – [[Regimantas Midvikis]], Lietuvos skulptorius.
* '''[[Sausio 6]]''' d.:
** [[Giršas Gelmanas]], [[Lietuva|Lietuvos]] biofizikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (m. [[2000]] m.).
** [[Stanislovas Giedraitis (1947)|Stanislovas Giedraitis]], [[Lietuvos komunistų partija|LKP]] ir [[Lietuvos SSR]] valstybės veikėjas, Seimo narys.
* '''[[Sausio 8]]''' d. – [[Vidmantas Tamošiūnas]], gydytojas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Utenos rajono savivaldybė|Utenos rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas.
* '''[[Sausio 9]]''' d. – [[Alvydas Lapinis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Tauragės rajono savivaldybė|Tauragės rajono]] politinis veikėjas.
* '''[[Sausio 10]]''' d.:
** [[Alfonsas Bargaila]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Klaipėdos miesto savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas.
** [[Stasys Grigaliūnas]], inžinierius, [[Šiauliai|Šiaulių]] [[politika|politinis]] ir visuomenės veikėjas, daugiausia partijų Lietuvoje pakeitęs politikas.
* '''[[Sausio 13]]''' d. – [[Jurgis Kunčinas]], poetas, eseistas, vertėjas, vienas žymiausių lietuvių prozininkų po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo (m. [[2002]] m.).
* '''[[Sausio 14]]''' d.:
** [[Aleksandr Dementjev]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[fizika]]s, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
** [[Jonas Juodzevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] tapytojas.
* '''[[Sausio 15]]''' d.:
** [[Auksė Vasaitytė]], poetė, vertėja (m. [[1988]] m.).
** [[Jonas Liaučius]], [[teisė|teisininkas]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas, Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras.
** [[Stasys Povilaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] dainininkas.
* '''[[Sausio 16]]''' d. – [[Petras Tranauskas]], gydytojas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Utenos rajono savivaldybė|Utenos rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas.
* '''[[Sausio 18]]''' d.:
** [[Grigorijus Malčanovas]], [[pedagogas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Ukmergės rajono savivaldybė|Ukmergės rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas.
** [[Povilas Dobkevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkas vitražistas.
* '''[[Sausio 21]]''' d.:
** [[Albinas Prižgintas]], vargonininkas virtuozas ir chorvedys. [[Albinas Jasenauskas|Albino Jasenausko]] dukters – pianistės, vargonininkės ir chorvedės Teresės Jasenauskaitės-Prižgintienės – sūnus.
** [[Janina Pivorienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Pakruojo rajono savivaldybė]]s politinė bei visuomenės veikėja.
* '''[[Sausio 25]]''' d.:
** [[Jonas Garelčikovas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Vilniaus rajono savivaldybė|Vilniaus rajono]] profsąjungų, politinis bei visuomenės veikėjas.
** [[Petras Papovas]], inžinierius, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Zarasų rajono savivaldybė|Zarasų rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas.
* '''[[Sausio 27]]''' d. – [[Vaidutis Kučinskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[genetika]]s, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.

'''{{Ref label|ltgimt|Vasaris|Vasaris|Gimtadieniai|sup=}}'''

* '''[[Vasario 1]]''' d. – [[Povilas Gylys (1947)|Povilas Gylys]], choro dirigentas ir pedagogas.
* '''[[Vasario 2]]''' d. - [[Albinas Jerašūnas]], gydytojas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Molėtų rajono savivaldybė|Molėtų rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas.
* '''[[Vasario 3]]''' d.:
** [[Asta Stanislava Karbauskienė]], pedagogė, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Šilalės rajono savivaldybė|Šilalės rajono]] visuomenės, profsąjungų bei politinė veikėja.
** [[Maurizio Micheli]], [[Italija|italų]] aktorius
* '''[[Vasario 4]]''' d. – [[Andrius Baranauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas.
* '''[[Vasario 7]]''' d. – [[Romaldas Idzelevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] šokėjas, treneris.
* '''[[Vasario 8]]''' d. – [[Lilija Kudirkienė (1947)|Lilija Kudirkienė]], lietuvių audėja, mezgėja, tautodailininkė.
* '''[[Vasario 11]]''' d. – [[Vilius Puronas]], dizaineris, dailininkas, kultūros istorikas, kraštotyrininkas, [[Šiauliai|Šiaulių]] miesto [[politika|politinis]] ir visuomenės veikėjas.
* '''[[Vasario 12]]''' d. – [[Eduardas Fainšteinas|Fainšteinas Eduardas]], imtynininkas ir treneris, tarptautinės klasės sporto meistras.
* '''[[Vasario 17]]''' d. – [[Joana Viga Čiplytė]]-Orlova, [[Lietuva|Lietuvos]] istorikė.
* '''[[Vasario 19]]''' d. – [[Aleksandr Stankevič]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Vilniaus rajono savivaldybė|Vilniaus rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas.
* '''[[Vasario 21]]''' d. – [[Petras Dirgėla]], lietuvių rašytojas.
* '''[[Vasario 22]]''' d. – [[Stasys Brundza]], [[Lietuva|Lietuvos]] automobilininkas, [[verslininkas]].
* '''[[Vasario 24]]''' d. – [[Vladimiras Čekasinas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[džiazas|džiazo]] saksofonininkas, klarnetininkas, multiinstrumentininkas, kompozitorius, pedagogas, režisierius.

'''{{Ref label|ltgimt|Kovas|Kovas|Gimtadieniai|sup=}}'''

* '''[[Kovo 1]]''' d. – [[Almis Grybauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] poetas, vertėjas.
* '''[[Kovo 2]]''' d.:
** [[Jonas Kleiza]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[matematika]]s, fizinių mokslų daktaras.
** [[Rudolfas Jansonas]], [[Lietuva|Lietuvos]] teatro aktorius.
* '''[[Kovo 3]]''' d. – [[Aleksandras Lysovas]], [[Lietuva|Lietuvos]] literatūros tyrinėtojas, poetas, humanitarinių mokslų daktaras (m. [[2009]] m.).
* '''[[Kovo 5]]''' d. – [[Julius Antanas Kalkis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Trakų rajono savivaldybė|Trakų rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas.
* '''[[Kovo 7]]''' d.:
** [[Jūratė Stauskaitė]], žinoma [[grafika|grafikė]], surengusi virš dvidešimt personalinių parodų Lietuvoje ir užsienyje, dailininkų sąjungos narė nuo [[1975]] m.
** [[Kazimieras Kuzminskas (1947)|Kazimieras Kuzminskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kauno miesto savivaldybė|Kauno miesto]] politinis bei visuomenės veikėjas (m. [[2023]] m.).
* '''[[Kovo 10]]''' d. – [[Eugenijus Mažūnaitis]], [[Ekonomika|ekonomistas]], [[Jonavos rajonas|Jonavos rajono]] savivaldos veikėjas, buvęs rajono meras (m. [[2010]] m.).
* '''[[Kovo 13]]''' d. – [[Kristina Andrejauskaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] teatro aktorė.
* '''[[Kovo 15]]''' d. – [[Alfonsas Laurinavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] teisininkas, istorikas, socialinių mokslų daktaras.
* '''[[Kovo 16]]''' d. – [[Raimundas Katilius]], [[Lietuva|Lietuvos]] smuikininkas virtuozas, šiuolaikinės lietuvių [[smuikas|smuiko]] muzikos interpretatorius, smuiko pedagogas (m. [[2000]] m.).
* '''[[Kovo 17]]''' d. – [[Nora Blaževičiūtė]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkė [[keramika|keramikė]].
* '''[[Kovo 20]]''' d. – [[Jadvyga Barbaravičienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Širvintų rajono savivaldybė]]s politinė bei visuomenės veikėja.
* '''[[Kovo 25]]''' d. – [[Vacys Ramanauskas]], inžinierius, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Vilniaus rajono savivaldybė|Vilniaus rajono]] ūkio bei politinis veikėjas.
* '''[[Kovo 26]]''' d. – [[Romaldas Misiukevičius]], choro dirigentas ir pedagogas.
* '''[[Kovo 29]]''' d. – [[Juozas Juocevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[boksas|boksininkas]], bokso teisėjas, ekonomistas, savanoris kūrėjas (m. [[2024]] m.).

'''{{Ref label|ltgimt|Balandis|Balandis|Gimtadieniai|sup=}}'''

* '''[[Balandžio 2]]''' d. – [[Petras Algirdas Levickis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Vilniaus miesto savivaldybė|Vilniaus]] politinis bei visuomenės veikėjas.
* '''[[Balandžio 9]]''' d. – [[Algis Matulionis]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[teatras|teatro]] ir [[kinas|kino]] aktorius ir režisierius.
* '''[[Balandžio 13]]''' d. – [[Lidija Murauskienė]], [[pedagogas|pedagogė]], [[Istorija|Istorijos]] mokytoja konsultantė, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Tauragės rajono savivaldybė|Tauragės rajono]] politinė veikėja.
* '''[[Balandžio 14]]''' d.:
** [[Irena Milkevičiūtė]], dainininkė (sopranas).
** [[Vincas Gudukas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Alytaus rajono savivaldybė|Alytaus rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas.
* '''[[Balandžio 17]]''' d.:
** [[Dalia Kasčiūnaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] tapytoja, grafikė, poetė.
** [[Julius Kaniauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[fizika]]s, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
* '''[[Balandžio 18]]''' d. – [[Irena Gražulytė]], choro dirigentė ir pedagogė.
* '''[[Balandžio 25]]''' d. – [[Albina Bataitienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Šilalės rajono savivaldybė|Šilalės rajono]] visuomenės bei politinė veikėja.

'''{{Ref label|ltgimt|Gegužė|Gegužė|Gimtadieniai|sup=}}'''

* '''[[Gegužės 1]]''' d. – [[Zenonas Mačernius]], agronomas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kelmės rajono savivaldybė|Kelmės rajono]] politinis veikėjas.
* '''[[Gegužės 4]]''' d. – [[Zenonas Kulys]], [[Lietuva|Lietuvos]] karinis veikėjas, [[brigados generolas]], technikos mokslų daktaras.
* '''[[Gegužės 5]]''' d. – [[Gintautas Visockas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Širvintų rajono savivaldybė|Širvintų rajono]] visuomenės bei politinis veikėjas.
* '''[[Gegužės 7]]''' d.:
** [[Stanislovas Bagdonas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Pagėgių savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas.
** [[Stanislovas Kuzma]], [[Lietuva|Lietuvos]] skulptorius.
* '''[[Gegužės 9]]''' d. – [[Romualda Kšanienė]], [[ekonomika|ekonomistė]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinė bei visuomenės veikėja.
* '''[[Gegužės 11]]''' d.:
** [[Aleksandra Kubilickienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Pakruojo rajono savivaldybė]]s politinė bei visuomenės veikėja.
** [[Viačeslav Škil]], inžinierius, [[ekonomika|ekonomistas]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas.
* '''[[Gegužės 14]]''' d. – [[Viktoras Gaižauskas]], veterinarijos gydytojas, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas.
* '''[[Gegužės 16]]''' d. – [[Edmundas Vėželis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Elektrėnų savivaldybė|Elektrėnų]] politinis bei visuomenės veikėjas.
* '''[[Gegužės 24]]''' d. – [[Vladas Baranauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] teatro ir kino aktorius.
* '''[[Gegužės 28]]''' d. – [[Juozas Storpirštis]], pedagogas, [[Lietuva|Lietuvos]] sporto ir politinis veikėjas.
* '''[[Gegužės 30]]''' d. – [[Vitalijus Butyrinas]], [[Lietuva|Lietuvos]] fotografas (m. [[2020]] m.).

'''{{Ref label|ltgimt|Birželis|Birželis|Gimtadieniai|sup=}}'''

* '''[[Birželio 1]]''' d. – [[Vytautas Antanas Gudaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] bibliotekininkas.
* '''[[Birželio 9]]''' d. – [[Romualdas Rudzys]], [[ATAS|Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos]] akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.
* '''[[Birželio 12]]''' d.:
** [[Antanas Birštonas]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas.
** [[Janina Tepliajeva]] – Jakubauskaitė, pedagogė, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Šiaulių miesto savivaldybė|Šiaulių miesto]] kultūros, visuomenės bei politinė veikėja.
** [[Juozas Šarkus]], ekonomistas, socialinių mokslų daktaras, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Druskininkų savivaldybė|Druskininkų]] politinis bei visuomenės veikėjas.
* '''[[Birželio 15]]''' d. – [[Jolanta Čiurilaitė]]-Kurnickienė, [[Lietuva|Lietuvos]] dainininkė (sopranas).
* '''[[Birželio 22]]''' d. – [[Elena Kliukaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Švenčionių rajono savivaldybė|Švenčionių rajono]] politinė bei visuomenės veikėja.
* '''[[Birželio 24]]''' d. – [[Aldona Šiaulienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] bibliotekininkė.
* '''[[Birželio 25]]''' d. – [[Jonas Meškauskas]], [[pedagogas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Vilkaviškio rajono savivaldybė|Vilkaviškio rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas.
* '''[[Birželio 27]]''' d. – [[Leokadija Ginelevičienė-Klimantavičiūtė]], muzikos mokytoja ir chorvedė.
* '''[[Birželio 28]]''' d.:
** [[Petras Jakubėnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius, karinis veikėjas, [[pulkininkas]].
** [[Ryšard Maciejkianiec]], Vilniaus krašto [[politika|politinis]] ir visuomenės veikėjas.
* '''[[Birželio 30]]''' d.:
** [[Aleksandras Gedmintas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[JAV]] antropologas, daktaras.
** [[Jonas Strazdauskas]], fotokorespondentas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Mažeikių rajono savivaldybė|Mažeikių rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas.

'''{{Ref label|ltgimt|Liepa|Liepa|Gimtadieniai|sup=}}'''

* '''[[Liepos 3]]''' d. – [[Jonas Gylys]], [[Lietuva|Lietuvos]] energetikos inžinierius, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
* '''[[Liepos 8]]''' d. – [[Andrius Šmitas]], lietuvių pedagogas, ilgametis [[Vasario 16-osios gimnazija|Vasario 16-osios gimnazijos]] Vokietijoje vadovas, visuomenininkas, lietuvių bendruomenės veikėjas, lietuvybės puoselėtojas (m. [[2008]] m.).
* '''[[Liepos 13]]''' d. – [[Albinas Aleksas Graževičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Panevėžio rajono savivaldybė|Panevėžio rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas.
* '''[[Liepos 15]]''' d. – [[Antanas Navickas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Jurbarko rajono savivaldybė|Jurbarko rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas.
* '''[[Liepos 20]]''' d. – [[Leonardas Rumševičius]], gydytojas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kaišiadorių rajono savivaldybė|Kaišiadorių rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas.
* '''[[Liepos 22]]''' d. – [[Emilija Poškutė-Pumputienė]], [[Lietuva|lietuvių]] grafikė (m. [[2021]] m.).
* '''[[Liepos 23]]''' d. – [[Onutė Aleknavičienė-Prokurenkaitė]], muzikos mokytoja ir chorvedė.
* '''[[Liepos 25]]''' d. – [[Alfonsas Zvėrka]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Klaipėdos miesto savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas.
* '''[[Liepos 28]]''' d. – [[Gražina Gleiznienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] restauratorė, muziejininkė.
* '''[[Liepos 29]]''' d. – [[Stanislovas Baltrušaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas.
* '''[[Liepos 30]]''' d. – [[Jonas Vilionis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Prienų rajono savivaldybė|Prienų rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas.
* '''[[Liepos 31]]''' d. – [[Jurgis Ignas Ignotas]], inžinierius [[energetika]]s, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Šiaulių rajono savivaldybė|Šiaulių rajono]] ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas.

'''{{Ref label|ltgimt|Rugpjūtis|Rugpjūtis|Gimtadieniai|sup=}}'''

* '''[[Rugpjūčio 1]]''' d.:
** [[Kęstutis Kilkus]], [[Lietuva|Lietuvos]] geografas, hidrologas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
** [[Vladas Letukas]], [[pedagogas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Šilalės rajono savivaldybė|Šilalės rajono]] visuomenės bei politinis veikėjas.
* '''[[Rugpjūčio 3]]''' d. – [[Nijolė Lepeškaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] teatro ir kino aktorė, režisierė, pedagogė.
* '''[[Rugpjūčio 6]]''' d. – [[Valierius Jasiūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] kineziologas, biomedicinos mokslų daktaras.
* '''[[Rugpjūčio 7]]''' d. – [[Virgilijus Čepliejus]], lietuvių vertėjas (m. [[2020]] m.).
* '''[[Rugpjūčio 8]]''' d. – [[Leonardas Deglius]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas.
* '''[[Rugpjūčio 10]]''' d.:
** [[Marija Daugirdienė]], gydytoja, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Švenčionių rajono savivaldybė]]s politinė bei visuomenės veikėja.
** [[Mindaugas Dagys]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[fizika]]s, technologijos mokslų daktaras.
* '''[[Rugpjūčio 11]]''' d. – [[Natalija Afanasjeva]], choro dirigentė ir pedagogė.
* '''[[Rugpjūčio 15]]''' d.:
** [[Lidija Joana Pranienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierė mechanikė, kultūros veikėja, kraštotyrininkė.
** [[Petro Šostucha]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Anykščių rajono savivaldybė|Anykščių rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas.
* '''[[Rugpjūčio 16]]''' d. – [[Alvydas Gavelis]], pedagogas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Alytaus miesto savivaldybė|Alytaus miesto]] politinis bei visuomenės veikėjas.
* '''[[Rugpjūčio 18]]''' d. – [[Feliksas Bukauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] biofizikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
* '''[[Rugpjūčio 20]]''' d.:
** [[Gražina Arlickaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] kinotyrininkė, humanitarinių mokslų daktarė.
** [[Juozas Lebednykas]], [[Lietuva|Lietuvos]] skulptorius (m. [[2024]] m.).
* '''[[Rugpjūčio 21]]''' d.:
** [[Rimantas Mačys]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Ignalinos rajono savivaldybė|Ignalinos rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas.
** [[Vladas Būdvytis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Radviliškio rajono savivaldybė|Radviliškio rajono]] politinis veikėjas.
* '''[[Rugpjūčio 25]]''' d.:
** [[Antanas Skarbalius]], rankininkas, treneris, profesorius.&lt;ref&gt;[http://www.lse.lt/index.php?1326234238 Antanas Skarbalius].&lt;/ref&gt;
** [[Ona Danutė Buivydaitė]]-Aleknienė, [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkė [[tekstilė|tekstilininkė]].

'''{{Ref label|ltgimt|Rugsėjis|Rugsėjis|Gimtadieniai|sup=}}'''

* '''[[Rugsėjo 1]]''' d. – [[Eimantas Grakauskas]], [[teisininkas]], teisėtyrininkas [[agrarinė teisė|agrarininkas]], advokatas, LR Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.
* '''[[Rugsėjo 2]]''' d. – [[Bronius Baipšys]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Skuodo rajono savivaldybė|Skuodo rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas.
* '''[[Rugsėjo 5]]''' d. – [[Žilvinas Andrius Kancleris]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[fizika]]s, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
* '''[[Rugsėjo 7]]''' d.:
** [[Marija Bakovienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Radviliškio rajono savivaldybė|Radviliškio rajono]] ūkio bei politinė veikėja.
** [[Vaclovas Lakis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ekonomistas, habilituotas socialinių mokslų daktaras.
* '''[[Rugsėjo 10]]''' d.:
** [[Petras Užkuras]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Mažeikių rajono savivaldybė|Mažeikių rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas.
** [[Romualdas Malakauskas]], pedagogas ir chorvedys.
** [[Stasys Lančinskas]], [[energetika]]s, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas.
* '''[[Rugsėjo 13]]''' d. – [[Antanas Lidžius]], gydytojas [[Rentgenas|rentgenologas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Širvintų rajono savivaldybė|Širvintų rajono]] visuomenės bei politinis veikėjas.
* '''[[Rugsėjo 14]]''' d. – [[Jolanta Teišerskytė-Stoškienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkė (m. [[2020]] m.).
* '''[[Rugsėjo 17]]''' d. – [[Jonas Puišys]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Trakų rajono savivaldybė|Trakų rajono]] politinis veikėjas.
* '''[[Rugsėjo 19]]''' d. – [[Feodoras Konošenko]], inžinierius, žemės ūkio ir pramonės vadybininkas, buvęs „[[Jonavos grūdai]]“ vadovas, [[Jonava|Jonavos]] ūkio veikėjas.
* '''[[Rugsėjo 21]]''' d. – [[Antanas Margelis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Alytaus rajono savivaldybė|Alytaus rajono]] politinis veikėjas.
* '''[[Rugsėjo 22]]''' d. – [[Eugenijus Manstavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[matematika]]s, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
* '''[[Rugsėjo 23]]''' d. – [[Audronė Marcinkevičiūtė]], choro dirigentė ir pedagogė.
* '''[[Rugsėjo 24]]''' d. – [[Bronius Latėnas]], [[pedagogas]], [[Visaginas|Visagino]] visuomenės veikėjas.
* '''[[Rugsėjo 29]]''' d. – [[Laima Drazdauskaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] tapytoja.

'''{{Ref label|ltgimt|Spalis|Spalis|Gimtadieniai|sup=}}'''

* '''[[Spalio 2]]''' d. – [[Antanas Noreika]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Neringos savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas.
* '''[[Spalio 4]]''' d.:
** [[Petras Zablockis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Panevėžio rajono savivaldybė|Panevėžio rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas (m. [[2008]] m.).
** [[Valentinas Milaknis]], inžinierius, [[verslininkas]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis ir visuomenės veikėjas.
* '''[[Spalio 6]]''' d.:
** [[Birutė Malinauskienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Ignalinos rajono savivaldybė|Ignalinos rajono]] politinė bei visuomenės veikėja.
** [[Edvardas Kochas]], [[pedagogas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Tauragės rajono savivaldybė|Tauragės rajono]] politinis veikėjas.
** [[Tautvydas Lideikis]], [[fizika]]s, habilituotas daktaras, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas (m. [[1993]] m.).
* '''[[Spalio 7]]''' d. – [[Vaclovas Mišeikis|Vaclovas Algirdas Mišeikis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Pagėgių savivaldybė|Pagėgių]] politinis bei visuomenės veikėjas.
* '''[[Spalio 9]]''' d. – [[Vaidotas Juozas Lygutas]], muzikos pedagogas ir chorvedys.
* '''[[Spalio 15]]''' d.:
** [[Monika Ražanauskienė]], pedagogė, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Alytaus rajono savivaldybė|Alytaus rajono]] politinė bei visuomenės veikėja.
** [[Vaclovas Krikščiūnas]], pedagogas, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas.
* '''[[Spalio 17]]''' d.:
** [[Loreta Kudarienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kauno miesto savivaldybė|Kauno miesto]] politinė bei visuomenės veikėja.
** [[Viktoras Šinkariukas]], [[Lietuva|Lietuvos]] teatro aktorius ir režisierius (m. [[2008]] m.).
* '''[[Spalio 18]]''' d. – [[Raimondas Regimantas Martinėnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] tapytojas.
* '''[[Spalio 20]]''' d.:
** [[Angelė Sermontienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Klaipėdoss miesto savivaldybė|Klaipėdos miesto]] ūkio, politinė bei visuomenės veikėja.
** [[Valentinas Baltrūnas]], [[geologija|geologas]], [[Trakų rajonas|Trakų rajono]] [[politika|politinis]] ir visuomenės veikėjas.
* '''[[Spalio 25]]''' d. – [[Ona Karkauskaitė]], lietuvių estrados atlikėja dainavusi ansamblyje „[[Estradinės melodijos]]“, ilgą laiką dirbusi ir gyvenusi [[Šiauliai|Šiauliuose]].
* '''[[Spalio 31]]''' d. – [[Vitas Katkevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Vilkaviškio rajono savivaldybė|Vilkaviškio rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas.

'''{{Ref label|ltgimt|Lapkritis|Lapkritis|Gimtadieniai|sup=}}'''

* '''[[Lapkričio 1]]''' d. – [[Rimantas Valentinas Ropolas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Radviliškio rajono savivaldybė|Radviliškio rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas.
* '''[[Lapkričio 3]]''' d.:
** [[Arvydas Ambrasas]], Lietuvos poetas (m. [[1970]] m.).
** [[Piotr Venckevič]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Šalčininkų rajono savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas.
* '''[[Lapkričio 5]]''' d.:
** [[Borisas Geicenas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kaišiadorių rajono savivaldybė|Kaišiadorių rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas.
** [[Petras Jokubauskas]], miškininkas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Tauragės rajono savivaldybė|Tauragės rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas.
** [[Vincas Petrauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Radviliškio rajono savivaldybė|Radviliškio rajono]] politinis veikėjas.
* '''[[Lapkričio 8]]''' d.:
** [[Algirdas Karalius]], [[Lietuva|Lietuvos]], [[Vilniaus rajono savivaldybė|Vilniaus rajono]] bei [[Vilniaus miesto savivaldybė|miesto]] ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas.
** [[Julius Lečkauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Telšių rajono savivaldybė|Telšių rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas.
* '''[[Lapkričio 12]]''' d. – [[Vladimiras Boroninas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Visagino savivaldybė|Visagino]] visuomenės bei politinis veikėjas.
* '''[[Lapkričio 16]]''' d. – [[Vytautas Brazdylis]], [[Lietuva|Lietuvos]] baleto artistas, baletmeisteris.
* '''[[Lapkričio 18]]''' d. – [[Juozas Jucaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Šakių rajono savivaldybė|Šakių rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas.
* '''[[Lapkričio 23]]''' d.:
** [[Jonas Anuškevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] architektas.
** [[Jūratė Kiaupienė]]-Kuzmaitė, [[Lietuva|Lietuvos]] istorikė, humanitarinių mokslų daktarė.
* '''[[Lapkričio 24]]''' d. – [[Jonas Kalinauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] poetas (m. [[2026]] m.).
* '''[[Lapkričio 25]]''' d. – [[Vytautas Valutis]], [[Lietuva|Lietuvos]] šiluminės energetikos inžinierius (m. [[2023]] m.).
* '''[[Lapkričio 28]]''' d. – [[Antanas Žemaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Anykščių rajono savivaldybė|Anykščių rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas.
* '''[[Lapkričio 30]]''' d. – [[Antanas Ramonas]], Lietuvos prozininkas ir eseistas (m. [[1993]] m.).

'''{{Ref label|ltgimt|Gruodis|Gruodis|Gimtadieniai|sup=}}'''

* '''[[Gruodžio 1]]''' d. – [[Romualdas Apanavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] etnomuzikologas, birbynininkas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
* '''[[Gruodžio 5]]''' d. – [[Jūratė Veblaitytė-Litchfield]], pianistė, dainininkė ir chorvedė.
* '''[[Gruodžio 8]]''' d. – [[Steponas Kuskys]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Pagėgių savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas.
* '''[[Gruodžio 15]]''' d. – [[Henrikas Radvilavičius]], inžinierius, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Prienų rajono savivaldybė|Prienų rajono]] politinis veikėjas.
* '''[[Gruodžio 17]]''' d. – [[Edvardas Juozapavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Jonavos rajono savivaldybė|Jonavos rajono]] ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas.
* '''[[Gruodžio 18]]''' d.:
** [[Kęstutis Bubnaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] architektas, restauratorius.
** [[Šabtajus Kalmanovičius|Šabtajus Henrikovičius Kalmanovičius]], [[verslininkas]], vadybininkas, Lietuvos bei Rusijos sporto veikėjas, sporto [[mecenatas]] (m. [[2009]] m.).
* '''[[Gruodžio 25]]''' d.:
** [[Algimantas Dabašinskas (1947)|Algimantas Dabašinskas]], pedagogas ir chorvedys.
** [[Jonas Sireika]], [[Lietuva|Lietuvos]] pedagogas, istorikas, humanitarinių mokslų daktaras.

'''{{Ref label|ltgimt|Nedatuota|Nedatuota|Gimtadieniai|sup=}}'''

* [[Juzefas Jurgelevičius]], Lietuvos futbolininkas, „Geriausias Lietuvos futbolininkas“, vienas techniškiausių „Žalgirio“ futbolininkų per visą komandos istoriją (m. [[2009]] m.).
* [[Vladimiras Romanovas]], rusų kilmės Lietuvos [[verslininkas]].

=== Mirtys ===
{{TOCMėnesiai|ltmirt|Mirtys}}

'''{{Ref label|ltmirt|Sausis|Sausis|Mirtys|sup=}}'''

* '''[[Sausio 5]]''' d. – [[Domininkas Keliauninkas]], [[JAV lietuviai|JAV lietuvių]] spaudos darbuotojas (g. [[1866]] m.).
* '''[[Sausio 14]]''' d. – [[Vaclovas Michnevičius]], [[lietuviai|lietuvių]] inžinierius ir architektas, daugiau kaip 30 [[bažnyčia|bažnyčių]] projektų Lietuvoje ir Gudijoje autorius (g. [[1866]] m.).
* '''[[Sausio 19]]''' d. – [[Juozas Grigaitis]], teisininkas, teisėjas; karinis veikėjas, administracijos [[generolas leitenantas]] (g. [[1881]] m.).
* '''[[Sausio 25]]''' d. – [[Karlas Engelis]], [[Vokietija|vokiečių]] [[archeologas]], [[baltai|baltų]] priešistorės tyrėjas, daktaras (g. [[1895]] m.).

'''{{Ref label|ltmirt|Vasaris|Vasaris|Mirtys|sup=}}'''

* '''[[Vasario 3]]''' d. – [[Stanislovas Jokūbauskis]], Lietuvos [[kunigas]] (g. [[1880]] m.).
* '''[[Vasario 26]]''' d.:
** [[Jonas Januška (1906)|Jonas Januška]], [[Lietuva|Lietuvos]] teisininkas, pasipriešinimo nacių ir sovietiniam okupaciniams režimams veikėjas (g. [[1906]] m.).
** [[Jonas Noreika]] – Generolas Vėtra, Lietuvos [[teisė|teisininkas]], prozininkas novelistas, publicistas, antinacistinio ir antisovietinio pogrindžio dalyvis (g. [[1910]] m.).

'''{{Ref label|ltmirt|Kovas|Kovas|Mirtys|sup=}}'''

* '''[[Kovo 24]]''' d. – [[Jurgis Krikščiūnas (1894)|Jurgis Krikščiūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] agronomas ekonomistas, žemės ūkio kooperacijos, visuomenės veikėjas, politikas (g. [[1894]] m.).
* '''[[Kovo 26]]''' d. – [[Konstantinas Kregždė]], [[Lietuva|Lietuvos]] mokytojas, žurnalistas, kooperatininkas (g. [[1896]] m.).
* '''[[Kovo 28]]''' d. – [[Jurgis Byla]], [[Lietuva|Lietuvos]] karinis veikėjas, [[pulkininkas]], [[Teisė|teisininkas]], [[Lietuviai|lietuvių]] spaudos, visuomenės ir politinis veikėjas (g. [[1890]] m.).

'''{{Ref label|ltmirt|Balandis|Balandis|Mirtys|sup=}}'''

* '''[[Balandžio 9]]''' d. – [[Kazimieras Antanavičius (1908)|Kazimieras Antanavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] partizanų vadas. [[Lietuvos kariuomenė]]s kapitonas (g. [[1908]] m.).
* '''[[Balandžio 16]]''' d. – [[Antanas Dambrauskas (1896)|Antanas Dambrauskas]], [[Jėzuitai|SJ]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[kunigas]], teologas (g. [[1896]] m.).

'''{{Ref label|ltmirt|Gegužė|Gegužė|Mirtys|sup=}}'''

* '''[[Gegužės 2]]''' d. – [[Petras Cvirka]], lietuvių rašytojas (g. [[1909]] m.).
* '''[[Gegužės 14]]''' d. – [[Julius Maciejauskas]], kunigas, prelatas, visuomenininkas (g. [[1868]] m.).

'''{{Ref label|ltmirt|Birželis|Birželis|Mirtys|sup=}}'''

* '''[[Birželio 5]]''' d. – [[Karolis Bohdanovičius]], [[Lietuviai|lietuvių]] kilmės [[lenkai|lenkų]] geologas, geografas ir keliautojas (g. [[1864]] m.).
* '''[[Birželio 6]]''' d. – [[Stasys Nacevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] agronomas selekcininkas, fenologas, fenologijos mokslo, daržovių selekcijos ir [[sėklininkystė]]s pradininkas Lietuvoje (g. [[1881]] m.).

'''{{Ref label|ltmirt|Liepa|Liepa|Mirtys|sup=}}'''

* '''[[Liepos 4]]''' d. – [[Justinas Pilyponis]], prozininkas, vienas nuotykinės ir [[detektyvas|detektyvinės]] lietuvių literatūros pradininkų (g. [[1907]] m.).
* '''[[Liepos 6]]''' d. – [[Antanas Karosas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[vyskupas]] (g. [[1849]] m.).

'''{{Ref label|ltmirt|Rugsėjis|Rugsėjis|Mirtys|sup=}}'''

* '''[[Rugsėjo 4]]''' d. – [[Mykolas Žilionis]], Lietuvos karininkas, partizanas (g. [[1918]] m.).
* '''[[Rugsėjo 7]]''' d. – [[Jonas Hodelis]], vargonininkas, chorvedys, [[Pranas Hodelis|Prano Hodelio]] brolis (g. [[1878]] m.).
* '''[[Rugsėjo 24]]''' d.:
** [[Julija Dvarionaitė]]-Montvydienė, [[Lietuva|Lietuvos]] dainininkė ([[sopranas]]), aktorė (g. [[1893]] m.).
** [[Justinas Lelešius]], [[Lietuva|Lietuvos]] kunigas, Tauro apygardos partizanų [[kapelionas]] (g. [[1917]] m.).

'''{{Ref label|ltmirt|Spalis|Spalis|Mirtys|sup=}}'''

* '''[[Spalio 10]]''' d. – [[Leopoldas Petras Andrijauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] tapytojas, visuomenės veikėjas (g. [[1868]] m.).
* '''[[Spalio 16]]''' d. – [[Balys Sruoga]], Lietuvos poetas, prozininkas, dramaturgas, teatrologas, literatūros ir [[tautosaka|tautosakos]] tyrinėtojas (g. [[1896]] m.).
* '''[[Spalio 22]]''' d. – [[Jonas Laurinaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] karinis ir visuomenės veikėjas, [[pulkininkas]] (g. [[1892]] m.).
* '''[[Spalio 29]]''' d. – [[Justinas Baltuška]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Amerikos lietuviai|Amerikos lietuvių]] spaudos, visuomenės ir politinis veikėjas (g. [[1871]] m.).

'''{{Ref label|ltmirt|Lapkritis|Lapkritis|Mirtys|sup=}}'''

* '''[[Lapkričio 29]]''' d. – [[Jonas Martinaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] tapytojas, karikatūristas (g. [[1898]] m.).

'''{{Ref label|ltmirt|Gruodis|Gruodis|Mirtys|sup=}}'''

* '''[[Gruodžio 8]]''' d. – [[Jonas Steponavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] kunigas, pedagogas, politinis ir visuomenės veikėjas (g. [[1880]] m.).

'''{{Ref label|ltmirt|Nedatuota|Nedatuota|Mirtys|sup=}}'''

* [[Banifacas Janušauskas]], vargonininkas ir chorvedys (g. [[1881]] m.).
* [[Kazimieras Ambrozaitis (1859)|Kazys Ambrozaitis]], kunigas, [[mecenatas]], visuomenininkas, kultūrininkas, lietuvybės puoselėtojas [[JAV]] (g. [[1859]] m.).
* [[Vincas Kemežys]], [[Lietuva|Lietuvos]] žurnalistas (g. [[1899]] m.).

== Pasaulyje ==

=== Įvykiai ===

* '''[[Vasario 3]]''' d. – Užregistruota žemiausia temperatūra JAV (-63 °C Snagas, [[Jukonas]], [[Kanada]]);
* '''[[Kovo 12]]''' d. – Paskelbta „[[Trumeno doktrina]]“;
* '''[[Birželio 10]]''' d.:
** Paskelbta „Ždanovo doktrina“;
** [[Saab]] pagamina pirmąjį savo automobilį;
* '''[[Birželio 12]]''' d. – [[Maršalo planas]];
* rugsėjis – įkurtas [[Kominformas]].
'''Nedatuoti'''
* Įkuriama [[CŽV]].

=== Gimtadieniai ===
{{TOCMėnesiai|uzgimt|Gimtadieniai}}

'''{{Ref label|uzgimt|Sausis|Sausis|Gimtadieniai|sup=}}'''

* '''[[Sausio 8]]''' d. – [[David Bowie]], britų dainininkas (neoperinis [[baritonas]]), muzikantas, aktorius, menininkas.
* '''[[Sausio 15]]''' d. – [[Martin Chalfie]], [[2008 m. Nobelio premijos laureatai|2008]] m. [[Nobelio chemijos premija|Nobelio chemijos premijos]] laureatas&lt;ref name=&quot;NobChe&quot;&gt;{{en-icon}} [http://nobelprize.org/nobel_prizes/chemistry/laureates/ Nobelio chemijos premijos laureatai]&lt;/ref&gt;.
* '''[[Sausio 18]]''' d. – [[Takeši Kitano]], [[Japonija|japonų]] [[režisierius]] ir [[aktorius]] (daugiausiai vaidina savo filmuose), ne toks garsus savo tėvynėje kaip už jos ribų.
* '''[[Sausio 19]]''' d. – [[Leszek Balcerowicz]], [[lenkija|lenkų]] ekonomistas ir politikas.
* '''[[Sausio 29]]''' d. – [[David Byron]], pirmasis grupės [[Spice]] (nuo 1967 iki 1969 m.) vokalistas, tačiau labiausiai žinomas kaip legendinės britų [[sunkusis rokas|sunkiojo roko]] grupės [[Uriah Heep]] (nuo 1969 iki 1976 m.) vokalistas (m. [[1985]] m.).

'''{{Ref label|uzgimt|Vasaris|Vasaris|Gimtadieniai|sup=}}'''

* '''[[Vasario 2]]''' d. – [[Farrah Fawcett]], amerikiečių aktorė ir žymi pop asmenybė&lt;ref&gt;[http://www.imdb.com/name/nm0000396/ Farrah Fawcett].&lt;/ref&gt; (m. [[2009]] m.).
* '''[[Vasario 4]]''' d. – [[Dan Quayle|Džeimsas Denfortas „Denas” Kveilas]], [[JAV|Jungtinių Amerikos Valstijų]] politikas. [[1977]]–[[1981]] metais [[JAV Atstovų rūmai|JAV atstovų rūmų]] narys, [[1981]]–[[1989]] gimtosios [[Indiana|Indianos valstijos]] [[JAV Senatas|senatorius]]. Prezidento [[Džordžas H. Bušas|Džordžo H. Bušo]] valdymo metais, [[1989]]–[[1993]] metais, ėjo viceprezidento pareigas. [[1992]] metais kartu su pareigas einačiu prezidentu [[Džordžas H. Bušas|Džordžu H. Bušu]] balotiravosi antrajai kadencijai, tačiau rinkimus laimėjo [[Bilas Klintonas]] ir [[Alas Goras]].
* '''[[Vasario 11]]''' d. – [[Jukio Hatojama|Yukio Hatoyama]], [[Japonijos demokratų partija|Japonijos demokratų partijos]] pirmininkas, atstovaujantis [[Hokaidas|Hokaido]] 9-ąją apygardą [[Atstovų Rūmai (Japonija)|Atstovų Rūmuose]]. [[2009]] m. jo vadovaujamai partijai laimėjus [[Japonijos visuotiniai rinkimai|visuotinius rinkimus]], nuo [[2009]] m. [[rugsėjo 16]] d. jis ėjo Ministro Pirmininko pareigas, kol 2010 m. [[birželio 2]] d. pareiškė apie atsistatydinimą.&lt;ref&gt;[http://online.wsj.com/article/SB10001424052748704875604575281292285208862.html?mod=WSJ_hpp_LEFTTopStories Wall Street Journal]&lt;/ref&gt; Tai jau ketvirtas Japonijos politikas, atsistatydinę iš premjero posto nuo 2006 m.
* '''[[Vasario 26]]''' d. – [[Sandie Shaw]], [[Jungtinė Karalystė|Jungtinės Karalystės]] pop dainininkė. Iš kitų dainininkų išsiskyrė tuo, jog scenoje dainuodavo basomis.

'''{{Ref label|uzgimt|Kovas|Kovas|Gimtadieniai|sup=}}'''

* '''[[Kovo 3]]''' d. – [[Óscar Tabárez|Oskaras Vašingtonas Tabaresas Silva]], buvęs [[Urugvajus|Urugvajaus]] futbolininkas (rungtyniavo gynėjo pozicijoje), ilgametis futbolo treneris. Pastaruoju metu vadovauja [[Urugvajaus vyrų futbolo rinktinė|Urugvajaus nacionalinei rinktinei]].
* '''[[Kovo 12]]''' d. – [[Kalervo Palsa]], suomių dailininkas&lt;ref&gt;[http://www.fng.fi/fng/html4/en/art/collecti/people/k2/kpalsa/ Kalervo Palsa. Informacija.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110721180657/http://www.fng.fi/fng/html4/en/art/collecti/people/k2/kpalsa/ |date=2011-07-21 }}&lt;/ref&gt; (m. [[1987]] m.).
* '''[[Kovo 25]]''' d.:
** [[Anthony Borg Barthet]], Maltos teisininkas, [[Europos Teisingumo Teismas|Europos Teisingumo Teismo]] (EBTT) teisėjas, buvęs EBTT [[generalinis advokatas]], Maltos [[notaras]].
** [[Elton John|Seras Eltonas Džonas]], Jungtinės Karalystės pop muzikantas ir kompozitorius.
* '''[[Kovo 27]]''' d. – [[Janusz Skolimowski]], [[Lenkija|lenkų]] teisininkas ir diplomatas, nuo [[2005]] m. Lenkijos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius [[Lietuva|Lietuvos Respublikoje]].

'''{{Ref label|uzgimt|Balandis|Balandis|Gimtadieniai|sup=}}'''

* '''[[Balandžio 2]]''' d. – [[Massiel]], ispanų dainininkė. Didžiausias karjeros pasiekimas – [[1968]] metais, atstovaujant [[Ispanija]]i su daina „La, la, la“, laimėtas [[Eurovizija|Eurovizijos]] dainų konkursas.
* '''[[Balandžio 5]]''' d. – [[Gloria Macapagal-Arroyo|Glorija Makapagal-Arojo]], dabartinė [[Filipinai|Filipinų]] prezidentė, pareigas einanti nuo [[2001]] m. Tai antroji moteris po [[Corazon Aquino]], valdanti šalį.
* '''[[Balandžio 8]]''' d. – [[Robert Kiyosaki|Robertas Kijosakis]], investuotojas, ekonominių teorijų kūrėjas ir rašytojas.
* '''[[Balandžio 16]]''' d. – [[Kareem Abdul-Jabbar]], buvęs profesionalus JAV krepšininkas.
* '''[[Balandžio 17]]''' d. – [[Linda Martin]], airių dainininkė.
* '''[[Balandžio 20]]''' d. – [[Viktoras Suvorovas]], dezertyravęs [[GRU]] karininkas, rašytojas, publicistas.
* '''[[Balandžio 21]]''' d. – [[Iggy Pop]], [[JAV]] [[pankrokas|pankroko]] dainininkas. Nors komercinė sėkmė jo nelydėjo, Igis Popas yra laikomas vienu svarbiausių pankroko ir artimų stilių inovatoriumi.
* '''[[Balandžio 24]]''' d. – [[Roger David Kornberg]], [[2006 m. Nobelio premijos laureatai|2006]] m. [[Nobelio chemijos premija|Nobelio chemijos premijos]] laureatas&lt;ref name=&quot;NobChe&quot;&gt;{{en-icon}} [http://nobelprize.org/nobel_prizes/chemistry/laureates/ Nobelio chemijos premijos laureatai]&lt;/ref&gt;.

'''{{Ref label|uzgimt|Gegužė|Gegužė|Gimtadieniai|sup=}}'''

* '''[[Gegužės 8]]''' d. – [[Howard Robert Horvitz]], [[2002 m. Nobelio premijos laureatai|2002]] m. [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas.

'''{{Ref label|uzgimt|Birželis|Birželis|Gimtadieniai|sup=}}'''

* '''[[Birželio 5]]''' d. – [[Laurie Anderson]], [[JAV]] atlikėja.&lt;ref&gt;[http://www.imdb.com/name/nm0002173/ Laurie Anderson.]&lt;/ref&gt;
* '''[[Birželio 8]]''' d. – [[Eric F. Wieschaus]], [[1995 m. Nobelio premijos laureatai|1995]] m. [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas&lt;ref name=&quot;NobMed&quot;&gt;{{en-icon}} [http://nobelprize.org/nobel_prizes/medicine/laureates/ Nobelio medicinos premijos laureatai]&lt;/ref&gt;.
* '''[[Birželio 20]]''' d. – [[Ricardo Teixeira|Ricardo Terra Teixeira]], dabartinis ir aštuonioliktasis Brazilijos futbolo konfederacijos prezidentas (CBF). Pareigas eina nuo 1989 m. sausio 16 d. Texeira liks poste iki [[XX pasaulio futbolo čempionatas|2014 m. FIFA pasaulio futbolo čempionato]] pabaigos.&lt;ref name=&quot;theoffside&quot;&gt;{{cite web | title = Ricardo Teixeira Elected for Another Term Ahead of CBF | url = http://brazil.theoffside.com/cbf-stuff/ricardo-teixeira-elected-for-another-term-ahead-of-cbf.html | access-date = 2009-12-15 | archive-date = 2011-06-14 | archive-url = https://web.archive.org/web/20110614235246/http://brazil.theoffside.com/cbf-stuff/ricardo-teixeira-elected-for-another-term-ahead-of-cbf.html | url-status=dead}}&lt;/ref&gt;.
* '''[[Birželio 22]]''' d. – [[Bruno Latour|Bruno Latūras]], prancūzų [[Mokslo filosofija|filosofas]] ir mokslo [[Sociologija|sociologas]], ypač žinomas už darbus tiksliųjų mokslų, technologijų ir visuomenės studijų srityje (m. [[2022]] m.).
* '''[[Birželio 26]]''' d. – [[Peter Sloterdijk|Peteris Sloterdaikas]], [[Vokiečiai|vokiečių]] filosofas.

'''{{Ref label|uzgimt|Liepa|Liepa|Gimtadieniai|sup=}}'''

* '''[[Liepos 3]]''' d. – [[Leszek Miller|Lešekas Mileris]], [[Lenkija|Lenkijos]] [[Politika|politinis]] veikėjas.
* '''[[Liepos 7]]''' d. – [[Gjanendra]] Bir Bikramas Šahadeva, paskutinis [[Nepalas|Nepalo]] karalius, valdęs šalį nuo [[2001]] m. [[birželio 4]] d. iki [[2008]] m. [[gegužė]]s 28 d. Jis paveldėjo sostą iš savo sūnėno [[Dipenra|Dipenros]], kuris karaliumi išbuvo tik 3 dienas.
* '''[[Liepos 9]]''' d. – [[Orenthal James Simpson]], amerikiečių futbolo žaidėjas ir aktorius.&lt;ref&gt;[http://www.imdb.com/name/nm0001740/ Orenthal James Simpson].&lt;/ref&gt;
* '''[[Liepos 19]]''' d.:
** [[Brian Harold May|Brajenas Haroldas Mėjus]], grupės [[Queen]] gitaristas.
** [[Salman Rushdie|Achmed Salman Rushdie]], indų kilmės anglų rašytojas, kritikas. Išgarsėjo su antrąja savo knyga [[„Vidurnakčio vaikai“]] ([[1981]] m.), už kurią gavo vieną iš svarbiausių literatūros apdovanojimų – „[[Booker of bookers]]“ premiją.
* '''[[Liepos 20]]''' d. – [[Carlos Santana]], meksikiečių gitaristas.&lt;ref&gt;[http://www.allmusic.com/artist/carlos-santana-p195903 Carlos Santana].&lt;/ref&gt;
* '''[[Liepos 22]]''' d. – [[Pete Maravich|Pitas Maravičius]], profesionalus [[JAV|amerikiečių]] krepšininkas, laikomas vienu iš geriausių ir taikliausių krepšininkų [[NBA]] istorijoje (m. [[1988]] m.).
* '''[[Liepos 25]]''' d.:
** [[Adolfo Rodríguez Saá|Adolfas Rodrigesas Sa]], [[Argentina|Argentinos]] politikas. 7 dienas ([[2001]] m. [[gruodžio 23]] – [[gruodžio 30|30]] d.) buvo laikinuoju šalies prezidentu.
** [[Aleksandras Milinkevičius]], [[Baltarusija|Baltarusijos]] politikas. Jis buvo kandidatas į prezidentus [[Baltarusijos prezidento rinkimai (2006 m.)|2006]] m. kaip oponentas nuo [[1994]] m. prezidento pareigas einančiam [[Aleksandras Lukašenka|Aleksandrui Lukašenkai]].
* '''[[Liepos 30]]''' d.:
** [[Arnold Schwarzenegger|Arnoldas Švarcenegeris]], yra [[Austrija|Austrijos]] ir [[JAV]] [[kultūristas]], [[aktorius]] ir [[respublikonai|respublikonų]] [[politikas]], šiuo metu užimantis 38-ojo [[Kalifornija|Kalifornijos]] [[gubernatorius|gubernatoriaus]] pareigas.
** [[Françoise Barré-Sinoussi]], prancūzų [[virusologija|virusologė]], [[2008]] m. kartu su [[Luc Montagnier]] ir [[Harald zur Hausen]] gavusi [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premiją]].

'''{{Ref label|uzgimt|Rugpjūtis|Rugpjūtis|Gimtadieniai|sup=}}'''

* '''[[Rugpjūčio 24]]''' d. – [[Paulo Coelho|Paulas Koelas]], brazilų rašytojas.
* '''[[Rugpjūčio 31]]''' d. – [[Luca Cordero di Montezemolo]], verslininkas iš Italijos. Šiuo metu jis vadovauja [[Ferrari]] ir [[FIAT]] kompanijoms. Nuo [[2004]] iki [[2008]] m. jis ėjo Italijos darbuotojų sąjungos vadovo pareigas. Nuo [[2008]] m. [[liepos 29]] d. iki [[2009]] m. gruodžio pabaigos jis vadovavo jo įkurtai [[Formulė 1|Formulės 1]] ekipų asociacijai [[FOTA]].

'''{{Ref label|uzgimt|Rugsėjis|Rugsėjis|Gimtadieniai|sup=}}'''

* '''[[Rugsėjo 9]]''' d. – [[Andrzej Olechowski|Andžejus Olechovskis]], [[Dešinė (politikoje)|dešiniosios]] pakraipos [[Lenkija|lenkų]] politikas (m. [[2026]] m.).
* '''[[Rugsėjo 13]]''' d. – [[Hadžime Furuta|Hadžimė Furuta]], Japonijos politikas, nuo [[2005]] m. – ir [[Gifu prefektūra|Gifu prefektūros]] gubernatorius.
* '''[[Rugsėjo 21]]''' d. – [[Stephen Edwin King|Stivenas Kingas]], [[JAV]] [[rašytojas]].
* '''[[Rugsėjo 27]]''' d. – [[Dick Advocaat|Dirk Nicolaas Advocaat]], Nyderlandų futbolininkas, futbolo treneris.
* '''[[Rugsėjo 29]]''' d. – [[Linda B. Buck]], [[2004 m. Nobelio premijos laureatai|2004]] m. [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatė.

'''{{Ref label|uzgimt|Spalis|Spalis|Gimtadieniai|sup=}}'''

* '''[[Spalio 1]]''' d. – [[Aaron Ciechanover]], [[2004 m. Nobelio premijos laureatai|2004]] m. [[Nobelio chemijos premija|Nobelio chemijos premijos]] laureatas&lt;ref name=&quot;NobChe&quot;&gt;{{en-icon}} [http://nobelprize.org/nobel_prizes/chemistry/laureates/ Nobelio chemijos premijos laureatai]&lt;/ref&gt;.
* '''[[Spalio 5]]''' d. – [[Brian Johnson]], australų [[hard rock]] grupės [[AC/DC]] trečiasis vokalistas.
* '''[[Spalio 9]]''' d. – [[France Gall]], prancūzų dainininkė.
* '''[[Spalio 15]]''' d. – [[Juris Dimiteras]], [[latviai|latvių]] tapytojas, scenografas, plakatistas.
* '''[[Spalio 26]]''' d. – [[Hillary Clinton|Hillary Rodham Clinton]], 67-toji [[JAV Valstybės sekretorius|JAV Valstybės sekretorė]] nuo [[2009]] m. sausio 21 d.
* '''[[Spalio 29]]''' d. – [[Henri Michel]], [[Prancūzija|Prancūzijos]] [[futbolas|futbolininkas]], futbolo treneris.

'''{{Ref label|uzgimt|Lapkritis|Lapkritis|Gimtadieniai|sup=}}'''

* '''[[Lapkričio 7]]''' d. – [[Michailas Barsukovas|Michailas Ivanovičius Barsukovas]], buvęs [[FSB]] direktorius (1995–1996 m.).
* '''[[Lapkričio 8]]''' d. – [[Kinga Göncz|Kinga Gionc]], buvusi Vengrijos užsienio reikalų ministrė (2006–2009 m.).
* '''[[Lapkričio 27]]''' d. – [[Ismail Omar Guelleh]], [[Džibutis|Džibučio]] prezidentas. Pareigas eina nuo [[1999]] m. kuomet pakeitė savo dėdę [[Hassan Gouled Aptidon]].
* '''[[Lapkričio 30]]''' d. – [[Sergio Badilla Castillo|Serchijas Badilja Kastiljo]], poetas, dramaturgas, prozininkas.

'''{{Ref label|uzgimt|Gruodis|Gruodis|Gimtadieniai|sup=}}'''

* '''[[Gruodžio 5]]''' d. – [[Alesis Razanavas]], [[Baltarusiai|baltarusių]] poetas ir vertėjas (m. [[2021]] m.).
* '''[[Gruodžio 8]]''' d. – [[Thomas Robert Čech]], [[1989 m. Nobelio premijos laureatai|1989]] m. [[Nobelio chemijos premija|Nobelio chemijos premijos]] laureatas&lt;ref name=&quot;NobChe&quot;&gt;{{en-icon}} [http://nobelprize.org/nobel_prizes/chemistry/laureates/ Nobelio chemijos premijos laureatai]&lt;/ref&gt;.
* '''[[Gruodžio 13]]''' d. – [[Yūhei Sato|Jūhėjus Sato]], [[Japonija|Japonijos]] politikas, nuo [[2006]] m. – [[Fukušimos prefektūra|Fukušimos prefektūros]] gubernatorius.
* '''[[Gruodžio 17]]''' d. – [[Mykolas Azarovas|Mykolas Janovyčius Azarovas]], [[Ukraina|Ukrainos]] politinis ir visuomeninis veikėjas, geologijos ir mineralogijos mokslų daktaras, profesorius, Ukrainos mokslų akademijos narys. [[Ukrainos Aukščiausioji Taryba]] [[2010]] m. [[kovo 11]] d. pavirtino Mykolą Azarovą 15-uoju šalies [[Ukrainos vyriausybė|ministru pirmininku]]. Už jį balsavo 242 parlamentarai (iš 450).
* '''[[Gruodžio 20]]''' d. – [[Gigliola Cinquetti]], italų dainininkė.
* '''[[Gruodžio 21]]''' d. – [[Paco de Lucía]], ispanų gitaristas.&lt;ref&gt;[http://www.imdb.com/name/nm0524834/ Paco de Lucía].&lt;/ref&gt;

'''{{Ref label|uzgimt|Nedatuota|Nedatuota|Gimtadieniai|sup=}}'''

* [[Axel C. Filges]], vokiečių [[teisininkas]], [[advokatas]], Vokietijos advokatų rūmų ([[Bundesrechtsanwaltskammer]]) pirmininkas (nuo [[2007]] m.).
* [[Don Tapscott]], [[Kanada|kanadiečių]] rašytojas, verslo patarėjas, lektorius. Specializacija – verslo strategija, organizacinė transformacija, technologijų vaidmuo versle ir visuomenėje. Tapscott vadovauja verslo [[idėjų kalvė|idėjų kalvei]] ''New Paradigm'' (''now nGenera''), įkurtai 1993 m. ''Joseph L. Rotman School of Management'' (Toronto universitete) dėstytojas.&lt;ref&gt;[http://www.rotman.utoronto.ca/strategy/faculty.htm Strategic Management Faculty&lt;!-- Bot generated title --&gt;] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20071207112215/http://www.rotman.utoronto.ca/strategy/faculty.htm |date=2007-12-07 }}&lt;/ref&gt;
* [[Nelson Oduber|Nelson Orlando Oduber]], dabartinis [[Aruba|Arubos]] [[Arubos ministras pirmininkas|ministras pirmininkas]]. Jis yra partijos [[Arubos liaudies rinkimų judėjimas|Movimiento Electoral di Pueblo (MEP)]] (Arubos liaudies rinkimų judėjimas) narys. Pirmą kartą ministru pirmininku buvo nuo [[1989]] m. [[vasario 9]] d. iki [[1994]] m. [[liepos 29]] d. (kai jo partija pralaimėjo parlamento rinkimuose) ir šiuo metu eina ministro pirmininko pareigas nuo [[2001]] m. [[spalio 30]] d. Jis atvedė MEP į pergalę [[2001]] m. ir [[2005]] m. rinkimuose, pirmą kartą du kartus iš eilės nuo [[1986]] m., kai Arubai buvo suteiktas specialus statusas (''status aparte'').
* [[İlber Ortaylı|Ilber Ortayli]], nusipelnęs [[Turkija|Turkijos]] istorikas ir profesorius, dėstantis istoriją Galatasaray Universitete [[Stambulas|Stambule]] ir Bilkent Universitete [[Ankara|Ankaroje]].
* Vasario mėn. – [[Muhamedas Nadžibula]], Afganistano prezidentas 1986−92 m. (m. 1996 m.).&lt;ref&gt;[https://www.britannica.com/biography/Mohammad-Najibullah Enciklopedija Britannica]&lt;/ref&gt;

=== Mirtys ===
* '''[[Sausio 8]]''' d. – [[Tadeušas Kutšeba]], [[Lenkija|Lenkijos]] karinis veikėjas, divizijos [[generolas]] (g. [[1885]] m.).
* '''[[Sausio 21]]''' d. – [[Al Kaponė|Alfonsas Gabrielis Kaponė]], garsus [[JAV]] gangsteris, oficialiai – prekiautojas naudotais baldais (g. [[1899]] m.).
* '''[[Vasario 8]]''' d. – [[Džozefina Bachita]], [[katalikybė|Romos katalikų]] šventoji (g. [[1869]] m.).
* '''[[Kovo 18]]''' d. – [[William C. Durant]], vienas iš [[JAV|amerikiečių]] [[automobilis|automobilių]] industrijos pradininkų, [[General Motors]] ir [[Chevrolet]] įkurėjas, bei žmogus sukūręs holdingo sistema su skirtingomis markėmis ir automobilis linijomis (g. [[1861]] m.).
* '''[[Balandžio 7]]''' d. – [[Henry Ford|Henris Fordas]], pramonininkas, automobilių gamyklos savininkas. Jo įkurta [[Ford Motor Company]] gyvuoja iki šiol (g. [[1863]] m.).
* '''[[Balandžio 20]]''' d. – [[Kristijonas X]], [[1912]]–1947 m. [[Danija|Danijos]] ir [[1918]]–[[1944]] m. [[Islandija|Islandijos]] karalius (g. [[1870]] m.).
* '''[[Gegužės 16]]''' d. – [[Frederick Gowland Hopkins]], [[1929 m. Nobelio premijos laureatai|1929]] m. [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas&lt;ref name=&quot;NobMed&quot;&gt;{{en-icon}} [http://nobelprize.org/nobel_prizes/medicine/laureates/ Nobelio medicinos premijos laureatai]&lt;/ref&gt; (g. [[1861]] m.).
* '''[[Birželio 7]]''' d. – [[Julio César Tello|Chulijas Sesaras Teljas]], garsiausias visų laikų [[Peru]] archeologas, tyrinėjęs priešinkines [[Peru istorija|Peru kultūras]] (g. [[1880]] m.).
* '''[[Birželio 12]]''' d. – [[Jazepas Medinis]], [[latviai|latvių]] kompozitorius, dirigentas (g. [[1877]] m.).
* '''[[Liepos 9]]''' d. – [[Liucijus Želigovskis|Liucjanas Želigovskis]], [[lenkai|lenkų]] karo veikėjas, generolas, tautinis didvyris (g. [[1865]] m.).
* '''[[Liepos 13]]''' d. – [[Peteris Barisonas]], [[latviai|latvių]] kompozitorius, pedagogas (g. [[1904]] m.).
* '''[[Liepos 27]]''' d. – [[Ivan Regen]], [[Slovėnija|Slovėnijos]] [[Biologija|biologas]]. Daugiausiai žinomas už savo pasiekimus [[bioakustika|bioakustikos]] srityje (g. [[1868]] m.).
* '''[[Rugpjūčio 8]]''' d. – [[Francis Baluodis|Francis Aleksandras Baluodis]], [[Latviai|latvių]] [[archeologas]], [[Latvija|Latvijos]] nacionalinės archeologijos mokyklos ir [[paminklosauga|paminklosaugos]] principų kūrėjas (g. [[1882]] m.).
* '''[[Spalio 4]]''' d. – [[Max Planck|Maksas Plankas]], vokiečių [[fizika]]s. Laikomas [[kvantinė mechanika|kvantinės mechanikos]] tėvu, vienu svarbiausiu [[XX a.]] fiziku (g. [[1858]] m.).
* '''[[Gruodžio 1]]''' d. – [[Alisteris Kraulis]], [[Anglija|Anglijos]] okultistas, [[magas]], mistikas, hedonistas ir seksualinis revoliucionierius (g. [[1875]] m.).

=== Nobelio premijos ===

[[1947 m. Nobelio premijos laureatai|Nobelio premijos laureatai]]:
* '''[[Nobelio chemijos premija|Chemijos]]''' – [[Robert Robinson]] ([[1886]]–[[1975]]);
* '''[[Nobelio fizikos premija|Fizikos]]''' – [[Edward Victor Appleton]];
* '''[[Nobelio literatūros premija|Literatūros]]''' – [[André Gide|Andrė Židas]];
* '''[[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Medicinos]]''' – [[Carl Ferdinand Cori]] ([[1896]]–[[1984]]), [[Gerty Theresa Cori]], [[Bernardo Alberto Houssay]] ([[1887]]–[[1971]]);
* '''[[Nobelio taikos premija|Taikos]]''' – [[Friends Service Council (The Quakers)]], [[American Friends Service Committee]].

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

{{Commons|1947|no=T}}

[[Kategorija:1947 metai|*1947 m.]]</text>
      <sha1>4f79ka38zc4hjz41wtm1xxvq25apxta</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Belizas</title>
    <ns>0</ns>
    <id>5328</id>
    <revision>
      <id>7819889</id>
      <parentid>7676000</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T17:38:38Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>InternetArchiveBot</username>
        <id>150094</id>
      </contributor>
      <comment>Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5</comment>
      <origin>7819889</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="11856" sha1="t3n39p9w4bugu92bjpgemrrt5qsjyhu" xml:space="preserve">{{otheruses}}
{{ŠaliesLentelė
|pavadinimas = Belizas
|ilgas_pavadinimas = Belizas
|vietinis_pavadinimas = {{en|Belize}}
|kilm=Belizo
|žemėlapis=Bh large locator.png
|vėliava=Flag_of_Belize.svg
|herbas= Coat_of_arms_of_Belize.svg 
|himnas = „[[Belizo himnas|Laisvųjų žemė]]“
|kalbos=[[anglų kalba|anglų]]
|sostinė=[[Belmopanas]]
|didžiausiasMiestas=[[Belizas (miestas)|Belizas]]
|valdovų=3
|titulas1=Karalius
|pavardė1=[[Karolis III (Britanija)|Karolis III]]
|titulas2=Generalgubernatorius
|pavardė2=[[Froyla Tzalam]]
|titulas3=Ministras Primininkas
|pavardė3=[[Johnny Briceño]]
|plotoVieta=146
|plotas=22&amp;nbsp;966
|vandens=0,7 %
|gyvMetai=[[2017]]
|gyventojuVieta=179
|gyventoju=374&amp;nbsp;651
|gyventojuTankis=12,53
|tankumoVieta=169
|BVPMetai=[[2006]] (progn.)
|BVPVieta=167
|BVP=2,30
|BVPValiuta=[[Tarptautinis doleris|$]]
|BVPGyventojui=8&amp;nbsp;400
|BVPGyventojuiVieta=74
|valiuta=[[Belizo doleris]] (BZD)
|laikoJuosta=UTC -6
|vasarosLaikas=nėra
|nepriklausomybėsĮvykis=nuo [[Jungtinė Karalystė|Jungtinės Karalystės]]
|nepriklausomybėsDatos=[[1981]] m. [[rugsėjo 21]] d.&lt;br /&gt;&amp;nbsp;
|nepriklausomybėsPavadinimas=Paskelbta &lt;br /&gt;Pripažinta
|TLD=bz
|telKodas=501
|kirčiavimas = Beli̇̀zas &lt;ref&gt;{{PVŽ}}&lt;/ref&gt;
}}

'''Belizas''' – valstybė [[Centrinė Amerika|Centrinėje Amerikoje]], [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikos]] žemyne. Ribojasi su [[Meksika]] šiaurės vakaruose, [[Gvatemala]] vakaruose ir pietuose, [[Karibų jūra]] rytuose.

== Etimologija ==

Šalies pavadinimas kilęs nuo [[Belizas (upė)|Belizo upės]], tačiau Belizo upės etimologija nėra aiški, yra iškelta keletas kilmės hipotezių. Belizo pavadinimas pirmąkart sutinkamas [[1677]] m., kai dominikonų kunigas Fray José Delgado mini ''Balis'' upę.&lt;ref&gt;Twigg, Alan (2006). Understanding Belize: A Historical Guide. Madeira Park, BC: Harbour Publishing. pp. 9–10, 38–45. ISBN 978-1550173253.&lt;/ref&gt;  Spėjama, kad šis žodis galėjo būti kilęs iš [[majai|majų]] žodžio ''belix, bellix, beliz'', reiškiančio „purvinas vanduo“, nors kai kurie tyrėjai teigia, kad tokio žodžio majų kalboje nebuvo, o Belizas reiškiąs kelią į [[Peten Ica|Icą]].&lt;ref&gt;M. Restall. [https://www.tandfonline.com/doi/full/10.1080/00822884.2019.1573962 Creating “Belize”: The Mapping and Naming History of a Liminal Locale.] 2019.&lt;/ref&gt; Dar viena versija teigia, kad Belizas kilo nuo iškreiptos ispanų jūreivio ''Pedro Veliz'' (ar ''Wallece'') pavardės.&lt;ref&gt;{{Mašalaitis 2007|41}}&lt;/ref&gt;

== Istorija ==
{{pagr|Karibų istorija|Belizo istorija}}
: ''Apie prieškolumbinę civilizaciją: [[Mezoamerika]] ([[Majai]])''

Teritorijoje nuo apie 300 m. pr. m. e. iki 900 metų klestėjo [[majai|majų civilizacija]]. [[1502]] m. čia atvyko [[Kristupas Kolumbas]] ir, [[Ispanai|ispanams]] 1509–1524 metais nukariavus Centrinę Ameriką, šiaurinė dabartinio Belizo dalis buvo prijungta prie [[Naujoji Ispanija|Naujosios Ispanijos]] (Meksikos), o pietinė – prie [[Gvatemalos karalystė]]s.

Nepaisant to, kad Belizas yra žemyninėje [[Centrinė Amerika|Centrinės Amerikos]] dalyje, jo pokolonijinė istorija yra labai tampriai susijusi su [[Karibų istorija]]. XVII a. pradžioje iš [[Jamaika|Jamaikos]] salos į Belizo pakrantes pradėjo keltis anglų piratai ir kolonistai, [[1638]] metais įkūrę pirmą gyvenvietę. Tuo metu buvo kuriamos cukranendrių plantacijos, kertami miškai, darbui vežami juodaodžiai vergai. XVII–XVIII amžiuje dažnai vyko anglų ir ispanų ginkluoti konfliktai, ir ispanai pakrantėje visiškai prarado kontrolę.

1742–1884 m. teritorija buvo valdoma iš britų Jamaikos. Rimčiausią pergalę anglai pasiekė [[1798]] metais, kai su britų laivyno pagalba sumušė ispanų administracijos kariuomenę. 1838 metais panaikinta [[Vergovė|vergovė]], 1840 metais teritorija pavadinta '''[[Britų Hondūras|Britų Hondūru]]''' (taip vadintas iki [[1973]] m.), o 1862 metais oficialiai paskelbta Jungtinės Karalystės kolonija.&lt;ref name=&quot;WDL&quot;&gt;{{cite web |url = http://www.wdl.org/en/item/11329/ |title = Railroad Map of British Honduras |website = [[World Digital Library]] |date = 1920–1929 |accessdate = 2013-10-24 |archive-date = 2013-10-29 |archive-url = https://web.archive.org/web/20131029193742/http://www.wdl.org/en/item/11329/ |url-status = dead }}&lt;/ref&gt; 1884 m. tapo atskira Jungtinės Karalystės kolonija.

1954 m. paskelbta karūnos kolonija su ribota autonomija. 1964 metais Britų Hondūrui suteikta savivalda. 1961 metais uraganui nusiaubus sostinę Belizą, 1970 metais sostinė perkelta į naujai įkurtą Belmopaną. 1973 šalis pavadinta Belizu, o 1981 rugsėjo 21 dieną paskelbta nepriklausomybė. Pretenzijas į britų valdomą teritoriją reiškė [[Gvatemala]], dėl to teritorijos nepriklausomybės paskelbimas ilgai atidėliotas. Gvatemala Belizo nepriklausomybę pripažino tik 1992 m.

== Politinė sistema ==
{{pagr|Belizo politinė sistema}}

Santvarka – [[konstitucinė monarchija]], galioja 1981 metų konstitucija.&lt;ref name=&quot;WDL&quot;/&gt; Valstybės vadovas – [[Karolis III (Britanija)|Jungtinės karalystės karalius]], kurį atstovauja generalgubernatorius. Faktiškai aukščiausioji vykdomoji valdžia yra [[Belizo ministras pirmininkas|ministrų kabinetas]], kurio vadovas yra faktinis valstybės vadovas. [[Įstatymų leidžiamoji valdžia]] – Nacionalinė Asamblėja (''National Assembly''), sudaryta iš dviejų rūmų – Senato ir Atstovų Rūmų. 8 senatorius penkerių metų kadencijai skiria generalgubernatorius, 29 Atstovų Rūmų nariai renkami tiesiogiai penkeriems metams.

Svarbiausios partijos – Jungtinė liaudies partija, Jungtinė demokratų partija. Nuo [[2008]] m. šalies ministru pirmininku dirba [[Dean Barrow]], kuris taip pat vadovauja Jungtinei demokratų partijai.

== Administracinis suskirstymas ==
[[Vaizdas:BelizeNumbered.png|thumb|right|250px|Belizo rajonai]]
{{pagr|Belizo rajonai}}

Belizas suskirstytas į 6 rajonus (''district''):
# [[Belizo rajonas|Belizo]],
# [[Kajo rajonas|Kajo]] (''Cayo''),
# [[Korosalio rajonas|Korosalio]] (''Corozal''),
# [[Orendž Volko rajonas|Orendž Volko]] (''Orange Walk''),
# [[Stan Kryko rajonas|Stan Kryko]] (''Stann Creek''),
# [[Toledo rajonas|Toledo]] (''Toledo'').

== Geografija ==
{{pagr|Belizo geografija}}

Belizas įsiterpęs Karibų jūros pakrantėje į pietus nuo [[Jukatano pusiasalis|Jukatano pusiasalio]]. Palei Belizą [[Karibų jūra|Karibų jūroje]] plyti ilgiausias Vakarų pusrutulyje (290 km) [[Belizo barjerinis rifas]], kurį sudaro 425 koralų salos ir atolai. Rifas įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą. Didžiausios salos – Turnefo salos, [[Ambergriso Sala]]. Šiaurinėje šalies dalyje vyrauja vietomis pelkėtos lygumos, tankiai apaugusios mišku. Pietinėje dalyje iškilę [[Majų kalnai]], kuriuose yra aukščiausia šalies vieta – [[Doilz Delaitas]] (1124 m).

[[Vaizdas:Great Blue Hole.jpg|thumb|240px|[[Didžioji Žydroji skylė]] Belizo barjeriniame rife]]

Šalyje vyrauja du skirtingi kraštovaizdžiai: su Meksika Besiribojanti šiaurė – pelkėta (ypač pakrantėje) lyguma, pietūs – pamažu aukštėjančios ir virstančios kalnagūbriais savanos. Per 40 proc. Belizo apaugę subtropiniais miškais, pasižyminčiais vertingų medžių gausa. Kokskomo kalnuose yra pirmasis pasaulyje jaguarų draustinis.

Ilgiausia upė – [[Belizas (upė)|Belizas]] (290 km), ji susidaro susiliejus [[Mopanas|Mopano]] ir [[Makalis|Makalio]] upėms. Šiauriniu paribiu teka [[Hondas]], pietiniu – [[Sarstūnas]], o centrinėje dalyje gausu neilgų vandeningų upių, tekančių iš Majų kalnų į jūrą. Pakrantėse yra nedidelių, vietomis druskingų lagūnų.

[[Klimatas]] jūrinis tropinis. Metų bėgyje temperatūra laikosi apie 24-27 °C, kalnuose vėsiau. Metinis kritulių kiekis svyruoja tarp 1350 mm šiaurėje ir 4500 mm pačiuose pietuose. Drėgniausi mėnesiai yra rugsėjis, spalis ir lapkritis, sausiausi – vasaris, kovas ir balandis. Lietinguoju laikotarpiu Belize dažni [[uraganas|uraganai]], ne kartą smarkiai nusiaubę šalį.

== Ekonomika ==
{{pagr|Belizo ekonomika}}

Belize randama [[nafta|naftos]], [[boksitas|boksito]], [[auksas|aukso]]. Svarbiausios ūkio šakos – [[turizmas]], prekinis [[žemės ūkis]]; tradicinė šaka – [[cukrus|cukraus]] gamyba. Taip pat gaminamas [[romas]], [[alus]], citrusų [[sultys]], [[cigaretė]]s, mineralinės trąšos, drabužiai bei avalynė.

Dirbamoji žemė sudaro 4 % teritorijos, vyrauja dideli ūkiai, pagrindinis augalas – [[cukranendrė]]s.

Užsienio prekybos balansas neigiamas. Svarbiausi prekybos partneriai – [[JAV]], [[Jungtinė Karalystė]], [[Meksika]].

Belizas yra viena populiariausių jurisdikcijų, kuriose registruojamos [[ofšorinė įmonė|ofšorinės įmonės]].

== Demografija ==
[[Vaizdas:September 15, 2005 by Beemans.jpg|thumb|240px|Vaikai San Ignasijuje]]
{{pagr|Belizo demografija}}

Belizas yra rečiausiai gyvenama Centrinės Amerikos valstybė. Didžioji dauguma gyventojų susitelkę Karibų jūros pakrantėje ar netoli jos, taip pat Belizo upės baseine. Rečiausiai gyvenami Majų kalnai bei kitos sritys šalies vakaruose bei pietuose.

Šalis pasižymi marga etnine sudėtimi:
* [[metisai]] – 45 %
* [[kreolai]] – 30 %
* [[majai (tauta)|majai]] (jukatekai, [[kekčiai]], [[mopanai]]) – 11 %
* [[garifūnai]] (juodaodžių ir indėnų palikuonys) – 7 %

Valstybinė kalba [[anglų kalba|anglų]], bet yra nemažai kalbančių kreolų bei ispanų kalbomis. 1998 metais 24,5 % suaugusiųjų buvo neraštingi.

Pagrindinė religija – [[katalikybė]] (išpažįsta 58 % gyventojų), yra [[anglikonai|anglikonų]] (12 %), [[metodistai|metodistų]] (6 %), [[menonitai|menonitų]] (4 %), [[septintosios dienos adventistai|septintosios dienos adventistų]] (3 %).

Taip pat žiūrėkite: [[Sąrašas:Belizo miestai]].

== Kultūra ==
[[Vaizdas:Altunha.jpg|thumb|240px|Majų miesto [[Altun Ha]] griuvėsiai]]
{{pagr|Belizo kultūra}}

Dėl margos etninės sudėties Belizo kultūra nevienalytė – Karibų jūros pakrantės, kur gyvena daugiausia kreolai ir garifūnai, kultūra artimesnė [[Karibų jūros regionas|Karibų jūros regionui]]. Šiauriniuose ir vakariniuose rajonuose gyvenantys indėnai ir metisai yra artimesni Lotynų Amerikos kultūrai. Be to, centriniuose rajonuose gan izoliuotai gyvenantys menonitai turi savitą, pagal protestantiškus idealus suformuotą kultūrą.

Tradicinėje [[Belizo virtuvė]]je vartojama daug vaisių, patiekalų iš ryžių, kukurūzų, manijoko, jamso, pupelių.

Populiariausios sporto šakos Belize yra [[dviračių sportas]], [[futbolas]], [[krepšinis]], [[tinklinis]]. Tiesa, Belizo sportininkai nėra laimėję olimpinių medalių ir tik 2 medalius Panamerikos žaidynėse.

Mokslas privalomas ir nemokamas 6–14 metų vaikams. Nuo 1986 metų veikia Belizo universitetinis koledžas.

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

== Kita informacija ==
* [[Belizo ryšiai]]
* [[Belizo transportas]]
* [[Belizo karinės pajėgos]]
* [[Belizo tarptautiniai santykiai]]
* [[Belizo šventės]]

== Nuorodos ==
{{Commonscat|Belize}}
{{wikivoyage|Belizas}}
Bendros nuorodos:
* [http://www.belize.gov.bz/ Vyriausybės svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110208193548/http://www.belize.gov.bz/ |date=2011-02-08 }}
* [http://www.wildlifebelize.com/ Laukinės gamtos apsaugos svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130204023932/http://wildlifebelize.com/ |date=2013-02-04 }}
* [https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/bh.html CŽV statistika apie Belizą] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130513185850/https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/bh.html |date=2013-05-13 }}

{{Amerika}}
{{Tautų sandrauga}}
{{Monarchijos}}

[[Kategorija:Belizas| ]]</text>
      <sha1>t3n39p9w4bugu92bjpgemrrt5qsjyhu</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Ludwig van Beethoven</title>
    <ns>0</ns>
    <id>7369</id>
    <revision>
      <id>7819671</id>
      <parentid>7818731</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:40:05Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Nimmzo</username>
        <id>216231</id>
      </contributor>
      <comment>/* Ankstyvieji gyvenimo metai */ Shared &lt;ref name=&quot;Cooper, Barry&quot;/&gt; → {{sfn|Cooper|2008|p=35}} the Cooper's 2nd book in 2008</comment>
      <origin>7819671</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="40707" sha1="9ekfj55r53eev9idbdj9wn0vlvr58ns" xml:space="preserve">{{Žmogaus biografija
| fonas = ne_vokalinis_instrumentalistas
| vardas = Liudvigas van Bethovenas&lt;br /&gt;{{de|Ludwig van Beethoven}}
| paveikslėlis = Beethoven.jpg|thumb|
| paveikslėlio apibūdinimas = 
| paveikslėlio dydis = 220px
| gimimo data = {{Gimė|1770|12|17}} (krikštas)
| gimimo vieta = [[Bona]], [[Šventoji Romos imperija]]
| mirties data = {{Mirė|1827|03|26|1770|12|17}} 
| mirties vieta = [[Viena]], [[Austrijos imperija]]
| tautybė = [[vokietis]]
| sutuoktinis = 
| tėvai = Johanas van Bethovenas, Marija Magdalena Keverich van Bethoven
| vaikai = 
| veikla = vokiečių klasikinės muzikos kompozitorius, pianistas, dirigentas 
| sritis = 
| įstaigos = 
| pareigos = 
| išsilavinimas = 
| alma_mater = 
| doktorantūros_vadovas = 
| studentai = 
| žinomas = 
| apdovanojimai = 
| parašas = Beethoven Signature.svg 
| pastabos = 
| vikiteka = Category:Ludwig van Beethoven
}}

'''Liudvikas van Bethovenas'''&lt;ref&gt;{{cite web|title=Kokia yra adaptuota pavardės forma: Betovenas ar Bethovenas?|url=http://www.vlkk.lt/konsultacijos/7594-bethovenas|publisher=[[VLKK]] konsultacijų bankas|accessdate=2022-01-25|archive-date=2022-01-25|archive-url=https://web.archive.org/web/20220125182848/http://www.vlkk.lt/konsultacijos/7594-bethovenas|url-status=dead}}&lt;/ref&gt; ({{de|Ludwig van Beethoven}}, [[1770]] m. [[gruodžio 17]] d. [[Bona]], [[Vokietija]] – [[1827]] m. [[kovo 26]] d. [[Viena]], [[Austrija]]) – vokiečių klasikinės muzikos kompozitorius, žymi muzikos figūra pereinamuoju laikotarpiu tarp [[klasicizmas|klasicizmo]] ir [[romantizmas|romantizmo]] epochų.&lt;ref&gt;{{VLE|II|770||Jonas Klimas. van Beethoven Ludwig (Liudvigas van Bethovenas)}}&lt;/ref&gt; Plačiai pripažįstamas kaip vienas iš didžiausių kompozitorių, jo kūryba įkvėpė daugelį vėlesnių kompozitorių, muzikantų ir klausytojų.

== Biografija ==

=== Ankstyvieji gyvenimo metai ===
[[Vaizdas:Thirteen-year-old Beethoven.jpg|thumb|180 px|left|Trylikametis Liudvikas van Bethovenas (paveikslo autorius nežinomas)]]

Liudvikas van Bethovenas gimė [[1770]] m. gruodžio 17 d. [[Bona|Bonoje]] Johano van Bethoveno ir Marijos Magdalenos Keverich van Bethoven šeimoje. Liudviko senelis, taip pat vardu Liudvikas van Bethovenas (1712–1773 m.), buvo muzikantas, kilęs iš [[Mechelenas|Mecheleno]] miesto, [[Brabanto kunigaikštystė|Brabanto kunigaikštystės]]. Senelis būdamas 21 metų amžiaus persikėlė į Boną, kur įsidarbino Bonos kurfiursto rūmų kapelos kontrabosininku. 1761 m. jis tapo kapelmeisteriu.&lt;ref name=&quot;Kerman, Joseph; Tyson, Alan &quot;&gt;Kerman, Joseph; Tyson, Alan; Burnham, Scott G. (2001). „Ludwig van Beethoven“. Oxford Music Online. doi:10.1093/gm/9781561592630.article.40026. &lt;/ref&gt;
Savo gyvenimo pabaigoje Liudvikas van Bethovenas užsakė nutapyti jo portretą, kuris atiteko anūkui Liudvikui.&lt;ref name=&quot;Swafford, Jan&quot;&gt;Swafford, Jan (2014). Beethoven: Anguish and Triumph. London: Faber &amp; Faber. ISBN 978-0-571-31255-9.&lt;/ref&gt; Johanas (1740–1792 m.) buvo vienintelis jo sūnus, jis taip pat giedojo tenoru Bonos rūmų kapeloje bei papildomai užsiėmė klavišinių instrumentų ir smuiko pamokomis, kad papildytų savo pajamas.&lt;ref name=&quot;Kerman, Joseph; Tyson, Alan&quot;/&gt;

1767 m. Johanas vedė Mariją Magdaleną Keverich. Ji buvo duktė Heinricho Kevericho (1701–1751 m.), kuris vadovavo [[Tryras|Tryro]] arkivyskupijos virtuvei.&lt;ref name=&quot;Thayer, Alexander Wheelock&quot;&gt;Thayer, Alexander Wheelock (1967a). Forbes, Elliot (ed.). Thayer’s Life of Beethoven. 1. Princeton: Princeton University Press. ISBN 978-0-691-02717-3. &lt;/ref&gt; Liudvikas gimė iš šios santuokos Bonnstrasse g. Nr. 20 name, kuriame šiuo metu įkurtas jo muziejus.&lt;ref&gt;Beethoven-Haus History&quot;. [https://www.beethoven.de/en/about-us#history] &lt;/ref&gt; Tiksli kompozitoriaus gimimo data nėra žinoma, bet jo krikšto šv. Remigijaus bažnyčios registracijos dokumente išliko data – 1770 m. gruodžio 17 d., o tuo metu buvo įprasta naujagimį krikštyti per 24 valandas nuo jo gimimo, todėl manoma, jog kompozitorius gimė gruodžio 16 d.&lt;ref name=&quot;Thayer, Alexander Wheelock &quot;/&gt;
Iš septynių vaikų, gimusių Johanui ir Marijai Magdalenai Bethovenams, išgyveno tik Liudvikas ir du jaunesni broliai: Kasparas Antonas Karlas gimė 1774 m. balandžio 8 d., jauniausiasis Nikolausas Johanas – 1776 m. spalio 2 d.&lt;ref name=&quot;Stanley, Glenn&quot;&gt;Stanley, Glenn, ed. (2000). The Cambridge Companion to Beethoven. Cambridge: Cambridge University Press. ISBN 978-0-521-58074-8. &lt;/ref&gt;

Pirmasis Liudviko Bethoveno muzikos mokytojas buvo jo tėvas. Vėliau jis lankė pamokas pas kitus vietos muzikantus: rūmų vargonininką Gilesą van den Edeną (1782 m.), Tobijasą Frydrichą Pfeiferį (šeimos draugą, kuris mokė groti klavišiniais), Francą Rovantinį (giminaitį, kuris mokė groti smuiku bei altu)&lt;ref name=&quot;Kerman, Joseph; Tyson, Alan&quot;/&gt; bei rūmų koncertmeisterį Francą Antoną Rysą, kuris mokė groti smuiku.&lt;ref name=&quot;Swafford, Jan&quot;/&gt; Mokytis mažasis Bethovenas pradėjo būdamas penkerių metų. Pamokų režimas buvo griežtas ir intensyvus, dažnai privesdavo vaiką iki ašarų. Į vėlų vakarą vykusias Pfeiferio pamokas Liudvikas buvo tempiamas miegantis iš lovos.&lt;ref name=&quot;Swafford, Jan&quot;/&gt; Liudviko van Bethoveno muzikinis talentas buvo akivaizdus. Johanas, žinodamas apie Leopoldo Mocarto sėkmę šioje srityje (su sūnumi [[Volfgangas Amadėjus Mocartas|Volfgangu]] ir dukterimi Nanerle), bandė iš savo sūnaus padaryti panašų vunderkindą kaip Mocartas.&lt;ref name=&quot;Thayer, Alexander Wheelock&quot;/&gt;

1782 m. į Boną atvyko vargonininkas ir kompozitorius Kristianas Gotlobas Nefė. Jis tapo tikru Bethoveno mokytoju.&lt;ref&gt;H. C. Robbins Landon. Beethoven. Macmillan Company, 1970.&lt;/ref&gt; Nefė iš karto suprato, kad berniukas turi talentą. Jis supažindino Liudviką su [[Johann Sebastian Bach|Bacho]], [[Georg Friedrich Händel|Hendelio]], [[Franz Joseph Haydn|Haidno]] ir [[Volfgangas Amadėjus Mocartas|Mocarto]] kūryba.&lt;ref name=&quot;Swafford, Jan&quot;/&gt; Nefės dėka buvo išspausdintas pirmasis Liudviko van Bethoveno darbas – variacijų klavišiniams instrumentams rinkinys (WoO 63).&lt;ref name=&quot;Stanley, Glenn&quot;/&gt; Tuo metu Bethovenui buvo dvylika metų ir jis jau dirbo rūmų vargonininko padėjėju iš pradžių neatlygintinai (1782 m.), vėliau – kaip apmokamas darbuotojas rūmų koplyčioje (1784 m.).&lt;ref name=&quot;Thayer, Alexander Wheelock&quot;/&gt;

[[Vaizdas:Beethoven AlmanachDerMusikgesellschaft 1834.jpg|thumb|190 px|right|Bethovenas kuria 6-ąją simfoniją (litografija, saugoma Bethoveno muziejuje Bonoje)]]

Pirmosios trys parašytos L. van Bethoveno sonatos fortepijonui (WoO 47), vadinamos „Kurfürst“ („Elektoriaus“), nes dedikuotos kurfiurstui Maksimilianui Frydrichui (Maximilian Friedrich von Königsegg-Rothenfels, 1708–1784 m.), buvo išspausdintos 1783 metais.&lt;ref name=&quot;Thayer, Alexander Wheelock&quot;/&gt; Tais pačiais metais žurnale „Magazin der Musik” pasirodė straipsnis apie Liudviką van Bethoveną, kuriame buvo pagirtas jo talentas muzikai.&lt;ref name=&quot;Kerman, Joseph; Tyson, Alan; Burnham, Scott G.&quot;&gt;Kerman, Joseph; Tyson, Alan; Burnham, Scott G. (2001). „Ludwig van Beethoven“. Oxford Music Online. doi:10.1093/gmo/9781561592630.article.40026. &lt;/ref&gt; Kurfiursto Maksimiliano Frydricho įpėdinis paskyrė Bethoveną rūmų vargonininku ir apmokėjo jo kelionės į [[Viena|Vieną]] išlaidas.&lt;ref name=&quot;Cooper, Barry&quot;&gt;{{harvnb|Cooper|1996|p=50}}&lt;/ref&gt;

Jaunasis Liudvikas van Bethovenas dažnai lankėsi fon Broiningų šeimoje, mokė groti fortepijonu kai kuriuos Broiningų vaikus. Šiuose namuose jis sutiko jauną medicinos studentą Francą Vegelerį, kuris tapo ilgamečiu Bethoveno bičiuliu (Vegeleris turėjo vesti vieną iš fon Broiningų dukterų). Taip pat Broiningų namuose Bethovenas susibičiuliavo su grafu Ferdinandu fon Valdšteinu, kuris finansiškai ėmė remti jaunąjį muzikantą.{{sfn|Cooper|1996|p=55}}&lt;ref name=&quot;Solomon, Maynard&quot;&gt;Solomon, Maynard (November 1998). Beethoven (2nd revised ed.). New York: Schirmer Trade Books. ISBN 978-0-8256-7268-2.&lt;/ref&gt; 1791 m. Valdšteinas užsakė pirmąjį Bethoveno scenos kūrinį – baletą „Musik zu einem Ritterballett“ (WoO 1).&lt;ref name=&quot;Thayer, Alexander Wheelock&quot;/&gt;

1785–1790 metų laikotarpiu praktiškai nėra jokių duomenų apie Bethoveno, kaip kompozitoriaus, veiklą. Tai gali būti susiję su kritika jo pirmiesiems kūriniams, taip pat su besitęsiančiomis Bethoveno šeimos problemomis.&lt;ref name=&quot;Solomon, Maynard&quot;/&gt; Jo motina mirė 1787 m., netrukus po pirmojo Bethoveno apsilankymo Vienoje, kurioje jis išbuvo maždaug dvi savaites ir beveik neabejotinai susitiko su Mocartu.&lt;ref name=&quot;Kerman, Joseph; Tyson, Alan; Burnham, Scott G. &quot;/&gt; 1789 m. Bethoveno tėvas buvo priverstinai atleistas iš rūmų tarnybos (dėl alkoholizmo) ir buvo nustatyta, kad pusė tėvo pensijos būtų mokama tiesiogiai Liudvikui.&lt;ref name=&quot;Thayer, Alexander Wheelock &quot;/&gt;

Liudvikas van Bethovenas gaudavo papildomų pajamų iš muzikos pamokų, taip pat jis grojo smuiku rūmų orkestre. Tuo metu jis analizavo įvairias operas, įskaitant Mocarto, [[Christoph Willibald von Gluck|Gliuko]] ir [[Giovanni Paisiello|Džovanio Paizielo]] kūrinius.&lt;ref name=&quot;Thayer, Alexander Wheelock &quot;/&gt; Bethovenas susidraugavo su savo amžininku, kompozitoriumi, fleitistu ir smuikininku Antonu Reicha, kuris buvo rūmų orkestro dirigento Jozefo Reichos sūnėnas.&lt;ref name=&quot;Thayer, Alexander Wheelock &quot;/&gt;
Nuo 1790 iki 1792 metų Bethovenas sukūrė keletą kūrinių (nė vienas tuo metu nebuvo išleistas), kuriuose juntama vis didesnė jo, kaip kompozitoriaus, branda. Galbūt pagal Nefės rekomendacijas Bethovenas gavo savo pirmuosius užsakymus. Bonos literatūros draugija užsakė kantatą, skirtą pažymėti 1790 m. [[Imperatorius Juozapas II|Juozapo II]] mirties metinėms „Die Kantate auf den Tod Kaiser Josephs II&quot; (WoO 87). Taip pat Bethovenas rūmų užsakymu sukūrė dar vieną kantatą „Cantata on the Accession of Emperor Leopold II&quot; (WoO 88), skirtą [[Imperatorius Leopoldas II|Leopoldo II]] karūnacijos šventei.{{sfn|Cooper|1996|p=93–94}}
Šios dvi Imperatorių kantatos tuo metu niekada nebuvo atliktos ir liko nežinomos iki 1880-ųjų, kai apie jas paskelbė [[Johannes Brahms|Johanesas Bramsas]].&lt;ref name=&quot;Swafford, Jan&quot;/&gt;

1790 m. pabaigoje Liudvikas van Bethovenas pirmą kartą buvo pristatytas [[Franz Joseph Haydn|Jozefui Haidnui]], kai šis keliavo į [[Londonas|Londoną]] ir šv. Kalėdų laikotarpiu sustojo Bonoje.{{sfn|Cooper|2008|p=35}} Po pusantrų metų Bethovenas ir Haidnas vėl susitiko Bonoje, Haidnui grįžtant iš Londono į Vieną. Tuo metu Bethovenas grojo „Godesbergo Redoute“ orkestre. Tikėtina, kad tuo metu buvo susitarta, kad Bethovenas mokysis pas vyresnįjį meistrą.&lt;ref name=&quot;Cooper, Barry&quot;/&gt; Prieš Bethovenui išvykstant iš Bonos, jo globėjas ir mecenatas Valdšteinas jam parašė: ''„Vykstate į Vieną, įgyvendindamas savo daugelio metų tikslus… Pasitelkdamas atkaklų darbą iš Haidno rankų gausite Mocarto dvasią“''.&lt;ref name=&quot;Kerman, Joseph; Tyson, Alan&quot;/&gt;

=== 1792–1802 m. Vienos periodas ===

[[Vaizdas:Beethoven18045JosephMähler.jpg|thumb|180 px|left|Bethovenas 1804-1805 metais (paveikslo autorius Josefas Mahleris)]]
{{Listen|type=music|pos=right|filename=Ludwig van Beethoven - Symphonie 5 c-moll - 1. Allegro con brio.ogg|title=Simfonija Nr. 5, Op. 67 (1-oji dalis)|description= }}

Liudvikas van Bethovenas išvyko iš Bonos į Vieną 1792 m. lapkritį, plūstant gandams apie karą su [[Prancūzija|Prancūzija]]. Netrukus po atvykimo jis sužinojo, kad mirė jo tėvas.&lt;ref name=&quot;Cooper, Barry&quot;/&gt; Per ateinančius kelerius metus Bethovenas studijavo neseniai mirusio Mocarto kūrybą. Mocarto įtaka atsispindėjo ir jo paties kūriniuose.&lt;ref name=&quot;Cooper, Barry &quot;/&gt; Bethovenas ne iš karto ėmė įsitvirtinti Vienoje kaip kompozitorius, tačiau jis daug studijavo bei lavinosi grodamas instrumentais, veikiamas Haidno. Taip pat jis lankė smuiko pamokas pas Ignatą Šupancigą.&lt;ref name=&quot;Cooper, Barry &quot;/&gt;

Šio laikotarpio pradžioje jis taip pat klausė Vienos kompozitoriaus [[Antonio Salieri|Antonijaus Saljierio]] patarimų, ypač dėl itališko vokalo kompozicijos.&lt;ref name=&quot;Thayer, Alexander Wheelock&quot;/&gt; 1794 m. Haidnui išvykus į Angliją, Bonos kurfiurstas tikėjosi, jog Bethovenas sugrįš į Boną, tačiau šis liko Vienoje ir toliau lankė Johano Albrechtsbergerio, kuriam jį buvo prirodęs Haidnas, ir kitų žinomų to meto muzikos pedagogų pamokas. [[Bona|Bonai]] patekus į prancūzų įtaką, Bethovenas liko be stipendijos, kurią jam mokėjo Bonos dvaras, tačiau keli Vienos didikai jau buvo pripažinę jo talentą ir pasiūlę jam finansinę paramą, tarp jų – princas Jozefas Francas Lobkovicas, princas Karlas Lichnovskis ir baronas Gotfrydas van Svytenas.&lt;ref name=&quot;Cooper, Barry&quot;/&gt;

Haidno ir Valdšteino ryšių dėka Vienos diduomenės salonuose Bethovenas pamažu ėmė garsinti save kaip kompozitorių bei atlikėją pianistą.&lt;ref name=&quot;Solomon, Maynard&quot;/&gt; Jo bičiulis Nikolausas Zimrokas pradėjo publikuoti Bethoveno kompozicijas, pradedant variacijomis klavišiniams [[Carl Ditters von Dittersdorf|Karlo Ditersdorfo]] tema „13 Variations on Es war einmal ein alter Mann&quot; (WoO 66).&lt;ref name=&quot;Cooper, Barry&quot;/&gt; Iki 1793 m. Vienoje Liudvikas van Bethovenas įgijo fortepijono virtuozo reputaciją.&lt;ref name=&quot;Cooper, Barry&quot;/&gt;

Pirmasis viešas Liudviko van Bethoveno pasirodymas Vienoje įvyko 1795 m. kovo mėn. Koncerto metu jis pirmą kartą atliko vieną iš savo koncertų fortepijonui.&lt;ref name=&quot;Lockwood, Lewis&quot;&gt; Lockwood, Lewis (2005). Beethoven: The Music and the Life. New York: W.W. Norton. ISBN 978-0-393-32638-3.&lt;/ref&gt; Netrukus po šio koncerto Bethovenas publikavo savo pirmuosius kūrinius („Trys trio fortepijonui&quot;, op. 1), skirtus jo globėjui princui Lichnovskiui. Kūriniai buvo finansiškai sėkmingi. Iš gauto pelno kompozitorius galėjo padengti savo metines išlaidas.&lt;ref name=&quot;Cooper, Barry&quot;/&gt; 1799 m. Bethovenas dalyvavo ir laimėjo garsioje „fortepijonų dvikovoje“ barono Reimundo Vetslaro (buvusio Mocarto globėjo) namuose prieš virtuozą Jozefą Violflą. Kitais metais jis panašiai triumfavo prieš Danielį Šteibeltą grafo Morico fon Fryzo salone.&lt;ref name=&quot;Solomon, Maynard &quot;/&gt;

1799 m. išleistą aštuntąją Bethoveno fortepijoninę sonatą „[[Patetiškoji sonata|Grande Sonate Pathétique]]“ (op. 13) muzikologas Baris Kuperis apibūdina kaip „''pranokstančią bet kurį ankstesnį jo kūrinį pagal charakterio stiprumą, emocijų gylį, originalumo lygį ir pan''.&quot;&lt;ref name=&quot;Cooper, Barry&quot;/&gt;
 
Tarp 1798 ir 1800 m. Bethovenas sukūrė savo pirmuosius šešis kvartetus styginiams (op. 18) (juos buvo užsakęs princas Lobkovicas). 1801 m. šie kūriniai buvo išleisti. 1799 m. kompozitorius baigė kurti „Septetą“ („Septett in Es-Dur” (op. 20)). 1800 m. įvyko Bethoveno simfonijos Nr. 1 („Sinfonie in C-Dur”, (op. 21)) premjera, programoje skambėjo Haidno, Mocarto kūriniai, taip pat Bethoveno sukurtas „Septetas“. Dėl šios simfonijos Liudvikas van Bethovenas buvo tituluojamas kaip vienas iš naujosios kartos kompozitorių, kuriuos inspiravo Haidnas ir Mocartas.&lt;ref name=&quot;Cooper, Barry&quot;/&gt; Simfonija buvo palankiai apibūdinta žurnale „Allgemeine musikalische Zeitung“.&lt;ref name=&quot;Cooper, Barry&quot;/&gt; 1800 metų pabaigoje Bethovenas ir jo muzika jau buvo labai paklausūs tarp Vienos muzikos mecenatų ir leidėjų.&lt;ref name=&quot;Cooper, Barry&quot;/&gt;

1799 m. gegužę kompozitorius mokė groti fortepijonu [[Vengrija|Vengrijos]] grafienės Anos Brunsvik dukteris. Šių pamokų metu jis įsimylėjo jaunesnę grafienės dukterį Džozefiną. 1801–1805 m. tarp Bethoveno mokinių buvo Ferdinandas Rysas, vėliau tapęs kompozitoriumi, [[Karlas Černis]], tapęs garsiu muzikos mokytoju, taip pat kompozitoriumi ir pianistu. 1801 m. pabaigoje pas Brunsvikus Bethovenas susipažino su jauna grafiene Julija Gvičardi. Apie meilę jai rašė laiške savo bičiuliui. Šiai moteriai kompozitorius paskyrė vieną žinomiausių savo kūrinių [[Mėnesienos sonata|„Mėnesienos sonatą“]] („Die Klaviersonate Nr. 14”, op. 27).&lt;ref name=&quot;Steblin, Rita&quot;&gt;Steblin, Rita (2009). „'A dear, enchanting girl who loves me and whom I love': New Facts about Beethoven’s Beloved Piano Pupil Julie Guicciardi“. Bonner Beethoven-Studien. 8: 89–152.&lt;/ref&gt;

1801 m. pavasarį Bethovenas baigė kurti baletą „Prometėjo kūriniai“ („Die Geschöpfe des Prometheus“). Kūrinys buvo daug kartų atliktas ir sulaukė nemenko populiarumo.&lt;ref name=&quot;Cooper, Barry&quot;/&gt; 1803 m. įvyko Bethoveno simfonijos Nr. 2 („Sinfonie in D-Dur”, op. 36) premjera. Koncerte be šios simfonijos taip pat skambėjo 1-oji simfonija, „[[Koncertas fortepijonui Nr. 3 (Bethovenas)|Trečiasis koncertas fortepijonui]]“ ir kt. Finansiškai koncertas buvo sėkmingas, nors sulaukė įvairių atsiliepimų.&lt;ref name=&quot;Cooper, Barry&quot;/&gt; 1802 m. finansinius Liudviko van Bethoveno reikalus ėmė tvarkyti jo brolis Kasparas. Jis paskatino kompozitorių perrašyti, aranžuoti savo populiaresnius kūrinius, pritaikyti kitiems instrumentų deriniams.&lt;ref name=&quot;Cooper, Barry&quot;/&gt;

=== 1802–1812 m. periodas ===
[[Vaizdas:Beethoven Mähler 1815.jpg|thumb|180 px|left|Bethovenas 1815 metais (paveikslo autorius Josefas Mahleris)]]
[[Vaizdas:TheateranDerWienJakobAlt.jpg|thumb|right|Vienos teatras 1815 metais (paveikslo autorius Jokūbas Altas)]]

1815 m. Bethovenas papasakojo anglų pianistui Čarlzui Nytui, kad jis 1798 m. po priepuolio, kilusio dėl kivirčo su vienu muzikantu, ėmė prarasti klausą.&lt;ref name=&quot;Solomon, Maynard&quot;/&gt; Klausai palaipsniui silpnėjant, ją apsunkino atsiradęs įvairaus pobūdžio spengimas ausyse.&lt;ref name=&quot;Swafford, Jan&quot;/&gt; Jau 1801 m. Bethovenas rašė savo bičiuliams Vegeleriui ir Karlui Amendai apie savo ligą bei sunkumus, kuriuos ji sukėlė tiek profesinėje, tiek socialinėje aplinkoje (nors greičiausiai kai kurie artimi draugai jau žinojo apie kompozitoriaus problemas).&lt;ref name=&quot;Kerman, Joseph; Tyson, Alan; Burnham, Scott G.&quot;/&gt;

Gavęs savo gydytojo patarimą, Bethovenas nuo 1802 m. balandžio iki spalio mėn. persikėlė į nedidelį [[Austrija|Austrijos]] miestą Heiligenštatą, esantį visai šalia [[Viena|Vienos]], bandydamas susitaikyti su savo būkle. Ten jis parašė dokumentą, dabar žinomą kaip Heiligenštato testamentas, laišką broliams, kuriame užfiksuotos jo mintys apie savižudybę dėl vis didėjančio kurtumo. Laiškas niekada nebuvo išsiųstas, buvo rastas tarp kompozitoriaus dokumentų po jo mirties.{{sfn|Cooper|1996|pp=169–172}} Laiškai Vegeleriui ir Amendai nebuvo tokie pesimistiški, kompozitorius pakomentavo savo profesinę ir finansinę sėkmę bei išreiškė pasiryžimą suimti likimą į rankas.&lt;ref name=&quot;Kerman, Joseph; Tyson, Alan; Burnham, Scott G.&quot;/&gt; Bethovenui klausos praradimas nesutrukdė kurti muzikos, tačiau groti koncertuose, kas buvo svarbus pajamų šaltinis, šiame gyvenimo etape jam darėsi vis sunkiau (tai taip pat prisidėjo prie jo socialinės saviizoliacijos).&lt;ref name=&quot;Solomon, Maynard &quot;/&gt; Karlas Černis pažymėjo, kad Bethovenas iki 1812 m. vis dar galėjo normaliai girdėti kalbą ir muziką. Bethovenas niekada netapo visiškai kurčias, paskutiniaisiais gyvenimo metais jis dar sugebėjo atskirti žemus tonus ir stiprius garsus.&lt;ref name=&quot; Ealy, George Thomas&quot;&gt;Ealy, George Thomas (Spring 1994). „Of Ear Trumpets and a Resonance Plate: Early Hearing Aids and Beethoven’s Hearing Perception“. 19th-Century Music. 17 (3): 262–73. doi:10.1525/ncm.1994.17.3.02a00050. JSTOR 746569. &lt;/ref&gt;

Bethovenas grįžo į Vieną iš Heiligenštato pasikeitęs. Prasidėjo laikotarpis, per kurį kompozitorius sukūrė daugybę originalių kūrinių.&lt;ref name=&quot;Tyson, Alan&quot;&gt;Tyson, Alan (February 1969). „Beethoven’s Heroic Phase&quot;. The Musical Times. 110 (1512): 139–141. doi:10.2307/952790. JSTOR 952790.&lt;/ref&gt;
Tarp jų paminėtina „[[Trečioji simfonija|Trečioji simfonija]]&quot;, žinoma kaip „Herojinė simfonija“ („Sinfonie in Es-Dur“, op.55), parašyta 1803–1804 m. Idėją sukurti simfoniją, kurioje pavaizduotas [[Napoleonas Bonapartas|Napoleono]] iškilimas, 1798 m. Bethovenui galėjo pasiūlyti grafas Bernadotas.&lt;ref name=&quot;Kerman, Joseph; Tyson, Alan; Burnham, Scott G.&quot; /&gt; Iš pradžių kompozitorius simfonijai suteikė pavadinimą „Bonapartas“, tačiau 1804 m. nusivylęs, kad Napoleonas pasiskelbė imperatoriumi, jis iš rankraščio titulinio puslapio išbraukė Napoleono vardą.&lt;ref name=&quot;Kerman, Joseph; Tyson, Alan; Burnham, Scott G.&quot; /&gt; Herojinė simfonija buvo ilgesnė ir didesnės apimties nei bet kuri ankstesnė Bethoveno simfonija. Jos premjera įvyko 1805 m. Simfonija susilaukė skirtingų atsiliepimų: vieni kritikai manė, jog simfonija per ilga, kiti ją vertino kaip šedevrą.&lt;ref name=&quot;Cooper, Barry&quot;/&gt;

[[Vaizdas:Rudolf-habsburg-olmuetz.jpg|thumb|190 px|right|Bethoveno globėjas hercogas Rudolfas (paveikslo autorius Johanas Baptistas fon Lampi)]]
  
Tarp kitų šio laikotarpio kūrinių paminėtini styginių kvartetai, „Valdšteino sonata&quot; („Die Klaviersonate Nr. 21”, op. 53), „Appasionata“ („ Klaviersonate Nr. 23 in f-Moll“, op. 57).&lt;ref name=&quot;Kerman, Joseph; Tyson, Alan; Burnham, Scott G.&quot; /&gt; Taip pat šiuo laikotarpiu Bethovenas parašė seriją simfonijų, pavyzdžiui: „[[Ketvirtoji simfonija (Bethovenas)|Ketvirtąją simfoniją]]“, „[[Penktoji simfonija|Penktąją simfoniją]]“, „[[Šeštoji simfonija|Šeštąją simfoniją]]“, „[[Septintoji simfonija (Bethovenas)|Septintąją simfoniją]]“ ir „[[Aštuntoji simfonija (Bethovenas)|Aštuntąją simfoniją]]“, oratoriją „Kristus ant Alyvų kalno“, operą „Fidelijus“ ir koncertą smuikui („Konzert für Violine und Orchester D-Dur”, op. 61).&lt;ref name=&quot;Kerman, Joseph; Tyson, Alan; Burnham, Scott G.&quot;/&gt; 1810 m. kompozitorius [[Ernst Theodor Amadeus Hoffman|E. T. A. Hofmanas]] leidinio „Allgemeine musikalische Zeitung“ apžvalgoje Bethoveną pasveikino kaip vieną didžiausių romantikų kompozitorių (tai yra kartu su Haidnu ir Mocartu).&lt;ref name=&quot;Cassedy, Steven&quot;&gt; Cassedy, Steven (January 2010). „Beethoven the Romantic: How E. T. A. Hoffmann Got It Right“. Journal of the History of Ideas. 71 (1): 1–34. doi:10.1353/jhi.0.0071. JSTOR 20621921. S2CID 170552244.&lt;/ref&gt;

L. van Bethovenas pajamas gaudavo iš kūrinių publikavimo, koncertų, taip pat iš privačių mecenatų, kuriems surengdavo pasirodymus. Kai kurie ilgamečiai kompozitoriaus globėjai, įskaitant princą Lobkovicą ir princą Lichnovskį, skyrė jam kasmetines stipendijas.&lt;ref name=&quot;Cooper, Barry&quot;/&gt; Bene svarbiausias Bethoveno mecenatas buvo Austrijos hercogas Rudolfas, jauniausias [[Imperatorius Leopoldas II|imperatoriaus Leopoldo II]] sūnus, kuris 1803 ar 1804 m. pradėjo mokytis pas jį groti fortepijonu ir kompozicijos. Jie tapo bičiuliais.&lt;ref name=&quot;Lockwood, Lewis&quot;/&gt; Bethovenas Rudolfui paskyrė 14 kompozicijų, įskaitant „Das Klaviertrio Nr. 7 in B-Dur“ (op. 97, 1811 m.) ir „Missa solemnis in D-Dur“ (op. 123, 1823 m.).

Vienos teatre Bethovenas nebedirbo nuo 1804 m. Kompozitorius laikinai persikėlė gyventi į Vienos priemiestį. Tai sulėtino operos „Fidelijus“ kūrimą, tai buvo ilgiausiai trukęs jo darbas. 1807 m. muzikantas ir leidėjas [[Muzio Clementi|Mucijus Klementis]] užsitikrino teises leisti Bethoveno kūrinius Anglijoje, o buvęs Haidno globėjas princas Esterhazis užsakė iš kompozitoriaus sukurti mišias („Die Messe in C-Dur“, op. 86) savo žmonos vardadieniui. 1808 m. gruodžio mėn. Bethovenas surengė didelį koncertą, kurio metu buvo atliekamos 5-oji ir 6-oji (pastoralinė) simfonijos, 4-asis koncertas fortepijonui, mišių ištraukos ir kt. kūriniai. Finansinis koncerto rezultatas nežinomas.&lt;ref name=&quot;Thayer, Alexander Wheelock&quot;/&gt;

1808 m. rudenį, kai buvo atmestas L. van Bethoveno prašymas užimti pareigas Karališkajame teatre, kompozitorius gavo Napoleono brolio Žeromo Bonaparto, tuometinio [[Vestfalija|Vestfalijos]] karaliaus, pasiūlymą užimti kapelmeisterio pareigas [[Kaselis|Kaselio]] rūmuose. Tam, kad įtikintų Bethoveną pasilikti Vienoje, hercogas Rudolfas, princas Kinskis ir princas Lobkovicas, gavę Bethoveno draugų pareiškimus, įsipareigojo sumokėti kompozitoriui 4000 florinų pensiją per metus.&lt;ref name=&quot;Thayer, Alexander Wheelock&quot;/&gt; Princas Rudofas savo pažadą įvykdė ir išmokėjo sutartą dieną kompozitoriui pensijos dalį. Princas Kinskis buvo pašauktas į karinę tarnybą, sumokėti pinigų Bethovenui nespėjo, nukrito nuo žirgo ir mirė 1812 m.{{sfn|Cooper|1996|p=48}} Lobkovicas bankrutavo 1811 m.
  
1809 m. balandžio mėn. Bethovenas baigė rašyti „[[Koncertas fortepijonui Nr. 5 (Bethovenas)|Penktąjį koncertą fortepijonui]]&quot; („Imperatoriškąjį koncertą“, op. 73).{{sfn|Cooper|1996|p=48}} Gegužės pradžioje arkivyskupas Rudolfas su šeima išvyko iš sostinės, tuo paskatindamas Bethoveną sukurti fortepijono sonatą „Les Adieux“ („Klaviersonate Nr. 26 in Es-Dur“, op. 81a).&lt;ref name=&quot;Cooper, Barry&quot;/&gt; 1809 m. gegužės mėnesį prancūzams puolant Vieną, Bethovenas prisiglaudė savo brolio Kasparo namo rūsyje.&lt;ref name=&quot;Thayer, Alexander Wheelock&quot;/&gt; Vėlesnė Vienos okupacija, kultūrinio gyvenimo nuosmukis ir Bethoveno leidėjų bankrotai turėjo įtakos kompozitoriaus produktyvumui, kūrinių per šį laikotarpį jis parašė ir publikavo gerokai mažiau. Nors šiuo laikotarpiu jis sukūrė „Klaviersonate Nr. 24” (op. 78), paskirtą Džozefinos seseriai Terezai Brunsvik.&lt;ref name=&quot;Thayer, Alexander Wheelock&quot;/&gt; Apie 1810 m. Bethovenas parašė kūrinį „[[Elizai]]&quot; („Für Elise, Bagatelė a-moll&quot;, woo. Nr. 59).{{sfn|Cooper|1996|p=20}}

=== Vėlyvieji gyvenimo metai ===

[[Vaizdas:Ludwig Van Beethoven LCCN2003663902.jpg|thumb|180 px|left|Liudvikas van Bethovenas 1818 metais (Ferdinando Šimono portretas)]]

1813 m. pradžioje L. van Bethovenas pasinėrė į šeimos problemas. Jo brolis Johanas gyveno su Tereza Obermajer, kuri jau turėjo nesantuokinį vaiką. Tai nepatiko kompozitoriui ir jis įtikinėjo brolį nutraukti ryšius su minėta moterimi, tačiau Johanas ir Tereza susituokė lapkričio 8 d. Vis didesnį nerimą kėlė kito brolio Kasparo liga, galiausiai jis mirė nuo tuberkuliozės. Po Kasparo mirties 1815 m. Bethovenas įsivėlė į teisinį ginčą su Kasparo žmona Johana dėl tuometinio devynerių metų brolio sūnaus Karlo globos.&lt;ref name=&quot;Solomon, Maynard &quot;/&gt; Bethoveno buvo paprašyta sukurti muzikinę kompoziciją Napoleono pralaimėjimo [[Vitorijos mūšis|Vitorijos mūšyje]] proga. Bethovenas šia proga sukūrė simfoniją, žinomą kaip „Wellingtons Sieg” (op.91). Pirmą kartą šis kūrinys buvo atliktas 1813 m. gruodžio 8 d. kartu su „Septintąja simfonija&quot; (op. 92), labdaros koncerte nukentėjusiesiems nuo karo šelpti. Koncerto sėkmė paskatino kūrinį pakartoti gruodžio 12 d. Orkestre dalyvavo žymiausi to meto Vienos muzikantai, įskaitant Džakomą Mejerberį ir Domeniką Dragonetį. Kūrinys buvo kartojamas pakartotiniuose Bethoveno surengtuose koncertuose 1814 m. sausio ir vasario mėnesiais. Šie koncertai atnešė Bethovenui daugiau pelno nei bet kuris kitas koncertas ir leido jam nusipirkti banko akcijų.&lt;ref name=&quot;Thayer, Alexander Wheelock&quot;/&gt;

Dėl naujo populiarumo kilo poreikis atgaivinti „Fidelijų“, kuris buvo gerai įvertintas 1814 m. liepos mėn. koncerto Vienoje metu. Tą vasarą Bethovenas pirmą kartą per penkerius metus sukūrė fortepijono sonatą „Klaviersonate Nr. 27“, (op. 90). Jis kūrė ir patriotinę muziką, norėdamas kaip ir kiti kompozitoriai pagerbti valstybių vadovus ir diplomatus, atvykusius į [[Vienos kongresas|Vienos kongresą]], prasidėjusį 1814 m. lapkričio mėn. Bethovenas sukūrė kantatą „Der glorreiche Augenblick“ („Šlovinga akimirka“, op. 136) ir kitus panašius kūrinius chorui, kurie, pasak Meinardo Solomono, išplėtė Bethoveno populiarumą, bet nedaug padėjo pagerinti jo, kaip rimto kompozitoriaus, reputaciją.&lt;ref name=&quot;Solomon, Maynard &quot;/&gt;

1816 m. pabaigoje L. van Bethovenas susirgo, liga tęsėsi beveik metus. Tuo laikotarpiu kūrė mažiau. Be to, jį slėgė besitęsiantys teisiniai ginčai dėl jo sūnėno ir naujos vokiečių klasikinės muzikos tendencijos, kurios jam nebuvo prie širdies. Paminėtina 1818 m. jo sukurta „Hammerklavier Sonata“ (op. 106), taip pat „Alois Jeitteles, An die ferne Geliebte“ (op. 98). 1818 m. Bethovenas pradėjo rašyti muzikinius eskizus, kurie turėjo būti jo paskutinės „[[Devintoji simfonija|Devintosios simfonijos]]&quot; dalis.&lt;ref name=&quot;Solomon, Maynard &quot;/&gt; 1818 m. sausio mėnesį pas Bethoveną apsigyveno jo sūnėnas, nors vėliau jo motina laimėjo globą. Iki to laiko pablogėjo Bethoveno klausa, todėl, norint susikalbėti, tekdavo kompozitoriui sakinius rašyti į sąsiuvinį ir rodyti. Šios „pokalbių knygos“ yra turtingas rašytinis kompozitoriaus palikimas. Jose diskutuojama apie muziką, verslą ir asmeninį gyvenimą, taip pat yra įrašyta pasvarstymų ir nuomonių apie muzikos meną.&lt;ref name=&quot;Cooper, Barry&quot;/&gt;

Hercogo kunigaikščio Rudolfo paaukštinimo kardinolu-arkivyskupu proga Bethovenas parašė „Missa Solemnis“ (op. 123). Maždaug tuo laikotarpiu leidėjas Antonijus Diabelis pakvietė penkiasdešimt Vienos kompozitorių, įskaitant Bethoveną, [[Franz Schubert|Francą Šubertą]], Karlą Černį ir aštuonmetį [[Ferenc Liszt|Ferencą Listą]], sukurti variacijų. Bethovenas sukūrė „Diabelio variacijas“ (Op. 120). Vėlesniais metais Bethovenas rašė mišias kunigaikščiui Rudolfui.&lt;ref name=&quot;Cooper, Barry&quot;/&gt;

1821 m. pradžioje L. van Bethovenas vėl buvo silpnos sveikatos, sirgo reumatu ir gelta. Nepaisant to, jis tęsė darbą ir kūrė sonatas fortepijonui, kurias buvo pažadėjęs Šlezingeriui. „Klaviersonate Nr. 31“ (op. 110) buvo išleista gruodžio mėn. 1822 m. pradžioje Bethovenas bandė susitaikyti su savo broliu Johanu, nes buvo susipykę nuo to laiko, kai jo brolis vedė. Taip pat kompozitorius siekė susitaikyti ir su sūnėno motina, mirusio brolio našle.&lt;ref name=&quot;Cooper, Barry&quot;/&gt;

1822 m. lapkritį Londono filharmonijos draugija paprašė Bethoveno sukurti simfoniją, šį užsakymą kompozitorius priėmė su džiaugsmu, nes kaip tik kūrė „Devintąją simfoniją&quot;. Taip pat lapkričio mėn. [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgo]] kunigaikštis Nikolajus Galicinas sumokėjo Bethoveno prašomą sumą už tris styginių kvartetus.&lt;ref name=&quot;Cooper, Barry&quot;/&gt; 1822 m. Antonas Šindleris, kuris nuo 1840 m. tapo vienu ankstyviausių ir įtakingiausių Bethoveno biografų, pradėjo dirbti nemokamu kompozitoriaus sekretoriumi.&lt;ref name=&quot;Cooper, Barry&quot;/&gt; 1823 m. buvo baigti trys žymūs kompozitoriaus kūriniai, būtent „Missa solemnis“, „[[Devintoji simfonija]]“ ir minėtos „Diabelio variacijos“.&lt;ref name=&quot;Thayer, Alexander Wheelock&quot;/&gt;

[[Vaizdas:Beethoven Funerals (without frame).jpg|thumb|right|Liudviko van Bethoveno laidotuvių procesija (paveikslo autorius Francas Ksaveras Štoberis)]]

„Devintoji simfonija“ pirmą kartą atlikta 1824 m. gegužės 7 d. „Kärntnertortheater” teatre. Bethovenas koncerto metu stovėjo už dirigento Michaelio Umlaufo ir negirdėjo po koncerto ilgai trukusių plojimų dėl kurtumo. „Devintoji simfonija“ sulaukė didelio pasisekimo. „Allgemeine musikalische Zeitung“ rašė, jog „''Neišsenkantis genijus mums parodė naują pasaulį''“. Koncertas, nors sėkmingas, nebuvo pelningas, nes jo surengimo kaštai buvo nemaži.&lt;ref name=&quot;Solomon, Maynard &quot;/&gt;

1826 m. gruodžio mėnesį Bethovenas vėl susirgo. Jam buvo atliktos kelios operacijos. Kurį laiką sūnėnas Karlas slaugė kompozitorių, tačiau vėliau išvyko tarnauti į kariuomenę. Iš karto po Karlo išvykimo Bethovenas parašė testamentą, pagal kurį sūnėnas tapo vieninteliu kompozitoriaus turto paveldėtoju. Pasklidus žiniai apie Bethoveno būklės sunkumą, jį aplankė nemaža dalis bičiulių: Diabelis, Lichnovskis, Šindleris ir kt.&lt;ref name=&quot;Solomon, Maynard&quot;/&gt;
 
Sergančiam kompozitoriui buvo atsiųsta daug dovanų, įskaitant 100 svarų sterlingų iš Filharmonijos draugijos Londone. Šiuo laikotarpiu Bethovenas nesikėlė iš lovos. Kovo 24 d. jis pasakė jį aplankiusiam Šindleriui ir kitiems susirinkusiesiems: „Plaudite, amici, comoedia finita est“ („Plokite, draugai, komedija baigėsi“).&lt;ref name=&quot;Solomon, Maynard &quot;/&gt;

L. van Bethovenas mirė Vienoje 1827 m. kovo 26 d. būdamas 56–erių metų. Bethoveno laidotuvių procesijoje 1827 m. kovo 29 d. dalyvavo maždaug 10 000 žmonių.&lt;ref&gt;Taruskin, Richard (2010). Music in the Seventeenth and Eighteenth Centuries. Oxford: Oxford University Press. ISBN 978-0-19-538482-6.&lt;/ref&gt;

Tarp deglų nešėjų buvo [[Franz Schubert|Francas Šubertas]] ir smuikininkas Jozefas Maizederis. Buvo perskaityta poeto Franco Grilparcerio laidotuvių oracija. Bethovenas buvo palaidotas Vėringo kapinėse, į šiaurės vakarus nuo Vienos, po „Requiem“ mišių Švenčiausiosios Trejybės bažnyčioje. Bethoveno palaikai buvo ekshumuoti tyrimams 1863 m. ir 1888 m., vėliau jie perkelti ir palaidoti Vienos centrinėse kapinėse šalia Šuberto.&lt;ref name=&quot;Cooper, Barry&quot;/&gt;
 
L. van Bethovenas visą gyvenimą buvo laisvas kompozitorius, t. y. ne dirbo [[bažnyčia]]i ar rūmams, bet gyveno iš pasirodymų, rėmėjų lėšų ir to, ką gaudavo pardavęs savo kūrinius. Jo asmeninis gyvenimas buvo sudėtingas: kompozitorius niekad nevedė, tačiau žavėjosi jam nepasiekiamomis moterimis, dažnai pykdavosi su giminaičiais, jo elgesys su kitais žmonėmis būdavo nepatenkinamas. Turėjo finansinių bėdų. Šie blaškymaisi atsispindi ir jo muzikoje.&lt;ref name=&quot;Cooper, Barry&quot;/&gt; Visą gyvenimą buvęs silpnos [[sveikata|sveikatos]], [[1826]] m. Bethovenas visai nusilpo. Manoma, jog kompozitorius mirė nuo kepenų ligos, tačiau yra nuomonių&lt;ref&gt;{{cite web|date=2005-12-06|author=Rick Weiss|title=Study Concludes Beethoven Died From Lead Poisoning|url=https://www.washingtonpost.com/wp-dyn/content/article/2005/12/05/AR2005120501937.html?nav=rss_print/asection|publisher=Washington Post|accessdate=2021-01-10}}&lt;/ref&gt;, kad mirtį lėmė apsinuodijimas [[švinas|švinu]], kurio Bethovenas gavo per [[Dunojus|Dunojuje]] pagautą žuvį.&lt;ref name=&quot;Cooper, Barry&quot;/&gt;

== Kūryba ==

=== Kūrybos bruožai ===
Bethovenas išplėtojo, patobulino [[sonata|sonatų]] formą, kurią perėmė iš Haidno ir Mocarto (pirmosios trys Bethoveno sonatos netgi dedikuotos Haidnui), taip pat plėtojo [[simfonija|simfoniją]] (vietoj keturių dalių simfonijos jis pasirinko daug laisvesnę formą). Kūryboje pastebima tiek [[švietimo amžius|Švietimo]] epochos idėjų, tiek beužgimstančio [[romantizmas|Romantizmo]] elementų. Liudvikas van Bethovenas padėjo pamatus Romantizmo epochos muzikai.&lt;ref name=&quot;Kerman, Joseph; Tyson, Alan; Burnham, Scott G.&quot; /&gt;

=== Kūriniai ===
Bethoveno kūryba skirstoma į tris laikotarpius:
* '''Pirmasis laikotarpis''': iki 1802 m. kompozitorius ieškojo savo kūrybinio braižo. Šiam laikotarpiui priklauso 6 styginių [[kvartetas|kvartetai]], 10 sonatų fortepijonui, 3 koncertai fortepijonui ir dvi simfonijos.&lt;ref name=&quot;Kerman, Joseph; Tyson, Alan; Burnham, Scott G.&quot; /&gt;
* '''Antrasis laikotarpis''': iki 1816 m. Bethovenas suformavo individualų stilių. 6 simfonijos, muzika [[Gėtė]]s dramai „Egmontas“, [[uvertiūra]] „Koriolanas“, [[opera]] „Fidelijus“, 2 koncertai fortepijonui, koncertas smuikui, „Razumovskio kvartetai“, sonatos fortepijonui.&lt;ref name=&quot;Solomon, Maynard &quot;/&gt;
* '''Trečiasis laikotarpis''': Bethoveno kūryboje atšiaurumą pakeitė mąslumas. 5 sonatos fortepijonui, „Variacijos Diabelio tema“, ''Missa solemnis'', „Devintoji simfonija&quot; ir styginių kvartetai.&lt;ref name=&quot;Solomon, Maynard &quot;/&gt;
 
Paprastai į Bethoveno kūrinių sąrašus įtraukiama: 9 [[simfonija|simfonijos]], 11 uvertiūrų, muzikos kūrinių teatro pastatymams, [[koncertas]] smuikui su orkestru, 5 koncertai fortepijonui su orkestru, 16 [[styginių kvartetas|styginių kvartetų]], 9 [[fortepijoninis trio|fortepijoniniai trio]], 10 [[sonata|sonatų]] smuikui ir fortepijonui, 5 sonatos violončelei ir fortepijonui, 32 sonatos fortepijonui, taip pat variacijų ciklai fortepijonui, [[oratorija]], [[opera]] „Fidelijus“, dvejos mišios, įvairios arijos, dainos.&lt;ref name=&quot;Solomon, Maynard&quot;/&gt;

Garsiausios Bethoveno simfonijos yra trečioji ([[Trečioji simfonija|Herojinė]]), penktoji ([[Penktoji simfonija|Likimo]]) ir devintoji ([[Devintoji simfonija|Džiaugsmo]]). Penktoji simfonija pavadinimą gavo tik po kompozitoriaus mirties. „Taip likimas beldžias į duris“ – buvo pasakęs Bethovenas apie visoje simfonijoje besikartojantį motyvą. Dėl šių jo žodžių simfonija ir buvo pavadinta „Likimo“ simfonija. Devintoji simfonija nuo kitų skiriasi tuo, kad kompozitorius į ją įtraukė [[choras|chorą]] ir solistus.&lt;ref name=&quot;Solomon, Maynard &quot;/&gt;

„Devintoji simfonija&quot;, dar vadinama „Džiaugsmo“ ar „Epine“, – paskutinė Bethoveno simfonija. Pradėta 1818 m., baigta 1824 m. Paskutinėje, ketvirtoje simfonijos dalyje panaudota [[Frydrichas Šileris|Frydricho Šilerio]] poema „Ode an die Freude“ („Odė džiaugsmui“), kurios tekstą atlieka solistas ir įsijungia choras. Tai pirmas kartas, kai kompozitorius panaudojo simfonijoje žmogaus balsą kartu su instrumentais. „Devintoji simfonija&quot; yra vienas garsiausių, plačiai žinomų klasikinės muzikos kūrinių, laikomas Bethoveno šedevru, kurį jis sukūrė būdamas beveik visiškai kurčias.&lt;ref name=&quot;Solomon, Maynard&quot;/&gt;

Bethovenas dedikavo simfoniją Prūsijos karaliui [[Frydrichas Vilhelmas III|Frydrichui Vilhelmui III]]. Simfonija turi 4 dalis:
# ''Allegro ma non troppo, un poco maestoso''
# ''Allegro vivace''
# ''Adagio molto e cantabile'' (rami)
# ''Allegro assai''

Kadaise ji buvo padalyta į penkias dalis. Atlikimo trukmė – apie 74 minutės. Vokalinės partijos: [[sopranas]], altas, [[tenoras]], [[baritonas]], choras. Panaudoti instrumentai: fleitos, obojai, klarnetai, fagotai, trimitai, ragai, trombonai, mažoji fleita, kontrafagotas, smuikai, altai, violončelės, kontrabosas, mušamieji.

„Džiaugsmo tema“ yra [[Europos Taryba|Europos Tarybos]] ir nuo 1993 m. – [[Europos Sąjungos himnas]].

== Atminimo įamžinimas ==
Bethoveno paminklas [[Bona|Bonoje]] buvo atidengtas [[1845]] m. rugpjūtį, minint jo 75–ąjį jubiliejų. Tai buvo pirmoji statula [[Vokietija|Vokietijoje]], skirta kompozitoriui. [[Viena|Vienoje]] Bethoveno statula atidengta tik 1880 m.&lt;ref&gt;{{cite book|url=https://books.google.com/books?id=hYBAFG01FOsC&amp;pg=PA316&amp;lpg=PA316&amp;dq=beethoven+monument+bonn#v=onepage&amp;q=beethoven%20monument%20bonn&amp;f=false |title=Alessandra Comini, The Changing Image of Beethoven: A Study in Mythmaking |publisher=Books.google.com.au |date=2008-05-30 |accessdate=2012-09-20|isbn=978-0-86534-661-1}}&lt;/ref&gt;

Kompozitoriaus gimtajame mieste Bonoje yra Bethoveno muziejus. Bonoje nuo 1845 m. vyksta muzikinis festivalis ''Beethovenfest'', kuris nuo 2007 m. organizuojamas reguliariai. Trečias pagal dydį [[Merkurijus (planeta)|Merkurijaus]] krateris pavadintas Bethoveno garbei, taip pat yra ir asteroidas [[1815 Beethoven]].&lt;ref&gt;1815 Beethoven (1932 CE1). Minor Planet Center. [https://www.minorplanetcenter.net/db_search/show_object?object_id=1815]&lt;/ref&gt;

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

== Literatūra ==
* {{cite book |last=Cooper |first=Barry |title=The Beethoven Compendium |publisher=Thames &amp; Hudson |edition=revised |publication-place=London |date=1996 |isbn=978-0-500-27871-0 |url=https://archive.org/details/beethovencompend0000unse_e3i0}}
* {{cite book |last=Cooper |first=Barry |title=Beethoven |publisher=Oxford University Press |publication-place=Oxford |date=2008 |isbn=978-0-19-531331-4}}

== Nuorodos ==
{{Wikiquote|Ludwig van Beethoven}}
* [http://www.gutenberg.org/browse/authors/b#a75 Gutenbergo projekto puslapyje esantys Bethoveno darbai]
* [https://imslp.org/wiki/Category:Beethoven,_Ludwig_van L. van Bethoveno kūrinių įrašai, partitūros IMSLP projekte]
* [https://www.britannica.com/biography/Ludwig-van-Beethoven Biografija ''Encyclopaedia Britannica'' svetainėje (anglų k.)]
{{verta}}
{{DEFAULTSORT:Beethoven}}
[[Kategorija:Klasicizmo epochos kompozitoriai]]
[[Kategorija:Vokietijos kompozitoriai]]
[[Kategorija:Vokietijos masonai]]</text>
      <sha1>9ekfj55r53eev9idbdj9wn0vlvr58ns</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819730</id>
      <parentid>7819671</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:00:07Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Nimmzo</username>
        <id>216231</id>
      </contributor>
      <comment>/* Ankstyvieji gyvenimo metai */ &lt;ref name=&quot;Cooper, Barry&quot;/&gt; → {{sfn|Cooper|2008|p=41}}</comment>
      <origin>7819730</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="40704" sha1="nu2o6bakkxnwofazra4d5cmrvm2qbk1" xml:space="preserve">{{Žmogaus biografija
| fonas = ne_vokalinis_instrumentalistas
| vardas = Liudvigas van Bethovenas&lt;br /&gt;{{de|Ludwig van Beethoven}}
| paveikslėlis = Beethoven.jpg|thumb|
| paveikslėlio apibūdinimas = 
| paveikslėlio dydis = 220px
| gimimo data = {{Gimė|1770|12|17}} (krikštas)
| gimimo vieta = [[Bona]], [[Šventoji Romos imperija]]
| mirties data = {{Mirė|1827|03|26|1770|12|17}} 
| mirties vieta = [[Viena]], [[Austrijos imperija]]
| tautybė = [[vokietis]]
| sutuoktinis = 
| tėvai = Johanas van Bethovenas, Marija Magdalena Keverich van Bethoven
| vaikai = 
| veikla = vokiečių klasikinės muzikos kompozitorius, pianistas, dirigentas 
| sritis = 
| įstaigos = 
| pareigos = 
| išsilavinimas = 
| alma_mater = 
| doktorantūros_vadovas = 
| studentai = 
| žinomas = 
| apdovanojimai = 
| parašas = Beethoven Signature.svg 
| pastabos = 
| vikiteka = Category:Ludwig van Beethoven
}}

'''Liudvikas van Bethovenas'''&lt;ref&gt;{{cite web|title=Kokia yra adaptuota pavardės forma: Betovenas ar Bethovenas?|url=http://www.vlkk.lt/konsultacijos/7594-bethovenas|publisher=[[VLKK]] konsultacijų bankas|accessdate=2022-01-25|archive-date=2022-01-25|archive-url=https://web.archive.org/web/20220125182848/http://www.vlkk.lt/konsultacijos/7594-bethovenas|url-status=dead}}&lt;/ref&gt; ({{de|Ludwig van Beethoven}}, [[1770]] m. [[gruodžio 17]] d. [[Bona]], [[Vokietija]] – [[1827]] m. [[kovo 26]] d. [[Viena]], [[Austrija]]) – vokiečių klasikinės muzikos kompozitorius, žymi muzikos figūra pereinamuoju laikotarpiu tarp [[klasicizmas|klasicizmo]] ir [[romantizmas|romantizmo]] epochų.&lt;ref&gt;{{VLE|II|770||Jonas Klimas. van Beethoven Ludwig (Liudvigas van Bethovenas)}}&lt;/ref&gt; Plačiai pripažįstamas kaip vienas iš didžiausių kompozitorių, jo kūryba įkvėpė daugelį vėlesnių kompozitorių, muzikantų ir klausytojų.

== Biografija ==

=== Ankstyvieji gyvenimo metai ===
[[Vaizdas:Thirteen-year-old Beethoven.jpg|thumb|180 px|left|Trylikametis Liudvikas van Bethovenas (paveikslo autorius nežinomas)]]

Liudvikas van Bethovenas gimė [[1770]] m. gruodžio 17 d. [[Bona|Bonoje]] Johano van Bethoveno ir Marijos Magdalenos Keverich van Bethoven šeimoje. Liudviko senelis, taip pat vardu Liudvikas van Bethovenas (1712–1773 m.), buvo muzikantas, kilęs iš [[Mechelenas|Mecheleno]] miesto, [[Brabanto kunigaikštystė|Brabanto kunigaikštystės]]. Senelis būdamas 21 metų amžiaus persikėlė į Boną, kur įsidarbino Bonos kurfiursto rūmų kapelos kontrabosininku. 1761 m. jis tapo kapelmeisteriu.&lt;ref name=&quot;Kerman, Joseph; Tyson, Alan &quot;&gt;Kerman, Joseph; Tyson, Alan; Burnham, Scott G. (2001). „Ludwig van Beethoven“. Oxford Music Online. doi:10.1093/gm/9781561592630.article.40026. &lt;/ref&gt;
Savo gyvenimo pabaigoje Liudvikas van Bethovenas užsakė nutapyti jo portretą, kuris atiteko anūkui Liudvikui.&lt;ref name=&quot;Swafford, Jan&quot;&gt;Swafford, Jan (2014). Beethoven: Anguish and Triumph. London: Faber &amp; Faber. ISBN 978-0-571-31255-9.&lt;/ref&gt; Johanas (1740–1792 m.) buvo vienintelis jo sūnus, jis taip pat giedojo tenoru Bonos rūmų kapeloje bei papildomai užsiėmė klavišinių instrumentų ir smuiko pamokomis, kad papildytų savo pajamas.&lt;ref name=&quot;Kerman, Joseph; Tyson, Alan&quot;/&gt;

1767 m. Johanas vedė Mariją Magdaleną Keverich. Ji buvo duktė Heinricho Kevericho (1701–1751 m.), kuris vadovavo [[Tryras|Tryro]] arkivyskupijos virtuvei.&lt;ref name=&quot;Thayer, Alexander Wheelock&quot;&gt;Thayer, Alexander Wheelock (1967a). Forbes, Elliot (ed.). Thayer’s Life of Beethoven. 1. Princeton: Princeton University Press. ISBN 978-0-691-02717-3. &lt;/ref&gt; Liudvikas gimė iš šios santuokos Bonnstrasse g. Nr. 20 name, kuriame šiuo metu įkurtas jo muziejus.&lt;ref&gt;Beethoven-Haus History&quot;. [https://www.beethoven.de/en/about-us#history] &lt;/ref&gt; Tiksli kompozitoriaus gimimo data nėra žinoma, bet jo krikšto šv. Remigijaus bažnyčios registracijos dokumente išliko data – 1770 m. gruodžio 17 d., o tuo metu buvo įprasta naujagimį krikštyti per 24 valandas nuo jo gimimo, todėl manoma, jog kompozitorius gimė gruodžio 16 d.&lt;ref name=&quot;Thayer, Alexander Wheelock &quot;/&gt;
Iš septynių vaikų, gimusių Johanui ir Marijai Magdalenai Bethovenams, išgyveno tik Liudvikas ir du jaunesni broliai: Kasparas Antonas Karlas gimė 1774 m. balandžio 8 d., jauniausiasis Nikolausas Johanas – 1776 m. spalio 2 d.&lt;ref name=&quot;Stanley, Glenn&quot;&gt;Stanley, Glenn, ed. (2000). The Cambridge Companion to Beethoven. Cambridge: Cambridge University Press. ISBN 978-0-521-58074-8. &lt;/ref&gt;

Pirmasis Liudviko Bethoveno muzikos mokytojas buvo jo tėvas. Vėliau jis lankė pamokas pas kitus vietos muzikantus: rūmų vargonininką Gilesą van den Edeną (1782 m.), Tobijasą Frydrichą Pfeiferį (šeimos draugą, kuris mokė groti klavišiniais), Francą Rovantinį (giminaitį, kuris mokė groti smuiku bei altu)&lt;ref name=&quot;Kerman, Joseph; Tyson, Alan&quot;/&gt; bei rūmų koncertmeisterį Francą Antoną Rysą, kuris mokė groti smuiku.&lt;ref name=&quot;Swafford, Jan&quot;/&gt; Mokytis mažasis Bethovenas pradėjo būdamas penkerių metų. Pamokų režimas buvo griežtas ir intensyvus, dažnai privesdavo vaiką iki ašarų. Į vėlų vakarą vykusias Pfeiferio pamokas Liudvikas buvo tempiamas miegantis iš lovos.&lt;ref name=&quot;Swafford, Jan&quot;/&gt; Liudviko van Bethoveno muzikinis talentas buvo akivaizdus. Johanas, žinodamas apie Leopoldo Mocarto sėkmę šioje srityje (su sūnumi [[Volfgangas Amadėjus Mocartas|Volfgangu]] ir dukterimi Nanerle), bandė iš savo sūnaus padaryti panašų vunderkindą kaip Mocartas.&lt;ref name=&quot;Thayer, Alexander Wheelock&quot;/&gt;

1782 m. į Boną atvyko vargonininkas ir kompozitorius Kristianas Gotlobas Nefė. Jis tapo tikru Bethoveno mokytoju.&lt;ref&gt;H. C. Robbins Landon. Beethoven. Macmillan Company, 1970.&lt;/ref&gt; Nefė iš karto suprato, kad berniukas turi talentą. Jis supažindino Liudviką su [[Johann Sebastian Bach|Bacho]], [[Georg Friedrich Händel|Hendelio]], [[Franz Joseph Haydn|Haidno]] ir [[Volfgangas Amadėjus Mocartas|Mocarto]] kūryba.&lt;ref name=&quot;Swafford, Jan&quot;/&gt; Nefės dėka buvo išspausdintas pirmasis Liudviko van Bethoveno darbas – variacijų klavišiniams instrumentams rinkinys (WoO 63).&lt;ref name=&quot;Stanley, Glenn&quot;/&gt; Tuo metu Bethovenui buvo dvylika metų ir jis jau dirbo rūmų vargonininko padėjėju iš pradžių neatlygintinai (1782 m.), vėliau – kaip apmokamas darbuotojas rūmų koplyčioje (1784 m.).&lt;ref name=&quot;Thayer, Alexander Wheelock&quot;/&gt;

[[Vaizdas:Beethoven AlmanachDerMusikgesellschaft 1834.jpg|thumb|190 px|right|Bethovenas kuria 6-ąją simfoniją (litografija, saugoma Bethoveno muziejuje Bonoje)]]

Pirmosios trys parašytos L. van Bethoveno sonatos fortepijonui (WoO 47), vadinamos „Kurfürst“ („Elektoriaus“), nes dedikuotos kurfiurstui Maksimilianui Frydrichui (Maximilian Friedrich von Königsegg-Rothenfels, 1708–1784 m.), buvo išspausdintos 1783 metais.&lt;ref name=&quot;Thayer, Alexander Wheelock&quot;/&gt; Tais pačiais metais žurnale „Magazin der Musik” pasirodė straipsnis apie Liudviką van Bethoveną, kuriame buvo pagirtas jo talentas muzikai.&lt;ref name=&quot;Kerman, Joseph; Tyson, Alan; Burnham, Scott G.&quot;&gt;Kerman, Joseph; Tyson, Alan; Burnham, Scott G. (2001). „Ludwig van Beethoven“. Oxford Music Online. doi:10.1093/gmo/9781561592630.article.40026. &lt;/ref&gt; Kurfiursto Maksimiliano Frydricho įpėdinis paskyrė Bethoveną rūmų vargonininku ir apmokėjo jo kelionės į [[Viena|Vieną]] išlaidas.&lt;ref name=&quot;Cooper, Barry&quot;&gt;{{harvnb|Cooper|1996|p=50}}&lt;/ref&gt;

Jaunasis Liudvikas van Bethovenas dažnai lankėsi fon Broiningų šeimoje, mokė groti fortepijonu kai kuriuos Broiningų vaikus. Šiuose namuose jis sutiko jauną medicinos studentą Francą Vegelerį, kuris tapo ilgamečiu Bethoveno bičiuliu (Vegeleris turėjo vesti vieną iš fon Broiningų dukterų). Taip pat Broiningų namuose Bethovenas susibičiuliavo su grafu Ferdinandu fon Valdšteinu, kuris finansiškai ėmė remti jaunąjį muzikantą.{{sfn|Cooper|1996|p=55}}&lt;ref name=&quot;Solomon, Maynard&quot;&gt;Solomon, Maynard (November 1998). Beethoven (2nd revised ed.). New York: Schirmer Trade Books. ISBN 978-0-8256-7268-2.&lt;/ref&gt; 1791 m. Valdšteinas užsakė pirmąjį Bethoveno scenos kūrinį – baletą „Musik zu einem Ritterballett“ (WoO 1).&lt;ref name=&quot;Thayer, Alexander Wheelock&quot;/&gt;

1785–1790 metų laikotarpiu praktiškai nėra jokių duomenų apie Bethoveno, kaip kompozitoriaus, veiklą. Tai gali būti susiję su kritika jo pirmiesiems kūriniams, taip pat su besitęsiančiomis Bethoveno šeimos problemomis.&lt;ref name=&quot;Solomon, Maynard&quot;/&gt; Jo motina mirė 1787 m., netrukus po pirmojo Bethoveno apsilankymo Vienoje, kurioje jis išbuvo maždaug dvi savaites ir beveik neabejotinai susitiko su Mocartu.&lt;ref name=&quot;Kerman, Joseph; Tyson, Alan; Burnham, Scott G. &quot;/&gt; 1789 m. Bethoveno tėvas buvo priverstinai atleistas iš rūmų tarnybos (dėl alkoholizmo) ir buvo nustatyta, kad pusė tėvo pensijos būtų mokama tiesiogiai Liudvikui.&lt;ref name=&quot;Thayer, Alexander Wheelock &quot;/&gt;

Liudvikas van Bethovenas gaudavo papildomų pajamų iš muzikos pamokų, taip pat jis grojo smuiku rūmų orkestre. Tuo metu jis analizavo įvairias operas, įskaitant Mocarto, [[Christoph Willibald von Gluck|Gliuko]] ir [[Giovanni Paisiello|Džovanio Paizielo]] kūrinius.&lt;ref name=&quot;Thayer, Alexander Wheelock &quot;/&gt; Bethovenas susidraugavo su savo amžininku, kompozitoriumi, fleitistu ir smuikininku Antonu Reicha, kuris buvo rūmų orkestro dirigento Jozefo Reichos sūnėnas.&lt;ref name=&quot;Thayer, Alexander Wheelock &quot;/&gt;
Nuo 1790 iki 1792 metų Bethovenas sukūrė keletą kūrinių (nė vienas tuo metu nebuvo išleistas), kuriuose juntama vis didesnė jo, kaip kompozitoriaus, branda. Galbūt pagal Nefės rekomendacijas Bethovenas gavo savo pirmuosius užsakymus. Bonos literatūros draugija užsakė kantatą, skirtą pažymėti 1790 m. [[Imperatorius Juozapas II|Juozapo II]] mirties metinėms „Die Kantate auf den Tod Kaiser Josephs II&quot; (WoO 87). Taip pat Bethovenas rūmų užsakymu sukūrė dar vieną kantatą „Cantata on the Accession of Emperor Leopold II&quot; (WoO 88), skirtą [[Imperatorius Leopoldas II|Leopoldo II]] karūnacijos šventei.{{sfn|Cooper|1996|p=93–94}}
Šios dvi Imperatorių kantatos tuo metu niekada nebuvo atliktos ir liko nežinomos iki 1880-ųjų, kai apie jas paskelbė [[Johannes Brahms|Johanesas Bramsas]].&lt;ref name=&quot;Swafford, Jan&quot;/&gt;

1790 m. pabaigoje Liudvikas van Bethovenas pirmą kartą buvo pristatytas [[Franz Joseph Haydn|Jozefui Haidnui]], kai šis keliavo į [[Londonas|Londoną]] ir šv. Kalėdų laikotarpiu sustojo Bonoje.{{sfn|Cooper|2008|p=35}} Po pusantrų metų Bethovenas ir Haidnas vėl susitiko Bonoje, Haidnui grįžtant iš Londono į Vieną. Tuo metu Bethovenas grojo „Godesbergo Redoute“ orkestre. Tikėtina, kad tuo metu buvo susitarta, kad Bethovenas mokysis pas vyresnįjį meistrą.{{sfn|Cooper|2008|p=41}} Prieš Bethovenui išvykstant iš Bonos, jo globėjas ir mecenatas Valdšteinas jam parašė: ''„Vykstate į Vieną, įgyvendindamas savo daugelio metų tikslus… Pasitelkdamas atkaklų darbą iš Haidno rankų gausite Mocarto dvasią“''.&lt;ref name=&quot;Kerman, Joseph; Tyson, Alan&quot;/&gt;

=== 1792–1802 m. Vienos periodas ===

[[Vaizdas:Beethoven18045JosephMähler.jpg|thumb|180 px|left|Bethovenas 1804-1805 metais (paveikslo autorius Josefas Mahleris)]]
{{Listen|type=music|pos=right|filename=Ludwig van Beethoven - Symphonie 5 c-moll - 1. Allegro con brio.ogg|title=Simfonija Nr. 5, Op. 67 (1-oji dalis)|description= }}

Liudvikas van Bethovenas išvyko iš Bonos į Vieną 1792 m. lapkritį, plūstant gandams apie karą su [[Prancūzija|Prancūzija]]. Netrukus po atvykimo jis sužinojo, kad mirė jo tėvas.&lt;ref name=&quot;Cooper, Barry&quot;/&gt; Per ateinančius kelerius metus Bethovenas studijavo neseniai mirusio Mocarto kūrybą. Mocarto įtaka atsispindėjo ir jo paties kūriniuose.&lt;ref name=&quot;Cooper, Barry &quot;/&gt; Bethovenas ne iš karto ėmė įsitvirtinti Vienoje kaip kompozitorius, tačiau jis daug studijavo bei lavinosi grodamas instrumentais, veikiamas Haidno. Taip pat jis lankė smuiko pamokas pas Ignatą Šupancigą.&lt;ref name=&quot;Cooper, Barry &quot;/&gt;

Šio laikotarpio pradžioje jis taip pat klausė Vienos kompozitoriaus [[Antonio Salieri|Antonijaus Saljierio]] patarimų, ypač dėl itališko vokalo kompozicijos.&lt;ref name=&quot;Thayer, Alexander Wheelock&quot;/&gt; 1794 m. Haidnui išvykus į Angliją, Bonos kurfiurstas tikėjosi, jog Bethovenas sugrįš į Boną, tačiau šis liko Vienoje ir toliau lankė Johano Albrechtsbergerio, kuriam jį buvo prirodęs Haidnas, ir kitų žinomų to meto muzikos pedagogų pamokas. [[Bona|Bonai]] patekus į prancūzų įtaką, Bethovenas liko be stipendijos, kurią jam mokėjo Bonos dvaras, tačiau keli Vienos didikai jau buvo pripažinę jo talentą ir pasiūlę jam finansinę paramą, tarp jų – princas Jozefas Francas Lobkovicas, princas Karlas Lichnovskis ir baronas Gotfrydas van Svytenas.&lt;ref name=&quot;Cooper, Barry&quot;/&gt;

Haidno ir Valdšteino ryšių dėka Vienos diduomenės salonuose Bethovenas pamažu ėmė garsinti save kaip kompozitorių bei atlikėją pianistą.&lt;ref name=&quot;Solomon, Maynard&quot;/&gt; Jo bičiulis Nikolausas Zimrokas pradėjo publikuoti Bethoveno kompozicijas, pradedant variacijomis klavišiniams [[Carl Ditters von Dittersdorf|Karlo Ditersdorfo]] tema „13 Variations on Es war einmal ein alter Mann&quot; (WoO 66).&lt;ref name=&quot;Cooper, Barry&quot;/&gt; Iki 1793 m. Vienoje Liudvikas van Bethovenas įgijo fortepijono virtuozo reputaciją.&lt;ref name=&quot;Cooper, Barry&quot;/&gt;

Pirmasis viešas Liudviko van Bethoveno pasirodymas Vienoje įvyko 1795 m. kovo mėn. Koncerto metu jis pirmą kartą atliko vieną iš savo koncertų fortepijonui.&lt;ref name=&quot;Lockwood, Lewis&quot;&gt; Lockwood, Lewis (2005). Beethoven: The Music and the Life. New York: W.W. Norton. ISBN 978-0-393-32638-3.&lt;/ref&gt; Netrukus po šio koncerto Bethovenas publikavo savo pirmuosius kūrinius („Trys trio fortepijonui&quot;, op. 1), skirtus jo globėjui princui Lichnovskiui. Kūriniai buvo finansiškai sėkmingi. Iš gauto pelno kompozitorius galėjo padengti savo metines išlaidas.&lt;ref name=&quot;Cooper, Barry&quot;/&gt; 1799 m. Bethovenas dalyvavo ir laimėjo garsioje „fortepijonų dvikovoje“ barono Reimundo Vetslaro (buvusio Mocarto globėjo) namuose prieš virtuozą Jozefą Violflą. Kitais metais jis panašiai triumfavo prieš Danielį Šteibeltą grafo Morico fon Fryzo salone.&lt;ref name=&quot;Solomon, Maynard &quot;/&gt;

1799 m. išleistą aštuntąją Bethoveno fortepijoninę sonatą „[[Patetiškoji sonata|Grande Sonate Pathétique]]“ (op. 13) muzikologas Baris Kuperis apibūdina kaip „''pranokstančią bet kurį ankstesnį jo kūrinį pagal charakterio stiprumą, emocijų gylį, originalumo lygį ir pan''.&quot;&lt;ref name=&quot;Cooper, Barry&quot;/&gt;
 
Tarp 1798 ir 1800 m. Bethovenas sukūrė savo pirmuosius šešis kvartetus styginiams (op. 18) (juos buvo užsakęs princas Lobkovicas). 1801 m. šie kūriniai buvo išleisti. 1799 m. kompozitorius baigė kurti „Septetą“ („Septett in Es-Dur” (op. 20)). 1800 m. įvyko Bethoveno simfonijos Nr. 1 („Sinfonie in C-Dur”, (op. 21)) premjera, programoje skambėjo Haidno, Mocarto kūriniai, taip pat Bethoveno sukurtas „Septetas“. Dėl šios simfonijos Liudvikas van Bethovenas buvo tituluojamas kaip vienas iš naujosios kartos kompozitorių, kuriuos inspiravo Haidnas ir Mocartas.&lt;ref name=&quot;Cooper, Barry&quot;/&gt; Simfonija buvo palankiai apibūdinta žurnale „Allgemeine musikalische Zeitung“.&lt;ref name=&quot;Cooper, Barry&quot;/&gt; 1800 metų pabaigoje Bethovenas ir jo muzika jau buvo labai paklausūs tarp Vienos muzikos mecenatų ir leidėjų.&lt;ref name=&quot;Cooper, Barry&quot;/&gt;

1799 m. gegužę kompozitorius mokė groti fortepijonu [[Vengrija|Vengrijos]] grafienės Anos Brunsvik dukteris. Šių pamokų metu jis įsimylėjo jaunesnę grafienės dukterį Džozefiną. 1801–1805 m. tarp Bethoveno mokinių buvo Ferdinandas Rysas, vėliau tapęs kompozitoriumi, [[Karlas Černis]], tapęs garsiu muzikos mokytoju, taip pat kompozitoriumi ir pianistu. 1801 m. pabaigoje pas Brunsvikus Bethovenas susipažino su jauna grafiene Julija Gvičardi. Apie meilę jai rašė laiške savo bičiuliui. Šiai moteriai kompozitorius paskyrė vieną žinomiausių savo kūrinių [[Mėnesienos sonata|„Mėnesienos sonatą“]] („Die Klaviersonate Nr. 14”, op. 27).&lt;ref name=&quot;Steblin, Rita&quot;&gt;Steblin, Rita (2009). „'A dear, enchanting girl who loves me and whom I love': New Facts about Beethoven’s Beloved Piano Pupil Julie Guicciardi“. Bonner Beethoven-Studien. 8: 89–152.&lt;/ref&gt;

1801 m. pavasarį Bethovenas baigė kurti baletą „Prometėjo kūriniai“ („Die Geschöpfe des Prometheus“). Kūrinys buvo daug kartų atliktas ir sulaukė nemenko populiarumo.&lt;ref name=&quot;Cooper, Barry&quot;/&gt; 1803 m. įvyko Bethoveno simfonijos Nr. 2 („Sinfonie in D-Dur”, op. 36) premjera. Koncerte be šios simfonijos taip pat skambėjo 1-oji simfonija, „[[Koncertas fortepijonui Nr. 3 (Bethovenas)|Trečiasis koncertas fortepijonui]]“ ir kt. Finansiškai koncertas buvo sėkmingas, nors sulaukė įvairių atsiliepimų.&lt;ref name=&quot;Cooper, Barry&quot;/&gt; 1802 m. finansinius Liudviko van Bethoveno reikalus ėmė tvarkyti jo brolis Kasparas. Jis paskatino kompozitorių perrašyti, aranžuoti savo populiaresnius kūrinius, pritaikyti kitiems instrumentų deriniams.&lt;ref name=&quot;Cooper, Barry&quot;/&gt;

=== 1802–1812 m. periodas ===
[[Vaizdas:Beethoven Mähler 1815.jpg|thumb|180 px|left|Bethovenas 1815 metais (paveikslo autorius Josefas Mahleris)]]
[[Vaizdas:TheateranDerWienJakobAlt.jpg|thumb|right|Vienos teatras 1815 metais (paveikslo autorius Jokūbas Altas)]]

1815 m. Bethovenas papasakojo anglų pianistui Čarlzui Nytui, kad jis 1798 m. po priepuolio, kilusio dėl kivirčo su vienu muzikantu, ėmė prarasti klausą.&lt;ref name=&quot;Solomon, Maynard&quot;/&gt; Klausai palaipsniui silpnėjant, ją apsunkino atsiradęs įvairaus pobūdžio spengimas ausyse.&lt;ref name=&quot;Swafford, Jan&quot;/&gt; Jau 1801 m. Bethovenas rašė savo bičiuliams Vegeleriui ir Karlui Amendai apie savo ligą bei sunkumus, kuriuos ji sukėlė tiek profesinėje, tiek socialinėje aplinkoje (nors greičiausiai kai kurie artimi draugai jau žinojo apie kompozitoriaus problemas).&lt;ref name=&quot;Kerman, Joseph; Tyson, Alan; Burnham, Scott G.&quot;/&gt;

Gavęs savo gydytojo patarimą, Bethovenas nuo 1802 m. balandžio iki spalio mėn. persikėlė į nedidelį [[Austrija|Austrijos]] miestą Heiligenštatą, esantį visai šalia [[Viena|Vienos]], bandydamas susitaikyti su savo būkle. Ten jis parašė dokumentą, dabar žinomą kaip Heiligenštato testamentas, laišką broliams, kuriame užfiksuotos jo mintys apie savižudybę dėl vis didėjančio kurtumo. Laiškas niekada nebuvo išsiųstas, buvo rastas tarp kompozitoriaus dokumentų po jo mirties.{{sfn|Cooper|1996|pp=169–172}} Laiškai Vegeleriui ir Amendai nebuvo tokie pesimistiški, kompozitorius pakomentavo savo profesinę ir finansinę sėkmę bei išreiškė pasiryžimą suimti likimą į rankas.&lt;ref name=&quot;Kerman, Joseph; Tyson, Alan; Burnham, Scott G.&quot;/&gt; Bethovenui klausos praradimas nesutrukdė kurti muzikos, tačiau groti koncertuose, kas buvo svarbus pajamų šaltinis, šiame gyvenimo etape jam darėsi vis sunkiau (tai taip pat prisidėjo prie jo socialinės saviizoliacijos).&lt;ref name=&quot;Solomon, Maynard &quot;/&gt; Karlas Černis pažymėjo, kad Bethovenas iki 1812 m. vis dar galėjo normaliai girdėti kalbą ir muziką. Bethovenas niekada netapo visiškai kurčias, paskutiniaisiais gyvenimo metais jis dar sugebėjo atskirti žemus tonus ir stiprius garsus.&lt;ref name=&quot; Ealy, George Thomas&quot;&gt;Ealy, George Thomas (Spring 1994). „Of Ear Trumpets and a Resonance Plate: Early Hearing Aids and Beethoven’s Hearing Perception“. 19th-Century Music. 17 (3): 262–73. doi:10.1525/ncm.1994.17.3.02a00050. JSTOR 746569. &lt;/ref&gt;

Bethovenas grįžo į Vieną iš Heiligenštato pasikeitęs. Prasidėjo laikotarpis, per kurį kompozitorius sukūrė daugybę originalių kūrinių.&lt;ref name=&quot;Tyson, Alan&quot;&gt;Tyson, Alan (February 1969). „Beethoven’s Heroic Phase&quot;. The Musical Times. 110 (1512): 139–141. doi:10.2307/952790. JSTOR 952790.&lt;/ref&gt;
Tarp jų paminėtina „[[Trečioji simfonija|Trečioji simfonija]]&quot;, žinoma kaip „Herojinė simfonija“ („Sinfonie in Es-Dur“, op.55), parašyta 1803–1804 m. Idėją sukurti simfoniją, kurioje pavaizduotas [[Napoleonas Bonapartas|Napoleono]] iškilimas, 1798 m. Bethovenui galėjo pasiūlyti grafas Bernadotas.&lt;ref name=&quot;Kerman, Joseph; Tyson, Alan; Burnham, Scott G.&quot; /&gt; Iš pradžių kompozitorius simfonijai suteikė pavadinimą „Bonapartas“, tačiau 1804 m. nusivylęs, kad Napoleonas pasiskelbė imperatoriumi, jis iš rankraščio titulinio puslapio išbraukė Napoleono vardą.&lt;ref name=&quot;Kerman, Joseph; Tyson, Alan; Burnham, Scott G.&quot; /&gt; Herojinė simfonija buvo ilgesnė ir didesnės apimties nei bet kuri ankstesnė Bethoveno simfonija. Jos premjera įvyko 1805 m. Simfonija susilaukė skirtingų atsiliepimų: vieni kritikai manė, jog simfonija per ilga, kiti ją vertino kaip šedevrą.&lt;ref name=&quot;Cooper, Barry&quot;/&gt;

[[Vaizdas:Rudolf-habsburg-olmuetz.jpg|thumb|190 px|right|Bethoveno globėjas hercogas Rudolfas (paveikslo autorius Johanas Baptistas fon Lampi)]]
  
Tarp kitų šio laikotarpio kūrinių paminėtini styginių kvartetai, „Valdšteino sonata&quot; („Die Klaviersonate Nr. 21”, op. 53), „Appasionata“ („ Klaviersonate Nr. 23 in f-Moll“, op. 57).&lt;ref name=&quot;Kerman, Joseph; Tyson, Alan; Burnham, Scott G.&quot; /&gt; Taip pat šiuo laikotarpiu Bethovenas parašė seriją simfonijų, pavyzdžiui: „[[Ketvirtoji simfonija (Bethovenas)|Ketvirtąją simfoniją]]“, „[[Penktoji simfonija|Penktąją simfoniją]]“, „[[Šeštoji simfonija|Šeštąją simfoniją]]“, „[[Septintoji simfonija (Bethovenas)|Septintąją simfoniją]]“ ir „[[Aštuntoji simfonija (Bethovenas)|Aštuntąją simfoniją]]“, oratoriją „Kristus ant Alyvų kalno“, operą „Fidelijus“ ir koncertą smuikui („Konzert für Violine und Orchester D-Dur”, op. 61).&lt;ref name=&quot;Kerman, Joseph; Tyson, Alan; Burnham, Scott G.&quot;/&gt; 1810 m. kompozitorius [[Ernst Theodor Amadeus Hoffman|E. T. A. Hofmanas]] leidinio „Allgemeine musikalische Zeitung“ apžvalgoje Bethoveną pasveikino kaip vieną didžiausių romantikų kompozitorių (tai yra kartu su Haidnu ir Mocartu).&lt;ref name=&quot;Cassedy, Steven&quot;&gt; Cassedy, Steven (January 2010). „Beethoven the Romantic: How E. T. A. Hoffmann Got It Right“. Journal of the History of Ideas. 71 (1): 1–34. doi:10.1353/jhi.0.0071. JSTOR 20621921. S2CID 170552244.&lt;/ref&gt;

L. van Bethovenas pajamas gaudavo iš kūrinių publikavimo, koncertų, taip pat iš privačių mecenatų, kuriems surengdavo pasirodymus. Kai kurie ilgamečiai kompozitoriaus globėjai, įskaitant princą Lobkovicą ir princą Lichnovskį, skyrė jam kasmetines stipendijas.&lt;ref name=&quot;Cooper, Barry&quot;/&gt; Bene svarbiausias Bethoveno mecenatas buvo Austrijos hercogas Rudolfas, jauniausias [[Imperatorius Leopoldas II|imperatoriaus Leopoldo II]] sūnus, kuris 1803 ar 1804 m. pradėjo mokytis pas jį groti fortepijonu ir kompozicijos. Jie tapo bičiuliais.&lt;ref name=&quot;Lockwood, Lewis&quot;/&gt; Bethovenas Rudolfui paskyrė 14 kompozicijų, įskaitant „Das Klaviertrio Nr. 7 in B-Dur“ (op. 97, 1811 m.) ir „Missa solemnis in D-Dur“ (op. 123, 1823 m.).

Vienos teatre Bethovenas nebedirbo nuo 1804 m. Kompozitorius laikinai persikėlė gyventi į Vienos priemiestį. Tai sulėtino operos „Fidelijus“ kūrimą, tai buvo ilgiausiai trukęs jo darbas. 1807 m. muzikantas ir leidėjas [[Muzio Clementi|Mucijus Klementis]] užsitikrino teises leisti Bethoveno kūrinius Anglijoje, o buvęs Haidno globėjas princas Esterhazis užsakė iš kompozitoriaus sukurti mišias („Die Messe in C-Dur“, op. 86) savo žmonos vardadieniui. 1808 m. gruodžio mėn. Bethovenas surengė didelį koncertą, kurio metu buvo atliekamos 5-oji ir 6-oji (pastoralinė) simfonijos, 4-asis koncertas fortepijonui, mišių ištraukos ir kt. kūriniai. Finansinis koncerto rezultatas nežinomas.&lt;ref name=&quot;Thayer, Alexander Wheelock&quot;/&gt;

1808 m. rudenį, kai buvo atmestas L. van Bethoveno prašymas užimti pareigas Karališkajame teatre, kompozitorius gavo Napoleono brolio Žeromo Bonaparto, tuometinio [[Vestfalija|Vestfalijos]] karaliaus, pasiūlymą užimti kapelmeisterio pareigas [[Kaselis|Kaselio]] rūmuose. Tam, kad įtikintų Bethoveną pasilikti Vienoje, hercogas Rudolfas, princas Kinskis ir princas Lobkovicas, gavę Bethoveno draugų pareiškimus, įsipareigojo sumokėti kompozitoriui 4000 florinų pensiją per metus.&lt;ref name=&quot;Thayer, Alexander Wheelock&quot;/&gt; Princas Rudofas savo pažadą įvykdė ir išmokėjo sutartą dieną kompozitoriui pensijos dalį. Princas Kinskis buvo pašauktas į karinę tarnybą, sumokėti pinigų Bethovenui nespėjo, nukrito nuo žirgo ir mirė 1812 m.{{sfn|Cooper|1996|p=48}} Lobkovicas bankrutavo 1811 m.
  
1809 m. balandžio mėn. Bethovenas baigė rašyti „[[Koncertas fortepijonui Nr. 5 (Bethovenas)|Penktąjį koncertą fortepijonui]]&quot; („Imperatoriškąjį koncertą“, op. 73).{{sfn|Cooper|1996|p=48}} Gegužės pradžioje arkivyskupas Rudolfas su šeima išvyko iš sostinės, tuo paskatindamas Bethoveną sukurti fortepijono sonatą „Les Adieux“ („Klaviersonate Nr. 26 in Es-Dur“, op. 81a).&lt;ref name=&quot;Cooper, Barry&quot;/&gt; 1809 m. gegužės mėnesį prancūzams puolant Vieną, Bethovenas prisiglaudė savo brolio Kasparo namo rūsyje.&lt;ref name=&quot;Thayer, Alexander Wheelock&quot;/&gt; Vėlesnė Vienos okupacija, kultūrinio gyvenimo nuosmukis ir Bethoveno leidėjų bankrotai turėjo įtakos kompozitoriaus produktyvumui, kūrinių per šį laikotarpį jis parašė ir publikavo gerokai mažiau. Nors šiuo laikotarpiu jis sukūrė „Klaviersonate Nr. 24” (op. 78), paskirtą Džozefinos seseriai Terezai Brunsvik.&lt;ref name=&quot;Thayer, Alexander Wheelock&quot;/&gt; Apie 1810 m. Bethovenas parašė kūrinį „[[Elizai]]&quot; („Für Elise, Bagatelė a-moll&quot;, woo. Nr. 59).{{sfn|Cooper|1996|p=20}}

=== Vėlyvieji gyvenimo metai ===

[[Vaizdas:Ludwig Van Beethoven LCCN2003663902.jpg|thumb|180 px|left|Liudvikas van Bethovenas 1818 metais (Ferdinando Šimono portretas)]]

1813 m. pradžioje L. van Bethovenas pasinėrė į šeimos problemas. Jo brolis Johanas gyveno su Tereza Obermajer, kuri jau turėjo nesantuokinį vaiką. Tai nepatiko kompozitoriui ir jis įtikinėjo brolį nutraukti ryšius su minėta moterimi, tačiau Johanas ir Tereza susituokė lapkričio 8 d. Vis didesnį nerimą kėlė kito brolio Kasparo liga, galiausiai jis mirė nuo tuberkuliozės. Po Kasparo mirties 1815 m. Bethovenas įsivėlė į teisinį ginčą su Kasparo žmona Johana dėl tuometinio devynerių metų brolio sūnaus Karlo globos.&lt;ref name=&quot;Solomon, Maynard &quot;/&gt; Bethoveno buvo paprašyta sukurti muzikinę kompoziciją Napoleono pralaimėjimo [[Vitorijos mūšis|Vitorijos mūšyje]] proga. Bethovenas šia proga sukūrė simfoniją, žinomą kaip „Wellingtons Sieg” (op.91). Pirmą kartą šis kūrinys buvo atliktas 1813 m. gruodžio 8 d. kartu su „Septintąja simfonija&quot; (op. 92), labdaros koncerte nukentėjusiesiems nuo karo šelpti. Koncerto sėkmė paskatino kūrinį pakartoti gruodžio 12 d. Orkestre dalyvavo žymiausi to meto Vienos muzikantai, įskaitant Džakomą Mejerberį ir Domeniką Dragonetį. Kūrinys buvo kartojamas pakartotiniuose Bethoveno surengtuose koncertuose 1814 m. sausio ir vasario mėnesiais. Šie koncertai atnešė Bethovenui daugiau pelno nei bet kuris kitas koncertas ir leido jam nusipirkti banko akcijų.&lt;ref name=&quot;Thayer, Alexander Wheelock&quot;/&gt;

Dėl naujo populiarumo kilo poreikis atgaivinti „Fidelijų“, kuris buvo gerai įvertintas 1814 m. liepos mėn. koncerto Vienoje metu. Tą vasarą Bethovenas pirmą kartą per penkerius metus sukūrė fortepijono sonatą „Klaviersonate Nr. 27“, (op. 90). Jis kūrė ir patriotinę muziką, norėdamas kaip ir kiti kompozitoriai pagerbti valstybių vadovus ir diplomatus, atvykusius į [[Vienos kongresas|Vienos kongresą]], prasidėjusį 1814 m. lapkričio mėn. Bethovenas sukūrė kantatą „Der glorreiche Augenblick“ („Šlovinga akimirka“, op. 136) ir kitus panašius kūrinius chorui, kurie, pasak Meinardo Solomono, išplėtė Bethoveno populiarumą, bet nedaug padėjo pagerinti jo, kaip rimto kompozitoriaus, reputaciją.&lt;ref name=&quot;Solomon, Maynard &quot;/&gt;

1816 m. pabaigoje L. van Bethovenas susirgo, liga tęsėsi beveik metus. Tuo laikotarpiu kūrė mažiau. Be to, jį slėgė besitęsiantys teisiniai ginčai dėl jo sūnėno ir naujos vokiečių klasikinės muzikos tendencijos, kurios jam nebuvo prie širdies. Paminėtina 1818 m. jo sukurta „Hammerklavier Sonata“ (op. 106), taip pat „Alois Jeitteles, An die ferne Geliebte“ (op. 98). 1818 m. Bethovenas pradėjo rašyti muzikinius eskizus, kurie turėjo būti jo paskutinės „[[Devintoji simfonija|Devintosios simfonijos]]&quot; dalis.&lt;ref name=&quot;Solomon, Maynard &quot;/&gt; 1818 m. sausio mėnesį pas Bethoveną apsigyveno jo sūnėnas, nors vėliau jo motina laimėjo globą. Iki to laiko pablogėjo Bethoveno klausa, todėl, norint susikalbėti, tekdavo kompozitoriui sakinius rašyti į sąsiuvinį ir rodyti. Šios „pokalbių knygos“ yra turtingas rašytinis kompozitoriaus palikimas. Jose diskutuojama apie muziką, verslą ir asmeninį gyvenimą, taip pat yra įrašyta pasvarstymų ir nuomonių apie muzikos meną.&lt;ref name=&quot;Cooper, Barry&quot;/&gt;

Hercogo kunigaikščio Rudolfo paaukštinimo kardinolu-arkivyskupu proga Bethovenas parašė „Missa Solemnis“ (op. 123). Maždaug tuo laikotarpiu leidėjas Antonijus Diabelis pakvietė penkiasdešimt Vienos kompozitorių, įskaitant Bethoveną, [[Franz Schubert|Francą Šubertą]], Karlą Černį ir aštuonmetį [[Ferenc Liszt|Ferencą Listą]], sukurti variacijų. Bethovenas sukūrė „Diabelio variacijas“ (Op. 120). Vėlesniais metais Bethovenas rašė mišias kunigaikščiui Rudolfui.&lt;ref name=&quot;Cooper, Barry&quot;/&gt;

1821 m. pradžioje L. van Bethovenas vėl buvo silpnos sveikatos, sirgo reumatu ir gelta. Nepaisant to, jis tęsė darbą ir kūrė sonatas fortepijonui, kurias buvo pažadėjęs Šlezingeriui. „Klaviersonate Nr. 31“ (op. 110) buvo išleista gruodžio mėn. 1822 m. pradžioje Bethovenas bandė susitaikyti su savo broliu Johanu, nes buvo susipykę nuo to laiko, kai jo brolis vedė. Taip pat kompozitorius siekė susitaikyti ir su sūnėno motina, mirusio brolio našle.&lt;ref name=&quot;Cooper, Barry&quot;/&gt;

1822 m. lapkritį Londono filharmonijos draugija paprašė Bethoveno sukurti simfoniją, šį užsakymą kompozitorius priėmė su džiaugsmu, nes kaip tik kūrė „Devintąją simfoniją&quot;. Taip pat lapkričio mėn. [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgo]] kunigaikštis Nikolajus Galicinas sumokėjo Bethoveno prašomą sumą už tris styginių kvartetus.&lt;ref name=&quot;Cooper, Barry&quot;/&gt; 1822 m. Antonas Šindleris, kuris nuo 1840 m. tapo vienu ankstyviausių ir įtakingiausių Bethoveno biografų, pradėjo dirbti nemokamu kompozitoriaus sekretoriumi.&lt;ref name=&quot;Cooper, Barry&quot;/&gt; 1823 m. buvo baigti trys žymūs kompozitoriaus kūriniai, būtent „Missa solemnis“, „[[Devintoji simfonija]]“ ir minėtos „Diabelio variacijos“.&lt;ref name=&quot;Thayer, Alexander Wheelock&quot;/&gt;

[[Vaizdas:Beethoven Funerals (without frame).jpg|thumb|right|Liudviko van Bethoveno laidotuvių procesija (paveikslo autorius Francas Ksaveras Štoberis)]]

„Devintoji simfonija“ pirmą kartą atlikta 1824 m. gegužės 7 d. „Kärntnertortheater” teatre. Bethovenas koncerto metu stovėjo už dirigento Michaelio Umlaufo ir negirdėjo po koncerto ilgai trukusių plojimų dėl kurtumo. „Devintoji simfonija“ sulaukė didelio pasisekimo. „Allgemeine musikalische Zeitung“ rašė, jog „''Neišsenkantis genijus mums parodė naują pasaulį''“. Koncertas, nors sėkmingas, nebuvo pelningas, nes jo surengimo kaštai buvo nemaži.&lt;ref name=&quot;Solomon, Maynard &quot;/&gt;

1826 m. gruodžio mėnesį Bethovenas vėl susirgo. Jam buvo atliktos kelios operacijos. Kurį laiką sūnėnas Karlas slaugė kompozitorių, tačiau vėliau išvyko tarnauti į kariuomenę. Iš karto po Karlo išvykimo Bethovenas parašė testamentą, pagal kurį sūnėnas tapo vieninteliu kompozitoriaus turto paveldėtoju. Pasklidus žiniai apie Bethoveno būklės sunkumą, jį aplankė nemaža dalis bičiulių: Diabelis, Lichnovskis, Šindleris ir kt.&lt;ref name=&quot;Solomon, Maynard&quot;/&gt;
 
Sergančiam kompozitoriui buvo atsiųsta daug dovanų, įskaitant 100 svarų sterlingų iš Filharmonijos draugijos Londone. Šiuo laikotarpiu Bethovenas nesikėlė iš lovos. Kovo 24 d. jis pasakė jį aplankiusiam Šindleriui ir kitiems susirinkusiesiems: „Plaudite, amici, comoedia finita est“ („Plokite, draugai, komedija baigėsi“).&lt;ref name=&quot;Solomon, Maynard &quot;/&gt;

L. van Bethovenas mirė Vienoje 1827 m. kovo 26 d. būdamas 56–erių metų. Bethoveno laidotuvių procesijoje 1827 m. kovo 29 d. dalyvavo maždaug 10 000 žmonių.&lt;ref&gt;Taruskin, Richard (2010). Music in the Seventeenth and Eighteenth Centuries. Oxford: Oxford University Press. ISBN 978-0-19-538482-6.&lt;/ref&gt;

Tarp deglų nešėjų buvo [[Franz Schubert|Francas Šubertas]] ir smuikininkas Jozefas Maizederis. Buvo perskaityta poeto Franco Grilparcerio laidotuvių oracija. Bethovenas buvo palaidotas Vėringo kapinėse, į šiaurės vakarus nuo Vienos, po „Requiem“ mišių Švenčiausiosios Trejybės bažnyčioje. Bethoveno palaikai buvo ekshumuoti tyrimams 1863 m. ir 1888 m., vėliau jie perkelti ir palaidoti Vienos centrinėse kapinėse šalia Šuberto.&lt;ref name=&quot;Cooper, Barry&quot;/&gt;
 
L. van Bethovenas visą gyvenimą buvo laisvas kompozitorius, t. y. ne dirbo [[bažnyčia]]i ar rūmams, bet gyveno iš pasirodymų, rėmėjų lėšų ir to, ką gaudavo pardavęs savo kūrinius. Jo asmeninis gyvenimas buvo sudėtingas: kompozitorius niekad nevedė, tačiau žavėjosi jam nepasiekiamomis moterimis, dažnai pykdavosi su giminaičiais, jo elgesys su kitais žmonėmis būdavo nepatenkinamas. Turėjo finansinių bėdų. Šie blaškymaisi atsispindi ir jo muzikoje.&lt;ref name=&quot;Cooper, Barry&quot;/&gt; Visą gyvenimą buvęs silpnos [[sveikata|sveikatos]], [[1826]] m. Bethovenas visai nusilpo. Manoma, jog kompozitorius mirė nuo kepenų ligos, tačiau yra nuomonių&lt;ref&gt;{{cite web|date=2005-12-06|author=Rick Weiss|title=Study Concludes Beethoven Died From Lead Poisoning|url=https://www.washingtonpost.com/wp-dyn/content/article/2005/12/05/AR2005120501937.html?nav=rss_print/asection|publisher=Washington Post|accessdate=2021-01-10}}&lt;/ref&gt;, kad mirtį lėmė apsinuodijimas [[švinas|švinu]], kurio Bethovenas gavo per [[Dunojus|Dunojuje]] pagautą žuvį.&lt;ref name=&quot;Cooper, Barry&quot;/&gt;

== Kūryba ==

=== Kūrybos bruožai ===
Bethovenas išplėtojo, patobulino [[sonata|sonatų]] formą, kurią perėmė iš Haidno ir Mocarto (pirmosios trys Bethoveno sonatos netgi dedikuotos Haidnui), taip pat plėtojo [[simfonija|simfoniją]] (vietoj keturių dalių simfonijos jis pasirinko daug laisvesnę formą). Kūryboje pastebima tiek [[švietimo amžius|Švietimo]] epochos idėjų, tiek beužgimstančio [[romantizmas|Romantizmo]] elementų. Liudvikas van Bethovenas padėjo pamatus Romantizmo epochos muzikai.&lt;ref name=&quot;Kerman, Joseph; Tyson, Alan; Burnham, Scott G.&quot; /&gt;

=== Kūriniai ===
Bethoveno kūryba skirstoma į tris laikotarpius:
* '''Pirmasis laikotarpis''': iki 1802 m. kompozitorius ieškojo savo kūrybinio braižo. Šiam laikotarpiui priklauso 6 styginių [[kvartetas|kvartetai]], 10 sonatų fortepijonui, 3 koncertai fortepijonui ir dvi simfonijos.&lt;ref name=&quot;Kerman, Joseph; Tyson, Alan; Burnham, Scott G.&quot; /&gt;
* '''Antrasis laikotarpis''': iki 1816 m. Bethovenas suformavo individualų stilių. 6 simfonijos, muzika [[Gėtė]]s dramai „Egmontas“, [[uvertiūra]] „Koriolanas“, [[opera]] „Fidelijus“, 2 koncertai fortepijonui, koncertas smuikui, „Razumovskio kvartetai“, sonatos fortepijonui.&lt;ref name=&quot;Solomon, Maynard &quot;/&gt;
* '''Trečiasis laikotarpis''': Bethoveno kūryboje atšiaurumą pakeitė mąslumas. 5 sonatos fortepijonui, „Variacijos Diabelio tema“, ''Missa solemnis'', „Devintoji simfonija&quot; ir styginių kvartetai.&lt;ref name=&quot;Solomon, Maynard &quot;/&gt;
 
Paprastai į Bethoveno kūrinių sąrašus įtraukiama: 9 [[simfonija|simfonijos]], 11 uvertiūrų, muzikos kūrinių teatro pastatymams, [[koncertas]] smuikui su orkestru, 5 koncertai fortepijonui su orkestru, 16 [[styginių kvartetas|styginių kvartetų]], 9 [[fortepijoninis trio|fortepijoniniai trio]], 10 [[sonata|sonatų]] smuikui ir fortepijonui, 5 sonatos violončelei ir fortepijonui, 32 sonatos fortepijonui, taip pat variacijų ciklai fortepijonui, [[oratorija]], [[opera]] „Fidelijus“, dvejos mišios, įvairios arijos, dainos.&lt;ref name=&quot;Solomon, Maynard&quot;/&gt;

Garsiausios Bethoveno simfonijos yra trečioji ([[Trečioji simfonija|Herojinė]]), penktoji ([[Penktoji simfonija|Likimo]]) ir devintoji ([[Devintoji simfonija|Džiaugsmo]]). Penktoji simfonija pavadinimą gavo tik po kompozitoriaus mirties. „Taip likimas beldžias į duris“ – buvo pasakęs Bethovenas apie visoje simfonijoje besikartojantį motyvą. Dėl šių jo žodžių simfonija ir buvo pavadinta „Likimo“ simfonija. Devintoji simfonija nuo kitų skiriasi tuo, kad kompozitorius į ją įtraukė [[choras|chorą]] ir solistus.&lt;ref name=&quot;Solomon, Maynard &quot;/&gt;

„Devintoji simfonija&quot;, dar vadinama „Džiaugsmo“ ar „Epine“, – paskutinė Bethoveno simfonija. Pradėta 1818 m., baigta 1824 m. Paskutinėje, ketvirtoje simfonijos dalyje panaudota [[Frydrichas Šileris|Frydricho Šilerio]] poema „Ode an die Freude“ („Odė džiaugsmui“), kurios tekstą atlieka solistas ir įsijungia choras. Tai pirmas kartas, kai kompozitorius panaudojo simfonijoje žmogaus balsą kartu su instrumentais. „Devintoji simfonija&quot; yra vienas garsiausių, plačiai žinomų klasikinės muzikos kūrinių, laikomas Bethoveno šedevru, kurį jis sukūrė būdamas beveik visiškai kurčias.&lt;ref name=&quot;Solomon, Maynard&quot;/&gt;

Bethovenas dedikavo simfoniją Prūsijos karaliui [[Frydrichas Vilhelmas III|Frydrichui Vilhelmui III]]. Simfonija turi 4 dalis:
# ''Allegro ma non troppo, un poco maestoso''
# ''Allegro vivace''
# ''Adagio molto e cantabile'' (rami)
# ''Allegro assai''

Kadaise ji buvo padalyta į penkias dalis. Atlikimo trukmė – apie 74 minutės. Vokalinės partijos: [[sopranas]], altas, [[tenoras]], [[baritonas]], choras. Panaudoti instrumentai: fleitos, obojai, klarnetai, fagotai, trimitai, ragai, trombonai, mažoji fleita, kontrafagotas, smuikai, altai, violončelės, kontrabosas, mušamieji.

„Džiaugsmo tema“ yra [[Europos Taryba|Europos Tarybos]] ir nuo 1993 m. – [[Europos Sąjungos himnas]].

== Atminimo įamžinimas ==
Bethoveno paminklas [[Bona|Bonoje]] buvo atidengtas [[1845]] m. rugpjūtį, minint jo 75–ąjį jubiliejų. Tai buvo pirmoji statula [[Vokietija|Vokietijoje]], skirta kompozitoriui. [[Viena|Vienoje]] Bethoveno statula atidengta tik 1880 m.&lt;ref&gt;{{cite book|url=https://books.google.com/books?id=hYBAFG01FOsC&amp;pg=PA316&amp;lpg=PA316&amp;dq=beethoven+monument+bonn#v=onepage&amp;q=beethoven%20monument%20bonn&amp;f=false |title=Alessandra Comini, The Changing Image of Beethoven: A Study in Mythmaking |publisher=Books.google.com.au |date=2008-05-30 |accessdate=2012-09-20|isbn=978-0-86534-661-1}}&lt;/ref&gt;

Kompozitoriaus gimtajame mieste Bonoje yra Bethoveno muziejus. Bonoje nuo 1845 m. vyksta muzikinis festivalis ''Beethovenfest'', kuris nuo 2007 m. organizuojamas reguliariai. Trečias pagal dydį [[Merkurijus (planeta)|Merkurijaus]] krateris pavadintas Bethoveno garbei, taip pat yra ir asteroidas [[1815 Beethoven]].&lt;ref&gt;1815 Beethoven (1932 CE1). Minor Planet Center. [https://www.minorplanetcenter.net/db_search/show_object?object_id=1815]&lt;/ref&gt;

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

== Literatūra ==
* {{cite book |last=Cooper |first=Barry |title=The Beethoven Compendium |publisher=Thames &amp; Hudson |edition=revised |publication-place=London |date=1996 |isbn=978-0-500-27871-0 |url=https://archive.org/details/beethovencompend0000unse_e3i0}}
* {{cite book |last=Cooper |first=Barry |title=Beethoven |publisher=Oxford University Press |publication-place=Oxford |date=2008 |isbn=978-0-19-531331-4}}

== Nuorodos ==
{{Wikiquote|Ludwig van Beethoven}}
* [http://www.gutenberg.org/browse/authors/b#a75 Gutenbergo projekto puslapyje esantys Bethoveno darbai]
* [https://imslp.org/wiki/Category:Beethoven,_Ludwig_van L. van Bethoveno kūrinių įrašai, partitūros IMSLP projekte]
* [https://www.britannica.com/biography/Ludwig-van-Beethoven Biografija ''Encyclopaedia Britannica'' svetainėje (anglų k.)]
{{verta}}
{{DEFAULTSORT:Beethoven}}
[[Kategorija:Klasicizmo epochos kompozitoriai]]
[[Kategorija:Vokietijos kompozitoriai]]
[[Kategorija:Vokietijos masonai]]</text>
      <sha1>nu2o6bakkxnwofazra4d5cmrvm2qbk1</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819794</id>
      <parentid>7819730</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:30:33Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Nimmzo</username>
        <id>216231</id>
      </contributor>
      <comment>/* 1792–1802 m. Vienos periodas */ +6 Sfn p=42, 43, 47, 54, 53, 46, 53 twice</comment>
      <origin>7819794</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="40688" sha1="0bit2309mw31yiigavg464b2xdclh13" xml:space="preserve">{{Žmogaus biografija
| fonas = ne_vokalinis_instrumentalistas
| vardas = Liudvigas van Bethovenas&lt;br /&gt;{{de|Ludwig van Beethoven}}
| paveikslėlis = Beethoven.jpg|thumb|
| paveikslėlio apibūdinimas = 
| paveikslėlio dydis = 220px
| gimimo data = {{Gimė|1770|12|17}} (krikštas)
| gimimo vieta = [[Bona]], [[Šventoji Romos imperija]]
| mirties data = {{Mirė|1827|03|26|1770|12|17}} 
| mirties vieta = [[Viena]], [[Austrijos imperija]]
| tautybė = [[vokietis]]
| sutuoktinis = 
| tėvai = Johanas van Bethovenas, Marija Magdalena Keverich van Bethoven
| vaikai = 
| veikla = vokiečių klasikinės muzikos kompozitorius, pianistas, dirigentas 
| sritis = 
| įstaigos = 
| pareigos = 
| išsilavinimas = 
| alma_mater = 
| doktorantūros_vadovas = 
| studentai = 
| žinomas = 
| apdovanojimai = 
| parašas = Beethoven Signature.svg 
| pastabos = 
| vikiteka = Category:Ludwig van Beethoven
}}

'''Liudvikas van Bethovenas'''&lt;ref&gt;{{cite web|title=Kokia yra adaptuota pavardės forma: Betovenas ar Bethovenas?|url=http://www.vlkk.lt/konsultacijos/7594-bethovenas|publisher=[[VLKK]] konsultacijų bankas|accessdate=2022-01-25|archive-date=2022-01-25|archive-url=https://web.archive.org/web/20220125182848/http://www.vlkk.lt/konsultacijos/7594-bethovenas|url-status=dead}}&lt;/ref&gt; ({{de|Ludwig van Beethoven}}, [[1770]] m. [[gruodžio 17]] d. [[Bona]], [[Vokietija]] – [[1827]] m. [[kovo 26]] d. [[Viena]], [[Austrija]]) – vokiečių klasikinės muzikos kompozitorius, žymi muzikos figūra pereinamuoju laikotarpiu tarp [[klasicizmas|klasicizmo]] ir [[romantizmas|romantizmo]] epochų.&lt;ref&gt;{{VLE|II|770||Jonas Klimas. van Beethoven Ludwig (Liudvigas van Bethovenas)}}&lt;/ref&gt; Plačiai pripažįstamas kaip vienas iš didžiausių kompozitorių, jo kūryba įkvėpė daugelį vėlesnių kompozitorių, muzikantų ir klausytojų.

== Biografija ==

=== Ankstyvieji gyvenimo metai ===
[[Vaizdas:Thirteen-year-old Beethoven.jpg|thumb|180 px|left|Trylikametis Liudvikas van Bethovenas (paveikslo autorius nežinomas)]]

Liudvikas van Bethovenas gimė [[1770]] m. gruodžio 17 d. [[Bona|Bonoje]] Johano van Bethoveno ir Marijos Magdalenos Keverich van Bethoven šeimoje. Liudviko senelis, taip pat vardu Liudvikas van Bethovenas (1712–1773 m.), buvo muzikantas, kilęs iš [[Mechelenas|Mecheleno]] miesto, [[Brabanto kunigaikštystė|Brabanto kunigaikštystės]]. Senelis būdamas 21 metų amžiaus persikėlė į Boną, kur įsidarbino Bonos kurfiursto rūmų kapelos kontrabosininku. 1761 m. jis tapo kapelmeisteriu.&lt;ref name=&quot;Kerman, Joseph; Tyson, Alan &quot;&gt;Kerman, Joseph; Tyson, Alan; Burnham, Scott G. (2001). „Ludwig van Beethoven“. Oxford Music Online. doi:10.1093/gm/9781561592630.article.40026. &lt;/ref&gt;
Savo gyvenimo pabaigoje Liudvikas van Bethovenas užsakė nutapyti jo portretą, kuris atiteko anūkui Liudvikui.&lt;ref name=&quot;Swafford, Jan&quot;&gt;Swafford, Jan (2014). Beethoven: Anguish and Triumph. London: Faber &amp; Faber. ISBN 978-0-571-31255-9.&lt;/ref&gt; Johanas (1740–1792 m.) buvo vienintelis jo sūnus, jis taip pat giedojo tenoru Bonos rūmų kapeloje bei papildomai užsiėmė klavišinių instrumentų ir smuiko pamokomis, kad papildytų savo pajamas.&lt;ref name=&quot;Kerman, Joseph; Tyson, Alan&quot;/&gt;

1767 m. Johanas vedė Mariją Magdaleną Keverich. Ji buvo duktė Heinricho Kevericho (1701–1751 m.), kuris vadovavo [[Tryras|Tryro]] arkivyskupijos virtuvei.&lt;ref name=&quot;Thayer, Alexander Wheelock&quot;&gt;Thayer, Alexander Wheelock (1967a). Forbes, Elliot (ed.). Thayer’s Life of Beethoven. 1. Princeton: Princeton University Press. ISBN 978-0-691-02717-3. &lt;/ref&gt; Liudvikas gimė iš šios santuokos Bonnstrasse g. Nr. 20 name, kuriame šiuo metu įkurtas jo muziejus.&lt;ref&gt;Beethoven-Haus History&quot;. [https://www.beethoven.de/en/about-us#history] &lt;/ref&gt; Tiksli kompozitoriaus gimimo data nėra žinoma, bet jo krikšto šv. Remigijaus bažnyčios registracijos dokumente išliko data – 1770 m. gruodžio 17 d., o tuo metu buvo įprasta naujagimį krikštyti per 24 valandas nuo jo gimimo, todėl manoma, jog kompozitorius gimė gruodžio 16 d.&lt;ref name=&quot;Thayer, Alexander Wheelock &quot;/&gt;
Iš septynių vaikų, gimusių Johanui ir Marijai Magdalenai Bethovenams, išgyveno tik Liudvikas ir du jaunesni broliai: Kasparas Antonas Karlas gimė 1774 m. balandžio 8 d., jauniausiasis Nikolausas Johanas – 1776 m. spalio 2 d.&lt;ref name=&quot;Stanley, Glenn&quot;&gt;Stanley, Glenn, ed. (2000). The Cambridge Companion to Beethoven. Cambridge: Cambridge University Press. ISBN 978-0-521-58074-8. &lt;/ref&gt;

Pirmasis Liudviko Bethoveno muzikos mokytojas buvo jo tėvas. Vėliau jis lankė pamokas pas kitus vietos muzikantus: rūmų vargonininką Gilesą van den Edeną (1782 m.), Tobijasą Frydrichą Pfeiferį (šeimos draugą, kuris mokė groti klavišiniais), Francą Rovantinį (giminaitį, kuris mokė groti smuiku bei altu)&lt;ref name=&quot;Kerman, Joseph; Tyson, Alan&quot;/&gt; bei rūmų koncertmeisterį Francą Antoną Rysą, kuris mokė groti smuiku.&lt;ref name=&quot;Swafford, Jan&quot;/&gt; Mokytis mažasis Bethovenas pradėjo būdamas penkerių metų. Pamokų režimas buvo griežtas ir intensyvus, dažnai privesdavo vaiką iki ašarų. Į vėlų vakarą vykusias Pfeiferio pamokas Liudvikas buvo tempiamas miegantis iš lovos.&lt;ref name=&quot;Swafford, Jan&quot;/&gt; Liudviko van Bethoveno muzikinis talentas buvo akivaizdus. Johanas, žinodamas apie Leopoldo Mocarto sėkmę šioje srityje (su sūnumi [[Volfgangas Amadėjus Mocartas|Volfgangu]] ir dukterimi Nanerle), bandė iš savo sūnaus padaryti panašų vunderkindą kaip Mocartas.&lt;ref name=&quot;Thayer, Alexander Wheelock&quot;/&gt;

1782 m. į Boną atvyko vargonininkas ir kompozitorius Kristianas Gotlobas Nefė. Jis tapo tikru Bethoveno mokytoju.&lt;ref&gt;H. C. Robbins Landon. Beethoven. Macmillan Company, 1970.&lt;/ref&gt; Nefė iš karto suprato, kad berniukas turi talentą. Jis supažindino Liudviką su [[Johann Sebastian Bach|Bacho]], [[Georg Friedrich Händel|Hendelio]], [[Franz Joseph Haydn|Haidno]] ir [[Volfgangas Amadėjus Mocartas|Mocarto]] kūryba.&lt;ref name=&quot;Swafford, Jan&quot;/&gt; Nefės dėka buvo išspausdintas pirmasis Liudviko van Bethoveno darbas – variacijų klavišiniams instrumentams rinkinys (WoO 63).&lt;ref name=&quot;Stanley, Glenn&quot;/&gt; Tuo metu Bethovenui buvo dvylika metų ir jis jau dirbo rūmų vargonininko padėjėju iš pradžių neatlygintinai (1782 m.), vėliau – kaip apmokamas darbuotojas rūmų koplyčioje (1784 m.).&lt;ref name=&quot;Thayer, Alexander Wheelock&quot;/&gt;

[[Vaizdas:Beethoven AlmanachDerMusikgesellschaft 1834.jpg|thumb|190 px|right|Bethovenas kuria 6-ąją simfoniją (litografija, saugoma Bethoveno muziejuje Bonoje)]]

Pirmosios trys parašytos L. van Bethoveno sonatos fortepijonui (WoO 47), vadinamos „Kurfürst“ („Elektoriaus“), nes dedikuotos kurfiurstui Maksimilianui Frydrichui (Maximilian Friedrich von Königsegg-Rothenfels, 1708–1784 m.), buvo išspausdintos 1783 metais.&lt;ref name=&quot;Thayer, Alexander Wheelock&quot;/&gt; Tais pačiais metais žurnale „Magazin der Musik” pasirodė straipsnis apie Liudviką van Bethoveną, kuriame buvo pagirtas jo talentas muzikai.&lt;ref name=&quot;Kerman, Joseph; Tyson, Alan; Burnham, Scott G.&quot;&gt;Kerman, Joseph; Tyson, Alan; Burnham, Scott G. (2001). „Ludwig van Beethoven“. Oxford Music Online. doi:10.1093/gmo/9781561592630.article.40026. &lt;/ref&gt; Kurfiursto Maksimiliano Frydricho įpėdinis paskyrė Bethoveną rūmų vargonininku ir apmokėjo jo kelionės į [[Viena|Vieną]] išlaidas.&lt;ref name=&quot;Cooper, Barry&quot;&gt;{{harvnb|Cooper|1996|p=50}}&lt;/ref&gt;

Jaunasis Liudvikas van Bethovenas dažnai lankėsi fon Broiningų šeimoje, mokė groti fortepijonu kai kuriuos Broiningų vaikus. Šiuose namuose jis sutiko jauną medicinos studentą Francą Vegelerį, kuris tapo ilgamečiu Bethoveno bičiuliu (Vegeleris turėjo vesti vieną iš fon Broiningų dukterų). Taip pat Broiningų namuose Bethovenas susibičiuliavo su grafu Ferdinandu fon Valdšteinu, kuris finansiškai ėmė remti jaunąjį muzikantą.{{sfn|Cooper|1996|p=55}}&lt;ref name=&quot;Solomon, Maynard&quot;&gt;Solomon, Maynard (November 1998). Beethoven (2nd revised ed.). New York: Schirmer Trade Books. ISBN 978-0-8256-7268-2.&lt;/ref&gt; 1791 m. Valdšteinas užsakė pirmąjį Bethoveno scenos kūrinį – baletą „Musik zu einem Ritterballett“ (WoO 1).&lt;ref name=&quot;Thayer, Alexander Wheelock&quot;/&gt;

1785–1790 metų laikotarpiu praktiškai nėra jokių duomenų apie Bethoveno, kaip kompozitoriaus, veiklą. Tai gali būti susiję su kritika jo pirmiesiems kūriniams, taip pat su besitęsiančiomis Bethoveno šeimos problemomis.&lt;ref name=&quot;Solomon, Maynard&quot;/&gt; Jo motina mirė 1787 m., netrukus po pirmojo Bethoveno apsilankymo Vienoje, kurioje jis išbuvo maždaug dvi savaites ir beveik neabejotinai susitiko su Mocartu.&lt;ref name=&quot;Kerman, Joseph; Tyson, Alan; Burnham, Scott G. &quot;/&gt; 1789 m. Bethoveno tėvas buvo priverstinai atleistas iš rūmų tarnybos (dėl alkoholizmo) ir buvo nustatyta, kad pusė tėvo pensijos būtų mokama tiesiogiai Liudvikui.&lt;ref name=&quot;Thayer, Alexander Wheelock &quot;/&gt;

Liudvikas van Bethovenas gaudavo papildomų pajamų iš muzikos pamokų, taip pat jis grojo smuiku rūmų orkestre. Tuo metu jis analizavo įvairias operas, įskaitant Mocarto, [[Christoph Willibald von Gluck|Gliuko]] ir [[Giovanni Paisiello|Džovanio Paizielo]] kūrinius.&lt;ref name=&quot;Thayer, Alexander Wheelock &quot;/&gt; Bethovenas susidraugavo su savo amžininku, kompozitoriumi, fleitistu ir smuikininku Antonu Reicha, kuris buvo rūmų orkestro dirigento Jozefo Reichos sūnėnas.&lt;ref name=&quot;Thayer, Alexander Wheelock &quot;/&gt;
Nuo 1790 iki 1792 metų Bethovenas sukūrė keletą kūrinių (nė vienas tuo metu nebuvo išleistas), kuriuose juntama vis didesnė jo, kaip kompozitoriaus, branda. Galbūt pagal Nefės rekomendacijas Bethovenas gavo savo pirmuosius užsakymus. Bonos literatūros draugija užsakė kantatą, skirtą pažymėti 1790 m. [[Imperatorius Juozapas II|Juozapo II]] mirties metinėms „Die Kantate auf den Tod Kaiser Josephs II&quot; (WoO 87). Taip pat Bethovenas rūmų užsakymu sukūrė dar vieną kantatą „Cantata on the Accession of Emperor Leopold II&quot; (WoO 88), skirtą [[Imperatorius Leopoldas II|Leopoldo II]] karūnacijos šventei.{{sfn|Cooper|1996|p=93–94}}
Šios dvi Imperatorių kantatos tuo metu niekada nebuvo atliktos ir liko nežinomos iki 1880-ųjų, kai apie jas paskelbė [[Johannes Brahms|Johanesas Bramsas]].&lt;ref name=&quot;Swafford, Jan&quot;/&gt;

1790 m. pabaigoje Liudvikas van Bethovenas pirmą kartą buvo pristatytas [[Franz Joseph Haydn|Jozefui Haidnui]], kai šis keliavo į [[Londonas|Londoną]] ir šv. Kalėdų laikotarpiu sustojo Bonoje.{{sfn|Cooper|2008|p=35}} Po pusantrų metų Bethovenas ir Haidnas vėl susitiko Bonoje, Haidnui grįžtant iš Londono į Vieną. Tuo metu Bethovenas grojo „Godesbergo Redoute“ orkestre. Tikėtina, kad tuo metu buvo susitarta, kad Bethovenas mokysis pas vyresnįjį meistrą.{{sfn|Cooper|2008|p=41}} Prieš Bethovenui išvykstant iš Bonos, jo globėjas ir mecenatas Valdšteinas jam parašė: ''„Vykstate į Vieną, įgyvendindamas savo daugelio metų tikslus… Pasitelkdamas atkaklų darbą iš Haidno rankų gausite Mocarto dvasią“''.&lt;ref name=&quot;Kerman, Joseph; Tyson, Alan&quot;/&gt;

=== 1792–1802 m. Vienos periodas ===

[[Vaizdas:Beethoven18045JosephMähler.jpg|thumb|180 px|left|Bethovenas 1804-1805 metais (paveikslo autorius Josefas Mahleris)]]
{{Listen|type=music|pos=right|filename=Ludwig van Beethoven - Symphonie 5 c-moll - 1. Allegro con brio.ogg|title=Simfonija Nr. 5, Op. 67 (1-oji dalis)|description= }}

Liudvikas van Bethovenas išvyko iš Bonos į Vieną 1792 m. lapkritį, plūstant gandams apie karą su [[Prancūzija|Prancūzija]]. Netrukus po atvykimo jis sužinojo, kad mirė jo tėvas.{{sfn|Cooper|2008|p=42}} Per ateinančius kelerius metus Bethovenas studijavo neseniai mirusio Mocarto kūrybą. Mocarto įtaka atsispindėjo ir jo paties kūriniuose.{{sfn|Cooper|2008|p=43}} Bethovenas ne iš karto ėmė įsitvirtinti Vienoje kaip kompozitorius, tačiau jis daug studijavo bei lavinosi grodamas instrumentais, veikiamas Haidno. Taip pat jis lankė smuiko pamokas pas Ignatą Šupancigą.{{sfn|Cooper|2008|p=47, 54}}

Šio laikotarpio pradžioje jis taip pat klausė Vienos kompozitoriaus [[Antonio Salieri|Antonijaus Saljierio]] patarimų, ypač dėl itališko vokalo kompozicijos.&lt;ref name=&quot;Thayer, Alexander Wheelock&quot;/&gt; 1794 m. Haidnui išvykus į Angliją, Bonos kurfiurstas tikėjosi, jog Bethovenas sugrįš į Boną, tačiau šis liko Vienoje ir toliau lankė Johano Albrechtsbergerio, kuriam jį buvo prirodęs Haidnas, ir kitų žinomų to meto muzikos pedagogų pamokas. [[Bona|Bonai]] patekus į prancūzų įtaką, Bethovenas liko be stipendijos, kurią jam mokėjo Bonos dvaras, tačiau keli Vienos didikai jau buvo pripažinę jo talentą ir pasiūlę jam finansinę paramą, tarp jų – princas Jozefas Francas Lobkovicas, princas Karlas Lichnovskis ir baronas Gotfrydas van Svytenas.{{sfn|Cooper|2008|p=53}}

Haidno ir Valdšteino ryšių dėka Vienos diduomenės salonuose Bethovenas pamažu ėmė garsinti save kaip kompozitorių bei atlikėją pianistą.&lt;ref name=&quot;Solomon, Maynard&quot;/&gt; Jo bičiulis Nikolausas Zimrokas pradėjo publikuoti Bethoveno kompozicijas, pradedant variacijomis klavišiniams [[Carl Ditters von Dittersdorf|Karlo Ditersdorfo]] tema „13 Variations on Es war einmal ein alter Mann&quot; (WoO 66).{{sfn|Cooper|2008|p=46}} Iki 1793 m. Vienoje Liudvikas van Bethovenas įgijo fortepijono virtuozo reputaciją.{{sfn|Cooper|2008|p=53}}

Pirmasis viešas Liudviko van Bethoveno pasirodymas Vienoje įvyko 1795 m. kovo mėn. Koncerto metu jis pirmą kartą atliko vieną iš savo koncertų fortepijonui.&lt;ref name=&quot;Lockwood, Lewis&quot;&gt; Lockwood, Lewis (2005). Beethoven: The Music and the Life. New York: W.W. Norton. ISBN 978-0-393-32638-3.&lt;/ref&gt; Netrukus po šio koncerto Bethovenas publikavo savo pirmuosius kūrinius („Trys trio fortepijonui&quot;, op. 1), skirtus jo globėjui princui Lichnovskiui. Kūriniai buvo finansiškai sėkmingi. Iš gauto pelno kompozitorius galėjo padengti savo metines išlaidas.&lt;ref name=&quot;Cooper, Barry&quot;/&gt; 1799 m. Bethovenas dalyvavo ir laimėjo garsioje „fortepijonų dvikovoje“ barono Reimundo Vetslaro (buvusio Mocarto globėjo) namuose prieš virtuozą Jozefą Violflą. Kitais metais jis panašiai triumfavo prieš Danielį Šteibeltą grafo Morico fon Fryzo salone.&lt;ref name=&quot;Solomon, Maynard &quot;/&gt;

1799 m. išleistą aštuntąją Bethoveno fortepijoninę sonatą „[[Patetiškoji sonata|Grande Sonate Pathétique]]“ (op. 13) muzikologas Baris Kuperis apibūdina kaip „''pranokstančią bet kurį ankstesnį jo kūrinį pagal charakterio stiprumą, emocijų gylį, originalumo lygį ir pan''.&quot;&lt;ref name=&quot;Cooper, Barry&quot;/&gt;
 
Tarp 1798 ir 1800 m. Bethovenas sukūrė savo pirmuosius šešis kvartetus styginiams (op. 18) (juos buvo užsakęs princas Lobkovicas). 1801 m. šie kūriniai buvo išleisti. 1799 m. kompozitorius baigė kurti „Septetą“ („Septett in Es-Dur” (op. 20)). 1800 m. įvyko Bethoveno simfonijos Nr. 1 („Sinfonie in C-Dur”, (op. 21)) premjera, programoje skambėjo Haidno, Mocarto kūriniai, taip pat Bethoveno sukurtas „Septetas“. Dėl šios simfonijos Liudvikas van Bethovenas buvo tituluojamas kaip vienas iš naujosios kartos kompozitorių, kuriuos inspiravo Haidnas ir Mocartas.&lt;ref name=&quot;Cooper, Barry&quot;/&gt; Simfonija buvo palankiai apibūdinta žurnale „Allgemeine musikalische Zeitung“.&lt;ref name=&quot;Cooper, Barry&quot;/&gt; 1800 metų pabaigoje Bethovenas ir jo muzika jau buvo labai paklausūs tarp Vienos muzikos mecenatų ir leidėjų.&lt;ref name=&quot;Cooper, Barry&quot;/&gt;

1799 m. gegužę kompozitorius mokė groti fortepijonu [[Vengrija|Vengrijos]] grafienės Anos Brunsvik dukteris. Šių pamokų metu jis įsimylėjo jaunesnę grafienės dukterį Džozefiną. 1801–1805 m. tarp Bethoveno mokinių buvo Ferdinandas Rysas, vėliau tapęs kompozitoriumi, [[Karlas Černis]], tapęs garsiu muzikos mokytoju, taip pat kompozitoriumi ir pianistu. 1801 m. pabaigoje pas Brunsvikus Bethovenas susipažino su jauna grafiene Julija Gvičardi. Apie meilę jai rašė laiške savo bičiuliui. Šiai moteriai kompozitorius paskyrė vieną žinomiausių savo kūrinių [[Mėnesienos sonata|„Mėnesienos sonatą“]] („Die Klaviersonate Nr. 14”, op. 27).&lt;ref name=&quot;Steblin, Rita&quot;&gt;Steblin, Rita (2009). „'A dear, enchanting girl who loves me and whom I love': New Facts about Beethoven’s Beloved Piano Pupil Julie Guicciardi“. Bonner Beethoven-Studien. 8: 89–152.&lt;/ref&gt;

1801 m. pavasarį Bethovenas baigė kurti baletą „Prometėjo kūriniai“ („Die Geschöpfe des Prometheus“). Kūrinys buvo daug kartų atliktas ir sulaukė nemenko populiarumo.&lt;ref name=&quot;Cooper, Barry&quot;/&gt; 1803 m. įvyko Bethoveno simfonijos Nr. 2 („Sinfonie in D-Dur”, op. 36) premjera. Koncerte be šios simfonijos taip pat skambėjo 1-oji simfonija, „[[Koncertas fortepijonui Nr. 3 (Bethovenas)|Trečiasis koncertas fortepijonui]]“ ir kt. Finansiškai koncertas buvo sėkmingas, nors sulaukė įvairių atsiliepimų.&lt;ref name=&quot;Cooper, Barry&quot;/&gt; 1802 m. finansinius Liudviko van Bethoveno reikalus ėmė tvarkyti jo brolis Kasparas. Jis paskatino kompozitorių perrašyti, aranžuoti savo populiaresnius kūrinius, pritaikyti kitiems instrumentų deriniams.&lt;ref name=&quot;Cooper, Barry&quot;/&gt;

=== 1802–1812 m. periodas ===
[[Vaizdas:Beethoven Mähler 1815.jpg|thumb|180 px|left|Bethovenas 1815 metais (paveikslo autorius Josefas Mahleris)]]
[[Vaizdas:TheateranDerWienJakobAlt.jpg|thumb|right|Vienos teatras 1815 metais (paveikslo autorius Jokūbas Altas)]]

1815 m. Bethovenas papasakojo anglų pianistui Čarlzui Nytui, kad jis 1798 m. po priepuolio, kilusio dėl kivirčo su vienu muzikantu, ėmė prarasti klausą.&lt;ref name=&quot;Solomon, Maynard&quot;/&gt; Klausai palaipsniui silpnėjant, ją apsunkino atsiradęs įvairaus pobūdžio spengimas ausyse.&lt;ref name=&quot;Swafford, Jan&quot;/&gt; Jau 1801 m. Bethovenas rašė savo bičiuliams Vegeleriui ir Karlui Amendai apie savo ligą bei sunkumus, kuriuos ji sukėlė tiek profesinėje, tiek socialinėje aplinkoje (nors greičiausiai kai kurie artimi draugai jau žinojo apie kompozitoriaus problemas).&lt;ref name=&quot;Kerman, Joseph; Tyson, Alan; Burnham, Scott G.&quot;/&gt;

Gavęs savo gydytojo patarimą, Bethovenas nuo 1802 m. balandžio iki spalio mėn. persikėlė į nedidelį [[Austrija|Austrijos]] miestą Heiligenštatą, esantį visai šalia [[Viena|Vienos]], bandydamas susitaikyti su savo būkle. Ten jis parašė dokumentą, dabar žinomą kaip Heiligenštato testamentas, laišką broliams, kuriame užfiksuotos jo mintys apie savižudybę dėl vis didėjančio kurtumo. Laiškas niekada nebuvo išsiųstas, buvo rastas tarp kompozitoriaus dokumentų po jo mirties.{{sfn|Cooper|1996|pp=169–172}} Laiškai Vegeleriui ir Amendai nebuvo tokie pesimistiški, kompozitorius pakomentavo savo profesinę ir finansinę sėkmę bei išreiškė pasiryžimą suimti likimą į rankas.&lt;ref name=&quot;Kerman, Joseph; Tyson, Alan; Burnham, Scott G.&quot;/&gt; Bethovenui klausos praradimas nesutrukdė kurti muzikos, tačiau groti koncertuose, kas buvo svarbus pajamų šaltinis, šiame gyvenimo etape jam darėsi vis sunkiau (tai taip pat prisidėjo prie jo socialinės saviizoliacijos).&lt;ref name=&quot;Solomon, Maynard &quot;/&gt; Karlas Černis pažymėjo, kad Bethovenas iki 1812 m. vis dar galėjo normaliai girdėti kalbą ir muziką. Bethovenas niekada netapo visiškai kurčias, paskutiniaisiais gyvenimo metais jis dar sugebėjo atskirti žemus tonus ir stiprius garsus.&lt;ref name=&quot; Ealy, George Thomas&quot;&gt;Ealy, George Thomas (Spring 1994). „Of Ear Trumpets and a Resonance Plate: Early Hearing Aids and Beethoven’s Hearing Perception“. 19th-Century Music. 17 (3): 262–73. doi:10.1525/ncm.1994.17.3.02a00050. JSTOR 746569. &lt;/ref&gt;

Bethovenas grįžo į Vieną iš Heiligenštato pasikeitęs. Prasidėjo laikotarpis, per kurį kompozitorius sukūrė daugybę originalių kūrinių.&lt;ref name=&quot;Tyson, Alan&quot;&gt;Tyson, Alan (February 1969). „Beethoven’s Heroic Phase&quot;. The Musical Times. 110 (1512): 139–141. doi:10.2307/952790. JSTOR 952790.&lt;/ref&gt;
Tarp jų paminėtina „[[Trečioji simfonija|Trečioji simfonija]]&quot;, žinoma kaip „Herojinė simfonija“ („Sinfonie in Es-Dur“, op.55), parašyta 1803–1804 m. Idėją sukurti simfoniją, kurioje pavaizduotas [[Napoleonas Bonapartas|Napoleono]] iškilimas, 1798 m. Bethovenui galėjo pasiūlyti grafas Bernadotas.&lt;ref name=&quot;Kerman, Joseph; Tyson, Alan; Burnham, Scott G.&quot; /&gt; Iš pradžių kompozitorius simfonijai suteikė pavadinimą „Bonapartas“, tačiau 1804 m. nusivylęs, kad Napoleonas pasiskelbė imperatoriumi, jis iš rankraščio titulinio puslapio išbraukė Napoleono vardą.&lt;ref name=&quot;Kerman, Joseph; Tyson, Alan; Burnham, Scott G.&quot; /&gt; Herojinė simfonija buvo ilgesnė ir didesnės apimties nei bet kuri ankstesnė Bethoveno simfonija. Jos premjera įvyko 1805 m. Simfonija susilaukė skirtingų atsiliepimų: vieni kritikai manė, jog simfonija per ilga, kiti ją vertino kaip šedevrą.&lt;ref name=&quot;Cooper, Barry&quot;/&gt;

[[Vaizdas:Rudolf-habsburg-olmuetz.jpg|thumb|190 px|right|Bethoveno globėjas hercogas Rudolfas (paveikslo autorius Johanas Baptistas fon Lampi)]]
  
Tarp kitų šio laikotarpio kūrinių paminėtini styginių kvartetai, „Valdšteino sonata&quot; („Die Klaviersonate Nr. 21”, op. 53), „Appasionata“ („ Klaviersonate Nr. 23 in f-Moll“, op. 57).&lt;ref name=&quot;Kerman, Joseph; Tyson, Alan; Burnham, Scott G.&quot; /&gt; Taip pat šiuo laikotarpiu Bethovenas parašė seriją simfonijų, pavyzdžiui: „[[Ketvirtoji simfonija (Bethovenas)|Ketvirtąją simfoniją]]“, „[[Penktoji simfonija|Penktąją simfoniją]]“, „[[Šeštoji simfonija|Šeštąją simfoniją]]“, „[[Septintoji simfonija (Bethovenas)|Septintąją simfoniją]]“ ir „[[Aštuntoji simfonija (Bethovenas)|Aštuntąją simfoniją]]“, oratoriją „Kristus ant Alyvų kalno“, operą „Fidelijus“ ir koncertą smuikui („Konzert für Violine und Orchester D-Dur”, op. 61).&lt;ref name=&quot;Kerman, Joseph; Tyson, Alan; Burnham, Scott G.&quot;/&gt; 1810 m. kompozitorius [[Ernst Theodor Amadeus Hoffman|E. T. A. Hofmanas]] leidinio „Allgemeine musikalische Zeitung“ apžvalgoje Bethoveną pasveikino kaip vieną didžiausių romantikų kompozitorių (tai yra kartu su Haidnu ir Mocartu).&lt;ref name=&quot;Cassedy, Steven&quot;&gt; Cassedy, Steven (January 2010). „Beethoven the Romantic: How E. T. A. Hoffmann Got It Right“. Journal of the History of Ideas. 71 (1): 1–34. doi:10.1353/jhi.0.0071. JSTOR 20621921. S2CID 170552244.&lt;/ref&gt;

L. van Bethovenas pajamas gaudavo iš kūrinių publikavimo, koncertų, taip pat iš privačių mecenatų, kuriems surengdavo pasirodymus. Kai kurie ilgamečiai kompozitoriaus globėjai, įskaitant princą Lobkovicą ir princą Lichnovskį, skyrė jam kasmetines stipendijas.&lt;ref name=&quot;Cooper, Barry&quot;/&gt; Bene svarbiausias Bethoveno mecenatas buvo Austrijos hercogas Rudolfas, jauniausias [[Imperatorius Leopoldas II|imperatoriaus Leopoldo II]] sūnus, kuris 1803 ar 1804 m. pradėjo mokytis pas jį groti fortepijonu ir kompozicijos. Jie tapo bičiuliais.&lt;ref name=&quot;Lockwood, Lewis&quot;/&gt; Bethovenas Rudolfui paskyrė 14 kompozicijų, įskaitant „Das Klaviertrio Nr. 7 in B-Dur“ (op. 97, 1811 m.) ir „Missa solemnis in D-Dur“ (op. 123, 1823 m.).

Vienos teatre Bethovenas nebedirbo nuo 1804 m. Kompozitorius laikinai persikėlė gyventi į Vienos priemiestį. Tai sulėtino operos „Fidelijus“ kūrimą, tai buvo ilgiausiai trukęs jo darbas. 1807 m. muzikantas ir leidėjas [[Muzio Clementi|Mucijus Klementis]] užsitikrino teises leisti Bethoveno kūrinius Anglijoje, o buvęs Haidno globėjas princas Esterhazis užsakė iš kompozitoriaus sukurti mišias („Die Messe in C-Dur“, op. 86) savo žmonos vardadieniui. 1808 m. gruodžio mėn. Bethovenas surengė didelį koncertą, kurio metu buvo atliekamos 5-oji ir 6-oji (pastoralinė) simfonijos, 4-asis koncertas fortepijonui, mišių ištraukos ir kt. kūriniai. Finansinis koncerto rezultatas nežinomas.&lt;ref name=&quot;Thayer, Alexander Wheelock&quot;/&gt;

1808 m. rudenį, kai buvo atmestas L. van Bethoveno prašymas užimti pareigas Karališkajame teatre, kompozitorius gavo Napoleono brolio Žeromo Bonaparto, tuometinio [[Vestfalija|Vestfalijos]] karaliaus, pasiūlymą užimti kapelmeisterio pareigas [[Kaselis|Kaselio]] rūmuose. Tam, kad įtikintų Bethoveną pasilikti Vienoje, hercogas Rudolfas, princas Kinskis ir princas Lobkovicas, gavę Bethoveno draugų pareiškimus, įsipareigojo sumokėti kompozitoriui 4000 florinų pensiją per metus.&lt;ref name=&quot;Thayer, Alexander Wheelock&quot;/&gt; Princas Rudofas savo pažadą įvykdė ir išmokėjo sutartą dieną kompozitoriui pensijos dalį. Princas Kinskis buvo pašauktas į karinę tarnybą, sumokėti pinigų Bethovenui nespėjo, nukrito nuo žirgo ir mirė 1812 m.{{sfn|Cooper|1996|p=48}} Lobkovicas bankrutavo 1811 m.
  
1809 m. balandžio mėn. Bethovenas baigė rašyti „[[Koncertas fortepijonui Nr. 5 (Bethovenas)|Penktąjį koncertą fortepijonui]]&quot; („Imperatoriškąjį koncertą“, op. 73).{{sfn|Cooper|1996|p=48}} Gegužės pradžioje arkivyskupas Rudolfas su šeima išvyko iš sostinės, tuo paskatindamas Bethoveną sukurti fortepijono sonatą „Les Adieux“ („Klaviersonate Nr. 26 in Es-Dur“, op. 81a).&lt;ref name=&quot;Cooper, Barry&quot;/&gt; 1809 m. gegužės mėnesį prancūzams puolant Vieną, Bethovenas prisiglaudė savo brolio Kasparo namo rūsyje.&lt;ref name=&quot;Thayer, Alexander Wheelock&quot;/&gt; Vėlesnė Vienos okupacija, kultūrinio gyvenimo nuosmukis ir Bethoveno leidėjų bankrotai turėjo įtakos kompozitoriaus produktyvumui, kūrinių per šį laikotarpį jis parašė ir publikavo gerokai mažiau. Nors šiuo laikotarpiu jis sukūrė „Klaviersonate Nr. 24” (op. 78), paskirtą Džozefinos seseriai Terezai Brunsvik.&lt;ref name=&quot;Thayer, Alexander Wheelock&quot;/&gt; Apie 1810 m. Bethovenas parašė kūrinį „[[Elizai]]&quot; („Für Elise, Bagatelė a-moll&quot;, woo. Nr. 59).{{sfn|Cooper|1996|p=20}}

=== Vėlyvieji gyvenimo metai ===

[[Vaizdas:Ludwig Van Beethoven LCCN2003663902.jpg|thumb|180 px|left|Liudvikas van Bethovenas 1818 metais (Ferdinando Šimono portretas)]]

1813 m. pradžioje L. van Bethovenas pasinėrė į šeimos problemas. Jo brolis Johanas gyveno su Tereza Obermajer, kuri jau turėjo nesantuokinį vaiką. Tai nepatiko kompozitoriui ir jis įtikinėjo brolį nutraukti ryšius su minėta moterimi, tačiau Johanas ir Tereza susituokė lapkričio 8 d. Vis didesnį nerimą kėlė kito brolio Kasparo liga, galiausiai jis mirė nuo tuberkuliozės. Po Kasparo mirties 1815 m. Bethovenas įsivėlė į teisinį ginčą su Kasparo žmona Johana dėl tuometinio devynerių metų brolio sūnaus Karlo globos.&lt;ref name=&quot;Solomon, Maynard &quot;/&gt; Bethoveno buvo paprašyta sukurti muzikinę kompoziciją Napoleono pralaimėjimo [[Vitorijos mūšis|Vitorijos mūšyje]] proga. Bethovenas šia proga sukūrė simfoniją, žinomą kaip „Wellingtons Sieg” (op.91). Pirmą kartą šis kūrinys buvo atliktas 1813 m. gruodžio 8 d. kartu su „Septintąja simfonija&quot; (op. 92), labdaros koncerte nukentėjusiesiems nuo karo šelpti. Koncerto sėkmė paskatino kūrinį pakartoti gruodžio 12 d. Orkestre dalyvavo žymiausi to meto Vienos muzikantai, įskaitant Džakomą Mejerberį ir Domeniką Dragonetį. Kūrinys buvo kartojamas pakartotiniuose Bethoveno surengtuose koncertuose 1814 m. sausio ir vasario mėnesiais. Šie koncertai atnešė Bethovenui daugiau pelno nei bet kuris kitas koncertas ir leido jam nusipirkti banko akcijų.&lt;ref name=&quot;Thayer, Alexander Wheelock&quot;/&gt;

Dėl naujo populiarumo kilo poreikis atgaivinti „Fidelijų“, kuris buvo gerai įvertintas 1814 m. liepos mėn. koncerto Vienoje metu. Tą vasarą Bethovenas pirmą kartą per penkerius metus sukūrė fortepijono sonatą „Klaviersonate Nr. 27“, (op. 90). Jis kūrė ir patriotinę muziką, norėdamas kaip ir kiti kompozitoriai pagerbti valstybių vadovus ir diplomatus, atvykusius į [[Vienos kongresas|Vienos kongresą]], prasidėjusį 1814 m. lapkričio mėn. Bethovenas sukūrė kantatą „Der glorreiche Augenblick“ („Šlovinga akimirka“, op. 136) ir kitus panašius kūrinius chorui, kurie, pasak Meinardo Solomono, išplėtė Bethoveno populiarumą, bet nedaug padėjo pagerinti jo, kaip rimto kompozitoriaus, reputaciją.&lt;ref name=&quot;Solomon, Maynard &quot;/&gt;

1816 m. pabaigoje L. van Bethovenas susirgo, liga tęsėsi beveik metus. Tuo laikotarpiu kūrė mažiau. Be to, jį slėgė besitęsiantys teisiniai ginčai dėl jo sūnėno ir naujos vokiečių klasikinės muzikos tendencijos, kurios jam nebuvo prie širdies. Paminėtina 1818 m. jo sukurta „Hammerklavier Sonata“ (op. 106), taip pat „Alois Jeitteles, An die ferne Geliebte“ (op. 98). 1818 m. Bethovenas pradėjo rašyti muzikinius eskizus, kurie turėjo būti jo paskutinės „[[Devintoji simfonija|Devintosios simfonijos]]&quot; dalis.&lt;ref name=&quot;Solomon, Maynard &quot;/&gt; 1818 m. sausio mėnesį pas Bethoveną apsigyveno jo sūnėnas, nors vėliau jo motina laimėjo globą. Iki to laiko pablogėjo Bethoveno klausa, todėl, norint susikalbėti, tekdavo kompozitoriui sakinius rašyti į sąsiuvinį ir rodyti. Šios „pokalbių knygos“ yra turtingas rašytinis kompozitoriaus palikimas. Jose diskutuojama apie muziką, verslą ir asmeninį gyvenimą, taip pat yra įrašyta pasvarstymų ir nuomonių apie muzikos meną.&lt;ref name=&quot;Cooper, Barry&quot;/&gt;

Hercogo kunigaikščio Rudolfo paaukštinimo kardinolu-arkivyskupu proga Bethovenas parašė „Missa Solemnis“ (op. 123). Maždaug tuo laikotarpiu leidėjas Antonijus Diabelis pakvietė penkiasdešimt Vienos kompozitorių, įskaitant Bethoveną, [[Franz Schubert|Francą Šubertą]], Karlą Černį ir aštuonmetį [[Ferenc Liszt|Ferencą Listą]], sukurti variacijų. Bethovenas sukūrė „Diabelio variacijas“ (Op. 120). Vėlesniais metais Bethovenas rašė mišias kunigaikščiui Rudolfui.&lt;ref name=&quot;Cooper, Barry&quot;/&gt;

1821 m. pradžioje L. van Bethovenas vėl buvo silpnos sveikatos, sirgo reumatu ir gelta. Nepaisant to, jis tęsė darbą ir kūrė sonatas fortepijonui, kurias buvo pažadėjęs Šlezingeriui. „Klaviersonate Nr. 31“ (op. 110) buvo išleista gruodžio mėn. 1822 m. pradžioje Bethovenas bandė susitaikyti su savo broliu Johanu, nes buvo susipykę nuo to laiko, kai jo brolis vedė. Taip pat kompozitorius siekė susitaikyti ir su sūnėno motina, mirusio brolio našle.&lt;ref name=&quot;Cooper, Barry&quot;/&gt;

1822 m. lapkritį Londono filharmonijos draugija paprašė Bethoveno sukurti simfoniją, šį užsakymą kompozitorius priėmė su džiaugsmu, nes kaip tik kūrė „Devintąją simfoniją&quot;. Taip pat lapkričio mėn. [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgo]] kunigaikštis Nikolajus Galicinas sumokėjo Bethoveno prašomą sumą už tris styginių kvartetus.&lt;ref name=&quot;Cooper, Barry&quot;/&gt; 1822 m. Antonas Šindleris, kuris nuo 1840 m. tapo vienu ankstyviausių ir įtakingiausių Bethoveno biografų, pradėjo dirbti nemokamu kompozitoriaus sekretoriumi.&lt;ref name=&quot;Cooper, Barry&quot;/&gt; 1823 m. buvo baigti trys žymūs kompozitoriaus kūriniai, būtent „Missa solemnis“, „[[Devintoji simfonija]]“ ir minėtos „Diabelio variacijos“.&lt;ref name=&quot;Thayer, Alexander Wheelock&quot;/&gt;

[[Vaizdas:Beethoven Funerals (without frame).jpg|thumb|right|Liudviko van Bethoveno laidotuvių procesija (paveikslo autorius Francas Ksaveras Štoberis)]]

„Devintoji simfonija“ pirmą kartą atlikta 1824 m. gegužės 7 d. „Kärntnertortheater” teatre. Bethovenas koncerto metu stovėjo už dirigento Michaelio Umlaufo ir negirdėjo po koncerto ilgai trukusių plojimų dėl kurtumo. „Devintoji simfonija“ sulaukė didelio pasisekimo. „Allgemeine musikalische Zeitung“ rašė, jog „''Neišsenkantis genijus mums parodė naują pasaulį''“. Koncertas, nors sėkmingas, nebuvo pelningas, nes jo surengimo kaštai buvo nemaži.&lt;ref name=&quot;Solomon, Maynard &quot;/&gt;

1826 m. gruodžio mėnesį Bethovenas vėl susirgo. Jam buvo atliktos kelios operacijos. Kurį laiką sūnėnas Karlas slaugė kompozitorių, tačiau vėliau išvyko tarnauti į kariuomenę. Iš karto po Karlo išvykimo Bethovenas parašė testamentą, pagal kurį sūnėnas tapo vieninteliu kompozitoriaus turto paveldėtoju. Pasklidus žiniai apie Bethoveno būklės sunkumą, jį aplankė nemaža dalis bičiulių: Diabelis, Lichnovskis, Šindleris ir kt.&lt;ref name=&quot;Solomon, Maynard&quot;/&gt;
 
Sergančiam kompozitoriui buvo atsiųsta daug dovanų, įskaitant 100 svarų sterlingų iš Filharmonijos draugijos Londone. Šiuo laikotarpiu Bethovenas nesikėlė iš lovos. Kovo 24 d. jis pasakė jį aplankiusiam Šindleriui ir kitiems susirinkusiesiems: „Plaudite, amici, comoedia finita est“ („Plokite, draugai, komedija baigėsi“).&lt;ref name=&quot;Solomon, Maynard &quot;/&gt;

L. van Bethovenas mirė Vienoje 1827 m. kovo 26 d. būdamas 56–erių metų. Bethoveno laidotuvių procesijoje 1827 m. kovo 29 d. dalyvavo maždaug 10 000 žmonių.&lt;ref&gt;Taruskin, Richard (2010). Music in the Seventeenth and Eighteenth Centuries. Oxford: Oxford University Press. ISBN 978-0-19-538482-6.&lt;/ref&gt;

Tarp deglų nešėjų buvo [[Franz Schubert|Francas Šubertas]] ir smuikininkas Jozefas Maizederis. Buvo perskaityta poeto Franco Grilparcerio laidotuvių oracija. Bethovenas buvo palaidotas Vėringo kapinėse, į šiaurės vakarus nuo Vienos, po „Requiem“ mišių Švenčiausiosios Trejybės bažnyčioje. Bethoveno palaikai buvo ekshumuoti tyrimams 1863 m. ir 1888 m., vėliau jie perkelti ir palaidoti Vienos centrinėse kapinėse šalia Šuberto.&lt;ref name=&quot;Cooper, Barry&quot;/&gt;
 
L. van Bethovenas visą gyvenimą buvo laisvas kompozitorius, t. y. ne dirbo [[bažnyčia]]i ar rūmams, bet gyveno iš pasirodymų, rėmėjų lėšų ir to, ką gaudavo pardavęs savo kūrinius. Jo asmeninis gyvenimas buvo sudėtingas: kompozitorius niekad nevedė, tačiau žavėjosi jam nepasiekiamomis moterimis, dažnai pykdavosi su giminaičiais, jo elgesys su kitais žmonėmis būdavo nepatenkinamas. Turėjo finansinių bėdų. Šie blaškymaisi atsispindi ir jo muzikoje.&lt;ref name=&quot;Cooper, Barry&quot;/&gt; Visą gyvenimą buvęs silpnos [[sveikata|sveikatos]], [[1826]] m. Bethovenas visai nusilpo. Manoma, jog kompozitorius mirė nuo kepenų ligos, tačiau yra nuomonių&lt;ref&gt;{{cite web|date=2005-12-06|author=Rick Weiss|title=Study Concludes Beethoven Died From Lead Poisoning|url=https://www.washingtonpost.com/wp-dyn/content/article/2005/12/05/AR2005120501937.html?nav=rss_print/asection|publisher=Washington Post|accessdate=2021-01-10}}&lt;/ref&gt;, kad mirtį lėmė apsinuodijimas [[švinas|švinu]], kurio Bethovenas gavo per [[Dunojus|Dunojuje]] pagautą žuvį.&lt;ref name=&quot;Cooper, Barry&quot;/&gt;

== Kūryba ==

=== Kūrybos bruožai ===
Bethovenas išplėtojo, patobulino [[sonata|sonatų]] formą, kurią perėmė iš Haidno ir Mocarto (pirmosios trys Bethoveno sonatos netgi dedikuotos Haidnui), taip pat plėtojo [[simfonija|simfoniją]] (vietoj keturių dalių simfonijos jis pasirinko daug laisvesnę formą). Kūryboje pastebima tiek [[švietimo amžius|Švietimo]] epochos idėjų, tiek beužgimstančio [[romantizmas|Romantizmo]] elementų. Liudvikas van Bethovenas padėjo pamatus Romantizmo epochos muzikai.&lt;ref name=&quot;Kerman, Joseph; Tyson, Alan; Burnham, Scott G.&quot; /&gt;

=== Kūriniai ===
Bethoveno kūryba skirstoma į tris laikotarpius:
* '''Pirmasis laikotarpis''': iki 1802 m. kompozitorius ieškojo savo kūrybinio braižo. Šiam laikotarpiui priklauso 6 styginių [[kvartetas|kvartetai]], 10 sonatų fortepijonui, 3 koncertai fortepijonui ir dvi simfonijos.&lt;ref name=&quot;Kerman, Joseph; Tyson, Alan; Burnham, Scott G.&quot; /&gt;
* '''Antrasis laikotarpis''': iki 1816 m. Bethovenas suformavo individualų stilių. 6 simfonijos, muzika [[Gėtė]]s dramai „Egmontas“, [[uvertiūra]] „Koriolanas“, [[opera]] „Fidelijus“, 2 koncertai fortepijonui, koncertas smuikui, „Razumovskio kvartetai“, sonatos fortepijonui.&lt;ref name=&quot;Solomon, Maynard &quot;/&gt;
* '''Trečiasis laikotarpis''': Bethoveno kūryboje atšiaurumą pakeitė mąslumas. 5 sonatos fortepijonui, „Variacijos Diabelio tema“, ''Missa solemnis'', „Devintoji simfonija&quot; ir styginių kvartetai.&lt;ref name=&quot;Solomon, Maynard &quot;/&gt;
 
Paprastai į Bethoveno kūrinių sąrašus įtraukiama: 9 [[simfonija|simfonijos]], 11 uvertiūrų, muzikos kūrinių teatro pastatymams, [[koncertas]] smuikui su orkestru, 5 koncertai fortepijonui su orkestru, 16 [[styginių kvartetas|styginių kvartetų]], 9 [[fortepijoninis trio|fortepijoniniai trio]], 10 [[sonata|sonatų]] smuikui ir fortepijonui, 5 sonatos violončelei ir fortepijonui, 32 sonatos fortepijonui, taip pat variacijų ciklai fortepijonui, [[oratorija]], [[opera]] „Fidelijus“, dvejos mišios, įvairios arijos, dainos.&lt;ref name=&quot;Solomon, Maynard&quot;/&gt;

Garsiausios Bethoveno simfonijos yra trečioji ([[Trečioji simfonija|Herojinė]]), penktoji ([[Penktoji simfonija|Likimo]]) ir devintoji ([[Devintoji simfonija|Džiaugsmo]]). Penktoji simfonija pavadinimą gavo tik po kompozitoriaus mirties. „Taip likimas beldžias į duris“ – buvo pasakęs Bethovenas apie visoje simfonijoje besikartojantį motyvą. Dėl šių jo žodžių simfonija ir buvo pavadinta „Likimo“ simfonija. Devintoji simfonija nuo kitų skiriasi tuo, kad kompozitorius į ją įtraukė [[choras|chorą]] ir solistus.&lt;ref name=&quot;Solomon, Maynard &quot;/&gt;

„Devintoji simfonija&quot;, dar vadinama „Džiaugsmo“ ar „Epine“, – paskutinė Bethoveno simfonija. Pradėta 1818 m., baigta 1824 m. Paskutinėje, ketvirtoje simfonijos dalyje panaudota [[Frydrichas Šileris|Frydricho Šilerio]] poema „Ode an die Freude“ („Odė džiaugsmui“), kurios tekstą atlieka solistas ir įsijungia choras. Tai pirmas kartas, kai kompozitorius panaudojo simfonijoje žmogaus balsą kartu su instrumentais. „Devintoji simfonija&quot; yra vienas garsiausių, plačiai žinomų klasikinės muzikos kūrinių, laikomas Bethoveno šedevru, kurį jis sukūrė būdamas beveik visiškai kurčias.&lt;ref name=&quot;Solomon, Maynard&quot;/&gt;

Bethovenas dedikavo simfoniją Prūsijos karaliui [[Frydrichas Vilhelmas III|Frydrichui Vilhelmui III]]. Simfonija turi 4 dalis:
# ''Allegro ma non troppo, un poco maestoso''
# ''Allegro vivace''
# ''Adagio molto e cantabile'' (rami)
# ''Allegro assai''

Kadaise ji buvo padalyta į penkias dalis. Atlikimo trukmė – apie 74 minutės. Vokalinės partijos: [[sopranas]], altas, [[tenoras]], [[baritonas]], choras. Panaudoti instrumentai: fleitos, obojai, klarnetai, fagotai, trimitai, ragai, trombonai, mažoji fleita, kontrafagotas, smuikai, altai, violončelės, kontrabosas, mušamieji.

„Džiaugsmo tema“ yra [[Europos Taryba|Europos Tarybos]] ir nuo 1993 m. – [[Europos Sąjungos himnas]].

== Atminimo įamžinimas ==
Bethoveno paminklas [[Bona|Bonoje]] buvo atidengtas [[1845]] m. rugpjūtį, minint jo 75–ąjį jubiliejų. Tai buvo pirmoji statula [[Vokietija|Vokietijoje]], skirta kompozitoriui. [[Viena|Vienoje]] Bethoveno statula atidengta tik 1880 m.&lt;ref&gt;{{cite book|url=https://books.google.com/books?id=hYBAFG01FOsC&amp;pg=PA316&amp;lpg=PA316&amp;dq=beethoven+monument+bonn#v=onepage&amp;q=beethoven%20monument%20bonn&amp;f=false |title=Alessandra Comini, The Changing Image of Beethoven: A Study in Mythmaking |publisher=Books.google.com.au |date=2008-05-30 |accessdate=2012-09-20|isbn=978-0-86534-661-1}}&lt;/ref&gt;

Kompozitoriaus gimtajame mieste Bonoje yra Bethoveno muziejus. Bonoje nuo 1845 m. vyksta muzikinis festivalis ''Beethovenfest'', kuris nuo 2007 m. organizuojamas reguliariai. Trečias pagal dydį [[Merkurijus (planeta)|Merkurijaus]] krateris pavadintas Bethoveno garbei, taip pat yra ir asteroidas [[1815 Beethoven]].&lt;ref&gt;1815 Beethoven (1932 CE1). Minor Planet Center. [https://www.minorplanetcenter.net/db_search/show_object?object_id=1815]&lt;/ref&gt;

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

== Literatūra ==
* {{cite book |last=Cooper |first=Barry |title=The Beethoven Compendium |publisher=Thames &amp; Hudson |edition=revised |publication-place=London |date=1996 |isbn=978-0-500-27871-0 |url=https://archive.org/details/beethovencompend0000unse_e3i0}}
* {{cite book |last=Cooper |first=Barry |title=Beethoven |publisher=Oxford University Press |publication-place=Oxford |date=2008 |isbn=978-0-19-531331-4}}

== Nuorodos ==
{{Wikiquote|Ludwig van Beethoven}}
* [http://www.gutenberg.org/browse/authors/b#a75 Gutenbergo projekto puslapyje esantys Bethoveno darbai]
* [https://imslp.org/wiki/Category:Beethoven,_Ludwig_van L. van Bethoveno kūrinių įrašai, partitūros IMSLP projekte]
* [https://www.britannica.com/biography/Ludwig-van-Beethoven Biografija ''Encyclopaedia Britannica'' svetainėje (anglų k.)]
{{verta}}
{{DEFAULTSORT:Beethoven}}
[[Kategorija:Klasicizmo epochos kompozitoriai]]
[[Kategorija:Vokietijos kompozitoriai]]
[[Kategorija:Vokietijos masonai]]</text>
      <sha1>0bit2309mw31yiigavg464b2xdclh13</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Kraujažolė</title>
    <ns>0</ns>
    <id>9406</id>
    <revision>
      <id>7820094</id>
      <parentid>6767622</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T08:03:06Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Ed1974LT</username>
        <id>52229</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>/* Vaistinės savybės */</comment>
      <origin>7820094</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2735" sha1="3hr1huk2260mmr0wnq58we2bggfy8rp" xml:space="preserve">{{Šaltiniai}}
{{Taxobox_pradžia | color = lightgreen | name = Achillea}}
{{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:AchilleaMillefolium001.JPG|260px|Paprastoji kraujažolė (''Achillea millefolium'')]] | caption = [[Paprastoji kraujažolė]] (''Achillea millefolium'')}}
{{Taxobox_begin_placement | color = lightgreen}}
{{Taxobox_karalyste | taxon = Augalai | taxon1 = Plantae}}
{{Taxobox_skyrius | taxon = Magnolijūnai | taxon1 = Magnoliophyta}}
{{Taxobox_klase | taxon = Magnolijainiai | taxon1 = Magnoliopsida}}
{{Taxobox_poklasis | taxon = Astražiedžiai | taxon1 = Asteridae}}
{{Taxobox_seima | taxon = Astriniai | taxon1 = Asteraceae}}
{{Taxobox_gentis | taxon = Kraujažolė | taxon1 = Achillea}}
{{Taxobox_end_placement}}
{{Taxobox_pabaiga}}
'''Kraujažolė''' (''Achillea'') – [[astriniai|astrinių]] (''Asteraceae'') šeimos augalų gentis. Pavadinta Trojos karo didvyrio Achilo, kuris pirmasis pažinęs šių augalų vaistingumą, vardu. Daugiametės žolės su pražanginiais ir skiautėtais [[lapas|lapais]]. [[Graižas|Graižai]] smulkūs, dažniausiai skėtiškose kekėse.
Kraujažolė nuo seno vartojama kaip vaistas, ja buvo gydomos žaizdos ir kraujavimai. Dar Dioskaridas ją vadino žaizdos žole.

== Vaistinės savybės ==

Gaieniniais kraujažolių preparatais žadinamas apetitas, gerinama skrandžio liaukų veikla, gydomas sumažėjusio rūgštingumo gastritas, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė, kolitas, hemorojus, stabdomi vidiniai ir išoriniai kraujavimai, didinamas trombocitų kiekis kraujyje, greitinamas kraujo krešėjimas. Taip pat jais atpalaiduojami žarnyno, tulžies latakų lygieji raumenys, gerinamas tulžies skyrimasis į dvylikapirštę žarną, virškinimas. Be to, kraujažolė veikia baktericidiškai, slopina uždegimus, mažina alergiją. Ji padeda žaizdoms, kepenų ir tulžies latakams, trauktis gimdai, o kartu mažina jos kraujavimą.

== Sistematika ==

Gentyje yra apie 100 rūšių, paplitusių Eurazijoje vidutinio klimato juostoje. Daugiausia jų Viduržemio pajūrio kraštuose. Kai kurios rūšys auginamos darželiuose, kapinėse. Lietuvoje auga:
* [[Čiaudulinė kraujažolė]] (''Achillea ptarmica''),
* [[Gauruotoji kraujažolė]] (''Achillea tomentosa'') – auginama,
* [[Kilnioji kraujažolė]] (''Achillea nobilis'') – svetimžemė,
* [[Krantinė kraujažolė]] (''Achillea cartilaginea''),
* [[Paprastoji kraujažolė]] (''Achillea millefolium''),
* [[Šlaitinė kraujažolė]] (''Achillea collina'') – ieškotina.


&lt;gallery&gt;
Image:Achillea ptarmica.jpg|[[Čiaudulinė kraujažolė]]
Image:Illustration Achillea millefolium0.jpg|[[Paprastoji kraujažolė]]
&lt;/gallery&gt;
{{Commons|Achillea millefolium|no=T}}

[[Kategorija:Astriniai]]</text>
      <sha1>3hr1huk2260mmr0wnq58we2bggfy8rp</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7820096</id>
      <parentid>7820094</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T08:06:28Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Homo ergaster</username>
        <id>10314</id>
      </contributor>
      <comment>copyvio</comment>
      <origin>7820096</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2049" sha1="gtnr5r40gkuiqww4wwyq70b6aavdi6b" xml:space="preserve">{{Šaltiniai}}
{{Taxobox_pradžia | color = lightgreen | name = Achillea}}
{{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:AchilleaMillefolium001.JPG|260px|Paprastoji kraujažolė (''Achillea millefolium'')]] | caption = [[Paprastoji kraujažolė]] (''Achillea millefolium'')}}
{{Taxobox_begin_placement | color = lightgreen}}
{{Taxobox_karalyste | taxon = Augalai | taxon1 = Plantae}}
{{Taxobox_skyrius | taxon = Magnolijūnai | taxon1 = Magnoliophyta}}
{{Taxobox_klase | taxon = Magnolijainiai | taxon1 = Magnoliopsida}}
{{Taxobox_poklasis | taxon = Astražiedžiai | taxon1 = Asteridae}}
{{Taxobox_seima | taxon = Astriniai | taxon1 = Asteraceae}}
{{Taxobox_gentis | taxon = Kraujažolė | taxon1 = Achillea}}
{{Taxobox_end_placement}}
{{Taxobox_pabaiga}}
'''Kraujažolė''' (''Achillea'') – [[astriniai|astrinių]] (''Asteraceae'') šeimos augalų gentis. Pavadinta Trojos karo didvyrio Achilo, kuris pirmasis pažinęs šių augalų vaistingumą, vardu. Daugiametės žolės su pražanginiais ir skiautėtais [[lapas|lapais]]. [[Graižas|Graižai]] smulkūs, dažniausiai skėtiškose kekėse.

Kraujažolė nuo seno vartojama kaip vaistas, ja buvo gydomos žaizdos ir kraujavimai. Dar Dioskaridas ją vadino žaizdos žole.

== Sistematika ==

Gentyje yra apie 100 rūšių, paplitusių Eurazijoje vidutinio klimato juostoje. Daugiausia jų Viduržemio pajūrio kraštuose. Kai kurios rūšys auginamos darželiuose, kapinėse. Lietuvoje auga:
* [[Čiaudulinė kraujažolė]] (''Achillea ptarmica''),
* [[Gauruotoji kraujažolė]] (''Achillea tomentosa'') – auginama,
* [[Kilnioji kraujažolė]] (''Achillea nobilis'') – svetimžemė,
* [[Krantinė kraujažolė]] (''Achillea cartilaginea''),
* [[Paprastoji kraujažolė]] (''Achillea millefolium''),
* [[Šlaitinė kraujažolė]] (''Achillea collina'') – ieškotina.


&lt;gallery&gt;
Image:Achillea ptarmica.jpg|[[Čiaudulinė kraujažolė]]
Image:Illustration Achillea millefolium0.jpg|[[Paprastoji kraujažolė]]
&lt;/gallery&gt;
{{Commons|Achillea millefolium|no=T}}

[[Kategorija:Astriniai]]</text>
      <sha1>gtnr5r40gkuiqww4wwyq70b6aavdi6b</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Alytus</title>
    <ns>0</ns>
    <id>10136</id>
    <revision>
      <id>7820058</id>
      <parentid>7795084</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T05:13:11Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Vilensija</username>
        <id>40695</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>/* Susisiekimas */ +tiltai</comment>
      <origin>7820058</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="35656" sha1="6oidzdxfum8kfpd0okvjttg1oqvrodf" xml:space="preserve">{{reikšmės}}
{{city/Lietuvos miestas
|pavadinimas = Alytus
|paveikslelis = Alytus.png
|paveikslėlio tekstas = Alytus (2006 m.)
|herbas = Coat of arms of Alytus (Lithuania).svg
|vėliava = Flag of Alytus.svg
|lat = 54.396
|long = 24.046
|apskritis = Alytaus
|savivaldybė = Alytaus miesto
|įkurtas = 1377 m.&lt;ref&gt;https://www.alytus.lt/lt/apie-alytu/miesto-istorija-2 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20221012232036/https://www.alytus.lt/lt/apie-alytu/miesto-istorija-2 |date=2022-10-12 }}&lt;/ref&gt;
|vadovas = [[Nerijus Cesiulis]]
|gyventojumetai = 2025
|gyventoju = 50477
|gyventojuRef = &lt;ref&gt;{{Lt mst gyventojai}}&lt;/ref&gt;
|plotas = 39.43
|pastokodas = LT-62001 (centrinis)
|tinklalapis = http://www.alytus.lt/ www.alytus.lt
|kirč = {{Vietovardis|k=4|Alytùs|Alytaũs|Alỹtui|Alỹtų|Alytumì|Alytujè|š=2002}}
|istpav = {{pl|Olita}}, {{ru|Олита}} &lt;ref name=&quot;ESBE&quot;&gt;{{ESBE|21a|074/74255|Олита|885}}&lt;/ref&gt;&lt;ref name=&quot;GSSRI&quot;&gt;{{GSSRI|3|619|Олита}}&lt;/ref&gt;
|vikiteka = Category:Alytus
}}

'''Alytus''' – didžiausias pietų [[Lietuva|Lietuvos]], šeštas pagal dydį šalies miestas. [[Alytaus apskritis|Apskrities]], [[Alytaus rajono savivaldybė|rajono savivaldybės]], [[Alytaus miesto savivaldybė|miesto savivaldybės]], [[Alytaus seniūnija|seniūnijos]] ir katalikų dekanato centras.&lt;ref&gt;{{vle|alytus|2022-01-23|Alytus|Vidmantas Daugirdas}}&lt;/ref&gt;

Alytuje stovi 4 bažnyčios ([[Alytaus Šv. Liudviko bažnyčia]], [[Alytaus Šv. Angelų Sargų bažnyčia]], [[Alytaus Šv. Kazimiero bažnyčia]], [[Alytaus Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčia]]), stačiatikių [[Alytaus Dievo Motinos Globėjos cerkvė]], buvusi [[Alytaus sinagoga]], pastatyta XX a. pradžioje, dabar nebeveikianti.

Veikia [[Alytaus kraštotyros muziejus]] (įkurtas 1928 m.),&lt;ref&gt;Audronė Jakunskienė. [https://www.vle.lt/straipsnis/alytaus-krastotyros-muziejus/ ''Alytaus kraštotyros muziejus'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2022-10-15.&lt;/ref&gt; 4 gimnazijos, [[Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė|Stasio Kudirkos rajono centrinė ligoninė]], [[Alytaus tuberkuliozės ligoninė]],&lt;ref&gt;[http://www.alytub.lt Alytaus tuberkuliozės ligoninė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200225175537/http://www.alytub.lt/ |date=2020-02-25 }}&lt;/ref&gt; Alytaus miesto šeimos centras&lt;ref&gt;[http://alytausvaikai.lt Alytaus miesto šeimos centras]&lt;/ref&gt;, [[Alytaus pataisos namai]]&lt;ref&gt;[http://www.kaldep.lt/lt/apn/pradzia_1216.html Alytaus pataisos namai]&lt;/ref&gt;, Sporto rūmai (architektas A. Kulvietis).

Mieste stovi [[Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas]] – „Laisvės angelas“, pastatytas 1929 m. (skulptorius [[Antanas Aleksandravičius]]). 1934 m. skulptūra subyrėjo trenkus į ją žaibui, 1937 m. buvo atstatyta. 1952 m. paminklą nugriovė sovietai, bet jis buvo atstatytas 1991 m. (skulptorius [[Jonas Meškelevičius]] atkūrė skulptūrą, [[Jonas Blažaitis]] – paminklo bareljefus). Paminklas yra 13 m aukščio (9 m postamentas ir 4 m angelas). Pasakojama, kad pozuoti skulptorius prikalbinęs jauną gimnazijos mokytoją.

Geležinkelio stotis yra vakaruose, [[Likiškiai (Alytus)|Likiškiuose]]. Ant išlikusių senojo geležinkelio tilto per [[Nemunas|Nemuną]] (1899 m.) taurų pastatytas pėsčiųjų ir dviračių [[Baltosios rožės tiltas]].&lt;ref&gt;[https://www.alytus.lt/baltosios-rozes-tiltas-1 ''Baltosios Rožės tiltas''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20221106075828/https://www.alytus.lt/baltosios-rozes-tiltas-1 |date=2022-11-06 }}. Alytus.lt. Nuoroda tikrinta 2022-11-06.&lt;/ref&gt; Dešiniajame Nemuno krante stūkso [[Alytaus piliakalnis]], kairiajame – [[Radžiūnų piliakalnis]].

== Etimologija ==

Spėjama, kad Alytus yra [[vandenvardinis vietovardis]], mat pro miestą į Nemuną įteka [[Alytupis]], kuris anksčiau galėjęs vadintis tiesiog Alytus.&lt;ref&gt;{{Vanagas 2004|17}}&lt;/ref&gt; Pietų Lietuvoje vandenvardžiai su galūne ''-us'' yra sutinkami neretai: ežerai [[Guostus]], [[Niedus]], [[Švenčius]] ir kt., upės [[Kriaušius]], [[Skroblus]], [[Vardžius]] ir kt.

Kita versija teigia, kad miesto vardas galėjo kilti nuo pilies, kuri stovėjo čia jau XIV a., dažnai pastodavo [[vokiečių ordinas|kryžiuočiams]] kelią ir jie šią pilį vadino ''Aliten''.

[[Liaudies etimologija]] byloja vieną iš legendų apie meilę – kadaise gyveno Mirgrausėlė ir Alyta. Vienas kitą pamilo, tačiau Mirgrausėlei buvo skirta vaidilutės dalia. Vietos pilį užpuolus kryžiuočiams kovoje krito daug karių ir Alyta, matydamas, kad mūšis bus pralaimėtas, nujojo į Gabijos kalnelį, kur Mirgrausėlė kurstė šventąją ugnį, ir ją paslėpė, o pats grįžo kovon. Nors ir narsiai kovėsi Alyta, bet jis žuvo. Tai sužinojusi Mirgrausėlė graudžiai ir ilgai verkė, kad jos ašaros upeliu pradėjusios tekėti Nemunan. Upelis žynių buvęs pavadintas Alytupiu, o greta piliakalnio įsikūręs miestas – Alytumi. Ir šiandien į Nemuną teka Mirgrausėlės ašarų upelis.&lt;ref&gt;[https://www.alytusinfo.lt/lankytinos-vietos/alytaus-piliakalnis/ Alytaus piliakalnis.] Alytusinfo.lt (tikrinta 2022-01-23).&lt;/ref&gt;

== Geografija ==
[[Vaizdas:Dailides ezeras.jpg|thumb|left|Mažosios Dailidės ežeras miesto parke]]

Alytus įsikūręs šalia [[Nemunas|Nemuno]], 65 km į pietus nuo [[Kaunas|Kauno]] ir 108 km į pietvakarius nuo [[Vilnius|Vilniaus]]. Alytus yra didžiausias [[Dzūkija|Dzūkijos]] miestas, laikomas neformalia šio etnografinio regiono sostine.&lt;ref&gt;[http://www.ekgt.lt/lietuvos-etnografiniai-regionai/dzukija-dainava/ Dzūkija (Dainava)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200321150614/http://ekgt.lt/lietuvos-etnografiniai-regionai/dzukija-dainava/ |date=2020-03-21 }}, Etninės kultūros globos taryba.&lt;/ref&gt;

Per Alytų iš pietryčių šiaurės vakarų link teka [[Nemunas]]. Nuo seno miestas dalijamas į dvi dalis: dešiniajame Nemuno krante yra [[Alytus I]], kairiajame – [[Alytus II]] (didžioji dabartinio miesto dalis išsidėsčiusi kairiajame upės krante):
* Alytuje II yra miesto centras, telkšo [[Mažoji Dailidė|Mažosios Dailidės]] ir [[Didžioji Dailidė|Didžiosios Dailidės]] ežerai, yra miesto kapinės, [[Alytaus miškas]], miesto parkas ir sodas, karių kapinės, [[Jaunimo parkas]];
* Alytuje I yra žydų kapinės, [[Alytaus Šv. Liudviko bažnyčia]], pietuose stūkso [[Alytaus piliakalnis]] ir teka [[Alytupis]].

Mieste įkurtas kraštovaizdžio istorinis draustinis, stūkso akmuo Klebonas. Geležinkelio stotis įsikūrusi miesto vakaruose, [[Likiškiai (Alytus)|Likiškiuose]].
 
=== Miesto dalys ===
{{div col|4}}
* [[Alytus I]]
* [[Alytus II]] (Senamiestis)
* [[Bakšiai (Alytus)|Bakšiai]]
* [[Dainava (Alytus)|Dainava]]
* [[Domantonys (Alytus)|Domantonys]]
* [[Likiškėliai (Alytus)|Likiškėliai]]
* [[Likiškiai (Alytus)|Likiškiai]]
* [[Panemunė (Alytus)|Panemunė]]
* [[Pietinis pramonės rajonas (Alytus)|Pietinis pramonės rajonas]] (Karinis miestelis)
* [[Putinai (Alytus)|Putinai]]
* [[Rytinis pramonės rajonas (Alytus)|Rytinis pramonės rajonas]]
* [[Šiaurinis pramonės rajonas (Alytus)|Šiaurinis pramonės rajonas]]
* [[Vakarinis pramonės rajonas (Alytus)|Vakarinis pramonės rajonas]]
* [[Vidzgiris]]
{{div col end}}

== Istorija ==
[[Vaizdas:Alytus hillfort.jpg||miniatiūra|left|thumb|Alytaus pilies vieta]]

Miesto apylinkėse gyventa jau [[neolitas|neolite]]. Viduramžiais Alytaus apylinkės buvo gyvenamos mišriai [[Jotvingiai|jotvingių]] ir lietuvių genčių, nes Alytus buvo paribyje tarp šių genčių. Vėliau, dėl istorinių aplinkybių, jotvingius asimiliavo lietuvių gentis. [[Nemunas|Nemuno]] kairiajame krante yra dvi dešimtys VI–IX a. pilkapių, XIII–XIV a. Nemuno dešiniajame krante, santakoje su [[Alytupis|Alytupiu]] čia stovėjo medinė [[Alytaus pilis]]. 2010 m. kasinėjimai miesto centre parodė, kad istorinės Alytaus ištakos buvo dabartinio miesto centre, nuo XIV a. čia stovėjo rotušė ir bažnyčia.

Alytus – vienas seniausių Lietuvos miestų. Pirmą kartą minimas [[1377]] m. kaip Alytaus pilis [[Vygandas Marburgietis|Vygando Marburgiečio]] kronikoje. Per Alytų į šalies gilumą ėjo kryžiuočių puolimų keliai. [[1387]] m. [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|LDK]] dokumentuose minimas kaip miestelis. Po [[Žalgirio mūšis|Žalgirio mūšio]] dešiniajame Nemuno krante ėmė augti gyvenvietė, kuri vadinosi '''''[[Alytus I]]''''', nuo XV a. pabaigos kairiajame krante, [[Užnemunė]]je auganti gyvenvietė ėmė vadintis '''''[[Alytus II]]'''''. [[1466]] m. minimas [[Alytaus valsčius]]. [[1524]] m. pastatyta bažnyčia ir įsteigta parapija. [[1549]] m. Ldk [[Žygimantas Augustas]] Alytų užrašė [[Barbora Radvilaitė|Barborai Radvilaitei]].&lt;ref&gt;{{LT valdovai 2004|123}}&lt;/ref&gt; 

[[1581]] m. [[birželio 15]] d. Ldk [[Steponas Batoras]] suteikė Alytui [[Magdeburgo teisė|Magdeburgo teises]] ir [[Alytaus herbas|herbą]]. Ši data yra minima kaip Alytaus miesto diena. Praeityje Alytus daug kartų nukentėjo nuo svetimų kariaunų. Ne kartą jį naikino gaisrai ([[1622 m. Alytaus gaisras|1622 m.]], [[1733 m. Alytaus gaisras|1733 m.]]), maro epidemijos ir kitos nelaimės. [[1586]] m. pastatyta cerkvė. Miestas priklausė [[Trakų vaivadija]]i.

[[Vaizdas:Budowa mostu na rzece Niemen - 2.jpg|miniatiūra|right|Mieste 1899 m. buvo statomas [[Užnemunės geležinkelis|Užnemunės geležinkelio]] tiltas per Nemuną (dabartinis [[Baltosios rožės tiltas]]).]]

XVII a. [[ATR–Rusijos karai|karų su Rusija]] ir [[ATR–Švedijos karai|Švedija]] metu, miestas neteko daug gyventojų. 1775 m. iš [[Trakai|Trakų]] ir [[Merkinė]]s Alytun perkelti pavieto teismai. XVIII a. pabaigoje abiejuose Nemuno krantuose gyveno beveik po vienodai gyventojų, tačiau prekyba ir amatais pirmavo dešiniakrantis Alytus. [[Trečiasis ATR padalijimas|1795 m. miestas padalintas]]: rytinė dalis (Alytus I) atiteko [[Rusijos imperija]]i, o vakarinė (Alytus II) – [[Prūsijos karalystė|Prūsijos karalystei]]. [[1807]] m. Alytus II atiteko Napoleono sukurtai [[Varšuvos kunigaikštystė|Varšuvos kunigaikštystei]], po [[Vienos kongresas|Vienos kongreso]] atiteko [[Lenkijos karalystė|Lenkijos karalystei]] (priklausė 1815–1915 m.). Alytus I buvo miestelis Trakų apskrities Alovės valsčiuje, Alytus II – miestelis Kalvarijos apskrities Alytaus valsčiuje.&lt;ref&gt;{{SGKP|7|483|Olita}}&lt;/ref&gt; Dėl geresnių ūkio sąlygų kairysis krantas ėmė sparčiai plėtotis, o dešinysis nusilpo, ir nuo to laiko Alytus II tapo stipresniu miestu. [[1863]] m. buvo [[1863 m. sukilimas|užimtas sukilėlių]].&lt;ref&gt;Gediminas Isokas. Kapčiamiesčio - Leipalingio giria.//Mokslas ir gyvenimas. 1977 m. Nr.9. P. 13. &lt;/ref&gt; XIX a. pabaigoje Rusijos imperija ėmėsi statyti strategiškai svarbioje išsidėsčiusio miesto fortifikacijas. [[1890 m.|1890]] m. Alytus tapo trečiosios klasės Rusijos imperijos tvirtove.

[[1915]] m., kai Lietuvoje ir [[Suvalkų gubernija|Suvalkų gubernijoje]] įsitvirtino vokiečių karinė administracija, Alytus I ir Alytus II buvo sujungti į vieną administracinį vienetą. 1919 m. vasarį mieste vyko [[Alytaus kautynės]], kuriose [[TLK|Lietuvos kariuomenė]] kovėsi su [[bolševikai]]s, ant [[Antano Juozapavičiaus tiltas|tilto]] žuvo pirmasis karininkas [[Antanas Juozapavičius]]. Lietuvos kovose su lenkais pastarieji reiškė pretenzijas į Lietuvos teritoriją iki pat Alytaus. Lenkų delegacija [[Paryžiaus taikos konferencija|Paryžiaus taikos konferencijos]] metu, [[Antantė|Antantei]] įteikė reikalavimą demarkacinę liniją tarp Lietuvos ir Lenkijos nustatyti nuo [[Vištytis (miestelis)|Vištyčio]] iki Alytaus. [[1919]] m. miestas gavo valsčiaus teises, [[1931]] m. – I eilės miesto, [[1932]] m. – [[vasarvietė]]s teises.

1939 m. prie Alytaus buvo įkurta Lietuvoje internuotų lenkų karių stovykla. [[1941]] m. [[birželio 22]]-[[birželio 23|23]] d. šalia miesto įvyko [[Alytaus mūšis]], kuriame dalyvavo apie 800 tankų. 1941 m. išžudyti beveik visi Alytaus žydai (apie 10 000).&lt;ref&gt;[http://www.zydai.lt/lt/content/viewitem/614/ Žydai Lietuvoje. Alytus]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} zydai.lt&lt;/ref&gt;  Nuo 1941 m. liepos iki 1943 m. balandžio kareivinių teritorijoje veikė karo belaisvių koncentracijos stovykla Stalag-343. Nuo 1943 m. gegužės iki 1944 m. liepos ten pat veikė daugiausia iš vakarinių Rusijos sričių perkeltųjų asmenų stovykla. Joje žuvo apie 2 tūkst. karo belaisvių ir civilių.

[[1944]] m. [[liepos 15]] d. miestą užėmė sovietai (III Baltarusijos fronto kariai). Pokario pasipriešinimo judėjime miestas priklausė [[Dainavos apygarda|Dainavos krašto apygardai]]. [[1946]] m. [[rugpjūčio 3]] d. tapo apskrities pavaldumo miestu, [[1950]] m. – rajono centru.

Po karo miestas planingai plėstas, ypač po 1963 m., kaip pramonės centras. Pastatytas didžiausias Pabaltijo respublikose Alytaus medvilnės kombinatas (vėliau - Alytaus tekstilė), kuriame 1980 m. dirbo 6000 darbuotojų, didelė šaldytuvų [[Snaigė (bendrovė)|„Snaigė“]] gamykla (1972 m. čia dirbo 1900 darbuotojų), [[Alytaus eksperimentinis namų statybos kombinatas|eksperimentinis namų statybos kombinatas]], mėsos kombinatas, „Dainavos“ siuvimo fabrikas, kombinuotųjų pašarų gamykla. [[1977]] m. [[kovo 30]] d. Alytui suteiktos [[respublikinio pavaldumo miestas|respublikinio pavaldumo miesto]] teisės. 1989 m. čia veikė 12 vidurinių mokyklų.

[[1995]] m. patvirtintas dabartinis [[Alytaus herbas]].

{{adm2|4}}
{{admr|XIV a.|?|[[Trakų kunigaikštystė]]}}
{{admr|[[1413]]–[[1565]] m.|[[Alytaus valsčius]] (1466 m.)|[[Trakų vaivadija]]}}
{{admr|[[1565]]–[[1775]] m.|r2=6|[[Alytaus valsčius|Alytaus valsčiaus]] centras (Alytus I), &lt;br/&gt; [[Alovės valsčius]] (Alytus II)|[[Alytaus apskritis|Alytaus apskrities]] centras|}}
{{admr|[[1795]]–[[1801]] m.|[[Trakų apskritis]]}}
{{admr|[[1801]] m.|[[Alytaus apskritis|Alytaus apskrities]] centras}}
{{admr|[[1801]]–[[1915]] m.|[[Trakų apskritis]] (Alytus I), &lt;br/&gt; [[Kalvarijos apskritis]] (Alytus II)|[[Vilniaus gubernija]] (Alytus I), &lt;br/&gt; 1867–1915 m. [[Suvalkų gubernija]] (Alytus II)}}
{{admr|[[1915]]–[[1917]] m.|[[Alytaus apskritis|Alytaus apskrities]] centras (Alytus II), &lt;br/&gt; [[Alytaus-Merkinės apskritis|Alytaus-Merkinės apskrities]] centras (Alytus I)}}
{{admr|[[1917]]–[[1919]] m.|r2=2|[[Alytaus apskritis|Alytaus apskrities]] centras}}
{{admr|[[1919]]–[[1950]] m.|Alytaus miestas (valsčiaus statusas), [[Alytaus valsčius|Alytaus valsčiaus]] centras}}
{{admr|[[1950]]–[[1953]] m.|r2=2|rajoninio pavaldumo miestas, [[Alytaus apylinkė]]s centras|r3=2|[[Alytaus rajonas|Alytaus rajono]] centras|[[Kauno sritis]]}}
{{admr|[[1953]]–[[1977]] m.|}}
{{admr|[[1977]]–[[1995]] m.|[[Alytaus apylinkė]]s centras|respublikinio pavaldumo miestas, [[Alytaus rajonas|Alytaus rajono]] centras}}
{{admr|[[1995]]–[[2009]] m.|[[Alytaus seniūnija|Alytaus seniūnijos]] centras|r3=2|[[Alytaus miesto savivaldybė]], [[Alytaus rajono savivaldybė]]s centras|r4=2|[[Alytaus apskritis|Alytaus apskrities]] centras}}
{{admr|[[2009]]–|–}}
|}

== Gyventojai ==
{{dem|kolon=10|till=77000|inc=10000|incmin=2500
|past=* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
* ** pagal enciklopedijos išleidimo metus (1897). Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti. (Alytus II)
|1823|600
|1827|289|p1827=&lt;br /&gt;&lt;small&gt;(Alytus I)&lt;/small&gt;
|1867|554|r1867=*&lt;ref name=&quot;GSSRI&quot;&gt;{{GSSRI|3|619|Олита}}&lt;/ref&gt;
|1886|1769|p1886=&lt;br /&gt;&lt;small&gt;926 (Alytus I) &lt;br /&gt; 843 (Alytus II)&lt;/small&gt;
|1896|822|r1896=**&lt;ref name=&quot;ESBE&quot;/&gt;
|1897|3445|p1897=&lt;br /&gt;&lt;small&gt;1 435 (Alytus I) &lt;br /&gt; 2 010 (Alytus II)&lt;/small&gt;
|1923|6322|r1923=&lt;ref&gt;{{1923sur}}&lt;/ref&gt;
|1931|7124
|1939|9200|r1939=&lt;ref&gt;[[Elena Stankūnaitė]], [[Algirdas Stanaitis]]. Lietuvos miestų gyventojai.//Mokslas ir gyvenimas. 1971 m. Nr.1. P.6&lt;/ref&gt;
|1959|12300|r1959=&lt;ref name=&quot;1959-70sur&quot;&gt;{{1959-70sur}}&lt;/ref&gt;
|1964|15600|r1964=
|1970|28165|r1970=&lt;ref name=&quot;1959-70sur&quot;/&gt;
|1976|47800|r1976=&lt;ref name=naujienos&gt;Metų pradžioje. Pgl. Saulė Pinkevičienė [https://www.alytausnaujienos.lt/aly-tus-me-tus-su-si-trau-ke-1-023-gy-ven-jais Alytus per metus susitraukė 1 023 gyventojais], Alytaus naujienos, Nr. 3 (13233), 2019 Sausis 8&lt;/ref&gt;
|1979|55509|r1979=&lt;ref&gt;{{1979sur}}&lt;/ref&gt;
|1983|64000|r1983=
|1988|72400|r1988=&lt;ref name=naujienos&gt;&lt;/ref&gt;
|1989|73100|r1989=&lt;ref&gt;{{1989sur}}&lt;/ref&gt;
|1991|76500
|2001|71460|r2001=&lt;ref&gt;{{2001sur(Alytus)}}&lt;/ref&gt;
|2002|71261
|2003|71012
|2004|70053
|2005|68838
|2006|67443
|2007|66749
|2008|65856
|2009|64770
|2010|63630
|2011|60302|r2011=&lt;ref&gt;{{2011sur}}&lt;/ref&gt;
|2021|52727
}}

=== Tautinė sudėtis ===
{|
|valign=top|
[[1923]] m. gyveno 6322 žmonės:
* [[Lietuviai]] – 65,06% (4113)
* [[Žydai]] – 27,13% (1715)
* [[Lenkai]] – 4,41% (279)
* [[Rusai]] – 1,61% (102)
* [[Vokiečiai]] – 0,68% (43)
* [[Baltarusiai]] – 0,49% (31)
* Kiti – 0,62% (39)
|valign=top|
[[2001]] m. gyveno 71 491 žmonės:
* [[Lietuviai]] – 97,06% (69 390)
* [[Rusai]] – 1,17% (835)
* [[Lenkai]] – 0,66% (470)
* [[Totoriai]] – 0,27% (195)
* [[Ukrainiečiai]] – 0,19% (139)
* [[Baltarusiai]] – 0,17% (118)
* Kiti – 0,48% (344)
|valign=top|
[[2011]] m. gyveno 59 964 žmonės:
* [[Lietuviai]] – 96,86% (58 083)
* [[Rusai]] – 1,21% (725)
* [[Lenkai]] – 0,64% (384)
* [[Totoriai]] – 0,34% (204)
* [[Baltarusiai]] – 0,2% (119)
* [[Ukrainiečiai]] – 0,16% (98)
* Kiti – 0,59% (351)
|&lt;ref&gt;Lietuvos statistikos departamentas (2021). Gyventojų skaičius. Prieiga per internetą: https://osp.stat.gov.lt/lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=58bdd9a5-b274-42c9-98d0-cd83c5724724#/&lt;/ref&gt;[[2021 m.|2021]] m. gyveno 52 727 žmonės:
* [[Lietuviai]] – 96,55% (50 908)
* [[Rusai]] – 0,89% (467)
* [[Lenkai]] – 0,77% (404)
* [[Baltarusiai]] – 0,19% (98)
* [[Ukrainiečiai]] – 0,16% (83)
* Kiti – 0,46% (243)
* Nenurodyta – 1,01% (531)
|}

=== Religinė sudėtis (2021 m.) &lt;ref&gt;Lietuvos statistikos departamentas (2021). Gyventojai pagal religinę bendruomenę, kuriai save priskyrė, savivaldybėse. Prieiga per internetą: 

https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=a19ff692-f3aa-4a3d-90c3-84c7880fa9fa#/&lt;/ref&gt; ===
* [[Romos katalikai]] – 43 860 (83,18%)
* [[Stačiatikiai]] – 435 (0,83%)
* [[Sunitai|Musulmonai sunitai]] – 132 (0,25%)
* [[Sentikiai]] – 80 (0,15%)
* [[Evangelikai liuteronai]] – 78 (0,15%)
* [[Evangelikai reformatai]] – 42 (0,08%)
* [[Sekmininkai]] – 83 (0,16%)
* [[Unitai]] – 10 (0,02%)
* Kiti – 239 (0,45%)
* Netikintys – 2 238 (4,24%)
* Nenurodyta – 5 507 (10,44%)

=== Garbės piliečiai &lt;ref&gt;Alytaus miesto savivaldybė. Garbės piliečiai. Prieiga per internetą:

https://alytus.lt/lt/apie-alytu/garbes-pilieciai-1&lt;/ref&gt; ===
* 2000 m. [[Alfonsas Grigaitis]]
* 2001 m. [[Elizabethe Kallemeyn]]
* 2001 m. [[Valentinas Kirlys]]
* 2001 m. [[Heide Reiß Bolland]]
* 2002 m. [[Pranas Gavėnas]]
* 2002 m. [[Vytautas Nedzinskas]]
* 2003 m. [[Jurgis Kunčinas]]
* 2004 m. [[Vytautas Zambacevičius]]
* 2007 m. [[Adolfas Ramanauskas|Adolfas Ramanauskas-Vanagas]]
* 2008 m. [[Pranciška Danutė Plytnikienė]]
* 2008 m. [[Konstantinas Bajerčius|Konstantinas Bajerčius-Garibaldis]]
* 2009 m. [[Antanas Juozapavičius]]
* 2009 m. [[Stasys Taškūnas]]
* 2011 m. [[Aldona Janina Karazijienė]]
* 2012 m. [[Zenonas Bulgakovas]]
* 2013 m. [[Dominykas Jėčys|Domininkas Jėčys]] 
* 2013 m. [[Juozas Daukšys]]
* 2014 m. Antanas Strazdas
* 2015 m. [[Vytautas Jarutis]]
* 2015 m. [[Vytautas Remeika]]
* 2016 m. [[Pranas Stepanovas]]
* 2017 m. Vytautas Mockevičius
* 2018 m. Jonas Januška
* 2019 m. [[Semion Bondarev]] 
* 2020 m. [[Romas Vytautas Maksimavičius]]
* 2021 m. [[Antanas Jonas Minkevičius]]
* 2022 m. [[Rimas Antanas Česonis]]
* 2023 m. [[Julius Antanas Žukas]]
* 2025 m. [[Aldona Vilkelienė]]

=== Žymūs žmonės ===
* [[Antanas Jonynas]] (1923–1976), rašytojas.
* [[Anzelmas Matutis]] (1923–1985), pedagogas, rašytojas.
* [[Jonas Platūkis]] (1929–2024), chirurgas, pedagogas, partinis veikėjas.
* [[Juozas Stepankevičius]] (1933–2021), inžinierius kelininkas, muziejininkas.
* [[Liudvikas Narcizas Rasimas]] (1938–2023), signataras, teisininkas ir visuomenininkas.
* [[Dobilas Kirvelis]] (1940–2025), mokslininkas biofizikas ir biokibernetikas.
* [[Jurgis Kunčinas]] (1947–2002), rašytojas.
* [[Vytautas Kolesnikovas]] (1948–2021), tapytojas, signataras.
* [[Romas Kalanta]] (1953–1972), Lietuvos laisvės didvyris, [[disidentas]].
* [[Jurgita Štreimikytė-Virbickienė]] (g. 1972 m.), krepšininkė.

== Ekonomika ==

Perdirbamosios [[Pramonė|pramonės]] centras, pagamina 4,6 % Lietuvos pramonės produkcijos{{faktas}}. Mieste daug pramonės: šaldytuvų ([[AB Snaigė|AB „Snaigė“]]) ir mašinų gamyklos, maisto pramonė (mėsos, pieno, gėrimų), siuvimo fabrikas. Išvystyta medienos, statybų, chemijos, tekstilės pramonė.

Alytaus šiaurės vakarinėje dalyje yra pramonės rajonas, kuriame susitelkę daug įmonių – [[AB Snaigė|šaldytuvų gamykla]], „Alytaus gelžbetonis“, „[[Alkesta]]“ (kelių tiesimo ir tiltų statybos bendrovė), [[Alytaus šilumos tinklai]], [[ESO|elektros tinklai]], „Lietuvos žaliava“, UAB „Lanksti linija“, UAB „Traidenis“, AB „[[Kauno grūdai]]“, UAB „Daisotra“, UAB „Lisiplast“, UAB „Svenheim“, UAB „Sofa Brands“, UAB „Stora Enso Timber“, UAB „Graanul Invest“, UAB „Litalka Elektronik“, UAB „Koslita“ ir kt. Rytiniame pramonės rajone įsikūrusios AB „[[Alita]]“, AB „Alytaus chemija“. Pietiniame pramonės rajone – AB „Astra“ ir „[[Alytaus tekstilė]]“. Veikia per 100 įmonių jungiantis VšĮ „Verslo kaimelis“, įkurtas per 50 ha ploto pramonės parkas, kuriame veiklą pradėjo du investuotojai – UAB „Premium oils“, UAB „Hansa Flex Hidraulinės Jungtys“, UAB „Saukesta“, UAB „GLASS LT“. Jau pasirašytos sutartys su žvėrienos, vaisvandenių gamintojais, ketinančiais čia investuoti.

[[2019]] m. spalį [[Šiaurinis pramonės rajonas|Šiauriniame pramonės rajono]] padangų perdirbimo įmonėje [[Ekologistika]] kilo [[Alytaus padangų perdirbimo gamyklos gaisras|didelis gaisras]].

Mieste veikia keturi viešbučiai, vieni svečių namai ir motelis&lt;ref&gt;https://www.regionunaujienos.lt/viesbuciu-ir-restoranu-asociacija-ragina-atideti-2-euru-turizmo-rinkliava-alytuje/&lt;/ref&gt;.

== Susisiekimas ==
[[Vaizdas:AlytausViesojoTransportoSchema 2017 Pirma versija.png|alt=Alytaus viešojo transporto schema|miniatiūra|Alytaus viešojo transporto schema (2017 m.)]]
[[Vaizdas:Lietuvos tukstantmecio tiltas Alytuje.JPG|thumb|Lietuvos tūkstantmečio tiltas]]

Alytaus plėtrą lėmė Nemunas. Per jį, ties Alytumi, buvo nutiesti du tiltai: vadinamasis [[Kaniūkų tiltas]] (1892 m.) ir [[Antano Juozapavičiaus tiltas]] (pirmasis medinis tiltas šioje vietoje pastatytas 1909 m.). 2011 m. baigtas statyti trečiasis – [[Lietuvos tūkstantmečio tiltas]], kartu su naujai nutiesta kelio atkarpa tapęs šiaurinio Alytaus aplinkelio dalimi.

XIX a. pradžioje nutiestas kelias per [[Kruonis|Kruonį]] ir [[Rumšiškės|Rumšiškes]] iš Alytaus į Kauną. Caro valdymo metais jis turėjo strateginę-karinę reikšmę, tarpukario Lietuvoje suteiktas plento statusas. [[Dovainonys]]e ir [[Kapitoniškės]]e (Kaišiadorių raj.) išlikęs 1 km ilgio istorinis ruožas, kuris baigiasi prie [[Kauno marios|Kauno marių]] kranto.&lt;ref&gt;{{cite kvr|mc=16980|title=Senojo Alytaus-Kauno kelio atkarpa}}&lt;/ref&gt;

XIX a. pabaigoje Alytus buvo sujungtas geležinkelio linija su Suvalkais ir Varėna. Įkurta [[Alytaus senoji geležinkelio stotis|geležinkelio stotis]]. Per Nemuną ties Alytumi buvo nutiestas 33 metrus virš vandens paviršiaus iškilęs [[Alytaus geležinkelio tiltas]], kurį [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metu, 1915 m. besitraukdama [[Rusijos imperijos kariuomenė|Rusijos kariuomenė]] susprogdino. Tiltas netrukus buvo atstatytas (laikinas medinis), tačiau 1926 m. nugriautas, o visa geležinkelio vėžė nuo Alytaus iki [[Varėna|Varėnos]] demontuota. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę sumažėjo traukinių, kertančių miestą, skaičius. 1997 m. kovo 14 d. iš [[Alytaus senoji geležinkelio stotis|senosios Alytaus geležinkelio stoties]] išvyko paskutinis sąstatas. Nusprendus, kad traukinių keliamas triukšmas trukdo gyventojų ramybei, automobilių eismui, teršia orą, geležinkelio bėgiai per miestą buvo išardyti, o vakarinėje Alytaus dalyje dar 1984 m buvo atidaryta [[Alytaus geležinkelio stotis|naujoji geležinkelio stotis]].&lt;ref&gt;[http://www.alytausgidas.lt/lt/naujienos/alytus/gelezinkelis-alytaus-istorijos-dalis/ Geležinkelis – Alytaus istorijos dalis, 2009-02-10] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090507085025/http://www.alytausgidas.lt/lt/naujienos/alytus/gelezinkelis-alytaus-istorijos-dalis |date=2009-05-07 }}&lt;/ref&gt; Buvusio geležinkelio tilto vietoje panaudojant senąsias išlikusias mūrines atramas 2013 m. pradėtas ir 2015 m. pabaigtas naujas pėsčiųjų ir dviračių tiltas, kuriam vėliau, miesto gyventojų balsavimu, suteiktas Baltosios rožės pavadinimas ([[Baltosios rožės tiltas]]). 

Mieste ir apylinkėse išlikę keletas paminklinių geležinkelio [[infrastruktūra|infrastruktūros]] objektų: geležinkelio viadukai Naujojoje, Ūdrijos, Topolių ir Kepyklos gatvėse, Alytaus kaimo geležinkelio pralaida, [[Skernės upelio tunelis]], [[Poteronių viadukas]].

1939 m. dešiniajame Nemuno krante įkurtas [[Alytaus aerodromas]]. Tarpukaryje Alytus turėjo susisiekimą tarpmiestiniais autobusais su Kaunu, Prienais, Varėna, Marijampole, Lazdijais. Tarybiniais metais buvo plėtojamas autobusų susisiekimas. Mieste keleivius imta vežti miesto autobusais. Miesto autobusų kursavimui smūgį sudavė chaotiška ir nevaldoma mikroautobusų plėtra 1998 m., autobusų vegetacija tęsėsi iki 2004 m. Dabar [[Alytaus viešasis transportas|viešąjį transportą]] sudaro miesto maršrutiniai mikroautobusai (nuo 2004 m.) bei priemiestiniai ir tarpmiestiniai autobusai.

=== Keliai ===

Alytaus pagrindiniai keliai yra krašto keliai:

* {{KK128}}
* {{KK130}}
* {{KK131}}
* {{KK132}}
* {{KK220}}

Alytaus rytuose kelius {{KelionrKK|220}} su {{KelionrKK|128}} kerta kelias {{KK129}}.

=== Tiltai ===

* [[Alytaus geležinkelio viadukas]] virš Naujosios gatvės (kelio {{kelionrKK|130}}) 
* [[Antano Juozapavičiaus tiltas]] per Nemuną
* [[Baltosios rožės tiltas]] per Nemuną
* [[Jaunimo parko tiltas]] per daubą Jaunimo parke 
* [[Jurgio Kunčino tiltas]] per Mažosios Dailidės ežerą
* [[Lietuvos tūkstantmečio tiltas]] per Nemuną

== Kultūra ==
[[Vaizdas:Alytus ziema.jpg|thumb|Alytus žiemą]]
[[Vaizdas:Alytaus arena.JPG|thumb|[[Alytaus arena]]]]
[[Vaizdas:Baznycia12.jpg|thumb|Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčia]]

Miesto centre [[Alytaus miesto teatras|teatras]], A. Matučio muziejus, prie tilto per Nemuną – paminklas [[Antanas Juozapavičius|A. Juozapavičiui]]. Alytaus miške yra Dainų slėnis ir paminklas Alytaus 400-ųjų metinių jubiliejui. Šalia yra Tautos istorinės atminties muziejus, [[Antanas Jonynas|Antano Jonyno]] muziejus. Alytuje yra vienintelis Lietuvoje [[cirkas]] – „Dzūkijos“ cirkas (nuo 1982 m.). Miesto parkas savitas metalo skulptūromis (autoriai K. Valaitis, [[Naglis Nasvytis]], [[Kęstutis Musteikis]] ir kiti). Senamiesčio skvere pastatyta Voverytės su knyga skulptūra.

Miesto garbei yra pavadintas vienas [[Alytus (Marso krateris)|krateris Marse]].&lt;ref&gt;[https://www.vle.lt/straipsnis/alytus/ ''Alytus'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2022-10-15.&lt;/ref&gt;

=== Religinės paskirties pastatai ===

Alytuje yra keturios bažnyčios:
* [[Alytaus Šv. Angelų Sargų bažnyčia|Šv. Angelų Sargų]] (centre), pastatyta 1830 m. Medinė, su neobarokiniais altoriais.
* [[Alytaus Šv. Kazimiero bažnyčia|Šv. Kazimiero]] (miesto pietryčiuose, prie kareivinių). XIX a. pabaigoje šioje vietoje įrengus kareivines, įgulos reikmėms pagal tipinį projektą buvo pastatyta „[[plytų stilius|plytų stiliaus]]“ cerkvė (pašventina 1904 m.). Bažnyčia atidaryta po I pasaulinio karo, iki 1940 m. buvo Lietuvos kariuomenės maldos namai. Po karo uždaryta, paversta Mašinų gamyklos kultūros namais. 1990 m. bažnyčia grąžinta tikintiesiems, 1996 m. pagal architekto Vytauto Jakučio ir konstruktoriaus Sauliaus Stulpino projektą bažnyčia rekonstruota.
* [[Alytaus Šv. Liudviko bažnyčia|Šv. Liudviko]] (Alytus I dešiniajame Nemuno krante), apie 1520 m. pirmoji medinė pastatyta, 1818 m. pastatyta dabartinė bažnyčia&lt;ref&gt;https://www.panoramas.lt/panoramata/005c1fa7a931de3b8fac&lt;/ref&gt;. Varpinėje tebeskamba XVII a. nuliedintas varpas.
* [[Alytaus Švč. M. Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčia|Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos]] (šalia [[Vidzgiris|Vidzgirio]] mikrorajono). Tai naujausia miesto bažnyčia, kuri buvo pradėta statyti 1991 m., pagal Vilniaus architektų K. Kisieliaus, K. Pempės ir G. Ramunio projektą. Bažnyčia vienbokštė, trinavė, pseudobazilikinė.

Mieste yra [[Alytaus Šv. Brunono koplyčia|Šv. Brunono koplyčia]], [[Alytaus Dievo Motinos Globėjos cerkvė]], priklausanti [[stačiatikiai|stačiatikiams]].

=== Paminklai ===
* [[Antanas Juozapavičius|Antano Juozapavičiui]] atminti (1989 m.; autoriai – V. Jarutis, K. Babravičius, P. Maločka, V. Valentinavičius), prie [[Antano Juozapavičiaus tiltas|Antano Juozapavičiaus tilto]]
* „Laisvės angelas“ (1928 m.; skulpt. [[Antanas Aleksandravičius]]). 1934 m. skulptūrą sudaužė [[perkūnija]], ji atstatyta, bet 1952 m. nugriauta tanku. Atstatyta 1991 m. (skulpt. [[Jonas Meškelevičius]])
* „Motina tremtinė“ (vietinis skulptorius [[Antanas Ambrulevičius]])
* [[Anzelmas Matutis|Anzelmo Matučio]] skulptūrų parkas, kurį sukūrė Alytaus dailės mokyklos mokiniai, padarę medines skulptūras, vaizduojančias A. Matučio kūrinių veikėjų gyvenimą

=== Muziejai ===
* [[Alytaus kraštotyros muziejus|Kraštotyros muziejus]] (įkurtas 1928 m.) (ir jo archeologinė ekspozicija)
* Antano Jonyno memorialinis muziejus
* [[Anzelmas Matutis|Anzelmo Matučio]] memorialinis muziejus
* Julijos Baranauskienės keramikos muziejus
* Kovų už laisvę ekspozicijoje „Mūsų tautos istorinė atmintis“
* Afganistano karo veteranų klubo muziejus
* A. Ramanausko-Vanago gimnazijos muziejus ir sporto informacijos centras
* Mūsų tautos istorinis atminties muziejus&lt;ref&gt;https://www.regionunaujienos.lt/kultura/muziejai/muziejai-alytaus-m-sav/&lt;/ref&gt;

== Sveikatos apsauga ==
* [[Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė]]
* Alytaus miesto ir rajono pirminės sveikatos priežiūros centrai

== Švietimo ir ugdymo įstaigos ==
[[Vaizdas:Alytus, prof.centras 2.JPG|miniatiūra|right|Profesinio rengimo centras]]

=== Profesinės mokyklos ir kolegija ===
* [[Alytaus dailiųjų amatų mokykla|Kauno taikomosios dailės mokyklos Alytaus filialas]]
* [[Alytaus profesinio rengimo centras]]
* [[Alytaus kolegija]]

=== Gimnazijos ===
* [[Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija|A. Ramanausko-Vanago gimnazija]]
* [[Alytaus Jotvingių gimnazija|Jotvingių gimnazija]]
* [[Alytaus Putinų gimnazija|Putinų gimnazija]]
* [[Alytaus Šv. Benedikto gimnazija|Šv. Benedikto gimnazija]]

=== Progimnazijos ===
* [[Alytaus Dainavos progimnazija|Dainavos progimnazija]]
* [[Alytaus Dzūkijos pagrindinė mokykla|Dzūkijos mokykla]]
* [[Alytaus Likiškėlių progimnazija|Likiškėlių progimnazija]]
* [[Alytaus Panemunės progimnazija|Panemunės progimnazija]]
* [[Alytaus Piliakalnio progimnazija|Piliakalnio progimnazija]]
* [[Alytaus Šaltinių pagrindinė mokykla|Šaltinių progimnazija]]
* [[Alytaus Vidzgirio pagrindinė mokykla|Vidzgirio progimnazija]]
* [[Alytaus Volungės progimnazija|Volungės progimnazija]]

=== Kitos mokyklos ir bibliotekos===
* 2 pradinės mokyklos: „[[Sakalėlio pradinė mokykla|Sakalėlio]]“, [[Senamiesčio pradinė mokykla|Senamiesčio]]
* 2 darželiai-mokyklos: „[[Darželis-mokykla Drevinukas|Drevinukas]]“, „[[Mokykla-darželis Viltis|Viltis]]“
* 15 lopšelių-darželių: „Ąžuoliukas“, „Boružėlė“, „Du gaideliai“, „Gintarėlis“, „Girinukas“, „Linelis“, „Nykštukas“, „Obelėlė“, „Pasaka“, „Pušynėlis“, „Putinėlis“, „Saulutė“, „Šaltinėlis“, „Vyturėlis“, „Volungėlė“
* [[Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka|J. Kunčino biblioteka]]
* [[Alytaus rajono savivaldybės viešoji biblioteka|Rajono biblioteka]]

== Sportas ==

Alytaus reprezentacinis futbolo klubas yra [[DFK Dainava]], šiuo metu žaidžiantis [[A lyga|TOPsport A lygoje]].  (taip pat žr. [[:Kategorija:Alytaus futbolas]]). 

[[Lietuvos rankinio lyga|Lietuvos rankinio lygoje (LRL)]] rungtyniauja [[Alytaus rankinio klubas „Varsa-Stronglasas“]].

Lietuvos vyrų tinklinio čempionate (LVTČ) miestui atstovauja Alytaus tinklinio klubas “ULTRA”&lt;ref&gt;[https://www.facebook.com/share/175Fd4KrYU/?mibextid=wwXIfr]&lt;/ref&gt;

== Šaltiniai ==
{{Išnašos|3}}

== Literatūra ==
* Alytaus miesto istorijos fragmentai / Audronė Jakunskienė. – Alytus: Alytaus sp., 2001. – 227 p.: iliustr. – ISBN 9986-472-74-1
* Alytaus kapinynas: christianizacijos šaltiniai: monografija / Eugenijus Svetikas. – Vilnius: Diemedis, 2003. – 443 p.: iliustr. – ISBN 9986-23-112-4
* Alytaus istorinė raida: nuo miesto užuomazgos iki nepriklausomybės atgavimo XX a. pabaigoje / Regina Žepkaitė. – Vilnius: Eugrimas, 2004. – 187 p.: iliustr. – ISBN 9955-501-66-9
* Panemunės sielininkai / Joana Vaikšnoraitė. – Alytus: Albagrafija, 2004. – 59 p.: iliustr. – ISBN 9955-639-00-8
* Alytaus sportas / Marytė Marcinkevičiūtė. – Vilnius: Homo liber, 2005. – 380 p.: iliustr. – ISBN 9955-449-86-1
* Alytaus šviesuolių portretai: konferencijos pranešimų medžiaga / [[Audronė Jakunskienė]]. – Kaunas: Spalvų kraitė, 2007. – 111 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-411-49-9
* Alytaus krašto mokslininkai / Juozas Jakutis, Alfonsas Peckus ir kt. – Alytus: Alytaus naujienos, 2008. – 104 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-610-14-4
* Alytus. Sporto istorija / Marytė Marcinkevičiūtė. – Vilnius: Homo liber, 2009. – 478 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-716-65-5
* Alytaus regiono keliai: istorija ir dabartis / Romualdas Snarskis. – Vilnius: Ex Arte, 2009. – 155 p.: iliustr. – ISBN 978-609-8010-05-3
* Dingusio laiko atspindžiai: Pirmojo pasaulinio karo Alytaus atvirukų katalogas, 1914–1918 / Virginija Buškevičiūtė. – Vilnius: Petro ofsetas, 2010. – 56 p.: iliustr. – ISBN 978-609-420-109-7
* Alytaus švietimo arimuose: nuo užuomazgų iki 2010 m. / Elvyra Biliūtė-Aleknavičienė. – Alytus: Alytaus kolegija, 2010. – 501 p.: iliustr. – ISBN 978-609-8020-11-3

== Nuorodos ==
* [http://www.alytus.lt/ Savivaldybė svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120614115828/http://www.alytus.lt/ |date=2012-06-14 }}
* [http://www.alytus-industrial-park.eu/ Alytaus pramonės parkas]
* [http://www.alytausgidas.lt/ Alytaus miesto naujienų svetainė]
* [https://sites.google.com/site/antanasrinkevicius/aldainsost Alytus – Dainavos sostinė (Antano Rinkevičiaus kraštotyra)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141224061017/https://sites.google.com/site/antanasrinkevicius/aldainsost |date=2014-12-24 }}
* {{ML|1|373|Alytus}}

{{ALYMgyv}}
{{ltcity}}

[[Kategorija:Alytus| ]]</text>
      <sha1>6oidzdxfum8kfpd0okvjttg1oqvrodf</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7820133</id>
      <parentid>7820058</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T11:44:08Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Vilensija</username>
        <id>40695</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>/* Tiltai */</comment>
      <origin>7820133</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="35722" sha1="m6eadw5cbrf5o2o705skqilbqw406pb" xml:space="preserve">{{reikšmės}}
{{city/Lietuvos miestas
|pavadinimas = Alytus
|paveikslelis = Alytus.png
|paveikslėlio tekstas = Alytus (2006 m.)
|herbas = Coat of arms of Alytus (Lithuania).svg
|vėliava = Flag of Alytus.svg
|lat = 54.396
|long = 24.046
|apskritis = Alytaus
|savivaldybė = Alytaus miesto
|įkurtas = 1377 m.&lt;ref&gt;https://www.alytus.lt/lt/apie-alytu/miesto-istorija-2 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20221012232036/https://www.alytus.lt/lt/apie-alytu/miesto-istorija-2 |date=2022-10-12 }}&lt;/ref&gt;
|vadovas = [[Nerijus Cesiulis]]
|gyventojumetai = 2025
|gyventoju = 50477
|gyventojuRef = &lt;ref&gt;{{Lt mst gyventojai}}&lt;/ref&gt;
|plotas = 39.43
|pastokodas = LT-62001 (centrinis)
|tinklalapis = http://www.alytus.lt/ www.alytus.lt
|kirč = {{Vietovardis|k=4|Alytùs|Alytaũs|Alỹtui|Alỹtų|Alytumì|Alytujè|š=2002}}
|istpav = {{pl|Olita}}, {{ru|Олита}} &lt;ref name=&quot;ESBE&quot;&gt;{{ESBE|21a|074/74255|Олита|885}}&lt;/ref&gt;&lt;ref name=&quot;GSSRI&quot;&gt;{{GSSRI|3|619|Олита}}&lt;/ref&gt;
|vikiteka = Category:Alytus
}}

'''Alytus''' – didžiausias pietų [[Lietuva|Lietuvos]], šeštas pagal dydį šalies miestas. [[Alytaus apskritis|Apskrities]], [[Alytaus rajono savivaldybė|rajono savivaldybės]], [[Alytaus miesto savivaldybė|miesto savivaldybės]], [[Alytaus seniūnija|seniūnijos]] ir katalikų dekanato centras.&lt;ref&gt;{{vle|alytus|2022-01-23|Alytus|Vidmantas Daugirdas}}&lt;/ref&gt;

Alytuje stovi 4 bažnyčios ([[Alytaus Šv. Liudviko bažnyčia]], [[Alytaus Šv. Angelų Sargų bažnyčia]], [[Alytaus Šv. Kazimiero bažnyčia]], [[Alytaus Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčia]]), stačiatikių [[Alytaus Dievo Motinos Globėjos cerkvė]], buvusi [[Alytaus sinagoga]], pastatyta XX a. pradžioje, dabar nebeveikianti.

Veikia [[Alytaus kraštotyros muziejus]] (įkurtas 1928 m.),&lt;ref&gt;Audronė Jakunskienė. [https://www.vle.lt/straipsnis/alytaus-krastotyros-muziejus/ ''Alytaus kraštotyros muziejus'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2022-10-15.&lt;/ref&gt; 4 gimnazijos, [[Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė|Stasio Kudirkos rajono centrinė ligoninė]], [[Alytaus tuberkuliozės ligoninė]],&lt;ref&gt;[http://www.alytub.lt Alytaus tuberkuliozės ligoninė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200225175537/http://www.alytub.lt/ |date=2020-02-25 }}&lt;/ref&gt; Alytaus miesto šeimos centras&lt;ref&gt;[http://alytausvaikai.lt Alytaus miesto šeimos centras]&lt;/ref&gt;, [[Alytaus pataisos namai]]&lt;ref&gt;[http://www.kaldep.lt/lt/apn/pradzia_1216.html Alytaus pataisos namai]&lt;/ref&gt;, Sporto rūmai (architektas A. Kulvietis).

Mieste stovi [[Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas]] – „Laisvės angelas“, pastatytas 1929 m. (skulptorius [[Antanas Aleksandravičius]]). 1934 m. skulptūra subyrėjo trenkus į ją žaibui, 1937 m. buvo atstatyta. 1952 m. paminklą nugriovė sovietai, bet jis buvo atstatytas 1991 m. (skulptorius [[Jonas Meškelevičius]] atkūrė skulptūrą, [[Jonas Blažaitis]] – paminklo bareljefus). Paminklas yra 13 m aukščio (9 m postamentas ir 4 m angelas). Pasakojama, kad pozuoti skulptorius prikalbinęs jauną gimnazijos mokytoją.

Geležinkelio stotis yra vakaruose, [[Likiškiai (Alytus)|Likiškiuose]]. Ant išlikusių senojo geležinkelio tilto per [[Nemunas|Nemuną]] (1899 m.) taurų pastatytas pėsčiųjų ir dviračių [[Baltosios rožės tiltas]].&lt;ref&gt;[https://www.alytus.lt/baltosios-rozes-tiltas-1 ''Baltosios Rožės tiltas''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20221106075828/https://www.alytus.lt/baltosios-rozes-tiltas-1 |date=2022-11-06 }}. Alytus.lt. Nuoroda tikrinta 2022-11-06.&lt;/ref&gt; Dešiniajame Nemuno krante stūkso [[Alytaus piliakalnis]], kairiajame – [[Radžiūnų piliakalnis]].

== Etimologija ==

Spėjama, kad Alytus yra [[vandenvardinis vietovardis]], mat pro miestą į Nemuną įteka [[Alytupis]], kuris anksčiau galėjęs vadintis tiesiog Alytus.&lt;ref&gt;{{Vanagas 2004|17}}&lt;/ref&gt; Pietų Lietuvoje vandenvardžiai su galūne ''-us'' yra sutinkami neretai: ežerai [[Guostus]], [[Niedus]], [[Švenčius]] ir kt., upės [[Kriaušius]], [[Skroblus]], [[Vardžius]] ir kt.

Kita versija teigia, kad miesto vardas galėjo kilti nuo pilies, kuri stovėjo čia jau XIV a., dažnai pastodavo [[vokiečių ordinas|kryžiuočiams]] kelią ir jie šią pilį vadino ''Aliten''.

[[Liaudies etimologija]] byloja vieną iš legendų apie meilę – kadaise gyveno Mirgrausėlė ir Alyta. Vienas kitą pamilo, tačiau Mirgrausėlei buvo skirta vaidilutės dalia. Vietos pilį užpuolus kryžiuočiams kovoje krito daug karių ir Alyta, matydamas, kad mūšis bus pralaimėtas, nujojo į Gabijos kalnelį, kur Mirgrausėlė kurstė šventąją ugnį, ir ją paslėpė, o pats grįžo kovon. Nors ir narsiai kovėsi Alyta, bet jis žuvo. Tai sužinojusi Mirgrausėlė graudžiai ir ilgai verkė, kad jos ašaros upeliu pradėjusios tekėti Nemunan. Upelis žynių buvęs pavadintas Alytupiu, o greta piliakalnio įsikūręs miestas – Alytumi. Ir šiandien į Nemuną teka Mirgrausėlės ašarų upelis.&lt;ref&gt;[https://www.alytusinfo.lt/lankytinos-vietos/alytaus-piliakalnis/ Alytaus piliakalnis.] Alytusinfo.lt (tikrinta 2022-01-23).&lt;/ref&gt;

== Geografija ==
[[Vaizdas:Dailides ezeras.jpg|thumb|left|Mažosios Dailidės ežeras miesto parke]]

Alytus įsikūręs šalia [[Nemunas|Nemuno]], 65 km į pietus nuo [[Kaunas|Kauno]] ir 108 km į pietvakarius nuo [[Vilnius|Vilniaus]]. Alytus yra didžiausias [[Dzūkija|Dzūkijos]] miestas, laikomas neformalia šio etnografinio regiono sostine.&lt;ref&gt;[http://www.ekgt.lt/lietuvos-etnografiniai-regionai/dzukija-dainava/ Dzūkija (Dainava)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200321150614/http://ekgt.lt/lietuvos-etnografiniai-regionai/dzukija-dainava/ |date=2020-03-21 }}, Etninės kultūros globos taryba.&lt;/ref&gt;

Per Alytų iš pietryčių šiaurės vakarų link teka [[Nemunas]]. Nuo seno miestas dalijamas į dvi dalis: dešiniajame Nemuno krante yra [[Alytus I]], kairiajame – [[Alytus II]] (didžioji dabartinio miesto dalis išsidėsčiusi kairiajame upės krante):
* Alytuje II yra miesto centras, telkšo [[Mažoji Dailidė|Mažosios Dailidės]] ir [[Didžioji Dailidė|Didžiosios Dailidės]] ežerai, yra miesto kapinės, [[Alytaus miškas]], miesto parkas ir sodas, karių kapinės, [[Jaunimo parkas]];
* Alytuje I yra žydų kapinės, [[Alytaus Šv. Liudviko bažnyčia]], pietuose stūkso [[Alytaus piliakalnis]] ir teka [[Alytupis]].

Mieste įkurtas kraštovaizdžio istorinis draustinis, stūkso akmuo Klebonas. Geležinkelio stotis įsikūrusi miesto vakaruose, [[Likiškiai (Alytus)|Likiškiuose]].
 
=== Miesto dalys ===
{{div col|4}}
* [[Alytus I]]
* [[Alytus II]] (Senamiestis)
* [[Bakšiai (Alytus)|Bakšiai]]
* [[Dainava (Alytus)|Dainava]]
* [[Domantonys (Alytus)|Domantonys]]
* [[Likiškėliai (Alytus)|Likiškėliai]]
* [[Likiškiai (Alytus)|Likiškiai]]
* [[Panemunė (Alytus)|Panemunė]]
* [[Pietinis pramonės rajonas (Alytus)|Pietinis pramonės rajonas]] (Karinis miestelis)
* [[Putinai (Alytus)|Putinai]]
* [[Rytinis pramonės rajonas (Alytus)|Rytinis pramonės rajonas]]
* [[Šiaurinis pramonės rajonas (Alytus)|Šiaurinis pramonės rajonas]]
* [[Vakarinis pramonės rajonas (Alytus)|Vakarinis pramonės rajonas]]
* [[Vidzgiris]]
{{div col end}}

== Istorija ==
[[Vaizdas:Alytus hillfort.jpg||miniatiūra|left|thumb|Alytaus pilies vieta]]

Miesto apylinkėse gyventa jau [[neolitas|neolite]]. Viduramžiais Alytaus apylinkės buvo gyvenamos mišriai [[Jotvingiai|jotvingių]] ir lietuvių genčių, nes Alytus buvo paribyje tarp šių genčių. Vėliau, dėl istorinių aplinkybių, jotvingius asimiliavo lietuvių gentis. [[Nemunas|Nemuno]] kairiajame krante yra dvi dešimtys VI–IX a. pilkapių, XIII–XIV a. Nemuno dešiniajame krante, santakoje su [[Alytupis|Alytupiu]] čia stovėjo medinė [[Alytaus pilis]]. 2010 m. kasinėjimai miesto centre parodė, kad istorinės Alytaus ištakos buvo dabartinio miesto centre, nuo XIV a. čia stovėjo rotušė ir bažnyčia.

Alytus – vienas seniausių Lietuvos miestų. Pirmą kartą minimas [[1377]] m. kaip Alytaus pilis [[Vygandas Marburgietis|Vygando Marburgiečio]] kronikoje. Per Alytų į šalies gilumą ėjo kryžiuočių puolimų keliai. [[1387]] m. [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|LDK]] dokumentuose minimas kaip miestelis. Po [[Žalgirio mūšis|Žalgirio mūšio]] dešiniajame Nemuno krante ėmė augti gyvenvietė, kuri vadinosi '''''[[Alytus I]]''''', nuo XV a. pabaigos kairiajame krante, [[Užnemunė]]je auganti gyvenvietė ėmė vadintis '''''[[Alytus II]]'''''. [[1466]] m. minimas [[Alytaus valsčius]]. [[1524]] m. pastatyta bažnyčia ir įsteigta parapija. [[1549]] m. Ldk [[Žygimantas Augustas]] Alytų užrašė [[Barbora Radvilaitė|Barborai Radvilaitei]].&lt;ref&gt;{{LT valdovai 2004|123}}&lt;/ref&gt; 

[[1581]] m. [[birželio 15]] d. Ldk [[Steponas Batoras]] suteikė Alytui [[Magdeburgo teisė|Magdeburgo teises]] ir [[Alytaus herbas|herbą]]. Ši data yra minima kaip Alytaus miesto diena. Praeityje Alytus daug kartų nukentėjo nuo svetimų kariaunų. Ne kartą jį naikino gaisrai ([[1622 m. Alytaus gaisras|1622 m.]], [[1733 m. Alytaus gaisras|1733 m.]]), maro epidemijos ir kitos nelaimės. [[1586]] m. pastatyta cerkvė. Miestas priklausė [[Trakų vaivadija]]i.

[[Vaizdas:Budowa mostu na rzece Niemen - 2.jpg|miniatiūra|right|Mieste 1899 m. buvo statomas [[Užnemunės geležinkelis|Užnemunės geležinkelio]] tiltas per Nemuną (dabartinis [[Baltosios rožės tiltas]]).]]

XVII a. [[ATR–Rusijos karai|karų su Rusija]] ir [[ATR–Švedijos karai|Švedija]] metu, miestas neteko daug gyventojų. 1775 m. iš [[Trakai|Trakų]] ir [[Merkinė]]s Alytun perkelti pavieto teismai. XVIII a. pabaigoje abiejuose Nemuno krantuose gyveno beveik po vienodai gyventojų, tačiau prekyba ir amatais pirmavo dešiniakrantis Alytus. [[Trečiasis ATR padalijimas|1795 m. miestas padalintas]]: rytinė dalis (Alytus I) atiteko [[Rusijos imperija]]i, o vakarinė (Alytus II) – [[Prūsijos karalystė|Prūsijos karalystei]]. [[1807]] m. Alytus II atiteko Napoleono sukurtai [[Varšuvos kunigaikštystė|Varšuvos kunigaikštystei]], po [[Vienos kongresas|Vienos kongreso]] atiteko [[Lenkijos karalystė|Lenkijos karalystei]] (priklausė 1815–1915 m.). Alytus I buvo miestelis Trakų apskrities Alovės valsčiuje, Alytus II – miestelis Kalvarijos apskrities Alytaus valsčiuje.&lt;ref&gt;{{SGKP|7|483|Olita}}&lt;/ref&gt; Dėl geresnių ūkio sąlygų kairysis krantas ėmė sparčiai plėtotis, o dešinysis nusilpo, ir nuo to laiko Alytus II tapo stipresniu miestu. [[1863]] m. buvo [[1863 m. sukilimas|užimtas sukilėlių]].&lt;ref&gt;Gediminas Isokas. Kapčiamiesčio - Leipalingio giria.//Mokslas ir gyvenimas. 1977 m. Nr.9. P. 13. &lt;/ref&gt; XIX a. pabaigoje Rusijos imperija ėmėsi statyti strategiškai svarbioje išsidėsčiusio miesto fortifikacijas. [[1890 m.|1890]] m. Alytus tapo trečiosios klasės Rusijos imperijos tvirtove.

[[1915]] m., kai Lietuvoje ir [[Suvalkų gubernija|Suvalkų gubernijoje]] įsitvirtino vokiečių karinė administracija, Alytus I ir Alytus II buvo sujungti į vieną administracinį vienetą. 1919 m. vasarį mieste vyko [[Alytaus kautynės]], kuriose [[TLK|Lietuvos kariuomenė]] kovėsi su [[bolševikai]]s, ant [[Antano Juozapavičiaus tiltas|tilto]] žuvo pirmasis karininkas [[Antanas Juozapavičius]]. Lietuvos kovose su lenkais pastarieji reiškė pretenzijas į Lietuvos teritoriją iki pat Alytaus. Lenkų delegacija [[Paryžiaus taikos konferencija|Paryžiaus taikos konferencijos]] metu, [[Antantė|Antantei]] įteikė reikalavimą demarkacinę liniją tarp Lietuvos ir Lenkijos nustatyti nuo [[Vištytis (miestelis)|Vištyčio]] iki Alytaus. [[1919]] m. miestas gavo valsčiaus teises, [[1931]] m. – I eilės miesto, [[1932]] m. – [[vasarvietė]]s teises.

1939 m. prie Alytaus buvo įkurta Lietuvoje internuotų lenkų karių stovykla. [[1941]] m. [[birželio 22]]-[[birželio 23|23]] d. šalia miesto įvyko [[Alytaus mūšis]], kuriame dalyvavo apie 800 tankų. 1941 m. išžudyti beveik visi Alytaus žydai (apie 10 000).&lt;ref&gt;[http://www.zydai.lt/lt/content/viewitem/614/ Žydai Lietuvoje. Alytus]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} zydai.lt&lt;/ref&gt;  Nuo 1941 m. liepos iki 1943 m. balandžio kareivinių teritorijoje veikė karo belaisvių koncentracijos stovykla Stalag-343. Nuo 1943 m. gegužės iki 1944 m. liepos ten pat veikė daugiausia iš vakarinių Rusijos sričių perkeltųjų asmenų stovykla. Joje žuvo apie 2 tūkst. karo belaisvių ir civilių.

[[1944]] m. [[liepos 15]] d. miestą užėmė sovietai (III Baltarusijos fronto kariai). Pokario pasipriešinimo judėjime miestas priklausė [[Dainavos apygarda|Dainavos krašto apygardai]]. [[1946]] m. [[rugpjūčio 3]] d. tapo apskrities pavaldumo miestu, [[1950]] m. – rajono centru.

Po karo miestas planingai plėstas, ypač po 1963 m., kaip pramonės centras. Pastatytas didžiausias Pabaltijo respublikose Alytaus medvilnės kombinatas (vėliau - Alytaus tekstilė), kuriame 1980 m. dirbo 6000 darbuotojų, didelė šaldytuvų [[Snaigė (bendrovė)|„Snaigė“]] gamykla (1972 m. čia dirbo 1900 darbuotojų), [[Alytaus eksperimentinis namų statybos kombinatas|eksperimentinis namų statybos kombinatas]], mėsos kombinatas, „Dainavos“ siuvimo fabrikas, kombinuotųjų pašarų gamykla. [[1977]] m. [[kovo 30]] d. Alytui suteiktos [[respublikinio pavaldumo miestas|respublikinio pavaldumo miesto]] teisės. 1989 m. čia veikė 12 vidurinių mokyklų.

[[1995]] m. patvirtintas dabartinis [[Alytaus herbas]].

{{adm2|4}}
{{admr|XIV a.|?|[[Trakų kunigaikštystė]]}}
{{admr|[[1413]]–[[1565]] m.|[[Alytaus valsčius]] (1466 m.)|[[Trakų vaivadija]]}}
{{admr|[[1565]]–[[1775]] m.|r2=6|[[Alytaus valsčius|Alytaus valsčiaus]] centras (Alytus I), &lt;br/&gt; [[Alovės valsčius]] (Alytus II)|[[Alytaus apskritis|Alytaus apskrities]] centras|}}
{{admr|[[1795]]–[[1801]] m.|[[Trakų apskritis]]}}
{{admr|[[1801]] m.|[[Alytaus apskritis|Alytaus apskrities]] centras}}
{{admr|[[1801]]–[[1915]] m.|[[Trakų apskritis]] (Alytus I), &lt;br/&gt; [[Kalvarijos apskritis]] (Alytus II)|[[Vilniaus gubernija]] (Alytus I), &lt;br/&gt; 1867–1915 m. [[Suvalkų gubernija]] (Alytus II)}}
{{admr|[[1915]]–[[1917]] m.|[[Alytaus apskritis|Alytaus apskrities]] centras (Alytus II), &lt;br/&gt; [[Alytaus-Merkinės apskritis|Alytaus-Merkinės apskrities]] centras (Alytus I)}}
{{admr|[[1917]]–[[1919]] m.|r2=2|[[Alytaus apskritis|Alytaus apskrities]] centras}}
{{admr|[[1919]]–[[1950]] m.|Alytaus miestas (valsčiaus statusas), [[Alytaus valsčius|Alytaus valsčiaus]] centras}}
{{admr|[[1950]]–[[1953]] m.|r2=2|rajoninio pavaldumo miestas, [[Alytaus apylinkė]]s centras|r3=2|[[Alytaus rajonas|Alytaus rajono]] centras|[[Kauno sritis]]}}
{{admr|[[1953]]–[[1977]] m.|}}
{{admr|[[1977]]–[[1995]] m.|[[Alytaus apylinkė]]s centras|respublikinio pavaldumo miestas, [[Alytaus rajonas|Alytaus rajono]] centras}}
{{admr|[[1995]]–[[2009]] m.|[[Alytaus seniūnija|Alytaus seniūnijos]] centras|r3=2|[[Alytaus miesto savivaldybė]], [[Alytaus rajono savivaldybė]]s centras|r4=2|[[Alytaus apskritis|Alytaus apskrities]] centras}}
{{admr|[[2009]]–|–}}
|}

== Gyventojai ==
{{dem|kolon=10|till=77000|inc=10000|incmin=2500
|past=* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
* ** pagal enciklopedijos išleidimo metus (1897). Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti. (Alytus II)
|1823|600
|1827|289|p1827=&lt;br /&gt;&lt;small&gt;(Alytus I)&lt;/small&gt;
|1867|554|r1867=*&lt;ref name=&quot;GSSRI&quot;&gt;{{GSSRI|3|619|Олита}}&lt;/ref&gt;
|1886|1769|p1886=&lt;br /&gt;&lt;small&gt;926 (Alytus I) &lt;br /&gt; 843 (Alytus II)&lt;/small&gt;
|1896|822|r1896=**&lt;ref name=&quot;ESBE&quot;/&gt;
|1897|3445|p1897=&lt;br /&gt;&lt;small&gt;1 435 (Alytus I) &lt;br /&gt; 2 010 (Alytus II)&lt;/small&gt;
|1923|6322|r1923=&lt;ref&gt;{{1923sur}}&lt;/ref&gt;
|1931|7124
|1939|9200|r1939=&lt;ref&gt;[[Elena Stankūnaitė]], [[Algirdas Stanaitis]]. Lietuvos miestų gyventojai.//Mokslas ir gyvenimas. 1971 m. Nr.1. P.6&lt;/ref&gt;
|1959|12300|r1959=&lt;ref name=&quot;1959-70sur&quot;&gt;{{1959-70sur}}&lt;/ref&gt;
|1964|15600|r1964=
|1970|28165|r1970=&lt;ref name=&quot;1959-70sur&quot;/&gt;
|1976|47800|r1976=&lt;ref name=naujienos&gt;Metų pradžioje. Pgl. Saulė Pinkevičienė [https://www.alytausnaujienos.lt/aly-tus-me-tus-su-si-trau-ke-1-023-gy-ven-jais Alytus per metus susitraukė 1 023 gyventojais], Alytaus naujienos, Nr. 3 (13233), 2019 Sausis 8&lt;/ref&gt;
|1979|55509|r1979=&lt;ref&gt;{{1979sur}}&lt;/ref&gt;
|1983|64000|r1983=
|1988|72400|r1988=&lt;ref name=naujienos&gt;&lt;/ref&gt;
|1989|73100|r1989=&lt;ref&gt;{{1989sur}}&lt;/ref&gt;
|1991|76500
|2001|71460|r2001=&lt;ref&gt;{{2001sur(Alytus)}}&lt;/ref&gt;
|2002|71261
|2003|71012
|2004|70053
|2005|68838
|2006|67443
|2007|66749
|2008|65856
|2009|64770
|2010|63630
|2011|60302|r2011=&lt;ref&gt;{{2011sur}}&lt;/ref&gt;
|2021|52727
}}

=== Tautinė sudėtis ===
{|
|valign=top|
[[1923]] m. gyveno 6322 žmonės:
* [[Lietuviai]] – 65,06% (4113)
* [[Žydai]] – 27,13% (1715)
* [[Lenkai]] – 4,41% (279)
* [[Rusai]] – 1,61% (102)
* [[Vokiečiai]] – 0,68% (43)
* [[Baltarusiai]] – 0,49% (31)
* Kiti – 0,62% (39)
|valign=top|
[[2001]] m. gyveno 71 491 žmonės:
* [[Lietuviai]] – 97,06% (69 390)
* [[Rusai]] – 1,17% (835)
* [[Lenkai]] – 0,66% (470)
* [[Totoriai]] – 0,27% (195)
* [[Ukrainiečiai]] – 0,19% (139)
* [[Baltarusiai]] – 0,17% (118)
* Kiti – 0,48% (344)
|valign=top|
[[2011]] m. gyveno 59 964 žmonės:
* [[Lietuviai]] – 96,86% (58 083)
* [[Rusai]] – 1,21% (725)
* [[Lenkai]] – 0,64% (384)
* [[Totoriai]] – 0,34% (204)
* [[Baltarusiai]] – 0,2% (119)
* [[Ukrainiečiai]] – 0,16% (98)
* Kiti – 0,59% (351)
|&lt;ref&gt;Lietuvos statistikos departamentas (2021). Gyventojų skaičius. Prieiga per internetą: https://osp.stat.gov.lt/lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=58bdd9a5-b274-42c9-98d0-cd83c5724724#/&lt;/ref&gt;[[2021 m.|2021]] m. gyveno 52 727 žmonės:
* [[Lietuviai]] – 96,55% (50 908)
* [[Rusai]] – 0,89% (467)
* [[Lenkai]] – 0,77% (404)
* [[Baltarusiai]] – 0,19% (98)
* [[Ukrainiečiai]] – 0,16% (83)
* Kiti – 0,46% (243)
* Nenurodyta – 1,01% (531)
|}

=== Religinė sudėtis (2021 m.) &lt;ref&gt;Lietuvos statistikos departamentas (2021). Gyventojai pagal religinę bendruomenę, kuriai save priskyrė, savivaldybėse. Prieiga per internetą: 

https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=a19ff692-f3aa-4a3d-90c3-84c7880fa9fa#/&lt;/ref&gt; ===
* [[Romos katalikai]] – 43 860 (83,18%)
* [[Stačiatikiai]] – 435 (0,83%)
* [[Sunitai|Musulmonai sunitai]] – 132 (0,25%)
* [[Sentikiai]] – 80 (0,15%)
* [[Evangelikai liuteronai]] – 78 (0,15%)
* [[Evangelikai reformatai]] – 42 (0,08%)
* [[Sekmininkai]] – 83 (0,16%)
* [[Unitai]] – 10 (0,02%)
* Kiti – 239 (0,45%)
* Netikintys – 2 238 (4,24%)
* Nenurodyta – 5 507 (10,44%)

=== Garbės piliečiai &lt;ref&gt;Alytaus miesto savivaldybė. Garbės piliečiai. Prieiga per internetą:

https://alytus.lt/lt/apie-alytu/garbes-pilieciai-1&lt;/ref&gt; ===
* 2000 m. [[Alfonsas Grigaitis]]
* 2001 m. [[Elizabethe Kallemeyn]]
* 2001 m. [[Valentinas Kirlys]]
* 2001 m. [[Heide Reiß Bolland]]
* 2002 m. [[Pranas Gavėnas]]
* 2002 m. [[Vytautas Nedzinskas]]
* 2003 m. [[Jurgis Kunčinas]]
* 2004 m. [[Vytautas Zambacevičius]]
* 2007 m. [[Adolfas Ramanauskas|Adolfas Ramanauskas-Vanagas]]
* 2008 m. [[Pranciška Danutė Plytnikienė]]
* 2008 m. [[Konstantinas Bajerčius|Konstantinas Bajerčius-Garibaldis]]
* 2009 m. [[Antanas Juozapavičius]]
* 2009 m. [[Stasys Taškūnas]]
* 2011 m. [[Aldona Janina Karazijienė]]
* 2012 m. [[Zenonas Bulgakovas]]
* 2013 m. [[Dominykas Jėčys|Domininkas Jėčys]] 
* 2013 m. [[Juozas Daukšys]]
* 2014 m. Antanas Strazdas
* 2015 m. [[Vytautas Jarutis]]
* 2015 m. [[Vytautas Remeika]]
* 2016 m. [[Pranas Stepanovas]]
* 2017 m. Vytautas Mockevičius
* 2018 m. Jonas Januška
* 2019 m. [[Semion Bondarev]] 
* 2020 m. [[Romas Vytautas Maksimavičius]]
* 2021 m. [[Antanas Jonas Minkevičius]]
* 2022 m. [[Rimas Antanas Česonis]]
* 2023 m. [[Julius Antanas Žukas]]
* 2025 m. [[Aldona Vilkelienė]]

=== Žymūs žmonės ===
* [[Antanas Jonynas]] (1923–1976), rašytojas.
* [[Anzelmas Matutis]] (1923–1985), pedagogas, rašytojas.
* [[Jonas Platūkis]] (1929–2024), chirurgas, pedagogas, partinis veikėjas.
* [[Juozas Stepankevičius]] (1933–2021), inžinierius kelininkas, muziejininkas.
* [[Liudvikas Narcizas Rasimas]] (1938–2023), signataras, teisininkas ir visuomenininkas.
* [[Dobilas Kirvelis]] (1940–2025), mokslininkas biofizikas ir biokibernetikas.
* [[Jurgis Kunčinas]] (1947–2002), rašytojas.
* [[Vytautas Kolesnikovas]] (1948–2021), tapytojas, signataras.
* [[Romas Kalanta]] (1953–1972), Lietuvos laisvės didvyris, [[disidentas]].
* [[Jurgita Štreimikytė-Virbickienė]] (g. 1972 m.), krepšininkė.

== Ekonomika ==

Perdirbamosios [[Pramonė|pramonės]] centras, pagamina 4,6 % Lietuvos pramonės produkcijos{{faktas}}. Mieste daug pramonės: šaldytuvų ([[AB Snaigė|AB „Snaigė“]]) ir mašinų gamyklos, maisto pramonė (mėsos, pieno, gėrimų), siuvimo fabrikas. Išvystyta medienos, statybų, chemijos, tekstilės pramonė.

Alytaus šiaurės vakarinėje dalyje yra pramonės rajonas, kuriame susitelkę daug įmonių – [[AB Snaigė|šaldytuvų gamykla]], „Alytaus gelžbetonis“, „[[Alkesta]]“ (kelių tiesimo ir tiltų statybos bendrovė), [[Alytaus šilumos tinklai]], [[ESO|elektros tinklai]], „Lietuvos žaliava“, UAB „Lanksti linija“, UAB „Traidenis“, AB „[[Kauno grūdai]]“, UAB „Daisotra“, UAB „Lisiplast“, UAB „Svenheim“, UAB „Sofa Brands“, UAB „Stora Enso Timber“, UAB „Graanul Invest“, UAB „Litalka Elektronik“, UAB „Koslita“ ir kt. Rytiniame pramonės rajone įsikūrusios AB „[[Alita]]“, AB „Alytaus chemija“. Pietiniame pramonės rajone – AB „Astra“ ir „[[Alytaus tekstilė]]“. Veikia per 100 įmonių jungiantis VšĮ „Verslo kaimelis“, įkurtas per 50 ha ploto pramonės parkas, kuriame veiklą pradėjo du investuotojai – UAB „Premium oils“, UAB „Hansa Flex Hidraulinės Jungtys“, UAB „Saukesta“, UAB „GLASS LT“. Jau pasirašytos sutartys su žvėrienos, vaisvandenių gamintojais, ketinančiais čia investuoti.

[[2019]] m. spalį [[Šiaurinis pramonės rajonas|Šiauriniame pramonės rajono]] padangų perdirbimo įmonėje [[Ekologistika]] kilo [[Alytaus padangų perdirbimo gamyklos gaisras|didelis gaisras]].

Mieste veikia keturi viešbučiai, vieni svečių namai ir motelis&lt;ref&gt;https://www.regionunaujienos.lt/viesbuciu-ir-restoranu-asociacija-ragina-atideti-2-euru-turizmo-rinkliava-alytuje/&lt;/ref&gt;.

== Susisiekimas ==
[[Vaizdas:AlytausViesojoTransportoSchema 2017 Pirma versija.png|alt=Alytaus viešojo transporto schema|miniatiūra|Alytaus viešojo transporto schema (2017 m.)]]
[[Vaizdas:Lietuvos tukstantmecio tiltas Alytuje.JPG|thumb|Lietuvos tūkstantmečio tiltas]]

Alytaus plėtrą lėmė Nemunas. Per jį, ties Alytumi, buvo nutiesti du tiltai: vadinamasis [[Kaniūkų tiltas]] (1892 m.) ir [[Antano Juozapavičiaus tiltas]] (pirmasis medinis tiltas šioje vietoje pastatytas 1909 m.). 2011 m. baigtas statyti trečiasis – [[Lietuvos tūkstantmečio tiltas]], kartu su naujai nutiesta kelio atkarpa tapęs šiaurinio Alytaus aplinkelio dalimi.

XIX a. pradžioje nutiestas kelias per [[Kruonis|Kruonį]] ir [[Rumšiškės|Rumšiškes]] iš Alytaus į Kauną. Caro valdymo metais jis turėjo strateginę-karinę reikšmę, tarpukario Lietuvoje suteiktas plento statusas. [[Dovainonys]]e ir [[Kapitoniškės]]e (Kaišiadorių raj.) išlikęs 1 km ilgio istorinis ruožas, kuris baigiasi prie [[Kauno marios|Kauno marių]] kranto.&lt;ref&gt;{{cite kvr|mc=16980|title=Senojo Alytaus-Kauno kelio atkarpa}}&lt;/ref&gt;

XIX a. pabaigoje Alytus buvo sujungtas geležinkelio linija su Suvalkais ir Varėna. Įkurta [[Alytaus senoji geležinkelio stotis|geležinkelio stotis]]. Per Nemuną ties Alytumi buvo nutiestas 33 metrus virš vandens paviršiaus iškilęs [[Alytaus geležinkelio tiltas]], kurį [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metu, 1915 m. besitraukdama [[Rusijos imperijos kariuomenė|Rusijos kariuomenė]] susprogdino. Tiltas netrukus buvo atstatytas (laikinas medinis), tačiau 1926 m. nugriautas, o visa geležinkelio vėžė nuo Alytaus iki [[Varėna|Varėnos]] demontuota. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę sumažėjo traukinių, kertančių miestą, skaičius. 1997 m. kovo 14 d. iš [[Alytaus senoji geležinkelio stotis|senosios Alytaus geležinkelio stoties]] išvyko paskutinis sąstatas. Nusprendus, kad traukinių keliamas triukšmas trukdo gyventojų ramybei, automobilių eismui, teršia orą, geležinkelio bėgiai per miestą buvo išardyti, o vakarinėje Alytaus dalyje dar 1984 m buvo atidaryta [[Alytaus geležinkelio stotis|naujoji geležinkelio stotis]].&lt;ref&gt;[http://www.alytausgidas.lt/lt/naujienos/alytus/gelezinkelis-alytaus-istorijos-dalis/ Geležinkelis – Alytaus istorijos dalis, 2009-02-10] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090507085025/http://www.alytausgidas.lt/lt/naujienos/alytus/gelezinkelis-alytaus-istorijos-dalis |date=2009-05-07 }}&lt;/ref&gt; Buvusio geležinkelio tilto vietoje panaudojant senąsias išlikusias mūrines atramas 2013 m. pradėtas ir 2015 m. pabaigtas naujas pėsčiųjų ir dviračių tiltas, kuriam vėliau, miesto gyventojų balsavimu, suteiktas Baltosios rožės pavadinimas ([[Baltosios rožės tiltas]]). 

Mieste ir apylinkėse išlikę keletas paminklinių geležinkelio [[infrastruktūra|infrastruktūros]] objektų: geležinkelio viadukai Naujojoje, Ūdrijos, Topolių ir Kepyklos gatvėse, Alytaus kaimo geležinkelio pralaida, [[Skernės upelio tunelis]], [[Poteronių viadukas]].

1939 m. dešiniajame Nemuno krante įkurtas [[Alytaus aerodromas]]. Tarpukaryje Alytus turėjo susisiekimą tarpmiestiniais autobusais su Kaunu, Prienais, Varėna, Marijampole, Lazdijais. Tarybiniais metais buvo plėtojamas autobusų susisiekimas. Mieste keleivius imta vežti miesto autobusais. Miesto autobusų kursavimui smūgį sudavė chaotiška ir nevaldoma mikroautobusų plėtra 1998 m., autobusų vegetacija tęsėsi iki 2004 m. Dabar [[Alytaus viešasis transportas|viešąjį transportą]] sudaro miesto maršrutiniai mikroautobusai (nuo 2004 m.) bei priemiestiniai ir tarpmiestiniai autobusai.

=== Keliai ===

Alytaus pagrindiniai keliai yra krašto keliai:

* {{KK128}}
* {{KK130}}
* {{KK131}}
* {{KK132}}
* {{KK220}}

Alytaus rytuose kelius {{KelionrKK|220}} su {{KelionrKK|128}} kerta kelias {{KK129}}.

=== Tiltai ===

* [[Alytaus geležinkelio viadukas]] virš Naujosios gatvės (kelio {{kelionrKK|130}})
* [[Alytaus–Varėnos geležinkelio viadukai]] Sveikatingumo take
* [[Antano Juozapavičiaus tiltas]] per Nemuną
* [[Baltosios rožės tiltas]] per Nemuną
* [[Jaunimo parko tiltas]] per daubą Jaunimo parke 
* [[Jurgio Kunčino tiltas]] per Mažosios Dailidės ežerą
* [[Lietuvos tūkstantmečio tiltas]] per Nemuną

== Kultūra ==
[[Vaizdas:Alytus ziema.jpg|thumb|Alytus žiemą]]
[[Vaizdas:Alytaus arena.JPG|thumb|[[Alytaus arena]]]]
[[Vaizdas:Baznycia12.jpg|thumb|Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčia]]

Miesto centre [[Alytaus miesto teatras|teatras]], A. Matučio muziejus, prie tilto per Nemuną – paminklas [[Antanas Juozapavičius|A. Juozapavičiui]]. Alytaus miške yra Dainų slėnis ir paminklas Alytaus 400-ųjų metinių jubiliejui. Šalia yra Tautos istorinės atminties muziejus, [[Antanas Jonynas|Antano Jonyno]] muziejus. Alytuje yra vienintelis Lietuvoje [[cirkas]] – „Dzūkijos“ cirkas (nuo 1982 m.). Miesto parkas savitas metalo skulptūromis (autoriai K. Valaitis, [[Naglis Nasvytis]], [[Kęstutis Musteikis]] ir kiti). Senamiesčio skvere pastatyta Voverytės su knyga skulptūra.

Miesto garbei yra pavadintas vienas [[Alytus (Marso krateris)|krateris Marse]].&lt;ref&gt;[https://www.vle.lt/straipsnis/alytus/ ''Alytus'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2022-10-15.&lt;/ref&gt;

=== Religinės paskirties pastatai ===

Alytuje yra keturios bažnyčios:
* [[Alytaus Šv. Angelų Sargų bažnyčia|Šv. Angelų Sargų]] (centre), pastatyta 1830 m. Medinė, su neobarokiniais altoriais.
* [[Alytaus Šv. Kazimiero bažnyčia|Šv. Kazimiero]] (miesto pietryčiuose, prie kareivinių). XIX a. pabaigoje šioje vietoje įrengus kareivines, įgulos reikmėms pagal tipinį projektą buvo pastatyta „[[plytų stilius|plytų stiliaus]]“ cerkvė (pašventina 1904 m.). Bažnyčia atidaryta po I pasaulinio karo, iki 1940 m. buvo Lietuvos kariuomenės maldos namai. Po karo uždaryta, paversta Mašinų gamyklos kultūros namais. 1990 m. bažnyčia grąžinta tikintiesiems, 1996 m. pagal architekto Vytauto Jakučio ir konstruktoriaus Sauliaus Stulpino projektą bažnyčia rekonstruota.
* [[Alytaus Šv. Liudviko bažnyčia|Šv. Liudviko]] (Alytus I dešiniajame Nemuno krante), apie 1520 m. pirmoji medinė pastatyta, 1818 m. pastatyta dabartinė bažnyčia&lt;ref&gt;https://www.panoramas.lt/panoramata/005c1fa7a931de3b8fac&lt;/ref&gt;. Varpinėje tebeskamba XVII a. nuliedintas varpas.
* [[Alytaus Švč. M. Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčia|Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos]] (šalia [[Vidzgiris|Vidzgirio]] mikrorajono). Tai naujausia miesto bažnyčia, kuri buvo pradėta statyti 1991 m., pagal Vilniaus architektų K. Kisieliaus, K. Pempės ir G. Ramunio projektą. Bažnyčia vienbokštė, trinavė, pseudobazilikinė.

Mieste yra [[Alytaus Šv. Brunono koplyčia|Šv. Brunono koplyčia]], [[Alytaus Dievo Motinos Globėjos cerkvė]], priklausanti [[stačiatikiai|stačiatikiams]].

=== Paminklai ===
* [[Antanas Juozapavičius|Antano Juozapavičiui]] atminti (1989 m.; autoriai – V. Jarutis, K. Babravičius, P. Maločka, V. Valentinavičius), prie [[Antano Juozapavičiaus tiltas|Antano Juozapavičiaus tilto]]
* „Laisvės angelas“ (1928 m.; skulpt. [[Antanas Aleksandravičius]]). 1934 m. skulptūrą sudaužė [[perkūnija]], ji atstatyta, bet 1952 m. nugriauta tanku. Atstatyta 1991 m. (skulpt. [[Jonas Meškelevičius]])
* „Motina tremtinė“ (vietinis skulptorius [[Antanas Ambrulevičius]])
* [[Anzelmas Matutis|Anzelmo Matučio]] skulptūrų parkas, kurį sukūrė Alytaus dailės mokyklos mokiniai, padarę medines skulptūras, vaizduojančias A. Matučio kūrinių veikėjų gyvenimą

=== Muziejai ===
* [[Alytaus kraštotyros muziejus|Kraštotyros muziejus]] (įkurtas 1928 m.) (ir jo archeologinė ekspozicija)
* Antano Jonyno memorialinis muziejus
* [[Anzelmas Matutis|Anzelmo Matučio]] memorialinis muziejus
* Julijos Baranauskienės keramikos muziejus
* Kovų už laisvę ekspozicijoje „Mūsų tautos istorinė atmintis“
* Afganistano karo veteranų klubo muziejus
* A. Ramanausko-Vanago gimnazijos muziejus ir sporto informacijos centras
* Mūsų tautos istorinis atminties muziejus&lt;ref&gt;https://www.regionunaujienos.lt/kultura/muziejai/muziejai-alytaus-m-sav/&lt;/ref&gt;

== Sveikatos apsauga ==
* [[Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė]]
* Alytaus miesto ir rajono pirminės sveikatos priežiūros centrai

== Švietimo ir ugdymo įstaigos ==
[[Vaizdas:Alytus, prof.centras 2.JPG|miniatiūra|right|Profesinio rengimo centras]]

=== Profesinės mokyklos ir kolegija ===
* [[Alytaus dailiųjų amatų mokykla|Kauno taikomosios dailės mokyklos Alytaus filialas]]
* [[Alytaus profesinio rengimo centras]]
* [[Alytaus kolegija]]

=== Gimnazijos ===
* [[Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija|A. Ramanausko-Vanago gimnazija]]
* [[Alytaus Jotvingių gimnazija|Jotvingių gimnazija]]
* [[Alytaus Putinų gimnazija|Putinų gimnazija]]
* [[Alytaus Šv. Benedikto gimnazija|Šv. Benedikto gimnazija]]

=== Progimnazijos ===
* [[Alytaus Dainavos progimnazija|Dainavos progimnazija]]
* [[Alytaus Dzūkijos pagrindinė mokykla|Dzūkijos mokykla]]
* [[Alytaus Likiškėlių progimnazija|Likiškėlių progimnazija]]
* [[Alytaus Panemunės progimnazija|Panemunės progimnazija]]
* [[Alytaus Piliakalnio progimnazija|Piliakalnio progimnazija]]
* [[Alytaus Šaltinių pagrindinė mokykla|Šaltinių progimnazija]]
* [[Alytaus Vidzgirio pagrindinė mokykla|Vidzgirio progimnazija]]
* [[Alytaus Volungės progimnazija|Volungės progimnazija]]

=== Kitos mokyklos ir bibliotekos===
* 2 pradinės mokyklos: „[[Sakalėlio pradinė mokykla|Sakalėlio]]“, [[Senamiesčio pradinė mokykla|Senamiesčio]]
* 2 darželiai-mokyklos: „[[Darželis-mokykla Drevinukas|Drevinukas]]“, „[[Mokykla-darželis Viltis|Viltis]]“
* 15 lopšelių-darželių: „Ąžuoliukas“, „Boružėlė“, „Du gaideliai“, „Gintarėlis“, „Girinukas“, „Linelis“, „Nykštukas“, „Obelėlė“, „Pasaka“, „Pušynėlis“, „Putinėlis“, „Saulutė“, „Šaltinėlis“, „Vyturėlis“, „Volungėlė“
* [[Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka|J. Kunčino biblioteka]]
* [[Alytaus rajono savivaldybės viešoji biblioteka|Rajono biblioteka]]

== Sportas ==

Alytaus reprezentacinis futbolo klubas yra [[DFK Dainava]], šiuo metu žaidžiantis [[A lyga|TOPsport A lygoje]].  (taip pat žr. [[:Kategorija:Alytaus futbolas]]). 

[[Lietuvos rankinio lyga|Lietuvos rankinio lygoje (LRL)]] rungtyniauja [[Alytaus rankinio klubas „Varsa-Stronglasas“]].

Lietuvos vyrų tinklinio čempionate (LVTČ) miestui atstovauja Alytaus tinklinio klubas “ULTRA”&lt;ref&gt;[https://www.facebook.com/share/175Fd4KrYU/?mibextid=wwXIfr]&lt;/ref&gt;

== Šaltiniai ==
{{Išnašos|3}}

== Literatūra ==
* Alytaus miesto istorijos fragmentai / Audronė Jakunskienė. – Alytus: Alytaus sp., 2001. – 227 p.: iliustr. – ISBN 9986-472-74-1
* Alytaus kapinynas: christianizacijos šaltiniai: monografija / Eugenijus Svetikas. – Vilnius: Diemedis, 2003. – 443 p.: iliustr. – ISBN 9986-23-112-4
* Alytaus istorinė raida: nuo miesto užuomazgos iki nepriklausomybės atgavimo XX a. pabaigoje / Regina Žepkaitė. – Vilnius: Eugrimas, 2004. – 187 p.: iliustr. – ISBN 9955-501-66-9
* Panemunės sielininkai / Joana Vaikšnoraitė. – Alytus: Albagrafija, 2004. – 59 p.: iliustr. – ISBN 9955-639-00-8
* Alytaus sportas / Marytė Marcinkevičiūtė. – Vilnius: Homo liber, 2005. – 380 p.: iliustr. – ISBN 9955-449-86-1
* Alytaus šviesuolių portretai: konferencijos pranešimų medžiaga / [[Audronė Jakunskienė]]. – Kaunas: Spalvų kraitė, 2007. – 111 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-411-49-9
* Alytaus krašto mokslininkai / Juozas Jakutis, Alfonsas Peckus ir kt. – Alytus: Alytaus naujienos, 2008. – 104 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-610-14-4
* Alytus. Sporto istorija / Marytė Marcinkevičiūtė. – Vilnius: Homo liber, 2009. – 478 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-716-65-5
* Alytaus regiono keliai: istorija ir dabartis / Romualdas Snarskis. – Vilnius: Ex Arte, 2009. – 155 p.: iliustr. – ISBN 978-609-8010-05-3
* Dingusio laiko atspindžiai: Pirmojo pasaulinio karo Alytaus atvirukų katalogas, 1914–1918 / Virginija Buškevičiūtė. – Vilnius: Petro ofsetas, 2010. – 56 p.: iliustr. – ISBN 978-609-420-109-7
* Alytaus švietimo arimuose: nuo užuomazgų iki 2010 m. / Elvyra Biliūtė-Aleknavičienė. – Alytus: Alytaus kolegija, 2010. – 501 p.: iliustr. – ISBN 978-609-8020-11-3

== Nuorodos ==
* [http://www.alytus.lt/ Savivaldybė svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120614115828/http://www.alytus.lt/ |date=2012-06-14 }}
* [http://www.alytus-industrial-park.eu/ Alytaus pramonės parkas]
* [http://www.alytausgidas.lt/ Alytaus miesto naujienų svetainė]
* [https://sites.google.com/site/antanasrinkevicius/aldainsost Alytus – Dainavos sostinė (Antano Rinkevičiaus kraštotyra)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141224061017/https://sites.google.com/site/antanasrinkevicius/aldainsost |date=2014-12-24 }}
* {{ML|1|373|Alytus}}

{{ALYMgyv}}
{{ltcity}}

[[Kategorija:Alytus| ]]</text>
      <sha1>m6eadw5cbrf5o2o705skqilbqw406pb</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Senasis Testamentas</title>
    <ns>0</ns>
    <id>10307</id>
    <revision>
      <id>7819988</id>
      <parentid>6472911</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T23:27:18Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Andrejsmirnov97</username>
        <id>56853</id>
      </contributor>
      <minor />
      <origin>7819988</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="4963" sha1="0k4tmn231vqy36lh8kumxx44ghm0k5m" xml:space="preserve">{{krikščionybė}}

[[Vaizdas:Bible.malmesbury.arp.jpg|thumb|Senasis Testamentas]]'''Senasis Testamentas''' ({{he|תנ״ך }} [[Tanachas|Tanach]]) – žydų biblinių knygų rinkinys, iš esmės apimantis Tanachą. Su [[Naujasis Testamentas|Naujuoju Testamentu]] sudaro [[krikščionybė|krikščionių]] [[Biblija|Šventąjį Raštą]].

Jame atsispindi žydų tautos istorija ir religinė mintis. Tanachas parašytas [[hebrajų kalba|hebrajų]] ir [[aramėjų kalba|aramėjų]] [[kalba|kalbomis]]. Aprašomas [[Kosmologija (mitologija)|pasaulio sukūrimas]], tautos susikūrimas ir istorija, taip pat jame surašyti įvairūs įstatymai, įskaitant [[Dešimt Dievo įsakymų|Dekalogą]]. Kai kurie aprašomi įvykiai yra autentiški (pvz., [[Saliamonas|Saliamono]] valdymas), kai kurių autentiškumas nėra patvirtintas.

Nors Senasis Testamentas yra ir judėjų, ir krikščionių šventoji knyga, šios dvi religijos jį interpretuoja gana skirtingai. Pavyzdžiui, krikščionybės tradicija Pradžios knygos tekste mato aprašytą [[Švenčiausioji Trejybė|Švč. Trejybę]], kurios nepripažįsta [[žydai]].

== Istorinės knygos ==
Ši nemaža knygų grupė nuo Jozuės iki Esteros apima apie 800 žydų istorijos metų – maždaug 1200–400 m. pr. m. e. laikotarpį. Jose rašoma, kas atsitiko nuo to laiko, kai izraelitai įsikūrė savo nukariautoje žemėje, apie teisėjų ir karalių laikus iki didžiųjų šiaurės tautų antplūdžio, kurio metu izraelitai buvo ištremti į nelaisvę. Ezros ir Nehemijo knygose rašoma apie žydų sugrįžimą. Esteros knygoje pasakojama, kaip viena [[Senovės Persija|Persijos]] valdovo rūmuose įtakinga žydaitė išgelbėjo savo tautą. Taip pat istorinėse knygose aprašomos nelaimės, esą ištikusios izraelitus, kai šie nusprendė nepaklusti Dievui. Karaliai apibūdinami kaip „geri“ arba „blogi“, pagal tai, ar jie paklūsta Dievui, ar nutaria vaikščioti savais keliais.&lt;ref&gt;Biblijos enciklopedija. Alna litera. Vilnius, 1993.&lt;/ref&gt;

== Pranašų knygos ==
Tai septyniolikos knygų grupė. Šešiolika iš jų (išskyrus [[Raudų knyga|Raudas]]) pavadintos jose aprašomo pranašo vardu. [[Izaijas]], [[Jeremijas]], [[Ezechielis]] ir [[Pranašas Danielius|Danielius]] vadinami didžiaisiais pranašais, kiti dvylika – mažaisiais.

Pasak Biblijos, Izraelyje pranašų buvo jau nuo senų laikų. Pirmasis ir didžiausias iš jų – [[Mozė]]. Vėliau, Teisėjų ir pirmųjų karalių laikais, apie pranašus nuolatos užsimenama įvairiose knygose. Apie kai kuriuos rašoma gana nedaug, kiti, kaip [[Elijas]] ir [[Eliziejus]], aprašomi šalia svarbiausių savo meto istorijos veikėjų.

VIII a. pr. m. e. pirmiausia [[Amosas]], paskui [[Ozėjas]], manoma, paskelbė pranašystes, kurios buvo surašytos į knygas ir išliko. Vėliau daugiau nei 300 metų tokie pranašai keitė vienas kitą, mokė tautą iki Babilono tremties, jos metu ir dar kurį laiką po jos, kai žydai vėl buvo sugrįžę į savo kraštą.

Pranašystėse pasitelkiami vaizdai, simboliniai veiksmai, regėjimai. Kalbama apie [[Mesijas|mesijo]] atėjimą. Vis dėlto pranašų užduotis buvo šaukti tautą grįžti į Dievo kelią, pasikliauti juo vienu.&lt;ref&gt;Biblijos enciklopedija. Alna litera. Vilnius, 1993 m., 94 psl.&lt;/ref&gt;

== Struktūra ==
Senąjį Testamentą sudaro šios knygos:

* [[Penkiaknygė]] (hebr. [[Tora]]h תורה)
** [[Pradžios knyga]]
** [[Išėjimo knyga]]
** [[Kunigų knyga|Kunigų (Levitų) knyga]]
** [[Skaičių knyga]]
** [[Pakartoto Įstatymo knyga]]

* Istorinės knygos
** [[Jozuės knyga]]
** [[Teisėjų knyga]]
** [[Rūtos knyga]]
** Pirmoji ir antroji [[Samuelio knygos]]
** Pirmoji ir antroji [[Karalių knygos]]
** Pirmoji ir antroji [[Metraščių knygos]]
** [[Ezros knyga|Ezdro (Ezros) knyga]]
** [[Nehemijo knyga]]
** Tobito knyga (apokrifas/deuterokanoninė knyga)
** Juditos knyga (apokrifas/deuterokanoninė knyga)
** [[Esteros knyga]]
** Pirmoji Makabiejų knyga (apokrifas/deuterokanoninė knyga)
** Antroji Makabiejų knyga (apokrifas/deuterokanoninė knyga)

* Išminties knygos (hebr.[[Ketuvimas|Ktuvim]] כתובים)
** [[Jobo knyga]]
** [[Psalmės|Psalmynas]]
** [[Patarlių knyga]]
** [[Mokytojo knyga|Mokytojo (Koheleto) knyga]]
** [[Giesmių giesmė]]
** Išminties knyga (apokrifas/deuterokanoninė knyga)
** Siracido knyga (apokrifas/deuterokanoninė knyga)

* Pranašų knygos (hebr. [[Nevimas|Neviim]] נביאים)
** [[Izaijo knyga]]
** [[Jeremijo knyga]]
** [[Raudų knyga]]
** Barucho knyga (apokrifas/deuterokanoninė knyga)
** [[Ezechielio knyga]]
** [[Danieliaus knyga]]
** [[Ozėjo knyga]]
** [[Joelio knyga]]
** [[Amoso knyga]]
** [[Abdijo knyga]]
** [[Jonos knyga]]
** [[Michėjo knyga]]
** [[Nahumo knyga]]
** [[Habakuko knyga]]
** [[Sofonijo knyga]]
** [[Agėjo knyga]]
** [[Zacharijo knyga]]
** [[Malachijo knyga]]

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
{{Commons|Category:Old Testament|no=T}}

[[Kategorija:Senasis Testamentas| ]]</text>
      <sha1>0k4tmn231vqy36lh8kumxx44ghm0k5m</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Ekonominė blokada (1990)</title>
    <ns>0</ns>
    <id>11143</id>
    <revision>
      <id>7820123</id>
      <parentid>7750028</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T11:20:25Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>InternetArchiveBot</username>
        <id>150094</id>
      </contributor>
      <comment>Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5</comment>
      <origin>7820123</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="7668" sha1="pfndlds3felefx1iecj0t75s5hm2hks" xml:space="preserve">{{Infolentelė naujienų įvykis
| vaizdas = [[Vaizdas:1990 05 01Šiauliai4.jpg|300px]]
| antraštė = TSRS ekonominė blokada (1990-05-01, [[Šiauliai]])
| data = 1990 m. balandžio 18 d. —&lt;br /&gt;1990 m. liepos 1 d.
| laikas = 75 dienos
| vieta = [[Lietuva]]
| casus = [[Aktas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo]]
| side1 = {{USRv}}
| side2 = {{LTUv}}
| strength1 =
| strength2 =
| casualties1 =
}}
'''Lietuvos ekonominė blokada''' – [[TSRS|sovietų]] ekonominė [[sankcija]], taikyta [[Aktas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo|nepriklausomybę pasiskelbusiai]] [[Lietuva]]i. Sustabdytas žaliavų, pirmiausia energijos išteklių, tiekimas. [[Blokada]] truko 75 dienas.&lt;ref name=&quot;Čepaitis2013&quot;&gt;{{cite journal |last=Čepaitis |first=Virgilijus |date=2013 |title=Nepriklausomybės blokada |journal=[[Kultūros barai]] |volume= |issue=12 |pages=72 |url=http://www.kulturosbarai.lt/uploads/news/id67/KB_2013_12_WEB.pdf |accessdate=2019-12-09 }}&lt;/ref&gt;

== Eiga ==
1990 m. balandžio 13 d. [[TSRS|Sovietų Sąjungos]] vadovas [[Michailas Gorbačiovas]] ir [[TSRS Ministrų Tarybos pirmininkas|premjeras]] [[Nikolajus Ryžkovas]] paskelbė [[ultimatumas|ultimatumą]], kuriuo reikalavo per dvi dienas atšaukti [[Aktas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo|Aktą dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo]].

Balandžio 16 d. pagal pirminį blokados planą turėjo būti visiškai nutrauktas naftos, grūdų, įvairios įrangos, statybinių medžiagų, medienos, laikraštinio popieriaus, kavos, riešutų, vyno, konjako ir kt. prekių tiekimas, 60 % apribotas dujų tiekimas.&lt;ref&gt;https://www.archyvai.lt/lt/lya/isijunk-interneta-ir-j9nf.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230205145509/https://www.archyvai.lt/lt/lya/isijunk-interneta-ir-j9nf.html |date=2023-02-05 }}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite web |title=Prieš 30 metų Sovietų Sąjungos suplanuota Lietuvos blokada – nei naftos, nei konjako ar kavos |url=https://www.lrytas.lt/kultura/istorija/2020/05/14/news/lietuvos-ekonomines-blokados-30-mecio-proga-paviesintas-suplanuotu-veiksmu-sarasas-14895864 |date=2020-05-18 |website=lrytas.lt |publisher=[[Lrytas]] |access-date=2026-02-12}}&lt;/ref&gt;

Balandžio 18 d. 21:30 grasinimas įgyvendintas. Lietuvai nutrauktas [[Nafta|naftos]] tiekimas, 80 % sumažintas [[gamtinės dujos|dujų]] tiekimas, apribotas degalų pardavimas&lt;ref&gt;{{cite web |title=1990-ųjų blokados pamoka |url=https://klaipeda.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/1990-uju-blokados-pamoka-626014 |date=2014-04-18 |website=klaipeda.diena.lt |publisher=[[Klaipėda (dienraštis)|Klaipėda]] |access-date=2026-02-12}}&lt;/ref&gt;, sustabdyti ešelonai su žaliavomis ir prekėmis.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Pirmieji atkurtos Lietuvos žingsniai ir ekonominė blokada: kelių kilometrų eilės degalinėse ir kiaušinienė ant amžinosios ugnies |last1=Deveikis |first1=Jonas |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |date=2021-03-11 |url=https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1362637/pirmieji-atkurtos-lietuvos-zingsniai-ir-ekonomine-blokada-keliu-kilometru-eiles-degalinese-ir-kiausiniene-ant-amzinosios-ugnies |access-date=2024-06-08 |language=lt}}&lt;/ref&gt; Nustota tiekti 40-60 rūšių žaliavos ir produktų.&lt;ref&gt;{{cite book|first=Vytautas|last=Landsbergis|authorlink=Vytautas Landsbergis|title=Lūžis prie Baltijos|publisher=[[Vaga (leidykla)|Vaga]]|year=1997|pages=180-181}}&lt;/ref&gt;

Blokuoti geležinkeliai, jūrų keliai, Lietuvos sienos, finansiniai atsiskaitymai, nebuvo išduodamos vizos į Lietuvą verslo tikslais norintiems atvažiuoti užsienio verslininkams. Labiausiai nukentėjo pramonė ir transportas, nes negauta reikiamo kiekio naftos produktų, metalo, medienos ir pan.&lt;ref&gt;{{cite web |title=ekonominė blokada |url=https://www.vle.lt/straipsnis/ekonomine-blokada/ |author=Venantas Mačiekus |editor=Žydruolė Jonuškienė |date=2022-03-21 |orig-date=2018-04-06 |publisher=[[VLE]] |access-date=2026-02-12}}&lt;/ref&gt; Tikslas padaryti Lietuvai ekonominių nuostolių buvo vienas – ekonominė blokada dar turėjo kurti įtampą gamyklose, fabrikuose. Kai kurie prarado darbus, atsirado [[infliacija]], todėl net atlyginimų išsaugojimas reiškė realų pajamų praradimą.&lt;ref&gt;{{cite web |title=75 dienos ekonominės blokados – klastingas Sovietų Sąjungos planas kirto atgal jai pačiai |last1=Platūkytė |first1=Domantė |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |date=2020-04-18 |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1164609/75-dienos-ekonomines-blokados-klastingas-sovietu-sajungos-planas-kirto-atgal-jai-paciai |access-date=2024-06-08 |language=lt}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite web |title=SSRS bandė susigrąžinti Lietuvą užsukusi benzino kranus |last1=Digrytė |first1=Eglė |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |date=2010-04-20 |url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/ssrs-bande-susigrazinti-lietuva-uzsukusi-benzino-kranus-31233827 |access-date=2024-03-14 |language=lt}}&lt;/ref&gt;

Balandžio 20 d. [[Prancūzijos prezidentas]] [[François Mitterrand|Fransua Miteranas]] ir [[Vokietijos kancleris]] [[Helmut Kohl|Helmutas Kolis]] siūlė Lietuvai nusileisti, t. y. laikinai sustabdyti [[AT-AS|Lietuvos Atkuriamojo Seimo]] nutarimus ir tuo sudaryti sąlygas pradėti [[Derybos|derybas]] su sovietais.{{faktas}}

Gegužės 17 d. [[Lietuvos ministras pirmininkas|Lietuvos premjerė]] [[Kazimiera Prunskienė]] susitiko su M. Gorbačiovu ir N. Ryžkovu, kurie kategoriškai reikalavo panaikinti arba sustabdyti [[Aktas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo|Lietuvos nepriklausomybės (Kovo 11–osios) Aktą]].{{faktas}}

Gegužės 23 d. Lietuvos Atkuriamasis Seimas nutarė, kad bus pristabdomi tie iš Kovo 11 d. akto kylantys sprendimai, kuriuos abi pusės apibrėžtų kaip derybų objektą. Apie nepriklausomybės atšaukimą nebuvo kalbos. To neužteko, blokada tęsėsi.

Birželio 29 d. Lietuvos Atkuriamasis Seimas nutarė dėl derybų su TSRS ir iš Kovo 11 d. akto kylančių veiksmų (ne paties akto) [[Kovo 11 d. akto moratoriumas|moratoriumo]] 100-ui dienų nuo derybų pradžios.

Liepos 1 d. blokada atšaukta.&lt;ref name=&quot;Čepaitis2013&quot; /&gt;

== Pasekmės ==
[[Ūkis|Ūkiniai]] ryšiai atgaivinti, bet [[TSRS|sovietai]] realių derybų nenorėjo ir jas simuliavo.&lt;ref&gt;https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=37929&amp;p_t=271522{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}&lt;/ref&gt; Jie tikėjosi atkurti savo valdžią Lietuvoje, padedant [[Lietuvos komunistų partija|Lietuvos komunistų partijai]] ir vadinamiesiems [[LKP (TSKP)|platformininkams]] bei „[[Jedinstvo]]“, remiamiems [[Sovietinė armija|sovietų armijos]] dalinių Lietuvoje.

Dėl žaliavų stygiaus vien Klaipėdos įmonėse prarasta ~{{val|14000|u=žmogaus darbo dienų}}, patirta nuostolių už ~7,5 mlrd. [[TSRS rublis|rublių]].&lt;ref&gt;{{cite web |title=Lietuvos blokada: gudrus Kremliaus planas atsimušė į dar gudresnius lietuvius |url=https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/lietuvos-blokada-gudrus-kremliaus-planas-atsimuse-i-dar-gudresnius-lietuvius-n1138644 |last=Važgauskaitė |first=Jūratė |date=2022-02-20 |website=tv3.lt |publisher=[[TV3]] |access-date=2026-02-12}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[http://klaipeda.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/1990-uju-blokados-pamoka-626014?psl=2 1990-ųjų blokados pamoka]&lt;/ref&gt;

== Taip pat skaitykite ==
* [[Blokados fondas]]

== Šaltiniai ==
{{Išn}}

== Literatūra ==
* Lietuva 1940–1990: Okupuotos Lietuvos istorija. Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras, 2005

[[Kategorija:1990 metai]]
[[Kategorija:Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo judėjimas]]
[[Kategorija:Lietuvos ūkio istorija]]
[[Kategorija:Blokados]]</text>
      <sha1>pfndlds3felefx1iecj0t75s5hm2hks</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Prancūzijos Gviana</title>
    <ns>0</ns>
    <id>11321</id>
    <revision>
      <id>7820120</id>
      <parentid>7647122</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T10:48:04Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>~2026-25464-12</username>
        <id>216442</id>
      </contributor>
      <origin>7820120</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="6791" sha1="6fp2vz9gf13mtevwxb4fte1ctnkaua6" xml:space="preserve">{{ŠaliesLentelė
|pavadinimas = Prancūzijos Gviana
|ilgas_pavadinimas = Prancūzijos Gviana
|vietinis_pavadinimas = {{fr|Guyane française}}
|kilm=Prancūzijos Gvianos
|žemėlapis=French Guiana in France.svg
|vėliava=Flag of French Guiana.svg
|herbas=Coat of arms of French Guyana.svg
|kalbos=[[prancūzų kalba|prancūzų]]
|sostinė=[[Kajenas]]
|didžiausiasMiestas=[[Kajena]]
|valdovų=-
|pavardė1=-
|titulas2=-
|titulas3=-
|pavardė3=-
|plotoVieta=-
|plotas=86 504
|vandens=-
|gyvMetai=[[2021]]
|gyventojuVieta=-
|gyventoju=294 071
|gyventojuTankis=3,5
|tankumoVieta=-
|BVPMetai=2018
|BVPVieta=-
|BVP=4,5
|BVPValiuta=[[Tarptautinis doleris|$]]
|BVPGyventojui=16 000
|BVPGyventojuiVieta=-
|valiuta=[[euras]]
|laikoJuosta=UTC-3
|vasarosLaikas=-
|nepriklausomybėsĮvykis=-
|nepriklausomybėsDatos=-
|nepriklausomybėsPavadinimas=Paskelbta &lt;br /&gt; Pripažinta
|TLD=gf
|telKodas=594
|kirčiavimas = Prancūzi̇̀jos Gvianà &lt;ref&gt;{{PVŽ}}&lt;/ref&gt;
|pavardė2=-}}

'''Prancūzijos Gviana''' ({{fr|Guyane française; Guyane}}) – [[Prancūzijos užjūrio regionas]] [[Pietų Amerika|Pietų Amerikoje]], tarp [[Karibų jūra|Karibų jūros]], [[Brazilija|Brazilijos]] ir [[Surinamas|Surinamo]]. Administracinis centras – [[Kajenas]]. Valstybinė kalba – [[prancūzų kalba|prancūzų]].

== Istorija ==
{{pagr|Prancūzijos Gvianos istorija}}
Gajanos istorija sudaro didesnio [[Gviana (regionas)|Gvianos regiono]] istorijos dalį.

Prancūzijos Gvianos teritorijoje gyveno įvairios [[indėnai|indėnų]] gentys: [[karibai]], [[aravakai]], [[galibi]], [[vajampi]] ir kt. [[1498]] m. Gvianos krantus priplaukė [[Kristupas Kolumbas]] ir pavadino „Parijų žeme“. [[XVII amžius|XVII a.]] pradžioje čia bandė įsitvirtinti [[olandai]] ir [[prancūzai]], tačiau juos pasitiko labai nesvetinga gamta ir indėnų pasipriešinimas. [[1643]] m. prancūzams pavyko įkurti [[Kajenas|Kajeno]] gyvenvietę, o vėliau ir [[Sinnamary|Sinamario]] miestą. [[1667]] m. į Gvianą pretenzijas pareiškė Didžioji Britanija, bet pagal netrukus pasirašytą Bredos sutartį, teritorija liko Prancūzijai. [[1676]] m. Gvianą laikinai okupavo olandai. Nuo [[1641]] m. iki pat [[1951]] m. kai kurios Prancūzijos Gvianos salos (pvz., [[Velnio sala]]) buvo paverstos kalėjimais ir trėmimų vietomis.

== Politinė sistema ==
{{pagr|Prancūzijos Gvianos politinė sistema}}

Prancūzijos Gviana yra [[Prancūzija|Prancūzijos]] ir [[ES|Europos Sąjungos]] dalis. Tai didžiausia ES dalis esanti ne Europos teritorijoje ir be to – ne saloje. Aukščiausias vadovas – Prancūzijos prezidentas, atstovaujamas prefekto (regiono prezidento). Yra 2 įstatymų leidybos rūmai: 19 narių Generalinė Taryba ir 34 narių Regioninė Taryba. Prancūzijos Gviana turi 2 vietas [[Paryžius|Paryžiuje]], Nacionalinėje Asamblėjoje. Vyrauja konservatyvios partijos, tačiau didėja socialistų partijos įtaka. Nors siekiama platesnės autonomijos statuso, tačiau nepriklausomybės idėja turi labai nedaug rėmėjų.

== Geografija ==
[[Vaizdas:French Guiana CIA.gif|thumb|right|250px]]
{{pagr|Prancūzijos Gvianos geografija}}

Nors Prancūzijos Gviana išsidėsčiusi [[Pietų Amerika|Pietų Amerikoje]], tačiau dažniausiai priskiriama [[Vest Indija|Karibų salų regionui]] dėl savo kultūrinių ir kalbinių panašumų. Šalis skirstoma į du ryškius regionus – pakrantės ruožą, kur susitelkę beveik visi šalies gyventojai ir didžiąją dalį užimantį kalnuotą ir miškingą pietinį regioną. Į Prancūzijos Gvianą įsiterpia dalis [[Gvianos plokščiakalnis|Gvianos plokščiakalnio]], kuriame ir yra aukščiausia šalies vieta – Bellevue de l’Inini k. (851 m). Taip pat priklauso keletas salų Atlanto vandenyno pakrantėje. Gausu upių (svarbiausia – [[Maroni]]). Klimatas tropinis jūrinis. Ištisus metus karšta ir drėgna.

== Ekonomika ==
{{pagr|Prancūzijos Gvianos ekonomika}}

Prancūzijos Gviana labai priklausoma nuo prekių, gaunamų iš Prancūzijos. Svarbiausios ūkio šakos – žvejyba (3/4 eksporto), [[auksas|aukso]] gavyba ir [[mediena|medienos]] kirtimas bei apdirbimas. Net 25 % [[BVP]] sudaro pelnas iš šalia [[Kourou]] miesto išsidėsčiusio, Prancūzijos ir [[Europos kosminis centras|Europos kosminio centro valdomo, [[Kuru kosmodromas|Gvianos kosminio centro]]. Pramonė ir žemės ūkis menkai teišvystyti. Auga [[turizmas]] (ypač [[ekoturizmas]]). Didelė problema – nedarbas (siekia apie 20 %).&lt;ref&gt;http://www.insee.fr/fr/statistiques/fichier/1409940/irsoceds2013_T401.xls Nedarbo lygis Prancūzijos užjūrio departamentuose&lt;/ref&gt;

== Gyventojai ==
{{pagr|Prancūzijos Gvianos demografija}}
{{Pagr|Gvianiečiai}}

[[2005]] m. apskaičiavimais Prancūzijos Gvianoje gyveno 195 506 gyventojai. Beveik visi jie susitelkę siaurame pakrantės ruože, tuo tarpu didžioji šalies dalis beveik negyvenama. Šalyje dirba ir gyvena dar apie 20 tūkst. nelegalių imigrantų, daugiausiai iš [[Surinamas|Surinamo]].

Dauguma gyventojų [[kreolai]] (juodaodžiai ir [[mulatas|mulatai]]), kartu su didele [[Haitis|Haičio]] juodaodžių bendruomene sudarantys 60-70 % šalies gyventojų. Apie 10 % gyventojų yra europiečiai (dauguma [[prancūzai]]). Taip pat yra pakankamai nemažai imigrantų iš kaimyninių šalių: 8 % iš [[Brazilija|Brazilijos]], 4 % iš Surinamo, 2,5 % iš [[Gajana|Gajanos]]. Taip pat yra išeivių iš Azijos: 1,5 % – [[Miao]] tautos atstovai iš [[Laosas|Laoso]], 3,2 % – [[kinai]] (daugiausia iš [[Honkongas|Honkongo]]). Yra šiek tiek išeivių iš Karibų jūros salų (daugiausia [[Sent Lusija|Sent Lusijos]]). [[Maroni]] upės baseine gyvena [[maronai]] – kažkada pabėgusių vergų negrų palikuonys. Apie 3-4 % gyventojų sudaro [[indėnai]] ([[karibai]], [[aravakai]] ir kiti), gyvenantys daugiausia mažai įsisavintose tropinėse [[džiunglės]]e.

Dauguma gyventojų – [[katalikybė|katalikai]] (įskaitant laosiečius ir daugumą kitų imigrantų), tačiau indėnai ir maronai vis dar praktikuoja vietinius tikėjimus.

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

== Kita informacija ==
* [[Prancūzijos Gvianos komunos]]
* [[Prancūzijos Gvianos ryšiai]]
* [[Prancūzijos Gvianos užsienio politika]]
* [[Prancūzijos karinės pajėgos|Prancūzijos Gvianos karinės pajėgos]]
* [[Prancūzijos Gvianos transportas]]

== Nuorodos ==
{{Commonscat|French Guiana}}
* [http://r.douzal.free.fr/FM-Guyana-01.htm Nuotraukų galerija]
* [http://us.i1.yimg.com/us.yimg.com/i/travel/dg/maps/7a/750x750_frenchguiana_m.gif Žemėlapis]
* [http://www.ethnologue.com/show_country.asp?name=French+Guiana Prancūzijos Gvianos etnokultūra]
* [http://rainforests.mongabay.com/20frenchg.htm Prancūzijos Gvianos miškai]

{{Amerika}}
{{FRA-dep}}
{{Kolonijos Amerikoje}}

[[Kategorija:Prancūzų Gviana| ]]</text>
      <sha1>6fp2vz9gf13mtevwxb4fte1ctnkaua6</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7820132</id>
      <parentid>7820120</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T11:43:57Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Obivan Kenobi</username>
        <id>116618</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>Atmestas ~2026-25464-12 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (CD keitimas)</comment>
      <origin>7647122</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="6779" sha1="g6aimsehw0ce81d10pe88lxuw1avdk8" xml:space="preserve">{{ŠaliesLentelė
|pavadinimas = Prancūzijos Gviana
|ilgas_pavadinimas = Prancūzijos Gviana
|vietinis_pavadinimas = {{fr|Guyane française}}
|kilm=Prancūzijos Gvianos
|žemėlapis=French Guiana in France.svg
|vėliava=Flag of French Guiana.svg
|herbas=Coat of arms of French Guyana.svg
|kalbos=[[prancūzų kalba|prancūzų]]
|sostinė=[[Kajenas]]
|didžiausiasMiestas=[[Kajena]]
|valdovų=-
|pavardė1=-
|titulas2=-
|titulas3=-
|pavardė3=-
|plotoVieta=-
|plotas=86 504
|vandens=-
|gyvMetai=[[2021]]
|gyventojuVieta=-
|gyventoju=294 071
|gyventojuTankis=3,5
|tankumoVieta=-
|BVPMetai=2018
|BVPVieta=-
|BVP=4,5
|BVPValiuta=[[Tarptautinis doleris|$]]
|BVPGyventojui=16 000
|BVPGyventojuiVieta=-
|valiuta=[[euras]]
|laikoJuosta=UTC-3
|vasarosLaikas=-
|nepriklausomybėsĮvykis=-
|nepriklausomybėsDatos=-
|nepriklausomybėsPavadinimas=Paskelbta &lt;br /&gt; Pripažinta
|TLD=gf
|telKodas=594
|kirčiavimas = Prancūzi̇̀jos Gvianà &lt;ref&gt;{{PVŽ}}&lt;/ref&gt;
}}

'''Prancūzijos Gviana''' ({{fr|Guyane française; Guyane}}) – [[Prancūzijos užjūrio regionas]] [[Pietų Amerika|Pietų Amerikoje]], tarp [[Karibų jūra|Karibų jūros]], [[Brazilija|Brazilijos]] ir [[Surinamas|Surinamo]]. Administracinis centras – [[Kajenas]]. Valstybinė kalba – [[prancūzų kalba|prancūzų]].

== Istorija ==
{{pagr|Prancūzijos Gvianos istorija}}
Gajanos istorija sudaro didesnio [[Gviana (regionas)|Gvianos regiono]] istorijos dalį.

Prancūzijos Gvianos teritorijoje gyveno įvairios [[indėnai|indėnų]] gentys: [[karibai]], [[aravakai]], [[galibi]], [[vajampi]] ir kt. [[1498]] m. Gvianos krantus priplaukė [[Kristupas Kolumbas]] ir pavadino „Parijų žeme“. [[XVII amžius|XVII a.]] pradžioje čia bandė įsitvirtinti [[olandai]] ir [[prancūzai]], tačiau juos pasitiko labai nesvetinga gamta ir indėnų pasipriešinimas. [[1643]] m. prancūzams pavyko įkurti [[Kajenas|Kajeno]] gyvenvietę, o vėliau ir [[Sinnamary|Sinamario]] miestą. [[1667]] m. į Gvianą pretenzijas pareiškė Didžioji Britanija, bet pagal netrukus pasirašytą Bredos sutartį, teritorija liko Prancūzijai. [[1676]] m. Gvianą laikinai okupavo olandai. Nuo [[1641]] m. iki pat [[1951]] m. kai kurios Prancūzijos Gvianos salos (pvz., [[Velnio sala]]) buvo paverstos kalėjimais ir trėmimų vietomis.

== Politinė sistema ==
{{pagr|Prancūzijos Gvianos politinė sistema}}

Prancūzijos Gviana yra [[Prancūzija|Prancūzijos]] ir [[ES|Europos Sąjungos]] dalis. Tai didžiausia ES dalis esanti ne Europos teritorijoje ir be to – ne saloje. Aukščiausias vadovas – Prancūzijos prezidentas, atstovaujamas prefekto (regiono prezidento). Yra 2 įstatymų leidybos rūmai: 19 narių Generalinė Taryba ir 34 narių Regioninė Taryba. Prancūzijos Gviana turi 2 vietas [[Paryžius|Paryžiuje]], Nacionalinėje Asamblėjoje. Vyrauja konservatyvios partijos, tačiau didėja socialistų partijos įtaka. Nors siekiama platesnės autonomijos statuso, tačiau nepriklausomybės idėja turi labai nedaug rėmėjų.

== Geografija ==
[[Vaizdas:French Guiana CIA.gif|thumb|right|250px]]
{{pagr|Prancūzijos Gvianos geografija}}

Nors Prancūzijos Gviana išsidėsčiusi [[Pietų Amerika|Pietų Amerikoje]], tačiau dažniausiai priskiriama [[Vest Indija|Karibų salų regionui]] dėl savo kultūrinių ir kalbinių panašumų. Šalis skirstoma į du ryškius regionus – pakrantės ruožą, kur susitelkę beveik visi šalies gyventojai ir didžiąją dalį užimantį kalnuotą ir miškingą pietinį regioną. Į Prancūzijos Gvianą įsiterpia dalis [[Gvianos plokščiakalnis|Gvianos plokščiakalnio]], kuriame ir yra aukščiausia šalies vieta – Bellevue de l’Inini k. (851 m). Taip pat priklauso keletas salų Atlanto vandenyno pakrantėje. Gausu upių (svarbiausia – [[Maroni]]). Klimatas tropinis jūrinis. Ištisus metus karšta ir drėgna.

== Ekonomika ==
{{pagr|Prancūzijos Gvianos ekonomika}}

Prancūzijos Gviana labai priklausoma nuo prekių, gaunamų iš Prancūzijos. Svarbiausios ūkio šakos – žvejyba (3/4 eksporto), [[auksas|aukso]] gavyba ir [[mediena|medienos]] kirtimas bei apdirbimas. Net 25 % [[BVP]] sudaro pelnas iš šalia [[Kourou]] miesto išsidėsčiusio, Prancūzijos ir [[Europos kosminis centras|Europos kosminio centro valdomo, [[Kuru kosmodromas|Gvianos kosminio centro]]. Pramonė ir žemės ūkis menkai teišvystyti. Auga [[turizmas]] (ypač [[ekoturizmas]]). Didelė problema – nedarbas (siekia apie 20 %).&lt;ref&gt;http://www.insee.fr/fr/statistiques/fichier/1409940/irsoceds2013_T401.xls Nedarbo lygis Prancūzijos užjūrio departamentuose&lt;/ref&gt;

== Gyventojai ==
{{pagr|Prancūzijos Gvianos demografija}}
{{Pagr|Gvianiečiai}}

[[2005]] m. apskaičiavimais Prancūzijos Gvianoje gyveno 195 506 gyventojai. Beveik visi jie susitelkę siaurame pakrantės ruože, tuo tarpu didžioji šalies dalis beveik negyvenama. Šalyje dirba ir gyvena dar apie 20 tūkst. nelegalių imigrantų, daugiausiai iš [[Surinamas|Surinamo]].

Dauguma gyventojų [[kreolai]] (juodaodžiai ir [[mulatas|mulatai]]), kartu su didele [[Haitis|Haičio]] juodaodžių bendruomene sudarantys 60-70 % šalies gyventojų. Apie 10 % gyventojų yra europiečiai (dauguma [[prancūzai]]). Taip pat yra pakankamai nemažai imigrantų iš kaimyninių šalių: 8 % iš [[Brazilija|Brazilijos]], 4 % iš Surinamo, 2,5 % iš [[Gajana|Gajanos]]. Taip pat yra išeivių iš Azijos: 1,5 % – [[Miao]] tautos atstovai iš [[Laosas|Laoso]], 3,2 % – [[kinai]] (daugiausia iš [[Honkongas|Honkongo]]). Yra šiek tiek išeivių iš Karibų jūros salų (daugiausia [[Sent Lusija|Sent Lusijos]]). [[Maroni]] upės baseine gyvena [[maronai]] – kažkada pabėgusių vergų negrų palikuonys. Apie 3-4 % gyventojų sudaro [[indėnai]] ([[karibai]], [[aravakai]] ir kiti), gyvenantys daugiausia mažai įsisavintose tropinėse [[džiunglės]]e.

Dauguma gyventojų – [[katalikybė|katalikai]] (įskaitant laosiečius ir daugumą kitų imigrantų), tačiau indėnai ir maronai vis dar praktikuoja vietinius tikėjimus.

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

== Kita informacija ==
* [[Prancūzijos Gvianos komunos]]
* [[Prancūzijos Gvianos ryšiai]]
* [[Prancūzijos Gvianos užsienio politika]]
* [[Prancūzijos karinės pajėgos|Prancūzijos Gvianos karinės pajėgos]]
* [[Prancūzijos Gvianos transportas]]

== Nuorodos ==
{{Commonscat|French Guiana}}
* [http://r.douzal.free.fr/FM-Guyana-01.htm Nuotraukų galerija]
* [http://us.i1.yimg.com/us.yimg.com/i/travel/dg/maps/7a/750x750_frenchguiana_m.gif Žemėlapis]
* [http://www.ethnologue.com/show_country.asp?name=French+Guiana Prancūzijos Gvianos etnokultūra]
* [http://rainforests.mongabay.com/20frenchg.htm Prancūzijos Gvianos miškai]

{{Amerika}}
{{FRA-dep}}
{{Kolonijos Amerikoje}}

[[Kategorija:Prancūzų Gviana| ]]</text>
      <sha1>g6aimsehw0ce81d10pe88lxuw1avdk8</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Vikipedija:Būtiniausi straipsniai apie Moldaviją</title>
    <ns>4</ns>
    <id>24629</id>
    <revision>
      <id>7819788</id>
      <parentid>7812077</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:26:43Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>ListeriaBot</username>
        <id>97240</id>
      </contributor>
      <comment>Wikidata list updated [V2]</comment>
      <origin>7819788</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="10926" sha1="5wm0vrxypf9zftyzmap5pz52wfpjqye" xml:space="preserve">Būtiniausi straipsniai apie '''Moldaviją''', remiantis nuorodų skaičiumi į kitas Vikipedijas (interwiki). Sąrašas atsinaujina automatiškai, jame būna daugiausiai '''100''' straipsnių.

{{Wikidata list
|sparql=SELECT ?item (COUNT(?link) AS ?count) WHERE {
 ?item wdt:P17 wd:Q217.
 ?article2 schema:about ?item .
 ?article2 schema:isPartOf ?link . 
 FILTER(NOT EXISTS {
 ?article schema:about ?item .
 ?article schema:isPartOf &lt;https://lt.wikipedia.org/&gt; . 
 })
} 
GROUP BY ?item HAVING(?count &gt; 10) ORDER BY DESC(?count) ?item LIMIT 100
|links=red
|columns=item:Vikiduomenys,label:Pavadinimas,P31:Kas tai yra?,?count:Nuorodų skaičius
}}
{| class='wikitable sortable'
! Vikiduomenys
! Pavadinimas
! Kas tai yra?
! Nuorodų skaičius
|-
| [[:d:Q40324|Q40324]]
| [[.md]]
| [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]]
| 91
|-
| [[:d:Q302045|Q302045]]
| [[Post-Soviet states]]
| [[kultūrinis regionas]]&lt;br/&gt;[[geopolitical group]]
| 61
|-
| [[:d:Q77120|Q77120]]
| [[Eurazijos stepė (Q77120)|Eurazijos stepė]]
| [[vidutinio klimato stepė]]&lt;br/&gt;[[teritorija]]
| 53
|-
| [[:d:Q112070734|Q112070734]]
| [[2022 m. beždžionių raupų protrūkis]]
| [[ligos protrūkis]]&lt;br/&gt;[[tarptautinio masto ekstremali visuomenės sveikatai situacija]]
| 42
|-
| [[:d:Q844951|Q844951]]
| [[Kišiniovo tarptautinis oro uostas]]
| [[tarptautinis oro uostas]]&lt;br/&gt;[[oro uostas]]&lt;br/&gt;[[komercinio eismo aerodromas]]
| 42
|-
| [[:d:Q18366588|Q18366588]]
| [[Moldavija (Q18366588)|Moldavija]]
| [[istorinis regionas]]
| 38
|-
| [[:d:Q407606|Q407606]]
| [[Air Moldova]]
| [[oro linijų bendrovė]]
| 38
|-
| [[:d:Q522432|Q522432]]
| [[Belcio tarptautinis oro uostas]]
| [[tarptautinis oro uostas]]
| 38
|-
| [[:d:Q581325|Q581325]]
| [[Didžioji Rumunija]]
| [[iredentizmas]]&lt;br/&gt;[[great homeland]]
| 37
|-
| [[:d:Q555809|Q555809]]
| [[Moldovos Parlamentas]]
| [[vienerių rūmų įstatymų leidžiamoji valdžia]]
| 36
|-
| [[:d:Q645118|Q645118]]
| [[Fanariotai]]
| [[etninė grupė]]
| 36
|-
| [[:d:Q900636|Q900636]]
| [[Central and Eastern Europe]]
| [[regionas]]
| 36
|-
| [[:d:Q528560|Q528560]]
| [[Moldavijos istorija]]
| [[šalies ar valstybės istorija]]&lt;br/&gt;[[aspect of history]]
| 34
|-
| [[:d:Q627527|Q627527]]
| [[Dunojaus kunigaikštystės]]
| 
| 33
|-
| [[:d:Q672600|Q672600]]
| [[Wild Fields]]
| [[istorinis regionas]]
| 33
|-
| [[:d:Q1097810|Q1097810]]
| [[Moldovos valstybinis universitetas]]
| [[valstybinis universitetas]]&lt;br/&gt;[[atviros prieigos leidykla]]
| 32
|-
| [[:d:Q312271|Q312271]]
| [[Moldovos prezidentas]]
| [[pareigybė]]
| 32
|-
| [[:d:Q1528087|Q1528087]]
| [[Giurgiulești]]
| [[kaimas]]
| 31
|-
| [[:d:Q283772|Q283772]]
| [[Gagaūzijos vėliava]]
| [[flag of a country subdivision]]
| 30
|-
| [[:d:Q86458103|Q86458103]]
| [[COVID-19 pandemija Europoje]]
| [[pandemija]]
| 30
|-
| [[:d:Q24909066|Q24909066]]
| [[Veiksmo ir solidarumo partija]]
| [[politinė partija]]
| 29
|-
| [[:d:Q30223157|Q30223157]]
| [[Moldavijos futbolo varžybos 2017 m. (Q30223157)|Moldavijos futbolo varžybos 2017 m.]]
| [[sporto sezonas]]
| 29
|-
| [[:d:Q1769526|Q1769526]]
| [[Moldavijos ministras pirmininkas]]
| [[valstybinė įstaiga]]
| 28
|-
| [[:d:Q180384|Q180384]]
| [[E58]]
| [[kelias]]
| 28
|-
| [[:d:Q4435434|Q4435434]]
| [[list of World Heritage Sites in Moldova]]
| [[Vikipedija:Sąrašai]]
| 28
|-
| [[:d:Q1551510|Q1551510]]
| [[Moldavijos virtuvė]]
| [[nacionalinė virtuvė]]
| 27
|-
| [[:d:Q2266004|Q2266004]]
| [[Sovietų Sąjungos okupacija Besarabijoje ir Šiaurės Bukovinoje]]
| [[okupacija]]
| 27
|-
| [[:d:Q2371750|Q2371750]]
| [[Hidirelezas]]
| [[šventė]]
| 27
|-
| [[:d:Q369261|Q369261]]
| [[Căluşari]]
| [[apeigos]]&lt;br/&gt;[[ritualas]]&lt;br/&gt;[[šokio tipas]]
| 27
|-
| [[:d:Q50096733|Q50096733]]
| [[DoReDoS]]
| [[ansamblis]]
| 27
|-
| [[:d:Q702189|Q702189]]
| [[Treaty of Niš]]
| [[taikos sutartis]]
| 27
|-
| [[:d:Q653485|Q653485]]
| [[hora]]
| [[šokio tipas]]
| 26
|-
| [[:d:Q751139|Q751139]]
| [[1977 m. Vrančos žemės drebėjimas]]
| [[Žemės drebėjimas]]
| 26
|-
| [[:d:Q1186294|Q1186294]]
| [[Europos socialdemokratų partija]]
| [[politinė partija]]
| 25
|-
| [[:d:Q146410|Q146410]]
| [[Moldavija 2012 m. vasaros olimpinėse žaidynėse]]
| [[olimpinė delegacija]]
| 25
|-
| [[:d:Q18286229|Q18286229]]
| [[Moldavija 2016 m. vasaros olimpinėse žaidynėse]]
| [[olimpinė delegacija]]
| 25
|-
| [[:d:Q24257538|Q24257538]]
| [[Moldavijos futbolo varžybos 2016–2017 m. (Q24257538)|Moldavijos futbolo varžybos 2016–2017 m.]]
| [[sporto sezonas]]
| 25
|-
| [[:d:Q1509390|Q1509390]]
| [[Sheriff stadionas]]
| [[futbolo stadionas]]
| 24
|-
| [[:d:Q612637|Q612637]]
| [[TeleRadio-Moldova]]
| [[visuomeninis transliuotojas]]&lt;br/&gt;[[verslas]]
| 24
|-
| [[:d:Q20759|Q20759]]
| [[:ISO 3166-2:MD|MD]]
| [[konkrečios šalies duomenų rinkinys]]&lt;br/&gt;[[ISO standartas (Q15087423)|ISO standartas]]
| 24
|-
| [[:d:Q104821709|Q104821709]]
| [[2024 Moldovan presidential election]]
| [[prezidento rinkimai]]
| 23
|-
| [[:d:Q1212214|Q1212214]]
| [[Mărțișor]]
| [[celebration]]
| 23
|-
| [[:d:Q125407738|Q125407738]]
| [[2024 m. Moldavijos narystės Europos Sąjungoje referendumas]]
| [[referendum related to European Union accession]]
| 23
|-
| [[:d:Q2603304|Q2603304]]
| [[Moldavijos Respublikos socialistų partija]]
| [[politinė partija]]
| 23
|-
| [[:d:Q42911914|Q42911914]]
| [[Moldova at the 2024 Summer Olympics]]
| [[olimpinė delegacija]]
| 23
|-
| [[:d:Q975172|Q975172]]
| [[Moldavijos ekonomika]]
| [[nacionalinis ūkis]]
| 23
|-
| [[:d:Q998036|Q998036]]
| [[Juodosios jūros žemuma]]
| [[žemuma]]
| 23
|-
| [[:d:Q110119310|Q110119310]]
| [[2025 Moldovan parliamentary election]]
| [[Moldovan parliamentary election]]
| 22
|-
| [[:d:Q1277379|Q1277379]]
| [[30-asis dienovidinis į rytus]]
| [[geografinis dienovidinis]]
| 22
|-
| [[:d:Q1473635|Q1473635]]
| [[LGBT teisės Moldavijoje]]
| [[LGBT teisės pagal šalį ar teritoriją]]
| 22
|-
| [[:d:Q30917340|Q30917340]]
| [[Moldavija 2018 m. žiemos olimpinėse žaidynėse]]
| [[olimpinė delegacija]]
| 22
|-
| [[:d:Q42914921|Q42914921]]
| [[Moldavija 2020 m. vasaros olimpinėse žaidynėse]]
| [[olimpinė delegacija]]
| 22
|-
| [[:d:Q625814|Q625814]]
| [[National Library of Moldova]]
| [[Valstybinė biblioteka|nacionalinė biblioteka]]
| 22
|-
| [[:d:Q648767|Q648767]]
| [[Administrative-Territorial Units of the Left Bank of the Dniester]]
| [[autonomous territorial unit]]
| 22
|-
| [[:d:Q6895819|Q6895819]]
| [[Moldovan Declaration of Independence]]
| [[declaration of independence]]
| 22
|-
| [[:d:Q97193048|Q97193048]]
| [[Alliance for the Union of Romanians]]
| [[politinė partija]]
| 22
|-
| [[:d:Q1376032|Q1376032]]
| [[E87]]
| [[kelias]]
| 21
|-
| [[:d:Q140357|Q140357]]
| [[Moldavija 2008 m. vasaros olimpinėse žaidynėse]]
| [[olimpinė delegacija]]
| 21
|-
| [[:d:Q2374273|Q2374273]]
| [[Soroca fortas]]
| [[fortas]]&lt;br/&gt;[[Pastatas|statinys]]
| 21
|-
| [[:d:Q2608314|Q2608314]]
| [[Mărculești]]
| [[miestas]]
| 21
|-
| [[:d:Q42914912|Q42914912]]
| [[Moldova at the 2022 Winter Olympics]]
| [[olimpinė delegacija]]
| 21
|-
| [[:d:Q570411|Q570411]]
| [[Moldovan Cyrillic alphabet]]
| [[Cyrillic-script alphabet]]
| 21
|-
| [[:d:Q5813126|Q5813126]]
| [[Nativity of Christ Cathedral]]
| [[Rytų ortodoksų katedra]]
| 21
|-
| [[:d:Q7231147|Q7231147]]
| [[Port of Giurgiulești]]
| [[uostas]]&lt;br/&gt;[[inland port]]
| 21
|-
| [[:d:Q87592982|Q87592982]]
| [[COVID-19 pandemija Moldavijoje]]
| [[ligos protrūkis]]
| 21
|-
| [[:d:Q142200|Q142200]]
| [[Calea Ferată din Moldova]]
| [[railway company]]
| 20
|-
| [[:d:Q143868|Q143868]]
| [[Moldova at the 2004 Summer Olympics]]
| [[olimpinė delegacija]]
| 20
|-
| [[:d:Q144210|Q144210]]
| [[Moldova at the 1996 Summer Olympics]]
| [[olimpinė delegacija]]
| 20
|-
| [[:d:Q15360463|Q15360463]]
| [[Moldavija 2014 m. žiemos olimpinėse žaidynėse]]
| [[olimpinė delegacija]]
| 20
|-
| [[:d:Q2263526|Q2263526]]
| [[Moldavija 2000 m. vasaros olimpinėse žaidynėse]]
| [[olimpinė delegacija]]
| 20
|-
| [[:d:Q2636071|Q2636071]]
| [[National Bank of Moldova]]
| [[centrinis bankas]]
| 20
|-
| [[:d:Q2669199|Q2669199]]
| [[Vlax Romani]]
| [[tarmių grupė]]&lt;br/&gt;[[šiuolaikinė kalba]]&lt;br/&gt;[[natūralioji kalba]]
| 20
|-
| [[:d:Q3684417|Q3684417]]
| [[National Olympic Committee of the Republic of Moldova]]
| [[Nacionalinis olimpinis komitetas]]
| 20
|-
| [[:d:Q374437|Q374437]]
| [[coat of arms of Gagauzia]]
| [[herbas]]
| 20
|-
| [[:d:Q84029101|Q84029101]]
| [[2020 m. Moldovos prezidento rinkimai]]
| [[prezidento rinkimai]]
| 20
|-
| [[:d:Q1098106|Q1098106]]
| [[Technical University of Moldova]]
| [[technologijos institutas]]&lt;br/&gt;[[universitetas]]
| 19
|-
| [[:d:Q111721519|Q111721519]]
| [[Moldova at the 2026 Winter Olympics]]
| [[olimpinė delegacija]]
| 19
|-
| [[:d:Q1256544|Q1256544]]
| [[46-oji šiaurės platumos lygiagretė]]
| [[lygiagretė]]
| 19
|-
| [[:d:Q1300999|Q1300999]]
| [[Metropolis of Bessarabia]]
| [[metropolis]]
| 19
|-
| [[:d:Q146401|Q146401]]
| [[Moldova at the 2010 Winter Olympics]]
| [[olimpinė delegacija]]
| 19
|-
| [[:d:Q2641738|Q2641738]]
| [[Governor of Gagauzia]]
| [[pareigybė]]
| 19
|-
| [[:d:Q385065|Q385065]]
| [[April 2009 Moldovan parliamentary election protests]]
| [[protestas]]
| 19
|-
| [[:d:Q1256610|Q1256610]]
| [[47th parallel north]]
| [[lygiagretė]]
| 18
|-
| [[:d:Q13529390|Q13529390]]
| [[Eiffel Bridge, Ungheni]]
| [[international bridge]]&lt;br/&gt;[[geležinkelio tiltas]]
| 18
|-
| [[:d:Q146404|Q146404]]
| [[Moldova at the 2002 Winter Olympics]]
| [[olimpinė delegacija]]
| 18
|-
| [[:d:Q15838244|Q15838244]]
| [[Orhei National Park]]
| [[Nacionalinis parkas]]
| 18
|-
| [[:d:Q1752216|Q1752216]]
| [[Moldavian Airlines]]
| [[oro linijų bendrovė]]
| 18
|-
| [[:d:Q1852724|Q1852724]]
| [[E583]]
| [[kelias]]
| 18
|-
| [[:d:Q283869|Q283869]]
| [[Moldovan passport]]
| 
| 18
|-
| [[:d:Q4222669|Q4222669]]
| [[Chișinău railway station]]
| [[station building]]&lt;br/&gt;[[geležinkelio stotis]]
| 18
|-
| [[:d:Q64505846|Q64505846]]
| [[2021 Moldovan parliamentary election]]
| [[Moldovan parliamentary election]]&lt;br/&gt;[[snap election]]
| 18
|-
| [[:d:Q1090560|Q1090560]]
| [[Moldova at the 1998 Winter Olympics]]
| [[olimpinė delegacija]]
| 17
|-
| [[:d:Q1090818|Q1090818]]
| [[Moldova at the 1994 Winter Olympics]]
| [[olimpinė delegacija]]
| 17
|-
| [[:d:Q1256527|Q1256527]]
| [[48th parallel north]]
| [[lygiagretė]]
| 17
|-
| [[:d:Q146417|Q146417]]
| [[Moldova at the 2006 Winter Olympics]]
| [[olimpinė delegacija]]
| 17
|-
| [[:d:Q1994954|Q1994954]]
| [[Constitution of Moldova]]
| [[konstitucija]]
| 17
|-
| [[:d:Q2243600|Q2243600]]
| [[E581]]
| [[kelias]]
| 17
|-
| [[:d:Q2379856|Q2379856]]
| [[Palanca]]
| [[kaimas]]
| 17
|-
| [[:d:Q2473483|Q2473483]]
| [[Dezghingea]]
| [[Komuna (Moldavija)]]&lt;br/&gt;[[kaimas]]
| 17
|-
| [[:d:Q26880381|Q26880381]]
| [[FlyOne]]
| [[oro linijų bendrovė]]
| 17
|}
{{Wikidata list end}}

[[Kategorija:Straipsnių sąrašai]]</text>
      <sha1>5wm0vrxypf9zftyzmap5pz52wfpjqye</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Azijinis buivolas</title>
    <ns>0</ns>
    <id>25132</id>
    <revision>
      <id>7819907</id>
      <parentid>7803959</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T18:58:18Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>~2026-25442-18</username>
        <id>216418</id>
      </contributor>
      <origin>7819907</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3786" sha1="bzbbi5wecmtjsvtrjn87zvqjyu527ll" xml:space="preserve">{{Taxobox_pradžia | color = pink | name = Bubalus bubalis}}
{{Taxobox_paveiksliukas | image =  [[Vaizdas:Asian water buffalo (Bubalus bubalis) with cattle egret.jpg|260px|Azijinis buivolas (''Bubalus bubalis'')]] | caption = Azijinis buivolas (''Bubalus bubalis'')}}
{{Taxobox_begin_placement | color = pink}}
{{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}}
{{Taxobox_tipas | taxon = Chordiniai | taxon1 = Chordata}}
{{Taxobox_klase | taxon = Žinduoliai | taxon1 = Mammalia}}
{{Taxobox_burys | taxon = Porakanopiai | taxon1 = Artiodactyla}}
{{Taxobox_poburis | taxon = Atrajotojai | taxon1 = Ruminantia}}
{{Taxobox_seima | taxon = Dykaraginiai | taxon1 = Bovidae}}
{{Taxobox_poseimis | taxon = Jaučiai | taxon1 = Bovinae}}
{{Taxobox_gentis | taxon = Azijiniai buivolai | taxon1 = Bubalus}}
{{Taxobox_rusis | taxon = Azijinis buivolas | taxon1 = Bubalus bubalis}}
{{Taxobox_end_placement}}
{{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = pink |  lotpav = Bubalus bubalis | autorius = Linnaeus | metai = 1758 }}
{{Taxobox_pabaiga}}
'''Azijinis buivolas''', arba '''vandeninis buivolas''', '''arnis''' (''Bubalus bubalis'') – [[Jaučiai|jaučių]] (''Bovinae'') pošeimio [[dykaraginiai|dykaraginis]] žinduolis.

== Išvaizda ==
Liaunas buivolas – kūno aukštis 150–190 cm, sveria 700–1200 kg. Uodegos ilgis 60–100 cm.&lt;ref name=&quot;didžioji&quot;/&gt; Patinai ir patelės su dideliais plačiai išskėstais [[ragas|ragais]]. Patinų ragai ilgi (iki 2 m), plokšti su aštria vidine briauna. Didžiausias išmatuotas ragų ilgis siekė virš 4 m.&lt;ref name=&quot;mažoji&quot;&gt;{{cite book|author=David Burnie|title=Mažoji gyvūnų enciklopedija|year=2004|publisher=Aktėja|location=Vilnius|isbn=9955-529-63-6|page=296}}&lt;/ref&gt; Patelių ragai mažesni. [[Kailis]] tamsiai rudas, plaukai reti ir šiurkštūs. Ant uodegos galo yra ilgesnių plaukų kuokštas.

== Paplitimas ==
Paplitęs izoliuotose teritorijose [[Butanas|Butane]], [[Indija|Indijoje]], [[Šri Lanka|Šri Lankoje]], [[Nepalas|Nepale]], [[Birma|Mianmare]], [[Tailandas|Tailande]], [[Kinija|Pietų Kinijoje]], [[Kambodža|Kambodžoje]], [[Laosas|Laose]] ir [[Vietnamas|Vietname]]. Gyvena [[džiunglės]]e prie vandens, [[krūmai]]s apaugusiuose upių slėniuose. 

== Elgsena ==
Gerai plaukioja. Didžiąją dalį praleidžia voliodamasis purve arba paniręs į vandenį, jog kyšo tik snukis.&lt;ref name=&quot;didžioji&quot;&gt;{{cite book|author=|title=Didžioji gyvūnų enciklopedija|year=2000|publisher=Lektūra|location=Vilnius|isbn=9986-854-54-7|page=53}}&lt;/ref&gt; Laikosi nedideliais būriais, kuriuos sudaro senas patinas, patelė su jaunikliais ir jauni patinai. Minta vandens, [[pelkė|pelkių]] ir vandens telkinių pakrančių augalais. Poruojasi įvairiu metų laiku, nėštumas trunka 300–340 dienų. Gimsta 1 jauniklis.

Retas, įrašyta į [[Tarptautinė raudonoji knyga|Tarptautinę raudonąją knygą]].

== Santykis su žmogumi ==
Prijaukinti daugiau kaip prieš 5000 metų.&lt;ref name=&quot;mažoji&quot;/&gt; Domestikuota forma smulkesnė, plačiai veisiama pietryčių [[Azija|Azijoje]]. Prijaukintas III tūkstantmetyje prieš mūsų erą. Naudojamas įvairiems darbams, auginamas mėsai, pienui. Naminiai buivolai išplito [[Europa|P. Europoje]], [[Japonija|Japonijoje]], [[Havajai|Havajuose]], [[Centrinė Amerika|Centrinėje]] ir [[Pietų Amerika|Pietų Amerikoje]], [[Australija|Australijoje]]. Kai kuriose Australijos vietovėse yra sulaukėjusių buivolų, kurie medžiojami. Azijiniai buivolai laikomi ir medžioklės fermose [[JAV]] ir [[Pietų Afrikos Respublika|Pietų Afrikos Respublikoje]].

== Literatūra ==
* Baleišis, R. Pasaulio kanopiniai žvėrys. Vilnius: Vilniaus Ekologijos institutas, 2009. 68 psl. ISBN 9986-443-36-9.

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

{{Commons|Bubalus bubalis}}

[[Kategorija:Jaučiai]]</text>
      <sha1>bzbbi5wecmtjsvtrjn87zvqjyu527ll</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819925</id>
      <parentid>7819907</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T19:03:47Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Homo ergaster</username>
        <id>10314</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>Atmestas ~2026-25442-18 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Zygimantus keitimas)</comment>
      <origin>7803959</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3787" sha1="j03um1g3xrdl3rrpk0d21owovkxztwi" xml:space="preserve">{{Taxobox_pradžia | color = pink | name = Bubalus bubalis}}
{{Taxobox_paveiksliukas | image =  [[Vaizdas:Asian water buffalo (Bubalus bubalis) with cattle egret.jpg|260px|Azijinis buivolas (''Bubalus bubalis'')]] | caption = Azijinis buivolas (''Bubalus bubalis'')}}
{{Taxobox_begin_placement | color = pink}}
{{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}}
{{Taxobox_tipas | taxon = Chordiniai | taxon1 = Chordata}}
{{Taxobox_klase | taxon = Žinduoliai | taxon1 = Mammalia}}
{{Taxobox_burys | taxon = Porakanopiai | taxon1 = Artiodactyla}}
{{Taxobox_poburis | taxon = Atrajotojai | taxon1 = Ruminantia}}
{{Taxobox_seima | taxon = Dykaraginiai | taxon1 = Bovidae}}
{{Taxobox_poseimis | taxon = Jaučiai | taxon1 = Bovinae}}
{{Taxobox_gentis | taxon = Azijiniai buivolai | taxon1 = Bubalus}}
{{Taxobox_rusis | taxon = Azijinis buivolas | taxon1 = Bubalus bubalis}}
{{Taxobox_end_placement}}
{{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = pink |  lotpav = Bubalus bubalis | autorius = Linnaeus | metai = 1758 }}
{{Taxobox_pabaiga}}
'''Azijinis buivolas''', arba '''vandeninis buivolas''', '''arnis''' (''Bubalus bubalis'') – [[Jaučiai|jaučių]] (''Bovinae'') pošeimio [[dykaraginiai|dykaraginis]] žinduolis.

== Išvaizda ==
Stambūs buivolai – kūno aukštis 150–190 cm, sveria 700–1200 kg. Uodegos ilgis 60–100 cm.&lt;ref name=&quot;didžioji&quot;/&gt; Patinai ir patelės su dideliais plačiai išskėstais [[ragas|ragais]]. Patinų ragai ilgi (iki 2 m), plokšti su aštria vidine briauna. Didžiausias išmatuotas ragų ilgis siekė virš 4 m.&lt;ref name=&quot;mažoji&quot;&gt;{{cite book|author=David Burnie|title=Mažoji gyvūnų enciklopedija|year=2004|publisher=Aktėja|location=Vilnius|isbn=9955-529-63-6|page=296}}&lt;/ref&gt; Patelių ragai mažesni. [[Kailis]] tamsiai rudas, plaukai reti ir šiurkštūs. Ant uodegos galo yra ilgesnių plaukų kuokštas.

== Paplitimas ==
Paplitęs izoliuotose teritorijose [[Butanas|Butane]], [[Indija|Indijoje]], [[Šri Lanka|Šri Lankoje]], [[Nepalas|Nepale]], [[Birma|Mianmare]], [[Tailandas|Tailande]], [[Kinija|Pietų Kinijoje]], [[Kambodža|Kambodžoje]], [[Laosas|Laose]] ir [[Vietnamas|Vietname]]. Gyvena [[džiunglės]]e prie vandens, [[krūmai]]s apaugusiuose upių slėniuose. 

== Elgsena ==
Gerai plaukioja. Didžiąją dalį praleidžia voliodamasis purve arba paniręs į vandenį, jog kyšo tik snukis.&lt;ref name=&quot;didžioji&quot;&gt;{{cite book|author=|title=Didžioji gyvūnų enciklopedija|year=2000|publisher=Lektūra|location=Vilnius|isbn=9986-854-54-7|page=53}}&lt;/ref&gt; Laikosi nedideliais būriais, kuriuos sudaro senas patinas, patelė su jaunikliais ir jauni patinai. Minta vandens, [[pelkė|pelkių]] ir vandens telkinių pakrančių augalais. Poruojasi įvairiu metų laiku, nėštumas trunka 300–340 dienų. Gimsta 1 jauniklis.

Retas, įrašyta į [[Tarptautinė raudonoji knyga|Tarptautinę raudonąją knygą]].

== Santykis su žmogumi ==
Prijaukinti daugiau kaip prieš 5000 metų.&lt;ref name=&quot;mažoji&quot;/&gt; Domestikuota forma smulkesnė, plačiai veisiama pietryčių [[Azija|Azijoje]]. Prijaukintas III tūkstantmetyje prieš mūsų erą. Naudojamas įvairiems darbams, auginamas mėsai, pienui. Naminiai buivolai išplito [[Europa|P. Europoje]], [[Japonija|Japonijoje]], [[Havajai|Havajuose]], [[Centrinė Amerika|Centrinėje]] ir [[Pietų Amerika|Pietų Amerikoje]], [[Australija|Australijoje]]. Kai kuriose Australijos vietovėse yra sulaukėjusių buivolų, kurie medžiojami. Azijiniai buivolai laikomi ir medžioklės fermose [[JAV]] ir [[Pietų Afrikos Respublika|Pietų Afrikos Respublikoje]].

== Literatūra ==
* Baleišis, R. Pasaulio kanopiniai žvėrys. Vilnius: Vilniaus Ekologijos institutas, 2009. 68 psl. ISBN 9986-443-36-9.

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

{{Commons|Bubalus bubalis}}

[[Kategorija:Jaučiai]]</text>
      <sha1>j03um1g3xrdl3rrpk0d21owovkxztwi</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija</title>
    <ns>0</ns>
    <id>30346</id>
    <revision>
      <id>7820112</id>
      <parentid>7743366</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T09:54:01Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>CD</username>
        <id>677</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7820112</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="10538" sha1="qaz38o1rvung5a0gounyqk10atns3gz" xml:space="preserve">{{Coord|54|54|30|N|23|52|46|E|type:edu_scale:5000|display=t}}
{{Infolentelė universitetas
 | pavadinimas = {{PAGENAME}}
 | logotipas = [[Vaizdas:LSMU VA-herbas.jpeg|150px]]&lt;br&gt;[[File:Veterinarijos akademija 1.JPG|thumb|300px|center|&lt;center&gt;Veterinarijos akademijos centriniai rūmai&lt;/center&gt;]]
 | įkurtas = [[1936]] m.
 | vieta = [[Kaunas]], Tilžės g. 18
 | lotyniškai = 
 | šūkis = 
 | tipas = Valstybinis
 | rektorius = 
 | kancleris = Henrikas Žilinskas
 | prezidentas = 
 | dekanas = 
 | fakultetai = 2
 | darbuotojai = 
 | studentai = 1479 (2012 m.)
 | bakalaurai = 
 | magistrantai = 
 | doktorantai = 
 | svetainė = http://web.lva.lt/
}}

'''Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija''' ('''LSMU VA''') – [[Lietuvos sveikatos mokslų universitetas|Lietuvos sveikatos mokslų universiteto]] akademinis padalinys, iki [[2010]] m. – buvusi Lietuvos veterinarijos akademija. Veterinarijos akademijos centriniai rūmai įsikūrę [[Kaunas|Kaune]], Tilžės g. 18


== Istorija ==
[[1922]] m. [[Lietuvos universitetas|Lietuvos universiteto]] Medicinos fakulteto tarybos posėdyje nutarta atidaryti Veterinarijos skyrių. 1922 m. rudenį į Veterinarijos skyriaus I kursą priimtas 41 studentas ir 11 laisvųjų klausytojų, į II kursą – 8 studentai ir 1 laisvasis klausytojas. Studentų mokymui buvo skirtas 70 m² ploto pastatas. Praktinis studentų mokymas vyko Karo veterinarijos ligoninėje [[Žemieji Šančiai|Žemuosiuose Šančiuose]], vėliau – [[Pirmasis husarų Lietuvos Didžiojo Etmono Jonušo Radvilos pulkas|Pirmojo husarų pulko]] veterinarijos ligoninėje [[Žaliakalnis|Žaliakalnyje]]. [[1929]] m. Veterinarijos skyrius dėl lėšų stokos uždarytas, studentai pasiųsti tęsti studijų į įvairias užsienio valstybes.

[[1935]] m. [[gruodžio 2]] d. LR Žemės ūkio ministerijos pavedimu Veterinarijos taryba pripažino būtinybę steigti aukštąją veterinarijos mokyklą. [[1936]] m. [[sausio 27]] d. žemės ūkio ministras [[Stasys Putvinskis]], remdamasis Veterinarijos tarybos pasiūlymu, Ministrų tarybai įteikė memorandumą dėl aukštosios veterinarijos mokyklos steigimo. Buvo sudaryta Laikinoji veterinarijos akademijos taryba, jos pirmininku paskirtas Veterinarijos departamento direktorius [[Stasys Jankauskas]].

[[1936]] m. [[rugpjūčio 25]] d. paskelbtas prezidento [[Antanas Smetona|Antano Smetonos]] įstatymas Veterinarijos akademijai įsteigti ir laikyti. Juo vadovaujantis žemės ūkio ministro įsakymu nuo 1936 m. [[rugsėjo 1]] d. įsteigta Veterinarijos akademija. 1936 m. [[rugsėjo 19]] d. Valstybinio veterinarinės bakteriologijos instituto rūmuose Kaune, [[Vilijampolė]]je, dalyvaujant to meto Lietuvos aukštųjų mokyklų rektoriams bei Lietuvos veterinarijos gydytojų XVI suvažiavimo dalyviams, iškilmingai atidaryta Veterinarijos akademija.

Juridiškai įsteigta Akademija dar nebuvo savarankiška mokymo įstaiga. Visus bendruosius mokslus studentai klausė [[VDU|Vytauto Didžiojo universitete]], kartu su Medicinos fakulteto studentais, ir tik gyvulių anatomijos jie mokėsi Valstybinio veterinarijos bakteriologijos instituto (VVBI) Anatomijos skyriuje.

[[1938]] m. [[liepos 25]] d., paskelbus statutą ir prie jo prijungus VVBI, Akademija tapo savarankiška aukštąja mokykla. Jos sudėtyje buvo gamybinis padalinys, perimtas iš VVBI – Serologijos institutas. Kiti VVBI padaliniai pertvarkyti į katedras, o nemažai instituto darbuotojų tapo Akademijos dėstytojais. [[1939]] m. Akademijoje jau buvo 9 specialiosios katedros, dirbo vienas profesorius, 10 docentų, mokėsi 65 studentai.

[[1940]] m. vasarą Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, Veterinarijos akademija pradėta pertvarkyti sovietinės aukštosios mokyklos pavyzdžiu: priimta 40 studentų daugiau, pradėti dėstyti politiniai mokslai. [[1941]] m. įkurtas mokomasis ūkis.

Vokiečių okupacijos metais studentai mokėsi slapstydamiesi, kad nebūtų paimti į vokiečių kariuomenę ar išvežti darbams į Vokietiją. [[1943]] m. [[kovo 15]] d. Veterinarijos akademija, kaip ir kitos Lietuvos aukštosios mokyklos, buvo uždaryta.

[[1946]] m. akademija patyrė daug nuostolių – pavasario potvynis sunaikino dalį laboratorijų įrengimų ir apgadino pastatus. Išsiliejusios[[Neris|Neries]] vandenyse žuvo visi laboratoriniai gyvūnėliai, 30 arklių – gydomųjų serumų producentų. Tais pačiais metais įsteigtas antrasis –[[LSMU Gyvulininkystės technologijos fakultetas|Zootechnikos fakultetas]], pradėta rengti zootechnikus. Nuo [[1949]] m. veikė Neakivaizdinis fakultetas, nuo [[1976]] m. – Kvalifikacijos kėlimo. Vėliau abu panaikinti. Nuo [[1957]] m. leidžiamas laikraštis „Gyvulininkystės specialistas“. [[1986]] m. Akademija apdovanota [[Darbo raudonosios vėliavos ordinas|Darbo raudonosios vėliavos ordinu]].&lt;ref&gt;{{TLE|4|- 495-496|[[Rimantas Karazija]]|Lietuvos veterinarijos akademija}}&lt;/ref&gt;

[[1992]] m. [[kovo 1]] d. atnaujintos Gyvulininkystės technologijos fakulteto neakivaizdinės studijos. [[1994]] m. sukurtas akademijos [[herbas]] (dail. Raimundas Miknevičius). [[2001]] m. prie LVA prijungti Gyvulininkystės ir Veterinarijos institutai. Tais pačiais metais įsteigtas Veterinarijos ir gyvulininkystės specialistų ir darbuotojų tęstinio mokymo centras. [[2004]] m. patvirtintas akademijos statutas, reorganizuotos katedros.

[[2010]] m. [[kovo 18]] d. [[2008–2012 m. Seimas|LR Seimo]] nutarimu Lietuvos veterinarijos akademija ir [[Kauno medicinos universitetas]] sujungtas į [[Lietuvos sveikatos mokslų universitetas|Sveikatos mokslų universitetą]].&lt;ref&gt;http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=367167&lt;/ref&gt;
Veterinarinės krypties fakultetai sukoncentruoti į LSMU Veterinarijos akademiją.

=== Pastatų kompleksas ===
[[Vaizdas:Veterinarijos akademija 2.JPG|miniatiūra|250px|right]]
[[Vaizdas:Veterinarijos akademija 3.JPG|miniatiūra|250px|right]]
Akademijos pastatų kompleksas išsidėstęs Vilijampolėje, [[trapecija|trapecijos]] formos teritorijoje tarp Tilžės, Erdvilo, Radvilų Dvaro ir J. Naujalio gatvių. Lygaus reljefo sklype abi gatves sieja tiesūs pietvakarių ir šiaurės rytų krypties takai. Kiti takai jungia pastatus. Želdiniai sutelkti prie pastatų, takų ir pagal sklypo aptvarą.

[[1930]] m. paskyrus veterinarijos įstaigoms 5 ha sklypą, prasidėjo komplekso kūrimas. Sklypą suplanavo ir pastatus projektavo inžinierius [[Jonas Jasiukaitis]]. Statybos darbus vykdė 19 firmų bei rangovų, iš jų dvi užsienio firmos (įrengė centrinį šildymą, vėdinimą, garo katilus ir liftus).

Statyba vyko keliais etapais. [[1933]] m. pastatytas Valstybinis veterinarinės bakteriologijos institutas su laboratorija prie Tilžės gatvės, greta, kiek į pietryčius – personalo gyvenamasis namas, centre – [[vivariumas]], už jo arklidė ir tvartas. Antrasis etapas prasidėjo istitutą reorganizavus į Veterinarijos akademiją. 1938 m. į šiaurės vakarus nuo centrinių rūmų pastatytas zootomikumas, atokiau į pietryčius – užkrečiamųjų ligų skyrius, šiauriniame sklypo kampe – mokomoji [[kalvė]] (1940 m.). Tuo metu paversta taku anksčiau čia buvusi Lampėdžių gatvė, sklypas aptvertas metalo ir betono tvora.

Pokario metais sutvarkyta aplinka ir želdiniai. [[1968]] m. Akademijos teritorijoje prie Tilžės gatvės atstatyta skulptūra „[[Vyčio žirgas]]“, tarpukaryje stovėjusi [[Pirmasis husarų Lietuvos Didžiojo Etmono Jonušo Radvilos pulkas|husarų pulko]] kareivinėse Radvilėnų plente (1936 m., skulpt. Jurgis Rutkauskas).&lt;ref&gt;Sparnuoti ir keturkojai miesto ženklai // [[Kauno diena]], 2004-08-14 [http://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/sparnuoti-ir-keturkojai-miesto-zenklai-21263]&lt;/ref&gt; [[1972]] m. pietryčių pusėje pastatyta valgykla, [[1971]]–[[1979]] m. vakariniame kampe – zooinžinerijos (mokomasis) korpusas. [[1982]] m. perplanuotas stadionas, šalia kurio pastatyta sporto salė. Teritorijos pakraščiuose pastatyti pagalbiniai ūkiniai pastatai, garažai. [[1996]] m. kultūros namai rekonstruoti į [[Leonas Kriaučeliūnas|Leono Kriaučeliūno]] privačią kliniką (smulkiųjų gyvūnų klinika). [[2003]] m. nugriauta valgykla, jos vietoje pastatytas veterinarijos inspekcijos pastatas.

Visi senieji pastatai mūriniai, tinkuoti. Stogai gegninės konstrukcijos, dengti čerpėmis. Pastatų išorėje kartojasi trikampiai stoglangiai, stilizuotų nacionalinių motyvų ornamentika. Iš visų Akademijos pastatų raiškiausi, dekoratyviausi yra klinikos, centriniai rūmai ir vivariumas. Kiti statiniai kuklesni, tačiau visi drauge sudaro darnų, išbaigtą architektūros kompleksą.&lt;ref&gt;Kauno architektūra / [[Jolita Kančienė]]. Veterinarijos akademijos pastatų kompleksas I. Adomausko g. 18. – Vilnius: Mokslas, 1991. – 59-63 psl. – ISBN 5-420-00641-3&lt;/ref&gt; [[2005]] m. Veterinarijos akademijos pastatų kompleksas įrašytas į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.&lt;ref&gt;{{cite kvr | mc=30604 | title=Veterinarijos akademijos pastatų kompleksas | accessdate=2014-11-05}}&lt;/ref&gt;

== Fakultetai ==
[[Vaizdas:Vytautas Ribikauskas, Baisogala, Lithuania. Central building of LIAS, Baisogala, Lithuania.jpg|thumb|Gyvulininkystės institutas]]
* [[LSMU Gyvūnų mokslų fakultetas|Gyvūnų mokslų]]
* [[LSMU Veterinarijos fakultetas|Veterinarijos]]

== Institutai ==
* [[Gyvulininkystės institutas|LSMU Gyvulininkystės institutas]] ([[Baisogala]])
* LSMU veterinarijos institutas ([[Kaišiadorys]])

== Rektoriai ==
LVA:
* [[1938]]–[[1940]] m. [[Stasys Jankauskas]]
* 1940–[[1941]] m. [[Jonas Nainys (1900)|Jonas Nainys]]
* 1941–[[1944]] m. [[Juozas Motiejūnas]]
* 1944–[[1947]] m. [[Juozas Žemaitis (1894)|Juozas Žemaitis]]
* 1947–[[1959]] m. [[Jonas Čygas]]
* 1959–[[1976]] m. [[Jonas Šulskis]]
* 1976–[[1992]] m. [[Rimantas Karazija]]
* [[1993]]–[[2003]] m. [[Vidmantas Bižokas]]
* 2003–[[2010]] m. [[Henrikas Žilinskas]]
LSMU:
* nuo 2010 m. [[Remigijus Žaliūnas]]

== Kancleriai ==
* 2010-[[2016]] m. [[Henrikas Žilinskas]]
* nuo 2016 m. Mindaugas Malakauskas

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
{{commonscat|Lithuanian Veterinary Academy}}

== Literatūra ==
* Lietuvos veterinarijos akademijai – 70 metų: 1936–2006 (sud. Antanas Sederevičius). – Kaunas: Naujasis lankas, 2006 m. – 413 p.: iliustr. – ISBN 9955-03-348-7

{{Lietuvos aukštosios mokyklos}}
{{LSMU}}

[[Kategorija:LSMU Veterinarijos akademija]]
[[Kategorija:Lietuvos sveikatos mokslų universitetas]]
[[Kategorija:Lietuvos akademijos]]</text>
      <sha1>qaz38o1rvung5a0gounyqk10atns3gz</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Dauguva</title>
    <ns>0</ns>
    <id>32360</id>
    <revision>
      <id>7820051</id>
      <parentid>7618684</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T04:44:14Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>InternetArchiveBot</username>
        <id>150094</id>
      </contributor>
      <comment>Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5</comment>
      <origin>7820051</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="4305" sha1="a4hy3mtcy9ct8epsu0l9e0hqfbmiy0h" xml:space="preserve">{{Infolentelė upė
| Pavadinimas = Dauguva
| Paveiksliukas = Daugavas loki.jpg
| Paveikslėlio apibūdinimas = Dauguva [[Latgala|Latgaloje]]
| Ilgis = 1020
| Nuolydis = 
| Vidutinis debitas = 678 
| Baseino plotas = 87 900 
| Ištakos = [[Valdajaus aukštuma]] 
| Žiotys = [[Baltijos jūra]] ([[Rygos įlanka]])
| Šalys = {{flag|Rusija}}, {{flag|Baltarusija}}, {{flag|Latvija}}
| Vikiteka = Category:Daugava
}}
'''Dauguva''' ({{lv|Daugava}}, {{liv|Vēna}}) arba '''Vakarų Dvina''' ({{ru|Западная Двина}}, {{balt|Заходняя Дзьвіна}}) – upė Rusijoje, Baltarusijoje ir Latvijoje; didžiausia [[Latvija|Latvijos]] upė. Prasideda [[Valdajaus aukštuma|Valdajaus aukštumoje]], prateka [[Ochvato ežeras|Ochvato ežerą]], teka per Rusiją, [[Baltarusija|Baltarusiją]] ir Latviją, įteka į [[Rygos įlanka|Rygos įlanką]], [[Baltijos jūra|Baltijos jūroje]]. Dauguvos ilgis – 1020 km, iš kurių 357 km Latvijoje. Dauguvos baseinas – 87 900 km²,&lt;ref name=&quot;vle&quot;&gt;{{cite web |title=Dauguva |url=https://www.vle.lt/straipsnis/dauguva/ |editor=Sabina Prušinskienė |date=2024-04-12 |orig-date=2018-07-25 |publisher=[[VLE]] |access-date=2025-08-16}}&lt;/ref&gt; iš kurių 33 150 km² – Baltarusijoje.&lt;ref name=statistics&gt;{{cite web |url = http://landofancestors.com/travel/statistics/geography/237-main-characteristics-of-the-largest-rivers.html |title = Main Geographic Characteristics of the Republic of Belarus. Main characteristics of the largest rivers of Belarus |publisher = Data of the Ministry of Natural Resources and Environmental Protection of the Republic of Belarus. |year = 2011 |website = Land of Ancestors |access-date= 27 September 2013 |archive-date=Jan 15, 2014|archive-url=https://web.archive.org/web/20140115190617/http://landofancestors.com/travel/statistics/geography/237-main-characteristics-of-the-largest-rivers.html}}&lt;/ref&gt; [[Lietuva|Lietuvoje]] upės baseinas sudaro 2,9 % visos [[Lietuvos upės|Lietuvos upių]] baseinų ploto.

Teka giliu stačiašlaičiu slėniu, vietomis vagoje yra slenksčių. Žemupyje skaidosi į atšakas, sudaro deltą. Patvinsta pavasarį, vasarą ir rudenį būna [[poplūdis|poplūdžių]]. Laikosi užšalusi nuo gruodžio iki kovo. Per [[Berezina|Bereziną]] Dauguva vandens keliu (nebeveikiančiu) sujungta su [[Dniepras|Dniepru]].&lt;ref&gt;{{GEC|154}}&lt;/ref&gt;&lt;ref name=BE&gt;[http://gatchina3000.ru/brockhaus-and-efron-encyclopedic-dictionary/040/40997.htm Dauguva Brokhauso enciklopedijoje]&lt;/ref&gt;

Dauguvos upėje yra penkios hidroelektrinės (HE) – [[Rygos HE]] 35 km nuo upės žiočių Rygos įlankoje, [[Kegumo hidroelektrinė|Kegumo HE]], kuri yra 70 km nuo žiočių, [[Pliavinių HE]], kuri yra 107 km nuo žiočių ir [[Vitebsko hidroelektrinė|Vitebsko HE]] bei [[Polocko hidroelektrinė|Polocko HE]] Baltarusijoje (pastatytos 2017 m.).&lt;ref name=&quot;NE&quot;&gt;[https://enciklopedija.lv/skirklis/131859-Daugava ''Daugava'']. [[Nacionālā enciklopēdija]]. Nuoroda tikrinta 2022-12-27.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{Cite web|title=Daugava|url=https://www.copeslapa.lv/udns/daugava.htm|access-date=2022-12-27|website=www.copeslapa.lv|archive-date=2022-12-27|archive-url=https://web.archive.org/web/20221227153817/https://www.copeslapa.lv/udns/daugava.htm|url-status=dead}}&lt;/ref&gt;

Didžiausi intakai – [[Aiviekstė]], [[Polota]], [[Kasplia]], [[Meža]], [[Dysna]], [[Ūla (Dauguva)|Ūla]], [[Laukesa (upė)|Laukesa]], [[Uogrė]], [[Velesa]], [[Topora]], [[Obolia]], [[Drisa]], [[Ušačia]].

Svarbesni miestai prie Dauguvos: [[Veližas]] (Rusija), [[Vitebskas]], [[Polockas]] (Baltarusija), [[Daugpilis]], [[Jėkabpilis]], [[Uogrė]], [[Salaspilis]], [[Ryga]] (Latvija).

Upėvardis, matyt, kilęs nuo žodžio ''daug'', reiškiančio (vandens) apstą, gausybę, nors mėginta aiškinti, kad ''daug-'' šiuo atveju reiškia „tamsą“.&lt;ref&gt;{{LHEŽ|81}}&lt;/ref&gt;

&lt;gallery&gt;
Dzelzceļa tilts Daugavpilī.jpg|[[Daugpilio geležinkelio tiltas|Tiltas]] per upę [[Daugpilis|Daugpilyje]]
Западная Двина в облаках.jpg|Vakarų Dvina [[Novopolockas|Novopolocke]]
Port of Riga on the Daugava river.jpg|[[Rygos uostas]] ties Dauguvos upe
River Daugava map-FI.png|Dauguvos baseinas
&lt;/gallery&gt;

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

[[Kategorija:Baltarusijos upės]]
[[Kategorija:Latvijos upės]]
[[Kategorija:Rusijos upės]]</text>
      <sha1>a4hy3mtcy9ct8epsu0l9e0hqfbmiy0h</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Dailusis čiuožimas</title>
    <ns>0</ns>
    <id>33366</id>
    <revision>
      <id>7820012</id>
      <parentid>7433339</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T02:47:21Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>InternetArchiveBot</username>
        <id>150094</id>
      </contributor>
      <comment>Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5</comment>
      <origin>7820012</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="32353" sha1="2unq1i0r4bjl0hzaj4o7yvm9iiwjofl" xml:space="preserve">[[Vaizdas:Isabelle Delobel &amp; Olivier Schoenfelder EX Lift - 2007 Europeans.jpg|thumb|250px|2007 Pasaulio šokių ant ledo čempionai Isabelle Delobel ir Olivier Schoenfelder]]

'''Dailusis čiuožimas''' – [[sportas|sporto]] šaka, kurioje dalyviai [[Čiuožimas ant ledo|čiuožia ledu]] dailiojo čiuožimo [[pačiūžos|pačiūžomis]], skambant [[muzika]]i. Rengiamos individualios vyrų ir moterų, porų bei šokio ant ledo varžybos. Čiuožiama 53-60 m ilgio ir 26-30 m pločio ledo arenose. Teisėjai vertina čiuožimo figūrų ir šokio elementų atlikimo kokybę, figūrų įvairovę, sudėtingumą, judesių darnumą, [[kompozicija|kompozicijos]] originalumą, čiuožimo grožį. Nugalėtojas nustatomas, sumuojant balus.

Pavienio ir porų dailiojo čiuožimo varžybose yra trumpoji bei laisvoji programos, šokiuose ant ledo – privalomieji šokiai, originalusis ir laisvasis šokiai. Varžybos paprastai baigiamos parodomąja programa, kurioje dalyvauja penkias pirmąsias vietas užėmę kiekvienos rungties čiuožėjai.

Pasauliniu mastu dailiajam čiuožimui kaip sportui vadovauja [[Tarptautinė čiuožimo sąjunga]], kuri nustato taisykles ir rengia atitinkamas varžybas. Šiai organizacijai šiuo metu priklauso 63 narės – federacijos. Dailusis čiuožimas yra olimpinė sporto šaka – į [[Žiemos olimpinės žaidynės|Žiemos olimpinių žaidynių]] programą yra įtrauktos vyrų ir moterų pavienio čiuožimo, porų čiuožimo ir šokių ant ledo rungtys.

Be dailiojo čiuožimo varžybų dar vyksta įvairios šou programos, kurioms netaikomos Tarptautinės čiuožimo sąjungos taisyklės ir reikalavimai. [[ISU]] varžybose dalyvaujantiems čiuožėjams taikomi tam tikri apribojimai dalyvauti tokiose šou programose. Baigusiems sportinę karjerą čiuožėjams apribojimai dėl dalyvavimo tokiose šou programose nebetaikomi.

== Dailiojo čiuožimo rūšys ==
[[Vaizdas:Sit spin.jpg|thumb|right|2006 m. pasaulio čempionė Kimmie Meissner]]
Į [[Dailusis čiuožimas Olimpinėse žaidynėse|dailiojo čiuožimo Olimpinėse žaidynėse]] programą yra įtrauktos tokios šios sporto šakos rungtys:

* Moterų ir vyrų vienetų varžybos. Čiuožėjai atlieka trumpąją ir laisvąją programą. Programose turi būti taisyklėse numatyti privalomi elementai: šuoliai, jų kombinacijos, sukiniai, žingsnelių serijos (abiejose rungtyse), „kregždutės“ (moterų čiuožimo rungtyje).
* Porų varžybos. Čiuožėjai atlieka trumpąją ir laisvąją programą. Programose turi būti taisyklėse numatyti privalomi elementai. Be šuolių ir tam tikrų sukinių, kuriuos čiuožėjai atlieka atskirai sinchroniškai, pakėlimų, „kregždučių“ derinių, žingsnelių serijų programose dar būna šiai rungčiai specifiniai elementai.
* Šokiai ant ledo. Čiuožėjai atlieka privalomąjį šokį, originalųjį šokį ir laisvąjį šokį. Atlikdamos privalomąjį šokį visos poros šoka pagal tą patį šabloną, atlikdamos tuos pačius žingsnius pagal [[ISU]] nustatytą muziką. Originalusis šokis parengiamas iš anksto paskelbtu stiliumi, čiuožėjai pasirenka atitinkamą muziką ir atlieka nustatytus privalomus elementus: šokių ant ledo žingsnelius, pakėlimus, sukinius, tvizlus. Laisvasis šokis atliekamas pagal pačių čiuožėjų pasirinktą muziką, į jį turi būti įtraukti privalomi šokių ant ledo elementai. Šokių ant ledo žingsniai, pakėlimai, sukiniai skiriasi nuo kitų rungčių tokių elementų.

Dailiojo čiuožimo rūšys, neįtrauktos į [[Žiemos olimpinės žaidynės|Žiemos olimpines žaidynes]]:

* Sinchroninis čiuožimas. Sinchroninio čiuožimo komandą sudaro nuo 12 iki 20 žmonių grupė (vienoje komandoje gali čiuožti tiek vyrai, tiek moterys). Čiuožėjai ant ledo turi suformuoti tam tikras grupines figūras: ratus, stačiakampius blokus, linijas, susikirtimus iš kelių linijų.
* Privalomų figūrų rungtyje čiuožėjai ant ledo pačiūžų pavažomis turi išraižyti privalomas figūras, pvz., ratus, aštuonetus ir kt. Teisėjai vertina figūrų tikslumą, aiškumą, pasisukimų skaičių. Privalomos figūros iki [[1990]] m. buvo įtrauktos į moterų ir vyrų varžybas. Paskutinis privalomų figūrų čempionatas įvyko [[1999]] m. [[JAV]]. Šiuo metu ši dailiojo čiuožimo rungtis įtraukiama į kai kurias suaugusiųjų mėgėjų čiuožimo varžybas.

Kitos dailiojo čiuožimo rūšys, kurių nereglamentuoja [[ISU]] taisyklės ir kurios nėra įtrauktos į [[Žiemos olimpinės žaidynės|Žiemos olimpines žaidynes]]:

* Akrobatinis čiuožimas – tai ekstremalus čiuožimas, kada programoje demonstruojamos cirko meno, gimnastikos bei dailiojo čiuožimo kombinacijos.
[[Vaizdas:Marigold IceUnity.jpg|thumb|right|250px|Sinchroninis čiuožimas]]
* Ledo teatras – [[Europa|Europoje]] geriau žinomas kaip „baletas ant ledo“. Baleto ant ledo komandą sudaro tam tikras kiekis žmonių, reikalingų spektakliui parodyti. Čiuožėjai nėra suvaržyti privalomų elementų, dažniausiai dėvi įspūdingus kostiumus.
* Adagio čiuožimas – tokios rūšies čiuožimas dažniausiai demonstruojamas ledo šou renginiuose, kur čiuožėjų pora atlieka daug įspūdingų akrobatinių pakėlimų, bet neatlieka elementų, kurie yra privalomi čiuožiant olimpinėse čiuožimo rungtyse.

== Dailiojo čiuožimo elementai ==

=== Šuoliai ===
Šuoliai yra vienas svarbiausių dailiojo čiuožimo elementų.

Atlikdami šuolius, čiuožėjai pašoka nuo ledo aukštyn, kelis kartus greitai apsisuka ore ir viena koja nusileidžia ant ledo. Priklausomai nuo [[varžybos|varžybų]] lygio, yra atliekami viengubi, dvigubi, trigubi, keturgubi šuoliai, jų kombinacijos ir junginiai.

Šuoliai yra dviejų tipų. Priklausomai nuo to, kaip čiuožėjas pakyla nuo ledo, gali būti šuoliai nuo pavažos dantukų ir nuo pavažos briaunos. Šuolių kryptis paprastai yra prieš laikrodžio rodyklę, tačiau kai kurių čiuožėjų šuolių kryptis yra pagal laikrodžio rodyklę. Vertinant, tai nelaikoma klaida.

Dailiajame čiuožime yra šeši pagrindiniai šuoliai.

==== Šuoliai nuo dantukų ====
Šuoliai nuo dantukų atliekami atsispiriant į ledą kitos kojos pačiūžos pavažos dantukais. Pagrindinis šių šuolių skirtumas – pavažos briauna ir koja, nuo kurios pradedamas šuolis. Yra trys šuoliai nuo dantukų:

# Tulupas (angliškai „toe loop jump“). Čiuožėjas čiuožia atbulomis dešiniąja koja ant išorinės pavažos briaunos, atsispiria kairiosios kojos pavažos dantukais ir pašoka į viršų, ore apsisuka vieną, du, tris arba keturis kartus ir nusileidžia čiuoždamas atbulomis ant dešiniosios kojos pavažos išorinės briaunos.
# Flipas (angliškai „flip jump“). Čiuožėjas čiuožia atbulomis kairiąja koja ant vidinės pavažos briaunos, atsispiria dešiniosios kojos pavažos dantukais ir pašoka į viršų, apsisuka ore atitinkamą skaičių kartų ir nusileidžia ant ledo čiuoždamas atbulomis ant dešiniosios kojos pavažos išorinės briaunos.
# Lutcas (angliškai „Lutz jump“). Čiuožėjas čiuožia atbulomis kairiąja koja ant išorinės pavažos briaunos, atsispiria dešiniosios kojos pavažos dantukais ir pašoka į viršų, apsisuka ore atitinkamą skaičių kartų ir nusileidžia ant ledo čiuoždamas atbulomis ant dešiniosios kojos pavažos išorinės briaunos. Šuolis pavadintas jo išradėjo [[Alois Lutz]] pavarde.

==== Šuoliai nuo briaunos ====
Šuoliai nuo briaunos atliekami atsispiriant ne nuo pavažos dantukų, bet atsispiriant atitinkama pavažos briauna. Šuoliai nuo briaunos irgi yra trys:

# Salchovas (angliškai „Salchow jump“). Čiuožėjas čiuožia atbulomis kairės kojos pavažos vidine briauna ir ja atsispyręs pašoka į viršų, ore apsisuka ir nusileidžia ant ledo čiuoždamas atbulomis ant dešiniosios kojos pavažos išorinės briaunos. Pavadintas šuolio išradėjo [[Ulrich Salchow]] pavarde.
# Ritbergeris (angliškai „loop jump“). Čiuožėjas čiuožia atbulomis dešinės kojos pavažos išorine briauna ir ja atsispyręs pašoka į viršų, ore apsisuka ir nusileidžia ant ledo čiuoždamas atbulomis ant dešiniosios kojos pavažos išorinės briaunos. Išrado [[Werner Rittberger]]. Pavadinimas „ritbergeris“ dažniausiai naudojamas Europos šalyse.
# Akselis (angliškai „Axel jump“). Vienintelis [[šuolis]], kuris pradedamas čiuožiant į priekį. Čiuožėjas čiuožia kairės kojos išorine briauna, ja atsispyręs pašoka į viršų, ore apsisuka pusantro, du su puse arba tris su puse karto ir nusileidžia ant ledo čiuoždamas atbulomis ant dešiniosios kojos pavažos išorinės briaunos. Pavadintas išradėjo [[Axel Paulsen]] vardu. Akselis laikomas sudėtingiausiu šuoliu.

==== Apsisukimų skaičius atliekant šuolius ir šuolių kombinacijos ====
Pagal atliktą apsisukimų [[oras|ore]] skaičių šuoliai skirstomi į viengubus, dvigubus, trigubus arba keturgubus. Kokius šuolius čiuožėjas sugeba atlikti, priklauso nuo čiuožėjo meistriškumo. Kuo daugiau apsisukimų, tuo šuolį yra sunkiau atlikti. Keturgubi šuoliai ir trigubi akseliai yra sunkūs šuoliai, juos atlieka aukšto meistriškumo čiuožėjai. Keturgubus šuolius į savo programas įtraukia vyrai, ir tik [[2007]] m. pasaulio čempionei Miki Ando yra pavykę tarptautinėse varžybose sėkmingai atlikti keturgubą salchovą. Trigubą akselį atlieka tik kelios čiuožėjos. Kokie šuoliai turi būti įtraukiami į programas, yra nustatyta [[ISU]] taisyklėse.
  
Be atskirai atliekamų šuolių čiuožėjai dar atlieka šuolių kombinacijas ir junginius. Atliekant šuolių kombinacijas, nusileidus po pirmojo šuolio, iš karto atliekamas kitas šuolis, neatliekant papildomų žingsnių ar pasisukimų. Atliekant šuolių junginius tarp šuolių gali būti įtraukiami jungiamieji elementai, pvz., žingsniai.

==== Kitokie šuoliai ====
Be minėtų šuolių, yra ir kitokie šuoliukai, kurie atlieka jungiamojo šuolio vaidmenį ir paprastai būna pusiniai, pvz., pusinis ritbergeris, šuolis špagatu, jaunio šuolis.

&lt;gallery&gt;
Vaizdas:Alban Preaubert przed skokiem.JPG|Pasiruošimas šuoliui &lt;br /&gt; &lt;small&gt; (Alban Preaubert)&lt;/small&gt;
Vaizdas:Andrei Lutai - skok.JPG|Atliekamas šuolis &lt;br /&gt;&lt;small&gt;(Andrei Lutai)&lt;/small&gt;
Vaizdas:Jamal Othman Jump 2 - 2006 Skate Canada.jpg|Nusileidimas ant dešinės kojos &lt;br /&gt;&lt;small&gt;(Jamal Othman)&lt;/small&gt;
&lt;/gallery&gt;

=== Sukiniai ===
Sukiniai skirstomi į pavienio vyrų ir moterų bei porinio čiuožimo ir šokių ant ledo sukinius.
 
Vyrų ir moterų bei porinio čiuožimo sukiniai yra labai įvairūs. Atskirai išskiriami sukiniai per šuoliuką (angliškai „flying spin“), kuriuos atlikti yra sunkiau. Sukinio pavadinimas priklauso nuo čiuožėjo padėties, sukantis: stačiomis (angliškai „upright spin“), pritūpus (angliškai „sit spin“), „kregždute“ („camel spin“), atsilenkus atgal (angliškai „layback spin“). Atlikdamas sukinį, čiuožėjas turi išlaikyti sukinio centrą ir sukimosi ašį. Gali būti atliekami pavieniai sukiniai ir jų kombinacijos, pakeičiant koją ir kūno padėtį.

Porų čiuožime labai svarbu, kad sukiniai ir jų kombinacijos būtų atliekamos sinchroniškai.

Šokių ant ledo sukiniai skirstomi į paprastus ir kombinuotus. Paprastas sukinys atliekamas bet kokia padėtimi, abu partneriai tuo pačiu metu turi suktis ant vienos kojos. Atlikdami kombinuotą sukinį, abu partneriai vieną kartą pakeisti koją ir tęsti sukinį.

&lt;gallery&gt;
Vaizdas:Alban Preaubert - piruet 2.JPG|Sukinys pritūpus&lt;br /&gt;&lt;small&gt; (Alban Preaubert)&lt;/small&gt;&lt;/center&gt;
Vaizdas:Jamal Othman Spin - 2006 Skate Canada.jpg|Sukinys &quot;kregždute&quot;&lt;br /&gt;&lt;small&gt;(Jamal Othman)&lt;/small&gt;&lt;/center&gt;
Vaizdas:Sasha Cohen 2.jpg|Sukinys stačiomis&lt;br /&gt; &lt;small&gt;(Sasha Cohen)&lt;/small&gt;&lt;/center&gt;
Vaizdas:Angela Nikodinov 2.jpg|Sukinys atsilenkus atgal&lt;br /&gt;&lt;small&gt;(Angela Nikodinov)&lt;/small&gt;&lt;/center&gt; 
Vaizdas:Jennifer Don 2.jpg|Sukinys per šuoliuką į padėtį pritūpus &lt;br /&gt;&lt;small&gt;(Jennifer Don)&lt;/small&gt;&lt;/center&gt;
Vaizdas:Dominika Piatkowska &amp; Dmitri Khromin Spin - 2006 Skate America.jpg|Porinio čiuožimo sukinys
Vaizdas:Nathalie Pechalat &amp; Fabian Bourzat Spin - 2006 Skate America.jpg|Šokių ant ledo sukinys
&lt;/gallery&gt;

=== Pakėlimai ===
[[Vaizdas:Isabelle Delobel &amp; Olivier Schoenfelder Lift 2 - 2007 Europeans.jpg|thumb|right|Šokių ant ledo pakėlimas]]
Pakėlimai atliekami porų ir šokių ant ledo varžybose. Porų varžybose vyras partnerę pakelia virš galvos, neapribojant rankų pakėlimo aukščio. Atliekant šokių ant ledo pakėlimus, vyras negali pakelti rankas aukščiau negu jo galvos lygis.

Šokiuose ant ledo pakėlimai skirstomi į grupes pagal pakėlimą atliekančio čiuožėjo padėtį: stacionarus, judant tiesia linija, judant lanku, su sukiniu, judant serpantinu, su sudėtingu sukiniu. Pakėlimai ilgieji (trunka iki 12 sek.) trumpieji (trunka iki 6 sek.). Jei viršijamas nustatytas pakėlimo laikas, čiuožėjai gauna baudos balą.

Porų čiuožime pakėlimai suskirstyti į penkias grupes pagal partnerės laikymo poziciją. Pirmajai grupei priskirti pakėlimai yra paprasčiausi, penktajai – sudėtingiausi. Atliekant nesudėtingus pakėlimus, partnerė turi būti išlaikoma pakelta ne trumpiau kaip 3 sek., o atliekant sudėtingus pakėlimus – viena pakėlimo pozicija turi trukti ne trumpiau kaip 5 sek.

Sinchroninio čiuožimo laisvojoje programoje pakėlimai irgi gali būti atliekami. Tokie pakėlimai būna poriniai arba grupiniai (kai vieną čiuožėją pakelia keli čiuožėjai).

=== Pasisukimai ir jungiamieji elementai ===
Pasisukimai yra baziniai dailiojo čiuožimo elementai. Jie naudojami, atliekant žingsnelių serijas ir perėjimus tarp elementų.

Pasisukimai gali būti atliekami viena koja arba abiem kojomis.

Viena koja atliekami pasisukimai yra:
* Trejetas, kurį atlikdamas čiuožėjas pačiūža išraižo į trejetą (3) panašią figūrą.
* Skliaustas. Taip vadinamas psisukimas, kurį atliekant pačiūža išraižoma figūra yra panaši į skliaustą (}).
* Kraipinys, kurio metu čiuožėjas pereina iš vieno lanko į kitą.
* Aštuoniukė, kurį atlikdamas čiuožėjas išraižo figūrą, panašią į pusę aštuoneto (8).

Dviem kojomis atliekami pasisukimai yra:
* „mohawk“ – pasisukimas, kurį atliekant keičiama koja ir kryptis, tačiau čiuožimo briauna nesikeičia. Tokius pasisukimus dažnai galima pamatyti čiuožėjui rengiantis atlikti flipą.
* „choctaw“ – pasisukimas, kurį atliekant keičiama koja, kryptis ir čiuožimo briauna.

Prie jungiamųjų elementų priskiriami įtūpstai, &quot;šautuvėliai, „laiveliai“, Ina Bauer elementas ir kt.

&lt;gallery&gt;
Vaizdas:Shizuka Arakawa Ina Bauer Crop.jpg|Ina Bauer elementas &lt;br /&gt;&lt;small&gt; (Shizuka Arakawa)&lt;/small&gt;&lt;/center&gt;
Vaizdas:Zhang 2008SC by Carmichael.jpg|&lt;center&gt;Išorine briauna atliekamas &quot;laivelis&quot; &lt;br /&gt;&lt;small&gt;(Caroline Zhang)&lt;/small&gt; 
&lt;/gallery&gt;

=== „Kregždutės“ ===
Atlikdamas „kregždutę“ (angliškai „spiral“), čiuožėjas čiuožia pirmyn arba atbulomis ant vienos kojos vidine arba išorine pavažos briauna, o kitą ištiestą koją pakelia ne žemiau kaip klubų lygiu. Labai lankstūs čiuožėjai laisvą koją gali iškelti beveik į vertikalią padėtį. Šį elementą sunkiau atlikti, čiuožiant vidine briauna.
Atliekant „kregždučių“ derinius, paprastai keičiama briauna, judėjimo kryptis, laisvos kojos (į priekį, į šoną arba atgal) ir rankų padėtis (klasikinė „kregždutė“, Biellmann padėtis, Kerrigan padėtis ir kt.). Derinyje kiekviena padėtis turi būti išlaikoma ne trumpiau kaip 3 sek.

&lt;gallery&gt;
Vaizdas:Nana Takeda 2005 Croatia Cup Ex 2.jpg|&quot;Kregždutė&quot; Biellmann padėtyje&lt;br /&gt;&lt;small&gt;(Nana Takeda)&lt;/small&gt;&lt;/center&gt;
Vaizdas:Sasha Cohen 2006 Nationals.jpg|&quot;Kregždutė&quot; Biellmann padėtyje, laikant viena ranka&lt;br /&gt;&lt;small&gt;(Sasha Cohen)&lt;/small&gt;&lt;/center&gt;
Vaizdas:Kim 2008SAgala by Carmichael.jpg|Y &quot;kregždutė&quot; - prilaikoma ranka&lt;br /&gt;&lt;small&gt;(Kim Yu-Na)&lt;/small&gt;
Vaizdas:Jenni Vahamaa 2008 Junior Worlds.jpg|Klasikinė &quot;Kregždutė&quot;&lt;br /&gt;&lt;small&gt;(Jenni Vähämaa)&lt;/small&gt;&lt;/center&gt;
Vaizdas:Sasha Cohen charlotte spiral.jpg|Charlotte &quot;kregždutė&quot;&lt;br /&gt;&lt;small&gt;(Sasha Cohen)&lt;/small&gt;&lt;/center&gt;
Vaizdas:Olga Ikonnikova Spiral 2006 JGP The Hague.jpg|Fan &quot;kregždutė&quot; &lt;br /&gt;&lt;small&gt;(Olga Ikonnikova)&lt;/small&gt;&lt;/center&gt; 
Vaizdas:SawtschenkoSzolkowy 1.jpg|&quot;Kregždučių&quot; derinys porų čiuožime&lt;br /&gt;&lt;small&gt;(Aliona Savchenko &amp; Robin Szolkowy)&lt;/small&gt;&lt;/center&gt;
Vaizdas:Marcoux buntin.jpg|Porų čiuožime atliekama &quot;kregždutė&quot; &lt;br /&gt;&lt;small&gt;(Meagan Duhamel &amp; Craig Buntin)&lt;/small&gt;&lt;/center&gt;
&lt;/gallery&gt;

=== Specifiniai porų čiuožimo elementai ===
Porų čiuožime čiuožėjai atlieka ir specifinius, būtent šiai rungčiai būdingus elementus. Prie tokių elementų priskiriama:
* Partnerės metimas (angliškai „throw“). Atliekant šį elementą, vyras iš šuolį atitinkančios pozicijos pakelia partnerę, meta ją į priekį taip, kad ji ore apsisuktų ir nusileistų ant ledo ant vienos kojos.
* Suktukas ore (angliškai „twist“). Atliekant elementą, vyras pakelia partnerę, meta ją į viršų taip, kad ji ore apsisuktų, pagauna ją už liemens ir padeda atsistoti ant ledo.
* Todesas (angliškai „death spiral“). Partneris, atsirėmęs į ledą vienos pačiūžos dantukais, užima „skriestuvo padėtį“ ir viena ranka laiko už rankos partnerę, kuri sukasi aplink partnerį kaip galima artimesnėje lygiagrečiai ledui padėtyje.

&lt;gallery&gt;
Vaizdas:VartmannJust 1.jpg|Poros pasiruošimas metimui.
Vaizdas:Jessica Miller &amp; Ian Moram Throw Jump - 2006 Skate Canada.jpg|Partnerės metimas. Moteris sukasi ore.
Vaizdas:Anabelle Langlois &amp; Cody Hay Throw Jump - 2006 Skate America.jpg|Partnerė nusileidžia po metimo
&lt;/gallery&gt;

== Varžybų formatas ir vertinimo sistema ==
Tarptautines dailiojo čiuožimo varžybas rengia [[Tarptautinė čiuožimo sąjunga]]. Tarptautinės čiuožimo sąjungos varžybų kalendorius kasmet skelbiamas jos oficialiame tinklalapyje. Iš didesnių varžybų paminėtinas pasaulio čempionatas, Europos čempionatas, keturių kontinentų čempionatas, pasaulio jaunimo čempionatas, ISU Grand Prix varžybos. Dalis ne tokio didelio masto varžybų priskiriamos reitingo varžyboms, kuriose dalyvaujantys čiuožėjai gauna reitingo taškus.

=== 6.0 balų sistema ===
Čiuožėjų pasirodymai anksčiau buvo vertinami pagal techninį atlikimą (laisvojoje programoje), pagal privalomus elementus (trumpojoje programoje) ir artistiškumą (abiejose programose). Čiuožėjai už pasirodymą iš kiekvieno teisėjo galėjo gauti nuo 0.0 iki 6.0 taškų. Tokia vertinimo sistema buvo naudojama, norint nustatyti čiuožėjo užimamą vietą varžybose. Kiekvienas teisėjas po čiuožėjo programos skirdavo sportininkui vietą tarp visų dalyvių. Po kiekvienos programos būdavo žiūrima ne į surinktus taškus, bet į teisėjų skirtą vietą. Aukščiausią vietą gavęs čiuožėjas laimėdavo varžybas.

=== Nauja ISU vertinimo sistema ===
[[2004]] m., atsižvelgiant į [[2002]] m. [[Žiemos olimpinės žaidynės|Žiemos olimpinėse žaidynėse]] kilusį skandalą dėl neobjektyvaus teisėjų vertinimo, Tarptautinė čiuožimo sąjunga pakeitė visą vertinimo sistemą. Naujoji vertinimo sistema tarptautinėse varžybose yra taikoma nuo 2006 m.

Naujoje vertinimo sistemoje yra vertinamas kiekvienas čiuožėjo atliktas elementas atskirai, o pasibaigus programai jo surinktų taškai už elementus sumuojami ir pateikiamas bendras įvertinimas. Čiuožėjai prieš pasirodymą privalo pateikti ISU savo atliekamų elementų sąrašą. Pirmiausia techninius elementus įvertina technikos specialistas. Technikos specialistas įvertina kiekvieną elementą, nustatydamas jo sudėtingumo lygį. Po technikos specialisto įvertinimo dvylika teisėjų kiekvieną elementą įvertina nuo -3 iki +3 balų. Gavus kiekvieno teisėjo įvertinimą kompiuteriu atsitiktine tvarka išrenkami devynių teisėjų įvertinimai, iš tų devynių įvertinimų panaikinami aukščiausias ir žemiausias įvertinimai, o iš likusių septynių teisėjų įvertinimų yra išvedamas vidurkis.

Taip pat teisėjai vertindami čiuožėjo pasirodymą atsižvelgia į penkis komponentus:

# čiuožimo įgūdžius (skating skills – SS);
# perėjimus (transitions – TR);
# atlikimą/atlikimo meistriškumą (performance/execution – PE);
# [[choreografija|choreografiją]] (choreography – CH);
# interpretaciją (interpretation – IN).

Vienintelė išimtis yra privalomasis šokis, nes jame čiuožėjai nedemonstruoja originalios choreografijos ir specifinių perėjimų, o atlieka privalomus žingsnius. Vertinant šiuos penkis komponentus, teisėjai skiria nuo 0 iki 10 taškų už kiekvieną komponentą. Kompiuterio pagalba vėl atrenkami teisėjų vertinimai, vedami vidurkiai ir pateikiama tam tikra surinkta taškų suma.

Galutinis įvertinimas už programos komponentus yra sudedamas su techninių elementų ivertinimu. Čiuožėjo užimama vieta yra nustatoma pagal surinktus taškus.

== Čiuožimo reikmenys ==

=== Pačiūžos ===
[[Vaizdas:Figure-skates-1.jpg|thumb|250px|right|Pačiūžos]]
Dailiojo čiuožimo pačiūžos – tai batų ir prie jų pritvirtintų pavažų komplektas.

Batai gali būti gaminami iš odos arba kombinuojant odą su kitomis šiuolaikiškomis medžiagomis. Batų forma ir kietumas priklauso nuo čiuožimo rungties, sportavimo intensyvumo, šuolių sudėtingumo. Šokių ant ledo batai yra minkštesni, užpakalinėje dalyje trumpesni.
 
Dailiojo čiuožimo pavažų ypatybė – priekyje esantys dantukai, kuriais čiuožėjas atsispiria nuo ledo darydamas šuolius bei atlikdamas kai kurias žingsnių rūšis. Šokių ant ledo pavažos yra trumpesnės ir siauresnės. Pavažos gaminamos iš aukštos kokybės legiruoto plieno, jos yra nežymiai išlenktos. Žiūrint į pavažos skerspjūvį, šonuose matyti briaunos (vidinė ir išorinė pavažos briauna), o viduryje – griovelis. Pavažų rūšis pasirenkama priklausomai nuo čiuožimo lygio, stiliaus ir čiuožėjo įgūdžių.

=== Apsaugos ===
Kai čiuožėjas nečiuožia, o stovi ant grindų arba jomis eina, nuo pašalinio poveikio ir greito atšipimo pavažos paprastai apsaugomos uždedant plastikines apsaugas. Kad pavažos nerūdytų, yra naudojamos kondensatą sugeriančios medžiaginės džiovyklės, kurios ant pavažų maunamos tada, kai pačiūžos nenaudojamos.
 
Nuo pažeidimų ir subraižymų batus galima apsaugoti specialiomis movomis arba apklijavus apsaugine lipnia juosta.

=== Apranga ===

Treniruočių metu čiuožėjai dažniausiai dėvi aptemptus drabužius, kad treneriai galėtų matyti kojų darbą ir atliekamų elementų linijas. Varžybų metu moterys paprastai dėvi sukneles, kurios būna sujungtos su triko, ir kūno spalvos pėdkelnes, kurių apatinės dalys gali būti užmaunamos ant batų. Vyrai varžybose dėvi kelnes ir marškinius arba trikotažinius nertinius su rankovėmis.

Čiuožėjų kostiumai paprastai būna ypatingo dizaino, skirti tik tam tikrai programai. Dažnai siuvami iš ryškių spalvų audinio, puošiami karoliukais, siuvinėjimais, kitais drabužių puošybos elementais. Moterų, dalyvaujančių porų ir moterų pavienio čiuožimo rungtyse, suknelės paprastai būna trumpos, kad netrukdytų atlikti šuolius. Šokiuose ant ledo moterys turi dėvėti sukneles, o vyrai – kostiumus su rankovėmis.

== Istorija ==

[[Vaizdas:Jackson Haines2.jpg|thumb|right|Jackson Haines laikomas dailiojo čiuožimo pradininku]]

Nors yra žinoma, kad žmonės čiuožė ledu jau [[XII amžius|XII amžiuje]], tačiau dailusis čiuožimas susiformavo tik [[XIX amžius|XIX amžiuje]]. [[1772]] m. Robert Jones traktatas „Čiuožimas“ yra pirmas žinomas pranešimas apie dailųjį čiuožimą. [[JK|Didžiojoje Britanijoje]] tuo metu jau buvo rengiamos čiuožimo varžybos, tačiau jos nebuvo panašios į dabartinį dailųjį čiuožimą. [[1860]] m. [[Amerika|Amerikos]] čiuožėjas Jackson Haines, kuris laikomas šiuolaikinio dailiojo čiuožimo tėvu, įvedė naują čiuožimo stilių. Šis čiuožimo stilius, pasireiškęs laisva ir išraiškinga technika, tapo žinomas kaip „tarptautinis čiuožimo stilius“.

=== XIX amžiaus pabaiga – XX amžiaus pradžia ===
Tarptautinė čiuožimo sąjunga (ISU) buvo įsteigta [[1892]] m. Pirmasis [[Europa|Europos]] čempionatas surengtas [[1891]] m., o Pasaulio čempionatas – [[1896]] m., kurį laimėjo čiuožėjas Gilbert Fuchs. Iš pradžių čempionatuose dalyvaudavo tik vyrai. Pirmoji moteris – Madge Syers – dalyvavo [[1902]] m. Pasaulio čempionate ir, varžydamasi kartu su vyrais, užėmė antrąją vietą. [[1906]] m. ISU atskyrė moterų ir vyrų rungtis. [[1908]] m. porų čiuožimas buvo įtrauktas į Pasaulio čempionato programą, kuriame pirmąją vietą porų varžybose iškovojo Anna Hübler ir Heinrich Burger. Tais pačiais metais dailusis čiuožimas buvo įtrauktas į [[Olimpinės žaidynės|Olimpines žaidynes]].

[[1920]]-aisiais ir [[1930]]-aisias, dailiajam čiuožimui didelę įtaką darė čiuožėja Sonja Henie, kuri net vienuolika kartų iš eilės tapo pasaulio čempione. S. Henie taip pat įvedė madą čiuožėjoms dėvėti trumpus sijonus ir baltus pačiūžų batus.

=== Po Antrojo pasaulinio karo ===
[[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metu tarptautinės varžybos vėl buvo nutrauktos. Po karo tarptautinėse varžybose ėmė dominuoti [[JAV]] ir [[Kanada|Kanados]] čiuožėjai, į dailųjį čiuožimą įvedė daug techninių naujovių. Dick Button, [[1948]]-ųjų ir [[1952]]-ųjų olimpinis čempionas, buvo pirmasis čiuožėjas, atlikęs dvigubą akselį, trigubą ritbergerį ir „flying spin“ suktuką.

[[1952]] m. į Pasaulio čempionatą įtrauktos ir šokių ant ledo varžybos. Pirmaisiais šokių ant ledo gyvavimo metais šioje dailiojo čiuožimo rūšyje dominavo [[JK|Didžiosios Britanijos]] čiuožėjai. Pirmieji šokių ant ledo čempionai buvo Jean Westwood ir Lawrence Demmy.

=== Rusijos kilimas ===
[[1961]] m. [[vasario 15]] d. visa [[JAV]] čiuožimo rinktinė žuvo lėktuvo Sabena Flight 548 katastrofoje [[Belgija|Belgijoje]], kelionės į Pasaulio čempionatą [[Praha|Prahoje]] metu. Ši tragedija nulėmė [[JAV]] kaip lyderiaujančios šalies daliajame čiuožime praradimą keleriems metams.

Tuo metu dailiajame čiuožime iškilo tuometinė [[SSRS|Sovietų Sąjunga]]. [[SSRS]] čiuožėjai ėmė dominuoti porų ir šokių ant ledo varžybose. Nuo [[1964]] m. iki šių dienų tuometinė [[SSRS]] ir dabartinė [[Rusija]] kiekvienose [[Žiemos olimpinės žaidynės|Žiemos olimpinių žaidynių]] porų varžybose pelno auksą. [[2002]] m. rusai Yelena Berezhnaya ir Anton Sikharulidze pasidalino aukso medalius su kanadiečiais Jamie Salé ir David Pelletier.
[[Vaizdas:Bundesarchiv Bild 183-1989-0407-022, Midori Ito.jpg|thumb|right|Midori Ito – pirmoji moteris atlikusi trigubą akselį]]
[[Vaizdas:Drobiazko_vanagas.jpg|thumb|right|Lietuvos čiuožėjai M. Drobiazko ir P. Vanagas]]

=== Televizijos įtaka ===
Privalomos figūros vienetų čiuožėjų pasirodymuose sudarė net 60 % vertinimo balų. Tai reiškė, kad čiuožėjai galėjo laimėti varžybas ant ledo išraižę privalomas figūras, bet neparodė savo laisvojo čiuožimo elementų. Didesnio visuomenės ir žiniasklaidos susidomėjo dailusis čiuožimas sulaukė tik tada, kai čiuožėjai ėmė demonstruoti savo originalų čiuožimą. [[1968]] m. ISU sumažino privalomų figūrų skaičių vienetų varžybose, o [[1973]] m. į dailiojo čiuožimo varžybas įtraukė trumpąją programą. Tai padarė įtakos ir čiuožėjų pasirodymų vertinimui: buvo vertinamos ne tik privalomos figūros, bet ir čiuožėjų graktštumas, artistiškumas. [[1990]] m. privalomų figūrų raižymas buvo panaikintas. Tais metais pirmoji čiuožėja Midori Ito tarptautinėse varžybose atliko trigubą akselį, o pirmasis vyras, Kur Browning – keturgubą šuolį.

Televizija taip pat suvaidino didelį vaidmenį, panaikinant apribojimus mėgėjo ir profesionalo statusui. Siekdama išsaugoti mėgėjišką sportą, nuo [[1995]] m. ISU didžiausiose tarptautinėse varžybose pirmąsias vietas iškovojusiems čiuožėjams skiria piniginius prizus. Taip pat mėgėjams buvo leista dalyvauti profesionalų pasirodymuose ir kartu čiuožti aukšto rango tarptautinėse varžybose.

=== Dailusis čiuožimas dabar ===
Dailusis čiuožimas yra labai populiari sporto šaka. Čiuožėjų elegancija, lankstumas ir fizinė ištvermė pritraukia daug žiūrovų ir šios sporto šakos aistruolių. Geriausi čiuožėjai savo lankstumu prilygsta [[gimnastika|gimnastams]]. Kaip ir [[ledo ritulys]] dailusis čiuožimas yra populiariausias šaltesnio klimato šalyse. Jau penkiasdešimt metų dominuojančiomis valstybėmis dailiajame čiuožime išlieka [[Rusija]], [[JAV]], [[Kanada]], [[Japonija]]. Ši sporto šaka vis labiau populiarėja [[Azija|Azijos]] šalyse – ypač [[Pietų Korėja|Pietų Korėjoje]], [[Kinija|Kinijoje]].
  
== Šaltiniai ==
{{Commons|Category:Figure skating}}
&lt;!--This article uses the Cite.php citation mechanism. For more information, please see http://meta.wikimedia.org/wiki/Cite/Cite.php --&gt;
&lt;div class=&quot;references-small&quot;&gt; &lt;references/&gt;&lt;/div&gt;
* ''Evaluation of Errors in Figures'', 6th edition. USFSA, 1964.
* ''Figure Skating: Championship Techniques''. [[John Misha Petkevich]], 1989. ISBN 0-452-26209-7.
* ''Single Figure Skating''. Josef Dĕdič, 1974.
* Benjamin T. Wright, ''Skating in America''.
* Michael Boo, ''The Story of Figure Skating''. ISBN 0-688-15821-8.
* Johnson, Susan A.: „And Then There Were None“. ''Skating'', March/April 1991.
* Smith, Beverley. ''Figure Skating: A Celebration''. ISBN 0-7710-2819-9.
* Robert S. Ogilvie, ''Competitive Figure Skating:A Parent’s Guide''. ISBN 0-06-015375-X.
* Rossano, George. [http://www.iceskatingintnl.com/archive/features/lifts.htm Mechanics of Lifts] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110713001513/http://www.iceskatingintnl.com/archive/features/lifts.htm |date=2011-07-13 }}.
* [http://www.isu.org/vsite/vnavsite/page/directory/0,10853,4844-153889-171105-nav-list,00.html ISU Regulations] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120716180411/http://www.isu.org/vsite/vnavsite/page/directory/0,10853,4844-153889-171105-nav-list,00.html |date=2012-07-16 }}
* [http://www.isufs.org/bios/ ISU Crystal Reports official skaters' bios.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090317072357/http://www.isufs.org/bios/ |date=2009-03-17 }}
* [http://www.washingtonpost.com/wp-srv/sports/longterm/olympics1998/sport/figskate/articles/figskate.htm Washington Post: All You Need to Know About Figure Skating]
* [http://www.isu.org/vsite/vcontent/page/custom/0,8510,4844-152094-169310-31825-132302-custom-item,00.html ISU Judging System Summary] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131211025052/http://www.isu.org/vsite/vcontent/page/custom/0,8510,4844-152094-169310-31825-132302-custom-item,00.html |date=2013-12-11 }}
* [http://www.isu.org/vsite/vnavsite/page/directory/0,10853,4844-152055-169271-nav-list,00.html ISU Judging Systems] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090329022906/http://www.isu.org/vsite/vnavsite/page/directory/0%2C10853%2C4844-152055-169271-nav-list%2C00.html |date=2009-03-29 }}
* [http://www.usfigureskating.org/New_Judging.asp?id=289 How the ISU Judging System Works] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160205190054/http://www.usfigureskating.org/New_Judging.asp?id=289 |date=2016-02-05 }}
* [http://inventors.about.com/library/inventors/bliceskates.htm History of ice skates]{{Neveikianti nuoroda|date=sausio 2023 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}
* [https://web.archive.org/web/20091020052135/http://geocities.com/Colosseum/Arena/1805/firsts.html Figure skating firsts]
* [http://www.usfigureskating.org/About.asp?id=60 U. S. Figure Skating – Glossary of Terms] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20151015225352/http://www.usfigureskating.org/About.asp?id=60 |date=2015-10-15 }}

{{olimpinės sporto šakos}}

[[Kategorija:Dailusis čiuožimas| ]]</text>
      <sha1>2unq1i0r4bjl0hzaj4o7yvm9iiwjofl</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Kašonys</title>
    <ns>0</ns>
    <id>35762</id>
    <revision>
      <id>7820124</id>
      <parentid>7813125</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T11:22:56Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Hugo.arg</username>
        <id>1674</id>
      </contributor>
      <comment>[[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]]</comment>
      <origin>7820124</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2961" sha1="hptosf35filjvwhvi9avc1ancyqcl04" xml:space="preserve">{{Ltgyv
|pavad = Kašonys
|foto = Kašonys Lake002.JPG
|plotis = 280px
|fotoinfo = Kašonys Kašonių ežero pakrantėje
|lat = 54.644
|long = 24.174
|sav = Prienų rajono savivaldybė
|sen = Jiezno seniūnija
|gyv = 181
|metai = 2021
|vikiteka = Category:Kašonys
|kirčl = {{Vietovardis|k=3|Kašónys|Kašonių̃|Kašonìms|Kašónis|Kašonimìs|Kašonysè|š=2002}}
|istpav= {{pl|Koszany}}, {{ru|Кошаны}}
}}
{{Nemuno kilpų RP}}
'''Kašonys''' – kaimas [[Prienų rajono savivaldybė]]je, prie kelio {{KK129}}, 5 km į šiaurę nuo [[Jieznas|Jiezno]]. Rytuose telkšo [[Kašonių ežeras]], maždaug už 2 kilometrų į vakarus teka [[Nemunas]], į kurį per kaimą teka [[Sobuva (upė)|Sobuvos]] upelis. Pietvakariuose Kašonys siekia Mediniškių mišką. Seniūnaitijos centras. Veikia biblioteka, parduotuvė, medienos perdirbimo įmonė, kultūros namai.

[[Vaizdas:Kašonys, 1.JPG|thumb|left|240px|Kaimo sodyba prie kelio Merkinėn]]

== Istorija ==

Į šiaurės vakarus nuo kaimo yra [[Pelekonių II piliakalnis]], į rytus – [[Paukščių piliakalnis]].

1803 m. kaimas iš Liudviko Sopockio valdų perduotas Kauno miesto žinion.&lt;ref&gt;{{SGKP|15b|137|Koszany}}&lt;/ref&gt; XIX a. pab. kaimas buvo Trakų apskrities [[Jiezno valsčius|Jiezno valsčiuje]] ir parapijoje.&lt;ref&gt;{{SGKP|4|480|Koszany}}&lt;/ref&gt;

[[1918]] m. įkurta pradinė mokykla, nuo [[1963]] m. aštuonmetė, [[1993]]–[[2001]] m. Kašonių pagrindinė mokykla,&lt;ref&gt;{{VLE|IX|545||Kašonys}}&lt;/ref&gt; [[2001]]–[[2004]] m. Jiezno vidurinės mokyklos Kašonių pradinio ugdymo skyrius, likviduotas.

[[1950]]–[[1995]] m. Kašonys buvo [[Būdos apylinkė (Prienai)|Būdos apylinkės]] centras ir Čiapajevo [[kolūkio centrinė gyvenvietė]]. [[1957]] m. įkurti kultūros namai.&lt;ref name=&quot;TLE&quot; /&gt;

== Gyventojai ==
{{dem|kolon=6|till=400|inc=100|incmin=25
|1905|387|r1905=&lt;ref&gt;{{1905sur}}&lt;/ref&gt;
|1923|324|p1923=&lt;br /&gt;{{small|250 (kaime) &lt;br /&gt; 74 (dvare)}}|r1923=&lt;ref&gt;{{1923sur}}&lt;/ref&gt;
|1959|330|r1959=&lt;ref name=&quot;MLTE&quot;&gt;{{MLTE|2|78||Kašonys}}&lt;/ref&gt;
|1970|281|r1970=&lt;ref&gt;{{1959-70sur}}&lt;/ref&gt;
|1979|266|r1979=&lt;ref&gt;{{1979sur}}&lt;/ref&gt;
|1985|306|r1985=&lt;ref name=&quot;TLE&quot;&gt;{{TLE|2|233||Kašonys}}&lt;/ref&gt;
|1989|312|r1989=&lt;ref&gt;{{1989sur}}&lt;/ref&gt;
|2001|294|r2001=&lt;ref&gt;{{2001sur(Kaunas)}}&lt;/ref&gt;
|2011|239|r2011=&lt;ref&gt;{{2011sur}}&lt;/ref&gt;
|2021|181|r2021=&lt;ref&gt;{{2021sur}}&lt;/ref&gt;
}}

=== Žymūs žmonės ===

Kaime gimė:
* [[Gintaras Čekanauskas]], teisininkas, administracinio teismo pirmininkas.
* [[Juozas Skernevičius]], prof., habil. dr., mokslininkas, pedagogas, sportininkas.
* Juozas Genevičius, doc. dr., mokslininkas, pedagogas, sporto organizatorius.

== Galerija ==

&lt;gallery&gt;
Kašonys, ženklas.jpg|Riboženklis
Gatvė Kašonyse.JPG|Pagrindinė gatvė
Kašonys, mokykla.jpg|Buvusi mokykla
Kašonys, įmonė DAVI.jpg|Įmonė DAVI
1. Kašonys, parduotuvė.jpg|Parduotuvė, biblioteka
&lt;/gallery&gt;

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

[[Kategorija:Prienų rajono savivaldybės gyvenvietės]]</text>
      <sha1>hptosf35filjvwhvi9avc1ancyqcl04</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Apostilė</title>
    <ns>0</ns>
    <id>36003</id>
    <revision>
      <id>7820035</id>
      <parentid>7793789</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T04:34:14Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Ed1974LT</username>
        <id>52229</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>[[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]]</comment>
      <origin>7820035</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2633" sha1="gpsu78r9d1jatmi3s4621tr88idev5y" xml:space="preserve">'''Apostilė''' – konsulinė pažyma, kuria oficialiai patvirtinamas [[parašas|parašo]] tikrumas,&lt;ref&gt;{{Cite web |title=Kas yra apostilė? – APOSTILĖ.LT |trans-title= |author= |work=apostile.lt |date= |access-date=2026-03-28 |url= https://www.apostile.lt/apostile-legalizavimas/kas-yra-apostile/ |language=lt}}&lt;/ref&gt; [[dokumentas|dokumentą]] pasirašiusiojo asmens [[pareigos]] ir, kai reikia, dokumente esančio [[antspaudas|antspaudo]] arba ženklo tapatumas, atitinkanti pridedamą prie [[1961]] m. [[spalio 5]] d. [[Hagos konvencija|Hagos konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo]] esantį pavyzdį.

Pažymoje esantys parašas, antspaudas ir ženklas netvirtinami. Apostilės tekstas gali būti išdėstytas oficialia ją išduodančios valstybinės institucijos kalba. Be to, antraštės gali būti pateiktos ir antra kalba. Pavadinimas ''APOSTILLE (Convention de La Haye du 5 octobre 1961)'' turi būti rašomas [[prancūzų kalba]].

Apostilė yra patvirtinimo patvirtinimas. Apostile galima tvirtinti tiek originalą, tiek ir prieš tai [[notaras|notaro]] patvirtintą originalo kopiją. Dokumentai su apostile galioja visose [[valstybė]]se, prisijungusiose prie 1961 m. [[spalio 5]] d. Hagos konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų [[legalizavimas|legalizavimo]] panaikinimo. Sutarties šalys, [[ratifikacija|ratifikavusios]] konvenciją, privalo turėti registrą arba kartoteką, kurioje daromi įrašai apie išduotas pažymas, nurodant pažymos eilės numerį ir išdavimo datą; dokumentą pasirašiusio asmens pavardę ir pareigas, o nepasirašytuose dokumentuose – antspaudą arba ženklą uždėjusią valstybinę instituciją. Bet kurio suinteresuotojo asmens prašymu valstybinė institucija, kuri išdavė pažymą, privalo patvirtinti, ar pažymoje esantys įrašai atitinka registro arba [[Kartoteka|kartotekos]] duomenis.

Apostilę išduoda šalies (federacinėje valstybėje – federacijos subjekto) institucija (žemės, kantono [[kanceliarija]]), valstybės pareigūnas (pvz., [[konsulinis pareigūnas]]), tarnautojas, taip pat privatus asmuo (pvz.,[[notaras]]). Už apostilės išdavimą imama [[rinkliava]]. Pažyma išduodama pasirašiusiojo arba kiekvieno asmens, kuriam priklauso dokumentas, prašymu. Lietuvoje – Užsienio reikalų ministerija (Konsulinis departamentas), LR URM pavaldžios diplomatinės atstovybės bei konsulinės įstaigos.

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

[[Kategorija:Diplomatinė ir konsulinė teisė]]
[[Kategorija:Administracinė teisė]]
[[Kategorija:Dokumentai]]
[[Kategorija:Notariatas]]</text>
      <sha1>gpsu78r9d1jatmi3s4621tr88idev5y</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Romualdas Gražinis</title>
    <ns>0</ns>
    <id>37979</id>
    <revision>
      <id>7820143</id>
      <parentid>7807520</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T11:57:03Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Adamvs</username>
        <id>158246</id>
      </contributor>
      <origin>7820143</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="10376" sha1="5me8f8iv6fdc8367mfcydb5fe1q91yc" xml:space="preserve">{{Tvarkomas}}

{{Žmogaus biografija 
|vardas=Romualdas Gražinis
|fonas=culture
|vaizdas=Romualdas Gražinis.jpg
|vaizdo dydis=
|antraštė=Romualdas Gražinis, 2020 m. (fot. Dmitrijus Matvejevas)
&lt;!-- Apie žmogų --&gt;
|gimimo vardas=
|gimė={{bda|1962|4|6}}
|gimimo vieta= [[Leningradas]] (dab. Sankt Peterburgas)
|mirė=
|mirties vieta=
|palaidojimo vieta=
|gyv_vieta=
|tautybė=[[lietuviai|Lietuvis]]
|pilietybė=
|sutuoktinis=
|tėvai=
|vaikai=
&lt;!-- Veikla --&gt;
|veikla=Dirigentas
|sritis=
|įstaigos=„Aidija“ ir kt.
|pareigos=
&lt;!-- Išsilavinimas --&gt;
|išsilavinimas=
|alma_mater=
|doktorantūros_vadovas=
|studentai=
|žinomas=
|apdovanojimai=
|parašas=
|pastabos=
|vikiteka=Category:Romualdas Gražinis
}}

'''Romualdas Gražinis''' (g. [[1962]] m. [[balandžio 6]] d. – [[2026 m.|2026]] m. [[balandžio 4]] d.) – choro dirigentas ir pedagogas.

== Biografija ==

[[1969]]–[[1980]] m. choro dirigavimo mokėsi Vilniaus [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis|M. K. Čiurlionio]] vidurinėje meno mokykloje (dėst. J. Svirskienė). [[1980]]–[[1985]] m. choro dirigavimą studijavo [[Lietuvos Muzikos Akademija|Lietuvos valstybinėje konservatorijoje]] (vyr. dėst. [[Viktoras Masevičius|V. Masevičiaus]] klasė). [[1989]]–[[1990]] m. grigališkąjį choralą studijavo Paryžiaus konservatorijoje, o dirigavimą Bulonės konservatorijoje (prof. P. Calmeleto klasė). [[1994]] m. tobulinosi Kopenhagos karališkosios muzikos akademijos dirigentų meistriškumo kursuose, kuriems vadovavo garsus senosios chorinės muzikos specialistas iš D. Britanijos P. Philipsas.

Nuo [[1982]] m. buvo Naujosios muzikos ansamblio [[Vilnius|Vilniuje]] solistas, koncertavo [[Rusija|Rusijoje]], [[Estija|Estijoje]], [[Čekoslovakija|Čekoslovakijoje]], [[Kanada|Kanadoje]] ir kitur. [[1983]] pradėjo dirbti Vilniaus [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis|M. K. Čiurlionio]] vidurinėje meno mokykloje choro dirigavimo dėstytoju ir chormeisteriu. [[1985]]–[[1987]] m. tarnaudamas sovietinėje armijoje, suorganizavo pučiamųjų orkestrą ir senosios muzikos ansamblį, koncertavo Kaliningrado gintaro muziejuje. Atlikęs karinę tarnybą, [[1987]] m. vėl Vilniaus [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis|M. K. Čiurlionio]] vidurinės meno mokyklos (nuo [[1994]] m. menų gimnazija) choro dirigavimo dėstytojas, nuo [[1994]] m. choro dirigavimo metodinės komisijos pirmininkas ir vyresniųjų klasių moksleivių mišriojo choro meno vadovas ir dirigentas. Choras ruošia baigiamųjų egzaminų programas, dalyvauja koncertuose ir kituose kultūros renginiuose, parengtas [[1997]] m. Lietuvos moksleivių dainų šventei ir [[1998]] m. II Pasaulio lietuvių dainų šventei [[Vilnius|Vilniuje]].

Nuo [[1993]] m. Vilniaus kunigų seminarijos giedojimo dėstytojas, nuo [[1997]] m. rudens ir [[Lietuvos muzikos akademija|Lietuvos muzikos akademijos]] Choro dirigavimo katedros dėstytojas.

[[1989]] m. rudenį Vilniaus [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis|M. K. Čiurlionio]] vidurinėje meno mokykloje Vykintas ir Rita Bieliauskai įkūrė jaunimo kamerinį mišrųjį chorą „Aidija“. Su vadovų pavardėmis matyti iš dokumentų, kad jis koncertavo ir 1990 metais. Vėliau chorą perėmė R. Gražinis, (24 dalyviai), kurį lanko 16-28 metų amžiaus dainininkai, daugiausia [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis|M. K. Čiurlionio]] menų gimnazijos auklėtiniai, studijuojantys Lietuvos muzikos akademijoje. Kasmet „Aidijos“ choras surengia po 30-35 koncertus. Su dideliu pasisekimu koncertuoja [[Lietuva|Lietuvoje]], gastroliavo [[Moldavija|Moldavijoje]], [[Ukraina|Ukrainoje]], [[Baltarusija|Baltarusijoje]], [[Latvija|Latvijoje]], D. Britanijoje, [[Vokietija|Vokietijoje]], [[Prancūzija|Prancūzijoje]], [[Belgija|Belgijoje]], [[Lenkija|Lenkijoje]] ir [[Suomija|Suomijoje]]. Koncertuose talkino Lietuvos ir užsienio orkestrai bei solistai. [[1992]] m. tarptautiniame chorų konkurse D. Britanijoje pelnė laureato vardą, o [[1994]] m. analogiškame konkurse šioje šalyje (Llangollen) gavo geriausio jaunimo choro vardą. „Aidija“ – daugelio muzikos festivalių ir kitų kultūros renginių dalyvė [[Lietuva|Lietuvoje]] ir užsienyje. Choras dalyvavo [[1994]] m. I ir [[1998]] m. II Pasaulio lietuvių dainų šventėse [[Vilnius|Vilniuje]]. „Aidijos“ koncertų programose stambūs užsienio klasikų ir šiuolaikinių kompozitorių kūriniai. Choras pirmasis atliko sudėtingus lietuvių kompozitorių kūrinius: [[Bronius Kutavičius|B. Kutavičiaus]] „Stabat Mater“ ([[1995]]) ir „Ištarkim žodį - lūpos ledėja“ ([[1996]]), [[Osvaldas Balakauskas|O. Balakausko]] „Requiem Stasiui Lozoraičiui atminti“ ([[1996]]), [[Algirdas Martinaitis|A. Martinaičio]] „Šv. Pranciškaus giesmė sesei Saulei“ ([[1996]]), [[Onutė Narbutaitė|O. Narbutaitės]] „Centones meae urbi“ ([[1997]]), padarė įrašų Lietuvos radijui ir televizijai, kompaktiniams diskams, kasetėms, dokumentiniams filmams. [[1992]] m. žurnalas „Krantai“ šiam chorui paskyrė premiją už senosios muzikos populiarinimą, [[1993]] m. paskirta antroji [[Stasys Šimkus|Stasio Šimkaus]] premija už šiuolaikinės lietuvių chorinės muzikos propagavimą. Lietuvos televizija apie „Aidijos“ chorą sukūrė nedidelius filmus: „Dainuojantys gatvėje“ ([[1992]]) ir „Keliaskryžkelė - kelias&quot; ([[1997]]). R. Gražinis dalyvauja mokslinėse konferencijose, paskelbė keletą straipsnių, [[1992]] m. dėstė choralą Klaipėdos krašto muzikos mokytojams, [[1993]] m. dėstė tarptautiniuose choralo kursuose [[Kretinga|Kretingoje]]. 1989–1993 m. buvo pirmojo Lietuvoje grigalinio giedojimo vyrų ansamblio „Cantores chorales capellae s. Casimiri“ vienas steigėjų. [[1997]] m. Lietuvos moksleivių dainų šventės ir [[1998]] m. II Pasaulio lietuvių dainų šventės [[Vilnius|Vilniuje]] dirigentas.

2006–2019 metais – [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] „Schola Cantorum Vilnensis“, sakralinio lotyniškosios liturgijos giedojimo, grigališkojo choralo ir tradicinės [[Lotynų kalba|lotyniškosios]] Romos [[Liturgija|liturgijos]] mokyklos mokytojas ir vienas iš steigėjų. Vilniaus universiteto vasaros akademijos „Ad Fontes“ [[Kražiai|Kražiuose]] choralo dėstytojas. Tradicinės liturgijos tikinčiųjų bendruomenės „Benedictus“ [[Vilniaus Šv. Kryžiaus bažnyčia|Vilniaus Šv. Kryžiaus (bonifratrų) bažnyčioje]] kantorius.

R. Gražinis su „Schola Cantorum Vilnensis“ inicijavo giedojimo atkūrimą pagal [[Lotyniškos mišios|ekstraordinarinį Romos ritualą]] šalyje, atlikdami mokslinę ir praktinę [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] liturginių tradicijų restauraciją, siekiant metodiškai formuoti autentišką, tyrinėjimų rezultatais pagrįstą  „Vilniaus giedojimo mokyklos“ muzikinį skambesį.

Su „Schola Cantorum Vilnensis“ taip pat koncertavo festivaliuose „Banchetto musicale“, „Pax et Bonum“, „Fundamentum collegii“, „Vox academia“, „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“, „Paberžės Tėvo Stanislovo festivalyje“, „Kultūros naktyje“, „Bažnytinio paveldo muziejuje“, įvairių pristatymų ir iškilmingų renginių metu. 2009 metais R. Gražinio vadovaujama „Schola Cantorum Vilnensis“ buvo pakviesta į žymiausią tarptautinį grigališkojo choralo festivalį Vatau (''Watou'') [[Belgija|Belgijoje]], o 2018 m. giedojo popiežiaus [[Pranciškus (popiežius)|Pranciškaus]] apaštalinio vizito [[Lietuva|Lietuvoje]] metu. 

Romualdas Gražinis yra sakralinės muzikos atlikimo autoritetas šalyje ir su vadovaujamais kolektyvais yra kviečiamas giedoti [[Atlaidai|atlaidų]] ([[Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika|Trakinės]], [[Aušros Vartų Dievo Motinos koplyčia|Aušros vartų]], [[Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovė|Gailestingumo]], [[Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika|Šiluvos]]) ir svarbiausių bažnytinių iškilmių metu.

Nuo 1996 m. „Aidija“ 24 metus dalyvavo Lietuvai unikaliame Tomo Mano (''Thomas Mann'') festivalyje [[Nida|Nidoje]], atlikdama po kelias koncertines programas kasmet. R. Gražinis prisidėdavo prie festivalio programų kūrimo.

R. Gražinis bendradarbiavo su pagrindiniais šalies, taip pat užsienio atlikėjais ir jiems diriguodavo (Šv. Kristoforo orkestro, Tarptautinio senosios muzikos konsorto „Banchetto musicale“, Lenkijos, Prancūzijos, Vokietijos, Čekijos, Latvijos, Estijos, Gudijos instrumentalistais, chorais „Polifonija“, „Jauna muzika“, kvartetu „Musica humana“, „Vilniaus kvartetu“, „Kauno kvartetu“, „M. K. Čiurlionio kvartetu“.

Pasaulio lietuvių (1998, 2003, 2007, 2009, 2014), [[JAV lietuviai|Jungtinių Amerikos Valstijų]] ir [[Kanados lietuvių bendruomenė|Kanados lietuvių]] (2010 Toronte), moksleivių (1997, 2005, 2012) dainų švenčių dirigentas.

R. Gražinis su savo vadovaujamais kolektyvais įrašė daugiau nei 20 [[Kompaktinė plokštelė|kompaktinių plokštelių]] ir [[DVD]].

2012 m. maestro Romualdas Gražinis apdovanotas ordino „[[Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis|Už nuopelnus Lietuvai]]“ medaliu. 2013 m. už indėlį ir nuopelnus Lietuvos chorinei kultūrai R. Gražinis apdovanotas [[Vyriausybės kultūros ir meno premija]]. 2022 m. – Kultūros ministerijos garbės ženklu „[[Nešk savo šviesą ir tikėk]]“. 2025 m. [[Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla|Nacionalinei M. K. Čiurlionio menų mokyklai]] minint 80-mečio jubiliejų R. Gražinis apdovanotas aukščiausiu Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos garbės ženklu už išskirtinius pedagoginės veiklos rezultatus, atsidavimą ugdymui, menui ir Lietuvos chorinės kultūros puoselėjimą. 

== Šeima ==

Žmona – Sigutė Gražinienė, dukros – [[Mirga Gražinytė-Tyla]], Onutė, sūnus – Adomas.&lt;ref&gt;[http://www.bernardinai.lt/index.php/straipsnis/2016-01-02-romualdas-grazinis-grigaliskasis-choralas-atliepia-tikrumo-paieskas-mano-gyvenime/139179 Romualdas Gražinis (interviu)]&lt;/ref&gt;

== Šaltiniai ==
{{ref}}

== Nuorodos ==

* Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. 

{{DEFAULTSORT:Gražinis, Romualdas}}
[[Kategorija:Lietuvos chorvedžiai]]
[[Kategorija:Lietuvos pedagogai]]
[[Kategorija:Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos auklėtiniai]]</text>
      <sha1>5me8f8iv6fdc8367mfcydb5fe1q91yc</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7820144</id>
      <parentid>7820143</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T11:57:25Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Adamvs</username>
        <id>158246</id>
      </contributor>
      <origin>7820144</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="10390" sha1="5tzhu8mdybeoe4gy0dasqk2vnvxp985" xml:space="preserve">{{Tvarkomas}}

{{Žmogaus biografija 
|vardas=Romualdas Gražinis
|fonas=culture
|vaizdas=Romualdas Gražinis.jpg
|vaizdo dydis=
|antraštė=Romualdas Gražinis, 2020 m. (fot. Dmitrijus Matvejevas)
&lt;!-- Apie žmogų --&gt;
|gimimo vardas=
|gimė={{bda|1962|4|6}}
|gimimo vieta= [[Leningradas]] (dab. Sankt Peterburgas)
|mirė=
|mirties vieta=
|palaidojimo vieta=
|gyv_vieta=
|tautybė=[[lietuviai|Lietuvis]]
|pilietybė=
|sutuoktinis=
|tėvai=
|vaikai=
&lt;!-- Veikla --&gt;
|veikla=Dirigentas
|sritis=
|įstaigos=„Aidija“ ir kt.
|pareigos=
&lt;!-- Išsilavinimas --&gt;
|išsilavinimas=
|alma_mater=
|doktorantūros_vadovas=
|studentai=
|žinomas=
|apdovanojimai=
|parašas=
|pastabos=
|vikiteka=Category:Romualdas Gražinis
}}

'''Romualdas Gražinis''' (g. [[1962]] m. [[balandžio 6]] d. – [[2026 m.|2026]] m. [[balandžio 4|balandžio 26]] d.) – choro dirigentas ir pedagogas.

== Biografija ==

[[1969]]–[[1980]] m. choro dirigavimo mokėsi Vilniaus [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis|M. K. Čiurlionio]] vidurinėje meno mokykloje (dėst. J. Svirskienė). [[1980]]–[[1985]] m. choro dirigavimą studijavo [[Lietuvos Muzikos Akademija|Lietuvos valstybinėje konservatorijoje]] (vyr. dėst. [[Viktoras Masevičius|V. Masevičiaus]] klasė). [[1989]]–[[1990]] m. grigališkąjį choralą studijavo Paryžiaus konservatorijoje, o dirigavimą Bulonės konservatorijoje (prof. P. Calmeleto klasė). [[1994]] m. tobulinosi Kopenhagos karališkosios muzikos akademijos dirigentų meistriškumo kursuose, kuriems vadovavo garsus senosios chorinės muzikos specialistas iš D. Britanijos P. Philipsas.

Nuo [[1982]] m. buvo Naujosios muzikos ansamblio [[Vilnius|Vilniuje]] solistas, koncertavo [[Rusija|Rusijoje]], [[Estija|Estijoje]], [[Čekoslovakija|Čekoslovakijoje]], [[Kanada|Kanadoje]] ir kitur. [[1983]] pradėjo dirbti Vilniaus [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis|M. K. Čiurlionio]] vidurinėje meno mokykloje choro dirigavimo dėstytoju ir chormeisteriu. [[1985]]–[[1987]] m. tarnaudamas sovietinėje armijoje, suorganizavo pučiamųjų orkestrą ir senosios muzikos ansamblį, koncertavo Kaliningrado gintaro muziejuje. Atlikęs karinę tarnybą, [[1987]] m. vėl Vilniaus [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis|M. K. Čiurlionio]] vidurinės meno mokyklos (nuo [[1994]] m. menų gimnazija) choro dirigavimo dėstytojas, nuo [[1994]] m. choro dirigavimo metodinės komisijos pirmininkas ir vyresniųjų klasių moksleivių mišriojo choro meno vadovas ir dirigentas. Choras ruošia baigiamųjų egzaminų programas, dalyvauja koncertuose ir kituose kultūros renginiuose, parengtas [[1997]] m. Lietuvos moksleivių dainų šventei ir [[1998]] m. II Pasaulio lietuvių dainų šventei [[Vilnius|Vilniuje]].

Nuo [[1993]] m. Vilniaus kunigų seminarijos giedojimo dėstytojas, nuo [[1997]] m. rudens ir [[Lietuvos muzikos akademija|Lietuvos muzikos akademijos]] Choro dirigavimo katedros dėstytojas.

[[1989]] m. rudenį Vilniaus [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis|M. K. Čiurlionio]] vidurinėje meno mokykloje Vykintas ir Rita Bieliauskai įkūrė jaunimo kamerinį mišrųjį chorą „Aidija“. Su vadovų pavardėmis matyti iš dokumentų, kad jis koncertavo ir 1990 metais. Vėliau chorą perėmė R. Gražinis, (24 dalyviai), kurį lanko 16-28 metų amžiaus dainininkai, daugiausia [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis|M. K. Čiurlionio]] menų gimnazijos auklėtiniai, studijuojantys Lietuvos muzikos akademijoje. Kasmet „Aidijos“ choras surengia po 30-35 koncertus. Su dideliu pasisekimu koncertuoja [[Lietuva|Lietuvoje]], gastroliavo [[Moldavija|Moldavijoje]], [[Ukraina|Ukrainoje]], [[Baltarusija|Baltarusijoje]], [[Latvija|Latvijoje]], D. Britanijoje, [[Vokietija|Vokietijoje]], [[Prancūzija|Prancūzijoje]], [[Belgija|Belgijoje]], [[Lenkija|Lenkijoje]] ir [[Suomija|Suomijoje]]. Koncertuose talkino Lietuvos ir užsienio orkestrai bei solistai. [[1992]] m. tarptautiniame chorų konkurse D. Britanijoje pelnė laureato vardą, o [[1994]] m. analogiškame konkurse šioje šalyje (Llangollen) gavo geriausio jaunimo choro vardą. „Aidija“ – daugelio muzikos festivalių ir kitų kultūros renginių dalyvė [[Lietuva|Lietuvoje]] ir užsienyje. Choras dalyvavo [[1994]] m. I ir [[1998]] m. II Pasaulio lietuvių dainų šventėse [[Vilnius|Vilniuje]]. „Aidijos“ koncertų programose stambūs užsienio klasikų ir šiuolaikinių kompozitorių kūriniai. Choras pirmasis atliko sudėtingus lietuvių kompozitorių kūrinius: [[Bronius Kutavičius|B. Kutavičiaus]] „Stabat Mater“ ([[1995]]) ir „Ištarkim žodį - lūpos ledėja“ ([[1996]]), [[Osvaldas Balakauskas|O. Balakausko]] „Requiem Stasiui Lozoraičiui atminti“ ([[1996]]), [[Algirdas Martinaitis|A. Martinaičio]] „Šv. Pranciškaus giesmė sesei Saulei“ ([[1996]]), [[Onutė Narbutaitė|O. Narbutaitės]] „Centones meae urbi“ ([[1997]]), padarė įrašų Lietuvos radijui ir televizijai, kompaktiniams diskams, kasetėms, dokumentiniams filmams. [[1992]] m. žurnalas „Krantai“ šiam chorui paskyrė premiją už senosios muzikos populiarinimą, [[1993]] m. paskirta antroji [[Stasys Šimkus|Stasio Šimkaus]] premija už šiuolaikinės lietuvių chorinės muzikos propagavimą. Lietuvos televizija apie „Aidijos“ chorą sukūrė nedidelius filmus: „Dainuojantys gatvėje“ ([[1992]]) ir „Keliaskryžkelė - kelias&quot; ([[1997]]). R. Gražinis dalyvauja mokslinėse konferencijose, paskelbė keletą straipsnių, [[1992]] m. dėstė choralą Klaipėdos krašto muzikos mokytojams, [[1993]] m. dėstė tarptautiniuose choralo kursuose [[Kretinga|Kretingoje]]. 1989–1993 m. buvo pirmojo Lietuvoje grigalinio giedojimo vyrų ansamblio „Cantores chorales capellae s. Casimiri“ vienas steigėjų. [[1997]] m. Lietuvos moksleivių dainų šventės ir [[1998]] m. II Pasaulio lietuvių dainų šventės [[Vilnius|Vilniuje]] dirigentas.

2006–2019 metais – [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] „Schola Cantorum Vilnensis“, sakralinio lotyniškosios liturgijos giedojimo, grigališkojo choralo ir tradicinės [[Lotynų kalba|lotyniškosios]] Romos [[Liturgija|liturgijos]] mokyklos mokytojas ir vienas iš steigėjų. Vilniaus universiteto vasaros akademijos „Ad Fontes“ [[Kražiai|Kražiuose]] choralo dėstytojas. Tradicinės liturgijos tikinčiųjų bendruomenės „Benedictus“ [[Vilniaus Šv. Kryžiaus bažnyčia|Vilniaus Šv. Kryžiaus (bonifratrų) bažnyčioje]] kantorius.

R. Gražinis su „Schola Cantorum Vilnensis“ inicijavo giedojimo atkūrimą pagal [[Lotyniškos mišios|ekstraordinarinį Romos ritualą]] šalyje, atlikdami mokslinę ir praktinę [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] liturginių tradicijų restauraciją, siekiant metodiškai formuoti autentišką, tyrinėjimų rezultatais pagrįstą  „Vilniaus giedojimo mokyklos“ muzikinį skambesį.

Su „Schola Cantorum Vilnensis“ taip pat koncertavo festivaliuose „Banchetto musicale“, „Pax et Bonum“, „Fundamentum collegii“, „Vox academia“, „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“, „Paberžės Tėvo Stanislovo festivalyje“, „Kultūros naktyje“, „Bažnytinio paveldo muziejuje“, įvairių pristatymų ir iškilmingų renginių metu. 2009 metais R. Gražinio vadovaujama „Schola Cantorum Vilnensis“ buvo pakviesta į žymiausią tarptautinį grigališkojo choralo festivalį Vatau (''Watou'') [[Belgija|Belgijoje]], o 2018 m. giedojo popiežiaus [[Pranciškus (popiežius)|Pranciškaus]] apaštalinio vizito [[Lietuva|Lietuvoje]] metu. 

Romualdas Gražinis yra sakralinės muzikos atlikimo autoritetas šalyje ir su vadovaujamais kolektyvais yra kviečiamas giedoti [[Atlaidai|atlaidų]] ([[Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika|Trakinės]], [[Aušros Vartų Dievo Motinos koplyčia|Aušros vartų]], [[Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovė|Gailestingumo]], [[Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika|Šiluvos]]) ir svarbiausių bažnytinių iškilmių metu.

Nuo 1996 m. „Aidija“ 24 metus dalyvavo Lietuvai unikaliame Tomo Mano (''Thomas Mann'') festivalyje [[Nida|Nidoje]], atlikdama po kelias koncertines programas kasmet. R. Gražinis prisidėdavo prie festivalio programų kūrimo.

R. Gražinis bendradarbiavo su pagrindiniais šalies, taip pat užsienio atlikėjais ir jiems diriguodavo (Šv. Kristoforo orkestro, Tarptautinio senosios muzikos konsorto „Banchetto musicale“, Lenkijos, Prancūzijos, Vokietijos, Čekijos, Latvijos, Estijos, Gudijos instrumentalistais, chorais „Polifonija“, „Jauna muzika“, kvartetu „Musica humana“, „Vilniaus kvartetu“, „Kauno kvartetu“, „M. K. Čiurlionio kvartetu“.

Pasaulio lietuvių (1998, 2003, 2007, 2009, 2014), [[JAV lietuviai|Jungtinių Amerikos Valstijų]] ir [[Kanados lietuvių bendruomenė|Kanados lietuvių]] (2010 Toronte), moksleivių (1997, 2005, 2012) dainų švenčių dirigentas.

R. Gražinis su savo vadovaujamais kolektyvais įrašė daugiau nei 20 [[Kompaktinė plokštelė|kompaktinių plokštelių]] ir [[DVD]].

2012 m. maestro Romualdas Gražinis apdovanotas ordino „[[Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis|Už nuopelnus Lietuvai]]“ medaliu. 2013 m. už indėlį ir nuopelnus Lietuvos chorinei kultūrai R. Gražinis apdovanotas [[Vyriausybės kultūros ir meno premija]]. 2022 m. – Kultūros ministerijos garbės ženklu „[[Nešk savo šviesą ir tikėk]]“. 2025 m. [[Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla|Nacionalinei M. K. Čiurlionio menų mokyklai]] minint 80-mečio jubiliejų R. Gražinis apdovanotas aukščiausiu Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos garbės ženklu už išskirtinius pedagoginės veiklos rezultatus, atsidavimą ugdymui, menui ir Lietuvos chorinės kultūros puoselėjimą. 

== Šeima ==

Žmona – Sigutė Gražinienė, dukros – [[Mirga Gražinytė-Tyla]], Onutė, sūnus – Adomas.&lt;ref&gt;[http://www.bernardinai.lt/index.php/straipsnis/2016-01-02-romualdas-grazinis-grigaliskasis-choralas-atliepia-tikrumo-paieskas-mano-gyvenime/139179 Romualdas Gražinis (interviu)]&lt;/ref&gt;

== Šaltiniai ==
{{ref}}

== Nuorodos ==

* Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. 

{{DEFAULTSORT:Gražinis, Romualdas}}
[[Kategorija:Lietuvos chorvedžiai]]
[[Kategorija:Lietuvos pedagogai]]
[[Kategorija:Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos auklėtiniai]]</text>
      <sha1>5tzhu8mdybeoe4gy0dasqk2vnvxp985</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Liuksemburgas (miestas)</title>
    <ns>0</ns>
    <id>42298</id>
    <revision>
      <id>7820089</id>
      <parentid>7445480</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T07:13:09Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>CD</username>
        <id>677</id>
      </contributor>
      <origin>7820089</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="4587" sha1="ixchckpw8phmcs6jaj837245xrl6sa5" xml:space="preserve">{{City/Liuksemburgo miestas
|pavadinimas = Liuksemburgas
|origpavadin = {{lb|Lëtzebuerg}}; {{fr|Luxembourg}}; {{de|Luxemburg}}
|paveikslėlis = Luxemb_City_Hotel_de_ville_01.jpg
|paveikslėlio tekstas = Liuksemburgo miesto rotušė
|herbas = Blason_ville_lu_Luxembourg-ville.svg
|vėliava = 
|PL=49|PM=36|PS=40|IL=6|IM=7|IS=50
|apygarda = Liuksemburgo
|kantonas = Liuksemburgo
|įkurtas = 
|vadovotitulas = Meras |vadovas = Lydie Polfer (DP)
|gyventojumetai = 2018 |gyventoju = 116323
|plotas =51.46
|altitudė = 230–402
|pastokodas = 1009–2999
|tinklalapis = http://www.vdl.lu/ www.vdl.lu
|vikiteka= Category:Luxembourg City
|globėjas = 
|kirč = Liùksemburgas &lt;ref&gt;{{PVŽ}}&lt;/ref&gt;
}}

'''Liuksemburgas''' – [[Liuksemburgas|Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės]] sostinė, komuna, išsidėsčiusi prie [[Alzetas|Alzeto]] ir Petruso upių santakos. Liuksemburgas taip pat yra [[Liuksemburgo apygarda|Liuksemburgo apygardos]] ir [[Liuksemburgo kantonas|Liuksemburgo kantono]] administracinis centras.

Miestas yra pagrindinis šalies ekonominis ir administracinis centras. Taip pat, Liuksemburgo mieste yra įsikūrusios [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungos]] institucijos: [[Europos Bendrijų Teisingumo Teismas|Europos Sąjungos Teisingumo Teismas]], [[Europos Audito Rūmai]], [[Europos Parlamentas|Europos Parlamento]] generalinis sekretoriatas, taip pat [[Europos investicijų bankas]], [[Europos Sąjungos įstaigų Vertimo centras]] bei dalis [[Europos Komisija|Europos Komisijos]]. Liuksemburgo mieste reguliariai rengiami [[Europos Sąjungos Taryba|Europos Sąjungos Tarybos]] posėdžiai.

== Etimologija ==

Miesto pavadinimas kilo nuo ''Lucilinburhuc'', vėliau ''Lützelburg'' ir reiškia „šviesos miestas“.&lt;ref&gt;{{Mašalaitis 2007|209}}&lt;/ref&gt;

== Istorija ==

Liuksemburgo miestas ėmė augti vietoje [[romėnai|romėnų]] gyvenvietės; X a. jis buvo tvirtovė. [[1354]] m. Liuksemburgas tapo hercogyste.

Skirtingais laikotarpiais miestą valdė įvairios jėgos, kol [[1867]] m. Liuksemburgas buvo pripažintas neutralia šalimi. Abiejų [[pasauliniai karai|pasaulinių karų]] metu miestą buvo okupavusi [[Vokietija]]. Kaip [[Vakarų Europa|Vakarų Europos]] vienybės centras ėmė vystytis apie [[1950]] m.

== Geografija ==
[[Vaizdas:HS20_Al_Bréck.JPG|thumb|left|250px|Senasis tiltas arba dar vadinamas tiesiog viaduku]]

Tai senas [[viduramžiai|Viduramžių]] miestas, esantis uolėtame Boko (''Bock'') pusiasalyje tarp dviejų [[upė|upių]], jį supa sparčiai augantys priemiesčiai.

== Ekonomika ==

Pagrindinės pramonės šakos: [[geležis|geležies]] ir [[plienas|plieno]], [[tekstilė]]s, aprangos, įrengimų, [[chemija|chemijos]], [[maistas|maisto]], [[alus|alaus]]. 

== Švietimas ir kultūra ==

Yra universitetinis centras (įk. [[1969]] m.) ir muzikos konservatorija (įk. [[1906]] m.). Miesto įžymybės: XVII a. [[gotika|gotikinė]] ''Notre Dame'' katedra, didžiojo hercogo rūmai (pastatyti [[1572]] m.), [[XIX amžius|XIX a.]] [[rotušė]]. 
[[1995]] ir [[2007]] m. Liuksemburgas buvo [[Europos kultūros sostinė]]. Mieste yra įsikūrę keli muziejai: Nacionalinis istorijos ir meno muziejus ({{lb|Nationalmusée fir Geschicht a Konscht}}), Liuksemburgo miesto muziejus ir naujas Didžiojo hercogo Žano moderniojo meno muziejus ({{fr|Musée d'art moderne Grand-Duc Jean}} sutrumpintai ''Mudam''). Pats Liuksemburgo miestas yra įtrauktas į [[UNESCO]] [[Pasaulio paveldo sąrašas|Pasaulio paveldo sąrašą]], atsižvelgiant į jo istorinę svarbą.

== Sportas ==

Kiekvienais metais mieste vyksta [[Liuksemburgo maratonas]]. [[2022]] m. maratone dalyvavo virš 17 000 bėgikų, varžybas stebėjo apie 100 000 žiūrovų.&lt;ref&gt;[https://www.ing-night-marathon.lu/en.html BACK ON TRACK 2022]&lt;/ref&gt; Nuo [[1991]] m. mieste vyksta [[Moterų teniso asociacija|WTA]] 250 [[Tenisas|teniso]] varžybos „Luxembourg Open“.&lt;ref&gt;[https://www.wtatennis.com/tournament/300/luxembourg BGL BNP Paribas Luxembourg Open 2021]&lt;/ref&gt; Mieste yra pagrindinis šalies stadionas „[[Stade de Luxembourg]]“, atidarytas [[2021]] m., jame žaidžia [[Liuksemburgo vyrų futbolo rinktinė|šalies futbolo]] ir [[Regbis|regbio]] rinktinės.

=== Futbolas ===
{{col4}}
* [[CS Alliance 01]]
* [[FC Avenir Beggen]]
* [[FC CeBra 01]]
* [[RM Hamm Benfica]]
* [[CS Hollerich]]
* [[FC Racing Club Luxembourg]]
* [[Racing FC Union Lëtzebuerg]]
* [[FC Red Star Merl-Bellair]]
* [[CA Spora Luxembourg]]
&lt;/div&gt;

== Šaltiniai ==
{{reflist}}

{{Europos šalių sostinės}}
{{UNESCOLiuksemburgas}}

[[Kategorija:Sostinės]]
[[Kategorija:Liuksemburgo miestai]]</text>
      <sha1>ixchckpw8phmcs6jaj837245xrl6sa5</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FK Ekranas</title>
    <ns>0</ns>
    <id>44987</id>
    <revision>
      <id>7820074</id>
      <parentid>7755314</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T05:44:23Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>CD</username>
        <id>677</id>
      </contributor>
      <comment>/* Veteranai */</comment>
      <origin>7820074</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="12192" sha1="ngpe2dwnxcu28zcicvmqfbki58oge3q" xml:space="preserve">{{reikšmė|1964–2014 m. gyvavusį futbolo klubą|naujadarą, pasikeitusį pavadinimą 2020 m.,|[[FK Ekranas (2020)]]}}
{{fc-infod
| clubname = Panevėžio Ekranas  &lt;br&gt; 1964 – 2014
| image    = [[Vaizdas:Ekranas futbolo klubas.png|150px]]
| fullname = Futbolo klubas „Ekranas“
| founded  = [[1964]] m.
| defunct  = Po [[2014]] m. sezono
| ground   = [[Aukštaitijos stadionas]], [[Panevėžys]]
| capacity = 6600
| chairman = 
| manager  = 
| league   = nebedalyvauja
| season   = 2014
| position = 6 vieta, [[A lyga]]
| pattern_la1 = _den10h
| pattern_b1  = _shoulder_stripes_white_stripes
| pattern_ra1 = _den10h
| pattern_sh1 = _adidaswhite
| pattern_so1 = _3_stripes_white
| leftarm1 = DD0000
| body1 = DD0000
| rightarm1 = DD0000
| shorts1 = DD0000
| socks1 = DD0000
&lt;!-- Second Kit --&gt;
| pattern_la2 = _bayer0910t
| pattern_b2  = _bayer0910t
| pattern_ra2 = _bayer0910t
| pattern_sh2 = _adidaswhite
| pattern_so2 = _3_stripes_white
| leftarm2 = 0000FF
| body2 = 0000CD
| rightarm2 = 0000FF
| shorts2 = 0000FF
| socks2 = 0000FF
}}

'''Panevėžio „Ekranas“''' – buvęs [[Lietuva|Lietuvos]] [[futbolo klubas]] iš [[Panevėžys|Panevėžio]].

== Istorija ==
[[Vaizdas:Ekranas fans.JPG|thumb|left|300px|„Ekrano“ gerbėjai 2009 m.]]

Panevėžio miesto reprezentacinė „Ekrano“ futbolo komanda susikūrė [[1964]] m. tuometinio [[Ekranas (bendrovė)|„Ekrano“ gamyklos]] direktoriaus [[Vincentas Navickas|Vincento Navicko]] iniciatyva. Komandos vadovu ilgus metus buvo gamyklos direktorius ekonomikai [[Vytautas Ulozas]]. Pirmuoju ekipos treneriu buvo V. Daunoras. 3 metus komanda žaidė Panevėžio miesto pirmenybėse. [[1968]] m. „Ekrano“ komanda tapo Lietuvos futbolo pirmenybių „Žalgirio“ pogrupio nugalėtoja ir kitą sezoną kartu su [[Statyba Panevėžys|Panevėžio „Statyba“]] žaidė aukščiausioje lygoje. Tačiau debiutantui „Ekranui“ nebuvo lengva, kadangi geriausi futbolininkai žaidė „Statyboje“. Tuo metu komandą treniravo V. Šilinskas ir V. Daunoras. Pirmąsias rungtynes Lietuvos čempionato aukščiausioje lygoje „Ekranas“ žaidė [[1969]] m. [[balandžio 19]] d. [[Kėdainiai|Kėdainiuose]], kur 2:3 pralaimėjo vietos [[Nevėžis Kėdainiai|„Nevėžiui“]]. Pirmuosius įvarčius ekraniečiams tada pelnė K. Ramonis ir A. Vaitkevičius.&lt;ref&gt;[http://www.fkekranas.lt/index.php?lang=1&amp;sid=227 „Ekrano“ istorija klubo oficialioje svetainėje]&lt;/ref&gt;

Didžiausias pakilimas buvo [[1980]] m., kai komandoje pradėjo dirbti buvęs ilgametis [[Atlantas Klaipėda|Klaipėdos „Atlanto“]] meistrų komandos žaidėjas M. Kaušpėdas. Nuoseklus trenerio ir futbolininkų darbas davė rezultatus: „Ekranas“ iškopė į geriausių gretas, tapo [[1985]] m. Lietuvos čempionu, laimėjo „Tiesos“ taurę, [[1986]] m. iškovojo Pabaltijo čempionų taurę [[Piarnu]] mieste Estijoje. Naujas etapas prasidėjo [[1989]] m., kai treneriui M. Kaušpėdui išvykus į kitą miestą, prie komandos vairo stojo [[Virginijus Liubšys]]. [[1993]] m. „Ekrano“ futbolo komanda antrą kartą tapo Lietuvos futbolo čempionato nugalėtojais.

[[1993]] m. komandos rėmėju ir prezidentu tapo AB „Ekranas“ komercijos direktorius [[Aleksandras Michelsonas]]. [[1994]] m. [[balandžio 25]] d. įkurtas savarankiškas Futbolo klubas „Ekranas“, klubo prezidentu išrinktas R. Gabulas. [[1996]] m. prezidentu vėl išrinktas A. Michelsonas, kuris šias pareigas užėmė iki [[1998]] m. gruodžio.

„Ekrano“ komanda žaidė tarptautines rungtynės Čekijoje, Rusijoje, Vengrijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Slovakijoje, Belgijoje, Lenkijoje, Kipre, Rumunijoje, Bulgarijoje, tobulinosi Italijoje.

[[2005]] m. rudenį klubo valdybos pirmininku tapo [[Mindaugas Juozaitis]], generaliniu direktoriumi – [[Tomas Sitnikovas]]. [[2006]] m. „Ekranas“ Baltijos šalių Estijos, Latvijos ir Lietuvos čempionų turnyre [[Liepoja|Liepojoje]] (Latvija) iškovojo pirmąją vietą. Šie metai buvo sėkmingi ir jauniesiems „Ekrano“ futbolininkams: dubleriai iškovojo 1-ąją vietą Lietuvos Šiaurės zonos pirmenybėse, o iš penkių klubo jaunimo komandų dvi ([[1990]] m. treniruojama [[Linas Niurka|Lino Niurkos]] ir [[1991]] m. treniruojama [[Ričardas Čereška|Ričardo Čereškos]]) tapo Lietuvos klubinių komandų čempionais, o [[1989]] m. trenerio [[Darius Butkus|Dariaus Butkaus]] auklėtiniai tapo prizininkais. Tai auksinio „Ekrano“ era – nuo [[2005]] iki [[2010]] m. klubas laimėjo 4 Lietuvos čempiono titulus iš 6.

2015 m. pradžioje nebuvo priimti į A lygą dėl skolų, ir 2016 m. buvo paskelbtas bankrotas.&lt;ref&gt;{{cite web |title=FK „Ekranas“ iškelta bankroto byla |url=https://jp.lt/fk-ekranas-iskelta-bankroto-byla/ |date=2015-08-26 |website=jp.lt |publisher=„Jūsų panevėžys“ |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt; Metų pabaigoje klubo turtas buvo parduodamas varžytinėse, tame tarpe [[FK Ekranas Panevėžys]] prekinis ženklas&lt;ref&gt;https://naujienos.alfa.lt/leidinys/sekunde/legendinio-klubo-vardas-pirkeju-nesudomino/{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. rugsėjo mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}&lt;/ref&gt;, tačiau norinčių pirkti 50 tūkst. vertės legendinio klubo pavadinimą neatsirado. Pagrindiniu kaltininku buvo pripažintas tuometis komandos prezidentas [[Aušrys Labinas]]. 2017 m. liepą Panevėžio apygardos teismas A.Labiną pripažino kaltu dėl 2 mln. 510 tūkst. eurų pasisavinimo, lėmusio klubo žlugimą, ir nuteisė ketverių metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant.&lt;ref&gt;https://www.lrytas.lt/sportas/futbolas/2020/06/04/news/legendinio-klubo-atgimimui-zalia-sviesa-ekranas-vel-gali-atsirasti-futbolo-zemelapyje-15152381/&lt;/ref&gt;

{{data|2020|6|}} [[FK Aukštaitija]] išreiškė norą nupirkti '''FK Ekranas Panevėžys''' prekinį ženklą ir logotipą. LFF patenkino klubo prašymą keisti pavadinimą,&lt;ref&gt;{{cite web |title=Į futbolo žemėlapį sugrįžta Panevėžio „Ekranas“ |url=https://jp.lt/i-futbolo-zemelapi-sugrizta-panevezio-ekranas/ |date=2020-06-04 |website=jp.lt |publisher=„Jūsų panevėžys“ |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite web |title=Netikėta: į Lietuvos futbolo padangę grįžta legendinis „Ekrano“ vardas |url=https://www.delfi.lt/sportas/futbolas/netiketa-i-lietuvos-futbolo-padange-grizta-legendinis-ekrano-vardas-84455409 |last=Jocius |first=Linas |date=2020-06-04 |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |access-date=2026-02-14}}&lt;/ref&gt; ir tranzakcija tarp FK Aukštaitija ir klubo bankroto bylos administratoriaus buvo sėkmingai užbaigta.

=== Emblemos ===
&lt;gallery&gt;
Ekrano emblema.png
Ekranas 1990.png | 1990–2005 m.
Ekranas futbolo klubas.png | 2006–2014 m.
&lt;/gallery&gt;

== Pasiekimai ==
{{LTUfut
|8|1985, 1993, 2005, 2008, 2009, 2010, 2011, 2012
|6|1984, 1989, 1990, 2003, 2004, 2006
|6|1986, 1988, 1994, 1998, 2002, 2007
|5|1985, 1998, 2000, 2010, 2011
|5|1972, 1994, 2003 (rud.), 2006, 2012
|2|1998, 2005
|1|2009}}
* Baltijos čempionų taurė (2006 m.)

{{LTUfl | 1969 | 2011 | 44 | 1}}

== Sezonai ==
{{fs1|LTU|1|1960}}
{{fs2|LTU|1968|II (Žalgiris)|1|}}
{{fs2|LTU|1969|I|11|}}
{{fs1|LTU|2|1970}}
{{fs2|LTU|1970|I|11|}}
{{fs2|LTU|1971|I|12|}}
{{fs2|LTU|1972|I|13|finalas}}
{{fs2|LTU|1973|I|8|}}
{{fs2|LTU|1974|I|7|}}
{{fs2|LTU|1975|I|6|}}
{{fs2|LTU|1976|I|23-24|}}
{{fs2|LTU|1977|I|25|}}
{{fs2|LTU|1978|I|13|}}
{{fs2|LTU|1979|I|15|}}
|}
|}
{{fs1|LTU|1|1980}}
{{fs2|LTU|1980|I|12|}}
{{fs2|LTU|1981|I|8|}}
{{fs2|LTU|1982|I|5|}}
{{fs2|LTU|1983|I|8|}}
{{fs2|LTU|1984|I|2|}}
{{fs2|LTU|1985|I|1|taurė}}
{{fs2|LTU|1986|I|3|1/2 f.}}
{{fs2|LTU|1987|I|5|}}
{{fs2|LTU|1988|I|3|1/2 f.}}
{{fs2|LTU|1989|I|2|}}
{{fs1|LTU|0}}
|}

=== 1990–2000 m. ===
{{fs199a|LTU}}
{{fs2|LTU|1990|I|2|1/16 f.}}
{{fs2|LTU|1991|I|4|1/8 f.}}
{{fs199p|LTU|1992|I|5|1/2 f.}}
{{fs199p|LTU|1993|I|1|1/2 f.}}
{{fs199p|LTU|1994|I|3|finalas|1/32 f.|||}}
{{fs199p|LTU|1995|I|8|1/4 f.}}
{{fs199p|LTU|1996|I|7|1/8 f.}}
{{fs199p|LTU|1997|I|5|1/4 f.}}
{{fs199p|LTU|1998|I|3|taurė}}
{{fs199p|LTU|1999|I|4|1/8 f.||1/32 f.||}}
{{fs199p|LTU|2000|I|5|taurė||||1/16 f.}}
|}

=== 2000–2010 m. ===
{{fs200a|LTU}}
{{fs200p|LTU|2001|I|4|1/4 f.||1/128 f.|}}
{{fs200p|LTU|2002|I|4|1/8 f.|||1/16 f.}}
{{fs200p|LTU|2003|I|3|1/8 f.}}
{{fs200p|LTU|2004|I|2|finalas||1/128 f.|}}
{{fs200p|LTU|2005|I|2|1/4 f.||1/128 f.|}}
{{fs200p|LTU|2006|I|1|1/2 f.||1/256 f.|}}
{{fs200p|LTU|2007|I|2|finalas|1/64 f.||}}
{{fs200p|LTU|2008|I|3|1/2 f.||1/128 f.||}}
{{fs200p|LTU|2009|I|1|1/4 f.|||1/2 f.}}
{{fs200p|LTU|2010|I|1|taurė|1/128 f.||}}
|}

=== 2010–2020 m. ===
{{fs201a|LTU}}
{{fs201p|LTU|2011|I|1|taurė|2Q|}}
{{fs201p|LTU|2012|I|1|finalas|3Q|PO}}
{{fs201p|LTU|2013|I|1|1/2 f.|3Q|PO}}
{{fs201p|LTU|2014|I|3|1/8 f.|2Q|}}
{{fs201p|LTU|2015|I|6|1/8 f.||1Q}}
|}

== Dubleriai ==
{{fs1|LTU|1|1990}}
{{fs2|LTU|1994–1995|II|13|}}
{{fs2|LTU|1995–1996|II|-|1/32 f.}}
{{fs2|LTU|1999–2000|III (Vakarai)|1|—}}
{{fs1|LTU|2|2000}}
{{fs2|LTU|2000–2001|III (Vakarai)|3|—}}
{{fs2|LTU|2001–2002|III (Rytai)|1|—}}
{{fs2|LTU|2002–2003|III (Šiaurė)|1|1/8 f.}}
{{fs2|LTU|2003|II|10|—}}
{{fs2|LTU|2004|II|11|—}}
{{fs2|LTU|2005|III (Šiaurė)|2|—}}
{{fs2|LTU|2006|III (Šiaurė)|1|—}}
{{fs2|LTU|2007–2008|I (dubleriai)|5|—}}
{{fs2|LTU|2008–2009|I (dubleriai)|2|—}}
{{fs2|LTU|2009–2010|I (dubleriai)|2|}}
{{fs2|LTU|2010–2011|I (dubleriai)|4|—}}
{{fs2|LTU|2011–2012|I (dubleriai)|5|}}
|}
|}

== Veteranai ==

Klubo veteranai žaisdavo „Ekrano senjorai“ komandoje, kuri dalyvaudavo III lygos varžybose. 2002 m. komandai vadovavo [[Valdemaras Šteinas]], joje žaidė V. Šepkus, S. Pusvaškis, A. Mykolaitis, R. Dzelzis, S. Juzėnas, A. Šarkis, A. Pušnys, A. Palšis, J. Aleksa, R. Kuzma, S. Vilniškis, V. Jakštas, E. Jankevičius, B. Banys, J. Stankevičius, T. Butrimas.&lt;ref&gt;{{Kalinauskas 2003|101}}&lt;/ref&gt;

2006 m. tai buvo atskirai registruota asociacija [[FK Ekrano Senjorai|„Panevėžio FK „Ekrano senjorai““]].&lt;ref&gt;https://rekvizitai.vz.lt/imone/ekrano_senjorai_panevezio_futbolo_klubas/juridinis-asmuo/&lt;/ref&gt; Klubas yra atskiras PAFF narys.&lt;ref&gt;https://paff.lt/nariai/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20231128085633/https://paff.lt/nariai/ |date=2023-11-28 }}&lt;/ref&gt;
{{fs1|LTU}}
{{fs2|LTU|2006|IV (Panevėžys)|4|—}}
{{fs2|LTU|2007|IV (Panevėžys)|4|}}
{{fs2|LTU|2008|IV (Panevėžys)|4|}}
{{fs2|LTU|2009|IV (Panevėžys)|4|—}}
{{fs2|LTU|2010|IV (Panevėžys)|4|}}
|}

Be to, vienais metais veteranai turėjo ir dublerių komandą „Ekrano senjorai-2“.
{{fs1|LTU}}
{{fs2|LTU|2009|IV (Panevėžys)|7|-}}
|}

== Žymūs žaidėjai ==
{{col3}}Stanislovas Danisevičius 1973–1975
* [[Vytautas Apanavičius]], 1992–1994
* [[Fulgentas Bižys]], puolėjas ~1975
* [[Darius Butkus]], 1993–1998
* [[Deividas Česnauskis]], 1996–2000
* [[Edgaras Česnauskis]], 1999–2003
* [[Mindaugas Gardzijauskas]], 1996–2007
* [[Dainius Gleveckas]], 1997–1998, 2007–2012
* [[Vitalijus Kavaliauskas]], 2002–2008
* [[Albertas Klimavičius]], 1993
* [[Arūnas Klimavičius]], 2000–2007
* [[Aurimas Kučys]], 1998–2006, 2010–2013
* [[Virginijus Liubšys]], vartininkas 1980–1986, 1988–1989
* [[Povilas Lukšys (1979)|Povilas Lukšys]], 1996–2007
* [[Egidijus Majus]], 2001–2004
* [[Gediminas Paulauskas]], 1999–2007
* [[Mantas Savėnas]], 1998–2007
* [[Marius Skinderis]], 1993–1994, 1996–1997
* [[Arvydas Skrupskis]], 1993–2005
* [[Marius Stankevičius]], 1998–2001
* [[Irmantas Stumbrys]], 1991–1994, 1998
* [[Vaidotas Šlekys]], 1991–1994, 2006
* [[Andrius Štaliūnas]], 1993
* [[Egidijus Varnas]], 1996–2002, 2006–2013
&lt;/div&gt;

== Treneriai ==
* [[Algimantas Balilionis]], 1969–1972
* [[Romualdas Kazlauskas (futbolininkas)|Romualdas Kazlauskas]] 1973–1976
* [[Fulgentas Bižys]], 1972–1975
* [[Virginijus Liubšys]], 1989–2007
* [[Saulius Širmelis]], 2007
* [[Darius Butkus]], 2007–2008
* [[Valdas Urbonas]], 2008–2013

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

== Nuorodos ==
{{fclinks
|os=http://www.fkekranas.lt
|fs=
|sw=http://www.soccerway.com/teams/lithuania/fk-ekranas
}}

{{DEFAULTSORT:Ekranas}}
[[Kategorija:Buvę Lietuvos futbolo klubai]]
[[Kategorija:Panevėžio futbolo klubai]]</text>
      <sha1>ngpe2dwnxcu28zcicvmqfbki58oge3q</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Lietuvių kalbos žodynas</title>
    <ns>0</ns>
    <id>46167</id>
    <revision>
      <id>7820034</id>
      <parentid>7289917</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T04:33:32Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Ed1974LT</username>
        <id>52229</id>
      </contributor>
      <minor />
      <origin>7820034</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2589" sha1="blga0sf6e2itcs1y3jxl7lrtgyqxx50" xml:space="preserve">[[Vaizdas:Lkz.jpg|thumb|300px|Lietuvių kalbos žodynas]]

'''Lietuvių kalbos žodynas''' (santrumpa '''''LKŽ''''') – didžiausias lietuvių kalbos [[žodynas]]. Jo apimtis – 20 tomų. Žodyne pateikiama senoji ir dabartinė lietuvių kalbos [[leksika]]. Žodžiai iliustruojami raštų nuo [[1547]] m. iki [[2001]] m. (religinės, mokslinės, grožinės, publicistinės literatūros) ir tarmių sakiniais. Žodyno apimtis: apie 22 000 puslapių, 0,5 mln. leksikografinių straipsnių. Žodynas parengtas naudojantis 4,5 mln. vienetų [[kartoteka]]. Tai vienas didžiausių leksikografinių darbų pasaulyje.

== Istorija ==

Žodyno pradininkas – [[Kazimieras Būga]], rinkęs medžiagą nuo [[1902]] m., iš viso sudaręs kortelių su 617 000 žodžių ir [[1924]] m. išleidęs pirmąjį sąsiuvinį.

Po K. Būgos mirties [[1930]] m. LR Švietimo ministerija įpareigojo prof. [[Juozas Balčikonis (1885)|Juozą Balčikonį]] tęsti šį darbą. [[1941]] m. jo vadovaujama grupė išleido pirmąjį tomą (A-B). Antrasis tomas išleistas [[1947]] m., po karo. Tuo metu žodynas susilaukė ideologinių priekaištų – žodyne esą per daug religinės, „buržuazinės“ leksikos ir per mažai sovietinės. Pirmieji du tomai buvo konfiskuojami, slepiami spec. archyvuose ir tapo bibliografinėmis retenybėmis.

Trečias tomas, išleistas [[1956]] m., jau atitiko ideologinius reikalavimus (pavyzdžių iš sovietinės literatūros, tik po jų buvo galima rašyti sakinius iš tarmių, senųjų raštų, tautosakos ir pan.). Toliau leidyba vyko sklandžiau, nuo [[1956]] m. LKŽ tomai buvo publikuojami kas 3–4–5 metai, o pirmieji tomai buvo papildyti ir išleisti iš naujo. Dėl politinio [[tabu]] vengta krikščioniškos ir pagoniškos terminijos. Vengta ir seksualinių sąvokų, pvz., ''mylėtis'' reiškia 'vaišinti, draugauti' ir t. t., bet LKŽ neteikia reikšmės 'lytiškai sueiti'. LKŽ rengimas buvo tęsiamas [[Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas|LMA Lietuvių kalbos ir literatūros institute]].

Nuo [[1990]] m., suskaidžius institutą, LKŽ rengimu užsiima [[Lietuvių kalbos institutas]]. [[1999]]–[[2002]] m. LKŽ I–XVI tomų tekstai perkelti į skaitmeninę terpę, o nuo XVII tomo LKŽ leidybai imtos naudoti kompiuterinės technologijos. [[2005]] m. parengta internetinė LKŽ versija.

== Literatūra ==
* Lietuvių kalbos žodynas. I–XX.
* Dvidešimt lietuvių kalbos žodyno tomų. – ISBN 9986-668-39-5

== Nuorodos ==
* [http://www.lkz.lt LKŽ oficiali svetainė]

[[Kategorija:Lietuvių kalbos žodynai]]</text>
      <sha1>blga0sf6e2itcs1y3jxl7lrtgyqxx50</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Augustavas</title>
    <ns>0</ns>
    <id>48060</id>
    <revision>
      <id>7819580</id>
      <parentid>7557129</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:15:55Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>InternetArchiveBot</username>
        <id>150094</id>
      </contributor>
      <comment>Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5</comment>
      <origin>7819580</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="27460" sha1="nyl5x7bv8s1hjyv8ofih6as6fimfzbx" xml:space="preserve">{{otheruses}}
{{city/POL
|pavadinimas = Augustavas
|origpavadin = Augustów
|paveikslėlis = Katedra w Augustowie.JPG
|paveikslėlio tekstas = [[Augustavo Švč. Jėzaus Širdies bazilika]]
|herbas = POL Augustów COA.svg
|vėliava = 
|lat = 53.843
|long = 22.978
|vaivadija = Palenkės
|įkurtas = 1550
|gyventojumetai = 2013
|gyventoju = 30728
|plotas = 80.93
|pastokodas = PL 16-300 iki 16-303
|tinklalapis = http://www.um.augustow.pl/ www.um.augustow.pl/
|vikiteka = Category:Augustów
}}

'''Augustãvas''' &lt;ref&gt;{{PVŽ}}&lt;/ref&gt; ({{pl|Augustów}}) – miestas šiaurės rytų [[Lenkija|Lenkijoje]], [[Palenkės vaivadija|Palenkės vaivadijoje]], [[Augustavo apskritis|Augustavo apskrityje]], ties [[Mėta (upė)|Mėtos]] upe ir [[Augustavo kanalas|Augustavo kanalu]].&lt;ref&gt;{{VLE|2|207||Augustów (Augustavas)}}&lt;/ref&gt; Apskrities ir [[Augustavo valsčius|miestietiško valsčiaus]] administracinis centras.

[[Vaizdas:Augustów nocą.JPG|thumb|left|[[Mėta (upė)|Mėtos]] upės pakrantė]]
[[Vaizdas:Augustów station building 02.jpg|thumb|left|[[Augustavo geležinkelio stotis]]]]
[[Vaizdas:Augustow 03.jpg|thumb|left|Augustavo Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia]]

== Geografija ==

Devynių ežerų ir Augustavo girios supamas miestas yra vienas svarbiausių Lenkijos vandens sporto (baidarės, kanojos) centrų. Pagal [[2010]] m. duomenis miestas yra 47 pagal dydį Lenkijos miestas ir ketvirtas pagal dydį [[Palenkės vaivadija|Palenkės vaivadijos]] miestas. Miestas yra [[Augustavo lyguma|Augustavo lygumoje]], prie [[Mėta (upė)|Mėtos upės]], tarp [[Mėta (ežeras)|Mėtos]], [[Baltis (ežeras)|Balčio]] ir [[Sainas (ežeras)|Saino]] ežerų. Iš šiaurės, rytų ir pietų miestą supa [[Augustavo giria]]. Kraštovaizdis susiformavo per paskutinį ledynmetį – ledynas suformavo lygumą, kuri apaugo miškais, o tirpstančio ledyno vandenys suformavo dabartinius ežerus.&lt;ref&gt;[http://www.augustow.pl/lt/gamta Savivaldybės puslapis] – Gamta&lt;/ref&gt;

Pagal [[2002]] m. duomenis miesto plotas yra 80,93 km², iš kurių:

* Dirbama žemė 27 %;
* Miškai 35 %;
* Vandens telkiniai ir pastatai 38 %.

== Istorija ==
{{main|Augustavo istorija|Augustavo istorijos kalendorius|Augustavo gaudynės}}
[[Vaizdas:Market Square in Augustow before1914 01.jpg|thumb|Turgaus aikštė 1914 m.]]
[[Vaizdas:Market Square in Augustow about1915 01.jpg|thumb|Turgaus aikštė 1915 m.]]
[[Vaizdas:Suvalkutrikampis.jpg|thumb|Augustavo ir apylinkių teritorija, priskirta Lietuvai pagal [[Lietuvos-Tarybų Rusijos taikos sutartis|1920 metų liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį]]]]

Nuo [[VIII a. pr. m. e.]] šiose vietovėse gyveno [[Lietuviai|lietuviams]] artima baltų gentis – [[jotvingiai]]. XIII a. jotvingiai kovojo su siaubiamaisiais Haličo, Lenkijos, kryžiuočių antpuoliais. Dalį gyventojų kryžiuočiai iškėlė į Sembą. [[XIV a.]] pabaigoje minima prie upės stovėjusi kryžiuočių ''Metenburg'' pilis. [[1392]] m. [[Vytautas Didysis]] su savo kariuomene sugriovė šią pilį. Augustavo apylinkės iki XV a. buvo ginčijama teritorija tarp Lietuvos, Vokiečių ordino ir Mazovijos, kol 1422 m. [[Melno taika|Melno taikos sutartimi]] galutinai atiteko Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei.&lt;ref name=sztetl&gt;[http://www.sztetl.org.pl/en/article/augustow/3,local-history/ Virtual Sztetl – Augustow] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20161001175100/http://www.sztetl.org.pl/en/article/augustow/3,local-history/ |date=2016-10-01 }}&lt;/ref&gt; Per karus su kryžiuočiais vietos gyventojų liko labai mažai. Vidaus kolonizacijos laikotarpiu, Augustavas atsidūrė lietuvių ir slavų paribyje. Lietuviai kūrėsi į šiaurę nuo miesto (į vakarus – [[mozūrai]], į rytus – [[baltarusiai]]). Po Liublino unijos vyko daugiausia lenkų kolonizacija.

Gyvenvietė '''''Tilteliai''''' ({{pl|Mostki}}) pirmąkart minima [[1496]] metais. [[1526]] m. [[Jonas Radvila III]] gyvenvietėje įkūrė smuklę ir prekybos punktą, nes gyvenvietė buvo prekybos kelių sankryžoje tarp [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Prūsija|Prūsijos]], [[Varšuva|Varšuvos]] ir [[Krokuva|Krokuvos]]. [[1546]] m. vietovė pavadinta '''''Knišino Tilteliais'''''.&lt;ref&gt;{{Vaškelis 1994|179}}&lt;/ref&gt; 1555 m. karalienės Bonos pastangomis karalius perėmė gyvenvietę iš Radvilų.&lt;ref name=poltrav&gt;[http://www.poland.travel/en/health-resorts/augustow Poland Travel – Augustow]&lt;/ref&gt; [[1557]] m. miestui suteiktas [[Augustavo miesto herbas]]. [[1561]] m. [[gegužės 16]] d. Ldk [[Žygimantas Augustas]] suteikdamas [[Magdeburgo teisė|Magdeburgo teises]] pavadino '''''Augustavu''''' ([[asmenvardinis vietovardis]]). 1564 m. miestas gavo papildomą privilegiją, pagal kurią miestiečiams leista virti alų ir midų bei varyti degtinę.&lt;ref name=sztetl&gt;&lt;/ref&gt; [[1569]] m. sieną tarp Lenkijos ir Lietuvos nustačius [[Mėta (upė)|Mėtos]] upe Augustavas atiteko Lenkijai, nors miesto kapinės liko Lietuvos pusėje.&lt;ref name=LE129&gt;{{LE|2|129}}&lt;/ref&gt;

[[XVII a.]] antrojoje pusėje miestą ištiko [[maras]]. Per [[Švedų tvanas|švedų tvaną]] 1656 m. miestą ir apylinkes nusiaubė [[totoriai]].&lt;ref name=istorija&gt;&lt;/ref&gt; Šiaurės karo metu miestą keletą kartų nusiaubė Rusijos, Brandenburgo, Saksonijos ir Švedijos kariuomenės.&lt;ref name=sztetl&gt;&lt;/ref&gt; Po Abiejų Tautų respublikos padalinimų [[1795]] m. Augustavą ir Užnemunę aneksavo [[Prūsija]], čia buvo Dambravo apskrities teismas ir administracinis centras. [[1807]] m. įėjo į [[Varšuvos hercogystė]]s, o nuo [[1815]] m. į [[Lenkijos karalystė]]s sudėtį. [[1829]] m. pastatytas [[Augustavo senasis paštas|Augustavo paštas]]. [[1836]] m. mieste pastatyta [[Augustavo miesto rotušė]]. [[1837]] m. sukūrus [[Augustavo vaivadija|Augustavo vaivadiją]], jos centras perkeltas į [[Suvalkai|Suvalkus]], Augustavas tapo apskrities centru [[Augustavo gubernija|Augustavo]], o nuo [[1867]] m. – [[Suvalkų gubernija|Suvalkų gubernijoje]]. [[1831]] m. po nesėkmingų lenkams kautynių ties [[Ostrolenka]], vadinamasis Gelgaudo korpusas su 12 000 karių, ties [[Raigardas|Raigardu]] gegužės 29 d. sumušęs rusų generolą Sackeną, žygiuodamas į Lietuvą perėjo per Augustavą.&lt;ref name=LE129&gt;&lt;/ref&gt;

Miesto prekybinę reikšmę pakėlė [[1825]]–[[1839]] m. iškastas [[Augustavo kanalas]]. 1842 m. tapo apskrities centru. Per [[1863]] m. sukilimą Augustavo miškuose veikė kelios sukilėlių rinktinės. 1886–1889 m. Augustave pastatyti magistrato ir apskrities mokyklos pastatai, kurių architektas buvo Konstantinas Zaranekas. [[1891]] m. mieste pastatytas [[Augustavo Caro Aleksandro III paminklas]]. 1899 m. miestą pasiekė geležinkelis. [[XIX a.]] pabaigoje mieste architektas [[Henrikas Markonis]] sukūrė nemažai [[klasicizmas|klasicistinio]] stiliaus pastatų. [[XIX a.]] mieste klestėjo kontrabanda dėl miesto artumo šalia [[Prūsija|Prūsijos]]. [[1897]] m. mieste pastatytas [[Augustavo Petro Bagrationo paminklas]]. [[XX a.]] pradžioje per Augustavą nutiestas geležinkelis į [[Gardinas|Gardiną]]. [[1818]]–[[1925]] m. miestas priklausė [[Augustavo vyskupija]]i. XIX a. miestas buvo Suvalkų gubernijos [[Augustavo apskritis|Augustavo apskrities]] centras.&lt;ref&gt;{{SGKP|1|53|Augustów (1)}}&lt;/ref&gt;

Prasidėjus [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmajam pasauliniam karui]] Augustavo miškuose vyko rusų ir vokiečių mūšiai. Pirmą kartą VIII vokiečių armijos III divizija Augustavą užėmė [[1914]] m. [[rugsėjo 16]] d., tačiau kiek vėliau rusai miestą atsiėmė. Antrą kartą Augustavo miškai pagarsėjo [[1915]] m. vasario mėn., kai vokiečių VIII ir X armijos puolė pietvakarių Lietuvą. Tuomet Augustavo miškuose buvo apsupta didelė [[Rusija|Rusijos]] kariuomenės dalis su XX pėstininkų korpusu.&lt;ref name=LE129&gt;&lt;/ref&gt;

Augustavas figūravo ir Lietuvos nepriklausomybės kovose. [[1920]] m. liepą rusams veržiantis į Lenkiją, lenkai atsitraukė ir iš jų okupuotos [[Suvalkai|Suvalkų]] žemės. Tada pasienį su lenkais palei Augustavo kanalą užėmė Lietuvos kariuomenės dalys. [[Rugpjūčio 16]] d. lenkų kariuomenė prieš [[Raudonoji armija|Raudonąją armiją]] pradėjo kontrpuolimą. Lenkai prisiartino prie Lietuvos pasienio ir pradėjo spausti ten buvusią Lietuvos apsaugą. Pagal [[Lietuvos-Tarybų Rusijos taikos sutartis|1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį]] miestas buvo priskirtas [[Lietuva|Lietuvos Respublikai]]. [[1920]] m. [[rugpjūčio 28]] d. Augustavas pateko į lenkų rankas.&lt;ref name=LTE130&gt;{{LE|2|130}}&lt;/ref&gt; Kovoje su lenkų ulonais žuvę lietuviai kariai palaidoti [[Augustavo giria|Augustavo girioje]], [[Plaskų valsčius|Plaskų valsčiaus]] Serski Laso kaimo kapinaitėse.

Lenkų valdžioje miestas priklausė [[Baltstogė|Balstogė]]s, vėliau [[Suvalkai|Suvalkų]] vaivadijai. [[1921]] m. čia gyveno 8 300 gyv., [[1934]] m. apie 13 tūkst. gyventojų. Augustavas tapo populiariausiu tarpukario Lenkijos kurortu.&lt;ref name=istorija&gt;[http://www.augustow.pl/lt/istorija Augustavo savivaldybės puslapis – istorija]&lt;/ref&gt;

[[1939]]–[[1941]] m. miestas buvo okupuotas rusų, priklausė [[Baltarusijos TSR]], [[Augustavo rajonas|Augustavo rajonui]]. [[1941]]–[[1944]] m. okupuotas vokiečių. Netrukus po miesto okupacijos masinėse žudynėse buvo nužudyti 800–900 žydų, įsteigtas getas, kurio gyventojai buvo sunaikinti nacių naikinimo stovyklose.&lt;ref name=sztetl&gt;&lt;/ref&gt; [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] pabaigoje miestas atsidūrė prie fronto linijos, buvo sugriauta apie 70 % miesto pastatų.

[[1945]] m. liepos mėnesį [[Raudonoji armija]] ir [[NKVD]] bei jiems talkinę lenkų komunistinio režimo saugumas ir milicija Augustavo apylinkėse surengė prieš rezistencijos kovotojus nukreiptas vadinamąsias [[Augustavo gaudynės|Augustavo gaudynes]] ({{pl|Obława Augustowska}}) – didžiausią komunistinio režimo nusikaltimą Lenkijoje po Antrojo pasaulinio karo. Šios operacijos metu buvo šukuojami Augustavo girios miškai ir gyvenvietės, suiminėjami ir kankinami visi įtartinais apsirodę asmenys. Iš viso suimta apie 2000 asmenų, 600 suimtųjų išvežti nenustatyta kryptimi ir jų mirties aplinkybės iki šiol yra neišaiškintos.&lt;ref&gt;[http://www.doomedsoldiers.com/augustow-roundup.html The Doomed Soldiers – Polish Underground Soldiers 1944–1963]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}&lt;/ref&gt;

== Ekonomika ==
[[Vaizdas:Augustów bank spółdzielczy 18.07.2009 p.jpg|thumb|right|230px|[[Kredito unija|Kredito unijos]] pastatas]]

=== Įmonės ===

Mieste yra vienos didžiausių Lenkijoje jachtų laivų statyklos įmonė, kuri nemažai savo gaminių eksportuoja į Vakarų Europą. Taip pat yra mažesnių įmonių, kurios gamina įvairias mažesnes vandens transporto priemones. [[1951]] m. mieste buvo atidaryta cigarečių gamykla, kuri šiuo metu priklauso [[British American Tobacco]] korporacijai.&lt;ref name=istorija&gt;&lt;/ref&gt; Mieste yra maisto pramonės įmonių, kurios gamina pieno ir mėsos produktus. Taip pat yra pilstomas mineralinis vanduo ''Augustowianka''. Miesto apylinkėse veikia nemažai medienos pramonės įmonių. Didžiausia lentpjūvė pastatyta [[1916]] metais. [[1972]] m. buvo atidaryta avalynės gamykla ir silikatinių plytų gamykla, kuri bankrutavo [[XX a.]] pabaigoje.

Mieste veikia [[Lidl]], [[Kaufland]], [[Biedronka]], [[Stokrotka]] ir [[POLOmarket]] prekybos centrai.

=== Turizmas ===

Šalia miesto esančioje [[Augustavo giria|Augustavo girioje]] yra daugybė stovyklaviečių. Miesto apylinkėse esančiuose ežeruose gausu vandens pramogų, tarp jų yra vandens slidžių nuoma, paplūdimiai, pasiplaukiojimas kruiziniais laivais 740 m ilgio trasoje. Šalia miesto esančiame [[Augustavo kanalas|Augustavo kanale]] ir aplinkiniuose ežeruose galima plaukioti baidarėmis. Mieste yra nemažai gydymo įstaigų. Tam tikros kurorto teisės miestui suteiktos 1971 m., o [[1993]] m. miestas tapo pilnateisiu kurortu.&lt;ref name=poltrav&gt;&lt;/ref&gt; Nuo [[1976]] m. prie [[Mėta (ežeras)|Mėtos ežero]] veikia sanatorija ''Budowlani''. Mieste yra [[Augustavo turistų namai]].

== Miesto paminklai ==
[[Vaizdas:Augustow 04.jpg|thumb|right|250px|[[Augustavo vandens telkinių direkcijos pastatas]]]]
[[Vaizdas:Old post office in Augustow 04.jpg|thumb|right|250px|[[Augustavo senasis paštas]]]]

Vienas iš svarbiausių gamtos ir istorijos paminklų mieste yra [[1824]]–[[1839]] m. nutiestas [[Augustavo kanalas]]. Kanalas jungia [[Vysla|Vyslos]] ir [[Nemunas|Nemuno]] upes. Miesto ribose yra [[Augustavo šliuzas]], [[Pževiežo šliuzas]] ir [[Svobodos šliuzas]]. [[2007]] m. paskelbtas saugomu istorijos paminklu.

Seniausias miesto pastatas yra [[1800]]–[[1801]] m. pastatytas Žygimanto Augusto turgaus aikštės 28 namas, kuriame kaip spėjama [[1812]] m. gruodžio mėnesį buvo apsistojęs [[Napoleonas Bonapartas]]. Taip pat yra išlikęs dar vienas panašaus senumo pastatas prie [[Bistros kanalas|Bistros kanalo]]. Išlikęs yra ir [[1829]] m. italų architekto [[Henrikas Markonis|Henriko Markonio]] suprojektuotas [[klasicizmas|klasicistinio]] stiliaus [[Augustavo senasis paštas]]. Mieste gatvėje stovi [[Augustavo uosto direkcijos pastatas|Augustavo uosto direkcijos pastate]] (29 Listopada gatvėje) yra Augustavo kanalo istorijos muziejus. Šalia šio pastato stovi [[1903]] m. pastatytas [[Augustavo vandens telkinių direkcijos pastatas]]. Prie [[Baltis (ežeras)|Balčio ežero]] stovi [[1935]] m. statybos [[Augustavo karininkų Jachtų Klubas]]. Prie [[Mėta (ežeras)|Mėtos ežero]] stovi [[1939]] m. statybos [[Augustavo turistų namai]].

Miesto centre išlikę nemažai [[XIX a.]] pabaigoje ir [[XX a.]] pradžioje statytų pastatų, kaip pvz., [[1897]] m. pastatyta [[Augustavo geležinkelio stotis]]. Miesto centre stovi [[1906]]–[[1911]] m. pastatyta elektinio architektūros stiliaus [[Augustavo Šv. Jėzaus širdies bazilika]]. Toliau nuo centro yra [[XIX a.]] pabaigoje pastatyta [[Augustavo Čenstakavos Dievo Motinos bažnyčia]], [[1832]] m. pastatyta [[Augustavo Truškovskių šeimos mauzoliejaus koplyčia]]. Apie 9 km į šiaurės rytus nuo miesto centro [[Studzienična|Studzieničnos]] gyvenvietėje yra [[Studzieničnos Dievo Motinos sanktuariumas]], kurį sudaro [[1847]] m. pastatyta [[Studzieničnos Škaplierių Dievo Motinos bažnyčia]] ir [[1872]] m. pastatyta [[Studzieničnos Šv. Mergelės Marijos koplyčia]].

[[XIX a.]] įkurtose miesto kapinėse seniausias antkapis yra [[1839]] metų. Taip pat mieste yra [[1820]] m. įkurtos [[Naujosios Augustavo žydų kapinės]] ir [[XVII a.]] įkurtos [[Senosios Augustavo žydų kapinės]]. Taip pat yra [[1948]] m. mieste įkurtos [[Augustavo Raudonosios armijos kareivių kapinės]]. Toliau nuo miesto centro yra [[XIX a.]] įkurtos [[Studzieničnos kapinės]] ir I pasaulinio karo [[Studzieničnos kareivių kapinės]].

== Gyventojai ==

Pagal [[2008]] m. [[birželio 30]] d. duomenis mieste gyveno 30384 žmonės, iš jų 16 081 moterų (52,93 proc.) ir 14 303 (47,07 proc.).

[[2010]] m. duomenimis miestas pagal gyventojų skaičių yra 147-tas Lenkijoje ir 4-tas Palenkės vaivadijoje. Pagal [[2002]] m. duomenis pajamų vidurkis vienam gyventojui siekė 1191,5 zlotus.

=== Tautinė sudėtis ===
{|
|valign=top|
[[2002]] m. gyveno 29 705 žmonės:&lt;ref&gt;[http://www.stat.gov.pl/gus/5840_4520_PLK_HTML.htm 2002 m. surašymo duomenys (lenk.)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120125175740/http://www.stat.gov.pl/gus/5840_4520_PLK_HTML.htm |date=2012-01-25 }}&lt;/ref&gt;
* [[Lenkai]] – 96,5 % (28 668);
* [[Rusai]] – 0,21 % (64);
* [[Čigonai]] – 0,13 % (41);
* Kiti – 3,13 % (932).
|valign=top|
[[1921]] m. gyveno 8 762 žmonės:&lt;ref&gt;[http://statlibr.stat.gov.pl/F/?func=full-set-set&amp;set_number=144744&amp;set_entry=000012 1921 m. surašymo duomenys (lenk.)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110818072428/http://statlibr.stat.gov.pl/F/?func=full-set-set&amp;set_number=144744&amp;set_entry=000012 |date=2011-08-18 }}&lt;/ref&gt;
* [[Lenkai]] – 76,6 % (6 715);
* [[Žydai]] – 22,3 % (1 962);
* [[Rusai]] – 0,5 % (51);
* [[Gudai]] – 0,09 % (8);
* [[Vokiečiai]] – 0,06 % (6);
* Kiti – 0,22 % (20).
|valign=top|
[[1897]] m. gyveno 12 743 žmonės:&lt;ref&gt;[http://demoscope.ru/weekly/ssp/emp_lan_97_uezd.php?reg=265 1897 m. surašymo duomenys (rus.)]&lt;/ref&gt;
* [[Lenkai]] – 46,1 % (5 882);
* [[Žydai]] – 28,4 % (3 630);
* [[Rusai]] – 18,6 % (2 381);
* [[Gudai]] – 2,8 % (357);
* [[Čeremisai]] – 1,22 % (156);
* [[Vokiečiai]] – 1,02 % (131);
* [[Totoriai]] – 0,91 % (117);
* [[Lietuviai]] – 0,15 % (20);
* Kiti – 0,54 % (69).
|}

[[1897]] m. mieste gyveno 20, [[1931]] m. surašymo duomenimis, – 6 lietuviai.

=== Gyventojų skaičiaus raida ===

Gyventojų skaičiaus raida nuo [[XVII a.]] iki šių laikų.

&lt;timeline&gt;
ImageSize = width:700 height:330
PlotArea = left:50 right:20 top:25 bottom:30
TimeAxis = orientation:vertical
AlignBars = late
Colors =
  id:linegrey2 value:gray(0.9)
  id:linegrey value:gray(0.7)
  id:cobar value:rgb(0.2,0.7,0.8)
  id:cobar2 value:rgb(0.6,0.9,0.6)
DateFormat = yyyy
Period = from:0 till:32000
ScaleMajor = unit:year increment:5000 start:0 gridcolor:linegrey
ScaleMinor = unit:year increment:1000 start:0 gridcolor:linegrey2
PlotData =
  color:cobar width:19 align:left
  bar:1616 from:0 till:1700 
  bar:1631 from:0 till:2700
  bar:1668 from:0 till:210
  bar:1808 from:0 till:3459
  bar:1810 from:0 till:2530
  bar:1827 from:0 till:3576
  bar:1857 from:0 till:8730
  bar:1865 from:0 till:8512
  bar:1897 from:0 till:9629
  bar:1921 from:0 till:8762
  bar:1931 from:0 till:12147
  bar:1945 from:0 till:4930
  bar:1950 from:0 till:6900
  bar:1955 from:0 till:11355
  bar:1960 from:0 till:14439
  bar:1970 from:0 till:19784
  bar:1980 from:0 till:24348
  bar:1990 from:0 till:28656
  bar:2000 from:0 till:30387
  bar:2008 from:0 till:30384
PlotData=
  textcolor:black fontsize:S
  bar:1616 at:1700 text:1700* shift:(-14,5)
  bar:1631 at:2700 text:2700* shift:(-14,5)
  bar:1668 at:210  text:210*  shift:(-10,5)
  bar:1808 at:3459 text:3459 shift:(-10,5)
  bar:1810 at:2530 text:2530 shift:(-10,5)
  bar:1827 at:3576 text:3576 shift:(-10,5)
  bar:1857 at:8730 text:8730 shift:(-10,5)
  bar:1865 at:8512 text:8512 shift:(-10,5)
  bar:1897 at:9629 text:9629 shift:(-10,5)
  bar:1921 at:8762 text:8762 shift:(-10,5)
  bar:1931 at:12147 text:12147 shift:(-14,5)
  bar:1945 at:4930 text:4930 shift:(-10,5)
  bar:1950 at:6900 text:6900 shift:(-10,5)
  bar:1955 at:11355 text:11355 shift:(-14,5)
  bar:1960 at:14439 text:14439 shift:(-14,5)
  bar:1970 at:19784 text:19784 shift:(-14,5)
  bar:1980 at:24348 text:24348 shift:(-14,5)
  bar:1990 at:28656 text:28656 shift:(-14,5)
  bar:2000 at:30387 text:30387 shift:(-14,5)
  bar:2008 at:30387 text:30384 shift:(-14,5)
&lt;/timeline&gt;

== Kultūra ==
[[Vaizdas:Dom Turysty in Augustow 05.jpg|thumb|right|250px|[[Augustavo turistų namai]]]]
[[Vaizdas:Augustow - restauracja Albatros.JPG|right|thumb|250px|[[Augustavo Albatroso restoranas]]]]
[[Vaizdas:Augustow-najstarszy budynek.jpg|right|thumb|250px|Miesto parduotuvė]]

=== Įstaigos ===

Pagrindinė organizacija, kuri organizuoja kultūrinius miesto renginius, yra [[Augustavo kultūros namai]] (adresas Rynek Zygmunta Augusta 9). Šiuose namuose vyksta keliautojų klubų susitikimai, literatūros vakarai, parodos, susirinkimai, seminarai, konkursai.

Kitos kultūros įstaigos:
* Augustavo etnografijos muziejus (adresas ul. Hoża 7) – vyksta Augustavo apylinkių etnografijos parodos ir miesto istorijos parodos;
* [[Augustavo uosto direkcijos pastatas]] (adresas ul. 29 Listopada 5a) – nuolatinė ekspozicija apie Augustavo kanalo istoriją, statybą ir architektus. Taip pat yra vaizdinė medžiaga;
* [[Augustavo miesto viešoji biblioteka]] (adresas ul. Hoża 7) – apie 87000 knygų vaikams ir suaugusiems;
* Miesto gyvenviečių kultūros namai (ul. Hoża 2B) – veikia šokių, dailės, literatūros, šachmatų ir sporto būreliai;
* [[Augustavo pedagoginė biblioteka]] (adresas ul. Młyńska 52) – pedagogų švietimo centras;
* Dokumentinių filmų diskusijų klubas ''Langas į pasaulį'' (Okno na świat);
* Kino teatras ''Iskra'' (adresas ul. 3 Maja 38);
* [[I Krechovieckio kavalerijos pulkas|I Krechovieckio kavalerijos pulko]] muziejus (adresas Al. Kardynała Wyszyńskiego 2A).

=== Žiniasklaidos priemonės ===

Mieste yra leidžiami šie laikraščiai:

* ''Augustavo apžvalga'' (Przegląd Augustowski);
* ''Apskrities apžvalga'' (Przegląd Powiatowy).

Mieste veikia [[Polskie Radio Białystok]], [[Radio 5]] ir [[TVP Białystok]] radijo ir televizijos stotys.

=== Renginiai ===

Dažniausiai renginiai vyksta turgaus aikštėje, prie Mėtos upės arba Mėtos ežero.

Reguliarūs kultūriniai renginiai:
* Tarptautinis Augustavo džiazo festivalis ''Augustowskie Spotkania z Louisem Armstrongiem'';
* Baladžių naktys prie Mėtos ežero (Balladowe Nocki nad Neckiem);
* Klasikinės muzikos koncertai ''Camerata Augustoviana'';
* Filharmonijos koncertai;
* Augustavo vasaros teatras (Augustowskie Lato Teatralne);
* Augustavo dienos (Dni Augustowa) – renginiai vysktantys pirmąją gegužės savaitę.

== Bažnyčios ir parapijos ==
[[Vaizdas:Studzieniczna, Poland, Aug 2004.jpg|right|thumb|240px|[[Studzieničnos Šv. Mergelės Marijos koplyčia]]]]
[[Vaizdas:Chapel of Truszkowski Family in Augustow 03.jpg|thumb|right|230px|[[Augustavo Truškovskių šeimos mauzoliejaus koplyčia]]]]

=== Katalikų parapijos ===
* [[Augustavo Šv. Jėzaus širdies parapija]];
* [[Augustavo Šventosios Šeimos parapija]];
* [[Augustavo Šv. Jono krikštytojo parapija]];
* [[Augustavo Dievo gailestingumo parapija]];
* [[Augustavo Čenstakavos parapija]];
* [[Studzieničnos Škaplierių parapija]].

=== Katalikų bažnyčios ir koplyčios ===

Pirmoji bažnyčia pastatyta [[1549]] m., nauja medinė [[1776]] m.&lt;ref name=LTE130&gt;&lt;/ref&gt;, nauja mūrinė neoromaninio stiliaus [[Augustavo Šv. Jėzaus širdies bazilika]] 1906–1911 m.

[[Augustavo Čenstakavos Dievo Motinos bažnyčia]] pastatyta 1896 m. kaip stačiatikių cerkvė, perstatyta į katalikų bažnyčią 1921 m.&lt;ref&gt;http://www.augustow.ru/augustow/sightseeings-augustow {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20161001175323/http://www.augustow.ru/augustow/sightseeings-augustow |date=2016-10-01 }}&lt;/ref&gt;

Kitos katalikų bažnyčios ir koplyčios:
* [[Augustavo Šv. Bartalomiejaus bažnyčia]];
* [[Augustavo Suklupusiojo Jėzaus koplyčia]];
* [[Augustavo Truškovskių šeimos mauzoliejaus koplyčia]];
* [[Studzieničnos Dievo Motinos sanktuariumas]];
* [[Studzieničnos Škaplierių Dievo Motinos bažnyčia]];
* [[Studzieničnos Šv. Mergelės Marijos koplyčia]].

=== Evangelikų bažnyčios ===
* [[Augustavo Evangelikų bažnyčia]].

=== Stačiatikių cerkvės ===
* [[Augustavo Marijos dangun žengimo cerkvė]];
* [[Augustavo Kazanės Dievo Motinos ikonos cerkvė]];
* [[Augustavo Šv. Apaštalų Petro ir Povilo cerkvė]].

=== Stačiatikių parapijos ===
* [[Augustavo Marijos dangun žengimo parapija]].

=== Sinagogos ===
* [[Augustavo sinagoga]];
* [[Augustavo Jatke Kalniz sinagoga]].

== Transportas ==
[[Vaizdas:Poland Paniewo lock (Augustowski canal).jpg|thumb|200px|Netoli miesto yra [[Augustavo kanalas]]]]

=== Keliai ===

Per miestą eina kelias iš Lietuvos (Budzisko ir Aradnykų pasienio perėjimo punktų) į Varšuvą, taip pat šie keliai:
* [[Valstybinis kelias 8 (Lenkija)|Valstybinis kelias Nr.]][[Vaizdas:DK8-PL.svg|35px]] ([[Budziskas]] – [[Kudova-Zdroj]]);
* [[Valstybinis kelias 16 (Lenkija)|Valstybinis kelias Nr.]][[Vaizdas:DK16-PL.svg|35px]] ([[Dolna Grupa]] – [[Aradnykai]]);
* [[Valstybis kelias 61 (Lenkija)|Valstybinis kelias Nr.]][[Vaizdas:DK61-PL.svg|35px]] ([[Varšuva]] – Augustavas);
* [[Vaivadijos kelias 664 (Lenkija)|Vaivadijos kelias Nr.]][[Vaizdas:Tabliczka DW664.svg|25px|DW664]] ([[Račkos]] – [[Lipščanai]]);

=== Geležinkeliai ===

Per miestą eina [[Sokulkos-Suvalkų geležinkelio linija]] ([[Sokulka]] – [[Suvalkai]]). Traukiniai stoja [[Augustavo Porto geležinkelio stotelė|Augustavo Porto]] ir [[Augustavo geležinkelio stotis|Augustavo]] geležinkelio stotelėse.

=== Vandens transportas ===

Nors statytas kaip svarbi transporto arterija, Augustavo kanalas šiais laikais naudojamas tik turizmo tikslais. Yra keletas reguliarių linijų, kuriomis turistai plaukioja Augustavo kanalu ir aplinkiniais ežerais.

=== Miesto transportas ===

Miesto transportu rūpinasi [[Augustavo miesto viešojo transporto departamentas]]. Yra septyni reguliarūs miesto autobusų maršrutai.

=== Tarpmiestinis transportas ===

Iš Augustavo tiesioginiais autobusais galima susisiekti su [[Varšuva]], [[Balstogė|Balstoge]], [[Krokuva]], [[Vroclavas|Vroclavu]], [[Olštynas|Olštynu]], [[Suvalkai]]s, [[Lukas (Lenkija)|Luku]], [[Geldapė|Geldape]], [[Ungura]], [[Mikolaikos|Mikolaikomis]], [[Lomža]], [[Grajevas|Grajevu]] ir [[Dambrava (Lenkija)|Dambrava]].

== Sportas ==

Augustave reguliariai vyksta Lenkijos buriavimo čempionatas ''Co ma pływać, nie utonie''.

Sporto klubai:
* [[Sparta Augustów]] – [[futbolas|futbolo]] klubas;
* [[Ślepsk Suwałki]] – [[tinklinis|tinklinio]] klubas;
* ''ATP Augustów'' – [[plaukimas|plaukimo]] klubas;
* ''UKS MOS NORD Augustów'' – [[buriavimas|buriavimo]] klubas.

== Miestų bendradarbiavimas ==

Miestai, su kuriais Augustavas yra užmezgęs [[Miestų partnerystė|partnerystės]] ryšius:
* {{flagicon|LTU}} [[Druskininkai]], [[Lietuva]];
* {{flagicon|FIN}} [[Tūsula]], [[Suomija]];
* {{flagicon|ITA}} [[Porto Čeresijas]], [[Italija]];
* {{flagicon|POL}} [[Šklarska Poremba]], [[Lenkija]].

== Galerija ==
&lt;gallery&gt;
Officer Yacht Club in Augustow 05.jpg|[[Augustavo karininkų Jachtų Klubas]]
Town Hall in Augustow 01.jpg|[[Augustavo miesto rotušė]]
Kapliczka w Augustowie 01.jpg|[[Augustavo Suklupusiojo Jėzaus koplyčia]]
Suwalszczyzna.png|Augustavo apylinkės
Augustów, kościół pw. Matki Boskiej Częstochowskiej 3.JPG|[[Augustavo Čenstakavos Dievo Motinos bažnyčia]]
Augustów urząd miasta 18.07.2009 p.jpg|Policijos komisariatas
&lt;/gallery&gt;

== Literatūra ==
* Lucyna Nowak, Joanna Stańczyk, Agnieszka Znajewska: Ludność. Stan i struktura w przekroju terytorialnym (Stan w dniu 31 XII 2007 r.). Warszawa: Główny Urząd Statystyczny, [[2008]] m.. ISSN 1734-6118.;
* Jarosław Szlaszyński, Andrzej Makowski: Augustów. Monografia historyczna. Augustów: [[2007]] m., ss. 44, 47, 250, 376, 742. ISBN 978-83-925620-0-9.;
* Tomasz Darmochwał: Północne Podlasie, wschodnie Mazowsze. Warszawa: Agencja „TD“ – Wydawnictwo Turystyczne, [[2003]] m., ss. 86-92. ISBN 83-911266-3-3.

== Šaltiniai ==
{{Reflist|2}}

== Nuorodos ==
* [http://augustow.eu/lt/ Augustavo savivaldybės puslapis apie miestą] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20101129062407/http://augustow.eu/lt/ |date=2010-11-29 }} {{lt-icon}};
* [https://web.archive.org/web/20110806110025/http://www.stat.gov.pl/cps/rde/xbcr/gus/PUBL_L_powierzchnia_ludnosc_teryt_2010.pdf Statistiniai duomenys apie miestą] {{pl-icon}};
* [http://www.gmina-augustow.home.pl/ Augustavo valsčiaus tinklalapis] {{pl-icon}};
* [http://www.augustowski.home.pl/ Augustavo apskrities tinklalapis] {{pl-icon}};

{{Augustavo apskrities valsčiai}}
{{Verta}}

[[Kategorija:Augustavas| ]]</text>
      <sha1>nyl5x7bv8s1hjyv8ofih6as6fimfzbx</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Migonys (Kaišiadorys)</title>
    <ns>0</ns>
    <id>49628</id>
    <revision>
      <id>7820103</id>
      <parentid>7812146</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T08:39:30Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Hugo.arg</username>
        <id>1674</id>
      </contributor>
      <comment>[[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]]</comment>
      <origin>7820103</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1901" sha1="ak19wxqceeb71chpk6gdvdhzzdu6o4w" xml:space="preserve">{{kiti|Migonys|}}
{{Ltgyv
|pavad = Migonys
|foto = Migonys, ženklas.jpg
|fotoinfo = Įvažiavimas į Migonis
|lat = 54.724
|long = 24.216
|sav = Kaišiadorių rajono savivaldybė
|sen = Kruonio seniūnija
|gyv = 56
|metai = 2021
|vikiteka = Category:Migonys (Kaišiadorys)
|kirčl = {{Vietovardis|k=3|Migónys|Migonių̃|Migonìms|Migónis|Migonimìs|Migonysè|š=2002}}
|istpav= {{pl|Migany}}, {{ru|Миганы}}
}}

'''Migonys''' – kaimas [[Kaišiadorių rajono savivaldybė]]je, 4 km į pietus nuo [[Kruonis|Kruonio]], šalia kelio {{KK129}}. Kaime stūkso [[Migonių piliakalnis]], yra pilkapynas, piečiau teka [[Lapainia]], šiauriniu pakraščiu – Kruonė.&lt;ref name=&quot;MLTE&quot; /&gt;

== Istorija ==

Sodyboje prie piliakalnio rasta [[Senovės Roma|senovės Romos]] moneta.&lt;ref&gt;''Lietuvos gyventojų prekybiniai ryšiai I–XIII a.'', Lietuvos TSR Mokslų akademijos istorijos institutas, Vilnius 1972 m.&lt;/ref&gt;

XX a. pr. kaimas priklausė Trakų apskrities [[Kruonio valsčius|Kruonio valsčiui]].&lt;ref&gt;{{SGKP|15b|330|Migany}}&lt;/ref&gt;

XX a. 8-ajame dešimtmetyje pateko į [[Vilūnų apylinkė|Vilūnų apylinkę]].&lt;ref name=&quot;MLTE&quot; /&gt;

== Gyventojai ==
{{dem|kolon=6|till=300|inc=50|incmin=25
|1905|190|r1905=&lt;ref&gt;{{1905sur}}&lt;/ref&gt;
|1923|274|r1923=&lt;ref&gt;{{1923sur}}&lt;/ref&gt;
|1959|236|r1959=&lt;ref name=&quot;MLTE&quot;&gt;{{MLTE|2|582||Migonys}}&lt;/ref&gt;
|1970|180|r1970=&lt;ref&gt;{{1959-70sur}}&lt;/ref&gt;
|1979|148|r1979=&lt;ref&gt;{{1979sur}}&lt;/ref&gt;
|1986|120|r1986=&lt;ref name=&quot;TLE&quot;&gt;{{TLE|3|77||Migonys 2}}&lt;/ref&gt;
|1989|105|r1989=&lt;ref&gt;{{1989sur}}&lt;/ref&gt;
|2001|83|r2001=&lt;ref&gt;{{2001sur(Kaunas)}}&lt;/ref&gt;
|2011|33|r2011=&lt;ref&gt;{{2011sur}}&lt;/ref&gt;
|2021|56|r2021=&lt;ref&gt;{{2021sur}}&lt;/ref&gt;
}}

== Galerija ==

&lt;gallery widths=&quot;180&quot; heights=&quot;180&quot;&gt;
Migonys, kryžius.jpg|Kaimo kryžius
Migonys, piliakalnio ženklas.jpg|Piliakalnio ženklas
&lt;/gallery&gt;

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

[[Kategorija:Kaišiadorių rajono savivaldybės gyvenvietės]]</text>
      <sha1>ak19wxqceeb71chpk6gdvdhzzdu6o4w</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FK Šahtar Donecʹk</title>
    <ns>0</ns>
    <id>50207</id>
    <revision>
      <id>7819777</id>
      <parentid>7735301</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:24:16Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819777</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="8771" sha1="dbjvvdv0bra848i53e0atvfxw2n4u59" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Donecko „Šachtar“
| image    = [[Vaizdas:Šahtar Donecʹk emblema.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб Шахтар Донецьк
| nickname = ''Hirnyky'', ''Kroty''
| founded  = 1936 m.
| ground   = [[Donbaso arena]], [[Doneckas]]&lt;br&gt;[[Arena Lviv]], [[Lvovas]] (nuo 2014 m.)
| capacity = 52 667
| chairman = {{flagicon|UKR}} [[Rinat Akhmetov]] 
| manager  = {{flagicon|ITA}} [[Roberto De Zerbi]]
| league   = [[Premjer-Liha]] 
| season   = 2024–2025
| position = 3 vieta

| pattern_la1 = _shakhtard2122h
| pattern_b1 = _shakhtard2122h
| pattern_ra1 = _shakhtard2122h
| leftarm1 = FF6600
| body1 = FF6600
| rightarm1 = FF6600
| shorts1 = 000000
| socks1 = FF6600
| pattern_la2 = _shakhtard2122a
| pattern_b2 = _shakhtard2122a
| pattern_ra2 = _shakhtard2122a
| leftarm2 = 000000
| body2 = 000000
| rightarm2 = 000000
| shorts2 = FF751F
| socks2 = 000000
| pattern_la3 =_plymouth2122a
| pattern_b3 =_shakhtard2122t
| pattern_ra3 =_plymouth2122a
| leftarm3 =FFFFFF
| body3 =FFFFFF
| rightarm3 =FFFFFF
| shorts3 =FFFFFF
| socks3 =FFFFFF
}}

'''Donecko „Šachtar“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Doneckas|Donecko]].

== Istorija ==

Klubas įkurtas [[1936]] m. ir pavadintas '''„Stachanovec“''' legendinio angliakasio [[Aleksejus Stachanovas|Aleksejaus Stachanovo]] garbei.

Nepriklausomoje Ukrainoje pirmą kartą čempionais tapo 2001–2002 m. sezonee, kai pavyko aplenkti iki tol dominavusią [[FK Dinamo Kiïv|Kijevo „Dinamo“]]. Vėliau titulą prarado. 

2004–2005 m. sezone vėl tapo čempionais. Trečią kartą 2005–2006 m., kai pavyko apginti titulą. Tačiau sekantį sezoną vėl triumfavo [[FK Dinamo Kiïv|Kijevo „Dinamo“]].

2007–2008 m. sezone ketvirtą kartą klubo istorijoje „šachtininkai“ iškovojo titulą. 

2009–2010 m. sezone penktą kartą klubo istorijoje tapo čempionais ir šį titulą išlaikė penkis sezonus iš eilės. 

2014–2015 m. sezone [[FK Dinamo Kiïv|Kijevo „Dinamo“]] nutraukė Donecko klubo dominavimą. 2015–2016 m. metais kijeviečiai dar kartą nugalėjo ir apgynė titulą.

2016–2017 m. dešimtą kartą klubo istorijoje „šachtininkai“ tapo šalies čempionais.

{{fkp|1936|Vugìl'niki|1936|Stahanovec' Stalìno|1946|Šachtar Stalìno|1962|Šachtar Donec'k}}

== Pasiekimai ==
{{UKRfut
|15|2002, 2005, 2006, 2008, 2010, 2011, 2012, 2013, 2014, 2017, 2018, 2019, 2020, 2023, 2024
|14|1994, 1997, 1998, 1999, 2000, 2001, 2003, 2004, 2007, 2009, 2015, 2016, 2021
|1|2025
|15|1995, 1997, 2001, 2002, 2004, 2008, 2011, 2012, 2013, 2016, 2017, 2018, 2019, 2024, 2025
|6|2003, 2005, 2007, 2009, 2014, 2015
|6|2005, 2008, 2010, 2012, 2013, 2014
|4|2004, 2006, 2007, 2011}}

{{UKRfl|1992|2021|29|{{čemp}}}}

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|1992|I {{small|(„A“ grupė)}}| 2 {{small|(„A“ grupėje)}} &lt;br&gt; 4 vieta|1/2 f.}}
{{fs2|UKR|1992–1993|I|4|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|1993–1994|I|2|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|1994–1995|I|4|taurė}}
{{fs2|UKR|1995–1996|I|10|1/2 f.}}
{{fs2|UKR|1996–1997|I|2|taurė}}
{{fs2|UKR|1997–1998|I|2|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|1998–1999|I|2|1/2 f.}}
{{fs2|UKR|1999–2000|I|2|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2000–2001|I|2|taurė}}
{{fs2|UKR|2001–2002|I|1|taurė}}
{{fs2|UKR|2002–2003|I|2|finalas}}
{{fs2|UKR|2003–2004|I|2|taurė}}
{{fs2|UKR|2004–2005|I|1|finalas}}
{{fs2|UKR|2005–2006|I|1|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2006–2007|I|2|finalas}}
{{fs2|UKR|2007–2008|I|1|taurė}}
{{fs2|UKR|2008–2009|I|2|finalas}}
{{fs2|UKR|2009–2010|I|1|1/2 f.}}
{{fs2|UKR|2010–2011|I|1|taurė}}
{{fs2|UKR|2011–2012|I|1|taurė}}
{{fs2|UKR|2012–2013|I|1|taurė}}
{{fs2|UKR|2013–2014|I|1|finalas}}
{{fs2|UKR|2014–2015|I|2|finalas}}
{{fs2|UKR|2015–2016|I|2|taurė}}
{{fs2|UKR|2016–2017|I|1|taurė}}
{{fs2|UKR|2017–2018|I|1|taurė}}
{{fs2|UKR|2018–2019|I|1|taurė}}
{{fs2|UKR|2019–2020|I|1|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|I|2|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|I|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|I|1|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|I|1|taurė}}
{{fs2|UKR|2024–2025|I|3|taurė}}
{{fs2|UKR|2025–2026|I||}}
|}

== Spalvinė gama ==

{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Black;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Šahtar Donecʹk'''
| style=&quot;background:Orange;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Šahtar Donecʹk'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Black;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Šahtar Donecʹk emblema.png|150px]]'''Šahtar Donecʹk'''
| style=&quot;background:Orange;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Šahtar Donecʹk emblema.png|150px]]'''Šahtar Donecʹk'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai
* Namuose rungtyniauja oranžine apranga.
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;width:75%;&quot;
|-
|{{Football kit
|align = left
|pattern_la = 
|pattern_b = _redshoulders
|pattern_ra = 
|leftarm = 8DEEEE
|body = 8DEEEE
|rightarm = 8DEEEE
|shorts = EE0000
|socks = 10DEEEE
|title = &lt;center&gt;Stakhanovets
}}
|{{Football kit
|align = left
|pattern_la = 
|pattern_b = _whiteVarms
|pattern_ra = 
|leftarm = 8DEEEE
|body = 8DEEEE
|rightarm = 8DEEEE
|shorts = 0000CD
|socks = 
|title = &lt;center&gt;Apie 1955 m.
}}
|{{Football kit
|align = left
|pattern_la = 
|pattern_b = __vneckblack
|pattern_ra = 
|pattern_so = _blacktop
|leftarm = 000000
|body = FF7F00
|rightarm = 000000
|shorts = 000000
|socks = FF7F00
|title = &lt;center&gt;Nuo 1961 m.
}}
|{{Football kit
|align = left
|pattern_la = _orangelower
|pattern_b = _blackstripes5
|pattern_ra = _orangelower
|leftarm = 000000
|body = F28500
|rightarm = 000000
|shorts = 000000
|socks = 000000
|title = &lt;center&gt;Apie 1977 m.
}}
|{{Football kit
|align = left
|pattern_la = _blackborder
|pattern_b = _blacksides
|pattern_ra = _blackborder
|leftarm = FF7F00
|body = FF7F00
|rightarm = FF7F00
|shorts = 000000
|socks = 000000
|title = &lt;center&gt;Nuo 1983 m.
}}
| {{Football kit
|  align      = left 
|  pattern_la = _shoulder_stripes_black_stripes
|  pattern_b  = _collarblack
|  pattern_ra = _shoulder_stripes_black_stripes
|  pattern_so = _3_stripes_black
|  pattern_sh = _white_stripes
|  leftarm    = FF7F00 
|  body       = FF7F00 
|  rightarm   = FF7F00 
|  shorts     = 000000 
|  socks      = FF7F00
|  title       = &lt;center&gt; 1986 metais
}}
|{{Football kit
|align = left
|pattern_b = _shakhtar1516h
|pattern_sh = _shakhtar1515h
|leftarm = FF5900
|body = FF5900
|rightarm = FF5900
|shorts = 000000
|socks = FF5900
|title = &lt;center&gt;2016–2017 m. 
}}
|{{Football kit
|align = left
|pattern_b = _shakhtar1718h
|pattern_sh = _monterrey1213t1
|leftarm = FF5900
|body = FF5900
|rightarm = FF5900
|shorts = 000000
|socks = 000000
|title = &lt;center&gt;2017-2019 m. 
}}
|{{Football kit
|align = left
|pattern_b = _shakhtar1920h
|pattern_sh = 
|leftarm = FF5900
|body = FF5900
|rightarm = FF5900
|shorts = 000000
|socks = 000000
|title = &lt;center&gt;2019–2020 m. 
}}
|}

* Išvykose žaidžia balta apranga.
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;width:75%;&quot;
|-
|{{Football kit
|align = left
|pattern_b=_shakhtar1213a
|pattern_la=_shakhtar1213a
|leftarm=FFFFFF
|body=FFFFFF
|rightarm=FFFFFF
|shorts=FFFFFF
|socks=FFFFFF
|title = &lt;center&gt; &quot;Nike&quot; apranga
}}

|{{Football kit
|align = left
|pattern_la = _orange border
|pattern_b= _shakhtar1011a
|pattern_ra = _orange border
|pattern_sh = _black_stripes
|pattern_so = 
|leftarm = FFFFFF
|body = FFFFFF
|rightarm = FFFFFF
|shorts = FFFFFF
|socks = FFFFFF
|title = &lt;center&gt; &quot;Nike&quot; apranga
}}

|{{Football kit
|align = left
| pattern_la   = 
| pattern_b    = _shakhtar1415a
| pattern_ra   = 
| pattern_sh   = _shaktar1415a
| pattern_so   = _shaktar1415a
| leftarm      = FFFFFF
| body         = FFFFFF
| rightarm     = FFFFFF
| shorts       = FFFFFF
| socks        = FFFFFF
|title = &lt;center&gt; &quot;Nike&quot; apranga
}}
|{{Football kit
|align = left
|pattern_la = _shakhtar1617a
|pattern_b= _shakhtar1617a
|pattern_ra = _shakhtar1617a
|pattern_sh = _black_stripes
|pattern_so = 
|leftarm = FFFFFF
|body = FFFFFF
|rightarm = FFFFFF
|shorts = FFFFFF
|socks = FFFFFF
|title = &lt;center&gt; 2017–2018 m. 
}}
|}

; Aprangų gamintojai
* [[Adidas]] nuo 1992 iki 2008;
* [[Nike]] nuo 2008 iki dabar.

== Lietuviai ==
* Antanas Stankevičius, 1965–1968
* [[Benjaminas Zelkevičius]], saugas 1968
* [[Dainius Gleveckas]], saugas 1999–2004

== Taip pat skaitykite ==
* [[ŽFK Šahtar Donecʹk]] – apie klubo moterų pagrindinę komandą

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [http://shakhtar.com Oficiali klubo svetainė]
* [https://www.transfermarkt.com/shakhtar-donetsk/startseite/verein/660/ Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-shakhtar-donetsk/865/ Globalsportsarchive]

{{Premjer-Liha}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Sahtar]]</text>
      <sha1>dbjvvdv0bra848i53e0atvfxw2n4u59</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819778</id>
      <parentid>7819777</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:24:26Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819778</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="8767" sha1="jtcw7ixxpwqptoffjcmytm8ly3x3ego" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Donecko „Šachtar“
| image    = [[Vaizdas:Šahtar Donecʹk emblema.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб Шахтар Донецьк
| nickname = ''Hirnyky'', ''Kroty''
| founded  = 1936 m.
| ground   = [[Donbaso arena]], [[Doneckas]]&lt;br&gt;[[Arena Lviv]], [[Lvovas]] (nuo 2014 m.)
| capacity = 52 667
| chairman = {{flagicon|UKR}} [[Rinat Akhmetov]] 
| manager  = {{flagicon|ITA}} [[Roberto De Zerbi]]
| league   = [[Premjer-Liha]] 
| season   = 2024–2025
| position = 3 vieta

| pattern_la1 = _shakhtard2122h
| pattern_b1 = _shakhtard2122h
| pattern_ra1 = _shakhtard2122h
| leftarm1 = FF6600
| body1 = FF6600
| rightarm1 = FF6600
| shorts1 = 000000
| socks1 = FF6600
| pattern_la2 = _shakhtard2122a
| pattern_b2 = _shakhtard2122a
| pattern_ra2 = _shakhtard2122a
| leftarm2 = 000000
| body2 = 000000
| rightarm2 = 000000
| shorts2 = FF751F
| socks2 = 000000
| pattern_la3 =_plymouth2122a
| pattern_b3 =_shakhtard2122t
| pattern_ra3 =_plymouth2122a
| leftarm3 =FFFFFF
| body3 =FFFFFF
| rightarm3 =FFFFFF
| shorts3 =FFFFFF
| socks3 =FFFFFF
}}

'''Donecko „Šachtar“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Doneckas|Donecko]].

== Istorija ==

Klubas įkurtas 1936 m. ir pavadintas '''„Stachanovec“''' legendinio angliakasio [[Aleksejus Stachanovas|Aleksejaus Stachanovo]] garbei.

Nepriklausomoje Ukrainoje pirmą kartą čempionais tapo 2001–2002 m. sezonee, kai pavyko aplenkti iki tol dominavusią [[FK Dinamo Kiïv|Kijevo „Dinamo“]]. Vėliau titulą prarado. 

2004–2005 m. sezone vėl tapo čempionais. Trečią kartą 2005–2006 m., kai pavyko apginti titulą. Tačiau sekantį sezoną vėl triumfavo [[FK Dinamo Kiïv|Kijevo „Dinamo“]].

2007–2008 m. sezone ketvirtą kartą klubo istorijoje „šachtininkai“ iškovojo titulą. 

2009–2010 m. sezone penktą kartą klubo istorijoje tapo čempionais ir šį titulą išlaikė penkis sezonus iš eilės. 

2014–2015 m. sezone [[FK Dinamo Kiïv|Kijevo „Dinamo“]] nutraukė Donecko klubo dominavimą. 2015–2016 m. metais kijeviečiai dar kartą nugalėjo ir apgynė titulą.

2016–2017 m. dešimtą kartą klubo istorijoje „šachtininkai“ tapo šalies čempionais.

{{fkp|1936|Vugìl'niki|1936|Stahanovec' Stalìno|1946|Šachtar Stalìno|1962|Šachtar Donec'k}}

== Pasiekimai ==
{{UKRfut
|15|2002, 2005, 2006, 2008, 2010, 2011, 2012, 2013, 2014, 2017, 2018, 2019, 2020, 2023, 2024
|14|1994, 1997, 1998, 1999, 2000, 2001, 2003, 2004, 2007, 2009, 2015, 2016, 2021
|1|2025
|15|1995, 1997, 2001, 2002, 2004, 2008, 2011, 2012, 2013, 2016, 2017, 2018, 2019, 2024, 2025
|6|2003, 2005, 2007, 2009, 2014, 2015
|6|2005, 2008, 2010, 2012, 2013, 2014
|4|2004, 2006, 2007, 2011}}

{{UKRfl|1992|2021|29|{{čemp}}}}

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|1992|I {{small|(„A“ grupė)}}| 2 {{small|(„A“ grupėje)}} &lt;br&gt; 4 vieta|1/2 f.}}
{{fs2|UKR|1992–1993|I|4|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|1993–1994|I|2|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|1994–1995|I|4|taurė}}
{{fs2|UKR|1995–1996|I|10|1/2 f.}}
{{fs2|UKR|1996–1997|I|2|taurė}}
{{fs2|UKR|1997–1998|I|2|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|1998–1999|I|2|1/2 f.}}
{{fs2|UKR|1999–2000|I|2|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2000–2001|I|2|taurė}}
{{fs2|UKR|2001–2002|I|1|taurė}}
{{fs2|UKR|2002–2003|I|2|finalas}}
{{fs2|UKR|2003–2004|I|2|taurė}}
{{fs2|UKR|2004–2005|I|1|finalas}}
{{fs2|UKR|2005–2006|I|1|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2006–2007|I|2|finalas}}
{{fs2|UKR|2007–2008|I|1|taurė}}
{{fs2|UKR|2008–2009|I|2|finalas}}
{{fs2|UKR|2009–2010|I|1|1/2 f.}}
{{fs2|UKR|2010–2011|I|1|taurė}}
{{fs2|UKR|2011–2012|I|1|taurė}}
{{fs2|UKR|2012–2013|I|1|taurė}}
{{fs2|UKR|2013–2014|I|1|finalas}}
{{fs2|UKR|2014–2015|I|2|finalas}}
{{fs2|UKR|2015–2016|I|2|taurė}}
{{fs2|UKR|2016–2017|I|1|taurė}}
{{fs2|UKR|2017–2018|I|1|taurė}}
{{fs2|UKR|2018–2019|I|1|taurė}}
{{fs2|UKR|2019–2020|I|1|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|I|2|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|I|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|I|1|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|I|1|taurė}}
{{fs2|UKR|2024–2025|I|3|taurė}}
{{fs2|UKR|2025–2026|I||}}
|}

== Spalvinė gama ==

{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Black;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Šahtar Donecʹk'''
| style=&quot;background:Orange;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Šahtar Donecʹk'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Black;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Šahtar Donecʹk emblema.png|150px]]'''Šahtar Donecʹk'''
| style=&quot;background:Orange;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Šahtar Donecʹk emblema.png|150px]]'''Šahtar Donecʹk'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai
* Namuose rungtyniauja oranžine apranga.
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;width:75%;&quot;
|-
|{{Football kit
|align = left
|pattern_la = 
|pattern_b = _redshoulders
|pattern_ra = 
|leftarm = 8DEEEE
|body = 8DEEEE
|rightarm = 8DEEEE
|shorts = EE0000
|socks = 10DEEEE
|title = &lt;center&gt;Stakhanovets
}}
|{{Football kit
|align = left
|pattern_la = 
|pattern_b = _whiteVarms
|pattern_ra = 
|leftarm = 8DEEEE
|body = 8DEEEE
|rightarm = 8DEEEE
|shorts = 0000CD
|socks = 
|title = &lt;center&gt;Apie 1955 m.
}}
|{{Football kit
|align = left
|pattern_la = 
|pattern_b = __vneckblack
|pattern_ra = 
|pattern_so = _blacktop
|leftarm = 000000
|body = FF7F00
|rightarm = 000000
|shorts = 000000
|socks = FF7F00
|title = &lt;center&gt;Nuo 1961 m.
}}
|{{Football kit
|align = left
|pattern_la = _orangelower
|pattern_b = _blackstripes5
|pattern_ra = _orangelower
|leftarm = 000000
|body = F28500
|rightarm = 000000
|shorts = 000000
|socks = 000000
|title = &lt;center&gt;Apie 1977 m.
}}
|{{Football kit
|align = left
|pattern_la = _blackborder
|pattern_b = _blacksides
|pattern_ra = _blackborder
|leftarm = FF7F00
|body = FF7F00
|rightarm = FF7F00
|shorts = 000000
|socks = 000000
|title = &lt;center&gt;Nuo 1983 m.
}}
| {{Football kit
|  align      = left 
|  pattern_la = _shoulder_stripes_black_stripes
|  pattern_b  = _collarblack
|  pattern_ra = _shoulder_stripes_black_stripes
|  pattern_so = _3_stripes_black
|  pattern_sh = _white_stripes
|  leftarm    = FF7F00 
|  body       = FF7F00 
|  rightarm   = FF7F00 
|  shorts     = 000000 
|  socks      = FF7F00
|  title       = &lt;center&gt; 1986 metais
}}
|{{Football kit
|align = left
|pattern_b = _shakhtar1516h
|pattern_sh = _shakhtar1515h
|leftarm = FF5900
|body = FF5900
|rightarm = FF5900
|shorts = 000000
|socks = FF5900
|title = &lt;center&gt;2016–2017 m. 
}}
|{{Football kit
|align = left
|pattern_b = _shakhtar1718h
|pattern_sh = _monterrey1213t1
|leftarm = FF5900
|body = FF5900
|rightarm = FF5900
|shorts = 000000
|socks = 000000
|title = &lt;center&gt;2017-2019 m. 
}}
|{{Football kit
|align = left
|pattern_b = _shakhtar1920h
|pattern_sh = 
|leftarm = FF5900
|body = FF5900
|rightarm = FF5900
|shorts = 000000
|socks = 000000
|title = &lt;center&gt;2019–2020 m. 
}}
|}

* Išvykose žaidžia balta apranga.
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;width:75%;&quot;
|-
|{{Football kit
|align = left
|pattern_b=_shakhtar1213a
|pattern_la=_shakhtar1213a
|leftarm=FFFFFF
|body=FFFFFF
|rightarm=FFFFFF
|shorts=FFFFFF
|socks=FFFFFF
|title = &lt;center&gt; &quot;Nike&quot; apranga
}}

|{{Football kit
|align = left
|pattern_la = _orange border
|pattern_b= _shakhtar1011a
|pattern_ra = _orange border
|pattern_sh = _black_stripes
|pattern_so = 
|leftarm = FFFFFF
|body = FFFFFF
|rightarm = FFFFFF
|shorts = FFFFFF
|socks = FFFFFF
|title = &lt;center&gt; &quot;Nike&quot; apranga
}}

|{{Football kit
|align = left
| pattern_la   = 
| pattern_b    = _shakhtar1415a
| pattern_ra   = 
| pattern_sh   = _shaktar1415a
| pattern_so   = _shaktar1415a
| leftarm      = FFFFFF
| body         = FFFFFF
| rightarm     = FFFFFF
| shorts       = FFFFFF
| socks        = FFFFFF
|title = &lt;center&gt; &quot;Nike&quot; apranga
}}
|{{Football kit
|align = left
|pattern_la = _shakhtar1617a
|pattern_b= _shakhtar1617a
|pattern_ra = _shakhtar1617a
|pattern_sh = _black_stripes
|pattern_so = 
|leftarm = FFFFFF
|body = FFFFFF
|rightarm = FFFFFF
|shorts = FFFFFF
|socks = FFFFFF
|title = &lt;center&gt; 2017–2018 m. 
}}
|}

; Aprangų gamintojai
* [[Adidas]] nuo 1992 iki 2008;
* [[Nike]] nuo 2008 iki dabar.

== Lietuviai ==
* Antanas Stankevičius, 1965–1968
* [[Benjaminas Zelkevičius]], saugas 1968
* [[Dainius Gleveckas]], saugas 1999–2004

== Taip pat skaitykite ==
* [[ŽFK Šahtar Donecʹk]] – apie klubo moterų pagrindinę komandą

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [http://shakhtar.com Oficiali klubo svetainė]
* [https://www.transfermarkt.com/shakhtar-donetsk/startseite/verein/660/ Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-shakhtar-donetsk/865/ Globalsportsarchive]

{{Premjer-Liha}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Sahtar]]</text>
      <sha1>jtcw7ixxpwqptoffjcmytm8ly3x3ego</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Dariaus ir Girėno stadionas</title>
    <ns>0</ns>
    <id>51060</id>
    <revision>
      <id>7820115</id>
      <parentid>7809709</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T10:12:07Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>CD</username>
        <id>677</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7820115</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="23098" sha1="ix2ipd4rjho0nk9353o0nm6mg2v9ikb" xml:space="preserve">{{Stadionas
|lat = 54.8972
|long = 23.9369
|Pavadinimas = {{PAGENAME}}
|Vieta = {{vlv|LTU}} [[Kaunas]], [[Žaliakalnis]], [[Ąžuolynas (Kaunas)|Ąžuolynas]]
|Vaizdas = [[Vaizdas:Dariaus ir Gireno stadionas logo.jpg|250px|Stadiono emblema]] [[Vaizdas:Kauno stadionas by Augustas Didzgalvis.jpg|230px|frameless]]
|Antraštė = Stadionas po rekonstrukcijos
|Pradėtas statyti = 1923 m.
|Atidarytas = 1925 m.
|Renovuotas = 1998, 2005, 2018–2022 m.
|Išplėstas = 1935–1936, 1969–1979, 2018–2020 m.
|Savininkas = [[Kauno miesto savivaldybė]]
|Operatorius = UAB „Kauno arena“ 
|Statybos_kaina = 43 mln. eurų&lt;ref&gt;{{Cite web |date=2022-10-16 |title=Kulminacija: Kaune atidarytas Dariaus ir Girėno stadionas |url=http://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/kulminacija-kaune-atidaromas-dariaus-ir-gireno-stadionas-1099206 |access-date=2023-09-03 |website=[[Kauno diena]]}}&lt;/ref&gt;
|Rangovas = 
|Architektas = [[Steponas Darius]], [[Kęstutis Bulota]]
* I rekonstrukcija – Jonas Putna, Algis Alekna, Boleslovas Zabulionis (1969–1979)
* II rekonstrukcija – Gintaras Čepurna, Tomas Kuleša, Mantas Navalinskas, Deivydas Pauža (2017–2022)
|Nuomininkai = 
|Talpa = 15 026 ([[futbolas]], [[lengvoji atletika]]) &lt;br/&gt; Iki 55 tūkst. ([[koncertas]])&lt;ref&gt;{{Cite web|url=https://www.stadionas.lt/apie-stadiona|title=Apie stadioną|website=Stadionas.lt|access-date=2024-05-08}}&lt;/ref&gt;
}}

'''Dariaus ir Girėno stadionas''' – [[lengvoji atletika|lengvosios atletikos]] ir [[futbolas|futbolo]] [[stadionas]] [[Kaunas|Kaune]], [[Žaliakalnis|Žaliakalnyje]], [[Ąžuolyno parkas|Ąžuolyno parke]]. Tai didžiausias Lietuvos sporto stadionas.&lt;ref&gt;{{Cite web |date=2022-09-19 |title=Kaunas completes construction of Lithuania's largest stadium |url=https://www.lrt.lt/en/news-in-english/19/1782882/kaunas-completes-construction-of-lithuania-s-largest-stadium |access-date=2023-09-03 |website=[[lrt.lt]]}}&lt;/ref&gt; Kauno miesto savivaldybė stadioną 15 metų išnuomojo bendrovei „Kauno arena“, kuri valdo ir šalia veikiančią [[Kauno sporto halė|Kauno sporto halę]] bei [[Žalgirio arena|„Žalgirio“ areną]] ir kt. sporto infrastruktūros objektus Kaune.&lt;ref&gt;{{Cite web |date=2024-02-13 |title=Kauno Dariaus ir Girėno stadioną su Sporto hale valdys „Kauno arena“ |url=https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2194679/kauno-dariaus-ir-gireno-stadiona-su-sporto-hale-valdys-kauno-arena |access-date=2024-02-24 |website=[[lrt.lt]]}}&lt;/ref&gt;

Stadiono architektai: [[Steponas Darius]], [[Kęstutis Bulota]] (1925); I rekonstrukcijos 1969–1979 m. autoriai architektai Jonas Putna, Algis Alekna, Boleslovas Zabulionis; II rekonstrukcijos 2017–2022 m. autoriai architektai Gintaras Čepurna, Tomas Kuleša, Mantas Navalinskas, Deivydas Pauža. Stadione vyko 15 [[Lietuvos futbolo taurė]]s finalų (1949, 1954, 1960, 1979, 1980, 1984, 1985, 1994, 2006, 2009, 2010, 2013, 2022, 2023, 2024 m.).

== Istorija ==

Lietuvoje futbolas buvo žaidžiamas miestų aikštėse, turgavietėse, ganyklose, pamiškėse. Pirmosios Kauno futbolo komandos 1919–1921 m. dažniausiai žaidė Vytauto kalne, Ąžuolyno laukymėse. Vietos, kuriose 1919 m. įvyko pirmosios rungtynės, futbolo aikšte net negalima pavadinti, kadangi joje nebuvo tikrų vartų ir aikštę ribojančių linijų.&lt;ref&gt;[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/stadionai_siurpino_ir_prieskario_lietuvoje/ Stadionai šiurpino ir prieškario Lietuvoje.] 2018-11-11, Respublika.lt (tikrinta 2024-03-01).&lt;/ref&gt;

Po I pasaulinio karo Kauno miesto sporto entuziastai pradėjo žaisti Ąžuolyne. Vienas sporto pradininkų [[Steponas Garbačiauskas]] mena:&lt;ref&gt;{{Saulis 1997|5}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{Narbutas 1|87}}&lt;/ref&gt;

{{citata|Rinkdavosi sportininkai Ąžuolyne, žaidė, bėginėjo, rengė rungtynes. Turėta sunkumų tik su karvių ganytojais, nes žaisdami su kamuoliu, mėtydami ietį, diską, išvaikydavo gyvulius. Neteisėtai, svetimoj ganykloj buvo ruošiamos futbolo, lengvosios atletikos pirmenybės, rungtynės ir net tarpvalstybinės futbolo rungtynės. Daug vargta, kai iš Vytauto parko tekdavo nešti futbolo vartus, įrankius, juos pastatyti, o po rungtynių vėl į parką grąžinti. Nebuvo patogumų, nusirengimui kambario, nė vandens.|[[Steponas Garbačiauskas]]}}

1921 m. susirinkę atstovai iš [[Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga|Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos]] (LFLS), [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]], žydų sportininkai, karių sportininkų atstovai ir kitų sportą vystančių organizacijų atstovai sprendė dėl bendro sporto centro, reikalingo garbingai pasirodyti tarptautinėse sporto varžybose, kūrimo. Buvo aptarta vieta už Vytauto Kalno, „ardvioje, lygioje aikštėje-dirvonėlyj [[Ąžuolynas (Kaunas)|apaugusiam iš visų pusių senais aržuolais]]“. Tuo pačiu buvo aptarti ir [[Lietuvos futbolo lyga|Lietuvos futbolo lygos]] kūrimo būtinybė, [[Lietuvos tautinis olimpinis komitetas|Lietuvos tautinis olimpinis komiteto]] steigimas.

Tąmet [[Kauno miesto savivaldybė]] išnuomojo Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungai žemės sklypą (apie 3,5 ha) pelkingoje vietoje Kauno Ąžuolyne. Visą teritoriją LFLS nariai nusausino, čia įrengta [[Ąžuolyno futbolo aikštė]] ir bėgimo takai. 1923 m. birželio 24 d. LFLS aikštėje {{fut|LTU}} žaidė pirmąsias oficialias rungtynes, kurias stebint 3000 žiūrovų 0–5 pralaimėjo Estijai. Ruošiantis šioms rungtynėms aikštė buvo gerokai sutvarkyta, pastatyti nauji vartai, įrengta nemažai sėdimų vietų.&lt;ref&gt;{{Kalinauskas 2003|47}}&lt;/ref&gt;

1924 m. sausio 14 d. Kauno miesto valdyba suteikė teisę LFLS Ąžuolyne 6 metus nuomotis 35 ha sklypą už 700 litų metinį mokestį.&lt;ref&gt;{{Kalinauskas 2020|49}}&lt;/ref&gt; 1924–1925 m. LFLS pirmininko [[Steponas Darius|Stepono Dariaus]] iniciatyva šioje vietoje pastatytas pirmasis sporto stadionas Lietuvoje – '''''LFLS stadionas'''''. S. Darius ir [[Kęstutis Bulota]] parengė projektą, organizavo talkas ir iš dalies finansavo stadiono statybą. Pagal projektą buvo numatytos futbolo aikštė (100×70 m), dvi krepšinio aikštelės (14×26 m), dvi teniso aikštelės (11×24 m), beisbolo aikštė, bėgimo takas (400 m), dviračių takas (565 m).&lt;ref&gt;S. Razma. „Sportas“, 1924 m. vasario Nr. 6–7. Cituoja {{Kontvainis 2001|45}}&lt;/ref&gt; Savo lėšomis S. Darius Kauno botanikos sode nupirko medelių ir iš šiaurės pusės apsodino stadioną.&lt;ref&gt;{{Klimkevičius 2015|44}}&lt;/ref&gt;

1924 m. rugsėjo 6–8 d. vyko pirmojo Lietuvoje stadiono atidarymo ir pašventinimo iškilmės. Šventės metu LFLS ir Kauno šaulių komandos varžėsi futbolo, krepšinio, beisbolo turnyruose, lengvosios atletikos varžybose. 1933 m. stadionas perėjo valstybės žinion, kuri 1934 m. jį rekonstravo ir prie jo pastatė [[Kūno kultūros rūmai|Kūno kultūros rūmus]] (dabar – [[Lietuvos sporto universitetas|LSU]] Centriniai rūmai). 1933 m. minima, kad stadiono būklė buvo gana prasta – nuo lietaus žolė pažliugusi, bėgimo takai per minkšti, kai kur molingi, vietos šuoliams visiškai netinkamos; dušų ir persirengimo kambarių nebuvo.&lt;ref&gt;„Kūno kultūra ir sveikata“. – 1933 m., Nr. 11. ''Cituoja {{Kontvainis 2001|254}}&lt;/ref&gt;

1935 m. balandį pradėtas rekonstruoti '''''Valstybinis stadionas''''' (architektas [[Vytautas Landsbergis-Žemkalnis]], techninę priežiūrą vykdė [[Feliksas Bielinskis]]).&lt;ref&gt;[http://tarpukaris.autc.lt/lt/paieska/objektas/1816/valstybinis-stadionas-kaune Valstybinis stadionas Kaune.] Autc.lt (tikrinta 2023-12-10).&lt;/ref&gt; Įrengti du įėjimai į stadioną – iš Sporto gatvės ir Perkūno alėjos.&lt;ref&gt;[http://tarpukaris.autc.lt/lt/paieska/bibliografija/4272/la-19360505-p3--sporto-aikstyno-irengimo-darbai-bus-baigti-birzelio-10-d Sporto aikštyno įrengimo darbai bus baigti birželio 10 d.] „Lietuvos aidas“, 1936-05-05, psl. 3.&lt;/ref&gt; 1936 m. birželio 30 d. sužaistos pirmosios rungtynės tarp {{fut|LTU||Lietuvos}} ir {{fut|EST||Estijos}} futbolo rinktinių (laimėjo Lietuva 2-0). Vienas didžiausių tarpukario metais stadione vykusių renginių buvo [[1938]] m. [[liepos 17]]–31 d. surengta pirmoji Tautinė [[olimpiada]] – viso pasaulio lietuvių sporto šventė-sąskrydis. Atidarymo iškilmėse dalyvavo apie 10 000 žmonių, susirinko 2000 sportininkų iš viso pasaulio. Prezidentas [[Antanas Smetona]] buvo olimpiados globėjas,&lt;ref&gt;[https://istorineprezidentura.lt/galerija/prezidentinis-marsrutas/22-pirmasis-sporto-stadionas-lietuvoje/ Pirmasis sporto stadionas Lietuvoje.] Istorineprezidentura.lt (tikrinta 2026-04-26).&lt;/ref&gt; jis sportininkams įteikė olimpinę vėliavą, į padangę paleista 1000 balandžių.

[[Vaizdas:DGpam1.jpg|thumb|left|1997 m. rugsėjo 8 d. prie stadiono atidengtas S. Dariaus ir S. Girėno paminklas]]
[[Vaizdas:U-23.jpg|miniatiūra|Stadionas 2010 m.]]
[[Vaizdas:Darius Girenas Stadium by Augustas Didzgalvis.jpg|miniatiūra|Stadionas 2014 m.]]

Sovietmečiu apie [[1950]] m. stadionas pervadintas kaip '''''KKI stadionas''''', kadangi nuo 1946 m. priklausė [[Kūno kultūros institutas|Kūno kultūros institutui]] (KKI).&lt;ref&gt;{{LKKSI 1996|121}}&lt;/ref&gt; Nuo [[1962]] m. jis minimas kaip '''''Sporto kombinato stadionas''''', nuo 1987 m. – '''''Respublikinio sporto kombinato stadionas'''''.&lt;ref&gt;[https://footbook.ru/index.php?ssid=397&amp;type=4&amp;ccid=421 S.Dariaus ir S.Gireno stadionas.] Footbook.ru (tikrinta 2024-09-13).&lt;/ref&gt; [[1969]] m. prasidėjo stadiono rekonstrukcijos darbai, užbaigti [[1979]] m. rugpjūtį. Vietoje medinių tribūnų iškilo gelžbetoninės, puslankiu juosiančios žaliąją veją. Dviejuose aukštuose įrengta 12 000 sėdimų vietų. Stadiono takai sutrumpinti nuo 500 m iki standartinio ilgio, jie iškloti dirbtine danga, po tribūnomis įrengta sunkiosios atletikos, fechtavimo ir imtynių salės, šachmatų klubas, medicinos kabinetai, reabilitacijos centras, darbo kambariai, kavinė.&lt;ref&gt;{{Statuta 1988}}&lt;/ref&gt;

Nuo [[1983]] m. stadionas ir šalia stovinti [[Kauno sporto halė]] sudaro vieningą ansamblį, [[1992]] m. pavadintą S. Dariaus ir S. Girėno sporto centru. Tuomet ir pagrindinė aikštė pervadinta – nuo tol jis žinomas kaip '''''Dariaus ir Girėno stadionas'''''. Sezono metu stadione vykdavo apie 50 renginių. Jame vyko Pasaulio lietuvių žaidynės, Pasaulio lietuvių dainų ir šokių šventė, Baltijos jūros šalių sporto žaidynės, Europos lengvosios atletikos pirmenybės, Pabaltijo lengvosios atletikos varžybos. 1993 m. sutiktas popiežius [[Jonas Paulius II]].

[[1998]] m. atlikta bėgimo takų, sektorių rekonstrukcija, paklota nauja moderni danga, įsigyta matavimo aparatūra ir prietaisai, sumontuotos bei perdažytos tribūnos. Pagal [[UEFA]] reikalavimus stadione sudėtos plastikinės kėdės (8248 vietos). Ruošiantis [[2005]] m. vykusiam 18-ajam Europos jaunimo lengvosios atletikos čempionatui, atnaujinta stadiono įranga, sumontuotas moderniausias ir didžiausias (4,32×8,64 m) [[Baltijos šalys]]e vaizdo ekranas, įrengtos apšilimo ir metikų treniruočių aikštės. 2007 m. liepos 6 d. stadione surengta visuotinė [[dainų šventė]] „Būties ratu&quot;. Šventinėje programoje dalyvavo šalies jaunučių, jaunių, jaunuolių, merginų, jaunimo, vyresniųjų (senjorų) ir pagyvenusiųjų tautinių šokių grupės, taip pat išeivijos suaugusiųjų tautinių šokių grupės.

2018–2022 m. stadionas rekonstruotas, darbų metu jame nevyko jokios varžybos. [[2021]] m. [[spalio 4]] d. stadione lankėsi FIFA prezidentas [[Gianni Infantino]], pabrėžęs šio stadiono rekonstrukcijos svarbą šalies futbolui.&lt;ref&gt;[https://www.lff.lt/fifa-prezidentas-apsilanke-kaune-kylanciame-stadione/ FIFA prezidentas apsilankė Kaune kylančiame stadione.] 2021-10-04, Lff.lt (tikrinta 2024-07-04).&lt;/ref&gt; Po rekonstrukcijos atidarytas 2022 m. spalio 16 d. LFF taurės finalo rungtynėmis „Žalgiris“ – „Hegelmann“.

=== Rekonstrukcija ===

2018 m. birželį prasidėjo stadiono rekonstrukcija. Po rekonstrukcijos stadione esančių vietų skaičius nuo 9,5 tūkst. padidės iki 15 tūkst., visos tribūnos bus uždengtos stogu. Stadionas turės modernią šildomą dangą ir atitiks aukščiausios 4-os [[UEFA]] kategorijos reikalavimus. Išskirtinis dizaino elementas bus iš medžio sukurta fasadinė stadiono dalis, paslėpsianti betonines tribūnų konstrukcijas. Rekonstrukcijos vertė buvo 34,95 mln. eurų, vykdytojo konkursą laimėjo Turkijos statybų bendrovė „Kayi Construction“, sutartyje numatyta rekonstrukcijos trukmė buvo 20 mėn.&lt;ref&gt;{{cite web | url = https://kaunas.kasvyksta.lt/2019/04/18/miestas/kauno-stadiono-rekonstrukcijos-vingiai-kur-simtai-zadetu-turku-darbininku/ | title = Kauno stadiono rekonstrukcijos vingiai | date = 18 April 2018 | website = www.kaunas.kasvyksta.lt | access-date = 29 April 2019 | language = lt }}&lt;/ref&gt; {{data|2020|1|}} sutartis su Turkijos kompanija buvo nutraukta, vienas iš sutarties nutraukimo motyvų buvo sutarto grafiko nesilaikymas – likus vos mėnesiui iki planuotos darbų pabaigos buvo atliktas tik apie ketvirtadalis darbų. 2019 m. pabaigoje darbai buvo sustoję dėl streiko - 52 Turkijos piliečiai paskelbė streiką dėl nesumokėtų atlyginimų. „Kayi Construction“ užginčijo sutarties nutraukimą, tačiau teismas ieškinį atmetė.&lt;ref&gt;{{cite web | url = https://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/turkijos-imone-gincija-kauno-sprendima-nutraukti-stadiono-statybu-sutarti-949378 | title = Turkijos įmonė ginčija Kauno sprendimą nutraukti stadiono statybų sutartį | date = 22 January 2020 | website = www.kauno.diena.lt | access-date = 28 July 2020 | language = lt }}&lt;/ref&gt; 

2020 m. liepą Kauno miesto savivaldybė paskelbė naują konkursą rekonstrukcijos darbams užbaigti. Konkursą galiausiai laimėjo viena didžiausių Lietuvos statybų bendrovių UAB „Autokausta“.&lt;ref&gt;{{cite web | url = https://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/kauno-savivaldybe-atmete-abu-rangovu-pasiulymus-stadiono-konkurse-bet-tesia-derybas-976567 | title = Kauno savivaldybė atmetė abu rangovų pasiūlymus stadiono konkurse, bet tęsia derybas | date = 14 July 2020 | website = www.kauno.diena.lt | access-date = 28 July 2020 | language = lt }}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite web | url = https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1197313/kauno-savivaldybe-atmete-abu-rangovu-pasiulymus-stadiono-konkurse-bet-tesia-derybas | title = Kauno savivaldybė atmetė abu rangovų pasiūlymus stadiono konkurse, bet tęsia derybas | date = 14 July 2020 | website = www.lrt.lt | access-date = 28 July 2020 | language = lt }}&lt;/ref&gt; Viso rekonstrukcijai išleista 43 mln. eurų.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Spyrių į futbolo kamuolį Dariaus ir Girėno stadione dar teks luktelti – rekonstrukcijos pabaiga keliasi į rugpjūtį |last1=Šukšta |first1=Valdemaras |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |date=2022-07-14 |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1738747/spyriu-i-futbolo-kamuoli-dariaus-ir-gireno-stadione-dar-teks-luktelti-rekonstrukcijos-pabaiga-keliasi-i-rugpjuti |access-date=2024-06-08 |language=lt}}&lt;/ref&gt; 2022 m. rugpjūčio 19 d . stadiono rekonstrukcija baigta.&lt;ref&gt;[https://www.sportas.lt/naujiena/463566/kaune-oficialiai-uzbaigta-dariaus-ir-gireno-stadiono-rekonstrukcija Kaune oficialiai užbaigta Dariaus ir Girėno stadiono rekonstrukcija.] 2022-09-19, Sportas.lt (tikrinta 2026-04-26).&lt;/ref&gt;

2022 m. spalio 16 d. po rekonstrukcijos sužaistos pirmosios rungtynės – [[LFF taurė]]s finalas, kuriame „[[FK Žalgiris|FK Vilniaus Žalgiris]]“ 2-1 laimėjo prieš Kauno rajono „[[FC Hegelmann|Hegelmann]]“.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Pasižvalgykite, kaip atrodo atidarymo iškilmių jau laukiantis Kauno stadionas |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/pasizvalgykite-kaip-atrodo-atidarymo-iskilmiu-jau-laukiantis-kauno-stadionas-56-1932994 |last=Stažytė |first=Karolina |date=2022-09-17 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite web |title=Kliūčių nebėra – LFF taurės finalas S.Dariaus ir S.Girėno stadione |url=https://www.sportas.lt/naujiena/463587/kliuciu-nebera-lff-taures-finalas-s-dariaus-ir-s-gireno-stadione |date=2022-09-20 |website=sportas.lt |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt; [[2023]] m. vasarį [[UEFA]] šiam stadionui suteikė 4-ąją kategoriją.&lt;ref&gt;[https://www.lff.lt/dariaus-ir-gireno-stadionui-oficialiai-suteikta-uefa-4-kategorija/ Dariaus ir Girėno stadionui oficialiai suteikta UEFA 4-oji kategorija.] 2023-02-03, Lff.lt (tikrinta 2023-02-05).&lt;/ref&gt;

== Finalai ==
{| class=wikitable
! Data || Turnyras || Rungtynės || Rezultatas
|-
| 1949-09-11 || [[1949 m. Tiesos taurė]] || [[Inkaras Kaunas|Kauno „Inkaras“]] – [[Audiniai Kaunas|„Kauno Audiniai“]] || 1–0
|-
| 1954-08-02 || [[1954 m. Tiesos taurė]] || [[Inkaras Kaunas|Kauno „Inkaras“]] – [[KPI Kaunas|Kauno KPI]] || 4–0
|-
| 1960-09-04 || [[1960 m. Tiesos taurė]] || [[Panemunė Kaunas|Kauno „Panemunė“]] – [[Inkaras Kaunas|Kauno „Inkaras“]] || 2–1
|-
| 1979-08-19 || [[1979 m. Tiesos taurė]] || [[Kelininkas Kaunas|Kauno „Kelininkas“]] – [[Atmosfera Mažeikiai (1972)|Mažeikių „Atmosfera“]] || 1–0
|-
| 1980-08-17 || [[1980 m. Tiesos taurė]] || [[Kelininkas Kaunas|Kauno „Kelininkas“]] – [[Banga Kaunas|Kauno „Banga“]] || 3–1
|-
| 1984-08-26 || [[1984 m. Tiesos taurė]] || [[SRT Vilnius|Vilniaus SRT]] – [[Banga Kaunas|Kauno „Banga“]] || 2–2 (baud. 3–1)
|-
| 1985-08-10 || [[1985 m. Tiesos taurė]] || [[Ekranas Panevėžys|Panevėžio „Ekranas“]] – [[Banga Kaunas|Kauno „Banga“]] || 0–0 (baud. 4–3)
|-
| 1994-06-12 || [[1993–1994 m. LFF taurė]] || [[Žalgiris-EBSW Vilnius|Vilniaus „Žalgiris-EBSW“]] – [[Ekranas Panevėžys|Panevėžio „Ekranas“]] || 4–2
|-
| 2006-10-21 || [[2006 m. LFF taurė]] || [[Sūduva Marijampolė|Marijampolės „Sūduva“]] – [[Ekranas Panevėžys|Panevėžio „Ekranas“]] || 1–0
|-
| 2009-05-16 || [[2008–2009 m. LFF taurė]] || [[Sūduva Marijampolė|Marijampolės „Sūduva“]] – [[Tauras Tauragė|Tauragės „Tauras“]] || 1–0
|-
| 2010-05-15 || [[2009–2010 m. LFF taurė]] || [[Ekranas Panevėžys|Panevėžio „Ekranas“]] – [[Vėtra Vilnius|Vilniaus „Vėtra“]] || 2–1
|-
| 2013-05-19 || [[2012–2013 m. LFF taurė]] || [[Žalgiris Vilnius|Vilniaus „Žalgiris“]] – [[FC Šiauliai|Šiaulių FC]] || 3–3 (baud. 8–7)
|-
| 2022-10-16 || [[2022 m. LFF taurė]] || [[Žalgiris Vilnius|Vilniaus „Žalgiris“]] – [[Hegelmann Kaunas|Kauno rajono „Hegelmann“]] || 2–1 (prat.)
|-
| 2023-10-01 || [[2023 m. LFF taurė]] || [[Transinvest Vilnius|Vilniaus rajono „Transinvest“]] – [[FA Šiauliai|Šiaulių FA]] || 2–1
|-
| 2024-09-29 || [[2024 m. LFF taurė]] || [[Banga Gargždai|Gargždų „Banga“]] – [[Hegelmann Kaunas|Kauno rajono „Hegelmann“]] || 0–0 (baud. 4–1)
|}

== Lengvoji atletika ==
[[Vaizdas:U-23.jpg|thumb|300px|[[2009 m. Europos atletikos iki 23 metų čempionatas]]]]
* 2005 m. stadione vyko vienas didžiausių iki tol surengtų Lietuvos sporto renginių – 18-asis Europos lengvosios atletikos (iki 20 m.) čempionatas. Dalyvavo 953 lengvaatlečiai iš 45 Europos šalių – 431 mergina ir 522 vaikinai. Atidarymo šventė prasidėjo [[Edmundas Kučinskas|Edmundo Kučinsko]] ir [[Rūta Ščiogolevaitė|Rūtos Ščiogolovaitės]] atlikta specialiai pirmenybėms sukurta daina „Pergalės himnas“. Pagerinti 44 nacionaliniai, 1 pasaulio ir 5 šio amžiaus grupės [[Europa|Europos]] rekordai.
* 2006 m. liepos 1 d. surengtos Europos lengvosios atletikos varžybos „EAA Permit Meeting Kaunas 2006“. Dalyvavo 114 lengvaatlečių iš daugiau kaip 20 šalių. 2007 m. sausį [[IAAF|Tarptautinė lengvosios atletikos federacija]] pasiūlė Kaune įrengti Tarptautinį akredituotą lengvosios atletikos treniruočių centrą.
* 2009 m. liepos 16–19 d. vyko [[2009 m. Europos atletikos iki 23 metų čempionatas|Europos lengvosios atletikos iki 23 metų čempionatas]].

== Futbolo rungtynės ==
* 2000 m. Europos futbolo klubinių komandų turnyre – [[UEFA Čempionų lyga|UEFA Čempionų lygoje]] – debiutavusi [[FBK Kaunas|FBK Kauno]] komanda stadione sužaidė rungtynes su [[Glasgow Rangers]] klubu iš [[Škotija|Škotijos]].
* [[2001]] m. [[rugsėjo 1]] d. Tarptautinės futbolo federacijų asociacijos ([[FIFA]]) prezidentas Josephas Seppas Blatteris stebėjo [[XVII pasaulio futbolo čempionatas|2002 m. pasaulio futbolo čempionato]] Europos zonos 8-osios grupės atrankos rungtynes tarp [[Lietuvos vyrų futbolo rinktinė|Lietuvos]] ir [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos]] rinktinių.
* [[2002]] m. [[rugsėjo 7]] d. sužaistos pirmosios [[2004]] m. Europos futbolo čempionato V atrankos grupės rungtynės tarp Lietuvos rinktinės ir pasaulio vicečempionės [[Vokietijos vyrų futbolo rinktinė|Vokietijos]] komandos. Per rungtynių pertrauką iš didžiojo futbolo palydėtas vienas garsiausių Lietuvos futbolininkų [[Valdas Ivanauskas]].
* 2005 m. liepos 26 d. stadione sužaistos rungtynės tarp vienos tituluočiausių futbolo komandų Europoje, 2004–2005 m. sezono UEFA Čempionų lygos laimėtojos [[Liverpool FC]] ir FBK Kauno.
* 2006 m. rugsėjo 6 d. vyko 2008 m. [[Europos futbolo čempionatas|Europos futbolo čempionato]] atrankos turnyro B grupės rungtynės tarp Lietuvos ir [[Škotijos vyrų futbolo rinktinė|Škotijos]] vyrų futbolo rinktinių.
* 2007 m. kovo 24 d. sužaistos 2008 m. Europos futbolo čempionato atrankos rungtynės tarp Lietuvos ir [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|pasaulio vicečempionės]] [[Prancūzijos vyrų futbolo rinktinė]]s. Rungtynes tiesiogiai transliavo „Eurosport“ bei apie 30 įvairių šalių [[televizija|televizijos]] kanalų.
* 2011 m. kovo pabaigoje, prieš rungtynes tarp Ispanijos ir Lietuvos, stadionas susilaukė kritikos ir pasaulinės sporto žiniasklaidos dėmesio dėl itin prastos vejos.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Lietuvos ir Ispanijos rinktinių dvikova – įvyks |url=https://www.delfi.lt/sportas/futbolas/lietuvos-ir-ispanijos-rinktiniu-dvikova-ivyks-43740061 |last=Garkauskas |first=Paulius |date=2011-03-29 |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt;
* 2013 m. liepos 20–rugpjūčio 1 d. vyko [[2013 m. Europos U-19 futbolo čempionatas]], transliuotas „[[Eurosport]]“. Stadione žaidė Lietuvos, Olandijos, Ispanijos, Portugalijos, Prancūzijos ir Serbijos futbolo rinktinės. Pusfinalis vyko tarp Ispanijos ir Prancūzijos jaunimo rinktinių.

Žymesni Lietuvos komandų pasiekimai šiame stadione:
* Lietuva – Italija 0:0 (2001 m.)
* Lietuva – Škotija 1:0 (2003 m.)
* Lietuva – Gruzija 1:0 (2007 m.)
* Lietuva – Ukraina 2:0 (2007 m.)
* FBK Kaunas – Rangers 2:1 (2008 m.)
* Lietuva – Lenkija 2:0 (2011 m.)
* Lietuva – Vengrija 2:2 (2023 m.)

{{panorama|Dariaus ir Gireno stadionas.jpg|1200px|}}

== Šaltiniai ==
{{Išn}}

== Nuorodos ==
* [https://www.stadionas.lt/ Oficiali stadiono svetainė]

[[Kategorija:Kauno stadionai]]</text>
      <sha1>ix2ipd4rjho0nk9353o0nm6mg2v9ikb</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Vyšniūnai</title>
    <ns>0</ns>
    <id>51321</id>
    <revision>
      <id>7819891</id>
      <parentid>7809649</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T17:58:18Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Vilensija</username>
        <id>40695</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>+foto</comment>
      <origin>7819891</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1458" sha1="n6qegoh8z63q3nyyrnrgu48ydrwauzy" xml:space="preserve">{{Ltgyv
|pavad = Vyšniūnai
|foto = Vyšniūnai, gatvė.jpg
|plotis = 
|fotoinfo = Pagrindinė gatvė
|lat = 54.540
|long = 24.329
|sav = Prienų rajono savivaldybė
|sen = Stakliškių seniūnija
|gyv = 220
|metai = 2021
|kirčl = {{Vietovardis|k=1|Vyšniū́nai|Vyšniū́nų|Vyšniū́nams|Vyšniū́nus|Vyšniū́nais|Vyšniū́nuose|š=2002}}
}}

'''Vyšniūnai''' – kaimas [[Prienų rajono savivaldybė]]je, 6 km į pietus nuo [[Stakliškės|Stakliškių]]. Seniūnaitijos centras. Yra biblioteka (nuo [[1953]] m.), paštas (LT-59055). Veikė [[Želkūnų pagrindinė mokykla]].

== Gyventojai ==
{{dem|kolon=6|till=280|inc=50|incmin=25
|1905|5|r1905=&lt;ref&gt;{{1905sur}}&lt;/ref&gt;
|1923|39|r1923=&lt;ref&gt;{{1923sur}}&lt;/ref&gt;
|1959|45|r1959=&lt;ref name=&quot;1959-70sur&quot;&gt;{{1959-70sur}}&lt;/ref&gt;
|1970|33|r1970=&lt;ref name=&quot;1959-70sur&quot;/&gt;
|1979|11|r1979=&lt;ref&gt;{{1979sur}}&lt;/ref&gt;
|1987|170|r1987=&lt;ref name=&quot;TLE&quot;&gt;{{TLE|4|583||Vyšniūnai}}&lt;/ref&gt;
|1989|269|r1989=&lt;ref&gt;{{1989sur}}&lt;/ref&gt;
|2001|272|r2001=&lt;ref&gt;{{2001sur(Kaunas)}}&lt;/ref&gt;
|2011|195|r2011=&lt;ref&gt;{{2011sur}}&lt;/ref&gt;
|2021|220|r2021=&lt;ref&gt;{{2021sur}}&lt;/ref&gt;
}}

&lt;gallery widths=&quot;180&quot; heights=&quot;180&quot;&gt;
Vyšniūnai, kultūros namai.jpg|Apleisti pastatai pagrindinėje gatvėje
Vyšniūnai, griuvėsiai.jpg|Kultūros namų griuvėsiai (nuo stadiono pusės)
Vyšniūnai, buvusi mokykla.jpg|Bendruomenės centras buvusioje mokykloje
&lt;/gallery&gt;

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

[[Kategorija:Prienų rajono savivaldybės gyvenvietės]]</text>
      <sha1>n6qegoh8z63q3nyyrnrgu48ydrwauzy</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819892</id>
      <parentid>7819891</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T17:58:52Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Vilensija</username>
        <id>40695</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>+vikit</comment>
      <origin>7819892</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1491" sha1="qbyw2y68gmsc03j22z1pamwf4wayngm" xml:space="preserve">{{Ltgyv
|pavad = Vyšniūnai
|foto = Vyšniūnai, gatvė.jpg
|plotis = 
|fotoinfo = Pagrindinė gatvė
|lat = 54.540
|long = 24.329
|sav = Prienų rajono savivaldybė
|sen = Stakliškių seniūnija
|gyv = 220
|metai = 2021
|vikiteka = Category:Vyšniūnai
|kirčl = {{Vietovardis|k=1|Vyšniū́nai|Vyšniū́nų|Vyšniū́nams|Vyšniū́nus|Vyšniū́nais|Vyšniū́nuose|š=2002}}
}}

'''Vyšniūnai''' – kaimas [[Prienų rajono savivaldybė]]je, 6 km į pietus nuo [[Stakliškės|Stakliškių]]. Seniūnaitijos centras. Yra biblioteka (nuo [[1953]] m.), paštas (LT-59055). Veikė [[Želkūnų pagrindinė mokykla]].

== Gyventojai ==
{{dem|kolon=6|till=280|inc=50|incmin=25
|1905|5|r1905=&lt;ref&gt;{{1905sur}}&lt;/ref&gt;
|1923|39|r1923=&lt;ref&gt;{{1923sur}}&lt;/ref&gt;
|1959|45|r1959=&lt;ref name=&quot;1959-70sur&quot;&gt;{{1959-70sur}}&lt;/ref&gt;
|1970|33|r1970=&lt;ref name=&quot;1959-70sur&quot;/&gt;
|1979|11|r1979=&lt;ref&gt;{{1979sur}}&lt;/ref&gt;
|1987|170|r1987=&lt;ref name=&quot;TLE&quot;&gt;{{TLE|4|583||Vyšniūnai}}&lt;/ref&gt;
|1989|269|r1989=&lt;ref&gt;{{1989sur}}&lt;/ref&gt;
|2001|272|r2001=&lt;ref&gt;{{2001sur(Kaunas)}}&lt;/ref&gt;
|2011|195|r2011=&lt;ref&gt;{{2011sur}}&lt;/ref&gt;
|2021|220|r2021=&lt;ref&gt;{{2021sur}}&lt;/ref&gt;
}}

&lt;gallery widths=&quot;180&quot; heights=&quot;180&quot;&gt;
Vyšniūnai, kultūros namai.jpg|Apleisti pastatai pagrindinėje gatvėje
Vyšniūnai, griuvėsiai.jpg|Kultūros namų griuvėsiai (nuo stadiono pusės)
Vyšniūnai, buvusi mokykla.jpg|Bendruomenės centras buvusioje mokykloje
&lt;/gallery&gt;

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

[[Kategorija:Prienų rajono savivaldybės gyvenvietės]]</text>
      <sha1>qbyw2y68gmsc03j22z1pamwf4wayngm</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FK Dinamo Kiïv</title>
    <ns>0</ns>
    <id>53335</id>
    <revision>
      <id>7819634</id>
      <parentid>7735302</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:31:10Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819634</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="9189" sha1="bgjarnzxjphrd6ei9xo4mw4664gcsyy" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Kijevo „Dinamo“
| image    = [[Vaizdas:Dynamo logo.svg|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Динамо» Київ
| nickname = ''Bilo-Syni''
| founded  = 1927 m.
| ground   = [[Olimpinis stadionas (Kijevas)|Olimpinis stadionas]], [[Kijevas]]
| capacity = 70 050
| chairman = {{flagicon|UKR}} [[Ihoris Surkis]]
| manager  = 
| league   = [[Premjer-Liha]] 
| season   = 2024–2025
| position = {{čemp}}

| pattern_la1 = _fin18h
| pattern_b1 = _fin18h
| pattern_ra1 = _fin18h
| leftarm1 = ffffff
| body1 = ffffff
| rightarm1 = ffffff
| shorts1 = ffffff
| socks1 = ffffff
| pattern_la2 = 
| pattern_b2 = _suning20h
| pattern_ra2 = 
| leftarm2 = 201EF7
| body2 = 201EF7
| rightarm2 = 201EF7
| shorts2 = 201EF7
| socks2 = 201EF7
| pattern_la3 = _suning20a
| pattern_b3 = _suning20a
| pattern_ra3 =_suning20a
| leftarm3 = FFFF00
| body3 = FFFF00
| rightarm3 = FFFF00
| shorts3 = FFFF00
| socks3 = FFFF00
}}

'''Kijevo „Dinamo“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]], įkurtas [[1927 m.]] [[Kijevas|Kijeve]]. Kitados buvo „Dinamo“ organizacijos dalis.

== Istorija ==
Sovietmečiu buvo stipriausias Ukrainos futbolo klubas, varžęsis su stipriausiais Maskvos klubais, nuo 1954 iki 1990 metų.

13 kartų laimėjo Tarybų Sąjungos čempionatą bei 9 kartus iškovojo taurę. 

Nuo [[1992]] m. rungtyniavo Ukrainos futbolo sistemoje. Daugkartiniai čempionai ir taurės laimėtojai. Atstovavo šaliai UEFA organizuojamuose turnyruose. Kijeviečių pagrindiniai konkurentai Premjer lygoje – [[FC Šachtar|„Šachtar“]].

== Pasiekimai ==
{{UKRfut
|17|1993, 1994, 1995, 1996, 1997, 1998, 1999, 2000, 2001, 2003, 2004, 2007, 2009, 2015, 2016, 2021, 2025
|13|1992, 2002, 2005, 2006, 2008, 2010, 2011, 2012, 2017, 2018, 2019, 2020, 2024
|1|2013
|13|1993, 1996, 1998, 1999, 2000, 2003, 2005, 2006, 2007, 2014, 2015, 2020, 2021
|7|2002, 2008, 2011, 2015, 2017, 2018 2025
|8|2004, 2006, 2007, 2009, 2011, 2016, 2018, 2019
|5|2005, 2008, 2014, 2015, 2017}}
* Ukrainos TSR taurė (1937, 1938, 1944, 1946, 1947, 1948 m.)

{{UKRfl | 1992 | 2021 | 34 |{{čemp}}}}

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|1992|I|1 {{small|(„B“ grupė)}} &lt;br /&gt; 2 vieta|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|1992–1993|I|1|taurė}}
{{fs2|UKR|1993–1994|I|1|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|1994–1995|I|1|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|1995–1996|I|1|taurė}}
{{fs2|UKR|1996–1997|I|1|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|1997–1998|I|1|taurė}}
{{fs2|UKR|1998–1999|I|1|taurė}}
{{fs2|UKR|1999–2000|I|1|taurė}}
{{fs2|UKR|2000–2001|I|1|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2001–2002|I|2|finalas}}
{{fs2|UKR|2002–2003|I|1|taurė}}
{{fs2|UKR|2003–2004|I|1|1/2 f.}}
{{fs2|UKR|2004–2005|I|2|taurė}}
{{fs2|UKR|2005–2006|I|2|taurė}}
{{fs2|UKR|2006–2007|I|1|taurė}}
{{fs2|UKR|2007–2008|I|2|finalas}}
{{fs2|UKR|2008–2009|I|1|1/2 f.}}
{{fs2|UKR|2009–2010|I|2|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2010–2011|I|2|finalas}}
{{fs2|UKR|2011–2012|I|2|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2012–2013|I|3|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2013–2014|I|4|taurė}}
{{fs2|UKR|2014–2015|I|1|taurė}}
{{fs2|UKR|2015–2016|I|1|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2016–2017|I|2|finalas}}
{{fs2|UKR|2017–2018|I|2|finalas}}
{{fs2|UKR|2018–2019|I|2|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2019–2020|I|2|taurė}}
{{fs2|UKR|2020–2021|I|1|taurė}}
{{fs2|UKR|2021–2022|I|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|I|4|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|I|2|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|I|1|finalas}}
{{fs2|UKR|2025–2026|I||}}
|}

== Spalvinė gama ==

{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Kijevo „Dinamo“'''
| style=&quot;background:White;color:Blue&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Kijevo „Dinamo“'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FC Dynamo Kyiv logo.svg|150px]]'''Kijevo „Dinamo“'''
| style=&quot;background:White;color:Blue&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FC Dynamo Kyiv logo.svg|150px]]'''Kijevo „Dinamo“'''
|}

== Apranga ==
* Klubas žaidžia baltais marškinėliais, baltais šortais. Tai yra tradicinės klubo spalvos, kai žaidžiama namuose.
* Svečiuose gali žaisti mėlyna apranga. Kai kuriais metais tai būdavo mėlyna balti su vertikaliais strypais marškinėliai, mėlyni šortai.
'''1927–1941 m.'''
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;background:white;&quot;
|{{Football kit
|pattern_la =
|pattern_b = 
|pattern_ra = 
|pattern_so =
|leftarm =ffffff
|body =ffffff
|rightarm =ffffff
|shorts = 12186E
|socks = 12186E
|title = 1927–1930 m.}}
|{{Football kit
|pattern_la =_white_stripes
|pattern_b = _navystripes
|pattern_ra = _white_stripes
|pattern_so =_color_3_stripes_blue
|leftarm = 000077
|body = FFFFFF
|rightarm = 000077
|shorts = FFFFFF
|socks = FFFFFF
|title = 1930–1935 m.}}
|{{Football kit
|pattern_la = 
|pattern_b = _bluehorizontal
|pattern_ra = 
|pattern_so =_color_3_stripes_blue
|leftarm = FFFFFF
|body =FFFFFF
|rightarm = FFFFFF
|shorts = FFFFFF
|socks = FFFFFF
|title =1936–1941 m.}}
|}

'''FC &quot;Start&quot;'''
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;background:white;&quot;
|{{Football kit
|pattern_la =
|pattern_b = _vneck
|pattern_ra =
|leftarm = DD0000
|body = DD0000
|rightarm = DD0000
|shorts = FFFFFF
|socks = DD0000
|title = 1941–1944 m.}}
|}

'''1944–1991 m. (Sovietmetis)'''
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;background:white;&quot;
|{{Football kit
|pattern_la =
|pattern_b = 
|pattern_ra =
|leftarm = FFFFFF
|body = FFFFFF
|rightarm = FFFFFF
|shorts = FFFFFF
|socks = 000088
|title = 1944–1951 m.
}}
|{{Football kit
|pattern_la = 
|pattern_b = _bluehorizontal
|pattern_ra = 
|pattern_so =_color_3_stripes_blue
|leftarm = FFFFFF
|body =FFFFFF
|rightarm = FFFFFF
|shorts = FFFFFF
|socks = FFFFFF
|title = 1952–1960 s
}}
|{{Football kit
|pattern_la =
|pattern_b = 
|pattern_ra = 
|pattern_so =
|leftarm =12186E
|body =12186E
|rightarm =12186E
|shorts = FFFFFF
|socks = FFFFFF
|title = 1960–1970 s
}}
|{{Football kit
|pattern_la =
|pattern_b = 
|pattern_ra =
|leftarm = FFFFFF
|body = FFFFFF
|rightarm = FFFFFF
|shorts = FFFFFF
|socks = FFFFFF
|title = 1970–1980 s
}}
|{{Football kit
|pattern_la =
|pattern_b = _blueshoulders
|pattern_ra =
|leftarm = 12186E
|body = FFFFFF
|rightarm = 12186E
|shorts = FFFFFF
|socks = FFFFFF
|title = 1980 s
}}
|{{Football kit
|pattern_la = 
|pattern_b = 
|pattern_ra = 
|leftarm = FFFF00
|body = FFFF00
|rightarm = FFFF00
|shorts = 0000CD
|socks = FFFF00
|title = 1990–1991 m.
}}
|}

; '''Ukrainos aukščiausioji lyga'''
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;background:white;&quot;
|
{{Football kit
|pattern_la =_lightblue_stripe
|pattern_b = _halfblue_jacquard
|pattern_ra =_lightblue_stripe
|leftarm =19217F
|body = FFFFFF
|rightarm =19217F
|shorts = 19217F
|socks = FFFFFF
|title = 1991–1993 m.
}}
|{{Football kit
|pattern_la = _adidasstripesonwhite
|pattern_b = _thindarkbluestripes
|pattern_ra = _adidasstripesonwhite
|leftarm = 19217F
|body = ffffff
|rightarm = 19217F
|shorts = 19217F
|socks = ffffff
|title = 1994–1996 m.
}}
|{{Football kit
|pattern_la =_navyshoulders
|pattern_b = _2blueshoulderstripes
|pattern_ra =_navyshoulders
|pattern_so =
|leftarm =ffffff
|body =ffffff
|rightarm =ffffff
|shorts = 12186E
|socks = ffffff
|title = 1996–2004 m.
}}
|{{Football kit
|pattern_la = 
|pattern_b = _darkbluerightsash
|pattern_ra = 
|leftarm = ffffff
|body = ffffff
|rightarm = ffffff
|shorts = ffffff
|socks = ffffff
|title = 2004–2008 m.
}}
|{{Football kit
|pattern_la = _adidasstripesonwhite
|pattern_b = _thindarkbluestripes
|pattern_ra = _adidasstripesonwhite
|leftarm = 19217F
|body = ffffff
|rightarm = 19217F
|shorts = ffffff
|socks = ffffff
|title = 2008–2010 m.
}}
|{{Football kit
|pattern_la = _dynamo1011h
|pattern_b = _dynamo1011h
|pattern_ra = _dynamo1011h
|pattern_sh =_esp_08_away
|pattern_so =_color_3_stripes_black
|leftarm = FFFFFF
|body = ffffff
|rightarm = FFFFFF
|shorts = ffffff
|socks = ffffff
|title = 2010–2013 m.
}}
|{{Football kit
|pattern_la = _dynamo75
|pattern_b = _dynamo1213h
|pattern_ra = _dynamo75
|pattern_sh =_esp_08_away
|pattern_so =_color_3_stripes_black
|leftarm = FFFFFF
|body = ffffff
|rightarm = FFFFFF
|shorts = ffffff
|socks = ffffff
|title = 2013–2016 m.
}}
|{{Football kit
|pattern_la = _dynamo1920h
|pattern_b = _dynamo1920h
|pattern_ra = _dynamo1920h
|pattern_sh =
|pattern_so =_dynamo1920h
|leftarm = ffffff
|body = ffffff
|rightarm = ffffff
|shorts = ffffff
|socks = ffffff
|title = 2019–2020 m.
}}
|}

== Lietuviai ==
* [[Edgaras Česnauskis]], saugas 2003–2006
* [[Gintaras Kvitkauskas]], saugas 1992
* [[Valdemaras Martinkėnas]], vartininkas 1990–1994
* [[Igoris Pankratjevas]], saugas 1992–1993

== Taip pat skaitykite ==
* [[Tarybinio futbolo derbis]]
* [[ŽFK Dynamo Kiïv]] – apie klubo moterų pagrindinę komandą

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://fcdynamo.com/ Oficiali klubo svetainė]
* [https://int.soccerway.com/teams/ukraine/fc-dynamo-kyiv/2253/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/dynamo-kiew/startseite/verein/338 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-dynamo-kyiv/864/ Globalsportsarchive]

{{Premjer-Liha}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Dinamo Kiiv]]</text>
      <sha1>bgjarnzxjphrd6ei9xo4mw4664gcsyy</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819635</id>
      <parentid>7819634</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:31:20Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819635</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="9185" sha1="5byf6pnf41bwvuehzeecaf5r9fobx9v" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Kijevo „Dinamo“
| image    = [[Vaizdas:Dynamo logo.svg|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Динамо» Київ
| nickname = ''Bilo-Syni''
| founded  = 1927 m.
| ground   = [[Olimpinis stadionas (Kijevas)|Olimpinis stadionas]], [[Kijevas]]
| capacity = 70 050
| chairman = {{flagicon|UKR}} [[Ihoris Surkis]]
| manager  = 
| league   = [[Premjer-Liha]] 
| season   = 2024–2025
| position = {{čemp}}

| pattern_la1 = _fin18h
| pattern_b1 = _fin18h
| pattern_ra1 = _fin18h
| leftarm1 = ffffff
| body1 = ffffff
| rightarm1 = ffffff
| shorts1 = ffffff
| socks1 = ffffff
| pattern_la2 = 
| pattern_b2 = _suning20h
| pattern_ra2 = 
| leftarm2 = 201EF7
| body2 = 201EF7
| rightarm2 = 201EF7
| shorts2 = 201EF7
| socks2 = 201EF7
| pattern_la3 = _suning20a
| pattern_b3 = _suning20a
| pattern_ra3 =_suning20a
| leftarm3 = FFFF00
| body3 = FFFF00
| rightarm3 = FFFF00
| shorts3 = FFFF00
| socks3 = FFFF00
}}

'''Kijevo „Dinamo“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]], įkurtas [[1927 m.]] [[Kijevas|Kijeve]]. Kitados buvo „Dinamo“ organizacijos dalis.

== Istorija ==
Sovietmečiu buvo stipriausias Ukrainos futbolo klubas, varžęsis su stipriausiais Maskvos klubais, nuo 1954 iki 1990 metų.

13 kartų laimėjo Tarybų Sąjungos čempionatą bei 9 kartus iškovojo taurę. 

Nuo 1992 m. rungtyniavo Ukrainos futbolo sistemoje. Daugkartiniai čempionai ir taurės laimėtojai. Atstovavo šaliai UEFA organizuojamuose turnyruose. Kijeviečių pagrindiniai konkurentai Premjer lygoje – [[FC Šachtar|„Šachtar“]].

== Pasiekimai ==
{{UKRfut
|17|1993, 1994, 1995, 1996, 1997, 1998, 1999, 2000, 2001, 2003, 2004, 2007, 2009, 2015, 2016, 2021, 2025
|13|1992, 2002, 2005, 2006, 2008, 2010, 2011, 2012, 2017, 2018, 2019, 2020, 2024
|1|2013
|13|1993, 1996, 1998, 1999, 2000, 2003, 2005, 2006, 2007, 2014, 2015, 2020, 2021
|7|2002, 2008, 2011, 2015, 2017, 2018 2025
|8|2004, 2006, 2007, 2009, 2011, 2016, 2018, 2019
|5|2005, 2008, 2014, 2015, 2017}}
* Ukrainos TSR taurė (1937, 1938, 1944, 1946, 1947, 1948 m.)

{{UKRfl | 1992 | 2021 | 34 |{{čemp}}}}

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|1992|I|1 {{small|(„B“ grupė)}} &lt;br /&gt; 2 vieta|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|1992–1993|I|1|taurė}}
{{fs2|UKR|1993–1994|I|1|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|1994–1995|I|1|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|1995–1996|I|1|taurė}}
{{fs2|UKR|1996–1997|I|1|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|1997–1998|I|1|taurė}}
{{fs2|UKR|1998–1999|I|1|taurė}}
{{fs2|UKR|1999–2000|I|1|taurė}}
{{fs2|UKR|2000–2001|I|1|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2001–2002|I|2|finalas}}
{{fs2|UKR|2002–2003|I|1|taurė}}
{{fs2|UKR|2003–2004|I|1|1/2 f.}}
{{fs2|UKR|2004–2005|I|2|taurė}}
{{fs2|UKR|2005–2006|I|2|taurė}}
{{fs2|UKR|2006–2007|I|1|taurė}}
{{fs2|UKR|2007–2008|I|2|finalas}}
{{fs2|UKR|2008–2009|I|1|1/2 f.}}
{{fs2|UKR|2009–2010|I|2|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2010–2011|I|2|finalas}}
{{fs2|UKR|2011–2012|I|2|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2012–2013|I|3|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2013–2014|I|4|taurė}}
{{fs2|UKR|2014–2015|I|1|taurė}}
{{fs2|UKR|2015–2016|I|1|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2016–2017|I|2|finalas}}
{{fs2|UKR|2017–2018|I|2|finalas}}
{{fs2|UKR|2018–2019|I|2|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2019–2020|I|2|taurė}}
{{fs2|UKR|2020–2021|I|1|taurė}}
{{fs2|UKR|2021–2022|I|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|I|4|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|I|2|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|I|1|finalas}}
{{fs2|UKR|2025–2026|I||}}
|}

== Spalvinė gama ==

{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Kijevo „Dinamo“'''
| style=&quot;background:White;color:Blue&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Kijevo „Dinamo“'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FC Dynamo Kyiv logo.svg|150px]]'''Kijevo „Dinamo“'''
| style=&quot;background:White;color:Blue&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FC Dynamo Kyiv logo.svg|150px]]'''Kijevo „Dinamo“'''
|}

== Apranga ==
* Klubas žaidžia baltais marškinėliais, baltais šortais. Tai yra tradicinės klubo spalvos, kai žaidžiama namuose.
* Svečiuose gali žaisti mėlyna apranga. Kai kuriais metais tai būdavo mėlyna balti su vertikaliais strypais marškinėliai, mėlyni šortai.
'''1927–1941 m.'''
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;background:white;&quot;
|{{Football kit
|pattern_la =
|pattern_b = 
|pattern_ra = 
|pattern_so =
|leftarm =ffffff
|body =ffffff
|rightarm =ffffff
|shorts = 12186E
|socks = 12186E
|title = 1927–1930 m.}}
|{{Football kit
|pattern_la =_white_stripes
|pattern_b = _navystripes
|pattern_ra = _white_stripes
|pattern_so =_color_3_stripes_blue
|leftarm = 000077
|body = FFFFFF
|rightarm = 000077
|shorts = FFFFFF
|socks = FFFFFF
|title = 1930–1935 m.}}
|{{Football kit
|pattern_la = 
|pattern_b = _bluehorizontal
|pattern_ra = 
|pattern_so =_color_3_stripes_blue
|leftarm = FFFFFF
|body =FFFFFF
|rightarm = FFFFFF
|shorts = FFFFFF
|socks = FFFFFF
|title =1936–1941 m.}}
|}

'''FC &quot;Start&quot;'''
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;background:white;&quot;
|{{Football kit
|pattern_la =
|pattern_b = _vneck
|pattern_ra =
|leftarm = DD0000
|body = DD0000
|rightarm = DD0000
|shorts = FFFFFF
|socks = DD0000
|title = 1941–1944 m.}}
|}

'''1944–1991 m. (Sovietmetis)'''
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;background:white;&quot;
|{{Football kit
|pattern_la =
|pattern_b = 
|pattern_ra =
|leftarm = FFFFFF
|body = FFFFFF
|rightarm = FFFFFF
|shorts = FFFFFF
|socks = 000088
|title = 1944–1951 m.
}}
|{{Football kit
|pattern_la = 
|pattern_b = _bluehorizontal
|pattern_ra = 
|pattern_so =_color_3_stripes_blue
|leftarm = FFFFFF
|body =FFFFFF
|rightarm = FFFFFF
|shorts = FFFFFF
|socks = FFFFFF
|title = 1952–1960 s
}}
|{{Football kit
|pattern_la =
|pattern_b = 
|pattern_ra = 
|pattern_so =
|leftarm =12186E
|body =12186E
|rightarm =12186E
|shorts = FFFFFF
|socks = FFFFFF
|title = 1960–1970 s
}}
|{{Football kit
|pattern_la =
|pattern_b = 
|pattern_ra =
|leftarm = FFFFFF
|body = FFFFFF
|rightarm = FFFFFF
|shorts = FFFFFF
|socks = FFFFFF
|title = 1970–1980 s
}}
|{{Football kit
|pattern_la =
|pattern_b = _blueshoulders
|pattern_ra =
|leftarm = 12186E
|body = FFFFFF
|rightarm = 12186E
|shorts = FFFFFF
|socks = FFFFFF
|title = 1980 s
}}
|{{Football kit
|pattern_la = 
|pattern_b = 
|pattern_ra = 
|leftarm = FFFF00
|body = FFFF00
|rightarm = FFFF00
|shorts = 0000CD
|socks = FFFF00
|title = 1990–1991 m.
}}
|}

; '''Ukrainos aukščiausioji lyga'''
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;background:white;&quot;
|
{{Football kit
|pattern_la =_lightblue_stripe
|pattern_b = _halfblue_jacquard
|pattern_ra =_lightblue_stripe
|leftarm =19217F
|body = FFFFFF
|rightarm =19217F
|shorts = 19217F
|socks = FFFFFF
|title = 1991–1993 m.
}}
|{{Football kit
|pattern_la = _adidasstripesonwhite
|pattern_b = _thindarkbluestripes
|pattern_ra = _adidasstripesonwhite
|leftarm = 19217F
|body = ffffff
|rightarm = 19217F
|shorts = 19217F
|socks = ffffff
|title = 1994–1996 m.
}}
|{{Football kit
|pattern_la =_navyshoulders
|pattern_b = _2blueshoulderstripes
|pattern_ra =_navyshoulders
|pattern_so =
|leftarm =ffffff
|body =ffffff
|rightarm =ffffff
|shorts = 12186E
|socks = ffffff
|title = 1996–2004 m.
}}
|{{Football kit
|pattern_la = 
|pattern_b = _darkbluerightsash
|pattern_ra = 
|leftarm = ffffff
|body = ffffff
|rightarm = ffffff
|shorts = ffffff
|socks = ffffff
|title = 2004–2008 m.
}}
|{{Football kit
|pattern_la = _adidasstripesonwhite
|pattern_b = _thindarkbluestripes
|pattern_ra = _adidasstripesonwhite
|leftarm = 19217F
|body = ffffff
|rightarm = 19217F
|shorts = ffffff
|socks = ffffff
|title = 2008–2010 m.
}}
|{{Football kit
|pattern_la = _dynamo1011h
|pattern_b = _dynamo1011h
|pattern_ra = _dynamo1011h
|pattern_sh =_esp_08_away
|pattern_so =_color_3_stripes_black
|leftarm = FFFFFF
|body = ffffff
|rightarm = FFFFFF
|shorts = ffffff
|socks = ffffff
|title = 2010–2013 m.
}}
|{{Football kit
|pattern_la = _dynamo75
|pattern_b = _dynamo1213h
|pattern_ra = _dynamo75
|pattern_sh =_esp_08_away
|pattern_so =_color_3_stripes_black
|leftarm = FFFFFF
|body = ffffff
|rightarm = FFFFFF
|shorts = ffffff
|socks = ffffff
|title = 2013–2016 m.
}}
|{{Football kit
|pattern_la = _dynamo1920h
|pattern_b = _dynamo1920h
|pattern_ra = _dynamo1920h
|pattern_sh =
|pattern_so =_dynamo1920h
|leftarm = ffffff
|body = ffffff
|rightarm = ffffff
|shorts = ffffff
|socks = ffffff
|title = 2019–2020 m.
}}
|}

== Lietuviai ==
* [[Edgaras Česnauskis]], saugas 2003–2006
* [[Gintaras Kvitkauskas]], saugas 1992
* [[Valdemaras Martinkėnas]], vartininkas 1990–1994
* [[Igoris Pankratjevas]], saugas 1992–1993

== Taip pat skaitykite ==
* [[Tarybinio futbolo derbis]]
* [[ŽFK Dynamo Kiïv]] – apie klubo moterų pagrindinę komandą

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://fcdynamo.com/ Oficiali klubo svetainė]
* [https://int.soccerway.com/teams/ukraine/fc-dynamo-kyiv/2253/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/dynamo-kiew/startseite/verein/338 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-dynamo-kyiv/864/ Globalsportsarchive]

{{Premjer-Liha}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Dinamo Kiiv]]</text>
      <sha1>5byf6pnf41bwvuehzeecaf5r9fobx9v</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819636</id>
      <parentid>7819635</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:31:43Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Nuorodos */</comment>
      <origin>7819636</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="9177" sha1="2afjjnehwa9lb9cuuhnnzukc6i61ehc" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Kijevo „Dinamo“
| image    = [[Vaizdas:Dynamo logo.svg|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Динамо» Київ
| nickname = ''Bilo-Syni''
| founded  = 1927 m.
| ground   = [[Olimpinis stadionas (Kijevas)|Olimpinis stadionas]], [[Kijevas]]
| capacity = 70 050
| chairman = {{flagicon|UKR}} [[Ihoris Surkis]]
| manager  = 
| league   = [[Premjer-Liha]] 
| season   = 2024–2025
| position = {{čemp}}

| pattern_la1 = _fin18h
| pattern_b1 = _fin18h
| pattern_ra1 = _fin18h
| leftarm1 = ffffff
| body1 = ffffff
| rightarm1 = ffffff
| shorts1 = ffffff
| socks1 = ffffff
| pattern_la2 = 
| pattern_b2 = _suning20h
| pattern_ra2 = 
| leftarm2 = 201EF7
| body2 = 201EF7
| rightarm2 = 201EF7
| shorts2 = 201EF7
| socks2 = 201EF7
| pattern_la3 = _suning20a
| pattern_b3 = _suning20a
| pattern_ra3 =_suning20a
| leftarm3 = FFFF00
| body3 = FFFF00
| rightarm3 = FFFF00
| shorts3 = FFFF00
| socks3 = FFFF00
}}

'''Kijevo „Dinamo“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]], įkurtas [[1927 m.]] [[Kijevas|Kijeve]]. Kitados buvo „Dinamo“ organizacijos dalis.

== Istorija ==
Sovietmečiu buvo stipriausias Ukrainos futbolo klubas, varžęsis su stipriausiais Maskvos klubais, nuo 1954 iki 1990 metų.

13 kartų laimėjo Tarybų Sąjungos čempionatą bei 9 kartus iškovojo taurę. 

Nuo 1992 m. rungtyniavo Ukrainos futbolo sistemoje. Daugkartiniai čempionai ir taurės laimėtojai. Atstovavo šaliai UEFA organizuojamuose turnyruose. Kijeviečių pagrindiniai konkurentai Premjer lygoje – [[FC Šachtar|„Šachtar“]].

== Pasiekimai ==
{{UKRfut
|17|1993, 1994, 1995, 1996, 1997, 1998, 1999, 2000, 2001, 2003, 2004, 2007, 2009, 2015, 2016, 2021, 2025
|13|1992, 2002, 2005, 2006, 2008, 2010, 2011, 2012, 2017, 2018, 2019, 2020, 2024
|1|2013
|13|1993, 1996, 1998, 1999, 2000, 2003, 2005, 2006, 2007, 2014, 2015, 2020, 2021
|7|2002, 2008, 2011, 2015, 2017, 2018 2025
|8|2004, 2006, 2007, 2009, 2011, 2016, 2018, 2019
|5|2005, 2008, 2014, 2015, 2017}}
* Ukrainos TSR taurė (1937, 1938, 1944, 1946, 1947, 1948 m.)

{{UKRfl | 1992 | 2021 | 34 |{{čemp}}}}

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|1992|I|1 {{small|(„B“ grupė)}} &lt;br /&gt; 2 vieta|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|1992–1993|I|1|taurė}}
{{fs2|UKR|1993–1994|I|1|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|1994–1995|I|1|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|1995–1996|I|1|taurė}}
{{fs2|UKR|1996–1997|I|1|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|1997–1998|I|1|taurė}}
{{fs2|UKR|1998–1999|I|1|taurė}}
{{fs2|UKR|1999–2000|I|1|taurė}}
{{fs2|UKR|2000–2001|I|1|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2001–2002|I|2|finalas}}
{{fs2|UKR|2002–2003|I|1|taurė}}
{{fs2|UKR|2003–2004|I|1|1/2 f.}}
{{fs2|UKR|2004–2005|I|2|taurė}}
{{fs2|UKR|2005–2006|I|2|taurė}}
{{fs2|UKR|2006–2007|I|1|taurė}}
{{fs2|UKR|2007–2008|I|2|finalas}}
{{fs2|UKR|2008–2009|I|1|1/2 f.}}
{{fs2|UKR|2009–2010|I|2|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2010–2011|I|2|finalas}}
{{fs2|UKR|2011–2012|I|2|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2012–2013|I|3|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2013–2014|I|4|taurė}}
{{fs2|UKR|2014–2015|I|1|taurė}}
{{fs2|UKR|2015–2016|I|1|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2016–2017|I|2|finalas}}
{{fs2|UKR|2017–2018|I|2|finalas}}
{{fs2|UKR|2018–2019|I|2|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2019–2020|I|2|taurė}}
{{fs2|UKR|2020–2021|I|1|taurė}}
{{fs2|UKR|2021–2022|I|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|I|4|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|I|2|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|I|1|finalas}}
{{fs2|UKR|2025–2026|I||}}
|}

== Spalvinė gama ==

{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Kijevo „Dinamo“'''
| style=&quot;background:White;color:Blue&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Kijevo „Dinamo“'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FC Dynamo Kyiv logo.svg|150px]]'''Kijevo „Dinamo“'''
| style=&quot;background:White;color:Blue&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FC Dynamo Kyiv logo.svg|150px]]'''Kijevo „Dinamo“'''
|}

== Apranga ==
* Klubas žaidžia baltais marškinėliais, baltais šortais. Tai yra tradicinės klubo spalvos, kai žaidžiama namuose.
* Svečiuose gali žaisti mėlyna apranga. Kai kuriais metais tai būdavo mėlyna balti su vertikaliais strypais marškinėliai, mėlyni šortai.
'''1927–1941 m.'''
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;background:white;&quot;
|{{Football kit
|pattern_la =
|pattern_b = 
|pattern_ra = 
|pattern_so =
|leftarm =ffffff
|body =ffffff
|rightarm =ffffff
|shorts = 12186E
|socks = 12186E
|title = 1927–1930 m.}}
|{{Football kit
|pattern_la =_white_stripes
|pattern_b = _navystripes
|pattern_ra = _white_stripes
|pattern_so =_color_3_stripes_blue
|leftarm = 000077
|body = FFFFFF
|rightarm = 000077
|shorts = FFFFFF
|socks = FFFFFF
|title = 1930–1935 m.}}
|{{Football kit
|pattern_la = 
|pattern_b = _bluehorizontal
|pattern_ra = 
|pattern_so =_color_3_stripes_blue
|leftarm = FFFFFF
|body =FFFFFF
|rightarm = FFFFFF
|shorts = FFFFFF
|socks = FFFFFF
|title =1936–1941 m.}}
|}

'''FC &quot;Start&quot;'''
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;background:white;&quot;
|{{Football kit
|pattern_la =
|pattern_b = _vneck
|pattern_ra =
|leftarm = DD0000
|body = DD0000
|rightarm = DD0000
|shorts = FFFFFF
|socks = DD0000
|title = 1941–1944 m.}}
|}

'''1944–1991 m. (Sovietmetis)'''
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;background:white;&quot;
|{{Football kit
|pattern_la =
|pattern_b = 
|pattern_ra =
|leftarm = FFFFFF
|body = FFFFFF
|rightarm = FFFFFF
|shorts = FFFFFF
|socks = 000088
|title = 1944–1951 m.
}}
|{{Football kit
|pattern_la = 
|pattern_b = _bluehorizontal
|pattern_ra = 
|pattern_so =_color_3_stripes_blue
|leftarm = FFFFFF
|body =FFFFFF
|rightarm = FFFFFF
|shorts = FFFFFF
|socks = FFFFFF
|title = 1952–1960 s
}}
|{{Football kit
|pattern_la =
|pattern_b = 
|pattern_ra = 
|pattern_so =
|leftarm =12186E
|body =12186E
|rightarm =12186E
|shorts = FFFFFF
|socks = FFFFFF
|title = 1960–1970 s
}}
|{{Football kit
|pattern_la =
|pattern_b = 
|pattern_ra =
|leftarm = FFFFFF
|body = FFFFFF
|rightarm = FFFFFF
|shorts = FFFFFF
|socks = FFFFFF
|title = 1970–1980 s
}}
|{{Football kit
|pattern_la =
|pattern_b = _blueshoulders
|pattern_ra =
|leftarm = 12186E
|body = FFFFFF
|rightarm = 12186E
|shorts = FFFFFF
|socks = FFFFFF
|title = 1980 s
}}
|{{Football kit
|pattern_la = 
|pattern_b = 
|pattern_ra = 
|leftarm = FFFF00
|body = FFFF00
|rightarm = FFFF00
|shorts = 0000CD
|socks = FFFF00
|title = 1990–1991 m.
}}
|}

; '''Ukrainos aukščiausioji lyga'''
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;background:white;&quot;
|
{{Football kit
|pattern_la =_lightblue_stripe
|pattern_b = _halfblue_jacquard
|pattern_ra =_lightblue_stripe
|leftarm =19217F
|body = FFFFFF
|rightarm =19217F
|shorts = 19217F
|socks = FFFFFF
|title = 1991–1993 m.
}}
|{{Football kit
|pattern_la = _adidasstripesonwhite
|pattern_b = _thindarkbluestripes
|pattern_ra = _adidasstripesonwhite
|leftarm = 19217F
|body = ffffff
|rightarm = 19217F
|shorts = 19217F
|socks = ffffff
|title = 1994–1996 m.
}}
|{{Football kit
|pattern_la =_navyshoulders
|pattern_b = _2blueshoulderstripes
|pattern_ra =_navyshoulders
|pattern_so =
|leftarm =ffffff
|body =ffffff
|rightarm =ffffff
|shorts = 12186E
|socks = ffffff
|title = 1996–2004 m.
}}
|{{Football kit
|pattern_la = 
|pattern_b = _darkbluerightsash
|pattern_ra = 
|leftarm = ffffff
|body = ffffff
|rightarm = ffffff
|shorts = ffffff
|socks = ffffff
|title = 2004–2008 m.
}}
|{{Football kit
|pattern_la = _adidasstripesonwhite
|pattern_b = _thindarkbluestripes
|pattern_ra = _adidasstripesonwhite
|leftarm = 19217F
|body = ffffff
|rightarm = 19217F
|shorts = ffffff
|socks = ffffff
|title = 2008–2010 m.
}}
|{{Football kit
|pattern_la = _dynamo1011h
|pattern_b = _dynamo1011h
|pattern_ra = _dynamo1011h
|pattern_sh =_esp_08_away
|pattern_so =_color_3_stripes_black
|leftarm = FFFFFF
|body = ffffff
|rightarm = FFFFFF
|shorts = ffffff
|socks = ffffff
|title = 2010–2013 m.
}}
|{{Football kit
|pattern_la = _dynamo75
|pattern_b = _dynamo1213h
|pattern_ra = _dynamo75
|pattern_sh =_esp_08_away
|pattern_so =_color_3_stripes_black
|leftarm = FFFFFF
|body = ffffff
|rightarm = FFFFFF
|shorts = ffffff
|socks = ffffff
|title = 2013–2016 m.
}}
|{{Football kit
|pattern_la = _dynamo1920h
|pattern_b = _dynamo1920h
|pattern_ra = _dynamo1920h
|pattern_sh =
|pattern_so =_dynamo1920h
|leftarm = ffffff
|body = ffffff
|rightarm = ffffff
|shorts = ffffff
|socks = ffffff
|title = 2019–2020 m.
}}
|}

== Lietuviai ==
* [[Edgaras Česnauskis]], saugas 2003–2006
* [[Gintaras Kvitkauskas]], saugas 1992
* [[Valdemaras Martinkėnas]], vartininkas 1990–1994
* [[Igoris Pankratjevas]], saugas 1992–1993

== Taip pat skaitykite ==
* [[Tarybinio futbolo derbis]]
* [[ŽFK Dynamo Kiïv]] – apie klubo moterų pagrindinę komandą

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://fcdynamo.com/ Oficiali klubo svetainė]
* [https://www.soccerway.com/team/dynamo-kyiv/nNpqXMwH/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/dynamo-kiew/startseite/verein/338 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-dynamo-kyiv/864/ Globalsportsarchive]

{{Premjer-Liha}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Dinamo Kiiv]]</text>
      <sha1>2afjjnehwa9lb9cuuhnnzukc6i61ehc</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Vikipedija:Forumas</title>
    <ns>4</ns>
    <id>61670</id>
    <revision>
      <id>7819996</id>
      <parentid>7809204</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T00:58:01Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>MediaWiki message delivery</username>
        <id>74535</id>
      </contributor>
      <comment>/* Request for comment (global AI policy) */ naujas skyrius</comment>
      <origin>7819996</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="35335" sha1="c0yp9acj6fup7dwbh2nfphu7srsxz3p" xml:space="preserve">__NEWSECTIONLINK__
{{shortcut|VP:FO}}
{{Forumas}}
Archyvai:
* [[Vikipedija:Forumas/Archyvas 1]] (2006 m. liepa – 2008 m. gruodis)
* [[Vikipedija:Forumas/Archyvas 2]] (2008 m. gruodis – 2011 m. vasaris)
* [[Vikipedija:Forumas/Archyvas 3]] (2011 m. kovas – 2012 m. lapkritis)
* [[Vikipedija:Forumas/Archyvas 4]] (2012 m. gruodžio 31 d. – 2014 m. lapkričio 6 d.)
* [[Vikipedija:Forumas/Archyvas 5]] (2014 m. lapkričio 14 d. – 2015 m. rugsėjo 28 d.)
* [[Vikipedija:Forumas/Archyvas 6]] (2015 m. spalis - gruodis)
* [[Vikipedija:Forumas/Archyvas 7]] (2016 m. sausis - 2017 m. lapkritis)
* [[Vikipedija:Forumas/Archyvas 8]] (2017 m. gruodis - 2018 m. gruodis)
* [[Vikipedija:Forumas/Archyvas 9]] (2019 m. vasaris - 2021 m. rugpjūtis)
* [[Vikipedija:Forumas/Archyvas 10]] (2021 m. rugpjūtis - 2024 m. kovas)
* [[Vikipedija:Forumas/Archyvas 11]] (2024 m. balandis - 2025 m. spalis)
* [[Vikipedija:Forumas/Wikimedia naujienos]] (2019 m. sausis - 2019 m. balandis)
__NEWSECTIONLINK__

== Join the CEE Hub staff team – We’re hiring a Program Specialist ==

Hi everyone,

The regional [[:m:Wikimedia CEE Hub|CEE Hub]] is looking for a '''Program Specialist''' to join our [[:m:Wikimedia CEE Hub/Staff|staff team]]!

Are you someone experienced with Wikimedia who wants to help volunteers? Do you participate in Wiki Loves… and other related projects, and do you have ideas and skills to help others improve their efforts? Do you enjoy working with people from different countries? Are you able to work on your own, feel comfortable on Meta-Wiki, and understand how Meta works? If this sounds like you and you're interested in working with the CEE hub team, we’d love to hear from you!

'''As a Program Specialist, you will:'''

* Support affiliates and communities in developing and implementing impactful programs,
* Strengthen regional cooperation and cross-border projects,
* Help guide campaigns and initiatives across the CEE region,
* Work closely with the CEE Hub team and community members.

This is a '''part-time (0.8–0.9 full-time equivalent), remote position''' open to candidates based in the CEE region or nearby time zones.

'''APPLICATION DEADLINE: NOVEMBER 10, 2025'''
➡️ '''Learn more and learn how to apply on Meta:''' [[:m:Wikimedia CEE Hub/Jobs/Program Specialist|Wikimedia CEE Hub – Program Specialist]] ⬅️

If you know someone who would be a great fit, please share this opportunity with them!
&lt;!-- User:TRistovski-CEEhub@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Global_message_delivery/Targets/CEE_Hub&amp;oldid=29192870 sąrašą --&gt;

== Help us test Cat-a-lot on your Wikipedia ==

'''[[:commons:Help:Gadget-Cat-a-lot|Cat-a-lot]]''' is a JavaScript gadget that helps with moving, removing and adding files (as well as articles or subcategories) between, from and to categories and it is widely used on Wikimedia Commons, where it is accessible for every user after enabling the gadget in your [https://commons.wikimedia.org/wiki/Special:Preferences#mw-prefsection-gadgets Preferences].

Complete explanation of the tool, along with the images and demonstration video it is accessible on [[:commons:Help:Gadget-Cat-a-lot|Wikimedia Commons]].

If your Wikipedia is struggling with performing this repetitive task when you need to move pages between categories and remove pages from a category, Cat-a-lot could be activated for your Wikipedia as well. 

Installation can be done as your user script or as a project gadget and codes can be found [[:commons:Help:Gadget-Cat-a-lot|here]]. Installation is already done on Polish and Romanian wikis from our CEE Region.

English phrases from [[:commons:MediaWiki:Gadget-Cat-a-lot.js/translating|MediaWiki:Gadget-Cat-a-lot.js/translating]] can be translated and saved in [[:commons:MediaWiki:Gadget-Cat-a-lot.js/ro|MediaWiki:Gadget-Cat-a-lot.js/ro]] (for example).

[[:m:CEE Hub/Working Groups/Technical Advancement Group|CEE Hub Technical Advancement Group]] is willing to support your community in the installation of the tool, and to offer support in case of bugs, as we can report them to the development team. Just leave a message below with any issues you encounter.

--[[Naudotojas:MediaWiki message delivery|MediaWiki message delivery]] ([[Naudotojo aptarimas:MediaWiki message delivery|aptarimas]]) 12:42, 18 lapkričio 2025 (EET) (on behalf of the CEE Hub Technical Advancement Group)
&lt;!-- User:TRistovski-CEEhub@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Global_message_delivery/Targets/CEE_Hub&amp;oldid=29670161 sąrašą --&gt;

== &lt;span lang=&quot;en&quot; dir=&quot;ltr&quot;&gt;Reminder: Help us decide the name of the new Abstract Wikipedia project&lt;/span&gt; ==

&lt;div lang=&quot;en&quot; dir=&quot;ltr&quot;&gt;
&lt;section begin=&quot;function2&quot;/&gt;
{{int:Hello}}. Reminder: Please help to choose name for the new Abstract Wikipedia wiki project. The finalist vote starts today. The finalists for the name are: &lt;span lang=&quot;en&quot; dir=&quot;ltr&quot; class=&quot;mw-content-ltr&quot;&gt;Abstract Wikipedia, Multilingual Wikipedia, Wikiabstracts, Wikigenerator, Proto-Wiki&lt;/span&gt;. If you would like to participate, then '''[[m:Special:MyLanguage/Abstract Wikipedia/Abstract Wikipedia naming contest|please learn more and vote now]]''' at meta-wiki.
{{Int:Feedback-thanks-title}}
&lt;section end=&quot;function2&quot;/&gt;
&lt;/div&gt;

-- [[User:Sannita (WMF)|User:Sannita (WMF)]] ([[User talk:Sannita (WMF)|talk]]) 16:22, 20 lapkričio 2025 (EET)
&lt;!-- User:Sannita (WMF)@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Distribution_list/Global_message_delivery&amp;oldid=29583860 sąrašą --&gt;

== Vikipedija ir [[DI]] ==

Jau ir anksčiau netrūko problemų dėl autovertimų, dabar prisidėjo ir &quot;AI slop&quot;. Keliantiems tokius straipsnius, tas AI slop'as, matyt, atrodo ne taip jau ir blogai (gal kaip tik labai pažangu). Ar neatrodo, kad tie visi algoritmai gali palaipsniui, ypač kalbant apie ilgalaikę perspektyvą, nukonkuruoti Vikipediją? Na, pasiskaito žmogus, ką [[ChatGPT]] sugeneravo, ir gana. Lankytojų srautas jau, panašu, kiek sumažėjo (žr. [https://www.ghacks.net/2025/10/20/wikipedia-sees-decline-in-human-pageviews-says-ai-is-to-blame/]). Autovertimai vėlgi tobulėja, tai ar nenutiks taip, kad žmonėms tiesiog užteks pasiskaityti didžiosios wiki straipsnio autovertimą, o mažosios wiki beliks aktualios tik tam tikroms temoms?.. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 13:09, 29 lapkričio 2025 (EET)

:Pirma, ką mes laikome mažom wikėm? Fareriečių projektas, galima sakyti, žlugęs. Koks tridešimt dar juda, bet visi skundžiasi sumažėjusiais srautais (rašytojų, koreguotojų, atnaujintojų; lankytojų, galimai irgi). Yra dar mažesnių projektų, tai jie iš anksto pasmerkti. Sakysime, uzbekai, atrodo, eina Cebuano pėdomis. /// DI gali kažką tik tuo atveju, kai yra informacijos ta tema. Kadangi dirbu su egzotika, ten joks DI tokios pelkės nepereis. Bus atsakyta, kad babytė Jadzė nežinomas/neistorinis asmuo, duomenų nėra. Arba jūs, tikriausiai, juokaujate. Su futbolo klubais irgi. Bus nežinomi stadionai ir viskas, kas nėra parašyta juodu ant balto. Ne viską sugeneruos, neišmąstys, nepateiks objektyviai. Pasiklaustume, futbolininkas buvo geriausias spalio mėnesį ir pan., atsakytų, kad nei jis geriausias, nei ką... O mums reikia info, kurį mėnesį pripažintas geriausiu žaidėju. Kol kas nematau jokios naudos iš DI. -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 13:26, 29 lapkričio 2025 (EET)

:::Vikipedija baigsis, kai (jei) DI taip ištobulės, kad kiekvienas pats sau galės greitai susikurti patikimą enciklopediją. O kad srautai mažėja, nes pilka masė jau dabar pradeda teikti prioritetą DI, deja, nenuostabu... --[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|aptarimas]]) 13:40, 29 lapkričio 2025 (EET)
::::Aš kūriau [[Tomas Stelmokas]], ir šią savaitę kai ką... Žinote, ieškau informacijos, sakau pasižiūrėsiu, ką DI sugeba. Nemoka atpažinti nuotraukų, hidranto nuo dviračio ir pan. Analizuoti duomenų iš rungtynių ataskaitų ir pan. Ten kur reikia kasti lyg ekskavatoriui, tiesiog pereina per soc. tinklus, dar kažką. Rezultatas nuviliantis. /// Paleidau į wiki straipsnį, tai DI lyg kokia erkė iš karto kabinasi į wikipediją. Tiesiog žaibo greitumu. Jeigu reiktų kurti apie mažai žinomą futbolininką, kurio nėra wiki, tai DI užsivafliuos, pripasakos nesąmonių. /// '''[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan]]''', š`kiasi, pats asmuo turi būti vaikščiojanti enciklopedija, mokėti analizuoti informaciją, kritiškai vertini pateikiamas naujienos. DI išmokytas &quot;nusirašinėti&quot; nuo wiki. Ką parašysiu wiki, tą ištransiuos... O jeigu kažkas netraukia? Vakar viena damutė ėmė klausinėti, kas [[Jakudza]] yra... nežino, tai tokiai net mintis nekiltų pasiklausti DI`o, pagooglinti... nežino ir nežino. Klausinėja. -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 12:10, 4 gruodžio 2025 (EET)
:::::Truputį pasidomėjau, kaip tie uzbekai gyvena, tai, pasirodo, buvo ten toks grandiozinis [[:en:WikiStipendiya]]. Na, ir prikepė daug varganų autovertimų... Kaip ne kiekviena virėja gali valdyti valstybę, taip ir ne kiekvienas mužikas gali sukurti bent jau pakenčiamą wiki straipsnį. Tai vat, reikėtų kritiškai vertinti informaciją. O dabar ką, pasiskaito, ką DI sugeneravo, ir priima už gryną pinigą. Tas pats ir su wiki: žmonės nelabai supranta, kaip ta wiki veikia, kartais net nežino, kad rašyti ir redaguoti gali bet kas (vėlgi prisiminus [https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Naudotojo_aptarimas:Vidpili&amp;diff=prev&amp;oldid=6394711]) su visom iš to kylančiom pasekmėm. Kažkur en wiki mačiau, kad pačioj pradžioj būta planų, kad atsiras tapatybės patikros, dalis straipsnių bus su patikrintom stabiliom versijom ir pan. O dabar ką, atsiverčia skaitytojas straipsnį ''Jupiteris'' ir randa vandalo nesąmonę, kad tai pirmoji pagal nuotolį planeta nuo Saulės. Esant dabartiniam modeliui, tokie dalykai neišvengiami. Ar gali toks projektas atrodyti labai rimtai? Tai ne. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 11:14, 8 gruodžio 2025 (EET)
::::::::Pvėluotai prisidedu prie diskusijos. Kad liks svarbi tik Angliškoji Vikipedija, nes dauguma moka anglų kalbą, o DI užtektų imti informaciją iš jos arba žmonėms patiems en. wiki pasiskaityti, nesutikčiau. Tarybiniais laikais visi mokėjo rusų kalbą, bet dėl to neišnyko lietuviška spauda, knygos, vadovėliai, žiniasklaida. Kaip sakėte, DI pats informacijos nesukuria, naudojasi tuo, kas yra, o jei sukuria, tai dažnai ta „informacija“ būna DI haliucinacijos. Anksčiau įdomumo dėlei klausiau DI, kas yra [[aliatyvas]], ir gavau atsakymus, kad tai yra slapyvardis arba alternatyva. Taip pat man buvo paaiškinta, kad Dovilės Filmanavičiūtės vyras yra Filmanavičius, o Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis yra Vytauto Landsbergio senelis iš &lt;u&gt;motinos&lt;/u&gt; pusės. DI turi dar labai patobulėti, o Vikipedija, manau, liks vienu informacijos šaltinių, iš kurio duomenis ims ir DI. Suprantama, dėl konkurencijos skaitytojų sumažės, bet tai nėra baisus dalykas.--[[Naudotojas:Ed1974LT|Ed1974LT]] ([[Naudotojo aptarimas:Ed1974LT|aptarimas]]) 12:05, 24 kovo 2026 (EET)
:::: DI daug padeda, pvz., sudėti dvigubus laužtinius skliaustus, su viki šablonais. Tačiau labai daug daro klaidų. Pvz., kai paprašiau paieškoti apie Mykolo koplyčią Bernardinų bažnyčioje, visiškai sumaišė informaciją ir paieškojo apie šv. Kykolo bažnyčią, ir pan. Visa informacija apie bažnyčių ekserjerus, interjerus ir taip sudėtingai parašyta, bet DI labai painiojasi. Pvz., susiginčijau dėl Antakalnio Jėzaus, ar dešinėje, ar kairėje, žinau, kur ta statula, nes ne kartą buvusi, mačiusi, DI susipainiojo, o kai ketvirtą kartą ėmiau teigti, jog kitaip, nulūžo, tipo parašė - something wrong. Pakoreguotą DI nuotrauką, buvo ryškumas pakeistas, čia atmetė, nes nusimušė nuotraukos duomenys. Kol kas DI nepakeičia enciklopedijų pildymo, viską reikia tikrinti, kai ištobulės, bus matyt...--[[Naudotojas:Stela|Stela]] ([[Naudotojo aptarimas:Stela|aptarimas]]) 12:19, 24 kovo 2026 (EET)

== Thank You for Last Year – Join Wiki Loves Ramadan 2026 ==

Dear Wikimedia communities,

We hope you are doing well, and we wish you a happy New Year.

''Last year, we captured light. This year, we’ll capture legacy.''

In 2025, communities around the world shared the glow of Ramadan nights and the warmth of collective iftars. In 2026, ''Wiki Loves Ramadan'' is expanding, bringing more stories, more cultures, and deeper global connections across Wikimedia projects.

We invite you to explore the ''Wiki Loves Ramadan 2026'' [[m:Special:MyLanguage/Wiki Loves Ramadan 2026|Meta page]] to learn how you can participate and [[m:Special:MyLanguage/Wiki Loves Ramadan 2026/Participating communities|sign up]] your community.

📷 ''Photo campaign on '' [[c:Special:MyLanguage/Commons:Wiki Loves Ramadan 2026|Wikimedia Commons]]

If you have questions about the project, please refer to the FAQs:  
* [[m:Special:MyLanguage/Wiki Loves Ramadan/FAQ/|Meta-Wiki]]
* [[c:Special:MyLanguage/Commons:Wiki Loves Ramadan/FAQ|Wikimedia Commons]]

''Early registration for updates is now open via the '''[[m:Special:RegisterForEvent/2710|Event page]]'''''

''Stay connected and receive updates:''  
* [https://t.me/WikiLovesRamadan Telegram channel]  
* [https://lists.wikimedia.org/postorius/lists/wikilovesramadan.lists.wikimedia.org/ Mailing list]

We look forward to collaborating with you and your community.


'''The Wiki Loves Ramadan 2026 Organizing Team''' 21:45, 16 sausio 2026 (EET)
&lt;!-- User:ZI Jony@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Distribution_list/Non-Technical_Village_Pumps_distribution_list&amp;oldid=29879549 sąrašą --&gt;

== Feminism and Folklore 2026 starts soon ==

&lt;div style=&quot;border:8px maroon ridge;padding:6px;&quot;&gt;

[[File:Feminism and Folklore 2026 logo.svg|centre|550px|frameless]]
::&lt;div lang=&quot;en&quot; dir=&quot;ltr&quot; class=&quot;mw-content-ltr&quot;&gt;
&lt;div style=&quot;text-align: center; width: 100%;&quot;&gt;''{{int:please-translate}}''&lt;/div&gt;

;Invitation to Organize Feminism and Folklore 2026 

Dear Wiki Community,

We are pleased to invite Wikimedia communities, affiliates, and independent contributors to organize the '''[[:m:Feminism and Folklore 2026|Feminism and Folklore 2026]]''' writing competition on your local Wikipedia.

The international campaign will run from '''1 February to 31 March 2026''' and aims to improve coverage of feminism, women’s histories, gender-related topics, and folk culture across Wikipedia projects.

;About the Campaign 
'''Feminism and Folklore''' is a global writing initiative that complements the '''[[:c:Commons:Wiki Loves Folklore 2026|Wiki Loves Folklore]]''' photography competition. While Wiki Loves Folklore focuses on visual documentation, this writing campaign addresses the '''gender gap on Wikipedia''' by improving encyclopedic content related to folk culture and marginalized voices.

;What Can Participants Write About? 
Communities can contribute by creating, expanding, or translating articles related to:

* Folk festivals, rituals, and celebrations  
* Folk dances, music, and traditional performances  
* Women and queer figures in folklore  
* Women in mythology and oral traditions  
* Women warriors, witches, and witch-hunting narratives  
* Fairy tales, folk stories, and legends  
* Folk games, sports, and cultural practices  

Participants may work from curated article lists or generate new article suggestions using campaign tools.

;How to Sign Up as an Organizer 
Organizers are requested to complete the following steps to register their community:

# Create a local project page on your wiki [[:m:Feminism and Folklore/Sample|(see sample)]] 
# Set up the campaign using the '''CampWiz''' tool  
# Prepare a local article list and clearly mention:
#* Campaign timeline  
#* Local and international prizes  
# Request a site notice from local administrators [[:mr:Template:SN-FNF|(see sample)]]  
# Add your local project page and CampWiz link to the '''[[:m:Feminism and Folklore 2026/Project Page|Meta project page]]'''

;Campaign Tools

The Wiki Loves Folklore Tech Team has introduced tools to support organizers and participants:

* '''Article List Generator by Topic''' – Helps identify articles available on English Wikipedia but missing in your local language Wikipedia. The tool allows customized filters and provides downloadable article lists in CSV and wikitable formats.
* '''CampWiz''' – Enables communities to manage writing campaigns effectively, including jury-based evaluation. This will be the third year CampWiz is officially used for Feminism and Folklore.

Both tools are now available for use in the campaign.  '''[https://tools.wikilovesfolklore.org/ Click here to access the tools]'''

;Learn More &amp; Get Support
For detailed information about rules, timelines, and prizes, please visit the  
'''[[:m:Feminism and Folklore 2026|Feminism and Folklore 2026 project page]]'''.

If you have any questions or need assistance, feel free to reach out via:
* '''[[:m:Talk:Feminism and Folklore 2026/Project Page|Meta talk page]]'''
* Email us using details on the contact page.

;Join Us 
We look forward to your collaboration and coordination in making Feminism and Folklore 2026 a meaningful and impactful campaign for closing gender gaps and enriching folk culture content on Wikipedia.

Thank you and best wishes,
  
'''[[:m:Feminism and Folklore 2026|Feminism and Folklore 2026 International Team]]'''

----

''Stay connected:''  
[[File:B&amp;W Facebook icon.png|link=https://www.facebook.com/feminismandfolklore/|30x30px]]&amp;nbsp;
[[File:B&amp;W Twitter icon.png|link=https://twitter.com/wikifolklore|30x30px]]
&lt;/div&gt;&lt;/div&gt;

== Invitation to Host Wiki Loves Folklore 2026 in Your Country ==
&lt;div lang=&quot;en&quot; dir=&quot;ltr&quot; class=&quot;mw-content-ltr&quot;&gt;

&lt;div style=&quot;text-align: center; width: 100%;&quot;&gt;''{{int:please-translate}}''&lt;/div&gt;

[[File:Wiki Loves Folklore Logo.svg|right|150px|frameless]]
Hello everyone,

We are delighted to invite Wikimedia affiliates, user groups, and community organizations worldwide to participate in '''Wiki Loves Folklore 2026''', an international initiative dedicated to documenting and celebrating folk culture across the globe.

;About Wiki Loves Folklore 

'''Wiki Loves Folklore''' is an annual international photography competition hosted on Wikimedia Commons. The campaign runs from '''1 February to 31 March 2026''' and encourages photographers, cultural enthusiasts, and community members to contribute photographs that highlight:
* Folk traditions and rituals  
* Cultural festivals and celebrations  
* Traditional attire and crafts 
* Performing arts, music, and dance  
* Everyday practices rooted in folk heritage  

Through this campaign, we aim to preserve and promote diverse folk cultures and make them freely accessible to the world.

[[:c:Commons:Wiki_Loves_Folklore_2026|Project page on Wikimedia Commons]] 

; Host a Local Edition 

As we celebrate the '''eight edition''' of Wiki Loves Folklore, we warmly invite communities to organize a local edition in their country or region. Hosting a local campaign is a great opportunity to:
* Increase visibility of your region’s folk culture  
* Engage new contributors in your community  
* Enrich Wikimedia Commons with high-quality cultural content  

'''[[:c:Commons:Wiki_Loves_Folklore_2026/Organize|Sign up to organize]]:'''  

If your team prefers to organize the competition in ''either February or March only'', please feel free to let us know.

If you are unable to organize, we encourage you to share this opportunity with other interested groups or organizations in your region.

;Get in Touch 
If you have any questions, need support, or would like to explore collaboration opportunities, please feel free to contact us via:

* The project Talk pages  
* Email: '''support@wikilovesfolklore.org'''

We are also happy to connect via an online meeting if your team would like to discuss planning or coordination in more detail.

Warm regards,  

'''The Wiki Loves Folklore International Team'''
&lt;/div&gt;
[[Naudotojas:MediaWiki message delivery|MediaWiki message delivery]] ([[Naudotojo aptarimas:MediaWiki message delivery|aptarimas]]) 15:21, 18 sausio 2026 (EET)
&lt;!-- User:Tiven2240@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Distribution_list/Global_message_delivery/Wikipedia&amp;oldid=29228188 sąrašą --&gt;

== &lt;span lang=&quot;en&quot; dir=&quot;ltr&quot;&gt;Annual review of the Universal Code of Conduct and Enforcement Guidelines&lt;/span&gt; ==

&lt;div lang=&quot;en&quot; dir=&quot;ltr&quot;&gt;
&lt;section begin=&quot;announcement-content&quot; /&gt;
I am writing to you to let you know the annual review period for the Universal Code of Conduct and Enforcement Guidelines is open now. You can make suggestions for changes through 9 February 2026. This is the first step of several to be taken for the annual review. [[m:Special:MyLanguage/Universal Code of Conduct/Annual review/2026|Read more information and find a conversation to join on the UCoC page on Meta]].

The [[m:Special:MyLanguage/Universal Code of Conduct/Coordinating Committee|Universal Code of Conduct Coordinating Committee]] (U4C) is a global group dedicated to providing an equitable and consistent implementation of the UCoC. This annual review was planned and implemented by the U4C. For more information and the responsibilities of the U4C, [[m:Special:MyLanguage/Universal Code of Conduct/Coordinating Committee/Charter|you may review the U4C Charter]].

Please share this information with other members in your community wherever else might be appropriate.

-- In cooperation with the U4C, [[m:User:Keegan (WMF)|Keegan (WMF)]] ([[m:User talk:Keegan (WMF)|talk]])&lt;section end=&quot;announcement-content&quot; /&gt;
&lt;/div&gt;

23:01, 19 sausio 2026 (EET)
&lt;!-- User:Keegan (WMF)@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Distribution_list/Global_message_delivery&amp;oldid=29905753 sąrašą --&gt;

== &lt;span lang=&quot;en&quot; dir=&quot;ltr&quot;&gt;Migration to Parsoid&lt;/span&gt; ==

&lt;div lang=&quot;en&quot; dir=&quot;ltr&quot;&gt;
&lt;section begin=&quot;announcement-content&quot; /&gt;
&lt;em&gt;[[m:Special:MyLanguage/Wikimedia Foundation/Product and Technology/Parsoid Read Views/Read View Announcement|Read this in another language]]&lt;/em&gt;

Hello everyone! I am glad to inform you that as the next step in the [[mw:Special:MyLanguage/Parsoid/Parser Unification|Parser Unification]] project, Parsoid will soon be turned on as the default article renderer on your wiki. We are gradually increasing the number of wikis using Parsoid, with the intention of making it the default wikitext parser for MediaWiki's next long-term support release. This will make our wikis more reliable and consistent for editors, readers, and tools to use, as well as making the development of future wikitext features easier.

If this disrupts your workflow, don’t worry! You can still opt out through a user preference or turn Parsoid off on the current page using the Tools submenu, as described in the [[mw:Special:MyLanguage/Help:Extension:ParserMigration|Extension:ParserMigration]] documentation.

There is [[mw:Special:MyLanguage/Parsoid/Parser Unification/Confidence Framework|more information about our roll-out strategy]] available, including the testing done before we turn on Parsoid for a new wiki.

To report bugs and issues, please look at our [[mw:Special:MyLanguage/Parsoid/Parser Unification/Known Issues|known issues]] documentation and if you found a new bug please create a phab ticket and tag the [[phab:project/view/5846|Content Transform Team in Phabricator]].
&lt;section end=&quot;announcement-content&quot; /&gt;
&lt;/div&gt;

&lt;bdi lang=&quot;en&quot; dir=&quot;ltr&quot;&gt;[[mw:User:ABreault (WMF)|Content Transform Team]]&lt;/bdi&gt; 02:42, 18 vasario 2026 (EET)
&lt;!-- User:ABreault (WMF)@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Wikimedia_Foundation/Product_and_Technology/Parsoid_Read_Views/2026-02-16_Wikipedias&amp;oldid=30094589 sąrašą --&gt;

== Help Needed – A project to grow content and attract more contributors in Lithuanian Wikipedia ==

{{int:Hello}} Lithuanian Wikipedia,

I apologize that this message is not in your language. {{int:Please-translate}}.

The [[mw:Wikimedia Language and Product Localization|WMF Language and Product Localization]] team is planning to launch a campaign project to encourage more native speakers to contribute to your Wikipedia. 

'''Our approach'''

We will invite native speakers through Lithuanian Wikipedia homepage to join a 3-week onboarding program in an [[metawiki:Event_Center/Registration#Event_Registration_Tool|Event registration page]]. This program will:

* Guide them step-by-step through an onboarding material on how to edit and use contribution tools to expand articles.
* Surface vital articles that the community has prioritized for improvement and editing tasks can be worked on to improve those articles.

Through this guided onboarding program we will see if this approach will increase contributions from new editors or less experienced editors in your Wikipedia. You can read more about the project here in [[metawiki:Research:Engage native speakers to improve vital content in small language Wikipedias#Hypothesis_WE2.1.5|this page]].

'''Tasks you can volunteer to help us with'''

To make this project successful, we need your community’s help with these key tasks:

* Translate the onboarding materials on this page: https://meta.wikimedia.org/wiki/User:SSethi_(WMF)/Sandbox/Event:_Vital_Knowledge_Drive_2026#Overview into Lithuanian.
* Set up a call-to-action message on your [[Pagrindinis puslapis|homepage]] using the translations (admins are needed for this step). Instructions for the setup are on [[metawiki:User:SSethi_(WMF)/Sandbox/Event:_Vital_Knowledge_Drive_2026#For_event_organizers:_adding_vital_knowledge_section_to_wiki_home_page|this page]]. @[[Naudotojas:Powermelon|Powermelon]] and @[[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]], can you help with this task? 
* Create an Event Registration Page on Lithuanian Wikipedia, and insert the translated materials in it. Here is a sample of the event registration page: https://meta.wikimedia.org/wiki/User:SSethi_(WMF)/Sandbox/Event:_Vital_Knowledge_Drive_2026#Event:_Vital_Knowledge_Drive_2026
* Identify local Wikipedia articles or lists of articles needing improvement or missing in your Wikipedia. You might find inspiration in the &quot;[[metawiki:List_of_articles_every_Wikipedia_should_have|List of articles every Wikipedia should have]]&quot;. These articles are to be added into the Event page you will create. Our team will help generate links to contribution tools for the selected articles.

'''Timeline and Next Steps'''

Please, help us complete these tasks by '''March 20, 2026'''. We plan to launch the program on March 23, 2026.

We understand this is a big effort and truly appreciate any help you all can provide. Your support can help grow your community and make Lithuanian Wikipedia stronger.

Please let us know If your community is interested in this project and would help us with the tasks by replying on this thread.

Thank you for your time and support!

[[Naudotojas:UOzurumba (WMF)|UOzurumba (WMF)]] ([[Naudotojo aptarimas:UOzurumba (WMF)|aptarimas]]) 11:34, 26 vasario 2026 (EET)

== New Rapid Funds in CEE – global support now closer to your local activities ==

Hi everyone, 

'''Starting from 1 April 2026''', the CEE Hub will begin reviewing and supporting Rapid Fund applications for Central and Eastern Europe, in close cooperation with the Wikimedia Foundation. This change is part of our shared effort to bring support closer to communities and make the process more accessible and responsive to local contexts.

You will still apply through the same system (Fluxx), and WMF will continue handling contracts and fund transfers. What changes is that the CEE Hub becomes your first point of contact, offering guidance, reviewing applications, and staying closer to your ideas throughout the process.

We encourage you to reach out to [[:m:User:TRistovski-CEEhub|Toni]], our Grants Specialist before applying. A short conversation can help clarify your idea and make things smoother from the start.

* ☝️ Rapid Funds remain open year-round (with possible delays in June and December).
* ☝️ For Central Asian communities: the process stays the same – you continue applying directly through WMF.

Join our online Q&amp;A session to learn more (same content, two options to join):
* 2 April, 5:00 PM CEST (UTC +2; [[:m:Event:CEE Hub Rapid Fund Q&amp;A Nr. 1|register here]])
* 8 April 7:00 PM CEST (UTC +2; [[:m:Event:CEE Hub Rapid Fund Q&amp;A Nr. 2|register here]])

More info &amp; contact: '''[[:m:CEE Hub Rapid Funds|Wikimedia CEE Hub/Rapid Grants]]'''

--[[Naudotojas:MediaWiki message delivery|MediaWiki message delivery]] ([[Naudotojo aptarimas:MediaWiki message delivery|aptarimas]]) 14:21, 31 kovo 2026 (EEST)
&lt;!-- User:TRistovski-CEEhub@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Global_message_delivery/Targets/CEE_Hub&amp;oldid=29670168 sąrašą --&gt;

== Join the sixth Ukraine’s Cultural Diplomacy Month on Wikipedia! ==

&lt;div lang=&quot;en&quot; dir=&quot;ltr&quot;&gt;
[[File:Ukraine’s Cultural Diplomacy Month on Wikipedia 2026.png|right|250px|thumb|link=https://meta.wikimedia.org/wiki/Ukraine%27s_Cultural_Diplomacy_Month_2026|Join our campaign!]]
{{int:please-translate}}

Dear Wikipedians!

[[:m:Special:MyLanguage/Wikimedia Ukraine|Wikimedia Ukraine]], in cooperation with the [[:en:Ministry of Foreign Affairs of Ukraine|MFA of Ukraine]] and [[:en:Ukrainian Institute|Ukrainian Institute]], has launched the sixth edition of writing challenge &quot;'''[[:m:Special:MyLanguage/Ukraine's Cultural Diplomacy Month 2026|Ukraine's Cultural Diplomacy Month]]'''&quot;, which lasts from '''1st April''' until '''30th April 2026'''.

The initiative aims to promote knowledge about Ukrainian culture abroad by creating and improving Wikipedia articles in multiple languages. This year marks the sixth edition of the campaign, which will focus on contemporary culture, making today’s artistic voices and practices more visible to international audiences.

🧩'''How to participate?'''

Choose an article from the suggested list → Write an article in your language, or improve an existing one according to the rules → Add your contribution to the contest page and calculate your points → Win prizes and receive a certificate of participation → Become a promoter of truthful knowledge about Ukraine.

🧩'''[[m:Special:MyLanguage/Ukraine's Cultural Diplomacy Month 2026|Check our main page for more information]]'''.

'''If you are interested in coordinating long-term community engagement for the campaign and becoming a local ambassador, we would love to hear from you! Please let us know your interest.'''

If not, then we encourage you to translate the [[m:Special:MyLanguage/Ukraine's Cultural Diplomacy Month 2026|landing page of the contest]] and [https://meta.wikimedia.org/wiki/Special:MessageGroupStats?group=Centralnotice-tgroup-UCDM2026banner&amp;messages=&amp;language=en&amp;x=D banner] into your own language.

Also, we set up a [[:m:CentralNotice/Request/Ukraine's Cultural Diplomacy Month 2026|banner]] to notify users of the possibility to participate in this challenge! 

[[:m:User:OlesiaLukaniuk (WMUA)|OlesiaLukaniuk (WMUA)]] ([[:m:User talk:OlesiaLukaniuk (WMUA)|talk]]) 04:35, 1 April 2026 (UTC)
&lt;/div&gt;
&lt;!-- User:OlesiaLukaniuk (WMUA)@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=User:OlesiaLukaniuk_(WMUA)/list_of_wikis&amp;oldid=28552112 sąrašą --&gt;

== Action Required: Update templates/modules for electoral maps (Migrating from P1846 to P14226) ==

Hello everyone,

This is a notice regarding an ongoing data migration on Wikidata that may affect your election-related templates and Lua modules (such as &lt;code&gt;Module:Itemgroup/list&lt;/code&gt;).

'''The Change:'''&lt;br /&gt;
Currently, many templates pull electoral maps from Wikidata using the property [[:d:Property:P1846|P1846]], combined with the qualifier [[:d:Property:P180|P180]]: [[:d:Q19571328|Q19571328]]. 

We are migrating this data (across roughly 4,000 items) to a newly created, dedicated property: '''[[:d:Property:P14226|P14226]]'''.

'''What You Need To Do:'''&lt;br /&gt;
To ensure your templates and infoboxes do not break or lose their maps, please update your local code to fetch data from [[:d:Property:P14226|P14226]] instead of the old [[:d:Property:P1846|P1846]] + [[:d:Property:P180|P180]] structure. A [[m:Wikidata/Property Migration: P1846 to P14226/List|list of pages]] was generated using Wikimedia Global Search.

'''Deadline:'''&lt;br /&gt;
We are temporarily retaining the old data on [[:d:Property:P1846|P1846]] to allow for a smooth transition. However, to complete the data cleanup on Wikidata, the old [[:d:Property:P1846|P1846]] statements will be removed after '''May 1, 2026'''. Please update your modules and templates before this date to prevent any disruption to your wiki's election articles.

Let us know if you have any questions or need assistance with the query logic. Thank you for your help! [[User:ZI Jony|ZI Jony]] using [[Naudotojas:MediaWiki message delivery|MediaWiki message delivery]] ([[Naudotojo aptarimas:MediaWiki message delivery|aptarimas]]) 20:11, 3 balandžio 2026 (EEST)
&lt;!-- User:ZI Jony@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Distribution_list/Non-Technical_Village_Pumps_distribution_list&amp;oldid=29941252 sąrašą --&gt;

== Naujos nuotraukos ==

Norėjau pasidalinti, kad WMF patvirtinus turime 1000 naujų puikios kokybės profesionalių Lietuvos kalvų, kalnų aero nuotraukų fotografuotų [[:Commons:Category:Photographs_by_Gytis_Grizas]]. [[Naudotojas:Respublik|Respublik]] ([[Naudotojo aptarimas:Respublik|aptarimas]]) 03:20, 16 balandžio 2026 (EEST)

:Šaunu. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 09:11, 16 balandžio 2026 (EEST)

::Ekspres sukėlimo į Commons bardakas, totali nepagarba vartotojui. Apart nuvalkiotų turistinių taškų, yra ten kadrų [[Vikiprojektas:Straipsnių iliustravimas#Iliustruotinų objektų sąrašas|Iliustruotinų objektų sąrašui]]? --[[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]] ([[Naudotojo aptarimas:Vilensija|aptarimas]]) 11:33, 16 balandžio 2026 (EEST)

== Request for comment (global AI policy) ==

&lt;bdi lang=&quot;en&quot; dir=&quot;ltr&quot; class=&quot;mw-content-ltr&quot;&gt;
Apologies for writing in English. {{int:Please-translate}}
A [[:m:Requests for comment/Artificial intelligence policy|request for comment]] is currently being held to decide on a global AI policy. {{int:Feedback-thanks-title}}
[[Naudotojas:MediaWiki message delivery|MediaWiki message delivery]] ([[Naudotojo aptarimas:MediaWiki message delivery|aptarimas]]) 03:58, 26 balandžio 2026 (EEST)
&lt;/bdi&gt;
&lt;!-- User:Codename Noreste@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Distribution_list/Global_message_delivery&amp;oldid=30424282 sąrašą --&gt;</text>
      <sha1>c0yp9acj6fup7dwbh2nfphu7srsxz3p</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Cork City FC</title>
    <ns>0</ns>
    <id>63745</id>
    <revision>
      <id>7820006</id>
      <parentid>7816612</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T02:06:33Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>InternetArchiveBot</username>
        <id>150094</id>
      </contributor>
      <comment>Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5</comment>
      <origin>7820006</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="7640" sha1="9zkbcatctyg7jjih3jw63z2at9cvmm7" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Korko „City“
| image    = [[Vaizdas:Cork City F.C. crest.png|200px]]
| fullname = Cork City Football Club
| nickname = ''City'', ''Rebel Army''
| founded  = 1984 m.
| ground   = „Turners Cross“, [[Korkas]]
| capacity = 7 485
| chairman = 
| manager  = 
| league   = Pirmasis divizionas
| season   = 2025
| position = {{decrease}} 10 vieta, League of Ireland Premier Division

|
| pattern_la1 = _sifj17h
| pattern_b1  = _sifj17h
| pattern_ra1 = _sifj17h
| pattern_so1 =
| pattern_sh1 =
| leftarm1    = 008022
| body1       = 008022
| rightarm1   = 008022
| shorts1     = FFFFFF
| socks1      = 008022
|
| pattern_la2 = _akhisar1617a
| pattern_b2  = _akhisar1617a
| pattern_ra2 = _akhisar1617a
| pattern_sh2 = _white_stripes
| pattern_so2 = 
| leftarm2    = FFFFFF
| body2       = FFFFFF
| rightarm2   = FFFFFF
| shorts2     = 008022
| socks2      = FFFFFF
|
| pattern_la3 = _bochum1617t
| pattern_b3  = _bochum1617t
| pattern_ra3 = _bochum1617t
| pattern_sh3 =
| patterns_so3 =
| leftarm3    = FF0000
| body3       = FF0000
| rightarm3   = FF0000
| shorts3     = FF0000
| socks3      = FF0000
|
}}

'''Korko „City“''' – [[Airija|Airijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Korkas|Korko]].

== Istorija ==
1938–1939 m. Korke gyvavo klubas ''Cork City'', vėliau žinomas kaip [[Cork Athletic FC]].

Dabartinis Cork City klubas klubas įkurtas 1984 m. liepos 1 d., kadangi tuo metu buvo iširę du stipriausi pastarųjų dešimtmečių miesto klubai – [[Cork Hibernians]] ir [[Cork Celtic]]. „City“ iškart pateko į aukščiausiąją lygą. Pirmais sezonais klubo komanda žaidė nesėkmingai, 1984-1985 bei 1985-1986 metų sezonais komandai grėsė iškritimas į žemesnę lygą. 1987-1988 metų sezone komanda laimėjo ''Munster Cup'' taurę, kovojo [[FAI League Cup|Lygos taurės]] finale, lygoje užėmė 7 vietą. 1989 metais lygoje komanda vėl kovojo dėl išlikimo, tačiau pateko į [[FAI taurė]]s finalą ir iškovojo vietą [[UEFA Taurių laimėtojų taurė]]s varžybose. 1991 metais po sėkmingo sezono lygoje iškovota teisė atstovauti Airiją [[UEFA taurė]]s varžybose.

1993 m. pirmą kartą laimėjo Airijos čempionatą ir dalyvavo [[UEFA Čempionų lyga|UEFA Čempionų lygos]] atrankoje. 1994 metais iškovota antra vieta ir teisė dalyvauti [[UEFA taurė]]s varžybose. 1995 metais iškovota [[FAI League Cup|Lygos taurė]]. 1997 metais iškovota ''Munster'' taurė bei [[FAI taurė]].

== Pasiekimai ==
{{IRLfut
|3|1993, 2005, 2017
|9|1991, 1994, 1999, 2000, 2004, 2014, 2015, 2016, 2018
|5|1992, 1998, 2001, 2003 (rud.), 2009
|4|1998, 2007, 2016, 2017
|5|1989, 1992, 2005, 2015, 2018
|3|1988, 1995, 1999
|2|1997, 2011
|0||0|}}
* [[Munster Senior Cups|''Munster Senior'' taurė]] (15 kartų; 1988, 1990, 1991, 1992, 1993, 1994, 1997, 1998, 1999, 2000, 2001, 2002, 2003, 2004, 2005)

{{IRLfl|1984|2020|35|{{čemp}}}}

== Sezonai ==
; Pastarųjų metų sezonai
{|  class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuorodos
!Pastabos
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2026'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Airijos lygos I divizionas|Pirmasis divizionas]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ier2026.html 2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2025'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Airijos lygos Premier divizionas|Premier divizionas]]'''
| bgcolor=&quot;#FFAAAA&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''10.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ier2025.html 2025 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2024'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Airijos lygos I divizionas|Pirmasis divizionas]]'''
| bgcolor=&quot;#FFDD00&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ier2024.html 2024 m. sezonas]&lt;/ref&gt; 
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2023'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Airijos lygos Premier divizionas|Premier divizionas]]'''
| bgcolor=&quot;#FFCCCC&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''9.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ier2023.html 2023 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2022'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Airijos lygos I divizionas|Pirmasis divizionas]]'''
| bgcolor=&quot;#FFDD00&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ier2022.html 2022 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2021'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Airijos lygos I divizionas|Pirmasis divizionas]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''6.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ier2021.html 2021 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|}
{{fs3|IRL}}
{{fs4|IRL|1990–1991|I|2|1/16 f.|1/4 f.}}
{{fs4|IRL|1991–1992|I|3|finalas|1/4 f.}}
{{fs4|IRL|1992–1993|I|1|1/8 f.|}}
{{fs4|IRL|1993–1994|I|2|1/8 f.|}}
{{fs4|IRL|1994–1995|I|7||taurė}}
{{fs4|IRL|1995–1996|I|9|1/4 f.|}}
{{fs4|IRL|1996–1997|I|4||finalas}}
{{fs4|IRL|1997–1998|I|3|taurė|1/4 f.}}
{{fs4|IRL|1998–1999|I|2|1/8 f.|taurė}}
{{fs4|IRL|1999–2000|I|2|1/8 f.|1/16 f.}}
{{fs4|IRL|2000–2001|I|3|1/16 f.|1/8 f.}}
{{fs4|IRL|2001–2002|I|6|1/16 f.|1/4 f.}}
{{fs4|IRL|2002–2003|I|4|1/2 f.|}}
{{fs4|IRL|2003|I|3|1/16 f.|1/2 f.}}
{{fs4|IRL|2004|I|2|1/16 f.|1/4 f.}}
{{fs4|IRL|2005|I|1|finalas|1/4 f.}}
{{fs4|IRL|2006|I|4|1/16 f.|1/8 f.}}
{{fs4|IRL|2007|I|4|taurė|1/4 f.}}
{{fs4|IRL|2008|I|5|1/4 f.|1/2 f.}}
{{fs4|IRL|2009|I|3| III etapas|1/8 f.}}
{{fs4|IRL|2010|II|6| 1/8 f.|1/8 f.}}
{{fs4|IRL|2011|II|1| 1/4 f.| finalas}}
{{fs4|IRL|2012|I|6| 1/8 f.|1/8 f.}}
{{fs4|IRL|2013|I|6| 1/8 f.|1/4 f.}}
{{fs4|IRL|2014|I|2| 1/8 f.|1/4 f.}}
{{fs4|IRL|2015|I|2| finalas |1/4 f.}}
{{fs4|IRL|2016|I|2| taurė |1/4 f.}}
{{fs4|IRL|2017|I|1| taurė |1/2 f.}}
{{fs4|IRL|2018|I|2|finalas|1/8 f.}}
{{fs4|IRL|2019|I|8|1/8 f.|1/4 f.}}
{{fs4|IRL|2020|I|10 *|1/8 f.|x}}
{{fs4|IRL|2021|II|6|1/8 f.|x}}
{{fs4|IRL|2022|II|1|1/8 f.|}}
{{fs4|IRL|2023|I|9 {{decrease}}|1/2 f.|}}
{{fs4|IRL|2024|II|1|1/8 f.|x}}
|}
Šaltiniai:&lt;ref&gt;[http://www.rsssf.com/tablesi/ierchamp.html RSSSF duomenų bazė (Čempionai ir sezonai)]&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[http://www.rsssf.com/tablesi/iercuphist.html RSSSF duomenų bazė (Taurės turnyrai)]&lt;/ref&gt;

== Lietuviai ==
* [[Rimvydas Sadauskas]], [[gynėjas]] [[2017]] m.
* [[Rokas Stanulevičius]], [[saugas]] [[2023]] m.

== Išnašos ==
{{išnašos|2}}

== Nuorodos ==
* [http://www.corkcityfc.ie Oficiali klubo svetatinė]
* [https://www.facebook.com/CorkCityFC/ facebook paskyra]
* [https://www.soccerway.com/team/cork-city/QeO2kTWA/ SOCCERWAY]
* [https://www.flashscore.com/team/cork-city/QeO2kTWA/ FLASHSCORE]
* [https://www.transfermarkt.com/cork-city-fc/startseite/verein/27774 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/cork-city-fc/18400/ Globalsportsarchive]
* [http://www.rsssf.com/tablesi/ierfound.html RSSSF duomenų bazė] (Klubų įkūrimo datos)

{{League of Ireland Premier Division}}
[[Kategorija:Airijos futbolo klubai]]
{{DEFAULTSORT:Cork City}}</text>
      <sha1>9zkbcatctyg7jjih3jw63z2at9cvmm7</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Daimler Truck</title>
    <ns>0</ns>
    <id>67744</id>
    <revision>
      <id>7820013</id>
      <parentid>7739963</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T02:49:44Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>InternetArchiveBot</username>
        <id>150094</id>
      </contributor>
      <comment>Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5</comment>
      <origin>7820013</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2643" sha1="p8le1kui76rrsng7ki14hpl5izotl03" xml:space="preserve">{{įmonė
| image = [[Vaizdas:DaimlerLogo.svg|220px]]
| name = Daimler AG
| Tipas = Koncernas
| Įkurta = 1998 m.
| Vadovas = [[Dieter Zetsche]]
| Būstinė = {{flagicon|Germany}} [[Štutgartas]], [[Vokietija]]
| Pramonė = [[Automobilis|Automobilių]] ir [[Sunkvežimis|sunkvežimių]]
| Darbuotojų = 284 015 &lt;small&gt;(2015)&lt;/small&gt;
| Svetainė = http://www.daimler.com
| Pajamos = 149,467 milijardų [[Euras|€]] &lt;small&gt;(2015)&lt;/small&gt;
| Divizijos = 
| Rinka = Tarptautinė
}}
'''Daimler AG''' – Vokietijos [[automobilis|automobilių]] gamintojas. Gamina autobusus, vilkikus, sunkvežimius, teikia finansines automobilių verslo paslaugas. Komercinis transportas: [[Freightliner]], Mercedes-Benz Trucks, Mitsubishi Fuso Truck and Bus, Setra, Sterling Trucks, Thomas Built Buses, Western Star Trucks.

== Kompanijos istorija ==
Motininės kompanijos:
* 1883–1926 m. Benz &amp; Cie. 
* 1890–1926 m. Daimler-Motoren-Gesellschaft
1926 m. motininės kompanijos susijungė į Daimler-Benz AG.
* 1926–1998 m. Daimler-Benz AG
1998 m. suformuotas aljansas su JAV [[Chrysler Group|Chrysler]].
* 1998–2007 m. DaimlerChrysler AG
2007 m. aljansas išardytas
* Nuo 2007 m. Daimler AG

Koncernas įkurtas [[1998]] m., į akcinę bendrovę susijungus [[Chrysler Corporation]] ([[JAV]]) bei Daimler-Benz AG (VFR). Nuo 2006 m. DaimlerChrysler AG valdybos pirmininku buvo [[Dyteris Cetšė]].

[[2007]] m. [[gegužės 14]] d. DaimlerChrysler AG paskelbė, kad parduos 80,1 % Chrysler [[Akcija|akcijų]] amerikiečių kompanijai [[Cerberus Capital Management]]. 2007 m. įkurta Daimler AG.

2021 m. gruodžio 10 d. „Daimler Truck“ nuo „[[Mercedes Benz]]“ automobilius gaminančios bendrovės atskirtas vilkikų gamybos padalinys.&lt;ref&gt;{{Cite web|title=„Daimler Truck“ debiutas Frankfurto biržoje pasitiktas teigiamai|url=https://www.vz.lt/rinkos/2021/12/10/daimler-truck-debiutas-frankfurto-birzoje-pasitiktas-teigiamai|access-date=2022-02-01|website=[[Verslo žinios]]}}&lt;/ref&gt;

== Išnašos ==
{{Išnašos}}
== Nuorodos ==
* [http://www.daimlerchrysler.com/ Oficiali „Daimler AG“ svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20050514024410/http://www2.daimlerchrysler.com/ |date=2005-05-14 }}
* [http://www.daimlerchrysler-bank.de/ „Mercedes-Benz Bank“ svetainė]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}
* [http://www.dcvd.daimlerchrysler.de/ Mercedes-Benz Vertriebsorganisation Deutschland] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060820082154/http://www.dcvd.daimlerchrysler.de/ |date=2006-08-20 }}
{{Commons|Category:DaimlerChrysler|no=T}}

[[Kategorija:Daimler AG]]</text>
      <sha1>p8le1kui76rrsng7ki14hpl5izotl03</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Dingę</title>
    <ns>0</ns>
    <id>70547</id>
    <revision>
      <id>7820081</id>
      <parentid>7057503</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T06:45:54Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>InternetArchiveBot</username>
        <id>150094</id>
      </contributor>
      <comment>Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5</comment>
      <origin>7820081</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="35400" sha1="7vd83ecg5ez8ltv7liqqw0zimi2pnwj" xml:space="preserve">{{Infolentelė televizijos serialas
| Pavadinimas     = Dingę
| Spalva          = black
| Tekstas         = white
| Paveikslėlis    = [[Vaizdas:Lost title card.jpg|250px]]
| Užrašas         = 
| Žanras          = [[Mistika|Mistinė]] [[drama]]&lt;br /&gt;[[Mokslinė fantastika]]
| Kūrėjas         = [[Damon Lindelof]]&lt;br /&gt;[[J. J. Abrams]]
| Režisierius     = Jack Bender&lt;br /&gt;Stephen Williams
| Aktoriai        = [[Adewale Akinnuoye-Agbaje]]&lt;br /&gt;[[Naveen Andrews]]&lt;br /&gt;[[Henry Ian Cusick]]&lt;br /&gt;[[Jeremy Davies]]&lt;br /&gt;[[Emilie de Ravin]]&lt;br /&gt;[[Michael Emerson]]&lt;br /&gt;[[Matthew Fox]]&lt;br /&gt;[[Jorge Garcia]]&lt;br /&gt;[[Maggie Grace]]&lt;br /&gt;[[Josh Holloway]]&lt;br /&gt;[[Malcolm David Kelley]]&lt;br /&gt;[[Daniel Dae Kim]]&lt;br /&gt;[[Yunjin Kim]]&lt;br /&gt;[[Ken Leung]]&lt;br /&gt;[[Evangeline Lilly]]&lt;br /&gt;[[Rebecca Mader]]&lt;br /&gt;[[Elizabeth Mitchell]]&lt;br /&gt;[[Dominic Monaghan]]&lt;br /&gt;[[Terry O'Quinn]]&lt;br /&gt;[[Harold Perrineau]]&lt;br /&gt;[[Michelle Rodriguez]]&lt;br /&gt;[[Kiele Sanchez]]&lt;br /&gt;[[Rodrigo Santoro]]&lt;br /&gt;[[Ian Somerhalder]]&lt;br /&gt;[[Cynthia Watros]]
| Prodiuseris     = [[J. J. Abrams]]&lt;br /&gt;[[Damon Lindelof]]&lt;br /&gt;[[Bryan Burk]]&lt;br /&gt;Jack Bender&lt;br /&gt;[[Carlton Cuse]]
| Kompozitorius   = [[Michael Giacchino]]
| Šalis           = {{USAv}}
| Kanalas         = [[ABC]]
| Sezonai         = 6
| Epizodai        = 121
| Epizodų sąrašas = Sąrašas:Serialo Dingę epizodai
| Trukmė          = 40-48 minutės
| Pirmą kartą     = 2004 m. rugsėjo 22 d.
| Paskutinį kartą = 2010 m. gegužės 23 d.
| Tinklalapis     = http://abc.go.com/primetime/lost/
}}
'''„Dingę“''' ({{angl|Lost}}) yra [[JAV|amerikiečių]] [[Drama|draminis]] televizijos serialas, pasakojantis apie lėktuvo katastrofą patyrusius žmones ir paslaptingą [[Atogrąžos|tropinę]] salą kažkur [[Ramusis vandenynas|Ramiojo vandenyno]] pietuose, į kurią jie nukrenta. Serialo autoriai [[Dž. Dž. Abramsas]] ir [[Deimonas Lindelofas]].

„Dingusius“ prodiusuoja [[ABC]] televizijos kanalo studija, Dž. Dž. Abramso prodiuserinė kompanija „[[Bad Robot Productions]]“ ir „Grass Skirt Productions“, visos serialo transliavimo teisės priklauso ABC televizijos kanalui. Serialo vykdantieji prodiuseriai yra Abramsas, Lindelofas, [[Brajanas Berkas]], Džekas Benderis ir [[Karltonas Kjuzas]]. Pagrindinė „Dingusių“ filmavimo vieta – [[Oahu]] sala [[Havajai|Havajuose]]. Serialo kompozitorius [[Michael Giacchino|Maiklas Džakinas]].

Serialo premjera įvyko [[2004]] m. [[rugsėjo 22]] d. Dėl gausios aktorių komandos ir filmavimo originaliose vietovėse užjūrio regionuose, „Dingę“ – vienas brangiausių darbų televizijos istorijoje&lt;ref&gt;Tim Ryan, [http://starbulletin.com/2005/01/26/news/story2.html Honolulu Star-Bulletin] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080908022909/http://starbulletin.com/2005/01/26/news/story2.html |date=2008-09-08 }}. High filming costs force ABC network executives to consider relocating, ''[[anglų kalba]]'', [[2005]] m. [[sausio 26]] d.&lt;/ref&gt;. Vos tik pasirodęs, serialas ypač teigiamai įvertintas kritikų&lt;ref&gt;Rick Kissell, [http://www.variety.com/article/VR1117910869?categoryid=14&amp;cs=1 Variety]. ABC, Eye have quite some night, ''anglų kalba'', [[2004]] m. [[rugsėjo 25]] d.&lt;/ref&gt; ir sulaukė didelio susidomėjimo tarp [[Šiaurės Amerika|Amerikos]] žiūrovų&lt;ref name=&quot;TheHollywoodReporter-Ratings1&quot;&gt;[https://web.archive.org/web/20051226102306/http://www.hollywoodreporter.com/thr/television/feature_display.jsp?vnu_content_id=1000937471 The Hollywood Reporter]. Final audience and ratings figures, ''anglų kalba'', 2005 m. [[gegužės 27]] d.&lt;/ref&gt;&lt;ref name=&quot;Reuters-DramaHit&quot;&gt;Steve Gorman, [http://www.lost-media.com/modules.php?name=News&amp;file=print&amp;sid=10 Reuters] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080107192543/http://www.lost-media.com/modules.php?name=News&amp;file=print&amp;sid=10 |date=2008-01-07 }}. ABC May Have Found a Hit in 'Lost', ''anglų kalba'', 2004 m. [[spalio 1]] d.&lt;/ref&gt;. Jau pirmaisiais transliavimo metais pagal reitingus [[JAV|Jungtinėse Valstijose]], su 16 milijonų žiūrovų, užėmė keturioliktą vietą&lt;ref name=&quot;TheHollywoodReporter-Ratings1&quot;/&gt;, o per tolimesnius keturis sezonus vidutinė žiūrovų auditorija nenusileido žemiau 13 mln.&lt;ref name=&quot;TheHollywoodReporter-Ratings2&quot;&gt;[https://web.archive.org/web/20060529003429/http://www.hollywoodreporter.com/thr/television/feature_display.jsp?vnu_content_id=1002576393 The Hollywood Reporter]. 2005–06 primetime wrap, ''anglų kalba'', [[2006]] m. [[gegužės 26]] d.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[https://web.archive.org/web/20070528062839/http://www.hollywoodreporter.com/hr/content_display/television/features/e3ifbfdd1bcb53266ad8d9a71cad261604f The Hollywood Reporter]. 2006–07 primetime wrap, ''anglų kalba'', [[2007]] m. [[gegužės 25]] d.&lt;/ref&gt;&lt;ref name=&quot;ABCMedianet-Ratings3&quot;&gt;[http://abcmedianet.com/web/dnr/dispDNR.aspx?id=092308_04 ABC Medianet]. Season Program Rankings from 09/24/07 through 09/21/08, ''anglų kalba'', [[2008]] m. [[rugsėjo 23]] d.&lt;/ref&gt; Serialo istorijai gerokai įpusėjus, ties penktuoju sezonu susiformavo tvirta ir pastovi Amerikos žiūrovų auditorija su maždaug 13,5 mln. žiūrovų&lt;ref name=&quot;ABCMedianet-Ratings3&quot;/&gt;, pagal [[Demografija|demografinius rodiklius]] pakilusi net aukščiau negu transliavimo pradžioje&lt;ref name=&quot;TheHollywoodReporter-Ratings2&quot;/&gt;&lt;ref&gt;Neil Wilkes, [http://www.digitalspy.co.uk/article/ds24619.html Digital Spy (UK)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20050924051957/http://www.digitalspy.co.uk/article/ds24619.html |date=2005-09-24 }}. US Ratings: ''Lost'' premiere draws 23 million, ''anglų kalba'', 2005 m. rugsėjo 23 d.&lt;/ref&gt;. „Dingę“ pelnė daugybę televizijos pramonės apdovanojimų, tarp jų 2005-ųjų metų „[[Emmy]]“ ir [[2006]] metų „[[Auksinis gaublys|Auksinį gaublį]]“, abu už geriausią draminį televizijos serialą, taip pat 2005 m. [[Ekrano aktorių gildijos apdovanojimas|Ekrano aktorių gildijos apdovanojimą]] už geriausią pasirodymą draminio serialo kategorijoje ir tų pačių metų [[BAFTA|Britų kino ir televizijos menų akademijos apdovanojimą]] už geriausią amerikiečių indėlį į televiziją. Vieni įtakingiausių JAV leidinių „Dingusius“ paskelbė vienu iš geriausių projektų televizijos istorijoje&lt;ref&gt;James Poniewozik, [http://www.time.com/time/specials/2007/article/0,28804,1651341_1659192_1652600,00.html Time Magazine] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20111016144835/http://www.time.com/time/specials/2007/article/0,28804,1651341_1659192_1652600,00.html |date=2011-10-16 }}. The 100 Best TV Shows of All-TIME, ''anglų kalba'', [[2007]] m. [[spalis]].&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[http://www.empireonline.com/50greatesttv/default.asp?tv=5 Empire: Features]. The 50 Greatest TV Shows of All Times, ''anglų kalba'', 2007 m.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;Bill Carter, [http://www.nytimes.com/2008/01/30/arts/television/30lost.html The New York Times]. „Tropical Teaser: ''Lost'' Clues Decoded“, ''anglų kalba'', [[2008]] m. [[gegužės 21]] d.&lt;/ref&gt;. „Dingę“ tapo amerikietiškosios kultūros dalimi: sąsajos su serialo istorija pasirodė kituose televizijos serialuose, laidose, kino filmuose, komercinėse [[Reklama|reklamose]], [[Komiksas|komiksuose]], internete, šalies [[Leidinys|leidiniuose]], [[Kompiuterinis žaidimas|kompiuteriniuose žaidimuose]] ir dainose&lt;ref&gt;Rob Thomas, [http://www.tvguide.com/News/veronica-mars-questions/060201-01 TVGuide.com] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20081007043454/http://www.tvguide.com/News/veronica-mars-questions/060201-01 |date=2008-10-07 }}. Your ''Veronica Mars'' Questions Answered!, ''anglų kalba'', [[2006]] m. [[vasario 1]] d.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;Adam Hughes, [http://www.dccomics.com/comics/?cm=4686 DCcomics]. ''Catwoman'', issue 51, ''anglų kalba'', 2006 m. [[sausio 25]] d.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[http://www.ffplaza.com/library/?issue=tg6v2 FFPlaza.com] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080504183803/http://www.ffplaza.com/library/?issue=tg6v2 |date=2008-05-04 }}. Thing, vol 2 #6, ''[[anglų kalba]]''.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[http://kotaku.com/gaming/easter-egg/lost-found-in-half+life-2-310606.php Kotaku] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100310152154/http://kotaku.com/gaming/easter-egg/lost-found-in-half+life-2-310606.php |date=2010-03-10 }}. ''Lost'' Found In Half-Life 2, ''[[anglų kalba]]'', 2007 m. [[spalio 14]] d.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[https://archive.today/20120709211221/kotaku.com/gaming/easter-egg/the-lost-numbers-in-hl2-310631.php Kotaku]. The ''Lost'' Numbers in HL2, ''anglų kalba'', 2007 m. spalio 14 d.&lt;/ref&gt;. Gamybinės televizijos atžvilgiu, serialas tapo fenomenaliu reiškiniu, nes išleista nepalyginamai daug teminės produkcijos&lt;ref name=&quot;Reuters-DramaHit&quot;/&gt;, kaip antai: „Dingusių“ istoriją ir aplinką tyrinėjančios ir praplečiančios leidėjo ir pavienių autorių knygos&lt;ref&gt;Steven Zeitchik, [http://www.variety.com/article/VR1117945504?categoryId=14&amp;cs=1 Daily Variety]. Inside Move: It's a Shames, ''anglų kalba'', 2006 m. [[birželio 18]] d.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;Wood, J., [http://www.gcpress.com/lost/ GCPress] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080804000429/http://www.gcpress.com/lost/ |date=2008-08-04 }}. ''Living Lost: Why We're All Stuck on the Island'', ''anglų kalba''.&lt;/ref&gt;, [[Stalo žaidimai|stalo]]&lt;ref&gt;[http://www.lostboardgame.com Cardinal Games]. ''Lost'': The Board Game - LostBoardGame.com, ''anglų kalba'', [[2006]] m. [[rugpjūčio 7]] d.&lt;/ref&gt; ir vaizdo&lt;ref&gt;[http://www.ubisoftgroup.com/index.php?p=59&amp;art_id=60&amp;vars=Y29tX2lkPTMyNA%3D%3D Ubisoftgroup.com]. Ubisoft and Touchstone team up to create ''Lost'' video game, ''anglų kalba'', 2006 m. [[gegužės 22]] d.&lt;/ref&gt; žaidimai, [[Alternatyvios realybės žaidimas|alternatyvios realybės žaidimai]]&lt;ref&gt;[http://www.disneyabctv.com/datvg_press/dispDNR.html?id=072506_12 Disney-ABC Television Group] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060811043555/http://www.disneyabctv.com/datvg_press/dispDNR.html?id=072506_12 |date=2006-08-11 }}. Global interactive phenomenon, ''Lost Experience'', to reveal meaning behind mysterious numbers on international Hit TV show ''Lost'', ''[[anglų kalba]]'', 2006 m. [[liepos 25]] d.&lt;/ref&gt; ir žaislinės veikėjų figūrėlės&lt;ref&gt;William Keck, [http://www.usatoday.com/life/television/news/2006-05-23-lost-toys_x.htm USA Today]. &quot;These characters are toying with us&quot;, ''anglų kalba'', 2006 m. [[gegužės 23]] d.&lt;/ref&gt;. Visa tai išplatinta ne tik tradiciniais, bet ir naujais [[Rinkodara|rinkodaros]] būdais&lt;ref name=&quot;Reuters-DramaHit&quot;/&gt;; naujausi serialo epizodai ir originalūs [[garso takeliai]] už nedidelę kainą pardavinėti internetinėse parduotuvėse tiek pačioje Amerikoje, tiek ir skyriuose Europoje&lt;ref&gt;[http://www.apple.com/uk/pr/2007/08/290808_itunes_tvshows.html Apple]. Apple Announces Hit Television Programming Now Available on the iTunes Store in the UK, ''anglų kalba'', [[2007]] m. [[rugpjūčio 29]] d.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[http://www.heise.de/newsticker/suche/ergebnis?rm=result;words=Apple%20TV%20Serien;q=apple%20tv-serien;url=/newsticker/meldung/105856/ heise online]. iTunes Deutschland verkauft TV-Serien, ''[[vokiečių kalba]]'', [[2008]] m. [[balandžio 2]] d.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[http://www.channel4.com/entertainment/tv/microsites/L/lost/vod/index.html Channel 4.com] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20091001065841/http://www.channel4.com/entertainment/tv/microsites/L/lost/vod/index.html |date=2009-10-01 }}. ''Lost'' Episodes Online, ''[[anglų kalba]]''.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[http://www.tf1vision.com/liste.php?rub=CAT8&amp;fltCode=182&amp;p=53/?trk=1&amp;e=7 TF1] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070320113927/http://www.tf1vision.com/liste.php?rub=CAT8 |date=2007-03-20 }}. ''Lost'' Episodes Online (French), ''[[prancūzų kalba]]''.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;Jason Mick, [http://www.dailytech.com/ABC+to+Offer+Free+Shows+Online+Via+AOL/article9002c.htm DailyTech] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110617051306/http://www.dailytech.com/ABC+to+Offer+Free+Shows+Online+Via+AOL/article9002c.htm |date=2011-06-17 }}. ABC to Offer Free Shows Online Via AOL, ''anglų kalba'', [[2007]] m. [[rugsėjo 21]] d.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[http://www.xbox.com/en-US/marketplace/media/9601d8e7-462f-4a36-bdbb-3e0d24dc4d16/ Microsoft] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080618075600/http://www.xbox.com/en-US/marketplace/media/9601d8e7-462f-4a36-bdbb-3e0d24dc4d16/ |date=2008-06-18 }}. Xbox LIVE Marketplace – Lost, ''[[anglų kalba]]''.&lt;/ref&gt;. Internete taip pat pasirodė specializuoti serialo leidėjų tinklalapiai, pasakojantys apie „Dingusių“ istoriją ir su tuo susijusius aplinkinius reiškinius&lt;ref&gt;Colette Bancroft, [http://www.sptimes.com/2006/01/10/Floridian/Web_ensnares__Lost__s.shtml St. Petersburg Times]. Web ensnares ''Lost'' souls, ''anglų kalba'', [[2006]] m. [[sausio 10]] d.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;Tom Lowry, [http://www.businessweek.com/magazine/content/06_30/b3994072.htm BusinessWeek Online]. Network Finds Marketing Paradise with ''Lost'', ''anglų kalba'', 2006 m. [[liepos 24]] d.&lt;/ref&gt;, taip vadinamąją savarankišką serialo [[Mitologija|mitologiją]]. Savanorių gerbėjų iniciatyva, prasidėjus antrajam serialo sezonui [[2005]] m. rugsėjo 22 d., paleista pirmoji tokio tipo [[MediaWiki]] formatu palaikoma „Dingusių“ enciklopedija, kuri neilgai trukus, pradėta rašyti ir kitomis pagrindinėmis vienuolika [[Europa|Europos]] ir [[Azija|Azijos]] kalbomis&lt;ref&gt;[http://lostpedia.com Lostpedia.com]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}, [[anglų kalba]] kuriama teminė enciklopedija.&lt;/ref&gt;.

== Gamyba ==

=== Kūrimas ===

Serialo koncepcija atsirado 2004-ųjų sausį, kai tuometinis ABC direktorius Loidas Braunas Spelling Television kompanijai užsakė parašyti pradinį scenarijų, panašų į Viljamo Goldingo „Musių valdovą“, filmą „Pasmerktasis“, televizijos serialą „Giligano sala“ ir populiarų realybės šou „Išgyvenusysis“. Gadis Polakas paminėjo, kad kai kas į „Dingusius“ atėjo ir iš kompiuterinio žaidimo [[Myst|''Myst'']] pasaulio. Bandomajai serijai sukurti buvo pasamdytas Džefris Lyberis, tačiau jo darbas, pavadintas „Niekur“ (''Nowhere''), nepatiko Braunui. Šis susisiekė su Dž. Dž. Abramsu, kuris tuo metu dirbo kartu su Touchstone (dabar ABC Studios) televizija ir buvo serialo [[Slaptoji agentė|„Slaptoji agentė“]] (''Alias'') kūrėjas, ir paprašė jo parašyti naują pradinį scenarijų. Abramsas ilgai dvejojo, tačiau galiausiai sutiko, remdamasis tuo, jog serialas turi gerą pagrindą ir yra perspektyvus. Jis pradėjo bendradarbiauti su Deimonu Lindelofu, kad sukurtų epizodų formatą ir veikėjus. Kartu, Abramsas ir Lindelofas sugalvojo pagrindines mitologines idėjas ir detalią siužeto tėkmę, penkiems ar šešiems serialo sezonams. Nors serialo pasirodymą eteryje spaudė terminas - jis turėjo atsidurti dar 2004-ųjų metų sezono programų tinklelyje - kūrybinga komanda sugebėjo greitai paruošti aktorius ir „Dingę“ televizijoje atsidūrė laiku.

Dviejų dalių bandomoji ''Dingusiųjų'' serija buvo brangiausia kanalo istorijoje, atsiėjusi nuo 10 iki 14 mln. dolerių. Palyginus su vidutine kaina, valandos trukmės serija Jungtinėse Valstijose, 2005 metais kainavo 4 mln. dolerių. Serialas, debiutavęs 2004-ųjų rugsėjo 22-ąją, tapo vienu labiausiai vertinamų ir finansiškai nusisekusių projektų 2004-ųjų metų televizijos sezone. Greta naujų [[Nusivylusios namų šeimininkės|„Nusivylusių namų šeimininkių“]] ir [[Grei anatomija|„Grei anatomijos“]] serijų, ''Dingę'' padėjo [[ABC]] pasiekti televizijų rinkos viršūnę. Prieš bandomosios serijos pristatymą,  ABC valdytojos, [[Volto Disnėjaus kompanija|Volto Disnėjaus kompanijos]] vadovai, už tokį brangų ir rizikingą projektą, Loidą Brauną atleido iš pareigų. 

Pasaulinė bandomosios serijos premjera įvyko 2004-ųjų metų liepos 24-ąją, Tarptautiniame komikų suvažiavime [[San Diegas|San Diege]].

=== Muzika ===

{{Pagr|Dingę (muzika)}}

„Dingusiuose“ naudojamą originalų garso takelį specialiai serialui sukūrė Maiklas Džakinas. Holivudo Studijos Simfoninis Orkestras atliko įvairius instrumentinius garsus ir sukūrė muzikinį foną, kurie epizoduose dažniausiai būna teminiai, t. y. skirti kokiam nors svarbiam įvykiui ar vienam iš veikėjų. Norėdamas sukurti seriale naudojamus mechaninius garsus, Džakinas panaudojo neįprastus instrumentus, pavyzdžiui, krintančių [[Fiuzeliažas|fiuzeliažo]] dalių garsą.

„Dingusiuose“, daug dažniau nei kituose serialuose, naudojama populiariosios kultūros muzika, kuri epizoduose dažniausiai priskiriama kuriam nors veikėjų, taip netiesiogiai atskleidžiant jo pomėgius, charakterio savybes, arba reikšmingam, dramatiškam įvykiui pažymėti. Pavyzdžiai yra įvairios dainos, kurių Harlis klausėsi nešiojamu kompaktinių diskų grotuvu pirmajame serialo sezone, ar antro ir trečio sezonų premjerose pasigirdę 1964 ir 1969-aisiais metais išleisti [[Cass Elliot]] „Make your own kind of Music“ ir [[Petula Clark|Petulos Klark]] „Downtown“ įrašai. Dviejuose epizoduose Čarlis, stovėdamas ant gatvės kampo, groja gitara ir dainuoja grupės [[Oasis]] dainą „Wonderwall“. Trečiojo sezono pabaigoje, važiuodamas gatve, Džekas klausosi [[Nirvana (amerikiečių grupė)|Nirvanos]] „Scentless Apprentice“.

Kai kuriose tarptautinėse „Dingusių“ transliacijose originali muzika pakeista alternatyvia. Pavyzdžiui, japoniškoje serialo versijoje, pirmojo sezono teminė daina yra grupės Chemistry „Here I Am“, antrojo - populiarios japonų atlikėjos Junos Ito „Losin“ ir trečiojo sezono - grupės Fantomas daina „Fire walk with Me“.

[[Vaizdas:LOSTDock.jpg|right|thumb|[[Live Together, Die Alone (Dingę)|Prieplauka]], kurioje „Kiti“ įkaitais laikė Džeką, Keitę ir Sojerį.]]
=== Filmavimas ===
Beveik visas serialas nufilmuotas Oahu saloje [[Havajai|Havajuose]]. Bandomasis epizodas buvo filmuojamas Mokulėjos paplūdimyje, šiaurvakarinėje salos dalyje. Vėliau paplūdimio scenos filmuotos įvairiose populiarios šiaurinės salos pakrantės vietose. Pirmojo sezono urvo scenos buvo filmuojamos Xerox korporacijos sandėliuose, kurie buvo nenaudojami nuo 1999-ųjų metų, kai ten įvyko masinis darbuotojų iššaudymas. Visa „Dingusių“ kūrybinė komanda nuo to laiko persikėlė į Havajų Kino Studiją, kur buvo pastatyti antrojo sezono „Gulbės Stoties“ ir trečiojo sezono „Hidros Stoties“ modeliai. Įvairios zonos [[Honolulu]] mieste ir Oahu salos apylinkėse buvo panaudotos filmuojant kitų pasaulio vietų, tarp jų [[Kalifornija|Kalifornijos]], [[Niujorkas|Niujorko]], [[Ajova|Ajovos]], [[Majamis|Majamio]], [[Pietų Korėja|Pietų Korėjos]], [[Irakas|Irako]], [[Nigerija|Nigerijos]], [[Jungtinė Karalystė|Didžiosios Britanijos]], [[Paryžius|Paryžiaus]], [[Berlynas|Berlyno]] ir [[Australija|Australijos]], scenas. Pavyzdžiui, [[Sidnėjus|Sidnėjaus]] oro uosto scena buvo filmuojama Havajų Konvenciniame Centre, o po Antrojo pasaulinio karo išlikęs bunkeris panaudotas kaip 
Irako Respublikos Armijos būstinė. Išsamius serialo filmavimo vietų archyvus galima rasti internetiniame puslapyje [http://www.lostvirtualtour.com/ Lost Virtual Tour] (anglų kalba). 

== Vaidmenys ==

{{Pagr|Dingę (veikėjai)}}

[[Vaizdas:LostS5Cast.jpg|thumb|right|350px|Penktojo sezono pagrindiniai veikėjai]]
Iš lėktuvu skridusių 324 keleivių, išsigelbėjo 72 (71 žmogus ir 1 šuo), pasiskirstę trijose lėktuvo sekcijose. Pirmojo sezono pradžioje serialas turėjo 14 pastovių vaidmenų, „Dingę“ tapo antruoju didžiausią aktorių komandą turinčiu serialu Amerikoje, po [[Nusivylusios namų šeimininkės|„Nusivylusių namų šeimininkių“]]. [[ABC]] televizijai „Dingusių“ prodiusavimas atsiėjo itin brangiai, tačiau, pasak Brajano Berko, vien dėl aktorių gausos serialą buvo galima itin gerai išvystyti - sukurti skirtingų charakterių veikėjų, išplėtoti jų praeities istorijas, įterpti paslapčių ar meilės trikampių.   

Pirmajame serialo sezone buvo 14 pagrindinių veikėjų. Naveen Andrews įkūnijo buvusį Irako Respublikos Armijos karininką [[Sayid Jarrah (Dingę)|Saydą Jarahą]] (Sayid Jarrah). Emilie de Ravin suvaidino nėščią australę [[Claire Littleton (Dingę)|Kler Litlton]]  (Claire Littleton), Matthew Fox - problematišką chirurgą [[Jack Shephard (Dingę)|Džeką Šepardą]] (Jack Shephard), greitai tapusį išgyvenusiųjų lyderiu. Jorge Garcia pavaizdavo [[Hugo „Hurley“ Reyes (Dingę)|Hugą „Harlį“ Rajesą]] (Hugo &quot;Hurley&quot; Reyes), nelaimingą loterijos laimėtoją, Maggie Grace - [[Shannon Rutherford (Dingę)|Šenon Ruterford]] (Shannon Rutherford), buvusią šokių mokytoją, kurią antrame sezone nužudė, tačiau ji ir toliau vaidina seriale, pasirodydama prisiminimuose. Josh Holloway įkūnijo cinišką apgaviką [[James „Sawyer“ Ford (Dingę)|Džeimsą „Sojerį“ Fordą]] (James „Sawyer“ Ford). Yunjin Kim suvaidino galingo Korėjos verslininko dukterį [[Sun-Hwa Kwon (Dingę)|San-Hva Kvon]] (Sun-Hwa Kwon), o Daniel Dae Kim - jos vyrą [[Jin-Soo Kwon (Dingę)|Džin-Sū Kvoną]] (Jin-Soo Kwon). [[Evangeline Lilly]] pavaizdavo bėglę [[Kate Austen (Dingę)|Keitę Osten]] (Kate Austen), [[Dominic Monaghan]] - nuo narkotikų priklausomą buvusią roko žvaigždę [[Charlie Pace (Dingę)|Čarlį Peisą]] (Charlie Pace). Terry O'Quinn įkūnijo paslaptingąjį [[John Locke (Dingę)|Džoną Loką]] (John Locke). Harold Perrineau suvaidino statybininką [[Michael Dawson (Dingę)|Maiklą Dosoną]] (Michael Dawson), Malcolm David Kelley - jo sūnų [[Walt Lloyd (Dingę)|Voltą Loidą]] (Walt Lloyd). Ian Somerhalder vaidino netikrą Šenon brolį [[Boone Carlyle (Dingę)|Būną Karlailą]] (Boone Carlyle), vadovavusį vienam motinos vestuvinių suknelių kompanijos padaliniui. Būnas buvo vienas iš pirmųjų pagrindinių veikėjų, žuvusių saloje - jis mirė pirmojo sezono pabaigoje.

Pirmųjų dviejų sezonų metu, keli aktoriai pasitraukė iš serialo, istorijoje atsiradus naujiems veikėjams. Pirmajame sezone žuvus Būnui Karlailui, Voltas tapo kviestine žvaigžde, retai pasirodydamas antrajame, nes netrukus buvo pagrobtas „Kitų“. Po aštuonių epizodų antrajame sezone, žuvo Šenon, užleisdama vietą naujiems aktoriams - [[Mr. Eko (Dingę)|Ponui Eko]], Nigerijos katalikų kunigui, buvusiam nusikaltėliui, kurį įkūnijo Adewale Akinnuoye-Agbaje; [[Ana Lucia Cortez (Dingę)|Anai Liucijai Kortes]], oro uosto apsaugos darbuotojai ir buvusiai policininkei, kurią suvaidino Michelle Rodriguez; [[Bernard Nadler (Dingę)|Bernardui Nadleriui]], odontologui Rouz vyrui, skridusiam priekinėje lėktuvo dalyje, ir [[Libby (Dingę)|Libei]] - ligoninės psichologei, kurią pavaizdavo Cynthia Watros.

Trečiajame sezone, aktorius Henry Ian Cusick gavo jau pastovų [[Desmond Hume (Dingę)|Desmondo Deivido Hjumo]], buvusio škotų karininko, vaidmenį, Michael Emerson pavaizdavo [[Ben Linus (Dingę)|Beną Linusą]] (anksčiau žinotą kaip Henrį Geilą), veikėją, praktiškai vadovaujantį „Kitiems“. Be to, atskleidžiant vis daugiau paslapčių apie salą ir mistiškąją „Kitų“ grupę, į ''Dingusių'' komandą įsilieja dar trys nauji aktoriai - Elizabeth Mitchell, genetikos daktarė [[Juliet Burke (Dingę)|Džuljeta Burk]], viena iš „Kitų“, ir Kiele Sanchez bei Rodrigo Santoro kaip šalutiniai veikėjai, porelė [[Nikki ir Paulo (Dingę)|Nikė Fernandez]] ir [[Nikki ir Paulo (Dingę)|Paulas]]. Eko pasitraukė iš serialo sezono pradžioje, o Nikė ir Paulas - viduryje, jų pirmajame ''praeities prisiminimų'' epizode. Čarlis žuvo trečiojo sezono pabaigoje.

Ketvirtajame serialo sezone, Harold Perrineau sugrįžo vaidinti [[Michael Dawson (Dingę)|Maiklą Deivisoną]]. Greta Perrineau, prie komandos prisijungė nauji aktoriai - Jeremy Davies, vaidinantis [[Daniel Faraday (Dingę)|Danielį Faradėjų]], nervingą fiziką, besidomintį sala moksliniu požiūriu, Ken Leung, atliekantis [[Miles Straume (Dingę)|Mailso Straumo]], tariamai girdinčio vaiduoklius, vaidmenį, ir Rebecca Mader, įkūnijusi tvirtą ir šaltakrauję antropologę [[Charlotte Lewis (Dingę)|Šarlotę Steipl Levis]]. 

Gausi antraplanių aktorių komanda įgijo nemažą reikšmę serialo istorijoje. Antrajame serialo sezone, susituokusi pora, atskirta skirtingose salos pusėse, [[Rose Henderson (Dingę)|Rouz Henderson]] (L. Scott Caldwell) ir [[Bernard Nadler (Dingę)|Bernardas Nadleris]] (Sam Anderson) (ji su pagrindiniais veikėjais, jis - su lėktuvo gale skridusiais keleiviais), prieš susitikimą, buvo pavaizduoti savo ''praeities prisiminimų'' epizode. [[Danielle Rousseau (Dingę)|Danielė Ruso]] ([[Mira Furlan]]), vienintelė išsigelbėjusi, seniai vykusios, mokslinės prancūzų ekspedicijos narė, pirmą kartą pasigirdusi balso įraše bandomojoje „Dingusių“ serijoje, dažnai pasirodydavo seriale. Kai kurie iš [[Others (Dingę)|„Kitų“]], tarp jų [[Tom (Dingę)|Tomas]] (M. C. Gainey), [[Ethan Rom (Dingę)|Etanas Romas]] (William Mapother), [[Alex (Dingę)|Aleks Ruso]] (Tania Raymonde) ir [[Sąrašas: Serialo Dingę veikėjai#Richard Alpert|Ričardas Alpertas]] ([[Nestor Carbonell]]), dažnai pasirodo serialo eigoje ar ''praeities prisiminimuose''. Panašiai, Džeko tėvas [[Christian Shephard (Dingę)|Kristianas Šepardas]] (John Terry) pasirodo įvairių veikėjų  ''praeities prisiminimų'' epizoduose.

== Sezonų apžvalga ==
=== Pirmas sezonas ===
{{Pagr|Dingę (pirmas sezonas)}}

Pirmąjį sezoną sudaro 24 serijos, jo premjera [[JAV|Jungtinėse Valstijose]] įvyko 2004-ųjų rugsėjo 22-ąją. Po [[Oceanic Airlines|„Oceanic Airlines“ skrydžio 815]] lėktuvo katastrofos, išgyvenę keleiviai atsiduria, iš pirmo žvilgsnio, negyvenamoje tropikų saloje. Nelaimė suburia grupę nepažįstamųjų dirbti išvien. Jie susiduria su keisčiausiais dalykais, tokiais, kaip poliariniai lokiai, nematyta būtybe, besibastančia po džiungles ir piktavališka grupe salos gyventojų, žinomų kaip [[Others (Dingę)|„Kiti“]]. Taip pat jie sutinka prancūzę, pavarde [[Danielle Rousseau (Dingę)|Ruso]], vienintelę išsigelbėjusią po laivo sudužimo prieš šešiolika metų, ir suranda paslaptingą metalinį liuką, užkastą po žeme. Keli kiti išgyvenusieji plaustu išplaukia iš salos.

=== Antras sezonas ===
{{Pagr|Dingę (antras sezonas)}}

Antrąjį sezoną sudaro 23 epizodai, jo premjera [[JAV|Jungtinėse Valstijose]] ir [[Kanada|Kanadoje]] įvyko 2005-ųjų rugsėjo 21-ąją. Serialo istorija tęsiasi, praėjus 45 dienoms po katastrofos, vis labiau aštrėjant santykiams tarp išgyvenusių lėktuvo keleivių ir „Kitų“. Sezone dažnai nagrinėjamos tikėjimo ir mokslo, kaip priepriešos, temos, teminiai epizodai skiriami tam tikriems, su veikėjais susijusiems, filosofiniams apmąstymams. Atskleidžiamos kai kurios paslaptys, tačiau užduodama ir naujų klausimų. Pristatomi nauji veikėjai, skridę lėktuvo uodegoje, ir kiti salos gyventojai. Vis labiau gilinamasi į salos paslaptis, išgyvenusių veikėjų praeitis. Pagrindiniai veikėjai ištyrinėja tai, ką suranda po liuku, atskleidžiamas [[DHARMA Iniciatyva|DHARMA Iniciatyvos]] egzistavimas ir jos finansuotojas, [[Hanso Fondas]]. Kai pradeda atsiskleisti tiesa apie „Kitų“ grupę, vienas iš pagrindinių veikėjų išduoda kitus išgyvenusiuosius. Sezono pabaigoje sužinoma apie lėktuvo katastrofos priežastį.   

=== Trečias sezonas ===
{{Pagr|Dingę (trečias sezonas)}}

Trečiąjį serialo sezoną sudaro 22 serijos (iš kurių vienas buvo dvejų dalių, dvigubai ilgesnis epizodas), jo premjera įvyko 2006-ųjų spalio 4-ąją, Jungtinėse Valstijose ir Kanadoje. Sezonas po pertraukos sugrįžo 2007-ųjų vasario 7-ąją. Istorija tęsiama, praėjus 67 dienoms po nukritimo į salą. Pristatomi nauji, po katastrofos išgyvenę veikėjai. Išgyvenusieji vis daugiau sužino apie „Kitus“ ir susipažįsta su jų gyvenimu saloje. Vienas iš „Kitų“ grupės ir naujas salos gyventojas, prisijungia prie išgyvenusiųjų, tuo tarpu vienas iš pagrindinių veikėjų prisideda prie „Kitų“. Įvyksta šiurpi konflikto atomazga tarp išgyvenusių ir „Kitų“, išgyvenusieji susisiekia su išoriniu pasauliu.

=== Ketvirtas sezonas ===
{{Pagr|Dingę (ketvirtas sezonas)}}

Ketvirtą serialo sezoną turėjo sudaryti 16 epizodų, tačiau dėl įvykusio [[Amerikos Rašytojų Gildijos streikas|Amerikos Rašytojų Gildijos streiko]], su pertrauka nufilmuota 14 serijų. Sezone pasakojama apie išgyvenusių lėktuvo keleivių susidūrimą su krovininio laivo „Kahana“ įgula, kurie atvyksta į salą tariamai jų išgelbėti. Taip pat pirmą kartą seriale pristatomi ateities prisiminimų epizodai, kurie parodo apie šešių lėktuvo keleivių išsigelbėjimą iš salos.

=== Penktas sezonas ===
{{Pagr|Dingę (penktas sezonas)}}

Penktas „Dingusių“ sezonas Jungtinėse Valstijose prasidėjo [[2009]] m. [[sausio 21]] d. Premjeros dieną parodytos trys serijos, iš kurių viena įvadinę, atpasakojanti įvykius ankstesniuose sezonuose, o likusios dvi – naujos. Šiame sezone pasakojama apie [[Ben Linus (Dingę)|Bendžamino Lainuso]] ([[Michael Emerson]]), Danielės Ruso ([[Mira Furlan]]), Ričardo Alperto ([[Nestor Carbonell]]), Danielio Faradėjaus ([[Jeremy Davies]]) ir Mailso Straumo ([[Ken Leung]]), taip pat Libės ([[Cynthia Watros]]) praeitį. Ketinama atskleisti salos paslapčių bei kas įvyko tarp Beno ir tikrojo Henrio Geilo, oro baliono piloto.

=== Šeštas sezonas ===
{{Pagr|Dingę (šeštas sezonas)}}
2007-ųjų gegužės septintąją ABC Entertainment prezidentas Stephen McPherson paskelbė, kad &quot;Dingę&quot; pasibaigs 2009–2010 televizijos sezone su &quot;labai laukiamu ir šokiruojančiu finalu&quot;.
Prasidedant 2007–2008 televizijos sezonu, paskutiniai 48 epizodai būtų buvę rodomi dar tris sezonus po 16 serijų su serialo baigtimi šeštajame sezone. Dėl rašytojų streiko ketvirtas sezonas turėjo 14 serijų, todėl penktąjį ir šeštąjį sezonus buvo planuojama sudaryti po 17 epizodų. Tačiau, birželio 29-ąją buvo paskelbta kad paskutiniam sezonui pridėta papildoma valanda, padidinanti epizodų skaičių iki 18.

D. Lindelof ir C. Cuse planuoja atskleisti ilgalaikias serialo paslaptis - dūmų pabaisą, keturpirštę [[Tavaret]] statulą ir dviejų skeletų, rastų urvuose  pirmajame sezone, tapatybes.
[[Matthew Fox]], vaidinantis [[Jack Shephard (Dingę)|Džeką]], sakė esantis vienintelis aktorius žinantis kaip pasibaigs serialas. Carlton Cuse pareiškė, kad laiko kelionių ir ateities blyksnių sezonai pasibaigė ir kad jie planuoja kai ką skirtingo šeštajam sezonui.

== Mitologija ==
[[Vaizdas:TVseriesLostmyths.jpg|thumb|right|250px]]
{{Pagr|Dingę (mitologija)}}

[[Vaizdas:TVseriesLostdharmaLogo.png|left|160px]]
Serialo ''Dingę'' epizoduose yra daug paslaptingų elementų, kurie priskirti mokslinės fantastikos sričiai ir antgamtiniams reiškiniams. Serialo kūrėjai tokią „Dingusių“ savybę pavadino savarankiškos [[Mitologija|mitologijos]] kūrimu, kuri ir paskatino tokį didelį susidomėjimą šiuo serialu.

Tarp tokių mitologinių serialo elementų yra džiunglėse besibastanti „pabaisa“, paslaptinga grupė salos gyventojų, kuriuos Ruso pavadino „Kitais“, organizacija, pavadinta [[DHARMA Iniciatyva]], saloje pastačiusi kelias tyrimų stotis, skaičių seka, vis pasirodanti pagrindinių veikėjų gyvenimuose, dabartyje ir praeityje, taip pat asmeniniai ryšiai tarp serialo veikėjų, kurių jie dažnai net nežino.
&lt;br /&gt;

== Tematika ==

[[Vaizdas:Pilot2backgammon.jpg|thumb|240px|right|Džonas Lokas laiko dvi, skirtingų spalvų [[Nardai|nardų]] šaškes bandomojoje serijoje.]]
„Dingusiųjų“ tematiką sudaro įvairūs įvykiai, kurie dažniausiai neturi istorijos eigai jokių tiesioginių padarinių, tiesiog praplečia literatūrinį ir filosofinį serialo kontekstą. Tokie elementai dažnai pasirodo kaip juoda ir balta, atspindėdami serialo veikėjų ir susidariusių situacijų dvilypumą - maištaujančius pagrindinius personažus, problematiškas šeimas; kaip apokaliptinės užuominos - Desmondo siekis, neva užbėgti už akių pasaulio pabaigai, spaudant mygtuką „Gulbės Stotyje“, ar DHARMA Iniciatyvos tikslas pakeisti Valenzečio lygtį ir sutrukdyti žmonijos galui; kaip atsitiktinumų priešprieša likimui, daugiausiai pabrėžta sugretinus Loką ir Poną Eko; kaip konfliktas tarp mokslo ir tikėjimo, pasireiškęs kova tarp Džeko ir Loko dėl vadovavimo išgyvenusiesiems; kaip paties žmonijos palikimo aptarimas, diskusijose apie [[Literatūra|literatūros]] darbus. Seriale taip pat daug veikėjų vardų ir žymių žmonių sugretinimų, tokių, kaip [[John Locke (Dingę)|Džonas Lokas]] ([[filosofas]]), [[Danielle Rousseau (Dingę)|Danielė Ruso]] (filosofas [[Žanas Žakas Ruso]]), [[Desmondas Hjumas]] ([[filosofas]] [[David Hume|Deividas Hjumas]]), [[Juliet Burke (Dingę)|Džuljeta Berk]] ([[filosofas]] [[Edmundas Berkas]]), [[Michailas Bakuninas]] (Rusijos [[Anarchija|anarchistas]]), [[Daniel Faraday (Dingę)|Danielis Faradėjus]] ([[fizikas]] [[Maiklas Faradėjus]]), [[Sąrašas: Serialo Dingę veikėjai#George Minkowski|Džordžas Minkovskis]] ([[Matematika|matematikas]] [[Hermanas Minkovskis]]), Ričardas Alpertas ([[Spiritizmas|spiritizmo]] mokytojas), [[Henris Geilas]] ([[astrofizikas]] ir rašytojas), [[Kate Osten|Keitė Ostin]] (rašytoja [[Džeinė Ostin]]), ir [[Charlotte Lewis (Dingę)|Šarlotė Luis]] (Charlotte Staples Lewis) – rašytojas Klaivas Steiplas Luisas ([[C. S. Lewis]]).

== Šaltiniai ==
{{Išn|2}}

== Nuorodos ==

'''Naujienos ir gerbėjų forumai'''
* [http://abc.go.com/primetime/lost/ Naujienos, epizodų aptarimai, aktorių interviu ABC tinklalapyje] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20050307085158/http://abc.go.com/primetime/lost/ |date=2005-03-07 }} {{en-icon}}
* [http://www.lostfilmas.lt/ Lietuviškas serialo „Dingę“ („LOST“) gerbėjų tinklalapis: teminiai straipsniai, apžvalgos, teorijos, komentarai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090129073505/http://www.lostfilmas.lt/ |date=2009-01-29 }}
* [http://www.lost.lt/ Diskusijos, teorijos, epizodų aptarimai lietuviškame serialo gerbėjų forume] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080417033707/http://www.lost.lt/ |date=2008-04-17 }}
* [http://www.thefuselage.com/ The Fuselage (Dž. Dž. Abramso serialo gerbėjų forumas)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070820225655/http://www.thefuselage.com/ |date=2007-08-20 }} {{en-icon}}
'''Teminės serialo nuorodos''' {{en-icon}}
* [http://www.thehansofoundation.org/ Hanso fondas] {{Webarchive|url=http://arquivo.pt/wayback/20080229051627/http%3A//www.thehansofoundation.org/ |date=2008-02-29 }}
* [http://www.oceanic-air.com/ Oceanic Airlines] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090523091708/http://www.oceanic-air.com/ |date=2009-05-23 }}
* [http://www.ajiraairways.com/ Aidžiros oro linijos]
* [http://www.dharmawantsyou.com/site/index.php DHARMA Iniciatyva]
&lt;br /&gt;

{{Dingę}}

{{SavStr}}

{{Vikižodynas|dingę|no=T}}

{{Commons|Category:Lost (television programme)|no=T}}

[[Kategorija:Dingę (TV serialas)| ]]</text>
      <sha1>7vd83ecg5ez8ltv7liqqw0zimi2pnwj</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Želkūnai</title>
    <ns>0</ns>
    <id>71796</id>
    <revision>
      <id>7819893</id>
      <parentid>6701982</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T18:01:56Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Vilensija</username>
        <id>40695</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>+akmuo</comment>
      <origin>7819893</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1205" sha1="k4w5abn35ok275ft4aixukzgujxygzc" xml:space="preserve">{{Ltgyv
|pavad = Želkūnai
|foto = Želkūnų bendruomenė, akmuo.jpg
|plotis = 
|fotoinfo = Želkūnų bendruomenės akmuo prie mokyklos
|lat = 54.542
|long = 24.344
|sav = Prienų rajono savivaldybė
|sen = Stakliškių seniūnija
|gyv = 93
|metai = 2021
|kirčl = {{Vietovardis|k=1|Želkū́nai|Želkū́nų|Želkū́nams|Želkū́nus|Želkū́nais|Želkū́nuose|š=2002}}
}}

'''Želkūnai''' – kaimas [[Prienų rajono savivaldybė]]s rytinėje dalyje, 5 km į pietus nuo [[Stakliškės|Stakliškių]]. Seniūnaitijos centras. Iki [[2013]] m. veikė [[Želkūnų pagrindinė mokykla]], šiuo metu veikia Želkūnų bendruomenės centras.

== Gyventojai ==
{{dem|kolon=9|till=260|inc=50|incmin=25
|1905|145|r1905=&lt;ref&gt;{{1905sur}}&lt;/ref&gt;
|1923|168|r1923=&lt;ref&gt;{{1923sur}}&lt;/ref&gt;
|1959|172|r1959=&lt;ref name=&quot;1959-70sur&quot;&gt;{{1959-70sur}}&lt;/ref&gt;
|1970|188|r1970=&lt;ref name=&quot;MLTE&quot;&gt;{{MLTE|3|880||Želkūnai}}&lt;/ref&gt;
|1979|253|r1979=&lt;ref&gt;{{1979sur}}&lt;/ref&gt;
|1989|195|r1989=&lt;ref&gt;{{1989sur}}&lt;/ref&gt;
|2001|201|r2001=&lt;ref&gt;{{2001sur(Kaunas)}}&lt;/ref&gt;
|2011|129|r2011=&lt;ref&gt;{{2011sur}}&lt;/ref&gt;
|2021|93|r2021=&lt;ref&gt;{{2021sur}}&lt;/ref&gt;
}}

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

[[Kategorija:Prienų rajono savivaldybės gyvenvietės]]</text>
      <sha1>k4w5abn35ok275ft4aixukzgujxygzc</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>BND</title>
    <ns>0</ns>
    <id>77671</id>
    <revision>
      <id>7820117</id>
      <parentid>7639857</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T10:32:35Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>CommonsDelinker</username>
        <id>3342</id>
      </contributor>
      <comment>Vaizdas BND_Logo_neu.svg keičiamas Logo_of_the_Bundesnachrichtendienst_(2010).svg</comment>
      <origin>7820117</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1601" sha1="obj1ggro8ozznu9fmu3fygmhdlq40s9" xml:space="preserve">{{Specialioji tarnyba
| Pavadinimas      = Federalinė žvalgybos tarnyba
| originalas       = 
| emblema          = Logo of the Bundesnachrichtendienst (2010).svg
| aprašymas        = 
| valstybė         = {{GERv}}
| įkurta           = 1956 m. balandžio 1 d.
| likviduota       = 
| pavaldumas       = [[Vokietijos federalinis kancleris|Federalinis kancleris]]&lt;br /&gt;[[Bundestagas]]
| centrinė būstinė = [[Berlynas]] (nuo 2019)&lt;br /&gt;Pulachas, [[Bavarija]] (iki 2019)
| biudžetas        = 1,03 mlrd. € &lt;small&gt;(2023)&lt;/small&gt;&lt;ref&gt;https://www.bundesrechnungshof.de/SharedDocs/Downloads/DE/Berichte/2022/entwicklung-einzelplan-04-bundeshaushalt-2023.pdf?__blob=publicationFile&amp;v=3&lt;/ref&gt;
| darbuotojų kiekis= 6,5 tūkst. &lt;small&gt;(2019)&lt;/small&gt;&lt;ref&gt;https://www.independent.co.uk/news/world/europe/germany-intelligence-services-headquarters-spy-agency-bnd-berlin-angela-merkel-a8772471.html&lt;/ref&gt;
| pirmtakė         = Geleno organizacija
| vadovas          = Prezidentas [[Martin Jäger]]&lt;br /&gt;(nuo 2025)
| pavaduotojas     = 
| tinklalapis      = [http://www.bnd.de BND.de]
}}
[[Vaizdas:Zentrale des Bundesnachrichtendienst, Berlin.jpg|miniatiūra|Buveinė ([[Berlynas]])]]

'''Federalinė žvalgybos tarnyba''' (sutr. ''BND'') – viena iš trijų vokiškų (kitos BfV ir MAD) [[Žvalgyba|žvalgybos]] įstaigų.

== Savybės ==
Turi &gt;200 pastatų Vokietijoje ir užsienyje.

Manoma, kad 2005 m. dirbo virš 6000 darbuotojų, kurių 10% buvę [[Bundesveras|Bundesvero]] karininkai bei kareiviai.{{faktas}}

== Šaltiniai ==
{{Išn}}

{{org-stub}}

[[Kategorija:Vokietijos specialiosios tarnybos]]</text>
      <sha1>obj1ggro8ozznu9fmu3fygmhdlq40s9</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Gintautas Paluckas</title>
    <ns>0</ns>
    <id>78234</id>
    <revision>
      <id>7819967</id>
      <parentid>7818682</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T21:39:59Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Andrejsmirnov97</username>
        <id>56853</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>/* Ikiteisminiai tyrimai (2025–2026 m.) */</comment>
      <origin>7819967</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="31796" sha1="qvou7w11i84becbw2p7o7lrnm15w23f" xml:space="preserve">{{Žmogaus biografija
| fonas=off
| vardas = {{PAGENAME}}
| titulas =[[Lietuvos Respublikos Seimas|Lietuvos Respublikos Seimo narys]] 
| vaizdas = Gintautas Paluckas by Augustas Didzgalvis (cropped)(correct angle version).jpg
| vaizdo plotis = 
| paveikslėlio apibūdinimas = Gintautas Paluckas 2023 m.
| visas vardas = 
| gimė = {{Gimė|1979|8|19|T}}
| gimimo vieta = [[Panevėžys]]
| mirė = {{Mirė||||1979|8|19}}
| mirties vieta = 
| palaidotas = 
| tėvas = 
| motina = 
| sutuoktinis = 
| sutuoktinė = Ilma
| vaikai = 2
&lt;!-- Veikla --&gt;
| veikla = [[Politika]]s
| sritis = 
| įstaigos = [[Vilniaus miesto savivaldybė]]
| pareigos = Vicemeras
| partija = [[Lietuvos socialdemokratų partija]] (nuo 2004 m.)
&lt;!-- Išsilavinimas --&gt;
| išsilavinimas = Programų sistemos ([[Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultetas|Matematikos ir informatikos fakultetas]])
| alma_mater   = [[Vilniaus universitetas]]
| doktorantūros_vadovas = 
| studentai = 
| žinomas = 
| apdovanojimai = 
| parašas = 
| pastabos = 
|nuo=[[2024]] m. [[lapkričio 13]] d.||titulas1=[[Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas]]|titulas2=[[Lietuvos socialdemokratų partija|Socialdemokratų partijos pirmininkas]]|titulas3=[[Vilnius|Vilniaus mero pavaduotojas]]|nuo1=[[2024]] m. [[gruodžio 12]] d.|nuo2=[[2025]] m. [[gegužės 7]] d.|nuo3=[[2015]] m. [[balandžio 22]] d.|iki1=[[2025]] m. [[rugpjūčio 4]] d.|iki2=[[2025]] m. [[liepos 31]] d.|iki3=[[2019]] m. [[balandžio 24]] d.|ankstesnis1=[[Ingrida Šimonytė]]|]ankstesnis2=[[Vilija Blinkevičiūtė]]|ankstesnis3=[[Jonas Pinskus]]|vėlesnis1=[[Inga Ruginienė]]|vėlesnis3=[[Vytautas Mitalas]]}}

'''Gintautas Paluckas''' (g. [[1979]] m. [[rugpjūčio 19]] d.) – [[Lietuva|Lietuvos]] politikas, nuo 2024 m. gruodžio iki 2025 m. rugpjūčio ėjęs 18-ojo [[Lietuvos ministras pirmininkas|Lietuvos ministro pirmininko]] pareigas.

Nuo 2015 iki 2019 m. G. Paluckas užėmė [[Vilniaus miesto savivaldybė]]s vicemero pareigas, 2017–2021 m. vadovavo [[Lietuvos socialdemokratų partija|Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP)]], o nuo [[2020 m. Lietuvos Seimo rinkimai|2020 m. Seimo rinkimų]] yra [[Lietuvos Respublikos Seimas|parlamento]] narys. 2025 m. G. Paluckas sugrįžo į LSDP pirmininko pareigas, [[Vilija Blinkevičiūtė|Vilijai Blinkevičiūtei]] nusprendus nekandidatuoti dar vienai kadencijai. 

Po kontroversijų ir skandalų, susijusių su dalyvavimu savo ir šeimos versle, 2025 m. liepos 31 d. pranešė atsistatydinantis iš premjero ir LSDP pirmininko pareigų.&lt;ref&gt;{{cite news |last1=Brunalas |first1=Benas |title=Socialdemokratų partijos pirmininko rinkimus laimėjo Paluckas|url=https://www.delfi.lt/news/daily/politics/socialdemokratu-partijos-pirmininko-rinkimus-laimejo-paluckas-120104889 |work=delfi.lt |date=26 April 2025 |language=lt |archive-date= |access-date=24 July 2025}}&lt;/ref&gt; 2025 m. rugpjūčio 4 d. jo vadovaujamo ministrų kabineto atsistatydinimą priėmęs prezidentas [[Gitanas Nausėda]], finansų ministrui [[Rimantas Šadžius|Rimantui Šadžiui]] pavedė laikinai eiti premjero pareigas.&lt;ref&gt;[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2633221/prezidentas-prieme-vyriausybes-atsistatydinima-laikinajam-kabinetui-vadovaus-sadzius ''Prezidentas priėmė Vyriausybės atsistatydinimą, laikinajam kabinetui vadovaus Šadžius'']. Lrt.lt, 2025-08-04. Nuoroda tikrinta 2025-08-04.&lt;/ref&gt;

== Biografija ==

=== Išsilavinimas ===

Pradines klases G. Paluckas baigė 9-oje vidurinėje mokykloje Panevėžyje. 1997 m. G. Paluckas baigė [[Panevėžio gimnazija|Panevėžio J. Balčikonio gimnaziją]] humanitarinių mokslų profilio klasėje. 2000–2001 m. studijavo [[Anglų kalba|anglų]] kalbą Charles Dickens koledže [[Londonas|Londone]]. 2003 m. G. Paluckas baigė [[VU MIF|Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultetą]] ir tapo diplomuotu kompiuterinių sistemų specialistu.&lt;ref&gt;[https://www.vrk.lt/en/2020-sei/kandidatai?srcUrl=/rinkimai/1104/rnk1424/kandidatai/lrsKandidatasBiografija_rkndId-2418930.html ''Gintautas Paluckas'']. Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija. Nuoroda tikrinta 2024-10-31.&lt;/ref&gt; 2004 m. G. Paluckas baigė Tarptautinio verslo mokyklą, taip pat studijavo [[Vilniaus universiteto Teisės fakultetas|Vilniaus universiteto Teisės fakultete]] (nuo 2004 m.).&lt;ref&gt;[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2402298/nupiese-palucko-portreta-ir-aukstas-ir-grazus-bet-politiko-gysleles-nera ''Nupiešė Palucko portretą: ir aukštas, ir gražus, bet politiko gyslelės nėra'']. LRT. Nuoroda tikrinta 2024-10-31.&lt;/ref&gt;

=== Patirtis ===

2003–2005 m. G. Paluckas dirbo [[SoDra|SoDros]] vyr. specialistu. Nuo [[2005]] m. G. Paluckas buvo [[Europos Parlamentas|Europos Parlamento]] nario [[Justas Vincas Paleckis|Justo Vinco Paleckio]] padėjėjas. 2007–2009 m. G. Paluckas užėmė [[VMSA|Vilniaus m. savivaldybės administracijos]] direktoriaus pareigas.

2003 m. G. Paluckas tapo Lietuvos socialdemokratų partijos nariu.&lt;ref&gt;[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2402298/nupiese-palucko-portreta-ir-aukstas-ir-grazus-bet-politiko-gysleles-nera ''Nupiešė Palucko portretą: ir aukštas, ir gražus, bet politiko gyslelės nėra'']. LRT. Nuoroda tikrinta 2024-10-31.&lt;/ref&gt; Nuo [[2004]] m. G. Paluckas buvo [[LSDP Vilniaus skyrius|Lietuvos socialdemokratų partijos Vilniaus skyriaus]] nariu [[Justiniškės|Justiniškių]] grupėje, o nuo [[2006]] m. dirbo LSDP Justiniškių poskyrio pirmininko pavaduotoju, taip pat Vilniaus skyriaus pirmininko pavaduotoju. Nuo 2005 m. G. Paluckas priklausė [[Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjunga|Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos]] Vilniaus skyriui.

== Politinė karjera ==

Nuo 2013 m. G. Paluckas dirbo Lietuvos socialdemokratų partijos atsakinguoju sekretoriumi, taip pat LSDP Tarybos ir Valdybos nariu, 2015–2019 m. – Vilniaus savivaldybės vicemeru.

=== Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas ===

2017 m. G. Paluckas išrinktas [[LSDP|Lietuvos socialdemokratų partijos]] pirmininku.&lt;ref&gt;[https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/paluckas-atsistatydina-is-lsdp-pirmininko-pareigu.d?id=86304401]&lt;/ref&gt; 2020 m., kaip Lietuvos socialdemokratų partijos lyderis, išrinktas į Seimą. 2021 m. sausį G. Paluckas atsistatydino iš Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pareigų dėl prastų 2020 m. Seimo rinkimų rezultatų (Lietuvos socialdemokratų partija prarado keturis mandatus ir laimėjo trylika). Socialdemokratų partijos taryba 2020 m. Seimo rinkimų rezultatus įvertino kaip blogus, o pačio pirmininko darbą – kaip nepateisinusį lūkesčių.&lt;ref&gt;[https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/socialdemokratu-partijos-pirmininkas-g-paluckas-atsistatydina-56-1444192?utm_medium=copied ''Partijos bendražygiai apie G. Palucko atsistatydinimą: buvo padaryta labai daug klaidų'']. 15min. Nuoroda tikrinta 2024-10-31.&lt;/ref&gt;

=== 2024 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai ===

2024 m. birželį prezidentas [[Gitanas Nausėda|G. Nausėda]] G. Palucką įvardino tinkamu pretendentu į premjero postą.&lt;ref&gt;[https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/nausedos-tinkamu-pretendentu-i-premjerus-ivardintas-paluckas-padarysiu-viska-kad-buciau-pasiruoses-sioms-pareigoms-120031061 ''Nausėdos tinkamu pretendentu į premjerus įvardintas Paluckas: padarysiu viską, kad būčiau pasiruošęs šioms pareigoms'']. Delfi.lt. Nuoroda tikrinta 2024-10-31.&lt;/ref&gt; 2024 m. rugpjūčio pradžioje, partijos pirmininkei V. Blinkevičiūtei iki tol aiškiai neišreiškus noro pretenduoti į premjeres, G. Paluckas pareiškė, kad ruošiasi premjero pareigoms, jei socialdemokratų partija laimėtų rinkimus.&lt;ref&gt;[https://ve.lt/aktualijos/lietuva/gintautas-paluckas-jau-ruosiasi-premjero-pareigoms-lietuvai-bus-geriau-jei-lsdp ''Gintautas Paluckas jau ruošiasi premjero pareigoms: Lietuvai bus geriau, jei LSDP turės du kandidatus į Vyriausybės vadovus'']. Vakarų ekspresas. Nuoroda tikrinta 2024-10-31.&lt;/ref&gt;

2024 m. spalio mėnesį G. Paluckas dalyvavo [[2024 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai|Lietuvos Seimo rinkimuose]]. Po pirmojo rinkimo turo paskelbta, kad G. Paluckas ir [[Edmundas Pupinis]] surinko vienodą blasų skaičių ir abu užėmė antrąją vietą [[Utena|Utenos]] vienmandatėje rinkimų apygardoje. Pirmoji vieta laimėta savarankiškai išsikėlusio [[Vitalijus Šeršniovas|Vitalijaus Šeršniovo]]. Po balsų perskaičiavimo, patvirtinta, kad G. Paluckas užėmė trečiąją vietą. Spalio 15 d. socialdemokratų partija pateikė prašymą balsus perskaičiuoti dar kartą. [[Vyriausioji rinkimų komisija]] pranešė, kad socialdemokratai persigalvojo ir prašymas dėl balsų perskaičiavimo buto atsiimtas tą pačią dieną.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Po rezultatų perskaičiavimo - Utenos vienmandatėje apygardoje pasikeitė antro turo varžovai|last1= |first1= |website=m.kauno.diena.lt |publisher=„[[Kauno diena]]“ |date=2024-10-15 |url=https://m.kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/politika/po-rezultatu-perskaiciavimo-utenos-vienmandateje-apygardoje-pasikeite-antro-turo-varzovai-1195868 |access-date=2024-11-08 |language=lt}}&lt;/ref&gt; G. Paluckas buvo išrinktas į Seimą antru eilės numeriu pagal Lietuvos socialdemokratų partijos sąrašą.&lt;ref&gt;{{Cite web|url=https://www.vrk.lt/en/2020-sei/kandidatai?srcUrl=/rinkimai/1104/rnk1424/kandidatai/lrsKandidatasAnketa_rkndId-2418930.html|title = Gintautas Paluckas}}&lt;/ref&gt;

=== Kandidatas į Lietuvos ministro pirmininko pareigas ===
{{main|G. Palucko ministrų kabinetas}}

[[File:Visit of Gintautas Paluckas, Lithuanian Prime Minister, to the European Commission, 6 March 2025.png|300px|thumb|2025 m. kovo 6 d. G. Paluckas apsilankymo [[Europos Komisija|Europos Komisijoje]] metu (su Stephane Sejourne).]]

Socialdemokratų partijos lyderė [[Vilija Blinkevičiūtė]] spalio 30 d. spaudos konferencijoje paskelbė, kad nebus partijos kandidatė į premjerus. V. Blinkevičiūtė atskleidė, kad partijos prezidiumas nusprendė siūlyti G. Palucką kandidatu į Lietuvos ministrus pirmininkus. Kampanijos metu V. Blinkevičiūtė reiškė norą eiti premjero pareigas, jei jos partijai pasiseks. Tačiau spaudos konferencijoje ji nurodė asmenines priežastis, įskaitant amžių ir sveikatą, kaip veiksnius, turinčius įtakos jos sprendimui pasitraukti iš vaidmens. Vis dėlto ji patvirtino savo ketinimą tęsti [[Europos Parlamentas|Europos Parlamento]] nario kadenciją, kuri baigsis 2029 m.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Premjeru teikiamas Paluckas: Vilijos ašaros suspaudė širdį ne vienam prezidiumo nariui |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2401924/premjeru-teikiamas-paluckas-vilijos-asaros-suspaude-sirdi-ne-vienam-prezidiumo-nariui |date=2024-10-31 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt;

V. Blinkevičiūtės teigimu, partijos prezidiumo sprendimas teikti G. Palucko kandidatūrą į Lietuvos premjero pareigas buvo vieningas. Anot V. Blinkevičiūtės, G. Paluckas buvo pasirinktas dėl ilgametės darbo patirties savivaldos ir nacionalinėje politikoje. Taip pat nurodyta, kad G. Paluckas sulaukė didelio rinkėjo pasitikėjimo ir už jį balsavo 60 tūkstančių Lietuvos gyventojų.&lt;ref&gt;{{Cite web|url=https://www.lsdp.lt/straipsniai/partijos-naujienos/lsdp-prezidiumas-teikia-gintauto-palucko-kandidatura-i-lr-ministro-pirmininko-pareigas/|title = LSDP prezidiumas teikia Gintauto Palucko kandidatūrą į LR Ministro pirmininko pareigas}}&lt;/ref&gt; Oficialiais rinkimų duomenimis G. Paluckas surinko 58 827 pirmumo balsus ir liko antroje socialdemokratų sąrašo vietoje (pirmąją vietą užėmė V. Blinkevičiūtė su 91 526 balsais, trečiąją – [[Juozas Olekas]] su 48 470 balsų).&lt;ref&gt;{{Cite web|url=https://www.vrk.lt/2024-seimo/rezultatai?srcUrl=/rinkimai/1544/1/2150/rezultatai/lt/rezultataiDaugmPartPirmVrt_rorgId-34666.html|title = 2024 m. spalio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai (I turas). Lietuvos socialdemokratų partija Pirmumo balsai}}&lt;/ref&gt;

Per tą patį spaudos renginį G. Paluckas paskelbė ketinantis tęsti konsultacijas dėl centro-kairiosios koalicijos formavimo. Jis patvirtino planus tęsti diskusijas su anksčiau V. Blinkevičiūtės atmestomis frakcijomis, įskaitant partiją „[[Nemuno aušra]]“.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Paluckas: socdemai dėl koalicijos konsultuosis ir su liberalais bei „aušriečiais“ |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2401641/paluckas-socdemai-del-koalicijos-konsultuosis-ir-su-liberalais-bei-ausrieciais |last=Stankevičius |first=Augustas |date=2024-10-30 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt;

Prezidentas G. Nausėda patvirtino, kad jis buvo informuotas iš anskto dėl V. Blinkevičiūtės sprendimo neteikti savo kandidatūros į ministro pirmininko pareigas. G. Nausėda taip pat patvirtino žinojęs apie aplinkybes, kurios galėtų kliudyti V. Blinkevičiūtei eiti premjerės pareigas. G. Nausėda atsisakė įvardinti šias aplinkybes, nurodydamas, kad tai būtų neetiška.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Dramos atomazga: Blinkevičiūtė premjere nebus, socdemai teikia Palucką |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2401095/dramos-atomazga-blinkeviciute-premjere-nebus-socdemai-teikia-palucka |last=Samoškaitė |first=Eglė |date=2024-10-30 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt;

==== Politinių oponentų vertinimai ====
Spalio 31 d. premjerė [[Ingrida Šimonytė]] teigė, kad socialdemokratų partijos į ministro pirmininko pareigas siūlomas G. Paluckas turi nepakankamai darbo patirties vykdomojoje valdžioje. Ji taip pat nurodė, kad G. Paluckui, kaip kandidatui į premjerus, darbinė patirtis Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje yra per maža. I. Šimonytė taip pat nurodė, kad G. Paluckas buvo nuteistas už sąmoningą nusikalstamą veiklą – piktnaudžiavimą valstybine tarnyba.&lt;ref&gt;{{Cite web|url=https://m.kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/politika/i-simonyte-sukritikavo-g-palucko-kandidatura-teistas-1198230|title = I. Šimonytė sukritikavo G. Palucko kandidatūrą: teistas}}&lt;/ref&gt; Seimo pirmininkės [[Viktorija Čmilytė-Nielsen|Viktorijos Čmilytės-Nielsen]] asmeniniu vertinimu (spalio 30 d.), V. Blinkevičiūtės sprendimas buvo nepriimtinas, nes jis kelia nepasitikėjimą rinkimų metu išsakomais įsipareigojimais.&lt;ref&gt;{{Cite web|url=https://m.kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/politika/liberalu-lydere-v-blinkeviciutes-sprendima-vadina-nepriimtinais-politiniais-virazais-1198089|title = Liberalų lyderė V. Blinkevičiūtės sprendimą vadina nepriimtinais politiniais viražais}}&lt;/ref&gt;

== Teistumas ==
[[Vaizdas:Gintautas Paluckas.png|thumb|180px|G. Paluckas 2019 m.]]

2010 m. gruodžio 7 d. Vilniaus miesto Pirmasis apylinkės teismas G. Palucką pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo. Paluckui buvo skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant vieniems metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. G. Paluckas taip pat turėjo atlyginti per 57 tūkstančių litų žalą Vilniaus miesto savivaldybei. Teismas konstatavo, kad jis piktnaudžiavo tarnyba graužikų naikinimo paslaugų Vilniaus mieste viešojo pirkimo konkurso metu.&lt;ref&gt;{{Cite web|url=https://m.kauno.diena.lt/naujienos/vilnius/miesto-pulsas/gpaluckas-lieka-nuteistas-del-piktnaudziavimo-324867|title = G. Paluckas lieka nubaustas dėl piktnaudžiavimo}}&lt;/ref&gt;

Po metų Vilniaus apygardos teismas G. Palucką išteisino kaip nepadariusį veiklos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šis teismo nuosprendis buvo apskųstas prokuratūros ir [[Lietuvos Aukščiausiasis Teismas]] patenkino prokuratūros kasacinį skundą. [[2012]] m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo galutiniu ir neskundžiamu sprendimu pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba neskaidriame viešųjų pirkimų konkurse.&lt;ref&gt;[http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nusikaltimaiirnelaimes/auksciausiojo-teismo-smugis-gintautui-paluckui-buves-vilniaus-savivaldybes-administracijos-direktorius-nuteistas-ziurkiu-byloje-59-208491 Aukščiausiojo Teismo smūgis Gintautui Paluckui – buvęs Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius nuteistas „žiurkių byloje“]&lt;/ref&gt;

2025 m. liepą paskelbta, kad pasak Vilniaus miesto savivaldybės pateiktų duomenų, G. Paluckas vėlavo atlyginti priteistą žalą ir nesilaikė savo paties pasiūlyto mokėjimų grafiko. Pagal susitarimą su savivaldybe, žalos atlyginimo mokėjimai turėjo būti baigti iki 2015 m. pabaigos. G. Paluckas galutinai atlygino 2012 m. priteistą žalą tik 2025 m. liepos 8 d.&lt;ref&gt;{{cite news |last1=Černiauskas |first1=Šarūnas |last2=Tapinas |first2=Andrius |title=Didelė suma grynųjų ir 11 metų delsimo: kaip G. Paluckas atlygino žalą „žiurkių byloje“ |url=https://siena.lt/news/didele-suma-grynuju-ir-11-metu-delsimo-kaip-g-paluckas-atlygino-zala-ziurkiu-byloje |work=siena.lt |date=20 July 2025 |language=lt |archive-date= |access-date=24 July 2025}}&lt;/ref&gt; Paskutinę sumą sudarė 4,9 tūkstančiai eurų. Iš viso jam buvo priteista atlyginti kiek daugiau nei 57 tūkst. litų (apie 16,5 tūkst. eurų).&lt;ref&gt;{{cite news |last1=Paulauskaitė |first1=Austėja |title=„Dankora“: nebuvo žinoma, kad sudaromas sandoris su premjerui dalinai priklausančia įmone |url=https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2622071/dankora-nebuvo-zinoma-kad-sudaromas-sandoris-su-premjerui-dalinai-priklausancia-imone |work=lrt.lt |date=24 July 2025 |language=lt |archive-date= |access-date=24 July 2025}}&lt;/ref&gt; Paskutinį žalos atlyginimo mokėjimą G. Paluckas atliko tik po to, kai „[[Laisvės TV]]“ ir tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ jam pateikė klausimus apie mokėjimų vėlavimą.&lt;ref&gt;{{cite news |last1=Černiauskas |first1=Šarūnas |last2=Tapinas |first2=Andrius |title=Didelė suma grynųjų ir 11 metų delsimo: kaip G. Paluckas atlygino žalą „žiurkių byloje“ |url=https://siena.lt/news/didele-suma-grynuju-ir-11-metu-delsimo-kaip-g-paluckas-atlygino-zala-ziurkiu-byloje |work=siena.lt |date=20 July 2025 |language=lt |archive-date= |access-date=24 July 2025}}&lt;/ref&gt;

== Verslai ir verslo ryšiai ==

=== „Sagerta“ ===

2013 m. G. Paluckas įsigijo bendrovę „Sagerta“. Jis tapo jos vieninteliu akcininku ir direktoriumi. „Sagerta“ vystė ežerų dugnų topografijos projektą „MyLakeMap“, kuris turėjo sukurti programėlę su ežerų dugnų žemėlapiais žvejų poreikiams.&lt;ref name=&quot;Siena1&quot;&gt;{{cite news |last1=Černiauskas |first1=Šarūnas |last2=Tapinas |first2=Andrius |title=Premjeras ir partneriai: G. Palucko verslą maitino nematoma ranka |url=https://siena.lt/news/premjeras-ir-partneriai-g-palucko-versla-maitino-nematoma-ranka |work=siena.lt |date=29 June 2025 |language=lt |archive-date= |access-date=25 July 2025}}&lt;/ref&gt;

„Sagerta“ buvo finansuojama paskolomis gautomis iš bendrovės „Uni Trading“: 2013 m. paskolinta 100 tūkstančių litų,  2014 m. paskolų suma siekė 233 tūkstančius litų, o 2017 m. paskolų suma siekė daugiau nei 180 tūkstančius eurų.&lt;ref name=&quot;Siena1&quot;/&gt; 2015 m. balandžio 9 d. pasikeitė „Sagertos“ akcininkų struktūra. G. Palucko akcijų dalis sumažėjo iki 25 proc. Likusios akcijos perleistos Vilniuje registruotai bendrovei „Uni Trading“ (45 proc.) ir dviem fiziniams asmenims (po 15 proc.).&lt;ref name=&quot;Siena1&quot;/&gt; 2018 m. pirmoje pusėje G. Paluckas galutinai pasitraukė iš „Sagertos“ akcininkų.&lt;ref&gt;{{cite news |last1=|first1=|title=Vilčinsko poziciją dėl investavimo į „Sagertą“ Paluckas vadina „nuomone“|url=https://archyvai.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2612241/vilcinsko-pozicija-del-investavimo-i-sagerta-paluckas-vadina-nuomone |work=lrt.lt |date=17 July 2025 |language=lt |archive-date= |access-date=25 July 2025}}&lt;/ref&gt;

2023 m. „Sagerta“ bankrutavo su daugiau nei 270 tūkstančių eurų skolų. Didžioji jų dalis liko negrąžinta.&lt;ref name=&quot;Siena1&quot;/&gt;

„Uni Trading“ investiciniams interesams „Sagertoje“ atstovavo jos įgaliotinis [[Darijus Vilčinskas]]. „[[Laisvės TV]]“ ir „Sienos“ žurnalistinis tyrimas atskleidė, kad valdymo struktūra „Uni Trading“  buvo sudėtinga. Ankstyvuoju „Sagertos“ paskolų laikotarpiu, bendrovė buvo valdoma per kitą lietuvišką įmonę „Amber Realty Investments“, o ši priklausė Kipro įmonei „Bitus Holdings Limited“.&lt;ref name=&quot;Siena1&quot;/&gt;

2025 m. liepos 9 d. G. Paluckas raštu teigė, kad jo su D. Vilčinsku „nesiejo ir nesieja jokios bendros verslo įmonės“.&lt;ref name=&quot;Siena2&quot;&gt;{{cite news |last1=Paluckas |first1=Gintautas |title=Premjero Gintauto Palucko atsakymai į „Sienos“ ir „Laisvės TV“ klausimus|url=https://siena.lt/news/premjero-gintauto-palucko-atsakymai-i-sienos-ir-laisves-tv-klausimus |work=siena.lt |date=10 July 2025 |language=lt |archive-date= |access-date=25 July 2025}}&lt;/ref&gt; G. Paluckas paaiškino, kad jų šeimos draugauja, „tačiau nesieja jokie finansiniai įsipareigojimai ir verslo santykiai“.&lt;ref name=&quot;Siena2&quot;/&gt; Tą pačią dieną D. Vilčinskas patvirtino, kad jis investavo savo lėšas į „Sagertą“ per „Uni Trading“ bendrovę.&lt;ref&gt;{{cite news |last1=|first1=|title=D. Vilčinskas patvirtino investavęs į premjero iš dalies valdytą „Sagertą“|url=https://www.alfa.lt/aktualijos/politika/d-vilcinskas-patvirtino-investaves-i-premjero-is-dalies-valdyta-sagerta-papildyta/-40372774/ |work=alfa.lt |date=9 July 2025 |language=lt |archive-date= |access-date=25 July 2025}}&lt;/ref&gt;

2025 m. liepą [[Specialiųjų tyrimų tarnyba]] pradėjo tyrimą dėl G. Palucko verslo ryšių ir dalyvavimo „Sagertos“ veikloje.&lt;ref&gt;{{cite news |last1=|first1=|title=Vilčinsko poziciją dėl investavimo į „Sagertą“ Paluckas vadina „nuomone“|url=https://archyvai.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2612241/vilcinsko-pozicija-del-investavimo-i-sagerta-paluckas-vadina-nuomone |work=lrt.lt |date=17 July 2025 |language=lt |archive-date= |access-date=25 July 2025}}&lt;/ref&gt;

=== „Dankora“ ===

2025 m. liepos 23 d. pranešta apie G. Palucko verslo ryšius su jo brolio žmonos bendrove „Dankora“. „Dankorai“, Klaipėdos miesto rajone registruotai bendrovei, 2024 m. buvo suteikta 172 tūkstančių eurų Europos Sąjungos parama. Tuo metu bendrovė priklausė vieninteliam akcininkui [[Kostas Mikalajūnas|Kostui Mikalajūnui]]. Europos Sąjungos paramos gavimo metu bendrovė neturėjo darbuotojų ir pajamų. Lapkričio 21 d. K. Mikalajūnas pardavė visas „Dankoros“ akcijas G. Palucko brolio [[Danas Paluckas|Dano Palucko]] sutuoktinei Virginijai Paluckienei. Pagal ES paramos reikalavimus 2025 m. vasarį „Dankora“ paskelbė viešajį pirkimą inverterių, baterijų ir jų sistemų įsigijimui. Vienintele viešojo pirkimo dalyve tapo bendrovė „Garnis“, kuri tapo jo laimėtoja su pasiūlyta 145 200 eurų sandorio suma. 49 procentai „Garnio“ akcijų priklauso G. Paluckui.&lt;ref&gt;{{cite news |last1=|first1=|title=Šimtatūkstantinę ES paramą gavusią įmonę perėmė Palucko brolienė, užsakymas – premjero verslui|url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/simtatukstantine-es-parama-gavusia-imone-pereme-palucko-broliene-uzsakymas-premjero-verslui-56-2493628 |work=15min.lt |date=23 July 2025 |language=lt |archive-date= |access-date=30 July 2025}}&lt;/ref&gt;

Žiniasklaidoje buvo suabejota „Dankoros“ suformuotomis sandorio ir prekių specifikacijomis, kurios galėjo nulemti „Garnio“ laimėjimą. 2025 m. liepos 25 d. „Dankora“ paskelbė nutraukianti sutartį su [[Nacionalinė mokėjimo agentūra|Nacionaline mokėjimo agentūra]] ir atsisakanti Europos Sąjungos paramos.&lt;ref&gt;{{cite news |last1=|first1=|title=Premjero brolienės įmonė „Dankora“ atsisako europinės paramos (papildytas)|url=https://bns.lt/en/naujiena/premjero-brolienes-imone-dankora-atsisako-europines-paramos-papildytas-1t0068hf |work=bns.lt |date=25 July 2025 |language=lt |archive-date= |access-date=30 July 2025}}&lt;/ref&gt;

2025 m. [[liepos 31]] d. [[FNTT]] atliko kratas „Dankoros“ būstinėje.&lt;ref&gt;[https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/teisesauga-atlieka-kratas-palucko-brolienes-imoneje-dankora-55-2498128 Teisėsauga atlieka kratas Palucko brolienės įmonėje „Dankora“, prireikė net ugniagesių pagalbos]&lt;/ref&gt; Ikiteisminio tyrimo metu liepos 31 d. savaitei suimtas K. Mikalajūnas.&lt;ref&gt;{{cite news |last1=|first1=|title=FNTT: sulaikytas Gintauto Palucko brolienės įmonės vadovas|url=https://www.15min.lt/verslas/naujiena/bendroves/teisesaugai-tiriant-kreditini-sukciavima-sulaikytas-gintauto-palucko-brolienes-imones-vadovas-663-2498572 |work=15min.lt |date=2025-07-31 |language=lt |archive-date= |access-date=2025-08-14}}&lt;/ref&gt; 2025 m. rugpjūčio 14 d. mėnesiui suimtas D. Paluckas.&lt;ref&gt;{{cite news |last1=Pankūnas|first1=Gytis|title=Teismas Palucko brolį leido suimti mėnesiui|url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2643630/teismas-palucko-broli-leido-suimti-menesiui |work=lrt.lt |date=2025-08-14 |language=lt |archive-date= |access-date=2025-08-14}}&lt;/ref&gt; Rugpjūčio 14 d. pranešta apie dar keturių asmenų sulaikymą. Ikiteisminiui tyrimui vadovauja Europos prokuratūros biuro deleguotieji Europos prokurorai.&lt;ref&gt;{{cite news |last1=|first1=|title=Paluckų verslai teisėsaugos akiratyje: atlikta bent 10 kratų, sulaikyti dar 4 įtariamieji|url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2643251/europos-prokuraturos-byloje-del-kreditinio-sukciavimo-daugeja-itariamuju-atliktos-kratos?srsltid=AfmBOoqZcdPfIFD4tj4EvOs_IqZRrzBfEwXR_n0cIC5MLQHGnbYCYaR4 |work=lrt.lt |date=2025-08-14 |language=lt |archive-date= |access-date=2025-08-14}}&lt;/ref&gt;

== Apkaltos iniciatyva ==

2025 m. spalio 21 d. Seimas nepritarė konservatorių ir kitų opozicinių jėgų pasiūlytai apkaltos procedūrai G. Palucko atžvilgiu. Apkaltos komisijos sudarymui nepritarė 68 parlamento nariai, 41 – balsavo už, 7 – susilaikė. Prieš apkaltą pasisakė visos valdančiosios koalicijos partijos: LSDP, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų, [[Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga|Krikščioniškų šeimų sąjungos]] ir „Nemuno aušros“ nariai.&lt;ref&gt;{{cite news |last1=|first1=|title=Seimas nusprendė nepradėti apkaltos ekspremjerui Gintautui Paluckui|url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/seimas-nusprende-nepradeti-apkaltos-ekspremjerui-gintautui-paluckui-56-2548082 |work=15min.lt |date=2025-10-22 |language=lt |archive-date= |access-date=2025-10-22}}&lt;/ref&gt;

== Ikiteisminiai tyrimai (2025–2026 m.) ==

2025 m. liepą Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) pradėjus tyrimą dėl G. Palucko verslo ryšių ir dalyvavimo „Sagertos“ veikloje, ikiteisminis tyrimas vykdytas pagal [[Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas|Baudžiamojo kodekso straipsnį]], numatantį atsakomybę už piktnaudžiavimą.&lt;ref name=&quot;STT1&quot;&gt;{{cite web |author=&lt;!-- not stated --&gt; |date=2026-02-13 |title=Gintautą Palucką STT apklausė kaip specialųjį liudytoją tyrime dėl piktnaudžiavimo ir praturtėjimo (papildytas) |url=https://bns.lt/naujiena/gintauta-palucka-stt-apklause-kaip-specialuji-liudytoja-tyrime-del-piktnaudziavimo-ir-praturtejimo-papildytas-zv6gvs06 |website=bns.lt |location=Vilnius |publisher=BNS |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt;

2026 m. vasario 13 d. STT pranešė, kad G. Paluckas apklaustas kaip specialusis liudytojas („kaip asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo padarytą nusikalstamą veiklą“).&lt;ref name=&quot;STT1&quot;/&gt; STT patikslino, kad ikiteisminio tyrimo metu taikytas ankstesnis straipsnis, numatantis atsakomybę už piktnaudžiavimą, praplėstas tyrimu dėl neteisėto praturtėjimo. Tyrimą organizuoja ir jam vadovauja [[Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra|Generalinės prokuratūros]] Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas.&lt;ref name=&quot;STT1&quot;/&gt;&lt;ref&gt;{{cite web |author=&lt;!-- not stated --&gt; |date=2026-02-13 |title=Palucką STT apklausė kaip specialųjį liudytoją tyrime dėl piktnaudžiavimo ir praturtėjimo |url=https://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/politika/palucka-stt-apklause-kaip-specialuji-liudytoja-tyrime-del-piktnaudziavimo-ir-praturtejimo-1742382 |website=kauno.diena.lt |location=Kaunas |publisher= |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt;

2026 m. balandžio 9 d. pranešta, kad G. Palucko žmonai [[Ilma Paluckė|Ilmai Paluckei]] pareikšti įtarimai ikiteisminiame tyrime.&lt;ref name=&quot;Palucke1&quot;&gt;{{cite web |last1=Gaučaitė-Znutienė |first1=Modesta |last2=Pankūnas |first2=Gytis |date=2026-04-09 |title=Žiniasklaida: Gintauto Palucko žmonai pareikšti įtarimai |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2893087/ziniasklaida-gintauto-palucko-zmonai-pareiksti-itarimai?srsltid=AfmBOoprzlbcLAvBEWRG6nsCpALD8vwBiWaMoj3G7JSCYY6EK6ojataJ |website=lrt.lt |location=Vilnius |publisher=LRT |access-date=2026-04-16}}&lt;/ref&gt;

2026 m. balandžio 24 d. [[Generalinis prokuroras|generalinė prokurorė]] [[Nida Grunskienė]] kreipėsi į [[Lietuvos Respublikos Seimas|Seimą]] su prašymu panaikinti G. Palucko Seimo nario teisinę neliečiamybę. Prokuratūra teigė turinti įtarimų dėl G. Palucko ir jo žmonos neteisėto praturtėjimo 2010–2024 m. laikotarpiu, kuris galėjo siekti 344 tūkst. eurų. Iškart po įtarimų G. Paluckas sustabdė savo narystę LSDP ir tikino sutiksiantis atsisakyti neliečiamybės supaprastinta tvarka.&lt;ref name=&quot;Nelieciamybe1&quot;&gt;{{cite web |last1=Perminas |first1=Paulius |date=2026-04-24 |title=Paluckas kartu su žmona neteisėtai galėjo įgyti beveik 345 tūkst. eurų vertės turto (atnaujinta 17:20) |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2908325/paluckas-kartu-su-zmona-neteisetai-galejo-igyti-beveik-345-tukst-euru-vertes-turto |website=lrt.lt |location=Vilnius |publisher=LRT |access-date=2026-04-24}}&lt;/ref&gt;

== Kontroversijos ==

2024 m. spalio mėnesį laikraščio „Palangos tiltas“ žurnalistinis tyrimas, atliktas Lino Jegelavičiaus, atskleidė, kad [[Palangos savivaldybės taryba|Palangos miesto Tarybos]] narė Svetlana Tučkė beveik dvejus metus užėmė Seimo padėjėjos pareigas dviem skirtingiems Seimo nariams: G. Paluckui ir Tomui Bičiūnui. Nuo 2020 m. lapkričio iki 2021 m. sausio bendrapartietė Svetlana Tučkė (Lietuvos socialdemokratų partija) buvo įdarbinta Seimo nario Palucko padėjėja ir užėmė 1,25 pareigybės krūvio. Nuo 2021 m. sausio Svetlana Tučkė dirbo pilnu etatu Paluckui ir 0,25 etatu Tomui Bičiūnui; tuo pačiu metu Svetlana Tučkė dirbo Palangos miesto Tarybos nare.&lt;ref&gt;{{Cite web|url=https://www.palangostiltas.lt/palangos+miesto+tarybos+nare+svetlana+tucke+viena+sedyne+beveik+du+metus+tarnavo+dviem+seimo+nariams+gintautui+paluckui+ir+tomui+biciunui,7,2,19387.html|title = Palangos miesto Tarybos narė Svetlana Tučkė viena sėdyne beveik du metus tarnavo dviem Seimo nariams, Gintautui Paluckui ir Tomui Bičiūnui}}&lt;/ref&gt;

== Išnašos ==
{{Išnašos}}

== Nuorodos ==
* [http://www.paluckas.lt Svetainė]
{{commons category|Gintautas Paluckas}}

{{start box}}
{{s-off}}
|-
{{succession box | before = [[Ingrida Šimonytė]] | title = [[Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas]]&lt;br /&gt; [[Vaizdas:Flag of Lithuania.svg|50 px]] [[Vaizdas:Coat_of_arms_of_Lithuania.svg|50 px]] | years = [[2024]]–[[2025]]| after = [[Inga Ruginienė]]}}
{{s-ppo}}
{{succession box | before = [[Vilija Blinkevičiūtė]] | title = [[LSDP|LSDP pirmininkas]]&lt;br /&gt; [[Vaizdas:Lsdp-logo.jpg|50 px]] | years = [[2025]]| after = &lt;br/&gt;}}
{{end box}}

{{Lietuvos premjerai}}
{{DEFAULTSORT:Paluckas, Gintautas}}
[[Kategorija:Lietuvos ministrai pirmininkai]]
[[Kategorija:Seimo nariai]]
[[Kategorija:Vilniaus vicemerai]]</text>
      <sha1>qvou7w11i84becbw2p7o7lrnm15w23f</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819973</id>
      <parentid>7819967</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T21:44:17Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Andrejsmirnov97</username>
        <id>56853</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>/* Kontroversijos */</comment>
      <origin>7819973</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="31767" sha1="axrq5n3nwi140p6vrccjkt6rz3fnih9" xml:space="preserve">{{Žmogaus biografija
| fonas=off
| vardas = {{PAGENAME}}
| titulas =[[Lietuvos Respublikos Seimas|Lietuvos Respublikos Seimo narys]] 
| vaizdas = Gintautas Paluckas by Augustas Didzgalvis (cropped)(correct angle version).jpg
| vaizdo plotis = 
| paveikslėlio apibūdinimas = Gintautas Paluckas 2023 m.
| visas vardas = 
| gimė = {{Gimė|1979|8|19|T}}
| gimimo vieta = [[Panevėžys]]
| mirė = {{Mirė||||1979|8|19}}
| mirties vieta = 
| palaidotas = 
| tėvas = 
| motina = 
| sutuoktinis = 
| sutuoktinė = Ilma
| vaikai = 2
&lt;!-- Veikla --&gt;
| veikla = [[Politika]]s
| sritis = 
| įstaigos = [[Vilniaus miesto savivaldybė]]
| pareigos = Vicemeras
| partija = [[Lietuvos socialdemokratų partija]] (nuo 2004 m.)
&lt;!-- Išsilavinimas --&gt;
| išsilavinimas = Programų sistemos ([[Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultetas|Matematikos ir informatikos fakultetas]])
| alma_mater   = [[Vilniaus universitetas]]
| doktorantūros_vadovas = 
| studentai = 
| žinomas = 
| apdovanojimai = 
| parašas = 
| pastabos = 
|nuo=[[2024]] m. [[lapkričio 13]] d.||titulas1=[[Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas]]|titulas2=[[Lietuvos socialdemokratų partija|Socialdemokratų partijos pirmininkas]]|titulas3=[[Vilnius|Vilniaus mero pavaduotojas]]|nuo1=[[2024]] m. [[gruodžio 12]] d.|nuo2=[[2025]] m. [[gegužės 7]] d.|nuo3=[[2015]] m. [[balandžio 22]] d.|iki1=[[2025]] m. [[rugpjūčio 4]] d.|iki2=[[2025]] m. [[liepos 31]] d.|iki3=[[2019]] m. [[balandžio 24]] d.|ankstesnis1=[[Ingrida Šimonytė]]|]ankstesnis2=[[Vilija Blinkevičiūtė]]|ankstesnis3=[[Jonas Pinskus]]|vėlesnis1=[[Inga Ruginienė]]|vėlesnis3=[[Vytautas Mitalas]]}}

'''Gintautas Paluckas''' (g. [[1979]] m. [[rugpjūčio 19]] d.) – [[Lietuva|Lietuvos]] politikas, nuo 2024 m. gruodžio iki 2025 m. rugpjūčio ėjęs 18-ojo [[Lietuvos ministras pirmininkas|Lietuvos ministro pirmininko]] pareigas.

Nuo 2015 iki 2019 m. G. Paluckas užėmė [[Vilniaus miesto savivaldybė]]s vicemero pareigas, 2017–2021 m. vadovavo [[Lietuvos socialdemokratų partija|Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP)]], o nuo [[2020 m. Lietuvos Seimo rinkimai|2020 m. Seimo rinkimų]] yra [[Lietuvos Respublikos Seimas|parlamento]] narys. 2025 m. G. Paluckas sugrįžo į LSDP pirmininko pareigas, [[Vilija Blinkevičiūtė|Vilijai Blinkevičiūtei]] nusprendus nekandidatuoti dar vienai kadencijai. 

Po kontroversijų ir skandalų, susijusių su dalyvavimu savo ir šeimos versle, 2025 m. liepos 31 d. pranešė atsistatydinantis iš premjero ir LSDP pirmininko pareigų.&lt;ref&gt;{{cite news |last1=Brunalas |first1=Benas |title=Socialdemokratų partijos pirmininko rinkimus laimėjo Paluckas|url=https://www.delfi.lt/news/daily/politics/socialdemokratu-partijos-pirmininko-rinkimus-laimejo-paluckas-120104889 |work=delfi.lt |date=26 April 2025 |language=lt |archive-date= |access-date=24 July 2025}}&lt;/ref&gt; 2025 m. rugpjūčio 4 d. jo vadovaujamo ministrų kabineto atsistatydinimą priėmęs prezidentas [[Gitanas Nausėda]], finansų ministrui [[Rimantas Šadžius|Rimantui Šadžiui]] pavedė laikinai eiti premjero pareigas.&lt;ref&gt;[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2633221/prezidentas-prieme-vyriausybes-atsistatydinima-laikinajam-kabinetui-vadovaus-sadzius ''Prezidentas priėmė Vyriausybės atsistatydinimą, laikinajam kabinetui vadovaus Šadžius'']. Lrt.lt, 2025-08-04. Nuoroda tikrinta 2025-08-04.&lt;/ref&gt;

== Biografija ==

=== Išsilavinimas ===

Pradines klases G. Paluckas baigė 9-oje vidurinėje mokykloje Panevėžyje. 1997 m. G. Paluckas baigė [[Panevėžio gimnazija|Panevėžio J. Balčikonio gimnaziją]] humanitarinių mokslų profilio klasėje. 2000–2001 m. studijavo [[Anglų kalba|anglų]] kalbą Charles Dickens koledže [[Londonas|Londone]]. 2003 m. G. Paluckas baigė [[VU MIF|Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultetą]] ir tapo diplomuotu kompiuterinių sistemų specialistu.&lt;ref&gt;[https://www.vrk.lt/en/2020-sei/kandidatai?srcUrl=/rinkimai/1104/rnk1424/kandidatai/lrsKandidatasBiografija_rkndId-2418930.html ''Gintautas Paluckas'']. Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija. Nuoroda tikrinta 2024-10-31.&lt;/ref&gt; 2004 m. G. Paluckas baigė Tarptautinio verslo mokyklą, taip pat studijavo [[Vilniaus universiteto Teisės fakultetas|Vilniaus universiteto Teisės fakultete]] (nuo 2004 m.).&lt;ref&gt;[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2402298/nupiese-palucko-portreta-ir-aukstas-ir-grazus-bet-politiko-gysleles-nera ''Nupiešė Palucko portretą: ir aukštas, ir gražus, bet politiko gyslelės nėra'']. LRT. Nuoroda tikrinta 2024-10-31.&lt;/ref&gt;

=== Patirtis ===

2003–2005 m. G. Paluckas dirbo [[SoDra|SoDros]] vyr. specialistu. Nuo [[2005]] m. G. Paluckas buvo [[Europos Parlamentas|Europos Parlamento]] nario [[Justas Vincas Paleckis|Justo Vinco Paleckio]] padėjėjas. 2007–2009 m. G. Paluckas užėmė [[VMSA|Vilniaus m. savivaldybės administracijos]] direktoriaus pareigas.

2003 m. G. Paluckas tapo Lietuvos socialdemokratų partijos nariu.&lt;ref&gt;[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2402298/nupiese-palucko-portreta-ir-aukstas-ir-grazus-bet-politiko-gysleles-nera ''Nupiešė Palucko portretą: ir aukštas, ir gražus, bet politiko gyslelės nėra'']. LRT. Nuoroda tikrinta 2024-10-31.&lt;/ref&gt; Nuo [[2004]] m. G. Paluckas buvo [[LSDP Vilniaus skyrius|Lietuvos socialdemokratų partijos Vilniaus skyriaus]] nariu [[Justiniškės|Justiniškių]] grupėje, o nuo [[2006]] m. dirbo LSDP Justiniškių poskyrio pirmininko pavaduotoju, taip pat Vilniaus skyriaus pirmininko pavaduotoju. Nuo 2005 m. G. Paluckas priklausė [[Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjunga|Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos]] Vilniaus skyriui.

== Politinė karjera ==

Nuo 2013 m. G. Paluckas dirbo Lietuvos socialdemokratų partijos atsakinguoju sekretoriumi, taip pat LSDP Tarybos ir Valdybos nariu, 2015–2019 m. – Vilniaus savivaldybės vicemeru.

=== Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas ===

2017 m. G. Paluckas išrinktas [[LSDP|Lietuvos socialdemokratų partijos]] pirmininku.&lt;ref&gt;[https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/paluckas-atsistatydina-is-lsdp-pirmininko-pareigu.d?id=86304401]&lt;/ref&gt; 2020 m., kaip Lietuvos socialdemokratų partijos lyderis, išrinktas į Seimą. 2021 m. sausį G. Paluckas atsistatydino iš Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pareigų dėl prastų 2020 m. Seimo rinkimų rezultatų (Lietuvos socialdemokratų partija prarado keturis mandatus ir laimėjo trylika). Socialdemokratų partijos taryba 2020 m. Seimo rinkimų rezultatus įvertino kaip blogus, o pačio pirmininko darbą – kaip nepateisinusį lūkesčių.&lt;ref&gt;[https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/socialdemokratu-partijos-pirmininkas-g-paluckas-atsistatydina-56-1444192?utm_medium=copied ''Partijos bendražygiai apie G. Palucko atsistatydinimą: buvo padaryta labai daug klaidų'']. 15min. Nuoroda tikrinta 2024-10-31.&lt;/ref&gt;

=== 2024 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai ===

2024 m. birželį prezidentas [[Gitanas Nausėda|G. Nausėda]] G. Palucką įvardino tinkamu pretendentu į premjero postą.&lt;ref&gt;[https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/nausedos-tinkamu-pretendentu-i-premjerus-ivardintas-paluckas-padarysiu-viska-kad-buciau-pasiruoses-sioms-pareigoms-120031061 ''Nausėdos tinkamu pretendentu į premjerus įvardintas Paluckas: padarysiu viską, kad būčiau pasiruošęs šioms pareigoms'']. Delfi.lt. Nuoroda tikrinta 2024-10-31.&lt;/ref&gt; 2024 m. rugpjūčio pradžioje, partijos pirmininkei V. Blinkevičiūtei iki tol aiškiai neišreiškus noro pretenduoti į premjeres, G. Paluckas pareiškė, kad ruošiasi premjero pareigoms, jei socialdemokratų partija laimėtų rinkimus.&lt;ref&gt;[https://ve.lt/aktualijos/lietuva/gintautas-paluckas-jau-ruosiasi-premjero-pareigoms-lietuvai-bus-geriau-jei-lsdp ''Gintautas Paluckas jau ruošiasi premjero pareigoms: Lietuvai bus geriau, jei LSDP turės du kandidatus į Vyriausybės vadovus'']. Vakarų ekspresas. Nuoroda tikrinta 2024-10-31.&lt;/ref&gt;

2024 m. spalio mėnesį G. Paluckas dalyvavo [[2024 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai|Lietuvos Seimo rinkimuose]]. Po pirmojo rinkimo turo paskelbta, kad G. Paluckas ir [[Edmundas Pupinis]] surinko vienodą blasų skaičių ir abu užėmė antrąją vietą [[Utena|Utenos]] vienmandatėje rinkimų apygardoje. Pirmoji vieta laimėta savarankiškai išsikėlusio [[Vitalijus Šeršniovas|Vitalijaus Šeršniovo]]. Po balsų perskaičiavimo, patvirtinta, kad G. Paluckas užėmė trečiąją vietą. Spalio 15 d. socialdemokratų partija pateikė prašymą balsus perskaičiuoti dar kartą. [[Vyriausioji rinkimų komisija]] pranešė, kad socialdemokratai persigalvojo ir prašymas dėl balsų perskaičiavimo buto atsiimtas tą pačią dieną.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Po rezultatų perskaičiavimo - Utenos vienmandatėje apygardoje pasikeitė antro turo varžovai|last1= |first1= |website=m.kauno.diena.lt |publisher=„[[Kauno diena]]“ |date=2024-10-15 |url=https://m.kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/politika/po-rezultatu-perskaiciavimo-utenos-vienmandateje-apygardoje-pasikeite-antro-turo-varzovai-1195868 |access-date=2024-11-08 |language=lt}}&lt;/ref&gt; G. Paluckas buvo išrinktas į Seimą antru eilės numeriu pagal Lietuvos socialdemokratų partijos sąrašą.&lt;ref&gt;{{Cite web|url=https://www.vrk.lt/en/2020-sei/kandidatai?srcUrl=/rinkimai/1104/rnk1424/kandidatai/lrsKandidatasAnketa_rkndId-2418930.html|title = Gintautas Paluckas}}&lt;/ref&gt;

=== Kandidatas į Lietuvos ministro pirmininko pareigas ===
{{main|G. Palucko ministrų kabinetas}}

[[File:Visit of Gintautas Paluckas, Lithuanian Prime Minister, to the European Commission, 6 March 2025.png|300px|thumb|2025 m. kovo 6 d. G. Paluckas apsilankymo [[Europos Komisija|Europos Komisijoje]] metu (su Stephane Sejourne).]]

Socialdemokratų partijos lyderė [[Vilija Blinkevičiūtė]] spalio 30 d. spaudos konferencijoje paskelbė, kad nebus partijos kandidatė į premjerus. V. Blinkevičiūtė atskleidė, kad partijos prezidiumas nusprendė siūlyti G. Palucką kandidatu į Lietuvos ministrus pirmininkus. Kampanijos metu V. Blinkevičiūtė reiškė norą eiti premjero pareigas, jei jos partijai pasiseks. Tačiau spaudos konferencijoje ji nurodė asmenines priežastis, įskaitant amžių ir sveikatą, kaip veiksnius, turinčius įtakos jos sprendimui pasitraukti iš vaidmens. Vis dėlto ji patvirtino savo ketinimą tęsti [[Europos Parlamentas|Europos Parlamento]] nario kadenciją, kuri baigsis 2029 m.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Premjeru teikiamas Paluckas: Vilijos ašaros suspaudė širdį ne vienam prezidiumo nariui |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2401924/premjeru-teikiamas-paluckas-vilijos-asaros-suspaude-sirdi-ne-vienam-prezidiumo-nariui |date=2024-10-31 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt;

V. Blinkevičiūtės teigimu, partijos prezidiumo sprendimas teikti G. Palucko kandidatūrą į Lietuvos premjero pareigas buvo vieningas. Anot V. Blinkevičiūtės, G. Paluckas buvo pasirinktas dėl ilgametės darbo patirties savivaldos ir nacionalinėje politikoje. Taip pat nurodyta, kad G. Paluckas sulaukė didelio rinkėjo pasitikėjimo ir už jį balsavo 60 tūkstančių Lietuvos gyventojų.&lt;ref&gt;{{Cite web|url=https://www.lsdp.lt/straipsniai/partijos-naujienos/lsdp-prezidiumas-teikia-gintauto-palucko-kandidatura-i-lr-ministro-pirmininko-pareigas/|title = LSDP prezidiumas teikia Gintauto Palucko kandidatūrą į LR Ministro pirmininko pareigas}}&lt;/ref&gt; Oficialiais rinkimų duomenimis G. Paluckas surinko 58 827 pirmumo balsus ir liko antroje socialdemokratų sąrašo vietoje (pirmąją vietą užėmė V. Blinkevičiūtė su 91 526 balsais, trečiąją – [[Juozas Olekas]] su 48 470 balsų).&lt;ref&gt;{{Cite web|url=https://www.vrk.lt/2024-seimo/rezultatai?srcUrl=/rinkimai/1544/1/2150/rezultatai/lt/rezultataiDaugmPartPirmVrt_rorgId-34666.html|title = 2024 m. spalio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai (I turas). Lietuvos socialdemokratų partija Pirmumo balsai}}&lt;/ref&gt;

Per tą patį spaudos renginį G. Paluckas paskelbė ketinantis tęsti konsultacijas dėl centro-kairiosios koalicijos formavimo. Jis patvirtino planus tęsti diskusijas su anksčiau V. Blinkevičiūtės atmestomis frakcijomis, įskaitant partiją „[[Nemuno aušra]]“.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Paluckas: socdemai dėl koalicijos konsultuosis ir su liberalais bei „aušriečiais“ |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2401641/paluckas-socdemai-del-koalicijos-konsultuosis-ir-su-liberalais-bei-ausrieciais |last=Stankevičius |first=Augustas |date=2024-10-30 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt;

Prezidentas G. Nausėda patvirtino, kad jis buvo informuotas iš anskto dėl V. Blinkevičiūtės sprendimo neteikti savo kandidatūros į ministro pirmininko pareigas. G. Nausėda taip pat patvirtino žinojęs apie aplinkybes, kurios galėtų kliudyti V. Blinkevičiūtei eiti premjerės pareigas. G. Nausėda atsisakė įvardinti šias aplinkybes, nurodydamas, kad tai būtų neetiška.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Dramos atomazga: Blinkevičiūtė premjere nebus, socdemai teikia Palucką |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2401095/dramos-atomazga-blinkeviciute-premjere-nebus-socdemai-teikia-palucka |last=Samoškaitė |first=Eglė |date=2024-10-30 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt;

==== Politinių oponentų vertinimai ====
Spalio 31 d. premjerė [[Ingrida Šimonytė]] teigė, kad socialdemokratų partijos į ministro pirmininko pareigas siūlomas G. Paluckas turi nepakankamai darbo patirties vykdomojoje valdžioje. Ji taip pat nurodė, kad G. Paluckui, kaip kandidatui į premjerus, darbinė patirtis Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje yra per maža. I. Šimonytė taip pat nurodė, kad G. Paluckas buvo nuteistas už sąmoningą nusikalstamą veiklą – piktnaudžiavimą valstybine tarnyba.&lt;ref&gt;{{Cite web|url=https://m.kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/politika/i-simonyte-sukritikavo-g-palucko-kandidatura-teistas-1198230|title = I. Šimonytė sukritikavo G. Palucko kandidatūrą: teistas}}&lt;/ref&gt; Seimo pirmininkės [[Viktorija Čmilytė-Nielsen|Viktorijos Čmilytės-Nielsen]] asmeniniu vertinimu (spalio 30 d.), V. Blinkevičiūtės sprendimas buvo nepriimtinas, nes jis kelia nepasitikėjimą rinkimų metu išsakomais įsipareigojimais.&lt;ref&gt;{{Cite web|url=https://m.kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/politika/liberalu-lydere-v-blinkeviciutes-sprendima-vadina-nepriimtinais-politiniais-virazais-1198089|title = Liberalų lyderė V. Blinkevičiūtės sprendimą vadina nepriimtinais politiniais viražais}}&lt;/ref&gt;

== Teistumas ==
[[Vaizdas:Gintautas Paluckas.png|thumb|180px|G. Paluckas 2019 m.]]

2010 m. gruodžio 7 d. Vilniaus miesto Pirmasis apylinkės teismas G. Palucką pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo. Paluckui buvo skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant vieniems metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. G. Paluckas taip pat turėjo atlyginti per 57 tūkstančių litų žalą Vilniaus miesto savivaldybei. Teismas konstatavo, kad jis piktnaudžiavo tarnyba graužikų naikinimo paslaugų Vilniaus mieste viešojo pirkimo konkurso metu.&lt;ref&gt;{{Cite web|url=https://m.kauno.diena.lt/naujienos/vilnius/miesto-pulsas/gpaluckas-lieka-nuteistas-del-piktnaudziavimo-324867|title = G. Paluckas lieka nubaustas dėl piktnaudžiavimo}}&lt;/ref&gt;

Po metų Vilniaus apygardos teismas G. Palucką išteisino kaip nepadariusį veiklos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šis teismo nuosprendis buvo apskųstas prokuratūros ir [[Lietuvos Aukščiausiasis Teismas]] patenkino prokuratūros kasacinį skundą. [[2012]] m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo galutiniu ir neskundžiamu sprendimu pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba neskaidriame viešųjų pirkimų konkurse.&lt;ref&gt;[http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nusikaltimaiirnelaimes/auksciausiojo-teismo-smugis-gintautui-paluckui-buves-vilniaus-savivaldybes-administracijos-direktorius-nuteistas-ziurkiu-byloje-59-208491 Aukščiausiojo Teismo smūgis Gintautui Paluckui – buvęs Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius nuteistas „žiurkių byloje“]&lt;/ref&gt;

2025 m. liepą paskelbta, kad pasak Vilniaus miesto savivaldybės pateiktų duomenų, G. Paluckas vėlavo atlyginti priteistą žalą ir nesilaikė savo paties pasiūlyto mokėjimų grafiko. Pagal susitarimą su savivaldybe, žalos atlyginimo mokėjimai turėjo būti baigti iki 2015 m. pabaigos. G. Paluckas galutinai atlygino 2012 m. priteistą žalą tik 2025 m. liepos 8 d.&lt;ref&gt;{{cite news |last1=Černiauskas |first1=Šarūnas |last2=Tapinas |first2=Andrius |title=Didelė suma grynųjų ir 11 metų delsimo: kaip G. Paluckas atlygino žalą „žiurkių byloje“ |url=https://siena.lt/news/didele-suma-grynuju-ir-11-metu-delsimo-kaip-g-paluckas-atlygino-zala-ziurkiu-byloje |work=siena.lt |date=20 July 2025 |language=lt |archive-date= |access-date=24 July 2025}}&lt;/ref&gt; Paskutinę sumą sudarė 4,9 tūkstančiai eurų. Iš viso jam buvo priteista atlyginti kiek daugiau nei 57 tūkst. litų (apie 16,5 tūkst. eurų).&lt;ref&gt;{{cite news |last1=Paulauskaitė |first1=Austėja |title=„Dankora“: nebuvo žinoma, kad sudaromas sandoris su premjerui dalinai priklausančia įmone |url=https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2622071/dankora-nebuvo-zinoma-kad-sudaromas-sandoris-su-premjerui-dalinai-priklausancia-imone |work=lrt.lt |date=24 July 2025 |language=lt |archive-date= |access-date=24 July 2025}}&lt;/ref&gt; Paskutinį žalos atlyginimo mokėjimą G. Paluckas atliko tik po to, kai „[[Laisvės TV]]“ ir tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ jam pateikė klausimus apie mokėjimų vėlavimą.&lt;ref&gt;{{cite news |last1=Černiauskas |first1=Šarūnas |last2=Tapinas |first2=Andrius |title=Didelė suma grynųjų ir 11 metų delsimo: kaip G. Paluckas atlygino žalą „žiurkių byloje“ |url=https://siena.lt/news/didele-suma-grynuju-ir-11-metu-delsimo-kaip-g-paluckas-atlygino-zala-ziurkiu-byloje |work=siena.lt |date=20 July 2025 |language=lt |archive-date= |access-date=24 July 2025}}&lt;/ref&gt;

== Verslai ir verslo ryšiai ==

=== „Sagerta“ ===

2013 m. G. Paluckas įsigijo bendrovę „Sagerta“. Jis tapo jos vieninteliu akcininku ir direktoriumi. „Sagerta“ vystė ežerų dugnų topografijos projektą „MyLakeMap“, kuris turėjo sukurti programėlę su ežerų dugnų žemėlapiais žvejų poreikiams.&lt;ref name=&quot;Siena1&quot;&gt;{{cite news |last1=Černiauskas |first1=Šarūnas |last2=Tapinas |first2=Andrius |title=Premjeras ir partneriai: G. Palucko verslą maitino nematoma ranka |url=https://siena.lt/news/premjeras-ir-partneriai-g-palucko-versla-maitino-nematoma-ranka |work=siena.lt |date=29 June 2025 |language=lt |archive-date= |access-date=25 July 2025}}&lt;/ref&gt;

„Sagerta“ buvo finansuojama paskolomis gautomis iš bendrovės „Uni Trading“: 2013 m. paskolinta 100 tūkstančių litų,  2014 m. paskolų suma siekė 233 tūkstančius litų, o 2017 m. paskolų suma siekė daugiau nei 180 tūkstančius eurų.&lt;ref name=&quot;Siena1&quot;/&gt; 2015 m. balandžio 9 d. pasikeitė „Sagertos“ akcininkų struktūra. G. Palucko akcijų dalis sumažėjo iki 25 proc. Likusios akcijos perleistos Vilniuje registruotai bendrovei „Uni Trading“ (45 proc.) ir dviem fiziniams asmenims (po 15 proc.).&lt;ref name=&quot;Siena1&quot;/&gt; 2018 m. pirmoje pusėje G. Paluckas galutinai pasitraukė iš „Sagertos“ akcininkų.&lt;ref&gt;{{cite news |last1=|first1=|title=Vilčinsko poziciją dėl investavimo į „Sagertą“ Paluckas vadina „nuomone“|url=https://archyvai.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2612241/vilcinsko-pozicija-del-investavimo-i-sagerta-paluckas-vadina-nuomone |work=lrt.lt |date=17 July 2025 |language=lt |archive-date= |access-date=25 July 2025}}&lt;/ref&gt;

2023 m. „Sagerta“ bankrutavo su daugiau nei 270 tūkstančių eurų skolų. Didžioji jų dalis liko negrąžinta.&lt;ref name=&quot;Siena1&quot;/&gt;

„Uni Trading“ investiciniams interesams „Sagertoje“ atstovavo jos įgaliotinis [[Darijus Vilčinskas]]. „[[Laisvės TV]]“ ir „Sienos“ žurnalistinis tyrimas atskleidė, kad valdymo struktūra „Uni Trading“  buvo sudėtinga. Ankstyvuoju „Sagertos“ paskolų laikotarpiu, bendrovė buvo valdoma per kitą lietuvišką įmonę „Amber Realty Investments“, o ši priklausė Kipro įmonei „Bitus Holdings Limited“.&lt;ref name=&quot;Siena1&quot;/&gt;

2025 m. liepos 9 d. G. Paluckas raštu teigė, kad jo su D. Vilčinsku „nesiejo ir nesieja jokios bendros verslo įmonės“.&lt;ref name=&quot;Siena2&quot;&gt;{{cite news |last1=Paluckas |first1=Gintautas |title=Premjero Gintauto Palucko atsakymai į „Sienos“ ir „Laisvės TV“ klausimus|url=https://siena.lt/news/premjero-gintauto-palucko-atsakymai-i-sienos-ir-laisves-tv-klausimus |work=siena.lt |date=10 July 2025 |language=lt |archive-date= |access-date=25 July 2025}}&lt;/ref&gt; G. Paluckas paaiškino, kad jų šeimos draugauja, „tačiau nesieja jokie finansiniai įsipareigojimai ir verslo santykiai“.&lt;ref name=&quot;Siena2&quot;/&gt; Tą pačią dieną D. Vilčinskas patvirtino, kad jis investavo savo lėšas į „Sagertą“ per „Uni Trading“ bendrovę.&lt;ref&gt;{{cite news |last1=|first1=|title=D. Vilčinskas patvirtino investavęs į premjero iš dalies valdytą „Sagertą“|url=https://www.alfa.lt/aktualijos/politika/d-vilcinskas-patvirtino-investaves-i-premjero-is-dalies-valdyta-sagerta-papildyta/-40372774/ |work=alfa.lt |date=9 July 2025 |language=lt |archive-date= |access-date=25 July 2025}}&lt;/ref&gt;

2025 m. liepą [[Specialiųjų tyrimų tarnyba]] pradėjo tyrimą dėl G. Palucko verslo ryšių ir dalyvavimo „Sagertos“ veikloje.&lt;ref&gt;{{cite news |last1=|first1=|title=Vilčinsko poziciją dėl investavimo į „Sagertą“ Paluckas vadina „nuomone“|url=https://archyvai.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2612241/vilcinsko-pozicija-del-investavimo-i-sagerta-paluckas-vadina-nuomone |work=lrt.lt |date=17 July 2025 |language=lt |archive-date= |access-date=25 July 2025}}&lt;/ref&gt;

=== „Dankora“ ===

2025 m. liepos 23 d. pranešta apie G. Palucko verslo ryšius su jo brolio žmonos bendrove „Dankora“. „Dankorai“, Klaipėdos miesto rajone registruotai bendrovei, 2024 m. buvo suteikta 172 tūkstančių eurų Europos Sąjungos parama. Tuo metu bendrovė priklausė vieninteliam akcininkui [[Kostas Mikalajūnas|Kostui Mikalajūnui]]. Europos Sąjungos paramos gavimo metu bendrovė neturėjo darbuotojų ir pajamų. Lapkričio 21 d. K. Mikalajūnas pardavė visas „Dankoros“ akcijas G. Palucko brolio [[Danas Paluckas|Dano Palucko]] sutuoktinei Virginijai Paluckienei. Pagal ES paramos reikalavimus 2025 m. vasarį „Dankora“ paskelbė viešajį pirkimą inverterių, baterijų ir jų sistemų įsigijimui. Vienintele viešojo pirkimo dalyve tapo bendrovė „Garnis“, kuri tapo jo laimėtoja su pasiūlyta 145 200 eurų sandorio suma. 49 procentai „Garnio“ akcijų priklauso G. Paluckui.&lt;ref&gt;{{cite news |last1=|first1=|title=Šimtatūkstantinę ES paramą gavusią įmonę perėmė Palucko brolienė, užsakymas – premjero verslui|url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/simtatukstantine-es-parama-gavusia-imone-pereme-palucko-broliene-uzsakymas-premjero-verslui-56-2493628 |work=15min.lt |date=23 July 2025 |language=lt |archive-date= |access-date=30 July 2025}}&lt;/ref&gt;

Žiniasklaidoje buvo suabejota „Dankoros“ suformuotomis sandorio ir prekių specifikacijomis, kurios galėjo nulemti „Garnio“ laimėjimą. 2025 m. liepos 25 d. „Dankora“ paskelbė nutraukianti sutartį su [[Nacionalinė mokėjimo agentūra|Nacionaline mokėjimo agentūra]] ir atsisakanti Europos Sąjungos paramos.&lt;ref&gt;{{cite news |last1=|first1=|title=Premjero brolienės įmonė „Dankora“ atsisako europinės paramos (papildytas)|url=https://bns.lt/en/naujiena/premjero-brolienes-imone-dankora-atsisako-europines-paramos-papildytas-1t0068hf |work=bns.lt |date=25 July 2025 |language=lt |archive-date= |access-date=30 July 2025}}&lt;/ref&gt;

2025 m. [[liepos 31]] d. [[FNTT]] atliko kratas „Dankoros“ būstinėje.&lt;ref&gt;[https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/teisesauga-atlieka-kratas-palucko-brolienes-imoneje-dankora-55-2498128 Teisėsauga atlieka kratas Palucko brolienės įmonėje „Dankora“, prireikė net ugniagesių pagalbos]&lt;/ref&gt; Ikiteisminio tyrimo metu liepos 31 d. savaitei suimtas K. Mikalajūnas.&lt;ref&gt;{{cite news |last1=|first1=|title=FNTT: sulaikytas Gintauto Palucko brolienės įmonės vadovas|url=https://www.15min.lt/verslas/naujiena/bendroves/teisesaugai-tiriant-kreditini-sukciavima-sulaikytas-gintauto-palucko-brolienes-imones-vadovas-663-2498572 |work=15min.lt |date=2025-07-31 |language=lt |archive-date= |access-date=2025-08-14}}&lt;/ref&gt; 2025 m. rugpjūčio 14 d. mėnesiui suimtas D. Paluckas.&lt;ref&gt;{{cite news |last1=Pankūnas|first1=Gytis|title=Teismas Palucko brolį leido suimti mėnesiui|url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2643630/teismas-palucko-broli-leido-suimti-menesiui |work=lrt.lt |date=2025-08-14 |language=lt |archive-date= |access-date=2025-08-14}}&lt;/ref&gt; Rugpjūčio 14 d. pranešta apie dar keturių asmenų sulaikymą. Ikiteisminiui tyrimui vadovauja Europos prokuratūros biuro deleguotieji Europos prokurorai.&lt;ref&gt;{{cite news |last1=|first1=|title=Paluckų verslai teisėsaugos akiratyje: atlikta bent 10 kratų, sulaikyti dar 4 įtariamieji|url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2643251/europos-prokuraturos-byloje-del-kreditinio-sukciavimo-daugeja-itariamuju-atliktos-kratos?srsltid=AfmBOoqZcdPfIFD4tj4EvOs_IqZRrzBfEwXR_n0cIC5MLQHGnbYCYaR4 |work=lrt.lt |date=2025-08-14 |language=lt |archive-date= |access-date=2025-08-14}}&lt;/ref&gt;

== Apkaltos iniciatyva ==

2025 m. spalio 21 d. Seimas nepritarė konservatorių ir kitų opozicinių jėgų pasiūlytai apkaltos procedūrai G. Palucko atžvilgiu. Apkaltos komisijos sudarymui nepritarė 68 parlamento nariai, 41 – balsavo už, 7 – susilaikė. Prieš apkaltą pasisakė visos valdančiosios koalicijos partijos: LSDP, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų, [[Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga|Krikščioniškų šeimų sąjungos]] ir „Nemuno aušros“ nariai.&lt;ref&gt;{{cite news |last1=|first1=|title=Seimas nusprendė nepradėti apkaltos ekspremjerui Gintautui Paluckui|url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/seimas-nusprende-nepradeti-apkaltos-ekspremjerui-gintautui-paluckui-56-2548082 |work=15min.lt |date=2025-10-22 |language=lt |archive-date= |access-date=2025-10-22}}&lt;/ref&gt;

== Ikiteisminiai tyrimai (2025–2026 m.) ==

2025 m. liepą Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) pradėjus tyrimą dėl G. Palucko verslo ryšių ir dalyvavimo „Sagertos“ veikloje, ikiteisminis tyrimas vykdytas pagal [[Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas|Baudžiamojo kodekso straipsnį]], numatantį atsakomybę už piktnaudžiavimą.&lt;ref name=&quot;STT1&quot;&gt;{{cite web |author=&lt;!-- not stated --&gt; |date=2026-02-13 |title=Gintautą Palucką STT apklausė kaip specialųjį liudytoją tyrime dėl piktnaudžiavimo ir praturtėjimo (papildytas) |url=https://bns.lt/naujiena/gintauta-palucka-stt-apklause-kaip-specialuji-liudytoja-tyrime-del-piktnaudziavimo-ir-praturtejimo-papildytas-zv6gvs06 |website=bns.lt |location=Vilnius |publisher=BNS |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt;

2026 m. vasario 13 d. STT pranešė, kad G. Paluckas apklaustas kaip specialusis liudytojas („kaip asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo padarytą nusikalstamą veiklą“).&lt;ref name=&quot;STT1&quot;/&gt; STT patikslino, kad ikiteisminio tyrimo metu taikytas ankstesnis straipsnis, numatantis atsakomybę už piktnaudžiavimą, praplėstas tyrimu dėl neteisėto praturtėjimo. Tyrimą organizuoja ir jam vadovauja [[Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra|Generalinės prokuratūros]] Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas.&lt;ref name=&quot;STT1&quot;/&gt;&lt;ref&gt;{{cite web |author=&lt;!-- not stated --&gt; |date=2026-02-13 |title=Palucką STT apklausė kaip specialųjį liudytoją tyrime dėl piktnaudžiavimo ir praturtėjimo |url=https://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/politika/palucka-stt-apklause-kaip-specialuji-liudytoja-tyrime-del-piktnaudziavimo-ir-praturtejimo-1742382 |website=kauno.diena.lt |location=Kaunas |publisher= |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt;

2026 m. balandžio 9 d. pranešta, kad G. Palucko žmonai [[Ilma Paluckė|Ilmai Paluckei]] pareikšti įtarimai ikiteisminiame tyrime.&lt;ref name=&quot;Palucke1&quot;&gt;{{cite web |last1=Gaučaitė-Znutienė |first1=Modesta |last2=Pankūnas |first2=Gytis |date=2026-04-09 |title=Žiniasklaida: Gintauto Palucko žmonai pareikšti įtarimai |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2893087/ziniasklaida-gintauto-palucko-zmonai-pareiksti-itarimai?srsltid=AfmBOoprzlbcLAvBEWRG6nsCpALD8vwBiWaMoj3G7JSCYY6EK6ojataJ |website=lrt.lt |location=Vilnius |publisher=LRT |access-date=2026-04-16}}&lt;/ref&gt;

2026 m. balandžio 24 d. [[Generalinis prokuroras|generalinė prokurorė]] [[Nida Grunskienė]] kreipėsi į [[Lietuvos Respublikos Seimas|Seimą]] su prašymu panaikinti G. Palucko Seimo nario teisinę neliečiamybę. Prokuratūra teigė turinti įtarimų dėl G. Palucko ir jo žmonos neteisėto praturtėjimo 2010–2024 m. laikotarpiu, kuris galėjo siekti 344 tūkst. eurų. Iškart po įtarimų G. Paluckas sustabdė savo narystę LSDP ir tikino sutiksiantis atsisakyti neliečiamybės supaprastinta tvarka.&lt;ref name=&quot;Nelieciamybe1&quot;&gt;{{cite web |last1=Perminas |first1=Paulius |date=2026-04-24 |title=Paluckas kartu su žmona neteisėtai galėjo įgyti beveik 345 tūkst. eurų vertės turto (atnaujinta 17:20) |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2908325/paluckas-kartu-su-zmona-neteisetai-galejo-igyti-beveik-345-tukst-euru-vertes-turto |website=lrt.lt |location=Vilnius |publisher=LRT |access-date=2026-04-24}}&lt;/ref&gt;

== Kontroversijos ==

2024 m. spalio mėnesį laikraščio „Palangos tiltas“ žurnalistinis tyrimas, atliktas Lino Jegelavičiaus, atskleidė, kad [[Palangos savivaldybės taryba|Palangos miesto Tarybos]] narė Svetlana Tučkė beveik dvejus metus užėmė Seimo padėjėjos pareigas dviem skirtingiems Seimo nariams: G. Paluckui ir Tomui Bičiūnui. Nuo 2020 m. lapkričio iki 2021 m. sausio bendrapartietė Svetlana Tučkė (LSDP) buvo įdarbinta Seimo nario Palucko padėjėja ir užėmė 1,25 pareigybės krūvio. Nuo 2021 m. sausio Svetlana Tučkė dirbo pilnu etatu Paluckui ir 0,25 etatu Tomui Bičiūnui; tuo pačiu metu Svetlana Tučkė dirbo Palangos miesto Tarybos nare.&lt;ref&gt;{{Cite web|url=https://www.palangostiltas.lt/palangos+miesto+tarybos+nare+svetlana+tucke+viena+sedyne+beveik+du+metus+tarnavo+dviem+seimo+nariams+gintautui+paluckui+ir+tomui+biciunui,7,2,19387.html|title = Palangos miesto Tarybos narė Svetlana Tučkė viena sėdyne beveik du metus tarnavo dviem Seimo nariams, Gintautui Paluckui ir Tomui Bičiūnui}}&lt;/ref&gt;

== Išnašos ==
{{Išnašos}}

== Nuorodos ==
* [http://www.paluckas.lt Svetainė]
{{commons category|Gintautas Paluckas}}

{{start box}}
{{s-off}}
|-
{{succession box | before = [[Ingrida Šimonytė]] | title = [[Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas]]&lt;br /&gt; [[Vaizdas:Flag of Lithuania.svg|50 px]] [[Vaizdas:Coat_of_arms_of_Lithuania.svg|50 px]] | years = [[2024]]–[[2025]]| after = [[Inga Ruginienė]]}}
{{s-ppo}}
{{succession box | before = [[Vilija Blinkevičiūtė]] | title = [[LSDP|LSDP pirmininkas]]&lt;br /&gt; [[Vaizdas:Lsdp-logo.jpg|50 px]] | years = [[2025]]| after = &lt;br/&gt;}}
{{end box}}

{{Lietuvos premjerai}}
{{DEFAULTSORT:Paluckas, Gintautas}}
[[Kategorija:Lietuvos ministrai pirmininkai]]
[[Kategorija:Seimo nariai]]
[[Kategorija:Vilniaus vicemerai]]</text>
      <sha1>axrq5n3nwi140p6vrccjkt6rz3fnih9</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819976</id>
      <parentid>7819973</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T21:47:41Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Andrejsmirnov97</username>
        <id>56853</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>/* Kontroversijos */</comment>
      <origin>7819976</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="31769" sha1="rsr2od84mfdcz725gatf04hag73x3vu" xml:space="preserve">{{Žmogaus biografija
| fonas=off
| vardas = {{PAGENAME}}
| titulas =[[Lietuvos Respublikos Seimas|Lietuvos Respublikos Seimo narys]] 
| vaizdas = Gintautas Paluckas by Augustas Didzgalvis (cropped)(correct angle version).jpg
| vaizdo plotis = 
| paveikslėlio apibūdinimas = Gintautas Paluckas 2023 m.
| visas vardas = 
| gimė = {{Gimė|1979|8|19|T}}
| gimimo vieta = [[Panevėžys]]
| mirė = {{Mirė||||1979|8|19}}
| mirties vieta = 
| palaidotas = 
| tėvas = 
| motina = 
| sutuoktinis = 
| sutuoktinė = Ilma
| vaikai = 2
&lt;!-- Veikla --&gt;
| veikla = [[Politika]]s
| sritis = 
| įstaigos = [[Vilniaus miesto savivaldybė]]
| pareigos = Vicemeras
| partija = [[Lietuvos socialdemokratų partija]] (nuo 2004 m.)
&lt;!-- Išsilavinimas --&gt;
| išsilavinimas = Programų sistemos ([[Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultetas|Matematikos ir informatikos fakultetas]])
| alma_mater   = [[Vilniaus universitetas]]
| doktorantūros_vadovas = 
| studentai = 
| žinomas = 
| apdovanojimai = 
| parašas = 
| pastabos = 
|nuo=[[2024]] m. [[lapkričio 13]] d.||titulas1=[[Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas]]|titulas2=[[Lietuvos socialdemokratų partija|Socialdemokratų partijos pirmininkas]]|titulas3=[[Vilnius|Vilniaus mero pavaduotojas]]|nuo1=[[2024]] m. [[gruodžio 12]] d.|nuo2=[[2025]] m. [[gegužės 7]] d.|nuo3=[[2015]] m. [[balandžio 22]] d.|iki1=[[2025]] m. [[rugpjūčio 4]] d.|iki2=[[2025]] m. [[liepos 31]] d.|iki3=[[2019]] m. [[balandžio 24]] d.|ankstesnis1=[[Ingrida Šimonytė]]|]ankstesnis2=[[Vilija Blinkevičiūtė]]|ankstesnis3=[[Jonas Pinskus]]|vėlesnis1=[[Inga Ruginienė]]|vėlesnis3=[[Vytautas Mitalas]]}}

'''Gintautas Paluckas''' (g. [[1979]] m. [[rugpjūčio 19]] d.) – [[Lietuva|Lietuvos]] politikas, nuo 2024 m. gruodžio iki 2025 m. rugpjūčio ėjęs 18-ojo [[Lietuvos ministras pirmininkas|Lietuvos ministro pirmininko]] pareigas.

Nuo 2015 iki 2019 m. G. Paluckas užėmė [[Vilniaus miesto savivaldybė]]s vicemero pareigas, 2017–2021 m. vadovavo [[Lietuvos socialdemokratų partija|Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP)]], o nuo [[2020 m. Lietuvos Seimo rinkimai|2020 m. Seimo rinkimų]] yra [[Lietuvos Respublikos Seimas|parlamento]] narys. 2025 m. G. Paluckas sugrįžo į LSDP pirmininko pareigas, [[Vilija Blinkevičiūtė|Vilijai Blinkevičiūtei]] nusprendus nekandidatuoti dar vienai kadencijai. 

Po kontroversijų ir skandalų, susijusių su dalyvavimu savo ir šeimos versle, 2025 m. liepos 31 d. pranešė atsistatydinantis iš premjero ir LSDP pirmininko pareigų.&lt;ref&gt;{{cite news |last1=Brunalas |first1=Benas |title=Socialdemokratų partijos pirmininko rinkimus laimėjo Paluckas|url=https://www.delfi.lt/news/daily/politics/socialdemokratu-partijos-pirmininko-rinkimus-laimejo-paluckas-120104889 |work=delfi.lt |date=26 April 2025 |language=lt |archive-date= |access-date=24 July 2025}}&lt;/ref&gt; 2025 m. rugpjūčio 4 d. jo vadovaujamo ministrų kabineto atsistatydinimą priėmęs prezidentas [[Gitanas Nausėda]], finansų ministrui [[Rimantas Šadžius|Rimantui Šadžiui]] pavedė laikinai eiti premjero pareigas.&lt;ref&gt;[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2633221/prezidentas-prieme-vyriausybes-atsistatydinima-laikinajam-kabinetui-vadovaus-sadzius ''Prezidentas priėmė Vyriausybės atsistatydinimą, laikinajam kabinetui vadovaus Šadžius'']. Lrt.lt, 2025-08-04. Nuoroda tikrinta 2025-08-04.&lt;/ref&gt;

== Biografija ==

=== Išsilavinimas ===

Pradines klases G. Paluckas baigė 9-oje vidurinėje mokykloje Panevėžyje. 1997 m. G. Paluckas baigė [[Panevėžio gimnazija|Panevėžio J. Balčikonio gimnaziją]] humanitarinių mokslų profilio klasėje. 2000–2001 m. studijavo [[Anglų kalba|anglų]] kalbą Charles Dickens koledže [[Londonas|Londone]]. 2003 m. G. Paluckas baigė [[VU MIF|Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultetą]] ir tapo diplomuotu kompiuterinių sistemų specialistu.&lt;ref&gt;[https://www.vrk.lt/en/2020-sei/kandidatai?srcUrl=/rinkimai/1104/rnk1424/kandidatai/lrsKandidatasBiografija_rkndId-2418930.html ''Gintautas Paluckas'']. Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija. Nuoroda tikrinta 2024-10-31.&lt;/ref&gt; 2004 m. G. Paluckas baigė Tarptautinio verslo mokyklą, taip pat studijavo [[Vilniaus universiteto Teisės fakultetas|Vilniaus universiteto Teisės fakultete]] (nuo 2004 m.).&lt;ref&gt;[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2402298/nupiese-palucko-portreta-ir-aukstas-ir-grazus-bet-politiko-gysleles-nera ''Nupiešė Palucko portretą: ir aukštas, ir gražus, bet politiko gyslelės nėra'']. LRT. Nuoroda tikrinta 2024-10-31.&lt;/ref&gt;

=== Patirtis ===

2003–2005 m. G. Paluckas dirbo [[SoDra|SoDros]] vyr. specialistu. Nuo [[2005]] m. G. Paluckas buvo [[Europos Parlamentas|Europos Parlamento]] nario [[Justas Vincas Paleckis|Justo Vinco Paleckio]] padėjėjas. 2007–2009 m. G. Paluckas užėmė [[VMSA|Vilniaus m. savivaldybės administracijos]] direktoriaus pareigas.

2003 m. G. Paluckas tapo Lietuvos socialdemokratų partijos nariu.&lt;ref&gt;[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2402298/nupiese-palucko-portreta-ir-aukstas-ir-grazus-bet-politiko-gysleles-nera ''Nupiešė Palucko portretą: ir aukštas, ir gražus, bet politiko gyslelės nėra'']. LRT. Nuoroda tikrinta 2024-10-31.&lt;/ref&gt; Nuo [[2004]] m. G. Paluckas buvo [[LSDP Vilniaus skyrius|Lietuvos socialdemokratų partijos Vilniaus skyriaus]] nariu [[Justiniškės|Justiniškių]] grupėje, o nuo [[2006]] m. dirbo LSDP Justiniškių poskyrio pirmininko pavaduotoju, taip pat Vilniaus skyriaus pirmininko pavaduotoju. Nuo 2005 m. G. Paluckas priklausė [[Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjunga|Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos]] Vilniaus skyriui.

== Politinė karjera ==

Nuo 2013 m. G. Paluckas dirbo Lietuvos socialdemokratų partijos atsakinguoju sekretoriumi, taip pat LSDP Tarybos ir Valdybos nariu, 2015–2019 m. – Vilniaus savivaldybės vicemeru.

=== Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas ===

2017 m. G. Paluckas išrinktas [[LSDP|Lietuvos socialdemokratų partijos]] pirmininku.&lt;ref&gt;[https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/paluckas-atsistatydina-is-lsdp-pirmininko-pareigu.d?id=86304401]&lt;/ref&gt; 2020 m., kaip Lietuvos socialdemokratų partijos lyderis, išrinktas į Seimą. 2021 m. sausį G. Paluckas atsistatydino iš Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pareigų dėl prastų 2020 m. Seimo rinkimų rezultatų (Lietuvos socialdemokratų partija prarado keturis mandatus ir laimėjo trylika). Socialdemokratų partijos taryba 2020 m. Seimo rinkimų rezultatus įvertino kaip blogus, o pačio pirmininko darbą – kaip nepateisinusį lūkesčių.&lt;ref&gt;[https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/socialdemokratu-partijos-pirmininkas-g-paluckas-atsistatydina-56-1444192?utm_medium=copied ''Partijos bendražygiai apie G. Palucko atsistatydinimą: buvo padaryta labai daug klaidų'']. 15min. Nuoroda tikrinta 2024-10-31.&lt;/ref&gt;

=== 2024 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai ===

2024 m. birželį prezidentas [[Gitanas Nausėda|G. Nausėda]] G. Palucką įvardino tinkamu pretendentu į premjero postą.&lt;ref&gt;[https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/nausedos-tinkamu-pretendentu-i-premjerus-ivardintas-paluckas-padarysiu-viska-kad-buciau-pasiruoses-sioms-pareigoms-120031061 ''Nausėdos tinkamu pretendentu į premjerus įvardintas Paluckas: padarysiu viską, kad būčiau pasiruošęs šioms pareigoms'']. Delfi.lt. Nuoroda tikrinta 2024-10-31.&lt;/ref&gt; 2024 m. rugpjūčio pradžioje, partijos pirmininkei V. Blinkevičiūtei iki tol aiškiai neišreiškus noro pretenduoti į premjeres, G. Paluckas pareiškė, kad ruošiasi premjero pareigoms, jei socialdemokratų partija laimėtų rinkimus.&lt;ref&gt;[https://ve.lt/aktualijos/lietuva/gintautas-paluckas-jau-ruosiasi-premjero-pareigoms-lietuvai-bus-geriau-jei-lsdp ''Gintautas Paluckas jau ruošiasi premjero pareigoms: Lietuvai bus geriau, jei LSDP turės du kandidatus į Vyriausybės vadovus'']. Vakarų ekspresas. Nuoroda tikrinta 2024-10-31.&lt;/ref&gt;

2024 m. spalio mėnesį G. Paluckas dalyvavo [[2024 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai|Lietuvos Seimo rinkimuose]]. Po pirmojo rinkimo turo paskelbta, kad G. Paluckas ir [[Edmundas Pupinis]] surinko vienodą blasų skaičių ir abu užėmė antrąją vietą [[Utena|Utenos]] vienmandatėje rinkimų apygardoje. Pirmoji vieta laimėta savarankiškai išsikėlusio [[Vitalijus Šeršniovas|Vitalijaus Šeršniovo]]. Po balsų perskaičiavimo, patvirtinta, kad G. Paluckas užėmė trečiąją vietą. Spalio 15 d. socialdemokratų partija pateikė prašymą balsus perskaičiuoti dar kartą. [[Vyriausioji rinkimų komisija]] pranešė, kad socialdemokratai persigalvojo ir prašymas dėl balsų perskaičiavimo buto atsiimtas tą pačią dieną.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Po rezultatų perskaičiavimo - Utenos vienmandatėje apygardoje pasikeitė antro turo varžovai|last1= |first1= |website=m.kauno.diena.lt |publisher=„[[Kauno diena]]“ |date=2024-10-15 |url=https://m.kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/politika/po-rezultatu-perskaiciavimo-utenos-vienmandateje-apygardoje-pasikeite-antro-turo-varzovai-1195868 |access-date=2024-11-08 |language=lt}}&lt;/ref&gt; G. Paluckas buvo išrinktas į Seimą antru eilės numeriu pagal Lietuvos socialdemokratų partijos sąrašą.&lt;ref&gt;{{Cite web|url=https://www.vrk.lt/en/2020-sei/kandidatai?srcUrl=/rinkimai/1104/rnk1424/kandidatai/lrsKandidatasAnketa_rkndId-2418930.html|title = Gintautas Paluckas}}&lt;/ref&gt;

=== Kandidatas į Lietuvos ministro pirmininko pareigas ===
{{main|G. Palucko ministrų kabinetas}}

[[File:Visit of Gintautas Paluckas, Lithuanian Prime Minister, to the European Commission, 6 March 2025.png|300px|thumb|2025 m. kovo 6 d. G. Paluckas apsilankymo [[Europos Komisija|Europos Komisijoje]] metu (su Stephane Sejourne).]]

Socialdemokratų partijos lyderė [[Vilija Blinkevičiūtė]] spalio 30 d. spaudos konferencijoje paskelbė, kad nebus partijos kandidatė į premjerus. V. Blinkevičiūtė atskleidė, kad partijos prezidiumas nusprendė siūlyti G. Palucką kandidatu į Lietuvos ministrus pirmininkus. Kampanijos metu V. Blinkevičiūtė reiškė norą eiti premjero pareigas, jei jos partijai pasiseks. Tačiau spaudos konferencijoje ji nurodė asmenines priežastis, įskaitant amžių ir sveikatą, kaip veiksnius, turinčius įtakos jos sprendimui pasitraukti iš vaidmens. Vis dėlto ji patvirtino savo ketinimą tęsti [[Europos Parlamentas|Europos Parlamento]] nario kadenciją, kuri baigsis 2029 m.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Premjeru teikiamas Paluckas: Vilijos ašaros suspaudė širdį ne vienam prezidiumo nariui |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2401924/premjeru-teikiamas-paluckas-vilijos-asaros-suspaude-sirdi-ne-vienam-prezidiumo-nariui |date=2024-10-31 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt;

V. Blinkevičiūtės teigimu, partijos prezidiumo sprendimas teikti G. Palucko kandidatūrą į Lietuvos premjero pareigas buvo vieningas. Anot V. Blinkevičiūtės, G. Paluckas buvo pasirinktas dėl ilgametės darbo patirties savivaldos ir nacionalinėje politikoje. Taip pat nurodyta, kad G. Paluckas sulaukė didelio rinkėjo pasitikėjimo ir už jį balsavo 60 tūkstančių Lietuvos gyventojų.&lt;ref&gt;{{Cite web|url=https://www.lsdp.lt/straipsniai/partijos-naujienos/lsdp-prezidiumas-teikia-gintauto-palucko-kandidatura-i-lr-ministro-pirmininko-pareigas/|title = LSDP prezidiumas teikia Gintauto Palucko kandidatūrą į LR Ministro pirmininko pareigas}}&lt;/ref&gt; Oficialiais rinkimų duomenimis G. Paluckas surinko 58 827 pirmumo balsus ir liko antroje socialdemokratų sąrašo vietoje (pirmąją vietą užėmė V. Blinkevičiūtė su 91 526 balsais, trečiąją – [[Juozas Olekas]] su 48 470 balsų).&lt;ref&gt;{{Cite web|url=https://www.vrk.lt/2024-seimo/rezultatai?srcUrl=/rinkimai/1544/1/2150/rezultatai/lt/rezultataiDaugmPartPirmVrt_rorgId-34666.html|title = 2024 m. spalio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai (I turas). Lietuvos socialdemokratų partija Pirmumo balsai}}&lt;/ref&gt;

Per tą patį spaudos renginį G. Paluckas paskelbė ketinantis tęsti konsultacijas dėl centro-kairiosios koalicijos formavimo. Jis patvirtino planus tęsti diskusijas su anksčiau V. Blinkevičiūtės atmestomis frakcijomis, įskaitant partiją „[[Nemuno aušra]]“.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Paluckas: socdemai dėl koalicijos konsultuosis ir su liberalais bei „aušriečiais“ |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2401641/paluckas-socdemai-del-koalicijos-konsultuosis-ir-su-liberalais-bei-ausrieciais |last=Stankevičius |first=Augustas |date=2024-10-30 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt;

Prezidentas G. Nausėda patvirtino, kad jis buvo informuotas iš anskto dėl V. Blinkevičiūtės sprendimo neteikti savo kandidatūros į ministro pirmininko pareigas. G. Nausėda taip pat patvirtino žinojęs apie aplinkybes, kurios galėtų kliudyti V. Blinkevičiūtei eiti premjerės pareigas. G. Nausėda atsisakė įvardinti šias aplinkybes, nurodydamas, kad tai būtų neetiška.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Dramos atomazga: Blinkevičiūtė premjere nebus, socdemai teikia Palucką |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2401095/dramos-atomazga-blinkeviciute-premjere-nebus-socdemai-teikia-palucka |last=Samoškaitė |first=Eglė |date=2024-10-30 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt;

==== Politinių oponentų vertinimai ====
Spalio 31 d. premjerė [[Ingrida Šimonytė]] teigė, kad socialdemokratų partijos į ministro pirmininko pareigas siūlomas G. Paluckas turi nepakankamai darbo patirties vykdomojoje valdžioje. Ji taip pat nurodė, kad G. Paluckui, kaip kandidatui į premjerus, darbinė patirtis Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje yra per maža. I. Šimonytė taip pat nurodė, kad G. Paluckas buvo nuteistas už sąmoningą nusikalstamą veiklą – piktnaudžiavimą valstybine tarnyba.&lt;ref&gt;{{Cite web|url=https://m.kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/politika/i-simonyte-sukritikavo-g-palucko-kandidatura-teistas-1198230|title = I. Šimonytė sukritikavo G. Palucko kandidatūrą: teistas}}&lt;/ref&gt; Seimo pirmininkės [[Viktorija Čmilytė-Nielsen|Viktorijos Čmilytės-Nielsen]] asmeniniu vertinimu (spalio 30 d.), V. Blinkevičiūtės sprendimas buvo nepriimtinas, nes jis kelia nepasitikėjimą rinkimų metu išsakomais įsipareigojimais.&lt;ref&gt;{{Cite web|url=https://m.kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/politika/liberalu-lydere-v-blinkeviciutes-sprendima-vadina-nepriimtinais-politiniais-virazais-1198089|title = Liberalų lyderė V. Blinkevičiūtės sprendimą vadina nepriimtinais politiniais viražais}}&lt;/ref&gt;

== Teistumas ==
[[Vaizdas:Gintautas Paluckas.png|thumb|180px|G. Paluckas 2019 m.]]

2010 m. gruodžio 7 d. Vilniaus miesto Pirmasis apylinkės teismas G. Palucką pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo. Paluckui buvo skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant vieniems metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. G. Paluckas taip pat turėjo atlyginti per 57 tūkstančių litų žalą Vilniaus miesto savivaldybei. Teismas konstatavo, kad jis piktnaudžiavo tarnyba graužikų naikinimo paslaugų Vilniaus mieste viešojo pirkimo konkurso metu.&lt;ref&gt;{{Cite web|url=https://m.kauno.diena.lt/naujienos/vilnius/miesto-pulsas/gpaluckas-lieka-nuteistas-del-piktnaudziavimo-324867|title = G. Paluckas lieka nubaustas dėl piktnaudžiavimo}}&lt;/ref&gt;

Po metų Vilniaus apygardos teismas G. Palucką išteisino kaip nepadariusį veiklos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šis teismo nuosprendis buvo apskųstas prokuratūros ir [[Lietuvos Aukščiausiasis Teismas]] patenkino prokuratūros kasacinį skundą. [[2012]] m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo galutiniu ir neskundžiamu sprendimu pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba neskaidriame viešųjų pirkimų konkurse.&lt;ref&gt;[http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nusikaltimaiirnelaimes/auksciausiojo-teismo-smugis-gintautui-paluckui-buves-vilniaus-savivaldybes-administracijos-direktorius-nuteistas-ziurkiu-byloje-59-208491 Aukščiausiojo Teismo smūgis Gintautui Paluckui – buvęs Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius nuteistas „žiurkių byloje“]&lt;/ref&gt;

2025 m. liepą paskelbta, kad pasak Vilniaus miesto savivaldybės pateiktų duomenų, G. Paluckas vėlavo atlyginti priteistą žalą ir nesilaikė savo paties pasiūlyto mokėjimų grafiko. Pagal susitarimą su savivaldybe, žalos atlyginimo mokėjimai turėjo būti baigti iki 2015 m. pabaigos. G. Paluckas galutinai atlygino 2012 m. priteistą žalą tik 2025 m. liepos 8 d.&lt;ref&gt;{{cite news |last1=Černiauskas |first1=Šarūnas |last2=Tapinas |first2=Andrius |title=Didelė suma grynųjų ir 11 metų delsimo: kaip G. Paluckas atlygino žalą „žiurkių byloje“ |url=https://siena.lt/news/didele-suma-grynuju-ir-11-metu-delsimo-kaip-g-paluckas-atlygino-zala-ziurkiu-byloje |work=siena.lt |date=20 July 2025 |language=lt |archive-date= |access-date=24 July 2025}}&lt;/ref&gt; Paskutinę sumą sudarė 4,9 tūkstančiai eurų. Iš viso jam buvo priteista atlyginti kiek daugiau nei 57 tūkst. litų (apie 16,5 tūkst. eurų).&lt;ref&gt;{{cite news |last1=Paulauskaitė |first1=Austėja |title=„Dankora“: nebuvo žinoma, kad sudaromas sandoris su premjerui dalinai priklausančia įmone |url=https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2622071/dankora-nebuvo-zinoma-kad-sudaromas-sandoris-su-premjerui-dalinai-priklausancia-imone |work=lrt.lt |date=24 July 2025 |language=lt |archive-date= |access-date=24 July 2025}}&lt;/ref&gt; Paskutinį žalos atlyginimo mokėjimą G. Paluckas atliko tik po to, kai „[[Laisvės TV]]“ ir tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ jam pateikė klausimus apie mokėjimų vėlavimą.&lt;ref&gt;{{cite news |last1=Černiauskas |first1=Šarūnas |last2=Tapinas |first2=Andrius |title=Didelė suma grynųjų ir 11 metų delsimo: kaip G. Paluckas atlygino žalą „žiurkių byloje“ |url=https://siena.lt/news/didele-suma-grynuju-ir-11-metu-delsimo-kaip-g-paluckas-atlygino-zala-ziurkiu-byloje |work=siena.lt |date=20 July 2025 |language=lt |archive-date= |access-date=24 July 2025}}&lt;/ref&gt;

== Verslai ir verslo ryšiai ==

=== „Sagerta“ ===

2013 m. G. Paluckas įsigijo bendrovę „Sagerta“. Jis tapo jos vieninteliu akcininku ir direktoriumi. „Sagerta“ vystė ežerų dugnų topografijos projektą „MyLakeMap“, kuris turėjo sukurti programėlę su ežerų dugnų žemėlapiais žvejų poreikiams.&lt;ref name=&quot;Siena1&quot;&gt;{{cite news |last1=Černiauskas |first1=Šarūnas |last2=Tapinas |first2=Andrius |title=Premjeras ir partneriai: G. Palucko verslą maitino nematoma ranka |url=https://siena.lt/news/premjeras-ir-partneriai-g-palucko-versla-maitino-nematoma-ranka |work=siena.lt |date=29 June 2025 |language=lt |archive-date= |access-date=25 July 2025}}&lt;/ref&gt;

„Sagerta“ buvo finansuojama paskolomis gautomis iš bendrovės „Uni Trading“: 2013 m. paskolinta 100 tūkstančių litų,  2014 m. paskolų suma siekė 233 tūkstančius litų, o 2017 m. paskolų suma siekė daugiau nei 180 tūkstančius eurų.&lt;ref name=&quot;Siena1&quot;/&gt; 2015 m. balandžio 9 d. pasikeitė „Sagertos“ akcininkų struktūra. G. Palucko akcijų dalis sumažėjo iki 25 proc. Likusios akcijos perleistos Vilniuje registruotai bendrovei „Uni Trading“ (45 proc.) ir dviem fiziniams asmenims (po 15 proc.).&lt;ref name=&quot;Siena1&quot;/&gt; 2018 m. pirmoje pusėje G. Paluckas galutinai pasitraukė iš „Sagertos“ akcininkų.&lt;ref&gt;{{cite news |last1=|first1=|title=Vilčinsko poziciją dėl investavimo į „Sagertą“ Paluckas vadina „nuomone“|url=https://archyvai.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2612241/vilcinsko-pozicija-del-investavimo-i-sagerta-paluckas-vadina-nuomone |work=lrt.lt |date=17 July 2025 |language=lt |archive-date= |access-date=25 July 2025}}&lt;/ref&gt;

2023 m. „Sagerta“ bankrutavo su daugiau nei 270 tūkstančių eurų skolų. Didžioji jų dalis liko negrąžinta.&lt;ref name=&quot;Siena1&quot;/&gt;

„Uni Trading“ investiciniams interesams „Sagertoje“ atstovavo jos įgaliotinis [[Darijus Vilčinskas]]. „[[Laisvės TV]]“ ir „Sienos“ žurnalistinis tyrimas atskleidė, kad valdymo struktūra „Uni Trading“  buvo sudėtinga. Ankstyvuoju „Sagertos“ paskolų laikotarpiu, bendrovė buvo valdoma per kitą lietuvišką įmonę „Amber Realty Investments“, o ši priklausė Kipro įmonei „Bitus Holdings Limited“.&lt;ref name=&quot;Siena1&quot;/&gt;

2025 m. liepos 9 d. G. Paluckas raštu teigė, kad jo su D. Vilčinsku „nesiejo ir nesieja jokios bendros verslo įmonės“.&lt;ref name=&quot;Siena2&quot;&gt;{{cite news |last1=Paluckas |first1=Gintautas |title=Premjero Gintauto Palucko atsakymai į „Sienos“ ir „Laisvės TV“ klausimus|url=https://siena.lt/news/premjero-gintauto-palucko-atsakymai-i-sienos-ir-laisves-tv-klausimus |work=siena.lt |date=10 July 2025 |language=lt |archive-date= |access-date=25 July 2025}}&lt;/ref&gt; G. Paluckas paaiškino, kad jų šeimos draugauja, „tačiau nesieja jokie finansiniai įsipareigojimai ir verslo santykiai“.&lt;ref name=&quot;Siena2&quot;/&gt; Tą pačią dieną D. Vilčinskas patvirtino, kad jis investavo savo lėšas į „Sagertą“ per „Uni Trading“ bendrovę.&lt;ref&gt;{{cite news |last1=|first1=|title=D. Vilčinskas patvirtino investavęs į premjero iš dalies valdytą „Sagertą“|url=https://www.alfa.lt/aktualijos/politika/d-vilcinskas-patvirtino-investaves-i-premjero-is-dalies-valdyta-sagerta-papildyta/-40372774/ |work=alfa.lt |date=9 July 2025 |language=lt |archive-date= |access-date=25 July 2025}}&lt;/ref&gt;

2025 m. liepą [[Specialiųjų tyrimų tarnyba]] pradėjo tyrimą dėl G. Palucko verslo ryšių ir dalyvavimo „Sagertos“ veikloje.&lt;ref&gt;{{cite news |last1=|first1=|title=Vilčinsko poziciją dėl investavimo į „Sagertą“ Paluckas vadina „nuomone“|url=https://archyvai.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2612241/vilcinsko-pozicija-del-investavimo-i-sagerta-paluckas-vadina-nuomone |work=lrt.lt |date=17 July 2025 |language=lt |archive-date= |access-date=25 July 2025}}&lt;/ref&gt;

=== „Dankora“ ===

2025 m. liepos 23 d. pranešta apie G. Palucko verslo ryšius su jo brolio žmonos bendrove „Dankora“. „Dankorai“, Klaipėdos miesto rajone registruotai bendrovei, 2024 m. buvo suteikta 172 tūkstančių eurų Europos Sąjungos parama. Tuo metu bendrovė priklausė vieninteliam akcininkui [[Kostas Mikalajūnas|Kostui Mikalajūnui]]. Europos Sąjungos paramos gavimo metu bendrovė neturėjo darbuotojų ir pajamų. Lapkričio 21 d. K. Mikalajūnas pardavė visas „Dankoros“ akcijas G. Palucko brolio [[Danas Paluckas|Dano Palucko]] sutuoktinei Virginijai Paluckienei. Pagal ES paramos reikalavimus 2025 m. vasarį „Dankora“ paskelbė viešajį pirkimą inverterių, baterijų ir jų sistemų įsigijimui. Vienintele viešojo pirkimo dalyve tapo bendrovė „Garnis“, kuri tapo jo laimėtoja su pasiūlyta 145 200 eurų sandorio suma. 49 procentai „Garnio“ akcijų priklauso G. Paluckui.&lt;ref&gt;{{cite news |last1=|first1=|title=Šimtatūkstantinę ES paramą gavusią įmonę perėmė Palucko brolienė, užsakymas – premjero verslui|url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/simtatukstantine-es-parama-gavusia-imone-pereme-palucko-broliene-uzsakymas-premjero-verslui-56-2493628 |work=15min.lt |date=23 July 2025 |language=lt |archive-date= |access-date=30 July 2025}}&lt;/ref&gt;

Žiniasklaidoje buvo suabejota „Dankoros“ suformuotomis sandorio ir prekių specifikacijomis, kurios galėjo nulemti „Garnio“ laimėjimą. 2025 m. liepos 25 d. „Dankora“ paskelbė nutraukianti sutartį su [[Nacionalinė mokėjimo agentūra|Nacionaline mokėjimo agentūra]] ir atsisakanti Europos Sąjungos paramos.&lt;ref&gt;{{cite news |last1=|first1=|title=Premjero brolienės įmonė „Dankora“ atsisako europinės paramos (papildytas)|url=https://bns.lt/en/naujiena/premjero-brolienes-imone-dankora-atsisako-europines-paramos-papildytas-1t0068hf |work=bns.lt |date=25 July 2025 |language=lt |archive-date= |access-date=30 July 2025}}&lt;/ref&gt;

2025 m. [[liepos 31]] d. [[FNTT]] atliko kratas „Dankoros“ būstinėje.&lt;ref&gt;[https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/teisesauga-atlieka-kratas-palucko-brolienes-imoneje-dankora-55-2498128 Teisėsauga atlieka kratas Palucko brolienės įmonėje „Dankora“, prireikė net ugniagesių pagalbos]&lt;/ref&gt; Ikiteisminio tyrimo metu liepos 31 d. savaitei suimtas K. Mikalajūnas.&lt;ref&gt;{{cite news |last1=|first1=|title=FNTT: sulaikytas Gintauto Palucko brolienės įmonės vadovas|url=https://www.15min.lt/verslas/naujiena/bendroves/teisesaugai-tiriant-kreditini-sukciavima-sulaikytas-gintauto-palucko-brolienes-imones-vadovas-663-2498572 |work=15min.lt |date=2025-07-31 |language=lt |archive-date= |access-date=2025-08-14}}&lt;/ref&gt; 2025 m. rugpjūčio 14 d. mėnesiui suimtas D. Paluckas.&lt;ref&gt;{{cite news |last1=Pankūnas|first1=Gytis|title=Teismas Palucko brolį leido suimti mėnesiui|url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2643630/teismas-palucko-broli-leido-suimti-menesiui |work=lrt.lt |date=2025-08-14 |language=lt |archive-date= |access-date=2025-08-14}}&lt;/ref&gt; Rugpjūčio 14 d. pranešta apie dar keturių asmenų sulaikymą. Ikiteisminiui tyrimui vadovauja Europos prokuratūros biuro deleguotieji Europos prokurorai.&lt;ref&gt;{{cite news |last1=|first1=|title=Paluckų verslai teisėsaugos akiratyje: atlikta bent 10 kratų, sulaikyti dar 4 įtariamieji|url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2643251/europos-prokuraturos-byloje-del-kreditinio-sukciavimo-daugeja-itariamuju-atliktos-kratos?srsltid=AfmBOoqZcdPfIFD4tj4EvOs_IqZRrzBfEwXR_n0cIC5MLQHGnbYCYaR4 |work=lrt.lt |date=2025-08-14 |language=lt |archive-date= |access-date=2025-08-14}}&lt;/ref&gt;

== Apkaltos iniciatyva ==

2025 m. spalio 21 d. Seimas nepritarė konservatorių ir kitų opozicinių jėgų pasiūlytai apkaltos procedūrai G. Palucko atžvilgiu. Apkaltos komisijos sudarymui nepritarė 68 parlamento nariai, 41 – balsavo už, 7 – susilaikė. Prieš apkaltą pasisakė visos valdančiosios koalicijos partijos: LSDP, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų, [[Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga|Krikščioniškų šeimų sąjungos]] ir „Nemuno aušros“ nariai.&lt;ref&gt;{{cite news |last1=|first1=|title=Seimas nusprendė nepradėti apkaltos ekspremjerui Gintautui Paluckui|url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/seimas-nusprende-nepradeti-apkaltos-ekspremjerui-gintautui-paluckui-56-2548082 |work=15min.lt |date=2025-10-22 |language=lt |archive-date= |access-date=2025-10-22}}&lt;/ref&gt;

== Ikiteisminiai tyrimai (2025–2026 m.) ==

2025 m. liepą Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) pradėjus tyrimą dėl G. Palucko verslo ryšių ir dalyvavimo „Sagertos“ veikloje, ikiteisminis tyrimas vykdytas pagal [[Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas|Baudžiamojo kodekso straipsnį]], numatantį atsakomybę už piktnaudžiavimą.&lt;ref name=&quot;STT1&quot;&gt;{{cite web |author=&lt;!-- not stated --&gt; |date=2026-02-13 |title=Gintautą Palucką STT apklausė kaip specialųjį liudytoją tyrime dėl piktnaudžiavimo ir praturtėjimo (papildytas) |url=https://bns.lt/naujiena/gintauta-palucka-stt-apklause-kaip-specialuji-liudytoja-tyrime-del-piktnaudziavimo-ir-praturtejimo-papildytas-zv6gvs06 |website=bns.lt |location=Vilnius |publisher=BNS |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt;

2026 m. vasario 13 d. STT pranešė, kad G. Paluckas apklaustas kaip specialusis liudytojas („kaip asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo padarytą nusikalstamą veiklą“).&lt;ref name=&quot;STT1&quot;/&gt; STT patikslino, kad ikiteisminio tyrimo metu taikytas ankstesnis straipsnis, numatantis atsakomybę už piktnaudžiavimą, praplėstas tyrimu dėl neteisėto praturtėjimo. Tyrimą organizuoja ir jam vadovauja [[Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra|Generalinės prokuratūros]] Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas.&lt;ref name=&quot;STT1&quot;/&gt;&lt;ref&gt;{{cite web |author=&lt;!-- not stated --&gt; |date=2026-02-13 |title=Palucką STT apklausė kaip specialųjį liudytoją tyrime dėl piktnaudžiavimo ir praturtėjimo |url=https://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/politika/palucka-stt-apklause-kaip-specialuji-liudytoja-tyrime-del-piktnaudziavimo-ir-praturtejimo-1742382 |website=kauno.diena.lt |location=Kaunas |publisher= |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt;

2026 m. balandžio 9 d. pranešta, kad G. Palucko žmonai [[Ilma Paluckė|Ilmai Paluckei]] pareikšti įtarimai ikiteisminiame tyrime.&lt;ref name=&quot;Palucke1&quot;&gt;{{cite web |last1=Gaučaitė-Znutienė |first1=Modesta |last2=Pankūnas |first2=Gytis |date=2026-04-09 |title=Žiniasklaida: Gintauto Palucko žmonai pareikšti įtarimai |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2893087/ziniasklaida-gintauto-palucko-zmonai-pareiksti-itarimai?srsltid=AfmBOoprzlbcLAvBEWRG6nsCpALD8vwBiWaMoj3G7JSCYY6EK6ojataJ |website=lrt.lt |location=Vilnius |publisher=LRT |access-date=2026-04-16}}&lt;/ref&gt;

2026 m. balandžio 24 d. [[Generalinis prokuroras|generalinė prokurorė]] [[Nida Grunskienė]] kreipėsi į [[Lietuvos Respublikos Seimas|Seimą]] su prašymu panaikinti G. Palucko Seimo nario teisinę neliečiamybę. Prokuratūra teigė turinti įtarimų dėl G. Palucko ir jo žmonos neteisėto praturtėjimo 2010–2024 m. laikotarpiu, kuris galėjo siekti 344 tūkst. eurų. Iškart po įtarimų G. Paluckas sustabdė savo narystę LSDP ir tikino sutiksiantis atsisakyti neliečiamybės supaprastinta tvarka.&lt;ref name=&quot;Nelieciamybe1&quot;&gt;{{cite web |last1=Perminas |first1=Paulius |date=2026-04-24 |title=Paluckas kartu su žmona neteisėtai galėjo įgyti beveik 345 tūkst. eurų vertės turto (atnaujinta 17:20) |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2908325/paluckas-kartu-su-zmona-neteisetai-galejo-igyti-beveik-345-tukst-euru-vertes-turto |website=lrt.lt |location=Vilnius |publisher=LRT |access-date=2026-04-24}}&lt;/ref&gt;

== Kontroversijos ==

2024 m. spalio mėnesį laikraščio „Palangos tiltas“ žurnalistinis tyrimas, atliktas Lino Jegelavičiaus, atskleidė, kad [[Palangos savivaldybės taryba|Palangos miesto tarybos]] narė Svetlana Tučkė beveik dvejus metus užėmė Seimo nario padėjėjos pareigas dviem skirtingiems Seimo nariams: G. Paluckui ir Tomui Bičiūnui. Nuo 2020 m. lapkričio iki 2021 m. sausio bendrapartietė Svetlana Tučkė (LSDP) buvo įdarbinta Seimo nario G. Palucko padėjėja ir užėmė 1,25 pareigybės krūvio. Nuo 2021 m. sausio S. Tučkė dirbo pilnu etatu G. Paluckui ir 0,25 etatu T. Bičiūnui. Tuo pačiu metu S. Tučkė dirbo Palangos miesto tarybos nare.&lt;ref&gt;{{Cite web|url=https://www.palangostiltas.lt/palangos+miesto+tarybos+nare+svetlana+tucke+viena+sedyne+beveik+du+metus+tarnavo+dviem+seimo+nariams+gintautui+paluckui+ir+tomui+biciunui,7,2,19387.html|title = Palangos miesto Tarybos narė Svetlana Tučkė viena sėdyne beveik du metus tarnavo dviem Seimo nariams, Gintautui Paluckui ir Tomui Bičiūnui}}&lt;/ref&gt;

== Išnašos ==
{{Išnašos}}

== Nuorodos ==
* [http://www.paluckas.lt Svetainė]
{{commons category|Gintautas Paluckas}}

{{start box}}
{{s-off}}
|-
{{succession box | before = [[Ingrida Šimonytė]] | title = [[Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas]]&lt;br /&gt; [[Vaizdas:Flag of Lithuania.svg|50 px]] [[Vaizdas:Coat_of_arms_of_Lithuania.svg|50 px]] | years = [[2024]]–[[2025]]| after = [[Inga Ruginienė]]}}
{{s-ppo}}
{{succession box | before = [[Vilija Blinkevičiūtė]] | title = [[LSDP|LSDP pirmininkas]]&lt;br /&gt; [[Vaizdas:Lsdp-logo.jpg|50 px]] | years = [[2025]]| after = &lt;br/&gt;}}
{{end box}}

{{Lietuvos premjerai}}
{{DEFAULTSORT:Paluckas, Gintautas}}
[[Kategorija:Lietuvos ministrai pirmininkai]]
[[Kategorija:Seimo nariai]]
[[Kategorija:Vilniaus vicemerai]]</text>
      <sha1>rsr2od84mfdcz725gatf04hag73x3vu</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Big Mac indeksas</title>
    <ns>0</ns>
    <id>84977</id>
    <revision>
      <id>7820113</id>
      <parentid>6687236</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T10:02:46Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Dr. Thomas Liptak</username>
        <id>204669</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>current photo added</comment>
      <origin>7820113</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1980" sha1="d6lstbvbmipwzbsqnokzjqqalxweoek" xml:space="preserve">[[File:Big Mac index 50USD 2columns.png|thumb|200px|Kiek burgerių galima nusipirkti už 50 dolerių (2012 m.)]]
[[File:Frankfurt, Geldmuseum, Big-Mac-Index.jpg|thumb|200px|Eksponatas apie „Big Mac“ indeksą Frankfurto pinigų muziejuje (2025)]]
'''„Big Mac“ indeksas''' arba '''Mėsainio indeksas''' – [[valiuta|valiutos]] nuvertinimo ar pervertinimo nustatymo būdas, siekiant nustatyti kiek reikės [[pinigai|pinigų]] norint nupirkti tiek pat ir tokių pačių [[prekė|prekių]] ar [[paslauga|paslaugų]] įvairiose valstybėse.

Žurnalas „[[The Economist]]“ nuo [[1986]] m. lygina [[mėsainis|mėsainių]] [[kaina]]s įvairiose valstybėse taip siekdamas nustatyti realų [[valiutos kursas|valiutų kursą]]. Greito maisto restorano „[[McDonald's]]“ gaminamas mėsainis „[[Big Mac]]“ pasirinktas dėl to, kad yra parduodamas daugelyje pasaulio šalių, o jam pagaminti naudojama daug [[maistas|maisto]] komponentų: [[duona]], [[mėsa]], [[daržovė]]s, [[vaisiai]], todėl jį galima laikyti universaliu tam tikros šalies ūkyje esančių produktų kainų atspindžiu.

Pastebėta, kad aukštą išsivystymo lygį turinčiose valstybėse mėsainis yra brangesnis, skurdesnėse – pigesnis.

== Paskaičiavimai ==
2018 m. liepos 11 d. „The Economist“ duomenimis, šiose šalyse ar regionuose „Big Mac“ mėsainiai buvo brangiausi:&lt;ref name=&quot;2018index&quot;&gt;{{Cite journal|title=The Big Mac index|journal=[[The Economist]]|date=2018-07-11|url=http://www.economist.com/content/big-mac-index}}&lt;/ref&gt;

# {{flag|Switzerland}} – $6,57 (6,50 [[Šveicarijos frankas|CHF]])
# {{flag|Sweden}} – $5,83 (51,00 [[Švedijos krona|SEK]])
# {{flag|United States}} – $5,51 (5,51 [[JAV doleris|USD]])
# {{flag|Norway}} – $5,22 (42 [[Norvegijos krona|NOK]])
# {{flag|Canada}} – $5,08 (6,65 [[Kanados doleris|CAD]])
# {{flagicon|EU}} [[Euro zona]] – $4,75 (4,56 [[Euras|EUR]])

== Išnašos ==
{{Išnašos}}

[[Kategorija:Ekonominiai rodikliai]]</text>
      <sha1>d6lstbvbmipwzbsqnokzjqqalxweoek</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Dvinulis pelėdgalvis</title>
    <ns>0</ns>
    <id>85949</id>
    <revision>
      <id>7820109</id>
      <parentid>5837198</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T09:22:55Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>InternetArchiveBot</username>
        <id>150094</id>
      </contributor>
      <comment>Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5</comment>
      <origin>7820109</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1867" sha1="cpilfxokwe0kw4uzh75ps3sgyixrlaf" xml:space="preserve">{{Taxobox_pradžia | color = pink | name = Dicycla oo | lrk = 3}}
{{Taxobox_paveiksliukas | image =[[File:Dicycla oo - Heart moth - Совка двойное О (41078252162).jpg|250px]]  | caption = Dvinulis pelėdgalvis}}
{{Taxobox_begin_placement | color = pink}}
{{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}}
{{Taxobox_tipas | taxon = Nariuotakojai | taxon1 = Arthropoda}}
{{Taxobox_klase | taxon = Vabzdžiai | taxon1 = Insecta}}
{{Taxobox_burys | taxon = Drugiai | taxon1 = Lepidoptera}}
{{Taxobox_seima | taxon = Pelėdgalviai | taxon1 = Noctuidae}}
{{Taxobox_poseimis | taxon = Plaukuotaakiai pelėdgalviai | taxon1 = Hadeninae}}
{{Taxobox_gentis | taxon = | taxon1 = Dicycla}}
{{Taxobox_rusis | taxon = Dvinulis pelėdgalvis | taxon1 = Dicycla oo}}
{{Taxobox_end_placement}}
{{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = pink |  lotpav = Dicycla oo | autorius = Linnaeus | metai = 1758 }}
{{Taxobox_pabaiga}}
'''Dvinulis pelėdgalvis''' (''Dicycla oo'') – [[Pelėdgalviai|pelėdgalvių]] (''Noctuidae'') šeimos drugys. Skraido [[liepa|liepos]] – [[rugpjūtis|rugpjūčio]] mėn. ąžuolynuose. [[vikšras|Vikšrai]] randami ant [[ąžuolas|ąžuolo]].

Paplitęs [[Europa|Europoje]] ir Vakarų [[Azija|Azijoje]]. [[Lietuva|Lietuvoje]] labai reta rūšis, aptikta [[Alytaus rajonas|Alytaus]], [[Kauno rajonas|Kauno]], [[Pakruojo rajonas|Pakruojo]], [[Radviliškio rajonas|Radviliškio]] ir [[Šiaulių rajonas|Šiaulių rajonuose]].

Įrašytas į [[Lietuvos raudonoji knyga|Lietuvos raudonąją knygą]].

== Nuorodos ==
* [http://www.leps.it/indexjs.htm?SpeciesPages/DicyclOo.htm Dicycla oo (Linnaeus, 1758)]
* [http://ukmoths.org.uk/show.php?bf=2315 Heart Moth Dicycla oo (Linnaeus, 1758)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070312081956/http://ukmoths.org.uk/show.php?bf=2315 |date=2007-03-12 }}

[[Kategorija:Pelėdgalviai]]</text>
      <sha1>cpilfxokwe0kw4uzh75ps3sgyixrlaf</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Juozas Balčikonis (1885)</title>
    <ns>0</ns>
    <id>90592</id>
    <revision>
      <id>7820043</id>
      <parentid>7610129</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T04:39:24Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Ed1974LT</username>
        <id>52229</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>[[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]]</comment>
      <origin>7820043</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5009" sha1="bkvex37an83l98xzc1az56ybik0vmgz" xml:space="preserve">{{Kitas|kalbininką|dailininką|[[Juozas Balčikonis (1924)]]}}
{{Žmogaus biografija
| fonas = off
| vardas = Juozas Balčikonis 
| titulas = 
| vaizdas = Juozas_Balčikonis.jpg
| vaizdo plotis = 180px
| paveikslėlio apibūdinimas = 
| visas vardas = 
| gimė = {{Gimė|1885|03|24|}}
| gimimo vieta = [[Ėriškiai]], [[Panevėžio apskritis]]
| mirė = {{Mirė|1969|02|05|1885|03|24}}
| mirties vieta = [[Vilnius]]
| palaidotas = 
| tėvas = 
| motina = 
| sutuoktinis = 
| sutuoktinė = 
| vaikai = 
| veikla = kalbininkas, vertėjas
| sritis = 
| įstaigos = 
| pareigos = 
| partija = 
| išsilavinimas = 
| alma_mater = [[1911]] m. [[Peterburgo universitetas]]
| doktorantūros_vadovas = 
| studentai = 
| žinomas = 
| apdovanojimai = 
| parašas = 
| pastabos = 
}}

'''Juozas Balčikonis''' ([[1885]] m. [[kovo 24]] d. [[Ėriškiai|Ėriškiuose]] – [[1969]] m. [[vasario 5]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]) – Lietuvos kalbininkas, vertėjas.

== Biografija ==
Gimė valstiečių šeimoje, kurioje buvo vyriausias vaikas. Pirmąsias skaitymo pamokas gavo iš daraktorės Vincentos Kraniauskaitės, gyvenusios gretimame Žvirblių kaime. Toliau mokėsi [[Ramygala|Ramygalos]] pradinėje mokykloje, o ją baigęs [[1898]] m. įstojo į [[Panevėžys|Panevėžio]] realinę mokyklą. Joje besimokydamas pradėjo domėtis [[lietuvių kalba]], skaitė [[spaudos draudimas|draudžiamąją]] literatūrą.

[[Vaizdas:JuozasBalčikonis plaque in Vilnius.JPG|thumb|left|180px|[[Atminimo lenta]] ant Mokslininkų namo Vilniuje, kur J. Balčikonis gyveno 1951-1969 m.]]
[[Vaizdas:Committee of the Lithuanian Scientific Society.jpeg|thumb|240px|[[Lietuvių mokslo draugija|Lietuvių mokslo draugijos]] komitetas. Sėdi, iš kairės: [[Juozas Kairiūkštis]], [[Antanas Smetona]], [[Aukusti Robert Niemi|Augustas Niemi]], [[Jonas Basanavičius]], [[Antanas Vileišis]] ir [[Jonas Vileišis]]. Stovi, iš kairės: [[Juozas Balčikonis (1885)|Juozas Balčikonis]], [[Zigmas Žemaitis]], [[Mykolas Biržiška]] ir [[Jurgis Šlapelis]].]]

[[1906]] m. paskatintas [[Jonas Jablonskis|Jono Jablonskio]], nutarė studijuoti filologiją ir įstojo į [[Peterburgo universitetas|Peterburgo universiteto]] Slavistikos skyrių. Susipažinęs su [[Kazimieras Būga|Kazimieru Būga]], kuris buvo aukštesniame kurse, ne kartą lankėsi jo kambaryje ir tarėsi įvairiais klausimais. Bet dažniausiai susitikdavo pas docentą [[Eduardas Volteris|Eduardą Volterį]], kuris kviesdavosi studentus pasikalbėti apie lietuvių kalbos problemas.

Gyvenimas [[Peterburgas|Peterburge]] buvo sunkus: įtemptas darbas universitete, rūpestis dėl maisto pareikalavo daug sveikatos, kurios tolimesniame gyvenime pasigesdavo. J. Balčikonis įsitraukė į aktyvų spaudos darbą: kūrė eilėraščius, vertė į lietuvių kalbą populiarias knygeles.

[[1918]]–[[1920]] m. [[Panevėžio gimnazija|Panevėžio gimnazijos]], [[1920]]–[[1924]] m. Panevėžio mokytojų seminarijos direktorius. [[1924]]–[[1940]] m. gyveno [[Kaunas|Kaune]]. [[1924]]–[[1931]] m. [[Lietuvos universitetas|Lietuvos universiteto]] docentas. [[1944]]–[[1960]] m. dėstė [[VU|Vilniaus universitete]]; [[1944]]–[[1950]] m. Lietuvių kalbos katedros vedėjas. Nuo 1944 m. profesorius, nuo [[1946]] m. [[Lietuvos mokslų akademija|Lietuvos SSR MA]] narys.

Mirė [[1969]] m., palaidotas senosiose kapinėse prie [[Ėriškių Švč. Jėzaus Vardo bažnyčia|Ėriškių bažnyčios]].&lt;ref&gt;{{cite kvr|mc=10532|title=Kalbininko Juozo Balčikonio kapas}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite kvr|mc=20054|title=Juozo Balčikonio antkapinis paminklas}}&lt;/ref&gt;

== Veikla ==
[[1930]] m. paskirtas [[Lietuvių kalbos žodynas|„Lietuvių kalbos žodyno“]] redaktoriumi. Perėmęs K. Būgos žodyno [[Kartoteka|kartoteką]], organizavo sistemišką žodžių rinkimą iš spausdintų ir rankraštinių lietuvių kalbos paminklų, žodžių rinkimą iš gyvosios kalbos. Buvo vienas iš „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ ([[1954]] m.) redaktorių. Surinko ir išleido J. Jablonskio „Raštus“ ([[1932]]–[[1936]] m.), [[Motiejus Valančius|Motiejaus Valančiaus]] raštų redaktorius (1931 m.), parašė straipsnių apie kalbininkus. Surinko daug Lietuvos vietovardžių. Išvertė į lietuvių kalbą pasakų, grožinės literatūros kūrinių.

[[1978]]–[[1982]] m. išleisti J. Balčikonio „Rinktiniai raštai“ (sudarė [[Aldonas Pupkis]]), [[1985]] m. Vytauto Vitkausko knygelė „Juozas Balčikonis“ (Kaunas, 1985 m.).

== Literatūra ==
* Dėk žodį prie žodžio – turėsi žodyną: atsiminimai apie kalbininką Juozą Balčikonį (sud. Birutė Goberienė, Aldonas Pupkis). – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2006. – 324 p.: iliustr. – ISBN 9955-704-04-7

== Šaltiniai ==
{{ref}}

== Nuorodos ==
* [http://www.lkz.lt/zod/juba.htm] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070809074757/http://www.lkz.lt/zod/juba.htm |date=2007-08-09 }}

{{DEFAULTSORT:Balčikonis, Juozas}}
[[Kategorija:Lietuvos kalbininkai]]</text>
      <sha1>bkvex37an83l98xzc1az56ybik0vmgz</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Medardas Čobotas</title>
    <ns>0</ns>
    <id>92146</id>
    <revision>
      <id>7819929</id>
      <parentid>7108034</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T19:42:33Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Sachol</username>
        <id>112369</id>
      </contributor>
      <origin>7819929</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3524" sha1="t2tqyg7bwjwzhtngoho43dhqa6pij2j" xml:space="preserve">{{Žmogaus biografija
| fonas = off
| vardas = {{PAGENAME}}
| vaizdas = Medardas Čobotas (1928).jpg
| vaizdo plotis = 180px
| paveikslėlio apibūdinimas = 
| visas vardas = 
| gimė = {{Gimė|1928|05|26|}}
| gimimo vieta = [[Medininkai]], [[Vilniaus vaivadija (1926–1939)|Vilniaus vaivadija]]
| mirė = {{Mirė|2009|08|30|1928|05|26}}
| mirties vieta = [[Vilnius]]
| palaidotas =  [[Antakalnio kapinės]]e
| tautybė = 
| tėvas = Aleksandras
| motina = Konstancija
| sutuoktinis = 
| sutuoktinė = Marta
| vaikai = Viktoras, Stanislovas
| veikla = medicinos mokslų daktaras, docentas, signataras
| sritis = 
| įstaigos = 
| pareigos = 
| partija = 
| išsilavinimas = 
| alma_mater = [[1956]] m. [[Vilniaus universitetas]]
| doktorantūros_vadovas = 
| studentai = 
| žinomas = 
| apdovanojimai = 
| parašas = 
| pastabos = 
}}

'''Medardas Čobotas''' (''Medard Czobot'', [[1928]] m. [[gegužės 26]] d. [[Medininkai|Medininkuose]] – [[2009]] m. [[rugpjūčio 30]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]) – medicinos mokslų daktaras, docentas, signataras.

== Biografija ==
[[1946]]–[[1950]] m. dirbo Vilniaus vaistinėje Nr. 6 asistentu. [[1956]] m. baigė [[VU|Vilniaus universiteto]] Medicinos fakultetą. 1956–[[1960]] m. dirbo Pabaltijo geležinkelio Vilniaus apygardos poliklinikoje gydytoju, nuo 1960 m. [[Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutas|Vilniaus eksperimentinės ir klinikinės medicinos mokslinio tyrimo institute]] moksliniu bendradarbiu, moksliniu sekretoriumi, direktoriaus pavaduotoju. [[1964]] m. medicinos mokslų kandidatas.&lt;ref&gt;http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=%C8&amp;sritis=B {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20201023102816/http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=%C8&amp;sritis=B |date=2020-10-23 }}&lt;/ref&gt;

[[1990]] m. išrinktas į [[LR AT|Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą]], Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas. [[Kovo 11]] d. Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras. [[1992]] m. pakartotinai išrinktas [[1992–1996 m. Seimas|LR Seimo]] nariu Vilniaus Naujamiesčio rinkimų apygardoje. 1992–[[1996]] m. dirbo Sveikatos komitete, [[LKDP|Krikščionių demokratų partijos]] frakcijoje. [[1997]]–[[2000]] m. išrinktas į [[Vilniaus miesto savivaldybės taryba 1997–2000 m.|Vilniaus miesto savivaldybės tarybą]], buvo miesto valdybos narys, Sveikatos apsaugos, aplinkos apsaugos, sanitarijos ir higienos komiteto pirmininkas.&lt;ref&gt;http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=6619&amp;p_d=84302&amp;p_k=1&lt;/ref&gt;

Aktyviai dalyvavo politiniame bei visuomeniniame gyvenime. Buvo Nacionalinės sveikatos tarybos prie LR Seimo narys ([[1998]] m.), Švietimo ir mokslo ministerijos dviejų visuomeninių tarybų narys ([[1999]] m.), Sveikatos apsaugos ministerijos neetatinis vyriausiasis gerontologas, Lietuvos gerontologų ir geriatrų draugijos prezidentas, nuo [[1995]] m. [[birželio 15]] d. įsteigto Trečiojo amžiaus universiteto, vėliau pavadinto Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universitetu, rektorius.&lt;ref&gt;http://www.treciojoamziausuniversitetas.lt/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120130190834/http://www.treciojoamziausuniversitetas.lt/ |date=2012-01-30 }}&lt;/ref&gt;

Palaidotas [[Antakalnio kapinės]]e.

== Įvertinimas ==
* 2000 m. [[Lietuvos nepriklausomybės medalis]]

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}


{{Signatarai}}

{{DEFAULTSORT:Čobotas, Medardas}}
[[Kategorija:Gerontologai]]
[[Kategorija:Kovo 11 akto signatarai]]
[[Kategorija:Vilniaus politikai]]</text>
      <sha1>t2tqyg7bwjwzhtngoho43dhqa6pij2j</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Cambridge Z88</title>
    <ns>0</ns>
    <id>92361</id>
    <revision>
      <id>7819989</id>
      <parentid>7639299</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T23:46:42Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>InternetArchiveBot</username>
        <id>150094</id>
      </contributor>
      <comment>Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5</comment>
      <origin>7819989</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3818" sha1="qn3tadh1bm86o4rwigvq30aiplt8xlm" xml:space="preserve">{{Infolentelė kompiuteris
|pavadinimas = Cambridge Z88
|paveikslėlis = [[Vaizdas:CambridgeZ88.jpg|280px|Cambridge Z88]]
|tipas = [[nešiojamasis kompiuteris]]
|išleidimo_data = [[1988]] m.
|nutraukimo_data = 
|procesorius = CMOS Z80A, 3.2768 MHz 
|operatyvioji_atmintis = 32kB, 128 kB arba 512 kB (priklauso nuo modelio)
|operacinė_sistema = OZ
}}
'''Cambridge Z88''' buvo A4 (210 × 297 mm) dydžio, lengvas [[nešiojamasis kompiuteris]], gamintas [[Sinclair Research Ltd|Cambridge Computer]] kompanijos. Jame buvo integruota [[Teksto procesorius|teksto procesoriaus]], [[skaičiuoklė]]s, [[duomenų bazė]]s programinė įranga, pavadinta ''Pipedream'', taip pat ir kitos programos, pavyzdžiui, [[BBC BASIC]] [[interpretatorius]], kalkuliatorius, kalendorius, laikrodis, dienoraštis. Tai buvo pirmasis ir vienintelis kompiuteris po to, kai [[Klaivas Sinkleris]] [[1986]] pardavė Sinclair Research kompiuterių verslą ir Sinclair prekinį ženklą [[Amstrad]] kompanijai. Palyginus su milžiniškais ankstesnių Sinklerio kompiuterių pardavimais, šis buvo tik kukliai sėkmingas&lt;ref&gt;http://www.nvg.ntnu.no/sinclair/computers/z88/z88.htm {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070125232458/http://www.nvg.ntnu.no/sinclair/computers/z88/z88.htm |date=2007-01-25 }}&lt;/ref&gt;.

== Techninis aprašymas ==
Z88 kompiuteryje dirba nedidelio galingumo populiaraus [[Zilog Z80|Z80]] procesoriaus [[CMOS]] ([[Anglų kalba|angl.]] ''Complementary metal – oxide – semiconductor'') versija. Buvo parduodamas su 32 kB pseudo - statine vidine [[Operatyvioji atmintis|operatyviąja atmintimi]] ir 128 kB vidine [[Pastovioji atmintis|pastoviąja atmintimi]] (ROM), kurioje buvo įrašyta ''OZ'' [[operacinė sistema]]. Atmintis gali būti plečiama papildomomis operatyvios (arba pastovios) atminties kortelėmis (yra trys praplėtimo lizdai), kurių turinys išsaugomas keturių AA dydžio elementų dėka. Integruoti [[Kondensatorius|kondensatoriai]] laikinai apsaugo nuo duomenų praradimo elementų keitimo metu. Maksimaliai kompiuteris gali adresuoti iki 4 MB atminties&lt;ref&gt;http://www.rakewell.com/z88/z88programmers_i.shtml&lt;/ref&gt;. Tiek vidinė pastovioji, tiek vidinė operatyvioji atmintis gali būti plečiama iki 512 kB, tačiau tam reikia papildomų įgūdžių ir pakeitimų plokštėje&lt;ref&gt;http://www.worldofspectrum.org/z88forever/memupgrd.htm&lt;/ref&gt;.

Nepaisant savo lengvumo (jis sveria apie 900 gramų), jo konstrukcija yra stebėtinai tvirta, įskaitant guminę [[Membraninė klaviatūra|membraninę]]/[[Chiclet tipo klaviatūra|chiclet tipo]] klaviatūrą. Ji neskleidžia beveik jokio garso (pasirinktinai galima įjungti elektroninį paspaudimo garsą, jei paspaudimo garsas pasirodys per tylus). Elementai suteikia iki 20 h darbo.

Nors [[LCD monitorius|LCD]] ekranas turi tik aštuonias eilutes, jis pakankamai aiškus ir efektyvus.

== Dabartinis naudojimas ==
Z88 turi savo gerbėjų ratą ir yra iki šiol naudojamas nedidele grupe entuziastų. Jam egzistuoja įvairi programinė įranga, įskaitant žaidimus ir paslaugų programas (''utilities''). Taip pat atsirado ir 1 MB [[flash atmintis]], kuriai, išjungus kompiuterį, nebereikia elementų duomenims išsaugoti.

== Šaltiniai ==
{{Išn}}

== Nuorodos ==
* [http://www.worldofspectrum.org/z88forever/ Z88 Forever! – Z88 gerbėjų tinklalapis]
* [http://www.nvg.ntnu.no/sinclair/computers/z88/z88.htm Z88 ''Planet Sinclair'' tinklalapyje] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070125232458/http://www.nvg.ntnu.no/sinclair/computers/z88/z88.htm |date=2007-01-25 }}
* [http://www.rwapsoftware.co.uk/z88.html RWAP Software – Z88 prekyba ir palaikymas]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}
* [http://johnallen.com/z88/book.html Pipedream knyga]

[[Kategorija:Kompiuteriai]]</text>
      <sha1>qn3tadh1bm86o4rwigvq30aiplt8xlm</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>SK Tavrìâ Sìmferopolʹ</title>
    <ns>0</ns>
    <id>100982</id>
    <revision>
      <id>7819807</id>
      <parentid>7636896</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:34:06Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819807</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1877" sha1="6ajk6dpfengzodikcyw0ykkk13s4pc1" xml:space="preserve">{{fc-infod
| clubname = Simferopolio „Tavrìâ“ &lt;br /&gt; 1958 – 2022
| image    = [[Vaizdas:Emblema tavr2.gif|150px]]
| fullname = Спортивний клуб Таврія Сімферополь
| nickname = ''Krymlyany''
| founded  = 1958 m.
| defunct  = 2022 m.
| ground   = „Lokomotiv“ stadionas, [[Simferopolis]]
| capacity = 19 978
| chairman = 
| manager  = 
| league   =
| season   = 
| position = 
| pattern_la1=|pattern_b1=|pattern_ra1=|
  leftarm1=ffffff|body1=ffffff|rightarm1=ffffff|shorts1=ffffff|socks1=ffffff|
  pattern_la2=|pattern_b2=_thinredsides|pattern_ra2=|
  leftarm2=12186E|body2=12186E|rightarm2=12186E|shorts2=12186E|socks2=12186E|
}}

'''Simferopolio „Tavrìâ“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Simferopolis|Simferopolio]].

== Istorija ==
{{fkp|1958|Avangard|1963|Tavrìâ|1970|Avangard|1974|Tavrìâ}}

== Pasiekimai ==
{{UKRfut
|1|1992
|0|
|0|
|1|2010
|1|1994
|0|
|1|2010}}
* Ukrainos TSR čempionas (1973, 1985, 1987 m.)
* Ukrainos TSR čempionato II vieta ([[1986]] m.)
* Ukrainos TSR taurė (1970, 1974 m.)

{{UKRfl | 1992 | 2012 | 20 | 5 (1995, 2007, 2008 m.)}}
{{USRfl | 1981 | 1981 | 1 | 17}}

== Sezonai ==
=== [[UEFA]] varžybos ===
{{uefad1}}
{{uefad4|1993|1/16 f.||}}
{{uefad4|2011|||1/64 f.}}
{{uefad2|1|0|1|1/16 f.|—|1/64 f.}}

{{uefad3}}
{{uefad5|2001|1|1/4 f.}}
{{uefad5|2008|1|finalas}}
|}

== Lietuviai ==
* [[Vidas Alunderis]], gynėjas 2008–2009
* [[Andrius Jokšas]], saugas 2005–2009
* [[Marius Rapalis]], vartininkas 2008–2009
* [[Nerijus Vasiliauskas]], saugas 2005–2008
* [[Audrius Veikutis]], 2006–2008
* [[Vidmantas Vyšniauskas]], 1990–1993
* [[Irmantas Zelmikas]], gynėjas 2006–2008

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [http://www.uefa.com/teamsandplayers/teams/club=57489/domestic/index.html UEFA svetainė]

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Tavria]]</text>
      <sha1>6ajk6dpfengzodikcyw0ykkk13s4pc1</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Gabriel Jan Mincevič</title>
    <ns>0</ns>
    <id>101460</id>
    <revision>
      <id>7819927</id>
      <parentid>6880105</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T19:28:17Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Sachol</username>
        <id>112369</id>
      </contributor>
      <origin>7819927</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3190" sha1="otqyr7q9lw06ti6hs26dmv8gtr1nbpl" xml:space="preserve">{{Žmogaus biografija
| fonas=off
| vardas = Gabriel Jan Mincevič
| titulas = 
| vaizdas = Gabriel Jan Mincevič (1938).jpg
| vaizdo plotis = 220px
| paveikslėlio apibūdinimas = 
| visas vardas = 
| gimė = {{Gimė|1938|3|25|}}
| gimimo vieta = [[Sužionys]]e, [[Nemenčinės valsčius]], [[Vilniaus vaivadija (1926–1939)|Vilniaus vaivadija]], [[Antroji Lenkijos Respublika|Lenkija]]
| mirė = {{Mirė|2016|12|07|1938|3|25}}
| mirties vieta = [[Vilnius|Vilniuje]]
| palaidotas = 
| tėvas = 
| motina = 
| sutuoktinis = 
| sutuoktinė = Natalija
| vaikai = 
| veikla = [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Vilniaus rajono savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas
| sritis = 
| įstaigos = 
| pareigos = 
| partija = [[Lietuvos lenkų rinkimų akcija]]
| alma_mater = [[1968]] m. [[Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorija|Vilniaus konservatorija]]
| žinomas = 
| apdovanojimai = 
| parašas = 
| pastabos = 
}}
'''Gabriel Jan Mincevič''' ([[1938]] m. [[kovo 25]] d. [[Sužionys]]e, [[Nemenčinės valsčius]] – [[2016]] m. [[gruodžio 7]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Vilniaus rajono savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas, dirigentas, mokslų daktaras.

== Biografija ==
[[1968]] m. baigė [[Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorija|Vilniaus konservatoriją]], choro dirigentas, [[2000]] m. [[Varšuva|Varšuvos]] Kardinolo Vyšinskio universitete baigė [[Popiežius|Popiežiaus]] teologijos studiją, magistras teologas.

[[1968]]–[[1975]] m. [[Vilniaus Juzefo Ignacijaus Kraševskio vidurinė mokykla|Vilniaus 26-osios vidurinės mokyklos]] muzikos mokytojas, [[1975]] m. atleistas iš darbo už religinę veiklą. [[1975]]–[[1992]] m. dirbo [[Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazija|Nemenčinės vidurinėje mokykloje]].

[[1992]]–[[2004]] m. [[Lietuvos Respublikos Seimas|Seimo]] narys. [[2005]] m. Nemenčinės kultūros namų vadovas.&lt;ref&gt;[http://www.vrk.lt/rinkimai/400_lt/KandidatuSarasai/RinkimuOrganizacija3453.html 2008 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai - Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Iškelti kandidatai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131110213056/http://www.vrk.lt/rinkimai/400_lt/KandidatuSarasai/RinkimuOrganizacija3453.html |date=2013-11-10 }}&lt;/ref&gt; [[2007]]–[[2011]] m. Vilniaus rajono savivaldybės mero pavaduotojas.

[[2004]]–[[2016]] m. [[Vilniaus rajono savivaldybės taryba|Vilniaus rajono savivaldybės tarybos]] narys.&lt;ref&gt;[http://www.vrk.lt/rinkimai/409_lt/Kandidatai/Kandidatas39014/Kandidato39014Anketa.html 2011 m. Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110310013426/http://www.vrk.lt/rinkimai/409_lt/Kandidatai/Kandidatas39014/Kandidato39014Anketa.html |date=2011-03-10 }}&lt;/ref&gt;

Lietuvos Lenkų sąjungos narys, [[1991]]–[[1994]] m. šios sąjungos vyriausiosios valdybos pirmininkas, vėliau [[LLRA|Lietuvos lenkų rinkimų akcijos]] narys.

Lenkų ansamblio „Wileńszczyzna“ vadovas. Sutuoktinė Natalija.

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

{{DEFAULTSORT:Mincevic, Gabriel Jan}}
[[Kategorija:Seimo nariai]]
[[Kategorija:Vilniaus rajono politikai]]
[[Kategorija:Lietuvos lenkų bendruomenės veikėjai]]</text>
      <sha1>otqyr7q9lw06ti6hs26dmv8gtr1nbpl</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Karolis Snežko</title>
    <ns>0</ns>
    <id>101885</id>
    <revision>
      <id>7819928</id>
      <parentid>6252793</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T19:31:09Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Sachol</username>
        <id>112369</id>
      </contributor>
      <origin>7819928</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2417" sha1="npz1hztt5vr31u20efveek0bt0w9qha" xml:space="preserve">{{Žmogaus biografija
| fonas=off
| vardas = Karolis Snežko
| titulas = 
| vaizdas = 
| vaizdo plotis = 220px
| paveikslėlio apibūdinimas = 
| visas vardas = 
| gimė = {{Gimė|1940|2|18|T}}
| gimimo vieta = [[Gineitiškės]], [[Vilniaus apskritis (1939–1950)|Vilniaus apskritis]]
| mirė = {{Mirė||||1940|2|18}}
| mirties vieta = 
| palaidotas = 
| tėvas = 
| motina = 
| sutuoktinis = 
| sutuoktinė = Zinaida
| vaikai = Markas,  Julija
&lt;!-- Veikla --&gt;
| veikla = [[inžinierius]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas
| sritis = inžinerija
| įstaigos = 
| pareigos = 
| partija = &lt;div&gt;
* [[1990]] m. [[Lietuvos demokratinė darbo partija]];
* [[1996]] m. [[LLRA|Lietuvos lenkų rinkimų akcija]].
&lt;/div&gt;
&lt;!-- Išsilavinimas --&gt;
| išsilavinimas = 
| alma_mater = [[1962]] m. [[KPI|Kauno politechnikos institutas]]
| doktorantūros_vadovas = 
| studentai = 
| žinomas = 
| apdovanojimai = 
| parašas = 
| pastabos = 
}}
'''Karolis Snežko''' (g. [[1940]] m. [[vasario 18]] d. [[Gineitiškės]]e, [[Vilniaus apskritis (1939–1950)|Vilniaus apskritis]]) – [[inžinierius]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas, buvęs Seimo narys.&lt;ref name=&quot;Juodokas1995&quot;/&gt;

== Biografija ==

[[1962]] m. baigė [[KPI|Kauno politechnikos institutą]], inžinierius, mašinų gamybos technologas.

1962–[[1966]] m. [[Vilniaus kuro aparatūros gamykla|Vilniaus kuro aparatūros gamyklos]] inžinierius technologas, technologijos biuro viršininkas. 1966–1968 m. darbininkas ir gręžimo meistras [[Rusija|Rusijoje]], [[Čitos sritis|Čitos srityje]], Udokane ir Aichale, bei [[Jakutija|Jakutijoje]]. [[1968]]–1992 m. Vilniaus kuro aparatūros gamyklos cecho viršininkas, vyriausiojo inžinieriaus pavaduotojas, technikos direktorius, 1996–[[2002]] m. vyr. technologas. [[1992-1996 m. Seimas|1992–1996 m. Seimo]] narys (išrinktas daugiamandatėje apygardoje).&lt;ref name=&quot;Juodokas1995&quot;&gt;{{citation|author=A. Juodokas|title=Lietuvos Respublikos Seimas: 1992-1996|url=https://books.google.com/books?id=izc1AAAAMAAJ|year=1995|publisher=Danielius|isbn=978-9986-442-06-6}}&lt;/ref&gt;

Buvo [[TSKP]] narys, [[1990]]–[[1996]] m. [[LDDP]] narys, nuo [[1996]] m. [[LLRA|Lietuvos lenkų rinkimų akcijos]] narys. 

== Išnašos ==
{{ref}}

{{DEFAULTSORT:Snezko, Karolis}}
[[Kategorija:Seimo nariai]]
[[Kategorija:Lietuvos inžinieriai]]
[[Kategorija:Lietuvos lenkų politinių organizacijų veikėjai]]</text>
      <sha1>npz1hztt5vr31u20efveek0bt0w9qha</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Jonas Jagminas</title>
    <ns>0</ns>
    <id>103397</id>
    <revision>
      <id>7820127</id>
      <parentid>7791098</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T11:37:38Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>~2026-25286-00</username>
        <id>216444</id>
      </contributor>
      <comment>/* Biografija */</comment>
      <origin>7820127</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5600" sha1="1r2xojidli87uqwkhaelj5hilbcbai2" xml:space="preserve">{{Žmogaus biografija
| fonas = off
| vardas = {{PAGENAME}}
| vaizdas = Jonas Jagminas (1949).jpg
| vaizdo plotis = 160px
| paveikslėlio apibūdinimas = 
| visas vardas = 
| gimė = {{Gimė|1949|06|20|T}}
| gimimo vieta = [[Tytuvėnai]], [[Kelmės apskritis]]
| mirė = {{Mirė||||1949|06|20}}
| mirties vieta = 
| palaidotas = 
| tėvas = Karolis Jagminas
| motina = 
| sutuoktinė = Audronė Slavinskaitė
| vaikai = Darius, Evelina
| veikla = agronomas, politinis bei visuomenės veikėjas
| sritis = 
| įstaigos = 
| pareigos = 
| partija = [[SSKP]],&lt;br&gt; [[2004]] m. [[Darbo partija]],&lt;br&gt; [[2006]] m. [[LSDP]]
| išsilavinimas = 
| alma_mater = [[1979]] m. [[Lietuvos žemės ūkio akademija]]
| doktorantūros_vadovas = 
| studentai = 
| žinomas = 
| apdovanojimai = 
| parašas = 
| pastabos = 
}}

'''Jonas Jagminas''' (g. [[1949]] m. [[birželio 20]] d. [[Tytuvėnai|Tytuvėnuose]], [[Kelmės apskritis]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] agronomas, partinis, politinis bei visuomenės veikėjas.

== Biografija ==
[[1956]]–[[1960]] m. mokėsi Tytuvėnų pradinėje mokykloje, 1960–[[1964]] m. [[Tytuvėnų gimnazija|Tytuvėnų vidurinėje mokykloje]]. 1964–[[1969]] m. Tytuvėnų durpių įmonės darbininkas, šaltkalvis remontininkas. [[Raseiniai|Raseinių]] profesinėje technikos mokykloje Nr. 10 baigęs traktorininkų kursus, dirbo traktorininku [[Kelmė]]s melioracijos statybos valdyboje, Tytuvėnų miškų ūkyje. [[1967]] m. baigė Tytuvėnų darbo jaunimo vidurinę vakarinę mokyklą. [[1969]]–[[1972]] m. [[Tytuvėnų žemės ūkio technikumas|Tytuvėnų tarybinio ūkio technikumo]] tiekimo skyriaus specialistas, saugumo technikos inžinierius. 1972 m. baigė [[Smalininkų žemės ūkio technikumas|Smalininkų žemės ūkio mechanizacijos technikumo]] neakivaizdinį skyrių, įgijo techniko mechaniko specialybę.

1972–[[1973]] m. [[Raseinių rajonas|Raseinių rajono]] kolūkio „Lenino keliu“ vyriausiasis inžinierius mechanikas. 1973–[[1975]] m. Lietuvos hidrotechnikos ir melioracijos mokslinio tyrimo instituto eksperimentinio ūkio [[Keleriškiai|Keleriškių]] skyriaus ([[Kėdainių rajonas]]) valdytojas. 1975 m. Lietuvos žemės ūkio akademijoje mokėsi vadovaujančiųjų darbuotojų kursuose. 1975–[[1976]] m. Kėdainių rajono kolūkio „Tarybinis rytas“ valdybos pirmininkas. 1976–[[1980]] m. didžiausio Lietuvoje Kėdainių rajono „Varpos“ kolūkio pirmininkas.

[[1979]] m. baigė [[LŽŪA|Lietuvos žemės ūkio akademijos]] Agronomijos fakulteto neakivaizdinį skyrių ir įgijo mokslinio agronomo specialybę. 1980–[[1987]] m. [[Rietavas|Rietavo]] tarybinio ūkio technikumo direktorius. [[1982]] m. pradėjo studijuoti Lietuvos žemdirbystės mokslinių tyrimų instituto [[Dotnuva|Dotnuvoje]] aspirantūros neakivaizdiniame skyriuje. 1987–[[1989]] m. [[Lietuvos komunistų partija|LKP]] [[Šilalės rajonas|Šilalės rajono]] komiteto I sekretorius. 1989–[[1990]] m. LSSR Ministrų tarybos pirmininko pavaduotojas, Agropramoninio komiteto pirmininkas. 1990 m. [[Baltarusija|Baltarusijos]] žemdirbystės mokslo tyrimų instituto taryboje apgynė žemės ūkio mokslų kandidato disertaciją.&lt;ref&gt;http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=J&amp;sritis=B {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140531105147/http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=J&amp;sritis=B |date=2014-05-31 }}&lt;/ref&gt;

1990–[[1992]] m. [[Kietaviškės|Kietaviškių]] šiltnamių kombinato generalinis direktorius. 1992–[[1994]] m. Baltijos agrobiržos viceprezidentas. 1994–[[1998]] m. AB „Vilmeta“ generalinis direktorius. 1998–[[1999]] m. UAB „Jondara“ prezidentas. 1999–[[2004]] m. VĮ „Lietuvos naftos produktų agentūra“ generalinis direktorius. [[2004]]–[[2012]] m. LR Seimo narys, išrinktas [[Plungė]]s-Rietavo rinkimų apygardoje Nr. 35.&lt;ref&gt;[http://www3.lrs.lt/docs3/kad5/w5_istorija.show5-p_r=786&amp;p_k=1&amp;p_a=5&amp;p_asm_id=47832.html 2004–2008 m. kadencijos Seimo narys]&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=6113&amp;p_k=1&amp;p_a=5&amp;p_asm_id=47832&amp;p_kade_id=6 2008–2012 m. kadencijos Seimo narys]&lt;/ref&gt; Vienas turtingiausių Seimo narių.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Seimo milijonieriai |url=http://lzinios.lt/lzinios/lietuvoje/seimo-milijonieriai/125539 |archive-url=https://archive.ph/lUYa4 |archive-date=2014-05-30}}&lt;/ref&gt;

1973–1980 m. Kėdainių rajono tarybos liaudies deputatas. [[1988]]–1990 m. [[LSSR AT]] deputatas. Iki 1990 m. [[SSKP]] narys. 2004–[[2006]] m. [[Darbo partija|Darbo partijos]], 2006–[[2011]] m. [[LSDP]] narys. [[2004]]–[[2006]] m. Darbo partijos pirmininko pavaduotojas.&lt;ref&gt;{{cite web |title=J.Jagminas traukiasi iš DP pirmininko pavaduotojų |url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/jjagminas-traukiasi-is-dp-pirmininko-pavaduotoju-10037636 |date=2006-07-04 |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |access-date=2026-02-18}}&lt;/ref&gt;Vilniaus „[[Rotary]]“ klubo narys, 2004–[[2005]] m. šio klubo prezidentas.

Žmona Audronė Slavinskaitė, sūnus Darius, dukra Evelina.&lt;ref&gt;http://www.vrk.lt/statiniai/puslapiai/rinkimai/400_lt/Kandidatai/Kandidatas22461/Kandidato22461Anketa.html&lt;/ref&gt;

== Bibliografija ==
* Grumtynės su likimu: gyvenimas, darbai, mokslininko žvilgsnis į kaimo rytdieną. – Vilnius: UAB „Valstiečių laikraštis“, 2004. – 135 p.: iliustr. – ISBN 9986-847-80-X

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

{{DEFAULTSORT:Jagminas, Jonas}}
[[Kategorija:Lietuvos TSR ministrai]]
[[Kategorija:Seimo nariai]]
[[Kategorija:Lietuvos melioratoriai]]
[[Kategorija:Lietuvos agronomai]]</text>
      <sha1>1r2xojidli87uqwkhaelj5hilbcbai2</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Brescia Calcio</title>
    <ns>0</ns>
    <id>103966</id>
    <revision>
      <id>7819951</id>
      <parentid>7815426</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T21:33:07Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>InternetArchiveBot</username>
        <id>150094</id>
      </contributor>
      <comment>Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5</comment>
      <origin>7819951</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="4479" sha1="o91nrpmfw84flt04ldwylj6a1r4fvqj" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Brešos „Calcio“
| image    = [[Vaizdas:Brescia calcio badge.png|150px]]
| fullname = Brescia Calcio SpA
| nickname = ''Rondinelle'' (''kregždės''), ''Biancoazzurri'' (''Balta-mėlyna''), ''Leonessa'' (''liūtės'')
| founded  = 1911 m.
| ground   = „Mario Rigamonti“ stadionas, [[Breša]]
| capacity = 16 743
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 
| 
|pattern_b1=_brescia1617T
|body1=0033FF
|pattern_la1=_brescia1617T
|leftarm1=0033FF
|pattern_ra1=_brescia1617T
|rightarm1=0033FF
|pattern_sh1=
|shorts1=0033FF
|pattern_so1=_brescia1617T
|socks1=0033FF
|pattern_b2=_brescia1617A
|body2=155993
|pattern_la2=_brescia1617A
|leftarm2=FFFFFF
|pattern_ra2=_brescia1617A
|rightarm2=FFFFFF
|pattern_sh2=
|shorts2=FFFFFF
|pattern_so2=_brescia1617A
|socks2=FFFFFF
|pattern_b3=_brescia1617H
|body3=000055
|pattern_la3=_brescia1617H
|leftarm3=000055
|pattern_ra3=_brescia1617H
|rightarm3=000055
|pattern_sh3=
|shorts3=000055
|pattern_so3=_brescia1617H
|socks3=000055
}}

'''Brešos „Calcio“''' – [[Italija|Italijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Breša|Brešos]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 1911 m. Kitados rungtyniavo aukščiausioje lygoje – [[Serie A]]. 2016–2017 m. sezone [[Serie B]] užėmė 15 vietą.
{{fkp|1911|Brescia FC|1919|AC Brescia|1976|Brescia Calcio}}

== Pasiekimai ==

Didžiausi klubo komandos pasiekimai – 1994 metais laimėta [[Anglijos-Italijos taurė]] ir 2000 metų dalyvavimas [[Intertoto taurė]]s varžybose, kur komanda pasiekė finalą.

{{ITAfl|1929|2011|22|8 (2001 m.)}}

== Sezonai ==
{{fs1|ITA}}
{{fs2|ITA|2016–2017|II|15|}}
{{fs2|ITA|2017–2018|II|16|}}
{{fs2|ITA|2018–2019|II|1|}}
{{fs2|ITA|2019–2020|I|19 {{decrease}}|}}
{{fs2|ITA|2020–2021|[[Serie B]]|7|}}
{{fs2|ITA|2021–2022|[[Serie B]]|5|}}
{{fs2|ITA|2022–2023|[[Serie B]]|16|}}
{{fs2|ITA|2023–2024|[[Serie B]]|8|}}
{{fs2|ITA|2024–2025|[[Serie B]]|18 {{decrease}}|}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''BRESCIA'''
| style=&quot;background:white;color:Blue&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''BRESCIA'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Brescia calcio badge.png|150px]]'''BRESCIA'''
| style=&quot;background:white;color:Blue&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Brescia calcio badge.png|150px]]'''BRESCIA'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia x apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 0000CD
| body= 0000CD
| rightarm= 0000CD
| shorts= 0000CD
| socks= 0000CD
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Lietuviai ==
* [[Marius Stankevičius]], gynėjas, 2001–2008 m.
* [[Lukas Matjošaitis]], krašto saugas, 2011–20?? m.

== Išnašos ==
{{išnašos|2}}

== Nuorodos ==
* [http://www.bresciacalcio.it Oficiali klubo svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060826213543/http://www.bresciacalcio.it/rosa.php |date=2006-08-26 }}
* [https://www.facebook.com/BresciaCalcioBSFC facebook paskyra]
* [https://www.soccerway.com/team/brescia/jci0qO9B/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/brescia-calcio/startseite/verein/19/ Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/brescia-calcio/813/ Globalsportsarchivež]

[[Kategorija:Italijos futbolo klubai|Brescia]]</text>
      <sha1>o91nrpmfw84flt04ldwylj6a1r4fvqj</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Real Sociedad de Fútbol</title>
    <ns>0</ns>
    <id>105114</id>
    <revision>
      <id>7820001</id>
      <parentid>7816432</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T01:43:55Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>JB82</username>
        <id>13739</id>
      </contributor>
      <origin>7820001</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5843" sha1="qq4cehuohs1n8mhqree8qql1whv0pa1" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = San Sebastiano „Sociedad“ 
| image    = [[Vaizdas:Real sociedad de futbol.png|150px]]
| fullname = Real Sociedad de Fútbol
| nickname = ''Txuri-urdin'', ''Erreala''
| founded  = 1909 m.
| ground   = [[Estadio Anoeta]], [[San Sebastianas]]
| capacity = 32 000
| chairman = {{flagicon|Spain}} [[Jokin Aperribay]] 
| manager  = {{flagicon|Spain}} [[Imanol Alguacil]]
| league   = [[La Liga]]
| season   = 2024–2025
| position = 11 vieta, ''[[La Liga]]''

|pattern_la1        = _realsociedad2223h
|pattern_b1         = _realsociedad2223h
|pattern_ra1        = _realsociedad2223h
|pattern_sh1        = _realsociedad2223h
|pattern_so1        = _realsociedad2223h
|leftarm1           = FFFFFF
|body1              = FFFFFF
|rightarm1          = FFFFFF
|shorts1            = FFFFFF
|socks1             = FFFFFF
|pattern_la2        = _realsociedad2223a
|pattern_b2         = _realsociedad2223a
|pattern_ra2        = _realsociedad2223a
|pattern_sh2        = _realsociedad2223a
|pattern_so2        = _realsociedad2223a
|leftarm2           = 282828
|body2              = 282828
|rightarm2          = 282828
|shorts2            = 282828
|socks2             = 282828
}}

'''San Sebastiano „Sociedad“''' – [[Ispanija|Ispanijos]] [[futbolo klubas]] iš [[San Sebastianas|San Sebastiano]].

== Istorija ==
1909 m. įkurtas klubas.
{{išplėsti}}
2016-2017 m. La Liga užimta 6 vieta.
{{fkp|1905|San Sebastian FC|1909|Ciclista San Sebastian|1909|Sociedad San Sebastian|1910|Vasconia San Sebastian|1910|Real Sociedad San Sebastian|1931|Donostia FC|1939|Real Sociedad}}

== Pasiekimai ==
{{ESPfut
|2|1981, 1982
|3|1980, 1988, 2003
|2|1931, 1998
|4|1909, 1987, 2020, 2026
|3|1928, 1951, 1988
|0|
|2|1910, 1913
|1|1982
|0|}}

{{ESPfl | 1929 | 2026 | 79 | 1}}

== Sezonai ==
{{fs1|ESP}}
{{fs2|ESP|2016–2017|I|6|1/4 f.}}
{{fs2|ESP|2017–2018|I|12|1/16 f.}}
{{fs2|ESP|2018–2019|I|9|1/8 f.}}
{{fs2|ESP|2019–2020|I|6|}}
{{fs2|ESP|2020–2021|I|5|}}
{{fs2|ESP|2021–2022|I|6|}}
{{fs2|ESP|2022–2023|I|4|}}
{{fs2|ESP|2023–2024|I|6|}}
{{fs2|ESP|2024–2025|I|11|}}
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia balta mėlyna apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la=  _realsociedad1516h
| pattern_b=  _realsociedad1516h
| pattern_ra=  _realsociedad1516h
| pattern_sh=  _realsociedad1516h
| pattern_so=  _realsociedad1516h
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= FFFFFF
| socks= FFFFFF
| title= {{small|2015–2016 m.}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=_realsociedad1516a
| pattern_b=_realsociedad1516a
| pattern_ra=_realsociedad1516a
| pattern_sh=_realsociedad1516a
| pattern_so=_realsociedad1516a
| leftarm=990000 
| body=990000 
| rightarm=990000 
| shorts=990000 
| socks=990000
| title= {{small|2015–2016 m.}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _rsociedad1819h
| pattern_b= _rsociedad1819h
| pattern_ra= _rsociedad1819h
| pattern_sh= _rsociedad1819h
| pattern_so= _rsociedad1819h
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= FFFFFF
| socks= FFFFFF
| title= {{small|2018–2019 m.}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _rsociedad1819a
| pattern_b= _rsociedad1819a
| pattern_ra= _rsociedad1819a
| pattern_sh= _rsociedad1819a
| pattern_so= _rsociedad1819a
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= FFFFFF
| socks= FFFFFF
| title= {{small|2018–2019 m.}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _realsociedad2021H
| pattern_b= _realsociedad2021H
| pattern_ra= _realsociedad2021H
| pattern_sh= _realsociedad2021H
| pattern_so= _realsociedad2021H
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= FFFFFF
| socks= FFFFFF
| title= {{small|2020–2021 m.}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _realsociedad2021A
| pattern_b= _realsociedad2021A
| pattern_ra= _realsociedad2021A
| pattern_sh= _realsociedad2021A
| pattern_so= _realsociedad2021A
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= FFFFFF
| socks= 000000
| title= {{small|2020–2021 m.}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _realsociedad2122h
| pattern_b= _realsociedad2122h
| pattern_ra= _realsociedad2122h
| pattern_sh= _realsociedad2122h
| pattern_so= _realsociedad2122h
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= FFFFFF
| socks= FFFFFF
| title= {{small|2021–2022 m.}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _realsociedad2122a
| pattern_b= _realsociedad2122a
| pattern_ra= _realsociedad2122a
| pattern_sh= _realsociedad2122a
| pattern_so= _realsociedad2122a
| leftarm= 7b121b
| body= 7b121b
| rightarm= 7b121b
| shorts= 7b121b
| socks= 7b121b
| title= {{small|2021–2022 m.}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _realsociedad2223h
| pattern_b= _realsociedad2223h
| pattern_ra= _realsociedad2223h
| pattern_sh= _realsociedad2223h
| pattern_so= _realsociedad2223h
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= FFFFFF
| socks= FFFFFF
| title= {{small|2022–2023 m.}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _realsociedad2223a
| pattern_b= _realsociedad2223a
| pattern_ra= _realsociedad2223a
| pattern_sh= _realsociedad2223a
| pattern_so= _realsociedad2223a
| leftarm= 282828
| body= 282828
| rightarm= 282828
| shorts= 282828
| socks= 282828
| title= {{small|2022–2023 m.}} 
}}
|}

== Lietuviai ==
* [[Edgaras Jankauskas]], puolėjas 1999–2002 m.

== Išnašos ==
{{išnašos|2}}

== Nuorodos ==
* [http://www.realsociedad.com Oficiali klubo svetainė]
* [https://www.facebook.com/RealSociedadFutbol facebook paskyra]
* [https://www.soccerway.com/team/real-sociedad/jNvak2f3/ SOCCERWAY]
* [https://www.flashscore.com/team/real-sociedad/jNvak2f3/ FLASHSCORE]
* [https://www.transfermarkt.com/real-sociedad-san-sebastian/startseite/verein/681 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/real-sociedad-de-futbol/734/ Globalsportsarchive]

[[Kategorija:Ispanijos futbolo klubai|Real Sociedad]]</text>
      <sha1>qq4cehuohs1n8mhqree8qql1whv0pa1</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7820003</id>
      <parentid>7820001</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T01:45:07Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>JB82</username>
        <id>13739</id>
      </contributor>
      <origin>7820003</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5846" sha1="ac0i99wlam7k4qpn2gm5v0pla2xrrti" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = San Sebastiano „Sociedad“ 
| image    = [[Vaizdas:Real sociedad de futbol.png|150px]]
| fullname = Real Sociedad de Fútbol
| nickname = ''Txuri-urdin'', ''Erreala''
| founded  = 1909 m.
| ground   = [[Estadio Anoeta]], [[San Sebastianas]]
| capacity = 32 000
| chairman = {{flagicon|Spain}} [[Jokin Aperribay]] 
| manager  = {{flagicon|USA}} [[Pellegrino Matarazzo]]
| league   = [[La Liga]]
| season   = 2024–2025
| position = 11 vieta, ''[[La Liga]]''

|pattern_la1        = _realsociedad2223h
|pattern_b1         = _realsociedad2223h
|pattern_ra1        = _realsociedad2223h
|pattern_sh1        = _realsociedad2223h
|pattern_so1        = _realsociedad2223h
|leftarm1           = FFFFFF
|body1              = FFFFFF
|rightarm1          = FFFFFF
|shorts1            = FFFFFF
|socks1             = FFFFFF
|pattern_la2        = _realsociedad2223a
|pattern_b2         = _realsociedad2223a
|pattern_ra2        = _realsociedad2223a
|pattern_sh2        = _realsociedad2223a
|pattern_so2        = _realsociedad2223a
|leftarm2           = 282828
|body2              = 282828
|rightarm2          = 282828
|shorts2            = 282828
|socks2             = 282828
}}

'''San Sebastiano „Sociedad“''' – [[Ispanija|Ispanijos]] [[futbolo klubas]] iš [[San Sebastianas|San Sebastiano]].

== Istorija ==
1909 m. įkurtas klubas.
{{išplėsti}}
2016-2017 m. La Liga užimta 6 vieta.
{{fkp|1905|San Sebastian FC|1909|Ciclista San Sebastian|1909|Sociedad San Sebastian|1910|Vasconia San Sebastian|1910|Real Sociedad San Sebastian|1931|Donostia FC|1939|Real Sociedad}}

== Pasiekimai ==
{{ESPfut
|2|1981, 1982
|3|1980, 1988, 2003
|2|1931, 1998
|4|1909, 1987, 2020, 2026
|3|1928, 1951, 1988
|0|
|2|1910, 1913
|1|1982
|0|}}

{{ESPfl | 1929 | 2026 | 79 | 1}}

== Sezonai ==
{{fs1|ESP}}
{{fs2|ESP|2016–2017|I|6|1/4 f.}}
{{fs2|ESP|2017–2018|I|12|1/16 f.}}
{{fs2|ESP|2018–2019|I|9|1/8 f.}}
{{fs2|ESP|2019–2020|I|6|}}
{{fs2|ESP|2020–2021|I|5|}}
{{fs2|ESP|2021–2022|I|6|}}
{{fs2|ESP|2022–2023|I|4|}}
{{fs2|ESP|2023–2024|I|6|}}
{{fs2|ESP|2024–2025|I|11|}}
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia balta mėlyna apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la=  _realsociedad1516h
| pattern_b=  _realsociedad1516h
| pattern_ra=  _realsociedad1516h
| pattern_sh=  _realsociedad1516h
| pattern_so=  _realsociedad1516h
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= FFFFFF
| socks= FFFFFF
| title= {{small|2015–2016 m.}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=_realsociedad1516a
| pattern_b=_realsociedad1516a
| pattern_ra=_realsociedad1516a
| pattern_sh=_realsociedad1516a
| pattern_so=_realsociedad1516a
| leftarm=990000 
| body=990000 
| rightarm=990000 
| shorts=990000 
| socks=990000
| title= {{small|2015–2016 m.}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _rsociedad1819h
| pattern_b= _rsociedad1819h
| pattern_ra= _rsociedad1819h
| pattern_sh= _rsociedad1819h
| pattern_so= _rsociedad1819h
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= FFFFFF
| socks= FFFFFF
| title= {{small|2018–2019 m.}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _rsociedad1819a
| pattern_b= _rsociedad1819a
| pattern_ra= _rsociedad1819a
| pattern_sh= _rsociedad1819a
| pattern_so= _rsociedad1819a
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= FFFFFF
| socks= FFFFFF
| title= {{small|2018–2019 m.}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _realsociedad2021H
| pattern_b= _realsociedad2021H
| pattern_ra= _realsociedad2021H
| pattern_sh= _realsociedad2021H
| pattern_so= _realsociedad2021H
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= FFFFFF
| socks= FFFFFF
| title= {{small|2020–2021 m.}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _realsociedad2021A
| pattern_b= _realsociedad2021A
| pattern_ra= _realsociedad2021A
| pattern_sh= _realsociedad2021A
| pattern_so= _realsociedad2021A
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= FFFFFF
| socks= 000000
| title= {{small|2020–2021 m.}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _realsociedad2122h
| pattern_b= _realsociedad2122h
| pattern_ra= _realsociedad2122h
| pattern_sh= _realsociedad2122h
| pattern_so= _realsociedad2122h
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= FFFFFF
| socks= FFFFFF
| title= {{small|2021–2022 m.}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _realsociedad2122a
| pattern_b= _realsociedad2122a
| pattern_ra= _realsociedad2122a
| pattern_sh= _realsociedad2122a
| pattern_so= _realsociedad2122a
| leftarm= 7b121b
| body= 7b121b
| rightarm= 7b121b
| shorts= 7b121b
| socks= 7b121b
| title= {{small|2021–2022 m.}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _realsociedad2223h
| pattern_b= _realsociedad2223h
| pattern_ra= _realsociedad2223h
| pattern_sh= _realsociedad2223h
| pattern_so= _realsociedad2223h
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= FFFFFF
| socks= FFFFFF
| title= {{small|2022–2023 m.}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _realsociedad2223a
| pattern_b= _realsociedad2223a
| pattern_ra= _realsociedad2223a
| pattern_sh= _realsociedad2223a
| pattern_so= _realsociedad2223a
| leftarm= 282828
| body= 282828
| rightarm= 282828
| shorts= 282828
| socks= 282828
| title= {{small|2022–2023 m.}} 
}}
|}

== Lietuviai ==
* [[Edgaras Jankauskas]], puolėjas 1999–2002 m.

== Išnašos ==
{{išnašos|2}}

== Nuorodos ==
* [http://www.realsociedad.com Oficiali klubo svetainė]
* [https://www.facebook.com/RealSociedadFutbol facebook paskyra]
* [https://www.soccerway.com/team/real-sociedad/jNvak2f3/ SOCCERWAY]
* [https://www.flashscore.com/team/real-sociedad/jNvak2f3/ FLASHSCORE]
* [https://www.transfermarkt.com/real-sociedad-san-sebastian/startseite/verein/681 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/real-sociedad-de-futbol/734/ Globalsportsarchive]

[[Kategorija:Ispanijos futbolo klubai|Real Sociedad]]</text>
      <sha1>ac0i99wlam7k4qpn2gm5v0pla2xrrti</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Bray Wanderers FC</title>
    <ns>0</ns>
    <id>105950</id>
    <revision>
      <id>7819948</id>
      <parentid>7816464</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T21:18:58Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>InternetArchiveBot</username>
        <id>150094</id>
      </contributor>
      <comment>Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5</comment>
      <origin>7819948</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5510" sha1="6mze18o2umd6s7t1dlevu8qecgqni8e" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Brėjaus „Wanderers“
| image    = [[Vaizdas:Bray Wanderers 2016 logo.png|200px]]
| fullname = Bray Wanderers Association Football Club
| nickname = ''The Seagulls''
| founded  = 1942 m.
| ground   = „Carlisle Grounds“, [[Brėjus]]
| capacity = 7 000
| chairman = 
| manager  = 
| league   = Pirmasis divizionas
| season   = 2025
| position = 3 vieta, Pirmasis divizionas
|
| pattern_la1 = 
| pattern_b1  = _augsburg1617a
| pattern_ra1 = 
| leftarm1    = 000000
| body1       = 000000
| rightarm1   = 000000
| shorts1     = fbfbfb
| socks1      = 00a862
|
| pattern_la2 = 
| pattern_b2  = 
| pattern_ra2 = 
| pattern_sh2 = 
| leftarm2    = FFFF00
| body2       = 0000FF
| rightarm2   = FFFF00
| shorts2     = 0000FF
| socks2      = 0000FF
|
}}

'''Brėjaus „Wanderers“''' ({{ga|Cumann Peile Fánaithe Bhré}}) – [[Airija|Airijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Brėjus|Brėjaus]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 1942 m.

== Logotipas ==
&lt;gallery&gt;
Bray Wanderers senoji emblema.png|
Vaizdas:Bray Wanderers emblema.png|
Vaizdas:Bray Wanderers AFC.png|1985–2015 (30 metų jubiliejaus proga)
Vaizdas:Bray Wanderers 2016 logo.png|
&lt;/gallery&gt;

== Pasiekimai ==
{{IRLfut
|0||0||0|
|2|1990, 1999
|0|
|0||0||0||0|}}
* I diviziono čempionas ([[1986]], [[1996]], [[2000]] m.)

{{IRLfl | 1986 | 2017 | 22 | 4 (2001 m.)}}

== Sezonai ==
; Pastarųjų metų sezonai
{|  class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuorodos
!Pastabos
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2026'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Airijos lygos I divizionas|Pirmasis divizionas]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ier2026.html 2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2025'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Airijos lygos I divizionas|Pirmasis divizionas]]'''
| bgcolor=&quot;#DEB678&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''3.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ier2025.html 2025 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2024'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Airijos lygos I divizionas|Pirmasis divizionas]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''5.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ier2024.html 2024 m. sezonas]&lt;/ref&gt; 
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2023'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Airijos lygos I divizionas|Pirmasis divizionas]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''7.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ier2023.html 2023 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2022'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Airijos lygos I divizionas|Pirmasis divizionas]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''7.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ier2022.html 2022 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2021'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Airijos lygos I divizionas|Pirmasis divizionas]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''5.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ier2021.html 2021 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|}
{{fs3|IRL}}
{{fs4|IRL|1991–1992|I|8|1/4 f.|1/8 f.}}
{{fs4|IRL|1992–1993|I|12|1/16 f.|}}
{{fs4|IRL|1996–1997|I|11|1/4 f.|}}
{{fs4|IRL|1998–1999|I|11|taurė|}}
{{fs4|IRL|2000–2001|I|4|1/8 f.|1/8 f.}}
{{fs4|IRL|2001–2002|I|8|1/4 f.|1/16 f.}}
{{fs4|IRL|2002–2003|I|10|1/4 f.|}}
{{fs4|IRL|2005|I|7|1/2 f.|1/16 f.}}
{{fs4|IRL|2006|I|10|1/8 f.|1/16 f.}}
{{fs4|IRL|2007|I|9|1/8 f.|1/16 f.}}
{{fs4|IRL|2008|I|6|1/4 f.|1/4 f.}}
{{fs4|IRL|2009|I|10|1/2 f.|1/16 f.}}
{{fs4|IRL|2010|I|9|1/4 f.|1/8 f.}}
{{fs4|IRL|2011|I|6|1/8 f.|1/16 f.}}
{{fs4|IRL|2012|I|10|1/16 f.|1/4 f.}}
{{fs4|IRL|2013|I|11|1/8 f.|1/8 f.}}
{{fs4|IRL|2014|I|10|1/16 f.|1/8 f.}}
{{fs4|IRL|2015|I|8|1/2 f.|1/16 f.}}
{{fs4|IRL|2016|I|6|1/16 f.|1/4 f.}}
{{fs4|IRL|2017|I|6|1/16 f.|1/8 f.}}
{{fs4|IRL|2018|I|10|1/16 f.|1/16 f.}}
{{fs4|IRL|2019|II|5|1/16 f.|1/4 f.}}
{{fs4|IRL|2020|II|2|1/8 f.|x}}
{{fs4|IRL|2021|II|5|1/16 f.|x}}
{{fs4|IRL|2022|II|7 *||I etapas}}
{{fs4|IRL|2023|II|7|II etapas|x}}
{{fs4|IRL|2024|II|5|II etapas|x}}
|}
Šaltiniai:&lt;ref&gt;[http://www.rsssf.com/tablesi/ierchamp.html RSSSF duomenų bazė (Čempionai ir sezonai)]&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[http://www.rsssf.com/tablesi/iercuphist.html RSSSF duomenų bazė (Taurės turnyrai)]&lt;/ref&gt;

== Išnašos ==
{{išnašos|2}}

== Nuorodos ==
* [https://braywanderersfc.ie/ Oficiali klubo svetatinė]
* [https://www.facebook.com/BrayWanderersFC/ facebook paskyra]
* [https://www.soccerway.com/team/bray/tILQLU1o/ SOCCERWAY]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/bray-wanderers-fc/18405/ Globalsportsarchive]
* [http://www.rsssf.com/tablesi/ierfound.html RSSSF duomenų bazė] (Klubų įkūrimo datos)

{{League of Ireland Premier Division}}
[[Kategorija:Airijos futbolo klubai]]
{{DEFAULTSORT:Bray}}</text>
      <sha1>6mze18o2umd6s7t1dlevu8qecgqni8e</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Derry City FC</title>
    <ns>0</ns>
    <id>105962</id>
    <revision>
      <id>7820070</id>
      <parentid>7816614</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T05:36:58Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>InternetArchiveBot</username>
        <id>150094</id>
      </contributor>
      <comment>Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5</comment>
      <origin>7820070</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="6774" sha1="9tky6qu584f76e4pm0bbkjmmfsit8ta" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Londonderio „Derry City“
| image    = [[Vaizdas:Derry City FC.png|150px]]
| fullname = Derry City Football Club
| nickname = ''The Candystripes''
| founded  = 1928 m.
| ground   = „Brandywell“ stadionas, [[Londonderis]]
| capacity = 7 700
| chairman = 
| manager  = 
| league   = [[Airijos lygos Premier divizionas|Premier divizionas]]
| season   = 2025
| position = 2 vieta
|
| pattern_la1   = _derry17h
| pattern_b1    = _derry17h
| pattern_ra1   = _derry17h
| pattern_sh1   = _lugo1517a
| pattern_so1   = _alaves1617a
| leftarm1      = FFFFFF
| body1         = FFFFFF
| rightarm1     = FFFFFF
| shorts1       = 000000
| socks1        = FFFFFF
|
| pattern_la2   = _derry1617a
| pattern_b2    = _derry1617a
| pattern_ra2   = _derry1617a
| pattern_sh2   = _derry1617a
| pattern_so2   = _gimnastic1617h
| leftarm2      = FFFFFF
| body2         = FFFFFF
| rightarm2     = FFFFFF
| shorts2       = FFFFFF
| socks2        = 000000
|
| pattern_la3 = 
| pattern_b3  = 
| pattern_ra3 = 
| pattern_sh3 =
| patterns_so3 =
| leftarm3    = 
| body3       = 
| rightarm3   = 
| shorts3     = 
| socks3      = 
}}

'''Londonderio „Derry City“''' – [[Airija|Airijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Londonderis|Londonderio]] ([[Šiaurės Airija]]). 

Vienintelis Airijos lygoje žaidžiantis klubas iš [[Šiaurės Airija|Šiaurės Airijos]], kitados rungtyniavęs [[Šiaurės Airijos futbolo čempionatas|Š. Airijos lygoje]].

== Istorija ==

Klubas nuo pat įkūrimo 1928 m. žaidė {{fut|NIR|c|Š. Airijos čempionatuose}}, tačiau dėl pilietinio karo 1972 m. iš lygos pasitraukė ir žaidė [[Kolreinas|Kolreine]]. Klubas 13 metų žaidė mėgėjų lygose, kol 1985 m. ėmė žaisti {{fut|IRL|c|Airijos čempionate}}.

Po 2009 m. buvo pašalintas iš aukščiausiojo diviziono už tai, kad turėjo su žaidėjais dvigubas sutartis.

== Emblema ==
&lt;gallery&gt;
Vaizdas:Derrycityfc.gif|
Vaizdas:Derry City FC.png|
&lt;/gallery&gt;
== Pasiekimai ==
{{IRLfut
|2|1989, 1997
|6|1990, 1992, 1995, 2005, 2006, 2023
|3|2008, 2011, 2016
|6|1989, 1995, 2003 (pav.), 2006, 2012, 2022
|6|1988, 1994, 1997, 2008, 2014, 2024
|11|1989, 1991, 1992, 1994, 2000, 2005, 2006, 2007, 2008, 2011, 2018
|2|1990, 2002
|0||0|}}
* Airijos II diviziono nugalėtojas (1987 m.)
* [[League of Ireland Shield|Airijos lygos pirmojo diviziono Skydo]] laimėtojas (1986 m.)

{{IRLfl | 1987 | 2024 | 37 | {{čemp}}}}

{{NIRfut
|1|1965
|7|1932, 1935, 1936, 1937, 1938, 1966, 1969
|3|1939, 1964, 1967
|3|1949, 1954, 1964
|3|1936, 1957, 1971
|0||0||0||0|}}
* Šiaurės Airijos miestų taurės laimėtojas ([[1935]], [[1937]] m.)
* Šiaurės Airijos Aukso taurės laimėtojas ([[1964]] m.)

{{NIRfl | 1900 | 1972 | 37 | 1}}

== Sezonai ==
; Pastarųjų metų sezonai
{|  class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuorodos
!Pastabos
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[2026 m. SSE Airtricity Men's Premier Division|2026]]'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Airijos lygos Premier divizionas|Premier divizionas]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ier2026.html 2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[2025 m. SSE Airtricity Men's Premier Division|2025]]'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Airijos lygos Premier divizionas|Premier divizionas]]'''
| bgcolor=&quot;#BBBBBB&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ier2025.html 2025 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[2024 m. SSE Airtricity Men's Premier Division|2024]]'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Airijos lygos Premier divizionas|Premier divizionas]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''4.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ier2024.html 2024 m. sezonas]&lt;/ref&gt; 
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2023'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Airijos lygos Premier divizionas|Premier divizionas]]'''
| bgcolor=&quot;#BBBBBB&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ier2023.html 2023 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2022'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Airijos lygos Premier divizionas|Premier divizionas]]'''
| bgcolor=&quot;#BBBBBB&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ier2022.html 2022 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2021'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Airijos lygos Premier divizionas|Premier divizionas]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''4.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ier2021.html 2021 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
|}
{{fs3|IRL}}
{{fs4|IRL|2003|I|9|1/8 f.|1/2 f.}}
{{fs4|IRL|2004|I|7|1/2 f.|1/8 f.}}
{{fs4|IRL|2005|I|2|1/2 f.|taurė}}
{{fs4|IRL|2006|I|2|taurė|taurė}}
{{fs4|IRL|2007|I|7|1/4 f.|taurė}}
{{fs4|IRL|2008|I|3|finalas|taurė}}
{{fs4|IRL|2009|I|4|1/8 f.|1/8 f.}}
{{fs4|IRL|2010|II|1|1/16 f.|1/4 f.}}
{{fs4|IRL|2011|I|3|1/16 f.|taurė}}
{{fs4|IRL|2012|I|5|taurė|1/4 f.}}
{{fs4|IRL|2013|I|4|1/4 f.|1/2 f.}}
{{fs4|IRL|2014|I|8|finalas|1/4 f.}}
{{fs4|IRL|2015|I|7|1/4 f.|1/4 f.}}
{{fs4|IRL|2016|I|3|1/2 f.|1/2 f.}}
{{fs4|IRL|2017|I|4|1/16 f.|1/8 f.}}
{{fs4|IRL|2018|I|8|1/4 f.|taurė}}
{{fs4|IRL|2019|I|4|1/8 f.|finalas}}
{{fs4|IRL|2020|I|7|1/4 f.|x}}
{{fs4|IRL|2021|I|4|1/8 f.|x}}
{{fs4|IRL|2022|I|2|taurė|x}}
{{fs4|IRL|2023|I|2|II etapas|x}}
{{fs4|IRL|2024|I|4|finalas|x}}
|}
Šaltiniai:&lt;ref&gt;[http://www.rsssf.com/tablesi/ierchamp.html RSSSF duomenų bazė (Čempionai ir sezonai)]&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[http://www.rsssf.com/tablesi/iercuphist.html RSSSF duomenų bazė (Taurės turnyrai)]&lt;/ref&gt;

== Išnašos ==
{{išnašos|2}}

== Nuorodos ==
* [http://www.derrycityfc.net Oficiali klubo svetatinė]
* [https://www.soccerway.com/team/derry-city/MyD3Jn1A/ SOCCERWAY] 
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/derry-city-fc/18409/ Globalsportsarchive]
* [http://www.rsssf.com/tablesi/ierfound.html RSSSF duomenų bazė] (Klubų įkūrimo datos)

{{League of Ireland Premier Division}}
[[Kategorija:Airijos futbolo klubai]]
{{DEFAULTSORT:Derry City}}</text>
      <sha1>9tky6qu584f76e4pm0bbkjmmfsit8ta</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Blida</title>
    <ns>0</ns>
    <id>105966</id>
    <revision>
      <id>7819935</id>
      <parentid>7147325</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T20:07:23Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>InternetArchiveBot</username>
        <id>150094</id>
      </contributor>
      <comment>Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5</comment>
      <origin>7819935</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1822" sha1="pjkx2yxbrkq8bky927u2j7kvxjplopg" xml:space="preserve">{{city/Alžyro miestas
 |pavadinimas = {{PAGENAME}}
 |origpavadin = البليدة
 |paveikslėlis = Blida centre.jpg
 |paveikslėlio tekstas =
 |herbas = 
 |vėliava = 
 |PL=36|PM=28|PS=0|IL=2|IM=49|IS=0
 |vilaja = Blidos
 |apskritis = Blidos apskritis
 |savivaldybė = 
 |įkurtas = 
 |vadovotitulas = |vadovas = 
 |gyventojumetai = 2005|gyventoju = 265000
 |plotas = 
 |altitudė = 
 |pastokodas = 
 |tinklalapis = 
 |vikiteka = 
 |globėjas = 
 |kirč = 
}}

'''Blida''' ({{ar|البليدة|Blīdah}}, {{fr|Blida}}) – miestas [[Alžyras|Alžyro]] šiaurėje, 45 km į pietvakarius nuo sostinės [[Alžyras (miestas)|Alžyro]], Mažojo Atlaso kalnų pašlaitėje; [[Blidos vilaja|vilajos]] centras. 161,6 tūkst. gyventojų (2007). Išvystyta maisto, tekstilės pramonė. Apylinkėse auginami apelsinai.

Mieste yra fontanų, drėkinamų sodų, teka ''Wad al-Kabir'' upė. Būdinga prancūziško stiliaus architektūra, yra mečetės, bažnyčios, karo ligoninė, universitetas. Blida kadaise garsėjo 6 miesto vartais.

== Istorija ==

[[Romos imperija|Romos imperijos]] laikais čia buvo karinis postas. Dabartinį miestą XVI a. įkūrė ''Sidi Ahmad al Kabir''. [[1825]] m. stipriai nukentėjo nuo [[žemės drebėjimas|žemės drebėjimo]]. [[1838]] m. miestą užėmė prancūzai. [[1867]] m. vėl sukrėtė žemės drebėjimas.&lt;ref name=&quot;WDL&quot;&gt;{{cite web |url = http://www.wdl.org/en/item/8785/ |title = Arab Market, Blida, Algeria |website = [[World Digital Library]] |date = 1899 |accessdate = 2013-09-25 |archive-date = 2013-09-27 |archive-url = https://web.archive.org/web/20130927132509/http://www.wdl.org/en/item/8785/ |url-status = dead }}&lt;/ref&gt;

== Sportas ==
* [[USM Blida]] – futbolo klubas; rungtyniavo aukščiausioje šalies lygoje.

== Išnašos ==
{{Išnašos}}

[[Kategorija:Alžyro miestai]]</text>
      <sha1>pjkx2yxbrkq8bky927u2j7kvxjplopg</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Drogheda United FC</title>
    <ns>0</ns>
    <id>105992</id>
    <revision>
      <id>7820098</id>
      <parentid>7816617</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T08:17:28Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>InternetArchiveBot</username>
        <id>150094</id>
      </contributor>
      <comment>Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5</comment>
      <origin>7820098</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5552" sha1="m8skc5ms9b8x88db3ps9z9f77emm4wg" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Droedos „United“
| image    = [[Vaizdas:Drogheda United FC.png|150px]]
| fullname = Drogheda United Football Club
| nickname = ''The Drogs'', ''The Boynesiders''
| founded  = 1919 m.
| ground   = „United Park“, [[Droeda]]
| capacity = 5 400
| chairman = 
| manager  = 
| league   = [[Airijos lygos Premier divizionas|Premier divizionas]]
| season   = 2025
| position = 6 vieta

| pattern_la1 = _burnley1415h
| pattern_b1  = _burnley1415h
| pattern_ra1 = 
| Shorts1     = FFFFFF
| pattern_so1 = FFFFFF
| leftarm1    = 97CBFF
| body1       = 
| rightarm1   = 97CBFF
| shorts1     = 80BFFF
| socks1      = 80BFFF
|
| pattern_b2  =
| leftarm2    = FFFFFF
| body2       = FFFFFF
| rightarm2   = FFFFFF
| shorts2     = 771F35
| socks2      = 771F35
| pattern_la3 = 
| pattern_b3  = 
| pattern_ra3 = 
| shorts3     = 80BFFF
| socks3      = 80BFFF
}}

'''Droedos „United“''' – [[Airija|Airijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Droeda|Droedos]].

== Istorija ==
1975 m. prie klubo prijungtas [[Drogheda FC]] (įkurtas 1962 metais).

== Pasiekimai ==
{{IRLfut
|1|2007
|2|1983, 2012
|4|1977, 1978, 1979, 2006
|2|2005, 2024
|2|1976, 2013
|2|1984, 2012
|1|2013
|1|2012|0|}}
* Airijos II diviziono čempionas (1989, 1991, 1999, 2002 m.)
* [[League of Ireland Shield|Airijos lygos pirmojo diviziono Skydo]] laimėtojas (1991 m.)
* [[Setanta taurė]]s laimėtojas (2006 m.)

{{IRLfl | 1975 | 2024 | 36 | {{čemp}}}}

== Sezonai ==
; Pastarųjų metų sezonai
{|  class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuorodos
!Pastabos
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[2026 m. SSE Airtricity Men's Premier Division|2026]]'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Airijos lygos Premier divizionas|Premier divizionas]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ier2026.html 2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[2025 m. SSE Airtricity Men's Premier Division|2025]]'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Airijos lygos Premier divizionas|Premier divizionas]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''6.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ier2025.html 2025 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[2024 m. SSE Airtricity Men's Premier Division|2024]]'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Airijos lygos Premier divizionas|Premier divizionas]]'''
| bgcolor=&quot;#FFCCCC&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''9.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ier2024.html 2024 m. sezonas]&lt;/ref&gt; 
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2023'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Airijos lygos Premier divizionas|Premier divizionas]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''7.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ier2023.html 2023 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2022'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Airijos lygos Premier divizionas|Premier divizionas]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''8.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ier2022.html 2022 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2021'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Airijos lygos Premier divizionas|Premier divizionas]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''7.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ier2021.html 2021 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
|}
{{fs3|IRL}}
{{fs4|IRL|2003|I|8|1/4 f.|1/8 f.}}
{{fs4|IRL|2004|I|4|1/2 f.|1/8 f.}}
{{fs4|IRL|2005|I|4|taurė|1/4 f.}}
{{fs4|IRL|2006|I|3|1/16 f.|1/4 f.}}
{{fs4|IRL|2007|I|1|1/16 f.|1/8 f.}}
{{fs4|IRL|2008|I|8|1/8 f.|1/4 f.}}
{{fs4|IRL|2009|I|9|1/16 f.|1/8 f.}}
{{fs4|IRL|2010|I|10|1/16 f.|1/16 f.}}
{{fs4|IRL|2011|I|9|1/8 f.|1/8 f.}}
{{fs4|IRL|2012|I|2|1/4 f.|taurė}}
{{fs4|IRL|2013|I|8|finalas|finalas}}
{{fs4|IRL|2014|I|9|1/4 f.|1/8 f.}}
{{fs4|IRL|2015|I|12 {{decrease}} |1/8 f.|1/16 f.}}
{{fs4|IRL|2016|II|2|1/16 f.|1/16 f.}}
{{fs4|IRL|2017|I|12 {{decrease}} |1/4 f.|1/16 f.}}
{{fs4|IRL|2018|II|4|1/8 f.|1/8 f.}}
{{fs4|IRL|2019|II|2|1/8 f.|1/16 f.}}
{{fs4|IRL|2020|II|1|1/8 f.|x}}
{{fs4|IRL|2021|I|7|1/16 f.|x}}
{{fs4|IRL|2022|I|8|1/8 f.|x}}
{{fs4|IRL|2023|I|7|1/4 f.|x}}
{{fs4|IRL|2024|I|9|taurė|x}}
|}
Šaltiniai:&lt;ref&gt;[http://www.rsssf.com/tablesi/ierchamp.html RSSSF duomenų bazė (Čempionai ir sezonai)]&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[http://www.rsssf.com/tablesi/iercuphist.html RSSSF duomenų bazė (Taurės turnyrai)]&lt;/ref&gt;

== Išnašos ==
{{išnašos|2}}

== Nuorodos ==
* [http://www.droghedaunited.ie Oficiali klubo svetatinė]
* [https://www.soccerway.com/team/drogheda/b9MAm71N/ SOCCERWAY]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/drogheda-united-fc/18406/ Globalsportsarchive]
* [http://www.rsssf.com/tablesi/ierfound.html RSSSF duomenų bazė] (Klubų įkūrimo datos)

{{League of Ireland Premier Division}}
[[Kategorija:Airijos futbolo klubai]]
{{DEFAULTSORT:Drogheda United}}</text>
      <sha1>m8skc5ms9b8x88db3ps9z9f77emm4wg</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Bohemian FC Dublin</title>
    <ns>0</ns>
    <id>105994</id>
    <revision>
      <id>7819940</id>
      <parentid>7816461</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T20:22:58Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>InternetArchiveBot</username>
        <id>150094</id>
      </contributor>
      <comment>Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5</comment>
      <origin>7819940</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="6428" sha1="dpjsbd4zbfroqdddm4wdxoxluvyvdhk" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Dublino „Bohemian“
| image    = [[Vaizdas:Bohemian FC Dublin.png|150px]]
| fullname = Bohemian Football Club
| nickname = ''Bohs'', ''The Gypsies''
| founded  = 1890 m.
| ground   = „Dalymount Park“, [[Dublinas]]
| capacity = 8 200
| chairman = ?
| manager  = Alan Reynolds
| league   = [[Airijos lygos Premier divizionas|Premier divizionas]]
| season   = 2025
| position = 4 vieta
|
| pattern_la1 = _whiteshoulders
| pattern_b1  = _red_stripes
| pattern_ra1 = _whiteshoulders
| pattern_sh1 = _whitesides
| leftarm1    = 000000
| body1       = 000000
| rightarm1   = 000000
| shorts1     = 000000
| socks1      = 000000
|
| pattern_la2 = _whiteshoulders
| pattern_b2  = _black_nzfc_shoulders
| pattern_ra2 = _whiteshoulders
| pattern_sh2 = _whitesides
| leftarm2    = 006666
| body2       = 006666
| rightarm2   = 006666
| shorts2     = 006666
| socks2      = 006666
|
}}

'''Dublino „Bohemian“''' – [[Airija|Airijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Dublinas|Dublino]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 1890 m. Daugkartiniai šalies čempionai ir taurės laimėtojai.

== Pasiekimai ==
{{IRLfut
|11|1924, 1928, 1930, 1934, 1936, 1975, 1978, 2001, 2003 (pav.), 2008, 2009
|15|1922, 1925, 1929, 1967, 1974, 1977, 1979, 1984, 1985, 1993, 1996, 1997, 2003 (rud.), 2010, 2020
|15|1923, 1927, 1931, 1941, 1965, 1966, 1972, 1973, 1982, 1987, 1988, 2000, 2004, 2007, 2019
|7|1928, 1935, 1970, 1976, 1992, 2001, 2008
|9|1929, 1945, 1947, 1982, 1983, 2000, 2002, 2021, 2023
|9|1924, 1928, 1929, 1934, 1939, 1940, 1975, 1979, 2009
|8|1922, 1925, 1927, 1931, 1937, 1992, 2004, 2007
|0|
|1|2000}}

{{IRLfl | 1921 | 2024 | 104 | {{čemp}}}}

{{NIRfut
|0||0||0|
|1|1908
|5|1895, 1900, 1903, 1909, 1911
|0||0||0||0|}}

{{NIRfl | 1902 | 1920 | 13 | 5 (1906, 1907, 1909 m.)}}

== Sezonai ==
; Pastarųjų metų sezonai
{|  class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuorodos
!Pastabos
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[2026 m. SSE Airtricity Men's Premier Division|2026]]'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Airijos lygos Premier divizionas|Premier divizionas]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ier2026.html 2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[2025 m. SSE Airtricity Men's Premier Division|2025]]'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Airijos lygos Premier divizionas|Premier divizionas]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''4.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ier2025.html 2025 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[2024 m. SSE Airtricity Men's Premier Division|2024]]'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Airijos lygos Premier divizionas|Premier divizionas]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''8.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ier2024.html 2024 m. sezonas]&lt;/ref&gt; 
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2023'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Airijos lygos Premier divizionas|Premier divizionas]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''6.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ier2023.html 2023 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2022'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Airijos lygos Premier divizionas|Premier divizionas]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''6.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ier2022.html 2022 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2021'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Airijos lygos Premier divizionas|Premier divizionas]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''5.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ier2021.html 2021 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
|}
{{fs3|IRL}}
{{fs4|IRL|1990–1991|I|9|1/8 f.|1/8 f.}}
{{fs4|IRL|1991–1992|I|5|taurė|finalas}}
{{fs4|IRL|1992–1993|I|2|1/8 f.|}}
{{fs4|IRL|1993–1994|I|6|1/2 f.|}}
{{fs4|IRL|1994–1995|I|4|1/2 f.|1/4 f.}}
{{fs4|IRL|1995–1996|I|2|1/2 f.|}}
{{fs4|IRL|1996–1997|I|2|1/2 f.|}}
{{fs4|IRL|1997–1998|I|5|1/16 f.|1/8 f.}}
{{fs4|IRL|1998–1999|I|10|1/8 f.|}}
{{fs4|IRL|1999–2000|I|3|finalas|1/16 f.}}
{{fs4|IRL|2000–2001|I|1|taurė|1/4 f.}}
{{fs4|IRL|2001–2002|I|4|finalas|1/2 f.}}
{{fs4|IRL|2002–2003|I|1|1/2 f.|}}
{{fs4|IRL|2003|I|2|1/2 f.|1/4 f.}}
{{fs4|IRL|2004|I|3|1/8 f.|finalas}}
{{fs4|IRL|2005|I|6|1/4 f.|1/8 f.}}
{{fs4|IRL|2006|I|9|1/8 f.|1/2 f.}}
{{fs4|IRL|2007|I|3|1/2 f.|finalas}}
{{fs4|IRL|2008|I|1|taurė|1/4 f.}}
{{fs4|IRL|2009|I|1|????|taurė}}
{{fs4|IRL|2010|I|2|1/2 f.|1/8 f.}}
{{fs4|IRL|2011|I|5|1/2 f.|1/8 f.}}
{{fs4|IRL|2012|I|7|1/4 f.|1/8 f.}}
{{fs4|IRL|2013|I|10|1/16 f.|1/4 f.}}
{{fs4|IRL|2014|I|7|1/4 f.|1/2 f.}}
{{fs4|IRL|2015|I|5|1/8 f.|1/4 f.}}
{{fs4|IRL|2016|I|8|1/8 f.|1/8 f.}}
{{fs4|IRL|2017|I|5|1/16 f.|1/8 f.}}
{{fs4|IRL|2018|I|6|1/2 f.|1/4 f.}}
{{fs4|IRL|2019|I|3|1/2 f.|1/2 f.}}
{{fs4|IRL|2020|I|2|1/4 f.|x}}
{{fs4|IRL|2021|I|5|finalas|x}}
{{fs4|IRL|2022|I|6|1/4 f.|x}}
{{fs4|IRL|2023|I|6|finalas|x}}
{{fs4|IRL|2024|I|8|1/2 f.|x}}
|}
Šaltiniai:&lt;ref&gt;[http://www.rsssf.com/tablesi/ierchamp.html RSSSF duomenų bazė (Čempionai ir sezonai)]&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[http://www.rsssf.com/tablesi/iercuphist.html RSSSF duomenų bazė (Taurės turnyrai)]&lt;/ref&gt;

== Lietuviai ==
* [[Mindaugas Kalonas]], [[saugas]] [[2008]] m.

== Išnašos ==
{{išnašos|2}}

== Nuorodos ==
* [http://www.bohemians.ie Oficiali klubo svetatinė]
* [https://uk.soccerway.com/team/bohemians/zHEZJ8Wc/ SOCCERWAY]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/bohemian-fc/18404/ Globalsportsarchive]
* [http://www.rsssf.com/tablesi/ierfound.html RSSSF duomenų bazė] (Klubų įkūrimo datos)

{{League of Ireland Premier Division}}
[[Kategorija:Airijos futbolo klubai]]
{{DEFAULTSORT:Bohemian}}</text>
      <sha1>dpjsbd4zbfroqdddm4wdxoxluvyvdhk</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Dundalk FC</title>
    <ns>0</ns>
    <id>106023</id>
    <revision>
      <id>7820106</id>
      <parentid>7816621</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T08:54:25Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>InternetArchiveBot</username>
        <id>150094</id>
      </contributor>
      <comment>Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5</comment>
      <origin>7820106</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="11341" sha1="6re809giai4itbrg7afcn3nwke6c2fm" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Dandolko FC
| image    = [[Vaizdas:DundalkFC.png|150px]]
| fullname = Dundalk Football Club
| nickname = ''Lilywhites''
| founded  = 1903 m.
| ground   = „Oriel Park“, [[Dandolkas]]
| capacity = 6 000
| chairman = 
| manager  = 
| league   = Premjer divizionas
| season   = 2025
| position = 1 vieta, ''Pirmasis divizionas''

|pattern_la1 = _blackborder
|pattern_b1  = _dundalk16h
|pattern_ra1 = _blackborder
|pattern_sh1 = _dundalk16h
|pattern_so1 = _dundalk16h
|leftarm1    = FFFFFF
|body1       = FFFFFF
|rightarm1   = FFFFFF
|shorts1     = FFFFFF
|socks1      = FFFFFF
|pattern_la2 = _dundalk16a
|pattern_b2 = _dundalk16a
|pattern_ra2 = _dundalk16a
|pattern_sh2 = _dundalk16a
|pattern_so2 = _dundalk16a
|leftarm2    = FFFFFF
|body2       = FFFFFF
|rightarm2   = FFFFFF
|shorts2     = FFFFFF
|socks2      = 000000
}}

'''Dandolko FC''' – [[Airija|Airijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Dandolkas|Dandolko]].

== Istorija ==
Klubo ištakos siekia 1903 m., kai buvo įkurtas '''Great Northern Railway Association Club (Dundalk GNR)'''.

Nuo 1930 m. žinomas '''Dundalk Football Club''' pavadinimu.

Daugkartiniai šalies čempionai. Pirmąjį titulą iškovojo 1933 m.
{{fkp|1903|Great Northern Railway Association Club (Dundalk GNR)|1930|Dundalk FC}}

== Pasiekimai ==
{{IRLfut
|14|1933, 1963, 1967, 1976, 1979, 1982, 1988, 1991, 1995, 2014, 2015, 2016, 2018, 2019
|12|1931, 1937, 1943, 1948, 1964, 1968, 1980, 1981, 1987, 1989, 2013, 2017
|7|1938, 1939, 1949, 1983, 1986, 1990, 2020
|12|1942, 1949, 1952, 1958, 1977, 1979, 1981, 1988, 2002, 2015, 2018, 2020
|8|1931, 1935, 1938, 1987, 1993, 2016, 2017, 2019
|8|1967, 1972, 1978, 1981, 1987, 1990, 2014, 2017
|10|1933, 1942, 1947, 1964, 1968, 1969, 1983, 1986, 1989, 1995
|0||0|}}
* Prezidento taurės laimėtojas ([[1931]], [[1952]], [[1964]], [[1965]], [[1980]], [[1981]], [[1982]], [[1989]], [[1990]] m.)
* Airijos II diviziono čempionas ([[2001]] m.)

{{IRLfl | 1926 | 2024 | 90 | {{čemp}}}}

== Sezonai ==
; Pastarųjų metų sezonai
{|  class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuorodos
!Pastabos
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[2026 m. SSE Airtricity Men's Premier Division|2026]]'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Airijos lygos Premier divizionas|Premier divizionas]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ier2026.html 2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2025'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Airijos lygos I divizionas|Pirmasis divizionas]]'''
| bgcolor=&quot;#FFDD00&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ier2025.html 2025 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[2024 m. SSE Airtricity Men's Premier Division|2024]]'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Airijos lygos Premier divizionas|Premier divizionas]]'''
| bgcolor=&quot;#FFAAAA&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''10.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ier2024.html 2024 m. sezonas]&lt;/ref&gt; 
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2023'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Airijos lygos Premier divizionas|Premier divizionas]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''5.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ier2023.html 2023 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2022'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Airijos lygos Premier divizionas|Premier divizionas]]'''
| bgcolor=&quot;#DEB678&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''3.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ier2022.html 2022 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2021'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Airijos lygos Premier divizionas|Premier divizionas]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''6.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ier2021.html 2021 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
|}
{{fs3|IRL}}
{{fs4|IRL|1990–1991|I|1|1/16 f.|1/8 f.}}
{{fs4|IRL|1991–1992|I|4|1/8 f.|1/2 f.}}
{{fs4|IRL|1992–1993|I|4|finalas|}}
{{fs4|IRL|1993–1994|I|8|1/8 f.|}}
{{fs4|IRL|1994–1995|I|1|1/4 f.|finalas}}
{{fs4|IRL|1995–1996|I|7|1/16 f.|}}
{{fs4|IRL|1996–1997|I|10||}}
{{fs4|IRL|1997–1998|I|6|1/8 f.|1/2 f.}}
{{fs4|IRL|1998–1999|I|12|1/8 f.|}}
{{fs4|IRL|2001–2002|I|10|taurė|1/16 f.}}
{{fs4|IRL|2005|II|6|1/8 f.|1/16 f.}}
{{fs4|IRL|2006|II|2|1/8 f.|1/8 f.}}
{{fs4|IRL|2007|II|3|1/8 f.|1/16 f.}}
{{fs4|IRL|2008|II|1|1/8 f.|1/8 f.}}
{{fs4|IRL|2009|I|5|1/8 f.|1/16 f.}}
{{fs4|IRL|2010|I|6| III etapas|1/2 f.}}
{{fs4|IRL|2011|I|7|1/4 f.|1/8 f.}}
{{fs4|IRL|2012|I|11|1/4 f.|1/4 f.}}
{{fs4|IRL|2013|I|2|1/2 f.|1/8 f.}}
{{fs4|IRL|2014|I|1|1/2 f.|taurė}}
{{fs4|IRL|2015|I|1|taurė|1/2 f.}}
{{fs4|IRL|2016|I|1|finalas|1/8 f.}}
{{fs4|IRL|2017|I|2|finalas|taurė}}
{{fs4|IRL|2018|I|1|taurė|1/2 f.}}
{{fs4|IRL|2019|I|1|finalas|}}
{{fs4|IRL|2020|I|3|taurė|x}}
{{fs4|IRL|2021|I|6|1/2 f.|x}}
{{fs4|IRL|2022|I|3|1/4 f.|x}}
{{fs4|IRL|2023|I|5|1/4 f.|x}}
{{fs4|IRL|2024|I|10 {{decrease}}|II etapas|x}}
|}
Šaltiniai:&lt;ref&gt;[http://www.rsssf.com/tablesi/ierchamp.html RSSSF duomenų bazė (Čempionai ir sezonai)]&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[http://www.rsssf.com/tablesi/iercuphist.html RSSSF duomenų bazė (Taurės turnyrai)]&lt;/ref&gt;

== Apranga ==
;Sportinės aprangos pokyčiai:
{| 
|{{Football kit |pattern_la =_orange_stripes|pattern_b=_orangestripes|pattern_ra =_orange_stripes|pattern_so = _2_stripes_white|leftarm = 000000|body=000000|rightarm = 000000|shorts = FFFFFF|socks = 000000|title = Dundalk GNR &lt;br /&gt; 1919–1927 m.}}
|{{Football kit |pattern_la = | pattern_b  =_collarwhite | pattern_ra = | pattern_so =_2_stripes_white | leftarm    = FFFFFF | body       = FFFFFF | rightarm   = FFFFFF | shorts     = 23395d | socks      = 000000 | title = Dundalk AFC &lt;br /&gt; 1927–1939 m.}}
|{{Football kit | pattern_la = | pattern_so = _3_stripes_white| pattern_b  = _quarterslightbluered | pattern_ra = | rightarm   = ADD8E6 | leftarm    = 550015 | shorts     = FFFFFF | socks      = 550015 | title      = Dundalk AFC &lt;br /&gt; 1939–1940 m.}}
|{{Football kit | pattern_la = _blackborder |  pattern_b  = _vneckblack | pattern_ra = _blackborder | pattern_so =_3_stripes_black | leftarm    = FFFFFF | body       = FFFFFF | rightarm   = FFFFFF | shorts     = 000000 | socks      = | title      = Namuose&lt;br/&gt;nuo 1940 m.}}
|}

{| 
|{{Football kit | leftarm    = DD0000 | pattern_b  =_vneckwhite| pattern_so = _3_stripes_white|pattern_la = _whiteborder | pattern_ra = _whiteborder |
 body       = DD0000 |
 rightarm   = DD0000 |
 shorts     = DD0000 |
 socks      = DD0000 |
 title      = Išvykų}}
|{{Football kit | 
 pattern_la = _whiteborder | 
 pattern_b  = _vneckwhite |
 pattern_ra = _whiteborder |
 pattern_so = _3_stripes_white|
 pattern_sh = _whiteborder|
 leftarm    = DD0000|
 body       = DD0000|
 rightarm   = DD0000|
 shorts     = 000000|
 socks      = 000000|
 title      = Išvykų }}
| {{Football kit| 
 pattern_la = _whiteborder | 
 pattern_b  = _vneckwhite |
 pattern_ra = _whiteborder |
 pattern_so = _3_stripes_black|
 leftarm    = 000000|
 body       = 000000|
 rightarm   = 000000|
 shorts     = FFFFFF|
 socks      = |
 title      = Išvykų}}
| {{Football kit| 
 pattern_la = _whiteborder | 
 pattern_b  = _dundalk15a |
 pattern_ra = _whiteborder |
 pattern_so = _dundalk16h |
 leftarm    = 000000|
 body       = 000000|
 rightarm   = 000000|
 shorts     = 000000|
 socks      = 000000|
 title      = Išvykų}}
|}
=== Namų apranga ===
* Namuose žaidžia [[balta|baltos]] spalvos apranga. 
{|
|{{Football kit |
 pattern_la= _blackborder|
 pattern_b= _dundalk16h|
 pattern_ra= _blackborder|
 pattern_sh= _dundalk16h|
 pattern_so= _dundalk16h|
 leftarm= FFFFFF |
 body= FFFFFF |
 rightarm= FFFFFF |
 shorts= FFFFFF |
 socks= FFFFFF |
 title= {{small|2016, 2017 m.}} 
}}
|{{Football kit |
 pattern_la= _dundalk18h|
 pattern_b= _dundalk18h|
 pattern_ra= _dundalk18h|
 pattern_sh= _dundalk18h|
 pattern_so= _dundalk18h|
 leftarm= FFFFFF |
 body= FFFFFF |
 rightarm= FFFFFF |
 shorts= FFFFFF |
 socks= FFFFFF |
 title= {{small|2018, 2019 m.}} 
}}
|{{Football kit |
 pattern_la= _dundalk20h|
 pattern_b= _dundalk20h|
 pattern_ra= _dundalk20h|
 pattern_sh= _dundalk20h|
 pattern_so= _dundalk20h|
 leftarm= FFFFFF |
 body= FFFFFF |
 rightarm= FFFFFF |
 shorts= FFFFFF |
 socks= FFFFFF |
 title= {{small|2020 m.}} 
}}
|{{Football kit |
 pattern_la= _dundalk21H|
 pattern_b= _dundalk21H|
 pattern_ra= _dundalk21H|
 pattern_sh= _dundalk21H|
 pattern_so= _dundalk21H|
 leftarm= FFFFFF |
 body= FFFFFF |
 rightarm= FFFFFF |
 shorts= FFFFFF |
 socks= FFFFFF |
 title= {{small|2021 m.}} 
}}
|}

=== Išvykų apranga ===
* Svetur žaidžia [[juoda|juodos]] spalvos apranga su baltais žymenimis.
{|
|{{Football kit |
 pattern_la= _dundalk16a|
 pattern_b= _dundalk16a|
 pattern_ra= _dundalk16a|
 pattern_sh= _dundalk16a|
 pattern_so= _dundalk16a|
 leftarm= FFFFFF |
 body= FFFFFF |
 rightarm= FFFFFF |
 shorts= FFFFFF |
 socks= FFFFFF |
 title= {{small|2016, 2017 m.}} 
}}
|{{Football kit | 
 pattern_la = _dundalk16a|
 pattern_b  = _dundalk16a|
 pattern_ra = _dundalk16a|
 pattern_so = _dundalk16a|
 pattern_sh = _dundalk16A|
 socks      = 000000|
 title      = {{small|2016, 2017 m.}}
}}
|{{Football kit |
 pattern_la= _dundalk18a|
 pattern_b= _dundalk18a|
 pattern_ra= _dundalk18a|
 pattern_sh= _dundalk18a|
 pattern_so= _black_midband_silver|
 leftarm= FFFFFF |
 body= FFFFFF |
 rightarm= FFFFFF |
 shorts= FFFFFF |
 socks= FFFFFF |
 title= {{small|2018, 2019 m.}} 
}}
|{{Football kit |
 pattern_la= _dundalk20A|
 pattern_b= _dundalk20A|
 pattern_ra= _dundalk20A|
 pattern_sh= _dundalk20h|
 pattern_so= |
 leftarm= FFFFFF |
 body= FFFFFF |
 rightarm= FFFFFF |
 shorts= FFFFFF |
 socks= 000000 |
 title= {{small|2020 m.}} 
}}
|{{Football kit |
 pattern_la= _dundalk21A|
 pattern_b= _dundalk21A|
 pattern_ra= _dundalk21A|
 pattern_sh= _dundalk21A|
 pattern_so= _dundalk21A|
 leftarm= FFFFFF |
 body= FFFFFF |
 rightarm= FFFFFF |
 shorts= FFFFFF |
 socks= FFFFFF |
 title= {{small|2021 m.}} 
}}
|}

== Lietuviai ==
* {{vlv|LTU}} {{color box|white|[[Karolis Chvedukas]]}}, [[saugas]], ([[2018]] m.)

== Išnašos ==
{{išnašos|2}}

== Nuorodos ==
* [http://www.dundalkfc.com Oficiali klubo svetainė]
* [https://www.soccerway.com/team/dundalk/4pzGI6GG/ SOCCERWAY]
* [https://www.flashscore.com/team/dundalk/4pzGI6GG/ FLASHSCORE]
* [https://www.transfermarkt.com/dundalk-fc/startseite/verein/6066 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/dundalk-fc/18412/ Globalsportsarchive]
* [http://www.rsssf.com/tablesi/ierfound.html RSSSF duomenų bazė] (Klubų įkūrimo datos)

{{League of Ireland Premier Division}}
[[Kategorija:Airijos futbolo klubai]]
{{DEFAULTSORT:Dundalk}}</text>
      <sha1>6re809giai4itbrg7afcn3nwke6c2fm</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Cobh Ramblers FC</title>
    <ns>0</ns>
    <id>106071</id>
    <revision>
      <id>7820004</id>
      <parentid>7816609</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T01:52:27Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>InternetArchiveBot</username>
        <id>150094</id>
      </contributor>
      <comment>Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5</comment>
      <origin>7820004</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="4849" sha1="iwxlwvho9ne4ow1at1bsngyhbciojap" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Kovo „Ramblers“
| image    = [[Vaizdas:Cobh Ramblers FC.png|150px]]
| fullname = Cobh Ramblers Football Club
| nickname = ''„Ramblers“''
| founded  = 1922 m.
| ground   = „St. Colman's Park“, [[Kovas (Airija)|Kovas]]
| capacity = 5 000
| chairman = 
| manager  = 
| league   = Pirmasis divizionas (II pakopa)
| season   = 2025
| position = ''Pirmasis divizionas'', 2 vieta

| pattern_la1 = 
| pattern_b1  = _greyblue_sleeve_seams
| pattern_ra1 =
| leftarm1    = 8B2942
| body1       = 8B2942
| rightarm1   = 8B2942
| shorts1     = 87CEEB
| socks1      = 8B2942
| pattern_la2 = 
| pattern_b2  =
| pattern_ra2 =
| leftarm2    = 87CEEB
| body2       = 87CEEB
| rightarm2   = 87CEEB
| shorts2     = 87CEEB
| socks2      = FFFFFF
}}

'''Kovo „Ramblers“''' – [[Airija|Airijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Kovas (Airija)|Kovo]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 1922 m. Kitados rungtyniavo aukščiausiame divizione, o pastaruoju metu – antroje pakopoje.

== Pasiekimai ==
{{IRLfl|1988|2008|4|10 (1994 m.)}}

== Sezonai ==
; Pastarųjų metų sezonai
{|  class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuorodos
!Pastabos
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2026'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Airijos lygos I divizionas|Pirmasis divizionas]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ier2026.html 2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2025'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Airijos lygos I divizionas|Pirmasis divizionas]]'''
| bgcolor=&quot;#BBBBBB&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ier2025.html 2025 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2024'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Airijos lygos I divizionas|Pirmasis divizionas]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''8.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ier2024.html 2024 m. sezonas]&lt;/ref&gt; 
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2023'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Airijos lygos I divizionas|Pirmasis divizionas]]'''
| bgcolor=&quot;#DEB678&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''3.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ier2023.html 2023 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2022'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Airijos lygos I divizionas|Pirmasis divizionas]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''9.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ier2022.html 2022 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2021'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Airijos lygos I divizionas|Pirmasis divizionas]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''8.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesi/ier2021.html 2021 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|}
{{fs3|IRL}}
{{fs4|IRL|2005|II|3|1/16 f.|1/8 f.}}
{{fs4|IRL|2006|II|4|1/16 f.|1/4 f.}}
{{fs4|IRL|2007|II|1|1/16 f.|1/4 f.}}
{{fs4|IRL|2008|I|11|1/16 f.|1/16 f.}}
{{fs4|IRL|2009|III||1/32 f.|1/16 f.}}
{{fs4|IRL|2010|III||1/64 f.|1/16 f.}}
{{fs4|IRL|2011|III||1/32 f.|1/16 f.}}
{{fs4|IRL|2012|III||—|—}}
{{fs4|IRL|2013|II|7|1/8 f.|1/16 f.}}
{{fs4|IRL|2014|II|8|1/16 f.|1/8 f.}}
{{fs4|IRL|2015|II|6|1/16 f.|1/8 f.}}
{{fs4|IRL|2016|II|3|1/4 f.|1/16 f.}}
{{fs4|IRL|2017|II|2|1/16 f.|1/8 f.}}
{{fs4|IRL|2018|II|8|1/16 f.|finalas}}
{{fs4|IRL|2019|II|7|1/16 f.|1/8 f.}}
{{fs4|IRL|2020|II|7|1/8 f.|x}}
{{fs4|IRL|2021|II|8|1/8 f.|x}}
{{fs4|IRL|2022|II|9||I etapas}}
{{fs4|IRL|2023|II|3|I etapas|}}
{{fs4|IRL|2024|II|8|II etapas|x}}
|}
Šaltiniai:&lt;ref&gt;[http://www.rsssf.com/tablesi/ierchamp.html RSSSF duomenų bazė (Čempionai ir sezonai)]&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[http://www.rsssf.com/tablesi/iercuphist.html RSSSF duomenų bazė (Taurės turnyrai)]&lt;/ref&gt;

== Išnašos ==
{{išnašos|2}}

== Nuorodos ==
* Oficiali klubo svetatinė
* [https://www.soccerway.com/team/cobh-ramblers/KCdAvVnh/ SOCCERWAY]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/cobh-ramblers-fc/18414/ Globalsportsarchive]
* [http://www.rsssf.com/tablesi/ierfound.html RSSSF duomenų bazė] (Klubų įkūrimo datos)

{{League of Ireland Premier Division}}
[[Kategorija:Airijos futbolo klubai]]
{{DEFAULTSORT:Cobh}}</text>
      <sha1>iwxlwvho9ne4ow1at1bsngyhbciojap</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Carmarthen Town AFC</title>
    <ns>0</ns>
    <id>123532</id>
    <revision>
      <id>7819993</id>
      <parentid>7816796</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T00:01:07Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>InternetArchiveBot</username>
        <id>150094</id>
      </contributor>
      <comment>Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5</comment>
      <origin>7819993</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3429" sha1="ou6ly24yksd9nyg9w35pchfi1ln4p61" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Karmardeno „Town“
| image    = [[Vaizdas:Carmarthen_Town_FC.png|150px]]
| fullname = Carmarthen Town Football Club
| nickname = ''The Old Gold'', ''The Town''
| founded  = 1948 m.
| ground   = „Richmond Park“, [[Karmardenas]]
| capacity = 3 000
| chairman = {{flagicon|WAL}} Chris Edwards
| manager  = {{flagicon|WAL}} Neil Smothers
| league   = Cymru South (II)
| season   = 2024–2025
| position = 7 vieta
| pattern_la1=|pattern_b1=|pattern_ra1=|
  leftarm1=FFD700|body1=FFD700|rightarm1=FFD700|shorts1=FFD700|socks1=FFD700|
  pattern_la2=|pattern_b2=|pattern_ra2=|
  leftarm2=FF0000|body2=FF0000|rightarm2=FF0000|shorts2=FF0000|socks2=FF0000|
}}

'''Karmardeno „Town“''' – [[Velsas|Velso]] [[futbolo klubas]] iš [[Karmardenas|Karmardeno]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 1948 m. Rungtyniavo aukščiausioje šalies lygoje.

== Pasiekimai ==
{{WALfut
|0|
|0|
|2|2001, 2014
|1|2007
|2|1999, 2005
|1|2005
|1|2004}}

{{WALfl | 1996 | 2018 | 22 | 3}}

== Sezonai ==
{{fs3|WAL}}
{{fs4|WAL|1993–1994|III|3||}}
{{fs4|WAL|1994–1995|II ''(Div.1)''|3||}}
{{fs4|WAL|1995–1996|II ''(Div.1)''|1||}}
{{fs4|WAL|1996–1997|I|16||}}
{{fs4|WAL|1997–1998|I|12||}}
{{fs4|WAL|1998–1999|I|9||}}
{{fs4|WAL|1999–2000|I|4||}}
{{fs4|WAL|2000–2001|I|3||}}
{{fs4|WAL|2001–2002|I|10||}}
{{fs4|WAL|2002–2003|I|15||}}
{{fs4|WAL|2003–2004|I|16||}}
{{fs4|WAL|2004–2005|I|6||}}
{{fs4|WAL|2005–2006|I|4||}}
{{fs4|WAL|2006–2007|I|7||}}
{{fs4|WAL|2007–2008|I|6||}}
{{fs4|WAL|2008–2009|I|4|1/2 f.|}}
{{fs4|WAL|2009–2010|I|10||}}
{{fs4|WAL|2010–2011|I|10||}}
{{fs4|WAL|2011–2012|I|11||}}
{{fs4|WAL|2012–2013|I|6||}}
{{fs4|WAL|2013–2014|I|3|1/8 f.|}}
{{fs4|WAL|2014–2015|I|9||}}
{{fs4|WAL|2015–2016|I|7||}}
{{fs4|WAL|2016–2017|I|5|1/2 f.|}}
{{fs4|WAL|2017–2018|I|11|1/4 f.|}}
{{fs4|WAL|2018–2019|I|9|1/8 f.|}}
{{fs4|WAL|2019–2020|I|11|pandemija|}}
{{fs4|WAL|2020–2021|II ''([[Cymru South]])''|pandemija|pandemija|}}
{{fs4|WAL|2021–2022|II ''([[Cymru South]])''|5||}}
{{fs4|WAL|2022–2023|II ''([[Cymru South]])''|4||}}
{{fs4|WAL|2023–2024|II ''([[Cymru South]])''|6||}}
{{fs4|WAL|2024–2025|II ''([[Cymru South]])''|7||}}
|}

Šaltinis: &lt;ref&gt;http://www.fchd.info/CARMARTT.HTM&lt;/ref&gt;

== Rekordai ==
* Didžiausias laimėjimas: 14-0 prieš [[Bryngwawr Inn]], [[FAW Premier taurė]]je. 
* Didžiausias pralaimėjimas: 0-9 prieš [[Scully FC]], [[Velso lyga]].
* Didžiausias laimėjimas lygos rungtynėse: 9-1 prieš [[UWIC Inter Cardiff]]  [[2000]] metais [[spalio 21]]  ir 8-0 prieš [[Cardiff Grange Quins]]  [[2005]] metais [[gruodžio 10]].
* Didžiausias pralaimėjimas lygos rungtynėse: 0-6 prieš [[Barry Town]] [[1996]] metais [[spalio 8]]  ir 1-7 [[Llanelli AFC]] [[1999]] metais [[spalio 29]].

== Išnašos ==
{{išnašos|2}}

== Nuorodos ==
* [https://carmarthentownafc.co.uk/ Oficiali klubo svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230720125609/https://carmarthentownafc.co.uk/ |date=2023-07-20 }}
* [https://www.facebook.com/CarmarthenAFC/ facebook paskyra]
* [https://www.soccerway.com/team/carmarthen-town/tfcgsUrN/ SOCCERWAY]
* [https://www.flashscore.com/team/carmarthen-town/tfcgsUrN/ FLASHSCORE]
* [https://www.transfermarkt.com/carmarthen-town-afc/startseite/verein/12566 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/carmarthen-town-afc/16804/ Globalsportsarchive]

[[Kategorija:Velso futbolo klubai|Carmarthen]]</text>
      <sha1>ou6ly24yksd9nyg9w35pchfi1ln4p61</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Tarptautinis Teisingumo Teismas</title>
    <ns>0</ns>
    <id>125470</id>
    <revision>
      <id>7819905</id>
      <parentid>7816129</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T18:30:11Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Ispanas</username>
        <id>156593</id>
      </contributor>
      <origin>7819905</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="41514" sha1="r64o8comwmbukyu9m2ayj3ekt2z0nf1" xml:space="preserve">{{reikšmė|Jungtinių Tautų instituciją|tarptautinį teismą, teisiantį asmenis pagal [[tarptautinė baudžiamoji teisė|tarptautinę baudžiamąją teisę]],|[[Tarptautinis baudžiamasis teismas]]}}
{{Infolentelė organizacija
|pavadinimas = Tarptautinis Teisingumo Teismas&lt;br&gt;{{nobold|{{smaller|{{en|International Court of Justice}}&lt;br&gt;{{fr|Cour internationale de justice}}}}}}
|vaizdas     = Seal of the International Court of Justice.png
|dydis       = 150px
|antraštė    = Teismo emblema
|vaizdas2    = Friedenspalast_Den_Haag_(100MP).jpg
|dydis2      = 250px
|antraštė2   = [[Taikos rūmai]] [[Haga|Hagoje]], kuriuose įsikūręs teismas
|žemėlapis2  = {{Infobox mapframe|coord={{coord|52|05|12|N|4|17|44|E|region:NL-ZH_type:landmark|display=inline,title}}|width=250|zoom=13}}
|Santrumpa   = TTT, ''ICJ'', ''CIJ''
|įkurta      = {{start date|1945|06|26}}
|įkūrėjas    = [[Jungtinių Tautų Chartija]]
|tipas       = [[Jungtinių Tautų sistema#Pagrindiniai organai|Pagrindinis JT organas]]
|tikslas     = 
|šūkis       =
|būstinė     = [[Haga]], [[Nyderlandai]]
|jurisdikcija = [[Tarptautinis teismas|Visame pasaulyje]]
|narystė     = 
|kalbos      = [[Anglų kalba|Anglų]], [[prancūzų kalba|prancūzų]]
|vadovo-pav  = [[#Pirmininkai|Pirmininkas]]
|vadovas     = Yuji Iwasawa&lt;ref&gt;{{Cite web |title=Presidency |url=https://www.icj-cij.org/presidency |publisher=International Court of Justice |language=en |location=The Hague, Netherlands |date=14 January 2025 |access-date=14 January 2025 |archive-date=14 January 2025 |archive-url=https://web.archive.org/web/20250114144827/https://icj-cij.org/presidency |url-status=live }}&lt;/ref&gt;
|tinklalapis = [https://www.icj-cij.org/ www.icj-cij.org]
}}
'''Tarptautinis Teisingumo Teismas''' ('''TTT'''; {{en|International Court of Justice, ICJ}}; {{fr|Cour internationale de justice, CIJ}}) – pagrindinė [[Jungtinės Tautos|Jungtinių Tautų]] nuolatinė teisminė institucija.&lt;ref name=&quot;vle&quot;&gt;{{VLE|XXIII|540-541||Tarptautinis Teisingumo Teismas (anglų kalba International Court of Justice, prancūzų kalba Cour internationale de justice), Jungtinių Tautų Tarptautinis Teisingumo Teismas, Hagos Teisingumo Teismas}}&lt;/ref&gt; Sprendžia valstybių jam pateiktus teisinius ginčus, teikia [[teisinė konsultacija|konsultacines išvadas]] teisės klausimais, kuriuos perduoda kitos JT institucijos ir [[Sąrašas:Specializuotos Jungtinių Tautų agentūros|specializuotosios agentūros]]. Vienintelis [[tarptautinis teismas]], nagrinėjantis ginčus tarp valstybių; jo sprendimai ir išvados laikomi pagrindiniais [[tarptautinė teisė|tarptautinės teisės]] šaltiniais. Viena iš [[Jungtinių Tautų sistema#Pagrindiniai organai|šešių pagrindinių Jungtinių Tautų institucijų]].

Įsteigtas 1945 m. birželį [[Jungtinių Tautų Chartija|Jungtinių Tautų Chartijos]]; veiklą pradėjo 1946 m. Teismas yra 1920 m. [[Tautų Sąjunga|Tautų Sąjungos]] įkurto [[Nuolatinis teisingumo teismas|Nuolatinio tarptautinio teisingumo tribunolo]] teisių perėmėjas. [[Tarptautinio Teisingumo Teismo statutas|Jo steigimo statutas]] yra sudėtinė JT Chartijos dalis ir didžiąja dalimi paremtas jo pirmtako statutu. Visos [[Jungtinių Tautų valstybės narės]] yra ir Teismo statuto dalyvės. Tačiau [[#Jurisdikcija|Teismo jurisdikcija]] bylose grindžiama ginčo šalių sutikimu, kuris gali būti išreikštas specialiais susitarimais arba pareiškimais, kuriais pripažįstama privalomoji Teismo jurisdikcija.

Teismą sudaro [[#Sudėtis|15 teisėjų kolegija]], kuriuos 9 metams renka [[JT Generalinė Asamblėja]] ir [[JTST|Saugumo Taryba]]. Teisėjų kolegijos sudėtis, pasak Statuto, turi atspindėti svarbiausias civilizacijos formas ir pagrindines pasaulio teisines sistemas, o du teisėjai negali būti tos pačios valstybės piliečiai. Teismo būstinė yra [[Taikos rūmai]] [[Haga|Hagoje]]; tai vienintelė pagrindinė JT institucija, įsikūrusi ne Niujorke. Oficialios kalbos yra anglų ir prancūzų.

1947 m. Teismui pateikta pirmoji byla; iki 2025 m. rugsėjo Teismas yra išnagrinėjęs 201 bylą. Nors sprendimai šalims yra privalomi ir galutiniai, Teismas neturi oficialaus jų įgyvendinimo mechanizmo. Sprendimų vykdymas yra politinis klausimas, kurį sprendžia Saugumo Taryba, kur penkios [[nuolatinės Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narės|nuolatinės narės]] turi [[Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos veto teisė|veto teisę]].

== Istorija ==
Idėja kurti [[tarptautinis teismas|tarptautinį teismą]] tarptautiniams ginčams [[arbitražas (teisė)|spręsti]] pirmą kartą iškelta [[Hagos taikos konferencijos|1899 m. Hagos taikos konferencijoje]],&lt;ref name=&quot;britannica&quot;&gt;{{cite encyclopedia |title=International Court of Justice |url=https://www.britannica.com/topic/International-Court-of-Justice |encyclopedia=[[Encyclopædia Britannica]] |location=Chicago |publisher=Encyclopædia Britannica, Inc. |access-date=2026-03-28}}&lt;/ref&gt; kurioje numatyta steigti pirmąją nuolatinę tokio pobūdžio instituciją – [[Nuolatinis arbitražo teismas|Nuolatinį arbitražo teismą]].&lt;ref name=&quot;icj history&quot;&gt;{{cite web |url=https://www.icj-cij.org/history |title=History |website=Tarptautinis Teisingumo Teismas |access-date=2026-03-28}}&lt;/ref&gt; Rusijos caro [[Nikolajus II|Nikolajaus II]] iniciatyva sušauktoje konferencijoje dalyvavo visos pagrindinės pasaulio valstybės; jos rezultatas – pirmosios [[Hagos konvencijos|daugiašalės sutartys]], reglamentuojančios ginkluotos kovos vedimo būdus.&lt;ref&gt;{{Cite web |url=http://avalon.law.yale.edu/19th_century/hag99-01.asp |title=The Hague peace conferences of 1899 and 1907; a series of lectures delivered before the Johns Hopkins University in the year 1908 |last=Scott |first=James Brown |website=Avalon Project |access-date=2 May 2019 |archive-date=3 April 2013 |archive-url=https://web.archive.org/web/20130403095702/http://avalon.law.yale.edu/19th_century/hag99-01.asp |url-status=live }}&lt;/ref&gt; Tarp šių sutarčių buvo [[Hagos konvencijos#1899 m. Hagos konvencija|Konvencija dėl taikaus tarptautinių ginčų sprendimo]], kurioje nustatyta arbitražo proceso institucinė ir procedūrinė tvarka. Nors procesą rėmė nuolatinis biuras (jo funkcijos atitiko sekretoriato arba teismo registro funkcijas), arbitrus skirdavo ginčo šalys iš kandidatų sąrašo, kurį pateikdavo kiekviena konvencijos dalyvė. Teismas įkurtas 1900 m., veiklą pradėjo 1902 m.&lt;ref name=&quot;icj history&quot;/&gt;

1907 m. [[Hagos taikos konferencijos|antrojoje Hagos taikos konferencijoje]], kurioje dalyvavo dauguma pasaulio [[suvereni valstybė|nepriklausomų valstybių]], buvo peržiūrėta konvencija ir patobulintos taisyklės, reglamentuojančios arbitražo procesą Nuolatiniame arbitražo teisme.&lt;ref name=&quot;icj history&quot;/&gt; Šios konferencijos metu [[Jungtinės Valstijos]], [[Didžioji Britanija]] ir [[Vokietijos imperija|Vokietija]] pateikė bendrą pasiūlymą įsteigti nuolatinį teismą, kurio teisėjai dirbtų visą darbo dieną. Kadangi dalyvėms nepavyko susitarti dėl teisėjų atrankos tvarkos, šis klausimas buvo atidėtas vėlesniam laikui.&lt;ref&gt;{{Cite journal |doi=10.1017/S0165070X07001970 |title=A Highly Critical Moment: Role and Record of the 1907 Hague Peace Conference |year=2007 |last1=Eyffinger |first1=Arthur |journal=Netherlands International Law Review |volume=54 |issue=2 |page=197 |s2cid=144726356 }}&lt;/ref&gt;

Hagos taikos konferencijos ir jose iškeltos idėjos turėjo įtakos [[Centrinės Amerikos valstybių organizacija|Centrinės Amerikos Teisingumo Teismo]] (įsteigtas 1908 m. kaip viena pirmųjų regioninių teisminių institucijų) sukūrimui. 1911–1919 m. buvo pateikta įvairių planų ir pasiūlymų dėl tarptautinio teisminio tribunolo įsteigimo, tačiau po [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] formuojant naują tarptautinę sistemą šie planai nebuvo įgyvendinti.&lt;ref name=&quot;icj history&quot;/&gt;

=== Nuolatinis tarptautinio teisingumo tribunolas ===
{{main|Nuolatinis teisingumo teismas}}
[[Vaizdas:Hudson (USA), Jhr Eysinga (Holland) Sir Hurst Cecil (Engeland), Erich (Finland).jpg|thumb|250px|Paskutinis [[Nuolatinis teisingumo teismas|Nuolatinio tarptautinio teisingumo tribunolo]] posėdis, 1945 m. spalis.]]
Pirmasis pasaulinis karas lėmė, jog 1919 m. sušaukta [[Paryžiaus taikos konferencija]] įsteigė [[Tautų Sąjunga|Tautų Sąjungą]] – pirmąją [[tarptautinė organizacija|tarptautinę organizaciją]] pasaulinei taikai ir saugumui užtikrinti. Tautų Sąjungos statuto 14 straipsnyje buvo numatyta įsteigti [[Nuolatinis teisingumo teismas|Nuolatinį tarptautinio teisingumo tribunolą]] (NTTT), kuris buvo įpareigotas nagrinėti ginčo šalių pateiktus tarptautinius ginčus, teikti [[teisinė konsultacija|patariamąsias nuomones]] bet kuriuo klausimu, iškeltu Tautų Sąjungos.&lt;ref name=&quot;icj history&quot;/&gt;

1920 m. gruodį, po keleto projektų ir diskusijų, Tautų Sąjungos Asamblėja vienbalsiai priėmė Tribunolo statutą, kurį kitais metais pasirašė ir [[ratifikavimas|ratifikavo]] dauguma narių.&lt;ref name=&quot;icj history&quot;/&gt; Naujasis statutas išsprendė ginčytinus teisėjų atrankos klausimus: numatyta, kad teisėjus vienu metu, bet nepriklausomai vienas nuo kito, rinks tiek Tautų Sąjungos Taryba, tiek Asamblėja. Tribunolo sudėtis atspindėjo „svarbiausias civilizacijos formas ir pagrindines pasaulio [[teisinė sistema|teisines sistemas]]“.&lt;ref&gt;{{Cite web |url=https://www.icj-cij.org/en/history |title=History |website=International Court of Justice |access-date=3 May 2019 |archive-date=2 January 2021 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210102143447/https://www.icj-cij.org/en/history |url-status=live }}&lt;/ref&gt; Tribunolas įsikūrė [[Taikos rūmai|Taikos rūmuose]] Hagoje, šalia Nuolatinio arbitražo teismo.

Tribunolas buvo reikšmingas pokytis tarptautinėje [[teismų praktika|teismų praktikoje]]:
* Kitaip nei ankstesni tarptautiniai arbitražo tribunolai, tai buvo nuolatinis organas, kurio veiklą reglamentavo Statutas ir Procedūrų taisyklės;
* Tribunolas turėjo nuolatinį registrą, kuriuo remdamasis bendravo su vyriausybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis;
* Tribunolo procedūros ir sprendimai buvo vieši;
* Tribunolas buvo prieinamas visoms valstybėms, kurios galėjo pripažinti jo privalomąją [[jurisdikcija|jurisdikciją]] ginčams;
* Statutas buvo pirmasis dokumentas su išvardytais teisės šaltiniais, kuriais Tribunolas vadovavosi, o šie šaltiniai savo ruožtu tapo [[tarptautinės teisės šaltiniai]]s;
* Teisėjai geriau atspindėjo pasaulį ir jo teisines sistemas nei bet kuri ankstesnė tarptautinė teisminė institucija.&lt;ref name=&quot;icj history&quot;/&gt;

Skirtingai nuo TTT (kuris priklauso [[Jungtinių Tautų sistema]]i), NTTT nebuvo Tautų Sąjungos dalis, o Sąjungos narės ''[[:wikt:ipso facto|ipso facto]]'' netapo jo Statuto dalyvėmis.&lt;ref name=&quot;icj history&quot;/&gt; Jungtinės Valstijos, atlikusios svarbų vaidmenį Hagos ir Paryžiaus taikos konferencijose, organizacijos veikloje nedalyvavo.

1922–1940 m. Nuolatinis tarptautinio teisingumo tribunolas išnagrinėjo Tautų Sąjungos narių ginčų 29 bylas, kelis šimtus sutarčių ir deklaracijų (kurios jam suteikė jurisdikciją tam tikrų kategorijų byloms), pateikė 27 patariamąsias nuomones.&lt;ref name=&quot;icj history&quot;/&gt; Dauguma tarptautinių ginčų buvo susiję su Pirmojo pasaulinio karo padariniais (pvz., [[Klaipėdos kraštas#Istorija|Klaipėdos krašto byla]]). Jungtinės Valstijos atliko svarbų vaidmenį steigiant Tribunolą, tačiau niekada nepripažino jo kompetencijos.&lt;ref&gt;{{Cite journal |jstor=24445043 |title=The Roosevelt Administration and the World Court Defeat, 1935 |url=https://archive.org/details/sim_historian_1978-05_40_3/page/462 |last1=Accinelli |first1=Robert D. |journal=The Historian |year=1978 |volume=40 |issue=3 |pages=463–478 |doi=10.1111/j.1540-6563.1978.tb01903.x }}&lt;/ref&gt; Prezidentai [[Vudras Vilsonas]], [[Vorenas Hardingas]], [[Kalvinas Kulidžas]], [[Herbertas Huveris]] ir [[Franklinas Ruzveltas]] pritarė narystei, tačiau nesugebėjo surinkti [[Jungtinių Valstijų Senatas|Senato]] 2/3 balsų daugumos, reikalingos sutarčiai ratifikuoti.&lt;ref&gt;{{Cite journal |doi=10.7202/030751ar |title=Peace Through Law: The United States and the World Court, 1923-1935 |year=1972 |last1=Accinelli |first1=R. D. |journal=Historical Papers |volume=7 |page=247 |s2cid=154899009 |s2cid-access=free |doi-access=free }}&lt;/ref&gt;

=== Tarptautinio Teisingumo Teismo įsteigimas ===
[[Vaizdas:Uncharter.pdf|thumb|200px|[[Jungtinių Tautų Chartija]], kurios sudėtinė dalis yra [[Tarptautinio Teisingumo Teismo statutas]].]]
1933 m. Tribunolo veikla pasiekė piką, tačiau vėliau ėmė mažėti dėl [[tarpukaris|tarptautinių įtampų]] ir [[izoliacionizmas|izoliacionizmo]]. 1939 m. rugsėjį prasidėjęs [[Antrasis pasaulinis karas]] sustabdė teismo veiklą – gruodį įvyko paskutinis viešas posėdis, o 1940 m. vasarį priimtas paskutinis nutarimas.&lt;ref name=&quot;icj history&quot;/&gt; 1942 m. Jungtinės Valstijos ir Didžioji Britanija bendrai išreiškė paramą naujo tarptautinio teismo steigimui arba senojo atkūrimui po karo; 1943 m. Britanija pirmininkavo teisininkų grupei šiam klausimui aptarti.&lt;ref name=&quot;icj history&quot;/&gt; 1944 m. komiteto ataskaitoje buvo rekomenduojama, kad: bet kokio naujo tarptautinio teismo statutas turėtų būti paremtas Tribunolo statutu; naujasis teismas turėtų išlaikyti patariamąją jurisdikciją; naujojo teismo jurisdikcijos pripažinimas turėtų būti savanoriškas; teismas turėtų nagrinėti tik teisminius, o ne politinius klausimus.&lt;ref name=&quot;icj history&quot;/&gt;

Po kelių mėnesių, [[Maskvos konferencija (1943)|1943 m. Maskvos konferencijoje]], pagrindinės [[Sąjungininkai (Antrasis pasaulinis karas)|Sąjungininkės]] – [[Kinijos Respublika (1912–1949)|Kinija]], [[SSRS]], [[Didžioji Britanija]] ir [[JAV]] – priėmė bendrą deklaraciją, kurioje pripažino būtinybę „kuo greičiau įsteigti tarptautinę organizaciją, pagrįstą visų taikių valstybių suverenios lygybės principu, atvirą visoms tokioms valstybėms, didelėms ir mažoms, ir skirtą tarptautinei taikai ir saugumui palaikyti“.&lt;ref&gt;{{Cite web |url=http://avalon.law.yale.edu/wwii/moscow.asp |title=The Moscow Conference, October 1943 |website=Avalon Project |access-date=3 May 2019 |archive-date=8 April 2009 |archive-url=https://web.archive.org/web/20090408190702/http://avalon.law.yale.edu/wwii/moscow.asp |url-status=live }}&lt;/ref&gt;

1944 m. spalį [[Dambarton Okso konferencija|Dambarton Okso konferencijoje]] (Vašingtone) pasiūlyta įsteigti tarptautinę organizaciją, kuri apimtų ir tarptautinį teismą. 1945 m. balandį Vašingtone 44 teisininkai susirinko parengti siūlomo teismo statutą. Statuto projektas iš esmės buvo panašus į Tribunolo statutą; kilo abejonių, ar iš viso reikia steigti naują teismą.&lt;ref name=&quot;icj history&quot;/&gt; 1945 m. balandžio 25 – birželio 26 d. vykusioje [[San Fransisko konferencija|San Fransisko konferencijoje]], kurioje dalyvavo 50 valstybių atstovai, nutarta įsteigti visiškai naują teismą, kuris taps pagrindine naujųjų [[Jungtinės Tautos|Jungtinių Tautų]] institucija. [[Tarptautinio Teisingumo Teismo statutas|Teismo statutas]] tapo sudėtine [[Jungtinių Tautų Chartija|Jungtinių Tautų Chartijos]] dalimi, kurioje, siekiant išlaikyti tęstinumą, buvo nurodyta, kad Tarptautinio Teisingumo Teismo (TTT) statutas pagrįstas Tribunolo statutu.&lt;ref name=&quot;icj history&quot;/&gt;

1945 m. spalį Tribunolas susirinko paskutinį kartą ir nutarė perduoti archyvus ir turtą savo įpėdiniui, perimsiančiam jo vietą [[Taikos rūmai|Taikos rūmuose]]. 1946 m. sausio 31 d. visi Tribunolo teisėjai atsistatydino; 1946 m. vasarį pirmojoje [[JTGA|Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos]] ir [[JTST|Saugumo Tarybos]] sesijoje išrinkti pirmieji Teismo nariai.&lt;ref name=&quot;icj history&quot;/&gt; 1946 m. balandį Tribunolas buvo oficialiai panaikintas, o TTT savo pirmajame posėdyje pirmininku išrinko salvadorietį José Gustavo Guerrero, kuris buvo ir paskutinis Tribunolo pirmininkas. Teismas taip pat paskyrė registro narius (daugiausia buvusius Tribunolo darbuotojus).

1947 m. gegužę Didžioji Britanija pateikė Teismui pirmąją bylą (prieš [[Albanija|Albaniją]]) dėl incidentų [[Kerkyra|Kerkyros]] sąsiauryje.&lt;ref name=&quot;icj history&quot;/&gt;

== Veikla ==
[[Vaizdas:Zorgvliet, 2517 The Hague, Netherlands - panoramio (13).jpg|thumb|[[Taikos rūmai]] Hagoje, kuriuose įsikūręs Tarptautinis Teisingumo Teismas.]]
1945 m. [[Jungtinių Tautų Chartija]] įsteigtas teismas veiklą pradėjo 1946 m. kaip [[Nuolatinis teisingumo teismas|Nuolatinio tarptautinio teisingumo tribunolo]] teisių perėmėjas. [[Tarptautinio Teisingumo Teismo statutas]], panašus į jo pirmtako statutą, yra pagrindinis konstitucinis dokumentas, kuriuo sudaromas ir reguliuojamas teismas.&lt;ref&gt;{{cite web |url-status=dead |url=http://www.icj-cij.org/documents/index.php?p1=4&amp;p2=2&amp;p3=0 |title=Statute of the Court |website=International Court of Justice |archive-url=https://web.archive.org/web/20110629193835/http://www.icj-cij.org/documents/index.php?p1=4&amp;p2=2&amp;p3=0 |archive-date=29 June 2011 |access-date=31 August 2007 }}&lt;/ref&gt; Pagrindinė teismo funkcija – spręsti ginčus tarp valstybių. Teismo nagrinėjamų bylų šalys gali būti tik valstybės; valstybei negali būti iškelta byla Teisme, nebent ginčas pateikiamas abipusiu valstybių sutarimu.&lt;ref name=&quot;britannica&quot;/&gt; 

Teismo kompetencija apima platų teisminės veiklos spektrą. Teismui nutarus, kad [[JAV]] slaptas karas prieš [[Nikaragva|Nikaragvą]] pažeidė tarptautinę teisę, 1986 m. JAV atsisakė privalomosios jurisdikcijos ir sutiko pripažinti teismo jurisdikciją tik savo nuožiūra.&lt;ref&gt;Churchill, Ward. ''A Little Matter of Genocide''. San Francisco: City Lights Books, 1997. Print.&lt;/ref&gt; JT Chartijos XIV skyrius įgalioja [[JTST|Saugumo Tarybą]] užtikrinti Teismo sprendimų vykdymą. Tačiau tam užkirsti kelią gali penkių [[nuolatinės Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narės|nuolatinių Tarybos narių]] [[Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos veto teisė|veto teisė]], kuria JAV pasinaudojo Nikaragvos byloje.&lt;ref&gt;{{Cite web |url=https://www.un.org/en/ga/search/view_doc.asp?symbol=S%2FPV.2718 |title=United Nations Official Document |website=United Nations |access-date=28 June 2017 |archive-date=12 November 2020 |archive-url=https://web.archive.org/web/20201112014513/https://www.un.org/en/ga/search/view_doc.asp?symbol=S%2FPV.2718 |url-status=live }}&lt;/ref&gt;

== Sudėtis ==
Tarptautinį Teisingumo Teismą sudaro 15 nepriklausomų teisėjų, kuriuos 9 metams absoliučia balsų dauguma renka [[Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja]] ir [[JTST|Saugumo Taryba]] iš asmenų, kuriuos pasiūlo valstybių grupės [[Nuolatinis arbitražo teismas|Nuolatiniame arbitražo teisme]], sąrašo.&lt;ref name=&quot;vle&quot;/&gt; Rinkimų tvarka nustatyta Statuto 4–19 straipsniuose. Siekiant užtikrinti teismo veiklos tęstinumą, kas 3 metus 1/3 teisėjų perrenkama. Teisėjui mirus einant pareigas, likusiam jo kadencijos laikotarpiui renkamas naujas teisėjas.&lt;ref&gt;{{Cite web |last=Pérez-Aznar |first=Facundo |date=7 September 2022 |title=Casual Vacancies in the ICJ: Law, Practice, and Policy |url=https://www.ejiltalk.org/casual-vacancies-in-the-icj-law-practice-and-policy/ |access-date=29 December 2022 |website=[[EJIL: Talk!]] |language=English |archive-date=4 October 2022 |archive-url=https://web.archive.org/web/20221004125239/https://www.ejiltalk.org/casual-vacancies-in-the-icj-law-practice-and-policy/ |url-status=live }}&lt;/ref&gt; Teismas 3 metams renka [[#Pirmininkai|pirmininką]] ir vicepirmininką.&lt;ref name=&quot;britannica&quot;/&gt;

Teisme negali būti dviejų teisėjų tos pačios valstybės piliečių.&lt;ref name=&quot;icj statute&quot;/&gt; Teismo sudėtis turi atspindėti „svarbiausias civilizacijos formas ir pagrindines pasaulio teisines sistemas“. Laikoma, kad tai apima [[bendroji teisė|bendrąją (anglosaksų)]], [[kontinentinė teisė|kontinentinę]], [[socialistinė teisė|socialistinę]] ir [[islamo teisė|islamo]] teisę, nors dėl tikslios „svarbiausių civilizacijos formų“ reikšmės nesutariama.&lt;ref&gt;{{cite book |editor-last1=Zimmermann |editor-first1=Andreas |editor-last2=Tomuschat |editor-first2=Christian |editor-last3=Oellers-Frahm |editor-first3=Karin |title=The Statute of the International Court of Justice: A Commentary |edition=1 |date=2006 |publisher=[[Oxford University Press]] |isbn=978-0-19-926177-2 |pages=274–278 |url=https://archive.org/details/statuteofinterna0000unse/page/274 }}&lt;/ref&gt;

Teisėjai turi būti renkami „neatsižvelgiant į jų pilietybę iš asmenų, pasižyminčių aukštomis moralinėmis savybėmis“, atitinkančių jų šalyse keliamus reikalavimus eiti aukščiausias teismines pareigas, arba teisininkų, turinčių pripažintą autoritetą [[tarptautinė teisė|tarptautinės teisės]] srityje.&lt;ref name=&quot;vle&quot;/&gt; Siekiant užtikrinti objektyvumą, Teismo nariai negali eiti jokių politinių ar administracinių pareigų ir imtis jokios kitos profesinės veiklos, būti kokioje nors byloje šalies atstovu, įgaliotiniu ar advokatu. Teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą, kurioje jis anksčiau buvo vienos iš šalių atstovas, įgaliotinis ar advokatas arba nacionalinio ar tarptautinio teismo, tyrimo komisijos narys. Teisėjas gali būti nušalintas tik vienbalsiu Teismo narių sprendimu. Eidami teismines pareigas teisėjai naudojasi [[diplomatinis imunitetas|diplomatinėmis privilegijomis ir imunitetais]].&lt;ref name=&quot;icj statute&quot;&gt;{{Cite web |title=Statute of the Court Of Justice {{!}} INTERNATIONAL COURT OF JUSTICE |url=https://www.icj-cij.org/statute |access-date=24 May 2024 |website=www.icj-cij.org |archive-date=27 May 2024 |archive-url=https://web.archive.org/web/20240527215603/https://www.icj-cij.org/statute |url-status=live }}&lt;/ref&gt;

Sprendimai ir [[teisinė konsultacija|konsultacinės išvados]] priimami dalyvaujančių teisėjų balsų dauguma, o balsams pasidalijus po lygiai lemiamą balsą turi pirmininkas.&lt;ref name=&quot;vle&quot;/&gt; Teisėjai, nesutinkantys su sprendimu, gali pateikti [[atskiroji nuomonė|atskirąją nuomonę]]. Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.&lt;ref name=&quot;britannica&quot;/&gt;

Jei sprendžiant bylą kuris nors teisėjas yra vienos iš ginčo šalių pilietis, kita šalis gali pasirinkti ''[[ad hoc]]'' teisėją, kuris dalyvauja byloje lygiomis teisėmis su kitais nariais.&lt;ref name=&quot;icj statute&quot;/&gt;

=== Dabartinė sudėtis ===
[[Vaizdas:Yūji Iwasawa 20180827.jpg|thumb|190px|Dabartinis Teismo pirmininkas Yuji Iwasawa.]]
{| class=&quot;wikitable sortable&quot;
|+ Tarptautinio Teisingumo Teismo sudėtis (2025 m. lapkričio 12 d.)&lt;ref&gt;{{Cite web |url=http://www.icj-cij.org/en/current-members |title=Current Members |website=International Court of Justice |language=en |access-date=12 November 2025 |archive-date=29 November 2017 |archive-url=https://web.archive.org/web/20171129084039/http://www.icj-cij.org/en/current-members |url-status=live }}&lt;/ref&gt;&lt;ref name=&quot;GA/12285&quot;&gt;{{cite news |title=General Assembly, in Second Secret Ballot Round, Elects Five Judges to Serve Nine-Year-Long Terms on International Court of Justice {{!}} Meetings Coverage and Press Releases |url=https://www.un.org/press/en/2020/ga12285.doc.htm |access-date=16 April 2021 |publisher=UN |date=12 November 2020 |language=en |archive-date=16 May 2021 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210516100152/https://www.un.org/press/en/2020/ga12285.doc.htm |url-status=live }}&lt;/ref&gt;
|-
! rowspan=2| Pareigūnas
! rowspan=2| Pilietybė
! rowspan=2| Pareigos
! colspan=2| Kadencijos laikotarpis
|-
! Pradžia
! Pabaiga
|-
| Yuji Iwasawa || {{flag|Japan}} || Pirmininkas{{sup|a}} || 2018 || 2030
|-
| Julia Sebutinde || {{flag|Uganda}} || Vicepirmininkas{{sup|a}} || 2012 || 2030
|-
| Peter Tomka || {{flag|Slovakia}} || rowspan=13| Narys || 2003 || 2030
|-
| Ronny Abraham || {{flag|France}} || 2005 || 2027
|-
| Xue Hanqin || {{flag|China}} || 2010 || 2030
|-
| Dalveer Bhandari || {{flag|India}} || 2012 || 2027
|-
| Georg Nolte || {{flag|Germany}} || 2021 || 2030
|-
| Hilary Charlesworth || {{Flag|Australia}}|| 2021 || 2033
|-
| Leonardo Nemer Caldeira Brant || {{flag|Brazil}} || 2022 || 2027
|-
| Juan Manuel Gómez Robledo Verduzco || {{flag|Mexico}} || 2024 || 2033
|-
| Sarah Cleveland || {{flag|United States|name=JAV}} || 2024 || 2033
|-
| Bogdan Aurescu || {{flag|Romania}} || 2024 || 2033
|-
| Dire Tladi || {{flag|South Africa|name=Pietų Afrika}} || 2024 || 2033
|-
| Mahmoud Daifallah Hmoud || {{flag|Jordan}} || 2025 || 2027
|-
| Phoebe Okowa || {{flag|Kenya}} || 2025 || 2027
|-
| Philippe Gautier || {{Flag|Belgium}} || Sekretorius || 2019 || 2026
|-
|colspan=&quot;5&quot;| {{sup|a}} 2024–2027 m. kadencijai
|}

=== Pirmininkai ===
{{static row numbers}}
{| class=&quot;wikitable static-row-numbers&quot;
|-
! rowspan=2| Pirmininkas
! colspan=2| Kadencijos laikotarpis
! rowspan=2| Pilietybė
|- class=&quot;static-row-header&quot;
! Pradžia
! Pabaiga
|-
| José Gustavo Guerrero || 1946 || 1949 || {{flag|El Salvador}}
|-
| Jules Basdevant || 1949 || 1952 || {{flag|France}}
|-
| [[Arnold McNair]] || 1952 || 1955 || {{flag|United Kingdom}}
|-
| Green Hackworth || 1955 || 1958 || {{flag|United States|1912|name=JAV}}
|-
| Helge Klæstad || 1958 || 1961 || {{flag|Norway}}
|-
| Bohdan Winiarski || 1961 || 1964 || {{flag|Poland|1928}}
|-
| Percy Spender || 1964 || 1967 || {{flag|Australia}}
|-
| José Bustamante y Rivero || 1967 || 1970 || {{flag|Peru}}
|-
| Muhammad Zafarullah Khan || 1970 || 1973 || {{flag|Pakistan}}
|-
| Manfred Lachs || 1973 || 1976|| {{flag|Poland|1928}}
|-
| Eduardo Jiménez de Aréchaga || 1976 || 1979 || {{flag|Uruguay}}
|-
| Humphrey Waldock || 1979 || 1981 || {{flag|United Kingdom}}
|-
| Taslim Elias || 1982 || 1985 || {{flag|Nigeria}}
|-
| Nagendra Singh || 1985 || 1988 || {{flag|India}}
|-
| José Ruda || 1988 || 1991 || {{flag|Argentina}}
|-
| [[Robert Yewdall Jennings|Robert Jennings]] || 1991 || 1994 || {{flag|United Kingdom}}
|-
| [[Mohammed Bedjaoui]] || 1994 || 1997 || {{flag|Algeria}}
|-
| [[Stephen Myron Schwebel|Stephen Schwebel]] || 1997 || 2000 || {{flag|United States|name=JAV}}
|-
| Gilbert Guillaume || 2000 || 2003 || {{flag|France|1974}}
|-
| Shi Jiuyong || 2003 || 2006 || {{flag|China}}
|-
| Rosalyn Higgins || 2006 || 2009 || {{flag|United Kingdom}}
|-
| Hisashi Owada || 2009 || 2012 || {{flag|Japan}}
|-
| Peter Tomka || 2012 || 2015 || {{flag|Slovakia}}
|-
| Ronny Abraham || 2015 || 2018 || {{flag|France|1974}}
|-
| Abdulqawi Yusuf ||2018 ||2021 || {{flag|Somalia}}
|-
| Joan Donoghue ||2021 || 2024 || {{flag|United States|name=JAV}}
|-
| Nawaf Salam ||2024 ||2025 || {{flag|Lebanon}}
|-
| Yuji Iwasawa ||2025 ||2027 ||{{flag|Japan}}
|}

== Jurisdikcija ==
[[Vaizdas:International Court of Justice parties.svg|thumb|right|260px|[[Tarptautinio Teisingumo Teismo statutas|Tarptautinio Teisingumo Teismo statuto]] dalyvės
{{legend|#00aa00|Dalyvėmis tapo įstojusios į Jungtines Tautas}}
{{legend|MediumBlue|Dalyvėmis tapo prieš įstodamos į Jungtines Tautas}}
{{legend|#ff1111|JT valstybės stebėtojos, kurios nėra statuto dalyvės}}]]

Kaip nurodyta [[Jungtinių Tautų Chartija|Jungtinių Tautų Chartijos]] 93 straipsnyje, visos [[Jungtinių Tautų valstybės narės|Jungtinių Tautų narės]] ''[[:wikt:ipso facto|ipso facto]]'' yra teismo statuto dalyvės.&lt;ref&gt;{{cite web |url=http://www.un.org/en/sections/un-charter/chapter-xiv/index.html |title=Chapter XIV {{!}} United Nations |work=United Nations |access-date=21 November 2017 |archive-date=25 July 2018 |archive-url=https://web.archive.org/web/20180725083309/http://www.un.org/en/sections/un-charter/chapter-xiv/index.html |url-status=live }}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[https://www.icj-cij.org/states-entitled-to-appear States entitled to appear before the Court.] {{Webarchive |url=https://web.archive.org/web/20240424045551/https://www.icj-cij.org/states-entitled-to-appear |date=24 April 2024 }} Retrieved 1 January 2024&lt;/ref&gt; Valstybės, kurios nėra Jungtinių Tautų narės, gali tapti statuto dalyvėmis (1948 m. šia nuostata pasinaudojo [[Šveicarija]], 1988 m. – [[Nauru]], kol abi tapo Jungtinių Tautų narėmis).&lt;ref&gt;{{cite web |url=http://treaties.un.org/Pages/ViewDetails.aspx?src=TREATY&amp;mtdsg_no=I-3&amp;chapter=1&amp;lang=en |title=Chapter I – Charter of the United Nations and Statute of the International Court of Justice: 3 . Statute of the International Court of Justice |date=9 July 2013 |access-date=9 July 2013 |publisher=[[United Nations Treaty Series]] |archive-date=17 October 2013 |archive-url=https://web.archive.org/web/20131017035748/http://treaties.un.org/Pages/ViewDetails.aspx?src=TREATY&amp;mtdsg_no=I-3&amp;chapter=1&amp;lang=en |url-status=dead }}&lt;/ref&gt; Teismo statuto dalyve tapusi valstybė įgyja teisę dalyvauti Teismo nagrinėjamose bylose. Tačiau statuto dalyvės statusas savaime nesuteikia Teismui [[jurisdikcija|jurisdikcijos]] nagrinėti ginčus, susijusius su tomis dalyvėmis. Jurisdikcijos klausimas nagrinėjamas trijų rūšių Teismo bylose: ginčytinų klausimų, šalutinės jurisdikcijos ir konsultacinių išvadų.&lt;ref&gt;{{Cite book |title=International Dispute Settlement |url=https://archive.org/details/internationaldis00merr |url-access=limited |author=J. G. Merrills |publisher=Cambridge University Press |year=2011 |isbn=978-0521153393 |location=New York |pages=[https://archive.org/details/internationaldis00merr/page/n143 116]–134 }}&lt;/ref&gt;

=== Bylos (ginčai) ===
[[Vaizdas:Eerste na-oorlogse zitting van het Internationaal Hof van Justititie Weeknummer 48-09 - Open Beelden - 30541.ogv|thumb|Pirmasis susirinkimas po Antrojo pasaulinio karo. Olandų kino žurnalas, 1946]]
Bylose Teismas priima valstybėms privalomą sprendimą, kurios sutinka jį vykdyti. Teismo nagrinėjamų ginčų šalys gali būti tik [[suvereni valstybė|valstybės]]; fiziniai asmenys, įmonės, [[nevyriausybinės organizacijos]], JT institucijos, [[tautų apsisprendimo teisė|savarankiškumo]] siekiantys judėjimai negali tiesiogiai dalyvauti (teismas gali gauti informaciją iš viešųjų [[tarptautinė organizacija|tarptautinių organizacijų]]). Tačiau tai neužkerta kelio bylos dalyviais būti nevalstybiniams subjektams; pvz., valstybė gali pareikšti ieškinį vieno iš savo piliečių ar įmonių vardu, pvz., diplomatinės apsaugos klausimais.

Jurisdikcija dažnai yra esminis teismo klausimas nagrinėjant ginčus. Pagrindinis principas – Teismas turi jurisdikciją tik ginčo šaliai ją pripažinus. Pagal statuto 36 straipsnį teismo jurisdikcija turi 4 pagrindus:
# Kompromisas, arba specialus susitarimas, kuriuo ginčo šalys, perduodamos bylą teismui, sutinka pripažinti jo jurisdikciją. Specialus susitarimas (nors nėra tikra privalomoji jurisdikcija) laikomas veiksmingiausiu jurisdikcijos pagrindu, nes suinteresuotos šalys nori, kad ginčas būtų išspręstas teisme, todėl yra labiau linkusios vykdyti teismo sprendimą.
# Kompromisinės sąlygos sutartyje. Dauguma šiuolaikinių [[tarptautinė sutartis|tarptautinių sutarčių]] turi tokias sąlygas, numatančias ginčų sprendimą Tarptautiniame Teisingumo Teisme. Byla, grindžiama kompromisinėmis sąlygomis, nėra tokia veiksminga kaip byla, grindžiama specialiu susitarimu, nes valstybė gali nebūti suinteresuota, kad bylą nagrinėtų teismas, ir atsisakyti vykdyti teismo sprendimą. Pvz., per [[Irano įkaitų krizė|Irano įkaitų krizę]] Iranas atsisakė dalyvauti byloje, kurią JAV iškėlė remdamosi [[Vienos konvencija dėl diplomatinių santykių|Vienos konvencijos dėl diplomatinių santykių]] kompromisine sąlyga, ir nevykdė teismo sprendimo.&lt;ref&gt;''Case Concerning United States Diplomatic and Consular Staff in Tehran'' (USA v Iran), [1979] ICJ Reports 7.&lt;/ref&gt; Nuo XX a. 8 dešimtmečio sąlygų naudojimas ėmė mažėti; daugelyje šiuolaikinių sutarčių numatyta savita ginčų sprendimo tvarka, dažnai grindžiama [[arbitražas (teisė)|arbitražo]] formomis.&lt;ref&gt;See Charney J &quot;Compromissory Clauses and the Jurisdiction of the International Court of Justice&quot; (1987) 81 ''American Journal of International Law'' 855.&lt;/ref&gt;
# Neprivalomos sąlygos pareiškimai, kuriais pripažįstama teismo jurisdikcija. Dar vadinama 36 straipsnio 2 dalies jurisdikcija; kartais klaidingai vadinama „privaloma“, nors tokie pareiškimai yra savanoriški. Daugelyje tokių pareiškimų yra išlygos, pagal kurias iš jurisdikcijos pašalinami tam tikrų rūšių ginčai (''ratione materia'').&lt;ref&gt;See Alexandrov S ''Reservations in Unilateral Declarations Accepting the Compulsory Jurisdiction of the International Court of Justice'' (Leiden: Martinus Nijhoff, 1995).&lt;/ref&gt; Abipusiškumo principas gali dar labiau apriboti jurisdikciją, nes 36 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad toks pareiškimas gali būti pateiktas „bet kurios kitos valstybės, prisiėmusios tokį patį įsipareigojimą, atžvilgiu...“.&lt;ref name=&quot;icj-cij.org&quot;&gt;{{Cite web |title=Declarations recognizing the jurisdiction of the Court as compulsory |url=https://www.icj-cij.org/en/declarations |access-date=30 May 2021 |website=International Court of Justice |archive-date=15 August 2017 |archive-url=https://web.archive.org/web/20170815194446/https://www.icj-cij.org/en/declarations |url-status=live }}&lt;/ref&gt; 2018 m. pradžioje 74 valstybės buvo pateikusios pareiškimus dėl privalomosios Teismo jurisdikcijos pripažinimo (Lietuva tokį pareiškimą pateikė 2012 m.).&lt;ref name=&quot;vle&quot;/&gt;&lt;ref name=&quot;icj-cij.org&quot;/&gt;
# 36 straipsnio 5 dalyje numatyta jurisdikcija remiantis pareiškimais, pateiktais pagal [[Nuolatinis teisingumo teismas|Nuolatinio tarptautinio teisingumo tribunolo]] statutą. 37 straipsnis panašiai perduoda jurisdikciją Teismui pagal bet kokią sutarties, kuri numatė bylos perdavimą Tribunolui, kompromisinę sąlygą.&lt;ref name=&quot;icj statute&quot;/&gt;

Dar vienas galimas teismo jurisdikcijos pagrindas – tylus sutikimas (''forum prorogatum''). Jei pagal 36 straipsnį nėra aiškios jurisdikcijos, jurisdikcija nustatoma atsakovui sutikus su Teismo jurisdikcija arba tiesiog atsakius į ieškinį.

=== Šalutinė jurisdikcija ===
Kol nėra priimtas galutinis sprendimas, teismas turi teisę taikyti laikinąsias priemones ginčo šalies teisėms apsaugoti.&lt;ref name=&quot;icj statute&quot;/&gt; Viena arba abi ginčo šalys gali kreiptis į Teismą dėl laikinųjų priemonių taikymo. Teismo šalutinė jurisdikcija kyla iš Statuto 41 straipsnio. Kaip ir galutinis sprendimas, teismo nutartis dėl laikinųjų priemonių yra privaloma ginčo šalims.&lt;ref name=&quot;icj statute&quot;/&gt; Teismas turi teisę nurodyti laikinąsias priemones tik tuo atveju, jei tenkinama ''[[:en:wikt:prima facie|prima facie]]'' jurisdikcija.

=== Konsultacinės išvados ===
[[Vaizdas:Grand Hall de Justice de Palais de La Paix à La Haye Pays-Bas.jpg|thumb|250px|Teismas konsultacinėje išvadoje nurodė, kad 2008 m. [[Kosovo nepriklausomybės deklaracija|Kosovo vienašališkas nepriklausomybės nuo Serbijos paskelbimas]] nepažeidė tarptautinės teisės.]]

[[Teisinė konsultacija|Konsultacinė išvada]] (dar vadinama patariamąja nuomone) yra teismo funkcija, kuria gali pasinaudoti tik tam tikros [[Jungtinių Tautų sistema|Jungtinių Tautų institucijos]] ir [[Sąrašas:Specializuotos Jungtinių Tautų agentūros|agentūros]]. JT Chartija suteikia [[JTGA|Generalinei Asamblėjai]] arba [[JTST|Saugumo Tarybai]] teisę kreiptis į teismą su prašymu pateikti konsultacinę išvadą bet kokiu teisiniu klausimu.&lt;ref name=&quot;icj statute&quot;/&gt; Kitoms JT institucijoms (išskyrus Generalinę Asamblėją ir Saugumo Tarybą) norint kreiptis į Teismą dėl konsultacinės išvados reikalingas Generalinės Asamblėjos leidimas. Šios institucijos prašo pateikti konsultacinę išvadą tik tais klausimais, kurie patenka į jų veiklos sritį.&lt;ref&gt;{{Cite web |url=http://www.un.org/en/sections/un-charter/chapter-xiv/index.html |title=Chapter XIV |publisher=United Nations |work=Charter of the United Nations |language=en |access-date=3 November 2017 |archive-date=25 July 2018 |archive-url=https://web.archive.org/web/20180725083309/http://www.un.org/en/sections/un-charter/chapter-xiv/index.html |url-status=dead }}&lt;/ref&gt; Gavęs prašymą teismas nusprendžia, kurios valstybės ir organizacijos galėtų pateikti naudingos informacijos, ir suteikia joms galimybę pateikti rašytinius arba žodinius pareiškimus.&lt;ref name=&quot;icj statute&quot;/&gt; Konsultacinės išvados buvo numatytos kaip priemonė, kuria pasinaudodamos JT agentūros galėtų kreiptis į teismą pagalbos sprendžiant sudėtingus teisinius klausimus, kurie gali patekti į jų įgaliojimų sritį.

Iš esmės teismo konsultacinės išvados yra tik patariamojo pobūdžio ir teisiškai neįpareigojančios, tačiau turi didelę įtaką ir jų yra paisoma. Konsultacinės išvados statusas ir reikšmė kyla iš to, kad ji yra oficialus pagrindinės Jungtinių Tautų teisminės institucijos pareiškimas.&lt;ref&gt;{{cite web |url=https://www.asil.org/insights/volume/8/issue/27/un-general-assembly-requests-world-court-advisory-opinion-israels |title=The UN General Assembly Requests a World Court Advisory Opinion on Israel's Separation Barrier |author=Pieter H.F. Bekker |date=12 December 2003 |publisher=American Society of International Law |access-date=21 November 2017 |archive-date=2 January 2021 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210102143450/https://www.asil.org/insights/volume/8/issue/27/un-general-assembly-requests-world-court-advisory-opinion-israels |url-status=live }}&lt;/ref&gt;

== Santykis su JT Saugumo Taryba ==
Chartijos 94 straipsnis numato, kad kiekviena [[Jungtinių Tautų valstybės narės|Jungtinių Tautų narė]] įsipareigoja vykdyti su ja susijusius teismo sprendimus. Jei kuri nors bylos šalis nevykdo Teismo sprendimu jai nustatyto įpareigojimo, kita šalis gali kreiptis į [[JTST|Saugumo Tarybą]], kuri gali pateikti rekomendacijas arba nutarti imtis sprendimui įvykdyti reikalingų priemonių.&lt;ref name=&quot;vle&quot;/&gt; Tačiau Saugumo Taryboje bet kokią rezoliuciją dėl teismo sprendimo vykdymo gali [[Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos veto teisė|vetuoti]] [[nuolatinės Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narės|nuolatinės Tarybos narės]].&lt;ref&gt;''Case Concerning Military and Paramilitary Activities in and Against Nicaragua'' (Nicaragua v USA), [1986] ICJ Reports 14, 158–60 (Merits) per Judge Lachs.&lt;/ref&gt;

== Taikytina teisė ==
{{main|Tarptautinės teisės šaltiniai}}
Teismo Statutas numato, kad spręsdamas ginčus teismas vadovaujasi [[tarptautinė teisė|tarptautine teise]] ir taiko [[konvencija|tarptautines konvencijas]], [[paprotinė teisė|tarptautinius papročius]] ir „civilizuotų tautų“ pripažintus bendruosius [[teisės principai|teisės principus]].&lt;ref name=&quot;vle&quot;/&gt; Siekiant palengvinti [[teisės aiškinimas|teisės aktų aiškinimą]], gali būti remiamasi akademiniais šaltiniais („skirtingų tautų viešosios teisės aukščiausios kvalifikacijos specialistų doktrina“) ir ankstesniais teismo sprendimais, nors pagal ''[[:en:wikt:stare decisis|stare decisis]]'' doktriną teismo sprendimai neturi precedento galios.&lt;ref&gt;{{cite journal |last1=Ridi |first1=Niccolò |title=Rule of Precedent and Rules on Precedent |journal=International Procedure in Interstate Litigation and Arbitration |date=30 November 2021 |pages=354–400 |doi=10.1017/9781108961387.017 |isbn=9781108961387 |s2cid=225225897 }}&lt;/ref&gt; Sprendimas yra privalomas tik byloje dalyvaujančioms šalims. Vis dėlto teismas gali atsižvelgti į savo ankstesnius sprendimus ir dažnai juos cituoja.&lt;ref&gt;{{cite journal |last1=Ridi |first1=Niccolò |title=The Shape and Structure of the 'Usable Past': An Empirical Analysis of the Use of Precedent in International Adjudication |journal=Journal of International Dispute Settlement |date=1 June 2019 |volume=10 |issue=2 |pages=200–247 |doi=10.1093/jnlids/idz007 }}&lt;/ref&gt;

Jei sutinka ginčo šalys, teismas gali spręsti bylą ''[[:en:wikt:ex aequo et bono|ex aequo et bono]]'' („pagal teisingumą ir gerumą“) ir priimti teisingą sprendimą, grindžiamą tuo, kas esamomis aplinkybėmis yra teisinga.&lt;ref name=&quot;icj statute&quot;/&gt; Ši nuostata teismo istorijoje nebuvo taikoma.&lt;ref&gt;{{Cite web |last=Malat |first=Jen |date=2025-01-21 |title=Ex Aequo et Bono: The Justice Route in the International Court of Justice « Law# « Cambridge Core Blog |url=https://www.cambridge.org/core/blog/2025/01/21/ex-aequo-et-bono-the-justice-route-in-the-international-court-of-justice/ |access-date=2025-10-01 |language=en-GB}}&lt;/ref&gt; Iki 2025 m. rugsėjo Tarptautinis Teisingumo Teismas išnagrinėjo 201 bylą.&lt;ref&gt;{{Cite web |title=Cases {{!}} INTERNATIONAL COURT OF JUSTICE |url=https://www.icj-cij.org/cases |access-date=2025-10-01 |website=www.icj-cij.org}}&lt;/ref&gt;

== Susiję straipsniai ==
* [[Tarptautinis baudžiamasis teismas]]
* [[Tarptautinis baudžiamasis tribunolas buvusiajai Jugoslavijai]]
* [[Tarptautinis jūrų teisės tribunolas]]

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

== Nuorodos ==
{{Commons|Category:ICJ-CJI}}
* [http://www.icj-cij.org Oficiali svetainė] (anglų, prancūzų k.)
* [http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=160266&amp;p_query=%20Mes%2C%20Jungtini%F8%20Taut%F8%20Tautos%2C%20pasiry%FEusios&amp;p_tr2=2 Statutas] {{lt-icon}}
* [http://www.unric.org/index2.php?option=com_content&amp;do_pdf=1&amp;id=272 Statutas]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} (PDF)
{{Jungtinės Tautos}}

[[Kategorija:Tarptautinis Teisingumo Teismas| ]]</text>
      <sha1>r64o8comwmbukyu9m2ayj3ekt2z0nf1</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Flavijų dinastija</title>
    <ns>0</ns>
    <id>130121</id>
    <revision>
      <id>7820065</id>
      <parentid>7163651</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T05:34:21Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Archaeodontosaurus</username>
        <id>26884</id>
      </contributor>
      <origin>7820065</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2594" sha1="eqbrwjd23hihgfwdzqdgi8zys97l8fd" xml:space="preserve">{{Senovės Romos istorija}}
'''Flavijų dinastija''' – [[Romos imperija|Romos imperatorių]] dinastija, valdžiusi nuo 69 m. iki 96 m. Iš viso buvo trys Flavijų imperatoriai:

* [[Vespasianas]] (valdė nuo 69 m. iki mirties 79 m.), paskutinis imperatorius 69–aisiais „[[Keturių imperatorių metai]]s.“ Geriausiai žinomas kampanija prieš [[Judėja|Judėją]], [[Romos Koliziejus|Koliziejaus]] statybos pradžia bei įvairiomis reformomis, visų pirma – oficialiu ''princepso'', vieno valdovo, įteisinimu. Jo valdymas laikomas [[Principatas|principato]] pradžia.
* [[Titas]] (valdė nuo 79 m. iki mirties 81 m.), vyresnysis Vespasiano sūnus. Buvo žinomas kaip karvedys, sutriuškinęs [[Judėjos sukilimas|Judėjos sukilimą]] 70–aisiais metais. Per savo neilgą valdymo laikotarpį pasižymėjo dosnumu padedant nukentėjusiems nuo [[Vezuvijus|Vezuvijaus]] išsiveržimo 79 ir Romos gaisro 80 metais, ir senovės istorikai ([[Tacitas]] ir kt.) apie jį atsiliepia palankiai. Mirties priežastis nėra žinoma, dalis senovės istorikų ([[Svetonijus]], [[Filostratas]]) nurodo natūralias priežastis&lt;ref&gt;{{Svetonijus|Dieviškasis Titas}}&lt;/ref&gt;, kiti ([[Kasijus Dionas]]) – tiesioginę ar netiesioginę jaunesniojo brolio [[Domicianas|Domiciano]] kaltę.
* [[Domicianas]] (valdė nuo 81 m. iki mirties 96 m.) – jaunesnysis Vespasiano sūnus, Tito brolis. Pasižymėjęs ypač prastu valdymu, prie kurio Romos ekonomika patyrė nuosmukį ir [[denaras|denaro]] (sidabrinė moneta) nuvertėjimą. Dalis istorikų teigia, kad Domicianas smarkiai persekiojo [[Krikščionybė|krikščionis]] ir [[Žydai|žydus]], tačiau dalis mano visiškai priešingai, kad jo valdymo metu šios grupės buvo beveik ar visai nepersekiojamos. Taip pat, šis imperatorius nemėgo nobiliteto ir stengėsi kiek galima labiau apriboti [[Romos senatas|senato]] įtaką ir juridinę bei faktinę galią. Buvo nužudytas senato parengtame sąmoksle.

Po Domiciano mirties imperatoriumi tapo [[Nerva]], pradėjęs [[Nervų dinastija|Nervų dinastiją]], kartais kartu su [[Antoninai]]s bendrai vadinama ''Nervų–Antoninų'' dinastija. Flavijų pavardė išliko Romoje labai populiari dar ilgą laiką.

&lt;gallery&gt;
Image:(Venice) Bust of Vespasianus - Venice National Archaeological Museum.jpg|[[Vespasianas|Cezaris Vespasianas Augustas]]
Image:Head Titus Glyptothek Munich 338.jpg|[[Titas|Titas Flavijus Vespasianas]]
Image:Domitien.jpg|[[Domicianas|Titas Flavijus Domicianas]]
&lt;/gallery&gt;

== Išnašos ==
{{ref}}

{{Commons|Category:Flavian dynasty|no=T}}

[[Kategorija:Senovės Romos dinastijos]]</text>
      <sha1>eqbrwjd23hihgfwdzqdgi8zys97l8fd</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Connah's Quay Nomads F.C.</title>
    <ns>0</ns>
    <id>132013</id>
    <redirect title="Connah&#039;s Quay Nomads" />
    <revision>
      <id>7819910</id>
      <parentid>5842651</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T18:58:54Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>EmausBot</username>
        <id>33319</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>robotas: Taisomi dvigubi peradresavimai į [[Connah's Quay Nomads]]</comment>
      <origin>7819910</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="40" sha1="suha71j6mx2tn93uknlb86t3nnht04p" xml:space="preserve">#PERADRESAVIMAS [[Connah's Quay Nomads]]</text>
      <sha1>suha71j6mx2tn93uknlb86t3nnht04p</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FC Tiraspol</title>
    <ns>0</ns>
    <id>133916</id>
    <revision>
      <id>7819560</id>
      <parentid>7636976</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:08:19Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819560</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2260" sha1="e759asgdxobuerjqlw4vlbdaz2sodn1" xml:space="preserve">{{fc-infod
| clubname = Tiraspolio FC &lt;br /&gt; 1993 – 2015
| image    = [[Vaizdas:FC Tiraspol.png|150px]]
| fullname = Football Club Tiraspol
| founded  = 1993 m.
| defunct  = 2015 m.
| ground   = „Sheriff“ stadionas, [[Tiraspolis]]
| capacity = 2 525
| chairman =  
| manager  =
| league   = 
| season   = 
| position = 
| pattern_la1=_whiteshoulders|pattern_b1=|pattern_ra1=_whiteshoulders|
  leftarm1=ff0000|body1=ff0000|rightarm1=ff0000|shorts1=008044|socks1=ff0000|
  pattern_la2=|pattern_b2=|pattern_ra2=|
  leftarm2=|body2=|rightarm2=|shorts2=|socks2=|
}}

'''Tiraspolio FC''' – [[Moldavija|Moldavijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Tiraspolis|Tiraspolio]].

== Istorija ==

Iki [[2001]] m. rungtyniavo [[Kišiniovas|Kišiniove]], iki [[2002]] m. [[Čoburču]] gyvenvietėje.

Komanda išformuota [[2015]] m.

{{fkp|1993|Constructorul Chişinău|2001|Constructorul Cioburciu|2002|FC Tiraspol}}

== Pasiekimai ==
{{MDAfut
|1|1997
|2|1999, 2014
|4|1996, 1998, 2000, 2006
|3|1996, 2000, 2013
|2|1998, 1999
|0||0|}}

{{MDAfl | 1995 | 2011 | 16 | 1}}

== Sezonai ==
{{fs1|MDA}}
{{fs2|MDA|1995–1996|I| 3 | 1/2 f.}}
{{fs2|MDA|1995–1996|I| 3 | finalas}}
{{fs2|MDA|1996–1997|I| 1 | }}
{{fs2|MDA|1997–1998|I| 3 | finalas}}
{{fs2|MDA|1998–1999|I| 2 | finalas}}
{{fs2|MDA|1999–2000|I| 3 | taurė}}
{{fs2|MDA|2000–2001|I| 4 | 1/2 f.}}
{{fs2|MDA|2001–2002|I| 4 | }}
{{fs2|MDA|2002–2003|I| 5 | 1/2 f.}}
{{fs2|MDA|2003–2004|I| 4 | }}
{{fs2|MDA|2004–2005|I| 4 | }}
{{fs2|MDA|2005–2006|I| 3 | }}
{{fs2|MDA|2006–2007|I| 5 | 1/2 f.}}
{{fs2|MDA|2007–2008|I| 4 | 1/2 f.}}
{{fs2|MDA|2008–2009|I| 7 | 1/2 f.}}
{{fs2|MDA|2009–2010|I| 9 | }}
{{fs2|MDA|2010–2011|I| 7 | }}
{{fs2|MDA|2011–2012|I| 6 | }}
{{fs2|MDA|2012–2013|I| 3 | taurė }}
{{fs2|MDA|2013–2014|I| 2 | }}
{{fs2|MDA|2014–2015|I| 4 | }}
|}

=== [[UEFA]] varžybos ===
{{uefad1}}
{{uefad4|1997||1/16 f.|}}
{{uefad4|1998|1/32 f.||}}
{{uefad4|1999||1/32 f.|}}
{{uefad4|2000|||1/128 f.}}
{{uefad4|2001|||1/128 f.}}
{{uefad4|2005|||1/128 f.}}
{{uefad2|1|2|3|1/32 f.|1/16 f.|1/128 f.}}

{{uefad3}}
{{uefad5|2002|0|1/16 f.}}
{{uefad5|2006|2|finalas}}
{{uefad5|2008|1|1/2 f.}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* 
[[Kategorija:Moldavijos futbolo klubai|Tiraspol]]</text>
      <sha1>e759asgdxobuerjqlw4vlbdaz2sodn1</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819561</id>
      <parentid>7819560</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:10:01Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819561</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2248" sha1="thfcfhlkb5ocvxtfwtztjzcti22lfpf" xml:space="preserve">{{fc-infod
| clubname = Tiraspolio FC &lt;br /&gt; 1993 – 2015
| image    = [[Vaizdas:FC Tiraspol.png|150px]]
| fullname = Football Club Tiraspol
| founded  = 1993 m.
| defunct  = 2015 m.
| ground   = „Sheriff“ stadionas, [[Tiraspolis]]
| capacity = 2 525
| chairman =  
| manager  =
| league   = 
| season   = 
| position = 
| pattern_la1=_whiteshoulders|pattern_b1=|pattern_ra1=_whiteshoulders|
  leftarm1=ff0000|body1=ff0000|rightarm1=ff0000|shorts1=008044|socks1=ff0000|
  pattern_la2=|pattern_b2=|pattern_ra2=|
  leftarm2=|body2=|rightarm2=|shorts2=|socks2=|
}}

'''Tiraspolio FC''' – [[Moldavija|Moldavijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Tiraspolis|Tiraspolio]].

== Istorija ==

Iki 2001 m. rungtyniavo [[Kišiniovas|Kišiniove]], iki 2002 m. [[Čoburču]] gyvenvietėje.

Komanda išformuota 2015 m.

{{fkp|1993|Constructorul Chişinău|2001|Constructorul Cioburciu|2002|FC Tiraspol}}

== Pasiekimai ==
{{MDAfut
|1|1997
|2|1999, 2014
|4|1996, 1998, 2000, 2006
|3|1996, 2000, 2013
|2|1998, 1999
|0||0|}}

{{MDAfl | 1995 | 2011 | 16 | 1}}

== Sezonai ==
{{fs1|MDA}}
{{fs2|MDA|1995–1996|I| 3 | 1/2 f.}}
{{fs2|MDA|1995–1996|I| 3 | finalas}}
{{fs2|MDA|1996–1997|I| 1 | }}
{{fs2|MDA|1997–1998|I| 3 | finalas}}
{{fs2|MDA|1998–1999|I| 2 | finalas}}
{{fs2|MDA|1999–2000|I| 3 | taurė}}
{{fs2|MDA|2000–2001|I| 4 | 1/2 f.}}
{{fs2|MDA|2001–2002|I| 4 | }}
{{fs2|MDA|2002–2003|I| 5 | 1/2 f.}}
{{fs2|MDA|2003–2004|I| 4 | }}
{{fs2|MDA|2004–2005|I| 4 | }}
{{fs2|MDA|2005–2006|I| 3 | }}
{{fs2|MDA|2006–2007|I| 5 | 1/2 f.}}
{{fs2|MDA|2007–2008|I| 4 | 1/2 f.}}
{{fs2|MDA|2008–2009|I| 7 | 1/2 f.}}
{{fs2|MDA|2009–2010|I| 9 | }}
{{fs2|MDA|2010–2011|I| 7 | }}
{{fs2|MDA|2011–2012|I| 6 | }}
{{fs2|MDA|2012–2013|I| 3 | taurė }}
{{fs2|MDA|2013–2014|I| 2 | }}
{{fs2|MDA|2014–2015|I| 4 | }}
|}

=== [[UEFA]] varžybos ===
{{uefad1}}
{{uefad4|1997||1/16 f.|}}
{{uefad4|1998|1/32 f.||}}
{{uefad4|1999||1/32 f.|}}
{{uefad4|2000|||1/128 f.}}
{{uefad4|2001|||1/128 f.}}
{{uefad4|2005|||1/128 f.}}
{{uefad2|1|2|3|1/32 f.|1/16 f.|1/128 f.}}

{{uefad3}}
{{uefad5|2002|0|1/16 f.}}
{{uefad5|2006|2|finalas}}
{{uefad5|2008|1|1/2 f.}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* 
[[Kategorija:Moldavijos futbolo klubai|Tiraspol]]</text>
      <sha1>thfcfhlkb5ocvxtfwtztjzcti22lfpf</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FK Dnìpro</title>
    <ns>0</ns>
    <id>135844</id>
    <revision>
      <id>7819640</id>
      <parentid>7636827</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:32:49Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819640</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1786" sha1="7ncn406ae29xdq8gq6c58vi4s0qw1n2" xml:space="preserve">{{fc-infod
| clubname = FK „Dnìpro“ &lt;br /&gt; 1925 – 2019
| image    = [[Vaizdas:Dnipro-Dnipropetrovsk.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб Днiпро
| nickname = ''Dnipriany''
| founded  = 1925 m.
| defunct  = 2019 m.
| ground   = [[Dnipro arena]], [[Dnipras]]
| capacity = 24 381
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 
|pattern_la1=
|pattern_b1= _lech1516h
|pattern_ra1=
|pattern_sh1=_white_stripes
|pattern_so1=_chile14a
|leftarm1=0000FF
|body1=0000FF
|rightarm1=0000FF
|shorts1 = 0000FF
|socks1= 0000FF
|pattern_la2=_vitesse1314a
|pattern_b2=_vitesse1314a
|pattern_ra2=
|pattern_sh2=_colchester0809t
|pattern_so2=
|leftarm2=FFFFFF|body2=FFFFFF|rightarm2=FFFFFF|shorts2=FFFFFF|socks2=FFFFFF
}}

'''FK „Dnìpro“''' – buvęs [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Dnipras|Dnipro]].

== Istorija ==
Nuo [[1962]] m. klubas buvo žinomas Dnipro pavadinimu. Nuo [[1992]] m. žaidė Ukrainos aukščiausioje lygoje.

eilę metų buvo vienas iš galingiausių šalies klubų, atstovavo Ukrainai Europos taurių turnyruose.

[[2019]] m. paskelbta apie klubo bankrotą.
{{fkp|1918|BRIT Ekaterinoslav|1925|Petrovec Ekaterinoslav|1926|Petrovec Dnepropetrovsk|1936|Stal' Dnepropetrovsk|1949|Metallurg Dnepropetrovsk|1962|Dnepr Dnepropetrovsk|1992|Dnìpro Dnìpropetrovs'k}}

== Pasiekimai ==
{{UKRfut
|0|
|2|1993, 2014
|7|1992, 1995, 1996, 2001, 2004, 2015, 2016
|0|
|3|1995, 1997, 2004
|0||0|}}

{{UKRfl | 1992 | 2016 |24|2}}

== Sezonai ==
=== Ukrainos varžybos ===
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2015–2016|I|3|}}
{{fs2|UKR|2016–2017|I|11|}}
{{fs2|UKR|2017–2018|||}}
|}

== Lietuviai ==
* [[Linas Klimavičius]], gynėjas 2008–2010

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* 

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Dnipro]]</text>
      <sha1>7ncn406ae29xdq8gq6c58vi4s0qw1n2</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819641</id>
      <parentid>7819640</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:33:13Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819641</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1774" sha1="9tkjl809w86dq82yajqe13xuelh21om" xml:space="preserve">{{fc-infod
| clubname = FK „Dnìpro“ &lt;br /&gt; 1925 – 2019
| image    = [[Vaizdas:Dnipro-Dnipropetrovsk.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб Днiпро
| nickname = ''Dnipriany''
| founded  = 1925 m.
| defunct  = 2019 m.
| ground   = [[Dnipro arena]], [[Dnipras]]
| capacity = 24 381
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 
|pattern_la1=
|pattern_b1= _lech1516h
|pattern_ra1=
|pattern_sh1=_white_stripes
|pattern_so1=_chile14a
|leftarm1=0000FF
|body1=0000FF
|rightarm1=0000FF
|shorts1 = 0000FF
|socks1= 0000FF
|pattern_la2=_vitesse1314a
|pattern_b2=_vitesse1314a
|pattern_ra2=
|pattern_sh2=_colchester0809t
|pattern_so2=
|leftarm2=FFFFFF|body2=FFFFFF|rightarm2=FFFFFF|shorts2=FFFFFF|socks2=FFFFFF
}}

'''FK „Dnìpro“''' – buvęs [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Dnipras|Dnipro]].

== Istorija ==
Nuo 1962 m. klubas buvo žinomas Dnipro pavadinimu. Nuo 199] m. žaidė Ukrainos aukščiausioje lygoje.

Eilę metų buvo vienas iš galingiausių šalies klubų, atstovavo Ukrainai Europos taurių turnyruose.

2019 m. paskelbta apie klubo bankrotą.
{{fkp|1918|BRIT Ekaterinoslav|1925|Petrovec Ekaterinoslav|1926|Petrovec Dnepropetrovsk|1936|Stal' Dnepropetrovsk|1949|Metallurg Dnepropetrovsk|1962|Dnepr Dnepropetrovsk|1992|Dnìpro Dnìpropetrovs'k}}

== Pasiekimai ==
{{UKRfut
|0|
|2|1993, 2014
|7|1992, 1995, 1996, 2001, 2004, 2015, 2016
|0|
|3|1995, 1997, 2004
|0||0|}}

{{UKRfl | 1992 | 2016 |24|2}}

== Sezonai ==
=== Ukrainos varžybos ===
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2015–2016|I|3|}}
{{fs2|UKR|2016–2017|I|11|}}
{{fs2|UKR|2017–2018|||}}
|}

== Lietuviai ==
* [[Linas Klimavičius]], gynėjas 2008–2010

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* 

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Dnipro]]</text>
      <sha1>9tkjl809w86dq82yajqe13xuelh21om</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FK Metalìst Harkìv</title>
    <ns>0</ns>
    <id>135848</id>
    <revision>
      <id>7819707</id>
      <parentid>7636859</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:52:36Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819707</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2555" sha1="j3af7pls1jflnkszb3sc5aznl2vrf3y" xml:space="preserve">{{reikšmė|2016 m. bankrutavusį futbolo klubą|2016 m. įkurtą futbolo klubą|[[Metalist 1925]]}}
{{reikšmė|2016 m. bankrutavusį futbolo klubą|2019 m. įkurtą futbolo klubą|[[FK Metalist (2019)]]}}

{{fc-infod
| clubname = Charkivo „Metalìst“ &lt;br /&gt; 1925 – 2016
| image    = [[Vaizdas:Emblema mh.gif|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Металіст» Харків
| founded  = 1925 m.
| defunct  = 2016 m.
| ground   = [[Metalistas (Charkovas)|„Metalìst“]] stadionas, [[Charkivas]]
| capacity = 38 633
| chairman = {{flagicon|Ukraine}} [[Oleksandr Yaroslavsky]] 
| manager  = {{flagicon|Ukraine}} [[Myron Markevych]]
| league   = x nebedalyvauja
| season   = 
| position = 
| pattern_la1=_blueshoulders|pattern_b1=|pattern_ra1=_blueshoulders|
  leftarm1=fffc00|body1=fffc00|rightarm1=fffc00|shorts1=fffc00|socks1=fffc00|
  pattern_la2=_yellowshoulders|pattern_b2=|pattern_ra2=_yellowshoulders|
  leftarm2=0000ff|body2=0000ff|rightarm2=0000ff|shorts2=fffc00|socks2=0000ff|
}}

'''Charkivo „Metalìst“''' – buvęs [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Charkivas|Charkivo]].

== Istorija ==
Klubo ištakos siekia [[1925]] m. Nuo [[1967]] m. klubas vadinosi Metalistu.

[[2016]] m. paskelbta apie klubo bankrotą. 

Vėliau susikūrė keletas klubų, kurie vadinosi „Metalisto“ vardu: [[Metalist 1925]] ir [[FK Metalist (2020)]]
{{fkp|1925|ХПЗ (Харківський паровозобудівний завод)|1947|Дзержинець|1949|Авангард|1967|Металіст}}

== Pasiekimai ==
{{UKRfut
|0|
|0|
|6|2007, 2008, 2009, 2010, 2011, 2012
|0|
|1|1992
|0||0|}}
* Ukrainos TSR čempionas ([[1978]] m.)
* Ukrainos TSR čempionato II vieta ([[1974]], [[1976]] m.)

{{UKRfl | 1992 | 2012 | 15 | 3}}

{{USRfut
|0||0||0|
|1|1988
|1|1983
|0|
|1|1987
|0|
|1|1988}}

{{USRfl | 1960 | 1991 | 14 | 6 (1961 m.)}}

== Sezonai ==
=== Ukrainos varžybos ===
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2015–2016|I|10|}}
{{fs2|UKR|2016–2017|||}}
{{fs2|UKR|2017–2018|||}}
{{fs2|UKR|2018–2019|III||}}
{{fs2|UKR|2019–2020|III||}}
{{fs2|UKR|2020–2021|III|1|}}
{{fs2|UKR|2021–2022|II||}}
|}

== Lietuviai ==
* [[Vidas Alunderis]], [[gynėjas]], [[2001]]–[[2003]] m.
* I. Jakubovskis, [[1988]] m.
* [[Romualdas Juška]], puolėjas, [[1968]]–[[1969]] m.

== Taip pat skaitykite ==
* [[Metalist 1925]]
* [[FK Metalist (2019)]]

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [http://www.metallist.kharkov.ua Oficiali klubo svetainė]

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Metalist]]
[[Kategorija:Charkovas]]</text>
      <sha1>j3af7pls1jflnkszb3sc5aznl2vrf3y</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819708</id>
      <parentid>7819707</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:52:51Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819708</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2543" sha1="9ky2wgnfaz1z97ldpry088vlp5yb8xq" xml:space="preserve">{{reikšmė|2016 m. bankrutavusį futbolo klubą|2016 m. įkurtą futbolo klubą|[[Metalist 1925]]}}
{{reikšmė|2016 m. bankrutavusį futbolo klubą|2019 m. įkurtą futbolo klubą|[[FK Metalist (2019)]]}}

{{fc-infod
| clubname = Charkivo „Metalìst“ &lt;br /&gt; 1925 – 2016
| image    = [[Vaizdas:Emblema mh.gif|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Металіст» Харків
| founded  = 1925 m.
| defunct  = 2016 m.
| ground   = [[Metalistas (Charkovas)|„Metalìst“]] stadionas, [[Charkivas]]
| capacity = 38 633
| chairman = {{flagicon|Ukraine}} [[Oleksandr Yaroslavsky]] 
| manager  = {{flagicon|Ukraine}} [[Myron Markevych]]
| league   = x nebedalyvauja
| season   = 
| position = 
| pattern_la1=_blueshoulders|pattern_b1=|pattern_ra1=_blueshoulders|
  leftarm1=fffc00|body1=fffc00|rightarm1=fffc00|shorts1=fffc00|socks1=fffc00|
  pattern_la2=_yellowshoulders|pattern_b2=|pattern_ra2=_yellowshoulders|
  leftarm2=0000ff|body2=0000ff|rightarm2=0000ff|shorts2=fffc00|socks2=0000ff|
}}

'''Charkivo „Metalìst“''' – buvęs [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Charkivas|Charkivo]].

== Istorija ==
Klubo ištakos siekia 1925 m. Nuo 1967 m. klubas vadinosi Metalistu.

2016 m. paskelbta apie klubo bankrotą. 

Vėliau susikūrė keletas klubų, kurie vadinosi „Metalisto“ vardu: [[Metalist 1925]] ir [[FK Metalist (2020)]]
{{fkp|1925|ХПЗ (Харківський паровозобудівний завод)|1947|Дзержинець|1949|Авангард|1967|Металіст}}

== Pasiekimai ==
{{UKRfut
|0|
|0|
|6|2007, 2008, 2009, 2010, 2011, 2012
|0|
|1|1992
|0||0|}}
* Ukrainos TSR čempionas ([[1978]] m.)
* Ukrainos TSR čempionato II vieta ([[1974]], [[1976]] m.)

{{UKRfl | 1992 | 2012 | 15 | 3}}

{{USRfut
|0||0||0|
|1|1988
|1|1983
|0|
|1|1987
|0|
|1|1988}}

{{USRfl | 1960 | 1991 | 14 | 6 (1961 m.)}}

== Sezonai ==
=== Ukrainos varžybos ===
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2015–2016|I|10|}}
{{fs2|UKR|2016–2017|||}}
{{fs2|UKR|2017–2018|||}}
{{fs2|UKR|2018–2019|III||}}
{{fs2|UKR|2019–2020|III||}}
{{fs2|UKR|2020–2021|III|1|}}
{{fs2|UKR|2021–2022|II||}}
|}

== Lietuviai ==
* [[Vidas Alunderis]], [[gynėjas]], [[2001]]–[[2003]] m.
* I. Jakubovskis, [[1988]] m.
* [[Romualdas Juška]], puolėjas, [[1968]]–[[1969]] m.

== Taip pat skaitykite ==
* [[Metalist 1925]]
* [[FK Metalist (2019)]]

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [http://www.metallist.kharkov.ua Oficiali klubo svetainė]

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Metalist]]
[[Kategorija:Charkovas]]</text>
      <sha1>9ky2wgnfaz1z97ldpry088vlp5yb8xq</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819709</id>
      <parentid>7819708</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:53:11Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819709</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2540" sha1="czyngpjk6iqzpvx85gtlr2eimnuftyf" xml:space="preserve">{{reikšmė|2016 m. bankrutavusį futbolo klubą|2016 m. įkurtą futbolo klubą|[[Metalist 1925]]}}
{{reikšmė|2016 m. bankrutavusį futbolo klubą|2019 m. įkurtą futbolo klubą|[[FK Metalist (2019)]]}}

{{fc-infod
| clubname = Charkivo „Metalìst“ &lt;br /&gt; 1925 – 2016
| image    = [[Vaizdas:Emblema mh.gif|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Металіст» Харків
| founded  = 1925 m.
| defunct  = 2016 m.
| ground   = [[Metalisto stadionas|„Metalìst“]] stadionas, [[Charkivas]]
| capacity = 38 633
| chairman = {{flagicon|Ukraine}} [[Oleksandr Yaroslavsky]] 
| manager  = {{flagicon|Ukraine}} [[Myron Markevych]]
| league   = x nebedalyvauja
| season   = 
| position = 
| pattern_la1=_blueshoulders|pattern_b1=|pattern_ra1=_blueshoulders|
  leftarm1=fffc00|body1=fffc00|rightarm1=fffc00|shorts1=fffc00|socks1=fffc00|
  pattern_la2=_yellowshoulders|pattern_b2=|pattern_ra2=_yellowshoulders|
  leftarm2=0000ff|body2=0000ff|rightarm2=0000ff|shorts2=fffc00|socks2=0000ff|
}}

'''Charkivo „Metalìst“''' – buvęs [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Charkivas|Charkivo]].

== Istorija ==
Klubo ištakos siekia 1925 m. Nuo 1967 m. klubas vadinosi Metalistu.

2016 m. paskelbta apie klubo bankrotą. 

Vėliau susikūrė keletas klubų, kurie vadinosi „Metalisto“ vardu: [[Metalist 1925]] ir [[FK Metalist (2020)]]
{{fkp|1925|ХПЗ (Харківський паровозобудівний завод)|1947|Дзержинець|1949|Авангард|1967|Металіст}}

== Pasiekimai ==
{{UKRfut
|0|
|0|
|6|2007, 2008, 2009, 2010, 2011, 2012
|0|
|1|1992
|0||0|}}
* Ukrainos TSR čempionas ([[1978]] m.)
* Ukrainos TSR čempionato II vieta ([[1974]], [[1976]] m.)

{{UKRfl | 1992 | 2012 | 15 | 3}}

{{USRfut
|0||0||0|
|1|1988
|1|1983
|0|
|1|1987
|0|
|1|1988}}

{{USRfl | 1960 | 1991 | 14 | 6 (1961 m.)}}

== Sezonai ==
=== Ukrainos varžybos ===
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2015–2016|I|10|}}
{{fs2|UKR|2016–2017|||}}
{{fs2|UKR|2017–2018|||}}
{{fs2|UKR|2018–2019|III||}}
{{fs2|UKR|2019–2020|III||}}
{{fs2|UKR|2020–2021|III|1|}}
{{fs2|UKR|2021–2022|II||}}
|}

== Lietuviai ==
* [[Vidas Alunderis]], [[gynėjas]], [[2001]]–[[2003]] m.
* I. Jakubovskis, [[1988]] m.
* [[Romualdas Juška]], puolėjas, [[1968]]–[[1969]] m.

== Taip pat skaitykite ==
* [[Metalist 1925]]
* [[FK Metalist (2019)]]

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [http://www.metallist.kharkov.ua Oficiali klubo svetainė]

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Metalist]]
[[Kategorija:Charkovas]]</text>
      <sha1>czyngpjk6iqzpvx85gtlr2eimnuftyf</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819710</id>
      <parentid>7819709</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:53:23Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819710</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2439" sha1="l1nd9z0pczfe1s7wk343zuz2bdxiqky" xml:space="preserve">{{reikšmė|2016 m. bankrutavusį futbolo klubą|2016 m. įkurtą futbolo klubą|[[Metalist 1925]]}}
{{reikšmė|2016 m. bankrutavusį futbolo klubą|2019 m. įkurtą futbolo klubą|[[FK Metalist (2019)]]}}

{{fc-infod
| clubname = Charkivo „Metalìst“ &lt;br /&gt; 1925 – 2016
| image    = [[Vaizdas:Emblema mh.gif|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Металіст» Харків
| founded  = 1925 m.
| defunct  = 2016 m.
| ground   = [[Metalisto stadionas|„Metalìst“]] stadionas, [[Charkivas]]
| capacity = 38 633
| chairman =  
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 
| pattern_la1=_blueshoulders|pattern_b1=|pattern_ra1=_blueshoulders|
  leftarm1=fffc00|body1=fffc00|rightarm1=fffc00|shorts1=fffc00|socks1=fffc00|
  pattern_la2=_yellowshoulders|pattern_b2=|pattern_ra2=_yellowshoulders|
  leftarm2=0000ff|body2=0000ff|rightarm2=0000ff|shorts2=fffc00|socks2=0000ff|
}}

'''Charkivo „Metalìst“''' – buvęs [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Charkivas|Charkivo]].

== Istorija ==
Klubo ištakos siekia 1925 m. Nuo 1967 m. klubas vadinosi Metalistu.

2016 m. paskelbta apie klubo bankrotą. 

Vėliau susikūrė keletas klubų, kurie vadinosi „Metalisto“ vardu: [[Metalist 1925]] ir [[FK Metalist (2020)]]
{{fkp|1925|ХПЗ (Харківський паровозобудівний завод)|1947|Дзержинець|1949|Авангард|1967|Металіст}}

== Pasiekimai ==
{{UKRfut
|0|
|0|
|6|2007, 2008, 2009, 2010, 2011, 2012
|0|
|1|1992
|0||0|}}
* Ukrainos TSR čempionas ([[1978]] m.)
* Ukrainos TSR čempionato II vieta ([[1974]], [[1976]] m.)

{{UKRfl | 1992 | 2012 | 15 | 3}}

{{USRfut
|0||0||0|
|1|1988
|1|1983
|0|
|1|1987
|0|
|1|1988}}

{{USRfl | 1960 | 1991 | 14 | 6 (1961 m.)}}

== Sezonai ==
=== Ukrainos varžybos ===
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2015–2016|I|10|}}
{{fs2|UKR|2016–2017|||}}
{{fs2|UKR|2017–2018|||}}
{{fs2|UKR|2018–2019|III||}}
{{fs2|UKR|2019–2020|III||}}
{{fs2|UKR|2020–2021|III|1|}}
{{fs2|UKR|2021–2022|II||}}
|}

== Lietuviai ==
* [[Vidas Alunderis]], [[gynėjas]], [[2001]]–[[2003]] m.
* I. Jakubovskis, [[1988]] m.
* [[Romualdas Juška]], puolėjas, [[1968]]–[[1969]] m.

== Taip pat skaitykite ==
* [[Metalist 1925]]
* [[FK Metalist (2019)]]

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [http://www.metallist.kharkov.ua Oficiali klubo svetainė]

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Metalist]]
[[Kategorija:Charkovas]]</text>
      <sha1>l1nd9z0pczfe1s7wk343zuz2bdxiqky</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819711</id>
      <parentid>7819710</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:53:46Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Lietuviai */</comment>
      <origin>7819711</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2419" sha1="r3ig13sbwik6q4gv8fasw63g666tdyv" xml:space="preserve">{{reikšmė|2016 m. bankrutavusį futbolo klubą|2016 m. įkurtą futbolo klubą|[[Metalist 1925]]}}
{{reikšmė|2016 m. bankrutavusį futbolo klubą|2019 m. įkurtą futbolo klubą|[[FK Metalist (2019)]]}}

{{fc-infod
| clubname = Charkivo „Metalìst“ &lt;br /&gt; 1925 – 2016
| image    = [[Vaizdas:Emblema mh.gif|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Металіст» Харків
| founded  = 1925 m.
| defunct  = 2016 m.
| ground   = [[Metalisto stadionas|„Metalìst“]] stadionas, [[Charkivas]]
| capacity = 38 633
| chairman =  
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 
| pattern_la1=_blueshoulders|pattern_b1=|pattern_ra1=_blueshoulders|
  leftarm1=fffc00|body1=fffc00|rightarm1=fffc00|shorts1=fffc00|socks1=fffc00|
  pattern_la2=_yellowshoulders|pattern_b2=|pattern_ra2=_yellowshoulders|
  leftarm2=0000ff|body2=0000ff|rightarm2=0000ff|shorts2=fffc00|socks2=0000ff|
}}

'''Charkivo „Metalìst“''' – buvęs [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Charkivas|Charkivo]].

== Istorija ==
Klubo ištakos siekia 1925 m. Nuo 1967 m. klubas vadinosi Metalistu.

2016 m. paskelbta apie klubo bankrotą. 

Vėliau susikūrė keletas klubų, kurie vadinosi „Metalisto“ vardu: [[Metalist 1925]] ir [[FK Metalist (2020)]]
{{fkp|1925|ХПЗ (Харківський паровозобудівний завод)|1947|Дзержинець|1949|Авангард|1967|Металіст}}

== Pasiekimai ==
{{UKRfut
|0|
|0|
|6|2007, 2008, 2009, 2010, 2011, 2012
|0|
|1|1992
|0||0|}}
* Ukrainos TSR čempionas ([[1978]] m.)
* Ukrainos TSR čempionato II vieta ([[1974]], [[1976]] m.)

{{UKRfl | 1992 | 2012 | 15 | 3}}

{{USRfut
|0||0||0|
|1|1988
|1|1983
|0|
|1|1987
|0|
|1|1988}}

{{USRfl | 1960 | 1991 | 14 | 6 (1961 m.)}}

== Sezonai ==
=== Ukrainos varžybos ===
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2015–2016|I|10|}}
{{fs2|UKR|2016–2017|||}}
{{fs2|UKR|2017–2018|||}}
{{fs2|UKR|2018–2019|III||}}
{{fs2|UKR|2019–2020|III||}}
{{fs2|UKR|2020–2021|III|1|}}
{{fs2|UKR|2021–2022|II||}}
|}

== Lietuviai ==
* [[Vidas Alunderis]], [[gynėjas]], 2001–2003 m.
* I. Jakubovskis, 1988 m.
* [[Romualdas Juška]], puolėjas, 1968–1969 m.

== Taip pat skaitykite ==
* [[Metalist 1925]]
* [[FK Metalist (2019)]]

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [http://www.metallist.kharkov.ua Oficiali klubo svetainė]

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Metalist]]
[[Kategorija:Charkovas]]</text>
      <sha1>r3ig13sbwik6q4gv8fasw63g666tdyv</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FK Metalurg Zaporìžžâ</title>
    <ns>0</ns>
    <id>135851</id>
    <revision>
      <id>7819717</id>
      <parentid>7636862</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:55:12Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819717</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1550" sha1="5edjnjx30en0j2pmh35gtgmhyhfhldv" xml:space="preserve">{{fc-infod
| clubname = Zaporožės „Metalurg“ &lt;br /&gt; 1935 – 2018
| image    =
| fullname = Професіональний футбольний клуб &quot;Металург-Запоріжжя&quot;
| nickname = ''Kozaky''
| founded  = 1935 m.
| defunct  = 2018 m.
| ground   = Centrinis stadionas, [[Zaporožė]]
| capacity = 11 983
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 
| pattern_la1=_blackshoulders|pattern_b1=_blackshoulders|pattern_ra1=_blackshoulders|
  leftarm1=C0C0C0|body1=C0C0C0|rightarm1=C0C0C0|shorts1=000000|socks1=000000|
  pattern_la2=_whiteshoulders|pattern_b2=_whiteshoulders|pattern_ra2=_whiteshoulders|
  leftarm2=FF0000|body2=FF0000|rightarm2=FF0000|shorts2=000000|socks2=000000|
}}

'''Zaporožės „Metalurg“''' – buvęs [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Zaporožė]]s.

== Istorija ==
{{fkp|1935|Stal' (Zaporìžstal')|1950|Metalurg}}

== Pasiekimai ==
* Ukrainos TSR čempionas (1952, 1960, 1970 m.)
* Ukrainos TSR taurė (1951, 1952 m.)

{{UKRfut
|0||0||0|
|0|
|1|2006
|0||0|}}

{{UKRfl | 1992 | 2013 | 20 | 4 (2002 m.)}}
{{USRfl | 1991 | 1991 | 1 | 13}}

== Sezonai ==
=== Ukrainos varžybos ===
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2015–2016|I|14|}}
|}

== Lietuviai ==
* [[Mindaugas Kalonas]], saugas 2009–2012 m.
* [[Linas Klimavičius]], saugas, 2009 m.
* [[Darius Miceika]], saugas, 2009–2010 m.

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [http://www.fcmetalurg.com Oficiali klubo svetainė]


[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Metalurg Zaporizza]]
[[Kategorija:Zaporožė]]</text>
      <sha1>5edjnjx30en0j2pmh35gtgmhyhfhldv</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FK Metalurg Donecʹk</title>
    <ns>0</ns>
    <id>135857</id>
    <revision>
      <id>7819715</id>
      <parentid>7636861</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:54:43Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819715</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1584" sha1="tcmyodld0u6c2ufkxa7u9rwdn780dlr" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Donecko „Metalurg“
| image    = [[Vaizdas:FC Metalurh Donetsk logo.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб Металург Донецьк
| nickname = ''MetaDon''
| founded  = 1996 m.
| ground   = [[Šachtaro stadionas]], [[Doneckas]]
| capacity = 31 718
| chairman = {{flagicon|Ukraine}} [[Serhiy Taruta]] 
| manager  = {{flagicon|Ukraine}} [[Volodymyr Pyatenko]]
| league   = [[Ukrainos aukščiausioji lyga]] (nuo 1997)
| season   = 2011-2012
| position = 7 vieta
| pattern_la1=_shouldersonwhite|pattern_b1=_shouldersonwhite|pattern_ra1=_shouldersonwhite|
  leftarm1=003153|body1=FFFFFF|rightarm1=003153|shorts1=FFFFFF|socks1=FFFFFF|
  pattern_la2=_whiteshoulders|pattern_b2=_whiteshoulders|pattern_ra2=_whiteshoulders|
  leftarm2=003153|body2=003153|rightarm2=003153|shorts2=003153|socks2=003153|
}}

'''Donecko „Metalurg“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Doneckas|Donecko]].

== Istorija ==
{{fkp|1992|Antracit Kìrovs'k|1993|Medìta Šahtars'k|1996|Metalurg Donec'k}}

== Pasiekimai ==
{{UKRfut
|0|
|0|
|3|2002, 2003, 2005
|0|
|1|2010
|0||0|}}

{{UKRfl | 1997 | 2012 | 15 | 3}}

== Sezonai ==
=== [[UEFA]] varžybos ===
{{uefad1}}
{{uefad4|2003|||1/64 f.}}
{{uefad4|2004|||1/64 f.}}
{{uefad4|2005|||1/64 f.}}
{{uefad4|2006|||1/64 f.}}
{{uefad4|2010|||1/64 f.}}
{{uefad2|0|0|5|—|—|1/64 f.}}

== Lietuviai ==
* [[Andrius Gedgaudas]], saugas 2001–2002 m.
* [[Marius Skinderis]], saugas 2001–2002 m.

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* 

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Metalurg Doneck]]</text>
      <sha1>tcmyodld0u6c2ufkxa7u9rwdn780dlr</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819716</id>
      <parentid>7819715</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:54:57Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819716</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1441" sha1="q3dpgw9tuy8u0qqd6x4gzotg7d73j67" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Donecko „Metalurg“
| image    = [[Vaizdas:FC Metalurh Donetsk logo.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб Металург Донецьк
| nickname = ''MetaDon''
| founded  = 1996 m.
| ground   = [[Šachtaro stadionas]], [[Doneckas]]
| capacity = 31 718
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   =
| position = 
| pattern_la1=_shouldersonwhite|pattern_b1=_shouldersonwhite|pattern_ra1=_shouldersonwhite|
  leftarm1=003153|body1=FFFFFF|rightarm1=003153|shorts1=FFFFFF|socks1=FFFFFF|
  pattern_la2=_whiteshoulders|pattern_b2=_whiteshoulders|pattern_ra2=_whiteshoulders|
  leftarm2=003153|body2=003153|rightarm2=003153|shorts2=003153|socks2=003153|
}}

'''Donecko „Metalurg“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Doneckas|Donecko]].

== Istorija ==
{{fkp|1992|Antracit Kìrovs'k|1993|Medìta Šahtars'k|1996|Metalurg Donec'k}}

== Pasiekimai ==
{{UKRfut
|0|
|0|
|3|2002, 2003, 2005
|0|
|1|2010
|0||0|}}

{{UKRfl | 1997 | 2012 | 15 | 3}}

== Sezonai ==
=== [[UEFA]] varžybos ===
{{uefad1}}
{{uefad4|2003|||1/64 f.}}
{{uefad4|2004|||1/64 f.}}
{{uefad4|2005|||1/64 f.}}
{{uefad4|2006|||1/64 f.}}
{{uefad4|2010|||1/64 f.}}
{{uefad2|0|0|5|—|—|1/64 f.}}

== Lietuviai ==
* [[Andrius Gedgaudas]], saugas 2001–2002 m.
* [[Marius Skinderis]], saugas 2001–2002 m.

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* 

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Metalurg Doneck]]</text>
      <sha1>q3dpgw9tuy8u0qqd6x4gzotg7d73j67</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FK Harkìv</title>
    <ns>0</ns>
    <id>135859</id>
    <revision>
      <id>7819651</id>
      <parentid>7636832</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:36:02Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819651</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1087" sha1="o3ftust1fcfanbcwacio1dateji0814" xml:space="preserve">{{fc-infod
| clubname = Charkovo FK
| image    = [[Vaizdas:FC Kharkiv Logo.JPG|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Харків»
| founded  = 1998 m.
| defunct  = 2010 m.
| ground   = „Metalist“ stadionas, [[Charkovas]]
| capacity = 30 133
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 
| pattern_la1 = | pattern_b1 =_whiteshoulders | pattern_ra1 = |
  leftarm1 = DC143C | body1 = DC143C | rightarm1 = DC143C | shorts1 = 126A24 | socks1 = DC143C |
  pattern_la2 = | pattern_b2 = _thinwhitesides | pattern_ra2 = |
  leftarm2 = 000000 | body2 = 000000 | rightarm2 = 000000 | shorts2 = 000000 | socks2 = 000000
}}

'''Charkovo FK''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Charkovas|Charkovo]].

== Istorija ==
[[2005]] m. įkurtas Charkivo futbolo klubas. Jo ištakų galima būtų ieškoti [[1998]] m., kai buvo įkurtas Arsenal klubas.
{{fkp|1998|Arsenal Harkìv|2005|FK Harkìv}}

== Pasiekimai ==
{{UKRfl|2005|2009|4|12 (2007 m.)}}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* 

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Harkiv]]</text>
      <sha1>o3ftust1fcfanbcwacio1dateji0814</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819653</id>
      <parentid>7819651</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:36:09Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819653</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1083" sha1="cfxlilo9f7c5deil4k6xrztxju6pbim" xml:space="preserve">{{fc-infod
| clubname = Charkovo FK
| image    = [[Vaizdas:FC Kharkiv Logo.JPG|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Харків»
| founded  = 1998 m.
| defunct  = 2010 m.
| ground   = „Metalist“ stadionas, [[Charkovas]]
| capacity = 30 133
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 
| pattern_la1 = | pattern_b1 =_whiteshoulders | pattern_ra1 = |
  leftarm1 = DC143C | body1 = DC143C | rightarm1 = DC143C | shorts1 = 126A24 | socks1 = DC143C |
  pattern_la2 = | pattern_b2 = _thinwhitesides | pattern_ra2 = |
  leftarm2 = 000000 | body2 = 000000 | rightarm2 = 000000 | shorts2 = 000000 | socks2 = 000000
}}

'''Charkovo FK''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Charkovas|Charkovo]].

== Istorija ==
2005 m. įkurtas Charkivo futbolo klubas. Jo ištakų galima būtų ieškoti [[1998]] m., kai buvo įkurtas Arsenal klubas.
{{fkp|1998|Arsenal Harkìv|2005|FK Harkìv}}

== Pasiekimai ==
{{UKRfl|2005|2009|4|12 (2007 m.)}}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* 

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Harkiv]]</text>
      <sha1>cfxlilo9f7c5deil4k6xrztxju6pbim</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FK Čornomorecʹ</title>
    <ns>0</ns>
    <id>135860</id>
    <revision>
      <id>7819628</id>
      <parentid>7636823</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:29:24Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819628</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="7139" sha1="gqawk6zxnflipg2ftankp2yxi540yyn" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Odesos „Čornomorecʹ“
| image    = [[Vaizdas:FK Čornomorecʹ Odesa emblema.png|200px]]
| fullname = Футбольний клуб Чорноморець Одеса
| nickname = ''Moryaky'', ''Chudo''
| founded  = 1936 m.
| ground   = [[Čornomerec stadionas]], [[Odesa]]
| capacity = 34 164
| chairman = {{flagicon|Ukraine}} [[Leonid Klymov]] 
| manager  = {{flagicon|UKR}} [[Serhiy Kovalets]]
| league   = Premjer lyga
| season   = 2024–2025
| position = {{decrease}} 16 vieta, Premjer lyga

|pattern_la1 = _chornomorets2021-22_hm
|pattern_b1  = _chornomorets2021-22_hm
|pattern_ra1 = _chornomorets2021-22_hm
|pattern_sh1 = 
|pattern_so1 = 
|leftarm1    = 
|body1       = 
|rightarm1   = 
|shorts1     = 567EC4
|socks1      = 000000
|pattern_la2 = _siroki2122a
|pattern_b2  = _chornomorets2021-22_away
|pattern_ra2 = _siroki2122a
|pattern_sh2 = 
|pattern_so2 = 
|leftarm2    = FFFFFF
|body2       = FFFFFF
|rightarm2   = FFFFFF
|shorts2     = FFFFFF
|socks2      = FFFFFF
}}

'''Odesos „Čornomorecʹ“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Odesa|Odesos]].

== Istorija ==
Įkūrimo data – [[1936]] m. TSRS aukščiausioje lygoje pradėjo rungtyniauti nuo [[1965]] m. Daugiausia rungtynių TSRS aukščiausios lygos čempionatuose sužaidė V.Ploskina – 341.

2024–2025 m. sezone Premjer lygoje tarp šešiolikos dalyvių liko paskutinėje vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną.

{{fkp|1936|Dinamo|1940|Piŝevik|1941|Spartak|1944|Piŝevik|1953|Metallurg|1955|Piŝevik|1958|Černomorec|1992|Čornomorec'}}

== Pasiekimai ==
* Ukrainos TSR čempionas (1961 m.)

{{UKRfut
|0|
|2|1995, 1996
|3|1993, 1994, 2006
|2|1992, 1994
|0|
|0||0|}}

{{UKRfl | 1992 | 2011 | 16 | 2}}

== Spalvinė gama ==

{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Odesos „Čornomorecʹ“'''
| style=&quot;background:black;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Odesos „Čornomorecʹ“'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Čornomorecʹ Odesa emblema.png|150px]]'''Odesos „Čornomorecʹ“'''
| style=&quot;background:black;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Čornomorecʹ Odesa emblema.png|150px]]'''Odesos „Čornomorecʹ“'''
|}

== Apranga ==
;Sportinės aprangos pokyčiai:
* Namuose žaidžia mėlyna apranga. 
* Ankstesniais metais rungtyniavo – juoda mėlyna.
{|
|{{Football kit |
 pattern_la= _chornomorets1999-20 |
 pattern_b= _chornomorets1999-20|
 pattern_ra= _chornomorets1999-20|
 pattern_sh= _chornomorets1999-20|
 pattern_so= _chornomorets1999-20 |
 leftarm= 000000 |
 body= 000000 |
 rightarm= 000000 |
 shorts= 000000 |
 socks= 000000 |
 title= {{small|1999/2000 m.}} 
}}
|{{Football kit |
 pattern_la= _chornomorets2002-03 |
 pattern_b= _chornomorets2002-03 |
 pattern_ra= _chornomorets2002-03 |
 pattern_sh= _chornomorets2002-03 |
 pattern_so= _chornomorets2002-03 |
 leftarm= 000000 |
 body= 000000 |
 rightarm= 000000 |
 shorts= 000000 |
 socks= 000000 |
 title= {{small|2002/03 m.}} 
}}
|{{Football kit |
 pattern_la= _chornomorets2004-05 |
 pattern_b= _chornomorets2004-05 |
 pattern_ra= _chornomorets2004-05 |
 pattern_sh= _chornomorets2004-05 |
 pattern_so= _chornomorets2004-05 |
 leftarm= 000000 |
 body= 000000 |
 rightarm= 000000 |
 shorts= 000000 |
 socks= 000000 |
 title= {{small|2004/05 m.}} 
}}
|{{Football kit |
 pattern_la= _chornomorets2005-07 |
 pattern_b= _chornomorets2005-07 |
 pattern_ra= _chornomorets2005-07 |
 pattern_sh= _chornomorets2005-07 |
 pattern_so= _chornomorets2005-07 |
 leftarm= 000000 |
 body= 000000 |
 rightarm= 000000 |
 shorts= 000000 |
 socks= 000000 |
 title= {{small|2005–2007 m.}} 
}}
|{{Football kit |
 pattern_la= _black_stripes|
 pattern_b= _bluestripes|
 pattern_ra= _black_stripes|
 pattern_sh= |
 pattern_so=_band_blue |
 leftarm= 000000 |
 body= 000000 |
 rightarm= 000000 |
 shorts= 000000 |
 socks= 000000 |
 title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 pattern_la= _chornomorets2012-14|
 pattern_b= _chornomorets2015_home|
 pattern_ra= _chornomorets2012-14|
 pattern_sh= _chornomorets2015_home|
 pattern_so= _chornomorets2015_home|
 leftarm= FFFFFF |
 body= FFFFFF |
 rightarm= FFFFFF |
 shorts= 000000 |
 socks= 000000 |
 title= {{small|2015/16 m.}} 
}}
|{{Football kit |
 pattern_la=_ethnikos1617h |
 pattern_b=_ethnikos1617h |
 pattern_ra=_ethnikos1617h |
 pattern_sh=_ethnikos1617h |
 pattern_so= _ethnikos1617h |
 leftarm= 000033 |
 body= 000033 |
 rightarm= 000033 |
 shorts= 000033 |
 socks= 000033 |
 title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 pattern_la= _chornomorets2012-14|
 pattern_b= _chornomorets2017-18_home|
 pattern_ra= _chornomorets2012-14|
 pattern_sh= _chornomorets2017-18_home|
 pattern_so= _chornomorets2017-18_home |
 leftarm= FFFFFF |
 body= FFFFFF |
 rightarm= FFFFFF |
 shorts= 000000 |
 socks= 000000 |
 title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
|pattern_la = _chornomorets2020-21_hm
|pattern_b  = _chornomorets2020-21_hmLegea
|pattern_ra = _chornomorets2020-21_hm
|pattern_sh = _chornomorets2020-21_hmLegea
|pattern_so = 
|leftarm    = 
|body       = 
|rightarm   = 
|shorts     = 
|socks      = 454e79
|title      = {{small|2020/21 m.}} 
}}
|}

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|1992|I|5|taurė}}
{{fs2|UKR|1992–1993|I|3|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|1993–1994|I|3|taurė}}
{{fs2|UKR|1994–1995|I|2|1/2 f.}}
{{fs2|UKR|1995–1996|I|2|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|1996–1997|I|7|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|1997–1998|I|15|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|1998–1999|II|2|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|1999–2000|I|15|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2000–2001|II|6|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2001–2002|II|2|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2002–2003|I|8|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2003–2004|I|5|1/2 f.}}
{{fs2|UKR|2004–2005|I|6|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2005–2006|I|3|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2006–2007|I|6|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2007–2008|I|7|1/2 f.}}
{{fs2|UKR|2008–2009|I|10|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2009–2010|I|15|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2010–2011|II|2|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2011–2012|I|9|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2012–2013|I|6|finalas}}
{{fs2|UKR|2013–2014|I|5|1/2 f.}}
{{fs2|UKR|2014–2015|I|11|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2015–2016|I|11|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2016–2017|I|6|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2017–2018|I|11|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2018–2019|I|11|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2019–2020|II|10|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|II|2|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|I|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|I|9|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|I|12|1/2 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|I|16 {{decrease}}|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2025–2026|II||}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [http://www.chernomorets.odessa.ua Oficiali klubo svetainė]
* [https://int.soccerway.com/teams/ukraine/fc-chornomorets-odessa/2257/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/chornomorets-odessa/startseite/verein/6992/ Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-chornomorets-odesa/906/ Globalsportsarchive]

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Čornomorec]]
[[Kategorija:Odesa]]</text>
      <sha1>gqawk6zxnflipg2ftankp2yxi540yyn</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819629</id>
      <parentid>7819628</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:29:36Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819629</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="7131" sha1="lu4620ixefgcanrrx65iyoyfdgcphwk" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Odesos „Čornomorecʹ“
| image    = [[Vaizdas:FK Čornomorecʹ Odesa emblema.png|200px]]
| fullname = Футбольний клуб Чорноморець Одеса
| nickname = ''Moryaky'', ''Chudo''
| founded  = 1936 m.
| ground   = [[Čornomerec stadionas]], [[Odesa]]
| capacity = 34 164
| chairman = {{flagicon|Ukraine}} [[Leonid Klymov]] 
| manager  = {{flagicon|UKR}} [[Serhiy Kovalets]]
| league   = Premjer lyga
| season   = 2024–2025
| position = {{decrease}} 16 vieta, Premjer lyga

|pattern_la1 = _chornomorets2021-22_hm
|pattern_b1  = _chornomorets2021-22_hm
|pattern_ra1 = _chornomorets2021-22_hm
|pattern_sh1 = 
|pattern_so1 = 
|leftarm1    = 
|body1       = 
|rightarm1   = 
|shorts1     = 567EC4
|socks1      = 000000
|pattern_la2 = _siroki2122a
|pattern_b2  = _chornomorets2021-22_away
|pattern_ra2 = _siroki2122a
|pattern_sh2 = 
|pattern_so2 = 
|leftarm2    = FFFFFF
|body2       = FFFFFF
|rightarm2   = FFFFFF
|shorts2     = FFFFFF
|socks2      = FFFFFF
}}

'''Odesos „Čornomorecʹ“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Odesa|Odesos]].

== Istorija ==
Įkūrimo data – 1936 m. TSRS aukščiausioje lygoje pradėjo rungtyniauti nuo 1965 m. Daugiausia rungtynių TSRS aukščiausios lygos čempionatuose sužaidė V.Ploskina – 341.

2024–2025 m. sezone Premjer lygoje tarp šešiolikos dalyvių liko paskutinėje vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną.

{{fkp|1936|Dinamo|1940|Piŝevik|1941|Spartak|1944|Piŝevik|1953|Metallurg|1955|Piŝevik|1958|Černomorec|1992|Čornomorec'}}

== Pasiekimai ==
* Ukrainos TSR čempionas (1961 m.)

{{UKRfut
|0|
|2|1995, 1996
|3|1993, 1994, 2006
|2|1992, 1994
|0|
|0||0|}}

{{UKRfl | 1992 | 2011 | 16 | 2}}

== Spalvinė gama ==

{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Odesos „Čornomorecʹ“'''
| style=&quot;background:black;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Odesos „Čornomorecʹ“'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Čornomorecʹ Odesa emblema.png|150px]]'''Odesos „Čornomorecʹ“'''
| style=&quot;background:black;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Čornomorecʹ Odesa emblema.png|150px]]'''Odesos „Čornomorecʹ“'''
|}

== Apranga ==
;Sportinės aprangos pokyčiai:
* Namuose žaidžia mėlyna apranga. 
* Ankstesniais metais rungtyniavo – juoda mėlyna.
{|
|{{Football kit |
 pattern_la= _chornomorets1999-20 |
 pattern_b= _chornomorets1999-20|
 pattern_ra= _chornomorets1999-20|
 pattern_sh= _chornomorets1999-20|
 pattern_so= _chornomorets1999-20 |
 leftarm= 000000 |
 body= 000000 |
 rightarm= 000000 |
 shorts= 000000 |
 socks= 000000 |
 title= {{small|1999/2000 m.}} 
}}
|{{Football kit |
 pattern_la= _chornomorets2002-03 |
 pattern_b= _chornomorets2002-03 |
 pattern_ra= _chornomorets2002-03 |
 pattern_sh= _chornomorets2002-03 |
 pattern_so= _chornomorets2002-03 |
 leftarm= 000000 |
 body= 000000 |
 rightarm= 000000 |
 shorts= 000000 |
 socks= 000000 |
 title= {{small|2002/03 m.}} 
}}
|{{Football kit |
 pattern_la= _chornomorets2004-05 |
 pattern_b= _chornomorets2004-05 |
 pattern_ra= _chornomorets2004-05 |
 pattern_sh= _chornomorets2004-05 |
 pattern_so= _chornomorets2004-05 |
 leftarm= 000000 |
 body= 000000 |
 rightarm= 000000 |
 shorts= 000000 |
 socks= 000000 |
 title= {{small|2004/05 m.}} 
}}
|{{Football kit |
 pattern_la= _chornomorets2005-07 |
 pattern_b= _chornomorets2005-07 |
 pattern_ra= _chornomorets2005-07 |
 pattern_sh= _chornomorets2005-07 |
 pattern_so= _chornomorets2005-07 |
 leftarm= 000000 |
 body= 000000 |
 rightarm= 000000 |
 shorts= 000000 |
 socks= 000000 |
 title= {{small|2005–2007 m.}} 
}}
|{{Football kit |
 pattern_la= _black_stripes|
 pattern_b= _bluestripes|
 pattern_ra= _black_stripes|
 pattern_sh= |
 pattern_so=_band_blue |
 leftarm= 000000 |
 body= 000000 |
 rightarm= 000000 |
 shorts= 000000 |
 socks= 000000 |
 title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 pattern_la= _chornomorets2012-14|
 pattern_b= _chornomorets2015_home|
 pattern_ra= _chornomorets2012-14|
 pattern_sh= _chornomorets2015_home|
 pattern_so= _chornomorets2015_home|
 leftarm= FFFFFF |
 body= FFFFFF |
 rightarm= FFFFFF |
 shorts= 000000 |
 socks= 000000 |
 title= {{small|2015/16 m.}} 
}}
|{{Football kit |
 pattern_la=_ethnikos1617h |
 pattern_b=_ethnikos1617h |
 pattern_ra=_ethnikos1617h |
 pattern_sh=_ethnikos1617h |
 pattern_so= _ethnikos1617h |
 leftarm= 000033 |
 body= 000033 |
 rightarm= 000033 |
 shorts= 000033 |
 socks= 000033 |
 title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 pattern_la= _chornomorets2012-14|
 pattern_b= _chornomorets2017-18_home|
 pattern_ra= _chornomorets2012-14|
 pattern_sh= _chornomorets2017-18_home|
 pattern_so= _chornomorets2017-18_home |
 leftarm= FFFFFF |
 body= FFFFFF |
 rightarm= FFFFFF |
 shorts= 000000 |
 socks= 000000 |
 title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
|pattern_la = _chornomorets2020-21_hm
|pattern_b  = _chornomorets2020-21_hmLegea
|pattern_ra = _chornomorets2020-21_hm
|pattern_sh = _chornomorets2020-21_hmLegea
|pattern_so = 
|leftarm    = 
|body       = 
|rightarm   = 
|shorts     = 
|socks      = 454e79
|title      = {{small|2020/21 m.}} 
}}
|}

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|1992|I|5|taurė}}
{{fs2|UKR|1992–1993|I|3|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|1993–1994|I|3|taurė}}
{{fs2|UKR|1994–1995|I|2|1/2 f.}}
{{fs2|UKR|1995–1996|I|2|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|1996–1997|I|7|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|1997–1998|I|15|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|1998–1999|II|2|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|1999–2000|I|15|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2000–2001|II|6|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2001–2002|II|2|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2002–2003|I|8|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2003–2004|I|5|1/2 f.}}
{{fs2|UKR|2004–2005|I|6|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2005–2006|I|3|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2006–2007|I|6|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2007–2008|I|7|1/2 f.}}
{{fs2|UKR|2008–2009|I|10|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2009–2010|I|15|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2010–2011|II|2|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2011–2012|I|9|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2012–2013|I|6|finalas}}
{{fs2|UKR|2013–2014|I|5|1/2 f.}}
{{fs2|UKR|2014–2015|I|11|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2015–2016|I|11|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2016–2017|I|6|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2017–2018|I|11|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2018–2019|I|11|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2019–2020|II|10|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|II|2|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|I|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|I|9|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|I|12|1/2 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|I|16 {{decrease}}|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2025–2026|II||}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [http://www.chernomorets.odessa.ua Oficiali klubo svetainė]
* [https://int.soccerway.com/teams/ukraine/fc-chornomorets-odessa/2257/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/chornomorets-odessa/startseite/verein/6992/ Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-chornomorets-odesa/906/ Globalsportsarchive]

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Čornomorec]]
[[Kategorija:Odesa]]</text>
      <sha1>lu4620ixefgcanrrx65iyoyfdgcphwk</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819630</id>
      <parentid>7819629</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:29:55Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Nuorodos */</comment>
      <origin>7819630</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="7112" sha1="5e49fni6ouo0jxglldstwfc4a0f4zpu" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Odesos „Čornomorecʹ“
| image    = [[Vaizdas:FK Čornomorecʹ Odesa emblema.png|200px]]
| fullname = Футбольний клуб Чорноморець Одеса
| nickname = ''Moryaky'', ''Chudo''
| founded  = 1936 m.
| ground   = [[Čornomerec stadionas]], [[Odesa]]
| capacity = 34 164
| chairman = {{flagicon|Ukraine}} [[Leonid Klymov]] 
| manager  = {{flagicon|UKR}} [[Serhiy Kovalets]]
| league   = Premjer lyga
| season   = 2024–2025
| position = {{decrease}} 16 vieta, Premjer lyga

|pattern_la1 = _chornomorets2021-22_hm
|pattern_b1  = _chornomorets2021-22_hm
|pattern_ra1 = _chornomorets2021-22_hm
|pattern_sh1 = 
|pattern_so1 = 
|leftarm1    = 
|body1       = 
|rightarm1   = 
|shorts1     = 567EC4
|socks1      = 000000
|pattern_la2 = _siroki2122a
|pattern_b2  = _chornomorets2021-22_away
|pattern_ra2 = _siroki2122a
|pattern_sh2 = 
|pattern_so2 = 
|leftarm2    = FFFFFF
|body2       = FFFFFF
|rightarm2   = FFFFFF
|shorts2     = FFFFFF
|socks2      = FFFFFF
}}

'''Odesos „Čornomorecʹ“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Odesa|Odesos]].

== Istorija ==
Įkūrimo data – 1936 m. TSRS aukščiausioje lygoje pradėjo rungtyniauti nuo 1965 m. Daugiausia rungtynių TSRS aukščiausios lygos čempionatuose sužaidė V.Ploskina – 341.

2024–2025 m. sezone Premjer lygoje tarp šešiolikos dalyvių liko paskutinėje vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną.

{{fkp|1936|Dinamo|1940|Piŝevik|1941|Spartak|1944|Piŝevik|1953|Metallurg|1955|Piŝevik|1958|Černomorec|1992|Čornomorec'}}

== Pasiekimai ==
* Ukrainos TSR čempionas (1961 m.)

{{UKRfut
|0|
|2|1995, 1996
|3|1993, 1994, 2006
|2|1992, 1994
|0|
|0||0|}}

{{UKRfl | 1992 | 2011 | 16 | 2}}

== Spalvinė gama ==

{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Odesos „Čornomorecʹ“'''
| style=&quot;background:black;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Odesos „Čornomorecʹ“'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Čornomorecʹ Odesa emblema.png|150px]]'''Odesos „Čornomorecʹ“'''
| style=&quot;background:black;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Čornomorecʹ Odesa emblema.png|150px]]'''Odesos „Čornomorecʹ“'''
|}

== Apranga ==
;Sportinės aprangos pokyčiai:
* Namuose žaidžia mėlyna apranga. 
* Ankstesniais metais rungtyniavo – juoda mėlyna.
{|
|{{Football kit |
 pattern_la= _chornomorets1999-20 |
 pattern_b= _chornomorets1999-20|
 pattern_ra= _chornomorets1999-20|
 pattern_sh= _chornomorets1999-20|
 pattern_so= _chornomorets1999-20 |
 leftarm= 000000 |
 body= 000000 |
 rightarm= 000000 |
 shorts= 000000 |
 socks= 000000 |
 title= {{small|1999/2000 m.}} 
}}
|{{Football kit |
 pattern_la= _chornomorets2002-03 |
 pattern_b= _chornomorets2002-03 |
 pattern_ra= _chornomorets2002-03 |
 pattern_sh= _chornomorets2002-03 |
 pattern_so= _chornomorets2002-03 |
 leftarm= 000000 |
 body= 000000 |
 rightarm= 000000 |
 shorts= 000000 |
 socks= 000000 |
 title= {{small|2002/03 m.}} 
}}
|{{Football kit |
 pattern_la= _chornomorets2004-05 |
 pattern_b= _chornomorets2004-05 |
 pattern_ra= _chornomorets2004-05 |
 pattern_sh= _chornomorets2004-05 |
 pattern_so= _chornomorets2004-05 |
 leftarm= 000000 |
 body= 000000 |
 rightarm= 000000 |
 shorts= 000000 |
 socks= 000000 |
 title= {{small|2004/05 m.}} 
}}
|{{Football kit |
 pattern_la= _chornomorets2005-07 |
 pattern_b= _chornomorets2005-07 |
 pattern_ra= _chornomorets2005-07 |
 pattern_sh= _chornomorets2005-07 |
 pattern_so= _chornomorets2005-07 |
 leftarm= 000000 |
 body= 000000 |
 rightarm= 000000 |
 shorts= 000000 |
 socks= 000000 |
 title= {{small|2005–2007 m.}} 
}}
|{{Football kit |
 pattern_la= _black_stripes|
 pattern_b= _bluestripes|
 pattern_ra= _black_stripes|
 pattern_sh= |
 pattern_so=_band_blue |
 leftarm= 000000 |
 body= 000000 |
 rightarm= 000000 |
 shorts= 000000 |
 socks= 000000 |
 title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 pattern_la= _chornomorets2012-14|
 pattern_b= _chornomorets2015_home|
 pattern_ra= _chornomorets2012-14|
 pattern_sh= _chornomorets2015_home|
 pattern_so= _chornomorets2015_home|
 leftarm= FFFFFF |
 body= FFFFFF |
 rightarm= FFFFFF |
 shorts= 000000 |
 socks= 000000 |
 title= {{small|2015/16 m.}} 
}}
|{{Football kit |
 pattern_la=_ethnikos1617h |
 pattern_b=_ethnikos1617h |
 pattern_ra=_ethnikos1617h |
 pattern_sh=_ethnikos1617h |
 pattern_so= _ethnikos1617h |
 leftarm= 000033 |
 body= 000033 |
 rightarm= 000033 |
 shorts= 000033 |
 socks= 000033 |
 title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 pattern_la= _chornomorets2012-14|
 pattern_b= _chornomorets2017-18_home|
 pattern_ra= _chornomorets2012-14|
 pattern_sh= _chornomorets2017-18_home|
 pattern_so= _chornomorets2017-18_home |
 leftarm= FFFFFF |
 body= FFFFFF |
 rightarm= FFFFFF |
 shorts= 000000 |
 socks= 000000 |
 title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
|pattern_la = _chornomorets2020-21_hm
|pattern_b  = _chornomorets2020-21_hmLegea
|pattern_ra = _chornomorets2020-21_hm
|pattern_sh = _chornomorets2020-21_hmLegea
|pattern_so = 
|leftarm    = 
|body       = 
|rightarm   = 
|shorts     = 
|socks      = 454e79
|title      = {{small|2020/21 m.}} 
}}
|}

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|1992|I|5|taurė}}
{{fs2|UKR|1992–1993|I|3|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|1993–1994|I|3|taurė}}
{{fs2|UKR|1994–1995|I|2|1/2 f.}}
{{fs2|UKR|1995–1996|I|2|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|1996–1997|I|7|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|1997–1998|I|15|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|1998–1999|II|2|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|1999–2000|I|15|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2000–2001|II|6|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2001–2002|II|2|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2002–2003|I|8|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2003–2004|I|5|1/2 f.}}
{{fs2|UKR|2004–2005|I|6|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2005–2006|I|3|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2006–2007|I|6|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2007–2008|I|7|1/2 f.}}
{{fs2|UKR|2008–2009|I|10|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2009–2010|I|15|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2010–2011|II|2|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2011–2012|I|9|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2012–2013|I|6|finalas}}
{{fs2|UKR|2013–2014|I|5|1/2 f.}}
{{fs2|UKR|2014–2015|I|11|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2015–2016|I|11|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2016–2017|I|6|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2017–2018|I|11|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2018–2019|I|11|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2019–2020|II|10|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|II|2|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|I|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|I|9|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|I|12|1/2 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|I|16 {{decrease}}|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2025–2026|II||}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [http://www.chernomorets.odessa.ua Oficiali klubo svetainė]
* [https://www.soccerway.com/team/ch-odesa/l4h4ixdK/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/chornomorets-odessa/startseite/verein/6992/ Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-chornomorets-odesa/906/ Globalsportsarchive]

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Čornomorec]]
[[Kategorija:Odesa]]</text>
      <sha1>5e49fni6ouo0jxglldstwfc4a0f4zpu</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FK Arsenal Kiïv</title>
    <ns>0</ns>
    <id>135862</id>
    <revision>
      <id>7819602</id>
      <parentid>7636814</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:21:08Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819602</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2188" sha1="mb7gd94aydw3khx9hwg6koed5obm9wh" xml:space="preserve">{{fc-infod
| clubname = Kijevo „Arsenal“
| image    =
| fullname = Футбольний клуб «Арсенал» Київ
| nickname = ''Каноніри''
| founded  = 2001 m. pabaiga &lt;br /&gt; 2014 m. atkurtas
| defunct  = 2013 m. spalio 29 d. &lt;br&gt; 2019 m. vasarą
| ground   = Kniaža Arena, Ščastlive (Kijevo regione)
| capacity = 4 300
| chairman = {{flagicon|Ukraine}} [[Oleksiy Kikireško]] 
| manager  = {{flagicon|Ukraine}} [[Sergiy Litovčenko]]
| league   = 
| season   = 
| position = 
|pattern_la1 = _red_stripes
|pattern_b1  = _red_stripes
|pattern_ra1 = _red_stripes
|pattern_sh1 = 
|pattern_so1 = 
|leftarm1    = 0000FF
|body1       = 0000FF
|rightarm1   = 0000FF
|shorts1     = 0000FF
|socks1      = 0000FF
|pattern_la2 = _blueborder
|pattern_b2  = _bluecollar_2
|pattern_ra2 = _blueborder
|pattern_sh2 = _colchester0809t
|pattern_so2 = _porto0809
|leftarm2    = FFFFFF
|body2       = FFFFFF
|rightarm2   = FFFFFF
|shorts2     = FFFFFF
|socks2      = FFFFFF
}}

'''Kijevo „Arsenal“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Kijevas|Kijevo]].

== Istorija ==
Klubo ištakios siekia [[1925]] m. [[liepos 14]] d. Šis darinys buvo išformuotas [[1964]] m.

Atkurtas [[2001]] m. [[gegužės 18]] d. Klubas įkurtas perimant pagrindinę [[CSKA Kiiv]] klubo komandą. Šis darinys išformuotas [[2013]] m. [[spalio 29]] d.

Vėl atkurtas [[2014]] m. balandžio mėn. 

2017–2018 m. tapo Pirmos lygos nugalėtojais ir pateko į Premjer lygą. 

2018–2019 m. Premjer lygoje liko paskutiniai, 12 vietoje, ir iškrito į žemesnį divizioną. Vėliau pranešta, kad komanda išformuojama.

{{fkp|2001|CSKA Kiïv|2002|FK Arsenal Kiïv}}

==Pasiekimai==
{{UKRfl | 2001 | 2012 | 11 | 5 (2003, 2012 m.)}}

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2015–2016|III|6 ↑|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2016–2017|II|10|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2017–2018|II|1|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2018–2019|I|12|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2019–2020|x|x|x}}
|}

== Lietuviai ==
* [[Andrius Jokšas]], saugas 2001–2002
* [[Saulius Mikoliūnas]], saugas 2009–2013
* [[Vytautas Lukša]], saugas 2010–2011

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* 

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Arsenal]]</text>
      <sha1>mb7gd94aydw3khx9hwg6koed5obm9wh</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819603</id>
      <parentid>7819602</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:21:40Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819603</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2156" sha1="9ctumo1u0wczlbqrcdthktvjka63iby" xml:space="preserve">{{fc-infod
| clubname = Kijevo „Arsenal“
| image    =
| fullname = Футбольний клуб «Арсенал» Київ
| nickname = ''Каноніри''
| founded  = 2001 m. pabaiga &lt;br /&gt; 2014 m. atkurtas
| defunct  = 2013 m. spalio 29 d. &lt;br&gt; 2019 m. vasarą
| ground   = Kniaža Arena, Ščastlive (Kijevo regione)
| capacity = 4 300
| chairman = {{flagicon|Ukraine}} [[Oleksiy Kikireško]] 
| manager  = {{flagicon|Ukraine}} [[Sergiy Litovčenko]]
| league   = 
| season   = 
| position = 
|pattern_la1 = _red_stripes
|pattern_b1  = _red_stripes
|pattern_ra1 = _red_stripes
|pattern_sh1 = 
|pattern_so1 = 
|leftarm1    = 0000FF
|body1       = 0000FF
|rightarm1   = 0000FF
|shorts1     = 0000FF
|socks1      = 0000FF
|pattern_la2 = _blueborder
|pattern_b2  = _bluecollar_2
|pattern_ra2 = _blueborder
|pattern_sh2 = _colchester0809t
|pattern_so2 = _porto0809
|leftarm2    = FFFFFF
|body2       = FFFFFF
|rightarm2   = FFFFFF
|shorts2     = FFFFFF
|socks2      = FFFFFF
}}

'''Kijevo „Arsenal“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Kijevas|Kijevo]].

== Istorija ==
Klubo ištakios siekia 1925 m. liepos 14 d. Šis darinys buvo išformuotas 1964 m.

Atkurtas 2001 m. gegužės 18 d. Klubas įkurtas perimant pagrindinę [[CSKA Kiiv]] klubo komandą. Šis darinys išformuotas 2013 m. spalio 29 d.

Vėl atkurtas 2014 m. balandžio mėn. 

2017–2018 m. tapo Pirmos lygos nugalėtojais ir pateko į Premjer lygą. 

2018–2019 m. Premjer lygoje liko paskutiniai, 12 vietoje, ir iškrito į žemesnį divizioną. Vėliau pranešta, kad komanda išformuojama.

{{fkp|2001|CSKA Kiïv|2002|FK Arsenal Kiïv}}

==Pasiekimai==
{{UKRfl | 2001 | 2012 | 11 | 5 (2003, 2012 m.)}}

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2015–2016|III|6 ↑|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2016–2017|II|10|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2017–2018|II|1|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2018–2019|I|12|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2019–2020|x|x|x}}
|}

== Lietuviai ==
* [[Andrius Jokšas]], saugas 2001–2002
* [[Saulius Mikoliūnas]], saugas 2009–2013
* [[Vytautas Lukša]], saugas 2010–2011

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* 

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Arsenal]]</text>
      <sha1>9ctumo1u0wczlbqrcdthktvjka63iby</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FK Zorâ Lugansʹk</title>
    <ns>0</ns>
    <id>135864</id>
    <revision>
      <id>7819849</id>
      <parentid>7735343</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:45:05Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819849</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="6335" sha1="rqo3sus37a6inz9jj77i273j0wquq2i" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Luhansko „Zorâ“
| image    = [[Vaizdas:FK Zorâ Lugansʹk emblema.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Зоря» Луганськ
| founded  = 1923 m.
| ground   = „Avanhard“ stadionas, [[Luhanskas]]
| capacity = 22 320
| chairman = {{flagicon|Ukraine}} [[Yevhen Heller]]
| manager  = {{flagicon|Ukraine}} 	[[Viktoras Skripnikas]]
| league   = [[Ukrainos aukščiausioji lyga]] (nuo 2006)
| season   = 2024–2025
| position = 7 vieta

| pattern_la1 = _pumaultraweave22b
| pattern_b1 = _pumaultraweave22b
| pattern_ra1 = _pumaultraweave22b
| pattern_sh1 = 
| pattern_so1 =
| leftarm1 = 171717
| body1 = 171717
| rightarm1 = 171717
| shorts1 = 000000
| socks1 = 000000
| pattern_la2 = _pumaultraweave22w
| pattern_b2 = _pumaultraweave22w
| pattern_ra2 = _pumaultraweave22w
| pattern_sh2 = 
| pattern_so2 =
| leftarm2 = FFFFFF
| body2 = FFFFFF
| rightarm2 = FFFFFF
| shorts2 = FFFFFF
| socks2 = FFFFFF
| pattern_la3 = _pumafinal21r
| pattern_b3 = _pumafinal21r
| pattern_ra3 = _pumafinal21r
| pattern_sh3 =
| pattern_so3 =
| leftarm3 = FF0000
| body3 = FF0000
| rightarm3 = FF0000
| shorts3 = FF0000
| socks3 = FF0000
}}

'''Luhansko „Zorâ“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Luhanskas|Luhansko]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas [[1923]] m. [[1972 m.]] tapo Sovietų Sąjungos čempionais. Tris kartus Sovietų Ukrainos čempionais.
 
Dėl [[karas Donbase|karinio konflikto Donbase]] klubas persikėlė į [[Zaporožė|Zaporožę]]. 

{{fkp|1923|Металіст|1937|Дзержинець|1948|Трудові резерви|1952|Дзержинець|1954|Авангард|1957|Трудові резерви|1964|Зоря}}

== Stadionai ==
Nuo 2014–2015 metų sezono Premjer lygos namų rungtynes žaidžia &quot;Slavutič Arenoje&quot; [[Zaporožė|Zaporožėje]], o Europos lygos rungtynes žaidė [[Kijevas|Kijeve]] (&quot;Dinamo&quot; arba &quot;Obolonės Arenoje&quot;).

== Emblema ==
&lt;gallery&gt;
Vaizdas:Zorya_Luhansk.gif|
Vaizdas:FK Zorâ Lugansʹk emblema.png|
&lt;/gallery&gt;

== Pasiekimai ==

{{UKRfut
|0|
|0|
|2|2016, 2020
|0|
|2|2016, 2021
|0|
|0|}}

* Sovietų Sąjungos čempionai (1972 m.)
* Ukrainos TSR čempionas (1938, 1962, 1986 m.)

{{UKRfl | 1992 | 2021 | 19 | 3 }}

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|1992|I|12|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|1992–1993|I|15|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|1993–1994|I|14|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|1994–1995|I|16|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|1995–1996|I|18|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|1996–1997|II|20|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|1997–1998|II|19|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|1998–1999|III ({{small|''5 grupė''}})|2|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|1999–2000|III ({{small|''5 grupė''}})|3|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2000–2001|III ({{small|''5 grupė''}})|5|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2001–2002|III ({{small|''5 grupė''}})|9|I etapas}}
{{fs2|UKR|2002–2003|III ({{small|''5 grupė''}})|1|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2003–2004|II|15|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2004–2005|II|3|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2005–2006|II|1|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2006–2007|I|11|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2007–2008|I|11|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2008–2009|I|13|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2009–2010|I|13|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2010–2011|I|12|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2011–2012|I|13|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2012–2013|I|10|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2013–2014|I|7|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2014–2015|I|4|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2015–2016|I|4|finalas}}
{{fs2|UKR|2016–2017|I|3|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2017–2018|I|4|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2018–2019|I|5|1/2 f.}}
{{fs2|UKR|2019–2020|I|3|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|I|3|finalas}}
{{fs2|UKR|2021–2022|I|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|I|3|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|I|10|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|I|7|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2025–2026|I||}}
|}

== Lietuviai ==
* [[Igoris Pankratjevas]], saugas 1994–1995

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:white;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''FK Zorâ'''
| style=&quot;background:black;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''FK Zorâ'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:white;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Zorâ Lugansʹk emblema.png|150px]]'''FK Zorâ'''
| style=&quot;background:black;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Zorâ Lugansʹk emblema.png|150px]]'''FK Zorâ'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la= _nikeacademy22bw
| pattern_b= _nikeacademy22bw
| pattern_ra= _nikeacademy22bw
| pattern_sh= _nikelaser5bw
| pattern_so= 
| leftarm= 000000
| body= 000000
| rightarm= 000000
| shorts= 000000
| socks= 000000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _nikeacademy22wb
| pattern_b= _nikeacademy22wb
| pattern_ra= _nikeacademy22wb
| pattern_sh= _nikelaser5wb
| pattern_so= 
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= FFFFFF
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _nikesdiii1819ab
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 000000
| body= 000000
| rightarm= 000000
| shorts= 000000
| socks= 000000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _nikestrike3w
| pattern_b= _nikestrike3w
| pattern_ra= _nikestrike3w
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= FFFFFF
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _pumaultraweave22b
| pattern_b= _pumaultraweave22b
| pattern_ra= _pumaultraweave22b
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 171717
| body= 171717
| rightarm= 171717
| shorts= 000000
| socks= 000000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _pumaultraweave22w
| pattern_b= _pumaultraweave22w
| pattern_ra= _pumaultraweave22w
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= FFFFFF
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [ Oficiali klubo svetainė]
* [https://www.transfermarkt.com/zorya-lugansk/startseite/verein/10690/ Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-zorya-luhansk/922/ Globalsportsarchive]

{{Premjer-Liha}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Zora]]</text>
      <sha1>rqo3sus37a6inz9jj77i273j0wquq2i</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819850</id>
      <parentid>7819849</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:45:15Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819850</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="6327" sha1="stk1l5ctyodawqhdg2fugczz7zhbt4v" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Luhansko „Zorâ“
| image    = [[Vaizdas:FK Zorâ Lugansʹk emblema.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Зоря» Луганськ
| founded  = 1923 m.
| ground   = „Avanhard“ stadionas, [[Luhanskas]]
| capacity = 22 320
| chairman = {{flagicon|Ukraine}} [[Yevhen Heller]]
| manager  = {{flagicon|Ukraine}} 	[[Viktoras Skripnikas]]
| league   = [[Ukrainos aukščiausioji lyga]] (nuo 2006)
| season   = 2024–2025
| position = 7 vieta

| pattern_la1 = _pumaultraweave22b
| pattern_b1 = _pumaultraweave22b
| pattern_ra1 = _pumaultraweave22b
| pattern_sh1 = 
| pattern_so1 =
| leftarm1 = 171717
| body1 = 171717
| rightarm1 = 171717
| shorts1 = 000000
| socks1 = 000000
| pattern_la2 = _pumaultraweave22w
| pattern_b2 = _pumaultraweave22w
| pattern_ra2 = _pumaultraweave22w
| pattern_sh2 = 
| pattern_so2 =
| leftarm2 = FFFFFF
| body2 = FFFFFF
| rightarm2 = FFFFFF
| shorts2 = FFFFFF
| socks2 = FFFFFF
| pattern_la3 = _pumafinal21r
| pattern_b3 = _pumafinal21r
| pattern_ra3 = _pumafinal21r
| pattern_sh3 =
| pattern_so3 =
| leftarm3 = FF0000
| body3 = FF0000
| rightarm3 = FF0000
| shorts3 = FF0000
| socks3 = FF0000
}}

'''Luhansko „Zorâ“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Luhanskas|Luhansko]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 1923 m. 1972 m. tapo Sovietų Sąjungos čempionais. Tris kartus Sovietų Ukrainos čempionais.
 
Dėl [[karas Donbase|karinio konflikto Donbase]] klubas persikėlė į [[Zaporožė|Zaporožę]]. 

{{fkp|1923|Металіст|1937|Дзержинець|1948|Трудові резерви|1952|Дзержинець|1954|Авангард|1957|Трудові резерви|1964|Зоря}}

== Stadionai ==
Nuo 2014–2015 metų sezono Premjer lygos namų rungtynes žaidžia &quot;Slavutič Arenoje&quot; [[Zaporožė|Zaporožėje]], o Europos lygos rungtynes žaidė [[Kijevas|Kijeve]] (&quot;Dinamo&quot; arba &quot;Obolonės Arenoje&quot;).

== Emblema ==
&lt;gallery&gt;
Vaizdas:Zorya_Luhansk.gif|
Vaizdas:FK Zorâ Lugansʹk emblema.png|
&lt;/gallery&gt;

== Pasiekimai ==

{{UKRfut
|0|
|0|
|2|2016, 2020
|0|
|2|2016, 2021
|0|
|0|}}

* Sovietų Sąjungos čempionai (1972 m.)
* Ukrainos TSR čempionas (1938, 1962, 1986 m.)

{{UKRfl | 1992 | 2021 | 19 | 3 }}

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|1992|I|12|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|1992–1993|I|15|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|1993–1994|I|14|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|1994–1995|I|16|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|1995–1996|I|18|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|1996–1997|II|20|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|1997–1998|II|19|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|1998–1999|III ({{small|''5 grupė''}})|2|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|1999–2000|III ({{small|''5 grupė''}})|3|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2000–2001|III ({{small|''5 grupė''}})|5|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2001–2002|III ({{small|''5 grupė''}})|9|I etapas}}
{{fs2|UKR|2002–2003|III ({{small|''5 grupė''}})|1|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2003–2004|II|15|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2004–2005|II|3|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2005–2006|II|1|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2006–2007|I|11|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2007–2008|I|11|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2008–2009|I|13|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2009–2010|I|13|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2010–2011|I|12|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2011–2012|I|13|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2012–2013|I|10|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2013–2014|I|7|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2014–2015|I|4|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2015–2016|I|4|finalas}}
{{fs2|UKR|2016–2017|I|3|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2017–2018|I|4|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2018–2019|I|5|1/2 f.}}
{{fs2|UKR|2019–2020|I|3|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|I|3|finalas}}
{{fs2|UKR|2021–2022|I|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|I|3|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|I|10|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|I|7|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2025–2026|I||}}
|}

== Lietuviai ==
* [[Igoris Pankratjevas]], saugas 1994–1995

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:white;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''FK Zorâ'''
| style=&quot;background:black;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''FK Zorâ'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:white;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Zorâ Lugansʹk emblema.png|150px]]'''FK Zorâ'''
| style=&quot;background:black;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Zorâ Lugansʹk emblema.png|150px]]'''FK Zorâ'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la= _nikeacademy22bw
| pattern_b= _nikeacademy22bw
| pattern_ra= _nikeacademy22bw
| pattern_sh= _nikelaser5bw
| pattern_so= 
| leftarm= 000000
| body= 000000
| rightarm= 000000
| shorts= 000000
| socks= 000000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _nikeacademy22wb
| pattern_b= _nikeacademy22wb
| pattern_ra= _nikeacademy22wb
| pattern_sh= _nikelaser5wb
| pattern_so= 
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= FFFFFF
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _nikesdiii1819ab
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 000000
| body= 000000
| rightarm= 000000
| shorts= 000000
| socks= 000000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _nikestrike3w
| pattern_b= _nikestrike3w
| pattern_ra= _nikestrike3w
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= FFFFFF
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _pumaultraweave22b
| pattern_b= _pumaultraweave22b
| pattern_ra= _pumaultraweave22b
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 171717
| body= 171717
| rightarm= 171717
| shorts= 000000
| socks= 000000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _pumaultraweave22w
| pattern_b= _pumaultraweave22w
| pattern_ra= _pumaultraweave22w
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= FFFFFF
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [ Oficiali klubo svetainė]
* [https://www.transfermarkt.com/zorya-lugansk/startseite/verein/10690/ Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-zorya-luhansk/922/ Globalsportsarchive]

{{Premjer-Liha}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Zora]]</text>
      <sha1>stk1l5ctyodawqhdg2fugczz7zhbt4v</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FK Hoverla</title>
    <ns>0</ns>
    <id>135867</id>
    <revision>
      <id>7819839</id>
      <parentid>7636912</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:43:17Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819839</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1692" sha1="n8qifjrjnvnhakapmc4pa36kqh989nc" xml:space="preserve">{{fc-infod
| clubname = Užhorodo „Zakarpattâ“ &lt;br /&gt; 1901 – 2016
| image    = [[Vaizdas:emblema_zakarpattya.gif‎|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Закарпаття» Ужгород
| founded  = 1925 m.
| defunct  = 2016 m.
| ground   = „Avanhard“ stadionas, [[Užhorodas]]
| capacity = 12 000
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 
| pattern_la1=|pattern_b1=_thinbluesides|pattern_ra1=|
  leftarm1=0000FF|body1=FFFF00|rightarm1=0000FF|shorts1=FFFF00|socks1=FFFF00|
  pattern_la2=_borderonwhite|pattern_b2=_royalbluesides|pattern_ra2=_borderonwhite|
  leftarm2=ffffff|body2=ffffff|rightarm2=ffffff|shorts2=0000FF|socks2=ffffff|
}}
'''Užhorodo futbolo klubas „Goverla“ dar žinomas kaip „Zakarpattâ“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Užhorodas|Užhorodo]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas [[1925]] m. Žinomas įvairiais pavadinimais. 

Nuo [[2012]] m. dalyvavo Premjer lygoje '''„Goverlos“''' pavadinimu. 

Vėliau susidūrė su finansinėmis problemomis, prarado profesionalaus klubo statusą ir buvo likviduotas [[2016]] m.
{{fkp|1946|Спартак|1961|Верховина|1971|Говерла|1982|Закарпаття|1997|Верховина|1998|Закарпаття|2012|«Говерла»}}

== Pasiekimai ==
{{UKRfl | 2001 | 2010 | 5 | 12 (2005 m.)}}

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2015–2016|I|13|}}
|}

== Lietuviai ==
* [[Aurimas Kučys]], saugas 2009 m.

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
{{Commonscat|FC Zakarpattia Uzhhorod|no=T}}
* [http://fcgoverla.uz.ua/ Oficiali klubo svetainė]

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Zakarpatta]]
[[Kategorija:Užhorodas]]</text>
      <sha1>n8qifjrjnvnhakapmc4pa36kqh989nc</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819840</id>
      <parentid>7819839</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:43:26Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819840</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1684" sha1="9al1vvgj0tswk62hx5iov9vkdzs81pt" xml:space="preserve">{{fc-infod
| clubname = Užhorodo „Zakarpattâ“ &lt;br /&gt; 1901 – 2016
| image    = [[Vaizdas:emblema_zakarpattya.gif‎|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Закарпаття» Ужгород
| founded  = 1925 m.
| defunct  = 2016 m.
| ground   = „Avanhard“ stadionas, [[Užhorodas]]
| capacity = 12 000
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 
| pattern_la1=|pattern_b1=_thinbluesides|pattern_ra1=|
  leftarm1=0000FF|body1=FFFF00|rightarm1=0000FF|shorts1=FFFF00|socks1=FFFF00|
  pattern_la2=_borderonwhite|pattern_b2=_royalbluesides|pattern_ra2=_borderonwhite|
  leftarm2=ffffff|body2=ffffff|rightarm2=ffffff|shorts2=0000FF|socks2=ffffff|
}}
'''Užhorodo futbolo klubas „Goverla“ dar žinomas kaip „Zakarpattâ“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Užhorodas|Užhorodo]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 1925 m. Žinomas įvairiais pavadinimais. 

Nuo 2012 m. dalyvavo Premjer lygoje '''„Goverlos“''' pavadinimu. 

Vėliau susidūrė su finansinėmis problemomis, prarado profesionalaus klubo statusą ir buvo likviduotas [[2016]] m.
{{fkp|1946|Спартак|1961|Верховина|1971|Говерла|1982|Закарпаття|1997|Верховина|1998|Закарпаття|2012|«Говерла»}}

== Pasiekimai ==
{{UKRfl | 2001 | 2010 | 5 | 12 (2005 m.)}}

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2015–2016|I|13|}}
|}

== Lietuviai ==
* [[Aurimas Kučys]], saugas 2009 m.

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
{{Commonscat|FC Zakarpattia Uzhhorod|no=T}}
* [http://fcgoverla.uz.ua/ Oficiali klubo svetainė]

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Zakarpatta]]
[[Kategorija:Užhorodas]]</text>
      <sha1>9al1vvgj0tswk62hx5iov9vkdzs81pt</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819841</id>
      <parentid>7819840</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:43:39Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>Makenzis pervadino puslapį [[FK Goverla]] į [[FK Hoverla]]</comment>
      <origin>7819840</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1684" sha1="9al1vvgj0tswk62hx5iov9vkdzs81pt" xml:space="preserve">{{fc-infod
| clubname = Užhorodo „Zakarpattâ“ &lt;br /&gt; 1901 – 2016
| image    = [[Vaizdas:emblema_zakarpattya.gif‎|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Закарпаття» Ужгород
| founded  = 1925 m.
| defunct  = 2016 m.
| ground   = „Avanhard“ stadionas, [[Užhorodas]]
| capacity = 12 000
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 
| pattern_la1=|pattern_b1=_thinbluesides|pattern_ra1=|
  leftarm1=0000FF|body1=FFFF00|rightarm1=0000FF|shorts1=FFFF00|socks1=FFFF00|
  pattern_la2=_borderonwhite|pattern_b2=_royalbluesides|pattern_ra2=_borderonwhite|
  leftarm2=ffffff|body2=ffffff|rightarm2=ffffff|shorts2=0000FF|socks2=ffffff|
}}
'''Užhorodo futbolo klubas „Goverla“ dar žinomas kaip „Zakarpattâ“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Užhorodas|Užhorodo]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 1925 m. Žinomas įvairiais pavadinimais. 

Nuo 2012 m. dalyvavo Premjer lygoje '''„Goverlos“''' pavadinimu. 

Vėliau susidūrė su finansinėmis problemomis, prarado profesionalaus klubo statusą ir buvo likviduotas [[2016]] m.
{{fkp|1946|Спартак|1961|Верховина|1971|Говерла|1982|Закарпаття|1997|Верховина|1998|Закарпаття|2012|«Говерла»}}

== Pasiekimai ==
{{UKRfl | 2001 | 2010 | 5 | 12 (2005 m.)}}

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2015–2016|I|13|}}
|}

== Lietuviai ==
* [[Aurimas Kučys]], saugas 2009 m.

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
{{Commonscat|FC Zakarpattia Uzhhorod|no=T}}
* [http://fcgoverla.uz.ua/ Oficiali klubo svetainė]

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Zakarpatta]]
[[Kategorija:Užhorodas]]</text>
      <sha1>9al1vvgj0tswk62hx5iov9vkdzs81pt</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819843</id>
      <parentid>7819841</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:43:52Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819843</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1684" sha1="eis5jtde3qj2qmrsavhcxerwce00oxq" xml:space="preserve">{{fc-infod
| clubname = Užhorodo „Zakarpattâ“ &lt;br /&gt; 1901 – 2016
| image    = [[Vaizdas:emblema_zakarpattya.gif‎|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Закарпаття» Ужгород
| founded  = 1925 m.
| defunct  = 2016 m.
| ground   = „Avanhard“ stadionas, [[Užhorodas]]
| capacity = 12 000
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 
| pattern_la1=|pattern_b1=_thinbluesides|pattern_ra1=|
  leftarm1=0000FF|body1=FFFF00|rightarm1=0000FF|shorts1=FFFF00|socks1=FFFF00|
  pattern_la2=_borderonwhite|pattern_b2=_royalbluesides|pattern_ra2=_borderonwhite|
  leftarm2=ffffff|body2=ffffff|rightarm2=ffffff|shorts2=0000FF|socks2=ffffff|
}}
'''Užhorodo futbolo klubas „Goverla“ dar žinomas kaip „Zakarpattâ“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Užhorodas|Užhorodo]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 1925 m. Žinomas įvairiais pavadinimais. 

Nuo 2012 m. dalyvavo Premjer lygoje '''„Hoverlos“''' pavadinimu. 

Vėliau susidūrė su finansinėmis problemomis, prarado profesionalaus klubo statusą ir buvo likviduotas [[2016]] m.
{{fkp|1946|Спартак|1961|Верховина|1971|Говерла|1982|Закарпаття|1997|Верховина|1998|Закарпаття|2012|«Говерла»}}

== Pasiekimai ==
{{UKRfl | 2001 | 2010 | 5 | 12 (2005 m.)}}

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2015–2016|I|13|}}
|}

== Lietuviai ==
* [[Aurimas Kučys]], saugas 2009 m.

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
{{Commonscat|FC Zakarpattia Uzhhorod|no=T}}
* [http://fcgoverla.uz.ua/ Oficiali klubo svetainė]

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Zakarpatta]]
[[Kategorija:Užhorodas]]</text>
      <sha1>eis5jtde3qj2qmrsavhcxerwce00oxq</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819855</id>
      <parentid>7819843</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:47:11Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819855</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1684" sha1="jo14ldy2dypgyi445f91a70989vwehx" xml:space="preserve">{{fc-infod
| clubname = Užhorodo „Zakarpattâ“ &lt;br /&gt; 1901 – 2016
| image    = [[Vaizdas:emblema_zakarpattya.gif‎|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Закарпаття» Ужгород
| founded  = 1925 m.
| defunct  = 2016 m.
| ground   = „Avanhard“ stadionas, [[Užhorodas]]
| capacity = 12 000
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 
| pattern_la1=|pattern_b1=_thinbluesides|pattern_ra1=|
  leftarm1=0000FF|body1=FFFF00|rightarm1=0000FF|shorts1=FFFF00|socks1=FFFF00|
  pattern_la2=_borderonwhite|pattern_b2=_royalbluesides|pattern_ra2=_borderonwhite|
  leftarm2=ffffff|body2=ffffff|rightarm2=ffffff|shorts2=0000FF|socks2=ffffff|
}}
'''Užhorodo futbolo klubas „Hoverla“ dar žinomas kaip „Zakarpattâ“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Užhorodas|Užhorodo]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 1925 m. Žinomas įvairiais pavadinimais. 

Nuo 2012 m. dalyvavo Premjer lygoje '''„Hoverlos“''' pavadinimu. 

Vėliau susidūrė su finansinėmis problemomis, prarado profesionalaus klubo statusą ir buvo likviduotas [[2016]] m.
{{fkp|1946|Спартак|1961|Верховина|1971|Говерла|1982|Закарпаття|1997|Верховина|1998|Закарпаття|2012|«Говерла»}}

== Pasiekimai ==
{{UKRfl | 2001 | 2010 | 5 | 12 (2005 m.)}}

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2015–2016|I|13|}}
|}

== Lietuviai ==
* [[Aurimas Kučys]], saugas 2009 m.

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
{{Commonscat|FC Zakarpattia Uzhhorod|no=T}}
* [http://fcgoverla.uz.ua/ Oficiali klubo svetainė]

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Zakarpatta]]
[[Kategorija:Užhorodas]]</text>
      <sha1>jo14ldy2dypgyi445f91a70989vwehx</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819856</id>
      <parentid>7819855</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:47:32Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819856</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1685" sha1="85x9gk11hbftdig0q10llefn69snlau" xml:space="preserve">{{fc-infod
| clubname = Užhorodo „Zakarpattâ“ &lt;br /&gt; 1901 – 2016
| image    = [[Vaizdas:emblema_zakarpattya.gif‎|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Закарпаття» Ужгород
| founded  = 1925 m.
| defunct  = 2016 m.
| ground   = „Avanhard“ stadionas, [[Užhorodas]]
| capacity = 12 000
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 
| pattern_la1=|pattern_b1=_thinbluesides|pattern_ra1=|
  leftarm1=0000FF|body1=FFFF00|rightarm1=0000FF|shorts1=FFFF00|socks1=FFFF00|
  pattern_la2=_borderonwhite|pattern_b2=_royalbluesides|pattern_ra2=_borderonwhite|
  leftarm2=ffffff|body2=ffffff|rightarm2=ffffff|shorts2=0000FF|socks2=ffffff|
}}
'''Užhorodo futbolo klubas „Hoverla“, dar žinomas kaip „Zakarpattâ“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Užhorodas|Užhorodo]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 1925 m. Žinomas įvairiais pavadinimais. 

Nuo 2012 m. dalyvavo Premjer lygoje '''„Hoverlos“''' pavadinimu. 

Vėliau susidūrė su finansinėmis problemomis, prarado profesionalaus klubo statusą ir buvo likviduotas [[2016]] m.
{{fkp|1946|Спартак|1961|Верховина|1971|Говерла|1982|Закарпаття|1997|Верховина|1998|Закарпаття|2012|«Говерла»}}

== Pasiekimai ==
{{UKRfl | 2001 | 2010 | 5 | 12 (2005 m.)}}

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2015–2016|I|13|}}
|}

== Lietuviai ==
* [[Aurimas Kučys]], saugas 2009 m.

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
{{Commonscat|FC Zakarpattia Uzhhorod|no=T}}
* [http://fcgoverla.uz.ua/ Oficiali klubo svetainė]

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Zakarpatta]]
[[Kategorija:Užhorodas]]</text>
      <sha1>85x9gk11hbftdig0q10llefn69snlau</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FK Vorskla</title>
    <ns>0</ns>
    <id>135868</id>
    <revision>
      <id>7819831</id>
      <parentid>7651715</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:41:42Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819831</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="7910" sha1="l0xlgap91nmirda4ebqywfcf24n9s55" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Poltavos „Vorskla“
| image    = [[Vaizdas:FK Vorskla emblema.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Ворскла» Полтава
| founded  = 1955 m.
| ground   = „Vorskla“ stadionas, [[Poltava]]
| capacity = 25 000
| chairman = {{flagicon|Ukraine}} [[Romanas Černiakas]]&lt;ref&gt;[https://vorskla.com.ua/news/4130-vitaemo-prezidenta-klubu-romana-chernyaka Вітаємо президента клубу Романа Черняка]&lt;/ref&gt; 
| manager  = {{flagicon|Ukraine}} [[Oleksandras Babyčius]]
| league   = '''[[Perša liha|Perša liha / Pirma lyga (II)]]'''
| season   = 2024–2025
| position = {{decrease}} 13 vieta, Premjer lyga

| pattern_la1 = _atlmadrid2324T
| pattern_b1 = _atlmadrid2324T
| pattern_ra1 = _atlmadrid2324T
| pattern_sh1 = _atlmadrid2324T
| pattern_so1 = _atlmadrid2324Tl
| leftarm1 = 37DA8B
| body1 = 37DA8B
| rightarm1 = 37DA8B
| shorts1 = 37DA8B
| socks1 = 37DA8B
| pattern_la2 = 
| pattern_b2 = _nikepark7wpg
| pattern_ra2 = 
| pattern_sh2 = 
| pattern_so2 = 
| leftarm2 = FFFFFF
| body2 = FFFFFF
| rightarm2 = FFFFFF
| shorts2 = FFFFFF
| socks2 = FFFFFF
}}

'''Poltavos futbolo klubas „Vorskla“''', o trumpiau '''Poltavos „Vorskla“''' bei '''FK „Vorskla“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Poltava|Poltavos]].

== Istorija ==
Klubo ištakos siekia [[1955]] m. Susikūrus nepriklausomai Ukrainai, nuo 1992 m. varžėsi Pirmoje lygoje (II). 1995–1996 m. sezone tapo Pirmos lygos nugalėtojais. Nuo 1996–1997 m. sezono rungtyniavo aukščiausioje futbolo lygoje. Debiutantai iškovojo trečiąją vietą. [[2009]] m. „Vorsklos“ futbolininkai iškovojo Ukrainos futbolo taurę.

2024–2025 m. sezone Premjer lygoje (I) tarp šešiolikos dalyvių liko tryliktoje vietoje ir dėl išlikimo kovojo pereinamosiose rungtynėse. [[2025]] m. [[gegužės 29]] d. svečiuose minimaliu rezultatu 2-1 nugalėjo varžovus – [[FK Kudrivka]].&lt;ref&gt;[https://upl.ua/ua/report/view/14771 Кудрівка 1 : 2 Ворскла]&lt;/ref&gt; [[2025]] m. [[birželio 1]] d. atsakomosiose rungtynėse po pagrindinio laiko minimalia persvara 1-0 pirmavo [[FK Kudrivka]] klubas.&lt;ref&gt;[https://upl.ua/ua/report/view/14773 Ворскла 0 : 1 (3:4) Кудрівка]&lt;/ref&gt; Bendras dviejų rungtynių rezultatas 2-2 reiškė, kad nugalėtojus lems vienuolikos metrų baudinių serija. Varžovai ([[FK Kudrivka]]) buvo tikslesni ir pateko į Premjer lygą, o „Vorskla“ iškrito į žemesnį divizioną.

Nuo 2025–2026 m. sezono varžėsi Pirmoje lygoje (II) – [[Perša liha]].
{{fkp|1955|Колгоспник|1965|Колос|1968|Сільбуд|1969|Будівельник|1973|Колос|1984|Ворскла}}

== Emblema ==
&lt;gallery&gt;
Vaizdas:Vorskla New Logo.jpg|
Vaizdas:FK Vorskla emblema.png|
&lt;/gallery&gt;

== Pasiekimai ==
{{UKRfut
|0|
|0|
|2|1997, 2018
|1|2009
|2|2020, 2024
|0||1|2009}}
* Ukrainos TSR taurė (1956 m.)

{{UKRfl | 1996 | 2020 | 24 | 3}}

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|1992|II|8|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|1992–1993|II|4|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|1993–1994|II|8|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|1994–1995|II|11|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|1995–1996|II|1|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|1996–1997|I|3|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|1997–1998|I|5|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|1998–1999|I|10|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|1999–2000|I|4|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2000–2001|I|12|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2001–2002|I|11|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2002–2003|I|11|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2003–2004|I|14|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2004–2005|I|14|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2005–2006|I|10|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2006–2007|I|13|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2007–2008|I|8|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2008–2009|I|5|taurė}}
{{fs2|UKR|2009–2010|I|10|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2010–2011|I|6|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2011–2012|I|8|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2012–2013|I|12|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2013–2014|I|8|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2014–2015|I|4|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2015–2016|I|5|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2016–2017|I|7|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2017–2018|I|3|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2018–2019|I|7|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2019–2020|I|10|finalas}}
{{fs2|UKR|2020–2021|I|5|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|I|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|I|5|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|I|9|finalas}}
{{fs2|UKR|2024–2025|I|13 {{decrease}}|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2025–2026|II||}}
|}

== Lietuviai ==
* {{vlv|LTU}} [[Andrius Jokšas]], saugas 2004–2005 m.

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:white;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''VORSKLA'''
| style=&quot;background:darkgreen;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''VORSKLA'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:white;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Vorskla emblema.png|150px]]'''VORSKLA'''
| style=&quot;background:darkgreen;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Vorskla emblema.png|150px]]'''VORSKLA'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la= _nga22a
| pattern_b= _nga22a
| pattern_ra= _nga22a
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= FFFFFF
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _niketrophy5pggg
| pattern_ra= 
| pattern_sh= _nikeleague3g
| pattern_so= 
| leftarm= 004300
| body= 008000
| rightarm= 004300
| shorts= 008000
| socks= 008000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _nikestrike4pg
| pattern_b= _nikestrike4pg
| pattern_ra= _nikestrike4pg
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 000000
| body= B0B0B0
| rightarm= 000000
| shorts= B0B0B0
| socks= B0B0B0
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _nikepark7wpg
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= FFFFFF
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _nikeacademy22ghv
| pattern_b= _nikeacademy22ghv
| pattern_ra= _nikeacademy22ghv
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 008000
| body= 008000
| rightarm= 008000
| shorts= 008000
| socks= 008000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _sporting2122t
| pattern_b= _sporting2122t
| pattern_ra= _sporting2122t
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 000000
| body= 000000
| rightarm= 000000
| shorts= 000000
| socks= 000000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

; Aprangos gamintojai
* {{vlv|GER}} [[Adidas]] (metai nežinomi);
* {{vlv|USA}} [[Nike]] (metai nežinomi)

== Treneriai ==
* {{vlv|SRB}} [[Željko Ljubenović]] (nuo {{data|2025|06|24}} – iki {{data|2025|07|10}});&lt;ref&gt;[https://vorskla.com.ua/en/football-news/4091-serbian-coach-to-the-poltava-court Serbian coach to the Poltava court]&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[https://vorskla.com.ua/news/4100-rishennya-lyubenovicha Рішення Любеновича – повідомив клубу про своє бажання залишити Полтаву «за сімейними обставинами».]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|UKR}} [[Oleksandras Babyčius]], nuo 2025 m.&lt;ref&gt;[https://vorskla.com.ua/news/4104-oleksandr-babich-ocholiv-vorsklu Олександр Бабич очолив «Ворсклу»]&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[https://vorskla.com.ua/news/4105-pershij-match-dlya-babicha Перший матч для Бабича]&lt;/ref&gt;

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [http://www.vorskla.com.ua Oficiali klubo svetainė]
* [https://int.soccerway.com/teams/ukraine/vorskla/2265/ SOCCERWAY]
* [https://www.flashscore.com/team/vorskla-poltava/bReDoflf/ FLASHSCORE]
* [https://www.transfermarkt.com/vorskla-poltava/startseite/verein/2740/ Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-vorskla-poltava/915/ Globalsportsarchive]

{{DEFAULTSORT:Vorskla}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>l0xlgap91nmirda4ebqywfcf24n9s55</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819832</id>
      <parentid>7819831</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:41:53Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819832</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="7902" sha1="ntc9mych45vijb1m57c8sfxer93jgxj" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Poltavos „Vorskla“
| image    = [[Vaizdas:FK Vorskla emblema.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Ворскла» Полтава
| founded  = 1955 m.
| ground   = „Vorskla“ stadionas, [[Poltava]]
| capacity = 25 000
| chairman = {{flagicon|Ukraine}} [[Romanas Černiakas]]&lt;ref&gt;[https://vorskla.com.ua/news/4130-vitaemo-prezidenta-klubu-romana-chernyaka Вітаємо президента клубу Романа Черняка]&lt;/ref&gt; 
| manager  = {{flagicon|Ukraine}} [[Oleksandras Babyčius]]
| league   = '''[[Perša liha|Perša liha / Pirma lyga (II)]]'''
| season   = 2024–2025
| position = {{decrease}} 13 vieta, Premjer lyga

| pattern_la1 = _atlmadrid2324T
| pattern_b1 = _atlmadrid2324T
| pattern_ra1 = _atlmadrid2324T
| pattern_sh1 = _atlmadrid2324T
| pattern_so1 = _atlmadrid2324Tl
| leftarm1 = 37DA8B
| body1 = 37DA8B
| rightarm1 = 37DA8B
| shorts1 = 37DA8B
| socks1 = 37DA8B
| pattern_la2 = 
| pattern_b2 = _nikepark7wpg
| pattern_ra2 = 
| pattern_sh2 = 
| pattern_so2 = 
| leftarm2 = FFFFFF
| body2 = FFFFFF
| rightarm2 = FFFFFF
| shorts2 = FFFFFF
| socks2 = FFFFFF
}}

'''Poltavos futbolo klubas „Vorskla“''', o trumpiau '''Poltavos „Vorskla“''' bei '''FK „Vorskla“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Poltava|Poltavos]].

== Istorija ==
Klubo ištakos siekia 1955 m. Susikūrus nepriklausomai Ukrainai, nuo 1992 m. varžėsi Pirmoje lygoje (II). 1995–1996 m. sezone tapo Pirmos lygos nugalėtojais. Nuo 1996–1997 m. sezono rungtyniavo aukščiausioje futbolo lygoje. Debiutantai iškovojo trečiąją vietą. 2009 m. „Vorsklos“ futbolininkai iškovojo Ukrainos futbolo taurę.

2024–2025 m. sezone Premjer lygoje (I) tarp šešiolikos dalyvių liko tryliktoje vietoje ir dėl išlikimo kovojo pereinamosiose rungtynėse. [[2025]] m. [[gegužės 29]] d. svečiuose minimaliu rezultatu 2-1 nugalėjo varžovus – [[FK Kudrivka]].&lt;ref&gt;[https://upl.ua/ua/report/view/14771 Кудрівка 1 : 2 Ворскла]&lt;/ref&gt; [[2025]] m. [[birželio 1]] d. atsakomosiose rungtynėse po pagrindinio laiko minimalia persvara 1-0 pirmavo [[FK Kudrivka]] klubas.&lt;ref&gt;[https://upl.ua/ua/report/view/14773 Ворскла 0 : 1 (3:4) Кудрівка]&lt;/ref&gt; Bendras dviejų rungtynių rezultatas 2-2 reiškė, kad nugalėtojus lems vienuolikos metrų baudinių serija. Varžovai ([[FK Kudrivka]]) buvo tikslesni ir pateko į Premjer lygą, o „Vorskla“ iškrito į žemesnį divizioną.

Nuo 2025–2026 m. sezono varžėsi Pirmoje lygoje (II) – [[Perša liha]].
{{fkp|1955|Колгоспник|1965|Колос|1968|Сільбуд|1969|Будівельник|1973|Колос|1984|Ворскла}}

== Emblema ==
&lt;gallery&gt;
Vaizdas:Vorskla New Logo.jpg|
Vaizdas:FK Vorskla emblema.png|
&lt;/gallery&gt;

== Pasiekimai ==
{{UKRfut
|0|
|0|
|2|1997, 2018
|1|2009
|2|2020, 2024
|0||1|2009}}
* Ukrainos TSR taurė (1956 m.)

{{UKRfl | 1996 | 2020 | 24 | 3}}

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|1992|II|8|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|1992–1993|II|4|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|1993–1994|II|8|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|1994–1995|II|11|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|1995–1996|II|1|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|1996–1997|I|3|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|1997–1998|I|5|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|1998–1999|I|10|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|1999–2000|I|4|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2000–2001|I|12|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2001–2002|I|11|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2002–2003|I|11|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2003–2004|I|14|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2004–2005|I|14|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2005–2006|I|10|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2006–2007|I|13|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2007–2008|I|8|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2008–2009|I|5|taurė}}
{{fs2|UKR|2009–2010|I|10|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2010–2011|I|6|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2011–2012|I|8|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2012–2013|I|12|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2013–2014|I|8|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2014–2015|I|4|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2015–2016|I|5|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2016–2017|I|7|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2017–2018|I|3|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2018–2019|I|7|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2019–2020|I|10|finalas}}
{{fs2|UKR|2020–2021|I|5|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|I|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|I|5|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|I|9|finalas}}
{{fs2|UKR|2024–2025|I|13 {{decrease}}|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2025–2026|II||}}
|}

== Lietuviai ==
* {{vlv|LTU}} [[Andrius Jokšas]], saugas 2004–2005 m.

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:white;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''VORSKLA'''
| style=&quot;background:darkgreen;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''VORSKLA'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:white;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Vorskla emblema.png|150px]]'''VORSKLA'''
| style=&quot;background:darkgreen;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Vorskla emblema.png|150px]]'''VORSKLA'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la= _nga22a
| pattern_b= _nga22a
| pattern_ra= _nga22a
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= FFFFFF
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _niketrophy5pggg
| pattern_ra= 
| pattern_sh= _nikeleague3g
| pattern_so= 
| leftarm= 004300
| body= 008000
| rightarm= 004300
| shorts= 008000
| socks= 008000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _nikestrike4pg
| pattern_b= _nikestrike4pg
| pattern_ra= _nikestrike4pg
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 000000
| body= B0B0B0
| rightarm= 000000
| shorts= B0B0B0
| socks= B0B0B0
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _nikepark7wpg
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= FFFFFF
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _nikeacademy22ghv
| pattern_b= _nikeacademy22ghv
| pattern_ra= _nikeacademy22ghv
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 008000
| body= 008000
| rightarm= 008000
| shorts= 008000
| socks= 008000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _sporting2122t
| pattern_b= _sporting2122t
| pattern_ra= _sporting2122t
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 000000
| body= 000000
| rightarm= 000000
| shorts= 000000
| socks= 000000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

; Aprangos gamintojai
* {{vlv|GER}} [[Adidas]] (metai nežinomi);
* {{vlv|USA}} [[Nike]] (metai nežinomi)

== Treneriai ==
* {{vlv|SRB}} [[Željko Ljubenović]] (nuo {{data|2025|06|24}} – iki {{data|2025|07|10}});&lt;ref&gt;[https://vorskla.com.ua/en/football-news/4091-serbian-coach-to-the-poltava-court Serbian coach to the Poltava court]&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[https://vorskla.com.ua/news/4100-rishennya-lyubenovicha Рішення Любеновича – повідомив клубу про своє бажання залишити Полтаву «за сімейними обставинами».]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|UKR}} [[Oleksandras Babyčius]], nuo 2025 m.&lt;ref&gt;[https://vorskla.com.ua/news/4104-oleksandr-babich-ocholiv-vorsklu Олександр Бабич очолив «Ворсклу»]&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[https://vorskla.com.ua/news/4105-pershij-match-dlya-babicha Перший матч для Бабича]&lt;/ref&gt;

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [http://www.vorskla.com.ua Oficiali klubo svetainė]
* [https://int.soccerway.com/teams/ukraine/vorskla/2265/ SOCCERWAY]
* [https://www.flashscore.com/team/vorskla-poltava/bReDoflf/ FLASHSCORE]
* [https://www.transfermarkt.com/vorskla-poltava/startseite/verein/2740/ Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-vorskla-poltava/915/ Globalsportsarchive]

{{DEFAULTSORT:Vorskla}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>ntc9mych45vijb1m57c8sfxer93jgxj</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819833</id>
      <parentid>7819832</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:42:11Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Nuorodos */</comment>
      <origin>7819833</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="7905" sha1="03gqbyoie4wy3iptu6av76rik2u4bwd" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Poltavos „Vorskla“
| image    = [[Vaizdas:FK Vorskla emblema.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Ворскла» Полтава
| founded  = 1955 m.
| ground   = „Vorskla“ stadionas, [[Poltava]]
| capacity = 25 000
| chairman = {{flagicon|Ukraine}} [[Romanas Černiakas]]&lt;ref&gt;[https://vorskla.com.ua/news/4130-vitaemo-prezidenta-klubu-romana-chernyaka Вітаємо президента клубу Романа Черняка]&lt;/ref&gt; 
| manager  = {{flagicon|Ukraine}} [[Oleksandras Babyčius]]
| league   = '''[[Perša liha|Perša liha / Pirma lyga (II)]]'''
| season   = 2024–2025
| position = {{decrease}} 13 vieta, Premjer lyga

| pattern_la1 = _atlmadrid2324T
| pattern_b1 = _atlmadrid2324T
| pattern_ra1 = _atlmadrid2324T
| pattern_sh1 = _atlmadrid2324T
| pattern_so1 = _atlmadrid2324Tl
| leftarm1 = 37DA8B
| body1 = 37DA8B
| rightarm1 = 37DA8B
| shorts1 = 37DA8B
| socks1 = 37DA8B
| pattern_la2 = 
| pattern_b2 = _nikepark7wpg
| pattern_ra2 = 
| pattern_sh2 = 
| pattern_so2 = 
| leftarm2 = FFFFFF
| body2 = FFFFFF
| rightarm2 = FFFFFF
| shorts2 = FFFFFF
| socks2 = FFFFFF
}}

'''Poltavos futbolo klubas „Vorskla“''', o trumpiau '''Poltavos „Vorskla“''' bei '''FK „Vorskla“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Poltava|Poltavos]].

== Istorija ==
Klubo ištakos siekia 1955 m. Susikūrus nepriklausomai Ukrainai, nuo 1992 m. varžėsi Pirmoje lygoje (II). 1995–1996 m. sezone tapo Pirmos lygos nugalėtojais. Nuo 1996–1997 m. sezono rungtyniavo aukščiausioje futbolo lygoje. Debiutantai iškovojo trečiąją vietą. 2009 m. „Vorsklos“ futbolininkai iškovojo Ukrainos futbolo taurę.

2024–2025 m. sezone Premjer lygoje (I) tarp šešiolikos dalyvių liko tryliktoje vietoje ir dėl išlikimo kovojo pereinamosiose rungtynėse. [[2025]] m. [[gegužės 29]] d. svečiuose minimaliu rezultatu 2-1 nugalėjo varžovus – [[FK Kudrivka]].&lt;ref&gt;[https://upl.ua/ua/report/view/14771 Кудрівка 1 : 2 Ворскла]&lt;/ref&gt; [[2025]] m. [[birželio 1]] d. atsakomosiose rungtynėse po pagrindinio laiko minimalia persvara 1-0 pirmavo [[FK Kudrivka]] klubas.&lt;ref&gt;[https://upl.ua/ua/report/view/14773 Ворскла 0 : 1 (3:4) Кудрівка]&lt;/ref&gt; Bendras dviejų rungtynių rezultatas 2-2 reiškė, kad nugalėtojus lems vienuolikos metrų baudinių serija. Varžovai ([[FK Kudrivka]]) buvo tikslesni ir pateko į Premjer lygą, o „Vorskla“ iškrito į žemesnį divizioną.

Nuo 2025–2026 m. sezono varžėsi Pirmoje lygoje (II) – [[Perša liha]].
{{fkp|1955|Колгоспник|1965|Колос|1968|Сільбуд|1969|Будівельник|1973|Колос|1984|Ворскла}}

== Emblema ==
&lt;gallery&gt;
Vaizdas:Vorskla New Logo.jpg|
Vaizdas:FK Vorskla emblema.png|
&lt;/gallery&gt;

== Pasiekimai ==
{{UKRfut
|0|
|0|
|2|1997, 2018
|1|2009
|2|2020, 2024
|0||1|2009}}
* Ukrainos TSR taurė (1956 m.)

{{UKRfl | 1996 | 2020 | 24 | 3}}

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|1992|II|8|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|1992–1993|II|4|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|1993–1994|II|8|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|1994–1995|II|11|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|1995–1996|II|1|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|1996–1997|I|3|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|1997–1998|I|5|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|1998–1999|I|10|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|1999–2000|I|4|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2000–2001|I|12|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2001–2002|I|11|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2002–2003|I|11|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2003–2004|I|14|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2004–2005|I|14|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2005–2006|I|10|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2006–2007|I|13|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2007–2008|I|8|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2008–2009|I|5|taurė}}
{{fs2|UKR|2009–2010|I|10|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2010–2011|I|6|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2011–2012|I|8|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2012–2013|I|12|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2013–2014|I|8|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2014–2015|I|4|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2015–2016|I|5|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2016–2017|I|7|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2017–2018|I|3|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2018–2019|I|7|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2019–2020|I|10|finalas}}
{{fs2|UKR|2020–2021|I|5|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|I|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|I|5|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|I|9|finalas}}
{{fs2|UKR|2024–2025|I|13 {{decrease}}|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2025–2026|II||}}
|}

== Lietuviai ==
* {{vlv|LTU}} [[Andrius Jokšas]], saugas 2004–2005 m.

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:white;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''VORSKLA'''
| style=&quot;background:darkgreen;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''VORSKLA'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:white;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Vorskla emblema.png|150px]]'''VORSKLA'''
| style=&quot;background:darkgreen;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Vorskla emblema.png|150px]]'''VORSKLA'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la= _nga22a
| pattern_b= _nga22a
| pattern_ra= _nga22a
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= FFFFFF
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _niketrophy5pggg
| pattern_ra= 
| pattern_sh= _nikeleague3g
| pattern_so= 
| leftarm= 004300
| body= 008000
| rightarm= 004300
| shorts= 008000
| socks= 008000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _nikestrike4pg
| pattern_b= _nikestrike4pg
| pattern_ra= _nikestrike4pg
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 000000
| body= B0B0B0
| rightarm= 000000
| shorts= B0B0B0
| socks= B0B0B0
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _nikepark7wpg
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= FFFFFF
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _nikeacademy22ghv
| pattern_b= _nikeacademy22ghv
| pattern_ra= _nikeacademy22ghv
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 008000
| body= 008000
| rightarm= 008000
| shorts= 008000
| socks= 008000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _sporting2122t
| pattern_b= _sporting2122t
| pattern_ra= _sporting2122t
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 000000
| body= 000000
| rightarm= 000000
| shorts= 000000
| socks= 000000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

; Aprangos gamintojai
* {{vlv|GER}} [[Adidas]] (metai nežinomi);
* {{vlv|USA}} [[Nike]] (metai nežinomi)

== Treneriai ==
* {{vlv|SRB}} [[Željko Ljubenović]] (nuo {{data|2025|06|24}} – iki {{data|2025|07|10}});&lt;ref&gt;[https://vorskla.com.ua/en/football-news/4091-serbian-coach-to-the-poltava-court Serbian coach to the Poltava court]&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[https://vorskla.com.ua/news/4100-rishennya-lyubenovicha Рішення Любеновича – повідомив клубу про своє бажання залишити Полтаву «за сімейними обставинами».]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|UKR}} [[Oleksandras Babyčius]], nuo 2025 m.&lt;ref&gt;[https://vorskla.com.ua/news/4104-oleksandr-babich-ocholiv-vorsklu Олександр Бабич очолив «Ворсклу»]&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[https://vorskla.com.ua/news/4105-pershij-match-dlya-babicha Перший матч для Бабича]&lt;/ref&gt;

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [http://www.vorskla.com.ua Oficiali klubo svetainė]
* [https://www.soccerway.com/team/vorskla-poltava/bReDoflf/ SOCCERWAY]
* [https://www.flashscore.com/team/vorskla-poltava/bReDoflf/ FLASHSCORE]
* [https://www.transfermarkt.com/vorskla-poltava/startseite/verein/2740/ Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-vorskla-poltava/915/ Globalsportsarchive]

{{DEFAULTSORT:Vorskla}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>03gqbyoie4wy3iptu6av76rik2u4bwd</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FK Karpaty Lʹvìv</title>
    <ns>0</ns>
    <id>135870</id>
    <revision>
      <id>7819669</id>
      <parentid>7636840</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:39:46Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819669</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3021" sha1="hgyx82x33tqt0iwgdn526xr57pz1cz5" xml:space="preserve">{{fc-infod
| clubname = Lvovo „Karpati“ &lt;br /&gt; 1963 – 2020
| image    = [[Vaizdas:Karpaty-Lviv.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Карпати» Львів
| nickname = ''Zeleno-Bili'', ''Zeleni Levy''
| founded  = 1963 m.
| defunct  = 2020 m.
| ground   = Stadionas „Ukraina“, [[Lvovas]]
| capacity = 29 004
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 
| 
| pattern_la1 = _karpaty1819h
| pattern_b1 = _karpaty1819h
| pattern_ra1 = _karpaty1819h
| pattern_sh1 = _karpaty1819h
| leftarm1 = 
| body1 = 
| rightarm1 = 
| shorts1 = 
| socks1 = 
| pattern_la2 = _karpaty1819a
| pattern_b2 = _karpaty1819a
| pattern_ra2 = _karpaty1819a
| pattern_sh2 = _karpaty1819a
| leftarm2 = 177245
| body2 = 
| rightarm2 = 177245
| shorts2 = 177245
| socks2 = 177245
| pattern_b3 = _karpaty1819t
| leftarm3 = FFFF00
| body3 = FFFF00
| rightarm3 = FFFF00
| shorts3 = FFFF00
| socks3 = FFFF00
}}

'''Lvovo „Karpati“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Lvovas|Lvovo]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas [[1963]] m. [[1982]]–[[1989]] m. buvo prijungtas prie [[SKA Lvov]] klubo. Ukrainai tapus nepriklausoma valsybe, klubas rungtyniavo šalies čempionatuose.

[[Ukrainos futbolo varžybos 2019–2020 m.|2019–2020 m. sezone]] rungtyniavo Premjer lygoje, tačiau buvo pašalinti į žemesnį divizioną.

2020 m. klubas turėjo finansinių nepriteklių ir klubas likviduotas.

{{fkp|1963|Karpaty L'vov|1992|Karpati L'viv}}

== Pasiekimai ==
{{UKRfut
|0|
|0|
|1|1998
|0|
|2|1993, 1999
|0||0|}}

{{UKRfl | 1992 | 2012 | 18 | 3}}

== Sezonai ==
=== Ukrainos varžybos ===
{{fs1}}
{{fs2|UKR|1992|I|13|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|1992–1993|I|6|finalas}}
{{fs2|UKR|1993–1994|I|5|1/2 f.}}
{{fs2|UKR|1994–1995|I|8|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|1995–1996|I|8|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|1996–1997|I|5|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|1997–1998|I|3|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|1998–1999|I|4|finalas}}
{{fs2|UKR|1999–2000|I|9|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2000–2001|I|10|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2001–2002|I|8|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2002–2003|I|7|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2003–2004|I|15|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2004–2005|II|6|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2005–2006|II|2|1/2 f.}}
{{fs2|UKR|2006–2007|I|8|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2007–2008|I|10|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2008–2009|I|9|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2009–2010|I|5|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2010–2011|I|5|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2011–2012|I|14|1/2 f.}}
{{fs2|UKR|2012–2013|I|14|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2013–2014|I|11|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2014–2015|I|13|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2015–2016|I|7|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2016–2017|I|10|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2017–2018|I|8|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2018–2019|I|10|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2019–2020|I|12|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|[[File:X_mark.svg|17px]] |[[File:X_mark.svg|17px]]|[[File:X_mark.svg|17px]]}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* Oficiali klubo svetainė [https://web.archive.org/web/20120616032258/http://fckarpaty.lviv.ua/ (arch.)]
* [http://fckarpaty.com.ua Sirgalių svetainė]

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Karpati]]</text>
      <sha1>hgyx82x33tqt0iwgdn526xr57pz1cz5</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819670</id>
      <parentid>7819669</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:40:04Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819670</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3010" sha1="hq5gx8535783zfwgvmjz4kiu44oywek" xml:space="preserve">{{fc-infod
| clubname = Lvovo „Karpati“ &lt;br /&gt; 1963 – 2020
| image    = [[Vaizdas:Karpaty-Lviv.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Карпати» Львів
| nickname = ''Zeleno-Bili'', ''Zeleni Levy''
| founded  = 1963 m.
| defunct  = 2020 m.
| ground   = Stadionas „Ukraina“, [[Lvovas]]
| capacity = 29 004
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 
| 
| pattern_la1 = _karpaty1819h
| pattern_b1 = _karpaty1819h
| pattern_ra1 = _karpaty1819h
| pattern_sh1 = _karpaty1819h
| leftarm1 = 
| body1 = 
| rightarm1 = 
| shorts1 = 
| socks1 = 
| pattern_la2 = _karpaty1819a
| pattern_b2 = _karpaty1819a
| pattern_ra2 = _karpaty1819a
| pattern_sh2 = _karpaty1819a
| leftarm2 = 177245
| body2 = 
| rightarm2 = 177245
| shorts2 = 177245
| socks2 = 177245
| pattern_b3 = _karpaty1819t
| leftarm3 = FFFF00
| body3 = FFFF00
| rightarm3 = FFFF00
| shorts3 = FFFF00
| socks3 = FFFF00
}}

'''Lvovo „Karpati“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Lvovas|Lvovo]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 1963 m. 1982–1989 m. buvo prijungtas prie [[SKA Lvov]] klubo. Ukrainai tapus nepriklausoma valstybe, klubas rungtyniavo šalies čempionatuose.

[[Ukrainos futbolo varžybos 2019–2020 m.|2019–2020 m. sezone]] rungtyniavo Premjer lygoje, tačiau buvo pašalinti į žemesnį divizioną.

2020 m. klubas turėjo finansinių nepriteklių ir klubas likviduotas.

{{fkp|1963|Karpaty L'vov|1992|Karpati L'viv}}

== Pasiekimai ==
{{UKRfut
|0|
|0|
|1|1998
|0|
|2|1993, 1999
|0||0|}}

{{UKRfl | 1992 | 2012 | 18 | 3}}

== Sezonai ==
=== Ukrainos varžybos ===
{{fs1}}
{{fs2|UKR|1992|I|13|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|1992–1993|I|6|finalas}}
{{fs2|UKR|1993–1994|I|5|1/2 f.}}
{{fs2|UKR|1994–1995|I|8|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|1995–1996|I|8|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|1996–1997|I|5|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|1997–1998|I|3|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|1998–1999|I|4|finalas}}
{{fs2|UKR|1999–2000|I|9|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2000–2001|I|10|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2001–2002|I|8|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2002–2003|I|7|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2003–2004|I|15|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2004–2005|II|6|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2005–2006|II|2|1/2 f.}}
{{fs2|UKR|2006–2007|I|8|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2007–2008|I|10|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2008–2009|I|9|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2009–2010|I|5|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2010–2011|I|5|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2011–2012|I|14|1/2 f.}}
{{fs2|UKR|2012–2013|I|14|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2013–2014|I|11|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2014–2015|I|13|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2015–2016|I|7|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2016–2017|I|10|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2017–2018|I|8|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2018–2019|I|10|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2019–2020|I|12|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|[[File:X_mark.svg|17px]] |[[File:X_mark.svg|17px]]|[[File:X_mark.svg|17px]]}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* Oficiali klubo svetainė [https://web.archive.org/web/20120616032258/http://fckarpaty.lviv.ua/ (arch.)]
* [http://fckarpaty.com.ua Sirgalių svetainė]

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Karpati]]</text>
      <sha1>hq5gx8535783zfwgvmjz4kiu44oywek</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FK Kryvbas Krivij Rìg</title>
    <ns>0</ns>
    <id>135872</id>
    <revision>
      <id>7819687</id>
      <parentid>7636848</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:44:54Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819687</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1801" sha1="3g5u9u7dc8rljq3i4t9nrd4tayo6xnq" xml:space="preserve">{{fc-infod
| clubname = Kryvyj Riho „Krivbas“
| image    = [[Vaizdas:Kryvbas-Kryviy-Rih.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Кривбас» Кривий Ріг
| founded  = 1959 m.
| defunct  = 2013 m.
| ground   = „Metalurg“ stadionas, [[Kryvyj Rihas]]
| capacity = 29 782
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 
| pattern_la1=|pattern_b1=|pattern_ra1=|
  leftarm1=fffc00|body1=fffc00|rightarm1=fffc00|shorts1=000000|socks1=fffc00|
  pattern_la2=|pattern_b2=_thinblacksides|pattern_ra2=|
  leftarm2=ff0000|body2=ff0000|rightarm2=ff0000|shorts2=ff0000|socks2=ff0000|
}}

'''Kryvyj Riho „Krivbas“''' – buvęs [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Kryvyj Rihas|Kryvyj Riho]].

== Istorija ==
Klubo ištakos siekia [[1959]] m., kai buvo įkurtas „Avanhard“ futbolo klubas. Nuo [[1966]] m. vadinosi „Kryvbas“.

Nuo [[1992]] m. žaidė aukščiausioje šalies lygoje. Vėliau sekė kritimas į žemesnius divizionus.

2013 m. paskelbta apie klubo bankrotą.
{{fkp|1959|Avangard|1962|Gìrnik|1966|Krivbas}}

== Pasiekimai ==
{{UKRfut
|0|
|0|
|2|1999, 2000
|0|
|1|2000
|0||0|}}
* Ukrainos TSR čempionas (1971, 1975, 1976, 1981 m.)

{{UKRfl | 1992 | 2012 | 20 | 3}}

== Sezonai ==
=== [[UEFA]] varžybos ===
{{uefad1}}
{{uefad4|2000|||1/64 f.}}
{{uefad4|2001|||1/64 f.}}
{{uefad2|0|0|2|—|—|1/64 f.}}

== Lietuviai ==
* [[Kęstutis Ivaškevičius]], saugas 2009-2010
* [[Andrius Jokšas]], saugas 2000
* [[Linas Klimavičius]], gynėjas 2010

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://int.soccerway.com/teams/ukraine/fc-kryvbas-kryvyi-rih/2263/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/kryvbas-kryvyi-rig/startseite/verein/3592 Transfermarkt] (FK Krivbas)

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Krivbas]]</text>
      <sha1>3g5u9u7dc8rljq3i4t9nrd4tayo6xnq</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819688</id>
      <parentid>7819687</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:45:09Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819688</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1789" sha1="3pnk0o6v5xurqvs5j959xpzev6yi3yx" xml:space="preserve">{{fc-infod
| clubname = Kryvyj Riho „Krivbas“
| image    = [[Vaizdas:Kryvbas-Kryviy-Rih.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Кривбас» Кривий Ріг
| founded  = 1959 m.
| defunct  = 2013 m.
| ground   = „Metalurg“ stadionas, [[Kryvyj Rihas]]
| capacity = 29 782
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 
| pattern_la1=|pattern_b1=|pattern_ra1=|
  leftarm1=fffc00|body1=fffc00|rightarm1=fffc00|shorts1=000000|socks1=fffc00|
  pattern_la2=|pattern_b2=_thinblacksides|pattern_ra2=|
  leftarm2=ff0000|body2=ff0000|rightarm2=ff0000|shorts2=ff0000|socks2=ff0000|
}}

'''Kryvyj Riho „Krivbas“''' – buvęs [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Kryvyj Rihas|Kryvyj Riho]].

== Istorija ==
Klubo ištakos siekia 1959 m., kai buvo įkurtas „Avanhard“ futbolo klubas. Nuo 1966 m. vadinosi „Kryvbas“.

Nuo 1992 m. žaidė aukščiausioje šalies lygoje. Vėliau sekė kritimas į žemesnius divizionus.

2013 m. paskelbta apie klubo bankrotą.
{{fkp|1959|Avangard|1962|Gìrnik|1966|Krivbas}}

== Pasiekimai ==
{{UKRfut
|0|
|0|
|2|1999, 2000
|0|
|1|2000
|0||0|}}
* Ukrainos TSR čempionas (1971, 1975, 1976, 1981 m.)

{{UKRfl | 1992 | 2012 | 20 | 3}}

== Sezonai ==
=== [[UEFA]] varžybos ===
{{uefad1}}
{{uefad4|2000|||1/64 f.}}
{{uefad4|2001|||1/64 f.}}
{{uefad2|0|0|2|—|—|1/64 f.}}

== Lietuviai ==
* [[Kęstutis Ivaškevičius]], saugas 2009-2010
* [[Andrius Jokšas]], saugas 2000
* [[Linas Klimavičius]], gynėjas 2010

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://int.soccerway.com/teams/ukraine/fc-kryvbas-kryvyi-rih/2263/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/kryvbas-kryvyi-rig/startseite/verein/3592 Transfermarkt] (FK Krivbas)

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Krivbas]]</text>
      <sha1>3pnk0o6v5xurqvs5j959xpzev6yi3yx</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FK Naftovik Ohtirka</title>
    <ns>0</ns>
    <id>135874</id>
    <revision>
      <id>7819731</id>
      <parentid>7381484</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:02:07Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819731</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2078" sha1="s95hezbg2h3o9xd9n1oy29lc1ugyee6" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Ochtyrkos „Naftovik“
| image    = [[Vaizdas:Naftovyk Ukrnafta logo.gif|150px]]
| fullname = Футбольний клуб Нафтовик-Укрнафта Охтирка
| founded  = 1980 m.
| ground   = „Naftovyk“ stadionas, [[Ochtyrka]]
| capacity = 5 256
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 
| pattern_la1=|pattern_b1=_blackhalf|pattern_ra1=|
  leftarm1=fffc00|body1=fffc00|rightarm1=|shorts1=|socks1=fffc00|
  pattern_la2=|pattern_b2=_blackhalf|pattern_ra2=|
  leftarm2=ffffff|body2=ffffff|rightarm2=|shorts2=|socks2=ffffff|
}}

'''Ochtyrkos „Naftovik“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Ochtyrka|Ochtyrkos]].

== Istorija ==

Klubas įkurtas [[1980]] m. Ilgą laiką žaidė žemesniuose divizionuose. 2007–2008 metų sezone dalyvavo elito diviziono kovose, bet liko 15 vietoje ir iškrito į Pirmą lygą. Dalyvavo Pirmos lygos kovose. Vėliau iškrito į mėgėjišką lygą.

{{fkp|1980|FK Naftovik|2004|FK Naftovik-Ukrnafta|2020|FK Naftovik}}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Black;color:Yellow&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''FK Naftovik-Ukrnafta'''
| style=&quot;background:Yellow;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''FK Naftovik-Ukrnafta'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Black;color:Yellow&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Naftovyk Ukrnafta logo.gif|150px]]'''FK Naftovik-Ukrnafta'''
| style=&quot;background:Yellow;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Naftovyk Ukrnafta logo.gif|150px]]'''FK Naftovik-Ukrnafta'''
|}

== Pasiekimai ==
{{UKRfl|2007|2008|1|15}}

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2015–2016|II||}}
{{fs2|UKR|2016–2017|II|6|}}
{{fs2|UKR|2017–2018|II|15|}}
|}

== Lietuviai ==
* [[Aurimas Kučys]], saugas 2007–2009 m.

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [http://fcnaftovyk.com.ua Oficiali klubo svetainė]

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Naftovik]]</text>
      <sha1>s95hezbg2h3o9xd9n1oy29lc1ugyee6</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819732</id>
      <parentid>7819731</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:03:12Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819732</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2119" sha1="3l8ldcrrmn11wnvr97mptcflhus5gu6" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Ochtyrkos „Naftovik“
| image    = [[Vaizdas:Naftovyk Ukrnafta logo.gif|150px]]
| fullname = Футбольний клуб Нафтовик-Укрнафта Охтирка
| founded  = 1980 m.
| ground   = „Naftovyk“ stadionas, [[Ochtyrka]]
| capacity = 5 256
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 
| pattern_la1=|pattern_b1=_blackhalf|pattern_ra1=|
  leftarm1=fffc00|body1=fffc00|rightarm1=|shorts1=|socks1=fffc00|
  pattern_la2=|pattern_b2=_blackhalf|pattern_ra2=|
  leftarm2=ffffff|body2=ffffff|rightarm2=|shorts2=|socks2=ffffff|
}}

'''Ochtyrkos „Naftovik“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Ochtyrka|Ochtyrkos]].

== Istorija ==

Klubas įkurtas 1980 m. Ilgą laiką žaidė žemesniuose divizionuose. 2007–2008 metų sezone varžėsi pajėgiausiame šalies futbolo divizione, bet liko 15 vietoje ir iškrito į Pirmą lygą. 

Nuo 2008–2009 m. sezono rungtyniavo Pirmoje lygoje. Vėliau iškrito į mėgėjišką lygą.

{{fkp|1980|FK Naftovik|2004|FK Naftovik-Ukrnafta|2020|FK Naftovik}}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Black;color:Yellow&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''FK Naftovik-Ukrnafta'''
| style=&quot;background:Yellow;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''FK Naftovik-Ukrnafta'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Black;color:Yellow&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Naftovyk Ukrnafta logo.gif|150px]]'''FK Naftovik-Ukrnafta'''
| style=&quot;background:Yellow;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Naftovyk Ukrnafta logo.gif|150px]]'''FK Naftovik-Ukrnafta'''
|}

== Pasiekimai ==
{{UKRfl|2007|2008|1|15}}

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2015–2016|II||}}
{{fs2|UKR|2016–2017|II|6|}}
{{fs2|UKR|2017–2018|II|15|}}
|}

== Lietuviai ==
* [[Aurimas Kučys]], saugas 2007–2009 m.

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [http://fcnaftovyk.com.ua Oficiali klubo svetainė]

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Naftovik]]</text>
      <sha1>3l8ldcrrmn11wnvr97mptcflhus5gu6</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FK Marìupolʹ</title>
    <ns>0</ns>
    <id>135875</id>
    <revision>
      <id>7819700</id>
      <parentid>7788246</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:48:26Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819700</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3893" sha1="p5gpx63j5obo7tqkm0574st1pgzstho" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = FK Marìupolʹ 
| image    = [[Vaizdas:Marìupolʹ logo.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб Маріуполь
| nickname =
| founded  = 1936 m.
| ground   = „Ìllìčìvecʹ“ stadionas, [[Mariupolis]]
| capacity = 12 680
| chairman =  
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 

|pattern_la1=24354f|pattern_b1=24354f|pattern_ra1=24354f|pattern_sh1=24354f|pattern_so1=_color_3_stripes_white
|leftarm1=24354f|body1=24354f|rightarm1=24354f|shorts1=24354f|socks1=24354f|

| pattern_la2 = _mancity1617t
| pattern_b2  = _mancity1617t
| pattern_ra2 = _mancity1617t
| pattern_sh2 = _black_stripes
| pattern_so2 = FF0000
| leftarm2    = 4600bf
| body2       = 4600bf
| rightarm2   = 4600bf
| shorts2     = FF0000
| socks2      = FF0000
}}

'''FK Marìupolʹ''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Mariupolis|Mariupolio]].

== Istorija ==

2021–2022 m. rungtyniavo Premjer lygoje. Dėl karo čempionatas buvo nutrauktas. Tuo metu ekipa buvo paskutinėje vietoje – šešiolikti. Karo metu [[Mariupolis]] buvo intensyviai apšaudomas, prasidėjo ilgalaikė miesto apgultis. Per tą laiką miestas smarkiai nukentėjo.

[[Mariupolis|Mariupolio]] ir [[Černihivas|Černihivo]] klubai dėl sudėtingos situacijos miestuose ir sunaikintos šių miestų infrastruktūros negalėjo tinkamai pasiruošti 2022–2023 m. čempionatui. Buvo nuspręsta šiuos klubus suspenduoti, jie nušalinti nuo dalyvavimo Premjer lygoje.&lt;ref&gt;https://upl.ua/ua/news/view/6260&lt;/ref&gt;

{{fkp|1938|Stal'|1949|Metalurg|1959|Avangard|1961|Azovstal'|1966|Azovec'|1971|Metalurg|1974|Lokomotiv|1976|Novator|1992|Azovec'|1996|Metalurg|2002|Illičivec'|2017|FK Marìupolʹ}}

== Logotipas ==
&lt;gallery&gt;
Illychivets_Mariupil_Logo.gif|Logotipas
Marìupolʹ logo.png|dabartinis
&lt;/gallery&gt;

==Pasiekimai==
{{UKRfl | 1997 | 2012 | 14 | 4 (2001 m.)}}

== Sezonai ==
=== Ukrainos varžybos ===
; Novator ([[1992]] m.)
{{fs1}}
{{fs2|UKR|1992|II {{small|„B“ grupė}}|11|1/16 f.}}
|}
; Azovec (nuo [[1993]] m.)
{{fs1}}
{{fs2|UKR|1993–1994|III|13|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|1994–1995|III|12|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|1995–1996|III|12|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|1996–1997|III {{small|„B“ grupė}}|1|1/32 f.}}
|}
; Metalurh (nuo [[1996]] m.)
{{fs1}}
{{fs2|UKR|1996–1997|II|3|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|1997–1998|I|12|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|1998–1999|I|5|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|1999–2000|I|8|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2000–2001|I|4|1/2 f.}}
{{fs2|UKR|2001–2002|I|10|1/8 f.}}
|}
;  Illičivec' (nuo [[2002]] m.)
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2002–2003|I|10|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2003–2004|I|8|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2004–2005|I|5|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2005–2006|I|4|1/2 f.}}
{{fs2|UKR|2006–2007|I|15|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2007–2008|II|1|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2008–2009|I|14|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2009–2010|I|12|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2010–2011|I|14|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2011–2012|I|11|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2012–2013|I|9|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2013–2014|I|10|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2014–2015|I|14|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2015–2016|II|4|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2016–2017|II|1|1/4 f.}}
|}
; FK Marìupolʹ (nuo [[2017]] m.)
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2017–2018|I|5|1/2 f.}}
{{fs2|UKR|2018–2019|I|4|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2019–2020|I|8|1/2 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|I|11|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|I|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|{{?}}|{{?}}|{{?}}}}
|}

== Lietuviai ==
* [[Dainius Gleveckas]], saugas, 2004–2006 m.
* [[Vytautas Lukša]], saugas, 2010 m.
* [[Gediminas Paulauskas]], gynėjas, 2010 m.
* [[Mantas Samusiovas]], gynėjas, 2009–2011 m.
* [[Antanas Stankevičius (1941)|Antanas Stankevičius]], puolėjas 1968–1970 ir 1972 m.&lt;ref&gt;[https://footballfakts.ru/person/67179-stankyavichyusantanaspetrovich Станкявичюс Антанас Петрович.] Footballfakts.ru (tikrinta 2026-03-21).&lt;/ref&gt;

== Šaltiniai ==
{{ref}}

{{DEFAULTSORT:Mariupol}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>p5gpx63j5obo7tqkm0574st1pgzstho</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>PFK Nyva Vìnnicâ</title>
    <ns>0</ns>
    <id>135877</id>
    <revision>
      <id>7819742</id>
      <parentid>7767144</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:10:37Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819742</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2101" sha1="3wd69bmpnhy19bduyqt10hyqw8z152h" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Vinycios „Niva“
| image    = [[Vaizdas:LogoFCNyvaVinnytsia2018.svg|200px]]
| fullname = Професіональний футбольний клуб «Нива» Вінниця
| founded  = 1958 m.
| ground   = Miesto stadionas, [[Vinycia]]
| capacity = 25 000
| chairman = [[Oleg Karavanskij]]
| manager  = ?
| league   = Antra lyga
| season   = 2024–2025
| position = 9 vieta (II lygos B zona)

| pattern_la1 = _swansea1617h
| pattern_b1 = _swansea1617h
| pattern_ra1 = _swansea1617h
| leftarm1 = FFFFFF
| body1 = FFFFFF
| rightarm1 = FFFFFF
| shorts1 = FFFFFF
| socks1 = FFFFFF

| pattern_la2 = 
| pattern_b2 = _floriana1718h
| pattern_ra2 = 
| leftarm2 = 006600
| body2 = 006600
| rightarm2 = 006600
| shorts2 = 006600
| socks2 = 006600
}}

'''Vinycios profesionalus futbolo klubas „Nyva“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Vinycia|Vinycios]].

== Istorija ==
Klubo ištakos siekia [[1958]] m.
{{fkp|1958|Локомотив|1979|Нива|1999|ФК Вінниця|2003|Нива|2005|Бершадь|2006|Нива-Світанок}}

== Emblema ==
&lt;gallery&gt;
Vaizdas:Vinnytsya nyva.png|Senoji emblema
Vaizdas:LogoFCNyvaVinnytsia2018.svg|Dabartinė emblema
&lt;/gallery&gt;

== Pasiekimai ==
{{UKRfut
|0||0||0|
|0|
|1|1996
|0||0|}}
* I lygos čempionas ([[1993]] m.)
* Ukrainos TSR čempionas (1964, 1984 m.)
{{UKRfl | 1993 | 1997 | 4 | 10 (1994 m.)}}

== Sezonai ==
=== Ukrainos varžybos ===
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2019–2020|III {{small|(A zona)}}|9|1⁄32  f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|III {{small|(A zona)}}|6|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|III {{small|(A zona)}}|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|III|4||}}
{{fs2|UKR|2023–2024|III|8|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|III|9 (B grupė)|1/64 f.}}
|}

=== [[UEFA]] varžybos ===
{{uefad1}}
{{uefad4|1997||1/16 f.|}}
{{uefad2|0|1|0|—|1/16 f.|—}}

== Žaidėjai ==
* {{vlv|UKR}} [[Kirilas Siličius]]

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [http://www.niva-v.com.ua/ Oficiali klubo svetainė]
* [http://www.niva.vn.ua/ gerbėjų svetainė]

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Niva Vinnica]]</text>
      <sha1>3wd69bmpnhy19bduyqt10hyqw8z152h</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819743</id>
      <parentid>7819742</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:11:46Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819743</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2097" sha1="6y50iatgjd6na3qeow8ozjpljhbiume" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Vinycios „Niva“
| image    = [[Vaizdas:LogoFCNyvaVinnytsia2018.svg|200px]]
| fullname = Професіональний футбольний клуб «Нива» Вінниця
| founded  = 1958 m.
| ground   = Miesto stadionas, [[Vinycia]]
| capacity = 25 000
| chairman = [[Oleg Karavanskij]]
| manager  = ?
| league   = Antra lyga
| season   = 2024–2025
| position = 9 vieta (II lygos B zona)

| pattern_la1 = _swansea1617h
| pattern_b1 = _swansea1617h
| pattern_ra1 = _swansea1617h
| leftarm1 = FFFFFF
| body1 = FFFFFF
| rightarm1 = FFFFFF
| shorts1 = FFFFFF
| socks1 = FFFFFF

| pattern_la2 = 
| pattern_b2 = _floriana1718h
| pattern_ra2 = 
| leftarm2 = 006600
| body2 = 006600
| rightarm2 = 006600
| shorts2 = 006600
| socks2 = 006600
}}

'''Vinycios profesionalus futbolo klubas „Nyva“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Vinycia|Vinycios]].

== Istorija ==
Klubo ištakos siekia 1958 m.
{{fkp|1958|Локомотив|1979|Нива|1999|ФК Вінниця|2003|Нива|2005|Бершадь|2006|Нива-Світанок}}

== Emblema ==
&lt;gallery&gt;
Vaizdas:Vinnytsya nyva.png|Senoji emblema
Vaizdas:LogoFCNyvaVinnytsia2018.svg|Dabartinė emblema
&lt;/gallery&gt;

== Pasiekimai ==
{{UKRfut
|0||0||0|
|0|
|1|1996
|0||0|}}
* I lygos čempionas ([[1993]] m.)
* Ukrainos TSR čempionas (1964, 1984 m.)
{{UKRfl | 1993 | 1997 | 4 | 10 (1994 m.)}}

== Sezonai ==
=== Ukrainos varžybos ===
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2019–2020|III {{small|(A zona)}}|9|1⁄32  f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|III {{small|(A zona)}}|6|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|III {{small|(A zona)}}|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|III|4||}}
{{fs2|UKR|2023–2024|III|8|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|III|9 (B grupė)|1/64 f.}}
|}

=== [[UEFA]] varžybos ===
{{uefad1}}
{{uefad4|1997||1/16 f.|}}
{{uefad2|0|1|0|—|1/16 f.|—}}

== Žaidėjai ==
* {{vlv|UKR}} [[Kirilas Siličius]]

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [http://www.niva-v.com.ua/ Oficiali klubo svetainė]
* [http://www.niva.vn.ua/ gerbėjų svetainė]

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Niva Vinnica]]</text>
      <sha1>6y50iatgjd6na3qeow8ozjpljhbiume</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Budapest Honvéd FC</title>
    <ns>0</ns>
    <id>135908</id>
    <revision>
      <id>7819982</id>
      <parentid>7811074</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T22:35:51Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>InternetArchiveBot</username>
        <id>150094</id>
      </contributor>
      <comment>Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5</comment>
      <origin>7819982</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="10869" sha1="1jijjicz26yer7hdbwqvze4k3r9xla6" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Budapešto „Honvéd“
| image    = [[Vaizdas:Budapest Honvéd FC emblema.png|150px]]
| fullname = Budapest Honvéd Football Club
| founded  = 1909 m.
| ground   = „Bozsik“ stadionas, [[Budapeštas]]
| capacity = 13 500
| chairman =  
| manager  = Giuseppe Sannino
| league   = [[Nemzeti Bajnokság II]]
| season   = 2025–2026
| position = vieta, NBII
| pattern_la1 = _honvéd1920h     | pattern_la2 =              | pattern_la3 = _blacklower
| pattern_b1  = _honvéd1920h     | pattern_b2  = _honvéd1819a | pattern_b3  = _honvéd1819t
| pattern_ra1 = _honvéd1920h     | pattern_ra2 =              | pattern_ra3 = _blacklower
| pattern_sh1 = _macronlogowhite | pattern_sh2 =              | pattern_sh3 =
| pattern_so1 = _hoops_red       | pattern_so2 =              | pattern_so3 =
| leftarm1    =                  | leftarm2    = 000000       | leftarm3    = f7db5a
| body1       = ef2038           | body2       =              | body3       =
| rightarm1   =                  | rightarm2   = 000000       | rightarm3   = f7db5a
| shorts1     = 000000           | shorts2     = ec252c       | shorts3     = f7db5a
| socks1      = 000000           | socks2      = 000000       | socks3      = f7db5a
}}

'''Budapešto „Honvéd“''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Budapeštas|Budapešto]], Kišpešto mikrorajono.

== Istorija ==
1937 m. birželio gale - liepos pradžioje klubas gastroliavo Lietuvoje ir žaidė 5 rungtynes.
Klaipėdoje birželio 29 d. nugalėjo [[Švyturys Klaipėda|Švyturį]] 1:7 (1:3), o birželio 30 d. – [[KSS Klaipėda|KSS]] 4:3 (2:2). Liepos 2 d. nugalėjo [[Lietuvos futbolo rinktinė|Lietuvos rinktinę]] 7:1 (2:1), liepos 3 d. Kaune sutriuškino [[Makabi Kaunas|Kauno Makabi]] 11:0, o Šiauliuose - [[Šaulys Šauliai|Šaulių &quot;Šaulį&quot;]] 11:0.
1938 m. birželio 3-9 d. klubas vėl viešėjo Lietuvoje ir birželio 3 d. 4:2 (1:1) nugalėjo [[ŠŠ Kovas Kaunas|Kovą]], o birželio 4 d. ir 6 d. [[Lietuvos futbolo rinktinė|Lietuvos rinktinę]] 2:1 (1:1) ir 5:1 (4:0). Birželio 9 d. vengrai dar žaidė su [[Makabi Kaunas|Kauno Makabi]].
1939 m. liepos 10-11 d. „Kispesti“ trečią kartą viešėjo Lietuvoje, kur [[S. Dariaus ir S. Girėno stadionas|Kauno valstybiniame stadione]] 4:5 (3:1) pralaimėjo [[LGSF Kaunas|Kauno LGSF]] ir 6:1 (2:0) įveikė tik toms rungtynėms sudarytą (&quot;kombinuotą&quot;) [[Lietuvos futbolo rinktinė|Lietuvos rinktinę]].
{{fkp|1909|Kispesti AC (KAC Budapest)|1926|Kispesti FC|1944|Kispesti AC|1949|Budapesti Honvéd SE|1991|Kispesti Honvéd FC|2003|Budapest Honvéd}}

== Pasiekimai ==
{{HUNfut
|14|1950 (pav.), 1950 (rud.), 1952, 1954, 1955, 1980, 1984, 1985, 1986, 1988, 1989, 1991, 1993, 2017
|12|1920, 1947, 1951, 1953, 1958, 1963 (rud.), 1964, 1969, 1972, 1975, 1978, 1994
|6|1949, 1959, 1970, 1983, 1992, 2013
|8|1926, 1965, 1985, 1989, 1996, 2007, 2009, 2020
|10|1955, 1968, 1969, 1973, 1983, 1988, 1990, 1994, 2004, 2008
|0||0|
|0|
|3|1993, 2007, 2009}}
* [[Mitropa taurė]]s laimėtojas ([[1959]] m.)

{{HUNfl | 1926 | 2020 | 94 | 1}}

== Sezonai ==
; Pastarųjų metų sezonai
{|  class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuorodos
!Pastabos
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2025–2026'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2024–2025'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''8.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2023–2024'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''9.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]&lt;/ref&gt; 
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[2022–2023 m. Nemzeti Bajnokság I|2022–2023]]'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]'''
| bgcolor=&quot;#FFAAAA&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''11.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[2021–2022 m. Nemzeti Bajnokság I|2021–2022]]'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''9.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2022.html 2021–2022 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[2020–2021 m. Nemzeti Bajnokság I|2020–2021]]'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''10.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2021.html 2020–2021 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[2019–2020 m. Nemzeti Bajnokság I|2019–2020]]'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''5.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2020.html 2019–2020 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[2018–2019 m. Nemzeti Bajnokság I|2018–2019]]'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''4.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2019.html 2018–2019 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[2017–2018 m. Nemzeti Bajnokság I|2017–2018]]'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''4.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2018.html 2017–2018 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[2016–2017 m. Nemzeti Bajnokság I|2016–2017]]'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]'''
| bgcolor=&quot;#FFDD00&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2017.html 2016–2017 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
|}
{{fs1|HUN}}
{{fs2|HUN|2016–2017|I|1|}}
{{fs2|HUN|2017–2018|I|4|1/4 f.}}
{{fs2|HUN|2018–2019|I|4|}}
{{fs2|HUN|2019–2020|I|5|taurė}}
{{fs2|HUN|2020–2021|I|10|}}
{{fs2|HUN|2021–2022|I|9|1/4 f.}}
{{fs2|HUN|2022–2023|I|11 {{decrease}}|1/8 f.}}
{{fs2|HUN|2023–2024|II|9|}}
{{fs2|HUN|2024–2025|II|8|}}
|}

== Garsesni žaidėjai ==
; Atstovavę Vengrijos nacionalinei komandai
* {{vlv|HUN}} [[Dániel Gazdag]]
; Užsieniečiai
* {{vlv|FRA}} [[David N'Gog]]

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:red;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Budapest Honvéd'''
| style=&quot;background:black;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Budapest Honvéd'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:red;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Budapest Honved FC logo.png|150px]]'''Budapest Honvéd'''
| style=&quot;background:black;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Budapest Honved FC logo.png|150px]]'''Budapest Honvéd'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:black;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Budapest Honvéd FC emblema.png|150px]]'''Budapest Honvéd'''
| style=&quot;background:red;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Budapest Honvéd FC emblema.png|150px]]'''Budapest Honvéd'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la= _macronsceptrum22rb
| pattern_b= _macronsceptrum22rb
| pattern_ra= _macronsceptrum22rb
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FF0000
| body= FF0000
| rightarm= FF0000
| shorts= 000000
| socks= 000000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _macroncharoneco23wrb
| pattern_b= _macroncharoneco23wrb
| pattern_ra= _macroncharoneco23wrb
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= FFFFFF
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _macroncharoneco23yrn
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFFF00
| body= FFFF00
| rightarm= FFFF00
| shorts= FFFF00
| socks= FFFF00
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _honved2223h
| pattern_b= _honved2223h
| pattern_ra= _honved2223h
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 000000
| body= 000000
| rightarm= 000000
| shorts= 000000
| socks= 000000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _macronrodders1ws
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= FFFFFF
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _macrondeneb19ya
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFFF00
| body= FFFF00
| rightarm= FFFF00
| shorts= FFFF00
| socks= FFFF00
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Taip pat skaitykite ==
* [[Budapest Honvéd FC (moterys)]] – klubo moterų pagrindinę komandą;

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [http://www.honvedfc.hu Oficiali klubo svetainė]
* [https://www.facebook.com/honvedfc/ facebook paskyra]
* [https://www.soccerway.com/team/honved/fHXrBYWe/ SOCCERWAY]
* [https://www.flashscore.com/team/honved/fHXrBYWe/ FLASHSCORE]
* [https://www.transfermarkt.com/budapest-honved-fc/startseite/verein/709 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/budapest-honved-fc/18896/ Globalsportsarchive]

[[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Honved]]</text>
      <sha1>1jijjicz26yer7hdbwqvze4k3r9xla6</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Budapesti VSC</title>
    <ns>0</ns>
    <id>135939</id>
    <revision>
      <id>7819983</id>
      <parentid>7812243</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T22:36:01Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>InternetArchiveBot</username>
        <id>150094</id>
      </contributor>
      <comment>Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5</comment>
      <origin>7819983</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="7018" sha1="i973fdzts9kyywcbu9yajl8c8n8zlhg" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Budapešto VSC &lt;br /&gt; BVSC-Zugló
| image    = [[Vaizdas:BVSC-Budapest.png|150px]]
| fullname = Budapesti Vasutas Sport Club-Zugló
| founded  = 1911 m.
| defunct  = 2001 m.
| ground   = ''Szőnyi úti Stadion'', [[Budapeštas]]
| capacity = 12 000
| chairman = 
| manager  = 
| league   = [[Nemzeti Bajnokság II]] (NBII)
| season   = 2024–2025
| position = 9 vieta

| pattern_la2 = 
| pattern_ra2 = 
|pattern_la1=
|pattern_b1=_shoulder_stripes_yellow_stripes
|pattern_sh1=_yellow_stripes_adidas
|pattern_ra1=
|leftarm1=0000ff
|body1=0000ff
|rightarm1=0000ff
|shorts1=0000ff
|socks1=0000ff
|body2=FFFF00
|leftarm2=FFFF00
|rightarm2=FFFF00
|shorts2=FFFF00
|socks2=FFFF00
|pattern_b2=_shoulder_stripes_blue_stripes
|pattern_sh2=_blue_stripes_adidas
|pattern_so1=_color_3_stripes_yellow
|pattern_so2=_color_3_stripes_blue
}}

'''Budapešto BVSC''' arba '''BVSC-Zugló''' ({{hu|Budapesti Vasutas Sport Club-Zugló}}) – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Budapeštas|Budapešto]].

== Istorija ==
Klubo ištakos siekia 1911 m. Kitados rungtyniavo Vengrijos aukščiausioje futbolo lygoje – [[Nemzeti Bajnokság I]]. 1998–1999 m. sezone liko septyniolikti, buvo perkelti į žemesnį divizioną. 2001 m. futbolo ekipos buvo išformuotos.

=== Atgimimas ===
2012 m. liepos 18 d. BVSC po 10 metų pertraukos subūrė suaugusiųjų futbolo komandą, dalyvavusią Budapešto Labdarugó Szövetség IV varžybose. 

2018–2019 m. sezone tapo Budapešto bajnokság II pirmenybių nugalėtojais. 2019–2020 m. rungtyniavo Budapešto bajnokság I pirmenybėse ir tapo nugalėtojais. Nuo 2020–2021 m. seono rungtyniavo Trečioje nacionalinėje lygoje (III pakopa). Dėl pandemijos grėsmių pirmenybės buvo sustabdytos, vėliau nutrauktos. 2020–2021 m. sezone [[Nemzeti Bajnokság III]] sezone klubas užėmė antrąją vietą. 2022 m. birželio 22 d. naujuoju klubo vyr. treneriu buvo paskirtas Flóriánas Urbánas. 

2022–2023 m. „BVSC-Zugló“ užėmė 1 vietą [[Nemzeti Bajnokság II|NB III]] Rytų grupėje. Dėl patekimo į [[Nemzeti Bajnokság II]] žaidė atkrintamąsias rungtynes. Jose bebdru dviejų rungtynių rezultatu 2-1 nugalėjo varžovus.

Nuo 2023–2024 m. rungtyniavo [[Nemzeti Bajnokság II]]. 
{{fkp|1911|Budapesti VSC|1914|Konzum|1946|Lokomotiv|1954|Budapesti TSE ''(prijungus [[Elore Budapest]] ir [[Postas Budapest]] klubus)|1956|Budapesti VSC}}

== Pasiekimai ==
{{HUNfut
|0|
|1|1996
|0|
|0|
|2|1996, 1997
|0||0||0||0|}}

{{HUNfl | 1958 | 1999 | 10 | 2}}
* Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė.

== Sezonai ==
; Pastarųjų metų sezonai
{|  class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuorodos
!Pastabos
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2025–2026'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2024–2025'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''9.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2023–2024'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''13.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]&lt;/ref&gt; 
|-
|||||||
|-
|}
{{fs1|HUN}}
{{fs2|HUN|2020–2021|III {{small|(Rytų grupė)}}|2|}}
{{fs2|HUN|2021–2022|III {{small|(Rytų grupė)}}|2|1/16 f.}}
{{fs2|HUN|2022–2023|III {{small|(Rytų grupė)}}|1|}}
{{fs2|HUN|2023–2024|II|13|}}
{{fs2|HUN|2024–2025|II|9|}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''BVSC'''
| style=&quot;background:Gold;color:Navy&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''BVSC'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:BVSC-Budapest.png|150px]]'''BVSC'''
| style=&quot;background:Gold;color:Navy&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:BVSC-Budapest.png|150px]]'''BVSC'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia mėlyna apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la= _goldborder
| pattern_b= _collar
| pattern_ra= _goldborder
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 0000FF
| body= 0000FF
| rightarm= 0000FF
| shorts= 0000FF
| socks= 0000FF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _blueborder
| pattern_b= _collar
| pattern_ra= _blueborder
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFDD00
| body= FFDD00
| rightarm= FFDD00
| shorts= FFDD00
| socks= FFDD00
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _yellowshoulders
| pattern_b= _yellowshoulders
| pattern_ra= _yellowshoulders
| pattern_sh= _yellowbottom
| pattern_so= _yellowtop
| leftarm= 0000CD
| body= 0000CD
| rightarm= 0000CD
| shorts= 0000CD
| socks= 0000CD
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _blueshoulders
| pattern_b= _blueshoulders
| pattern_ra= _blueshoulders
| pattern_sh= _bluebottom
| pattern_so= _bluetop
| leftarm= FFFF00
| body= FFFF00
| rightarm= FFFF00
| shorts= FFFF00
| socks= FFFF00
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _shoulder_stripes_yellow_stripes
| pattern_ra= 
| pattern_sh= _yellow_stripes_adidas
| pattern_so= 
| leftarm= 0000FF
| body= 0000FF
| rightarm= 0000FF
| shorts= 0000FF
| socks= 0000FF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _blue_stripes_adidas
| pattern_b= _shoulder_stripes_blue_stripes
| pattern_ra= _blue_stripes_adidas
| pattern_sh= _blue_stripes_adidas
| pattern_so= _color_3_stripes_blue
| leftarm= FFFF00
| body= FFFF00
| rightarm= FFFF00
| shorts= FFFF00
| socks= FFFF00
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://bvsc.hu/ Oficiali klubo svetainė]
* [https://www.facebook.com/bvsczuglosportegyesulet facebook paskyra]
* [https://int.soccerway.com/team/bvsc-zuglo/2o1dIwok/ SOCCERWAY]
* [https://www.flashscore.com/team/bvsc-zuglo/2o1dIwok/ FLASHSCORE]
* [https://www.transfermarkt.com/budapesti-vsc/startseite/verein/22516 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/bvsc-zuglo/37846/ Globalsportsarchive]

{{Nemzeti Bajnokság I}}
[[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Budapest Vsc]]</text>
      <sha1>i973fdzts9kyywcbu9yajl8c8n8zlhg</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Želkūnų pagrindinė mokykla</title>
    <ns>0</ns>
    <id>138734</id>
    <revision>
      <id>7819887</id>
      <parentid>7648868</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T17:31:51Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Vilensija</username>
        <id>40695</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>+foto</comment>
      <origin>7819887</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2187" sha1="j356sv372sqt7s33aotk7a7c39q44b5" xml:space="preserve">{{Mokykla
|mokykla = {{PAGENAME}}
|direktorė = Aldona Gudeliauskienė
|skaičius = 110
|data = 
|laidos = 
|darbuotojai = 13
|pav = Vyšniūnai, buvusi mokykla 2.jpg
|vieta = [[Vyšniūnai]],&lt;br&gt; [[Prienų rajonas]]
|antraštė = Buvusi mokykla 2026 m.
|emblema = 
}}

'''Prienų rajono Želkūnų pagrindinė mokykla''' – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo [[mokykla]] [[Vyšniūnai|Vyšniūnuose]] ([[Prienų rajonas|Prienų raj.]]), Liepų g. 1, vykdžiusi priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir papildomo ugdymo programas [[lietuvių kalba]]. Buvęs įstaigos kodas 190200642. Steigėjas [[Prienų rajono savivaldybės taryba]].

Nuo [[2013]] m. mokykla likviduota.&lt;ref name=&quot;rekvizitai&quot;&gt;{{cite web |title=Prienų r. Želkūnų pagrindinė mokykla |url=https://rekvizitai.vz.lt/imone/zelkunu_pagrindine_mokykla/juridinis-asmuo/ |website=rekvizitai.vz.lt |access-date=2025-09-20 |language=lt}}&lt;/ref&gt;

== Istorija ==
[[1930]] m. įsteigta [[Gripiškės|Gripiškių]] pradžios mokykla, nuo [[1951]] m. septynmetė mokykla.

[[1962]] m. [[Želkūnai|Želkūnuose]] pastatyta aštuonmetė mokykla. [[1970]] m. išasfaltuotas takas į mokyklą ir aikštelė prie mokyklos fasado. [[1972]] m. mokykloje atliktas kapitalinis remontas, įvestas centrinis šildymas, pradėta kurti kabinetinė sistema. [[1977]] m. įrengtas naujas stadionas. [[1988]] m. mokykla naujai suremontuota: išdažyta, pakeistas stogas. [[1998]] m. pertvarkyta mokyklos šildymo sistema, įrengiant vietinę dujų katilinę. [[1999]] m. mokykla tapo dešimtmete. [[2013]] m. [[rugsėjo 1]] d. Želkūnų pagrindinė mokykla prijungta prie [[Stakliškių vidurinė mokykla|Stakliškių vidurinės mokyklos]].

== Direktoriai ==
* 1962–[[1965]] m. G. Petukauskaitė
* [[1968]] m. J. Minkauskas
* nuo 1968 m. O. Žiūkaitė
* [[1988]]–2013 m. Aldona Gudeliauskienė
&lt;!--== Žymūs mokytojai ==--&gt;
&lt;!--== Žymūs mokiniai ==--&gt;

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

== Nuorodos ==
* [http://www.zelkunupm.lt/ Mokyklos svetainė]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. kovo mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}

[[Kategorija:Prienų rajono savivaldybės mokyklų skyriai]]</text>
      <sha1>j356sv372sqt7s33aotk7a7c39q44b5</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819888</id>
      <parentid>7819887</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T17:32:23Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Vilensija</username>
        <id>40695</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>+koord</comment>
      <origin>7819888</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2247" sha1="4be3egznzwj6h7x4chmpgfwz3aqobaj" xml:space="preserve">{{Coord|54.539814|24.333265|type:edu_scale:5000|display=t}}
{{Mokykla
|mokykla = {{PAGENAME}}
|direktorė = Aldona Gudeliauskienė
|skaičius = 110
|data = 
|laidos = 
|darbuotojai = 13
|pav = Vyšniūnai, buvusi mokykla 2.jpg
|vieta = [[Vyšniūnai]],&lt;br&gt; [[Prienų rajonas]]
|antraštė = Buvusi mokykla 2026 m.
|emblema = 
}}

'''Prienų rajono Želkūnų pagrindinė mokykla''' – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo [[mokykla]] [[Vyšniūnai|Vyšniūnuose]] ([[Prienų rajonas|Prienų raj.]]), Liepų g. 1, vykdžiusi priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir papildomo ugdymo programas [[lietuvių kalba]]. Buvęs įstaigos kodas 190200642. Steigėjas [[Prienų rajono savivaldybės taryba]].

Nuo [[2013]] m. mokykla likviduota.&lt;ref name=&quot;rekvizitai&quot;&gt;{{cite web |title=Prienų r. Želkūnų pagrindinė mokykla |url=https://rekvizitai.vz.lt/imone/zelkunu_pagrindine_mokykla/juridinis-asmuo/ |website=rekvizitai.vz.lt |access-date=2025-09-20 |language=lt}}&lt;/ref&gt;

== Istorija ==
[[1930]] m. įsteigta [[Gripiškės|Gripiškių]] pradžios mokykla, nuo [[1951]] m. septynmetė mokykla.

[[1962]] m. [[Želkūnai|Želkūnuose]] pastatyta aštuonmetė mokykla. [[1970]] m. išasfaltuotas takas į mokyklą ir aikštelė prie mokyklos fasado. [[1972]] m. mokykloje atliktas kapitalinis remontas, įvestas centrinis šildymas, pradėta kurti kabinetinė sistema. [[1977]] m. įrengtas naujas stadionas. [[1988]] m. mokykla naujai suremontuota: išdažyta, pakeistas stogas. [[1998]] m. pertvarkyta mokyklos šildymo sistema, įrengiant vietinę dujų katilinę. [[1999]] m. mokykla tapo dešimtmete. [[2013]] m. [[rugsėjo 1]] d. Želkūnų pagrindinė mokykla prijungta prie [[Stakliškių vidurinė mokykla|Stakliškių vidurinės mokyklos]].

== Direktoriai ==
* 1962–[[1965]] m. G. Petukauskaitė
* [[1968]] m. J. Minkauskas
* nuo 1968 m. O. Žiūkaitė
* [[1988]]–2013 m. Aldona Gudeliauskienė
&lt;!--== Žymūs mokytojai ==--&gt;
&lt;!--== Žymūs mokiniai ==--&gt;

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

== Nuorodos ==
* [http://www.zelkunupm.lt/ Mokyklos svetainė]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. kovo mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}

[[Kategorija:Prienų rajono savivaldybės mokyklų skyriai]]</text>
      <sha1>4be3egznzwj6h7x4chmpgfwz3aqobaj</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Andrius Vaišnys</title>
    <ns>0</ns>
    <id>148866</id>
    <revision>
      <id>7819862</id>
      <parentid>7716276</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T14:54:53Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Vaisnys1963</username>
        <id>122780</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>Biografijos fakto patikslinimas</comment>
      <origin>7819862</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="19895" sha1="je8vwbe6kcyo2zqz9ougkun9w8un75v" xml:space="preserve">{{šaltiniai+}}{{biograf-cleanup}}
{{Žmogaus biografija
| vardas = {{PAGENAME}}
| fonas = culture
| paveikslėlis = Vaisnys.jpg
| paveikslėlio apibūdinimas = 
| paveikslėlio dydis = 150px
| gimimo data = {{Gimė|1963|07|17|T}}
| gimimo vieta =[[Vilnius]]
| mirties data = 
| mirties vieta = ln
| sutuoktinis = 
| tėvai = 
| vaikai = 
| veikla = žurnalistas, istorikas
| įstaigos = [[Vilniaus universitetas]]
| pareigos = profesorius
| alma_mater = [[Vilniaus universitetas]]
| apdovanojimai = 
| parašas = 	
| vikiteka= 
}}

'''Andrius Vaišnys''' (g. [[1963]] m. [[liepos 17]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] žurnalistas, [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] [[profesorius|profesorius]], [[2007 m.|2007]]–[[2017 m.|2017]] m. buvęs [[Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas|VU Komunikacijos fakulteto]] [[dekanas|dekanas]], Lietuvos mokslų akademijos narys.

== Biografija ==
[[1989]] m. [[VUIF|Vilniaus universiteto Istorijos fakultete]] baigė [[žurnalistika|žurnalistikos]] [[studijos|studijas]]. [[2003]] m. apgynė [[humanitariniai mokslai|humanitarinių mokslų]] [[disertacija|daktaro disertaciją]] „Spaudos ir valstybės santykiai Lietuvoje 1918–1940“.

Nuo 1989 m. VU Istorijos fakulteto [[Spauda|Spaudos]] žurnalistikos katedros, nuo [[1991]] m. Komunikacijos fakulteto (KF) Žurnalistikos instituto mokslo darbuotojas, dėstytojas. 1989 – 1990 – Sąjūdžio Vilniaus tarybos laikraščio „Vilniaus balsas“ žurnalistas, redaktoriaus pavaduotojas.

[[1993]]–[[1996]] m. [[Varšuva|Varšuvoje]] dirbo [[vertimas|vertėju]] Lietuvos ir [[Lenkija|Lenkijos]] oficialiuose dvišaliuose [[politika|politikos]], [[teisė|teisės]], [[ekonomika|ekonomikos]] delegacijų susitikimuose.

[[1997]]–[[2006]] m. [[Seimo kanceliarija|Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos]] Seimo ryšių su visuomene skyriaus vadovas ir Seimo spaudos tarnybos vadovas.

2006–[[2008]] m. VU KF Žurnalistikos instituto [[direktorius|direktorius]]. 2007–2017 m. ėjo VU Komunikacijos fakulteto dekano pareigas.

2003–[[2016]] m. buvo Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos [[sekretorius|sekretorius]].&lt;ref&gt;[https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.221330 2003-11-11 Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas Nr. IX-1811 dėl Seimo nutarimo „Dėl lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo 100-mečio minėjimo komisijos sudarymo“ 1 straipsnio pakeitimo]&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/6cf97ef28c2f11e5bca4ce385a9b7048 2015-11-12 Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas Nr. XII-2016 dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. Sausio 28 d. nutarimo Nr. IX-1338 „Dėl lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos“ pakeitimo]&lt;/ref&gt;

Iki [[2018]] m. buvo Vilniaus universiteto Kultūros centro Plėtros tarybos [[pirmininkas|pirmininkas]].

[[2011]]–[[2020]] m. – [[Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka|Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos]] (LNB) Mokslo tarybos pirmininkas. Nuo 2020 m. spalio mėn. – LNB Komunikacijos ir informacijos mokslų departamento direktorius. Nuo 2020 m. spalio mėn. iki [[2021]] m. lapkričio mėn. ėjo LNB generalinio direktoriaus pavaduotojo mokslui ir strateginei plėtrai pareigas ir parengė LNB mokslo veiklos (2021–2023) planą&lt;ref&gt;[https://lnb.lt/mokslas/tyrimai-ir-tyrimu-rezultatai/2021-2023-m-mokslo-tiriamosios-veiklos-planas 2021–2023 m. Mokslo tiriamosios veiklos planas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220423110329/https://www.lnb.lt/mokslas/tyrimai-ir-tyrimu-rezultatai/2021-2023-m-mokslo-tiriamosios-veiklos-planas |date=2022-04-23 }} Nuoroda tikrinta 2022-05-09&lt;/ref&gt;, mokslo periodikos [[Leidyba|leidybos]] principus.

== Akademinė ir mokslinė veikla ==
VU KF profesorius. Tyrinėja [[valstybė|valstybės]] ir [[spauda|spaudos]] ([[žiniasklaida|žiniasklaidos]]) santykius, valstybinės [[propaganda|propagandos]] raidą. Šiomis temomis Vilniaus universitete skaito [[žurnalistika|žurnalistikos]] teorijos (iki 2017 m.), [[politika|politinės]] [[Ryšiai su visuomene|komunikacijos]], žurnalistikos [[istorija|istorijos]], reklamos (iki 2003 m.), kritikos teorijų (iki 2010 m.) [[paskaita|paskaitas]].&lt;ref&gt;''[https://www.eesc.lt/uploads/news/id987/RESC%20monografija_propaganda.pdf Rusijos propaganda: analizė, įvertinimas, rekomendacijos.]'' – Vilnius, 1997. – 3 psl.&lt;/ref&gt; Būdamas VU KF dekanu, inicijavo naujos studijų programos – ''Kūrybos komunikacijos'' parengimą VU.&lt;ref&gt;[https://www.kf.vu.lt/studijos/programos/bakalauras/kurybos-komunikacija#paciau-apie-studiju-programa Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto bakalauro studijų programos „Kūrybos komunikacija“ interneto svetainė] / Nuoroda tikrinta 2022-04-22&lt;/ref&gt; Rengia [[mokslininkas|mokslininkus]], dalyvauja disertacijų gynimo komisijose, vadovauja [[podoktorantūra|podoktoranto]] stažuotėms. Disertacijas sėkmingai apgynė: Valius Venckūnas (LDK paveldo dalybų naratyvai Lietuvos ir Baltarusijos politinėje komunikacijoje XXI a. pradžioje): VU, 2021 m. kovo 30 d.); Mantas Bražiūnas (Žurnalistikos laukas okupuotoje Lietuvoje 1940–1944): VU, 2017; Džina Donauskaitė. (Žiniasklaidos vaidmuo skurdo mažinimo politikoje: Lietuvos interneto dienraščių 2008 m. ekonominės krizės metu atvejis): VU, 2015; Aurelija Vernickaitė (Parlamentarų informacinė elgsena ir ją lemiantys veiksniai): VU, 2014.

1993–1996 m. stažavosi [[Varšuvos universitetas|Varšuvos universiteto]] Žurnalistikos ir politikos mokslų fakultete; to paties universiteto [[baltistika|baltistikos]] ir žurnalistikos [[studentas|studentams]] skaitė paskaitas Lietuvos kultūros ir politikos istorijos (1918–1940) tema, vedė [[seminaras|seminarus]].

[[Vaizdas:20150901 Andriaus Nenėno nuotrauka.jpg|miniatiūra|A. Vaišnys Universiteto eisenoje (2015)]]

Nuo [[2004]] m. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos leidžiamo mokslo darbų žurnalo „Parlamento studijos“ mokslinis redaktorius, parengęs šio [[Žurnalas|žurnalo]] koncepciją; nuo [[2009]] m. – tarptautinės redakcinės kolegijos pirmininkas.&lt;ref&gt;[https://journals.lnb.lt/parliamentary-studies/about/editorialTeam Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos mokslo žurnalo „Parlamento studijos“ redakcinės kolegijos sąrašas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220211080759/https://journals.lnb.lt/parliamentary-studies/about/editorialTeam |date=2022-02-11 }} / Nuoroda tikrinta 2022-02-11&lt;/ref&gt;

Nuo 2008 m. – inicijuoto Vilniaus universiteto mokslo žurnalo „Journalism Research“ tarptautinės redakcinės kolegijos pirmininkas.&lt;ref&gt;[https://www.zurnalai.vu.lt/zurnalistikos-tyrimai/about/editorialTeam Vilniaus universiteto mokslo žurnalo „Žurnalistikos tyrimai“ redakcinės kolegijos sąrašas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220211083347/https://www.zurnalai.vu.lt/zurnalistikos-tyrimai/about/editorialTeam |date=2022-02-11 }} / Nuoroda tikrinta 2022-02-11&lt;/ref&gt;

Mokslo žurnalo  „Kultura – Media – Teologia“ ([[Kardinolo Stefano Višinskio universitetas|Varšuvos kardinolo Stefano Vyšinskio universitetas]]) mokslinės kolegijos narys.&lt;ref&gt;[https://kmt.uksw.edu.pl/kultura-media-teologia-tekst Varšuvos kardinolo Stefano Vyšinskio universiteto mokslo žurnalo  „Kultura – Media – Teologia“ redakcinės kolegijos sąrašas] / Nuoroda tikrinta 2022-05-10&lt;/ref&gt;

2015–2016 m. [[Lietuvos mokslo taryba|Lietuvos mokslo tarybos]] finansuoto [[Projektas|projekto]] REP-15111 „Propagandinių technikų atpažinimo metodologijos sukūrimas ir taikymas“, dalyvis; nuo 2016 m. mėn. iki projekto pabaigos – šio projekto vadovas.

2019 m. sausio mėn. – 2019 m. lapkričio mėn. – Valstybinės lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programos sklaidos projekto P-LIP-19-35 „Lietuvos žiniasklaidos sistemos kaita 1986–1990“, narys, vadovas.

== Mokslo interesai ==
* Žurnalistikos istorija (žurnalistikos kaita teoriniu ir praktiniu aspektais);
* Informacinė ir kultūros politika (žiniasklaidos ir valstybės santykiai);
* Politikos komunikacija (parlamento veiksnys);
* Parlamentarizmo raida ir problemos;
* Kultūros politika (lituanistikos veiksnys)

== Valstybės tarnybos veikla ==
1998 m. ir 2002 m. parengė ir įgyvendino Seimo viešųjų ryšių strategiją „Atviras parlamentas“.&lt;ref&gt;[[Lietuvos Respublikos Seimas|Lietuvos Respublikos Seimo archyvas]], Fondas Nr. 2, Apyrašas Nr. 9, Byla Nr. 901 (1997–2000 m. Lietuvos Respublikos Seimo ryšių su visuomene strategija)&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;Lietuvos Respublikos Seimo archyvas, Fondas Nr. 2, Apyrašas Nr. 9, Byla Nr. 902 (2000–2005 m. Lietuvos Respublikos Seimo ryšių su visuomene strategija)&lt;/ref&gt;

2003–2016 m. – [[Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena|Lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo]] 100-mečio minėjimo (nuo 2005 m. – Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo) komisijos visuomeninis sekretorius (sudarė Spaudos atgavimo 100-mečio (2003–2004), Mokslo draugijos 100-mečio, [[Didysis Vilniaus Seimas|Didžiojo Vilniaus Seimo]] 100-mečio (2005), [[Maironis|Maironio]] sukakties (2012) ir [[Kristijonas Donelaitis|Kristijono Donelaičio]] 300-ųjų minėjimo metinių (2007–2014) programas, parengė jų įgyvendinimo planus.

2017–2019 m. – Lietuvos medijų tarybos, sudarytos [[Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija|Kultūros ministro]] įsakymu, narys.&lt;ref&gt;[https://lrkm.lrv.lt/uploads/lrkm/documents/files/%C4%AEsakymo%20Nr_%20%C4%AEV-1051%20pakeitimas.pdf 2018-12-17 Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymas Nr. ĮV-976 dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017 m. lapkričio 6 d. įsakymo Nr. ĮV-1051 „Dėl Kultūros ministerijos Medijų tarybos sudarymo ir darbo reglamento patvirtinimo“ pakeitimo] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220118225131/https://lrkm.lrv.lt/uploads/lrkm/documents/files/%C4%AEsakymo%20Nr_%20%C4%AEV-1051%20pakeitimas.pdf |date=2022-01-18 }}&lt;/ref&gt;

Valstybei reikšmingų minėjimų ekspertų komisijos narys (Kultūros ministro 2018-04-16 įsakymas ĮV-358 ir 2021-01-13 ĮV-29&lt;ref&gt;[https://lrkm.lrv.lt/uploads/lrkm/documents/files/2021_%C4%AFsakymas%20%C4%AEV-29_D%C4%97l%20%20valstybei%20reik%C5%A1ming%C5%B3%20min%C4%97jim%C5%B3%20komisijos%20sudarymo.pdf 2021-01-13 Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymas Nr. ĮV-29 dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2018 m. balandžio 16 d. įsakymo Nr. ĮV-358 „Dėl valstybei reikšmingų minėjimų ekspertų komisijos sudarymo“ pakeitimo] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210517125119/https://lrkm.lrv.lt/uploads/lrkm/documents/files/2021_%C4%AFsakymas%20%C4%AEV-29_D%C4%97l%20%20valstybei%20reik%C5%A1ming%C5%B3%20min%C4%97jim%C5%B3%20komisijos%20sudarymo.pdf |date=2021-05-17 }}&lt;/ref&gt;).

[[Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija|Vyriausiosios rinkimų komisijos narys]] (paskirtas Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. XIV-320, [[Lietuvos Respublikos Prezidentas|Respublikos Prezidento]] teikimu).&lt;ref&gt;[https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/e1299e42b88e11eb91e294a1358e77e9/asr 2021-05-08 Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas Nr. XIV-320 dėl Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo]&lt;/ref&gt;

== Žurnalistinė veikla ==
[[spauda|Spaudoje]] bendradarbiauja nuo [[1986]] m. [[1988]]–[[1989]] m. redagavo mokomąjį laikraštį „[[Universiteto žurnalistas]]“, [[1989]]–[[1990]] m. [[Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis|Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio]] Vilniaus tarybos laikraščio [[Vilniaus balsas (laikraštis)|„Vilniaus balsas“]] redaktoriaus pavaduotojas. [[1993]]–[[1996]] m. gyvendamas Varšuvoje bendradarbiavo dienraštyje „[[Lietuvos rytas]]“, žurnale „[[Kultūros barai]]“, „[[Katalikų pasaulis]]“ ir Lenkijos radijuje; paskelbė publikacijų apie Lenkijos tarptautinę ir vidaus politiką, kultūros reiškinius, interviu su žymiais Lenkijos visuomenės veikėjais.&lt;ref&gt;[[Žurnalistikos enciklopedija]]. – Vilnius: Pradai, 1997. – 542 psl.&lt;/ref&gt;

== Kūrybinė veikla ==
Slapyvardžiu rašo publicistikos ir grožinę literatūrą, bendradarbiauja ir teikia komentarus [[Delfi|Delfi.lt]].

Pjesės „Apaštalė“ autorius (pastatyta Marijampolės dramos teatre 2023-12-01).

Nuo [[2004 m.|2004]] m. įdiegė metų renginio, skirto reikšmingam istoriniam ir politiniam lituanistikos įvykiui ar asmenybei paminėti ir [[Felicijos Bortkevičienės Kalbos premija|Kalbos premijai]] įteikti, tradiciją.&lt;ref&gt;[https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=39041&amp;p_k=1 Lietuvos Respublikos Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos skiriamos Felicijos Bortkevičienės kalbos premijos interneto svetainė] / Nuoroda tikrinta 2022-04-22&lt;/ref&gt; Iš pradžių rengė šiuos metų vakarus konsultuodamas režisierius ir scenaristus. Nuo 2007 m. iki 2017 m. bendradarbiavo su režisieriumi Vyteniu Pauliukaičiu kaip autorinių [[scenarijus|scenarijų]] autorius. Scenarijai rašyti remiantis archyviniais dokumentiniais ir mokslo šaltiniais.

[[2008 m.|2008]] m. parašė libretą [[Algirdas Martinaitis|Algirdo Martinaičio]] [[opera|operai]] „Pasaulio dangoraižis“ (skirtą [[Vincas Kudirka|Vinco Kudirkos]] idėjai apie laisvą Lietuvos visuomenę), premjera įvyko [[2009 m.|2009]] m. [[kovo 11]] d.

'''&lt;u&gt;Autorinių renginių scenarijai ([[spektaklis|spektaklių]] – [[Lietuvių kalba|kalbos]] vakarų tradicija):&lt;/u&gt;'''
&lt;small&gt;

• 2017 m. – „Keturių sakinių viršukalnė“, renginys 100-mečio Valstybės kūrėjams – Vilniaus konferencijos dalyviams ir Lietuvos Tarybai pagerbti. Dialogai iš protokolų ir kitų dokumentų. Rež. Vytenis Pauliukaitis ([[Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai|Valdovų rūmai]], 2017-12-01).

• 2016 m. – „''…jeigu ne Tėvynė, iš kurios gavote vardą?..''“ Politinės istorijos spektaklis dedikuotas Petrui SKARGAI – pamokslininkui, Universiteto rektoriui, valdovų patarėjui paminėti. Rež. Vytenis Pauliukaitis (Valdovų rūmuose).

• 2015 m. – „Proteggere le nostre frontiere“, arba Pasisveikinimas su Tėvyne&quot;, skirtas Mykolo Kleopo Oginskio metams, rež. Vytenis Pauliukaitis ([[Lietuvos nacionalinė filharmonija|Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje]]).

• 2013 m. „Vivat Republica!“, skirta Lietuvos Seimo institucijos 500-osioms metinėms paminėti (Lietuvos nacionalinė filharmonija), rež. Vytenis Pauliukaitis. [[Juozas Tumas-Vaižgantas|Vaižganto]] monologas (Andrius Vaišnys).

• 2011 m. „Muziejų metus atverkime!“, skirta Seimo nutarimu paskelbtiems Muziejų metams pasitikti ir Dionizo Poškos Baublių 200 metų sukakčiai paminėti ([[Vilniaus Kongresų rūmai|Vilniaus Kongresų rūmuose]]), rež. Vytenis Pauliukaitis.

• 2010 m. „Gyvenimo gramatika – tarp skausmų į laisvę“, skirta Jono Jablonskio 150-mečiui paminėti (Vilniaus Kongresų rūmuose), rež. Vytenis Pauliukaitis.

• 2009 m. „Kalba Mažoji Lietuva“, skirta Kristijono Donelaičio 300-ųjų metinių minėjimo programai (2010–2014) pateikti (Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje), rež. Vytenis Pauliukaitis.

• 2008 m. „Lietuva mano“, Vinco Kudirkos 150-mečiui paminėti ([[Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras|Nacionaliniame operos ir baleto teatre]]), rež. Vytenis Pauliukaitis.

• 2007 m. „Gyvybės medis“, Felicijos Bortkevičienės atminimui (Kongresų rūmuose), rež. Vytenis Pauliukaitis.
&lt;/small&gt;

== Bibliografija ==
&lt;small&gt;
'''&lt;u&gt;Mokslinės monografijos:&lt;/u&gt;'''
* ''Žurnalistikos potvynis'': Lietuvos žiniasklaidos sistemos kaita 1986–1990. Vaga, 2020. 480 p., iliustr. – ISBN 978-5-415-02583-1
* ''Gražinos Ručytės PIANISSIMO: branda ir sklaida antiformalistinio rojuko metais''. Vaga, 2019. 238 p., iliustr. ISBN: 978-5-415-02562-6
* ''Vieši Seimo ryšiai su visuomene.'' Monografija. Vilniaus universitetas, 2014.
* ''Spaudos ir valstybės santykiai.'' V.: 1999. II leid., iliustr.

&lt;u&gt;'''Skyriai mokslinėse monografijose:'''&lt;/u&gt;
* ''[http://www.eesc.lt/uploads/news/id987/RESC%20monografija_propaganda.pdf Rusijos propaganda: analizė, įvertinimas, rekomendacijos.]'' Autoriai: Buinauskas Darius, Garbačiauskaitė-Budrienė Monika, Jastramskis Mažvydas, Kasčiūnas Laurynas, Keršanskas Vytautas,  Kojala Linas, Legatas Šarūnas, Vaišnys Andrius. Vilnius, 2016 (el.&amp;nbsp;leid.). 284 p. (Vaišnys A. orig. tekstai: p. p. 90–109, 109–119, 255–273; kitur –  mokslinis knygos redagavimas, papildymas ir patikslinimas);
* Partija prieš / už žiniasklaidą, arba kai kurie politikos komunikacijos istoriniai ir aktualieji aspektai (p. 9–25). Žiniasklaidos atskaitingumas ir žurnalisto atsakomybė (sud. Jolanta Mažylė). Vilnius: „Petro ofsetas“, 2016. 224 p. iliustr.

&lt;u&gt;'''Recenzuoti moksliniai straipsniai:'''&lt;/u&gt;
* Lithuania’s demarcation of information from Poland’s Solidarity in 1980–1981. In: Studia Medioznawcze, 2021, t. 22, Nr. 2;
* Transformation of Communist Media Content and Public Space According to the Discourse ‘39Pact: Exiting the “Labyrinth” as an Act of Communication. Informacijos mokslai, 2020, No.90;
* Rusijos propagandos praktika daro įtaką teoriniam komunikacijos modeliui. Informacijos mokslai, 2016, nr. 76, p. 7–24;
* Lituanistika – kultūros politikos dalis įstatymų leidėjo akiratyje. Lituanistika ir kultūros politika (2003–2013). Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2014, p. 12–38;
* The Parliament’s Public Relations in Terms of Political Journalism. Journalism Research, 2013, No. 6, p. 63–89.

'''&lt;u&gt;Šaltiniotyros ir [[Tekstologija|tekstologijos]] darbai:&lt;/u&gt;'''
* Naujosios Romuvos fotografija: įvaizdis, menas, reklama. Vilnius: UAB „Baltijos kopija“, 2008. 290 p.;
* Naujosios Romuvos fotografija: dokumentas, organizacija, žurnalistika. Vilnius: UAB „Baltijos kopija“, 2007. 316 p.;
* ''Tėvynės sargas''. Redakciniai straipsniai. Sudarytojas Andrius Vaišnys. Vilnius, 2006. – 228 p., iliustr.

'''&lt;u&gt;Svarbiausi pastaruoju laikotarpiu tarptautinėse mokslinėse konferencijose skaityti pranešimai:&lt;/u&gt;'''
* ''Sovietų Sąjungos Komunistų partija (SSKP) ir permainos Vidurio ir Rytų Europoje. Žodžio laisvės transformacija 1987–1990''. Tarptautinė konferencija ''The Left in Central and Eastern Europe towards the transformation 1989–1990''. Varšuvos universiteto Žurnalistikos institutas, 2015 m. gruodžio 2 d.
* The Transformation of the Communist Media Model: Journalism, Power and Values in the season of 1987/1988. The 2nd Riga Readings in Social Sciences: ''Baltic Sea Region: One Hundred Years On''. Latvijas universitate, November 22-23, 2018.
* ''Medijų politika ir žurnalistikos realybė: kelios išvados apie žiniasklaidos ištvermę pandemijoje.'' Tarptautinė mokslinė konferencija ''Political Leadership in a Parliamentary Democracy.'' Vilnius: Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka, 2021 m. lapkričio 24 d.

'''&lt;u&gt;Kiti darbai:&lt;/u&gt;'''
* ''Komunikacijos ir informacijos politika.'' Studijų programa. Vilniaus universitetas, 2005. – 72 p.;
* ''Žurnalistikos studijų įvado programa.'' Vilniaus universitetas, 2002. – 16 p.;
* ''Lietuvos Seimas: Iliustruota parlamento istorija'' (XX a.). Sudarytojas Andrius Vaišnys. Vilnius: Valstybės žinios, 2001. – 111 p.: iliustr.

;&lt;u&gt;Grožinė literatūra:&lt;/u&gt;
* ''Himno istorija vaikams''. Iliustr. Romantas Rolia. Vilnius, 2015;
* ''Konstitucijos istorija vaikams''. Iliustr. Agnes Indre. Vilnius, 2003.&lt;/small&gt;

== Šaltiniai ==
{{reflist}}

{{DEFAULTSORT:Vaišnys, Andrius}}
[[Kategorija:Lietuvos žurnalistai]]
[[Kategorija:Lietuvos istorikai]]
[[Kategorija:Vilniaus universiteto dekanai]]</text>
      <sha1>je8vwbe6kcyo2zqz9ougkun9w8un75v</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Keturių imperatorių metai</title>
    <ns>0</ns>
    <id>156439</id>
    <revision>
      <id>7820066</id>
      <parentid>5948542</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T05:34:41Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Archaeodontosaurus</username>
        <id>26884</id>
      </contributor>
      <origin>7820066</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1188" sha1="lojqkc8w4spjefw9qa3tu74t6aagcaf" xml:space="preserve">[[Vaizdas:Roman Empire 69AD.PNG|thumb|250px|Romos imperija 69 m.]]
'''Keturių imperatorių metai''' – [[Romos imperija|Romos imperijos]] laikotarpis, sekęs po [[Neronas|Nerono]] mirties, 69 mūsų eros metai, per kuriuos pasikeitė keturi imperatoriai: [[Galba]], [[Otonas]], [[Vitelijus]] ir [[Vespasianas]]. Jie yra žinomi kaip didelių neramumų, anarchijos, pilietinio karo (pirmojo po [[Markas Antonijus|Antonijaus]] mirties) ir [[Batavų maištas|Batavų maišto]] metai. Paskutinis ''keturių imperatorių metų'' imperatorius Vespasianas užbaigė neramumus ir davė pradžią [[Flavijų dinastija]]i.&lt;ref&gt;„The Year of the Four Emperors: The History of the Civil War to Succeed Nero as Emperor of Rome“. Charles River Editors, 2016 m.&lt;/ref&gt;

&lt;gallery&gt;
Image:Stockholm - Antikengalerie 4 - Büste Kaiser Galba.jpg|[[Servijus Sulpicijus Galba]]
Image:Oth001.jpg|[[Otonas|Markas Salvijus Otonas]]
Image:Pseudo-Vitellius Louvre MR684.jpg|[[Vitelijus|Aulas Vitelijus Germanikas]]
Image:(Venice) Bust of Vespasianus - Venice National Archaeological Museum.jpg|[[Vespasianas|Titas Flavijus Vespasianas]]
&lt;/gallery&gt;

== Šaltiniai ==

{{Išnašos}}

[[Kategorija:Romos imperija]]</text>
      <sha1>lojqkc8w4spjefw9qa3tu74t6aagcaf</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Kingmano rifas</title>
    <ns>0</ns>
    <id>158326</id>
    <revision>
      <id>7819961</id>
      <parentid>7491397</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T21:38:33Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Zykasaa</username>
        <id>3068</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>panaikinta [[Kategorija:JAV salų teritorijos]]; įtraukta [[Kategorija:JAV Mažosios išorinės salos]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]]</comment>
      <origin>7819961</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="995" sha1="2gguvevt97er601kin4whmxpvq7gslm" xml:space="preserve">{{Šaltiniai}}

[[Vaizdas:Kingman Reef Oct 2003.jpg|thumb|240px|Kingmino rifo sausumos ruožas]]
'''Kingmano rifas''' ({{en|Kingman Reef}}) – didžiąja dalimi apsemtas, negyvenamas [[atolas]] [[Ramusis vandenynas|Ramiajame vandenyne]], [[Linijinės salos|Linijnių salų]] šiaurėje, pusiaukelėje tarp [[Havajai|Havajų]] ir [[Amerikos Samoa]]. Kingmano rifas, kaip ir už 65 km esantis [[Palmyros atolas]], yra [[JAV neinkorporuota teritorija]], administruojama [[Vašingtonas|Vašingtono]] ir JAV jūrų laivyno. [[koralinis rifas|Rifas]] užima 60 km² plotą, tačiau tik mažas 0,01 km² plotą užimantis ruožas sudaro sausumą.

Rifą [[1789]] m. atrado kapitonas Edmund Fanning. [[1853]] m. rifą aprašė kapitonas W. E. Kingman. JAV oficialiai Kingmano rifą aneksavo [[1922]] m.
{{Commons|Category:Kingman Reef|no=T}}

{{JAV teritorijos}}

[[Kategorija:Linijinės salos]]
[[Kategorija:JAV Mažosios išorinės salos]]
[[Kategorija:Rifai]]
[[Kategorija:Negyvenamos salos]]</text>
      <sha1>2gguvevt97er601kin4whmxpvq7gslm</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Palmyros atolas</title>
    <ns>0</ns>
    <id>158360</id>
    <revision>
      <id>7819972</id>
      <parentid>7491398</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T21:41:37Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Zykasaa</username>
        <id>3068</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>panaikinta [[Kategorija:JAV salų teritorijos]]; įtraukta [[Kategorija:JAV Mažosios išorinės salos]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]]</comment>
      <origin>7819972</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="982" sha1="nfzu04zyk30e36ptpnso2ccog41tv8x" xml:space="preserve">{{Šaltiniai}}

[[Vaizdas:PalmyraNorthBeach.jpg|thumb|240px|Palmyros atolo paplūdimys]]
'''Palmyros atolas''' ({{en|Palmyra Atoll}}) – koralinis [[atolas]] [[Ramusis vandenynas|Ramiajame vandenyne]], [[Linijinės salos|Linijinėse salose]], inkorporuota [[JAV]] teritorija. Plotas 12 km². Atolą sudaro du [[koraliniai rifai|rifai]], dvi seklios [[lagūna|lagūnos]], 50 smėlio ir rifų uolų [[salelė|salelių]]. Pagrindinė augalija – [[kokoso palmė]]s, [[ratiklė]]s, [[skaevola|skaevolos]]. Atole per metus iškrenta 4445 mm kritulių, temperatūra vyrauja apie 29&amp;nbsp;°C.

Salą administruoja JAV. Oro uostai, keliai pastatyti per [[Antrasis pasaulinis karas|II pasaulinį karą]]. Dabar Palmyros atolas gamtos draustinis. Teritorija negyvenama, ją lanko mokslininkai, karinis personalas.
{{Commons|Category:Palmyra Atoll|no=T}}

{{JAV teritorijos}}

[[Kategorija:Linijinės salos]]
[[Kategorija:JAV Mažosios išorinės salos]]
[[Kategorija:Negyvenamos salos]]</text>
      <sha1>nfzu04zyk30e36ptpnso2ccog41tv8x</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Džervio sala</title>
    <ns>0</ns>
    <id>158366</id>
    <revision>
      <id>7819959</id>
      <parentid>7491399</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T21:37:18Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Zykasaa</username>
        <id>3068</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>panaikinta [[Kategorija:JAV salų teritorijos]]; įtraukta [[Kategorija:JAV Mažosios išorinės salos]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]]</comment>
      <origin>7819959</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="915" sha1="ivwa9f6xdjmlza1mkkzfxfez2186ocu" xml:space="preserve">{{Šaltiniai}}
[[Vaizdas:Jarvis Island October 2003.jpg|thumb|250px|Džervio sala]]
'''Džervio sala''' ({{en|Jarvis Island}}) – negyvenama sala [[Ramusis vandenynas|Ramiajame vandenyne]], [[Linijinės salos|Linijinių salų]] centrinėje dalyje, neinkorporuota [[JAV]] teritorija. Plotas 4,5 km². Sala koralinės kilmės, apsupta [[koralinis rifas|koralinio rifo]]. Smėlėtame salos paviršiuje auga žolė, krūmynai. Gausios paukščių kolonijos.

Džervio salą [[1821]] m. atrado britai. [[1858]] m. salą aneksavo JAV. Džervyje vykdyta [[guanas|guano]] gavyba, bet salą perėmus [[JK]], nutraukta. Nuo [[1974]] m. salą administruoja JAV žvejybos ir laukinės gamtos tarnyba, į ją galima patekti tik su specialiu leidimu.
{{Commons|Category:Jarvis Island|no=T}}

{{JAV teritorijos}}

[[Kategorija:Linijinės salos]]
[[Kategorija:JAV Mažosios išorinės salos]]
[[Kategorija:Negyvenamos salos]]</text>
      <sha1>ivwa9f6xdjmlza1mkkzfxfez2186ocu</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Bisenė</title>
    <ns>0</ns>
    <id>171478</id>
    <revision>
      <id>7819930</id>
      <parentid>7050548</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T19:44:17Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>InternetArchiveBot</username>
        <id>150094</id>
      </contributor>
      <comment>Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5</comment>
      <origin>7819930</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1499" sha1="96cdhnrhu0jknkjc1c8e4d7qrzh1ak8" xml:space="preserve">'''Bisenė''' ([[Petras Dusburgietis|Petro Dusburgiečio]] [[Prūsijos žemės kronika|kronikoje]] ''Bisena'', [[Mikalojus iš Jerošino|Mikalojaus iš Jerošino]] – ''Bisin'') – [[Lietuva|Lietuvos]] [[pilis]] [[Nemunas|Nemuno]] dešiniajame krante, aukščiau dab. [[Skirsnemunė]]s, veikiausiai [[Kartupėnų piliakalnis|Kartupėnų piliakalnyje]]. Kai kurių viduramžių istorikų tapatinta su [[Pieštvė|Pieštve]] Seredžiuje.&lt;ref name=ver&gt;[https://www.versme.lt/e_knygos/Seredzius.pdf Monografija „Seredžius“. Pieštvės pilis 250 metų kovų epochoje]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} ''versme.lt'' 89, 90 psl.&lt;/ref&gt;

Pirmoji Lietuvos pilis Nemuno dešiniajame krante, kurią [[Vokiečių ordinas]], [[1230]]–[[1283]] m. įveikęs [[prūsai|prūsų]] ir vakarinių [[Lietuviai|lietuvių]] priešinimąsi, 1283 m. pabaigoje puolė ir sudegino. Pilis vėl 2 kartus pulta [[1313]] m., [[1316]] m. sudeginta. Čia ar netoliese, matyt, buvo [[XV a.]] pradžios vokiečių šaltiniuose minimas veikiausiai [[Lietuvos didysis kunigaikštis|Lietuvos didžiojo kunigaikščio]] [[Vytenis|Vytenio]] kiemas (dvaras, {{de|Wythes Hof}}). Bisenės dengiamas Vytenis [[1315]] m. puolė kryžiuočių pilį [[Kristmemelis|Kristmemelį]].&lt;ref&gt;{{VLE|III|244|[[Romas Batūra]]|Bisenė}}&lt;/ref&gt;

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

[[Kategorija:Skirsnemunė]]
[[Kategorija:Jurbarko rajono paveldas]]
[[Kategorija:Išnykusios pilys Lietuvoje]]</text>
      <sha1>96cdhnrhu0jknkjc1c8e4d7qrzh1ak8</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Alytaus piliakalnis</title>
    <ns>0</ns>
    <id>171862</id>
    <revision>
      <id>7820048</id>
      <parentid>7768343</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T04:43:00Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Vilensija</username>
        <id>40695</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>2015</comment>
      <origin>7820048</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5953" sha1="ckbkggkdexytacyogbwpmq7wcof7vw3" xml:space="preserve">{{Paminklas
 |foto = Alytus hillfort.jpg
  |plotis = 300
  |fotoinfo = Vaizdas nuo piliakalnio miesto link 
 |herb = 
 |žeml = 
 |PL=54|PM=23|PS=47.8|IL=24|IM=04|IS=48
 |sav = Alytaus miestas
 |sen = [[Alytus]]
 |aukštis = 6-7 
 |plotas = 25 x 15
 |priešpilis = gyvenvietė
 |naudotas = I tūkstantmečio pabaiga - XIV a. 
 |žvalgytas = 1955
 |tirtas = 1955
 |registro Nr. = A66KP / 22599, 1827, 22600 / AR36
}}
'''Alytaus piliakalnis su gyvenviete''', ''Vienuolyno kalnas, Švento Jono kalnas, Joninių kalnas'' – [[piliakalnis]] ir senovinė gyvenvietė [[Alytus|Alytaus]] rytinėje dalyje, [[Nemunas|Nemuno]] dešiniajame krante, [[Alytupis|Alytupio]] ir Nemuno santakoje. Pasiekiamas iš Nemuno dešiniajame krante esančio senojo (pirmojo) Alytaus centrinės A. Juozapavičiaus gatvės pasukus į Merkinės gatvę, iš jos – į Piliakalnio gatvę, važiuojant laikytis arčiau dešiniojo Nemuno kranto – iš viso 1,1 km, yra kairėje. 2015 m. pastačius [[Alytaus pėsčiųjų ir dviračių tiltas|pėsčiųjų ir dviračių tiltą]] tapo ypač patogu pasiekti piliakalnį iš miesto. 

== Piliakalnis ==
[[Vaizdas:Alytaus piliakalnis2014.JPG|thumb|200px|left|Alytaus piliakalnis iš kitos Nemuno pusės]]Piliakalnį iš vakarų ir šiaurės vakarų juosia Alytupio slėnis, iš pietų – Nemunas, iš rytų ir Šiaurės rytų – daubos. Šlaitai statūs, 20–25 m, tik rytiniai 5–6 m aukščio. Aikštelė keturkampė, 25 x 15 m dydžio. Jos rytinį pakraštį puslankiu juosia 40 m ilgio, 2,5 m aukščio pylimas. Nenaudota kalvos pietvakarių dalis nuo piliakalnio atskirta giliu grioviu.

Išoriniu šlaitu aikštelės pakraščiais tęsiasi pusiau užslinkę apkasai, o pietuose, ties pylimo galu, yra neaiški įduba, primenanti sviedinio sprogimo išrausą. Aikštelės pietinėje ir vakarinėje pusėje yra 2 m pločio ir 1 m gylio [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] apkasai.&lt;ref&gt;{{Cite web | title = Alytaus piliakalnis | work = archyvai.lt | accessdate = 2016-12-04 | url = http://www.archyvai.lt/exhibitions/pilys/alytus.htm | archiveurl = https://web.archive.org/web/20160305031408/http://www.archyvai.lt/exhibitions/pilys/alytus.htm | archivedate = 2016-03-05 | url-status=live }}&lt;/ref&gt; Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio viduriu – [[XIV a.]]

== Tyrimai ==
Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus [[1985]]–[[1986]] m. atliko [[Alytaus kraštotyros muziejus]], vadovas [[Eugenijus Svetikas]].&lt;ref&gt;{{VLE|I||[[Adolfas Tautavičius]]|Alytaus piliakalnis}}&lt;/ref&gt; Radinius saugo Alytaus muziejus.

== Gyvenvietė ==
[[Vaizdas:Alytaus piliakalnis.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]]Piliakalnio rytinėje papėdėje 1 ha dydžio plote yra I tūkstantmečio antrosios pusės (VII a.) ir [[XI a.]]- [[XIV a.]] gyvenvietė su 60 cm storio kultūriniu sluoksniu, tyrinėta [[1985]]–[[1986]] m. Gyvenvietės šiaurės vakarų ir vakarų dalyje archeologai ištyrė 240 m² plotą, rado [[VII a.]]- [[XII a.]] kultūrinį sluoksnį su lipdyta grublėtu paviršiumi ir žiesta [[keramika]]. Gyvenvietėje rasta sudegusių pastatų liekanų, ūkyje naudojamų dirbinių, [[kalavijas|kalavijo]] galas, [[pentinas]] su spygliu. 500 m į šiaurės vakarus yra [[1984]]–[[1986]] m. tyrinėtas vėlesnio laikotarpio senkapis, įrengtas greičiausiai dar pilėnų.
== Istorija ==
Ant piliakalnio stovėjusią medinę pilį [[1377]] m. ir [[1382]] m. buvo užėmę [[kryžiuočiai]]. Alytaus pilis minima [[1384]] m. ir [[1387]] m.

{{ltunavigacija|3
|C= 
|Š= [[Punios piliakalnis]] 13 km &lt;br /&gt; [[Rumbonių piliakalnis]] 9 km
|ŠR= [[Gerulių piliakalnis]] 19 km &lt;br /&gt; [[Kružiūnų piliakalnis]] 9 km 
|R= [[Einoronių piliakalnis]] 20 km &lt;br /&gt;[[Daugų piliakalnis]] 15 km  
|PR= [[Pociūniškių piliakalnis]] 16 km &lt;br /&gt; [[Poteronių piliakalnis]] 6 km 
|P= [[Piliakalnio piliakalnis (Alytus)]] 14 km &lt;br /&gt;[[Merkinės piliakalnis]] 27 km  
|PV= [[Radžiūnų piliakalnis]] 6 km &lt;br /&gt; [[Papėčių piliakalnis]] 20 km 
|V= [[Kaukų piliakalnis]] 20 km &lt;br /&gt; [[Obelytės piliakalnis]] 20 km &lt;br /&gt; [[Aniškio piliakalnis]] 13 km
|ŠV= [[Margaravos piliakalnis]] 12 km &lt;br /&gt; [[Kieliško piliakalnis]] 16 km
}}

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
* Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V., 1975. t.2
* Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.&amp;nbsp;98
* Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas, V.,1993, p.&amp;nbsp;58
* Kultūros paminklų enciklopedija. V., 1998.
* Baranauskas T. Lietuvos medinės pilys rašytinių šaltinių duomenimis. Lietuvos archeologija. Vilnius, 2003. T. 24, p.&amp;nbsp;66, 78.
* Покровский Ф. В. Археологическая карта Виленской губернии. Вильна. 1893.
* Radziukynas J. Suvalkų redybos pilekalniai su žemlapiu. Varšuva. 1909. p.&amp;nbsp;34–35
* Ražanauskaitė E. Alytaus piliakalnis. Istoriniai tyrimai. V., 1980 (VAA. F.5, b.363 A).
* Svetikas E. Alytaus piliakalnio gyvenvietė. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1984 ir 1985 metais. Vilnius, 1986. p.&amp;nbsp;35–37.
* Svetikas E. Alytaus piliakalnio gyvenvietė. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1986 ir 1987 metais. Vilnius, 1988. p.&amp;nbsp;38–39.
* Wejtko W. Do poszukiwaniu o piłkalniach. Wisła. 1889. T. III, p.&amp;nbsp;895–896.

== Nuorodos ==
* [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=4 Alytaus piliakalnis]
* [http://www.panoramio.com/photo/1300350 Panoramio foto] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20161011204809/http://www.panoramio.com/photo/1300350 |date=2016-10-11 }}
* [http://www.panoramio.com/photo/19037782 Alytaus piliakalnis 2009 m. vasario 16 d.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20161012201656/http://www.panoramio.com/photo/19037782 |date=2016-10-12 }}
* [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Dzukija/Alytus/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai]

[[Kategorija:Piliakalniai Alytuje]]</text>
      <sha1>ckbkggkdexytacyogbwpmq7wcof7vw3</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>ULIM Chișinău</title>
    <ns>0</ns>
    <id>174390</id>
    <revision>
      <id>7819564</id>
      <parentid>7636978</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:10:57Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819564</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1090" sha1="n0yvrng7v1fmyclddyazqv7tnmbctez" xml:space="preserve">{{fc-infod
| clubname = Kišiniovo ULIM &lt;br /&gt; 1992 – 2002
| image    = [[Vaizdas:Ulimchisinau.gif|150px]]
| fullname = ULIM Chişinau
| founded  = 1992 m.
| defunct  = 2002 m.
| ground   = „Codru“ stadionas, [[Kišiniovas]]
| capacity = 
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 
}}

'''Kišiniovo ULIM''' – buvęs [[Moldavija|Moldavijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Kišiniovas|Kišiniovo]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas [[1992]] m. Codru Călăraşi.

Iki [[1998]] m. žaidė [[Kelerašis (Moldavija)|Kelerašyje]].

[[2002]] m. komanda buvo išformuota.

{{fkp|1992|Codru Călăraşi|1997|ULIM-Codru Călăraşi|1998|ULIM Chişinau}}

== Pasiekimai ==
{{MDAfut
|0|
|0|
|1|1994
|0||0||0||0|}}

{{MDAfl | 1992 | 1997 | 5 | 3}}

== Sezonai ==

{{fs1|MDA}}
{{fs2|MDA|1992–1993|I| 6 | }}
{{fs2|MDA|1993–1994|I| 3 | }}
{{fs2|MDA|1994–1995|I| 9 | 1/2 f.}}
{{fs2|MDA|1995–1996|I| 9 | }}
{{fs2|MDA|1996–1997|I| 10 | }}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* 

{{Futbolas-stub|MDA|klub}}

[[Kategorija:Moldavijos futbolo klubai|Ulim]]</text>
      <sha1>n0yvrng7v1fmyclddyazqv7tnmbctez</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819565</id>
      <parentid>7819564</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:11:21Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819565</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1076" sha1="buhc70tw40efy6210ebotbtd2d2t8qt" xml:space="preserve">{{fc-infod
| clubname = Kišiniovo ULIM &lt;br /&gt; 1992 – 2002
| image    = [[Vaizdas:Ulimchisinau.gif|150px]]
| fullname = ULIM Chişinau
| founded  = 1992 m.
| defunct  = 2002 m.
| ground   = „Codru“ stadionas, [[Kišiniovas]]
| capacity = 
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 
}}

'''Kišiniovo ULIM''' – buvęs [[Moldavija|Moldavijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Kišiniovas|Kišiniovo]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 1992 m. Codru Călăraşi. Iki 1998 m. žaidė [[Kelerašis (Moldavija)|Kelerašyje]]. 2002 m. komanda buvo išformuota.

{{fkp|1992|Codru Călăraşi|1997|ULIM-Codru Călăraşi|1998|ULIM Chişinau}}

== Pasiekimai ==
{{MDAfut
|0|
|0|
|1|1994
|0||0||0||0|}}

{{MDAfl | 1992 | 1997 | 5 | 3}}

== Sezonai ==

{{fs1|MDA}}
{{fs2|MDA|1992–1993|I| 6 | }}
{{fs2|MDA|1993–1994|I| 3 | }}
{{fs2|MDA|1994–1995|I| 9 | 1/2 f.}}
{{fs2|MDA|1995–1996|I| 9 | }}
{{fs2|MDA|1996–1997|I| 10 | }}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* 

{{Futbolas-stub|MDA|klub}}

[[Kategorija:Moldavijos futbolo klubai|Ulim]]</text>
      <sha1>buhc70tw40efy6210ebotbtd2d2t8qt</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FC Torentul Chișinău</title>
    <ns>0</ns>
    <id>174393</id>
    <revision>
      <id>7819562</id>
      <parentid>7636977</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:10:23Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819562</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1143" sha1="tcswrwtiyiy2x5dgy21tglfocdwvfd6" xml:space="preserve">{{fc-infod
| clubname = Kišiniovo „Torentul“
| image    = 
| fullname = Fotbal Club Torentul Chişinău
| founded  = 
| defunct  = [[1996]] m.
| ground   = „Dinamo“ stadionas, [[Kišiniovas]]
| capacity = 2 872
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 
}}

'''Kišiniovo „Torentul“''' – buvęs [[Moldavija|Moldavijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Kišiniovas|Kišiniovo]]. Žaidė {{fut|MDA|c|šalies pirmenybėse}}, bet 1996 m. iš varžybų pasitraukė.

== Istorija ==
Kitados rungtyniavo aukščiausioje šalies lygoje. Penkis sezonus žaidė stipriausiame divizione. 1995 m. išformuota komanda, o klubas likviduotas.
{{fkp|1992|Dinamo-Codru|1993|Dinamo|1994|Torentul}}

== Pasiekimai ==
{{MDAfl | 1992 | 1996 | 5 | 7 (1992, 1994 m.)}}

{{MDAfut
|0||0||0|
|0|
|1|1993
|0||0|}}

== Sezonai ==
{{fs1|MDA}}
{{fs2|MDA|1992|I| 7 | }}
{{fs2|MDA|1992–1993|I| 13 | finalas}}
{{fs2|MDA|1993–1994|I| 7 | }}
{{fs2|MDA|1994–1995|I| 10 | }}
{{fs2|MDA|1995–1996|I| 13 | }}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
*

{{Futbolas-stub|MDA|klub}}
[[Kategorija:Moldavijos futbolo klubai|Torentul]]</text>
      <sha1>tcswrwtiyiy2x5dgy21tglfocdwvfd6</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819563</id>
      <parentid>7819562</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:10:39Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819563</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1139" sha1="41cw1cv26hy5size2gyukczmc7gkq1i" xml:space="preserve">{{fc-infod
| clubname = Kišiniovo „Torentul“
| image    = 
| fullname = Fotbal Club Torentul Chişinău
| founded  = 
| defunct  = 1996 m.
| ground   = „Dinamo“ stadionas, [[Kišiniovas]]
| capacity = 2 872
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 
}}

'''Kišiniovo „Torentul“''' – buvęs [[Moldavija|Moldavijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Kišiniovas|Kišiniovo]]. Žaidė {{fut|MDA|c|šalies pirmenybėse}}, bet 1996 m. iš varžybų pasitraukė.

== Istorija ==
Kitados rungtyniavo aukščiausioje šalies lygoje. Penkis sezonus žaidė stipriausiame divizione. 1995 m. išformuota komanda, o klubas likviduotas.
{{fkp|1992|Dinamo-Codru|1993|Dinamo|1994|Torentul}}

== Pasiekimai ==
{{MDAfl | 1992 | 1996 | 5 | 7 (1992, 1994 m.)}}

{{MDAfut
|0||0||0|
|0|
|1|1993
|0||0|}}

== Sezonai ==
{{fs1|MDA}}
{{fs2|MDA|1992|I| 7 | }}
{{fs2|MDA|1992–1993|I| 13 | finalas}}
{{fs2|MDA|1993–1994|I| 7 | }}
{{fs2|MDA|1994–1995|I| 10 | }}
{{fs2|MDA|1995–1996|I| 13 | }}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
*

{{Futbolas-stub|MDA|klub}}
[[Kategorija:Moldavijos futbolo klubai|Torentul]]</text>
      <sha1>41cw1cv26hy5size2gyukczmc7gkq1i</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Kružiūnai</title>
    <ns>0</ns>
    <id>176229</id>
    <revision>
      <id>7820136</id>
      <parentid>7813468</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T11:49:06Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Hugo.arg</username>
        <id>1674</id>
      </contributor>
      <comment>[[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]]</comment>
      <origin>7820136</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1807" sha1="g68lksm4wy3xzfftaa9w9vlmy560am7" xml:space="preserve">{{Ltgyv
|pavad = Kružiūnai
|foto = Kružiūnai, kryžius.jpg
|plotis = 
|fotoinfo = Kryžius kryžkelėje
|lat = 54.480
|long = 24.135
|sav = Alytaus rajono savivaldybė
|sen = Punios seniūnija
|gyv = 66
|metai = 2021
|vikiteka = Category:Kružiūnai
|kirčl = {{Vietovardis|k=1|Kružiū́nai|Kružiū́nų|Kružiū́nams|Kružiū́nus|Kružiū́nais|Kružiū́nuose|š=2002}}
|istpav= {{pl|Krużuńce}}, {{ru|Кружунцы}}
}}

'''Kružiūnai''' – kaimas [[Alytaus rajono savivaldybė]]je, 4 km į pietryčius nuo [[Punia|Punios]], prie [[Punelė]]s upelio, netoli kelio {{KK129}}. Kaime stūkso [[Kružiūnų piliakalnis]].

== Etimologija ==
Pavadinimas kilęs iš spėjamo asmenvardžio *''Kružiūnas'' (plg. pavardės ''Kružikas, Kružikauskas'').

== Istorija ==
XX a. pr. kaimas pateko į Trakų apskrities [[Butrimonių valsčius|Butrimonių valsčių]], buvo Punios dvaro valda.&lt;ref&gt;{{SGKP|15b|175|Krużuńce}}&lt;/ref&gt;

Nuo 1919 m. veikė pradinė mokykla. LTSR laikais buvo kolūkio centras.&lt;ref name=&quot;MLTE&quot; /&gt;

== Gyventojai ==
{{dem|kolon=6|till=250|inc=50|incmin=25
|1905|201|r1905=&lt;ref&gt;{{1905sur}}&lt;/ref&gt;
|1923|229|r1923=&lt;ref&gt;{{1923sur}}&lt;/ref&gt;
|1959|216|r1959=&lt;ref name=&quot;MLTE&quot;&gt;{{MLTE|2|227||Kružiūnai}}&lt;/ref&gt;
|1970|232|r1970=&lt;ref&gt;{{1959-70sur}}&lt;/ref&gt;
|1979|157|r1979=&lt;ref&gt;{{1979sur}}&lt;/ref&gt;
|1989|94|r1989=&lt;ref&gt;{{1989sur}}&lt;/ref&gt;
|2001|87|r2001=&lt;ref&gt;{{2001sur(Alytus)}}&lt;/ref&gt;
|2011|69|r2011=&lt;ref&gt;{{2011sur}}&lt;/ref&gt;
|2021|66|r2021=&lt;ref&gt;{{2021sur}}&lt;/ref&gt;
}}

=== Žymūs žmonės ===
* [[Vaclovas Šleinota]] (1951–2024) – pramonininkas, verslininkas, vadybininkas.

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

{{ltunavigacija
|C=''Kružiūnai''
|Š=
|ŠR=
|R=
|PR=
|P=
|PV=[[Žagariai (Alytus)|Žagariai]]
|V=
|ŠV=[[Punia|PUNIA]]
}}

[[Kategorija:Alytaus rajono savivaldybės gyvenvietės]]</text>
      <sha1>g68lksm4wy3xzfftaa9w9vlmy560am7</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Poteronys</title>
    <ns>0</ns>
    <id>176233</id>
    <revision>
      <id>7820141</id>
      <parentid>7456827</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T11:55:48Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Hugo.arg</username>
        <id>1674</id>
      </contributor>
      <origin>7820141</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2491" sha1="g3d349fra35bbp5xbu57ai3vmc3fzwv" xml:space="preserve">{{Ltgyv
|pavad = Poteronys
|foto = Poteronys.JPG
|plotis = 280px
|fotoinfo = Poteronių kaimo vaizdas
|lat = 54.361
|long = 24.148
|sav = Alytaus rajono savivaldybė
|sen = Alovės seniūnija
|gyv = 105
|metai = 2021
|kirčl = {{Vietovardis|k=1|Póteronys|Póteronių|Póteronims|Póteronis|Póteronimis|Póteronyse|š=2002}}
|istpav= {{pl|Potarańce}}, {{ru|Потаранцы}}
}}
'''Poteronys''' – kaimas [[Alytaus rajono savivaldybė]]je, 2 km į šiaurės vakarus nuo [[Alovė]]s, prie kelio {{KK129}}. Kaime stūkso [[Milžinų kalnas]] (arba [[Poteronių piliakalnis]]), spėjama, naudotas jau prieš 2000 metų. Pro kaimą teka dešinysis [[Nemunas|Nemuno]] intakas [[Alovė (upė)|Alovė]], jos intakas [[Skernė (Alovė)|Skernė]]. Buvusiame [[Alytaus–Varėnos geležinkelis|Alytaus–Varėnos geležinkelyje]] išlikę [[Poteronių viadukas]], [[Skernės upelio tunelis]] (technikos paminklai).

== Istorija ==

Kaimas pirmą kartą minimas [[1744]] m. XIX–XX a. kaime buvo [[Poteronių geležinkelio stotis]]. XIX a. pab. kaimas pateko į Trakų apskrities Alovės valsčių, buvo apylinkės centras, Janapolio dvaro (savininkai Muiželiai) valda.&lt;ref&gt;{{SGKP|8|860|Potarańce}}&lt;/ref&gt;

{{adm
|XIX a. pab. – XX a. pr.|[[Alovės valsčius|Aleksandravos valsčius]], [[Trakų apskritis (Rusija)|Trakų apskritis]]
|[[1919]]–[[1950]] m.|[[Alovės valsčius]], [[Alytaus apskritis]]
|~[[1965]] m.|[[Domantonių apylinkė]] (šiaurinė dalis), &lt;br/&gt; [[Alovės apylinkė]] (pietinė dalis)
|~[[1985]] m.|[[Alovės apylinkė]] (šiaurinė dalis), &lt;br/&gt; [[Nemunaičio apylinkė]] (pietinė dalis)
|[[2001]] m.|[[Alovės seniūnija]], &lt;br/&gt; [[Nemunaičio seniūnija]]
|nuo [[2009]] m.|[[Alovės seniūnija]]}}

== Gyventojai ==
{{dem|kolon=7|till=330|inc=100|incmin=50
|1866|215
|1905|300|r1905=&lt;ref&gt;{{1905sur}}&lt;/ref&gt;
|1923|322|p1923=&lt;br /&gt;{{small|181 (I kaime)&lt;br&gt;141 (II kaime)}}|r1923=&lt;ref&gt;{{1923sur}}&lt;/ref&gt;
|1959|283|r1959=&lt;ref name=&quot;MLTE&quot;&gt;{{MLTE|2|892||Poteronys}}&lt;/ref&gt;
|1970|252|r1970=&lt;ref&gt;{{1959-70sur}}&lt;/ref&gt;
|1979|133|r1979=&lt;ref&gt;{{1979sur}}&lt;/ref&gt;
|1986|130|r1986=&lt;ref name=&quot;TLE&quot;&gt;{{TLE|3|420|[[Kazys Misius]] ir kt|Poteronys}}&lt;/ref&gt;
|1989|71|r1989=&lt;ref&gt;{{1989sur}}&lt;/ref&gt;
|2001|78|r2001=&lt;ref&gt;{{2001sur(Alytus)}}&lt;/ref&gt;
|2011|70|r2011=&lt;ref&gt;{{2011sur}}&lt;/ref&gt;
|2021|105|r2021=&lt;ref&gt;{{2021sur}}&lt;/ref&gt;
}}


[[Vaizdas:Poteronys, 2.JPG|thumb|280px|Šiaurinė kaimo pusė nuo piliakalnio]]

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

[[Kategorija:Alytaus rajono savivaldybės gyvenvietės]]</text>
      <sha1>g3d349fra35bbp5xbu57ai3vmc3fzwv</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FK Volinʹ Lucʹk</title>
    <ns>0</ns>
    <id>177060</id>
    <revision>
      <id>7819828</id>
      <parentid>7636909</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:40:56Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819828</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5358" sha1="cvvhzsym9t9v9nztkl7x9b7jwl1bvsh" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Lucko „Volyn“
| image    = [[Vaizdas:Logo of FC Volyn Lutsk.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Волинь» Луцьк
| founded  = 1960 m.
| ground   = „Avangardo“ stadionas, [[Luckas]]
| capacity = 11 000
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 

| pattern_la1 = _kappa_white
| pattern_b1  = _volyn4
| pattern_ra1 = _kappa_white
| pattern_sh1 = _kappa
| pattern_so1 = _whitetop
| leftarm1    = FF0000
| body1       = DC141C
| rightarm1   = FF0000
| shorts1     = FF0000
| socks1      = FF0000
| pattern_la2 = _clubolimpia1011h
| pattern_b2  = _volyn3
| pattern_ra2 = _clubolimpia1011h
| pattern_sh2 = _siena1011h
| pattern_so2 = _blacktop
| leftarm2    = FFFFFF
| body2       = FFFFFF
| rightarm2   = FFFFFF
| shorts2     = FFFFFF
| socks2      = FFFFFF
}}

'''Lucko futbolo klubas „Volin'“''', o trumpiau '''Lucko „Volin'“''' bei '''FK „Volin'“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Luckas|Lucko]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas [[1960]] m. [[2017]] m. [[gegužės]] mėn. Premjer lygos vadovybė nusprendė skirti 6 taškų nuobaudą klubui už tai, kad kelerius metus neišmokėjo 70000 dolerių atlyginimo buvusiam žaidėjui Sašai Stevičiui.  2016/2017 m. elito lygoje klubas liko paskutinėje (12) vietoje ir iškrito į Pirmą lygą.
{{fkp|1960|Волинь|1968|Торпедо|1972|СК Луцьк|1977|Торпедо|1989|Волинь}}

== Apranga ==
; Aprangos pokyčiai
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;width:55%;&quot;
|-
|{{Football kit
| align = left
| pattern_la=|pattern_b=|pattern_ra=|
  leftarm=FF0000|body=FF0000|rightarm=FF0000|shorts=FFFFFF|socks=FF0000|
| title = &lt;center&gt;1990 m.
}}

|{{Football kit
| align = left
  pattern_la=|pattern_b=|pattern_ra=|
  leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FF0000|socks=FFFFFF|
| title = &lt;center&gt;1990 m.
}}

|{{Football kit
| align = left
| pattern_la = _kappa_white
| pattern_b  = _volyn4
| pattern_ra = _kappa_white
| pattern_sh = _kappa
| pattern_so = _whitetop
| leftarm    = FF0000
| body       = DC141C
| rightarm   = FF0000
| shorts    = FF0000
| socks      = FF0000
| title = &lt;center&gt;2014 m.
}}

|{{Football kit
| align = left
| pattern_la = _clubolimpia1011h
| pattern_b  = _volyn3
| pattern_ra = _clubolimpia1011h
| pattern_sh = _siena1011h
| pattern_so = _blacktop
| leftarm    = FFFFFF
| body       = FFFFFF
| rightarm   = FFFFFF
| shorts     = FFFFFF
| socks      = FFFFFF
| title = &lt;center&gt;2014 m.
}}

|{{Football kit
| align = left
| pattern_la = _swansea1617h
| pattern_b = _volyn1617h
| pattern_ra = _swansea1617h
| pattern_so = _swansea1617h
| leftarm = FFFFFF
| body = FFFFFF
| rightarm = FFFFFF
| shorts = FFFFFF
| socks = FFFFFF
| title = &lt;center&gt;2015 m.
}}

|{{Football kit
| align = left
| pattern_la =_volyn1617a
| pattern_b =_volyn1617a
| pattern_ra =_volyn1617a
| leftarm = ff0000
| body = ff0000
| rightarm = ff0000
| shorts = ff0000
| socks = ff0000
| title = &lt;center&gt;2015 m.
}}

|{{Football kit
| align = left
| pattern_la= _volyn1516h
| pattern_b= _volyn1516h
| pattern_ra= _volyn1516h
| pattern_sh= _volyn1516h
| pattern_so= _volyn1516h
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= FFFFFF
| socks= FFFFFF
| title = &lt;center&gt;2017 m.
}}

|{{Football kit
| align = left
| pattern_la = _volyn1516a
| pattern_b = _volyn1516a
| pattern_ra = _volyn1516a
| pattern_sh = _volyn1516a
| pattern_so = _volyn1516a
| leftarm = a9011b
| body = a9011b
| rightarm = a9011b
| shorts = a9011b
| socks = a9011b
| title = &lt;center&gt;2017 m.
}}
|}

== Pasiekimai ==
* Ukrainos TSR čempionas (1989 m.)

{{UKRfl | 1992 | 2017 |15 | 6 (2003 m.)}}
== Sezonai ==
=== Ukrainos varžybos ===
{{fs1}}
{{fs2|UKR|1992|I {{small|(„B“ grupė)}}|5|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|1992–1993|I|11|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|1993–1994|I|11|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|1994–1995|I|15|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|1995–1996|I|17|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|1996–1997|II|4|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|1997–1998|II|9|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|1998–1999|II|14|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|1999–2000|II|10|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2000–2001|II|9|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2001–2002|II|1|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2002–2003|I|6|1/2 f.}}
{{fs2|UKR|2003–2004|I|13|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2004–2005|I|8|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2005–2006|I|15|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2006–2007|II|12|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2007–2008|II|9|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2008–2009|II|5|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2009–2010|II|2|1/2 f.}}
{{fs2|UKR|2010–2011|I|11|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2011–2012|I|12|1/2 f.}}
{{fs2|UKR|2012–2013|I|13|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2013–2014|I|13|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2014–2015|I|9|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2015–2016|I|12|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2016–2017|I|12|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2017–2018|II|13|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2018–2019|II|3|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2019–2020|II|5|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|II|7|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|II|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|{{?}}|{{?}}|}}
|}

== Garsesni žaidėjai ==
* {{vlv|UKR}} [[Anatolijus Tymoščiukas]], 1995–1997

== Lietuviai ==
* {{vlv|LTU}} [[Julius Raliukonis]], gynėjas

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
{{Commonscat|FC Volyn Lutsk}}
* Oficiali klubo svetainė
* [https://int.soccerway.com/teams/ukraine/fc-volyn-lutsk/2261/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/volyn-lutsk/startseite/verein/4482 Transfermarkt] (FK Volinʹ) 

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Volin]]</text>
      <sha1>cvvhzsym9t9v9nztkl7x9b7jwl1bvsh</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819829</id>
      <parentid>7819828</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:41:08Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819829</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5346" sha1="45rbinp1aelw0rewquo8os32nxn6n8g" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Lucko „Volyn“
| image    = [[Vaizdas:Logo of FC Volyn Lutsk.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Волинь» Луцьк
| founded  = 1960 m.
| ground   = „Avangardo“ stadionas, [[Luckas]]
| capacity = 11 000
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 

| pattern_la1 = _kappa_white
| pattern_b1  = _volyn4
| pattern_ra1 = _kappa_white
| pattern_sh1 = _kappa
| pattern_so1 = _whitetop
| leftarm1    = FF0000
| body1       = DC141C
| rightarm1   = FF0000
| shorts1     = FF0000
| socks1      = FF0000
| pattern_la2 = _clubolimpia1011h
| pattern_b2  = _volyn3
| pattern_ra2 = _clubolimpia1011h
| pattern_sh2 = _siena1011h
| pattern_so2 = _blacktop
| leftarm2    = FFFFFF
| body2       = FFFFFF
| rightarm2   = FFFFFF
| shorts2     = FFFFFF
| socks2      = FFFFFF
}}

'''Lucko futbolo klubas „Volin'“''', o trumpiau '''Lucko „Volin'“''' bei '''FK „Volin'“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Luckas|Lucko]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 1960 m. 2017 m. gegužės mėn. Premjer lygos vadovybė nusprendė skirti 6 taškų nuobaudą klubui už tai, kad kelerius metus neišmokėjo 70000 dolerių atlyginimo buvusiam žaidėjui Sašai Stevičiui.  2016/2017 m. elito lygoje klubas liko paskutinėje (12) vietoje ir iškrito į Pirmą lygą.
{{fkp|1960|Волинь|1968|Торпедо|1972|СК Луцьк|1977|Торпедо|1989|Волинь}}

== Apranga ==
; Aprangos pokyčiai
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;width:55%;&quot;
|-
|{{Football kit
| align = left
| pattern_la=|pattern_b=|pattern_ra=|
  leftarm=FF0000|body=FF0000|rightarm=FF0000|shorts=FFFFFF|socks=FF0000|
| title = &lt;center&gt;1990 m.
}}

|{{Football kit
| align = left
  pattern_la=|pattern_b=|pattern_ra=|
  leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FF0000|socks=FFFFFF|
| title = &lt;center&gt;1990 m.
}}

|{{Football kit
| align = left
| pattern_la = _kappa_white
| pattern_b  = _volyn4
| pattern_ra = _kappa_white
| pattern_sh = _kappa
| pattern_so = _whitetop
| leftarm    = FF0000
| body       = DC141C
| rightarm   = FF0000
| shorts    = FF0000
| socks      = FF0000
| title = &lt;center&gt;2014 m.
}}

|{{Football kit
| align = left
| pattern_la = _clubolimpia1011h
| pattern_b  = _volyn3
| pattern_ra = _clubolimpia1011h
| pattern_sh = _siena1011h
| pattern_so = _blacktop
| leftarm    = FFFFFF
| body       = FFFFFF
| rightarm   = FFFFFF
| shorts     = FFFFFF
| socks      = FFFFFF
| title = &lt;center&gt;2014 m.
}}

|{{Football kit
| align = left
| pattern_la = _swansea1617h
| pattern_b = _volyn1617h
| pattern_ra = _swansea1617h
| pattern_so = _swansea1617h
| leftarm = FFFFFF
| body = FFFFFF
| rightarm = FFFFFF
| shorts = FFFFFF
| socks = FFFFFF
| title = &lt;center&gt;2015 m.
}}

|{{Football kit
| align = left
| pattern_la =_volyn1617a
| pattern_b =_volyn1617a
| pattern_ra =_volyn1617a
| leftarm = ff0000
| body = ff0000
| rightarm = ff0000
| shorts = ff0000
| socks = ff0000
| title = &lt;center&gt;2015 m.
}}

|{{Football kit
| align = left
| pattern_la= _volyn1516h
| pattern_b= _volyn1516h
| pattern_ra= _volyn1516h
| pattern_sh= _volyn1516h
| pattern_so= _volyn1516h
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= FFFFFF
| socks= FFFFFF
| title = &lt;center&gt;2017 m.
}}

|{{Football kit
| align = left
| pattern_la = _volyn1516a
| pattern_b = _volyn1516a
| pattern_ra = _volyn1516a
| pattern_sh = _volyn1516a
| pattern_so = _volyn1516a
| leftarm = a9011b
| body = a9011b
| rightarm = a9011b
| shorts = a9011b
| socks = a9011b
| title = &lt;center&gt;2017 m.
}}
|}

== Pasiekimai ==
* Ukrainos TSR čempionas (1989 m.)

{{UKRfl | 1992 | 2017 |15 | 6 (2003 m.)}}
== Sezonai ==
=== Ukrainos varžybos ===
{{fs1}}
{{fs2|UKR|1992|I {{small|(„B“ grupė)}}|5|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|1992–1993|I|11|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|1993–1994|I|11|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|1994–1995|I|15|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|1995–1996|I|17|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|1996–1997|II|4|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|1997–1998|II|9|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|1998–1999|II|14|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|1999–2000|II|10|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2000–2001|II|9|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2001–2002|II|1|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2002–2003|I|6|1/2 f.}}
{{fs2|UKR|2003–2004|I|13|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2004–2005|I|8|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2005–2006|I|15|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2006–2007|II|12|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2007–2008|II|9|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2008–2009|II|5|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2009–2010|II|2|1/2 f.}}
{{fs2|UKR|2010–2011|I|11|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2011–2012|I|12|1/2 f.}}
{{fs2|UKR|2012–2013|I|13|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2013–2014|I|13|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2014–2015|I|9|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2015–2016|I|12|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2016–2017|I|12|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2017–2018|II|13|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2018–2019|II|3|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2019–2020|II|5|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|II|7|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|II|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|{{?}}|{{?}}|}}
|}

== Garsesni žaidėjai ==
* {{vlv|UKR}} [[Anatolijus Tymoščiukas]], 1995–1997

== Lietuviai ==
* {{vlv|LTU}} [[Julius Raliukonis]], gynėjas

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
{{Commonscat|FC Volyn Lutsk}}
* Oficiali klubo svetainė
* [https://int.soccerway.com/teams/ukraine/fc-volyn-lutsk/2261/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/volyn-lutsk/startseite/verein/4482 Transfermarkt] (FK Volinʹ) 

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Volin]]</text>
      <sha1>45rbinp1aelw0rewquo8os32nxn6n8g</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819830</id>
      <parentid>7819829</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:41:28Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Nuorodos */</comment>
      <origin>7819830</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5325" sha1="kakpsols19bj6w52ydzct8op11g31c6" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Lucko „Volyn“
| image    = [[Vaizdas:Logo of FC Volyn Lutsk.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Волинь» Луцьк
| founded  = 1960 m.
| ground   = „Avangardo“ stadionas, [[Luckas]]
| capacity = 11 000
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 

| pattern_la1 = _kappa_white
| pattern_b1  = _volyn4
| pattern_ra1 = _kappa_white
| pattern_sh1 = _kappa
| pattern_so1 = _whitetop
| leftarm1    = FF0000
| body1       = DC141C
| rightarm1   = FF0000
| shorts1     = FF0000
| socks1      = FF0000
| pattern_la2 = _clubolimpia1011h
| pattern_b2  = _volyn3
| pattern_ra2 = _clubolimpia1011h
| pattern_sh2 = _siena1011h
| pattern_so2 = _blacktop
| leftarm2    = FFFFFF
| body2       = FFFFFF
| rightarm2   = FFFFFF
| shorts2     = FFFFFF
| socks2      = FFFFFF
}}

'''Lucko futbolo klubas „Volin'“''', o trumpiau '''Lucko „Volin'“''' bei '''FK „Volin'“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Luckas|Lucko]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 1960 m. 2017 m. gegužės mėn. Premjer lygos vadovybė nusprendė skirti 6 taškų nuobaudą klubui už tai, kad kelerius metus neišmokėjo 70000 dolerių atlyginimo buvusiam žaidėjui Sašai Stevičiui.  2016/2017 m. elito lygoje klubas liko paskutinėje (12) vietoje ir iškrito į Pirmą lygą.
{{fkp|1960|Волинь|1968|Торпедо|1972|СК Луцьк|1977|Торпедо|1989|Волинь}}

== Apranga ==
; Aprangos pokyčiai
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;width:55%;&quot;
|-
|{{Football kit
| align = left
| pattern_la=|pattern_b=|pattern_ra=|
  leftarm=FF0000|body=FF0000|rightarm=FF0000|shorts=FFFFFF|socks=FF0000|
| title = &lt;center&gt;1990 m.
}}

|{{Football kit
| align = left
  pattern_la=|pattern_b=|pattern_ra=|
  leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FF0000|socks=FFFFFF|
| title = &lt;center&gt;1990 m.
}}

|{{Football kit
| align = left
| pattern_la = _kappa_white
| pattern_b  = _volyn4
| pattern_ra = _kappa_white
| pattern_sh = _kappa
| pattern_so = _whitetop
| leftarm    = FF0000
| body       = DC141C
| rightarm   = FF0000
| shorts    = FF0000
| socks      = FF0000
| title = &lt;center&gt;2014 m.
}}

|{{Football kit
| align = left
| pattern_la = _clubolimpia1011h
| pattern_b  = _volyn3
| pattern_ra = _clubolimpia1011h
| pattern_sh = _siena1011h
| pattern_so = _blacktop
| leftarm    = FFFFFF
| body       = FFFFFF
| rightarm   = FFFFFF
| shorts     = FFFFFF
| socks      = FFFFFF
| title = &lt;center&gt;2014 m.
}}

|{{Football kit
| align = left
| pattern_la = _swansea1617h
| pattern_b = _volyn1617h
| pattern_ra = _swansea1617h
| pattern_so = _swansea1617h
| leftarm = FFFFFF
| body = FFFFFF
| rightarm = FFFFFF
| shorts = FFFFFF
| socks = FFFFFF
| title = &lt;center&gt;2015 m.
}}

|{{Football kit
| align = left
| pattern_la =_volyn1617a
| pattern_b =_volyn1617a
| pattern_ra =_volyn1617a
| leftarm = ff0000
| body = ff0000
| rightarm = ff0000
| shorts = ff0000
| socks = ff0000
| title = &lt;center&gt;2015 m.
}}

|{{Football kit
| align = left
| pattern_la= _volyn1516h
| pattern_b= _volyn1516h
| pattern_ra= _volyn1516h
| pattern_sh= _volyn1516h
| pattern_so= _volyn1516h
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= FFFFFF
| socks= FFFFFF
| title = &lt;center&gt;2017 m.
}}

|{{Football kit
| align = left
| pattern_la = _volyn1516a
| pattern_b = _volyn1516a
| pattern_ra = _volyn1516a
| pattern_sh = _volyn1516a
| pattern_so = _volyn1516a
| leftarm = a9011b
| body = a9011b
| rightarm = a9011b
| shorts = a9011b
| socks = a9011b
| title = &lt;center&gt;2017 m.
}}
|}

== Pasiekimai ==
* Ukrainos TSR čempionas (1989 m.)

{{UKRfl | 1992 | 2017 |15 | 6 (2003 m.)}}
== Sezonai ==
=== Ukrainos varžybos ===
{{fs1}}
{{fs2|UKR|1992|I {{small|(„B“ grupė)}}|5|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|1992–1993|I|11|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|1993–1994|I|11|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|1994–1995|I|15|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|1995–1996|I|17|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|1996–1997|II|4|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|1997–1998|II|9|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|1998–1999|II|14|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|1999–2000|II|10|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2000–2001|II|9|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2001–2002|II|1|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2002–2003|I|6|1/2 f.}}
{{fs2|UKR|2003–2004|I|13|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2004–2005|I|8|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2005–2006|I|15|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2006–2007|II|12|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2007–2008|II|9|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2008–2009|II|5|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2009–2010|II|2|1/2 f.}}
{{fs2|UKR|2010–2011|I|11|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2011–2012|I|12|1/2 f.}}
{{fs2|UKR|2012–2013|I|13|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2013–2014|I|13|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2014–2015|I|9|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2015–2016|I|12|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2016–2017|I|12|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2017–2018|II|13|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2018–2019|II|3|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2019–2020|II|5|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|II|7|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|II|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|{{?}}|{{?}}|}}
|}

== Garsesni žaidėjai ==
* {{vlv|UKR}} [[Anatolijus Tymoščiukas]], 1995–1997

== Lietuviai ==
* {{vlv|LTU}} [[Julius Raliukonis]], gynėjas

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
{{Commonscat|FC Volyn Lutsk}}
* Oficiali klubo svetainė
* [https://www.soccerway.com/team/volyn-lutsk/fa5SYhyg/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/volyn-lutsk/startseite/verein/4482 Transfermarkt] 

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Volin]]</text>
      <sha1>kakpsols19bj6w52ydzct8op11g31c6</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Sirusho</title>
    <ns>0</ns>
    <id>180332</id>
    <revision>
      <id>7819937</id>
      <parentid>5136231</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T20:16:03Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Hugo.arg</username>
        <id>1674</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>[[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]]</comment>
      <origin>7819937</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1953" sha1="900g6ezpdvkmkxnfcmihe4lfqn2p3bo" xml:space="preserve">{{Infolentelė muzikos atlikėjas  
| vardas                = Sirusho
| pav                 = sirusho_pic.jpg
| antraštė            =
| fonas          = solo_dainininkas
|dar_žinomas = 
| pilnas_vardas          = Sirouhi Harutyunyan
| gimė                = {{birth date and age|1987|1|7}} [[Jerevanas]], [[Armėnijos TSR]]
| kilmė = {{ARMv}}
| instrumentai          = vokalas
|kalba = armėnų, anglų
| žanras               = [[Pop muzika|pop]], folklorinė, soul
| užsiėmimas          = atlikėja, kompozitorė, dainų autorė
| aktyvumo_metai        = [[1999]]—
|įrašų_kompanija =
|veikla =
|URL = [http://www.sirusho.am/ www.sirusho.am]
}}
'''Sirušo''' ({{hy|Սիրուշո}}, tikrasis vardas '''Sirohi Harutjunjan''' g. [[1987]] m. [[sausio 7]] d.) – [[Armėnija|Armėnijos]] popmuzikos dainininkė.

Viešai dainuoti pradėjo būdama 7 metų. Muzikos mokykloje mokėsi groti pianinu. Studijuoja diplomatiją [[Jerevanas|Jerevano]] universitete.

Yra išleidusi 5 albumus (''Sheram'' tapo geriausiu 2005 m. Armėnijos albumu). 2008 m. atstovavo Armėniją [[Eurovizija 2008|Eurovizijoje]] su daina ''Qele, Qele''.

== Diskografija ==
* ''Sirusho'' (2000 m.)
* ''Sheram'' (2005 m.)
* ''Hima'' (2007 m.)
* ''Havatum Em'' (2010 m.)
* ''Armat'' (2016 m.)

== Nuorodos ==
{{Commons|Category:Sirusho}}
* {{last.fm}}
* [http://es.youtube.com/watch?v=k1UnyY6XiXY Daina ''Qele, Qele'']

{{start box}}
{{s-ach}}
|-
{{succession box|
 before = [[Hayko]] &lt;br /&gt; ''&lt;small&gt;„Anytime You Need“&lt;/small&gt;'' |
 title  = [[Vaizdas:EuroArmenia.svg|50px]] &lt;br /&gt; [[Armėnija Eurovizijoje|Armėnijos atstovė Eurovizijoje]]|
 years  = [[Eurovizijos dainų konkursas 2008|2008]]|
 after  = [[Inga ir Anuš Aršakian|Inga ir Anuš]] &lt;br /&gt; ''&lt;small&gt;„Jan Jan“&lt;/small&gt;''
}}
{{end box}}

[[Kategorija:Armėnijos muzikai]]
[[Kategorija:Dainų autoriai]]
[[Kategorija:Armėnijos atstovai Eurovizijoje]]
[[Kategorija:2008 m. Eurovizijos dalyviai]]</text>
      <sha1>900g6ezpdvkmkxnfcmihe4lfqn2p3bo</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Midvėjaus atolas</title>
    <ns>0</ns>
    <id>180960</id>
    <revision>
      <id>7819966</id>
      <parentid>7701723</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T21:39:46Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Zykasaa</username>
        <id>3068</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>panaikinta [[Kategorija:JAV salų teritorijos]]; įtraukta [[Kategorija:JAV Mažosios išorinės salos]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]]</comment>
      <origin>7819966</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="6009" sha1="km3egmg1e4yo8r2pgks0f3c7gtp7v3i" xml:space="preserve">[[Vaizdas:Midway Atoll map.svg|thumb|right|250px|Midvėjaus atolo schema]]
'''Midvėjaus atolas''' ([[Havajiečių kalba|havajietiškai]] ''Pihemanu'') – 6,23 km² ploto [[atolas]], priklausantis [[Havajai (salynas)|Havajų Šiaurės Vakarų salų]] grupei, 92 km į rytus nuo [[Kurės atolas|Kurės atolo]] ir 140 km į vakarus nuo [[Perlo ir Hermeso atolas|Perlo ir Hermeso atolo]]. Jį sudaro ovalus [[koralinis rifas]] ir kelios smėlio salos. [[Lagūna|Lagūnos]] plotas ~60 km².

Atole nėra nuolatinių gyventojų, o visas reikiamas maistas bei kiti produktai įvežami.

Midvėjaus pavadinimas siejamas su jo geografine padėtimi – santykine pusiaukele tarp [[šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikos]] ir [[Azija|Azijos]] ({{en|midway}} – „pusiaukelė“).

Midvėjus priklauso [[JAV|Jungtinėms Amerikos Valstijoms]] (aneksuotas 1867 m.), turi užjūrio teritorijos statusą (kaip ir [[Guamas]], [[Amerikos Samoa]] ir kt.)

== Svarbiausi duomenys ==
* Koordinatės: 28°12′N 177°21′W
* Plotas: 6,23 km²
* Ilgis: ~11 km
* Plotis: ~11 km
* Aukštis: 4 m
* Gyventojų skaičius: nuolatinių gyventojų nėra.

== Geografija ir geologija ==
Koralinis Midvėjaus atolo rifas supa ~60 km² lagūną, kurioje yra dvi stambesnės salos - Smėlio sala (''Sand island'', 4,86 km²) ir Rytinė sala (''Eastern island'', 1,35 km²), ir kelios smulkios salelės. Salos virš vandenyno lygio iškilusios ~4 m., jose nutiesta 32 km kelių, daug vamzdynų, lėktuvų tūpimo - pakilimo takai.

Kaip ir kitos Havajų Šiaurės Vakarų salos, Midvėjus yra suirusio [[Ugnikalnis|ugnikalnio]], priklausančio Havajų – Imperatoriaus kalnagūbriui, viršūnė. Jis susiformavo prieš 28 mln. metų, kai ši [[Ramiojo vandenyno plokštė|Ramiojo vandenyno tektoninės plokštės]] vieta slinko virš [[karštasis taškas|karštojo taško]], dabar esančio po povandeniniu [[Loihi]] ugnikalniu. Tada vulkaninė veikla iškėlė ugnikalnį, kuris po tam tikro geologinio laikotarpio užgeso, milžiniškas lavos svoris įlenkė Žemės plutą, ir ugnikalnis ėmė grimzti (manoma, kad kadaise Midvėjaus viršvandeninė teritorija buvo maždaug tokio dydžio kaip dabartinė [[Lanai]] sala), o jo pakraščiai apaugo [[Koralinis rifas|koralais]]. Rifo aukštis apie 160 m&lt;ref&gt;Ladd, H.S., J. I. Tracey Jr., and M. G. Gross. 1967. Drilling at Midway Atoll. Science, 156(3778): 1088–1095 (May 26, 1967)&lt;/ref&gt;.
[[Vaizdas:Aerial view of Midway Atoll on 24 November 1941 (80-G-451086).jpg|right|250px|thumb|Midvėjus 1941 metais]]
== Istorija ==
Midvėjaus atolą 1859 m. [[liepos 5]] d., plaukdamas banginių žvejybos laivu „Gambia“, atrado kapitonas N. C. Midlbruksas (Middlebrooks) ir pavadino Bruko sala (Brook Islands). 1867 m. [[rugpjūčio 28]] d. [[JAV]] [[Aneksija|aneksavo]] salą; po kurio laiko pavadinimas buvo pakeistas į Midvėjų. Tai vienintelė Havajų salyno dalis, nepriklausanti [[Havajai|Havajų valstijai]].

1903 m. čia įsikūrė transokeaninio kabelio tiesėjai – kompanijos ''Commercial Pacific Cable Company'' darbuotojai. Vėliau sala perduota valdyti JAV kariniam laivynui.

1935 m. Midvėjuje nutiesti tūpimo - pakilimo takai tarpiniams nutūpimams vykstant iš JAV į Rytų Aziją.

[[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metais Midvėjus vaidino svarbų strateginį vaidmenį: čia buvo įrengta karinė bazė, kuro sandėliai, uostas, 1941 m. vyko mūšiai tarp Japonijos ir JAV karo laivynų ([[Midvėjaus mūšis]]).

== Fauna ir flora ==
[[Vaizdas:Midway atoll albat.jpg|thumb|250px|left|Laisano albatrosas]]
Žmonės gerokai pakeitė Midvėjaus ekosistemą. Jau 1869 m., nutarus Smėlio saloje įrengti uostą, koralinis rifas pradėtas sprogdinti. XX a. pradžioje sykiu su laikinais gyventojais čia atkeliavo naujų rūšių [[palmės]], [[cikūnai]], [[Araukarija|araukarijos]], [[skruzdėlės]], [[tarakonai]], [[termitai]] ir kt.

Įveistos naujos rūšys: kitoms Havajų Šiaurės Vakarų saloms būdingi paukščiai: Laisano antys ''Anas laysanensis'', [[Havajų gėlinukės]] ''Telespiza cantans''. Apsaugai nuo vėjo pradėti auginti iš Australijos atvežti [[kazuariniai|kazuarinių]] šeimos medžiai, kiti augalai. Šiuo metu iš maždaug dviejų šimtų Midvėjuje augančių augalų rūšių ~150 yra įvežtinės.

== Šaltiniai ==
&lt;references /&gt;

== Nuorodos ==
* [http://midway.fws.gov/intro/default.htm Midvėjaus atolui skirtas Interneto puslapis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20050618082437/http://midway.fws.gov/intro/default.htm |date=2005-06-18 }}
* [http://www.janeresture.com/midway/ Midvėjaus atolo istorija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080514053141/http://www.janeresture.com/midway/ |date=2008-05-14 }}
* [http://hawaii.gov/dbedt/info/economic/databook/db2004/section05.pdf Išsamus Havajų valstijos žinynas]

{{navbox
|name  = Havajai
|image = [[Vaizdas:Hawaii_Islands.PNG|150px]]
|title = [[Havajai (salynas)|Havajų salynas]]
|color = #ccccff
|group1 = Didžiosios salos
|list1  =  &lt;div&gt;&lt;center&gt;
[[Havajai (sala)]] {{!}} [[Maui]] {{!}} [[Kahoolavė]] {{!}} [[Lanai]] {{!}} [[Molokai]] {{!}} [[Oahu]] {{!}} [[Kauai]] {{!}} [[Niihau]] 
&lt;/div&gt;&lt;/center&gt;
|group2 = Havajų Šiaurės Vakarų salos
|list2  =  &lt;div&gt;&lt;center&gt;
[[Nihoa]] {{!}} [[Nekerio sala]] {{!}} [[Prancūzų fregatų sekluma]] {{!}} [[Gardnerio uolos]] {{!}} [[Maro rifas]] {{!}} [[Laisanas]] {{!}} [[Lisianskio sala]] {{!}} [[Perlo ir Hermeso atolas]] {{!}} Midvėjaus atolas {{!}} [[Kurės atolas]] 
&lt;/div&gt;&lt;/center&gt;
|group3 = Ugnikalniai
|list3  =  &lt;div&gt;&lt;center&gt;
[[Loihi]] {{!}} [[Kilauea]] {{!}} [[Mauna Loa]] {{!}} [[Mauna Kea]] 
&lt;/div&gt;&lt;/center&gt;
|group4 = Vietovės, salelės, kiti objektai
|list4  =  &lt;div&gt;&lt;center&gt;
[[Honolulu]] {{!}} [[Perl Harboras]] {{!}} [[Lehua]] {{!}} [[Kaula]]
}}

{{JAV teritorijos}}
{{Okeanija}}
{{Coord|28|12|N|177|21|W|type:isle_region:UM|display=t}}
{{Commons|Atlas of Midway Atoll|no=T}}

[[Kategorija:Havajų salos]]
[[Kategorija:JAV Mažosios išorinės salos]]
[[Kategorija:Rifai]]</text>
      <sha1>km3egmg1e4yo8r2pgks0f3c7gtp7v3i</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Cristian Chivu</title>
    <ns>0</ns>
    <id>183073</id>
    <revision>
      <id>7819941</id>
      <parentid>7713394</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T20:24:54Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>~2026-25155-78</username>
        <id>216421</id>
      </contributor>
      <comment>Photo</comment>
      <origin>7819941</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1930" sha1="3r4d5doelt0pniglp0grcdhjxysyzqp" xml:space="preserve">{{Šaltiniai}}
{{Football player infobox
| playername=Cristian Chivu
| image   = [[File:Chivu2018.jpg]]
| fullname = Cristian Chivu
| nickname = 
| height = 1,84 m
| weight = 
| dateofbirth = {{birth date and age|1980|10|26}}
| cityofbirth = [[Rešica]] 
| countryofbirth = [[Rumunija]]
| currentclub = [[FC Internazionale Milano|Internazionale]]
| clubnumber = 26
| position = [[gynėjas]]
| youthyears = 
| youthclubs = 
| years = 1996–1998&lt;br /&gt;1998–1999&lt;br /&gt;1999–2003&lt;br /&gt;2003–2007&lt;br /&gt;2007–
| clubs = [[FCM Reşiţa|CSM Reşiţa]]&lt;br /&gt;[[Universitatea Craiova]]&lt;br /&gt;[[Ajax Amsterdam|Ajax]]&lt;br /&gt;[[AS Roma]]&lt;br /&gt;[[Internazionale Milano FC|Internazionale]]
| caps(goals) = {{0}} 24 (2)&lt;br /&gt;{{0}} 32 (3)&lt;br /&gt;107 (13)&lt;br /&gt;{{0}} 85 (6)&lt;br /&gt;{{0}} 91 (2)
| nationalyears = 1999–2011
| nationalteam = {{flagicon|Rumunija}} {{fut|Rumunija||Rumunija}}
| nationalcaps(goals) = {{0}}75 {{0}}(3)
| pcupdate =  
| ntupdate = 
}}
'''Kristianas Kivu''' (g. [[1980]] m. [[spalio 26]] d.) – futbolininkas, [[Rumunijos vyrų futbolo rinktinė|Rumunijos rinktinės]] ir [[FC Internazionale Milano|Internazionale]] klubo [[gynėjas]].

{{fut|Rumunija||Nacionalinėje komandoje}} žaidžia nuo 1999 m. Su rinktine dalyvavo 2000 ir 2008 m. Europos futbolo čempionatuose.

== Pasiekimai ==
* Italijos futbolo taurė ([[2007]] m.)
* Eredivisie ([[2002]] m.)
* KNVB taurė ([[2002]] m.)
* Johan Cruijff taurė ([[2002]] m.)
* Nyderlandų metų futbolininkas ([[2002]] m.)
* Rumunijos metų futbolininkas ([[2002]] m.)

== Dalyvavimas čempionatuose ==

{{futČempTitle}}
{{futČempŽemTitle}}
{{futČempŽem|[[Euro 2000|Belgija-Nyderlandai 2000]]|ketvirtfinalis|4|1|0|0|0}}
{{futČempŽem|[[Euro 2008|Austrija-Šveicarija 2008]]|I etapas|3|0|2|0|0}}
|}

== Išnašos ==
{{Išnašos}}

== Nuorodos ==
* {{soccerway}}
* {{transfermarkt}}

{{Futbolas-stub|ROM|žaid}}

[[Kategorija:Rumunijos futbolininkai|Chivu Cristian]]</text>
      <sha1>3r4d5doelt0pniglp0grcdhjxysyzqp</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819943</id>
      <parentid>7819941</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T20:52:24Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Hugo.arg</username>
        <id>1674</id>
      </contributor>
      <origin>7819943</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1888" sha1="k4f2rn93vy3gp2icx95ssyqzjvs9o53" xml:space="preserve">{{Šaltiniai}}
{{Football player infobox
| playername=Cristian Chivu
| image   = [[File:Chivu2018.jpg|200px]]
| fullname = Cristian Chivu
| nickname = 
| height = 1,84 m
| weight = 
| dateofbirth = {{birth date and age|1980|10|26}}
| cityofbirth = [[Rešica]] 
| countryofbirth = [[Rumunija]]
| currentclub = [[FC Internazionale Milano|Internazionale]]
| clubnumber = 26
| position = [[gynėjas]]
| youthyears = 
| youthclubs = 
| years = 1996–1998&lt;br /&gt;1998–1999&lt;br /&gt;1999–2003&lt;br /&gt;2003–2007&lt;br /&gt;2007–
| clubs = [[FCM Reşiţa|CSM Reşiţa]]&lt;br /&gt;[[Universitatea Craiova]]&lt;br /&gt;[[Ajax Amsterdam|Ajax]]&lt;br /&gt;[[AS Roma]]&lt;br /&gt;[[Internazionale Milano FC|Internazionale]]
| caps(goals) = {{0}} 24 (2)&lt;br /&gt;{{0}} 32 (3)&lt;br /&gt;107 (13)&lt;br /&gt;{{0}} 85 (6)&lt;br /&gt;{{0}} 91 (2)
| nationalyears = 1999–2011
| nationalteam = {{flagicon|Rumunija}} {{fut|Rumunija||Rumunija}}
| nationalcaps(goals) = {{0}}75 {{0}}(3)
| pcupdate =  
| ntupdate = 
}}
'''Kristianas Kivu''' (''Cristian Chivu'', g. [[1980]] m. [[spalio 26]] d.) – Rumunijos futbolininkas, futbolo treneris. Rungtyniavo gynėjo pozicijoje.

{{fut|Rumunija||Nacionalinėje komandoje}} žaidė nuo 1999 m. Su rinktine dalyvavo 2000 ir 2008 m. Europos futbolo čempionatuose.

== Pasiekimai ==
* Italijos futbolo taurė ([[2007]] m.)
* Eredivisie ([[2002]] m.)
* KNVB taurė ([[2002]] m.)
* Johan Cruijff taurė ([[2002]] m.)
* Nyderlandų metų futbolininkas ([[2002]] m.)
* Rumunijos metų futbolininkas ([[2002]] m.)

== Dalyvavimas čempionatuose ==

{{futČempTitle}}
{{futČempŽemTitle}}
{{futČempŽem|[[Euro 2000|Belgija-Nyderlandai 2000]]|ketvirtfinalis|4|1|0|0|0}}
{{futČempŽem|[[Euro 2008|Austrija-Šveicarija 2008]]|I etapas|3|0|2|0|0}}
|}

== Išnašos ==
{{Išnašos}}

== Nuorodos ==
* {{soccerway}}
* {{transfermarkt}}

{{Futbolas-stub|ROM|žaid}}

[[Kategorija:Rumunijos futbolininkai|Chivu Cristian]]</text>
      <sha1>k4f2rn93vy3gp2icx95ssyqzjvs9o53</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819944</id>
      <parentid>7819943</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T20:52:35Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Hugo.arg</username>
        <id>1674</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>įtraukta [[Kategorija:Rumunijos futbolo treneriai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]]</comment>
      <origin>7819944</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1931" sha1="9pzt2ix53t95pgsyw854lsa78x78lod" xml:space="preserve">{{Šaltiniai}}
{{Football player infobox
| playername=Cristian Chivu
| image   = [[File:Chivu2018.jpg|200px]]
| fullname = Cristian Chivu
| nickname = 
| height = 1,84 m
| weight = 
| dateofbirth = {{birth date and age|1980|10|26}}
| cityofbirth = [[Rešica]] 
| countryofbirth = [[Rumunija]]
| currentclub = [[FC Internazionale Milano|Internazionale]]
| clubnumber = 26
| position = [[gynėjas]]
| youthyears = 
| youthclubs = 
| years = 1996–1998&lt;br /&gt;1998–1999&lt;br /&gt;1999–2003&lt;br /&gt;2003–2007&lt;br /&gt;2007–
| clubs = [[FCM Reşiţa|CSM Reşiţa]]&lt;br /&gt;[[Universitatea Craiova]]&lt;br /&gt;[[Ajax Amsterdam|Ajax]]&lt;br /&gt;[[AS Roma]]&lt;br /&gt;[[Internazionale Milano FC|Internazionale]]
| caps(goals) = {{0}} 24 (2)&lt;br /&gt;{{0}} 32 (3)&lt;br /&gt;107 (13)&lt;br /&gt;{{0}} 85 (6)&lt;br /&gt;{{0}} 91 (2)
| nationalyears = 1999–2011
| nationalteam = {{flagicon|Rumunija}} {{fut|Rumunija||Rumunija}}
| nationalcaps(goals) = {{0}}75 {{0}}(3)
| pcupdate =  
| ntupdate = 
}}
'''Kristianas Kivu''' (''Cristian Chivu'', g. [[1980]] m. [[spalio 26]] d.) – Rumunijos futbolininkas, futbolo treneris. Rungtyniavo gynėjo pozicijoje.

{{fut|Rumunija||Nacionalinėje komandoje}} žaidė nuo 1999 m. Su rinktine dalyvavo 2000 ir 2008 m. Europos futbolo čempionatuose.

== Pasiekimai ==
* Italijos futbolo taurė ([[2007]] m.)
* Eredivisie ([[2002]] m.)
* KNVB taurė ([[2002]] m.)
* Johan Cruijff taurė ([[2002]] m.)
* Nyderlandų metų futbolininkas ([[2002]] m.)
* Rumunijos metų futbolininkas ([[2002]] m.)

== Dalyvavimas čempionatuose ==

{{futČempTitle}}
{{futČempŽemTitle}}
{{futČempŽem|[[Euro 2000|Belgija-Nyderlandai 2000]]|ketvirtfinalis|4|1|0|0|0}}
{{futČempŽem|[[Euro 2008|Austrija-Šveicarija 2008]]|I etapas|3|0|2|0|0}}
|}

== Išnašos ==
{{Išnašos}}

== Nuorodos ==
* {{soccerway}}
* {{transfermarkt}}

{{Futbolas-stub|ROM|žaid}}

[[Kategorija:Rumunijos futbolininkai|Chivu Cristian]]
[[Kategorija:Rumunijos futbolo treneriai]]</text>
      <sha1>9pzt2ix53t95pgsyw854lsa78x78lod</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819945</id>
      <parentid>7819944</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T20:56:56Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Hugo.arg</username>
        <id>1674</id>
      </contributor>
      <comment>[[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]]</comment>
      <origin>7819945</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2451" sha1="jlh7eew9f7hyd0oystie76tex8fy5oc" xml:space="preserve">{{Šaltiniai}}
{{Football player infobox
| playername=Cristian Chivu
| image   = [[File:Chivu2018.jpg|200px]]
| fullname = Cristian Chivu
| nickname = 
| height = 1,84 m
| weight = 
| dateofbirth = {{birth date and age|1980|10|26}}
| cityofbirth = [[Rešica]] 
| countryofbirth = [[Rumunija]]
| currentclub = [[FC Internazionale Milano|Internazionale]]
| clubnumber = 26
| position = [[gynėjas]]
| youthyears = 
| youthclubs = 
| years = 1996–1998&lt;br /&gt;1998–1999&lt;br /&gt;1999–2003&lt;br /&gt;2003–2007&lt;br /&gt;2007–2014
| clubs = [[FCM Reşiţa|CSM Reşiţa]]&lt;br /&gt;[[Universitatea Craiova]]&lt;br /&gt;[[Ajax Amsterdam|Ajax]]&lt;br /&gt;[[AS Roma]]&lt;br /&gt;[[Internazionale Milano FC|Internazionale]]
| caps(goals) = {{0}} 24 (2)&lt;br /&gt;{{0}} 32 (3)&lt;br /&gt;107 (13)&lt;br /&gt;{{0}} 85 (6)&lt;br /&gt;{{0}} 115 (3)
| nationalyears = 1999–2011
| nationalteam = {{flagicon|Rumunija}} {{fut|Rumunija||Rumunija}}
| nationalcaps(goals) = {{0}}75 {{0}}(3)
| pcupdate =  
| ntupdate = 
| manageryears = 2025&lt;br&gt;2025–
| managerclubs= [[Parma Calcio 1913|Parma]]&lt;br&gt;[[Inter Milan]]
}}
'''Kristianas Kivu''' (''Cristian Chivu'', g. [[1980]] m. [[spalio 26]] d.) – Rumunijos futbolininkas, futbolo treneris. Rungtyniavo gynėjo pozicijoje.

{{fut|Rumunija||Nacionalinėje komandoje}} žaidė nuo 1999 m. Su rinktine dalyvavo 2000 ir 2008 m. Europos futbolo čempionatuose.

== Pasiekimai ==
'''CSM Reșița'''
* [[Liga II|Divizia B]]: 1996–97 m.

'''Ajax'''&lt;ref name=SW&gt;{{cite web|url=https://int.soccerway.com/players/cristian-chivu/4007/|title=C. Chivu|work=Soccerway|access-date=30 December 2015}}&lt;/ref&gt;
* [[Eredivisie]]: 2001–02 m.
* [[KNVB taurė]]: 2001–02 m.
* [[Nyderlandų futbolo supertaurė]]: 2002 m.

'''Roma'''&lt;ref name=SW/&gt;
* [[Coppa Italia]]: 2006–07 m.

'''Inter Milan'''&lt;ref name=SW/&gt;
* [[Serie A]]: 2007–08, 2008–09, 2009–10 m.
* Coppa Italia: 2009–10, 2010–11 m.
* Supercoppa Italiana: 2008, 2010 m.
* [[UEFA Čempionų lyga]]: 2009–10 m.
* [[FIFA Pasaulio futbolo klubų taurė]]: 2010 m.

== Dalyvavimas čempionatuose ==

{{futČempTitle}}
{{futČempŽemTitle}}
{{futČempŽem|[[Euro 2000|Belgija-Nyderlandai 2000]]|ketvirtfinalis|4|1|0|0|0}}
{{futČempŽem|[[Euro 2008|Austrija-Šveicarija 2008]]|I etapas|3|0|2|0|0}}
|}

== Išnašos ==
{{Išnašos}}

== Nuorodos ==
* {{soccerway}}
* {{transfermarkt}}

{{Futbolas-stub|ROM|žaid}}

[[Kategorija:Rumunijos futbolininkai|Chivu Cristian]]
[[Kategorija:Rumunijos futbolo treneriai]]</text>
      <sha1>jlh7eew9f7hyd0oystie76tex8fy5oc</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819946</id>
      <parentid>7819945</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T20:57:07Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Hugo.arg</username>
        <id>1674</id>
      </contributor>
      <minor />
      <origin>7819946</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2436" sha1="k0p3rabrr6byheyhbeekom23y7uorsk" xml:space="preserve">{{Football player infobox
| playername=Cristian Chivu
| image   = [[File:Chivu2018.jpg|200px]]
| fullname = Cristian Chivu
| nickname = 
| height = 1,84 m
| weight = 
| dateofbirth = {{birth date and age|1980|10|26}}
| cityofbirth = [[Rešica]] 
| countryofbirth = [[Rumunija]]
| currentclub = [[FC Internazionale Milano|Internazionale]]
| clubnumber = 26
| position = [[gynėjas]]
| youthyears = 
| youthclubs = 
| years = 1996–1998&lt;br /&gt;1998–1999&lt;br /&gt;1999–2003&lt;br /&gt;2003–2007&lt;br /&gt;2007–2014
| clubs = [[FCM Reşiţa|CSM Reşiţa]]&lt;br /&gt;[[Universitatea Craiova]]&lt;br /&gt;[[Ajax Amsterdam|Ajax]]&lt;br /&gt;[[AS Roma]]&lt;br /&gt;[[Internazionale Milano FC|Internazionale]]
| caps(goals) = {{0}} 24 (2)&lt;br /&gt;{{0}} 32 (3)&lt;br /&gt;107 (13)&lt;br /&gt;{{0}} 85 (6)&lt;br /&gt;{{0}} 115 (3)
| nationalyears = 1999–2011
| nationalteam = {{flagicon|Rumunija}} {{fut|Rumunija||Rumunija}}
| nationalcaps(goals) = {{0}}75 {{0}}(3)
| pcupdate =  
| ntupdate = 
| manageryears = 2025&lt;br&gt;2025–
| managerclubs= [[Parma Calcio 1913|Parma]]&lt;br&gt;[[Inter Milan]]
}}
'''Kristianas Kivu''' (''Cristian Chivu'', g. [[1980]] m. [[spalio 26]] d.) – Rumunijos futbolininkas, futbolo treneris. Rungtyniavo gynėjo pozicijoje.

{{fut|Rumunija||Nacionalinėje komandoje}} žaidė nuo 1999 m. Su rinktine dalyvavo 2000 ir 2008 m. Europos futbolo čempionatuose.

== Pasiekimai ==
'''CSM Reșița'''
* [[Liga II|Divizia B]]: 1996–97 m.

'''Ajax'''&lt;ref name=SW&gt;{{cite web|url=https://int.soccerway.com/players/cristian-chivu/4007/|title=C. Chivu|work=Soccerway|access-date=30 December 2015}}&lt;/ref&gt;
* [[Eredivisie]]: 2001–02 m.
* [[KNVB taurė]]: 2001–02 m.
* [[Nyderlandų futbolo supertaurė]]: 2002 m.

'''Roma'''&lt;ref name=SW/&gt;
* [[Coppa Italia]]: 2006–07 m.

'''Inter Milan'''&lt;ref name=SW/&gt;
* [[Serie A]]: 2007–08, 2008–09, 2009–10 m.
* Coppa Italia: 2009–10, 2010–11 m.
* Supercoppa Italiana: 2008, 2010 m.
* [[UEFA Čempionų lyga]]: 2009–10 m.
* [[FIFA Pasaulio futbolo klubų taurė]]: 2010 m.

== Dalyvavimas čempionatuose ==

{{futČempTitle}}
{{futČempŽemTitle}}
{{futČempŽem|[[Euro 2000|Belgija-Nyderlandai 2000]]|ketvirtfinalis|4|1|0|0|0}}
{{futČempŽem|[[Euro 2008|Austrija-Šveicarija 2008]]|I etapas|3|0|2|0|0}}
|}

== Išnašos ==
{{Išnašos}}

== Nuorodos ==
* {{soccerway}}
* {{transfermarkt}}

{{Futbolas-stub|ROM|žaid}}

[[Kategorija:Rumunijos futbolininkai|Chivu Cristian]]
[[Kategorija:Rumunijos futbolo treneriai]]</text>
      <sha1>k0p3rabrr6byheyhbeekom23y7uorsk</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Valkininkų geležinkelio stotis</title>
    <ns>0</ns>
    <id>183124</id>
    <revision>
      <id>7820025</id>
      <parentid>7726849</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T04:13:27Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>CD</username>
        <id>677</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7820025</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="6568" sha1="kfjeck4vyws7froi2hzwvikdzkt1zdu" xml:space="preserve">:: ''Apie gyvenvietę, įsikūrusią prie Valkininkų geležinkelio stoties, žr. [[Naujieji Valkininkai]].''
{{Lt-gs
|vardas = Valkininkų
|foto = Valkininkų GS, 2023.JPG
|adresas = [[Naujieji Valkininkai]], Dzūkų g. 8
|fotoinfo = Stoties rūmai 2023 m.
|atidaryta = [[1862]] m.
|platformos = 2
|įmonė = AB „[[Lietuvos geležinkeliai]]“
|rwi = 1316
|lat = 54.3523
|long = 24.7202
|rm={{Routemap2|
~~km~~
CONTg~~↑ [[Senųjų Trakų GS|SENIEJI TRAKAI]] ↑
ABZ
HST~~[[Klepočių GS|Klepočiai]]
ABZ~~6,5~~
HST~~[[Kalvių GS|Kalviai]]
ABZ~~5,2~~
BHF~~'''Valkininkai'''
ABZ~~4,4~~
HST~~[[Pamerkių GS|Pamerkiai]]
ABZ~~4,5~~
BHF~~[[Matuizų GS|Matuizos]]
ABZ
CONTf~~↓ [[Varėnos GS|VARĖNA]] ↓
}}}}

'''Valkininkų geležinkelio stotis''' – stotis [[Naujieji Valkininkai|Naujųjų Valkininkų]] kaime (kuris iki 2010 m. taip pat vadinosi Valkininkų geležinkelio stotimi), prie [[Vilniaus–Marcinkonių geležinkelis|Vilniaus–Marcinkonių geležinkelio]].&lt;ref&gt;[https://www.1551.lt/valkininku-gelezinkelio-stotis-56998/ Valkininkų geležinkelio stotis.] 1551.lt (tikrinta 2022-03-26).&lt;/ref&gt; Stoja keleiviniai traukiniai Vilnius–Varėna–Marcinkonys.&lt;ref&gt;{{LG stop|20070|Valkininkai}}&lt;/ref&gt; Prie stoties pastatytas paminklinis kryžius iš šios stoties į tremtį išvežtų Valkininkų ir jų apylinkių gyventojams atminti, pastatytas po 1995 m. [[Valkininkų bažnyčia|Valkininkų parapijos]] kunigo Valentino Virvyčio rūpesčiu.&lt;ref&gt;[https://www.genocid.lt/Statiniai_Vietos/Paminklai/Varena_paminklai.htm#Valkininku Varėnos rajono paminklai.] Genocid.lt (tikrinta 2025-03-08).&lt;/ref&gt;

Stoties pastatų kompleksas įtrauktas į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]] (unikalus kodas {{kvrmc|32482}}). Geležinkelio stoties statinių kompleksas yra iš XIX a. 2-osios pusės – XX a. 1-osios pusės:&lt;ref&gt;{{vle|naujieji-valkininkai|2023-02-12|Naujieji Valkininkai}}&lt;/ref&gt;
* istorizmo stilistikos stoties pastatas ([[1929]] m., Nr. {{kvrmc|32483}});
* ūkinis pastatas (dirbtuvių pastatas, [[1902]] m., Nr. {{kvrmc|32484}});
* 2 tarnautojų namai ([[1862]] m., Nr. {{kvrmc|32487}} ir {{kvrmc|32488}});
* prekių sandėlis ([[1865]] m., Nr. {{kvrmc|32486}});
* [[vandens bokštas]] (ištęsto aštuonkampio plano, XIX a. pabaiga, Nr. {{kvrmc|32485}}).

== Istorija ==
[[Vaizdas:Valkininkų geležinkelio stotis.JPG|thumb|left|Stotis 2013 m.]]

Nors Valkininkų stotis pažymėta dar 1861 m. plane,&lt;ref&gt;Материалы для географии и статистики России, собранные офицерами генерального штаба. Виленская губерния. Составил генерального штаба капитан А. Корева. – Санктпетербург, 1861.&lt;/ref&gt; tačiau tik [[1862]] m. už 8 km nuo [[Valkininkai|Valkininkų]] miestelio buvo nutiestas [[Peterburgo–Varšuvos geležinkelis]].&lt;ref&gt;[https://tuti.lt/valkininku-gelezinkelio-stotis/ Valkininkų geležinkelio stotis.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230623204948/https://tuti.lt/valkininku-gelezinkelio-stotis/ |date=2023-06-23 }} Tuti.lt (tikrinta 2022-03-26).&lt;/ref&gt; 1861 m. pradėta statyti,&lt;ref&gt;{{Česnulis 2012|8}}&lt;/ref&gt; 1862 m. įrengta IV klasės medinė Valkininkų stotis ({{ru|Олькеники}}),&lt;ref&gt;{{Archangelskij 1981}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{Kosakovskis 1975|44}}&lt;/ref&gt; buvusi tarp [[Varėnos GS|Varėnos]] (18 varstų) ir [[Rūdiškių GS|Rūdiškių]] (19 varstų) stočių.&lt;ref&gt;{{SGKP|7|484|Olkieniki}}&lt;/ref&gt;

Pro Valkininkų stotį į Sibirą buvo tremiami [[1863 sukilimas|1863 m. sukilimo]] dalyviai, vietos gyventojai turėjo padėti rusams saugoti stotį.&lt;ref&gt;{{ML|1|463|Valkininkai}}&lt;/ref&gt; 1863 m. rugpjūčio 24–25 d. naktį sukilėliai netoli Valkininkų stoties buvo nutraukę vielinę telegrafo liniją.&lt;ref&gt;{{Česnulis 2012|9}}&lt;/ref&gt; Po 1863 m. sukilimo prie stoties pamažu ėmė rastis nauja gyvenvietė.&lt;ref&gt;{{kvrmc|32482}} Valkininkų geležinkelio stoties statinių kompleksas. Kpd.lt (tikrinta 2022-03-26).&lt;/ref&gt; 1864 m. rugsėjo 2–12 d. stoties prieigose Vilniaus generalgubernatoriaus įsakymu iškirstas miškas.&lt;ref&gt;{{Česnulis 2012|9}}&lt;/ref&gt;

Kadangi Peterburgo–Varšuvos geležinkeliu važiuodavo ir [[Rusijos caras|Rusijos caro]] šeimyna, prie geležinkelio buvo imamasi ypatingų saugumo priemonių. Pavyzdžiui, 1901 m. spalio pabaigoje carui grįžtant iš Varšuvos, nuo Valkininkų pusės geležinkelį saugojo 52 kareiviai, o pačiai Valkininkų stočiai skirti dar 194 kareiviai.&lt;ref name=vtg&gt;[https://marcinkonys.lt/wp-content/uploads/vtg20.pdf Marcinkonių geležinkelio stočiai 155 metai.] – Vai toli girdėc, 2017, Nr. 12(20). // psl. 4, 6.&lt;/ref&gt;

Po I pasaulinio karo Valkininkų krašte vyko lietuvių ir lenkų pasienio kovos. 1923 m. vasarį ruože link Rūdiškių vyko [[Valkininkų–Rūdiškių kautynės]], jų metu vasario 16 d. lenkų 15-asis batalionas sustiprintomis pajėgomis užėmė Valkininkų stotį.&lt;ref&gt;{{Česnulis 2012|36}}&lt;/ref&gt; Lenkijai ji priklausė iki II pasaulinio karo pradžios 1939 m.

1929 m. vietoje medinio pastatytas dabartinis mūrinis keleivių namas. 1940 m. išlikęs stoties teritorijos architektūrinis planas rodo ją buvus simetriškai išdėstytą, čia buvo vandens bokštas, prekių sandėlis, gyvenamieji namai ir kiti statiniai.&lt;ref&gt;[[LCVA]], f. 1160, ap. 8, b. 1475.&lt;/ref&gt; Čia buvo itin ryškios reprezentacinė, reprezentacinė-gyvenamoji, techninė, gyvenamoji stoties zonos.&lt;ref&gt;{{Gendrėnienė 2011}}&lt;/ref&gt; Pagal [[Valkininkų valsčius|Valkininkų valsčiaus]] gyventojų trėmimų planus, [[1941]] m. [[birželio 14]] d. Valkininkų geležinkelio stotyje buvo paruošti 6 vagonai, kuriais į Sovietų Sąjungos gilumą turėjo būti ištremti 193 žmonės, iš jų 3 vagonai nuvežti į [[Kulunda (Rusija)|Kulundą]] (Kalugos sritis), 2 vagonai – į [[Medvežja Gora|Medvežja Gorą]] (Karelija).&lt;ref&gt;{{Česnulis 2012|71}}&lt;/ref&gt;

2000 m. Valkininkų stotyje suremontuoti stoties rūmai,&lt;ref&gt;{{LT geležinkeliai 2001|74}}&lt;/ref&gt; įrengta pirmoji Lietuvoje guminių plokščių grindinio pervaža, per kurią galima važiuoti didesniais greičiais.&lt;ref&gt;{{LT geležinkeliai 2001|55}}&lt;/ref&gt; [[2008]] m. geležinkelio stoties pastatų kompleksas įtrauktas į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]].&lt;ref&gt;{{cite kvr|32482}}&lt;/ref&gt;

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

[[Kategorija:Varėnos rajono savivaldybės geležinkelio stotys]]
[[Kategorija:Varėnos rajono paveldas]]
[[Kategorija:Lietuvos kultūros vertybės: geležinkelio stotys]]</text>
      <sha1>kfjeck4vyws7froi2hzwvikdzkt1zdu</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>LKS Sparta Lwów</title>
    <ns>0</ns>
    <id>186742</id>
    <revision>
      <id>7819796</id>
      <parentid>7816134</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:31:09Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819796</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1957" sha1="ede0f1slrgxqje43a9m5xksix3vhk0l" xml:space="preserve">{{fc-infod
| clubname = Lvovo „Sparta“ &lt;br /&gt; 1910 – 1939
| image    = [[Vaizdas:FC Sparta Lwow.png|150px]]
| fullname = Lwowski Klub Sportowy Sparta Lwów
| founded  = 1910 m.
| defunct  = 1939 m. rugsėjis
| ground   = [[Lvovas]]
| capacity = 
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 
| pattern_la1=|pattern_b1=|pattern_ra1=|
  leftarm1=000000|body1=000000|rightarm1=000000|shorts1=FFFFFF|socks1=000000|
  pattern_la2=|pattern_b2=|pattern_ra2=|
  leftarm2=FFFFFF|body2=FFFFFF|rightarm2=FFFFFF|shorts2=000000|socks2=000000|
}}

'''Lvovo „Sparta“''' – buvęs [[Lenkija|Lenkijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Lvovas|Lvovo]] (dabartinė [[Ukraina]]).

== Istorija ==
[[File:Sparta Lwów (-1924).jpg|thumb|Komanda 1924 m.]]
Klubas įkurtas 1910 m. veikiausiai Sknilove (dabar Sknylivas, Ukraina) dislokuoto 6-ojo oro pulko lenkų karių.&lt;ref&gt;[https://igol.pl/futbol-jest-wielki-przedwojenny-pilkarski-lwow/ Futbol jest wielki: Przedwojenny piłkarski Lwów]. Igol (in Polish). Retrieved 11 March 2021.&lt;/ref&gt;

„Sparta“ dalyvavo pirmajame Lenkijos taurės turnyre 1926 m., finale 1:2 nusileido [[Wisła Kraków SSA|Krokuvos „Wisła“]] komandai.&lt;ref&gt;Józef Hałys: Polska Piłka Nożna. Kraków: Krajowa Agencja Wydawnicza, 1986, s. 1-995. {{ISBN|83-03-00804-8}}.&lt;/ref&gt;

Komanda išformuota 1939 m. rugsėjį, prasidėjus [[Antrasis pasaulinis karas|Antrajam pasauliniam karui]], kai sovietai įsiveržė į rytinę Lenkiją.

Kadangi savo aikštės neturėjo, žaidė įvairiose Lvovo vietose.&lt;ref&gt;[http://slowfoot.pl/derby-24-czarni-lwow-pogon-lwow/ Derby (24). Czarni Lwów – Pogoń Lwów]. Slowfoot.&lt;/ref&gt;

== Pasiekimai ==
{{POLfut
|0||0||0|
|0|
|1|1926
|0||0||0||0|}}

== Išnašos ==
{{ref}}

== Nuorodos ==
* [http://www.90minut.pl/skarb.php?id_klub=5438 90minut] (apie klubą)

{{Futbolas-stub|POL|klub}}
[[Kategorija:Lenkijos futbolo klubai|Sparta Lwow]]
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Sparta Lviv]]</text>
      <sha1>ede0f1slrgxqje43a9m5xksix3vhk0l</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FK Lʹvìv</title>
    <ns>0</ns>
    <id>189589</id>
    <revision>
      <id>7819698</id>
      <parentid>7636852</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:47:56Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819698</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="4924" sha1="50qoim8iu0kml2g15x6k71mey13b4zp" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Lvovo FK
| image    = [[Vaizdas:FK Lʹvìv emblema.png|150px]]
| fullname = Football Club Lviv
| founded  = 2006 m.
| ground   = „Arena Lviv“, [[Lvovas]]
| capacity = 34.915&lt;ref&gt;[https://www.transfermarkt.co.uk/pfk-lviv/stadion/verein/18105/saison_id/2021 PFK Lviv - Stadium - Arena Lviv.] Transfermarkt&lt;/ref&gt;
| chairman = {{flagicon|UKR}} Bohdan Kopytko
| manager  = {{flagicon|BLR}} Oleg Dulub
| league   = Premjer lyga
| season   = [[Ukrainos futbolo varžybos 2022–2023 m.|2022–2023]]
| position = {{decrease}} 16 vieta, Premjer lyga
| pattern_la1=_jakochamp2wrb|pattern_b1=_jakochamp2rbw|pattern_ra1=_jakochamp2wrb|
  leftarm1=0000FF|body1=0000FF|rightarm1=0000FF|shorts1=0000FF|socks1=0000FF|
  pattern_la2=_jakostrike1920mo|pattern_b2=_jakostrike1920mo|pattern_ra2=_jakostrike1920mo|
  leftarm2=800000|body2=800000|rightarm2=800000|shorts2=800000|socks2=800000
}}

'''Lvovo FK''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Lvovas|Lvovo]].

== Istorija ==
Klubo ištakos siekia [[2006]] m. Vieną sezoną buvo aukščiausioje lygoje. 

[[2018]] m. klubas susijungė su FK Veres ir grįžo į Premjer lygą, kaip Lvovo komanda.

== Pasiekimai ==
{{UKRfl | 2008 | 2009 | 1 | 15}}

== Sezonai ==
=== Ukrainos varžybos ===
; nuo 2006/07 m. sezono
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2006–2007|II|11|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2007–2008|II|2|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2008–2009|I|15|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2009–2010|II|4|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2010–2011|II|5|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2011–2012|II|17|1/32 f.}}
|}
; nuo 2018/19 m. sezono
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2018–2019|I|6|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2019–2020|I|11|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|I|8|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|I|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|I|16 {{decrease}}|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|{{?}}|{{?}}|——}}
|}

== Lietuviai ==
* [[Algimantas Liubinskas]], treneris 2010
* [[Vitalijus Stankevičius]], trenerio asistentas 2010
* [[Donatas Kazlauskas (1994)|Donatas Kazlauskas]], puolėjas 2020

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:maroon;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''FK Lʹvìv'''
| style=&quot;background:#191970;color:Yellow&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''FK Lʹvìv'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:maroon;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Lʹvìv emblema.png|150px]]'''FK Lʹvìv'''
| style=&quot;background:#191970;color:Yellow&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Lʹvìv emblema.png|150px]]'''FK Lʹvìv'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la= _jakochamp2wrb
| pattern_b= _jakochamp2rbw
| pattern_ra= _jakochamp2wrb
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 0000FF
| body= 0000FF
| rightarm= 0000FF
| shorts= 0000FF
| socks= 0000FF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _jakostrike1920mo
| pattern_b= _jakostrike1920mo
| pattern_ra= _jakostrike1920mo
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 800000
| body= 800000
| rightarm= 800000
| shorts= 800000
| socks= 800000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _jakocelticmelange22ng
| pattern_b= _jakocelticmelange22ng
| pattern_ra= _jakocelticmelange22ng
| pattern_sh= _jakoturin1819ng
| pattern_so= 
| leftarm= 110066
| body= 110066
| rightarm= 110066
| shorts= 110066
| socks= 110066
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _jakochamp2mo
 |pattern_b  = _jakochamp2mo
 |pattern_ra = _jakochamp2mo
 |pattern_sh = _jakostrike1920mo
 |pattern_so = _jakolazio19mo
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _jakotropical2122wsg
 |pattern_b  = _jakotropical2122wsg
 |pattern_ra = _jakotropical2122wsg
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Emblema ==
&lt;gallery&gt;
Vaizdas:Fclvivlogo.png|FK Lviv emblema
Vaizdas:FK Lʹvìv emblema.png|PFK Lviv emblema
&lt;/gallery&gt;

== Išnašos ==
{{išnašos|2}}

== Nuorodos ==
* [ Oficiali klubo svetainė]
* [https://www.transfermarkt.com/pfk-lviv/startseite/verein/ Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/pfk-lviv/924/ Globalsportsarchive]

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Lviv]]</text>
      <sha1>50qoim8iu0kml2g15x6k71mey13b4zp</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819699</id>
      <parentid>7819698</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:48:07Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819699</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="4916" sha1="mde7i7xf74xbxugaq5zqco23z9eb376" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Lvovo FK
| image    = [[Vaizdas:FK Lʹvìv emblema.png|150px]]
| fullname = Football Club Lviv
| founded  = 2006 m.
| ground   = „Arena Lviv“, [[Lvovas]]
| capacity = 34.915&lt;ref&gt;[https://www.transfermarkt.co.uk/pfk-lviv/stadion/verein/18105/saison_id/2021 PFK Lviv - Stadium - Arena Lviv.] Transfermarkt&lt;/ref&gt;
| chairman = {{flagicon|UKR}} Bohdan Kopytko
| manager  = {{flagicon|BLR}} Oleg Dulub
| league   = Premjer lyga
| season   = [[Ukrainos futbolo varžybos 2022–2023 m.|2022–2023]]
| position = {{decrease}} 16 vieta, Premjer lyga
| pattern_la1=_jakochamp2wrb|pattern_b1=_jakochamp2rbw|pattern_ra1=_jakochamp2wrb|
  leftarm1=0000FF|body1=0000FF|rightarm1=0000FF|shorts1=0000FF|socks1=0000FF|
  pattern_la2=_jakostrike1920mo|pattern_b2=_jakostrike1920mo|pattern_ra2=_jakostrike1920mo|
  leftarm2=800000|body2=800000|rightarm2=800000|shorts2=800000|socks2=800000
}}

'''Lvovo FK''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Lvovas|Lvovo]].

== Istorija ==
Klubo ištakos siekia 2006 m. Vieną sezoną buvo aukščiausioje lygoje. 

2018 m. klubas susijungė su FK Veres ir grįžo į Premjer lygą, kaip Lvovo komanda.

== Pasiekimai ==
{{UKRfl | 2008 | 2009 | 1 | 15}}

== Sezonai ==
=== Ukrainos varžybos ===
; nuo 2006/07 m. sezono
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2006–2007|II|11|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2007–2008|II|2|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2008–2009|I|15|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2009–2010|II|4|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2010–2011|II|5|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2011–2012|II|17|1/32 f.}}
|}
; nuo 2018/19 m. sezono
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2018–2019|I|6|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2019–2020|I|11|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|I|8|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|I|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|I|16 {{decrease}}|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|{{?}}|{{?}}|——}}
|}

== Lietuviai ==
* [[Algimantas Liubinskas]], treneris 2010
* [[Vitalijus Stankevičius]], trenerio asistentas 2010
* [[Donatas Kazlauskas (1994)|Donatas Kazlauskas]], puolėjas 2020

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:maroon;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''FK Lʹvìv'''
| style=&quot;background:#191970;color:Yellow&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''FK Lʹvìv'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:maroon;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Lʹvìv emblema.png|150px]]'''FK Lʹvìv'''
| style=&quot;background:#191970;color:Yellow&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Lʹvìv emblema.png|150px]]'''FK Lʹvìv'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la= _jakochamp2wrb
| pattern_b= _jakochamp2rbw
| pattern_ra= _jakochamp2wrb
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 0000FF
| body= 0000FF
| rightarm= 0000FF
| shorts= 0000FF
| socks= 0000FF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _jakostrike1920mo
| pattern_b= _jakostrike1920mo
| pattern_ra= _jakostrike1920mo
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 800000
| body= 800000
| rightarm= 800000
| shorts= 800000
| socks= 800000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _jakocelticmelange22ng
| pattern_b= _jakocelticmelange22ng
| pattern_ra= _jakocelticmelange22ng
| pattern_sh= _jakoturin1819ng
| pattern_so= 
| leftarm= 110066
| body= 110066
| rightarm= 110066
| shorts= 110066
| socks= 110066
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _jakochamp2mo
 |pattern_b  = _jakochamp2mo
 |pattern_ra = _jakochamp2mo
 |pattern_sh = _jakostrike1920mo
 |pattern_so = _jakolazio19mo
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _jakotropical2122wsg
 |pattern_b  = _jakotropical2122wsg
 |pattern_ra = _jakotropical2122wsg
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Emblema ==
&lt;gallery&gt;
Vaizdas:Fclvivlogo.png|FK Lviv emblema
Vaizdas:FK Lʹvìv emblema.png|PFK Lviv emblema
&lt;/gallery&gt;

== Išnašos ==
{{išnašos|2}}

== Nuorodos ==
* [ Oficiali klubo svetainė]
* [https://www.transfermarkt.com/pfk-lviv/startseite/verein/ Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/pfk-lviv/924/ Globalsportsarchive]

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Lviv]]</text>
      <sha1>mde7i7xf74xbxugaq5zqco23z9eb376</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>KK130</title>
    <ns>0</ns>
    <id>190254</id>
    <revision>
      <id>7820061</id>
      <parentid>7669136</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T05:19:07Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Vilensija</username>
        <id>40695</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>+tiltai</comment>
      <origin>7820061</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2281" sha1="0oah5hkmdp1ho9ptackzh0qvl1xyoaa" xml:space="preserve">{{Šaltiniai}}
{{Infolentelė kelias
| Pavadinimas = Kaunas-Alytus
| Valstybės = {{flagicon|Lithuania}} Lietuva
| Ženklas1 = K130-LT.svg
| Ženklas2 = 
| Ženklas3 = 
| Ženklas4 = 
| Žemėlapis =  130 kelias.png
| Ilgis = 66,18
| Pradžia = Kaunas
| Pabaiga = Alytus
| Atidarytas = 
| Valstijos = 
| Sritys = 
| Žemės = 
| Departamentai = 
| Apskritys =  [[Kauno apskritis|Kauno]], [[Alytaus apskritis|Alytaus]]
| Miestai =  [[Kaunas]], [[Prienai]], [[Alytus]]
| Foto = Krašto kelias 130.JPG
| Po foto = Kelias Prienų rajone
}}

'''KK130''' – krašto kelias, jungiantis [[Kaunas|Kauną]] ir [[Alytus|Alytų]]. Kelio ilgis – 66,18 kilometro. Šiame krašto kelyje yra 3 „[[Juodoji dėmė|juodosios dėmės]]“.

Kelias prasideda [[Kaunas|Kaune]], [[Veiveriai|Veiverių]] gatvėje, nuo [[Aleksotas|Aleksoto]] tilto. Eina per [[Kauno rajonas|Kauno]], [[Prienų rajonas|Prienų]], [[Alytaus rajonas|Alytaus rajonus]]. Prie kelio yra šie miestai ir gyvenvietės: [[Garliava]], [[Ilgakiemis]], [[Išlaužas]], [[Prienai]], [[Balbieriškis]], [[Miklusėnai]]. Baigiasi [[Alytus|Alytuje]], Pulko gatvėje.
[[Vaizdas:Kelias 130, ties Prienais.JPG|miniatiūra|240px|left|Kelias ties Prienais]]

Prie [[Jūraitiškė]]s kerta [[Jiesia|Jiesios]] upę, ties Išlaužu – Linksmakalnio – Išlaužo tvenkinius, [[Prienai|Prienų]] vakarinėje dalyje viaduku kerta {{A16}} ({{E28}}), ties Balbieriškiu – [[Peršėkė]]s upę, Alytuje virš kelio nutiestas geležinkelio tiltas, kuriuo eina geležinkelis, vedantis iš Alytaus pramonės mikrorajono.

Žymesni tiltai: [[Alytaus geležinkelio viadukas]], [[Jiesios tiltas]].

== Būklė ==

Keliu, ypač ruože tarp [[Prienai|Prienų]] ir [[Kaunas|Kauno]], vyksta intensyvus eismas, kelias siauras, jam daro įtaką reljefas. Didžiojoje dalyje eismo greitis apribotas iki 70 km/h, draudžiama lenkti. Kelio ruožą tarp [[Prienai|Prienų]] ir [[Kaunas|Kauno]] yra planuojama rekonstruoti, įrengiant papildomą juostą. Juostų skaičius važiavimo kryptimi keistųsi iš vienos į dvi ir atvirkščiai. Visada išlaikomas bendras trijų juostų profilis: jei važiavimo kryptimi dvi juostos, tai priešpriešinėje pusėje viena eismo juosta ir atvirkščiai.

{{krašto keliai}} 

[[Kategorija:Lietuvos krašto keliai]]</text>
      <sha1>0oah5hkmdp1ho9ptackzh0qvl1xyoaa</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Pelekonys</title>
    <ns>0</ns>
    <id>192495</id>
    <revision>
      <id>7820110</id>
      <parentid>7812793</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T09:29:47Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Hugo.arg</username>
        <id>1674</id>
      </contributor>
      <comment>[[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]]</comment>
      <origin>7820110</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2145" sha1="iocz2tb9l4pneqsy9smxsh3slrwi7yh" xml:space="preserve">{{kiti}}
{{Ltgyv
|pavad = Pelekonys
|foto = Pelekonys.jpg 
|plotis = 
|fotoinfo = Pelekonių riboženklis
|lat = 54.653
|long = 24.133
|sav = Prienų rajono savivaldybė
|sen = Jiezno seniūnija
|gyv = 40
|metai = 2021
|vikiteka = Category:Pelekonys
|kirčl = {{Vietovardis|k=1|Pẽlekonys|Pẽlekonių|Pẽlekonims|Pẽlekonis|Pẽlekonimis|Pẽlekonyse|š=2002}}
|istpav= {{pl|Pelukany}}, {{ru|Пелюканы}}
}}
{{Nemuno kilpų RP}}

'''Pelekonys''' – kaimas [[Prienų rajono savivaldybė]]je, 2 km į vakarus nuo [[Kašonys|Kašonių]], už kelių šimtų metrų nuo dešiniojo [[Nemunas|Nemuno]] kranto, prie [[Sobuva (upė)|Sobuvos]] ir [[Juodėja|Juodėjos]] upelių žiočių. Aplink plyti [[Pelekonių–Gegužinės miškai]]. Stūkso 4 [[Pelekonių piliakalniai]]. Veikia [[Pelekonių kaimo kapinės]].

Nemuno slėnyje įsikūrusi kaimo dalis vadinama Pelekonių Pakalne, o dalis ant slėnio šlaitų – Pelekonių Kalnu.&lt;ref name=&quot;MLTE&quot; /&gt;

== Istorija ==
XIX a. pab. kaimas buvo Trakų apskrities [[Jiezno valsčius|Jiezno valsčiuje]], [[Nibriai|Nibrių]] apylinkėje.&lt;ref&gt;{{SGKP|7|937|Pelukany}}&lt;/ref&gt;

Nuo 1923 m. Pelekonyse veikė pradinė mokykla (1945 m. buvo sudeginta, vėliau atkurta).&lt;ref name=&quot;MLTE&quot; /&gt;

== Gyventojai ==
{{dem|kolon=6|till=370|inc=100|incmin=25
|1866|233
|1905|361|r1905=&lt;ref&gt;{{1905sur}}&lt;/ref&gt;
|1923|318|r1923=&lt;ref&gt;{{1923sur}}&lt;/ref&gt;
|1959|221|r1959=&lt;ref name=&quot;MLTE&quot;&gt;{{MLTE|2|811||Pelekonys}}&lt;/ref&gt;
|1970|165|r1970=&lt;ref&gt;{{1959-70sur}}&lt;/ref&gt;
|1979|120|r1979=&lt;ref&gt;{{1979sur}}&lt;/ref&gt;
|1989|93|r1989=&lt;ref&gt;{{1989sur}}&lt;/ref&gt;
|2001|66|r2001=&lt;ref&gt;{{2001sur(Kaunas)}}&lt;/ref&gt;
|2011|43|r2011=&lt;ref&gt;{{2011sur}}&lt;/ref&gt;
|2021|40|r2021=&lt;ref&gt;{{2021sur}}&lt;/ref&gt;
}}

=== Žymūs žmonės ===
* Pelekonyse gimė kalbininkas, mokslų daktaras [[Antanas Klimas]] (1924–2016).

== Galerija ==
&lt;gallery&gt;
Pelekonys, rodyklės.jpg|Lankytinų objektų rodyklės
Pelekonys, sodyba.jpg|Sena sodyba
Pelekonys, akmuo, Klimo tėviškėje.jpg|A. Klimo tėviškės akmuo
Jiezno_sen.,_Lithuania_-_panoramio_(28).jpg|Kaimo kryžius
&lt;/gallery&gt;

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

[[Kategorija:Prienų rajono savivaldybės gyvenvietės]]</text>
      <sha1>iocz2tb9l4pneqsy9smxsh3slrwi7yh</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Vladas Braziūnas</title>
    <ns>0</ns>
    <id>198683</id>
    <revision>
      <id>7820019</id>
      <parentid>7744755</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T03:25:57Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Ed1974LT</username>
        <id>52229</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>[[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]]</comment>
      <origin>7820019</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3940" sha1="fi5ottomtnwgxfathk6g8igli873xwx" xml:space="preserve">{{Žmogaus biografija
| fonas = culture
| vardas = Vladas Braziūnas
| paveikslėlis = Vladas Braziūnas01.JPG
| paveikslėlio apibūdinimas = Vladas Braziūnas
| paveikslėlio dydis = 280px
| gimimo data = {{Gimė|1952|02|17|T}}
| gimimo vieta = [[Pasvalys|Pasvalyje]]
| mirties data = 
| mirties vieta = 
| tautybė = 
| sutuoktinis = 
| tėvas = 
| motina = 
| vaikai = 
| veikla = [[Lietuva|Lietuvos]] poetas, vertėjas. 
| sritis = 
| įstaigos = 
| pareigos = 
| alma_mater = [[Vilniaus universitetas]]
| doktorantūros_vadovas = 
| studentai = 
| žinomas = 
| apdovanojimai = * [[Baltų apdovanojimas]] (2025)
| parašas = 
| pastabos = 
}}
'''Vladas Braziūnas''' (g. [[1952 m.]] [[vasario 17]] d. [[Pasvalys|Pasvalyje]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] poetas, vertėjas.

== Biografija ==
[[1969]] m. baigė [[Pasvalio gimnazija|Pasvalio vidurinę mokyklą]]. [[1997]] m. [[VU|Vilniaus universitete]] baigė [[Lietuvių kalba|lietuvių k]]. filologiją. Dirbo universitete, kultūrinių bei literatūrinių laikraščių, žurnalų redakcijose, ilgiausiai, 15 metų, savaitraštyje – „[[Literatūra ir menas]]“, jo vyriausiasis redaktorius. Nuo [[1996]] m. atsidėjęs vien literatūrinei kūrybai.

Nuo [[1988]] m. [[Lietuvos rašytojų sąjunga|Lietuvos rašytojų sąjungos]], nuo [[2002]] m. Lietuvių PEN centro, nuo [[2004]] m. Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos narys, [[2002]] m. Vidurio [[Europa|Europos]] poetų judėjimo „Cap à l’Est“, vienijančio prancūziškai bendraujančius poetus, narys steigėjas.&lt;ref&gt;[http://vladas.braziunas.net/bibliografija Vladas Braziūnas. Asmeninė svetainė.]&lt;/ref&gt;

Vienas iš Vilniaus universiteto kraštotyrininkų ramuvos kūrėjų, &lt;ref&gt;[http://www.ramuva.lt/ Vilniaus universiteto kraštotyrininkų ramuva]{{Neveikianti nuoroda|date=sausio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}&lt;/ref&gt; ekspedicijose rinko [[tautosaka|tautosaką]].

== Kūryba ==
Kaip poetas debiutavo [[1974]] m. Pirmoji eilėraščių knyga leidykloje buvo įkalinta septyneriems metams: nuosprendis – „idėjiškai ir meniškai nebrandi”. Tačiau, vos tik išėjęs, eilėraščių rinkinys „Slenka žaibas“ (Vaga, [[1983]] m.), [[1984]] m. apdovanota [[Zigmo Gėlės literatūrinė premija|Zigmo Gėlės premija]], skiriama už stipriausią poezijos debiutą.

[[2008]] m. už eilėraščių ciklą „Slaptoji ornitologija: inkilų šventinimas“ apdovanotas [[„Varpų“ literatūrinė premija|literatūrine „Varpų“ premija]].

[[2013]] m. už eilėraščių knygą „Fontes amoris&quot; paskirta [[Bernardo Brazdžionio literatūrinė premija]].

Poezijoje ryškios kaimiškosios ir miestietiškosios patirties sandūros, praeities ir dabarties sąsajų apmąstymai („Slenka žaibas“), linkstama į daiktišką konkretumą, peizažo detalės dažnai įgyja apibendrinamąją prasmę. Rinkinių „Voro stulpas“ ([[1986]] m.), „Alkanoji linksniuotė“ ([[1993]] m.), „Užkalinėti“ ([[1998]] m.) eilėraščiai turi ironijos atspalvį, poetika grindžiama žodžių prasmės ir garsų žaismu. Rinkiniuose „Užkalbėti juodą sraują“ ([[1989]] m.), „Ant balto dugno“ (1999 m.) gausu istorinių motyvų, Atgimimo laikotarpio aktualijų, ryškios publicistinės intonacijos. Postmodernistinėje poemoje „Karilionas tūkstančiui ir vienai aušrai“ ([[2002]] m.) tautos istorija siejama su dabartimi.

Išvertė [[latviai|latvių]] ir [[ukrainiečiai|ukrainiečių]] poetų kūrinių. Jo eilėraščių išversta į [[Anglų kalba|angl]]ų kalbą.&lt;ref&gt;{{VLE|III|460|[[Dalia Šalkauskytė]]|Vladas Braziūnas}}&lt;/ref&gt;

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

{{Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai}}

{{DEFAULTSORT:Braziūnas, Vladas}}
[[Kategorija:Lietuvos poetai]]
[[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]]
[[Kategorija:Lietuvos vertėjai]]
[[Kategorija:Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai]]</text>
      <sha1>fi5ottomtnwgxfathk6g8igli873xwx</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FK Stalʹ Alčevsʹk</title>
    <ns>0</ns>
    <id>201261</id>
    <revision>
      <id>7819800</id>
      <parentid>7636893</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:32:14Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819800</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1047" sha1="84bf90ht9h92sy9gtjdxqmx7n6aotda" xml:space="preserve">{{fc-infod
| clubname = Alčevsko „Stalʹ“
| image    = [[File:Stal Alchevsk LogoNew.png|150px]]
| fullname = FK Stalʹ Alčevsʹk
| founded  = 1935 m.
| ground   = „Stalʹ“ stadionas, [[Alčevskas]]
| capacity = 9 200
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 

| pattern_la1=|pattern_b1=|pattern_ra1=|
  leftarm1=ff0000|body1=ff0000|rightarm1=ff0000|shorts1=ff0000|socks1=ff0000|
  pattern_la2=|pattern_b2=_redshoulders|pattern_ra2=|
  leftarm2=ffffff|body2=ffffff|rightarm2=ffffff|shorts2=ffffff|socks2=ffffff|
}}

'''Alčevsko „Stalʹ“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Alčevskas|Alčevsko]].

== Istorija ==
{{fkp|1935|Сталь Ворошиловськ|1963|Металург|1965|Комунарець|1983|Будівельник|1990|Сталь}}

== Pasiekimai ==
{{UKRfl | 2000 | 2007 | 3 | 11 (2006 m.)}}

== Lietuviai ==
* [[Marius Skinderis]], saugas 2001

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* Oficiali klubo svetainė

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Stal]]</text>
      <sha1>84bf90ht9h92sy9gtjdxqmx7n6aotda</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>PFK Nyva Ternopìlʹ</title>
    <ns>0</ns>
    <id>201432</id>
    <revision>
      <id>7819738</id>
      <parentid>7636868</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:07:35Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819738</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="6299" sha1="lzhmph1opgjhaff1zd5upbd2jllbrea" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Ternopilio „Nyva“
| image    = [[File:Емблема ФК Нива Тернопіль.png|150px]]
| fullname = Тернопільський професійний футбольний клуб «Нива»
| founded  = 1978 m.
| ground   = Miesto stadionas, [[Ternopilis]]
| capacity = ~ 15 000
| chairman = Aleksandras Stadnikas
| manager  = Vasilis Malykas
| league   = '''Pirma lyga (I)'''
| season   = 2024–2025
| position = 11 vieta, Pirma lyga
| pattern_la1  = | pattern_b1   = _adidas_snake_green| pattern_ra1  = | pattern_sh1  = | pattern_so1= |
  leftarm1=F6FF00|body1=F6FF00|rightarm1=F6FF00|shorts1=F6FF00|socks1=00FF0C|
  pattern_la2 | pattern_b2 = _adidas_snake_white | pattern_ra2 = | pattern_sh2 = | pattern_so2 = |
  leftarm2 = 35a900| body2 = 35a900| rightarm2 = 35a900| shorts2 = 35a900| socks2 = 35a900
}}

'''Ternopilio profesionalus futbolo klubas „Nyva“''' ({{uk|Тернопільський професійний футбольний клуб «Нива»}}) arba trumpai '''Ternopilio „Nyva“''' bei '''PFK „Nyva“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Ternopilis|Ternopilio]]. Namų rungtynes žaidžia Ternopilio miesto stadione, kuris talpina apie 15 tūkst. žiūrovų.&lt;ref&gt;http://zz.te.ua/vaschuk-konovalov-nahornyak-ta-inshi-zirky-futbolu-zihraly-na-novomu-stadioni-u-vyshnivtsi-fotoreportazh/&lt;/ref&gt;

== Istorija ==
Klubo ištakos siekia [[1978]] m. Iki [[1981]] m. žaidė [[Podgaicai|Podgaicuose]], iki [[1984]] m. [[Berežanai|Berežanuose]], nuo [[1985]] m. [[Ternopilis|Ternopilyje]].

Ukrainai tapus nepriklausoma valstybe, klubas žaidė Aukščiausioje lygoje, tačiau išlikti elite nepavyko ir iškrito į žemesnius divizionus. 

Pastraisiais dešimtmečiais blaškėsi tarp Pirmos ir Antros lygos. Nuo 2020–2021 m. sezono vėl rungtyniavo Pirmoje lygoje.

2022–2023 m. sezone pateko į Pirmą lygą. Po pirmojo etapo pateko į stipriųjų ekipų grupę. O galutinėje ekipų rikiuotėje buvo septinti.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/ukraine/persha-liga/20222023/championship-round/r71873/ 2022–2023 m. Pirmos lygos sezonas]&lt;/ref&gt;

== Sezonai ==
=== Ukrainos varžybos ===
; dalyvavimas Aukščiausioje lygoje ir iškritimas
{{fs1}}
{{fs2|UKR|1992|I ''(B grupė)''|4|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|1992–1993|I|14|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|1993–1994|I|7|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|1994–1995|I|12|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|1995–1996|I|13|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|1996–1997|I|10|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|1997–1998|I|7|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|1998–1999|I|13|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|1999–2000|I|12|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2000–2001|I|14|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2001–2002|II|18|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2002–2003|III ''(A grupė)''|8|1/32 f.}}
|}
; nuo [[2013]] m.
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2013–2014|III ''(A grupė)''|10|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2014–2015|III ''(A grupė)''|13|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2015–2016|III ''(A grupė)''|16|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2016–2017|——|—–|——}}
{{fs2|UKR|2017–2018|III ''(A grupė)''|7|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2018–2019|III ''(A grupė)''|6|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2019–2020|III ''(A grupė)''|1|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|II|13|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|II|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|II|7|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|II|13|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|II|11|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2025–2026|II||}}
|}

== Pasiekimai ==
* Ukrainos TSR taurė (1980 m.)

{{UKRfl | 1992 | 2001 | 9 | 7 (1994, 1998 m.)}}

== Lietuviai ==
* [[Igoris Pankratjevas]], saugas 1996–1997 m.

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:gold;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Ternopilio „Nyva“'''
| style=&quot;background:darkgreen;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Ternopilio „Nyva“'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:gold;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[File:Емблема ФК Нива Тернопіль.png|150px]]'''Ternopilio „Nyva“'''
| style=&quot;background:darkgreen;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[File:Емблема ФК Нива Тернопіль.png|150px]]'''Ternopilio „Nyva“'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _adidas_snake_green
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= F6FF00
| body= F6FF00
| rightarm= F6FF00
| shorts= F6FF00
| socks= F6FF00
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _adidas_snake_white
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 35a900
| body= 35a900
| rightarm= 35a900
| shorts= 35a900
| socks= 35a900
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _whiteborder
 |pattern_b  = _atlantas1819h
 |pattern_ra = _whiteborder
 |pattern_sh = _adidaswhite
 |pattern_so = _color_3_stripes_white
 |leftarm    = ffCC00
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = ffCC00
 |shorts     = ffCC00
 |socks      = ffCC00
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _derry18a
 |pattern_b  = _derry18a
 |pattern_ra = _derry18a
 |pattern_sh = _adidaswhite
 |pattern_so = _color_3_stripes_white
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 006633
 |socks      = 006633
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _jakoteam1819g
| pattern_b= _jakoteam1819g
| pattern_ra= _jakoteam1819g
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 008000
| body= 008000
| rightarm= 008000
| shorts= 008000
| socks= 008000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _jakoteam1819y
| pattern_b= _jakoteam1819y
| pattern_ra= _jakoteam1819y
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFEF00
| body= FFEF00
| rightarm= FFEF00
| shorts= FFEF00
| socks= FFEF00
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* Oficiali klubo svetainė [https://web.archive.org/web/20110712011454/http://www.fcnyva.te.ua/ (arch.)]
* [https://int.soccerway.com/teams/ukraine/nyva-ternopil/44254/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/persha-liga/startseite/wettbewerb/UKR2 Transfermarkt] (Pirma lyga)

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Niva Ternopil]]</text>
      <sha1>lzhmph1opgjhaff1zd5upbd2jllbrea</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819739</id>
      <parentid>7819738</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:08:25Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819739</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="6279" sha1="ilxggjip44ay7p99rklcmnlgsov7i7t" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Ternopilio „Nyva“
| image    = [[File:Емблема ФК Нива Тернопіль.png|150px]]
| fullname = Тернопільський професійний футбольний клуб «Нива»
| founded  = 1978 m.
| ground   = Miesto stadionas, [[Ternopilis]]
| capacity = ~ 15 000
| chairman = Aleksandras Stadnikas
| manager  = Vasilis Malykas
| league   = '''Pirma lyga (I)'''
| season   = 2024–2025
| position = 11 vieta, Pirma lyga
| pattern_la1  = | pattern_b1   = _adidas_snake_green| pattern_ra1  = | pattern_sh1  = | pattern_so1= |
  leftarm1=F6FF00|body1=F6FF00|rightarm1=F6FF00|shorts1=F6FF00|socks1=00FF0C|
  pattern_la2 | pattern_b2 = _adidas_snake_white | pattern_ra2 = | pattern_sh2 = | pattern_so2 = |
  leftarm2 = 35a900| body2 = 35a900| rightarm2 = 35a900| shorts2 = 35a900| socks2 = 35a900
}}

'''Ternopilio profesionalus futbolo klubas „Nyva“''' ({{uk|Тернопільський професійний футбольний клуб «Нива»}}) arba trumpai '''Ternopilio „Nyva“''' bei '''PFK „Nyva“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Ternopilis|Ternopilio]]. Namų rungtynes žaidžia Ternopilio miesto stadione, kuris talpina apie 15 tūkst. žiūrovų.&lt;ref&gt;http://zz.te.ua/vaschuk-konovalov-nahornyak-ta-inshi-zirky-futbolu-zihraly-na-novomu-stadioni-u-vyshnivtsi-fotoreportazh/&lt;/ref&gt;

== Istorija ==
Klubo ištakos siekia 1978 m. Iki 1981 m. žaidė [[Podgaicai|Podgaicuose]], iki 1984 m. [[Berežanai|Berežanuose]], nuo 1985 m. [[Ternopilis|Ternopilyje]].

Ukrainai tapus nepriklausoma valstybe, klubas žaidė Aukščiausioje lygoje, tačiau įsitvirtinti nepavyko ir iškrito į žemesnius divizionus. Vėlesniais dešimtmečiais blaškėsi tarp Pirmos ir Antros lygos. Nuo 2020–2021 m. sezono vėl rungtyniavo Pirmoje lygoje.

2022–2023 m. sezone pateko į Pirmą lygą. Po pirmojo etapo pateko į stipriųjų ekipų grupę. O galutinėje ekipų rikiuotėje buvo septinti.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/ukraine/persha-liga/20222023/championship-round/r71873/ 2022–2023 m. Pirmos lygos sezonas]&lt;/ref&gt;

== Sezonai ==
=== Ukrainos varžybos ===
; dalyvavimas Aukščiausioje lygoje ir iškritimas
{{fs1}}
{{fs2|UKR|1992|I ''(B grupė)''|4|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|1992–1993|I|14|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|1993–1994|I|7|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|1994–1995|I|12|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|1995–1996|I|13|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|1996–1997|I|10|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|1997–1998|I|7|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|1998–1999|I|13|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|1999–2000|I|12|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2000–2001|I|14|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2001–2002|II|18|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2002–2003|III ''(A grupė)''|8|1/32 f.}}
|}
; nuo [[2013]] m.
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2013–2014|III ''(A grupė)''|10|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2014–2015|III ''(A grupė)''|13|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2015–2016|III ''(A grupė)''|16|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2016–2017|——|—–|——}}
{{fs2|UKR|2017–2018|III ''(A grupė)''|7|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2018–2019|III ''(A grupė)''|6|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2019–2020|III ''(A grupė)''|1|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|II|13|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|II|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|II|7|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|II|13|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|II|11|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2025–2026|II||}}
|}

== Pasiekimai ==
* Ukrainos TSR taurė (1980 m.)

{{UKRfl | 1992 | 2001 | 9 | 7 (1994, 1998 m.)}}

== Lietuviai ==
* [[Igoris Pankratjevas]], saugas 1996–1997 m.

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:gold;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Ternopilio „Nyva“'''
| style=&quot;background:darkgreen;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Ternopilio „Nyva“'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:gold;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[File:Емблема ФК Нива Тернопіль.png|150px]]'''Ternopilio „Nyva“'''
| style=&quot;background:darkgreen;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[File:Емблема ФК Нива Тернопіль.png|150px]]'''Ternopilio „Nyva“'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _adidas_snake_green
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= F6FF00
| body= F6FF00
| rightarm= F6FF00
| shorts= F6FF00
| socks= F6FF00
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _adidas_snake_white
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 35a900
| body= 35a900
| rightarm= 35a900
| shorts= 35a900
| socks= 35a900
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _whiteborder
 |pattern_b  = _atlantas1819h
 |pattern_ra = _whiteborder
 |pattern_sh = _adidaswhite
 |pattern_so = _color_3_stripes_white
 |leftarm    = ffCC00
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = ffCC00
 |shorts     = ffCC00
 |socks      = ffCC00
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _derry18a
 |pattern_b  = _derry18a
 |pattern_ra = _derry18a
 |pattern_sh = _adidaswhite
 |pattern_so = _color_3_stripes_white
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 006633
 |socks      = 006633
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _jakoteam1819g
| pattern_b= _jakoteam1819g
| pattern_ra= _jakoteam1819g
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 008000
| body= 008000
| rightarm= 008000
| shorts= 008000
| socks= 008000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _jakoteam1819y
| pattern_b= _jakoteam1819y
| pattern_ra= _jakoteam1819y
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFEF00
| body= FFEF00
| rightarm= FFEF00
| shorts= FFEF00
| socks= FFEF00
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* Oficiali klubo svetainė [https://web.archive.org/web/20110712011454/http://www.fcnyva.te.ua/ (arch.)]
* [https://int.soccerway.com/teams/ukraine/nyva-ternopil/44254/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/persha-liga/startseite/wettbewerb/UKR2 Transfermarkt] (Pirma lyga)

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Niva Ternopil]]</text>
      <sha1>ilxggjip44ay7p99rklcmnlgsov7i7t</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819740</id>
      <parentid>7819739</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:09:20Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Nuorodos */</comment>
      <origin>7819740</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="6273" sha1="dm9e7j5bqd1tce6ngmoijnx5fk4yhsn" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Ternopilio „Nyva“
| image    = [[File:Емблема ФК Нива Тернопіль.png|150px]]
| fullname = Тернопільський професійний футбольний клуб «Нива»
| founded  = 1978 m.
| ground   = Miesto stadionas, [[Ternopilis]]
| capacity = ~ 15 000
| chairman = Aleksandras Stadnikas
| manager  = Vasilis Malykas
| league   = '''Pirma lyga (I)'''
| season   = 2024–2025
| position = 11 vieta, Pirma lyga
| pattern_la1  = | pattern_b1   = _adidas_snake_green| pattern_ra1  = | pattern_sh1  = | pattern_so1= |
  leftarm1=F6FF00|body1=F6FF00|rightarm1=F6FF00|shorts1=F6FF00|socks1=00FF0C|
  pattern_la2 | pattern_b2 = _adidas_snake_white | pattern_ra2 = | pattern_sh2 = | pattern_so2 = |
  leftarm2 = 35a900| body2 = 35a900| rightarm2 = 35a900| shorts2 = 35a900| socks2 = 35a900
}}

'''Ternopilio profesionalus futbolo klubas „Nyva“''' ({{uk|Тернопільський професійний футбольний клуб «Нива»}}) arba trumpai '''Ternopilio „Nyva“''' bei '''PFK „Nyva“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Ternopilis|Ternopilio]]. Namų rungtynes žaidžia Ternopilio miesto stadione, kuris talpina apie 15 tūkst. žiūrovų.&lt;ref&gt;http://zz.te.ua/vaschuk-konovalov-nahornyak-ta-inshi-zirky-futbolu-zihraly-na-novomu-stadioni-u-vyshnivtsi-fotoreportazh/&lt;/ref&gt;

== Istorija ==
Klubo ištakos siekia 1978 m. Iki 1981 m. žaidė [[Podgaicai|Podgaicuose]], iki 1984 m. [[Berežanai|Berežanuose]], nuo 1985 m. [[Ternopilis|Ternopilyje]].

Ukrainai tapus nepriklausoma valstybe, klubas žaidė Aukščiausioje lygoje, tačiau įsitvirtinti nepavyko ir iškrito į žemesnius divizionus. Vėlesniais dešimtmečiais blaškėsi tarp Pirmos ir Antros lygos. Nuo 2020–2021 m. sezono vėl rungtyniavo Pirmoje lygoje.

2022–2023 m. sezone pateko į Pirmą lygą. Po pirmojo etapo pateko į stipriųjų ekipų grupę. O galutinėje ekipų rikiuotėje buvo septinti.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/ukraine/persha-liga/20222023/championship-round/r71873/ 2022–2023 m. Pirmos lygos sezonas]&lt;/ref&gt;

== Sezonai ==
=== Ukrainos varžybos ===
; dalyvavimas Aukščiausioje lygoje ir iškritimas
{{fs1}}
{{fs2|UKR|1992|I ''(B grupė)''|4|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|1992–1993|I|14|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|1993–1994|I|7|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|1994–1995|I|12|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|1995–1996|I|13|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|1996–1997|I|10|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|1997–1998|I|7|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|1998–1999|I|13|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|1999–2000|I|12|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2000–2001|I|14|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2001–2002|II|18|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2002–2003|III ''(A grupė)''|8|1/32 f.}}
|}
; nuo [[2013]] m.
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2013–2014|III ''(A grupė)''|10|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2014–2015|III ''(A grupė)''|13|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2015–2016|III ''(A grupė)''|16|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2016–2017|——|—–|——}}
{{fs2|UKR|2017–2018|III ''(A grupė)''|7|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2018–2019|III ''(A grupė)''|6|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2019–2020|III ''(A grupė)''|1|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|II|13|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|II|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|II|7|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|II|13|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|II|11|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2025–2026|II||}}
|}

== Pasiekimai ==
* Ukrainos TSR taurė (1980 m.)

{{UKRfl | 1992 | 2001 | 9 | 7 (1994, 1998 m.)}}

== Lietuviai ==
* [[Igoris Pankratjevas]], saugas 1996–1997 m.

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:gold;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Ternopilio „Nyva“'''
| style=&quot;background:darkgreen;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Ternopilio „Nyva“'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:gold;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[File:Емблема ФК Нива Тернопіль.png|150px]]'''Ternopilio „Nyva“'''
| style=&quot;background:darkgreen;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[File:Емблема ФК Нива Тернопіль.png|150px]]'''Ternopilio „Nyva“'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _adidas_snake_green
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= F6FF00
| body= F6FF00
| rightarm= F6FF00
| shorts= F6FF00
| socks= F6FF00
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _adidas_snake_white
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 35a900
| body= 35a900
| rightarm= 35a900
| shorts= 35a900
| socks= 35a900
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _whiteborder
 |pattern_b  = _atlantas1819h
 |pattern_ra = _whiteborder
 |pattern_sh = _adidaswhite
 |pattern_so = _color_3_stripes_white
 |leftarm    = ffCC00
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = ffCC00
 |shorts     = ffCC00
 |socks      = ffCC00
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _derry18a
 |pattern_b  = _derry18a
 |pattern_ra = _derry18a
 |pattern_sh = _adidaswhite
 |pattern_so = _color_3_stripes_white
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 006633
 |socks      = 006633
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _jakoteam1819g
| pattern_b= _jakoteam1819g
| pattern_ra= _jakoteam1819g
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 008000
| body= 008000
| rightarm= 008000
| shorts= 008000
| socks= 008000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _jakoteam1819y
| pattern_b= _jakoteam1819y
| pattern_ra= _jakoteam1819y
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFEF00
| body= FFEF00
| rightarm= FFEF00
| shorts= FFEF00
| socks= FFEF00
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* Oficiali klubo svetainė [https://web.archive.org/web/20110712011454/http://www.fcnyva.te.ua/ (arch.)]
* [https://www.soccerway.com/team/nyva-ternopil/ldIVc1no/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/persha-liga/startseite/wettbewerb/UKR2 Transfermarkt] (Pirma lyga)

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Niva Ternopil]]</text>
      <sha1>dm9e7j5bqd1tce6ngmoijnx5fk4yhsn</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819741</id>
      <parentid>7819740</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:10:09Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Nuorodos */</comment>
      <origin>7819741</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="6273" sha1="0fnu3ii1wbzdgc3xt8mpy8gh8poszg3" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Ternopilio „Nyva“
| image    = [[File:Емблема ФК Нива Тернопіль.png|150px]]
| fullname = Тернопільський професійний футбольний клуб «Нива»
| founded  = 1978 m.
| ground   = Miesto stadionas, [[Ternopilis]]
| capacity = ~ 15 000
| chairman = Aleksandras Stadnikas
| manager  = Vasilis Malykas
| league   = '''Pirma lyga (I)'''
| season   = 2024–2025
| position = 11 vieta, Pirma lyga
| pattern_la1  = | pattern_b1   = _adidas_snake_green| pattern_ra1  = | pattern_sh1  = | pattern_so1= |
  leftarm1=F6FF00|body1=F6FF00|rightarm1=F6FF00|shorts1=F6FF00|socks1=00FF0C|
  pattern_la2 | pattern_b2 = _adidas_snake_white | pattern_ra2 = | pattern_sh2 = | pattern_so2 = |
  leftarm2 = 35a900| body2 = 35a900| rightarm2 = 35a900| shorts2 = 35a900| socks2 = 35a900
}}

'''Ternopilio profesionalus futbolo klubas „Nyva“''' ({{uk|Тернопільський професійний футбольний клуб «Нива»}}) arba trumpai '''Ternopilio „Nyva“''' bei '''PFK „Nyva“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Ternopilis|Ternopilio]]. Namų rungtynes žaidžia Ternopilio miesto stadione, kuris talpina apie 15 tūkst. žiūrovų.&lt;ref&gt;http://zz.te.ua/vaschuk-konovalov-nahornyak-ta-inshi-zirky-futbolu-zihraly-na-novomu-stadioni-u-vyshnivtsi-fotoreportazh/&lt;/ref&gt;

== Istorija ==
Klubo ištakos siekia 1978 m. Iki 1981 m. žaidė [[Podgaicai|Podgaicuose]], iki 1984 m. [[Berežanai|Berežanuose]], nuo 1985 m. [[Ternopilis|Ternopilyje]].

Ukrainai tapus nepriklausoma valstybe, klubas žaidė Aukščiausioje lygoje, tačiau įsitvirtinti nepavyko ir iškrito į žemesnius divizionus. Vėlesniais dešimtmečiais blaškėsi tarp Pirmos ir Antros lygos. Nuo 2020–2021 m. sezono vėl rungtyniavo Pirmoje lygoje.

2022–2023 m. sezone pateko į Pirmą lygą. Po pirmojo etapo pateko į stipriųjų ekipų grupę. O galutinėje ekipų rikiuotėje buvo septinti.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/ukraine/persha-liga/20222023/championship-round/r71873/ 2022–2023 m. Pirmos lygos sezonas]&lt;/ref&gt;

== Sezonai ==
=== Ukrainos varžybos ===
; dalyvavimas Aukščiausioje lygoje ir iškritimas
{{fs1}}
{{fs2|UKR|1992|I ''(B grupė)''|4|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|1992–1993|I|14|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|1993–1994|I|7|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|1994–1995|I|12|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|1995–1996|I|13|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|1996–1997|I|10|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|1997–1998|I|7|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|1998–1999|I|13|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|1999–2000|I|12|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2000–2001|I|14|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2001–2002|II|18|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2002–2003|III ''(A grupė)''|8|1/32 f.}}
|}
; nuo [[2013]] m.
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2013–2014|III ''(A grupė)''|10|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2014–2015|III ''(A grupė)''|13|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2015–2016|III ''(A grupė)''|16|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2016–2017|——|—–|——}}
{{fs2|UKR|2017–2018|III ''(A grupė)''|7|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2018–2019|III ''(A grupė)''|6|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2019–2020|III ''(A grupė)''|1|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|II|13|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|II|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|II|7|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|II|13|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|II|11|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2025–2026|II||}}
|}

== Pasiekimai ==
* Ukrainos TSR taurė (1980 m.)

{{UKRfl | 1992 | 2001 | 9 | 7 (1994, 1998 m.)}}

== Lietuviai ==
* [[Igoris Pankratjevas]], saugas 1996–1997 m.

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:gold;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Ternopilio „Nyva“'''
| style=&quot;background:darkgreen;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Ternopilio „Nyva“'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:gold;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[File:Емблема ФК Нива Тернопіль.png|150px]]'''Ternopilio „Nyva“'''
| style=&quot;background:darkgreen;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[File:Емблема ФК Нива Тернопіль.png|150px]]'''Ternopilio „Nyva“'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _adidas_snake_green
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= F6FF00
| body= F6FF00
| rightarm= F6FF00
| shorts= F6FF00
| socks= F6FF00
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _adidas_snake_white
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 35a900
| body= 35a900
| rightarm= 35a900
| shorts= 35a900
| socks= 35a900
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _whiteborder
 |pattern_b  = _atlantas1819h
 |pattern_ra = _whiteborder
 |pattern_sh = _adidaswhite
 |pattern_so = _color_3_stripes_white
 |leftarm    = ffCC00
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = ffCC00
 |shorts     = ffCC00
 |socks      = ffCC00
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _derry18a
 |pattern_b  = _derry18a
 |pattern_ra = _derry18a
 |pattern_sh = _adidaswhite
 |pattern_so = _color_3_stripes_white
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 006633
 |socks      = 006633
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _jakoteam1819g
| pattern_b= _jakoteam1819g
| pattern_ra= _jakoteam1819g
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 008000
| body= 008000
| rightarm= 008000
| shorts= 008000
| socks= 008000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _jakoteam1819y
| pattern_b= _jakoteam1819y
| pattern_ra= _jakoteam1819y
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFEF00
| body= FFEF00
| rightarm= FFEF00
| shorts= FFEF00
| socks= FFEF00
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* Oficiali klubo svetainė [https://web.archive.org/web/20110712011454/http://www.fcnyva.te.ua/ (arch.)]
* [https://www.soccerway.com/team/nyva-ternopil/ldIVc1no/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/nyva-ternopil/startseite/verein/2712/saison_id/2025 Transfermarkt]

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Niva Ternopil]]</text>
      <sha1>0fnu3ii1wbzdgc3xt8mpy8gh8poszg3</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Connah's Quay Nomads FC</title>
    <ns>0</ns>
    <id>201722</id>
    <redirect title="Connah&#039;s Quay Nomads" />
    <revision>
      <id>7819911</id>
      <parentid>5842650</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T18:59:04Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>EmausBot</username>
        <id>33319</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>robotas: Taisomi dvigubi peradresavimai į [[Connah's Quay Nomads]]</comment>
      <origin>7819911</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="40" sha1="suha71j6mx2tn93uknlb86t3nnht04p" xml:space="preserve">#PERADRESAVIMAS [[Connah's Quay Nomads]]</text>
      <sha1>suha71j6mx2tn93uknlb86t3nnht04p</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Connahs Quay Nomads</title>
    <ns>0</ns>
    <id>202236</id>
    <redirect title="Connah&#039;s Quay Nomads" />
    <revision>
      <id>7819912</id>
      <parentid>5842649</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T18:59:14Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>EmausBot</username>
        <id>33319</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>robotas: Taisomi dvigubi peradresavimai į [[Connah's Quay Nomads]]</comment>
      <origin>7819912</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="40" sha1="suha71j6mx2tn93uknlb86t3nnht04p" xml:space="preserve">#PERADRESAVIMAS [[Connah's Quay Nomads]]</text>
      <sha1>suha71j6mx2tn93uknlb86t3nnht04p</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>AFC Pontypridd</title>
    <ns>0</ns>
    <id>202288</id>
    <redirect title="Pontypridd United FC" />
    <revision>
      <id>7819908</id>
      <parentid>7007993</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T18:58:34Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>EmausBot</username>
        <id>33319</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>robotas: Taisomi dvigubi peradresavimai į [[Pontypridd United FC]]</comment>
      <origin>7819908</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="40" sha1="tvu1zie3rguvb8dggmfc58pge6ze2gc" xml:space="preserve">#PERADRESAVIMAS [[Pontypridd United FC]]</text>
      <sha1>tvu1zie3rguvb8dggmfc58pge6ze2gc</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FC Connahs Quay</title>
    <ns>0</ns>
    <id>202289</id>
    <redirect title="Connah&#039;s Quay Nomads" />
    <revision>
      <id>7819913</id>
      <parentid>5842648</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T18:59:24Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>EmausBot</username>
        <id>33319</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>robotas: Taisomi dvigubi peradresavimai į [[Connah's Quay Nomads]]</comment>
      <origin>7819913</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="40" sha1="suha71j6mx2tn93uknlb86t3nnht04p" xml:space="preserve">#PERADRESAVIMAS [[Connah's Quay Nomads]]</text>
      <sha1>suha71j6mx2tn93uknlb86t3nnht04p</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Jungtinių Tautų Saugumo Taryba</title>
    <ns>0</ns>
    <id>202650</id>
    <revision>
      <id>7819898</id>
      <parentid>7799674</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T18:14:18Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Ispanas</username>
        <id>156593</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>/* Nuorodos */</comment>
      <origin>7819898</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="11588" sha1="03w230qu6pbyqfqitpoi984ed17r2qm" xml:space="preserve">{{Infolentelė vyriausybės agentūra
 | Logotipas = Emblem of the United Nations.svg
 | Logotipo dydis = 120px
 | Vėliava = UN-Sicherheitsrat - UN Security Council - New York City - 2014 01 06.jpg
 | Vėliavos dydis = 250px
 | Įkurta = 1945 m. spalio 24 d.
 | Anksčiau = 
 | Trumpinys = JTST, ''UNSC''
 | Tipas = [[JTO#Struktūra|Pagrindinis JT organas]]
 | Būstinė = 
 | Vadovas = 
 | Jurisdikcija = 
 | Darbuotojai = 
 | Tinklapis = [https://www.un.org/securitycouncil/ UN.org/SecurityCouncil/]
}}
'''Jungtinių Tautų Saugumo Taryba''' ('''JTST'''; {{en|United Nations Security Council, UNSC}}) – nuolat veikiantis vienas iš šešių svarbiausių [[Jungtinės Tautos|Jungtinių Tautų]] padalinių. Saugumo Taryba yra atsakinga už tarptautinės taikos ir saugumo palaikymą.&lt;ref&gt;{{VLE|XXI|190||Saugumo Taryba, Jungtinių Tautų Saugumo Taryba}}&lt;/ref&gt; Veikloje remiasi [[Jungtinių Tautų chartija]]. Saugumo Tarybos darbas vyksta be jokių išankstinių sąlygų ir planavimo.

Pirmasis Saugumo Tarybos susirinkimas įvyko [[1946]] m. [[sausio 17]] d. [[Church House]], [[Londonas|Londone]]. Nuo to laiko Saugumo Taryba, nors kelis kartus keitė posėdžių vietas, tačiau dirba be pertraukų. Šiuo metu nuolatinė Saugumo Tarybos rezidavimo vieta yra Jungtinių Tautų būstinė [[Niujorkas|Niujorke]]. Saugumo Tarybos nariai visuomet privalo būti Jungtinių Tautų būstinėje tam, kad Saugumo Taryba galėtų susirinkti bet kuriuo laiku, siekiant skubiai reaguoti į krizines situacijas. Saugumo Tarybai pirmininkaujanti valstybė yra viena iš Tarybos narių, keičiasi kas mėnesį, pagal lotynišką abėcėlę.

== Istorija ==
[[1945]] m. [[spalio 24]] d. [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] nugalėtojai – [[Kinijos Respublika|Kinija]], [[JAV]], [[Prancūzija]], [[TSRS]] ir [[Jungtinė Karalystė]] ratifikavo Jungtinių Tautų chartiją, kuria buvo įkurta Jungtinių Tautų Saugumo Taryba. Visos šios šalys tapo nuolatinėmis Saugumo Tarybos narėmis ir tik jos įgijo unikalią galimybę taikyti [[veto]] teisę priimant Saugumo Tarybos sprendimus.&lt;ref&gt;http://www.unfoundation.org/what-we-do/issues/united-nations/the-un-security-council.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120620101548/http://www.unfoundation.org/what-we-do/issues/united-nations/the-un-security-council.html |date=2012-06-20 }} The UN Security Council&lt;/ref&gt; Saugumo Tarybos veiklos pradžioje, jos veikloje taip pat dalyvavo ir šešios nenuolatinės narės, kurios buvo renkamos dvejų metų laikotarpiui, taikant geografinį rinkimų principą. Pirmosios šešios nenuolatinės Saugumo Tarybos narės buvo: [[Australija]], [[Brazilija]], [[Egiptas]], [[Meksika]], [[Nyderlandai]] ir [[Lenkija]]. [[1965]] m. Saugumo Tarybos nenuolatinių narių skaičius buvo padidintas iki dešimties. [[Kinijos Respublika]] buvo viena Jungtinių Tautų steigiančiųjų valstybių&lt;ref&gt;{{cite web|url=http://www.un.org/en/members/growth.shtml|title=Growth in United Nations membership, 1945-present}}&lt;/ref&gt; ir viena iš penkių nuolatinių Saugumo Tarybos narių iki [[1971]] m., kai [[spalio 25]] d. vykusiu Generalinės Asamblėjos balsavimu, joje buvo pakeista [[Kinijos Liaudies Respublika]]. Generalinės Asamblėjos priimta rezoliucija 2758, pripažinta, kad Kinijos Liaudies Respublika yra vienintelė teisėta Kinijos atstovybė Jungtinėse Tautose. Kinijos Respublika buvo taip pat pašalinta iš Jungtinių Tautų organizacijos. [[1991]] m. pabaigoje subyrėjus TSRS, jos vieta Saugumo Taryboje atiteko [[Rusija]]i, kaip TSRS teisių perėmėjai.

== Sudėtis ==
Saugumo Tarybą sudaro 15 narių - 5 nuolatiniai ir 10 nenuolatinių.

*''' Nuolatiniai nariai: '''
Penkios valstybės – [[Kinija]], [[JAV]], [[Prancūzija]], Rusija ir [[Jungtinė Karalystė]] – yra nuolatinės Tarybos narės. Jos nuo pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos turi galingiausias ginkluotąsias pajėgas pasaulyje, kartu skiria karinėms reikmėms apie 60 procentų visų pasaulio karinių išlaidų. Jos taip pat visos yra [[1968]] m. pasirašiusios [[Branduolinio ginklo neplatinimo sutartis|Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį]] ir yra oficialiai laikomos [[Branduolinės valstybės|Branduolinio ginklo valstybėmis]]. 
**  {{flagicon|UK}} [[Jungtinė Karalystė]]
**  {{flagicon|USA}} [[Jungtinės Amerikos Valstijos]]
**  {{flagicon|China}} [[Kinija]] (nuo 1946 m. iki 1971 m. – {{flagicon|Taiwan}} [[Taivanas|Kinijos Respublika]])
**  {{flagicon|France}} [[Prancūzija]]
**  {{flagicon|Russia}} [[Rusija]] (nuo 1946 m. iki 1991 m. – {{flagicon|USSR}} [[Tarybų Sąjunga]])

* ''' Nenuolatiniai nariai: '''
Dešimt nenuolatinių Saugumo Tarybos narių yra kasmet [[Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja|Generalinės Asamblėjos]] po penkias valstybes renkami dvejų metų kadencijai taikant geografinį-regioninį principą: penkias valstybes renka [[Afrika|Afrikos]] ir [[Azija|Azijos]] šalys, po dvi – [[Lotynų Amerika|Lotynų Amerikos]] ir [[Vakarų Europa|Vakarų Europos]] šalys, vieną – [[Rytų Europa|Rytų Europos]] valstybės. Daugiausia kartų – po 20 – į Saugumo Tarybos nenuolatinius narius buvo išrinktos [[Japonija]] ir Brazilija, [[Argentina]] – 17 kartų, [[Indija]], [[Kolumbija]] ir [[Pakistanas]] – po 14 kartų. 

2013 m. spalio 17 d. Generalinė Asamblėja į Saugumo Tarybos nenuolatines nares nuo 2014 m. sausio 1 d. išrinko [[Čadas|Čadą]], [[Čilė|Čilę]], [[Lietuva|Lietuvą]], [[Saudo Arabija|Saudo Arabiją]] ir [[Nigerija|Nigeriją]].&lt;ref&gt;http://www.un.org/News/Press/docs//2013/ga11442.doc.htm General Assembly Elects Chad, Chile, Lithuania, Nigeria, Saudi Arabia As Non-Permanent Members of Security Council&lt;/ref&gt; Lietuva tapo pirmąja [[Baltijos valstybės|Baltijos valstybe]], išrinkta į Saugumo Tarybą.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Istorinis pasiekimas: Lietuva išrinkta į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą |url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/istorinis-pasiekimas-lietuva-isrinkta-i-jungtiniu-tautu-saugumo-taryba-63066126 |agency=[[BNS]] |date=2013-10-17 |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |access-date=2026-02-11}}&lt;/ref&gt; Po rinkimų Saudo Arabijai atsisakius narystės Saugumo Taryboje&lt;ref&gt;http://www.nytimes.com/2013/10/19/world/middleeast/saudi-arabia-rejects-security-council-seat.html?smid=pl-share&amp;_r=0 Saudi Arabia Rejects U.N. Security Council Seat in Protest Move&lt;/ref&gt;, 2013 m. gruodžio 6 d. Generalinė Asamblėja į jos vietą išrinko [[Jordanija|Jordaniją]].&lt;ref&gt;http://www.un.org/News/Press/docs/2013/ga11464.doc.htm General Assembly Elects Jordan as Non-Permanent Security Council Member, Appoints Morocco to Economic and Social Council&lt;/ref&gt; Atsisakymą dalyvauti Saugumo Tarybos veikloje Saudo Arabija motyvavo esą Saugumo Taryba neefektyviai bando spręsti Izraelio-Palestinos konfliktą ir baigti [[Sirijos pilietinis karas|Sirijos pilietinį karą]]. Saudo Arabija tapo pirmąja valstybe, atsisakiusia dalyvauti Saugumo Tarybos darbe.&lt;ref&gt;http://www.nytimes.com/2013/10/19/world/middleeast/saudi-arabia-rejects-security-council-seat.html?smid=pl-share Saudi Arabia Rejects U.N. Security Council Seat in Protest Move&lt;/ref&gt;

Šiuo metu Saugumo Tarybos nenuolatiniais nariais išrinktos šios valstybės:

{| class=&quot;wikitable&quot;
! Metai
! colspan=&quot;3&quot;| Afrika
! colspan=&quot;2&quot;| Azija
!Rytų Europa
! colspan=&quot;2&quot;| Lotynų Amerika&lt;br/&gt;ir Karibai
! colspan=&quot;2&quot;| Vakarų Europa&lt;br/&gt;
|-
!2022
| rowspan=&quot;2&quot; | {{flagcountry|Gabon}}
| rowspan=&quot;2&quot; | {{flagcountry|Ghana}}
!
| rowspan=&quot;2&quot; | {{flagcountry|United Arab Emirates}}
!
| rowspan=&quot;2&quot; |{{flagcountry|Albania}}
| rowspan=&quot;2&quot; |{{flagcountry|Brazil}}
!
|-
!2023
| rowspan=&quot;2&quot; | {{flagcountry|Mozambique}}
| rowspan=&quot;2&quot; | {{flagcountry|Japan}}
| rowspan=&quot;2&quot; | {{flagcountry|Ecuador}}
| rowspan=&quot;2&quot; | {{flagcountry|Malta}}
| rowspan=&quot;2&quot; | {{flagcountry|Switzerland}}
|-
!2024
| rowspan=&quot;2&quot; | {{flagcountry|Algeria}}
| rowspan=&quot;2&quot; | {{flagcountry|Sierra Leone}}
| rowspan=&quot;2&quot; | {{flagcountry|Republic of Korea}}
| rowspan=&quot;2&quot; | {{flagcountry|Slovenia}}
| rowspan=&quot;2&quot; | {{flagcountry|Guyana}}
|-
!2025
!
!
! 
!
!
|}

== Įgaliojimai ==
Be tarptautinės taikos ir saugumo palaikymo, Saugumo Taryba gali nagrinėti kiekvieną kilusį ginčą ar susidariusią konfliktinę situaciją; rekomenduoti būdus, kaip ginčus reikia sureguliuoti, ir nurodyti sąlygas, kaip įveikti konfliktines situacijas; kurti ginkluotės kontrolės planus; paraginti Jungtinių Tautų nares imtis ekonominių priemonių ar kitokių sankcijų, išskyrus jėgos panaudojimą, agresijai sustabdyti; esant būtinybei, imtis karinių veiksmų bei vykdyti Jungtinių Tautų globos funkcijas. Faktiškai Saugumo Taryba daugiausiai priima sprendimus dėl sankcijų įvedimo valstybėms, kurios pažeidžia tarptautinius susitarimus, taip pat priima sprendimus dėl tarptautinių taikos palaikymo pajėgų įvedimo į konfliktų zonas.

== Sprendimų priėmimas ==
[[Vaizdas:UNSC veto.svg|thumb|300px|Saugumo Tarybos nuolatinių narių veto balsavimo pasiskirstymas laikotarpiais nuo 1946 m. iki 2007 m.]]
Svarbiausi Saugumo Tarybos sprendimai priimami, kai už juos balsuoja ne mažiau nei 9 iš 15 narių ir nė viena iš Saugumo Tarybos nuolatinių narių nepasinaudoja tik joms priklausančia [[veto]] teise priimant rezoliucijų projektus. Nuolatinei Saugumo Tarybos narei balsavimo metu susilaikius arba balsavime nedalyvavus, laikoma, kad ji nebalsavo prieš. Veto teisė nėra taikoma priimant Saugumo Tarybos procedūrinius sprendimus. Saugumo Tarybos priimti sprendimai įforminami rezoliucija. Vadovaujantis Jungtinių Tautų Chartijos nuostatomis, Saugumo Tarybos sprendimai yra privalomi visoms Jungtinių Tautų narėms. Nuo Saugumo Tarybos veiklos pradžios iki [[2008]] m. Kinijos Respublika/Kinija yra pasinaudojusi veto teise 6 kartus, Prancūzija – 18, Jungtinė Karalystė – 32, JAV – 82, o TSRS/Rusija – net 124 kartus.&lt;ref&gt;http://www.globalpolicy.org/component/content/article/102/32810.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130508103405/http://www.globalpolicy.org/component/content/article/102/32810.html |date=2013-05-08 }} Changing Patterns in the Use of the Veto in the Security Council&lt;/ref&gt; Iki [[1965]] m. daugiausia kartų veto teise balsavimų metu pasinaudojo TSRS, o nuo 1966 m. daugiausia kartų veto skelbė JAV, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija.&lt;ref&gt;http://www.globalpolicy.org/security-council/security-council-as-an-institution/the-power-of-the-veto-0-40.html The Power of the Veto&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;http://www.globalpolicy.org/component/content/article/102/32810.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130508103405/http://www.globalpolicy.org/component/content/article/102/32810.html |date=2013-05-08 }} Changing Patterns in the Use of the Veto in the Security Council&lt;/ref&gt; Kinijos Respublika veto teise pasinaudojo tik vieną kartą 1955 m. 

== Siūlymai reformuoti Saugumo Tarybą ==
Pastaruoju metu yra diskutuojama apie narystės Saugumo Taryboje reformą siekiant, kad narystės kriterijai labiau atitiktų šiandienines pasaulio politines ir ekonomines realijas. Tarp teikiamų siūlymų – papildyti Saugumo Tarybą naujais nuolatiniais nariais. Potencialiais nuolatiniais Saugumo Tarybos nariais įvardijama Japonija, [[Vokietija]], Indija, Brazilija, taip pat kelios kitos Azijos, Afrikos valstybės, [[Europos Sąjunga]]. 

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

== Nuorodos ==
* [http://www.un.org/Docs/sc/ JT Saugumo Tarybos] oficiali svetainė
{{Commons|Category:United Nations Security Council|no=T}}
{{Jungtinės Tautos}}

[[Kategorija:Jungtinių Tautų Saugumo Taryba| ]]</text>
      <sha1>03w230qu6pbyqfqitpoi984ed17r2qm</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819903</id>
      <parentid>7819898</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T18:23:13Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Ispanas</username>
        <id>156593</id>
      </contributor>
      <minor />
      <origin>7819903</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="11748" sha1="s0pmvm96hharu4xprtrk9syww7lcjcd" xml:space="preserve">{{Infolentelė vyriausybės agentūra
 | Logotipas = Emblem of the United Nations.svg
 | Logotipo dydis = 120px
 | Vėliava = UN-Sicherheitsrat - UN Security Council - New York City - 2014 01 06.jpg
 | Vėliavos dydis = 250px
 | Įkurta = 1945 m. spalio 24 d.
 | Anksčiau = 
 | Trumpinys = JTST, ''UNSC''
 | Tipas = [[JTO#Struktūra|Pagrindinis JT organas]]
 | Būstinė = 
 | Vadovas = 
 | Jurisdikcija = 
 | Darbuotojai = 
 | Tinklapis = [https://www.un.org/securitycouncil/ UN.org/SecurityCouncil/]
}}
'''Jungtinių Tautų Saugumo Taryba''' ('''JTST'''; {{en|United Nations Security Council, UNSC}}) – nuolat veikiantis vienas iš šešių svarbiausių [[Jungtinės Tautos|Jungtinių Tautų]] padalinių. Saugumo Taryba yra atsakinga už tarptautinės taikos ir saugumo palaikymą.&lt;ref&gt;{{VLE|XXI|190||Saugumo Taryba, Jungtinių Tautų Saugumo Taryba}}&lt;/ref&gt; Veikloje remiasi [[Jungtinių Tautų chartija]]. Saugumo Tarybos darbas vyksta be jokių išankstinių sąlygų ir planavimo.

Pirmasis Saugumo Tarybos susirinkimas įvyko [[1946]] m. [[sausio 17]] d. [[Church House]], [[Londonas|Londone]]. Nuo to laiko Saugumo Taryba, nors kelis kartus keitė posėdžių vietas, tačiau dirba be pertraukų. Šiuo metu nuolatinė Saugumo Tarybos rezidavimo vieta yra Jungtinių Tautų būstinė [[Niujorkas|Niujorke]]. Saugumo Tarybos nariai visuomet privalo būti Jungtinių Tautų būstinėje tam, kad Saugumo Taryba galėtų susirinkti bet kuriuo laiku, siekiant skubiai reaguoti į krizines situacijas. Saugumo Tarybai pirmininkaujanti valstybė yra viena iš Tarybos narių, keičiasi kas mėnesį, pagal lotynišką abėcėlę.

== Istorija ==
[[1945]] m. [[spalio 24]] d. [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] nugalėtojai – [[Kinijos Respublika|Kinija]], [[JAV]], [[Prancūzija]], [[TSRS]] ir [[Jungtinė Karalystė]] ratifikavo Jungtinių Tautų chartiją, kuria buvo įkurta Jungtinių Tautų Saugumo Taryba. Visos šios šalys tapo [[Nuolatinės Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narės|nuolatinėmis Saugumo Tarybos narėmis]] ir tik jos įgijo unikalią galimybę taikyti [[veto]] teisę priimant Saugumo Tarybos sprendimus.&lt;ref&gt;http://www.unfoundation.org/what-we-do/issues/united-nations/the-un-security-council.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120620101548/http://www.unfoundation.org/what-we-do/issues/united-nations/the-un-security-council.html |date=2012-06-20 }} The UN Security Council&lt;/ref&gt; Saugumo Tarybos veiklos pradžioje, jos veikloje taip pat dalyvavo ir šešios nenuolatinės narės, kurios buvo renkamos dvejų metų laikotarpiui, taikant geografinį rinkimų principą. Pirmosios šešios nenuolatinės Saugumo Tarybos narės buvo: [[Australija]], [[Brazilija]], [[Egiptas]], [[Meksika]], [[Nyderlandai]] ir [[Lenkija]]. [[1965]] m. Saugumo Tarybos nenuolatinių narių skaičius buvo padidintas iki dešimties. [[Kinijos Respublika]] buvo viena Jungtinių Tautų steigiančiųjų valstybių&lt;ref&gt;{{cite web|url=http://www.un.org/en/members/growth.shtml|title=Growth in United Nations membership, 1945-present}}&lt;/ref&gt; ir viena iš penkių nuolatinių Saugumo Tarybos narių iki [[1971]] m., kai [[spalio 25]] d. vykusiu Generalinės Asamblėjos balsavimu, joje buvo pakeista [[Kinijos Liaudies Respublika]]. Generalinės Asamblėjos priimta rezoliucija 2758, pripažinta, kad Kinijos Liaudies Respublika yra vienintelė teisėta Kinijos atstovybė Jungtinėse Tautose. Kinijos Respublika buvo taip pat pašalinta iš Jungtinių Tautų organizacijos. [[1991]] m. pabaigoje subyrėjus TSRS, jos vieta Saugumo Taryboje atiteko [[Rusija]]i, kaip TSRS teisių perėmėjai.

== Sudėtis ==
Saugumo Tarybą sudaro 15 narių - 5 nuolatiniai ir 10 nenuolatinių.

*''' [[Nuolatinės Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narės|Nuolatiniai nariai]]: '''
Penkios valstybės – [[Kinija]], [[JAV]], [[Prancūzija]], Rusija ir [[Jungtinė Karalystė]] – yra nuolatinės Tarybos narės. Jos nuo pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos turi galingiausias ginkluotąsias pajėgas pasaulyje, kartu skiria karinėms reikmėms apie 60 procentų visų pasaulio karinių išlaidų. Jos taip pat visos yra [[1968]] m. pasirašiusios [[Branduolinio ginklo neplatinimo sutartis|Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį]] ir yra oficialiai laikomos [[Branduolinės valstybės|Branduolinio ginklo valstybėmis]]. 
**  {{flagicon|UK}} [[Jungtinė Karalystė]]
**  {{flagicon|USA}} [[Jungtinės Amerikos Valstijos]]
**  {{flagicon|China}} [[Kinija]] (nuo 1946 m. iki 1971 m. – {{flagicon|Taiwan}} [[Taivanas|Kinijos Respublika]])
**  {{flagicon|France}} [[Prancūzija]]
**  {{flagicon|Russia}} [[Rusija]] (nuo 1946 m. iki 1991 m. – {{flagicon|USSR}} [[Tarybų Sąjunga]])

* ''' Nenuolatiniai nariai: '''
Dešimt nenuolatinių Saugumo Tarybos narių yra kasmet [[Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja|Generalinės Asamblėjos]] po penkias valstybes renkami dvejų metų kadencijai taikant geografinį-regioninį principą: penkias valstybes renka [[Afrika|Afrikos]] ir [[Azija|Azijos]] šalys, po dvi – [[Lotynų Amerika|Lotynų Amerikos]] ir [[Vakarų Europa|Vakarų Europos]] šalys, vieną – [[Rytų Europa|Rytų Europos]] valstybės. Daugiausia kartų – po 20 – į Saugumo Tarybos nenuolatinius narius buvo išrinktos [[Japonija]] ir Brazilija, [[Argentina]] – 17 kartų, [[Indija]], [[Kolumbija]] ir [[Pakistanas]] – po 14 kartų. 

2013 m. spalio 17 d. Generalinė Asamblėja į Saugumo Tarybos nenuolatines nares nuo 2014 m. sausio 1 d. išrinko [[Čadas|Čadą]], [[Čilė|Čilę]], [[Lietuva|Lietuvą]], [[Saudo Arabija|Saudo Arabiją]] ir [[Nigerija|Nigeriją]].&lt;ref&gt;http://www.un.org/News/Press/docs//2013/ga11442.doc.htm General Assembly Elects Chad, Chile, Lithuania, Nigeria, Saudi Arabia As Non-Permanent Members of Security Council&lt;/ref&gt; Lietuva tapo pirmąja [[Baltijos valstybės|Baltijos valstybe]], išrinkta į Saugumo Tarybą.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Istorinis pasiekimas: Lietuva išrinkta į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą |url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/istorinis-pasiekimas-lietuva-isrinkta-i-jungtiniu-tautu-saugumo-taryba-63066126 |agency=[[BNS]] |date=2013-10-17 |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |access-date=2026-02-11}}&lt;/ref&gt; Po rinkimų Saudo Arabijai atsisakius narystės Saugumo Taryboje&lt;ref&gt;http://www.nytimes.com/2013/10/19/world/middleeast/saudi-arabia-rejects-security-council-seat.html?smid=pl-share&amp;_r=0 Saudi Arabia Rejects U.N. Security Council Seat in Protest Move&lt;/ref&gt;, 2013 m. gruodžio 6 d. Generalinė Asamblėja į jos vietą išrinko [[Jordanija|Jordaniją]].&lt;ref&gt;http://www.un.org/News/Press/docs/2013/ga11464.doc.htm General Assembly Elects Jordan as Non-Permanent Security Council Member, Appoints Morocco to Economic and Social Council&lt;/ref&gt; Atsisakymą dalyvauti Saugumo Tarybos veikloje Saudo Arabija motyvavo esą Saugumo Taryba neefektyviai bando spręsti Izraelio-Palestinos konfliktą ir baigti [[Sirijos pilietinis karas|Sirijos pilietinį karą]]. Saudo Arabija tapo pirmąja valstybe, atsisakiusia dalyvauti Saugumo Tarybos darbe.&lt;ref&gt;http://www.nytimes.com/2013/10/19/world/middleeast/saudi-arabia-rejects-security-council-seat.html?smid=pl-share Saudi Arabia Rejects U.N. Security Council Seat in Protest Move&lt;/ref&gt;

Šiuo metu Saugumo Tarybos nenuolatiniais nariais išrinktos šios valstybės:

{| class=&quot;wikitable&quot;
! Metai
! colspan=&quot;3&quot;| Afrika
! colspan=&quot;2&quot;| Azija
!Rytų Europa
! colspan=&quot;2&quot;| Lotynų Amerika&lt;br/&gt;ir Karibai
! colspan=&quot;2&quot;| Vakarų Europa&lt;br/&gt;
|-
!2022
| rowspan=&quot;2&quot; | {{flagcountry|Gabon}}
| rowspan=&quot;2&quot; | {{flagcountry|Ghana}}
!
| rowspan=&quot;2&quot; | {{flagcountry|United Arab Emirates}}
!
| rowspan=&quot;2&quot; |{{flagcountry|Albania}}
| rowspan=&quot;2&quot; |{{flagcountry|Brazil}}
!
|-
!2023
| rowspan=&quot;2&quot; | {{flagcountry|Mozambique}}
| rowspan=&quot;2&quot; | {{flagcountry|Japan}}
| rowspan=&quot;2&quot; | {{flagcountry|Ecuador}}
| rowspan=&quot;2&quot; | {{flagcountry|Malta}}
| rowspan=&quot;2&quot; | {{flagcountry|Switzerland}}
|-
!2024
| rowspan=&quot;2&quot; | {{flagcountry|Algeria}}
| rowspan=&quot;2&quot; | {{flagcountry|Sierra Leone}}
| rowspan=&quot;2&quot; | {{flagcountry|Republic of Korea}}
| rowspan=&quot;2&quot; | {{flagcountry|Slovenia}}
| rowspan=&quot;2&quot; | {{flagcountry|Guyana}}
|-
!2025
!
!
! 
!
!
|}

== Įgaliojimai ==
Be tarptautinės taikos ir saugumo palaikymo, Saugumo Taryba gali nagrinėti kiekvieną kilusį ginčą ar susidariusią konfliktinę situaciją; rekomenduoti būdus, kaip ginčus reikia sureguliuoti, ir nurodyti sąlygas, kaip įveikti konfliktines situacijas; kurti ginkluotės kontrolės planus; paraginti Jungtinių Tautų nares imtis ekonominių priemonių ar kitokių sankcijų, išskyrus jėgos panaudojimą, agresijai sustabdyti; esant būtinybei, imtis karinių veiksmų bei vykdyti Jungtinių Tautų globos funkcijas. Faktiškai Saugumo Taryba daugiausiai priima sprendimus dėl sankcijų įvedimo valstybėms, kurios pažeidžia tarptautinius susitarimus, taip pat priima sprendimus dėl tarptautinių taikos palaikymo pajėgų įvedimo į konfliktų zonas.

== Sprendimų priėmimas ==
[[Vaizdas:UNSC veto.svg|thumb|300px|Saugumo Tarybos nuolatinių narių veto balsavimo pasiskirstymas laikotarpiais nuo 1946 m. iki 2007 m.]]
Svarbiausi Saugumo Tarybos sprendimai priimami, kai už juos balsuoja ne mažiau nei 9 iš 15 narių ir nė viena iš Saugumo Tarybos nuolatinių narių nepasinaudoja tik joms priklausančia [[Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos veto teisė|veto teise]] priimant rezoliucijų projektus. Nuolatinei Saugumo Tarybos narei balsavimo metu susilaikius arba balsavime nedalyvavus, laikoma, kad ji nebalsavo prieš. Veto teisė nėra taikoma priimant Saugumo Tarybos procedūrinius sprendimus. Saugumo Tarybos priimti sprendimai įforminami rezoliucija. Vadovaujantis Jungtinių Tautų Chartijos nuostatomis, Saugumo Tarybos sprendimai yra privalomi visoms Jungtinių Tautų narėms. Nuo Saugumo Tarybos veiklos pradžios iki [[2008]] m. Kinijos Respublika/Kinija yra pasinaudojusi veto teise 6 kartus, Prancūzija – 18, Jungtinė Karalystė – 32, JAV – 82, o TSRS/Rusija – net 124 kartus.&lt;ref&gt;http://www.globalpolicy.org/component/content/article/102/32810.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130508103405/http://www.globalpolicy.org/component/content/article/102/32810.html |date=2013-05-08 }} Changing Patterns in the Use of the Veto in the Security Council&lt;/ref&gt; Iki [[1965]] m. daugiausia kartų veto teise balsavimų metu pasinaudojo TSRS, o nuo 1966 m. daugiausia kartų veto skelbė JAV, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija.&lt;ref&gt;http://www.globalpolicy.org/security-council/security-council-as-an-institution/the-power-of-the-veto-0-40.html The Power of the Veto&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;http://www.globalpolicy.org/component/content/article/102/32810.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130508103405/http://www.globalpolicy.org/component/content/article/102/32810.html |date=2013-05-08 }} Changing Patterns in the Use of the Veto in the Security Council&lt;/ref&gt; Kinijos Respublika veto teise pasinaudojo tik vieną kartą 1955 m. 

== Siūlymai reformuoti Saugumo Tarybą ==
Pastaruoju metu yra diskutuojama apie narystės Saugumo Taryboje reformą siekiant, kad narystės kriterijai labiau atitiktų šiandienines pasaulio politines ir ekonomines realijas. Tarp teikiamų siūlymų – papildyti Saugumo Tarybą naujais nuolatiniais nariais. Potencialiais nuolatiniais Saugumo Tarybos nariais įvardijama Japonija, [[Vokietija]], Indija, Brazilija, taip pat kelios kitos Azijos, Afrikos valstybės, [[Europos Sąjunga]]. 

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

== Nuorodos ==
* [http://www.un.org/Docs/sc/ JT Saugumo Tarybos] oficiali svetainė
{{Commons|Category:United Nations Security Council|no=T}}
{{Jungtinės Tautos}}

[[Kategorija:Jungtinių Tautų Saugumo Taryba| ]]</text>
      <sha1>s0pmvm96hharu4xprtrk9syww7lcjcd</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Stasys Dabušis</title>
    <ns>0</ns>
    <id>202963</id>
    <revision>
      <id>7820041</id>
      <parentid>4947004</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T04:38:29Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Ed1974LT</username>
        <id>52229</id>
      </contributor>
      <minor />
      <origin>7820041</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2518" sha1="czru6xmcg97e1zjsxs6b5q74bvoo29j" xml:space="preserve">{{Žmogaus biografija
| fonas = culture
| vardas = Stasys Dabušis
| paveikslėlis = 
| paveikslėlio apibūdinimas = 
| paveikslėlio dydis = 
| gimimo data = {{Gimė|1898|6|5}}
| gimimo vieta = [[Vilkanastrai]], [[Leipalingio valsčius]] 
| mirties data = {{Mirė|1974|11|2|1898|6|5}}
| mirties vieta = [[Vilnius]], palaidotas [[Leipalingis|Leipalingyje]]
| tautybė = 
| sutuoktinis = 
| tėvas = 
| motina = 
| vaikai = 
&lt;!-- Veikla --&gt;
| veikla = [[Lietuva|Lietuvos]] kalbininkas, vertėjas, kultūros veikėjas. 
| sritis = 
| įstaigos = 
| pareigos = 
&lt;!-- Išsilavinimas --&gt;
| išsilavinimas = 
| alma_mater = 
| doktorantūros_vadovas = 
| studentai = 
| žinomas = 
| apdovanojimai = 
| parašas = 
| pastabos = 
}}
'''Stasys Dabušis''' ([[1898 m.]] [[birželio 5]] d. [[Vilkanastrai]], [[Leipalingio valsčius]] – [[1974 m.]] [[lapkričio 2]] d. [[Vilnius]], palaidotas [[Leipalingis|Leipalingyje]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] kalbininkas, vertėjas, kultūros veikėjas.

== Biografija ==
[[1915]]–[[1920]] m. [[Jonas Jablonskis|J. Jablonskio]] sekretorius, vienas pirmųjų J. Jablonskio biografijos ir darbų bibliografijos autorių. 1920–[[1921]] m. studijavo [[Aukštieji kursai|Aukštuosiuose kursuose]], nuo [[1922]] m. – [[VDU|Lietuvos universitete]]. Studijuodamas ir [[1927]]–[[1938]] m. dirbo Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijoje, vėliau [[Kriūkų vidurinė mokykla|Kriūkų mokykloje]]. [[1941]] m. sovietų valdžios suimtas, kalintas [[Komija|Komijos]] lageriuose. Apie [[1950]] m. grįžo į Lietuvą.

== Mokslinė veikla ==
[[1923]]–[[1924]] m. parengė rusų – lietuvių kalbų žodyną (neišleistas). Užrašė daugiau, kaip 1000 [[Dzūkija|dzūkų]] dainų, žodžių lietuvių kalbos žodynui, apie 60 000 kortelių [[Kartoteka|kartoteką]] įsigijo [[Kazys Būga]]. Buvo puristinių nuostatų terminologijos komisijos narys. Parašė mokslo populiarinimo knygų. Paskelbė daugiau, kaip 200 kalbos, rašybos straipsnių.&lt;ref&gt;{{VLE|IV|383|[[Algirdas Sabaliauskas (1929)|Algirdas Sabaliauskas]]|Stasys Dabušis}}&lt;/ref&gt;

Sukūrė daug naujadarų, iš kurių prigijo ''aklavietė, darbuotojas, indauja, santuoka, sąveika, viryklė'' ir kiti.

Išvertė [[Eliza Ožeškova|E. Ožeškovos]], [[Antonas Čechovas|A. Čechovo]], [[Michailas Saltykovas-Ščedrinas|M. Saltykovo-Ščedrino]] ir kt. autorių kūrinių.

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

{{DEFAULTSORT:Dabušis Stasys }}
[[Kategorija:Lietuvos kalbininkai]]
[[Kategorija:Lietuvos vertėjai]]</text>
      <sha1>czru6xmcg97e1zjsxs6b5q74bvoo29j</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Panevėžio futbolo akademija</title>
    <ns>0</ns>
    <id>209214</id>
    <revision>
      <id>7820060</id>
      <parentid>7804165</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T05:18:44Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>CD</username>
        <id>677</id>
      </contributor>
      <origin>7820060</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5072" sha1="g8iif1alrbcilb1rlmt6ask5klg7284" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Panevėžio FA
| image    = [[Vaizdas:PFA 2018 logo.jpg|150px]]
| fullname = VŠĮ futbolo akademija „Panevėžys“
| founded  = [[2007]] m. [[sausio 2]] d.
| ground   = [[Panevėžio FA stadionas]]
| capacity =
| chairman = [[Paulius Janušauskas]]
| manager  =
| league   = [[LFF III lyga]]
| season   = 2021
| position = 7 vieta (Panevėžio zona)
| pattern_la1=_whiteline|pattern_b1=_whitecollar|pattern_ra1=_whiteline|
  leftarm1=FF0000|body1=FF0000|rightarm1=FF0000|shorts1=FF0000|socks1=FF0000|
  pattern_la2=_whiteline|pattern_b2=_whitecollar|pattern_ra2=_whiteline|
  leftarm2=1B1BF6|body2=1B1BF6|rightarm2=1B1BF6|shorts2=1B1BF6|socks2=1B1BF6|
}}

'''Panevėžio futbolo akademija''' – [[Lietuva|Lietuvos]] futbolo akademija iš [[Panevėžys|Panevėžio]].

== Istorija ==
[[Vaizdas:PFA.png|thumb|left|Emblema 2007–2018 m.]]

XX a. pabaigoje [[Panevėžys|Panevėžyje]] veikė futbolo mokykla, kurios komanda žaidė II ir III lygose. 1999 m. mokyklą baigė M. Pomeckis, Ž. Urbonas, L. Bagdonavičius, A. Šteinas, V. Bernatonis, S. Skinderis, [[Marius Stankevičius]], [[Mantas Savėnas]], G. Aleksa, A. Kučys, A. Klimavičius, M. Butėnas, [[Deividas Česnauskis]], K. Valantinas (treneris [[Tadas Butrimas]]).&lt;ref&gt;{{Kalinauskas 2003|99}}&lt;/ref&gt;

[[2007]] m. [[sausio 2]] d. įkurta '''Panevėžio futbolo akademija'''. Futbolo akademijos tikslas – ugdyti visavertes asmenybes, skatinti vaikų ir jaunimo saviraišką.

[[2019]] m. [[rugpjūčio 12]] d. įvyko Lietuvos futbolo federacijos (LFF) Vykdomojo komiteto (VK) posėdis, kuriame LFF VK patvirtino VŠĮ futbolo akademijos „Panevėžys“ prašymą ją laikyti BĮ „Panevėžio futbolo akademija“ teisių ir pareigų perėmėja, su visomis iš to išplaukiančiomis teisėmis ir pareigomis.&lt;ref&gt;https://lff.lt/news/7088/vk-posedyje-patvirtinta-sharp-lff-taures-finalo-vieta/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190814071942/https://lff.lt/news/7088/vk-posedyje-patvirtinta-sharp-lff-taures-finalo-vieta/ |date=2019-08-14 }}&lt;/ref&gt; Oficiali futbolo akademijos steigėja – Panevėžio miesto savivaldybės administracija ir dalininkas futbolo klubas “Panevėžys”.&lt;ref&gt;[https://pfa.lt/istorija/ Istorija.] Pfa.lt, {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220805150921/https://pfa.lt/istorija/|date=2022-08-05}}&lt;/ref&gt;

2021 m. bendra [[Panevėžio FA]], [[Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnazija|PRSSG]] ir [[FC Komex]]&lt;ref&gt;https://rekvizitai.vz.lt/imone/futbolo_klubas_fc_komex/&lt;/ref&gt; komanda dalyvavo LFF III lygos Panevėžio zonos pirmenybėse. Bendra šių organizacijų komanda taip pat dalyvavo PAFF futsal I lygos pirmenybėse. Bendra [[Panevėžio FA]] ir [[Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnazija|PRSSG]] komanda dalyvavo LMFA I lygos bei Elitinės jaunių lygos varžybose. 2022 m. vyrų čempionatuose komandos nebuvo, tačiau bendra [[Panevėžio FA]] – [[Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnazija|PRSSG]] komanda žaidė Lietuvos jaunimo U19 futbolo čempionate. 

{{fkp|1993|Panevėžio futbolo mokykla|2007|Panevėžio futbolo akademija}}

== Spalvinė gama ==

Mėlyna ir raudona. Akademijos komandos žaidžia arba raudonomis aprangomis su baltais skaičiais, bei užrašais, arba su mėlynomis aprangomis ir baltais užrašais.

{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''FA PANEVĖŽYS'''
| style=&quot;background:Red;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''FA PANEVĖŽYS'''
|}

== Sezonai ==
; Futbolo mokykla (FM)
{{fs1|LTU|1|1990}}
{{fs2|LTU|1993–1994|IV (Aukštaitija 2)|2|—}}
{{fs2|LTU|1996–1997|IV (Aukštaitija)|2|—}}
{{fs2|LTU|1998–1999|III (Rytai)|6|—}}
{{fs1|LTU|2|2000}}
{{fs2|LTU|2001–2002|III (Rytai)|7|—}}
|}
|}

;Futbolo akademija (FA)
{{fs1|LTU|1|2010}}
{{fs2|LTU|2010–2011|IV (Panevėžys)|6|}}
{{fs2|LTU|2021|IV (Panevėžys)|7|}}
{{fs1|LTU|0}}
|}

==Salės futbolas==
2021–2022 m. žaidė kaip bendra komanda su [[Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnazija|PRSSG]].

{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;text-align:center;font-size:90%;&quot; 
|-
! Sezonas !! Lygmuo !! Vieta {{santrumpa|reg.|reguliariajame sezone}} !! Vieta {{santrumpa|atkr.|atkrintamajame etape}} !! Futsal taurė
|-
| [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2021–2022 m.|2021–2022 m.]] || PAFF futsal I lyga || 8&lt;ref&gt;http://lietuvosfutbolas.lt/varzybos/11585193/paff-futsal-i-lyga/&lt;/ref&gt; || – || –
|-
| [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2024–2025 m.|2024–2025 m.]] || PAFF futsal I lyga || 5 || – || –
|-
| [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2025–2026 m.|2025–2026 m.]] || PAFF futsal I lyga || style=&quot;background-color:gold&quot; | 1&lt;ref&gt;https://lietuvosfutbolas.lt/varzybos/23113222/paff-futsal-i-lyga/&lt;/ref&gt; || – || 1/4 f.
|}

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

== Nuorodos ==
{{fclinks
|os=http://pfa.lt
|fs=
}}

{{DEFAULTSORT:Panevėžio FA}}
[[Kategorija:Lietuvos salės futbolo klubai]]
[[Kategorija:Panevėžio futbolo klubai]]
[[Kategorija:Lietuvos futbolo akademijos]]</text>
      <sha1>g8iif1alrbcilb1rlmt6ask5klg7284</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Antanė Kučinskaitė</title>
    <ns>0</ns>
    <id>219106</id>
    <revision>
      <id>7820044</id>
      <parentid>4952079</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T04:39:47Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Ed1974LT</username>
        <id>52229</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>[[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]]</comment>
      <origin>7820044</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2653" sha1="i9asxgpudinooww8ktmhq3f5cwis7d0" xml:space="preserve">{{Žmogaus biografija
| fonas = 
| vardas = Antanė Kučinskaitė
| paveikslėlis = 
| paveikslėlio apibūdinimas = 
| paveikslėlio dydis = 
| gimimo data = {{Gimė|1915|4|13}}
| gimimo vieta = [[Plikiai (Biržai)|Plikiai]], [[Vabalninko valsčius]] 
| mirties data = {{Mirė|2006|5|24|1915|4|13}}
| mirties vieta = [[Šiauliai]]
| tautybė = 
| sutuoktinis = 
| tėvas = 
| motina = 
| vaikai = 
| veikla = [[Lietuva|Lietuvos]] kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė. 
| sritis = 
| įstaigos = 
| pareigos = 
| alma_mater = 
| doktorantūros_vadovas = 
| studentai = 
| žinomas = 
| apdovanojimai = 
| parašas = 
| pastabos = 
}}
'''Antanė Kučinskaitė''' ([[1915]] m. [[balandžio 13]] d. [[Plikiai (Biržai)|Plikiai]], [[Vabalninko valsčius]] – [[2006]] m. [[gegužės 24]] d. [[Šiauliai]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė.

== Biografija ==
[[1933]] m. Švenčiausiosios Jėzaus Širdies tarnaičių seserų kongregacijos vienuolė. 1933 m. baigė [[Kauno mokytojų seminarija|Kauno mokytojų seminariją]], [[1940]] m. baigė lituanistiką [[VDU|Vytauto Didžiojo universiteto]] Teologijos-filosofijos fakultete. [[1959]] m. filologijos mokslų kandidatė.

[[1940]] m. mokytojavo [[Leipalingis|Leipalingio]], [[1941]] m. – [[Linkuva|Linkuvos]], [[1943]]–[[1944]] m. Šiaulių mokyklose. [[1945]]–[[1973]] m. dirbo Lietuvių kalbos institute (nuo [[1952]] m. [[Lietuvių kalbos ir literatūros institutas]]). [[1992]]–[[2003]] m. [[LKMA|Lietuvos katalikų mokslų akademijos]] mokslinė sekretorė, [[2000]] m. pirmoji moteris, LKMA garbės narė.

== Mokslinė veikla ==
„Lietuvių kalbos žodyno“ viena redaktorių (t. 3-10 [[1956]]–[[1976]] m.) ir autorių (t. 3-8; už t. 3-6 [[LTSR valstybinė premija]] 1965 m., su kt.), žodyno [[kartoteka]]i surinko keliolika tūkstančių žodžių. [[1977]]–[[1985]] m. žurnalo „Mūsų kalba“ redaktorė, „Kalbos praktikos patarimų“ ([[1976]] m. 3 leid. 1992 m.) viena redaktorių. „Lietuvių kalbos žinyno“ ([[1998]] m. 3 leid. [[2003]] m.) viena autorių. Redagavo „Naująjį Testamentą“ ir kt. religinius leidinius. Parašė straipsnių lietuvių kalbos kultūros, leksikografijos, terminologijos klausimais.&lt;ref&gt;{{VLE|XI|186|[[Algirdas Sabaliauskas (1929)|Algirdas Sabaliauskas]]|Antanė Kučinskaitė}}&lt;/ref&gt;

== Bibliografija ==
* Lietuvių kalbos etiketas, [[1985]] m. 2 leid. [[1990]] m.

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

{{DEFAULTSORT:Kucinskaitė Antanė}}
[[Kategorija:Lietuvos kalbininkai]]
[[Kategorija:Lietuvos vienuoliai]]
[[Kategorija:LTSR valstybinės premijos laureatai]]</text>
      <sha1>i9asxgpudinooww8ktmhq3f5cwis7d0</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Aukštoji šilauogė</title>
    <ns>0</ns>
    <id>230916</id>
    <revision>
      <id>7819667</id>
      <parentid>6166942</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:39:16Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>InternetArchiveBot</username>
        <id>150094</id>
      </contributor>
      <comment>Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5</comment>
      <origin>7819667</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3482" sha1="922v49qvncnxvsb9urejqfocma5heb3" xml:space="preserve">{{Taxobox_pradžia | color = lightgreen | name = Vaccinium corymbosum}}
{{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Vaccinium corymbosum(01).jpg|260px|]] | caption = Aukštoji šilauogė (''Vaccinium corymbosum'')}}
{{Taxobox_begin_placement | color = lightgreen}}
{{Taxobox_karalyste | taxon = Augalai | taxon1 = Plantae}}
{{Taxobox_skyrius | taxon = Magnolijūnai | taxon1 = Magnoliophyta}}
{{Taxobox_klase | taxon = Magnolijainiai | taxon1 = Magnoliopsida}}
{{Taxobox_poklasis | taxon = Dilenijažiedžiai| taxon1 = Dilleniidae}}
{{Taxobox_seima | taxon = Erikiniai | taxon1 = Ericaceae}}
{{Taxobox_gentis | taxon = Šilauogė| taxon1 = Vaccinium}}
{{Taxobox_rusis | taxon = Aukštoji šilauogė| taxon1 = Vaccinium corymbosum}}
{{Taxobox_end_placement}}
{{Taxobox_pabaiga}}
'''Aukštoji šilauogė''' (''Vaccinium corymbosum'') – [[erikiniai|erikinių]] (''Ericaceae'') šeimos, [[šilauogė|šilauogių]] (''Vaccinium'') genties augalas.

Paplitusi [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikos]] rytuose. Visžalis, tankus, 1,5(iki 4) m aukščio ir tokio pat pločio [[krūmas]]. [[Lapai]] plačiai lancetiški arba ovalūs, iki 9 cm ilgio, ryškiai žali. Rudenį parausta arba pagelsta. [[Žiedai]] balti, kartais rausvi, taurelės formos, 1,5 cm ilgio, susitelkę viršūninėse pasvirusiose, iki 5 cm ilgio [[kekė]]se. [[uoga|Uogos]] rutuliškos, iki 1,5 cm skersmens, melsvai juodos, balsvai apsinešusios. Žydi gegužę, uogos prinoksta liepą-rugpjūtį.

Paprastai auginama vaismedžių soduose. Yra daug veislių stambiomis uogomis.

== Šilauogių veislės ==
Yra išvesta daug jų veislių, ypač [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]]. [[Lietuva|Lietuvoje]], [[Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas|Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo]] mokslininkų dr. Remigijaus Daubaro ir dr. Laimos Česonienės pastangomis, buvo išvestos 'Danutė' ir 'Freda' šilauogių veislės.
Šilauogių veislių sąrašas:

{| border=&quot;0&quot; valign=&quot;top&quot; halign=&quot;left&quot;
|-------
|
* '''Ankstyvosios:'''
* ''Danutė'' (''išvesta Lietuvoje'')
* ''Duke''
* ''Freda'' (''išvesta Lietuvoje'')
* ''Patriot''
* ''Reka''
|
* '''Vidutinio ankstyvumo:'''
* ''Bluecrop''
* ''Blueray''
* ''KaBluey''
|
* '''Vėlyvosios:'''
* ''Aurora''
* ''Darrow''
* ''Elliott''
* ''Jersey''
|}

== Galerija ==
&lt;gallery&gt;
File:Highbush_Blueberry_Vaccinium_corymbosum_Sapling_2000px.jpg|Aukštosios šilauogės krūmas
File:Highbush_Blueberry_Vaccinium_corymbosum_Branch_3008px.jpg|[[Lapas|Lapeliai]]
File:Vaccinium_corymbosum_a1.jpg|Žydintis [[krūmas]]
File:Vaccinium_corymbosum_Strauch.jpg|Krūmas su [[Uoga|uogomis]]
File:Vaccinium_corymbosum_%28Northern_highbush_blueberry%29.jpg|Aukštosios šilauogės uogos
File:Blauwe_bes_herfstkleur.jpg|[[Ruduo|Rudenyje]]
&lt;/gallery&gt;

== Nuorodos ==
* [http://plants.usda.gov/factsheet/pdf/fs_vaco.pdf Aukštoji šilauogė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20111018064509/http://plants.usda.gov/factsheet/pdf/fs_vaco.pdf |date=2011-10-18 }}, ''[[Anglų kalba|Anglų k.]]''
* [http://www.manoukis.lt/print_forms/print_st.php?st=14244&amp;m=2 Sukurtos pirmosios lietuviškos šilauogių veislės] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305154752/http://www.manoukis.lt/print_forms/print_st.php?st=14244&amp;m=2 |date=2016-03-05 }}
* [http://mokslas.delfi.lt/science/lietuviai-isvede-unikalias-silauogiu-veisles.d?id=54173051 Lietuviai išvedė unikalias šilauogių veisles]

{{Commons|Vaccinium corymbosum|no=T}}

[[Kategorija:Erikiniai]]</text>
      <sha1>922v49qvncnxvsb9urejqfocma5heb3</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Vytautas Povilas Jurkštas</title>
    <ns>0</ns>
    <id>231222</id>
    <revision>
      <id>7820047</id>
      <parentid>4954143</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T04:41:09Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Ed1974LT</username>
        <id>52229</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>[[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]]</comment>
      <origin>7820047</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2915" sha1="pk23bnhnlh1vcu9zf1fjgemegne3njw" xml:space="preserve">'''Vytautas Povilas Jurkštas''' ([[1928]] m. [[spalio 30]] d. [[Kaunas]] – [[1992]] m. [[balandžio 21]] d. [[Venecija]], palaidotas [[Vilnius|Vilniuje]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] muzikologas, [[aviacija|aviacijos]] istorijos tyrinėtojas.

== Biografija ==
Mokėsi [[Kauno muzikos mokykla|Kauno muzikos mokykloje]] ir konservatorijos dainavimo klasėje. Nuo [[1963]] m. Dvoržako draugijos [[Praha|Prahoje]] užsienio narys korespondentas, nuo [[1982]] m. Tarptautinės tradicinės muzikos tarybos archeomuzikologinių studijų grupės, [[1988]] m. [[Stanislovas Moniuška|S. Moniuškos]] muzikos populiarintojų draugijos [[Varšuva|Varšuvoje]], 1988 m. Kurpinskio muzikos draugijos garbės narys.

== Mokslinė veikla ==
Tyrė [[LDK|Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės]] kultūrinį (ir muzikinį) gyvenimą. Surinko Lietuvos kultūros, meno istorijos svarbių archyvinių dokumentų, sudarė teminę [[Kartoteka|kartoteką]]. Lietuvoje ir užsienyje skaitė mokslinius pranešimus, paskaitas Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės muzikinio gyvenimo temomis, apie Vilniaus muzikinį gyvenimą, jame gyvenusius ir kūrusius kompozitorius. Parašė studijas apie kompozitorių [[Martynas Krečmeris|M. Krečmerį]], Lietuvos ir [[Čekija|Čekijos]] muzikinius ryšius. Parengė ir išleido [[Žygimantas Liauksminas|Ž. Liauksmino]] veikalą „Ars et praxis musica“ ([[1977]] m.). Jo parengtus enciklopedinius straipsnius spausdino [[Muzikos enciklopedija]], [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]], žinynai.

Sukaupė [[Lietuvos aviacijos istorija|Lietuvos aviacijos istorijos]] archyvą, sovietinės okupacijos metais išsaugojo [[Antanas Gustaitis (1898)|A. Gustaičio]] sukonstruotų lėktuvų [[ANBO]] brėžinius, dokumentinę medžiagą apie žuvusius lietuvių lakūnus, spausdintą lietuvių ir užsienio kalbomis. Archyvą saugo [[Kauno aviacijos muziejus]]. Lietuvos aviacijos sporto federacijos Aviacijos istorijos komiteto pirmininkas.

Jo sukauptą 216 medalių ir ženklelių kolekciją saugo [[Lietuvos nacionalinis muziejus]]. Žmona Ksavera Jurkštienė padovanojo 1999 m. 12 medalių, 2000 m. dar 26 medalius ir 182 ženklelius, skirtus Lietuvos dainų šventėms ir aviacijai, 8 medalius ji muziejui pardavė.&lt;ref&gt;[http://www.kolekcionavimas.tai.lt Vincas Ruzas, LNM vyr. muziejininkas. 2000 m. Lietuvos nacionalinio muziejaus įsigyti medaliai ir faleristika]&lt;/ref&gt;

Susilaukė sūnaus Petro Jurkšto (1953 01 26) ir dukros Daivos Jurkštaitės (1954 04 10).

== Įvertinimas ==
* [[1989]] m. – [[Lenkija|Lenkijos]] ordinas „[[Nusipelnęs Lenkijos kultūrai]]“ &lt;ref&gt;{{VLE|IX||[[Vaclovas Juodpusis]]|Vytautas Povilas Jurkštas}}&lt;/ref&gt;

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

{{DEFAULTSORT:Jurkštas Vytautas Povilas }}
[[Kategorija:Lietuvos muzikologai]]
[[Kategorija:Lietuvos kolekcionieriai]]
[[Kategorija:Lietuvos sporto istorikai]]
[[Kategorija:Lietuvos faleristai]]</text>
      <sha1>pk23bnhnlh1vcu9zf1fjgemegne3njw</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Genovaitė Kačiuškienė</title>
    <ns>0</ns>
    <id>231796</id>
    <revision>
      <id>7820118</id>
      <parentid>7775460</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T10:36:38Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Algimantas07</username>
        <id>69349</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>Įrašiau kadencijos pabaigą (datą): iki 2026 m. balandžio mėn.</comment>
      <origin>7820118</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="4290" sha1="cl7zicm929cc5hqaiobf9mvdt5u6y3z" xml:space="preserve">'''Genovaitė Kačiuškienė''' (g. [[1954]] m. [[birželio 12]] d. [[Kaupai|Kaupuose]], [[Pasvalio rajonas|Pasvalio raj]].) – [[Lietuva|Lietuvos]] kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė.

== Biografija ==
Vyras [[Algimantas Kačiuška]]. 1977 m. baigė [[VU|Vilniaus universitetą]], 1978–1983 m. mokėsi šio universiteto aspirantūroje. 1984 m. filologijos mokslų kandidatė. 2004 m. [[ŠU|Šiaulių universitete]] atliko habilitacijos procedūrą.

Nuo 1977 m. [[ŠPI|Šiaulių pedagoginio instituto]] (nuo 1996 m. Šiaulių universitetas) dėstytoja, 1992–1996 m. lietuvių kalbos katedros vedėja, 1996–2005 m. Humanitarinio fakulteto dekanė, nuo 2003 m. Lietuvių kalbos ir komunikacijos katedros profesorė. 1987–1990 m. lietuvių kalbą dėstė [[Sorbona|Sorbonos universiteto]] Nacionaliniame rytų kalbų ir civilizacijų institute, 2007–2008 m. Metropolito J. V. Rutskio Filosofijos-teologijos studijų institute (Ukraina). 2008–2018 m. Matejaus Belo universiteto (UMB, Banská Bystrica, Slovakija) Europos kultūrų studijų katedros profesorė garantė. Stažavo 1992 m. [[Grenoblis|Grenoblyje]], 1994 m. [[Paryžius|Paryžiuje]], 2007 m. Romoje.&lt;ref&gt;{{VLE|IX|114|[[Algirdas Sabaliauskas (1929)|Algirdas Sabaliauskas]]|Genovaitė Kačiuškienė}}&lt;/ref&gt; Pagal dėstytojų mainų programą ERASMUS paskaitas skaitė Latvijoje, Prancūzijoje, Slovakijoje, Švedijoje. Nuo 2007 m. Kalbos ir kultūros instituto „Lingua Lituanica“ (Vilnius) bendrasavininkė ir dėstytoja.&lt;ref&gt;https://lingualit.lt/lt/main/apie-mus/darbuotojai/&lt;/ref&gt;

1991–1996 m. Šiaulių pedagoginio instituto Senato narė, 1996–2019 m. Šiaulių universiteto Senato narė (2015–2016 m. – ir Senato pirmininkė). 2005–2011 m. Šiaulių universiteto tarybos narė.

Nuo 2017 m. rugsėjo mėn. iki 2023 m. balandžio mėn. – Lietuvių kalbos draugijos (LKD) valdybos pirmininkė&lt;ref&gt;https://www.vle.lt/straipsnis/genovaite-kaciuskiene/&lt;/ref&gt;. Nuo 2023 m. balandžio mėn. iki 2026 m. balandžio mėn.– LKD tarybos pirmininkė. Nuo 2025 m. kovo mėn. – LR Seimo Lituanistinių tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos narė.&lt;ref&gt;https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=38611&amp;p_k=1&lt;/ref&gt;

Tarptautinės dialektologų ir geolingvistų sąjungos (SIDG), [[Lietuvos mokslininkų sąjunga|Lietuvos mokslininkų sąjungos]], Lietuvos kalbų pedagogų asociacijos, [[UNESCO|Šiaulių UNESCO]] klubo, moterų klubo „Ragana“, Šiaulių Rotary klubo „Harmonija“ narė (2013–2014 m. šio klubo prezidentė). Viena Šiaulių Trečiojo amžiaus universiteto steigimo iniciatorių ir programų rengėjų, šio universiteto Humanitarinio fakulteto dekanė.&lt;ref&gt;[http://www.savb.lt/Kalbininkai Genovaitė Kačiuškienė. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio biblioteka]&lt;/ref&gt;

Daugiausia tiria lietuvių kalbos tarmių fonologinę sistemą. Moksliniai interesai: dialektologija, fonetika, kompiuterinė ir eksperimentinė lingvistika, sociolingvistika, lietuvių kaip užsienio kalbos mokymas, Europos kultūros studijos, suaugusių švietimas.&lt;ref&gt;https://lingualit.lt/lt/main/apie-mus/darbuotojai/genovaite-kaciuskiene--1/&lt;/ref&gt;

== Bibliografija ==
* Kvalifikuotų pedagogų rengimas Prancūzijoje. Mokymo priemonė, Šiauliai: ŠPI, [[1993]] m.
* Įvairios lietuvių kalbos užduotys II klasei. Mokymo priemonė, Šiauliai: Šiaurės Lietuva, [[1995]] m.
* Šiaurės panevėžiškių tarmės fonologijos bruožai. Mokslinė monografija, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, [[2006]] m.
* ''Lietuvių kalba ir civilizacija / La langue et la civilisation lituaniennes.'' Paskaitų tezės, PowerPoint programa CD, Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 2006 m.
* ''Lietuvių kalbos pradmenys / Basic Lithuanian'' + CD (kartu su I.Kruopiene). Mokymo priemonė, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2007 m.
* ''Lietuvos kultūros studijos I. Litovské kultúrne štúdiá I'' (su H. Bálintová). Mokymo priemonė, Banská Bystrica: UMB FHV 2011 m.
* ''Perché no? Italų kalbos pradmenys. Mokomoji knyga, Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 2012 m.''

== Šaltiniai ==
{{ref}}

{{DEFAULTSORT:Kačiuškienė Genovaitė }}
[[Kategorija:Lietuvos kalbininkai]]
[[Kategorija:Lietuvos pedagogai]]
[[Kategorija:Fonologai]]</text>
      <sha1>cl7zicm929cc5hqaiobf9mvdt5u6y3z</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Kazys Grigas</title>
    <ns>0</ns>
    <id>246951</id>
    <revision>
      <id>7820037</id>
      <parentid>6679316</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T04:35:19Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Ed1974LT</username>
        <id>52229</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>[[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]]</comment>
      <origin>7820037</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="4410" sha1="lh77xmlgxhohna690avo8lap37tw0s7" xml:space="preserve">{{Žmogaus biografija
| fonas = edu
| vardas = Kazys Grigas
| paveikslėlis = 
| paveikslėlio apibūdinimas = 
| paveikslėlio dydis = 
| gimimo data = {{Gimė|1924|3|1}}
| gimimo vieta = [[Pagiriai (Jurbarkas)|Pagiriai]], [[Čekiškės valsčius]] 
| mirties data = {{Mirė|2002|12|3|1924|3|1}}
| mirties vieta = [[Vilnius]]|palaidojimo vieta= [[Antakalnio kapinės]]e
| tautybė = 
| sutuoktinis = 
| tėvas = 
| motina = 
| vaikai = 
| veikla = [[Lietuva|Lietuvos]] tautosakininkas paremiologas, folkloristikos istorikas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
| sritis = 
| įstaigos = 
| pareigos = 
| alma_mater = 
| doktorantūros_vadovas = 
| studentai = 
| žinomas = 
| apdovanojimai = 
* 1970 m. – [[LTSR valstybinė premija]]
* 2000 m. – [[Gedimino 4 laipsnio ordinas]]
* [[2001]] m. – [[Lietuvos mokslo premija]]
| parašas = 
| pastabos = 
}}
'''Kazys Grigas''' ([[1924]] m. [[kovo 1]] d. [[Pagiriai (Čekiškė)|Pagiriai]], [[Čekiškės valsčius]] – [[2002]] m. [[gruodžio 3]] d. [[Vilnius]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] [[tautosakininkas]] [[paremiologas]], folkloristikos [[istorikas]], habilituotas humanitarinių [[mokslų daktaras]].

== Biografija ==
Baigė [[Vilkijos gimnazija|Vilkijos gimnaziją]]. [[1945]]–[[1948]] m. [[VDU|Kauno universitete]] studijavo [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbą]] ir literatūrą, pašalintas dėl sovietinei ideologijai nepriimtinų pažiūrų, [[1951]] m. baigė [[VU|Vilniaus universitetą]]. [[1983]] m. filologijos mokslų daktaras.

[[1950]]–[[1954]] m. dirbo [[Lietuvos mokslų akademija|Lietuvos mokslų akademijos]] [[LII|Istorijos institute]], [[1954]]–[[2002]] m. [[LLTI|Lietuvių literatūros ir tautosakos institute]]. [[1990]]–[[1996]] m. [[VDU|Vytauto Didžiojo universiteto]], [[1996]]–[[1998]] m. Vilniaus universiteto [[dėstytojas]]. Nuo [[1995]] m. [[profesorius]].

== Mokslinė veikla ==
Patobulino ir pritaikė lyginamąjį metodą [[patarlė]]ms tirti. Sudarė lietuviškų patarlių ir [[priežodis|priežodžių]] klasifikavimo sistemą, pagal ją rengiamas daugiatomis leidinys „Lietuvių patarlės ir priežodžiai“. Sudarė lietuviškų patarlių ir priežodžių sisteminę [[Kartoteka|kartoteką]], kurioje daugiau kaip 200 000 vienetų. Paskelbė lyginamosios paremiologijos studijų tarptautiniuose leidiniuose „Proverbium“ ([[1970]]–[[1974]] m., [[1998]] m., 2002 m.), „Nordick Yearbook of Folklore“ ([[1995]] m.), „Journal of the Baltic Institut of Folklore“ ([[1996]] m.), lyginamosios folkloristikos straipsnių „Tautosakos darbuose“. Paskelbė daugiau kaip 100 publikacijų, išvertė prozos kūrinių.&lt;ref&gt;{{VLE|VII|164|[[Leonardas Sauka]]|Kazys Grigas}}&lt;/ref&gt;

== Bibliografija ==
* Lietuvių tautosaka, užrašyta [[1944]]–[[1956]] m., parengė, su kitais, [[1957]] m.
* Patarlės ir priežodžiai, parengė, su kitais, [[1958]] m.
* Lietuvių tautosakos apybraiža, vienas autorių, [[1963]] m.
* Lietuvių tautosaka: Smulkioji tautosaka, žaidimai, šokiai, antologija, parengė, t. 5, [[1968]] m.
* Smulkioji lietuvių tautosaka, 1968 m.
* Liaudies kūryba, vienas autorių, sudarytojų ir redaktorių, 4 kn. [[1969]]–1996 m.
* Menu mįslę keturgyslę, sudarė, [[1970]] m.
* Čir vir vir pavasaris, sudarė, [[1971]] m.
* Lietuvių patarlės, [[1976]] m.
* Simonas Daukantas ir lietuvių tautosaka, [[1983]] m.
* Simonas Daukantas. Žemaičių tautosaka, parengė, su kitais, 2 t. [[1984]] m.
* Antanas Baranauskas. Patarlės, parengė, [[1986]] m.
* Patarlių paralelės: Lietuvių patarlės su latvių, baltarusių, rusų, lenkų, vokiečių, anglų, lotynų, prancūzų atitikmenimis, [[1987]] m.
* Anksti rytą kėliau: Iš S. Daukanto rinkinių, sudarė, [[1993]] m.
* Lietuvių patarlės ir priežodžiai, t. l [[2000]] m.
* Nuo pirmųjų įrašų iki sisteminio leidinio, 2000 m.

== Įvertinimas ==
* 1970 m. – [[LTSR valstybinė premija]], su kitais
* 2000 m. – [[Gedimino 4 laipsnio ordinas]]
* [[2001]] m. – [[Lietuvos mokslo premija]], su kitais

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

{{Lietuvos mokslo premijos laureatai}}

{{DEFAULTSORT:Grigas, Kazys }}
[[Kategorija:Lietuvos mokslo premijos laureatai]]
[[Kategorija:Lietuvos tautosakininkai]]
[[Kategorija:Lietuvos pedagogai]]
[[Kategorija:Lietuvos kalbininkai]]
[[Kategorija:Lietuvos meno istorikai]]
[[Kategorija:LTSR valstybinės premijos laureatai]]</text>
      <sha1>lh77xmlgxhohna690avo8lap37tw0s7</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Saulius Skvernelis</title>
    <ns>0</ns>
    <id>263328</id>
    <revision>
      <id>7819979</id>
      <parentid>7809471</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T22:30:40Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Andrejsmirnov97</username>
        <id>56853</id>
      </contributor>
      <comment>/* Ikiteisminis tyrimas 2026 m. */</comment>
      <origin>7819979</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="47992" sha1="0lp1b09iu2zdwks9wp5a93f8va697u7" xml:space="preserve">{{nesubalansuotas}}
{{Žmogaus biografija
| fonas = off
| vardas = {{PAGENAME}}
| vaizdas =Саулюс Сквернялис (32227351496).jpg
| vaizdo plotis = 180px
| paveikslėlio apibūdinimas = S. Skvernelis 2017 m. sausį
| visas vardas = 
| gimė = {{Gimė|1970|07|23|T}}
| gimimo vieta = [[Kaunas]]
| mirė = {{Mirė||||1970|07|23}}
| mirties vieta = 
| palaidotas = 
| tėvas = 
| motina = Elena Skvernelienė
| sutuoktinė = Silvija Skvernelė
| vaikai = Eglė, Tadas
| veikla = politikas, policijos komisaras, teisininkas
| sritis = 
| įstaigos = 
| pareigos = 
| partija = 
| išsilavinimas = 
| alma_mater = [[1994]] m. [[Vilniaus Gedimino technikos universitetas|Vilniaus technikos universitetas]],&lt;br&gt; 
[[2005]] m. [[Mykolo Romerio universitetas]]
| doktorantūros_vadovas = 
| studentai = 
| žinomas = 
| titulas0 = [[Lietuvos Respublikos Seimas|Lietuvos Respublikos Seimo narys]]
| fonas0 = off
| kelintas0 = 
| ėjo pareigas0 = 2016 m. lapkričio 14 d. – &lt;br /&gt; dabar
| ankstesnis0 =
| vėlesnis0 =
| titulas1 = [[Lietuvos Seimo pirmininkas|Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas]]
| ėjo pareigas1 = 2024 m. lapkričio 14 d. – &lt;br /&gt; 2025 m. rugsėjo 10 d.
| ankstesnis1 = [[Viktorija Čmilytė-Nielsen]]
| vėlesnis1 = [[Juozas Olekas]]
| titulas2 = [[Lietuvos ministras pirmininkas|Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas]]
| fonas2 = off
| kelintas2 = 
| ėjo pareigas2 = 2016 m. lapkričio 22 d. –&lt;br /&gt;2020 m. gruodžio 11 d.
| ankstesnis2 = [[Algirdas Butkevičius]]
| vėlesnis2 = [[Ingrida Šimonytė]]
| titulas3 = [[Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija|Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras]]
| fonas3 = off
| kelintas3 = 
| ėjo pareigas3 = 2014 m. lapkričio 5 d. –&lt;br /&gt; 2016 m. balandžio 13 d.
| ankstesnis3 = [[Dailis Alfonsas Barakauskas]]
| vėlesnis3 = [[Tomas Žilinskas]]
| titulas4 = [[Policijos generalinis komisaras|Lietuvos policijos generalinis komisaras]]
| fonas4 = off
| kelintas4 = 
| ėjo pareigas4 = 2011 m. kovo 7 d. –&lt;br /&gt; 2014 m. lapkričio 4 d.
| ankstesnis4 = [[Vizgirdas Telyčėnas]]
| vėlesnis4 = [[Linas Pernavas]]
| apdovanojimai = 
| parašas = 
| pastabos = 
| vikiteka = Category:Saulius Skvernelis
}}

'''Saulius Skvernelis''' (g. [[1970]] m. [[liepos 23]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – Lietuvos [[politika]]s, buvęs [[Lietuvos ministras pirmininkas|Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas]] (2016–2020 m.) ir [[Lietuvos Seimo pirmininkas|Seimo Pirmininkas]] (2024–2025 m.).&lt;ref&gt;{{cite web |title=Saulius Skvernelis išrinktas Seimo pirmininku, dėkodamas net susigraudino |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2413019/saulius-skvernelis-isrinktas-seimo-pirmininku |last=Samoškaitė |first=Eglė |date=2024-11-14 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2025-09-30 |language=lt}}&lt;/ref&gt;

Nuo 2011 iki 2014 m. užėmė [[Lietuvos policija|Lietuvos policijos]] [[Policijos generalinis komisaras|generalinio komisaro]] pareigas. 

Politinę karjerą pradėjo [[A. Butkevičiaus ministrų kabinetas|A. Butkevičiaus vyriausybėje]], kurioje nuo 2014 m. lapkričio iki 2016 m. balandžio užėmė [[Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija|vidaus reikalų ministro]] pareigas. 

== Išsilavinimas ==
Vaikystėje persikėlė į Marijampolę (tuometinį [[Kapsukas (miestas)|Kapsuką]]). 1977–1988 m. mokėsi [[Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija|Kapsuko Jono Jablonskio vidurinėje mokykloje]]. 

1989 m. [[VU FF|Vilniaus universiteto Fizikos fakultete]] studijavo fiziką, tačiau studijų nebaigė. 1990–1994 m. [[Vilniaus Gedimino technikos universitetas|Vilniaus Gedimino technikos universitete]] studijavo automobilių ir autoūkio specialybę, įgijo mechanikos inžinieriaus kvalifikaciją.&lt;ref name=&quot;VRK1&quot;&gt;{{cite web |author=&lt;!-- not stated --&gt; |date=2024-07-16 |title=Kandidatas į Seimo narius. Saulius Skvernelis |url=https://www.vrk.lt/en/kandidatai-kandidatu-sarasai-2024-sei?srcUrl=/rinkimai/1544/rnk1870/kandidatai/KandidatasBiografija_rkndId-2436050.html?p_p_id=82&amp;p_p_lifecycle=1&amp;p_p_state=normal&amp;p_p_mode=view&amp;_82_struts_action=%2Flanguage%2Fview&amp;languageId=lt_LT |website=vrk.lt |location=Vilnius |publisher=VRK |access-date=2026-02-19}}&lt;/ref&gt;

1998–2005 m. studijavo [[Mykolo Romerio universitetas|Mykolo Romerio universitete]], baigė [[teisės magistras|teisės magistro]] studijas.&lt;ref name=&quot;VRK1&quot;/&gt;

== Profesinė veikla ==

1994–1998 m. dirbo [[MRU|Lietuvos policijos akademijos]] Policijos teisės ir profesinės taktikos katedros asistentu. 1998–1999 m. užėmė [[Trakų rajonas|Trakų rajono]] komisariato kelių policijos komisaro-inspektoriaus pareigas. 1999–2001 m. [[Policijos departamentas|Policijos]] viešosios policijos Kelių policijos tarnybos Organizacinio skyriaus komisaras-inspektorius. Nuo 2001 iki 2003 m. užėmė viešosios policijos biuro Eismo priežiūros tarnybos Kelių patrulių rinktinės [[komisaras|komisaro]] pareigas. 2003–2005 m. policijos eskortavimo rinktinės komisaras. 2005–2008 m. [[Lietuvos kelių policijos tarnyba|policijos eismo priežiūros tarnybos]] viršininkas.&lt;ref name=&quot;VRK1&quot;/&gt;

Nuo 2008 iki 2011 m. ėjo [[Lietuvos policija|policijos]] generalinio komisaro [[Vizgirdas Telyčėnas|Vizgirdo Telyčėno]] pavaduotojo pareigas. V. Telyčėnui atsistatydinus, į generalinio komisaro pareigas pasiūlytas S. Skvernelis. Jo kandidatūrą vidaus reikalų ministrui [[Raimundas Palaitis|Raimundui Palaičiui]] pasiūlė pats V. Telyčėnas. 2011 m. vasario 25 d. prezidentė D. Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo paskyrė S. Skvernelį eiti Lietuvos policijos komisaro pareigas (nuo 2011 m. kovo 7 d.).&lt;ref&gt;{{cite web |last=Gudavičius |first=Stasys |date=2011-02-25 |title=S.Skvernelis skiriamas naujuoju policijos vadovu (papildyta 14 val.) |url=https://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/sskvernelis-skiriamas-naujuoju-policijos-vadovu-papildyta-14-val |website=kauno.diena.lt |location=Kaunas |publisher= |access-date=2026-02-19}}&lt;/ref&gt; Komisaro pareigose dirbo iki 2014 m. lapkričio.&lt;ref&gt;{{cite web |title=S.Skvernelis: policija turės imuniteto tarnybą ir kontrolinį būrį |url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/sskvernelis-policija-tures-imuniteto-tarnyba-ir-kontrolini-buri-42451839 |agency=[[ELTA]] |date=2011-02-25 |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |access-date=2025-09-30 |language=lt}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite act |type=Dekretas |index=1K-129 |date=2014-11-10 |legislature=[[Lietuvos Respublikos Prezidentas]] |title=Dėl Sauliaus Skvernelio atleidimo iš policijos generalinio komisaro pareigų |url=https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/6ee7d0f0692511e48710f0162bf7b9c5 |access-date=2025-09-30 |language=lt}}&lt;/ref&gt; 2014 m. lapkritį S. Skverneliui atsistatydinus iš generalinio komisaro pareigų, 2014 m. lapkričio 11 d. į šį postą paskirtas [[Linas Pernavas]].&lt;ref&gt;{{cite web |author=&lt;!-- not stated --&gt; |date=2014-11-10 |title=Paskirtas policijos generalinis komisaras |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/76981/paskirtas-policijos-generalinis-komisaras?srsltid=AfmBOooyvXPZiFCmK5ZgGyeelBshBm0tBBVYCoL4lF937JOuXL-EZNbZ |website=lrt.lt |location=Vilnius |publisher=LRT |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;

== Vidaus reikalų ministras (2014 m.) ==
2014 m. lapkričio 11 d. [[Specialiųjų tyrimų tarnyba| Specialiųjų tyrimų tarnybai]] (STT) pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl įtariamų neskaidrių viešųjų pirkimų, [[Vidaus reikalų ministerija|vidaus reikalų ministras]] (VRM) [[Dailis Alfonsas Barakauskas|Dalius Alfonsas Barakauskas]] atsistatydino iš užimamų pareigų.&lt;ref&gt;{{cite web|last=Aukštuolytė |first=Rima |title=Atsistatydino vidaus reikalų ministras |url=https://www.vz.lt/archive/article/2014/10/30/atsistatydino-barakauskas |date=2014-10-30 |website=vz.lt |publisher=[[Verslo žinios]] |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt; Lapkričio 11 d. jį pakeitė [[Rolandas Paksas|Rolando Pakso]] pasiūlytas, premjero [[Algirdas Butkevičius|Algirdo Butkevičiaus]] pateiktas ir prezidentės [[Dalia Grybauskaitė|Dalios Grybauskaitės]] paskirtas Saulius Skvernelis.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Seime prisiekė naujasis vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/seime-prisieke-naujasis-vidaus-reikalu-ministras-saulius-skvernelis-56-465778 |date=2014-11-11 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt; Naujasis ministras teigė, kad jo prioritetai bus kibernetinis saugumas ir atskirties tarp rajonų mažinimas.&lt;ref name=&quot;:0&quot;&gt;{{cite web |title=S.Skvernelio karjeros vingiai: svajojo reguliuoti mašinas, o teks valdyti visą valstybę |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/s-skvernelio-karjeros-vingiai-svajojo-reguliuoti-masinas-o-teks-valdyti-visa-valstybe-56-715061 |last=Antanavičius |first=Ugnius |date=2016-11-22 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt;

=== Kritika po I. Molotkovo situacijos ===
2015 m. lapkričio 19 d. iš Vilniaus policijos patrulio pasprukus suimtajam Igoriui Molotkovui ir šiam iš policininkų pagrobus ginklą, organizuota didelio masto bėglio paieška mieste, dalyvaujant gausioms policijos ir [[Aras (policijos rinktinė)|Aro]] pajėgoms.&lt;ref&gt;{{cite web|author=&lt;!-- not stated --&gt;|date=2015-11-19 |title=Vilniuje vyko bėglio sulaikymo operacija: spruko su automatu, surakintas antrankiais |url=https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/vilniuje-vyko-beglio-sulaikymo-operacija-spruko-su-automatu-surakintas-antrankiais-n852826|website=tv3.lt |publisher=TV3 |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt; Vykstant suimtojo paieškai, S. Skverneliui skambino tuometinė [[Lietuvos Seimo pirmininkas|Seimo pirmininkė]] [[Loreta Graužinienė|Loreta Graužinienė]], prašydama suteikti daugiau informacijos apie situaciją mieste. S. Skvernelis atsakė, kad jis informaciją teikia [[Ministras pirmininkas|premjerui]], o ne [[Lietuvos Seimo pirmininkas|Seimo pirmininkei]]. Taip pat pastebėjo, kad L. Graužinienės kreipimasis trukdė jo darbui.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt; L. Graužinienei sukritikavus nederamą ministro elgesį, ją palaikė prezidentė D. Grybauskaitė, pastebėdama jau ne pirmą kartą S. Skvernelio demonstruojamą žemą politinį lygį.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;

Sulaukęs kritikos, 2015 m. lapkričio 20 d. S. Skvernelis paskelbė pasitraukiąs iš VRM vadovo posto. Šio sprendimo nepalaikė nei A. Butkevičius, nei Seimas, surinkęs 75 parašus, skatinančius premjerą nepalaikyti ministro sprendimo pasitraukti.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;&lt;ref&gt;{{cite web |author=&lt;!-- not stated --&gt; |date=2015-11-23 |title=A. Butkevičius sieks išlaikyti S. Skvernelį ministro poste |url=https://www.bernardinai.lt/2015-11-23-a-butkevicius-sieks-islaikyti-s-skverneli-ministro-poste/ |website=bernardinai.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite web |last=Gudavičius |first=Stasys |date=2025-11-24 |title=Didesnė dalis Seimo reikalauja nepriimti Skvernelio atsistatydinimo |url=https://www.vz.lt/verslo-aplinka/politika/2015/11/24/didesne-dalis-seimo-reikalauja-nepriimti-skvernelio-atsistatydinimo |website=vz.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt; Po pusantros savaitės S. Skvernelis atsiėmė atsistatydinimo pareiškimą ir liko vidaus reikalų ministro poste.&lt;ref&gt;{{cite web |last=Gudavičius |first=Stasys |date=2025-11-30 |title=Skvernelis nebeatsistatydina |url=https://www.vz.lt/verslo-aplinka/politika/2015/11/30/skvernelis-nebeatsistatydina |website=vz.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt;

=== Atsistatydinimas (2016 m.) ===
2016 m. S. Skvernelis pareiškė planuojantis dalyvauti rudenį vykstančiuose [[2016 m. Lietuvos Seimo rinkimai|2016 m. Seimo rinkimuose]] ir atstovauti „[[Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga|Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungai]]“. „[[Tvarka ir teisingumas|Tvarka ir teisingumas]]“ partijos atstovai, delegavę S. Skvernelį į vidaus reikalų ministro postą, pareikalavo, kad šis pasitrauktų iš užimamų ministro pareigų.&lt;ref&gt;{{cite web |author=&lt;!-- not stated --&gt; |date=2016-03-29 |title=S. Skvernelis atsistatydins iš vidaus reikalų ministro pareigų |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/131904/s-skvernelis-atsistatydins-is-vidaus-reikalu-ministro-pareigu |website=lrt.lt |location=Vilnius |publisher=LRT |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt; 2016 m. balandžio 13 d. atsistatydinimo dekretas buvo pasirašytas D. Grybauskaitės. Naujuoju vidaus reikalų ministru paskirtas [[Tomas Žilinskas (1977)|Tomas Žilinskas]].&lt;ref&gt;{{cite web |last=Gudavičius |first=Stasys |date=2016-04-13 |title=Žilinskas paskirtas naujuoju vidaus reikalų ministru |url=https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2016/04/13/zilinskas-paskirtas-naujuoju-vidaus-reikalu-ministru |website=vz.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt;

== Ministras Pirmininkas (2016–2020 m.) ==
{{main|S. Skvernelio ministrų kabinetas}}

2016 m. spalio 9 ir 23 d. vykusiuose [[2016 m. Lietuvos Seimo rinkimai|Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose]] S. Skvernelis atstovavo Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungai (LVŽS). Partijos rinkiminiame sąraše jis užėmė pirmąją vietą. Rinkimuose LVŽS užėmė pirmąją vietą, užsitikrinusi 56 mandatus [[2012–2016 m. Seimas|2012–2016 m. Seime]].&lt;ref&gt;{{cite web |last=Pūkenė |first=Rūta |date=2016-11-14 |title=Darbą pradėjo naujas Seimas |url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/darba-pradejo-naujas-seimas-72852364 |website=delfi.lt |location=Vilnius |publisher=Delfi |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt;

Pasibaigus rinkimams, LVŽS norėjo sudaryti plačią koaliciją su [[Lietuvos socialdemokratų partija|socialdemokratais]] (LSDP) ir [[Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai|konservatoriais]]. Konservatoriai pasipriešino koalicijai su LSDP ir siūlė įtraukti [[Liberalų sąjūdis|Liberalų sąjūdį]].&lt;ref&gt;{{cite web |author=&lt;!-- not stated --&gt; |date=2016-10-25 |title=Po derybų su konservatoriais valdančiosios koalicijos sudėtis lieka neaiški |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/152324/po-derybu-su-konservatoriais-valdanciosios-koalicijos-sudetis-lieka-neaiski?srsltid=AfmBOoo1ltRlA0KS3tcr6cPZTQvvDRvTtcTEkeJUJ39KGYUgU-lCypcO |website=lrt.lt |location=Vilnius |publisher=LRT |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt;

Po derybų susitarta dėl koalicijos tarp LVŽS, kuri į premjero postą pasiūlė S. Skvernelį ir LSDP, kuri užsitikrino [[Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija|Ūkio]], [[Teisingumo ministerija|Teisingumo]] ir [[Užsienio reikalų ministerija|Užsienio reikalų]] ministerijas.&lt;ref&gt;{{cite web |last=Noreika |first=Matas |date=2016-11-08 |title=Koalicija sudaryta: socialdemokratai gavo Ūkio ministeriją, premjeru taps Skvernelis |url=https://www.vz.lt/verslo-aplinka/seimo-rinkimai/2016/11/08/valdancioji-koalicija-sudaryta-socialdemokratams-lieka-3-ministerijos |website=vz.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt; 2016 m. gruodžio 13 d. [[S. Skvernelio ministrų kabinetas|S. Skvernelio ministrų kabineto]] programa patvirtinta, prisiekė naujasis ministras pirmininkas S. Skvernelis.&lt;ref&gt;{{cite web |last=Gudavičius |first=Stasys |date=2016-12-13 |title=Vyriausybės programa patvirtinta, ministrai prisiekė |url=https://www.vz.lt/verslo-aplinka/politika/2016/12/13/vyriausybes-programa-patvirtinta-ministrai-prisieke |website=vz.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt;

== 2019 m. Lietuvos prezidento rinkimai ==
2019 m. sausio 17 d. S. Skvernelis pranešė apie savo dalyvavimą [[2019 m. Lietuvos prezidento rinkimai|2019 m. prezidento rinkimuose]].&lt;ref&gt;{{cite web |last=Gudavičius |first=Stasys |date=2019-01-17 |title=S. Skvernelis paskelbė, kad dalyvaus prezidento rinkimuose |url=https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2019/01/17/s-skvernelis-paskelbe-kad-dalyvaus-prezidento-rinkimuose |website=vz.lt |location=Vilnius |publisher=Verslo žinios |access-date=2026-02-19}}&lt;/ref&gt; 2019 m. sausio 11–20 d. vykusios „Vilmorus“ apklausos rezultatų duomenimis, 
kandidatų į prezidentus reitinguose S. Skvernelis užėmė antrąją vietą su 16,9% palaikančiųjų (2018 m. gruodžio mėnesį jo palaikymas siekė 10,6%).&lt;ref&gt;{{cite web |last=Gapšys |first=Justinas |date=2019-01-26 |title=Prezidento rinkimų apklausoje S. Skvernelis aplenkė I. Šimonytę |url=https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2019/01/26/prezidento-rinkimu-apklausoje-s-skvernelis-aplenke-i-simonyte |website=vz.lt |location=Vilnius |publisher=Verslo žinios |access-date=2026-02-19}}&lt;/ref&gt;

2019 m. kovo 13 d. kandidatas į prezidentus pristatė savo rinkiminio štabo komandą. Jam vadovauti pasirinktas [[Vytautas Bakas|Vytautas Bakas]], buvęs S. Skvernelio patarėjas [[Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija|vidaus reikalų ministerijoje]]. Štabe taip pat dirbo [[Vyriausioji rinkimų komisija|Vyriausiosios rinkimų komisijos]] pirmininko pareigas ėjęs [[Zenonas Vaigauskas]].&lt;ref name=&quot;LRT1&quot;&gt;{{cite web |last=Pankūnas |first=Gytis |date=2019-03-13 |title=Skvernelio štabo komandoje – parlamentaras Bakas, Kalėjimų departamente dirbusi Kazėnienė ir „Mis Lietuva“ |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/840857/skvernelio-stabo-komandoje-parlamentaras-bakas-kalejimu-departamente-dirbusi-kazeniene-ir-mis-lietuva?srsltid=AfmBOorZo9TdVM-gFB679G4tE4GfJmRRFjji8XLyjDZl9j_fXAM4kZOl |website=lrt.lt |location=Vilnius |publisher=LRT |access-date=2026-02-19}}&lt;/ref&gt; S. Skvernelis rinkimų kampanijoje akcentavo būtinybę stiprinti teismus, antikorupcines institucijas, mažinti šešėlines veiklas. Pasisakė už šalies krašto apsaugos stiprinimą, [[NATO]] įsipareigojimų įvykdymą.&lt;ref name=&quot;LRT1&quot;/&gt;. Pirmu savo vizitu po rinkimų S. Skvernelis įvardino [[Lenkija|Lenkiją]], šalį, kurioje jis buvo išrinktas metų žmogumi.&lt;ref name=&quot;LRT1&quot;/&gt;

2019 m. gegužės 12 d. vyko pirmasis [[2019 m. Lietuvos prezidento rinkimai|prezidento rinkimų]] turas. Jame S. Skvernelis liko trečias, surinkęs 279 413 balsų arba 19,58% nuo visų balsavusiųjų.&lt;ref&gt;{{cite web |author=&lt;!-- not stated --&gt; |date= |title=Rezultatai |url=https://www.vrk.lt/2019-prezidento/rezultatai?srcUrl=/rinkimai/904/1/1546/rezultatai/lt/rezultataiPreRezultatai.html |website=vrk.lt |location=Vilnius |publisher=VRK |access-date=2026-02-19}}&lt;/ref&gt; Prieš rinkimus žadėjęs, kad pralaimėjus rinkimus atsistatydintų iš premjero pareigų, 2019 m. liepos 9 d. pranešė nusprendęs toliau eiti ministro pirmininko pareigas. Šias pareigas užėmė iki [[2020 m. Lietuvos Seimo rinkimai|2020 m. Seimo rinkimų]].&lt;ref&gt;{{cite web |author=&lt;!-- not stated --&gt; |date=2019-07-09 |title=S. Skvernelis paskelbė liekantis premjeru |url=https://www.alfa.lt/aktualijos/lietuva/s-skvernelis-paskelbe-liekantis-premjeru/-50395440/ |website=alfa.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-19}}&lt;/ref&gt;

== Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ==
{{main|Demokratų sąjunga Vardan Lietuvos}}

2021 m. rugsėjo 7 d. S. Skvernelis su devyniais seimo nariais paliko [[Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga|LVŽS]] frakcija, kartu su 3 mišros seimo grupės parlamentarais seime sukūrė Demokratų frakciją „Vardan Lietuvos“ &lt;ref&gt;https://www.demokratai.lt/naujiena/seime-steigiama-nauja-demokratu-frakcija-vardan-lietuvos-&lt;/ref&gt;.

2022 m. sausio 29 d. įsteigta politinė partija [[Demokratų sąjunga Vardan Lietuvos|Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“]] (DSVL), pirmininku išrinktas S. Skvernelis &lt;ref&gt;https://tv.lrytas.lt/zyme/demokratu-frakcija-vardan-lietuvos&lt;/ref&gt;.

== 2024–2028 m. Seimas ==

2024 m. spalio 13 ir 27 d. vykusiuose [[2024 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai|Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose]] S. Skvernelio lydimas DSVL sąrašas gavo 14 mandatų.&lt;ref&gt;https://www.vrk.lt/2024-seimo/rezultatai&lt;/ref&gt;

2024 m. lapkričio 11 d. buvo pasirašyta koalicijos sutartis tarp LSDP, DSVL ir „[[Nemuno aušra|Nemuno aušros]]“. S. Skvernelio prašymu į sutartį buvo įrašyta nuostata dėl savanoriško parlamentaro neliečiamybės panaikinimo [[Generalinė prokuratūra|Generalinės prokuratūros]] kreipimosi atveju &lt;ref&gt;https://lnk.lt/straipsniai/Politika/lsdp-nemuno-ausra-ir-demokratai-pasirase-koalicine-sutarti/283449&lt;/ref&gt;.

2024 m. lapkričio 14 d. S. Skvernelis buvo išrinktas į [[Lietuvos Seimo pirmininkas|Seimo pirmininko]] pareigas: 107 parlamentarai balsavo už, 19 prieš, 10 susilaikė, 1 biuletenis negaliojo.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Saulius Skvernelis išrinktas Seimo Pirmininku |url=https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35403&amp;p_k=1&amp;p_t=290053&amp;p_a=1648&amp;p_kade_id=10 |website=lrs.lt |publisher=[[LR Seimas]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;

2025 m. vasarą pasirodžius informacijai apie premjero [[G. Palucko ministrų kabinetas|Gintauto Palucko]] artimos aplinkos verslo ryšius, 2025 m. rugpjūtį vyriausybės vadovas atsistatydino, nustojo galioti koalicijos sutartis.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Gintautas Paluckas atsistatydina iš premjero ir partijos pirmininko pareigų |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2629096/gintautas-paluckas-atsistatydina-is-premjero-ir-partijos-pirmininko-pareigu |last=Samoškaitė |first=Eglė |date=2025-07-31 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite web |title=S. Skvernelis: koalicijos sutartis baigė galioti, bet gali būti paruoštuku naujai |url=https://jp.lt/s-skvernelis-koalicijos-sutartis-baige-galioti-bet-gali-buti-paruostuku-naujai/ |date=2025-08-08 |website=jp.lt |publisher=„Jūsų panevėžys“ |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;

== Kontroversijos ==

=== „Orlen Lietuva“ ===
2019 m. lapkričio 4 d. „15min“ žurnalistai [[Birutė Davidonytė]] ir [[Dovydas Pancerovas]] paskelbė tyrimą apie S. Skvernelio ir „[[Orlen Lietuva]]“ bendrovės  susitarimus. Šis tyrimas publikuotas atskiroje knygoje „Kabinetas 339&quot; 2019 m. lapkritį.&lt;ref name=&quot;:2&quot;&gt;{{cite web |last1= Davidonytė |first1=Birutė |last2= Pancerovas |first2=Dovydas |date=2019-11-04 |title=Gerų santykių su Lenkija kaina – milijonai naftos koncernui ir parama premjero aplinkai |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/geru-santykiu-su-lenkija-kaina-milijonai-naftos-koncernui-ir-parama-premjero-aplinkai-56-1223990 |website=15min.lt |location=Vilnius |publisher=15min |access-date=2026-02-16}}&lt;/ref&gt;

==== Neviešinti susitikimai su Lenkijos politikais 2016 m. ====

2016 m. rudenį, priešrinkiminės kampanijos į [[2016–2020 m. Seimas|2016–2020 m. Seimą]] metu, į parlamentą kandidatuojantis S. Skvernelis dalyvavo viešai neskelbtame susitikime su įtakingu Lenkijos politiku [[Jarosław Kaczyński|Jaroslavu Kačinskiu]]. Jame aptarti „Orlen Lietuva&quot; bendrovės, turinčios naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose, įsiskolinimai ir dėl to kilę nesutarimai su ankstesnėmis Lietuvos vyriausybėmis. Daugiametė „Orlen Lietuvos&quot; skola sukaupta bendrovei atsisakius sumokėti visus jiems paslaugas teikusių „[[Lietuvos geležinkeliai|Lietuvos geležinkelių]]“ sąskaitose nurodomus mokesčius, taip pat įsiskolinus už jai tiektą elektros energiją.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt;

Apie du S. Skvernelio konfidencialiai organizuotus susitikimus su J. Kačinskiu viešai skelbiama nebuvo. Susitikimus organizavo ir jiems tarpininkavo verslininkas ir buvęs krepšinio žaidėjas [[Tomas Pačėsas]]. Susitikimuose dalyvavo S. Skvernelis, J. Kačinskis ir T. Pačėsas. 2016 m. lapkritį įvykusiame susitikime dalyvavo ir Adamas Bielanas, tuo metu ėjęs [[Lenkijos Senatas|Lenkijos Senato]] vicepirmininko pareigas.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt;&lt;ref&gt;{{cite web |last=Burzyńska |first=Agnieszka |date=2017-08-02 |title= Spotkał się z Kaczyńskim przy kuflu. I jest efekt! |url=https://www.fakt.pl/polityka/spotkal-sie-z-kaczynskim-przy-kuflu-i-jest-efekt/63q0qzm |website=fak.pl |location= |publisher= |access-date=2026-02-16}}&lt;/ref&gt; 

Pasak T. Pačėso, antrąjį kartą susitikę S. Skvernelis, tuomet jau einantis Lietuvos premjero pareigas, ir J. Kačinskis aptarė „Orlen Lietuva&quot; problemas. Anot T. Pačėso, šįkart S. Skvernelis atsižvelgė į „[[Orlen]]“ prašymus ir norus.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt; Vėliau premjeras susitiko su kitais lenkų politikais ir „Orlen“ atstovais.&lt;ref&gt;{{cite web |last=Jakučionis |first=Saulius |date=2018-03-09 |title=Ketvirtadienį Vilniuje – neskelbtas Lietuvos ir Lenkijos premjerų susitikimas |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/ketvirtadieni-vilniuje-neskelbtas-lietuvos-ir-lenkijos-premjeru-susitikimas-56-938274 |website=15min |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-16}}&lt;/ref&gt; Pasak S. Skvernelio, jam tapus ministru pirmininku, susitikimai su lenkų politikais buvo organizuojami ne T. Pačėso, bet oficialios premjero komandos.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt;

==== „Orlen Lietuva“ sutartys ir lengvatos ====

2017 m. birželio 28 d. „Lietuvos geležinkeliai“ pasirašė sutartį su „Orlen Lietuva“ dėl „Orlen Lietuvos“ skolų pasidalinimo per pusę ir nuolaidų krovinių gabenimui geležinkeliu.&lt;ref&gt;{{cite web |author=&lt;!-- not stated --&gt; |date=2017-06-28 |title=„Lietuvos geležinkeliai“ ir „Orlen Lietuva“ pasirašė susitarimą dėl tarifų |url=https://www.15min.lt/verslas/naujiena/transportas/lietuvos-gelezinkeliai-ir-orlen-lietuva-pasirase-susitarima-del-tarifu-667-818856 |website=15min.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-16}}&lt;/ref&gt; Skelbta, kad nuolaidos siekė maždaug 100 mln. eurų. „Orlen Lietuva“ nurodė, kad sumos yra pervertintos, tačiau dėl sutarties konfidencialumo tikslių sumų neatskleidė.&lt;ref&gt;{{cite web |last=Pancerovas |first=Dovydas |date=2019-11-05 |title=„Orlen Lietuva“ reakcija į 15min tyrimą: įvardinta nuolaidų suma už krovinius – gerokai pervertinta |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/orlen-lietuva-15min-tyrime-ivardinta-nuolaidu-suma-uz-krovinius-gerokai-pervertinta-56-1227102 |website=15min.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-16}}&lt;/ref&gt; Tuomet S. Skvernelis konstatavo, kad „suderėjus Lietuvai ypač naudingus tarifus &lt;…&gt; „Lietuvos geležinkeliai“ sugeba ir dividendus išmokėti didelius, ir dar kitus mokesčius į biudžetą sumokėti“.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt; 

Po sutarties pasirašymo, 2017 m. „Lietuvos geležinkelių“ nuostoliai išaugo dvigubai. Viena iš išaugusių nuostolių priežasčių – taikos sutartis su „Orlen Lietuva“.&lt;ref&gt;{{cite web |author=&lt;!-- not stated --&gt; |date=2017-09-04 |title=„Lietuvos geležinkelių“ nuostoliai šįmet išaugo dvigubai - tai lėmė ir nauja sutartis su „Orlen Lietuva“ |url=https://www.15min.lt/verslas/naujiena/bendroves/lietuvos-gelezinkeliu-nuostoliai-simet-isaugo-dvigubai-tai-leme-ir-nauja-sutartis-su-orlen-lietuva-663-848552 |website=15min.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-16}}&lt;/ref&gt;

2017 m. lapkričio 13 d. [[Lietuvos Respublikos energetikos ministerija|energetikos ministras]] [[Žygimantas Vaičiūnas]] susitikime su „Orlen Lietuvos“ vadovu aptarė vadinamąjį VIAP mokestį, kurio įmonė atsisakė mokėti. Kitą dieną Energetikos ministerija pranešė apie naują mokesčių lengvatą, kuri stambiom bendrovėm leido susigrąžinti 85% šio mokesčio. [[Konkurencijos taryba|Konkurencijos tarybai]] pastebėjus, kad tai gali sukurti privilegijuotas sąlygas ir suvaržyti kitų imonių konkurenciją „Orlen Lietuvai“, lengvata buvo priimta. S. Skvernelis teigė, kad mokesčio lengvata sukurta siekiant pritraukti naujas investicijas.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt; 

2020 m. rugpjūtį pranešta, kad VIAP mokesčio lengvata pasinaudojusioms bendrovėms išmokėta 13 mln. eurų, iš kurių 6 mln. – „Orlen Lietuvai“.&lt;ref&gt;{{cite web |last=Davidonytė |first=Birutė |date=2020-08-19 |title=Mokesčio už elektrą lengvata: valstybė išmokėjo 13 mln. eurų, beveik pusė iš jų – „Orlen Lietuvai“ |url=https://www.15min.lt/verslas/naujiena/energetika/mokescio-uz-elektra-lengvata-valstybe-ismokejo-13-mln-euru-beveik-is-ju-puse-orlen-lietuvai-664-1363032 |website=15min.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-16}}&lt;/ref&gt;

2017 m. „Orlen Lietuva“ paprašė Lietuvos vadovybės pakeisti kasmetinio valstybės rengiamo elektros energijos rezervo aukciono taisykles. Jos draudė valstybei skolingoms įmonėms dalyvauti konkurse (įskaitant vis dar įsiskolinusią „Orlen Lietuvą“). Prašymas buvo patenkintas: per dvejus metus, „Orlen Lietuvai“ laimėjus aukcionus, valstybė bendrovei sumokėjo 6 mln. eurų. S. Skvernelis nurodė, kad elektros energijos rezervo aukciono taisyklių pakeitimu siekta užtikrinti didesnę konkureciją ir mažesnę paslaugos kainą.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt;

==== „Orlen Lietuva“ parama ir S. Skvernelio aplinkos žmonės ====

2018–2019 m. „Orlen Lietuva“ tapo įvairių krepšinio klubų rėmėjais, kurių vadovai, akcininkai yra S. Skvernelio aplinkos verslininkai. [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelio“]] klubo prezidentas, buvęs kelių policininkas, milijonierius [[Alvydas Bieliauskas]] kartu su S. Skverneliu tarnavo kelių policijoje ir buvo gerai pažįstami. 2016 m. A. Bieliauskas LVŽS paaukojo 7 tūkst. eurų. A. Bieliauskas supažindino S. Skvernelį su T. Pačėsu, kuris vėliau organizavo slaptus premjero susitikimus su lenkų politikais. [[Vilniaus miesto savivaldybė]] atskleidė, kad [[Vilniaus Rytas|Vilniaus „Rytas“]] iš „Orlen Lietuvos“ gavo 100 tūkstančių eurų. Panevėžio „Lietkabelis“ – 150 tūkstančių eurų. [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] – 270 tūkstančių eurų &lt;ref&gt;{{cite web |title=„Lietkabelis“ paskelbė 150 tūkst. eurų paramą iš „Orlen Lietuvos“ gavęs netiesiogiai |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/lietkabelis-paskelbe-150-tukst-euru-parama-is-orlen-lietuvos-gaves-netiesiogiai-56-1228604 |last=Davidonytė |first=Birutė |date=2019-11-07 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt;

2020 m. vasario 4 d. S. Skvernelis atnaujino savo privačių interesų deklaraciją, nurodydamas naująją žmonos Silvijos Skvernelės darbovietę „Orlen Baltics Retail“.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Virš S. Skvernelio – naujo skandalo debesys: po įtarimų dėl ypatingų ryšių premjero žmona įsidarbino „Orlen“ |url=https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2020/02/04/news/virs-s-skvernelio-naujo-skandalo-debesys-po-itarimu-del-ypatingu-rysiu-premjero-zmona-isidarbino-orlen--13518554 |date=2020-02-04 |website=lrytas.lt |publisher=[[Lrytas]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt; Susilaukęs klausimų, S.Skvernelis pakomentavo, kad „jos atlyginimas nesiekia nė pusės mano“.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Pirmasis S. Skvernelio atsakas dėl žmonos: jos atlyginimas nesiekia nė pusės mano |url=https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2020/02/05/news/pirmasis-s-skvernelio-atsakas-del-zmonos-pakomentavo-priezastis-ir-gaunama-atlyginima-13525298 |date=2020-02-05 |website=lrytas.lt |publisher=[[Lrytas]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;

=== „Registrų Centro“ duomenų teikimo žurnalistams nutraukimas ===
2018 m. rugsėjo 14 dieną „[[registrų centras]]“ (RC) informavo nutraukiantis nemokamą registro duomenų teikimą žurnalistams, argumentuojant, kad tokiai praktikai nebuvo teisinio pagrindo &lt;ref&gt;https://jp.lt/vyriausybe-ir-registru-centras-duomenis-ziniasklaidai-zada-atverti-jau-sia-savaite/&lt;/ref&gt;. 

Žurnalistai atskleidė, kad sprendimas nutraukti nemokamą informacijos tiekimą buvo priimtas po neskelbto [[Ministras pirmininkas|Premjero]] S. Skvernelio ir RC vadovo [[Saulius Urbanavičius|S. Urbanavičiaus]] susitikimo. Premjero patarėjas Tomas Beržinskas teigė „Jei darbotvarkėje susitikimo nėra, vadinasi, tokio ir nebuvo“. Vyriausybės vadovo patarėjas [[Skirmantas Malinauskas]] vėliau žurnalistams komentavo, kad susitikimas įvyko ir jame tikrai buvo kalbama apie duomenų teikimą žurnalistams &lt;ref&gt;{{cite web |title=Žurnalistai nuo Registrų centro duomenų atkirsti daugiau nei metus: kaip valdžia „sprendžia problemą“? |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/zurnalistai-nuo-registru-centro-duomenu-atkirsti-daugiau-nei-metus-kaip-valdzia-sprendzia-problema-56-1246150 |last=Davidonytė |first=Birutė |date=2019-12-16 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-03-09}}&lt;/ref&gt;.

2018 m. spalio 3 d. vyko vyriausybės pasitarimas dėl susisiekimo ministro [[Rokas Masiulis|Roko Masiulio]] pasiūlymo leisti žurnalistams laikinai gauti prieiga prie RC duomenų kol bus paruoštas įstatymų projektas. Posėdyje buvo nuspręsta sprendimą atidėti, žurnalistams pareikalavus darbinio posėdžio įrašo, buvo pranešta, kad jis yra sunaikintas. Posėdyje dalyvavusi [[Interneto žiniasklaidos asociacija|Interneto žiniasklaidos asociacijos]] pirmininkė Aistė Žilinskienė patvirtino, kad S. Skvernelis pats prieštaravo [[Rokas Masiulis|R. Masiulio]] pasiūlymams.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Atsakymai neįtikino – opozicija renka parašus, kaltina S. Skvernelį sulaužius priesaiką |url=https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2018/10/16/news/atsakymai-neitikino-opozicija-renka-parasus-kaltina-s-skverneli-sulauzius-priesaika-7917486 |date=2018-10-16 |website=lrytas.lt |publisher=[[Lrytas]] |access-date=2026-03-09}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite web |title=S.Skvernelis apie sunaikintą įrašą: visuomenės teisė žinoti nėra absoliuti |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/s-skvernelis-del-sunaikinto-iraso-su-savo-pasisakymais-aiskinasi-seime-56-1045024 |date=2018-10-16 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-03-09}}&lt;/ref&gt;

2018 m. spalio 10 d. vyriausybė priėmė nutarimus, kuriais žurnalistams neatlyginamai buvo pradėti teikti RC duomenys &lt;ref&gt;{{cite web |title=Registrų centro duomenys – vėl prieinami žiniasklaidai |url=https://www.vz.lt/medijos/2018/10/10/registru-centro-duomenys--vel-prieinami-ziniasklaidai |last=Balčiūnienė |first=Rūta |date=2018-10-10 |website=vz.lt |publisher=[[Verslo žinios]] |access-date=2026-03-09}}&lt;/ref&gt;.

2018 m. spalio 16 d. Saulius Skvernelis Seime atsakinėjo į parlamentarų klausimus. Teigė, kad [[Rokas Masiulis|R. Masiulio]] projektui nebuvo pritarta, nes jis turi trūkumų. Teigė, kad Vyriausybės darbo reglamentas nenumato pasitarimų garso įrašų saugojimo. Opozicija oponavo, nurodydama [[Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija|Vyriausybės kanceliarijos]] darbo reglamentą, kuriame numatomas posėdžių ir pasitarimų skaitmeninių įrašų saugojimas iki mėnesio galo, tada perkėlimas ir saugojimas Vyriausybės kanceliarijos archyve.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Skvernelis viešai atsakė į opozicijos klausimus: skambėjo Seime negirdėti epitetai |url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/skvernelis-viesai-atsake-i-opozicijos-klausimus-skambejo-seime-negirdeti-epitetai-79325931 |last=Plikūnė,elta |first=Dalia |date=2018-10-16 |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |access-date=2026-03-09}}&lt;/ref&gt;&lt;ref name=&quot;:3&quot;&gt;{{cite web |title=Teismas nusprendė, kad Vyriausybė pažeidė žurnalistų teises ištrindama pasitarimo įrašą |url=https://www.alfa.lt/aktualijos/teismai/teismas-nusprende-kad-vyriausybe-pazeide-zurnalistu-teises-istrindama-pasitarimo-irasa/-50423708/ |date=2020-07-23 |website=alfa.lt |publisher=[[Alfa.lt]] |access-date=2026-03-09}}&lt;/ref&gt;

2020 m. liepos 23 d. [[Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas|Lietuvos vyriausias administracinis teismas]] neskundžiamai nusprendė, kad [[Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija|Vyriausybės kanceliarija]] pažeidė žurnalistų teises gauti, rinkti ir skelbti informaciją ištrindama pasitarimo įrašą &lt;ref name=&quot;:3&quot; /&gt;.

=== Knygos „Kabinetas 339“ skundas ===
2020 m. rugpjūčio 3 d. S. Skvernelis pateikė skundą dėl knygos „Kabinetas 339“ reklamos, kuriame teigiama, kad be jo sutikimo buvo naudota jo nuomonė, veidas, buvo pažeista jo garbė, orumas, reputacija.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Skvernelis apskundė knygos „Kabinetas 339“ reklamą |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1203435/skvernelis-apskunde-knygos-kabinetas-339-reklama |date=2020-08-03 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;

2021 m. kovo 12 d. teismas panaikino 2020 m. rugpjūčio 28 d. [[Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba|VVTAT]] nuosprendį, kuriame konstatuojamas Reklamos įstatymo pažeidimas dėl S. Skvernelio vardo ir pavardės minėjimo knygos reklamavime. Teismas pažymėjo, kad žinomo ir viešo žmogaus vardo ir pavardės paminėjimas nepažeidžia privatumo. &lt;ref&gt;{{cite web |title=Teismas panaikino VVTAT sprendimą dėl knygos „Kabinetas 339“ reklamos pažeidimų |url=https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1363590/teismas-panaikino-vvtat-sprendima-del-knygos-kabinetas-339-reklamos-pazeidimu |date=2021-03-12 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;

=== Ikiteisminis tyrimas 2026 m. ===
2026 m. vasario 9 d. rytą teisėsaugos pareigūnai, įskaitant [[Specialiųjų tyrimų tarnyba|STT]], atliko kratas Seimo narių S. Skvernelio ir [[Kazys Starkevičius|Kazio Starkevičiaus]] Seimo kabinetuose ir namuose.&lt;ref name=&quot;BNS1&quot;&gt;{{cite web |last1=Stankevičius |first1=Augustas |last2=Perminas |first2=Paulius |date=2026-02-09 |title=Tyrime dėl Augalininkystės tarnybos – kratos Kazio Starkevičiaus, Sauliaus Skvernelio kabinetuose (papildytas) |url=https://bns.lt/naujiena/tyrime-del-augalininkystes-tarnybos-kratos-kazio-starkeviciaus-sauliaus-skvernelio-kabinetuose-papildytas-acso4gt8 |website=bns.lt |location=Vilnius |publisher=BNS |access-date=2026-02-16}}&lt;/ref&gt; Kratos susijusios su 2025 m. gruodį atliktom kratom ir teisėsaugos tyrimu dėl įtariamų korupcinių veiklų [[Valstybinė augalininkystės tarnyba|Valstybinėje augalininkystės tarnyboje]], kurių metu rasta aukso, grynųjų pinigų, sprogmenų, kokaino.&lt;ref name=&quot;BNS1&quot;/&gt;&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt; [[Generalinė prokuratūra|Generalinės prokuratūros]] Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas pranešė, kad yra tiriamas politinis palankumas. K. Starkevičių ir S. Skvernelį nuspręsta apklausti kaip specialiuosius liudytojus.&lt;ref&gt;{{cite web |last=Miškinis |first=Vytenis |date=2026-02-09 |title=Prokuroras apie rezonansinį korupcijos skandalą: nuspręsta Seimo narius apklausti kaip spec. liudytojus |url=https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/prokuroras-apie-seima-pasiekusi-korupcijos-skandala-viena-is-versiju-galejo-buti-politinis-palankumas-120209489 |website=delfi.lt |location=Vilnius |publisher=Delfi |access-date=2026-02-16}}&lt;/ref&gt; Po kratų S. Skvernelis nurodė, kad nieko nusikalstamo nėra padaręs.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Skvernelis apie STT kratas: esu ramus, nieko nusikalstamo nepadariau |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2834192/skvernelis-apie-stt-kratas-esu-ramus-nieko-nusikalstamo-nepadariau |last=Narkūnas |first=Vilius |date=2026-02-09 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;

2026 m. balandžio 9 d. Generalinė prokuratūra Seimo paprašė panaikinti S. Skvernelio teisinę neliečiamybę. Prokuratūra informavo turinti duomenų apie galimą politinį [[Kyšininkavimas|kyšininkavimą]]. S. Skverneliui ruoštasi pateikti įtarimus, kad jis 2025 m. sausio–gegužės laikotarpiu susitarė priimti kyšį už palankumą Augalininkystės tarnybos direktoriui Jurijui Kornijenko. Kyšiai buvo perduodami ir priimami 2025 m. birželio–gruodžio mėnesiais. Nusikalstama grupuotė S. Skverneliui skyrė „Krabo“ slapyvardį.&lt;ref&gt;https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2893376/lrt-trumpai-51-tukst-euru-suma-ir-itarimai-skverneliui-kas-jo-laukia&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2893287/itarimai-skverneliui-galima-kysio-suma-51-tukst-eur-slapyvardis-krabas&lt;/ref&gt;

Po prokuratūros pareiškimo S. Skvernelis sustabdė savo narystę [[Demokratų sąjunga Vardan Lietuvos|Demokratų sąjungoje „Vardan Lietuvos“]] ir atsistatydino iš partijos pirmininko pareigų. Iš Seimo nusprendė nesitraukti &lt;ref&gt;https://www.bernardinai.lt/s-skvernelis-stabdo-naryste-partijoje-taciau-is-seimo-nesitrauks/&lt;/ref&gt;.

2026 m. balandžio 16 d. Seimas S. Skverneliui panaikino teisinę neliečiamybę. Kalbėdamas prieš balsavimą politikas ragino visus balsuoti už neliečiamybės naikinimą. Už jos panaikinimą balsavo 102 Seimo nariai, 1 – prieš, 2 – susilaikė.&lt;ref&gt;{{cite web |last=Gaučaitė-Znutienė |first=Modesta |date=2026-04-16 |title=Seimas panaikino Skvernelio teisinę neliečiamybę, salėje politikas susigraudino (atnaujinta 10:41) |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2900053/seimas-panaikino-skvernelio-teisine-nelieciamybe-saleje-politikas-susigraudino |website=lrt.lt |location=Vilnius |publisher=LRT |access-date=2026-04-25}}&lt;/ref&gt;

2026 m. balandžio 24 d. S. Skverneliui pateikti oficialūs Generalinės prokuratūros įtarimai dėl kyšininkavimų, susijusių su Augalininkystės tarnyboje vykusia nusikalstama veikla. Įtariama, kad užimdamas Seimo pirmininko pareigas S. Skvernelis per kelis kartus priėmė ne mažiau kaip 51 tūkst. eurų kyšių grynaisiais pinigais. Įtariama, kad jais buvo užtikrinamas S. Skvernelio politinis palankumas vykdant įgaliojimus, susijusius su Augalininkystės tarnybos veikla.&lt;ref name=&quot;OT1&quot;&gt;{{cite web |author=&lt;!-- not stated --&gt; |date=2026-04-24 |title=Prokuratūra pareiškė įtarimus Skverneliui Augalininkystės tarnybos kyšininkavimo byloje (atnaujinta 14:27) |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2908225/prokuratura-pareiske-itarimus-skverneliui-augalininkystes-tarnybos-kysininkavimo-byloje |website=lrt.lt |location=Vilnius |publisher=LRT |access-date=2026-04-25}}&lt;/ref&gt;

== Vidaus politika ==

=== Abortai ===
2025 m. gegužę [[Lietuvos Seimo pirmininkas|Seimo pirmininko]] pareigas einantis S. Skvernelis sakė palaikantis nemokamus [[Abortas|abortus]] jeigu kyla grėsmė moters, [[Žmogaus vaisius|vaisiaus]] gyvybei, [[Išprievartavimas|išžaginimo]] atveju. Kitais atvejais laikosi nuomonės, kad [[Abortas|nėštumo nutraukimas]] neturėtų būti apmokėtas iš [[Privalomojo sveikatos draudimo fondas|Privalomojo sveikatos draudimo]].&lt;ref&gt;{{cite web |title=Skvernelis: nėštumo nutraukimas neturėtų būti finansuojamas iš PSDF lėšų |url=https://www.lrt.lt/naujienos/sveikata/682/2577906/skvernelis-nestumo-nutraukimas-neturetu-buti-finansuojamas-is-psdf-lesu |last=Majauskaitė |first=Raminta |date=2025-05-29 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;

=== Partnerystės įstatymas ===
2020 m. spalio mėnesį premjeras S. Skvernelis sakė nepalaikantis partnerystės instituto įteisinimą, pasisakė už teisinio statuso suteikimą, kuris leistų kartu gyvenantiems asmenims gauti tokias [[Pilietinės teisės|pilietines teises]] kaip [[Atstovavimas|atstovavimą]], [[Paveldimumas|paveldimumą]].&lt;ref&gt;{{cite web |title=Skvernelis sako remiantis vienalyčių porų „teisinių santykių sureguliavimą“ |url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/skvernelis-sako-remiantis-vienalyciu-poru-teisiniu-santykiu-sureguliavima-85550631 |last=Andrukaitytė |first=Milena |agency=[[BNS]] |date=2020-10-22 |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;

2025 m. balandžio mėnesį [[Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas|Konstituciniam Teismui]] nutarus, kad neįteisinta partnerystė prieštarauja [[Lietuvos Konstitucija|Konstitucijai]], Seimo pirmininkas S. Skvernelis teigė, kad turės būti priimtas naujas įstatymas, atitinkantis šį sprendimą.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Raskevičius po KT sprendimo dėl partnerystės: kviečiu poras kreiptis į teismą, registruoti savo santykius |url=https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/raskevicius-po-kt-sprendimo-del-partnerystes-kvieciu-poras-kreiptis-i-teisma-registruoti-savo-santykius-n1413277 |date=2025-04-17 |website=tv3.lt |publisher=[[TV3]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite web |title=Skvernelis: turės būti priimtas Partnerystės įstatymas |url=https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/skvernelis-tures-buti-priimtas-partnerystes-istatymas-n1413282 |date=2025-04-17 |website=tv3.lt |publisher=[[TV3]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;

== Asmeninis gyvenimas ==

=== Vėžio diagnozė ===
2019 m. rugpjūčio 28 d. S. Skvernelis spaudos konferencijoje paskelbė, kad serga [[Vėžys (liga)|vėžiu]] – [[limfoma]].&lt;ref&gt;{{cite web |title=Saulius Skvernelis serga kraujo vėžiu: liga diagnozuota pirminėje stadijoje |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/saulius-skvernelis-serga-kraujo-veziu-liga-diagnozuota-pirmineje-stadijoje-56-1194078 |last=Vireliūnaitė |first=Lauryna |date=2019-08-28 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt; Vyriausybės vadovui buvo atlikta operacija, taikoma [[chemoterapija]] ir [[imunoterapija]].&lt;ref&gt;{{cite web |title=Saulių Skvernelį užklupusi liga limfoma: kas tai? |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1092315/sauliu-skverneli-uzklupusi-liga-limfoma-kas-tai |date=2019-08-28 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt; 2020 m. vasario 5 d. spaudai pranešė, kad įveikė vėžį, yra pasiekta pilna remisija.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Skvernelis paskelbė, kad įveikė vėžį: pasiekta pilna remisija |url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/skvernelis-paskelbe-kad-iveike-vezi-pasiekta-pilna-remisija-83459359 |last=Pocytė-Medutė |first=Kristina |date=2020-02-05 |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;

=== Šeima ===
Vedęs antrą kartą. Žmona – finansininkė Silvija Kirdonytė-Skvernelė (g. 1978 m.). Turi dukterį (g. 2009 m.) ir sūnų (g. 2016 m.).

=== Įgūdžiai ===
Moka rusų ir lenkų kalbas. Teigė mokantis [[anglų kalba|anglų kalbą]].&lt;ref&gt;{{cite web |title=Angliškai neprabilęs S. Skvernelis privertė sutrikti Izraelio premjerą |url=https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2019/01/30/news/vel-kliuva-anglu-kalbos-zinios-s-skvernelis-priverte-sutrikti-izraelio-premjera-9051677/ |date=2019-01-30 |website=lrytas.lt |publisher=[[Lrytas]] |access-date=2025-09-30 |language=lt}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;https://www.youtube.com/watch?v=qh4Em9YWVuw&lt;/ref&gt;

== Įvertinimas ==
* 2003 m. PD prie LR VRM atminimo ženklas „Lietuvos policijai – 85“
* 2005 m. III laipsnio [[Vadovybės apsaugos departamentas|Vadovybės apsaugos departamento prie VRM]] garbės ženklas
* 2006 m. III laipsnio policijos pasižymėjimo ženklas „Už nuopelnus“
* 2020 m. Ordino „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ Didysis kryžius&lt;ref&gt;https://www.pap.pl/aktualnosci/news%2C682797%2Cprezydent-odznaczyl-krzyzem-wielkim-orderu-zaslugi-rp-premiera-litwy.html&lt;/ref&gt;

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

{{wikiquote}}

{{start box}}
{{s-off}}
|-
{{succession box | before = [[Dailis Alfonsas Barakauskas]] | title = [[Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija|LR vidaus reikalų ministras]] | years = 2014–2016 m. | after = [[Tomas Žilinskas (1977)|Tomas Žilinskas]]}}
{{succession box | before = [[Algirdas Butkevičius]] | title = [[Sąrašas:Lietuvos ministrai pirmininkai|Lietuvos ministras pirmininkas]]&lt;br /&gt; [[Vaizdas:Flag of Lithuania.svg|50 px]] [[Vaizdas:Coat_of_arms_of_Lithuania.svg|50 px]] | years = 2016–2020 m. | after = [[Ingrida Šimonytė]]}}
{{succession box | title = [[Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas]]| years = 2024– m.| before = [[Viktorija Čmilytė-Nielsen]] | after = -}}
|-
{{end box}}

{{Lietuvos premjerai}}

{{DEFAULTSORT:Skvernelis, Saulius}}
[[Kategorija:Lietuvos ministrai pirmininkai]]
[[Kategorija:Lietuvos vidaus reikalų ministrai]]
[[Kategorija:Lietuvos policijos generaliniai komisarai]]
[[Kategorija:Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojai]]
[[Kategorija:LR Seimo pirmininkai]]
[[Kategorija:Kandidatai į LR prezidentus]]</text>
      <sha1>0lp1b09iu2zdwks9wp5a93f8va697u7</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819980</id>
      <parentid>7819979</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T22:31:06Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Andrejsmirnov97</username>
        <id>56853</id>
      </contributor>
      <comment>/* Ikiteisminis tyrimas 2026 m. */</comment>
      <origin>7819980</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="47990" sha1="ncugvtje19f8pdvhlkj690xhzgaprsv" xml:space="preserve">{{nesubalansuotas}}
{{Žmogaus biografija
| fonas = off
| vardas = {{PAGENAME}}
| vaizdas =Саулюс Сквернялис (32227351496).jpg
| vaizdo plotis = 180px
| paveikslėlio apibūdinimas = S. Skvernelis 2017 m. sausį
| visas vardas = 
| gimė = {{Gimė|1970|07|23|T}}
| gimimo vieta = [[Kaunas]]
| mirė = {{Mirė||||1970|07|23}}
| mirties vieta = 
| palaidotas = 
| tėvas = 
| motina = Elena Skvernelienė
| sutuoktinė = Silvija Skvernelė
| vaikai = Eglė, Tadas
| veikla = politikas, policijos komisaras, teisininkas
| sritis = 
| įstaigos = 
| pareigos = 
| partija = 
| išsilavinimas = 
| alma_mater = [[1994]] m. [[Vilniaus Gedimino technikos universitetas|Vilniaus technikos universitetas]],&lt;br&gt; 
[[2005]] m. [[Mykolo Romerio universitetas]]
| doktorantūros_vadovas = 
| studentai = 
| žinomas = 
| titulas0 = [[Lietuvos Respublikos Seimas|Lietuvos Respublikos Seimo narys]]
| fonas0 = off
| kelintas0 = 
| ėjo pareigas0 = 2016 m. lapkričio 14 d. – &lt;br /&gt; dabar
| ankstesnis0 =
| vėlesnis0 =
| titulas1 = [[Lietuvos Seimo pirmininkas|Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas]]
| ėjo pareigas1 = 2024 m. lapkričio 14 d. – &lt;br /&gt; 2025 m. rugsėjo 10 d.
| ankstesnis1 = [[Viktorija Čmilytė-Nielsen]]
| vėlesnis1 = [[Juozas Olekas]]
| titulas2 = [[Lietuvos ministras pirmininkas|Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas]]
| fonas2 = off
| kelintas2 = 
| ėjo pareigas2 = 2016 m. lapkričio 22 d. –&lt;br /&gt;2020 m. gruodžio 11 d.
| ankstesnis2 = [[Algirdas Butkevičius]]
| vėlesnis2 = [[Ingrida Šimonytė]]
| titulas3 = [[Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija|Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras]]
| fonas3 = off
| kelintas3 = 
| ėjo pareigas3 = 2014 m. lapkričio 5 d. –&lt;br /&gt; 2016 m. balandžio 13 d.
| ankstesnis3 = [[Dailis Alfonsas Barakauskas]]
| vėlesnis3 = [[Tomas Žilinskas]]
| titulas4 = [[Policijos generalinis komisaras|Lietuvos policijos generalinis komisaras]]
| fonas4 = off
| kelintas4 = 
| ėjo pareigas4 = 2011 m. kovo 7 d. –&lt;br /&gt; 2014 m. lapkričio 4 d.
| ankstesnis4 = [[Vizgirdas Telyčėnas]]
| vėlesnis4 = [[Linas Pernavas]]
| apdovanojimai = 
| parašas = 
| pastabos = 
| vikiteka = Category:Saulius Skvernelis
}}

'''Saulius Skvernelis''' (g. [[1970]] m. [[liepos 23]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – Lietuvos [[politika]]s, buvęs [[Lietuvos ministras pirmininkas|Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas]] (2016–2020 m.) ir [[Lietuvos Seimo pirmininkas|Seimo Pirmininkas]] (2024–2025 m.).&lt;ref&gt;{{cite web |title=Saulius Skvernelis išrinktas Seimo pirmininku, dėkodamas net susigraudino |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2413019/saulius-skvernelis-isrinktas-seimo-pirmininku |last=Samoškaitė |first=Eglė |date=2024-11-14 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2025-09-30 |language=lt}}&lt;/ref&gt;

Nuo 2011 iki 2014 m. užėmė [[Lietuvos policija|Lietuvos policijos]] [[Policijos generalinis komisaras|generalinio komisaro]] pareigas. 

Politinę karjerą pradėjo [[A. Butkevičiaus ministrų kabinetas|A. Butkevičiaus vyriausybėje]], kurioje nuo 2014 m. lapkričio iki 2016 m. balandžio užėmė [[Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija|vidaus reikalų ministro]] pareigas. 

== Išsilavinimas ==
Vaikystėje persikėlė į Marijampolę (tuometinį [[Kapsukas (miestas)|Kapsuką]]). 1977–1988 m. mokėsi [[Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija|Kapsuko Jono Jablonskio vidurinėje mokykloje]]. 

1989 m. [[VU FF|Vilniaus universiteto Fizikos fakultete]] studijavo fiziką, tačiau studijų nebaigė. 1990–1994 m. [[Vilniaus Gedimino technikos universitetas|Vilniaus Gedimino technikos universitete]] studijavo automobilių ir autoūkio specialybę, įgijo mechanikos inžinieriaus kvalifikaciją.&lt;ref name=&quot;VRK1&quot;&gt;{{cite web |author=&lt;!-- not stated --&gt; |date=2024-07-16 |title=Kandidatas į Seimo narius. Saulius Skvernelis |url=https://www.vrk.lt/en/kandidatai-kandidatu-sarasai-2024-sei?srcUrl=/rinkimai/1544/rnk1870/kandidatai/KandidatasBiografija_rkndId-2436050.html?p_p_id=82&amp;p_p_lifecycle=1&amp;p_p_state=normal&amp;p_p_mode=view&amp;_82_struts_action=%2Flanguage%2Fview&amp;languageId=lt_LT |website=vrk.lt |location=Vilnius |publisher=VRK |access-date=2026-02-19}}&lt;/ref&gt;

1998–2005 m. studijavo [[Mykolo Romerio universitetas|Mykolo Romerio universitete]], baigė [[teisės magistras|teisės magistro]] studijas.&lt;ref name=&quot;VRK1&quot;/&gt;

== Profesinė veikla ==

1994–1998 m. dirbo [[MRU|Lietuvos policijos akademijos]] Policijos teisės ir profesinės taktikos katedros asistentu. 1998–1999 m. užėmė [[Trakų rajonas|Trakų rajono]] komisariato kelių policijos komisaro-inspektoriaus pareigas. 1999–2001 m. [[Policijos departamentas|Policijos]] viešosios policijos Kelių policijos tarnybos Organizacinio skyriaus komisaras-inspektorius. Nuo 2001 iki 2003 m. užėmė viešosios policijos biuro Eismo priežiūros tarnybos Kelių patrulių rinktinės [[komisaras|komisaro]] pareigas. 2003–2005 m. policijos eskortavimo rinktinės komisaras. 2005–2008 m. [[Lietuvos kelių policijos tarnyba|policijos eismo priežiūros tarnybos]] viršininkas.&lt;ref name=&quot;VRK1&quot;/&gt;

Nuo 2008 iki 2011 m. ėjo [[Lietuvos policija|policijos]] generalinio komisaro [[Vizgirdas Telyčėnas|Vizgirdo Telyčėno]] pavaduotojo pareigas. V. Telyčėnui atsistatydinus, į generalinio komisaro pareigas pasiūlytas S. Skvernelis. Jo kandidatūrą vidaus reikalų ministrui [[Raimundas Palaitis|Raimundui Palaičiui]] pasiūlė pats V. Telyčėnas. 2011 m. vasario 25 d. prezidentė D. Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo paskyrė S. Skvernelį eiti Lietuvos policijos komisaro pareigas (nuo 2011 m. kovo 7 d.).&lt;ref&gt;{{cite web |last=Gudavičius |first=Stasys |date=2011-02-25 |title=S.Skvernelis skiriamas naujuoju policijos vadovu (papildyta 14 val.) |url=https://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/sskvernelis-skiriamas-naujuoju-policijos-vadovu-papildyta-14-val |website=kauno.diena.lt |location=Kaunas |publisher= |access-date=2026-02-19}}&lt;/ref&gt; Komisaro pareigose dirbo iki 2014 m. lapkričio.&lt;ref&gt;{{cite web |title=S.Skvernelis: policija turės imuniteto tarnybą ir kontrolinį būrį |url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/sskvernelis-policija-tures-imuniteto-tarnyba-ir-kontrolini-buri-42451839 |agency=[[ELTA]] |date=2011-02-25 |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |access-date=2025-09-30 |language=lt}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite act |type=Dekretas |index=1K-129 |date=2014-11-10 |legislature=[[Lietuvos Respublikos Prezidentas]] |title=Dėl Sauliaus Skvernelio atleidimo iš policijos generalinio komisaro pareigų |url=https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/6ee7d0f0692511e48710f0162bf7b9c5 |access-date=2025-09-30 |language=lt}}&lt;/ref&gt; 2014 m. lapkritį S. Skverneliui atsistatydinus iš generalinio komisaro pareigų, 2014 m. lapkričio 11 d. į šį postą paskirtas [[Linas Pernavas]].&lt;ref&gt;{{cite web |author=&lt;!-- not stated --&gt; |date=2014-11-10 |title=Paskirtas policijos generalinis komisaras |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/76981/paskirtas-policijos-generalinis-komisaras?srsltid=AfmBOooyvXPZiFCmK5ZgGyeelBshBm0tBBVYCoL4lF937JOuXL-EZNbZ |website=lrt.lt |location=Vilnius |publisher=LRT |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;

== Vidaus reikalų ministras (2014 m.) ==
2014 m. lapkričio 11 d. [[Specialiųjų tyrimų tarnyba| Specialiųjų tyrimų tarnybai]] (STT) pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl įtariamų neskaidrių viešųjų pirkimų, [[Vidaus reikalų ministerija|vidaus reikalų ministras]] (VRM) [[Dailis Alfonsas Barakauskas|Dalius Alfonsas Barakauskas]] atsistatydino iš užimamų pareigų.&lt;ref&gt;{{cite web|last=Aukštuolytė |first=Rima |title=Atsistatydino vidaus reikalų ministras |url=https://www.vz.lt/archive/article/2014/10/30/atsistatydino-barakauskas |date=2014-10-30 |website=vz.lt |publisher=[[Verslo žinios]] |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt; Lapkričio 11 d. jį pakeitė [[Rolandas Paksas|Rolando Pakso]] pasiūlytas, premjero [[Algirdas Butkevičius|Algirdo Butkevičiaus]] pateiktas ir prezidentės [[Dalia Grybauskaitė|Dalios Grybauskaitės]] paskirtas Saulius Skvernelis.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Seime prisiekė naujasis vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/seime-prisieke-naujasis-vidaus-reikalu-ministras-saulius-skvernelis-56-465778 |date=2014-11-11 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt; Naujasis ministras teigė, kad jo prioritetai bus kibernetinis saugumas ir atskirties tarp rajonų mažinimas.&lt;ref name=&quot;:0&quot;&gt;{{cite web |title=S.Skvernelio karjeros vingiai: svajojo reguliuoti mašinas, o teks valdyti visą valstybę |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/s-skvernelio-karjeros-vingiai-svajojo-reguliuoti-masinas-o-teks-valdyti-visa-valstybe-56-715061 |last=Antanavičius |first=Ugnius |date=2016-11-22 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt;

=== Kritika po I. Molotkovo situacijos ===
2015 m. lapkričio 19 d. iš Vilniaus policijos patrulio pasprukus suimtajam Igoriui Molotkovui ir šiam iš policininkų pagrobus ginklą, organizuota didelio masto bėglio paieška mieste, dalyvaujant gausioms policijos ir [[Aras (policijos rinktinė)|Aro]] pajėgoms.&lt;ref&gt;{{cite web|author=&lt;!-- not stated --&gt;|date=2015-11-19 |title=Vilniuje vyko bėglio sulaikymo operacija: spruko su automatu, surakintas antrankiais |url=https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/vilniuje-vyko-beglio-sulaikymo-operacija-spruko-su-automatu-surakintas-antrankiais-n852826|website=tv3.lt |publisher=TV3 |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt; Vykstant suimtojo paieškai, S. Skverneliui skambino tuometinė [[Lietuvos Seimo pirmininkas|Seimo pirmininkė]] [[Loreta Graužinienė|Loreta Graužinienė]], prašydama suteikti daugiau informacijos apie situaciją mieste. S. Skvernelis atsakė, kad jis informaciją teikia [[Ministras pirmininkas|premjerui]], o ne [[Lietuvos Seimo pirmininkas|Seimo pirmininkei]]. Taip pat pastebėjo, kad L. Graužinienės kreipimasis trukdė jo darbui.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt; L. Graužinienei sukritikavus nederamą ministro elgesį, ją palaikė prezidentė D. Grybauskaitė, pastebėdama jau ne pirmą kartą S. Skvernelio demonstruojamą žemą politinį lygį.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;

Sulaukęs kritikos, 2015 m. lapkričio 20 d. S. Skvernelis paskelbė pasitraukiąs iš VRM vadovo posto. Šio sprendimo nepalaikė nei A. Butkevičius, nei Seimas, surinkęs 75 parašus, skatinančius premjerą nepalaikyti ministro sprendimo pasitraukti.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;&lt;ref&gt;{{cite web |author=&lt;!-- not stated --&gt; |date=2015-11-23 |title=A. Butkevičius sieks išlaikyti S. Skvernelį ministro poste |url=https://www.bernardinai.lt/2015-11-23-a-butkevicius-sieks-islaikyti-s-skverneli-ministro-poste/ |website=bernardinai.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite web |last=Gudavičius |first=Stasys |date=2025-11-24 |title=Didesnė dalis Seimo reikalauja nepriimti Skvernelio atsistatydinimo |url=https://www.vz.lt/verslo-aplinka/politika/2015/11/24/didesne-dalis-seimo-reikalauja-nepriimti-skvernelio-atsistatydinimo |website=vz.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt; Po pusantros savaitės S. Skvernelis atsiėmė atsistatydinimo pareiškimą ir liko vidaus reikalų ministro poste.&lt;ref&gt;{{cite web |last=Gudavičius |first=Stasys |date=2025-11-30 |title=Skvernelis nebeatsistatydina |url=https://www.vz.lt/verslo-aplinka/politika/2015/11/30/skvernelis-nebeatsistatydina |website=vz.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt;

=== Atsistatydinimas (2016 m.) ===
2016 m. S. Skvernelis pareiškė planuojantis dalyvauti rudenį vykstančiuose [[2016 m. Lietuvos Seimo rinkimai|2016 m. Seimo rinkimuose]] ir atstovauti „[[Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga|Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungai]]“. „[[Tvarka ir teisingumas|Tvarka ir teisingumas]]“ partijos atstovai, delegavę S. Skvernelį į vidaus reikalų ministro postą, pareikalavo, kad šis pasitrauktų iš užimamų ministro pareigų.&lt;ref&gt;{{cite web |author=&lt;!-- not stated --&gt; |date=2016-03-29 |title=S. Skvernelis atsistatydins iš vidaus reikalų ministro pareigų |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/131904/s-skvernelis-atsistatydins-is-vidaus-reikalu-ministro-pareigu |website=lrt.lt |location=Vilnius |publisher=LRT |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt; 2016 m. balandžio 13 d. atsistatydinimo dekretas buvo pasirašytas D. Grybauskaitės. Naujuoju vidaus reikalų ministru paskirtas [[Tomas Žilinskas (1977)|Tomas Žilinskas]].&lt;ref&gt;{{cite web |last=Gudavičius |first=Stasys |date=2016-04-13 |title=Žilinskas paskirtas naujuoju vidaus reikalų ministru |url=https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2016/04/13/zilinskas-paskirtas-naujuoju-vidaus-reikalu-ministru |website=vz.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt;

== Ministras Pirmininkas (2016–2020 m.) ==
{{main|S. Skvernelio ministrų kabinetas}}

2016 m. spalio 9 ir 23 d. vykusiuose [[2016 m. Lietuvos Seimo rinkimai|Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose]] S. Skvernelis atstovavo Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungai (LVŽS). Partijos rinkiminiame sąraše jis užėmė pirmąją vietą. Rinkimuose LVŽS užėmė pirmąją vietą, užsitikrinusi 56 mandatus [[2012–2016 m. Seimas|2012–2016 m. Seime]].&lt;ref&gt;{{cite web |last=Pūkenė |first=Rūta |date=2016-11-14 |title=Darbą pradėjo naujas Seimas |url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/darba-pradejo-naujas-seimas-72852364 |website=delfi.lt |location=Vilnius |publisher=Delfi |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt;

Pasibaigus rinkimams, LVŽS norėjo sudaryti plačią koaliciją su [[Lietuvos socialdemokratų partija|socialdemokratais]] (LSDP) ir [[Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai|konservatoriais]]. Konservatoriai pasipriešino koalicijai su LSDP ir siūlė įtraukti [[Liberalų sąjūdis|Liberalų sąjūdį]].&lt;ref&gt;{{cite web |author=&lt;!-- not stated --&gt; |date=2016-10-25 |title=Po derybų su konservatoriais valdančiosios koalicijos sudėtis lieka neaiški |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/152324/po-derybu-su-konservatoriais-valdanciosios-koalicijos-sudetis-lieka-neaiski?srsltid=AfmBOoo1ltRlA0KS3tcr6cPZTQvvDRvTtcTEkeJUJ39KGYUgU-lCypcO |website=lrt.lt |location=Vilnius |publisher=LRT |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt;

Po derybų susitarta dėl koalicijos tarp LVŽS, kuri į premjero postą pasiūlė S. Skvernelį ir LSDP, kuri užsitikrino [[Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija|Ūkio]], [[Teisingumo ministerija|Teisingumo]] ir [[Užsienio reikalų ministerija|Užsienio reikalų]] ministerijas.&lt;ref&gt;{{cite web |last=Noreika |first=Matas |date=2016-11-08 |title=Koalicija sudaryta: socialdemokratai gavo Ūkio ministeriją, premjeru taps Skvernelis |url=https://www.vz.lt/verslo-aplinka/seimo-rinkimai/2016/11/08/valdancioji-koalicija-sudaryta-socialdemokratams-lieka-3-ministerijos |website=vz.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt; 2016 m. gruodžio 13 d. [[S. Skvernelio ministrų kabinetas|S. Skvernelio ministrų kabineto]] programa patvirtinta, prisiekė naujasis ministras pirmininkas S. Skvernelis.&lt;ref&gt;{{cite web |last=Gudavičius |first=Stasys |date=2016-12-13 |title=Vyriausybės programa patvirtinta, ministrai prisiekė |url=https://www.vz.lt/verslo-aplinka/politika/2016/12/13/vyriausybes-programa-patvirtinta-ministrai-prisieke |website=vz.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt;

== 2019 m. Lietuvos prezidento rinkimai ==
2019 m. sausio 17 d. S. Skvernelis pranešė apie savo dalyvavimą [[2019 m. Lietuvos prezidento rinkimai|2019 m. prezidento rinkimuose]].&lt;ref&gt;{{cite web |last=Gudavičius |first=Stasys |date=2019-01-17 |title=S. Skvernelis paskelbė, kad dalyvaus prezidento rinkimuose |url=https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2019/01/17/s-skvernelis-paskelbe-kad-dalyvaus-prezidento-rinkimuose |website=vz.lt |location=Vilnius |publisher=Verslo žinios |access-date=2026-02-19}}&lt;/ref&gt; 2019 m. sausio 11–20 d. vykusios „Vilmorus“ apklausos rezultatų duomenimis, 
kandidatų į prezidentus reitinguose S. Skvernelis užėmė antrąją vietą su 16,9% palaikančiųjų (2018 m. gruodžio mėnesį jo palaikymas siekė 10,6%).&lt;ref&gt;{{cite web |last=Gapšys |first=Justinas |date=2019-01-26 |title=Prezidento rinkimų apklausoje S. Skvernelis aplenkė I. Šimonytę |url=https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2019/01/26/prezidento-rinkimu-apklausoje-s-skvernelis-aplenke-i-simonyte |website=vz.lt |location=Vilnius |publisher=Verslo žinios |access-date=2026-02-19}}&lt;/ref&gt;

2019 m. kovo 13 d. kandidatas į prezidentus pristatė savo rinkiminio štabo komandą. Jam vadovauti pasirinktas [[Vytautas Bakas|Vytautas Bakas]], buvęs S. Skvernelio patarėjas [[Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija|vidaus reikalų ministerijoje]]. Štabe taip pat dirbo [[Vyriausioji rinkimų komisija|Vyriausiosios rinkimų komisijos]] pirmininko pareigas ėjęs [[Zenonas Vaigauskas]].&lt;ref name=&quot;LRT1&quot;&gt;{{cite web |last=Pankūnas |first=Gytis |date=2019-03-13 |title=Skvernelio štabo komandoje – parlamentaras Bakas, Kalėjimų departamente dirbusi Kazėnienė ir „Mis Lietuva“ |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/840857/skvernelio-stabo-komandoje-parlamentaras-bakas-kalejimu-departamente-dirbusi-kazeniene-ir-mis-lietuva?srsltid=AfmBOorZo9TdVM-gFB679G4tE4GfJmRRFjji8XLyjDZl9j_fXAM4kZOl |website=lrt.lt |location=Vilnius |publisher=LRT |access-date=2026-02-19}}&lt;/ref&gt; S. Skvernelis rinkimų kampanijoje akcentavo būtinybę stiprinti teismus, antikorupcines institucijas, mažinti šešėlines veiklas. Pasisakė už šalies krašto apsaugos stiprinimą, [[NATO]] įsipareigojimų įvykdymą.&lt;ref name=&quot;LRT1&quot;/&gt;. Pirmu savo vizitu po rinkimų S. Skvernelis įvardino [[Lenkija|Lenkiją]], šalį, kurioje jis buvo išrinktas metų žmogumi.&lt;ref name=&quot;LRT1&quot;/&gt;

2019 m. gegužės 12 d. vyko pirmasis [[2019 m. Lietuvos prezidento rinkimai|prezidento rinkimų]] turas. Jame S. Skvernelis liko trečias, surinkęs 279 413 balsų arba 19,58% nuo visų balsavusiųjų.&lt;ref&gt;{{cite web |author=&lt;!-- not stated --&gt; |date= |title=Rezultatai |url=https://www.vrk.lt/2019-prezidento/rezultatai?srcUrl=/rinkimai/904/1/1546/rezultatai/lt/rezultataiPreRezultatai.html |website=vrk.lt |location=Vilnius |publisher=VRK |access-date=2026-02-19}}&lt;/ref&gt; Prieš rinkimus žadėjęs, kad pralaimėjus rinkimus atsistatydintų iš premjero pareigų, 2019 m. liepos 9 d. pranešė nusprendęs toliau eiti ministro pirmininko pareigas. Šias pareigas užėmė iki [[2020 m. Lietuvos Seimo rinkimai|2020 m. Seimo rinkimų]].&lt;ref&gt;{{cite web |author=&lt;!-- not stated --&gt; |date=2019-07-09 |title=S. Skvernelis paskelbė liekantis premjeru |url=https://www.alfa.lt/aktualijos/lietuva/s-skvernelis-paskelbe-liekantis-premjeru/-50395440/ |website=alfa.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-19}}&lt;/ref&gt;

== Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ==
{{main|Demokratų sąjunga Vardan Lietuvos}}

2021 m. rugsėjo 7 d. S. Skvernelis su devyniais seimo nariais paliko [[Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga|LVŽS]] frakcija, kartu su 3 mišros seimo grupės parlamentarais seime sukūrė Demokratų frakciją „Vardan Lietuvos“ &lt;ref&gt;https://www.demokratai.lt/naujiena/seime-steigiama-nauja-demokratu-frakcija-vardan-lietuvos-&lt;/ref&gt;.

2022 m. sausio 29 d. įsteigta politinė partija [[Demokratų sąjunga Vardan Lietuvos|Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“]] (DSVL), pirmininku išrinktas S. Skvernelis &lt;ref&gt;https://tv.lrytas.lt/zyme/demokratu-frakcija-vardan-lietuvos&lt;/ref&gt;.

== 2024–2028 m. Seimas ==

2024 m. spalio 13 ir 27 d. vykusiuose [[2024 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai|Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose]] S. Skvernelio lydimas DSVL sąrašas gavo 14 mandatų.&lt;ref&gt;https://www.vrk.lt/2024-seimo/rezultatai&lt;/ref&gt;

2024 m. lapkričio 11 d. buvo pasirašyta koalicijos sutartis tarp LSDP, DSVL ir „[[Nemuno aušra|Nemuno aušros]]“. S. Skvernelio prašymu į sutartį buvo įrašyta nuostata dėl savanoriško parlamentaro neliečiamybės panaikinimo [[Generalinė prokuratūra|Generalinės prokuratūros]] kreipimosi atveju &lt;ref&gt;https://lnk.lt/straipsniai/Politika/lsdp-nemuno-ausra-ir-demokratai-pasirase-koalicine-sutarti/283449&lt;/ref&gt;.

2024 m. lapkričio 14 d. S. Skvernelis buvo išrinktas į [[Lietuvos Seimo pirmininkas|Seimo pirmininko]] pareigas: 107 parlamentarai balsavo už, 19 prieš, 10 susilaikė, 1 biuletenis negaliojo.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Saulius Skvernelis išrinktas Seimo Pirmininku |url=https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35403&amp;p_k=1&amp;p_t=290053&amp;p_a=1648&amp;p_kade_id=10 |website=lrs.lt |publisher=[[LR Seimas]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;

2025 m. vasarą pasirodžius informacijai apie premjero [[G. Palucko ministrų kabinetas|Gintauto Palucko]] artimos aplinkos verslo ryšius, 2025 m. rugpjūtį vyriausybės vadovas atsistatydino, nustojo galioti koalicijos sutartis.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Gintautas Paluckas atsistatydina iš premjero ir partijos pirmininko pareigų |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2629096/gintautas-paluckas-atsistatydina-is-premjero-ir-partijos-pirmininko-pareigu |last=Samoškaitė |first=Eglė |date=2025-07-31 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite web |title=S. Skvernelis: koalicijos sutartis baigė galioti, bet gali būti paruoštuku naujai |url=https://jp.lt/s-skvernelis-koalicijos-sutartis-baige-galioti-bet-gali-buti-paruostuku-naujai/ |date=2025-08-08 |website=jp.lt |publisher=„Jūsų panevėžys“ |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;

== Kontroversijos ==

=== „Orlen Lietuva“ ===
2019 m. lapkričio 4 d. „15min“ žurnalistai [[Birutė Davidonytė]] ir [[Dovydas Pancerovas]] paskelbė tyrimą apie S. Skvernelio ir „[[Orlen Lietuva]]“ bendrovės  susitarimus. Šis tyrimas publikuotas atskiroje knygoje „Kabinetas 339&quot; 2019 m. lapkritį.&lt;ref name=&quot;:2&quot;&gt;{{cite web |last1= Davidonytė |first1=Birutė |last2= Pancerovas |first2=Dovydas |date=2019-11-04 |title=Gerų santykių su Lenkija kaina – milijonai naftos koncernui ir parama premjero aplinkai |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/geru-santykiu-su-lenkija-kaina-milijonai-naftos-koncernui-ir-parama-premjero-aplinkai-56-1223990 |website=15min.lt |location=Vilnius |publisher=15min |access-date=2026-02-16}}&lt;/ref&gt;

==== Neviešinti susitikimai su Lenkijos politikais 2016 m. ====

2016 m. rudenį, priešrinkiminės kampanijos į [[2016–2020 m. Seimas|2016–2020 m. Seimą]] metu, į parlamentą kandidatuojantis S. Skvernelis dalyvavo viešai neskelbtame susitikime su įtakingu Lenkijos politiku [[Jarosław Kaczyński|Jaroslavu Kačinskiu]]. Jame aptarti „Orlen Lietuva&quot; bendrovės, turinčios naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose, įsiskolinimai ir dėl to kilę nesutarimai su ankstesnėmis Lietuvos vyriausybėmis. Daugiametė „Orlen Lietuvos&quot; skola sukaupta bendrovei atsisakius sumokėti visus jiems paslaugas teikusių „[[Lietuvos geležinkeliai|Lietuvos geležinkelių]]“ sąskaitose nurodomus mokesčius, taip pat įsiskolinus už jai tiektą elektros energiją.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt;

Apie du S. Skvernelio konfidencialiai organizuotus susitikimus su J. Kačinskiu viešai skelbiama nebuvo. Susitikimus organizavo ir jiems tarpininkavo verslininkas ir buvęs krepšinio žaidėjas [[Tomas Pačėsas]]. Susitikimuose dalyvavo S. Skvernelis, J. Kačinskis ir T. Pačėsas. 2016 m. lapkritį įvykusiame susitikime dalyvavo ir Adamas Bielanas, tuo metu ėjęs [[Lenkijos Senatas|Lenkijos Senato]] vicepirmininko pareigas.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt;&lt;ref&gt;{{cite web |last=Burzyńska |first=Agnieszka |date=2017-08-02 |title= Spotkał się z Kaczyńskim przy kuflu. I jest efekt! |url=https://www.fakt.pl/polityka/spotkal-sie-z-kaczynskim-przy-kuflu-i-jest-efekt/63q0qzm |website=fak.pl |location= |publisher= |access-date=2026-02-16}}&lt;/ref&gt; 

Pasak T. Pačėso, antrąjį kartą susitikę S. Skvernelis, tuomet jau einantis Lietuvos premjero pareigas, ir J. Kačinskis aptarė „Orlen Lietuva&quot; problemas. Anot T. Pačėso, šįkart S. Skvernelis atsižvelgė į „[[Orlen]]“ prašymus ir norus.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt; Vėliau premjeras susitiko su kitais lenkų politikais ir „Orlen“ atstovais.&lt;ref&gt;{{cite web |last=Jakučionis |first=Saulius |date=2018-03-09 |title=Ketvirtadienį Vilniuje – neskelbtas Lietuvos ir Lenkijos premjerų susitikimas |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/ketvirtadieni-vilniuje-neskelbtas-lietuvos-ir-lenkijos-premjeru-susitikimas-56-938274 |website=15min |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-16}}&lt;/ref&gt; Pasak S. Skvernelio, jam tapus ministru pirmininku, susitikimai su lenkų politikais buvo organizuojami ne T. Pačėso, bet oficialios premjero komandos.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt;

==== „Orlen Lietuva“ sutartys ir lengvatos ====

2017 m. birželio 28 d. „Lietuvos geležinkeliai“ pasirašė sutartį su „Orlen Lietuva“ dėl „Orlen Lietuvos“ skolų pasidalinimo per pusę ir nuolaidų krovinių gabenimui geležinkeliu.&lt;ref&gt;{{cite web |author=&lt;!-- not stated --&gt; |date=2017-06-28 |title=„Lietuvos geležinkeliai“ ir „Orlen Lietuva“ pasirašė susitarimą dėl tarifų |url=https://www.15min.lt/verslas/naujiena/transportas/lietuvos-gelezinkeliai-ir-orlen-lietuva-pasirase-susitarima-del-tarifu-667-818856 |website=15min.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-16}}&lt;/ref&gt; Skelbta, kad nuolaidos siekė maždaug 100 mln. eurų. „Orlen Lietuva“ nurodė, kad sumos yra pervertintos, tačiau dėl sutarties konfidencialumo tikslių sumų neatskleidė.&lt;ref&gt;{{cite web |last=Pancerovas |first=Dovydas |date=2019-11-05 |title=„Orlen Lietuva“ reakcija į 15min tyrimą: įvardinta nuolaidų suma už krovinius – gerokai pervertinta |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/orlen-lietuva-15min-tyrime-ivardinta-nuolaidu-suma-uz-krovinius-gerokai-pervertinta-56-1227102 |website=15min.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-16}}&lt;/ref&gt; Tuomet S. Skvernelis konstatavo, kad „suderėjus Lietuvai ypač naudingus tarifus &lt;…&gt; „Lietuvos geležinkeliai“ sugeba ir dividendus išmokėti didelius, ir dar kitus mokesčius į biudžetą sumokėti“.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt; 

Po sutarties pasirašymo, 2017 m. „Lietuvos geležinkelių“ nuostoliai išaugo dvigubai. Viena iš išaugusių nuostolių priežasčių – taikos sutartis su „Orlen Lietuva“.&lt;ref&gt;{{cite web |author=&lt;!-- not stated --&gt; |date=2017-09-04 |title=„Lietuvos geležinkelių“ nuostoliai šįmet išaugo dvigubai - tai lėmė ir nauja sutartis su „Orlen Lietuva“ |url=https://www.15min.lt/verslas/naujiena/bendroves/lietuvos-gelezinkeliu-nuostoliai-simet-isaugo-dvigubai-tai-leme-ir-nauja-sutartis-su-orlen-lietuva-663-848552 |website=15min.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-16}}&lt;/ref&gt;

2017 m. lapkričio 13 d. [[Lietuvos Respublikos energetikos ministerija|energetikos ministras]] [[Žygimantas Vaičiūnas]] susitikime su „Orlen Lietuvos“ vadovu aptarė vadinamąjį VIAP mokestį, kurio įmonė atsisakė mokėti. Kitą dieną Energetikos ministerija pranešė apie naują mokesčių lengvatą, kuri stambiom bendrovėm leido susigrąžinti 85% šio mokesčio. [[Konkurencijos taryba|Konkurencijos tarybai]] pastebėjus, kad tai gali sukurti privilegijuotas sąlygas ir suvaržyti kitų imonių konkurenciją „Orlen Lietuvai“, lengvata buvo priimta. S. Skvernelis teigė, kad mokesčio lengvata sukurta siekiant pritraukti naujas investicijas.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt; 

2020 m. rugpjūtį pranešta, kad VIAP mokesčio lengvata pasinaudojusioms bendrovėms išmokėta 13 mln. eurų, iš kurių 6 mln. – „Orlen Lietuvai“.&lt;ref&gt;{{cite web |last=Davidonytė |first=Birutė |date=2020-08-19 |title=Mokesčio už elektrą lengvata: valstybė išmokėjo 13 mln. eurų, beveik pusė iš jų – „Orlen Lietuvai“ |url=https://www.15min.lt/verslas/naujiena/energetika/mokescio-uz-elektra-lengvata-valstybe-ismokejo-13-mln-euru-beveik-is-ju-puse-orlen-lietuvai-664-1363032 |website=15min.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-16}}&lt;/ref&gt;

2017 m. „Orlen Lietuva“ paprašė Lietuvos vadovybės pakeisti kasmetinio valstybės rengiamo elektros energijos rezervo aukciono taisykles. Jos draudė valstybei skolingoms įmonėms dalyvauti konkurse (įskaitant vis dar įsiskolinusią „Orlen Lietuvą“). Prašymas buvo patenkintas: per dvejus metus, „Orlen Lietuvai“ laimėjus aukcionus, valstybė bendrovei sumokėjo 6 mln. eurų. S. Skvernelis nurodė, kad elektros energijos rezervo aukciono taisyklių pakeitimu siekta užtikrinti didesnę konkureciją ir mažesnę paslaugos kainą.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt;

==== „Orlen Lietuva“ parama ir S. Skvernelio aplinkos žmonės ====

2018–2019 m. „Orlen Lietuva“ tapo įvairių krepšinio klubų rėmėjais, kurių vadovai, akcininkai yra S. Skvernelio aplinkos verslininkai. [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelio“]] klubo prezidentas, buvęs kelių policininkas, milijonierius [[Alvydas Bieliauskas]] kartu su S. Skverneliu tarnavo kelių policijoje ir buvo gerai pažįstami. 2016 m. A. Bieliauskas LVŽS paaukojo 7 tūkst. eurų. A. Bieliauskas supažindino S. Skvernelį su T. Pačėsu, kuris vėliau organizavo slaptus premjero susitikimus su lenkų politikais. [[Vilniaus miesto savivaldybė]] atskleidė, kad [[Vilniaus Rytas|Vilniaus „Rytas“]] iš „Orlen Lietuvos“ gavo 100 tūkstančių eurų. Panevėžio „Lietkabelis“ – 150 tūkstančių eurų. [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] – 270 tūkstančių eurų &lt;ref&gt;{{cite web |title=„Lietkabelis“ paskelbė 150 tūkst. eurų paramą iš „Orlen Lietuvos“ gavęs netiesiogiai |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/lietkabelis-paskelbe-150-tukst-euru-parama-is-orlen-lietuvos-gaves-netiesiogiai-56-1228604 |last=Davidonytė |first=Birutė |date=2019-11-07 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt;

2020 m. vasario 4 d. S. Skvernelis atnaujino savo privačių interesų deklaraciją, nurodydamas naująją žmonos Silvijos Skvernelės darbovietę „Orlen Baltics Retail“.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Virš S. Skvernelio – naujo skandalo debesys: po įtarimų dėl ypatingų ryšių premjero žmona įsidarbino „Orlen“ |url=https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2020/02/04/news/virs-s-skvernelio-naujo-skandalo-debesys-po-itarimu-del-ypatingu-rysiu-premjero-zmona-isidarbino-orlen--13518554 |date=2020-02-04 |website=lrytas.lt |publisher=[[Lrytas]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt; Susilaukęs klausimų, S.Skvernelis pakomentavo, kad „jos atlyginimas nesiekia nė pusės mano“.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Pirmasis S. Skvernelio atsakas dėl žmonos: jos atlyginimas nesiekia nė pusės mano |url=https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2020/02/05/news/pirmasis-s-skvernelio-atsakas-del-zmonos-pakomentavo-priezastis-ir-gaunama-atlyginima-13525298 |date=2020-02-05 |website=lrytas.lt |publisher=[[Lrytas]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;

=== „Registrų Centro“ duomenų teikimo žurnalistams nutraukimas ===
2018 m. rugsėjo 14 dieną „[[registrų centras]]“ (RC) informavo nutraukiantis nemokamą registro duomenų teikimą žurnalistams, argumentuojant, kad tokiai praktikai nebuvo teisinio pagrindo &lt;ref&gt;https://jp.lt/vyriausybe-ir-registru-centras-duomenis-ziniasklaidai-zada-atverti-jau-sia-savaite/&lt;/ref&gt;. 

Žurnalistai atskleidė, kad sprendimas nutraukti nemokamą informacijos tiekimą buvo priimtas po neskelbto [[Ministras pirmininkas|Premjero]] S. Skvernelio ir RC vadovo [[Saulius Urbanavičius|S. Urbanavičiaus]] susitikimo. Premjero patarėjas Tomas Beržinskas teigė „Jei darbotvarkėje susitikimo nėra, vadinasi, tokio ir nebuvo“. Vyriausybės vadovo patarėjas [[Skirmantas Malinauskas]] vėliau žurnalistams komentavo, kad susitikimas įvyko ir jame tikrai buvo kalbama apie duomenų teikimą žurnalistams &lt;ref&gt;{{cite web |title=Žurnalistai nuo Registrų centro duomenų atkirsti daugiau nei metus: kaip valdžia „sprendžia problemą“? |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/zurnalistai-nuo-registru-centro-duomenu-atkirsti-daugiau-nei-metus-kaip-valdzia-sprendzia-problema-56-1246150 |last=Davidonytė |first=Birutė |date=2019-12-16 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-03-09}}&lt;/ref&gt;.

2018 m. spalio 3 d. vyko vyriausybės pasitarimas dėl susisiekimo ministro [[Rokas Masiulis|Roko Masiulio]] pasiūlymo leisti žurnalistams laikinai gauti prieiga prie RC duomenų kol bus paruoštas įstatymų projektas. Posėdyje buvo nuspręsta sprendimą atidėti, žurnalistams pareikalavus darbinio posėdžio įrašo, buvo pranešta, kad jis yra sunaikintas. Posėdyje dalyvavusi [[Interneto žiniasklaidos asociacija|Interneto žiniasklaidos asociacijos]] pirmininkė Aistė Žilinskienė patvirtino, kad S. Skvernelis pats prieštaravo [[Rokas Masiulis|R. Masiulio]] pasiūlymams.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Atsakymai neįtikino – opozicija renka parašus, kaltina S. Skvernelį sulaužius priesaiką |url=https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2018/10/16/news/atsakymai-neitikino-opozicija-renka-parasus-kaltina-s-skverneli-sulauzius-priesaika-7917486 |date=2018-10-16 |website=lrytas.lt |publisher=[[Lrytas]] |access-date=2026-03-09}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite web |title=S.Skvernelis apie sunaikintą įrašą: visuomenės teisė žinoti nėra absoliuti |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/s-skvernelis-del-sunaikinto-iraso-su-savo-pasisakymais-aiskinasi-seime-56-1045024 |date=2018-10-16 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-03-09}}&lt;/ref&gt;

2018 m. spalio 10 d. vyriausybė priėmė nutarimus, kuriais žurnalistams neatlyginamai buvo pradėti teikti RC duomenys &lt;ref&gt;{{cite web |title=Registrų centro duomenys – vėl prieinami žiniasklaidai |url=https://www.vz.lt/medijos/2018/10/10/registru-centro-duomenys--vel-prieinami-ziniasklaidai |last=Balčiūnienė |first=Rūta |date=2018-10-10 |website=vz.lt |publisher=[[Verslo žinios]] |access-date=2026-03-09}}&lt;/ref&gt;.

2018 m. spalio 16 d. Saulius Skvernelis Seime atsakinėjo į parlamentarų klausimus. Teigė, kad [[Rokas Masiulis|R. Masiulio]] projektui nebuvo pritarta, nes jis turi trūkumų. Teigė, kad Vyriausybės darbo reglamentas nenumato pasitarimų garso įrašų saugojimo. Opozicija oponavo, nurodydama [[Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija|Vyriausybės kanceliarijos]] darbo reglamentą, kuriame numatomas posėdžių ir pasitarimų skaitmeninių įrašų saugojimas iki mėnesio galo, tada perkėlimas ir saugojimas Vyriausybės kanceliarijos archyve.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Skvernelis viešai atsakė į opozicijos klausimus: skambėjo Seime negirdėti epitetai |url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/skvernelis-viesai-atsake-i-opozicijos-klausimus-skambejo-seime-negirdeti-epitetai-79325931 |last=Plikūnė,elta |first=Dalia |date=2018-10-16 |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |access-date=2026-03-09}}&lt;/ref&gt;&lt;ref name=&quot;:3&quot;&gt;{{cite web |title=Teismas nusprendė, kad Vyriausybė pažeidė žurnalistų teises ištrindama pasitarimo įrašą |url=https://www.alfa.lt/aktualijos/teismai/teismas-nusprende-kad-vyriausybe-pazeide-zurnalistu-teises-istrindama-pasitarimo-irasa/-50423708/ |date=2020-07-23 |website=alfa.lt |publisher=[[Alfa.lt]] |access-date=2026-03-09}}&lt;/ref&gt;

2020 m. liepos 23 d. [[Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas|Lietuvos vyriausias administracinis teismas]] neskundžiamai nusprendė, kad [[Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija|Vyriausybės kanceliarija]] pažeidė žurnalistų teises gauti, rinkti ir skelbti informaciją ištrindama pasitarimo įrašą &lt;ref name=&quot;:3&quot; /&gt;.

=== Knygos „Kabinetas 339“ skundas ===
2020 m. rugpjūčio 3 d. S. Skvernelis pateikė skundą dėl knygos „Kabinetas 339“ reklamos, kuriame teigiama, kad be jo sutikimo buvo naudota jo nuomonė, veidas, buvo pažeista jo garbė, orumas, reputacija.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Skvernelis apskundė knygos „Kabinetas 339“ reklamą |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1203435/skvernelis-apskunde-knygos-kabinetas-339-reklama |date=2020-08-03 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;

2021 m. kovo 12 d. teismas panaikino 2020 m. rugpjūčio 28 d. [[Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba|VVTAT]] nuosprendį, kuriame konstatuojamas Reklamos įstatymo pažeidimas dėl S. Skvernelio vardo ir pavardės minėjimo knygos reklamavime. Teismas pažymėjo, kad žinomo ir viešo žmogaus vardo ir pavardės paminėjimas nepažeidžia privatumo. &lt;ref&gt;{{cite web |title=Teismas panaikino VVTAT sprendimą dėl knygos „Kabinetas 339“ reklamos pažeidimų |url=https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1363590/teismas-panaikino-vvtat-sprendima-del-knygos-kabinetas-339-reklamos-pazeidimu |date=2021-03-12 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;

== Ikiteisminis tyrimas 2026 m. ==
2026 m. vasario 9 d. rytą teisėsaugos pareigūnai, įskaitant [[Specialiųjų tyrimų tarnyba|STT]], atliko kratas Seimo narių S. Skvernelio ir [[Kazys Starkevičius|Kazio Starkevičiaus]] Seimo kabinetuose ir namuose.&lt;ref name=&quot;BNS1&quot;&gt;{{cite web |last1=Stankevičius |first1=Augustas |last2=Perminas |first2=Paulius |date=2026-02-09 |title=Tyrime dėl Augalininkystės tarnybos – kratos Kazio Starkevičiaus, Sauliaus Skvernelio kabinetuose (papildytas) |url=https://bns.lt/naujiena/tyrime-del-augalininkystes-tarnybos-kratos-kazio-starkeviciaus-sauliaus-skvernelio-kabinetuose-papildytas-acso4gt8 |website=bns.lt |location=Vilnius |publisher=BNS |access-date=2026-02-16}}&lt;/ref&gt; Kratos susijusios su 2025 m. gruodį atliktom kratom ir teisėsaugos tyrimu dėl įtariamų korupcinių veiklų [[Valstybinė augalininkystės tarnyba|Valstybinėje augalininkystės tarnyboje]], kurių metu rasta aukso, grynųjų pinigų, sprogmenų, kokaino.&lt;ref name=&quot;BNS1&quot;/&gt;&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt; [[Generalinė prokuratūra|Generalinės prokuratūros]] Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas pranešė, kad yra tiriamas politinis palankumas. K. Starkevičių ir S. Skvernelį nuspręsta apklausti kaip specialiuosius liudytojus.&lt;ref&gt;{{cite web |last=Miškinis |first=Vytenis |date=2026-02-09 |title=Prokuroras apie rezonansinį korupcijos skandalą: nuspręsta Seimo narius apklausti kaip spec. liudytojus |url=https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/prokuroras-apie-seima-pasiekusi-korupcijos-skandala-viena-is-versiju-galejo-buti-politinis-palankumas-120209489 |website=delfi.lt |location=Vilnius |publisher=Delfi |access-date=2026-02-16}}&lt;/ref&gt; Po kratų S. Skvernelis nurodė, kad nieko nusikalstamo nėra padaręs.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Skvernelis apie STT kratas: esu ramus, nieko nusikalstamo nepadariau |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2834192/skvernelis-apie-stt-kratas-esu-ramus-nieko-nusikalstamo-nepadariau |last=Narkūnas |first=Vilius |date=2026-02-09 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;

2026 m. balandžio 9 d. Generalinė prokuratūra Seimo paprašė panaikinti S. Skvernelio teisinę neliečiamybę. Prokuratūra informavo turinti duomenų apie galimą politinį [[Kyšininkavimas|kyšininkavimą]]. S. Skverneliui ruoštasi pateikti įtarimus, kad jis 2025 m. sausio–gegužės laikotarpiu susitarė priimti kyšį už palankumą Augalininkystės tarnybos direktoriui Jurijui Kornijenko. Kyšiai buvo perduodami ir priimami 2025 m. birželio–gruodžio mėnesiais. Nusikalstama grupuotė S. Skverneliui skyrė „Krabo“ slapyvardį.&lt;ref&gt;https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2893376/lrt-trumpai-51-tukst-euru-suma-ir-itarimai-skverneliui-kas-jo-laukia&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2893287/itarimai-skverneliui-galima-kysio-suma-51-tukst-eur-slapyvardis-krabas&lt;/ref&gt;

Po prokuratūros pareiškimo S. Skvernelis sustabdė savo narystę [[Demokratų sąjunga Vardan Lietuvos|Demokratų sąjungoje „Vardan Lietuvos“]] ir atsistatydino iš partijos pirmininko pareigų. Iš Seimo nusprendė nesitraukti &lt;ref&gt;https://www.bernardinai.lt/s-skvernelis-stabdo-naryste-partijoje-taciau-is-seimo-nesitrauks/&lt;/ref&gt;.

2026 m. balandžio 16 d. Seimas S. Skverneliui panaikino teisinę neliečiamybę. Kalbėdamas prieš balsavimą politikas ragino visus balsuoti už neliečiamybės naikinimą. Už jos panaikinimą balsavo 102 Seimo nariai, 1 – prieš, 2 – susilaikė.&lt;ref&gt;{{cite web |last=Gaučaitė-Znutienė |first=Modesta |date=2026-04-16 |title=Seimas panaikino Skvernelio teisinę neliečiamybę, salėje politikas susigraudino (atnaujinta 10:41) |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2900053/seimas-panaikino-skvernelio-teisine-nelieciamybe-saleje-politikas-susigraudino |website=lrt.lt |location=Vilnius |publisher=LRT |access-date=2026-04-25}}&lt;/ref&gt;

2026 m. balandžio 24 d. S. Skverneliui pateikti oficialūs Generalinės prokuratūros įtarimai dėl kyšininkavimų, susijusių su Augalininkystės tarnyboje vykusia nusikalstama veikla. Įtariama, kad užimdamas Seimo pirmininko pareigas S. Skvernelis per kelis kartus priėmė ne mažiau kaip 51 tūkst. eurų kyšių grynaisiais pinigais. Įtariama, kad jais buvo užtikrinamas S. Skvernelio politinis palankumas vykdant įgaliojimus, susijusius su Augalininkystės tarnybos veikla.&lt;ref name=&quot;OT1&quot;&gt;{{cite web |author=&lt;!-- not stated --&gt; |date=2026-04-24 |title=Prokuratūra pareiškė įtarimus Skverneliui Augalininkystės tarnybos kyšininkavimo byloje (atnaujinta 14:27) |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2908225/prokuratura-pareiske-itarimus-skverneliui-augalininkystes-tarnybos-kysininkavimo-byloje |website=lrt.lt |location=Vilnius |publisher=LRT |access-date=2026-04-25}}&lt;/ref&gt;

== Vidaus politika ==

=== Abortai ===
2025 m. gegužę [[Lietuvos Seimo pirmininkas|Seimo pirmininko]] pareigas einantis S. Skvernelis sakė palaikantis nemokamus [[Abortas|abortus]] jeigu kyla grėsmė moters, [[Žmogaus vaisius|vaisiaus]] gyvybei, [[Išprievartavimas|išžaginimo]] atveju. Kitais atvejais laikosi nuomonės, kad [[Abortas|nėštumo nutraukimas]] neturėtų būti apmokėtas iš [[Privalomojo sveikatos draudimo fondas|Privalomojo sveikatos draudimo]].&lt;ref&gt;{{cite web |title=Skvernelis: nėštumo nutraukimas neturėtų būti finansuojamas iš PSDF lėšų |url=https://www.lrt.lt/naujienos/sveikata/682/2577906/skvernelis-nestumo-nutraukimas-neturetu-buti-finansuojamas-is-psdf-lesu |last=Majauskaitė |first=Raminta |date=2025-05-29 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;

=== Partnerystės įstatymas ===
2020 m. spalio mėnesį premjeras S. Skvernelis sakė nepalaikantis partnerystės instituto įteisinimą, pasisakė už teisinio statuso suteikimą, kuris leistų kartu gyvenantiems asmenims gauti tokias [[Pilietinės teisės|pilietines teises]] kaip [[Atstovavimas|atstovavimą]], [[Paveldimumas|paveldimumą]].&lt;ref&gt;{{cite web |title=Skvernelis sako remiantis vienalyčių porų „teisinių santykių sureguliavimą“ |url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/skvernelis-sako-remiantis-vienalyciu-poru-teisiniu-santykiu-sureguliavima-85550631 |last=Andrukaitytė |first=Milena |agency=[[BNS]] |date=2020-10-22 |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;

2025 m. balandžio mėnesį [[Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas|Konstituciniam Teismui]] nutarus, kad neįteisinta partnerystė prieštarauja [[Lietuvos Konstitucija|Konstitucijai]], Seimo pirmininkas S. Skvernelis teigė, kad turės būti priimtas naujas įstatymas, atitinkantis šį sprendimą.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Raskevičius po KT sprendimo dėl partnerystės: kviečiu poras kreiptis į teismą, registruoti savo santykius |url=https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/raskevicius-po-kt-sprendimo-del-partnerystes-kvieciu-poras-kreiptis-i-teisma-registruoti-savo-santykius-n1413277 |date=2025-04-17 |website=tv3.lt |publisher=[[TV3]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite web |title=Skvernelis: turės būti priimtas Partnerystės įstatymas |url=https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/skvernelis-tures-buti-priimtas-partnerystes-istatymas-n1413282 |date=2025-04-17 |website=tv3.lt |publisher=[[TV3]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;

== Asmeninis gyvenimas ==

=== Vėžio diagnozė ===
2019 m. rugpjūčio 28 d. S. Skvernelis spaudos konferencijoje paskelbė, kad serga [[Vėžys (liga)|vėžiu]] – [[limfoma]].&lt;ref&gt;{{cite web |title=Saulius Skvernelis serga kraujo vėžiu: liga diagnozuota pirminėje stadijoje |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/saulius-skvernelis-serga-kraujo-veziu-liga-diagnozuota-pirmineje-stadijoje-56-1194078 |last=Vireliūnaitė |first=Lauryna |date=2019-08-28 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt; Vyriausybės vadovui buvo atlikta operacija, taikoma [[chemoterapija]] ir [[imunoterapija]].&lt;ref&gt;{{cite web |title=Saulių Skvernelį užklupusi liga limfoma: kas tai? |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1092315/sauliu-skverneli-uzklupusi-liga-limfoma-kas-tai |date=2019-08-28 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt; 2020 m. vasario 5 d. spaudai pranešė, kad įveikė vėžį, yra pasiekta pilna remisija.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Skvernelis paskelbė, kad įveikė vėžį: pasiekta pilna remisija |url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/skvernelis-paskelbe-kad-iveike-vezi-pasiekta-pilna-remisija-83459359 |last=Pocytė-Medutė |first=Kristina |date=2020-02-05 |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;

=== Šeima ===
Vedęs antrą kartą. Žmona – finansininkė Silvija Kirdonytė-Skvernelė (g. 1978 m.). Turi dukterį (g. 2009 m.) ir sūnų (g. 2016 m.).

=== Įgūdžiai ===
Moka rusų ir lenkų kalbas. Teigė mokantis [[anglų kalba|anglų kalbą]].&lt;ref&gt;{{cite web |title=Angliškai neprabilęs S. Skvernelis privertė sutrikti Izraelio premjerą |url=https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2019/01/30/news/vel-kliuva-anglu-kalbos-zinios-s-skvernelis-priverte-sutrikti-izraelio-premjera-9051677/ |date=2019-01-30 |website=lrytas.lt |publisher=[[Lrytas]] |access-date=2025-09-30 |language=lt}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;https://www.youtube.com/watch?v=qh4Em9YWVuw&lt;/ref&gt;

== Įvertinimas ==
* 2003 m. PD prie LR VRM atminimo ženklas „Lietuvos policijai – 85“
* 2005 m. III laipsnio [[Vadovybės apsaugos departamentas|Vadovybės apsaugos departamento prie VRM]] garbės ženklas
* 2006 m. III laipsnio policijos pasižymėjimo ženklas „Už nuopelnus“
* 2020 m. Ordino „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ Didysis kryžius&lt;ref&gt;https://www.pap.pl/aktualnosci/news%2C682797%2Cprezydent-odznaczyl-krzyzem-wielkim-orderu-zaslugi-rp-premiera-litwy.html&lt;/ref&gt;

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

{{wikiquote}}

{{start box}}
{{s-off}}
|-
{{succession box | before = [[Dailis Alfonsas Barakauskas]] | title = [[Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija|LR vidaus reikalų ministras]] | years = 2014–2016 m. | after = [[Tomas Žilinskas (1977)|Tomas Žilinskas]]}}
{{succession box | before = [[Algirdas Butkevičius]] | title = [[Sąrašas:Lietuvos ministrai pirmininkai|Lietuvos ministras pirmininkas]]&lt;br /&gt; [[Vaizdas:Flag of Lithuania.svg|50 px]] [[Vaizdas:Coat_of_arms_of_Lithuania.svg|50 px]] | years = 2016–2020 m. | after = [[Ingrida Šimonytė]]}}
{{succession box | title = [[Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas]]| years = 2024– m.| before = [[Viktorija Čmilytė-Nielsen]] | after = -}}
|-
{{end box}}

{{Lietuvos premjerai}}

{{DEFAULTSORT:Skvernelis, Saulius}}
[[Kategorija:Lietuvos ministrai pirmininkai]]
[[Kategorija:Lietuvos vidaus reikalų ministrai]]
[[Kategorija:Lietuvos policijos generaliniai komisarai]]
[[Kategorija:Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojai]]
[[Kategorija:LR Seimo pirmininkai]]
[[Kategorija:Kandidatai į LR prezidentus]]</text>
      <sha1>ncugvtje19f8pdvhlkj690xhzgaprsv</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819984</id>
      <parentid>7819980</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T22:37:37Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Andrejsmirnov97</username>
        <id>56853</id>
      </contributor>
      <origin>7819984</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="47881" sha1="f3qr0gm9m4lo9tg8gwhdbguid84g5li" xml:space="preserve">{{nesubalansuotas}}
{{Žmogaus biografija
| fonas = off
| vardas = {{PAGENAME}}
| vaizdas =Саулюс Сквернялис (32227351496).jpg
| vaizdo plotis = 180px
| paveikslėlio apibūdinimas = S. Skvernelis 2017 m. sausį
| visas vardas = 
| gimė = {{Gimė|1970|07|23|T}}
| gimimo vieta = [[Kaunas]]
| mirė = {{Mirė||||1970|07|23}}
| mirties vieta = 
| palaidotas = 
| tėvas = 
| motina = Elena Skvernelienė
| sutuoktinė = Silvija Skvernelė
| vaikai = Eglė, Tadas
| veikla = politikas, policijos komisaras, teisininkas
| sritis = 
| įstaigos = 
| pareigos = 
| partija = 
| išsilavinimas = 
| alma_mater = [[1994]] m. [[Vilniaus Gedimino technikos universitetas|Vilniaus technikos universitetas]],&lt;br&gt; 
[[2005]] m. [[Mykolo Romerio universitetas]]
| doktorantūros_vadovas = 
| studentai = 
| žinomas = 
| titulas0 = [[Lietuvos Respublikos Seimas|Lietuvos Respublikos Seimo narys]]
| fonas0 = off
| kelintas0 = 
| ėjo pareigas0 = 2016 m. lapkričio 14 d. – &lt;br /&gt; dabar
| ankstesnis0 =
| vėlesnis0 =
| titulas1 = [[Lietuvos Seimo pirmininkas|Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas]]
| ėjo pareigas1 = 2024 m. lapkričio 14 d. – &lt;br /&gt; 2025 m. rugsėjo 10 d.
| ankstesnis1 = [[Viktorija Čmilytė-Nielsen]]
| vėlesnis1 = [[Juozas Olekas]]
| titulas2 = [[Lietuvos ministras pirmininkas|Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas]]
| fonas2 = off
| kelintas2 = 
| ėjo pareigas2 = 2016 m. lapkričio 22 d. –&lt;br /&gt;2020 m. gruodžio 11 d.
| ankstesnis2 = [[Algirdas Butkevičius]]
| vėlesnis2 = [[Ingrida Šimonytė]]
| titulas3 = [[Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija|Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras]]
| fonas3 = off
| kelintas3 = 
| ėjo pareigas3 = 2014 m. lapkričio 5 d. –&lt;br /&gt; 2016 m. balandžio 13 d.
| ankstesnis3 = [[Dailis Alfonsas Barakauskas]]
| vėlesnis3 = [[Tomas Žilinskas]]
| titulas4 = [[Policijos generalinis komisaras|Lietuvos policijos generalinis komisaras]]
| fonas4 = off
| kelintas4 = 
| ėjo pareigas4 = 2011 m. kovo 7 d. –&lt;br /&gt; 2014 m. lapkričio 4 d.
| ankstesnis4 = [[Vizgirdas Telyčėnas]]
| vėlesnis4 = [[Linas Pernavas]]
| apdovanojimai = 
| parašas = 
| pastabos = 
| vikiteka = Category:Saulius Skvernelis
}}

'''Saulius Skvernelis''' (g. [[1970]] m. [[liepos 23]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – Lietuvos [[politika]]s, buvęs [[Lietuvos ministras pirmininkas|Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas]] (2016–2020 m.) ir [[Lietuvos Seimo pirmininkas|Seimo Pirmininkas]] (2024–2025 m.).&lt;ref&gt;{{cite web |title=Saulius Skvernelis išrinktas Seimo pirmininku, dėkodamas net susigraudino |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2413019/saulius-skvernelis-isrinktas-seimo-pirmininku |last=Samoškaitė |first=Eglė |date=2024-11-14 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2025-09-30 |language=lt}}&lt;/ref&gt;

Nuo 2011 iki 2014 m. užėmė [[Lietuvos policija|Lietuvos policijos]] [[Policijos generalinis komisaras|generalinio komisaro]] pareigas. 

Politinę karjerą pradėjo [[A. Butkevičiaus ministrų kabinetas|A. Butkevičiaus vyriausybėje]], kurioje nuo 2014 m. lapkričio iki 2016 m. balandžio užėmė [[Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija|vidaus reikalų ministro]] pareigas. 

== Išsilavinimas ==
Vaikystėje persikėlė į Marijampolę (tuometinį [[Kapsukas (miestas)|Kapsuką]]). 1977–1988 m. mokėsi [[Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija|Kapsuko Jono Jablonskio vidurinėje mokykloje]]. 

1989 m. [[VU FF|Vilniaus universiteto Fizikos fakultete]] studijavo fiziką, tačiau studijų nebaigė. 1990–1994 m. [[Vilniaus Gedimino technikos universitetas|Vilniaus Gedimino technikos universitete]] studijavo automobilių ir autoūkio specialybę, įgijo mechanikos inžinieriaus kvalifikaciją.&lt;ref name=&quot;VRK1&quot;&gt;{{cite web |author=&lt;!-- not stated --&gt; |date=2024-07-16 |title=Kandidatas į Seimo narius. Saulius Skvernelis |url=https://www.vrk.lt/en/kandidatai-kandidatu-sarasai-2024-sei?srcUrl=/rinkimai/1544/rnk1870/kandidatai/KandidatasBiografija_rkndId-2436050.html?p_p_id=82&amp;p_p_lifecycle=1&amp;p_p_state=normal&amp;p_p_mode=view&amp;_82_struts_action=%2Flanguage%2Fview&amp;languageId=lt_LT |website=vrk.lt |location=Vilnius |publisher=VRK |access-date=2026-02-19}}&lt;/ref&gt;

1998–2005 m. studijavo [[Mykolo Romerio universitetas|Mykolo Romerio universitete]], baigė [[teisės magistras|teisės magistro]] studijas.&lt;ref name=&quot;VRK1&quot;/&gt;

== Profesinė veikla ==

1994–1998 m. dirbo [[MRU|Lietuvos policijos akademijos]] Policijos teisės ir profesinės taktikos katedros asistentu. 1998–1999 m. užėmė [[Trakų rajonas|Trakų rajono]] komisariato kelių policijos komisaro-inspektoriaus pareigas. 1999–2001 m. [[Policijos departamentas|Policijos]] viešosios policijos Kelių policijos tarnybos Organizacinio skyriaus komisaras-inspektorius. Nuo 2001 iki 2003 m. užėmė viešosios policijos biuro Eismo priežiūros tarnybos Kelių patrulių rinktinės [[komisaras|komisaro]] pareigas. 2003–2005 m. policijos eskortavimo rinktinės komisaras. 2005–2008 m. [[Lietuvos kelių policijos tarnyba|policijos eismo priežiūros tarnybos]] viršininkas.&lt;ref name=&quot;VRK1&quot;/&gt;

Nuo 2008 iki 2011 m. ėjo [[Lietuvos policija|policijos]] generalinio komisaro [[Vizgirdas Telyčėnas|Vizgirdo Telyčėno]] pavaduotojo pareigas. V. Telyčėnui atsistatydinus, į generalinio komisaro pareigas pasiūlytas S. Skvernelis. Jo kandidatūrą vidaus reikalų ministrui [[Raimundas Palaitis|Raimundui Palaičiui]] pasiūlė pats V. Telyčėnas. 2011 m. vasario 25 d. prezidentė D. Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo paskyrė S. Skvernelį eiti Lietuvos policijos komisaro pareigas (nuo 2011 m. kovo 7 d.).&lt;ref&gt;{{cite web |last=Gudavičius |first=Stasys |date=2011-02-25 |title=S.Skvernelis skiriamas naujuoju policijos vadovu (papildyta 14 val.) |url=https://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/sskvernelis-skiriamas-naujuoju-policijos-vadovu-papildyta-14-val |website=kauno.diena.lt |location=Kaunas |publisher= |access-date=2026-02-19}}&lt;/ref&gt; Komisaro pareigose dirbo iki 2014 m. lapkričio.&lt;ref&gt;{{cite web |title=S.Skvernelis: policija turės imuniteto tarnybą ir kontrolinį būrį |url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/sskvernelis-policija-tures-imuniteto-tarnyba-ir-kontrolini-buri-42451839 |agency=[[ELTA]] |date=2011-02-25 |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |access-date=2025-09-30 |language=lt}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite act |type=Dekretas |index=1K-129 |date=2014-11-10 |legislature=[[Lietuvos Respublikos Prezidentas]] |title=Dėl Sauliaus Skvernelio atleidimo iš policijos generalinio komisaro pareigų |url=https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/6ee7d0f0692511e48710f0162bf7b9c5 |access-date=2025-09-30 |language=lt}}&lt;/ref&gt; 2014 m. lapkritį S. Skverneliui atsistatydinus iš generalinio komisaro pareigų, 2014 m. lapkričio 11 d. į šį postą paskirtas [[Linas Pernavas]].&lt;ref&gt;{{cite web |author=&lt;!-- not stated --&gt; |date=2014-11-10 |title=Paskirtas policijos generalinis komisaras |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/76981/paskirtas-policijos-generalinis-komisaras?srsltid=AfmBOooyvXPZiFCmK5ZgGyeelBshBm0tBBVYCoL4lF937JOuXL-EZNbZ |website=lrt.lt |location=Vilnius |publisher=LRT |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;

== Vidaus reikalų ministras (2014 m.) ==
2014 m. lapkričio 11 d. [[Specialiųjų tyrimų tarnyba| Specialiųjų tyrimų tarnybai]] (STT) pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl įtariamų neskaidrių viešųjų pirkimų, [[Vidaus reikalų ministerija|vidaus reikalų ministras]] (VRM) [[Dailis Alfonsas Barakauskas|Dalius Alfonsas Barakauskas]] atsistatydino iš užimamų pareigų.&lt;ref&gt;{{cite web|last=Aukštuolytė |first=Rima |title=Atsistatydino vidaus reikalų ministras |url=https://www.vz.lt/archive/article/2014/10/30/atsistatydino-barakauskas |date=2014-10-30 |website=vz.lt |publisher=[[Verslo žinios]] |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt; Lapkričio 11 d. jį pakeitė [[Rolandas Paksas|Rolando Pakso]] pasiūlytas, premjero [[Algirdas Butkevičius|Algirdo Butkevičiaus]] pateiktas ir prezidentės [[Dalia Grybauskaitė|Dalios Grybauskaitės]] paskirtas Saulius Skvernelis.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Seime prisiekė naujasis vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/seime-prisieke-naujasis-vidaus-reikalu-ministras-saulius-skvernelis-56-465778 |date=2014-11-11 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt; Naujasis ministras teigė, kad jo prioritetai bus kibernetinis saugumas ir atskirties tarp rajonų mažinimas.&lt;ref name=&quot;:0&quot;&gt;{{cite web |title=S.Skvernelio karjeros vingiai: svajojo reguliuoti mašinas, o teks valdyti visą valstybę |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/s-skvernelio-karjeros-vingiai-svajojo-reguliuoti-masinas-o-teks-valdyti-visa-valstybe-56-715061 |last=Antanavičius |first=Ugnius |date=2016-11-22 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt;

=== Kritika po I. Molotkovo situacijos ===
2015 m. lapkričio 19 d. iš Vilniaus policijos patrulio pasprukus suimtajam Igoriui Molotkovui ir šiam iš policininkų pagrobus ginklą, organizuota didelio masto bėglio paieška mieste, dalyvaujant gausioms policijos ir [[Aras (policijos rinktinė)|Aro]] pajėgoms.&lt;ref&gt;{{cite web|author=&lt;!-- not stated --&gt;|date=2015-11-19 |title=Vilniuje vyko bėglio sulaikymo operacija: spruko su automatu, surakintas antrankiais |url=https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/vilniuje-vyko-beglio-sulaikymo-operacija-spruko-su-automatu-surakintas-antrankiais-n852826|website=tv3.lt |publisher=TV3 |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt; Vykstant suimtojo paieškai, S. Skverneliui skambino tuometinė [[Lietuvos Seimo pirmininkas|Seimo pirmininkė]] [[Loreta Graužinienė|Loreta Graužinienė]], prašydama suteikti daugiau informacijos apie situaciją mieste. S. Skvernelis atsakė, kad jis informaciją teikia [[Ministras pirmininkas|premjerui]], o ne [[Lietuvos Seimo pirmininkas|Seimo pirmininkei]]. Taip pat pastebėjo, kad L. Graužinienės kreipimasis trukdė jo darbui.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt; L. Graužinienei sukritikavus nederamą ministro elgesį, ją palaikė prezidentė D. Grybauskaitė, pastebėdama jau ne pirmą kartą S. Skvernelio demonstruojamą žemą politinį lygį.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;

Sulaukęs kritikos, 2015 m. lapkričio 20 d. S. Skvernelis paskelbė pasitraukiąs iš VRM vadovo posto. Šio sprendimo nepalaikė nei A. Butkevičius, nei Seimas, surinkęs 75 parašus, skatinančius premjerą nepalaikyti ministro sprendimo pasitraukti.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;&lt;ref&gt;{{cite web |author=&lt;!-- not stated --&gt; |date=2015-11-23 |title=A. Butkevičius sieks išlaikyti S. Skvernelį ministro poste |url=https://www.bernardinai.lt/2015-11-23-a-butkevicius-sieks-islaikyti-s-skverneli-ministro-poste/ |website=bernardinai.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite web |last=Gudavičius |first=Stasys |date=2025-11-24 |title=Didesnė dalis Seimo reikalauja nepriimti Skvernelio atsistatydinimo |url=https://www.vz.lt/verslo-aplinka/politika/2015/11/24/didesne-dalis-seimo-reikalauja-nepriimti-skvernelio-atsistatydinimo |website=vz.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt; Po pusantros savaitės S. Skvernelis atsiėmė atsistatydinimo pareiškimą ir liko vidaus reikalų ministro poste.&lt;ref&gt;{{cite web |last=Gudavičius |first=Stasys |date=2025-11-30 |title=Skvernelis nebeatsistatydina |url=https://www.vz.lt/verslo-aplinka/politika/2015/11/30/skvernelis-nebeatsistatydina |website=vz.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt;

=== Atsistatydinimas (2016 m.) ===
2016 m. S. Skvernelis pareiškė planuojantis dalyvauti rudenį vykstančiuose [[2016 m. Lietuvos Seimo rinkimai|2016 m. Seimo rinkimuose]] ir atstovauti „[[Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga|Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungai]]“. „[[Tvarka ir teisingumas|Tvarka ir teisingumas]]“ partijos atstovai, delegavę S. Skvernelį į vidaus reikalų ministro postą, pareikalavo, kad šis pasitrauktų iš užimamų ministro pareigų.&lt;ref&gt;{{cite web |author=&lt;!-- not stated --&gt; |date=2016-03-29 |title=S. Skvernelis atsistatydins iš vidaus reikalų ministro pareigų |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/131904/s-skvernelis-atsistatydins-is-vidaus-reikalu-ministro-pareigu |website=lrt.lt |location=Vilnius |publisher=LRT |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt; 2016 m. balandžio 13 d. atsistatydinimo dekretas buvo pasirašytas D. Grybauskaitės. Naujuoju vidaus reikalų ministru paskirtas [[Tomas Žilinskas (1977)|Tomas Žilinskas]].&lt;ref&gt;{{cite web |last=Gudavičius |first=Stasys |date=2016-04-13 |title=Žilinskas paskirtas naujuoju vidaus reikalų ministru |url=https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2016/04/13/zilinskas-paskirtas-naujuoju-vidaus-reikalu-ministru |website=vz.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt;

== Ministras Pirmininkas (2016–2020 m.) ==
{{main|S. Skvernelio ministrų kabinetas}}

2016 m. spalio 9 ir 23 d. vykusiuose [[2016 m. Lietuvos Seimo rinkimai|Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose]] S. Skvernelis atstovavo Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungai (LVŽS). Partijos rinkiminiame sąraše jis užėmė pirmąją vietą. Rinkimuose LVŽS užėmė pirmąją vietą, užsitikrinusi 56 mandatus [[2012–2016 m. Seimas|2012–2016 m. Seime]].&lt;ref&gt;{{cite web |last=Pūkenė |first=Rūta |date=2016-11-14 |title=Darbą pradėjo naujas Seimas |url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/darba-pradejo-naujas-seimas-72852364 |website=delfi.lt |location=Vilnius |publisher=Delfi |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt;

Pasibaigus rinkimams, LVŽS norėjo sudaryti plačią koaliciją su [[Lietuvos socialdemokratų partija|socialdemokratais]] (LSDP) ir [[Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai|konservatoriais]]. Konservatoriai pasipriešino koalicijai su LSDP ir siūlė įtraukti [[Liberalų sąjūdis|Liberalų sąjūdį]].&lt;ref&gt;{{cite web |author=&lt;!-- not stated --&gt; |date=2016-10-25 |title=Po derybų su konservatoriais valdančiosios koalicijos sudėtis lieka neaiški |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/152324/po-derybu-su-konservatoriais-valdanciosios-koalicijos-sudetis-lieka-neaiski?srsltid=AfmBOoo1ltRlA0KS3tcr6cPZTQvvDRvTtcTEkeJUJ39KGYUgU-lCypcO |website=lrt.lt |location=Vilnius |publisher=LRT |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt;

Po derybų susitarta dėl koalicijos tarp LVŽS, kuri į premjero postą pasiūlė S. Skvernelį ir LSDP, kuri užsitikrino [[Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija|Ūkio]], [[Teisingumo ministerija|Teisingumo]] ir [[Užsienio reikalų ministerija|Užsienio reikalų]] ministerijas.&lt;ref&gt;{{cite web |last=Noreika |first=Matas |date=2016-11-08 |title=Koalicija sudaryta: socialdemokratai gavo Ūkio ministeriją, premjeru taps Skvernelis |url=https://www.vz.lt/verslo-aplinka/seimo-rinkimai/2016/11/08/valdancioji-koalicija-sudaryta-socialdemokratams-lieka-3-ministerijos |website=vz.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt; 2016 m. gruodžio 13 d. [[S. Skvernelio ministrų kabinetas|S. Skvernelio ministrų kabineto]] programa patvirtinta, prisiekė naujasis ministras pirmininkas S. Skvernelis.&lt;ref&gt;{{cite web |last=Gudavičius |first=Stasys |date=2016-12-13 |title=Vyriausybės programa patvirtinta, ministrai prisiekė |url=https://www.vz.lt/verslo-aplinka/politika/2016/12/13/vyriausybes-programa-patvirtinta-ministrai-prisieke |website=vz.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt;

== 2019 m. Lietuvos prezidento rinkimai ==
2019 m. sausio 17 d. S. Skvernelis pranešė apie savo dalyvavimą [[2019 m. Lietuvos prezidento rinkimai|2019 m. prezidento rinkimuose]].&lt;ref&gt;{{cite web |last=Gudavičius |first=Stasys |date=2019-01-17 |title=S. Skvernelis paskelbė, kad dalyvaus prezidento rinkimuose |url=https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2019/01/17/s-skvernelis-paskelbe-kad-dalyvaus-prezidento-rinkimuose |website=vz.lt |location=Vilnius |publisher=Verslo žinios |access-date=2026-02-19}}&lt;/ref&gt; 2019 m. sausio 11–20 d. vykusios „Vilmorus“ apklausos rezultatų duomenimis, 
kandidatų į prezidentus reitinguose S. Skvernelis užėmė antrąją vietą su 16,9% palaikančiųjų (2018 m. gruodžio mėnesį jo palaikymas siekė 10,6%).&lt;ref&gt;{{cite web |last=Gapšys |first=Justinas |date=2019-01-26 |title=Prezidento rinkimų apklausoje S. Skvernelis aplenkė I. Šimonytę |url=https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2019/01/26/prezidento-rinkimu-apklausoje-s-skvernelis-aplenke-i-simonyte |website=vz.lt |location=Vilnius |publisher=Verslo žinios |access-date=2026-02-19}}&lt;/ref&gt;

2019 m. kovo 13 d. kandidatas į prezidentus pristatė savo rinkiminio štabo komandą. Jam vadovauti pasirinktas [[Vytautas Bakas|Vytautas Bakas]], buvęs S. Skvernelio patarėjas [[Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija|vidaus reikalų ministerijoje]]. Štabe taip pat dirbo [[Vyriausioji rinkimų komisija|Vyriausiosios rinkimų komisijos]] pirmininko pareigas ėjęs [[Zenonas Vaigauskas]].&lt;ref name=&quot;LRT1&quot;&gt;{{cite web |last=Pankūnas |first=Gytis |date=2019-03-13 |title=Skvernelio štabo komandoje – parlamentaras Bakas, Kalėjimų departamente dirbusi Kazėnienė ir „Mis Lietuva“ |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/840857/skvernelio-stabo-komandoje-parlamentaras-bakas-kalejimu-departamente-dirbusi-kazeniene-ir-mis-lietuva?srsltid=AfmBOorZo9TdVM-gFB679G4tE4GfJmRRFjji8XLyjDZl9j_fXAM4kZOl |website=lrt.lt |location=Vilnius |publisher=LRT |access-date=2026-02-19}}&lt;/ref&gt; S. Skvernelis rinkimų kampanijoje akcentavo būtinybę stiprinti teismus, antikorupcines institucijas, mažinti šešėlines veiklas. Pasisakė už šalies krašto apsaugos stiprinimą, [[NATO]] įsipareigojimų įvykdymą.&lt;ref name=&quot;LRT1&quot;/&gt;. Pirmu savo vizitu po rinkimų S. Skvernelis įvardino [[Lenkija|Lenkiją]], šalį, kurioje jis buvo išrinktas metų žmogumi.&lt;ref name=&quot;LRT1&quot;/&gt;

2019 m. gegužės 12 d. vyko pirmasis [[2019 m. Lietuvos prezidento rinkimai|prezidento rinkimų]] turas. Jame S. Skvernelis liko trečias, surinkęs 279 413 balsų arba 19,58% nuo visų balsavusiųjų.&lt;ref&gt;{{cite web |author=&lt;!-- not stated --&gt; |date= |title=Rezultatai |url=https://www.vrk.lt/2019-prezidento/rezultatai?srcUrl=/rinkimai/904/1/1546/rezultatai/lt/rezultataiPreRezultatai.html |website=vrk.lt |location=Vilnius |publisher=VRK |access-date=2026-02-19}}&lt;/ref&gt; Prieš rinkimus žadėjęs, kad pralaimėjus rinkimus atsistatydintų iš premjero pareigų, 2019 m. liepos 9 d. pranešė nusprendęs toliau eiti ministro pirmininko pareigas. Šias pareigas užėmė iki [[2020 m. Lietuvos Seimo rinkimai|2020 m. Seimo rinkimų]].&lt;ref&gt;{{cite web |author=&lt;!-- not stated --&gt; |date=2019-07-09 |title=S. Skvernelis paskelbė liekantis premjeru |url=https://www.alfa.lt/aktualijos/lietuva/s-skvernelis-paskelbe-liekantis-premjeru/-50395440/ |website=alfa.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-19}}&lt;/ref&gt;

== Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ==
{{main|Demokratų sąjunga Vardan Lietuvos}}

2021 m. rugsėjo 7 d. S. Skvernelis su devyniais seimo nariais paliko [[Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga|LVŽS]] frakcija, kartu su 3 mišros seimo grupės parlamentarais seime sukūrė Demokratų frakciją „Vardan Lietuvos“ &lt;ref&gt;https://www.demokratai.lt/naujiena/seime-steigiama-nauja-demokratu-frakcija-vardan-lietuvos-&lt;/ref&gt;.

2022 m. sausio 29 d. įsteigta politinė partija [[Demokratų sąjunga Vardan Lietuvos|Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“]] (DSVL), pirmininku išrinktas S. Skvernelis &lt;ref&gt;https://tv.lrytas.lt/zyme/demokratu-frakcija-vardan-lietuvos&lt;/ref&gt;.

== 2024–2028 m. Seimas ==

2024 m. spalio 13 ir 27 d. vykusiuose [[2024 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai|Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose]] S. Skvernelio lydimas DSVL sąrašas gavo 14 mandatų.&lt;ref&gt;https://www.vrk.lt/2024-seimo/rezultatai&lt;/ref&gt;

2024 m. lapkričio 11 d. buvo pasirašyta koalicijos sutartis tarp LSDP, DSVL ir „[[Nemuno aušra|Nemuno aušros]]“. S. Skvernelio prašymu į sutartį buvo įrašyta nuostata dėl savanoriško parlamentaro neliečiamybės panaikinimo [[Generalinė prokuratūra|Generalinės prokuratūros]] kreipimosi atveju &lt;ref&gt;https://lnk.lt/straipsniai/Politika/lsdp-nemuno-ausra-ir-demokratai-pasirase-koalicine-sutarti/283449&lt;/ref&gt;.

2024 m. lapkričio 14 d. S. Skvernelis buvo išrinktas į [[Lietuvos Seimo pirmininkas|Seimo pirmininko]] pareigas: 107 parlamentarai balsavo už, 19 prieš, 10 susilaikė, 1 biuletenis negaliojo.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Saulius Skvernelis išrinktas Seimo Pirmininku |url=https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35403&amp;p_k=1&amp;p_t=290053&amp;p_a=1648&amp;p_kade_id=10 |website=lrs.lt |publisher=[[LR Seimas]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;

2025 m. vasarą pasirodžius informacijai apie premjero [[G. Palucko ministrų kabinetas|Gintauto Palucko]] artimos aplinkos verslo ryšius, 2025 m. rugpjūtį vyriausybės vadovas atsistatydino, nustojo galioti koalicijos sutartis.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Gintautas Paluckas atsistatydina iš premjero ir partijos pirmininko pareigų |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2629096/gintautas-paluckas-atsistatydina-is-premjero-ir-partijos-pirmininko-pareigu |last=Samoškaitė |first=Eglė |date=2025-07-31 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite web |title=S. Skvernelis: koalicijos sutartis baigė galioti, bet gali būti paruoštuku naujai |url=https://jp.lt/s-skvernelis-koalicijos-sutartis-baige-galioti-bet-gali-buti-paruostuku-naujai/ |date=2025-08-08 |website=jp.lt |publisher=„Jūsų panevėžys“ |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;

== Vidaus politika ==

2025 m. gegužę užimdamas [[Lietuvos Seimo pirmininkas|Seimo pirmininko]] pareigas teigė palaikantis nemokamus [[Abortas|abortus]] jeigu kyla grėsmė moters, [[Žmogaus vaisius|vaisiaus]] gyvybei, [[Išprievartavimas|išžaginimo]] atveju. Kitais atvejais laikėsi nuomonės, kad [[Abortas|nėštumo nutraukimas]] neturėtų būti apmokėtas iš [[Privalomojo sveikatos draudimo fondas|Privalomojo sveikatos draudimo]].&lt;ref&gt;{{cite web |title=Skvernelis: nėštumo nutraukimas neturėtų būti finansuojamas iš PSDF lėšų |url=https://www.lrt.lt/naujienos/sveikata/682/2577906/skvernelis-nestumo-nutraukimas-neturetu-buti-finansuojamas-is-psdf-lesu |last=Majauskaitė |first=Raminta |date=2025-05-29 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;

2020 m. spalio mėnesį premjeras S. Skvernelis sakė nepalaikantis partnerystės instituto įteisinimą, bet pasisakė už teisinio statuso suteikimą, kuris leistų kartu gyvenantiems asmenims gauti tokias [[Pilietinės teisės|pilietines teises]] kaip [[Atstovavimas|atstovavimą]], [[Paveldimumas|paveldimumą]].&lt;ref&gt;{{cite web |title=Skvernelis sako remiantis vienalyčių porų „teisinių santykių sureguliavimą“ |url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/skvernelis-sako-remiantis-vienalyciu-poru-teisiniu-santykiu-sureguliavima-85550631 |last=Andrukaitytė |first=Milena |agency=[[BNS]] |date=2020-10-22 |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;

2025 m. balandžio mėnesį [[Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas|Konstituciniam Teismui]] nutarus, kad neįteisinta partnerystė prieštarauja [[Lietuvos Konstitucija|Konstitucijai]], Seimo pirmininkas S. Skvernelis teigė, kad turės būti priimtas naujas įstatymas, atitinkantis šį sprendimą.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Raskevičius po KT sprendimo dėl partnerystės: kviečiu poras kreiptis į teismą, registruoti savo santykius |url=https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/raskevicius-po-kt-sprendimo-del-partnerystes-kvieciu-poras-kreiptis-i-teisma-registruoti-savo-santykius-n1413277 |date=2025-04-17 |website=tv3.lt |publisher=[[TV3]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite web |title=Skvernelis: turės būti priimtas Partnerystės įstatymas |url=https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/skvernelis-tures-buti-priimtas-partnerystes-istatymas-n1413282 |date=2025-04-17 |website=tv3.lt |publisher=[[TV3]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;

== Ikiteisminis tyrimas 2026 m. ==
2026 m. vasario 9 d. rytą teisėsaugos pareigūnai, įskaitant [[Specialiųjų tyrimų tarnyba|STT]], atliko kratas Seimo narių S. Skvernelio ir [[Kazys Starkevičius|Kazio Starkevičiaus]] Seimo kabinetuose ir namuose.&lt;ref name=&quot;BNS1&quot;&gt;{{cite web |last1=Stankevičius |first1=Augustas |last2=Perminas |first2=Paulius |date=2026-02-09 |title=Tyrime dėl Augalininkystės tarnybos – kratos Kazio Starkevičiaus, Sauliaus Skvernelio kabinetuose (papildytas) |url=https://bns.lt/naujiena/tyrime-del-augalininkystes-tarnybos-kratos-kazio-starkeviciaus-sauliaus-skvernelio-kabinetuose-papildytas-acso4gt8 |website=bns.lt |location=Vilnius |publisher=BNS |access-date=2026-02-16}}&lt;/ref&gt; Kratos susijusios su 2025 m. gruodį atliktom kratom ir teisėsaugos tyrimu dėl įtariamų korupcinių veiklų [[Valstybinė augalininkystės tarnyba|Valstybinėje augalininkystės tarnyboje]], kurių metu rasta aukso, grynųjų pinigų, sprogmenų, kokaino.&lt;ref name=&quot;BNS1&quot;/&gt;&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt; [[Generalinė prokuratūra|Generalinės prokuratūros]] Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas pranešė, kad yra tiriamas politinis palankumas. K. Starkevičių ir S. Skvernelį nuspręsta apklausti kaip specialiuosius liudytojus.&lt;ref&gt;{{cite web |last=Miškinis |first=Vytenis |date=2026-02-09 |title=Prokuroras apie rezonansinį korupcijos skandalą: nuspręsta Seimo narius apklausti kaip spec. liudytojus |url=https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/prokuroras-apie-seima-pasiekusi-korupcijos-skandala-viena-is-versiju-galejo-buti-politinis-palankumas-120209489 |website=delfi.lt |location=Vilnius |publisher=Delfi |access-date=2026-02-16}}&lt;/ref&gt; Po kratų S. Skvernelis nurodė, kad nieko nusikalstamo nėra padaręs.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Skvernelis apie STT kratas: esu ramus, nieko nusikalstamo nepadariau |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2834192/skvernelis-apie-stt-kratas-esu-ramus-nieko-nusikalstamo-nepadariau |last=Narkūnas |first=Vilius |date=2026-02-09 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;

2026 m. balandžio 9 d. Generalinė prokuratūra Seimo paprašė panaikinti S. Skvernelio teisinę neliečiamybę. Prokuratūra informavo turinti duomenų apie galimą politinį [[Kyšininkavimas|kyšininkavimą]]. S. Skverneliui ruoštasi pateikti įtarimus, kad jis 2025 m. sausio–gegužės laikotarpiu susitarė priimti kyšį už palankumą Augalininkystės tarnybos direktoriui Jurijui Kornijenko. Kyšiai buvo perduodami ir priimami 2025 m. birželio–gruodžio mėnesiais. Nusikalstama grupuotė S. Skverneliui skyrė „Krabo“ slapyvardį.&lt;ref&gt;https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2893376/lrt-trumpai-51-tukst-euru-suma-ir-itarimai-skverneliui-kas-jo-laukia&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2893287/itarimai-skverneliui-galima-kysio-suma-51-tukst-eur-slapyvardis-krabas&lt;/ref&gt;

Po prokuratūros pareiškimo S. Skvernelis sustabdė savo narystę [[Demokratų sąjunga Vardan Lietuvos|Demokratų sąjungoje „Vardan Lietuvos“]] ir atsistatydino iš partijos pirmininko pareigų. Iš Seimo nusprendė nesitraukti &lt;ref&gt;https://www.bernardinai.lt/s-skvernelis-stabdo-naryste-partijoje-taciau-is-seimo-nesitrauks/&lt;/ref&gt;.

2026 m. balandžio 16 d. Seimas S. Skverneliui panaikino teisinę neliečiamybę. Kalbėdamas prieš balsavimą politikas ragino visus balsuoti už neliečiamybės naikinimą. Už jos panaikinimą balsavo 102 Seimo nariai, 1 – prieš, 2 – susilaikė.&lt;ref&gt;{{cite web |last=Gaučaitė-Znutienė |first=Modesta |date=2026-04-16 |title=Seimas panaikino Skvernelio teisinę neliečiamybę, salėje politikas susigraudino (atnaujinta 10:41) |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2900053/seimas-panaikino-skvernelio-teisine-nelieciamybe-saleje-politikas-susigraudino |website=lrt.lt |location=Vilnius |publisher=LRT |access-date=2026-04-25}}&lt;/ref&gt;

2026 m. balandžio 24 d. S. Skverneliui pateikti oficialūs Generalinės prokuratūros įtarimai dėl kyšininkavimų, susijusių su Augalininkystės tarnyboje vykusia nusikalstama veikla. Įtariama, kad užimdamas Seimo pirmininko pareigas S. Skvernelis per kelis kartus priėmė ne mažiau kaip 51 tūkst. eurų kyšių grynaisiais pinigais. Įtariama, kad jais buvo užtikrinamas S. Skvernelio politinis palankumas vykdant įgaliojimus, susijusius su Augalininkystės tarnybos veikla.&lt;ref name=&quot;OT1&quot;&gt;{{cite web |author=&lt;!-- not stated --&gt; |date=2026-04-24 |title=Prokuratūra pareiškė įtarimus Skverneliui Augalininkystės tarnybos kyšininkavimo byloje (atnaujinta 14:27) |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2908225/prokuratura-pareiske-itarimus-skverneliui-augalininkystes-tarnybos-kysininkavimo-byloje |website=lrt.lt |location=Vilnius |publisher=LRT |access-date=2026-04-25}}&lt;/ref&gt;

== Kontroversijos ==

=== „Orlen Lietuva“ ===
2019 m. lapkričio 4 d. „15min“ žurnalistai [[Birutė Davidonytė]] ir [[Dovydas Pancerovas]] paskelbė tyrimą apie S. Skvernelio ir „[[Orlen Lietuva]]“ bendrovės  susitarimus. Šis tyrimas publikuotas atskiroje knygoje „Kabinetas 339&quot; 2019 m. lapkritį.&lt;ref name=&quot;:2&quot;&gt;{{cite web |last1= Davidonytė |first1=Birutė |last2= Pancerovas |first2=Dovydas |date=2019-11-04 |title=Gerų santykių su Lenkija kaina – milijonai naftos koncernui ir parama premjero aplinkai |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/geru-santykiu-su-lenkija-kaina-milijonai-naftos-koncernui-ir-parama-premjero-aplinkai-56-1223990 |website=15min.lt |location=Vilnius |publisher=15min |access-date=2026-02-16}}&lt;/ref&gt;

==== Neviešinti susitikimai su Lenkijos politikais 2016 m. ====

2016 m. rudenį, priešrinkiminės kampanijos į [[2016–2020 m. Seimas|2016–2020 m. Seimą]] metu, į parlamentą kandidatuojantis S. Skvernelis dalyvavo viešai neskelbtame susitikime su įtakingu Lenkijos politiku [[Jarosław Kaczyński|Jaroslavu Kačinskiu]]. Jame aptarti „Orlen Lietuva&quot; bendrovės, turinčios naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose, įsiskolinimai ir dėl to kilę nesutarimai su ankstesnėmis Lietuvos vyriausybėmis. Daugiametė „Orlen Lietuvos&quot; skola sukaupta bendrovei atsisakius sumokėti visus jiems paslaugas teikusių „[[Lietuvos geležinkeliai|Lietuvos geležinkelių]]“ sąskaitose nurodomus mokesčius, taip pat įsiskolinus už jai tiektą elektros energiją.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt;

Apie du S. Skvernelio konfidencialiai organizuotus susitikimus su J. Kačinskiu viešai skelbiama nebuvo. Susitikimus organizavo ir jiems tarpininkavo verslininkas ir buvęs krepšinio žaidėjas [[Tomas Pačėsas]]. Susitikimuose dalyvavo S. Skvernelis, J. Kačinskis ir T. Pačėsas. 2016 m. lapkritį įvykusiame susitikime dalyvavo ir Adamas Bielanas, tuo metu ėjęs [[Lenkijos Senatas|Lenkijos Senato]] vicepirmininko pareigas.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt;&lt;ref&gt;{{cite web |last=Burzyńska |first=Agnieszka |date=2017-08-02 |title= Spotkał się z Kaczyńskim przy kuflu. I jest efekt! |url=https://www.fakt.pl/polityka/spotkal-sie-z-kaczynskim-przy-kuflu-i-jest-efekt/63q0qzm |website=fak.pl |location= |publisher= |access-date=2026-02-16}}&lt;/ref&gt; 

Pasak T. Pačėso, antrąjį kartą susitikę S. Skvernelis, tuomet jau einantis Lietuvos premjero pareigas, ir J. Kačinskis aptarė „Orlen Lietuva&quot; problemas. Anot T. Pačėso, šįkart S. Skvernelis atsižvelgė į „[[Orlen]]“ prašymus ir norus.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt; Vėliau premjeras susitiko su kitais lenkų politikais ir „Orlen“ atstovais.&lt;ref&gt;{{cite web |last=Jakučionis |first=Saulius |date=2018-03-09 |title=Ketvirtadienį Vilniuje – neskelbtas Lietuvos ir Lenkijos premjerų susitikimas |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/ketvirtadieni-vilniuje-neskelbtas-lietuvos-ir-lenkijos-premjeru-susitikimas-56-938274 |website=15min |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-16}}&lt;/ref&gt; Pasak S. Skvernelio, jam tapus ministru pirmininku, susitikimai su lenkų politikais buvo organizuojami ne T. Pačėso, bet oficialios premjero komandos.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt;

==== „Orlen Lietuva“ sutartys ir lengvatos ====

2017 m. birželio 28 d. „Lietuvos geležinkeliai“ pasirašė sutartį su „Orlen Lietuva“ dėl „Orlen Lietuvos“ skolų pasidalinimo per pusę ir nuolaidų krovinių gabenimui geležinkeliu.&lt;ref&gt;{{cite web |author=&lt;!-- not stated --&gt; |date=2017-06-28 |title=„Lietuvos geležinkeliai“ ir „Orlen Lietuva“ pasirašė susitarimą dėl tarifų |url=https://www.15min.lt/verslas/naujiena/transportas/lietuvos-gelezinkeliai-ir-orlen-lietuva-pasirase-susitarima-del-tarifu-667-818856 |website=15min.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-16}}&lt;/ref&gt; Skelbta, kad nuolaidos siekė maždaug 100 mln. eurų. „Orlen Lietuva“ nurodė, kad sumos yra pervertintos, tačiau dėl sutarties konfidencialumo tikslių sumų neatskleidė.&lt;ref&gt;{{cite web |last=Pancerovas |first=Dovydas |date=2019-11-05 |title=„Orlen Lietuva“ reakcija į 15min tyrimą: įvardinta nuolaidų suma už krovinius – gerokai pervertinta |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/orlen-lietuva-15min-tyrime-ivardinta-nuolaidu-suma-uz-krovinius-gerokai-pervertinta-56-1227102 |website=15min.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-16}}&lt;/ref&gt; Tuomet S. Skvernelis konstatavo, kad „suderėjus Lietuvai ypač naudingus tarifus &lt;…&gt; „Lietuvos geležinkeliai“ sugeba ir dividendus išmokėti didelius, ir dar kitus mokesčius į biudžetą sumokėti“.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt; 

Po sutarties pasirašymo, 2017 m. „Lietuvos geležinkelių“ nuostoliai išaugo dvigubai. Viena iš išaugusių nuostolių priežasčių – taikos sutartis su „Orlen Lietuva“.&lt;ref&gt;{{cite web |author=&lt;!-- not stated --&gt; |date=2017-09-04 |title=„Lietuvos geležinkelių“ nuostoliai šįmet išaugo dvigubai - tai lėmė ir nauja sutartis su „Orlen Lietuva“ |url=https://www.15min.lt/verslas/naujiena/bendroves/lietuvos-gelezinkeliu-nuostoliai-simet-isaugo-dvigubai-tai-leme-ir-nauja-sutartis-su-orlen-lietuva-663-848552 |website=15min.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-16}}&lt;/ref&gt;

2017 m. lapkričio 13 d. [[Lietuvos Respublikos energetikos ministerija|energetikos ministras]] [[Žygimantas Vaičiūnas]] susitikime su „Orlen Lietuvos“ vadovu aptarė vadinamąjį VIAP mokestį, kurio įmonė atsisakė mokėti. Kitą dieną Energetikos ministerija pranešė apie naują mokesčių lengvatą, kuri stambiom bendrovėm leido susigrąžinti 85% šio mokesčio. [[Konkurencijos taryba|Konkurencijos tarybai]] pastebėjus, kad tai gali sukurti privilegijuotas sąlygas ir suvaržyti kitų imonių konkurenciją „Orlen Lietuvai“, lengvata buvo priimta. S. Skvernelis teigė, kad mokesčio lengvata sukurta siekiant pritraukti naujas investicijas.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt; 

2020 m. rugpjūtį pranešta, kad VIAP mokesčio lengvata pasinaudojusioms bendrovėms išmokėta 13 mln. eurų, iš kurių 6 mln. – „Orlen Lietuvai“.&lt;ref&gt;{{cite web |last=Davidonytė |first=Birutė |date=2020-08-19 |title=Mokesčio už elektrą lengvata: valstybė išmokėjo 13 mln. eurų, beveik pusė iš jų – „Orlen Lietuvai“ |url=https://www.15min.lt/verslas/naujiena/energetika/mokescio-uz-elektra-lengvata-valstybe-ismokejo-13-mln-euru-beveik-is-ju-puse-orlen-lietuvai-664-1363032 |website=15min.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-16}}&lt;/ref&gt;

2017 m. „Orlen Lietuva“ paprašė Lietuvos vadovybės pakeisti kasmetinio valstybės rengiamo elektros energijos rezervo aukciono taisykles. Jos draudė valstybei skolingoms įmonėms dalyvauti konkurse (įskaitant vis dar įsiskolinusią „Orlen Lietuvą“). Prašymas buvo patenkintas: per dvejus metus, „Orlen Lietuvai“ laimėjus aukcionus, valstybė bendrovei sumokėjo 6 mln. eurų. S. Skvernelis nurodė, kad elektros energijos rezervo aukciono taisyklių pakeitimu siekta užtikrinti didesnę konkureciją ir mažesnę paslaugos kainą.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt;

==== „Orlen Lietuva“ parama ir S. Skvernelio aplinkos žmonės ====

2018–2019 m. „Orlen Lietuva“ tapo įvairių krepšinio klubų rėmėjais, kurių vadovai, akcininkai yra S. Skvernelio aplinkos verslininkai. [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelio“]] klubo prezidentas, buvęs kelių policininkas, milijonierius [[Alvydas Bieliauskas]] kartu su S. Skverneliu tarnavo kelių policijoje ir buvo gerai pažįstami. 2016 m. A. Bieliauskas LVŽS paaukojo 7 tūkst. eurų. A. Bieliauskas supažindino S. Skvernelį su T. Pačėsu, kuris vėliau organizavo slaptus premjero susitikimus su lenkų politikais. [[Vilniaus miesto savivaldybė]] atskleidė, kad [[Vilniaus Rytas|Vilniaus „Rytas“]] iš „Orlen Lietuvos“ gavo 100 tūkstančių eurų. Panevėžio „Lietkabelis“ – 150 tūkstančių eurų. [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] – 270 tūkstančių eurų &lt;ref&gt;{{cite web |title=„Lietkabelis“ paskelbė 150 tūkst. eurų paramą iš „Orlen Lietuvos“ gavęs netiesiogiai |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/lietkabelis-paskelbe-150-tukst-euru-parama-is-orlen-lietuvos-gaves-netiesiogiai-56-1228604 |last=Davidonytė |first=Birutė |date=2019-11-07 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt;

2020 m. vasario 4 d. S. Skvernelis atnaujino savo privačių interesų deklaraciją, nurodydamas naująją žmonos Silvijos Skvernelės darbovietę „Orlen Baltics Retail“.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Virš S. Skvernelio – naujo skandalo debesys: po įtarimų dėl ypatingų ryšių premjero žmona įsidarbino „Orlen“ |url=https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2020/02/04/news/virs-s-skvernelio-naujo-skandalo-debesys-po-itarimu-del-ypatingu-rysiu-premjero-zmona-isidarbino-orlen--13518554 |date=2020-02-04 |website=lrytas.lt |publisher=[[Lrytas]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt; Susilaukęs klausimų, S.Skvernelis pakomentavo, kad „jos atlyginimas nesiekia nė pusės mano“.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Pirmasis S. Skvernelio atsakas dėl žmonos: jos atlyginimas nesiekia nė pusės mano |url=https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2020/02/05/news/pirmasis-s-skvernelio-atsakas-del-zmonos-pakomentavo-priezastis-ir-gaunama-atlyginima-13525298 |date=2020-02-05 |website=lrytas.lt |publisher=[[Lrytas]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;

=== „Registrų Centro“ duomenų teikimo žurnalistams nutraukimas ===
2018 m. rugsėjo 14 dieną „[[registrų centras]]“ (RC) informavo nutraukiantis nemokamą registro duomenų teikimą žurnalistams, argumentuojant, kad tokiai praktikai nebuvo teisinio pagrindo &lt;ref&gt;https://jp.lt/vyriausybe-ir-registru-centras-duomenis-ziniasklaidai-zada-atverti-jau-sia-savaite/&lt;/ref&gt;. 

Žurnalistai atskleidė, kad sprendimas nutraukti nemokamą informacijos tiekimą buvo priimtas po neskelbto [[Ministras pirmininkas|Premjero]] S. Skvernelio ir RC vadovo [[Saulius Urbanavičius|S. Urbanavičiaus]] susitikimo. Premjero patarėjas Tomas Beržinskas teigė „Jei darbotvarkėje susitikimo nėra, vadinasi, tokio ir nebuvo“. Vyriausybės vadovo patarėjas [[Skirmantas Malinauskas]] vėliau žurnalistams komentavo, kad susitikimas įvyko ir jame tikrai buvo kalbama apie duomenų teikimą žurnalistams &lt;ref&gt;{{cite web |title=Žurnalistai nuo Registrų centro duomenų atkirsti daugiau nei metus: kaip valdžia „sprendžia problemą“? |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/zurnalistai-nuo-registru-centro-duomenu-atkirsti-daugiau-nei-metus-kaip-valdzia-sprendzia-problema-56-1246150 |last=Davidonytė |first=Birutė |date=2019-12-16 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-03-09}}&lt;/ref&gt;.

2018 m. spalio 3 d. vyko vyriausybės pasitarimas dėl susisiekimo ministro [[Rokas Masiulis|Roko Masiulio]] pasiūlymo leisti žurnalistams laikinai gauti prieiga prie RC duomenų kol bus paruoštas įstatymų projektas. Posėdyje buvo nuspręsta sprendimą atidėti, žurnalistams pareikalavus darbinio posėdžio įrašo, buvo pranešta, kad jis yra sunaikintas. Posėdyje dalyvavusi [[Interneto žiniasklaidos asociacija|Interneto žiniasklaidos asociacijos]] pirmininkė Aistė Žilinskienė patvirtino, kad S. Skvernelis pats prieštaravo [[Rokas Masiulis|R. Masiulio]] pasiūlymams.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Atsakymai neįtikino – opozicija renka parašus, kaltina S. Skvernelį sulaužius priesaiką |url=https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2018/10/16/news/atsakymai-neitikino-opozicija-renka-parasus-kaltina-s-skverneli-sulauzius-priesaika-7917486 |date=2018-10-16 |website=lrytas.lt |publisher=[[Lrytas]] |access-date=2026-03-09}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite web |title=S.Skvernelis apie sunaikintą įrašą: visuomenės teisė žinoti nėra absoliuti |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/s-skvernelis-del-sunaikinto-iraso-su-savo-pasisakymais-aiskinasi-seime-56-1045024 |date=2018-10-16 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-03-09}}&lt;/ref&gt;

2018 m. spalio 10 d. vyriausybė priėmė nutarimus, kuriais žurnalistams neatlyginamai buvo pradėti teikti RC duomenys &lt;ref&gt;{{cite web |title=Registrų centro duomenys – vėl prieinami žiniasklaidai |url=https://www.vz.lt/medijos/2018/10/10/registru-centro-duomenys--vel-prieinami-ziniasklaidai |last=Balčiūnienė |first=Rūta |date=2018-10-10 |website=vz.lt |publisher=[[Verslo žinios]] |access-date=2026-03-09}}&lt;/ref&gt;.

2018 m. spalio 16 d. Saulius Skvernelis Seime atsakinėjo į parlamentarų klausimus. Teigė, kad [[Rokas Masiulis|R. Masiulio]] projektui nebuvo pritarta, nes jis turi trūkumų. Teigė, kad Vyriausybės darbo reglamentas nenumato pasitarimų garso įrašų saugojimo. Opozicija oponavo, nurodydama [[Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija|Vyriausybės kanceliarijos]] darbo reglamentą, kuriame numatomas posėdžių ir pasitarimų skaitmeninių įrašų saugojimas iki mėnesio galo, tada perkėlimas ir saugojimas Vyriausybės kanceliarijos archyve.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Skvernelis viešai atsakė į opozicijos klausimus: skambėjo Seime negirdėti epitetai |url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/skvernelis-viesai-atsake-i-opozicijos-klausimus-skambejo-seime-negirdeti-epitetai-79325931 |last=Plikūnė,elta |first=Dalia |date=2018-10-16 |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |access-date=2026-03-09}}&lt;/ref&gt;&lt;ref name=&quot;:3&quot;&gt;{{cite web |title=Teismas nusprendė, kad Vyriausybė pažeidė žurnalistų teises ištrindama pasitarimo įrašą |url=https://www.alfa.lt/aktualijos/teismai/teismas-nusprende-kad-vyriausybe-pazeide-zurnalistu-teises-istrindama-pasitarimo-irasa/-50423708/ |date=2020-07-23 |website=alfa.lt |publisher=[[Alfa.lt]] |access-date=2026-03-09}}&lt;/ref&gt;

2020 m. liepos 23 d. [[Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas|Lietuvos vyriausias administracinis teismas]] neskundžiamai nusprendė, kad [[Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija|Vyriausybės kanceliarija]] pažeidė žurnalistų teises gauti, rinkti ir skelbti informaciją ištrindama pasitarimo įrašą &lt;ref name=&quot;:3&quot; /&gt;.

=== Knygos „Kabinetas 339“ skundas ===
2020 m. rugpjūčio 3 d. S. Skvernelis pateikė skundą dėl knygos „Kabinetas 339“ reklamos, kuriame teigiama, kad be jo sutikimo buvo naudota jo nuomonė, veidas, buvo pažeista jo garbė, orumas, reputacija.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Skvernelis apskundė knygos „Kabinetas 339“ reklamą |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1203435/skvernelis-apskunde-knygos-kabinetas-339-reklama |date=2020-08-03 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;

2021 m. kovo 12 d. teismas panaikino 2020 m. rugpjūčio 28 d. [[Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba|VVTAT]] nuosprendį, kuriame konstatuojamas Reklamos įstatymo pažeidimas dėl S. Skvernelio vardo ir pavardės minėjimo knygos reklamavime. Teismas pažymėjo, kad žinomo ir viešo žmogaus vardo ir pavardės paminėjimas nepažeidžia privatumo. &lt;ref&gt;{{cite web |title=Teismas panaikino VVTAT sprendimą dėl knygos „Kabinetas 339“ reklamos pažeidimų |url=https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1363590/teismas-panaikino-vvtat-sprendima-del-knygos-kabinetas-339-reklamos-pazeidimu |date=2021-03-12 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;

== Asmeninis gyvenimas ==

2019 m. rugpjūčio 28 d. S. Skvernelis spaudos konferencijoje paskelbė, kad serga [[Vėžys (liga)|onkologine liga]] – [[limfoma]].&lt;ref&gt;{{cite web |title=Saulius Skvernelis serga kraujo vėžiu: liga diagnozuota pirminėje stadijoje |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/saulius-skvernelis-serga-kraujo-veziu-liga-diagnozuota-pirmineje-stadijoje-56-1194078 |last=Vireliūnaitė |first=Lauryna |date=2019-08-28 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt; Vyriausybės vadovui buvo atlikta operacija, taikoma [[chemoterapija]] ir [[imunoterapija]].&lt;ref&gt;{{cite web |title=Saulių Skvernelį užklupusi liga limfoma: kas tai? |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1092315/sauliu-skverneli-uzklupusi-liga-limfoma-kas-tai |date=2019-08-28 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt; 2020 m. vasario 5 d. spaudai pranešė, kad įveikė vėžį, yra pasiekta pilna remisija.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Skvernelis paskelbė, kad įveikė vėžį: pasiekta pilna remisija |url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/skvernelis-paskelbe-kad-iveike-vezi-pasiekta-pilna-remisija-83459359 |last=Pocytė-Medutė |first=Kristina |date=2020-02-05 |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;

Vedęs antrą kartą. Žmona – finansininkė Silvija Kirdonytė-Skvernelė (g. 1978 m.). Turi dukterį (g. 2009 m.) ir sūnų (g. 2016 m.).

Moka rusų ir lenkų kalbas. Teigė mokantis [[anglų kalba|anglų kalbą]].&lt;ref&gt;{{cite web |title=Angliškai neprabilęs S. Skvernelis privertė sutrikti Izraelio premjerą |url=https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2019/01/30/news/vel-kliuva-anglu-kalbos-zinios-s-skvernelis-priverte-sutrikti-izraelio-premjera-9051677/ |date=2019-01-30 |website=lrytas.lt |publisher=[[Lrytas]] |access-date=2025-09-30 |language=lt}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;https://www.youtube.com/watch?v=qh4Em9YWVuw&lt;/ref&gt;

== Įvertinimas ==
* 2003 m. PD prie LR VRM atminimo ženklas „Lietuvos policijai – 85“
* 2005 m. III laipsnio [[Vadovybės apsaugos departamentas|Vadovybės apsaugos departamento prie VRM]] garbės ženklas
* 2006 m. III laipsnio policijos pasižymėjimo ženklas „Už nuopelnus“
* 2020 m. Ordino „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ Didysis kryžius&lt;ref&gt;https://www.pap.pl/aktualnosci/news%2C682797%2Cprezydent-odznaczyl-krzyzem-wielkim-orderu-zaslugi-rp-premiera-litwy.html&lt;/ref&gt;

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

{{wikiquote}}

{{start box}}
{{s-off}}
|-
{{succession box | before = [[Dailis Alfonsas Barakauskas]] | title = [[Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija|LR vidaus reikalų ministras]] | years = 2014–2016 m. | after = [[Tomas Žilinskas (1977)|Tomas Žilinskas]]}}
{{succession box | before = [[Algirdas Butkevičius]] | title = [[Sąrašas:Lietuvos ministrai pirmininkai|Lietuvos ministras pirmininkas]]&lt;br /&gt; [[Vaizdas:Flag of Lithuania.svg|50 px]] [[Vaizdas:Coat_of_arms_of_Lithuania.svg|50 px]] | years = 2016–2020 m. | after = [[Ingrida Šimonytė]]}}
{{succession box | title = [[Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas]]| years = 2024– m.| before = [[Viktorija Čmilytė-Nielsen]] | after = -}}
|-
{{end box}}

{{Lietuvos premjerai}}

{{DEFAULTSORT:Skvernelis, Saulius}}
[[Kategorija:Lietuvos ministrai pirmininkai]]
[[Kategorija:Lietuvos vidaus reikalų ministrai]]
[[Kategorija:Lietuvos policijos generaliniai komisarai]]
[[Kategorija:Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojai]]
[[Kategorija:LR Seimo pirmininkai]]
[[Kategorija:Kandidatai į LR prezidentus]]</text>
      <sha1>f3qr0gm9m4lo9tg8gwhdbguid84g5li</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819985</id>
      <parentid>7819984</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T22:38:12Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Andrejsmirnov97</username>
        <id>56853</id>
      </contributor>
      <comment>/* Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ */</comment>
      <origin>7819985</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="47884" sha1="ewu7qwv5evvv1iybtg4wruf3d3m72y9" xml:space="preserve">{{nesubalansuotas}}
{{Žmogaus biografija
| fonas = off
| vardas = {{PAGENAME}}
| vaizdas =Саулюс Сквернялис (32227351496).jpg
| vaizdo plotis = 180px
| paveikslėlio apibūdinimas = S. Skvernelis 2017 m. sausį
| visas vardas = 
| gimė = {{Gimė|1970|07|23|T}}
| gimimo vieta = [[Kaunas]]
| mirė = {{Mirė||||1970|07|23}}
| mirties vieta = 
| palaidotas = 
| tėvas = 
| motina = Elena Skvernelienė
| sutuoktinė = Silvija Skvernelė
| vaikai = Eglė, Tadas
| veikla = politikas, policijos komisaras, teisininkas
| sritis = 
| įstaigos = 
| pareigos = 
| partija = 
| išsilavinimas = 
| alma_mater = [[1994]] m. [[Vilniaus Gedimino technikos universitetas|Vilniaus technikos universitetas]],&lt;br&gt; 
[[2005]] m. [[Mykolo Romerio universitetas]]
| doktorantūros_vadovas = 
| studentai = 
| žinomas = 
| titulas0 = [[Lietuvos Respublikos Seimas|Lietuvos Respublikos Seimo narys]]
| fonas0 = off
| kelintas0 = 
| ėjo pareigas0 = 2016 m. lapkričio 14 d. – &lt;br /&gt; dabar
| ankstesnis0 =
| vėlesnis0 =
| titulas1 = [[Lietuvos Seimo pirmininkas|Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas]]
| ėjo pareigas1 = 2024 m. lapkričio 14 d. – &lt;br /&gt; 2025 m. rugsėjo 10 d.
| ankstesnis1 = [[Viktorija Čmilytė-Nielsen]]
| vėlesnis1 = [[Juozas Olekas]]
| titulas2 = [[Lietuvos ministras pirmininkas|Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas]]
| fonas2 = off
| kelintas2 = 
| ėjo pareigas2 = 2016 m. lapkričio 22 d. –&lt;br /&gt;2020 m. gruodžio 11 d.
| ankstesnis2 = [[Algirdas Butkevičius]]
| vėlesnis2 = [[Ingrida Šimonytė]]
| titulas3 = [[Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija|Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras]]
| fonas3 = off
| kelintas3 = 
| ėjo pareigas3 = 2014 m. lapkričio 5 d. –&lt;br /&gt; 2016 m. balandžio 13 d.
| ankstesnis3 = [[Dailis Alfonsas Barakauskas]]
| vėlesnis3 = [[Tomas Žilinskas]]
| titulas4 = [[Policijos generalinis komisaras|Lietuvos policijos generalinis komisaras]]
| fonas4 = off
| kelintas4 = 
| ėjo pareigas4 = 2011 m. kovo 7 d. –&lt;br /&gt; 2014 m. lapkričio 4 d.
| ankstesnis4 = [[Vizgirdas Telyčėnas]]
| vėlesnis4 = [[Linas Pernavas]]
| apdovanojimai = 
| parašas = 
| pastabos = 
| vikiteka = Category:Saulius Skvernelis
}}

'''Saulius Skvernelis''' (g. [[1970]] m. [[liepos 23]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – Lietuvos [[politika]]s, buvęs [[Lietuvos ministras pirmininkas|Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas]] (2016–2020 m.) ir [[Lietuvos Seimo pirmininkas|Seimo Pirmininkas]] (2024–2025 m.).&lt;ref&gt;{{cite web |title=Saulius Skvernelis išrinktas Seimo pirmininku, dėkodamas net susigraudino |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2413019/saulius-skvernelis-isrinktas-seimo-pirmininku |last=Samoškaitė |first=Eglė |date=2024-11-14 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2025-09-30 |language=lt}}&lt;/ref&gt;

Nuo 2011 iki 2014 m. užėmė [[Lietuvos policija|Lietuvos policijos]] [[Policijos generalinis komisaras|generalinio komisaro]] pareigas. 

Politinę karjerą pradėjo [[A. Butkevičiaus ministrų kabinetas|A. Butkevičiaus vyriausybėje]], kurioje nuo 2014 m. lapkričio iki 2016 m. balandžio užėmė [[Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija|vidaus reikalų ministro]] pareigas. 

== Išsilavinimas ==
Vaikystėje persikėlė į Marijampolę (tuometinį [[Kapsukas (miestas)|Kapsuką]]). 1977–1988 m. mokėsi [[Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija|Kapsuko Jono Jablonskio vidurinėje mokykloje]]. 

1989 m. [[VU FF|Vilniaus universiteto Fizikos fakultete]] studijavo fiziką, tačiau studijų nebaigė. 1990–1994 m. [[Vilniaus Gedimino technikos universitetas|Vilniaus Gedimino technikos universitete]] studijavo automobilių ir autoūkio specialybę, įgijo mechanikos inžinieriaus kvalifikaciją.&lt;ref name=&quot;VRK1&quot;&gt;{{cite web |author=&lt;!-- not stated --&gt; |date=2024-07-16 |title=Kandidatas į Seimo narius. Saulius Skvernelis |url=https://www.vrk.lt/en/kandidatai-kandidatu-sarasai-2024-sei?srcUrl=/rinkimai/1544/rnk1870/kandidatai/KandidatasBiografija_rkndId-2436050.html?p_p_id=82&amp;p_p_lifecycle=1&amp;p_p_state=normal&amp;p_p_mode=view&amp;_82_struts_action=%2Flanguage%2Fview&amp;languageId=lt_LT |website=vrk.lt |location=Vilnius |publisher=VRK |access-date=2026-02-19}}&lt;/ref&gt;

1998–2005 m. studijavo [[Mykolo Romerio universitetas|Mykolo Romerio universitete]], baigė [[teisės magistras|teisės magistro]] studijas.&lt;ref name=&quot;VRK1&quot;/&gt;

== Profesinė veikla ==

1994–1998 m. dirbo [[MRU|Lietuvos policijos akademijos]] Policijos teisės ir profesinės taktikos katedros asistentu. 1998–1999 m. užėmė [[Trakų rajonas|Trakų rajono]] komisariato kelių policijos komisaro-inspektoriaus pareigas. 1999–2001 m. [[Policijos departamentas|Policijos]] viešosios policijos Kelių policijos tarnybos Organizacinio skyriaus komisaras-inspektorius. Nuo 2001 iki 2003 m. užėmė viešosios policijos biuro Eismo priežiūros tarnybos Kelių patrulių rinktinės [[komisaras|komisaro]] pareigas. 2003–2005 m. policijos eskortavimo rinktinės komisaras. 2005–2008 m. [[Lietuvos kelių policijos tarnyba|policijos eismo priežiūros tarnybos]] viršininkas.&lt;ref name=&quot;VRK1&quot;/&gt;

Nuo 2008 iki 2011 m. ėjo [[Lietuvos policija|policijos]] generalinio komisaro [[Vizgirdas Telyčėnas|Vizgirdo Telyčėno]] pavaduotojo pareigas. V. Telyčėnui atsistatydinus, į generalinio komisaro pareigas pasiūlytas S. Skvernelis. Jo kandidatūrą vidaus reikalų ministrui [[Raimundas Palaitis|Raimundui Palaičiui]] pasiūlė pats V. Telyčėnas. 2011 m. vasario 25 d. prezidentė D. Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo paskyrė S. Skvernelį eiti Lietuvos policijos komisaro pareigas (nuo 2011 m. kovo 7 d.).&lt;ref&gt;{{cite web |last=Gudavičius |first=Stasys |date=2011-02-25 |title=S.Skvernelis skiriamas naujuoju policijos vadovu (papildyta 14 val.) |url=https://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/sskvernelis-skiriamas-naujuoju-policijos-vadovu-papildyta-14-val |website=kauno.diena.lt |location=Kaunas |publisher= |access-date=2026-02-19}}&lt;/ref&gt; Komisaro pareigose dirbo iki 2014 m. lapkričio.&lt;ref&gt;{{cite web |title=S.Skvernelis: policija turės imuniteto tarnybą ir kontrolinį būrį |url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/sskvernelis-policija-tures-imuniteto-tarnyba-ir-kontrolini-buri-42451839 |agency=[[ELTA]] |date=2011-02-25 |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |access-date=2025-09-30 |language=lt}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite act |type=Dekretas |index=1K-129 |date=2014-11-10 |legislature=[[Lietuvos Respublikos Prezidentas]] |title=Dėl Sauliaus Skvernelio atleidimo iš policijos generalinio komisaro pareigų |url=https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/6ee7d0f0692511e48710f0162bf7b9c5 |access-date=2025-09-30 |language=lt}}&lt;/ref&gt; 2014 m. lapkritį S. Skverneliui atsistatydinus iš generalinio komisaro pareigų, 2014 m. lapkričio 11 d. į šį postą paskirtas [[Linas Pernavas]].&lt;ref&gt;{{cite web |author=&lt;!-- not stated --&gt; |date=2014-11-10 |title=Paskirtas policijos generalinis komisaras |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/76981/paskirtas-policijos-generalinis-komisaras?srsltid=AfmBOooyvXPZiFCmK5ZgGyeelBshBm0tBBVYCoL4lF937JOuXL-EZNbZ |website=lrt.lt |location=Vilnius |publisher=LRT |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;

== Vidaus reikalų ministras (2014 m.) ==
2014 m. lapkričio 11 d. [[Specialiųjų tyrimų tarnyba| Specialiųjų tyrimų tarnybai]] (STT) pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl įtariamų neskaidrių viešųjų pirkimų, [[Vidaus reikalų ministerija|vidaus reikalų ministras]] (VRM) [[Dailis Alfonsas Barakauskas|Dalius Alfonsas Barakauskas]] atsistatydino iš užimamų pareigų.&lt;ref&gt;{{cite web|last=Aukštuolytė |first=Rima |title=Atsistatydino vidaus reikalų ministras |url=https://www.vz.lt/archive/article/2014/10/30/atsistatydino-barakauskas |date=2014-10-30 |website=vz.lt |publisher=[[Verslo žinios]] |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt; Lapkričio 11 d. jį pakeitė [[Rolandas Paksas|Rolando Pakso]] pasiūlytas, premjero [[Algirdas Butkevičius|Algirdo Butkevičiaus]] pateiktas ir prezidentės [[Dalia Grybauskaitė|Dalios Grybauskaitės]] paskirtas Saulius Skvernelis.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Seime prisiekė naujasis vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/seime-prisieke-naujasis-vidaus-reikalu-ministras-saulius-skvernelis-56-465778 |date=2014-11-11 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt; Naujasis ministras teigė, kad jo prioritetai bus kibernetinis saugumas ir atskirties tarp rajonų mažinimas.&lt;ref name=&quot;:0&quot;&gt;{{cite web |title=S.Skvernelio karjeros vingiai: svajojo reguliuoti mašinas, o teks valdyti visą valstybę |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/s-skvernelio-karjeros-vingiai-svajojo-reguliuoti-masinas-o-teks-valdyti-visa-valstybe-56-715061 |last=Antanavičius |first=Ugnius |date=2016-11-22 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt;

=== Kritika po I. Molotkovo situacijos ===
2015 m. lapkričio 19 d. iš Vilniaus policijos patrulio pasprukus suimtajam Igoriui Molotkovui ir šiam iš policininkų pagrobus ginklą, organizuota didelio masto bėglio paieška mieste, dalyvaujant gausioms policijos ir [[Aras (policijos rinktinė)|Aro]] pajėgoms.&lt;ref&gt;{{cite web|author=&lt;!-- not stated --&gt;|date=2015-11-19 |title=Vilniuje vyko bėglio sulaikymo operacija: spruko su automatu, surakintas antrankiais |url=https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/vilniuje-vyko-beglio-sulaikymo-operacija-spruko-su-automatu-surakintas-antrankiais-n852826|website=tv3.lt |publisher=TV3 |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt; Vykstant suimtojo paieškai, S. Skverneliui skambino tuometinė [[Lietuvos Seimo pirmininkas|Seimo pirmininkė]] [[Loreta Graužinienė|Loreta Graužinienė]], prašydama suteikti daugiau informacijos apie situaciją mieste. S. Skvernelis atsakė, kad jis informaciją teikia [[Ministras pirmininkas|premjerui]], o ne [[Lietuvos Seimo pirmininkas|Seimo pirmininkei]]. Taip pat pastebėjo, kad L. Graužinienės kreipimasis trukdė jo darbui.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt; L. Graužinienei sukritikavus nederamą ministro elgesį, ją palaikė prezidentė D. Grybauskaitė, pastebėdama jau ne pirmą kartą S. Skvernelio demonstruojamą žemą politinį lygį.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;

Sulaukęs kritikos, 2015 m. lapkričio 20 d. S. Skvernelis paskelbė pasitraukiąs iš VRM vadovo posto. Šio sprendimo nepalaikė nei A. Butkevičius, nei Seimas, surinkęs 75 parašus, skatinančius premjerą nepalaikyti ministro sprendimo pasitraukti.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;&lt;ref&gt;{{cite web |author=&lt;!-- not stated --&gt; |date=2015-11-23 |title=A. Butkevičius sieks išlaikyti S. Skvernelį ministro poste |url=https://www.bernardinai.lt/2015-11-23-a-butkevicius-sieks-islaikyti-s-skverneli-ministro-poste/ |website=bernardinai.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite web |last=Gudavičius |first=Stasys |date=2025-11-24 |title=Didesnė dalis Seimo reikalauja nepriimti Skvernelio atsistatydinimo |url=https://www.vz.lt/verslo-aplinka/politika/2015/11/24/didesne-dalis-seimo-reikalauja-nepriimti-skvernelio-atsistatydinimo |website=vz.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt; Po pusantros savaitės S. Skvernelis atsiėmė atsistatydinimo pareiškimą ir liko vidaus reikalų ministro poste.&lt;ref&gt;{{cite web |last=Gudavičius |first=Stasys |date=2025-11-30 |title=Skvernelis nebeatsistatydina |url=https://www.vz.lt/verslo-aplinka/politika/2015/11/30/skvernelis-nebeatsistatydina |website=vz.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt;

=== Atsistatydinimas (2016 m.) ===
2016 m. S. Skvernelis pareiškė planuojantis dalyvauti rudenį vykstančiuose [[2016 m. Lietuvos Seimo rinkimai|2016 m. Seimo rinkimuose]] ir atstovauti „[[Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga|Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungai]]“. „[[Tvarka ir teisingumas|Tvarka ir teisingumas]]“ partijos atstovai, delegavę S. Skvernelį į vidaus reikalų ministro postą, pareikalavo, kad šis pasitrauktų iš užimamų ministro pareigų.&lt;ref&gt;{{cite web |author=&lt;!-- not stated --&gt; |date=2016-03-29 |title=S. Skvernelis atsistatydins iš vidaus reikalų ministro pareigų |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/131904/s-skvernelis-atsistatydins-is-vidaus-reikalu-ministro-pareigu |website=lrt.lt |location=Vilnius |publisher=LRT |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt; 2016 m. balandžio 13 d. atsistatydinimo dekretas buvo pasirašytas D. Grybauskaitės. Naujuoju vidaus reikalų ministru paskirtas [[Tomas Žilinskas (1977)|Tomas Žilinskas]].&lt;ref&gt;{{cite web |last=Gudavičius |first=Stasys |date=2016-04-13 |title=Žilinskas paskirtas naujuoju vidaus reikalų ministru |url=https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2016/04/13/zilinskas-paskirtas-naujuoju-vidaus-reikalu-ministru |website=vz.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt;

== Ministras Pirmininkas (2016–2020 m.) ==
{{main|S. Skvernelio ministrų kabinetas}}

2016 m. spalio 9 ir 23 d. vykusiuose [[2016 m. Lietuvos Seimo rinkimai|Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose]] S. Skvernelis atstovavo Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungai (LVŽS). Partijos rinkiminiame sąraše jis užėmė pirmąją vietą. Rinkimuose LVŽS užėmė pirmąją vietą, užsitikrinusi 56 mandatus [[2012–2016 m. Seimas|2012–2016 m. Seime]].&lt;ref&gt;{{cite web |last=Pūkenė |first=Rūta |date=2016-11-14 |title=Darbą pradėjo naujas Seimas |url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/darba-pradejo-naujas-seimas-72852364 |website=delfi.lt |location=Vilnius |publisher=Delfi |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt;

Pasibaigus rinkimams, LVŽS norėjo sudaryti plačią koaliciją su [[Lietuvos socialdemokratų partija|socialdemokratais]] (LSDP) ir [[Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai|konservatoriais]]. Konservatoriai pasipriešino koalicijai su LSDP ir siūlė įtraukti [[Liberalų sąjūdis|Liberalų sąjūdį]].&lt;ref&gt;{{cite web |author=&lt;!-- not stated --&gt; |date=2016-10-25 |title=Po derybų su konservatoriais valdančiosios koalicijos sudėtis lieka neaiški |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/152324/po-derybu-su-konservatoriais-valdanciosios-koalicijos-sudetis-lieka-neaiski?srsltid=AfmBOoo1ltRlA0KS3tcr6cPZTQvvDRvTtcTEkeJUJ39KGYUgU-lCypcO |website=lrt.lt |location=Vilnius |publisher=LRT |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt;

Po derybų susitarta dėl koalicijos tarp LVŽS, kuri į premjero postą pasiūlė S. Skvernelį ir LSDP, kuri užsitikrino [[Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija|Ūkio]], [[Teisingumo ministerija|Teisingumo]] ir [[Užsienio reikalų ministerija|Užsienio reikalų]] ministerijas.&lt;ref&gt;{{cite web |last=Noreika |first=Matas |date=2016-11-08 |title=Koalicija sudaryta: socialdemokratai gavo Ūkio ministeriją, premjeru taps Skvernelis |url=https://www.vz.lt/verslo-aplinka/seimo-rinkimai/2016/11/08/valdancioji-koalicija-sudaryta-socialdemokratams-lieka-3-ministerijos |website=vz.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt; 2016 m. gruodžio 13 d. [[S. Skvernelio ministrų kabinetas|S. Skvernelio ministrų kabineto]] programa patvirtinta, prisiekė naujasis ministras pirmininkas S. Skvernelis.&lt;ref&gt;{{cite web |last=Gudavičius |first=Stasys |date=2016-12-13 |title=Vyriausybės programa patvirtinta, ministrai prisiekė |url=https://www.vz.lt/verslo-aplinka/politika/2016/12/13/vyriausybes-programa-patvirtinta-ministrai-prisieke |website=vz.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt;

== 2019 m. Lietuvos prezidento rinkimai ==
2019 m. sausio 17 d. S. Skvernelis pranešė apie savo dalyvavimą [[2019 m. Lietuvos prezidento rinkimai|2019 m. prezidento rinkimuose]].&lt;ref&gt;{{cite web |last=Gudavičius |first=Stasys |date=2019-01-17 |title=S. Skvernelis paskelbė, kad dalyvaus prezidento rinkimuose |url=https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2019/01/17/s-skvernelis-paskelbe-kad-dalyvaus-prezidento-rinkimuose |website=vz.lt |location=Vilnius |publisher=Verslo žinios |access-date=2026-02-19}}&lt;/ref&gt; 2019 m. sausio 11–20 d. vykusios „Vilmorus“ apklausos rezultatų duomenimis, 
kandidatų į prezidentus reitinguose S. Skvernelis užėmė antrąją vietą su 16,9% palaikančiųjų (2018 m. gruodžio mėnesį jo palaikymas siekė 10,6%).&lt;ref&gt;{{cite web |last=Gapšys |first=Justinas |date=2019-01-26 |title=Prezidento rinkimų apklausoje S. Skvernelis aplenkė I. Šimonytę |url=https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2019/01/26/prezidento-rinkimu-apklausoje-s-skvernelis-aplenke-i-simonyte |website=vz.lt |location=Vilnius |publisher=Verslo žinios |access-date=2026-02-19}}&lt;/ref&gt;

2019 m. kovo 13 d. kandidatas į prezidentus pristatė savo rinkiminio štabo komandą. Jam vadovauti pasirinktas [[Vytautas Bakas|Vytautas Bakas]], buvęs S. Skvernelio patarėjas [[Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija|vidaus reikalų ministerijoje]]. Štabe taip pat dirbo [[Vyriausioji rinkimų komisija|Vyriausiosios rinkimų komisijos]] pirmininko pareigas ėjęs [[Zenonas Vaigauskas]].&lt;ref name=&quot;LRT1&quot;&gt;{{cite web |last=Pankūnas |first=Gytis |date=2019-03-13 |title=Skvernelio štabo komandoje – parlamentaras Bakas, Kalėjimų departamente dirbusi Kazėnienė ir „Mis Lietuva“ |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/840857/skvernelio-stabo-komandoje-parlamentaras-bakas-kalejimu-departamente-dirbusi-kazeniene-ir-mis-lietuva?srsltid=AfmBOorZo9TdVM-gFB679G4tE4GfJmRRFjji8XLyjDZl9j_fXAM4kZOl |website=lrt.lt |location=Vilnius |publisher=LRT |access-date=2026-02-19}}&lt;/ref&gt; S. Skvernelis rinkimų kampanijoje akcentavo būtinybę stiprinti teismus, antikorupcines institucijas, mažinti šešėlines veiklas. Pasisakė už šalies krašto apsaugos stiprinimą, [[NATO]] įsipareigojimų įvykdymą.&lt;ref name=&quot;LRT1&quot;/&gt;. Pirmu savo vizitu po rinkimų S. Skvernelis įvardino [[Lenkija|Lenkiją]], šalį, kurioje jis buvo išrinktas metų žmogumi.&lt;ref name=&quot;LRT1&quot;/&gt;

2019 m. gegužės 12 d. vyko pirmasis [[2019 m. Lietuvos prezidento rinkimai|prezidento rinkimų]] turas. Jame S. Skvernelis liko trečias, surinkęs 279 413 balsų arba 19,58% nuo visų balsavusiųjų.&lt;ref&gt;{{cite web |author=&lt;!-- not stated --&gt; |date= |title=Rezultatai |url=https://www.vrk.lt/2019-prezidento/rezultatai?srcUrl=/rinkimai/904/1/1546/rezultatai/lt/rezultataiPreRezultatai.html |website=vrk.lt |location=Vilnius |publisher=VRK |access-date=2026-02-19}}&lt;/ref&gt; Prieš rinkimus žadėjęs, kad pralaimėjus rinkimus atsistatydintų iš premjero pareigų, 2019 m. liepos 9 d. pranešė nusprendęs toliau eiti ministro pirmininko pareigas. Šias pareigas užėmė iki [[2020 m. Lietuvos Seimo rinkimai|2020 m. Seimo rinkimų]].&lt;ref&gt;{{cite web |author=&lt;!-- not stated --&gt; |date=2019-07-09 |title=S. Skvernelis paskelbė liekantis premjeru |url=https://www.alfa.lt/aktualijos/lietuva/s-skvernelis-paskelbe-liekantis-premjeru/-50395440/ |website=alfa.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-19}}&lt;/ref&gt;

== Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ==
{{main|Demokratų sąjunga Vardan Lietuvos}}

2021 m. rugsėjo 7 d. S. Skvernelis su devyniais seimo nariais paliko [[Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga|LVŽS]] frakcija, kartu su 3 mišros seimo grupės parlamentarais seime sukūrė Demokratų frakciją „Vardan Lietuvos“. &lt;ref&gt;https://www.demokratai.lt/naujiena/seime-steigiama-nauja-demokratu-frakcija-vardan-lietuvos-&lt;/ref&gt;

2022 m. sausio 29 d. įsteigta politinė partija [[Demokratų sąjunga Vardan Lietuvos|Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“]] (DSVL), jos pirmininku išrinktas S. Skvernelis.&lt;ref&gt;https://tv.lrytas.lt/zyme/demokratu-frakcija-vardan-lietuvos&lt;/ref&gt;

== 2024–2028 m. Seimas ==

2024 m. spalio 13 ir 27 d. vykusiuose [[2024 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai|Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose]] S. Skvernelio lydimas DSVL sąrašas gavo 14 mandatų.&lt;ref&gt;https://www.vrk.lt/2024-seimo/rezultatai&lt;/ref&gt;

2024 m. lapkričio 11 d. buvo pasirašyta koalicijos sutartis tarp LSDP, DSVL ir „[[Nemuno aušra|Nemuno aušros]]“. S. Skvernelio prašymu į sutartį buvo įrašyta nuostata dėl savanoriško parlamentaro neliečiamybės panaikinimo [[Generalinė prokuratūra|Generalinės prokuratūros]] kreipimosi atveju &lt;ref&gt;https://lnk.lt/straipsniai/Politika/lsdp-nemuno-ausra-ir-demokratai-pasirase-koalicine-sutarti/283449&lt;/ref&gt;.

2024 m. lapkričio 14 d. S. Skvernelis buvo išrinktas į [[Lietuvos Seimo pirmininkas|Seimo pirmininko]] pareigas: 107 parlamentarai balsavo už, 19 prieš, 10 susilaikė, 1 biuletenis negaliojo.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Saulius Skvernelis išrinktas Seimo Pirmininku |url=https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35403&amp;p_k=1&amp;p_t=290053&amp;p_a=1648&amp;p_kade_id=10 |website=lrs.lt |publisher=[[LR Seimas]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;

2025 m. vasarą pasirodžius informacijai apie premjero [[G. Palucko ministrų kabinetas|Gintauto Palucko]] artimos aplinkos verslo ryšius, 2025 m. rugpjūtį vyriausybės vadovas atsistatydino, nustojo galioti koalicijos sutartis.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Gintautas Paluckas atsistatydina iš premjero ir partijos pirmininko pareigų |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2629096/gintautas-paluckas-atsistatydina-is-premjero-ir-partijos-pirmininko-pareigu |last=Samoškaitė |first=Eglė |date=2025-07-31 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite web |title=S. Skvernelis: koalicijos sutartis baigė galioti, bet gali būti paruoštuku naujai |url=https://jp.lt/s-skvernelis-koalicijos-sutartis-baige-galioti-bet-gali-buti-paruostuku-naujai/ |date=2025-08-08 |website=jp.lt |publisher=„Jūsų panevėžys“ |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;

== Vidaus politika ==

2025 m. gegužę užimdamas [[Lietuvos Seimo pirmininkas|Seimo pirmininko]] pareigas teigė palaikantis nemokamus [[Abortas|abortus]] jeigu kyla grėsmė moters, [[Žmogaus vaisius|vaisiaus]] gyvybei, [[Išprievartavimas|išžaginimo]] atveju. Kitais atvejais laikėsi nuomonės, kad [[Abortas|nėštumo nutraukimas]] neturėtų būti apmokėtas iš [[Privalomojo sveikatos draudimo fondas|Privalomojo sveikatos draudimo]].&lt;ref&gt;{{cite web |title=Skvernelis: nėštumo nutraukimas neturėtų būti finansuojamas iš PSDF lėšų |url=https://www.lrt.lt/naujienos/sveikata/682/2577906/skvernelis-nestumo-nutraukimas-neturetu-buti-finansuojamas-is-psdf-lesu |last=Majauskaitė |first=Raminta |date=2025-05-29 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;

2020 m. spalio mėnesį premjeras S. Skvernelis sakė nepalaikantis partnerystės instituto įteisinimą, bet pasisakė už teisinio statuso suteikimą, kuris leistų kartu gyvenantiems asmenims gauti tokias [[Pilietinės teisės|pilietines teises]] kaip [[Atstovavimas|atstovavimą]], [[Paveldimumas|paveldimumą]].&lt;ref&gt;{{cite web |title=Skvernelis sako remiantis vienalyčių porų „teisinių santykių sureguliavimą“ |url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/skvernelis-sako-remiantis-vienalyciu-poru-teisiniu-santykiu-sureguliavima-85550631 |last=Andrukaitytė |first=Milena |agency=[[BNS]] |date=2020-10-22 |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;

2025 m. balandžio mėnesį [[Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas|Konstituciniam Teismui]] nutarus, kad neįteisinta partnerystė prieštarauja [[Lietuvos Konstitucija|Konstitucijai]], Seimo pirmininkas S. Skvernelis teigė, kad turės būti priimtas naujas įstatymas, atitinkantis šį sprendimą.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Raskevičius po KT sprendimo dėl partnerystės: kviečiu poras kreiptis į teismą, registruoti savo santykius |url=https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/raskevicius-po-kt-sprendimo-del-partnerystes-kvieciu-poras-kreiptis-i-teisma-registruoti-savo-santykius-n1413277 |date=2025-04-17 |website=tv3.lt |publisher=[[TV3]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite web |title=Skvernelis: turės būti priimtas Partnerystės įstatymas |url=https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/skvernelis-tures-buti-priimtas-partnerystes-istatymas-n1413282 |date=2025-04-17 |website=tv3.lt |publisher=[[TV3]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;

== Ikiteisminis tyrimas 2026 m. ==
2026 m. vasario 9 d. rytą teisėsaugos pareigūnai, įskaitant [[Specialiųjų tyrimų tarnyba|STT]], atliko kratas Seimo narių S. Skvernelio ir [[Kazys Starkevičius|Kazio Starkevičiaus]] Seimo kabinetuose ir namuose.&lt;ref name=&quot;BNS1&quot;&gt;{{cite web |last1=Stankevičius |first1=Augustas |last2=Perminas |first2=Paulius |date=2026-02-09 |title=Tyrime dėl Augalininkystės tarnybos – kratos Kazio Starkevičiaus, Sauliaus Skvernelio kabinetuose (papildytas) |url=https://bns.lt/naujiena/tyrime-del-augalininkystes-tarnybos-kratos-kazio-starkeviciaus-sauliaus-skvernelio-kabinetuose-papildytas-acso4gt8 |website=bns.lt |location=Vilnius |publisher=BNS |access-date=2026-02-16}}&lt;/ref&gt; Kratos susijusios su 2025 m. gruodį atliktom kratom ir teisėsaugos tyrimu dėl įtariamų korupcinių veiklų [[Valstybinė augalininkystės tarnyba|Valstybinėje augalininkystės tarnyboje]], kurių metu rasta aukso, grynųjų pinigų, sprogmenų, kokaino.&lt;ref name=&quot;BNS1&quot;/&gt;&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt; [[Generalinė prokuratūra|Generalinės prokuratūros]] Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas pranešė, kad yra tiriamas politinis palankumas. K. Starkevičių ir S. Skvernelį nuspręsta apklausti kaip specialiuosius liudytojus.&lt;ref&gt;{{cite web |last=Miškinis |first=Vytenis |date=2026-02-09 |title=Prokuroras apie rezonansinį korupcijos skandalą: nuspręsta Seimo narius apklausti kaip spec. liudytojus |url=https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/prokuroras-apie-seima-pasiekusi-korupcijos-skandala-viena-is-versiju-galejo-buti-politinis-palankumas-120209489 |website=delfi.lt |location=Vilnius |publisher=Delfi |access-date=2026-02-16}}&lt;/ref&gt; Po kratų S. Skvernelis nurodė, kad nieko nusikalstamo nėra padaręs.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Skvernelis apie STT kratas: esu ramus, nieko nusikalstamo nepadariau |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2834192/skvernelis-apie-stt-kratas-esu-ramus-nieko-nusikalstamo-nepadariau |last=Narkūnas |first=Vilius |date=2026-02-09 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;

2026 m. balandžio 9 d. Generalinė prokuratūra Seimo paprašė panaikinti S. Skvernelio teisinę neliečiamybę. Prokuratūra informavo turinti duomenų apie galimą politinį [[Kyšininkavimas|kyšininkavimą]]. S. Skverneliui ruoštasi pateikti įtarimus, kad jis 2025 m. sausio–gegužės laikotarpiu susitarė priimti kyšį už palankumą Augalininkystės tarnybos direktoriui Jurijui Kornijenko. Kyšiai buvo perduodami ir priimami 2025 m. birželio–gruodžio mėnesiais. Nusikalstama grupuotė S. Skverneliui skyrė „Krabo“ slapyvardį.&lt;ref&gt;https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2893376/lrt-trumpai-51-tukst-euru-suma-ir-itarimai-skverneliui-kas-jo-laukia&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2893287/itarimai-skverneliui-galima-kysio-suma-51-tukst-eur-slapyvardis-krabas&lt;/ref&gt;

Po prokuratūros pareiškimo S. Skvernelis sustabdė savo narystę [[Demokratų sąjunga Vardan Lietuvos|Demokratų sąjungoje „Vardan Lietuvos“]] ir atsistatydino iš partijos pirmininko pareigų. Iš Seimo nusprendė nesitraukti &lt;ref&gt;https://www.bernardinai.lt/s-skvernelis-stabdo-naryste-partijoje-taciau-is-seimo-nesitrauks/&lt;/ref&gt;.

2026 m. balandžio 16 d. Seimas S. Skverneliui panaikino teisinę neliečiamybę. Kalbėdamas prieš balsavimą politikas ragino visus balsuoti už neliečiamybės naikinimą. Už jos panaikinimą balsavo 102 Seimo nariai, 1 – prieš, 2 – susilaikė.&lt;ref&gt;{{cite web |last=Gaučaitė-Znutienė |first=Modesta |date=2026-04-16 |title=Seimas panaikino Skvernelio teisinę neliečiamybę, salėje politikas susigraudino (atnaujinta 10:41) |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2900053/seimas-panaikino-skvernelio-teisine-nelieciamybe-saleje-politikas-susigraudino |website=lrt.lt |location=Vilnius |publisher=LRT |access-date=2026-04-25}}&lt;/ref&gt;

2026 m. balandžio 24 d. S. Skverneliui pateikti oficialūs Generalinės prokuratūros įtarimai dėl kyšininkavimų, susijusių su Augalininkystės tarnyboje vykusia nusikalstama veikla. Įtariama, kad užimdamas Seimo pirmininko pareigas S. Skvernelis per kelis kartus priėmė ne mažiau kaip 51 tūkst. eurų kyšių grynaisiais pinigais. Įtariama, kad jais buvo užtikrinamas S. Skvernelio politinis palankumas vykdant įgaliojimus, susijusius su Augalininkystės tarnybos veikla.&lt;ref name=&quot;OT1&quot;&gt;{{cite web |author=&lt;!-- not stated --&gt; |date=2026-04-24 |title=Prokuratūra pareiškė įtarimus Skverneliui Augalininkystės tarnybos kyšininkavimo byloje (atnaujinta 14:27) |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2908225/prokuratura-pareiske-itarimus-skverneliui-augalininkystes-tarnybos-kysininkavimo-byloje |website=lrt.lt |location=Vilnius |publisher=LRT |access-date=2026-04-25}}&lt;/ref&gt;

== Kontroversijos ==

=== „Orlen Lietuva“ ===
2019 m. lapkričio 4 d. „15min“ žurnalistai [[Birutė Davidonytė]] ir [[Dovydas Pancerovas]] paskelbė tyrimą apie S. Skvernelio ir „[[Orlen Lietuva]]“ bendrovės  susitarimus. Šis tyrimas publikuotas atskiroje knygoje „Kabinetas 339&quot; 2019 m. lapkritį.&lt;ref name=&quot;:2&quot;&gt;{{cite web |last1= Davidonytė |first1=Birutė |last2= Pancerovas |first2=Dovydas |date=2019-11-04 |title=Gerų santykių su Lenkija kaina – milijonai naftos koncernui ir parama premjero aplinkai |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/geru-santykiu-su-lenkija-kaina-milijonai-naftos-koncernui-ir-parama-premjero-aplinkai-56-1223990 |website=15min.lt |location=Vilnius |publisher=15min |access-date=2026-02-16}}&lt;/ref&gt;

==== Neviešinti susitikimai su Lenkijos politikais 2016 m. ====

2016 m. rudenį, priešrinkiminės kampanijos į [[2016–2020 m. Seimas|2016–2020 m. Seimą]] metu, į parlamentą kandidatuojantis S. Skvernelis dalyvavo viešai neskelbtame susitikime su įtakingu Lenkijos politiku [[Jarosław Kaczyński|Jaroslavu Kačinskiu]]. Jame aptarti „Orlen Lietuva&quot; bendrovės, turinčios naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose, įsiskolinimai ir dėl to kilę nesutarimai su ankstesnėmis Lietuvos vyriausybėmis. Daugiametė „Orlen Lietuvos&quot; skola sukaupta bendrovei atsisakius sumokėti visus jiems paslaugas teikusių „[[Lietuvos geležinkeliai|Lietuvos geležinkelių]]“ sąskaitose nurodomus mokesčius, taip pat įsiskolinus už jai tiektą elektros energiją.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt;

Apie du S. Skvernelio konfidencialiai organizuotus susitikimus su J. Kačinskiu viešai skelbiama nebuvo. Susitikimus organizavo ir jiems tarpininkavo verslininkas ir buvęs krepšinio žaidėjas [[Tomas Pačėsas]]. Susitikimuose dalyvavo S. Skvernelis, J. Kačinskis ir T. Pačėsas. 2016 m. lapkritį įvykusiame susitikime dalyvavo ir Adamas Bielanas, tuo metu ėjęs [[Lenkijos Senatas|Lenkijos Senato]] vicepirmininko pareigas.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt;&lt;ref&gt;{{cite web |last=Burzyńska |first=Agnieszka |date=2017-08-02 |title= Spotkał się z Kaczyńskim przy kuflu. I jest efekt! |url=https://www.fakt.pl/polityka/spotkal-sie-z-kaczynskim-przy-kuflu-i-jest-efekt/63q0qzm |website=fak.pl |location= |publisher= |access-date=2026-02-16}}&lt;/ref&gt; 

Pasak T. Pačėso, antrąjį kartą susitikę S. Skvernelis, tuomet jau einantis Lietuvos premjero pareigas, ir J. Kačinskis aptarė „Orlen Lietuva&quot; problemas. Anot T. Pačėso, šįkart S. Skvernelis atsižvelgė į „[[Orlen]]“ prašymus ir norus.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt; Vėliau premjeras susitiko su kitais lenkų politikais ir „Orlen“ atstovais.&lt;ref&gt;{{cite web |last=Jakučionis |first=Saulius |date=2018-03-09 |title=Ketvirtadienį Vilniuje – neskelbtas Lietuvos ir Lenkijos premjerų susitikimas |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/ketvirtadieni-vilniuje-neskelbtas-lietuvos-ir-lenkijos-premjeru-susitikimas-56-938274 |website=15min |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-16}}&lt;/ref&gt; Pasak S. Skvernelio, jam tapus ministru pirmininku, susitikimai su lenkų politikais buvo organizuojami ne T. Pačėso, bet oficialios premjero komandos.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt;

==== „Orlen Lietuva“ sutartys ir lengvatos ====

2017 m. birželio 28 d. „Lietuvos geležinkeliai“ pasirašė sutartį su „Orlen Lietuva“ dėl „Orlen Lietuvos“ skolų pasidalinimo per pusę ir nuolaidų krovinių gabenimui geležinkeliu.&lt;ref&gt;{{cite web |author=&lt;!-- not stated --&gt; |date=2017-06-28 |title=„Lietuvos geležinkeliai“ ir „Orlen Lietuva“ pasirašė susitarimą dėl tarifų |url=https://www.15min.lt/verslas/naujiena/transportas/lietuvos-gelezinkeliai-ir-orlen-lietuva-pasirase-susitarima-del-tarifu-667-818856 |website=15min.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-16}}&lt;/ref&gt; Skelbta, kad nuolaidos siekė maždaug 100 mln. eurų. „Orlen Lietuva“ nurodė, kad sumos yra pervertintos, tačiau dėl sutarties konfidencialumo tikslių sumų neatskleidė.&lt;ref&gt;{{cite web |last=Pancerovas |first=Dovydas |date=2019-11-05 |title=„Orlen Lietuva“ reakcija į 15min tyrimą: įvardinta nuolaidų suma už krovinius – gerokai pervertinta |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/orlen-lietuva-15min-tyrime-ivardinta-nuolaidu-suma-uz-krovinius-gerokai-pervertinta-56-1227102 |website=15min.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-16}}&lt;/ref&gt; Tuomet S. Skvernelis konstatavo, kad „suderėjus Lietuvai ypač naudingus tarifus &lt;…&gt; „Lietuvos geležinkeliai“ sugeba ir dividendus išmokėti didelius, ir dar kitus mokesčius į biudžetą sumokėti“.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt; 

Po sutarties pasirašymo, 2017 m. „Lietuvos geležinkelių“ nuostoliai išaugo dvigubai. Viena iš išaugusių nuostolių priežasčių – taikos sutartis su „Orlen Lietuva“.&lt;ref&gt;{{cite web |author=&lt;!-- not stated --&gt; |date=2017-09-04 |title=„Lietuvos geležinkelių“ nuostoliai šįmet išaugo dvigubai - tai lėmė ir nauja sutartis su „Orlen Lietuva“ |url=https://www.15min.lt/verslas/naujiena/bendroves/lietuvos-gelezinkeliu-nuostoliai-simet-isaugo-dvigubai-tai-leme-ir-nauja-sutartis-su-orlen-lietuva-663-848552 |website=15min.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-16}}&lt;/ref&gt;

2017 m. lapkričio 13 d. [[Lietuvos Respublikos energetikos ministerija|energetikos ministras]] [[Žygimantas Vaičiūnas]] susitikime su „Orlen Lietuvos“ vadovu aptarė vadinamąjį VIAP mokestį, kurio įmonė atsisakė mokėti. Kitą dieną Energetikos ministerija pranešė apie naują mokesčių lengvatą, kuri stambiom bendrovėm leido susigrąžinti 85% šio mokesčio. [[Konkurencijos taryba|Konkurencijos tarybai]] pastebėjus, kad tai gali sukurti privilegijuotas sąlygas ir suvaržyti kitų imonių konkurenciją „Orlen Lietuvai“, lengvata buvo priimta. S. Skvernelis teigė, kad mokesčio lengvata sukurta siekiant pritraukti naujas investicijas.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt; 

2020 m. rugpjūtį pranešta, kad VIAP mokesčio lengvata pasinaudojusioms bendrovėms išmokėta 13 mln. eurų, iš kurių 6 mln. – „Orlen Lietuvai“.&lt;ref&gt;{{cite web |last=Davidonytė |first=Birutė |date=2020-08-19 |title=Mokesčio už elektrą lengvata: valstybė išmokėjo 13 mln. eurų, beveik pusė iš jų – „Orlen Lietuvai“ |url=https://www.15min.lt/verslas/naujiena/energetika/mokescio-uz-elektra-lengvata-valstybe-ismokejo-13-mln-euru-beveik-is-ju-puse-orlen-lietuvai-664-1363032 |website=15min.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-16}}&lt;/ref&gt;

2017 m. „Orlen Lietuva“ paprašė Lietuvos vadovybės pakeisti kasmetinio valstybės rengiamo elektros energijos rezervo aukciono taisykles. Jos draudė valstybei skolingoms įmonėms dalyvauti konkurse (įskaitant vis dar įsiskolinusią „Orlen Lietuvą“). Prašymas buvo patenkintas: per dvejus metus, „Orlen Lietuvai“ laimėjus aukcionus, valstybė bendrovei sumokėjo 6 mln. eurų. S. Skvernelis nurodė, kad elektros energijos rezervo aukciono taisyklių pakeitimu siekta užtikrinti didesnę konkureciją ir mažesnę paslaugos kainą.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt;

==== „Orlen Lietuva“ parama ir S. Skvernelio aplinkos žmonės ====

2018–2019 m. „Orlen Lietuva“ tapo įvairių krepšinio klubų rėmėjais, kurių vadovai, akcininkai yra S. Skvernelio aplinkos verslininkai. [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelio“]] klubo prezidentas, buvęs kelių policininkas, milijonierius [[Alvydas Bieliauskas]] kartu su S. Skverneliu tarnavo kelių policijoje ir buvo gerai pažįstami. 2016 m. A. Bieliauskas LVŽS paaukojo 7 tūkst. eurų. A. Bieliauskas supažindino S. Skvernelį su T. Pačėsu, kuris vėliau organizavo slaptus premjero susitikimus su lenkų politikais. [[Vilniaus miesto savivaldybė]] atskleidė, kad [[Vilniaus Rytas|Vilniaus „Rytas“]] iš „Orlen Lietuvos“ gavo 100 tūkstančių eurų. Panevėžio „Lietkabelis“ – 150 tūkstančių eurų. [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] – 270 tūkstančių eurų &lt;ref&gt;{{cite web |title=„Lietkabelis“ paskelbė 150 tūkst. eurų paramą iš „Orlen Lietuvos“ gavęs netiesiogiai |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/lietkabelis-paskelbe-150-tukst-euru-parama-is-orlen-lietuvos-gaves-netiesiogiai-56-1228604 |last=Davidonytė |first=Birutė |date=2019-11-07 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt;

2020 m. vasario 4 d. S. Skvernelis atnaujino savo privačių interesų deklaraciją, nurodydamas naująją žmonos Silvijos Skvernelės darbovietę „Orlen Baltics Retail“.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Virš S. Skvernelio – naujo skandalo debesys: po įtarimų dėl ypatingų ryšių premjero žmona įsidarbino „Orlen“ |url=https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2020/02/04/news/virs-s-skvernelio-naujo-skandalo-debesys-po-itarimu-del-ypatingu-rysiu-premjero-zmona-isidarbino-orlen--13518554 |date=2020-02-04 |website=lrytas.lt |publisher=[[Lrytas]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt; Susilaukęs klausimų, S.Skvernelis pakomentavo, kad „jos atlyginimas nesiekia nė pusės mano“.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Pirmasis S. Skvernelio atsakas dėl žmonos: jos atlyginimas nesiekia nė pusės mano |url=https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2020/02/05/news/pirmasis-s-skvernelio-atsakas-del-zmonos-pakomentavo-priezastis-ir-gaunama-atlyginima-13525298 |date=2020-02-05 |website=lrytas.lt |publisher=[[Lrytas]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;

=== „Registrų Centro“ duomenų teikimo žurnalistams nutraukimas ===
2018 m. rugsėjo 14 dieną „[[registrų centras]]“ (RC) informavo nutraukiantis nemokamą registro duomenų teikimą žurnalistams, argumentuojant, kad tokiai praktikai nebuvo teisinio pagrindo &lt;ref&gt;https://jp.lt/vyriausybe-ir-registru-centras-duomenis-ziniasklaidai-zada-atverti-jau-sia-savaite/&lt;/ref&gt;. 

Žurnalistai atskleidė, kad sprendimas nutraukti nemokamą informacijos tiekimą buvo priimtas po neskelbto [[Ministras pirmininkas|Premjero]] S. Skvernelio ir RC vadovo [[Saulius Urbanavičius|S. Urbanavičiaus]] susitikimo. Premjero patarėjas Tomas Beržinskas teigė „Jei darbotvarkėje susitikimo nėra, vadinasi, tokio ir nebuvo“. Vyriausybės vadovo patarėjas [[Skirmantas Malinauskas]] vėliau žurnalistams komentavo, kad susitikimas įvyko ir jame tikrai buvo kalbama apie duomenų teikimą žurnalistams &lt;ref&gt;{{cite web |title=Žurnalistai nuo Registrų centro duomenų atkirsti daugiau nei metus: kaip valdžia „sprendžia problemą“? |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/zurnalistai-nuo-registru-centro-duomenu-atkirsti-daugiau-nei-metus-kaip-valdzia-sprendzia-problema-56-1246150 |last=Davidonytė |first=Birutė |date=2019-12-16 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-03-09}}&lt;/ref&gt;.

2018 m. spalio 3 d. vyko vyriausybės pasitarimas dėl susisiekimo ministro [[Rokas Masiulis|Roko Masiulio]] pasiūlymo leisti žurnalistams laikinai gauti prieiga prie RC duomenų kol bus paruoštas įstatymų projektas. Posėdyje buvo nuspręsta sprendimą atidėti, žurnalistams pareikalavus darbinio posėdžio įrašo, buvo pranešta, kad jis yra sunaikintas. Posėdyje dalyvavusi [[Interneto žiniasklaidos asociacija|Interneto žiniasklaidos asociacijos]] pirmininkė Aistė Žilinskienė patvirtino, kad S. Skvernelis pats prieštaravo [[Rokas Masiulis|R. Masiulio]] pasiūlymams.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Atsakymai neįtikino – opozicija renka parašus, kaltina S. Skvernelį sulaužius priesaiką |url=https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2018/10/16/news/atsakymai-neitikino-opozicija-renka-parasus-kaltina-s-skverneli-sulauzius-priesaika-7917486 |date=2018-10-16 |website=lrytas.lt |publisher=[[Lrytas]] |access-date=2026-03-09}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite web |title=S.Skvernelis apie sunaikintą įrašą: visuomenės teisė žinoti nėra absoliuti |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/s-skvernelis-del-sunaikinto-iraso-su-savo-pasisakymais-aiskinasi-seime-56-1045024 |date=2018-10-16 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-03-09}}&lt;/ref&gt;

2018 m. spalio 10 d. vyriausybė priėmė nutarimus, kuriais žurnalistams neatlyginamai buvo pradėti teikti RC duomenys &lt;ref&gt;{{cite web |title=Registrų centro duomenys – vėl prieinami žiniasklaidai |url=https://www.vz.lt/medijos/2018/10/10/registru-centro-duomenys--vel-prieinami-ziniasklaidai |last=Balčiūnienė |first=Rūta |date=2018-10-10 |website=vz.lt |publisher=[[Verslo žinios]] |access-date=2026-03-09}}&lt;/ref&gt;.

2018 m. spalio 16 d. Saulius Skvernelis Seime atsakinėjo į parlamentarų klausimus. Teigė, kad [[Rokas Masiulis|R. Masiulio]] projektui nebuvo pritarta, nes jis turi trūkumų. Teigė, kad Vyriausybės darbo reglamentas nenumato pasitarimų garso įrašų saugojimo. Opozicija oponavo, nurodydama [[Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija|Vyriausybės kanceliarijos]] darbo reglamentą, kuriame numatomas posėdžių ir pasitarimų skaitmeninių įrašų saugojimas iki mėnesio galo, tada perkėlimas ir saugojimas Vyriausybės kanceliarijos archyve.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Skvernelis viešai atsakė į opozicijos klausimus: skambėjo Seime negirdėti epitetai |url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/skvernelis-viesai-atsake-i-opozicijos-klausimus-skambejo-seime-negirdeti-epitetai-79325931 |last=Plikūnė,elta |first=Dalia |date=2018-10-16 |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |access-date=2026-03-09}}&lt;/ref&gt;&lt;ref name=&quot;:3&quot;&gt;{{cite web |title=Teismas nusprendė, kad Vyriausybė pažeidė žurnalistų teises ištrindama pasitarimo įrašą |url=https://www.alfa.lt/aktualijos/teismai/teismas-nusprende-kad-vyriausybe-pazeide-zurnalistu-teises-istrindama-pasitarimo-irasa/-50423708/ |date=2020-07-23 |website=alfa.lt |publisher=[[Alfa.lt]] |access-date=2026-03-09}}&lt;/ref&gt;

2020 m. liepos 23 d. [[Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas|Lietuvos vyriausias administracinis teismas]] neskundžiamai nusprendė, kad [[Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija|Vyriausybės kanceliarija]] pažeidė žurnalistų teises gauti, rinkti ir skelbti informaciją ištrindama pasitarimo įrašą &lt;ref name=&quot;:3&quot; /&gt;.

=== Knygos „Kabinetas 339“ skundas ===
2020 m. rugpjūčio 3 d. S. Skvernelis pateikė skundą dėl knygos „Kabinetas 339“ reklamos, kuriame teigiama, kad be jo sutikimo buvo naudota jo nuomonė, veidas, buvo pažeista jo garbė, orumas, reputacija.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Skvernelis apskundė knygos „Kabinetas 339“ reklamą |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1203435/skvernelis-apskunde-knygos-kabinetas-339-reklama |date=2020-08-03 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;

2021 m. kovo 12 d. teismas panaikino 2020 m. rugpjūčio 28 d. [[Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba|VVTAT]] nuosprendį, kuriame konstatuojamas Reklamos įstatymo pažeidimas dėl S. Skvernelio vardo ir pavardės minėjimo knygos reklamavime. Teismas pažymėjo, kad žinomo ir viešo žmogaus vardo ir pavardės paminėjimas nepažeidžia privatumo. &lt;ref&gt;{{cite web |title=Teismas panaikino VVTAT sprendimą dėl knygos „Kabinetas 339“ reklamos pažeidimų |url=https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1363590/teismas-panaikino-vvtat-sprendima-del-knygos-kabinetas-339-reklamos-pazeidimu |date=2021-03-12 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;

== Asmeninis gyvenimas ==

2019 m. rugpjūčio 28 d. S. Skvernelis spaudos konferencijoje paskelbė, kad serga [[Vėžys (liga)|onkologine liga]] – [[limfoma]].&lt;ref&gt;{{cite web |title=Saulius Skvernelis serga kraujo vėžiu: liga diagnozuota pirminėje stadijoje |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/saulius-skvernelis-serga-kraujo-veziu-liga-diagnozuota-pirmineje-stadijoje-56-1194078 |last=Vireliūnaitė |first=Lauryna |date=2019-08-28 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt; Vyriausybės vadovui buvo atlikta operacija, taikoma [[chemoterapija]] ir [[imunoterapija]].&lt;ref&gt;{{cite web |title=Saulių Skvernelį užklupusi liga limfoma: kas tai? |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1092315/sauliu-skverneli-uzklupusi-liga-limfoma-kas-tai |date=2019-08-28 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt; 2020 m. vasario 5 d. spaudai pranešė, kad įveikė vėžį, yra pasiekta pilna remisija.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Skvernelis paskelbė, kad įveikė vėžį: pasiekta pilna remisija |url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/skvernelis-paskelbe-kad-iveike-vezi-pasiekta-pilna-remisija-83459359 |last=Pocytė-Medutė |first=Kristina |date=2020-02-05 |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;

Vedęs antrą kartą. Žmona – finansininkė Silvija Kirdonytė-Skvernelė (g. 1978 m.). Turi dukterį (g. 2009 m.) ir sūnų (g. 2016 m.).

Moka rusų ir lenkų kalbas. Teigė mokantis [[anglų kalba|anglų kalbą]].&lt;ref&gt;{{cite web |title=Angliškai neprabilęs S. Skvernelis privertė sutrikti Izraelio premjerą |url=https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2019/01/30/news/vel-kliuva-anglu-kalbos-zinios-s-skvernelis-priverte-sutrikti-izraelio-premjera-9051677/ |date=2019-01-30 |website=lrytas.lt |publisher=[[Lrytas]] |access-date=2025-09-30 |language=lt}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;https://www.youtube.com/watch?v=qh4Em9YWVuw&lt;/ref&gt;

== Įvertinimas ==
* 2003 m. PD prie LR VRM atminimo ženklas „Lietuvos policijai – 85“
* 2005 m. III laipsnio [[Vadovybės apsaugos departamentas|Vadovybės apsaugos departamento prie VRM]] garbės ženklas
* 2006 m. III laipsnio policijos pasižymėjimo ženklas „Už nuopelnus“
* 2020 m. Ordino „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ Didysis kryžius&lt;ref&gt;https://www.pap.pl/aktualnosci/news%2C682797%2Cprezydent-odznaczyl-krzyzem-wielkim-orderu-zaslugi-rp-premiera-litwy.html&lt;/ref&gt;

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

{{wikiquote}}

{{start box}}
{{s-off}}
|-
{{succession box | before = [[Dailis Alfonsas Barakauskas]] | title = [[Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija|LR vidaus reikalų ministras]] | years = 2014–2016 m. | after = [[Tomas Žilinskas (1977)|Tomas Žilinskas]]}}
{{succession box | before = [[Algirdas Butkevičius]] | title = [[Sąrašas:Lietuvos ministrai pirmininkai|Lietuvos ministras pirmininkas]]&lt;br /&gt; [[Vaizdas:Flag of Lithuania.svg|50 px]] [[Vaizdas:Coat_of_arms_of_Lithuania.svg|50 px]] | years = 2016–2020 m. | after = [[Ingrida Šimonytė]]}}
{{succession box | title = [[Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas]]| years = 2024– m.| before = [[Viktorija Čmilytė-Nielsen]] | after = -}}
|-
{{end box}}

{{Lietuvos premjerai}}

{{DEFAULTSORT:Skvernelis, Saulius}}
[[Kategorija:Lietuvos ministrai pirmininkai]]
[[Kategorija:Lietuvos vidaus reikalų ministrai]]
[[Kategorija:Lietuvos policijos generaliniai komisarai]]
[[Kategorija:Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojai]]
[[Kategorija:LR Seimo pirmininkai]]
[[Kategorija:Kandidatai į LR prezidentus]]</text>
      <sha1>ewu7qwv5evvv1iybtg4wruf3d3m72y9</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7820140</id>
      <parentid>7819985</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T11:55:12Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Andrejsmirnov97</username>
        <id>56853</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>/* Vidaus reikalų ministras (2014 m.) */</comment>
      <origin>7820140</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="47891" sha1="me3xqq6n7x7vgl9wya4qy61vvjxf1je" xml:space="preserve">{{nesubalansuotas}}
{{Žmogaus biografija
| fonas = off
| vardas = {{PAGENAME}}
| vaizdas =Саулюс Сквернялис (32227351496).jpg
| vaizdo plotis = 180px
| paveikslėlio apibūdinimas = S. Skvernelis 2017 m. sausį
| visas vardas = 
| gimė = {{Gimė|1970|07|23|T}}
| gimimo vieta = [[Kaunas]]
| mirė = {{Mirė||||1970|07|23}}
| mirties vieta = 
| palaidotas = 
| tėvas = 
| motina = Elena Skvernelienė
| sutuoktinė = Silvija Skvernelė
| vaikai = Eglė, Tadas
| veikla = politikas, policijos komisaras, teisininkas
| sritis = 
| įstaigos = 
| pareigos = 
| partija = 
| išsilavinimas = 
| alma_mater = [[1994]] m. [[Vilniaus Gedimino technikos universitetas|Vilniaus technikos universitetas]],&lt;br&gt; 
[[2005]] m. [[Mykolo Romerio universitetas]]
| doktorantūros_vadovas = 
| studentai = 
| žinomas = 
| titulas0 = [[Lietuvos Respublikos Seimas|Lietuvos Respublikos Seimo narys]]
| fonas0 = off
| kelintas0 = 
| ėjo pareigas0 = 2016 m. lapkričio 14 d. – &lt;br /&gt; dabar
| ankstesnis0 =
| vėlesnis0 =
| titulas1 = [[Lietuvos Seimo pirmininkas|Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas]]
| ėjo pareigas1 = 2024 m. lapkričio 14 d. – &lt;br /&gt; 2025 m. rugsėjo 10 d.
| ankstesnis1 = [[Viktorija Čmilytė-Nielsen]]
| vėlesnis1 = [[Juozas Olekas]]
| titulas2 = [[Lietuvos ministras pirmininkas|Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas]]
| fonas2 = off
| kelintas2 = 
| ėjo pareigas2 = 2016 m. lapkričio 22 d. –&lt;br /&gt;2020 m. gruodžio 11 d.
| ankstesnis2 = [[Algirdas Butkevičius]]
| vėlesnis2 = [[Ingrida Šimonytė]]
| titulas3 = [[Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija|Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras]]
| fonas3 = off
| kelintas3 = 
| ėjo pareigas3 = 2014 m. lapkričio 5 d. –&lt;br /&gt; 2016 m. balandžio 13 d.
| ankstesnis3 = [[Dailis Alfonsas Barakauskas]]
| vėlesnis3 = [[Tomas Žilinskas]]
| titulas4 = [[Policijos generalinis komisaras|Lietuvos policijos generalinis komisaras]]
| fonas4 = off
| kelintas4 = 
| ėjo pareigas4 = 2011 m. kovo 7 d. –&lt;br /&gt; 2014 m. lapkričio 4 d.
| ankstesnis4 = [[Vizgirdas Telyčėnas]]
| vėlesnis4 = [[Linas Pernavas]]
| apdovanojimai = 
| parašas = 
| pastabos = 
| vikiteka = Category:Saulius Skvernelis
}}

'''Saulius Skvernelis''' (g. [[1970]] m. [[liepos 23]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – Lietuvos [[politika]]s, buvęs [[Lietuvos ministras pirmininkas|Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas]] (2016–2020 m.) ir [[Lietuvos Seimo pirmininkas|Seimo Pirmininkas]] (2024–2025 m.).&lt;ref&gt;{{cite web |title=Saulius Skvernelis išrinktas Seimo pirmininku, dėkodamas net susigraudino |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2413019/saulius-skvernelis-isrinktas-seimo-pirmininku |last=Samoškaitė |first=Eglė |date=2024-11-14 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2025-09-30 |language=lt}}&lt;/ref&gt;

Nuo 2011 iki 2014 m. užėmė [[Lietuvos policija|Lietuvos policijos]] [[Policijos generalinis komisaras|generalinio komisaro]] pareigas. 

Politinę karjerą pradėjo [[A. Butkevičiaus ministrų kabinetas|A. Butkevičiaus vyriausybėje]], kurioje nuo 2014 m. lapkričio iki 2016 m. balandžio užėmė [[Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija|vidaus reikalų ministro]] pareigas. 

== Išsilavinimas ==
Vaikystėje persikėlė į Marijampolę (tuometinį [[Kapsukas (miestas)|Kapsuką]]). 1977–1988 m. mokėsi [[Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija|Kapsuko Jono Jablonskio vidurinėje mokykloje]]. 

1989 m. [[VU FF|Vilniaus universiteto Fizikos fakultete]] studijavo fiziką, tačiau studijų nebaigė. 1990–1994 m. [[Vilniaus Gedimino technikos universitetas|Vilniaus Gedimino technikos universitete]] studijavo automobilių ir autoūkio specialybę, įgijo mechanikos inžinieriaus kvalifikaciją.&lt;ref name=&quot;VRK1&quot;&gt;{{cite web |author=&lt;!-- not stated --&gt; |date=2024-07-16 |title=Kandidatas į Seimo narius. Saulius Skvernelis |url=https://www.vrk.lt/en/kandidatai-kandidatu-sarasai-2024-sei?srcUrl=/rinkimai/1544/rnk1870/kandidatai/KandidatasBiografija_rkndId-2436050.html?p_p_id=82&amp;p_p_lifecycle=1&amp;p_p_state=normal&amp;p_p_mode=view&amp;_82_struts_action=%2Flanguage%2Fview&amp;languageId=lt_LT |website=vrk.lt |location=Vilnius |publisher=VRK |access-date=2026-02-19}}&lt;/ref&gt;

1998–2005 m. studijavo [[Mykolo Romerio universitetas|Mykolo Romerio universitete]], baigė [[teisės magistras|teisės magistro]] studijas.&lt;ref name=&quot;VRK1&quot;/&gt;

== Profesinė veikla ==

1994–1998 m. dirbo [[MRU|Lietuvos policijos akademijos]] Policijos teisės ir profesinės taktikos katedros asistentu. 1998–1999 m. užėmė [[Trakų rajonas|Trakų rajono]] komisariato kelių policijos komisaro-inspektoriaus pareigas. 1999–2001 m. [[Policijos departamentas|Policijos]] viešosios policijos Kelių policijos tarnybos Organizacinio skyriaus komisaras-inspektorius. Nuo 2001 iki 2003 m. užėmė viešosios policijos biuro Eismo priežiūros tarnybos Kelių patrulių rinktinės [[komisaras|komisaro]] pareigas. 2003–2005 m. policijos eskortavimo rinktinės komisaras. 2005–2008 m. [[Lietuvos kelių policijos tarnyba|policijos eismo priežiūros tarnybos]] viršininkas.&lt;ref name=&quot;VRK1&quot;/&gt;

Nuo 2008 iki 2011 m. ėjo [[Lietuvos policija|policijos]] generalinio komisaro [[Vizgirdas Telyčėnas|Vizgirdo Telyčėno]] pavaduotojo pareigas. V. Telyčėnui atsistatydinus, į generalinio komisaro pareigas pasiūlytas S. Skvernelis. Jo kandidatūrą vidaus reikalų ministrui [[Raimundas Palaitis|Raimundui Palaičiui]] pasiūlė pats V. Telyčėnas. 2011 m. vasario 25 d. prezidentė D. Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo paskyrė S. Skvernelį eiti Lietuvos policijos komisaro pareigas (nuo 2011 m. kovo 7 d.).&lt;ref&gt;{{cite web |last=Gudavičius |first=Stasys |date=2011-02-25 |title=S.Skvernelis skiriamas naujuoju policijos vadovu (papildyta 14 val.) |url=https://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/sskvernelis-skiriamas-naujuoju-policijos-vadovu-papildyta-14-val |website=kauno.diena.lt |location=Kaunas |publisher= |access-date=2026-02-19}}&lt;/ref&gt; Komisaro pareigose dirbo iki 2014 m. lapkričio.&lt;ref&gt;{{cite web |title=S.Skvernelis: policija turės imuniteto tarnybą ir kontrolinį būrį |url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/sskvernelis-policija-tures-imuniteto-tarnyba-ir-kontrolini-buri-42451839 |agency=[[ELTA]] |date=2011-02-25 |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |access-date=2025-09-30 |language=lt}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite act |type=Dekretas |index=1K-129 |date=2014-11-10 |legislature=[[Lietuvos Respublikos Prezidentas]] |title=Dėl Sauliaus Skvernelio atleidimo iš policijos generalinio komisaro pareigų |url=https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/6ee7d0f0692511e48710f0162bf7b9c5 |access-date=2025-09-30 |language=lt}}&lt;/ref&gt; 2014 m. lapkritį S. Skverneliui atsistatydinus iš generalinio komisaro pareigų, 2014 m. lapkričio 11 d. į šį postą paskirtas [[Linas Pernavas]].&lt;ref&gt;{{cite web |author=&lt;!-- not stated --&gt; |date=2014-11-10 |title=Paskirtas policijos generalinis komisaras |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/76981/paskirtas-policijos-generalinis-komisaras?srsltid=AfmBOooyvXPZiFCmK5ZgGyeelBshBm0tBBVYCoL4lF937JOuXL-EZNbZ |website=lrt.lt |location=Vilnius |publisher=LRT |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;

== Vidaus reikalų ministras (2014–2016 m.) ==
2014 m. lapkričio 11 d. [[Specialiųjų tyrimų tarnyba| Specialiųjų tyrimų tarnybai]] (STT) pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl įtariamų neskaidrių viešųjų pirkimų, [[Vidaus reikalų ministerija|vidaus reikalų ministras]] (VRM) [[Dailis Alfonsas Barakauskas|Dalius Alfonsas Barakauskas]] atsistatydino iš užimamų pareigų.&lt;ref&gt;{{cite web|last=Aukštuolytė |first=Rima |title=Atsistatydino vidaus reikalų ministras |url=https://www.vz.lt/archive/article/2014/10/30/atsistatydino-barakauskas |date=2014-10-30 |website=vz.lt |publisher=[[Verslo žinios]] |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt; Lapkričio 11 d. jį pakeitė [[Rolandas Paksas|Rolando Pakso]] pasiūlytas, premjero [[Algirdas Butkevičius|Algirdo Butkevičiaus]] pateiktas ir prezidentės [[Dalia Grybauskaitė|Dalios Grybauskaitės]] paskirtas Saulius Skvernelis.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Seime prisiekė naujasis vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/seime-prisieke-naujasis-vidaus-reikalu-ministras-saulius-skvernelis-56-465778 |date=2014-11-11 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt; Naujasis ministras teigė, kad jo prioritetai bus kibernetinis saugumas ir atskirties tarp rajonų mažinimas.&lt;ref name=&quot;:0&quot;&gt;{{cite web |title=S.Skvernelio karjeros vingiai: svajojo reguliuoti mašinas, o teks valdyti visą valstybę |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/s-skvernelio-karjeros-vingiai-svajojo-reguliuoti-masinas-o-teks-valdyti-visa-valstybe-56-715061 |last=Antanavičius |first=Ugnius |date=2016-11-22 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt;

=== Kritika po I. Molotkovo situacijos ===
2015 m. lapkričio 19 d. iš Vilniaus policijos patrulio pasprukus suimtajam Igoriui Molotkovui ir šiam iš policininkų pagrobus ginklą, organizuota didelio masto bėglio paieška mieste, dalyvaujant gausioms policijos ir [[Aras (policijos rinktinė)|Aro]] pajėgoms.&lt;ref&gt;{{cite web|author=&lt;!-- not stated --&gt;|date=2015-11-19 |title=Vilniuje vyko bėglio sulaikymo operacija: spruko su automatu, surakintas antrankiais |url=https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/vilniuje-vyko-beglio-sulaikymo-operacija-spruko-su-automatu-surakintas-antrankiais-n852826|website=tv3.lt |publisher=TV3 |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt; Vykstant suimtojo paieškai, S. Skverneliui skambino tuometinė [[Lietuvos Seimo pirmininkas|Seimo pirmininkė]] [[Loreta Graužinienė|Loreta Graužinienė]], prašydama suteikti daugiau informacijos apie situaciją mieste. S. Skvernelis atsakė, kad jis informaciją teikia [[Ministras pirmininkas|premjerui]], o ne [[Lietuvos Seimo pirmininkas|Seimo pirmininkei]]. Taip pat pastebėjo, kad L. Graužinienės kreipimasis trukdė jo darbui.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt; L. Graužinienei sukritikavus nederamą ministro elgesį, ją palaikė prezidentė D. Grybauskaitė, pastebėdama jau ne pirmą kartą S. Skvernelio demonstruojamą žemą politinį lygį.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;

Sulaukęs kritikos, 2015 m. lapkričio 20 d. S. Skvernelis paskelbė pasitraukiąs iš VRM vadovo posto. Šio sprendimo nepalaikė nei A. Butkevičius, nei Seimas, surinkęs 75 parašus, skatinančius premjerą nepalaikyti ministro sprendimo pasitraukti.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;&lt;ref&gt;{{cite web |author=&lt;!-- not stated --&gt; |date=2015-11-23 |title=A. Butkevičius sieks išlaikyti S. Skvernelį ministro poste |url=https://www.bernardinai.lt/2015-11-23-a-butkevicius-sieks-islaikyti-s-skverneli-ministro-poste/ |website=bernardinai.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite web |last=Gudavičius |first=Stasys |date=2025-11-24 |title=Didesnė dalis Seimo reikalauja nepriimti Skvernelio atsistatydinimo |url=https://www.vz.lt/verslo-aplinka/politika/2015/11/24/didesne-dalis-seimo-reikalauja-nepriimti-skvernelio-atsistatydinimo |website=vz.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt; Po pusantros savaitės S. Skvernelis atsiėmė atsistatydinimo pareiškimą ir liko vidaus reikalų ministro poste.&lt;ref&gt;{{cite web |last=Gudavičius |first=Stasys |date=2025-11-30 |title=Skvernelis nebeatsistatydina |url=https://www.vz.lt/verslo-aplinka/politika/2015/11/30/skvernelis-nebeatsistatydina |website=vz.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt;

=== Atsistatydinimas (2016 m.) ===
2016 m. S. Skvernelis pareiškė planuojantis dalyvauti rudenį vykstančiuose [[2016 m. Lietuvos Seimo rinkimai|2016 m. Seimo rinkimuose]] ir atstovauti „[[Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga|Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungai]]“. „[[Tvarka ir teisingumas|Tvarka ir teisingumas]]“ partijos atstovai, delegavę S. Skvernelį į vidaus reikalų ministro postą, pareikalavo, kad šis pasitrauktų iš užimamų ministro pareigų.&lt;ref&gt;{{cite web |author=&lt;!-- not stated --&gt; |date=2016-03-29 |title=S. Skvernelis atsistatydins iš vidaus reikalų ministro pareigų |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/131904/s-skvernelis-atsistatydins-is-vidaus-reikalu-ministro-pareigu |website=lrt.lt |location=Vilnius |publisher=LRT |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt; 2016 m. balandžio 13 d. atsistatydinimo dekretas buvo pasirašytas D. Grybauskaitės. Naujuoju vidaus reikalų ministru paskirtas [[Tomas Žilinskas (1977)|Tomas Žilinskas]].&lt;ref&gt;{{cite web |last=Gudavičius |first=Stasys |date=2016-04-13 |title=Žilinskas paskirtas naujuoju vidaus reikalų ministru |url=https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2016/04/13/zilinskas-paskirtas-naujuoju-vidaus-reikalu-ministru |website=vz.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt;

== Ministras Pirmininkas (2016–2020 m.) ==
{{main|S. Skvernelio ministrų kabinetas}}

2016 m. spalio 9 ir 23 d. vykusiuose [[2016 m. Lietuvos Seimo rinkimai|Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose]] S. Skvernelis atstovavo Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungai (LVŽS). Partijos rinkiminiame sąraše jis užėmė pirmąją vietą. Rinkimuose LVŽS užėmė pirmąją vietą, užsitikrinusi 56 mandatus [[2012–2016 m. Seimas|2012–2016 m. Seime]].&lt;ref&gt;{{cite web |last=Pūkenė |first=Rūta |date=2016-11-14 |title=Darbą pradėjo naujas Seimas |url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/darba-pradejo-naujas-seimas-72852364 |website=delfi.lt |location=Vilnius |publisher=Delfi |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt;

Pasibaigus rinkimams, LVŽS norėjo sudaryti plačią koaliciją su [[Lietuvos socialdemokratų partija|socialdemokratais]] (LSDP) ir [[Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai|konservatoriais]]. Konservatoriai pasipriešino koalicijai su LSDP ir siūlė įtraukti [[Liberalų sąjūdis|Liberalų sąjūdį]].&lt;ref&gt;{{cite web |author=&lt;!-- not stated --&gt; |date=2016-10-25 |title=Po derybų su konservatoriais valdančiosios koalicijos sudėtis lieka neaiški |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/152324/po-derybu-su-konservatoriais-valdanciosios-koalicijos-sudetis-lieka-neaiski?srsltid=AfmBOoo1ltRlA0KS3tcr6cPZTQvvDRvTtcTEkeJUJ39KGYUgU-lCypcO |website=lrt.lt |location=Vilnius |publisher=LRT |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt;

Po derybų susitarta dėl koalicijos tarp LVŽS, kuri į premjero postą pasiūlė S. Skvernelį ir LSDP, kuri užsitikrino [[Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija|Ūkio]], [[Teisingumo ministerija|Teisingumo]] ir [[Užsienio reikalų ministerija|Užsienio reikalų]] ministerijas.&lt;ref&gt;{{cite web |last=Noreika |first=Matas |date=2016-11-08 |title=Koalicija sudaryta: socialdemokratai gavo Ūkio ministeriją, premjeru taps Skvernelis |url=https://www.vz.lt/verslo-aplinka/seimo-rinkimai/2016/11/08/valdancioji-koalicija-sudaryta-socialdemokratams-lieka-3-ministerijos |website=vz.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt; 2016 m. gruodžio 13 d. [[S. Skvernelio ministrų kabinetas|S. Skvernelio ministrų kabineto]] programa patvirtinta, prisiekė naujasis ministras pirmininkas S. Skvernelis.&lt;ref&gt;{{cite web |last=Gudavičius |first=Stasys |date=2016-12-13 |title=Vyriausybės programa patvirtinta, ministrai prisiekė |url=https://www.vz.lt/verslo-aplinka/politika/2016/12/13/vyriausybes-programa-patvirtinta-ministrai-prisieke |website=vz.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt;

== 2019 m. Lietuvos prezidento rinkimai ==
2019 m. sausio 17 d. S. Skvernelis pranešė apie savo dalyvavimą [[2019 m. Lietuvos prezidento rinkimai|2019 m. prezidento rinkimuose]].&lt;ref&gt;{{cite web |last=Gudavičius |first=Stasys |date=2019-01-17 |title=S. Skvernelis paskelbė, kad dalyvaus prezidento rinkimuose |url=https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2019/01/17/s-skvernelis-paskelbe-kad-dalyvaus-prezidento-rinkimuose |website=vz.lt |location=Vilnius |publisher=Verslo žinios |access-date=2026-02-19}}&lt;/ref&gt; 2019 m. sausio 11–20 d. vykusios „Vilmorus“ apklausos rezultatų duomenimis, 
kandidatų į prezidentus reitinguose S. Skvernelis užėmė antrąją vietą su 16,9% palaikančiųjų (2018 m. gruodžio mėnesį jo palaikymas siekė 10,6%).&lt;ref&gt;{{cite web |last=Gapšys |first=Justinas |date=2019-01-26 |title=Prezidento rinkimų apklausoje S. Skvernelis aplenkė I. Šimonytę |url=https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2019/01/26/prezidento-rinkimu-apklausoje-s-skvernelis-aplenke-i-simonyte |website=vz.lt |location=Vilnius |publisher=Verslo žinios |access-date=2026-02-19}}&lt;/ref&gt;

2019 m. kovo 13 d. kandidatas į prezidentus pristatė savo rinkiminio štabo komandą. Jam vadovauti pasirinktas [[Vytautas Bakas|Vytautas Bakas]], buvęs S. Skvernelio patarėjas [[Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija|vidaus reikalų ministerijoje]]. Štabe taip pat dirbo [[Vyriausioji rinkimų komisija|Vyriausiosios rinkimų komisijos]] pirmininko pareigas ėjęs [[Zenonas Vaigauskas]].&lt;ref name=&quot;LRT1&quot;&gt;{{cite web |last=Pankūnas |first=Gytis |date=2019-03-13 |title=Skvernelio štabo komandoje – parlamentaras Bakas, Kalėjimų departamente dirbusi Kazėnienė ir „Mis Lietuva“ |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/840857/skvernelio-stabo-komandoje-parlamentaras-bakas-kalejimu-departamente-dirbusi-kazeniene-ir-mis-lietuva?srsltid=AfmBOorZo9TdVM-gFB679G4tE4GfJmRRFjji8XLyjDZl9j_fXAM4kZOl |website=lrt.lt |location=Vilnius |publisher=LRT |access-date=2026-02-19}}&lt;/ref&gt; S. Skvernelis rinkimų kampanijoje akcentavo būtinybę stiprinti teismus, antikorupcines institucijas, mažinti šešėlines veiklas. Pasisakė už šalies krašto apsaugos stiprinimą, [[NATO]] įsipareigojimų įvykdymą.&lt;ref name=&quot;LRT1&quot;/&gt;. Pirmu savo vizitu po rinkimų S. Skvernelis įvardino [[Lenkija|Lenkiją]], šalį, kurioje jis buvo išrinktas metų žmogumi.&lt;ref name=&quot;LRT1&quot;/&gt;

2019 m. gegužės 12 d. vyko pirmasis [[2019 m. Lietuvos prezidento rinkimai|prezidento rinkimų]] turas. Jame S. Skvernelis liko trečias, surinkęs 279 413 balsų arba 19,58% nuo visų balsavusiųjų.&lt;ref&gt;{{cite web |author=&lt;!-- not stated --&gt; |date= |title=Rezultatai |url=https://www.vrk.lt/2019-prezidento/rezultatai?srcUrl=/rinkimai/904/1/1546/rezultatai/lt/rezultataiPreRezultatai.html |website=vrk.lt |location=Vilnius |publisher=VRK |access-date=2026-02-19}}&lt;/ref&gt; Prieš rinkimus žadėjęs, kad pralaimėjus rinkimus atsistatydintų iš premjero pareigų, 2019 m. liepos 9 d. pranešė nusprendęs toliau eiti ministro pirmininko pareigas. Šias pareigas užėmė iki [[2020 m. Lietuvos Seimo rinkimai|2020 m. Seimo rinkimų]].&lt;ref&gt;{{cite web |author=&lt;!-- not stated --&gt; |date=2019-07-09 |title=S. Skvernelis paskelbė liekantis premjeru |url=https://www.alfa.lt/aktualijos/lietuva/s-skvernelis-paskelbe-liekantis-premjeru/-50395440/ |website=alfa.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-19}}&lt;/ref&gt;

== Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ==
{{main|Demokratų sąjunga Vardan Lietuvos}}

2021 m. rugsėjo 7 d. S. Skvernelis su devyniais seimo nariais paliko [[Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga|LVŽS]] frakcija, kartu su 3 mišros seimo grupės parlamentarais seime sukūrė Demokratų frakciją „Vardan Lietuvos“. &lt;ref&gt;https://www.demokratai.lt/naujiena/seime-steigiama-nauja-demokratu-frakcija-vardan-lietuvos-&lt;/ref&gt;

2022 m. sausio 29 d. įsteigta politinė partija [[Demokratų sąjunga Vardan Lietuvos|Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“]] (DSVL), jos pirmininku išrinktas S. Skvernelis.&lt;ref&gt;https://tv.lrytas.lt/zyme/demokratu-frakcija-vardan-lietuvos&lt;/ref&gt;

== 2024–2028 m. Seimas ==

2024 m. spalio 13 ir 27 d. vykusiuose [[2024 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai|Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose]] S. Skvernelio lydimas DSVL sąrašas gavo 14 mandatų.&lt;ref&gt;https://www.vrk.lt/2024-seimo/rezultatai&lt;/ref&gt;

2024 m. lapkričio 11 d. buvo pasirašyta koalicijos sutartis tarp LSDP, DSVL ir „[[Nemuno aušra|Nemuno aušros]]“. S. Skvernelio prašymu į sutartį buvo įrašyta nuostata dėl savanoriško parlamentaro neliečiamybės panaikinimo [[Generalinė prokuratūra|Generalinės prokuratūros]] kreipimosi atveju &lt;ref&gt;https://lnk.lt/straipsniai/Politika/lsdp-nemuno-ausra-ir-demokratai-pasirase-koalicine-sutarti/283449&lt;/ref&gt;.

2024 m. lapkričio 14 d. S. Skvernelis buvo išrinktas į [[Lietuvos Seimo pirmininkas|Seimo pirmininko]] pareigas: 107 parlamentarai balsavo už, 19 prieš, 10 susilaikė, 1 biuletenis negaliojo.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Saulius Skvernelis išrinktas Seimo Pirmininku |url=https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35403&amp;p_k=1&amp;p_t=290053&amp;p_a=1648&amp;p_kade_id=10 |website=lrs.lt |publisher=[[LR Seimas]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;

2025 m. vasarą pasirodžius informacijai apie premjero [[G. Palucko ministrų kabinetas|Gintauto Palucko]] artimos aplinkos verslo ryšius, 2025 m. rugpjūtį vyriausybės vadovas atsistatydino, nustojo galioti koalicijos sutartis.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Gintautas Paluckas atsistatydina iš premjero ir partijos pirmininko pareigų |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2629096/gintautas-paluckas-atsistatydina-is-premjero-ir-partijos-pirmininko-pareigu |last=Samoškaitė |first=Eglė |date=2025-07-31 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite web |title=S. Skvernelis: koalicijos sutartis baigė galioti, bet gali būti paruoštuku naujai |url=https://jp.lt/s-skvernelis-koalicijos-sutartis-baige-galioti-bet-gali-buti-paruostuku-naujai/ |date=2025-08-08 |website=jp.lt |publisher=„Jūsų panevėžys“ |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;

== Vidaus politika ==

2025 m. gegužę užimdamas [[Lietuvos Seimo pirmininkas|Seimo pirmininko]] pareigas teigė palaikantis nemokamus [[Abortas|abortus]] jeigu kyla grėsmė moters, [[Žmogaus vaisius|vaisiaus]] gyvybei, [[Išprievartavimas|išžaginimo]] atveju. Kitais atvejais laikėsi nuomonės, kad [[Abortas|nėštumo nutraukimas]] neturėtų būti apmokėtas iš [[Privalomojo sveikatos draudimo fondas|Privalomojo sveikatos draudimo]].&lt;ref&gt;{{cite web |title=Skvernelis: nėštumo nutraukimas neturėtų būti finansuojamas iš PSDF lėšų |url=https://www.lrt.lt/naujienos/sveikata/682/2577906/skvernelis-nestumo-nutraukimas-neturetu-buti-finansuojamas-is-psdf-lesu |last=Majauskaitė |first=Raminta |date=2025-05-29 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;

2020 m. spalio mėnesį premjeras S. Skvernelis sakė nepalaikantis partnerystės instituto įteisinimą, bet pasisakė už teisinio statuso suteikimą, kuris leistų kartu gyvenantiems asmenims gauti tokias [[Pilietinės teisės|pilietines teises]] kaip [[Atstovavimas|atstovavimą]], [[Paveldimumas|paveldimumą]].&lt;ref&gt;{{cite web |title=Skvernelis sako remiantis vienalyčių porų „teisinių santykių sureguliavimą“ |url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/skvernelis-sako-remiantis-vienalyciu-poru-teisiniu-santykiu-sureguliavima-85550631 |last=Andrukaitytė |first=Milena |agency=[[BNS]] |date=2020-10-22 |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;

2025 m. balandžio mėnesį [[Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas|Konstituciniam Teismui]] nutarus, kad neįteisinta partnerystė prieštarauja [[Lietuvos Konstitucija|Konstitucijai]], Seimo pirmininkas S. Skvernelis teigė, kad turės būti priimtas naujas įstatymas, atitinkantis šį sprendimą.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Raskevičius po KT sprendimo dėl partnerystės: kviečiu poras kreiptis į teismą, registruoti savo santykius |url=https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/raskevicius-po-kt-sprendimo-del-partnerystes-kvieciu-poras-kreiptis-i-teisma-registruoti-savo-santykius-n1413277 |date=2025-04-17 |website=tv3.lt |publisher=[[TV3]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite web |title=Skvernelis: turės būti priimtas Partnerystės įstatymas |url=https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/skvernelis-tures-buti-priimtas-partnerystes-istatymas-n1413282 |date=2025-04-17 |website=tv3.lt |publisher=[[TV3]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;

== Ikiteisminis tyrimas 2026 m. ==
2026 m. vasario 9 d. rytą teisėsaugos pareigūnai, įskaitant [[Specialiųjų tyrimų tarnyba|STT]], atliko kratas Seimo narių S. Skvernelio ir [[Kazys Starkevičius|Kazio Starkevičiaus]] Seimo kabinetuose ir namuose.&lt;ref name=&quot;BNS1&quot;&gt;{{cite web |last1=Stankevičius |first1=Augustas |last2=Perminas |first2=Paulius |date=2026-02-09 |title=Tyrime dėl Augalininkystės tarnybos – kratos Kazio Starkevičiaus, Sauliaus Skvernelio kabinetuose (papildytas) |url=https://bns.lt/naujiena/tyrime-del-augalininkystes-tarnybos-kratos-kazio-starkeviciaus-sauliaus-skvernelio-kabinetuose-papildytas-acso4gt8 |website=bns.lt |location=Vilnius |publisher=BNS |access-date=2026-02-16}}&lt;/ref&gt; Kratos susijusios su 2025 m. gruodį atliktom kratom ir teisėsaugos tyrimu dėl įtariamų korupcinių veiklų [[Valstybinė augalininkystės tarnyba|Valstybinėje augalininkystės tarnyboje]], kurių metu rasta aukso, grynųjų pinigų, sprogmenų, kokaino.&lt;ref name=&quot;BNS1&quot;/&gt;&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt; [[Generalinė prokuratūra|Generalinės prokuratūros]] Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas pranešė, kad yra tiriamas politinis palankumas. K. Starkevičių ir S. Skvernelį nuspręsta apklausti kaip specialiuosius liudytojus.&lt;ref&gt;{{cite web |last=Miškinis |first=Vytenis |date=2026-02-09 |title=Prokuroras apie rezonansinį korupcijos skandalą: nuspręsta Seimo narius apklausti kaip spec. liudytojus |url=https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/prokuroras-apie-seima-pasiekusi-korupcijos-skandala-viena-is-versiju-galejo-buti-politinis-palankumas-120209489 |website=delfi.lt |location=Vilnius |publisher=Delfi |access-date=2026-02-16}}&lt;/ref&gt; Po kratų S. Skvernelis nurodė, kad nieko nusikalstamo nėra padaręs.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Skvernelis apie STT kratas: esu ramus, nieko nusikalstamo nepadariau |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2834192/skvernelis-apie-stt-kratas-esu-ramus-nieko-nusikalstamo-nepadariau |last=Narkūnas |first=Vilius |date=2026-02-09 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;

2026 m. balandžio 9 d. Generalinė prokuratūra Seimo paprašė panaikinti S. Skvernelio teisinę neliečiamybę. Prokuratūra informavo turinti duomenų apie galimą politinį [[Kyšininkavimas|kyšininkavimą]]. S. Skverneliui ruoštasi pateikti įtarimus, kad jis 2025 m. sausio–gegužės laikotarpiu susitarė priimti kyšį už palankumą Augalininkystės tarnybos direktoriui Jurijui Kornijenko. Kyšiai buvo perduodami ir priimami 2025 m. birželio–gruodžio mėnesiais. Nusikalstama grupuotė S. Skverneliui skyrė „Krabo“ slapyvardį.&lt;ref&gt;https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2893376/lrt-trumpai-51-tukst-euru-suma-ir-itarimai-skverneliui-kas-jo-laukia&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2893287/itarimai-skverneliui-galima-kysio-suma-51-tukst-eur-slapyvardis-krabas&lt;/ref&gt;

Po prokuratūros pareiškimo S. Skvernelis sustabdė savo narystę [[Demokratų sąjunga Vardan Lietuvos|Demokratų sąjungoje „Vardan Lietuvos“]] ir atsistatydino iš partijos pirmininko pareigų. Iš Seimo nusprendė nesitraukti &lt;ref&gt;https://www.bernardinai.lt/s-skvernelis-stabdo-naryste-partijoje-taciau-is-seimo-nesitrauks/&lt;/ref&gt;.

2026 m. balandžio 16 d. Seimas S. Skverneliui panaikino teisinę neliečiamybę. Kalbėdamas prieš balsavimą politikas ragino visus balsuoti už neliečiamybės naikinimą. Už jos panaikinimą balsavo 102 Seimo nariai, 1 – prieš, 2 – susilaikė.&lt;ref&gt;{{cite web |last=Gaučaitė-Znutienė |first=Modesta |date=2026-04-16 |title=Seimas panaikino Skvernelio teisinę neliečiamybę, salėje politikas susigraudino (atnaujinta 10:41) |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2900053/seimas-panaikino-skvernelio-teisine-nelieciamybe-saleje-politikas-susigraudino |website=lrt.lt |location=Vilnius |publisher=LRT |access-date=2026-04-25}}&lt;/ref&gt;

2026 m. balandžio 24 d. S. Skverneliui pateikti oficialūs Generalinės prokuratūros įtarimai dėl kyšininkavimų, susijusių su Augalininkystės tarnyboje vykusia nusikalstama veikla. Įtariama, kad užimdamas Seimo pirmininko pareigas S. Skvernelis per kelis kartus priėmė ne mažiau kaip 51 tūkst. eurų kyšių grynaisiais pinigais. Įtariama, kad jais buvo užtikrinamas S. Skvernelio politinis palankumas vykdant įgaliojimus, susijusius su Augalininkystės tarnybos veikla.&lt;ref name=&quot;OT1&quot;&gt;{{cite web |author=&lt;!-- not stated --&gt; |date=2026-04-24 |title=Prokuratūra pareiškė įtarimus Skverneliui Augalininkystės tarnybos kyšininkavimo byloje (atnaujinta 14:27) |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2908225/prokuratura-pareiske-itarimus-skverneliui-augalininkystes-tarnybos-kysininkavimo-byloje |website=lrt.lt |location=Vilnius |publisher=LRT |access-date=2026-04-25}}&lt;/ref&gt;

== Kontroversijos ==

=== „Orlen Lietuva“ ===
2019 m. lapkričio 4 d. „15min“ žurnalistai [[Birutė Davidonytė]] ir [[Dovydas Pancerovas]] paskelbė tyrimą apie S. Skvernelio ir „[[Orlen Lietuva]]“ bendrovės  susitarimus. Šis tyrimas publikuotas atskiroje knygoje „Kabinetas 339&quot; 2019 m. lapkritį.&lt;ref name=&quot;:2&quot;&gt;{{cite web |last1= Davidonytė |first1=Birutė |last2= Pancerovas |first2=Dovydas |date=2019-11-04 |title=Gerų santykių su Lenkija kaina – milijonai naftos koncernui ir parama premjero aplinkai |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/geru-santykiu-su-lenkija-kaina-milijonai-naftos-koncernui-ir-parama-premjero-aplinkai-56-1223990 |website=15min.lt |location=Vilnius |publisher=15min |access-date=2026-02-16}}&lt;/ref&gt;

==== Neviešinti susitikimai su Lenkijos politikais 2016 m. ====

2016 m. rudenį, priešrinkiminės kampanijos į [[2016–2020 m. Seimas|2016–2020 m. Seimą]] metu, į parlamentą kandidatuojantis S. Skvernelis dalyvavo viešai neskelbtame susitikime su įtakingu Lenkijos politiku [[Jarosław Kaczyński|Jaroslavu Kačinskiu]]. Jame aptarti „Orlen Lietuva&quot; bendrovės, turinčios naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose, įsiskolinimai ir dėl to kilę nesutarimai su ankstesnėmis Lietuvos vyriausybėmis. Daugiametė „Orlen Lietuvos&quot; skola sukaupta bendrovei atsisakius sumokėti visus jiems paslaugas teikusių „[[Lietuvos geležinkeliai|Lietuvos geležinkelių]]“ sąskaitose nurodomus mokesčius, taip pat įsiskolinus už jai tiektą elektros energiją.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt;

Apie du S. Skvernelio konfidencialiai organizuotus susitikimus su J. Kačinskiu viešai skelbiama nebuvo. Susitikimus organizavo ir jiems tarpininkavo verslininkas ir buvęs krepšinio žaidėjas [[Tomas Pačėsas]]. Susitikimuose dalyvavo S. Skvernelis, J. Kačinskis ir T. Pačėsas. 2016 m. lapkritį įvykusiame susitikime dalyvavo ir Adamas Bielanas, tuo metu ėjęs [[Lenkijos Senatas|Lenkijos Senato]] vicepirmininko pareigas.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt;&lt;ref&gt;{{cite web |last=Burzyńska |first=Agnieszka |date=2017-08-02 |title= Spotkał się z Kaczyńskim przy kuflu. I jest efekt! |url=https://www.fakt.pl/polityka/spotkal-sie-z-kaczynskim-przy-kuflu-i-jest-efekt/63q0qzm |website=fak.pl |location= |publisher= |access-date=2026-02-16}}&lt;/ref&gt; 

Pasak T. Pačėso, antrąjį kartą susitikę S. Skvernelis, tuomet jau einantis Lietuvos premjero pareigas, ir J. Kačinskis aptarė „Orlen Lietuva&quot; problemas. Anot T. Pačėso, šįkart S. Skvernelis atsižvelgė į „[[Orlen]]“ prašymus ir norus.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt; Vėliau premjeras susitiko su kitais lenkų politikais ir „Orlen“ atstovais.&lt;ref&gt;{{cite web |last=Jakučionis |first=Saulius |date=2018-03-09 |title=Ketvirtadienį Vilniuje – neskelbtas Lietuvos ir Lenkijos premjerų susitikimas |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/ketvirtadieni-vilniuje-neskelbtas-lietuvos-ir-lenkijos-premjeru-susitikimas-56-938274 |website=15min |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-16}}&lt;/ref&gt; Pasak S. Skvernelio, jam tapus ministru pirmininku, susitikimai su lenkų politikais buvo organizuojami ne T. Pačėso, bet oficialios premjero komandos.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt;

==== „Orlen Lietuva“ sutartys ir lengvatos ====

2017 m. birželio 28 d. „Lietuvos geležinkeliai“ pasirašė sutartį su „Orlen Lietuva“ dėl „Orlen Lietuvos“ skolų pasidalinimo per pusę ir nuolaidų krovinių gabenimui geležinkeliu.&lt;ref&gt;{{cite web |author=&lt;!-- not stated --&gt; |date=2017-06-28 |title=„Lietuvos geležinkeliai“ ir „Orlen Lietuva“ pasirašė susitarimą dėl tarifų |url=https://www.15min.lt/verslas/naujiena/transportas/lietuvos-gelezinkeliai-ir-orlen-lietuva-pasirase-susitarima-del-tarifu-667-818856 |website=15min.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-16}}&lt;/ref&gt; Skelbta, kad nuolaidos siekė maždaug 100 mln. eurų. „Orlen Lietuva“ nurodė, kad sumos yra pervertintos, tačiau dėl sutarties konfidencialumo tikslių sumų neatskleidė.&lt;ref&gt;{{cite web |last=Pancerovas |first=Dovydas |date=2019-11-05 |title=„Orlen Lietuva“ reakcija į 15min tyrimą: įvardinta nuolaidų suma už krovinius – gerokai pervertinta |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/orlen-lietuva-15min-tyrime-ivardinta-nuolaidu-suma-uz-krovinius-gerokai-pervertinta-56-1227102 |website=15min.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-16}}&lt;/ref&gt; Tuomet S. Skvernelis konstatavo, kad „suderėjus Lietuvai ypač naudingus tarifus &lt;…&gt; „Lietuvos geležinkeliai“ sugeba ir dividendus išmokėti didelius, ir dar kitus mokesčius į biudžetą sumokėti“.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt; 

Po sutarties pasirašymo, 2017 m. „Lietuvos geležinkelių“ nuostoliai išaugo dvigubai. Viena iš išaugusių nuostolių priežasčių – taikos sutartis su „Orlen Lietuva“.&lt;ref&gt;{{cite web |author=&lt;!-- not stated --&gt; |date=2017-09-04 |title=„Lietuvos geležinkelių“ nuostoliai šįmet išaugo dvigubai - tai lėmė ir nauja sutartis su „Orlen Lietuva“ |url=https://www.15min.lt/verslas/naujiena/bendroves/lietuvos-gelezinkeliu-nuostoliai-simet-isaugo-dvigubai-tai-leme-ir-nauja-sutartis-su-orlen-lietuva-663-848552 |website=15min.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-16}}&lt;/ref&gt;

2017 m. lapkričio 13 d. [[Lietuvos Respublikos energetikos ministerija|energetikos ministras]] [[Žygimantas Vaičiūnas]] susitikime su „Orlen Lietuvos“ vadovu aptarė vadinamąjį VIAP mokestį, kurio įmonė atsisakė mokėti. Kitą dieną Energetikos ministerija pranešė apie naują mokesčių lengvatą, kuri stambiom bendrovėm leido susigrąžinti 85% šio mokesčio. [[Konkurencijos taryba|Konkurencijos tarybai]] pastebėjus, kad tai gali sukurti privilegijuotas sąlygas ir suvaržyti kitų imonių konkurenciją „Orlen Lietuvai“, lengvata buvo priimta. S. Skvernelis teigė, kad mokesčio lengvata sukurta siekiant pritraukti naujas investicijas.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt; 

2020 m. rugpjūtį pranešta, kad VIAP mokesčio lengvata pasinaudojusioms bendrovėms išmokėta 13 mln. eurų, iš kurių 6 mln. – „Orlen Lietuvai“.&lt;ref&gt;{{cite web |last=Davidonytė |first=Birutė |date=2020-08-19 |title=Mokesčio už elektrą lengvata: valstybė išmokėjo 13 mln. eurų, beveik pusė iš jų – „Orlen Lietuvai“ |url=https://www.15min.lt/verslas/naujiena/energetika/mokescio-uz-elektra-lengvata-valstybe-ismokejo-13-mln-euru-beveik-is-ju-puse-orlen-lietuvai-664-1363032 |website=15min.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-16}}&lt;/ref&gt;

2017 m. „Orlen Lietuva“ paprašė Lietuvos vadovybės pakeisti kasmetinio valstybės rengiamo elektros energijos rezervo aukciono taisykles. Jos draudė valstybei skolingoms įmonėms dalyvauti konkurse (įskaitant vis dar įsiskolinusią „Orlen Lietuvą“). Prašymas buvo patenkintas: per dvejus metus, „Orlen Lietuvai“ laimėjus aukcionus, valstybė bendrovei sumokėjo 6 mln. eurų. S. Skvernelis nurodė, kad elektros energijos rezervo aukciono taisyklių pakeitimu siekta užtikrinti didesnę konkureciją ir mažesnę paslaugos kainą.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt;

==== „Orlen Lietuva“ parama ir S. Skvernelio aplinkos žmonės ====

2018–2019 m. „Orlen Lietuva“ tapo įvairių krepšinio klubų rėmėjais, kurių vadovai, akcininkai yra S. Skvernelio aplinkos verslininkai. [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelio“]] klubo prezidentas, buvęs kelių policininkas, milijonierius [[Alvydas Bieliauskas]] kartu su S. Skverneliu tarnavo kelių policijoje ir buvo gerai pažįstami. 2016 m. A. Bieliauskas LVŽS paaukojo 7 tūkst. eurų. A. Bieliauskas supažindino S. Skvernelį su T. Pačėsu, kuris vėliau organizavo slaptus premjero susitikimus su lenkų politikais. [[Vilniaus miesto savivaldybė]] atskleidė, kad [[Vilniaus Rytas|Vilniaus „Rytas“]] iš „Orlen Lietuvos“ gavo 100 tūkstančių eurų. Panevėžio „Lietkabelis“ – 150 tūkstančių eurų. [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] – 270 tūkstančių eurų &lt;ref&gt;{{cite web |title=„Lietkabelis“ paskelbė 150 tūkst. eurų paramą iš „Orlen Lietuvos“ gavęs netiesiogiai |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/lietkabelis-paskelbe-150-tukst-euru-parama-is-orlen-lietuvos-gaves-netiesiogiai-56-1228604 |last=Davidonytė |first=Birutė |date=2019-11-07 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt;

2020 m. vasario 4 d. S. Skvernelis atnaujino savo privačių interesų deklaraciją, nurodydamas naująją žmonos Silvijos Skvernelės darbovietę „Orlen Baltics Retail“.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Virš S. Skvernelio – naujo skandalo debesys: po įtarimų dėl ypatingų ryšių premjero žmona įsidarbino „Orlen“ |url=https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2020/02/04/news/virs-s-skvernelio-naujo-skandalo-debesys-po-itarimu-del-ypatingu-rysiu-premjero-zmona-isidarbino-orlen--13518554 |date=2020-02-04 |website=lrytas.lt |publisher=[[Lrytas]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt; Susilaukęs klausimų, S.Skvernelis pakomentavo, kad „jos atlyginimas nesiekia nė pusės mano“.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Pirmasis S. Skvernelio atsakas dėl žmonos: jos atlyginimas nesiekia nė pusės mano |url=https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2020/02/05/news/pirmasis-s-skvernelio-atsakas-del-zmonos-pakomentavo-priezastis-ir-gaunama-atlyginima-13525298 |date=2020-02-05 |website=lrytas.lt |publisher=[[Lrytas]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;

=== „Registrų Centro“ duomenų teikimo žurnalistams nutraukimas ===
2018 m. rugsėjo 14 dieną „[[registrų centras]]“ (RC) informavo nutraukiantis nemokamą registro duomenų teikimą žurnalistams, argumentuojant, kad tokiai praktikai nebuvo teisinio pagrindo &lt;ref&gt;https://jp.lt/vyriausybe-ir-registru-centras-duomenis-ziniasklaidai-zada-atverti-jau-sia-savaite/&lt;/ref&gt;. 

Žurnalistai atskleidė, kad sprendimas nutraukti nemokamą informacijos tiekimą buvo priimtas po neskelbto [[Ministras pirmininkas|Premjero]] S. Skvernelio ir RC vadovo [[Saulius Urbanavičius|S. Urbanavičiaus]] susitikimo. Premjero patarėjas Tomas Beržinskas teigė „Jei darbotvarkėje susitikimo nėra, vadinasi, tokio ir nebuvo“. Vyriausybės vadovo patarėjas [[Skirmantas Malinauskas]] vėliau žurnalistams komentavo, kad susitikimas įvyko ir jame tikrai buvo kalbama apie duomenų teikimą žurnalistams &lt;ref&gt;{{cite web |title=Žurnalistai nuo Registrų centro duomenų atkirsti daugiau nei metus: kaip valdžia „sprendžia problemą“? |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/zurnalistai-nuo-registru-centro-duomenu-atkirsti-daugiau-nei-metus-kaip-valdzia-sprendzia-problema-56-1246150 |last=Davidonytė |first=Birutė |date=2019-12-16 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-03-09}}&lt;/ref&gt;.

2018 m. spalio 3 d. vyko vyriausybės pasitarimas dėl susisiekimo ministro [[Rokas Masiulis|Roko Masiulio]] pasiūlymo leisti žurnalistams laikinai gauti prieiga prie RC duomenų kol bus paruoštas įstatymų projektas. Posėdyje buvo nuspręsta sprendimą atidėti, žurnalistams pareikalavus darbinio posėdžio įrašo, buvo pranešta, kad jis yra sunaikintas. Posėdyje dalyvavusi [[Interneto žiniasklaidos asociacija|Interneto žiniasklaidos asociacijos]] pirmininkė Aistė Žilinskienė patvirtino, kad S. Skvernelis pats prieštaravo [[Rokas Masiulis|R. Masiulio]] pasiūlymams.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Atsakymai neįtikino – opozicija renka parašus, kaltina S. Skvernelį sulaužius priesaiką |url=https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2018/10/16/news/atsakymai-neitikino-opozicija-renka-parasus-kaltina-s-skverneli-sulauzius-priesaika-7917486 |date=2018-10-16 |website=lrytas.lt |publisher=[[Lrytas]] |access-date=2026-03-09}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite web |title=S.Skvernelis apie sunaikintą įrašą: visuomenės teisė žinoti nėra absoliuti |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/s-skvernelis-del-sunaikinto-iraso-su-savo-pasisakymais-aiskinasi-seime-56-1045024 |date=2018-10-16 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-03-09}}&lt;/ref&gt;

2018 m. spalio 10 d. vyriausybė priėmė nutarimus, kuriais žurnalistams neatlyginamai buvo pradėti teikti RC duomenys &lt;ref&gt;{{cite web |title=Registrų centro duomenys – vėl prieinami žiniasklaidai |url=https://www.vz.lt/medijos/2018/10/10/registru-centro-duomenys--vel-prieinami-ziniasklaidai |last=Balčiūnienė |first=Rūta |date=2018-10-10 |website=vz.lt |publisher=[[Verslo žinios]] |access-date=2026-03-09}}&lt;/ref&gt;.

2018 m. spalio 16 d. Saulius Skvernelis Seime atsakinėjo į parlamentarų klausimus. Teigė, kad [[Rokas Masiulis|R. Masiulio]] projektui nebuvo pritarta, nes jis turi trūkumų. Teigė, kad Vyriausybės darbo reglamentas nenumato pasitarimų garso įrašų saugojimo. Opozicija oponavo, nurodydama [[Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija|Vyriausybės kanceliarijos]] darbo reglamentą, kuriame numatomas posėdžių ir pasitarimų skaitmeninių įrašų saugojimas iki mėnesio galo, tada perkėlimas ir saugojimas Vyriausybės kanceliarijos archyve.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Skvernelis viešai atsakė į opozicijos klausimus: skambėjo Seime negirdėti epitetai |url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/skvernelis-viesai-atsake-i-opozicijos-klausimus-skambejo-seime-negirdeti-epitetai-79325931 |last=Plikūnė,elta |first=Dalia |date=2018-10-16 |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |access-date=2026-03-09}}&lt;/ref&gt;&lt;ref name=&quot;:3&quot;&gt;{{cite web |title=Teismas nusprendė, kad Vyriausybė pažeidė žurnalistų teises ištrindama pasitarimo įrašą |url=https://www.alfa.lt/aktualijos/teismai/teismas-nusprende-kad-vyriausybe-pazeide-zurnalistu-teises-istrindama-pasitarimo-irasa/-50423708/ |date=2020-07-23 |website=alfa.lt |publisher=[[Alfa.lt]] |access-date=2026-03-09}}&lt;/ref&gt;

2020 m. liepos 23 d. [[Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas|Lietuvos vyriausias administracinis teismas]] neskundžiamai nusprendė, kad [[Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija|Vyriausybės kanceliarija]] pažeidė žurnalistų teises gauti, rinkti ir skelbti informaciją ištrindama pasitarimo įrašą &lt;ref name=&quot;:3&quot; /&gt;.

=== Knygos „Kabinetas 339“ skundas ===
2020 m. rugpjūčio 3 d. S. Skvernelis pateikė skundą dėl knygos „Kabinetas 339“ reklamos, kuriame teigiama, kad be jo sutikimo buvo naudota jo nuomonė, veidas, buvo pažeista jo garbė, orumas, reputacija.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Skvernelis apskundė knygos „Kabinetas 339“ reklamą |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1203435/skvernelis-apskunde-knygos-kabinetas-339-reklama |date=2020-08-03 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;

2021 m. kovo 12 d. teismas panaikino 2020 m. rugpjūčio 28 d. [[Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba|VVTAT]] nuosprendį, kuriame konstatuojamas Reklamos įstatymo pažeidimas dėl S. Skvernelio vardo ir pavardės minėjimo knygos reklamavime. Teismas pažymėjo, kad žinomo ir viešo žmogaus vardo ir pavardės paminėjimas nepažeidžia privatumo. &lt;ref&gt;{{cite web |title=Teismas panaikino VVTAT sprendimą dėl knygos „Kabinetas 339“ reklamos pažeidimų |url=https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1363590/teismas-panaikino-vvtat-sprendima-del-knygos-kabinetas-339-reklamos-pazeidimu |date=2021-03-12 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;

== Asmeninis gyvenimas ==

2019 m. rugpjūčio 28 d. S. Skvernelis spaudos konferencijoje paskelbė, kad serga [[Vėžys (liga)|onkologine liga]] – [[limfoma]].&lt;ref&gt;{{cite web |title=Saulius Skvernelis serga kraujo vėžiu: liga diagnozuota pirminėje stadijoje |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/saulius-skvernelis-serga-kraujo-veziu-liga-diagnozuota-pirmineje-stadijoje-56-1194078 |last=Vireliūnaitė |first=Lauryna |date=2019-08-28 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt; Vyriausybės vadovui buvo atlikta operacija, taikoma [[chemoterapija]] ir [[imunoterapija]].&lt;ref&gt;{{cite web |title=Saulių Skvernelį užklupusi liga limfoma: kas tai? |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1092315/sauliu-skverneli-uzklupusi-liga-limfoma-kas-tai |date=2019-08-28 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt; 2020 m. vasario 5 d. spaudai pranešė, kad įveikė vėžį, yra pasiekta pilna remisija.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Skvernelis paskelbė, kad įveikė vėžį: pasiekta pilna remisija |url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/skvernelis-paskelbe-kad-iveike-vezi-pasiekta-pilna-remisija-83459359 |last=Pocytė-Medutė |first=Kristina |date=2020-02-05 |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;

Vedęs antrą kartą. Žmona – finansininkė Silvija Kirdonytė-Skvernelė (g. 1978 m.). Turi dukterį (g. 2009 m.) ir sūnų (g. 2016 m.).

Moka rusų ir lenkų kalbas. Teigė mokantis [[anglų kalba|anglų kalbą]].&lt;ref&gt;{{cite web |title=Angliškai neprabilęs S. Skvernelis privertė sutrikti Izraelio premjerą |url=https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2019/01/30/news/vel-kliuva-anglu-kalbos-zinios-s-skvernelis-priverte-sutrikti-izraelio-premjera-9051677/ |date=2019-01-30 |website=lrytas.lt |publisher=[[Lrytas]] |access-date=2025-09-30 |language=lt}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;https://www.youtube.com/watch?v=qh4Em9YWVuw&lt;/ref&gt;

== Įvertinimas ==
* 2003 m. PD prie LR VRM atminimo ženklas „Lietuvos policijai – 85“
* 2005 m. III laipsnio [[Vadovybės apsaugos departamentas|Vadovybės apsaugos departamento prie VRM]] garbės ženklas
* 2006 m. III laipsnio policijos pasižymėjimo ženklas „Už nuopelnus“
* 2020 m. Ordino „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ Didysis kryžius&lt;ref&gt;https://www.pap.pl/aktualnosci/news%2C682797%2Cprezydent-odznaczyl-krzyzem-wielkim-orderu-zaslugi-rp-premiera-litwy.html&lt;/ref&gt;

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

{{wikiquote}}

{{start box}}
{{s-off}}
|-
{{succession box | before = [[Dailis Alfonsas Barakauskas]] | title = [[Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija|LR vidaus reikalų ministras]] | years = 2014–2016 m. | after = [[Tomas Žilinskas (1977)|Tomas Žilinskas]]}}
{{succession box | before = [[Algirdas Butkevičius]] | title = [[Sąrašas:Lietuvos ministrai pirmininkai|Lietuvos ministras pirmininkas]]&lt;br /&gt; [[Vaizdas:Flag of Lithuania.svg|50 px]] [[Vaizdas:Coat_of_arms_of_Lithuania.svg|50 px]] | years = 2016–2020 m. | after = [[Ingrida Šimonytė]]}}
{{succession box | title = [[Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas]]| years = 2024– m.| before = [[Viktorija Čmilytė-Nielsen]] | after = -}}
|-
{{end box}}

{{Lietuvos premjerai}}

{{DEFAULTSORT:Skvernelis, Saulius}}
[[Kategorija:Lietuvos ministrai pirmininkai]]
[[Kategorija:Lietuvos vidaus reikalų ministrai]]
[[Kategorija:Lietuvos policijos generaliniai komisarai]]
[[Kategorija:Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojai]]
[[Kategorija:LR Seimo pirmininkai]]
[[Kategorija:Kandidatai į LR prezidentus]]</text>
      <sha1>me3xqq6n7x7vgl9wya4qy61vvjxf1je</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7820142</id>
      <parentid>7820140</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T11:56:38Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Andrejsmirnov97</username>
        <id>56853</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>/* „Orlen Lietuva“ sutartys ir lengvatos */</comment>
      <origin>7820142</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="47890" sha1="4kggxyythaw3bomac4d4gmo6l304xra" xml:space="preserve">{{nesubalansuotas}}
{{Žmogaus biografija
| fonas = off
| vardas = {{PAGENAME}}
| vaizdas =Саулюс Сквернялис (32227351496).jpg
| vaizdo plotis = 180px
| paveikslėlio apibūdinimas = S. Skvernelis 2017 m. sausį
| visas vardas = 
| gimė = {{Gimė|1970|07|23|T}}
| gimimo vieta = [[Kaunas]]
| mirė = {{Mirė||||1970|07|23}}
| mirties vieta = 
| palaidotas = 
| tėvas = 
| motina = Elena Skvernelienė
| sutuoktinė = Silvija Skvernelė
| vaikai = Eglė, Tadas
| veikla = politikas, policijos komisaras, teisininkas
| sritis = 
| įstaigos = 
| pareigos = 
| partija = 
| išsilavinimas = 
| alma_mater = [[1994]] m. [[Vilniaus Gedimino technikos universitetas|Vilniaus technikos universitetas]],&lt;br&gt; 
[[2005]] m. [[Mykolo Romerio universitetas]]
| doktorantūros_vadovas = 
| studentai = 
| žinomas = 
| titulas0 = [[Lietuvos Respublikos Seimas|Lietuvos Respublikos Seimo narys]]
| fonas0 = off
| kelintas0 = 
| ėjo pareigas0 = 2016 m. lapkričio 14 d. – &lt;br /&gt; dabar
| ankstesnis0 =
| vėlesnis0 =
| titulas1 = [[Lietuvos Seimo pirmininkas|Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas]]
| ėjo pareigas1 = 2024 m. lapkričio 14 d. – &lt;br /&gt; 2025 m. rugsėjo 10 d.
| ankstesnis1 = [[Viktorija Čmilytė-Nielsen]]
| vėlesnis1 = [[Juozas Olekas]]
| titulas2 = [[Lietuvos ministras pirmininkas|Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas]]
| fonas2 = off
| kelintas2 = 
| ėjo pareigas2 = 2016 m. lapkričio 22 d. –&lt;br /&gt;2020 m. gruodžio 11 d.
| ankstesnis2 = [[Algirdas Butkevičius]]
| vėlesnis2 = [[Ingrida Šimonytė]]
| titulas3 = [[Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija|Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras]]
| fonas3 = off
| kelintas3 = 
| ėjo pareigas3 = 2014 m. lapkričio 5 d. –&lt;br /&gt; 2016 m. balandžio 13 d.
| ankstesnis3 = [[Dailis Alfonsas Barakauskas]]
| vėlesnis3 = [[Tomas Žilinskas]]
| titulas4 = [[Policijos generalinis komisaras|Lietuvos policijos generalinis komisaras]]
| fonas4 = off
| kelintas4 = 
| ėjo pareigas4 = 2011 m. kovo 7 d. –&lt;br /&gt; 2014 m. lapkričio 4 d.
| ankstesnis4 = [[Vizgirdas Telyčėnas]]
| vėlesnis4 = [[Linas Pernavas]]
| apdovanojimai = 
| parašas = 
| pastabos = 
| vikiteka = Category:Saulius Skvernelis
}}

'''Saulius Skvernelis''' (g. [[1970]] m. [[liepos 23]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – Lietuvos [[politika]]s, buvęs [[Lietuvos ministras pirmininkas|Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas]] (2016–2020 m.) ir [[Lietuvos Seimo pirmininkas|Seimo Pirmininkas]] (2024–2025 m.).&lt;ref&gt;{{cite web |title=Saulius Skvernelis išrinktas Seimo pirmininku, dėkodamas net susigraudino |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2413019/saulius-skvernelis-isrinktas-seimo-pirmininku |last=Samoškaitė |first=Eglė |date=2024-11-14 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2025-09-30 |language=lt}}&lt;/ref&gt;

Nuo 2011 iki 2014 m. užėmė [[Lietuvos policija|Lietuvos policijos]] [[Policijos generalinis komisaras|generalinio komisaro]] pareigas. 

Politinę karjerą pradėjo [[A. Butkevičiaus ministrų kabinetas|A. Butkevičiaus vyriausybėje]], kurioje nuo 2014 m. lapkričio iki 2016 m. balandžio užėmė [[Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija|vidaus reikalų ministro]] pareigas. 

== Išsilavinimas ==
Vaikystėje persikėlė į Marijampolę (tuometinį [[Kapsukas (miestas)|Kapsuką]]). 1977–1988 m. mokėsi [[Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija|Kapsuko Jono Jablonskio vidurinėje mokykloje]]. 

1989 m. [[VU FF|Vilniaus universiteto Fizikos fakultete]] studijavo fiziką, tačiau studijų nebaigė. 1990–1994 m. [[Vilniaus Gedimino technikos universitetas|Vilniaus Gedimino technikos universitete]] studijavo automobilių ir autoūkio specialybę, įgijo mechanikos inžinieriaus kvalifikaciją.&lt;ref name=&quot;VRK1&quot;&gt;{{cite web |author=&lt;!-- not stated --&gt; |date=2024-07-16 |title=Kandidatas į Seimo narius. Saulius Skvernelis |url=https://www.vrk.lt/en/kandidatai-kandidatu-sarasai-2024-sei?srcUrl=/rinkimai/1544/rnk1870/kandidatai/KandidatasBiografija_rkndId-2436050.html?p_p_id=82&amp;p_p_lifecycle=1&amp;p_p_state=normal&amp;p_p_mode=view&amp;_82_struts_action=%2Flanguage%2Fview&amp;languageId=lt_LT |website=vrk.lt |location=Vilnius |publisher=VRK |access-date=2026-02-19}}&lt;/ref&gt;

1998–2005 m. studijavo [[Mykolo Romerio universitetas|Mykolo Romerio universitete]], baigė [[teisės magistras|teisės magistro]] studijas.&lt;ref name=&quot;VRK1&quot;/&gt;

== Profesinė veikla ==

1994–1998 m. dirbo [[MRU|Lietuvos policijos akademijos]] Policijos teisės ir profesinės taktikos katedros asistentu. 1998–1999 m. užėmė [[Trakų rajonas|Trakų rajono]] komisariato kelių policijos komisaro-inspektoriaus pareigas. 1999–2001 m. [[Policijos departamentas|Policijos]] viešosios policijos Kelių policijos tarnybos Organizacinio skyriaus komisaras-inspektorius. Nuo 2001 iki 2003 m. užėmė viešosios policijos biuro Eismo priežiūros tarnybos Kelių patrulių rinktinės [[komisaras|komisaro]] pareigas. 2003–2005 m. policijos eskortavimo rinktinės komisaras. 2005–2008 m. [[Lietuvos kelių policijos tarnyba|policijos eismo priežiūros tarnybos]] viršininkas.&lt;ref name=&quot;VRK1&quot;/&gt;

Nuo 2008 iki 2011 m. ėjo [[Lietuvos policija|policijos]] generalinio komisaro [[Vizgirdas Telyčėnas|Vizgirdo Telyčėno]] pavaduotojo pareigas. V. Telyčėnui atsistatydinus, į generalinio komisaro pareigas pasiūlytas S. Skvernelis. Jo kandidatūrą vidaus reikalų ministrui [[Raimundas Palaitis|Raimundui Palaičiui]] pasiūlė pats V. Telyčėnas. 2011 m. vasario 25 d. prezidentė D. Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo paskyrė S. Skvernelį eiti Lietuvos policijos komisaro pareigas (nuo 2011 m. kovo 7 d.).&lt;ref&gt;{{cite web |last=Gudavičius |first=Stasys |date=2011-02-25 |title=S.Skvernelis skiriamas naujuoju policijos vadovu (papildyta 14 val.) |url=https://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/sskvernelis-skiriamas-naujuoju-policijos-vadovu-papildyta-14-val |website=kauno.diena.lt |location=Kaunas |publisher= |access-date=2026-02-19}}&lt;/ref&gt; Komisaro pareigose dirbo iki 2014 m. lapkričio.&lt;ref&gt;{{cite web |title=S.Skvernelis: policija turės imuniteto tarnybą ir kontrolinį būrį |url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/sskvernelis-policija-tures-imuniteto-tarnyba-ir-kontrolini-buri-42451839 |agency=[[ELTA]] |date=2011-02-25 |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |access-date=2025-09-30 |language=lt}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite act |type=Dekretas |index=1K-129 |date=2014-11-10 |legislature=[[Lietuvos Respublikos Prezidentas]] |title=Dėl Sauliaus Skvernelio atleidimo iš policijos generalinio komisaro pareigų |url=https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/6ee7d0f0692511e48710f0162bf7b9c5 |access-date=2025-09-30 |language=lt}}&lt;/ref&gt; 2014 m. lapkritį S. Skverneliui atsistatydinus iš generalinio komisaro pareigų, 2014 m. lapkričio 11 d. į šį postą paskirtas [[Linas Pernavas]].&lt;ref&gt;{{cite web |author=&lt;!-- not stated --&gt; |date=2014-11-10 |title=Paskirtas policijos generalinis komisaras |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/76981/paskirtas-policijos-generalinis-komisaras?srsltid=AfmBOooyvXPZiFCmK5ZgGyeelBshBm0tBBVYCoL4lF937JOuXL-EZNbZ |website=lrt.lt |location=Vilnius |publisher=LRT |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;

== Vidaus reikalų ministras (2014–2016 m.) ==
2014 m. lapkričio 11 d. [[Specialiųjų tyrimų tarnyba| Specialiųjų tyrimų tarnybai]] (STT) pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl įtariamų neskaidrių viešųjų pirkimų, [[Vidaus reikalų ministerija|vidaus reikalų ministras]] (VRM) [[Dailis Alfonsas Barakauskas|Dalius Alfonsas Barakauskas]] atsistatydino iš užimamų pareigų.&lt;ref&gt;{{cite web|last=Aukštuolytė |first=Rima |title=Atsistatydino vidaus reikalų ministras |url=https://www.vz.lt/archive/article/2014/10/30/atsistatydino-barakauskas |date=2014-10-30 |website=vz.lt |publisher=[[Verslo žinios]] |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt; Lapkričio 11 d. jį pakeitė [[Rolandas Paksas|Rolando Pakso]] pasiūlytas, premjero [[Algirdas Butkevičius|Algirdo Butkevičiaus]] pateiktas ir prezidentės [[Dalia Grybauskaitė|Dalios Grybauskaitės]] paskirtas Saulius Skvernelis.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Seime prisiekė naujasis vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/seime-prisieke-naujasis-vidaus-reikalu-ministras-saulius-skvernelis-56-465778 |date=2014-11-11 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt; Naujasis ministras teigė, kad jo prioritetai bus kibernetinis saugumas ir atskirties tarp rajonų mažinimas.&lt;ref name=&quot;:0&quot;&gt;{{cite web |title=S.Skvernelio karjeros vingiai: svajojo reguliuoti mašinas, o teks valdyti visą valstybę |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/s-skvernelio-karjeros-vingiai-svajojo-reguliuoti-masinas-o-teks-valdyti-visa-valstybe-56-715061 |last=Antanavičius |first=Ugnius |date=2016-11-22 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt;

=== Kritika po I. Molotkovo situacijos ===
2015 m. lapkričio 19 d. iš Vilniaus policijos patrulio pasprukus suimtajam Igoriui Molotkovui ir šiam iš policininkų pagrobus ginklą, organizuota didelio masto bėglio paieška mieste, dalyvaujant gausioms policijos ir [[Aras (policijos rinktinė)|Aro]] pajėgoms.&lt;ref&gt;{{cite web|author=&lt;!-- not stated --&gt;|date=2015-11-19 |title=Vilniuje vyko bėglio sulaikymo operacija: spruko su automatu, surakintas antrankiais |url=https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/vilniuje-vyko-beglio-sulaikymo-operacija-spruko-su-automatu-surakintas-antrankiais-n852826|website=tv3.lt |publisher=TV3 |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt; Vykstant suimtojo paieškai, S. Skverneliui skambino tuometinė [[Lietuvos Seimo pirmininkas|Seimo pirmininkė]] [[Loreta Graužinienė|Loreta Graužinienė]], prašydama suteikti daugiau informacijos apie situaciją mieste. S. Skvernelis atsakė, kad jis informaciją teikia [[Ministras pirmininkas|premjerui]], o ne [[Lietuvos Seimo pirmininkas|Seimo pirmininkei]]. Taip pat pastebėjo, kad L. Graužinienės kreipimasis trukdė jo darbui.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt; L. Graužinienei sukritikavus nederamą ministro elgesį, ją palaikė prezidentė D. Grybauskaitė, pastebėdama jau ne pirmą kartą S. Skvernelio demonstruojamą žemą politinį lygį.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;

Sulaukęs kritikos, 2015 m. lapkričio 20 d. S. Skvernelis paskelbė pasitraukiąs iš VRM vadovo posto. Šio sprendimo nepalaikė nei A. Butkevičius, nei Seimas, surinkęs 75 parašus, skatinančius premjerą nepalaikyti ministro sprendimo pasitraukti.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;&lt;ref&gt;{{cite web |author=&lt;!-- not stated --&gt; |date=2015-11-23 |title=A. Butkevičius sieks išlaikyti S. Skvernelį ministro poste |url=https://www.bernardinai.lt/2015-11-23-a-butkevicius-sieks-islaikyti-s-skverneli-ministro-poste/ |website=bernardinai.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite web |last=Gudavičius |first=Stasys |date=2025-11-24 |title=Didesnė dalis Seimo reikalauja nepriimti Skvernelio atsistatydinimo |url=https://www.vz.lt/verslo-aplinka/politika/2015/11/24/didesne-dalis-seimo-reikalauja-nepriimti-skvernelio-atsistatydinimo |website=vz.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt; Po pusantros savaitės S. Skvernelis atsiėmė atsistatydinimo pareiškimą ir liko vidaus reikalų ministro poste.&lt;ref&gt;{{cite web |last=Gudavičius |first=Stasys |date=2025-11-30 |title=Skvernelis nebeatsistatydina |url=https://www.vz.lt/verslo-aplinka/politika/2015/11/30/skvernelis-nebeatsistatydina |website=vz.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt;

=== Atsistatydinimas (2016 m.) ===
2016 m. S. Skvernelis pareiškė planuojantis dalyvauti rudenį vykstančiuose [[2016 m. Lietuvos Seimo rinkimai|2016 m. Seimo rinkimuose]] ir atstovauti „[[Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga|Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungai]]“. „[[Tvarka ir teisingumas|Tvarka ir teisingumas]]“ partijos atstovai, delegavę S. Skvernelį į vidaus reikalų ministro postą, pareikalavo, kad šis pasitrauktų iš užimamų ministro pareigų.&lt;ref&gt;{{cite web |author=&lt;!-- not stated --&gt; |date=2016-03-29 |title=S. Skvernelis atsistatydins iš vidaus reikalų ministro pareigų |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/131904/s-skvernelis-atsistatydins-is-vidaus-reikalu-ministro-pareigu |website=lrt.lt |location=Vilnius |publisher=LRT |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt; 2016 m. balandžio 13 d. atsistatydinimo dekretas buvo pasirašytas D. Grybauskaitės. Naujuoju vidaus reikalų ministru paskirtas [[Tomas Žilinskas (1977)|Tomas Žilinskas]].&lt;ref&gt;{{cite web |last=Gudavičius |first=Stasys |date=2016-04-13 |title=Žilinskas paskirtas naujuoju vidaus reikalų ministru |url=https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2016/04/13/zilinskas-paskirtas-naujuoju-vidaus-reikalu-ministru |website=vz.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt;

== Ministras Pirmininkas (2016–2020 m.) ==
{{main|S. Skvernelio ministrų kabinetas}}

2016 m. spalio 9 ir 23 d. vykusiuose [[2016 m. Lietuvos Seimo rinkimai|Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose]] S. Skvernelis atstovavo Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungai (LVŽS). Partijos rinkiminiame sąraše jis užėmė pirmąją vietą. Rinkimuose LVŽS užėmė pirmąją vietą, užsitikrinusi 56 mandatus [[2012–2016 m. Seimas|2012–2016 m. Seime]].&lt;ref&gt;{{cite web |last=Pūkenė |first=Rūta |date=2016-11-14 |title=Darbą pradėjo naujas Seimas |url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/darba-pradejo-naujas-seimas-72852364 |website=delfi.lt |location=Vilnius |publisher=Delfi |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt;

Pasibaigus rinkimams, LVŽS norėjo sudaryti plačią koaliciją su [[Lietuvos socialdemokratų partija|socialdemokratais]] (LSDP) ir [[Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai|konservatoriais]]. Konservatoriai pasipriešino koalicijai su LSDP ir siūlė įtraukti [[Liberalų sąjūdis|Liberalų sąjūdį]].&lt;ref&gt;{{cite web |author=&lt;!-- not stated --&gt; |date=2016-10-25 |title=Po derybų su konservatoriais valdančiosios koalicijos sudėtis lieka neaiški |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/152324/po-derybu-su-konservatoriais-valdanciosios-koalicijos-sudetis-lieka-neaiski?srsltid=AfmBOoo1ltRlA0KS3tcr6cPZTQvvDRvTtcTEkeJUJ39KGYUgU-lCypcO |website=lrt.lt |location=Vilnius |publisher=LRT |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt;

Po derybų susitarta dėl koalicijos tarp LVŽS, kuri į premjero postą pasiūlė S. Skvernelį ir LSDP, kuri užsitikrino [[Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija|Ūkio]], [[Teisingumo ministerija|Teisingumo]] ir [[Užsienio reikalų ministerija|Užsienio reikalų]] ministerijas.&lt;ref&gt;{{cite web |last=Noreika |first=Matas |date=2016-11-08 |title=Koalicija sudaryta: socialdemokratai gavo Ūkio ministeriją, premjeru taps Skvernelis |url=https://www.vz.lt/verslo-aplinka/seimo-rinkimai/2016/11/08/valdancioji-koalicija-sudaryta-socialdemokratams-lieka-3-ministerijos |website=vz.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt; 2016 m. gruodžio 13 d. [[S. Skvernelio ministrų kabinetas|S. Skvernelio ministrų kabineto]] programa patvirtinta, prisiekė naujasis ministras pirmininkas S. Skvernelis.&lt;ref&gt;{{cite web |last=Gudavičius |first=Stasys |date=2016-12-13 |title=Vyriausybės programa patvirtinta, ministrai prisiekė |url=https://www.vz.lt/verslo-aplinka/politika/2016/12/13/vyriausybes-programa-patvirtinta-ministrai-prisieke |website=vz.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt;

== 2019 m. Lietuvos prezidento rinkimai ==
2019 m. sausio 17 d. S. Skvernelis pranešė apie savo dalyvavimą [[2019 m. Lietuvos prezidento rinkimai|2019 m. prezidento rinkimuose]].&lt;ref&gt;{{cite web |last=Gudavičius |first=Stasys |date=2019-01-17 |title=S. Skvernelis paskelbė, kad dalyvaus prezidento rinkimuose |url=https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2019/01/17/s-skvernelis-paskelbe-kad-dalyvaus-prezidento-rinkimuose |website=vz.lt |location=Vilnius |publisher=Verslo žinios |access-date=2026-02-19}}&lt;/ref&gt; 2019 m. sausio 11–20 d. vykusios „Vilmorus“ apklausos rezultatų duomenimis, 
kandidatų į prezidentus reitinguose S. Skvernelis užėmė antrąją vietą su 16,9% palaikančiųjų (2018 m. gruodžio mėnesį jo palaikymas siekė 10,6%).&lt;ref&gt;{{cite web |last=Gapšys |first=Justinas |date=2019-01-26 |title=Prezidento rinkimų apklausoje S. Skvernelis aplenkė I. Šimonytę |url=https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2019/01/26/prezidento-rinkimu-apklausoje-s-skvernelis-aplenke-i-simonyte |website=vz.lt |location=Vilnius |publisher=Verslo žinios |access-date=2026-02-19}}&lt;/ref&gt;

2019 m. kovo 13 d. kandidatas į prezidentus pristatė savo rinkiminio štabo komandą. Jam vadovauti pasirinktas [[Vytautas Bakas|Vytautas Bakas]], buvęs S. Skvernelio patarėjas [[Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija|vidaus reikalų ministerijoje]]. Štabe taip pat dirbo [[Vyriausioji rinkimų komisija|Vyriausiosios rinkimų komisijos]] pirmininko pareigas ėjęs [[Zenonas Vaigauskas]].&lt;ref name=&quot;LRT1&quot;&gt;{{cite web |last=Pankūnas |first=Gytis |date=2019-03-13 |title=Skvernelio štabo komandoje – parlamentaras Bakas, Kalėjimų departamente dirbusi Kazėnienė ir „Mis Lietuva“ |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/840857/skvernelio-stabo-komandoje-parlamentaras-bakas-kalejimu-departamente-dirbusi-kazeniene-ir-mis-lietuva?srsltid=AfmBOorZo9TdVM-gFB679G4tE4GfJmRRFjji8XLyjDZl9j_fXAM4kZOl |website=lrt.lt |location=Vilnius |publisher=LRT |access-date=2026-02-19}}&lt;/ref&gt; S. Skvernelis rinkimų kampanijoje akcentavo būtinybę stiprinti teismus, antikorupcines institucijas, mažinti šešėlines veiklas. Pasisakė už šalies krašto apsaugos stiprinimą, [[NATO]] įsipareigojimų įvykdymą.&lt;ref name=&quot;LRT1&quot;/&gt;. Pirmu savo vizitu po rinkimų S. Skvernelis įvardino [[Lenkija|Lenkiją]], šalį, kurioje jis buvo išrinktas metų žmogumi.&lt;ref name=&quot;LRT1&quot;/&gt;

2019 m. gegužės 12 d. vyko pirmasis [[2019 m. Lietuvos prezidento rinkimai|prezidento rinkimų]] turas. Jame S. Skvernelis liko trečias, surinkęs 279 413 balsų arba 19,58% nuo visų balsavusiųjų.&lt;ref&gt;{{cite web |author=&lt;!-- not stated --&gt; |date= |title=Rezultatai |url=https://www.vrk.lt/2019-prezidento/rezultatai?srcUrl=/rinkimai/904/1/1546/rezultatai/lt/rezultataiPreRezultatai.html |website=vrk.lt |location=Vilnius |publisher=VRK |access-date=2026-02-19}}&lt;/ref&gt; Prieš rinkimus žadėjęs, kad pralaimėjus rinkimus atsistatydintų iš premjero pareigų, 2019 m. liepos 9 d. pranešė nusprendęs toliau eiti ministro pirmininko pareigas. Šias pareigas užėmė iki [[2020 m. Lietuvos Seimo rinkimai|2020 m. Seimo rinkimų]].&lt;ref&gt;{{cite web |author=&lt;!-- not stated --&gt; |date=2019-07-09 |title=S. Skvernelis paskelbė liekantis premjeru |url=https://www.alfa.lt/aktualijos/lietuva/s-skvernelis-paskelbe-liekantis-premjeru/-50395440/ |website=alfa.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-19}}&lt;/ref&gt;

== Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ==
{{main|Demokratų sąjunga Vardan Lietuvos}}

2021 m. rugsėjo 7 d. S. Skvernelis su devyniais seimo nariais paliko [[Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga|LVŽS]] frakcija, kartu su 3 mišros seimo grupės parlamentarais seime sukūrė Demokratų frakciją „Vardan Lietuvos“. &lt;ref&gt;https://www.demokratai.lt/naujiena/seime-steigiama-nauja-demokratu-frakcija-vardan-lietuvos-&lt;/ref&gt;

2022 m. sausio 29 d. įsteigta politinė partija [[Demokratų sąjunga Vardan Lietuvos|Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“]] (DSVL), jos pirmininku išrinktas S. Skvernelis.&lt;ref&gt;https://tv.lrytas.lt/zyme/demokratu-frakcija-vardan-lietuvos&lt;/ref&gt;

== 2024–2028 m. Seimas ==

2024 m. spalio 13 ir 27 d. vykusiuose [[2024 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai|Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose]] S. Skvernelio lydimas DSVL sąrašas gavo 14 mandatų.&lt;ref&gt;https://www.vrk.lt/2024-seimo/rezultatai&lt;/ref&gt;

2024 m. lapkričio 11 d. buvo pasirašyta koalicijos sutartis tarp LSDP, DSVL ir „[[Nemuno aušra|Nemuno aušros]]“. S. Skvernelio prašymu į sutartį buvo įrašyta nuostata dėl savanoriško parlamentaro neliečiamybės panaikinimo [[Generalinė prokuratūra|Generalinės prokuratūros]] kreipimosi atveju &lt;ref&gt;https://lnk.lt/straipsniai/Politika/lsdp-nemuno-ausra-ir-demokratai-pasirase-koalicine-sutarti/283449&lt;/ref&gt;.

2024 m. lapkričio 14 d. S. Skvernelis buvo išrinktas į [[Lietuvos Seimo pirmininkas|Seimo pirmininko]] pareigas: 107 parlamentarai balsavo už, 19 prieš, 10 susilaikė, 1 biuletenis negaliojo.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Saulius Skvernelis išrinktas Seimo Pirmininku |url=https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35403&amp;p_k=1&amp;p_t=290053&amp;p_a=1648&amp;p_kade_id=10 |website=lrs.lt |publisher=[[LR Seimas]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;

2025 m. vasarą pasirodžius informacijai apie premjero [[G. Palucko ministrų kabinetas|Gintauto Palucko]] artimos aplinkos verslo ryšius, 2025 m. rugpjūtį vyriausybės vadovas atsistatydino, nustojo galioti koalicijos sutartis.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Gintautas Paluckas atsistatydina iš premjero ir partijos pirmininko pareigų |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2629096/gintautas-paluckas-atsistatydina-is-premjero-ir-partijos-pirmininko-pareigu |last=Samoškaitė |first=Eglė |date=2025-07-31 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite web |title=S. Skvernelis: koalicijos sutartis baigė galioti, bet gali būti paruoštuku naujai |url=https://jp.lt/s-skvernelis-koalicijos-sutartis-baige-galioti-bet-gali-buti-paruostuku-naujai/ |date=2025-08-08 |website=jp.lt |publisher=„Jūsų panevėžys“ |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;

== Vidaus politika ==

2025 m. gegužę užimdamas [[Lietuvos Seimo pirmininkas|Seimo pirmininko]] pareigas teigė palaikantis nemokamus [[Abortas|abortus]] jeigu kyla grėsmė moters, [[Žmogaus vaisius|vaisiaus]] gyvybei, [[Išprievartavimas|išžaginimo]] atveju. Kitais atvejais laikėsi nuomonės, kad [[Abortas|nėštumo nutraukimas]] neturėtų būti apmokėtas iš [[Privalomojo sveikatos draudimo fondas|Privalomojo sveikatos draudimo]].&lt;ref&gt;{{cite web |title=Skvernelis: nėštumo nutraukimas neturėtų būti finansuojamas iš PSDF lėšų |url=https://www.lrt.lt/naujienos/sveikata/682/2577906/skvernelis-nestumo-nutraukimas-neturetu-buti-finansuojamas-is-psdf-lesu |last=Majauskaitė |first=Raminta |date=2025-05-29 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;

2020 m. spalio mėnesį premjeras S. Skvernelis sakė nepalaikantis partnerystės instituto įteisinimą, bet pasisakė už teisinio statuso suteikimą, kuris leistų kartu gyvenantiems asmenims gauti tokias [[Pilietinės teisės|pilietines teises]] kaip [[Atstovavimas|atstovavimą]], [[Paveldimumas|paveldimumą]].&lt;ref&gt;{{cite web |title=Skvernelis sako remiantis vienalyčių porų „teisinių santykių sureguliavimą“ |url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/skvernelis-sako-remiantis-vienalyciu-poru-teisiniu-santykiu-sureguliavima-85550631 |last=Andrukaitytė |first=Milena |agency=[[BNS]] |date=2020-10-22 |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;

2025 m. balandžio mėnesį [[Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas|Konstituciniam Teismui]] nutarus, kad neįteisinta partnerystė prieštarauja [[Lietuvos Konstitucija|Konstitucijai]], Seimo pirmininkas S. Skvernelis teigė, kad turės būti priimtas naujas įstatymas, atitinkantis šį sprendimą.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Raskevičius po KT sprendimo dėl partnerystės: kviečiu poras kreiptis į teismą, registruoti savo santykius |url=https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/raskevicius-po-kt-sprendimo-del-partnerystes-kvieciu-poras-kreiptis-i-teisma-registruoti-savo-santykius-n1413277 |date=2025-04-17 |website=tv3.lt |publisher=[[TV3]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite web |title=Skvernelis: turės būti priimtas Partnerystės įstatymas |url=https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/skvernelis-tures-buti-priimtas-partnerystes-istatymas-n1413282 |date=2025-04-17 |website=tv3.lt |publisher=[[TV3]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;

== Ikiteisminis tyrimas 2026 m. ==
2026 m. vasario 9 d. rytą teisėsaugos pareigūnai, įskaitant [[Specialiųjų tyrimų tarnyba|STT]], atliko kratas Seimo narių S. Skvernelio ir [[Kazys Starkevičius|Kazio Starkevičiaus]] Seimo kabinetuose ir namuose.&lt;ref name=&quot;BNS1&quot;&gt;{{cite web |last1=Stankevičius |first1=Augustas |last2=Perminas |first2=Paulius |date=2026-02-09 |title=Tyrime dėl Augalininkystės tarnybos – kratos Kazio Starkevičiaus, Sauliaus Skvernelio kabinetuose (papildytas) |url=https://bns.lt/naujiena/tyrime-del-augalininkystes-tarnybos-kratos-kazio-starkeviciaus-sauliaus-skvernelio-kabinetuose-papildytas-acso4gt8 |website=bns.lt |location=Vilnius |publisher=BNS |access-date=2026-02-16}}&lt;/ref&gt; Kratos susijusios su 2025 m. gruodį atliktom kratom ir teisėsaugos tyrimu dėl įtariamų korupcinių veiklų [[Valstybinė augalininkystės tarnyba|Valstybinėje augalininkystės tarnyboje]], kurių metu rasta aukso, grynųjų pinigų, sprogmenų, kokaino.&lt;ref name=&quot;BNS1&quot;/&gt;&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt; [[Generalinė prokuratūra|Generalinės prokuratūros]] Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas pranešė, kad yra tiriamas politinis palankumas. K. Starkevičių ir S. Skvernelį nuspręsta apklausti kaip specialiuosius liudytojus.&lt;ref&gt;{{cite web |last=Miškinis |first=Vytenis |date=2026-02-09 |title=Prokuroras apie rezonansinį korupcijos skandalą: nuspręsta Seimo narius apklausti kaip spec. liudytojus |url=https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/prokuroras-apie-seima-pasiekusi-korupcijos-skandala-viena-is-versiju-galejo-buti-politinis-palankumas-120209489 |website=delfi.lt |location=Vilnius |publisher=Delfi |access-date=2026-02-16}}&lt;/ref&gt; Po kratų S. Skvernelis nurodė, kad nieko nusikalstamo nėra padaręs.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Skvernelis apie STT kratas: esu ramus, nieko nusikalstamo nepadariau |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2834192/skvernelis-apie-stt-kratas-esu-ramus-nieko-nusikalstamo-nepadariau |last=Narkūnas |first=Vilius |date=2026-02-09 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;

2026 m. balandžio 9 d. Generalinė prokuratūra Seimo paprašė panaikinti S. Skvernelio teisinę neliečiamybę. Prokuratūra informavo turinti duomenų apie galimą politinį [[Kyšininkavimas|kyšininkavimą]]. S. Skverneliui ruoštasi pateikti įtarimus, kad jis 2025 m. sausio–gegužės laikotarpiu susitarė priimti kyšį už palankumą Augalininkystės tarnybos direktoriui Jurijui Kornijenko. Kyšiai buvo perduodami ir priimami 2025 m. birželio–gruodžio mėnesiais. Nusikalstama grupuotė S. Skverneliui skyrė „Krabo“ slapyvardį.&lt;ref&gt;https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2893376/lrt-trumpai-51-tukst-euru-suma-ir-itarimai-skverneliui-kas-jo-laukia&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2893287/itarimai-skverneliui-galima-kysio-suma-51-tukst-eur-slapyvardis-krabas&lt;/ref&gt;

Po prokuratūros pareiškimo S. Skvernelis sustabdė savo narystę [[Demokratų sąjunga Vardan Lietuvos|Demokratų sąjungoje „Vardan Lietuvos“]] ir atsistatydino iš partijos pirmininko pareigų. Iš Seimo nusprendė nesitraukti &lt;ref&gt;https://www.bernardinai.lt/s-skvernelis-stabdo-naryste-partijoje-taciau-is-seimo-nesitrauks/&lt;/ref&gt;.

2026 m. balandžio 16 d. Seimas S. Skverneliui panaikino teisinę neliečiamybę. Kalbėdamas prieš balsavimą politikas ragino visus balsuoti už neliečiamybės naikinimą. Už jos panaikinimą balsavo 102 Seimo nariai, 1 – prieš, 2 – susilaikė.&lt;ref&gt;{{cite web |last=Gaučaitė-Znutienė |first=Modesta |date=2026-04-16 |title=Seimas panaikino Skvernelio teisinę neliečiamybę, salėje politikas susigraudino (atnaujinta 10:41) |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2900053/seimas-panaikino-skvernelio-teisine-nelieciamybe-saleje-politikas-susigraudino |website=lrt.lt |location=Vilnius |publisher=LRT |access-date=2026-04-25}}&lt;/ref&gt;

2026 m. balandžio 24 d. S. Skverneliui pateikti oficialūs Generalinės prokuratūros įtarimai dėl kyšininkavimų, susijusių su Augalininkystės tarnyboje vykusia nusikalstama veikla. Įtariama, kad užimdamas Seimo pirmininko pareigas S. Skvernelis per kelis kartus priėmė ne mažiau kaip 51 tūkst. eurų kyšių grynaisiais pinigais. Įtariama, kad jais buvo užtikrinamas S. Skvernelio politinis palankumas vykdant įgaliojimus, susijusius su Augalininkystės tarnybos veikla.&lt;ref name=&quot;OT1&quot;&gt;{{cite web |author=&lt;!-- not stated --&gt; |date=2026-04-24 |title=Prokuratūra pareiškė įtarimus Skverneliui Augalininkystės tarnybos kyšininkavimo byloje (atnaujinta 14:27) |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2908225/prokuratura-pareiske-itarimus-skverneliui-augalininkystes-tarnybos-kysininkavimo-byloje |website=lrt.lt |location=Vilnius |publisher=LRT |access-date=2026-04-25}}&lt;/ref&gt;

== Kontroversijos ==

=== „Orlen Lietuva“ ===
2019 m. lapkričio 4 d. „15min“ žurnalistai [[Birutė Davidonytė]] ir [[Dovydas Pancerovas]] paskelbė tyrimą apie S. Skvernelio ir „[[Orlen Lietuva]]“ bendrovės  susitarimus. Šis tyrimas publikuotas atskiroje knygoje „Kabinetas 339&quot; 2019 m. lapkritį.&lt;ref name=&quot;:2&quot;&gt;{{cite web |last1= Davidonytė |first1=Birutė |last2= Pancerovas |first2=Dovydas |date=2019-11-04 |title=Gerų santykių su Lenkija kaina – milijonai naftos koncernui ir parama premjero aplinkai |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/geru-santykiu-su-lenkija-kaina-milijonai-naftos-koncernui-ir-parama-premjero-aplinkai-56-1223990 |website=15min.lt |location=Vilnius |publisher=15min |access-date=2026-02-16}}&lt;/ref&gt;

==== Neviešinti susitikimai su Lenkijos politikais 2016 m. ====

2016 m. rudenį, priešrinkiminės kampanijos į [[2016–2020 m. Seimas|2016–2020 m. Seimą]] metu, į parlamentą kandidatuojantis S. Skvernelis dalyvavo viešai neskelbtame susitikime su įtakingu Lenkijos politiku [[Jarosław Kaczyński|Jaroslavu Kačinskiu]]. Jame aptarti „Orlen Lietuva&quot; bendrovės, turinčios naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose, įsiskolinimai ir dėl to kilę nesutarimai su ankstesnėmis Lietuvos vyriausybėmis. Daugiametė „Orlen Lietuvos&quot; skola sukaupta bendrovei atsisakius sumokėti visus jiems paslaugas teikusių „[[Lietuvos geležinkeliai|Lietuvos geležinkelių]]“ sąskaitose nurodomus mokesčius, taip pat įsiskolinus už jai tiektą elektros energiją.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt;

Apie du S. Skvernelio konfidencialiai organizuotus susitikimus su J. Kačinskiu viešai skelbiama nebuvo. Susitikimus organizavo ir jiems tarpininkavo verslininkas ir buvęs krepšinio žaidėjas [[Tomas Pačėsas]]. Susitikimuose dalyvavo S. Skvernelis, J. Kačinskis ir T. Pačėsas. 2016 m. lapkritį įvykusiame susitikime dalyvavo ir Adamas Bielanas, tuo metu ėjęs [[Lenkijos Senatas|Lenkijos Senato]] vicepirmininko pareigas.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt;&lt;ref&gt;{{cite web |last=Burzyńska |first=Agnieszka |date=2017-08-02 |title= Spotkał się z Kaczyńskim przy kuflu. I jest efekt! |url=https://www.fakt.pl/polityka/spotkal-sie-z-kaczynskim-przy-kuflu-i-jest-efekt/63q0qzm |website=fak.pl |location= |publisher= |access-date=2026-02-16}}&lt;/ref&gt; 

Pasak T. Pačėso, antrąjį kartą susitikę S. Skvernelis, tuomet jau einantis Lietuvos premjero pareigas, ir J. Kačinskis aptarė „Orlen Lietuva&quot; problemas. Anot T. Pačėso, šįkart S. Skvernelis atsižvelgė į „[[Orlen]]“ prašymus ir norus.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt; Vėliau premjeras susitiko su kitais lenkų politikais ir „Orlen“ atstovais.&lt;ref&gt;{{cite web |last=Jakučionis |first=Saulius |date=2018-03-09 |title=Ketvirtadienį Vilniuje – neskelbtas Lietuvos ir Lenkijos premjerų susitikimas |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/ketvirtadieni-vilniuje-neskelbtas-lietuvos-ir-lenkijos-premjeru-susitikimas-56-938274 |website=15min |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-16}}&lt;/ref&gt; Pasak S. Skvernelio, jam tapus ministru pirmininku, susitikimai su lenkų politikais buvo organizuojami ne T. Pačėso, bet oficialios premjero komandos.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt;

==== „Orlen Lietuva“ sutartys ir lengvatos ====

2017 m. birželio 28 d. „Lietuvos geležinkeliai“ pasirašė sutartį su „Orlen Lietuva“ dėl „Orlen Lietuvos“ skolų pasidalinimo per pusę ir nuolaidų krovinių gabenimui geležinkeliu.&lt;ref&gt;{{cite web |author=&lt;!-- not stated --&gt; |date=2017-06-28 |title=„Lietuvos geležinkeliai“ ir „Orlen Lietuva“ pasirašė susitarimą dėl tarifų |url=https://www.15min.lt/verslas/naujiena/transportas/lietuvos-gelezinkeliai-ir-orlen-lietuva-pasirase-susitarima-del-tarifu-667-818856 |website=15min.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-16}}&lt;/ref&gt; Skelbta, kad nuolaidos siekė maždaug 100 mln. eurų. „Orlen Lietuva“ nurodė, kad sumos yra pervertintos, tačiau dėl sutarties konfidencialumo tikslių sumų neatskleidė.&lt;ref&gt;{{cite web |last=Pancerovas |first=Dovydas |date=2019-11-05 |title=„Orlen Lietuva“ reakcija į 15min tyrimą: įvardinta nuolaidų suma už krovinius – gerokai pervertinta |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/orlen-lietuva-15min-tyrime-ivardinta-nuolaidu-suma-uz-krovinius-gerokai-pervertinta-56-1227102 |website=15min.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-16}}&lt;/ref&gt; Tuomet S. Skvernelis konstatavo, kad „suderėjus Lietuvai ypač naudingus tarifus &lt;…&gt; „Lietuvos geležinkeliai“ sugeba ir dividendus išmokėti didelius, ir dar kitus mokesčius į biudžetą sumokėti“.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt; 

Po sutarties pasirašymo 2017 m. „Lietuvos geležinkelių“ nuostoliai išaugo dvigubai. Viena iš išaugusių nuostolių priežasčių – taikos sutartis su „Orlen Lietuva“.&lt;ref&gt;{{cite web |author=&lt;!-- not stated --&gt; |date=2017-09-04 |title=„Lietuvos geležinkelių“ nuostoliai šįmet išaugo dvigubai - tai lėmė ir nauja sutartis su „Orlen Lietuva“ |url=https://www.15min.lt/verslas/naujiena/bendroves/lietuvos-gelezinkeliu-nuostoliai-simet-isaugo-dvigubai-tai-leme-ir-nauja-sutartis-su-orlen-lietuva-663-848552 |website=15min.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-16}}&lt;/ref&gt;

2017 m. lapkričio 13 d. [[Lietuvos Respublikos energetikos ministerija|energetikos ministras]] [[Žygimantas Vaičiūnas]] susitikime su „Orlen Lietuvos“ vadovu aptarė vadinamąjį VIAP mokestį, kurio įmonė atsisakė mokėti. Kitą dieną Energetikos ministerija pranešė apie naują mokesčių lengvatą, kuri stambiom bendrovėm leido susigrąžinti 85% šio mokesčio. [[Konkurencijos taryba|Konkurencijos tarybai]] pastebėjus, kad tai gali sukurti privilegijuotas sąlygas ir suvaržyti kitų imonių konkurenciją „Orlen Lietuvai“, lengvata buvo priimta. S. Skvernelis teigė, kad mokesčio lengvata sukurta siekiant pritraukti naujas investicijas.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt; 

2020 m. rugpjūtį pranešta, kad VIAP mokesčio lengvata pasinaudojusioms bendrovėms išmokėta 13 mln. eurų, iš kurių 6 mln. – „Orlen Lietuvai“.&lt;ref&gt;{{cite web |last=Davidonytė |first=Birutė |date=2020-08-19 |title=Mokesčio už elektrą lengvata: valstybė išmokėjo 13 mln. eurų, beveik pusė iš jų – „Orlen Lietuvai“ |url=https://www.15min.lt/verslas/naujiena/energetika/mokescio-uz-elektra-lengvata-valstybe-ismokejo-13-mln-euru-beveik-is-ju-puse-orlen-lietuvai-664-1363032 |website=15min.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-16}}&lt;/ref&gt;

2017 m. „Orlen Lietuva“ paprašė Lietuvos vadovybės pakeisti kasmetinio valstybės rengiamo elektros energijos rezervo aukciono taisykles. Jos draudė valstybei skolingoms įmonėms dalyvauti konkurse (įskaitant vis dar įsiskolinusią „Orlen Lietuvą“). Prašymas buvo patenkintas: per dvejus metus, „Orlen Lietuvai“ laimėjus aukcionus, valstybė bendrovei sumokėjo 6 mln. eurų. S. Skvernelis nurodė, kad elektros energijos rezervo aukciono taisyklių pakeitimu siekta užtikrinti didesnę konkureciją ir mažesnę paslaugos kainą.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt;

==== „Orlen Lietuva“ parama ir S. Skvernelio aplinkos žmonės ====

2018–2019 m. „Orlen Lietuva“ tapo įvairių krepšinio klubų rėmėjais, kurių vadovai, akcininkai yra S. Skvernelio aplinkos verslininkai. [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelio“]] klubo prezidentas, buvęs kelių policininkas, milijonierius [[Alvydas Bieliauskas]] kartu su S. Skverneliu tarnavo kelių policijoje ir buvo gerai pažįstami. 2016 m. A. Bieliauskas LVŽS paaukojo 7 tūkst. eurų. A. Bieliauskas supažindino S. Skvernelį su T. Pačėsu, kuris vėliau organizavo slaptus premjero susitikimus su lenkų politikais. [[Vilniaus miesto savivaldybė]] atskleidė, kad [[Vilniaus Rytas|Vilniaus „Rytas“]] iš „Orlen Lietuvos“ gavo 100 tūkstančių eurų. Panevėžio „Lietkabelis“ – 150 tūkstančių eurų. [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] – 270 tūkstančių eurų &lt;ref&gt;{{cite web |title=„Lietkabelis“ paskelbė 150 tūkst. eurų paramą iš „Orlen Lietuvos“ gavęs netiesiogiai |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/lietkabelis-paskelbe-150-tukst-euru-parama-is-orlen-lietuvos-gaves-netiesiogiai-56-1228604 |last=Davidonytė |first=Birutė |date=2019-11-07 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt;

2020 m. vasario 4 d. S. Skvernelis atnaujino savo privačių interesų deklaraciją, nurodydamas naująją žmonos Silvijos Skvernelės darbovietę „Orlen Baltics Retail“.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Virš S. Skvernelio – naujo skandalo debesys: po įtarimų dėl ypatingų ryšių premjero žmona įsidarbino „Orlen“ |url=https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2020/02/04/news/virs-s-skvernelio-naujo-skandalo-debesys-po-itarimu-del-ypatingu-rysiu-premjero-zmona-isidarbino-orlen--13518554 |date=2020-02-04 |website=lrytas.lt |publisher=[[Lrytas]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt; Susilaukęs klausimų, S.Skvernelis pakomentavo, kad „jos atlyginimas nesiekia nė pusės mano“.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Pirmasis S. Skvernelio atsakas dėl žmonos: jos atlyginimas nesiekia nė pusės mano |url=https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2020/02/05/news/pirmasis-s-skvernelio-atsakas-del-zmonos-pakomentavo-priezastis-ir-gaunama-atlyginima-13525298 |date=2020-02-05 |website=lrytas.lt |publisher=[[Lrytas]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;

=== „Registrų Centro“ duomenų teikimo žurnalistams nutraukimas ===
2018 m. rugsėjo 14 dieną „[[registrų centras]]“ (RC) informavo nutraukiantis nemokamą registro duomenų teikimą žurnalistams, argumentuojant, kad tokiai praktikai nebuvo teisinio pagrindo &lt;ref&gt;https://jp.lt/vyriausybe-ir-registru-centras-duomenis-ziniasklaidai-zada-atverti-jau-sia-savaite/&lt;/ref&gt;. 

Žurnalistai atskleidė, kad sprendimas nutraukti nemokamą informacijos tiekimą buvo priimtas po neskelbto [[Ministras pirmininkas|Premjero]] S. Skvernelio ir RC vadovo [[Saulius Urbanavičius|S. Urbanavičiaus]] susitikimo. Premjero patarėjas Tomas Beržinskas teigė „Jei darbotvarkėje susitikimo nėra, vadinasi, tokio ir nebuvo“. Vyriausybės vadovo patarėjas [[Skirmantas Malinauskas]] vėliau žurnalistams komentavo, kad susitikimas įvyko ir jame tikrai buvo kalbama apie duomenų teikimą žurnalistams &lt;ref&gt;{{cite web |title=Žurnalistai nuo Registrų centro duomenų atkirsti daugiau nei metus: kaip valdžia „sprendžia problemą“? |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/zurnalistai-nuo-registru-centro-duomenu-atkirsti-daugiau-nei-metus-kaip-valdzia-sprendzia-problema-56-1246150 |last=Davidonytė |first=Birutė |date=2019-12-16 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-03-09}}&lt;/ref&gt;.

2018 m. spalio 3 d. vyko vyriausybės pasitarimas dėl susisiekimo ministro [[Rokas Masiulis|Roko Masiulio]] pasiūlymo leisti žurnalistams laikinai gauti prieiga prie RC duomenų kol bus paruoštas įstatymų projektas. Posėdyje buvo nuspręsta sprendimą atidėti, žurnalistams pareikalavus darbinio posėdžio įrašo, buvo pranešta, kad jis yra sunaikintas. Posėdyje dalyvavusi [[Interneto žiniasklaidos asociacija|Interneto žiniasklaidos asociacijos]] pirmininkė Aistė Žilinskienė patvirtino, kad S. Skvernelis pats prieštaravo [[Rokas Masiulis|R. Masiulio]] pasiūlymams.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Atsakymai neįtikino – opozicija renka parašus, kaltina S. Skvernelį sulaužius priesaiką |url=https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2018/10/16/news/atsakymai-neitikino-opozicija-renka-parasus-kaltina-s-skverneli-sulauzius-priesaika-7917486 |date=2018-10-16 |website=lrytas.lt |publisher=[[Lrytas]] |access-date=2026-03-09}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite web |title=S.Skvernelis apie sunaikintą įrašą: visuomenės teisė žinoti nėra absoliuti |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/s-skvernelis-del-sunaikinto-iraso-su-savo-pasisakymais-aiskinasi-seime-56-1045024 |date=2018-10-16 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-03-09}}&lt;/ref&gt;

2018 m. spalio 10 d. vyriausybė priėmė nutarimus, kuriais žurnalistams neatlyginamai buvo pradėti teikti RC duomenys &lt;ref&gt;{{cite web |title=Registrų centro duomenys – vėl prieinami žiniasklaidai |url=https://www.vz.lt/medijos/2018/10/10/registru-centro-duomenys--vel-prieinami-ziniasklaidai |last=Balčiūnienė |first=Rūta |date=2018-10-10 |website=vz.lt |publisher=[[Verslo žinios]] |access-date=2026-03-09}}&lt;/ref&gt;.

2018 m. spalio 16 d. Saulius Skvernelis Seime atsakinėjo į parlamentarų klausimus. Teigė, kad [[Rokas Masiulis|R. Masiulio]] projektui nebuvo pritarta, nes jis turi trūkumų. Teigė, kad Vyriausybės darbo reglamentas nenumato pasitarimų garso įrašų saugojimo. Opozicija oponavo, nurodydama [[Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija|Vyriausybės kanceliarijos]] darbo reglamentą, kuriame numatomas posėdžių ir pasitarimų skaitmeninių įrašų saugojimas iki mėnesio galo, tada perkėlimas ir saugojimas Vyriausybės kanceliarijos archyve.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Skvernelis viešai atsakė į opozicijos klausimus: skambėjo Seime negirdėti epitetai |url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/skvernelis-viesai-atsake-i-opozicijos-klausimus-skambejo-seime-negirdeti-epitetai-79325931 |last=Plikūnė,elta |first=Dalia |date=2018-10-16 |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |access-date=2026-03-09}}&lt;/ref&gt;&lt;ref name=&quot;:3&quot;&gt;{{cite web |title=Teismas nusprendė, kad Vyriausybė pažeidė žurnalistų teises ištrindama pasitarimo įrašą |url=https://www.alfa.lt/aktualijos/teismai/teismas-nusprende-kad-vyriausybe-pazeide-zurnalistu-teises-istrindama-pasitarimo-irasa/-50423708/ |date=2020-07-23 |website=alfa.lt |publisher=[[Alfa.lt]] |access-date=2026-03-09}}&lt;/ref&gt;

2020 m. liepos 23 d. [[Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas|Lietuvos vyriausias administracinis teismas]] neskundžiamai nusprendė, kad [[Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija|Vyriausybės kanceliarija]] pažeidė žurnalistų teises gauti, rinkti ir skelbti informaciją ištrindama pasitarimo įrašą &lt;ref name=&quot;:3&quot; /&gt;.

=== Knygos „Kabinetas 339“ skundas ===
2020 m. rugpjūčio 3 d. S. Skvernelis pateikė skundą dėl knygos „Kabinetas 339“ reklamos, kuriame teigiama, kad be jo sutikimo buvo naudota jo nuomonė, veidas, buvo pažeista jo garbė, orumas, reputacija.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Skvernelis apskundė knygos „Kabinetas 339“ reklamą |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1203435/skvernelis-apskunde-knygos-kabinetas-339-reklama |date=2020-08-03 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;

2021 m. kovo 12 d. teismas panaikino 2020 m. rugpjūčio 28 d. [[Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba|VVTAT]] nuosprendį, kuriame konstatuojamas Reklamos įstatymo pažeidimas dėl S. Skvernelio vardo ir pavardės minėjimo knygos reklamavime. Teismas pažymėjo, kad žinomo ir viešo žmogaus vardo ir pavardės paminėjimas nepažeidžia privatumo. &lt;ref&gt;{{cite web |title=Teismas panaikino VVTAT sprendimą dėl knygos „Kabinetas 339“ reklamos pažeidimų |url=https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1363590/teismas-panaikino-vvtat-sprendima-del-knygos-kabinetas-339-reklamos-pazeidimu |date=2021-03-12 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;

== Asmeninis gyvenimas ==

2019 m. rugpjūčio 28 d. S. Skvernelis spaudos konferencijoje paskelbė, kad serga [[Vėžys (liga)|onkologine liga]] – [[limfoma]].&lt;ref&gt;{{cite web |title=Saulius Skvernelis serga kraujo vėžiu: liga diagnozuota pirminėje stadijoje |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/saulius-skvernelis-serga-kraujo-veziu-liga-diagnozuota-pirmineje-stadijoje-56-1194078 |last=Vireliūnaitė |first=Lauryna |date=2019-08-28 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt; Vyriausybės vadovui buvo atlikta operacija, taikoma [[chemoterapija]] ir [[imunoterapija]].&lt;ref&gt;{{cite web |title=Saulių Skvernelį užklupusi liga limfoma: kas tai? |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1092315/sauliu-skverneli-uzklupusi-liga-limfoma-kas-tai |date=2019-08-28 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt; 2020 m. vasario 5 d. spaudai pranešė, kad įveikė vėžį, yra pasiekta pilna remisija.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Skvernelis paskelbė, kad įveikė vėžį: pasiekta pilna remisija |url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/skvernelis-paskelbe-kad-iveike-vezi-pasiekta-pilna-remisija-83459359 |last=Pocytė-Medutė |first=Kristina |date=2020-02-05 |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;

Vedęs antrą kartą. Žmona – finansininkė Silvija Kirdonytė-Skvernelė (g. 1978 m.). Turi dukterį (g. 2009 m.) ir sūnų (g. 2016 m.).

Moka rusų ir lenkų kalbas. Teigė mokantis [[anglų kalba|anglų kalbą]].&lt;ref&gt;{{cite web |title=Angliškai neprabilęs S. Skvernelis privertė sutrikti Izraelio premjerą |url=https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2019/01/30/news/vel-kliuva-anglu-kalbos-zinios-s-skvernelis-priverte-sutrikti-izraelio-premjera-9051677/ |date=2019-01-30 |website=lrytas.lt |publisher=[[Lrytas]] |access-date=2025-09-30 |language=lt}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;https://www.youtube.com/watch?v=qh4Em9YWVuw&lt;/ref&gt;

== Įvertinimas ==
* 2003 m. PD prie LR VRM atminimo ženklas „Lietuvos policijai – 85“
* 2005 m. III laipsnio [[Vadovybės apsaugos departamentas|Vadovybės apsaugos departamento prie VRM]] garbės ženklas
* 2006 m. III laipsnio policijos pasižymėjimo ženklas „Už nuopelnus“
* 2020 m. Ordino „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ Didysis kryžius&lt;ref&gt;https://www.pap.pl/aktualnosci/news%2C682797%2Cprezydent-odznaczyl-krzyzem-wielkim-orderu-zaslugi-rp-premiera-litwy.html&lt;/ref&gt;

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

{{wikiquote}}

{{start box}}
{{s-off}}
|-
{{succession box | before = [[Dailis Alfonsas Barakauskas]] | title = [[Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija|LR vidaus reikalų ministras]] | years = 2014–2016 m. | after = [[Tomas Žilinskas (1977)|Tomas Žilinskas]]}}
{{succession box | before = [[Algirdas Butkevičius]] | title = [[Sąrašas:Lietuvos ministrai pirmininkai|Lietuvos ministras pirmininkas]]&lt;br /&gt; [[Vaizdas:Flag of Lithuania.svg|50 px]] [[Vaizdas:Coat_of_arms_of_Lithuania.svg|50 px]] | years = 2016–2020 m. | after = [[Ingrida Šimonytė]]}}
{{succession box | title = [[Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas]]| years = 2024– m.| before = [[Viktorija Čmilytė-Nielsen]] | after = -}}
|-
{{end box}}

{{Lietuvos premjerai}}

{{DEFAULTSORT:Skvernelis, Saulius}}
[[Kategorija:Lietuvos ministrai pirmininkai]]
[[Kategorija:Lietuvos vidaus reikalų ministrai]]
[[Kategorija:Lietuvos policijos generaliniai komisarai]]
[[Kategorija:Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojai]]
[[Kategorija:LR Seimo pirmininkai]]
[[Kategorija:Kandidatai į LR prezidentus]]</text>
      <sha1>4kggxyythaw3bomac4d4gmo6l304xra</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7820145</id>
      <parentid>7820142</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T11:58:26Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Andrejsmirnov97</username>
        <id>56853</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>/* „Orlen Lietuva“ */</comment>
      <origin>7820145</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="47896" sha1="mr3tmhbgcag2d2hh8jvuatqqp3dniqa" xml:space="preserve">{{nesubalansuotas}}
{{Žmogaus biografija
| fonas = off
| vardas = {{PAGENAME}}
| vaizdas =Саулюс Сквернялис (32227351496).jpg
| vaizdo plotis = 180px
| paveikslėlio apibūdinimas = S. Skvernelis 2017 m. sausį
| visas vardas = 
| gimė = {{Gimė|1970|07|23|T}}
| gimimo vieta = [[Kaunas]]
| mirė = {{Mirė||||1970|07|23}}
| mirties vieta = 
| palaidotas = 
| tėvas = 
| motina = Elena Skvernelienė
| sutuoktinė = Silvija Skvernelė
| vaikai = Eglė, Tadas
| veikla = politikas, policijos komisaras, teisininkas
| sritis = 
| įstaigos = 
| pareigos = 
| partija = 
| išsilavinimas = 
| alma_mater = [[1994]] m. [[Vilniaus Gedimino technikos universitetas|Vilniaus technikos universitetas]],&lt;br&gt; 
[[2005]] m. [[Mykolo Romerio universitetas]]
| doktorantūros_vadovas = 
| studentai = 
| žinomas = 
| titulas0 = [[Lietuvos Respublikos Seimas|Lietuvos Respublikos Seimo narys]]
| fonas0 = off
| kelintas0 = 
| ėjo pareigas0 = 2016 m. lapkričio 14 d. – &lt;br /&gt; dabar
| ankstesnis0 =
| vėlesnis0 =
| titulas1 = [[Lietuvos Seimo pirmininkas|Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas]]
| ėjo pareigas1 = 2024 m. lapkričio 14 d. – &lt;br /&gt; 2025 m. rugsėjo 10 d.
| ankstesnis1 = [[Viktorija Čmilytė-Nielsen]]
| vėlesnis1 = [[Juozas Olekas]]
| titulas2 = [[Lietuvos ministras pirmininkas|Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas]]
| fonas2 = off
| kelintas2 = 
| ėjo pareigas2 = 2016 m. lapkričio 22 d. –&lt;br /&gt;2020 m. gruodžio 11 d.
| ankstesnis2 = [[Algirdas Butkevičius]]
| vėlesnis2 = [[Ingrida Šimonytė]]
| titulas3 = [[Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija|Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras]]
| fonas3 = off
| kelintas3 = 
| ėjo pareigas3 = 2014 m. lapkričio 5 d. –&lt;br /&gt; 2016 m. balandžio 13 d.
| ankstesnis3 = [[Dailis Alfonsas Barakauskas]]
| vėlesnis3 = [[Tomas Žilinskas]]
| titulas4 = [[Policijos generalinis komisaras|Lietuvos policijos generalinis komisaras]]
| fonas4 = off
| kelintas4 = 
| ėjo pareigas4 = 2011 m. kovo 7 d. –&lt;br /&gt; 2014 m. lapkričio 4 d.
| ankstesnis4 = [[Vizgirdas Telyčėnas]]
| vėlesnis4 = [[Linas Pernavas]]
| apdovanojimai = 
| parašas = 
| pastabos = 
| vikiteka = Category:Saulius Skvernelis
}}

'''Saulius Skvernelis''' (g. [[1970]] m. [[liepos 23]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – Lietuvos [[politika]]s, buvęs [[Lietuvos ministras pirmininkas|Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas]] (2016–2020 m.) ir [[Lietuvos Seimo pirmininkas|Seimo Pirmininkas]] (2024–2025 m.).&lt;ref&gt;{{cite web |title=Saulius Skvernelis išrinktas Seimo pirmininku, dėkodamas net susigraudino |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2413019/saulius-skvernelis-isrinktas-seimo-pirmininku |last=Samoškaitė |first=Eglė |date=2024-11-14 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2025-09-30 |language=lt}}&lt;/ref&gt;

Nuo 2011 iki 2014 m. užėmė [[Lietuvos policija|Lietuvos policijos]] [[Policijos generalinis komisaras|generalinio komisaro]] pareigas. 

Politinę karjerą pradėjo [[A. Butkevičiaus ministrų kabinetas|A. Butkevičiaus vyriausybėje]], kurioje nuo 2014 m. lapkričio iki 2016 m. balandžio užėmė [[Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija|vidaus reikalų ministro]] pareigas. 

== Išsilavinimas ==
Vaikystėje persikėlė į Marijampolę (tuometinį [[Kapsukas (miestas)|Kapsuką]]). 1977–1988 m. mokėsi [[Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija|Kapsuko Jono Jablonskio vidurinėje mokykloje]]. 

1989 m. [[VU FF|Vilniaus universiteto Fizikos fakultete]] studijavo fiziką, tačiau studijų nebaigė. 1990–1994 m. [[Vilniaus Gedimino technikos universitetas|Vilniaus Gedimino technikos universitete]] studijavo automobilių ir autoūkio specialybę, įgijo mechanikos inžinieriaus kvalifikaciją.&lt;ref name=&quot;VRK1&quot;&gt;{{cite web |author=&lt;!-- not stated --&gt; |date=2024-07-16 |title=Kandidatas į Seimo narius. Saulius Skvernelis |url=https://www.vrk.lt/en/kandidatai-kandidatu-sarasai-2024-sei?srcUrl=/rinkimai/1544/rnk1870/kandidatai/KandidatasBiografija_rkndId-2436050.html?p_p_id=82&amp;p_p_lifecycle=1&amp;p_p_state=normal&amp;p_p_mode=view&amp;_82_struts_action=%2Flanguage%2Fview&amp;languageId=lt_LT |website=vrk.lt |location=Vilnius |publisher=VRK |access-date=2026-02-19}}&lt;/ref&gt;

1998–2005 m. studijavo [[Mykolo Romerio universitetas|Mykolo Romerio universitete]], baigė [[teisės magistras|teisės magistro]] studijas.&lt;ref name=&quot;VRK1&quot;/&gt;

== Profesinė veikla ==

1994–1998 m. dirbo [[MRU|Lietuvos policijos akademijos]] Policijos teisės ir profesinės taktikos katedros asistentu. 1998–1999 m. užėmė [[Trakų rajonas|Trakų rajono]] komisariato kelių policijos komisaro-inspektoriaus pareigas. 1999–2001 m. [[Policijos departamentas|Policijos]] viešosios policijos Kelių policijos tarnybos Organizacinio skyriaus komisaras-inspektorius. Nuo 2001 iki 2003 m. užėmė viešosios policijos biuro Eismo priežiūros tarnybos Kelių patrulių rinktinės [[komisaras|komisaro]] pareigas. 2003–2005 m. policijos eskortavimo rinktinės komisaras. 2005–2008 m. [[Lietuvos kelių policijos tarnyba|policijos eismo priežiūros tarnybos]] viršininkas.&lt;ref name=&quot;VRK1&quot;/&gt;

Nuo 2008 iki 2011 m. ėjo [[Lietuvos policija|policijos]] generalinio komisaro [[Vizgirdas Telyčėnas|Vizgirdo Telyčėno]] pavaduotojo pareigas. V. Telyčėnui atsistatydinus, į generalinio komisaro pareigas pasiūlytas S. Skvernelis. Jo kandidatūrą vidaus reikalų ministrui [[Raimundas Palaitis|Raimundui Palaičiui]] pasiūlė pats V. Telyčėnas. 2011 m. vasario 25 d. prezidentė D. Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo paskyrė S. Skvernelį eiti Lietuvos policijos komisaro pareigas (nuo 2011 m. kovo 7 d.).&lt;ref&gt;{{cite web |last=Gudavičius |first=Stasys |date=2011-02-25 |title=S.Skvernelis skiriamas naujuoju policijos vadovu (papildyta 14 val.) |url=https://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/sskvernelis-skiriamas-naujuoju-policijos-vadovu-papildyta-14-val |website=kauno.diena.lt |location=Kaunas |publisher= |access-date=2026-02-19}}&lt;/ref&gt; Komisaro pareigose dirbo iki 2014 m. lapkričio.&lt;ref&gt;{{cite web |title=S.Skvernelis: policija turės imuniteto tarnybą ir kontrolinį būrį |url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/sskvernelis-policija-tures-imuniteto-tarnyba-ir-kontrolini-buri-42451839 |agency=[[ELTA]] |date=2011-02-25 |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |access-date=2025-09-30 |language=lt}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite act |type=Dekretas |index=1K-129 |date=2014-11-10 |legislature=[[Lietuvos Respublikos Prezidentas]] |title=Dėl Sauliaus Skvernelio atleidimo iš policijos generalinio komisaro pareigų |url=https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/6ee7d0f0692511e48710f0162bf7b9c5 |access-date=2025-09-30 |language=lt}}&lt;/ref&gt; 2014 m. lapkritį S. Skverneliui atsistatydinus iš generalinio komisaro pareigų, 2014 m. lapkričio 11 d. į šį postą paskirtas [[Linas Pernavas]].&lt;ref&gt;{{cite web |author=&lt;!-- not stated --&gt; |date=2014-11-10 |title=Paskirtas policijos generalinis komisaras |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/76981/paskirtas-policijos-generalinis-komisaras?srsltid=AfmBOooyvXPZiFCmK5ZgGyeelBshBm0tBBVYCoL4lF937JOuXL-EZNbZ |website=lrt.lt |location=Vilnius |publisher=LRT |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;

== Vidaus reikalų ministras (2014–2016 m.) ==
2014 m. lapkričio 11 d. [[Specialiųjų tyrimų tarnyba| Specialiųjų tyrimų tarnybai]] (STT) pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl įtariamų neskaidrių viešųjų pirkimų, [[Vidaus reikalų ministerija|vidaus reikalų ministras]] (VRM) [[Dailis Alfonsas Barakauskas|Dalius Alfonsas Barakauskas]] atsistatydino iš užimamų pareigų.&lt;ref&gt;{{cite web|last=Aukštuolytė |first=Rima |title=Atsistatydino vidaus reikalų ministras |url=https://www.vz.lt/archive/article/2014/10/30/atsistatydino-barakauskas |date=2014-10-30 |website=vz.lt |publisher=[[Verslo žinios]] |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt; Lapkričio 11 d. jį pakeitė [[Rolandas Paksas|Rolando Pakso]] pasiūlytas, premjero [[Algirdas Butkevičius|Algirdo Butkevičiaus]] pateiktas ir prezidentės [[Dalia Grybauskaitė|Dalios Grybauskaitės]] paskirtas Saulius Skvernelis.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Seime prisiekė naujasis vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/seime-prisieke-naujasis-vidaus-reikalu-ministras-saulius-skvernelis-56-465778 |date=2014-11-11 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt; Naujasis ministras teigė, kad jo prioritetai bus kibernetinis saugumas ir atskirties tarp rajonų mažinimas.&lt;ref name=&quot;:0&quot;&gt;{{cite web |title=S.Skvernelio karjeros vingiai: svajojo reguliuoti mašinas, o teks valdyti visą valstybę |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/s-skvernelio-karjeros-vingiai-svajojo-reguliuoti-masinas-o-teks-valdyti-visa-valstybe-56-715061 |last=Antanavičius |first=Ugnius |date=2016-11-22 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt;

=== Kritika po I. Molotkovo situacijos ===
2015 m. lapkričio 19 d. iš Vilniaus policijos patrulio pasprukus suimtajam Igoriui Molotkovui ir šiam iš policininkų pagrobus ginklą, organizuota didelio masto bėglio paieška mieste, dalyvaujant gausioms policijos ir [[Aras (policijos rinktinė)|Aro]] pajėgoms.&lt;ref&gt;{{cite web|author=&lt;!-- not stated --&gt;|date=2015-11-19 |title=Vilniuje vyko bėglio sulaikymo operacija: spruko su automatu, surakintas antrankiais |url=https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/vilniuje-vyko-beglio-sulaikymo-operacija-spruko-su-automatu-surakintas-antrankiais-n852826|website=tv3.lt |publisher=TV3 |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt; Vykstant suimtojo paieškai, S. Skverneliui skambino tuometinė [[Lietuvos Seimo pirmininkas|Seimo pirmininkė]] [[Loreta Graužinienė|Loreta Graužinienė]], prašydama suteikti daugiau informacijos apie situaciją mieste. S. Skvernelis atsakė, kad jis informaciją teikia [[Ministras pirmininkas|premjerui]], o ne [[Lietuvos Seimo pirmininkas|Seimo pirmininkei]]. Taip pat pastebėjo, kad L. Graužinienės kreipimasis trukdė jo darbui.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt; L. Graužinienei sukritikavus nederamą ministro elgesį, ją palaikė prezidentė D. Grybauskaitė, pastebėdama jau ne pirmą kartą S. Skvernelio demonstruojamą žemą politinį lygį.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;

Sulaukęs kritikos, 2015 m. lapkričio 20 d. S. Skvernelis paskelbė pasitraukiąs iš VRM vadovo posto. Šio sprendimo nepalaikė nei A. Butkevičius, nei Seimas, surinkęs 75 parašus, skatinančius premjerą nepalaikyti ministro sprendimo pasitraukti.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;&lt;ref&gt;{{cite web |author=&lt;!-- not stated --&gt; |date=2015-11-23 |title=A. Butkevičius sieks išlaikyti S. Skvernelį ministro poste |url=https://www.bernardinai.lt/2015-11-23-a-butkevicius-sieks-islaikyti-s-skverneli-ministro-poste/ |website=bernardinai.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite web |last=Gudavičius |first=Stasys |date=2025-11-24 |title=Didesnė dalis Seimo reikalauja nepriimti Skvernelio atsistatydinimo |url=https://www.vz.lt/verslo-aplinka/politika/2015/11/24/didesne-dalis-seimo-reikalauja-nepriimti-skvernelio-atsistatydinimo |website=vz.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt; Po pusantros savaitės S. Skvernelis atsiėmė atsistatydinimo pareiškimą ir liko vidaus reikalų ministro poste.&lt;ref&gt;{{cite web |last=Gudavičius |first=Stasys |date=2025-11-30 |title=Skvernelis nebeatsistatydina |url=https://www.vz.lt/verslo-aplinka/politika/2015/11/30/skvernelis-nebeatsistatydina |website=vz.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt;

=== Atsistatydinimas (2016 m.) ===
2016 m. S. Skvernelis pareiškė planuojantis dalyvauti rudenį vykstančiuose [[2016 m. Lietuvos Seimo rinkimai|2016 m. Seimo rinkimuose]] ir atstovauti „[[Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga|Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungai]]“. „[[Tvarka ir teisingumas|Tvarka ir teisingumas]]“ partijos atstovai, delegavę S. Skvernelį į vidaus reikalų ministro postą, pareikalavo, kad šis pasitrauktų iš užimamų ministro pareigų.&lt;ref&gt;{{cite web |author=&lt;!-- not stated --&gt; |date=2016-03-29 |title=S. Skvernelis atsistatydins iš vidaus reikalų ministro pareigų |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/131904/s-skvernelis-atsistatydins-is-vidaus-reikalu-ministro-pareigu |website=lrt.lt |location=Vilnius |publisher=LRT |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt; 2016 m. balandžio 13 d. atsistatydinimo dekretas buvo pasirašytas D. Grybauskaitės. Naujuoju vidaus reikalų ministru paskirtas [[Tomas Žilinskas (1977)|Tomas Žilinskas]].&lt;ref&gt;{{cite web |last=Gudavičius |first=Stasys |date=2016-04-13 |title=Žilinskas paskirtas naujuoju vidaus reikalų ministru |url=https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2016/04/13/zilinskas-paskirtas-naujuoju-vidaus-reikalu-ministru |website=vz.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt;

== Ministras Pirmininkas (2016–2020 m.) ==
{{main|S. Skvernelio ministrų kabinetas}}

2016 m. spalio 9 ir 23 d. vykusiuose [[2016 m. Lietuvos Seimo rinkimai|Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose]] S. Skvernelis atstovavo Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungai (LVŽS). Partijos rinkiminiame sąraše jis užėmė pirmąją vietą. Rinkimuose LVŽS užėmė pirmąją vietą, užsitikrinusi 56 mandatus [[2012–2016 m. Seimas|2012–2016 m. Seime]].&lt;ref&gt;{{cite web |last=Pūkenė |first=Rūta |date=2016-11-14 |title=Darbą pradėjo naujas Seimas |url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/darba-pradejo-naujas-seimas-72852364 |website=delfi.lt |location=Vilnius |publisher=Delfi |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt;

Pasibaigus rinkimams, LVŽS norėjo sudaryti plačią koaliciją su [[Lietuvos socialdemokratų partija|socialdemokratais]] (LSDP) ir [[Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai|konservatoriais]]. Konservatoriai pasipriešino koalicijai su LSDP ir siūlė įtraukti [[Liberalų sąjūdis|Liberalų sąjūdį]].&lt;ref&gt;{{cite web |author=&lt;!-- not stated --&gt; |date=2016-10-25 |title=Po derybų su konservatoriais valdančiosios koalicijos sudėtis lieka neaiški |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/152324/po-derybu-su-konservatoriais-valdanciosios-koalicijos-sudetis-lieka-neaiski?srsltid=AfmBOoo1ltRlA0KS3tcr6cPZTQvvDRvTtcTEkeJUJ39KGYUgU-lCypcO |website=lrt.lt |location=Vilnius |publisher=LRT |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt;

Po derybų susitarta dėl koalicijos tarp LVŽS, kuri į premjero postą pasiūlė S. Skvernelį ir LSDP, kuri užsitikrino [[Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija|Ūkio]], [[Teisingumo ministerija|Teisingumo]] ir [[Užsienio reikalų ministerija|Užsienio reikalų]] ministerijas.&lt;ref&gt;{{cite web |last=Noreika |first=Matas |date=2016-11-08 |title=Koalicija sudaryta: socialdemokratai gavo Ūkio ministeriją, premjeru taps Skvernelis |url=https://www.vz.lt/verslo-aplinka/seimo-rinkimai/2016/11/08/valdancioji-koalicija-sudaryta-socialdemokratams-lieka-3-ministerijos |website=vz.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt; 2016 m. gruodžio 13 d. [[S. Skvernelio ministrų kabinetas|S. Skvernelio ministrų kabineto]] programa patvirtinta, prisiekė naujasis ministras pirmininkas S. Skvernelis.&lt;ref&gt;{{cite web |last=Gudavičius |first=Stasys |date=2016-12-13 |title=Vyriausybės programa patvirtinta, ministrai prisiekė |url=https://www.vz.lt/verslo-aplinka/politika/2016/12/13/vyriausybes-programa-patvirtinta-ministrai-prisieke |website=vz.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt;

== 2019 m. Lietuvos prezidento rinkimai ==
2019 m. sausio 17 d. S. Skvernelis pranešė apie savo dalyvavimą [[2019 m. Lietuvos prezidento rinkimai|2019 m. prezidento rinkimuose]].&lt;ref&gt;{{cite web |last=Gudavičius |first=Stasys |date=2019-01-17 |title=S. Skvernelis paskelbė, kad dalyvaus prezidento rinkimuose |url=https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2019/01/17/s-skvernelis-paskelbe-kad-dalyvaus-prezidento-rinkimuose |website=vz.lt |location=Vilnius |publisher=Verslo žinios |access-date=2026-02-19}}&lt;/ref&gt; 2019 m. sausio 11–20 d. vykusios „Vilmorus“ apklausos rezultatų duomenimis, 
kandidatų į prezidentus reitinguose S. Skvernelis užėmė antrąją vietą su 16,9% palaikančiųjų (2018 m. gruodžio mėnesį jo palaikymas siekė 10,6%).&lt;ref&gt;{{cite web |last=Gapšys |first=Justinas |date=2019-01-26 |title=Prezidento rinkimų apklausoje S. Skvernelis aplenkė I. Šimonytę |url=https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2019/01/26/prezidento-rinkimu-apklausoje-s-skvernelis-aplenke-i-simonyte |website=vz.lt |location=Vilnius |publisher=Verslo žinios |access-date=2026-02-19}}&lt;/ref&gt;

2019 m. kovo 13 d. kandidatas į prezidentus pristatė savo rinkiminio štabo komandą. Jam vadovauti pasirinktas [[Vytautas Bakas|Vytautas Bakas]], buvęs S. Skvernelio patarėjas [[Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija|vidaus reikalų ministerijoje]]. Štabe taip pat dirbo [[Vyriausioji rinkimų komisija|Vyriausiosios rinkimų komisijos]] pirmininko pareigas ėjęs [[Zenonas Vaigauskas]].&lt;ref name=&quot;LRT1&quot;&gt;{{cite web |last=Pankūnas |first=Gytis |date=2019-03-13 |title=Skvernelio štabo komandoje – parlamentaras Bakas, Kalėjimų departamente dirbusi Kazėnienė ir „Mis Lietuva“ |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/840857/skvernelio-stabo-komandoje-parlamentaras-bakas-kalejimu-departamente-dirbusi-kazeniene-ir-mis-lietuva?srsltid=AfmBOorZo9TdVM-gFB679G4tE4GfJmRRFjji8XLyjDZl9j_fXAM4kZOl |website=lrt.lt |location=Vilnius |publisher=LRT |access-date=2026-02-19}}&lt;/ref&gt; S. Skvernelis rinkimų kampanijoje akcentavo būtinybę stiprinti teismus, antikorupcines institucijas, mažinti šešėlines veiklas. Pasisakė už šalies krašto apsaugos stiprinimą, [[NATO]] įsipareigojimų įvykdymą.&lt;ref name=&quot;LRT1&quot;/&gt;. Pirmu savo vizitu po rinkimų S. Skvernelis įvardino [[Lenkija|Lenkiją]], šalį, kurioje jis buvo išrinktas metų žmogumi.&lt;ref name=&quot;LRT1&quot;/&gt;

2019 m. gegužės 12 d. vyko pirmasis [[2019 m. Lietuvos prezidento rinkimai|prezidento rinkimų]] turas. Jame S. Skvernelis liko trečias, surinkęs 279 413 balsų arba 19,58% nuo visų balsavusiųjų.&lt;ref&gt;{{cite web |author=&lt;!-- not stated --&gt; |date= |title=Rezultatai |url=https://www.vrk.lt/2019-prezidento/rezultatai?srcUrl=/rinkimai/904/1/1546/rezultatai/lt/rezultataiPreRezultatai.html |website=vrk.lt |location=Vilnius |publisher=VRK |access-date=2026-02-19}}&lt;/ref&gt; Prieš rinkimus žadėjęs, kad pralaimėjus rinkimus atsistatydintų iš premjero pareigų, 2019 m. liepos 9 d. pranešė nusprendęs toliau eiti ministro pirmininko pareigas. Šias pareigas užėmė iki [[2020 m. Lietuvos Seimo rinkimai|2020 m. Seimo rinkimų]].&lt;ref&gt;{{cite web |author=&lt;!-- not stated --&gt; |date=2019-07-09 |title=S. Skvernelis paskelbė liekantis premjeru |url=https://www.alfa.lt/aktualijos/lietuva/s-skvernelis-paskelbe-liekantis-premjeru/-50395440/ |website=alfa.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-19}}&lt;/ref&gt;

== Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ==
{{main|Demokratų sąjunga Vardan Lietuvos}}

2021 m. rugsėjo 7 d. S. Skvernelis su devyniais seimo nariais paliko [[Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga|LVŽS]] frakcija, kartu su 3 mišros seimo grupės parlamentarais seime sukūrė Demokratų frakciją „Vardan Lietuvos“. &lt;ref&gt;https://www.demokratai.lt/naujiena/seime-steigiama-nauja-demokratu-frakcija-vardan-lietuvos-&lt;/ref&gt;

2022 m. sausio 29 d. įsteigta politinė partija [[Demokratų sąjunga Vardan Lietuvos|Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“]] (DSVL), jos pirmininku išrinktas S. Skvernelis.&lt;ref&gt;https://tv.lrytas.lt/zyme/demokratu-frakcija-vardan-lietuvos&lt;/ref&gt;

== 2024–2028 m. Seimas ==

2024 m. spalio 13 ir 27 d. vykusiuose [[2024 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai|Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose]] S. Skvernelio lydimas DSVL sąrašas gavo 14 mandatų.&lt;ref&gt;https://www.vrk.lt/2024-seimo/rezultatai&lt;/ref&gt;

2024 m. lapkričio 11 d. buvo pasirašyta koalicijos sutartis tarp LSDP, DSVL ir „[[Nemuno aušra|Nemuno aušros]]“. S. Skvernelio prašymu į sutartį buvo įrašyta nuostata dėl savanoriško parlamentaro neliečiamybės panaikinimo [[Generalinė prokuratūra|Generalinės prokuratūros]] kreipimosi atveju &lt;ref&gt;https://lnk.lt/straipsniai/Politika/lsdp-nemuno-ausra-ir-demokratai-pasirase-koalicine-sutarti/283449&lt;/ref&gt;.

2024 m. lapkričio 14 d. S. Skvernelis buvo išrinktas į [[Lietuvos Seimo pirmininkas|Seimo pirmininko]] pareigas: 107 parlamentarai balsavo už, 19 prieš, 10 susilaikė, 1 biuletenis negaliojo.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Saulius Skvernelis išrinktas Seimo Pirmininku |url=https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35403&amp;p_k=1&amp;p_t=290053&amp;p_a=1648&amp;p_kade_id=10 |website=lrs.lt |publisher=[[LR Seimas]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;

2025 m. vasarą pasirodžius informacijai apie premjero [[G. Palucko ministrų kabinetas|Gintauto Palucko]] artimos aplinkos verslo ryšius, 2025 m. rugpjūtį vyriausybės vadovas atsistatydino, nustojo galioti koalicijos sutartis.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Gintautas Paluckas atsistatydina iš premjero ir partijos pirmininko pareigų |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2629096/gintautas-paluckas-atsistatydina-is-premjero-ir-partijos-pirmininko-pareigu |last=Samoškaitė |first=Eglė |date=2025-07-31 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite web |title=S. Skvernelis: koalicijos sutartis baigė galioti, bet gali būti paruoštuku naujai |url=https://jp.lt/s-skvernelis-koalicijos-sutartis-baige-galioti-bet-gali-buti-paruostuku-naujai/ |date=2025-08-08 |website=jp.lt |publisher=„Jūsų panevėžys“ |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;

== Vidaus politika ==

2025 m. gegužę užimdamas [[Lietuvos Seimo pirmininkas|Seimo pirmininko]] pareigas teigė palaikantis nemokamus [[Abortas|abortus]] jeigu kyla grėsmė moters, [[Žmogaus vaisius|vaisiaus]] gyvybei, [[Išprievartavimas|išžaginimo]] atveju. Kitais atvejais laikėsi nuomonės, kad [[Abortas|nėštumo nutraukimas]] neturėtų būti apmokėtas iš [[Privalomojo sveikatos draudimo fondas|Privalomojo sveikatos draudimo]].&lt;ref&gt;{{cite web |title=Skvernelis: nėštumo nutraukimas neturėtų būti finansuojamas iš PSDF lėšų |url=https://www.lrt.lt/naujienos/sveikata/682/2577906/skvernelis-nestumo-nutraukimas-neturetu-buti-finansuojamas-is-psdf-lesu |last=Majauskaitė |first=Raminta |date=2025-05-29 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;

2020 m. spalio mėnesį premjeras S. Skvernelis sakė nepalaikantis partnerystės instituto įteisinimą, bet pasisakė už teisinio statuso suteikimą, kuris leistų kartu gyvenantiems asmenims gauti tokias [[Pilietinės teisės|pilietines teises]] kaip [[Atstovavimas|atstovavimą]], [[Paveldimumas|paveldimumą]].&lt;ref&gt;{{cite web |title=Skvernelis sako remiantis vienalyčių porų „teisinių santykių sureguliavimą“ |url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/skvernelis-sako-remiantis-vienalyciu-poru-teisiniu-santykiu-sureguliavima-85550631 |last=Andrukaitytė |first=Milena |agency=[[BNS]] |date=2020-10-22 |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;

2025 m. balandžio mėnesį [[Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas|Konstituciniam Teismui]] nutarus, kad neįteisinta partnerystė prieštarauja [[Lietuvos Konstitucija|Konstitucijai]], Seimo pirmininkas S. Skvernelis teigė, kad turės būti priimtas naujas įstatymas, atitinkantis šį sprendimą.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Raskevičius po KT sprendimo dėl partnerystės: kviečiu poras kreiptis į teismą, registruoti savo santykius |url=https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/raskevicius-po-kt-sprendimo-del-partnerystes-kvieciu-poras-kreiptis-i-teisma-registruoti-savo-santykius-n1413277 |date=2025-04-17 |website=tv3.lt |publisher=[[TV3]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite web |title=Skvernelis: turės būti priimtas Partnerystės įstatymas |url=https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/skvernelis-tures-buti-priimtas-partnerystes-istatymas-n1413282 |date=2025-04-17 |website=tv3.lt |publisher=[[TV3]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;

== Ikiteisminis tyrimas 2026 m. ==
2026 m. vasario 9 d. rytą teisėsaugos pareigūnai, įskaitant [[Specialiųjų tyrimų tarnyba|STT]], atliko kratas Seimo narių S. Skvernelio ir [[Kazys Starkevičius|Kazio Starkevičiaus]] Seimo kabinetuose ir namuose.&lt;ref name=&quot;BNS1&quot;&gt;{{cite web |last1=Stankevičius |first1=Augustas |last2=Perminas |first2=Paulius |date=2026-02-09 |title=Tyrime dėl Augalininkystės tarnybos – kratos Kazio Starkevičiaus, Sauliaus Skvernelio kabinetuose (papildytas) |url=https://bns.lt/naujiena/tyrime-del-augalininkystes-tarnybos-kratos-kazio-starkeviciaus-sauliaus-skvernelio-kabinetuose-papildytas-acso4gt8 |website=bns.lt |location=Vilnius |publisher=BNS |access-date=2026-02-16}}&lt;/ref&gt; Kratos susijusios su 2025 m. gruodį atliktom kratom ir teisėsaugos tyrimu dėl įtariamų korupcinių veiklų [[Valstybinė augalininkystės tarnyba|Valstybinėje augalininkystės tarnyboje]], kurių metu rasta aukso, grynųjų pinigų, sprogmenų, kokaino.&lt;ref name=&quot;BNS1&quot;/&gt;&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt; [[Generalinė prokuratūra|Generalinės prokuratūros]] Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas pranešė, kad yra tiriamas politinis palankumas. K. Starkevičių ir S. Skvernelį nuspręsta apklausti kaip specialiuosius liudytojus.&lt;ref&gt;{{cite web |last=Miškinis |first=Vytenis |date=2026-02-09 |title=Prokuroras apie rezonansinį korupcijos skandalą: nuspręsta Seimo narius apklausti kaip spec. liudytojus |url=https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/prokuroras-apie-seima-pasiekusi-korupcijos-skandala-viena-is-versiju-galejo-buti-politinis-palankumas-120209489 |website=delfi.lt |location=Vilnius |publisher=Delfi |access-date=2026-02-16}}&lt;/ref&gt; Po kratų S. Skvernelis nurodė, kad nieko nusikalstamo nėra padaręs.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Skvernelis apie STT kratas: esu ramus, nieko nusikalstamo nepadariau |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2834192/skvernelis-apie-stt-kratas-esu-ramus-nieko-nusikalstamo-nepadariau |last=Narkūnas |first=Vilius |date=2026-02-09 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;

2026 m. balandžio 9 d. Generalinė prokuratūra Seimo paprašė panaikinti S. Skvernelio teisinę neliečiamybę. Prokuratūra informavo turinti duomenų apie galimą politinį [[Kyšininkavimas|kyšininkavimą]]. S. Skverneliui ruoštasi pateikti įtarimus, kad jis 2025 m. sausio–gegužės laikotarpiu susitarė priimti kyšį už palankumą Augalininkystės tarnybos direktoriui Jurijui Kornijenko. Kyšiai buvo perduodami ir priimami 2025 m. birželio–gruodžio mėnesiais. Nusikalstama grupuotė S. Skverneliui skyrė „Krabo“ slapyvardį.&lt;ref&gt;https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2893376/lrt-trumpai-51-tukst-euru-suma-ir-itarimai-skverneliui-kas-jo-laukia&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2893287/itarimai-skverneliui-galima-kysio-suma-51-tukst-eur-slapyvardis-krabas&lt;/ref&gt;

Po prokuratūros pareiškimo S. Skvernelis sustabdė savo narystę [[Demokratų sąjunga Vardan Lietuvos|Demokratų sąjungoje „Vardan Lietuvos“]] ir atsistatydino iš partijos pirmininko pareigų. Iš Seimo nusprendė nesitraukti &lt;ref&gt;https://www.bernardinai.lt/s-skvernelis-stabdo-naryste-partijoje-taciau-is-seimo-nesitrauks/&lt;/ref&gt;.

2026 m. balandžio 16 d. Seimas S. Skverneliui panaikino teisinę neliečiamybę. Kalbėdamas prieš balsavimą politikas ragino visus balsuoti už neliečiamybės naikinimą. Už jos panaikinimą balsavo 102 Seimo nariai, 1 – prieš, 2 – susilaikė.&lt;ref&gt;{{cite web |last=Gaučaitė-Znutienė |first=Modesta |date=2026-04-16 |title=Seimas panaikino Skvernelio teisinę neliečiamybę, salėje politikas susigraudino (atnaujinta 10:41) |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2900053/seimas-panaikino-skvernelio-teisine-nelieciamybe-saleje-politikas-susigraudino |website=lrt.lt |location=Vilnius |publisher=LRT |access-date=2026-04-25}}&lt;/ref&gt;

2026 m. balandžio 24 d. S. Skverneliui pateikti oficialūs Generalinės prokuratūros įtarimai dėl kyšininkavimų, susijusių su Augalininkystės tarnyboje vykusia nusikalstama veikla. Įtariama, kad užimdamas Seimo pirmininko pareigas S. Skvernelis per kelis kartus priėmė ne mažiau kaip 51 tūkst. eurų kyšių grynaisiais pinigais. Įtariama, kad jais buvo užtikrinamas S. Skvernelio politinis palankumas vykdant įgaliojimus, susijusius su Augalininkystės tarnybos veikla.&lt;ref name=&quot;OT1&quot;&gt;{{cite web |author=&lt;!-- not stated --&gt; |date=2026-04-24 |title=Prokuratūra pareiškė įtarimus Skverneliui Augalininkystės tarnybos kyšininkavimo byloje (atnaujinta 14:27) |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2908225/prokuratura-pareiske-itarimus-skverneliui-augalininkystes-tarnybos-kysininkavimo-byloje |website=lrt.lt |location=Vilnius |publisher=LRT |access-date=2026-04-25}}&lt;/ref&gt;

== Kontroversijos ==

=== „Orlen Lietuva“ ===
2019 m. lapkričio 4 d. „[[15min]]“ žurnalistai [[Birutė Davidonytė]] ir [[Dovydas Pancerovas]] paskelbė tyrimą apie S. Skvernelio ir „[[Orlen Lietuva]]“ bendrovės  susitarimus. Šis tyrimas publikuotas atskiroje knygoje „Kabinetas 339“ 2019 m. lapkritį.&lt;ref name=&quot;:2&quot;&gt;{{cite web |last1= Davidonytė |first1=Birutė |last2= Pancerovas |first2=Dovydas |date=2019-11-04 |title=Gerų santykių su Lenkija kaina – milijonai naftos koncernui ir parama premjero aplinkai |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/geru-santykiu-su-lenkija-kaina-milijonai-naftos-koncernui-ir-parama-premjero-aplinkai-56-1223990 |website=15min.lt |location=Vilnius |publisher=15min |access-date=2026-02-16}}&lt;/ref&gt;

==== Neviešinti susitikimai su Lenkijos politikais 2016 m. ====

2016 m. rudenį, priešrinkiminės kampanijos į [[2016–2020 m. Seimas|2016–2020 m. Seimą]] metu, į parlamentą kandidatuojantis S. Skvernelis dalyvavo viešai neskelbtame susitikime su įtakingu Lenkijos politiku [[Jarosław Kaczyński|Jaroslavu Kačinskiu]]. Jame aptarti „Orlen Lietuva&quot; bendrovės, turinčios naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose, įsiskolinimai ir dėl to kilę nesutarimai su ankstesnėmis Lietuvos vyriausybėmis. Daugiametė „Orlen Lietuvos&quot; skola sukaupta bendrovei atsisakius sumokėti visus jiems paslaugas teikusių „[[Lietuvos geležinkeliai|Lietuvos geležinkelių]]“ sąskaitose nurodomus mokesčius, taip pat įsiskolinus už jai tiektą elektros energiją.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt;

Apie du S. Skvernelio konfidencialiai organizuotus susitikimus su J. Kačinskiu viešai skelbiama nebuvo. Susitikimus organizavo ir jiems tarpininkavo verslininkas ir buvęs krepšinio žaidėjas [[Tomas Pačėsas]]. Susitikimuose dalyvavo S. Skvernelis, J. Kačinskis ir T. Pačėsas. 2016 m. lapkritį įvykusiame susitikime dalyvavo ir Adamas Bielanas, tuo metu ėjęs [[Lenkijos Senatas|Lenkijos Senato]] vicepirmininko pareigas.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt;&lt;ref&gt;{{cite web |last=Burzyńska |first=Agnieszka |date=2017-08-02 |title= Spotkał się z Kaczyńskim przy kuflu. I jest efekt! |url=https://www.fakt.pl/polityka/spotkal-sie-z-kaczynskim-przy-kuflu-i-jest-efekt/63q0qzm |website=fak.pl |location= |publisher= |access-date=2026-02-16}}&lt;/ref&gt; 

Pasak T. Pačėso, antrąjį kartą susitikę S. Skvernelis, tuomet jau einantis Lietuvos premjero pareigas, ir J. Kačinskis aptarė „Orlen Lietuva&quot; problemas. Anot T. Pačėso, šįkart S. Skvernelis atsižvelgė į „[[Orlen]]“ prašymus ir norus.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt; Vėliau premjeras susitiko su kitais lenkų politikais ir „Orlen“ atstovais.&lt;ref&gt;{{cite web |last=Jakučionis |first=Saulius |date=2018-03-09 |title=Ketvirtadienį Vilniuje – neskelbtas Lietuvos ir Lenkijos premjerų susitikimas |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/ketvirtadieni-vilniuje-neskelbtas-lietuvos-ir-lenkijos-premjeru-susitikimas-56-938274 |website=15min |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-16}}&lt;/ref&gt; Pasak S. Skvernelio, jam tapus ministru pirmininku, susitikimai su lenkų politikais buvo organizuojami ne T. Pačėso, bet oficialios premjero komandos.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt;

==== „Orlen Lietuva“ sutartys ir lengvatos ====

2017 m. birželio 28 d. „Lietuvos geležinkeliai“ pasirašė sutartį su „Orlen Lietuva“ dėl „Orlen Lietuvos“ skolų pasidalinimo per pusę ir nuolaidų krovinių gabenimui geležinkeliu.&lt;ref&gt;{{cite web |author=&lt;!-- not stated --&gt; |date=2017-06-28 |title=„Lietuvos geležinkeliai“ ir „Orlen Lietuva“ pasirašė susitarimą dėl tarifų |url=https://www.15min.lt/verslas/naujiena/transportas/lietuvos-gelezinkeliai-ir-orlen-lietuva-pasirase-susitarima-del-tarifu-667-818856 |website=15min.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-16}}&lt;/ref&gt; Skelbta, kad nuolaidos siekė maždaug 100 mln. eurų. „Orlen Lietuva“ nurodė, kad sumos yra pervertintos, tačiau dėl sutarties konfidencialumo tikslių sumų neatskleidė.&lt;ref&gt;{{cite web |last=Pancerovas |first=Dovydas |date=2019-11-05 |title=„Orlen Lietuva“ reakcija į 15min tyrimą: įvardinta nuolaidų suma už krovinius – gerokai pervertinta |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/orlen-lietuva-15min-tyrime-ivardinta-nuolaidu-suma-uz-krovinius-gerokai-pervertinta-56-1227102 |website=15min.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-16}}&lt;/ref&gt; Tuomet S. Skvernelis konstatavo, kad „suderėjus Lietuvai ypač naudingus tarifus &lt;…&gt; „Lietuvos geležinkeliai“ sugeba ir dividendus išmokėti didelius, ir dar kitus mokesčius į biudžetą sumokėti“.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt; 

Po sutarties pasirašymo 2017 m. „Lietuvos geležinkelių“ nuostoliai išaugo dvigubai. Viena iš išaugusių nuostolių priežasčių – taikos sutartis su „Orlen Lietuva“.&lt;ref&gt;{{cite web |author=&lt;!-- not stated --&gt; |date=2017-09-04 |title=„Lietuvos geležinkelių“ nuostoliai šįmet išaugo dvigubai - tai lėmė ir nauja sutartis su „Orlen Lietuva“ |url=https://www.15min.lt/verslas/naujiena/bendroves/lietuvos-gelezinkeliu-nuostoliai-simet-isaugo-dvigubai-tai-leme-ir-nauja-sutartis-su-orlen-lietuva-663-848552 |website=15min.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-16}}&lt;/ref&gt;

2017 m. lapkričio 13 d. [[Lietuvos Respublikos energetikos ministerija|energetikos ministras]] [[Žygimantas Vaičiūnas]] susitikime su „Orlen Lietuvos“ vadovu aptarė vadinamąjį VIAP mokestį, kurio įmonė atsisakė mokėti. Kitą dieną Energetikos ministerija pranešė apie naują mokesčių lengvatą, kuri stambiom bendrovėm leido susigrąžinti 85% šio mokesčio. [[Konkurencijos taryba|Konkurencijos tarybai]] pastebėjus, kad tai gali sukurti privilegijuotas sąlygas ir suvaržyti kitų imonių konkurenciją „Orlen Lietuvai“, lengvata buvo priimta. S. Skvernelis teigė, kad mokesčio lengvata sukurta siekiant pritraukti naujas investicijas.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt; 

2020 m. rugpjūtį pranešta, kad VIAP mokesčio lengvata pasinaudojusioms bendrovėms išmokėta 13 mln. eurų, iš kurių 6 mln. – „Orlen Lietuvai“.&lt;ref&gt;{{cite web |last=Davidonytė |first=Birutė |date=2020-08-19 |title=Mokesčio už elektrą lengvata: valstybė išmokėjo 13 mln. eurų, beveik pusė iš jų – „Orlen Lietuvai“ |url=https://www.15min.lt/verslas/naujiena/energetika/mokescio-uz-elektra-lengvata-valstybe-ismokejo-13-mln-euru-beveik-is-ju-puse-orlen-lietuvai-664-1363032 |website=15min.lt |location=Vilnius |publisher= |access-date=2026-02-16}}&lt;/ref&gt;

2017 m. „Orlen Lietuva“ paprašė Lietuvos vadovybės pakeisti kasmetinio valstybės rengiamo elektros energijos rezervo aukciono taisykles. Jos draudė valstybei skolingoms įmonėms dalyvauti konkurse (įskaitant vis dar įsiskolinusią „Orlen Lietuvą“). Prašymas buvo patenkintas: per dvejus metus, „Orlen Lietuvai“ laimėjus aukcionus, valstybė bendrovei sumokėjo 6 mln. eurų. S. Skvernelis nurodė, kad elektros energijos rezervo aukciono taisyklių pakeitimu siekta užtikrinti didesnę konkureciją ir mažesnę paslaugos kainą.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt;

==== „Orlen Lietuva“ parama ir S. Skvernelio aplinkos žmonės ====

2018–2019 m. „Orlen Lietuva“ tapo įvairių krepšinio klubų rėmėjais, kurių vadovai, akcininkai yra S. Skvernelio aplinkos verslininkai. [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelio“]] klubo prezidentas, buvęs kelių policininkas, milijonierius [[Alvydas Bieliauskas]] kartu su S. Skverneliu tarnavo kelių policijoje ir buvo gerai pažįstami. 2016 m. A. Bieliauskas LVŽS paaukojo 7 tūkst. eurų. A. Bieliauskas supažindino S. Skvernelį su T. Pačėsu, kuris vėliau organizavo slaptus premjero susitikimus su lenkų politikais. [[Vilniaus miesto savivaldybė]] atskleidė, kad [[Vilniaus Rytas|Vilniaus „Rytas“]] iš „Orlen Lietuvos“ gavo 100 tūkstančių eurų. Panevėžio „Lietkabelis“ – 150 tūkstančių eurų. [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] – 270 tūkstančių eurų &lt;ref&gt;{{cite web |title=„Lietkabelis“ paskelbė 150 tūkst. eurų paramą iš „Orlen Lietuvos“ gavęs netiesiogiai |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/lietkabelis-paskelbe-150-tukst-euru-parama-is-orlen-lietuvos-gaves-netiesiogiai-56-1228604 |last=Davidonytė |first=Birutė |date=2019-11-07 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt;

2020 m. vasario 4 d. S. Skvernelis atnaujino savo privačių interesų deklaraciją, nurodydamas naująją žmonos Silvijos Skvernelės darbovietę „Orlen Baltics Retail“.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Virš S. Skvernelio – naujo skandalo debesys: po įtarimų dėl ypatingų ryšių premjero žmona įsidarbino „Orlen“ |url=https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2020/02/04/news/virs-s-skvernelio-naujo-skandalo-debesys-po-itarimu-del-ypatingu-rysiu-premjero-zmona-isidarbino-orlen--13518554 |date=2020-02-04 |website=lrytas.lt |publisher=[[Lrytas]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt; Susilaukęs klausimų, S.Skvernelis pakomentavo, kad „jos atlyginimas nesiekia nė pusės mano“.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Pirmasis S. Skvernelio atsakas dėl žmonos: jos atlyginimas nesiekia nė pusės mano |url=https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2020/02/05/news/pirmasis-s-skvernelio-atsakas-del-zmonos-pakomentavo-priezastis-ir-gaunama-atlyginima-13525298 |date=2020-02-05 |website=lrytas.lt |publisher=[[Lrytas]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;

=== „Registrų Centro“ duomenų teikimo žurnalistams nutraukimas ===
2018 m. rugsėjo 14 dieną „[[registrų centras]]“ (RC) informavo nutraukiantis nemokamą registro duomenų teikimą žurnalistams, argumentuojant, kad tokiai praktikai nebuvo teisinio pagrindo &lt;ref&gt;https://jp.lt/vyriausybe-ir-registru-centras-duomenis-ziniasklaidai-zada-atverti-jau-sia-savaite/&lt;/ref&gt;. 

Žurnalistai atskleidė, kad sprendimas nutraukti nemokamą informacijos tiekimą buvo priimtas po neskelbto [[Ministras pirmininkas|Premjero]] S. Skvernelio ir RC vadovo [[Saulius Urbanavičius|S. Urbanavičiaus]] susitikimo. Premjero patarėjas Tomas Beržinskas teigė „Jei darbotvarkėje susitikimo nėra, vadinasi, tokio ir nebuvo“. Vyriausybės vadovo patarėjas [[Skirmantas Malinauskas]] vėliau žurnalistams komentavo, kad susitikimas įvyko ir jame tikrai buvo kalbama apie duomenų teikimą žurnalistams &lt;ref&gt;{{cite web |title=Žurnalistai nuo Registrų centro duomenų atkirsti daugiau nei metus: kaip valdžia „sprendžia problemą“? |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/zurnalistai-nuo-registru-centro-duomenu-atkirsti-daugiau-nei-metus-kaip-valdzia-sprendzia-problema-56-1246150 |last=Davidonytė |first=Birutė |date=2019-12-16 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-03-09}}&lt;/ref&gt;.

2018 m. spalio 3 d. vyko vyriausybės pasitarimas dėl susisiekimo ministro [[Rokas Masiulis|Roko Masiulio]] pasiūlymo leisti žurnalistams laikinai gauti prieiga prie RC duomenų kol bus paruoštas įstatymų projektas. Posėdyje buvo nuspręsta sprendimą atidėti, žurnalistams pareikalavus darbinio posėdžio įrašo, buvo pranešta, kad jis yra sunaikintas. Posėdyje dalyvavusi [[Interneto žiniasklaidos asociacija|Interneto žiniasklaidos asociacijos]] pirmininkė Aistė Žilinskienė patvirtino, kad S. Skvernelis pats prieštaravo [[Rokas Masiulis|R. Masiulio]] pasiūlymams.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Atsakymai neįtikino – opozicija renka parašus, kaltina S. Skvernelį sulaužius priesaiką |url=https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2018/10/16/news/atsakymai-neitikino-opozicija-renka-parasus-kaltina-s-skverneli-sulauzius-priesaika-7917486 |date=2018-10-16 |website=lrytas.lt |publisher=[[Lrytas]] |access-date=2026-03-09}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite web |title=S.Skvernelis apie sunaikintą įrašą: visuomenės teisė žinoti nėra absoliuti |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/s-skvernelis-del-sunaikinto-iraso-su-savo-pasisakymais-aiskinasi-seime-56-1045024 |date=2018-10-16 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-03-09}}&lt;/ref&gt;

2018 m. spalio 10 d. vyriausybė priėmė nutarimus, kuriais žurnalistams neatlyginamai buvo pradėti teikti RC duomenys &lt;ref&gt;{{cite web |title=Registrų centro duomenys – vėl prieinami žiniasklaidai |url=https://www.vz.lt/medijos/2018/10/10/registru-centro-duomenys--vel-prieinami-ziniasklaidai |last=Balčiūnienė |first=Rūta |date=2018-10-10 |website=vz.lt |publisher=[[Verslo žinios]] |access-date=2026-03-09}}&lt;/ref&gt;.

2018 m. spalio 16 d. Saulius Skvernelis Seime atsakinėjo į parlamentarų klausimus. Teigė, kad [[Rokas Masiulis|R. Masiulio]] projektui nebuvo pritarta, nes jis turi trūkumų. Teigė, kad Vyriausybės darbo reglamentas nenumato pasitarimų garso įrašų saugojimo. Opozicija oponavo, nurodydama [[Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija|Vyriausybės kanceliarijos]] darbo reglamentą, kuriame numatomas posėdžių ir pasitarimų skaitmeninių įrašų saugojimas iki mėnesio galo, tada perkėlimas ir saugojimas Vyriausybės kanceliarijos archyve.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Skvernelis viešai atsakė į opozicijos klausimus: skambėjo Seime negirdėti epitetai |url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/skvernelis-viesai-atsake-i-opozicijos-klausimus-skambejo-seime-negirdeti-epitetai-79325931 |last=Plikūnė,elta |first=Dalia |date=2018-10-16 |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |access-date=2026-03-09}}&lt;/ref&gt;&lt;ref name=&quot;:3&quot;&gt;{{cite web |title=Teismas nusprendė, kad Vyriausybė pažeidė žurnalistų teises ištrindama pasitarimo įrašą |url=https://www.alfa.lt/aktualijos/teismai/teismas-nusprende-kad-vyriausybe-pazeide-zurnalistu-teises-istrindama-pasitarimo-irasa/-50423708/ |date=2020-07-23 |website=alfa.lt |publisher=[[Alfa.lt]] |access-date=2026-03-09}}&lt;/ref&gt;

2020 m. liepos 23 d. [[Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas|Lietuvos vyriausias administracinis teismas]] neskundžiamai nusprendė, kad [[Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija|Vyriausybės kanceliarija]] pažeidė žurnalistų teises gauti, rinkti ir skelbti informaciją ištrindama pasitarimo įrašą &lt;ref name=&quot;:3&quot; /&gt;.

=== Knygos „Kabinetas 339“ skundas ===
2020 m. rugpjūčio 3 d. S. Skvernelis pateikė skundą dėl knygos „Kabinetas 339“ reklamos, kuriame teigiama, kad be jo sutikimo buvo naudota jo nuomonė, veidas, buvo pažeista jo garbė, orumas, reputacija.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Skvernelis apskundė knygos „Kabinetas 339“ reklamą |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1203435/skvernelis-apskunde-knygos-kabinetas-339-reklama |date=2020-08-03 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;

2021 m. kovo 12 d. teismas panaikino 2020 m. rugpjūčio 28 d. [[Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba|VVTAT]] nuosprendį, kuriame konstatuojamas Reklamos įstatymo pažeidimas dėl S. Skvernelio vardo ir pavardės minėjimo knygos reklamavime. Teismas pažymėjo, kad žinomo ir viešo žmogaus vardo ir pavardės paminėjimas nepažeidžia privatumo. &lt;ref&gt;{{cite web |title=Teismas panaikino VVTAT sprendimą dėl knygos „Kabinetas 339“ reklamos pažeidimų |url=https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1363590/teismas-panaikino-vvtat-sprendima-del-knygos-kabinetas-339-reklamos-pazeidimu |date=2021-03-12 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;

== Asmeninis gyvenimas ==

2019 m. rugpjūčio 28 d. S. Skvernelis spaudos konferencijoje paskelbė, kad serga [[Vėžys (liga)|onkologine liga]] – [[limfoma]].&lt;ref&gt;{{cite web |title=Saulius Skvernelis serga kraujo vėžiu: liga diagnozuota pirminėje stadijoje |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/saulius-skvernelis-serga-kraujo-veziu-liga-diagnozuota-pirmineje-stadijoje-56-1194078 |last=Vireliūnaitė |first=Lauryna |date=2019-08-28 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt; Vyriausybės vadovui buvo atlikta operacija, taikoma [[chemoterapija]] ir [[imunoterapija]].&lt;ref&gt;{{cite web |title=Saulių Skvernelį užklupusi liga limfoma: kas tai? |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1092315/sauliu-skverneli-uzklupusi-liga-limfoma-kas-tai |date=2019-08-28 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt; 2020 m. vasario 5 d. spaudai pranešė, kad įveikė vėžį, yra pasiekta pilna remisija.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Skvernelis paskelbė, kad įveikė vėžį: pasiekta pilna remisija |url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/skvernelis-paskelbe-kad-iveike-vezi-pasiekta-pilna-remisija-83459359 |last=Pocytė-Medutė |first=Kristina |date=2020-02-05 |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |access-date=2026-02-17}}&lt;/ref&gt;

Vedęs antrą kartą. Žmona – finansininkė Silvija Kirdonytė-Skvernelė (g. 1978 m.). Turi dukterį (g. 2009 m.) ir sūnų (g. 2016 m.).

Moka rusų ir lenkų kalbas. Teigė mokantis [[anglų kalba|anglų kalbą]].&lt;ref&gt;{{cite web |title=Angliškai neprabilęs S. Skvernelis privertė sutrikti Izraelio premjerą |url=https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2019/01/30/news/vel-kliuva-anglu-kalbos-zinios-s-skvernelis-priverte-sutrikti-izraelio-premjera-9051677/ |date=2019-01-30 |website=lrytas.lt |publisher=[[Lrytas]] |access-date=2025-09-30 |language=lt}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;https://www.youtube.com/watch?v=qh4Em9YWVuw&lt;/ref&gt;

== Įvertinimas ==
* 2003 m. PD prie LR VRM atminimo ženklas „Lietuvos policijai – 85“
* 2005 m. III laipsnio [[Vadovybės apsaugos departamentas|Vadovybės apsaugos departamento prie VRM]] garbės ženklas
* 2006 m. III laipsnio policijos pasižymėjimo ženklas „Už nuopelnus“
* 2020 m. Ordino „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ Didysis kryžius&lt;ref&gt;https://www.pap.pl/aktualnosci/news%2C682797%2Cprezydent-odznaczyl-krzyzem-wielkim-orderu-zaslugi-rp-premiera-litwy.html&lt;/ref&gt;

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

{{wikiquote}}

{{start box}}
{{s-off}}
|-
{{succession box | before = [[Dailis Alfonsas Barakauskas]] | title = [[Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija|LR vidaus reikalų ministras]] | years = 2014–2016 m. | after = [[Tomas Žilinskas (1977)|Tomas Žilinskas]]}}
{{succession box | before = [[Algirdas Butkevičius]] | title = [[Sąrašas:Lietuvos ministrai pirmininkai|Lietuvos ministras pirmininkas]]&lt;br /&gt; [[Vaizdas:Flag of Lithuania.svg|50 px]] [[Vaizdas:Coat_of_arms_of_Lithuania.svg|50 px]] | years = 2016–2020 m. | after = [[Ingrida Šimonytė]]}}
{{succession box | title = [[Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas]]| years = 2024– m.| before = [[Viktorija Čmilytė-Nielsen]] | after = -}}
|-
{{end box}}

{{Lietuvos premjerai}}

{{DEFAULTSORT:Skvernelis, Saulius}}
[[Kategorija:Lietuvos ministrai pirmininkai]]
[[Kategorija:Lietuvos vidaus reikalų ministrai]]
[[Kategorija:Lietuvos policijos generaliniai komisarai]]
[[Kategorija:Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojai]]
[[Kategorija:LR Seimo pirmininkai]]
[[Kategorija:Kandidatai į LR prezidentus]]</text>
      <sha1>mr3tmhbgcag2d2hh8jvuatqqp3dniqa</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FK Obolonʹ Kiïv</title>
    <ns>0</ns>
    <id>263642</id>
    <revision>
      <id>7819744</id>
      <parentid>7636870</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:12:05Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819744</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1729" sha1="kyegsiyjsf5l862cjsbct9bng50o2ry" xml:space="preserve">{{fc-infod
| clubname = Kijevo „Obolonʹ“ &lt;br&gt; Kijevo FK &quot;Obolonė&quot; &lt;br /&gt; 1992 – 2012
| image    = [[Vaizdas:Obolon.gif|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Оболонь»
| founded  = 1992 m.
| defunct  = 2012 m.
| ground   = „Obolonʹ“ stadionas, [[Kijevas]]
| capacity = 4 300
| chairman = [[Oleksandr Slobodyan]]
| manager  = [[Yuri Maksymov]]
| league   = 
| season   = 
| position = 
| pattern_la1 =_shouldersonwhite | pattern_b1 =_shouldersonwhite | pattern_ra1 =_shouldersonwhite |
  leftarm1 = 7FFF00 | body1 = 7FFF00 | rightarm1 = FFFFFF | shorts1 = FFFFFF | socks1 = FFFFFF |
  pattern_la2 =_blueshoulders | pattern_b2 =_blueshoulders | pattern_ra2 =_blueshoulders |
  leftarm2 = 0000FF | body2 = 0000FF | rightarm2 = 0000FF | shorts2 = 0000FF | socks2 = 0000FF |
}}

'''Kijevo “Obolonʹ“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Kijevas|Kijevo]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas [[1992]] m. kaip „Zmina“. Nuo [[1993]] m. vadinosi „Obolon`-Zmina“. Nuo [[1995]] m. tiesiog „Obolon`“. Nuo [[1997]] m. „Obolon`-PPO“. Nuo [[2001]] vėl „Obolon`“.

[[2012]] m. įsiplieskė konfliktas tarp vieno iš rėmėjų ir klubo vadovybės. Galiausiai komanda buvo išformuota.

[[2013]] m. [[vasario 21]] d. oficialiai pranešta, kad klubas nebedalyvaus jokiose varžybose.

[[2013]] m. susikūrė kitas klubas '''[[FC Obolon-Brovar |Kijevo „Obolon-Brovar“]]''' pavadinimu.

{{fkp|1992|Зміна|1993|Оболонь-Зміна|1995|Оболонь|1997|Оболонь-ППО|2001|Оболонь}}

== Pasiekimai ==
{{UKRfl | 2002 | 2012 | 6 | 7 (2004 m.)}}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* 

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Obolon]]</text>
      <sha1>kyegsiyjsf5l862cjsbct9bng50o2ry</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819745</id>
      <parentid>7819744</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:12:38Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819745</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1693" sha1="07wcv0dpbkzavkhicouko8y3b6g5xcw" xml:space="preserve">{{fc-infod
| clubname = Kijevo „Obolonʹ“ &lt;br&gt; Kijevo FK &quot;Obolonė&quot; &lt;br /&gt; 1992 – 2012
| image    = [[Vaizdas:Obolon.gif|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Оболонь»
| founded  = 1992 m.
| defunct  = 2012 m.
| ground   = „Obolonʹ“ stadionas, [[Kijevas]]
| capacity = 4 300
| chairman = [[Oleksandr Slobodyan]]
| manager  = [[Yuri Maksymov]]
| league   = 
| season   = 
| position = 
| pattern_la1 =_shouldersonwhite | pattern_b1 =_shouldersonwhite | pattern_ra1 =_shouldersonwhite |
  leftarm1 = 7FFF00 | body1 = 7FFF00 | rightarm1 = FFFFFF | shorts1 = FFFFFF | socks1 = FFFFFF |
  pattern_la2 =_blueshoulders | pattern_b2 =_blueshoulders | pattern_ra2 =_blueshoulders |
  leftarm2 = 0000FF | body2 = 0000FF | rightarm2 = 0000FF | shorts2 = 0000FF | socks2 = 0000FF |
}}

'''Kijevo “Obolonʹ“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Kijevas|Kijevo]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 1992 m. kaip „Zmina“. Nuo 1993 m. vadinosi „Obolon`-Zmina“. Nuo 1995 m. tiesiog „Obolon`“. Nuo 1997 m. „Obolon`-PPO“. Nuo 2001 vėl „Obolon`“.

2012 m. įsiplieskė konfliktas tarp vieno iš rėmėjų ir klubo vadovybės. Galiausiai komanda buvo išformuota.

2013 m. vasario 21 d. oficialiai pranešta, kad klubas nebedalyvaus jokiose varžybose.

2013 m. susikūrė kitas klubas '''[[FC Obolon-Brovar |Kijevo „Obolon-Brovar“]]''' pavadinimu.

{{fkp|1992|Зміна|1993|Оболонь-Зміна|1995|Оболонь|1997|Оболонь-ППО|2001|Оболонь}}

== Pasiekimai ==
{{UKRfl | 2002 | 2012 | 6 | 7 (2004 m.)}}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* 

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Obolon]]</text>
      <sha1>07wcv0dpbkzavkhicouko8y3b6g5xcw</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Colin Powell</title>
    <ns>0</ns>
    <id>274832</id>
    <revision>
      <id>7820005</id>
      <parentid>7427241</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T01:59:12Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>InternetArchiveBot</username>
        <id>150094</id>
      </contributor>
      <comment>Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5</comment>
      <origin>7820005</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="6458" sha1="m53clys8c1tou8kffv7d9zfy1yck72e" xml:space="preserve">{{Žmogaus biografija
| vardas = Kolinas Liuteris Pauelas&lt;br /&gt;{{en|Colin Luther Powell}}
| fonas = off
| paveikslėlis = Colin Powell official Secretary of State photo.jpg
| paveikslėlio apibūdinimas = 
| paveikslėlio dydis = 220px
| gimimo data = {{Gimė|1937|04|05|}}
| gimimo vieta = {{flagicon|USA}} [[Niujorkas]], [[JAV]]
| mirties data = {{Mirė|2021|10|18|1937|04|05|}}
| mirties vieta = {{flagicon|USA}} [[Betesda]], [[Merilandas]], [[JAV]]| palaidotas = [[Arlingtonas (Virdžinija)|Arlingtono]] nacionalinės kapinės&lt;ref&gt;{{Cite web|date=2021-10-18|title=Former US Secretary of State Colin Powell Dies From COVID-19 - October 18, 2021|url=https://dailynewsbrief.com/2021/10/18/former-us-secretary-of-state-colin-powell-dies-from-covid-19/|access-date=2021-10-18|website=Daily News Brief|language=en-US|archive-date=2021-10-18|archive-url=https://web.archive.org/web/20211018130557/https://dailynewsbrief.com/2021/10/18/former-us-secretary-of-state-colin-powell-dies-from-covid-19/|url-status=dead}}&lt;/ref&gt; 
| išsilavinimas = [[Džordžo Vašingtono universitetas]]
| pareigos = 
| titulas= [[Sąrašas:JAV valstybės sekretoriai|65-asis]]  [[JAV valstybės sekretorius]]
| term_start=[[2001]] m. [[sausio 20]] d.
| term_end=[[2005]] m. [[sausio 26]] d.
| predecessor=[[Madeleine Albright]]
| successor=[[Condoleezza Rice]]
| partija = [[JAV respublikonų partija]]
| sutuoktinis = 
| tėvai = 
| vaikai = 
| parašas = Colin Powell Signature.svg
| vikiteka = Category:Colin Powell
}}

'''Kolinas Liuteris Pauelas''' ({{en|Colin Luther Powell}}, [[1937]] m. [[balandžio 5]] d. – [[2021]] m. [[spalio 18]] d.) – [[JAV|Jungtinių Amerikos Valstijų]] valstybės veikėjas ir keturių žvaigždučių atsargos generolas. [[2001]]–[[2005]] m., JAV prezidento [[George W. Bush|Džordžo V. Bušo]] pirmosios kadencijos metu, Pauelas ėjo 65-ojo [[JAV valstybės sekretorius|JAV valstybės sekretoriaus pareigas]].

== Biografija ==
Gimė [[Niujorkas|Niujorke]] imigrantų iš [[Jamaika|Jamaikos]] šeimoje. Baigė Niujorko City koledžo bakalauro geologijos studijas. [[1958]] m. pradėjo tarnybą [[Jungtinių Valstijų sausumos pajėgos|JAV kariuomenėje]]. Baigęs reindžerių mokyklą buvo paskirtas į JAV tankų diviziją, dislokuotą tuometinėje [[Vakarų Vokietija|Vakarų Vokietijoje]]. [[1962]] m. rugpjūtį jis buvo paskirtas tarnauti patarėju [[Pietų Vietnamas|Pietų Vietnamo]] kariuomenėje. Dėl [[Vietnamo karas|Vietnamo kare]] patirtų sužeidimų jis vėliau penkerius metus tarnavo JAV, kol [[1968]] m. liepą buvo vėl grąžintas į Vietnamą. Po karo studijavo Dž. Vašingtono universitete, kuriame gavo verslo administravimo magistro laipsnį. Po šių studijų įsidarbino [[Pentagonas|Pentagone]], stažavo [[Baltieji rūmai|Baltųjų rūmų]] administracijoje. [[1983]] m. buvo paskirtas [[Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius|JAV gynybos sekretoriaus]] C. Weinberger padėjėju. [[1986]] m. tapo JAV nacionalinio saugumo tarybos direktoriaus pavaduotoju, o [[1987]] m. [[JAV prezidentas]] [[Ronald Reagan|R. Reiganas]] jį paskyrė nacionalinio saugumo patarėju. Baigęs dirbti šiose pareigose, K. Pauelas grįžo tarnauti į kariuomenę, tačiau jau [[1989]] m. rugpjūtį naujas JAV prezidentas [[George Herbert Bush|Dž. Bušas]] jį paskyrė vadovauti [[Jungtinių Amerikos Valstijų Generalinis štabas|JAV Generaliniam štabui]]. Šiuo laikotarpiu JAV kariuomenė atliko kelias sėkmingas tarptautinio masto operacijas – 1989 m. gruodį įsiveržimą į [[Panama|Panamą]], kurio metu buvo nušalintas nuo valdžios [[Manuel Noriega|M. Noriega]] ir 1991 m. laimėjo [[Persijos įlankos karas|Persijos įlankos karą]]. K. Pauelas [[1991]] m. buvo apdovanotas [[Kongreso aukso medalis|Kongreso aukso medaliu]] ir tapo labai populiariu tarp JAV politinių partijų, prasidėjo svarstymai, kurios partijos kandidatu į JAV prezidentus jis galėtų tapti. [[1995]] m. jis pabandė kandidatuoti į JAV prezidentus nuo [[JAV respublikonų partija|Respublikonų partijos]], tačiau atsisakė tolimesnės kovos, motyvuodamas politinės patirties trūkumu.

[[2001]] m. prezidentu išrinkus [[George Walker Bush|Dž. V. Bušą]], pastarasis jį paskyrė JAV valstybės sekretoriumi. K. Pauelas tapo pirmuoju afroamerikiečiu, ėjusiu šias pareigas. Jis taip pat buvo pirmasis afroamerikietis, dirbęs [[Jungtinis karinių štabų vadų komitetas|Jungtiniame karinių štabų vadų komitete]].&lt;ref&gt;[http://www.aaregistry.com/african_american_history/637/The_first_African_American_secretary_of_state_Colin_Powell The first African American secretary of state, Colin Powell] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080604214016/http://www.aaregistry.com/african_american_history/637/The_first_African_American_secretary_of_state_Colin_Powell |date=2008-06-04 }}, The African American Registry&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[http://www.defenselink.mil/specials/AfricanAm2003/powell.html Biographies – Colin Powell: United States Secretary of State] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20091202181032/http://www.defenselink.mil/specials/AfricanAm2003/powell.html |date=2009-12-02 }}, African American History Month, US Department of Defense&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[http://www.britannica.com/eb/article-9061121/Colin-Powell Colin Powell], Britannica Online Encyclopedia&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[http://news.bbc.co.uk/1/hi/world/americas/2246150.stm Profile: Colin Powell], BBC News&lt;/ref&gt; Jam dirbant Valstybės sekretoriumi, po [[Rugsėjo 11 d. atakos|rugsėjo 11 d. atakų]] JAV pradėjo kovą su terorizmu, o 2003 m. įvykdė [[Irako karas|įsiveržimą į Iraką]]. [[2004]] m. lapkritį K. Pauelas atsistatydino iš pareigų.
K. Pauelas aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, dirbo JAV tarptautinių santykių tarybos direktorių valdyboje.
Mirė nuo COVID-19 sukeltų komplikacijų.&lt;ref&gt;{{Cite web |title=LLS Statement on the Death of Former Secretary of State Colin Powell |url=https://www.lls.org/news/lls-statement-death-former-secretary-state-colin-powell |access-date=2023-06-25 |publisher=Leukemia and Lymphoma Society}}&lt;/ref&gt;

{{start box}}
{{s-off}}
|-
{{succession box|title=[[JAV valstybės sekretorius]]|before=[[Madeleine Albright]]|after=[[Condoleezza Rice]]|years=[[2001]] – [[2005]]}}
{{end box}}

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

{{JAV valstybės sekretoriai}}

{{DEFAULTSORT:Powell, Colin}}
[[Kategorija:JAV valstybės sekretoriai]]
[[Kategorija:JAV generolai]]
[[Kategorija:JAV diplomatai]]</text>
      <sha1>m53clys8c1tou8kffv7d9zfy1yck72e</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Britų Hondūras</title>
    <ns>0</ns>
    <id>279575</id>
    <revision>
      <id>7819974</id>
      <parentid>7352520</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T21:44:30Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>InternetArchiveBot</username>
        <id>150094</id>
      </contributor>
      <comment>Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5</comment>
      <origin>7819974</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="4890" sha1="2ka025tu9nt155ec96eue1ttorny00k" xml:space="preserve">{{Infolentelė buvusi valstybė
|_noautocat = yes
|vietinis pavadinimas = British Honduras
|ilgas pavadinimas = Britų Hondūras
|paprastas_pav  = Britų Hondūras
|žemynas    = Šiaurės Amerika
|kilm = 
|regionas       = Centrinė Amerika
|šalis          = Belizas
|statusas       = nebėra
|imperija       = 
|statuso_tekstas = 
|era            = Imperializmas
|valdymo_forma = kolonija
|year_start   = [[1862]]&lt;ref name=&quot;WDL&quot;&gt;{{cite web |url=http://www.wdl.org/en/item/11329/ |title=Railroad Map of British Honduras |website=[[World Digital Library]] |date=1920–1929 |access-date=2013-10-24 |archive-date=2013-10-29 |archive-url=https://web.archive.org/web/20131029193742/http://www.wdl.org/en/item/11329/ |url-status=dead }}&lt;/ref&gt;
|year_end     = [[1981]]&lt;ref name=&quot;WDL&quot;/&gt;
|year_exile_start = 
|date_start   = 
|date_end     = 
|event_start  = Įkūrimas
|event_end    = Belizo nepriklausomybė
|p1           = Jamaikos kolonija
|vėliava_p1      = Flag of Jamaica (1875–1906).svg
|s1           = Belizas
|vėliava_s1      =Flag of Belize.svg
|image_flag   =  Flag of British Honduras (1919–1981).svg
|vėliava        = Kolonijos vėliava
|image_coat   =  
|simbolio_tipas =  
|simbolis      =  
|image_map    = LocationBelize.svg
|image_map_caption = Britų Hondūro padėtis XX a. antroje pusėje
|sostinė          = [[Belizas (miestas)|Belizas]]
|valstybinės kalbos = [[anglų kalba|anglų]]
|valdovo_titulas = [[Anglijos karalius]]
|valdymo_metai1  = 
|valdovas1       = 
|valdymo_metai2  = 
|valdovas2       =
|valiuta       = [[Britų Hondūro doleris]]
}}
'''Britų Hondūras''' ({{en|British Honduras}}) – [[Britų imperija|Britų imperijos]] kolonija [[Centrinė Amerika|Centrinėje Amerikoje]], dabartinės [[Belizas|Belizo]] valstybės teritorijoje.

Pradžioje būsimos kolonijos teritorijos priklausė [[Ispanija]]i, tačiau jau [[1638]] m. čia pradėjo kurtis anglų medkirčiai, iš Belizo gabenę vertingą [[mediena|medieną]]. Pagrindine jų kolonija tapo [[Belizas (miestas)|Belizo miestas]]. XVII–XVIII a. vyko intensyvios kovos tarp ispanų ir britų kolonizatorių. [[1754]] m. ispanai surengė didelio masto ataką, tačiau ji buvo nesėkminga. Ispanai pripažino britų teises į Belizą, tačiau vis dar tęsė atakas, [[1779]] m. atakavo Belizo miestą. Galutinė britų pergalė pasiekta [[1798]] m. po Šv. Jurgio įlankos mūšio.

Teritorija buvo pradžioje pavaldi [[Jamaikos kolonija]]i, o [[1862]] m. sudaryta atskira Britų Hondūro kolonija.&lt;ref name=&quot;WDL&quot;/&gt; Pagrindinis verslas buvo medienos pramonė. Joje dirbti į teritorija jau nuo seniau buvo atgabenta daug vergų negrų. Iš jų, vietinių [[majai (tauta)|majų]] ir [[metisai|metisų]] susidarė etninė grupė, vadinama [[garifunai]]s. Dalis jų prasigyveno ir tapo žemvaldžiais. Dėl didelės priklausomybės nuo importo iš Didžiosios Britanijos ir centralizuoto valdymo iš Belizo miesto kolonija išliko gan skurdi, o toliau nuo sostinės esantys regionai vystėsi labai lėtai. Kritus medienos paklausai Britų Hondūrą ištiko [[ekonominė krizė]], pradėtas cukranendrių, kavos, kakavos, bananų auginimas, tačiau kolonija nesugebėjo konkuruoti su kitomis [[Karibų jūros regionas|Karibų jūros regiono]] valstybėmis. Visgi pradėjus gumos gavybą iš [[paprastasis gumenis|paprastojo gumenio]] medžių Britų Hondūro ekonomikai pavyko atsigauti. XX a. pr. dėl medienos paklausos JAV vėl pradėtas masinis medžių kirtimas ir eksportas. [[1931]] m. kolonija patyrė milžiniškų nuostolių – dėl [[Didžioji depresija|Didžiosios depresijos]] vyko ekonominė stagnacija, be to nuožmus [[uraganas]] visiškai nuniokojo Belizo miestą. Kilo streikai, [[riaušės]]. Daugelis indėnų, kreolų gyveno labai prastomis gyvenimo sąlygomis, klestėjo nedarbas, nusikalstamumas.

XX a. viduryje pradėtos gerinti dirbančiųjų sąlygos, vystyti infrastruktūra, kūrėsi politiniai judėjimai, prasidėjo nepriklausomybės siekis. Tačiau kaimyninė [[Gvatemala]] reiškė pretenzijas į Britų Hondūro teritoriją, todėl nepriklausomybės suteikti neskubėta. [[1964]] m. kolonijai suteikta savivaldos autonomija, Jungtinė Karalystė prižiūrėjo tik tarptautinį saugumą, gynybą, užsienio politiką. [[1973]] m. kolonija pervadinta į Belizą. [[1975]] m. buvo sudarytos sąlygos skelbti nepriklausomybę, tačiau dėl išlikusio Gvatemalos pavojaus to daryti neskubėta. JK ir Gvatemalos vadovai ne kartą rinkosi į derybas, buvo kviečiami neutralūs tarpininkai, tačiau konflikto išspręsti nepavyko. [[1972]] m. buvo iškilusi karo grėsmė. Palaipsniui Belizui pavyko užsitikrinti daugelio Lotynų Amerikos valstybių paramą. 1981 m. Belizas paskelbtas nepriklausoma valstybe.&lt;ref name=&quot;WDL&quot;/&gt;

== Išnašos ==
{{Išnašos}}

{{Kolonijos Amerikoje}}
 

[[Kategorija:Belizo istorija]]
[[Kategorija:Britų Vakarų Indijos]]</text>
      <sha1>2ka025tu9nt155ec96eue1ttorny00k</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Hans Crome</title>
    <ns>0</ns>
    <id>280960</id>
    <revision>
      <id>7820039</id>
      <parentid>4958421</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T04:37:10Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Ed1974LT</username>
        <id>52229</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>[[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]]</comment>
      <origin>7820039</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2635" sha1="0nuxdttmfof4cxfo62jcg6x5ik96est" xml:space="preserve">{{Žmogaus biografija
| vardas = Hansas Kromė&lt;br&gt;{{de|Hans Crome}}
|fonas= aca
| paveikslėlis = 
| paveikslėlio apibūdinimas = 
| paveikslėlio dydis = 
| gimimo data  = {{Gimė|1864|1|24|}}
| gimimo vieta = [[Radeformvaldas]], [[Vokietija]]
| mirties data  = {{Mirė|1943|1|3|1864|1|24|}}
| mirties vieta = [[Karaliaučius]]
| sutuoktinis = 
| tėvai = 
| vaikai = 
| veikla = 
| sritis = 
| įstaigos = 
| pareigos = 
| išsilavinimas = 
| alma_mater = [[Bonos universitetas]]
| studentai = 
| žinomas = aprašė [[Prūsija|Prūsijos]] [[piliakalnis|piliakalnius]]
| apdovanojimai = 
| parašas = 
| pastabos= 
}}
'''Hansas Kromė''' ({{de|Hans Crome}}, [[1864]] m. [[sausio 24]] d. [[Radeformvaldas]], [[Vokietija]] – [[1943]] m. [[sausio 3]] d. [[Karaliaučius]]) – [[vokiečiai|vokiečių]] archeologas, muziejininkas.

== Biografija ==
Studijavo istoriją ir filologiją [[Getingeno universitetas|Getingeno]] bei [[Bonos universitetas|Bonos universitetuose]]. [[1886]]–[[1910]] m. dirbo pašto tarnautoju įvairiuose miestuose, nuo [[1911]] m. – Karaliaučiuje, [[1921]]–[[1924]] m. pašto tarnybos viršininkas. Nuo [[1925]] m. [[Prussia (muziejus)|muziejaus „Prussia“]] mokslinis bendradarbis savanoris, tvarkė muziejaus fondus, rengė archeologinių radaviečių [[Kartoteka|kartoteką]].

== Mokslinė veikla ==
Vienas pirmųjų aprašė [[Prūsija|Prūsijos]] [[piliakalnis|piliakalnius]]. Sudarė Rytų Prūsijos piliakalnių ir gyvenviečių katalogą „Verzeichnis der Wehranlagen Ostpreußens“, kuriame yra 47 piliakalniai iš [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos krašto]]. Jame pateikė trumpus aprašymus, literatūrą ir nuorodas į žemėlapius. Paskelbė apie 30 straipsnių archeologijos tematika, taip pat apie prūsų religiją ir karybą.&lt;ref&gt;{{VLE|IV|225|[[Valdemaras Šimėnas]]|Hans Crome}}&lt;/ref&gt;

== Bibliografija ==
* Die Burgen der alten Preußen, Burg „Kadina“, 1926, Mitteilungen des Vereins für die Geschichte Ost- und Westpreußens 1926–1931, Tolkemita-Texte Dieburg
* Längswälle in Ostpreußen, Königsberg 1937, Tolkemita-Texte Dieburg
* Die Kriegsführung der alten Preußen, in Mitteilungen des Vereins für die Geschichte von Ost- und Westpreußen, Jahrgang 8 1934, Tolkemita-Texte Dieburg
* Karte und Verzeichnis der vor – und frühgeschichtlichen Wehranlagen in Ostpreußen // Altpreußen. Juni. Heft 3, p. 124 (Nr. 16). 1937.
* Verzeichnis der Wehranlagen Ostpreußens // Prussia. 32-34 t. [[1939]]–[[1940]] m.

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

{{DEFAULTSORT:Kromė, Hansas }}
[[Kategorija:Lietuvos archeologai]]
[[Kategorija:Vokietijos archeologai]]</text>
      <sha1>0nuxdttmfof4cxfo62jcg6x5ik96est</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Navasa</title>
    <ns>0</ns>
    <id>281094</id>
    <revision>
      <id>7819968</id>
      <parentid>7113770</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T21:40:17Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Zykasaa</username>
        <id>3068</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>panaikinta [[Kategorija:JAV salų teritorijos]]; įtraukta [[Kategorija:JAV Mažosios išorinės salos]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]]</comment>
      <origin>7819968</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1024" sha1="kmxvpl5n9o0hmorhp15vc7xqfl9p4tj" xml:space="preserve">[[Vaizdas:Navassa Island.svg|200px|thumb]]

'''Navasa''' ({{en|Navassa}}, {{fr|La Navase}}, [[Haičio kreolų kalba|haičio kreol.]] ''Lanavaz'') - maža ir negyvenama sala [[Karibų jūra|Karibų jūroje]]. Laikoma neinkorporuota [[JAV]] teritorija, kuri administruojama per [[Jungtinių Valstijų Žuvų ir Laukinės gamtos tarnyba|Jungtinių Valstijų Žuvų ir Laukinės gamtos tarnybą]], nors teises į salą yra pareiškęs ir [[Haitis]]. [[1504]] m. atrasta [[Kristupas Kolumbas|Kristupo Kolumbo]]. 

== Nuorodos ==
* Fabio Spadi (2001), ''[http://www.dur.ac.uk/ibru/publications/view/?id=195 Navassa: Legal Nightmares in a Biological Heaven?] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110122224655/http://www.dur.ac.uk/ibru/publications/view/?id=195 |date=2011-01-22 }}'', ''Boundary &amp; Security Bulletin''
{{geografija-stub}}

{{JAV teritorijos}}

[[Kategorija:Karibų jūros salynai]]
[[Kategorija:Šiaurės Amerikos salos]]
[[Kategorija:Ginčytinos teritorijos]]
[[Kategorija:JAV Mažosios išorinės salos]]</text>
      <sha1>kmxvpl5n9o0hmorhp15vc7xqfl9p4tj</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819970</id>
      <parentid>7819968</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T21:40:57Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Zykasaa</username>
        <id>3068</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>įtraukta [[Kategorija:Negyvenamos salos]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]]</comment>
      <origin>7819970</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1057" sha1="ftx5evz9d7vggdoyjpaxxsptu424w99" xml:space="preserve">[[Vaizdas:Navassa Island.svg|200px|thumb]]

'''Navasa''' ({{en|Navassa}}, {{fr|La Navase}}, [[Haičio kreolų kalba|haičio kreol.]] ''Lanavaz'') - maža ir negyvenama sala [[Karibų jūra|Karibų jūroje]]. Laikoma neinkorporuota [[JAV]] teritorija, kuri administruojama per [[Jungtinių Valstijų Žuvų ir Laukinės gamtos tarnyba|Jungtinių Valstijų Žuvų ir Laukinės gamtos tarnybą]], nors teises į salą yra pareiškęs ir [[Haitis]]. [[1504]] m. atrasta [[Kristupas Kolumbas|Kristupo Kolumbo]]. 

== Nuorodos ==
* Fabio Spadi (2001), ''[http://www.dur.ac.uk/ibru/publications/view/?id=195 Navassa: Legal Nightmares in a Biological Heaven?] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110122224655/http://www.dur.ac.uk/ibru/publications/view/?id=195 |date=2011-01-22 }}'', ''Boundary &amp; Security Bulletin''
{{geografija-stub}}

{{JAV teritorijos}}

[[Kategorija:Karibų jūros salynai]]
[[Kategorija:Šiaurės Amerikos salos]]
[[Kategorija:Ginčytinos teritorijos]]
[[Kategorija:JAV Mažosios išorinės salos]]
[[Kategorija:Negyvenamos salos]]</text>
      <sha1>ftx5evz9d7vggdoyjpaxxsptu424w99</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Vilniaus 42-oji vidurinė mokykla</title>
    <ns>0</ns>
    <id>282608</id>
    <redirect title="Vilniaus Veiksmo gimnazija" />
    <revision>
      <id>7819924</id>
      <parentid>2294322</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T19:01:14Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>EmausBot</username>
        <id>33319</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>robotas: Taisomi dvigubi peradresavimai į [[Vilniaus Veiksmo gimnazija]]</comment>
      <origin>7819924</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="46" sha1="fma6jjz5zl915fw7g5hz0pgex8uo7h1" xml:space="preserve">#PERADRESAVIMAS [[Vilniaus Veiksmo gimnazija]]</text>
      <sha1>fma6jjz5zl915fw7g5hz0pgex8uo7h1</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Veiko sala</title>
    <ns>0</ns>
    <id>285166</id>
    <revision>
      <id>7819952</id>
      <parentid>6888290</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T21:34:12Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Zykasaa</username>
        <id>3068</id>
      </contributor>
      <origin>7819952</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2467" sha1="9d159a84zqgjltilxu9zlk7ijtff2ke" xml:space="preserve">{{ŠaliesLentelė
|pavadinimas = Veiko sala
|ilgas_pavadinimas = Veiko sala
|vietinis_pavadinimas = {{en|Wake Island}}
|kilm=
|žemėlapis=United_States_Minor_Outlying_Islands.png
|vėliava=Flag of Wake Island.svg
|herbas=Greater_coat_of_arms_of_the_United_States.svg
|himnas = 
|kalbos=[[anglų kalba|anglų]]
|sostinė=nėra
|didžiausiasMiestas=
|valdovų=
|titulas1=Prezidentas
|pavardė1=[[Donald Trump]]
|titulas2=
|pavardė2=
|titulas3=-
|pavardė3=-
|plotoVieta=?
|plotas=13.86
|vandens=
|gyvMetai=[[2017]]
|gyventojuVieta=?
|gyventoju=100
|gyventojuTankis=
|tankumoVieta=?
|BVPMetai=
|BVPVieta=?
|BVP=?
|BVPValiuta=
|BVPGyventojui=
|BVPGyventojuiVieta=-
|valiuta=[[JAV doleris]]
|laikoJuosta=UTC +12:00
|vasarosLaikas=netaikomas
|nepriklausomybėsĮvykis=-
|nepriklausomybėsDatos=
|nepriklausomybėsPavadinimas=
|TLD=us
|telKodas=
|kirčiavimas =
}}

'''Veiko sala''' ({{en|Wake Island}}, [[maršaliečių kalba|marš.]] ''Ānen Kio'') − [[atolas]] [[Ramusis vandenynas|Ramiojo vandenyno]] vakaruose, tarp [[Marianų salos|Marianų]] ir [[Havajai|Havajų]] salų. Priklauso [[JAV]], yra viena iš [[JAV Mažosios išorinės salos|Mažųjų išorinių salų]] ({{en|United States Minor Outlying Islands}}). Plotas – 7,37 km². Sala labai atoki – artimiausia gyvenama vieta yra už 952 km į pietryčius ([[Utirikas]], [[Maršalo Salos]]). Teritorija ginčijama su Maršalo Salų valstybe.

Veiko saloje yra transokeaninės aviacijos linijos oro uostas. Saloje gyvena ~90 žmonių, aptarnaujančių karinę bazę. Patekimas į Veiko salą apribotas.
[[Vaizdas:Wake Island air.JPG|thumb|left|300px|Veiko salos panorama]]
Salą [[1568]] m. [[spalio 20]] d. atrado ispanų keliautojas [[Álvaro de Mendaña de Neira|Alvaras de Mendanja de Neira]] (''Álvaro de Mendaña de Neyra''). [[1796]] m. ją dar kartą atrado anglų kapitonas ''V. Veikas'' (''William Wake''). [[1898]] m. salą aneksavo JAV.&lt;ref&gt;{{LTE|12|125}}&lt;/ref&gt;

Į atolo sudėtį įeina Veiko sala (iki 6 m virš [[Jūros lygis|jūros lygio]]) ir mažesnės − ''Vilkso'' (''Wilkes'') ir ''Pilo'' (''Peale'') salos.

Atole vyrauja tropinis klimatas. Geriamo vandens salose nėra.

== Nuorodos ==
* [https://web.archive.org/web/20060913110254/http://www.botany.hawaii.edu/faculty/duffy/ARB/061-70/066.pdf Veiko salos geografija ir istorija] (anglų k.)
{{išn}}
{{JAV teritorijos}}
{{Okeanija}}
[[Kategorija:Atolai]]
[[Kategorija:Okeanijos salos]]
[[Kategorija:JAV salų teritorijos]]</text>
      <sha1>9d159a84zqgjltilxu9zlk7ijtff2ke</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819953</id>
      <parentid>7819952</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T21:34:56Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Zykasaa</username>
        <id>3068</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>panaikinta [[Kategorija:JAV salų teritorijos]]; įtraukta [[Kategorija:JAV Mažosios išorinės salos]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]]</comment>
      <origin>7819953</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2476" sha1="7f7ei71o9zo7200impz2d2n5d9j4r9o" xml:space="preserve">{{ŠaliesLentelė
|pavadinimas = Veiko sala
|ilgas_pavadinimas = Veiko sala
|vietinis_pavadinimas = {{en|Wake Island}}
|kilm=
|žemėlapis=United_States_Minor_Outlying_Islands.png
|vėliava=Flag of Wake Island.svg
|herbas=Greater_coat_of_arms_of_the_United_States.svg
|himnas = 
|kalbos=[[anglų kalba|anglų]]
|sostinė=nėra
|didžiausiasMiestas=
|valdovų=
|titulas1=Prezidentas
|pavardė1=[[Donald Trump]]
|titulas2=
|pavardė2=
|titulas3=-
|pavardė3=-
|plotoVieta=?
|plotas=13.86
|vandens=
|gyvMetai=[[2017]]
|gyventojuVieta=?
|gyventoju=100
|gyventojuTankis=
|tankumoVieta=?
|BVPMetai=
|BVPVieta=?
|BVP=?
|BVPValiuta=
|BVPGyventojui=
|BVPGyventojuiVieta=-
|valiuta=[[JAV doleris]]
|laikoJuosta=UTC +12:00
|vasarosLaikas=netaikomas
|nepriklausomybėsĮvykis=-
|nepriklausomybėsDatos=
|nepriklausomybėsPavadinimas=
|TLD=us
|telKodas=
|kirčiavimas =
}}

'''Veiko sala''' ({{en|Wake Island}}, [[maršaliečių kalba|marš.]] ''Ānen Kio'') − [[atolas]] [[Ramusis vandenynas|Ramiojo vandenyno]] vakaruose, tarp [[Marianų salos|Marianų]] ir [[Havajai|Havajų]] salų. Priklauso [[JAV]], yra viena iš [[JAV Mažosios išorinės salos|Mažųjų išorinių salų]] ({{en|United States Minor Outlying Islands}}). Plotas – 7,37 km². Sala labai atoki – artimiausia gyvenama vieta yra už 952 km į pietryčius ([[Utirikas]], [[Maršalo Salos]]). Teritorija ginčijama su Maršalo Salų valstybe.

Veiko saloje yra transokeaninės aviacijos linijos oro uostas. Saloje gyvena ~90 žmonių, aptarnaujančių karinę bazę. Patekimas į Veiko salą apribotas.
[[Vaizdas:Wake Island air.JPG|thumb|left|300px|Veiko salos panorama]]
Salą [[1568]] m. [[spalio 20]] d. atrado ispanų keliautojas [[Álvaro de Mendaña de Neira|Alvaras de Mendanja de Neira]] (''Álvaro de Mendaña de Neyra''). [[1796]] m. ją dar kartą atrado anglų kapitonas ''V. Veikas'' (''William Wake''). [[1898]] m. salą aneksavo JAV.&lt;ref&gt;{{LTE|12|125}}&lt;/ref&gt;

Į atolo sudėtį įeina Veiko sala (iki 6 m virš [[Jūros lygis|jūros lygio]]) ir mažesnės − ''Vilkso'' (''Wilkes'') ir ''Pilo'' (''Peale'') salos.

Atole vyrauja tropinis klimatas. Geriamo vandens salose nėra.

== Nuorodos ==
* [https://web.archive.org/web/20060913110254/http://www.botany.hawaii.edu/faculty/duffy/ARB/061-70/066.pdf Veiko salos geografija ir istorija] (anglų k.)
{{išn}}
{{JAV teritorijos}}
{{Okeanija}}
[[Kategorija:Atolai]]
[[Kategorija:Okeanijos salos]]
[[Kategorija:JAV Mažosios išorinės salos]]</text>
      <sha1>7f7ei71o9zo7200impz2d2n5d9j4r9o</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7820138</id>
      <parentid>7819953</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T11:49:55Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Zykasaa</username>
        <id>3068</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>panaikinta [[Kategorija:Atolai]]; įtraukta [[Kategorija:Mikronezijos atolai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]]</comment>
      <origin>7820138</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2489" sha1="ixzve39gjve5h79c0q8aisj6pu60szu" xml:space="preserve">{{ŠaliesLentelė
|pavadinimas = Veiko sala
|ilgas_pavadinimas = Veiko sala
|vietinis_pavadinimas = {{en|Wake Island}}
|kilm=
|žemėlapis=United_States_Minor_Outlying_Islands.png
|vėliava=Flag of Wake Island.svg
|herbas=Greater_coat_of_arms_of_the_United_States.svg
|himnas = 
|kalbos=[[anglų kalba|anglų]]
|sostinė=nėra
|didžiausiasMiestas=
|valdovų=
|titulas1=Prezidentas
|pavardė1=[[Donald Trump]]
|titulas2=
|pavardė2=
|titulas3=-
|pavardė3=-
|plotoVieta=?
|plotas=13.86
|vandens=
|gyvMetai=[[2017]]
|gyventojuVieta=?
|gyventoju=100
|gyventojuTankis=
|tankumoVieta=?
|BVPMetai=
|BVPVieta=?
|BVP=?
|BVPValiuta=
|BVPGyventojui=
|BVPGyventojuiVieta=-
|valiuta=[[JAV doleris]]
|laikoJuosta=UTC +12:00
|vasarosLaikas=netaikomas
|nepriklausomybėsĮvykis=-
|nepriklausomybėsDatos=
|nepriklausomybėsPavadinimas=
|TLD=us
|telKodas=
|kirčiavimas =
}}

'''Veiko sala''' ({{en|Wake Island}}, [[maršaliečių kalba|marš.]] ''Ānen Kio'') − [[atolas]] [[Ramusis vandenynas|Ramiojo vandenyno]] vakaruose, tarp [[Marianų salos|Marianų]] ir [[Havajai|Havajų]] salų. Priklauso [[JAV]], yra viena iš [[JAV Mažosios išorinės salos|Mažųjų išorinių salų]] ({{en|United States Minor Outlying Islands}}). Plotas – 7,37 km². Sala labai atoki – artimiausia gyvenama vieta yra už 952 km į pietryčius ([[Utirikas]], [[Maršalo Salos]]). Teritorija ginčijama su Maršalo Salų valstybe.

Veiko saloje yra transokeaninės aviacijos linijos oro uostas. Saloje gyvena ~90 žmonių, aptarnaujančių karinę bazę. Patekimas į Veiko salą apribotas.
[[Vaizdas:Wake Island air.JPG|thumb|left|300px|Veiko salos panorama]]
Salą [[1568]] m. [[spalio 20]] d. atrado ispanų keliautojas [[Álvaro de Mendaña de Neira|Alvaras de Mendanja de Neira]] (''Álvaro de Mendaña de Neyra''). [[1796]] m. ją dar kartą atrado anglų kapitonas ''V. Veikas'' (''William Wake''). [[1898]] m. salą aneksavo JAV.&lt;ref&gt;{{LTE|12|125}}&lt;/ref&gt;

Į atolo sudėtį įeina Veiko sala (iki 6 m virš [[Jūros lygis|jūros lygio]]) ir mažesnės − ''Vilkso'' (''Wilkes'') ir ''Pilo'' (''Peale'') salos.

Atole vyrauja tropinis klimatas. Geriamo vandens salose nėra.

== Nuorodos ==
* [https://web.archive.org/web/20060913110254/http://www.botany.hawaii.edu/faculty/duffy/ARB/061-70/066.pdf Veiko salos geografija ir istorija] (anglų k.)
{{išn}}
{{JAV teritorijos}}
{{Okeanija}}
[[Kategorija:Mikronezijos atolai]]
[[Kategorija:Okeanijos salos]]
[[Kategorija:JAV Mažosios išorinės salos]]</text>
      <sha1>ixzve39gjve5h79c0q8aisj6pu60szu</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Divina Galica</title>
    <ns>0</ns>
    <id>288764</id>
    <revision>
      <id>7820086</id>
      <parentid>7125393</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T07:06:23Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>InternetArchiveBot</username>
        <id>150094</id>
      </contributor>
      <comment>Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5</comment>
      <origin>7820086</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3823" sha1="6uyo8mhbpsba4g0kpajre3ugnvqrxzb" xml:space="preserve">{{F1 pilotas
| Vardas = Divina Galica
| Foto = 
| Tautybė = {{flagicon|Great Britain}} anglė
| Komandos = [[Surtees]], [[Hesketh Racing]]
| Dalyvauta GP = 3 (0 startų)
| Čempionas = 0
| Pergalių = 0
| Podiumai = 0
| Pole pozicijos = 0
| Greičiausių ratų = 0
| Pirmas GP = Didžiosios Britanijos GP ([[1976 m. Formulės 1 sezonas|1976]])
| Pirmoji pergalė = -
| Paskutinė pergalė = -
| Paskutinis GP = Brazilijos GP ([[1978 m. Formulės 1 sezonas|1978]])
}}
'''Divina Galica''' ([[1944]] m. [[rugpjūčio 13]] d. [[Votfordas|Votforde]]) – [[Anglija|Anglijos]] ordino nešiotoja, geriau žinoma dėl savo sportinės karjeros [[Olimpinės žaidynės|Olimpinėse žaidynėse]] ir [[Automobilių sportas|autosporte]].&lt;ref&gt;https://motorsportstats.com/driver/divina-galica/results&lt;/ref&gt;

== Slidinėjimo karjera ==
Būdama 20-ties metų ji dalyvavo savo pirmojoje Olimpiadoje [[1964]] m. [[Insbrukas|Insbruke]]. Ji varžėsi slalomo ir nusileidimo rungtyse. Vėliau ji dalyvavo dar dvejose Olimpiadose – [[1968]] m. [[Grenoblis|Grenoblyje]] ir [[1972]] m. [[Saporas|Sapore]]. Abejose šiose Olimpiadose Galica buvo olimpinės Didžiosios Britanijos slidinėjimo komandos kapitonė ir finišuodavo pirmajame dešimtuke didžiojo slalomo rungtyje. Vėliau, grįžusi iš autosporto, ji vėl dalyvavo vieneriose Olimpinėse žaidynėse [[1992]] m. [[Albervilis|Albervilyje]].

== Lenktynininkės karjera ==
Divina Galica stebino visus savo sugebėjimais automobilių sporte. Ji pradėjo lenktyniauti [[Kartingas|kartingais]], o vėliau startavo [[Formulė 2|Formulės 2]] ir [[Formulė 1|Formulės 1]] čempionatuose.

Tiesa, Formulės 1 lenktynėse ji bandė kvalifikuotis tris kartus, tačiau visus nesėkmingai.

Iki [[1980]] m. ji dar sudalyvavo 6-iose Didžiosios Britanijos Formulės lenktynėse, per kurias sugebėjo vieną kartą finišuoti ant podiumo ir surinkti 22 taškus.&lt;ref&gt;[https://www.chicanef1.com/indiv.pl?name=Divina%20Galica&amp;type=d Divina Galica]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}&lt;/ref&gt;

=== Formulės 1 rezultatai ===
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;text-align:center; font-size:95%&quot;
! Sezonas
! Komanda
! Pakaba
! Variklis
! 1
! 2
! 3
! 4
! 5
! 6
! 7
! 8
! 9
! 10
! 11
! 12
! 13
! 14
! 15
! 16
! Galutinė vieta
! Taškai
|-
| [[1976 m. Formulės 1 sezonas|1976]]
! [[Royal Dutch Shell|Shellsport]]/[[Nick Whiting|Whiting]]
! [[Surtees]] Surtees TS16
! [[Cosworth]] [[V8]]
| BRA&lt;br /&gt;&lt;small&gt;&lt;/small&gt;
| RSA&lt;br /&gt;&lt;small&gt;&lt;/small&gt;
| USW&lt;br /&gt;&lt;small&gt;&lt;/small&gt;
| ESP&lt;br /&gt;&lt;small&gt;&lt;/small&gt;
| BEL&lt;br /&gt;&lt;small&gt;&lt;/small&gt;
| MON&lt;br /&gt;&lt;small&gt;&lt;/small&gt;
| SWE&lt;br /&gt;&lt;small&gt;&lt;/small&gt;
| FRA&lt;br /&gt;&lt;small&gt;&lt;/small&gt;
| GBR&lt;br /&gt;&lt;small&gt;DNQ&lt;/small&gt;
| GER&lt;br /&gt;&lt;small&gt;&lt;/small&gt;
| AUT&lt;br /&gt;&lt;small&gt;&lt;/small&gt;
| NED&lt;br /&gt;&lt;small&gt;&lt;/small&gt;
| ITA&lt;br /&gt;&lt;small&gt;&lt;/small&gt;
| CAN&lt;br /&gt;&lt;small&gt;&lt;/small&gt;
| USA&lt;br /&gt;&lt;small&gt;&lt;/small&gt;
| JPN&lt;br /&gt;&lt;small&gt;&lt;/small&gt;
! -
! 0
|-
| [[1978 m. Formulės 1 sezonas|1978]]
! [[Olympus Corporation|Olympus Cameras]] [[Hesketh Racing|with Hesketh]]
! [[Hesketh Racing|Hesketh]] Hesketh 308E
! [[Cosworth]] [[V8]]
| ARG&lt;br /&gt;&lt;small&gt;DNQ&lt;/small&gt;
| BRA&lt;br /&gt;&lt;small&gt;DNQ&lt;/small&gt;
| RSA&lt;br /&gt;&lt;small&gt;&lt;/small&gt;
| USW&lt;br /&gt;&lt;small&gt;&lt;/small&gt;
| MON&lt;br /&gt;&lt;small&gt;&lt;/small&gt;
| BEL&lt;br /&gt;&lt;small&gt;&lt;/small&gt;
| ESP&lt;br /&gt;&lt;small&gt;&lt;/small&gt;
| SWE&lt;br /&gt;&lt;small&gt;&lt;/small&gt;
| FRA&lt;br /&gt;&lt;small&gt;&lt;/small&gt;
| GBR&lt;br /&gt;&lt;small&gt;&lt;/small&gt;
| GER&lt;br /&gt;&lt;small&gt;&lt;/small&gt;
| AUT&lt;br /&gt;&lt;small&gt;&lt;/small&gt;
| NED&lt;br /&gt;&lt;small&gt;&lt;/small&gt;
| ITA&lt;br /&gt;&lt;small&gt;&lt;/small&gt;
| USA&lt;br /&gt;&lt;small&gt;&lt;/small&gt;
| CAN&lt;br /&gt;&lt;small&gt;&lt;/small&gt;
! -
! 0
|}

== Taip pat skaitykite ==
Kitos moterys lenktynininkės Formulėje 1:
* [[Maria Teresa de Filippis]]
* [[Lella Lombardi]]
* [[Giovanna Amati]]
* [[Desire Wilson]]

== Šaltianiai ==
{{reflist}}

{{DEFAULTSORT:Galica, Divina}}
[[Kategorija:Anglijos lenktynininkai]]
[[Kategorija:Formulės 1 pilotai]]</text>
      <sha1>6uyo8mhbpsba4g0kpajre3ugnvqrxzb</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Afiša (grupė)</title>
    <ns>0</ns>
    <id>289274</id>
    <revision>
      <id>7820101</id>
      <parentid>7195113</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T08:32:28Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>~2026-25402-37</username>
        <id>216437</id>
      </contributor>
      <comment>Rašybos klaida</comment>
      <origin>7820101</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="4017" sha1="m0ozbijp5nfpg8ghpv7matw9skc6ysd" xml:space="preserve">{{Infolentelė muzikos atlikėjas
| vardas =Afiša
| pav =
| antraštė =
| fonas =grupė
| kilmė ={{LTUv}}
| žanras =[[Alternatyvusis rokas]] / [[Pop]] / [[New Wave]] / [[Lo-fi muzika|Lo-fi]]
| instrumentai =
| aktyvumo_metai =[[1992]] – [[1995]]
| įrašų_kompanija =
| veikla =
| įtaka =
| URL =
| dabartiniai_nariai =[[Jonas Takarevičius]]
| buvę_nariai =
}}
'''Afiša''' – lietuvių alternatyvaus [[popmuzika|pop]]/[[rokas|roko]] grupė, susikūrusi [[1992]] m. [[Ukmergė]]je. [[1995]] m. [[liepos 30]] d. iš gyvenimo pasitraukus dvidešimtmečiui jos lyderiui, dainų tekstų ir muzikos autoriui bei gitaristui Jonui Takarevičiui grupė iširo. Daug grupės kūrinių yra perkurta kitų roko atlikėjų.

== Pripažinimas ==
Jono Takarevičiaus gimtajame mieste Ukmergėje jo muzikinis palikimas ir nuopelnai Ukmergės muzikinei kultūrai itin vertinami.{{faktas}}

[[2010]] m. [[kovo 26]] d. Ukmergės kultūros centre jaunimo muzikos klubo „Rockmergė“ iniciatyva surengtas koncertas, pavadinimu „Jono „Lietaus“ Takarevičiaus atidėtas gimtadienis“, kuriame Ukmergės miesto muzikos grupės ir atlikėjai [[Requiem (grupė)|Requiem]], [[Weekends]], [[Golden Parazyth]], [[Bjelle]], Cobi, Soda Pop, Cool Gardens, The Nominals ir kiti perdainavo daugelį grupės dainų.&lt;ref&gt;{{cite web | url = http://www.vilkmerge.lt/index.php?option=com_content&amp;view=article&amp;id=1686:jono-lietaus-takareviiaus-koncerto-tiesiogin-transliacija&amp;catid=80:science&amp;Itemid=180| title = Koncertas, skirtas atminti Joną Lietų Takarevičių, sulaukė didelio susidomėjimo | accessdate= | author= | publisher=Vilkmerge.lt}}&lt;/ref&gt; Koncertas, šį kartą pavadintas „Aš būsiu čia“, vėl surengtas [[2011]] m. [[kovo 18]] d., Ukmergėje. Sutraukusiame pilną žiūrovų salę ir tiesiogiai transliuotame internetu teatralizuotame koncerte „Afišos“ kūrinius ir Jono Takarevičiaus kūrinius atliko Ukmergiškiai atlikėjai Vigintas Zmejauskas, Živilė Rastauskaitė, [[Bjelle ir PERU]] su choru ir kiti. Atlikėjams akomponavo styginių, mušamųjų, akordeono, fortepijono ir trijų gitarų orkestras. Buvo atlikti populiariausi grupės kūriniai – „Svetimi“, „20-as pavasaris“, „Apie ką tau papasakot“, „Amžinybės dėsniai“, „Liūdesio kambary“, „Plauki mano upe“, „Mūsų žiema“, „Aš būsiu čia“.

== Kūriniai ==
Dainą „Svetimi“&lt;ref&gt;{{cite web | url = http://www.youtube.com/watch?v=xqdNSVx5_vU | title = „Afiša“ - „Svetimi“ | accessdate= | author= | publisher=youtube.com}}&lt;/ref&gt; 1998 m. perdainavo debiutuojanti grupė „[[Mango]]“. Perdainuota daina susilaukė didelio populiarumo ir pasiekė pirmąsias Lietuvos radijo stočių topų vietas. Iš visų grupės dainų šis kūrinys labiausiai mėgstamas klausytojų bei pačių grupės narių.&lt;ref&gt;{{cite web|url = http://www.zebra.lt/lt/laisvalaikis/muzikos_naujienos/mango-gincas-del-pavasariniu-ziedu-69372.html|title = „Mango“ ginčas dėl „Pavasarinių žiedų“|accessdate = |author = |publisher = Zebra.lt}}{{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2023 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}&lt;/ref&gt;

Dainą „Aš būsiu čia“ 2007 m. perdainavo grupė „Natas“.&lt;ref&gt;{{Cite web | title = Nauja grupės „Natas“ daina | work = Music.lt | date = 2007-05-22 | accessdate = 2017-02-16 | url = http://www.music.lt/Nauja-grupes-Natas-daina-muzika-8368.html | archiveurl = https://web.archive.org/web/20160305204747/http://www.music.lt/Nauja-grupes-Natas-daina-muzika-8368.html | archivedate = 2016-03-05 | url-status=live }}&lt;/ref&gt; 2010 m. šią dainą atlikę talentų realybės šou „[[Lietuvos talentai (2 sezonas)|Lietuvos talentai]]“ dalyviai „Bjelle ir PERU“ nugalėjo pusfinalyje ir pateko į didįjį finalą.

== Diskografija ==
* Tamsos vaikai ([[1995]] m.)
* Niekas negrįžta atgal

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

{{atlikėjai-stub}}

[[Kategorija:Lietuvos popmuzikos grupės]]
[[Kategorija:Lietuvos roko atlikėjai]]
[[Kategorija:Ukmergė]]</text>
      <sha1>m0ozbijp5nfpg8ghpv7matw9skc6ysd</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Regina Narušienė</title>
    <ns>0</ns>
    <id>297536</id>
    <revision>
      <id>7819975</id>
      <parentid>7535546</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T21:44:51Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Normantas Bataitis</username>
        <id>145195</id>
      </contributor>
      <origin>7819975</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3768" sha1="ryz4yj1lr2x0t7ckcatu5murs5vs22i" xml:space="preserve">{{Žmogaus biografija
| vardas = {{{{{subst|}}}PAGENAME}}
| fonas = legal
| paveikslėlis =
| paveikslėlio apibūdinimas =
| paveikslėlio dydis =
| gimimo data = {{Gimė|1936|10|12|}}
| gimimo vieta = [[Kaunas]]
| mirties data = {{Mirė|2022|04|25|1936|10|12|}}
| mirties vieta = [[Solt Leik Sitis]], [[Juta]], [[JAV]]
| sutuoktinis =
| tėvai =
| vaikai =
| veikla = JAV advokatė
| įstaigos =
| pareigos = Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė
| išsilavinimas = teisės daktarė
| alma_mater = [[Ilinojaus universitetas]]
| žinomas =
| apdovanojimai = [[1998]] m. [[Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius|Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius]]
| parašas =
| pastabos =
| vikiteka =
}}

'''Regina Gytė Firantaitė-Narušienė''' ([[1936]] m. [[spalio 12]] d. [[Kaunas|Kaune]] – [[2022]] m. [[balandžio 25]] d. [[Solt Leik Sitis|Solt Leik Sityje]], [[Juta|Jutoje]], [[JAV]])&lt;ref&gt;[https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/mire-buvusi-pasaulio-lietuviu-bendruomenes-vadove-teisininke-narusiene.d?id=90073271 Mirė buvusi Pasaulio lietuvių bendruomenės vadovė, teisininkė Narušienė]. Delfi.lt. 2022-04-27. Nuoroda tikrinta 2022-04-27.&lt;/ref&gt; – buvusi [[Pasaulio lietuvių bendruomenė]]s pirmininkė, [[JAV lietuviai|JAV lietuvių]] veikėja, [[advokatė]].

== Biografija ==
Artėjant antrajai sovietų okupacijai, šeima iš Lietuvos pasitraukė į Vakarus. Pradinę mokyklą baigė Augsburge, Vokietijoje, gimnaziją – Čikagoje. [[1949]] m. su tėvais atvyko į [[JAV]], [[1957]] m. baigė politikos mokslus [[Ilinojaus universitetas|Ilinojaus universitete]]. [[1960]] m. [[teisės daktaras|teisės daktarė]].

Nuo 1961 m. advokatų bendrovės „Narušis and Narušis“ advokatė, bendrasavininkė.&lt;ref&gt;[http://www.xxiamzius.lt/archyvas/priedai/horizontai/20060809/1-1.html XXI a. Horizontai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180308231754/http://www.xxiamzius.lt/archyvas/priedai/horizontai/20060809/1-1.html |date=2018-03-08 }}&lt;/ref&gt; [[1968]]–[[1975]] m. McHenry apygardos ([[Ilinojaus valstija]]) nepilnamečių reikalų skyriaus [[prokurorė]].

[[1988]]–[[2000]] m. Rokfordo vyskupijos fondo tarybos pirmininkė. [[1990]]–[[1991]] m. Lietuvių laisvės forumo [[Vašingtonas|Vašingtone]] pirmininkė. [[1991]] m. su kitais įkūrė Amerikos lietuvių teisininkų draugiją, kartu su vyru B. V. Narušiu [[1992]] m. ir [[1996]] m. [[Vilnius|Vilniuje]] inicijavo I ir II pasaulio lietuvių teisininkų kongresus. [[1993]]–[[1994]] m. lietuvių tautinių šokių festivalio korporacijos pirmininkė. [[2000]] m. su kitais įsteigė Valdovų rūmų paramos fondą.

Nuo [[1990]] m. buvo [[JAV lietuvių bendruomenė]]s veikėja, [[1990]]–[[1991]] m. Vaukegano apylinkės pirmininkė, [[1992]]–[[1994]] m. Krašto valdybos vykdomoji vicepirmininkė, [[1994]]–[[2000]] m. pirmininkė. [[2000]]–[[2006]] m. JAV lietuvių bendruomenės tarybos prezidiumo pirmininkė. [[1995]]–[[2002]] m. [[Pasaulio lietuvių bendruomenė]]s Seimo narė, [[2006]]–[[2012]] m. Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė.&lt;ref&gt;{{VLE|XVI|71||}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;MELC. [https://www.vle.lt/straipsnis/regina-narusiene/ Regina Narušienė]. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. 2018-10-04. Nuoroda tikrinta 2022-04-27.&lt;/ref&gt;

Gyveno JAV.

== Įvertinimas ==
* [[1998]] m. [[Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius|Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius]]

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

{{DEFAULTSORT:Narušienė, Regina}}
[[Kategorija:JAV advokatai]]
[[Kategorija:JAV lietuviai]]
[[Kategorija:JAV lietuvių bendruomenės veikėjai]]</text>
      <sha1>ryz4yj1lr2x0t7ckcatu5murs5vs22i</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Romas Olišauskas</title>
    <ns>0</ns>
    <id>297842</id>
    <revision>
      <id>7820042</id>
      <parentid>7111432</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T04:38:58Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Ed1974LT</username>
        <id>52229</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>[[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]]</comment>
      <origin>7820042</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="4813" sha1="g0w21xgel3h79itg4cbp7l1aoyd5k1t" xml:space="preserve">{{Žmogaus biografija
| vardas = {{{{{subst|}}}PAGENAME}}
|fonas= culture
| paveikslėlis =
| paveikslėlio apibūdinimas =
| paveikslėlio dydis =
| gimimo data = {{Gimė|1946|5|1|T}}
| gimimo vieta = [[Veisiejai]], [[Lazdijų rajonas]]
| mirties data = {{Mirė||||1946|5|1|}}
| mirties vieta =
| sutuoktinis =
| tėvai =
| vaikai =
| veikla = [[Lietuva|Lietuvos]] archeologas, paveldosaugininkas
| įstaigos =
| pareigos =
| išsilavinimas =
| alma_mater = [[Vilniaus universitetas]]
| žinomas =
| apdovanojimai = [[2005]] m. – [[Pelikso Bugailiškio premija]]
| parašas =
| pastabos=
|vikiteka=
}}
'''Romas Petras Olišauskas''' (g. [[1946]] m. [[gegužės 1]] d. [[Veisiejai|Veisiejuose]], [[Lazdijų rajonas]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] archeologas, paveldosaugininkas, paveldosaugos pradininkas [[Šiauliai|Šiaulių]] krašte.

== Biografija ==
[[1963]] m. baigė [[Kapčiamiesčio Emilijos Pliaterytės pagrindinė mokykla|Kapčiamiesčio vidurinę mokyklą]], [[1967]] m. – [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] Istorijos fakultetą.

Nuo [[1967]] m. Kultūros ministerijos Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologijos grupės vyr. mokslinis bendradarbis, [[1977]]–[[1984]] m. Archeologijos paminklų skyriaus viršininkas. [[1984]] m. [[gruodžio 22]] d. perkeltas vyr. moksliniu bendradarbiu į [[Šiaulių Aušros muziejus|Šiaulių Aušros muziejų]]. [[1990]] m. sukūrus naujas paveldosaugos struktūras, perkeltas į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcijos Šiaulių apygardą vyriausiuoju valstybiniu inspektoriumi. [[1995]] m. reorganizavus Kultūros paveldo inspekciją – Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento Šiaulių teritorinio padalinio konservatorius, nuo [[1997]] m. padalinio viršininkas, vedėjas.

[[Lietuvos archeologijos draugija|Lietuvos archeologijos draugijos]] narys.

== Mokslinė veikla ==
[[1967]]–[[1989]] m. dalyvavo Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos organizuotose žvalgomosiose archeologinėse ekspedicijose, kurių metu žvalgyti visi respublikos rajonai. Ekspedicijų metu išaiškinta 600 naujų archeologijos paminklų, kurie įrašyti į saugomų kultūros paminklų sąrašus. [[1967]]–[[1972]] m. rengė „Lietuvos istorijos ir kultūros paminklų sąrašą“ – respublikinės ir vietinės reikšmės archeologijos paminklų [[Kartoteka|kartoteką]].

[[1968]]–[[1970]] m. kartu su kitais specialistais rengė Lietuvos gamtos, istorijos ir kultūros paminklų kartografavimo metodiką. [[1970]]–[[1984]] m. kartu su Respublikiniu žemėtvarkos projektavimo institutu kartografavo archeologijos paminklus, rengiant kartografinę medžiagą „Lietuvos gamtos, istorijos ir kultūros paminklams“. Tuo metu buvo kartografuota apie 80 % Lietuvos teritorijos, nustatytos daugiau kaip 1000 archeologijos paminklų teritorijos. [[1991]] m. Lietuvos kultūros paveldo mokslinio centro ekspedicijos metu dalyvavo išaiškinant ir nustatant kultūros vertybes ir jų teritorijas [[Akmenės rajonas|Akmenės]] ir [[Šiaulių rajonas|Šiaulių rajonuose]]. [[1993]] m. Šiaulių mieste ir rajone kartu su kitais specialistais vykdė architektūros, archeologijos (piliakalnių) paminklų aerofotofiksaciją.

[[1994]]–[[1996]] m. kartu su kitais specialistais atliko [[XIX a.]] pirmosios pusės inžinerinio hidrotechninio statinio [[Ventos–Dubysos kanalas|Ventos–Dubysos kanalo]] tyrimų ir [[Inventorizacija|inventorizavimo]] darbus, [[1995]] m. – Šiaulių rajone esančių 23 buvusių dvarų sodybų inventorizaciją, būklės įvertinimą, fotofiksaciją.&lt;ref&gt;[http://www.archeologijosdraugija.lt/biografijos/index.php?lang=lt&amp;mode=bio&amp;letter=A&amp;name=olisauskasromas Romas Petras Olišauskas. Lietuvos archeologijos draugija]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}&lt;/ref&gt;

Tyrinėti ir žvalgyti archeologijos paminklai: [[Girkalių kapinynas]], [[Kretingos rajonas]]; Šventosios akmens amžiaus stovyklos, [[Palangos savivaldybė]]; [[Kaukų piliakalnis]], [[Alytaus rajonas]]; [[Kumelionių piliakalnis]] ir senovės gyvenvietė, [[Meškučių piliakalnis]], [[Marijampolės rajonas]]; [[Imbarės piliakalnis]] ir senovės gyvenvietės, [[Kretingos rajonas]]; [[Bražuolės piliakalnis]], [[Trakų rajonas]]; [[Papelkių pilkapiai]] (Vizdergių) ir senkapis, [[Lieporių kapinynas]], [[Šiaulių rajonas]]; [[Spitrėnų piliakalnis]], [[Utenos rajonas]]; [[Stungių kapinynas]], [[Joniškio rajonas]].

== Įvertinimas ==
* [[2005]] m. – [[Pelikso Bugailiškio premija]]

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

{{DEFAULTSORT:Olišauskas Romas }}
[[Kategorija:Lietuvos archeologai]]
[[Kategorija:Lietuvos kartografai]]
[[Kategorija:Lietuvos paveldosaugininkai]]</text>
      <sha1>g0w21xgel3h79itg4cbp7l1aoyd5k1t</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Lietuvos vietovardžiai</title>
    <ns>0</ns>
    <id>299510</id>
    <revision>
      <id>7820030</id>
      <parentid>7545392</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T04:32:10Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Ed1974LT</username>
        <id>52229</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>[[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]]</comment>
      <origin>7820030</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="12297" sha1="04fbhzxrvfmfuoocwww2ppilkwmrh5j" xml:space="preserve">[[Vaizdas:LVŽ 3 tomai.jpg|thumb|300px|[[Lietuvos vietovardžių žodynas]] – didžiausias ir išsamiausias leidinys apie šalies vietovardžius]]

'''Lietuvos vietovardžiai''' – Lietuvos [[gyvenvietė|gyvenviečių]], [[vandens telkinys|vandens telkinių]], [[miškas|miškų]] ir kitų geografinių objektų, nusakančių vietovę, pavadinimai. [[1991]] m. įkurtas [[Lietuvių kalbos institutas|Lietuvių kalbos instituto]] Vardyno skyrius, be kita ko kaupiantis informaciją ir apie [[Vietovardis|vietovardžius]].

Vietovardžiai Lietuvoje yra svarbi kultūros ir etninės tapatybės dalis. Juose užkoduojamos ne tik žinios apie vietovės geografines, kraštovaizdžio savybes, augaliją ir gyvūniją, bet ir apie krašto istoriją – jie yra tautos atmintis. Jose atsipindi ir [[baltų religija|pagonybės]] mitologija, neretai jie siejami su sakmėmis, padavimais, tikėjimais.

Be to, dauguma Lietuvos vietovardžių yra baltiški, ir atspindi senąsias [[baltų kalbos|baltų kalbas]], kartu yra suprantami baltiškąją tradiciją tęsiantiems Lietuvos gyventojams. Per daug okupacijos metų vietovardžius buvo bandoma ištrinti, juos keisti slaviškais ar germaniškais. Sovietmečių sunaikinus daugybes kaimų ir viensėdžių, daug vietovardžių buvo išbraukti iš žemėlapių. Lietuvoje vyksta judėjimas siekiantis juos išlaikyti atmintyje, įamžinti bei atkurti.
  
[[2018]] m. [[birželio 14]] d. Lietuvos seimas nutarė paskelbti [[2019]]-uosius metus Vietovardžių metais.&lt;ref&gt;[https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/f6f2489073ad11e8a76a9c274644efa9 LR Seimo nutarimas Nr. XIII-1273]&lt;/ref&gt; [[2019]] m. [[sausio 16]] d. vyriausybė patvirtino atitinkamų priemonių planą.&lt;ref&gt;[https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/b2a007f01f1411e9bd28d9a28a9e9ad9 LR Vyriausybės nutarimas Nr. 39]&lt;/ref&gt; Dėl savo svarbos Lietuvos kultūroje [[2020]] m. vietovardžiai buvo įtraukti į [[Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas|Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą]]&lt;ref&gt;[https://savadas.lnkc.lt/lt/vertybes/vertybiu-sarasas/vietovardziai-atminties-ir-vartojimo-tradicija/ Vietovardžiai: atminties ir vartojimo tradicija]&lt;/ref&gt;.

== Norminimas ==

Lietuvos vietovardžių kalbinė šaka – [[toponimika]] – nagrinėjama nuo XX a. pradžios. Jos pradininku laikomas [[Kazimieras Būga]],&lt;ref&gt;[[Aleksandras Vanagas]]. K. Būga – lietuvių onomastikos pradininkas. – Lietuvių kalbotyros klausimai, 1980, t. 20 // psl. 27–34.&lt;/ref&gt; vėliau aktyviai dirbo [[Antanas Salys]].&lt;ref&gt;[[Antanas Salys]]. Raštai, t. 2: Tikriniai vardai. – Roma, 1983.&lt;/ref&gt; XX a. 2-ojoje pusėje vietovardžių norminimą daugiausia atliko [[Aleksandras Vanagas]]. Lietuvių kalbos institute yra surinkta didelė vietovardžių [[kartoteka]], kurios pagrindu rengiamas [[Lietuvos vietovardžių žodynas]], kurio nuo [[2008]] m. išleisti 3 tomai (nuo A iki H raidės).&lt;ref&gt;[https://www.lituanistika.lt/content/20560 Lietuvos vietovardžių žodynas.] Lituanistika.lt (tikrinta 2022-01-23).&lt;/ref&gt; Žodynas remiasi 600 000 įrašų kartoteka.&lt;ref&gt;[[Vitalija Maciejauskienė]]. „Lietuvos vietovardžių žodynas“: pobūdis ir sandara. – Lituanistica, 2002, Nr. 2(50). // [http://www.elibrary.lt/resursai/LMA/Lituanistica/L-102.pdf psl. 102–117] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220123102430/http://www.elibrary.lt/resursai/LMA/Lituanistica/L-102.pdf |date=2022-01-23 }}&lt;/ref&gt;

{| class=wikitable
|-
! Pavadinimas !! Leidimo metai !! Leidykla !! Autoriai !! Apimtis ir turinys
|-
| [[III Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas]], I tomas, 372 psl. || 1974 || rowspan=2 | „Mintis“, Vilnius || rowspan=2 | Vietovardžius patikrino, jų formas tikslino, sukirčiavo ir nurodė kirčiuotes [[Aleksandras Vanagas]] || sukirčiuota, pateikiama pagal administracinę priklausomybę, tik gyvenvietės
|-
| [[III Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas]], II tomas, 400 psl. || 1976 || sukirčiuota, pateikiama pagal abėcėlę, tik gyvenvietės
|-
| „[[Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas]]“ || 1981 || „Mokslas“, Vilnius || [[Aleksandras Vanagas]] || upių ir ežerų etimologinis žodynas
|-
| Kalbos praktikos patarimai: Priedas „Vietovardžiai“, 357–432 psl. || 1985 || „Mokslas“, Vilnius || [[Aleksandras Vanagas]] || ~5000 vietovardžių, sukirčiuota
|-
| „Vietovardžių kirčiavimo žodynas“ || 1994 || „Kultūra“, Vilnius || sudarytojai [[Marytė Razmukaitė]] ir [[Vytautas Vitkauskas]] ||
|-
| „[[Vietovardžių žodynas]]“, 462 psl. || 2002 || Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius || [[Aldonas Pupkis]] (sudarytojas ir vyr. redaktorius), [[Marytė Razmukaitė]] (sudarytoja), [[Rita Miliūnaitė]] || ~12 000 vietovardžių, sukirčiuota
|-
| Vietovardžių žodynas || 2007 || elektroninis &lt;ref&gt;http://vietovardziai.lki.lt/&lt;/ref&gt; || sudarytojai [[Marytė Razmukaitė]] ir [[Aldonas Pupkis]] || Parengtas remiantis 2002 m. popieriniu šio žodyno leidimu, ~12 000 vietovardžių, sukirčiuota
|-
| „[[Lietuvos vietovardžių žodynas]]“ || nuo 2008 || Lietuvių kalbos instituto leidykla, Vilnius || [[Laimutis Bilkis]], [[Vitalija Maciejauskienė]], [[Marytė Razmukaitė]] || Iš gyvosios lietuvių kalbos užrašyti vietovardžiai. Šalia nurodomi įvardijamieji objektai ir vietovardžių paplitimas. Vietų vardai išdėstomi kilminiais lizdais, t. y. tos pačios kilmės vietovardžiai sudaro vieną žodyno straipsnį. Sudarius lizdus paaiškinama juose pateiktų vietovardžių kilmė.
|-
| Lietuvos vietovardžiai || colspan=2 | elektroninis &lt;ref&gt;http://www.vlkk.lt/aktualiausios-temos/lietuvos-vietovardziai {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20201025004653/http://www.vlkk.lt/aktualiausios-temos/lietuvos-vietovardziai |date=2020-10-25 }}&lt;/ref&gt; || [[VLKK]] ||
|-
| Valstybės įmonė „[[Registrų centras]]“ || colspan=2 | elektroninis &lt;ref&gt;[http://www.registrucentras.lt/adr/p/ Valstybės įmonė „Registrų centras“: Vieša paieška Adresų registre]&lt;/ref&gt; || [[Registrų centras]] || pateikiami gyvenviečių pavadinimai vardininko ir kilmininko linksniuose, nekirčiuota, neaiškus ryšys su kalbos norminimo institucijomis (LKI ir VLKK)
|-
| [[Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė]] || colspan=2 | elektroninis &lt;ref&gt;[https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/ Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė (Ekalba.lt)]&lt;/ref&gt; || [[LKI]] ||
|-
| [[Istorinių vietovardžių duomenų bazė]] || colspan=2 | elektroninis &lt;ref&gt;[https://ekalba.lt/istoriniu-vietovardziu-duomenu-baze/apie/Istor._vietov._db._Apie_baz%C4%99 Istorinių vietovardžių duomenų bazė]&lt;/ref&gt; || [[VLKK]] ir [[Registrų centras]] ||
|}

=== Oficialiai patvirtinti sąrašai ===

Nuo [[1997]] m. [[Valstybinė lietuvių kalbos komisija]] prie Vyriausybės savo nutarimais tvirtina ir atnaujina pagrindinių vietovardžių sąrašus, pateikdama jų kirčiavimą ir kirčiuotes.

{| class=wikitable
|-
! Data !! Teisės aktas !! Aprašymas
|-
| 1997-08-28 || VLKK nutarimas Nr. 63 &lt;ref&gt;1997-08-28 VLKK nutarimas [https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.242C917293E9 Dėl Lietuvos vietovardžių sąrašo]&lt;/ref&gt; || Pirmasis sąrašas, kuriame pateikta 2560 vietovardžių.
|-
| 2006-11-09 || VLKK nutarimas Nr. N-8(109) &lt;ref&gt;2006-11-09 VLKK nutarimas [https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.3017BBD0B64C Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. 63 „Dėl Lietuvos vietovardžių sąrašo“ pakeitimo]&lt;/ref&gt; || Išbraukti, pakeisti, įrašyti nauji vietovardžiai.
|-
| 2011-05-19 || VLKK nutarimas Nr. N-2(123) &lt;ref&gt;2011-05-19 VLKK nutarimas [https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.AAA9F5BF7A9C Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. 63 „Dėl Lietuvos vietovardžių sąrašo“ papildymo]&lt;/ref&gt; || Įrašytas 1 vietovardis.
|-
| 2013-02-28 || VLKK nutarimas Nr. N-1(137) &lt;ref&gt;2013-02-28 VLKK nutarimas [https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.1A51F7F67484 Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. 63 „Dėl Lietuvos vietovardžių sąrašo“ papildymo]&lt;/ref&gt; || Įrašyti etnografiniai regionai, pakeisti keli vietovardžiai.
|-
| 2014-01-30 || VLKK nutarimas Nr. N-1(150) &lt;ref&gt;2014-01-30 VLKK nutarimas [https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/015455c08caa11e3adad91663975b89f Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. 63 „Dėl Lietuvos vietovardžių sąrašo“ pakeitimo]&lt;/ref&gt; || Patikslinti etnografinių regionų vardai.
|-
| 2014-06-12 || VLKK nutarimas Nr. N-4(153) &lt;ref&gt;2014-06-12 VLKK nutarimas [https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/85bf7a30f2ce11e3bb22becb572235f5 Dėl Lietuvos vietovardžių sąrašo papildymo]&lt;/ref&gt; || Įrašytas 1 vietovardis.
|-
| 2014-12-11 || VLKK nutarimas Nr. N-6(155) &lt;ref&gt;2014-12-11 VLKK nutarimas [https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/90344b00970e11e4864dc58bf90fff24 Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. 63 „Dėl Lietuvos vietovardžių sąrašo“ pakeitimo]&lt;/ref&gt; || Patikslintas 1 vietovardis.
|-
| 2017-03-30 || VLKK nutarimas Nr. N-1(160) &lt;ref&gt;2017-03-30 VLKK nutarimas [https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/273005d015fc11e79800e8266c1e5d1b Dėl Valstybinės Lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. 63 „Dėl Lietuvos vietovardžių sąrašo“ papildymo]&lt;/ref&gt; || Patikslintas 1 vietovardis.
|-
| 2017-04-27 || VLKK nutarimas Nr. N-2(161) &lt;ref&gt;2017-04-27 VLKK nutarimas [https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/b9c33e702f0211e78397ae072f58c508 Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. 63 „Dėl Lietuvos vietovardžių sąrašo“ pakeitimo]&lt;/ref&gt; || Patikslinti keli vietovardžiai.
|}

== Kartoteka ==

XX a. sukaupta apie 600 000 vietovardžių kartoteka. Tai iš gyvosios kalbos užrašytų vietovardžių abėcėlinė kartoteka, telpanti 432 stalčiukuse. Vietovardžiai juose perrašyti iš [[Kazimieras Būga|K. Būgos]] tikrinių žodžių kartotekos, vietovardžių bylų, PKK kartotekos ([[1935]]–[[1937]] m. Pavardžių ir vietovardžių komisijos organizuotas, kalbininkų atliktas gyvenamųjų ir negyvenamųjų vietų vardų surašymas), Lietuvos žemės vardyno anketų (standartizuotuose lapuose „Žemės vardai“ mokytojai ir girininkai XX a. tarpukariu užrašė per 150 000 vietovardžių). Kartotekoje yra ir vietovardžiai, surinkti po II pasaulinio karo. [[1959]]–[[1976]] m. buvo organizuojamos Toponimikos grupės (įsteigtos [[1958]] m. Lietuvių kalbos ir literatūros institute) darbuotojų individualios ekspedicijos į Klaipėdos krašto teritoriją ir Pietryčių Lietuvos dalį. [[1976]]–[[1986]] m. [[Lietuvių kalbos ir literatūros institutas]] kartu su Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugija suorganizavo 11 kompleksinių kalbos duomenų rinkimo ekspedicijų, kuriose be kita ko rinkti ir vietovardžiai. Vieni vietų vardai buvo visiškai nauji, dar nebuvę užrašyti, kiti – tarpukariu užrašytų vietovardžių dublikatai ar kiek pakitę jų variantai.&lt;ref&gt;[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1418393/pokalbis-su-kalbininke-dalia-sviderskiene-pazinti-vietovardzius-pazinti-ir-vietas-vardu-kurejus-bei-vartotojus Pokalbis su kalbininke Dalia Sviderskiene: pažinti vietovardžius – pažinti ir vietas, vardų kūrėjus bei vartotojus.] 2021-05-26, Lrt.lt (tikrinta 2022-02-14).&lt;/ref&gt;

== Šaltiniai ==
{{Išnašos|2}}

== Nuorodos ==
* [http://www.vlkk.lt/aktualiausios-temos/lietuvos-vietovardziai/apie-skyriu-lietuvos-vietovardziai Valstybinės lietuvių kalbos komisijos skiltis „Lietuvos vietovardžiai“ (Vlkk.lt)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220214090927/http://www.vlkk.lt/aktualiausios-temos/lietuvos-vietovardziai/apie-skyriu-lietuvos-vietovardziai |date=2022-02-14 }}
{{Nematerialaus kultūros paveldo sąvadas}}
[[Kategorija:Onomastika]]</text>
      <sha1>04fbhzxrvfmfuoocwww2ppilkwmrh5j</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Valstybės sienos apsaugos tarnyba</title>
    <ns>0</ns>
    <id>299563</id>
    <revision>
      <id>7820099</id>
      <parentid>7753812</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T08:22:49Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Bellkass02</username>
        <id>169917</id>
      </contributor>
      <comment>/* Struktūra */</comment>
      <origin>7820099</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="20391" sha1="8ql1nx9p9rxtrzi22ruy5poxkxbkyjy" xml:space="preserve">{{Specialioji tarnyba
| Pavadinimas      = {{PAGENAME}}
| originalas       = 
| emblema          = Lithuanian State Border Guard Service emblem.svg
| aprašymas        = 
| valstybė         = {{LTUv}}
| įkurta           = 1920 m. vasario 1 d.
| likviduota       = 
| pavaldumas       = [[LR VRM|Vidaus reikalų ministerija]] (taikos metas)
[[Lietuvos ginkluotosios pajėgos]] (karo metas)
| centrinė būstinė = Savanorių pr. 2,&lt;br /&gt;03116 [[Vilnius]]
| biudžetas        = 111,4 mln. € &lt;small&gt;(2022)&lt;/small&gt;&lt;ref&gt;https://vsat.lrv.lt/uploads/vsat/documents/files/2022-12-31%20BVAR.pdf&lt;/ref&gt;
| darbuotojų kiekis= 3833 &lt;small&gt;(2023-04)&lt;/small&gt;&lt;ref&gt;https://rekvizitai.vz.lt/imone/vrm_vidaus_reikalu_ministerija_valstybes_sienos_apsaugos_tarnyba_prie_lr_vrm_vsat/&lt;/ref&gt;
| pirmtakė         = Pasienio policijos departamentas
| vadovas          = [[generolas|gen.]] Rustamas Liubajevas
| pavaduotojas     = plk. Vidas Mačaitis&lt;br /&gt;plk. Antanas Montvydas&lt;br /&gt;plk. Rimantas Petrauskas&lt;ref&gt;https://vsat.lrv.lt/lt/struktura-ir-kontaktine-informacija/kontaktai-1&lt;/ref&gt;
| tinklalapis      = [https://vsat.lrv.lt/ vsat.lrv.lt]
}}

'''Valstybės sienos apsaugos tarnyba''' ('''VSAT''') – Lietuvos valstybinė įstaiga, užtikrinanti [[Lietuvos sienos]] apsaugą.

== Uždaviniai ==
* Užtikrinti valstybės sienos neliečiamumą ir įgyvendinti valstybės sienos apsaugos politiką;
* Užtikrinti tarptautinių sutarčių, įstatymų ir kitų teisės aktų valstybės sienos teisinio režimo klausimais vykdymą;
* Užtikrinti [[nusikalstama veika|nusikalstamų veikų]] ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, atskleidimą ir tyrimą, [[žmogaus teisės|žmogaus teisių]] ir laisvių apsaugą, [[viešoji tvarka|viešąją tvarką]] ir visuomenės saugumą.

=== Funkcijos ===
* saugo valstybės sieną sausumoje, jūroje, [[Kuršių marios]]e ir pasienio [[vidaus vandenys]]e;
* atlieka [[fizinis asmuo|asmenų]] ir transporto priemonių, kertančių valstybės sieną, kontrolę;
* užtikrina pasienio teisinį režimą ir, pagal kompetenciją, pasienio kontrolės punktų režimą;
* dalyvauja įgyvendinant valstybinę [[migracija|migracijos]] procesų kontrolę;
* įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduoda užsieniečiams [[viza]]s ar kitus leidimus kirsti valstybės sieną, leidimus atvykti ir būti valstybės sienos apsaugos zonoje, leidimus verstis komercine, ūkine ar kitokia veikla;
* dalyvauja užtikrinant viešąją tvarką ir atlieka kitas įstatymų nustatytas [[teisėtvarka|teisėtvarkos]] funkcijas pasienio ruože;
* įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka taiko administracinės atsakomybės priemones asmenims už pasienio teisinio režimo ar pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių pažeidimus;
* užtikrina [[aplinkos apsauga|aplinkos apsaugos]] režimą valstybės sienos apsaugos objektuose, dalyvauja vykdant paieškos ir gelbėjimo darbus jūroje, Kuršių mariose ir pasienio vidaus vandenyse;
* įstatymų nustatyta tvarka priima užsieniečių prašymus suteikti [[pabėgėlis|pabėgėlio]] statusą, apklausia juos, surenka asmens duomenis apie juos bei kartu atvykusius jų šeimos narius, nustato kelionės maršrutą, išsiaiškina prašymo padavimo motyvus, užtikrina neteisėtai kirtusių valstybės sieną užsieniečių apsaugą Užsieniečių registravimo centre, kol dėl jų bus priimtas atitinkamas įgaliotų institucijų sprendimas;
* pagal savo kompetenciją vykdo Lietuvos Respublikos [[tarptautinė sutartis|tarptautines sutartis]];
* [[Lietuvos ginkluotosios pajėgos|Lietuvos ginkluotųjų pajėgų]] sudėtyje gina valstybę karo metu.

== Struktūra ==
Yra keturi tarnybos teritoriniai struktūriniai padaliniai – [[Rinktinė (dalinys)|rinktinės]]. Jos paskirstytos valstybės teritorijoje ir saugo atitinkamą valstybės sienos su užsienio valstybėmis ruožą:
* [[Vaizdas:Фон1vsat.png|frameless|31x31px]] '''Vilniaus pasienio rinktinė''' – su [[Baltarusija|Baltarusijos Respublika]] ir [[Latvijos Respublika]];
* [[Vaizdas:Фон2vsat.png|frameless|30x30px]] '''Varėnos pasienio rinktinė''' – su  [[Baltarusijos Respublika]] ir [[Lenkijos Respublika]];
* [[Vaizdas:Фон3VSAT.png|frameless|30x30px]] '''Pagėgių pasienio rinktinė''' – su [[Rusijos Federacija]] ir [[Latvijos Respublika]];
* [[Vaizdas:Lithuanian Coast Guard Patch (State Border Guard Service).png|frameless|28x28px]] '''Pakrančių apsaugos rinktinė''' – esamą valstybės sieną [[Baltijos jūra|Baltijos jūroje]] ir jos pakrantę;

Kiti padaliniai:
* '''Kriminalinių tyrimų valdyba''' – tarnybos struktūrinis padalinys, atliekantis [[Kriminalistika|kriminalistinius]] ir ikiteisminius tyrimus, kriminalinės žvalgybos ir  nusikalstamos veikos analizės funkcijas.
* [[Vaizdas:Lithuanian Border Guard School Insignia.png|frameless|32x32px]] '''[[Medininkų pasieniečių mokykla|Pasieniečių mokykla]]''' – profesinė mokymo įstaiga, rengianti kvalifikuotus pasieniečius pagal 1 metų mokymo programą VSAT padaliniams, besirūpinanti pareigūnų mokymu, jų kvalifikacijos tobulinimu;
* [[Vaizdas:Seal of The State Border Guard Service - Special Purpose Unit (Lithuania).png|frameless|28x28px]] '''Specialiosios paskirties valdyba „Kovas“''' – išskirtinės parengties tarnybos struktūrinis padalinys, kurio paskirtis operatyviai užkardyti neteisėtas veikas, vykdyti specialiąsias užduotis ir operacijas sausumoje, pasienio vandenyse bei teritorinėje jūroje. Valdyba suskirstyta į rytų ir vakarų skyrius įsteigtus Specialiosios paskirties skyriaus (SPS) pagrindu&lt;ref&gt;https://vrm.lrv.lt/public/canonical/1740578222/9013/Atranku+skelbimas+(valdybos,+skyriu+virsininkai).pdf&lt;/ref&gt;. Valdyba kartu su [[Aras (policijos rinktinė)|Lietuvos policijos departamento rinktinės „Aras“]] ir [[Viešojo saugumo tarnyba|Viešojo saugumo tarnybos]] operatyvaus reagavimo kontratakos komandos (ORKA) pareigūnais, sudaro VRM Jungtines specialiąsias pajėgas.

== Istorija ==
[[Vaizdas:Lithuania border police patch.jpg|miniatiūra|upright|Pasienio policijos departamento antsiuvas (naudotas iki 2001 m.)]]
1990 m. lapkritį įkurta '''[[Krašto apsaugos departamentas|Krašto apsaugos departamento]] Pasienio apsaugos tarnyba'''. 1991 m. rugpjūtį ji perėmė [[Lenkijos–Lietuvos valstybinė siena|Lenkijos–Lietuvos pasienio]] priežiūrą.

1992 m. įstaiga pervardyta į '''[[Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija|Krašto apsaugos ministerijos]] Valstybės sienos apsaugos tarnybą''' ir įkūrė Marijampolės pasienio, Vilniaus pasienio policijos, Vilniaus pasienio kontrolės punktų ir Pakrančių apsaugos rinktines. 1994 m. tarnyba reorganizuota į '''Pasienio policijos departamentą prie [[LR VRM|Vidaus reikalų ministerijos]]'''. Tuo pat metu įkurta Pagėgių valstybės sienos apsaugos rinktinė&lt;ref&gt;https://archive.today/20160428081840/http://www.pasienis.lt/lit/Pagegiu-rinktine&lt;/ref&gt;.

1996 m. Lazdijų pasienio policijos kontrolės punktų ir Marijampolės pasienio policijos rinktinės sujungtos į Pietvakarių pasienio policijos rinktinę; Klaipėdos pasienio policijos ir Klaipėdos atskirų pasienio policijos kontrolės punktų rinktinės – į Pakrančių apsaugos pasienio policijos rinktinę; Vilniaus pasienio policijos ir Vilniaus pasienio kontrolės punktų rinktinės išskaidytos į Visagino, Varėnos ir Vilniaus pasienio policijos rinktines&lt;ref&gt;https://archive.today/20160428163827/http://www.pasienis.lt/lit/Lazdiju-rinktine&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;https://archive.today/20160428081136/http://www.pasienis.lt/lit/Vilniaus-rinktine&lt;/ref&gt;.

2000 m. prijungta Atskiroji aviacijos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos&lt;ref&gt;https://archive.today/20160428080706/http://www.pasienis.lt/lit/Aviacijosrinktine&lt;/ref&gt; ir [[Užsieniečių registracijos centras]]. 2001 m. departamentas reorganizuotas į Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie [[LR VRM|Vidaus reikalų ministerijos]]. 2002 m. tarnyboje ėmė tarnauti tik profesionalūs pareigūnai.&lt;ref&gt;{{cite act |type=Nutarimas |index=1609 |date=2001-12-22 |legislature=[[Lietuvos Respublikos Vyriausybė]] |title=Dėl Vidaus reikalų sistemoje tarnaujančių privalomosios pradinės karo tarnybos karių atsisakymo ir Vidaus reikalų ministerijos vidaus tarnybos dalinių reorganizavimo į viešojo saugumo dalinius programos ir jos įgyvendinimo plano patvirtinimo |url=https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.AFCDD730E425 |access-date=2024-07-19 |language=lt}}&lt;/ref&gt;

2004 m., Lietuvai tapus [[ES]] nare, tarnyba tapo atsakinga už išorinės ES sienos apsaugą&lt;ref&gt;http://www.pasienis.lt/index.php?3441269358 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150924064830/http://www.pasienis.lt/index.php?3441269358 |date=2015-09-24 }}&lt;/ref&gt;. 2006 m. įkurta Specialiųjų užduočių rinktinė&lt;ref&gt;https://archive.today/20160428080628/http://www.pasienis.lt/lit/Specialiujuuzduociurinktine&lt;/ref&gt;. 2007 m., Lietuvai tapus [[Šengeno erdvė|Šengeno erdvės]] dalimi, imta mažinti pasieniečių skaičių. Tais pačiais metais perėmė [[Palangos oro uostas|Palangos oro uosto]] apsaugą iš [[KASP|Krašto apsaugos savanorių pajėgų]] Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Savanoriai kariai viršvalandžius teigia dirbantys ne savo noru |last1=UŽKURAITĖ |first1=Edita |website=ve.lt |publisher=Vakarų ekspresas |date=2004-05-26 |url=https://ve.lt/naujienos/nuomones/nuomones/savanoriai-kariai-virsvalandzius-teigia-dirbantys-ne-savo-noru-386285 |access-date=2025-05-15 |language=lt |archive-url=https://web.archive.org/web/20250515082539/https://ve.lt/naujienos/nuomones/nuomones/savanoriai-kariai-virsvalandzius-teigia-dirbantys-ne-savo-noru-386285 |archive-date=2025-05-15}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite act |type=Nutarimas |index=832 |date=2005-08-05 |legislature=[[Lietuvos Respublikos Vyriausybė]] |title=Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gegužės 24 d. nutarimo Nr. 358 &quot;Dėl valstybinių objektų apsaugos organizavimo ir vykdymo&quot; pakeitimo |url=https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.2EAAC5D79A29 |access-date=2024-07-19 |language=lt}}&lt;/ref&gt; 2010 m. panaikinta Šiaulių rinktinė.

2016 m. panaikinta Lazdijų rinktinė; prie Ignalinos rinktinės prijungta Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinė. Prie tarnybos prijungtos Aviacijos ir Specialiųjų užduočių rinktinės (vietoj jų įkurtos Aviacijos ir Specialiųjų užduočių valdybos) bei Užsieniečių registracijos centras&lt;ref&gt;http://www.pasienis.lt/lit/Pasienieciu-muziejui-perduotos-URC-ir-SUR-veliavos-atsisveikinta-su-URC-vadu-R-Voliku-foto {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160502140917/http://www.pasienis.lt/lit/Pasienieciu-muziejui-perduotos-URC-ir-SUR-veliavos-atsisveikinta-su-URC-vadu-R-Voliku-foto |date=2016-05-02 }}&lt;/ref&gt;.

2018 m. Palangos oro uosto apsauga perduota [[Viešojo saugumo tarnyba|Viešojo saugumo tarnybai]]&lt;ref&gt;http://pasienis.lt/lit/Palangos-oro-uosto-apsauga-pasienieciai-perdave-Viesojo-saugumo-tarnybai-foto{{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2022 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}&lt;/ref&gt;. 2019 m. VST perduota ir [[Ignalinos atominė elektrinė|Ignalinos atominės elektrinės]] apsauga&lt;ref&gt;http://vstarnyba.lrv.lt/lt/naujienos/tarnybos-vadovybe-lankesi-ignalinos-atomineje-elektrineje {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20191128092712/http://vstarnyba.lrv.lt/lt/naujienos/tarnybos-vadovybe-lankesi-ignalinos-atomineje-elektrineje |date=2019-11-28 }}&lt;/ref&gt;. 2019 m. prie Vilniaus rinktinės prijungta Ignalinos rinktinė, 2020 m. prie Pagėgių rinktinės prijungta Pakrančių apsaugos pasienio rinktinė. 2024 m. pastaroji rinktinė buvo atkurta&lt;ref&gt;https://vsat.lrv.lt/lt/naujienos/veikla-pradeda-atkurta-vsat-pakranciu-apsaugos-pasienio-rinktine/&lt;/ref&gt;.

== Viršininkai, komisarai, vadai ==
[[Vaizdas:VSAT by Augustas Didzgalvis.jpg|thumb|[[Štabas]] (2023)]]
* 1990–1991 m. [[Virginijus Česnulevičius]]
* 1991–1992 m., 1994–1996 m. Stanislovas Stančikas
* 1992–1994 m. [[Jonas Algimantas Paužolis]]
* 1996–1998 m. [[Audronius Beišys]]
* 1998–2004 m. Algimantas Songaila&lt;ref&gt;{{cite web |title=Atleistas Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas |agency=[[BNS]] |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |date=2004-02-18 |url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/atleistas-valstybes-sienos-apsaugos-tarnybos-vadas-3758515 |access-date=2024-03-12 |language=lt}}&lt;/ref&gt;
* 2004–2005 m. [[Jurgis Jurgelis]]&lt;ref&gt;{{cite web |title=Premjero patarėjas J.Jurgelis paskirtas VSAT vadu |agency=[[BNS]] |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |date=2004-02-25 |url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/premjero-patarejas-jjurgelis-paskirtas-vsat-vadu-3814881 |access-date=2024-03-12 |language=lt}}&lt;/ref&gt;
* 2005–2010 m. [[Saulius Stripeika]]&lt;ref&gt;{{cite web |title=Naujuoju VSAT vadu taps S. Stripeika |url=https://www.tv3.lt/naujiena/projektai/naujuoju-vsat-vadu-taps-s-stripeika-n267616 |date=2005-02-10 |website=tv3.lt |publisher=[[TV3]] |access-date=2026-02-10}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite web |title=S.Stripeika netenka VSAT vado posto |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |date=2010-02-02 |url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/sstripeika-netenka-vsat-vado-posto-28532665 |access-date=2024-03-12 |language=lt}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite web |title=S.Stripeika antrai kadencijai VSAT vadovu nebus skiriamas |url=https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/2010/02/02/news/s-stripeika-antrai-kadencijai-vsat-vadovu-nebus-skiriamas-5713811/amp/ |website=lrytas.lt |publisher=[[Lrytas]] |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt;
* 2010–2015 m. [[Vainius Butinas]]&lt;ref&gt;{{cite web |title=Valdžia apsisprendė dėl naujojo pasieniečių vado |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |date=2010-03-03 |url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/valdzia-apsisprende-del-naujojo-pasienieciu-vado-29607473 |access-date=2024-03-12 |language=lt}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite web |title=Bus ieškoma naujo pasienio tarnybos vadovo |agency=[[BNS]] |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |date=2015-03-03 |url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/bus-ieskoma-naujo-pasienio-tarnybos-vadovo-67328664 |access-date=2024-03-12 |language=lt}}&lt;/ref&gt;
* 2015–2019 m. [[Renatas Požėla]]&lt;ref&gt;{{cite web |title=VSAT vadovu paskirtas R. Požėla |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/95277/vsat-vadovu-paskirtas-r-pozela |date=2015-03-09 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-15}}&lt;/ref&gt;
* 2019–2024 m. Rustamas Liubajevas&lt;ref&gt;https://vrm.lrv.lt/lt/naujienos/valstybes-sienos-apsaugos-tarnybos-vadu-paskirtas-rustamas-liubajevas {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230409234606/https://vrm.lrv.lt/lt/naujienos/valstybes-sienos-apsaugos-tarnybos-vadu-paskirtas-rustamas-liubajevas |date=2023-04-09 }}&lt;/ref&gt;

== Aviacija ==
'''VSAT aviacijos valdyba''' įkurta Oreivių g. 1, [[Paluknys|Paluknyje]]. Jos sudėtyje veikia sraigtasparnių eskadrilė, bepiločių orlaivių skyrius ir kiti antžeminės paramos skyriai.&lt;ref&gt;https://vsat.lrv.lt/lt/struktura-ir-kontaktine-informacija/struktura/&lt;/ref&gt;  

Aviacijos valdyba yra vienintelis Lietuvos vidaus tarnybos aviacijos padalinys, dėl to dažnai remia ne tik pasienio tarnybos pareigūnus, vykdo sienos ir tranzito kontrolės funkcijas, bet ir ieško pasiklydusius, gabena donorų organus, talkina policijai ir [[Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas|ugniagesiams-gelbėtojams]], dalyvauja pratybose kartu su [[Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos|Lietuvos kariuomenės karinėmis oro pajėgomis]] kaip [[Lietuvos ginkluotosios pajėgos|ginkluotųjų pajėgų]] vienetas. 

=== Eskadrilė ===
{| class=&quot;wikitable&quot;
! style=&quot;text-align: left;&quot; |Orlaivis
!Nuotrauka
! style=&quot;text-align: left;&quot; |Šalis
! style=&quot;text-align: left;&quot; |Tipas
! style=&quot;text-align: left;&quot; |Eksploatacijos pradžia
! style=&quot;text-align: left;&quot; |Modelis
! style=&quot;text-align: left;&quot; |Kiekis
|-
|[[Eurocopter EC145|Airbus]] 
[[Eurocopter EC145|H145M]]
|[[Vaizdas:H-145M (52231934959).jpg|frameless]]
|{{flagicon|EU}}
|dvimotoris vidutinis bendrosios paskirties karinis sraigtasparnis
|2025
|H145M
| 3
|-
| [[Eurocopter EC145]]
|[[Vaizdas:EC145 Lithuanian State Border Guard.jpg|frameless]]
| {{flagicon|EU}}
| dvimotoris vidutinis bendrosios paskirties sraigtasparnis
| 2006
| EC 145
| 1
|-
| [[Eurocopter EC135]]
|[[Vaizdas:EC135 Lithuanian State Border Guard.jpg|frameless]]
| {{flagicon|EU}}
| dvimotoris lengvasis bendrosios paskirties sraigtasparnis
| 2006
| EC 135T2+
| 2 
|-
| [[Eurocopter EC120]]
|[[Vaizdas:EC120B Lithuanian State Border Guard.jpg|frameless]]
| {{flagicon|EU}}
| vienmotoris lengvasis bendrosios paskirties sraigtasparnis
| 2002
| EC 120B 
| 2 
|-
|}

== Laipsniai ==
{| class=&quot;wikitable&quot;
! colspan=&quot;10&quot; |{{Flagicon image|Lithuanian_VSAT_flag.jpg}} Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM vidaus tarnybos nekariniai pareigūnų laipsniai&lt;ref&gt;{{cite act |type=Įstatymas |index=IX-1538 |date=2003-04-29 |legislature=[[Lietuvos Respublikos Seimas]] |title=Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymas |url=https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.210318/asr |access-date=2026-02-10 |language=lt}}&lt;/ref&gt;
|-
!Grandis
!Aukščiausios 
grandies
! colspan=&quot;3&quot; |Aukštesniosios grandies pareigūnai
! colspan=&quot;3&quot; |Vidurinės grandies pareigūnai
! colspan=&quot;2&quot; |Pirminės grandies pareigūnai
|- align=&quot;center&quot;
!Antpetis
|[[Vaizdas:Lithuania-BorderGuard-OF-6.svg|131x131px]]
|[[Vaizdas:Lithuania-BorderGuard-OF-5.svg|131x131px]]
|[[Vaizdas:Lithuania-BorderGuard-OF-4.svg|131x131px]]
|[[Vaizdas:Lithuania-BorderGuard-OF-3.svg|131x131px]]
|[[Vaizdas:Lithuania-BorderGuard-OF-2.svg|131x131px]]
|[[Vaizdas:Lithuania-BorderGuard-OF-1b.svg|131x131px]]
|[[Vaizdas:Lithuania-BorderGuard-OF-1a.svg|131x131px]]
|[[Vaizdas:Lithuania-BorderGuard-SeniorNCO.svg|131x131px]]
|[[Vaizdas:Lithuania-BorderGuard-NCO.svg|131x131px]] 
|- align=&quot;center&quot;
!Pavadinimas
|''[[Generolas]]''
|''[[Pulkininkas]]''
|''[[Pulkininkas leitenantas|Pulkininkas]]''
''[[Pulkininkas leitenantas|leitenantas]]''
|''[[Majoras]]''
|''[[Kapitonas]]''
|''[[Vyresnysis leitenantas|Vyresnysis]]''
''[[Vyresnysis leitenantas|leitenantas]]''
|''[[Leitenantas]]''
|''Vyresnysis''
''puskarininkis''
|''[[Puskarininkis]]''
|-
! colspan=&quot;10&quot; |
|}
{| class=&quot;wikitable&quot;
! colspan=&quot;4&quot; |{{Flagicon image|Lithuanian Border Guard School Flag.png}} Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM pasieniečių mokyklos kursantų pareigybės&lt;ref&gt;{{cite act |type=Įsakymas |index=1V-333 |date=2024-05-08 |legislature=[[Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija]] |title=Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. liepos 22 d. įsakymo Nr. 1V-645 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinėse įstaigose“ pakeitimo |url=https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/a93ffab20d7211ef8e4be9fad87afa59?jfwid=mw3a6wptv |access-date=2026-02-10 |language=lt}}&lt;/ref&gt;
|- align=&quot;center&quot;
!Antpetis
|[[Vaizdas:Lithuania-BorderGuardSchool-CadetPlatoonLeader.svg|130x130px]]
|[[Vaizdas:Lithuania-BorderGuardSchool-CadetSquadLeader.svg|130x130px]]
|[[Vaizdas:Lithuania-BorderGuardSchool-Cadet.svg|130x130px]]
|- align=&quot;center&quot;
!Pavadinimas
|''Būrininkas''
|''Skyrininkas''
|''Kursantas''
|-
! colspan=&quot;4&quot; |
|}

== Galerija ==
&lt;gallery mode=&quot;packed&quot; heights=&quot;120&quot;&gt;
Lithuanian State Border guard K9 officer together with marine fusilier of Lithuanian Navy.jpg|Pasienio pareigūnas [[Kinologija|kinologas]] kartu su Lietuvos karinių jūrų pajėgų [[Uosto ir priekrantės gynybos tarnyba|fuzilieriumi]] dalyvauja pratybose kaip [[Lietuvos ginkluotosios pajėgos|ginkluotųjų pajėgų]] karys.
Toyota Land Cruiser Lithuanian border guard.jpg|Tarnybos pagrindinis patrulinis visureigis Toyota Land Cruiser
Episode from SPS exercise, detention training.jpg|SPS pareigūnai dalyvauja pratybose „Priedanga–2023“
Lithuanian Coast Guard Patrol Cutter &quot;Gintaras Zagunis&quot;.jpg|Tarnybos patrulinis laivas (kateris) „[[Gintaras Žagunis]]“
A SPS maritime exercise in 2024 (cropped).jpg|[[Eurocopter EC135|EC135]] skraidina SPS šturmo grupę
&lt;/gallery&gt;

== Šaltiniai ==
{{Išn}}

{{Operatyviniai}}

[[Kategorija:Lietuvos institucijos]]
[[Kategorija:Teisėsaugos institucijos]]
[[Kategorija:Lietuvos teisinės organizacijos]]
[[Kategorija:Valstybės sienos apsaugos tarnyba]]
[[Kategorija:Lietuvos valstybinės sienos]]</text>
      <sha1>8ql1nx9p9rxtrzi22ruy5poxkxbkyjy</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Puerto Kortesas</title>
    <ns>0</ns>
    <id>305970</id>
    <revision>
      <id>7819942</id>
      <parentid>7758824</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T20:25:23Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Hugo.arg</username>
        <id>1674</id>
      </contributor>
      <minor />
      <origin>7819942</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2123" sha1="eqs9d6z59ieh94uaqgacwlpd8c68o07" xml:space="preserve">{{city/Hondūro miestas
 |pavadinimas =  {{PAGENAME}}
 |origpavadin = ''Puerto Cortés''
 |paveikslėlis = Puerto cortes 1001.jpg
 |paveikslėlio tekstas = Miesto gatvė
 |herbas =  
 |vėliava = 
 |PL=15|PM=53|PS=0|IL=87|IM=57|IS=0
 |valstRegionoVardas = Departamentas |regionas = Korteso departamentas
 |admVienetoVardas = |admVienetas = 
 |įkurtas = 1524 m.  
 |vadovotitulas = |vadovas = 
 |gyventojumetai =  2013
 |gyventojuRef =&lt;ref&gt;{{cpop|https://www.citypopulation.de/en/honduras/cortes/puerto_cort%C3%A9s/050601001__puerto_cort%C3%A9s/|Puerto Cortés|Honduras}}&lt;/ref&gt;|gyventoju = 59676
 |plotas = 
 |altitudė = 0 
 |tinklalapis = 
 |vikiteka =  
 |kirč = 
}}
'''Puerto Kortesas''' ({{es|Puerto Cortés}}) – miestas šiaurės [[Hondūras|Hondūre]], [[Korteso departamentas|Korteso departamente]], [[Karibų jūra|Karibų jūros]] pakrantėje, į šiaurę nuo [[San Pedro Sula|San Pedro Sulos]]. Miestas įsikūręs siaurame pusiasalyje, lagūnos pakrantėje. Tai svarbiausias Hondūro ir Centrinės Amerikos jūrų uostas. Vyksta krovinių perkrova, paskirstymas, eksportuojama Hondūro produkcija. Veikia pramonės, logistikos bendrovės. Turizmas.

== Istorija ==

Uostas [[1524]] m. įkurtas kapitono Gil González Dávila ir pavadintas ''Villa de la Natividad de Nuestra Señora''. [[1526]] m. čia į audrą pakliuvo [[Ernanas Kortesas]] ir vietovę pavadino ''Puerto Caballos''. Nuo [[1869]] m. miestas gavo dabartinį pavadinimą. Ilgą laiką tai buvo nedidelis uostas, nustelbtas gretimo [[Omoa]] uosto. Tačiau 1933 m. pradėta uosto modernizacija, miestas pradėjo sparčiai augti.

== Sportas ==
* [[CD Platense]] – futbolo klubas; rungtyniavo aukščiausioje šalies lygoje.&lt;ref&gt;[https://globalsportsarchive.com/team/soccer/platense-fc/15408/ Globalsportsarchive]&lt;/ref&gt;
* Namų rungtynes žaidžia ''Excélsior'' stadione ({{es|Estadio Excélsior}}), talpinančiame 10 tūkst. žiūrovų.&lt;ref&gt;[https://us.soccerway.com/teams/honduras/cd-platense/7309/venue/ Estadio Excélsior]&lt;/ref&gt;

== Išnašos ==
{{išnašos}}

== Nuorodos ==
* {{oficiali svetainė}}

[[Kategorija:Hondūro miestai]]</text>
      <sha1>eqs9d6z59ieh94uaqgacwlpd8c68o07</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Birutė Knizikevičienė</title>
    <ns>0</ns>
    <id>319920</id>
    <revision>
      <id>7820046</id>
      <parentid>6449337</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T04:40:42Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Ed1974LT</username>
        <id>52229</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>[[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]]</comment>
      <origin>7820046</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3699" sha1="2o8q7n6ym8r9oxdiz0wfexddtrstpir" xml:space="preserve">{{Žmogaus biografija
| vardas = {{{{{subst|}}}PAGENAME}}
|fonas= culture
| paveikslėlis =
| paveikslėlio apibūdinimas =
| paveikslėlio dydis =
| gimimo data = {{Gimė|1920|3|20}}
| gimimo vieta = [[Joniškis|Joniškyje]]
| mirties data = {{Mirė|2015|4|28|1920|3|20}}
| mirties vieta =
| sutuoktinis = [[Kazys Knizikevičius]]
| tėvai = Martynas Rutkus
| vaikai =
| veikla = [[Lietuva|Lietuvos]] bibliotekininkė, bibliografė, kraštotyrininkė
| įstaigos =
| pareigos =
| išsilavinimas =
| alma_mater = [[Vilniaus universitetas]]
| žinomas =
| apdovanojimai = * [[1989]] m. – [[Mikelio prizas]]
* [[1990]] m. – Lietuvos nusipelniusi kultūros švietimo darbuotoja.
| parašas =
| pastabos=
|vikiteka=
}}
'''Birutė Knizikevičienė''' ([[1920]] m. [[kovo 20]] d. [[Joniškis|Joniškyje]] – [[2015]] m. [[balandžio 28]] d.) – [[Lietuva|Lietuvos]] bibliotekininkė, bibliografė, kraštotyrininkė.

== Biografija ==

Mokėsi [[Joniškio Aušros gimnazija|Joniškio Aušros gimnazijoje]]. [[1940]] m. baigė [[Šiaulių mokytojų seminarija|Šiaulių mokytojų seminariją]]. Iki [[1944]] m. mokytojavo įvairiose Lietuvos vietose. Nuo [[1951]] m. Šiaulių viešosios bibliotekos (dabar [[Šiaulių Povilo Višinskio viešoji biblioteka]]) bibliografė. Organizavo kraštotyros [[Kartoteka|kartoteką]] „Šiaulių kronika“. Nuo [[1961]] m. Bibliografijos skyriaus vedėja. Dirbdama, [[1963]] m. baigė bibliotekininkystės studijas [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitete]]. [[1981]]–[[1984]] m. Kraštotyros skyriaus vedėja, [[1984]]–[[1992]] m. bibliotekininkė, konsultantė kraštotyrai.

[[1981]]–[[1995]] m. sudarinėjo „Šiaulių kalendorius“. Paskelbė publikacijų kraštotyros, Šiaulių istorijos, bibliotekininkystės, bibliografijos klausimais miesto ir respublikos spaudoje.

[[Lietuvos bibliotekininkų draugija|Lietuvos bibliotekininkų draugijos]] narė, nuo [[1995]] m. garbės narė. [[Lietuvos kraštotyros draugija|Lietuvos kraštotyros draugijos]] narė, nuo [[1990]] m. Garbės kraštotyrininkė.

== Bibliografija ==
* Jovaras, bibliografijos rodyklė, sudarė, [[1964]] m.,
* Šiauliai, bibliografijos rodyklė, sudarė, su N. Monstvilaite, [[1970]] m.,
* Bibliografija. Kraštotyra. Mokslinė informacija, bibliografijos rodyklė, sudarė, [[1979]] m.,
* Bibliografija. Bibliotekinė kraštotyra, bibliografijos rodyklė, sudarė, [[1986]] m.
* Šiaulių viešoji biblioteka, [[1978]] m.

Rankraščiais parengė apie 30 kraštotyros darbų, iš jų svarbesni:
* Šiaulių senųjų kapinių antkapių užrašai,
* Sukilėlių kalnelis,
* Šiaulių kultūros raida,
* Zubovai ir Šiaulių kraštas,
* V. Kapsuko gatvė Šiauliuose (su D. Darbutiene, [[Eugenija Rimkūnienė|E.Rimkūniene]])

== Įvertinimas ==
* [[1989]] m. – [[Mikelio prizas]]
* [[1990]] m. – Lietuvos nusipelniusi kultūros švietimo darbuotoja.

== Nuorodos ==
* [http://www.snaujienos.lt/kultura-ir-pramogos/1955-pirmoji-mikelio-prizo-laureate-krastotyrininke-bibliotekininke-b-knizikeviciene Pirmoji Mikelio prizo laureatė – kraštotyrininkė, bibliotekininkė B. Knizikevičienė]
* [http://www.grazitumano.lt/wiki/index.php/Birut%C4%97_Knizikevi%C4%8Dien%C4%97_-_%C5%A0iauli%C5%B3_metra%C5%A1tinink%C4%97 Birutė Knizikevičienė – Šiaulių metraštininkė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200921002707/http://grazitumano.lt/wiki/index.php/Birut%C4%97_Knizikevi%C4%8Dien%C4%97_-_%C5%A0iauli%C5%B3_metra%C5%A1tinink%C4%97 |date=2020-09-21 }}

{{DEFAULTSORT:Knizikevičienė Birutė }}
[[Kategorija:Lietuvos bibliotekininkai]]
[[Kategorija:Lietuvos bibliografai]]
[[Kategorija:Šiaulių kraštotyrininkai]]</text>
      <sha1>2o8q7n6ym8r9oxdiz0wfexddtrstpir</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FC Unisport-Auto Chișinău</title>
    <ns>0</ns>
    <id>325038</id>
    <revision>
      <id>7819572</id>
      <parentid>7636981</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:13:15Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819572</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2049" sha1="n53oucln9djzgxyx11j2suto8xb08vl" xml:space="preserve">{{fc-infod
| clubname = Kišiniovo „Unisport-Auto“ &lt;br /&gt; 1991 – 2005
| image    = [[Vaizdas:Unisport auto.png|150px]]
| fullname = FC Unisport-Auto Chişinău
| founded  = 1991 m.
| defunct  = 2005 m.
| ground   = „Dinamo“ stadionas, [[Kišiniovas]]
| capacity = 6 000
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 
| pattern_la1= |pattern_b1= |pattern_ra1= |
  leftarm1=FFFF00|body1=FFFF00|rightarm1=FFFF00|shorts1=FFFF00|socks1=0070FF| 
  pattern_la2= |pattern_b2= |pattern_ra2= |
  leftarm2=FFFF00|body2=0070FF|rightarm2=FFFF00|shorts2=0070FF|socks2=FF0000| 
}}

'''Kišiniovo „Unisport-Auto“''' – buvęs [[Moldavija|Moldavijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Kišiniovas|Kišiniovo]].

== Istorija ==
*1991: įkurtas klubas ''Amocom Chişinău''.
*1994: pasikeitė pavadinimą ir tapo ''Sportul Studentesc Chişinău''.
*1996: susijungė su ''Universul Truşeni'' ir ''Bucuria Chişinău''. Pasivadino ''Unisport Chişinău''.
*1999: Susijungė su [[FC Nistru Otaci]] ir tapo ''Nistru-Unisport Otaci''.
*2000: Nutrauktas bendradarbiavimas ir įvyko skyrybos. ''Unisport-Auto Chişinău'' tapo savarankišku klubu ir dalyvavo [[Divizia A]] pirmenybėse.
*2005: komanda buvo išformuota.

{{fkp|1991|Amocom|1994|Sportul Studenţesc|1996|Unisport ''(prijungus [[Universul Truseni]] klubą)|2002|Unisport-Auto}}

==Pasiekimai==
* {{fut|MDA|t}}s pusfinalis (1993, 1994 m.)

{{MDAfl | 1992 | 2005 | 10 | 5 (1992, 1993 m.)}}

== Sezonai ==

{{fs1|MDA}}
{{fs2|MDA|1992|I| 5 | }}
{{fs2|MDA|1992–1993|I| 5 | 1/2 f.}}
{{fs2|MDA|1993–1994|I| 9 | 1/2 f.}}
{{fs2|MDA|1994–1995|I| 11 | }}
{{fs2|MDA|1995–1996|I| 10 | }}
{{fs2|MDA|1996–1997|I| 9 | }}
{{fs2|MDA|1997–1998|I| 7 | }}
{{fs2|MDA|1998–1999|I| 9 | }}
{{fs2|MDA|2003–2004|I| 7 | }}
{{fs2|MDA|2004–2005|I| 7 | }}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* Oficiali klubo svetainė
* [http://www.soccerway.com/teams/moldova/fc-unisport-auto-chisinau/ SOCCERWAY]

{{futbolas-stub|MDA|klub}}

[[Kategorija:Moldavijos futbolo klubai|Unisport]]</text>
      <sha1>n53oucln9djzgxyx11j2suto8xb08vl</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819573</id>
      <parentid>7819572</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:13:29Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Nuorodos */</comment>
      <origin>7819573</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1969" sha1="mtucdjppttmrbw7tpitdoclgopjhx1m" xml:space="preserve">{{fc-infod
| clubname = Kišiniovo „Unisport-Auto“ &lt;br /&gt; 1991 – 2005
| image    = [[Vaizdas:Unisport auto.png|150px]]
| fullname = FC Unisport-Auto Chişinău
| founded  = 1991 m.
| defunct  = 2005 m.
| ground   = „Dinamo“ stadionas, [[Kišiniovas]]
| capacity = 6 000
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 
| pattern_la1= |pattern_b1= |pattern_ra1= |
  leftarm1=FFFF00|body1=FFFF00|rightarm1=FFFF00|shorts1=FFFF00|socks1=0070FF| 
  pattern_la2= |pattern_b2= |pattern_ra2= |
  leftarm2=FFFF00|body2=0070FF|rightarm2=FFFF00|shorts2=0070FF|socks2=FF0000| 
}}

'''Kišiniovo „Unisport-Auto“''' – buvęs [[Moldavija|Moldavijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Kišiniovas|Kišiniovo]].

== Istorija ==
*1991: įkurtas klubas ''Amocom Chişinău''.
*1994: pasikeitė pavadinimą ir tapo ''Sportul Studentesc Chişinău''.
*1996: susijungė su ''Universul Truşeni'' ir ''Bucuria Chişinău''. Pasivadino ''Unisport Chişinău''.
*1999: Susijungė su [[FC Nistru Otaci]] ir tapo ''Nistru-Unisport Otaci''.
*2000: Nutrauktas bendradarbiavimas ir įvyko skyrybos. ''Unisport-Auto Chişinău'' tapo savarankišku klubu ir dalyvavo [[Divizia A]] pirmenybėse.
*2005: komanda buvo išformuota.

{{fkp|1991|Amocom|1994|Sportul Studenţesc|1996|Unisport ''(prijungus [[Universul Truseni]] klubą)|2002|Unisport-Auto}}

==Pasiekimai==
* {{fut|MDA|t}}s pusfinalis (1993, 1994 m.)

{{MDAfl | 1992 | 2005 | 10 | 5 (1992, 1993 m.)}}

== Sezonai ==

{{fs1|MDA}}
{{fs2|MDA|1992|I| 5 | }}
{{fs2|MDA|1992–1993|I| 5 | 1/2 f.}}
{{fs2|MDA|1993–1994|I| 9 | 1/2 f.}}
{{fs2|MDA|1994–1995|I| 11 | }}
{{fs2|MDA|1995–1996|I| 10 | }}
{{fs2|MDA|1996–1997|I| 9 | }}
{{fs2|MDA|1997–1998|I| 7 | }}
{{fs2|MDA|1998–1999|I| 9 | }}
{{fs2|MDA|2003–2004|I| 7 | }}
{{fs2|MDA|2004–2005|I| 7 | }}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* Oficiali klubo svetainė

{{futbolas-stub|MDA|klub}}

[[Kategorija:Moldavijos futbolo klubai|Unisport]]</text>
      <sha1>mtucdjppttmrbw7tpitdoclgopjhx1m</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Gižų mokykla</title>
    <ns>0</ns>
    <id>326820</id>
    <redirect title="Kazimiero Baršausko mokykla-daugiafunkcis centras" />
    <revision>
      <id>7819917</id>
      <parentid>6564217</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T19:00:04Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>EmausBot</username>
        <id>33319</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>robotas: Taisomi dvigubi peradresavimai į [[Kazimiero Baršausko mokykla-daugiafunkcis centras]]</comment>
      <origin>7819917</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="70" sha1="1w01v9l8p2vthq8772fly0v9l5kyzxe" xml:space="preserve">#PERADRESAVIMAS [[Kazimiero Baršausko mokykla-daugiafunkcis centras]]</text>
      <sha1>1w01v9l8p2vthq8772fly0v9l5kyzxe</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FK CSKA Kiïv</title>
    <ns>0</ns>
    <id>328466</id>
    <revision>
      <id>7819616</id>
      <parentid>7636819</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:25:52Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819616</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1883" sha1="q9v5qgds1at2hoccwc1u8mi28996uba" xml:space="preserve">{{fc-infod
| clubname = Kijevo CSKA &lt;br /&gt; 1934 – 2009
| image    = [[File:CSKA-Kyiv.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «ЦСКА-Київ»
| founded  = 1934 m.
| defunct  = 2009 m. ruduo
| ground   = CSK ZSU, [[Kijevas]]
| capacity = 11.000
| chairman = [[Sergij Grigorovic]]
| manager  = [[Andrij Kovtun]]
| league   = 
| season   = 
| position = 
| pattern_la1 =_whiteborder | pattern = | pattern_b1 =_whiteborder |
  leftarm1 = ff0000 | body1 = ff0000 | rightarm1 = ff0000 | shorts1 = ff0000 | socks1 = ff0000 |
  pattern_la2 = _borderonwhite | pattern_b2 = _royalbluesides | pattern_ra2 = _borderonwhite |
  leftarm2 = | body2 = | rightarm2 = | shorts2 = | socks2 =
|website=https://cska.in.ua/en/|Svetainė=https://cska.in.ua/en/}}

'''Kijevo CSKA''' – buvęs [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Kijevas|Kijevo]].

== Istorija ==

[[1994]]–[[1996]] m. klubas žaidė [[Borispolis|Borispolyje]]. Klubo pirmąją komandą [[2001]] m. pabaigoje perėmė naujas [[Arsenal Kiiv]] klubas.

{{fkp|1934|Ukrainskij Vojskovyj Okrug Kiev|1936|UBČA Kiev|1946|Dom Oficerov Kiev|1947|ODO Kiev|1948|Dom Oficerov Kiev|1954|ODO Kiev|1957|SKVO Kiev|1960|SKA Kiev|1972|SK Černigov|1976|SKA Kiev|1992|ZS-Oriâna Kiïv|1993|CSK ZSU Kiïv|1994|CSKA-Borisfen ''(prijungus [[Borisfen Borispil]] klubą)|2001|CSKA-2 Kiïv|2002|CSKA Kiïv}}

== Pasiekimai ==
{{UKRfut
|0||0||0|
|0|
|2|1998, 2001
|0||0|}}
* Ukrainos TSR čempionas (1949, 1951, 1980, 1983 m.)
* Ukrainos TSR taurė (1976 m.)

{{UKRfl | 1995 | 2001 | 6 | 4 (1996 m.)}}

== Sezonai ==
=== [[UEFA]] varžybos ===
{{uefad1}}
{{uefad4|1999||1/16 f.|}}
{{uefad4|2002|||1/32 f.}}
{{uefad2|0|1|1|—|1/16 f.|1/32 f.}}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [http://www.soccerway.com/teams/ukraine/fc-cska-kyiv/ SOCCERWAY]

{{futbolas-stub|UKR|klub}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Cska]]</text>
      <sha1>q9v5qgds1at2hoccwc1u8mi28996uba</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819617</id>
      <parentid>7819616</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:26:01Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819617</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1819" sha1="r1gjjgxiv249a8t7krbb99uqakdyw8o" xml:space="preserve">{{fc-infod
| clubname = Kijevo CSKA &lt;br /&gt; 1934 – 2009
| image    = [[File:CSKA-Kyiv.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «ЦСКА-Київ»
| founded  = 1934 m.
| defunct  = 2009 m. ruduo
| ground   = CSK ZSU, [[Kijevas]]
| capacity = 11.000
| chairman = [[Sergij Grigorovic]]
| manager  = [[Andrij Kovtun]]
| league   = 
| season   = 
| position = 
| pattern_la1 =_whiteborder | pattern = | pattern_b1 =_whiteborder |
  leftarm1 = ff0000 | body1 = ff0000 | rightarm1 = ff0000 | shorts1 = ff0000 | socks1 = ff0000 |
  pattern_la2 = _borderonwhite | pattern_b2 = _royalbluesides | pattern_ra2 = _borderonwhite |
  leftarm2 = | body2 = | rightarm2 = | shorts2 = | socks2 =
}}

'''Kijevo CSKA''' – buvęs [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Kijevas|Kijevo]].

== Istorija ==

[[1994]]–[[1996]] m. klubas žaidė [[Borispolis|Borispolyje]]. Klubo pirmąją komandą [[2001]] m. pabaigoje perėmė naujas [[Arsenal Kiiv]] klubas.

{{fkp|1934|Ukrainskij Vojskovyj Okrug Kiev|1936|UBČA Kiev|1946|Dom Oficerov Kiev|1947|ODO Kiev|1948|Dom Oficerov Kiev|1954|ODO Kiev|1957|SKVO Kiev|1960|SKA Kiev|1972|SK Černigov|1976|SKA Kiev|1992|ZS-Oriâna Kiïv|1993|CSK ZSU Kiïv|1994|CSKA-Borisfen ''(prijungus [[Borisfen Borispil]] klubą)|2001|CSKA-2 Kiïv|2002|CSKA Kiïv}}

== Pasiekimai ==
{{UKRfut
|0||0||0|
|0|
|2|1998, 2001
|0||0|}}
* Ukrainos TSR čempionas (1949, 1951, 1980, 1983 m.)
* Ukrainos TSR taurė (1976 m.)

{{UKRfl | 1995 | 2001 | 6 | 4 (1996 m.)}}

== Sezonai ==
=== [[UEFA]] varžybos ===
{{uefad1}}
{{uefad4|1999||1/16 f.|}}
{{uefad4|2002|||1/32 f.}}
{{uefad2|0|1|1|—|1/16 f.|1/32 f.}}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [http://www.soccerway.com/teams/ukraine/fc-cska-kyiv/ SOCCERWAY]

{{futbolas-stub|UKR|klub}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Cska]]</text>
      <sha1>r1gjjgxiv249a8t7krbb99uqakdyw8o</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819618</id>
      <parentid>7819617</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:26:11Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819618</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1810" sha1="ibuzs3e8azy2g4itshkppfaq83jpsiv" xml:space="preserve">{{fc-infod
| clubname = Kijevo CSKA &lt;br /&gt; 1934 – 2009
| image    = [[File:CSKA-Kyiv.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «ЦСКА-Київ»
| founded  = 1934 m.
| defunct  = 2009 m. ruduo
| ground   = CSK ZSU, [[Kijevas]]
| capacity = 11.000
| chairman = [[Sergij Grigorovic]]
| manager  = [[Andrij Kovtun]]
| league   = 
| season   = 
| position = 
| pattern_la1 =_whiteborder | pattern = | pattern_b1 =_whiteborder |
  leftarm1 = ff0000 | body1 = ff0000 | rightarm1 = ff0000 | shorts1 = ff0000 | socks1 = ff0000 |
  pattern_la2 = _borderonwhite | pattern_b2 = _royalbluesides | pattern_ra2 = _borderonwhite |
  leftarm2 = | body2 = | rightarm2 = | shorts2 = | socks2 =
}}

'''Kijevo CSKA''' – buvęs [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Kijevas|Kijevo]].

== Istorija ==
1994–1996 m. klubas žaidė [[Borispolis|Borispolyje]]. Klubo pirmąją komandą [[2001]] m. pabaigoje perėmė naujas [[Arsenal Kiiv]] klubas.

{{fkp|1934|Ukrainskij Vojskovyj Okrug Kiev|1936|UBČA Kiev|1946|Dom Oficerov Kiev|1947|ODO Kiev|1948|Dom Oficerov Kiev|1954|ODO Kiev|1957|SKVO Kiev|1960|SKA Kiev|1972|SK Černigov|1976|SKA Kiev|1992|ZS-Oriâna Kiïv|1993|CSK ZSU Kiïv|1994|CSKA-Borisfen ''(prijungus [[Borisfen Borispil]] klubą)|2001|CSKA-2 Kiïv|2002|CSKA Kiïv}}

== Pasiekimai ==
{{UKRfut
|0||0||0|
|0|
|2|1998, 2001
|0||0|}}
* Ukrainos TSR čempionas (1949, 1951, 1980, 1983 m.)
* Ukrainos TSR taurė (1976 m.)

{{UKRfl | 1995 | 2001 | 6 | 4 (1996 m.)}}

== Sezonai ==
=== [[UEFA]] varžybos ===
{{uefad1}}
{{uefad4|1999||1/16 f.|}}
{{uefad4|2002|||1/32 f.}}
{{uefad2|0|1|1|—|1/16 f.|1/32 f.}}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [http://www.soccerway.com/teams/ukraine/fc-cska-kyiv/ SOCCERWAY]

{{futbolas-stub|UKR|klub}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Cska]]</text>
      <sha1>ibuzs3e8azy2g4itshkppfaq83jpsiv</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819619</id>
      <parentid>7819618</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:26:32Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Nuorodos */</comment>
      <origin>7819619</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1746" sha1="2d1rqobcmne991nr03pdf1dc8kbg9ra" xml:space="preserve">{{fc-infod
| clubname = Kijevo CSKA &lt;br /&gt; 1934 – 2009
| image    = [[File:CSKA-Kyiv.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «ЦСКА-Київ»
| founded  = 1934 m.
| defunct  = 2009 m. ruduo
| ground   = CSK ZSU, [[Kijevas]]
| capacity = 11.000
| chairman = [[Sergij Grigorovic]]
| manager  = [[Andrij Kovtun]]
| league   = 
| season   = 
| position = 
| pattern_la1 =_whiteborder | pattern = | pattern_b1 =_whiteborder |
  leftarm1 = ff0000 | body1 = ff0000 | rightarm1 = ff0000 | shorts1 = ff0000 | socks1 = ff0000 |
  pattern_la2 = _borderonwhite | pattern_b2 = _royalbluesides | pattern_ra2 = _borderonwhite |
  leftarm2 = | body2 = | rightarm2 = | shorts2 = | socks2 =
}}

'''Kijevo CSKA''' – buvęs [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Kijevas|Kijevo]].

== Istorija ==
1994–1996 m. klubas žaidė [[Borispolis|Borispolyje]]. Klubo pirmąją komandą [[2001]] m. pabaigoje perėmė naujas [[Arsenal Kiiv]] klubas.

{{fkp|1934|Ukrainskij Vojskovyj Okrug Kiev|1936|UBČA Kiev|1946|Dom Oficerov Kiev|1947|ODO Kiev|1948|Dom Oficerov Kiev|1954|ODO Kiev|1957|SKVO Kiev|1960|SKA Kiev|1972|SK Černigov|1976|SKA Kiev|1992|ZS-Oriâna Kiïv|1993|CSK ZSU Kiïv|1994|CSKA-Borisfen ''(prijungus [[Borisfen Borispil]] klubą)|2001|CSKA-2 Kiïv|2002|CSKA Kiïv}}

== Pasiekimai ==
{{UKRfut
|0||0||0|
|0|
|2|1998, 2001
|0||0|}}
* Ukrainos TSR čempionas (1949, 1951, 1980, 1983 m.)
* Ukrainos TSR taurė (1976 m.)

{{UKRfl | 1995 | 2001 | 6 | 4 (1996 m.)}}

== Sezonai ==
=== [[UEFA]] varžybos ===
{{uefad1}}
{{uefad4|1999||1/16 f.|}}
{{uefad4|2002|||1/32 f.}}
{{uefad2|0|1|1|—|1/16 f.|1/32 f.}}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* 

{{futbolas-stub|UKR|klub}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Cska]]</text>
      <sha1>2d1rqobcmne991nr03pdf1dc8kbg9ra</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819620</id>
      <parentid>7819619</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:26:44Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819620</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1742" sha1="bnpuuv7jc65hmkeyh5gnz4scqnluji1" xml:space="preserve">{{fc-infod
| clubname = Kijevo CSKA &lt;br /&gt; 1934 – 2009
| image    = [[File:CSKA-Kyiv.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «ЦСКА-Київ»
| founded  = 1934 m.
| defunct  = 2009 m. ruduo
| ground   = CSK ZSU, [[Kijevas]]
| capacity = 11.000
| chairman = [[Sergij Grigorovic]]
| manager  = [[Andrij Kovtun]]
| league   = 
| season   = 
| position = 
| pattern_la1 =_whiteborder | pattern = | pattern_b1 =_whiteborder |
  leftarm1 = ff0000 | body1 = ff0000 | rightarm1 = ff0000 | shorts1 = ff0000 | socks1 = ff0000 |
  pattern_la2 = _borderonwhite | pattern_b2 = _royalbluesides | pattern_ra2 = _borderonwhite |
  leftarm2 = | body2 = | rightarm2 = | shorts2 = | socks2 =
}}

'''Kijevo CSKA''' – buvęs [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Kijevas|Kijevo]].

== Istorija ==
1994–1996 m. klubas žaidė [[Borispolis|Borispolyje]]. Klubo pirmąją komandą 2001 m. pabaigoje perėmė naujas [[Arsenal Kiiv]] klubas.

{{fkp|1934|Ukrainskij Vojskovyj Okrug Kiev|1936|UBČA Kiev|1946|Dom Oficerov Kiev|1947|ODO Kiev|1948|Dom Oficerov Kiev|1954|ODO Kiev|1957|SKVO Kiev|1960|SKA Kiev|1972|SK Černigov|1976|SKA Kiev|1992|ZS-Oriâna Kiïv|1993|CSK ZSU Kiïv|1994|CSKA-Borisfen ''(prijungus [[Borisfen Borispil]] klubą)|2001|CSKA-2 Kiïv|2002|CSKA Kiïv}}

== Pasiekimai ==
{{UKRfut
|0||0||0|
|0|
|2|1998, 2001
|0||0|}}
* Ukrainos TSR čempionas (1949, 1951, 1980, 1983 m.)
* Ukrainos TSR taurė (1976 m.)

{{UKRfl | 1995 | 2001 | 6 | 4 (1996 m.)}}

== Sezonai ==
=== [[UEFA]] varžybos ===
{{uefad1}}
{{uefad4|1999||1/16 f.|}}
{{uefad4|2002|||1/32 f.}}
{{uefad2|0|1|1|—|1/16 f.|1/32 f.}}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* 

{{futbolas-stub|UKR|klub}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Cska]]</text>
      <sha1>bnpuuv7jc65hmkeyh5gnz4scqnluji1</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FK Zìrka</title>
    <ns>0</ns>
    <id>328480</id>
    <revision>
      <id>7819846</id>
      <parentid>7636916</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:44:32Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819846</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1924" sha1="i04irtvouqtxuwt7gv4gfywk1tsr4wg" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = „Zirka“ Kropivnyckis
| image    = [[File:Zirka 2008.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Зірка» (Кропивницький)
| founded  = 1911 m.
| ground   = „Zirka“, [[Kropivnyckis]]
| capacity = 13 667
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 
 |pattern_la1     = _zirka1617h
 |pattern_b1      = _zirka1617h
 |pattern_ra1     = _zirka1617h
 |leftarm1        = fff000
 |body1           = fff000
 |rightarm1       = fff000
 |shorts1         = FF0000
 |socks1          = fff000
 |pattern_la2     = _zirka1617a
 |pattern_b2      = _zirka1617a
 |pattern_ra2     = _zirka1617a
 |leftarm2        = 000000
 |body2           = 000000
 |rightarm2       = 000000
 |shorts2         = 000000
 |socks2          = 000000
}}

'''„Zirka“ Kropivnyckis''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Kropivnyckis|Kropivnyckis]].

== Istorija ==
Klubo ištakos siekia [[1922]] m., kai buvo įkurtas '''„Raudonosios Žvaigždės“ futbolo klubas'''.

Ilgą laiką žaidė Ukrainos Auščiausioje bei Premjer lygoje. Vėliau susidūrė su finansinėmis problemomis ir iškrito iš elito.

Pastaruoju metu dalyvauja kaip mėgėjiška komanda mėgėjų lygose.
{{fkp|1922|Червона зірка|1928|Металіст|1935|Сільмаш|1949|Трактор|1951|Торпедо|1958|Зірка|1962|Динамо|1963|Зірка}}

== Pasiekimai ==
* Ukrainos TSR taurė (1953, 1973, 1975 m.)

* {{fut|UKR|t}}s pusfinalis (1999, 2000 m.)

{{UKRfl | 1995 | 2004 | 6 | 5 (1996 m.)}}

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2015–2016|II||x}}
{{fs2|UKR|2016–2017|II||}}
{{fs2|UKR|2017–2018|I|10|}}
{{fs2|UKR|2018–2019|II|15|}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [http://fczirka.com.ua Oficiali klubo svetainė]
* [http://www.soccerway.com/teams/ukraine/fc-zirka-kirovohrad/ SOCCERWAY]

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Zirka]]</text>
      <sha1>i04irtvouqtxuwt7gv4gfywk1tsr4wg</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819847</id>
      <parentid>7819846</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:44:40Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819847</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1920" sha1="ni5j4449j3rutx94f13mov0rvf4m3lz" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = „Zirka“ Kropivnyckis
| image    = [[File:Zirka 2008.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Зірка» (Кропивницький)
| founded  = 1911 m.
| ground   = „Zirka“, [[Kropivnyckis]]
| capacity = 13 667
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 
 |pattern_la1     = _zirka1617h
 |pattern_b1      = _zirka1617h
 |pattern_ra1     = _zirka1617h
 |leftarm1        = fff000
 |body1           = fff000
 |rightarm1       = fff000
 |shorts1         = FF0000
 |socks1          = fff000
 |pattern_la2     = _zirka1617a
 |pattern_b2      = _zirka1617a
 |pattern_ra2     = _zirka1617a
 |leftarm2        = 000000
 |body2           = 000000
 |rightarm2       = 000000
 |shorts2         = 000000
 |socks2          = 000000
}}

'''„Zirka“ Kropivnyckis''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Kropivnyckis|Kropivnyckis]].

== Istorija ==
Klubo ištakos siekia 1922 m., kai buvo įkurtas '''„Raudonosios Žvaigždės“ futbolo klubas'''.

Ilgą laiką žaidė Ukrainos Auščiausioje bei Premjer lygoje. Vėliau susidūrė su finansinėmis problemomis ir iškrito iš elito.

Pastaruoju metu dalyvauja kaip mėgėjiška komanda mėgėjų lygose.
{{fkp|1922|Червона зірка|1928|Металіст|1935|Сільмаш|1949|Трактор|1951|Торпедо|1958|Зірка|1962|Динамо|1963|Зірка}}

== Pasiekimai ==
* Ukrainos TSR taurė (1953, 1973, 1975 m.)

* {{fut|UKR|t}}s pusfinalis (1999, 2000 m.)

{{UKRfl | 1995 | 2004 | 6 | 5 (1996 m.)}}

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2015–2016|II||x}}
{{fs2|UKR|2016–2017|II||}}
{{fs2|UKR|2017–2018|I|10|}}
{{fs2|UKR|2018–2019|II|15|}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [http://fczirka.com.ua Oficiali klubo svetainė]
* [http://www.soccerway.com/teams/ukraine/fc-zirka-kirovohrad/ SOCCERWAY]

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Zirka]]</text>
      <sha1>ni5j4449j3rutx94f13mov0rvf4m3lz</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819848</id>
      <parentid>7819847</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:44:50Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Nuorodos */</comment>
      <origin>7819848</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1846" sha1="hf3j4emj8thucy5sziss3gdfuk2evhg" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = „Zirka“ Kropivnyckis
| image    = [[File:Zirka 2008.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Зірка» (Кропивницький)
| founded  = 1911 m.
| ground   = „Zirka“, [[Kropivnyckis]]
| capacity = 13 667
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 
 |pattern_la1     = _zirka1617h
 |pattern_b1      = _zirka1617h
 |pattern_ra1     = _zirka1617h
 |leftarm1        = fff000
 |body1           = fff000
 |rightarm1       = fff000
 |shorts1         = FF0000
 |socks1          = fff000
 |pattern_la2     = _zirka1617a
 |pattern_b2      = _zirka1617a
 |pattern_ra2     = _zirka1617a
 |leftarm2        = 000000
 |body2           = 000000
 |rightarm2       = 000000
 |shorts2         = 000000
 |socks2          = 000000
}}

'''„Zirka“ Kropivnyckis''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Kropivnyckis|Kropivnyckis]].

== Istorija ==
Klubo ištakos siekia 1922 m., kai buvo įkurtas '''„Raudonosios Žvaigždės“ futbolo klubas'''.

Ilgą laiką žaidė Ukrainos Auščiausioje bei Premjer lygoje. Vėliau susidūrė su finansinėmis problemomis ir iškrito iš elito.

Pastaruoju metu dalyvauja kaip mėgėjiška komanda mėgėjų lygose.
{{fkp|1922|Червона зірка|1928|Металіст|1935|Сільмаш|1949|Трактор|1951|Торпедо|1958|Зірка|1962|Динамо|1963|Зірка}}

== Pasiekimai ==
* Ukrainos TSR taurė (1953, 1973, 1975 m.)

* {{fut|UKR|t}}s pusfinalis (1999, 2000 m.)

{{UKRfl | 1995 | 2004 | 6 | 5 (1996 m.)}}

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2015–2016|II||x}}
{{fs2|UKR|2016–2017|II||}}
{{fs2|UKR|2017–2018|I|10|}}
{{fs2|UKR|2018–2019|II|15|}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [http://fczirka.com.ua Oficiali klubo svetainė]

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Zirka]]</text>
      <sha1>hf3j4emj8thucy5sziss3gdfuk2evhg</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>NK Veres Rìvne</title>
    <ns>0</ns>
    <id>328486</id>
    <revision>
      <id>7819822</id>
      <parentid>7735342</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:39:19Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819822</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3082" sha1="3i1a6mj5sus1by7mu67qzwnumbql6pv" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Rivnės „Veres“
| image    = [[Vaizdas:FK_Veres_Rivne.png|150px]]
| fullname = ФК «Верес» Рівне
| founded  = 1957 m.
| ground   = „Avangrad“ stadionas, [[Rivnė]]
| capacity = 4 500
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 

|pattern_la2=
|pattern_b2=_veres2015a
|pattern_ra2=
|pattern_sh2=
|pattern_so2=
|leftarm2=ff0000
|body2=ff0000
|rightarm2=ff0000
|shorts2=ff0000
|socks2=ff0000

| pattern_la3=_ingolstadt1617t
| pattern_b3=_ingolstadt1617t
| pattern_ra3=_ingolstadt1617t
| pattern_sh3=_ingolstadt1617t
| pattern_so3=_3_stripes_red
| leftarm3=FFFFFF
| body3=FFFFFF
| rightarm3=FFFFFF
| shorts3=FFFFFF
| socks3=FFFFFF

| pattern_la1      =
| pattern_b1       = _frankfurt1920h
| pattern_ra1      =
| pattern_sh1      =
| pattern_so1      = _sevilla1819H
| leftarm1         = 000000
| body1            = 000000
| rightarm1        = 000000
| shorts1          = 000000
| socks1           = 000000
}}

'''Rivnės futbolo klubas „Veres“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Rivnė]]s.

== Istorija ==
Klubas įkurtas [[1957]] metais. Tuo metu vadinosi &quot;Kolūkiečiai&quot;. Ypatingais laimėjimais pasigirti negali. 

Nepriklausomos Ukrainos laikotarpiu klubas iš pradžių žaidė Pirmoje lygoje, o vėliau pateko į Premjer lygą. Po to sekė klubo nuopuolis (1997-2011 m.), ir klubas žaidė žemesniuosiuose divizionuose ir galiausiai [[2011]] m. susidūrė su finansinėmis problemomis, neteko profesionalaus klubo statuso ir dėl finansinių problemų pasitraukė iš Antros lygos pirmenybių.

[[2015]] m. buvo paskelbta apie klubo atgimimą.

{{fkp|1957|Колгоспник|1967|Горинь|1972|Авангард|1991|Верес}}

== Emblema ==
&lt;gallery&gt;
Vaizdas:Rivne veres2.jpg|iki 2015 m. naudota
Vaizdas:FK_Veres_Rivne.png| nuo 2015 m. naudojama
&lt;/gallery&gt;

== Spalvinė gama ==
Juoda, raudona ir balta. (Nuo [[2015]] m., o ankstesniais metais buvo mėlyna ir geltona.)
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Black;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Juoda'''
| style=&quot;background:red;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Raudona'''
| style=&quot;background:white;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Balta'''
|}

== Pasiekimai ==
* {{fut|UKR|t}}s pusfinalis (1994 m.)

{{UKRfl | 1992 | 2017 | 4 | 11 (1994 m.)}}

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2015–2016|III|2|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2016–2017|II|3|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2017–2018|I|6|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2018–2019|III (B grupė)|5|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2019–2020|III (B grupė)|3|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|II|1|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|I|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|I||}}
|}

== Lietuviai ==
* [[Gintaras Kvitkauskas]], saugas 1993

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [http://www.soccerway.com/teams/ukraine/fc-veres-rivne/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/nk-veres-rivne/startseite/verein/26459 Transfermarkt] (NK Veres)

{{DEFAULTSORT:Veres}}
{{Premjer-Liha}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>3i1a6mj5sus1by7mu67qzwnumbql6pv</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819823</id>
      <parentid>7819822</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:39:43Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819823</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3065" sha1="0vqbzel52qslykmdb7x8c8f9153lx6c" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Rivnės „Veres“
| image    = [[Vaizdas:FK_Veres_Rivne.png|150px]]
| fullname = ФК «Верес» Рівне
| founded  = 1957 m.
| ground   = „Avangrad“ stadionas, [[Rivnė]]
| capacity = 4 500
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 

|pattern_la2=
|pattern_b2=_veres2015a
|pattern_ra2=
|pattern_sh2=
|pattern_so2=
|leftarm2=ff0000
|body2=ff0000
|rightarm2=ff0000
|shorts2=ff0000
|socks2=ff0000

| pattern_la3=_ingolstadt1617t
| pattern_b3=_ingolstadt1617t
| pattern_ra3=_ingolstadt1617t
| pattern_sh3=_ingolstadt1617t
| pattern_so3=_3_stripes_red
| leftarm3=FFFFFF
| body3=FFFFFF
| rightarm3=FFFFFF
| shorts3=FFFFFF
| socks3=FFFFFF

| pattern_la1      =
| pattern_b1       = _frankfurt1920h
| pattern_ra1      =
| pattern_sh1      =
| pattern_so1      = _sevilla1819H
| leftarm1         = 000000
| body1            = 000000
| rightarm1        = 000000
| shorts1          = 000000
| socks1           = 000000
}}

'''Rivnės futbolo klubas „Veres“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Rivnė]]s.

== Istorija ==
Klubas įkurtas 1957 m. Tuo metu vadinosi &quot;Kolūkiečiai&quot;. Ypatingais laimėjimais pasigirti negali. 

Nepriklausomos Ukrainos laikotarpiu klubas iš pradžių žaidė Pirmoje lygoje, o vėliau pateko į Premjer lygą. Po to sekė klubo nuopuolis (1997-2011 m.), ir klubas žaidė žemesniuosiuose divizionuose ir galiausiai 2011 m. susidūrė su finansinėmis problemomis, neteko profesionalaus klubo statuso ir dėl finansinių problemų pasitraukė iš Antros lygos pirmenybių.

2015 m. buvo paskelbta apie klubo atgimimą.

{{fkp|1957|Колгоспник|1967|Горинь|1972|Авангард|1991|Верес}}

== Emblema ==
&lt;gallery&gt;
Vaizdas:Rivne veres2.jpg|iki 2015 m. naudota
Vaizdas:FK_Veres_Rivne.png| nuo 2015 m. naudojama
&lt;/gallery&gt;

== Spalvinė gama ==
Juoda, raudona ir balta. (Nuo [[2015]] m., o ankstesniais metais buvo mėlyna ir geltona.)
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Black;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Juoda'''
| style=&quot;background:red;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Raudona'''
| style=&quot;background:white;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Balta'''
|}

== Pasiekimai ==
* {{fut|UKR|t}}s pusfinalis (1994 m.)

{{UKRfl | 1992 | 2017 | 4 | 11 (1994 m.)}}

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2015–2016|III|2|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2016–2017|II|3|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2017–2018|I|6|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2018–2019|III (B grupė)|5|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2019–2020|III (B grupė)|3|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|II|1|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|I|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|I||}}
|}

== Lietuviai ==
* [[Gintaras Kvitkauskas]], saugas 1993

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [http://www.soccerway.com/teams/ukraine/fc-veres-rivne/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/nk-veres-rivne/startseite/verein/26459 Transfermarkt] (NK Veres)

{{DEFAULTSORT:Veres}}
{{Premjer-Liha}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>0vqbzel52qslykmdb7x8c8f9153lx6c</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819824</id>
      <parentid>7819823</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:39:57Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Nuorodos */</comment>
      <origin>7819824</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2986" sha1="nnzqcy96zs4v3yu8qayuqn0l6hoqckr" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Rivnės „Veres“
| image    = [[Vaizdas:FK_Veres_Rivne.png|150px]]
| fullname = ФК «Верес» Рівне
| founded  = 1957 m.
| ground   = „Avangrad“ stadionas, [[Rivnė]]
| capacity = 4 500
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 

|pattern_la2=
|pattern_b2=_veres2015a
|pattern_ra2=
|pattern_sh2=
|pattern_so2=
|leftarm2=ff0000
|body2=ff0000
|rightarm2=ff0000
|shorts2=ff0000
|socks2=ff0000

| pattern_la3=_ingolstadt1617t
| pattern_b3=_ingolstadt1617t
| pattern_ra3=_ingolstadt1617t
| pattern_sh3=_ingolstadt1617t
| pattern_so3=_3_stripes_red
| leftarm3=FFFFFF
| body3=FFFFFF
| rightarm3=FFFFFF
| shorts3=FFFFFF
| socks3=FFFFFF

| pattern_la1      =
| pattern_b1       = _frankfurt1920h
| pattern_ra1      =
| pattern_sh1      =
| pattern_so1      = _sevilla1819H
| leftarm1         = 000000
| body1            = 000000
| rightarm1        = 000000
| shorts1          = 000000
| socks1           = 000000
}}

'''Rivnės futbolo klubas „Veres“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Rivnė]]s.

== Istorija ==
Klubas įkurtas 1957 m. Tuo metu vadinosi &quot;Kolūkiečiai&quot;. Ypatingais laimėjimais pasigirti negali. 

Nepriklausomos Ukrainos laikotarpiu klubas iš pradžių žaidė Pirmoje lygoje, o vėliau pateko į Premjer lygą. Po to sekė klubo nuopuolis (1997-2011 m.), ir klubas žaidė žemesniuosiuose divizionuose ir galiausiai 2011 m. susidūrė su finansinėmis problemomis, neteko profesionalaus klubo statuso ir dėl finansinių problemų pasitraukė iš Antros lygos pirmenybių.

2015 m. buvo paskelbta apie klubo atgimimą.

{{fkp|1957|Колгоспник|1967|Горинь|1972|Авангард|1991|Верес}}

== Emblema ==
&lt;gallery&gt;
Vaizdas:Rivne veres2.jpg|iki 2015 m. naudota
Vaizdas:FK_Veres_Rivne.png| nuo 2015 m. naudojama
&lt;/gallery&gt;

== Spalvinė gama ==
Juoda, raudona ir balta. (Nuo [[2015]] m., o ankstesniais metais buvo mėlyna ir geltona.)
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Black;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Juoda'''
| style=&quot;background:red;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Raudona'''
| style=&quot;background:white;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Balta'''
|}

== Pasiekimai ==
* {{fut|UKR|t}}s pusfinalis (1994 m.)

{{UKRfl | 1992 | 2017 | 4 | 11 (1994 m.)}}

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2015–2016|III|2|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2016–2017|II|3|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2017–2018|I|6|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2018–2019|III (B grupė)|5|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2019–2020|III (B grupė)|3|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|II|1|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|I|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|I||}}
|}

== Lietuviai ==
* [[Gintaras Kvitkauskas]], saugas 1993

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://www.transfermarkt.com/nk-veres-rivne/startseite/verein/26459 Transfermarkt] 

{{DEFAULTSORT:Veres}}
{{Premjer-Liha}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>nnzqcy96zs4v3yu8qayuqn0l6hoqckr</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FK Torpedo Zaporìžžâ</title>
    <ns>0</ns>
    <id>328489</id>
    <revision>
      <id>7819812</id>
      <parentid>7636901</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:36:46Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819812</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1088" sha1="3m4uf51ltkqgedwpwl0lwiw8xpyk3d1" xml:space="preserve">{{fc-infod
| clubname = Zaporožės „Torpedo“ &lt;br /&gt; 1982 – 2002
| image    = [[Vaizdas:Torpedosaporoschje2.gif|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Торпедо» (Запоріжжя)
| founded  = 1982 m.
| defunct  = 2002 m.
| ground   = ZAO ZAZ, [[Zaporožė]]
| capacity = 12 000
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 
| pattern_la1=|pattern_b1=|pattern_ra1=|
  leftarm1=FFFFFF|body1=FFFFFF|rightarm1=FFFFFF|shorts1=12186E|socks1=FFFFFF|
  pattern_la2=|pattern_b2=|pattern_ra2=|
  leftarm2=000000|body2=000000|rightarm2=000000|shorts2=000000|socks2=000000|
}}

'''Zaporožės futbolo klubas „Torpedo“''' – buvęs [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Zaporožė]]s.

== Istorija ==
Klubas įkurtas [[1982]] m. Išformuotas [[2002]] m.

== Pasiekimai ==
* Ukrainos TSR taurė (1984 m.)
* {{fut|UKR|t}}s pusfinalis (1992, 1993 m.)

{{UKRfl | 1992 | 1998 | 6 | 7 (1995, 1996 m.)}}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* 

{{futbolas-stub|UKR|klub}}

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Torpedo Zaporizza]]</text>
      <sha1>3m4uf51ltkqgedwpwl0lwiw8xpyk3d1</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819813</id>
      <parentid>7819812</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:36:56Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819813</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1080" sha1="4ev9irxz31zgskc05j4i2cxfvd6llwx" xml:space="preserve">{{fc-infod
| clubname = Zaporožės „Torpedo“ &lt;br /&gt; 1982 – 2002
| image    = [[Vaizdas:Torpedosaporoschje2.gif|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Торпедо» (Запоріжжя)
| founded  = 1982 m.
| defunct  = 2002 m.
| ground   = ZAO ZAZ, [[Zaporožė]]
| capacity = 12 000
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 
| pattern_la1=|pattern_b1=|pattern_ra1=|
  leftarm1=FFFFFF|body1=FFFFFF|rightarm1=FFFFFF|shorts1=12186E|socks1=FFFFFF|
  pattern_la2=|pattern_b2=|pattern_ra2=|
  leftarm2=000000|body2=000000|rightarm2=000000|shorts2=000000|socks2=000000|
}}

'''Zaporožės futbolo klubas „Torpedo“''' – buvęs [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Zaporožė]]s.

== Istorija ==
Klubas įkurtas 1982 m. Išformuotas 2002 m.

== Pasiekimai ==
* Ukrainos TSR taurė (1984 m.)
* {{fut|UKR|t}}s pusfinalis (1992, 1993 m.)

{{UKRfl | 1992 | 1998 | 6 | 7 (1995, 1996 m.)}}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* 

{{futbolas-stub|UKR|klub}}

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Torpedo Zaporizza]]</text>
      <sha1>4ev9irxz31zgskc05j4i2cxfvd6llwx</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Pontypridd Town</title>
    <ns>0</ns>
    <id>328508</id>
    <redirect title="Pontypridd United FC" />
    <revision>
      <id>7819920</id>
      <parentid>7007995</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T19:00:34Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>EmausBot</username>
        <id>33319</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>robotas: Taisomi dvigubi peradresavimai į [[Pontypridd United FC]]</comment>
      <origin>7819920</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="40" sha1="tvu1zie3rguvb8dggmfc58pge6ze2gc" xml:space="preserve">#PERADRESAVIMAS [[Pontypridd United FC]]</text>
      <sha1>tvu1zie3rguvb8dggmfc58pge6ze2gc</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>PFK Sevastopolʹ</title>
    <ns>0</ns>
    <id>328824</id>
    <revision>
      <id>7819780</id>
      <parentid>7636886</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:24:59Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819780</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1410" sha1="0wheetpselhky4affr05z9ffvoxw41u" xml:space="preserve">{{fc-infod
| clubname = Sevastopolio FK &lt;br /&gt; 2002 – 2014
| image    = [[File:PFCSevastopol.jpg|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Севастополь»
| founded  = 2002 m. 
| defunct  = 2014 m.
| ground   = Sporto kompleksas, [[Sevastopolis]]
| capacity = 6 000
| chairman = [[Aleksandr Krasil'nikov]]
| manager  = [[Sergej Ševčenko]]
| league   = 
| season   = 
| position = 
| pattern_la1=|pattern_b1=|pattern_ra1=|
  leftarm1=ff0000|body1=ff0000|rightarm1=ff0000|shorts1=ff0000|socks1=ff0000|
  pattern_la2=|pattern_b2=|pattern_ra2=|
  leftarm2=FFFFFF|body2=FFFFFF|rightarm2=FFFFFF|shorts2=FFFFFF|socks2=FFFFFF
}}

'''Sevastopolio PFK''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Sevastopolis|Sevastopolio]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas [[2002]] m. Suteiktas profesionalaus klubo statusas.

2010 m. pateko į aukščiausią lygą. Premjer Liha sezonas nenusisekė: ekipa liko penkiolikta.

[[2014]] m. klubas likviduotas.

== Pasiekimai ==
{{UKRfl | 2010 | 2011 | 1 | 15}}

== Lietuviai ==
* [[Saulius Mikoliūnas]], [[saugas]], [[2013]]–[[2014]] m.

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [http://foot.dk/VisUkrklub.asp?ID=35 foot.dk svetainė] [https://web.archive.org/web/20160304141112/http://foot.dk/VisUkrklub.asp?ID=35 (arch.)]
* [http://www.soccerway.com/teams/ukraine/pfc-sevastopol/ SOCCERWAY]

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Sevastopol]]</text>
      <sha1>0wheetpselhky4affr05z9ffvoxw41u</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819781</id>
      <parentid>7819780</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:25:10Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819781</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1402" sha1="djhw7qgtp0nx522a6wtecswb9mm215i" xml:space="preserve">{{fc-infod
| clubname = Sevastopolio FK &lt;br /&gt; 2002 – 2014
| image    = [[File:PFCSevastopol.jpg|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Севастополь»
| founded  = 2002 m. 
| defunct  = 2014 m.
| ground   = Sporto kompleksas, [[Sevastopolis]]
| capacity = 6 000
| chairman = [[Aleksandr Krasil'nikov]]
| manager  = [[Sergej Ševčenko]]
| league   = 
| season   = 
| position = 
| pattern_la1=|pattern_b1=|pattern_ra1=|
  leftarm1=ff0000|body1=ff0000|rightarm1=ff0000|shorts1=ff0000|socks1=ff0000|
  pattern_la2=|pattern_b2=|pattern_ra2=|
  leftarm2=FFFFFF|body2=FFFFFF|rightarm2=FFFFFF|shorts2=FFFFFF|socks2=FFFFFF
}}

'''Sevastopolio PFK''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Sevastopolis|Sevastopolio]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 2002 m. Suteiktas profesionalaus klubo statusas.

2010 m. pateko į aukščiausią lygą. Premjer Liha sezonas nenusisekė: ekipa liko penkiolikta.

2014 m. klubas likviduotas.

== Pasiekimai ==
{{UKRfl | 2010 | 2011 | 1 | 15}}

== Lietuviai ==
* [[Saulius Mikoliūnas]], [[saugas]], [[2013]]–[[2014]] m.

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [http://foot.dk/VisUkrklub.asp?ID=35 foot.dk svetainė] [https://web.archive.org/web/20160304141112/http://foot.dk/VisUkrklub.asp?ID=35 (arch.)]
* [http://www.soccerway.com/teams/ukraine/pfc-sevastopol/ SOCCERWAY]

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Sevastopol]]</text>
      <sha1>djhw7qgtp0nx522a6wtecswb9mm215i</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819782</id>
      <parentid>7819781</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:25:20Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Nuorodos */</comment>
      <origin>7819782</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1333" sha1="igzf5dlmylx2r59ntoopgolq0t2wumu" xml:space="preserve">{{fc-infod
| clubname = Sevastopolio FK &lt;br /&gt; 2002 – 2014
| image    = [[File:PFCSevastopol.jpg|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Севастополь»
| founded  = 2002 m. 
| defunct  = 2014 m.
| ground   = Sporto kompleksas, [[Sevastopolis]]
| capacity = 6 000
| chairman = [[Aleksandr Krasil'nikov]]
| manager  = [[Sergej Ševčenko]]
| league   = 
| season   = 
| position = 
| pattern_la1=|pattern_b1=|pattern_ra1=|
  leftarm1=ff0000|body1=ff0000|rightarm1=ff0000|shorts1=ff0000|socks1=ff0000|
  pattern_la2=|pattern_b2=|pattern_ra2=|
  leftarm2=FFFFFF|body2=FFFFFF|rightarm2=FFFFFF|shorts2=FFFFFF|socks2=FFFFFF
}}

'''Sevastopolio PFK''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Sevastopolis|Sevastopolio]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 2002 m. Suteiktas profesionalaus klubo statusas.

2010 m. pateko į aukščiausią lygą. Premjer Liha sezonas nenusisekė: ekipa liko penkiolikta.

2014 m. klubas likviduotas.

== Pasiekimai ==
{{UKRfl | 2010 | 2011 | 1 | 15}}

== Lietuviai ==
* [[Saulius Mikoliūnas]], [[saugas]], [[2013]]–[[2014]] m.

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [http://foot.dk/VisUkrklub.asp?ID=35 foot.dk svetainė] [https://web.archive.org/web/20160304141112/http://foot.dk/VisUkrklub.asp?ID=35 (arch.)]

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Sevastopol]]</text>
      <sha1>igzf5dlmylx2r59ntoopgolq0t2wumu</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FCM Ungheni</title>
    <ns>0</ns>
    <id>328843</id>
    <revision>
      <id>7819569</id>
      <parentid>7636980</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:12:29Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819569</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3131" sha1="bv7k2ov8wj5fo7bdp0vbaapgzpxmkir" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = FCM Ungheni 
| image    = [[Vaizdas:FCM Ungheni Logo.png|200px]]
| fullname = Fotbal Club Municipal Ungheni
| founded  = 2000 m.
| ground   = Miesto stadionas, [[Ungenis]]
| capacity = 1 000
| chairman = Serghei Mutu
| manager  = Dorin Bambuleac
| league   = Moldavijos Antra lyga
| season   = 2023–2024
| position = 4 vieta, B grupė

| pattern_la1 =
| pattern_b1  =_blacks
| pattern_ra1 = 000000
| leftarm1    = 000000
| body1       = 000000
| rightarm1   = 000000
| shorts1     = 000000
| socks1      = 000000
| pattern_la2 = 
| pattern_b2  =
| pattern_ra2 = ff0000
| leftarm2    = ff0000
| body2       = ff0000
| rightarm2   = ff0000
| shorts2     = ff0000
| socks2      = ff0000
}}

'''FCM Ungheni''' arba '''Ungenio savivaldybės futbolo klubas''' ({{ro|Fotbal Club Municipal Ungheni}}) – [[Moldavija|Moldavijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Ungenis|Ungenio]].

== Istorija ==
Klubo ištakos siekia [[1954]] m. Nuo [[2011]] m. vadinosi CS Moldova-03 Ungheni, o nuo [[2017]] m. – FCM Ungheni.

{{fkp|1954|Locomotiva|1992|Attila|2003|Moldova-03|2007|FCM|2008|Olimp|2011|CS Moldova-03 Ungheni|2017|FCM Ungheni}}

== Emblema ==
&lt;gallery&gt;
Vaizdas:Olimp Ungheni.gif|Olimpo FK emblema
Vaizdas:FCM Ungheni Logo.png|FCM Ungheni emblema
&lt;/gallery&gt;

== Apranga ==
;Sportinių aprangų gamos pokyčiai:
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 
{|
|{{Football kit |
 pattern_la= |
 pattern_b=_blackstripes  |
 pattern_ra= |
 pattern_sh= |
 pattern_so=_band_black |
 leftarm= FF0000 |
 body= FF0000 |
 rightarm= FF0000 |
 shorts= FF0000 |
 socks= FF0000 |
 title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 pattern_la= |
 pattern_b= _blackstripes |
 pattern_ra= |
 pattern_sh= |
 pattern_so= _band_red |
 leftarm= FFFFFF |
 body= FFFFFF |
 rightarm= FFFFFF |
 shorts= 000000 |
 socks= 000000 |
 title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 pattern_la= |
 pattern_b= |
 pattern_ra= |
 pattern_sh= |
 pattern_so=  |
 leftarm= 000000 |
 body= 000000 |
 rightarm= 000000 |
 shorts= 000000 |
 socks= 000000 |
 title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 pattern_la= |
 pattern_b= |
 pattern_ra= |
 pattern_sh= |
 pattern_so= _band_red |
 leftarm= FF0000 |
 body= FF0000 |
 rightarm= FF0000 |
 shorts= FF0000 |
 socks= FF0000 |
 title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

==Pasiekimai==
{{MDAfl | 1996 | 1997 | 1 | 16}}
* Moldavijos TSR taurės laimėtojas (1954 m.)

== Sezonai ==
{{fs1|MDA}}
{{fs2|MDA|1996–1997|I| 16 | }}
|}
==== FCM Ungheni ====
{{fs1|MDA}}
{{fs2|MDA|2020–2021|III ''(Divizia B)''| 1 | 1/8 f.}}
{{fs2|MDA|2021–2022|II ''(Divizia A)''| 9 | 1/8 f.}}
{{fs2|MDA|2022–2023|II|14|II etapas}}
{{fs2|MDA|2023–2024|II {{small|B grupė}}|4|}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://www.facebook.com/fcmungheni facebook paskyra]
* [https://www.transfermarkt.com/fcm-ungheni/startseite/verein/89531 Transfermarkt]
* [https://int.soccerway.com/teams/moldova/fc-olimp-ungheni/ SOCCERWAY]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fcm-ungheni/36521/ Globalsportsarchive]

{{DEFAULTSORT:Ungheni}}
[[Kategorija:Moldavijos futbolo klubai|Ungheni]]</text>
      <sha1>bv7k2ov8wj5fo7bdp0vbaapgzpxmkir</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819570</id>
      <parentid>7819569</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:12:45Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819570</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3119" sha1="krffyz6iok1lsetav3eodd59bhohuja" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = FCM Ungheni 
| image    = [[Vaizdas:FCM Ungheni Logo.png|200px]]
| fullname = Fotbal Club Municipal Ungheni
| founded  = 2000 m.
| ground   = Miesto stadionas, [[Ungenis]]
| capacity = 1 000
| chairman = Serghei Mutu
| manager  = Dorin Bambuleac
| league   = Moldavijos Antra lyga
| season   = 2023–2024
| position = 4 vieta, B grupė

| pattern_la1 =
| pattern_b1  =_blacks
| pattern_ra1 = 000000
| leftarm1    = 000000
| body1       = 000000
| rightarm1   = 000000
| shorts1     = 000000
| socks1      = 000000
| pattern_la2 = 
| pattern_b2  =
| pattern_ra2 = ff0000
| leftarm2    = ff0000
| body2       = ff0000
| rightarm2   = ff0000
| shorts2     = ff0000
| socks2      = ff0000
}}

'''FCM Ungheni''' arba '''Ungenio savivaldybės futbolo klubas''' ({{ro|Fotbal Club Municipal Ungheni}}) – [[Moldavija|Moldavijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Ungenis|Ungenio]].

== Istorija ==
Klubo ištakos siekia 1954 m. Nuo 2011 m. vadinosi CS Moldova-03 Ungheni, o nuo 2017 m. – FCM Ungheni.

{{fkp|1954|Locomotiva|1992|Attila|2003|Moldova-03|2007|FCM|2008|Olimp|2011|CS Moldova-03 Ungheni|2017|FCM Ungheni}}

== Emblema ==
&lt;gallery&gt;
Vaizdas:Olimp Ungheni.gif|Olimpo FK emblema
Vaizdas:FCM Ungheni Logo.png|FCM Ungheni emblema
&lt;/gallery&gt;

== Apranga ==
;Sportinių aprangų gamos pokyčiai:
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 
{|
|{{Football kit |
 pattern_la= |
 pattern_b=_blackstripes  |
 pattern_ra= |
 pattern_sh= |
 pattern_so=_band_black |
 leftarm= FF0000 |
 body= FF0000 |
 rightarm= FF0000 |
 shorts= FF0000 |
 socks= FF0000 |
 title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 pattern_la= |
 pattern_b= _blackstripes |
 pattern_ra= |
 pattern_sh= |
 pattern_so= _band_red |
 leftarm= FFFFFF |
 body= FFFFFF |
 rightarm= FFFFFF |
 shorts= 000000 |
 socks= 000000 |
 title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 pattern_la= |
 pattern_b= |
 pattern_ra= |
 pattern_sh= |
 pattern_so=  |
 leftarm= 000000 |
 body= 000000 |
 rightarm= 000000 |
 shorts= 000000 |
 socks= 000000 |
 title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 pattern_la= |
 pattern_b= |
 pattern_ra= |
 pattern_sh= |
 pattern_so= _band_red |
 leftarm= FF0000 |
 body= FF0000 |
 rightarm= FF0000 |
 shorts= FF0000 |
 socks= FF0000 |
 title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

==Pasiekimai==
{{MDAfl | 1996 | 1997 | 1 | 16}}
* Moldavijos TSR taurės laimėtojas (1954 m.)

== Sezonai ==
{{fs1|MDA}}
{{fs2|MDA|1996–1997|I| 16 | }}
|}
==== FCM Ungheni ====
{{fs1|MDA}}
{{fs2|MDA|2020–2021|III ''(Divizia B)''| 1 | 1/8 f.}}
{{fs2|MDA|2021–2022|II ''(Divizia A)''| 9 | 1/8 f.}}
{{fs2|MDA|2022–2023|II|14|II etapas}}
{{fs2|MDA|2023–2024|II {{small|B grupė}}|4|}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://www.facebook.com/fcmungheni facebook paskyra]
* [https://www.transfermarkt.com/fcm-ungheni/startseite/verein/89531 Transfermarkt]
* [https://int.soccerway.com/teams/moldova/fc-olimp-ungheni/ SOCCERWAY]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fcm-ungheni/36521/ Globalsportsarchive]

{{DEFAULTSORT:Ungheni}}
[[Kategorija:Moldavijos futbolo klubai|Ungheni]]</text>
      <sha1>krffyz6iok1lsetav3eodd59bhohuja</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819571</id>
      <parentid>7819570</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:12:57Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Nuorodos */</comment>
      <origin>7819571</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3047" sha1="7h5sg5134tsqabce80fvtfmkn6hmfjk" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = FCM Ungheni 
| image    = [[Vaizdas:FCM Ungheni Logo.png|200px]]
| fullname = Fotbal Club Municipal Ungheni
| founded  = 2000 m.
| ground   = Miesto stadionas, [[Ungenis]]
| capacity = 1 000
| chairman = Serghei Mutu
| manager  = Dorin Bambuleac
| league   = Moldavijos Antra lyga
| season   = 2023–2024
| position = 4 vieta, B grupė

| pattern_la1 =
| pattern_b1  =_blacks
| pattern_ra1 = 000000
| leftarm1    = 000000
| body1       = 000000
| rightarm1   = 000000
| shorts1     = 000000
| socks1      = 000000
| pattern_la2 = 
| pattern_b2  =
| pattern_ra2 = ff0000
| leftarm2    = ff0000
| body2       = ff0000
| rightarm2   = ff0000
| shorts2     = ff0000
| socks2      = ff0000
}}

'''FCM Ungheni''' arba '''Ungenio savivaldybės futbolo klubas''' ({{ro|Fotbal Club Municipal Ungheni}}) – [[Moldavija|Moldavijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Ungenis|Ungenio]].

== Istorija ==
Klubo ištakos siekia 1954 m. Nuo 2011 m. vadinosi CS Moldova-03 Ungheni, o nuo 2017 m. – FCM Ungheni.

{{fkp|1954|Locomotiva|1992|Attila|2003|Moldova-03|2007|FCM|2008|Olimp|2011|CS Moldova-03 Ungheni|2017|FCM Ungheni}}

== Emblema ==
&lt;gallery&gt;
Vaizdas:Olimp Ungheni.gif|Olimpo FK emblema
Vaizdas:FCM Ungheni Logo.png|FCM Ungheni emblema
&lt;/gallery&gt;

== Apranga ==
;Sportinių aprangų gamos pokyčiai:
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 
{|
|{{Football kit |
 pattern_la= |
 pattern_b=_blackstripes  |
 pattern_ra= |
 pattern_sh= |
 pattern_so=_band_black |
 leftarm= FF0000 |
 body= FF0000 |
 rightarm= FF0000 |
 shorts= FF0000 |
 socks= FF0000 |
 title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 pattern_la= |
 pattern_b= _blackstripes |
 pattern_ra= |
 pattern_sh= |
 pattern_so= _band_red |
 leftarm= FFFFFF |
 body= FFFFFF |
 rightarm= FFFFFF |
 shorts= 000000 |
 socks= 000000 |
 title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 pattern_la= |
 pattern_b= |
 pattern_ra= |
 pattern_sh= |
 pattern_so=  |
 leftarm= 000000 |
 body= 000000 |
 rightarm= 000000 |
 shorts= 000000 |
 socks= 000000 |
 title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 pattern_la= |
 pattern_b= |
 pattern_ra= |
 pattern_sh= |
 pattern_so= _band_red |
 leftarm= FF0000 |
 body= FF0000 |
 rightarm= FF0000 |
 shorts= FF0000 |
 socks= FF0000 |
 title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

==Pasiekimai==
{{MDAfl | 1996 | 1997 | 1 | 16}}
* Moldavijos TSR taurės laimėtojas (1954 m.)

== Sezonai ==
{{fs1|MDA}}
{{fs2|MDA|1996–1997|I| 16 | }}
|}
==== FCM Ungheni ====
{{fs1|MDA}}
{{fs2|MDA|2020–2021|III ''(Divizia B)''| 1 | 1/8 f.}}
{{fs2|MDA|2021–2022|II ''(Divizia A)''| 9 | 1/8 f.}}
{{fs2|MDA|2022–2023|II|14|II etapas}}
{{fs2|MDA|2023–2024|II {{small|B grupė}}|4|}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://www.facebook.com/fcmungheni facebook paskyra]
* [https://www.transfermarkt.com/fcm-ungheni/startseite/verein/89531 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fcm-ungheni/36521/ Globalsportsarchive]

{{DEFAULTSORT:Ungheni}}
[[Kategorija:Moldavijos futbolo klubai|Ungheni]]</text>
      <sha1>7h5sg5134tsqabce80fvtfmkn6hmfjk</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>CS Steaua Chișinău</title>
    <ns>0</ns>
    <id>328861</id>
    <revision>
      <id>7819556</id>
      <parentid>7636970</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:06:36Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Nuorodos */</comment>
      <origin>7819556</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="805" sha1="6aj8tw5urzan6p9x8t1etlj1mdnkrad" xml:space="preserve">{{fc-infod
| clubname = Kišiniovo „Steaua“ &lt;br /&gt; 2003 – 2005
| image    = [[Vaizdas:Steauachisinau.gif|150px]]
| fullname = Clubul Sportiv Steaua Chişinău
| founded  = [[2003]] m.
| defunct  = [[2005]] m.
| ground   = ''Dinamo'', [[Kišiniovas]]
| capacity = 2 872
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 
}}

'''Kišiniovo „Steaua“''' – buvęs [[Moldavija|Moldavijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Kišiniovas|Kišiniovo]].

== Istorija ==

[[2004]] m. iš ''Steaua'' rezervo komandos įkurtas [[Rapid Ghidighici]] klubas.

== Pasiekimai ==
{{MDAfl | 2004 | 2005 | 1 | 8}}

== Sezonai ==

{{fs1|MDA}}
{{fs2|MDA|2004–2005|I| 8 | }}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* 

{{futbolas-stub|MDA|klub}}
[[Kategorija:Moldavijos futbolo klubai|Steaua]]</text>
      <sha1>6aj8tw5urzan6p9x8t1etlj1mdnkrad</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FC Universul Ciuciuleni</title>
    <ns>0</ns>
    <id>328862</id>
    <revision>
      <id>7819574</id>
      <parentid>7636982</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:13:48Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819574</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1102" sha1="t6d7xpin2453x710i1zd41g463otan1" xml:space="preserve">{{fc-infod
| clubname = Čučulenio „Universul“ &lt;br /&gt; 1992 – 1994
| image    = 
| fullname = Fotbal Club Universul Ciuciuleni
| founded  = 1992 m.
| defunct  = 1994 m.
| ground   = [[Čučulenis]]
| capacity = 500
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 
| 
| pattern_la1 =
| pattern_b1  =
| pattern_ra1 =
| leftarm1    = ff
| body1       = CCF3FF
| rightarm1   = ff
| shorts1     = ff
| socks1      = ff
| pattern_la2 = 
| pattern_b2  =
| pattern_ra2 = 
| leftarm2    = CCF3FF
| body2       = CCF3FF
| rightarm2   = CCF3FF
| shorts2     = CCF3FF
| socks2      = CCF3FF
}}

'''Čučulenio „Universul“''' – buvęs [[Moldavija|Moldavijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Čučulenis|Čučulenio]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas [[1992]] m. Dalyvavo elito diviziono kovose. Išformuotas [[1994]] m.

== Pasiekimai ==
{{MDAfl | 1992 | 1993 | 1 | 16}}

== Sezonai ==
{{fs1|MDA}}
{{fs2|MDA|1992–1993|I| 16 | }}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* Oficiali klubo svetainė

{{futbolas-stub|MDA|klub}}
[[Kategorija:Moldavijos futbolo klubai|Universul]]</text>
      <sha1>t6d7xpin2453x710i1zd41g463otan1</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819575</id>
      <parentid>7819574</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:14:01Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819575</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1094" sha1="akkp7dvrzmf73i6lobbwz42l4g95xq3" xml:space="preserve">{{fc-infod
| clubname = Čučulenio „Universul“ &lt;br /&gt; 1992 – 1994
| image    = 
| fullname = Fotbal Club Universul Ciuciuleni
| founded  = 1992 m.
| defunct  = 1994 m.
| ground   = [[Čučulenis]]
| capacity = 500
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 
| 
| pattern_la1 =
| pattern_b1  =
| pattern_ra1 =
| leftarm1    = ff
| body1       = CCF3FF
| rightarm1   = ff
| shorts1     = ff
| socks1      = ff
| pattern_la2 = 
| pattern_b2  =
| pattern_ra2 = 
| leftarm2    = CCF3FF
| body2       = CCF3FF
| rightarm2   = CCF3FF
| shorts2     = CCF3FF
| socks2      = CCF3FF
}}

'''Čučulenio „Universul“''' – buvęs [[Moldavija|Moldavijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Čučulenis|Čučulenio]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 1992 m. Dalyvavo elito diviziono kovose. Išformuotas 1994 m.

== Pasiekimai ==
{{MDAfl | 1992 | 1993 | 1 | 16}}

== Sezonai ==
{{fs1|MDA}}
{{fs2|MDA|1992–1993|I| 16 | }}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* Oficiali klubo svetainė

{{futbolas-stub|MDA|klub}}
[[Kategorija:Moldavijos futbolo klubai|Universul]]</text>
      <sha1>akkp7dvrzmf73i6lobbwz42l4g95xq3</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Silgionys</title>
    <ns>0</ns>
    <id>330804</id>
    <revision>
      <id>7819868</id>
      <parentid>6709571</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T15:10:47Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Vilensija</username>
        <id>40695</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>+foto</comment>
      <origin>7819868</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1155" sha1="k0icqhnm3evyhe6obr3z0i5i1te4e8x" xml:space="preserve">{{Ltgyv
|pavad = Silgionys
|foto = Silgionys, kelias.jpg 
|plotis = 
|fotoinfo = Kelias per Silgionis
|lat = 54.490
|long = 24.165
|sav = Alytaus rajono savivaldybė
|sen = Punios seniūnija
|gyv = 17
|metai = 2021
|kirčl = {{Vietovardis|k=3|Silgiónys|Silgionių̃|Silgionìms|Silgiónis|Silgionimìs|Silgionysè|š=2002}}
}}

'''Silgionys''' – kaimas [[Alytaus rajono savivaldybė]]je, 12 km nuo [[Norgeliškės|Norgeliškių]]. Stūkso mitologinis [[Silgionių akmuo su pėda|Silgionių akmuo su „pėda“]].
[[Vaizdas:Silgionys, sodyba.jpg|miniatiūra|220px|left|Sodyba su mitologiniu akmeniu]]

== Gyventojai ==
{{dem|kolon=9|till=260|inc=50|incmin=25
|1905|251|r1905=&lt;ref&gt;{{1905sur}}&lt;/ref&gt;
|1923|170|r1923=&lt;ref&gt;{{1923sur}}&lt;/ref&gt;
|1959|209|r1959=&lt;ref name=&quot;1959-70sur&quot;&gt;{{1959-70sur}}&lt;/ref&gt;
|1970|151|r1970=&lt;ref name=&quot;MLTE&quot;&gt;{{MLTE|3|195||Silgionys}}&lt;/ref&gt;
|1979|55|r1979=&lt;ref&gt;{{1979sur}}&lt;/ref&gt;
|1989|43|r1989=&lt;ref&gt;{{1989sur}}&lt;/ref&gt;
|2001|36|r2001=&lt;ref&gt;{{2001sur(Alytus)}}&lt;/ref&gt;
|2011|27|r2011=&lt;ref&gt;{{2011sur}}&lt;/ref&gt;
|2021|17|r2021=&lt;ref&gt;{{2021sur}}&lt;/ref&gt;
}}

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

[[Kategorija:Alytaus rajono savivaldybės gyvenvietės]]</text>
      <sha1>k0icqhnm3evyhe6obr3z0i5i1te4e8x</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819869</id>
      <parentid>7819868</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T15:11:30Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Vilensija</username>
        <id>40695</id>
      </contributor>
      <minor />
      <origin>7819869</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1186" sha1="3v7j0scnb8zxidqdutbqu6vj5c3wnwo" xml:space="preserve">{{Ltgyv
|pavad = Silgionys
|foto = Silgionys, kelias.jpg 
|plotis = 
|fotoinfo = Kelias per Silgionis
|lat = 54.490
|long = 24.165
|sav = Alytaus rajono savivaldybė
|sen = Punios seniūnija
|gyv = 17
|metai = 2021
|vikiteka = Category:Silgionys
|kirčl = {{Vietovardis|k=3|Silgiónys|Silgionių̃|Silgionìms|Silgiónis|Silgionimìs|Silgionysè|š=2002}}
}}

'''Silgionys''' – kaimas [[Alytaus rajono savivaldybė]]je, 12 km nuo [[Norgeliškės|Norgeliškių]]. Stūkso mitologinis [[Silgionių akmuo su pėda|Silgionių akmuo su „pėda“]].
[[Vaizdas:Silgionys, sodyba.jpg|miniatiūra|220px|left|Sodyba su mitologiniu akmeniu]]

== Gyventojai ==
{{dem|kolon=9|till=260|inc=50|incmin=25
|1905|251|r1905=&lt;ref&gt;{{1905sur}}&lt;/ref&gt;
|1923|170|r1923=&lt;ref&gt;{{1923sur}}&lt;/ref&gt;
|1959|209|r1959=&lt;ref name=&quot;1959-70sur&quot;&gt;{{1959-70sur}}&lt;/ref&gt;
|1970|151|r1970=&lt;ref name=&quot;MLTE&quot;&gt;{{MLTE|3|195||Silgionys}}&lt;/ref&gt;
|1979|55|r1979=&lt;ref&gt;{{1979sur}}&lt;/ref&gt;
|1989|43|r1989=&lt;ref&gt;{{1989sur}}&lt;/ref&gt;
|2001|36|r2001=&lt;ref&gt;{{2001sur(Alytus)}}&lt;/ref&gt;
|2011|27|r2011=&lt;ref&gt;{{2011sur}}&lt;/ref&gt;
|2021|17|r2021=&lt;ref&gt;{{2021sur}}&lt;/ref&gt;
}}

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

[[Kategorija:Alytaus rajono savivaldybės gyvenvietės]]</text>
      <sha1>3v7j0scnb8zxidqdutbqu6vj5c3wnwo</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FK Borisfen</title>
    <ns>0</ns>
    <id>331154</id>
    <revision>
      <id>7819607</id>
      <parentid>7636816</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:23:04Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819607</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3363" sha1="arnd4952nsaf3n6r97qw38tu3reye92" xml:space="preserve">{{fc-infod
| clubname = Boryspilio „Borisfen“ &lt;br /&gt; 1993 – 2007
| image    = [[File:Емблема ФК Борисфен.gif|150px]]
| fullname = ФК «Борисфен» Бориспіль
| founded  = 1993 m. vasaris
| defunct  = 2007 m. pradžia
| ground   = ''Kolos'', [[Boryspilis]]
| capacity = 18 000
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 
| pattern_la1=|pattern_b1=|pattern_ra1=|
  leftarm1=ff0000|body1=ff0000|rightarm1=ff0000|shorts1=000099|socks1=000099|
  pattern_la2=|pattern_b2=|pattern_ra2=|
  leftarm2=FFFFFF|body2=FFFFFF|rightarm2=FFFFFF|shorts2=FFFFFF|socks2=FFFFFF
}}

'''Boryspilio „Borisfen“''' – buvęs [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Boryspilis|Boryspilio]].

== Istorija ==
Klubo ištakos siekia [[1993]] m. vasario mėn., kuomet [[1993]] metų pavasarį [[FK Niva (Myronivka)]] ir [[FK Borysfen (Boryspilis)]] susijungė, o naujasis darinys pavadintas '''Niva-Borysfen'''.

1992–1993 m. sezono pabaigoje „Niva-Borisfen“ vietą antroje lygoje užėmė '''„Borisfen“'''.&lt;ref&gt;http://ukranianfootball.narod.ru/1993/1992_93_px.html&lt;/ref&gt; 

Po 1993–1994 metų čempionato pirmojo turo klubas pakeitė pavadinimą į '''FC Boryspil'''.&lt;ref&gt;http://ukranianfootball.narod.ru/1994/1993_94_vt.html&lt;/ref&gt;

1994–1995 sezono viduryje Boryspilio pagrindu buvo įkurtas CSKA-Borysfen klubas (Boryspilis).&lt;ref&gt;http://ukranianfootball.narod.ru/1995/1994_95_p.html&lt;/ref&gt; Šio klubo steigime dalyvavo Gynybos ministerijos ir verslo struktūros.

[[1995]]–[[1997]] m. buvo prijungtas prie [[CSKA Kiiv]] klubo.&lt;ref&gt;http://www.kopanyi-myach.info/index.aspx?page=ua_clubvis&amp;nc=16 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140420012753/http://www.kopanyi-myach.info/index.aspx?page=ua_clubvis&amp;nc=16 |date=2014-04-20 }}&lt;/ref&gt; 1995–1996 sezono pradžioje CSKA-Borisfen persikėlė į Kijevą. 

1996–1997 metais CSKA-Borisfen klube įvyko skilimas. Kariuomenės atstovavai norėjo savo klubo aukščiausiose lygose. Klubas pervadintas į CSKA.

=== Klubo veikla nuo 1997 m. ===
[[1997]] m. tapo „Borisfen“ klubo atgimimo metais. Atgimimas prasidėjo Antroje lygoje (1996/1997 m. sezone Borisfenas žaidė mėgėjų turnyruose). Antroje lygoje klubas žaidė tris sezonus, o tada prasidėjo pakilimas. 

Kitus tris sezonus (2000–2001, 2001–2002, 2002–2003 m.) klubas žaidė Pirmoje lygoje. 

Klubas du sezonus (2003–2004 ir 2004–2005 m.) praleido Aukščiausioje lygoje. Kadangi buvimas elito divizione reikalavo didelių investicijų, o jų buvo nepakankamai, todėl pablogėjo finansinė klubo padėtis. 

2005–2006, 2006–2007 klubas žaidė Pirmoje lygoje. Galiausiai situacija dar pablogėjo ir klubo vadovybė nebegalėjo vykdyti savo įsipareigojimų. Ekipa iš varžybų pasitraukė po 21 turo ir PFL biuro sprendimu ([[2007]] m. vasario 6]] d. buvo atimti 6 turnyro taškai; likusiose rungtynėse įskaityti techniniai pralaimėjimai.

{{fkp|1993|Нива-Борисфен Миронівка|1993|Борисфен|1994|ФК Бориспіль}}

== Pasiekimai ==
{{UKRfl | 2003 | 2005 | 2 | 6 (2004 m.)}}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [http://www.soccerway.com/teams/ukraine/borysfen-boryspil/ SOCCERWAY]
* [https://footballfacts.ru/club/3437 footballfacts.ru]

{{DEFAULTSORT:Borisfen}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Borisfen]]</text>
      <sha1>arnd4952nsaf3n6r97qw38tu3reye92</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819608</id>
      <parentid>7819607</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:23:30Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819608</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3343" sha1="ta6o1jxh0eilrydaxspg690vr1nkmh5" xml:space="preserve">{{fc-infod
| clubname = Boryspilio „Borisfen“ &lt;br /&gt; 1993 – 2007
| image    = [[File:Емблема ФК Борисфен.gif|150px]]
| fullname = ФК «Борисфен» Бориспіль
| founded  = 1993 m. vasaris
| defunct  = 2007 m. pradžia
| ground   = ''Kolos'', [[Boryspilis]]
| capacity = 18 000
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 
| pattern_la1=|pattern_b1=|pattern_ra1=|
  leftarm1=ff0000|body1=ff0000|rightarm1=ff0000|shorts1=000099|socks1=000099|
  pattern_la2=|pattern_b2=|pattern_ra2=|
  leftarm2=FFFFFF|body2=FFFFFF|rightarm2=FFFFFF|shorts2=FFFFFF|socks2=FFFFFF
}}

'''Boryspilio „Borisfen“''' – buvęs [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Boryspilis|Boryspilio]].

== Istorija ==
Klubo ištakos siekia 1993 m. vasario mėn., kuomet 1993 metų pavasarį [[FK Niva (Myronivka)]] ir [[FK Borysfen (Boryspilis)]] susijungė, o naujasis darinys pavadintas '''Niva-Borysfen'''.

1992–1993 m. sezono pabaigoje „Niva-Borisfen“ vietą antroje lygoje užėmė '''„Borisfen“'''.&lt;ref&gt;http://ukranianfootball.narod.ru/1993/1992_93_px.html&lt;/ref&gt; 

Po 1993–1994 metų čempionato pirmojo turo klubas pakeitė pavadinimą į '''FC Boryspil'''.&lt;ref&gt;http://ukranianfootball.narod.ru/1994/1993_94_vt.html&lt;/ref&gt;

1994–1995 sezono viduryje Boryspilio pagrindu buvo įkurtas CSKA-Borysfen klubas (Boryspilis).&lt;ref&gt;http://ukranianfootball.narod.ru/1995/1994_95_p.html&lt;/ref&gt; Šio klubo steigime dalyvavo Gynybos ministerijos ir verslo struktūros.

1995–1997 m. buvo prijungtas prie [[CSKA Kiiv]] klubo.&lt;ref&gt;http://www.kopanyi-myach.info/index.aspx?page=ua_clubvis&amp;nc=16 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140420012753/http://www.kopanyi-myach.info/index.aspx?page=ua_clubvis&amp;nc=16 |date=2014-04-20 }}&lt;/ref&gt; 1995–1996 sezono pradžioje CSKA-Borisfen persikėlė į Kijevą. 

1996–1997 metais CSKA-Borisfen klube įvyko skilimas. Kariuomenės atstovavai norėjo savo klubo aukščiausiose lygose. Klubas pervadintas į CSKA.

=== Klubo veikla nuo 1997 m. ===
1997 m. tapo „Borisfen“ klubo atgimimo metais. Atgimimas prasidėjo Antroje lygoje (1996/1997 m. sezone Borisfenas žaidė mėgėjų turnyruose). Antroje lygoje klubas žaidė tris sezonus, o tada prasidėjo pakilimas. 

Kitus tris sezonus (2000–2001, 2001–2002, 2002–2003 m.) klubas žaidė Pirmoje lygoje. 

Klubas du sezonus (2003–2004 ir 2004–2005 m.) praleido Aukščiausioje lygoje. Kadangi buvimas elito divizione reikalavo didelių investicijų, o jų buvo nepakankamai, todėl pablogėjo finansinė klubo padėtis. 

2005–2006, 2006–2007 klubas žaidė Pirmoje lygoje. Galiausiai situacija dar pablogėjo ir klubo vadovybė nebegalėjo vykdyti savo įsipareigojimų. Ekipa iš varžybų pasitraukė po 21 turo ir PFL biuro sprendimu ([[2007]] m. vasario 6]] d. buvo atimti 6 turnyro taškai; likusiose rungtynėse įskaityti techniniai pralaimėjimai.

{{fkp|1993|Нива-Борисфен Миронівка|1993|Борисфен|1994|ФК Бориспіль}}

== Pasiekimai ==
{{UKRfl | 2003 | 2005 | 2 | 6 (2004 m.)}}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [http://www.soccerway.com/teams/ukraine/borysfen-boryspil/ SOCCERWAY]
* [https://footballfacts.ru/club/3437 footballfacts.ru]

{{DEFAULTSORT:Borisfen}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Borisfen]]</text>
      <sha1>ta6o1jxh0eilrydaxspg690vr1nkmh5</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819609</id>
      <parentid>7819608</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:23:41Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Nuorodos */</comment>
      <origin>7819609</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3271" sha1="jujwxkavu51rar8y8jgg2z0dwg8vum2" xml:space="preserve">{{fc-infod
| clubname = Boryspilio „Borisfen“ &lt;br /&gt; 1993 – 2007
| image    = [[File:Емблема ФК Борисфен.gif|150px]]
| fullname = ФК «Борисфен» Бориспіль
| founded  = 1993 m. vasaris
| defunct  = 2007 m. pradžia
| ground   = ''Kolos'', [[Boryspilis]]
| capacity = 18 000
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 
| pattern_la1=|pattern_b1=|pattern_ra1=|
  leftarm1=ff0000|body1=ff0000|rightarm1=ff0000|shorts1=000099|socks1=000099|
  pattern_la2=|pattern_b2=|pattern_ra2=|
  leftarm2=FFFFFF|body2=FFFFFF|rightarm2=FFFFFF|shorts2=FFFFFF|socks2=FFFFFF
}}

'''Boryspilio „Borisfen“''' – buvęs [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Boryspilis|Boryspilio]].

== Istorija ==
Klubo ištakos siekia 1993 m. vasario mėn., kuomet 1993 metų pavasarį [[FK Niva (Myronivka)]] ir [[FK Borysfen (Boryspilis)]] susijungė, o naujasis darinys pavadintas '''Niva-Borysfen'''.

1992–1993 m. sezono pabaigoje „Niva-Borisfen“ vietą antroje lygoje užėmė '''„Borisfen“'''.&lt;ref&gt;http://ukranianfootball.narod.ru/1993/1992_93_px.html&lt;/ref&gt; 

Po 1993–1994 metų čempionato pirmojo turo klubas pakeitė pavadinimą į '''FC Boryspil'''.&lt;ref&gt;http://ukranianfootball.narod.ru/1994/1993_94_vt.html&lt;/ref&gt;

1994–1995 sezono viduryje Boryspilio pagrindu buvo įkurtas CSKA-Borysfen klubas (Boryspilis).&lt;ref&gt;http://ukranianfootball.narod.ru/1995/1994_95_p.html&lt;/ref&gt; Šio klubo steigime dalyvavo Gynybos ministerijos ir verslo struktūros.

1995–1997 m. buvo prijungtas prie [[CSKA Kiiv]] klubo.&lt;ref&gt;http://www.kopanyi-myach.info/index.aspx?page=ua_clubvis&amp;nc=16 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140420012753/http://www.kopanyi-myach.info/index.aspx?page=ua_clubvis&amp;nc=16 |date=2014-04-20 }}&lt;/ref&gt; 1995–1996 sezono pradžioje CSKA-Borisfen persikėlė į Kijevą. 

1996–1997 metais CSKA-Borisfen klube įvyko skilimas. Kariuomenės atstovavai norėjo savo klubo aukščiausiose lygose. Klubas pervadintas į CSKA.

=== Klubo veikla nuo 1997 m. ===
1997 m. tapo „Borisfen“ klubo atgimimo metais. Atgimimas prasidėjo Antroje lygoje (1996/1997 m. sezone Borisfenas žaidė mėgėjų turnyruose). Antroje lygoje klubas žaidė tris sezonus, o tada prasidėjo pakilimas. 

Kitus tris sezonus (2000–2001, 2001–2002, 2002–2003 m.) klubas žaidė Pirmoje lygoje. 

Klubas du sezonus (2003–2004 ir 2004–2005 m.) praleido Aukščiausioje lygoje. Kadangi buvimas elito divizione reikalavo didelių investicijų, o jų buvo nepakankamai, todėl pablogėjo finansinė klubo padėtis. 

2005–2006, 2006–2007 klubas žaidė Pirmoje lygoje. Galiausiai situacija dar pablogėjo ir klubo vadovybė nebegalėjo vykdyti savo įsipareigojimų. Ekipa iš varžybų pasitraukė po 21 turo ir PFL biuro sprendimu ([[2007]] m. vasario 6]] d. buvo atimti 6 turnyro taškai; likusiose rungtynėse įskaityti techniniai pralaimėjimai.

{{fkp|1993|Нива-Борисфен Миронівка|1993|Борисфен|1994|ФК Бориспіль}}

== Pasiekimai ==
{{UKRfl | 2003 | 2005 | 2 | 6 (2004 m.)}}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://footballfacts.ru/club/3437 footballfacts.ru]

{{DEFAULTSORT:Borisfen}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Borisfen]]</text>
      <sha1>jujwxkavu51rar8y8jgg2z0dwg8vum2</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>PFK Oleksandriâ</title>
    <ns>0</ns>
    <id>331155</id>
    <revision>
      <id>7819751</id>
      <parentid>7735338</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:16:32Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819751</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5093" sha1="jdcaa91wvevn9njg1b1896hxwz8al4m" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Oleksandrijos PFK
| image    = [[Vaizdas:PFK Oleksandriâ emblema.png|150px]]
| fullname = Професіональний футбольний клуб «Олександрія»
| founded  = 1948 m.
| ground   = ''Nika'', [[Oleksandrija]]
| capacity = 7 000
| chairman = [[Sergejus Kuz'menka]]
| manager  = 
| league   = Premjer Lyga
| season   = 2024–2025
| position = 2 vieta

| pattern_la1 = _leyton1819a
| pattern_b1 = _leyton1819a
| pattern_ra1 = _leyton1819a
| pattern_sh1 = 
| pattern_so1 = 
| leftarm1 = FFDD00
| body1 = FFDD00
| rightarm1 = FFDD00
| shorts1 = 000000
| socks1 = 000000
| pattern_la2 = _akhisar1617a
| pattern_b2 = _akhisar1617a
| pattern_ra2 = _akhisar1617a
| pattern_sh2 = _akhisar1617a
| pattern_so2 = _akhisar1617a
| leftarm2 = ffffff
| body2 = ffffff
| rightarm2 = ffffff
| shorts2 = 008022
| socks2 = 008022
| pattern_la3 = 
| pattern_b3 = _brighton1617a
| pattern_ra3 = 
| pattern_sh3 = _brighton1617a
| pattern_so3 = 
| leftarm3 = 000000
| body3 = 000000
| rightarm3 = 000000
| shorts3 = 000000
| socks3 = 000000
}}

'''Oleksandrijos PFK''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Oleksandrija|Oleksandrijos]].

== Istorija ==
Klubo ištakos siekia [[1948 m.]], kai buvo įkurtas '''Oleksandrijos „Šahtar“'''.
{{fkp|1948|Šahtar|1991|Polìgraftehnìka|2003|FK Oleksandriâ|2006|PFK Oleksandriâ}}

== Emblema ==
&lt;gallery&gt;
File:Емблема ПФК Олександрія.svg|
Vaizdas:PFK Oleksandriâ emblema.png|
&lt;/gallery&gt;

== Pasiekimai ==
{{UKRfl | 2001 | 2020 | 8 | 3 }}

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2004–2005|III|3|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2005–2006|III|2|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2006–2007|II|12|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2007–2008|II|8|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2008–2009|II|3|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2009–2010|II|5|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2010–2011|II|1|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2011–2012|I|16|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2012–2013|II|3|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2013–2014|II|2|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2014–2015|II|1|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2015–2016|I|6|1/2 f.}}
{{fs2|UKR|2016–2017|I|5|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2017–2018|I|7|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2018–2019|I|3|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2019–2020|I|5|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|I|9|1/2 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|I|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|I|6|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|I|8|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|I|2|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2025–2026|I||}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:gold;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Oleksandriâ'''
| style=&quot;background:darkgreen;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Oleksandriâ'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:black;color:gold&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:PFK Oleksandriâ emblema.png|150px]]'''Oleksandriâ'''
| style=&quot;background:darkgreen;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:PFK Oleksandriâ emblema.png|150px]]'''Oleksandriâ'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la= _leyton1819a
| pattern_b= _leyton1819a
| pattern_ra= _leyton1819a
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFDD00
| body= FFDD00
| rightarm= FFDD00
| shorts= 000000
| socks= 000000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _akhisar1617a
| pattern_b= _akhisar1617a
| pattern_ra= _akhisar1617a
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 008200
| body= 008200
| rightarm= 008200
| shorts= 008022
| socks= 008022
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _brighton1617a
| pattern_ra= 
| pattern_sh= _brighton1617a
| pattern_so= 
| leftarm= 000000
| body= 000000
| rightarm= 000000
| shorts= 000000
| socks= 000000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _nikestrike4bv
| pattern_b= _nikestrike4bv
| pattern_ra= _nikestrike4bv
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 000000
| body= 000000
| rightarm= 000000
| shorts= 000000
| socks= CDFF00
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _nikeacademy22ghv
| pattern_b= _nikeacademy22ghv
| pattern_ra= _nikeacademy22ghv
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 008000
| body= 008000
| rightarm= 008000
| shorts= 008000
| socks= 008000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _nikeacademy22wb
| pattern_b= _nikeacademy22wb
| pattern_ra= _nikeacademy22wb
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= FFFFFF
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [http://www.pfcalexandria.com.ua Oficiali klubo svetainė]
* [http://www.soccerway.com/teams/ukraine/pfc-olexandria/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/fk-oleksandriya/startseite/verein/18303/ Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-oleksandriya/926/ Globalsportsarchive]

{{Premjer-Liha}}
{{DEFAULTSORT:Oleksandria}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>jdcaa91wvevn9njg1b1896hxwz8al4m</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819752</id>
      <parentid>7819751</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:16:40Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819752</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5089" sha1="3ina4otck8quj4m8k68n9zgd4vin3uk" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Oleksandrijos PFK
| image    = [[Vaizdas:PFK Oleksandriâ emblema.png|150px]]
| fullname = Професіональний футбольний клуб «Олександрія»
| founded  = 1948 m.
| ground   = ''Nika'', [[Oleksandrija]]
| capacity = 7 000
| chairman = [[Sergejus Kuz'menka]]
| manager  = 
| league   = Premjer Lyga
| season   = 2024–2025
| position = 2 vieta

| pattern_la1 = _leyton1819a
| pattern_b1 = _leyton1819a
| pattern_ra1 = _leyton1819a
| pattern_sh1 = 
| pattern_so1 = 
| leftarm1 = FFDD00
| body1 = FFDD00
| rightarm1 = FFDD00
| shorts1 = 000000
| socks1 = 000000
| pattern_la2 = _akhisar1617a
| pattern_b2 = _akhisar1617a
| pattern_ra2 = _akhisar1617a
| pattern_sh2 = _akhisar1617a
| pattern_so2 = _akhisar1617a
| leftarm2 = ffffff
| body2 = ffffff
| rightarm2 = ffffff
| shorts2 = 008022
| socks2 = 008022
| pattern_la3 = 
| pattern_b3 = _brighton1617a
| pattern_ra3 = 
| pattern_sh3 = _brighton1617a
| pattern_so3 = 
| leftarm3 = 000000
| body3 = 000000
| rightarm3 = 000000
| shorts3 = 000000
| socks3 = 000000
}}

'''Oleksandrijos PFK''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Oleksandrija|Oleksandrijos]].

== Istorija ==
Klubo ištakos siekia 1948 m., kai buvo įkurtas '''Oleksandrijos „Šahtar“'''.
{{fkp|1948|Šahtar|1991|Polìgraftehnìka|2003|FK Oleksandriâ|2006|PFK Oleksandriâ}}

== Emblema ==
&lt;gallery&gt;
File:Емблема ПФК Олександрія.svg|
Vaizdas:PFK Oleksandriâ emblema.png|
&lt;/gallery&gt;

== Pasiekimai ==
{{UKRfl | 2001 | 2020 | 8 | 3 }}

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2004–2005|III|3|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2005–2006|III|2|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2006–2007|II|12|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2007–2008|II|8|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2008–2009|II|3|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2009–2010|II|5|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2010–2011|II|1|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2011–2012|I|16|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2012–2013|II|3|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2013–2014|II|2|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2014–2015|II|1|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2015–2016|I|6|1/2 f.}}
{{fs2|UKR|2016–2017|I|5|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2017–2018|I|7|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2018–2019|I|3|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2019–2020|I|5|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|I|9|1/2 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|I|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|I|6|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|I|8|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|I|2|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2025–2026|I||}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:gold;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Oleksandriâ'''
| style=&quot;background:darkgreen;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Oleksandriâ'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:black;color:gold&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:PFK Oleksandriâ emblema.png|150px]]'''Oleksandriâ'''
| style=&quot;background:darkgreen;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:PFK Oleksandriâ emblema.png|150px]]'''Oleksandriâ'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la= _leyton1819a
| pattern_b= _leyton1819a
| pattern_ra= _leyton1819a
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFDD00
| body= FFDD00
| rightarm= FFDD00
| shorts= 000000
| socks= 000000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _akhisar1617a
| pattern_b= _akhisar1617a
| pattern_ra= _akhisar1617a
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 008200
| body= 008200
| rightarm= 008200
| shorts= 008022
| socks= 008022
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _brighton1617a
| pattern_ra= 
| pattern_sh= _brighton1617a
| pattern_so= 
| leftarm= 000000
| body= 000000
| rightarm= 000000
| shorts= 000000
| socks= 000000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _nikestrike4bv
| pattern_b= _nikestrike4bv
| pattern_ra= _nikestrike4bv
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 000000
| body= 000000
| rightarm= 000000
| shorts= 000000
| socks= CDFF00
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _nikeacademy22ghv
| pattern_b= _nikeacademy22ghv
| pattern_ra= _nikeacademy22ghv
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 008000
| body= 008000
| rightarm= 008000
| shorts= 008000
| socks= 008000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _nikeacademy22wb
| pattern_b= _nikeacademy22wb
| pattern_ra= _nikeacademy22wb
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= FFFFFF
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [http://www.pfcalexandria.com.ua Oficiali klubo svetainė]
* [http://www.soccerway.com/teams/ukraine/pfc-olexandria/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/fk-oleksandriya/startseite/verein/18303/ Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-oleksandriya/926/ Globalsportsarchive]

{{Premjer-Liha}}
{{DEFAULTSORT:Oleksandria}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>3ina4otck8quj4m8k68n9zgd4vin3uk</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819753</id>
      <parentid>7819752</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:16:51Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Nuorodos */</comment>
      <origin>7819753</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5020" sha1="dwkaj3p2cw7i9ulwesto9qukkjko5nm" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Oleksandrijos PFK
| image    = [[Vaizdas:PFK Oleksandriâ emblema.png|150px]]
| fullname = Професіональний футбольний клуб «Олександрія»
| founded  = 1948 m.
| ground   = ''Nika'', [[Oleksandrija]]
| capacity = 7 000
| chairman = [[Sergejus Kuz'menka]]
| manager  = 
| league   = Premjer Lyga
| season   = 2024–2025
| position = 2 vieta

| pattern_la1 = _leyton1819a
| pattern_b1 = _leyton1819a
| pattern_ra1 = _leyton1819a
| pattern_sh1 = 
| pattern_so1 = 
| leftarm1 = FFDD00
| body1 = FFDD00
| rightarm1 = FFDD00
| shorts1 = 000000
| socks1 = 000000
| pattern_la2 = _akhisar1617a
| pattern_b2 = _akhisar1617a
| pattern_ra2 = _akhisar1617a
| pattern_sh2 = _akhisar1617a
| pattern_so2 = _akhisar1617a
| leftarm2 = ffffff
| body2 = ffffff
| rightarm2 = ffffff
| shorts2 = 008022
| socks2 = 008022
| pattern_la3 = 
| pattern_b3 = _brighton1617a
| pattern_ra3 = 
| pattern_sh3 = _brighton1617a
| pattern_so3 = 
| leftarm3 = 000000
| body3 = 000000
| rightarm3 = 000000
| shorts3 = 000000
| socks3 = 000000
}}

'''Oleksandrijos PFK''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Oleksandrija|Oleksandrijos]].

== Istorija ==
Klubo ištakos siekia 1948 m., kai buvo įkurtas '''Oleksandrijos „Šahtar“'''.
{{fkp|1948|Šahtar|1991|Polìgraftehnìka|2003|FK Oleksandriâ|2006|PFK Oleksandriâ}}

== Emblema ==
&lt;gallery&gt;
File:Емблема ПФК Олександрія.svg|
Vaizdas:PFK Oleksandriâ emblema.png|
&lt;/gallery&gt;

== Pasiekimai ==
{{UKRfl | 2001 | 2020 | 8 | 3 }}

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2004–2005|III|3|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2005–2006|III|2|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2006–2007|II|12|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2007–2008|II|8|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2008–2009|II|3|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2009–2010|II|5|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2010–2011|II|1|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2011–2012|I|16|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2012–2013|II|3|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2013–2014|II|2|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2014–2015|II|1|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2015–2016|I|6|1/2 f.}}
{{fs2|UKR|2016–2017|I|5|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2017–2018|I|7|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2018–2019|I|3|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2019–2020|I|5|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|I|9|1/2 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|I|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|I|6|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|I|8|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|I|2|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2025–2026|I||}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:gold;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Oleksandriâ'''
| style=&quot;background:darkgreen;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Oleksandriâ'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:black;color:gold&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:PFK Oleksandriâ emblema.png|150px]]'''Oleksandriâ'''
| style=&quot;background:darkgreen;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:PFK Oleksandriâ emblema.png|150px]]'''Oleksandriâ'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la= _leyton1819a
| pattern_b= _leyton1819a
| pattern_ra= _leyton1819a
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFDD00
| body= FFDD00
| rightarm= FFDD00
| shorts= 000000
| socks= 000000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _akhisar1617a
| pattern_b= _akhisar1617a
| pattern_ra= _akhisar1617a
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 008200
| body= 008200
| rightarm= 008200
| shorts= 008022
| socks= 008022
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _brighton1617a
| pattern_ra= 
| pattern_sh= _brighton1617a
| pattern_so= 
| leftarm= 000000
| body= 000000
| rightarm= 000000
| shorts= 000000
| socks= 000000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _nikestrike4bv
| pattern_b= _nikestrike4bv
| pattern_ra= _nikestrike4bv
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 000000
| body= 000000
| rightarm= 000000
| shorts= 000000
| socks= CDFF00
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _nikeacademy22ghv
| pattern_b= _nikeacademy22ghv
| pattern_ra= _nikeacademy22ghv
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 008000
| body= 008000
| rightarm= 008000
| shorts= 008000
| socks= 008000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _nikeacademy22wb
| pattern_b= _nikeacademy22wb
| pattern_ra= _nikeacademy22wb
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= FFFFFF
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [http://www.pfcalexandria.com.ua Oficiali klubo svetainė]
* [https://www.transfermarkt.com/fk-oleksandriya/startseite/verein/18303/ Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-oleksandriya/926/ Globalsportsarchive]

{{Premjer-Liha}}
{{DEFAULTSORT:Oleksandria}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>dwkaj3p2cw7i9ulwesto9qukkjko5nm</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>NFK Spartak Ìvano-Frankìvsʹk</title>
    <ns>0</ns>
    <id>331161</id>
    <revision>
      <id>7819797</id>
      <parentid>7636891</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:31:37Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819797</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2192" sha1="llbmslq3l8qc2q0qpuatbh459bmd7lc" xml:space="preserve">{{fc-infod
| clubname = Ivano Frankivsko „Spartak“ &lt;br /&gt; 1940 – 2007
| image    = [[File:Емблема ФК Спартак ІФ (нова).gif|150px]]
| fullname = НФК «Спартак» Івано-Франківськ
| founded  = 1940 m.
| defunct  = 2007 m.
| ground   = ''Ruh'', [[Ivano Frankivskas]]
| capacity = 16 000
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 
| pattern_la1     = |pattern_b1      = |pattern_ra1     = |
  leftarm1        = F60A0F|body1           = F60A0F|rightarm1       = F60A0F|shorts1         = F60A0F|socks1          = F60A0F|
  pattern_la2     = |pattern_b2      = |pattern_ra2     = |
  leftarm2        = ffffff|body2           = ffffff|rightarm2       = ffffff|shorts2         = F60A0F|socks2          = ffffff
}}

'''Ivano-Frankivsko „Spartak“''' – buvęs [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Ivano Frankivskas|Ivano Frankivsko]].

== Istorija ==
Klubo ištakos siekė [[1940 m.]], kai buvo įkurtas '''Ivano-Frankivsko „Spartakas“'''. Nuo [[1981 m.]] žinomas kaip '''Prikarpattâ'''.

1989 m. įkurtas '''futbolo klubas „Prikarpattâ“''' ({{uk|ФК «Прикарпаття»}}).

2001–2002 m. sezone klubas buvo žinomas kaip '''futbolo sporto klubas „Prikarpattâ“''' ({{uk|&quot;Футбольно–Спортивний Клуб Прикарпаття&quot;}}).

Nuo 2003 m. futbolo klubas vadinosi '''Ivano-Frankivsko „Spartaku“'''. Nuo 2006 m. klubas turėjo finansinių problemų.

2007 m. teismo sprendimu klubui paskelbtas bankrotas.&lt;ref&gt;https://youcontrol.com.ua/catalog/court-document/1000307/&lt;/ref&gt;

{{color box|pink|[[2007]] m. buvo performuotas į dukterinę [[Prikarpatta Ivano-Frankivsk]] klubo komandą.}}{{faktas|[[Naudotojas:CD]] iš kažkur traukia faktus, o nuorodos ir šaltiniai skelbia bankrotą}}

{{fkp|1940|Spartak|1981|Prikarpattâ|2003|Spartak}}

== Pasiekimai ==
* Ukrainos TSR čempionas (1969, 1972 m.)

{{UKRfl | 1994 | 2000 | 6 | 10 (1998 m.)}}

== Išnašos ==
{{išnašos|2}}

== Nuorodos ==
* [http://www.soccerway.com/teams/ukraine/spartak-ivano-frankivsk/ SOCCERWAY]

{{futbolas-stub|UKR|klub}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Spartak Ivano Frankivsk]]</text>
      <sha1>llbmslq3l8qc2q0qpuatbh459bmd7lc</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819798</id>
      <parentid>7819797</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:31:50Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819798</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2184" sha1="0yst2wf0xqj97ukry4x94rrh4cco981" xml:space="preserve">{{fc-infod
| clubname = Ivano Frankivsko „Spartak“ &lt;br /&gt; 1940 – 2007
| image    = [[File:Емблема ФК Спартак ІФ (нова).gif|150px]]
| fullname = НФК «Спартак» Івано-Франківськ
| founded  = 1940 m.
| defunct  = 2007 m.
| ground   = ''Ruh'', [[Ivano Frankivskas]]
| capacity = 16 000
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 
| pattern_la1     = |pattern_b1      = |pattern_ra1     = |
  leftarm1        = F60A0F|body1           = F60A0F|rightarm1       = F60A0F|shorts1         = F60A0F|socks1          = F60A0F|
  pattern_la2     = |pattern_b2      = |pattern_ra2     = |
  leftarm2        = ffffff|body2           = ffffff|rightarm2       = ffffff|shorts2         = F60A0F|socks2          = ffffff
}}

'''Ivano-Frankivsko „Spartak“''' – buvęs [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Ivano Frankivskas|Ivano Frankivsko]].

== Istorija ==
Klubo ištakos siekė 1940 m., kai buvo įkurtas '''Ivano-Frankivsko „Spartakas“'''. Nuo 1981 m. žinomas kaip '''Prikarpattâ'''.

1989 m. įkurtas '''futbolo klubas „Prikarpattâ“''' ({{uk|ФК «Прикарпаття»}}).

2001–2002 m. sezone klubas buvo žinomas kaip '''futbolo sporto klubas „Prikarpattâ“''' ({{uk|&quot;Футбольно–Спортивний Клуб Прикарпаття&quot;}}).

Nuo 2003 m. futbolo klubas vadinosi '''Ivano-Frankivsko „Spartaku“'''. Nuo 2006 m. klubas turėjo finansinių problemų.

2007 m. teismo sprendimu klubui paskelbtas bankrotas.&lt;ref&gt;https://youcontrol.com.ua/catalog/court-document/1000307/&lt;/ref&gt;

{{color box|pink|[[2007]] m. buvo performuotas į dukterinę [[Prikarpatta Ivano-Frankivsk]] klubo komandą.}}{{faktas|[[Naudotojas:CD]] iš kažkur traukia faktus, o nuorodos ir šaltiniai skelbia bankrotą}}

{{fkp|1940|Spartak|1981|Prikarpattâ|2003|Spartak}}

== Pasiekimai ==
* Ukrainos TSR čempionas (1969, 1972 m.)

{{UKRfl | 1994 | 2000 | 6 | 10 (1998 m.)}}

== Išnašos ==
{{išnašos|2}}

== Nuorodos ==
* [http://www.soccerway.com/teams/ukraine/spartak-ivano-frankivsk/ SOCCERWAY]

{{futbolas-stub|UKR|klub}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Spartak Ivano Frankivsk]]</text>
      <sha1>0yst2wf0xqj97ukry4x94rrh4cco981</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819799</id>
      <parentid>7819798</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:32:00Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Nuorodos */</comment>
      <origin>7819799</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2109" sha1="jz5164hnktq1025xf8qmbwjf5w61ego" xml:space="preserve">{{fc-infod
| clubname = Ivano Frankivsko „Spartak“ &lt;br /&gt; 1940 – 2007
| image    = [[File:Емблема ФК Спартак ІФ (нова).gif|150px]]
| fullname = НФК «Спартак» Івано-Франківськ
| founded  = 1940 m.
| defunct  = 2007 m.
| ground   = ''Ruh'', [[Ivano Frankivskas]]
| capacity = 16 000
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 
| pattern_la1     = |pattern_b1      = |pattern_ra1     = |
  leftarm1        = F60A0F|body1           = F60A0F|rightarm1       = F60A0F|shorts1         = F60A0F|socks1          = F60A0F|
  pattern_la2     = |pattern_b2      = |pattern_ra2     = |
  leftarm2        = ffffff|body2           = ffffff|rightarm2       = ffffff|shorts2         = F60A0F|socks2          = ffffff
}}

'''Ivano-Frankivsko „Spartak“''' – buvęs [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Ivano Frankivskas|Ivano Frankivsko]].

== Istorija ==
Klubo ištakos siekė 1940 m., kai buvo įkurtas '''Ivano-Frankivsko „Spartakas“'''. Nuo 1981 m. žinomas kaip '''Prikarpattâ'''.

1989 m. įkurtas '''futbolo klubas „Prikarpattâ“''' ({{uk|ФК «Прикарпаття»}}).

2001–2002 m. sezone klubas buvo žinomas kaip '''futbolo sporto klubas „Prikarpattâ“''' ({{uk|&quot;Футбольно–Спортивний Клуб Прикарпаття&quot;}}).

Nuo 2003 m. futbolo klubas vadinosi '''Ivano-Frankivsko „Spartaku“'''. Nuo 2006 m. klubas turėjo finansinių problemų.

2007 m. teismo sprendimu klubui paskelbtas bankrotas.&lt;ref&gt;https://youcontrol.com.ua/catalog/court-document/1000307/&lt;/ref&gt;

{{color box|pink|[[2007]] m. buvo performuotas į dukterinę [[Prikarpatta Ivano-Frankivsk]] klubo komandą.}}{{faktas|[[Naudotojas:CD]] iš kažkur traukia faktus, o nuorodos ir šaltiniai skelbia bankrotą}}

{{fkp|1940|Spartak|1981|Prikarpattâ|2003|Spartak}}

== Pasiekimai ==
* Ukrainos TSR čempionas (1969, 1972 m.)

{{UKRfl | 1994 | 2000 | 6 | 10 (1998 m.)}}

== Išnašos ==
{{išnašos|2}}

== Nuorodos ==
* 

{{futbolas-stub|UKR|klub}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Spartak Ivano Frankivsk]]</text>
      <sha1>jz5164hnktq1025xf8qmbwjf5w61ego</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>MFK Mikolaïv</title>
    <ns>0</ns>
    <id>331164</id>
    <revision>
      <id>7819722</id>
      <parentid>7636864</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:57:31Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819722</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3916" sha1="7aiwb437xb4hnjikv32juxfb5izxt95" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Mykolajivo MFK
| image    = [[File:Емблема МФК Миколаїв.gif|150px]]
| fullname = Муніципальний футбольний клуб «Миколаїв»
| founded  = 1920 m.
| ground   = [[Centrinis stadionas (Mykolajivas)|Centrinis stadionas]], [[Mykolajivas]]
| capacity = 25 175
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position =  
| pattern_la1     = _whiteborder |pattern_b1      = |pattern_ra1     = _whiteborder |
  leftarm1        = 0000FF|body1           = 0000FF|rightarm1       = 0000FF|shorts1         = FFFFFF|socks1          = FFFFFF|
  pattern_la2     = _whiteborder |pattern_b2      = |pattern_ra2     = _whiteborder |
  leftarm2        = 0000FF|body2           = 0000FF|rightarm2       = 0000FF|shorts2         = 0000FF|socks2          = 0000FF
}}

'''Mykolajivo MFK''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Mykolajivas|Mykolajivo]]. Seniausias tebeveikiantis profesionalus futbolo klubas šalyje.

== Istorija ==
Įkurtas [[1920]] m. Laikomas seniausiu tebeveikiančiu futbolo klubu Ukrainoje. Šiuo metu žaidžia Pirmojoje lygoje.
{{fkp|1920|Металіст|1936|Суднобудівник|1951|Авангард|1966|Будівельник|1967|Суднобудівник|1992|Евіс|1994|СК Миколаїв|2002|МФК Миколаїв}}

== Spalvinė gama ==

{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''MFK Mikolaïv'''
| style=&quot;background:White;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''MFK Mikolaïv'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[File:Емблема МФК Миколаїв.gif|150px]]'''MFK Mikolaïv'''
| style=&quot;background:White;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[File:Емблема МФК Миколаїв.gif|150px]]'''MFK Mikolaïv'''
|}

== Pasiekimai ==
* Ukrainos TSR čempionas (1974 m.)
* {{fut|USR|t}}s pusfinalis (1969 m.)

{{UKRfl | 1994 | 1999 | 3 | 13 (1995 m.)}}

== Sezonai ==
=== Ukrainos varžybos ===
{{fs1}}
{{fs2|UKR|1992|I {{small|(„A“ grupė)}}|9|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|1992–1993|II|7|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|1993–1994|II|2|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|1994–1995|I|13|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|1995–1996|I|16|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|1996–1997|II|7|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|1997–1998|II|1|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|1998–1999|I|16|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|1999–2000|II|6|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2000–2001|II|4|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2001–2002|II|10|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2002–2003|II|5|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2003–2004|II|12|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2004–2005|II|17|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2005–2006|III {{small|(„A“ grupė)}}|1|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2006–2007|II|13|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2007–2008|II|10|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2008–2009|III {{small|(„A“ grupė)}}|11|——}}
{{fs2|UKR|2009–2010|III {{small|(„A“ grupė)}}|4|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2010–2011|III {{small|(„A“ grupė)}}|1|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2011–2012|II|16|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2012–2013|II|6|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2013–2014|II|16|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2014–2015|II|14|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2015–2016|II|7|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2016–2017|II|14|1/2 f.}}
{{fs2|UKR|2017–2018|II|10|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2018–2019|II|9|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2019–2020|II|11|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|II|4|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|II||}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [http://www.mfk.mykolayiv.com  oficiali klubo svetainė]
* [http://www.soccerway.com/teams/ukraine/mfk-mykolaiv/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/persha-liga/startseite/wettbewerb/UKR2 Transfermarkt] (Pirma lyga)
* [https://www.transfermarkt.com/mfk-mykolaiv/startseite/verein/6422 Transfermarkt] (MFK Mikolaïv)

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Mikolaiv]]
[[Kategorija:Mykolajivas]]</text>
      <sha1>7aiwb437xb4hnjikv32juxfb5izxt95</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819723</id>
      <parentid>7819722</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:57:39Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819723</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3912" sha1="rsbau4frzfqmqm0w5z9feg8z93zf1bw" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Mykolajivo MFK
| image    = [[File:Емблема МФК Миколаїв.gif|150px]]
| fullname = Муніципальний футбольний клуб «Миколаїв»
| founded  = 1920 m.
| ground   = [[Centrinis stadionas (Mykolajivas)|Centrinis stadionas]], [[Mykolajivas]]
| capacity = 25 175
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position =  
| pattern_la1     = _whiteborder |pattern_b1      = |pattern_ra1     = _whiteborder |
  leftarm1        = 0000FF|body1           = 0000FF|rightarm1       = 0000FF|shorts1         = FFFFFF|socks1          = FFFFFF|
  pattern_la2     = _whiteborder |pattern_b2      = |pattern_ra2     = _whiteborder |
  leftarm2        = 0000FF|body2           = 0000FF|rightarm2       = 0000FF|shorts2         = 0000FF|socks2          = 0000FF
}}

'''Mykolajivo MFK''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Mykolajivas|Mykolajivo]]. Seniausias tebeveikiantis profesionalus futbolo klubas šalyje.

== Istorija ==
Įkurtas 1920 m. Laikomas seniausiu tebeveikiančiu futbolo klubu Ukrainoje. Šiuo metu žaidžia Pirmojoje lygoje.
{{fkp|1920|Металіст|1936|Суднобудівник|1951|Авангард|1966|Будівельник|1967|Суднобудівник|1992|Евіс|1994|СК Миколаїв|2002|МФК Миколаїв}}

== Spalvinė gama ==

{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''MFK Mikolaïv'''
| style=&quot;background:White;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''MFK Mikolaïv'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[File:Емблема МФК Миколаїв.gif|150px]]'''MFK Mikolaïv'''
| style=&quot;background:White;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[File:Емблема МФК Миколаїв.gif|150px]]'''MFK Mikolaïv'''
|}

== Pasiekimai ==
* Ukrainos TSR čempionas (1974 m.)
* {{fut|USR|t}}s pusfinalis (1969 m.)

{{UKRfl | 1994 | 1999 | 3 | 13 (1995 m.)}}

== Sezonai ==
=== Ukrainos varžybos ===
{{fs1}}
{{fs2|UKR|1992|I {{small|(„A“ grupė)}}|9|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|1992–1993|II|7|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|1993–1994|II|2|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|1994–1995|I|13|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|1995–1996|I|16|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|1996–1997|II|7|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|1997–1998|II|1|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|1998–1999|I|16|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|1999–2000|II|6|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2000–2001|II|4|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2001–2002|II|10|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2002–2003|II|5|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2003–2004|II|12|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2004–2005|II|17|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2005–2006|III {{small|(„A“ grupė)}}|1|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2006–2007|II|13|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2007–2008|II|10|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2008–2009|III {{small|(„A“ grupė)}}|11|——}}
{{fs2|UKR|2009–2010|III {{small|(„A“ grupė)}}|4|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2010–2011|III {{small|(„A“ grupė)}}|1|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2011–2012|II|16|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2012–2013|II|6|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2013–2014|II|16|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2014–2015|II|14|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2015–2016|II|7|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2016–2017|II|14|1/2 f.}}
{{fs2|UKR|2017–2018|II|10|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2018–2019|II|9|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2019–2020|II|11|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|II|4|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|II||}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [http://www.mfk.mykolayiv.com  oficiali klubo svetainė]
* [http://www.soccerway.com/teams/ukraine/mfk-mykolaiv/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/persha-liga/startseite/wettbewerb/UKR2 Transfermarkt] (Pirma lyga)
* [https://www.transfermarkt.com/mfk-mykolaiv/startseite/verein/6422 Transfermarkt] (MFK Mikolaïv)

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Mikolaiv]]
[[Kategorija:Mykolajivas]]</text>
      <sha1>rsbau4frzfqmqm0w5z9feg8z93zf1bw</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819724</id>
      <parentid>7819723</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:58:07Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819724</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3960" sha1="mnv8vb3mewpybt3fyeb8loy07vx6bjd" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Mykolajivo MFK
| image    = [[File:Емблема МФК Миколаїв.gif|150px]]
| fullname = Муніципальний футбольний клуб «Миколаїв»
| founded  = 1920 m.
| ground   = [[Centrinis stadionas (Mykolajivas)|Centrinis stadionas]], [[Mykolajivas]]
| capacity = 25 175
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position =  
| pattern_la1     = _whiteborder |pattern_b1      = |pattern_ra1     = _whiteborder |
  leftarm1        = 0000FF|body1           = 0000FF|rightarm1       = 0000FF|shorts1         = FFFFFF|socks1          = FFFFFF|
  pattern_la2     = _whiteborder |pattern_b2      = |pattern_ra2     = _whiteborder |
  leftarm2        = 0000FF|body2           = 0000FF|rightarm2       = 0000FF|shorts2         = 0000FF|socks2          = 0000FF
}}

'''Mykolajivo MFK''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Mykolajivas|Mykolajivo]]. Seniausias tebeveikiantis profesionalus futbolo klubas šalyje.

== Istorija ==
Įkurtas 1920 m. Laikomas seniausiu tebeveikiančiu futbolo klubu Ukrainoje. Kitados varžėsi stipriausiame šalies futbolo divizione, o vėliau Pirmojoje lygoje.
{{fkp|1920|Металіст|1936|Суднобудівник|1951|Авангард|1966|Будівельник|1967|Суднобудівник|1992|Евіс|1994|СК Миколаїв|2002|МФК Миколаїв}}

== Spalvinė gama ==

{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''MFK Mikolaïv'''
| style=&quot;background:White;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''MFK Mikolaïv'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[File:Емблема МФК Миколаїв.gif|150px]]'''MFK Mikolaïv'''
| style=&quot;background:White;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[File:Емблема МФК Миколаїв.gif|150px]]'''MFK Mikolaïv'''
|}

== Pasiekimai ==
* Ukrainos TSR čempionas (1974 m.)
* {{fut|USR|t}}s pusfinalis (1969 m.)

{{UKRfl | 1994 | 1999 | 3 | 13 (1995 m.)}}

== Sezonai ==
=== Ukrainos varžybos ===
{{fs1}}
{{fs2|UKR|1992|I {{small|(„A“ grupė)}}|9|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|1992–1993|II|7|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|1993–1994|II|2|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|1994–1995|I|13|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|1995–1996|I|16|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|1996–1997|II|7|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|1997–1998|II|1|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|1998–1999|I|16|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|1999–2000|II|6|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2000–2001|II|4|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2001–2002|II|10|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2002–2003|II|5|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2003–2004|II|12|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2004–2005|II|17|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2005–2006|III {{small|(„A“ grupė)}}|1|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2006–2007|II|13|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2007–2008|II|10|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2008–2009|III {{small|(„A“ grupė)}}|11|——}}
{{fs2|UKR|2009–2010|III {{small|(„A“ grupė)}}|4|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2010–2011|III {{small|(„A“ grupė)}}|1|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2011–2012|II|16|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2012–2013|II|6|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2013–2014|II|16|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2014–2015|II|14|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2015–2016|II|7|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2016–2017|II|14|1/2 f.}}
{{fs2|UKR|2017–2018|II|10|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2018–2019|II|9|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2019–2020|II|11|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|II|4|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|II||}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [http://www.mfk.mykolayiv.com  oficiali klubo svetainė]
* [http://www.soccerway.com/teams/ukraine/mfk-mykolaiv/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/persha-liga/startseite/wettbewerb/UKR2 Transfermarkt] (Pirma lyga)
* [https://www.transfermarkt.com/mfk-mykolaiv/startseite/verein/6422 Transfermarkt] (MFK Mikolaïv)

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Mikolaiv]]
[[Kategorija:Mykolajivas]]</text>
      <sha1>mnv8vb3mewpybt3fyeb8loy07vx6bjd</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819725</id>
      <parentid>7819724</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:58:25Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Nuorodos */</comment>
      <origin>7819725</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3845" sha1="tqllypt14apspz49t135u71878s434t" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Mykolajivo MFK
| image    = [[File:Емблема МФК Миколаїв.gif|150px]]
| fullname = Муніципальний футбольний клуб «Миколаїв»
| founded  = 1920 m.
| ground   = [[Centrinis stadionas (Mykolajivas)|Centrinis stadionas]], [[Mykolajivas]]
| capacity = 25 175
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position =  
| pattern_la1     = _whiteborder |pattern_b1      = |pattern_ra1     = _whiteborder |
  leftarm1        = 0000FF|body1           = 0000FF|rightarm1       = 0000FF|shorts1         = FFFFFF|socks1          = FFFFFF|
  pattern_la2     = _whiteborder |pattern_b2      = |pattern_ra2     = _whiteborder |
  leftarm2        = 0000FF|body2           = 0000FF|rightarm2       = 0000FF|shorts2         = 0000FF|socks2          = 0000FF
}}

'''Mykolajivo MFK''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Mykolajivas|Mykolajivo]]. Seniausias tebeveikiantis profesionalus futbolo klubas šalyje.

== Istorija ==
Įkurtas 1920 m. Laikomas seniausiu tebeveikiančiu futbolo klubu Ukrainoje. Kitados varžėsi stipriausiame šalies futbolo divizione, o vėliau Pirmojoje lygoje.
{{fkp|1920|Металіст|1936|Суднобудівник|1951|Авангард|1966|Будівельник|1967|Суднобудівник|1992|Евіс|1994|СК Миколаїв|2002|МФК Миколаїв}}

== Spalvinė gama ==

{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''MFK Mikolaïv'''
| style=&quot;background:White;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''MFK Mikolaïv'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[File:Емблема МФК Миколаїв.gif|150px]]'''MFK Mikolaïv'''
| style=&quot;background:White;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[File:Емблема МФК Миколаїв.gif|150px]]'''MFK Mikolaïv'''
|}

== Pasiekimai ==
* Ukrainos TSR čempionas (1974 m.)
* {{fut|USR|t}}s pusfinalis (1969 m.)

{{UKRfl | 1994 | 1999 | 3 | 13 (1995 m.)}}

== Sezonai ==
=== Ukrainos varžybos ===
{{fs1}}
{{fs2|UKR|1992|I {{small|(„A“ grupė)}}|9|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|1992–1993|II|7|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|1993–1994|II|2|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|1994–1995|I|13|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|1995–1996|I|16|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|1996–1997|II|7|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|1997–1998|II|1|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|1998–1999|I|16|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|1999–2000|II|6|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2000–2001|II|4|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2001–2002|II|10|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2002–2003|II|5|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2003–2004|II|12|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2004–2005|II|17|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2005–2006|III {{small|(„A“ grupė)}}|1|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2006–2007|II|13|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2007–2008|II|10|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2008–2009|III {{small|(„A“ grupė)}}|11|——}}
{{fs2|UKR|2009–2010|III {{small|(„A“ grupė)}}|4|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2010–2011|III {{small|(„A“ grupė)}}|1|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2011–2012|II|16|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2012–2013|II|6|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2013–2014|II|16|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2014–2015|II|14|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2015–2016|II|7|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2016–2017|II|14|1/2 f.}}
{{fs2|UKR|2017–2018|II|10|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2018–2019|II|9|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2019–2020|II|11|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|II|4|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|II||}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [http://www.mfk.mykolayiv.com  oficiali klubo svetainė]
* [http://www.soccerway.com/teams/ukraine/mfk-mykolaiv/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/mfk-mykolaiv/startseite/verein/6422 Transfermarkt] 

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Mikolaiv]]
[[Kategorija:Mykolajivas]]</text>
      <sha1>tqllypt14apspz49t135u71878s434t</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819726</id>
      <parentid>7819725</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:58:37Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Nuorodos */</comment>
      <origin>7819726</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3778" sha1="6xbp7wsnacmxiokc5qdfck687f9173q" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Mykolajivo MFK
| image    = [[File:Емблема МФК Миколаїв.gif|150px]]
| fullname = Муніципальний футбольний клуб «Миколаїв»
| founded  = 1920 m.
| ground   = [[Centrinis stadionas (Mykolajivas)|Centrinis stadionas]], [[Mykolajivas]]
| capacity = 25 175
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position =  
| pattern_la1     = _whiteborder |pattern_b1      = |pattern_ra1     = _whiteborder |
  leftarm1        = 0000FF|body1           = 0000FF|rightarm1       = 0000FF|shorts1         = FFFFFF|socks1          = FFFFFF|
  pattern_la2     = _whiteborder |pattern_b2      = |pattern_ra2     = _whiteborder |
  leftarm2        = 0000FF|body2           = 0000FF|rightarm2       = 0000FF|shorts2         = 0000FF|socks2          = 0000FF
}}

'''Mykolajivo MFK''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Mykolajivas|Mykolajivo]]. Seniausias tebeveikiantis profesionalus futbolo klubas šalyje.

== Istorija ==
Įkurtas 1920 m. Laikomas seniausiu tebeveikiančiu futbolo klubu Ukrainoje. Kitados varžėsi stipriausiame šalies futbolo divizione, o vėliau Pirmojoje lygoje.
{{fkp|1920|Металіст|1936|Суднобудівник|1951|Авангард|1966|Будівельник|1967|Суднобудівник|1992|Евіс|1994|СК Миколаїв|2002|МФК Миколаїв}}

== Spalvinė gama ==

{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''MFK Mikolaïv'''
| style=&quot;background:White;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''MFK Mikolaïv'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[File:Емблема МФК Миколаїв.gif|150px]]'''MFK Mikolaïv'''
| style=&quot;background:White;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[File:Емблема МФК Миколаїв.gif|150px]]'''MFK Mikolaïv'''
|}

== Pasiekimai ==
* Ukrainos TSR čempionas (1974 m.)
* {{fut|USR|t}}s pusfinalis (1969 m.)

{{UKRfl | 1994 | 1999 | 3 | 13 (1995 m.)}}

== Sezonai ==
=== Ukrainos varžybos ===
{{fs1}}
{{fs2|UKR|1992|I {{small|(„A“ grupė)}}|9|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|1992–1993|II|7|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|1993–1994|II|2|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|1994–1995|I|13|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|1995–1996|I|16|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|1996–1997|II|7|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|1997–1998|II|1|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|1998–1999|I|16|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|1999–2000|II|6|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2000–2001|II|4|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2001–2002|II|10|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2002–2003|II|5|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2003–2004|II|12|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2004–2005|II|17|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2005–2006|III {{small|(„A“ grupė)}}|1|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2006–2007|II|13|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2007–2008|II|10|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2008–2009|III {{small|(„A“ grupė)}}|11|——}}
{{fs2|UKR|2009–2010|III {{small|(„A“ grupė)}}|4|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2010–2011|III {{small|(„A“ grupė)}}|1|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2011–2012|II|16|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2012–2013|II|6|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2013–2014|II|16|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2014–2015|II|14|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2015–2016|II|7|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2016–2017|II|14|1/2 f.}}
{{fs2|UKR|2017–2018|II|10|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2018–2019|II|9|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2019–2020|II|11|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|II|4|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|II||}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [http://www.mfk.mykolayiv.com  Oficiali klubo svetainė]
* [https://www.transfermarkt.com/mfk-mykolaiv/startseite/verein/6422 Transfermarkt] 

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Mikolaiv]]
[[Kategorija:Mykolajivas]]</text>
      <sha1>6xbp7wsnacmxiokc5qdfck687f9173q</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FK Temp Šepetìvka</title>
    <ns>0</ns>
    <id>331168</id>
    <revision>
      <id>7819808</id>
      <parentid>7636898</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:35:32Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819808</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3217" sha1="n5nm06e6uhh8j39x1epavnqjhdlmx3z" xml:space="preserve">{{fc-infod
| clubname = Šepetivkos „Temp“ &lt;br ?&gt; 1990 – 1996
| image    = [[File:Емблема ФК Темп.gif|150px]]
| fullname = Темп (Шепетівка)
| founded  = 1990 m.
| defunct  = 1996 m.
| ground   = ''Temp'', [[Šepetivka]]
| capacity = 10 000
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 

| pattern_la1 = _koln1617h
| pattern_b1 = _koln1718h
| pattern_ra1 = _koln1617h
| pattern_sh1 = 
| pattern_so1 = _koln1718h
| leftarm1 = FFFFFF
| body1 = FFFFFF
| rightarm1 = FFFFFF
| shorts1 = FFFFFF
| socks1 = FFFFFF
| pattern_la2 = _koln1617a
| pattern_b2 = _koln1617a
| pattern_ra2 = _koln1617a
| pattern_sh2 = 
| pattern_so2 = 
| leftarm2 = FF0000
| body2 = FF0000
| rightarm2 = FF0000
| shorts2 = FF0000
| socks2 = FF0000
}}

'''Šepetivkos futbolo klubas „Temp“''' – buvęs [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Šepetivka|Šepetivkos]].

== Istorija ==

Klubas įkurtas [[1990]] m. Pateko į aukščiausią šalies lygą, kurioje debiutavo [[Ukrainos futbolo varžybos 1993–1994 m.|1993–1994 m. sezone]]. Debiutantai užėmė devintąją vietą.

[[Ukrainos futbolo varžybos 1994–1995 m.|1994–1995 m.]] sezone liko septyniolikti, priešpaskutiniai, po sezono buvo perkelti į Pirmą lygą.

[[1995]] m. susijungė su [[Advis Hmelnyckyj]] klubu ir persikėlė į [[Chmelnyckis|Chmelnyckį]].

{{fkp|1990|Темп|1995|Темп-Адвіс}}

== Pasiekimai ==
* Ukrainos TSR taurė (1991 m.)

{{UKRfl | 1993 | 1995 | 2 | 9 (1994 m.)}}

== Sezonai ==
:{|class=&quot;wikitable&quot;
|-bgcolor=&quot;#efefef&quot;
! Sezonas
! Lygmuo
! Užimta vieta
! Run.
! Per
! Lyg
! Pra
! Įv. +
! Įv. –
! Taškai
! Taurė
!colspan=2|Europa
! Pastabos
|-
|align=center|1992
|align=center|1
|align=center bgcolor=pink|'''10'''
|align=center|18
|align=center|2
|align=center|4
|align=center|12
|align=center|9
|align=center|34
|align=center|'''8'''
|align=center|1/32 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center bgcolor=pink|žaidė A grupėje; Iškrito
|-
|align=center|1992-1993
|align=center|2
|align=center bgcolor=silver|'''2'''
|align=center|42
|align=center|25
|align=center|8
|align=center|9
|align=center|68
|align=center|48
|align=center|'''58'''
|align=center|1/8
|align=center|
|align=center|
|align=center bgcolor=green|pakilo
|-
|align=center|1993-1994
|align=center|1
|align=center|'''9'''
|align=center|34
|align=center|12
|align=center|8
|align=center|14
|align=center|39
|align=center|38
|align=center|'''32'''
|align=center|1/8
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|-
|align=center|1994–1995
|align=center|1
|align=center bgcolor=pink|'''17'''
|align=center|34
|align=center|10
|align=center|4
|align=center|20
|align=center|31
|align=center|41
|align=center|'''34'''
|align=center|1/4
|align=center|
|align=center|
|align=center bgcolor=pink|
|-
|align=center|1995–1996
|align=center|2
|align=center bgcolor=pink|'''21'''
|align=center|42
|align=center|6
|align=center|2
|align=center|34
|align=center|14
|align=center|103
|align=center|'''20'''
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|align=center bgcolor=pink|
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* 

{{futbolas-stub|UKR|klub}}

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Temp]]</text>
      <sha1>n5nm06e6uhh8j39x1epavnqjhdlmx3z</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819809</id>
      <parentid>7819808</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:35:43Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819809</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3209" sha1="hj41hmclrnpbku400rf0tzi55oieowg" xml:space="preserve">{{fc-infod
| clubname = Šepetivkos „Temp“ &lt;br ?&gt; 1990 – 1996
| image    = [[File:Емблема ФК Темп.gif|150px]]
| fullname = Темп (Шепетівка)
| founded  = 1990 m.
| defunct  = 1996 m.
| ground   = ''Temp'', [[Šepetivka]]
| capacity = 10 000
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 

| pattern_la1 = _koln1617h
| pattern_b1 = _koln1718h
| pattern_ra1 = _koln1617h
| pattern_sh1 = 
| pattern_so1 = _koln1718h
| leftarm1 = FFFFFF
| body1 = FFFFFF
| rightarm1 = FFFFFF
| shorts1 = FFFFFF
| socks1 = FFFFFF
| pattern_la2 = _koln1617a
| pattern_b2 = _koln1617a
| pattern_ra2 = _koln1617a
| pattern_sh2 = 
| pattern_so2 = 
| leftarm2 = FF0000
| body2 = FF0000
| rightarm2 = FF0000
| shorts2 = FF0000
| socks2 = FF0000
}}

'''Šepetivkos futbolo klubas „Temp“''' – buvęs [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Šepetivka|Šepetivkos]].

== Istorija ==

Klubas įkurtas 1990 m. Pateko į aukščiausią šalies lygą, kurioje debiutavo [[Ukrainos futbolo varžybos 1993–1994 m.|1993–1994 m. sezone]]. Debiutantai užėmė devintąją vietą.

[[Ukrainos futbolo varžybos 1994–1995 m.|1994–1995 m.]] sezone liko septyniolikti, priešpaskutiniai, po sezono buvo perkelti į Pirmą lygą.

1995 m. susijungė su [[Advis Hmelnyckyj]] klubu ir persikėlė į [[Chmelnyckis|Chmelnyckį]].

{{fkp|1990|Темп|1995|Темп-Адвіс}}

== Pasiekimai ==
* Ukrainos TSR taurė (1991 m.)

{{UKRfl | 1993 | 1995 | 2 | 9 (1994 m.)}}

== Sezonai ==
:{|class=&quot;wikitable&quot;
|-bgcolor=&quot;#efefef&quot;
! Sezonas
! Lygmuo
! Užimta vieta
! Run.
! Per
! Lyg
! Pra
! Įv. +
! Įv. –
! Taškai
! Taurė
!colspan=2|Europa
! Pastabos
|-
|align=center|1992
|align=center|1
|align=center bgcolor=pink|'''10'''
|align=center|18
|align=center|2
|align=center|4
|align=center|12
|align=center|9
|align=center|34
|align=center|'''8'''
|align=center|1/32 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center bgcolor=pink|žaidė A grupėje; Iškrito
|-
|align=center|1992-1993
|align=center|2
|align=center bgcolor=silver|'''2'''
|align=center|42
|align=center|25
|align=center|8
|align=center|9
|align=center|68
|align=center|48
|align=center|'''58'''
|align=center|1/8
|align=center|
|align=center|
|align=center bgcolor=green|pakilo
|-
|align=center|1993-1994
|align=center|1
|align=center|'''9'''
|align=center|34
|align=center|12
|align=center|8
|align=center|14
|align=center|39
|align=center|38
|align=center|'''32'''
|align=center|1/8
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|-
|align=center|1994–1995
|align=center|1
|align=center bgcolor=pink|'''17'''
|align=center|34
|align=center|10
|align=center|4
|align=center|20
|align=center|31
|align=center|41
|align=center|'''34'''
|align=center|1/4
|align=center|
|align=center|
|align=center bgcolor=pink|
|-
|align=center|1995–1996
|align=center|2
|align=center bgcolor=pink|'''21'''
|align=center|42
|align=center|6
|align=center|2
|align=center|34
|align=center|14
|align=center|103
|align=center|'''20'''
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|align=center bgcolor=pink|
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* 

{{futbolas-stub|UKR|klub}}

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Temp]]</text>
      <sha1>hj41hmclrnpbku400rf0tzi55oieowg</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FSK Bukovyna</title>
    <ns>0</ns>
    <id>331170</id>
    <revision>
      <id>7819610</id>
      <parentid>7636817</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:23:54Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819610</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="15193" sha1="rpvk22bymwwpm4xlbt03a2rw4et8vwk" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = „Bukovyna“
| image    = [[Vaizdas:Bukovina Černìvcì emblema.png|200px]]
| fullname = Футбольно-спортивний клуб «Буковина» Чернівці
| founded  = 1958 m.
| ground   = ''Bukovina'', [[Černivciai]]
| capacity = 12 000
| chairman = [[Ihor Nebolotniy]]
| manager  = 
| league   = '''Pirma lyga (I)'''
| season   = 2024–2025
| position = 7 vieta, Pirma lyga 
|pattern_la1= _black|pattern_b1= _blackstripes|pattern_ra1= _black|
 leftarm1=FEF602|body1=FEF602|rightarm1=FEF602|shorts1=000000|socks1=FEF602|
 pattern_la2= _black|pattern_b2= _blackstripes|pattern_ra2= _black|
 leftarm2=ff0000|body2=ff0000|rightarm2=ff0000|shorts2=000000|socks2=ff0000|
pattern_la3=_radomlje1617H|pattern_b3=_radomlje1617H|pattern_ra3=_radomlje1617H|leftarm3=FEF602|body3=FEF602|rightarm3=FEF602|shorts3=000000|socks3=FEF602
}}

'''Černivcių „Bukovyna“''' ({{uk|«Букови́на»}}) – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Černivciai|Černivcių]].

== Istorija ==

Klubas įkurtas [[1958]] m. Sovietmečiu du kartus tapo Ukrainos čempionais (1982 ir 1988), bei tris kartus užėmė antrą vietą (1968, 1980 и 1989). 

Nepriklausomos Ukrainos laikotarpiu komanda Pirmoje lygoje užėmė antrą vietą [[1996]] m. Du kartus tapo Antros lygos nugalėtojais (2000 ir 2010) m.

2022–2023 m. sezone pateko į Pirmą lygą. Po pirmojo etapo pateko į silpnųjų ekipų grupę. O galutinėje ekipų rikiuotėje buvo vienuolikti.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/ukraine/persha-liga/20222023/championship-round/r71873/ 2022–2023 m. Pirmos lygos sezonas]&lt;/ref&gt;
{{fkp|1958|Авангард|1965|Буковина}}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Black;color:Yellow&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''BUKOVYNA'''
| style=&quot;background:Yellow;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''BUKOVYNA'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Black;color:Yellow&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Bukovina Černìvcì emblema.png|150px]]'''BUKOVYNA'''
| style=&quot;background:Yellow;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Bukovina Černìvcì emblema.png|150px]]'''BUKOVYNA'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la = _fulham1516a
| pattern_b  = _fulham1516a
| pattern_ra = _fulham1516a
| pattern_sh = _fulham1516a
| pattern_so = _fulham1516a
| leftarm    = FCFF00
| body       = FCFF00
| rightarm   = FCFF00
| shorts     = FCFF00
| socks      = 000000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = _aik1415a
| pattern_b  = _aik1415a
| pattern_ra = _aik1415a
| pattern_sh = _aik1415h
| pattern_so = _valencia1516h
| leftarm    = FFFFFF
| body       = FFFFFF
| rightarm   = FFFFFF
| shorts     = FFFFFF
| socks      = FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = _fcb1516gka
| pattern_b  = _fcb1516gka
| pattern_ra = _fcb1516gka
| pattern_sh = 
| pattern_so = 
| leftarm    = FFEA00
| body       = FFEA00
| rightarm   = FFEA00
| shorts     = FFEA00
| socks      = FFEA00
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la =
| pattern_b  = _fcbarcelona1112A
| pattern_ra = 
| pattern_sh = 
| pattern_so = 
| leftarm    = 000000
| body       = 000000
| rightarm   = 000000
| shorts     = 000000
| socks      = 000000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _macrontureis21yb
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFFF00
| body= FFFF00
| rightarm= FFFF00
| shorts= FFFF00
| socks= FFFF00
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b=  _macronalioth22bdg
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 000000
| body= 000000
| rightarm= 000000
| shorts= 000000
| socks= 000000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Pasiekimai ==
* Ukrainos TSR čempionas (1982, 1988 m.)

{{UKRfl | 1992 | 1994 | 2 | 11 (1993 m.)}}

== Lygos ir oficialioji statistika ==

:{|class=&quot;wikitable&quot;
|-bgcolor=&quot;#efefef&quot;
! Sezonas
! Divizionas
! Vieta
! R
! La
! Ly
! Pr
! Į+
! Į-
! Tšk
! Taurės turnyras
!colspan=2|Europa
!Notes
|-
|align=center|[[Ukrainos futbolo varžybos 1992 m.|1992]]
|align=center|1st &quot;B&quot;
|align=center|'''6'''
|align=center|18
|align=center|7
|align=center|4
|align=center|7
|align=center|17
|align=center|16
|align=center|'''18'''
|align=center|1/8 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|-
|align=center|[[Ukrainos futbolo varžybos 1992–1993 m.|1992–93]]
|align=center|1st
|align=center|'''12'''
|align=center|39
|align=center|9
|align=center|8
|align=center|13
|align=center|27
|align=center|32
|align=center|'''26'''
|align=center|1/16 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|-
|align=center|[[Ukrainos futbolo varžybos 1993–1994 m.|1993–94]]
|align=center|1st
|align=center|'''17'''
|align=center|34
|align=center|7
|align=center|6
|align=center|21
|align=center|25
|align=center|51
|align=center|'''20'''
|align=center|1/8 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center bgcolor=red|'''Iškritimas'''
|-bgcolor=LightCyan
|align=center|[[Ukrainos futbolo varžybos 1994–1995 m.|1994–95]]
|align=center|2nd
|align=center|'''15'''
|align=center|42
|align=center|16
|align=center|5
|align=center|21
|align=center|43
|align=center|45
|align=center|'''53'''
|align=center|1/64 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|-bgcolor=LightCyan
|align=center|[[Ukrainos futbolo varžybos 1995–1996 m.|1995–96]]
|align=center|2nd
|align=center bgcolor=silver|'''2'''
|align=center|42
|align=center|30
|align=center|5
|align=center|7
|align=center|83
|align=center|34
|align=center|'''95'''
|align=center|1/32 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|-bgcolor=LightCyan
|align=center|[[Ukrainos futbolo varžybos 1996–1997 m.|1996–97]]
|align=center|2nd
|align=center|'''9'''
|align=center|46
|align=center|19
|align=center|10
|align=center|17
|align=center|64
|align=center|51
|align=center|'''67'''
|align=center|1/16 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|-bgcolor=LightCyan
|align=center|[[Ukrainos futbolo varžybos 1997–1998 m.|1997–98]]
|align=center|2nd
|align=center|'''18'''
|align=center|42
|align=center|14
|align=center|11
|align=center|17
|align=center|36
|align=center|50
|align=center|'''53'''
|align=center|1/16 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|-bgcolor=LightCyan
|align=center|[[Ukrainos futbolo varžybos 1998–1999 m.|1998–99]]
|align=center|2nd
|align=center|'''18'''
|align=center|38
|align=center|6
|align=center|9
|align=center|23
|align=center|26
|align=center|68
|align=center|'''27'''
|align=center|1/128 f
|align=center|
|align=center|
|align=center bgcolor=red|'''Iškritimas'''
|-bgcolor=PowderBlue
|align=center|[[Ukrainos futbolo varžybos 1999–2000 m.|1999-00]]
|align=center|3rd &quot;A&quot;
|align=center bgcolor=gold|'''1'''
|align=center|30
|align=center|22
|align=center|7
|align=center|1
|align=center|65
|align=center|13
|align=center|'''73'''
|align=center|1/4 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center bgcolor=lightgreen|'''Kilimas'''
|-bgcolor=LightCyan
|align=center|[[Ukrainian First League 2000-01|2000–01]]
|align=center|2nd
|align=center|'''18'''
|align=center|34
|align=center|6
|align=center|8
|align=center|20
|align=center|18
|align=center|41
|align=center|'''26'''
|align=center|1/16 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center bgcolor=red|'''Kritimas'''
|-bgcolor=PowderBlue
|align=center|[[Ukrainian Second League 2001-02|2001–02]]
|align=center|3rd &quot;A&quot;
|align=center|'''7'''
|align=center|36
|align=center|17
|align=center|8
|align=center|11
|align=center|40
|align=center|41
|align=center|'''59'''
|align=center| II etapas
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|-bgcolor=PowderBlue
|align=center|[[Ukrainian Second League 2002-03|2002–03]]
|align=center|3rd &quot;A&quot;
|align=center|'''13'''
|align=center|28
|align=center|6
|align=center|6
|align=center|16
|align=center|20
|align=center|39
|align=center|'''35'''
|align=center|1/32 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|-bgcolor=PowderBlue
|align=center|[[Ukrainian Second League 2003-04|2003–04]]
|align=center|3rd &quot;A&quot;
|align=center|'''12'''
|align=center|30
|align=center|8
|align=center|9
|align=center|13
|align=center|23
|align=center|36
|align=center|'''33'''
|align=center|1/32 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|-bgcolor=PowderBlue
|align=center|[[Ukrainian Second League 2004-05|2004–05]]
|align=center|3rd &quot;A&quot;
|align=center|'''6'''
|align=center|28
|align=center|14
|align=center|6
|align=center|8
|align=center|33
|align=center|22
|align=center|'''48'''
|align=center|1/32 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|-bgcolor=PowderBlue
|align=center|[[Ukrainian Second League 2005-06|2005–06]]
|align=center|3rd &quot;A&quot;
|align=center|'''6'''
|align=center|28
|align=center|13
|align=center|5
|align=center|10
|align=center|38
|align=center|33
|align=center|'''44'''
|align=center|1/16 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|-bgcolor=PowderBlue
|align=center|[[Ukrainian Second League 2006-07|2006–07]]
|align=center|3rd &quot;A&quot;
|align=center|'''10'''
|align=center|28
|align=center|5
|align=center|12
|align=center|11
|align=center|22
|align=center|40
|align=center|'''27'''
|align=center|1/32 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|-bgcolor=PowderBlue
|align=center|[[Ukrainian Second League 2007-08|2007–08]]
|align=center|3rd &quot;A&quot;
|align=center|'''4'''
|align=center|30
|align=center|17
|align=center|6
|align=center|7
|align=center|43
|align=center|23
|align=center|'''57'''
|align=center| --
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|-bgcolor=PowderBlue
|align=center|[[Ukrainian Second League 2008-09|2008–09]]
|align=center|3rd &quot;A&quot;
|align=center|'''9'''
|align=center|32
|align=center|14
|align=center|2
|align=center|16
|align=center|29
|align=center|39
|align=center|'''44'''
|align=center|1/64 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|-bgcolor=PowderBlue
|align=center|[[Ukrainian Second League 2009–10|2009–10]]
|align=center|3rd &quot;A&quot;
|align=center bgcolor=gold|'''1'''
|align=center|20
|align=center|15
|align=center|3
|align=center|2
|align=center|35
|align=center|12
|align=center|'''48'''
|align=center|1/64 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center bgcolor=lightgreen|'''Kilimas'''
|-bgcolor=LightCyan
|align=center|[[2010–11 Ukrainian First League|2010–11]]
|align=center|2nd
|align=center|'''7'''
|align=center|34
|align=center|17
|align=center|5
|align=center|12
|align=center|48
|align=center|45
|align=center|'''56'''
|align=center|1/32 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|-bgcolor=LightCyan
|align=center|[[2011–12 Ukrainian First League|2011–12]]
|align=center|2nd
|align=center|'''6'''
|align=center|34
|align=center|15
|align=center|12
|align=center|7
|align=center|38
|align=center|29
|align=center|'''57'''
|align=center|1/8 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center|	
|-bgcolor=LightCyan
|align=center|[[2012–13 Ukrainian First League|2012–13]]
|align=center|2nd
|align=center|'''4'''
|align=center|34 	
|align=center|16 	
|align=center|10 	
|align=center|8 	
|align=center|49 	
|align=center|33 	
|align=center|'''58'''
|align=center|1/32 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|-bgcolor=LightCyan
|align=center|[[2013–14 Ukrainian First League|2013–14]]
|align=center|2nd
|align=center|'''12'''
|align=center|30
|align=center|10
|align=center| 6
|align=center|14
|align=center|26
|align=center|36
|align=center|'''36'''
|align=center|1/16 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|-bgcolor=LightCyan
|align=center|[[2014–15 Ukrainian First League|2014–15]]
|align=center|2nd
|align=center|'''16'''
|align=center|30
|align=center|4
|align=center|3
|align=center|23
|align=center|24
|align=center|61
|align=center|'''15'''
|align=center|1/16 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center bgcolor=red|'''Kritimas'''
|-bgcolor=PowderBlue
|align=center|[[2015–16 Ukrainian Second League|2015–16]]
|align=center|3rd
|align=center|'''4'''
|align=center|26 	
|align=center|13 	
|align=center|8 	
|align=center|5 	
|align=center|39 	
|align=center|22 	
|align=center|'''47'''
|align=center|1/32 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center bgcolor=lightgreen|'''Kilimas'''&lt;ref&gt;Originally, as per competition regulations the top three teams were promoted from the [[2015–16 Ukrainian Second League]]. {{uk icon}} {{cite news|url=http://pfl.ua/football_news.php?readmore=8559|title=Друга ліга, 24-й тур:&quot;Черкаський Дніпро&quot; та &quot;Оболонь-Бровар&quot; виходять у першу лігу!|trans-title=Second league, Round 24: Cherkaskyi Dnipro and Obolon-Brovar enter First League|work=[[Professional Football League of Ukraine]]|date=19 May 2016|accessdate=25 June 2016|archive-date=2016-07-01|archive-url=https://web.archive.org/web/20160701072337/http://pfl.ua/football_news.php?readmore=8559|url-status=dead}}&lt;br/&gt; However, prior to the season commencing at the Conference of the [[Professional Football League of Ukraine|PFL]] in preparation for the season the committee decided to expand the competition to eighteen teams and include the fourth, fifth and sixth placed teams. {{uk icon}} {{cite web|url=http://www.ua-football.com/ua/ukrainian/first/1466766468-v-pershiy-lizi-mozhut-startuvati-18-komand.html|title=В Першій лізі можуть стартувати 18 команд|work=[[UA-Football]]|accessdate=24 June 2016|date=24 June 2016|trans-title=18 teams may compete in the First League}}&lt;/ref&gt; 
|-bgcolor=LightCyan
|align=center|[[2016–17 Ukrainian First League|2016–17]]
|align=center|2nd
|align=center|'''16'''
|align=center|34 	
|align=center|8 	
|align=center|9 	
|align=center|17 	
|align=center|27 	
|align=center|40 	
|align=center|'''33'''
|align=center|1/32 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center bgcolor=red|'''Iškritimas'''
|-bgcolor=PowderBlue
|align=center|[[2017–18 Ukrainian Second League|2017–18]]
|align=center|3rd
|align=center|
|align=center|	
|align=center|	 	
|align=center|		
|align=center|
|align=center|	 	 	
|align=center|	
|align=center|
|align=center|1/64 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|}

=== Ukrainos varžybos ===
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2015–2016|III|4|}}
{{fs2|UKR|2016–2017|II|16|}}
{{fs2|UKR|2017–2018|III {{small|(A zona)}}||}}
{{fs2|UKR|2018–2019|III {{small|(A zona)}}||}}
{{fs2|UKR|2019–2020|III {{small|(A zona)}}||}}
{{fs2|UKR|2020–2021|III {{small|(A zona)}}|7|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2022–2023|II|11|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|II|11|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|II|7|1/2 f.}}
{{fs2|UKR|2025–2026|II||}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|1}}

== Nuorodos ==
* [http://www.fcbukovina.com.ua Oficiali klubo svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090718073535/http://www.fcbukovina.com.ua/ |date=2009-07-18 }}
* [http://www.soccerway.com/teams/ukraine/fc-bukovyna-chernivtsi/ SOCCERWAY]

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Bukovina]]</text>
      <sha1>rpvk22bymwwpm4xlbt03a2rw4et8vwk</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819611</id>
      <parentid>7819610</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:24:10Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819611</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="15184" sha1="mfk6e13jaa5iybur2gj9rr2vpeapet6" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = „Bukovyna“
| image    = [[Vaizdas:Bukovina Černìvcì emblema.png|200px]]
| fullname = Футбольно-спортивний клуб «Буковина» Чернівці
| founded  = 1958 m.
| ground   = ''Bukovina'', [[Černivciai]]
| capacity = 12 000
| chairman = [[Ihor Nebolotniy]]
| manager  = 
| league   = '''Pirma lyga (I)'''
| season   = 2024–2025
| position = 7 vieta, Pirma lyga 
|pattern_la1= _black|pattern_b1= _blackstripes|pattern_ra1= _black|
 leftarm1=FEF602|body1=FEF602|rightarm1=FEF602|shorts1=000000|socks1=FEF602|
 pattern_la2= _black|pattern_b2= _blackstripes|pattern_ra2= _black|
 leftarm2=ff0000|body2=ff0000|rightarm2=ff0000|shorts2=000000|socks2=ff0000|
pattern_la3=_radomlje1617H|pattern_b3=_radomlje1617H|pattern_ra3=_radomlje1617H|leftarm3=FEF602|body3=FEF602|rightarm3=FEF602|shorts3=000000|socks3=FEF602
}}

'''Černivcių „Bukovyna“''' ({{uk|«Букови́на»}}) – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Černivciai|Černivcių]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 1958 m. Sovietmečiu du kartus tapo Ukrainos čempionais (1982 ir 1988), bei tris kartus užėmė antrą vietą (1968, 1980 и 1989). 

Nepriklausomos Ukrainos laikotarpiu komanda Pirmoje lygoje užėmė antrą vietą 1996 m. Du kartus tapo Antros lygos nugalėtojais (2000 ir 2010) m.

2022–2023 m. sezone pateko į Pirmą lygą. Po pirmojo etapo pateko į silpnųjų ekipų grupę. O galutinėje ekipų rikiuotėje buvo vienuolikti.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/ukraine/persha-liga/20222023/championship-round/r71873/ 2022–2023 m. Pirmos lygos sezonas]&lt;/ref&gt;
{{fkp|1958|Авангард|1965|Буковина}}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Black;color:Yellow&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''BUKOVYNA'''
| style=&quot;background:Yellow;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''BUKOVYNA'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Black;color:Yellow&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Bukovina Černìvcì emblema.png|150px]]'''BUKOVYNA'''
| style=&quot;background:Yellow;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Bukovina Černìvcì emblema.png|150px]]'''BUKOVYNA'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la = _fulham1516a
| pattern_b  = _fulham1516a
| pattern_ra = _fulham1516a
| pattern_sh = _fulham1516a
| pattern_so = _fulham1516a
| leftarm    = FCFF00
| body       = FCFF00
| rightarm   = FCFF00
| shorts     = FCFF00
| socks      = 000000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = _aik1415a
| pattern_b  = _aik1415a
| pattern_ra = _aik1415a
| pattern_sh = _aik1415h
| pattern_so = _valencia1516h
| leftarm    = FFFFFF
| body       = FFFFFF
| rightarm   = FFFFFF
| shorts     = FFFFFF
| socks      = FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = _fcb1516gka
| pattern_b  = _fcb1516gka
| pattern_ra = _fcb1516gka
| pattern_sh = 
| pattern_so = 
| leftarm    = FFEA00
| body       = FFEA00
| rightarm   = FFEA00
| shorts     = FFEA00
| socks      = FFEA00
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la =
| pattern_b  = _fcbarcelona1112A
| pattern_ra = 
| pattern_sh = 
| pattern_so = 
| leftarm    = 000000
| body       = 000000
| rightarm   = 000000
| shorts     = 000000
| socks      = 000000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _macrontureis21yb
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFFF00
| body= FFFF00
| rightarm= FFFF00
| shorts= FFFF00
| socks= FFFF00
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b=  _macronalioth22bdg
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 000000
| body= 000000
| rightarm= 000000
| shorts= 000000
| socks= 000000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Pasiekimai ==
* Ukrainos TSR čempionas (1982, 1988 m.)

{{UKRfl | 1992 | 1994 | 2 | 11 (1993 m.)}}

== Lygos ir oficialioji statistika ==

:{|class=&quot;wikitable&quot;
|-bgcolor=&quot;#efefef&quot;
! Sezonas
! Divizionas
! Vieta
! R
! La
! Ly
! Pr
! Į+
! Į-
! Tšk
! Taurės turnyras
!colspan=2|Europa
!Notes
|-
|align=center|[[Ukrainos futbolo varžybos 1992 m.|1992]]
|align=center|1st &quot;B&quot;
|align=center|'''6'''
|align=center|18
|align=center|7
|align=center|4
|align=center|7
|align=center|17
|align=center|16
|align=center|'''18'''
|align=center|1/8 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|-
|align=center|[[Ukrainos futbolo varžybos 1992–1993 m.|1992–93]]
|align=center|1st
|align=center|'''12'''
|align=center|39
|align=center|9
|align=center|8
|align=center|13
|align=center|27
|align=center|32
|align=center|'''26'''
|align=center|1/16 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|-
|align=center|[[Ukrainos futbolo varžybos 1993–1994 m.|1993–94]]
|align=center|1st
|align=center|'''17'''
|align=center|34
|align=center|7
|align=center|6
|align=center|21
|align=center|25
|align=center|51
|align=center|'''20'''
|align=center|1/8 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center bgcolor=red|'''Iškritimas'''
|-bgcolor=LightCyan
|align=center|[[Ukrainos futbolo varžybos 1994–1995 m.|1994–95]]
|align=center|2nd
|align=center|'''15'''
|align=center|42
|align=center|16
|align=center|5
|align=center|21
|align=center|43
|align=center|45
|align=center|'''53'''
|align=center|1/64 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|-bgcolor=LightCyan
|align=center|[[Ukrainos futbolo varžybos 1995–1996 m.|1995–96]]
|align=center|2nd
|align=center bgcolor=silver|'''2'''
|align=center|42
|align=center|30
|align=center|5
|align=center|7
|align=center|83
|align=center|34
|align=center|'''95'''
|align=center|1/32 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|-bgcolor=LightCyan
|align=center|[[Ukrainos futbolo varžybos 1996–1997 m.|1996–97]]
|align=center|2nd
|align=center|'''9'''
|align=center|46
|align=center|19
|align=center|10
|align=center|17
|align=center|64
|align=center|51
|align=center|'''67'''
|align=center|1/16 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|-bgcolor=LightCyan
|align=center|[[Ukrainos futbolo varžybos 1997–1998 m.|1997–98]]
|align=center|2nd
|align=center|'''18'''
|align=center|42
|align=center|14
|align=center|11
|align=center|17
|align=center|36
|align=center|50
|align=center|'''53'''
|align=center|1/16 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|-bgcolor=LightCyan
|align=center|[[Ukrainos futbolo varžybos 1998–1999 m.|1998–99]]
|align=center|2nd
|align=center|'''18'''
|align=center|38
|align=center|6
|align=center|9
|align=center|23
|align=center|26
|align=center|68
|align=center|'''27'''
|align=center|1/128 f
|align=center|
|align=center|
|align=center bgcolor=red|'''Iškritimas'''
|-bgcolor=PowderBlue
|align=center|[[Ukrainos futbolo varžybos 1999–2000 m.|1999-00]]
|align=center|3rd &quot;A&quot;
|align=center bgcolor=gold|'''1'''
|align=center|30
|align=center|22
|align=center|7
|align=center|1
|align=center|65
|align=center|13
|align=center|'''73'''
|align=center|1/4 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center bgcolor=lightgreen|'''Kilimas'''
|-bgcolor=LightCyan
|align=center|[[Ukrainian First League 2000-01|2000–01]]
|align=center|2nd
|align=center|'''18'''
|align=center|34
|align=center|6
|align=center|8
|align=center|20
|align=center|18
|align=center|41
|align=center|'''26'''
|align=center|1/16 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center bgcolor=red|'''Kritimas'''
|-bgcolor=PowderBlue
|align=center|[[Ukrainian Second League 2001-02|2001–02]]
|align=center|3rd &quot;A&quot;
|align=center|'''7'''
|align=center|36
|align=center|17
|align=center|8
|align=center|11
|align=center|40
|align=center|41
|align=center|'''59'''
|align=center| II etapas
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|-bgcolor=PowderBlue
|align=center|[[Ukrainian Second League 2002-03|2002–03]]
|align=center|3rd &quot;A&quot;
|align=center|'''13'''
|align=center|28
|align=center|6
|align=center|6
|align=center|16
|align=center|20
|align=center|39
|align=center|'''35'''
|align=center|1/32 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|-bgcolor=PowderBlue
|align=center|[[Ukrainian Second League 2003-04|2003–04]]
|align=center|3rd &quot;A&quot;
|align=center|'''12'''
|align=center|30
|align=center|8
|align=center|9
|align=center|13
|align=center|23
|align=center|36
|align=center|'''33'''
|align=center|1/32 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|-bgcolor=PowderBlue
|align=center|[[Ukrainian Second League 2004-05|2004–05]]
|align=center|3rd &quot;A&quot;
|align=center|'''6'''
|align=center|28
|align=center|14
|align=center|6
|align=center|8
|align=center|33
|align=center|22
|align=center|'''48'''
|align=center|1/32 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|-bgcolor=PowderBlue
|align=center|[[Ukrainian Second League 2005-06|2005–06]]
|align=center|3rd &quot;A&quot;
|align=center|'''6'''
|align=center|28
|align=center|13
|align=center|5
|align=center|10
|align=center|38
|align=center|33
|align=center|'''44'''
|align=center|1/16 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|-bgcolor=PowderBlue
|align=center|[[Ukrainian Second League 2006-07|2006–07]]
|align=center|3rd &quot;A&quot;
|align=center|'''10'''
|align=center|28
|align=center|5
|align=center|12
|align=center|11
|align=center|22
|align=center|40
|align=center|'''27'''
|align=center|1/32 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|-bgcolor=PowderBlue
|align=center|[[Ukrainian Second League 2007-08|2007–08]]
|align=center|3rd &quot;A&quot;
|align=center|'''4'''
|align=center|30
|align=center|17
|align=center|6
|align=center|7
|align=center|43
|align=center|23
|align=center|'''57'''
|align=center| --
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|-bgcolor=PowderBlue
|align=center|[[Ukrainian Second League 2008-09|2008–09]]
|align=center|3rd &quot;A&quot;
|align=center|'''9'''
|align=center|32
|align=center|14
|align=center|2
|align=center|16
|align=center|29
|align=center|39
|align=center|'''44'''
|align=center|1/64 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|-bgcolor=PowderBlue
|align=center|[[Ukrainian Second League 2009–10|2009–10]]
|align=center|3rd &quot;A&quot;
|align=center bgcolor=gold|'''1'''
|align=center|20
|align=center|15
|align=center|3
|align=center|2
|align=center|35
|align=center|12
|align=center|'''48'''
|align=center|1/64 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center bgcolor=lightgreen|'''Kilimas'''
|-bgcolor=LightCyan
|align=center|[[2010–11 Ukrainian First League|2010–11]]
|align=center|2nd
|align=center|'''7'''
|align=center|34
|align=center|17
|align=center|5
|align=center|12
|align=center|48
|align=center|45
|align=center|'''56'''
|align=center|1/32 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|-bgcolor=LightCyan
|align=center|[[2011–12 Ukrainian First League|2011–12]]
|align=center|2nd
|align=center|'''6'''
|align=center|34
|align=center|15
|align=center|12
|align=center|7
|align=center|38
|align=center|29
|align=center|'''57'''
|align=center|1/8 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center|	
|-bgcolor=LightCyan
|align=center|[[2012–13 Ukrainian First League|2012–13]]
|align=center|2nd
|align=center|'''4'''
|align=center|34 	
|align=center|16 	
|align=center|10 	
|align=center|8 	
|align=center|49 	
|align=center|33 	
|align=center|'''58'''
|align=center|1/32 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|-bgcolor=LightCyan
|align=center|[[2013–14 Ukrainian First League|2013–14]]
|align=center|2nd
|align=center|'''12'''
|align=center|30
|align=center|10
|align=center| 6
|align=center|14
|align=center|26
|align=center|36
|align=center|'''36'''
|align=center|1/16 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|-bgcolor=LightCyan
|align=center|[[2014–15 Ukrainian First League|2014–15]]
|align=center|2nd
|align=center|'''16'''
|align=center|30
|align=center|4
|align=center|3
|align=center|23
|align=center|24
|align=center|61
|align=center|'''15'''
|align=center|1/16 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center bgcolor=red|'''Kritimas'''
|-bgcolor=PowderBlue
|align=center|[[2015–16 Ukrainian Second League|2015–16]]
|align=center|3rd
|align=center|'''4'''
|align=center|26 	
|align=center|13 	
|align=center|8 	
|align=center|5 	
|align=center|39 	
|align=center|22 	
|align=center|'''47'''
|align=center|1/32 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center bgcolor=lightgreen|'''Kilimas'''&lt;ref&gt;Originally, as per competition regulations the top three teams were promoted from the [[2015–16 Ukrainian Second League]]. {{uk icon}} {{cite news|url=http://pfl.ua/football_news.php?readmore=8559|title=Друга ліга, 24-й тур:&quot;Черкаський Дніпро&quot; та &quot;Оболонь-Бровар&quot; виходять у першу лігу!|trans-title=Second league, Round 24: Cherkaskyi Dnipro and Obolon-Brovar enter First League|work=[[Professional Football League of Ukraine]]|date=19 May 2016|accessdate=25 June 2016|archive-date=2016-07-01|archive-url=https://web.archive.org/web/20160701072337/http://pfl.ua/football_news.php?readmore=8559|url-status=dead}}&lt;br/&gt; However, prior to the season commencing at the Conference of the [[Professional Football League of Ukraine|PFL]] in preparation for the season the committee decided to expand the competition to eighteen teams and include the fourth, fifth and sixth placed teams. {{uk icon}} {{cite web|url=http://www.ua-football.com/ua/ukrainian/first/1466766468-v-pershiy-lizi-mozhut-startuvati-18-komand.html|title=В Першій лізі можуть стартувати 18 команд|work=[[UA-Football]]|accessdate=24 June 2016|date=24 June 2016|trans-title=18 teams may compete in the First League}}&lt;/ref&gt; 
|-bgcolor=LightCyan
|align=center|[[2016–17 Ukrainian First League|2016–17]]
|align=center|2nd
|align=center|'''16'''
|align=center|34 	
|align=center|8 	
|align=center|9 	
|align=center|17 	
|align=center|27 	
|align=center|40 	
|align=center|'''33'''
|align=center|1/32 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center bgcolor=red|'''Iškritimas'''
|-bgcolor=PowderBlue
|align=center|[[2017–18 Ukrainian Second League|2017–18]]
|align=center|3rd
|align=center|
|align=center|	
|align=center|	 	
|align=center|		
|align=center|
|align=center|	 	 	
|align=center|	
|align=center|
|align=center|1/64 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|}

=== Ukrainos varžybos ===
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2015–2016|III|4|}}
{{fs2|UKR|2016–2017|II|16|}}
{{fs2|UKR|2017–2018|III {{small|(A zona)}}||}}
{{fs2|UKR|2018–2019|III {{small|(A zona)}}||}}
{{fs2|UKR|2019–2020|III {{small|(A zona)}}||}}
{{fs2|UKR|2020–2021|III {{small|(A zona)}}|7|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2022–2023|II|11|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|II|11|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|II|7|1/2 f.}}
{{fs2|UKR|2025–2026|II||}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|1}}

== Nuorodos ==
* [http://www.fcbukovina.com.ua Oficiali klubo svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090718073535/http://www.fcbukovina.com.ua/ |date=2009-07-18 }}
* [http://www.soccerway.com/teams/ukraine/fc-bukovyna-chernivtsi/ SOCCERWAY]

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Bukovina]]</text>
      <sha1>mfk6e13jaa5iybur2gj9rr2vpeapet6</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819612</id>
      <parentid>7819611</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:24:24Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Nuorodos */</comment>
      <origin>7819612</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="15107" sha1="bi0vq14u3bsgza6ll1nrxbqbyoktpqd" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = „Bukovyna“
| image    = [[Vaizdas:Bukovina Černìvcì emblema.png|200px]]
| fullname = Футбольно-спортивний клуб «Буковина» Чернівці
| founded  = 1958 m.
| ground   = ''Bukovina'', [[Černivciai]]
| capacity = 12 000
| chairman = [[Ihor Nebolotniy]]
| manager  = 
| league   = '''Pirma lyga (I)'''
| season   = 2024–2025
| position = 7 vieta, Pirma lyga 
|pattern_la1= _black|pattern_b1= _blackstripes|pattern_ra1= _black|
 leftarm1=FEF602|body1=FEF602|rightarm1=FEF602|shorts1=000000|socks1=FEF602|
 pattern_la2= _black|pattern_b2= _blackstripes|pattern_ra2= _black|
 leftarm2=ff0000|body2=ff0000|rightarm2=ff0000|shorts2=000000|socks2=ff0000|
pattern_la3=_radomlje1617H|pattern_b3=_radomlje1617H|pattern_ra3=_radomlje1617H|leftarm3=FEF602|body3=FEF602|rightarm3=FEF602|shorts3=000000|socks3=FEF602
}}

'''Černivcių „Bukovyna“''' ({{uk|«Букови́на»}}) – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Černivciai|Černivcių]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 1958 m. Sovietmečiu du kartus tapo Ukrainos čempionais (1982 ir 1988), bei tris kartus užėmė antrą vietą (1968, 1980 и 1989). 

Nepriklausomos Ukrainos laikotarpiu komanda Pirmoje lygoje užėmė antrą vietą 1996 m. Du kartus tapo Antros lygos nugalėtojais (2000 ir 2010) m.

2022–2023 m. sezone pateko į Pirmą lygą. Po pirmojo etapo pateko į silpnųjų ekipų grupę. O galutinėje ekipų rikiuotėje buvo vienuolikti.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/ukraine/persha-liga/20222023/championship-round/r71873/ 2022–2023 m. Pirmos lygos sezonas]&lt;/ref&gt;
{{fkp|1958|Авангард|1965|Буковина}}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Black;color:Yellow&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''BUKOVYNA'''
| style=&quot;background:Yellow;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''BUKOVYNA'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Black;color:Yellow&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Bukovina Černìvcì emblema.png|150px]]'''BUKOVYNA'''
| style=&quot;background:Yellow;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Bukovina Černìvcì emblema.png|150px]]'''BUKOVYNA'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la = _fulham1516a
| pattern_b  = _fulham1516a
| pattern_ra = _fulham1516a
| pattern_sh = _fulham1516a
| pattern_so = _fulham1516a
| leftarm    = FCFF00
| body       = FCFF00
| rightarm   = FCFF00
| shorts     = FCFF00
| socks      = 000000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = _aik1415a
| pattern_b  = _aik1415a
| pattern_ra = _aik1415a
| pattern_sh = _aik1415h
| pattern_so = _valencia1516h
| leftarm    = FFFFFF
| body       = FFFFFF
| rightarm   = FFFFFF
| shorts     = FFFFFF
| socks      = FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = _fcb1516gka
| pattern_b  = _fcb1516gka
| pattern_ra = _fcb1516gka
| pattern_sh = 
| pattern_so = 
| leftarm    = FFEA00
| body       = FFEA00
| rightarm   = FFEA00
| shorts     = FFEA00
| socks      = FFEA00
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la =
| pattern_b  = _fcbarcelona1112A
| pattern_ra = 
| pattern_sh = 
| pattern_so = 
| leftarm    = 000000
| body       = 000000
| rightarm   = 000000
| shorts     = 000000
| socks      = 000000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _macrontureis21yb
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFFF00
| body= FFFF00
| rightarm= FFFF00
| shorts= FFFF00
| socks= FFFF00
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b=  _macronalioth22bdg
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 000000
| body= 000000
| rightarm= 000000
| shorts= 000000
| socks= 000000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Pasiekimai ==
* Ukrainos TSR čempionas (1982, 1988 m.)

{{UKRfl | 1992 | 1994 | 2 | 11 (1993 m.)}}

== Lygos ir oficialioji statistika ==

:{|class=&quot;wikitable&quot;
|-bgcolor=&quot;#efefef&quot;
! Sezonas
! Divizionas
! Vieta
! R
! La
! Ly
! Pr
! Į+
! Į-
! Tšk
! Taurės turnyras
!colspan=2|Europa
!Notes
|-
|align=center|[[Ukrainos futbolo varžybos 1992 m.|1992]]
|align=center|1st &quot;B&quot;
|align=center|'''6'''
|align=center|18
|align=center|7
|align=center|4
|align=center|7
|align=center|17
|align=center|16
|align=center|'''18'''
|align=center|1/8 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|-
|align=center|[[Ukrainos futbolo varžybos 1992–1993 m.|1992–93]]
|align=center|1st
|align=center|'''12'''
|align=center|39
|align=center|9
|align=center|8
|align=center|13
|align=center|27
|align=center|32
|align=center|'''26'''
|align=center|1/16 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|-
|align=center|[[Ukrainos futbolo varžybos 1993–1994 m.|1993–94]]
|align=center|1st
|align=center|'''17'''
|align=center|34
|align=center|7
|align=center|6
|align=center|21
|align=center|25
|align=center|51
|align=center|'''20'''
|align=center|1/8 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center bgcolor=red|'''Iškritimas'''
|-bgcolor=LightCyan
|align=center|[[Ukrainos futbolo varžybos 1994–1995 m.|1994–95]]
|align=center|2nd
|align=center|'''15'''
|align=center|42
|align=center|16
|align=center|5
|align=center|21
|align=center|43
|align=center|45
|align=center|'''53'''
|align=center|1/64 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|-bgcolor=LightCyan
|align=center|[[Ukrainos futbolo varžybos 1995–1996 m.|1995–96]]
|align=center|2nd
|align=center bgcolor=silver|'''2'''
|align=center|42
|align=center|30
|align=center|5
|align=center|7
|align=center|83
|align=center|34
|align=center|'''95'''
|align=center|1/32 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|-bgcolor=LightCyan
|align=center|[[Ukrainos futbolo varžybos 1996–1997 m.|1996–97]]
|align=center|2nd
|align=center|'''9'''
|align=center|46
|align=center|19
|align=center|10
|align=center|17
|align=center|64
|align=center|51
|align=center|'''67'''
|align=center|1/16 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|-bgcolor=LightCyan
|align=center|[[Ukrainos futbolo varžybos 1997–1998 m.|1997–98]]
|align=center|2nd
|align=center|'''18'''
|align=center|42
|align=center|14
|align=center|11
|align=center|17
|align=center|36
|align=center|50
|align=center|'''53'''
|align=center|1/16 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|-bgcolor=LightCyan
|align=center|[[Ukrainos futbolo varžybos 1998–1999 m.|1998–99]]
|align=center|2nd
|align=center|'''18'''
|align=center|38
|align=center|6
|align=center|9
|align=center|23
|align=center|26
|align=center|68
|align=center|'''27'''
|align=center|1/128 f
|align=center|
|align=center|
|align=center bgcolor=red|'''Iškritimas'''
|-bgcolor=PowderBlue
|align=center|[[Ukrainos futbolo varžybos 1999–2000 m.|1999-00]]
|align=center|3rd &quot;A&quot;
|align=center bgcolor=gold|'''1'''
|align=center|30
|align=center|22
|align=center|7
|align=center|1
|align=center|65
|align=center|13
|align=center|'''73'''
|align=center|1/4 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center bgcolor=lightgreen|'''Kilimas'''
|-bgcolor=LightCyan
|align=center|[[Ukrainian First League 2000-01|2000–01]]
|align=center|2nd
|align=center|'''18'''
|align=center|34
|align=center|6
|align=center|8
|align=center|20
|align=center|18
|align=center|41
|align=center|'''26'''
|align=center|1/16 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center bgcolor=red|'''Kritimas'''
|-bgcolor=PowderBlue
|align=center|[[Ukrainian Second League 2001-02|2001–02]]
|align=center|3rd &quot;A&quot;
|align=center|'''7'''
|align=center|36
|align=center|17
|align=center|8
|align=center|11
|align=center|40
|align=center|41
|align=center|'''59'''
|align=center| II etapas
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|-bgcolor=PowderBlue
|align=center|[[Ukrainian Second League 2002-03|2002–03]]
|align=center|3rd &quot;A&quot;
|align=center|'''13'''
|align=center|28
|align=center|6
|align=center|6
|align=center|16
|align=center|20
|align=center|39
|align=center|'''35'''
|align=center|1/32 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|-bgcolor=PowderBlue
|align=center|[[Ukrainian Second League 2003-04|2003–04]]
|align=center|3rd &quot;A&quot;
|align=center|'''12'''
|align=center|30
|align=center|8
|align=center|9
|align=center|13
|align=center|23
|align=center|36
|align=center|'''33'''
|align=center|1/32 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|-bgcolor=PowderBlue
|align=center|[[Ukrainian Second League 2004-05|2004–05]]
|align=center|3rd &quot;A&quot;
|align=center|'''6'''
|align=center|28
|align=center|14
|align=center|6
|align=center|8
|align=center|33
|align=center|22
|align=center|'''48'''
|align=center|1/32 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|-bgcolor=PowderBlue
|align=center|[[Ukrainian Second League 2005-06|2005–06]]
|align=center|3rd &quot;A&quot;
|align=center|'''6'''
|align=center|28
|align=center|13
|align=center|5
|align=center|10
|align=center|38
|align=center|33
|align=center|'''44'''
|align=center|1/16 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|-bgcolor=PowderBlue
|align=center|[[Ukrainian Second League 2006-07|2006–07]]
|align=center|3rd &quot;A&quot;
|align=center|'''10'''
|align=center|28
|align=center|5
|align=center|12
|align=center|11
|align=center|22
|align=center|40
|align=center|'''27'''
|align=center|1/32 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|-bgcolor=PowderBlue
|align=center|[[Ukrainian Second League 2007-08|2007–08]]
|align=center|3rd &quot;A&quot;
|align=center|'''4'''
|align=center|30
|align=center|17
|align=center|6
|align=center|7
|align=center|43
|align=center|23
|align=center|'''57'''
|align=center| --
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|-bgcolor=PowderBlue
|align=center|[[Ukrainian Second League 2008-09|2008–09]]
|align=center|3rd &quot;A&quot;
|align=center|'''9'''
|align=center|32
|align=center|14
|align=center|2
|align=center|16
|align=center|29
|align=center|39
|align=center|'''44'''
|align=center|1/64 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|-bgcolor=PowderBlue
|align=center|[[Ukrainian Second League 2009–10|2009–10]]
|align=center|3rd &quot;A&quot;
|align=center bgcolor=gold|'''1'''
|align=center|20
|align=center|15
|align=center|3
|align=center|2
|align=center|35
|align=center|12
|align=center|'''48'''
|align=center|1/64 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center bgcolor=lightgreen|'''Kilimas'''
|-bgcolor=LightCyan
|align=center|[[2010–11 Ukrainian First League|2010–11]]
|align=center|2nd
|align=center|'''7'''
|align=center|34
|align=center|17
|align=center|5
|align=center|12
|align=center|48
|align=center|45
|align=center|'''56'''
|align=center|1/32 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|-bgcolor=LightCyan
|align=center|[[2011–12 Ukrainian First League|2011–12]]
|align=center|2nd
|align=center|'''6'''
|align=center|34
|align=center|15
|align=center|12
|align=center|7
|align=center|38
|align=center|29
|align=center|'''57'''
|align=center|1/8 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center|	
|-bgcolor=LightCyan
|align=center|[[2012–13 Ukrainian First League|2012–13]]
|align=center|2nd
|align=center|'''4'''
|align=center|34 	
|align=center|16 	
|align=center|10 	
|align=center|8 	
|align=center|49 	
|align=center|33 	
|align=center|'''58'''
|align=center|1/32 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|-bgcolor=LightCyan
|align=center|[[2013–14 Ukrainian First League|2013–14]]
|align=center|2nd
|align=center|'''12'''
|align=center|30
|align=center|10
|align=center| 6
|align=center|14
|align=center|26
|align=center|36
|align=center|'''36'''
|align=center|1/16 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|-bgcolor=LightCyan
|align=center|[[2014–15 Ukrainian First League|2014–15]]
|align=center|2nd
|align=center|'''16'''
|align=center|30
|align=center|4
|align=center|3
|align=center|23
|align=center|24
|align=center|61
|align=center|'''15'''
|align=center|1/16 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center bgcolor=red|'''Kritimas'''
|-bgcolor=PowderBlue
|align=center|[[2015–16 Ukrainian Second League|2015–16]]
|align=center|3rd
|align=center|'''4'''
|align=center|26 	
|align=center|13 	
|align=center|8 	
|align=center|5 	
|align=center|39 	
|align=center|22 	
|align=center|'''47'''
|align=center|1/32 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center bgcolor=lightgreen|'''Kilimas'''&lt;ref&gt;Originally, as per competition regulations the top three teams were promoted from the [[2015–16 Ukrainian Second League]]. {{uk icon}} {{cite news|url=http://pfl.ua/football_news.php?readmore=8559|title=Друга ліга, 24-й тур:&quot;Черкаський Дніпро&quot; та &quot;Оболонь-Бровар&quot; виходять у першу лігу!|trans-title=Second league, Round 24: Cherkaskyi Dnipro and Obolon-Brovar enter First League|work=[[Professional Football League of Ukraine]]|date=19 May 2016|accessdate=25 June 2016|archive-date=2016-07-01|archive-url=https://web.archive.org/web/20160701072337/http://pfl.ua/football_news.php?readmore=8559|url-status=dead}}&lt;br/&gt; However, prior to the season commencing at the Conference of the [[Professional Football League of Ukraine|PFL]] in preparation for the season the committee decided to expand the competition to eighteen teams and include the fourth, fifth and sixth placed teams. {{uk icon}} {{cite web|url=http://www.ua-football.com/ua/ukrainian/first/1466766468-v-pershiy-lizi-mozhut-startuvati-18-komand.html|title=В Першій лізі можуть стартувати 18 команд|work=[[UA-Football]]|accessdate=24 June 2016|date=24 June 2016|trans-title=18 teams may compete in the First League}}&lt;/ref&gt; 
|-bgcolor=LightCyan
|align=center|[[2016–17 Ukrainian First League|2016–17]]
|align=center|2nd
|align=center|'''16'''
|align=center|34 	
|align=center|8 	
|align=center|9 	
|align=center|17 	
|align=center|27 	
|align=center|40 	
|align=center|'''33'''
|align=center|1/32 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center bgcolor=red|'''Iškritimas'''
|-bgcolor=PowderBlue
|align=center|[[2017–18 Ukrainian Second League|2017–18]]
|align=center|3rd
|align=center|
|align=center|	
|align=center|	 	
|align=center|		
|align=center|
|align=center|	 	 	
|align=center|	
|align=center|
|align=center|1/64 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|}

=== Ukrainos varžybos ===
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2015–2016|III|4|}}
{{fs2|UKR|2016–2017|II|16|}}
{{fs2|UKR|2017–2018|III {{small|(A zona)}}||}}
{{fs2|UKR|2018–2019|III {{small|(A zona)}}||}}
{{fs2|UKR|2019–2020|III {{small|(A zona)}}||}}
{{fs2|UKR|2020–2021|III {{small|(A zona)}}|7|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2022–2023|II|11|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|II|11|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|II|7|1/2 f.}}
{{fs2|UKR|2025–2026|II||}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|1}}

== Nuorodos ==
* [http://www.fcbukovina.com.ua Oficiali klubo svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090718073535/http://www.fcbukovina.com.ua/ |date=2009-07-18 }}

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Bukovina]]</text>
      <sha1>bi0vq14u3bsgza6ll1nrxbqbyoktpqd</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>SK Odesa</title>
    <ns>0</ns>
    <id>331172</id>
    <revision>
      <id>7819749</id>
      <parentid>7636872</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:14:28Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819749</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="7464" sha1="6luvph4yqc95xon4j2mdtobu015ubrb" xml:space="preserve">{{fc-infod
| clubname = Odesos SK &lt;br /&gt; 1944 – 1999
| image    = [[File:SK Odessa.png|150px]]
| fullname = СК «Одеса»
| founded  = 1944 m.
| defunct  = 1999 m.
| ground   = SKA stadionas, [[Odesa]]
| capacity = 30 000
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 

| pattern_la1=|pattern_b1=|pattern_ra1=
| leftarm1=008800|body1=008800|rightarm1=008800|shorts1=008800|socks1=008800
| pattern_la2=|pattern_b2=|pattern_ra2=
| leftarm2=FFFFFF|body2=FFFFFF|rightarm2=FFFFFF|shorts2=FFFFFF|socks2=FFFFFF
}}

'''Odesos SK''' – buvęs [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Odesa|Odesos]].

== Istorija ==
Kariuomenės sporto klubas buvo įkurtas apygardos karininkų namuose (OBO) [[1944]] m.

[[1957]] m. pakeitė pavadinimą į SKVO (Karinės apygardos sporto klubas).

Nuo [[1958]] m. žaidė Sovietų Sąjungos pirmenybėse. 

[[1963]] m. spalio viduryje Odesos SKA bendru dvejų rungtynių rezultatu 3:0 nugalėjo Vinicos „Lokomotiv“ ir pateko į antrąją pagal stiprumą Sovietų Sąjungos lygą.

Aukščiausias komandos pasiekimas – pasirodymas SSRS čempionato aukščiausioje lygoje 1965 ir 1966 m. sezonuose.

[[1972]]–[[1975]] m. komanda žaidė [[Tiraspolis|Tiraspolyje]]. 

=== Nepriklausomoje Ukrainoje ===
[[1992]] m. per pirmąjį nepriklausomos Ukrainos čempionatą klubas neteko kariuomenės pavaldumo ir buvo pervadintas į Odesos SK.

Ukrainos čempionato aukščiausioje lygoje žaidė tik 1992 m. sezone. Liko dvidešimtoje vietoje ir iškrito į Pirmą lygą. Joje praleido penketą sezonų ir vėl sekė kritimas į žemesnį divizioną. 

Antroje lygoje praleido du sezonus, o [[1999]] m. klubas baigė savo egzistavimą. Po žlugimo dalis žaidėjų perėjo į [[FK Čornomorecʹ Odesa|Odesos „Čornomorecʹ“]] sistemą. 

{{fkp|1944|ОБО (Окружний будинок офіцерів)|1957|СКВО (Спортивний клуб військового округу)|1960|СКА (Спортивний клуб армії)|1972|Зірка|1974|команда м. Тирасполя|1976|СКА (Спортивний клуб армії)|1992|СК Одеса}}

== Pasiekimai ==
* Ukrainos TSR čempionas (1957, 1963, 1977 m.)
* Ukrainos TSR taurė (1957 m.)
* {{fut|USR|t}}s pusfinalis (1960 m.)

Klubas žaidė pirmosiose nepriklausomos Ukrainos pirmenybėse, tačiau grupėje užėmė paskutinę – 10 vietą ir iškrito iš lygos.

{{USRfl | 1965 | 1966 | 2 | 17 (1965 m.)}}

== Ukrainos futbolo varžybos ==
:{|class=&quot;wikitable&quot;
|-bgcolor=&quot;#efefef&quot;
! Sezonas
! Lygmuo
! Užimta vieta
! Run.
! Per
! Lyg
! Pra
! Įv. +
! Įv. –
! Taškai
! Taurė
!colspan=2|Europa
! Pastabos
|-
|align=center|1992
|align=center|1 &quot;B&quot;
|align=center|'''10'''
|align=center|18
|align=center|3
|align=center|1
|align=center|15
|align=center|32
|align=center|36
|align=center|'''7'''
|align=center|1/16 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center bgcolor=red|Iškrito
|-
|align=center|1992–1993
|align=center|2
|align=center|'''12'''
|align=center|42
|align=center|15
|align=center|10
|align=center|17
|align=center|54
|align=center|61
|align=center|'''40'''
|align=center|1/32 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|-
|align=center|1993-1994
|align=center|2
|align=center|'''13'''
|align=center|38
|align=center|12
|align=center|9
|align=center|17
|align=center|43
|align=center|54
|align=center|'''33'''
|align=center|1/32 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|-
|align=center|1994-1995
|align=center|2
|align=center|'''12'''
|align=center|42
|align=center|16
|align=center|8
|align=center|18
|align=center|51
|align=center|51
|align=center|'''56'''
|align=center|1/16 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|-
|align=center|1995-1996
|align=center|2
|align=center|'''18'''
|align=center|42
|align=center|11
|align=center|11
|align=center|20
|align=center|35
|align=center|63
|align=center|'''44'''
|align=center|1/32 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|-
|align=center|1996-1997
|align=center|2
|align=center|'''21'''
|align=center|46
|align=center|14
|align=center|8
|align=center|24
|align=center|47
|align=center|79
|align=center|'''50'''
|align=center|1/64 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center bgcolor=red|Iškrito
|-
|align=center|1997-1998
|align=center|3 &quot;B&quot;
|align=center bgcolor=tan|'''3'''
|align=center|32
|align=center|18
|align=center|7
|align=center|7
|align=center|48
|align=center|29
|align=center|'''61'''
|align=center|1/32 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|-
|align=center|1998-1999
|align=center|3 &quot;B&quot;
|align=center bgcolor=gold|'''1'''
|align=center|26
|align=center|22
|align=center|2
|align=center|2
|align=center|73
|align=center|13
|align=center|'''68'''
|align=center|1/8 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center bgcolor=green|Pakilimas
|-
|align=center|1999-2000
|align=center colspan=13|Perėjo į [[FK Čornomorecʹ Odesa|Odesos „Čornomorecʹ“]] sistemą
|}

== Klubo simbolika ==
* Nuo [[1944]] m. klubo oficialiomis spalvomis buvo [[raudona]] ir [[mėlyna]] ({{uk|СКА}}).
* Nuo [[1992]] m. iki [[1999]] m. – [[žalia]] ir [[balta]] ({{uk|«СК Одесса»}}).

=== Spalvinė gama ===
[[Raudona]] ir [[mėlyna]] ({{uk|СКА}}).
{| border=&quot;1&quot; cellspacing=&quot;0&quot;
|-
| style=&quot;background:darkred;color:white;padding:2em&quot; |'''ODESOS SKA'''
| style=&quot;background:darkblue;color:white;padding:2em&quot; |'''ODESOS SKA'''
|}

[[Žalia]] ir [[balta]] ({{uk|«СК Одесса»}}).
{| border=&quot;1&quot; cellspacing=&quot;0&quot;
|-
| style=&quot;background:Green;color:white;padding:2em&quot; |'''SK ODESA'''
| style=&quot;background:White;color:green;padding:2em&quot; |'''SK ODESA'''
|}

=== Apranga ===
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidė balta žalia apranga nuo [[1992]] m. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= AA0000
| body= AA0000
| rightarm= AA0000
| shorts= 000088
| socks= AA0000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _halfdarkblue
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = _white_stripes
 |leftarm    = AA0000
 |body       = AA0000
 |rightarm   = 000060
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = AA0000
 |title      = {{small|nežinomi metai}}
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _collar
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 008800
| body= 008800
| rightarm= 008800
| shorts= 008800
| socks= 008800
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _collar
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= FFFFFF
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _white stripes
| pattern_b= _whitestripes
| pattern_ra= _white stripes
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 008800
| body= 008800
| rightarm= 008800
| shorts= 008800
| socks= 008800
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _white stripes
| pattern_b= _whitestripes
| pattern_ra= _white stripes
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 008800
| body= 008800
| rightarm= 008800
| shorts= FFFFFF
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Lietuviai ==
* [[Valdas Kasparavičius]], [[gynėjas]], [[1979]] m.

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [http://wildstat.com/p/2092/club/UKR_SK_Odessa wildstat.com]

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Odessa SK]]
[[Kategorija:Odesa]]</text>
      <sha1>6luvph4yqc95xon4j2mdtobu015ubrb</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819750</id>
      <parentid>7819749</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:15:02Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819750</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="7432" sha1="lndth849oeln7svxwzlgj1qsy5m4cto" xml:space="preserve">{{fc-infod
| clubname = Odesos SK &lt;br /&gt; 1944 – 1999
| image    = [[File:SK Odessa.png|150px]]
| fullname = СК «Одеса»
| founded  = 1944 m.
| defunct  = 1999 m.
| ground   = SKA stadionas, [[Odesa]]
| capacity = 30 000
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 

| pattern_la1=|pattern_b1=|pattern_ra1=
| leftarm1=008800|body1=008800|rightarm1=008800|shorts1=008800|socks1=008800
| pattern_la2=|pattern_b2=|pattern_ra2=
| leftarm2=FFFFFF|body2=FFFFFF|rightarm2=FFFFFF|shorts2=FFFFFF|socks2=FFFFFF
}}

'''Odesos SK''' – buvęs [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Odesa|Odesos]].

== Istorija ==
Kariuomenės sporto klubas buvo įkurtas apygardos karininkų namuose (OBO) 1944 m.

1957 m. pakeitė pavadinimą į SKVO (Karinės apygardos sporto klubas).

Nuo 1958 m. žaidė Sovietų Sąjungos pirmenybėse. 

1963 m. spalio viduryje Odesos SKA bendru dvejų rungtynių rezultatu 3:0 nugalėjo Vinicos „Lokomotiv“ ir pateko į antrąją pagal stiprumą Sovietų Sąjungos lygą.

Aukščiausias komandos pasiekimas – pasirodymas SSRS čempionato aukščiausioje lygoje 1965 ir 1966 m. sezonuose.

1972–1975 m. komanda žaidė [[Tiraspolis|Tiraspolyje]]. 

=== Nepriklausomoje Ukrainoje ===
1992 m. per pirmąjį nepriklausomos Ukrainos čempionatą klubas neteko kariuomenės pavaldumo ir buvo pervadintas į Odesos SK.

Ukrainos čempionato aukščiausioje lygoje žaidė tik 1992 m. sezone. Liko dvidešimtoje vietoje ir iškrito į Pirmą lygą. Joje praleido penketą sezonų ir vėl sekė kritimas į žemesnį divizioną. 

Antroje lygoje praleido du sezonus, o 1999 m. klubas baigė savo egzistavimą. Po žlugimo dalis žaidėjų perėjo į [[FK Čornomorecʹ Odesa|Odesos „Čornomorecʹ“]] sistemą. 

{{fkp|1944|ОБО (Окружний будинок офіцерів)|1957|СКВО (Спортивний клуб військового округу)|1960|СКА (Спортивний клуб армії)|1972|Зірка|1974|команда м. Тирасполя|1976|СКА (Спортивний клуб армії)|1992|СК Одеса}}

== Pasiekimai ==
* Ukrainos TSR čempionas (1957, 1963, 1977 m.)
* Ukrainos TSR taurė (1957 m.)
* {{fut|USR|t}}s pusfinalis (1960 m.)

Klubas žaidė pirmosiose nepriklausomos Ukrainos pirmenybėse, tačiau grupėje užėmė paskutinę – 10 vietą ir iškrito iš lygos.

{{USRfl | 1965 | 1966 | 2 | 17 (1965 m.)}}

== Ukrainos futbolo varžybos ==
:{|class=&quot;wikitable&quot;
|-bgcolor=&quot;#efefef&quot;
! Sezonas
! Lygmuo
! Užimta vieta
! Run.
! Per
! Lyg
! Pra
! Įv. +
! Įv. –
! Taškai
! Taurė
!colspan=2|Europa
! Pastabos
|-
|align=center|1992
|align=center|1 &quot;B&quot;
|align=center|'''10'''
|align=center|18
|align=center|3
|align=center|1
|align=center|15
|align=center|32
|align=center|36
|align=center|'''7'''
|align=center|1/16 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center bgcolor=red|Iškrito
|-
|align=center|1992–1993
|align=center|2
|align=center|'''12'''
|align=center|42
|align=center|15
|align=center|10
|align=center|17
|align=center|54
|align=center|61
|align=center|'''40'''
|align=center|1/32 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|-
|align=center|1993-1994
|align=center|2
|align=center|'''13'''
|align=center|38
|align=center|12
|align=center|9
|align=center|17
|align=center|43
|align=center|54
|align=center|'''33'''
|align=center|1/32 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|-
|align=center|1994-1995
|align=center|2
|align=center|'''12'''
|align=center|42
|align=center|16
|align=center|8
|align=center|18
|align=center|51
|align=center|51
|align=center|'''56'''
|align=center|1/16 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|-
|align=center|1995-1996
|align=center|2
|align=center|'''18'''
|align=center|42
|align=center|11
|align=center|11
|align=center|20
|align=center|35
|align=center|63
|align=center|'''44'''
|align=center|1/32 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|-
|align=center|1996-1997
|align=center|2
|align=center|'''21'''
|align=center|46
|align=center|14
|align=center|8
|align=center|24
|align=center|47
|align=center|79
|align=center|'''50'''
|align=center|1/64 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center bgcolor=red|Iškrito
|-
|align=center|1997-1998
|align=center|3 &quot;B&quot;
|align=center bgcolor=tan|'''3'''
|align=center|32
|align=center|18
|align=center|7
|align=center|7
|align=center|48
|align=center|29
|align=center|'''61'''
|align=center|1/32 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|-
|align=center|1998-1999
|align=center|3 &quot;B&quot;
|align=center bgcolor=gold|'''1'''
|align=center|26
|align=center|22
|align=center|2
|align=center|2
|align=center|73
|align=center|13
|align=center|'''68'''
|align=center|1/8 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center bgcolor=green|Pakilimas
|-
|align=center|1999-2000
|align=center colspan=13|Perėjo į [[FK Čornomorecʹ Odesa|Odesos „Čornomorecʹ“]] sistemą
|}

== Klubo simbolika ==
* Nuo [[1944]] m. klubo oficialiomis spalvomis buvo [[raudona]] ir [[mėlyna]] ({{uk|СКА}}).
* Nuo [[1992]] m. iki [[1999]] m. – [[žalia]] ir [[balta]] ({{uk|«СК Одесса»}}).

=== Spalvinė gama ===
[[Raudona]] ir [[mėlyna]] ({{uk|СКА}}).
{| border=&quot;1&quot; cellspacing=&quot;0&quot;
|-
| style=&quot;background:darkred;color:white;padding:2em&quot; |'''ODESOS SKA'''
| style=&quot;background:darkblue;color:white;padding:2em&quot; |'''ODESOS SKA'''
|}

[[Žalia]] ir [[balta]] ({{uk|«СК Одесса»}}).
{| border=&quot;1&quot; cellspacing=&quot;0&quot;
|-
| style=&quot;background:Green;color:white;padding:2em&quot; |'''SK ODESA'''
| style=&quot;background:White;color:green;padding:2em&quot; |'''SK ODESA'''
|}

=== Apranga ===
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidė balta žalia apranga nuo [[1992]] m. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= AA0000
| body= AA0000
| rightarm= AA0000
| shorts= 000088
| socks= AA0000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _halfdarkblue
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = _white_stripes
 |leftarm    = AA0000
 |body       = AA0000
 |rightarm   = 000060
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = AA0000
 |title      = {{small|nežinomi metai}}
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _collar
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 008800
| body= 008800
| rightarm= 008800
| shorts= 008800
| socks= 008800
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _collar
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= FFFFFF
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _white stripes
| pattern_b= _whitestripes
| pattern_ra= _white stripes
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 008800
| body= 008800
| rightarm= 008800
| shorts= 008800
| socks= 008800
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _white stripes
| pattern_b= _whitestripes
| pattern_ra= _white stripes
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 008800
| body= 008800
| rightarm= 008800
| shorts= FFFFFF
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Lietuviai ==
* [[Valdas Kasparavičius]], [[gynėjas]], [[1979]] m.

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [http://wildstat.com/p/2092/club/UKR_SK_Odessa wildstat.com]

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Odessa SK]]
[[Kategorija:Odesa]]</text>
      <sha1>lndth849oeln7svxwzlgj1qsy5m4cto</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Slabada (Prienai)</title>
    <ns>0</ns>
    <id>331289</id>
    <revision>
      <id>7820130</id>
      <parentid>7813143</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T11:40:20Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Hugo.arg</username>
        <id>1674</id>
      </contributor>
      <comment>[[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]]</comment>
      <origin>7820130</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1908" sha1="s6fn4ciu11a666wtrhgnjqb1918pz84" xml:space="preserve">{{kiti|Slabada}}
{{Ltgyv
|pavad = Slabada
|foto = Slabada.jpg
|plotis = 
|fotoinfo = Kaimo kraštovaizdžiai
|lat = 54.656
|long = 24.191
|sav = Prienų rajono savivaldybė
|sen = Jiezno seniūnija
|gyv = 10
|metai = 2021
|vikiteka = Category:Slabada (Prienai)
|kirčl = {{Vietovardis|k=3b|Slabadà|Slabadõs|š=2016}}
|istpav= {{ru|Слобода}}, {{pl|Słoboda}}
}}

'''Slabada''' – kaimas [[Prienų rajono savivaldybė]]je, 1 km į šiaurę nuo [[Kašonys|Kašonių]], prie kelio {{KK129}}. Kaimo pietuose telkšo [[Kašonių ežeras]].

== Etimologija ==
Pavadinimas kilęs iš {{be|слабада}} 'gatvė su dviejomis eilėmis pastatytais namais; laisvųjų žmonių gyvenvietė', {{pl|słoboda}} 'nedidelė kaimo gyvenvietė' (žr. [[slabada]]).

== Istorija ==
XIX a. pab. kaimas pateko į Trakų apskrities [[Jiezno valsčius|Jiezno valsčių]], Kašonių apylinkę. Priklausė Kašonių dvarui, kuris buvo Kauno miesto valda.&lt;ref&gt;{{SGKP|10|796|Słoboda 19)}}&lt;/ref&gt;

== Gyventojai ==
{{dem|kolon=6|till=210|inc=20|incmin=10
|1866|130
|1905|203|r1905=&lt;ref&gt;{{1905sur}}&lt;/ref&gt;
|1923|162|r1923=&lt;ref&gt;{{1923sur}}&lt;/ref&gt;
|1959|105|r1959=&lt;ref name=&quot;1959-70sur&quot;&gt;{{1959-70sur}}&lt;/ref&gt;
|1970|69|r1970=&lt;ref name=&quot;1959-70sur&quot;/&gt;
|1979|35|r1979=&lt;ref&gt;{{1979sur}}&lt;/ref&gt;
|1989|17|r1989=&lt;ref&gt;{{1989sur}}&lt;/ref&gt;
|2001|24|r2001=&lt;ref&gt;{{2001sur(Kaunas)}}&lt;/ref&gt;
|2011|17|r2011=&lt;ref&gt;{{2011sur}}&lt;/ref&gt;
|2021|10|r2021=&lt;ref&gt;{{2021sur}}&lt;/ref&gt;
}}

=== Žymūs žmonės ===
* [[Pranas Bieliauskas]] (1883–1957) – kunigas, Vilniaus krašto lietuvių visuomenės veikėjas.

&lt;gallery widths=&quot;180&quot; heights=&quot;180&quot;&gt;
Slabada (Prienai), kryžius.jpg|Kaimo kryžius
Slabada (Prienai), rodyklė, P. Bieliauskas.jpg|Rodyklė į P. Bieliausko tėviškę
Slabada (Prienai), P. Bieliausko tėviškė.jpg|P. Bieliausko tėviškės vieta
&lt;/gallery&gt;

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

[[Kategorija:Prienų rajono savivaldybės gyvenvietės]]</text>
      <sha1>s6fn4ciu11a666wtrhgnjqb1918pz84</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Pier Gonella</title>
    <ns>0</ns>
    <id>333901</id>
    <revision>
      <id>7819931</id>
      <parentid>7607300</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T19:45:39Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Demetrio99</username>
        <id>40972</id>
      </contributor>
      <origin>7819931</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2264" sha1="2fv3ttwmafsya4aapoc7j7ctq9f3uzr" xml:space="preserve">{{Infolentelė muzikos atlikėjas
| fonas = ne_vokalinis_instrumentalistas
| vardas = Pier Gonella
| pav = Pier Gonella live guitar.jpg
| antraštė = Pier Gonella 2010 m.
| gimė = {{gimimo data|1977|03|26}}
| žanras = [[Progresyvusis metalas]], [[progresyvusis rokas]], [[heavy metal]], 
| veikla = [[Mastercastle]], ''Labyrinth'', ''Necrodeath'',''Odyssea''
| aktyvumo_metai = 1999–dabar
| įrašų_kompanija = 
| žymesni_instrumentai = 
| URL = [http://www.piergonella.com www.piergonella.com] [http://www.youtube.com/@PierGonellaJam Pier Gonella Youtube]
}}

'''Pier Gonella''' (g. [[1977]] m. [[liepos 26]] d.) – elektrinės [[gitara|gitaros]] virtuozas, labiausiai žinomas kaip grupės [[Mastercastle]] bei ''Necrodeath'' gitaristas bei vienas iš įkūrėjų ir nuolatinių narių.

[[2004]] m. ir [[2007]] m. sugrojo projektuose ''Labyrinth''.
[[2006]] m. ir [[2010]] m. sugrojo projektuose ''Necrodeath''.
2005 m. išleido solinį albumą ''Odyssea - Tears in floods''
[[2008]] m. kartu su bendrakursiais [[Giorgia Gueglio]] ir [Steve Vawamas, Alessandro Bissa, įkūrė grupę „Mastercastle“.
Pier Gonella, laikui bėgant, imtas laikyti vienu iš techniškiausių ir įdomiausių iš šiuo metu grojančių gitaristų.


== Diskografija ==
Kartu su [[Mastercastle]]:

:* „The Phoenix“ ([[2009]] m.)
:* „Last Desire“ ([[2010]] m.)
:* „Dangerous Diamonds“ ([[2011]] m.)
Kartu su ''Labyrinth'':
:* „Freeman“ ([[2005]] m.)
:* „6 days to nowhere“ ([[2007]] m.)
:* „As Time Goes by“ ([[2011]] m.)
Kartu su ''Necrodeath'':
:* „Draculea“ ([[2007]] m.)
:* „Phylogenesis“ ([[2009]] m.)
:* „Old Skull“ ([[2010]] m.)
:* „The Age of Fear“ ([[2011]] m.)
:* „Idiosyncrasy“ ([[2012]] m.)
Projektas
:* „Athlantis“ (2001 m.)
:* „Wild Steel“ (2003 m.)
:* „Odyssea“ (2004 m.)
:* „Athlantis - M.W.N.D.“ (2012 m.)
:* „MusicArt Project - The Black Side of the Moon“ (2012 m.)

== Nuorodos ==
{{commonscat|Pier Gonella}}
* [http://www.piergonella.com Pier Gonella oficialus puslapis]
* [https://www.youtube.com/channel/UCzl4VbgEFFfeIzpbdXYuEDQ Pier Gonella oficialus Youtube]
{{DEFAULTSORT:Gonella, Pier}}

[[Kategorija:Roko atlikėjai]]
[[Kategorija:Metalo atlikėjai]]
[[Kategorija:Italijos muzikai]]</text>
      <sha1>2fv3ttwmafsya4aapoc7j7ctq9f3uzr</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Vėveliškis</title>
    <ns>0</ns>
    <id>335308</id>
    <revision>
      <id>7820102</id>
      <parentid>7819016</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T08:39:03Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Arminas Litvin</username>
        <id>215074</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>pridėta upė kuri teka per vėveliškį</comment>
      <origin>7820102</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="942" sha1="qhjkxk7xq83vq0l9wi0me7952d6jnr2" xml:space="preserve">{{Ltgyv
|pavad = Vėveliškis
|foto = 
|plotis = 
|fotoinfo = 
|lat = 55.751
|long = 24.749
|sav = Kupiškio rajono savivaldybė
|sen = Subačiaus seniūnija
|gyv = 4
|metai = 2021
|kirčl = {{Vietovardis|k=1|Vė́veliškis|Vė́veliškio|Vė́veliškiui|Vė́veliškį|Vė́veliškiu|Vė́veliškyje|š=2016}}
}}

'''Vėveliškis''' – kaimas [[Kupiškio rajono savivaldybė]]je, 2 km nuo [[Subačius|Subačiaus]]. Per Vėveliškį teka upė Skardžiukas.

== Gyventojai ==
{{dem|kolon=8|till=20|inc=5|incmin=1
|1923|17|r1923=&lt;ref&gt;{{1923sur}}&lt;/ref&gt;
|1959|9|r1959=&lt;ref name=&quot;1959-70sur&quot;&gt;{{1959-70sur}}&lt;/ref&gt;
|1970|6|r1970=&lt;ref name=&quot;1959-70sur&quot;/&gt;
|1979|5|r1979=&lt;ref&gt;{{1979sur}}&lt;/ref&gt;
|1989|2|r1989=&lt;ref&gt;{{1989sur}}&lt;/ref&gt;
|2001|1|r2001=&lt;ref&gt;{{2001sur(Panevėžys)}}&lt;/ref&gt;
|2011|0|r2011=&lt;ref&gt;{{2011sur}}&lt;/ref&gt;
|2021|4|r2021=&lt;ref&gt;{{2021sur}}&lt;/ref&gt;
}}

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

[[Kategorija:Kupiškio rajono savivaldybės gyvenvietės]]</text>
      <sha1>qhjkxk7xq83vq0l9wi0me7952d6jnr2</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7820105</id>
      <parentid>7820102</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T08:49:48Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Homo ergaster</username>
        <id>10314</id>
      </contributor>
      <minor />
      <origin>7820105</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="946" sha1="t32575hm4gj2yy057sjn1nlvadih1by" xml:space="preserve">{{Ltgyv
|pavad = Vėveliškis
|foto = 
|plotis = 
|fotoinfo = 
|lat = 55.751
|long = 24.749
|sav = Kupiškio rajono savivaldybė
|sen = Subačiaus seniūnija
|gyv = 4
|metai = 2021
|kirčl = {{Vietovardis|k=1|Vė́veliškis|Vė́veliškio|Vė́veliškiui|Vė́veliškį|Vė́veliškiu|Vė́veliškyje|š=2016}}
}}

'''Vėveliškis''' – kaimas [[Kupiškio rajono savivaldybė]]je, 2 km nuo [[Subačius|Subačiaus]]. Per Vėveliškį teka upė [[Skardžiukas]].

== Gyventojai ==
{{dem|kolon=8|till=20|inc=5|incmin=1
|1923|17|r1923=&lt;ref&gt;{{1923sur}}&lt;/ref&gt;
|1959|9|r1959=&lt;ref name=&quot;1959-70sur&quot;&gt;{{1959-70sur}}&lt;/ref&gt;
|1970|6|r1970=&lt;ref name=&quot;1959-70sur&quot;/&gt;
|1979|5|r1979=&lt;ref&gt;{{1979sur}}&lt;/ref&gt;
|1989|2|r1989=&lt;ref&gt;{{1989sur}}&lt;/ref&gt;
|2001|1|r2001=&lt;ref&gt;{{2001sur(Panevėžys)}}&lt;/ref&gt;
|2011|0|r2011=&lt;ref&gt;{{2011sur}}&lt;/ref&gt;
|2021|4|r2021=&lt;ref&gt;{{2021sur}}&lt;/ref&gt;
}}

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

[[Kategorija:Kupiškio rajono savivaldybės gyvenvietės]]</text>
      <sha1>t32575hm4gj2yy057sjn1nlvadih1by</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Charkivas (upė)</title>
    <ns>0</ns>
    <id>354116</id>
    <revision>
      <id>7819994</id>
      <parentid>6533293</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T00:29:43Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>InternetArchiveBot</username>
        <id>150094</id>
      </contributor>
      <comment>Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5</comment>
      <origin>7819994</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3507" sha1="jjjtb2tws9msn3xa8ka5bby8e6pw2py" xml:space="preserve">{{Infolentelė upė
| Pavadinimas = Charkivas
| Paveiksliukas = Kharkov river from Chigirin bridge.jpg
| Paveikslėlio apibūdinimas = Upė Charkivo mieste 
| Ilgis = 71&lt;ref&gt;''Каталог річок України'' (укр.) / сост.: Г. І. Швець, Н. І. Дрозд, С. П. Левченко; ред.: В. І. Мокляк. — К.: Вид-во АН УРСР, 1957.&lt;/ref&gt;
| Nuolydis =  
| Vidutinis debitas =  	2,62
| Baseino plotas = 1160
| Ištakos = [[Vidurio Rusijos aukštuma]]
| Žiotys = [[Lopanė]] 
| Šalys = {{flag|Rusija}}&lt;br&gt;{{flag|UKR}}
| Vikiteka = Category:Kharkiv River
}}
'''Charkivas''' ({{uk|Харків}}; arba '''''Charkovas''''', {{ru|Харьков}}) – upė [[Rusija|Rusijoje]] ([[Belgorodo sritis]]) ir [[Ukraina|Ukrainoje]] ([[Charkovo sritis]]); [[Lopanė]]s kairysis intakas ([[Donecas|Šiaurinio Doneco]] baseinas). Prasideda pietvakarinėse [[Vidurio Rusijos aukštuma|Vidurio Rusijos aukštumos]] pašlaitėse, ties Krivenko Jaro kaimu Belgorodo rajone. Teka pietų kryptimi, prateka Lipcių ir Cirkunų kaimus. [[Charkovas|Charkivo]] centre įteka į Lopanę (10 km nuo jos žiočių).

Intakai: Lipecas, Muromas, Vialas, Nemyšlia (visi kairieji).

Vagos plotis nuo 2 iki 20 m, gylis 0,3-0,4 m, pavasario [[potvynis (hidrologija)|potvynio]] metu pakyla iki 2-4 m. Vasarą vaga vietomis išdžiūsta. Charkive upės vaga pagilinta, suformuoti krantai.

== Etimologija ==

Neaišku, ar upėvardis davęs vardą miestui, ar atvirkščiai. Iškelta įvairių hipotezių apie jo kilmę:
* Iš kazokiško vardo Charko (''Харько́''; vardo ''Charitonas'' ''Харито́н'' &lt; {{gr| Χαρίτων}} trumpinys);&lt;ref&gt;[https://starlingdb.org/cgi-bin/response.cgi?root=%2Fusr%2Flocal%2Fshare%2Fstarling%2Fmorpho&amp;morpho=1&amp;basename=morpho%5Cvasmer%5Cvasmer&amp;first=1&amp;off=&amp;text_word=%D0%A5%D0%B0%D1%80%D1%8C%D0%BA%D0%BE%D0%B2&amp;method_word=substring&amp;ic_word=on&amp;text_general=&amp;method_general=substring&amp;ic_general=on&amp;text_origin=&amp;method_origin=substring&amp;ic_origin=on&amp;text_trubachev=&amp;method_trubachev=substring&amp;ic_trubachev=on&amp;text_editorial=&amp;method_editorial=substring&amp;ic_editorial=on&amp;text_pages=&amp;method_pages=substring&amp;ic_pages=on&amp;text_any=&amp;method_any=substring&amp;sort=word&amp;ic_any=on Харьков], [[Max Vasmer|Фасмер Макс]]. Этимологический словарь русского языка. Тт. 1—4. М., 1964–1973.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;В. А. Никонов. ''Краткий топонимический словарь''. Москва: Мысль, 1966.&lt;/ref&gt;
* Siejama su indoeurpietiška šaknimi ''hark-'', reiškiančią 'sidabras, sidabrinė';&lt;ref&gt;[http://www.segodnya.ua/news/14279152.html Сколько лет Харькову: 357 или 1500?] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120311221006/http://www.segodnya.ua/news/14279152.html |date=2012-03-11 }} «Сегодня» № 180 (3897) от 17 августа 2011, харьковский выпуск, стр.9&lt;/ref&gt;
* Iš spėjamo [[hunų kalba|hunų kalbos]] žodžio ''harka'' ('gulbė');
* Taip pat pasiūlyta [[chazarų kalba|chazariškų]], [[polovcai|polovciškų]], [[tiurkų kalbos|tiurkiškų]] etimologijų.&lt;ref&gt; Саратов И. Е. Харьков, откуда имя твоё? / ред. Н. З. Алябьев. – 3-е, дополненное. – Х.: Издательство ХГАГХ, тип. Фактор Друк, 2003. – С. 68—83. – 248 с.&lt;/ref&gt;

== Šaltiniai ==
{{išn}}

[[Kategorija:Rusijos upės]]
[[Kategorija:Ukrainos upės]]</text>
      <sha1>jjjtb2tws9msn3xa8ka5bby8e6pw2py</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>SKA Lʹvìv</title>
    <ns>0</ns>
    <id>368613</id>
    <revision>
      <id>7819784</id>
      <parentid>7636887</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:25:43Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819784</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1325" sha1="5k132dbximkfpwp33x6jqlsxf48efjc" xml:space="preserve">{{fc-infod
| clubname = Lvovo SKA &lt;br /&gt; 1949 – 1989
| image    = 
| fullname = Спортивний клуб армії (Львів)
| founded  = 1949 m.
| defunct  = 1989 m.
| ground   = SKA stadionas, [[Lvovas]]
| capacity = 17 000
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 
| pattern_la1=|pattern_b1=|pattern_ra1=|
  leftarm1=|body1=FFFFFF|rightarm1=|shorts1=FF0000|socks1=FF0000
}}

'''Lvovo SKA''' – buvęs [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Lvovas|Lvovo]].

== Istorija ==

[[1989]] m. pabaigoje Lvovo SKA klubo pagrindu suburta [[Galicina Drogobic]] komanda.

{{fkp|1949|ОБО (Окружний будинок офіцерів)|1957|ОСК (Окружний спортивний клуб)|1957|СКВО (Спортивний клуб військового округу)| 1960|СКА (Спортивний клуб армії)|1982|СКА «Карпати» ''(prijungus [[Karpaty Lvov]] klubą)}}

==Pasiekimai==
* {{fut|USR|t}}s ketvirtfinalis ([[1964]], [[1987]] m.)
* 3-oji vieta I lygoje ([[1984]], [[1985]] m.)

== Lietuviai ==
* [[Romualdas Juška]], puolėjas 1966
* [[Anatolijus Timofejevas]], 1973
* [[Šenderis Giršovičius]], ~1973

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* 

{{futbolas-stub|UKR|klub}}


[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|SKA Lviv]]</text>
      <sha1>5k132dbximkfpwp33x6jqlsxf48efjc</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819785</id>
      <parentid>7819784</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:25:53Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819785</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1320" sha1="csp5l2jechcid2dr1fjz5qjoiq6i6do" xml:space="preserve">{{fc-infod
| clubname = Lvovo SKA &lt;br /&gt; 1949 – 1989
| image    = 
| fullname = Спортивний клуб армії (Львів)
| founded  = 1949 m.
| defunct  = 1989 m.
| ground   = SKA stadionas, [[Lvovas]]
| capacity = 17 000
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 
| pattern_la1=|pattern_b1=|pattern_ra1=|
  leftarm1=|body1=FFFFFF|rightarm1=|shorts1=FF0000|socks1=FF0000
}}

'''Lvovo SKA''' – buvęs [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Lvovas|Lvovo]].

== Istorija ==
1989 m. pabaigoje Lvovo SKA klubo pagrindu suburta [[Galicina Drogobic]] komanda.

{{fkp|1949|ОБО (Окружний будинок офіцерів)|1957|ОСК (Окружний спортивний клуб)|1957|СКВО (Спортивний клуб військового округу)| 1960|СКА (Спортивний клуб армії)|1982|СКА «Карпати» ''(prijungus [[Karpaty Lvov]] klubą)}}

==Pasiekimai==
* {{fut|USR|t}}s ketvirtfinalis ([[1964]], [[1987]] m.)
* 3-oji vieta I lygoje ([[1984]], [[1985]] m.)

== Lietuviai ==
* [[Romualdas Juška]], puolėjas 1966
* [[Anatolijus Timofejevas]], 1973
* [[Šenderis Giršovičius]], ~1973

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* 

{{futbolas-stub|UKR|klub}}


[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|SKA Lviv]]</text>
      <sha1>csp5l2jechcid2dr1fjz5qjoiq6i6do</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Berlag</title>
    <ns>0</ns>
    <id>370132</id>
    <revision>
      <id>7819899</id>
      <parentid>6891558</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T18:14:22Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>InternetArchiveBot</username>
        <id>150094</id>
      </contributor>
      <comment>Rescuing 3 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5</comment>
      <origin>7819899</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="8552" sha1="9o05fmx355poq5ftsdchf6j7vgpzgf6" xml:space="preserve">[[Vaizdas:Metal fondry in Khenikandzha.jpg|miniatiūra|Metalo liejykla Chenikandžoje (1954 m.), kur Berlag kaliniai buvo naudojami kaip darbininkai.]]
'''Berlag''' ({{ru|Берлаг, Береговой исправительно-трудовой лагерь}}) – 1948–1954 m. [[Rusija|Rusijos]] „[[Dalstroj]]aus” lagerių sistemoje veikęs ypatingasis [[TSRS]] [[Vidaus reikalų ministerija|VRM]] lageris Nr. 5, buvęs ypatingųjų [[Koncentracijos stovykla#Rusija|TSRS lagerių]], skirtų politiniams kaliniams laikyti, sistemos dalimi.

Įsteigtas 1948 m. vasario 28 d., uždarytas 1954 m. birželio 25 d. Valdybos vieta – [[Magadanas]], [[Rusija]]. Kalinių skaičius – iki 32 000.

== Istorija ==
Berlago įkūrimo pagrindu tapo [[TSRS Ministrų Taryba|TSRS Ministrų tarybos]] 1948 m. vasario 21 d. nutarimas Nr. 416–159 „Dėl VRM griežto režimo lagerių organizavimo ypač pavojingų valstybinių nusikaltėlių laikymui”. „Ypač pavojingi valstybiniai nusikaltėliai” čia buvo žmonės, kovoję prieš bolševikų režimą – [[Lietuva|Lietuvos]] ir kitų [[Rusija|Rusijos]] pavergtų tautų laisvės kovotojai, [[Rusija|Rusijos]] kovotojai prieš [[Bolševikai|bolševizmą]] – buvę emigrantai, antisovietinių organizacijų ([[Menševikai|menševikų]], [[Eserai|eserų]], [[Trockizmas|trockistų]], [[Anarchizmas|anarchistų]], [[Monarchizmas|monarchistų]] ir kt.) nariai, taip pat [[bolševikai]] ir nepartiniai, kuriuos [[Rusija|Rusijos]] valdžia paskelbė esant „liaudies priešais”, „šnipais”, „diversantais” ir pan. Į šią kategoriją patekdavo taip pat asmenys, turėję arba potencialiai galėję turėti bolševikiniam režimui pavojingų ryšių su užsieniu.

Berlagas buvo įsteigtas [[1948]] m. [[vasario 28]] d. [[TSRS]] [[Vidaus reikalų ministerija|Vidaus reikalų ministerijos]] įsakymu Nr. 00219&lt;ref&gt;[http://alexanderyakovlev.org/fond/issues-doc/1009123 Приказ МВД СССР от 28.02.1948 г. № 00219 «Об организации особых лагерей МВД»]&lt;/ref&gt;. [[1948]] m. [[balandžio 29]] d. TSRS Vidaus reikalų ministerijos įsakymu Nr. 00469 nustatyta, kad jis bus pavaldus „[[Dalstroj]]ui”&lt;ref name=&quot;Škapov&quot;&gt;[http://www.memo.ru/history/nkvd/gulag/r3/r3-34.htm Д. Шкапов. Система исправительно-трудовых лагерей в СССР (memo.ru)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120305190909/http://www.memo.ru/history/NKVD/GULAG/r3/r3-34.htm |date=2012-03-05 }}&lt;/ref&gt;. Berlagas netapo tuo metu jau egzistavusios „Dalstrojaus” lagerių sistemos „[[Sevvostlag]]” dalimi; savo gyvavimo pradžioje jis buvo operatyviai pavaldus [[Gulagas|Gulagui]] ir „Dalstrojui”, o 1949 m. rugsėjo mėn. buvo visiškai perduotas „Dalstrojaus” lagerių valdybos žinion ir veikė lygiagrečiai Sevvostlagui.

Įkūrus Berlagą, į jį buvo perkelti visi politiniai kaliniai (t. y. asmenys, represuoti pagal [[Rusijos TFSR|Rusijos SFSR]] Baudžiamojo kodekso [[58 straipsnis (RTFSR baudžiamasis kodeksas)|58 straipsnį]]) iš [[Sevvostlag]]o, pastarajame paliekant kriminalinius nusikaltėlius. Be to, politinių kalinių į Berlagą buvo atvežta ir iš kitų [[Koncentracijos stovykla#Rusija|TSRS lagerių]] pagal specialias Gulago paskyras. 1949 m. pradžioje Berlage buvo 15 570 kalinių, iš jų 2165 moterų, o 1949 m. pabaigoje – 23 906 kalinių, iš jų 4098 moterys.&lt;ref name=&quot;Kozlov&quot;&gt;[http://www.kolyma.ru/magadan/index.php?newsid=410 А. Г. Козлов. Наречённый Берлаг (kolyma.ru)]&lt;/ref&gt; Didžiausias kalinių skaičius – 31 500 – buvo [[1952]] m.&lt;ref name=&quot;Škapov&quot;&gt;&lt;/ref&gt;

Perkelti į Berlagą kaliniai gavo numerius, kurie buvo prisiūti ant kalinio uniformos; pagal juos kaliniai buvo identifikuojami, šaukiami per patikrinimus. Pavardės ir vardai kreipiantis į kalinius Berlage nebebuvo naudojami.

1948 m. rugpjūčio 26 d. buvo patvirtinta Berlago struktūra. Joje buvo 15 lagerinių padalinių, apjungiančių 20 lagerinių punktų ir Centrinę ligoninę Chetos gyvenvietėje. Iš pradžių Berlago valdyba buvo Piostraja Dresva gyvenvietėje (dab. [[Magadano sritis|Magadano srities]] Omsukčano raj.), vėliau ji buvo perkelta į [[Magadanas|Magadaną]]. Tuo tarpu lageriniai padaliniai daugiausia buvo sutelkti centrinėje „Dalstrojaus” teritorijos dalyje.

Berlago valdybos viršininku buvo [[pulkininkas]] P. S. Bondarenko, vėliau – pulkininkas A. F. Vasiljev. Lagerinių padalinių apsaugą vykdė 86-oji konvojinė divizija, vėliau pavadinta TSRS VRM Gulago sukarintos apsaugos 17 skyriumi.

Iškart po TSRS diktatoriaus [[Stalinas|Josifo Stalino]] mirties, 1953 m. kovo 18 d. išėjo TSRS Ministrų tarybos nutarimas Nr. 832-370ss, pagal kurį „Dalstrojus” buvo perduotas TSRS Metalurgijos pramonės ministerijos žinion, jo lageriai – TSRS Teisingumo ministerijos Gulagui, o Berlagas – TSRS VRM Vyriausiajai kalėjimų valdybai.&lt;ref&gt;[http://www.kolyma.ru/magadan/index.php?newsid=39 С. Сигачёв. История Дальстроя (kolyma.ru)]&lt;/ref&gt;

[[1954]] m. [[birželio 25]] d. Berlagas buvo panaikintas, o jo lageriniai padaliniai perduoti [[1953]] m. rugsėjį įsteigtai Šiaurės rytų pataisos darbų lagerių valdybai ({{rus|Управление Северо-восточных исправительно-трудовых лагерей, [[Sevvostlag#SVITL_ir_USVITL|УСВИТЛ]]}}).

== Lageriniai punktai ==
Žemiau pateikiamas nepilnas lagerinių punktų sąrašas:&lt;ref&gt;Žinynas [http://www.memo.ru/history/NKVD/GULAG/index.htm ''Sistema ispravitelno-trudovych lagerej v SSSR 1923-1960''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160504202510/http://www.memo.ru/HISTORY/NKVD/GULAG/index.htm |date=2016-05-04 }}. Maskva: Zvenja, 1998. ''(Система исправительно-трудовых лагерей в СССР 1923—1960: Справочник / Общество «Мемориал». Гос. архив РФ. Сост. М. Б. Смирнов. Под ред. Н. Г. Охотина, А. Б. Рогинского. Москва: Звенья, 1998)''. ISBN 5-7870-0022-6.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;''Столица'' (Maskva), 1991 m. Nr. 16.&lt;/ref&gt;

* „Aleskitovyj” (Indigirkos KPV)&lt;ref&gt;KPV - kalnų pramonės valdyba („[[Dalstroj]]aus” valdymo vienetas)&lt;/ref&gt;
* „ARES” (Vakarų KPV Arkagalos anglies kombinato Šachtų valdyba Nr. 2)
* „Arkagala” (Vakarų KPV Arkagalos anglies kombinato Šachtų valdyba Nr. 1)
* „Butugyčiag”
* Centrinis tranzitinis lageris Nr. 18 Magadane (moterų)
* Centrinis tranzitinis lageris Nr. 19 Magadane (vyrų)&lt;ref name=&quot;lerner&quot;&gt;Иосиф Лернер. [http://www.sakharov-center.ru/asfcd/auth/?t=book&amp;num=1433 Прощай, Россия! : Мемуары «американского шпиона»] / пер. с англ. И. Дашинского. Kfar Habad (Israel):Yad HaChamisha Press, 2006, 307 p.&lt;/ref&gt; ''(„Ketvirtasis kilometras”)''
* „Chenikandža” (moterų lageris)
* „Cholodnyj” (Utinkos rūdynas)
* „Čelbanja” (Vakarų KPV)
* „D-2” („Energostroj” valdyba)
* „Dalstrojaus” I valdybos objektų statyba (keletas lag. punktų)
* „Dneprovskij” (Šiaurės vakarų KPV)
* „Elgen-Ugol”
* „Galimyj” (Omsukčiano rūdynas)
* „Imeni Belova”
* „Imeni Čiapajeva” (Šiaurės vakarų KPV)
* „Imeni Gorkogo” (Vakarų KPV)
* „Imeni Lazo” (Šiaurės vakarų KPV)
* „Imeni Matrosova” (Tenkos KPV, 1949–1950 m. „Imeni Berija”)
* Janos KPV lageriniai punktai (keletas)
* „Kadykčian” (Vakarų KPV Arkagalos anglies kombinato Šachtų valdyba Nr. 3)
* „Kanjon” (Aukštut. Seimčiano kobalto kombinatas)
* „Kolymsnab” tresto lageris
* „Kvarcevyj” (Utinkos rūdynas)
* „Miaundža” („Miaundžlag”)
* Omsukčiano rūdos sodrinimo fabrikas
* Orotukano kalnų pramonės ir sodrinimo įrangos remonto gamykla
* „Petrovič” (Utinkos rūdyno skyrius)
* „Piostraja Dresva” („Berlago” valdybos lageris)
* „Promžilstroj” statybų lageris
* „Spokojnyj” (Šiaurės KPV)
* Tenkos KPV kombinatas Nr. 1
* Tenkos KPV kombinatas Nr. 2
* Tenkos KPV rūdynas Nr. 2
* Utinkos aukso rūdos kombinatas

== Išnašos ==
{{Išnašos}}

== Nuorodos ==
* [http://www.memo.ru/history/NKVD/GULAG/r3/r3-34.htm Berlagas „Memorialo” duomenų bazėje] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120305190909/http://www.memo.ru/history/NKVD/GULAG/r3/r3-34.htm |date=2012-03-05 }}

[[Kategorija:Ypatingieji lageriai]]
[[Kategorija:Magadano sritis]]</text>
      <sha1>9o05fmx355poq5ftsdchf6j7vgpzgf6</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Didžioji tuja</title>
    <ns>0</ns>
    <id>372070</id>
    <revision>
      <id>7820078</id>
      <parentid>6977417</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T06:18:13Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>InternetArchiveBot</username>
        <id>150094</id>
      </contributor>
      <comment>Rescuing 0 sources and tagging 2 as dead.) #IABot (v2.0.9.5</comment>
      <origin>7820078</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="4637" sha1="04v69pyi57hk74dmxdquon66s88r3ru" xml:space="preserve">{{Taxobox_pradžia | color = lightgreen | name = Thuja plicata}}
{{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Thuja_plicata_Vancouver.jpg|220px|Didžioji tuja]] | caption = Didžioji tuja (''Thuja plicata''),&lt;br /&gt; Senas didžiosios tujos medis netoli [[Vankuveris|Vankuverio]]}}
{{Taxobox_begin_placement | color = lightgreen}}
{{Taxobox_karalyste | taxon = Augalai | taxon1 = Plantae}}
{{Taxobox_skyrius | taxon = Pušūnai | taxon1 = Pinophyta}}
{{Taxobox_klase | taxon = Pušainiai | taxon1 = Pinopsida}}
{{Taxobox_seima | taxon = Kiparisiniai | taxon1 = Cupressaceae}}
{{Taxobox_gentis | taxon = Tuja| taxon1 = Thuja}}
{{Taxobox_rusis | taxon = Didžioji tuja | taxon1 = Thuja plicata}}
{{Taxobox_end_placement}}
{{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = lightgreen | lotpav = Thuja plicata | autorius = Donn ex D.Don | metai = 1824 }}
{{Taxobox_paveiksliukas | image = [[File:Thuja_plicata_range.png|200px| ]] | caption = Didžiosios tujos savaiminio paplitimo arealas.
[[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikos]] [[Žemynas|žemyno]] vakarų pakrantė}}
{{Taxobox_pabaiga}}
'''Didžioji tuja''', (''Thuja plicata'') – [[kiparisiniai|kiparisinių]] (''Cupressaceae'') šeimos [[medis|medžių]] rūšis. Tai vienas masyviausių medžių.

[[Vaizdas:Thuja_plicata_43569.JPG|thumb|left|200px|Didžiosios tujos šakelė ir subrendę [[Kankorėžis|kankorėžiukai]] ''Mount Baker-Snoqualmie'' nacionaliniame [[Miškas|miške]], [[Vašingtonas (valstija)|Vašingtono valstijoje]]]]

== Paplitimas ==
Auga [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikos]] žemyno vakarų pakrantėje, dabartinių [[JAV]] ([[Vašingtonas (valstija)|Vašingtono]], [[Oregonas|Oregono]], šiaurės [[Kalifornija|Kalifornijos]]), šiaurės [[Aidahas|Aidaho]], vakarų [[Montana|Montanos]] valstijose) ir [[Kanada|Kanados]] ([[Britanijos Kolumbija]]) teritorijose.

[[Introdukuotos rūšys|Introdukuotos]] [[Vidutinių platumų klimatas|vidutinių platumų klimato]] zonoje, įskaitant ir [[Vakarų Europa|vakarų Europą]], [[Australija|Australiją]] (į šiaurę iki pat [[Sidnėjus|Sidnio]]), [[Naujoji Zelandija|Naujojoje Zelandijoje]], rytinėje [[JAV]] pakrantėje (jos šiaurėje iki centrinės [[Niujorko valstija|Niujorko valstijos]] dalies ir [[Havajai|Havajų]] salų kalnuotose vietose. Natūralizuota [[JK|Jungtinėje Karalystėje]], taip pat introdukuota [[Lietuva|Lietuvoje]] (retai auginama parkuose, prie sodybų).&lt;ref&gt;{{LekVAP|48}}&lt;/ref&gt;

== Požymiai ==
Savo natūralaus paplitimo areale dažniausiai pasitaiko iki 30-53 m, didžiausias šių medžių aukštis iki 65–75 m. [[Kamienas|Kamienai]] iki 3–4 m skersmens, didžiausio skersmens iki 6,04 m. Didžiausio tūrio šios rūšies medis – 500 m³.

== Amžius ==
Dažnai pasitaiko gyvenančių iki 800–1000 metų, yra žinomas 1460 metų turintis medis.

&lt;gallery&gt;
Image:QuinaultLakeCedar_7274c.jpg|Kinaulto ežero didžiosios tujos [[kamienas]]
Image:Thuja_plicata_bark.png|Paveikslėlyje [[Indėnai|indėnų]] [[Moteris|moterys]] lupančios didžiosios tujos [[Žievė|žievę]]
&lt;/gallery&gt;

== Nuorodos ==
{{Commonscat|Thuja plicata}}
* theplantlist.org / [http://www.theplantlist.org/tpl1.1/record/kew-2433061 ''Thuja plicata'' Donn ex D.Don]
* plants.usda.gov / [http://plants.usda.gov/core/profile?symbol=THPL Thuja plicata]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}, [http://plants.usda.gov/plantguide/pdf/cs_thpl.pdf Thuja plicata, PDF]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}
* na.fs.fed.us / [http://www.na.fs.fed.us/pubs/silvics_manual/Volume_1/thuja/plicata.htm Thuja plicata] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20121029015730/http://www.na.fs.fed.us/pubs/silvics_manual/Volume_1/thuja/plicata.htm |date=2012-10-29 }}
* conifers.org / [http://www.conifers.org/cu/Thuja_plicata.php Thuja plicata]
* efloras.org / [http://www.efloras.org/florataxon.aspx?flora_id=1&amp;taxon_id=200005457 Thuja plicata]
* greentimbers.ca / [http://www.greentimbers.ca/vegetation-and-wildlife/vegetation-life/coniferous-trees/157-western-redcedar Western Redcedar] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140819090103/http://www.greentimbers.ca/vegetation-and-wildlife/vegetation-life/coniferous-trees/157-western-redcedar |date=2014-08-19 }}
* linnet.geog.ubc.ca / [http://linnet.geog.ubc.ca/Atlas/Atlas.aspx?sciname=Thuja%20plicata Thuja plicata] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140819082438/http://linnet.geog.ubc.ca/Atlas/Atlas.aspx?sciname=Thuja%20plicata |date=2014-08-19 }}
{{išn}}

{{Medžiai}}

[[Kategorija:Kiparisiniai]]
[[Kategorija:Medžiai ir krūmai]]</text>
      <sha1>04v69pyi57hk74dmxdquon66s88r3ru</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba</title>
    <ns>0</ns>
    <id>372334</id>
    <revision>
      <id>7820038</id>
      <parentid>7359229</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T04:36:16Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Ed1974LT</username>
        <id>52229</id>
      </contributor>
      <minor />
      <origin>7820038</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2781" sha1="tspqjjdku0ncir5lme21puv62lqhvlj" xml:space="preserve">'''LTSR Kultūros ministerijos Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba''' – [[Kultūros paminklas|kultūros paminklų]] apsaugos įstaiga, veikusi [[Lietuva|Lietuvoje]] [[1967]]–[[1991 m.]]

== Istorija ==
Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba įsteigta nuo [[1967 m.]] [[sausio 1]] d. Lietuvos TSR Kultūros ministro [[1966 m.]] [[rugpjūčio 8]] d. įsakymu Nr. 242a. Tarybai pavesta vykdyti 1967 m. [[balandžio 15]] d. priimtą Kultūros paminklų apsaugos įstatymą (Žin., 1967, Nr. 11-80). Jos darbui vadovavo Kultūros ministerijos Muziejų ir kultūros paminklų apsaugos valdyba. Tarybai buvo pavaldžios nuo 1966 m. sausio 1 d. prie [[Vilnius|Vilniaus]] ir [[Kaunas|Kauno]] miestų vykdomųjų komitetų kultūros skyrių sudarytos kultūros paminklų apsaugos inspekcijos ir prie [[Klaipėda|Klaipėdos]] m. vykdomojo komiteto kultūros skyriaus kultūros paminklų apsaugos inspekcija sudaryta [[1969 m.]] [[rugsėjo 1]] d.

'''Pagrindiniai uždaviniai:'''
* vykdyti kultūros paminklų apskaitą;
* tikrinti, tirti kultūros paminklus, nustatyti jų klasifikacija; svarstyti kultūros paminklų sąrašus bei pasiūlymus įtraukti į atitinkamus kultūros paminklu sąrašus naujus paminklus ar išbraukti iš jų kai kuriuos paminklus, raštu pateikiant motyvus Muziejų ir kultūros paminklų apsaugos valdybai;
* teikti mokslinius metodinius patarimus bei pasiūlymus kultūros paminklų apsaugos klausimais;
* kaupti mokslinę medžiagą apie kultūros paminklus, sudarant mokslinį fondą. Šį fondą sudaro fiksavimo medžiaga (apmatavimų brėžiniai, tyrimų medžiaga, fotogrametrinė fiksacija (su pagalbine geodezine ir topografine medžiaga); fototeka (foto pozityvai ir diapozityvai); ikonografinė, archyvinė dokumentinė medžiaga; paminklų pasai, mokslinės [[Kartoteka|kartotekos]]; biblioteka (specialiosios ir pagalbinės literatūros); kultūros paminklų inventorizacinė medžiaga;
* kontroliuoti paminklo tyrimo, remonto, konservavimo, restauravimo darbus.

Prie Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos visuomeniniais pagrindais veikė išplėstinė mokslinė metodinė taryba, kurią sudarė žymiausi respublikos mokslininkai, kultūros istorijos tyrinėtojai, restauravimo-konservavimo specialistai iš įvairių žinybų.&lt;ref&gt;[http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=883&amp;p_d=8576&amp;p_k=1 1967 m. Kultūros paminklų apsaugos įstatymas ir jo taikymo instrukcija. LR Seimas]&lt;/ref&gt;

[[1991 m.]] vietoje tarybos įkurtas [[Kultūros paveldo centras]].

== Bibliografija ==
* Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. Vilnius, 1973.

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

[[Kategorija:Lietuvos institucijos]]
[[Kategorija:Lietuvos paveldas]]
[[Kategorija:Archeologinės institucijos]]</text>
      <sha1>tspqjjdku0ncir5lme21puv62lqhvlj</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Devonas (grafystė)</title>
    <ns>0</ns>
    <id>372339</id>
    <revision>
      <id>7820073</id>
      <parentid>7593951</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T05:43:48Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>InternetArchiveBot</username>
        <id>150094</id>
      </contributor>
      <comment>Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5</comment>
      <origin>7820073</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="53405" sha1="a7omdiqqp3hvs9d4evii5zswf22qmb3" xml:space="preserve">{{reikšmė|grafystę pietvakarių Anglijoje|geologinį Žemės vystymosi periodą|[[Devonas]]}}
{{Administracinis vienetas
| pavadinimas = Devonas
| origpavadin = ''Devon''
| herbas = Devon arms.png
| vėliava = Flag of Devon.svg
| žemėlapis = Devon UK locator map 2010.svg
| plotis = 240
| UTC= |UTCv= 
| valstybė = Jungtinė Karalystė
| valstRegionoVardas = Šalis | valstRegionas = Anglija
| valstRegiono2lygioVardas = Regionas| valstRegionas2lygio = Pietvakarių Anglija
| admCentras = Ekseteris
| admVienetoVardas = Rajonų skaičius | admVienetoKiekis = 10
| vadovotitulas = |vadovas = 
| gyventojumetai = 2022 m.|gyventoju = 1232660
| plotas = 6707
| tinklalapis = 
| vikiteka = Category:Devon
}}
'''Devonas''' ({{en|Devon}}) – didelė grafystė Pietvakarių Anglijoje, kartais vadinama '''Devonšyru'''. Grafystė ribojasi su [[Kornvalis|Kornvaliu]] vakaruose ir [[Dorsetas|Dorsetu]] bei [[Somersetas|Somersetu]] rytuose. Pietinę pakrantę skalauja [[Lamanšo sąsiauris]], o šiaurinę [[Bristolio įlanka]].
 
Devono vardas kilo iš [[Dumnonija|Dumnonijos valstybės]], kurią kadaise apgyvendino keltai.

Devonas ketvirta pagal užimamą plotą grafystė Anglijoje. Jos plotas yra 6 707 km².&lt;ref&gt;{{cite web |url=http://www.devon.gov.uk/index/councildemocracy/improving_our_services/facts_figures_and_statistics/factsandfigures/thecounty/geographicareas/geogareasdevondis.htm |title=Devon County Council Geographic areas |author=&lt;!--Staff writer(s); no by-line.--&gt; |publisher=Devon County Council |access-date=2021-02-20 |archive-url=https://web.archive.org/web/20120822032144/http://www.devon.gov.uk/index/councildemocracy/improving_our_services/facts_figures_and_statistics/factsandfigures/thecounty/geographicareas/geogareasdevondis.htm |archive-date=2012-08-22 }}&lt;/ref&gt; 2022 m. duomenimis, grafystėje gyvena 1 232 660 gyventojų, o tai yra vienuolikta pagal dydį grafystė.&lt;ref&gt;{{cite web |url=https://www.ons.gov.uk/file?uri=/aboutus/transparencyandgovernance/freedomofinformationfoi/mid2022populationestimatesbylieutenancyareas/1997lieutenancyarea2022estimatesfinal3.xlsx |title=Mid-2022 population estimates by Lieutenancy areas (as at 1997) for England and Wales |publisher=Office for National Statistics |access-date=2025-05-12 |date=2024-06-24}}&lt;/ref&gt; Administracinis grafystės centras yra [[Ekseteris]], o [[Plimutas]] yra didžiausias miestas Devone. Devonas vienintelė Anglijos grafystė, turinti dvi pakrantes – šiaurės ir pietų.

Dorseto ir Rytų Devono krantas, dar vadinamas [[Juros periodo krantas|Juros periodo krantu]], bei Vakarų Devono kasybos kraštovaizdis įtraukti į [[Pasaulio paveldo sąrašas|Pasaulio paveldo sąrašą]], [[Ekseteris]] paskelbtas [[UNESCO]] literatūros miestu.&lt;ref&gt;[https://www.vle.lt/straipsnis/devonas-1/ ''Devonas''], Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2024-04-17. Nuoroda tikrinta 2025-05-21.&lt;/ref&gt; Devone yra [[Dartmūras|Dartmūro]] aukštuma, užimanti 954 km² plotą,&lt;ref&gt;{{cite web |url=http://www.dartmoor-npa.gov.uk/index/learningabout/lab-printableresources/lab-factsheetshome/lab-generalfactsheet.htm |title=General Information Factsheet |publisher=Dartmoor National Park Authority |access-date=2021-02-20 |archiveurl=https://web.archive.org/web/20080908090232/http://www.dartmoor-npa.gov.uk/index/learningabout/lab-printableresources/lab-factsheetshome/lab-generalfactsheet.htm |archivedate=2008-09-08}}&lt;/ref&gt; ir dalis Eksmuro aukštumos.

== Istorija ==
=== Toponimija ===
''Devono'' pavadinimas kilęs iš senovės [[Britai (keltai)|britų]] genties [[Dumnonijai|dumnonijų]] ({{la|Dumnonii}}), gyvenusių pietvakarinėje Didžiosios Britanijos dalyje [[Romėnų Britanijos užkariavimas|Romos]] laikais. Manoma, kad šis pavadinimas susijęs su [[Keltų prokalbė|keltų]] žodžiu ''dubnos'' („gilus“) ir galėtų reikšti „gyvenantys giliuose slėniuose“.&lt;ref&gt;{{cite web |url=https://www.devonrcc.org.uk/a-brief-history-of-devon/ |title=A Brief History of Devon |publisher=Devon RCC |access-date=2025-05-12 |archive-date=2024-07-15 |archive-url=https://web.archive.org/web/20240715081014/http://www.devonrcc.org.uk/a-brief-history-of-devon/ |url-status=dead }}&lt;/ref&gt;

[[Britų kalbos|Britų kalbose]] Devonas vadinamas skirtingai: [[Valų kalba|valų]] – ''Dyfnaint'', [[Kornų kalba|kornų]] – ''Dewnens'', [[Bretonų kalba|bretonų]] – ''Devnent''. Visi šie variantai susiję su „slėnio“ sąvoka. Devono vietovardžiuose dažnai pasitaiko elementas ''-combe'', kilęs iš britų žodžio ''cwm'' („slėnis“).

1607 m. leidinyje „Britannia“ anglų antikvaras ir geografas [[William Camden|Viljamas Kemdenas]] aprašė Devoną kaip dalį senovinės teritorijos, kuri anksčiau apėmė ir [[Kornvalis|Kornvalį]]. Pasak jo, šią vietovę buvo apgyvendinę britai, vadinami dumonijais arba damnonijais, kurie gyveno slėniuose ir žemumose.&lt;ref&gt;{{cite web |url=http://www.philological.bham.ac.uk/cambrit/cornwalleng.html |title=William Camden, Britannia (1607) with an English translation by Philemon Holland – Danmonii |publisher=The University of Birmingham |access-date=2025-05-12 |archive-url=https://web.archive.org/web/20090316070243/http://www.philological.bham.ac.uk/cambrit/cornwalleng.html |archive-date=2009-03-16 |url-status=live}}&lt;/ref&gt;&lt;/blockquote&gt;

Dažniausiai vartojamas pavadinimas – ''Devon'', tačiau forma ''Devonshire'' vis dar pasitaiko kai kurių organizacijų pavadinimuose, pavyzdžiui, buvusiame „Devonshire and Dorset Regiment“ – britų armijos pėstininkų pulke, veikusiame iki 2007 m. Nors kartais manoma, kad galūnė ''–shire'' atsirado per klaidą, šaltiniai rodo, kad terminas ''Defenasċīre'' („devoniečių grafystė“)&lt;ref&gt;{{cite web |url=http://asc.jebbo.co.uk/a/a-L.html |title=Manuscript A: The Parker Chronicle |access-date=2025-05-12 |archive-url=https://web.archive.org/web/20110726221228/http://asc.jebbo.co.uk/a/a-L.html |archive-date=2011-07-26 |url-status=live}}&lt;/ref&gt; vartotas jau VIII a., kai senoji lotyniška forma ''Dumnonia'' buvo palaipsniui pakeista [[Anglosaksai|anglosaksišku]] pavadinimu.&lt;ref&gt;{{Cite book |last=Davies |first=Norman |title=The Isles: A History |page=207 |year=2000 |publisher=Macmillan |isbn=0-333-69283-7}}&lt;/ref&gt;

=== Gyvenvietės ===
[[Vaizdas:Drizzlecombe stones 6.JPG|thumb|upright|left|Drizelkomo [[menhyras]]]]
[[Torki]] esanti Kento ola rodo, kad žmonės Devone gyveno jau prieš 30–40 tūkstančių metų. [[Dartmūras|Dartmūro]] apylinkės buvo apgyvendintos [[Mezolitas|mezolito]] laikotarpiu, apie 6000 m. pr. m. e. Vėliau teritoriją užėmė romėnai, valdę ją apie 350 metų. Apie 600 m. prasidėjo saksų įsiveržimai iš rytų, iš pradžių pakrantėse, vėliau – giliau į žemyną. Devonas tapo riba tarp [[Britai (keltai)|britų]] ir [[Anglosaksai|anglosaksų]] Vesekso karalystės, o IX a. viduryje jau priklausė pastarajai.

936 m. karalius [[Atelstanas]] paskelbė [[Teimaras|Teimaro]] upę oficialia siena su Kornvaliu. Viduramžiais Devone įvyko pavieniai danų antpuoliai, tarp jų – [[Lidfordas|Lidfordo]] puolimas 997 m. ir Taintono padegimas 1001 m.&lt;ref&gt;{{cite web |url=http://www.lydford.co.uk/stockholm-museum.htm |title=Lydford Silver Pennies In The Stockholm Coin Museum |website=Lydford.co.uk |archive-url=https://web.archive.org/web/20160305063037/http://www.lydford.co.uk/stockholm-museum.htm |archive-date=2016-03-05 |url-status=dead}}&lt;/ref&gt;

Vėliau regione veikė [[Antiklerikalizmas|antiklerikaliniai]] judėjimai, o 1348 m. [[Ekseteris|Ekseteryje]] pirmą kartą paminėta vienuolius pašiepianti grupuotė – Brotelingamo ordinas.&lt;ref&gt;{{cite book |title=The Abbots and Priors of Late Medieval and Reformation England |last=Heale |first=M. |publisher=Oxford University Press |year=2016 |isbn=978-0-19870-253-5 |location=Oxford |page=260}}&lt;/ref&gt;

Devonas dalyvavo įvairiuose vidaus konfliktuose: [[Rožių karai|Rožių karuose]], 1497 m. [[Perkin Warbeck|Perkino Vorbeko]] sukilime, 1549 m. [[Maldaknygės sukilimas|Maldaknygės sukilime]] bei [[Anglijos pilietinis karas|Anglijos pilietiniame kare]]. 1688 m. [[Briksamas|Briksame]] išsilaipino [[Vilhelmas III Oranietis]], pradėdamas [[Šlovingoji revoliucija|Šlovingąją revoliuciją]].&lt;ref&gt;{{cite book |last1=Ackroyd |first1=Peter |title=Rebellion: The History of England from James I to the Glorious Revolution |date=2014 |publisher=Macmillan |isbn=978-1-4668-5599-1 |page=465 |url=https://books.google.com/books?id=kbVzAwAAQBAJ&amp;pg=PA465 |language=en}}&lt;/ref&gt;

Nuo seno Devonas garsėjo [[Alavas|alavo]] ir kitų metalų gavyba. Nuo XII a. čia veikė Devono stanerių konvokacija – alavo kasėjų savivaldos institucija, kurios paskutinis posėdis vyko 1748 m.&lt;ref&gt;{{cite web |url=http://users.senet.com.au/~dewnans/Devon_Stannary_History.html |title=Devon's Mining History and Stannary parliament |publisher=users.senet.com.au |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20080511181455/http://users.senet.com.au/~dewnans/Devon_Stannary_History.html |archive-date=2008-05-11}}&lt;/ref&gt;

Genetiniai tyrimai parodė aiškų skirtumą tarp Devono ir Kornvalio gyventojų, atitinkantį dabartinę grafysčių ribą,&lt;ref&gt;{{cite web |url=http://www.ox.ac.uk/news/2015-03-19-who-do-you-think-you-really-are-genetic-map-british-isles |title=Who do you think you really are? A genetic map of the British Isles – University of Oxford |archive-url=https://web.archive.org/web/20170217145104/http://www.ox.ac.uk/news/2015-03-19-who-do-you-think-you-really-are-genetic-map-british-isles |archive-date=2017-02-17 |url-status=dead}}&lt;/ref&gt; o devoniečių genetinis ryšys su [[Bretanė|Bretane]] rodo, kad anglosaksų migracija į Devoną buvo ribota.&lt;ref&gt;{{cite web |url=http://www.wellcome.ac.uk/News/Media-office/Press-releases/2015/WTP058941.htm |title=Who do you think you really are? The first fine-scale genetic map of the British Isles |publisher=wellcome.ac.uk |archive-url=https://web.archive.org/web/20150321213121/http://www.wellcome.ac.uk/News/Media-office/Press-releases/2015/WTP058941.htm |archive-date=2015-03-21 |url-status=dead}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite journal |last=Callaway |first=Ewen |url=http://www.nature.com/news/uk-mapped-out-by-genetic-ancestry-1.17136 |title=UK mapped out by genetic ancestry: Nature News &amp; Comment |journal=Nature |date=2015-03-18 |doi=10.1038/nature.2015.17136 |s2cid=88369661 |access-date=2025-05-12 |archive-url=https://web.archive.org/web/20161110165750/http://www.nature.com/news/uk-mapped-out-by-genetic-ancestry-1.17136 |archive-date=2016-11-10 |url-status=live}}&lt;/ref&gt;

== Geografija ir geologija ==
[[Vaizdas:Heath.jpg|thumb|Vudberio Komeno [[viržynas]] pietryčių Devone]]
[[Vaizdas:Devon Cliffs.jpg|thumb|Skardžiai Devone]]
[[Vaizdas:Ilfracombe.jpg|thumb|[[Ilfrakumas]] – pajūrio miestelis [[Šiaurės Devonas|Šiaurės Devone]]]]
Devonas yra pietvakarių Anglijos grafystė, turinti dvi pakrantes: šiaurinę – prie [[Bristolio įlanka|Bristolio įlankos]] ir [[Keltų jūra|Keltų jūros]], ir pietinę – prie Lamanšo.&lt;ref&gt;{{cite book |last=Dewey |first=Henry |date=1948 |title=British Regional Geology: South West England |url=https://archive.org/details/b32857500 |edition=2 |location=London |publisher=H.M. Stationery Office}}&lt;/ref&gt; Palei jas driekiasi Pietvakarių pakrantės takas, kurio didelė dalis priskiriama saugomoms teritorijoms.

Grafystės vidinėje dalyje yra du nacionaliniai parkai: [[Dartmūras|Dartmūro nacionalinis parkas]] ir dalis Eksmūro, besitęsiančio ir į kaimyninį [[Somersetas|Somersetą]]. Abu parkai pasižymi aukštumomis, durpynais ir laukine gamta. Kalvotas kraštovaizdis, tradiciniai [[Molis|moliniai]] namai su [[Šiaudinis stogas|šiaudiniais stogais]] ir jaukūs kaimai Devoną paverčia vienu populiariausių [[Turizmas|poilsio]] regionų Jungtinėje Karalystėje.

Pietų Devone yra keli istoriniai miesteliai – [[Dartmutas]], [[Kingsbridžas]] ir [[Totnesas (Anglija)|Totnesas]]. Pakrantėje išsidėstę [[Torki]] ir [[Peintonas]] garsėja kaip populiarūs kurortai. Rytų Devone išsiskiria [[Eksmutas]] – vienas seniausių kurortinių miestų regione, žymintis geologinio [[Juros periodo krantas|Juros periodo kranto]] pradžią, ir [[Sidmutas]], kuriame vyrauja XVIII–XIX a. britų architektūra, dažnai vadinama Jurgių stiliumi.

Tarp Niuton Aboto ir Ekso upės žiočių driekiasi pakrantės geležinkelio linija, laikoma viena vaizdingiausių visoje Jungtinėje Karalystėje. Ji eina pro raudonojo smiltainio skardžius, nuo jos atsiveria platūs jūros vaizdai, dėl kurių šis maršrutas dažnai vadinamas įspūdingiausiu šalyje.

Šiaurės Devonas – kaimiškas ir rečiau apgyvendintas regionas. Čia yra Didysis Hengmenas – aukščiausias pakrantės skardis Pietų Britanijoje (318 m).&lt;ref&gt;{{cite web |url=http://www.exmoor-nationalpark.gov.uk/index/learning_about/moor_facts.htm |title=NATIONAL PARK FACTS |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20080724224326/http://www.exmoor-nationalpark.gov.uk/index/learning_about/moor_facts.htm |archive-date=2008-07-24}}&lt;/ref&gt; Regionas taip pat žinomas dėl Bidefordo įlankos ir Hartlando kyšulio, esančių Atlanto vandenyno pakrantėje. Stiprios bangos ir palankios oro sąlygos šią pakrantę pavertė viena svarbiausių banglenčių sporto vietovių Britanijoje – ypač [[Vulakomas|Vulakomo]], [[Vestvard Ho!]] ir Kroido paplūdimiuose.

=== Geologija ===
[[Vaizdas:Geologic map Wales &amp; SW England EN.svg|thumb|Velso ir Pietvakarių Anglijos geologinis žemėlapis]]
Devono teritoriją skiria geologinė riba, apytikriai einanti per [[Ekseteris|Ekseterio]] apylinkes. Ji yra dalis [[Tisas|Tiso]]–Ekso linijos, kuri plačiąja prasme skiria Didžiąją Britaniją į žemumų zoną pietryčiuose ir aukštumų zoną šiaurės vakaruose. Pastarajai, kuriai priklauso ir didelė Devono dalis, būdingos raukšlėtos [[Nuosėdinė uoliena|nuosėdinės]], magminės ir [[Metamorfinė uoliena|metamorfinės]] uolienos.

Devonas davė vardą [[Devonas|Devono]] periodui, kurio uolienos, susidariusios maždaug prieš 395–359 mln. metų, vyrauja šiaurinėje ir pietvakarinėje grafystės dalyse. Tuo laikotarpiu ši teritorija buvo padengta tropinėmis jūromis, kuriose nusėdo smiltainiai, skalūnai ir klintys.&lt;ref&gt;{{cite book |title=Devon's Geology: An Introduction |last=Hesketh |first=Robert |publisher=Bossiney Books |year=2006 |isbn=978-1-899-383-89-4}}&lt;/ref&gt; Devono pavadinimas XIX a. tapo tarptautiniu geologiniu terminu geologų [[Roderick Murchison|Roderiko Merčisono]] ir [[Adam Sedgwick|Adamo Sedžviko]] iniciatyva.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Devon Geology Guide – Devonian Slates, Sandstones and Volcanics |last=Laming |first=Deryck |author2=Roche, David |url=http://www.devon.gov.uk/geo-devonianslatessandstonesandvolcanics.pdf |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20131110021248/http://www.devon.gov.uk/geo-devonianslatessandstonesandvolcanics.pdf |archive-date=2013-11-10}}&lt;/ref&gt;

Pietų Devone ir [[Dartmūras|Dartmūro]] apylinkėse dominuoja granitiniai kalnagūbriai, susiformavę iš Dartmūro masyvo – vieno didžiausių pietvakarių Anglijos uolienų darinių. Greta esančiame regione aptinkamos ir minkštesnės, tamsios [[Karbonas|karbono]] periodo uolienos, kurios nulėmė švelnesnį, kalvotą kraštovaizdį.

Rytų Devonui būdingi raudonieji smiltainiai, susiformavę [[Permas|permo]] ir [[Triasas|triaso]] periodais, dėl kurių čia vyrauja derlingi dirvožemiai. Vietomis pasitaiko [[Jura|juros]], [[Kreida (periodas)|kreidos]] ir dar vėlesnių periodų geologinių darinių, ypač pakrantėse bei aplink Ekseterį ir Sidmutą. Kai kurios šių uolienų susiformavo prieš 50 mln. metų tropinio klimato sąlygomis.

=== Klimatas ===
Devone vyrauja vėsus jūrinis klimatas, kurį lemia Atlanto vandenynas ir [[Šiaurės Atlanto srovė]]. Dėl šio švelnaus poveikio žiemos čia dažniausiai nebūna šaltos – tai viena švelniausių vietovių pasaulyje, esanti tokioje platumoje. Sniegas žemumose iškrenta retai, dažniau pasitaiko tik aukštumose, ypač Dartmūre.

Vasaros švelnios, nors kartais pasitaiko karščio bangų ir lietingų periodų. Kritulių kiekis labai nevienodas – nuo daugiau nei 2000 mm Dartmūre iki apie 750 mm pietrytinėje pakrantėje, kur vyrauja sausesni orai.&lt;ref&gt;{{cite web |url=https://www.metoffice.gov.uk/binaries/content/assets/metofficegovuk/pdf/research/library-and-archive/library/publications/factsheets/factsheet_7-climate-of-south-west-england_2023.pdf |title=Climate Factsheet |publisher=Met Office |access-date=2025-05-13}}&lt;/ref&gt; Ta pati pakrantė laikoma ir viena saulėčiausių vietų Jungtinėje Karalystėje.&lt;ref name=climate&gt;{{cite web |url=https://en.climate-data.org/europe/united-kingdom/devon-10449/ |title=Climate: Devon |publisher=Climate Data |access-date=2025-05-13}}&lt;/ref&gt;

Orams įtakos turi kalvotas reljefas – pietuose jis gali sudaryti palankesnes sąlygas šiltesniems, sausesniems vėjams ir daugiau saulėtų dienų.

{{Infobox Oras
|metric_first= Yes
|single_line= Yes
|location = Ekseterio
|Jan_Hi_°C = 9.08
|Feb_Hi_°C = 9.35
|Mar_Hi_°C = 11.31
|Apr_Hi_°C = 13.77
|May_Hi_°C = 17.11
|Jun_Hi_°C = 19.96
|Jul_Hi_°C = 21.82
|Aug_Hi_°C = 21.55
|Sep_Hi_°C = 19.34
|Oct_Hi_°C = 15.49
|Nov_Hi_°C = 11.96
|Dec_Hi_°C = 9.39
|Year_Hi_°C = 15.04
|Jan_Lo_°C = 2.62
|Feb_Lo_°C = 2.44
|Mar_Lo_°C = 3.54
|Apr_Lo_°C = 4.84
|May_Lo_°C = 7.28
|Jun_Lo_°C = 10.35
|Jul_Lo_°C = 12.09
|Aug_Lo_°C = 12.13
|Sep_Lo_°C = 9.92
|Oct_Lo_°C = 7.80
|Nov_Lo_°C = 4.39
|Dec_Lo_°C = 2.68
|Year_Lo_°C = 6.70
|Jan_Precip_mm = 85.55
|Feb_Precip_mm = 65.13
|Mar_Precip_mm = 62.26
|Apr_Precip_mm = 61.36
|May_Precip_mm = 51.00
|Jun_Precip_mm = 53.47
|Jul_Precip_mm = 48.20
|Aug_Precip_mm = 64.06
|Sep_Precip_mm = 60.31
|Oct_Precip_mm = 92.46
|Nov_Precip_mm = 95.26
|Dec_Precip_mm = 90.10
|Year_Precip_mm = 829.16
|source = Jungtinės Karalystės Meteorologijos tarnyba&lt;ref&gt;{{cite web |url=https://www.metoffice.gov.uk/research/climate/maps-and-data/location-specific-long-term-averages/gcj8d70e9 |title=Exeter Airport 1991–2020 averages |access-date=2025-05-13 |publisher=Met Office}}&lt;/ref&gt;
|accessdate = 2025 05 13
}}

{{Panorama|Devon fields stitch.jpg|800px|align-cap=center|Laukai Pietų Devone po snygio}}

=== Ekologija ===
[[Vaizdas:Pnies5.jpg|thumb|[[Eksmūras|Eksmūro]] apylinkėse, [[Šiaurės Devonas|Šiaurės Devone]], besiganantys poniai]]
Devonas pasižymi dideliu gamtiniu įvairumu – nuo pelkių ir viržynų iki pakrančių uolų, todėl čia aptinkama daug retų augalų ir gyvūnų rūšių. Aplinkos apsauga rūpinasi Devono laukinės gamtos fondas,&lt;ref&gt;{{cite web |url=http://www.devonbirds.org/about/the_society/introduction |title=The Society – Introduction |work=Devon Birds |archive-url=https://web.archive.org/web/20161221213314/http://www.devonbirds.org/about/the_society/introduction |archive-date=2016-12-21 |url-status=dead}}&lt;/ref&gt; [[Karališkoji paukščių apsaugos draugija]] ir agentūra „Natural England“, prižiūrinti valstybinius rezervatus.&lt;ref&gt;{{cite web |url=https://designatedsites.naturalengland.org.uk/SiteList.aspx?countyCode=11 |title=Designated sites view (Devon) |publisher=Natural England |archive-url=https://web.archive.org/web/20161220135603/https://designatedsites.naturalengland.org.uk/SiteList.aspx?countyCode=11 |archive-date=2016-12-20}}&lt;/ref&gt;

Regionas yra svarbi buveinė kai kurioms Didžiojoje Britanijoje retoms rūšims, pavyzdžiui, [[Vakarinė starta|vakarinei startai]], [[Didysis pasagnosis|didžiajam pasagnosiui]] ir [[Baltajuostė meškutė|baltajuostei meškutei]]. Devone gyvena visos šešios vietinės roplių rūšys, o pastaraisiais metais čia sėkmingai reintrodukuoti [[Upinis bebras|upiniai bebrai]]. Prie Doliš Voreno natūraliai auga ir reta augalų rūšis – [[smiltyninis krokas]].

Devono flora taip pat išsiskiria – kai kurios rūšys aptinkamos tik šiame regione ir Kornvalyje. 2016 m. paskelbtas naujas regiono floros atlasas, pagrįstas naujausiais tyrimais.&lt;ref&gt;{{cite book |last1=Smith |first1=R. |last2=Hodgson |first2=B. |last3=Ison |first3=J. |title=A New Flora of Devon |url=https://archive.org/details/isbn_9781527205253 |year=2016 |publisher=The Devonshire Association |location=Exeter |page=[https://archive.org/details/isbn_9781527205253/page/n10 1] |isbn=978-1-5272-0525-3}}&lt;/ref&gt; Dėl švelnaus klimato Devonas tapo pirmąja vieta šalyje, kur pradėtos komerciškai auginti alyvuogės.&lt;ref&gt;{{cite news |url=http://www.timesonline.co.uk/tol/news/weather/article1785059.ece |title=Britain warms to the taste for home-grown olives |author=Paul Simons |work=The Times |location=UK |date=2007-05-14 |archive-url=https://web.archive.org/web/20080706181106/http://www.timesonline.co.uk/tol/news/weather/article1785059.ece |archive-date=2008-07-06 |url-status=dead}}&lt;/ref&gt;

2024 m. pradėtas projektas šiaurės Devone, kuriuo siekiama atkurti nykstančias Keltų drėgnuosius miškus. Planuojama pasodinti per 100 tūkst. medžių trijose vietovėse, tarp jų ir retą Devono šermukšnį. Projektą įgyvendina „[[National Trust]]“ drauge su savanoriais ir vietos bendruomenėmis.&lt;ref&gt;{{Cite news |last=Morris |first=Steven |date=2024-01-29 |title=More than 100,000 trees to be planted in Devon to boost Celtic rainforest |url=https://www.theguardian.com/environment/2024/jan/29/more-than-100000-trees-to-be-planted-in-devon-to-boost-celtic-rainforest |access-date=2025-05-13 |work=The Guardian |language=en |issn=0261-3077}}&lt;/ref&gt;

== Politika ir administravimas ==
[[Vaizdas:Clock tower, County Hall, Exeter.jpg|thumb|Ekseterio apskrities rūmai – Devono tarybos administracinė būstinė]]
Devono administracinis centras – Ekseteris. Didžiausias miestas – Plimutas, o [[Torbėjus|Torbėjaus]] aglomeracija (Torki, Peintonas ir Briksamas) nuo 1998 m. sudaro atskirą [[Anglijos unitarinė valdžia|unitarinę savivaldybę]]. Likusiai grafystės teritorijai vadovauja Devono grafystės taryba.

Grafystės taryboje daugumą turi [[Liberalai demokratai (Jungtinė Karalystė)|Liberalų demokratų]] partija. Iš viso ją sudaro 60 narių: 27 liberalai demokratai, 18 „[[Reform UK]]“, 7 [[Konservatorių partija (Jungtinė Karalystė)|konservatoriai]], 6 [[Žaliųjų partija (Anglija ir Velsas)|žalieji]] ir 2 [[Nepriklausomas politikas|nepriklausomi]].&lt;ref&gt;{{Cite web |title=Political make-up |url=https://www.devon.gov.uk/democracy/councillors-info/political-make-up/ |access-date=2025-05-13 |publisher=Devon County Council |language=en}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{Cite web |title=Councils Map {{!}} LocalCouncils.co.uk |url=https://www.localcouncils.co.uk/councils/?council=devon |access-date=2025-05-13 |website=www.localcouncils.co.uk}}&lt;/ref&gt;

[[2024 m. Jungtinės Karalystės parlamento rinkimai|2024 m. rinkimuose]] į Jungtinės Karalystės parlamentą Devonas delegavo šešis liberalų demokratų, keturis konservatorių ir tris leiboristų atstovus.&lt;ref&gt;{{Cite web |date=2024-07-05 |title='Disastrous night' for Conservatives in Devon, former MP says |url=https://www.bbc.com/news/articles/ce98jryemv7o |access-date=2025-05-13 |website=BBC News |language=en}}&lt;/ref&gt;

=== Istorinis suskirstymas ===
Istoriškai Devonas buvo padalytas į 32 administracinius vienetus – ''[[Handredas|handredus]]''.&lt;ref&gt;{{cite web |url=http://genuki.cs.ncl.ac.uk/DEV/Hundreds.html |title=Devon Hundreds |publisher=Newcastle University |date=2013-06-23 |archive-url=https://web.archive.org/web/20160427064112/http://genuki.cs.ncl.ac.uk/DEV/Hundreds.html |archive-date=2016-04-27 |url-status=dead}}&lt;/ref&gt; Šis suskirstymas šiais laikais neturi administracinės reikšmės.

=== Jungtinė valdžios institucija ===
Devono grafystės ir Torbėjaus tarybos sudaro bendrą instituciją, atsakingą už decentralizuotas funkcijas – transportą, būstą, profesinį mokymą ir verslo rėmimą.&lt;ref&gt;{{Cite web |date=2024-02-09 |title=Devolution FAQs - Devon and Torbay Devolution Deal |url=https://www.devontorbaydeal.org.uk/devolution-faqs/ |access-date=2025-05-13 |language=en}}&lt;/ref&gt;

Jungtinę valdžią sudaro 12 narių: šeši konstituciniai, turintys balsavimo teisę (po 3 iš kiekvienos tarybos), keturi nevisateisiai (iš rajonų savivaldybių ir policijos komisaro) ir du asocijuoti nariai. Pastarieji teisės balsuoti neturi.&lt;ref&gt;{{Cite web |date=2024-05-03 |title=Devon and Torbay Combined County Authority – Final Proposal |url=https://www.torbay.gov.uk/DemocraticServices/documents/s149535/Appendix%20B%20-%20Final%20proposal%20for%20DT%20CCA.pdf |access-date=2025-05-13 |website=Torbay Council}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite web |title=Signed legislation brings Devon and Torbay Combined County Authority into being |url=https://www.devonairradio.com/news/devon-news/signed-legislation-brings-devon-and-torbay-combined-county-authority-into-being/ |website=DevonAir Radio |access-date=2025-05-13 |language=en |date=2025-02-12}}&lt;/ref&gt;

== Miestai, miesteliai ir kaimai ==
Svarbiausi Devono miestai – Plimutas, istoriškai svarbus uostamiestis; Ekseteris, [[Apskrities centras|grafystės centras]]; ir [[Torbėjus]], svarbus turizmo centras. XIX a., nutiesus geležinkelius, Devono pakrantėje išaugo daugybė kurortinių miestelių. Pietuose išsiskiria Dolišas, [[Eksmutas]] ir Sidmutas, šiaurėje – [[Ilfrakumas]] ir Linmutas. Torbėjaus aglomeracija (Torki, Peintonas, Briksamas) šiuo metu sudaro atskirą administracinį vienetą.

Tarp svarbesnių mažesnių miestų ir [[Prekybinis miestelis|miestelių]] minėtini [[Barnstaplis]], [[Bidefordas]], [[Hanitonas]], [[Niuton Abotas]], [[Okhamptonas]], [[Tavistokas]], Totnesas ir [[Tivertonas]].

Devono ir Kornvalio riba ne visada ėjo dabartine Teimaro upe. Iki XIX a. pabaigos kai kurios parapijos priklausė kitai grafystei nei dabar, tačiau bažnytiniu požiūriu jos visada buvo priskirtos Kornvalio arkidiakonatui, o nuo 1876 m. – [[Trūro vyskupija]]i.

== Religija ==
=== Senovė ir viduramžiai ===
Iki romėnų įsiveržimo Devoną valdė [[Sąrašas:Keltų gentys|keltų gentis]] – dumnonijai. Po Romos imperijos žlugimo čia trumpai gyvavo dumnonijų karalystė.&lt;ref&gt;{{Cite web |url=http://www.britannia.com/history/devon/devon.html |title=Britannia History: Overview of Devon |website=britannia.com |archive-url=https://web.archive.org/web/20180203034354/http://www.britannia.com/history/devon/devon.html |archive-date=2018-02-03 |url-status=dead}}&lt;/ref&gt; Nors romėnų įtaka regione buvo ribota, krikščionybė Devone pasklido jau IV amžiuje.&lt;ref&gt;{{Cite web |url=http://www.devon.gov.uk/fs28_-_anglo_saxon_devon.pdf |title=Devon Libraries: Sources for Anglo-Saxon Devon |archive-url=https://web.archive.org/web/20170202000320/http://www.devon.gov.uk/fs28_-_anglo_saxon_devon.pdf |archive-date=2017-02-02 |url-status=dead}}&lt;/ref&gt; Plėtojosi vadinamoji [[keltų krikščionybė]] – savita, bet išlaikiusi ryšį su [[Romos Katalikų Bažnyčia]].&lt;ref&gt;{{cite book |last=Bowen |first=E. G. |date=1977 |title=Saints, Seaways and Settlements in the Celtic Lands |location=Cardiff |publisher=University of Wales Press |ISBN=0-900768-30-4}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{Cite news |url=http://www.christianitytoday.com/history/issues/issue-60/patrick-and-celtic-christianity-did-you-know.html |title=St. Patrick and Celtic Christianity: Did You Know? |work=Christian History {{!}} Learn the History of Christianity &amp; the Church |language=en |access-date=2025-05-14}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{Cite news |url=https://www.northumbriacommunity.org/articles/monasticism-the-heart-of-celtic-christianity/ |title=Monasticism – The Heart of Celtic Christianity – Northumbria Community |work=Northumbria Community |language=en |archive-url=https://web.archive.org/web/20170117005904/http://www.northumbriacommunity.org/articles/monasticism-the-heart-of-celtic-christianity/ |archive-date=2017-01-17 |url-status=dead}}&lt;/ref&gt;

Devone ypač gerbiamas keltų šventasis [[Šv. Petrokas|Petrokas]], kurio vardu pavadintos kelios bažnyčios ir gyvenvietės. Krikščionybės įtaka regione sustiprėjo, kai Devonas buvo prijungtas prie [[Veseksas|Vesekso karalystės]] ir įtrauktas į jos bažnytinę struktūrą.

Viduramžiais Devono bažnytinė struktūra keitėsi: regionas priklausė įvairioms vyskupijoms, kol 1050 m. Ekseteris tapo pagrindiniu bažnytiniu centru. Tais metais čia buvo įsteigta vyskupija, perkelta iš [[Kreditonas|Kreditono]] – miesto, laikomo šv. Bonifacijaus gimtine.

Politinę įtaką Devono religiniam gyvenimui darė vietos diduomenė, ypač Kurtenių šeima. Rožių karų ir ankstyvųjų Tiudorų laikotarpiu grafystėje reikšmingą politinę įtaką turėjo keli įtakingi aristokratai.&lt;ref&gt;{{Cite book |last=Stansfield-Cudworth |first=R. E. |title=Political Elites in South-West England, 1450–1500: Politics, Governance, and the Wars of the Roses |publisher=Edwin Mellen Press |year=2009 |isbn=978-0-77344-714-1 |location=[[Luistonas]], Niujorkas |pages=165–73, 206–13, 321–29}}&lt;/ref&gt;

=== Vėlesnė raida ===
1549 m. Devonas tapo [[Maldaknygės sukilimas|Maldaknygės sukilimo]] epicentru – jo metu žuvo tūkstančiai gyventojų. [[Anglijos reformacija|Reformacijos]] laikotarpiu vietos parapijos buvo prijungtos prie [[Anglikonų bažnyčia|Anglijos Bažnyčios]]. Vėliau kai kur įsigalėjo puritonizmas, o grafystėje ėmė ryškėti religiniai skirtumai, ypač per pilietinį karą XVII a.&lt;ref&gt;{{Cite book |last1=Stoyle |first1=Mark |date=1994 |title=Loyalty and Locality: Popular Allegiance in Devon During the English Civil War |url=https://archive.org/details/loyaltylocalityp0000stoy |location=Exeter, UK |publisher=University of Exeter Press |isbn=978-0-85989-428-9 |page=passim |language=en}}&lt;/ref&gt;

XIX a. Devone itin išpopuliarėjo [[Metodistai|metodizmas]], ypač tarp darbininkų. Metodistų koplyčios atliko svarbų bendruomeninį vaidmenį – jose veikė chorai, savišvietos grupės, vyko susibūrimai. Nors po Antrojo pasaulinio karo religingumas sumažėjo, metodistų bendruomenės Devone tebėra svarbios.

Devonas priklauso Anglikonų Ekseterio vyskupijai. [[Plimuto katalikų vyskupija|Romos katalikų Plimuto vyskupija]], apimanti ir šį regioną, įsteigta XIX a. viduryje.&lt;ref&gt;{{cite web |url=http://www.plymouth-diocese.org.uk/ |title=Home |website=Plymouth-diocese.org.uk |date=2015-02-15 |archive-url=https://web.archive.org/web/20161021130930/http://www.plymouth-diocese.org.uk/ |archive-date=2016-10-21 |url-status=dead}}&lt;/ref&gt;

== Simboliai ==
=== Herbas ===
[[Vaizdas:Coat of Arms of Devon County Council.svg|alt=|thumb|Devono grafystės tarybos herbas]]
Iki 1926 m. Devono grafystė neturėjo oficialaus [[Herbas|herbo]], o dažnai vietoje jo būdavo naudojamas Ekseterio miesto herbas, pavyzdžiui, Devono pulko emblemoje. Po Vietos savivaldos įstatymo priėmimo 1888 m., grafystės taryba privalėjo turėti oficialų antspaudą, kuriame buvo vaizduojami trys herbai, atstovaujantys svarbiausiems to meto tarybos nariams.&lt;ref&gt;{{cite book |last=Fox-Davies |first=A. C. |date=1915 |title=The Book of Public Arms |url=https://archive.org/details/cu31924029798927 |edition=2 |location=London |publisher=T.C. &amp; E.C. Jack}}&lt;/ref&gt;

1926 m. Devonui suteiktas oficialus herbas: sidabriniame fone pavaizduotas raudonas karūnuotas liūtas, primenantis istorinį ryšį su Kornvalio grafu [[Ričardas (Kornoulo grafas)|Ričardu Plantagenetu]]. Viršutinėje dalyje vaizduojamas burlaivis, simbolizuojantis Devono ryšį su jūra ir jūreivyste. Herbo šūkis [[lotynų kalba]] – ''Auxilio Divino'' („Dieviška pagalba“) – perimtas iš garsiojo jūrininko [[Francis Drake|Frensio Dreiko]] asmeninio devizo.

Vėliau herbas papildytas simboliniais elementais: [[Dartmūro ponis|Dartmūro ponio]] galva, Devono buliumi ir jūrų liūtu – šie akcentai pabrėžia vietos gamtą, žemdirbystę ir jūrinius ryšius.&lt;ref&gt;{{cite book |first=W. C. |last=Scott-Giles |title=Civic Heraldry of England and Wales |edition=2 |location=London |year=1953 |publisher=J. M.Dent and Sons}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite web |url=http://www.devon.gov.uk/index/democracycommunities/county_councillors/historic/brief_history.htm |title=A brief history of Devon's coat of arms (Devon County Council) |publisher=Devon.gov.uk |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20110511234359/http://www.devon.gov.uk/index/democracycommunities/county_councillors/historic/brief_history.htm |archive-date=2011-05-11}}&lt;/ref&gt;

Po 1974 m. reformų Devono taryba sukūrė naują logotipą, tačiau herbas tebenaudojamas oficialioms ir iškilmėms skirtoms progoms.&lt;ref&gt;{{cite news |url=http://news.bbc.co.uk/2/hi/uk_news/england/devon/4851278.stm |title=Council's designs cause logo row |work=BBC News |date=2006-03-27 |access-date=2025-05-14}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite web |url=http://www.devon.gov.uk/index/democracycommunities/decision_making/cma/cma_document.htm?cmadoc=minutes_spr_20060403.html |title=Policy and Resources Overview Scrutiny Committee Minutes, 3 April 2006 |publisher=Devon.gov.uk |archive-url=https://web.archive.org/web/20110511234349/http://www.devon.gov.uk/index/democracycommunities/decision_making/cma/cma_document.htm?cmadoc=minutes_spr_20060403.html |archive-date=2011-05-11 |url-status=dead}}&lt;/ref&gt;

=== Vėliava ===
[[Vaizdas:Flag of Devon.svg|thumb|Istorinės Devono grafystės vėliava]]
Devonas turi savo vėliavą, skirtą šventajam Petrokui – vienam svarbiausių regiono [[Šventasis|šventųjų]], kurio kultas paplitęs Devone ir aplinkinėse grafystėse. Dizainas buvo pasirinktas 2003 m. per „BBC Radio Devon“ surengtą visuomeninį konkursą,&lt;ref&gt;{{cite web |url=https://www.bbc.co.uk/devon/community_life/features/devon_flag.shtml |title=Flag celebrates Devon's heritage |publisher=BBC |date=2003-07-18 |access-date=2025-05-15}}&lt;/ref&gt; kuriame nugalėjo interneto bendruomenės nario Rajano Silio sukurta versija.

Vėliavos spalvos atspindi Devono tapatybę – jos siejamos su [[Ekseterio universitetas|Ekseterio universitetu]], vietinėmis sporto komandomis ir istoriniais simboliais. 2006 m. Devono vėliava pirmą kartą oficialiai iškelta prie Grafystės rūmų Ekseteryje, tuo simboliškai pripažįstant ją regiono simboliu.&lt;ref&gt;{{cite web |url=http://www.devon.gov.uk/press_devonflagpr |title=Devon set to fly the &quot;people's flag&quot; |date=2006-10-16 |first=Peter |last=Doyle |archive-url=https://web.archive.org/web/20081014214602/http://www.devon.gov.uk/press_devonflagpr |archive-date=2008-10-14}}&lt;/ref&gt;

== Vietovardžiai ir papročiai ==
Devono vietovardžiams būdingos keltų kilmės galūnės ''–combe'' („slėnis“) ir ''–tor'' („uolėtas kalnas“), liudijančios istorinę sąsają su keltų kultūra ir kaimyniniu Kornvaliu. Taip pat dažni vietovardžiai su senosios anglų kalbos kilmės galūnėmis ''–ton'' („kaimas“), ''–cott'' („sodyba“), ''–worthy'' (dideles gyvenvietes žymintis terminas), ''–leigh'' („laukas“), ''Bere'' („miškinga vieta“).&lt;ref&gt;{{cite web |url=http://genuki.cs.ncl.ac.uk/DEV/DevonMisc/Nomenclature.html |title=Origins of Devon Place-Names |publisher=Newcastle University |date=2014-11-02 |archive-url=https://web.archive.org/web/20161114083054/http://genuki.cs.ncl.ac.uk/DEV/DevonMisc/Nomenclature.html |archive-date=2016-11-14 |url-status=dead}}&lt;/ref&gt;

Devonas garsėja tradicinėmis šventėmis. Viena žymiausių – ''Wassail'', vykstanti sausio 17 d. [[Vimplas|Vimple]], kai sodo medžiams linkima gausaus obuolių derliaus. [[Oteri Sent Meri]] miestelyje per [[Gajaus Fokso naktis|Laužų naktį]] vietiniai neša degančius dervos statinius – tai garbinga, tik seniems gyventojams skirta pareiga.&lt;ref&gt;{{cite web |url=https://www.bbc.co.uk/devon/discovering/legends/ottery_tar_barrels.shtml |title=Ottery Tar Barrels |publisher=BBC |access-date=2025-05-15}}&lt;/ref&gt; Kai kur, pavyzdžiui, [[Beri Pomerojus|Beri Pomerojuje]], vis dar minima Karalienės diena, skirta [[Elžbieta I|Elžbietai I]].

== Ekonomika ir pramonė ==
[[Vaizdas:torquay.devon.750pix.jpg|thumb|left|[[Torki]] pietų Devone, krantinė potvynio metu]]
2019 m. Devono bendrasis vidaus produktas viršijo 26 mlrd. svarų sterlingų – daugiau nei Mančesterio ar Edinburgo.&lt;ref&gt;{{cite web |url=https://www.ons.gov.uk/economy/grossvalueaddedgva/datasets/nominalregionalgrossvalueaddedbalancedperheadandincomecomponents |title=Regional gross value added (balanced) per head and income components – Office for National Statistics |archive-date=2023-06-05 |archive-url=https://web.archive.org/web/20230605110645/https://www.ons.gov.uk/economy/grossvalueaddedgva/datasets/nominalregionalgrossvalueaddedbalancedperheadandincomecomponents}}&lt;/ref&gt; Didžiausią užimtumo dalį sudarė sveikatos priežiūra, mažmeninė prekyba ir turizmas. Devonas taip pat išsiskiria išvystytais žemės ūkio, gamybos ir statybų sektoriais.&lt;ref&gt;{{cite web |url=https://www.devon.gov.uk/strategic-plan/the-best-place/investing-in-devons-economic-recovery/#:~:text=The%20economy%20of%20Devon%20is,in%20Devon%20compared%20with%20nationally |title=Strategic Plan 2021-2025 |date=2021-06-15 |work=Devon County Council |archive-date=2023-01-31 |archive-url=https://web.archive.org/web/20230131174030/https://www.devon.gov.uk/strategic-plan/the-best-place/investing-in-devons-economic-recovery/#:~:text=The%20economy%20of%20Devon%20is,in%20Devon%20compared%20with%20nationally}}&lt;/ref&gt;

Istoriškai regionas buvo mažiau ekonomiškai išsivystęs, ypač dėl žemės ūkio, žvejybos ir kasybos nuosmukio. Vis dėlto žemės ūkis ir toliau išliko svarbi ūkio šaka, o pastaraisiais dešimtmečiais pradėjo augti vietinės maisto gamybos ir smulkiųjų ūkių sektorius. Pieno pramonė vis dar susiduria su iššūkiais dėl žemų supirkimo kainų.

COVID–19 pandemija stipriai paveikė regiono ekonomiką.&lt;ref&gt;{{cite web |url=https://democracy.devon.gov.uk/documents/s36779/Devon%20Economy%20Briefing%20summary%20August%202021.pdf |title=Economy Service Briefing |date=2021-08-15 |work=Devon County Council |access-date=2025-05-16 |archive-date=2024-03-26 |archive-url=https://web.archive.org/web/20240326090147/https://democracy.devon.gov.uk/documents/s36779/Devon%20Economy%20Briefing%20summary%20August%202021.pdf |url-status=dead }}&lt;/ref&gt; Vis dėlto Devonas išlieka patrauklus sektoriams, kuriems nereikalinga konkreti geografinė padėtis&lt;ref&gt;{{cite web |url=https://www.investdevon.co.uk/ |title=Devon Delivers |publisher=Invest Devon |archive-url=https://web.archive.org/web/20161223012937/https://www.investdevon.co.uk/ |archive-date=2016-12-23 |url-status=dead}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite web |url=http://www.northdevon.gov.uk/ndc_northern_devon_economic_strategy.pdf |title=NORTHERN DEVON Economic Strategy 2014 – 2020 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20141216023315/http://www.northdevon.gov.uk/ndc_northern_devon_economic_strategy.pdf |archive-date=2014-12-16}}&lt;/ref&gt; – augo skaitmeninių ir finansinių paslaugų sektoriai. Ekseteryje veikia nacionalinė meteorologijos tarnyba „[[Met Office]]“, o Plimute įsikūrusi nacionalinės prekybos tinklo „The Range“ būstinė.

Turizmas tebėra svarbi ekonomikos dalis – nuo XIX a. geležinkeliai paskatino kurortų plėtrą. Nors XX a. viduryje turizmo mastai sumažėjo, pastaraisiais metais stebimas atsigavimas. Regionas garsėja gamta, [[Nacionalinis parkas|nacionaliniais parkais]] (Dartmūru, Eksmūru), [[Pasaulio paveldo sąrašas|pasaulio paveldo objektais]] (Juros periodo krantu, kasybos kraštovaizdžiu). 2019 m. turistų išlaidos viršijo 2,5 mlrd. svarų.&lt;ref&gt;{{cite web |url=http://www.devon.gov.uk/tourism_trends_2005.pdf |title=tourism trends 2005.pdf |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20090326065518/http://www.devon.gov.uk/tourism_trends_2005.pdf |archive-date=2009-03-26}}&lt;/ref&gt; Tarp lankytojų populiarūs žygiai, dviračių maršrutai, vandens sportas, liaudies muzikos festivaliai ir vietinė gastronomija.

Devone ryškūs pajamų skirtumai. Daugelyje vietovių šalia Ekseterio ir Plimuto bei Pietų Hamso apygardoje pajamos viršija šalies vidurkį, tačiau kai kuriose vietose vis dar fiksuojami vieni mažiausių atlyginimų šalyje.

== Transportas ==
=== Autobusai ===
Devone veikia platus autobusų maršrutų tinklas. Pagrindiniai vežėjai – „Stagecoach“ ir „Plymouth Citybus“, o mažesni regioniniai operatoriai aptarnauja rytinę ir pietinę grafystės dalis.

=== Geležinkeliai ===
Devoną su [[Padingtono geležinkelio stotis|Londono Padingtono stotimi]] ir kitais šalies miestais jungia „[[Great Western Railway]]“ ir „[[CrossCountry]]“ traukiniai. Maršrutas tarp [[Londono Vaterlo geležinkelio stotis|Londono Vaterlo]] ir [[Ekseterio Sent Deividso geležinkelio stotis|Ekseterio]] aptarnaujamas „South Western Railway“. Devono geležinkeliuose naudojami tik dyzeliniai traukiniai – linijos nėra elektrifikuotos.

Nuo 2021 m. atnaujintas keleivinis susisiekimas tarp Okhamptono ir Ekseterio. Taip pat svarstoma atkurti linijas, kurios pagerintų susisiekimą su Plimutu,&lt;ref&gt;{{cite journal |last=Harris |first=Nigel |title=Taking trains back to Tavistock |journal=Rail |issue=590 |pages=40–45 |publisher=Bauer |year=2008}}&lt;/ref&gt; ypač po 2014 m. audros pažeidimų [[Dolišas|Dolišo]] pakrantėje. Vis dėlto nuspręsta investuoti į esamos infrastruktūros stiprinimą.&lt;ref&gt;{{Cite web |title=Dawlish Sea Wall |url=https://www.networkrail.co.uk/running-the-railway/our-routes/western/south-west-rail-resilience-programme/dawlish-sea-wall/ |access-date=2025-05-16 |website=Network Rail |language=en}}&lt;/ref&gt;

==== Devono metro ====
Devono taryba plėtoja „Devon Metro“ projektą, siekdama gerinti vietinius geležinkelių maršrutus. Atidarytos naujos stotys – Kranbruko (2015 m.)&lt;ref&gt;{{cite web |url=http://www.devon.gov.uk/devon_metro_briefing.pdf |url-status=dead |title=Devon Metro – fulfilling the potential of rail |publisher=Devon City Council |archive-url=https://web.archive.org/web/20160303214602/http://www.devon.gov.uk/devon_metro_briefing.pdf |archive-date=2016-03-03}}&lt;/ref&gt; ir Marš Bartono (2023 m.),&lt;ref&gt;{{Cite web |last=Parker-Bray |first=Michael |date=2023-07-04 |title=Marsh Barton station now open |url=https://dcrp.org.uk/marsh-barton-station-now-open/ |access-date=2025-05-16 |website=Devon and Cornwall Rail Partnership |language=en}}&lt;/ref&gt; bei pagerintas susisiekimas Ekseteryje ir tarp pakrantės gyvenviečių.&lt;ref&gt;{{cite web |url=https://www.gwr.com/~/media/gwr/pdfs/plan-journey/timetables/2021/september-timetable-updates/d1-1309-a4-web-v1.pdf?la=en/ |title=D1 Train Times |publisher=Great Western Railway |archive-date=2022-02-09 |archive-url=https://web.archive.org/web/20220209160410/https://www.gwr.com/~/media/gwr/pdfs/plan-journey/timetables/2021/september-timetable-updates/d1-1309-a4-web-v1.pdf?la=en/ |url-status=dead}}&lt;/ref&gt;

=== Oro uostas ===
[[Ekseterio oro uostas]] – vienintelis keleivinis oro uostas grafystėje. Iki 2020 m. čia veikė buvusios oro linijų bendrovės „[[Flybe]]“ būstinė. Iš jo siūlomi skrydžiai tiek Jungtinės Karalystės viduje, tiek į kai kurias Europos šalis.&lt;ref&gt;{{Cite web |url=https://www.exeter-airport.co.uk/flights-holidays/ |title=Flights &amp; Holidays |website=Exeter Airport |language=en |access-date=2025-05-16}}&lt;/ref&gt;

== Švietimas ==
Devone veikia visiems prieinama [[Bendrojo lavinimo mokykla|bendrojo lavinimo]] švietimo sistema. Grafystėje yra kelios dešimtys valstybinių ir privačių vidurinių mokyklų, taip pat keli tolimesnio išsilavinimo (FE) koledžai ir žemės ūkio koledžas netoli [[Badli Soltertonas|Badli Soltertono]].

Kai kuriose savivaldybėse veikia gimnazijos, pavyzdžiui, Plimute ir Torbėjuje. Daugiausia mokinių mokosi Rytų Devone ir Tinbridže, o mažiausiai – Vakarų Devone, kur yra tik dvi vidurinės mokyklos. Kai kurios mokyklos turi šeštąją klasę, atitinkančią paskutines vidurinio ugdymo pakopas, tačiau tai priklauso nuo konkretaus rajono.

Grafystėje veikia trys universitetai: [[Ekseterio universitetas]] su padaliniais Ekseteryje ir Kornvalyje, [[Plimuto universitetas]] bei Plimute įsikūręs Šv. Morkaus ir Šv. Jono universitetas. Ekseterio ir Plimuto universitetai taip pat yra įkūrę bendrą medicinos ir odontologijos koledžą. Be to, Devone veikia tvarumo studijomis garsėjantis „Schumacher College“.

== Virtuvė ==
Devonas žinomas dėl tradicinės Devonšyro [[Grietinėlės arbata|grietinėlės arbatos]] – deserto, sudaryto iš [[Skonas|skonų]], [[uogienė]]s ir sutirštintos grietinėlės ({{en|[[clotted cream]]}}). Nors šio patiekalo kilmė siejama su Devonu, dėl jos ginčijasi ir kiti regionai. Užsienyje patiekalas kartais vadinamas „Devonshire tea“.&lt;ref&gt;{{cite book |last1=Mason |first1=Laura |last2=Brown |first2=Catherine |date=1999 |title=From Bath Chaps to Bara Brith |location=Totnes |publisher=Prospect Books}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite book |last=Pettigrew |first=Jane |date=2004 |title=Afternoon Tea |publisher=Jarrold Publishing}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite book |last=Fitzgibbon |first=Theodora |date=1972 |title=A Taste of England: the West Country |location=London |publisher=J. M. Dent}}&lt;/ref&gt;

Taip pat teigiama, kad [[Kornvalio pyragėlis]] ({{en|Cornish pasty}}) pirmą kartą paminėtas būtent Devone – 1509 m. Plimute, nors šis patiekalas dažniausiai siejamas su Kornvaliu.&lt;ref&gt;{{cite web |url=http://news.bbc.co.uk/2/hi/uk_news/england/cornwall/6144460.stm |website=BBC News |title=Devon invented the Cornish pasty |date=2006-11-13 |access-date=2025-05-16}}&lt;/ref&gt;

2008 m. Devonui suteiktas Sąžiningos prekybos regiono statusas.&lt;ref&gt;{{Cite web |last=Bulmer |first=Joseph |date=2008-10-20 |title=Devon achieves Fairtrade status |url=https://www.northdevongazette.co.uk/devon-achieves-fairtrade-status/ |website=North Devon Gazette |language=en |archive-date=2023-04-13 |archive-url=https://web.archive.org/web/20230413203126/https://www.northdevongazette.co.uk/devon-achieves-fairtrade-status/ |url-status=dead}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{Cite web |title=Fairtrade |url=https://www.devon.gov.uk/fairtrade/ |access-date=2025-05-16 |website=Devon County Council |date=2017-01-20 |language=en}}&lt;/ref&gt;

== Sportas ==
Devone susiformavo savitos sporto tradicijos. Viena jų – vietinė imtynių rūšis, savo technika panaši į Kornvalio imtynes. XIX a. šios varžybos pritraukdavo tūkstantines žiūrovų minias.&lt;ref&gt;{{cite web |url=http://creditonhistory.org.uk/history-society/read-our-online-articles/wrestling.aspx |title=Devon Wrestling |publisher=Crediton Museum |access-date=2025-05-16}}&lt;/ref&gt; Kai kuriose vietovėse iki XX a. dar buvo žaidžiamas vietinis žaidimas „outhurling“.&lt;ref&gt;{{cite web |url=https://football-origins.com/13-celtic-art-ball-games-of-the-ancient-celts/ |title=Out Hurling |date=2013-06-20 |publisher=Football origins |access-date=2025-05-16}}&lt;/ref&gt; Iš senųjų papročių išliko Dartmūro šokiai ant laiptų ir žemdirbių ritualas „Verkimas dėl varpos“ ({{en|Crying the Neck}}).

Futbolas Devone turi gilias šaknis – čia veikia trys profesionalūs klubai: [[Plymouth Argyle FC|Plimuto „Argyle“]], [[Exeter City FC|Ekseterio „City“]] ir [[Torquay United FC|Torki „United“]].&lt;ref&gt;{{cite web |url=https://www.bbc.com/sport/football/28326462 |title=Exeter City return to Brazil one hundred years after special trip |publisher=BBC |access-date=2025-05-16}}&lt;/ref&gt; Plimuto komanda yra pasiekusi aukščiausią lygos rezultatą – ketvirtą vietą [[Futbolo lygos antrasis divizionas|Antrojoje divizijoje]]. Ekseterio ir Torki klubai aukščiau nei [[Futbolo lygos trečiasis divizionas|trečiasis divizionas]] niekada nepakilo. Be jų, žaidžia ir keli stiprūs pusiau profesionalūs klubai, pavyzdžiui, Plimuto „Parkway“ ar Tivertono „Town“.&lt;ref&gt;{{cite web |url=https://www.sofascore.com/football/match/plymouth-parkway-tiverton-town/pcslaH |title=Plymouth Parkway - Tiverton Town |publisher=Sofa Score |access-date=2025-05-16}}&lt;/ref&gt;

[[Regbio sąjunga|Regbis]] Devone taip pat labai populiarus. Grafystėje veikia daugiau nei 40 klubų. [[Exeter Chiefs|Ekseterio „Chiefs“]] rungtyniauja aukščiausioje [[Anglijos regbio „Premiership“ lyga|Anglijos lygoje]] ir 2017 m. tapo čempionais.&lt;ref&gt;{{cite web |url=https://www.skysports.com/rugby-union/wasps-vs-exeter/81952 |title=Wasps 20-23 Exeter: Chiefs secure first Premiership crown |publisher=Sky Sports |access-date=2025-05-16}}&lt;/ref&gt; Plimuto „Albion“ žaidžia trečiajame divizione. Veikia ir keli [[Regbio lyga|regbio lygos]] klubai.&lt;ref&gt;{{cite web |url=https://www.loverugbyleague.com/post/rl-conference-breaks-100-team-barrier |title=RL Conference breaks 100 team barrier |publisher=Love Rugby League |access-date=2025-05-16}}&lt;/ref&gt;

Plimuto „Patriots“ atstovauja grafystę [[Britų krepšinio lyga|nacionaliniame krepšinio čempionate]]. Komanda įkurta 2021 m., po to, kai iš varžybų pasitraukė kitas grafystės klubas „Raiders“.&lt;ref&gt;{{cite web |url=https://www.plymouthherald.co.uk/news/plymouth-news/plymouth-raiders-replaced-bbl-new-5763248 |title=Plymouth Raiders replaced in BBL by new basketball team Plymouth Patriots |work=Plymouth Herald |date=2021-08-09 |access-date=2025-05-17}}&lt;/ref&gt;

Tarp kitų populiarių sporto šakų – [[Spidvėjus|motociklų lenktynės]], kuriose sėkmingai pasirodė Ekseterio „Falcons“ ir Plimuto „Gladiators“, taip pat žirgų lenktynės – Devone veikia du hipodromai: Ekseterio ir Niuton Aboto.

Ekseterio universitetas dalyvauja nacionalinėse vyrų ir moterų ledo ritulio pirmenybėse. Devono [[Kriketas|kriketo]] rinktinė varžosi Mažųjų grafysčių čempionate – antrojoje Anglijos kriketo lygoje.

== Žymūs gyventojai ==
Devonas garsėjo žymiais [[Jūreivis|jūrininkais]] – [[Francis Drake|Frensiu Dreiku]], [[Walter Raleigh|Volteriu Reliu]] ir [[Francis Chichester|Frensiu Čičesteriu]]. Iš šio krašto kilęs ir žymus poliarinių ekspedicijų vadovas [[Robert Falcon Scott|Robertas Skotas]].&lt;ref&gt;{{cite web |first=H. G. R. |last=King |title=Scott, Robert Falcon (1868–1912) |website=[[Dictionary of National Biography|Oxford Dictionary of National Biography]] |publisher=Oxford University Press |date=2004 |url=http://www.oxforddnb.com/view/article/35994 |access-date=2025-05-17}}&lt;/ref&gt; Su Devonu taip pat siejami piratas [[Henry Every|Henris Everis]] ir F. Dreiko leitenantas Džonas Oksenamas.&lt;ref&gt;{{cite book |title=Pirates of the Americas |url=https://archive.org/details/piratesofamerica0001marl |last=Marley |first=David F. |year=2010 |publisher=ABC-CLIO |location=Santa Barbara, CA |isbn=978-1-59884-201-2 |page=589}}&lt;/ref&gt;

Grafystėje gimė arba gyveno poetai [[Samuel Taylor Coleridge|Semiuelis Teiloras Kolridžas]] ir [[Ted Hughes|Tedas Hjuė]], detektyvų autorė [[Agatha Christie|Agata Kristi]], airių rašytojas [[William Trevor|Viljamas Trevoras]] ir dailininkas [[Joshua Reynolds|Džošua Reinoldsas]]. Tarp šiuolaikinių menininkų – [[Kinematografininkas|operatorius]] [[Roger Deakins|Rodžeris Dikinsas]],&lt;ref&gt;{{cite magazine |title=Cinematographer Roger Deakins Takes Visceral Approach To His Craft |url=https://variety.com/2015/film/features/cinematographer-roger-deakins-takes-visceral-approach-to-his-craft-1201593464/ |magazine=Variety |date=2017-10-04 |access-date=2025-05-17}}&lt;/ref&gt; modelis ir aktorė [[Rosie Huntington–Whiteley|Rouzi Hantington–Vaitli]], dainininkė [[Joss Stone|Džos Stoun]] ir grupės „[[Coldplay]]“ lyderis [[Chris Martin|Krisas Martinas]]. Visi grupės „[[Muse]]“ nariai taip pat kilę iš Devono.

Tarp žymių sportininkų – [[Futbolas|futbolininkai]] [[Ollie Watkins|Olis Votkinsas]]&lt;ref&gt;{{Cite web |url=https://www.torbayweekly.co.uk/news/home/1551610/south-devon-s-star-footballer-ollie-watkins-fires-england-into-euro-24-final.html |title=South Devon's star footballer Ollie Watkins fires England into Euro 24 final |date=2025-07-10 |website=Torbay Today |access-date=2025-05-17}}&lt;/ref&gt; ir [[Trevor Francis|Trevoras Frensis]],&lt;ref&gt;{{cite news |last=Briggs |first=Simon |date=2009-02-09 |url=https://www.telegraph.co.uk/sport/football/teams/nottingham-forest/4560618/The-day-Trevor-Francis-broke-footballs-1m-mark.html |title=The day Trevor Francis broke football's £1m mark |work=The Telegraph |access-date=2025-05-17}}&lt;/ref&gt; plaukikė [[Sharron Davies|Šeron Devis]],&lt;ref&gt;{{cite news |url=http://www.plymouth.gov.uk/newsreleases?newsid=128760 |title=New centre to honour Plymouth Olympian Sharron Davies |publisher=Plymouth City Council |date=2007-03-14 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20070330201315/http://www.plymouth.gov.uk/newsreleases?newsid=128760 |archive-date=2007-03-30}}&lt;/ref&gt; šuolininkas į vandenį [[Tom Daley|Tomas Deilis]], olimpinė bėgikė [[Jo Pavey|Džo Peivi]] ir regbio žaidėjas Džulianas Vaitas.

Devone gimė komikas [[Peter Cook|Piteris Kukas]] ir šunų veisėjas Džekas Raselas, kurio vardu pavadinta žinoma šunų veislė.

Iš Devono kilę ar su juo susiję keli žymūs politikai – buvę ministrai pirmininkai lordas [[John Russell|Džonas Raselas]] ir [[Henry John Temple|lordas Palmerstonas]], taip pat [[Jungtinės Karalystės Parlamento narys|parlamento nariai]] [[Nancy Astor|Nensi Astor]], [[Michael Foot|Maiklas Futas]] ir [[David Owen|Deividas Ovenas]].

== Šaltiniai ==
{{Išnašos|4}}

{{SavStr}}
{{Anglijos grafystės}}

{{Coord|50|42|0|N|3|48|0|W||display=title}}

[[Kategorija:Anglijos grafystės]]</text>
      <sha1>a7omdiqqp3hvs9d4evii5zswf22qmb3</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>DC Comics</title>
    <ns>0</ns>
    <id>374661</id>
    <revision>
      <id>7820011</id>
      <parentid>7618090</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T02:36:07Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>InternetArchiveBot</username>
        <id>150094</id>
      </contributor>
      <comment>Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5</comment>
      <origin>7820011</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="10846" sha1="9hc0yudfsvpxhp5x8de186beioxhcke" xml:space="preserve">{{Infolentelė leidykla
| name         = DC Comics, Inc.
| image        = DC Comics 2024.svg
| image_size   = 150px
| caption      = DC Comics logotipas
| parent       = [[DC Entertainment]]
| status       = Veikianti
| founded      = {{Plainlist|
* {{start date and age|1934}}&lt;ref name=&quot;Fifty&quot;/&gt;&lt;ref name=&quot;Goulart55&quot;/&gt;&lt;ref name=&quot;Benton17&quot;/&gt; {{small|(National Comics Publications)}}
* {{start date and age|1961}} {{small|(National Periodical Publications)}}
* {{start date and age|1977}} {{small|(DC Comics)}}
}}
| founder      = Malcolm Wheeler-Nicholson
| country      = [[JAV]]
| headquarters = 4000 Warner Blvd., [[Berbankas]]
| distribution = {{plainlist|
* Lunar Distribution {{small|(tiesioginė rinka)}}&lt;ref name=&quot;diamondcut&quot;/&gt;
* [[Penguin Random House Publisher Services]] {{small|(knygynai)}}}}
| keypeople    = {{Plainlist|
* [[Jim Lee]] (prezidentas, leidėjas)
* Anne DePies
* Marie Javins
}}
| publications = 
| numemployees=~230&lt;ref name=&quot;HR=Jan2019&quot;&gt;{{cite web|url=https://www.hollywoodreporter.com/heat-vision/dc-lays-3-percent-workforce-1178694|title=DC Publishing Laying Off 3 Percent of Its Workforce|work=[[The Hollywood Reporter]]|date=January 23, 2019|access-date=August 13, 2020|author=McMillan, Graeme|archive-date=September 18, 2020|archive-url=https://web.archive.org/web/20200918152447/https://www.hollywoodreporter.com/heat-vision/dc-lays-3-percent-workforce-1178694|url-status=live}}&lt;/ref&gt;
| genre        = {{Unbulleted list|[[Superherojų literatūra]]|[[Maginė fantastika]]|[[Mokslinė fantastika]]|[[Veiksmo literatūra]]|[[Nuotykių literatūra]]}}
| imprints     = 
|website={{URL|https://dc.com/}}|owner=[[Warner Bros. Discovery]]
}}
'''DC Comics, Inc.''', arba '''DC''' (įkurta 1934 m. kaip '''National Allied Publications''') – vienas didžiausių ir sėkmingiausių [[JAV]] [[komiksai|komiksų]] leidėjas ir susijusių produktų gamintojas. „DC Comics“ leidžia tokių [[superherojus|superherojų]], kaip [[Supermenas]], [[Betmenas]], [[Robinas]] ir [[Nuostabioji moteris]], [[Teisingumo lyga]], Paugliai titanai bei [[antagonistas|antagonistų]], kaip [[Džokeris (komiksas)|Džokeris]], Moteris katė, [[Dviveidis]] ir kt. veikėjų komiksus.

Leidyklos pavadinimo pirmosios raidės „DC“ kilo nuo 1937 m. pasirodžiusio komikso ''[[Detective Comics]]'' ({{lt|Detektyvo komiksai}}) serijos.&lt;ref&gt;{{Cite web |last=Jung |first=Michael |date=2020-05-07 |title=What Does DC Comics Stand For? |url=https://screenrant.com/what-does-dc-comics-stand-for/ |access-date=2024-03-02 |website=ScreenRant |language=en |archive-date=April 29, 2021 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210429002149/https://screenrant.com/what-does-dc-comics-stand-for/ |url-status=live }}&lt;/ref&gt; [[2008]] m. duomenimis, „DC Comics“ kartu su pagrindine konkurente „[[Marvel Comics]]“ (kurią valdo „[[The Walt Disney Company]]“) dalijasi net virš 80 % JAV komiksų rinkos.&lt;ref&gt;{{cite news| url=http://money.cnn.com/2008/10/10/news/companies/siklos_marvel.fortune/ | work=[[CNN]] | title=Spoiler alert: Comic books are alive and kicking | date=2008 m. spalio 13 d. | accessdate=2011-10-07 | first=Richard | last=Siklos}} {{en-icon}}&lt;/ref&gt;

DC komiksų knygas knygynuose platina „[[Penguin Random House Publisher Services]]“,&lt;ref&gt;{{cite web|url=https://www.publishersweekly.com/pw/by-topic/new-titles/adult-announcements/article/14462-dc-comics-random-house-ink-distribution-pact.html|title=DC Comics, Random House Ink Distribution Pact|access-date=July 11, 2017|archive-url=https://web.archive.org/web/20170802134014/https://www.publishersweekly.com/pw/by-topic/new-titles/adult-announcements/article/14462-dc-comics-random-house-ink-distribution-pact.html|archive-date=August 2, 2017|url-status=live}}&lt;/ref&gt; o „Lunar Distribution“ – komiksų parduotuvėse.&lt;ref name=&quot;diamondcut&quot;&gt;{{Cite news|last=McMillan|first=Graeme|date=June 5, 2020|title=DC Cut Ties with Diamond Comic Distributors|work=[[The Hollywood Reporter]]|url=https://www.hollywoodreporter.com/heat-vision/dc-cuts-ties-diamond-comic-distribution-1297309|access-date=June 6, 2020|archive-date=June 5, 2020|archive-url=https://web.archive.org/web/20200605174529/https://www.hollywoodreporter.com/heat-vision/dc-cuts-ties-diamond-comic-distribution-1297309|url-status=live}}&lt;/ref&gt;

2017 m. „DC Comics“ kartu su ilgamečiu pagrindiniu konkurentu „[[Marvel Comics]]“ (2009 m. įsigijo „[[The Walt Disney Company]]“) pasidalino maždaug 70% Amerikos komiksų rinkos,&lt;ref&gt;{{cite web|last1=Miller|first1=John|title=2017 Comic Book Sales to Comics Shops |url=http://www.comichron.com/monthlycomicssales/2017.html|website=Comichron|access-date=January 23, 2018 |quote=Share of Overall Units—Marvel 38.30%, DC 33.93%; Share of Overall Dollars—Marvel 36.36%, DC 30.07% |archive-url=https://web.archive.org/web/20180123131602/http://www.comichron.com/monthlycomicssales/2017.html |archive-date=January 23, 2018}}&lt;/ref&gt; tačiau šis įvertis gali būti netikslus dėl neįskaičiuotų grafinių novelių. Skaičiuojant visų knygų pardavimus DC yra antras pagal dydį leidėjas po „[[Viz Media]]“, o „Marvel“ - trečias.&lt;ref&gt;{{Cite web |url=http://goboiano.com/viz-manga-sales-are-destroying-dc-marvel-in-comic-market/ |title=Viz Manga Sales are Destroying DC, Marvel in Comic Market |access-date=October 10, 2017 |url-status=usurped |archive-url=https://web.archive.org/web/20171010022449/http://goboiano.com/viz-manga-sales-are-destroying-dc-marvel-in-comic-market/ |archive-date=October 10, 2017 }}&lt;/ref&gt;

== Istorija ==
1934 m. verslininkas majoras Malcolm Wheeler-Nicholson įkūrė bendrovę „National Allied Publications“, skirtą leisti amerikietiškas komiksų knygas.&lt;ref name=&quot;Fifty&quot;&gt;Marx, Barry, Cavalieri, Joey and Hill, Thomas (w), Petruccio, Steven (a), Marx, Barry (ed). &quot;Major Malcolm Wheeler-Nicholson: DC Founded&quot; ''Fifty Who Made DC Great'': 5 (1985), DC Comics&lt;/ref&gt;&lt;ref name=&quot;Goulart55&quot;&gt;{{cite book |title=Ron Goulart's Great History of Comics Books |url=https://archive.org/details/rongoulartsgreat0000goul |first=Ron |last=Goulart |publisher=Contemporary Press |year=1986 |page=[https://archive.org/details/rongoulartsgreat0000goul/page/n64 55] |isbn=0-8092-5045-4}}&lt;/ref&gt;&lt;ref name=&quot;Benton17&quot;&gt;{{cite book |last=Benton |first=Mike |title=The Comic Book in America: An Illustrated History |url=https://archive.org/details/comicbookinameri0000bent |location=Dallas, Texas |publisher=Taylor Publishing |year=1989 |isbn=978-0-87833-659-3 |pages=[https://archive.org/details/comicbookinameri0000bent/page/n20 17]–18}}&lt;/ref&gt; Pirmasis leidinys buvo žurnalas ''New Fun: The Big Comic Magazine'' Nr. 1, pasirodęs 1935 m. vasario mėn. Leidinio pavadinimas skelbė, kad komikse bus naujos ir originalios istorijas, be perspausdintų [[piešinių serija|piešinių serija]] iš laikraščių, kaip buvo daroma iki tol.&lt;ref name=&quot;Vulture essential&quot;&gt;{{cite web |title=The 100 Most Influential Pages in Comic Book History |url=https://www.vulture.com/article/100-most-influential-pages-comic-book-history.html |website=Vulture |access-date=February 22, 2020 |date=April 16, 2018 |archive-date=June 24, 2020 |archive-url=https://web.archive.org/web/20200624221348/https://www.vulture.com/article/100-most-influential-pages-comic-book-history.html |url-status=live }}&lt;/ref&gt;&lt;ref name=gcdnewfun1&gt;[http://www.comics.org/details.lasso?id=85 ''New Fun'' #1 (Feb. 1935)] „Grand Comics Database“ portale&lt;/ref&gt; Skirtingai negu šiandien, kai ''DC Comics'' siejama su superherojų komiksais, tuo metu leidiniuose vyravo komedijos, vesterno ir nuotykių komiksai. Veikėjas ''Doctor Occult'', kurį 1935 m. gruodį sukūrė Jerry Siegel ir Joe Shuster, laikomas seniausiu DC [[superherojus|superherojumi]], kurį DC visa dar naudoja.&lt;ref&gt;{{cite magazine |last1=Wolk |first1=Douglas |title=75 Years of the First Comic Book Superhero (It's Not Who You Think) |url=https://techland.time.com/2010/07/05/75-years-of-the-first-comic-book-superhero-its-not-who-you-think/ |magazine=Time |access-date=February 22, 2020 |date=July 5, 2010 |archive-date=February 22, 2020 |archive-url=https://web.archive.org/web/20200222095550/https://techland.time.com/2010/07/05/75-years-of-the-first-comic-book-superhero-its-not-who-you-think/ |url-status=live }}&lt;/ref&gt;&lt;ref name=&quot;CBR DO&quot;&gt;{{cite web |last1=Wilson |first1=John |title=10 Things Everyone Forgets About DC's Dr. Occult |url=https://www.cbr.com/dc-doctor-occuilt-forgotten-facts-comics/ |website=CBR |access-date=February 22, 2020 |date=December 16, 2019 |archive-date=February 22, 2020 |archive-url=https://web.archive.org/web/20200222095545/https://www.cbr.com/dc-doctor-occuilt-forgotten-facts-comics/ |url-status=live }}&lt;/ref&gt; Leidykla 1935 m. gruodį išleido naują seriją ''New Comics'' Nr. 1, šis leidinys buvo ilgai leidžiamo komikso ''Adventure Comics'' pirmtakas.&lt;ref&gt;[http://www.comics.org/series/71/ ''New Comics''] {{Webarchive |url=https://web.archive.org/web/20121231231358/http://www.comics.org/series/71/ |date=December 31, 2012 }} at the Grand Comics Database&lt;/ref&gt; 1936 m. bendrovės pavadinimas tapo ''Nicholson Publishing''.&lt;ref&gt;{{Cite book |last=Fertig |first=Mark |title=Take That, Adolf!: The Fighting Comic Books of the Second World War |year=2017 |publisher=Fantagraphics Books |year=2017 |isbn=9781606999875}}&lt;/ref&gt;

Trečiasis ir galutinis leidimas buvo ''Detective Comics''. Serijos tapo tikra sensacija, kai pirmąkart [[1939]] m. #27 numeryje buvo pristatytas [[Betmenas]], tačiau jau tada Wheeler-Nicholson buvo miręs.

Vadovaujant naujiems vadovams „Detective Comics Inc.“ greitai išleido ketvirtą leidinį ''[[Action Comics]]'', kartu pristatydama Supermeną. ''Action Comics'' #1, pasirodžiusi [[1935]] m. birželį, buvo pirmoji komiksų knyga, kurioje išryškėjo naujas veikėjų prototipas – žinomas kaip superherojus – užtikrino kainų smūgį. Kiek vėliau kompanija pristatė ir kitus savo garsius personažus, kaip kad Sandmenas ir Robinas. 

1941 m. - ''All Star Comics'' #8 ir ''Sensation Comics'' #1 - pirmasis moterų superherojų komiksas, įskaitant [[Nuostabioji moteris]].

[[2010]] m. [[vasario 22]] d., ''Action Comics'' pirmasis leidimas aukcione buvo parduotas anoniminiam pirkėjui už 1 milijoną [[JAV doleris|JAV dolerių]].&lt;ref&gt;[http://www.crainsnewyork.com/article/20100222/FREE/100229983 „Superman’s debut sells for $1M at auction“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170417210949/https://www.crainsnewyork.com/article/20100222/FREE/100229983 |date=2017-04-17 }}, ''Crain’s New York Business'', 2010 m. vasario 22 d.. {{en-icon}}&lt;/ref&gt;

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

== Nuorodos ==
* [http://www.dccomics.com/ Oficiali svetainė]
* [http://dc.wikia.com/wiki/Main_Page DC Comics Viki] – duomenų bazė

[[Kategorija:Komiksų leidėjai]]
[[Kategorija:JAV leidyklos]]</text>
      <sha1>9hc0yudfsvpxhp5x8de186beioxhcke</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Bernardas Vasiliauskas</title>
    <ns>0</ns>
    <id>380908</id>
    <revision>
      <id>7819904</id>
      <parentid>7802493</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T18:24:45Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>InternetArchiveBot</username>
        <id>150094</id>
      </contributor>
      <comment>Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5</comment>
      <origin>7819904</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="7406" sha1="5e4xoyex8r590pt17y1j14w98a918d4" xml:space="preserve">{{Žmogaus biografija
| fonas = culture
| vardas = {{PAGENAME}}
| vaizdas = 
| vaizdo plotis = 
| paveikslėlio apibūdinimas = 
| visas vardas = 
| gimė = {{Gimė|1938|04|28|}}
| gimimo vieta = [[Kaunas]]
| mirė = {{Mirė|2022|02|21|1938|04|28}}
| mirties vieta = [[Vilnius]]
| palaidotas = 
| tėvas = Leonardas Vasiliauskas
| motina = Ona Meliešytė-Vasiliauskienė
| sutuoktinis = 
| sutuoktinė = Vida Prekerytė
| vaikai = Gintautė Vasiliauskaitė-Vasiliauskienė&lt;br /&gt;Dalia Vasiliauskaitė-Jucienė&lt;br /&gt;Vilija Vasiliauskaitė-Valančauskienė
| veikla = vargonininkas, pianistas, vargonų restauratorius
| sritis = 
| įstaigos = [[Vilniaus arkikatedra|Vilniaus arkikatedros bazilika]]
| pareigos = vargonininkas
| partija = 
| išsilavinimas = 
| alma_mater = 1961 m. [[LSSR konservatorija]]
| doktorantūros_vadovas = 
| studentai = 
| žinomas = 
| apdovanojimai = 
| parašas = 
| pastabos = 
}}

'''Bernardas Vasiliauskas''' ([[1938]] m. [[balandžio 28]] d. [[Kaunas|Kaune]] – [[2022]] m. [[vasario 21]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]&lt;ref&gt;[[Arvydas Karaška]]. [https://www.vle.lt/straipsnis/bernardas-vasiliauskas/ Bernardas Vasiliauskas]. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. 2018-03-15. Nuoroda tikrinta 2022-02-22.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1621167/mire-vienas-zymiausiu-lietuvos-vargonininku-bernardas-vasiliauskas Mirė vienas žymiausių Lietuvos vargonininkų Bernardas Vasiliauskas]. lrt.lt. 2022-02-21. Nuoroda tikrinta 2022-02-22.&lt;/ref&gt;) – [[Lietuva|Lietuvos]] [[vargonai|vargonininkas]], [[pianinas|pianistas]], [[Vargonai|vargonų]] restauratorius.

== Biografija ==
1955]–1966 m. LSSR operos ir baleto teatro orkestro artistas. 1956 m. baigė [[Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla|Vilniaus dešimtmetę muzikos mokyklą]], [[LSSR konservatorija|LSSR konservatoriją]] (1961 m. Olgos Šteinbergaitės fortepijono, 1966 m. [[Leopoldas Digrys|Leopoldo Digrio]] vargonų klasę). 1961–1977 m. dėstė LSSR konservatorijoje. Nuo 1977 m. dirbo Respublikinio kultūros paminklų restauravimo tresto Vilniaus vargonų dirbtuvėse intonuotoju, nuo 1989 m. yra [[Vilniaus arkikatedra|Vilniaus arkikatedros bazilikos]] vargonininkas.&lt;ref&gt;http://www.vargonai.lt/int_vaitkus_bv.htm&lt;/ref&gt; Gyveno Vilniuje.

Šeima: sutuoktinė Vida Prekerytė (muzikantė), dukros Gintautė (ekonomistė), Dalia (pianistė), Vilija ([[smuikas|smuikininkė]]).&lt;ref&gt;[http://www.xxiamzius.lt/archyvas/xxiamzius/20021206/darb_01.html Vargonų muzikos vakaras // XXI amžius, 2002-12-06, Nr. 92 (1099)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305035155/http://www.xxiamzius.lt/archyvas/xxiamzius/20021206/darb_01.html |date=2016-03-05 }}&lt;/ref&gt;

== Vargonų restauravimas ==
Daug metų restauravo vargonus. Šitos specialybės jis ėmėsi tada, kai jo bendramokslis [[Rimantas Gučas]] tapo Vilniaus vargonų dirbtuvių vadovu. Tokios įmonės paskirtis buvo restauruoti didžiausius Lietuvoje [[Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia|Šv. Jonų bažnyčios]] vargonus. Didžiausi iš B. Vasiliausko restauruotų buvo [[Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika|Kauno arkikatedros]] vargonai, statyti garsaus meistro Juozo Radavičiaus. Nors nebuvo atlikta visiška šio muzikos instrumento restauracija, tačiau teko visus iki vieno peržiūrėti vamzdelius, atnaujinti mechaniką.

Dirbdamas restauruotoju B. Vasiliauskas kartu ir muzikavo. Pastaruoju metu grojo vien vargonais.

== Koncertinė veikla ==
Keturis dešimtmečius B. Vasiliausko koncertinė veikla yra susijusi su vargonais. Plačiai koncertavo kaip solistas, taip pat ir su daugeliu Lietuvos [[choras|chorų]], [[orkestras|orkestrų]]. Gastroliavo [[Baltijos valstybės|Baltijos šalyse]], [[Vokietija|Vokietijoje]], [[Prancūzija|Prancūzijoje]], [[Didžioji Britanija|Didžiojoje Britanijoje]], [[Ispanija|Ispanijoje]], [[Italija|Italijoje]], [[Norvegija|Norvegijoje]], [[Rusija|Rusijoje]], kitose šalyse.

Dalyvavo tarptautiniuose konkursuose: [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis|M.K.Čiurlionio]] pianistų ir vargonininkų konkurse, [[1968]] m. tapo pirmosios premijos laureatu. [[1988]] m. LTSR nusipelnęs artistas.&lt;ref&gt;{{TLE|4|- 468|}}&lt;/ref&gt;

== Repertuaras ==
Bernardo Vasiliausko [[repertuaras|repertuare]] – XIX–XX a. vargonų muzika. Jis yra pirmasis daugelio lietuvių kompozitorių kūrinių atlikėjas. B. Vasiliauskas dalyvavo įrašant 15 [[vinilinė plokštelė|plokštelių]] ir 12 [[CD]], kuriuose skamba:
* užsienio kompozitorių [[Jan Pieterszoon Sweelinck|J.P. Sweelinck]], [[Johann Pachelbel|J. Pachelbel]], [[Johann Kuhnau|J. Kuhnau]], [[Francesco Manfredini|F. Manfredini]], [[Georg Philipp Telemann|G.P. Telemann]], [[Johann Sebastian Bach|J.S. Bach]], [[Antonijus Vivaldis|A. Vivaldi]], [[Georg Friedrich Händel|G.F. Händel]], [[Johann Georg Albrechtsberger|J.G. Albrechtsberger]], [[Luigi Cherubini|L. Cherubini]], [[Johannes Brahms|J. Brahms]], [[Petr Eben|P. Eben]] ir kt. kūriniai;
* lietuvių autorių [[Juozas Naujalis|J. Naujalio]], [[Česlovas Sasnauskas|Č. Sasnausko]], [[Stasys Vainiūnas|S. Vainiūno]], [[Konstancija Brundzaitė|K. Brundzaitės]], [[Vytautas Barkauskas (1931)|V. Barkausko]], [[Teisutis Makačinas|T. Makačino]], [[Rimvydas Žigaitis|R. Žigaičio]] opusai.

Vargonininko kūrybiniais partneriais buvo visa eilė Lietuvos ir užsienio atlikėjų bei kolektyvų:
* smuikininkai: [[Kornelija Kalinauskaitė]], [[Jurgis Fledžinskas]], [[Aleksandras Livontas]];
* solistai: [[Birutė Almonaitytė]] ([[mecosopranas]]), Andrius Pleškūnas ([[altas]]);
* chorai: [[Kauno valstybinis choras]], „[[Ąžuoliukas]]“, „[[Cantemus]]“ (Vilnius), „Giesmė“ (Kaunas), „[[Dagilėlis]]“ (Šiauliai), [[Varpelis (choras)|„Varpelis“]] (Kaunas), [[Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazija|E. Balsio menų gimnazijos]] choras (Klaipėda), „Pastoralė“ (Kaunas), „Polifonija“ (Šiauliai), Vilniaus arkikatedros choras, „Vesna“ ([[Maskva]]) ir kt.&lt;ref&gt;http://www.vargonai.lt/vasiliauskas.htm&lt;/ref&gt;

== Įvertinimas ==
* 2013 m. įvertintas [[LR KM|Kultūros ministerijos]] garbės ženklu „[[Nešk savo šviesą ir tikėk]]“, o „už vargonų gausmą virš Vilniaus“ apdovanotas [https://vilnius.lt/lt/sv-kristoforo-laureatai/#k2014 Šv. Kristoforo statulėle] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220526055804/https://vilnius.lt/lt/sv-kristoforo-laureatai/#k2014 |date=2022-05-26 }}

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

VOX ORGANI CATHEDRALIS 2023.04.30; Vilniaus arkikatedra bazilika;BERNARDO VASILIAUSKO (1938-2022) atminimui vargonuoja:Bernardas Vasiliauskas ( Edward Elgar ,,Pomp and Circumstance Military Marche&quot;);Eglė Rudokaitė ( Nicolaus Bruhns ,,Preliudas e-moll&quot;);

Jurgita Kazakevičiūtė (Johann Sebastian Bach  ,, Fantazija ir fuga c-moll&quot;);Diana Encienė (Mikalojus Konstantinas Čiurlionis,,Fuga cis-moll&quot;);Balys Vaitkus ( Philipp Wolfrum  ,, Sonata Nr.1 b-moll. III.Choraltempo,doch nicht schleppend-Fuge&lt;nowiki&gt;''&lt;/nowiki&gt;);kalba. kun.Virginijus Česnulevičius

Renginio vedėja muzikologė  dr.Eglė Šeduikyte - Korienė;garso įrašas: Algirdas Mateika;vaizdo-garso montažas: Viktoras Vinogradnas 2023
[[Kategorija:Lietuvos pianistai]]
[[Kategorija:Lietuvos vargonininkai]]
[[Kategorija:Lietuvos restauratoriai]]
[[Kategorija:Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos auklėtiniai]]</text>
      <sha1>5e4xoyex8r590pt17y1j14w98a918d4</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Bukovelis</title>
    <ns>0</ns>
    <id>384882</id>
    <revision>
      <id>7819987</id>
      <parentid>6454988</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T22:47:45Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>InternetArchiveBot</username>
        <id>150094</id>
      </contributor>
      <comment>Rescuing 2 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5</comment>
      <origin>7819987</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2967" sha1="6hzlx1abxxe8h01l4x7yr28ml1ax6v1" xml:space="preserve">{{city/UKR
 |Pavadinimas = {{PAGENAME}}
 |origpavadin = Буковель
 |rusiskai = 
 |Foto = Загальний вигляд курорту.JPG
 |Herbas = 
 |Vėliava = 
 |PL=48|PM=21|PS=37|IL=24|IM=23|IS=32
 |Regionas = Ivano Frankivsko sritis
 |rajonas = Jaremčės
 |Įkurtas = 2000
 |Magdeburgo teisė nuo = 
 |Meras = Oleksandr Ševčenko
 |Surašymo metai =  |Gyventojų skaičius = 
 |Plotas = 0.0022
 |altitudė = 900 
 |Pašto kodas = 78711
 |Tel. kodas = 
 |Tinklalapis = http://bukovel.com/ www.bukovel.com
 |vikiteka = Category:Bukovel
 |globėjas = 
 |kirč = 
 |UNESCO id = 
}}
'''Bukovelis''' ({{uk|Буковель}}) – Vakarų [[Ukraina|Ukrainos]] [[kalnų slidinėjimas|kalnų slidinėjimo]] kurortas 850-1372 m aukštyje virš jūros lygio [[Karpatai|Karpatų kalnuose]]. Jis įsikūręs netoli Polenicos kaimo, už 30 km į pietvakarius nuo [[Jaremčė]]s, už 110 km nuo srities centro [[Ivano Frankivskas| Ivano Frankivsko]].   

Bukovelis – naujas, smarkiai besivystantis, pirmasis Ukrainoje europinės klasės kalnų slidinėjimo kurortas. Pradėtas statyti [[2001]] m., [[2004]] m. jau turėjo įrengtų 15 km trasų su 5 keltuvais, priėmė 180 tūkst. svečių. [[2005]]-[[2011]] m. toliau buvo intensyviai vystoma infrastruktūra, statomi sporto objektai. Nuo [[2008]] m. Bukovelis vystosi ir kaip [[balneologija|balneologinis]] kurortas, nes turi nuosavų [[Mineralinis vanduo|mineralinio vandens]] šaltinių.

== Pagrindiniai duomenys ==

* Slidinėjimo sezono trukmė – lapkritis-gegužė (teoriškai),
* Aukščiausia vieta (virš jūros lygio) – 1370 m (antras pagal aukštį Ukrainoje),
* Bazinė stotis – 900 m,
* Aukščių skirtumas – 470 m,
* Kalnų nusileidimo trasų skaičius – 61, tame skaičiuje: 
** mėlynos trasos – 12,
** raudonos trasos – 41,
** juodos trasos – 8,
* Bendras nusileidimo trasų ilgis – 50 km,
* Ilgiausia nusileidimo trasa – 2,1 km,
* Keltuvų skaičius (''Doppelmayer, Leitner'') – 16 (daugiausiai – 4, 3, 2-viečių [[krėslinis keltuvas|krėslinių]]).

== Galerija ==
&lt;gallery&gt;
Трассы курорта.jpg
Коттеджи гостиницы &quot;Буковель&quot;.png
Сноу Парк курорта Буковель.jpg
Большое озеро курорта Буковель.png
Подъёмник курорта Буковель.jpg
Снежная пушка Буковеля.png
&lt;/gallery&gt;

== Nuorodos ==
* [http://bukovel.com/ Bukovelio svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130925210648/http://bukovel.com/ |date=2013-09-25 }}
* [http://www.segodnya.ua/useful/tourism/12097463.html Žiemos Karpatų „Didysis trejetas“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20081212045652/http://www.segodnya.ua/useful/tourism/12097463.html |date=2008-12-12 }}
* [http://zn.ua/SOCIETY/zvezdnye_trassy_bukovelya-50026.html Bukovelio trasos] 

[[Kategorija:Kalnų slidinėjimas]]
[[Kategorija:Ukrainos sportas]]
[[Kategorija:Ukrainos kurortai]]</text>
      <sha1>6hzlx1abxxe8h01l4x7yr28ml1ax6v1</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Aukštoji araukarija</title>
    <ns>0</ns>
    <id>391444</id>
    <revision>
      <id>7819652</id>
      <parentid>7549990</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:36:07Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>InternetArchiveBot</username>
        <id>150094</id>
      </contributor>
      <comment>Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5</comment>
      <origin>7819652</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5734" sha1="5acwao2x1cz2qufy7tz3i2vqdscm5ax" xml:space="preserve">{{Taxobox_pradžia | color = lightgreen | name = Aukštoji araukarija}}
{{Taxobox_paveiksliukas | image = [[File:Norfolkpine001.jpg|220px]] | caption = Aukštosios araukarijos jauni medeliai}}
{{Taxobox_begin_placement | color = lightgreen}}
{{Taxobox_karalyste | taxon = Augalai | taxon1 = Plantae}}
{{Taxobox_skyrius | taxon = Pušūnai | taxon1 = Pinophyta}}
{{Taxobox_klase | taxon = Pušainiai | taxon1 = Pinopsida}}
{{Taxobox_eile | taxon = Pušiečiai | taxon1 = Pinales}}
{{Taxobox_seima | taxon = Araukarijiniai | taxon1 = Araucariaceae}}
{{Taxobox_gentis | taxon = Araukarija | taxon1 = Araucaria}}
{{Taxobox_rusis | taxon = Aukštoji araukarija | taxon1 = Araucaria heterophylla}}
{{Taxobox_end_placement}}
{{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = lightgreen | lotpav = Araucaria heterophylla | autorius = (Richard Anthony Salisbury) Franco| metai = }}
{{Taxobox_pabaiga}}
'''Aukštoji araukarija''' (''Araucaria heterophylla'') – [[Araukarijiniai|araukarijinių]] šeimos, [[Araukarija|araukarijų]] genties [[augalas]]. 

== Paplitimas ==
[[Endemizmas|Endeminė]] [[Medis|medžių]] rūšis [[Norfolkas (sala)|Norfolko]] saloje. Dabar plačiai auginama [[Australija|Australijoje]], [[Naujoji Zelandija|Naujojoje Zelandijoje]], pietų [[Florida|Floridoje]], pietų [[Teksasas|Teksase]], [[Kalifornija|Kalifornijoje]] palei [[Ramusis vandenynas|Ramiojo vandenyno]] pakrantę, [[Havajai|Havajų salose]], [[Hondūras|Hondūre]], [[Brazilija|Brazilijoje]], [[Čilė]]je palei Ramiojo vandenyno pakrantę, [[PAR]].

== Aukštis, kamieno storis ==
Aukščiausia Norfolko salos [[Endemizmas|endeminė]] augalų rūšis. Užauga iki 50-70 m aukščio ir su 1,25-1,75 m [[Diametras|skersmens]] [[Kamienas|kamienu]], nors pasitaiko medžių ir iki 350 cm skersmens kamienais.

== Apibūdinimas ==
[[Vaizdas:Araucaria_heterophylla_cones.jpg|thumb|left|240px|Aukštosios araukarijos šakelė ir [[Kankorėžis|kankorėžiai]]]]

[[Kamienas]] tiesus, žievė pilkai ruda. Šakos iš kamieno išauga simetriškai. 

== Rūšies pavadinimas ==
Dabartinio mokslinio [[lotynų kalba]] ''Araucaria heterophylla'' pavadinimo autoriai ''(Richard Anthony Salisbury)'', Franko. Lotyniškas mokslinis rūšies pavadinimas ''heterophylla'' reiškia skirtingi lapai, kadangi jaunų ir senų medžių [[Lapas|lapų]] forma skirtinga. [[Anglų kalba]] žinoma kaip ''Norfolk Island Pine''.
Turi šiuos sinonimus:
* ''Araucaria excelsa var. glauca Carrière''
* ''Eutacta excelsa var. aurea-variegata Carrière''
* ''Eutacta excelsa var. glauca (Carrière) Carrière''
* ''Eutacta excelsa var. monstrosa Carrière''
* ''Eutacta excelsa var. variegata-alba Carrière''
* ''Titanodendron klinkii (Lauterb.) A.V.Bobrov &amp; Melikyan''
* ''Eutassa heterophylla Salisb.''

== Panaudojimas ==
[[Mediena]] tinkama medžio tekinimui, labai gausiai ją naudoja [[Havajai|Havajų]] meno meistrai.

== Galerija ==
&lt;gallery&gt;
File:Araucaria_excelsa_SZ140.png|Aukštosios araukarijos [[iliustracija]]
File:Norfolk-Island-Pines.jpg|Aukštoji araukarija
File:AraucariaHfoliage.jpg|Aukštosios araukarijos [[Lapas|lapeliai]] nuo subrendusio medžio
File:Araucaria_heterophylla_-_002.jpg|Detalesnis lapelių vaizdas
Flag_of_Norfolk_Island.svg|Aukštoji araukarija [[Norfolkas (sala)|Norfolko salos]] vėliavos simbolikoje
&lt;/gallery&gt;

== Nuorodos ==
* [http://www.conifers.org/ar/Araucaria_heterophylla.php Plačiau apie aukštąją araukariją per conifers.org svetainę] ''[[Anglų kalba|Anglų k.]]''
* [http://globalspecies.org/ntaxa/388160 Apie aukštąją araukariją per globalspecies.org svetainę (su paplitimo žemėlapiu)]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. sausio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} ''[[Anglų kalba|Anglų k.]]''
* [http://www.wondermondo.com/Countries/Au/AU/Norfolk/NorfolkRainforest.htm Apie aukštąją araukariją per wondermondo.com svetainę] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110201135025/http://www.wondermondo.com/Countries/Au/AU/Norfolk/NorfolkRainforest.htm |date=2011-02-01 }} ''[[Anglų kalba|Anglų k.]]''
* [http://www.arkive.org/norfolk-island-pine/araucaria-heterophylla/ Apie aukštąją araukariją per arkive.org svetainę (iliustruota nuotraukomis)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110418084745/http://www.arkive.org/norfolk-island-pine/araucaria-heterophylla/ |date=2011-04-18 }} ''[[Anglų kalba|Anglų k.]]''
* [http://www.maltawildplants.com/ARAU/Araucaria_heterophylla.php#DSC Apie aukštąją araukariją per maltawildplants.com svetainę (iliustruota nuotraukomis)] ''[[Anglų kalba|Anglų k.]]''
* [http://www.iucnredlist.org/apps/redlist/details/30497/0 Apie aukštąją araukariją per iucnredlist.org svetainę] ''[[Anglų kalba|Anglų k.]]''
* [http://plants.usda.gov/java/ClassificationServlet?source=display&amp;classid=ARHE12 Apie aukštąją araukariją per plants.usda.gov svetainę] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100320184959/http://www.plants.usda.gov/java/ClassificationServlet?source=display&amp;classid=ARHE12 |date=2010-03-20 }} ''[[Anglų kalba|Anglų k.]]''
* [http://forestry.about.com/od/silviculture/p/norfolk_pine.htm Apie aukštąją araukariją per about.com svetainę] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120314214443/http://forestry.about.com/od/silviculture/p/norfolk_pine.htm |date=2012-03-14 }} ''[[Anglų kalba|Anglų k.]]''
* [http://www.theplantlist.org/tpl/record/kew-14360 Apie aukštąją araukariją per theplantlist.org svetainę] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110103043352/http://www.theplantlist.org/tpl/record/kew-14360 |date=2011-01-03 }} ''[[Anglų kalba|Anglų k.]]''

{{Commons|Araucaria heterophylla}}
{{augalas-stub}}

[[Kategorija:Medžiai ir krūmai]]
[[Kategorija:Araukarijiniai]]</text>
      <sha1>5acwao2x1cz2qufy7tz3i2vqdscm5ax</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Lenkijos Liaudies Respublika</title>
    <ns>0</ns>
    <id>396778</id>
    <revision>
      <id>7819949</id>
      <parentid>6917819</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T21:32:20Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Normantas Bataitis</username>
        <id>145195</id>
      </contributor>
      <origin>7819949</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="8670" sha1="llz5vn97vshongaqx1027w3zitv2j4n" xml:space="preserve">{{Infolentelė buvusi valstybė
|_noautocat = taip
|vietinis pavadinimas = &lt;small&gt;Polska Rzeczpospolita Ludowa&lt;/small&gt;
|ilgas pavadinimas = Lenkijos Liaudies Respublika
|paprastas_pav  = 
|žemynas    = Europa
|kilm = 
|regionas       = 
|šalis          = Lenkija
|image_map  = Poland 1956-1990.svg
|image_map_caption  = Lenkijos liaudies respublika šaltojo karo metais
|statusas       = 
|imperija       = 
|statuso_tekstas       = 
|era            = Naujausi laikai
|valdymo_forma    = Respublika
|parlamentas = 
|year_start   = 1944
|year_end     = 1989
|year_exile_start = 
|date_start   =
|date_end     = 
|event_start  = Įkūrimas
|event_end    = Pavadinimo pakeitimas
|p1           =Trečiasis Reichas
|vėliava_p1      =Flag of the NSDAP (1920–1945).svg
|s1           = Lenkija
|vėliava_s1      =Flag of Poland.svg
|image_coat   = Herb PRL.svg
|simbolio_tipas  = Herbas
|herbas       = Lenkijos herbas
|image_flag   = Flag of Poland (1928-1980).svg
|vėliavos_tipas    = 
|vėliava         = Lenkijos vėliava
|nacionalinis_devizas   = 
|valstybinis_himnas  = Lenkijos himnas
|sostinė          = [[Varšuva]]
|sostinė_tremtyje   = 
|valstybinės_kalbos = [[Lenkų kalba|lenkų]]
|valiuta        = 
|valdovo_titulas = Tarybos Pirmininkas
|valdymo_metai1  = 1952–1964 ''(pirmas)''
|valdovas1       = Aleksandras Zavadskis
|valdymo_metai2  = 1985–1989 ''(paskutinis)''
|valdovas2       = Voicechas Jaruzelskis
|stat_year1   = 1990
|stat_area1   = 312685
|stat_year2   = 1946
|stat_pop2    = 23930000
|stat_year3   = 1990
|stat_pop3    = 37970155
|valiuta = [[Zlotas]]
}}

'''Lenkijos Liaudies Respublika''' ({{pl|Polska Rzeczpospolita Ludowa}}) – oficialus [[Lenkija|Lenkijos]] pavadinimas [[1952]]–[[1989]] m. Iki tol 1944–1952 m. tas pats valstybinis darinys kaip tarptautinės teisės subjektas egzistavo pavadinimu Lenkijos Respublika. Beveik oficialiu pavadinimu, palaikomu valstybinės propagandos 1944–1989 m. laikotarpiu buvo Liaudies Lenkija ({{pl|Polska Ludowa}}).

== Valstybinė santvarka ==
Lenkijos Liaudies Respublika buvo socialistinė valstybė. LLR konstitucija buvo priimta 1952 m. liepos 22 d. (laikinoji konstitucija – 1947 m.), esminės pataisos į konstituciją įneštos 1976 m. Įstatymų leidimo valdžia – Seimas, renkamas piliečių 4 metams. Kolektyviniu valstybės vadovu iki 1989 m. buvo [[Lenkijos Liaudies Respublikos Valstybės taryba|Valstybės taryba]], renkama Seimo 4 metams (nuo 1989 m. – prezidentas). Įstatymų vykdomoji valdžia – Ministrų Taryba, skirta Seimo.

Konstitucijoje buvo įtvirtintas vadovaujantis [[Komunistai|komunistinės]] – [[Lenkijos jungtinė darbininkų partija|Lenkijos jungtinės darbininkų partijos]] (LKDP) – vaidmuo. Šalyje veikė marionetinės – Jungtinė valstiečių bei Demokratinė – partijos, kurios kartu su LJDP sudarė koaliciją (nuo 1952 m. – Liaudies frontas, nuo [[1956]] m. – Nacionalinės vienybės frontas, nuo [[1983]] m. – Nacionalinio atgimimo patriotinis judėjimas). [[1965]]–[[1980]] m. šalyje veikė parlamentinė opozicija – asociacija ZNAK.

LLR buvo pirmoji socialistinė šalis, kurioje buvo įsteigtas [[Konstitucinis Teismas]] ([[1986]] m.) ir [[Ombudsmenas|ombudsmeno]] institucija ([[1988]] m.).

== Administracinis suskirstymas ==
Lenkijos teritorija buvo padalinta į vaivadijas (województwo), vaivadijos į apskritis (pavietus, powiat, iki 1976 m.) ir miestų apskritis (powiat grodzki). Apskritys buvo dalinamos į miestus (miasto) ir valsčius (gmina); miestų apskritys dalintos į dzielnicas (dzielnica).

== Istorija ==
[[Antrasis pasaulinis karas|Karo]] pabaigoje [[Sąjungininkai (Antrasis pasaulinis karas)|sąjungininkams]] tapo aišku, kad nepavyks į valdžią Lenkijoje grąžinti [[Lenkijos vyriausybė tremtyje|emigracinės vyriausybės]]. [[Jaltos konferencija|Jaltos konferencijoje]] [[Stalinas]], [[Čerčilis]] ir [[Ruzveltas]] susitarė, kad Lenkijoje iš emigracinės vyriausybės ir protarybinio „Liublino komiteto“ bus suformuota „Laikinoji nacionalinės vienybės vyriausybė“, kuri turės organizuoti šalyje laisvus rinkimus.

Visiškai išvaduota Lenkija buvo gegužės 2 d. Visa jos pramonė ir infrastruktūra buvo sugriauta. Naujoji pramonė pradėta kurti sovietiniais principais, tačiau pradiniame etape Stalinas nesiryžo veikti beatodairiškai. 1945 m. birželio 28 d. į Lenkiją grįžo St. Mikolaičikas ir sutiko vadovauti vadinamajai Nacionalinės vienybės vyriausybei. Ši vyriausybė faktiškai buvo kontroliuojama [[TSRS]]. 

[[Potsdamo konferencija|Potsdamo konferencijoje]] [[1945]] m. rugpjūčio mėn. nuspręsta pietinę [[Rytų Prūsijos provincija|Rytprūsių]] dalį ir Vokietijos žemes į rytus nuo [[Oderis|Oderio]] ir [[Neisė]]s ([[Pomeranija]], [[Žemutinė Silezija]] ir dalis [[Brandenburgas|Brandenburgo]]) perduoti Lenkijai. Pagal sutartį su TSRS Lenkijai atiteko [[Belostokas|Baltstogės sritis]].&lt;ref&gt;[http://pravo.levonevsky.org/bazaby/mdogov/megd4949.htm]&lt;/ref&gt;

1946 m. išleisti nacionalizacijos ir žemės reformos įsakai. Maždaug milijonas valstiečių gavo žemės vakarinėse teritorijose.

[[1947]] m. sausio mėn. vykę „rinkimai“ įtvirtino komunistinį režimą. Premjeru tapo komunistas J. Cierankievičius, siekęs vienpartinės valstybės. St. Mikolaičikas pabėgo į užsienį. Emigracinė vyriausybė [[Londonas|Londone]] veikė iki pat [[1990]] m.

Karo metu [[Nacizmas|nacių]] vykdytas [[holokaustas]], pokario [[Antisemitizmas|antisemitinė]] LLR vyriausybės politika ir dėl to vykusi [[Žydai|žydų]] [[emigracija]], [[Vokiečiai|vokiečių]] priverstinis iškeldinimas iš prijungtų buvusių [[Vokietija|Vokietijos]] žemių pavertė LLR praktiškai monoetnine valstybe. LLR gyventojų skaičius padidėjo nuo 27 [[Milijonas|mln]]. ([[1954]] m.) iki 37,97 mln. ([[1990]] m.)

LLR gyvavimo metu periodiškai kildavo ekonominės-politinės krizės ([[Poznanės sukilimas (1956)|1956]], [[Politinė krizė Lenkijoje 1968 m.|1968]], [[Neramumai Lenkijoje 1970-1971 m.|1970]] m., [[Karinė padėtis Lenkijoje 1981–1983 m.|1981]] m.).

Vadovaujant [[Vladislavas Gomulka|V. Gomulkai]] kurtas „lenkiškasis kelias į socializmą“: kiek [[Liberalizmas|liberalizuota]] ekonomika, likviduota dauguma [[Kolūkis|kolūkių]], normalizuoti santykiai su [[katalikų bažnyčia]], sušvelnėjo cenzūra, vystyta „darbininkų savivalda“. [[Edvardas Gerekas|E. Gereko]] laikais ekonomiką bandyta kelti užsienio [[Kreditas|kreditų]] pagalba. [[Užsienio skola]]i pasiekus 20 [[Milijardas|milijardų]] [[JAV doleris|JAV dolerių]], 1980 m. kilo didžiulė ekonominė-socialinė krizė, ekonomika nustojo funkcionuoti, šalis buvo prie bado ribos. [[Generolas]] [[Voicechas Jaruzelskis]] savo rankose sutelkęs visą valdžią, [[1981]] m. gruodžio mėn. Lenkijoje įvedė karinę padėtį, išsilaikiusią iki [[1983]] m.

[[Romos katalikų bažnyčia Lenkijoje|Katalikų bažnyčia]] LLR buvo pasipriešinimo valdžiai centras. Jos įtaka ypač sustiprėjo [[1978]] m., kai [[Popiežius|popiežiumi]] tapo [[Krokuva|Krokuvos]] [[kardinolas]] [[Jonas Paulius II|Karolis Voityla]]. Nepriklausoma profsąjunga „[[Solidarumas]]“, 1981 m. inicijavusi streikus, davė pradžią visuomeniniams ir politiniams pokyčiams ir politinės santvarkos pasikeitimui.

[[1989]] m. [[gruodžio 29]] d. Konstitucijoje įteisintas istorinis šalies pavadinimas „Lenkijos Respublika“ (''Rzeczpospolita Polska'').

== Vadovai ==
'''[[Lenkijos Liaudies Respublikos Valstybės taryba|LLR Valstybės tarybos]] pirmininkai''':
* 1952–1964 m. – [[Aleksandras Zavadskis]]
* 1964–1968 m. – [[Edvardas Ochabas]]
* 1968–1970 m. – [[Marian Spychalski|Marianas Spychalskis]]
* 1970–1972 m. – [[Juzefas Cirankevičius]]
* 1972–1985 m. – [[Henrikas Jablonskis]]
* 1985–1989 m. – [[Voicechas Jaruzelskis]].

'''LLR Ministrų tarybos pirmininkai:'''
* 1944–1947 m. – [[Edvardas Osubka-Moravskis]]
* 1947–1952 m. – [[Juzefas Cirankevičius]]
* 1952–1954 m. – [[Boleslavas Bierutas]]
* 1954–1970 m. – [[Juzefas Cirankevičius]]
* 1970–1980 m. – [[Piotras Jaroševičius]]
* 1980 m. vasario-rugpjūčio mėn. – [[Edvardas Babiuchas]]
* 1980–1981 m. – [[Juzefas Pinkovskis]]
* 1981–1985 m. – [[Voicechas Jaruzelskis]]
* 1985–1988 m. – [[Zbignevas Mesneris]]
* 1988–1989 m. – [[Mečislavas Rakovskis]]
* 1989 m. rugpjūčio mėn. – [[Česlavas Kiščiakas]].

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

{{DEFAULTSORT:Lenkijos Liaudies Respublika}}
[[Kategorija:Lenkijos Liaudies Respublika| ]]
[[Kategorija:Istorinės respublikos]]</text>
      <sha1>llz5vn97vshongaqx1027w3zitv2j4n</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Andrzej Olechowski</title>
    <ns>0</ns>
    <id>398407</id>
    <revision>
      <id>7819956</id>
      <parentid>7757016</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T21:36:46Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Normantas Bataitis</username>
        <id>145195</id>
      </contributor>
      <origin>7819956</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="4698" sha1="s9wpb5gqnrljby5nqudk47sra6ouq5d" xml:space="preserve">{{Žmogaus biografija
| vardas = Andžejus Olechovskis
| fonas = off
| paveikslėlis = Andrzej Olechowski candidate 2010.jpg
| paveikslėlio apibūdinimas = 
| paveikslėlio dydis = 180px
| gimimo data  = {{Gimė|1947|9|9}}
| gimimo vieta = [[Krokuva]], [[Lenkijos Liaudies Respublika|Lenkija]]
| mirties data = {{Mirė|2026|4|25|1947|9|9}}
| mirties vieta = 
| tautybė = [[Lenkai|lenkas]]
| pilietybė = [[Lenkijos pilietybė|Lenkijos Respublikos]] 
| sutuoktinis = Irena Olechovska
| tėvai = 
| vaikai = Marcin, Jacek
&lt;!-- Veikla --&gt;
| veikla = Lenkijos ekonomistas, politikas
| sritis = 
| įstaigos = buvęs Lenkijos Finansų ir Užsienio reikalų ministras
| pareigos = 
&lt;!-- Išsilavinimas --&gt;
| išsilavinimas = Varšuvos planavimo ir statistikos institutas
| alma_mater = 
| doktorantūros_vadovas = 
| studentai = 
| žinomas = 
| apdovanojimai = 
| parašas = 
| pastabos= 
}}

'''Andžejus Marianas Olechovskis''' ({{pl|Andrzej Marian Olechowski}}; [[1947]] m. [[rugsėjo 9]] d. – [[2026]] m. [[balandžio 25]] d.)&lt;ref&gt;{{cite news|url=https://tvpworld.com/92910565/polish-ex-minister-civic-platform-co-founder-andrzej-olechowski-dies-at-78|title=Ex-minister Andrzej Olechowski, who helped steer Poland toward West, dies at 78|first=Franciszek Józef|last=Beszłej|date=2026-04-25|website=TVP|accessdate=2026-04-26|language=en}}&lt;/ref&gt; – [[Dešinė (politikoje)|dešiniosios]] pakraipos [[Lenkija|lenkų]] politikas, buvęs [[Finansų ministras|finansų]] ([[1992]] m.) bei [[užsienio reikalų ministras]] ([[1993]]–[[1995]] m.).

== Biografija ==
Baigė [[Ekonomika|ekonomikos]] studijas [[Varšuva|Varšuvos]] planavimo ir statistikos institute, [[1979]] m. čia apsigynė ekonomikos [[Mokslų daktaras|mokslų daktaro]] disertaciją. [[1973]]–[[1978]] ir [[1982]]–[[1984]] m. dirbo [[Jungtinės Tautos|Jungtinių Tautų]] prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) sekretoriate [[Ženeva|Ženevoje]], [[1978]]–[[1982]] m. buvo Kainų ir užsienio prekybos instituto Analizės ir prognozių skyriaus vedėjas. [[1985]]–[[1987]] m. dirbo [[Pasaulio bankas|Pasaulio banke]], vėliau – [[Lenkijos Liaudies Respublika|LLR]] Užsienio prekybos ministerijoje ir [[Lenkijos nacionalinis bankas|Nacionaliniame banke]].

[[1992]] m. vasario–birželio mėn. buvo finansų ministras [[Janas Olševskis|Jano Olševskio]] vyriausybėje. [[1993]] m. spalio mėn. – [[1995]] m. kovo mėn. [[Valdemaras Pavliakas|V.Pavliako]] vyriausybėje buvo užsienio reikalų ministras. 1992–1993 ir [[1995]] m. buvo Prezidento [[Lechas Valensa|L. Valensos]] patarėjas ekonomikos klausimais.

Buvo iškėlęs savo kandidatūrą [[2000]] m. Lenkijos prezidento rinkimuose. Juose surinko 17 % balsų ir užėmė antrąją vietą (rinkimus jau pirmame ture laimėjo [[Aleksandras Kvasnevskis]]). [[2001]] m. A. Olechovskis kartu su [[Donaldas Tuskas|D. Tusku]] ir [[Macejus Plažinskis|M. Plažinskiu]] įkūrė politinę partiją [[Piliečių platforma]].

[[2010]] m. Lenkijos prezidento rinkimuose A. Olechovskis surinko 242 439 balsų (1,44 %) ir užėmė šeštąją vietą.

Buvo yra kelių tarptautinių korporacijų ([[Goldman Sachs]], [[Citibank]]) direktorių tarybos narys.

== Papildoma informacija ==
* Paskelbta, kad [[Komunizmas|komunistinės]] Lenkijos laikais A. Olechovskis buvo slaptas žvalgybos bendradarbis.&lt;ref&gt;[http://www.rp.pl/artykul/2,335326_Cenckiewicz__Zycie_nieznanego_tenora.html] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131214105344/http://www.rp.pl/artykul/2,335326_Cenckiewicz__Zycie_nieznanego_tenora.html |date=2013-12-14 }} („Rzeczpospolita“)&lt;/ref&gt;
* [[2005]] m. kaip [[PKN Orlen]] bendrovės stebėtojų tarybos pirmininko pavaduotojas, skelbė grasinančius pareiškimus Lietuvai, reikalaudamas, kad [[Mažeikių nafta]] būtų parduota Lenkijos naftos milžinui: „Jei nenorima bendradarbiauti, tai norima pulti“, sakė jis.{{faktas}}

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

== Nuorodos ==
* [http://www.olechowski.pl/ A.Olechovskio asmeninis tinklalapis]

{{start box}}
{{s-off}}
{{succession box|title=Lenkijos Respublikos užsienio reikalų ministras&lt;br /&gt; [[Vaizdas:Coat of arms of Poland-official.png|50 px]]|before=[[Kšištofas Skubiševskis]]|after=[[Vladislavas Bartoševskis]]|years=[[1993]] m. [[spalio 26]] d. – [[1995]] m. [[kovo 6]] d.}}
{{succession box|title=Lenkijos Respublikos finansų ministras|before=Karolis Lutkovskis|after=Ježis Osiatinskis|years=1992 m. vasario–birželio mėn.}}
{{end box}}

{{DEFAULTSORT:Olechowski, Andrzej}}
[[Kategorija:Lenkijos ekonomistai]]
[[Kategorija:Lenkijos užsienio reikalų ministrai]]
[[Kategorija:Lenkijos finansų ministrai]]
[[Kategorija:Lenkijos bankininkai]]</text>
      <sha1>s9wpb5gqnrljby5nqudk47sra6ouq5d</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Aldonas Pupkis</title>
    <ns>0</ns>
    <id>400451</id>
    <revision>
      <id>7820015</id>
      <parentid>7749081</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T02:52:38Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Ed1974LT</username>
        <id>52229</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>[[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]]</comment>
      <origin>7820015</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="6656" sha1="i8muu0ac0vt69439wjyf6wd8zyuaohi" xml:space="preserve">{{Žmogaus biografija
| fonas = culture
| vardas = {{PAGENAME}}
| paveikslėlis = 
| paveikslėlio apibūdinimas = 
| paveikslėlio dydis = 
| gimimo data = {{Gimė|1939|01|05|T}}
| gimimo vieta = [[Kazlų Rūda]], [[Marijampolės apskritis]]
| mirties data = 
| mirties vieta = 
| tėvas = 
| motina = 
| sutuoktinė = [[Rita Miliūnaitė]]
| vaikai = Rasuolė, Ašmantas, Vilmantas
| veikla = kalbininkas, pedagogas
| partija = [[1970]] m. [[SSKP]]
| įstaigos = 
| pareigos = 
| alma_mater = [[1962]] m. [[Vilniaus universitetas]]
| apdovanojimai = * [[Kazimiero Būgos premija]] (2026)
| parašas = 	
| vikiteka = 
}}

'''Aldonas Juozapas Pupkis''' (g. [[1939]] m. [[sausio 5]] d. [[Kazlų Rūda|Kazlų Rūdoje]], [[Marijampolės apskritis]]) – Lietuvos kalbininkas, pedagogas.

== Biografija ==
[[1946]]–[[1957]] m. mokėsi [[Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazija|Kazlų Rūdos vidurinėje mokykloje]]. 1957–[[1962]] m. studijavo [[VU|Vilniaus universitete]]. 1962–[[1965]] m. [[Leningrado universitetas|Leningrado Andrejaus Ždanovo universiteto]] [[aspirantas]], [[1967]] m. filologijos mokslų kandidatas.&lt;ref&gt;Kas yra kas Lietuvoje 95/96. – Kaunas: Neolitas, 1995. – 454 psl.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=P&amp;sritis=H {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190210100100/http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=P&amp;sritis=H |date=2019-02-10 }}&lt;/ref&gt;

1965–[[2000]] m. Vilniaus universiteto dėstytojas: 1965–[[1972]] m. eksperimentinės fonetikos laboratorijos vedėjas, nuo 1972 m. Lietuvių kalbos katedros docentas.

[[1968]]–[[1989]] m. periodinio leidinio „[[Mūsų kalba]]“ atsakingasis redaktorius. [[1970]]–[[1985]] m. [[Vakarinės naujienos|„Vakarinių naujienų“]] kalbos kampelio rengėjas ir tvarkytojas. Nuo [[1978]] m. vedė televizijos, nuo [[1984]] m. radijo laidas „Mūsų kalba“. 1989–2000 m. bendrinės kalbos žurnalo [[Gimtoji kalba (žurnalas)|„Gimtoji kalba“]] vyr. redaktorius. Nuo [[1990]] m. [[Valstybinė lietuvių kalbos komisija|Valstybinės lietuvių kalbos komisijos]] narys.&lt;ref&gt;{{cite act |type=Nutarimas |index=I-294 |date=1990-06-20 |legislature=[[Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas]] |title=Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos sudarymo |url=https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.291 |access-date=2026-02-11 |language=lt}}&lt;/ref&gt; [[1997]]–[[2008]] m. Lietuvių kalbos draugijos pirmininkas, nuo 2008 m. garbės pirmininkas.&lt;ref&gt;http://www.lingualit.lt/old/UserFiles/File/Kalbos%20draugija.pdf{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. sausio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}&lt;/ref&gt;

Paskelbė straipsnių iš lietuvių kalbos kultūros, eksperimentinės fonetikos.&lt;ref&gt;{{TLE|3|471|[[Algirdas Sabaliauskas (1929)|Algirdas Sabaliauskas]]}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;https://www.vle.lt/Straipsnis/Aldonas-Pupkis-77123&lt;/ref&gt;

== Bibliografija ==
&lt;small&gt;
* Lietuvių kalbos bendrinė tartis: plokštelų tekstai / Antanas Pakerys, Aldonas Pupkis. – Kaunas: Šviesa, 1968. – 69 p.
* Kalbos praktikos patarimai / Aldona Paulauskienė, Aldonas Pupkis. – Vilnius: Mokslas, 1976. – 383 p.
* Baltų kalbos ir jų tyrinėjimo metodai / Bronė Balčienė, Aldonas Pupkis. – Vilnius: LTSR Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos Leidybinė redakcinė taryba, 1978. – 94 p.
* [[Juozas Balčikonis (1885)|Juozas Balčikonis]]. Rinktiniai raštai. – 2 t. – Vilnius: Mokslas, 1978–1982.
* Kalbos kultūros pagrindai: vadovėlis. – Vilnius: Mokslas, 1980. – 166 p.
* Lietuvių kalbos bendrinė tartis: kompaktinės plokštelės tekstai / Antanas Pakerys, Aldonas Pupkis. – Vilnius: Gimtasis žodis, 2004. – 71 p. + 1 garso diskas (CD). – ISBN 9955-512-53-9
* Kalbos kultūros studijos: mokomoji knyga. – Vilnius: Gimtasis žodis, 2005. – 415 p.: iliustr. – ISBN 9955-16-035-7
* Tautinis ugdymas ir tautos kultūra / [[Andrius Ašmantas]] / Lietuvių kalbos draugija. – Vilnius: Trys žvaigždutės, 2005. – 198 p.: portr. – ISBN 9955-641-26-6
* Dėk žodį prie žodžio – turėsi žodyną: atsiminimai apie kalbininką Juozą Balčikonį / Birutė Goberienė, Aldonas Pupkis. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2006. – 324 p.: iliustr. – ISBN 9955-704-04-7
* Aldonas Pupkis. Bibliografijos rodyklė / Vilniaus universitetas. Lietuvių kalbos katedra / Zita Šimėnaitė, Aldonas Pupkis. – Vilnius: VU leidykla, 2008. – 85 p.: portr. – ISBN 978-9955-33-348-7
* Kazlų Rūdos šnektos žodynas. – 2 t. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008–2009. – ISBN 978-9955-704-69-0
** T. 1: A-M. – 2008. – XXVI, 528 p.: žml. – ISBN 978-9955-704-68-3
** T. 2: N-Ž. – 2009. – X, 553 p. – ISBN 978-609-411-031-3
* Dienoraščiai, laiškai, bibliografija / Andrius Ašmantas. – Vilnius: Trys žvaigždutės, 2010. – 230 p.: portr. – ISBN 978-609-431-005-8
* Andrius Ašmantas: gyvenimas ir kūryba: monografija. – Vilnius: Trys žvaigždutės, 2010. – 599 p.: iliustr. – ISBN 978-609-431-004-1
* Lietuvių kalbos normintojai ir puoselėtojai: straipsnių rinkinys. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2010. – 353 p.: iliustr. – ISBN 978-5-420-01674-9
* Juozas Balčikonis ir didysis „Lietuvių kalbos žodynas“: monografija. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2013. – 479 p.: iliustr. – ISBN 978-609-411-101-3
* Kazlų Rūdos savivaldybės vietovardžiai: žodynėlis, daryba, norminimas, didesnės gyvenvietės. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2014. – 71 p.: iliustr. – ISBN 978-609-411-123-5
* Lietuvių kalbos sąjūdis 1968–1988 m. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2016. – 494 p.: iliustr. – ISBN 978-609-411-182-2
* Šviesuolis mokytojas Jokūbas Aržuolaitis: biografinė apybraiža. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2018. – 183 p.: iliustr. – ISBN 978-5-420-01807-1
&lt;/small&gt;

== Įvertinimas ==
* [[1995]] m. Jono Jablonskio premija
* [[2013]] m. Kazlų Rūdos savivaldybės garbės pilietis &lt;ref&gt;{{cite act |type=Sprendimas |index=TS IV(30)-1966 |date=2013-08-28 |legislature=[[]] |title=DĖL KAZLŲ RŪDOS SAVIVALDYBĖS GARBĖS PILIEČIO VARDO SUTEIKIMO |url=https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAPIS.198673 |access-date=2026-02-11 |language=lt}}&lt;/ref&gt;

== Šaltiniai ==
{{ref}}

{{DEFAULTSORT:Pupkis, Aldonas}}
[[Kategorija:Lietuvos kalbininkai]]
[[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]]
[[Kategorija:Lietuvos miestų ir rajonų garbės piliečiai]]
[[Kategorija:Vilniaus universiteto dėstytojai]]</text>
      <sha1>i8muu0ac0vt69439wjyf6wd8zyuaohi</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Naudotojas:Ed1974LT</title>
    <ns>2</ns>
    <id>411441</id>
    <revision>
      <id>7820053</id>
      <parentid>7818775</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T04:47:09Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Ed1974LT</username>
        <id>52229</id>
      </contributor>
      <minor />
      <origin>7820053</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="6582" sha1="5i4xcuyze2em8l5t5puhu8baq4x8rru" xml:space="preserve">Labiausiai domiuosi [[kalbotyra]], tačiau kartais prisidedu prie straipsnių ir kitomis temomis.
{|align=&quot;right&quot;
|-
|{{userboxtop|Apie mane}}
|-
|{{user lt}}
|-
|{{user lv-2}}
|-
|{{user ru-1}}
|-
|{{user en-1}}
|-
|{{user ltg-1}}
|-
|[[en:User:Ed1974LT]]
|-
|{{user male}}
|-
|[[simple:User:Ed1974LT]]
|-
|&lt;center&gt;'''Vikipedija'''&lt;/center&gt;
|-
|{{User Wikipedian For|year=2011|month=11|day=03}}
|-
|{{User straipsniai|1050}}
|-
|{{User contrib|26800}}
|}

{|
|+'''Pasižymėjęs indėlis'''
|valign=top|
* [[Vengrų kalba]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]][[Vaizdas:Verta.png|18px]]

* [[Uralo prokalbė]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]]

* [[Baltų prokalbė]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] [[Vaizdas:Cscr-featured.svg|20px]]

* [[Vokiečių kalba]] (gramatikos skyrius) [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] [[Vaizdas:Cscr-featured.svg|20px]]

* [[Lyvių kalba]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] [[Vaizdas:Cscr-featured.svg|20px]]

* [[Lyvių pakrantė]] (ir jos kaimai) [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]][[Vaizdas:Cscr-featured.svg|20px]]

* [[Lyvių-estų-latvių žodynas]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]]

* [[Baltų-slavų kalbos]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]]

* [[Indoeuropiečių prokalbė]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] [[Vaizdas:Cscr-featured.svg|20px]]

* [[Jerzy Kuryłowicz]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]]

* [[Laringalų teorija]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]]

* [[Vladislavas Ilič Svityčius]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]]

* [[Pederseno dėsnis]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]]

* [[Slavų prokalbė]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]][[Vaizdas:Verta.png|18px]]

* [[Germanų prokalbė]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]][[Vaizdas:Verta.png|18px]]

* [[Dainis Stalts]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]]

* [[Vodų kalba]] [[Vaizdas:Verta.png|18px]]

* [[Latvių kalba]] [[Vaizdas:Cscr-featured.svg|20px]]

* [[Lietuvių kalba]] [[Vaizdas:Cscr-featured.svg|20px]]
|valign=top|
* [[Vepsų kalba]] [[Vaizdas:Cscr-featured.svg|20px]]

* [[Žemutinių sorbų kalba]] [[Vaizdas:Cscr-featured.svg|20px]]

* [[Valų kalbos istorija]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]]

* [[Valų kalba]] [[Vaizdas:Cscr-featured.svg|20px]]

* [[Friulų kalba]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] [[Vaizdas:Cscr-featured.svg|20px]]

* [[Gladys Pearl Baker]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]]

* [[Betty Grable]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]]

* [[Vivien Leigh]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]]

* [[George Cukor]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]]

* [[Jonathan Rosenbaum]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]]

* [[Marilyn Monroe]] [[Vaizdas:Cscr-featured.svg|20px]]

* [[Fran Miklošič]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]]

* [[Lietuvių raštų kalba]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]]

* [[Ilgieji ir trumpieji balsiai]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]]

* [[Gyvūnų kalba]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]]

* [[Dauguvos lyvių žemė]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]]

* [[Dūrinys]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]]

* [[Istorinė kalbotyra]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]]
|}


{{navbox
|name = Naudotojas:Ed1974LT|title = Įvertinimai
|state = {{{state|collapsed}}}
| titlestyle = background: gold;
| groupstyle = background:#d3d3d3;
| belowstyle = background:#d3d3d3;
|list1 = &lt;div&gt;
{{{!}} class=&quot;toccolours&quot; style=&quot;width: 100%; margin: 0.25em 0; border: 0;&quot;
{{!}}-
{{!}} valign=top style=&quot;width: 12%;&quot; {{!}} {{Wiki ordinas|Skiriu šį ordiną už straipsnius apie kalbas. Sėkmės, taip ir toliau.--[[Naudotojas:Petriukas|Petriukas]] ([[Naudotojo aptarimas:Petriukas|aptarimas]]) 12:42, 10 liepos 2016 (EEST)}}
{{!}} valign=top style=&quot;width: 12%;&quot; {{!}}[[Vaizdas:Tournesol.png|50px|thumb|right|Už straipsnį vokiečių kalba.&lt;br /&gt;[[Naudotojas:Petriukas|Petriukas]] ([[Naudotojo aptarimas:Petriukas|aptarimas]]) 15:48, 14 rugpjūčio 2016 (EEST)]]
{{!}} valign=top style=&quot;width: 12%;&quot; {{!}}[[Vaizdas:Golden Writing star.png|150px|thumb|left|Ordinas už '''pavyzdinio straipsnio''' '''[[Baltų prokalbė]]''' parašymą.--[[Naudotojas:Ta-Ntalas|Ta-Ntalas]] ([[Naudotojo aptarimas:Ta-Ntalas|aptarimas]]) 10:43, 3 lapkričio 2016 (EET)]]
{{!}} valign=top style=&quot;width: 12%;&quot; {{!}}[[Vaizdas:Golden Writing star.png|150px|thumb|left|Ordinas už '''pavyzdinio straipsnio''' '''[[Lyvių kalba]]''' parašymą.--[[Naudotojas:Ta-Ntalas|Ta-Ntalas]] ([[Naudotojo aptarimas:Ta-Ntalas|aptarimas]]) 13:42, 21 vasario 2017 (EET)]]

{{!}}-

{{!}} valign=top style=&quot;width: 12%;&quot; {{!}}{{Wiki ordinas|Padėka už vertingą, aukštos kokybės indėlį į straipsnius apie lyvių tautą bei kalbas. [[Naudotojas:Powermelon|Powermelon]] ([[Naudotojo aptarimas:Powermelon|aptarimas]]) 08:38, 16 rugpjūčio 2017 (EEST)}}
{{!}} valign=top style=&quot;width: 12%;&quot; {{!}}[[Vaizdas:WikiProject_Barnstar_Hires.png|120px|thumb|left|Padėka už teberašomus ir parašytus kalbotyros str., ypač už str. [[baltų prokalbė]], [[indoeuropiečių prokalbė]].--[[Naudotojas:Vaidila|Vaidila]] ([[Naudotojo aptarimas:Vaidila|aptarimas]]) 13:36, 5 sausio 2018 (EET)]]
{{!}} valign=top style=&quot;width: 12%;&quot; {{!}}{{Wiki ordinas|Dėkoju už labai didelį ir kokybišką indėlį lingvistikos tema, taip pat už pavyzdinius straipsnius. Linkiu nesustoti ir toliau plėsti Vikipediją. Sėkmės! --[[Naudotojas:SQORP|SQORP]] ([[Naudotojo aptarimas:SQORP|aptarimas]]) 20:50, 2 balandžio 2018 (EEST)}}
{{!}} valign=top style=&quot;width: 12%;&quot; {{!}}[[Vaizdas:Golden Writing star.png|150px|thumb|left|Ordinas už '''pavyzdinio straipsnio''' '''[[Latvių kalba]]''' parašymą.--[[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 12:51, 18 balandžio 2019 (EEST)]]

{{!}}-
{{!}} valign=top style=&quot;width: 12%;&quot; {{!}}[[Vaizdas:WikiProject_Barnstar_Hires.png|120px|thumb|left|Ordinas už '''pavyzdinių straipsnių''' '''[[Lietuvių kalba]]''' ir '''[[Latvių kalba]]''' parašymą.--[[Naudotojas:Vaidila|Vaidila]] ([[Naudotojo aptarimas:Vaidila|aptarimas]]) 10:24, 3 rugsėjo 2019 (EEST)]]
{{!}} valign=top style=&quot;width: 12%;&quot; {{!}}[[Vaizdas:Golden Writing star.png|150px|thumb|left|Ordinas už '''pavyzdinio straipsnio''' '''[[Valų kalba]]''' parašymą. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 11:21, 30 kovo 2021 (EEST)]]
{{!}} valign=top style=&quot;width: 12%;&quot; {{!}}[[Vaizdas:Golden Writing star.png|150px|thumb|left|Ordinas už '''pavyzdinio straipsnio''' '''[[Marilyn Monroe]]''' parašymą. --[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|aptarimas]]) 10:23, 26 rugsėjo 2023 (EEST)]]
{{!}}-
{{!}}}
&lt;/div&gt;
}}</text>
      <sha1>5i4xcuyze2em8l5t5puhu8baq4x8rru</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Viešojo saugumo tarnyba</title>
    <ns>0</ns>
    <id>415486</id>
    <revision>
      <id>7820020</id>
      <parentid>7810719</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T03:58:08Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Bellkass02</username>
        <id>169917</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7820020</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="26468" sha1="q5wmxhjobk8yp51mjppzlgnjezrv3ro" xml:space="preserve">{{Infolentelė Karinis vienetas
|unit_name= Viešojo saugumo tarnyba
|image= [[Vaizdas:VSTbigLT.png|150px]]
|caption= Viešojo saugumo tarnybos ženklas
|dates= 1991 m. spalio 18 d.
|country= {{flag|Lietuva}}
|allegiance= 
|branch= [[Vidaus reikalų ministerija]]
|type= [[Žandarmerija]]
|role=Atkurti viešąją tvarką, užtikrinti visuomenės saugumą ypatingų ir ekstremalių situacijų metu; organizuoti ir vykdyti konvojavimą; užtikrinti svarbių valstybės objektų apsaugą; karo atveju ginti Lietuvos valstybę. 
|size=992&lt;ref&gt;https://rekvizitai.vz.lt/imone/viesojo_saugumo_tarnyba_prie_lr_vrm/&lt;/ref&gt; 
|command_structure=[[Europos žandarmerijos pajėgos]]
[[Lietuvos ginkluotosios pajėgos]] (karo metas)
|garrison= [[Mykolas Kazimieras Pacas|M. K. Paco]] g. 35,&lt;br /&gt;10309 [[Vilnius]]
|garrison_label=
|nickname=
|patron=
|motto= Vienybė - Saugumas - Ateitis
|colors=
|colors_label=
|march=
|mascot=
|equipment=
|equipment_label=
|battles=
|anniversaries= 
|decorations=
|battle_honours=
|disbanded=
&lt;!-- Commanders --&gt;
|commander1= [[Generolas]]&lt;br&gt;[[Viktoras Grabauskas]]
|commander1_label= Tarnybos vadas
|commander2= [[Pulkininkas]]&lt;br&gt;[[Dainius Daukantas]]
|commander2_label= Vado pavaduotojas
|commander3= [[Pulkininkas]]&lt;br&gt;[[Giedrius Klimavičius]]
|commander3_label= Vado pavaduotojas
|notable_commanders=
&lt;!-- Insignia --&gt;
|identification_symbol= [[Vaizdas:Berete VST.png|100px]]
|identification_symbol_label= Beretė
| identification_symbol_2       = 
| identification_symbol_2_label = 
|identification_symbol_3=
|identification_symbol_3_label=
|identification_symbol_4=
|identification_symbol_4_label=
}}'''Viešojo saugumo tarnyba''' – nuolatinės specialiosios parengties Lietuvos [[Vidaus tarnyba|vidaus tarnybos]] įstaiga, skirta užtikrinti [[Viešoji tvarka|viešąją tvarką]] ypatingais atvejais ir saugoti svarbius objektus, o kilus karui – ginti šalį.&lt;ref name=&quot;:0&quot;&gt;https://vstarnyba.lrv.lt/lt/administracine-informacija/nuostatai {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20221114030845/https://vstarnyba.lrv.lt/lt/administracine-informacija/nuostatai |date=2022-11-14 }}&lt;/ref&gt;

== Uždaviniai ==
* Slopina riaušes, masinius neramumus, grupinius veiksmus, kuriais pažeidžiama viešoji tvarka ar priešinamasi teisėsaugos pareigūnams, riaušes laisvės atėmimo vietų įstaigoje ar grupinius pasipriešinimus laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijai, taip pat kitokius tyčinius veiksmus, šiurkščiai pažeidžiančius laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarką, išlaisvina įkaitus;
* Ypatingųjų ir ekstremaliųjų situacijų atvejais užkerta kelią veiksmams, keliantiems pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui, gamtai arba šiurkščiai pažeidžiantiems viešąją tvarką ar laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarką;
* Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka konvojuoja suimtuosius ir nuteistuosius į laisvės atėmimo vietų įstaigą, iš vieno laisvės atėmimo vietų įstaigos padalinio į kitą;
* Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka konvojuoja sulaikytuosius, suimtuosius ir nuteistuosius iš laisvės atėmimo vietų įstaigos į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Apeliacinį, apygardos teismus, Lietuvos vyriausiąjį administracinį ir apygardos administracinius teismus, o ypatingo konvojaus atvejais (kai konvojuojami nuteistieji, kuriems įsiteisėjęs teismo nuosprendis dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais) – ir į miestų ir rajonų apylinkės teismus ir atgal į laisvės atėmimo vietų įstaigą, saugo juos per teismo posėdžius;
* Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka konvojuoja sulaikytuosius, suimtuosius ir nuteistuosius jų ekstradicijos atvejais, juos deportuojant, perduodant Tarptautiniam baudžiamajam teismui, perduodant pagal Europos arešto orderį, taip pat nuteistuosius perduodant toliau atlikti bausmės;
* Teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauja ieškant iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pabėgusių ar konvojavimo metu pabėgusių asmenų ir juos sulaiko;
* Saugo svarbius valstybės objektus pagal Vyriausybės patvirtintą sąrašą;
* Vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų prašymu padeda atlikti vidaus reikalų statutinėms įstaigoms pavestas funkcijas. Tarnybos pareigūnų pasitelkimo tvarką ir konkrečias užduotis nustato vidaus reikalų ministras;
* Ginkluotųjų pajėgų sudėtyje gina valstybę karo metu;
* Padeda likviduoti ekstremaliąsias situacijas ir jų padarinius;
* Dalyvauja Jungtinių Tautų, kitų tarptautinių organizacijų, Europos Sąjungos, užsienio valstybių operacijose ir misijose Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;
* Bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių teisėsaugos ir kitomis institucijomis ir įstaigomis, tarptautinėmis organizacijomis Tarnybos kompetencijos klausimais;
* Įgyvendina kitas įstatymų nustatytas funkcijas.

== Istorija ==

=== Ištakos ===
[[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje]] pilių įgulų bei kitų kariuomenės vienetų veikla dažnai apėmė ne tik karines, bet ir policinio pobūdžio funkcijas. Jos buvo susijusios su viešosios tvarkos palaikymu gyvenvietėse, svarbių kelių ir teritorijų kontrole, taip pat maištų malšinimu.&lt;ref&gt;https://etalpykla.lituanistika.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2013~1384244839491/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content&lt;/ref&gt;

==== Lietuvių žandarmerija Napoleono žygio į Rusiją metu ====
[[Vaizdas:Gendarmerie 1812.png|miniatiūra|Lietuviškas raitasis ir pėstysis lenkų žandarai (1812 m.)]]
1812 m. [[Napoleono karai|Napoleono karo žygio į Rusiją]] metu Lietuvos teritorijoje buvo pradėta atkurti buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės administracinė ir karinė struktūra. [[Lietuvos laikinosios vyriausybės komisija]], remiama Prancūzijos valdžios, organizavo reguliariąją kariuomenę bei sukarintas vidaus saugumo struktūras, įskaitant pirmuosius Lietuvos [[Žandarmerija|žandarmerijos]] tipo dalinius, kurių pagrindinė funkcija buvo teikti ginkluotą paramą vietos valdžiai, gaudyti [[Marodieriavimas|marodierius]] ir [[Dezertyravimas|dezertyrus]]. Vėliau [[Žandaras|žandarams]] teko tikrinti pašto tarnybą, platinti valdžios įsakymus ir kitą korespondenciją, saugoti maisto ir pašarų sandėlius, lydėti gurguoles, prižiūrėti [[Rekrutų prievolė|rekrutų]] ėmimą, rūpintis sanitariniais reikalais, o karo pabaigoje jie netgi dalyvavo karo veiksmuose.

Žandarmerijos daliniai buvo formuojamos vietos valdžios prefektūrų. Lietuviškieji žandarai turėjo būti ginkluoti ietimis, pistoletais ir kardais, o apranga rūpinosi patys. Karininkais, puskarininkiais ir žandarais savanoriais galėjo tapti tik bajorai, kurie negalėjo atsisakyti tarnauti, o karininkais - tik turtingi bajorai. Lietuvoje tuo metu tarnavo 954 žandarai, iš kurių 660 turėjo arklius, o artėjant karo pabaigai šis skaičius išaugo dar keliasdešimčia asmenų.&lt;ref&gt;https://kam.lt/wp-content/uploads/2022/03/kariniu-daliniu-istorija-19-a.pdf&lt;/ref&gt;&lt;ref name=&quot;:1&quot;&gt;https://kam.lt/wp-content/uploads/2022/03/kariniu-daliniu-istorija-19-a.pdf&lt;/ref&gt;

==== Raitųjų karabinierių divizionas (1831 m. sukilimas) ====
[[1830–1831 m. sukilimas|1831 m. sukilimo prieš Rusijos imperiją]] laikotarpiu buvo atgaivinta prancūziškosios žandarmerijos samprata. Vis dėlto pats pavadinimas „žandarmerija“ dėl sąsajų su carinės Rusijos struktūromis visuomenėje kėlė neigiamas reakcijas visuomenėje. Dėl šios priežasties 1831 m. vasario 7 d. sukilėlių kariuomenės vadas kunigaikštis Mikalojus Radvila nurodė žandarmerijos korpusą pervadinti Raitųjų [[Karabinieriai|karabinierių]] divizionu.

Įvykdžius pertvarką, buvo suformuotas apie 350 karių dalinys. Karabinieriams dažnai tekdavo kartu su policija vykdyti viešosios tvarkos užtikrinimo funkcijas miestų ir miestelių teritorijose. Jie saugojo kelius, tiltus ir kalėjimus, prižiūrėjo gydymo bei pašto įstaigų veiklą, taip pat užtikrino, kad pavietų gyventojai laikytųsi sukilėlių valdžios nurodymų, mokėtų mokesčius ir vykdytų prievoles bei rekvizicijas.&lt;ref name=&quot;:1&quot; /&gt;&lt;ref name=&quot;:2&quot;&gt;https://etalpykla.lituanistika.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:B.03~2021~1666872811535/datastreams/DS.001.0.01.BOOK/content&lt;/ref&gt;

==== Žandarmerijos korpusas (1863–1864 m. sukilimas) ====
1863 m. sukilimo laikotarpiu, kaip ir ankstesnio sukilimo metu, sukilėliams prireikė nuosavos žandarmerijos. Jos paskirtis buvo priešintis sukilimo oponentams, carinės valdžios agentūrai bei informatoriams, taip pat drausminti pačius sukilėlius, pažeidusius duotą priesaiką. Žandarai buvo atsakingi už vadovybės saugumą, karinių nurodymų vykdymo kontrolę ir tvarkos palaikymą stovyklose.

Be to, jiems buvo pavestos ir griežtesnės užduotys - rengti išpuolius prieš aukštus carinės administracijos pareigūnus bei vykdyti mirties bausmes išdavikams ir aktyviems carinio režimo šalininkams.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt;

==== Tarpukario Lietuvoje                       ====
1920 m. gegužės–birželio mėn. Lietuvos Vyriausybė svarstė galimybę steigti Lietuvos žandarmeriją. Buvo parengti tiek žandarų uniformos, tiek Karo žandarmerijos įstatymo projektai. Numatyta, kad ši institucija savo veikla būtų panaši į tuo metu JAV kariuomenėje veikusią karinę policiją. Tačiau Seimo atstovai šiai idėjai nepritarė, argumentuodami, kad neseniai buvo atsisakyta rusiškos žandarmerijos tradicijos. Nepaisant politinio sprendimo dėl institucijos įkūrimo projekto atmetimo, jau veikiantis žandarų padaliniai ir toliau veikė Karo komendantūrose.

Po [[1926 m. gruodžio 17 d. perversmas|1926 m. gruodžio 17 d. perversmo]], įvedus karo padėtį, išsiplėtė [[Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdyba|Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrose]] veikiančių žandarų padalinių funkcijos, o karo policijos mokyklos žandarų būrys užtikrindavo viešąją tvarką užsienio delegacijų vizitų metu, vykdė Prezidento Antano Smetonos apsaugą. Be to, žandarai lydėdavo internuotuos lenkus, bolševikus, naujokus, malšindavo neramumus ir saugodavo strategiškai svarbius objektus, tokius kaip Prezidentūra, [[Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija|Krašto apsaugos ministerija]], Gynybos štabas, viešbutis „Metropolis“ bei tiltai.

=== Šiuolaikinėje Lietuvoje ===
[[Vaizdas:VST hq by Augustas Didzgalvis.jpg|thumb|1992–2007 m. 2-ojo pulko būstinė Vilniuje; nuo 2007 m. VST štabas]]
1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir prireikus užtikrinti nuteistųjų įkalinimo įstaigose apsaugą, jų konvojavimą, nuteistųjų riaušių malšinimą, pabėgusiųjų paiešką, nuspręsta sukurti vidaus tarnybos dalinius. 1991 m. spalio 18 d. įsteigtas [[Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija|VRM]] Vidaus tarnybos 1-asis pulkas, jo vadu tapo vidaus tarnybos pulkininkas [[Sergejus Madalovas]].

1991 m. gruodžio 24 d., pradėjus išvesti iš Lietuvos [[Sovietinė armija|sovietinę armiją]], Lietuvos įkalinimo įstaigų apsaugos, suimtųjų ir nuteistųjų konvojavimo, viešosios tvarkos užtikrinimo masinių renginių metu funkcijas perėmė Vidaus tarnybos 1-ojo pulko kariai.

Siekiant geriau paskirstyti šalyje skubaus reagavimo pajėgas, taupiau leisti pinigus ryšiui ir transportui, 1992 m. Vidaus tarnybos 1-ojo pulko 2-asis batalionas buvo pertvarkytas į Vidaus tarnybos 2-ąjį pulką.  1997–2000 m. Vidaus tarnybos 2-asis pulkas saugojo [[Užsieniečių registracijos centras|Užsieniečių registracijos centrą]].&lt;ref&gt;{{cite act |type=Nutarimas |index=691 |date=1997-06-30 |legislature=[[Lietuvos Respublikos Vyriausybė]] |title=Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 124 &quot;Dėl objektų, kurių apsaugą vykdo vidaus tarnybos daliniai, sąrašo patvirtinimo&quot; dalinio pakeitimo |url=https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.920F3677BCBE |access-date=2024-03-08 |language=lt }}&lt;/ref&gt;

2001 m. Vidaus tarnybos pulkų kalėjimų apsaugos tarnyba perduota [[Kalėjimų departamentas|Kalėjimų departamentui]].&lt;ref&gt;{{cite act |type=Nutarimas |index=1609 |date=2001-12-22 |legislature=[[Lietuvos Respublikos Vyriausybė]] |title=Dėl Vidaus reikalų sistemoje tarnaujančių privalomosios pradinės karo tarnybos karių atsisakymo ir Vidaus reikalų ministerijos vidaus tarnybos dalinių reorganizavimo į viešojo saugumo dalinius programos ir jos įgyvendinimo plano patvirtinimo |url=https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.AFCDD730E425 |access-date=2024-03-08 |language=lt }}&lt;/ref&gt;

2002–2006 m. 2-asis pulkas saugojo [[Turniškės|Turniškėse]] įkurtas prezidento, premjero bei užsienio diplomatinių atstovybių rezidencijas, 2006 m. jų apsauga perduota [[Vadovybės apsaugos departamentas|VAD]].&lt;ref&gt;http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/vidaus-tarnybos-pulkai-pasitrauks-is-turniskiu.d?id=9103842&lt;/ref&gt;

2003 m. Vidaus tarnybos pulkai pradėti pertvarkyti į Viešojo saugumo tarnybą. Atsisakyta šauktinių, t. y. tarnauti liko tik profesionalūs pareigūnai.&lt;ref&gt;{{cite act |type=Nutarimas |index=1609 |date=2001-12-22 |legislature=[[Lietuvos Respublikos Vyriausybė]] |title=Dėl Vidaus reikalų sistemoje tarnaujančių privalomosios pradinės karo tarnybos karių atsisakymo ir Vidaus reikalų ministerijos vidaus tarnybos dalinių reorganizavimo į viešojo saugumo dalinius programos ir jos įgyvendinimo plano patvirtinimo |url=https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.157209 |access-date=2024-07-18 |language=lt}}&lt;/ref&gt;

2006–2007 m. pulkai ėmė saugoti [[Tarptautinis Vilniaus oro uostas|Vilniaus oro uostą]] (apsaugą perėmė iš [[Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios Kovos apygardos 8-oji rinktinė|KASP Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės]] strateginių objektų apsaugos būrio&lt;ref&gt;http://www.kam.lt/lt/naujienos_874/archyvas_930/ziniu_archyvas_2005_metai/ziniu_archyvas_2005_-_12/savanoriu_pajegu_kariai_vilniaus_oro_uosto_apsauga_perduoda_vidaus_tarnybos_2-ajam_pulkui.html?pbck=0 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170423083852/http://kam.lt/lt/naujienos_874/archyvas_930/ziniu_archyvas_2005_metai/ziniu_archyvas_2005_-_12/savanoriu_pajegu_kariai_vilniaus_oro_uosto_apsauga_perduoda_vidaus_tarnybos_2-ajam_pulkui.html?pbck=0 |date=2017-04-23 }}&lt;/ref&gt;) ir [[Kauno oro uostas|Kauno oro uostą]].

==== Viešojo saugumo tarnyba ====
[[Vaizdas:Military exercise Karaliaus kirtis 2024 05.jpg|miniatiūra|Tarnybos pareigūnai per pratybas kartu su husarų batalionu.]]
[[Vaizdas:Škoda Kodiaq (Lithuanian Gendarmerie).png|miniatiūra|251x251px|Škoda Kodiaq tarnybos patrulinis automobilis]]
[[Vaizdas:POMSG-2 training of Afghan police officers by Lithuanian military contingent.jpg|miniatiūra|Tarnybos pareigūnas dalyvauja operacijoje [[Afganistano Islamo Respublika|Afganistane]]. 2011 m.]]2007 m. Vidaus tarnybos 1-asis ir 2-asis pulkai sujungti į Viešojo saugumo tarnybą. Joje pulkai pertvarkyti į dalinius, tarnybos būstinė įkurta [[Kaunas|Kaune]].&lt;ref&gt;http://www.vstarnyba.lt/index.php?option=com_content&amp;view=article&amp;id=31&amp;Itemid=32&amp;lang=lt {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150702171200/http://www.vstarnyba.lt/index.php?option=com_content&amp;view=article&amp;id=31&amp;Itemid=32&amp;lang=lt |date=2015-07-02 }}&lt;/ref&gt;

2008 m. Vilniaus dalinys ėmė saugoti [[Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija|LR SAM]] vaistų sandėlį, Kauno dalinys – [[Kauno geležinkelio tunelis|Kauno geležinkelio tunelį]]. 2009 m. iš [[Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-oji rinktinė|KASP Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės]] Apsaugos kuopos perimta [[Lyduvėnų tiltas|Lyduvėnų tilto]], [[Kauno geležinkelio tiltas|Kauno geležinkelio tilto]] ir [[Subačiaus kuro bazė|Lietuvos naftos produktų agentūros Subačiaus kuro bazės]] apsauga.&lt;ref&gt;{{cite act |type=Nutarimas |index=832 |date=2005-08-05 |legislature=[[Lietuvos Respublikos Vyriausybė]] |title=Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gegužės 24 d. nutarimo Nr. 358 &quot;Dėl valstybinių objektų apsaugos organizavimo ir vykdymo&quot; pakeitimo |url=https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.2EAAC5D79A29 |access-date=2024-07-18 |language=lt}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;http://www.vstarnyba.lt/ataskaitos/2014/viesojo-saugumo-tarnybos-prie-vidaus-reikalu-ministerijos-2014-metu-veiklos-ataskaita.pdf {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160304225223/http://www.vstarnyba.lt/ataskaitos/2014/viesojo-saugumo-tarnybos-prie-vidaus-reikalu-ministerijos-2014-metu-veiklos-ataskaita.pdf |date=2016-03-04 }}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;http://kariuomene.kam.lt/lt/kariuomenes_struktura/savanoriu_pajegos_368/padaliniai_371/kasp_dariaus_ir_gireno_apygardos_2-oji_rinktine_kaunas/istorija_2631.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160910054757/http://kariuomene.kam.lt/lt/kariuomenes_struktura/savanoriu_pajegos_368/padaliniai_371/kasp_dariaus_ir_gireno_apygardos_2-oji_rinktine_kaunas/istorija_2631.html |date=2016-09-10 }}&lt;/ref&gt;

2014 m. lapkritį VST pradėjo saugoti [[Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalas|Klaipėdos dujų terminalą]], tam sukurta Klaipėdos rinktinė&lt;ref&gt;http://www.vstarnyba.lt/index.php?option=com_content&amp;view=article&amp;id=416:steigiamas-viesojo-saugumo-tarnybos-padalinys-klaipedoje&amp;catid=4:naujausios-naujienos&amp;Itemid=84&amp;lang=lt {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20151211053917/http://www.vstarnyba.lt/index.php?option=com_content&amp;view=article&amp;id=416:steigiamas-viesojo-saugumo-tarnybos-padalinys-klaipedoje&amp;catid=4:naujausios-naujienos&amp;Itemid=84&amp;lang=lt |date=2015-12-11 }}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite web |title=SGD terminalą nuo lapkričio saugos Viešojo saugumo tarnyba |url=https://klaipeda.diena.lt/naujienos/klaipeda/miesto-pulsas/sgd-terminala-nuo-lapkricio-saugos-viesojo-saugumo-tarnyba-633413 |date=2014-06-06 |website=klaipeda.diena.lt |publisher=[[Klaipėda (dienraštis)|Klaipėda]] |access-date=2026-02-12}}&lt;/ref&gt;

2016 m. VST pertvarkyta, būstinė perkelta į [[Vilnius|Vilnių]].&lt;ref&gt;{{cite act |type=Nutarimas |index=1362 |date=2015-12-23 |legislature=[[Lietuvos Respublikos Vyriausybė]] |title=Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 278 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo |url=https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/3a1f2b90aef511e5b12fbb7dc920ee2c |access-date=2024-07-18 |language=lt}}&lt;/ref&gt; Tais pačiais metais VST perėmė [[Kauno hidroelektrinė|Kauno hidroelektrinės]], [[Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė|Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės]] iš privačių saugos bendrovių, o [[Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija|URM]] pastato apsaugą – iš [[Lietuvos policija|policijos]]. [[Lyduvėnų tiltas|Lyduvėnų tilto]], [[Kauno geležinkelio tiltas|Kauno geležinkelio tilto]] bei LR SAM Ekstremalių sveikatai situacijų centro Farmacinės veiklos ir medicinos rezervo saugojimo poskyrio ([[Nemenčinė]]je) apsauga perduota UAB „Gelsauga“ ir privačioms saugos bendrovėms.&lt;ref&gt;http://www.vstarnyba.lt/keiciasi-viesojo-saugumo-tarnybos-saugomi-objektai/#prettyPhoto {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190110235402/http://www.vstarnyba.lt/keiciasi-viesojo-saugumo-tarnybos-saugomi-objektai/#prettyPhoto |date=2019-01-10 }}&lt;/ref&gt;

2018 m. iš [[VSAT]] Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės perimta [[Palangos oro uostas|Palangos oro uosto]], o 2019 m. – [[IAE]] apsauga ir visas VSAT Branduolinės energetikos objektų apsaugos dalinys&lt;ref&gt;http://vstarnyba.lrv.lt/lt/naujienos/tarnybos-vadovybe-lankesi-ignalinos-atomineje-elektrineje {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20191128092712/http://vstarnyba.lrv.lt/lt/naujienos/tarnybos-vadovybe-lankesi-ignalinos-atomineje-elektrineje |date=2019-11-28 }}&lt;/ref&gt;. Šis dalinys pertvarkytas į VST Visagino dalinį.

2025 m. perimtas saugoti „[[Litgrid]]“ Lietuvos elektros energetikos sistemos valdymo ir duomenų centras, esantis [[Viršuliškės]]e bei [[Lietuvos elektrinė]]&lt;ref&gt;{{cite web |title=VST pradeda saugoti Lietuvos elektros sistemos valdymo ir duomenų centrą |url=https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2452585/vst-pradeda-saugoti-lietuvos-elektros-sistemos-valdymo-ir-duomenu-centra |last=Pankūnas |first=Gytis |date=2025-01-04 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-12}}&lt;/ref&gt;.

2025 m. gruodžio 13 d. Viešojo saugumo tarnyba tapo Europos žandamerijos pajėgų pilnateisę nare. 

2026 m. kovo 26 d. generolas Viktoras Grabauskas savo kalboje paskelbė apie planuojamą tarnybos pervadinimą į Lietuvos žandarmeriją.&lt;ref&gt;https://www.facebook.com/viesojosaugumotarnyba/posts/pfbid0hsQ2fLtahEkWAxG4HTkDbLd2fpvyhgnbB6AqJh8WRtfMzvGtmazsoKqRNgjSB8MGl&lt;/ref&gt;

==== Tarnybos vadai ====
* Generolas [[Sergejus Madalovas]] (1991 – 2015 m.)
* Generolas [[Ričardas Pocius]] (2015 – 2022 m.)
* Pulkininkas [[Arūnas Paulauskas]] (2022 – 2024 m.)
* Generolas [[Viktoras Grabauskas]] (2024 – dabar)

== Padaliniai ==
[[Vaizdas:KK2025 02.jpg|miniatiūra|226x226px|ORKA kovotojas per pratybas]]
[[Vaizdas:Military exercise Karaliaus kirtis 2024 08.jpg|miniatiūra|Tarnybos kinologė vykdo automobilio apžiūrą.|228x228px]]
[[Vaizdas:KK2025 03.jpg|miniatiūra|Pareigūnai vykdo pastato šturmą per pratybas.|227x227px]]

Viešojo saugumo tarnybą sudaro:&lt;ref&gt;https://vstarnyba.lrv.lt/lt/struktura-ir-kontaktai/struktura/&lt;/ref&gt;[[Vaizdas:Riot unit (Public Safety Service of Lithuania).jpg|miniatiūra|Riaušių malšinimo pratybos.|228x228px]]
* Administraciniai padaliniai:
** Štabas
** Pajėgų tiesioginės paramos valdyba
** Biudžeto vykdymo ir pirkimų valdyba
* Operatyviniai vienetai:
** Jungtinis operacijų centras
** [[Vaizdas:Vilnius Public Security Unit insignia.png|frameless|23x23px]] Vilniaus dalinys 
*** 1 - oji kuopa
*** 2 - oji kuopa
*** 3 - oji kuopa
*** 4 - oji kuopa
** [[Vaizdas:Kaunas Public Security Unit insignia.png|frameless|23x23px]] Kauno dalinys
*** 1 - oji kuopa
*** 2 - oji kuopa
*** 3 - oji kuopa
*** 4 - oji kuopa
** [[Vaizdas:Klaipeda Public Security Unit insignia.png|frameless|23x23px]] Klaipėdos dalinys
*** 1 - oji kuopa
*** 2 - oji kuopa
** [[Vaizdas:Visaginas Public Security Unit insignia.png|frameless|23x23px]] Visagino dalinys
*** 1 - oji kuopa
*** 2 - oji kuopa
*** 3 - oji kuopa
** [[Vaizdas:Operational response counterattack (ORKA) unit insignia.png|frameless|23x23px]] Operatyvaus reagavimo kontratakos komanda (ORKA)
*** 1 - asis būrys
*** 2 - asis būrys
*** 3 - asis būrys
*** 4 - asis būrys
** Greitojo reagavimo grupė (GRG)
** Mokymo ir kovinio rengimo centras
* Vidaus tyrimų ir korupcijos prevencijos skyrius

== Įranga ir ginkluotė ==
[[Vaizdas:IAG Guardian APC Lithuanian Gendarmerie.jpg|miniatiūra|Tarnybos IAG Guardian [[šarvuotis]] ]]
[[Vaizdas:Public Security Service ORKA snipers.jpg|miniatiūra|305x305px|ORKA [[Snaiperis|snaiperiai]].]]
[[Vaizdas:KK2025 01.jpg|miniatiūra|ORKA pareigūnas su bepiločiu orlaiviu.|kairėje|236x236px]]Pagrindinę pareigūnų ginkluotę sudaro: Brügger &amp; Thomet APC šeimos [[Karabinas|karabinai]]. Be jų, plačiai paplitę HK MP5 pistoletai kulkosvaidžiai, [[Glock 17|Glock]] šeimos pistoletai, o kaip pagrindiniai kulkosvaidžiai naudojami [[MG3]] perduoti iš [[Lietuvos kariuomenė|Lietuvos kariuomenės]] sandėlių.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Viešojo saugumo tarnyba perima ginkluotę iš Lietuvos kariuomenės |url=https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/viesojo-saugumo-tarnyba-perima-ginkluote-is-lietuvos-kariuomenes-n831491 |date=2015-04-17 |website=tv3.lt |publisher=[[TV3]] |access-date=2026-02-12}}&lt;/ref&gt; Naudojami bepiločiai orlaiviai ir jiems slopinti skirta įranga. 

Taip pat naudojamos vandens patrankos ir konvojavimo funkcijoms skirti automobiliai - pagaminti Mercedes-Benz SK sunkvežimių pagrindu. Konvojavimui taip pat naudojami Iveco Eurocargo ir Mercedes-Benz Atego sunkvežimiai. Tarnyba naudoja įvairius visureigius ir mikroautobusus (Volkswagen Crafter, Volkswagen Transporter, Toyota Proace Verso).

Tarnyba aktyviai naudoja šarvuotąją techniką - Jungtiniuose Arabų Emyratuose pagamintus IAG Guardian šarvuočius ir Kanadoje gamintus Inkas Sentry, šarvuočiuose montuojami didelio kalibro kulkosvaidžiai [[Browning M2 kulkosvaidis|M2 Browning]]. Taip pat naudojami neginkluoti šarvuočiai, pagaminti Ford-550 pagrindu.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Viešojo saugumo tarnyba ieško 10 vairuotojų specialiam transportui |url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/viesojo-saugumo-tarnyba-iesko-10-vairuotoju-specialiam-transportui-83370285 |last=Stankevičius |first=Augustas |agency=[[BNS]] |date=2020-01-26 |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |access-date=2026-02-12}}&lt;/ref&gt;

Saugant kritinės infrastruktūros objektus [[Klaipėdos jūrų uostas|Klaipėdos uoste]] naudojamos greitaeigės valtys.

Vykdant intervencijos operacijas pasitelkiama [[Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos|Lietuvos karinių oro pajėgų]] sraigtasparniais.

== Laipsniai ==
{| class=&quot;wikitable&quot;
! colspan=&quot;9&quot; | Viešojo saugumo tarnybos prie LR VRM vidaus tarnybos nekariniai pareigūnų laipsniai&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;
|-
!Grandis
!Aukščiausios
grandies
! colspan=&quot;3&quot; |Aukštesniosios grandies pareigūnai
! colspan=&quot;3&quot; |Vidurinės grandies pareigūnai
!Pirminės grandies pareigūnai
|- align=&quot;center&quot;
!Antpetis
|[[Vaizdas:Lithuania-Internal General (2).svg|131x131px]]
|[[Vaizdas:Lithuanian Internal Colonel 2.png|142x142px]]
|[[Vaizdas:Lithuanian Internal Lieutenant-Colonel 2.png|145x145px]]
|[[Vaizdas:Lithuanian Internal Service Major 2.png|140x140px]]
|[[Vaizdas:Lithuanian Internal Service Captain 2.png|142x142px]]
|[[Vaizdas:Lithuanian Internal Service Senior Lieutenant 2.png|140x140px]]
|[[Vaizdas:Lithuanian Internal Service Lieutenant 2.png|140x140px]]
|[[Vaizdas:Lithuanian Internal Service Senior NCO 2.png|140x140px]]
|- align=&quot;center&quot;
!Pavadinimas
|''[[Generolas]]''
|''[[Pulkininkas]]''
|''[[Pulkininkas leitenantas|Pulkininkas]]''
''[[Pulkininkas leitenantas|leitenantas]]''
|''[[Majoras]]''
|''[[Kapitonas]]''
|''[[Vyresnysis leitenantas|Vyresnysis]]''
''[[Vyresnysis leitenantas|leitenantas]]''
|''[[Leitenantas]]''
|''Vyresnysis''
''puskarininkis''
|-
! colspan=&quot;9&quot; |
|}

== Šaltiniai ==
{{Išn}}

[[Kategorija:Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija]]
[[Kategorija:Lietuvos specialiosios tarnybos]]</text>
      <sha1>q5wmxhjobk8yp51mjppzlgnjezrv3ro</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7820021</id>
      <parentid>7820020</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T03:59:00Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Bellkass02</username>
        <id>169917</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>/* Tarpukario Lietuvoje */</comment>
      <origin>7820021</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="26485" sha1="mzzm0311dfp5cpgfcx3hgewcyfrc9l9" xml:space="preserve">{{Infolentelė Karinis vienetas
|unit_name= Viešojo saugumo tarnyba
|image= [[Vaizdas:VSTbigLT.png|150px]]
|caption= Viešojo saugumo tarnybos ženklas
|dates= 1991 m. spalio 18 d.
|country= {{flag|Lietuva}}
|allegiance= 
|branch= [[Vidaus reikalų ministerija]]
|type= [[Žandarmerija]]
|role=Atkurti viešąją tvarką, užtikrinti visuomenės saugumą ypatingų ir ekstremalių situacijų metu; organizuoti ir vykdyti konvojavimą; užtikrinti svarbių valstybės objektų apsaugą; karo atveju ginti Lietuvos valstybę. 
|size=992&lt;ref&gt;https://rekvizitai.vz.lt/imone/viesojo_saugumo_tarnyba_prie_lr_vrm/&lt;/ref&gt; 
|command_structure=[[Europos žandarmerijos pajėgos]]
[[Lietuvos ginkluotosios pajėgos]] (karo metas)
|garrison= [[Mykolas Kazimieras Pacas|M. K. Paco]] g. 35,&lt;br /&gt;10309 [[Vilnius]]
|garrison_label=
|nickname=
|patron=
|motto= Vienybė - Saugumas - Ateitis
|colors=
|colors_label=
|march=
|mascot=
|equipment=
|equipment_label=
|battles=
|anniversaries= 
|decorations=
|battle_honours=
|disbanded=
&lt;!-- Commanders --&gt;
|commander1= [[Generolas]]&lt;br&gt;[[Viktoras Grabauskas]]
|commander1_label= Tarnybos vadas
|commander2= [[Pulkininkas]]&lt;br&gt;[[Dainius Daukantas]]
|commander2_label= Vado pavaduotojas
|commander3= [[Pulkininkas]]&lt;br&gt;[[Giedrius Klimavičius]]
|commander3_label= Vado pavaduotojas
|notable_commanders=
&lt;!-- Insignia --&gt;
|identification_symbol= [[Vaizdas:Berete VST.png|100px]]
|identification_symbol_label= Beretė
| identification_symbol_2       = 
| identification_symbol_2_label = 
|identification_symbol_3=
|identification_symbol_3_label=
|identification_symbol_4=
|identification_symbol_4_label=
}}'''Viešojo saugumo tarnyba''' – nuolatinės specialiosios parengties Lietuvos [[Vidaus tarnyba|vidaus tarnybos]] įstaiga, skirta užtikrinti [[Viešoji tvarka|viešąją tvarką]] ypatingais atvejais ir saugoti svarbius objektus, o kilus karui – ginti šalį.&lt;ref name=&quot;:0&quot;&gt;https://vstarnyba.lrv.lt/lt/administracine-informacija/nuostatai {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20221114030845/https://vstarnyba.lrv.lt/lt/administracine-informacija/nuostatai |date=2022-11-14 }}&lt;/ref&gt;

== Uždaviniai ==
* Slopina riaušes, masinius neramumus, grupinius veiksmus, kuriais pažeidžiama viešoji tvarka ar priešinamasi teisėsaugos pareigūnams, riaušes laisvės atėmimo vietų įstaigoje ar grupinius pasipriešinimus laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijai, taip pat kitokius tyčinius veiksmus, šiurkščiai pažeidžiančius laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarką, išlaisvina įkaitus;
* Ypatingųjų ir ekstremaliųjų situacijų atvejais užkerta kelią veiksmams, keliantiems pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui, gamtai arba šiurkščiai pažeidžiantiems viešąją tvarką ar laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarką;
* Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka konvojuoja suimtuosius ir nuteistuosius į laisvės atėmimo vietų įstaigą, iš vieno laisvės atėmimo vietų įstaigos padalinio į kitą;
* Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka konvojuoja sulaikytuosius, suimtuosius ir nuteistuosius iš laisvės atėmimo vietų įstaigos į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Apeliacinį, apygardos teismus, Lietuvos vyriausiąjį administracinį ir apygardos administracinius teismus, o ypatingo konvojaus atvejais (kai konvojuojami nuteistieji, kuriems įsiteisėjęs teismo nuosprendis dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais) – ir į miestų ir rajonų apylinkės teismus ir atgal į laisvės atėmimo vietų įstaigą, saugo juos per teismo posėdžius;
* Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka konvojuoja sulaikytuosius, suimtuosius ir nuteistuosius jų ekstradicijos atvejais, juos deportuojant, perduodant Tarptautiniam baudžiamajam teismui, perduodant pagal Europos arešto orderį, taip pat nuteistuosius perduodant toliau atlikti bausmės;
* Teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauja ieškant iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pabėgusių ar konvojavimo metu pabėgusių asmenų ir juos sulaiko;
* Saugo svarbius valstybės objektus pagal Vyriausybės patvirtintą sąrašą;
* Vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų prašymu padeda atlikti vidaus reikalų statutinėms įstaigoms pavestas funkcijas. Tarnybos pareigūnų pasitelkimo tvarką ir konkrečias užduotis nustato vidaus reikalų ministras;
* Ginkluotųjų pajėgų sudėtyje gina valstybę karo metu;
* Padeda likviduoti ekstremaliąsias situacijas ir jų padarinius;
* Dalyvauja Jungtinių Tautų, kitų tarptautinių organizacijų, Europos Sąjungos, užsienio valstybių operacijose ir misijose Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;
* Bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių teisėsaugos ir kitomis institucijomis ir įstaigomis, tarptautinėmis organizacijomis Tarnybos kompetencijos klausimais;
* Įgyvendina kitas įstatymų nustatytas funkcijas.

== Istorija ==

=== Ištakos ===
[[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje]] pilių įgulų bei kitų kariuomenės vienetų veikla dažnai apėmė ne tik karines, bet ir policinio pobūdžio funkcijas. Jos buvo susijusios su viešosios tvarkos palaikymu gyvenvietėse, svarbių kelių ir teritorijų kontrole, taip pat maištų malšinimu.&lt;ref&gt;https://etalpykla.lituanistika.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2013~1384244839491/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content&lt;/ref&gt;

==== Lietuvių žandarmerija Napoleono žygio į Rusiją metu ====
[[Vaizdas:Gendarmerie 1812.png|miniatiūra|Lietuviškas raitasis ir pėstysis lenkų žandarai (1812 m.)]]
1812 m. [[Napoleono karai|Napoleono karo žygio į Rusiją]] metu Lietuvos teritorijoje buvo pradėta atkurti buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės administracinė ir karinė struktūra. [[Lietuvos laikinosios vyriausybės komisija]], remiama Prancūzijos valdžios, organizavo reguliariąją kariuomenę bei sukarintas vidaus saugumo struktūras, įskaitant pirmuosius Lietuvos [[Žandarmerija|žandarmerijos]] tipo dalinius, kurių pagrindinė funkcija buvo teikti ginkluotą paramą vietos valdžiai, gaudyti [[Marodieriavimas|marodierius]] ir [[Dezertyravimas|dezertyrus]]. Vėliau [[Žandaras|žandarams]] teko tikrinti pašto tarnybą, platinti valdžios įsakymus ir kitą korespondenciją, saugoti maisto ir pašarų sandėlius, lydėti gurguoles, prižiūrėti [[Rekrutų prievolė|rekrutų]] ėmimą, rūpintis sanitariniais reikalais, o karo pabaigoje jie netgi dalyvavo karo veiksmuose.

Žandarmerijos daliniai buvo formuojamos vietos valdžios prefektūrų. Lietuviškieji žandarai turėjo būti ginkluoti ietimis, pistoletais ir kardais, o apranga rūpinosi patys. Karininkais, puskarininkiais ir žandarais savanoriais galėjo tapti tik bajorai, kurie negalėjo atsisakyti tarnauti, o karininkais - tik turtingi bajorai. Lietuvoje tuo metu tarnavo 954 žandarai, iš kurių 660 turėjo arklius, o artėjant karo pabaigai šis skaičius išaugo dar keliasdešimčia asmenų.&lt;ref&gt;https://kam.lt/wp-content/uploads/2022/03/kariniu-daliniu-istorija-19-a.pdf&lt;/ref&gt;&lt;ref name=&quot;:1&quot;&gt;https://kam.lt/wp-content/uploads/2022/03/kariniu-daliniu-istorija-19-a.pdf&lt;/ref&gt;

==== Raitųjų karabinierių divizionas (1831 m. sukilimas) ====
[[1830–1831 m. sukilimas|1831 m. sukilimo prieš Rusijos imperiją]] laikotarpiu buvo atgaivinta prancūziškosios žandarmerijos samprata. Vis dėlto pats pavadinimas „žandarmerija“ dėl sąsajų su carinės Rusijos struktūromis visuomenėje kėlė neigiamas reakcijas visuomenėje. Dėl šios priežasties 1831 m. vasario 7 d. sukilėlių kariuomenės vadas kunigaikštis Mikalojus Radvila nurodė žandarmerijos korpusą pervadinti Raitųjų [[Karabinieriai|karabinierių]] divizionu.

Įvykdžius pertvarką, buvo suformuotas apie 350 karių dalinys. Karabinieriams dažnai tekdavo kartu su policija vykdyti viešosios tvarkos užtikrinimo funkcijas miestų ir miestelių teritorijose. Jie saugojo kelius, tiltus ir kalėjimus, prižiūrėjo gydymo bei pašto įstaigų veiklą, taip pat užtikrino, kad pavietų gyventojai laikytųsi sukilėlių valdžios nurodymų, mokėtų mokesčius ir vykdytų prievoles bei rekvizicijas.&lt;ref name=&quot;:1&quot; /&gt;&lt;ref name=&quot;:2&quot;&gt;https://etalpykla.lituanistika.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:B.03~2021~1666872811535/datastreams/DS.001.0.01.BOOK/content&lt;/ref&gt;

==== Žandarmerijos korpusas (1863–1864 m. sukilimas) ====
1863 m. sukilimo laikotarpiu, kaip ir ankstesnio sukilimo metu, sukilėliams prireikė nuosavos žandarmerijos. Jos paskirtis buvo priešintis sukilimo oponentams, carinės valdžios agentūrai bei informatoriams, taip pat drausminti pačius sukilėlius, pažeidusius duotą priesaiką. Žandarai buvo atsakingi už vadovybės saugumą, karinių nurodymų vykdymo kontrolę ir tvarkos palaikymą stovyklose.

Be to, jiems buvo pavestos ir griežtesnės užduotys - rengti išpuolius prieš aukštus carinės administracijos pareigūnus bei vykdyti mirties bausmes išdavikams ir aktyviems carinio režimo šalininkams.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt;

==== Tarpukario Lietuvoje                       ====
1920 m. gegužės–birželio mėn. Lietuvos Vyriausybė svarstė galimybę steigti Lietuvos žandarmeriją. Buvo parengti tiek žandarų uniformos, tiek Karo žandarmerijos įstatymo projektai. Numatyta, kad ši institucija savo veikla būtų panaši į tuo metu JAV kariuomenėje veikusią karinę policiją. Tačiau Seimo atstovai šiai idėjai nepritarė, argumentuodami, kad neseniai buvo atsisakyta rusiškos žandarmerijos tradicijos. Nepaisant politinio sprendimo dėl institucijos įkūrimo projekto atmetimo, jau veikiantis žandarų padaliniai ir toliau veikė Karo komendantūrose.

Po [[1926 m. gruodžio 17 d. perversmas|1926 m. gruodžio 17 d. perversmo]], įvedus karo padėtį, išsiplėtė [[Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdyba|Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrose]] veikiančių žandarų padalinių funkcijos, o karo policijos mokyklos žandarų būrys užtikrindavo viešąją tvarką užsienio delegacijų vizitų metu, vykdė Prezidento Antano Smetonos apsaugą. Be to, žandarai lydėdavo internuotuos lenkus, bolševikus, naujokus, malšindavo neramumus ir saugodavo strategiškai svarbius objektus, tokius kaip Prezidentūra, [[Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija|Krašto apsaugos ministerija]], Gynybos štabas, viešbutis „Metropolis“ bei tiltai.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt;

=== Šiuolaikinėje Lietuvoje ===
[[Vaizdas:VST hq by Augustas Didzgalvis.jpg|thumb|1992–2007 m. 2-ojo pulko būstinė Vilniuje; nuo 2007 m. VST štabas]]
1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir prireikus užtikrinti nuteistųjų įkalinimo įstaigose apsaugą, jų konvojavimą, nuteistųjų riaušių malšinimą, pabėgusiųjų paiešką, nuspręsta sukurti vidaus tarnybos dalinius. 1991 m. spalio 18 d. įsteigtas [[Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija|VRM]] Vidaus tarnybos 1-asis pulkas, jo vadu tapo vidaus tarnybos pulkininkas [[Sergejus Madalovas]].

1991 m. gruodžio 24 d., pradėjus išvesti iš Lietuvos [[Sovietinė armija|sovietinę armiją]], Lietuvos įkalinimo įstaigų apsaugos, suimtųjų ir nuteistųjų konvojavimo, viešosios tvarkos užtikrinimo masinių renginių metu funkcijas perėmė Vidaus tarnybos 1-ojo pulko kariai.

Siekiant geriau paskirstyti šalyje skubaus reagavimo pajėgas, taupiau leisti pinigus ryšiui ir transportui, 1992 m. Vidaus tarnybos 1-ojo pulko 2-asis batalionas buvo pertvarkytas į Vidaus tarnybos 2-ąjį pulką.  1997–2000 m. Vidaus tarnybos 2-asis pulkas saugojo [[Užsieniečių registracijos centras|Užsieniečių registracijos centrą]].&lt;ref&gt;{{cite act |type=Nutarimas |index=691 |date=1997-06-30 |legislature=[[Lietuvos Respublikos Vyriausybė]] |title=Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 124 &quot;Dėl objektų, kurių apsaugą vykdo vidaus tarnybos daliniai, sąrašo patvirtinimo&quot; dalinio pakeitimo |url=https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.920F3677BCBE |access-date=2024-03-08 |language=lt }}&lt;/ref&gt;

2001 m. Vidaus tarnybos pulkų kalėjimų apsaugos tarnyba perduota [[Kalėjimų departamentas|Kalėjimų departamentui]].&lt;ref&gt;{{cite act |type=Nutarimas |index=1609 |date=2001-12-22 |legislature=[[Lietuvos Respublikos Vyriausybė]] |title=Dėl Vidaus reikalų sistemoje tarnaujančių privalomosios pradinės karo tarnybos karių atsisakymo ir Vidaus reikalų ministerijos vidaus tarnybos dalinių reorganizavimo į viešojo saugumo dalinius programos ir jos įgyvendinimo plano patvirtinimo |url=https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.AFCDD730E425 |access-date=2024-03-08 |language=lt }}&lt;/ref&gt;

2002–2006 m. 2-asis pulkas saugojo [[Turniškės|Turniškėse]] įkurtas prezidento, premjero bei užsienio diplomatinių atstovybių rezidencijas, 2006 m. jų apsauga perduota [[Vadovybės apsaugos departamentas|VAD]].&lt;ref&gt;http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/vidaus-tarnybos-pulkai-pasitrauks-is-turniskiu.d?id=9103842&lt;/ref&gt;

2003 m. Vidaus tarnybos pulkai pradėti pertvarkyti į Viešojo saugumo tarnybą. Atsisakyta šauktinių, t. y. tarnauti liko tik profesionalūs pareigūnai.&lt;ref&gt;{{cite act |type=Nutarimas |index=1609 |date=2001-12-22 |legislature=[[Lietuvos Respublikos Vyriausybė]] |title=Dėl Vidaus reikalų sistemoje tarnaujančių privalomosios pradinės karo tarnybos karių atsisakymo ir Vidaus reikalų ministerijos vidaus tarnybos dalinių reorganizavimo į viešojo saugumo dalinius programos ir jos įgyvendinimo plano patvirtinimo |url=https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.157209 |access-date=2024-07-18 |language=lt}}&lt;/ref&gt;

2006–2007 m. pulkai ėmė saugoti [[Tarptautinis Vilniaus oro uostas|Vilniaus oro uostą]] (apsaugą perėmė iš [[Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios Kovos apygardos 8-oji rinktinė|KASP Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės]] strateginių objektų apsaugos būrio&lt;ref&gt;http://www.kam.lt/lt/naujienos_874/archyvas_930/ziniu_archyvas_2005_metai/ziniu_archyvas_2005_-_12/savanoriu_pajegu_kariai_vilniaus_oro_uosto_apsauga_perduoda_vidaus_tarnybos_2-ajam_pulkui.html?pbck=0 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170423083852/http://kam.lt/lt/naujienos_874/archyvas_930/ziniu_archyvas_2005_metai/ziniu_archyvas_2005_-_12/savanoriu_pajegu_kariai_vilniaus_oro_uosto_apsauga_perduoda_vidaus_tarnybos_2-ajam_pulkui.html?pbck=0 |date=2017-04-23 }}&lt;/ref&gt;) ir [[Kauno oro uostas|Kauno oro uostą]].

==== Viešojo saugumo tarnyba ====
[[Vaizdas:Military exercise Karaliaus kirtis 2024 05.jpg|miniatiūra|Tarnybos pareigūnai per pratybas kartu su husarų batalionu.]]
[[Vaizdas:Škoda Kodiaq (Lithuanian Gendarmerie).png|miniatiūra|251x251px|Škoda Kodiaq tarnybos patrulinis automobilis]]
[[Vaizdas:POMSG-2 training of Afghan police officers by Lithuanian military contingent.jpg|miniatiūra|Tarnybos pareigūnas dalyvauja operacijoje [[Afganistano Islamo Respublika|Afganistane]]. 2011 m.]]2007 m. Vidaus tarnybos 1-asis ir 2-asis pulkai sujungti į Viešojo saugumo tarnybą. Joje pulkai pertvarkyti į dalinius, tarnybos būstinė įkurta [[Kaunas|Kaune]].&lt;ref&gt;http://www.vstarnyba.lt/index.php?option=com_content&amp;view=article&amp;id=31&amp;Itemid=32&amp;lang=lt {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150702171200/http://www.vstarnyba.lt/index.php?option=com_content&amp;view=article&amp;id=31&amp;Itemid=32&amp;lang=lt |date=2015-07-02 }}&lt;/ref&gt;

2008 m. Vilniaus dalinys ėmė saugoti [[Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija|LR SAM]] vaistų sandėlį, Kauno dalinys – [[Kauno geležinkelio tunelis|Kauno geležinkelio tunelį]]. 2009 m. iš [[Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-oji rinktinė|KASP Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės]] Apsaugos kuopos perimta [[Lyduvėnų tiltas|Lyduvėnų tilto]], [[Kauno geležinkelio tiltas|Kauno geležinkelio tilto]] ir [[Subačiaus kuro bazė|Lietuvos naftos produktų agentūros Subačiaus kuro bazės]] apsauga.&lt;ref&gt;{{cite act |type=Nutarimas |index=832 |date=2005-08-05 |legislature=[[Lietuvos Respublikos Vyriausybė]] |title=Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gegužės 24 d. nutarimo Nr. 358 &quot;Dėl valstybinių objektų apsaugos organizavimo ir vykdymo&quot; pakeitimo |url=https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.2EAAC5D79A29 |access-date=2024-07-18 |language=lt}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;http://www.vstarnyba.lt/ataskaitos/2014/viesojo-saugumo-tarnybos-prie-vidaus-reikalu-ministerijos-2014-metu-veiklos-ataskaita.pdf {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160304225223/http://www.vstarnyba.lt/ataskaitos/2014/viesojo-saugumo-tarnybos-prie-vidaus-reikalu-ministerijos-2014-metu-veiklos-ataskaita.pdf |date=2016-03-04 }}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;http://kariuomene.kam.lt/lt/kariuomenes_struktura/savanoriu_pajegos_368/padaliniai_371/kasp_dariaus_ir_gireno_apygardos_2-oji_rinktine_kaunas/istorija_2631.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160910054757/http://kariuomene.kam.lt/lt/kariuomenes_struktura/savanoriu_pajegos_368/padaliniai_371/kasp_dariaus_ir_gireno_apygardos_2-oji_rinktine_kaunas/istorija_2631.html |date=2016-09-10 }}&lt;/ref&gt;

2014 m. lapkritį VST pradėjo saugoti [[Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalas|Klaipėdos dujų terminalą]], tam sukurta Klaipėdos rinktinė&lt;ref&gt;http://www.vstarnyba.lt/index.php?option=com_content&amp;view=article&amp;id=416:steigiamas-viesojo-saugumo-tarnybos-padalinys-klaipedoje&amp;catid=4:naujausios-naujienos&amp;Itemid=84&amp;lang=lt {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20151211053917/http://www.vstarnyba.lt/index.php?option=com_content&amp;view=article&amp;id=416:steigiamas-viesojo-saugumo-tarnybos-padalinys-klaipedoje&amp;catid=4:naujausios-naujienos&amp;Itemid=84&amp;lang=lt |date=2015-12-11 }}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite web |title=SGD terminalą nuo lapkričio saugos Viešojo saugumo tarnyba |url=https://klaipeda.diena.lt/naujienos/klaipeda/miesto-pulsas/sgd-terminala-nuo-lapkricio-saugos-viesojo-saugumo-tarnyba-633413 |date=2014-06-06 |website=klaipeda.diena.lt |publisher=[[Klaipėda (dienraštis)|Klaipėda]] |access-date=2026-02-12}}&lt;/ref&gt;

2016 m. VST pertvarkyta, būstinė perkelta į [[Vilnius|Vilnių]].&lt;ref&gt;{{cite act |type=Nutarimas |index=1362 |date=2015-12-23 |legislature=[[Lietuvos Respublikos Vyriausybė]] |title=Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 278 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo |url=https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/3a1f2b90aef511e5b12fbb7dc920ee2c |access-date=2024-07-18 |language=lt}}&lt;/ref&gt; Tais pačiais metais VST perėmė [[Kauno hidroelektrinė|Kauno hidroelektrinės]], [[Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė|Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės]] iš privačių saugos bendrovių, o [[Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija|URM]] pastato apsaugą – iš [[Lietuvos policija|policijos]]. [[Lyduvėnų tiltas|Lyduvėnų tilto]], [[Kauno geležinkelio tiltas|Kauno geležinkelio tilto]] bei LR SAM Ekstremalių sveikatai situacijų centro Farmacinės veiklos ir medicinos rezervo saugojimo poskyrio ([[Nemenčinė]]je) apsauga perduota UAB „Gelsauga“ ir privačioms saugos bendrovėms.&lt;ref&gt;http://www.vstarnyba.lt/keiciasi-viesojo-saugumo-tarnybos-saugomi-objektai/#prettyPhoto {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190110235402/http://www.vstarnyba.lt/keiciasi-viesojo-saugumo-tarnybos-saugomi-objektai/#prettyPhoto |date=2019-01-10 }}&lt;/ref&gt;

2018 m. iš [[VSAT]] Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės perimta [[Palangos oro uostas|Palangos oro uosto]], o 2019 m. – [[IAE]] apsauga ir visas VSAT Branduolinės energetikos objektų apsaugos dalinys&lt;ref&gt;http://vstarnyba.lrv.lt/lt/naujienos/tarnybos-vadovybe-lankesi-ignalinos-atomineje-elektrineje {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20191128092712/http://vstarnyba.lrv.lt/lt/naujienos/tarnybos-vadovybe-lankesi-ignalinos-atomineje-elektrineje |date=2019-11-28 }}&lt;/ref&gt;. Šis dalinys pertvarkytas į VST Visagino dalinį.

2025 m. perimtas saugoti „[[Litgrid]]“ Lietuvos elektros energetikos sistemos valdymo ir duomenų centras, esantis [[Viršuliškės]]e bei [[Lietuvos elektrinė]]&lt;ref&gt;{{cite web |title=VST pradeda saugoti Lietuvos elektros sistemos valdymo ir duomenų centrą |url=https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2452585/vst-pradeda-saugoti-lietuvos-elektros-sistemos-valdymo-ir-duomenu-centra |last=Pankūnas |first=Gytis |date=2025-01-04 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-12}}&lt;/ref&gt;.

2025 m. gruodžio 13 d. Viešojo saugumo tarnyba tapo Europos žandamerijos pajėgų pilnateisę nare. 

2026 m. kovo 26 d. generolas Viktoras Grabauskas savo kalboje paskelbė apie planuojamą tarnybos pervadinimą į Lietuvos žandarmeriją.&lt;ref&gt;https://www.facebook.com/viesojosaugumotarnyba/posts/pfbid0hsQ2fLtahEkWAxG4HTkDbLd2fpvyhgnbB6AqJh8WRtfMzvGtmazsoKqRNgjSB8MGl&lt;/ref&gt;

==== Tarnybos vadai ====
* Generolas [[Sergejus Madalovas]] (1991 – 2015 m.)
* Generolas [[Ričardas Pocius]] (2015 – 2022 m.)
* Pulkininkas [[Arūnas Paulauskas]] (2022 – 2024 m.)
* Generolas [[Viktoras Grabauskas]] (2024 – dabar)

== Padaliniai ==
[[Vaizdas:KK2025 02.jpg|miniatiūra|226x226px|ORKA kovotojas per pratybas]]
[[Vaizdas:Military exercise Karaliaus kirtis 2024 08.jpg|miniatiūra|Tarnybos kinologė vykdo automobilio apžiūrą.|228x228px]]
[[Vaizdas:KK2025 03.jpg|miniatiūra|Pareigūnai vykdo pastato šturmą per pratybas.|227x227px]]

Viešojo saugumo tarnybą sudaro:&lt;ref&gt;https://vstarnyba.lrv.lt/lt/struktura-ir-kontaktai/struktura/&lt;/ref&gt;[[Vaizdas:Riot unit (Public Safety Service of Lithuania).jpg|miniatiūra|Riaušių malšinimo pratybos.|228x228px]]
* Administraciniai padaliniai:
** Štabas
** Pajėgų tiesioginės paramos valdyba
** Biudžeto vykdymo ir pirkimų valdyba
* Operatyviniai vienetai:
** Jungtinis operacijų centras
** [[Vaizdas:Vilnius Public Security Unit insignia.png|frameless|23x23px]] Vilniaus dalinys 
*** 1 - oji kuopa
*** 2 - oji kuopa
*** 3 - oji kuopa
*** 4 - oji kuopa
** [[Vaizdas:Kaunas Public Security Unit insignia.png|frameless|23x23px]] Kauno dalinys
*** 1 - oji kuopa
*** 2 - oji kuopa
*** 3 - oji kuopa
*** 4 - oji kuopa
** [[Vaizdas:Klaipeda Public Security Unit insignia.png|frameless|23x23px]] Klaipėdos dalinys
*** 1 - oji kuopa
*** 2 - oji kuopa
** [[Vaizdas:Visaginas Public Security Unit insignia.png|frameless|23x23px]] Visagino dalinys
*** 1 - oji kuopa
*** 2 - oji kuopa
*** 3 - oji kuopa
** [[Vaizdas:Operational response counterattack (ORKA) unit insignia.png|frameless|23x23px]] Operatyvaus reagavimo kontratakos komanda (ORKA)
*** 1 - asis būrys
*** 2 - asis būrys
*** 3 - asis būrys
*** 4 - asis būrys
** Greitojo reagavimo grupė (GRG)
** Mokymo ir kovinio rengimo centras
* Vidaus tyrimų ir korupcijos prevencijos skyrius

== Įranga ir ginkluotė ==
[[Vaizdas:IAG Guardian APC Lithuanian Gendarmerie.jpg|miniatiūra|Tarnybos IAG Guardian [[šarvuotis]] ]]
[[Vaizdas:Public Security Service ORKA snipers.jpg|miniatiūra|305x305px|ORKA [[Snaiperis|snaiperiai]].]]
[[Vaizdas:KK2025 01.jpg|miniatiūra|ORKA pareigūnas su bepiločiu orlaiviu.|kairėje|236x236px]]Pagrindinę pareigūnų ginkluotę sudaro: Brügger &amp; Thomet APC šeimos [[Karabinas|karabinai]]. Be jų, plačiai paplitę HK MP5 pistoletai kulkosvaidžiai, [[Glock 17|Glock]] šeimos pistoletai, o kaip pagrindiniai kulkosvaidžiai naudojami [[MG3]] perduoti iš [[Lietuvos kariuomenė|Lietuvos kariuomenės]] sandėlių.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Viešojo saugumo tarnyba perima ginkluotę iš Lietuvos kariuomenės |url=https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/viesojo-saugumo-tarnyba-perima-ginkluote-is-lietuvos-kariuomenes-n831491 |date=2015-04-17 |website=tv3.lt |publisher=[[TV3]] |access-date=2026-02-12}}&lt;/ref&gt; Naudojami bepiločiai orlaiviai ir jiems slopinti skirta įranga. 

Taip pat naudojamos vandens patrankos ir konvojavimo funkcijoms skirti automobiliai - pagaminti Mercedes-Benz SK sunkvežimių pagrindu. Konvojavimui taip pat naudojami Iveco Eurocargo ir Mercedes-Benz Atego sunkvežimiai. Tarnyba naudoja įvairius visureigius ir mikroautobusus (Volkswagen Crafter, Volkswagen Transporter, Toyota Proace Verso).

Tarnyba aktyviai naudoja šarvuotąją techniką - Jungtiniuose Arabų Emyratuose pagamintus IAG Guardian šarvuočius ir Kanadoje gamintus Inkas Sentry, šarvuočiuose montuojami didelio kalibro kulkosvaidžiai [[Browning M2 kulkosvaidis|M2 Browning]]. Taip pat naudojami neginkluoti šarvuočiai, pagaminti Ford-550 pagrindu.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Viešojo saugumo tarnyba ieško 10 vairuotojų specialiam transportui |url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/viesojo-saugumo-tarnyba-iesko-10-vairuotoju-specialiam-transportui-83370285 |last=Stankevičius |first=Augustas |agency=[[BNS]] |date=2020-01-26 |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |access-date=2026-02-12}}&lt;/ref&gt;

Saugant kritinės infrastruktūros objektus [[Klaipėdos jūrų uostas|Klaipėdos uoste]] naudojamos greitaeigės valtys.

Vykdant intervencijos operacijas pasitelkiama [[Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos|Lietuvos karinių oro pajėgų]] sraigtasparniais.

== Laipsniai ==
{| class=&quot;wikitable&quot;
! colspan=&quot;9&quot; | Viešojo saugumo tarnybos prie LR VRM vidaus tarnybos nekariniai pareigūnų laipsniai&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;
|-
!Grandis
!Aukščiausios
grandies
! colspan=&quot;3&quot; |Aukštesniosios grandies pareigūnai
! colspan=&quot;3&quot; |Vidurinės grandies pareigūnai
!Pirminės grandies pareigūnai
|- align=&quot;center&quot;
!Antpetis
|[[Vaizdas:Lithuania-Internal General (2).svg|131x131px]]
|[[Vaizdas:Lithuanian Internal Colonel 2.png|142x142px]]
|[[Vaizdas:Lithuanian Internal Lieutenant-Colonel 2.png|145x145px]]
|[[Vaizdas:Lithuanian Internal Service Major 2.png|140x140px]]
|[[Vaizdas:Lithuanian Internal Service Captain 2.png|142x142px]]
|[[Vaizdas:Lithuanian Internal Service Senior Lieutenant 2.png|140x140px]]
|[[Vaizdas:Lithuanian Internal Service Lieutenant 2.png|140x140px]]
|[[Vaizdas:Lithuanian Internal Service Senior NCO 2.png|140x140px]]
|- align=&quot;center&quot;
!Pavadinimas
|''[[Generolas]]''
|''[[Pulkininkas]]''
|''[[Pulkininkas leitenantas|Pulkininkas]]''
''[[Pulkininkas leitenantas|leitenantas]]''
|''[[Majoras]]''
|''[[Kapitonas]]''
|''[[Vyresnysis leitenantas|Vyresnysis]]''
''[[Vyresnysis leitenantas|leitenantas]]''
|''[[Leitenantas]]''
|''Vyresnysis''
''puskarininkis''
|-
! colspan=&quot;9&quot; |
|}

== Šaltiniai ==
{{Išn}}

[[Kategorija:Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija]]
[[Kategorija:Lietuvos specialiosios tarnybos]]</text>
      <sha1>mzzm0311dfp5cpgfcx3hgewcyfrc9l9</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7820134</id>
      <parentid>7820021</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T11:46:27Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Bellkass02</username>
        <id>169917</id>
      </contributor>
      <comment>/* Tarpukario Lietuvoje */</comment>
      <origin>7820134</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="27364" sha1="8il17b9jrhhkgikj8s8lyb4qnaz0q2a" xml:space="preserve">{{Infolentelė Karinis vienetas
|unit_name= Viešojo saugumo tarnyba
|image= [[Vaizdas:VSTbigLT.png|150px]]
|caption= Viešojo saugumo tarnybos ženklas
|dates= 1991 m. spalio 18 d.
|country= {{flag|Lietuva}}
|allegiance= 
|branch= [[Vidaus reikalų ministerija]]
|type= [[Žandarmerija]]
|role= 
|size=992&lt;ref&gt;https://rekvizitai.vz.lt/imone/viesojo_saugumo_tarnyba_prie_lr_vrm/&lt;/ref&gt; 
|command_structure=[[Europos žandarmerijos pajėgos]]
[[Lietuvos ginkluotosios pajėgos]] (karo metas)
|garrison= [[Mykolas Kazimieras Pacas|M. K. Paco]] g. 35,&lt;br /&gt;10309 [[Vilnius]]
|garrison_label=
|nickname=
|patron=
|motto= Vienybė - Saugumas - Ateitis
|colors=
|colors_label=
|march=
|mascot=
|equipment=
|equipment_label=
|battles=
|anniversaries= 
|decorations=
|battle_honours=
|disbanded=
&lt;!-- Commanders --&gt;
|commander1= [[Generolas]]&lt;br&gt;[[Viktoras Grabauskas]]
|commander1_label= Tarnybos vadas
|commander2= [[Pulkininkas]]&lt;br&gt;[[Dainius Daukantas]]
|commander2_label= Vado pavaduotojas
|commander3= [[Pulkininkas]]&lt;br&gt;[[Giedrius Klimavičius]]
|commander3_label= Vado pavaduotojas
|notable_commanders=
&lt;!-- Insignia --&gt;
|identification_symbol= [[Vaizdas:Berete VST.png|100px]]
|identification_symbol_label= Beretė
| identification_symbol_2       = 
| identification_symbol_2_label = 
|identification_symbol_3=
|identification_symbol_3_label=
|identification_symbol_4=
|identification_symbol_4_label=
}}'''Viešojo saugumo tarnyba''' – nuolatinės specialiosios parengties Lietuvos [[Vidaus tarnyba|vidaus tarnybos]] įstaiga, skirta užtikrinti [[Viešoji tvarka|viešąją tvarką]] ypatingais atvejais ir saugoti svarbius objektus, o kilus karui – ginti šalį.&lt;ref name=&quot;:0&quot;&gt;https://vstarnyba.lrv.lt/lt/administracine-informacija/nuostatai {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20221114030845/https://vstarnyba.lrv.lt/lt/administracine-informacija/nuostatai |date=2022-11-14 }}&lt;/ref&gt;

== Paskirtis ==
Atkurti viešąją tvarką, užtikrinti visuomenės saugumą ypatingų ir ekstremalių situacijų metu; organizuoti ir vykdyti konvojavimą; užtikrinti svarbių valstybės objektų apsaugą; karo atveju ginti Lietuvos valstybę.

== Uždaviniai ==
* Slopina riaušes, masinius neramumus, grupinius veiksmus, kuriais pažeidžiama viešoji tvarka ar priešinamasi teisėsaugos pareigūnams, riaušes laisvės atėmimo vietų įstaigoje ar grupinius pasipriešinimus laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijai, taip pat kitokius tyčinius veiksmus, šiurkščiai pažeidžiančius laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarką, išlaisvina įkaitus;
* Ypatingųjų ir ekstremaliųjų situacijų atvejais užkerta kelią veiksmams, keliantiems pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui, gamtai arba šiurkščiai pažeidžiantiems viešąją tvarką ar laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarką;
* Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka konvojuoja suimtuosius ir nuteistuosius į laisvės atėmimo vietų įstaigą, iš vieno laisvės atėmimo vietų įstaigos padalinio į kitą;
* Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka konvojuoja sulaikytuosius, suimtuosius ir nuteistuosius iš laisvės atėmimo vietų įstaigos į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Apeliacinį, apygardos teismus, Lietuvos vyriausiąjį administracinį ir apygardos administracinius teismus, o ypatingo konvojaus atvejais (kai konvojuojami nuteistieji, kuriems įsiteisėjęs teismo nuosprendis dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais) – ir į miestų ir rajonų apylinkės teismus ir atgal į laisvės atėmimo vietų įstaigą, saugo juos per teismo posėdžius;
* Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka konvojuoja sulaikytuosius, suimtuosius ir nuteistuosius jų ekstradicijos atvejais, juos deportuojant, perduodant Tarptautiniam baudžiamajam teismui, perduodant pagal Europos arešto orderį, taip pat nuteistuosius perduodant toliau atlikti bausmės;
* Teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauja ieškant iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pabėgusių ar konvojavimo metu pabėgusių asmenų ir juos sulaiko;
* Saugo svarbius valstybės objektus pagal Vyriausybės patvirtintą sąrašą;
* Vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų prašymu padeda atlikti vidaus reikalų statutinėms įstaigoms pavestas funkcijas. Tarnybos pareigūnų pasitelkimo tvarką ir konkrečias užduotis nustato vidaus reikalų ministras;
* Ginkluotųjų pajėgų sudėtyje gina valstybę karo metu;
* Padeda likviduoti ekstremaliąsias situacijas ir jų padarinius;
* Dalyvauja Jungtinių Tautų, kitų tarptautinių organizacijų, Europos Sąjungos, užsienio valstybių operacijose ir misijose Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;
* Bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių teisėsaugos ir kitomis institucijomis ir įstaigomis, tarptautinėmis organizacijomis Tarnybos kompetencijos klausimais;
* Įgyvendina kitas įstatymų nustatytas funkcijas.

== Istorija ==

=== Ištakos ===
[[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje]] pilių įgulų bei kitų kariuomenės vienetų veikla dažnai apėmė ne tik karines, bet ir policinio pobūdžio funkcijas. Jos buvo susijusios su viešosios tvarkos palaikymu gyvenvietėse, svarbių kelių ir teritorijų kontrole, taip pat maištų malšinimu.&lt;ref&gt;https://etalpykla.lituanistika.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2013~1384244839491/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content&lt;/ref&gt;

==== Lietuvių žandarmerija Napoleono žygio į Rusiją metu ====
[[Vaizdas:Gendarmerie 1812.png|miniatiūra|Lietuviškas raitasis ir pėstysis lenkų žandarai (1812 m.)]]
1812 m. [[Napoleono karai|Napoleono karo žygio į Rusiją]] metu Lietuvos teritorijoje buvo pradėta atkurti buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės administracinė ir karinė struktūra. [[Lietuvos laikinosios vyriausybės komisija]], remiama Prancūzijos valdžios, organizavo reguliariąją kariuomenę bei sukarintas vidaus saugumo struktūras, įskaitant pirmuosius Lietuvos [[Žandarmerija|žandarmerijos]] tipo dalinius, kurių pagrindinė funkcija buvo teikti ginkluotą paramą vietos valdžiai, gaudyti [[Marodieriavimas|marodierius]] ir [[Dezertyravimas|dezertyrus]]. Vėliau [[Žandaras|žandarams]] teko tikrinti pašto tarnybą, platinti valdžios įsakymus ir kitą korespondenciją, saugoti maisto ir pašarų sandėlius, lydėti gurguoles, prižiūrėti [[Rekrutų prievolė|rekrutų]] ėmimą, rūpintis sanitariniais reikalais, o karo pabaigoje jie netgi dalyvavo karo veiksmuose.

Žandarmerijos daliniai buvo formuojamos vietos valdžios prefektūrų. Lietuviškieji žandarai turėjo būti ginkluoti ietimis, pistoletais ir kardais, o apranga rūpinosi patys. Karininkais, puskarininkiais ir žandarais savanoriais galėjo tapti tik bajorai, kurie negalėjo atsisakyti tarnauti, o karininkais - tik turtingi bajorai. Lietuvoje tuo metu tarnavo 954 žandarai, iš kurių 660 turėjo arklius, o artėjant karo pabaigai šis skaičius išaugo dar keliasdešimčia asmenų.&lt;ref&gt;https://kam.lt/wp-content/uploads/2022/03/kariniu-daliniu-istorija-19-a.pdf&lt;/ref&gt;&lt;ref name=&quot;:1&quot;&gt;https://kam.lt/wp-content/uploads/2022/03/kariniu-daliniu-istorija-19-a.pdf&lt;/ref&gt;

==== Raitųjų karabinierių divizionas (1831 m. sukilimas) ====
[[1830–1831 m. sukilimas|1831 m. sukilimo prieš Rusijos imperiją]] laikotarpiu buvo atgaivinta prancūziškosios žandarmerijos samprata. Vis dėlto pats pavadinimas „žandarmerija“ dėl sąsajų su carinės Rusijos struktūromis visuomenėje kėlė neigiamas reakcijas visuomenėje. Dėl šios priežasties 1831 m. vasario 7 d. sukilėlių kariuomenės vadas kunigaikštis Mikalojus Radvila nurodė žandarmerijos korpusą pervadinti Raitųjų [[Karabinieriai|karabinierių]] divizionu.

Įvykdžius pertvarką, buvo suformuotas apie 350 karių dalinys. Karabinieriams dažnai tekdavo kartu su policija vykdyti viešosios tvarkos užtikrinimo funkcijas miestų ir miestelių teritorijose. Jie saugojo kelius, tiltus ir kalėjimus, prižiūrėjo gydymo bei pašto įstaigų veiklą, taip pat užtikrino, kad pavietų gyventojai laikytųsi sukilėlių valdžios nurodymų, mokėtų mokesčius ir vykdytų prievoles bei rekvizicijas.&lt;ref name=&quot;:1&quot; /&gt;&lt;ref name=&quot;:2&quot;&gt;https://etalpykla.lituanistika.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:B.03~2021~1666872811535/datastreams/DS.001.0.01.BOOK/content&lt;/ref&gt;

==== Žandarmerijos korpusas (1863–1864 m. sukilimas) ====
1863 m. sukilimo laikotarpiu, kaip ir ankstesnio sukilimo metu, sukilėliams prireikė nuosavos žandarmerijos. Jos paskirtis buvo priešintis sukilimo oponentams, carinės valdžios agentūrai bei informatoriams, taip pat drausminti pačius sukilėlius, pažeidusius duotą priesaiką. Žandarai buvo atsakingi už vadovybės saugumą, karinių nurodymų vykdymo kontrolę ir tvarkos palaikymą stovyklose.

Be to, jiems buvo pavestos ir griežtesnės užduotys - rengti išpuolius prieš aukštus carinės administracijos pareigūnus bei vykdyti mirties bausmes išdavikams ir aktyviems carinio režimo šalininkams.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt;

==== Tarpukario Lietuvoje ====
[[Vaizdas:KKkuopaKaune.jpg|miniatiūra|Kauno komendantūros kuopa žygiuoja K. Donelaičio gatve]]
1920 m. vasario 23 d. vykstant [[Lietuvos nepriklausomybės kovos|nepriklausomybės kovoms]], siekiant suvienyti karo komendantūras, buvo suformuota [[Vietinės kariuomenės brigada]], kuriai pavesta koordinuoti vietinės apsaugos dalinių veiklą ir palaikyti viešąją tvarką, vėliau brigados žinion perduota Mobilizacijos skyrius ir kalėjimų ir belaisvių stovyklų apsauga. &lt;ref name=&quot;:3&quot;&gt;https://www.vle.lt/straipsnis/vietines-kariuomenes-brigada/&lt;/ref&gt;

1920 m. gegužės–birželio mėn. Lietuvos Vyriausybė svarstė galimybę steigti Lietuvos žandarmeriją. Buvo parengti tiek žandarų uniformos, tiek Karo žandarmerijos įstatymo projektai. Numatyta, kad ši institucija savo veikla būtų panaši į tuo metu JAV kariuomenėje veikusią karinę policiją. Tačiau Seimo atstovai šiai idėjai nepritarė, argumentuodami, kad neseniai buvo atsisakyta rusiškos žandarmerijos tradicijos. Nepaisant politinio sprendimo dėl institucijos įkūrimo projekto atmetimo, jau veikiantis žandarų padaliniai ir toliau veikė karo komendantūrose.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt;

1923 m. birželio 30 d. sudarius tris karo apygardas, Vietinės kariuomenės brigada tapo pavaldi jų viršininkams. 1923 m. gruodžio 7 d. ji buvo išformuota.&lt;ref name=&quot;:3&quot; /&gt;

Po [[1926 m. gruodžio 17 d. perversmas|1926 m. gruodžio 17 d. perversmo]], įvedus karo padėtį, išsiplėtė [[Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdyba|Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrose]] veikiančių žandarų padalinių funkcijos, o karo policijos mokyklos žandarų būrys užtikrindavo viešąją tvarką užsienio delegacijų vizitų metu, vykdė Prezidento Antano Smetonos apsaugą. Be to, žandarai lydėdavo internuotuos lenkus, bolševikus, naujokus, malšindavo neramumus ir saugodavo strategiškai svarbius objektus, tokius kaip Prezidentūra, [[Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija|Krašto apsaugos ministerija]], Gynybos štabas, viešbutis „Metropolis“ bei tiltai.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt;

=== Šiuolaikinėje Lietuvoje ===
[[Vaizdas:1VTPLK.jpg|miniatiūra|Vidaus tarnybos dalinių vyriausiasis vadas generolas [[Arvydas Svetulevičius]] ir pirmojo pulko kariai. ]]
1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir prireikus užtikrinti nuteistųjų įkalinimo įstaigose apsaugą, jų konvojavimą, nuteistųjų riaušių malšinimą, pabėgusiųjų paiešką, nuspręsta sukurti vidaus tarnybos dalinius. 1991 m. spalio 18 d. įsteigtas [[Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija|VRM]] Vidaus tarnybos 1-asis pulkas, jo vadu tapo vidaus tarnybos pulkininkas [[Sergejus Madalovas]].

1991 m. gruodžio 24 d., pradėjus išvesti iš Lietuvos [[Sovietinė armija|sovietinę armiją]], Lietuvos įkalinimo įstaigų apsaugos, suimtųjų ir nuteistųjų konvojavimo, viešosios tvarkos užtikrinimo masinių renginių metu funkcijas perėmė Vidaus tarnybos 1-ojo pulko kariai.

Siekiant geriau paskirstyti šalyje skubaus reagavimo pajėgas, taupiau leisti pinigus ryšiui ir transportui, 1992 m. Vidaus tarnybos 1-ojo pulko 2-asis batalionas buvo pertvarkytas į Vidaus tarnybos 2-ąjį pulką.  1997–2000 m. Vidaus tarnybos 2-asis pulkas saugojo [[Užsieniečių registracijos centras|Užsieniečių registracijos centrą]].&lt;ref&gt;{{cite act |type=Nutarimas |index=691 |date=1997-06-30 |legislature=[[Lietuvos Respublikos Vyriausybė]] |title=Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 124 &quot;Dėl objektų, kurių apsaugą vykdo vidaus tarnybos daliniai, sąrašo patvirtinimo&quot; dalinio pakeitimo |url=https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.920F3677BCBE |access-date=2024-03-08 |language=lt }}&lt;/ref&gt; 

2001 m. Vidaus tarnybos pulkų kalėjimų apsaugos tarnyba perduota [[Kalėjimų departamentas|Kalėjimų departamentui]].&lt;ref&gt;{{cite act |type=Nutarimas |index=1609 |date=2001-12-22 |legislature=[[Lietuvos Respublikos Vyriausybė]] |title=Dėl Vidaus reikalų sistemoje tarnaujančių privalomosios pradinės karo tarnybos karių atsisakymo ir Vidaus reikalų ministerijos vidaus tarnybos dalinių reorganizavimo į viešojo saugumo dalinius programos ir jos įgyvendinimo plano patvirtinimo |url=https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.AFCDD730E425 |access-date=2024-03-08 |language=lt }}&lt;/ref&gt; 2002–2006 m. 2-asis pulkas saugojo [[Turniškės|Turniškėse]] įkurtas prezidento, premjero bei užsienio diplomatinių atstovybių rezidencijas, 2006 m. jų apsauga perduota [[Vadovybės apsaugos departamentas|VAD]].&lt;ref&gt;[https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/vidaus-tarnybos-pulkai-pasitrauks-is-turniskiu.d?id=9103842 http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/vidaus-tarnybos-pulkai-pasitrauks-is-turniskiu.d?id=9103842]&lt;/ref&gt;

2003 m. Vidaus tarnybos pulkai pradėti pertvarkyti į Viešojo saugumo tarnybą. Atsisakyta šauktinių, t. y. tarnauti liko tik profesionalūs pareigūnai. 2006–2007 m. pulkai ėmė saugoti [[Tarptautinis Vilniaus oro uostas|Vilniaus oro uostą]] (apsaugą perėmė iš [[Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios Kovos apygardos 8-oji rinktinė|KASP Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės]] strateginių objektų apsaugos būrio&lt;ref&gt;http://www.kam.lt/lt/naujienos_874/archyvas_930/ziniu_archyvas_2005_metai/ziniu_archyvas_2005_-_12/savanoriu_pajegu_kariai_vilniaus_oro_uosto_apsauga_perduoda_vidaus_tarnybos_2-ajam_pulkui.html?pbck=0 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170423083852/http://kam.lt/lt/naujienos_874/archyvas_930/ziniu_archyvas_2005_metai/ziniu_archyvas_2005_-_12/savanoriu_pajegu_kariai_vilniaus_oro_uosto_apsauga_perduoda_vidaus_tarnybos_2-ajam_pulkui.html?pbck=0 |date=2017-04-23 }}&lt;/ref&gt;) ir [[Kauno oro uostas|Kauno oro uostą]].&lt;ref&gt;{{cite act |type=Nutarimas |index=1609 |date=2001-12-22 |legislature=[[Lietuvos Respublikos Vyriausybė]] |title=Dėl Vidaus reikalų sistemoje tarnaujančių privalomosios pradinės karo tarnybos karių atsisakymo ir Vidaus reikalų ministerijos vidaus tarnybos dalinių reorganizavimo į viešojo saugumo dalinius programos ir jos įgyvendinimo plano patvirtinimo |url=https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.157209 |access-date=2024-07-18 |language=lt}}&lt;/ref&gt;

==== Viešojo saugumo tarnyba ====
[[Vaizdas:Military exercise Karaliaus kirtis 2024 05.jpg|miniatiūra|Tarnybos pareigūnai per pratybas kartu su husarų batalionu.]]
[[Vaizdas:Škoda Kodiaq (Lithuanian Gendarmerie).png|miniatiūra|251x251px|Škoda Kodiaq tarnybos patrulinis automobilis]]
[[Vaizdas:POMSG-2 training of Afghan police officers by Lithuanian military contingent.jpg|miniatiūra|Tarnybos pareigūnas dalyvauja operacijoje [[Afganistano Islamo Respublika|Afganistane]]. 2011 m.]]2007 m. Vidaus tarnybos 1-asis ir 2-asis pulkai sujungti į Viešojo saugumo tarnybą. Joje pulkai pertvarkyti į dalinius, tarnybos būstinė įkurta [[Kaunas|Kaune]].&lt;ref&gt;http://www.vstarnyba.lt/index.php?option=com_content&amp;view=article&amp;id=31&amp;Itemid=32&amp;lang=lt {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150702171200/http://www.vstarnyba.lt/index.php?option=com_content&amp;view=article&amp;id=31&amp;Itemid=32&amp;lang=lt |date=2015-07-02 }}&lt;/ref&gt;

2008 m. Vilniaus dalinys ėmė saugoti [[Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija|LR SAM]] vaistų sandėlį, Kauno dalinys – [[Kauno geležinkelio tunelis|Kauno geležinkelio tunelį]]. 2009 m. iš [[Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-oji rinktinė|KASP Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės]] Apsaugos kuopos perimta [[Lyduvėnų tiltas|Lyduvėnų tilto]], [[Kauno geležinkelio tiltas|Kauno geležinkelio tilto]] ir [[Subačiaus kuro bazė|Lietuvos naftos produktų agentūros Subačiaus kuro bazės]] apsauga.&lt;ref&gt;{{cite act |type=Nutarimas |index=832 |date=2005-08-05 |legislature=[[Lietuvos Respublikos Vyriausybė]] |title=Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gegužės 24 d. nutarimo Nr. 358 &quot;Dėl valstybinių objektų apsaugos organizavimo ir vykdymo&quot; pakeitimo |url=https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.2EAAC5D79A29 |access-date=2024-07-18 |language=lt}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;http://www.vstarnyba.lt/ataskaitos/2014/viesojo-saugumo-tarnybos-prie-vidaus-reikalu-ministerijos-2014-metu-veiklos-ataskaita.pdf {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160304225223/http://www.vstarnyba.lt/ataskaitos/2014/viesojo-saugumo-tarnybos-prie-vidaus-reikalu-ministerijos-2014-metu-veiklos-ataskaita.pdf |date=2016-03-04 }}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;http://kariuomene.kam.lt/lt/kariuomenes_struktura/savanoriu_pajegos_368/padaliniai_371/kasp_dariaus_ir_gireno_apygardos_2-oji_rinktine_kaunas/istorija_2631.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160910054757/http://kariuomene.kam.lt/lt/kariuomenes_struktura/savanoriu_pajegos_368/padaliniai_371/kasp_dariaus_ir_gireno_apygardos_2-oji_rinktine_kaunas/istorija_2631.html |date=2016-09-10 }}&lt;/ref&gt;

2014 m. lapkritį VST pradėjo saugoti [[Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalas|Klaipėdos dujų terminalą]], tam sukurta Klaipėdos rinktinė&lt;ref&gt;http://www.vstarnyba.lt/index.php?option=com_content&amp;view=article&amp;id=416:steigiamas-viesojo-saugumo-tarnybos-padalinys-klaipedoje&amp;catid=4:naujausios-naujienos&amp;Itemid=84&amp;lang=lt {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20151211053917/http://www.vstarnyba.lt/index.php?option=com_content&amp;view=article&amp;id=416:steigiamas-viesojo-saugumo-tarnybos-padalinys-klaipedoje&amp;catid=4:naujausios-naujienos&amp;Itemid=84&amp;lang=lt |date=2015-12-11 }}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite web |title=SGD terminalą nuo lapkričio saugos Viešojo saugumo tarnyba |url=https://klaipeda.diena.lt/naujienos/klaipeda/miesto-pulsas/sgd-terminala-nuo-lapkricio-saugos-viesojo-saugumo-tarnyba-633413 |date=2014-06-06 |website=klaipeda.diena.lt |publisher=[[Klaipėda (dienraštis)|Klaipėda]] |access-date=2026-02-12}}&lt;/ref&gt;

2016 m. VST pertvarkyta, būstinė perkelta į [[Vilnius|Vilnių]].&lt;ref&gt;{{cite act |type=Nutarimas |index=1362 |date=2015-12-23 |legislature=[[Lietuvos Respublikos Vyriausybė]] |title=Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 278 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo |url=https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/3a1f2b90aef511e5b12fbb7dc920ee2c |access-date=2024-07-18 |language=lt}}&lt;/ref&gt; Tais pačiais metais VST perėmė [[Kauno hidroelektrinė|Kauno hidroelektrinės]], [[Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė|Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės]] iš privačių saugos bendrovių, o [[Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija|URM]] pastato apsaugą – iš [[Lietuvos policija|policijos]]. [[Lyduvėnų tiltas|Lyduvėnų tilto]], [[Kauno geležinkelio tiltas|Kauno geležinkelio tilto]] bei LR SAM Ekstremalių sveikatai situacijų centro Farmacinės veiklos ir medicinos rezervo saugojimo poskyrio ([[Nemenčinė]]je) apsauga perduota UAB „Gelsauga“ ir privačioms saugos bendrovėms.&lt;ref&gt;http://www.vstarnyba.lt/keiciasi-viesojo-saugumo-tarnybos-saugomi-objektai/#prettyPhoto {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190110235402/http://www.vstarnyba.lt/keiciasi-viesojo-saugumo-tarnybos-saugomi-objektai/#prettyPhoto |date=2019-01-10 }}&lt;/ref&gt;

2018 m. iš [[VSAT]] Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės perimta [[Palangos oro uostas|Palangos oro uosto]], o 2019 m. – [[IAE]] apsauga ir visas VSAT Branduolinės energetikos objektų apsaugos dalinys&lt;ref&gt;http://vstarnyba.lrv.lt/lt/naujienos/tarnybos-vadovybe-lankesi-ignalinos-atomineje-elektrineje {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20191128092712/http://vstarnyba.lrv.lt/lt/naujienos/tarnybos-vadovybe-lankesi-ignalinos-atomineje-elektrineje |date=2019-11-28 }}&lt;/ref&gt;. Šis dalinys pertvarkytas į VST Visagino dalinį.

2025 m. perimtas saugoti „[[Litgrid]]“ Lietuvos elektros energetikos sistemos valdymo ir duomenų centras, esantis [[Viršuliškės]]e bei [[Lietuvos elektrinė]]&lt;ref&gt;{{cite web |title=VST pradeda saugoti Lietuvos elektros sistemos valdymo ir duomenų centrą |url=https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2452585/vst-pradeda-saugoti-lietuvos-elektros-sistemos-valdymo-ir-duomenu-centra |last=Pankūnas |first=Gytis |date=2025-01-04 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-12}}&lt;/ref&gt;.

2025 m. gruodžio 13 d. Viešojo saugumo tarnyba tapo Europos žandamerijos pajėgų pilnateisę nare. 

2026 m. kovo 26 d. generolas Viktoras Grabauskas savo kalboje paskelbė apie planuojamą tarnybos pervadinimą į Lietuvos žandarmeriją.&lt;ref&gt;https://www.facebook.com/viesojosaugumotarnyba/posts/pfbid0hsQ2fLtahEkWAxG4HTkDbLd2fpvyhgnbB6AqJh8WRtfMzvGtmazsoKqRNgjSB8MGl&lt;/ref&gt;

==== Tarnybos vadai ====
* Generolas [[Sergejus Madalovas]] (1991 – 2015 m.)
* Generolas [[Ričardas Pocius]] (2015 – 2022 m.)
* Pulkininkas [[Arūnas Paulauskas]] (2022 – 2024 m.)
* Generolas [[Viktoras Grabauskas]] (2024 – dabar)

== Padaliniai ==
[[Vaizdas:KK2025 02.jpg|miniatiūra|226x226px|ORKA kovotojas per pratybas]]
[[Vaizdas:Military exercise Karaliaus kirtis 2024 08.jpg|miniatiūra|Tarnybos kinologė vykdo automobilio apžiūrą.|228x228px]]
[[Vaizdas:KK2025 03.jpg|miniatiūra|Pareigūnai vykdo pastato šturmą per pratybas.|227x227px]]

Viešojo saugumo tarnybą sudaro:&lt;ref&gt;https://vstarnyba.lrv.lt/lt/struktura-ir-kontaktai/struktura/&lt;/ref&gt;[[Vaizdas:Riot unit (Public Safety Service of Lithuania).jpg|miniatiūra|Riaušių malšinimo pratybos.|228x228px]]
* Administraciniai padaliniai:
** Štabas
** Pajėgų tiesioginės paramos valdyba
** Biudžeto vykdymo ir pirkimų valdyba
* Operatyviniai vienetai:
** Jungtinis operacijų centras
** [[Vaizdas:Vilnius Public Security Unit insignia.png|frameless|23x23px]] Vilniaus dalinys 
*** 1 - oji kuopa
*** 2 - oji kuopa
*** 3 - oji kuopa
*** 4 - oji kuopa
** [[Vaizdas:Kaunas Public Security Unit insignia.png|frameless|23x23px]] Kauno dalinys
*** 1 - oji kuopa
*** 2 - oji kuopa
*** 3 - oji kuopa
*** 4 - oji kuopa
** [[Vaizdas:Klaipeda Public Security Unit insignia.png|frameless|23x23px]] Klaipėdos dalinys
*** 1 - oji kuopa
*** 2 - oji kuopa
** [[Vaizdas:Visaginas Public Security Unit insignia.png|frameless|23x23px]] Visagino dalinys
*** 1 - oji kuopa
*** 2 - oji kuopa
*** 3 - oji kuopa
** [[Vaizdas:Operational response counterattack (ORKA) unit insignia.png|frameless|23x23px]] Operatyvaus reagavimo kontratakos komanda (ORKA)
*** 1 - asis būrys
*** 2 - asis būrys
*** 3 - asis būrys
*** 4 - asis būrys
** Greitojo reagavimo grupė (GRG)
** Mokymo ir kovinio rengimo centras
* Vidaus tyrimų ir korupcijos prevencijos skyrius

== Įranga ir ginkluotė ==
[[Vaizdas:IAG Guardian APC Lithuanian Gendarmerie.jpg|miniatiūra|Tarnybos IAG Guardian [[šarvuotis]] ]]
[[Vaizdas:Public Security Service ORKA snipers.jpg|miniatiūra|305x305px|ORKA [[Snaiperis|snaiperiai]].]]
[[Vaizdas:KK2025 01.jpg|miniatiūra|ORKA pareigūnas su bepiločiu orlaiviu.|kairėje|236x236px]]Pagrindinę pareigūnų ginkluotę sudaro: Brügger &amp; Thomet APC šeimos [[Karabinas|karabinai]]. Be jų, plačiai paplitę HK MP5 pistoletai kulkosvaidžiai, [[Glock 17|Glock]] šeimos pistoletai, o kaip pagrindiniai kulkosvaidžiai naudojami [[MG3]] perduoti iš [[Lietuvos kariuomenė|Lietuvos kariuomenės]] sandėlių.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Viešojo saugumo tarnyba perima ginkluotę iš Lietuvos kariuomenės |url=https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/viesojo-saugumo-tarnyba-perima-ginkluote-is-lietuvos-kariuomenes-n831491 |date=2015-04-17 |website=tv3.lt |publisher=[[TV3]] |access-date=2026-02-12}}&lt;/ref&gt; Naudojami bepiločiai orlaiviai ir jiems slopinti skirta įranga. 

Taip pat naudojamos vandens patrankos ir konvojavimo funkcijoms skirti automobiliai - pagaminti Mercedes-Benz SK sunkvežimių pagrindu. Konvojavimui taip pat naudojami Iveco Eurocargo ir Mercedes-Benz Atego sunkvežimiai. Tarnyba naudoja įvairius visureigius ir mikroautobusus (Volkswagen Crafter, Volkswagen Transporter, Toyota Proace Verso).

Tarnyba aktyviai naudoja šarvuotąją techniką - Jungtiniuose Arabų Emyratuose pagamintus IAG Guardian šarvuočius ir Kanadoje gamintus Inkas Sentry, šarvuočiuose montuojami didelio kalibro kulkosvaidžiai [[Browning M2 kulkosvaidis|M2 Browning]]. Taip pat naudojami neginkluoti šarvuočiai, pagaminti Ford-550 pagrindu.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Viešojo saugumo tarnyba ieško 10 vairuotojų specialiam transportui |url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/viesojo-saugumo-tarnyba-iesko-10-vairuotoju-specialiam-transportui-83370285 |last=Stankevičius |first=Augustas |agency=[[BNS]] |date=2020-01-26 |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |access-date=2026-02-12}}&lt;/ref&gt;

Saugant kritinės infrastruktūros objektus [[Klaipėdos jūrų uostas|Klaipėdos uoste]] naudojamos greitaeigės valtys.

Vykdant intervencijos operacijas pasitelkiama [[Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos|Lietuvos karinių oro pajėgų]] sraigtasparniais.

== Laipsniai ==
{| class=&quot;wikitable&quot;
! colspan=&quot;9&quot; | Viešojo saugumo tarnybos prie LR VRM vidaus tarnybos nekariniai pareigūnų laipsniai&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;
|-
!Grandis
!Aukščiausios
grandies
! colspan=&quot;3&quot; |Aukštesniosios grandies pareigūnai
! colspan=&quot;3&quot; |Vidurinės grandies pareigūnai
!Pirminės grandies pareigūnai
|- align=&quot;center&quot;
!Antpetis
|[[Vaizdas:Lithuania-Internal General (2).svg|131x131px]]
|[[Vaizdas:Lithuanian Internal Colonel 2.png|142x142px]]
|[[Vaizdas:Lithuanian Internal Lieutenant-Colonel 2.png|145x145px]]
|[[Vaizdas:Lithuanian Internal Service Major 2.png|140x140px]]
|[[Vaizdas:Lithuanian Internal Service Captain 2.png|142x142px]]
|[[Vaizdas:Lithuanian Internal Service Senior Lieutenant 2.png|140x140px]]
|[[Vaizdas:Lithuanian Internal Service Lieutenant 2.png|140x140px]]
|[[Vaizdas:Lithuanian Internal Service Senior NCO 2.png|140x140px]]
|- align=&quot;center&quot;
!Pavadinimas
|''[[Generolas]]''
|''[[Pulkininkas]]''
|''[[Pulkininkas leitenantas|Pulkininkas]]''
''[[Pulkininkas leitenantas|leitenantas]]''
|''[[Majoras]]''
|''[[Kapitonas]]''
|''[[Vyresnysis leitenantas|Vyresnysis]]''
''[[Vyresnysis leitenantas|leitenantas]]''
|''[[Leitenantas]]''
|''Vyresnysis''
''puskarininkis''
|-
! colspan=&quot;9&quot; |
|}

== Šaltiniai ==
{{Išn}}

[[Kategorija:Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija]]
[[Kategorija:Lietuvos specialiosios tarnybos]]</text>
      <sha1>8il17b9jrhhkgikj8s8lyb4qnaz0q2a</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7820137</id>
      <parentid>7820134</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T11:49:35Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Bellkass02</username>
        <id>169917</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>/* Viešojo saugumo tarnyba */</comment>
      <origin>7820137</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="27363" sha1="kv04pfrbanikylzwdku0wuvo7rivefl" xml:space="preserve">{{Infolentelė Karinis vienetas
|unit_name= Viešojo saugumo tarnyba
|image= [[Vaizdas:VSTbigLT.png|150px]]
|caption= Viešojo saugumo tarnybos ženklas
|dates= 1991 m. spalio 18 d.
|country= {{flag|Lietuva}}
|allegiance= 
|branch= [[Vidaus reikalų ministerija]]
|type= [[Žandarmerija]]
|role= 
|size=992&lt;ref&gt;https://rekvizitai.vz.lt/imone/viesojo_saugumo_tarnyba_prie_lr_vrm/&lt;/ref&gt; 
|command_structure=[[Europos žandarmerijos pajėgos]]
[[Lietuvos ginkluotosios pajėgos]] (karo metas)
|garrison= [[Mykolas Kazimieras Pacas|M. K. Paco]] g. 35,&lt;br /&gt;10309 [[Vilnius]]
|garrison_label=
|nickname=
|patron=
|motto= Vienybė - Saugumas - Ateitis
|colors=
|colors_label=
|march=
|mascot=
|equipment=
|equipment_label=
|battles=
|anniversaries= 
|decorations=
|battle_honours=
|disbanded=
&lt;!-- Commanders --&gt;
|commander1= [[Generolas]]&lt;br&gt;[[Viktoras Grabauskas]]
|commander1_label= Tarnybos vadas
|commander2= [[Pulkininkas]]&lt;br&gt;[[Dainius Daukantas]]
|commander2_label= Vado pavaduotojas
|commander3= [[Pulkininkas]]&lt;br&gt;[[Giedrius Klimavičius]]
|commander3_label= Vado pavaduotojas
|notable_commanders=
&lt;!-- Insignia --&gt;
|identification_symbol= [[Vaizdas:Berete VST.png|100px]]
|identification_symbol_label= Beretė
| identification_symbol_2       = 
| identification_symbol_2_label = 
|identification_symbol_3=
|identification_symbol_3_label=
|identification_symbol_4=
|identification_symbol_4_label=
}}'''Viešojo saugumo tarnyba''' – nuolatinės specialiosios parengties Lietuvos [[Vidaus tarnyba|vidaus tarnybos]] įstaiga, skirta užtikrinti [[Viešoji tvarka|viešąją tvarką]] ypatingais atvejais ir saugoti svarbius objektus, o kilus karui – ginti šalį.&lt;ref name=&quot;:0&quot;&gt;https://vstarnyba.lrv.lt/lt/administracine-informacija/nuostatai {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20221114030845/https://vstarnyba.lrv.lt/lt/administracine-informacija/nuostatai |date=2022-11-14 }}&lt;/ref&gt;

== Paskirtis ==
Atkurti viešąją tvarką, užtikrinti visuomenės saugumą ypatingų ir ekstremalių situacijų metu; organizuoti ir vykdyti konvojavimą; užtikrinti svarbių valstybės objektų apsaugą; karo atveju ginti Lietuvos valstybę.

== Uždaviniai ==
* Slopina riaušes, masinius neramumus, grupinius veiksmus, kuriais pažeidžiama viešoji tvarka ar priešinamasi teisėsaugos pareigūnams, riaušes laisvės atėmimo vietų įstaigoje ar grupinius pasipriešinimus laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijai, taip pat kitokius tyčinius veiksmus, šiurkščiai pažeidžiančius laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarką, išlaisvina įkaitus;
* Ypatingųjų ir ekstremaliųjų situacijų atvejais užkerta kelią veiksmams, keliantiems pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui, gamtai arba šiurkščiai pažeidžiantiems viešąją tvarką ar laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarką;
* Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka konvojuoja suimtuosius ir nuteistuosius į laisvės atėmimo vietų įstaigą, iš vieno laisvės atėmimo vietų įstaigos padalinio į kitą;
* Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka konvojuoja sulaikytuosius, suimtuosius ir nuteistuosius iš laisvės atėmimo vietų įstaigos į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Apeliacinį, apygardos teismus, Lietuvos vyriausiąjį administracinį ir apygardos administracinius teismus, o ypatingo konvojaus atvejais (kai konvojuojami nuteistieji, kuriems įsiteisėjęs teismo nuosprendis dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais) – ir į miestų ir rajonų apylinkės teismus ir atgal į laisvės atėmimo vietų įstaigą, saugo juos per teismo posėdžius;
* Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka konvojuoja sulaikytuosius, suimtuosius ir nuteistuosius jų ekstradicijos atvejais, juos deportuojant, perduodant Tarptautiniam baudžiamajam teismui, perduodant pagal Europos arešto orderį, taip pat nuteistuosius perduodant toliau atlikti bausmės;
* Teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauja ieškant iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pabėgusių ar konvojavimo metu pabėgusių asmenų ir juos sulaiko;
* Saugo svarbius valstybės objektus pagal Vyriausybės patvirtintą sąrašą;
* Vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų prašymu padeda atlikti vidaus reikalų statutinėms įstaigoms pavestas funkcijas. Tarnybos pareigūnų pasitelkimo tvarką ir konkrečias užduotis nustato vidaus reikalų ministras;
* Ginkluotųjų pajėgų sudėtyje gina valstybę karo metu;
* Padeda likviduoti ekstremaliąsias situacijas ir jų padarinius;
* Dalyvauja Jungtinių Tautų, kitų tarptautinių organizacijų, Europos Sąjungos, užsienio valstybių operacijose ir misijose Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;
* Bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių teisėsaugos ir kitomis institucijomis ir įstaigomis, tarptautinėmis organizacijomis Tarnybos kompetencijos klausimais;
* Įgyvendina kitas įstatymų nustatytas funkcijas.

== Istorija ==

=== Ištakos ===
[[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje]] pilių įgulų bei kitų kariuomenės vienetų veikla dažnai apėmė ne tik karines, bet ir policinio pobūdžio funkcijas. Jos buvo susijusios su viešosios tvarkos palaikymu gyvenvietėse, svarbių kelių ir teritorijų kontrole, taip pat maištų malšinimu.&lt;ref&gt;https://etalpykla.lituanistika.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2013~1384244839491/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content&lt;/ref&gt;

==== Lietuvių žandarmerija Napoleono žygio į Rusiją metu ====
[[Vaizdas:Gendarmerie 1812.png|miniatiūra|Lietuviškas raitasis ir pėstysis lenkų žandarai (1812 m.)]]
1812 m. [[Napoleono karai|Napoleono karo žygio į Rusiją]] metu Lietuvos teritorijoje buvo pradėta atkurti buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės administracinė ir karinė struktūra. [[Lietuvos laikinosios vyriausybės komisija]], remiama Prancūzijos valdžios, organizavo reguliariąją kariuomenę bei sukarintas vidaus saugumo struktūras, įskaitant pirmuosius Lietuvos [[Žandarmerija|žandarmerijos]] tipo dalinius, kurių pagrindinė funkcija buvo teikti ginkluotą paramą vietos valdžiai, gaudyti [[Marodieriavimas|marodierius]] ir [[Dezertyravimas|dezertyrus]]. Vėliau [[Žandaras|žandarams]] teko tikrinti pašto tarnybą, platinti valdžios įsakymus ir kitą korespondenciją, saugoti maisto ir pašarų sandėlius, lydėti gurguoles, prižiūrėti [[Rekrutų prievolė|rekrutų]] ėmimą, rūpintis sanitariniais reikalais, o karo pabaigoje jie netgi dalyvavo karo veiksmuose.

Žandarmerijos daliniai buvo formuojamos vietos valdžios prefektūrų. Lietuviškieji žandarai turėjo būti ginkluoti ietimis, pistoletais ir kardais, o apranga rūpinosi patys. Karininkais, puskarininkiais ir žandarais savanoriais galėjo tapti tik bajorai, kurie negalėjo atsisakyti tarnauti, o karininkais - tik turtingi bajorai. Lietuvoje tuo metu tarnavo 954 žandarai, iš kurių 660 turėjo arklius, o artėjant karo pabaigai šis skaičius išaugo dar keliasdešimčia asmenų.&lt;ref&gt;https://kam.lt/wp-content/uploads/2022/03/kariniu-daliniu-istorija-19-a.pdf&lt;/ref&gt;&lt;ref name=&quot;:1&quot;&gt;https://kam.lt/wp-content/uploads/2022/03/kariniu-daliniu-istorija-19-a.pdf&lt;/ref&gt;

==== Raitųjų karabinierių divizionas (1831 m. sukilimas) ====
[[1830–1831 m. sukilimas|1831 m. sukilimo prieš Rusijos imperiją]] laikotarpiu buvo atgaivinta prancūziškosios žandarmerijos samprata. Vis dėlto pats pavadinimas „žandarmerija“ dėl sąsajų su carinės Rusijos struktūromis visuomenėje kėlė neigiamas reakcijas visuomenėje. Dėl šios priežasties 1831 m. vasario 7 d. sukilėlių kariuomenės vadas kunigaikštis Mikalojus Radvila nurodė žandarmerijos korpusą pervadinti Raitųjų [[Karabinieriai|karabinierių]] divizionu.

Įvykdžius pertvarką, buvo suformuotas apie 350 karių dalinys. Karabinieriams dažnai tekdavo kartu su policija vykdyti viešosios tvarkos užtikrinimo funkcijas miestų ir miestelių teritorijose. Jie saugojo kelius, tiltus ir kalėjimus, prižiūrėjo gydymo bei pašto įstaigų veiklą, taip pat užtikrino, kad pavietų gyventojai laikytųsi sukilėlių valdžios nurodymų, mokėtų mokesčius ir vykdytų prievoles bei rekvizicijas.&lt;ref name=&quot;:1&quot; /&gt;&lt;ref name=&quot;:2&quot;&gt;https://etalpykla.lituanistika.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:B.03~2021~1666872811535/datastreams/DS.001.0.01.BOOK/content&lt;/ref&gt;

==== Žandarmerijos korpusas (1863–1864 m. sukilimas) ====
1863 m. sukilimo laikotarpiu, kaip ir ankstesnio sukilimo metu, sukilėliams prireikė nuosavos žandarmerijos. Jos paskirtis buvo priešintis sukilimo oponentams, carinės valdžios agentūrai bei informatoriams, taip pat drausminti pačius sukilėlius, pažeidusius duotą priesaiką. Žandarai buvo atsakingi už vadovybės saugumą, karinių nurodymų vykdymo kontrolę ir tvarkos palaikymą stovyklose.

Be to, jiems buvo pavestos ir griežtesnės užduotys - rengti išpuolius prieš aukštus carinės administracijos pareigūnus bei vykdyti mirties bausmes išdavikams ir aktyviems carinio režimo šalininkams.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt;

==== Tarpukario Lietuvoje ====
[[Vaizdas:KKkuopaKaune.jpg|miniatiūra|Kauno komendantūros kuopa žygiuoja K. Donelaičio gatve]]
1920 m. vasario 23 d. vykstant [[Lietuvos nepriklausomybės kovos|nepriklausomybės kovoms]], siekiant suvienyti karo komendantūras, buvo suformuota [[Vietinės kariuomenės brigada]], kuriai pavesta koordinuoti vietinės apsaugos dalinių veiklą ir palaikyti viešąją tvarką, vėliau brigados žinion perduota Mobilizacijos skyrius ir kalėjimų ir belaisvių stovyklų apsauga. &lt;ref name=&quot;:3&quot;&gt;https://www.vle.lt/straipsnis/vietines-kariuomenes-brigada/&lt;/ref&gt;

1920 m. gegužės–birželio mėn. Lietuvos Vyriausybė svarstė galimybę steigti Lietuvos žandarmeriją. Buvo parengti tiek žandarų uniformos, tiek Karo žandarmerijos įstatymo projektai. Numatyta, kad ši institucija savo veikla būtų panaši į tuo metu JAV kariuomenėje veikusią karinę policiją. Tačiau Seimo atstovai šiai idėjai nepritarė, argumentuodami, kad neseniai buvo atsisakyta rusiškos žandarmerijos tradicijos. Nepaisant politinio sprendimo dėl institucijos įkūrimo projekto atmetimo, jau veikiantis žandarų padaliniai ir toliau veikė karo komendantūrose.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt;

1923 m. birželio 30 d. sudarius tris karo apygardas, Vietinės kariuomenės brigada tapo pavaldi jų viršininkams. 1923 m. gruodžio 7 d. ji buvo išformuota.&lt;ref name=&quot;:3&quot; /&gt;

Po [[1926 m. gruodžio 17 d. perversmas|1926 m. gruodžio 17 d. perversmo]], įvedus karo padėtį, išsiplėtė [[Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdyba|Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrose]] veikiančių žandarų padalinių funkcijos, o karo policijos mokyklos žandarų būrys užtikrindavo viešąją tvarką užsienio delegacijų vizitų metu, vykdė Prezidento Antano Smetonos apsaugą. Be to, žandarai lydėdavo internuotuos lenkus, bolševikus, naujokus, malšindavo neramumus ir saugodavo strategiškai svarbius objektus, tokius kaip Prezidentūra, [[Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija|Krašto apsaugos ministerija]], Gynybos štabas, viešbutis „Metropolis“ bei tiltai.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt;

=== Šiuolaikinėje Lietuvoje ===
[[Vaizdas:1VTPLK.jpg|miniatiūra|Vidaus tarnybos dalinių vyriausiasis vadas generolas [[Arvydas Svetulevičius]] ir pirmojo pulko kariai. ]]
1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir prireikus užtikrinti nuteistųjų įkalinimo įstaigose apsaugą, jų konvojavimą, nuteistųjų riaušių malšinimą, pabėgusiųjų paiešką, nuspręsta sukurti vidaus tarnybos dalinius. 1991 m. spalio 18 d. įsteigtas [[Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija|VRM]] Vidaus tarnybos 1-asis pulkas, jo vadu tapo vidaus tarnybos pulkininkas [[Sergejus Madalovas]].

1991 m. gruodžio 24 d., pradėjus išvesti iš Lietuvos [[Sovietinė armija|sovietinę armiją]], Lietuvos įkalinimo įstaigų apsaugos, suimtųjų ir nuteistųjų konvojavimo, viešosios tvarkos užtikrinimo masinių renginių metu funkcijas perėmė Vidaus tarnybos 1-ojo pulko kariai.

Siekiant geriau paskirstyti šalyje skubaus reagavimo pajėgas, taupiau leisti pinigus ryšiui ir transportui, 1992 m. Vidaus tarnybos 1-ojo pulko 2-asis batalionas buvo pertvarkytas į Vidaus tarnybos 2-ąjį pulką.  1997–2000 m. Vidaus tarnybos 2-asis pulkas saugojo [[Užsieniečių registracijos centras|Užsieniečių registracijos centrą]].&lt;ref&gt;{{cite act |type=Nutarimas |index=691 |date=1997-06-30 |legislature=[[Lietuvos Respublikos Vyriausybė]] |title=Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 124 &quot;Dėl objektų, kurių apsaugą vykdo vidaus tarnybos daliniai, sąrašo patvirtinimo&quot; dalinio pakeitimo |url=https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.920F3677BCBE |access-date=2024-03-08 |language=lt }}&lt;/ref&gt; 

2001 m. Vidaus tarnybos pulkų kalėjimų apsaugos tarnyba perduota [[Kalėjimų departamentas|Kalėjimų departamentui]].&lt;ref&gt;{{cite act |type=Nutarimas |index=1609 |date=2001-12-22 |legislature=[[Lietuvos Respublikos Vyriausybė]] |title=Dėl Vidaus reikalų sistemoje tarnaujančių privalomosios pradinės karo tarnybos karių atsisakymo ir Vidaus reikalų ministerijos vidaus tarnybos dalinių reorganizavimo į viešojo saugumo dalinius programos ir jos įgyvendinimo plano patvirtinimo |url=https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.AFCDD730E425 |access-date=2024-03-08 |language=lt }}&lt;/ref&gt; 2002–2006 m. 2-asis pulkas saugojo [[Turniškės|Turniškėse]] įkurtas prezidento, premjero bei užsienio diplomatinių atstovybių rezidencijas, 2006 m. jų apsauga perduota [[Vadovybės apsaugos departamentas|VAD]].&lt;ref&gt;[https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/vidaus-tarnybos-pulkai-pasitrauks-is-turniskiu.d?id=9103842 http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/vidaus-tarnybos-pulkai-pasitrauks-is-turniskiu.d?id=9103842]&lt;/ref&gt;

2003 m. Vidaus tarnybos pulkai pradėti pertvarkyti į Viešojo saugumo tarnybą. Atsisakyta šauktinių, t. y. tarnauti liko tik profesionalūs pareigūnai. 2006–2007 m. pulkai ėmė saugoti [[Tarptautinis Vilniaus oro uostas|Vilniaus oro uostą]] (apsaugą perėmė iš [[Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios Kovos apygardos 8-oji rinktinė|KASP Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės]] strateginių objektų apsaugos būrio&lt;ref&gt;http://www.kam.lt/lt/naujienos_874/archyvas_930/ziniu_archyvas_2005_metai/ziniu_archyvas_2005_-_12/savanoriu_pajegu_kariai_vilniaus_oro_uosto_apsauga_perduoda_vidaus_tarnybos_2-ajam_pulkui.html?pbck=0 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170423083852/http://kam.lt/lt/naujienos_874/archyvas_930/ziniu_archyvas_2005_metai/ziniu_archyvas_2005_-_12/savanoriu_pajegu_kariai_vilniaus_oro_uosto_apsauga_perduoda_vidaus_tarnybos_2-ajam_pulkui.html?pbck=0 |date=2017-04-23 }}&lt;/ref&gt;) ir [[Kauno oro uostas|Kauno oro uostą]].&lt;ref&gt;{{cite act |type=Nutarimas |index=1609 |date=2001-12-22 |legislature=[[Lietuvos Respublikos Vyriausybė]] |title=Dėl Vidaus reikalų sistemoje tarnaujančių privalomosios pradinės karo tarnybos karių atsisakymo ir Vidaus reikalų ministerijos vidaus tarnybos dalinių reorganizavimo į viešojo saugumo dalinius programos ir jos įgyvendinimo plano patvirtinimo |url=https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.157209 |access-date=2024-07-18 |language=lt}}&lt;/ref&gt;

==== Viešojo saugumo tarnyba ====
[[Vaizdas:POMSG-2 training of Afghan police officers by Lithuanian military contingent.jpg|miniatiūra|Tarnybos pareigūnas dalyvauja operacijoje [[Afganistano Islamo Respublika|Afganistane]]. 2011 m.]][[Vaizdas:Military exercise Karaliaus kirtis 2024 05.jpg|miniatiūra|Tarnybos pareigūnai per pratybas kartu su husarų batalionu.]]
[[Vaizdas:Škoda Kodiaq (Lithuanian Gendarmerie).png|miniatiūra|251x251px|Škoda Kodiaq tarnybos patrulinis automobilis]]2007 m. Vidaus tarnybos 1-asis ir 2-asis pulkai sujungti į Viešojo saugumo tarnybą. Joje pulkai pertvarkyti į dalinius, tarnybos būstinė įkurta [[Kaunas|Kaune]].&lt;ref&gt;http://www.vstarnyba.lt/index.php?option=com_content&amp;view=article&amp;id=31&amp;Itemid=32&amp;lang=lt {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150702171200/http://www.vstarnyba.lt/index.php?option=com_content&amp;view=article&amp;id=31&amp;Itemid=32&amp;lang=lt |date=2015-07-02 }}&lt;/ref&gt;

2008 m. Vilniaus dalinys ėmė saugoti [[Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija|LR SAM]] vaistų sandėlį, Kauno dalinys – [[Kauno geležinkelio tunelis|Kauno geležinkelio tunelį]]. 2009 m. iš [[Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-oji rinktinė|KASP Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės]] Apsaugos kuopos perimta [[Lyduvėnų tiltas|Lyduvėnų tilto]], [[Kauno geležinkelio tiltas|Kauno geležinkelio tilto]] ir [[Subačiaus kuro bazė|Lietuvos naftos produktų agentūros Subačiaus kuro bazės]] apsauga.&lt;ref&gt;{{cite act |type=Nutarimas |index=832 |date=2005-08-05 |legislature=[[Lietuvos Respublikos Vyriausybė]] |title=Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gegužės 24 d. nutarimo Nr. 358 &quot;Dėl valstybinių objektų apsaugos organizavimo ir vykdymo&quot; pakeitimo |url=https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.2EAAC5D79A29 |access-date=2024-07-18 |language=lt}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;http://www.vstarnyba.lt/ataskaitos/2014/viesojo-saugumo-tarnybos-prie-vidaus-reikalu-ministerijos-2014-metu-veiklos-ataskaita.pdf {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160304225223/http://www.vstarnyba.lt/ataskaitos/2014/viesojo-saugumo-tarnybos-prie-vidaus-reikalu-ministerijos-2014-metu-veiklos-ataskaita.pdf |date=2016-03-04 }}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;http://kariuomene.kam.lt/lt/kariuomenes_struktura/savanoriu_pajegos_368/padaliniai_371/kasp_dariaus_ir_gireno_apygardos_2-oji_rinktine_kaunas/istorija_2631.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160910054757/http://kariuomene.kam.lt/lt/kariuomenes_struktura/savanoriu_pajegos_368/padaliniai_371/kasp_dariaus_ir_gireno_apygardos_2-oji_rinktine_kaunas/istorija_2631.html |date=2016-09-10 }}&lt;/ref&gt;

2014 m. lapkritį VST pradėjo saugoti [[Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalas|Klaipėdos dujų terminalą]], tam sukurta Klaipėdos rinktinė&lt;ref&gt;http://www.vstarnyba.lt/index.php?option=com_content&amp;view=article&amp;id=416:steigiamas-viesojo-saugumo-tarnybos-padalinys-klaipedoje&amp;catid=4:naujausios-naujienos&amp;Itemid=84&amp;lang=lt {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20151211053917/http://www.vstarnyba.lt/index.php?option=com_content&amp;view=article&amp;id=416:steigiamas-viesojo-saugumo-tarnybos-padalinys-klaipedoje&amp;catid=4:naujausios-naujienos&amp;Itemid=84&amp;lang=lt |date=2015-12-11 }}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite web |title=SGD terminalą nuo lapkričio saugos Viešojo saugumo tarnyba |url=https://klaipeda.diena.lt/naujienos/klaipeda/miesto-pulsas/sgd-terminala-nuo-lapkricio-saugos-viesojo-saugumo-tarnyba-633413 |date=2014-06-06 |website=klaipeda.diena.lt |publisher=[[Klaipėda (dienraštis)|Klaipėda]] |access-date=2026-02-12}}&lt;/ref&gt;

2016 m. VST pertvarkyta, būstinė perkelta į [[Vilnius|Vilnių]].&lt;ref&gt;{{cite act |type=Nutarimas |index=1362 |date=2015-12-23 |legislature=[[Lietuvos Respublikos Vyriausybė]] |title=Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 278 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo |url=https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/3a1f2b90aef511e5b12fbb7dc920ee2c |access-date=2024-07-18 |language=lt}}&lt;/ref&gt; Tais pačiais metais VST perėmė [[Kauno hidroelektrinė|Kauno hidroelektrinės]], [[Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė|Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės]] iš privačių saugos bendrovių, o [[Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija|URM]] pastato apsaugą – iš [[Lietuvos policija|policijos]]. [[Lyduvėnų tiltas|Lyduvėnų tilto]], [[Kauno geležinkelio tiltas|Kauno geležinkelio tilto]] bei LR SAM Ekstremalių sveikatai situacijų centro Farmacinės veiklos ir medicinos rezervo saugojimo poskyrio ([[Nemenčinė]]je) apsauga perduota UAB „Gelsauga“ ir privačioms saugos bendrovėms.&lt;ref&gt;http://www.vstarnyba.lt/keiciasi-viesojo-saugumo-tarnybos-saugomi-objektai/#prettyPhoto {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190110235402/http://www.vstarnyba.lt/keiciasi-viesojo-saugumo-tarnybos-saugomi-objektai/#prettyPhoto |date=2019-01-10 }}&lt;/ref&gt;

2018 m. iš [[VSAT]] Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės perimta [[Palangos oro uostas|Palangos oro uosto]], o 2019 m. – [[IAE]] apsauga ir visas VSAT Branduolinės energetikos objektų apsaugos dalinys&lt;ref&gt;http://vstarnyba.lrv.lt/lt/naujienos/tarnybos-vadovybe-lankesi-ignalinos-atomineje-elektrineje {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20191128092712/http://vstarnyba.lrv.lt/lt/naujienos/tarnybos-vadovybe-lankesi-ignalinos-atomineje-elektrineje |date=2019-11-28 }}&lt;/ref&gt;. Šis dalinys pertvarkytas į VST Visagino dalinį.

2025 m. perimtas saugoti „[[Litgrid]]“ Lietuvos elektros energetikos sistemos valdymo ir duomenų centras, esantis [[Viršuliškės]]e bei [[Lietuvos elektrinė]]&lt;ref&gt;{{cite web |title=VST pradeda saugoti Lietuvos elektros sistemos valdymo ir duomenų centrą |url=https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2452585/vst-pradeda-saugoti-lietuvos-elektros-sistemos-valdymo-ir-duomenu-centra |last=Pankūnas |first=Gytis |date=2025-01-04 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2026-02-12}}&lt;/ref&gt;.

2025 m. gruodžio 13 d. Viešojo saugumo tarnyba tapo Europos žandamerijos pajėgų pilnateisę nare. 

2026 m. kovo 26 d. generolas Viktoras Grabauskas savo kalboje paskelbė apie planuojamą tarnybos pervadinimą į Lietuvos žandarmeriją.&lt;ref&gt;https://www.facebook.com/viesojosaugumotarnyba/posts/pfbid0hsQ2fLtahEkWAxG4HTkDbLd2fpvyhgnbB6AqJh8WRtfMzvGtmazsoKqRNgjSB8MGl&lt;/ref&gt;

==== Tarnybos vadai ====
* Generolas [[Sergejus Madalovas]] (1991 – 2015 m.)
* Generolas [[Ričardas Pocius]] (2015 – 2022 m.)
* Pulkininkas [[Arūnas Paulauskas]] (2022 – 2024 m.)
* Generolas [[Viktoras Grabauskas]] (2024 – dabar)

== Padaliniai ==
[[Vaizdas:KK2025 02.jpg|miniatiūra|226x226px|ORKA kovotojas per pratybas]]
[[Vaizdas:Military exercise Karaliaus kirtis 2024 08.jpg|miniatiūra|Tarnybos kinologė vykdo automobilio apžiūrą.|228x228px]]
[[Vaizdas:KK2025 03.jpg|miniatiūra|Pareigūnai vykdo pastato šturmą per pratybas.|227x227px]]

Viešojo saugumo tarnybą sudaro:&lt;ref&gt;https://vstarnyba.lrv.lt/lt/struktura-ir-kontaktai/struktura/&lt;/ref&gt;[[Vaizdas:Riot unit (Public Safety Service of Lithuania).jpg|miniatiūra|Riaušių malšinimo pratybos.|228x228px]]
* Administraciniai padaliniai:
** Štabas
** Pajėgų tiesioginės paramos valdyba
** Biudžeto vykdymo ir pirkimų valdyba
* Operatyviniai vienetai:
** Jungtinis operacijų centras
** [[Vaizdas:Vilnius Public Security Unit insignia.png|frameless|23x23px]] Vilniaus dalinys 
*** 1 - oji kuopa
*** 2 - oji kuopa
*** 3 - oji kuopa
*** 4 - oji kuopa
** [[Vaizdas:Kaunas Public Security Unit insignia.png|frameless|23x23px]] Kauno dalinys
*** 1 - oji kuopa
*** 2 - oji kuopa
*** 3 - oji kuopa
*** 4 - oji kuopa
** [[Vaizdas:Klaipeda Public Security Unit insignia.png|frameless|23x23px]] Klaipėdos dalinys
*** 1 - oji kuopa
*** 2 - oji kuopa
** [[Vaizdas:Visaginas Public Security Unit insignia.png|frameless|23x23px]] Visagino dalinys
*** 1 - oji kuopa
*** 2 - oji kuopa
*** 3 - oji kuopa
** [[Vaizdas:Operational response counterattack (ORKA) unit insignia.png|frameless|23x23px]] Operatyvaus reagavimo kontratakos komanda (ORKA)
*** 1 - asis būrys
*** 2 - asis būrys
*** 3 - asis būrys
*** 4 - asis būrys
** Greitojo reagavimo grupė (GRG)
** Mokymo ir kovinio rengimo centras
* Vidaus tyrimų ir korupcijos prevencijos skyrius

== Įranga ir ginkluotė ==
[[Vaizdas:IAG Guardian APC Lithuanian Gendarmerie.jpg|miniatiūra|Tarnybos IAG Guardian [[šarvuotis]] ]]
[[Vaizdas:Public Security Service ORKA snipers.jpg|miniatiūra|305x305px|ORKA [[Snaiperis|snaiperiai]].]]
[[Vaizdas:KK2025 01.jpg|miniatiūra|ORKA pareigūnas su bepiločiu orlaiviu.|kairėje|236x236px]]Pagrindinę pareigūnų ginkluotę sudaro: Brügger &amp; Thomet APC šeimos [[Karabinas|karabinai]]. Be jų, plačiai paplitę HK MP5 pistoletai kulkosvaidžiai, [[Glock 17|Glock]] šeimos pistoletai, o kaip pagrindiniai kulkosvaidžiai naudojami [[MG3]] perduoti iš [[Lietuvos kariuomenė|Lietuvos kariuomenės]] sandėlių.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Viešojo saugumo tarnyba perima ginkluotę iš Lietuvos kariuomenės |url=https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/viesojo-saugumo-tarnyba-perima-ginkluote-is-lietuvos-kariuomenes-n831491 |date=2015-04-17 |website=tv3.lt |publisher=[[TV3]] |access-date=2026-02-12}}&lt;/ref&gt; Naudojami bepiločiai orlaiviai ir jiems slopinti skirta įranga. 

Taip pat naudojamos vandens patrankos ir konvojavimo funkcijoms skirti automobiliai - pagaminti Mercedes-Benz SK sunkvežimių pagrindu. Konvojavimui taip pat naudojami Iveco Eurocargo ir Mercedes-Benz Atego sunkvežimiai. Tarnyba naudoja įvairius visureigius ir mikroautobusus (Volkswagen Crafter, Volkswagen Transporter, Toyota Proace Verso).

Tarnyba aktyviai naudoja šarvuotąją techniką - Jungtiniuose Arabų Emyratuose pagamintus IAG Guardian šarvuočius ir Kanadoje gamintus Inkas Sentry, šarvuočiuose montuojami didelio kalibro kulkosvaidžiai [[Browning M2 kulkosvaidis|M2 Browning]]. Taip pat naudojami neginkluoti šarvuočiai, pagaminti Ford-550 pagrindu.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Viešojo saugumo tarnyba ieško 10 vairuotojų specialiam transportui |url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/viesojo-saugumo-tarnyba-iesko-10-vairuotoju-specialiam-transportui-83370285 |last=Stankevičius |first=Augustas |agency=[[BNS]] |date=2020-01-26 |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |access-date=2026-02-12}}&lt;/ref&gt;

Saugant kritinės infrastruktūros objektus [[Klaipėdos jūrų uostas|Klaipėdos uoste]] naudojamos greitaeigės valtys.

Vykdant intervencijos operacijas pasitelkiama [[Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos|Lietuvos karinių oro pajėgų]] sraigtasparniais.

== Laipsniai ==
{| class=&quot;wikitable&quot;
! colspan=&quot;9&quot; | Viešojo saugumo tarnybos prie LR VRM vidaus tarnybos nekariniai pareigūnų laipsniai&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;
|-
!Grandis
!Aukščiausios
grandies
! colspan=&quot;3&quot; |Aukštesniosios grandies pareigūnai
! colspan=&quot;3&quot; |Vidurinės grandies pareigūnai
!Pirminės grandies pareigūnai
|- align=&quot;center&quot;
!Antpetis
|[[Vaizdas:Lithuania-Internal General (2).svg|131x131px]]
|[[Vaizdas:Lithuanian Internal Colonel 2.png|142x142px]]
|[[Vaizdas:Lithuanian Internal Lieutenant-Colonel 2.png|145x145px]]
|[[Vaizdas:Lithuanian Internal Service Major 2.png|140x140px]]
|[[Vaizdas:Lithuanian Internal Service Captain 2.png|142x142px]]
|[[Vaizdas:Lithuanian Internal Service Senior Lieutenant 2.png|140x140px]]
|[[Vaizdas:Lithuanian Internal Service Lieutenant 2.png|140x140px]]
|[[Vaizdas:Lithuanian Internal Service Senior NCO 2.png|140x140px]]
|- align=&quot;center&quot;
!Pavadinimas
|''[[Generolas]]''
|''[[Pulkininkas]]''
|''[[Pulkininkas leitenantas|Pulkininkas]]''
''[[Pulkininkas leitenantas|leitenantas]]''
|''[[Majoras]]''
|''[[Kapitonas]]''
|''[[Vyresnysis leitenantas|Vyresnysis]]''
''[[Vyresnysis leitenantas|leitenantas]]''
|''[[Leitenantas]]''
|''Vyresnysis''
''puskarininkis''
|-
! colspan=&quot;9&quot; |
|}

== Šaltiniai ==
{{Išn}}

[[Kategorija:Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija]]
[[Kategorija:Lietuvos specialiosios tarnybos]]</text>
      <sha1>kv04pfrbanikylzwdku0wuvo7rivefl</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Naudotojas:Ed1974LT/Juodraštis</title>
    <ns>2</ns>
    <id>418848</id>
    <revision>
      <id>7820029</id>
      <parentid>7818772</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T04:29:09Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Ed1974LT</username>
        <id>52229</id>
      </contributor>
      <minor />
      <origin>7820029</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2261" sha1="d3f5thbx320gewt809pugrnll7lhyv3" xml:space="preserve">[[Vaizdas:Schlagwortkatalog.jpg|250px|thumb|right|Bibliotekos [[katalogas]]. [[Graco universitetas|Graco universiteto]] bibliotekos ([[Austrija]]) dalykinis katalogas.]]
'''Kartotekà''' ({{grc|χάρτης|chắrtēs}} '[[Papirusas|papiruso]] lapas' + {{grc|θήκη|thḗkē}} 'talpykla') – tam tikro kiekio apskaitytų [[Kortelė|kortelių]] rinkinys, jas vienija bendras turinys ir sudėliojimas susisteminta tvarka. Kortelės kartotekoje sudėliojamos [[abėcėlė]]s tvarka, pagal prekių rūšį ir grupę, numerį, pagal [[Apskaita|apskaitomų]] daiktų saugojimo vietą, pagal terminus ir t. t. Kaip pertvara naudojamos tvirtos kartoninės kortelės su iškyša viršuje; jos skirtos tik tarp jų esančioms apskaitytoms kortelėms klasifikuoti. Kai neįmanoma numatyti visų klasifikavimo atvejų, taikomi indikatoriai – ypatingos metalinės plokštelės su spaustukais, jos maunamos ant apskaitytų kortelių ir, sudarydamos iškyšą, žymi vienokį ar kitokį kortelių klasifikavimo požymį. Naudojami įvairių spalvų, formų ir dydžių indikatoriai.&lt;ref&gt;[https://ru.wikisource.org/wiki/%D0%91%D0%A1%D0%AD1/%D0%9A%D0%B0%D1%80%D1%82%D0%BE%D1%82%D0%B5%D0%BA%D0%B0 Картотека] // Большая советская энциклопедия : [в 66 т.] / гл. ред. О. Ю. Шмидт. – [1-е изд.]. – М.: Советская энциклопедия, 1937. – Т. 31: Камбоджа – Кауфмана пик. – Стб. 653. Nuoroda tikrinta 2026-04-26.&lt;/ref&gt;

Kartotekos būdavo pasitelkiamos bibliotekose, [[Buhalterija|buhalterijoje]], [[Kanceliarija|kanceliarijoje]] – visur, kur reikėdavo dirbti su dideliais duomenų kiekiais. Atsiradus [[Perfokorta|perfokortoms]] buvo išrastos dvigubos paskirties kortos, kuriose naudojant kiaurymes kodavimas buvo suderintas su paprastais žmogaus skaitomais skaičiais.&lt;ref&gt;[https://habr.com/ru/articles/177389/ Эти незаменимые регистрационные карточки]. Nuoroda tikrinta 2026-04-26.&lt;/ref&gt; Dabar fizinių kartotekų vietoj dažniausiai naudojamos įvairios kompiuterinės, skaitmeninės rūšiavimo, katalogizavimo, apskaitymo programos.

== Išnašos ==
{{išn}}
[[Kategorija:Dokumentai]]
[[Kategorija:Duomenų laikmenos]]</text>
      <sha1>d3f5thbx320gewt809pugrnll7lhyv3</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7820052</id>
      <parentid>7820029</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T04:45:47Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Ed1974LT</username>
        <id>52229</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>Ištrintas visas puslapio turinys</comment>
      <origin>7820052</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="0" sha1="phoiac9h4m842xq45sp7s6u21eteeq1" />
      <sha1>phoiac9h4m842xq45sp7s6u21eteeq1</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Dvieilis taksodis</title>
    <ns>0</ns>
    <id>420227</id>
    <revision>
      <id>7820108</id>
      <parentid>7324375</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T09:19:57Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>InternetArchiveBot</username>
        <id>150094</id>
      </contributor>
      <comment>Rescuing 1 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5</comment>
      <origin>7820108</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="8488" sha1="s2b4os15f2tjqhc1xquz1v6njpebtas" xml:space="preserve">{{Taxobox_pradžia | color = lightgreen | name = Taxodium distichum}}
{{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Taxodium_distichum_Caddo_Lake_TX_2.jpg|250px|Dvieilis taksodis (''Taxodium distichum'')]] | caption = Dvieilių taksodžių [[miškas]] [[Kado ežeras|Kado ežere]] ([[Teksasas]], [[JAV]])}}
{{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Status_iucn3.1_LC_lt.svg|240px|Dvieilis taksodis (''Taxodium distichum'')]] | caption = Nekeliantis susirūpinimo ir nesaugomas}}
{{Taxobox_begin_placement | color = lightgreen}}
{{Taxobox_karalyste | taxon = Augalai | taxon1 = Plantae}}
{{Taxobox_skyrius | taxon = Pušūnai | taxon1 = Pinophyta}}
{{Taxobox_klase | taxon = Pušainiai | taxon1 = Pinopsida}}
{{Taxobox_seima | taxon = Kiparisiniai | taxon1 = Cupressaceae}}
{{Taxobox_poseimis | taxon =   | taxon1 = Taxodioideae}}
{{Taxobox_gentis | taxon = Taksodis | taxon1 = Taxodium}}
{{Taxobox_rusis | taxon = Dvieilis taksodis | taxon1 = Taxodium distichum}}
{{Taxobox_end_placement}}
{{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = lightgreen | lotpav = Taxodium distichum | autorius = (L.) Rich.| metai = 1810}}
{{Taxobox_paveiksliukas | image = [[File:Baldcypress_range.jpg|180px| ]] | caption = Dvieilių taksodžių savaiminio paplitimo arealas
[[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikos]] [[Žemynas|žemyno]] pietvakariuose}}
{{Taxobox_pabaiga}}
'''Dvieilis taksodis''' ({{la|Taxodium distichum}}, {{en|Bald Cypress}}, {{fr|Cyprès chauve}}, {{es|Ciprés calvo}}) – [[pušūnai|pušūnų]] (''Pinophyta'') skyriaus, [[Kiparisiniai|kiparisinių]] (''Cupressaceae'') šeimos, ''[[Taxodioideae]]'' pošeimio, [[Taksodis|taksodžių]] (''Taxodium'') genties [[medis|medžių]] rūšis.
[[Vaizdas:Baldcypress_cone.jpg|thumb|left|250px|[[Lapas|Lapeliai]] ir [[Kankorėžis|kankorėžėliai]]]]

== Paplitimas ==
Savaime paplitę [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikos]] žemyno pietryčių dalyje, [[JAV]] – [[Alabama|Alabamos]], [[Misisipė]]s, [[Arkanzasas|Arkanzaso]], [[Delaveras|Delavero]], [[Florida|Floridos]], [[Džordžija|Džordžijos]], [[Luiziana|Luizianos]], [[Pietų Karolina|Pietų Karolinos]], [[Šiaurės Karolina]], [[Merilandas|Merilando]], [[Tenesis|Tenesio]], [[Kentukis|Kentukio]], [[Teksasas|Teksaso]], [[Virdžinija|Virdžinijos]], [[Oklahoma|Oklahomos]], [[Misūris|Misūrio]], [[Ilinojus|Ilinojaus]], [[Indiana|Indianos]] valstijose ir auga stovinčiuose ar lėtai tekančiuose vandenyse, 0–500 m aukščio [[altitudė]]se.

== Matmenys ==
Dvieiliai taksodžiai užauga apie 50 metrų aukščio.
* Aukščiausias auga ''Carter’s Grove'' prie [[Viljamsburgas|Viljamsburgo]] (''Williamsburg'') [[Virdžinija|Virdžinijos]] valstijoje, jo aukštis '''44,11 m''' (pagal ''Rucker'' 2003 metais).
* Dabar augančio šios rūšies medžio žinomas didžiausias [[Kamienas|kamieno]] [[Diametras|skersmuo]] – '''521 cm''', aukštis – 25 m, [[laja]] išsišakojusi iki 26 m skersmens.

== Apibūdinimas ==
Jaunų medžių [[laja]] piramidės formos. Žydi [[Balandis|balandžio]]–[[gegužė]]s mėnesiais.

== Dvieilių taksodžių ryšys su ''Taxodium ascendens'' ==
Dvieilių taksodžių ir ''[[Taxodium ascendens]]'' populiacijos augdamos viena kitos lengvai kryžminasi. Dvieiliai taksodžiai užauga truputį stambesni, jų lapeliai ilgesni, kankorėžėliai didesni nei pas ''Taxodium ascendens''. Dalis [[Botanika|botanikų]] nuo dvieilių taksodžių neišskiria ''[[Taxodium ascendens]]'', ir pastaroji rūšis kartais laikoma dvieilių taksodžių porūšiu arba varajetu.

== Amžius ==
Labai ilgaamžiai medžiai, gyvena iki 2000–3000 metų.

== Sinonimai ==
{| border=&quot;0&quot; valign=&quot;top&quot; halign=&quot;left&quot;
|-------
|
* ''Cuprespinnata disticha'' (L.) J. Nelson
* ''Cupressepinnata disticha'' (L.) J. Nelson
* ''Cupressus americana'' Catesby ex Endl.
* ''Cupressus disticha'' L.
* ''Cupressus disticha'' var. ''nutans'' Aiton
* ''Cupressus disticha'' var. ''patens'' Aiton
* ''Cupressus laeta'' Salisb.
* ''Cupressus montezumae'' Humb. &amp; Bonpl. ex Parl.
|
* ''Glyptostrobus columnaris'' Carrière
* ''Schubertia disticha'' (L.) Mirb.
* ''Taxodium ascendens'' var. ''nutans'' (Aiton) Rehder
* ''Taxodium denudatum'' Carrière
* ''Taxodium distichum'' (L.) Kunth
* ''Taxodium distichum'' f. ''confusum'' E.J.Palmer &amp; Steyerm.
* ''Taxodium distichum'' subsp. ''nutans'' (Aiton) A.E.Murray
* ''Taxodium distichum'' var. ''nutans'' (Aiton) Sweet
|
* ''Taxodium distichum'' var. ''patens'' (Aiton) Sweet
* ''Taxodium distichum'' f. ''pendens'' Rehder
* ''Taxodium distichum'' f. ''pendulum-elegans'' Beissn.
* ''Taxodium distichum'' f. ''pendulum-novum'' P.Sm. ex Beissn.
* ''Taxodium knightii'' K.Koch
* ''Taxodium pyramidatum'' Beissn.
* ''Taxodium sinense'' Nois. ex Gordon
|}

== Nuorodos anglų kalba ==
{{commons|Taxodium distichum}}
* Mokslinis pavadinimas per [http://www.theplantlist.org/tpl/record/kew-2434119 (theplantlist.org)], [http://www.ipni.org/ipni/idPlantNameSearch.do?id=30052311-2 (ipni.org)], [http://www.tropicos.org/Name/31300230 (tropicos.org)], [http://apps.kew.org/wcsp/namedetail.do?name_id=378596 (kew.org)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20121011153805/http://apps.kew.org/wcsp/namedetail.do?name_id=378596 |date=2012-10-11 }} svetaines, ''[[anglų kalba]]''
* [http://www.na.fs.fed.us/pubs/silvics_manual/Volume_1/taxodium/distichum.htm Bald Cypress (na.fs.fed.us)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130306232123/http://www.na.fs.fed.us/pubs/silvics_manual/volume_1/taxodium/distichum.htm |date=2013-03-06 }}
* [http://plants.usda.gov/factsheet/pdf/fs_tadi2.pdf Bald Cypress (plants.usda.gov)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130429201020/http://plants.usda.gov/factsheet/pdf/fs_tadi2.pdf |date=2013-04-29 }}
* [http://www.iucnredlist.org/details/42261/0 Taxodium distichum (iucnredlist.org)]
* [http://www.conifers.org/cu/Taxodium_distichum.php Taxodium distichum (conifers.org)]
* [http://www.efloras.org/florataxon.aspx?flora_id=1&amp;taxon_id=200005404 Taxodium distichum (efloras.org)]
* [http://www.floridata.com/ref/t/taxodium.cfm Taxodium distichum (floridata.com)]
* [http://www.wildflower.org/plants/result.php?id_plant=TADI2 Taxodium distichum (wildflower.org)]
* [http://www.missouribotanicalgarden.org/gardens-gardening/your-garden/plant-finder/plant-details/kc/m510/taxodium-distichum-var.-distichum.aspx Taxodium distichum var.distichum (missouribotanicalgarden.org)]
* Kitos interneto svetainės rašančios apie dvieilį taksodį – [http://www.arkive.org/swamp-cypress/taxodium-distichum/ Taxodium distichum (arkive.org)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120419044943/http://www.arkive.org/swamp-cypress/taxodium-distichum/ |date=2012-04-19 }}, [http://www.monumentaltrees.com/en/trees/baldcypress/ Bald Cypress (monumentaltrees.com)], [http://www.arborday.org/treeguide/treeDetail.cfm?id=27 Bald Cypress (arborday.org)], [http://www.tpwd.state.tx.us/huntwild/wild/species/baldcypress/ Bald Cypress (tpwd.state.tx.us)], [http://dendro.cnre.vt.edu/dendrology/syllabus/factsheet.cfm?ID=117 Bald Cypress (cnre.vt.edu)], [http://plants.usda.gov/java/profile?symbol=tadi2 Taxodium distichum (plants.usda.gov)]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}, [http://www.pfaf.org/user/Plant.aspx?LatinName=Taxodium+distichum Taxodium distichum (pfaf.org)], [http://www.rhs.org.uk/Gardens/Hyde-Hall/About-HydeHall/Plant-of-the-month/November/Taxodium-distichum Taxodium distichum (rhs.org.uk)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120720091442/http://www.rhs.org.uk/Gardens/Hyde-Hall/About-HydeHall/Plant-of-the-month/November/Taxodium-distichum |date=2012-07-20 }}, [http://apps.rhs.org.uk/plantselector/plant?plantid=1909 Taxodium distichum (rhs.org.uk)]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. sausio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}, [http://apps.kew.org/trees/?page_id=170 Swamp cypress (kew.org)], [http://www.treeseedonline.com/swamp-cypress-taxodium-distichum.html Swamp cypress (treeseedonline.com)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130410050907/http://www.treeseedonline.com/swamp-cypress-taxodium-distichum.html |date=2013-04-10 }}
* [https://www.google.co.uk/search?q=Bald+Cypress&amp;oe=utf-8&amp;aq=t&amp;rls=org.mozilla:en-US:official&amp;client=firefox-a&amp;channel=rcs&amp;um=1&amp;ie=UTF-8&amp;hl=en&amp;tbm=isch&amp;source=og&amp;sa=N&amp;tab=wi&amp;ei=XdRVUYj-H4rVPMqagNgJ&amp;biw=1525&amp;bih=788&amp;sei=Y9RVUZSYMIKsO9TdgIAE Taxodium distichum paveiksliukų paieška per google]

{{Medžiai}}

[[Kategorija:Kiparisiniai]]</text>
      <sha1>s2b4os15f2tjqhc1xquz1v6njpebtas</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Cytherea</title>
    <ns>0</ns>
    <id>421273</id>
    <revision>
      <id>7820010</id>
      <parentid>7580707</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T02:31:30Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>InternetArchiveBot</username>
        <id>150094</id>
      </contributor>
      <comment>Rescuing 0 sources and tagging 2 as dead.) #IABot (v2.0.9.5</comment>
      <origin>7820010</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="7472" sha1="3h6laysxm2n0edd96tt3yvzhefrvs15" xml:space="preserve">{{Aktorius
 | Foto = Cytherea at West Coast Party 3.jpg
 | Tikras vardas = Cassie Ardolla Elaine Story 
| Šalis = {{USAv}}
 | Gimė = {{gimė|1981|09|27|T}} &lt;br&gt; [[Solt Leik Sitis]], [[JAV]]
 | Mirė = 
 | Žymesni vaidmenys &lt;!--[[Vaidmuo]],&lt;br&gt;([[Kūrinys]], [[metai]])--&gt; = 
 | Apdovanojimai = 1 [[XRCO apdovanojimas]] [[2004]] m. &lt;br&gt; 1 [[AVN apdovanojimas]] [[2005]] m. 
}}

'''Citerėja''' (tikrasis vardas – '' Cassie Ardolla Elaine Story''; g. [[1981]] m. [[rugsėjo 27]] d. [[Solt Leik Sitis]]) – [[JAV]] [[Pornografija|pornografinių]] filmų aktorė ir modelis. Taip pat Citerėja – vienas iš [[Graikija|graikų]] deivės [[Afroditė]]s vardų, pažyminčių galimą jos gimimo vietą.

== Biografija ==
[[Vaizdas:Cytherea at AVN Awards 2011 2.jpg| left |thumb|160px]]
Citerėja gimė [[Solt Leik Sitis|Solt Leik Sityje]], [[Juta|Jutos]] valstijoje, kai jos motinai buvo vos 18. Po metų ji ištekėjo ir vėliau susilaukė dar 4 vaikų: berniuko ir 3 mergaičių.&lt;ref name= &quot;cythereaswetworld.com&quot;&gt;{{cite web|title= Cytherea|url= http://www.cythereaswetworld.com/|accessdate= April 22, 2013}}{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}&lt;/ref&gt;

Baigusi mokyklą Citerėja du su puse metų dirbo „Wendy‘s“ užkandinėje, &lt;ref name= &quot;cytherea.metashopper.com&quot;&gt;{{cite web |title= Cytherea biography |url= http://cytherea.metashopper.com/biography.html |accessdate= April 22, 2013 |archive-date= 2012-01-26 |archive-url= https://web.archive.org/web/20120126115849/http://cytherea.metashopper.com/biography.html |url-status=dead}}&lt;/ref&gt; kol [[2003]] metais nusprendė persikelti į [[Las Vegasas|Las Vegasą]].

Čia ji interneto svetainėje „Yahoo Group“ atidarė savo nuotraukų galeriją, daugiausia apsinuoginusios, į kurią dėmesį atkreipė pornografijos kūrėjai ir pasiūlė Citerėjai darbą. Ši tuo metu jau buvo priklausoma nuo narkotikų ir pornografija pasirodė kaip lengvas būdas užsidirbti pinigų.&lt;ref name= &quot;forum.jerkzone.com&quot;&gt;{{cite web|title= Cytherea biography |url= http://forum.jerkoffzone.net/ubbthreads/ubbthreads.php?ubb=showflat&amp;Number=297768 |accessdate= April 22, 2013}}&lt;/ref&gt;

Kadangi Citerėja nieko nežinojo apie pornografijos verslą, kompanijos atstovai ją pakvietė į vakarėlį, kur buvo daug aktorių. Čia ji susipažino su [[Belladonna]] ir apsisprendė taip pat tapti aktore.&lt;ref name= &quot;aipdaily.com&quot;&gt;{{cite web |title= Cytherea interview |url= http://aipdaily.com/2008/interview-with-cytherea/ |accessdate= April 22, 2013 |archive-date= 2013-04-21 |archive-url= https://web.archive.org/web/20130421161424/http://aipdaily.com/2008/interview-with-cytherea/ |url-status=dead}}&lt;/ref&gt;

Apie savo pseudonimą ji kalbėjo taip: „- Pradžioje galvojau pasirinkti savo tikrąjį vardą, kaip tai daro [[Ginger Lynn|Džindžer Lyn]]. Bet tada išgirdau apie deivę Citerėją ir man tai pasirodė gražus ir egzotiškas vardas“.&lt;ref name= &quot;adultfyi.com&quot;&gt;{{cite web|title= Cytherea interview|url= http://www.adultfyi.com/read.php?ID=6546|accessdate= April 22, 2013|archive-date= 2016-03-07|archive-url= https://web.archive.org/web/20160307000046/http://www.adultfyi.com/read.php?ID=6546|url-status=dead}}&lt;/ref&gt;

Citerėja debiutavo [[2003]] metais filme „I’ve Never Done That Before 14.“ Iki [[2013]] metų ji suvaidino beveik 250 filmų. [[2007]] ir [[2010]] metais ji buvo pristabdžiusi savo karjerą, tačiau kiekvieną kartą ją vėl atnaujindavo.

== Kita veikla ==
[[Vaizdas:Cytherea at 2005 AEE Friday 3.jpg| right |thumb|160px]]
[[2004]] metais kartu su vyru įkūrė kompaniją „Cytherea Productions“.

Vaidino [[HBO]] seriale „Sex Games: Vegas“, dramoje „Naked Players“ (2006), trileryje „Tumbling After“ (2007) ir komedijoje „Finishing the Game: The Search for a New Bruce Lee“ (2008). Ją taip pat buvo galima išvysti [[Playboy]] TV programoje „Night Calls“ bei [[Howard Stern|Hovardo Šterno]] ir Tom Leykis šou.

„KSEX“ radijo stotyje Citerėja vedė laidą „Goddess of Gush“.&lt;ref&gt;{{cite web|url=http://business.avn.com/articles/Paul-Fishbein-to-Appear-on-Cytherea-8217-s-I-Goddess-of-Gush-I-41801.html|title=Paul Fishbein to Appear on Cytherea’s Goddess of Gush|date=2005-01-13|work=AVN|accessdate=17 July 2010|archive-date=2012-02-23|archive-url=https://web.archive.org/web/20120223033204/http://business.avn.com/articles/Paul-Fishbein-to-Appear-on-Cytherea-8217-s-I-Goddess-of-Gush-I-41801.html|url-status=dead}}&lt;/ref&gt;

== Šeima ==
Buvo ištekėjusi už Briano Kissingerio, tačiau išsiskyrė.

Turi 2 vaikus.&lt;ref name=&quot;Cytherea AVN profile&quot;&gt;{{cite web|url=http://www.avn.com/porn-stars/Cytherea-281829.html|title=Cytherea|accessdate=4 March 2013|archive-date=2013-04-07|archive-url=https://archive.today/20130407183432/http://www.avn.com/porn-stars/Cytherea-281829.html|url-status=dead}}&lt;/ref&gt;

== Apdovanojimai ==

=== [[AVN apdovanojimas]] ===
[[Vaizdas:Cytherea DSC 0118.JPG| right |thumb|160px]]
{| border=&quot;2&quot; cellpadding=&quot;4&quot; cellspacing=&quot;0&quot; style=&quot;margin: 1em 1em 1em 0; background: #f9f9f9; border: 1px #aaa solid; border-collapse: collapse; font-size: 90%;&quot;
|-style=&quot;background:#B0C4DE;&quot;&quot;
!Metai
!Kategorija
!Rezultatas
|-
| 2004
| Best Couples Sex Scene
| {{Nominacija|nominacija}}
|-
| rowspan=&quot;7&quot;|2005
| Best New Starlet
| {{Laimėjo|laimėjo}}
|-
| Best All-Girl Sex Scene
| {{Nominacija|nominacija}}
|-
| Best Couples Sex Scene
| {{Nominacija|nominacija}}
|-
| Best Group Sex Scene
| {{Nominacija|nominacija}}
|-
| Best 3-Way Sex Scene
| {{Nominacija|nominacija}}
|-
| Best Solo Sex Scene
| {{Nominacija|nominacija}}
|-
| Female Performer of the Year
| {{Nominacija|nominacija}}
|-
| rowspan=&quot;3&quot;|2006
| Best All-Girl Sex Scene
| {{Nominacija|nominacija}}
|-
| Best Solo Sex Scene
| {{Nominacija|nominacija}}
|-
| Most Outrageous Sex Scene
| {{Nominacija|nominacija}}
|-
| 2007
| Most Outrageous Sex Scene
| {{Nominacija|nominacija}}
|-
| 2008
| Best All-Girl Sex Scene
| {{Nominacija|nominacija}}
|-
|}

=== [[XRCO apdovanojimas]] ===
{| border=&quot;2&quot; cellpadding=&quot;4&quot; cellspacing=&quot;0&quot; style=&quot;margin: 1em 1em 1em 0; background: #f9f9f9; border: 1px #aaa solid; border-collapse: collapse; font-size: 90%;&quot;
|-style=&quot;background:#B0C4DE;&quot;&quot;
!Metai
!Kategorija
!Rezultatas
|-
| 2004
| Teen Dream Team
| {{Laimėjo|laimėjo}}
|-
| rowspan=&quot;2&quot;|2005
| New Starlet
| {{Nominacija|nominacija}}
|-
| Single Perfomance
| {{Nominacija|nominacija}}
|-
| 2012
| Best Cumback
| {{Nominacija|nominacija}}
|-
|}

=== Kiti apdovanojimai ===
{| border=&quot;2&quot; cellpadding=&quot;4&quot; cellspacing=&quot;0&quot; style=&quot;margin: 1em 1em 1em 0; background: #f9f9f9; border: 1px #aaa solid; border-collapse: collapse; font-size: 90%;&quot;
|-style=&quot;background:#B0C4DE;&quot;&quot;
!Metai
! Apdovanojimas
!Kategorija
!Rezultatas
|-
| rowspan=&quot;2&quot;|2006
| rowspan=&quot;2&quot;|[[F.A.M.E. apdovanojimas]]
| Anal Starlet
| {{Nominacija|nominacija}}
|-
| Best Adult Actress
| {{Nominacija|nominacija}}
|-
| 2012
| rowspan=&quot;2&quot;|[[XBIZ apdovanojimas]]
| Comeback Star of the Year
| {{Nominacija|nominacija}}
|-
| 2013
| Performer Comeback of the Year
| {{Nominacija|nominacija}}
|-
|}

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

== Nuorodos ==
{{commonscat|Cytherea (porn star)|Cytherea}}
* [http://www.imdb.com/name/nm1522849/ IMDb profilis]
* [http://www.cythereaswetworld.com/ Oficiali svetainė]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}

{{DEFAULTSORT:Cytherea}}

[[Kategorija:JAV aktoriai]]
[[Kategorija:Pornografijos aktoriai]]</text>
      <sha1>3h6laysxm2n0edd96tt3yvzhefrvs15</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Benkulu (miestas)</title>
    <ns>0</ns>
    <id>422136</id>
    <revision>
      <id>7819895</id>
      <parentid>6456445</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T18:06:48Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>InternetArchiveBot</username>
        <id>150094</id>
      </contributor>
      <comment>Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5</comment>
      <origin>7819895</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3109" sha1="ijddgjcsrlf8wxf2jh6ssobserio8eb" xml:space="preserve">{{city/Indonezijos miestas
 |pavadinimas = Benkulu
 |origpavadin = Bengkulu
 |paveikslėlis = Bengkulu City and Fort Marlborough.jpg
 |paveikslėlio tekstas = Benkulu miestas ir Malboro tvirtovė
 |herbas =  
 |vėliava = 
 |PL=3|PM=47|PS=44|NS=S|IL=102|IM=15|IS=33
 |UTC = +7
 |provincija  = Benkulus
 |regencija =  
 |įkurtas = [[1719]] m. [[kovo 18]] d.
 |vadovotitulas = Meras|vadovas = Ahmad Kanedi
 |gyventojumetai = 2010 |gyventoju =  308756
 |plotas = 144.52   
 |altitudė =  
 |tinklalapis = 
 |vikiteka =  Category:Bengkulu
 |kirč = 
}}

'''Benkulu''' ({{id|Kota Bengkulu}}, anglų istorinis pavadinimas ''Bencoolen'') – miestas [[Indonezija|Indonezijoje]], vakarinėje [[Sumatra|Sumatros]] pakrantėje. Benkulu miestas yra [[Benkulus]] provincijos sostinė ir didžiausias miestas, turintis 308 756 gyventojus (2010 m.).

== Istorija ==

XVII a. Lampungo regioną Pietų Sumatroje valdė britai iš Malboro tvirtovės, pastatytos [[1714]] m. O [[1682]] m. [[Olandų Rytų Indijos bendrovė]] užpuolė Banteną. [[1685]] m. buvo įkurtas prekybos postas, vadintas Benkulenu. Britai išsilaikė regione 150 metų iki [[1824]] m. sutarties su olandais, kai perleido jiems Benkulu ir susitelkė ties [[Malaka]].&lt;ref name=Roberts1&gt;{{cite book|last=Roberts|first=Edmund|title=Embassy to the Eastern Courts of Cochin-China, Siam, and Muscat|year=1837|publisher=Harper &amp; Brothers|location=New York|page=34|url=http://www.wdl.org/en/item/7317/view/1/34/|access-date=2013-10-14|archive-date=2017-07-17|archive-url=https://web.archive.org/web/20170717171803/https://www.wdl.org/en/item/7317/view/1/34/|url-status=dead}}&lt;/ref&gt; Benkulu išliko olandų kolonija iki Antro pasaulinio karo.

Kai olandai įkalino būsimą prezidentą [[Sukarno]], jis trumpai gyveno Benkuluose. Čia jis sutiko žmoną Fatmawati, su kuria susilaukė 7 vaikų, tarp jų buvo būsimoji Indonezijos prezidentė [[Megawati Sukarnoputri]].

Benkulus dažnai niokoja žemės drebėjimai ir cunamiai. [[2000]] m. birželį žemės drebėjimas nužudė 100 žmonių. Teigiama, kad Benkulus gresia pavojus būti užtvindytam cunamių per artimiausius keletą dešimtmečių dėl požeminių žemės drebėjimų prie Sumatros krantų.&lt;ref&gt;{{cite news | title=Indonesian Cities Lie in Shadow Of Cyclical Tsunami | author=Andrew C. Revkin | work=[[New York Times]] (Late Edition (East Coast)) p. A.5| date=2006-12-05}}&lt;/ref&gt; [[2007]] m. rugsėjį žemės drebėjimas nužudė 13 žmonių.&lt;ref&gt;[http://www.nytimes.com/2007/09/15/world/asia/15quake.html?ex=1347508800&amp;en=e8aad74057996e2a&amp;ei=5088&amp;partner=rssnyt&amp;emc=rss New York Times]&lt;/ref&gt;

Benkulu mieste įkurtas vienintelis valstybinis universitetas provincijoje.

== Kultūra ==

Kiekvienais metais per musulmono Muharamo mėnesį vyksta ceremonija, vadinama ''Tabot''. 200 metų senumo ceremoniją sukūrė [[Čenajus|Čenajaus]] darbininkai, statę Malboro tvirtovę. Ceremonija mini imamo Shiite Hussein mirtinas kančias, patirtas Karbalos mūšyje. Tai ilga procesija su dainom ir jaunų merginų šokiais.

== Išnašos ==
{{Išnašos}}
[[Kategorija:Indonezijos miestai]]</text>
      <sha1>ijddgjcsrlf8wxf2jh6ssobserio8eb</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Panevėžio internatinė sporto mokykla</title>
    <ns>0</ns>
    <id>422680</id>
    <revision>
      <id>7820057</id>
      <parentid>7797527</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T05:12:24Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>CD</username>
        <id>677</id>
      </contributor>
      <origin>7820057</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="4792" sha1="o35j9133m5ltecwr3quqo9xnm7awqs5" xml:space="preserve">{{Mokykla
|lat = 55.7371
|long = 24.3656
|mokykla = {{PAGENAME}}
|direktorė = 
|skaičius = 
|data = [[1965]] m.
|laidos = 
|darbuotojai = 
|vieta = [[Panevėžys]], Liepų al. 4
|pav = Panevėžys 2024r.jpg
}}

'''Panevėžio internatinė sporto mokykla''' (arba '''''Panevėžio sporto mokykla-internatas'''''; 1988–1990 m. '''''Aukštesnioji olimpinio rezervo mokykla''''') – vidurinė internatinė sporto mokykla (ISM), [[1965]]–[[1990]] m. veikusi [[Panevėžys|Panevėžyje]], Liepų al. 4. Joje kartu su bendrojo lavinimo dalykais buvo vedamos ir įvairių sporto šakų pamokos, klasės buvo komplektuojamos moksleiviais iš visos Lietuvos. Panevėžio sporto mokykla kelis dešimtmečius ugdė Lietuvai sporto meistrus, pelniusius aukščiausius apdovanojimus pasaulio, Europos čempionatuose ir olimpinėse žaidynėse, buvo oficiali Lietuvos sportininkų kalvė.

== Istorija ==

Užbaigus Panevėžio Sporto rūmų statybą, imta kalbėti apie geresnį sporto veiklos vystymą  bei moksleivių fizinį paruošimą. 1965 m. rugpjūčio 31 d. Panevėžio mokykla-internatas buvo perorganizuota į sportinės krypties mokyklą-internatą, pavadintą Panevėžio sporto mokykla-internatu. Sporto mokyklos steigimo iniciatorius buvo būsimasis [[Lietuvos futbolo federacija|Lietuvos futbolo federacijos]] pirmininkas [[Jonas Babravičius]] (1928–2013). Remiantis Panevėžio mokyklos-internato pedagogų tarybos posėdžių protokolų knygos duomenimis, 1965–1966 mokslo metais mokykloje dirbo 32 pedagogai, mokėsi 412 mokinių iš visos Lietuvos.&lt;ref name=aina/&gt;

1968 m. buvo pastatytas priestatas su sporto salėmis, 1972 m. – rekonstruotas stadionas, 1975 m. – pastatytas pripučiamas lengvosios atletikos maniežas.&lt;ref name=aina&gt;[https://aina.lt/is-panevezio-sporto-mokyklos-internato-istorijos/ Iš Panevėžio sporto mokyklos-internato istorijos.] 2021-05-27, Aina.lt (tikrinta 2026-04-03).&lt;/ref&gt; 1977 m. mokyklos auklėtiniai tapo TSRS futbolo sporto mokyklų taurės laimėtojais.&lt;ref&gt;{{Kalinauskas 2003|25}}&lt;/ref&gt;

1986 m. Panevėžio ISM rinktinėje žaidė [[Virginijus Baltušnikas]], K. Klišauskas, K. Kumža, G. Kviliūnas, A. Žėkas, A. Kalinauskas, R. Martinaitis, A. Grigaliūnas, [[Ričardas Zdančius]], juos treniravo V. Kuncė, V. Blinstrubas, V. Šilinskas.&lt;ref&gt;{{Kalinauskas 2003|98}}&lt;/ref&gt;

[[1990]] m. mokykla buvo reorganizuota į dvi skirtingas ugdymo įstaigas, priklausiusias atskiroms žinyboms: 19-ąją vidurinę mokyklą ir kompleksinę sporto mokyklą „Olimpas“. [[1997]] m. Panevėžio miesto tarybos sprendimu mokykla pavadinta Senvagės vidurine mokykla. [[2002]] m., optimizuojant mokyklų skaičių mieste ir vykdant švietimo reformą, reorganizuota į [[Panevėžio Senvagės pagrindinė mokykla|Senvagės pagrindinę mokyklą]].&lt;ref&gt;[https://web.archive.org/web/20130106183956/http://www.senvages.panevezys.lm.lt/istorija.htm Istorija.] Lm.lt (archyvuota 2013-01-06).&lt;/ref&gt;

XXI a. pradžioje planuota mokyklą atkurti. 2014 m. rugsėjo 1 d. pradėjo veikti [[Panevėžio sporto vidurinė mokykla]], [[2015]] m. tapusi [[Raimundo Sargūno sporto gimnazija]].

== Direktoriai ==
* [[Vladas Trachinas]], 1965–1967 m.
* [[Algimantas Kontautas]], 1967–1973 m.
* [[Juozas Truskauskas]], 1973–1982 m.
* [[Rimgaudas Misiūnas]], 1982–1990 m.&lt;ref&gt;{{lse|panevezio-sporto-mokykla-internatas|2026-04-26|Panevėžio sporto mokykla-internatas}}&lt;/ref&gt;

== Žymūs mokytojai ==
* [[Algimantas Antanas Kukšta]], sporto darbuotojas

== Žymūs mokiniai ==
{{col4}}
* [[Raimundas Alekna]], politikas
* [[Algis Vaičeliūnas]], Lietuvos kariuomenės generolas 
* [[Virgilijus Alekna]], disko metikas 
* [[Angelina Banytė]],  dailininkė‎ 
* [[Vilma Bardauskienė]], lengvaatletė
* [[Bronė Draginienė]], politikė
* [[Gintaras Einikis]], krepšininkas
* [[Pavelas Fedorenka]], lengvaatletis
* [[Simona Krupeckaitė]], dviratininkė
* [[Šarūnas Marčiulionis]], krepšininkas
* [[Vitoldas Masalskis]], krepšininkas
* [[Nijolė Medvedeva]], lengvaatletė
* [[Rimas Mikalauskas]], kunigas‎
* [[Arminas Narbekovas]], futbolininkas
* [[Vanda Preidytė]], žurnalistė
* [[Edita Pučinskaitė]], dviratininkė
* [[Jonas Šimėnas]], politikas
* [[Vaidotas Šlekys]], futbolininkas
* [[Virginijus Šmigelskas]], politikas
* [[Vitalija Tuomaitė]], krepšininkė ‎ 
* [[Romas Ubartas]], disko metikas 
* [[Remigijus Valiulis]], lengvaatletis
* [[Modesta Vžesniauskaitė]], dviratininkė
* [[Laima Zilporytė]], dviratininkė
* [[Diana Žiliūtė]], dviratininkė
* [[Raimondas Žutautas]], futbolininkas
* [[Sigitas Žvirblis]], futbolininkas
&lt;/div&gt;

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

[[Kategorija:Lietuvos sporto mokyklos]]
[[Kategorija:Buvusios Panevėžio miesto savivaldybės mokyklos]]
[[Kategorija:Panevėžio sportas]]</text>
      <sha1>o35j9133m5ltecwr3quqo9xnm7awqs5</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Dniestro Bilhorodas</title>
    <ns>0</ns>
    <id>425533</id>
    <revision>
      <id>7820088</id>
      <parentid>6465698</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T07:12:07Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>InternetArchiveBot</username>
        <id>150094</id>
      </contributor>
      <comment>Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5</comment>
      <origin>7820088</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3056" sha1="in773t3zvair8y62k4olt2oreqw5xib" xml:space="preserve">{{city/UKR
 |Pavadinimas = {{PAGENAME}}
 |origpavadin = Білгород-Дністровський
 |Foto = Bilhorod Dnistrovskyi.jpg
 |Foto tekstas =  Akermano tvirtovė
 |Herbas = Герб Білгорода-Дністровського.svg
 |Vėliava =Bilhorod-Dnistrovskyi Flag.png 
 |PL=46|PM=11|PS=0|IL=30|IM=20|IS=0
 |Regionas = Odesos sritis
 |rajonas = Dniestro Bilhorodo
 |Įkurtas =   1816
 |Surašymo metai = 2011  |Gyventojų skaičius = 50296
 |Plotas =  31
 |altitudė = 28
 |Tinklalapis =  
 |vikiteka = Category:Bilhorod-Dnistrovskyi
 |kirč = 
}}
'''Dniestro Bilhorodas''' ({{uk|Білгород-Дністровський}}) – miestas pietų [[Ukraina|Ukrainoje]], [[Odesos sritis|Odesos srityje]], 46 km į pietvakarius nuo [[Odesa|Odesos]], [[Dniestro limanas|Dniestro limano]] pakrantėje, 18 km nuo [[Juodoji jūra|Juodosios jūros]]. Rajono centras. Yra jūrinis uostas, geležinkelio stotis prie Odesos–[[Izmailas|Izmailo]] linijos, plentas į Odesą. Maisto (žuvies konservų, mėsos, vyno), baldų gamybos pramonė. Veikia krašto muziejus&lt;ref&gt;{{GEC|54}}&lt;/ref&gt;. Miesto įžymybė – didžiausias Ukrainoje Akermano fortas ([[XIII a.|XIII]]-[[XV a.]], plotas 9 ha). Yra senovės graikų miesto Tyro liekanos.

== Istorija ==

Apie [[VI a. pr. m. e.]] graikų kolonistai iš [[Miletas|Mileto]] Tyro (Dniestro) upės žiotyse įkūrė '''''Tyro''''' ({{grc|Τύρας}}) miestą. Čia apsigyveno tyragetų (''Tyragetae'') gentys (Tyro [[getai]]). Apie [[50 m. pr. m. e.]] getai miestą sunaikino. Vėliau čia įsikūrė romėnai, miestą nusiaubė [[gotai]], paskui miestas tapo pavaldus [[Bizantija]]i (vadintas '''''Maurokastru''''' (Μαυρόκαστρον)). Čia savo tvirtovę pastatė genujiečiai ir ją vadino ''Montecastro''. [[1359]] m. miestas tapo pavaldžiu [[Moldovos kunigaikštystė|Moldovos kunigaikštystei]], vadintas '''''Četatia Alba''''' ({{ro|Cetatea-Albă}}). [[1503]] m. miestą užėmė ir iki [[1918]] m. valdė [[turkai]] (tada vadintas '''''Akermanu''''' ({{tr|Akkerman}}&lt;ref name=Kaba&gt;{{cite book|last=Kaba|first=John|title=Politico-economic Review of Basarabia|year=1919|publisher=American Relief Administration|location=United States|page=15|url=http://www.wdl.org/en/item/7313/view/1/15/|access-date=2013-10-05|archive-date=2019-06-21|archive-url=https://web.archive.org/web/20190621230311/https://www.wdl.org/en/item/7313/view/1/15/|url-status=dead}}&lt;/ref&gt;). Osmanams tai buvo strateginė tvirtovė kovose su [[ATR]], o vėliau Rusija. [[1770]], [[1774]] ir [[1806]] m. rusai miestą buvo užėmę, bet turkai jį atkovodavo atgal. [[1918]] m. su visa [[Besarabija]] Akermanas atiteko [[Rumunija]]i, bet [[1944]] m. jį okupavo [[Raudonoji armija]]. Dniestro Bilhorodas tapo Ukrainos dalimi.

&lt;gallery&gt;
File:Церковь Николаевская, 1867 г..JPG|Šv. Nikolajaus cerkvė
File:Tyras1.jpg|Tyro liekanos
File:Белгород-Днестровский13.jpg|Miestas limano pakrantėje
&lt;/gallery&gt;

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

[[Kategorija:Odesos srities miestai]]</text>
      <sha1>in773t3zvair8y62k4olt2oreqw5xib</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Perlojos pagrindinė mokykla</title>
    <ns>0</ns>
    <id>426472</id>
    <redirect title="Perlojos daugiafunkcis centras" />
    <revision>
      <id>7819919</id>
      <parentid>4485166</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T19:00:24Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>EmausBot</username>
        <id>33319</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>robotas: Taisomi dvigubi peradresavimai į [[Perlojos daugiafunkcis centras]]</comment>
      <origin>7819919</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="50" sha1="d1qn2tqkbyh6e9w59wq2172tbx9jo26" xml:space="preserve">#PERADRESAVIMAS [[Perlojos daugiafunkcis centras]]</text>
      <sha1>d1qn2tqkbyh6e9w59wq2172tbx9jo26</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Brigados generolas (JAV)</title>
    <ns>0</ns>
    <id>427946</id>
    <revision>
      <id>7819962</id>
      <parentid>7190444</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T21:38:38Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>InternetArchiveBot</username>
        <id>150094</id>
      </contributor>
      <comment>Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5</comment>
      <origin>7819962</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="11090" sha1="4za0caiut360ogvc1hjau07tkg2ztb0" xml:space="preserve">[[Vaizdas:US-O7 insignia.svg|thumb|right|100px|JAV brigados generolo ([[Jungtinių Valstijų sausumos pajėgos|armijoje]], [[Jungtinių Valstijų karinės oro pajėgos|karinėse oro pajėgose]], [[Jungtinių Valstijų jūrų pėstininkų korpusas|jūrų pėstininkų korpuse]]) skiriamasis ženklas yra viena sidabrinė žvaigždė.]]
'''Brigados generolas''' ({{en|brigadier general; BG}}) – karinis laipsnis [[Jungtinių Valstijų sausumos pajėgos|Jungtinių Amerikos Valstijų armijoje]], [[Jungtinių Valstijų karinės oro pajėgos|Karinėse oro pajėgose]] ir [[Jungtinių Valstijų jūrų pėstininkų korpusas|Jūrų pėstininkų korpuse]]. Jį turintys karininkai yra [[vienažvaigždis generolas|vienažvaigždžiai generolai]], priskirti atlyginimų kategorijai ''O-7''. Kaip ir kitų šalių brigados generolai JAV brigados generolai yra viršesni už [[pulkininkas (JAV)|pulkininkus]] ir žemesni už [[Generolas majoras|generolus majorus]]. Atitinka JAV karinio jūrų laivyno žemesnįjį [[kontradmirolas|kontradmirolą]] ({{en|rear admiral (lower half)}}).

== Pareigos ==
Nuo [[Amerikos–Meksikos karas|Amerikos–Meksikos karo]] divizijų sudėtyse esančioms brigadoms vadovauja ne brigados generolai, o pulkininkai.

Dabar JAV armijoje ir jūrų pėstininkų korpuse brigados generolai būna divizijų ar divizijų dydžių junginių vadų generolų pavaduotojai, padeda prižiūrėti misijų planavimą ir koordinavimą. Atskirųjų pėstininkų brigadų vadai būna brigadų generolai, o jų pavaduotojais būna pulkininkai. JAV Karinėse oro pajėgose brigados generolai paprastai vadovauja didesniesiems [[Sparnas (dalinys)|sparnams]]. Brigados generolai stambiose karinėse organizacijose dažnai užima aukšto lygio štabų karininkų pareigas.

== Oficialūs apribojimai ==
[[Vaizdas:Army-USA-OF-06.svg|thumb|200px|right|JAV brigados generolo armijos tarnybinės uniformos ({{en|army service uniform}}) skersinis antpetis ({{en|shoulder strap}})]]
JAV Įstatymų kodeksas tiksliai nurodo maksimalų generolų lygio karininkų skaičių aktyviojoje tarnyboje:
* armijoje – 230 generolų (bet ne mažiau kaip 85),
* karinėse oro pajėgose – 208 generolai (ne mažiau kaip 61),
* kariniame jūrų laivyne – 162 admirolai (ne mažiau kaip 76),
* jūrų pėstininkų korpuse – 60 generolų (ne mažiau kaip 21).
JAV prezidentas arba gynybos sekretorius gali kuriai [[Ginkluotųjų pajėgų rūšis|ginkluotųjų pajėgų rūšiai]] generolų skaičių padidinti, sumažindamas jų skaičių kurioje likusioje rūšyje.&lt;ref&gt;[http://www.law.cornell.edu/uscode/10/usc_sec_10_00000526----000-.html 10 USC § 526. Authorized strength: general and flag officers on active duty]&lt;/ref&gt; Pagal statuto reikalavimus tam tikras generoliškų pozicijų skaičius paliekamas neužimtas.

== Paaukštinimo tvarka ==
[[Vaizdas:Flag of a United States Army brigadier general.svg|thumb|left|JAV armijos ar jūrų pėstininkų korpuso brigados generolo ranginė vėliava. JAV KOP brigados generolo vėliava tokia pati, bet ne raudona, o mėlyna. Armijos medicinos departamento brigados generolo vėliavos laukas kaštoninis, o kapelionų korpuso brigados generolo ranginės vėliavos laukas juodas.]]

Karininkus, kuriems galima suteikti nuolatinį brigados generolo laipsnį, tikrina paaukštinimo taryba (''promotion board''), sudaryta iš ginkluotųjų pajėgų rūšies generolų.&lt;ref&gt;[http://www.law.cornell.edu/uscode/html/uscode10/usc_sec_10_00000611----000-.html Law.cornell.edu], 10 USC 611. Convening of selection boards&lt;/ref&gt; Tuomet ši paaukštinimo taryba sudaro sąrašą karininkų, kuriems ji rekomenduoja suteikti brigados generolo laipsnį.&lt;ref&gt;[http://www.law.cornell.edu/uscode/html/uscode10/usc_sec_10_00000616----000-.html Law.cornell.edu], 10 USC 616. Recommendations for promotion by selection boards&lt;/ref&gt; Šis sąrašas siunčiamas ginkluotųjų pajėgų rūšies sekretoriui ir jungtiniam štabo viršininkų komitetui, o po to, per gynybos sekretorių, – JAV prezidentui aptarimui.&lt;ref&gt;[http://www.law.cornell.edu/uscode/html/uscode10/usc_sec_10_00000618----000-.html Law.cornell.edu], 10 USC 618. Action on reports of selection boards&lt;/ref&gt; Prezidentas sąraše pažymi karininkus paaukštinimui, atsižvelgdamas į gynybos sekretoriaus, pajėgų rūšies sekretoriaus (jei reikia, ir į pajėgų rūšies štabo viršininko ar komendanto) nuomonę.&lt;ref&gt;[http://www.law.cornell.edu/uscode/html/uscode10/usc_sec_10_00000624----000-.html Law.cornell.edu], 10 USC 624. Promotions: how made.&lt;/ref&gt;
Prezidentas gali nurodyti paaukštinti tinkamą karininką net jei šio nėra rekomenduojamųjų sąraše, jei tai tarnauja šalies interesams, bet tai būna retai.&lt;ref&gt;[http://www4.law.cornell.edu/uscode/html/uscode10/usc_sec_10_00005149----000-.html Law.cornell.edu], 10 USC 5149. Office of the Judge Advocate General: Deputy Judge Advocate General; Assistant Judge Advocates General&lt;/ref&gt; Sąraše pažymėtus karininkus balsų dauguma turi patvirtinti senatas, ir tik tada karininkui gali būti suteiktas brigados generolo laipsnis. Patvirtintas kandidatas į generolo laipsnį gauna brigados generolo laipsnį, kai skiriamas arba užima pareigas, kurioms numatytas arba leidžiamas brigados generolo laipsnis. Brigados generolui palikus pareigas, reikalaujančias šio laipsnio, turimas brigados generolo laipsnis išlieka. Tarpsnis, kiek užimamos tokios pareigos, priklauso nuo pačių pareigų, statuto ir galimo poreikio šį karininką paskirti į kitas pareigas, bet vidutiniškai trunka 2-4 metus.

== Pasitraukimas ==
Be savanoriško pasitraukimo iš pareigų statutas numato kelis privalomus atstatydinimo variantus. Visi brigados generolai, pratarnavę 5 metus su šiuo laipsniu ar pratarnavę karo tarnyboje 30 metų (žiūrint, kuris terminas vėlesnis) privalo atsistatydinti, nebent yra atrinkti ar paskirti paaukštinimui arba papildomai paskirti toliau tarnauti šiuo laipsniu.&lt;ref&gt;[http://caselaw.lp.findlaw.com/casecode/uscodes/10/subtitles/a/parts/ii/chapters/36/subchapters/iii/sections/section_635.html Caselaw.lp.findlaw.com], 10 USC 635. Retirement for years of service: regular brigadier generals and rear admirals (lower half).&lt;/ref&gt; Taip pat visi generolai ir admirolai privalo atsistatydinti praėjus mėnesiui po 64-ojo gimtadienio.&lt;ref&gt;[http://thomas.loc.gov/cgi-bin/query/z?c109:h5122: thomas.loc.gov] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20151101182405/http://thomas.loc.gov/cgi-bin/query/z?c109:h5122: |date=2015-11-01 }}, 10 USC 1253. Age 64: regular commissioned officers in general and flag officer grades; exception.&lt;/ref&gt; Gynybos sekretorius gali atidėti generolo ar admirolo atsistatydinimą iki jo 66-ojo gimtadienio, o prezidentas – iki 68-ojo gimtadienio. Kadangi ginkluotosiose pajėgose yra apibrėžtas generoliškų pareigų skaičius, vienas karininkas privalo atsistatydinti, kad kitas galėtų būti paaukštintas. Todėl generolai ir admirolai paprastai atsistatydina gerokai anksčiau nei maksimali statutinė amžiaus riba, kad nebūtų sustabdytas karjerinis jaunesniųjų karininkų augimas.&lt;ref&gt;[http://www.defenselink.mil/transcripts/transcript.aspx?transcriptid=529 Defenselink.mil] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20091201091901/http://www.defenselink.mil/transcripts/transcript.aspx?transcriptid=529 |date=2009-12-01 }}, DoD News Briefing on Thursday, June 6, 1996. Retirement of Admiral [[Leighton W. Smith, Jr.|Leighton W. Smith Jr.]]&lt;/ref&gt;

== Istorija ==
{{double image
|1=right
|2=
|3=150
|4=Confederate States of America General.jpg
|5=150
|6=Valstijų Konfederacijos armijos generolo skiriamasis ženklas - trys žvaigždės su vainiku
|7=Konfederatų armijos generolo apykaklė su žvaigždėmis ir rankovės antsiuvai
|8=
|9= }}
Brigados generolo karinis laipsnis egzistuoja nuo [[Kontinentinė armija|kontinentinės armijos]] įsteigimo 1775 m. birželį. Einant laikui skiriamieji ženklai keitėsi:
* 1775 m. birželio 14 d. buvo išleistas bendrasis įsakymas, kad brigados generolai privalo ant liemenės po miline juosėti rausvą juostą, einančią įstrižai nuo dešinio peties per krūtinę. Generolai majorai juosėdavo tokią pačią juosta bei po rausvą juostą ant rankovių žasto srityje.&lt;ref&gt;[http://www.srcalifornia.com/flags/revuniforms1.htm U.S. Army Rank Insignia. The Early Revolutionary War Era – 1775]&lt;/ref&gt;&lt;ref name=TIOH-OfficerRanks&gt;{{cite web|title=Officer Insignia of Rank - Origin|url=http://www.tioh.hqda.pentagon.mil/UniformedServices/Insignia_Rank/insignia_origin.aspx|work=The Institute of Heraldry|publisher=Office of the Administrative Assistant to the Secretary of the Army|accessdate=20 May 2013|archive-date=2012-07-15|archive-url=https://web.archive.org/web/20120715001747/http://www.tioh.hqda.pentagon.mil/UniformedServices/Insignia_Rank/insignia_origin.aspx|url-status=dead}}&lt;/ref&gt;
* Vėliau, 1780 m. birželio 18 d. buvo nurodyta, kad nuo šiol brigados generolai ant epoletų privalo turėti po vieną sidabrinę žvaigždę.&lt;ref name=TIOH-OfficerRanks/&gt;
Pradžioje brigados generolo laipsnius turėjo pėstininkų karininkai, vadovavę brigadoms. Vėliau, XIX–XX a., brigados generolų užimamų pareigų ratas gerokai prasiplėtė.

Nuo 1802 m. kovo 16 d. iki 1812 m. sausio 11 d. buvo panaikintas generolo majoro laipsnis, tad JAV armijoje brigados generolai buvo aukščiausio laipsnio karininko. 1812 m. sausį JAV kongresas, numatydamas artėjantį karą, kuomet reikės praplėsti generolų skaičių, atstatė generolo majoro laipsnį.&lt;ref&gt;[http://memory.loc.gov/cgi-bin/ampage?collId=llsl&amp;fileName=002/llsl002.db&amp;recNum=169 Memory.loc.gov],&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[http://memory.loc.gov/cgi-bin/ampage?collId=llsl&amp;fileName=002/llsl002.db&amp;recNum=708 Act of January 11, 1812, ch. 14, 2 Stat. 671]&lt;/ref&gt;

Pirmasis brigados generolas JAV jūrų pėstininkų korpuse buvo tuometinis Jūrų pėstininko korpuso komendantas ({{en|commandant}} 'viršininkas') Arčibaldas Hendersonas (''Archibald Henderson''), kuris apie 1843 m., tarnybos Antrojo seminolų karo metu, buvo paaukštintas ir tapo [[brevetinis laipsnis|brevetiniu]] brigados generolu. Pirmas pilnateisis, ne brevetinis jūrų pėstininkų brigados generolas buvo komendantas Džeikobas Zeilinas (''Jacob Zeilin''), kuris šį laispnį gavo 1874 m. 1876 m. jis atsistatydino, ir iki 1899 m. jūrų pėstininkų aukščiausias laipsnis buvo pulkininkas, kol 1899 m. kovą į brigados generolus buvo paaukštintas komendantas Čarlzas Heivudas (''Charles Heywood''). Nuo tada Jūrų pėstininkų korpuso komendanto pareigas užima generolo laipsnį turintys karininkai. Nuo 1908 m. šias pareigas užimdavo generolai majorai. O Antrojo pasaulinio karo metais šias pareigas užėmė pirmas generolas leitenantas, o kiek vėliau – ir pilnas generolas.

Brigados generolo skiriamasis ženklas yra viena sidabrinė žvaigždė, segima ant peties (ant skersinio antpečio) ar apykaklės. Jis nesikeitė nuo 1780 m.

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

[[Kategorija:Kariniai laipsniai]]
[[Kategorija:JAV kariuomenės kariniai laipsniai]]</text>
      <sha1>4za0caiut360ogvc1hjau07tkg2ztb0</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Baltosios rožės tiltas</title>
    <ns>0</ns>
    <id>429811</id>
    <revision>
      <id>7819873</id>
      <parentid>7765856</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T15:20:29Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Vilensija</username>
        <id>40695</id>
      </contributor>
      <minor />
      <origin>7819873</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="29094" sha1="7dr6jlhrglwxrpiel2huj2gzkgc1lho" xml:space="preserve">{{Infolentelė Tiltas
|pavadinimas = Alytaus Baltosios rožės tiltas
|paveiksliukas = Alytus, Baltosios rožės tiltas.JPG
|antraštė = Tiltas nuo aukštupio pusės
|vieta = [[Alytaus miestas]]
|pastatytas = [[2015]] m.
|locmap = Alytaus miesto savivaldybė
|lat = 54.3933
|long = 24.0814
|ilgis = 240,53 m
|plotis = 6,71 m 
|aukštis = 38,10 m
|konstrukcija = plieninė [[paspyrinė konstrukcija|paspyrinė]]
|kerta = [[Nemunas|Nemuną]]
|Tilto formulė=73+92+73
}}

'''Baltosios rožės tiltas''' – [[2013]]–[[2015]] m. pastatytas pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas [[Alytus|Alytuje]] per [[Nemunas|Nemuną]], jungiantis [[Alytus I|Pirmąjį Alytų]] ir senamiesčio kurortinę dalį su [[Alytaus piliakalnis|Alytaus piliakalniu]], stūksančiu priešingoje upės pusėje. Naujasis tiltas sujungia dvi svarbias rekreacines zonas, yra patogus pėstiesiems ir dviratininkams, norintiems aplankyti kitoje Nemuno pusėje esančius objektus. Iki šiol jiems teko keliauti per [[Antano Juozapavičiaus tiltas|Antano Juozapavičiaus]] arba [[Kaniūkų tiltas|Kaniūkų tiltus]].

Tilto pradžioje, nuo Dainų slėnio pusės, pastatyta atnaujinta 21 m aukščio skulptūra „Žiedas“. Aukščiausias Lietuvoje pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas yra 38,10 m aukščio nuo vidutinio vandens lygio, jo ilgis – 240,53 m, plotis – 6,71 m. Statinį sudaro metalinės konstrukcijos, jo dvi atramos stovi krantuose ir dvi – vandenyje. Didžiausias tarpatraminis atstumas – 92 m. Aukštesnis yra tik [[Lyduvėnų tiltas]] (42 m), tačiau juo eiti draudžiama, jis skirtas traukinių eismui.&lt;ref&gt;[http://lzinios.lt/lzinios/Gimtasis-krastas/naujasis-alytaus-tiltas-auksciausias-salyje/211756 Naujasis Alytaus tiltas – aukščiausias šalyje]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. sausio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}&lt;/ref&gt;

Objekte siūlomos paslaugos: ekstremali pramoga – šuoliai nuo tilto su virve,&lt;ref&gt;[http://www.dainavoszodis.lt/suoliams-su-virve-nuo-baltosios-rozes-tilto-pasiruosta Šuoliams su virve nuo Baltosios rožės tilto pasiruošta] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20161104080428/http://www.dainavoszodis.lt/suoliams-su-virve-nuo-baltosios-rozes-tilto-pasiruosta |date=2016-11-04 }}&lt;/ref&gt; apžvalginis žygis.&lt;ref&gt;[http://olitaorany.wixsite.com/tours/blank-khdl1 Tiltas, jungiantis tris šimtmečius (apžvalginis žygis)]&lt;/ref&gt; Nuo tilto matomas mitologinis [[Klebono akmuo]].

== Pirmtakas – Alytaus geležinkelio tiltas ==

[[1897]] m. Alytus buvo sujungtas geležinkeliu per [[Simnas|Simną]], [[Šeštokai|Šeštokus]] ir [[Trakiškės|Trakiškes]] su [[Suvalkai]]s. [[1899]] m. pradėjo veikti geležinkelio ruožas Alytus–[[Daugai]]–[[Glūko geležinkelio stotis|Artilerija]]–[[Varėna II]], iš kur galima pasiekti [[Vilnius|Vilnių]] ir [[Gardinas|Gardiną]]. Šis ruožas galėjo veikti, 1899 m. [[spalio 15]] d. atidarius per Nemuną geležinkelio tiltą, kuris sujungė iš Varėnos ir Gardino atvestas atšakas, taip užbaigdamas [[Užnemunės geležinkelis|Užnemunės geležinkelį]] (dar vadintą Suvalkų žiedu).&lt;ref&gt;{{Česnulis 2012|12}}&lt;/ref&gt; Didelis geležinkelio tiltas tapo Alytaus ir rusų inžinierių pasididžiavimu. Šio geležinkelio ruožo statybai vadovavo inžinierius [[Juozas Kamarauskas]].

&lt;gallery caption=&quot;Geležinkelio tilto statybos vaizdai&quot;&gt;
Budowa mostu na rzece Niemen - 14.jpg|
Budowa mostu na rzece Niemen - 11.jpg|
Budowa mostu na rzece Niemen - 5.jpg|
Budowa mostu na rzece Niemen - 13.jpg|
Budowa mostu na rzece Niemen - 7.jpg|
Budowa mostu na rzece Niemen - 3.jpg|
&lt;/gallery&gt;

=== 1899 m. pastatyto tilto duomenys ===

Geležinkelio tiltas buvo trijų tarpatramių, su [[Heinrich Gottfried Gerber|Gerberio]] sistemos tilto [[santvara]], dviem sumūrytais [[Tauras (tiltas)|taurais]] upės vagoje:&lt;ref&gt;[http://olitaorany.puslapiai.lt/Tilto_schema/tilto_schema.htm Interaktyvi 1899 m. tilto schema]&lt;/ref&gt;

:''„Nemuno vagoje 20 m virš vandens sumūryti du tašytų akmenų taurai ir trijų terpių 239,04 m ilgio Gerberio sistemos antstatas. Kraštinės 240 pėdų (73,18 m) ilgio terpės turėjo gembes, nutįsusias link upės vidurio 45 pėdas (13,72 m). Į kraštinių santvarų gembes rėmėsi vidurinė 214 pėdų ir 8 colių (65,43 m) ilgio kabanti santvara. Tilto ramtai pastatyti ant polių žemyniniame grunte, o taurai – ant kesonų įkastų 16,5 m (kairysis) ir 13,8 m  (dešinysis) į upės dugną. Lietos geležinės konstrukcijos svėrė 63393 pūdus (1014,288 t). Tilto važiuojamoji dalis buvo suprojektuota ne tik traukinių, bet ir vežimų eismui. Statybos, įskaitant užvažiavimų ant pylimo įrengimą, vagos tvirtinimo ir santvarų montavimo darbus, kainavo 700000 rublių“''.&lt;ref&gt;http://olitaorany.puslapiai.lt/olita_tiltas.htm&lt;/ref&gt;

Labai aukštas, nudažytas žalia spalva tiltas gražiai derinosi prie Alytaus apylinkių aplinkos. Tiltas buvo bene aukščiausias iš visų rusų pastatytų geležinkelio tiltų per Nemuną. Jis tuo metu buvo vienas iš pirmųjų tokios konstrukcijos tiltų Rusijos imperijoje. Jo projektuotojas ir statytojas buvo rusų inžinierius [[Nikolajus Beleliubskis]] (''Николай Аполлонович Белелюбский'', 1845–1922).&lt;ref&gt;[http://www.genealogy.lt/album/main.php?g2_itemId=32209 II. Geležinkelio tiltas per Nemuną Alytuje]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. sausio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} ([[Henrikas Kebeikis|Henriko Kebeikio]] kolekcija, 41-56)&lt;/ref&gt; Apie šį tiltą alytiškiai pasakojo:

:''„Traukinys tiltą pervažiuodavo visu greičiu. Tiltas truputį pasisupdavo, nes buvo pakabintas ant milžiniškų kablių. Jis buvo iškeltas tarp aukšto dešiniojo kranto ir supilto taipgi aukšto pylimo Nemuno kairiame krante. Tas pylimas buvo pilamas Alytaus ir apylinkių ūkininkų be jokio atlyginimo kaip valdžios prievolė. Labai aukštas ir ilgas, žalios spalvos tiltas gražiai derinosi prie Alytaus apylinkių aplinkos. Alytiškiai jį labai mėgo ir juo taipgi didžiavosi&quot;''.

[[Vaizdas:Upės vagoje išlikęs ir statybos metu atkastas geležinkelio tilto kairiojo tauro kesoninis pamatas.jpg|alt=Statybos metu atkastas senojo geležinkelio tilto tauro pamatas, kuris buvo panaudotas naujojo tilto tauro statyboje|miniatiūra|160px|left|Upės vagoje išlikęs ir statybos metu atkastas geležinkelio tilto kairiojo tauro kesoninis pamatas, kuris buvo panaudotas naujojo pėsčiųjų tilto tauro statyboje]]

=== 1915 m. atstatytas tiltas ===

I pasaulinio karo metu rusų kariuomenė, pasitraukdama iš Alytaus, [[1915]] m. [[rugpjūčio 14]] d. išsprogdino santvarinę tilto perdangą ir taurus. Subyrėjusi tilto santvara pasiliko gilioje Nemuno vagoje (vėliau, 1922 m. jos geležis panaudota tiesiant [[Kazlų Rūdos–Šeštokų geležinkelis|Kazlų Rūdos–Šeštokų geležinkelį]]).&lt;ref&gt;[http://tarpukaris.autc.lt/lt/paieska/bibliografija/6435/naujas-gelzkelis--kazlu-rudasestakavas Naujas gelžkelis - Kazlų Rūda-Šeštakavas.] „Lietuva“, 1922-11-24, psl. 3.&lt;/ref&gt; Vokiečiai, užėmę Alytų, susirūpino geležinkelio tilto atstatymu. Jų pionieriai ėmėsi atstatyti tiltą tais pačiais 1915 m. Triūsė trys geležinkelininkų kuopos, du pionierių būriai, viena darbininkų kuopa ir apie 900 rusų belaisvių. Jie didžiavosi, kad šie tilto atstatymo darbai truko tik 63 dienas – nuo [[rugsėjo 24]] iki [[lapkričio 25]] d. Norint apsaugoti polius nuo paplovimo, jie buvo apdėti akmenimis ir maišais su cementu. Ties kiekviena atrama apsaugai nuo ledų buvo padarytos lytlaužos, o atramų poliai skersai tilto buvo pakalti storomis lentomis ir padengti 5 mm storio geležiniais lapais. Tiltas buvo 294 m ilgio ir 35 m aukščio.&lt;ref&gt;{{Morkūnas 2013|60}}&lt;/ref&gt;

Per tokį trumpą laiką atstatytas naujas, labai drąsios konstrukcijos tiltas. Be to, tai buvo medinių konstrukcijų tiltas (penktadalis tilto medienos – ąžuolas), pastatytas dar ir keliais metrais aukščiau senojo. Tiltas atrodė kaip vienas ant kito sustatyti „kortų namai“. Statinys nebuvo labai tvirtas: per jį neleisdavo sunkesnių traukinių. Tiltas atlaikė 1915–1916 m. potvynį, tačiau buvo susirūpinta, jog ateityje jam gali iškilti pavojus. 

Tik ekstremalus tilto išbandymas [[1919]] m. paskatino tiltą sustiprinti ir pradėti reguliarų susisiekimą per jį. Pasak prof. [[Steponas Kolupaila|Stepono Kolupailos]], tuomet Lietuvos kariuomenė traukėsi nuo Varėnos. Traukinio mašinistas nesugebėjo sulaikyti pakrauto sunkiojo traukinio, ir jis „prašvilpė“ per tiltą su visomis patrankomis. Po šio nutikimo buvo atnaujintas eismas tiltu. Vėlesniais laikais tiltas važiuojant traukiniui braškėdavo, linguodavo, todėl keleiviai būdavo priversti išlipti iš vagonų ir kitą krantą geležinkelio tiltu pasiekti pėsčiomis, tuomet pravažiuodavo traukinys ir, sulipus keleiviams, kelionė į Varėną buvo tęsiama.

Nuo [[1924]] iki [[1927]] m. dar eidavo traukiniai iš Kauno pro Alytų iki [[Artilerijos GS|Artilerijos stoties]]. 1927 m. saugumo sumetimais vokiečių atstatytą tiltą buvo nuspręsta uždaryti ir išardyti. Šio darbo ėmėsi AB „Dzūkija“. Deja, nebuvo apsieita be nelaimių. Vienas darbininkas su rąstu nukrito iš 35 m aukščio į upę, bet nenukentėjo ir liko gyvas.

Nepaisant vėlesnių ketinimų atkurti geležinkelį Alytus–Varėna, nei tarpukariu, nei sovietmečiu tiltas taip ir liko neatstatytas.

=== Tilto atramų liekanos ===

Senojo geležinkelio tilto atramų liekanos buvo paskelbtos vietinės reikšmės inžineriniu paminklu ir [[2009]] m. įtrauktos LR Kultūros vertybių registrą (unik. kodas {{kvrmc|33316}}).&lt;ref&gt;{{cite kvr | mc=33316  | title=Atramos | accessdate=2016-11-03}}&lt;/ref&gt; Mūsų laikus pasiekė aukšti žemių pylimai abipus Nemuno upės, du stačiakampio plano [[ramtas|ramtai]] abiejuose krantuose ir ištęsto ovalo plano tauro [[rostverkas]] upėje ties šiaurės rytiniu krantu. Šie statiniai sumūryti iš stačiakampių, tašytų akmenų su faktūriniu paviršiumi ir išryškintais kraštais. Ramtų pamatai – su skaldytų lauko akmenų mūro cokoliu.

== Naujojo tilto istorija ==

Tiltui pastatyti panaudotos senojo [[Varėna|Varėnos]]-[[Gardinas|Gardino]] geležinkelio (ėjusio per Alytų, [[Suvalkai|Suvalkus]]) tilto mūrinės atramos, kurios yra svarbios miesto istorijai ir įtrauktos į paveldo objektų sąrašą bei saugomos valstybės. Teko vykdyti paminklosaugininkų reikalavimą išsaugoti dalį senųjų konstrukcijų.

[[2012]] m. pradžioje [[Alytaus miesto savivaldybė|miesto savivaldybė]] rinkosi būsimo pėsčiųjų ir dviračių tilto konstrukciją iš penkių projekto variantų. Pritarta paspyrinio pėsčiųjų ir dviračių tilto konstrukcijai, kuriai pritarė miesto visuomenė bei pasiūlė ir patys projektuotojai bei pritarė miesto savivaldybės tarybos nariai. Ši konstrukcija panaši į [[gembė|gembinę]], vizualiai primenanti buvusio tilto istorinį vaizdą.&lt;ref&gt;http://www.alytausnaujienos.lt/alytausnaujienos/paskutinionumeriostraipsniai/?nid=8043&lt;/ref&gt; Buvo parengtas ir unikalaus kabančio dviaukščio tilto techninis projektas (UAB „Mitnija„), tačiau jis pasirodė per brangus.&lt;ref&gt;http://www.dainavosgidas.lt/?cid=87745&amp;new_id=89815&lt;/ref&gt;

Po balsavimo, kuriame balsą galėjo atiduoti kiekvienas alytiškis, nuspręsta tiltą pavadinti miesto simbolio „Baltosios rožės“ vardu. Už šį pavadinimą pasisakė 2,7 tūkst. balsavusiųjų.&lt;ref&gt;http://dzukijainfo.lt/baltosios-rozes-miestas-tures-ir-baltosios-rozes-tilta/{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. sausio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}&lt;/ref&gt;

Tilto atidarymas [[2015]] m. užtruko, nes paaiškėjo įgyvendinto projekto nukrypimai, pastačius kultūros paveldo objekto teritorijoje nenumatytus statinius (nauja [[Vladimiras Kančiauskas|Vladimiro Kančiausko]] 21 m aukščio skulptūra „Žiedas“ vietoje senosios, cilindro formos informacinis stulpas iš granito).&lt;ref&gt;[http://www.alytausnaujienos.lt/alytausnaujienos/paskutinionumeriostraipsniai/?nid=11758 Po 100 metų pertraukos tiltas per Nemuną vėl sujungė laiką, istoriją ir žmones]&lt;/ref&gt; &lt;ref&gt;[http://www.alytausnaujienos.lt/alytausnaujienos/paskutinionumeriostraipsniai/?nid=10185 Siūlo „Obels žiedą” pražydinti naujai, kad jis derėtų prie būsimo tilto]&lt;/ref&gt; Oficialiai tiltas atidarytas [[2016]] m. [[sausio 8]] d.&lt;ref&gt;[http://lietuvosdiena.lrytas.lt/aktualijos/alytuje-baltosios-rozes-tiltu-jau-leidziama-eiti.htm Alytuje Baltosios rožės tiltu jau leidžiama eiti.] Lrytas.lt, {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160111054554/http://lietuvosdiena.lrytas.lt/aktualijos/alytuje-baltosios-rozes-tiltu-jau-leidziama-eiti.htm |date=2016-01-11 }}&lt;/ref&gt;

Tilto projekto užsakovas – Alytaus miesto savivaldybės administracija, projektuotojas – UAB „Tiltų ekspertų centras“ (proj. vad. Saulius Anusas, proj. dal. vad. Vilius Karieta), projekto rangovas – UAB „Alkesta&quot; (proj. koordinat. Kęstutis Supranavičius, proj. vad. Mantas Narkus, statyb. aikšt. vad. Eduardas Visockas ir Justinas Zablackas), pagrindiniai subrangovai – UAB „Tilsta&quot; ir „Mammoet&quot; (Olandija).

== Techniniai duomenys ==
[[Vaizdas:Alytus, pėsčiųjų tiltas. Danga.JPG|miniatiūra|Tilto danga, 2016 m.]]

Pėsčiųjų ir dviračių tilto ilgis 240,53 m, aukštis 38,10 m. Statinio krantinėms atramoms ([[ramtas|ramtams]]) įrengti pritaikytos ir panaudotos išlikusios geležinkelio tilto mūrinės atramos, tarpinėms atramoms ([[tauras (tiltas)|taurams]]) – upėje išlikę taurų [[kesonas|kesoniniai]] pamatai, bei dalis dešiniojo (pagal upės tekėjimo kryptį) tauro [[lytlauža|lytlaužos]]. [[Perdanga|Perdangą]] sudaro plieninės [[paspyrinė konstrukcija|paspyrinės konstrukcijos]] (skersiniame pjūvyje [[Trikampis|trikampio]] formos: du gniuždomi elementai viršuje ir vienas tempiamas apačioje) ir gelžbetoninė pakloto konstrukcija – monolitinis išlyginamasis sluoksnis išbetonuotas ant sumonolitintų gelžbetoninių perdangos plokščių ir turėklinių perdangos bortų. Didžiausias tarpatraminis atstumas – 93 m. Objekto [[Sąmata|sąmatinė]] vertė – 30 mln. litų (9 mln. eurų), didžioji dalis sumos – [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungos]] struktūrinių fondų pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę „Regioninių ekonomikos augimo centrų plėtra“.

Buvusio [[Santvarinis tiltas|santvarinio]] geležinkelio tilto (pastatyto [[1899]] m. ir susprogdinto [[1915]] m., vėliau atstatyto medinio ir [[1927|1926]] m. nugriauto) duomenys: Nemuno vagoje buvo išmūryti du apie 20 m aukščio taurai, įrengta [[Heinrich Gottfried Gerber|Gerberio]] sistemos 239,2 m ilgio tilto santvara; tilto vidurinis tarpatramis – 96,6 m, kraštiniai – po 73,3 m. Tilto projekto aut. Nikolajus Beleliubskis (''Николай Аполлонович Белелюбский'').

== Naujojo tilto statyba ==
=== Paruošiamieji darbai ===
[[Vaizdas:Statybvietės įrengimo darbai.jpg|alt=Statybvietės įrengimo darbai|kairėje|miniatiūra|160px|Statybvietės įrengimo darbai]]
[[Vaizdas:Paruošiamieji tilto statybos darbai.jpg|alt=Statybvietės įrengimo darbai|right|miniatiūra|Paruošiamieji tilto statybos darbai]]

Statybos darbai buvo pradėti 2013 metų rugpjūčio mėn. Pirmiausia, pagal statybos leidime nustatytas ribas, įrengtas statybvietės aptvėrimas, o gavus reikalingus leidimus, iškirsti tilto statybai trukdantys medžiai, nuimtas augalinis sluoksnis. Įrengti arba sutvirtinti jau esami privažiavimo keliai iki statybvietės ir joje. Papildomai, įrenginėjant statybvietę ir perstumiant ar kasant gruntą šlaituose ir upės vagoje buvo renkami ir sandėliuojami senojo tilto taurų mūro akmenys, kurie vėliau buvo panaudoti atstatant tilto krantines atramas.

=== Atramos ===

Tilto statybos darbai pradėti vykdyti upėje [[perimetras|perimetru]] sukalant [[spraustasienė|spraustasienę]] aplink kairiojo (upės tekėjimo kryptimi) tauro numatomą vietą. Sukalus spraustasienę bei atitinkamai išsiurbus ir iškasus vandenį su gruntu, atidengtas senojo tauro kesoninis pamatas. Įvertinus pamato būklę, buvo nuspręsta, kad jis vis dar tinkamas naudoti. Tolimesniam panaudojimui, kesoninis pamatas buvo paruoštas nuardant upės vandens [[erozija|erozijos]] paveiktą viršutinį sluoksnį. Vėliau pamatas, pagal paruoštą darbo projektą, buvo sujungtas su tauro lytlaužos virš vandens matoma dalimi išgręžiant vertikalius [[Gręžinys|gręžinius]] ir juose įrengus plieninius [[Inkaras|inkarus]]. Virš vandens matoma kairiojo tauro lytlaužos dalis buvo įrengta vientisu betonavimo procesu (500 m3). Išbetonavus lytlaužą, pradėta įrenginėti [[kolona]], kurią sudarė liekamieji g/b išoriniai [[Kevalas|kevalai]] ir monolitiniai ruožai tarp jų.

Kadangi buvo išlikęs dešiniojo (upės tekėjimo kryptimi) tauro lytlaužos fragmentas, kuris buvo įtrauktas į paveldo objektų sąrašą, buvo nuspręsta atlikti laikomosios galios tyrinėjimus. Mūre buvo išgręžtas [[kernas (bandinys)|kernas]], kurio [[analizė]] parodė, kad išlikęs sustiprintas fragmentas gali būti tinkamas naudoti naujojo tilto statybai. Pagal parengtą darbo projektą, buvo nuardytas susidėvėjęs viršutinis akmens mūro [[Užpildas|užpildo]] sluoksnis, visus išorinius akmenis paliekant nejudintais. Taip pat buvo išvalyta ir taure buvusi [[šachta]], kuri geležinkelio statybos metu, tikriausiai, buvo įrengta [[sprogmuo|sprogdinimo]] tikslams. Siekiant užtikrinti naujojo tilto atramos vienalytiškumą, šachta buvo užpilta betonu. Mūrinis lytlaužos fragmentas buvo sutvirtintas vertikaliais (22 vnt.) ir horizontaliais (15 vnt.) plieniniais inkarais. Vertikaliųjų gręžinių gylis siekė 12,5 m (iš jų 6,5 m žemiau vidutinio vandens lygio), o diametras 160 mm, o horizontalieji gręžiniai buvo gręžiami kiaurai akmens mūrą, kad išlikusį lytlaužos fragmentą būtų galima suveržti iš abiejų pusių. Vėliau dešiniojo tauro lytlauža, vadovaujantis darbo projektu, buvo įrengta septyniais etapais, pirmiausia įrengiant lytlaužos branduolį, kad būtų galima greičiau pradėti surinkinėti atramos koloną. Įrenginėjant koloną, lygiagrečiai buvo užbaigti ir likę lytlaužos įrengimo etapai. Abiejų taurų [[rėmsijė|rėmsijos]] buvo įrengtos jų [[armatūra|armatūros]] karkasus surišus gamykloje, o išbetonavus statybvietėje, projektinėje padėtyje. Dešiniojo tauro akmens mūras buvo papildomai sutvirtintas ir atnaujintas jį [[Injekcija|injektuojant]] ir [[rievė|išrievint]] naujas siūles tarp atskirtų mūro elementų.

[[Vaizdas:Kairiojo tauro kolonos įrengimas.jpg|alt=Kairiojo tauro kolonos įrengimas|miniatiūra|left|160px|Kairiojo tauro kolonos įrengimas]]
[[Vaizdas:Perdangos konstrukcijų surinkimas.jpg|alt=Perdangos kraštinio tarpatramio paspyrinės konstrukcijos surinkimas|right|miniatiūra|Kraštinio tarpatramio perdangos paspyrinės konstrukcijos surinkimas]]

Kairiosios (upės tekėjimo kryptimi) krantinės atramos (ramto) mūro dvi viršutinės eilės, kurios devintame dešimtmetyje buvo sumūrytos nesilaikant paveldosauginių reikalavimų, buvo nuardytos jas vėliau permūrijant, taip atitaisant autentišką mūro raštą ir geometriją. Identiški darbai buvo atlikti ir atramos pusapvaliems sparnams, kurie įrengti kartu su pastatyta pirmąja skulptūra „Žiedas„. Dešinysis ramtas neturėjo pusapvalių sparnų, todėl siekiant suvienodinti tilto atramų apžvalgos aikšteles abiejuose krantuose, darbo projekte buvo numatyta juos įrengti betonuojant. Senieji ramtai naujojo tilto statybai pritaikyti įrengti monolitinius [[Parapetas|parapetus]] ir atramines perdangos [[prizmė|prizmes]]. Ramtų akmens mūras sustiprintas ir atnaujintas, jį injektuojant ir išrievint naujas siūles tarp atskirų mūro elementų. Trūkstamų akmenų vietose sumontuoti statybvietės teritorijoje ir Nemuno vagoje rasti mūro elementai.

=== Plieninės perdangos laikančiosios konstrukcijos ===
[[Vaizdas:Perdangos konstrukcijų suvirinimas.jpg|right|miniatiūra|Perdangos konstrukcijų suvirinimas]]
[[Vaizdas:Centrinio tarpatramio perdangos užkėlimas ant taurų.jpg|alt=Centrinio tarpatramio perdangos užkėlimas ant taurų|miniatiūra|right|Centrinio tarpatramio perdangos konstrukcijų užkėlimas ant taurų]]

Laikančiosios konstrukcijos buvo pagamintos [[Ryga|Rygoje]] ([[Latvija]]), o surinktos statybvietėje. Visoms trims perdangos paspyrinėms konstrukcijoms statybvietėje buvo įrengtos ~100 metrų surinkimo aikštelės. Kraštinių tarpatramių konstrukcijoms aikštelės buvo įrengtos nukasus dalį senojo geležinkelio pylimų abiejuose krantuose, o centriniam – sukalus spraustasienę Nemuno [[Upės vaga|upės vagoje]]. Atskiri konstrukcijų elementai svėrė iki 7 tonų, o surinktos kraštinių tarpatramių konstrukcijos svėrė po ~150, o centrinio – ~200 tonų. Konstrukcijos buvo surenkamos naudojant [[pastoliai|pastolius]]. Surinkimas vyko nuo vidurio į abu galus, pirmiausiai surenkant viršutinę [[Gniuždymas|gniuždomą]] ir apatinę [[tempimas|tempiamą]] juostas, o tik tada įrengiant [[statramstis|statramsčius]] tarp šių juostų. Atskirų konstrukcijų elementų [[suvirinimas]] vyko nuolat kontroliuojant suvirinimo aplinką ir suvirinamų elementų [[temperatūra|temperatūrą]]. Suvirinimo jungtimis buvo sujungti gniuždomų ir tempiamų juostų elementai, statramsčiai sujungti su apatinėmis juostomis. Varžtinėmis jungtimis buvo sujungtos lygiagrečios išilginės gniuždomos juostos (įterpiant skersines sijas), pritvirtinti vėjo ryšiai, taip pat statramsčiai prie viršutinių juostų. Atlikus suvirinimo darbus, perdangos plieninės konstrukcijos buvo padengtos parinktomis spalvomis: apatinės tempiamos juostos ir statramsčiai nudažyti žaliai, viršutinės gniuždomos juostos ir elementai tarp jų – pilkai.

=== Plieninių perdangos konstrukcijų užkėlimas ant atramų ===
[[Vaizdas:Centrinio tarpatramio perdangos konstrukcijos užkėlimas ant atramų.jpg|alt=Centrinio tarpatramio perdangos konstrukcijos užkėlimas ant atramų|miniatiūra|160px|left|Centrinio tarpatramio perdangos konstrukcijos užkėlimas ant atramų]]
[[Vaizdas:Suvirinta kraštinio tarpatramio perdangos paspyrinė konstrukcija.jpg|alt=Suvirinta kraštinio tarpatramio perdangos paspyrinė konstrukcija|right|miniatiūra|Suvirinta kraštinio tarpatramio perdangos paspyrinė konstrukcija]]
[[Vaizdas:Perdangos pakloto gelžbetoninių plokščių montavimas.jpg|alt=Perdangos pakloto gelžbetoninių plokščių montavimas|right|miniatiūra|Perdangos pakloto gelžbetoninių plokščių montavimas]]
[[Vaizdas:Perdangos turėklinių bortų montavimas.jpg|alt=Perdangos gelžbetoninių turėklinių bortų montavimas|right|miniatiūra|Perdangos gelžbetoninių turėklinių bortų montavimas]]

Įvertinus situaciją, šiam procesui koordinuoti ir organizuoti buvo pasamdyta [[Olandija|Olandijoje]] registruota įmonė „Mammoet“, kuri specializuojasi nestandartinių sunkiasvorių ir stambiagabaričių objektų perkėlimo darbuose visame pasaulyje. „Mammoet&quot; projekto įgyvendimimui atsivežė penkis [[Kranas|kranus]]: du savaeigius ir tris automobilinius. Pagrindiniai kranai atvyko iš Lenkijos (Demag/Terex CC2800-1, [[keliamoji galia]] 600 tonų, nuotraukose – baltas), [[Latvija|Latvijos]] ([[Liebherr]] LG1750, keliamoji galia 750 tonų, nuotraukose – geltonai raudonas) ir [[Suomija|Suomijos]] (Liebherr LR1280, keliamoji galia 280 tonų, nuotraukose – orandžinis). Kranų atvežimas, surinkimas ir paruošimas užtruko dvi savaites.

Perdangos konstrukcijų užkėlimas truko tris dienas, vieną tarpatramį užkeliant per dieną. Darbams vadovavo [[rangovas|rangovo]] UAB „Alkesta“, o kranų darbą koordinavo „Mammoet&quot; inžinieriai. Kad taurai būtų simetriškai apkrauti, pirmiausiai buvo užkelta centrinio tarpatramio konstrukcija, svėrusi ~200 tonų, o vėliau ir kraštinių tarpatramių konstrukcijos (po ~150 tonų).
[[Vaizdas:Tilto statytojai su olandais..jpg|miniatiūra|221x221px|Tilto statytojai, tarp kurių, statybų aikštelės vadovai alytiškiai Justinas Zablackas (stovi pirmas iš kairės) ir Eduardas Visockas (stovi antras iš kairės).]]
Centrinio tarpatramio konstrukcija dviem kranais buvo pakelta ir lygiagrečiai surinkimo aikštelei pernešta virš vandens, kad buvę išramstymai būtų nukelti kitu  kranu. Nukėlus šias kliūtis, [[Liebherr]] LG1750 kranas pradėjo nešti vieną konstrukcijos galą link upės vidurio, kad kitame krante esantis Demad/Terex CC2800-1 galėtų pasiekti perimti krovinį. Tuo tarpu Liebherr LR1280 kranas kitą konstrukcijos galą vežė link Liebher LG1750 krano. Kai nešamas konstrukcijos galas buvo virš upės, kur jį galėjo siekti kitame krante esantis kranas, [[stropuotojas|stropuotojai]] perkabino krovinį nuo Liebherr LG1750 ant Demag/Terex CC2800-1. Kai perkabinta konstrukcija buvo dar šiek tiek panešta link Demag/Terex CC2800-1 krano, kitas jos galas buvo dar kartą perkabintas nuo Liebherr LR1280 and Liebherr LG1750. Dabar, kai konstrukcijos galus laikė šie du kranai, ji buvo užkelta ir pritvirtinta ant taurų į projektinę padėtį (~36 metrų aukštyje).

Kraštinės konstrukcijos buvo keliamos naudojant po vieną kraną, t. y. pirmiausiai buvo užkelta dešiniojo tarpatramio konstrukcija, naudojant Demag/Terex CC2800-1 kraną, o kitą dieną ir kairiojo, naudojant [[Liebherr]] 1750 kraną. Užkėlus konstrukcijas, kranų demontavimas užtruko dar kelias dienas.

=== Perdangos pakloto įrengimas ===

Perdangos paklotą sudaro ant plieninių konstrukcijų sumontuoti ir sumonolitinti gelžbetoniniai (g/b) gaminiai (perdangos plokštės ir [[Turėklai|turėkliniai]] bortai) bei monolitinis išlyginamasis sluoksnis išlietas ant šių gaminių. G/b gaminių montavimui abiejuose krantuose buvo pastatyti du bokštiniai kranai (keliamoji galia po 6 tonas). Pirmiausiai sumontuotos ir sumonolitintos g/b perdangos plokštės, tada ir g/b turėkliniai blokai. Montavimas vyko simetriškai perdangos plieninių konstrukcijų ašims. Lygiagrečiai g/b gaminių sumonolitinimui buvo įrengti ir deformaciniai pjūviai virš atramų bei lietaus vandens nuvedimo sistema po perdanga. Įrengus monolitinius ruožus, pradėta rišti išlyginamojo sluoksnio armatūra, įrengti tilto apšvietimo elektros tinklai. Tai padarius, buvo išbetonuotas keturių skersinių nuolydžių išlyginamasis sluoksnis. Vėliau sumontuoti turėklai, apšvietimo stulpai, įrengta pakloto danga.

=== Baigiamieji darbai ===
[[Vaizdas:Alytus, pėsčiųjų tiltas. Rožė.JPG|miniatiūra|294x294px|right|Tiltą žymintis informacinis stulpas ir „rožė“]]

Kartu su tilto perdangos pakloto įrengimo darbais buvo pradėti [[šlaitas|šlaitų]] tvarkymo ir pritaikymo naujajam tiltui darbai, t. y. sutvarkyti pėsčiųjų-dviračių takų privedimai prie tilto, nušlaituoti ir atnaujinti šlaitai, sutvarkyta Nemuno upės vaga, ištraukiant ir nupjaunat (aplink kairįjį taurą) sukaltą spraustasienę bei išvežant perteklinį gruntą. Abiejuose krantuose šlaitų sutvirtinimui ir pėsčiųjų-dviračių takų įrengimui buvo įrengtos [[Atraminė siena|atraminės sienos]] (iki 3 metrų aukščio ir 100 metrų ilgio).

Darbai baigti vykdyti 2015 m. rudenį, bet dėl vėliau atsiradusių neatitikimų su projektu, tiltas atidarytas vėliau.

== Literatūra ==
* {{Kosakovskis 1975}}

== Šaltiniai ==
{{Išnašos|2}}

== Nuorodos ==
{{commonscat|Baltosios rožės tiltas}}
* [http://olitaorany.puslapiai.lt/Naujas.htm Svetainė, skirta pėsčiųjų ir dviračių tilto statybai]
* [http://olitaorany.puslapiai.lt/olita_tiltas.htm Straipsnis apie senąjį geležinkelio tiltą]
* [http://www.delfi.lt/verslas/transportas/per-nemuna-naujas-tiltas.d?id=61829535 Per Nemuną – naujas tiltas]
* [http://www.dainavoszodis.lt/pamazu-prasideda-pirmieji-pesciuju-ir-dviraciu-tilto-nemuna-statybos-darbai Pirmieji pėsčiųjų ir dviračių tilto per Nemuną statybos darbai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131029213805/http://www.dainavoszodis.lt/pamazu-prasideda-pirmieji-pesciuju-ir-dviraciu-tilto-nemuna-statybos-darbai |date=2013-10-29 }}
* [http://static.panoramio.com/photos/original/77806380.jpg Senojo geležinkelio tilto atramų nuotrauka (''panoramio.com'')] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131029204427/http://static.panoramio.com/photos/original/77806380.jpg |date=2013-10-29 }}
* [http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/milziniski-kranai-pradejo-kelti-alytaus-pesciuju-ir-dviraciu-tilto-konstrukcijas-56-503158 Milžiniški kranai pradėjo kelti Alytaus pėsčiųjų ir dviračių tilto konstrukcijas (2015 m. gegužės 14 d.)]

{{artimiausi tiltai|per Nemuną|[[Kaniūkų tiltas]]|[[Antano Juozapavičiaus tiltas]]}}

[[Kategorija:Alytaus tiltai]]
[[Kategorija:Tiltai per Nemuną]]
[[Kategorija:Lietuvos pėsčiųjų tiltai]]
[[Kategorija:Lietuvos santvariniai tiltai]]</text>
      <sha1>7dr6jlhrglwxrpiel2huj2gzkgc1lho</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Disleksija</title>
    <ns>0</ns>
    <id>439898</id>
    <revision>
      <id>7820083</id>
      <parentid>7756159</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T06:58:48Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>InternetArchiveBot</username>
        <id>150094</id>
      </contributor>
      <comment>Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5</comment>
      <origin>7820083</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="22845" sha1="oeyowes6glvbg4ad4i3nyit2dnc5wu6" xml:space="preserve">'''Disleksija''' arba '''skaitymo raidos sutrikimas''' – sutrikimas, charakterizuojamas su sunkumais, susijusiais su mokymusi [[Skaitymas|skaityti]] sklandžiai ir su tiksliu suvokimu, nepaisant vidutinio ar didesnio nei vidutinis [[intelektas|intelekto]].&lt;ref&gt;The term ''dyslexia'' can refer to an anomalous approach to processing information. Silverman, L. (2000). „The two-edged sword of compensation: How the gifted cope with learning disabilities“, in ''Uniquely gifted: Identifying and meeting the needs of twice exceptional learners'', Avocus Publishing Inc., ISBN 189076504X, pp. 153–159.&lt;/ref&gt;&lt;ref name=&quot;ninds1&quot;&gt;{{cite web |url=http://www.ninds.nih.gov/disorders/dyslexia/dyslexia.htm |title=Dyslexia Information Page |publisher=National Institute of Neurological Disorders and Stroke |date=12 May 2010 |accessdate=5 July 2010 |archive-date=2016-07-27 |archive-url=https://web.archive.org/web/20160727234247/http://www.ninds.nih.gov/disorders/dyslexia/dyslexia.htm |url-status=dead }}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite book |last=Kennison |first=Shelia |year=2013 |title=Introduction to language development |location=Los Angeles |publisher=Sage }}&lt;/ref&gt; 

== Simptomai ==
Disleksijai priskiriami ir sunkumai su: fonologiniu apdorojimu, dešifravimu (užrašytų simbolių (raidžių) perkodavimu į garsus), verbaliniu ir ortografiniu suvokimu, informacijos apdorojimo greičiu, darbine atmintimi ir greito automatizuoto įvardinimo sunkumais.&lt;ref&gt;{{Cite journal |author=Grigorenko, Elena L. |title=Developmental Dyslexia: An Update on Genes, Brains, and Environments |url=https://archive.org/details/sim_journal-of-child-psychology-and-psychiatry_2001-01_42_1/page/91 |journal=Journal of Child Psychology and Psychiatry |volume=42 |issue=1 |pages=91–125 |year=2001|pmid=11205626 |doi=10.1111/1469-7610.00704 }}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{Cite journal |author=Schulte-Körne G, Warnke A, Remschmidt H |title=[Genetics of dyslexia] |language=de|journal=Z Kinder Jugendpsychiatr Psychother |volume=34 |issue=6 |pages=435–44 |date=2006 m. lapkričio mėn. |pmid=17094062 |doi=10.1024/1422-4917.34.6.435}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite journal|last=Pennington|first=B.F.|author2=Santerre-Lemon, L., Rosenberg, J., MacDonald, B., Boarda, R., Friend, A., Leopold, D.R., Samuelsson, S., Byrne, B., Willcutt, E.G., &amp; Olson, R.K.|title=Individual Prediction of Dyslexia by Single Versus Multiple Deficit Models|url=https://archive.org/details/sim_journal-of-abnormal-psychology_2012-02_121_1/page/212|journal=Journal of Abnormal Psychology|year=2012|volume=121|issue=1|pages=212–224|doi=10.1037/a0025823|pmid=22022952|pmc=3270218}}&lt;/ref&gt;

Disleksiją turtintys mokyklinio amžiaus vaikai gali turėti įvairius simptomus; įskaitant sunkumus identifikuojant ar generuojant žodžius, kurie rimuojasi, ar problemos skaičiuojant skiemenis žodžiuose (sutrikimai fonologiniame suvokime),&lt;ref name=&quot;Facoetti&quot;&gt;{{Cite journal |title=Visual spatial attention and speech segmentation are both impaired in preschoolers at familial risk for developmental dyslexia |journal=Dyslexia |date=27 July 2010 |first=Andrea |last=Facoetti |author2=Nicola Corradi, Milena Ruffino, Simone Gori, Marco Zorzi |pmid=20680993 |volume=16 |issue=3 |pages=226–239 |doi=10.1002/dys.413}}&lt;/ref&gt; sunkumai sudalinti žodžius į atskirus garsus ar garsų sudėliojimas į visumą (žodį),&lt;ref&gt;{{Cite journal |author=Lovio R, Näätänen R, Kujala T |title=Abnormal pattern of cortical speech feature discrimination in 6-year-old children at risk for dyslexia |journal=Brain Res. |volume=1335 |issue= |pages=53–62 |date=2010 m. birželio mėn. |pmid=20381471 |doi=10.1016/j.brainres.2010.03.097 |url=http://www.sciencedirect.com/science?_ob=ArticleURL&amp;_udi=B6SYR-4YT6D8D-D&amp;_user=10&amp;_coverDate=06%2F04%2F2010&amp;_rdoc=1&amp;_fmt=high&amp;_orig=search&amp;_sort=d&amp;_docanchor=&amp;view=c&amp;_acct=C000050221&amp;_version=1&amp;_urlVersion=0&amp;_userid=10&amp;md5=37596598eee2566363de236b9a31f630 }}{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. rugsėjo mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}&lt;/ref&gt; sunkumai su žodžių atitaisymu ar problemų įvardijimu ([[anominė afazija]]),&lt;ref&gt;{{cite journal | author = Ho CS-H Lai DN-Ch | year = 1999 | title = Naming-speed deficits and phonological memory deficits in Chinese developmental dyslexia | url = | journal = J Learn Disabil | volume = 2 | issue = 2| pages = 173–86 | doi = 10.1016/S1041-6080(00)80004-7 }}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite journal |pmid=16107782 |last1=Kobayashi |first1=MS |last2=Haynes |first2=CW |last3=MacAruso |first3=P |last4=Hook |first4=PE |last5=Kato |first5=J |title=Effects of mora deletion, nonword repetition, rapid naming, and visual search performance on beginning reading in Japanese |url=https://archive.org/details/sim_annals-of-dyslexia_2005-06_55_1/page/105 |journal=Annals of dyslexia |volume=55 |issue=1 |date=2005 m. birželio mėn. |pages=105–28 |doi=10.1007/s11881-005-0006-7}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite journal |last1=Jones |first1=MW |last2=Branigan |first2=HP |last3=Kelly |first3=ML. |year=2009 |title=Dyslexic and nondyslexic reading fluency: Rapid automatized naming and the importance of continuous lists |url=https://archive.org/details/sim_psychonomic-bulletin-review_2009-06_16_3/page/567|journal=Psychonomic Bulletin &amp; Review |volume=16 |issue=3 |pages=567–572 |doi=10.3758/PBR.16.3.567}}&lt;/ref&gt; dažnas prastas tarimas&lt;ref&gt;{{Cite journal |author=Ise E, Schulte-Körne G |title=Spelling deficits in dyslexia: evaluation of an orthographic spelling training |url=https://archive.org/details/sim_annals-of-dyslexia_2010-06_60_1/page/18 |journal=Ann Dyslexia |volume=60 |issue=1 |pages=18–39 |date=2010 m. birželio mėn. |pmid=20352378 |doi=10.1007/s11881-010-0035-8}}&lt;/ref&gt;, kuris buvo vadinamas disortografija ar disgrafija ([[ortografija]]), viso žodžio spėliojimas, ir tendencijos praleidinėti ar pridėti raides ar žodžius, kai rašoma ir skaitoma yra klasikiniai simptomai.

Pirminiai simptomai sukelia antrinių problemų -  susiduriama patyčiomis, mokymosi sunkumais ir neigiamu požiūriu, o tai gali kelti stresą, nerimą, kas turi įtakos  savigarbai ir santykiams su aplinkiniais.&lt;ref&gt;https://www.ldonline.org/ld-topics/reading-dyslexia/social-and-emotional-problems-related-dyslexia&lt;/ref&gt;

== Mitai ==
Dažna klaidinga pažiūra apie disleksiją yra ta, jog disleksiją turintys žmonės žodžius rašo atvirkščiai: iš dešinės į kairę, ar judina raides aplink, kai skaito – tai būdinga itin mažai disleksiją turinčių populiacijai.&lt;ref name=&quot;MatherWendling2011&quot;&gt;{{cite book|author1=Nancy Mather|author2=Barbara J. Wendling|author3=Alan S Kaufman, Ph.D.|title=Essentials of Dyslexia Assessment and Intervention|url=http://books.google.com/books?id=k6Gg-zMYv14C&amp;pg=PT28|accessdate=10 April 2012|date=20 September 2011|publisher=John Wiley &amp; Sons|isbn=978-1-118-15266-9|pages=28–}}&lt;/ref&gt; Asmenys, turintys disleksijos sutrikimą, yra lengviau diagnozuojami pagal: skaitymo tikslumą, sklandumą, ir rašymo įgūdžius, kurie nesutinka su individų intelektu iš pirmos apžiūros. Žinoma, dažnai disleksiją turintys asmenys turi ir papildomų neurologinių sutrikimų.

== Paplitimas ==
Apytikris disleksijos paplitimas bendroje anglakalbių gyventojų populiacijoje yra 5–17 % &lt;ref&gt;https://epublications.vu.lt/object/elaba:70097438/70097438.pdf {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20221206002019/https://epublications.vu.lt/object/elaba:70097438/70097438.pdf |date=2022-12-06 }}&lt;/ref&gt; Disleksija yra pats dažniausias mokymosi sutrikimas&lt;ref&gt;{{cite journal|title=Learning disabilities, dyslexia, and vision.|author=Handler SM |display-authors=etal|journal=Pediatrics|date=2011 m. kovo mėn.|volume=127|issue=3|pages=e818-56|doi=10.1542/peds.2010-3670|pmid=21357342}}&lt;/ref&gt;. Berniukams disleksija nustatoma 2-3 kartus dažniau nei mergaitėms. Didesnį skaitymo sunkumų paplitimą tarp berniukų galima paaiškinti jų silpnesniais dėmesio kontrolės gebėjimais bei dažnesniu aktyvumo ir hiperaktyvumo sutrikimo pasireiškimu, kuris yra disleksijos gretutinis sutrikimas&lt;ref&gt;Arnett, A.B., Pennington, B.F., Peterson, R.L., Willcutt, E.G., DeFries, J.C., Olson, R.K., 2017. Explaining the sex difference in dyslexia. J. Child Psychol. Psychiatry 58, 719–727. &lt;nowiki&gt;https://doi.org/10.1111/jcpp.12691&lt;/nowiki&gt;&lt;/ref&gt;.

== Priežastys ==

Tyrinėtojai bandė ieškoti [[biologija|biologinių]] disleksijos priežasčių, nes liga buvo atrasta dar 1881 m.&lt;ref&gt;{{Cite journal |doi=10.1007/BF02227300 |title=''Über die Störung der Schriftsprache bei Halbidioten und ihre Ähnlichkeit mit dem Stammeln'' |trans-title=About the disorder of written language of half-idiots and their similarity with dislaia |date=1885 m. vasario mėn. |last=Berkhan |first=O. |journal=Archiv für Psychiatrie und Nervenkrankenheiten |volume=16 |issue=1 |pages=78–86}}&lt;/ref&gt; ir terminas ''dyslexia'' buvo pasiūlytas dar 1887 m.&lt;ref name=&quot;Wagner1973&quot;&gt;{{Cite journal |title=Rudolf Berlin: Originator of the term dyslexia |journal=Annals of Dyslexia |date=1973 m. sausio mėn. |first=Rudolph |last=Wagner |volume=23 |issue=1 |pages=57–63 |doi=10.1007/BF02653841}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{Cite journal |title=''Über Dyslexie'' |trans-title=About dyslexia |year=1884 |author=Berlin R |journal=Archiv fur Psychiatrie |volume=15 |pages=276–278}}&lt;/ref&gt; Disleksijos [[Etiologija|etiologijos]] teorijos vis dar vystomos ir nėra pilnai aprašytos.

Disleksija taip pat gali atsirasti po [[smegenys|smegenų]] pažeidimo; dažnai vadinamo [[aleksija]], tokios disleksijos gali būti:
# [[Paviršinė disleksija]],
# [[Semantinė disleksija]],
# [[Fonologinė disleksija]],
# Gilioji disleksija&lt;ref&gt;{{cite book|last=Harley|first=Trevor A.|title=The psychology of language: from data to theory|publisher=Taylor &amp; Francis|year=2001|isbn=978-0-86377-867-4}}&lt;/ref&gt;&lt;ref name=&quot;Acquired dyslexia&quot;&gt;{{cite journal|author=Coslett HB|title=Acquired dyslexia|journal=Semin Neurol|volume=20|issue=4|pages=419–26|year=2000|pmid=11149697|doi=10.1055/s-2000-13174|url=https://www.thieme-connect.de/DOI/DOI?10.1055/s-2000-13174|access-date=2021-01-24|archive-date=2018-11-06|archive-url=https://web.archive.org/web/20181106210803/https://www.thieme-connect.de/DOI/DOI?10.1055%2Fs-2000-13174|url-status=dead}}&lt;/ref&gt;
Įgyta „paviršinė“ disleksija atsiranda dėl smegenų pažeidimo žmogui (kuris prieš tai neturėjo disleksijos). Pastebimos daromos tarimo klaidos, kurios parodo sutrikimą kalbos srityje ar ryšyje su kitomis sritimis.&lt;ref name=&quot;coltheart1&quot;&gt;{{cite journal|last=Coltheart|first=Max|author2=Curtis, Brent; Atkins, Paul; Haller, Micheal|title=Models of reading aloud: Dual-route and parallel-distributed-processing approaches|journal=Psychological Review|date=1 January 1993|volume=100|issue=4|pages=589–608|doi=10.1037/0033-295X.100.4.589}}&lt;/ref&gt;&lt;ref name=&quot;behrmann&quot;&gt;{{cite journal|last=Behrmann|first=M.|author2=Bub, D.|title=Surface dyslexia and dysgraphia: dual routes, single lexicon|journal=Cognitive Neuropsychology|year=1992|volume=9|issue=3|pages=209–251|doi=10.1080/02643299208252059}}&lt;/ref&gt;

=== Neuroanatomija ===

[[Neurologija|Neurologiniais]] tyrinėjimais, moderniomis diagnostikos priemonėmis, kaip kad [[funkcinis magenetinis rezonansas]] ({{en|fMRI}}) ir [[pozitronų emisijos tomografija]] ({{en|PET}}), pavyko atrasti [[koreliacija|koreliaciją]] tarp funkcinių ir struktūrinių pokyčių vaikų, turinčių skaitymo sutrikimų, smegenyse. Kai kuriems pacientams, turintiems disleksiją, tyrimai rodo mažesnę elektrinę aktyvaciją jų kairiųjų pusrutulių dalyse, kurios atsakingos už skaitymą, kaip, pavyzdžiui, [[apatinis priekinis vingis]], [[apatinė parietalinė skiltis]] bei vidurinė ir [[ventralinė pakaušio žievė]].&lt;ref&gt;{{Cite journal |author=Cao F, Bitan T, Chou TL, Burman DD, Booth JR |title=Deficient orthographic and phonological representations in children with dyslexia revealed by brain activation patterns |journal=Journal of Child Psychology and Psychiatry, and Allied Disciplines |volume=47 |issue=10 |pages=1041–50 |date=2006 m. spalio mėn. |pmid=17073983 |pmc=2617739 |doi=10.1111/j.1469-7610.2006.01684.x}}&lt;/ref&gt;

[[Smegenys|Smegenų]] aktyvacijos tyrimai naudojant PET tyrinėjant kalbą sukėlė proveržį šioje srityje, suvokiant nervų sistemos pagrindus įtakojant [[Kalba|kalbą]]. Elementai:
* vizualinis ([[leksika|leksikos]])
* klausos verbalinis ([[trumpalaikė atmintis|trumpalaikės atminties]])&lt;ref&gt;{{Cite journal |author=Chertkow H, Murtha S |title=PET activation and language |journal=Clinical Neuroscience |volume=4 |issue=2 |pages=78–86 |year=1997 |pmid=9059757 |url=http://www.nlm.nih.gov/medlineplus/nuclearscans.html}}&lt;/ref&gt;

[[Funkcinis magnetinis rezonansas]] turintiems disleksiją suteikė svarbios informacijos, palaikančios sąveiką tarp [[Smegenėlės|smegenėlių]] ir [[Galvos smegenų žievė|galvos smegenų žievės]] taip pat, kaip ir kitų smegenų struktūrų.&lt;ref name=&quot;Schmahmann&quot;&gt;{{Cite journal |journal=Brain |title=The cerebellar cognitive affective syndrome |url=https://archive.org/details/sim_brain_1998-04_121_4/page/561 |volume=121 |pages=561–79 |last1=Schmahmann |first1=J. D. |last2=Sherman |first2=J. C. |year=1998 |doi=10.1093/brain/121.4.561 |pmid=9577385 |issue=4}}&lt;/ref&gt;&lt;ref name=&quot;Rae et al&quot;&gt;{{Cite journal |title=5th BDA International Conference |first1=C. |last1=Rae |first2=J. H. |last2=Harasty |first3= J. |last3=Djendrowskji |first4=J. |last4=Talcott |first5=J. |last5=Simpson |first6=A. |last6=Blamire |first7=R. M. |last7=Dixon |first8=M. |last8=Lee |first9=C. H. |last9=Thompson |first10=P. |last10=Styles |first11=A. J. |last11=Richardson |first12=J. F. |last12=Stein |year=2001 |pages=1–10}}&lt;/ref&gt;&lt;ref name=&quot;Allen&quot;&gt;{{Cite journal |title=Attentional activation of the cerebellum independent of motor involvement |url=https://archive.org/details/sim_science_1997-03-28_275_5308/page/1940 |last1=Allen |first1=G. |last2=Buxton |first2=R. B. |last3=Wong |first3=E. C. |last4=Courchesne |first4=E. |journal=Science |date=28 March 1997  |volume=275 |issue=5308 |pages=1940–1943 |doi=10.1126/science.275.5308.1940 |pmid=9072973}}&lt;/ref&gt;

=== Genetika ===

[[Genetika|Genetiniai]] disleksijos tyrimai tiria smegenis sirgusiųjų disleksija po [[Autopsija|autopsijos]].&lt;ref name=&quot;GalaburdaKempe&quot;&gt;{{cite journal |author=Galaburda AM, Kemper TL |title=Cytoarchitectonic abnormalities in developmental dyslexia: A case study |journal=Annals of Neurology |volume=6 |issue=2 |pages=94–100 |date=1979 m. rugpjūčio mėn. |pmid=496415 |doi=10.1002/ana.410060203}}&lt;/ref&gt;&lt;ref name=&quot;Galaburda&quot;&gt;{{Cite journal |title=Developmental dyslexia: four consecutive patients with cortical abnormalities |last1=Galaburda |first1=A.M. |last2=Sherman |first2= G.F. |last3=Rosen  |first3=G.D. |last4=Aboitiz  |first4=F. |last5=Geschwind |first5=N. |journal=Annals of Neurology |date=1985 m. rugpjūčio mėn. |volume=18 |number= |pages=222–223|pmid=4037763 |doi=10.1002/ana.410180210 |issue=2}}&lt;/ref&gt; Kai tyrėjai pažvelgė į [[anatomija|anatominius]] (struktūrinius) pokyčius, jie pastebėjo skirtumą [[kalbos centras smegenyse|kalbos centre]] šį sutrikimą turinčių smegenyse, kur susidarė mikroskopiniai [[Smegenų žievė|smegenų žievės]] išsigimimai, vadinami [[Ektopija|ektopijomis]], bei, rečiau, [[Kraujagyslė|kraujagyslių]] mirkroskopiniai nenormalūs išsivystymai, o kartais smegenų žievės išsigimimai, susidarantys kaip mikroskopiniai vingiai.&lt;ref&gt;{{cite journal |author=Cohen M, Campbell R, Yaghmai F |title=Neuropathological abnormalities in developmental dysphasia |url=https://archive.org/details/sim_annals-of-neurology_1989-06_25_6/page/567 |journal=Annals of Neurology |volume=25 |issue=6 |pages=567–70 |date=1989 m. birželio mėn. |pmid=2472772 |doi=10.1002/ana.410250607}}&lt;/ref&gt;

=== Genų-aplinkos sąveika ===

Tyrimai ištyrė genų ir aplinkos santykį skaitymo sutrikimuose, studijuojant [[dvyniai|dvynius]], kuriuose ištirta proporcija tarp [[paveldimumas|paveldimumo]] ir aplinkos faktorių įtaka, kaip, pavyzdžiui, tėvų&lt;ref&gt;{{Cite journal|author=Friend A., DeFries J.C., Olson R.K. |title=Parental Education Moderates Genetic Influences on Reading Disability |url=https://archive.org/details/sim_psychological-science_2008-11_19_11/page/1124 |journal=Psychol Sci. |volume=19 |issue=11 |pages=1124–1130 |date=2008 m. lapkričio mėn. |pmid=19076484 |doi=10.1111/j.1467-9280.2008.02213.x |pmc=2605635}}&lt;/ref&gt; ir mokytojo mokymo kokybės tyrimas&lt;ref&gt;{{Cite journal |author=Taylor J, Roehrig AD, Soden Hensler B, Connor CM, Schatschneider C. |title=Teacher quality moderates the genetic effects on early reading on reading disability |journal=Science |volume=328 |issue=5977 |pages=512–14 |date=2010 m. balandžio mėn. |pmid=20413504 |pmc=2905841 |doi=10.1126/science.1186149}}&lt;/ref&gt; parodė, kad genetika turi didesnį poveikį padedančioje mokytis aplinkoje, negu mažiau mokymuisi optimalioje aplinkose.&lt;ref name=pmid19209992&gt;{{cite journal |last1=Pennington |first1=Bruce F. |last2=McGrath |first2=Lauren M. |last3=Rosenberg |first3=Jenni |last4=Barnard |first4=Holly |last5=Smith |first5=Shelley D. |last6=Willcutt |first6=Erik G. |last7=Friend |first7=Angela |last8=Defries |first8=John C. |last9=Olson |first9=Richard K.  |date=January 2009 |title=Gene × Environment Interactions in Reading Disability and Attention-Deficit/Hyperactivity Disorder |url=https://archive.org/details/sim_developmental-psychology_2009-01_45_1/page/76 |journal=Developmental Psychology |volume=45 |issue=1 |pages=77–89 |doi=10.1037/a0014549 |pmid=19209992 |pmc=2743891}}&lt;/ref&gt;

== Disleksijos valdymas ==

Naudojant kompensavimo strategijas ir [[terapiją|terapija]], disleksiją turintys gali išmokti rašyti ir skaityti su [[edukacija|edukacine]] pagalba.&lt;ref name=&quot;SwarbrickMarshall2004&quot;&gt;{{cite book|author1=Jody Swarbrick|author2=Abigail Marshall|title=The Everything Parent's Guide To Children With Dyslexia: All You Need To Ensure Your Child's Success|url=http://books.google.com/books?id=2PdCvVMi8XMC&amp;pg=PA93|accessdate=10 April 2012|date=10 September 2004|publisher=Everything Books|isbn=978-1-59337-135-7|pages=93–|archive-date=2013-12-31|archive-url=https://web.archive.org/web/20131231080620/http://books.google.com/books?id=2PdCvVMi8XMC&amp;pg=PA93|url-status=dead}}&lt;/ref&gt; Egzistuoja technika ir pagalbinės priemonės, kurios gali suvaldyti ar net paslėpti sutrikimo simptomus.&lt;ref name=&quot;Brunswick2012&quot;&gt;{{cite book|author=Nicola Brunswick|title=Supporting Dyslexic Adults in Higher Education and the Workplace|url=http://books.google.com/books?id=suc1o0hueowC&amp;pg=PA115|accessdate=10 April 2012|date=10 April 2012|publisher=John Wiley &amp; Sons|isbn=978-0-470-97479-7|pages=115–}}&lt;/ref&gt; Sumažinant vien [[Stresas|stresą]] ir [[Nerimas|nerimą]] galima pagerinti rašomąjį suvokimą.&lt;ref name=&quot;Miles2004&quot;&gt;{{cite book|author=Thomas Richard Miles|title=Dyslexia and stress|url=http://books.google.com/books?id=h27uAAAAMAAJ|accessdate=10 April 2012|date=15 January 2004|publisher=Whurr|isbn=978-1-86156-383-5}}&lt;/ref&gt;

Disleksijos intervencijai su [[Alfabetas|alfabetinėmis]] rašymo sistemomis fundamentalus tikslas yra pagerinti vaiko suvokimą tarp grafinių (raidės) ir foninių (garsų) komponentų, bei suderinti juos su rašymu ir tarimu, mokant sulieti garsus į žodžius. Tyrimai nustatė, jog mokymas akcentuojant vaizdinę kalbą (skaitymą) ir ortografiją (tarimą) duoda ilgiau trunkančius rezultatus negu vien tik sakytinis fonologinis mokymas.&lt;ref name=Lyytinen&gt;{{Cite book
|author=Lyytinen, Heikki, Erskine, Jane, Aro, Mikko, Richardson, Ulla
|contribution=Reading and reading disorders
|editor-last=Hoff
|editor-first=Erika
|title=Blackwell Handbook of Language Development
|url=https://archive.org/details/blackwellhandboo00hoff_572
|pages=[https://archive.org/details/blackwellhandboo00hoff_572/page/n457 454]–474
|publisher=Blackwell
|place=
|year=2007
|isbn=978-1-4051-3253-4}}&lt;/ref&gt; Ankstyva intervencija, kol kalbos sritys smegenyse vis dar vystosi yra pats sėkmingiausias būdas sumažinti ilgalaikius poveikius, formuojantis ligai.&lt;ref&gt;{{cite journal |author=Chenault B, Thomson J, Abbott RD, Berninger VW |title=Effects of prior attention training on child dyslexics' response to composition instruction |journal=Developmental Neuropsychology|volume=29 |issue=1 |pages=243–60 |year=2006 |pmid=16390296 |doi=10.1207/s15326942dn2901_12 |url=http://www.tandfonline.com/doi/abs/10.1207/s15326942dn2901_12?url_ver=Z39.88-2003&amp;rfr_id=ori:rid:crossref.org&amp;rfr_dat=cr_pub%3dpubmed}}&lt;/ref&gt;

Jei vaikui nuo ankstyvo amžiaus skiriamas specialus dėmesys, dirbama su kalbos specialistais, pedagogais ir psichologais, įtraukiami tėvai, galima išvengti įvairių su disleksija susijusių problemų ir išmokti sėkmingai susigyventi su šiuo sutrikimu.&lt;ref&gt;https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4538781/&lt;/ref&gt; Specialistų darbo tikslai - ne tik skaitymo sunkumų įveikimas, bet ir mokymasis, kaip spręsti įvairias problemas. Mokomasi stiprinti turimus gebėjimus, naudotis kita nei žodinė informacija ir uišmokti nekaltinti savęs dėl patiriamų skaitymo sunkumų.&lt;ref&gt;Shaywitz, Sally E., ir Jonathan Shaywitz. ''Overcoming Dyslexia: Second Edition, Completely Revised and Updated''. Hachette UK, 2020.&lt;/ref&gt;

== Lietuvoje ==
Lietuvoje 16-19 % mokyklose besimokančių specialiųjų ugdymo poreikių turinčių vaikų susiduria su mokymosi sutrikimais, kurių simptomas dažnai yra skaitymo sunkumai&lt;ref&gt;https://epublications.vu.lt/object/elaba:70097438/70097438.pdf {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20221206002019/https://epublications.vu.lt/object/elaba:70097438/70097438.pdf |date=2022-12-06 }}&lt;/ref&gt;. 

Kiekvienais metais [[Lietuvos aklųjų biblioteka]] kartu su DYSLEXIA centru spalio mėnesį jungiasi prie pasaulinės iniciatyvos „Go RED for dyslexia“ ir kviečia domėtis bei kalbėtis apie skaitymo sutrikimą vadinama disleksija ir palaikyti vaikus, susiduriančius su skaitymo sunkumais&lt;ref&gt;https://www.nsa.smm.lt/2020/10/05/tarptautines-iniciatyvos-go-red-paminejimas-lietuvoje/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220808130113/https://www.nsa.smm.lt/2020/10/05/tarptautines-iniciatyvos-go-red-paminejimas-lietuvoje/ |date=2022-08-08 }}&lt;/ref&gt;. „Go Red&quot; - tai 2015 m. Australijoje pradėta iniciatyva. Ji rengiama kasmet pirmąją spalio savaitę visame pasaulyje. Siekiant sumažinti raudonos spalvos simboliką, susijusią su klaidomis mokykloje, &quot;Go Red&quot; savo simbolikoje naudoja raudonos spalvą &lt;ref&gt;https://www.goredfordyslexia.org/the-colour-psychology-of-red-2/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20250221084658/https://www.goredfordyslexia.org/the-colour-psychology-of-red-2/ |date=2025-02-21 }}&lt;/ref&gt;. 

== Taip pat skaitykite ==

* [[Lingvistika]]
* [[Neurolingvistika]]
* [[Vaikų raida]]

== Išnašos ==
{{Išn|21em}}

[[Kategorija:Kalbos sutrikimai]]</text>
      <sha1>oeyowes6glvbg4ad4i3nyit2dnc5wu6</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Gojaus miško ąžuolas</title>
    <ns>0</ns>
    <id>447506</id>
    <revision>
      <id>7819884</id>
      <parentid>7261008</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T17:13:18Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Vilensija</username>
        <id>40695</id>
      </contributor>
      <comment>atn.</comment>
      <origin>7819884</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3866" sha1="plrmfhnj8c9urpm56sg7pq46rj7r1f9" xml:space="preserve">:''Apie saugomą ąžuolą [[Vilniaus rajono savivaldybė|Vilniaus rajono]] Gojaus miške žr. [[Gojaus ąžuolas]]''
{{Infolentelė medis
| vaizdas = Gojaus miško ąžuolas.JPG
| antraštė = Gojaus miško ąžuolas
| vieta = [[Stakliškių seniūnija|Stakliškių sen.]], [[Prienų rajonas|Prienų raj.]]
| lat = 54.568583| long = 24.281081
| rūšis = paprastasis ąžuolas
| aukštis = 33,4 
| apimtis = 6,20
| apimties_aukštis = 1,3
| amžius = ~400
| amžiaus_metai = 
| lajos_aukštis = 19,4
| lajos_plotis = 20
}}

'''Gojaus miško ąžuolas''' (''Didysis Gojaus ąžuolas'') – išskirtinio amžiaus ir išvaizdos [[ąžuolas]], augantis [[Prienų rajonas|Prienų rajone]], [[Stakliškių seniūnija|Stakliškių seniūnijoje]], Gojaus miške. Teritorija priklauso [[Prienų miškų urėdija|Prienų miškų urėdijos]] Verknės girininkijai (24 kv., 7 skl.). LR Aplinkos ministerijos paskelbtas valstybės saugomu botaniniu [[gamtos paveldo objektas|gamtos paveldo objektu]] [[2005]] m. [[birželio 12]] d.

Paminklinis medis nesunkiai pasiekiamas keliu {{A16}} pavažiavus apie 3,4 km į vakarus nuo [[Stakliškės|Stakliškių]] ([[Jieznas|Jiezno]] kryptimi) ir pasukus į pietus pagal nuorodą „Gojaus miškas 1 km“. Prie ąžuolo pamiškėje įrengtas informacinis stendas, netoli matyti [[Pakrovai|Pakrovų]] kaimo vienkiemis (apmūrytas senas namas). Link medžio veda medinis takas, pastatytos tautodailininkų sukurtos puošnios medžio rodyklės ir skulptūros. 

Ąžuolas labai gyvybingas, nors šiek tiek pažeistas puvinio. Jo amžius apie 400 metų. Kažkada jis atlaikė perkūnijos smūgį. 14 m aukštyje šakojasi į 2 kamienus.&lt;ref&gt;[http://www.valstybiniaimiskai.lt/lt/RekreaciniaiObjektai/Prienumiskuuredija/Puslapiai/DidysisGojausAzuolas.aspx Didysis Gojaus ąžuolas]{{Neveikianti nuoroda|date=2022 m. sausio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}&lt;/ref&gt; Teigiama, jog tai stambiausias Lietuvos medis.&lt;ref&gt;[http://valstietis.balsas.lt/Pradzia/Naujienos/Lietuvoje/Naujos-medienos-pardavimo-taisykles-gali-tapti-biurokratine-kliutimi/Prienu-misku-uredija/Puosnioje-lentoje-iamzintas-stambiausias-Lietuvos-medis-Gojaus-misko-azuolas-menantis-XVI-a. Stambiausias Lietuvos medis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141025085220/http://valstietis.balsas.lt/Pradzia/Naujienos/Lietuvoje/Naujos-medienos-pardavimo-taisykles-gali-tapti-biurokratine-kliutimi/Prienu-misku-uredija/Puosnioje-lentoje-iamzintas-stambiausias-Lietuvos-medis-Gojaus-misko-azuolas-menantis-XVI-a. |date=2014-10-25 }}&lt;/ref&gt; &lt;ref&gt;[http://www.naujasisgelupis.lt/?p=13468 Ąžuolai milžinai]&lt;/ref&gt;

== Duomenys ==

* Medžio rūšis: [[paprastasis ąžuolas]] (''Quercus robur L.'')
* Aukštis: 33,4 m
* [[Kamienas|Kamieno]] apimtis 1,3 m aukštyje: 6,20 m
* Lajos aukštis: 19,4 m
* Lajos plotis: 20 m
* Medienos tūris: 43 kub.m &lt;ref&gt;[http://www.gmu.lt/ziniasklaida/nid.2431;/ Pasipuošė ir Gojaus miškas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150924040650/http://www.gmu.lt/ziniasklaida/nid.2431;/ |date=2015-09-24 }}&lt;/ref&gt;
* Amžius: apie 400 metų

&lt;gallery widths=&quot;180&quot; heights=&quot;180&quot;&gt;
Gojaus ąžuolas, lenta.jpg|Informaciniai ženklai prieigose
Gojaus miško ąžuolas 2.JPG|Kamienas aptvertas originalia tvorele
Gojaus ąžuolas, 2026.jpg|Ąžuolas anksti pavasarį
&lt;/gallery&gt;

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

== Nuorodos ==
{{commonscat|Gojus forest oak}}
* Saugomų teritorijų valstybės kadastras. [https://stvk.lt/map/S0310505010108-gojaus-misko-azuolas?x=24.1136&amp;y=54.3314&amp;zoom=17.0&amp;st=%5B57,58,59,60,61,62,63,64,65,66,67,68%5D&amp;ktz=%5B0,1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33,34,35,36,37,38,39%5D Gojaus miško ąžuolas] ''stvk.lt/map''
{{Prienų rajono saugomos teritorijos}}

[[Kategorija:Prienų rajono paveldas]]
[[Kategorija:Lietuvos gamtos paveldo objektai]]</text>
      <sha1>plrmfhnj8c9urpm56sg7pq46rj7r1f9</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Demir Demirkan</title>
    <ns>0</ns>
    <id>482594</id>
    <revision>
      <id>7820064</id>
      <parentid>6456510</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T05:29:49Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>InternetArchiveBot</username>
        <id>150094</id>
      </contributor>
      <comment>Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5</comment>
      <origin>7820064</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2355" sha1="qxlrh3dgsnavfzr9ec60vqtdo122s9c" xml:space="preserve">{{Infolentelė muzikos atlikėjas
| vardas               = Demir Demirkan
| pav                  = Demir Demirkan.jpg
| dydis                = 
| horizontalus         = 
| antraštė             = 
| fonas                = solo_dainininkas
| pilnas_vardas        = 
| dar_žinomas          = 
| gimimo_data          = {{Gimimo data|1972|8|12}}
| gimimo_vieta         = [[Adana]], {{flag|Turkija}}
| kilmė                = 
| mirties_data         = 
| mirties_vieta        = 
| žanras               = Anatolijos rokas, [[poprokas]]
| kalba                = 
| užsiėmimas           = dainininkas, dainų autorius
| instrumentai         = vokalas, gitara
| aktyvumo_metai       = 1992–dabar
| įrašų_kompanija      = 
| susijusi_veikla      = [[Pentagram (grupė)|Pentagram]], [[Şebnem Ferah]], [[Sertab Erener]]
| URL                  = [http://demirdemirkan.net/ demirdemirkan.net]
}}

'''Demir Demirkan''' (g. [[1972]] m. [[rugpjūčio 12]] d. [[Adana|Adanoje]]) – [[Turkija|Turkijos]] dainininkas, kompozitorius ir dainų tekstų autorius.

== Biografija ==

Muzikuoti pradėjo būdamas 13-os, grojęs gitara įvairiose vietinėse grupėse. [[1990]] metais Demiras tapo heavy metal grupės „Pentagram“ (anksčiau ji vadinosi „Mezarkabul“) gitaristu, kurioje jis buvo iki [[1998]]-ųjų.

[[1992]] m. muzikantas persikėlė į [[Los Andželas|Los Andželą]] studijuoti muzikos MI-Musician institute.

[[1996]] m. grįžo į Turkiją ir savo veiklą pradėjo ir kaip dainų autorius, parašęs tekstus atlikėjoms [[Şebnem Ferah]] bei [[Sertab Erener]].

[[2000]] metais pasirodė pirmasis solinis albumas „Demir Demirkan“.

== Diskografija ==
* ''Demir Demirkan'' (2000)
* ''Dünya Benim'' (2002)
* ''2004 İstanbul'' (2004)
* ''Gelibolu (Orijinal Film Müzikleri)'' (2005)
* ''Ateş Yağmurunda Çırılçıplak'' (2007)
* ''Yolun Yarısı'' (2008)
* ''Painted On Water (su [[Sertab Erener]])'' (2010)
* ''2000-2012'' (27 Şubat 2012)
* ''Hatırla'' (2012)
* ''Tam Ölmek de Değil'' (2014)

== Nuorodos ==
{{Commons|Category:Demir Demirkan}}
* [http://demirdemirkan.net/ Oficiali svetainė – demirdemirkan.net (turkų, anglų k.)]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}

{{DEFAULTSORT:Demirkan, Demir}}
[[Kategorija:Turkijos roko atlikėjai]]
[[Kategorija:Dainų autoriai]]</text>
      <sha1>qxlrh3dgsnavfzr9ec60vqtdo122s9c</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Algirdas Jurgis Bajarkevičius</title>
    <ns>0</ns>
    <id>484485</id>
    <revision>
      <id>7820045</id>
      <parentid>6156346</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T04:40:14Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Ed1974LT</username>
        <id>52229</id>
      </contributor>
      <minor />
      <origin>7820045</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3354" sha1="tkl0sbmbaeiia8m37jd0o9vsomlpjhv" xml:space="preserve">'''Algirdas Jurgis Bajarkevičius''' ([[1947]] m. – [[1996]] m.) – [[šachmatai Lietuvoje|Lietuvos šachmatų]] sporto veikėjas, [[Lietuvos šachmatų federacija|Lietuvos šachmatų federacijos]] (LŠF) prezidentas (1990 m.), šachmatų treneris, organizatorius.

== Biografija ==
Žaisti šachmatais ir dalyvauti varžybose pradėjo mokydamasis [[Prienų Žiburio gimnazija|Prienų gimnazijoje]]. Studijavo [[Baku]] naftos ir dujų technologijos institute [[Azerbaidžanas|Azerbaidžane]]. Kartu su studijų draugais gilino teorines šachmatų žinias. Studijų metais pelnė pirmą sporto atskyrį. Po studijų grįžo į Lietuvą. Įsikūrė [[Trakai|Trakuose]]. Čia sukūrė šeimą ir dirbo [[dujos|dujų]] pramonės srityje. Nuo [[1985]] metų gyveno [[Marijampolė]]je. Dirbo vadovaujamą darbą dujofikacijos valdyboje. Buvo miesto savivaldybės tarybos pirmininkas. [[Marijampolės miesto savivaldybės taryba 1995–1997 m.|1995–1997 metų Marijampolės miesto savivaldybės tarybos]] narys. Buvo [[Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai|Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų]] narys. Nuo [[1990]] metų [[Lietuvos šachmatų federacija|Lietuvos šachmatų federacijos]] prezidentas. Inicijavo Marijampolės, Stockerau ([[Austrija]]), Timisoaros ([[Rumunija]]) šachmatų klubų draugystę. Jos pagrindu įvyko tarptautiniai jaunimo turnyrai (organizatoriai: treneriai [[Rolandas Martinkus]] bei [[Antanas Lileikis]]).

[[Kandidatas į sporto meistrus]] (juo tapo XX amžiaus 10 dešimtmetyje). Dalyvaudavo sporto varžybose, treniravo moksleivius, plėtojo organizacinę šachmatų populiarinimo veiklą. Nuolat dalyvavo [[korespondenciniai šachmatai|korespondencinių šachmatų]] turnyruose. Žaisdamas susirašinėjant, užmezgė bei palaikė draugiškus ryšius su įvairiomis šachmatų pasaulio asmenybėmis. [[1970]]–[[1985]] metais šachmatų [[treneris]]. Dukra, o vėliau ir sūnus nuo ankstyvos vaikystės pradėjo dalyvauti šachmatų varžybose ir pasiekė gerų sportinių rezultatų.

Pildė sistemingas partijų [[kartoteka]]s. Jas tvarkė kartu su gausia šachmatų teorijos literatūra (knygomis bei periodika). Šeimos archyvuose išliko gausi asmeninė Algirdo šachmatų literatūros [[biblioteka]].&lt;ref&gt;[http://www.chesslyga.lt/index.php?lang=1&amp;sid=425&amp;tid=1246 Nusipelnę šachmatams] (Skaistė Bajarkevičiūtė-Kraptavičienė, Aušra Bajarkevičienė)&lt;/ref&gt;

[[2010]] metais Marijampolėje, Lietuvos prezidento K. Griniaus muziejuje, vyko Greitųjų šachmatų turnyras Algirdui Bajarkevičiui atminti.&lt;ref&gt;[http://marijampolietis.lt/marijampole-naujienos/naujienos/marijampoliecius-kviecia-greituju-sachmatu-turnyras-/ Marijampoliečius kviečia greitųjų šachmatų turnyras] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20151120210451/http://marijampolietis.lt/marijampole-naujienos/naujienos/marijampoliecius-kviecia-greituju-sachmatu-turnyras-/ |date=2015-11-20 }}&lt;/ref&gt;

== Apdovanojimai ==
* Laisvės gynėjų dienos proga: Sausio 13-osios atminimo medalis (LR Prezidento dekretu [[2002]] m. sausio 4 d. Nr. 1635), po mirties

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

{{LŠF}}

{{DEFAULTSORT:Bajarkevičius, Algirdas}}
[[Kategorija:Lietuvos šachmatų federacijos prezidentai]]
[[Kategorija:Lietuvos šachmatų treneriai]]
[[Kategorija:Marijampolės politikai]]</text>
      <sha1>tkl0sbmbaeiia8m37jd0o9vsomlpjhv</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FK Širvėna (Biržai)</title>
    <ns>0</ns>
    <id>485601</id>
    <revision>
      <id>7820076</id>
      <parentid>7817111</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T05:53:02Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>CD</username>
        <id>677</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7820076</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="13112" sha1="m6qym7gy0o6lgvo16eev0nm0hitdv1b" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Biržų „Širvėna“
| image    = [[Vaizdas:FK sirvena.jpeg|200px]]
| fullname = VšĮ Futbolo klubas „Širvėna“
| founded  = [[1948]] m. SK Žalgiris Biržai &lt;br&gt; [[1994]] m. FK Širvėna Biržai 
| ground   = [[Biržų centrinis stadionas]], [[Biržai]]
| capacity = 1 000
| chairman = [[Vytautas Stanulevičius]] &lt;ref&gt;http://siaure.lt/main/turinys/sportas/1/13255 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180801160419/http://siaure.lt/main/turinys/sportas/1/13255 |date=2018-08-01 }}&lt;/ref&gt;
| manager  = [[Žilvinas Banys]]
| league   = [[LFF II lyga|Antra lyga]] (A divizionas)
| season   = [[2025 m. LFF II lyga|2025]]
| position = 13 vieta
| pattern_la1=_redborder
 |pattern_la1 = _thinwhiteborder
 |pattern_b1  = _errealennox1819rw
 |pattern_ra1 = _thinwhiteborder
 |pattern_sh1 = 
 |pattern_so1 = 
 |leftarm1    = FF0000
 |body1       = FFFFFF
 |rightarm1   = FF0000
 |shorts1     = FF0000
 |socks1      = FF0000

| pattern_la2 = _middlesbrough1617h
| pattern_b2  = _watford1718a
| pattern_ra2 = _middlesbrough1617h
| pattern_sh2 = _watford1718a
| pattern_so2 = _3_stripes_white
| leftarm2    = 000000
| body2       = 000000
| rightarm2   = 000000
| shorts2     = 000000
| socks2      = 000000
}}
[[Vaizdas:Biržai, stadionas.JPG|thumb|right|300px|[[Biržų centrinis stadionas]]]]
[[Vaizdas:Sirvenos_ezeras.JPG|thumb|right|300px|[[Širvėnos ežeras]] žiemą.]]

'''Biržų „Širvėna“''' – [[Lietuvos futbolo klubas]] iš [[Biržai|Biržų]]. Sovietmečiu reprezentacinė futbolo ekipa iš Biržų žaidė Pirmoje lygoje. Atkūrus šalies Nepriklausomybę biržiečiai dažniausiai žaisdavo Antroje lygoje.

== Istorija ==

Nuo [[1922]] m. mieste kūrėsi įvairių draugijų skyriai: LŠS (Šaulių sąjungos skyrius), LFLS skyrius, žydų bendruomenė turėjo „Maccabio“, bei „Hapoelio“ skyrius. Tarp įvairių sporto šakų paplito futbolas. Tais laikais vykdavo apskrities derbiai tarp [[Biržai|Biržų]] ir [[Pasvalys|Pasvalio]] futbolininkų. Biržų rinktinė vykdavo į Pasvalį, o pasvaliečiai atvykdavo į apskrities centrą Biržus. Biržų rinktinės ir Pasvalio rinktinės susitikimai pasižymėdavo nuožmumu. Šykštumu pasižymintys šiauriečiai neturėjo vieningos komandos, kuri dalyvautų respublikos pirmenybėse, bet derbiai buvo šventas dalykas ir kiekvieno miesto geriausieji išmėgindavo jėgas apskrities derbyje. Apie vieną tokį derbį rašė [[1937]] m. [[rugsėjo 1]]-osios žurnale „Lietuvos sportas“. Pasvalyje biržiečių „Darbo Rūmų“ komanda laimėjo 2-0, o revanšo rungtynes Biržuose žaidė būdami neblaivūs. Šias rungtynes laimėjo biržiečiai 3-1, bet susilaukė plataus atgarsio to meto spaudoje. Ši nešlovė teko [[1935]] m. Biržuose įsikūrusiai komandai „[[FK Darbo Rūmai Biržai|Darbo Rūmai]]“.

=== Nuo 1948 m. ===

Po Antrojo pasaulinio karo ([[1948]] m.) Biržuose suburta futbolo komanda priklausiusi respublikinei „Žalgirio“ sporto draugijai. „Sidabrinis“ laikotarpis Biržų komandai buvo penkis sezonus iš eilės, kai 1953, 1954, 1955, 1956, 1957 „B“ klasės pirmenybėse užimdavo antrą vietą. Nuo [[1954]] m. klubo reikalais ėmė rūpintis „Siūlo“ fabrikas. Po to kooperatininkai, kelininkai, statybininkai, Biržų miškų urėdija. Dėl rėmėjų kaitos dažnai keitėsi ir komandos pavadinimai. 

[[1990]] m. šalį sudrebino permainų metas. Nuo [[1991]] m. komanda vadinosi vadinosi Biržų „Širvėna“. (Iki tol vadinosi Sporto klubu „Rovėja“, o sovietmečiu Pirmoje lygoje žaidė Biržų „Medis“).

=== Nuo 1994 m. ===

1994 m. oficialiai įregistruotas Futbolo klubas „Širvėna“.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Futbolas prieš krepšinį: neturime normalaus stadiono, bet turime futbolą dievinančių entuziastų |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |date=2019-07-04 |url=https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/pokalbiai/futbolas-pries-krepsini-neturime-normalaus-stadiono-bet-turime-futbola-dievinanciu-entuziastu-1040-1169608 |access-date=2024-08-08 |language=lt}}&lt;/ref&gt; 2001 m. klubą rėmė [[Rinkuškių alaus darykla]].&lt;ref&gt;{{Kalinauskas 2003|101}}&lt;/ref&gt; 2003 m. pasivadino pagal UAB „Rinkuškiai“ gėrimų bendrovę, kadangi alaus darykla buvo pagrindinis komandos rėmėjas. Biržų vaikų komanda būdavo nuolatinė Lietuvos vaikų ir jaunių futbolo I lygos dalyvė.

Iki 2006 m. klubas žaidė Lietuvos futbolo čempionato II lygos Šiaurės zonoje. Nuo 2007 m. dalyvavo Panevėžio apskrities pirmenybėse, taip pat salės futbolo varžybose. Nuo 2013 m. grįžo į Antros lygos pirmenybes. 2015 m. tapo jų nugalėtojais ir turėjo teisę dalyvauti Pirmoje lygoje, bet šia galimybe nepasinaudojo.

2019 m., sužaidę 26 sezonus be pertraukų, pasitraukė iš didžiojo futbolo ir dalyvavo 8×8 pirmenybėse.

=== Nuo 2021 m. ===

2021 m. sugrįžo į [[LFF III lyga|III lygą]]. 2023 m. Šiaulių-Panevėžio III lygos pirmenybėse užėmė antrąją vietą. Pirmąją vietą užėmęs Radviliškio klubas neišreiškė noro kilti į Antrą lygą, tad FK Širvėna užėmė jų vietą. 2024 m. sėkmingai licencijavosi ir runtgyniavo [[LFF II lyga|Antros lygos]] A divizione. 2024 m. balandžio 16 d. pirmosiose sezono rungtynėse Vilniuje prieš [[Žalgiris B]] patyrė triuškinantį pralaimėjimą 0-8.&lt;ref&gt;https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-zalgiris-b-fk-sirvena-17630101/&lt;/ref&gt;

{{fkp|1948|Žalgiris|1954|Siūlas|1955|Kooperatininkas|1957|MTS|1959|MMS|1960|Siūlas|1963|Vairas|1965|Širvėna|1968|Siūlas|1972|Statybininkas|1975|Nemunas|1977|Medis|1979|Statybininkas|1980|Medis|1987|Rovėja|1991|Širvėna|2003|Rinkuškiai|2013|Širvėna}}

== Klubo logotipas ir spalvinė gama ==

* Ankstesniais metais (iki 2015) logotipas buvo Rinkuškių alaus daryklos, kuri tuo metu buvo pagrindinė klubo rėmėja. 
* Vėliau (nuo 2015 m.) atsirado dabartinis logotipas, kuriame pavaizduotas Biržų aras ir stilizuotas futbolo kamuolys.

&lt;gallery&gt;
Vaizdas:FK rinkuskiai.png|Emblema „Rinkuškiai“
Vaizdas:FK sirvena.jpeg|Emblema „Širvėna“
&lt;/gallery&gt;

=== Klubo spalvinė gama ===
* Klubo spalvos balta, raudona, ruda, juoda. {{color box|white}} {{color box|red}} {{color box|brown}} {{color box|black}}

{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Black;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''ŠIRVĖNA'''
| style=&quot;background:White;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''ŠIRVĖNA'''
| style=&quot;background:Red;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''ŠIRVĖNA'''
| style=&quot;background:Brown;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''ŠIRVĖNA'''
|}

=== Aprangų pokyčiai ===
{| width=33%
|-
|
{{Football kit |
| pattern_la=|pattern_b=|pattern_ra=|
  leftarm=000000|body=000000|rightarm=000000|shorts=000000|socks=000000|
|title= 1991–2002 (Namų)
}}
|{{Football kit |
 pattern_la=_navyborder|
 pattern_b=|
 pattern_ra=_navyborder|
 leftarm=ff |
 body=ff|
 rightarm=ff |
 shorts=000000 |
 socks=000000 |
 title= 1991–2002 (Išvykų)
}}
|{{Football kit |
 pattern_la=|
 pattern_b=|
 pattern_ra=|
 leftarm=B22222 |
 body=B22222|
 rightarm=B22222 |
 shorts=000000 |
 socks=000000 |
 title= 2003–2012 (Namų)
}}
|{{Football kit |
 pattern_la=_navyborder|
 pattern_b=|
 pattern_ra=_navyborder|
 leftarm=ff |
 body=ff|
 rightarm=ff |
 shorts=B22222 |
 socks=B22222 |
 title= 2013–2014 (Išvykų)
}}
|{{Football kit |
 pattern_la=|
 pattern_b=|
 pattern_ra=|
 leftarm=ff0000 |
 body=ff0000|
 rightarm=ff0000 |
 shorts=000000 |
 socks=ff0000 |
 title= 2015–2017 (Namų)
}}
|{{Football kit |
 pattern_la=|
 pattern_b=|
 pattern_ra=|
 leftarm=ffffff |
 body=ffffff|
 rightarm=ffffff|
 shorts=000000 |
 socks=ffffff |
 title= 2018 &lt;br /&gt; (Namų)
}}
|{{Football kit |
 pattern_la=|
 pattern_b=|
 pattern_ra=|
 leftarm=ccffcc |
 body=ccffcc|
 rightarm=ccffcc|
 shorts=000000 |
 socks=000000 |
 title= Vartininkų (????–2018)
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _thinwhiteborder
 |pattern_b  = _errealennox1819rw
 |pattern_ra = _thinwhiteborder
 |pattern_sh = _whitebottom
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FF0000
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FF0000
 |shorts     = FF0000
 |socks      = FF0000
 |title      = 2023 m. &lt;br /&gt; Errea
}}
|}

== Pasiekimai ==
* Sovietmečiu Biržų komanda žaidė „B“ klasės pirmenybėse (antra pakopa). Buvo priskirti Panevėžio zonai, kurioje penkerius metus iš eilės užėmė antrą vietą.
* Pastaruosius sezonus komanda žaidė [[LFF II Lyga|II lyga, Vakarų zonoje]], kurioje 2015 m. tapo nugalėtojais.

=== Lygos pasiekimai ===
{{flagicon|Lithuania}} '''B klasė''':
:* [[Image:Silver medal icon.svg|15px]] '''Antra vieta - 5''' 
:: 1953, 1954, 1955, 1956, 1957

{{flagicon|Lithuania}} '''[[LFF II Lyga|II lyga, Vakarų zona]]'''
* '''Nugalėtojai - 1''': 2015
* '''Antroji vieta - 1''': 2017

== Sezonai ==
{{fs1|LTU|1|1990}}
{{fs2|LTU|1990|III (Aukštaitija)|12|—}}
{{fs2|LTU|1991|IV (Aukštaitija)|3|—}}
{{fs2|LTU|1991–1992|IV (Aukštaitija B)|5|—}}
{{fs2|LTU|1993–1994|IV (Aukštaitija 2)|1|—}}
{{fs2|LTU|1994–1995|IV (Rytai)|2|—}}
{{fs2|LTU|1995–1996|III|11|1/32 f.}}
{{fs2|LTU|1996–1997|III|11|—}}
{{fs2|LTU|1997–1998|III (Vakarai)|6|—}}
{{fs2|LTU|1998–1999|III (Vakarai)|12|—}}
{{fs2|LTU|1999–2000|III (Vakarai)|11|—}}
{{fs1|LTU|2|2000}}
{{fs2|LTU|2000–2001|III (Vakarai)|6|—}}
{{fs2|LTU|2001–2002|III (Vakarai)|2|1/16 f.}}
{{fs2|LTU|2002–2003|III (Šiaurė)|4|—}}
{{fs2|LTU|2003|III (Šiaurė)|4|—}}
{{fs2|LTU|2004|III (Šiaurė)|7|—}}
{{fs2|LTU|2005|III (Šiaurė)|9|—}}
{{fs2|LTU|2006|III (Šiaurė)|4|—}}
{{fs2|LTU|2007–2008|IV (Panevėžys)|3|—}}
{{fs2|LTU|2008–2009|IV (Panevėžys)|1|—}}
{{fs2|LTU|2009–2010|IV (Panevėžys)|3|—}}
|}
|}
{{fs1|LTU|1|2010}}
{{fs2|LTU|2010–2011|IV (Panevėžys)|2|—}}
{{fs2|LTU|2011–2012|IV (Panevėžys)|2|—}}
{{fs2|LTU|2012–2013|IV (Panevėžys)|1|—}}
{{fs2|LTU|2013–2014|III (Vakarų zona)|3|—}}
{{fs2|LTU|2014–2015|III (Vakarų zona)|6|—}}
{{fs2|LTU|2015–2016|III (Vakarų zona)|1|1/64 f.}}
{{fs2|LTU|2016|III (Vakarų zona)|7|1/32 f.}}
{{fs2|LTU|2017|III (Vakarų zona)|2|1/32 f.}}
{{fs2|LTU|2018|III (Vakarų zona)|8|1/32 f.}}
{{fs1|LTU|2|2020}}
{{fs2|LTU|2021|IV (Panevėžys)|4|—}}
{{fs2|LTU|2022|IV (Panevėžys)|4|—}}
{{fs2|LTU|2023|IV (PAFF-ŠAFF)|2|—}}
{{fs2|LTU|2024|III (A divizionas)|12|I etapas}}
{{fs2|LTU|2025|III (A divizionas)|13|I etapas}}
{{fs2|LTU|2026|III (A divizionas)||1/16 f.}}
{{fs1|LTU|0}}
|}

== Salės futbolas ==

{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;
|-
! Sezonas !! Lygmuo !! Vieta !! Futsal taurė
|-
| [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2021–2022 m.|2021–2022 m.]] || PAFF futsal I lyga || 5&lt;ref&gt;http://lietuvosfutbolas.lt/varzybos/11585193/paff-futsal-i-lyga/&lt;/ref&gt; || – 
|-
| [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2022–2023 m.|2022–2023 m.]] || PAFF futsal I lyga || 7 || I etapas 
|-
| style=&quot;text-align:center;&quot; | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2023–2024 m.|2023–2024 m.]] 
| style=&quot;text-align:center;&quot; | –
| –
| 1/8 f.
|}

Komanda yra dalyvavusi Panevėžio apskrities salės futbolo varžybose ir ankstesniais metais.

== Garsesni žaidėjai ==
* [[Žilvinas Banys]], ([[2023 m.]])&lt;ref&gt;https://lietuvosfutbolas.lt/zaidejai/zilvinas-banys-385/&lt;/ref&gt;
* [[Tadas Markevičius]], ([[2023 m.]])&lt;ref&gt;https://lietuvosfutbolas.lt/zaidejai/tadas-markevicius-264/&lt;/ref&gt;
* [[Tautvydas Eliošius]], nuo 2024 m.

== Treneriai ==
* [[Vytautas Stanulevičius]]
* [[Žilvinas Banys]] – nuo 2024 m.&lt;ref&gt;https://www.lff.lt/lff-ii-lyga-prie-starto-linijos-komandu-apzvalgos-ii-dalis/&lt;/ref&gt;

== Sudėtis ==
''Atnaujinta: {{data|2026|03|21}}''
{{Fs start}}
{{Fs player|no=1  |nat=LTU|pos=GK|name=Donatas Liaudanskis}}
{{Fs player|no=2  |nat=LTU|pos=DF|name=Matas Dilys}}
{{Fs player|no=21 |nat=LTU|pos=DF|name=Mantvydas Ežerskis}}
{{Fs player|no=22 |nat=LTU|pos=DF|name=Antanas Karka}}
{{Fs player|no=47 |nat=LTU|pos=DF|name=Benas Jančys}}
{{Fs player|no=5  |nat=LTU|pos=MF|name=Edgaras Stankevičius}}
{{Fs player|no=7  |nat=LTU|pos=MF|name=[[Rokas Lazdinauskas]]|other=kapitonas}}
{{Fs player|no=8  |nat=LTU|pos=MF|name=Radvilas Jokubonis}}
{{Fs player|no=10 |nat=LTU|pos=MF|name=[[Ronaldas Misiūnas]]}}
{{Fs player|no=14 |nat=LTU|pos=MF|name=[[Žilvinas Banys]]}}
{{Fs player|no=15 |nat=LTU|pos=MF|name=Eivydas Tumasas}}
{{Fs player|no=18 |nat=LTU|pos=MF|name=[[Tautvydas Eliošius]]}}
{{Fs player|no=20 |nat=LTU|pos=MF|name=Armandas Pukevičius}}
{{Fs player|no=23 |nat=UZB|pos=MF|name=Sarvarjon Abdullaev}}
{{Fs player|no=27 |nat=LTU|pos=MF|name=Eimantas Žižiūnas}}
{{Fs player|no=28 |nat=LTU|pos=MF|name=[[Tadas Markevičius]]}}
{{Fs player|no=91 |nat=LTU|pos=MF|name=Domantas Nebilevičius}}
{{Fs player|no=88 |nat=LTU|pos=FW|name=Kajus Jablonskas}}
{{Fs player|no=92 |nat=LTU|pos=FW|name=Armandas Indrašius}}
{{Fs end}}

== Išnašos ==
{{Išnašos}}

== Nuorodos ==
* [https://www.paff.lt/paff-nariai/ PAFF svetainė]

{{Lietuvos futbolo klubai}}

{{DEFAULTSORT:Širvėna Biržai, FK}}
[[Kategorija:Biržų futbolo klubai]]
[[Kategorija:Lietuvos salės futbolo klubai]]</text>
      <sha1>m6qym7gy0o6lgvo16eev0nm0hitdv1b</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Ypatingasis būrys</title>
    <ns>0</ns>
    <id>499253</id>
    <revision>
      <id>7819737</id>
      <parentid>7797955</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:06:11Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Andrejsmirnov97</username>
        <id>56853</id>
      </contributor>
      <comment>/* Būrio organizavimas */ viena pastaba</comment>
      <origin>7819737</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="61780" sha1="r80sf14irq3g8kxkbsjbw0pti2zj0fu" xml:space="preserve">[[Vaizdas:Paneriai monument 2b.jpg|miniatiūra|200px|right|Paminklas [[Panerių žudynės|Panerių žudynėms]] atminti]]

'''Ypatingasis būrys''' – [[Vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) vado įstaiga Lietuvoje|vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) Vilniaus]] Ypatingasis būrys, kurio daugumą sudarė lietuvių tautybės savanoriai. Būrys įsteigtas 1941 m. liepos pradžioje Vilniuje ir veikė Lietuvoje iki 1944 m. liepos. Būrys vykdė persekiojimus ir masinius sušaudymus [[Vilnius|Vilniuje]] ir [[Vilniaus kraštas|Vilniaus krašte]] [[Nacistinė Vokietija|nacių Vokietijos]] okupacijos metais [[Lietuva|Lietuvoje]] (1941–1944 m.). Pagrindinėmis būrio aukomis buvo [[Vilniaus getas|Vilniaus geto]] žydai, sušaudyti [[Panerių žudynės|masinėse žudynėse]] [[Aukštieji Paneriai|Paneriuose]], ir kitos Vilniaus krašto žydų bendruomenės.&lt;ref&gt;[http://www.lithuanianjews.org.il/HTMLs/article_list4.aspx?C2014=14440&amp;BSP=14430&amp;BSS6=13971 The Special Unit -  Ypatingas Burys] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160804045540/http://lithuanianjews.org.il/HTMLs/article_list4.aspx?C2014=14440&amp;BSP=14430&amp;BSS6=13971 |date=2016-08-04 }}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[http://genocid.lt/Leidyba/1/arunas1.htm Arūnas Bubnys. Vokiečių ir lietuvių saugumo policija (1941–1944)]&lt;/ref&gt;{{sfn|Bubnys|2019|}}

1944 m. liepos pradžioje Ypatingasis būrys perkeltas į [[IX Kauno fortas|IX fortą]] Kaune. Vėliau išvyko į [[Tilžė|Tilžę]], iš kur traukiniu pervežtas į [[Štuthofo koncentracijos stovykla|Štuthofo koncentracijos stovyklą]]. Iš Štuthofo būrys transportavo 1200 žydų tautybės gyventojus į [[Torunė|Torunę]], kur išbuvo laikinoje stovykloje iki 1945 m. balandžio pradžios. Artėjant sovietų fronto linijai, būrio nariai ėmėsi žydų kolonos varymo iš Torunės į [[Bydgoščius|Brombergą]]. Konvojavimas nutrauktas dėl priartėjusių karo veiksmų. Būrio vadovybei pasišalinus, likę junginio nariai išsilakstė.{{sfn|Bubnys|2012|page=19}}

Būrys įsteigtas vokiškų SS ypatingųjų būrių pavyzdžiu (''[[SS Sonderkommando]]''), kurie priklausė sukarintų operatyvinių grupių (''[[Einsatzgruppen]]'') būriams (''[[SS Einsatzkommando]]'').{{sfn|Stankeras|2006|page=220–221}}

== Pavadinimas ==

Oficialiuose vokiškuose dokumentuose Ypatingasis būrys vadintas ''Sonderkommando der Sipo und SD'', taip pat sutrumpinant kaip ''Sonderkommando Wilna''.{{sfn|Stankeras|2008|page=510}}{{sfn|Idzelis|2020|page=348}}

Vietiniai Panerių lenkų gyventojai Ypatingojo būrio narius dažnai vadino „šauliais“ (''szaulisi'') arba „Panerių šauliais“ (''strzelcy ponarscy'').{{efn|Vietiniai lenkų gyventojai Ypatingojo būrio narius praminė „šauliais“ (''szaulisi''), nes tikėjo, kad dalis jų priklausė [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungai]]. Nors atskirų tyrimų šia tema nėra, žinoma, kad būrio vadai leit. J. Šidlauskas ir B. Norvaiša tam tikru laiku priklausė Lietuvos šaulių sąjungai.{{sfn|Tomkiewicz|2025|page=52}}{{sfn|Bubnys|2019|pages=71–72, 75–76}}&lt;ref&gt;{{cite web |title=Ponary – miejsce „ludzkiej rzeźni” (Paneriai – „žmonių skerdynių“ vieta) |year=2011 |first=Piotr |last=Niwiński |publisher=Instytut Pamięci Narodowej |location= |url=http://www.polishwinnipeg.com/Downloads/Broszura_Ponary.pdf |access-date=2026-03-10 |page=17–18}}&lt;/ref&gt;}} Šiuos terminus taip pat vartojo žudynių liudininkas ir „Panerių dienoraščių“ autorius [[Kazimieras Sakovičius]].{{sfn|Sakowicz|2012|page=34}} Jie perimti ir vartoti lenkų kalba rašytuose leidiniuose ir spaudoje.{{sfn|Tomkiewicz|2025|page=52}}

Sovietinio laikotarpio istoriniuose darbuose būrys vadintas Vilniaus „zonderkomanda“, sulietuvinant vokiškąjį ''Sonderkommando'' terminą. [[Niurnbergo tribunolas|Niurnbergo tribunolo]] liudijimuose būrys taip pat vadintas Vilniaus „zonderkomanda“. Šiuolaikinėje lietuvių ir užsienio istoriografijoje vartojamas oficialus vokiškas būrio pavadinimas, jis dažnai lydimas ir pakeičiamas lietuvišku „Ypatingojo būrio“ pavadinimu.{{sfn|Bubnys|2019|pages=6–40}}

== Būrio organizavimas ==

[[Vaizdas:Mečislovas (Mečys) Butkus, Lithuanian Junior Lieutenant, one of the early heads of the Special Squad which took part in Nazi organised massacres during 1941-1943 in Lithuania.png|thumb|right|170px|Vienas iš pirmųjų Ypatingojo būrio organizatorių – Lietuvos kariuomenės atsargos jaun. leit. [[Mečislovas Butkus]]{{sfn|Bubnys|2019|page=59}}]]

1941 m. liepos pradžioje Vilniuje dislokuoto vokiečių [[9 operatyvinis būrys|9–ojo operatyvinio būrio]] pareigūnai organizavo ir įsteigė Ypatingąjį būrį. Jis buvo suformuotas iš lietuvių pagalbinės (rezervinės) policijos būrio ir kitų savanorių. Nuo pat įkūrimo pradžios būrys buvo pavaldus vokiečių 9–ojo ir vėliau jį Vilniuje pakeitusio [[3/A operatyvinis būrys|3/A operatyvinio būrio]] vadovybei. Dokumentų apie būrio ištakas ir įkūrimą išliko mažai, daugiausiai remiamasi vokiečių oficialiomis ataskaitomis ir būrio narių duotais liudijimais po karo.{{efn|Istorikai nurodo, kad Ypatingojo būrio archyvas yra dingęs. A. Stankeras spėja, kad jis greičiausiai buvo sąmoningai sunaikintas.{{sfn|Stankeras|2008|page=512}}}}{{sfn|Idzelis|2020|page=348}}

=== Lietuvių pagalbinės policijos būrys ===

Sovietų pajėgoms atsitraukus iš Vilniaus, 1941 m. birželio pabaigoje ar liepos pradžioje apie 30 savanorių vyrų grupė įsikūrė buvusiame rezervinės policijos pastate Klaipėdos g., Vilniuje. Susibūrę savanoriai ruošėsi atlikti pagalbinės (rezervinės) policijos funkcijas mieste.{{sfn|Idzelis|2020|page=348}}{{sfn|Šikšnianas|2016|page=94}} Tuo metu būriui priklausė Konstantinas Čičelis, [[Vladas Kliukas]], [[Vincas Sausaitis]], taip pat Vilniaus 1-osios amatų mokyklos mokiniai.{{sfn|Idzelis|2020|pages=349-350}}

Po pirmojo susitikimo Klaipėdos g. būrys persikėlė į [[Vilniaus miesto ir srities piliečių komitetas|Vilniaus miesto ir srities piliečių komiteto]] vidaus reikalų žinybos būstinę prie [[Katedros aikštė|Katedros aikštės]] (Magdalenos g. 2, dabar Šventaragio g.). Šiai žinybai vadovavo [[Kostas Kalendra]]. Viena iš komiteto užduočių numatė organizuoti lietuvių policijos ir saugumo būrius Vilniuje.{{sfn|Idzelis|2020|pages=356-357}}

=== Ypatingojo būrio įsteigimas ===

[[Vaizdas:Franz Schauschütz (1912-1947), SS-Hauptsturmführer, Commander of EK 9, Gestapo official in Brno and Zlin.png|170px|thumb|right|[[Franz Schauschütz|Francas Šaušiucas]], austrų tautybės 9-ojo operatyvinio būrio SS oberšturmbanfiureris, vienas iš Panerių masinių žudynių organizatorių.{{sfn|Bubnys|2019|pages=53-54}}]]

1941 m. liepos pradžioje būrio nariams įsikūrus Šventaragio g., prie jo prisijungė daugiau savanorių, tarp kurių buvo jaun. leit. Mečislovas Butkus, priimtas leit. Juozo Šidlausko. Įsikūręs Šventaragio g., būrys vis dar buvo įprasta pagalbinės (rezervinės) policijos formuotė, atlikusi įvairias sargybos funkcijas mieste.{{sfn|Šikšnianas|2016|pages=93-94}}

Praėjus maždaug savaitei po persikėlimo į Šventaragio g., 1941 m. liepos pradžioje būrio nariams pranešta, kad iš jų ir kitų dalyvių yra formuojamas naujas būrys, kuris vėliau buvo pavadintas Vilniaus Ypatinguoju būriu.{{sfn|Idzelis|2020|pages=356-357}}{{sfn|Stasiulis|2021|pages=291-292}}  Anot M. Butkaus ir kitų narių parodymų, vadovaujančius vaidmenis organizuojant naują būrį atliko leit. [[Juozas Šidlauskas]] ir jo pavaduotojais įvardinti leit. [[Balys Norvaiša]] ir leit. [[Balys Lukošius (1915)|Balys Lukošius]]. J. Šidlausko glaudus bendradarbiavimas su vokiečių pareigūnais minimas ir kitų būrio narių liudijimuose. Pats M. Butkus tapo aktyviu būrio organizatoriumi.{{sfn|Šikšnianas|2016|pages=93-96}}{{sfn|Stasiulis|2021|pages=304-306}}

Ypatingojo būrio įsteigimą organizavo [[Alfred Filbert|Alfredo Filberto]] (''Alfred Filbert'') vadovaujami vokiečių 9–ojo operatyvinio būrio pareigūnai. 1941 m. liepą būrys buvo tiesiogiai pavaldus vokiečių 9–ojo, o nuo 1941 m. liepos pabaigos – vokiečių 3–iojo operatyvinio būrio pareigūnams. 

Faktiniu Ypatingojo būrio viršininku tapo vokiečių 9–ojo operatyvinio būrio pareigūnas,  SS oberšturmbanfiureris [[Franz Schauschütz|Francas Šaušiucas]] (''Franz Schauschütz''), o nuo liepos pabaigos – SS oberšarfiureris [[Horst Schweinberger|Horstas Švainbergeris]] (''Horst Schweinberger'').{{sfn|Bubnys|2012|pages=7}}{{sfn|Dieckmann|2011|pages=353, 355}} Liepos pradžioje A. Filbertas savo pavaldinį F. Šaušiucą paskyrė organizuoti žmonių sušaudymus už Vilniaus miesto ribų ir organizuoti Ypatingojo būrio vykdomas žudynes Paneriuose.{{sfn|Kay|2016|pages=50–52}} 

[[Vaizdas:Horst Schweinberger (1916 – ?). SS-Oberscharführer.png|170px|thumb|right|SS oberšarfiureris [[Horst Schweinberger|Horstas Švainbergeris]], Vilniaus žydų žudynių organizatorius ir vykdytojas, vienas iš Ypatingojo būrio viršininkų 1941 m.{{sfn|Bubnys|2019|pp=53–54}}]]

Iki 1941 m. liepos 23 d. 9–asis operatyvinis būrys perkeltas į Baltarusijos teritoriją. Vilniuje trumpam liko tik F. Šaušiucas su mažu padaliniu.{{sfn|Kay|2016|pages=53–55}} 9–ąjį operatyvinį būrį Vilniuje pakeitė čia dislokuotas 3/A operatyvinio būrio padalinys, vokiškai žinomas kaip „Teilkommando 3/A“. Jam vadovavo SS oberšturmfiureris [[Erich Willi Wolf|Erichas Vilis Volfas]] (''Erich Willi Wolf'').{{sfn|Stankeras|2016|page=238}}

=== Vilniaus g. būstinė ===

Liepą arba rugpjūtį Ypatingasis būrys įsikūrė Vilniaus g. 12 pastato antrame aukšte. Į pastatą prie Katedros aikštės būrio nariai rinkdavosi tik rytais, Vilniaus g. tapo jų nuolatine būstine.{{sfn|Šikšnianas|2016|page=94}} Nors dauguma savanorių turėjo butus mieste, jie taip pat galėjo apsigyventi būstinės patalpose. Jiems buvo organizuota valgykla pastate, esančiame priešais būstinę.{{sfn|Bubnys|2019|pages=24-25}} Už tarnybą buvo mokama keliasdešimt markių ir maisto produktais. Savanoriams buvo išduoti rusiški šautuvai.{{sfn|Bubnys|2019|page=20}}

Dokumentuose Ypatingojo būrio pavadinimas (vok. ''Sonderkommando Wilna'') pirmą kartą paminėtas liepos 15 d.{{efn|A. Idzelis klaidingai nurodo liepos 16 d.{{sfn|Idzelis|2020|page=348}}}}{{sfn|Bubnys|2019|page=20}}{{sfn|Šikšnianas|2022|page=24}} Dokumente minimas 3000 šovinių išdavimas būrio reikmėms. Nurodyta, kad už šovinių paėmimą liepos 15 d. buvo atsakingas vienas iš pirmųjų būrio organizatorių – [[Mečislovas Butkus|M. Butkus]].{{sfn|Idzelis|2020|pages=348–349}} Panašūs šovinių išdavimai rusiškiems šautuvams fiksuoti ir liepos 11 bei 12 d. (išduota po 3000 šovinius). Tuo metu jie buvo išduoti būrio nariams [[Juozas Šidlauskas (leitenantas)|Juozui Šidlauskui]] ir [[Balys Lukošius (1915)|Baliui Lukošiui]]. Pats Ypatingojo būrio pavadinimas nėra minimas liepos 11 ir 12 d. dokumentuose.{{sfn|Idzelis|2020|page=348}}

== Pavaldumas vokiečių saugumo policijai ir saugumo tarnybai (SD) ==

[[Vaizdas:Erich Willi Wolff, SS-Obersturmführer, head of Sipo and SD in Vilnius in 1941; took part in Paneriai (Ponary) massacre in 1941.png|thumb|right|170px|[[Erichas Vilis Volfas]], SS oberšturmfiureris, 1941 m. vienas iš Panerių žudynių organizatorių ir dalyvių.{{sfn|Bubnys|2019|page=56}}]]

Ypatingasis būrys buvo organizuotas ir tiesiogiai pavaldus [[vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) vado įstaiga Lietuvoje|vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) vado įstaigos]] skyriui Vilniuje.{{sfn|Tomkiewicz|2025|page=52}}

Vilniaus vokiečių saugumo policijos ir SD skyrius (vok. ''Aussendienstelle Sipo und SD Wilna'') buvo pavaldus centriniam vokiečių okupuotos Lietuvos Saugumo policijos ir SD centrui Kaune.{{sfn|Tomkiewicz|2025|page=49}} Vilniaus vokiečių saugumo policijos ir SD struktūrą sudarė už įvairias veiklos sritis atsakingi skyriai (departamentai). Ketvirtasis Saugumo policijos ir SD skyrius (gestapas) buvo atsakingas už kovą prieš vadinamuosius Trečiojo Reicho priešus. Šio skyriaus pareigūnai buvo atsakingi už žydų ir kitų tautybių žmonių persekiojimą ir naikinimą.{{sfn|Tomkiewicz|2025|pages=49-52}}

Nuo 1941 m. rugpjūčio iki 1941 m. spalio pradžios Vilniaus Saugumo policijos ir SD skyriui vadovavo SS oberšturmfiureris [[Erichas Vilis Volfas]] (''Erich Willi Wolff''), o nuo 1941 m. spalio iki 1943 m. vasario – [[Hainrichas Gertas]] (''Heinrich Hermann Gerth''; nuo 1942 m. – unteršturmfiureris).{{sfn|Bubnys|2019|pages=50, 56}} Nuo 1943 m. vasario iki 1943 m. gruodžio šios struktūros vadovo pareigas ėjo SS oberšturmfiureris [[Rudolfas Noigebaueris]] (''Rudolf Neugebauer''), jo pavaduotoju buvo SS unteršturmfiureris [[Herbertas Arltas]] (''Herbert Arlt'').{{sfn|Bubnys|2019|page=52-52, 48}} 

Saugumo policijos ir SD skyriaus vadovai ir kiti šios struktūros pareigūnai aktyviai dalyvavo organizuojant ir vykdant žydų tautybės ir kitų Lietuvos gyventojų žudynes Vilniuje ir Vilniaus krašte. E. Volfas duodavo nurodymus Ypatingajam būriui ir pats kelis kartus dalyvavo vykdant žudynėse Paneriuose 1941 m.{{sfn|Bubnys|2019|page=56}} 

1941 m. spalį Ypatingojo būrio viršininku buvo paskirtas SS pareigūnas [[Martin Weiss|Martinas Vaisas]] (''Martin Weiss''), kuris tuo metu tarnavo Saugumo policijai ir SD įstaigos ketvirtajame skyriuje. 1943 m. pabaigoje jis iš Ypatingojo būrio viršininko pareigų paskirtas vadovauti moterų stovyklai Rasų gatvėje. Žinoma, kad M. Vaisas aktyviai dalyvavo žudynėse Paneriuose, dažnai asmeniškai sušaudydavo sužeistuosius.{{sfn|Bubnys|2019|pages=54-56}}{{sfn|Tomkiewicz|2025|page=52, išnaša Nr. 56}}

== Pirmieji būrio nariai ==

[[Vaizdas:Petras Jakubka (Jokubka; Peter Iron Jokubka), 1915–2015 m., Vilniaus Ypatingojo būrio prie Vokietijos Reicho Saugumo policijos ir SD narys, vienas iš jo organizatorių 1941 m., JAV lietuvių išeivijos visuomenės veikė.png|thumb|right|170px|Artilerijos atsargos j. ltn. [[Petras Jakubka]], vienas iš pirmųjų Ypatingojo būrio organizatorių 1941 m. liepą.{{sfn|Bubnys|2019|page=20}}]]

[[Vaizdas:Vladas Mockevičius (Vladas Mackevičius), g. 1916 m., Vilniaus Ypatingojo būrio prie Vokietijos Reicho Saugumo policijos ir SD narys (1941 m.).png|170px|thumb|right|Pėstininkų ats. j. ltn. [[Vladas Mackevičius]], vienas iš Ypatingojo būrio organizatorių 1941 m.{{sfn|Bubnys|2019|page=69}}{{sfn|Žalienė|2005|page=271}}]]

Iš pradžių Ypatingąjį būrį organizavo ir jam vadovavo Lietuvos kariuomenės jaun. leitenantas [[Petras Jakubka]], atsargos jaun. leitenantas M. Butkus ir pėstininkų atsargos leitenantas J. Šidlauskas.{{sfn|Bubnys|2019|page=20}} Taip pat tarp pirmųjų šios grupės narių buvo atsargos jaun. leitenantas [[Vladas Mackevičius]] (kartais žinomas kaip Mockevičius), Konstantinas Čičelis, Vladas Korsakas, [[Vladas Kliukas]], [[Juozas Vėlyvis]], Stasys Grikštas, [[Vincas Sausaitis]], Juozas Mekišius, Jonas Dolgovas.{{sfn|Idzelis|2020|pages=349-350}} K. Čičelis ir V. Kliukas prisijungė prie būrio Klaipėdos gatvės pastate. Tuo metu K. Čičelis, kaip ir V. Kliukas, dirbo studentų bendrabučio Tauro gatvėje sargybiniu. Apie pagalbinio policijos būrį jis sužinojo iš bendrabučio studentų. Atvykęs į jų būstinę, K. Čičelis nurodė atpažinęs kai kuriuos studentus trisdešimties asmenų būryje, tarp jų ir V. Mackevičių. Būriui persikėlus prie Katedros aikštės, K. Čičelis susipažino su būrio organizatoriais M. Butkumi ir J. Šidlausku.{{sfn|Stasiulis|2021|pages=304-306}}

Pasak buvusio būrio nario M. Butkaus parodymų, pirminio pagalbinės policijos būrio daugumą sudarė “jauni vaikinai, nuo aštuoniolikos ir daugiau metų: studentai, moksleiviai, amatų mokyklos mokiniai ir kiti asmenys.” Iš šių narių M. Butkus įvardino Vytenį Čiurlionį, Joną ir Vytautą Neverauskus ir Kaukorių (vardas nenurodytas). Pasak M. Butkaus, visi jo minėti nariai būryje išbuvo vos vieną mėnesį ir vėliau iš jo pasišalino.{{sfn|Stasiulis|2021|pages=304-306}} 

Po karo LTSR teisėsaugos surinktuose Ypatingojo būrio narių parodymuose patvirtinta, kad 1941 m. vasarą būrio veikloje dalyvavo 1-osios amatų mokyklos moksleiviai. Parodymuose paminėti mokiniai Vladas Paulaitis, J. Krasauskas, Vladas Stavaras.{{sfn|Šikšnianas|2016|pages=94-96}} 2016 m. ištraukos iš V. Paulaičio parodymų publikuotos. Jose jis nurodė, kad prieš įstodamas į būrį tikėjosi užsidirbti, nes tuo metu būrio nariai rinkdavo ir registruodavo iš žydų atimtus vertingus daiktus ir, tikėtina, kai kuriais atvejais juos pasisavindavo. Įstojusiam į junginį V. Paulaičiui išduotas Ypatingojo būrio pažymėjimas. Būryje jis sutiko V. Stavarą ir kitus 1-osios amatų mokyklos mokinius. Nors iš pradžių nebuvo apginkluoti, vėliau jiems išduoti rusiški šautuvai. 1941 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais, priklausydami būriui, vykdė suimtųjų žydų kolonų varymą iš Lukiškių kalėjimo į Panerius sušaudymams. Vieną koloną sudarydavo keli šimtai žmonių. Mokiniai vykdydavo žydų varymą ir priežiūrą, bet sušaudymuose jiems dalyvauti neleista (anot V. Paulaičio). V. Paulaitis ir kiti mokiniai būryje išbuvo maždaug vieną mėnesį.{{sfn|Vanagaitė|2016|pages=95-97}}{{sfn|Šikšnianas|2016|pages=94-95, 107 (V. Paulaičio apklausos protokolai, 1970 m. gegužės 27 d.)}}

== Būrio narių motivacija ==

[[Vaizdas:Julius Ožinskas (Julian Ozinski), 1913–1995, Vilniaus Ypatingojo būrio prie vokiečių Saugumo policijos ir SD narys (1941-1944).jpg|thumb|right|320px|Ypatingojo būrio eilinis Julius Ožinskas ({{en|Julian Ozinski}}, 1913–1995) sovietų organų suėmimo metu Kretingoje, 1940 m. rugsėjį. Apkaltintas „šnipinėjimu svetimos valstybės naudai.“{{sfn|Ožinskas|1940}} 1941–1944 m. priklausė Ypatingajam būriui, atliko vairuotojo pareigas. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją; emigravo pas brolį [[Pranas Ožinskas|P. Ožinską]], „[[Argentinos lietuvių balsas|Argentinos lietuvių balso]]“ redaktorių Argentinoje.{{sfn|Bubnys|2019|page=72}}&lt;ref&gt;{{cite news |url=https://www.spauda2.org/pietu_amerika/argentinos_lietuviu_balsas/archive/1945/1945-08-23-nr744-BALSAS.pdf |title=Julius Ožinskas |date=1945-08-23 |newspaper=Argentinos lietuvių balsas|access-date=2 April 2019 |url-status=live |location=Buenos Airės |page=3 |via=Spauda2.org/}}&lt;/ref&gt;]]

Vienu iš svarbiausių motyvų įsijungti į būrio veiklą buvo materialinė nauda. Pokarį atliktose apklausose buvę būrio nariai savo apsisprendimą įstoti į būrį paaiškindavo noru apsirūpinti geresniu uždarbiu. Kai kurių teigimu, įstojimas į būrį leido išvengti išvežimo į priverstinius darbus Vokietijoje.{{sfn|Šikšnianas|2016|pages=94–97, 106)}}

Būryje buvo 8 Vilniaus centrinio pašto tarnautojai.{{sfn|Dieckmann|2020|page=50)}} Prieš įstojimą į būrį Vilniaus centriniame pašte dirbo Dionizas Golcas, Stasys Čeponis, Vladas Dervojedaitis, Vincas Sausaitis ir kiti. Tikėtina, kad kai kurie savo darbą pašte derino su dalyvavimu būrio veikloje.{{sfn|Šikšnianas|2016|pages=96)}} K. Čičelis ir V. Kliukas, iki tol dirbę bendrabučio sargais, įstojo į pagalbinę policiją ir vėliau prisijungė prie būrio.{{sfn|Šikšnianas|2021|pages=304-306}} Vienas iš pirmųjų būrio organizatorių V. Butkus, prasidėjus Vokietijos–SSRS karui, prarado darbą komunalinio ūkio liaudies komisariate, tad nutarė stoti į lietuvių pagalbinę policiją, o vėliau – į Ypatingąjį būrį.{{sfn|Stasiulis|2021|page=290}}

Dažnai naujų narių įstojimas vyko per pažinčių tinklą. Pranas Šmaukšta pažinojo būrio vadą j. leit. J. Šidlauską nuo 1930 m. Jiems susitikus, J. Šidlaukas pakvietė P. Šmaukštą, tuo metu dirbusi skalbykloje, prisijungti prie būrio. Čia P. Šmaukšta sutiko dar vieną pažįstamą, j. leit. B. Norvaišą, su kuriuo mokėsi toje pačioje mokykloje. Iki karo P. Šmaukšta taip pat pažinojo būrio ūkvedį S. Zalepūgą ir J. Tumą, jie visi kartu tarnavo 1-ajame Ukmergės pėstininkų pulke. Iš tarnavimo kariuomenėje laikų vienas kitą pažinojo Zigmas Sinkevičius, Antanas Granickas, Stasys Livčinas ir kiti būrio nariai.{{sfn|Šikšnianas|2016|page=306}}

Dalis narių savo dalyvavimą grindė noru padėti vokiečiams kovoti prieš SSRS ir juos remiančią visuomenės dalį. Buvusio būrio nario P. Černiausko teigimu, V. Butkus savo kalboje kitiems nariams ragino padėti vokiečiams kovoje su bolševikais.{{sfn|Idzelis|2020|pages=349–350}} Pasak būrio nario V. Korsako, vienoje iš būrio vadų kalbų teigta, jog „ypatingajam būriui tenka didelė, garbinga misija padėti vokiečių tautai išvalyti pasaulį nuo &lt;...&gt; žydų.“{{sfn|Šikšnianas|2016|page=94}} Išsamių būrio narių motyvacijos tyrimų atlikta nėra.

== Uniforma ir įstojimo formalumai ==

[[Vaizdas:Juozas Šidlauskas, Lithuanian Lieutenant, head of the Special Squad during in 1941 in Vilnius, Lithuania.png|thumb|right|170px|Vienas iš pirmųjų Ypatingojo būrio organizatorių – pėstininkų atsargos leit. [[Juozas Šidlauskas (leitenantas)|Juozas Šidlauskas]], tarnavo oficialiu būrio vadu nuo 1941 m. liepos 23 d. iki rugsėjo ar lapkričio mėn.{{sfn|Bubnys|2019|pages=20, 75-76}}]]

Iš pradžių būrio nariai uniformos neturėjo, jiems buvo išduodami antspauduoti balti raiščiai.{{sfn|Stankeras|2008|page=511}} Dalis junginio narių vilkėdavo Lietuvos kariuomenės uniformas, kiti – paprastus civilių rūbus. 1942 m. būrio būstinei persikėlus į Gedimino g. 36, būriui išduotos nacistinės Vokietijos SD uniformos su svastikos ženklais ir kaukolėmis ant kepurių.{{sfn|Bubnys|2019|page=23}}{{sfn|Šikšnianas|2021|page=98}}{{sfn|Sužiedėlis|2025|page=207}}

Įstojimo į būrį procesas kito ir pradžioje jo dalyviai nebuvo prašomi pasirašyti jokių oficialių pasižadėjimų. Vėliau tai tapo privaloma, junginio nariai būrio veiklą turėjo laikyti paslaptyje. Pateikusiems įstojimo į būrį anketas buvo išduodamas oficialus pažymėjimas, suteikiantis teisę nešioti ginklą. Po to buvo išduodamas į pasą panašus dokumentas, kurio viršutinėje dalyje buvo [[Vytis|Vyčio]] herbas ir tarnybinis nario numeris (registruotas kartotekoje). Dokumento vidinėje dalyje – nario vardas, pavardė, gimimo vieta ir nuotrauka su Ypatingojo būrio vado parašu. Vėliau šis dokumentas buvo pakeistas vokišku variantu: Vyčio vietoje atsirado nacių erelis su svastika, Ypatingasis būrys dokumente pakeistas vokišku ''Sonderkommando'' terminu. Naujame dokumente nurodyta, kad ''Sonderkommando'' nariui suteikiama teisė bet kuriuo paros metu vaikščioti mieste.{{sfn|Šikšnianas|2021|pages=95}}{{sfn|Bubnys|2019|page=20-21}}

== Būrio veikla ==
{{main|Panerių žudynės}}
[[Vaizdas:Martin Weiss, SS and SD Official, Holocaust perpetrator in Lithuania.png|170px|thumb|right|[[Martin Weiss|Martinas Vaisas]], SS hauptšarfiureris, Ypatingojo būrio viršininkas 1941–1943 m.{{sfn|Bubnys|2019|pages=54–56}}]]

1941 m. liepos pirmoje pusėje būrio nariai pradėjo vykdyti masinius žydų suėmimus ir persekiojimus Vilniuje. Didžioji dalis suimtųjų kalinti Lukiškių kalėjime, iš kurio jie buvo konvojuojami į Panerių „bazę“ sušaudymams.{{sfn|Bubnys|2019|page=118}} [[1941]] m. [[liepos 23]] d. būrio vadu paskirtas Juozas Šidlauskas.{{sfn|Bubnys|2019|pages=20, 75–76}} Tikėtina, kad tuo metu būryje buvo apie 100 narių. Vėliau narių skaičius sumažėjo ir 1941 m. pabaigoje siekė apie 50 žmonių.{{sfn|Sužiedėlis|2025|page=207}}

Be masinių žudynių Paneriuose, Ypatingasis būrys įvykdė žydų tautybės gyventojų sušaudymus ir kitose dabartinės Lietuvos ir Baltarusijos vietovėse. Būrio nariai įvykdė sušaudymus [[Nemenčinė]]je (nužudyti 403 žmonės), [[Naujoji Vilnia|Naujojoje Vilnioje]] (1159 žm.), [[Jašiūnai|Jašiūnuose]] (575 žm.), [[Eišiškės]]e (3446 žm.), [[Trakai|Trakuose]] (1146 žm.), [[Semeliškės]]e (962 žm.), [[Švenčionys]]e (3726 žm.). 1941 m. nuo [[rugsėjo 1]] d. iki [[lapkričio 25]] d. Paneriuose sušaudė 18 898 žmones, kituose Vilniaus regiono rajonuose – 13 501 žmogų.&lt;ref&gt;[https://www.voruta.lt/vilniaus-ypatingasis-burys-ir-masines-zydu-zudynes-paneriuose-1941-1943-m/ Vilniaus ypatingasis būrys ir masinės žydų žudynės Paneriuose (1941–1943 m.)]&lt;/ref&gt; Būrys dalyvavo Vilniaus krašto getų gyventojų naikinimuose, tarp kurių buvo [[Salos|Salų]], [[Smurgainys|Smurgainių]], [[Ašmena|Ašmenos]], [[Mikailiškės|Mikailiškių]], [[Svieriai|Svierių]], [[Švenčionys|Švenčionių]], [[Astravas (Gardinas)|Astravo]] ir [[Vidžiai|Vidžių]] getų bendruomenės.{{sfn|Tomkiewicz|2025|page=100}}

1942 m. gegužę būrio nariai dalyvavo [[Švenčionių žudynės|Švenčionių apskrities gyventojų sušaudymų]] įvykdyme. Didžioji šių žudynių aukų dalis buvo lenkų civiliai gyventojai (nuo 400 iki 500 žmonių).{{sfn|Tomkiewicz|2025|page=123–124}}&lt;ref&gt;{{cite web |last=Spiridonovienė |first=Nadežda |date=2025-12-04 |title=Švenčionių apskrities gyventojų žudynės |url=https://www.vle.lt/straipsnis/svencioniu-apskrities-gyventoju-zudynes/ |website=vle.lt |location=Vilnius |publisher=LNB Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras |access-date=2025-12-04}}&lt;/ref&gt;

== Būrio sudėtis ==

===Dydis===
[[Vaizdas:SD Special Squad Members in Vilnius, Lithuania, 1941-1944.png|thumb|280px|right|Vilniaus Ypatingojo būrio nariai su Lietuvos kariuomenės uniforma 1941 m. rugpjūtį.{{efn|Nuotrauka datuota 1941 m. rugpjūčiu. A. Bubnys nurodo, kad joje matomi Vilniaus Ypatingojo būrio ir Vilniuje dislokuotų savisaugos batalionų nariai.{{sfn|Bubnys|2019|page=56 (su knygos pirmojo viršelio nuotrauka)}}}} Pirmoje eilėje iš kairės į dešinę: [[Petras Černiauskas]], [[Justas Martišius]], Vaclovas Laniauskas, [[Viktoras Galvanauskas]], Vladas Lenkauskas, A. Januškevičius, Vladas Slušnys, Jonas Jakštas, [[Dionizas Golcas]]; antroje eilėje: du vokiečiai, Romualdas Urbonas, [[Juozas Vėlyvis]], Vladas Korsakas, Stasys Grikštas.{{sfn|Šikšnianas|2021|page=28}}]]

[[Vaizdas:Balys Norvaiša, Lithuanian Junior Lieutenant, head of the Special Squad during 1941-1943 in Lithuania.png|170px|thumb|right|Jaun. ltn. [[Balys Norvaiša]], Ypatingojo būrio vadas 1941–1943 m.{{sfn|Bubnys|2019|pp=71-72}}]]

Tikėtina, kad būrio veiklos pradžioje jį sudarė apie 100 ar daugiau savanorių.{{sfn|Sužiedėlis|2025|page=207}} Nors dauguma oficialių dokumentų susijusių su būrio veikla buvo sunaikinta, išliko trys atskiri Ypatingojo būrio narių sąrašai.{{sfn|Tomkewicz|2025|pages=276–277 (priedai Nr. 5 ir Nr. 6)}} Pirmasis sąrašas, sudarytas 1941 m. lapkritį, mini 48 būrio narius, kurie norėjo įsigyti malkų kūrenimui. Šiame sąraše nurodyti narių vardai, pavardės, namų adresai, jų šeimyninė padėtis ir šeimos narių skaičius. Antrasis sąrašas datuotas 1942 m. liepos 1 d., jame įrašyti 43 narių vardai.{{sfn|Tomkewicz|2025|page=277 (priedas Nr. 6)}} Šių sąrašų palyginimas rodo, kad 31 nario vardai yra įtraukti į abu sąrašus.{{efn|Nors A. Idzelis nurodo, kad abiejuose sąrašuose minimi 26 tie patys nariai, publikuotų sąrašų palyginimas rodo, kad jų būta 31.{{sfn|Idzelis|2020|page=357}}{{sfn|Tomkewicz|2025|pages=276–277}}}} Trečiasis nedatuotas būrio narių sąrašas buvo sudarytas vokiečių kalba ir greičiausiai vėlesnis nei pirmieji du (tikėtina, sudarytas 1944 m.). Vardų palyginimas su pirmuoju sąrašu rodo, kad būryje buvo 17 narių, įtrauktų į pirmąjį 1941 m. sąrašą.{{sfn|Idzelis|2020|page=357}}

Didžiausia būrio sudėties kaita vyko jo pradinės veiklos laikotarpiu nuo 1941 m. liepos iki rugsėjo.{{sfn|Idzelis|2020|pages=357–358}} Dėl periodinės narių kaitos, bendras būriui priklausančių vyrų skaičius galėjo siekti nuo poros iki kelių šimtų asmenų.{{sfn|Sužiedėlis|2025|page=357}} Remiantis liudininkų ir buvusių narių parodymais, nustatyta, kad narių skaičius nusistovėjo 1941 m. rudenį ir siekė apie 50 narių.{{sfn|Sužiedėlis|2025|page=207}}

===Tautinė sudėtis===

[[Vaizdas:Boleslovas (Balys) Lukošius Lithuanian Junior Lieutenant, member and head of the Special Squad during 1941-1943 in Lithuania.png|170px|thumb|right|Ltn. [[Balys Lukošius (1915)|Balys Lukošius]], Ypatingojo būrio vado B. Norvaišos pavaduotojas 1941–1943 m.{{sfn|Bubnys|2019|pages=68–69}}]]

Būrio daugumą sudarė lietuvių tautybės savanoriai. Visi žinomi būrio vadai ir jų pavaduotojai buvo lietuvių karininkai ir puskarininkiai. Būrio veikloje taip pat dalyvavo lenkai, rusai ir baltarusiai. Žinomų keturių lenkų tautybės narių vardai ir pavardės buvo sulietuvintos oficialiuose būrio dokumentuose: lenkų tautybės nariais buvo Vladas Butkūnas (lenk. Władysław Butkun), [[Viktoras Galvanauskas]] (lenk. Wiktor Gilwiński), Jonas Barkauskas (lenk. Jan Borkowski) ir Juozas Mekišius (lenk. Józef Miakisz).{{sfn|Idzelis|2020|pages=357-362}} 

Rusų ir baltarusių narių vardai sulietuvinti nebuvo. Tarp jų buvo Jonas Dolgovas, Ivan Favorov, Sergej Kiseliov, Michail Nikitin, Kiril Pavlovskij, Ivan Sergutin, Isak Zaicev, Aleksej Zaicev, Anatolij Žukov.{{sfn|Bubnys|2019|pages=61, 64, 70, 72, 74, 78, 84}} Rusų tautybės būrio narių skaičius padidėjo 1943–1944 m., kada į jo sudėtį buvo įtraukti su [[Rytų kampanija (Antrasis pasaulinis karas)|Rytų frontu]] atsitraukiantys ir su vokiečių pareigūnais bendradarbiavę rusų pagalbinės policijos nariai. Dauguma jų pasitraukė į Vilnių iš [[Brianskas|Briansko]] srities. Jais buvo Ivan Favorov, Sergej Kiseliov, Michail Nikitin, Isak Zaicev ir jo sūnus Aleksej Zaicev.{{sfn|Bubnys|2019|pages=61, 64, 70, 78}}

===Kariniai laipsniai===

Aukščiausi kariniai laipsniai Ypatingajame būryje priklausė iki tol Lietuvos kariuomenėje karininkų laipsnius įgijusiems nariams. Jais buvo karininkai Mečys Butkus, Petras Jakubka, Vladas Mackevičius (Mockevičius), Balys Norvaiša, Balys Lukošius (Lukoševičius) ir Juozas Šidlauskas.{{sfn|Bubnys|2019|pages=20, 59, 68-69, 71–72, 75–76}} 

Jau Ypatingojo būrio sudėtyje puskarininkio laipsnį užsitarnavo Juozas Arlauskas, Antanas Granickas, Julius Ivinskis, Stasys Livčinas, Justas Martišius, Zigmas Sinkevičius (Sinkiavičius).{{sfn|Bubnys|2019|pages=57, 62, 63, 68, 69, 74}} Ypatingojo būrio sudėtyje jaunesniojo puskarininkio laipsnį užsitarnavo Stasys Barisevičius, Vladas Dervojedaitis, Leonas Pažūsis, Klemensas Razutis; grandinio – Justas Paukštys.{{sfn|Bubnys|2019|pages=58, 60, 72, 73}} Ypatingojo būrio sudėtyje viršilos laipsnį įgijo [[Jonas Tumas]] ir Stasys Zalepūga (Zalepūgas).

=== Vadai ===

Pirmaisiais būrio organizatoriais (kartais vadinami vadais) yra laikomi karininkai Petras Jakubka ir Mešislovas Butkus.{{sfn|Bubnys|2019|pages=20, 59}} 1941 m. liepą oficialiu Ypatingojo būrio vadu paskirtas Juozas Šidlauskas. Jis iš šių pareigų atleistas 1941 m. lapkritį.{{sfn|Bubnys|2019|page=75}} Lapkritį į būrio vado pareigas paskirtas Balys Norvaiša, jo pavaduotoju – Balys Lukošius.{{sfn|Bubnys|2019|pages=68-69, 71–72}} 

1942 m. pabaigoje B. Norvaiša ir B. Lukošius paliko Ypatingąjį būrį ir perėjo tarnauti į lietuvių savisaugos dalių tarnybą: 1942 m. gruodžio 1 d. B. Norvaiša ir B. Lukošius priimti į tarnybą būrio vadais 11-ajame batalione.{{sfn|Bubnys|2017|page=8}} 1942 m. pabaigoje  Ypatingojo būrio vadu paskirtas viršila Jonas Tumas.{{sfn|Bubnys|2012|page=8}}

===Kiti būrio tarnautojai===

Etatinius būrio tarnautojus, kurie tiesiogiai nedalyvavo persekiojimuose ir žudynėse, sudarė nedidelis asmenų skaičius, įdarbintų būrio raštinėje ir valgykloje. Būrio ūkvedžio ir raštininko pareigas ėjo [[Stasys Zalepūga]] (Stasys Zalepūgas). Jis buvo atsakingas už maisto, alkoholio ir kitų produktų tiekimą ir paskirstymą būrio nariams, taip pat už jų atlyginimų išmokėjimą.{{sfn|Šikšnianas|2016|page=96}}{{sfn|Bubnys|2019|page=79}}

Raštinėje būdavo įdarbinamos moterys. Būrio valgyklos kulinare įdarbinta Marcijona Bžozovskytė sutiko ir perėjo dirbti į būrio raštinę. Šiose pareigose M. Bžozovskytė dirbo su žydų pavardžių sąrašais, kuriuos jai duodavo B. Norvaiša. Žydų asmeninius duomenis M. Bžozovskytė perrašinėdavo ant atskirų kortelių. Pasak jos, po šimto kortelių užpildymo ji iš šio darbo išėjo.{{sfn|Šikšnianas|2016|page=96}}

1942–1944 m. būrio telefonų ryšius prižiūrėjo Povilas Untulis (g. 1927 m.). Jis taip pat atliko vertėjo pareigas. P. Untulio tėvas Jonas Untulis aktyviai dalyvavo persekiojimuose ir žudynėse. J. Untulis atleistas iš būrio 1942 m. dėl girtuokliavimo.{{sfn|Bubnys|2019|page=77}}{{sfn|Šikšnianas|2016|page=96}}

==Pokaris==

Po Antrojo pasaulinio karo Lietuvos TSR and komunistinės Lenkijos teisėsaugos institucijos pradėjo buvusių Ypatingojo būrio narių baudžiamuosius persekiojimus. Įvairiomis bausmėmis nubausti ne mažiau nei 27 buvę Ypatingojo būrio nariai. Kiti 1944–1945 m. pasitraukė į Vokietiją ir vėliau emigravo į kitas šalis.{{sfn|Bubnys|2012|pages=20-21}}

===Emigracija ir slapstymasis===
[[Vaizdas:Vladas Lenkauskas, 1905–???? m., Vilniaus Ypatingojo būrio prie vokiečių saugumo policijos ir SD narys, tarnavęs būrio eiliniu nuo 1941 m. iki 1944 m.png|170px|thumb|right|Vladas Lenkauskas (g. 1905 m.), Ypatingojo būrio eilinis (1941–1944 m.), per karą pasitraukęs į Vokietiją, jo tolesnis likimas nėra žinomas. Nuotrauka iš 1935 m. paso nuorašo.{{sfn|Bubnys|2019|page=67}}]]

1945 m. būrio vadas ltn. J. Šidlauskas pasitraukė į Vokietiją, bet jo tolesnis likimas iki šiol nėra žinomas.{{sfn|Bubnys|2019|pages=71–72}}&lt;ref&gt;{{cite web |url=https://www.ancestry.com/discoveryui-content/view/2940001:61758 |title=Free Access: Europe, Registration of Foreigners and German Persecutees, 1939-1947 |last=Sidlauskas |first=Juozas |date=1945 m. rugsėjo mėn. |website=Ancestry.com |access-date=2025-04-21}}&lt;/ref&gt; Būrio vadas ltn. B. Norvaiša ir jo pavaduotojas ltn. B. Lukošius karo metu taip pat išvyko į Vokietiją ir kuriam laikui apsistojo JAV Vokietijos okupacinėje zonoje.&lt;ref&gt;{{cite web|url=https://www.ancestryinstitution.com/search/collections/61758/records/1057664?_phcmd=u(%27https://www.ancestryinstitution.com/search/?name=balys_norvaisa&amp;searchMode=advanced&amp;successSource=Search&amp;queryId=c6083722-c0e6-4cdd-a230-24302d81df4c%27,%27successSource%27)|title=Ancestry |last=Norvaisa |first=Balys |date=1947-05-09 |website=Ancestry.com |access-date=2025-04-20}}&lt;/ref&gt; Apie 1950 m. B. Lukošius emigravo į JAV, o 1998 m. grįžo gyventi į Lietuvą, teistas nebuvo.&lt;ref name=&quot;Kemptenas1&quot;&gt;{{cite web |author=&lt;!-- not stated --&gt; |date=1950-01-17 |title=Free Access: Europe, Registration of Foreigners and German Persecutees, 1939-1947 for Blays Lukosius. American Zone. Lists of Persecutees 2.1.1.1 |url=https://www.ancestryinstitution.com/search/collections/61758/records/2358522?_phcmd=u(%27https://www.ancestryinstitution.com/search/?name=_lukosius&amp;event=_lithuania_5136&amp;birth=1908&amp;gender=m&amp;race=Lithuanian&amp;searchMode=advanced&amp;successSource=Search&amp;queryId=443b1714-6a7c-4040-beb9-3e71f35c0a6f%27,%27successSource%27)|website=ancestry.com |location=Kempten, Allgäu |publisher= |access-date=2025-10-11}}&lt;/ref&gt;{{sfn|Žalienė|2013|page=342}} Tikėtina, kad B. Norvaiša iš Vokietijos emigravo į JAV ir vėliau apsigyveno Australijoje. Po pradėtų tyrimų JAV ir Australijoje, vietinėms teisėsaugos institucijoms nepavyko nustatyti B. Norvaišos gyvenamosios vietos.{{sfn|Bubnys|2019|pages=71–72}}{{sfn|Norvaisa|1987-1992|pages=37–38, 46}}

Būrio organizatoriai, jaun. karininkai [[Petras Jakubka]] (Petras Jokubka; 1915–2015) ir [[Vladas Mackevičius]] (Vladas Mockevičius; 1916–2002), emigravo į JAV.{{sfn|Žalienė|2004|pages=27–28}}{{sfn|Bubnys|2019|page=69}}{{sfn|Žalienė|2005|page=271}} Būrio eilinis [[Dionizas Golcas]] (1906–1976) su žmona apsigyveno [[Bostonas|Bostono]] mieste. JAV teisėsaugos institucijų domėjimasis jo veikla pradėtas jam jau mirus. Į JAV taip pat emigravo eilinis [[Romualdas Urbonas]] (g. 1923 m.).{{sfn|Norvaisa|1987-1992}}{{sfn|Bubnys|2019|page=62}}

[[Vaizdas:Vladas Kliukas, member of the SD Special Squad (Sonderkommando Wilna) during World War II in Lithuania.png|170px|thumb|right|[[Vladas Kliukas]] (1921/1923–1987), Ypatingojo būrio eilinis (1941–1944 m.), po karo emigravęs į Australiją, neteistas.{{sfn|Bubnys|2019|page=65}}{{sfn|Kliukas|1948|pages=1–2}}]]

Po karo į Jungtinę Karalystę emigravo būrio eliniai [[Juozas Vėlyvis]] (1920–1961) ir [[Aleksas Barauskas]] (1901–1980). J. Vėlyvis apsigyveno ir mirė Kitlio mieste Anglijoje, A. Barauskas gyveno [[Bradfordas|Bradforde]]. Teisti nebuvo.{{sfn|Bubnys|2019|pages=57, 78}}&lt;ref name=&quot;Velyvis2&quot;&gt;{{cite news |author=&lt;!-- not stated --&gt; |date=1961-02-01 |title=Mūsų mirusieji. A.A. Juozas Vėlyvis |url=https://www.spauda2.org/britanijos_europos_lietuvis/archive/1961/1961-02-01-EUROPOS-LIETUVIS.pdf |work=Europos lietuvis |location=Londonas |publisher= Lithuanian House Ltd. |access-date=2025-07-06}}&lt;/ref&gt;

Australijoje apsigyveno būrio viršila [[Juozas Arlauskas]] (1906–1985), eiliniai [[Vladas Kliukas]] (1923–1987), Vincas Kundrotas (1909–1962), jaun. puskarininkis [[Leonas Pažūsis]] (1919–1994), eilinis Alfonsas Šilininkas (1910–1952).{{sfn|Bubnys|2019|pages=57, 73}}&lt;ref&gt;{{cite news |author=&lt;!-- not stated --&gt; |date=1985-05-15 |title=Perthas |url=https://www.spauda2.org/teviskes_aidai/archive/1985/1985-05-15-TEVISKES-AIDAI.pdf |work=Tėviškės aidai |location=Melburnas |publisher=[[Australijos lietuvių katalikų federacija]] |access-date=2025-08-24}}&lt;/ref&gt; 1979 m. australų teisėsauga pradėjo tyrimus dėl J. Arlausko ir L. Pažūsio veiklos Ypatingajame būryje.{{sfn|Arlauskas|1979–1980|pages=1–46}} Devintajame dešimtmetyje šį tyrimą tęsė australų Specialiųjų tyrimų skyriaus (angl. ''Special Investigation Unit'') pareigūnai. Jie nustatė ir patvirtino, kad L. Pažūsis būrio veikloje dalyvavo nuo 1941 m. liepos. 1992 m. L. Pažūsio baudžiamasis persekiojimas pradėtas nebuvo dėl liudytojų trūkumo, kurie tuo metu jau buvo mirę.{{sfn|Blewitt|2025|page=8 skyrius}}

Būrio jaun. puskarininkis [[Vladas Dervojedaitis|Vladas (Vladislovas) Dervojedaitis]] (1907–1984) ir jo žmona rašytoja [[Elena Iešmantaitė-Dervojedaitienė]] („Baltijos Žuvėdra“) išvyko ir apsigyveno [[Venesuela|Venesueloje]].{{sfn|Bubnys|2019|page=60}} Į Venesuelą po gyvenimo [[Sąjungininkų okupuota Vokietija|JAV Vokietijos okupacinėje zonoje]] taip pat emigravo eilinis Julius (Julijonas) Ožinskas (1913–1995) su žmona Aleksandra.{{sfn|Bubnys|2019|page=72}}&lt;ref&gt;{{cite news |url=https://www.spauda2.org/pietu_amerika/argentinos_lietuviu_balsas/archive/1945/1945-08-23-nr744-BALSAS.pdf |title=Julius Ožinskas |date=1945-08-23 |newspaper=Argentinos lietuvių balsas|access-date=2 April 2019 |url-status=live |location=Buenos Airės |page=3 |via=Spauda2.org/}}&lt;/ref&gt; Vėliau J. Ožinskas, žinomas kaip ''Julian Ozinski'', apsigyveno Kalifornijoje, JAV; 1995 m. mirė [[San Diegas|San Diego]] mieste. &lt;ref&gt;{{cite web |author=&lt;!-- not stated --&gt; |date=1995-09-21 |title=Julian Ozinski in the U.S., Social Security Death Index, 1935-2014 |url=https://www.google.com/search?q=https://www.ancestry.com/discoveryui-content/view/46911768:3693 |website=Ancestry.com |location=San Diego, California, USA |publisher=Social Security Administration, Washington D.C., USA |access-date=2026-03-01}}&lt;/ref&gt; Venesueloje taip pat gyveno eilinis Vladas Slušnys (g. 1890 m.).{{sfn|Bubnys|2019|page=75}}

Eilinis Adomas Kuršys (g. 1923 m.) liko gyventi [[Vakarų Vokietija|Vokietijos Federacinėje Respublikoje]].{{sfn|Bubnys|2019|page=40}} Eilinis Juozas Subačius (g. 1910 m.) – Gdanske, Lenkijoje.{{sfn|Bubnys|2019|page=75}}

Dalies per karą pasitraukusiųjų į Vokietiją likimas nėra žinomas. Tarp jų jaun. puskarininkis [[Stasys Barisevičius]] (g. 1916 m.), eiliniai Stasys Čeponis (g. 1920 m.), Ivan Favorov (g. 1909 m.), Vincas Leikūnas (g. 1915 m.), Vladas Lenkauskas (Lankauskas) (g. 1905 m.), Ivan Sergutin (g. 1915–1916 m.), puskarininkis [[Zigmas Sinkevičius]] (g. 1904 m.), eilinis Jonas Valteris (g. 1903 arba 1905 m.).{{sfn|Bubnys|2019|pages=58, 59, 61, 67, 74, 77, 78}}

===Teisminiai procesai===
[[Vaizdas:Stasys Livčinas, 1912–1951 m., Vilniaus Ypatingojo būrio prie vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) narys, puskarininkis, tarnavęs būryje nuo 1941 m. iki 1943 m.png|270px|right|thumb|[[Stasys Livčinas]] (1912–1951 m.), Ypatingojo būrio narys (1941–1943 m.), puskarininkis. 1951 m. rugpjūčio 29 d. SSRS Pabaltijo karinės apygardos karo tribunolo nuteistas mirties bausme.{{sfn|Bubnys|2019|page=68}}]]

[[Vaizdas:Vincas Sausaitis, 1918-1978, member of the SD Special Squad during World War II in Lithuania.png|270px|right|thumb|[[Vincas Sausaitis]] (1918–1978 m.), Ypatingojo būrio eilinis (1941–1944 m.). 1978 m. vasario 16 d. LTSR Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų kolegijos nuteistas mirties bausme.{{sfn|Bubnys|2019|page=74}}]]

[[Vaizdas:Viktoras Galvanauskas (Wiktor Gilwiński), 1912-1993, member of the Special Squad (Sonderkommando Wilna; Ypatingasis būrys) which took part in Nazi organised massacres during 1941–1944 in Lithuania.png|180px|right|thumb|[[Viktoras Galvanauskas]] (1912–1993 m.), Ypatingojo būrio narys (1941–1944 m.), 1977 m. birželio 3 d. Lenkijos Olštyno vaivadijos teismo nuteistas 25 metų laisvės atėmimo bausme.{{sfn|Bubnys|2019|page=61}}]]

LTSR ir komunistinės Lenkijos teisėsauga nuteisė 27 asmenis už dalyvavimą Panerių žudynėse ir Ypatingojo būrio veikloje. Iš istorikų nurodomų 27 nuteistųjų, dalis tarnavo [[1–asis lietuvių policijos batalionas|1–ojo lietuvių policijos bataliono]] kariais ir šiuo metu nebėra įvardinami Ypatingojo būrio nariais.{{sfn|Tomkiewicz|2025|pages=239–244 (pateiktas E. Rojowskos sudarytas LTSR teisėsaugos nuteistų 22 asmenų sąrašas, nubaustų už dalyvavimą Panerių žudynėse)}}{{sfn|Bubnys|2012|page=20 (remiasi H. Pasierbska, „Ponary: Wilenska golgota“, Sopot, 1993, p. 36)}}{{sfn|Bubnys|2019|page=40}}

Sovietų teisėsauga mirties bausmes įvykdė 13 nuteistųjų; 10 nuteistųjų skirtos įvairios laisvės atėmimo bausmės. Lenkijoje nuteisti 4 buvę Ypatingojo būrio nariai: Vladas Butkūnas (lenk. Władysław Butkun), [[Viktoras Galvanauskas]] (lenk. Wiktor Gilwiński), Jonas Barkauskas (lenk. Jan Borkowski) ir Juozas Mekišius (lenk. Józef Miakisz).{{sfn|Tomkiewicz|2025|pages=231–244}} 

Buvusius Ypatingojo būrio narių paieškai LTSR MGB pasitelkė savo agentę žinomą „Irenos“ slapyvardžiu. Ji vokiečių okupacijos metais dirbo Ypatingojo būrio valgykloje padavėja.{{sfn|Bubnys|2019|page=40}}

Pirmasis nuosprendis už dalyvavimą Ypatingojo būrio veikloje skirta [[Bronislovas Želvys|Bronislovui Želviui]]. Raudonajai armijai įžengus į Lietuvos teritoriją, B. Želvys suimtas NKVD agentų 1944 m. liepos pabaigoje. Iš pradžių B. Želviui pateikti kaltinimai pagal [[Rusijos TFSR baudžiamojo kodekso 58 straipsnis|RTFSR baudžiamojo kodekso 58 straipsnio]] pirmąją dalį, bet vėliau pakeisti [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|SSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo]] 1943 m. balandžio 19 d. nutarimu Nr. 39. 1944 m. rugsėjo 27 d. [[3-asis Baltarusijos frontas|3–iojo Baltarusijos fronto]] karinis tribunolas pripažino B. Želvį kaltu ir skyrė jam mirties bausmę sušaudant. Bausmė įvykdyta 1945 m. sausio 22 d. LSSR NKGB vidaus kalėjime Vilniuje.{{sfn|Tomkiewicz|2025|pages=235–236}}{{sfn|Bubnys|2012|page=21}}

1945 m. sausį Vilniuje įvyko [[TSRS Aukščiausiojo Teismo Karinė kolegija|SSRS Aukščiausiojo Teismo Karinės kolegijos]] išvažiuojamosios sesijos organizuotas teisminis procesas prieš 12 įtariamųjų, suimtų SSRS teisėsaugos organų 1944 m. rudenį ir žiemą. 10 iš 12 kaltinamųjų pateikti įtarimai dėl dalyvavimo vykdant Panerių žudynes. 1945 m. sausio 29 d. 8 asmenims skirta mirties bausmė sušaudant: jais buvo Jonas Oželis-Kazlauskas, Augustas Juozas, Juozas Macys (Mačys), Stasys Ukrinas, Mikas Bogotkevičius, Povilas Vaitulionis, Jonas Dvilaitis (Dvilainis), Vladas Mandeika.{{efn|1997 m. istorikas A. Bubnys nurodė, kad 1945 m. sausį Vilniuje SSRS Aukščiausiojo Teismo Karinės kolegijos mirties bausmė skirta 10 asmenų. Jie visi A. Bubnio buvo įvardinti Ypatingojo būrio nariais. Vėlesniuose A. Bubnio darbuose jie nebėra priskiriami prie oficialios būrio sudėties.{{sfn|Bubnys|1997|page=169}}{{sfn|Bubnys|2012|page=21}}{{sfn|Bubnys|2019|page=40}}}} Dar 2 nuteistieji, Vytautas Žemaitis ir Juozas Svirskis, pripažinti kaltais, jiems skirtos 20 metų termino sunkiųjų darbų bausmės.{{sfn|Tomkiewicz|2025|pages=238}} Pasak publikuotų J. Oželio-Kazlausko parodymų, Juozas Augustas, Mikas Bogotkevičius, Juozas Mačys, Juozas Svirskis, Stasys Ukrinas, Povilas Vaitulionis priklausė „savisaugos“ dalinių baudžiamajam batalionui, t. y. buvo 1–ojo policijos bataliono kariais.{{sfn|Bubnys|2017|pages=178–179 (remiantis J. Oželio-Kozlovskio 1944 m. gruodžio 16 d. tardymo protokolu)}}{{sfn|Erslavaitė|1965|pages=189–190}}

1945 m. spalio 3 d. sovietų teisėsauga mirties bausme nuteisė Ypatingojo būrio narį, puskarininkį Antaną Granicką (bausmė įvykdyta 1946 m. vasario 21 d.). 1951 m. rugpjūčio 29 d. mirties bausme nuteistas kitas būrio narys, puskarininkis Stasys Livčinas (g. 1912 m.; bausmė įvykdyta 1951 m. gruodžio 4 d. Vilniuje). 1951 m. spalio 27 d. mirties bausme nuteistas būrio narys Jonas Germanavičius (g. 1912 m.; bausmė įvykdyta 1952 m. balandžio 14 d.). 

Paskutinis LTSR nuteistas Ypatingojo būrio narys buvo [[Vincas Sausaitis]]. Jis LTSR Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų kolegijos 1978 m. vasario 16 d. nuteistas mirties bausme – sušaudyti. Mirties bausmė įvykdyta 1978 m. balandžio 27 d. Minske.{{sfn|Bubnys|2012|page=21}}&lt;ref&gt;{{cite journal |last1=Indrišionis |first1=Darius |last2= |first2= |date=2016 |title=Mirties bausmė Lietuvos SSR 1950–1990 m.: teisiniai pagrindai ir periodizacija|url=https://www.genocid.lt/UserFiles/File/leidyba/Zurnalas/39_zurnalas.pdf |journal=Genocidas ir rezistencija  |volume=39 |issue=1 |publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras |pages=65-80 |doi= |access-date=}}&lt;/ref&gt;

=== Žuvę ===

[[Vaizdas:Steponas Cibulskis, 1902–???? m., Vilniaus Ypatingojo būrio prie vokiečių saugumo policijos ir SD narys, tarnavęs būryje nuo 1941 iki 1942 m.png|thumb|Steponas Cibulskis, 1902–???? m., Vilniaus Ypatingojo būrio prie vokiečių saugumo policijos ir SD narys, tarnavęs būryje nuo 1941 iki 1942 m.png|160px|right|thumb|[[Steponas Cibulskis]] (1902–???? m.), Ypatingojo būrio eilinis (1941–1942 m.), sistemingai dalyvavęs vykdant Panerių žudynes. Jo pokario likimas nėra žinomas. Nuotrauka iš 1935 m. paso nuorašo.{{sfn|Bubnys|2019|page=59}}&lt;ref name=&quot;PasasCibulskis&quot;&gt;{{cite web |author=&lt;!-- not stated --&gt; |date=1934-05-12 |title=Kauno miesto savivaldybės Pasų skyrius. 3. Piliečių, gavusių vidaus pasus, asmens bylų apyrašas (C)|url=https://eais.archyvai.lt/repo-ext/view/295934088 |website=eais.archyvai.lt |location=Kaunas |publisher= Kauno regioninis valstybės archyvas|access-date=2026-03-14}}&lt;/ref&gt;]]

Dalis Ypatingojo būrio narių žuvo karo ir pirmaisiais pokario metais. 

1942–1943 m. žiemą Ypatingojo būrio grandinis Justas Paukštys nušautas prie Vilniaus žydų geto. 1943 m. būrio puskarininkis Julius Ivinskis (g. apie 1900 m.) atsitiktinai nusišovė iš pistoleto (kitų šaltinių duomenimis – nusižudė sąmoningai). 1943 m. būrio eilinis Stasys Grikštas (g. apie 1920 m.) nušautas Vilniaus geto sargybinio. Būrio eilinis Juozas Gigaška (g. 1906 m.) mobilizuotas į Raudonąją armiją 1944 m., žuvo prie Berlyno 1945 m.{{sfn|Bubnys|2019|pages=62, 63}}

Buvę būrio eiliniai Hubertas Dieninis (g. 1921 m.) ir Jonas Jakštas (g. 1909 m.) prisijungė prie [[Lietuvos partizanai|Lietuvos partizanų]] judėjimo. 1946 m. H. Dieninis nukautas kaip [[Vytauto apygarda|„Vytauto“ apygardos]] partizanas „Šarūnas“ Ignalinos rajone. 1952 m. spalio 11 d. [[Butiškiai (Utena)|Butiškių]] kaime J. Jakštas nukautas kaip [[Didžiosios Kovos apygarda|„Didžiosios Kovos“ apygardos]] „Erelio“ būrio partizanas „Pikuolis“.{{sfn|Bubnys|2019|pages=60, 61, 63}}

1946 m. buvęs būrio viršila Vytautas Svetikas (g. 1946 m.) žuvo autoavarijoje. 1952 m. (ar 1950 m.) buvęs būrio narys Vaclovas Laniauskas (g. 1917 m.) nušautas lietuvių partizanų.{{sfn|Bubnys|2019|pages=67, 75}}

== Šiuolaikiniai tyrimai ==

=== Publikuoti narių sąrašai ===

Pirmasis 108 Ypatingojo būrio narių sąrašas publikuotas 1993 m. lenkų autorės H. Pasierbskos istoriniame darbe apie Panerių žudynes (antrasis papildytas leidimas – 2005 m.).{{sfn|Pasierbska|2005|pages=}} 2008 m. pirmoje mokslinėje monografijoje skirtoje Panerių žudynėms lenkų istorikė M. Tomkiewicz publikavo pirminiuose šaltiniuose aptiktus dalinius būrio narių sąrašus ir 1966 m. Panerių memorialo darbuotojų sudarytą 97 būrio narių sąrašą{{sfn|Tomkiewicz|2025|pages=276–277, 280–284 (pirmasis leidimas: „Zbrodnia w Ponarach 1941–1944“, 2008 m.)}}

2019 m. išleistas A. Bubnio parengtas biografinis sąrašas, kuriame nurodyti už Panerių žudynes atsakingi asmenys. Jį sudaro 17 vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) pareigūnai ir 84 Ypatingojo būrio nariai. Leidinys išleistas lietuvių, lenkų ir anglų kalbomis [[Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|LGGRTC]] populiarios istorijos leidinių serijoje.{{sfn|Bubnys|2019}}{{sfn|Bubnys (2)|2020}}{{sfn|Bubnys (3)|2020}} Pasak A. Bubnio, šio sąrašo paskelbimą paskatino užsienyje ir Lietuvoje išsakyta kritika lietuvių tyrėjų atžvilgiu dėl tokio pobūdžio sąrašų stokos. A. Bubnys patvirtino, kad sąrašas yra dalinis; tikėtina, kad 1941 m. vasarą, netrukus po būrio įsteigimo, jį sudarė apie 150 narių. Anot A. Bubnio, publikuotas sąrašas įtraukia tuos narius, dėl kurių priklausomybės šiam būriui nėra likę abejonių.&lt;ref&gt;{{cite web |last=Jakimavičius |first=Jonas |date=2019-12-01 |title=Vokiečių saugumo policijos ir SD Vilniaus ypatingasis būrys 1941 – 1944 m. |url=https://www.youtube.com/watch?v=gEWQgyIq4Bk |website=youtube.com |location= |publisher= |access-date=2026-03-19}}&lt;/ref&gt;

== Pastabos ==
{{notelist}}

== Šaltiniai ==
{{ref|21em}}

== Bibliografija ==

{{refbegin}}
===Archyvai===
* {{cite web |last1=Arlauskas |first1=Juozas |last2=Pazusis |first2=Leonas |date=1979–1980 |title=Suspected Nazi War Criminals - Arlauskas and Pazusis. ID: 23739872. Series: A432. National Archives of Australia |url=https://recordsearch.naa.gov.au/SearchNRetrieve/Interface/DetailsReports/ItemDetail.aspx?Barcode=23739872&amp;isAv=N |website=naa.gov.au |location=Kanbera, Australija |publisher=Nacionaliniai Australijos archyvai |access-date=2026-03-01}}
* {{cite web |last1=Kliukas |first1=Vladas |date=1948 |title=KLIUKAS Vladas - Nationality: Lithuanian - Arrived Fremantle per USAT General MB Stewart 12 February 1948. ID: 3422966. Series: PP246/4. National Archives of Australia |url=https://recordsearch.naa.gov.au/SearchNRetrieve/Interface/DetailsReports/ItemDetail.aspx?Barcode=3422966&amp;isAv=N |website=naa.gov.au |location=Kanbera, Australija |publisher=Nacionaliniai Australijos archyvai |access-date=2026-03-01}}
* {{cite web |last=Norvaisa |first=Balys |date=1987-1992 |title=Norvaisa, Balys. ID: 14367287. Series: A9525. National Archives of Australia |url=https://recordsearch.naa.gov.au/SearchNRetrieve/Interface/ViewImage.aspx?B=14367287 |website=naa.gov.au |location=Kanbera, Australija |publisher=Nacionaliniai Australijos archyvai |access-date=2025-10-29}}
* {{cite web |last=Ožinskas |first=Julius |date=1940 |title=Ožinskas Julijonas, Juozo |url=https://eais.archyvai.lt/repo-ext/view/295850004 |website=eais.archyvai.lt |location=Telšiai|publisher=Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialas |access-date=2026-04-03}}

=== Disertacijos ===
* {{cite thesis |last=Rojowska |first=Elzbieta |date=2008 |title=Ściganie i karanie nazistowskiej zbrodni ludobójstwa w prawie międzynarodowym i wybranych krajowych porządkach prawnych na przykładzie sprawców zbrodni popełnionych w Ponarach |language=pl |url=https://ludzie.nauka.gov.pl/ln/profiles/8Ihxb040Cr5/research-work/685f24f9-fc95-44d2-a76b-68153ed75af6 |work= |degree=daktaro disertacija (anglų k. – PhD) |location=Torūnė |publisher=Mikalojaus Koperniko universitetas|url-status= |archive-url= |archive-date= |access-date=2026-01-03}}

=== Dienoraščiai ir atsiminimai ===
* {{cite book|last1=Ehrenburg |last2=Grossman |first1=Ilya |first2=Vasily |title=The Complete Black Book of Russian Jewry |url=https://www.google.co.uk/books/edition/The_Complete_Black_Book_of_Russian_Jewry/LyEuDwAAQBAJ?hl=en&amp;gbpv=0|translator=David Patterson |editor=David Patterson |year=2017 |publisher=Routledge |isbn=9780765800695}}
* {{cite book|last=Kalmanovičius|first=Zeligas|title=Viltis stipresnė už gyvenimą: Vilniaus geto dienoraštis |url=https://www.jmuseum.lt/produktas/muziejaus-leidiniai/viltis-stipresne-uz-gyvybe-zeligas-kalmanovicius-anglu-k/|year=2021|publisher=Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus |isbn=9789955767435}}
* {{cite book|last=Kruk|first=Herman|title=The Last Days of the Jerusalem of Lithuania. Chronicles from the Vilna Ghetto and the Camps, 1939-1944 |url=https://archive.org/details/lastdaysofjerusa00kruk|year=2002|publisher=Yale University Press|isbn= 0300044941}}
* {{cite book|last= Sakowicz|first=Kazimierz|title=Panerių dienoraštis 1941–1943 m.
|year=2012|url=https://www.lzb.lt/wp-content/uploads/2016/02/PANERIU-DIENORASTIS_1-101.pdf |publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place=Vilnius|isbn= 9786098037203}}
* {{cite book|last=Šuras|first=Grigorijus|title=Grigorijaus Šuro užrašai. Vilniaus geto kronika, 1941–1944|year=1997|place=Vilnius|isbn=9789986882008}}

=== Istoriniai darbai ===
* {{cite book|last=Blewitt |first=Graham |title=Nazis in Australia. The Special Investigations Unit, 1987–1994 |year=2025 |publisher=Schwartz Books Pty. Limited |place=Collingwood, Victoria, Australia |isbn= 9781743824344}}
* {{cite book|last=Bubnys|first=Arūnas|title=The Massacres of Vilnius Jews and the Vilnius Ghetto (1941–1944)|year=2020|edition=The Holocaust in Lithuania:1941-1944 (translated from Lithuanian edition of Holokaustas Lietuvoje, 1941-1944 m. (2011)|editor =Arūnas Bubnys|publisher=Genocide and Resistance Research Centre of Lithuania|place=Vilnius |isbn=9786098298031}}
* {{cite book|last=Bubnys|first=Arūnas|title=Small Jewish Ghettos and Internment Camps 1941–1943 (1941|year=2020|edition=The Holocaust in Lithuania: 1941-1944 (translated from Lithuanian edition of Holokaustas Lietuvoje, 1941-1944 m. (2011)|editor =Arūnas Bubnys|publisher=Genocide and Resistance Research Centre of Lithuania|place=Vilnius|isbn= 9786098298031}}
* {{cite book|last=Bubnys (2)|first=Arūnas|title=Wileński oddział specjalny (Sonderkommando) niemieckiej policji bezpieczeństwa i SD w latach 1941–1944|year=2020|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place=Vilnius|isbn=9786098037968}}
* {{cite book|last=Bubnys (3)|first=Arūnas|title=German security police and the SD Vilnius special squad 1941–1944|year=2020|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place=Vilnius|isbn= 9786098037951}}
* {{cite book|last=Bubnys|first=Arūnas|title=Vokiečių saugumo policijos ir SD Vilniaus ypatingasis būrys 1941–1944 m.|year=2019|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place=Vilnius|isbn= 9786098037821}}
* {{cite book|last=Bubnys|first=Arūnas|title=Lietuvių policijos batalionai 1941–1945|year=2017|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place=Vilnius|isbn=9786098037685}}
* {{cite book|last=Bubnys|first=Arūnas|title=Mirties konvejeris Paneriuose: budeliai ir aukos |year=2012|edition=Kazimierz Sakowicz, Panerių dienoraštis, 1941-1943 m.|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place= Vilnius|isbn= 9786098037203}}
*{{cite journal |first=Arūnas |last=Bubnys |title=Vokiečių ir lietuvių saugumo policija (1941–1944) |url=https://www.genocid.lt/Leidyba/1/arunas1.htm|journal=Genocidas Ir Rezistencija |issn=1392-3463 |language=lt |year=1997 |volume=1}}
* {{cite book|last=Dieckmann|first=Christoph|title=Deutsche Besatzungspolitik in Litauen 1941-1944. Two volumes |year=2011|edition=|publisher=Wallstein Verlag|place=Göttingen |isbn=9783835309296}}
* {{cite book|last=Dieckmann|first=Christoph|last2=Vanagaitė|first2=Rūta|title=Kaip tai įvyko? Christoph Dieckmann atsako Rūtai Vanagaitei |year=2020|place=Vilnius |isbn=9786094755149}}
* {{cite book|last=Erslavaitė|first=G.|title=Masinės žudynės Lietuvoje 1941–1944: Dokumentų rinkinys. Pirma dalis|year=1965|edition=|editor =G. Erslavaitė ir K. Rukšėnas |publisher=Mintis|place=Vilnius|isbn=}}
* {{cite book|last=Idzelis|first=Augustinas|title=Demographic Aspects of the Jewish Population in Lithuania, September 1939– June 1941|year=2020|edition=The Holocaust in Lithuania:1941-1944 (translated from Lithuanian edition of Holokaustas Lietuvoje, 1941-1944 m. (2011)|editor =Arūnas Bubnys|publisher=Genocide and Resistance Research Centre of Lithuania|place=Vilnius|isbn= 9786098298031}}
* {{cite book|last=Kay|first=Alex J.|title=The Making of an SS Killer: The Life of Colonel Alfred Filbert, 1905–1990|year=2016|publisher=Cambridge University Press|place=Cambridge|isbn=9781107146341}}
* {{cite book|last=Pasierbska |first=Helena |title=Ponary i inne miejsca męczeństwa Polaków z Wileńszczyzny w latach 1941–1944 |year=2005 |publisher=Poligrafia |place=Łowicz |isbn=8392061381}}
* {{cite book|last=Stankeras|first=Petras|title=Lietuvių policija Antrajame pasauliniame kare |year=2008|edition=|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place= Vilnius|isbn= 9785417009587}}
* {{cite book|last=Stasiulis|first=Stanislovas|title=Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais|year=2021|edition=|editor =Saulius Sarcevičius ir Stanislovas Stasiulis|publisher=Lietuvos istorijos institutas|place=Vilnius|isbn= 9786098183948}}
* {{cite book|last=Sužiedėlis|first=Saulius|title=Crisis, War, and the Holocaust in Lithuania|year=2025|url=https://uplopen.com/books/10401/files/4ba59ca8-a2bc-429a-9845-1d2d97805424.pdf |publisher=United States Holocaust Memorial Museum|place=Newton, MA|isbn= 9798887194929}}
* {{cite book|last=Šikšnianas|first=Mantas|title=Ypatingasis būrys ir masinės žudynės Paneriuose|year=2021|edition=Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais|editor =Saulius Sarcevičius ir Stanislovas Stasiulis|publisher=Lietuvos istorijos institutas|place=Vilnius|isbn= 9786098183948}}
* {{cite journal |last1=Šikšnianas |first1=Mantas |last2= |first2= |date=2016 |title=Tarp masės ir individo. Vilniaus ypatingasis būrys 1941–1945 m.|url=https://www.genocid.lt/UserFiles/File/leidyba/Zurnalas/39_zurnalas.pdf |journal=Genocidas ir rezistencija  |volume=39 |issue=1 |publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras |pages=93-110 |doi= |access-date=}}
* {{cite book|last=Tomkiewicz|first=Monika|title=The Ponary Crime, 1941-1944|year=2025|edition=|editor= |language=en |publisher=The Institute of National Remembrance (Wydawnictwo Instytutu Pamieci Narodowej)|place=Warszaw|isbn=9788383762579}}
* {{cite book|last=Vanagaitė|first=Rūta|title=Mūsiškiai|year=2016|edition=|editor =|publisher=Alma littera|place=Vilnius|isbn= 9786090122082}}
* {{cite book|last=|first=|title=Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918–1953|year=2013|edition=Tomas IX|editor=Dalia Žalienė|publisher=Lietuvos nacionalinis muziejus|place=Vilnius|isbn=9786099554402}}
* {{cite book|last=Žeimantas|first=Vytautas|title=Procesas nesibaigia|year=1988|edition=|editor =|publisher=Mintis|place=Vilnius|isbn= 541700149X}}

=== Vaizdo įrašai ===
* [https://www.youtube.com/watch?v=n2ekEqraOrU&amp;t=18083s Konferencijos „1941 metų birželis“ Lietuvos Respublikos Seime vaizdo įrašas (M. Šikšniano pranešimas apie Ypatingąjį būrį, (3:45))]
* [https://www.youtube.com/watch?v=unk1naA3gBg&amp;t=2410s/ Lietuvos istorijos instituto vaizdo įrašas: knygos „Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais“ pristatymas, 2022 m. kovo 11 d.]
* [https://www.youtube.com/watch?v=gEWQgyIq4Bk A. Bubnys, Vokiečių saugumo policijos ir SD Vilniaus ypatingasis būrys 1941–1944 m., su Ilya Lempertu, Vilniaus viešoji žydų biblioteka]
{{refend}}

[[Kategorija:Holokaustas Lietuvoje]]
[[Kategorija:Trečiojo Reicho lietuvių kariniai vienetai]]</text>
      <sha1>r80sf14irq3g8kxkbsjbw0pti2zj0fu</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Beikerio sala</title>
    <ns>0</ns>
    <id>501525</id>
    <revision>
      <id>7819955</id>
      <parentid>7656813</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T21:36:41Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Zykasaa</username>
        <id>3068</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>panaikinta [[Kategorija:JAV salų teritorijos]]; įtraukta [[Kategorija:JAV Mažosios išorinės salos]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]]</comment>
      <origin>7819955</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2094" sha1="3r50p454ye1ml60vlxty8zy978kmsby" xml:space="preserve">{{Šaltiniai}}
{{Coord|0|11|N|176|28|W|display=t}}
[[Vaizdas:Nwrbakerisle a320.gif|thumb|200px|Salos nuotrauka]]
[[Vaizdas:Orthographic projection over Baker Island.png|thumb|230px|Beikerio salos padėtis Ramiajame vandenyne]]

'''Beikerio sala''' ({{en|Baker Island}}) – negyvenama koralinė [[sala]] Ramiajame vandenyne, maždaug pusiaukelėje tarp [[Havajai|Havajų]] ir Australijos, 68 km į šiaurę nuo artimiausios sausumos – negyvenamos [[Houlando sala|Houlando salos]]. Plotas – 2,1 km². Sala priklauso [[JAV|Jungtinėms Amerikos Valstijoms]], yra neinkorporuota teritorija ir įeina į [[JAV mažosios pakraštinės salos|JAV mažąsias pakraštines salas]].

Sala 2 km ilgio ir iki 1 km pločio. Aukštis siekia 8 m. Salą supa [[koralinis rifas]]. Augmenija skurdi, auga tik žolės. Veisiasi žuvėdros, [[laplandinis griciukas|griciukai]], [[akmenė (paukštis)|akmenės]], kiti jūriniai ir priekrančių paukščiai.

Negyvenamą salą [[1818]] m. atrado amerikiečių banginių medžioklės laivo kapitonas Eliša Foldžeris. Salos pavadinimas kilęs nuo [[1834]] m. ją aplankiusio Maiklo Beikerio. [[1857]] m. salą užėmė amerikiečiai, o [[1859]] m. pradėjo kasti [[guanas|guaną]]. [[1935]] m. amerikiečiai, norėdami įtvirtinti savo valdą nuo pretenzijas reiškusių britų, Beikerio saloje pastatė švyturį, atvežė naujakurių ir įkūrė Mejertono koloniją. [[1942]] m. visi 4 salos gyventojai evakuoti, kai japonai pradėjo karinius antpuolius. 1943–1944 m. saloje veikė karinis [[aerodromas]], amerikiečių naudotas kariniams veiksmams prieš japonus. [[1974]] m. sala paskelbta gamtos draustiniu.

&lt;gallery&gt;
Baker Day Beacon.jpg|Gairinis bokštas
Baker settlement remains.jpg|Gyvenvietės liekanos, tolumoje – radijo antenos
Baker Island wreck.JPG|Lėktuvo nuolaužos
Baker Radio Towers.jpg|Ežerėlis ir radijo antenos
&lt;/gallery&gt;

{{JAV teritorijos}}

{{commonscat|Baker Island}}
[[Kategorija:Fenikso salos]]
[[Kategorija:JAV Mažosios išorinės salos]]
[[Kategorija:Negyvenamos salos]]
[[Kategorija:Polinezijos geografija]]</text>
      <sha1>3r50p454ye1ml60vlxty8zy978kmsby</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Houlando sala</title>
    <ns>0</ns>
    <id>501527</id>
    <revision>
      <id>7819957</id>
      <parentid>7656818</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T21:36:59Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Zykasaa</username>
        <id>3068</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>panaikinta [[Kategorija:JAV salų teritorijos]]; įtraukta [[Kategorija:JAV Mažosios išorinės salos]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]]</comment>
      <origin>7819957</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2382" sha1="0bz04skg8essull0m1oj7vropqft6n1" xml:space="preserve">{{Šaltiniai}}

{{Coord|0|48|N|176|36|W|display=t}}
[[Vaizdas:Howland island nasa.jpg|thumb|200px|Salos nuotrauka]]
[[Vaizdas:Howland Island Locator1.png|thumb|230px|Houlando salos padėtis Ramiajame vandenyne]]

'''Houlando sala''' ({{en|Howland Island}}) – negyvenama koralinė [[sala]] Ramiajame vandenyne, maždaug pusiaukelėje tarp [[Havajai|Havajų]] ir Australijos, 68 km nuo artimiausios sausumos – negyvenamos [[Beikerio sala|Beikerio salos]], geografiškai priklauso [[Fenikso salos|Fenikso saloms]]. Plotas – 4,5 km². Sala priklauso [[JAV|Jungtinėms Amerikos Valstijoms]], yra neinkorporuota teritorija ir įeina į [[JAV mažosios tolimosios salos|JAV mažąsias tolimosios salas]].

Sala 2,8 km ilgio ir iki 0,8 km pločio. Aukštis siekia 6 m. Salą supa [[koralinis rifas]]. Augmenija skurdi, auga tik žolės, krūmokšniai. Gėlo vandens nėra. Veisiasi žuvėdros, [[laplandinis griciukas|griciukai]], [[akmenė (paukštis)|akmenės]], kiti jūriniai ir priekrančių paukščiai.

Spėjama, kad salą galėję anksčiau rasti [[polineziečiai]] ar [[mikroneziečiai]], bet ji niekad nebuvo gyvenama. Šią negyvenamą salą [[1822]] m. atrado amerikiečių banginių medžioklės laivo kapitonas Džordžas B. Vortas. [[1857]] m. salą užėmė amerikiečiai ir iki [[1878]] m. kasė [[guanas|guaną]]. XIX a. į Houlando salos rifą atsitrenkę sudužo keletas laivų, [[1935]] m. amerikiečiai, norėdami įtvirtinti savo valdą nuo pretenzijas reiškusių britų, Houlando saloje įkūrė Itaskatauno koloniją ir atvežė naujakurių iš Havajų. Jie atliko meteorologinius stebėjimus ir ruošė pakilimo taką, turėjusį tapti tarpžemyninių lėktuvų kuro papildymo tašku. Pastatytas švyturys, radijo antena. [[1941]] m. salą subombardavo japonai, likę 2 gyventojai buvo evakuoti. 1943–1944 m. saloje veikė karinis [[aerodromas]], amerikiečių naudotas kariniams veiksmams prieš japonus. [[1974]] m. sala paskelbta gamtos draustiniu.

&lt;gallery&gt;
Earhart Light.jpg|Gairinis bokštas (švyturys)
Howland Itascatown.jpg|Gyvenvietės liekanos
Howland Flora.jpg|Salos augmenija
Howland Boobies.JPG|Paukščių kolonija
&lt;/gallery&gt;

{{JAV teritorijos}}

{{commonscat|Howland Island}}
[[Kategorija:Fenikso salos]]
[[Kategorija:JAV Mažosios išorinės salos]]
[[Kategorija:Negyvenamos salos]]
[[Kategorija:Polinezijos geografija]]</text>
      <sha1>0bz04skg8essull0m1oj7vropqft6n1</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Džonstono atolas</title>
    <ns>0</ns>
    <id>501555</id>
    <revision>
      <id>7819960</id>
      <parentid>7656716</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T21:37:38Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Zykasaa</username>
        <id>3068</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>panaikinta [[Kategorija:JAV salų teritorijos]]; įtraukta [[Kategorija:JAV Mažosios išorinės salos]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]]</comment>
      <origin>7819960</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="4199" sha1="26f9ot9lmzv6cidg83d6n8izgjbyvz6" xml:space="preserve">{{Šaltiniai}}
{{Coord|16|44|N|169|31|W|display=t}}
[[Vaizdas:Johnston-Atoll-DF-ST-92-02431.JPEG|thumb|250px|Atolo nuotrauka (1990 m.)]]
[[Vaizdas:United States in Oceania (Johnston Atoll special) (small islands magnified).svg|thumb|230px|Džonstono atolo padėtis Ramiajame vandenyne]]

'''Džonstono atolas''' ({{en|Johnston Atoll}}) – koralinis [[atolas]] Ramiajame vandenyne, 1390 km į pietvakarius nuo [[Havajai (sala)|Havajų salos]]. Plotas – 2,67 km². Sala priklauso [[JAV|Jungtinėms Amerikos Valstijoms]], yra neinkorporuota teritorija ir įeina į [[JAV mažosios pakraštinės salos|JAV mažąsias pakraštines salas]]. Administruojama JAV karinių oro pajėgų.

Atolas sudarytas iš 4 žemų koralinių salelių (dvi iš jų dirbtinės). [[Lagūna]] sekli, 3–10 m gylio. Paviršius iškyla iki 5 m. Augmenija skurdi – žolės, keletas palmių. Gėlo vandens nėra. Atole ir aplinkiniuose vandenyse veikiasi ~300 žuvų rūšių, įvairūs jūriniai ir priekrančių paukščiai.

Džonstono atolas nuo 2007 m. nebegyvenamas. Čia užklysta jūriniai laivai, keliautojai. Išlikęs nebenaudojamas karinis [[aerodromas]], prieplauka, radijo antenos, įvairūs bunkeriai, patalpos, kita karinė infrastruktūra.

[[1796]] m. atolą atrado ant jo rifo užplaukęs amerikiečių kapitonas Džozefas Pyrpointas. [[1807]] m. atolą pasiekė kitas amerikietis Čarlis Džonstonas, kurio vardu jis ir buvo pavadintas. [[1858]] m. salą aneksavo amerikiečiai, bet tais pačiais metais į ją pretenziją pareiškė ir [[Havajų karalystė]] – JAV vėliava buvo nuplėšta, o sala pervadinta į '''''Kalamą'''''. 1858–1890 m. amerikiečiai iškasė visas [[guanas|guano]] atsargas Džonstono atole. [[1898]] m. JAV prisijungus Havajus, Džonstono atolas taip pat oficialiai perėjo JAV. Sala buvo atskira nuo Havajų teritorijos ir privatizuota.

[[1926]] m. atolas buvo paskelbtas ornitologiniu draustiniu, bet [[1934]] m. perduotas jūrų laivyno reikmėms. Nuo 1935 m. atolas pradėtas platinti, o [[1941]] m. pastatytas karinis aerodromas ir kareivinės su 400 karių įgula, taip pat aptarnavimo patalpos (ligoninė, ryšių skyrius, šaldytuvas, kuro tiekimo bazė, vandens gryninimo stotis). II pasaulinio karo metais Džonstono atolas buvo strategiškai svarbi kuro papildymo stotis į frontą skridusiems bombonešiams. Saloje pasipildyti kuro nutūpdavo ir civilinis „Continental Air Micronesia“ lėktuvas, skrisdavęs tarp [[Honolulu]] ir [[Madžūras|Madžūro]]. Aerodromas taip pat nesyk naudotas avariniams nusileidimams.

Nuo [[1958]] m. Džonstono atolas pradėtas naudoti branduoliniams ir kitiems kariniams bandymams. Čia buvo bandomos naujos raketos, palydovinės raketų sekimo technologijos, taip pat dideliame aukštyje virš atolo (~400 km) sprogdintos branduolinės galvutės (operacija „[[Fishbowl]]“). [[1962]] m., „Bluegill Prime“ bandymo metu, sprogmuo sprogo paleidimo šachtoje ir smarkiai užteršė radioaktyviu plutoniu visą atolą ir jo apylinkes. 1963 m. branduoliniai bandymai atole nutraukti. 1965 m. čia bandyti bakteriologiniai ginklai. Iki 1975 m. atole veikė raketinė bazė, nutaikyta į priešiškų palydovų naikinimą bei veikė observatorija, stebėjusi palydovų skrydžius. Nuo 1971 m. Džonstono atolas tapo cheminių ginklų saugykla, o 1990 m. atidaryta cheminių preparatų naikinimo gamykla. Ji 1993–2003 m. sunaikino saloje saugotas pavojingas chemines medžiagas. 2004 m. visa infrastruktūra uždaryta, personalas išgabentas ir sala apleista. Ji užteršta cheminių ir radioaktyvių medžiagų nuotekomis.

&lt;gallery&gt;
Johnston Atoll-CIA WFB Map.png|Atolo žemėlapis
Johnston Atoll Seabirds FWS.jpg|Atole gausu jūrinių paukščių
Leaking Agent Orange Barrels at Johnston Atoll.jpg|Cheminių ginklų saugyklos
Johnston Atoll Chemical Agent Disposal System Nov 1990.JPEG|Chemikalų neutralizavimo gamykla
Bluegill Prime Thor Missile Explodes.JPG|Nepavykęs ''Bluegill Prime'' sprogdinimas 1962 m.
&lt;/gallery&gt;

{{JAV teritorijos}}

{{commonscat|Johnston Atoll}}
[[Kategorija:Okeanijos salos]]
[[Kategorija:JAV Mažosios išorinės salos]]
[[Kategorija:Polinezijos geografija]]</text>
      <sha1>26f9ot9lmzv6cidg83d6n8izgjbyvz6</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Rūdiškių geležinkelio stotis</title>
    <ns>0</ns>
    <id>506781</id>
    <revision>
      <id>7820027</id>
      <parentid>7726984</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T04:15:52Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>CD</username>
        <id>677</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7820027</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5470" sha1="b3q217o1rrsjotixzefthigknzq7dy2" xml:space="preserve">{{Lt-gs
|vardas = Rūdiškių
|foto = Rudiskiu gelezinkelio stotis2016.jpg
|fotoinfo = Stoties rūmai 2016 m.
|adresas = [[Rūdiškės]], Stoties g. 1
|atidaryta = [[1862]] m.
|platformos = 2
|įmonė = AB „Lietuvos geležinkeliai“
|rwi = 1313
|lat = 54.5169
|long = 24.8319
|rm={{Routemap2|
~~km~~
CONTg~~↑ [[Senųjų Trakų GS|SENIEJI TRAKAI]] ↑
ABZ
HST~~[[Miškinių GS|Miškiniai]]
ABZ~~5,5~~
HST~~[[Šklėrių GS|Šklėriai]]
ABZ~~6,0~~
BHF~~'''Rūdiškės'''
ABZ~~8,1~~
HST~~[[Klepočių GS|Klepočiai]]
ABZ~~6,5~~
HST~~[[Kalvių GS|Kalviai]]
ABZ
CONTf~~↓ [[Varėnos GS|VARĖNA]] ↓
}}}}

'''Rūdiškių geležinkelio stotis''' – [[geležinkelio stotis]] [[Rūdiškės]]e ([[Trakų rajono savivaldybė]]), miesto centrinėje dalyje, prie [[Vilniaus–Marcinkonių geležinkelis|Vilniaus–Marcinkonių geležinkelio]].&lt;ref&gt;[https://www.info.lt/imones/R%C5%ABdi%C5%A1ki%C5%B3-gele%C5%BEinkelio-stotis-AB-Lietuvos-gele%C5%BEinkeliai/2065316 Rūdiškių geležinkelio stotis.] Info.lt (tikrinta 2023-07-29).&lt;/ref&gt; Stoja traukiniai Vilnius–Varėna–Marcinkonys.&lt;ref&gt;{{LG stop|20075|Rūdiškės}}&lt;/ref&gt;

Stoties statinių kompleksas įrašytas į [[Kultūros vertybių registras|LR Kultūros vertybių registrą]] (unikalus Nr. {{kvrmc|32170}}). Jam priklauso trys [[istorizmas|istorizmo stiliaus]] pastatai:
* geležinkelio stoties rūmai, mūriniai, su [[Mansarda|mansardinio]] tipo stogu;
* [[vandens bokštas]], [[aštuonkampis|aštuonkampio]] plano, dviejų tarpsnių, stogo forma – aštuonkampės piramidės; išlikęs metalinis latakas vandens pertekliui nuleisti;
* gyvenamasis namas su atviru mediniu prieangiu, remiamu 4 medinių kvadratinio skerspjūvio stulpų.

== Istorija ==
[[Vaizdas:Rudiskes-Klepociai 1944.jpg|thumb|left|Sovietų partizanų susprogdintas vokiečių traukinys 1944 m. Rūdiškių–Klepočių ruože]]

Rūdiškių stotis įrengta XIX a. 2-ojoje pusėje [[Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis|Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio]] ruože pusiaukelėje tarp [[Lentvario GS|Lentvario]] ir [[Valkininkų GS|Valkininkų]] stočių. Ji buvo reikalinga tam, kad garvežiai galėtų papildyti vandens atsargas – tuo metu jie važiuodavo varomi garo katilais. [[1861]] m. [[rugsėjo 24]] d. per Rūdiškes nudundėjo pirmasis garvežys,&lt;ref&gt;[https://www.facebook.com/rudiskes1/posts/d41d8cd9/10157174575304840/ Rūdiškės.] Facebook.com (tikrinta 2023-07-29).&lt;/ref&gt; [[1862]] m. atidaryta medinė stotis,&lt;ref&gt;{{Arhangelskij 1981}}&lt;/ref&gt; pastatyta dar 1861 m.&lt;ref&gt;{{Česnulis 2012|8}}&lt;/ref&gt; 1862 m. pastatytas aštuoniakampio plano dviejų tarpsnių vandens bokštas su 2563 kubinių pėdų vandens talpa,&lt;ref&gt;[https://www.pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/rudiskiu-vandens-bokstas/26578 Rūdiškių Vandens bokštas.] Pamatyklietuvoje.lt (tikrinta 2024-11-10).&lt;/ref&gt; prekių krovimo aikštelė su akmenine sienele, buvo geležinkeliečių namai, atvestas [[telegrafas]].&lt;ref&gt;Atrask Rūdiškes! (tikrinta 2024-11-10).&lt;/ref&gt;

Nuo [[1862]] m. [[gruodžio 15]] d. prasidėjo nuolatinis traukinių eismas. Stoties rūmų pastatas atidarytas [[1866]] m. [[vasario 15]] d.&lt;ref&gt;[http://www.rudiskiug.trakai.lm.lt/veikla/istorija Rūdiškių gimnazijos istorija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20161114013744/http://www.rudiskiug.trakai.lm.lt/veikla/istorija |date=2016-11-14 }}&lt;/ref&gt; Tai buvo IV klasės geležinkelio stotis,&lt;ref&gt;{{Kosakovskis 1975|44}}&lt;/ref&gt; išsidėsčiusi pusiaukelėje tarp [[Valkininkų GS]] (18 varstų) ir [[Lentvario GS]] (19 varstų).&lt;ref&gt;{{SGKP|9|952|Rudziszki}}&lt;/ref&gt; [[1894]] m. stotyje veikė [[bufetas]], buvo keleivių namas.&lt;ref&gt;[https://www.trakai-visit.lt/rudiskiu-vandens-bokstas/ Rūdiškių Vandens bokštas.] Trakai-visit.lt (tikrinta 2024-11-10).&lt;/ref&gt;

1923 m. vasarį ruože link Valkininkų vyko [[Valkininkų–Rūdiškių kautynės]], po jų Rūdiškės atiteko Lenkijai ir jai priklausė iki 1939 m. Dabartiniai stoties rūmai pastatyti [[1929]] m. Vykstant II pasauliniam karui, aplink Rūdiškes buvo svarbūs geležinkelio diversijų ruožai, apylinkėse vyko „[[Bėgių karas]]“.&lt;ref&gt;{{MLTE|1|203||Bėgių karas}}&lt;/ref&gt; 1943 m. rugsėjo 24 d. apie 20 valandą į šiaurę einančiame Miškinių–Rūdiškių ruože sprogo mina, dėl to nuo bėgių nuriedėjo traukinio apsauginis vagonas ir kiti du vagonai. Po dviejų dienų, rugsėjo 26 d. 21:25 laiku mina susprogdinta į pietus vedančiame Rūdiškių–Valkininkų ruože. Abiem atvejais žmonės nenukentėjo.&lt;ref&gt;{{Česnulis 2012|82}}&lt;/ref&gt; 1944 m. partizanai Rūdiškių–Klepočių ruože susprogdino vokiečių traukinį.

[[1999]] m. stoties rūmai buvo suremontuoti.&lt;ref&gt;{{LT geležinkeliai 2001|73}}&lt;/ref&gt; [[2008]] m. stoties statinių kompleksas įrašytas į [[Kultūros vertybių registras|LR Kultūros vertybių registrą]].&lt;ref&gt;{{cite kvr|32170}}&lt;/ref&gt;

== Galerija ==
&lt;gallery&gt;
Rūdiškės.jpg | Keleivių rūmai ir vandens bokštas 2008 m.
Rudiskiu vandens bokstas2016.jpg | Stoties vandens bokštas 2016 m.
Rūdiškės, Lithuania - panoramio - VietovesLt (1).jpg | Bėgiai ties šiaurine pervaža per Paluknės gatvę 2016 m.
Rūdiškės, Lithuania - panoramio - VietovesLt (45).jpg | Peronas ir keliai 2016 m.
Rūdiškės 2024b.jpg | Stoties remonto darbai 2024 m.
&lt;/gallery&gt;

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

[[Kategorija:Rūdiškės|Gelež]]
[[Kategorija:Trakų rajono savivaldybės geležinkelio stotys]]
[[Kategorija:Lietuvos kultūros vertybės: geležinkelio stotys]]</text>
      <sha1>b3q217o1rrsjotixzefthigknzq7dy2</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FK Olimpik Donecʹk</title>
    <ns>0</ns>
    <id>521013</id>
    <revision>
      <id>7819755</id>
      <parentid>7636875</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:17:10Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819755</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2695" sha1="py6755cfmp3o9uvkk1b9ki16r6rvgsb" xml:space="preserve">{{fc-infod
| clubname = Donecko „Olimpik“ &lt;br /&gt; 2001 – 2022
| image    = [[Vaizdas:FK Olimpik Donecʹk emblema.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб«Олімпік» Донецьк
| nickname = 
| founded  = 2001 m.
| defunct  = 2022 m.
| ground   = 
| capacity = 
| chairman = 
| manager  =
| league   = 
| season   = 
| position = 

|pattern_la1 = _olimpik1617h
|pattern_b1  = _olimpik1617h
|pattern_ra1 = _olimpik1617h
|pattern_sh1 = 
|pattern_so1 = 
|leftarm1    = FFFFFF
|body1       = FFFFFF
|rightarm1   = FFFFFF
|shorts1     = FFFFFF
|socks1      = FFFFFF

|pattern_la2 = 
|pattern_b2  = _olimpik1617a
|pattern_ra2 = 
|pattern_sh2 = 
|pattern_so2 = 
|leftarm2    = 0B174B
|body2       = 0B174B
|rightarm2   = 0B174B
|shorts2     = 0B174B
|socks2      = 0B174B
}}

'''Donecko „Olimpik“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Doneckas|Donecko]].

== Istorija ==

Klubas įkurtas [[2001]] m., o profesionaliu klubu tapo [[2004]] m. 2013–2014 m. Pirmos lygos sezone užėmė pirmąją vietą ir iškovojo teisę žaisti elito divizione. 

Nuo 2013–2014 m. sezono rungtyniavo aukščiausioje šalies lygoje. 

Dėl [[Karas Donbase|karinio konflikto Donecko regione]] klubas savo namų rungtynes laikinai žaidė Banikovo stadione, arba Buchoje.

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2010–2011|III|1|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2011–2012|II|12|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2012–2013|II|11|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2013–2014|II|1|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2014–2015|I|8|1/2 f.}}
{{fs2|UKR|2015–2016|I|9|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2016–2017|I|4|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2017–2018|I|9|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2018–2019|I|9|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2019–2020|I|9|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|I|13|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|II|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|{{?}}|{{?}}|}}
|}

== Emblema ==
&lt;gallery&gt;
Vaizdas:Olimpik_Donetsk.jpg|
Vaizdas:FK Olimpik Donecʹk emblema.png|
&lt;/gallery&gt;

== Spalvinė gama ==

{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Donecko „Olimpik“'''
| style=&quot;background:white;color:navy&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Donecko „Olimpik“'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Olimpik Donecʹk emblema.png|150px]]'''Donecko „Olimpik“'''
| style=&quot;background:white;color:navy&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Olimpik Donecʹk emblema.png|150px]]'''Donecko „Olimpik“'''
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* 

{{DEFAULTSORT:Olimpik}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>py6755cfmp3o9uvkk1b9ki16r6rvgsb</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819756</id>
      <parentid>7819755</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:17:20Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819756</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2687" sha1="cyskaz2ch62ub488x8ehabjhtptg5wl" xml:space="preserve">{{fc-infod
| clubname = Donecko „Olimpik“ &lt;br /&gt; 2001 – 2022
| image    = [[Vaizdas:FK Olimpik Donecʹk emblema.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб«Олімпік» Донецьк
| nickname = 
| founded  = 2001 m.
| defunct  = 2022 m.
| ground   = 
| capacity = 
| chairman = 
| manager  =
| league   = 
| season   = 
| position = 

|pattern_la1 = _olimpik1617h
|pattern_b1  = _olimpik1617h
|pattern_ra1 = _olimpik1617h
|pattern_sh1 = 
|pattern_so1 = 
|leftarm1    = FFFFFF
|body1       = FFFFFF
|rightarm1   = FFFFFF
|shorts1     = FFFFFF
|socks1      = FFFFFF

|pattern_la2 = 
|pattern_b2  = _olimpik1617a
|pattern_ra2 = 
|pattern_sh2 = 
|pattern_so2 = 
|leftarm2    = 0B174B
|body2       = 0B174B
|rightarm2   = 0B174B
|shorts2     = 0B174B
|socks2      = 0B174B
}}

'''Donecko „Olimpik“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Doneckas|Donecko]].

== Istorija ==

Klubas įkurtas 2001 m., o profesionaliu klubu tapo 2004 m. 2013–2014 m. Pirmos lygos sezone užėmė pirmąją vietą ir iškovojo teisę žaisti elito divizione. 

Nuo 2013–2014 m. sezono rungtyniavo aukščiausioje šalies lygoje. 

Dėl [[Karas Donbase|karinio konflikto Donecko regione]] klubas savo namų rungtynes laikinai žaidė Banikovo stadione, arba Buchoje.

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2010–2011|III|1|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2011–2012|II|12|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2012–2013|II|11|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2013–2014|II|1|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2014–2015|I|8|1/2 f.}}
{{fs2|UKR|2015–2016|I|9|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2016–2017|I|4|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2017–2018|I|9|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2018–2019|I|9|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2019–2020|I|9|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|I|13|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|II|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|{{?}}|{{?}}|}}
|}

== Emblema ==
&lt;gallery&gt;
Vaizdas:Olimpik_Donetsk.jpg|
Vaizdas:FK Olimpik Donecʹk emblema.png|
&lt;/gallery&gt;

== Spalvinė gama ==

{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Donecko „Olimpik“'''
| style=&quot;background:white;color:navy&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Donecko „Olimpik“'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Olimpik Donecʹk emblema.png|150px]]'''Donecko „Olimpik“'''
| style=&quot;background:white;color:navy&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Olimpik Donecʹk emblema.png|150px]]'''Donecko „Olimpik“'''
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* 

{{DEFAULTSORT:Olimpik}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>cyskaz2ch62ub488x8ehabjhtptg5wl</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FK Stal Kamianske</title>
    <ns>0</ns>
    <id>521035</id>
    <revision>
      <id>7819801</id>
      <parentid>7636894</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:32:36Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819801</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1813" sha1="hvbyvuif5wbev25srm1zk7f8yq9b8b2" xml:space="preserve">{{fc-infod
| clubname = Kamianskės (Kamjanskės) „Stal“ &lt;br /&gt; 1926 – 2018
| image    = [[Vaizdas:Logo_FK_Stal.png|150px]]
| fullname = Футбольный Клуб «Сталь» Каменское
| nickname = 
| founded  = 1926 m.
| defunct  = 2018 m.
| ground   = [[Meteor Stadionas]], [[Dnipras]]&lt;br/&gt;[[Metalurgo Stadionas (Kamianske)|Metalurgo stadionas]], [[Kamianskė|Kamianskė (Kamjanskė)]].
| capacity = 
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 

| pattern_la1=
| pattern_b1=_stal1617h
| pattern_ra1=
| leftarm1=F8F8FF
| body1=F8F8FF
| rightarm1=F8F8FF
| shorts1=F8F8FF
| socks1=191970
| pattern_la2=
| pattern_b2=_stal1617a
| pattern_ra2=
| leftarm2=191970
| body2=191970
| rightarm2=191970
| shorts2=191970
| socks2=F8F8FF
}}

'''Kamianskės (Kamjanskės) futbolo klubas „Stal“''' – buvęs [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Kamianskė|Kamianskės (Kamjanskės)]]. 

Lietuviškai klubo pavadinimas reiškia „geležis“.

== Istorija ==

Klubas įkurtas [[1926]] m. „Metalisto“ vardu. [[1998]] m. vyko klubo reorganizacija ir tada buvo pakeistas pavadinimas į dabartinį – tapo Dnieprodzeržinsko „Stal“. [[2016]] m. miestas pervadintas į [[Kamianskė|Kamianskę (Kamjanskę)]]. Klubas žaidė Pirmojoje lygoje, bet dėl [[karas Donbase|karinio konflikto Donbase]] vietos elite atsisakė Donecko „Metalurgas“. Jo vietą užėmė Kamianskės (Kamjanskės) „Stal“.

2018 m. '''FK Stal''' prarado prfesionalaus futbolo klubo statusą ir buvo likviduotas.

== Sezonai ==
=== Ukrainos varžybos ===
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2015–2016|I|8|}}
{{fs2|UKR|2016–2017|I|8|}}
{{fs2|UKR|2017–2018|I|12|}}
|}

== Nuorodos ==
* [http://www.fcstal.com.ua/ Oficiali klubo svetainė]

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Stal Kamianske]]</text>
      <sha1>hvbyvuif5wbev25srm1zk7f8yq9b8b2</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819803</id>
      <parentid>7819801</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:32:46Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819803</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1805" sha1="a65w8i4nn8y3peg778nxin4lra8ubb9" xml:space="preserve">{{fc-infod
| clubname = Kamianskės (Kamjanskės) „Stal“ &lt;br /&gt; 1926 – 2018
| image    = [[Vaizdas:Logo_FK_Stal.png|150px]]
| fullname = Футбольный Клуб «Сталь» Каменское
| nickname = 
| founded  = 1926 m.
| defunct  = 2018 m.
| ground   = [[Meteor Stadionas]], [[Dnipras]]&lt;br/&gt;[[Metalurgo Stadionas (Kamianske)|Metalurgo stadionas]], [[Kamianskė|Kamianskė (Kamjanskė)]].
| capacity = 
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 

| pattern_la1=
| pattern_b1=_stal1617h
| pattern_ra1=
| leftarm1=F8F8FF
| body1=F8F8FF
| rightarm1=F8F8FF
| shorts1=F8F8FF
| socks1=191970
| pattern_la2=
| pattern_b2=_stal1617a
| pattern_ra2=
| leftarm2=191970
| body2=191970
| rightarm2=191970
| shorts2=191970
| socks2=F8F8FF
}}

'''Kamianskės (Kamjanskės) futbolo klubas „Stal“''' – buvęs [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Kamianskė|Kamianskės (Kamjanskės)]]. 

Lietuviškai klubo pavadinimas reiškia „geležis“.

== Istorija ==

Klubas įkurtas 1926 m. „Metalisto“ vardu. 1998 m. vyko klubo reorganizacija ir tada buvo pakeistas pavadinimas į dabartinį – tapo Dnieprodzeržinsko „Stal“. [[2016]] m. miestas pervadintas į [[Kamianskė|Kamianskę (Kamjanskę)]]. Klubas žaidė Pirmojoje lygoje, bet dėl [[karas Donbase|karinio konflikto Donbase]] vietos elite atsisakė Donecko „Metalurgas“. Jo vietą užėmė Kamianskės (Kamjanskės) „Stal“.

2018 m. '''FK Stal''' prarado prfesionalaus futbolo klubo statusą ir buvo likviduotas.

== Sezonai ==
=== Ukrainos varžybos ===
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2015–2016|I|8|}}
{{fs2|UKR|2016–2017|I|8|}}
{{fs2|UKR|2017–2018|I|12|}}
|}

== Nuorodos ==
* [http://www.fcstal.com.ua/ Oficiali klubo svetainė]

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Stal Kamianske]]</text>
      <sha1>a65w8i4nn8y3peg778nxin4lra8ubb9</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FK Desna</title>
    <ns>0</ns>
    <id>521085</id>
    <revision>
      <id>7819631</id>
      <parentid>7636824</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:30:15Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819631</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="12669" sha1="gqtb7451p6fgbpmuhcqrwy2198ffe4g" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Černihivo „Desna“
| image    = [[Vaizdas:FK_Desna-emblema.png|150px]]
| fullname = Спортивно-футбольный клуб «Десна» Чернигов
| founded  = 1960 m. FK Avanhard &lt;br /&gt; 1977 m. atkurtas
| ground   = „Gagarino“ stadionas, &lt;br&gt; [[Černigovas]], [[Ukraina]]
| capacity = 12 060
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 

|pattern_la1    = _nikevapor1920bo
|pattern_b1     = _nikevapor1920bo
|pattern_ra1    = _nikevapor1920bo
|pattern_sh1    = 
|leftarm1       = 
|body1          = 0000FF
|rightarm1      = 0000FF
|shorts1        = 0000FF
|socks1         = 0000FF
| pattern_la2 = _nikevapor1920w
| pattern_b2  = _nikevapor1920w
| pattern_ra2 = _nikevapor1920w
| leftarm2    = FFFFFF
| body2       = FFFFFF
| rightarm2   = FFFFFF
| shorts2     = FFFFFF
| socks2      = FFFFFF
}}

'''Černihivo „Desna“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Černigovas|Černihivo]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas [[1960 m.]] ir buvo pavadintas „Avanhardu“. Jau [[1961]] m. pervadintas į „Desna“.

[[1970]] m. černigoviečių klubas tarp 22 komandų užėmė 11 vietą tarp pirmenybėse dalyvavusių ekipų iš Baltarusijos ir Ukrainos.

Tų pačių metų pabaigoje ([[1970]]) komanda buvo išformuota naujojo Černigovo srities valdytojo sprendimu.&lt;ref&gt;{{cite web|author=Муха, В.|date=2010-07-10|url=http://football.sport.ua/news/98139|publisher=sport.ua|title=Анатомія падіння|accessdate=2016-02-25}}&lt;/ref&gt;{{sfn|Муха|2010|с=19}}

[[1977]] m. „Desna“ atgimė Jefimo Školnikovo pastangomis.

2016–2017 m. sezone užėmė antrąją vietą Pirmojoje lygoje, bet į elito divizioną nepateko.

2017–2018 m. Pirmoje lygoje buvo treti ir iškovojo teisę žaisti aukščiausioje šalies lygoje. 

Nuo 2018–2019 m. sezono rungtyniavo Premjer lygoje.

2021–2022 m. rungtyniavo Premjer lygoje. Čempionatas buvo nutrauktas dėl karo. Tuo metu ekipa buvo septintoje vietoje iš šešiolikos dalyvių.

2022 m. kovo ir balandžio mėn. [[Černihivas|Černihivo miestas]] patyrė Rusijos kariuomenės puolimą, miesto infrastruktūra nukentėjo. Klubas prarado vietą aukščiausioje šalies lygoje.&lt;ref&gt;https://upl.ua/ua/news/view/6260&lt;/ref&gt; 
{{fkp|1960|Avanhard|1961|Desna|1977|Desna}}

== Sezonai ==
=== Ukrainos varžybos ===
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2013–2014|II|5|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2014–2015|II|5|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2015–2016|II|8|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2016–2017|II|2|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2017–2018|II|3|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2018–2019|I|8|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2019–2020|I|4|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|I|6|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|I|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|{{?}}|{{?}}|{{?}}}}
|}

== Apranga ==
;Sportinės aprangos pokyčiai:
* Namuose žaidė tradicine apranga
{| width=100% style=&quot;font-size:85%;&quot;
|-
|{{Football kit |
| pattern_la = 
| pattern_b  = 
| pattern_ra = 
| pattern_sh = 
| pattern_so = 
| leftarm    = ffffff
| body       = ffffff
| rightarm   = ffffff
| shorts     = 146ce8
| socks      = 146ce8
 | title     = 1961{{sfn|Муха|2010|с=42}}
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = _white_stripes
| pattern_b  = _3stripesonwhite
| pattern_ra = _white_stripes
| pattern_sh = 
| pattern_so = _2 white stripes
| leftarm    = 2c4fa1
| body       = 2c4fa1
| rightarm   = 2c4fa1
| shorts     = ffffff
| socks      = 2c4fa1
 | title     = 1962&lt;ref name=&quot;ист.60-62&quot;&gt;{{cite web|url=https://www.desna.football/1960-1970/|title=История клуба. 1960—1962|publisher=Официальный сайт ФК «Десна»|language=uk|access-date=2022-01-06|archive-date=2021-05-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20210502190426/https://www.desna.football/1960-1970/|url-status=dead}}&lt;/ref&gt;
}}
| {{Football kit |
| pattern_la = 
| pattern_b  = _redbow
| pattern_ra = 
| pattern_sh = 
| pattern_so = 
| leftarm    = ffffff
| body       = ffffff
| rightarm   = ffffff
| shorts     = FF0000
| socks      = 000000
 | title     = 2005&lt;ref name=&quot;Шахтёр&quot;&gt;{{cite web|url=http://shakhtar.com/ru/news/30965|title=«Десна» — «Шахтёр»: предыдущий матч. Фото|publisher=Официальный сайт ФК «Шахтёр» Донецк|date=2014-03-25}}&lt;/ref&gt;
}}
|{{Football kit |
| patteernla =
| pattern_b  = _whitebow
| pattern_ra = 
| pattern_sh = 
| pattern_so = 
| leftarm    = 5D478B
| body       = 5D478B
| rightarm   = 5D478B
| shorts     = 5D478B
| socks      = 5D478B
| title      = 2008&lt;ref&gt;{{cite web|url=http://newvv.net/sport/ukraine/190177.html|title=Футбол. ФК «Десна» (Чернігів) — ФК «Львів». Фоторепортаж|publisher=newvv.net|date=2008-04-01|access-date=2022-01-06|archive-date=2022-01-06|archive-url=https://web.archive.org/web/20220106043134/http://newvv.net/sport/ukraine/190177.html|url-status=dead}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite web|url=http://newvv.net/sport/ukraine/193892.html?language=ru|title=Футбол: Десна — Днестр — 1:3. Фоторепортаж|publisher=newvv.net|date=2008-10-20|access-date=2022-01-06|archive-date=2022-01-06|archive-url=https://web.archive.org/web/20220106043113/http://newvv.net/sport/ukraine/193892.html?language=ru|url-status=dead}}&lt;/ref&gt;
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = 
| pattern_b  = _whitebow
| pattern_ra = 
| pattern_sh = 
| pattern_so = 
| leftarm    = 000000
| body       = 000000
| rightarm   = 000000
| shorts     = ffffff
| socks      = ffffff
| title      = 2009&lt;ref&gt;{{cite web|title=«Десна» перехитрувала «Оболонь» 3:2. Фоторепортаж|url=http://newvv.net/sport/ukraine/197072.html|publisher=newvv.net|date=2009-04-18}}&lt;/ref&gt;
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = 
| pattern_b  = _blackbow
| pattern_ra = 
| pattern_sh = 
| pattern_so = 
| leftarm    = F0DC82
| body       = F0DC82
| rightarm   = F0DC82
| shorts     = 000000
| socks      = 000000
| title      = 2009&lt;ref&gt;{{cite web|title=«Десна» — «Кримтеплиця» — 2:3. Фоторепортаж|url=http://newvv.net/sport/ukraine/197844.html|publisher=newvv.net|date=2009-05-25}}&lt;/ref&gt;
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = _whiteshoulders
| pattern_b  = _thinwhitesides
| pattern_ra = _whiteshoulders
| pattern_sh = 
| pattern_so = 
| leftarm    = 660099
| body       = 660099
| rightarm   = 660099
| shorts     = 000000
| socks      = 000000
| title      = 2009—2010&lt;ref&gt;{{cite web|title=ФК Десна – ПФК Севастополь: Били, били – не забили. Фоторепортаж|url=http://newvv.net/sport/ukraine/199491.html|publisher=newvv.net|date=2009-05-08}}&lt;/ref&gt;
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = _3_stripes_border_black
| pattern_b  = _whitebow
| pattern_ra = _3_stripes_border_black
| pattern_sh = 
| pattern_so = _3_stripes_white
| leftarm    = 50C878
| body       = 50C878
| rightarm   = 50C878
| shorts     = 000000
| socks      = 50C878
| title      = 2010&lt;ref&gt;{{cite web|date=2010-08-02|title=ФК «Десна» — ФК «Миколаїв»: 1:0. Фоторепортаж|url=http://newvv.net/sport/chernigov/206583.html|publisher=newvv.net}}&lt;/ref&gt;
}}
|}
{| width=100% style=&quot;font-size:85%;&quot;
|-
|{{Football kit |
| pattern_la = 
| pattern_b  = _whitehoophigh
| pattern_ra = 
| pattern_sh = 
| pattern_so = 
| leftarm    = 146ce8
| body       = 146ce8
| rightarm   = 146ce8
| shorts     = 146ce8
| socks      = ffffff
| title      = 2011—2012&lt;ref name=&quot;Форма 2011&quot;&gt;{{cite web|date=2011-05-29|title=Десна розгромила Ниву — 4:1. Фоторепортаж|url=http://newvv.net/sport/ukraine/211229.html|publisher=newvv.net}}&lt;/ref&gt;
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = 
| pattern_b  = 
| pattern_ra = 
| pattern_sh = _white_stripes
| pattern_so = 
| leftarm    = ffffff
| body       = ffffff
| rightarm   = ffffff
| shorts     = 146ce8
| socks      = 146ce8
| title      = 2012
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = 
| pattern_b  = _chevron_white
| pattern_ra = 
| pattern_sh = _white_stripes
| pattern_so = 
| leftarm    = 146ce8
| body       = 146ce8
| rightarm   = 146ce8
| shorts     = 146ce8
| socks      = 146ce8
| title      = 2012—2013
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = 
| pattern_b  = _whitestripeonright
| pattern_ra = 
| pattern_sh = _white_stripes
| pattern_so = _whitetop
| leftarm    = 146ce8
| body       = 146ce8
| rightarm   = 146ce8
| shorts     = 146ce8
| socks      = 146ce8
| title      = 2013—2015&lt;ref&gt;{{cite web|author=Валерко, А.|url=https://football.ua/ukraine/247277-vstrechaem-po-odezhke.html|title=Встречаем по одёжке|publisher=Football.ua|date=2014-08-25|archiveurl=https://www.webcitation.org/6S6D3OnTT?url=https://football.ua/ukraine/247277-vstrechaem-po-odezhke.html|archivedate=2014-08-25}}&lt;/ref&gt;
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = 
| pattern_b  = _preston1617a
| pattern_ra = 
| pattern_sh = 
| pattern_so = 
| leftarm    = 000040
| body       = 000040
| rightarm   = 000040
| shorts     = 000040
| socks      = 000040
| title      = 2015—2017&lt;ref&gt;{{cite web|author=Коваль, В.|url=http://www.gorod.cn.ua/news/foto-i-video/66093-desna-v-novoi-forme-primet-komandu-elitnogo-diviziona.html|title=«Десна» в новой форме примет команду элитного дивизиона|publisher=Gorod.cn.ua|date=2015-08-21}}&lt;/ref&gt;
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = 
| pattern_b  = _genk1617a
| pattern_ra = 
| pattern_sh = 
| pattern_so = 
| leftarm    = ffffff
| body       = ffffff
| rightarm   = ffffff
| shorts     = ffffff
| socks      = ffffff
| title      = 2017—2020
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = _nikevapor1920bo
| pattern_b  = _nikevapor1920bo
| pattern_ra = _nikevapor1920bo
| pattern_sh = 
| pattern_so = 
| leftarm    = 0000FF
| body       = 0000FF
| rightarm   = 0000FF
| shorts     = 0000FF
| socks      = 0000FF
| title      = 2020—
}}
|{{Football kit |
 pattern_la= |
 pattern_b=_whiteslines|
 pattern_ra= |
 pattern_sh= |
 pattern_so=_band_ |
 leftarm= 0000FF |
 body= 0000ff |
 rightarm= 0000FF |
 shorts= 0000FF |
 socks= 0000FF |
 title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Sudėtis ==
Atnaujinta: ''[[2022]] m. [[kovo 1]] d.''&lt;ref&gt;http://desna.football/our-players/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190325094859/http://desna.football/our-players/ |date=2019-03-25 }}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;https://upl.ua/en/clubs/view/6&lt;/ref&gt;

{{Fs start}}
{{Fs player|no=1 |nat=UKR|pos=GK|name=Dmytro Sydorenko}}
{{Fs player|no=2 |nat=UKR|pos=DF|name=[[Vadym Zhuk]]}}&lt;!--|other=kapitonas--&gt;
{{Fs player|no=3 |nat=UKR|pos=DF|name=Oleksandr Safronov}}
{{Fs player|no=4 |nat=UKR|pos=DF|name=Yevhenii Tsymbaliuk}}
{{Fs player|no=5 |nat=UKR|pos=DF|name=Oleksandr Masalov}}
{{Fs player|no=7 |nat=UKR|pos=MF|name=Taras Zaviisyi}}
{{Fs player|no=8 |nat=UKR|pos=MF|name=[[Andriy Dombrovskyi]]}}
{{Fs player|no=9 |nat=UKR|pos=MF|name=[[Levan Arveladze]]}}
{{Fs player|no=10|nat=UKR|pos=FW|name=Illia Shevtsov}}
{{Fs player|no=15|nat=UKR|pos=MF|name=Vikentii Voloshyn|other=skol. iš [[FK Dinamo Kiïv|Dinamo Kiïv]]}}
{{Fs player|no=16|nat=UKR|pos=MF|name=[[Yevheniy Belych]]}}
{{Fs mid}}
{{Fs player|no=19|nat=UKR|pos=MF|name=Denys Demianenko}}
{{Fs player|no=20|nat=UKR|pos=FW|name=[[Denys Bezborodko]]}}
{{Fs player|no=21|nat=UKR|pos=GK|name=[[Roman Mysak]]}}
{{Fs player|no=23|nat=UKR|pos=DF|name=Danyil Pus}}
{{Fs player|no=33|nat=UKR|pos=DF|name=Yevgen Selin}}
{{Fs player|no=62|nat=UKR|pos=GK|name=llya Karavashchenko}}
{{Fs player|no=72|nat=UKR|pos=GK|name=[[Ihor Lytovka]]}}
{{Fs player|no=77|nat=UKR|pos=FW|name=[[Maksym Dehtyarov]]}}
{{Fs player|no=-|nat=GRC|pos=MF|name=Georgios Ermeidis}}
{{Fs player|no=-|nat=BLR|pos=MF|name=Artem Khatskevych|other=skol. iš [[FK Dinamo Minsk|Dinamo Minsk U19]]}}
{{Fs end}}

== Žinomesni žaidėjai ==
* {{vlv|UKR}} [[Andrijus Jarmolenka]], 2006–2007 m.
* {{vlv|UKR}} [[Kirilas Siličius]], [[2011]] m.

== Išnašos ==
{{išnašos|2}}

== Literatūra ==
* {{cite book |last1=Муха |first1=Віктор |title=Піввіку &quot;Десни&quot; |year=2010 |publisher=Видавець Лозовий В.М. |location=Чернігів |isbn=978-966-2482-28-7}}

== Nuorodos ==
* [http://desna.football/  Oficiali klubo svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190324201824/http://desna.football/ |date=2019-03-24 }}
* [https://www.facebook.com/desnafc/?fref=ts facebook paskyra]
* [https://int.soccerway.com/teams/ukraine/fc-desna-chernihiv/6954/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/desna-chernigiv/startseite/verein/16239 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-desna-chernihiv/18469/ Globalsportsarchive]

{{DEFAULTSORT:Desna}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>gqtb7451p6fgbpmuhcqrwy2198ffe4g</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819632</id>
      <parentid>7819631</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:30:37Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819632</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="12657" sha1="d8qnlevmopiatzhh46p2ont1osk7r0r" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Černihivo „Desna“
| image    = [[Vaizdas:FK_Desna-emblema.png|150px]]
| fullname = Спортивно-футбольный клуб «Десна» Чернигов
| founded  = 1960 m. FK Avanhard &lt;br /&gt; 1977 m. atkurtas
| ground   = „Gagarino“ stadionas, &lt;br&gt; [[Černigovas]], [[Ukraina]]
| capacity = 12 060
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 

|pattern_la1    = _nikevapor1920bo
|pattern_b1     = _nikevapor1920bo
|pattern_ra1    = _nikevapor1920bo
|pattern_sh1    = 
|leftarm1       = 
|body1          = 0000FF
|rightarm1      = 0000FF
|shorts1        = 0000FF
|socks1         = 0000FF
| pattern_la2 = _nikevapor1920w
| pattern_b2  = _nikevapor1920w
| pattern_ra2 = _nikevapor1920w
| leftarm2    = FFFFFF
| body2       = FFFFFF
| rightarm2   = FFFFFF
| shorts2     = FFFFFF
| socks2      = FFFFFF
}}

'''Černihivo „Desna“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Černigovas|Černihivo]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 1960 m. ir buvo pavadintas „Avanhardu“. Jau 1961 m. pervadintas į „Desna“.

[[1970]] m. černigoviečių klubas tarp 22 komandų užėmė 11 vietą tarp pirmenybėse dalyvavusių ekipų iš Baltarusijos ir Ukrainos.

Tų pačių metų pabaigoje ([[1970]]) komanda buvo išformuota naujojo Černigovo srities valdytojo sprendimu.&lt;ref&gt;{{cite web|author=Муха, В.|date=2010-07-10|url=http://football.sport.ua/news/98139|publisher=sport.ua|title=Анатомія падіння|accessdate=2016-02-25}}&lt;/ref&gt;{{sfn|Муха|2010|с=19}}

1977 m. „Desna“ atgimė Jefimo Školnikovo pastangomis.

2016–2017 m. sezone užėmė antrąją vietą Pirmojoje lygoje, bet į elito divizioną nepateko.

2017–2018 m. Pirmoje lygoje buvo treti ir iškovojo teisę žaisti aukščiausioje šalies lygoje. 

Nuo 2018–2019 m. sezono rungtyniavo Premjer lygoje.

2021–2022 m. rungtyniavo Premjer lygoje. Čempionatas buvo nutrauktas dėl karo. Tuo metu ekipa buvo septintoje vietoje iš šešiolikos dalyvių.

2022 m. kovo ir balandžio mėn. [[Černihivas|Černihivo miestas]] patyrė Rusijos kariuomenės puolimą, miesto infrastruktūra nukentėjo. Klubas prarado vietą aukščiausioje šalies lygoje.&lt;ref&gt;https://upl.ua/ua/news/view/6260&lt;/ref&gt; 
{{fkp|1960|Avanhard|1961|Desna|1977|Desna}}

== Sezonai ==
=== Ukrainos varžybos ===
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2013–2014|II|5|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2014–2015|II|5|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2015–2016|II|8|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2016–2017|II|2|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2017–2018|II|3|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2018–2019|I|8|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2019–2020|I|4|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|I|6|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|I|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|{{?}}|{{?}}|{{?}}}}
|}

== Apranga ==
;Sportinės aprangos pokyčiai:
* Namuose žaidė tradicine apranga
{| width=100% style=&quot;font-size:85%;&quot;
|-
|{{Football kit |
| pattern_la = 
| pattern_b  = 
| pattern_ra = 
| pattern_sh = 
| pattern_so = 
| leftarm    = ffffff
| body       = ffffff
| rightarm   = ffffff
| shorts     = 146ce8
| socks      = 146ce8
 | title     = 1961{{sfn|Муха|2010|с=42}}
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = _white_stripes
| pattern_b  = _3stripesonwhite
| pattern_ra = _white_stripes
| pattern_sh = 
| pattern_so = _2 white stripes
| leftarm    = 2c4fa1
| body       = 2c4fa1
| rightarm   = 2c4fa1
| shorts     = ffffff
| socks      = 2c4fa1
 | title     = 1962&lt;ref name=&quot;ист.60-62&quot;&gt;{{cite web|url=https://www.desna.football/1960-1970/|title=История клуба. 1960—1962|publisher=Официальный сайт ФК «Десна»|language=uk|access-date=2022-01-06|archive-date=2021-05-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20210502190426/https://www.desna.football/1960-1970/|url-status=dead}}&lt;/ref&gt;
}}
| {{Football kit |
| pattern_la = 
| pattern_b  = _redbow
| pattern_ra = 
| pattern_sh = 
| pattern_so = 
| leftarm    = ffffff
| body       = ffffff
| rightarm   = ffffff
| shorts     = FF0000
| socks      = 000000
 | title     = 2005&lt;ref name=&quot;Шахтёр&quot;&gt;{{cite web|url=http://shakhtar.com/ru/news/30965|title=«Десна» — «Шахтёр»: предыдущий матч. Фото|publisher=Официальный сайт ФК «Шахтёр» Донецк|date=2014-03-25}}&lt;/ref&gt;
}}
|{{Football kit |
| patteernla =
| pattern_b  = _whitebow
| pattern_ra = 
| pattern_sh = 
| pattern_so = 
| leftarm    = 5D478B
| body       = 5D478B
| rightarm   = 5D478B
| shorts     = 5D478B
| socks      = 5D478B
| title      = 2008&lt;ref&gt;{{cite web|url=http://newvv.net/sport/ukraine/190177.html|title=Футбол. ФК «Десна» (Чернігів) — ФК «Львів». Фоторепортаж|publisher=newvv.net|date=2008-04-01|access-date=2022-01-06|archive-date=2022-01-06|archive-url=https://web.archive.org/web/20220106043134/http://newvv.net/sport/ukraine/190177.html|url-status=dead}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite web|url=http://newvv.net/sport/ukraine/193892.html?language=ru|title=Футбол: Десна — Днестр — 1:3. Фоторепортаж|publisher=newvv.net|date=2008-10-20|access-date=2022-01-06|archive-date=2022-01-06|archive-url=https://web.archive.org/web/20220106043113/http://newvv.net/sport/ukraine/193892.html?language=ru|url-status=dead}}&lt;/ref&gt;
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = 
| pattern_b  = _whitebow
| pattern_ra = 
| pattern_sh = 
| pattern_so = 
| leftarm    = 000000
| body       = 000000
| rightarm   = 000000
| shorts     = ffffff
| socks      = ffffff
| title      = 2009&lt;ref&gt;{{cite web|title=«Десна» перехитрувала «Оболонь» 3:2. Фоторепортаж|url=http://newvv.net/sport/ukraine/197072.html|publisher=newvv.net|date=2009-04-18}}&lt;/ref&gt;
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = 
| pattern_b  = _blackbow
| pattern_ra = 
| pattern_sh = 
| pattern_so = 
| leftarm    = F0DC82
| body       = F0DC82
| rightarm   = F0DC82
| shorts     = 000000
| socks      = 000000
| title      = 2009&lt;ref&gt;{{cite web|title=«Десна» — «Кримтеплиця» — 2:3. Фоторепортаж|url=http://newvv.net/sport/ukraine/197844.html|publisher=newvv.net|date=2009-05-25}}&lt;/ref&gt;
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = _whiteshoulders
| pattern_b  = _thinwhitesides
| pattern_ra = _whiteshoulders
| pattern_sh = 
| pattern_so = 
| leftarm    = 660099
| body       = 660099
| rightarm   = 660099
| shorts     = 000000
| socks      = 000000
| title      = 2009—2010&lt;ref&gt;{{cite web|title=ФК Десна – ПФК Севастополь: Били, били – не забили. Фоторепортаж|url=http://newvv.net/sport/ukraine/199491.html|publisher=newvv.net|date=2009-05-08}}&lt;/ref&gt;
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = _3_stripes_border_black
| pattern_b  = _whitebow
| pattern_ra = _3_stripes_border_black
| pattern_sh = 
| pattern_so = _3_stripes_white
| leftarm    = 50C878
| body       = 50C878
| rightarm   = 50C878
| shorts     = 000000
| socks      = 50C878
| title      = 2010&lt;ref&gt;{{cite web|date=2010-08-02|title=ФК «Десна» — ФК «Миколаїв»: 1:0. Фоторепортаж|url=http://newvv.net/sport/chernigov/206583.html|publisher=newvv.net}}&lt;/ref&gt;
}}
|}
{| width=100% style=&quot;font-size:85%;&quot;
|-
|{{Football kit |
| pattern_la = 
| pattern_b  = _whitehoophigh
| pattern_ra = 
| pattern_sh = 
| pattern_so = 
| leftarm    = 146ce8
| body       = 146ce8
| rightarm   = 146ce8
| shorts     = 146ce8
| socks      = ffffff
| title      = 2011—2012&lt;ref name=&quot;Форма 2011&quot;&gt;{{cite web|date=2011-05-29|title=Десна розгромила Ниву — 4:1. Фоторепортаж|url=http://newvv.net/sport/ukraine/211229.html|publisher=newvv.net}}&lt;/ref&gt;
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = 
| pattern_b  = 
| pattern_ra = 
| pattern_sh = _white_stripes
| pattern_so = 
| leftarm    = ffffff
| body       = ffffff
| rightarm   = ffffff
| shorts     = 146ce8
| socks      = 146ce8
| title      = 2012
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = 
| pattern_b  = _chevron_white
| pattern_ra = 
| pattern_sh = _white_stripes
| pattern_so = 
| leftarm    = 146ce8
| body       = 146ce8
| rightarm   = 146ce8
| shorts     = 146ce8
| socks      = 146ce8
| title      = 2012—2013
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = 
| pattern_b  = _whitestripeonright
| pattern_ra = 
| pattern_sh = _white_stripes
| pattern_so = _whitetop
| leftarm    = 146ce8
| body       = 146ce8
| rightarm   = 146ce8
| shorts     = 146ce8
| socks      = 146ce8
| title      = 2013—2015&lt;ref&gt;{{cite web|author=Валерко, А.|url=https://football.ua/ukraine/247277-vstrechaem-po-odezhke.html|title=Встречаем по одёжке|publisher=Football.ua|date=2014-08-25|archiveurl=https://www.webcitation.org/6S6D3OnTT?url=https://football.ua/ukraine/247277-vstrechaem-po-odezhke.html|archivedate=2014-08-25}}&lt;/ref&gt;
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = 
| pattern_b  = _preston1617a
| pattern_ra = 
| pattern_sh = 
| pattern_so = 
| leftarm    = 000040
| body       = 000040
| rightarm   = 000040
| shorts     = 000040
| socks      = 000040
| title      = 2015—2017&lt;ref&gt;{{cite web|author=Коваль, В.|url=http://www.gorod.cn.ua/news/foto-i-video/66093-desna-v-novoi-forme-primet-komandu-elitnogo-diviziona.html|title=«Десна» в новой форме примет команду элитного дивизиона|publisher=Gorod.cn.ua|date=2015-08-21}}&lt;/ref&gt;
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = 
| pattern_b  = _genk1617a
| pattern_ra = 
| pattern_sh = 
| pattern_so = 
| leftarm    = ffffff
| body       = ffffff
| rightarm   = ffffff
| shorts     = ffffff
| socks      = ffffff
| title      = 2017—2020
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = _nikevapor1920bo
| pattern_b  = _nikevapor1920bo
| pattern_ra = _nikevapor1920bo
| pattern_sh = 
| pattern_so = 
| leftarm    = 0000FF
| body       = 0000FF
| rightarm   = 0000FF
| shorts     = 0000FF
| socks      = 0000FF
| title      = 2020—
}}
|{{Football kit |
 pattern_la= |
 pattern_b=_whiteslines|
 pattern_ra= |
 pattern_sh= |
 pattern_so=_band_ |
 leftarm= 0000FF |
 body= 0000ff |
 rightarm= 0000FF |
 shorts= 0000FF |
 socks= 0000FF |
 title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Sudėtis ==
Atnaujinta: ''[[2022]] m. [[kovo 1]] d.''&lt;ref&gt;http://desna.football/our-players/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190325094859/http://desna.football/our-players/ |date=2019-03-25 }}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;https://upl.ua/en/clubs/view/6&lt;/ref&gt;

{{Fs start}}
{{Fs player|no=1 |nat=UKR|pos=GK|name=Dmytro Sydorenko}}
{{Fs player|no=2 |nat=UKR|pos=DF|name=[[Vadym Zhuk]]}}&lt;!--|other=kapitonas--&gt;
{{Fs player|no=3 |nat=UKR|pos=DF|name=Oleksandr Safronov}}
{{Fs player|no=4 |nat=UKR|pos=DF|name=Yevhenii Tsymbaliuk}}
{{Fs player|no=5 |nat=UKR|pos=DF|name=Oleksandr Masalov}}
{{Fs player|no=7 |nat=UKR|pos=MF|name=Taras Zaviisyi}}
{{Fs player|no=8 |nat=UKR|pos=MF|name=[[Andriy Dombrovskyi]]}}
{{Fs player|no=9 |nat=UKR|pos=MF|name=[[Levan Arveladze]]}}
{{Fs player|no=10|nat=UKR|pos=FW|name=Illia Shevtsov}}
{{Fs player|no=15|nat=UKR|pos=MF|name=Vikentii Voloshyn|other=skol. iš [[FK Dinamo Kiïv|Dinamo Kiïv]]}}
{{Fs player|no=16|nat=UKR|pos=MF|name=[[Yevheniy Belych]]}}
{{Fs mid}}
{{Fs player|no=19|nat=UKR|pos=MF|name=Denys Demianenko}}
{{Fs player|no=20|nat=UKR|pos=FW|name=[[Denys Bezborodko]]}}
{{Fs player|no=21|nat=UKR|pos=GK|name=[[Roman Mysak]]}}
{{Fs player|no=23|nat=UKR|pos=DF|name=Danyil Pus}}
{{Fs player|no=33|nat=UKR|pos=DF|name=Yevgen Selin}}
{{Fs player|no=62|nat=UKR|pos=GK|name=llya Karavashchenko}}
{{Fs player|no=72|nat=UKR|pos=GK|name=[[Ihor Lytovka]]}}
{{Fs player|no=77|nat=UKR|pos=FW|name=[[Maksym Dehtyarov]]}}
{{Fs player|no=-|nat=GRC|pos=MF|name=Georgios Ermeidis}}
{{Fs player|no=-|nat=BLR|pos=MF|name=Artem Khatskevych|other=skol. iš [[FK Dinamo Minsk|Dinamo Minsk U19]]}}
{{Fs end}}

== Žinomesni žaidėjai ==
* {{vlv|UKR}} [[Andrijus Jarmolenka]], 2006–2007 m.
* {{vlv|UKR}} [[Kirilas Siličius]], [[2011]] m.

== Išnašos ==
{{išnašos|2}}

== Literatūra ==
* {{cite book |last1=Муха |first1=Віктор |title=Піввіку &quot;Десни&quot; |year=2010 |publisher=Видавець Лозовий В.М. |location=Чернігів |isbn=978-966-2482-28-7}}

== Nuorodos ==
* [http://desna.football/  Oficiali klubo svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190324201824/http://desna.football/ |date=2019-03-24 }}
* [https://www.facebook.com/desnafc/?fref=ts facebook paskyra]
* [https://int.soccerway.com/teams/ukraine/fc-desna-chernihiv/6954/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/desna-chernigiv/startseite/verein/16239 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-desna-chernihiv/18469/ Globalsportsarchive]

{{DEFAULTSORT:Desna}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>d8qnlevmopiatzhh46p2ont1osk7r0r</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819633</id>
      <parentid>7819632</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:30:57Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Nuorodos */</comment>
      <origin>7819633</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="12639" sha1="gw6pkaalnqp49f0rt1o9iarb9omd8rt" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Černihivo „Desna“
| image    = [[Vaizdas:FK_Desna-emblema.png|150px]]
| fullname = Спортивно-футбольный клуб «Десна» Чернигов
| founded  = 1960 m. FK Avanhard &lt;br /&gt; 1977 m. atkurtas
| ground   = „Gagarino“ stadionas, &lt;br&gt; [[Černigovas]], [[Ukraina]]
| capacity = 12 060
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 

|pattern_la1    = _nikevapor1920bo
|pattern_b1     = _nikevapor1920bo
|pattern_ra1    = _nikevapor1920bo
|pattern_sh1    = 
|leftarm1       = 
|body1          = 0000FF
|rightarm1      = 0000FF
|shorts1        = 0000FF
|socks1         = 0000FF
| pattern_la2 = _nikevapor1920w
| pattern_b2  = _nikevapor1920w
| pattern_ra2 = _nikevapor1920w
| leftarm2    = FFFFFF
| body2       = FFFFFF
| rightarm2   = FFFFFF
| shorts2     = FFFFFF
| socks2      = FFFFFF
}}

'''Černihivo „Desna“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Černigovas|Černihivo]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 1960 m. ir buvo pavadintas „Avanhardu“. Jau 1961 m. pervadintas į „Desna“.

[[1970]] m. černigoviečių klubas tarp 22 komandų užėmė 11 vietą tarp pirmenybėse dalyvavusių ekipų iš Baltarusijos ir Ukrainos.

Tų pačių metų pabaigoje ([[1970]]) komanda buvo išformuota naujojo Černigovo srities valdytojo sprendimu.&lt;ref&gt;{{cite web|author=Муха, В.|date=2010-07-10|url=http://football.sport.ua/news/98139|publisher=sport.ua|title=Анатомія падіння|accessdate=2016-02-25}}&lt;/ref&gt;{{sfn|Муха|2010|с=19}}

1977 m. „Desna“ atgimė Jefimo Školnikovo pastangomis.

2016–2017 m. sezone užėmė antrąją vietą Pirmojoje lygoje, bet į elito divizioną nepateko.

2017–2018 m. Pirmoje lygoje buvo treti ir iškovojo teisę žaisti aukščiausioje šalies lygoje. 

Nuo 2018–2019 m. sezono rungtyniavo Premjer lygoje.

2021–2022 m. rungtyniavo Premjer lygoje. Čempionatas buvo nutrauktas dėl karo. Tuo metu ekipa buvo septintoje vietoje iš šešiolikos dalyvių.

2022 m. kovo ir balandžio mėn. [[Černihivas|Černihivo miestas]] patyrė Rusijos kariuomenės puolimą, miesto infrastruktūra nukentėjo. Klubas prarado vietą aukščiausioje šalies lygoje.&lt;ref&gt;https://upl.ua/ua/news/view/6260&lt;/ref&gt; 
{{fkp|1960|Avanhard|1961|Desna|1977|Desna}}

== Sezonai ==
=== Ukrainos varžybos ===
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2013–2014|II|5|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2014–2015|II|5|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2015–2016|II|8|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2016–2017|II|2|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2017–2018|II|3|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2018–2019|I|8|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2019–2020|I|4|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|I|6|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|I|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|{{?}}|{{?}}|{{?}}}}
|}

== Apranga ==
;Sportinės aprangos pokyčiai:
* Namuose žaidė tradicine apranga
{| width=100% style=&quot;font-size:85%;&quot;
|-
|{{Football kit |
| pattern_la = 
| pattern_b  = 
| pattern_ra = 
| pattern_sh = 
| pattern_so = 
| leftarm    = ffffff
| body       = ffffff
| rightarm   = ffffff
| shorts     = 146ce8
| socks      = 146ce8
 | title     = 1961{{sfn|Муха|2010|с=42}}
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = _white_stripes
| pattern_b  = _3stripesonwhite
| pattern_ra = _white_stripes
| pattern_sh = 
| pattern_so = _2 white stripes
| leftarm    = 2c4fa1
| body       = 2c4fa1
| rightarm   = 2c4fa1
| shorts     = ffffff
| socks      = 2c4fa1
 | title     = 1962&lt;ref name=&quot;ист.60-62&quot;&gt;{{cite web|url=https://www.desna.football/1960-1970/|title=История клуба. 1960—1962|publisher=Официальный сайт ФК «Десна»|language=uk|access-date=2022-01-06|archive-date=2021-05-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20210502190426/https://www.desna.football/1960-1970/|url-status=dead}}&lt;/ref&gt;
}}
| {{Football kit |
| pattern_la = 
| pattern_b  = _redbow
| pattern_ra = 
| pattern_sh = 
| pattern_so = 
| leftarm    = ffffff
| body       = ffffff
| rightarm   = ffffff
| shorts     = FF0000
| socks      = 000000
 | title     = 2005&lt;ref name=&quot;Шахтёр&quot;&gt;{{cite web|url=http://shakhtar.com/ru/news/30965|title=«Десна» — «Шахтёр»: предыдущий матч. Фото|publisher=Официальный сайт ФК «Шахтёр» Донецк|date=2014-03-25}}&lt;/ref&gt;
}}
|{{Football kit |
| patteernla =
| pattern_b  = _whitebow
| pattern_ra = 
| pattern_sh = 
| pattern_so = 
| leftarm    = 5D478B
| body       = 5D478B
| rightarm   = 5D478B
| shorts     = 5D478B
| socks      = 5D478B
| title      = 2008&lt;ref&gt;{{cite web|url=http://newvv.net/sport/ukraine/190177.html|title=Футбол. ФК «Десна» (Чернігів) — ФК «Львів». Фоторепортаж|publisher=newvv.net|date=2008-04-01|access-date=2022-01-06|archive-date=2022-01-06|archive-url=https://web.archive.org/web/20220106043134/http://newvv.net/sport/ukraine/190177.html|url-status=dead}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite web|url=http://newvv.net/sport/ukraine/193892.html?language=ru|title=Футбол: Десна — Днестр — 1:3. Фоторепортаж|publisher=newvv.net|date=2008-10-20|access-date=2022-01-06|archive-date=2022-01-06|archive-url=https://web.archive.org/web/20220106043113/http://newvv.net/sport/ukraine/193892.html?language=ru|url-status=dead}}&lt;/ref&gt;
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = 
| pattern_b  = _whitebow
| pattern_ra = 
| pattern_sh = 
| pattern_so = 
| leftarm    = 000000
| body       = 000000
| rightarm   = 000000
| shorts     = ffffff
| socks      = ffffff
| title      = 2009&lt;ref&gt;{{cite web|title=«Десна» перехитрувала «Оболонь» 3:2. Фоторепортаж|url=http://newvv.net/sport/ukraine/197072.html|publisher=newvv.net|date=2009-04-18}}&lt;/ref&gt;
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = 
| pattern_b  = _blackbow
| pattern_ra = 
| pattern_sh = 
| pattern_so = 
| leftarm    = F0DC82
| body       = F0DC82
| rightarm   = F0DC82
| shorts     = 000000
| socks      = 000000
| title      = 2009&lt;ref&gt;{{cite web|title=«Десна» — «Кримтеплиця» — 2:3. Фоторепортаж|url=http://newvv.net/sport/ukraine/197844.html|publisher=newvv.net|date=2009-05-25}}&lt;/ref&gt;
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = _whiteshoulders
| pattern_b  = _thinwhitesides
| pattern_ra = _whiteshoulders
| pattern_sh = 
| pattern_so = 
| leftarm    = 660099
| body       = 660099
| rightarm   = 660099
| shorts     = 000000
| socks      = 000000
| title      = 2009—2010&lt;ref&gt;{{cite web|title=ФК Десна – ПФК Севастополь: Били, били – не забили. Фоторепортаж|url=http://newvv.net/sport/ukraine/199491.html|publisher=newvv.net|date=2009-05-08}}&lt;/ref&gt;
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = _3_stripes_border_black
| pattern_b  = _whitebow
| pattern_ra = _3_stripes_border_black
| pattern_sh = 
| pattern_so = _3_stripes_white
| leftarm    = 50C878
| body       = 50C878
| rightarm   = 50C878
| shorts     = 000000
| socks      = 50C878
| title      = 2010&lt;ref&gt;{{cite web|date=2010-08-02|title=ФК «Десна» — ФК «Миколаїв»: 1:0. Фоторепортаж|url=http://newvv.net/sport/chernigov/206583.html|publisher=newvv.net}}&lt;/ref&gt;
}}
|}
{| width=100% style=&quot;font-size:85%;&quot;
|-
|{{Football kit |
| pattern_la = 
| pattern_b  = _whitehoophigh
| pattern_ra = 
| pattern_sh = 
| pattern_so = 
| leftarm    = 146ce8
| body       = 146ce8
| rightarm   = 146ce8
| shorts     = 146ce8
| socks      = ffffff
| title      = 2011—2012&lt;ref name=&quot;Форма 2011&quot;&gt;{{cite web|date=2011-05-29|title=Десна розгромила Ниву — 4:1. Фоторепортаж|url=http://newvv.net/sport/ukraine/211229.html|publisher=newvv.net}}&lt;/ref&gt;
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = 
| pattern_b  = 
| pattern_ra = 
| pattern_sh = _white_stripes
| pattern_so = 
| leftarm    = ffffff
| body       = ffffff
| rightarm   = ffffff
| shorts     = 146ce8
| socks      = 146ce8
| title      = 2012
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = 
| pattern_b  = _chevron_white
| pattern_ra = 
| pattern_sh = _white_stripes
| pattern_so = 
| leftarm    = 146ce8
| body       = 146ce8
| rightarm   = 146ce8
| shorts     = 146ce8
| socks      = 146ce8
| title      = 2012—2013
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = 
| pattern_b  = _whitestripeonright
| pattern_ra = 
| pattern_sh = _white_stripes
| pattern_so = _whitetop
| leftarm    = 146ce8
| body       = 146ce8
| rightarm   = 146ce8
| shorts     = 146ce8
| socks      = 146ce8
| title      = 2013—2015&lt;ref&gt;{{cite web|author=Валерко, А.|url=https://football.ua/ukraine/247277-vstrechaem-po-odezhke.html|title=Встречаем по одёжке|publisher=Football.ua|date=2014-08-25|archiveurl=https://www.webcitation.org/6S6D3OnTT?url=https://football.ua/ukraine/247277-vstrechaem-po-odezhke.html|archivedate=2014-08-25}}&lt;/ref&gt;
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = 
| pattern_b  = _preston1617a
| pattern_ra = 
| pattern_sh = 
| pattern_so = 
| leftarm    = 000040
| body       = 000040
| rightarm   = 000040
| shorts     = 000040
| socks      = 000040
| title      = 2015—2017&lt;ref&gt;{{cite web|author=Коваль, В.|url=http://www.gorod.cn.ua/news/foto-i-video/66093-desna-v-novoi-forme-primet-komandu-elitnogo-diviziona.html|title=«Десна» в новой форме примет команду элитного дивизиона|publisher=Gorod.cn.ua|date=2015-08-21}}&lt;/ref&gt;
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = 
| pattern_b  = _genk1617a
| pattern_ra = 
| pattern_sh = 
| pattern_so = 
| leftarm    = ffffff
| body       = ffffff
| rightarm   = ffffff
| shorts     = ffffff
| socks      = ffffff
| title      = 2017—2020
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = _nikevapor1920bo
| pattern_b  = _nikevapor1920bo
| pattern_ra = _nikevapor1920bo
| pattern_sh = 
| pattern_so = 
| leftarm    = 0000FF
| body       = 0000FF
| rightarm   = 0000FF
| shorts     = 0000FF
| socks      = 0000FF
| title      = 2020—
}}
|{{Football kit |
 pattern_la= |
 pattern_b=_whiteslines|
 pattern_ra= |
 pattern_sh= |
 pattern_so=_band_ |
 leftarm= 0000FF |
 body= 0000ff |
 rightarm= 0000FF |
 shorts= 0000FF |
 socks= 0000FF |
 title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Sudėtis ==
Atnaujinta: ''[[2022]] m. [[kovo 1]] d.''&lt;ref&gt;http://desna.football/our-players/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190325094859/http://desna.football/our-players/ |date=2019-03-25 }}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;https://upl.ua/en/clubs/view/6&lt;/ref&gt;

{{Fs start}}
{{Fs player|no=1 |nat=UKR|pos=GK|name=Dmytro Sydorenko}}
{{Fs player|no=2 |nat=UKR|pos=DF|name=[[Vadym Zhuk]]}}&lt;!--|other=kapitonas--&gt;
{{Fs player|no=3 |nat=UKR|pos=DF|name=Oleksandr Safronov}}
{{Fs player|no=4 |nat=UKR|pos=DF|name=Yevhenii Tsymbaliuk}}
{{Fs player|no=5 |nat=UKR|pos=DF|name=Oleksandr Masalov}}
{{Fs player|no=7 |nat=UKR|pos=MF|name=Taras Zaviisyi}}
{{Fs player|no=8 |nat=UKR|pos=MF|name=[[Andriy Dombrovskyi]]}}
{{Fs player|no=9 |nat=UKR|pos=MF|name=[[Levan Arveladze]]}}
{{Fs player|no=10|nat=UKR|pos=FW|name=Illia Shevtsov}}
{{Fs player|no=15|nat=UKR|pos=MF|name=Vikentii Voloshyn|other=skol. iš [[FK Dinamo Kiïv|Dinamo Kiïv]]}}
{{Fs player|no=16|nat=UKR|pos=MF|name=[[Yevheniy Belych]]}}
{{Fs mid}}
{{Fs player|no=19|nat=UKR|pos=MF|name=Denys Demianenko}}
{{Fs player|no=20|nat=UKR|pos=FW|name=[[Denys Bezborodko]]}}
{{Fs player|no=21|nat=UKR|pos=GK|name=[[Roman Mysak]]}}
{{Fs player|no=23|nat=UKR|pos=DF|name=Danyil Pus}}
{{Fs player|no=33|nat=UKR|pos=DF|name=Yevgen Selin}}
{{Fs player|no=62|nat=UKR|pos=GK|name=llya Karavashchenko}}
{{Fs player|no=72|nat=UKR|pos=GK|name=[[Ihor Lytovka]]}}
{{Fs player|no=77|nat=UKR|pos=FW|name=[[Maksym Dehtyarov]]}}
{{Fs player|no=-|nat=GRC|pos=MF|name=Georgios Ermeidis}}
{{Fs player|no=-|nat=BLR|pos=MF|name=Artem Khatskevych|other=skol. iš [[FK Dinamo Minsk|Dinamo Minsk U19]]}}
{{Fs end}}

== Žinomesni žaidėjai ==
* {{vlv|UKR}} [[Andrijus Jarmolenka]], 2006–2007 m.
* {{vlv|UKR}} [[Kirilas Siličius]], [[2011]] m.

== Išnašos ==
{{išnašos|2}}

== Literatūra ==
* {{cite book |last1=Муха |first1=Віктор |title=Піввіку &quot;Десни&quot; |year=2010 |publisher=Видавець Лозовий В.М. |location=Чернігів |isbn=978-966-2482-28-7}}

== Nuorodos ==
* [http://desna.football/  Oficiali klubo svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190324201824/http://desna.football/ |date=2019-03-24 }}
* [https://www.facebook.com/desnafc/?fref=ts facebook paskyra]
* [https://www.soccerway.com/team/desna/CxvBmjYC/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/desna-chernigiv/startseite/verein/16239 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-desna-chernihiv/18469/ Globalsportsarchive]

{{DEFAULTSORT:Desna}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>gw6pkaalnqp49f0rt1o9iarb9omd8rt</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FK Ternopil</title>
    <ns>0</ns>
    <id>521089</id>
    <revision>
      <id>7819810</id>
      <parentid>7636900</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:36:07Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819810</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5389" sha1="7obry3gl1qckqzcerdplhotintzwfof" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = FK „Ternopil“
| image    = [[Vaizdas:FK_Ternopil.jpg|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Тернопіль»
| founded  = 2007 m.
| ground   = [[Ternopilis|Ternopilio]] miesto stadionas, [[Ternopilis]]
| capacity = 16 450
| chairman = 		
| manager  = 	
| league   = 
| season   = 
| position = 

| pattern_la1=|pattern_b1=_SaiGonFC2012H|pattern_ra1=|
  leftarm1=FFFF00|body1=FFFF00|rightarm1=FFFF00|shorts1=0000FF|socks1=FFFF00|

  pattern_la2=|pattern_b2=_SaiGonFC2012H|pattern_ra2=|
  leftarm2=0000FF|body2=0000FF|rightarm2=0000FF|shorts2=FFFF00|socks2=0000FF|
}}

'''Ternopilio futbolo klubas „Ternopil“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Ternopilis|Ternopilio]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas [[2000]] m. ir buvo kito [[Ternopilis|Ternopilio]] klubo [[FK Niva Ternopìlʹ]] dubleriais. 

Vėliau ([[2022]] m.) atsiskyrė ir tapo profesionaliu klubu. Iškopė į Pirmą lygą.

2016/2017 metų sezone užėmė paskutinę (18) vietą pirmenybėse ir prarado vietą pirmoje lygoje.
{{fkp|2000|Nyva Ternopil-2|2002|FC Ternopil|2003|Burevisnyk|2007|Ternopil-Burevisnyk|2012|Ternopil}}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''TERNOPIL'''
| style=&quot;background:Yellow;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''TERNOPIL'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK_Ternopil.jpg|150px]]'''TERNOPIL'''
| style=&quot;background:Yellow;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK_Ternopil.jpg|150px]]'''TERNOPIL'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _collar
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFFF00
| body= FFFF00
| rightarm= FFFF00
| shorts= 0000FF
| socks= FFFF00
| title= {{small|1992 m.}} &lt;br /&gt; Namuose
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 0000FF
| body= 0000FF
| rightarm= 0000FF
| shorts= FFFF00
| socks= 0000FF
| title= {{small|1992 m.}} &lt;br /&gt; Išvykose
}}
|{{Football kit |
| pattern_la1=|pattern_b=_SaiGonFC2012H|pattern_ra=|
| leftarm=FFFF00|body=FFFF00|rightarm=FFFF00|shorts=0000FF|socks=FFFF00|
| title= {{small|2017 metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=|pattern_b=_SaiGonFC2012H|pattern_ra=|
| leftarm=0000FF|body=0000FF|rightarm=0000FF|shorts=FFFF00|socks=0000FF|
| title= {{small|2017 metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _jomagrafity19y
 |pattern_b  = _jomagrafity19y
 |pattern_ra = _jomagrafity19y
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 0000FF
 |socks      = FFFF00
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _jomagrafity19rb
 |pattern_b  = _jomagrafity19rb
 |pattern_ra = _jomagrafity19rb
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 0033FF
 |socks      = 0033FF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Oficialių rungtynių statistika ==
{|class=&quot;wikitable&quot;
|-bgcolor=&quot;#efefef&quot;
! Sezonas
! Lyga
! Vieta
! R
! L
! Lg
! Pr
! Į+
! Į-
! Tšk
! Taurės turnyras
! Pastabos
|-
|align=center|Anta lyga 2000/01
|align=center| II «А»
|align=center|'''11 iš 16'''
|align=center|30
|align=center|8
|align=center|7
|align=center|15
|align=center|26
|align=center|52
|align=center|'''31'''
|align=center|−
|
|-
|align=center|Antra lyga 2001/02
|align=center| II «А»
|align=center|'''15 iš 19'''
|align=center|36
|align=center|9
|align=center|8
|align=center|19
|align=center|26
|align=center|49
|align=center|'''35'''
|align=center|−
|
|-
|align=center|Antra lyga 2012/13
|align=center| II, «А»
|align=center|'''3 iš 11'''
|align=center|20
|align=center|11
|align=center|2
|align=center|7
|align=center|31
|align=center|20
|align=center|'''35'''
|align=center|1/64 f.
|
|-
|align=center|Antra lyga 2013/14
|align=center| II
|align=center|'''3 iš 19'''
|align=center|36
|align=center|20
|align=center|11
|align=center|5
|align=center|56
|align=center|27
|align=center|'''71'''
|align=center|1/4 f.
|align=center bgcolor=lightgreen| '''Kilimas'''
|-
|align=center|Pirma lyga 2014/15
|align=center| I
|align=center|'''11 iš 16'''
|align=center|30
|align=center|11
|align=center|8
|align=center|11
|align=center|33
|align=center|49
|align=center|'''41'''
|align=center|1/16 f.
|
|-
|align=center|Pirma lyga 2015/16
|align=center| I
|align=center|'''15 iš 16'''
|align=center|30
|align=center|6
|align=center|7
|align=center|17
|align=center|18
|align=center|47
|align=center|'''22'''
|align=center|1/8 f.
|
|-
|align=center| Pirma lyga 2016/17
|align=center| I
|align=center| '''18''' iš '''18'''
|align=center| 34
|align=center| 3
|align=center| 6
|align=center| 25
|align=center| 17
|align=center| 70
|align=center| '''15'''
|align=center| 1/16 f.
|align=center bgcolor=red| '''Kritimas'''
|}

=== Ukrainos varžybos ===
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2015–2016|III||}}
{{fs2|UKR|2016–2017|II|18|}}
{{fs2|UKR|2017–2018|III||}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [http://fc.ternopil.ua/ Oficiali klubo svetainė]

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Ternopil]]</text>
      <sha1>7obry3gl1qckqzcerdplhotintzwfof</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819811</id>
      <parentid>7819810</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:36:20Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819811</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5383" sha1="8men1nnabeh8b8ebm06a3rmde12oeg1" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = FK „Ternopil“
| image    = [[Vaizdas:FK_Ternopil.jpg|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Тернопіль»
| founded  = 2007 m.
| ground   = [[Ternopilis|Ternopilio]] miesto stadionas, [[Ternopilis]]
| capacity = 16 450
| chairman = 		
| manager  = 	
| league   = 
| season   = 
| position = 

| pattern_la1=|pattern_b1=_SaiGonFC2012H|pattern_ra1=|
  leftarm1=FFFF00|body1=FFFF00|rightarm1=FFFF00|shorts1=0000FF|socks1=FFFF00|

  pattern_la2=|pattern_b2=_SaiGonFC2012H|pattern_ra2=|
  leftarm2=0000FF|body2=0000FF|rightarm2=0000FF|shorts2=FFFF00|socks2=0000FF|
}}

'''Ternopilio futbolo klubas „Ternopil“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Ternopilis|Ternopilio]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 2000 m. ir buvo kito [[Ternopilis|Ternopilio]] klubo [[FK Niva Ternopìlʹ]] dubleriais. 

Vėliau (2022 m.) atsiskyrė ir tapo profesionaliu klubu. Iškopė į Pirmą lygą.

2016–2017 metų sezone užėmė paskutinę (18) vietą pirmenybėse ir prarado vietą pirmoje lygoje.
{{fkp|2000|Nyva Ternopil-2|2002|FC Ternopil|2003|Burevisnyk|2007|Ternopil-Burevisnyk|2012|Ternopil}}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''TERNOPIL'''
| style=&quot;background:Yellow;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''TERNOPIL'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK_Ternopil.jpg|150px]]'''TERNOPIL'''
| style=&quot;background:Yellow;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK_Ternopil.jpg|150px]]'''TERNOPIL'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _collar
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFFF00
| body= FFFF00
| rightarm= FFFF00
| shorts= 0000FF
| socks= FFFF00
| title= {{small|1992 m.}} &lt;br /&gt; Namuose
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 0000FF
| body= 0000FF
| rightarm= 0000FF
| shorts= FFFF00
| socks= 0000FF
| title= {{small|1992 m.}} &lt;br /&gt; Išvykose
}}
|{{Football kit |
| pattern_la1=|pattern_b=_SaiGonFC2012H|pattern_ra=|
| leftarm=FFFF00|body=FFFF00|rightarm=FFFF00|shorts=0000FF|socks=FFFF00|
| title= {{small|2017 metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=|pattern_b=_SaiGonFC2012H|pattern_ra=|
| leftarm=0000FF|body=0000FF|rightarm=0000FF|shorts=FFFF00|socks=0000FF|
| title= {{small|2017 metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _jomagrafity19y
 |pattern_b  = _jomagrafity19y
 |pattern_ra = _jomagrafity19y
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 0000FF
 |socks      = FFFF00
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _jomagrafity19rb
 |pattern_b  = _jomagrafity19rb
 |pattern_ra = _jomagrafity19rb
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 0033FF
 |socks      = 0033FF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Oficialių rungtynių statistika ==
{|class=&quot;wikitable&quot;
|-bgcolor=&quot;#efefef&quot;
! Sezonas
! Lyga
! Vieta
! R
! L
! Lg
! Pr
! Į+
! Į-
! Tšk
! Taurės turnyras
! Pastabos
|-
|align=center|Anta lyga 2000/01
|align=center| II «А»
|align=center|'''11 iš 16'''
|align=center|30
|align=center|8
|align=center|7
|align=center|15
|align=center|26
|align=center|52
|align=center|'''31'''
|align=center|−
|
|-
|align=center|Antra lyga 2001/02
|align=center| II «А»
|align=center|'''15 iš 19'''
|align=center|36
|align=center|9
|align=center|8
|align=center|19
|align=center|26
|align=center|49
|align=center|'''35'''
|align=center|−
|
|-
|align=center|Antra lyga 2012/13
|align=center| II, «А»
|align=center|'''3 iš 11'''
|align=center|20
|align=center|11
|align=center|2
|align=center|7
|align=center|31
|align=center|20
|align=center|'''35'''
|align=center|1/64 f.
|
|-
|align=center|Antra lyga 2013/14
|align=center| II
|align=center|'''3 iš 19'''
|align=center|36
|align=center|20
|align=center|11
|align=center|5
|align=center|56
|align=center|27
|align=center|'''71'''
|align=center|1/4 f.
|align=center bgcolor=lightgreen| '''Kilimas'''
|-
|align=center|Pirma lyga 2014/15
|align=center| I
|align=center|'''11 iš 16'''
|align=center|30
|align=center|11
|align=center|8
|align=center|11
|align=center|33
|align=center|49
|align=center|'''41'''
|align=center|1/16 f.
|
|-
|align=center|Pirma lyga 2015/16
|align=center| I
|align=center|'''15 iš 16'''
|align=center|30
|align=center|6
|align=center|7
|align=center|17
|align=center|18
|align=center|47
|align=center|'''22'''
|align=center|1/8 f.
|
|-
|align=center| Pirma lyga 2016/17
|align=center| I
|align=center| '''18''' iš '''18'''
|align=center| 34
|align=center| 3
|align=center| 6
|align=center| 25
|align=center| 17
|align=center| 70
|align=center| '''15'''
|align=center| 1/16 f.
|align=center bgcolor=red| '''Kritimas'''
|}

=== Ukrainos varžybos ===
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2015–2016|III||}}
{{fs2|UKR|2016–2017|II|18|}}
{{fs2|UKR|2017–2018|III||}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [http://fc.ternopil.ua/ Oficiali klubo svetainė]

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Ternopil]]</text>
      <sha1>8men1nnabeh8b8ebm06a3rmde12oeg1</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FK Sumy</title>
    <ns>0</ns>
    <id>521096</id>
    <revision>
      <id>7819804</id>
      <parentid>7636895</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:33:01Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819804</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2616" sha1="cd0fp01ak66hkwma02r3gfk4r88xtvf" xml:space="preserve">{{fc-infod
| clubname = FK „Sumy“ &lt;br /&gt; 2008 – 2019
| image    = [[Vaizdas:FK_Sumy.png|150px]]
| fullname = ТОВ «Професійний футбольний клуб «Суми» м. Суми»
| founded  = 2008 m.
| defunct  = 2019 m.
| ground   = Yuvileiny Stadionas, [[Sumai]]
| capacity = 25 800
| chairman = Kostiantyn Hryhoryshyn		
| manager  = 
| league   = nebedalyvauja 
| season   = 2018-2019
| position = 14 vieta, Pirma lyga

 |pattern_la1=_tuenmunsa1213h|pattern_b1=_tuenmunsa1213h|pattern_ra1=_tuenmunsa1213h|pattern_sh1=_adidasonwhite|pattern_so1=_3 stripes blue
 |leftarm1=ffffff|body1=ffffff|rightarm1=ffffff|shorts1=1F2F7A|socks1=ffffff|
 
 |pattern_la2=_shoulder_stripes_white_stripes_half|pattern_b2=_shoulder_stripes_white_stripes|pattern_ra2=_shoulder_stripes_white_stripes_half|pattern_sh2=_adidaswhite|pattern_so2=_color_3_stripes_white|
 |leftarm2=0000ff|body2=0000ff|rightarm2=0000ff|shorts2=0000ff|socks2=0000ff|
}}

'''Sumų futbolo klubas „Sumy“''' – buvęs [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Sumai|Sumų]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas [[1982]] m. prie miško urėdijos Krasnopoljės gyvenvietėje. „Javoru“ vadintas klubas dalyvavo apskrities pirmenybėse. Vėliau persikėlė į [[Sumai|Sumus]].
[[2008]] m. klubas pervadintas „Sumais“. Iškopė į Pirmą lygą.
2016/2017 metų sezone užėmė 15 vietą pirmenybėse ir dėl vietos Pirmoje lygoje kovojo išlikimo rungtynėse. jas laimėjo ir liko Pirmoje lygoje.

[[2019]] m. '''FK Sumy''' neteko profesionalaus futbolo statuso.
{{fkp|1982|Yavir|1998|Yavir-Sumy|1999|Spartak Sumy|2008|FK Sumy|2012|PFK Sumy}}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''SUMY'''
| style=&quot;background:White;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''SUMY'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK_Sumy.png|150px]]'''SUMY'''
| style=&quot;background:White;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK_Sumy.png|150px]]'''SUMY'''
|}

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2015–2016|II||}}
{{fs2|UKR|2016–2017|II|15|}}
{{fs2|UKR|2017–2018|II|12|}}
{{fs2|UKR|2018–2019|II|14|}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [http://fc.sumy.ua/ Oficiali klubo svetainė]
* [https://web.archive.org/web/20091111051049/http://fc.sumy.ua/blog/2008-11-26-5 Історія виступів клубу]

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Sumy]]</text>
      <sha1>cd0fp01ak66hkwma02r3gfk4r88xtvf</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819805</id>
      <parentid>7819804</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:33:13Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819805</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2551" sha1="ajty0gv04wlhbx4ag6ehn06andij9b1" xml:space="preserve">{{fc-infod
| clubname = FK „Sumy“ &lt;br /&gt; 2008 – 2019
| image    = [[Vaizdas:FK_Sumy.png|150px]]
| fullname = ТОВ «Професійний футбольний клуб «Суми» м. Суми»
| founded  = 2008 m.
| defunct  = 2019 m.
| ground   = Yuvileiny Stadionas, [[Sumai]]
| capacity = 25 800
| chairman = 		
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 

 |pattern_la1=_tuenmunsa1213h|pattern_b1=_tuenmunsa1213h|pattern_ra1=_tuenmunsa1213h|pattern_sh1=_adidasonwhite|pattern_so1=_3 stripes blue
 |leftarm1=ffffff|body1=ffffff|rightarm1=ffffff|shorts1=1F2F7A|socks1=ffffff|
 
 |pattern_la2=_shoulder_stripes_white_stripes_half|pattern_b2=_shoulder_stripes_white_stripes|pattern_ra2=_shoulder_stripes_white_stripes_half|pattern_sh2=_adidaswhite|pattern_so2=_color_3_stripes_white|
 |leftarm2=0000ff|body2=0000ff|rightarm2=0000ff|shorts2=0000ff|socks2=0000ff|
}}

'''Sumų futbolo klubas „Sumy“''' – buvęs [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Sumai|Sumų]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas [[1982]] m. prie miško urėdijos Krasnopoljės gyvenvietėje. „Javoru“ vadintas klubas dalyvavo apskrities pirmenybėse. Vėliau persikėlė į [[Sumai|Sumus]].
[[2008]] m. klubas pervadintas „Sumais“. Iškopė į Pirmą lygą.
2016/2017 metų sezone užėmė 15 vietą pirmenybėse ir dėl vietos Pirmoje lygoje kovojo išlikimo rungtynėse. jas laimėjo ir liko Pirmoje lygoje.

[[2019]] m. '''FK Sumy''' neteko profesionalaus futbolo statuso.
{{fkp|1982|Yavir|1998|Yavir-Sumy|1999|Spartak Sumy|2008|FK Sumy|2012|PFK Sumy}}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''SUMY'''
| style=&quot;background:White;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''SUMY'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK_Sumy.png|150px]]'''SUMY'''
| style=&quot;background:White;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK_Sumy.png|150px]]'''SUMY'''
|}

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2015–2016|II||}}
{{fs2|UKR|2016–2017|II|15|}}
{{fs2|UKR|2017–2018|II|12|}}
{{fs2|UKR|2018–2019|II|14|}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [http://fc.sumy.ua/ Oficiali klubo svetainė]
* [https://web.archive.org/web/20091111051049/http://fc.sumy.ua/blog/2008-11-26-5 Історія виступів клубу]

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Sumy]]</text>
      <sha1>ajty0gv04wlhbx4ag6ehn06andij9b1</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819806</id>
      <parentid>7819805</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:33:50Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819806</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2543" sha1="r3bx97zuf3n0sayupw28qjqrxjfd883" xml:space="preserve">{{fc-infod
| clubname = FK „Sumy“ &lt;br /&gt; 2008 – 2019
| image    = [[Vaizdas:FK_Sumy.png|150px]]
| fullname = ТОВ «Професійний футбольний клуб «Суми» м. Суми»
| founded  = 2008 m.
| defunct  = 2019 m.
| ground   = Yuvileiny Stadionas, [[Sumai]]
| capacity = 25 800
| chairman = 		
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 

 |pattern_la1=_tuenmunsa1213h|pattern_b1=_tuenmunsa1213h|pattern_ra1=_tuenmunsa1213h|pattern_sh1=_adidasonwhite|pattern_so1=_3 stripes blue
 |leftarm1=ffffff|body1=ffffff|rightarm1=ffffff|shorts1=1F2F7A|socks1=ffffff|
 
 |pattern_la2=_shoulder_stripes_white_stripes_half|pattern_b2=_shoulder_stripes_white_stripes|pattern_ra2=_shoulder_stripes_white_stripes_half|pattern_sh2=_adidaswhite|pattern_so2=_color_3_stripes_white|
 |leftarm2=0000ff|body2=0000ff|rightarm2=0000ff|shorts2=0000ff|socks2=0000ff|
}}

'''Sumų futbolo klubas „Sumy“''' – buvęs [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Sumai|Sumų]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 1982 m. prie miško urėdijos Krasnopoljės gyvenvietėje. „Javoru“ vadintas klubas dalyvavo apskrities pirmenybėse. 

Vėliau persikėlė į [[Sumai|Sumus]]. 2008 m. klubas pervadintas „Sumais“. Iškopė į Pirmą lygą. 2016–2017 metų sezone užėmė 15 vietą pirmenybėse ir dėl vietos Pirmoje lygoje kovojo išlikimo rungtynėse. jas laimėjo ir liko Pirmoje lygoje.

2019 m. '''FK Sumy''' neteko profesionalaus futbolo statuso.
{{fkp|1982|Yavir|1998|Yavir-Sumy|1999|Spartak Sumy|2008|FK Sumy|2012|PFK Sumy}}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''SUMY'''
| style=&quot;background:White;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''SUMY'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK_Sumy.png|150px]]'''SUMY'''
| style=&quot;background:White;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK_Sumy.png|150px]]'''SUMY'''
|}

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2015–2016|II||}}
{{fs2|UKR|2016–2017|II|15|}}
{{fs2|UKR|2017–2018|II|12|}}
{{fs2|UKR|2018–2019|II|14|}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [http://fc.sumy.ua/ Oficiali klubo svetainė]
* [https://web.archive.org/web/20091111051049/http://fc.sumy.ua/blog/2008-11-26-5 Історія виступів клубу]

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Sumy]]</text>
      <sha1>r3bx97zuf3n0sayupw28qjqrxjfd883</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FK Inhulec</title>
    <ns>0</ns>
    <id>521097</id>
    <revision>
      <id>7819659</id>
      <parentid>7636835</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:37:24Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819659</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5641" sha1="81f70ikbgitwy2pmo7eitl4hkebtvlo" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = FK &quot;Ingulec&quot;
| image    = [[Vaizdas:FK Inhulec logo.png|250px]] 
| fullname = Футбольний клуб «Інгулець»
| founded  = 2013 m.
| ground   = &quot;Ingulets&quot; Stadionas, [[Petrovė]]
| capacity = 1720
| chairman = Oleksandr Povoroznyuk		
| manager  = Serhiy Lavrynenko
| league   = Pirma lyga
| season   = 2024–2025
| position = {{decrease}} 15 vieta, Premjer lyga

| pattern_la1 = _fcip2122h
| pattern_b1  = _fcip2122h
| pattern_ra1 = _fcip2122h
| leftarm1    = FFFF00
| body1       = FFFF00
| rightarm1   = FFFF00
| shorts1     = FFFF00
| socks1      = FFFF00

| pattern_la2 = _jomasupernova2ry
| pattern_b2  = _jomasupernova2ry
| pattern_ra2 = _jomasupernova2ry
| leftarm2    = FF0000
| body2       = FF0000
| rightarm2   = FF0000
| shorts2     = FF0000
| socks2      = FF0000
}}

'''Petrovės „Inhulets“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Petrovė|Petrovės]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas [[2013]] m.&lt;ref&gt;https://www.ua-football.com/ua/ukrainian/amateur/1392401025-fk-agrofirma-pyatihatska-mriye-grati-na-profesiynomu-rivni.html&lt;/ref&gt; Tuo metu naudotas pagrindinio rėmėjo pavadinimas.&lt;ref&gt;https://football.ua/ukraine/269631-amatori-na-start.html&lt;/ref&gt; 

Nuo [[2015]] m. naudijamas &quot;Inhulets&quot; pavadinimas. [[Ukrainos futbolo varžybos 2016–2017 m.|2016–2017 m.]] sezone debiutavo Pirmoje lygoje .&lt;ref&gt;https://www.ua-football.com/ua/ukrainian/first/1466766468-v-pershiy-lizi-mozhut-startuvati-18-komand.html&lt;/ref&gt;

Nuo [[Ukrainos futbolo varžybos 2020–2021 m.|2020–2021 m.]] žaidė aukščiausioje šalies lygoje. Debiutiniame sezone užėmė dvyliktą vietą. O 2021–2022 m. čempionatas buvo nutrauktas dėl karo.

2024–2025 m. sezone Premjer lygoje tarp šešiolikos dalyvių liko priešpaskutinėje vietoje (penkiolikti) ir iškrito į žemesnį divizioną.

{{fkp|2013|FC Ahrofirma Pyatykhatska Volodymyrivka|2015|Inhulets}}

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2015–2016|III|3|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2016–2017|II|13|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2017–2018|II|4|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2018–2019|II|7|finalas}}
{{fs2|UKR|2019–2020|II|3|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|I|12|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|I|karas|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2022–2023|I|14|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|II|1|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|I|15 {{decrease}}|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2025–2026|II||}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Yellow;color:maroon&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''INHULEC'''
| style=&quot;background:Red;color:Yellow&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''INHULEC'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Yellow;color:maroon&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Inhulec logo.png|150px]]'''INHULEC'''
| style=&quot;background:Red;color:Yellow&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Inhulec logo.png|150px]]'''INHULEC'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia [[geltona]] [[raudona]] apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la= 
| pattern_b= _fcip2021h
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFFF00
| body= FFFF00
| rightarm= FFFF00
| shorts= FFFF00
| socks= FFFF00
| title= {{small|2020–2021 m.}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b=  _suduva18a
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FF0000
| body= FF0000
| rightarm= FF0000
| shorts= FF0000
| socks= FF0000
| title= {{small|2020–2021 m.}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _fcip2122h
| pattern_b= _fcip2122h
| pattern_ra= _fcip2122h
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFFF00
| body= FFFF00
| rightarm= FFFF00
| shorts= FFFF00
| socks= FFFF00
| title= {{small|2021–2022 m.}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _jomasupernova2ry
| pattern_b= _jomasupernova2ry
| pattern_ra= _jomasupernova2ry
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FF0000
| body= FF0000
| rightarm= FF0000
| shorts= FF0000
| socks= FF0000
| title= {{small|2021–2022 m.}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Logotipas ==
2015–2017 metų „Inguleco“ emblema buvo įtraukta tarp dešimties blogiausių Ukrainos futbolo klubų logotipų („Tribune“ svetainėje).&lt;ref&gt;https://web.archive.org/web/20161019075609/https://ua.tribuna.com/tribuna/blogs/seira_vs/1080845.html&lt;/ref&gt;
&lt;gallery&gt;
FK Agrofirma PV logo.png|Pirmoji emblema &lt;br&gt; Nuo 2013 m. 
FK_Ingulets.png|Senoji emblema &lt;br /&gt;2015 iki 2018 m.
FK Inhulec logo.png|Naujoji emblema &lt;br /&gt; nuo 2018 m.
&lt;/gallery&gt;

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [http://inhulets.com Oficiali klubo svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220311140321/https://inhulets.com/ |date=2022-03-11 }}

; Media
* [https://www.facebook.com/FCInhulets/ facebook paskyra]
* [https://www.youtube.com/channel/UCrL5BPmrcjna-3QTz0rBtuw Youtube]
* [https://www.instagram.com/fcinhulets/ Instagram]

; Duomenų bazės
* [https://int.soccerway.com/teams/wd/wd/33980/ SOCCERWAY]
* [https://www.flashscore.com/team/inhulets/fVKoA7NM/ FLASHSCORE]
* [https://www.transfermarkt.com/ingulets-petrove/startseite/verein/49364/ Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-inhulets/23562/ Globalsportsarchive]

{{DEFAULTSORT:Ingulec}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>81f70ikbgitwy2pmo7eitl4hkebtvlo</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819660</id>
      <parentid>7819659</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:37:36Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819660</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5633" sha1="2w15eu1vt66yo880rfpt43ctrt6eg3h" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = FK &quot;Ingulec&quot;
| image    = [[Vaizdas:FK Inhulec logo.png|250px]] 
| fullname = Футбольний клуб «Інгулець»
| founded  = 2013 m.
| ground   = &quot;Ingulets&quot; Stadionas, [[Petrovė]]
| capacity = 1720
| chairman = Oleksandr Povoroznyuk		
| manager  = Serhiy Lavrynenko
| league   = Pirma lyga
| season   = 2024–2025
| position = {{decrease}} 15 vieta, Premjer lyga

| pattern_la1 = _fcip2122h
| pattern_b1  = _fcip2122h
| pattern_ra1 = _fcip2122h
| leftarm1    = FFFF00
| body1       = FFFF00
| rightarm1   = FFFF00
| shorts1     = FFFF00
| socks1      = FFFF00

| pattern_la2 = _jomasupernova2ry
| pattern_b2  = _jomasupernova2ry
| pattern_ra2 = _jomasupernova2ry
| leftarm2    = FF0000
| body2       = FF0000
| rightarm2   = FF0000
| shorts2     = FF0000
| socks2      = FF0000
}}

'''Petrovės „Inhulets“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Petrovė|Petrovės]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 2013 m.&lt;ref&gt;https://www.ua-football.com/ua/ukrainian/amateur/1392401025-fk-agrofirma-pyatihatska-mriye-grati-na-profesiynomu-rivni.html&lt;/ref&gt; Tuo metu naudotas pagrindinio rėmėjo pavadinimas.&lt;ref&gt;https://football.ua/ukraine/269631-amatori-na-start.html&lt;/ref&gt; 

Nuo 2015 m. naudijamas &quot;Inhulets&quot; pavadinimas. [[Ukrainos futbolo varžybos 2016–2017 m.|2016–2017 m.]] sezone debiutavo Pirmoje lygoje .&lt;ref&gt;https://www.ua-football.com/ua/ukrainian/first/1466766468-v-pershiy-lizi-mozhut-startuvati-18-komand.html&lt;/ref&gt;

Nuo [[Ukrainos futbolo varžybos 2020–2021 m.|2020–2021 m.]] žaidė aukščiausioje šalies lygoje. Debiutiniame sezone užėmė dvyliktą vietą. O 2021–2022 m. čempionatas buvo nutrauktas dėl karo.

2024–2025 m. sezone Premjer lygoje tarp šešiolikos dalyvių liko priešpaskutinėje vietoje (penkiolikti) ir iškrito į žemesnį divizioną.

{{fkp|2013|FC Ahrofirma Pyatykhatska Volodymyrivka|2015|Inhulets}}

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2015–2016|III|3|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2016–2017|II|13|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2017–2018|II|4|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2018–2019|II|7|finalas}}
{{fs2|UKR|2019–2020|II|3|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|I|12|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|I|karas|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2022–2023|I|14|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|II|1|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|I|15 {{decrease}}|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2025–2026|II||}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Yellow;color:maroon&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''INHULEC'''
| style=&quot;background:Red;color:Yellow&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''INHULEC'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Yellow;color:maroon&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Inhulec logo.png|150px]]'''INHULEC'''
| style=&quot;background:Red;color:Yellow&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Inhulec logo.png|150px]]'''INHULEC'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia [[geltona]] [[raudona]] apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la= 
| pattern_b= _fcip2021h
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFFF00
| body= FFFF00
| rightarm= FFFF00
| shorts= FFFF00
| socks= FFFF00
| title= {{small|2020–2021 m.}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b=  _suduva18a
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FF0000
| body= FF0000
| rightarm= FF0000
| shorts= FF0000
| socks= FF0000
| title= {{small|2020–2021 m.}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _fcip2122h
| pattern_b= _fcip2122h
| pattern_ra= _fcip2122h
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFFF00
| body= FFFF00
| rightarm= FFFF00
| shorts= FFFF00
| socks= FFFF00
| title= {{small|2021–2022 m.}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _jomasupernova2ry
| pattern_b= _jomasupernova2ry
| pattern_ra= _jomasupernova2ry
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FF0000
| body= FF0000
| rightarm= FF0000
| shorts= FF0000
| socks= FF0000
| title= {{small|2021–2022 m.}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Logotipas ==
2015–2017 metų „Inguleco“ emblema buvo įtraukta tarp dešimties blogiausių Ukrainos futbolo klubų logotipų („Tribune“ svetainėje).&lt;ref&gt;https://web.archive.org/web/20161019075609/https://ua.tribuna.com/tribuna/blogs/seira_vs/1080845.html&lt;/ref&gt;
&lt;gallery&gt;
FK Agrofirma PV logo.png|Pirmoji emblema &lt;br&gt; Nuo 2013 m. 
FK_Ingulets.png|Senoji emblema &lt;br /&gt;2015 iki 2018 m.
FK Inhulec logo.png|Naujoji emblema &lt;br /&gt; nuo 2018 m.
&lt;/gallery&gt;

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [http://inhulets.com Oficiali klubo svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220311140321/https://inhulets.com/ |date=2022-03-11 }}

; Media
* [https://www.facebook.com/FCInhulets/ facebook paskyra]
* [https://www.youtube.com/channel/UCrL5BPmrcjna-3QTz0rBtuw Youtube]
* [https://www.instagram.com/fcinhulets/ Instagram]

; Duomenų bazės
* [https://int.soccerway.com/teams/wd/wd/33980/ SOCCERWAY]
* [https://www.flashscore.com/team/inhulets/fVKoA7NM/ FLASHSCORE]
* [https://www.transfermarkt.com/ingulets-petrove/startseite/verein/49364/ Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-inhulets/23562/ Globalsportsarchive]

{{DEFAULTSORT:Ingulec}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>2w15eu1vt66yo880rfpt43ctrt6eg3h</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819661</id>
      <parentid>7819660</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:37:59Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Nuorodos */</comment>
      <origin>7819661</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5638" sha1="t5j2hqy3y0lgcv77p4vzyf4a4tnzj2k" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = FK &quot;Ingulec&quot;
| image    = [[Vaizdas:FK Inhulec logo.png|250px]] 
| fullname = Футбольний клуб «Інгулець»
| founded  = 2013 m.
| ground   = &quot;Ingulets&quot; Stadionas, [[Petrovė]]
| capacity = 1720
| chairman = Oleksandr Povoroznyuk		
| manager  = Serhiy Lavrynenko
| league   = Pirma lyga
| season   = 2024–2025
| position = {{decrease}} 15 vieta, Premjer lyga

| pattern_la1 = _fcip2122h
| pattern_b1  = _fcip2122h
| pattern_ra1 = _fcip2122h
| leftarm1    = FFFF00
| body1       = FFFF00
| rightarm1   = FFFF00
| shorts1     = FFFF00
| socks1      = FFFF00

| pattern_la2 = _jomasupernova2ry
| pattern_b2  = _jomasupernova2ry
| pattern_ra2 = _jomasupernova2ry
| leftarm2    = FF0000
| body2       = FF0000
| rightarm2   = FF0000
| shorts2     = FF0000
| socks2      = FF0000
}}

'''Petrovės „Inhulets“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Petrovė|Petrovės]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 2013 m.&lt;ref&gt;https://www.ua-football.com/ua/ukrainian/amateur/1392401025-fk-agrofirma-pyatihatska-mriye-grati-na-profesiynomu-rivni.html&lt;/ref&gt; Tuo metu naudotas pagrindinio rėmėjo pavadinimas.&lt;ref&gt;https://football.ua/ukraine/269631-amatori-na-start.html&lt;/ref&gt; 

Nuo 2015 m. naudijamas &quot;Inhulets&quot; pavadinimas. [[Ukrainos futbolo varžybos 2016–2017 m.|2016–2017 m.]] sezone debiutavo Pirmoje lygoje .&lt;ref&gt;https://www.ua-football.com/ua/ukrainian/first/1466766468-v-pershiy-lizi-mozhut-startuvati-18-komand.html&lt;/ref&gt;

Nuo [[Ukrainos futbolo varžybos 2020–2021 m.|2020–2021 m.]] žaidė aukščiausioje šalies lygoje. Debiutiniame sezone užėmė dvyliktą vietą. O 2021–2022 m. čempionatas buvo nutrauktas dėl karo.

2024–2025 m. sezone Premjer lygoje tarp šešiolikos dalyvių liko priešpaskutinėje vietoje (penkiolikti) ir iškrito į žemesnį divizioną.

{{fkp|2013|FC Ahrofirma Pyatykhatska Volodymyrivka|2015|Inhulets}}

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2015–2016|III|3|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2016–2017|II|13|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2017–2018|II|4|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2018–2019|II|7|finalas}}
{{fs2|UKR|2019–2020|II|3|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|I|12|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|I|karas|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2022–2023|I|14|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|II|1|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|I|15 {{decrease}}|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2025–2026|II||}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Yellow;color:maroon&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''INHULEC'''
| style=&quot;background:Red;color:Yellow&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''INHULEC'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Yellow;color:maroon&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Inhulec logo.png|150px]]'''INHULEC'''
| style=&quot;background:Red;color:Yellow&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Inhulec logo.png|150px]]'''INHULEC'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia [[geltona]] [[raudona]] apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la= 
| pattern_b= _fcip2021h
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFFF00
| body= FFFF00
| rightarm= FFFF00
| shorts= FFFF00
| socks= FFFF00
| title= {{small|2020–2021 m.}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b=  _suduva18a
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FF0000
| body= FF0000
| rightarm= FF0000
| shorts= FF0000
| socks= FF0000
| title= {{small|2020–2021 m.}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _fcip2122h
| pattern_b= _fcip2122h
| pattern_ra= _fcip2122h
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFFF00
| body= FFFF00
| rightarm= FFFF00
| shorts= FFFF00
| socks= FFFF00
| title= {{small|2021–2022 m.}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _jomasupernova2ry
| pattern_b= _jomasupernova2ry
| pattern_ra= _jomasupernova2ry
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FF0000
| body= FF0000
| rightarm= FF0000
| shorts= FF0000
| socks= FF0000
| title= {{small|2021–2022 m.}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Logotipas ==
2015–2017 metų „Inguleco“ emblema buvo įtraukta tarp dešimties blogiausių Ukrainos futbolo klubų logotipų („Tribune“ svetainėje).&lt;ref&gt;https://web.archive.org/web/20161019075609/https://ua.tribuna.com/tribuna/blogs/seira_vs/1080845.html&lt;/ref&gt;
&lt;gallery&gt;
FK Agrofirma PV logo.png|Pirmoji emblema &lt;br&gt; Nuo 2013 m. 
FK_Ingulets.png|Senoji emblema &lt;br /&gt;2015 iki 2018 m.
FK Inhulec logo.png|Naujoji emblema &lt;br /&gt; nuo 2018 m.
&lt;/gallery&gt;

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [http://inhulets.com Oficiali klubo svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220311140321/https://inhulets.com/ |date=2022-03-11 }}

; Media
* [https://www.facebook.com/FCInhulets/ facebook paskyra]
* [https://www.youtube.com/channel/UCrL5BPmrcjna-3QTz0rBtuw Youtube]
* [https://www.instagram.com/fcinhulets/ Instagram]

; Duomenų bazės
* [https://www.soccerway.com/team/inhulets/fVKoA7NM/ SOCCERWAY]
* [https://www.flashscore.com/team/inhulets/fVKoA7NM/ FLASHSCORE]
* [https://www.transfermarkt.com/ingulets-petrove/startseite/verein/49364/ Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-inhulets/23562/ Globalsportsarchive]

{{DEFAULTSORT:Ingulec}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>t5j2hqy3y0lgcv77p4vzyf4a4tnzj2k</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FK Poltava</title>
    <ns>0</ns>
    <id>521100</id>
    <revision>
      <id>7819769</id>
      <parentid>7636882</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:21:20Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819769</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="6330" sha1="9dn5oj4cf9vd5mzluvrioggx1oyq5x8" xml:space="preserve">{{fc-infod
| clubname = FC Poltava &lt;br&gt; 2007 – 2018
| image    =
| fullname = Профессиональный футбольный клуб «Полтава»
| founded  = 2007 m.
| defunct  = 2018 m.
| ground   = &quot;Lokomotyvo&quot; Stadionas, [[Poltava]]
| capacity = 3 700
| chairman = 	
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 
| pattern_la1   = _whitehoops
| pattern_b1    = _white_hoops
| pattern_ra1   = _whitehoops
| pattern_sh1   = 
| pattern_so1   =
| leftarm1      = 126A24
| body1         = 126A24
| rightarm1     = 126A24
| shorts1       = 126A24
| socks1        = 126A24
|pattern_la2=_black_stripes|pattern_b2=_blackstripes|pattern_ra2=_black_stripes|
| leftarm2=ffffff
| body2=ffffff
| rightarm2=ffffff
| shorts2=000000
| socks2=000000
}}

'''Futbolo klubas „Poltava“''' – buvęs [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Poltava|Poltavos]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas [[2007]] m. Tuo metu miesto vadovu buvo meras [[Andrijus Matkovskis]] (2006-2010), kuris tapo šio klubo įkūrėju, šelpėju ir garbės prezidentu. Greitai FC Poltava tapo profesionaliu klubu. Debiutavo Pirmoje lygoje. 2017/2018 m. joje iškovojo antrą vietą ir gavo teisę žaisti elito divizione.

[[2018]] m. vasarą buvo nuspręsta komandą išformuoti, o klubą likviduoti. Klubo prezidentas netikėtą sprendimą pagrindė tuo, kad namų stadionas neatitinka licencijavimosi sąlygų, o kad atitiktų visus keliamus reikalavimus, reikėtų nemažai investuoti į stadioną. „Vorsklos“ stadionas nebūtų namų stadionu, nes jame žaidžia kita miesto komanda [[FK Vorskla Poltava]] ir todėl vadovybė nusprendė likviduoti klubą.&lt;ref&gt;https://football24.ua/prezident_fk_poltava_sobolyev_poyasniv_chomu_priynyav_rishennya_rozpustiti_komandu_n471182/&lt;/ref&gt; 

== Spalvinė gama ==
Juoda, žalia ir balta.
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Black;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Juoda'''
| style=&quot;background:White;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Balta'''
| style=&quot;background:green;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Žalia'''
|}

==Pasiekimai==

:{|class=&quot;wikitable&quot;
|-bgcolor=&quot;#efefef&quot;
! Sezonas
! Divizionas
! Vieta
! R
! La
! Ly
! Pr
! Į+
! Į-
! Tšk
! Taurės turnyras
! colspan=2|Europa
! Pastabos
|-bgcolor=PowderBlue
|align=center|Antra lyga 2007–08
|align=center|3 &quot;B&quot;
|align=center|'''11'''
|align=center|34
|align=center|11
|align=center|10
|align=center|13
|align=center|36
|align=center|51
|align=center|'''43'''
|align=center| --
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|-bgcolor=PowderBlue
|align=center|Antra lyga 2008–09
|align=center|3 &quot;B&quot;
|align=center bgcolor=silver|'''2'''
|align=center|34
|align=center|21
|align=center|9
|align=center|4
|align=center|52
|align=center|23
|align=center|'''72'''
|align=center|1/32 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|-bgcolor=PowderBlue
|align=center|Antra lyga 2009–10
|align=center|3 &quot;B&quot;
|align=center bgcolor=tan|'''3'''
|align=center|26
|align=center|16
|align=center|6
|align=center|4
|align=center|34
|align=center|16
|align=center|'''54'''
|align=center|1/16 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|-bgcolor=PowderBlue
|align=center|Antra lyga 2010–11
|align=center|3 &quot;B&quot;
|align=center bgcolor=silver|'''2'''
|align=center|22
|align=center|15
|align=center|3
|align=center|4
|align=center|41
|align=center|24
|align=center|'''48'''
|align=center|1/8 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|-bgcolor=PowderBlue
|align=center|Antra lyga 2011–12
|align=center|3 &quot;B&quot;
|align=center bgcolor=gold|'''1'''
|align=center|26
|align=center|18
|align=center|5
|align=center|3
|align=center|50
|align=center|18
|align=center|'''59'''
|align=center|1/16 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center bgcolor=lightgreen|Kilimas&lt;ref&gt;Lost to [[FC Sumy]] in Championship game 2–1&lt;/ref&gt;
|-bgcolor=LightCyan
|align=center|Pirma lyga 2012–13
|align=center|2
|align=center|'''13'''
|align=center| 34 	
|align=center|11 	
|align=center|12 	
|align=center|11 	
|align=center|35 	
|align=center|35
|align=center|'''45'''
|align=center|1/32 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center| 
|-bgcolor=LightCyan
|align=center|Pirma lyga 2013–14
|align=center|2
|align=center|'''4'''
|align=center|30
|align=center|14
|align=center|4
|align=center|12
|align=center|36
|align=center|34
|align=center|'''46'''
|align=center|1/16 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|-bgcolor=LightCyan
|align=center|Pirma lyga 2014–15
|align=center|2
|align=center|'''10'''
|align=center|30
|align=center|11
|align=center|9
|align=center|10
|align=center|29
|align=center|27
|align=center|'''42'''
|align=center|1/8 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|-bgcolor=LightCyan
|align=center|Pirma lyga 2015–16
|align=center|2
|align=center|'''10'''
|align=center|30 	
|align=center|10 	
|align=center|8 	
|align=center|12 	
|align=center|29 	
|align=center|32 	 	
|align=center|'''38'''
|align=center|1/32 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|-bgcolor=LightCyan
|align=center|Pirma lyga 2016–17
|align=center|2
|align=center|'''12'''
|align=center|34 	
|align=center|13 	
|align=center|4 	
|align=center|17 	
|align=center|33 	
|align=center|43 	
|align=center|'''40'''
|align=center|1/4 f. 
|align=center|
|align=center|
|align=center|&amp;minus;3&lt;ref&gt;'''3 points''' were deducted in accordance with the FFU Control and Disciplinary Committee.&lt;br&gt;{{ua icon}} {{cite news|url=https://www.ua-football.com/ua/ukrainian/first/1484238502-ternopolyu-ta-mikolayevu-zaboroneno-reyestruvati-gravciv-z-poltavi-znyali-tri-ochki.html|title=Тернополю та Миколаєву заборонено реєструвати гравців, з Полтави зняли три очки|trans-title=Ternopil and Mykolaiv were prohibited from registering players, while Poltava was deducted three points|website=ua-football.com|publisher=[[UA-Football]]|date=12 January 2017|access-date=12 January 2017|language=uk}} ''(12 January 2017)''&lt;/ref&gt;
|}

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2015–2016|II|10|}}
{{fs2|UKR|2016–2017|II|12|}}
{{fs2|UKR|2017–2018|II|2|}}
|}

== Nuorodos ==
* [http://fc-poltava.at.ua/ Oficiali klubo svetainė]

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Poltava FC]]</text>
      <sha1>9dn5oj4cf9vd5mzluvrioggx1oyq5x8</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819770</id>
      <parentid>7819769</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:21:29Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819770</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="6321" sha1="d2j7oe0zn7alyv0fk5ljo6g2rvc5iee" xml:space="preserve">{{fc-infod
| clubname = FC Poltava &lt;br&gt; 2007 – 2018
| image    =
| fullname = Профессиональный футбольный клуб «Полтава»
| founded  = 2007 m.
| defunct  = 2018 m.
| ground   = &quot;Lokomotyvo&quot; Stadionas, [[Poltava]]
| capacity = 3 700
| chairman = 	
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 
| pattern_la1   = _whitehoops
| pattern_b1    = _white_hoops
| pattern_ra1   = _whitehoops
| pattern_sh1   = 
| pattern_so1   =
| leftarm1      = 126A24
| body1         = 126A24
| rightarm1     = 126A24
| shorts1       = 126A24
| socks1        = 126A24
|pattern_la2=_black_stripes|pattern_b2=_blackstripes|pattern_ra2=_black_stripes|
| leftarm2=ffffff
| body2=ffffff
| rightarm2=ffffff
| shorts2=000000
| socks2=000000
}}

'''Futbolo klubas „Poltava“''' – buvęs [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Poltava|Poltavos]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 2007 m. Tuo metu miesto vadovu buvo meras [[Andrijus Matkovskis]] (2006-2010), kuris tapo šio klubo įkūrėju, šelpėju ir garbės prezidentu. Greitai FC Poltava tapo profesionaliu klubu. Debiutavo Pirmoje lygoje. 2017/2018 m. joje iškovojo antrą vietą ir gavo teisę žaisti elito divizione.

2018 m. vasarą buvo nuspręsta komandą išformuoti, o klubą likviduoti. Klubo prezidentas netikėtą sprendimą pagrindė tuo, kad namų stadionas neatitinka licencijavimosi sąlygų, o kad atitiktų visus keliamus reikalavimus, reikėtų nemažai investuoti į stadioną. „Vorsklos“ stadionas nebūtų namų stadionu, nes jame žaidžia kita miesto komanda [[FK Vorskla Poltava]] ir todėl vadovybė nusprendė likviduoti klubą.&lt;ref&gt;https://football24.ua/prezident_fk_poltava_sobolyev_poyasniv_chomu_priynyav_rishennya_rozpustiti_komandu_n471182/&lt;/ref&gt;

== Spalvinė gama ==
Juoda, žalia ir balta.
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Black;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Juoda'''
| style=&quot;background:White;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Balta'''
| style=&quot;background:green;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Žalia'''
|}

==Pasiekimai==

:{|class=&quot;wikitable&quot;
|-bgcolor=&quot;#efefef&quot;
! Sezonas
! Divizionas
! Vieta
! R
! La
! Ly
! Pr
! Į+
! Į-
! Tšk
! Taurės turnyras
! colspan=2|Europa
! Pastabos
|-bgcolor=PowderBlue
|align=center|Antra lyga 2007–08
|align=center|3 &quot;B&quot;
|align=center|'''11'''
|align=center|34
|align=center|11
|align=center|10
|align=center|13
|align=center|36
|align=center|51
|align=center|'''43'''
|align=center| --
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|-bgcolor=PowderBlue
|align=center|Antra lyga 2008–09
|align=center|3 &quot;B&quot;
|align=center bgcolor=silver|'''2'''
|align=center|34
|align=center|21
|align=center|9
|align=center|4
|align=center|52
|align=center|23
|align=center|'''72'''
|align=center|1/32 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|-bgcolor=PowderBlue
|align=center|Antra lyga 2009–10
|align=center|3 &quot;B&quot;
|align=center bgcolor=tan|'''3'''
|align=center|26
|align=center|16
|align=center|6
|align=center|4
|align=center|34
|align=center|16
|align=center|'''54'''
|align=center|1/16 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|-bgcolor=PowderBlue
|align=center|Antra lyga 2010–11
|align=center|3 &quot;B&quot;
|align=center bgcolor=silver|'''2'''
|align=center|22
|align=center|15
|align=center|3
|align=center|4
|align=center|41
|align=center|24
|align=center|'''48'''
|align=center|1/8 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|-bgcolor=PowderBlue
|align=center|Antra lyga 2011–12
|align=center|3 &quot;B&quot;
|align=center bgcolor=gold|'''1'''
|align=center|26
|align=center|18
|align=center|5
|align=center|3
|align=center|50
|align=center|18
|align=center|'''59'''
|align=center|1/16 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center bgcolor=lightgreen|Kilimas&lt;ref&gt;Lost to [[FC Sumy]] in Championship game 2–1&lt;/ref&gt;
|-bgcolor=LightCyan
|align=center|Pirma lyga 2012–13
|align=center|2
|align=center|'''13'''
|align=center| 34 	
|align=center|11 	
|align=center|12 	
|align=center|11 	
|align=center|35 	
|align=center|35
|align=center|'''45'''
|align=center|1/32 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center| 
|-bgcolor=LightCyan
|align=center|Pirma lyga 2013–14
|align=center|2
|align=center|'''4'''
|align=center|30
|align=center|14
|align=center|4
|align=center|12
|align=center|36
|align=center|34
|align=center|'''46'''
|align=center|1/16 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|-bgcolor=LightCyan
|align=center|Pirma lyga 2014–15
|align=center|2
|align=center|'''10'''
|align=center|30
|align=center|11
|align=center|9
|align=center|10
|align=center|29
|align=center|27
|align=center|'''42'''
|align=center|1/8 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|-bgcolor=LightCyan
|align=center|Pirma lyga 2015–16
|align=center|2
|align=center|'''10'''
|align=center|30 	
|align=center|10 	
|align=center|8 	
|align=center|12 	
|align=center|29 	
|align=center|32 	 	
|align=center|'''38'''
|align=center|1/32 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|-bgcolor=LightCyan
|align=center|Pirma lyga 2016–17
|align=center|2
|align=center|'''12'''
|align=center|34 	
|align=center|13 	
|align=center|4 	
|align=center|17 	
|align=center|33 	
|align=center|43 	
|align=center|'''40'''
|align=center|1/4 f. 
|align=center|
|align=center|
|align=center|&amp;minus;3&lt;ref&gt;'''3 points''' were deducted in accordance with the FFU Control and Disciplinary Committee.&lt;br&gt;{{ua icon}} {{cite news|url=https://www.ua-football.com/ua/ukrainian/first/1484238502-ternopolyu-ta-mikolayevu-zaboroneno-reyestruvati-gravciv-z-poltavi-znyali-tri-ochki.html|title=Тернополю та Миколаєву заборонено реєструвати гравців, з Полтави зняли три очки|trans-title=Ternopil and Mykolaiv were prohibited from registering players, while Poltava was deducted three points|website=ua-football.com|publisher=[[UA-Football]]|date=12 January 2017|access-date=12 January 2017|language=uk}} ''(12 January 2017)''&lt;/ref&gt;
|}

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2015–2016|II|10|}}
{{fs2|UKR|2016–2017|II|12|}}
{{fs2|UKR|2017–2018|II|2|}}
|}

== Nuorodos ==
* [http://fc-poltava.at.ua/ Oficiali klubo svetainė]

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Poltava FC]]</text>
      <sha1>d2j7oe0zn7alyv0fk5ljo6g2rvc5iee</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819771</id>
      <parentid>7819770</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:22:10Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Nuorodos */</comment>
      <origin>7819771</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="6251" sha1="e0vcavqclm6gv5akz4s2gpwynl7ju03" xml:space="preserve">{{fc-infod
| clubname = FC Poltava &lt;br&gt; 2007 – 2018
| image    =
| fullname = Профессиональный футбольный клуб «Полтава»
| founded  = 2007 m.
| defunct  = 2018 m.
| ground   = &quot;Lokomotyvo&quot; Stadionas, [[Poltava]]
| capacity = 3 700
| chairman = 	
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 
| pattern_la1   = _whitehoops
| pattern_b1    = _white_hoops
| pattern_ra1   = _whitehoops
| pattern_sh1   = 
| pattern_so1   =
| leftarm1      = 126A24
| body1         = 126A24
| rightarm1     = 126A24
| shorts1       = 126A24
| socks1        = 126A24
|pattern_la2=_black_stripes|pattern_b2=_blackstripes|pattern_ra2=_black_stripes|
| leftarm2=ffffff
| body2=ffffff
| rightarm2=ffffff
| shorts2=000000
| socks2=000000
}}

'''Futbolo klubas „Poltava“''' – buvęs [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Poltava|Poltavos]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 2007 m. Tuo metu miesto vadovu buvo meras [[Andrijus Matkovskis]] (2006-2010), kuris tapo šio klubo įkūrėju, šelpėju ir garbės prezidentu. Greitai FC Poltava tapo profesionaliu klubu. Debiutavo Pirmoje lygoje. 2017/2018 m. joje iškovojo antrą vietą ir gavo teisę žaisti elito divizione.

2018 m. vasarą buvo nuspręsta komandą išformuoti, o klubą likviduoti. Klubo prezidentas netikėtą sprendimą pagrindė tuo, kad namų stadionas neatitinka licencijavimosi sąlygų, o kad atitiktų visus keliamus reikalavimus, reikėtų nemažai investuoti į stadioną. „Vorsklos“ stadionas nebūtų namų stadionu, nes jame žaidžia kita miesto komanda [[FK Vorskla Poltava]] ir todėl vadovybė nusprendė likviduoti klubą.&lt;ref&gt;https://football24.ua/prezident_fk_poltava_sobolyev_poyasniv_chomu_priynyav_rishennya_rozpustiti_komandu_n471182/&lt;/ref&gt;

== Spalvinė gama ==
Juoda, žalia ir balta.
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Black;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Juoda'''
| style=&quot;background:White;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Balta'''
| style=&quot;background:green;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Žalia'''
|}

==Pasiekimai==

:{|class=&quot;wikitable&quot;
|-bgcolor=&quot;#efefef&quot;
! Sezonas
! Divizionas
! Vieta
! R
! La
! Ly
! Pr
! Į+
! Į-
! Tšk
! Taurės turnyras
! colspan=2|Europa
! Pastabos
|-bgcolor=PowderBlue
|align=center|Antra lyga 2007–08
|align=center|3 &quot;B&quot;
|align=center|'''11'''
|align=center|34
|align=center|11
|align=center|10
|align=center|13
|align=center|36
|align=center|51
|align=center|'''43'''
|align=center| --
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|-bgcolor=PowderBlue
|align=center|Antra lyga 2008–09
|align=center|3 &quot;B&quot;
|align=center bgcolor=silver|'''2'''
|align=center|34
|align=center|21
|align=center|9
|align=center|4
|align=center|52
|align=center|23
|align=center|'''72'''
|align=center|1/32 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|-bgcolor=PowderBlue
|align=center|Antra lyga 2009–10
|align=center|3 &quot;B&quot;
|align=center bgcolor=tan|'''3'''
|align=center|26
|align=center|16
|align=center|6
|align=center|4
|align=center|34
|align=center|16
|align=center|'''54'''
|align=center|1/16 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|-bgcolor=PowderBlue
|align=center|Antra lyga 2010–11
|align=center|3 &quot;B&quot;
|align=center bgcolor=silver|'''2'''
|align=center|22
|align=center|15
|align=center|3
|align=center|4
|align=center|41
|align=center|24
|align=center|'''48'''
|align=center|1/8 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|-bgcolor=PowderBlue
|align=center|Antra lyga 2011–12
|align=center|3 &quot;B&quot;
|align=center bgcolor=gold|'''1'''
|align=center|26
|align=center|18
|align=center|5
|align=center|3
|align=center|50
|align=center|18
|align=center|'''59'''
|align=center|1/16 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center bgcolor=lightgreen|Kilimas&lt;ref&gt;Lost to [[FC Sumy]] in Championship game 2–1&lt;/ref&gt;
|-bgcolor=LightCyan
|align=center|Pirma lyga 2012–13
|align=center|2
|align=center|'''13'''
|align=center| 34 	
|align=center|11 	
|align=center|12 	
|align=center|11 	
|align=center|35 	
|align=center|35
|align=center|'''45'''
|align=center|1/32 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center| 
|-bgcolor=LightCyan
|align=center|Pirma lyga 2013–14
|align=center|2
|align=center|'''4'''
|align=center|30
|align=center|14
|align=center|4
|align=center|12
|align=center|36
|align=center|34
|align=center|'''46'''
|align=center|1/16 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|-bgcolor=LightCyan
|align=center|Pirma lyga 2014–15
|align=center|2
|align=center|'''10'''
|align=center|30
|align=center|11
|align=center|9
|align=center|10
|align=center|29
|align=center|27
|align=center|'''42'''
|align=center|1/8 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|-bgcolor=LightCyan
|align=center|Pirma lyga 2015–16
|align=center|2
|align=center|'''10'''
|align=center|30 	
|align=center|10 	
|align=center|8 	
|align=center|12 	
|align=center|29 	
|align=center|32 	 	
|align=center|'''38'''
|align=center|1/32 f.
|align=center|
|align=center|
|align=center|
|-bgcolor=LightCyan
|align=center|Pirma lyga 2016–17
|align=center|2
|align=center|'''12'''
|align=center|34 	
|align=center|13 	
|align=center|4 	
|align=center|17 	
|align=center|33 	
|align=center|43 	
|align=center|'''40'''
|align=center|1/4 f. 
|align=center|
|align=center|
|align=center|&amp;minus;3&lt;ref&gt;'''3 points''' were deducted in accordance with the FFU Control and Disciplinary Committee.&lt;br&gt;{{ua icon}} {{cite news|url=https://www.ua-football.com/ua/ukrainian/first/1484238502-ternopolyu-ta-mikolayevu-zaboroneno-reyestruvati-gravciv-z-poltavi-znyali-tri-ochki.html|title=Тернополю та Миколаєву заборонено реєструвати гравців, з Полтави зняли три очки|trans-title=Ternopil and Mykolaiv were prohibited from registering players, while Poltava was deducted three points|website=ua-football.com|publisher=[[UA-Football]]|date=12 January 2017|access-date=12 January 2017|language=uk}} ''(12 January 2017)''&lt;/ref&gt;
|}

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2015–2016|II|10|}}
{{fs2|UKR|2016–2017|II|12|}}
{{fs2|UKR|2017–2018|II|2|}}
|}

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Poltava FC]]</text>
      <sha1>e0vcavqclm6gv5akz4s2gpwynl7ju03</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FK Hirnyk-Sport</title>
    <ns>0</ns>
    <id>521102</id>
    <revision>
      <id>7819656</id>
      <parentid>7636834</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:36:43Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819656</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="6394" sha1="flfm5c7jt0twzatp2ncld5kwrskxx30" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = FK „Hirnyk-Sport“
| image    = [[Vaizdas:FK Hirnyk-Sport emblema.png|150px]]
| fullname = Футбольный клуб «Горняк-Спорт» Горишние Плавни
| founded  = 1989 m.
| ground   = &quot;Junist&quot; Stadionas, [[Horišni Plavniai]]
| capacity = 2500
| chairman = {{vlv|UKR}} Petro Kaplūnas &lt;br /&gt; ({{uk|Петро́ Матві́йович Каплу́н}})
| manager  = {{vlv|UKR}} Valerijus Kucenka &lt;br /&gt; ({{uk|Вале́рій Ві́кторович Куце́нко}})
| league   = '''Antra lyga (III)'''
| season   = 2024–2025
| position = 5 vieta, Antra lyga B grupė
|
| pattern_la1 = _jakostrike1920rw
| pattern_b1 = _jakostrike1920rw
| pattern_ra1 = _jakostrike1920rw
| pattern_sh1 = _jakostrike1920rw
| pattern_so1 = 
| leftarm1 = FF0000
| body1 = FF0000
| rightarm1 = FF0000
| shorts1 = FF0000
| socks1 = FF0000
| pattern_la2 = _jakostrike1920wb
| pattern_b2 = _jakostrike1920wb
| pattern_ra2 = _jakostrike1920wb
| pattern_sh2 = _jakostrike1920bw
| pattern_so2 = 
| leftarm2 = FFFFFF
| body2 = FFFFFF
| rightarm2 = FFFFFF
| shorts2 = FFFFFF
| socks2 = FFFFFF
| pattern_la3 = _jakostrike1920bw
| pattern_b3 = _jakostrike1920bw
| pattern_ra3 = _jakostrike1920bw
| pattern_sh3 = _jakostrike1920bw
| pattern_so3 = 
| leftarm3 = 000000
| body3 = 000000
| rightarm3 = 000000
| shorts3 = 000000
| socks3 = 000000
}}

'''„Hirnyk-Sport“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Horišni Plavniai|Horišni Plavnių]], [[Poltava|Poltavos]] srities.

== Istorija ==
Klubas įkurtas [[1989]] m. Nuo 1995–1996 m. sezono žaidė Antroje lygoje. 2013–2014 m. sezone tapo Antros lygos nugalėtojais.

2014–2015 m. sezone debiutavo Pirmoje lygoje ir užėmė trečią vietą. Tai geriausias pasiekimas klubo istorijoje. 2015–2016 m. sezone nesugebėjo prasibrauti į geriausiųjų dešimtuką. 

2022–2023 m. sezone pateko į Pirmą lygą. Po pirmojo etapo pateko į silpnųjų ekipų grupę. O galutinėje ekipų rikiuotėje buvo paskutiniai, šešiolikti.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/ukraine/persha-liga/20222023/championship-round/r71873/ 2022–2023 m. Pirmos lygos sezonas]&lt;/ref&gt;

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2014–2015|II|3|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2015–2016|II|12|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2016–2017|II|11|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2017–2018|II|8|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2018–2019|II|12|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2019–2020|II|9|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|II|9|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|II|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|II|16|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|II|20 {{decrease}}|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|III| 5 (B grupė)|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2025–2026|III||}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Black;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''FK Hirnyk-Sport'''
| style=&quot;background:darkred;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''FK Hirnyk-Sport'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Black;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Hirnyk-Sport emblema.png|150px]]'''FK Hirnyk-Sport'''
| style=&quot;background:darkred;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Hirnyk-Sport emblema.png|150px]]'''FK Hirnyk-Sport'''
|}

&lt;gallery&gt;
FK Hirnyk-Sport.png|
FK Hirnyk-Sport emblema.png|
&lt;/gallery&gt;

== Apranga ==
{| width=22%
|-
|{{Football kit
 |pattern_la = _TIRO13_WHITE
 |pattern_b  = _TIRO13_WHITE
 |pattern_ra = _TIRO13_WHITE
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = _rsfc1516a
 |leftarm    = D00000
 |body       = D00000
 |rightarm   = D00000
 |shorts     = 000000
 |socks      = D00000
 |title      = Namie &lt;br /&gt; 2017–2018 m.
}}
|{{Football kit
 |pattern_la = _tijuan1617a
 |pattern_b  = _tijuan1617a
 |pattern_ra = _tijuan1617a
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = _rsfc1516a
 |leftarm    = 000000
 |body       = 000000
 |rightarm   = 000000
 |shorts     = 000000
 |socks      = ffffff
 |title      = Svetur &lt;br /&gt; 2017–2018 m.
}}
|{{Football kit
 |pattern_la = _CONDIVO12_WHITE
 |pattern_b  = _CONDIVO12_WHITE
 |pattern_ra = _CONDIVO12_WHITE
 |pattern_sh = _FCN_1112h
 |pattern_so = _3_stripes_white

 |leftarm    = 000000
 |body       = 000000
 |rightarm   = 000000
 |shorts     = 000000
 |socks      = 000000
 |title      = Trečioji &lt;br /&gt; 2017–2018 m.
}}
|{{Football kit
 |pattern_la = _udechile1920a
 |pattern_b  = _udechile1920a
 |pattern_ra = _udechile1920a
 |pattern_sh = _udechile1920a
 |pattern_so = _color_3_stripes_white
 |leftarm    = D00000
 |body       = D00000
 |rightarm   = D00000
 |shorts     = 000000
 |socks      = FF0000
 |title      = Namie &lt;br /&gt; 2019–2020 m.
}}
|{{Football kit
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _kickers18a
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = _trencin1819h
 |pattern_so = _ingolstadt1819t
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FF0000
 |title      = Svetur &lt;br /&gt; 2019–2020 m.
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _jakostrike1920rw
 |pattern_b  = _jakostrike1920rw
 |pattern_ra = _jakostrike1920rw
 |pattern_sh = _jakostrike1920rw
 |pattern_so = _jakolazio19rw
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FF0000
 |title      = {{small|nežinomi metai}} &lt;br /&gt; namie
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _jakostrike1920wb
 |pattern_b  = _jakostrike1920wb
 |pattern_ra = _jakostrike1920wb
 |pattern_sh = _jakostrike1920bw
 |pattern_so = _jakolazio19wb
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
 |title      = {{small|nežinomi metai}} &lt;br /&gt; svetur
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _jakostrike1920bw
 |pattern_b  = _jakostrike1920bw
 |pattern_ra = _jakostrike1920bw
 |pattern_sh = _jakostrike1920bw
 |pattern_so = _jakolazio19bw
 |leftarm    = 000000
 |body       = 000000
 |rightarm   = 000000
 |shorts     = 000000
 |socks      = 000000
 |title      = {{small|nežinomi metai}} &lt;br /&gt; trečiosios
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [http://gornyak-sport.net/ Oficiali klubo svetainė]
* [https://int.soccerway.com/teams/ukraine/fc-hirnyk-sport-komsomolsk/9058/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/girnyk-sport-gorishni-plavni/startseite/verein/29109/saison_id/2023 Transfermarkt] 

{{DEFAULTSORT:Hirnyk Sport}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>flfm5c7jt0twzatp2ncld5kwrskxx30</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819657</id>
      <parentid>7819656</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:36:51Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819657</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="6390" sha1="gcs05m3o9tc5j25jhjz9ph5u8r3w3xv" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = FK „Hirnyk-Sport“
| image    = [[Vaizdas:FK Hirnyk-Sport emblema.png|150px]]
| fullname = Футбольный клуб «Горняк-Спорт» Горишние Плавни
| founded  = 1989 m.
| ground   = &quot;Junist&quot; Stadionas, [[Horišni Plavniai]]
| capacity = 2500
| chairman = {{vlv|UKR}} Petro Kaplūnas &lt;br /&gt; ({{uk|Петро́ Матві́йович Каплу́н}})
| manager  = {{vlv|UKR}} Valerijus Kucenka &lt;br /&gt; ({{uk|Вале́рій Ві́кторович Куце́нко}})
| league   = '''Antra lyga (III)'''
| season   = 2024–2025
| position = 5 vieta, Antra lyga B grupė
|
| pattern_la1 = _jakostrike1920rw
| pattern_b1 = _jakostrike1920rw
| pattern_ra1 = _jakostrike1920rw
| pattern_sh1 = _jakostrike1920rw
| pattern_so1 = 
| leftarm1 = FF0000
| body1 = FF0000
| rightarm1 = FF0000
| shorts1 = FF0000
| socks1 = FF0000
| pattern_la2 = _jakostrike1920wb
| pattern_b2 = _jakostrike1920wb
| pattern_ra2 = _jakostrike1920wb
| pattern_sh2 = _jakostrike1920bw
| pattern_so2 = 
| leftarm2 = FFFFFF
| body2 = FFFFFF
| rightarm2 = FFFFFF
| shorts2 = FFFFFF
| socks2 = FFFFFF
| pattern_la3 = _jakostrike1920bw
| pattern_b3 = _jakostrike1920bw
| pattern_ra3 = _jakostrike1920bw
| pattern_sh3 = _jakostrike1920bw
| pattern_so3 = 
| leftarm3 = 000000
| body3 = 000000
| rightarm3 = 000000
| shorts3 = 000000
| socks3 = 000000
}}

'''„Hirnyk-Sport“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Horišni Plavniai|Horišni Plavnių]], [[Poltava|Poltavos]] srities.

== Istorija ==
Klubas įkurtas 1989 m. Nuo 1995–1996 m. sezono žaidė Antroje lygoje. 2013–2014 m. sezone tapo Antros lygos nugalėtojais.

2014–2015 m. sezone debiutavo Pirmoje lygoje ir užėmė trečią vietą. Tai geriausias pasiekimas klubo istorijoje. 2015–2016 m. sezone nesugebėjo prasibrauti į geriausiųjų dešimtuką. 

2022–2023 m. sezone pateko į Pirmą lygą. Po pirmojo etapo pateko į silpnųjų ekipų grupę. O galutinėje ekipų rikiuotėje buvo paskutiniai, šešiolikti.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/ukraine/persha-liga/20222023/championship-round/r71873/ 2022–2023 m. Pirmos lygos sezonas]&lt;/ref&gt;

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2014–2015|II|3|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2015–2016|II|12|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2016–2017|II|11|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2017–2018|II|8|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2018–2019|II|12|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2019–2020|II|9|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|II|9|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|II|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|II|16|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|II|20 {{decrease}}|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|III| 5 (B grupė)|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2025–2026|III||}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Black;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''FK Hirnyk-Sport'''
| style=&quot;background:darkred;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''FK Hirnyk-Sport'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Black;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Hirnyk-Sport emblema.png|150px]]'''FK Hirnyk-Sport'''
| style=&quot;background:darkred;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Hirnyk-Sport emblema.png|150px]]'''FK Hirnyk-Sport'''
|}

&lt;gallery&gt;
FK Hirnyk-Sport.png|
FK Hirnyk-Sport emblema.png|
&lt;/gallery&gt;

== Apranga ==
{| width=22%
|-
|{{Football kit
 |pattern_la = _TIRO13_WHITE
 |pattern_b  = _TIRO13_WHITE
 |pattern_ra = _TIRO13_WHITE
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = _rsfc1516a
 |leftarm    = D00000
 |body       = D00000
 |rightarm   = D00000
 |shorts     = 000000
 |socks      = D00000
 |title      = Namie &lt;br /&gt; 2017–2018 m.
}}
|{{Football kit
 |pattern_la = _tijuan1617a
 |pattern_b  = _tijuan1617a
 |pattern_ra = _tijuan1617a
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = _rsfc1516a
 |leftarm    = 000000
 |body       = 000000
 |rightarm   = 000000
 |shorts     = 000000
 |socks      = ffffff
 |title      = Svetur &lt;br /&gt; 2017–2018 m.
}}
|{{Football kit
 |pattern_la = _CONDIVO12_WHITE
 |pattern_b  = _CONDIVO12_WHITE
 |pattern_ra = _CONDIVO12_WHITE
 |pattern_sh = _FCN_1112h
 |pattern_so = _3_stripes_white

 |leftarm    = 000000
 |body       = 000000
 |rightarm   = 000000
 |shorts     = 000000
 |socks      = 000000
 |title      = Trečioji &lt;br /&gt; 2017–2018 m.
}}
|{{Football kit
 |pattern_la = _udechile1920a
 |pattern_b  = _udechile1920a
 |pattern_ra = _udechile1920a
 |pattern_sh = _udechile1920a
 |pattern_so = _color_3_stripes_white
 |leftarm    = D00000
 |body       = D00000
 |rightarm   = D00000
 |shorts     = 000000
 |socks      = FF0000
 |title      = Namie &lt;br /&gt; 2019–2020 m.
}}
|{{Football kit
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _kickers18a
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = _trencin1819h
 |pattern_so = _ingolstadt1819t
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FF0000
 |title      = Svetur &lt;br /&gt; 2019–2020 m.
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _jakostrike1920rw
 |pattern_b  = _jakostrike1920rw
 |pattern_ra = _jakostrike1920rw
 |pattern_sh = _jakostrike1920rw
 |pattern_so = _jakolazio19rw
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FF0000
 |title      = {{small|nežinomi metai}} &lt;br /&gt; namie
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _jakostrike1920wb
 |pattern_b  = _jakostrike1920wb
 |pattern_ra = _jakostrike1920wb
 |pattern_sh = _jakostrike1920bw
 |pattern_so = _jakolazio19wb
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
 |title      = {{small|nežinomi metai}} &lt;br /&gt; svetur
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _jakostrike1920bw
 |pattern_b  = _jakostrike1920bw
 |pattern_ra = _jakostrike1920bw
 |pattern_sh = _jakostrike1920bw
 |pattern_so = _jakolazio19bw
 |leftarm    = 000000
 |body       = 000000
 |rightarm   = 000000
 |shorts     = 000000
 |socks      = 000000
 |title      = {{small|nežinomi metai}} &lt;br /&gt; trečiosios
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [http://gornyak-sport.net/ Oficiali klubo svetainė]
* [https://int.soccerway.com/teams/ukraine/fc-hirnyk-sport-komsomolsk/9058/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/girnyk-sport-gorishni-plavni/startseite/verein/29109/saison_id/2023 Transfermarkt] 

{{DEFAULTSORT:Hirnyk Sport}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>gcs05m3o9tc5j25jhjz9ph5u8r3w3xv</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819658</id>
      <parentid>7819657</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:37:11Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Nuorodos */</comment>
      <origin>7819658</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="6371" sha1="cjmldx15x6w7ivw0b3f6kg6q38r6mi1" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = FK „Hirnyk-Sport“
| image    = [[Vaizdas:FK Hirnyk-Sport emblema.png|150px]]
| fullname = Футбольный клуб «Горняк-Спорт» Горишние Плавни
| founded  = 1989 m.
| ground   = &quot;Junist&quot; Stadionas, [[Horišni Plavniai]]
| capacity = 2500
| chairman = {{vlv|UKR}} Petro Kaplūnas &lt;br /&gt; ({{uk|Петро́ Матві́йович Каплу́н}})
| manager  = {{vlv|UKR}} Valerijus Kucenka &lt;br /&gt; ({{uk|Вале́рій Ві́кторович Куце́нко}})
| league   = '''Antra lyga (III)'''
| season   = 2024–2025
| position = 5 vieta, Antra lyga B grupė
|
| pattern_la1 = _jakostrike1920rw
| pattern_b1 = _jakostrike1920rw
| pattern_ra1 = _jakostrike1920rw
| pattern_sh1 = _jakostrike1920rw
| pattern_so1 = 
| leftarm1 = FF0000
| body1 = FF0000
| rightarm1 = FF0000
| shorts1 = FF0000
| socks1 = FF0000
| pattern_la2 = _jakostrike1920wb
| pattern_b2 = _jakostrike1920wb
| pattern_ra2 = _jakostrike1920wb
| pattern_sh2 = _jakostrike1920bw
| pattern_so2 = 
| leftarm2 = FFFFFF
| body2 = FFFFFF
| rightarm2 = FFFFFF
| shorts2 = FFFFFF
| socks2 = FFFFFF
| pattern_la3 = _jakostrike1920bw
| pattern_b3 = _jakostrike1920bw
| pattern_ra3 = _jakostrike1920bw
| pattern_sh3 = _jakostrike1920bw
| pattern_so3 = 
| leftarm3 = 000000
| body3 = 000000
| rightarm3 = 000000
| shorts3 = 000000
| socks3 = 000000
}}

'''„Hirnyk-Sport“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Horišni Plavniai|Horišni Plavnių]], [[Poltava|Poltavos]] srities.

== Istorija ==
Klubas įkurtas 1989 m. Nuo 1995–1996 m. sezono žaidė Antroje lygoje. 2013–2014 m. sezone tapo Antros lygos nugalėtojais.

2014–2015 m. sezone debiutavo Pirmoje lygoje ir užėmė trečią vietą. Tai geriausias pasiekimas klubo istorijoje. 2015–2016 m. sezone nesugebėjo prasibrauti į geriausiųjų dešimtuką. 

2022–2023 m. sezone pateko į Pirmą lygą. Po pirmojo etapo pateko į silpnųjų ekipų grupę. O galutinėje ekipų rikiuotėje buvo paskutiniai, šešiolikti.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/ukraine/persha-liga/20222023/championship-round/r71873/ 2022–2023 m. Pirmos lygos sezonas]&lt;/ref&gt;

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2014–2015|II|3|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2015–2016|II|12|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2016–2017|II|11|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2017–2018|II|8|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2018–2019|II|12|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2019–2020|II|9|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|II|9|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|II|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|II|16|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|II|20 {{decrease}}|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|III| 5 (B grupė)|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2025–2026|III||}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Black;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''FK Hirnyk-Sport'''
| style=&quot;background:darkred;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''FK Hirnyk-Sport'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Black;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Hirnyk-Sport emblema.png|150px]]'''FK Hirnyk-Sport'''
| style=&quot;background:darkred;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Hirnyk-Sport emblema.png|150px]]'''FK Hirnyk-Sport'''
|}

&lt;gallery&gt;
FK Hirnyk-Sport.png|
FK Hirnyk-Sport emblema.png|
&lt;/gallery&gt;

== Apranga ==
{| width=22%
|-
|{{Football kit
 |pattern_la = _TIRO13_WHITE
 |pattern_b  = _TIRO13_WHITE
 |pattern_ra = _TIRO13_WHITE
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = _rsfc1516a
 |leftarm    = D00000
 |body       = D00000
 |rightarm   = D00000
 |shorts     = 000000
 |socks      = D00000
 |title      = Namie &lt;br /&gt; 2017–2018 m.
}}
|{{Football kit
 |pattern_la = _tijuan1617a
 |pattern_b  = _tijuan1617a
 |pattern_ra = _tijuan1617a
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = _rsfc1516a
 |leftarm    = 000000
 |body       = 000000
 |rightarm   = 000000
 |shorts     = 000000
 |socks      = ffffff
 |title      = Svetur &lt;br /&gt; 2017–2018 m.
}}
|{{Football kit
 |pattern_la = _CONDIVO12_WHITE
 |pattern_b  = _CONDIVO12_WHITE
 |pattern_ra = _CONDIVO12_WHITE
 |pattern_sh = _FCN_1112h
 |pattern_so = _3_stripes_white

 |leftarm    = 000000
 |body       = 000000
 |rightarm   = 000000
 |shorts     = 000000
 |socks      = 000000
 |title      = Trečioji &lt;br /&gt; 2017–2018 m.
}}
|{{Football kit
 |pattern_la = _udechile1920a
 |pattern_b  = _udechile1920a
 |pattern_ra = _udechile1920a
 |pattern_sh = _udechile1920a
 |pattern_so = _color_3_stripes_white
 |leftarm    = D00000
 |body       = D00000
 |rightarm   = D00000
 |shorts     = 000000
 |socks      = FF0000
 |title      = Namie &lt;br /&gt; 2019–2020 m.
}}
|{{Football kit
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _kickers18a
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = _trencin1819h
 |pattern_so = _ingolstadt1819t
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FF0000
 |title      = Svetur &lt;br /&gt; 2019–2020 m.
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _jakostrike1920rw
 |pattern_b  = _jakostrike1920rw
 |pattern_ra = _jakostrike1920rw
 |pattern_sh = _jakostrike1920rw
 |pattern_so = _jakolazio19rw
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FF0000
 |title      = {{small|nežinomi metai}} &lt;br /&gt; namie
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _jakostrike1920wb
 |pattern_b  = _jakostrike1920wb
 |pattern_ra = _jakostrike1920wb
 |pattern_sh = _jakostrike1920bw
 |pattern_so = _jakolazio19wb
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
 |title      = {{small|nežinomi metai}} &lt;br /&gt; svetur
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _jakostrike1920bw
 |pattern_b  = _jakostrike1920bw
 |pattern_ra = _jakostrike1920bw
 |pattern_sh = _jakostrike1920bw
 |pattern_so = _jakolazio19bw
 |leftarm    = 000000
 |body       = 000000
 |rightarm   = 000000
 |shorts     = 000000
 |socks      = 000000
 |title      = {{small|nežinomi metai}} &lt;br /&gt; trečiosios
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [http://gornyak-sport.net/ Oficiali klubo svetainė]
* [https://www.soccerway.com/team/hirnyk-sport/WhbVA73C/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/girnyk-sport-gorishni-plavni/startseite/verein/29109/saison_id/2023 Transfermarkt] 

{{DEFAULTSORT:Hirnyk Sport}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>cjmldx15x6w7ivw0b3f6kg6q38r6mi1</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FK Helios Charkiv</title>
    <ns>0</ns>
    <id>521105</id>
    <revision>
      <id>7819654</id>
      <parentid>7636833</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:36:23Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819654</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1638" sha1="647d7b8afjlrbbxe3q9o7nnzd2kzqcy" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Charkivo FK &quot;Helios&quot;
| image    = [[Vaizdas:FC_Helios.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Геліос»	
| founded  = 2002 m.
| ground   = &quot;Helios Arena&quot;, [[Charkivas]]
| capacity = 2050
| chairman = Oleksandr Hellstein		
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 
|
 |pattern_la1=|pattern_b1=_coventry1516a|pattern_ra1=|pattern_sh1=_black_stripes
 |pattern_so1=_blacksides|leftarm1=FF0000|body1=FF0000|rightarm1=FF0000|shorts1=FF0000|socks1=FF0000
 |pattern_la2 = _dmdc1516h|pattern_b2= _dmdc1516h|pattern_ra2= _dmdc1516h|pattern_sh2 = _black stripes
 |pattern_so2 = | leftarm2= c9ea5b|body2=c9ea5b|rightarm2=c9ea5b|shorts2=c9ea5b|socks2=c9ea5b
}}

'''Charkivo „Helios“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Charkovas|Charkivo]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas [[2002]] m. tuo metu vadinosi '''FK „Kobra“'''. Jo įkūrėjas Oleksandr Hellstein.

Klubas greitai kilo iš žemesniųjų divizionų ir galiausiai debiutavo 2005/2006 metų Pirmoje lygoje. Daugiau nei dešimtmetį buvo Pirmoje lygoje.

Vėliau susidurta su finansiniais nepritekliais ir komanda išformuota.

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:red;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Raudona'''
| style=&quot;background:yellow;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Geltona'''
|}

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2015–2016|II|5|}}
{{fs2|UKR|2016–2017|II|4|}}
{{fs2|UKR|2017–2018|II|9|}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* 

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Helios]]</text>
      <sha1>647d7b8afjlrbbxe3q9o7nnzd2kzqcy</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819655</id>
      <parentid>7819654</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:36:30Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819655</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1634" sha1="7t0hqttiiqqbl5xdgt0pqvh7ox01jgu" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Charkivo FK &quot;Helios&quot;
| image    = [[Vaizdas:FC_Helios.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Геліос»	
| founded  = 2002 m.
| ground   = &quot;Helios Arena&quot;, [[Charkivas]]
| capacity = 2050
| chairman = Oleksandr Hellstein		
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 
|
 |pattern_la1=|pattern_b1=_coventry1516a|pattern_ra1=|pattern_sh1=_black_stripes
 |pattern_so1=_blacksides|leftarm1=FF0000|body1=FF0000|rightarm1=FF0000|shorts1=FF0000|socks1=FF0000
 |pattern_la2 = _dmdc1516h|pattern_b2= _dmdc1516h|pattern_ra2= _dmdc1516h|pattern_sh2 = _black stripes
 |pattern_so2 = | leftarm2= c9ea5b|body2=c9ea5b|rightarm2=c9ea5b|shorts2=c9ea5b|socks2=c9ea5b
}}

'''Charkivo „Helios“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Charkovas|Charkivo]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 2002 m. tuo metu vadinosi '''FK „Kobra“'''. Jo įkūrėjas Oleksandr Hellstein.

Klubas greitai kilo iš žemesniųjų divizionų ir galiausiai debiutavo 2005/2006 metų Pirmoje lygoje. Daugiau nei dešimtmetį buvo Pirmoje lygoje.

Vėliau susidurta su finansiniais nepritekliais ir komanda išformuota.

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:red;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Raudona'''
| style=&quot;background:yellow;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Geltona'''
|}

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2015–2016|II|5|}}
{{fs2|UKR|2016–2017|II|4|}}
{{fs2|UKR|2017–2018|II|9|}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* 

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Helios]]</text>
      <sha1>7t0hqttiiqqbl5xdgt0pqvh7ox01jgu</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FC Kolos Kovalivka</title>
    <ns>0</ns>
    <id>521106</id>
    <revision>
      <id>7819672</id>
      <parentid>7735332</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:40:26Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819672</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="4428" sha1="hi8dchgnubioc3oy6ws6rbbpga22tn3" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Kovalivkos FK &quot;Kolos&quot;
| image    = [[Vaizdas:FCKolos2018.svg|200px]]
| fullname = Футбольний клуб «Колос» Ковалівка	
| founded  = 2012 m.
| ground   = Koloso stadionas, [[Kovalivka]]
| capacity = 1020
| chairman = Andriy Zasukha		
| manager  = Ruslan Kostyshyn
| league   = Premjer lyga
| season   = 2024–2025
| position = 10 vieta
| 
| pattern_la1 = 
| pattern_b1  = _nikelegend1920wbb
| pattern_ra1 = 
| pattern_sh1 = _nikevenom3wb
| pattern_so1 = 
| leftarm1    = FFFFFF
| body1       = FFFFFF
| rightarm1   = FFFFFF
| shorts1     = FFFFFF
| socks1      = FFFFFF
| pattern_la2 = 
| pattern_b2 = _nikelegend1920bbw
| pattern_ra2 = 
| pattern_sh2 = _nikevenom3bw
| pattern_so2 = _nikematchfit2021b
| leftarm2 = 000000
| body2 = 000000
| rightarm2 = 000000
| shorts2 = 000000
| socks2 = 000000
| pattern_la3 = 
| pattern_b3 = _nikepark7ht
| pattern_ra3 = 
| pattern_sh3 =
| pattern_so3 =
| leftarm3 = 08E8DE
| body3 = 08E8DE
| rightarm3 = 08E8DE
| shorts3 = 08E8DE
| socks3 = 08E8DE
}}

'''Kovalivkos „Kolos“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Kovalivka|Kovalivkos]] kaimo, esančio [[Kijevo sritis|Kijevo srityje]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas [[2012]] m. Žaidė žemesniuose divizionuose, o vėliau tapo profesionaliu klubu ir debiutavo Pirmoje lygoje.

== Sezonai ==
=== Ukrainos varžybos ===
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2015–2016|II|1|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2016–2017|II|5|II etapas}}
{{fs2|UKR|2017–2018|II|5|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2018–2019|II|2|II etapas}}
{{fs2|UKR|2019–2020|I|6|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|I|4|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|I|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|I|8|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|I|11|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|I|10|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2025–2026|I||}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:White;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''KOLOS'''
| style=&quot;background:black;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''KOLOS'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:White;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FCKolos2018.svg|150px]]'''KOLOS'''
| style=&quot;background:silver;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FCKolos2018.svg|150px]]'''KOLOS'''
|}

== Emblema ==
&lt;gallery&gt;
Vaizdas:FK_Kolos_Kovalivka.jpg|Senoji emblema
Vaizdas:FCKolos2018.svg|Nuo 2018 m.
&lt;/gallery&gt;

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia balta apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 0000FF
| body= FFFFF
| rightarm= 0000FF
| shorts= 0000FF
| socks= 0000FF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 000000
| body= 000000
| rightarm= 000000
| shorts= 000000
| socks= 000000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _nikelegend1920wbb
| pattern_ra= 
| pattern_sh=  _nikevenom3wb
| pattern_so= 
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= FFFFFF
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _nikelegend1920bbw
| pattern_ra= 
| pattern_sh= _nikevenom3bw
| pattern_so= _nikematchfit2021b
| leftarm= 000000
| body= 000000
| rightarm= 000000
| shorts= 000000
| socks= 000000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Lietuviai ==
* [[Gytis Paulauskas]], puolėjas, 2024–

== Taip pat skaitykite ==
* [[ŽFK Kolos Kovalivka]] – apie klubo moterų pagrindinę komandą

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [http://www.koloskovalivka.com/ Oficiali klubo svetainė]
* [https://www.transfermarkt.com/kolos-kovalivka/startseite/verein/48332/ Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-kolos-kovalivka/23561/ Globalsportsarchive]

{{DEFAULTSORT:Kolos}}
{{Premjer-Liha}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>hi8dchgnubioc3oy6ws6rbbpga22tn3</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819673</id>
      <parentid>7819672</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:40:33Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819673</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="4424" sha1="dog0loi76ebppyr3vyp3imw3ppag8hn" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Kovalivkos FK &quot;Kolos&quot;
| image    = [[Vaizdas:FCKolos2018.svg|200px]]
| fullname = Футбольний клуб «Колос» Ковалівка	
| founded  = 2012 m.
| ground   = Koloso stadionas, [[Kovalivka]]
| capacity = 1020
| chairman = Andriy Zasukha		
| manager  = Ruslan Kostyshyn
| league   = Premjer lyga
| season   = 2024–2025
| position = 10 vieta
| 
| pattern_la1 = 
| pattern_b1  = _nikelegend1920wbb
| pattern_ra1 = 
| pattern_sh1 = _nikevenom3wb
| pattern_so1 = 
| leftarm1    = FFFFFF
| body1       = FFFFFF
| rightarm1   = FFFFFF
| shorts1     = FFFFFF
| socks1      = FFFFFF
| pattern_la2 = 
| pattern_b2 = _nikelegend1920bbw
| pattern_ra2 = 
| pattern_sh2 = _nikevenom3bw
| pattern_so2 = _nikematchfit2021b
| leftarm2 = 000000
| body2 = 000000
| rightarm2 = 000000
| shorts2 = 000000
| socks2 = 000000
| pattern_la3 = 
| pattern_b3 = _nikepark7ht
| pattern_ra3 = 
| pattern_sh3 =
| pattern_so3 =
| leftarm3 = 08E8DE
| body3 = 08E8DE
| rightarm3 = 08E8DE
| shorts3 = 08E8DE
| socks3 = 08E8DE
}}

'''Kovalivkos „Kolos“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Kovalivka|Kovalivkos]] kaimo, esančio [[Kijevo sritis|Kijevo srityje]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 2012 m. Žaidė žemesniuose divizionuose, o vėliau tapo profesionaliu klubu ir debiutavo Pirmoje lygoje.

== Sezonai ==
=== Ukrainos varžybos ===
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2015–2016|II|1|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2016–2017|II|5|II etapas}}
{{fs2|UKR|2017–2018|II|5|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2018–2019|II|2|II etapas}}
{{fs2|UKR|2019–2020|I|6|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|I|4|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|I|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|I|8|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|I|11|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|I|10|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2025–2026|I||}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:White;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''KOLOS'''
| style=&quot;background:black;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''KOLOS'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:White;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FCKolos2018.svg|150px]]'''KOLOS'''
| style=&quot;background:silver;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FCKolos2018.svg|150px]]'''KOLOS'''
|}

== Emblema ==
&lt;gallery&gt;
Vaizdas:FK_Kolos_Kovalivka.jpg|Senoji emblema
Vaizdas:FCKolos2018.svg|Nuo 2018 m.
&lt;/gallery&gt;

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia balta apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 0000FF
| body= FFFFF
| rightarm= 0000FF
| shorts= 0000FF
| socks= 0000FF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 000000
| body= 000000
| rightarm= 000000
| shorts= 000000
| socks= 000000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _nikelegend1920wbb
| pattern_ra= 
| pattern_sh=  _nikevenom3wb
| pattern_so= 
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= FFFFFF
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _nikelegend1920bbw
| pattern_ra= 
| pattern_sh= _nikevenom3bw
| pattern_so= _nikematchfit2021b
| leftarm= 000000
| body= 000000
| rightarm= 000000
| shorts= 000000
| socks= 000000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Lietuviai ==
* [[Gytis Paulauskas]], puolėjas, 2024–

== Taip pat skaitykite ==
* [[ŽFK Kolos Kovalivka]] – apie klubo moterų pagrindinę komandą

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [http://www.koloskovalivka.com/ Oficiali klubo svetainė]
* [https://www.transfermarkt.com/kolos-kovalivka/startseite/verein/48332/ Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-kolos-kovalivka/23561/ Globalsportsarchive]

{{DEFAULTSORT:Kolos}}
{{Premjer-Liha}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>dog0loi76ebppyr3vyp3imw3ppag8hn</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FK Kramatorsk</title>
    <ns>0</ns>
    <id>521107</id>
    <revision>
      <id>7819674</id>
      <parentid>7636844</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:40:56Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819674</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="4058" sha1="oiv2bww5zeqsk3jhwrxak1ctw5r2a51" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Kramatorsko futbolo klubas
| image    = [[Vaizdas:FK Kramatorsk logo.png|200px]]
| fullname = Футбольний клуб Краматорськ
| founded  = 1955 m.
| ground   = [[Avanhard stadionas (Kramatorskas)|Avanhard stadionas]], [[Kramatorskas]]
| capacity = 4 000
| chairman = 		
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 
|
| pattern_la1 = _uhlsport_mythos_whitelines
| pattern_b1 = _uhlsport_mythos_whitelines
| pattern_ra1 = _uhlsport_mythos_whitelines
| pattern_sh1 = _white stripes
| pattern_so1 = 
| leftarm1 = 008000
| body1 = 008000
| rightarm1 = 008000
| shorts1 = 008000
| socks1 = 008000
| pattern_la2 = _uhlprogmw
| pattern_b2 = _uhlprogmw
| pattern_ra2 = 
| pattern_sh2 = _uhlprogmw
| pattern_so2 = 
| leftarm2 = FFFF00
| body2 = FFFF00
| rightarm2 = FFFF00
| shorts2 = FFFF00
| socks2 = FFFF00
}}

'''Kramatorsko futbolo klubas''' arba trumpai vadinamas '''FK Kramatorsk''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Kramatorskas|Kramatorsko]].

Ankstesniais metais žinomas '''Kramatorsko „Avanhard“''' arba trumpesniu '''FK Avanhard''' pavadinimu.

== Istorija ==
Klubas įkurtas [[1955]] m. Rungtyniavo Pirmoje lygoje.

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2011–2012|III {{small|(„B“ grupė)}}|2|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2012–2013|II|7|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2013–2014|II|15|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2014–2015|x|x|x}}
{{fs2|UKR|2015–2016|II|13|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2016–2017|II|7|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2017–2018|II|6|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2018–2019|II|5|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2019–2020|II|8|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|II|12|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|II|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|{{?}}|{{?}}|}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:green;color:yellow&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''KRAMATORSK'''
| style=&quot;background:yellow;color:green&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''KRAMATORSK'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:green;color:yellow&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Kramatorsk logo.png|150px]]'''KRAMATORSK'''
| style=&quot;background:yellow;color:green&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Kramatorsk logo.png|150px]]'''KRAMATORSK'''
|}

== Apranga ==
{| width=22%
|-
|{{Football kit
 |pattern_la = _adidasstripeswhite
 |pattern_b  = _thinwhitesides
 |pattern_ra = _adidasstripeswhite
 |pattern_sh = _adidaswhite
 |pattern_so = _3 stripes white
 |leftarm    = 008000
 |body       = 008000
 |rightarm   = 008000
 |shorts     = 008000
 |socks      = 008000
 |title      = Namie &lt;br /&gt; 2017/18 m.
}}
|{{Football kit
 |pattern_la =  ecde03
 |pattern_b  = _blueshoulders
 |pattern_ra =  ecde03
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = ffff00
 |body       = ffff00
 |rightarm   = ffff00
 |shorts     = ffff00
 |socks      = ffff00
 |title      = Svetur &lt;br /&gt; 2017/18 m.
}}
|{{Football kit
 |pattern_la = _uhlsport_mythos_whitelines
 |pattern_b  = _uhlsport_mythos_whitelines
 |pattern_ra = _uhlsport_mythos_whitelines
 |pattern_sh = _white stripes
 |pattern_so =
 |leftarm    = 007000
 |body       = 007000
 |rightarm   = 007000
 |shorts     = 007000
 |socks      = 007000
 |title      = Namie &lt;br /&gt; 2019/20 m.
}}
|{{Football kit
 |pattern_la = _uhlprogmw
 |pattern_b  = _uhlprogmw
 |pattern_ra = _uhlprogmw
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = _uhlprogmw
 |leftarm    = ffff00
 |body       = ffff00
 |rightarm   = ffff00
 |shorts     = ffff00
 |socks      = ffff00
 |title      = Svetur &lt;br /&gt; 2019/20 m.
}}
|}

== Emblema ==
&lt;gallery&gt;
Vaizdas:FC_Avanhard_Kramatorsk.png|Senoji emblema
Vaizdas:FK Kramatorsk logo.png|Dabartinė emblema
&lt;/gallery&gt;

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [ Oficiali klubo svetainė] 
* [https://int.soccerway.com/teams/ukraine/fc-avangard-kramatorsk-/19211/ Soccerway] (apie klubą)
* [https://www.transfermarkt.com/persha-liga/startseite/wettbewerb/UKR2 Transfermarkt] (Pirma lyga)

{{DEFAULTSORT:Kramatorsk}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>oiv2bww5zeqsk3jhwrxak1ctw5r2a51</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819675</id>
      <parentid>7819674</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:41:03Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819675</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="4054" sha1="dmh3qvfzutymou3mklxy070hmpz1t9f" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Kramatorsko futbolo klubas
| image    = [[Vaizdas:FK Kramatorsk logo.png|200px]]
| fullname = Футбольний клуб Краматорськ
| founded  = 1955 m.
| ground   = [[Avanhard stadionas (Kramatorskas)|Avanhard stadionas]], [[Kramatorskas]]
| capacity = 4 000
| chairman = 		
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 
|
| pattern_la1 = _uhlsport_mythos_whitelines
| pattern_b1 = _uhlsport_mythos_whitelines
| pattern_ra1 = _uhlsport_mythos_whitelines
| pattern_sh1 = _white stripes
| pattern_so1 = 
| leftarm1 = 008000
| body1 = 008000
| rightarm1 = 008000
| shorts1 = 008000
| socks1 = 008000
| pattern_la2 = _uhlprogmw
| pattern_b2 = _uhlprogmw
| pattern_ra2 = 
| pattern_sh2 = _uhlprogmw
| pattern_so2 = 
| leftarm2 = FFFF00
| body2 = FFFF00
| rightarm2 = FFFF00
| shorts2 = FFFF00
| socks2 = FFFF00
}}

'''Kramatorsko futbolo klubas''' arba trumpai vadinamas '''FK Kramatorsk''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Kramatorskas|Kramatorsko]].

Ankstesniais metais žinomas '''Kramatorsko „Avanhard“''' arba trumpesniu '''FK Avanhard''' pavadinimu.

== Istorija ==
Klubas įkurtas 1955 m. Rungtyniavo Pirmoje lygoje.

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2011–2012|III {{small|(„B“ grupė)}}|2|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2012–2013|II|7|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2013–2014|II|15|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2014–2015|x|x|x}}
{{fs2|UKR|2015–2016|II|13|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2016–2017|II|7|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2017–2018|II|6|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2018–2019|II|5|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2019–2020|II|8|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|II|12|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|II|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|{{?}}|{{?}}|}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:green;color:yellow&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''KRAMATORSK'''
| style=&quot;background:yellow;color:green&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''KRAMATORSK'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:green;color:yellow&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Kramatorsk logo.png|150px]]'''KRAMATORSK'''
| style=&quot;background:yellow;color:green&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Kramatorsk logo.png|150px]]'''KRAMATORSK'''
|}

== Apranga ==
{| width=22%
|-
|{{Football kit
 |pattern_la = _adidasstripeswhite
 |pattern_b  = _thinwhitesides
 |pattern_ra = _adidasstripeswhite
 |pattern_sh = _adidaswhite
 |pattern_so = _3 stripes white
 |leftarm    = 008000
 |body       = 008000
 |rightarm   = 008000
 |shorts     = 008000
 |socks      = 008000
 |title      = Namie &lt;br /&gt; 2017/18 m.
}}
|{{Football kit
 |pattern_la =  ecde03
 |pattern_b  = _blueshoulders
 |pattern_ra =  ecde03
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = ffff00
 |body       = ffff00
 |rightarm   = ffff00
 |shorts     = ffff00
 |socks      = ffff00
 |title      = Svetur &lt;br /&gt; 2017/18 m.
}}
|{{Football kit
 |pattern_la = _uhlsport_mythos_whitelines
 |pattern_b  = _uhlsport_mythos_whitelines
 |pattern_ra = _uhlsport_mythos_whitelines
 |pattern_sh = _white stripes
 |pattern_so =
 |leftarm    = 007000
 |body       = 007000
 |rightarm   = 007000
 |shorts     = 007000
 |socks      = 007000
 |title      = Namie &lt;br /&gt; 2019/20 m.
}}
|{{Football kit
 |pattern_la = _uhlprogmw
 |pattern_b  = _uhlprogmw
 |pattern_ra = _uhlprogmw
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = _uhlprogmw
 |leftarm    = ffff00
 |body       = ffff00
 |rightarm   = ffff00
 |shorts     = ffff00
 |socks      = ffff00
 |title      = Svetur &lt;br /&gt; 2019/20 m.
}}
|}

== Emblema ==
&lt;gallery&gt;
Vaizdas:FC_Avanhard_Kramatorsk.png|Senoji emblema
Vaizdas:FK Kramatorsk logo.png|Dabartinė emblema
&lt;/gallery&gt;

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [ Oficiali klubo svetainė] 
* [https://int.soccerway.com/teams/ukraine/fc-avangard-kramatorsk-/19211/ Soccerway] (apie klubą)
* [https://www.transfermarkt.com/persha-liga/startseite/wettbewerb/UKR2 Transfermarkt] (Pirma lyga)

{{DEFAULTSORT:Kramatorsk}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>dmh3qvfzutymou3mklxy070hmpz1t9f</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819676</id>
      <parentid>7819675</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:41:24Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Nuorodos */</comment>
      <origin>7819676</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3954" sha1="4mh7024j36jgz8sxlmmip3lqhh1zjda" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Kramatorsko futbolo klubas
| image    = [[Vaizdas:FK Kramatorsk logo.png|200px]]
| fullname = Футбольний клуб Краматорськ
| founded  = 1955 m.
| ground   = [[Avanhard stadionas (Kramatorskas)|Avanhard stadionas]], [[Kramatorskas]]
| capacity = 4 000
| chairman = 		
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 
|
| pattern_la1 = _uhlsport_mythos_whitelines
| pattern_b1 = _uhlsport_mythos_whitelines
| pattern_ra1 = _uhlsport_mythos_whitelines
| pattern_sh1 = _white stripes
| pattern_so1 = 
| leftarm1 = 008000
| body1 = 008000
| rightarm1 = 008000
| shorts1 = 008000
| socks1 = 008000
| pattern_la2 = _uhlprogmw
| pattern_b2 = _uhlprogmw
| pattern_ra2 = 
| pattern_sh2 = _uhlprogmw
| pattern_so2 = 
| leftarm2 = FFFF00
| body2 = FFFF00
| rightarm2 = FFFF00
| shorts2 = FFFF00
| socks2 = FFFF00
}}

'''Kramatorsko futbolo klubas''' arba trumpai vadinamas '''FK Kramatorsk''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Kramatorskas|Kramatorsko]].

Ankstesniais metais žinomas '''Kramatorsko „Avanhard“''' arba trumpesniu '''FK Avanhard''' pavadinimu.

== Istorija ==
Klubas įkurtas 1955 m. Rungtyniavo Pirmoje lygoje.

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2011–2012|III {{small|(„B“ grupė)}}|2|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2012–2013|II|7|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2013–2014|II|15|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2014–2015|x|x|x}}
{{fs2|UKR|2015–2016|II|13|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2016–2017|II|7|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2017–2018|II|6|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2018–2019|II|5|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2019–2020|II|8|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|II|12|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|II|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|{{?}}|{{?}}|}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:green;color:yellow&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''KRAMATORSK'''
| style=&quot;background:yellow;color:green&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''KRAMATORSK'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:green;color:yellow&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Kramatorsk logo.png|150px]]'''KRAMATORSK'''
| style=&quot;background:yellow;color:green&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Kramatorsk logo.png|150px]]'''KRAMATORSK'''
|}

== Apranga ==
{| width=22%
|-
|{{Football kit
 |pattern_la = _adidasstripeswhite
 |pattern_b  = _thinwhitesides
 |pattern_ra = _adidasstripeswhite
 |pattern_sh = _adidaswhite
 |pattern_so = _3 stripes white
 |leftarm    = 008000
 |body       = 008000
 |rightarm   = 008000
 |shorts     = 008000
 |socks      = 008000
 |title      = Namie &lt;br /&gt; 2017/18 m.
}}
|{{Football kit
 |pattern_la =  ecde03
 |pattern_b  = _blueshoulders
 |pattern_ra =  ecde03
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = ffff00
 |body       = ffff00
 |rightarm   = ffff00
 |shorts     = ffff00
 |socks      = ffff00
 |title      = Svetur &lt;br /&gt; 2017/18 m.
}}
|{{Football kit
 |pattern_la = _uhlsport_mythos_whitelines
 |pattern_b  = _uhlsport_mythos_whitelines
 |pattern_ra = _uhlsport_mythos_whitelines
 |pattern_sh = _white stripes
 |pattern_so =
 |leftarm    = 007000
 |body       = 007000
 |rightarm   = 007000
 |shorts     = 007000
 |socks      = 007000
 |title      = Namie &lt;br /&gt; 2019/20 m.
}}
|{{Football kit
 |pattern_la = _uhlprogmw
 |pattern_b  = _uhlprogmw
 |pattern_ra = _uhlprogmw
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = _uhlprogmw
 |leftarm    = ffff00
 |body       = ffff00
 |rightarm   = ffff00
 |shorts     = ffff00
 |socks      = ffff00
 |title      = Svetur &lt;br /&gt; 2019/20 m.
}}
|}

== Emblema ==
&lt;gallery&gt;
Vaizdas:FC_Avanhard_Kramatorsk.png|Senoji emblema
Vaizdas:FK Kramatorsk logo.png|Dabartinė emblema
&lt;/gallery&gt;

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [ Oficiali klubo svetainė] 
* [https://int.soccerway.com/teams/ukraine/fc-avangard-kramatorsk-/19211/ Soccerway] (apie klubą)

{{DEFAULTSORT:Kramatorsk}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>4mh7024j36jgz8sxlmmip3lqhh1zjda</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819677</id>
      <parentid>7819676</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:41:39Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Nuorodos */</comment>
      <origin>7819677</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3921" sha1="plbxd9rwgd7nr7mvmd27gxilcuqvppy" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Kramatorsko futbolo klubas
| image    = [[Vaizdas:FK Kramatorsk logo.png|200px]]
| fullname = Футбольний клуб Краматорськ
| founded  = 1955 m.
| ground   = [[Avanhard stadionas (Kramatorskas)|Avanhard stadionas]], [[Kramatorskas]]
| capacity = 4 000
| chairman = 		
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 
|
| pattern_la1 = _uhlsport_mythos_whitelines
| pattern_b1 = _uhlsport_mythos_whitelines
| pattern_ra1 = _uhlsport_mythos_whitelines
| pattern_sh1 = _white stripes
| pattern_so1 = 
| leftarm1 = 008000
| body1 = 008000
| rightarm1 = 008000
| shorts1 = 008000
| socks1 = 008000
| pattern_la2 = _uhlprogmw
| pattern_b2 = _uhlprogmw
| pattern_ra2 = 
| pattern_sh2 = _uhlprogmw
| pattern_so2 = 
| leftarm2 = FFFF00
| body2 = FFFF00
| rightarm2 = FFFF00
| shorts2 = FFFF00
| socks2 = FFFF00
}}

'''Kramatorsko futbolo klubas''' arba trumpai vadinamas '''FK Kramatorsk''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Kramatorskas|Kramatorsko]].

Ankstesniais metais žinomas '''Kramatorsko „Avanhard“''' arba trumpesniu '''FK Avanhard''' pavadinimu.

== Istorija ==
Klubas įkurtas 1955 m. Rungtyniavo Pirmoje lygoje.

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2011–2012|III {{small|(„B“ grupė)}}|2|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2012–2013|II|7|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2013–2014|II|15|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2014–2015|x|x|x}}
{{fs2|UKR|2015–2016|II|13|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2016–2017|II|7|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2017–2018|II|6|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2018–2019|II|5|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2019–2020|II|8|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|II|12|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|II|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|{{?}}|{{?}}|}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:green;color:yellow&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''KRAMATORSK'''
| style=&quot;background:yellow;color:green&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''KRAMATORSK'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:green;color:yellow&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Kramatorsk logo.png|150px]]'''KRAMATORSK'''
| style=&quot;background:yellow;color:green&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Kramatorsk logo.png|150px]]'''KRAMATORSK'''
|}

== Apranga ==
{| width=22%
|-
|{{Football kit
 |pattern_la = _adidasstripeswhite
 |pattern_b  = _thinwhitesides
 |pattern_ra = _adidasstripeswhite
 |pattern_sh = _adidaswhite
 |pattern_so = _3 stripes white
 |leftarm    = 008000
 |body       = 008000
 |rightarm   = 008000
 |shorts     = 008000
 |socks      = 008000
 |title      = Namie &lt;br /&gt; 2017/18 m.
}}
|{{Football kit
 |pattern_la =  ecde03
 |pattern_b  = _blueshoulders
 |pattern_ra =  ecde03
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = ffff00
 |body       = ffff00
 |rightarm   = ffff00
 |shorts     = ffff00
 |socks      = ffff00
 |title      = Svetur &lt;br /&gt; 2017/18 m.
}}
|{{Football kit
 |pattern_la = _uhlsport_mythos_whitelines
 |pattern_b  = _uhlsport_mythos_whitelines
 |pattern_ra = _uhlsport_mythos_whitelines
 |pattern_sh = _white stripes
 |pattern_so =
 |leftarm    = 007000
 |body       = 007000
 |rightarm   = 007000
 |shorts     = 007000
 |socks      = 007000
 |title      = Namie &lt;br /&gt; 2019/20 m.
}}
|{{Football kit
 |pattern_la = _uhlprogmw
 |pattern_b  = _uhlprogmw
 |pattern_ra = _uhlprogmw
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = _uhlprogmw
 |leftarm    = ffff00
 |body       = ffff00
 |rightarm   = ffff00
 |shorts     = ffff00
 |socks      = ffff00
 |title      = Svetur &lt;br /&gt; 2019/20 m.
}}
|}

== Emblema ==
&lt;gallery&gt;
Vaizdas:FC_Avanhard_Kramatorsk.png|Senoji emblema
Vaizdas:FK Kramatorsk logo.png|Dabartinė emblema
&lt;/gallery&gt;

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [ Oficiali klubo svetainė] 
* [https://www.soccerway.com/team/kramatorsk/O2VDrIRc/ SOCCERWAY]

{{DEFAULTSORT:Kramatorsk}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>plbxd9rwgd7nr7mvmd27gxilcuqvppy</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FK Obolon'</title>
    <ns>0</ns>
    <id>521109</id>
    <revision>
      <id>7819746</id>
      <parentid>7735337</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:12:51Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819746</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5052" sha1="08fgoojss8ow4igyv63ez32w7wjnh5b" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Kijevo „Obolon“
| image    = [[Vaizdas:FK_Obolon logo.png|150px]]
| fullname = ТзОВ «ФК «Оболонь» 
| founded  = 1992 m.
| ground   = &quot;Obolon Arena&quot;, [[Kijevas]]
| capacity = 5 100
| chairman = Oleksandr Slobodian		
| manager  = [[Serhijus Kovalecas]]
| league   = '''Premjer lyga (I)'''
| season   = 2024–2025
| position = 11 vieta, Pirma lyga 
|
 |pattern_la1=
 |pattern_b1=
 |pattern_ra1=
 |leftarm1=00563F
 |body1=00563F
 |rightarm1=00563F
 |shorts1=ffffff
 |socks1=00563F

 |pattern_b2=
 |pattern_so2=
 |leftarm2=ffffff
 |body2=ffffff
 |rightarm2=ffffff
 |shorts2=00563F
 |socks2=ffffff

 |pattern_la3=_blackshoulders
 |pattern_b3=_blackshoulders
 |pattern_ra3=_blackshoulders
 |leftarm3=000000
 |body3=000000
 |rightarm3=000000
 |shorts3=000000
 |socks3=000000
}}

'''Kijevo „Obolon-Brovar“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Kijevas|Kijevo]].

== Istorija ==
=== Priešistorė ===
Egzistavo kitas klubas [[FK Obolonʹ Kiïv]], kuris buvo įkurtas [[1992]] m. Tuo metu vadinosi pagal pagrindinio rėmėjo pavadinimą. 

[[2012]] m. įsiplieskė konfliktas tarp vieno iš rėmėjų ir klubo vadovybės. Galiausiai komanda buvo išformuota. 

[[2013]] m. [[vasario 21]] d. oficialiai pranešta, kad klubas nebedalyvaus jokiose varžybose.

=== Klubo įkūrimas ===

[[2013]] m. įkurtas naujas klubas &quot;Obolon-Brovar&quot; pavadinimu. 

Debiutavo 2015–2016 m. Pirmoje lygoje.

[[2020 m.]] pakito klubo pavadinimas. Nuo tada žinomas '''FK „Obolon“''' pavadinimu.

2022–2023 m. sezone rungtyniavo Pirmoje lygoje. Po pirmojo etapo pateko į stipriųjų ekipų grupę. O galutinėje ekipų rikiuotėje buvo antri.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/ukraine/persha-liga/20222023/championship-round/r71873/ 2022–2023 m. Pirmos lygos sezonas]&lt;/ref&gt;

{{fkp|2013|Obolon-Brovar Kyiv|2020|Obolon Kyiv}}

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2014–2015|III|8|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2014–2015|III|2|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2015–2016|II|3|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2016–2017|II|9|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2017–2018|II|14|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2018–2019|II|6|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2019–2020|II|6|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|II|8|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|II|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|II|2|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|I|14|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|I|11|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|I||}}
|}

== Garsesni žaidėjai ==
* {{vlv|UKR}} [[Kirilas Siličius]]
* {{vlv|UKR}} [[Oleksijus Ščebetunas]]

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:White;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Obolon''''
| style=&quot;background:darkgreen;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Obolon''''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:White;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK_Obolon logo.png|150px]]'''Obolon''''
| style=&quot;background:darkgreen;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK_Obolon logo.png|150px]]'''Obolon''''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la= _jakoworld22cw
| pattern_b= _jakoworld22cw
| pattern_ra= _jakoworld22cw
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= f1ebdb
| body= f1ebdb
| rightarm= f1ebdb
| shorts= f1ebdb
| socks= f1ebdb
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _jakotropical2122g
| pattern_b= _jakotropical2122g
| pattern_ra= _jakotropical2122g
| pattern_sh= _jakostrike1920gw
| pattern_so= _baraunas15h
| leftarm= 008000
| body= 008000
| rightarm= 008000
| shorts= 008000
| socks= 008000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _jakotropical2122ba
| pattern_b= _jakotropical2122ba
| pattern_ra= _jakotropical2122ba
| pattern_sh= _jakostrike1920bw
| pattern_so= _jakostutzen20bw
| leftarm= 333438
| body= 333438
| rightarm= 333438
| shorts= 333438
| socks= 333438
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _jakopixel2324w
| pattern_b= _olobon2324h
| pattern_ra= _jakopixel2324w
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= 008000
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _jakotropical2122g
| pattern_b= _olobon2324a
| pattern_ra= _jakotropical2122g
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 008000
| body= 008000
| rightarm= 008000
| shorts= FFFFFF
| socks= 008000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=  _jakopixel2324sg
| pattern_b= _olobon2324t
| pattern_ra=  _jakopixel2324sg
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 4f4f4f
| body= 4f4f4f
| rightarm= 4f4f4f
| shorts= 4f4f4f
| socks= 4f4f4f
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* Oficiali klubo svetainė
* [https://int.soccerway.com/teams/ukraine/obolon-brovar/24578/ SOCCERWAY]

{{Premjer-Liha}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Obolon-Brovar]]</text>
      <sha1>08fgoojss8ow4igyv63ez32w7wjnh5b</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819747</id>
      <parentid>7819746</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:13:28Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819747</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5014" sha1="okru1jkfhvmbj1zuha27bgomye327c3" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Kijevo „Obolon“
| image    = [[Vaizdas:FK_Obolon logo.png|150px]]
| fullname = ТзОВ «ФК «Оболонь» 
| founded  = 1992 m.
| ground   = &quot;Obolon Arena&quot;, [[Kijevas]]
| capacity = 5 100
| chairman = Oleksandr Slobodian		
| manager  = [[Serhijus Kovalecas]]
| league   = '''Premjer lyga (I)'''
| season   = 2024–2025
| position = 11 vieta, Pirma lyga 
|
 |pattern_la1=
 |pattern_b1=
 |pattern_ra1=
 |leftarm1=00563F
 |body1=00563F
 |rightarm1=00563F
 |shorts1=ffffff
 |socks1=00563F

 |pattern_b2=
 |pattern_so2=
 |leftarm2=ffffff
 |body2=ffffff
 |rightarm2=ffffff
 |shorts2=00563F
 |socks2=ffffff

 |pattern_la3=_blackshoulders
 |pattern_b3=_blackshoulders
 |pattern_ra3=_blackshoulders
 |leftarm3=000000
 |body3=000000
 |rightarm3=000000
 |shorts3=000000
 |socks3=000000
}}

'''Kijevo „Obolon-Brovar“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Kijevas|Kijevo]].

== Istorija ==
=== Priešistorė ===
Egzistavo kitas klubas [[FK Obolonʹ Kiïv]], įkurtas 1992 m. Tuo metu vadinosi pagal pagrindinio rėmėjo pavadinimą. 

2012 m. įsiplieskė konfliktas tarp vieno iš rėmėjų ir klubo vadovybės. Galiausiai komanda buvo išformuota. 

2013 m. vasario 21 d. oficialiai pranešta, kad klubas nebedalyvaus jokiose varžybose.

=== Klubo įkūrimas ===
2013 m. įkurtas naujas klubas &quot;Obolon-Brovar&quot; pavadinimu. Debiutavo 2015–2016 m. Pirmoje lygoje.

2020 m. pakito klubo pavadinimas. Nuo tada žinomas '''FK „Obolon“''' pavadinimu.

2022–2023 m. sezone rungtyniavo Pirmoje lygoje. Po pirmojo etapo pateko į stipriųjų ekipų grupę. O galutinėje ekipų rikiuotėje buvo antri.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/ukraine/persha-liga/20222023/championship-round/r71873/ 2022–2023 m. Pirmos lygos sezonas]&lt;/ref&gt;

{{fkp|2013|Obolon-Brovar Kyiv|2020|Obolon Kyiv}}

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2014–2015|III|8|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2014–2015|III|2|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2015–2016|II|3|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2016–2017|II|9|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2017–2018|II|14|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2018–2019|II|6|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2019–2020|II|6|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|II|8|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|II|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|II|2|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|I|14|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|I|11|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|I||}}
|}

== Garsesni žaidėjai ==
* {{vlv|UKR}} [[Kirilas Siličius]]
* {{vlv|UKR}} [[Oleksijus Ščebetunas]]

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:White;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Obolon''''
| style=&quot;background:darkgreen;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Obolon''''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:White;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK_Obolon logo.png|150px]]'''Obolon''''
| style=&quot;background:darkgreen;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK_Obolon logo.png|150px]]'''Obolon''''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la= _jakoworld22cw
| pattern_b= _jakoworld22cw
| pattern_ra= _jakoworld22cw
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= f1ebdb
| body= f1ebdb
| rightarm= f1ebdb
| shorts= f1ebdb
| socks= f1ebdb
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _jakotropical2122g
| pattern_b= _jakotropical2122g
| pattern_ra= _jakotropical2122g
| pattern_sh= _jakostrike1920gw
| pattern_so= _baraunas15h
| leftarm= 008000
| body= 008000
| rightarm= 008000
| shorts= 008000
| socks= 008000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _jakotropical2122ba
| pattern_b= _jakotropical2122ba
| pattern_ra= _jakotropical2122ba
| pattern_sh= _jakostrike1920bw
| pattern_so= _jakostutzen20bw
| leftarm= 333438
| body= 333438
| rightarm= 333438
| shorts= 333438
| socks= 333438
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _jakopixel2324w
| pattern_b= _olobon2324h
| pattern_ra= _jakopixel2324w
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= 008000
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _jakotropical2122g
| pattern_b= _olobon2324a
| pattern_ra= _jakotropical2122g
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 008000
| body= 008000
| rightarm= 008000
| shorts= FFFFFF
| socks= 008000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=  _jakopixel2324sg
| pattern_b= _olobon2324t
| pattern_ra=  _jakopixel2324sg
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 4f4f4f
| body= 4f4f4f
| rightarm= 4f4f4f
| shorts= 4f4f4f
| socks= 4f4f4f
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* Oficiali klubo svetainė
* [https://int.soccerway.com/teams/ukraine/obolon-brovar/24578/ SOCCERWAY]

{{Premjer-Liha}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Obolon-Brovar]]</text>
      <sha1>okru1jkfhvmbj1zuha27bgomye327c3</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819748</id>
      <parentid>7819747</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:13:46Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Nuorodos */</comment>
      <origin>7819748</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5001" sha1="8takutbtcsgtuaeatg75343q738fa6r" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Kijevo „Obolon“
| image    = [[Vaizdas:FK_Obolon logo.png|150px]]
| fullname = ТзОВ «ФК «Оболонь» 
| founded  = 1992 m.
| ground   = &quot;Obolon Arena&quot;, [[Kijevas]]
| capacity = 5 100
| chairman = Oleksandr Slobodian		
| manager  = [[Serhijus Kovalecas]]
| league   = '''Premjer lyga (I)'''
| season   = 2024–2025
| position = 11 vieta, Pirma lyga 
|
 |pattern_la1=
 |pattern_b1=
 |pattern_ra1=
 |leftarm1=00563F
 |body1=00563F
 |rightarm1=00563F
 |shorts1=ffffff
 |socks1=00563F

 |pattern_b2=
 |pattern_so2=
 |leftarm2=ffffff
 |body2=ffffff
 |rightarm2=ffffff
 |shorts2=00563F
 |socks2=ffffff

 |pattern_la3=_blackshoulders
 |pattern_b3=_blackshoulders
 |pattern_ra3=_blackshoulders
 |leftarm3=000000
 |body3=000000
 |rightarm3=000000
 |shorts3=000000
 |socks3=000000
}}

'''Kijevo „Obolon-Brovar“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Kijevas|Kijevo]].

== Istorija ==
=== Priešistorė ===
Egzistavo kitas klubas [[FK Obolonʹ Kiïv]], įkurtas 1992 m. Tuo metu vadinosi pagal pagrindinio rėmėjo pavadinimą. 

2012 m. įsiplieskė konfliktas tarp vieno iš rėmėjų ir klubo vadovybės. Galiausiai komanda buvo išformuota. 

2013 m. vasario 21 d. oficialiai pranešta, kad klubas nebedalyvaus jokiose varžybose.

=== Klubo įkūrimas ===
2013 m. įkurtas naujas klubas &quot;Obolon-Brovar&quot; pavadinimu. Debiutavo 2015–2016 m. Pirmoje lygoje.

2020 m. pakito klubo pavadinimas. Nuo tada žinomas '''FK „Obolon“''' pavadinimu.

2022–2023 m. sezone rungtyniavo Pirmoje lygoje. Po pirmojo etapo pateko į stipriųjų ekipų grupę. O galutinėje ekipų rikiuotėje buvo antri.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/ukraine/persha-liga/20222023/championship-round/r71873/ 2022–2023 m. Pirmos lygos sezonas]&lt;/ref&gt;

{{fkp|2013|Obolon-Brovar Kyiv|2020|Obolon Kyiv}}

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2014–2015|III|8|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2014–2015|III|2|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2015–2016|II|3|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2016–2017|II|9|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2017–2018|II|14|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2018–2019|II|6|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2019–2020|II|6|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|II|8|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|II|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|II|2|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|I|14|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|I|11|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|I||}}
|}

== Garsesni žaidėjai ==
* {{vlv|UKR}} [[Kirilas Siličius]]
* {{vlv|UKR}} [[Oleksijus Ščebetunas]]

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:White;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Obolon''''
| style=&quot;background:darkgreen;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Obolon''''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:White;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK_Obolon logo.png|150px]]'''Obolon''''
| style=&quot;background:darkgreen;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK_Obolon logo.png|150px]]'''Obolon''''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la= _jakoworld22cw
| pattern_b= _jakoworld22cw
| pattern_ra= _jakoworld22cw
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= f1ebdb
| body= f1ebdb
| rightarm= f1ebdb
| shorts= f1ebdb
| socks= f1ebdb
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _jakotropical2122g
| pattern_b= _jakotropical2122g
| pattern_ra= _jakotropical2122g
| pattern_sh= _jakostrike1920gw
| pattern_so= _baraunas15h
| leftarm= 008000
| body= 008000
| rightarm= 008000
| shorts= 008000
| socks= 008000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _jakotropical2122ba
| pattern_b= _jakotropical2122ba
| pattern_ra= _jakotropical2122ba
| pattern_sh= _jakostrike1920bw
| pattern_so= _jakostutzen20bw
| leftarm= 333438
| body= 333438
| rightarm= 333438
| shorts= 333438
| socks= 333438
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _jakopixel2324w
| pattern_b= _olobon2324h
| pattern_ra= _jakopixel2324w
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= 008000
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _jakotropical2122g
| pattern_b= _olobon2324a
| pattern_ra= _jakotropical2122g
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 008000
| body= 008000
| rightarm= 008000
| shorts= FFFFFF
| socks= 008000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=  _jakopixel2324sg
| pattern_b= _olobon2324t
| pattern_ra=  _jakopixel2324sg
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 4f4f4f
| body= 4f4f4f
| rightarm= 4f4f4f
| shorts= 4f4f4f
| socks= 4f4f4f
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* Oficiali klubo svetainė
* [https://www.soccerway.com/team/obolon/bN0dYbAh/ SOCCERWAY]

{{Premjer-Liha}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Obolon-Brovar]]</text>
      <sha1>8takutbtcsgtuaeatg75343q738fa6r</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FK Skala (Stryj, 2004)</title>
    <ns>0</ns>
    <id>521110</id>
    <revision>
      <id>7819786</id>
      <parentid>7636888</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:26:12Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819786</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5792" sha1="c0b7zw5aama30fccu81zwrp7u3s0hdz" xml:space="preserve">{{fc-infod
| clubname = FK &quot;Skala&quot; &lt;br /&gt; 2004 – 2018
| image    = [[Vaizdas:FK_Skala.jpg|150px]]
| fullname = ТОВ «Футбольний клуб «Скала»	
| founded  = 2004 m.
| defunct  = 2018 m.
| ground   = &quot;Sokil&quot; Stadionas, [[Stryjus (miestas)|Stryjaus]]
| capacity = 5 000
| chairman = 		
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 
| pattern_la1=|pattern_b1=|pattern_ra1=|
  leftarm1=25A122|body1=25A122|rightarm1=25A122|shorts1=25A122|socks1=25A122|
  pattern_la2=|pattern_b2=|pattern_ra2=|
  leftarm2=BF0040|body2=BF0040|rightarm2=BF0040|shorts2=25A122|socks2=BF0040|
  pattern_la3=|pattern_b3=|pattern_ra3=|
  leftarm3=BF0040|body3=BF0040|rightarm3=BF0040|shorts3=000000|socks3=BF0040|
}}

'''Strijaus futbolo klubas „Skala“''' – buvęs [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Stryjus (miestas)|Strijaus]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas [[2004]] m. iš pradžių dirbo su jaunimu, o vėliau tapo profesionaliu klubu ir debiutavo Pirmoje lygoje.
{{fkp|2004|FC Morshyn|2010|FC Skala Morshyn|2011|FC Skala Stryi}}

== Spalvinė gama ==

{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Green;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''FK SKALA'''
| style=&quot;background:darkred;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''FK SKALA'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Green;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK_Skala.jpg|150px]]'''FK SKALA'''
| style=&quot;background:darkred;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK_Skala.jpg|150px]]'''FK SKALA'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidė tradicine apranga. 
* Svečiuose – vyšninės spalvos marškinėliais, žaliais (arba juodais) šortais ir vyšninėmis kojinėmis.
{| width=33%
|-
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _jomatiger19g
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = 007733
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = 007733
 |shorts     = 007733
 |socks      = 007733
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _cobh18h
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = 880000
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = 880000
 |shorts     = 880000
 |socks      = 880000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _jomachampion19gfb
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = 35bb48 
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = 35bb48 
 |shorts     = 35bb48 
 |socks      = 35bb48 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _cobh19h
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = 880000
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = 880000
 |shorts     = 880000
 |socks      = 880000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
  |pattern_la = _jomachampion1819buw
 |pattern_b  = _jomachampion1819buw
 |pattern_ra = _jomachampion1819buw
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 008800
 |socks      = 880000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _cobh18a
 |pattern_b  = _cobh18a
 |pattern_ra = _cobh18a
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 99DDF5
 |socks      = 99DDF5
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Sezonai ==
:{|class=&quot;wikitable&quot;
|-bgcolor=&quot;#efefef&quot;
! Sezonas
! Lyga
! Vieta
! R
! L
! Lg
! Pr
! Į+
! Į-
! Tšk
! Taurės turnyras
! Pastabos
|-
|align=center|Antra lyga 2009/10
|align=center|II
|align=center|'''11'''
|align=center|20
|align=center|1
|align=center|3
|align=center|16
|align=center|11
|align=center|40
|align=center|'''6'''
|align=center|1/32 f.
| Moršino FK &quot;Skala&quot;
|-
|align=center|Antra lyga 2010/11
|align=center|II
|align=center|'''7'''
|align=center|22
|align=center|10
|align=center|5
|align=center|7
|align=center|26
|align=center|19
|align=center|'''35'''
|align=center|1/32 f.
| Klubas persikėlė į Stryjų
|-
|align=center|Antra lyga 2011/12
|align=center|II
|align=center|'''9'''
|align=center|26
|align=center|8
|align=center|4
|align=center|14
|align=center|26
|align=center|36
|align=center|'''28'''
|align=center|1/32 f.
|
|-
|align=center|Antra lyga 2012/13
|align=center|II «A»
|align=center|'''5'''
|align=center|20
|align=center|9
|align=center|6
|align=center|5
|align=center|19
|align=center|15
|align=center|'''33'''
|align=center|1/32 f.
|
|-
|align=center|Antra lyga 2013/14
|align=center|II
|align=center|'''18'''
|align=center|35
|align=center|8
|align=center|3
|align=center|25
|align=center|22
|align=center|60
|align=center|'''27'''
|align=center|1/32 f.
|
|-
|align=center|Antra lyga 2014/15
|align=center|II
|align=center|'''5'''
|align=center|27
|align=center|11
|align=center|5
|align=center|11
|align=center|29
|align=center|34
|align=center|'''38'''
|align=center|1/32 f.
|
|-
|align=center|Antra lyga 2015/16
|align=center|II
|align=center|'''5'''
|align=center|26
|align=center|13
|align=center|7
|align=center|6
|align=center|41
|align=center|23
|align=center|'''46'''
|align=center|1/32 f
|align=center bgcolor=lightgreen|Kilimas
|-
|align=center|Pirma lyga 2016/17
|align=center|I
|align=center| '''17'''
|align=center| 34
|align=center| 5
|align=center| 5
|align=center| 24
|align=center| 25
|align=center| 58
|align=center| '''20'''
|align=center|1/32 f.
|align=center bgcolor=red|Kritimas
|}

=== Ukrainos varžybos ===
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2015–2016|III||}}
{{fs2|UKR|2016–2017|II|17|}}
{{fs2|UKR|2017–2018|III||}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* 

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Skala (Stryj, 2004)]]</text>
      <sha1>c0b7zw5aama30fccu81zwrp7u3s0hdz</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819787</id>
      <parentid>7819786</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:26:21Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819787</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5788" sha1="7usucolvi896dztjamqadfzkd1vnhb3" xml:space="preserve">{{fc-infod
| clubname = FK &quot;Skala&quot; &lt;br /&gt; 2004 – 2018
| image    = [[Vaizdas:FK_Skala.jpg|150px]]
| fullname = ТОВ «Футбольний клуб «Скала»	
| founded  = 2004 m.
| defunct  = 2018 m.
| ground   = &quot;Sokil&quot; Stadionas, [[Stryjus (miestas)|Stryjaus]]
| capacity = 5 000
| chairman = 		
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 
| pattern_la1=|pattern_b1=|pattern_ra1=|
  leftarm1=25A122|body1=25A122|rightarm1=25A122|shorts1=25A122|socks1=25A122|
  pattern_la2=|pattern_b2=|pattern_ra2=|
  leftarm2=BF0040|body2=BF0040|rightarm2=BF0040|shorts2=25A122|socks2=BF0040|
  pattern_la3=|pattern_b3=|pattern_ra3=|
  leftarm3=BF0040|body3=BF0040|rightarm3=BF0040|shorts3=000000|socks3=BF0040|
}}

'''Strijaus futbolo klubas „Skala“''' – buvęs [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Stryjus (miestas)|Strijaus]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 2004 m. iš pradžių dirbo su jaunimu, o vėliau tapo profesionaliu klubu ir debiutavo Pirmoje lygoje.
{{fkp|2004|FC Morshyn|2010|FC Skala Morshyn|2011|FC Skala Stryi}}

== Spalvinė gama ==

{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Green;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''FK SKALA'''
| style=&quot;background:darkred;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''FK SKALA'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Green;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK_Skala.jpg|150px]]'''FK SKALA'''
| style=&quot;background:darkred;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK_Skala.jpg|150px]]'''FK SKALA'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidė tradicine apranga. 
* Svečiuose – vyšninės spalvos marškinėliais, žaliais (arba juodais) šortais ir vyšninėmis kojinėmis.
{| width=33%
|-
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _jomatiger19g
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = 007733
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = 007733
 |shorts     = 007733
 |socks      = 007733
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _cobh18h
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = 880000
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = 880000
 |shorts     = 880000
 |socks      = 880000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _jomachampion19gfb
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = 35bb48 
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = 35bb48 
 |shorts     = 35bb48 
 |socks      = 35bb48 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _cobh19h
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = 880000
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = 880000
 |shorts     = 880000
 |socks      = 880000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
  |pattern_la = _jomachampion1819buw
 |pattern_b  = _jomachampion1819buw
 |pattern_ra = _jomachampion1819buw
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 008800
 |socks      = 880000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _cobh18a
 |pattern_b  = _cobh18a
 |pattern_ra = _cobh18a
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 99DDF5
 |socks      = 99DDF5
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Sezonai ==
:{|class=&quot;wikitable&quot;
|-bgcolor=&quot;#efefef&quot;
! Sezonas
! Lyga
! Vieta
! R
! L
! Lg
! Pr
! Į+
! Į-
! Tšk
! Taurės turnyras
! Pastabos
|-
|align=center|Antra lyga 2009/10
|align=center|II
|align=center|'''11'''
|align=center|20
|align=center|1
|align=center|3
|align=center|16
|align=center|11
|align=center|40
|align=center|'''6'''
|align=center|1/32 f.
| Moršino FK &quot;Skala&quot;
|-
|align=center|Antra lyga 2010/11
|align=center|II
|align=center|'''7'''
|align=center|22
|align=center|10
|align=center|5
|align=center|7
|align=center|26
|align=center|19
|align=center|'''35'''
|align=center|1/32 f.
| Klubas persikėlė į Stryjų
|-
|align=center|Antra lyga 2011/12
|align=center|II
|align=center|'''9'''
|align=center|26
|align=center|8
|align=center|4
|align=center|14
|align=center|26
|align=center|36
|align=center|'''28'''
|align=center|1/32 f.
|
|-
|align=center|Antra lyga 2012/13
|align=center|II «A»
|align=center|'''5'''
|align=center|20
|align=center|9
|align=center|6
|align=center|5
|align=center|19
|align=center|15
|align=center|'''33'''
|align=center|1/32 f.
|
|-
|align=center|Antra lyga 2013/14
|align=center|II
|align=center|'''18'''
|align=center|35
|align=center|8
|align=center|3
|align=center|25
|align=center|22
|align=center|60
|align=center|'''27'''
|align=center|1/32 f.
|
|-
|align=center|Antra lyga 2014/15
|align=center|II
|align=center|'''5'''
|align=center|27
|align=center|11
|align=center|5
|align=center|11
|align=center|29
|align=center|34
|align=center|'''38'''
|align=center|1/32 f.
|
|-
|align=center|Antra lyga 2015/16
|align=center|II
|align=center|'''5'''
|align=center|26
|align=center|13
|align=center|7
|align=center|6
|align=center|41
|align=center|23
|align=center|'''46'''
|align=center|1/32 f
|align=center bgcolor=lightgreen|Kilimas
|-
|align=center|Pirma lyga 2016/17
|align=center|I
|align=center| '''17'''
|align=center| 34
|align=center| 5
|align=center| 5
|align=center| 24
|align=center| 25
|align=center| 58
|align=center| '''20'''
|align=center|1/32 f.
|align=center bgcolor=red|Kritimas
|}

=== Ukrainos varžybos ===
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2015–2016|III||}}
{{fs2|UKR|2016–2017|II|17|}}
{{fs2|UKR|2017–2018|III||}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* 

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Skala (Stryj, 2004)]]</text>
      <sha1>7usucolvi896dztjamqadfzkd1vnhb3</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FK Žemčužyna Odesa</title>
    <ns>0</ns>
    <id>521171</id>
    <revision>
      <id>7819844</id>
      <parentid>7636915</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:44:07Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819844</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2160" sha1="kwb88rz60ub6o1g5ysrmmzo0hnt0wla" xml:space="preserve">{{fc-infod
| clubname = FK Žemčužyna &lt;br /&gt; 2013 – 2018
| image    =
| fullname = Футбольний клуб «Жемчужина» Одеса
| founded  = 2013 m.
| defunct  = 2018 m.
| ground   = &quot;Spartako&quot; stadionas, [[Odesa]]
| capacity = 4 800
| chairman = Oleksandras Demenčukas	
| manager  = Denysas Kolčinas
| league   = 
| season   = 
| position = 
 
|pattern_la1 = _zhemchuzhyna_odesa_home
|pattern_b1  = _zhemchuzhyna_odesa_home_a
|pattern_ra1 = _zhemchuzhyna_odesa_home
|pattern_sh1 = _zhemchuzhyna_odesa_home
|pattern_so1 = 
|leftarm1    = FFFFFF
|body1       = 
|rightarm1   = FFFFFF
|shorts1     = FFFFFF
|socks1      = FFFFFF
|pattern_la2 = _zhemchuzhyna_odesa_away
|pattern_b2  = _zhemchuzhyna_odesa_away_a
|pattern_ra2 = _zhemchuzhyna_odesa_away
|pattern_sh2 = _zhemchuzhyna_odesa_away
|pattern_so2 = 
|leftarm2    = 1E90FF
|body2       = 
|rightarm2   = 1E90FF
|shorts2     = 1E90FF
|socks2      = 1E90FF
}}

'''Odesos futbolo klubas „Žemčužyna“''' ({{uk|Футбольний клуб «Жемчужина» Одеса}}) – buvęs [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Odesa|Odesos]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas [[2013]] m. Žaidė mėgėjų lygoje kelis sezonus, o vėliau tapo profesionaliu klubu. 

Tapo 2016/2017 m. Antros lygos nugalėtojais ir pateko į Pirmą lygą.

Debiutavo 2017/2018 m. Pirmoje lygoje. Po sezono paskelbta, kad klubas likviduojamas.

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Mėlyna'''
| style=&quot;background:white;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Balta'''
|}

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2016–2017|III|1|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2017–2018|II|18|1/16 f.}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [http://football.ua/ukraine/269631-amatori-na-start.html Аматори, на старт!]
* [http://www.ua-football.com/ukrainian/amateur/1435678162-amatorskie-imena-fk-zhemchuzhina-odessa.html Аматорские имена. ФК Жемчужина (Одесса)]

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Zhemchuzhyna Odesa]]</text>
      <sha1>kwb88rz60ub6o1g5ysrmmzo0hnt0wla</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819845</id>
      <parentid>7819844</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:44:20Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819845</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2160" sha1="ngc15pt9zidkrdgy11hi9r8qn4j0gqg" xml:space="preserve">{{fc-infod
| clubname = FK Žemčužyna &lt;br /&gt; 2013 – 2018
| image    =
| fullname = Футбольний клуб «Жемчужина» Одеса
| founded  = 2013 m.
| defunct  = 2018 m.
| ground   = &quot;Spartako&quot; stadionas, [[Odesa]]
| capacity = 4 800
| chairman = Oleksandras Demenčukas	
| manager  = Denysas Kolčinas
| league   = 
| season   = 
| position = 
 
|pattern_la1 = _zhemchuzhyna_odesa_home
|pattern_b1  = _zhemchuzhyna_odesa_home_a
|pattern_ra1 = _zhemchuzhyna_odesa_home
|pattern_sh1 = _zhemchuzhyna_odesa_home
|pattern_so1 = 
|leftarm1    = FFFFFF
|body1       = 
|rightarm1   = FFFFFF
|shorts1     = FFFFFF
|socks1      = FFFFFF
|pattern_la2 = _zhemchuzhyna_odesa_away
|pattern_b2  = _zhemchuzhyna_odesa_away_a
|pattern_ra2 = _zhemchuzhyna_odesa_away
|pattern_sh2 = _zhemchuzhyna_odesa_away
|pattern_so2 = 
|leftarm2    = 1E90FF
|body2       = 
|rightarm2   = 1E90FF
|shorts2     = 1E90FF
|socks2      = 1E90FF
}}

'''Odesos futbolo klubas „Žemčužyna“''' ({{uk|Футбольний клуб «Жемчужина» Одеса}}) – buvęs [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Odesa|Odesos]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 2013 m. Žaidė mėgėjų lygoje kelis sezonus, o vėliau tapo profesionaliu klubu. 

Tapo 2016–2017 m. Antros lygos nugalėtojais ir pateko į Pirmą lygą.

Debiutavo 2017–2018 m. Pirmoje lygoje. Po sezono paskelbta, kad klubas likviduojamas.

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Mėlyna'''
| style=&quot;background:white;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Balta'''
|}

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2016–2017|III|1|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2017–2018|II|18|1/16 f.}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [http://football.ua/ukraine/269631-amatori-na-start.html Аматори, на старт!]
* [http://www.ua-football.com/ukrainian/amateur/1435678162-amatorskie-imena-fk-zhemchuzhina-odessa.html Аматорские имена. ФК Жемчужина (Одесса)]

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Zhemchuzhyna Odesa]]</text>
      <sha1>ngc15pt9zidkrdgy11hi9r8qn4j0gqg</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FK Ruch Lʹvìv</title>
    <ns>0</ns>
    <id>521174</id>
    <revision>
      <id>7819775</id>
      <parentid>7735341</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:23:55Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819775</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="4566" sha1="0bvqi409bqfsronjpwc0yott39wz1ka" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Lvivo &quot;Ruch&quot;
| image    = [[Vaizdas:FC_Ruch_Vynnyky.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Рух»
| founded  = 2003 m.
| ground   = „Skifo“ stadionas, [[Lvivas]]
| capacity = 2 500
| chairman = Hrihorijus Kozlovskis	
| manager  = Leonid Kuchuk
| league   = Premjer lyga
| season   = 2024–2025
| position = 8 vieta
|
| pattern_la1 = _macrontureis21yb
| pattern_b1 = _rukhlviv2122h
| pattern_ra1 = _macrontureis21yb
| leftarm1 = 000000
| body1 = 000000
| rightarm1 = 000000
| shorts1 = FFFF00
| socks1 = FFFF00
| pattern_la2 = _macron19b
| pattern_b2 = _rukhlviv2122a
| pattern_ra2 = _macron19b
| leftarm2 = FFCC00 
| body2 = FFCC00 
| rightarm2 = FFCC00 
| shorts2 = 000000 
| socks2 = 000000 
| pattern_la3 = _chamoisniortais1617h
| pattern_b3 = _chamoisniortais1617h
| pattern_ra3 = _chamoisniortais1617h
| leftarm3 = FFFFFF
| body3 = FFFFFF
| rightarm3 = FFFFFF
| shorts3 = FFFFFF
| socks3 = FFFFFF
}}

'''Lvivo „Ruch“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Lvivas|Lvivo]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas [[2003]] m. Žaidė mėgėjų lygoje, o vėliau tapo profesionaliu klubu. 

2016–2017 m. Antroje lygoje užėmė antrąją vietą ir pateko į Pirmą lygą. Debiutavo Pirmoje lygoje.

2019 m. oficialiai persikėlė į [[Lvivas|Lvivą]].

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2015–2016|IV|1|——}}
{{fs2|UKR|2016–2017|III|2|​1⁄32 f.}}
{{fs2|UKR|2017–2018|II|7|​1⁄32 f.}}
{{fs2|UKR|2018–2019|II|11|​1⁄32 f.}}
{{fs2|UKR|2019–2020|II|2|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|I|10|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|I|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|I|11|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|I|6|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|I|8|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2025–2026|I||}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Black;color:yellow&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''RUCH'''
| style=&quot;background:yellow;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''RUCH'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Black;color:yellow&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FC_Ruch_Vynnyky.png|150px]]'''RUCH'''
| style=&quot;background:yellow;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FC_Ruch_Vynnyky.png|150px]]'''RUCH'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia [[geltona]] apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la= _anzhi1819a
| pattern_b= _anzhi1819a
| pattern_ra= _anzhi1819a
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFFF00
| body= FFFF00
| rightarm= FFFF00
| shorts= FFFF00
| socks= FFFF00
| title= {{small|nežinomi metai}} &lt;br /&gt; Namuose
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _jakoceltic1819b
 |pattern_b  = _jakoceltic1819b
 |pattern_ra = _jakoceltic1819b
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 000000
 |socks      = 000000
 |title      = {{small|nežinomi metai}} &lt;br /&gt; išvykose
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _rukhlviv2021h
| pattern_ra= 
| pattern_sh= _BVBDortmund1920a
| pattern_so=  pumafootballblacklogo
| leftarm=FFFF00
| body= 
| rightarm= FFFF00
| shorts= 
| socks= FFFF00
| title= {{small|2019–2020 m. Namuose&lt;ref&gt;[https://api.ruh.redentu.com/storage/files/ruh_guidelines_new.pdf Brandbook]&lt;/ref&gt;}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = _bvb1617a
| pattern_b = _bvb1617a
| pattern_ra = _bvb1617a
| pattern_so=_dortmund1617h
| pattern_sh=_dortmund1617h
| leftarm = FFFFFF
| body = FFFFFF
| rightarm = FFFFFF
| shorts = FFFFFF
| socks = FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}}  &lt;br /&gt; išvykose 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _macrontureis21yb
| pattern_b= _rukhlviv2122h
| pattern_ra= _macrontureis21yb
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFFF00
| body= FFFF00
| rightarm= FFFF00
| shorts= FFFF00
| socks= FFFF00
| title= {{small|2021–2022 m.}} &lt;br /&gt; Namuose
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _pumafinalg21b
| pattern_b= _rukhlviv2021h
| pattern_ra= _pumafinalg21b
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 000000
| body= 000000
| rightarm= 000000
| shorts= 000000
| socks= 000000
| title= {{small|2020-2022 m.}} &lt;br /&gt; išvykose 
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [http://fcrukh.com/ Oficiali klubo svetainė]
* [https://www.transfermarkt.com/rukh-lviv/startseite/verein/48726/ Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-rukh-lviv/21609/ Globalsportsarchive]

{{DEFAULTSORT:Ruch}}
{{Premjer-Liha}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>0bvqi409bqfsronjpwc0yott39wz1ka</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819776</id>
      <parentid>7819775</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:24:03Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819776</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="4562" sha1="otbi0ywkxivv1f4tiw5seqvyegvdftp" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Lvivo &quot;Ruch&quot;
| image    = [[Vaizdas:FC_Ruch_Vynnyky.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Рух»
| founded  = 2003 m.
| ground   = „Skifo“ stadionas, [[Lvivas]]
| capacity = 2 500
| chairman = Hrihorijus Kozlovskis	
| manager  = Leonid Kuchuk
| league   = Premjer lyga
| season   = 2024–2025
| position = 8 vieta
|
| pattern_la1 = _macrontureis21yb
| pattern_b1 = _rukhlviv2122h
| pattern_ra1 = _macrontureis21yb
| leftarm1 = 000000
| body1 = 000000
| rightarm1 = 000000
| shorts1 = FFFF00
| socks1 = FFFF00
| pattern_la2 = _macron19b
| pattern_b2 = _rukhlviv2122a
| pattern_ra2 = _macron19b
| leftarm2 = FFCC00 
| body2 = FFCC00 
| rightarm2 = FFCC00 
| shorts2 = 000000 
| socks2 = 000000 
| pattern_la3 = _chamoisniortais1617h
| pattern_b3 = _chamoisniortais1617h
| pattern_ra3 = _chamoisniortais1617h
| leftarm3 = FFFFFF
| body3 = FFFFFF
| rightarm3 = FFFFFF
| shorts3 = FFFFFF
| socks3 = FFFFFF
}}

'''Lvivo „Ruch“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Lvivas|Lvivo]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 2003 m. Žaidė mėgėjų lygoje, o vėliau tapo profesionaliu klubu. 

2016–2017 m. Antroje lygoje užėmė antrąją vietą ir pateko į Pirmą lygą. Debiutavo Pirmoje lygoje.

2019 m. oficialiai persikėlė į [[Lvivas|Lvivą]].

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2015–2016|IV|1|——}}
{{fs2|UKR|2016–2017|III|2|​1⁄32 f.}}
{{fs2|UKR|2017–2018|II|7|​1⁄32 f.}}
{{fs2|UKR|2018–2019|II|11|​1⁄32 f.}}
{{fs2|UKR|2019–2020|II|2|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|I|10|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|I|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|I|11|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|I|6|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|I|8|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2025–2026|I||}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Black;color:yellow&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''RUCH'''
| style=&quot;background:yellow;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''RUCH'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Black;color:yellow&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FC_Ruch_Vynnyky.png|150px]]'''RUCH'''
| style=&quot;background:yellow;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FC_Ruch_Vynnyky.png|150px]]'''RUCH'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia [[geltona]] apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la= _anzhi1819a
| pattern_b= _anzhi1819a
| pattern_ra= _anzhi1819a
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFFF00
| body= FFFF00
| rightarm= FFFF00
| shorts= FFFF00
| socks= FFFF00
| title= {{small|nežinomi metai}} &lt;br /&gt; Namuose
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _jakoceltic1819b
 |pattern_b  = _jakoceltic1819b
 |pattern_ra = _jakoceltic1819b
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 000000
 |socks      = 000000
 |title      = {{small|nežinomi metai}} &lt;br /&gt; išvykose
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _rukhlviv2021h
| pattern_ra= 
| pattern_sh= _BVBDortmund1920a
| pattern_so=  pumafootballblacklogo
| leftarm=FFFF00
| body= 
| rightarm= FFFF00
| shorts= 
| socks= FFFF00
| title= {{small|2019–2020 m. Namuose&lt;ref&gt;[https://api.ruh.redentu.com/storage/files/ruh_guidelines_new.pdf Brandbook]&lt;/ref&gt;}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = _bvb1617a
| pattern_b = _bvb1617a
| pattern_ra = _bvb1617a
| pattern_so=_dortmund1617h
| pattern_sh=_dortmund1617h
| leftarm = FFFFFF
| body = FFFFFF
| rightarm = FFFFFF
| shorts = FFFFFF
| socks = FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}}  &lt;br /&gt; išvykose 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _macrontureis21yb
| pattern_b= _rukhlviv2122h
| pattern_ra= _macrontureis21yb
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFFF00
| body= FFFF00
| rightarm= FFFF00
| shorts= FFFF00
| socks= FFFF00
| title= {{small|2021–2022 m.}} &lt;br /&gt; Namuose
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _pumafinalg21b
| pattern_b= _rukhlviv2021h
| pattern_ra= _pumafinalg21b
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 000000
| body= 000000
| rightarm= 000000
| shorts= 000000
| socks= 000000
| title= {{small|2020-2022 m.}} &lt;br /&gt; išvykose 
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [http://fcrukh.com/ Oficiali klubo svetainė]
* [https://www.transfermarkt.com/rukh-lviv/startseite/verein/48726/ Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-rukh-lviv/21609/ Globalsportsarchive]

{{DEFAULTSORT:Ruch}}
{{Premjer-Liha}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>otbi0ywkxivv1f4tiw5seqvyegvdftp</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>MFK Kremin'</title>
    <ns>0</ns>
    <id>521182</id>
    <revision>
      <id>7819678</id>
      <parentid>7636845</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:42:08Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819678</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="6208" sha1="9w1xnat9bwpz5mtryppyrmz45ihbf6m" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname   = Kremenčiugo „Kremin“
| image      = [[Vaizdas:Kremin Kremenčuk emblema 2021.png|150px]]
| fullname   = Міський футбольний клуб «Кремінь»	
| founded    = 1959 m. (įkurtas) &lt;br/&gt; 1985 m. (pirmas atkūrimas) &lt;br/&gt; 2003 m. (antras atkūrimas)
| dissolved  = 1970–1985 m. &lt;br/&gt; 2001–2003 m.
| ground     =  &quot;Kremin&quot; stadionas, [[Kremenčiugas]]
| capacity   = 1500
| chairman   = 	Olehas Babajevas; nušautas [[2014]] m. [[liepos 26]] d.&lt;ref name=&quot;murder&quot;&gt;[http://uk.reuters.com/article/2014/07/26/uk-ukraine-crisis-mayor-idUKKBN0FV08B20140726 Mayor of central Ukrainian city shot dead] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141028150833/http://uk.reuters.com/article/2014/07/26/uk-ukraine-crisis-mayor-idUKKBN0FV08B20140726 |date=2014-10-28 }}, [[Reuters]] (26 July 2014)&lt;br&gt;[http://en.apa.az/news/214450 Former Azerbaijani Deputy of Ukrainian Verkhovna Rada, mayor of Kremenchuk Oleh Babayev murdered ] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140730043241/http://en.apa.az/news/214450 |date=2014-07-30 }}, [[Azerbaijan Press Agency]] (26 July 2014)&lt;br&gt;[http://www.pravda.com.ua/news/2014/07/26/7033042/ У Кременчуці застрелили мера] (Ukrainian)&lt;/ref&gt;	
| manager  = Serhiy Yashchenko
| league   = '''Antra lyga (III)'''
| season   = 2024–2025
| position = {{decrease}} 17 vieta, Pirma lyga

| pattern_la1 = _jomasupernova2rbw
| pattern_b1 = _jomasupernova2wrb
| pattern_ra1 = _jomasupernova2rbw
| pattern_sh1 =
| pattern_so1 = _bluehorizontal
| leftarm1 = 0033ff
| body1 = ffffff
| rightarm1 = ffffff
| shorts1 = ffffff
| socks1 = ffffff

| pattern_la2 = _jomasupernova2rbw
| pattern_b2 = _jomasupernova2rbw
| pattern_ra2 = _jomasupernova2rbw
| pattern_sh2 =
| pattern_so2 = _whitetop
| leftarm2 = 0033ff
| body2 = 0033ff
| rightarm2 = 0033ff
| shorts2 = 0033ff
| socks2 = 0033ff
}}

'''Kremenčiugo „Kremin“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Kremenčiugas|Kremenčiugo]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 1959 m. Vėliau (1970 m.) likviduotas. 

1985 m. vėl atkurtas. 1999 m. klubas išformuotas.

2003 m. klubas atkurtas antrą kartą. 

2016–2017 m. Antroje lygoje užėmė trečiąją vietą. Nuo 2017–2018 m. sezono rungtyniavo Pirmoje lygoje.

2022–2023 m. sezone pateko į Pirmą lygą. Po pirmojo etapo pateko į stipriųjų ekipų grupę. O galutinėje ekipų rikiuotėje buvo aštunti.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/ukraine/persha-liga/20222023/championship-round/r71873/ 2022–2023 m. Pirmos lygos sezonas]&lt;/ref&gt;

{{fkp|1959|Торпедо|1960|Дніпро|1986|Кремінь}}

== Pasiekimai ==
* {{fut|UKR|t}}s pusfinalis (1996 m.)

{{UKRfl | 1992 | 1997 | 5 | 9 (1996 m.)}}

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2013–2014|III|6|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2014–2015|III|3|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2015–2016|III|8|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2016–2017|III|3|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2017–2018|II|16|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2018–2019|III {{small|(„B“ grupė)}}|1|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2019–2020|II|13|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|II|15|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|II|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|III|8|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|II|18|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|II|17 {{decrease}}|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2025–2026|III||}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''MFK Kremin''''
| style=&quot;background:white;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''MFK Kremin''''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Kremin Kremenčuk emblema 2021.png|150px]]'''MFK Kremin''''
| style=&quot;background:white;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Kremin Kremenčuk emblema 2021.png|150px]]'''MFK Kremin''''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la= _TIRO13_BLUE
| pattern_b= _TIRO13_BLUE
| pattern_ra= _TIRO13_BLUE
| pattern_sh= _bos14a
| pattern_so= _color_3_stripes_blue
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _sch1213h
| pattern_b= _sheriff1415g1
| pattern_ra= _sch1213h
| pattern_sh= _adidaswhite
| pattern_so= _3_stripes_white
| leftarm= 0000FF
| body= 0000FF
| rightarm= 0000FF
| shorts= 0000FF
| socks= 0000FF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _eslovaquia14h
| pattern_b= _eslovaquia14h
| pattern_ra= _eslovaquia14h
| pattern_sh= _eslovaquia14h
| pattern_so= _eslovaquia14h
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= FFFFFF
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _eslovaquia14a
| pattern_b= _eslovaquia14a
| pattern_ra= _eslovaquia14a
| pattern_sh= _eslovaquia14a
| pattern_so= _eslovaquia14a
| leftarm= 0000FF
| body= 0000FF
| rightarm= 0000FF
| shorts= 0000FF
| socks= 0000FF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _jomasupernova2rbw
 |pattern_b  = _jomasupernova2wrb
 |pattern_ra = _jomasupernova2rbw
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _jomasupernova2rbw
 |pattern_b  = _jomasupernova2rbw
 |pattern_ra = _jomasupernova2rbw
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 0033FF
 |socks      = 0033FF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Emblema ==
&lt;gallery&gt;
Vaizdas:Kremin Kremenčuk emblema 1980s.png| nuo ~1980 m.
Vaizdas:MFC Kremin Kremenchuk.png|nuo 2003 m.
Vaizdas:Kremin Kremenčuk emblema.png|FK Kremin
Vaizdas:Kremin Kremenčuk emblema 2021.png|nuo 2021 m.
&lt;/gallery&gt;

== Išnašos ==
{{Išnašos}}

== Nuorodos ==
* [http://fckremin.com.ua Oficiali klubo sveatinė]
* [http://www.soccerway.com/teams/ukraine/fc-kremin-kremenchuk/ SOCCERWAY]

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Kremin Kremenchuk]]</text>
      <sha1>9w1xnat9bwpz5mtryppyrmz45ihbf6m</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819679</id>
      <parentid>7819678</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:42:20Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Nuorodos */</comment>
      <origin>7819679</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="6133" sha1="bf36vtho7v3tb6y5iv08ivofp3uy810" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname   = Kremenčiugo „Kremin“
| image      = [[Vaizdas:Kremin Kremenčuk emblema 2021.png|150px]]
| fullname   = Міський футбольний клуб «Кремінь»	
| founded    = 1959 m. (įkurtas) &lt;br/&gt; 1985 m. (pirmas atkūrimas) &lt;br/&gt; 2003 m. (antras atkūrimas)
| dissolved  = 1970–1985 m. &lt;br/&gt; 2001–2003 m.
| ground     =  &quot;Kremin&quot; stadionas, [[Kremenčiugas]]
| capacity   = 1500
| chairman   = 	Olehas Babajevas; nušautas [[2014]] m. [[liepos 26]] d.&lt;ref name=&quot;murder&quot;&gt;[http://uk.reuters.com/article/2014/07/26/uk-ukraine-crisis-mayor-idUKKBN0FV08B20140726 Mayor of central Ukrainian city shot dead] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141028150833/http://uk.reuters.com/article/2014/07/26/uk-ukraine-crisis-mayor-idUKKBN0FV08B20140726 |date=2014-10-28 }}, [[Reuters]] (26 July 2014)&lt;br&gt;[http://en.apa.az/news/214450 Former Azerbaijani Deputy of Ukrainian Verkhovna Rada, mayor of Kremenchuk Oleh Babayev murdered ] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140730043241/http://en.apa.az/news/214450 |date=2014-07-30 }}, [[Azerbaijan Press Agency]] (26 July 2014)&lt;br&gt;[http://www.pravda.com.ua/news/2014/07/26/7033042/ У Кременчуці застрелили мера] (Ukrainian)&lt;/ref&gt;	
| manager  = Serhiy Yashchenko
| league   = '''Antra lyga (III)'''
| season   = 2024–2025
| position = {{decrease}} 17 vieta, Pirma lyga

| pattern_la1 = _jomasupernova2rbw
| pattern_b1 = _jomasupernova2wrb
| pattern_ra1 = _jomasupernova2rbw
| pattern_sh1 =
| pattern_so1 = _bluehorizontal
| leftarm1 = 0033ff
| body1 = ffffff
| rightarm1 = ffffff
| shorts1 = ffffff
| socks1 = ffffff

| pattern_la2 = _jomasupernova2rbw
| pattern_b2 = _jomasupernova2rbw
| pattern_ra2 = _jomasupernova2rbw
| pattern_sh2 =
| pattern_so2 = _whitetop
| leftarm2 = 0033ff
| body2 = 0033ff
| rightarm2 = 0033ff
| shorts2 = 0033ff
| socks2 = 0033ff
}}

'''Kremenčiugo „Kremin“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Kremenčiugas|Kremenčiugo]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 1959 m. Vėliau (1970 m.) likviduotas. 

1985 m. vėl atkurtas. 1999 m. klubas išformuotas.

2003 m. klubas atkurtas antrą kartą. 

2016–2017 m. Antroje lygoje užėmė trečiąją vietą. Nuo 2017–2018 m. sezono rungtyniavo Pirmoje lygoje.

2022–2023 m. sezone pateko į Pirmą lygą. Po pirmojo etapo pateko į stipriųjų ekipų grupę. O galutinėje ekipų rikiuotėje buvo aštunti.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/ukraine/persha-liga/20222023/championship-round/r71873/ 2022–2023 m. Pirmos lygos sezonas]&lt;/ref&gt;

{{fkp|1959|Торпедо|1960|Дніпро|1986|Кремінь}}

== Pasiekimai ==
* {{fut|UKR|t}}s pusfinalis (1996 m.)

{{UKRfl | 1992 | 1997 | 5 | 9 (1996 m.)}}

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2013–2014|III|6|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2014–2015|III|3|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2015–2016|III|8|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2016–2017|III|3|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2017–2018|II|16|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2018–2019|III {{small|(„B“ grupė)}}|1|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2019–2020|II|13|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|II|15|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|II|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|III|8|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|II|18|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|II|17 {{decrease}}|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2025–2026|III||}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''MFK Kremin''''
| style=&quot;background:white;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''MFK Kremin''''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Kremin Kremenčuk emblema 2021.png|150px]]'''MFK Kremin''''
| style=&quot;background:white;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Kremin Kremenčuk emblema 2021.png|150px]]'''MFK Kremin''''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la= _TIRO13_BLUE
| pattern_b= _TIRO13_BLUE
| pattern_ra= _TIRO13_BLUE
| pattern_sh= _bos14a
| pattern_so= _color_3_stripes_blue
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _sch1213h
| pattern_b= _sheriff1415g1
| pattern_ra= _sch1213h
| pattern_sh= _adidaswhite
| pattern_so= _3_stripes_white
| leftarm= 0000FF
| body= 0000FF
| rightarm= 0000FF
| shorts= 0000FF
| socks= 0000FF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _eslovaquia14h
| pattern_b= _eslovaquia14h
| pattern_ra= _eslovaquia14h
| pattern_sh= _eslovaquia14h
| pattern_so= _eslovaquia14h
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= FFFFFF
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _eslovaquia14a
| pattern_b= _eslovaquia14a
| pattern_ra= _eslovaquia14a
| pattern_sh= _eslovaquia14a
| pattern_so= _eslovaquia14a
| leftarm= 0000FF
| body= 0000FF
| rightarm= 0000FF
| shorts= 0000FF
| socks= 0000FF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _jomasupernova2rbw
 |pattern_b  = _jomasupernova2wrb
 |pattern_ra = _jomasupernova2rbw
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _jomasupernova2rbw
 |pattern_b  = _jomasupernova2rbw
 |pattern_ra = _jomasupernova2rbw
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 0033FF
 |socks      = 0033FF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Emblema ==
&lt;gallery&gt;
Vaizdas:Kremin Kremenčuk emblema 1980s.png| nuo ~1980 m.
Vaizdas:MFC Kremin Kremenchuk.png|nuo 2003 m.
Vaizdas:Kremin Kremenčuk emblema.png|FK Kremin
Vaizdas:Kremin Kremenčuk emblema 2021.png|nuo 2021 m.
&lt;/gallery&gt;

== Išnašos ==
{{Išnašos}}

== Nuorodos ==
* [http://fckremin.com.ua Oficiali klubo sveatinė]

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Kremin Kremenchuk]]</text>
      <sha1>bf36vtho7v3tb6y5iv08ivofp3uy810</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FC Balkany</title>
    <ns>0</ns>
    <id>521186</id>
    <revision>
      <id>7819604</id>
      <parentid>7636815</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:22:07Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819604</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="4005" sha1="dkizoz6sjb6kx7202eh76jonknnegnw" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Zorijos &quot;Balkany&quot;
| image    = [[Vaizdas:FkBalkany2021.png|200px]]
| fullname = Футбольний клуб «Балкани»
| founded  = 2007 m.
| ground   = Boriso Tropanco vardo stadionas, [[Zoria]] ([[Odesos sritis]])
| capacity = 1 600
| chairman = 		
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 

| pattern_la1         = 
| pattern_b1          = _striped19darkblue
| pattern_ra1         = 
| pattern_sh1         = _tiro15n
| pattern_so1         = 
| leftarm1            = 000066
| body1               = 000066
| rightarm1           = 000066
| shorts1             = 000066
| socks1              = 000066
|  pattern_la2      = 
|  pattern_b2       = 
|  pattern_ra2      = 
|  pattern_sh2      = 
|  pattern_so2      = 
|  leftarm2         = FFFFFF
|  body2            = FFFFFF
|  rightarm2        = FFFFFF
|  shorts2          = FFFFFF
|  socks2           = FFFFFF
}}

'''Zorios „Balkany“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Zoria|Zorios]] – bulgarų kaimo [[Budžiaka|Budžiakos]] regione, [[Odesos sritis|Odesos srityje]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas [[2007]] m. etiniame bulgarų kaime, kuriame gyvena išeivių iš Bulgarijos palikuonys. 

Žaidė mėgėjų lygoje, tapo rajono čempionais, o vėliau siekė profesionaliaus klubo statuso.

2016/2017 m. Antroje lygoje užėmė ketvirtą vietą ir pateko į Pirmą lygą.

Debiutavo 2017/2018 m. Pirmoje lygoje. Joje žaidė kelis sezonus, bet nepavyko įsitvirtinti.

== Spalvinė gama ==
Mėlyna, balta ir juoda.
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Black;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''JUODA'''
| style=&quot;background:white;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''BALTA'''
| style=&quot;background:blue;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''MĖLYNA'''
|}

== Emblema ==
&lt;gallery&gt;
Vaizdas:FC_Balkany_Zorya.jpg|Senoji emblema
Vaizdas:FCBalkany2018.svg|2018–2021 m.
Vaizdas:FkBalkany2021.png|Nuo 2021 m.
&lt;/gallery&gt;

== Apranga ==
* Namų aprangos šiuo metu yra mėlynos spalvos. Svečiuose žaidžia juodomis aprangomis.
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;width:75%;&quot;
|-
|{{Football kit
|align = left
| pattern_la =brownlines
| pattern_la = | pattern_b = _blackstripeonright |pattern_ra = | leftarm = 0000FF |body = 0000FF |rightarm = 0000FF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF
| title = &lt;center&gt;2015/2016 m.
}}
|{{Football kit
| align = left
| pattern_la = |pattern_b = |pattern_ra =| leftarm = 000000 |body = 000000 |rightarm = 000000 | shorts = 000000 |socks = 000000|
| title = &lt;center&gt;2015/2016 m.
}}
|{{Football kit
|align = left
|pattern_la = 
|pattern_b = _whiteshoulders
|pattern_ra = 
|leftarm = 0033ff
|body = 0033ff
|rightarm = 0033ff
|shorts = 0033ff
|socks = ffffff
|title = &lt;center&gt;2017/2018 m.
}}
|{{Football kit
|align = left
|pattern_la = 
|pattern_b = _whiteVarms
|pattern_ra = 
|leftarm = 000000
|body = 000000
|rightarm = 000000
|shorts = 000000
|socks = 000000
|title = &lt;center&gt;2017/2018 m.
}}

|{{Football kit
|align = left
|pattern_la = 
|pattern_b = _dinamo17a
|pattern_ra = 
|leftarm = FFFFFF
|body = FFFFFF
|rightarm = FFFFFF
|shorts = FFFFFF
|socks = ffffff
|title = &lt;center&gt;2019/2020 m.
}}
|{{Football kit
|align = left
|pattern_la = 
|pattern_b = _figueirense17t
|pattern_ra = 
|leftarm = 000000
|body = 000000
|rightarm = 000000
|shorts = 000000
|socks = 000000
|title = &lt;center&gt;2019/2020 m.
}}
|}

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2016–2017|III|4|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2017–2018|II|12|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2018–2019|II|8|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2019–2020|II|14|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|III (B zona)|8|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|III (B zona)||}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* Oficiali klubo sveatinė
* [https://uk.soccerway.com/teams/ukraine/balkany-zorya/33979/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/balkany-zorya/startseite/verein/49306 Transfermarkt]

{{DEFAULTSORT:BALKANY}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Balkany Zorya]]</text>
      <sha1>dkizoz6sjb6kx7202eh76jonknnegnw</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819605</id>
      <parentid>7819604</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:22:21Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819605</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="4005" sha1="jxlvr9xskyr8enmivhzv3e2cf7qkf5q" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Zorijos &quot;Balkany&quot;
| image    = [[Vaizdas:FkBalkany2021.png|200px]]
| fullname = Футбольний клуб «Балкани»
| founded  = 2007 m.
| ground   = Boriso Tropanco vardo stadionas, [[Zoria]] ([[Odesos sritis]])
| capacity = 1 600
| chairman = 		
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 

| pattern_la1         = 
| pattern_b1          = _striped19darkblue
| pattern_ra1         = 
| pattern_sh1         = _tiro15n
| pattern_so1         = 
| leftarm1            = 000066
| body1               = 000066
| rightarm1           = 000066
| shorts1             = 000066
| socks1              = 000066
|  pattern_la2      = 
|  pattern_b2       = 
|  pattern_ra2      = 
|  pattern_sh2      = 
|  pattern_so2      = 
|  leftarm2         = FFFFFF
|  body2            = FFFFFF
|  rightarm2        = FFFFFF
|  shorts2          = FFFFFF
|  socks2           = FFFFFF
}}

'''Zorios „Balkany“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Zoria|Zorios]] – bulgarų kaimo [[Budžiaka|Budžiakos]] regione, [[Odesos sritis|Odesos srityje]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 2007 m. etiniame bulgarų kaime, kuriame gyvena išeivių iš Bulgarijos palikuonys. 

Žaidė mėgėjų lygoje, tapo rajono čempionais, o vėliau siekė profesionaliaus klubo statuso.

2016–2017 m. Antroje lygoje užėmė ketvirtą vietą ir pateko į Pirmą lygą.

Debiutavo 2017–2018 m. Pirmoje lygoje. Joje žaidė kelis sezonus, bet nepavyko įsitvirtinti.

== Spalvinė gama ==
Mėlyna, balta ir juoda.
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Black;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''JUODA'''
| style=&quot;background:white;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''BALTA'''
| style=&quot;background:blue;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''MĖLYNA'''
|}

== Emblema ==
&lt;gallery&gt;
Vaizdas:FC_Balkany_Zorya.jpg|Senoji emblema
Vaizdas:FCBalkany2018.svg|2018–2021 m.
Vaizdas:FkBalkany2021.png|Nuo 2021 m.
&lt;/gallery&gt;

== Apranga ==
* Namų aprangos šiuo metu yra mėlynos spalvos. Svečiuose žaidžia juodomis aprangomis.
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;width:75%;&quot;
|-
|{{Football kit
|align = left
| pattern_la =brownlines
| pattern_la = | pattern_b = _blackstripeonright |pattern_ra = | leftarm = 0000FF |body = 0000FF |rightarm = 0000FF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF
| title = &lt;center&gt;2015/2016 m.
}}
|{{Football kit
| align = left
| pattern_la = |pattern_b = |pattern_ra =| leftarm = 000000 |body = 000000 |rightarm = 000000 | shorts = 000000 |socks = 000000|
| title = &lt;center&gt;2015/2016 m.
}}
|{{Football kit
|align = left
|pattern_la = 
|pattern_b = _whiteshoulders
|pattern_ra = 
|leftarm = 0033ff
|body = 0033ff
|rightarm = 0033ff
|shorts = 0033ff
|socks = ffffff
|title = &lt;center&gt;2017/2018 m.
}}
|{{Football kit
|align = left
|pattern_la = 
|pattern_b = _whiteVarms
|pattern_ra = 
|leftarm = 000000
|body = 000000
|rightarm = 000000
|shorts = 000000
|socks = 000000
|title = &lt;center&gt;2017/2018 m.
}}

|{{Football kit
|align = left
|pattern_la = 
|pattern_b = _dinamo17a
|pattern_ra = 
|leftarm = FFFFFF
|body = FFFFFF
|rightarm = FFFFFF
|shorts = FFFFFF
|socks = ffffff
|title = &lt;center&gt;2019/2020 m.
}}
|{{Football kit
|align = left
|pattern_la = 
|pattern_b = _figueirense17t
|pattern_ra = 
|leftarm = 000000
|body = 000000
|rightarm = 000000
|shorts = 000000
|socks = 000000
|title = &lt;center&gt;2019/2020 m.
}}
|}

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2016–2017|III|4|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2017–2018|II|12|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2018–2019|II|8|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2019–2020|II|14|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|III (B zona)|8|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|III (B zona)||}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* Oficiali klubo sveatinė
* [https://uk.soccerway.com/teams/ukraine/balkany-zorya/33979/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/balkany-zorya/startseite/verein/49306 Transfermarkt]

{{DEFAULTSORT:BALKANY}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Balkany Zorya]]</text>
      <sha1>jxlvr9xskyr8enmivhzv3e2cf7qkf5q</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819606</id>
      <parentid>7819605</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:22:43Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Nuorodos */</comment>
      <origin>7819606</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3997" sha1="clzkq60nfuz5igax3oajzq0uj57yumg" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Zorijos &quot;Balkany&quot;
| image    = [[Vaizdas:FkBalkany2021.png|200px]]
| fullname = Футбольний клуб «Балкани»
| founded  = 2007 m.
| ground   = Boriso Tropanco vardo stadionas, [[Zoria]] ([[Odesos sritis]])
| capacity = 1 600
| chairman = 		
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 

| pattern_la1         = 
| pattern_b1          = _striped19darkblue
| pattern_ra1         = 
| pattern_sh1         = _tiro15n
| pattern_so1         = 
| leftarm1            = 000066
| body1               = 000066
| rightarm1           = 000066
| shorts1             = 000066
| socks1              = 000066
|  pattern_la2      = 
|  pattern_b2       = 
|  pattern_ra2      = 
|  pattern_sh2      = 
|  pattern_so2      = 
|  leftarm2         = FFFFFF
|  body2            = FFFFFF
|  rightarm2        = FFFFFF
|  shorts2          = FFFFFF
|  socks2           = FFFFFF
}}

'''Zorios „Balkany“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Zoria|Zorios]] – bulgarų kaimo [[Budžiaka|Budžiakos]] regione, [[Odesos sritis|Odesos srityje]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 2007 m. etiniame bulgarų kaime, kuriame gyvena išeivių iš Bulgarijos palikuonys. 

Žaidė mėgėjų lygoje, tapo rajono čempionais, o vėliau siekė profesionaliaus klubo statuso.

2016–2017 m. Antroje lygoje užėmė ketvirtą vietą ir pateko į Pirmą lygą.

Debiutavo 2017–2018 m. Pirmoje lygoje. Joje žaidė kelis sezonus, bet nepavyko įsitvirtinti.

== Spalvinė gama ==
Mėlyna, balta ir juoda.
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Black;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''JUODA'''
| style=&quot;background:white;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''BALTA'''
| style=&quot;background:blue;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''MĖLYNA'''
|}

== Emblema ==
&lt;gallery&gt;
Vaizdas:FC_Balkany_Zorya.jpg|Senoji emblema
Vaizdas:FCBalkany2018.svg|2018–2021 m.
Vaizdas:FkBalkany2021.png|Nuo 2021 m.
&lt;/gallery&gt;

== Apranga ==
* Namų aprangos šiuo metu yra mėlynos spalvos. Svečiuose žaidžia juodomis aprangomis.
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;width:75%;&quot;
|-
|{{Football kit
|align = left
| pattern_la =brownlines
| pattern_la = | pattern_b = _blackstripeonright |pattern_ra = | leftarm = 0000FF |body = 0000FF |rightarm = 0000FF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF
| title = &lt;center&gt;2015/2016 m.
}}
|{{Football kit
| align = left
| pattern_la = |pattern_b = |pattern_ra =| leftarm = 000000 |body = 000000 |rightarm = 000000 | shorts = 000000 |socks = 000000|
| title = &lt;center&gt;2015/2016 m.
}}
|{{Football kit
|align = left
|pattern_la = 
|pattern_b = _whiteshoulders
|pattern_ra = 
|leftarm = 0033ff
|body = 0033ff
|rightarm = 0033ff
|shorts = 0033ff
|socks = ffffff
|title = &lt;center&gt;2017/2018 m.
}}
|{{Football kit
|align = left
|pattern_la = 
|pattern_b = _whiteVarms
|pattern_ra = 
|leftarm = 000000
|body = 000000
|rightarm = 000000
|shorts = 000000
|socks = 000000
|title = &lt;center&gt;2017/2018 m.
}}

|{{Football kit
|align = left
|pattern_la = 
|pattern_b = _dinamo17a
|pattern_ra = 
|leftarm = FFFFFF
|body = FFFFFF
|rightarm = FFFFFF
|shorts = FFFFFF
|socks = ffffff
|title = &lt;center&gt;2019/2020 m.
}}
|{{Football kit
|align = left
|pattern_la = 
|pattern_b = _figueirense17t
|pattern_ra = 
|leftarm = 000000
|body = 000000
|rightarm = 000000
|shorts = 000000
|socks = 000000
|title = &lt;center&gt;2019/2020 m.
}}
|}

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2016–2017|III|4|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2017–2018|II|12|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2018–2019|II|8|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2019–2020|II|14|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|III (B zona)|8|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|III (B zona)||}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* Oficiali klubo sveatinė
* [https://www.soccerway.com/team/fk-balkany/Ac1IEV8i/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/balkany-zorya/startseite/verein/49306 Transfermarkt]

{{DEFAULTSORT:BALKANY}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Balkany Zorya]]</text>
      <sha1>clzkq60nfuz5igax3oajzq0uj57yumg</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FK Čerkaščyna</title>
    <ns>0</ns>
    <id>521433</id>
    <revision>
      <id>7819623</id>
      <parentid>7636821</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:27:57Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819623</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3833" sha1="ipm1vps5oo17rm2wcdredt2km4q7ftw" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = FK „Čerkaščyna“
| image    = [[Vaizdas:Čerkaščina-Akademija emblema.png|150px]]
| fullname = Об'єднаний професіональний футбольний клуб «Черкащина»
| founded  = 2010 m.
| ground   = Centrinis Stadionas, [[Čerkasai]]
| capacity = 10 300
| chairman = Henadiy Aldakymov		
| manager  = Oleksandr Kyrylyuk
| league   = 
| season   = 
| position = 
| pattern_la1= _ch_dnipro1516
| pattern_b1= _ch_dnipro1516
| pattern_ra1= _ch_dnipro1516
| pattern_so1 = _ch_dnipro1516
| pattern_sh1 = _ch_dnipro1516
| leftarm1=FFFFFF
| body1=FFFFFF
| rightarm1=FFFFFF
| shorts1=FFFFFF
| socks1=FFFFFF
| pattern_la2= _redyellowshoulders
| pattern_b2= _ch_dnipro1516away
| pattern_ra2= _redyellowshoulders
| pattern_sh2 = _redsides
| leftarm2=0000FF
| body2=0000FF
| rightarm2=0000FF
| shorts2=0000FF
| socks2=0000FF
}}

'''Čerkasų „Čerkaščyna“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Čerkasai|Čerkasų]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas [[2010]] m. [[Čerkasai|Čerkasų]] gubernatoriaus Serhijaus Tulubo iniciatyva. Jo originalus pavadinimas buvo '''&quot;Slavutič&quot;'''.

[[2011]] m. dalyvavo mėgėjų lygoje. Vėliau klubas gavo profesionalaus klubo licenciją ir 2011/2012 metų sezone žaidė Antroje lygoje. 

Nuo tada [[FK Čerkasy|„Dnipri“]] sirgaliai klubo vadovybę įtikinėdavo pasikeisti pavadinimą ir būti &quot;Dnipro&quot;.

[[2014]] m. [[liepos]] mėn. Čerkasų &quot;Slavutič&quot; susijungė su kitu klubu [[FK Zorâ Bilozirija]] ir tapo Čerkasų &quot;Slavutič-Zoria&quot; (Slavutych-Zorya Cherkasy). Tačiau greitai buvo pasiduota &quot;Dnipro&quot; sirgalių spaudimui ir įtikinėjimams, o klubas dar kartą pervadintas. Šį kartą tapo '''&quot;Čerkaskij Dnipro&quot;'''.

2014–2015 m. sezone tapo Antros lygos nugalėtojais ir iškopė į Pirmą lygą.

2019 m. dar kartą pakeistas pavadinimas ir vadinamas '''FK Čerkaščyna'''.

'''Pastaba.''' Nuo [[1955]] m. [[Čerkasai|Čerkasuose]] gyvavo &quot;Dnipro&quot; klubas, kuris bankrutavo [[2009]] m. Būtent po šio klubo žlugimo įsikūrė &quot;Slavutič&quot;. Šie du &quot;Dnipro&quot; neturi nieko bendro. Jų atskira istorija, tačiau sirgaliai išsireikalavo &quot;Dnipro&quot; vardo. Dabar naudojamas &quot;Čerkaskij Dnipro&quot; pavadinimas. Buvo pakeistas &quot;Slavutič&quot; logotipas ir naudojamas &quot;Dnipro&quot; pavadinimas bei logo, kuriame puikuojasi [[1955]] m. data. tai įneša šiokios tokios paniavos.

{{fkp|2010|Slavutič|2014|Slavutič-Zorya Cherkasy|2014|Čerkaskij Dnipro|2019|Čerkaščyna}}

== Spalvinė gama ==
Balta ir mėlyna. Raudona ir mėlyna.
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:White;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Balta'''
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Mėlyna'''
| style=&quot;background:darkred;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Raudona'''
|}

== Emblema ==
&lt;gallery&gt;
FC_Slavutič_Čerkasy.jpg|&quot;Slavutič&quot; logotipas (nuo 2010 m.)
FC_Čerkaskij_Dnipro.jpg|&quot;Čerkaskij Dnipro&quot; logotipas (nuo 2014 m.)
&lt;/gallery&gt;

== Sezonai ==
=== Ukrainos varžybos ===
; &quot;Slavutič&quot;
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2011–2012|III {{small|(„A“ grupė)}}|3|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2012–2013|III {{small|(„A“ grupė)}}| 4 {{small|(„A“ grupė)}} &lt;br /&gt; 3 ({{small|finalinė dalis}})|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2013–2014|III|7|1/2 f.}}
|}
; &quot;Čerkaskij Dnipro&quot;
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2014–2015|III|1|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2015–2016|II|2|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2016–2017|II|8|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2017–2018|II|17|1/32 f.}}
|}
; &quot;Čerkaščina-Akademija&quot;
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2018–2019|III {{small|(„A“ grupė)}}|2|1/8 f.}}
|}
; &quot;Čerkaščina&quot;
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2019–2020|II|16|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|III|x|1/64 f.}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* 

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Čerkaskij Dnipro]]</text>
      <sha1>ipm1vps5oo17rm2wcdredt2km4q7ftw</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819624</id>
      <parentid>7819623</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:28:22Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819624</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3813" sha1="jakp5hmonwvraky483v8v35tbilo55h" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = FK „Čerkaščyna“
| image    = [[Vaizdas:Čerkaščina-Akademija emblema.png|150px]]
| fullname = Об'єднаний професіональний футбольний клуб «Черкащина»
| founded  = 2010 m.
| ground   = Centrinis Stadionas, [[Čerkasai]]
| capacity = 10 300
| chairman = Henadiy Aldakymov		
| manager  = Oleksandr Kyrylyuk
| league   = 
| season   = 
| position = 
| pattern_la1= _ch_dnipro1516
| pattern_b1= _ch_dnipro1516
| pattern_ra1= _ch_dnipro1516
| pattern_so1 = _ch_dnipro1516
| pattern_sh1 = _ch_dnipro1516
| leftarm1=FFFFFF
| body1=FFFFFF
| rightarm1=FFFFFF
| shorts1=FFFFFF
| socks1=FFFFFF
| pattern_la2= _redyellowshoulders
| pattern_b2= _ch_dnipro1516away
| pattern_ra2= _redyellowshoulders
| pattern_sh2 = _redsides
| leftarm2=0000FF
| body2=0000FF
| rightarm2=0000FF
| shorts2=0000FF
| socks2=0000FF
}}

'''Čerkasų „Čerkaščyna“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Čerkasai|Čerkasų]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 2010 m. [[Čerkasai|Čerkasų]] gubernatoriaus Serhijaus Tulubo iniciatyva. Jo originalus pavadinimas buvo '''&quot;Slavutič&quot;'''.

2011 m. dalyvavo mėgėjų lygoje. Vėliau klubas gavo profesionalaus klubo licenciją ir 2011/2012 metų sezone žaidė Antroje lygoje. 

Nuo tada [[FK Čerkasy|„Dnipri“]] sirgaliai klubo vadovybę įtikinėdavo pasikeisti pavadinimą ir būti &quot;Dnipro&quot;.

2014 m. [[liepos]] mėn. Čerkasų &quot;Slavutič&quot; susijungė su kitu klubu [[FK Zorâ Bilozirija]] ir tapo Čerkasų &quot;Slavutič-Zoria&quot; (Slavutych-Zorya Cherkasy). Tačiau greitai buvo pasiduota &quot;Dnipro&quot; sirgalių spaudimui ir įtikinėjimams, o klubas dar kartą pervadintas. Šį kartą tapo '''&quot;Čerkaskij Dnipro&quot;'''.

2014–2015 m. sezone tapo Antros lygos nugalėtojais ir iškopė į Pirmą lygą.

2019 m. dar kartą pakeistas pavadinimas ir vadinamas '''FK Čerkaščyna'''.

'''Pastaba.''' Nuo 1955 m. [[Čerkasai|Čerkasuose]] gyvavo &quot;Dnipro&quot; klubas, kuris bankrutavo 2009 m. Būtent po šio klubo žlugimo įsikūrė &quot;Slavutič&quot;. Šie du &quot;Dnipro&quot; neturi nieko bendro. Jų atskira istorija, tačiau sirgaliai išsireikalavo &quot;Dnipro&quot; vardo. Dabar naudojamas &quot;Čerkaskij Dnipro&quot; pavadinimas. Buvo pakeistas &quot;Slavutič&quot; logotipas ir naudojamas &quot;Dnipro&quot; pavadinimas bei logo, kuriame puikuojasi [[1955]] m. data. tai įneša šiokios tokios paniavos.

{{fkp|2010|Slavutič|2014|Slavutič-Zorya Cherkasy|2014|Čerkaskij Dnipro|2019|Čerkaščyna}}

== Spalvinė gama ==
Balta ir mėlyna. Raudona ir mėlyna.
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:White;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Balta'''
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Mėlyna'''
| style=&quot;background:darkred;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Raudona'''
|}

== Emblema ==
&lt;gallery&gt;
FC_Slavutič_Čerkasy.jpg|&quot;Slavutič&quot; logotipas (nuo 2010 m.)
FC_Čerkaskij_Dnipro.jpg|&quot;Čerkaskij Dnipro&quot; logotipas (nuo 2014 m.)
&lt;/gallery&gt;

== Sezonai ==
=== Ukrainos varžybos ===
; &quot;Slavutič&quot;
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2011–2012|III {{small|(„A“ grupė)}}|3|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2012–2013|III {{small|(„A“ grupė)}}| 4 {{small|(„A“ grupė)}} &lt;br /&gt; 3 ({{small|finalinė dalis}})|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2013–2014|III|7|1/2 f.}}
|}
; &quot;Čerkaskij Dnipro&quot;
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2014–2015|III|1|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2015–2016|II|2|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2016–2017|II|8|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2017–2018|II|17|1/32 f.}}
|}
; &quot;Čerkaščina-Akademija&quot;
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2018–2019|III {{small|(„A“ grupė)}}|2|1/8 f.}}
|}
; &quot;Čerkaščina&quot;
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2019–2020|II|16|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|III|x|1/64 f.}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* 

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Čerkaskij Dnipro]]</text>
      <sha1>jakp5hmonwvraky483v8v35tbilo55h</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FK Čerkasy</title>
    <ns>0</ns>
    <id>522875</id>
    <revision>
      <id>7819621</id>
      <parentid>7636820</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:27:03Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819621</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3956" sha1="234rd0x6jfk71gsz52ox8qal9eg98j4" xml:space="preserve">{{fc-infod
| clubname = FK „Čerkasy“ &lt;hr /&gt; FK „Dnipro“ &lt;br /&gt; 1955 – 2009
| image    = [[Vaizdas:FK_Čerkasy.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Черкассы» &lt;br/&gt;  «Дніпро»
| founded  = 1955 m.
| defunct  = 2009 m.
| ground   = Centrinis Stadionas, [[Čerkasai]]
| capacity = 10 300
| chairman = 	
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position =  
| pattern_la1= |pattern_b1=_thinblacksides |pattern_ra1=
| leftarm1=0033FF |body1=0033FF |rightarm1=0033FF |shorts1=FFFFFF |socks1=0033FF
| pattern_la2= |pattern_b2= |pattern_ra2=
| leftarm2=000000 |body2=000000 |rightarm2=000000 |shorts2=FFFFFF |socks2=000000
}}

'''Čerkasų FK „Čekasy“ arba FK „Dnipro“''' – buvęs [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Čerkasai|Čerkasų]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas [[1955]] m. „Burevestniko“ pavadinimu. [[1957]] m. tapo „Kolhozniku“. 

Po to dar keletą kartų keitėsi klubo pavadinimai. Klubas bankrutavo [[2009]] m.

'''Pastaba.''' Po šio klubo žlugimo [[Čerkasai|Čerkasuose]] įsikūrė „Slavutič“, kuris vėliau ėmė naudoti „Dnipro“ žymenį. Šie du „Dnipro“ neturi nieko bendro. Jų atskira istorija, tačiau sirgaliai išsireikalavo „Dnipro“ vardo. Dabar naudojamas „Čerkaskij Dnipro“ pavadinimas. Buvo pakeistas „Slavutič“ logotipas ir naudojamas „Dnipro“ pavadinimas bei logo, kuriame nurodyta [[1955]] m. data. tai įneša šiokios tokios painiavos.

{{fkp|1955|Slavutič|1957|Kolhoznik Cherkasy|1967|Dnipro|1973|Granit|1975|Dnipro|1997|Čerkasy|2004|Dnipro}}

== Spalvinė gama ==
Balta, raudona, mėlyna.
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:White;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Balta'''
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Mėlyna'''
| style=&quot;background:red;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Raudona'''
|}

== Apranga ==
* Namuose žaidė tradicine apranga
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;width:75%;&quot;
|-
|{{Football kit
|align = left
| pattern_la= |pattern_b=_thinblacksides |pattern_ra=
| leftarm=0033FF |body=0033FF |rightarm=0033FF |shorts=FFFFFF |socks=0033FF
|title = &lt;center&gt; Namų apranga
}}
|{{Football kit
|align = left
| pattern_la=_blueshoulders|pattern_b=_blueshoulders|pattern_ra=_blueshoulders
| leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF
|title = &lt;center&gt; Namų apranga
}}

|{{Football kit
|align = left
| pattern_la   = 0033FF
| pattern_b    = _thinwhitesides
| pattern_ra   = 0033FF
| pattern_sh   = _thinwhitesides
| pattern_so   = _thinwhitesides
| leftarm      = 0033FF
| body         = 0033FF
| rightarm     = 0033FF
| shorts       = FFFFFF
| socks        = 0033FF
|title = &lt;center&gt; Namų apranga
}}
|}

* Svečiuose žaidė balta mėlyna apranga
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;width:75%;&quot;
|-
|{{Football kit
|align = left
|pattern_la =
|pattern_b= _thinbluesides
|pattern_ra = 
|pattern_sh = 
|pattern_so = 
|leftarm = FFFFFF
|body = FFFFFF
|rightarm = FFFFFF
|shorts = FFFFFF
|socks = 0033FF
|title = &lt;center&gt;  apranga svetur
}}

|{{Football kit
|align = left
| pattern_la=|pattern_b=|pattern_ra=
| leftarm=0000FF|body=0000FF|rightarm=0000FF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF
|title = &lt;center&gt; apranga svetur
}}
|{{Football kit
|align = left
| pattern_la= |pattern_b= |pattern_ra=
| leftarm=000000 |body=000000 |rightarm=000000 |shorts=FFFFFF |socks=000000
|title = &lt;center&gt;  apranga svetur
}}
|}

== Pasiekimai ==
Niekada nežaidė Ukrainos elito lygoje. Aukščiausias klubo pasiekimas trečioji vieta antros pakopos pirmenybėse 1999/2000 metų sezone.

[[Ukrainos futbolo varžybos 1998–1999 m.|1999 m. Pirmoje lygoje]] užimta ketvirta vieta lėmė galimybę pasivaržyti dėl patekimo į elito lygą, bet šias rungtynes pralaimėjo ir į elitą nepateko.

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* 

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Čerkasy]]</text>
      <sha1>234rd0x6jfk71gsz52ox8qal9eg98j4</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819622</id>
      <parentid>7819621</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:27:17Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819622</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3944" sha1="hwvm2qa493behu7mqonih6rh7gneyow" xml:space="preserve">{{fc-infod
| clubname = FK „Čerkasy“ &lt;hr /&gt; FK „Dnipro“ &lt;br /&gt; 1955 – 2009
| image    = [[Vaizdas:FK_Čerkasy.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Черкассы» &lt;br/&gt;  «Дніпро»
| founded  = 1955 m.
| defunct  = 2009 m.
| ground   = Centrinis Stadionas, [[Čerkasai]]
| capacity = 10 300
| chairman = 	
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position =  
| pattern_la1= |pattern_b1=_thinblacksides |pattern_ra1=
| leftarm1=0033FF |body1=0033FF |rightarm1=0033FF |shorts1=FFFFFF |socks1=0033FF
| pattern_la2= |pattern_b2= |pattern_ra2=
| leftarm2=000000 |body2=000000 |rightarm2=000000 |shorts2=FFFFFF |socks2=000000
}}

'''Čerkasų FK „Čekasy“ arba FK „Dnipro“''' – buvęs [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Čerkasai|Čerkasų]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 1955 m. „Burevestniko“ pavadinimu. 1957 m. tapo „Kolhozniku“. 

Po to dar keletą kartų keitėsi klubo pavadinimai. Klubas bankrutavo 2009 m.

'''Pastaba.''' Po šio klubo žlugimo [[Čerkasai|Čerkasuose]] įsikūrė „Slavutič“, kuris vėliau ėmė naudoti „Dnipro“ žymenį. Šie du „Dnipro“ neturi nieko bendro. Jų atskira istorija, tačiau sirgaliai išsireikalavo „Dnipro“ vardo. Dabar naudojamas „Čerkaskij Dnipro“ pavadinimas. Buvo pakeistas „Slavutič“ logotipas ir naudojamas „Dnipro“ pavadinimas bei logo, kuriame nurodyta [[1955]] m. data. tai įneša šiokios tokios painiavos.

{{fkp|1955|Slavutič|1957|Kolhoznik Cherkasy|1967|Dnipro|1973|Granit|1975|Dnipro|1997|Čerkasy|2004|Dnipro}}

== Spalvinė gama ==
Balta, raudona, mėlyna.
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:White;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Balta'''
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Mėlyna'''
| style=&quot;background:red;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Raudona'''
|}

== Apranga ==
* Namuose žaidė tradicine apranga
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;width:75%;&quot;
|-
|{{Football kit
|align = left
| pattern_la= |pattern_b=_thinblacksides |pattern_ra=
| leftarm=0033FF |body=0033FF |rightarm=0033FF |shorts=FFFFFF |socks=0033FF
|title = &lt;center&gt; Namų apranga
}}
|{{Football kit
|align = left
| pattern_la=_blueshoulders|pattern_b=_blueshoulders|pattern_ra=_blueshoulders
| leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF
|title = &lt;center&gt; Namų apranga
}}

|{{Football kit
|align = left
| pattern_la   = 0033FF
| pattern_b    = _thinwhitesides
| pattern_ra   = 0033FF
| pattern_sh   = _thinwhitesides
| pattern_so   = _thinwhitesides
| leftarm      = 0033FF
| body         = 0033FF
| rightarm     = 0033FF
| shorts       = FFFFFF
| socks        = 0033FF
|title = &lt;center&gt; Namų apranga
}}
|}

* Svečiuose žaidė balta mėlyna apranga
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;width:75%;&quot;
|-
|{{Football kit
|align = left
|pattern_la =
|pattern_b= _thinbluesides
|pattern_ra = 
|pattern_sh = 
|pattern_so = 
|leftarm = FFFFFF
|body = FFFFFF
|rightarm = FFFFFF
|shorts = FFFFFF
|socks = 0033FF
|title = &lt;center&gt;  apranga svetur
}}

|{{Football kit
|align = left
| pattern_la=|pattern_b=|pattern_ra=
| leftarm=0000FF|body=0000FF|rightarm=0000FF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF
|title = &lt;center&gt; apranga svetur
}}
|{{Football kit
|align = left
| pattern_la= |pattern_b= |pattern_ra=
| leftarm=000000 |body=000000 |rightarm=000000 |shorts=FFFFFF |socks=000000
|title = &lt;center&gt;  apranga svetur
}}
|}

== Pasiekimai ==
Niekada nežaidė Ukrainos elito lygoje. Aukščiausias klubo pasiekimas trečioji vieta antros pakopos pirmenybėse 1999/2000 metų sezone.

[[Ukrainos futbolo varžybos 1998–1999 m.|1999 m. Pirmoje lygoje]] užimta ketvirta vieta lėmė galimybę pasivaržyti dėl patekimo į elito lygą, bet šias rungtynes pralaimėjo ir į elitą nepateko.

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* 

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Čerkasy]]</text>
      <sha1>hwvm2qa493behu7mqonih6rh7gneyow</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FK Polissja Žitomir</title>
    <ns>0</ns>
    <id>522895</id>
    <revision>
      <id>7819764</id>
      <parentid>7636880</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:19:57Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819764</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2669" sha1="phz65ctd268qe3uuhant36j81vkalsj" xml:space="preserve">{{reikšmė|1959 m. įkurtą futbolo klubą|2016 m. įkurtą futbolo klubą|[[FK Polissja (2016)]]}}

{{fc-infod
| clubname = FK &quot;Polissja&quot; &lt;br/&gt; FK „Polesė“ &lt;br /&gt; 1959 – 2005
| image    = 
| fullname = Футбольний клуб «Полісся» Житомир 
| founded  = 1959 m.
| defunct  = 2005 m.
| ground   = &quot;Polesės&quot;tadionas, [[Žytomyras]]
| capacity = 21928 &lt;ref name=&quot;worldstadiums&quot;&gt;{{cite web|url=http://www.worldstadiums.com/europe/countries/ukraine.shtml|title=World Stadiums&amp;nbsp;— Stadiums in Ukraine|language=en|archiveurl=https://www.webcitation.org/6Cdgt7Sv3?url=http://www.worldstadiums.com/europe/countries/ukraine.shtml|archivedate=2012-12-03|access-date=2017-09-13|url-status=live}}&lt;/ref&gt;
| chairman = 	
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position =  
| pattern_la1 = _polissya2021h
| pattern_b1 = _polissya2021h
| pattern_ra1 = _polissya2021h
| pattern_sh1 = _polissya2021h
| leftarm1 = 
| body1=
| rightarm1=
| shorts1= 008800
| socks1 = ffef00
| pattern_la2 = _polissya2021a
| pattern_b2 = _polissya2021a
| pattern_ra2 = _polissya2021a
| pattern_sh2 = _polissya2021a
| leftarm2 = 
| body2 = 
| rightarm2 = 
| shorts2 = 17b52f
| socks2 = 17b52f
}}

'''Žitomiro &quot;Polissja“''' – buvęs [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Žytomyras|Žytomyro]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas [[1959]] m. &quot;Avanhardo&quot; pavadinimu. Po to dar keletą kartų keitėsi klubo pavadinimai.

Klubas bankrutavo [[2005]] m. 

{{fkp|1959|Avanhard|1960|Polissja|1967|Avtomobilist|1977|Spartak|1989|Polissja|1992|Himik|1997|Polissja}}

== Pasiekimai ==
Niekada nežaidė Ukrainos aukščiausioje lygoje. Geriausias klubo pasiekimas ketvirtoji vieta Pirmoje lygoje.

2001–2002 metų sezone Pirmoje lygoje užimta ketvirta vieta lėmė galimybę pasivaržyti dėl patekimo į Premjer lygą, bet šias rungtynes pralaimėjo ir liko Pirmoje lygoje.

== Spalvinė gama ==
[[Geltona]], [[žalia]], [[juoda]].
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Green;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''POLISSJA'''
| style=&quot;background:Yellow;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''POLISSJA'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Green;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''POLISSJA'''
| style=&quot;background:Black;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''POLISSJA'''
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://polissyafc.com Оficiali klubo svetainė]
* [http://zhzh.info/publ/8-1-0-1164 zhzh.info] (informacija)

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Polissja Žitomir]]</text>
      <sha1>phz65ctd268qe3uuhant36j81vkalsj</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819765</id>
      <parentid>7819764</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:20:07Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819765</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2661" sha1="3iz04ct2klsuj7tgzykxyhj5lrcj0mk" xml:space="preserve">{{reikšmė|1959 m. įkurtą futbolo klubą|2016 m. įkurtą futbolo klubą|[[FK Polissja (2016)]]}}

{{fc-infod
| clubname = FK &quot;Polissja&quot; &lt;br/&gt; FK „Polesė“ &lt;br /&gt; 1959 – 2005
| image    = 
| fullname = Футбольний клуб «Полісся» Житомир 
| founded  = 1959 m.
| defunct  = 2005 m.
| ground   = &quot;Polesės&quot;tadionas, [[Žytomyras]]
| capacity = 21928 &lt;ref name=&quot;worldstadiums&quot;&gt;{{cite web|url=http://www.worldstadiums.com/europe/countries/ukraine.shtml|title=World Stadiums&amp;nbsp;— Stadiums in Ukraine|language=en|archiveurl=https://www.webcitation.org/6Cdgt7Sv3?url=http://www.worldstadiums.com/europe/countries/ukraine.shtml|archivedate=2012-12-03|access-date=2017-09-13|url-status=live}}&lt;/ref&gt;
| chairman = 	
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position =  
| pattern_la1 = _polissya2021h
| pattern_b1 = _polissya2021h
| pattern_ra1 = _polissya2021h
| pattern_sh1 = _polissya2021h
| leftarm1 = 
| body1=
| rightarm1=
| shorts1= 008800
| socks1 = ffef00
| pattern_la2 = _polissya2021a
| pattern_b2 = _polissya2021a
| pattern_ra2 = _polissya2021a
| pattern_sh2 = _polissya2021a
| leftarm2 = 
| body2 = 
| rightarm2 = 
| shorts2 = 17b52f
| socks2 = 17b52f
}}

'''Žitomiro &quot;Polissja“''' – buvęs [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Žytomyras|Žytomyro]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 1959 m. &quot;Avanhardo&quot; pavadinimu. Po to dar keletą kartų keitėsi klubo pavadinimai.

Klubas bankrutavo 2005 m. 

{{fkp|1959|Avanhard|1960|Polissja|1967|Avtomobilist|1977|Spartak|1989|Polissja|1992|Himik|1997|Polissja}}

== Pasiekimai ==
Niekada nežaidė Ukrainos aukščiausioje lygoje. Geriausias klubo pasiekimas ketvirtoji vieta Pirmoje lygoje.

2001–2002 metų sezone Pirmoje lygoje užimta ketvirta vieta lėmė galimybę pasivaržyti dėl patekimo į Premjer lygą, bet šias rungtynes pralaimėjo ir liko Pirmoje lygoje.

== Spalvinė gama ==
[[Geltona]], [[žalia]], [[juoda]].
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Green;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''POLISSJA'''
| style=&quot;background:Yellow;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''POLISSJA'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Green;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''POLISSJA'''
| style=&quot;background:Black;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''POLISSJA'''
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://polissyafc.com Оficiali klubo svetainė]
* [http://zhzh.info/publ/8-1-0-1164 zhzh.info] (informacija)

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Polissja Žitomir]]</text>
      <sha1>3iz04ct2klsuj7tgzykxyhj5lrcj0mk</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Vikiprojektas:Naujienos/Sąrašas</title>
    <ns>102</ns>
    <id>522923</id>
    <revision>
      <id>7820080</id>
      <parentid>7817070</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T06:42:55Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Homo ergaster</username>
        <id>10314</id>
      </contributor>
      <minor />
      <origin>7820080</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2535" sha1="8rp58tl4304ayfhbb0btfzdslzp8h59" xml:space="preserve">* Balandžio 26 d. Baltųjų rūmų renginyje „[[Washington Hilton]]“ viešbutyje užpuolikas paleido šūvius, evakuotas [[JAV]] prezidentas [[Donald Trump]].[https://www.lrytas.lt/pasaulis/ivykiai/2026/04/26/news/garsiame-baltuju-rumu-renginyje-suviai-evakutas-d-trumpas-kreipesi-i-zmones-aiskeja-detales-apie-sauli-42200422]
* Balandžio 23 d. Šalia [[Kopenhaga|Kopenhagos]] susidūrė du lengvieji traukiniai. Avarijos metu sužeista 17 žmonių, iš jų 4 sunkiai.[https://www.nytimes.com/2026/04/23/world/europe/denmark-trains-collision-copenhagen.html]
* Balandžio 21 d. [[Panevėžio rajonas|Panevėžio rajone]] dingo paramedikas. Vėliau tą pačią dieną buvo rastas vyro kūnas, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo jo nužudymo ir neteisėto laisvės atėmimo.[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2906029/policija-tiriamas-paramediko-sadausko-galimas-nuzudymas]
* Balandžio 19 d. [[Bulgarija|Bulgarijos]] parlamento rinkimuose daugumą vietų užsitikrino koalicija „Pažangioji Bulgarija“, vadovaujama buvusio prezidento [[Rumenas Radevas|Rumeno Radevo]].[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/2903126/bulgarijos-parlamento-rinkimai-buves-prezidentas-rumenas-radevas-uzsitikrino-dauguma]
* Balandžio 16 d. Įsigaliojo 10 dienų paliaubos tarp [[Izraelis|Izraelio]] ir [[Libanas|Libano]].[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/2900005/isigaliojo-izraelio-ir-libano-10-dienu-paliaubos]
* Balandžio 15 d. [[Turkija|Turkijoje]], Kachramanmarašo provincijoje, per šaudynes mokykloje žuvo 9 žmonės, dar 13 sužeista.[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/2899265/pranesama-apie-naujas-saudynes-turkijos-mokykloje-keturi-zmones-zuvo-20-suzeisti]
* Balandžio 14 d. [[Beninas|Benino]] prezidento rinkimus laimėjo šalies finansų ministras [[Romuald Wadagni]].[https://www.bbc.com/news/articles/ckgwwr1n982o]
* Balandžio 14 d. [[Turkija|Turkijoje]], Šanliurfos provincijoje, mokykloje per šaudynes sužalota 16 žmonių.[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/2898153/per-saudynes-turkijos-mokykloje-suzeista-16-zmoniu-uzpuolikas-negyvas]
* Balandžio 12 d. [[Vengrija|Vengrijos]] parlamento rinkimus laimėjo opozicinė partija „[[Tisza]]“.[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/2896008/orbano-valdymo-pabaiga-pergale-vengrijos-rinkimuose-svencia-magyaras-su-tisza]
* Balandžio 10 d. Į [[Žemė|Žemę]] sugrįžo „[[Artemis 2]]“ misija.[https://www.lrt.lt/naujienos/mokslas-ir-it/11/2894341/istorine-akimirka-artemis-2-misija-sugrizo-i-zeme-pamatykite-kaip-viskas-vyko]</text>
      <sha1>8rp58tl4304ayfhbb0btfzdslzp8h59</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Barūnų apylinkė</title>
    <ns>0</ns>
    <id>523256</id>
    <revision>
      <id>7819881</id>
      <parentid>6913700</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T17:00:29Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>InternetArchiveBot</username>
        <id>150094</id>
      </contributor>
      <comment>Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5</comment>
      <origin>7819881</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2655" sha1="2j5u14tveqj975nx5ajothrujaaw5q5" xml:space="preserve">{{Administracinis vienetas
| pavadinimas = Barūnų kaimiškoji apylinkė
| origpavadin = ''Барунскі сельсавет''
| herbas = 
| vėliava = 
| žemėlapis =  
| plotis = 200
| UTC= |UTCv= 
| valstybė = Baltarusija
| valstRegionoVardas = Sritis | valstRegionas = Gardino sritis
| valstRegiono2lygioVardas =Rajonas | valstRegionas2lygio = Ašmenos rajonas
| admCentras = Barūnai
| admVienetoVardas = Gyvenviečių skaičius | admVienetoKiekis =  36
| įkurtas = 
| vadovotitulas = |vadovas = 
| gyventojumetai =  2011|gyventoju = 1348
| plotas = 255
| tinklalapis = 
| vikiteka = 
}}

'''Barūnų kaimiškoji apylinkė''' ({{be|Барунскі сельсавет}}) – apylinkė [[Gudija|Gudijoje]], [[Ašmenos rajonas|Ašmenos rajone]]. Centras – [[Barūnai]].

2009 m. 94,5 % gyventojų buvo [[gudai]], 3,8 % – [[lenkai]], 1,5 % – [[rusai]].&lt;ref&gt;[http://pop-stat.mashke.org/belarus-ethnic-comm2009.htm] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160114095101/http://pop-stat.mashke.org/belarus-ethnic-comm2009.htm |date=2016-01-14 }}&lt;/ref&gt;

== Gyvenvietės ==
;Agromiesteliai:
* [[Barūnai]] (''Баруны'')
;Kaimai:
* [[Alionys (Baltarusija)|Alionys]] (''Аляны'') · Antanava (''Антанова'') · [[Bijutiškės]] (''Біюцішкі'') · Bėniūnai (''Бянюны'') · Vaicechava (''Вайцехава'') · Vaščynikai (''Вашчынікі'') · Hareckauščyna (''Гарэцкаўшчына'') · [[Geistūnai]] (''Гейстуны'') · Ginaučiai (''Гінеўцы'') · Girgilėnai (''Гіргіляны'') · Gudauščyna (''Гудаўшчына'') · Zaharniatai (''Загарняты'') · Zascenė (''Засценне'') · Zubauščyna (''Зубаўшчына'') · Zialiony Boras (''Зялёны Бор'') · Kaecianiatai (''Каецяняты'') · Kurhanas (''Курган'') · Kutarauščyna (''Кутараўшчына'') · Paludai (''Палуды'') · Petravičiai (''Пятровічы'') · Ravai (''Равы'') · Sidliarouščyna (''Сідляроўшчына'') · Smalenka (''Смаленка'') · Trasečaniatai (''Трасечаняты'') · Fedzevičai (''Федзевічы'') · Čarkasai (''Чаркасы'') · Černuška (''Чэрнушка'') · [[Šaltiniai (Ašmena)|Šaltiniai]] (''Шальціны'') · Šapavalai (''Шапавалы'')
;Viensėdžiai:
* Baradouščyna (''Барадоўшчына'') · Lygiai (''Лігі'') · Marjanova (''Мар’янова'') · Misiūniškės (''Місюнішкі'') · Rudėniškės (''Рудэнішкі'') · Studzianecas (''Студзянец'')

== Šaltiniai ==
{{išn}}

[[Kategorija:Ašmenos rajono apylinkės]]</text>
      <sha1>2j5u14tveqj975nx5ajothrujaaw5q5</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Be namų negerai</title>
    <ns>0</ns>
    <id>527320</id>
    <revision>
      <id>7820090</id>
      <parentid>7769431</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T07:28:06Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Tomasz Domański 21.05.1993</username>
        <id>210703</id>
      </contributor>
      <origin>7820090</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="8521" sha1="novaokzzy0571icdrhx8ipzub68yrgd" xml:space="preserve">{{Infolentelė televizijos serialas
 | Spalva    = #ccccff
 | Tekstas   =
 | Pavadinimas = Be namų negerai
 | Paveikslėlis =
 | Antraštė = 
 | Pavadinimas_2 = 
 | Žanras = [[Muilo opera]]
 | Formatas = 
 | Kūrėjas = Alan Bateman
 | Išplėtojo = 
 | Scenarijus = 
 | Režisierius = 
 | Kūrybos režisierius = 
 | Aktoriai =
 | Pasakotojas =
 | Atidar muz kompozitorius = Mike Perjanik
 | Atidarymo muzika = „Home and Away“&lt;br /&gt;(trumpa, instrumentinė versija)
 | Uždarymo muzika = „Home and Away“
 | Kompozitorius = 
 | Šalis = [[Australija]]
 | Kalba = anglų
 | Sezonai = 39
 | Serijos = 8723&lt;br/&gt;(2026 m. gegužės 28 d.)
 | Epizodai = 
 | Epizodų sąrašas = 
 | Vykdantysis prodiuseris = John Holmes&lt;br /&gt;Julie McGauran
 | Prodiuseris = John Holmes (1988–89)&lt;br /&gt;Andrew Howie (1989–94)&lt;br /&gt;Russell Webb (1994–2001)&lt;br /&gt;Julie McGauran (2001–07)&lt;br/&gt;Cameron Welsh (2007–12)&lt;br/&gt;Lucy Addario (2012–)
 | Montuotojas =
 | Vieta = Palm Byčas, [[Sidnėjus]], [[Naujasis Pietų Velsas]]
 | Kinematografija =
 | Kamera =  Video (1988&amp;ndash;2003)&lt;br /&gt;HD video (2003&amp;ndash;dabar)
 | Trukmė = 22 minutės
 | Kompanija =
 | Platintojas = Southern Star Group
 | Kanalas = [[Seven Network]]
 | Vaizdo formatas = [[576i]] ([[4:3]]) (1988–2000)&lt;br /&gt;[[576i]] ([[16:9]]) (2001–)&lt;br /&gt;[[1080i]] (16:9) (2007–2010, 2016–)
 | Garso formatas = Stereo
 | Pirmas pasirodymas = 
 | Pirmą kartą = {{Start date|1988|1|17|df=y}}
 | Paskutinį kartą = dabar
 | Anksčiau =
 | Vėliau = 
 | Susijusios = HeadLand
 | Tinklalapis = https://homeandaway.7plus.com.au/
 | Tinklalapio pav = Oficiali svetainė
 | Gamybos tinklalapis = 
}}

'''„Be namų negerai“''' ({{en|Home and Away}}) – [[Australija|Australijos]] draminis televizijos serialas. Autorius – Alan Bateman. Pradėtas rodyti [[1988]] m. [[sausio 17]] d. per TV kanalą „[[Seven Network|Seven]]“.&lt;ref name=&quot;TelevisionAu&quot;&gt;{{cite web|url=http://televisionau.com/feature-articles/home-and-away|title=Home and Away|publisher=Televisionau.com|archiveurl=https://www.webcitation.org/6Odt65yqt?url=http://televisionau.com/feature-articles/home-and-away|archivedate=2014-04-06}}&lt;/ref&gt; 

„Be namų negerai“ tapo vienu sėkmingiausiu Australijos medijų eksporto produktu, rodytas daugiau nei 80 šalių.&lt;ref&gt;{{cite web |url=http://www.northpalmbeach.com.au/index.php?option=com_content&amp;view=article&amp;id=66&amp;Itemid=60 |title=Summer Bay |publisher=Northpalmbeach.com.au |archiveurl=https://www.webcitation.org/6aTab5jhn?url=http://www.northpalmbeach.com.au/index.php?option=com_content&amp;view=article&amp;id=66&amp;Itemid=60 |archivedate=2015-08-02}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite news|url=http://www.heraldsun.com.au/entertainment/shadows-fall-on-home-and-away-behind-the-scenes-at-australias-most-troubled-soap-opera/story-e6frf96f-1225811925149|title=Shadows fall on Home And Away – behind the scenes at Australia's most troubled soap opera|last=Fife-Yeomans|first=Janet|work=[[Herald Sun]]|date=2009-12-19|accessdate=2015-08-02}}&lt;/ref&gt; Serialas populiarus [[Jungtinė Karalystė|Jungtinėje Karalystėje]], [[Airija|Airijoje]] ir [[Naujoji Zelandija|Naujojoje Zelandijoje]]. [[Lietuva|Lietuvoje]] pirmoji serija parodyti per [[LNK]] 1995 m.{{faktas}} Vėliau serialas rodytas per [[TV1]] ir [[Baltijos televizija|BTV]].

== Istorija ==
A. Bateman serialo koncepcija buvo paremta vaikų [[Našlaitis|našlaičių]] problemomis mažame Samerbėjaus (''Summer Bay'') miestelyje. Iš pradžių serialas turėjo vadintis „Refuge“.

Pirmoji pilotinė serialo serija tęsėsi 90 min. ir jai duotas pavadinimas „Home and Away: The Movie“. Nuo tada kiekvienas epizodas tęsiasi apie 22 minutes. Serialas transliuojamas penkias dienas per savaitę ir yra ilgiausias [[Drama|draminis]] serialas Australijoje bei vienas ilgiausiai besitęsiančių serialų pasaulyje.

Šiuo metu Australijoje jis transliuojamas nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 19 val. Ketvirtadienį – po dvi serijas.
Australijoje serialas yra labiausiai apdovanota TV programa „Logie Awards“ apdovanojimuose (virš 46 kartų).

== Turinys ==
Seriale meilės temoms nėra skiriama daugiausiai dėmesio. Nagrinėjamos [[Alkoholizmas|alkoholizmo]],&lt;ref name=&quot;Al&quot;&gt;{{cite web|url=http://www.digitalspy.co.uk/soaps/s15/home-and-away/spoilers/a650041/leah-tries-to-support-matt.html|title=Leah tries to support Matt|last=Kilkelly|first=Daniel|work=Digital Spy|date=2015-05-30|accessdate= 2015-07-31}}&lt;/ref&gt; [[Narkomanija|narkotikų]],&lt;ref name=&quot;Controversial&quot;&gt;{{cite web|url=http://thefix.ninemsn.com.au/2014/12/09/06/31/home-and-aways-most-controversial-moments|title=Home and Away's most controversial moments|work=The Fix|date=2014-12-09|accessdate=2015-07-31|url-status=dead|archiveurl=https://web.archive.org/web/20150828020306/http://thefix.ninemsn.com.au/2014/12/09/06/31/home-and-aways-most-controversial-moments|archivedate=2015-08-28}}&lt;/ref&gt; [[Ankstyvas nėštumas|ankstyvo nėštumo]],&lt;ref name=&quot;Pregnant Plot&quot;&gt;{{cite web|url=http://www.digitalspy.co.uk/soaps/s15/home-and-away/news/a301222/ha-star-pregnancy-plot-is-realistic.html|title='H&amp;A' star: 'Pregnancy plot is realistic'|last=Kilkelly|first=Daniel|work=Digital Spy|date=2011-01-31|accessdate= 2015-07-31}}&lt;/ref&gt; [[Patyčios|patyčių]],&lt;ref name=&quot;Controversial&quot;/&gt; [[Kriminalinis pasaulis|kriminalinio pasaulio]], [[Homoseksualumas|homoseksualumo]],&lt;ref name=&quot;Ricci&quot;&gt;{{cite news|url=https://www.smh.com.au/national/education/too-gay-for-teens-20090322-92yi.html|title=Too gay for teens|last=Ricci|first=Colleen|work=The Sydney Morning Herald|date=2009-03-23|accessdate=2015-07-24}}&lt;/ref&gt; [[ŽIV]], [[AIDS]],&lt;ref name=&quot;Tragic&quot;&gt;{{cite journal|title=A tragic twist|journal=Inside Soap|date=2008-03-01|pages=31}}&lt;/ref&gt;&lt;ref name=&quot;08 Spoilers&quot;&gt;{{cite web|title=Home and Away Spoilers 2008|url=http://www.throng.com.au/home-and-away/home-and-away-spoilers-2008|publisher=Throng Australia|accessdate=2011-11-12|date=2015-08-23|archive-date=2012-04-09|archive-url=https://web.archive.org/web/20120409115551/http://www.throng.com.au/home-and-away/home-and-away-spoilers-2008|url-status=dead}}&lt;/ref&gt; [[Autizmas|autizmo]], [[Vėžys (liga)|vėžio]], [[savižala|savęs žalojimo]],&lt;ref name= &quot;traumatic&quot;&gt;{{cite web| url=http://www.digitalspy.com/soaps/home-and-away/spoilers/a782600/home-and-away-spoiler-olivia-reveals-her-traumatic-secret/| title=Home and Away spoiler: Olivia reveals her traumatic secret| website=[[Digital Spy]]| date= 2016-02-06| accessdate=2016-10-13}}&lt;/ref&gt; [[Bulimija|bulimijos]], [[Savižudybė|savižudybių]],&lt;ref name=&quot;Storylines&quot;&gt;{{cite web|url=http://www.whatsontv.co.uk/home-and-away|title=Abou Home and Away|work=What's on TV|accessdate=2015-07-31}}&lt;/ref&gt; [[Vairavimas išgėrus|vairavimo išgėrus]],&lt;ref name=&quot;Controversial&quot;/&gt; [[Įsivaikinimas|įsivaikinimo]] ir kitos su šiais ir panašiais reiškiniais susijusios problemos.

„Be namų negerai“ veiksmas vyksta Samerbėjuje, kuris yra išgalvota vieta. Filmavimai vyksta [[Naujasis Pietų Velsas|Naujajame Pietų Velse]] ir [[Palm Byčas|Palm Byčo]] paplūdimyje [[Sidnėjus|Sidnėjuje]]. Veiksmo vietos: paplūdimys, mokykla, užkandinė, garažas, žvejybos reikmenų parduotuvėlė, ligoninė, policijos nuovada, buriavimo klubas, kuriame yra sporto klubas, kioskas ir antrame aukšte įsikūręs restoranas.

Personažai gyvena bendruomenėje ir visi vieni kitus gerai pažįsta. Jie gyvena nuosavuose namuose arba nuomoja gyvenamąjį plotą rančoje, namo dalį, butą virš užkandinės, Samerbėjaus karavanų parke priekabą. Dažnai minimi didesni, taip pat išgalvoti miestai – Mangrourivas (''Mangrove River'') ir Jabikrykas (''Yabbie Creek'').

== Filmavimas ==
Scenos patalpose iki 2010 m. buvo filmuojamos „Seven Network’s Sydney“ studijose [[Epingas|Epinge]]. Dabar vidaus scenos filmuojamos Australijos technologijų parke [[Redfernas|Redferne]]. Rančos, pagrindinio namo ir karavanų parko scenos nuo 1988 m. buvo filmuojamos [[Kenthurstas|Kenthurste]]. Tačiau po 2002 m. gruodžio krūmynų gaisrų sunaikinto pagrindinio namo ir aplinkos, karavanų parkas buvo perkeltas ir pradėtas filmuoti Waratah parke (2007–2009 m.) ir Lane Cove River turistų parke (2010–2014 m.). Pagrindinio namo kopija buvo atstatyta pirminėje lokacijoje Kenthurste. Karavanų parkas buvo atkeltas taip pat. Nuo 2015 m. jie pradėti naudoti filmavimams. Pagrindinio namo fasadas yra rodomas nuo pat 1988-ųjų.

== Išnašos ==
{{Išnašos}}

[[Kategorija:Televizijos serialai]]
[[Kategorija:Dramos (serialai)]]</text>
      <sha1>novaokzzy0571icdrhx8ipzub68yrgd</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Černiškės (Astravas)</title>
    <ns>0</ns>
    <id>528835</id>
    <revision>
      <id>7819938</id>
      <parentid>7760118</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T20:17:24Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Hugo.arg</username>
        <id>1674</id>
      </contributor>
      <minor />
      <origin>7819938</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1129" sha1="2qthw24gn5oz2myjtdai7jgzfkgh9sb" xml:space="preserve">{{city/Baltarusijos miestas
 |pavadinimas =Černiškės
 |origpavadin = ''Чэрнішкі''
 |paveikslėlis =   059-364 Чернишки, дом Довляша, снято 19 июня 2005.jpg
 |paveikslėlio tekstas =  Kaimo sodžius
 |herbas =   
 |vėliava = 
 |PL=54|PM=40|PS=59|IL=26|IM=03|IS=45
 |sritis = Gardino
 |rajonas = Astravo
 |įkurtas =   
 |gyventojumetai = 2009
 |gyventojuRef =&lt;ref&gt;{{Blr-Gard}}&lt;/ref&gt;|gyventoju =69
 |plotas =   
 |altitudė = 
 |kirč = Čer̃niškės &lt;ref&gt;{{Blr tradiciniai vtv}}&lt;/ref&gt;
 |vikiteka =   
}}

'''Černiškės''' ({{be|Чэрнішкі}}, {{ru|Чернишки}}) – kaimas [[Gudija|Gudijoje]], [[Gardino sritis|Gardino srityje]], [[Astravo rajonas|Astravo rajone]], [[Varnionių kaimiškoji apylinkė|Varnionių kaimiškojoje apylinkėje]]. Įsikūręs 7 km į šiaurės rytus nuo [[Astravas (Baltarusija)|Astravo]], 5 km į pietryčius nuo [[Varnionys|Varnionių]], prie [[Gožė (upė)|Gožės]] ištakų. Šalimais praeina [[ašmena|Ašmenos]]–[[Gožė]]s plentas, ateina vieškelis iš Varnionių.

== Šaltiniai ==
{{išn}}

[[Kategorija:Astravo rajono gyvenvietės]]</text>
      <sha1>2qthw24gn5oz2myjtdai7jgzfkgh9sb</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Dopingas Rusijoje</title>
    <ns>0</ns>
    <id>528846</id>
    <revision>
      <id>7820093</id>
      <parentid>7190975</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T07:49:27Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>InternetArchiveBot</username>
        <id>150094</id>
      </contributor>
      <comment>Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5</comment>
      <origin>7820093</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="8381" sha1="rsceegbzmaxhngijlq187hiojbfrqj1" xml:space="preserve">[[Vaizdas:Vladimir Putin and Aleksandr Zubkov 24 February 2014.jpeg|thumb|right|2014 m. [[Vladimiras Putinas|Putinas]] sveikino Aleksandrą Zubkovą ([[Ledrogių sportas|ledrogės]]). 2017 m. jo aukso medalis atimtas]]

'''[[Dopingas|Dopingo]] vartojimas [[Rusija|Rusijoje]]''' turi sistematinių bruožų. Dėl to iš rusų atimti 49 olimpiniai medaliai. Tai daugiausia iš visų šalių&lt;ref&gt;https://www.statista.com/chart/26856/countries-with-the-most-olympic-medals-stripped-as-a-result-of-doping/&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;https://www.statista.com/statistics/1113052/summer-olympics-stripped-medals-by-country/&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;https://www.aa.com.tr/en/sports/149-medals-revoked-due-to-doping-violations-in-olympic-history/2503085&lt;/ref&gt; ir virš trečdalio iš visų atimtų medalių.&lt;ref&gt;{{Cite web|url=https://www.economist.com/blogs/gametheory/2017/12/late-penalty|title=Russia’s overdue Olympic ban is no cure for anti-doping impotence|website=[[The Economist]]|access-date=2017-12-12}}&lt;/ref&gt;

== 2014 m. įtarimai ==
2014 m. gruodį [[ARD]] tyrėjas [[Hajo Seppelt|Hajo Zepeltas]] parodė žurnalistinį tyrimą apie masinį Rusijos dopingo slapstymą. Filme paskelbta apie masinį rusų dopingo vartojimą lengvojoje atletikoje, o situacija palyginta [[dopingas Rytų Vokietijoje|dopingu Rytų Vokietijoje]].

2015 m. lapkritį [[Pasaulinė antidopingo agentūra|WADA]] paskelbė savo tyrimo išvadas. Dėl jų [[Tarptautinė lengvosios atletikos federacija|IAAF]] nušalino visus rusus nuo dalyvavimo lengvosios atletikos varžybose. [[JK|Britų]] antidopingo agentūra padėjo WADA atlikti tyrimus Rusijoje, bet susidūrė su [[FSB]] trukdymu ir negalėjo baigti savo tyrimų.&lt;ref&gt;[https://www.wada-ama.org/sites/default/files/resources/files/2016.06.15_russia_testing_update_final.pdf Update on the status of Russia testing] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170125070639/https://www.wada-ama.org/sites/default/files/resources/files/2016.06.15_russia_testing_update_final.pdf |date=2017-01-25 }}&lt;/ref&gt;

[[RUSADA|Rusijos antidopingo agentūros]] vadovui [[Grigorijus Rodčenkovas|Grigorijui Rodčenkovui]] apkaltinus Rusiją masiškai klastojant dopingo tyrimus per [[2014 m. žiemos olimpinės žaidynės|2014 m. žiemos olimpiadą]] [[Sočis|Sočyje]], WADA Kanados mokslininkui [[Richard McLaren|Ričardui Maklarenui]] pavedė atlikti tyrimą.

== McLaren tyrimas ==
[[File:Berlinger Bereg Kit doping sampling bottles by Augustas Didzgalvis.jpg|thumb|Šlapimo mėginių rinkimo buteliukai]]
{{main|McLaren ataskaita}}
2016 m. liepos [[McLaren ataskaita|R. Maklareno ataskaitoje]] įrodyta, kad mažiausiai 2011-2015 m. rugpjūčio [[Rusijos vyriausybė]] su [[FSB]] vykdė masinį ir sisteminį dopingo mėginių klastojimą.&lt;ref&gt;[https://www.wada-ama.org/en/resources/doping-control-process/mclaren-independent-investigation-report-part-i MCLAREN INDEPENDENT INVESTIGATION REPORT - PART I]&lt;/ref&gt; Ataskaitoje nustatyta, kad prie to prisidėjo ir tuometinis Rusijos sporto ministras [[Vitalijus Mutko]].

[[WADA]], po Maklareno tyrimo išvadų, paskelbė kad Rusijos antidopingo agentūra negali veikti, tad rusams reikia uždrausti varžytis [[2016 m. vasaros olimpinės žaidynės|2016 m. vasaros olimpinėse žaidynėse]].&lt;ref&gt;[https://www.wada-ama.org/en/media/news/2016-07/wada-statement-independent-investigation-confirms-russian-state-manipulation-of WADA Statement: Independent Investigation confirms Russian State manipulation of the doping control process]&lt;/ref&gt; [[Tarptautinis olimpinis komitetas|TOK]] su tokia rekomendacija nesutiko ir leido kiekvieno sporto federacijai spręsti dėl Rusijos sportininkų dalyvavimo olimpiadoje.&lt;ref&gt;[https://www.olympic.org/news/decision-of-the-ioc-executive-board-concerning-the-participation-of-russian-athletes-in-the-olympic-games-rio-2016 DECISION OF THE IOC EXECUTIVE BOARD CONCERNING THE PARTICIPATION OF RUSSIAN ATHLETES IN THE OLYMPIC GAMES RIO 2016]&lt;/ref&gt; Olimpinių žaidynių pradžios išvakarėse 278 Rusijos sportininkams dalyvauti žaidynėse leista, o 111 dėl dopingo vartojimo buvo nušalinti.&lt;ref&gt;[https://web.archive.org/web/20160804174234/http://www.bbc.com/sport/olympics/36970627 Rio 2016: 270 Russians cleared to compete at Olympic Games]&lt;/ref&gt;

Priešingai kolegoms, [[Tarptautinis parolimpinis komitetas]], anoniminiu balsavimu pašalino Rusijos komandą iš [[2016 m. vasaros parolimpinės žaidynės|2016 m. vasaros parolimpinių žaidynių]] ir suspendavo Rusijos parolimpinį komitetą. Komitetas turėjo įrodymų, kad dopingo tyrimų klastojimo atvejai buvo naudojami ir [[2014 m. žiemos parolimpinės žaidynės|2014 m. žiemos parolimpinėse žaidynėse]].&lt;ref&gt;[https://www.paralympic.org/news/ipc-suspends-russian-paralympic-committee-immediate-effect The IPC suspends the Russian Paralympic Committee with immediate effect]&lt;/ref&gt;

== 2017 m. suspendavimas ==
2017 m. lapkritį TOK speciali tyrimo komisija konstatavo, kad „dopingo tyrimų rezultatų keitimo schema buvo vienas iš didžiausių Olimpinių žaidynių sąžiningumo ir reputacijos principų pažeidimų.“&lt;ref&gt;[https://stillmed.olympic.org/media/Document%20Library/OlympicOrg/IOC/Who-We-Are/Commissions/Disciplinary-Commission/2017/SML-006-Decision-Alexander-LEGKOV.pdf Decision of the IOC Disciplinary Commission: Alexander Legkov] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20171128024801/https://stillmed.olympic.org/media/Document%20Library/OlympicOrg/IOC/Who-We-Are/Commissions/Disciplinary-Commission/2017/SML-006-Decision-Alexander-LEGKOV.pdf |date=2017-11-28 }}&lt;/ref&gt; 

2017 m. gruodžio 5 d. TOK suspendavo Rusijos olimpinį komitetą ir nušalino sportininkus iš [[2018 m. žiemos olimpinės žaidynės|2018 m. žiemos olimpiados]]. Kai kuriems rusams leido dalyvauti po olimpine vėliava, gavus [[Prancūzija|Prancūzijos]] politikės [[Valérie Fourneyron]] vadovaujamos komandos leidimą. Jos komandą sudarė TOK, WADA ir Pasaulinės tarptautinių sporto federacijų sąjungos nariai.&lt;ref&gt;[https://www.nytimes.com/2017/12/05/sports/olympics/ioc-russia-winter-olympics.html?mtrref=t.co Russia Banned From Winter Olympics by I.O.C.]&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[https://www.washingtonpost.com/sports/russia-banned-from-2018-olympics-following-doping-allegations/2017/12/05/9ab49790-d9d4-11e7-b859-fb0995360725_story.html?utm_term=.64bd4de832f6 Russia banned from 2018 Olympics for widespread doping program]&lt;/ref&gt; Tuo pačiu dėl veiklos dopingo skandale, TOK visiems laikams nušalino V. Mutko iš olimpinio sporto.&lt;ref&gt;{{cite news|last1=Ingle|first1=Sean|title=Russia banned from Winter Olympics over state-sponsored doping|url=https://www.theguardian.com/sport/2017/dec/05/russian-olympic-committee-banned-winter-games-doping|accessdate=2017-12-05|work=The Guardian|date=2017-12-05}}&lt;/ref&gt;

2017 m. gruodžio viduryje TOK nusprendė ir dėl 6 Rusijos [[Ledo ritulys|ledo ritulio]] moterų rinktinės atstovių. Dėl teigiamo dopingo testo visam gyvenimui suspenduotos Inna Dubanok, Jekaterina Lebedeva, Jekaterina Paškevič, Anna Šibanova, Jekaterina Smolenceva ir Galina Skiba.&lt;ref&gt;[https://www.15min.lt/sportas/naujiena/ziemos-sportas/sesios-ruses-daugiau-gyvenime-neciuos-ant-olimpinio-ledo-295-895912 Šešios rusės daugiau gyvenime nečiuoš ant olimpinio ledo]&lt;/ref&gt;

[[Vladimiras Putinas|V. Putinas]] teigė, kad Rusijai būtų pažeminimas dalyvauti sporto varžybose be šalies vėliavos.&lt;ref&gt;{{cite news |date=2017-10-19 |title=Putin says US pressured IOC to ban Russia from Winter Games |url=https://sports.yahoo.com/putin-says-us-pressured-ioc-ban-russia-winter-175151912--oly.html |work=[[Yahoo Sports]] |agency=[[Agence France-Presse]] |accessdate=2017-12-05 |archive-date=2017-12-06 |archive-url=https://web.archive.org/web/20171206160927/https://sports.yahoo.com/putin-says-us-pressured-ioc-ban-russia-winter-175151912--oly.html |url-status=dead }}&lt;/ref&gt; Vėliau jo patarėjas teigė, kad Rusija nedraus savo sportininkams dalyvauti žaidynėse po neutralia vėliava.&lt;ref&gt;{{cite news |last1=Ruiz |first1=Rebecca C. |last2=Panja |first2=Tariq |date=2017-12-05 |title=Russia Banned From Winter Olympics by I.O.C. |url=https://www.nytimes.com/2017/12/05/sports/olympics/ioc-russia-winter-olympics.html |work=[[The New York Times]] |accessdate=2017-12-05}}&lt;/ref&gt;

== Taip pat skaitykite ==
* [[Dopingas Rytų Vokietijoje]]

== Šaltiniai ==
{{Išn|2}}

[[Kategorija:Dopingas]]
[[Kategorija:Rusijos sportas]]</text>
      <sha1>rsceegbzmaxhngijlq187hiojbfrqj1</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>BTS</title>
    <ns>0</ns>
    <id>530846</id>
    <revision>
      <id>7819861</id>
      <parentid>7789929</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T14:42:10Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>InternetArchiveBot</username>
        <id>150094</id>
      </contributor>
      <comment>Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5</comment>
      <origin>7819861</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="231379" sha1="klsfsbg1eislr54u318a76yf8egn1we" xml:space="preserve">{{gramatika}}
{{Infolentelė muzikos atlikėjas
| pavadinimas        = BTS
| pav                = BTS during a White House press conference May 31, 2022 (cropped).jpg
| dydis              = 
| horizontalus       = 
| alt                = BTS_during_a_White_House_press_conference_May_31,_2022_(cropped).jpg
| antraštė           = 
| fonas              = grupė
| dar žinoma         = Bangtan Boys, Bangtan Sonyeondan, Beyond the Scene, Bulletproof Boy Scouts
| kilmė              = [[Seulas]], [[Pietų Korėja]]
| žanras             = [[K-pop]], [[hiphopas]], [[popmuzika|pop]],&lt;ref&gt;{{cite web|url=http://www.dazeddigital.com/music/article/34018/1/the-20-best-k-pop-tracks-of-the-year|title=The 20 best K-Pop tracks of the year|first=Taylor|last=Glasby|work=[[Dazed]]|date=2016-12-13|quote=... seven-piece BTS have been cranking out close-to-the-bone lyrics and impressively melding hip hop, pop, , .|accessdate=2017-02-15|url-status=live|archiveurl=https://web.archive.org/web/20161221064433/http://www.dazeddigital.com/music/article/34018/1/the-20-best-k-pop-tracks-of-the-year|archivedate=2016-12-21|df=}}&lt;/ref&gt; [[Ritmenbliuzas|R&amp;B]], [[Elektroninė muzika|EDM]]
| aktyvumo_metai     = 2013–dabar
| įrašų_kompanija    = Big Hit Entertainment&lt;br&gt; Pony Canyon (2014–2017 Japonijoje)&lt;br&gt; Def Jam Japan (Japonijoje, 2017–dabar)&lt;ref&gt;{{cite web|url=http://www.universal-music.co.jp/bts/news/2017/03/23/|title=シングル「血、汗、涙」を5月10日にリリース！|work=BTS Universal Music Japan Page|publisher=[[Universal Music Group|Universal Music LLC, Japan]]|date=2017-03-23|accessdate=2017-03-24|url-status=live|archiveurl=https://web.archive.org/web/20170324175800/http://www.universal-music.co.jp/bts/news/2017/03/23/|archivedate=2017-03-24|df=}}&lt;/ref&gt;&lt;br&gt; Columbia Records&lt;ref&gt;{{cite web |last1=Friedman |first1=Roger |title=Crazy Rich Asians: South Korean Boy Band BTS First US Release Explodes Gangnam Style, Swamps iTunes Singles, Album Charts |url=http://www.showbiz411.com/2018/08/24/crazy-rich-asians-south-korean-boy-band-bts-first-us-release-explodes-gangnam-style-swamps-itunes-singles-album-charts |title=&quot;Crazy Rich Asians: South Korean Boy Band BTS First US Release Explodes Gangnam Style, Swamps iTunes Singles, Album Charts&quot; |website=Showbiz411 |accessdate=August 25, 2018 |date=2018 m. rugpjūčio 25 d}}&lt;/ref&gt; &lt;br&gt; Universal Music Group&lt;ref&gt;{{cite web |last1=Dasl |first1=Yoon |title=BTS Drops Sony for Universal |url=https://www.wsj.com/articles/bts-drops-sony-for-universal-11634903732 |website=The Wall Street Journal |accessdate=October 11, 2021 |date=2022 m. birželio 12 d. |archive-date=2021-10-23 |archive-url=https://web.archive.org/web/20211023194448/https://www.wsj.com/articles/bts-drops-sony-for-universal-11634903732 |url-status=unfit }}&lt;/ref&gt;
| susijusi_veikla    = 
| URL                = [http://bts.ibighit.com bts.ibighit.com]
| dabartiniai_nariai = RM&lt;br&gt;Jin&lt;br&gt;Suga&lt;br&gt;J-Hope&lt;br&gt;Jimin&lt;br&gt;V&lt;Br&gt;[[Jungkook]]
| buvę_nariai        = 
}}

'''BTS''' ([[Hangul]]: 방탄소년단; rom: '''''Bangtan Sonyeondan'''''), dar žinoma kaip '''Bangtan Boys''', – [[Pietų Korėja|Pietų Korėjos]] vaikinų grupė, 2013 m. debiutavusi su kompanija „Big Hit Entertainment“.&lt;ref&gt;Herman, Tamar (2018 m. gegužės 14 d.). [https://www.billboard.com/articles/columns/k-town/8455612/bts-takeover-timeline-bbmas „How BTS Took Over the World: A Timeline of The Group’s Biggest Career Moments“]. ''Billboard''. Nuoroda tinkinta 2022 m. birželio 12 d.&lt;/ref&gt; Grupę sudaro septyni nariai – Jin, Suga, J-Hope, RM, Jimin, V ir [[Jungkook]], – kartu rašantys ir prodiusuojantys muziką. Pradėję karjerą kaip hiphopo grupė, bėgant laikui BTS įtraukė į savo repertuarą didesnę įvairovę muzikinių žanrų. Grupės dainos dažnai kalba apie asmenines bei visuomenines problemas, psichinę sveikatą, mokyklinio amžiaus bėdas, brandą, netektis, kelionę meilės sau link ir individualizmą. BTS dainų žodžiai taip pat remiasi įvairia literatūra bei psichologijos teorijomis.

2013 m. debiutavę su singlu „[[2 Cool 4 Skool]]“, 2014 m. BTS išleido pirmąjį korėjietišką ir japonišką studijinius albumus: „[[Dark &amp; Wild]]“ ir „[[Wake Up (BTS albumas)|Wake Up]]“. Antrasis korėjietiškas grupės studijinis albumas „[[Wings (BTS albumas)|Wings]]“ (2016) tapo pirmuoju BTS albumu, Pietų Korėjoje pardavusiu virš milijono kopijų. 2017 m. BTS išpopuliarėjo tarptautinėje muzikos rinkoje į JAV atnešę korėjietiškos muzikos bangą ir sumušę gausybę pardavimų rekordų. Jie tapo pirmąja Pietų Korėjos grupe, pelniusia Amerikos muzikinių įrašų industrijos asociacijos (angl. ''Recording Industry Association of America'') sertifikatą už singlą „Mic Drop“. 2018 m. grupės studijinis albumas „[[Love Yourself: Tear]]“ tapo pirmuoju korėjietišku albumu, užėmusiu pirmąją vietą JAV [[Billboard 200]] albumų sąraše. BTS tapo viena iš kelių grupių, tokių kaip „[[The Beatles]]“, išleidusių keturis pirmąją vietą JAV topuose užėmusius albumus per mažiau nei dvejus metus. 2018 m. „Love Yourself: Answer“ tapo pirmuoju korėjietišku albumu, pelniusiu platininį Amerikos muzikinių įrašų industrijos asociacijos sertifikatą. 2020 m. BTS tapo pirmaisiais Pietų Korėjos atlikėjais, pasiekusiais pirmąsias [[Billboard (žurnalas)|Billboard]] Global 200 ir JAV [[Billboard Hot 100]] topų vietas su [[Grammy apdovanojimas|Grammy apdovanojimui]] nominuota daina „Dynamite“. Po „Dynamite“ sėkmės išleisti singlai „Savage Love“, „Life Goes On“, „Butter“ ir „Permission to Dance“ taip pat debiutavo pirmoje Billboard Hot 100 vietoje. Taip BTS tapo pirmaisiais atlikėjais per trumpiausią laiką pelniusiais penkis pirmąją vietą užėmusius singlus po [[Michael Jackson]].

BTS yra daugiausiai albumų pardavę atlikėjai Pietų Korėjos istorijoje: bendri pardavimai viršija 32 milijonus kopijų, o albumas „[[Map of the Soul: 7]]“ yra geriausiai parduodamas Pietų Korėjos istorijoje. Jie yra pirmieji tiek Azijos, tiek angliškai nekalbančių valstybių atlikėjai, 2020-21 m. Tarptautinės fonografijos industrijos (angl. ''Federation of the Phonographic Industry; IFPI'') paskelbti daugiausiai įrašų pasaulyje pardavusiais atlikėjais, pasirodę antrojo 2010 m. dešimtmečio Billboard populiariausių koncertinių turų atlikėjų sąraše bei išpardavę tiek [[Wembley stadionas|Vemblio]], tiek Rose Bowl stadionus „Love Yourself“ turo metu, 2019 m. BTS pasirodė ant tarptautinio žurnalo „[[Time]]“ viršelio kaip „naujosios kartos lyderiai“, buvo pavadinti „pop muzikos princais“ ir įtraukti į žurnalo 25 įtakingiausių interneto asmenybių (2017–2019 m.) bei 100 įtakingiausių pasaulio žmonių (2019 m.) sąrašus. Tarp daugybės grupės pasiekimų yra devyni Amerikos muzikos apdovanojimai, 12 Billboard muzikos apdovanojimų, 24 Auksinio disko apdovanojimai, dvi Grammy bei Brit apdovanojimų nominacijos. BTS taip pat partneriauvo su [[UNICEF]] ir kartu įsteigė kampaniją prieš smurtą, tris kartus kalbėjo Jungtinių Tautų asamblėjoje bei tapo jauniausiais ordiną už kultūrinius pasiekimus pelniusiais asmenimis.

== Pavadinimas ==
Grupės pavadinimas BTS yra korėjietiško išsireiškimo ''Bangtan Sonyeondan'' ([[Hangul]]: 방탄소년단; [[Handža]]: 防彈|少年|團), angliškai reiškiančio „Bulletproof Boy Scouts“, trumpinys. Grupės pavadinimas buvo sukurtas su mintimi, jog BTS priešinsis stereotipams, kritikai bei visuomenės lūkesčiams, nutaikytiems į jaunimą tarsi kulkos, ir saugos šiuolaikinio jaunimo vertybes bei idealus.&lt;ref&gt;
* {{Cite web|url=http://www.newsen.com/news_view.php?uid=201506221820303510|title=방탄소년단 &quot;팀명 후보, 빅키즈 영네이션 있었다&quot;(야만TV)|date=2015 m. birželio 22 d |website=Newsen|accessdate=March 9, 2018 |language=ko}}
* {{Cite web|url=http://affinitymagazine.us/2016/05/29/its-about-time-you-know-why-bts-is-trending/|title=BTS Is Tackling Problems That Are Taboo|last=|first=|date=2016 m. gegužės 29 d|website=Affinity Magazine|accessdate=March 9, 2018}}&lt;/ref&gt; Japonijoje grupė žinoma Bōdan Shōnendan (防弾少年団) vardu, kurio vertimas panašus į korėjietiško.&lt;ref&gt;{{cite web|url=https://www.universal-music.co.jp/bts/|title=BTS|publisher=Universal Music Japan|language=ja|accessdate=June 3, 2018}}&lt;/ref&gt; 2017 m. liepą, BTS paskelbė, jog drauge su ''Bangtan Sonyeondan'' arba Bulletproof Boy Scouts, pavadinimo trumpinys taip pat reiškia „Beyond the Scene“. Šis pavadinimas pasirinktas norint atspindėti naują grupės identitetą.&lt;ref name=&quot;newname&quot;&gt;{{cite news|url=http://entertain.naver.com/read?oid=009&amp;aid=0003973387|date=2017 m. liepos 5 d|accessdate=July 5, 2017|language=ko|publisher=Naver|title=방탄소년단, 팬클럽 아미와 연결된 새 BI 공개 &quot;문을 열고 나아가는 청춘&quot;|url-status=live|archiveurl=https://web.archive.org/web/20170812172014/http://entertain.naver.com/read?oid=009&amp;aid=0003973387|archivedate=August 12, 2017|df=}}&lt;/ref&gt; Naujoji grupės pavadinimo reikšmė parodo „BTS kaip bręstančius jaunuolius, žvelgiančius už kasdienybės ribų ir siekiančius judėti į priekį“.&lt;ref name=&quot;:0&quot;&gt;{{Cite web|url=https://www.behance.net/gallery/55324473/BTS-Brand-eXperience-Design-Renewal|title=BTS Brand eXperience Design Renewal|last=|first=|date=2017 m. rugsėjo 26 d|website=[[Behance]] |archive-url=https://web.archive.org/web/20171011234847/https://www.behance.net/gallery/55324473/BTS-Brand-eXperience-Design-Renewal|archive-date=October 11, 2017|url-status=dead|accessdate=March 9, 2018}}&lt;/ref&gt;

== Karjera ==

=== 2010–2014: suformavimas ir pirmieji metai ===
[[Vaizdas:Bangtan Boys at the Incheon Music Center in September 2013 02.jpg|miniatiūra|BTS pasirodo Inčono muzikos centre 2013 m.|alt=|kairėje]]
BTS buvo pradėta formuoti 2010 m., kai „Big Hit Entertainment“ vadovas Bang Si-hyuk susipažino su dabartiniu grupės lyderiu RM ir buvo sužavėtas jo repo įgūdžių.&lt;ref&gt;Bang shi-hyuk (2018 m. gegužės 25 d.). ''[https://www.youtube.com/watch?v=p9AutAQ33ro 방탄소년단은 뭐가 달라요?/명견만리플러스]'' (video) (News) (korėjietiškai). YouTube: KBS Good Insight. Apie situaciją kalbama ties 0:53 riba. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 21 d.&lt;/ref&gt; Iš pradžių BTS turėjo būti hip-hopo stiliaus grupė, panaši į „YG Entertainment“ grupę 1TYM,&lt;ref&gt;Song, Myeong-seon (2016 m.). ''힙합하다 1: 한국, 힙합 그리고 삶'' [''Let’s Do Hiphop: Korea, Hiphop, and Life''] (korėjietiškai). Annapurna. ISBN &lt;bdi&gt;9791186559116&lt;/bdi&gt;.&lt;/ref&gt; tačiau grupės formavimo metu Bang Si-hyuk nusprendė, jog šiuolaikiniam jaunimui reikalingas „herojus, galintis būti paguoda net ir be žodžių“.&lt;ref&gt;Romano, Aja (2018 m. rugsėjo 26 d.). [https://www.vox.com/culture/2018/6/13/17426350/bts-history-members-explained „BTS, the band that changed K-pop, explained“]. ''Vox''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 21 d.&lt;/ref&gt; Grupė turėjo debiutuoti 2011 m., tačiau debiutas buvo atidėtas ir grupės koncepciją bandyta paversti panašesne į tradicinį k-pop įvaizdį.&lt;ref&gt;Lee, Eun-jeong. [https://entertain.naver.com/read?oid=001&amp;aid=0004699382 &quot;임정희 „美서 '아메리칸 아이돌' 나가래요“] [Lim Jeong-hee Goes to US „American Idol“]. ''Yonhap News'' (korėjietiškai). Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 21 d.&lt;/ref&gt; Šiuo metu, grupės nariai pasirodė keliuose kitų atlikėjų kaip 2AM ir Lee Seung-gi takeliuose. BTS sudėtis buvo patvirtinta [[2012]] m., jos nariais paskelbti Jin, Suga, J-Hope, RM, Jimin, V ir [[Jungkook]]. Šešis mėnesius prieš grupės debiutą, BTS sulaukė dėmesio įvairiuose socialiniuose tinkluose bei pradėjo dalintis perdainuotomis dainų versijomis [[YouTube]] bei [[SoundCloud]] puslapiuose.&lt;ref&gt;박, 영웅 (2010 m. rugsėjo 2 d.). [http://star.mt.co.kr/stview.php?no=2010090211500915414 „방시혁, 오디션 통해 힙합그룹 '방탄소년단' 제작“]. ''Star News'' (korėjietiškai). Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2017 m. balandžio 22 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 21 d.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;백, 솔미 (2011 m. liepos 13 d.). [http://www.mydaily.co.kr/new_yk/html/read.php?newsid=201107130906421116 „나는 래퍼다' 방시혁, 13년만에 랩 도전“]. ''My Daily'' (korėjietiškai). Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2017 m. balandžio 22 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 21 d.&lt;/ref&gt;

BTS išleido savo debiutinio singlo albumą „[[2 Cool 4 Skool]]“ [[2013]] m. [[birželio 12]] d., kartu su pirmuoju singlu „No More Dream“, kuris pasiekė 124 vietą Korėjos topuose, prieš greitai iš jų iškrisdamas.&lt;ref&gt;Yun, Chloe (2013 m. birželio 13 d.). [http://bntnews.co.uk/app/news.php?nid=3882 „New boy group Bulletproof Boy Scouts to hold a debut showcase on June 12“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150518090435/http://bntnews.co.uk/app/news.php?nid=3882 |date=2015-05-18 }}. ''BNT News''. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2015 m. gegužės 18 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 21 d.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;Hong, Grace Danbi (2013 m. birželio 12 d.). [http://mwave.interest.me/enewsworld/en/article/38336/bts-releases-debut-video]{{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150205172617/http://mwave.interest.me/enewsworld/en/article/38336/bts-releases-debut-video|date=2015-02-05}}&lt;span&gt; &lt;/span&gt;&quot;[Vaizdo įrašas] BTS Asks about Your Dreams in 'No More Dream' MV&quot;. ''Mwave''. Suarchyvuota iiš originalaus šaltinio 2015 m. vasario 5 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 21 d.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[https://web.archive.org/web/20160828194450/http://gaonchart.co.kr/main/section/chart/online.gaon?PageNo=2&amp;nationGbn=T&amp;serviceGbn=ALL&amp;targetTime=25&amp;hitYear=2013&amp;termGbn=week „2013년 25주차 Digital Chart“]. ''Gaon Music Chart'' (korėjietiškai). Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2016 m. rugpjūčio 28 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 21 d.&lt;/ref&gt; Albumas buvo pirmoji grupės „mokyklos trilogijos“ dalis. Nors albumas pasiekė penktąją vietą Pietų Korėjos topuose ir nuo debiuto pardavė virš 145 000 kopijų, 2013 m. jis nebuvo labai populiarus ir pardavė tik 24 000 kopijas.&lt;ref&gt;[http://gaonchart.co.kr/main/section/chart/online.gaon?PageNo=2&amp;nationGbn=T&amp;serviceGbn=ALL&amp;targetTime=25&amp;hitYear=2013&amp;termGbn=week „No More Dream“]. ''Gaon Music Chart''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 21 d.&lt;/ref&gt; Antrasis grupės singlas „We Are Bulletproof Pt. 2“ nepateko į šalies topus. Albume „2 Cool 4 Skool“ BTS pasitelkė senojo stiliaus hip-hopo stilių, įkvėptą 1980–90 m. muzikos, ir nuožmų įvaizdį.&lt;ref name=&quot;:9&quot; /&gt; Nuo pat grupės sudarymo, BTS buvo įsitikinę, jog savos istorijos pasakojimas buvo vienintelis būdas jaunimui gerai suprasti jų muziką.&lt;ref name=&quot;:1&quot;&gt;MoneyToday. [http://www.ize.co.kr/articleView.html?no=2019040102057238751 &quot;BTS pledges to „tell the story of our generation with our lyrics“]. ''아이즈'' (korėjietiškai). Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 21 d.&lt;/ref&gt; Albumo dainų žodžiai atspindėjo dažnai neigiamą visuomenės požiūrį bei nusistatymą prieš jaunimą, kritikavo standartus, verčiančius paauglius atsisakyti savo svajonių, ir kalbėjo apie troškimą kurti savą ateitį.&lt;ref name=&quot;:9&quot; /&gt; Albumo prodiusavimo metu, Suga ir RM perrašė dainos „No More Dream“ žodžius virš 20 kartų.&lt;ref&gt;MoneyToday. [http://www.ize.co.kr/articleView.html?no=2019040102057238751 „BTS pledges to „tell the story of our generation with our lyrics“]. ''아이즈'' (korėjietiškai). Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 21 d.&lt;/ref&gt; Po singlo albumo išleidimo, grupė pasirodė keliuose Korėjos muzikiniuose šou.&lt;ref name=&quot;:10&quot;&gt;OSEN (2013 m. birželio 13 d.). [http://mosen.mt.co.kr/article/G1109617843 „'엠카' 방탄소년단, 데뷔 무대부터 압도적 '강렬 군무'“]. ''mosen.mt.co.kr'' (korėjietiškai). Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 21 d.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;OSEN (2013 m. birželio 15 d.). [http://mosen.mt.co.kr/article/G1109618986 „2AM 정진운, 방탄소년단과 '뮤뱅' 대기실 인증샷 '훈훈'“]. ''mosen.mt.co.kr'' (korėjietiškai). Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 21 d.&lt;/ref&gt; Nors šie pasirodymai nebuvo visiškai tobuli, jie parodė BTS potencialą ir jų natūralų žavesį.&lt;ref name=&quot;:10&quot; /&gt; 2014 m. birželį grupė išplėtė savo veiklą į Japoniją, kai „No More Dream“ buvo išleista japonų kalba.&lt;ref&gt;[http://news.kstyle.com/article.ksn?articleNo=1990114 „日本デビュー決定“防弾少年団、初めての日本ショーケースを経て韓国カムバックへ…「2年目も今までのように突っ走るだけ“] [„Japan debut decision“ BTS, „only dashes in the second year as well as up to now, „ the first time through the Japan showcase to Korea comeback …]. ''KStyle''. 2014 m. kovo 7 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 21 d.&lt;/ref&gt;

2013 m. rugsėjo mėnesį, BTS išleido antrąją „mokyklos trilogijos“ dalį, „[[O!RUL8,2?|O''!RUL8,2?'']]“ EP kartu su singlu „N.O“, kuris pasiekė 92 vietą Korėjos topuose.&lt;ref&gt;[http://gaonchart.co.kr/main/section/chart/online.gaon?nationGbn=T&amp;serviceGbn=ALL&amp;targetTime=38&amp;hitYear=2013&amp;termGbn=week „2013년 38주차 Digital Chart“]. ''Gaon Music Chart''. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2019 m. sausio 16 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 21 d.&lt;/ref&gt; EP pasiekė ketvirtą vietą Korėjos topuose ir nuo išleidimo pardavė virš 160 000 kopijų. Per išleidimo metus parduota apie 34 000 EP kopijų. Muzikaliai, BTS nepadarė fundamentalių pokyčių palyginus su „[[2 Cool 4 Skool]]“ ir toliau naudojo aršų repą, kartu su trap ritmais, variniais pučiamaisiais bei už širdies griebiančiomis melodijomis. EP esančių dainų žodžių tematika išplito į svajonių bei laimės paieškos teritoriją ir atskleidė grupės nepasitenkinimą griežta Korėjos švietimo sistema bei jų pasiryžimą įrodyti savo vertę.&lt;ref&gt;Kim, Youngdae (2019 m.). „Review 02“. ''BTS – The Review: A Comprehensive Look at the Music of BTS''. RH Korea. ISBN &lt;bdi&gt;9788925565828&lt;/bdi&gt;.&lt;/ref&gt; Nors singlas ir buvo atliktas keliuose Korėjos muzikiniuose šou, jis greitai iškrito iš šalies topų.&lt;ref&gt;[http://www.kwnews.co.kr/nview.asp?s=801&amp;aid=213091100183 „방탄소년단 N.O 발표…“진정한 행복에 대한 메시지““]. ''강원일보 홈페이지'' (korėjietiškai). Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 21 d.&lt;/ref&gt; Tą patį mėnesį BTS pradėjo savo realybės šou „Rookie King Channel Bangtan“, transliuotą per SBS MTV kanalą. Šiame šou grupė sukūrė išgalvotą televizijos kanalą „Channel Bangtan“, kuriame parodijuotos laidos „VJ Special Forces“, „MasterChef Korea“ ir t. t.&lt;ref&gt;Lee, Jung-hyuk (2013 m. rugpjūčio 28 d.). [http://sports.chosun.com/news/ntype.htm?id=201308290100252680019119&amp;servicedate=20130828 „방탄소년단, '신인왕 채널방탄'으로 리얼 버라이어티 도전“] [Real Variety Challenge with 'Rookie King Channel Bangtan'] (korėjietiškai). Sports Chosun. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 21 d.&lt;/ref&gt; Metų pabaigoje BTS laimėjo kelis geriausios naujos grupės apdovanojimus, tarp kurių buvo Melon Music Awards, Golden Disc Awards ir Seoul Music Awards apdovanojimai.&lt;ref&gt;[http://www.melon.com/melonaward/yearlyaward.htm „2013 Melon Music Awards“]. ''Melon'' (korėjietiškai). 2013 m. lapkričio 14 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 21 d.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[https://web.archive.org/web/20180224011714/http://isplus.live.joins.com/award/29goldendisc/en/last_winner.aspx?%23main_menu#main_menu „The 28th Golden Disc Awards Winners“]. ''isplus.live.joins.com''. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2018 m. vasario 24 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 21 m.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[http://seoulmusicawards.com/history/winner „23rd Seoul Music Awards Winners“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180223195443/http://seoulmusicawards.com/history/winner |date=2018-02-23 }}. ''seoulmusicawards.com''. 2014 m. sausio 23 d. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2018 m. vasario 23 d.&lt;/ref&gt;


=== 2014–2015: nedidelis pasisekimas ir pirmasis koncertinis turas ===
[[Vaizdas:Troubadour 02.jpg|miniatiūra|Naktinio klubo Troubadour (2006 m. nuotrauka), kuriame BTS surengė savo pirmąjį nemokamą koncertą JAV, eksterjeras.]]
Paskutinioji „mokyklos trilogijos“ dalis, „[[Skool Luv Affair]]“ EP,&lt;ref name=&quot;:11&quot;&gt;Herman, Tamar (2018 m. gegužės 14 d.). [https://www.billboard.com/articles/columns/k-town/8455612/bts-takeover-timeline-bbmas „How BTS Took Over the World: A Timeline of The Group’s Biggest Career Moments“]. ''Billboard''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 22 d.&lt;/ref&gt; buvo išleistas [[2014]] m. sausio mėnesį ir, pardavęs 100 000 kopijų 2014 m. ir 250 000 nuo išleidimo, pasiekė pirmąją vietą Gaon Albumų Tope. Su šiuo albumu BTS pirmąjį kartą pasirodė [[Billboard]] World Albums sąraše, kuriame užėmė trečiąją vietą.&lt;ref name=&quot;:11&quot; /&gt;&lt;ref&gt;[https://www.billboard.com/music/bts/chart-history/world-albums „BTS Album &amp; Song Chart History: World Albums“]. ''Billboard''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 22 d.&lt;/ref&gt; Išleidus albumą, kartu reklamuoti ir singlai „Boy in Luv“ ([[Hangul]]: 상남자; Romanizuota: ''Sang-namja'') ir „Just One Day“ ([[Hangul]]: 하루만; Romanizuota: ''Haruman''), pasiekę 45 ir 149 vietas Korėjos topuose.&lt;ref&gt;''[https://www.youtube.com/watch?v=m8MfJg68oCs &lt;nowiki&gt;[MV] BTS(방탄소년단) _ Boy in Luv(상남자)&lt;/nowiki&gt;]''. ''YouTube''. February 11, 2014 m. vasario 11 d. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2015 m. liepos 29 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 22 d.&lt;/ref&gt; Nors muzikaliai „Skool Luv Affair“ išlaikė hip-hopo tematiką su [[Ritmenbliuzas|ritmenbliuzo]] bei roko elementais, albumo tematika pakito nuo svajonių ir laimės paieškų prie meilės, ir kalbėjo apie mokyklinį amžių bei paauglišką meilę.&lt;ref&gt;Kim, Youngdae (2019 m.). „Review 03“. ''BTS – The Review: A Comprehensive Look at the Music of BTS''. RH Korea. ISBN &lt;bdi&gt;9788925565828&lt;/bdi&gt;.&lt;/ref&gt; Po „Skool Luv Affair“ išleidimo, BTS pasirodė keliuose Korėjos muzikiniuose šou ir kovo mėnesį [[Seulas|Seule]] surengė pirmąjį susitikimą su gerbėjais, į kurį susirinko 3000 žmonių.&lt;ref&gt;[http://www.tvreport.co.kr/?c=news&amp;m=newsview&amp;idx=463054 &lt;nowiki&gt;&quot;[T포토] 방탄소년단 &quot;우리가 바로 상남자!&quot;(엠카운트다운)&quot;&lt;/nowiki&gt;]. ''TV리포트''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 22 d.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[http://m.star.naver.com/bts/news/end?id=2612217 „BTS Holds First Fan Club Inauguration Ceremony with 3000 Fans“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20181025044651/https://m.star.naver.com/bts/news/end?id=2612217 |date=2018-10-25 }}. ''Naver''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 22 d.&lt;/ref&gt; 2014 m. liepą BTS surengė savo pirmąjį nemokamą koncertą Vakarų [[Holivudas|Holivude]], JAV, į kurį susirinko 200 gerbėjų.&lt;ref&gt;[https://www.billboard.com/articles/news/6157532/bts-announces-free-surprise-los-angeles-concert „BTS Announces Free, Surprise L.A. Concert“]. ''Billboard''. Nuoroda tinkinta 2020 d. sausio 22 d.&lt;/ref&gt; Rugpjūčio mėnesį, grupė pirmąjį kartą pasirodė Pietų Korėjos pop kultūros renginyje KCON, [[Los Andželas|Los Andžele]].&lt;ref&gt;Brown, August (2014 m. gegužės 22 d.). [http://www.latimes.com/entertainment/music/posts/la-et-ms-girls-generation-bangtan-boys-headline-kcon-2014-20140521-story.html „K-Pop stars Girls' Generation, Bangtan Boys headline KCON 2014“]. ''LA Times''. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2014 m. spalio 9 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 22 d.&lt;/ref&gt;

2014 m. rugpjūtį, BTS išleido savo pirmąjį korėjietišką studijinį albumą „[[Dark &amp; Wild]]“, kuris pasiekė antrąją vietą Korėjos topuose ir iki šiol pardavė virš 200 000 kopijų. Kartu su albumu išleisti du singlai: „Danger“ ir „War of Hormone“ ([[Hangul]]: 호르몬 전쟁; Romanizuota: ''Horeumon Jeonjaeng''), kurie pasiekė 58 ir 173 vietas Korėjos topuose.&lt;ref&gt;Hong, Grace Danbi. [http://mwave.interest.me/enewsworld/en/article/78799/bts-releases-mv &lt;nowiki&gt;&quot;[Video] BTS Rages in the 'War of Hormone' MV&quot;&lt;/nowiki&gt;]. ''Mwave''. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2015 m. gruodžio 8 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 22 d.&lt;/ref&gt; Albumas pratęsė „mokyklos trilogijos“ tematiką ir pasitarnavo kaip perėjimas į naują erą. Muzikaliai, albume grunge [[Roko muzika|roko]] stiliaus elektrinės gitaros melodijos susijungė su hip-hopo muzikos karkasu ir toliau kreipė grupės skambesį arčiau [[Ritmenbliuzas|ritmenbliuzo]]. Pagrindinė albumo dainų žodžių tema buvo brendimo sentimentai, jaunatviški troškimai ir nekantrus meilės troškimas.&lt;ref&gt;Kim, Youngdae (2019 m.). „Review 04“. ''BTS – The Review: A Comprehensive Look at the Music of BTS''. RH Korea. ISBN &lt;bdi&gt;9788925565828&lt;/bdi&gt;.&lt;/ref&gt; Albumo prodiusavimo metu, BTS singlą „Danger“ įrašė laikinoje garaže įrengtoje studijoje, Los Andžele.&lt;ref&gt;기사입력: 2014 m. rugpjūčio 19 d., 16:35 (2014 m. rugpjūčio 19 d.). [http://enter.etoday.co.kr/view/news_view.php?varAtcId=18836 &lt;nowiki&gt;&quot;슈가, &quot;방시혁PD, 미국은 전기 달라 사운드 더 좋다더라&quot; [방탄소년단 기자간담회]&quot;&lt;/nowiki&gt;]. ''비즈엔터''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 22 d.&lt;/ref&gt; Po kelių pasirodymų Korėjos muzikiniuose šou,&lt;ref&gt;[http://news1.kr/articles/?1824877 „'엠카운트다운' 방탄소년단, 카리스마 넘치는 '데인저'로 컴백“]. ''뉴스1'' (korėjietiškai). 2014 m. rugpjūčio 21 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 22 d.&lt;/ref&gt; BTS išvyko į pirmąjį koncertinį turą, 2014 m. BTS Live Trilogy Episode Tour: The Red Bullet, kuris tęsėsi nuo spalio iki gruodžio ir vyko įvairiuose šešių miestų teatruose bei salėse: [[Seulas|Seule]], [[Kobė|Kobėje]], [[Tokijas|Tokijuje]], [[Singapūras|Singapūre]], [[Manila|Maniloje]] ir [[Bankokas|Bankoke]].&lt;ref name=&quot;:12&quot;&gt;Lee, Jung-ah (2015 m. rugpjūčio 31 d.). [http://news.sbs.co.kr/news/endPage.do?news_id=N1003147018&amp;plink=SEARCH&amp;cooper=SBSNEWSSEARCH „방탄소년단, 홍콩 콘서트로 11개월 간 월드투어 '성황리 마무리' 출처“]. ''SBS News'' (in Korean). Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2017 m. balandžio 22 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 22 d.&lt;/ref&gt;

Pirmasis japoniškas studijinis BTS albumas „[[Wake Up (BTS albumas)|Wake Up]]“ (2014) buvo išleistas gruodžio mėnesį, savaitiniame Oricon Albumų sąraše pasiekė trečiąją vietą ir pardavė 28 000 kopijas.&lt;ref&gt;&lt;bdi&gt;[http://www.oricon.co.jp/prof/530375/rank/album/ 防弾少年団のアルバム売上ランキング]&lt;/bdi&gt;. ''Oricon Style'' (japoniškai). Oricon. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 22 d.&lt;/ref&gt; Kartu su iš naujo įrašytomis japoniškomis senesnių dainų versijomis, į albumą taip pat įtraukti ir nauji takeliai: „Wake Up“ ir „The Stars“.&lt;ref&gt;[https://itunes.apple.com/jp/album/wake-up-tong-chang-pan/id948185423?l=en „iTunes Preview“]. ''[[ITunes Store|iTunes]]''. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2017 m. balandžio 22 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 22 d.&lt;/ref&gt; Išleidus albumą, 2015 m. vasarį BTS surengė pirmąjį Japonijos turą „Wake Up: Open Your Eyes“, į kurį keturiuose miestuose susirinko 25 000 gerbėjų.&lt;ref&gt;[http://mwave.interest.me/enewsworld/en/article/87818/bts-wraps-up-concert-tour-in-japan-gathering-25000-fans „BTS Wraps Up Concert Tour in Japan Gathering 25,000 Fans“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20151222111014/http://mwave.interest.me/enewsworld/en/article/87818/bts-wraps-up-concert-tour-in-japan-gathering-25000-fans |date=2015-12-22 }}. ''Mwave''. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2015 m. gruodžio 22 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 22 d.&lt;/ref&gt; Pabaigus Japonijos turą, kovo mėnesį, BTS surengė antrąjį solo koncertą Korėjoje pavadinimu „BTS Live Trilogy Episode I: BTS Begins“, į kurį susirinko 6500 gerbėjų.&lt;ref&gt;Hong, Grace Danbi (2015 m. vasario 9 d.). [http://mwave.interest.me/en/kpop-news/article/87064/video-bts-to-hold-second-exclusive-concert-in-seoul „BTS to Hold Second Exclusive Concert in Seoul“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170106122508/http://mwave.interest.me/en/kpop-news/article/87064/video-bts-to-hold-second-exclusive-concert-in-seoul |date=2017-01-06 }}. ''Mwave''. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2017 m. sausio 6 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 22 d.&lt;/ref&gt;

=== 2015–2016: proveržis ir komercinis pasisekimas ===
Pakeitę savo skambesį ir įvaizdį iš agresyvaus ir vyriško hiphopo į įvairesnius stilius, BTS siekė išreikšti „jaunystės“ grožį ir troškimus,&lt;ref name=&quot;:13&quot;&gt;Kim, Youngdae (2019 m.). „Review 06“. ''BTS – The Review: A Comprehensive Look at the Music of BTS''. RH Korea. ISBN &lt;bdi&gt;9788925565828&lt;/bdi&gt;.&lt;/ref&gt; pasirinkę terminą „花樣年華“ ([[Hangul]]: 화양연화; Romanizuota: ''Hwayangyeonhwa''), kuris interpretuoja „jaunystę“ kaip „gražiausią gyvenimo momentą. „&lt;ref&gt;재배포금지&gt;, &lt;ⓒ “텐아시아” 무단전재 (2015 m. balandžio 28 d.). [http://tenasia.hankyung.com/archives/510280 “| 방탄소년단이 말하는 '화양연화' (인터뷰①)텐아시아“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190719081600/http://tenasia.hankyung.com/archives/510280 |date=2019-07-19 }}. ''텐아시아'' (korėjietiškai). Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt; Trečiasis grupės EP „[[The Most Beautiful Moment in Life, Pt. 1]]“ (2015 m. kovas), kalbėjo apie jaunimo brendimą ir emocinį skausmą, bei žaismingas jaunystės puses.&lt;ref name=&quot;:13&quot; /&gt; Tai buvo vienintelis korėjietiškas albumas, kurį tinklaraštis ''Fuse'' įtraukė į „27 Geriausių 2015 m. Albumų Sąrašą. „&lt;ref&gt;[http://www.fuse.tv/2015/06/best-albums-2015-so-far#24 “27 Best Albums We’ve Heard in 2015 … So Far #24“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150625213652/http://www.fuse.tv/2015/06/best-albums-2015-so-far#24 |date=2015-06-25 }}. ''Fuse''. 2015 m. birželis. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2015 m. birželio 25 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt; Nuo išleidimo EP pardavė virš 415 000 kopijų. Pagrindinis EP singlas „I Need U“ buvo pirmasis BTS kūrinys, patekęs į pirmąjį penketuką Korėjos singlų tope&lt;ref&gt;[http://gaonchart.co.kr/main/section/chart/online.gaon?nationGbn=T&amp;serviceGbn=ALL&amp;targetTime=19&amp;hitYear=2015&amp;termGbn=week „I Need U“]. ''Gaon Music Chart'' (korėjietiškai). Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt; bei pelnė BTS pirmąjį muzikinio šou laimėjimą SBS MTV laidoje „The Show“.&lt;ref&gt;Mark, Jae-min (2015 m. gegužės 13 d.). [http://osen.mt.co.kr/article/G1110151107 „방탄소년단, '쇼챔피언' 1위..벌써 5개 트로피“] [BTS,'Show Champion', Number 1..5 Trophies]. ''OSEN'' (korėjietiškai). Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt; Nors antrasis albumo singlas, „Dope“ ([[Hangul]]: 쩔어; Romanizuota: ''Jjeoreo''), pasiekė tik 44 vietą Korėjoje,&lt;ref&gt;[http://gaonchart.co.kr/main/section/chart/online.gaon?nationGbn=T&amp;serviceGbn=ALL&amp;targetTime=28&amp;hitYear=2015&amp;termGbn=week „쩔어 (Dope)“]. ''Gaon Music Chart'' (korėjietiškai). Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt; daina pakilo į trečiąją Billboard World Digital Songs topo vietą&lt;ref&gt;[http://www.billboard.com/biz/charts/2015-07-11/world-digital-songs „World Digital Song“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20171103235802/http://www.billboard.com/biz/charts/2015-07-11/world-digital-songs |date=2017-11-03 }}. ''Billboard''. 2015 m. liepos 11 d. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2017 m. lapkričio 3 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt; ir tapo pirmuoju grupės muzikiniu klipu, tų metų spalio mėnesį surinkusiu daugiau nei 100 milijonų peržiūrų.&lt;ref&gt;[http://english.yonhapnews.co.kr/news/2016/10/25/0200000000AEN20161025005300315.html „BTS' 'Dope' music video hits over 100 million views“]. ''Yonhap News Agency''. 2015 m. spalio 25 d. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2016 m. spalio 30 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt; Gegužės mėnesį „[[Twitter]]“ pristatė pirmąjį K-pop emoji, skirtą BTS.&lt;ref&gt;[http://www.billboard.com/articles/columns/k-town/7370335/bts-twitter-custom-k-pop-emoji-biggest-fans „BTS Search for Their Biggest Fans on Twitter With K-Pop’s First Ever Emoji“]. ''Billboard''. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2016 m. birželio 16 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt; Birželį grupė pradėjo antrąją pasaulinio turo dalį, pavadinimu „2015 Live Trilogy Episode II: The Red Bullet“, kurio metu aplankė miestus Azijoje, Okeanijoje, Šiaurės bei Lotynų Amerikoje.&lt;ref name=&quot;:12&quot; /&gt; Ketvirtasis grupės singlas japonų kalba, „For You“, buvo išleistas birželio 17 d. ir buvo skirtas paminėti BTS debiutui Japonijoje. Singlas pasiekė pirmąją vietą Oricon dienos sąraše ir pardavė virš 42 000 kopijų per pirmą dieną.&lt;ref&gt;[https://web.archive.org/web/20150620105214/https://www.oricon.co.jp/rank/js/d/2015-06-18/ „デイリー　CDシングルランキング 2015年06月18日付“] (japoniškai). Oricon. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2015 m. birželio 20 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt; Vėliau BTS pasirodė Japonijos „Summer Sonic“ festivalyje rugpjūčio 15-16 d.&lt;ref&gt;[http://www.summersonic.com/2015/lineup/ „SUMMER SONIC TOKYO LINE UP – SUMMER SONIC 2015“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150314181031/http://www.summersonic.com/2015/lineup/ |date=2015-03-14 }}. ''Summer Sonic''. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2015 m. kovo 14 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[http://mwave.interest.me/enewsworld/en/article/96992/bts-fan-meeting-in-japan-a-roaring-success „BTS Fan Meeting in Japan a Roaring Success“]. ''Mwave''. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2015 m. rugpjūčio 24 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt;

Lapkričio mėnesį BTS pradėjo savo trečiąjį koncertinį turą, 2015 BTS LIVE „The Most Beautiful Moment In Life: On Stage“, kurio metu Seulo vykusiuose koncertuose pirmą kartą gyvai atliko pagrindinį ketvirtojo EP „[[The Most Beautiful Moment in Life, Pt. 2]]“ singlą „Run“.&lt;ref&gt;[http://www.mydaily.co.kr/new_yk/html/read.php?newsid=201510280801961138&amp;ext=na „방탄소년단, 콘서트서 신곡 첫 공개…11월 30일 본격 컴백“]. ''www.mydaily.co.kr'' (korėjietiškai). Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2015 m. spalio 31 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt; EP kalbėjo apie rimtesnes ir hipotetines jaunystės puses kaip sėkmės siekimas, vienatvė, meilė savo gimtajam miestui bei kančia, sukelta nepalankios visuomenės padėties. Kritikai gyrė albumą už sėkmingą „[[The Most Beautiful Moment in Life, Pt. 1]]“ stiliaus susiejimą su BTS kaip grupės identitetu ir kilme.&lt;ref&gt;Kim, Youngdae (2019 m.). „Review 07“. ''BTS – The Review: A Comprehensive Look at the Music of BTS''. RH Korea. ISBN &lt;bdi&gt;9788925565828&lt;/bdi&gt;.&lt;/ref&gt; Albumas pasiekė pirmąją vietą savaitiniame Gaon albumų bei Billboard pasaulio muzikos albumų sąrašuose, o BTS tapo pirmaisiais K-pop atlikėjais, išlikusiais pirmoje pastarojo vietoje kelias savaites.&lt;ref&gt;[https://web.archive.org/web/20151211012235/http://gaonchart.co.kr/main/section/chart/album.gaon?nationGbn=T&amp;serviceGbn=&amp;targetTime=50&amp;hitYear=2015&amp;termGbn=week „Gaon Chart; The Most Beautiful Moment in Life, Part 2“]. ''Gaon Music Chart'' (korėjietiškai). 2015 m. lapkričio 29 d. – gruodžio 5 d. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2015 m. gruodžio 11 d.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[http://www.billboard.com/articles/columns/k-town/6835246/bts-most-beautiful-moment-in-life-pt-2-returns-no-1-world-albums „BTS' 'Most Beautiful Moment in Life, Pt. 2' Returns to #1 on World Albums“]. ''Billboard''. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2016 m. birželio 23 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt; „The Most Beautiful Moment in Life, Pt. 2“ taip pat buvo pirmasis BTS albumas, pasirodęs [[Billboard 200]] sąraše, kuriame pasiekė 171 vietą pardavęs 5000 kopijų.&lt;ref&gt;[https://www.billboard.com/articles/columns/k-town/6786050/bts-most-beautiful-moment-in-life-pt-2-billboard-200-charts „BTS Break Into Billboard 200 With 'The Most Beautiful Moment in Life, Pt. 2“]. ''Billboard''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 m.&lt;/ref&gt; BTS laimėjo Geriausio pasaulinio atlikėjo apdovanojimą tų metų Mnet Asian Music apdovanojimuose už atsidavusius tarptautinius gerbėjus.
[[Vaizdas:Bangtan Boys at KCON France 2016.jpg|kairėje|miniatiūra|BTS pasirodo Paryžiaus KCON 2016 m. birželio 2 d.]]
Pirmasis grupės kompiliacinis albumas ir paskutinioji „jaunystės serijos“ dalis, „[[The Most Beautiful Moment in Life: Young Forever]]“, buvo išleistas [[2016]] m. gegužę. Į jį įėjo trys nauji singlai: top 40 hitas „Epilogue: Young Forever“, top 10 hitas „Fire“ ([[Hangul]]: 불타오르네; Romanizuota: ''Bultaoreune'') ir top 20 hitas „Save Me“.&lt;ref&gt;[https://itunes.apple.com/us/album/%ED%99%94%EC%96%91%EC%97%B0%ED%99%94-the-most-beautiful-moment-in-life-young-forever/id1109292307 „The Most Beautiful Moment In Life: Young Forever by BTS on iTunes“]. iTunes.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[http://gaonchart.co.kr/main/section/chart/online.gaon?nationGbn=T&amp;serviceGbn=ALL&amp;targetTime=19&amp;hitYear=2016&amp;termGbn=week „Fire + Save Me + Epilogue: Young Forever“]. ''Gaon Music Chart''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt; Albumas užėmė pirmąją vietą Gaon savaitiniame tope dvi savaites iš eilės ir pasiekė 107 vietą JAV Billboard 200 sąraše.&lt;ref&gt;[http://gaonchart.co.kr/main/section/chart/album.gaon?nationGbn=T&amp;serviceGbn=ALL&amp;targetTime=19&amp;hitYear=2016&amp;termGbn=week „2016년 19주차 Album Chart“]. ''Gaon Chart'' (korėjietiškai). 2016 m. gegužės 7 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[http://gaonchart.co.kr/main/section/chart/album.gaon?nationGbn=T&amp;serviceGbn=ALL&amp;targetTime=20&amp;hitYear=2016&amp;termGbn=week „2016년 20주차 Album Chart“]. ''Gaon Chart'' (korėjietiškai). 2016 m. gegužės 14 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[http://www.billboard.com/artist/5912948/bts/chart „BTS Billboard Chart History“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160719224117/http://www.billboard.com/artist/5912948/bts/chart |date=2016-07-19 }}. ''Billboard''. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2016 m. liepos 19 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt; Vėliau „The Most Beautiful Moment in Life: Young Forever“ laimėjo BTS pirmąjį didelės svarbos apdovanojimą: Metų albumo statulėlę Melon Music apdovanojimuose.&lt;ref&gt;Chung, Joo-won (2016 m. lapkričio 19 d.). [http://english.yonhapnews.co.kr/search1/2603000000.html?cid=AEN20161119003200315 „BTS, EXO, TWICE top 2016 Melon Music Awards“]. ''Yonhap News Agency''. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2017 m. balandžio 22 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt; BTS išsiruošė į turo pratęsimą Azijoje, 2016 BTS LIVE „The Most Beautiful Moment in Life On Stage: Epilogue“, kuris tęsėsi nuo gegužės iki rugpjūčio. Ture dalyvavo 144 000 gerbėjų.&lt;ref&gt;[https://www.inquisitr.com/3243751/bts-has-already-dominated-their-2016-asia-tour-all-144000-tickets-in-upcoming-shows-in-china-japan-thailand-and-philippines-sold-out/ &quot;BTS Has Already Dominated Their 2016 Asia Tour: All 144,000 Tickets In Upcoming Shows In China, Japan, Thailand, And Philippines Sold Out! &quot;] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200403221641/https://www.inquisitr.com/3243751/bts-has-already-dominated-their-2016-asia-tour-all-144000-tickets-in-upcoming-shows-in-china-japan-thailand-and-philippines-sold-out/ |date=2020-04-03 }}. inquisitr. 2016 m. birželio 25 d.&lt;/ref&gt; Turo metu BTS surengė iki tol didžiausią koncertą Olympic Gymnastics arenoje, Seule gegužės mėnesį&lt;ref&gt;Ahn, Sung-mi (2016 m. kovo 21 d.). [http://kpopherald.koreaherald.com/view.php?ud=201603211315030316684_2 „BTS to return in May“]. ''Kpop Herald''. The Korea Herald. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2017 m. balandžio 22 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt; ir buvo abiejų KCON renginių JAV ([[Niuarkas (Naujasis Džersis)|Niuarke]] birželį ir [[Los Andželas|Los Andžele]] liepą) pagrindiniai atlikėjai, pasirodę išparduotoms arenoms.&lt;ref&gt;[https://www.billboard.com/articles/columns/k-town/7341599/bts-headline-kcon-ny-twice-added-kcon-la-lineup „BTS to Headline KCON NY; Twice Added to KCON LA Lineup“]. ''Billboard''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;Benjamin, Jeff (2016 m. gegužės 6 d.). [http://www.fuse.tv/2016/05/bts-kcon-2016-la-lineup-headliner „BTS Joins Kcon 2016 Los Angeles as Headliner“]. ''Fuse''. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2017 m. balandžio 22 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt;
[[Vaizdas:BTS win first Daesang (Grand Prize) at Melon Music Awards, 19 November 2016.jpg|miniatiūra|BTS laimi pirmąjį didelės svarbos apdovanojimą Korėjoje, Metų Albumo statulėlę, 8-tuosiuose Melon Music apdovanojimuose 2016 m. lapkričio 19 d.]]
2016 m. rugsėjį BTS išleido antrąjį japonišką studijinį albumą „[[Youth (BTS albumas)|Youth]]“.&lt;ref&gt;[http://news.kstyle.com/article.ksn?articleNo=2032731 „防弾少年団、花より美しいビジュアル！？日本最新シングル「I NEED U (Japanese Ver.)」のジャケット写真をKstyle先行公開“] (japoniškai). Kstyle. 2015 m. lapkričio 12 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt; Per pirmąją dieną buvo parduota albumo 44,000 kopijų ir jis pasiekė pirmąją vietą Japonijos topuose.&lt;ref&gt;[https://web.archive.org/web/20160908010233/http://www.oricon.co.jp/rank/ja/d/2016-09-06/ „Oricon Daily Album Ranking (2016年09月06日付) – see #01“] (japoniškai). Oricon. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2016 m. rugsėjo 8 d.&lt;/ref&gt; Išankstiniai antrojo grupės korėjietiško albumo „[[Wings (BTS albumas)|Wings]]“ užsakymai pasiekė virš 500 000 vienetų per pirmąją savaitę.&lt;ref&gt;[http://kpopherald.koreaherald.com/view.php?ud=201610071627260331797_2 &lt;nowiki&gt;&quot;[V Report Plus] BTS releases teaser for lead track of 'Wings'&quot;&lt;/nowiki&gt;]. ''Kpop Herald''. Korea Herald. 2016 m. spalio 7 d. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2016 m. spalio 8 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt; „Wings“ sujungė jaunystės temas, pristatytas „jaunystės serijos“ metu, su gundymo ir negandų tematika. Pirmą kartą per grupės istoriją į albumą įtraukti septyni solo takeliai, pademonstravę kiekvieno nario potencialą ir sugebėjimus.&lt;ref name=&quot;:14&quot;&gt;Kim, Youngdae (2019 m.). „Review 10“. ''BTS – The Review: A Comprehensive Look at the Music of BTS''. RH Korea. ISBN &lt;bdi&gt;9788925565828&lt;/bdi&gt;.&lt;/ref&gt; Albumas kritikų buvo įvertintas daugiausiai teigiamai: „[[Rolling Stone]]“ įvardijo „Wings“ kaip „vieną konceptualiai ir muzikaliai ambicingų 2016 m. pop albumų“,&lt;ref&gt;[https://www.rollingstone.com/music/lists/10-new-artists-you-need-to-know-july-2017-w491865 „10 New Artists You Need to Know: July 2017“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170912123920/http://www.rollingstone.com/music/lists/10-new-artists-you-need-to-know-july-2017-w491865 |date=2017-09-12 }}. ''Rolling Stone''. 2017 m. liepos 21 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt; o „Fuse“ gyrė „jautrią ir nuoširdžią dainų tematiką“ ir takelių įvairovę.&lt;ref&gt;Fuse Staff (2016 m. gruodžio 6 d.). [http://www.fuse.tv/2016/12/best-albums-of-the-year-2016#8 „THE 20 BEST ALBUMS OF 2016“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20161207144845/http://www.fuse.tv/2016/12/best-albums-of-the-year-2016#8 |date=2016-12-07 }}. ''fuse''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt; Pagrindinis albumo singlas „Blood, Sweat &amp; Tears“ pasiekė muzikinių sąrašų „all-kill“ Pietų Korėjoje&lt;ref&gt;[http://english.yonhapnews.co.kr/search1/2603000000.html?cid=AEN20161011003400315 „Bangtan Boys second EP „Wings“ tops 8 music charts“]. ''Yonhap''. 2016 m. spalio 11 d. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2016 m. spalio 13 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt; ir tapo pirmuoju grupės albumu, užėmusiu pirmąją vietą savaitiniame Gaon Digital sąraše.&lt;ref&gt;[http://gaonchart.co.kr/main/section/chart/online.gaon?nationGbn=T&amp;serviceGbn=ALL&amp;targetTime=42&amp;hitYear=2016&amp;termGbn=week „국내 대표 음악 차트 가온차트!“]. ''gaonchart.co.kr''. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2016 m. gruodžio 20 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt; Dainos muzikinis klipas surinko virš 6 milijonus peržiūrų per pirmąsias 24 valandas ir sumušė prieš tai pasiektą daugiausiai peržiūrų per 24 valandas surinkusios K-Pop grupės rekordą.&lt;ref&gt;Ferrer, Robie (2016 m. spalio 24 d.). [http://en.yibada.com/articles/169424/20161024/bts-blood-sweat-and-tears-kpop-wings.htm &lt;nowiki&gt;&quot;BTS' 'Blood Sweat and Tears' music video breaks Kpop video record [VIDEO]&quot;&lt;/nowiki&gt;]. ''Yibada''. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2016 m. spalio 25 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt; Pirmąją išleidimo savaitę „Wings“ užėmė 26 vietą JAV [[Billboard 200]] sąraše, aukščiausią to metu poziciją užimtą K-Pop albumo,&lt;ref&gt;Benjamin, Jeff (2016 m. spalio 17 d.). [http://www.billboard.com/articles/columns/k-town/7542131/bts-wings-highest-charting-best-selling-kpop-album-billboard-200 „BTS' 'Wings' Sets New U.S. Record for Highest-Charting, Best-Selling K-Pop Album“]. ''Billboard''. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2016 m. spalio 19 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt; o BTS tą mėnesį tapo pirmąja Korėjos grupe pasiekusia pirmąją Billboard Social 50 sąrašo vietą.&lt;ref&gt;[http://www.billboard.com/charts/social-50 „Social 50“]. ''Billboard''. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2016 m. spalio 23 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt; Tais metais albumas tapo pirmuoju grupės albumu, pardavusiu virš 1,5 milijono kopijų Pietų Korėjoje,&lt;ref&gt;Lee, E. (2017 m. kovo 19 d.). [http://english.yonhapnews.co.kr/search1/2603000000.html?cid=AEN20170309012000315 „BTS sold 1.49 million copies of 'Wings' albums“]. ''Yonhap News Agency''. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2017 m. balandžio 22 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt; ir tapo geriausiai parduodamu visų laikų Gaon albumų sąrašo albumu.&lt;ref&gt;Choi, Seung Hae (2017 m. spalio 20 d.). [http://mwave.interest.me/en/kpop-news/article/109989/bts-wings-becomes-highest-selling-album-on-goan-chart-all-kpop-news „Kpop News – BTS' 'Wings' Becomes Highest Selling Album on Gaon Chart“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20161122073955/http://mwave.interest.me/en/kpop-news/article/109989/bts-wings-becomes-highest-selling-album-on-goan-chart-all-kpop-news |date=2016-11-22 }}. ''Mwave''. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2016 m. lapkričio 22 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt; BTS tapo pirmąją grupe, nepriklausančia muzikinių kompanijų „Didžiajam Trejetui“ (SM, YG ir JYP), laimėjusia Metų atlikėjo titulą Mnet Asia muzikos apdovanojimuose gruodžio mėnesį.&lt;ref&gt;Chung, Joo-won (2016 m. gruodžio 2 d.). [http://english.yonhapnews.co.kr/search1/2603000000.html?cid=AEN20161203000400315 „Bangtan Boys wins best artist award in MAMA 2016“]. ''Yonhap News Agency''. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2017 m. balandžio 22 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[http://english.donga.com/List/3/all/26/401789/1 „The big 3 of Korean pop music and entertainment“]. ''The Dong-A Ilbo''. 2011 m. liepos 26 d. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2017 m. sausio 6 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt;

=== 2017: tarptautinis populiarumas ir muzikinės kolaboracijos ===
[[2017]] m. vasario mėnesį BTS išleido perleistą „[[Wings (BTS albumas)|Wings]]“ (2016) albumo versiją pavadinimu „[[Wings (BTS albumas)|You Never Walk Alone]]“. Išankstinių albumo užsakymų skaičius viršijo 700 000 kopijų ir sumušė daugiausiai per mėnesį parduotų albumų rekordą.&lt;ref&gt;[http://osen.mt.co.kr/article/G1110582304 „방탄소년단 '윙스 외전', 선주문 70만장 돌파..사상 최다“] [BTS Wings Extension: You Never Walk Alone Reaches 700K Pre-orders]. ''Osen'' (korėjietiškai). Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2017 m. vasario 13 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;Kim, Nicholas (2017 m. kovo 9 d.). [http://koogle.tv./media/news/bts-breaks-the-record-for-most-albums-sold-in-a-month/ „BTS Breaks the Record for Most Albums Sold in a Month“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170321082500/http://koogle.tv/media/news/bts-breaks-the-record-for-most-albums-sold-in-a-month/ |date=2017-03-21 }}. ''Koogle TV''. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2017 m. kovo 21 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt; Į perleistą versiją įėjo keturi papildomi takeliai, savo žodžiais siūlantys klausytojams paguodą ir paskatinimą.&lt;ref name=&quot;:2&quot;&gt;Benjamin, Jeff (2015 m. gruodžio 4 d.). [http://www.fuse.tv/2015/12/bts-kpops-social-conscience „BTS: K-Pop’s Social Conscience“]. ''Fuse''. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2015 m. gruodžio 5 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt; Pagrindinis albumo singlas „Spring Day“ ([[Hangul]]: 봄날; Romanizuota: ''Bomnal'') „Dazed Digital“ kritikų girtas kaip „intelektuali, padrąsinanti ir elegantiškai santūri netekties bei ilgesio studija“, kuri „sąmoningai vengia pompastiškų klišių ir dramos“.&lt;ref&gt;Dazed (2017 m. gruodžio 7 d.). [http://www.dazeddigital.com/music/article/38328/1/the-20-best-k-pop-songs-of-2017 „The 20 best K-Pop songs of 2017“]. ''Dazed''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt; Įkūnydamas nostalgiją ir liūdesį, albumas atvėrė naują BTS įvaizdžio ir lyrizmo puslapį, bei pritraukė gausybę įvairių kartų gerbėjų.&lt;ref name=&quot;:14&quot; /&gt; Po išleidimo, „Spring Day“ užėmė pirmąją vietą aštuoniuose Pietų Korėjos internetiniuose muzikos sąrašuse, Gaon sąraše&lt;ref&gt;[http://gaonchart.co.kr/main/section/chart/online.gaon?nationGbn=T&amp;serviceGbn=ALL&amp;targetTime=07&amp;hitYear=2017&amp;termGbn=week „2017년 07주차 Digital Chart“]. ''gaonchart.co.kr''. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2017 m. vasario 23 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;Min, Susan (2017 m. vasario 10 d.). [http://mwave.interest.me/en/kpop-news/article/112458/btss-upcoming-album-sells-over-700000-in-pre-orders-all-kpop-news „BTS′s Upcoming Album Sells Over 700,000 in Pre-orders“]. ''Mwave''. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2017 m. balandžio 22 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt; bei sutrikdė Melon skaitmeninių dainų sąrašo tinklapio serverių veiklą dėl per didelio prisijungimų kiekio.&lt;ref&gt;[https://en.yna.co.kr/view/AEN20170213010200315 „BTS releases new album, storms music charts“]. ''Yonhap News Agency''. 2017 m. vasario 13 d. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2019 m. rugsėjo 4 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt; Singlas taip pat pateko į JAV Billboard Bubbling Under Hot 100 sąrašą, kuriame pasiekė 15 vietą be reklamos pagalbos.&lt;ref&gt;Benjamin, Jeff. [http://www.billboard.com/articles/columns/k-town/7694476/bts-bubbling-under-hot-100-spring-day „BTS Crack the Bubbling Under Hot 100 With 'Spring Day,' Conquer Multiple Charts With 'You Never Walk Alone'“]. ''Billboard''. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2017 m. liepos 26 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt; Daina vis dar rodo savo populiarumą ir iki šios dienos yra ilgiausiai Melon muzikos sąrašuose išlikusi K-pop grupės daina.&lt;ref&gt;[https://www.sbs.com.au/popasia/blog/2018/07/10/bts-spring-day-longest-charting-idol-group-song-melon „BTS' „Spring Day“ is the longest-charting idol group song on Melon“]. ''sbs.com.au''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt; Vėliau „Spring Day“ 9-uosiuose Melon muzikiniuose apdovanojimuose pelnė Geriausios Metų Dainos statulėlę.&lt;ref&gt;Seo, Kyung (2017 m. gruodžio 2 d.). [http://www.sedaily.com/NewsView/1OOP8VNY38 &lt;nowiki&gt;&quot;[멜론뮤직어워드] '올해의 노래상' 방탄소년단, &quot;'봄날', 많은 분들 위로하려 썼던 곡&quot; ('Song of The Year', 'BTS', 'Spring Day')&quot;&lt;/nowiki&gt;]. SE Daily. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[http://stoo.asiae.co.kr/news/naver_view.htm?idxno=2017120309052994251 „방탄소년단, 2017 MMA '올해의 베스트송' 수상…2년 연속 대상 (BTS, 2017 MMA 'Best Song of the Year' award)“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190626193925/http://stoo.asiae.co.kr/news/naver_view.htm?idxno=2017120309052994251 |date=2019-06-26 }}. Sports Today. 2017 m. gruodžio 3 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt;
[[Vaizdas:170529 BTS at a press conference for the BBMAs (3).png|kairėje|miniatiūra|BTS spaudos konferencijoje Seule, Pietų Korėjoje, surengtoje laimėjus Top Social Artist apdovanojimą 24-uosiuose Billboard muzikos apdovanojimuose, 2017 m. gegužės 29 d.]]
Kartu su albumo „You Never Walk Alone“ išleidimu, BTS pradėjo savo antrąjį pasaulinį turą, „2017 BTS Live Trilogy Episode III: The Wings Tour“, kuris tęsėsi nuo vasario iki gruodžio. Turo metu grupė aplankė 12 šalių, tarp kurių buvo Brazilija, Australija, Japonija, Hong Kongas bei JAV. Ture iš viso dalyvavo 550 000 gerbėjų.&lt;ref&gt;[http://entertain.naver.com/read?oid=109&amp;aid=0003651406 &lt;nowiki&gt;&quot;[공식입장] &quot;19개도시·40회·55만명&quot;..방탄소년단, 월드투어 퍼펙트매진&quot; [&quot;19 Cities, 40 Shows, 550,000 People&quot;&lt;/nowiki&gt;]… BTS, perfectly sold out world tour] (korėjietiškai). Naver. 2017 m. spalio 31 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt; Turo metu, BTS pradėjo koncertuoti vis didesnėse vietose ir iš salių persikėlė į arenas bei uždarus stadionus. Šiaurės Amerikos dalies turo bilietai buvo išparduoti per kelias minutes ir dėl didelės paklausos buvo pridėtos dvi papildomos datos: BTS tapo pirmaisiais K-Pop atlikėjais, išpardavusiais arenas JAV.&lt;ref&gt;Liu, Marian. [http://edition.cnn.com/2017/09/20/asia/bts-kpop-rap-monster-interview/index.html „K-pop group’s record breaking album conquers three continents“]. CNN. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[http://www.billboard.com/articles/columns/k-town/7625416/bts-wings-tour-dates „BTS Adds 2 New Shows to Sold-Out Wings Tour“]. ''Billboard''. 2016 m. gruodžio 16 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt; Pabaigę turo Šiaurės Amerikoje dalį, gegužės mėnesį BTS sudalyvavo 24-uosiuose [[Billboard muzikos apdovanojimai|Billboard muzikos apdovanojimuose]], kuriuose laimėjo Top Social Artist statulėlę ir tapo pirmąja Pietų Korėjos grupe, pelniusia Billboard muzikos apdovanojimą.&lt;ref&gt;Lipshutz, Jason (2017 m. gegužės 21 d.). [https://www.billboard.com/articles/news/bbma/7801216/bts-video-top-social-artist-win-billboard-music-awards-2017 „BTS Thanks Fans For Top Social Artist Win at Billboard Music Awards 2017: Watch“]. ''Billboard''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt;

2017 m. liepą, minėdami Pietų Korėjos muzikinės legendos Seo Taiji 25-ąsias metines, kaip metinių projekto „Time: Traveler“ dalis, BTS išleido Seo Taiji 1995 m. išleisto kūrinio „Come Back Home“ perdainuotą versiją. Grupė perrašė dainos žodžius bei melodiją, pritaikydami kūrinio idėją prie XXI a. visuomenės pokyčių.&lt;ref&gt;Herman, Tamar (2017 m. liepos 5 d.). [https://www.billboard.com/articles/columns/k-town/7857140/bts-remakes-seo-taiji-boys-come-back-home „BTS Remakes Iconic Seo Taiji &amp; Boys' 'Come Back Home': Watch“]. ''Billboard''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt; Vėliau BTS buvo pakviesti [[Seulo olimpinis stadionas|Seulo olimpiniame stadione]] kartu su Seo Taiji atlikti aštuonias dainas jo koncerte, vykusiame rugsėjo pradžioje. Koncerto metu, Seo Taiji paminėjo jo ir BTS muzikos tematinius panašumus ir pavadino grupę savo muzikiniais įpėdiniais, sakydamas: „Dabar tai jūsų karta. Parodykite tai jiems“.&lt;ref&gt;[https://www.billboard.com/articles/columns/k-town/7950056/k-pop-legend-south-korea-seo-taiji-25th-anniversary-concert-bts „K-Pop Legend Seo Taiji Holds 25th Anniversary Concert, Passes Torch to BTS“]. ''Billboard''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[http://www.sedaily.com/NewsView/1OKVUKZX4F/GL0301 &lt;nowiki&gt;&quot;[SE★초점] 서태지는 왜 방탄소년단을 차세대 아이콘으로 선택했나?&quot;&lt;/nowiki&gt;]. ''서울경제'' (korėjietiškai). 2017 m. rugsėjo 3 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt;

Aptarę brendimo ir pagundos idėjas „[[Wings (BTS albumas)|Wings]]“ (2016) albume bei paguodos tematiką perleistoje albumo versijoje „[[Wings (BTS albumas)|You Never Walk Alone]]“ (2017), BTS pradėjo „Love Yourself“ seriją, kurios idėja buvo siekti suvokti ir pasiekti meilę sau pasitelkiant „起承轉結“ ([[Hangul]]: 기승전결; Romanizuota: G''iseungjeongyeol'') pasakojimo seką, reiškiančią &quot;pradžią, vystymąsi, posūkį bei išvadas. &quot;&lt;ref name=&quot;:15&quot;&gt;Kim, Youngdae (2019 m.). „Review 11“. ''BTS – The Review: A Comprehensive Look at the Music of BTS''. RH Korea. ISBN &lt;bdi&gt;9788925565828&lt;/bdi&gt;.&lt;/ref&gt; 2017 m. rugsėjį, BTS išleido pirmąją serijos dalį, penktąjį EP, „[[Love Yourself: Her]]“,&lt;ref&gt;[http://khnews.kheraldm.com/view.php?ud=20170911000392&amp;md=20170912003102_BL „The Chainsmokers collaborates with BTS for 'Love Yourself'“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170912192837/http://khnews.kheraldm.com/view.php?ud=20170911000392&amp;md=20170912003102_BL |date=2017-09-12 }}. ''The Korea Herald''. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2017 m. rugsėjo 12 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt; kuriame esantis takelis „Best of Me“ buvo prodiusuotas dueto Chainsmokers nario Andrew Taggart. EP reklamuoti išleisti du singlai: „DNA“ ir Steve Aoki remiksuota dainos „Mic Drop“ versija, atlikta kartu su reperiu Desiigner. Albumų serijoje, EP reprezentavo „承“, arba „vystymąsi“, ir grupės lyderio RM laikomas vienu kertinių BTS karjeros taškų.&lt;ref&gt;[https://www.billboard.com/articles/columns/k-town/7966098/bts-love-yourself-her-album-rap-monster-interview-analysis-meaning „BTS Explain Concepts Behind 'Love Yourself: Her' Album: 'This Is the Beginning of Our Chapter Two'“]. ''Billboard''. 2017 m. rugsėjo 20 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt; Plačiau kalbant, „[[Love Yourself: Her]]“ apibūdino džiugesį bei laimę, išgyvenamą įsimylėjus.&lt;ref name=&quot;:15&quot; /&gt; Iš muzikinės pusės, EP tyrinėjo „dvipusį grupės eksperimentavimą su elektro-pop ir hip-hop stiliais“: pirmąją albumo dalį sudarė „šokių muzikos takeliai, akcentuojantys grupės vokalinius sugebėjimus“, o antroji dalis „pristatė galingus grupės reperių sugebėjimus. „&lt;ref&gt;Herman, Tamar. [http://www.billboard.com/articles/columns/pop/7965995/bts-new-album-love-yourself-her-dna-video „BTS Unveils 'Love Yourself: Her' Album &amp; 'DNA' Video“]. ''Billboard''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt;
[[Vaizdas:BTS at 2017 American Music Awards in Los Angeles, 19 November 2017 02.jpg|miniatiūra|BTS pasirodo 45-uosiuose Amerikos Muzikos Apdovanojimuose po debiutinio pasirodymo JAV televizijos eteryje, 2017 m. lapkričio 19 d.]]
Komerciškai, išleidę „Love Yourself: Her“ EP, BTS pasiekė naujas karjeros aukštumas, ir debiutavo septintoje [[Billboard 200]] vietoje, JAV pardavę 31 000 albumo kopijų.&lt;ref&gt;Benjamin, Jeff; Caulfield, Keith (2017 m. rugsėjo 24 d.). [http://www.billboard.com/articles/columns/k-town/7973914/bts-love-yourself-her-album-billboard-200-top-10 „BTS Score Top 10 Debut on Billboard 200 With 'Love Yourself: Her' Album“]. ''Billboard''. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2017 m. rugsėjo 25 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt; Korėjoje, Gaon albumų tope EP pardavė daugiau nei 1,2 milijono kopijų per pirmąjį mėnesį, pasiekė pardavimų topo istorijoje rekordą bei tapo aukščiausią vietą užėmusiu albumu Korėjos topų istorijoje, pirmąją vietą užleidusiu tik g.o.d. albumui „Chapter 4“, išleistam 2001 m.&lt;ref&gt;[http://english.yonhapnews.co.kr/news/2017/10/13/0200000000AEN20171013003900315.html „BTS album 'Love Yourself: Her' sells over 1.2 mln copies: data“]. ''Yonhap News Agency''. 2017 m. spalio 13 d. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2017 m. spalio 13 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt; Singlas „DNA“ buvo išleistas kartu su EP ir debiutavo antrojoje Korėjos topų vietoje. Dainos vaizdo klipas sumušė prieš tai pasiektą daugiausiai peržiūrų per 24 valandas surinkusio vaizdo klipo rekordą, surinkęs daugiau nei 20 milijonų peržiūrų YouTube tinkle.&lt;ref&gt;Kelley, Caitlin (2017 m. rugsėjo 20 d.). [http://www.billboard.com/articles/columns/k-town/7972894/bts-k-pop-records-dna-music-video „BTS Smashes K-Pop Records With 'DNA' Music Video“]. ''Billboard''. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2017 m. rugsėjo 25 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt; „DNA“ taip pat tapo pirmąja grupės daina, patekusia į [[Billboard Hot 100]] sąrašą, kuriame užėmė 85 vietą. BTS tapo pirmąja tai pasiekusia K-Pop vaikinų grupe ir antraisiais Korėjos atlikėjais su korėjietiška daina.&lt;ref&gt;Trust, Gary; Benjamin, Jeff (2017 m. rugsėjo 25 d.). [http://www.billboard.com/articles/columns/k-town/7973977/bts-dna-first-billboard-hot-100-hit „BTS Earns First Billboard Hot 100 Hit With 'DNA'“]. ''Billboard''. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2017 m. spalio 17 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt; Savaitę po išleidimo, „DNA“ pakilo į 67 vietą ir tapo tuo metu aukščiausią vietą Billboard Hot 100 užėmusiu K-pop grupės kūriniu, sumušusiu Wonder Girls anksčiau pasiektą rekordą.&lt;ref&gt;Trust, Gary; Benjamin, Jeff (2017 m. spalio 2 d.). [http://www.billboard.com/articles/columns/k-town/7982011/bts-dna-highest-charting-k-pop-billboard-hot-100-hit „BTS Scores Highest-Charting Billboard Hot 100 Hit for a K-Pop Group With 'DNA'“]. ''Billboard''. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2017 m. spalio 3 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt; Antrasis EP singlas „Mic Drop (Remix)“ Billboard Hot 100 pasiekė 28 vietą ir tapo pirmuoju K-Pop grupės singlu, patekusiu į top 40.&lt;ref&gt;Gary, Trust (2017 m. gruodžio 4 d.). [https://www.billboard.com/articles/columns/chart-beat/8055057/bts-mic-drop-k-pop-billboard-hot-100 „BTS Mic Drop in Billboard Hot 100“]. ''Billboard''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[http://english.yonhapnews.co.kr/search1/2603000000.html?cid=AEN20171205001600315 „BTS ranks 28th on Billboard Hot 100 with 'Mic Drop'“]. Yonhap News Agency. 2017 m. gruodžio 4 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt; Tiek „Mic Drop (Remix)“, tiek „DNA“ vėliau pelnė auksinius Amerikos įrašų pramonės asociacijos (RIAA) sertifikatus:&lt;ref&gt;Herman, Tamar (2018 m. vasario 12 d.). [https://www.billboard.com/articles/columns/k-town/8099214/bts-dna-mic-drop-certified-gold-riaa „BTS' 'DNA' &amp; 'Mic Drop' Get Certified Gold by RIAA“]. ''Billboard''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[https://www.riaa.com/gold-platinum/ „Gold &amp; Platinum“]. Recording Industry Association of America. 2018 m. vasario 12 d. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2018 m. vasario 12 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt; BTS tapo pirmaisiais ir vieninteliais Korėjos atlikėjais, pelniusiais du sertifikatus.&lt;ref&gt;Prance, Sam (2018 m. vasario 13 d.). [http://www.mtv.co.uk/bts/news/bts-become-first-kpop-act-with-multiple-riaa-certifications „BTS Become First K-Pop Act with Multiple RIAA Certifications“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20201001215319/http://www.mtv.co.uk/bts/news/bts-become-first-kpop-act-with-multiple-riaa-certifications |date=2020-10-01 }}. MTV UK. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt; 2018 m. lapkritį, „Mic Drop (Remix)“ pelnė platininį sertifikatą, o BTS tapo pirmąja Korėjos grupe, JAV turinčia platininį singlą.&lt;ref&gt;Herman, Tamar (2018 m. lapkričio 21 d.). [https://www.billboard.com/articles/news/bts/8486251/bts-first-platinum-single-gold-album „BTS Recognized by RIAA for First Platinum Single &amp; First Gold Album“]. ''Billboard''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt; 2017 m. gruodį, „DNA“ ir „Mic Drop“ buvo išleisti kaip trigubo japoniško singlo dalis, kartu su nauja daina „Crystal Snow“.&lt;ref&gt;[https://bts-official.jp/news/detail.php?nid=QLE2u+jQyjk= „First Triple A side single to be released on December 6!“]. BTS Official Japanese Fanclub. 2017 m. spalio 14 d. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2017 m. lapkričio 3 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt; Singlas pasiekė pirmąją vietą Oricon tope&lt;ref&gt;[https://www.oricon.co.jp/rank/js/w/2017-12-18/ „2017年12月18日付“]. Oricon. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt; ir tapo daugiausiai pardavimų per savaitę surinkusiu K-Pop atlikėjo singlu.&lt;ref&gt;[http://entertain.naver.com/read?oid=109&amp;aid=0003676410 &lt;nowiki&gt;&quot;[공식입장] 방탄소년단, 日싱글도 세계 강타…10개국 아이튠즈 1위&quot;&lt;/nowiki&gt;]. ''Naver'' (korėjietiškai). Osen. 2017 m. gruodžio 7 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt; Iki metų galo buvo parduota 380 000 singlo kopijų ir BTS tapo vieninteliais užsienio atlikėjais, tais metais Japonijoje turėjusiais dvigubai platininį singlą, sertifikuotą RIAJ.&lt;ref&gt;Yu, Byung-cheol (2017 m. gruodžio 12 d.). [http://entertain.naver.com/read?oid=215&amp;aid=0000586649 „방탄소년단, 日 오리콘 주간 싱글 차트 1위…해외 아티스트 최초 '30만 포인트' 돌파 (BTS ranks #1 on Japanese Oricon Weekly Single Chart… First foreign artist to break through '300,000 points')“]. Korea Economic News. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[http://news.naver.com/main/read.nhn?mode=LSD&amp;mid=sec&amp;sid1=004&amp;oid=408&amp;aid=0000040065 „방탄소년단, 日 오리콘 주간 차트 1위.. 해외 아티스트 최초 '30만 포인트' 돌파“]. iMBC News. 2017 m. gruodžio 12 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[http://www.riaj.or.jp/f/data/cert/gd.html „月次認定作品　認定年月：2017年 12月“]. Recording Industry Association of Japan. 2018 m. sausio 15 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;Kim, Young-rak (2018 m. sausio 15 d.). [http://m.entertain.naver.com/read?oid=076&amp;aid=0003203559 “„해외 아티스트 유일“…방탄소년단 日싱글, '더블 플래티넘' 달성 („The only foreign artist“… BTS Japanese Single achieves Double Platinum)“]. ''Naver''. Sports Chosun. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;Hwang, Hye-Jin (2018 m. sausio 16 d.). [http://www.newsen.com/news_view.php?uid=201801161106060410 „방탄소년단 日싱글 '더블 플래티넘' 등극 '해외 아티스트 유일' (BTS Japanese Single achieves Double Platinum; the only foreign artist)“]. Newsen. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt;

2017 m. lapkritį BTS tapo pirmąja K-Pop grupe, pasirodžiusia Amerikos muzikos apdovanojimuose;&lt;ref&gt;Kelley, Caitlin (2017 m. lapkričio 3 d.). [http://www.billboard.com/articles/columns/k-town/8023046/bts-american-music-awards-debut-2017 „K-Pop Superstars BTS to Perform for First Time on an American Awards Show at 2017 AMAs“]. ''Billboard''. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2017 m. lapkričio 8 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;Herman, Tamar (2017 m. lapkričio 3 d.). [https://www.forbes.com/sites/tamarherman/2017/11/03/rising-k-pop-superstars-bts-will-perform-at-the-amas/#73f6d6a210ce „Rising K-Pop Superstars BTS Will Perform At The AMAs“]. ''Forbes''. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2017 m. lapkričio 10 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt; Šis pasirodymas stipriai prisidėjo prie sparčiai augančio pasaulinio grupės populiarumo.&lt;ref&gt;Ming, Cheang (2017 m. gruodžio 29 d.). [https://www.cnbc.com/2017/12/29/bts-and-big-hit-entertainment-how-k-pop-broke-through-in-the-us.html „How K-pop made a breakthrough in the US in 2017“]. CNBC. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;Steger, Isabella (2017 m. lapkričio 20 d.). [https://quartzy.qz.com/1133490/bts-at-amas-the-unlikely-meteoric-rise-of-the-k-pop-group-that-performed-at-the-american-music-awards/ „The Unlikely Meteoric Rise of BTS, the Biggest Name in K-Pop Right Now“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180528171138/https://quartzy.qz.com/1133490/bts-at-amas-the-unlikely-meteoric-rise-of-the-k-pop-group-that-performed-at-the-american-music-awards/ |date=2018-05-28 }}. Quartz. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt; Tą patį mėnesį [[Gineso rekordų knyga|Gineso rekordai]] paskelbė, jog BTS pelnė vietą 2018 m. knygos leidime kaip „daugiausiai sekėjų Twitter tinkle turinti grupė“.&lt;ref name=&quot;:26&quot;&gt;Ramli, Bibi Nurshuhada (2017 m. lapkričio 22 d.). [https://www.nst.com.my/lifestyle/groove/2017/11/305636/k-pop-kings-bts-earns-spot-guinness-world-records-2018-most-twitter „K-Pop kings BTS earn a spot in Guinness World Records 2018 for most Twitter engagements“]. ''New Straits Times''.&lt;/ref&gt; Gruodžio mėnesį, jie taip pat tapo pirmąja K-Pop grupe, pasirodžiusia „Dick Clark’s New Year Rockin' Eve“ renginyje, transliuojamame visoje JAV Naujųjų Metų išvakarėse.&lt;ref&gt;[https://www.billboard.com/articles/columns/k-town/8070234/bts-performing-dick-clark-new-years-rockin-eve-2018-tweet „BTS performing in Dick Clark New Years Rockin Eve 2018“]. ''Billboard''. 2017 m. gruodžio 12 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt; Tą patį mėnesį grupė debiutavo Japonijos TV muzikiniame šou TV „Asahi’s Japan Music Station Super Live“.&lt;ref&gt;[http://www.universal-music.co.jp/bts/news/music-station-super-live-2017 „BTS confirm to perform at Music Station Super Live“]. Universal Japan. 2017 m. gruodis. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt; Metų pabaigoje, BTS laimėjo antrąjį Metų atlikėjo apdovanojimą 19-uosiuose Mnet Asian Music apdovanojimuose&lt;ref&gt;Lee, Min-Ki (2017 m. gruodžio 1 d.). [http://www.newsen.com/news_view.php?uid=201712012209312410 &lt;nowiki&gt;&quot;[2017 MAMA]방탄소년단 벌써 2관왕, 베스트 아시안 스타일 수상&quot;&lt;/nowiki&gt;]. Newsen. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt; ir tapo pirmaisiais atlikėjais, pelniusiais šį titulą dvejus metus iš eilės.&lt;ref&gt;Lee, Min-Ki (2017 m. gruodžio 1 d.). [http://www.newsen.com/news_view.php?uid=201712012326072410 &lt;nowiki&gt;&quot;[2017 MAMA]방탄소년단, 2년 연속 대상 &quot;더이상 슬프지 않아&quot;&quot;&lt;/nowiki&gt;]. Newsen. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[http://english.yonhapnews.co.kr/search1/2603000000.html?cid=AEN20171202000200315 „BTS wins Artist of the Year at MAMA for second year“]. Yonhap News Agency. 2017 m. gruodžio 1 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt; Grupė taip pat tapo pirmaisiais „Didžiajam Trejetui“ nepriklausančiais atlikėjais, laimėjusiais tris pagrindinius apdovanojimus Golden Disc&lt;ref&gt;Kim, Myung Shin (2018 m. sausio 11 d.). [http://entertain.naver.com/read?oid=119&amp;aid=0002233379 „방탄소년단, 2018 골든디스크 대상…'4연속 본상'“]. Newsen. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt; bei Seulo Muzikos apdovanojimuose.&lt;ref&gt;Sungmyung, Kyungji (2018 m. sausio 26 d.). [http://entertain.naver.com/read?oid=109&amp;aid=0003705664 &lt;nowiki&gt;&quot;방탄소년단, 대상 4관왕 달성..&quot;인생의 황금빛 분기점&quot; [News] BTS achieves quadruple crown Daesangs.. &quot;Golden turning point of life&quot;&quot;&lt;/nowiki&gt;]. Naver. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt;

=== 2018: pasaulinis pripažinimas ===
Prieš naujojo albumo išleidimą, BTS išleido originalų aštuonių serijų dokumentinį ciklą YouTube Premium tinkle, pavadinimu ''Burn the Stage''. Dokumentinis ciklas buvo leidžiamas nuo 2018 m. kovo iki gegužės ir leido žiūrovams pažvelgti į 2017 m. vykusio grupės Wings turo užkulisius.&lt;ref&gt;[http://m.entertain.naver.com/read?oid=109&amp;aid=0003736400 &lt;nowiki&gt;&quot;방탄소년단X유튜브 레드, 리얼 성장 다큐 28일 첫 선 ([NEWS] BTS x YouTube Premium, 8 episode documentary of BTS to be revealed on 28 March)&quot;&lt;/nowiki&gt;]. ''Naver''. Osen. 2018 m. vasario 13 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;Herman, Tamar (2018 m. kovo 14 d.). [https://www.billboard.com/articles/columns/k-town/8245963/bts-documentary-series-burn-the-stage-youtube-red „BTS Documentary Series 'Burn The Stage' to Air on YouTube Premium“]. ''Billboard''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt; Balandžio mėnesį, grupė taip pat išleido savo trečiąjį japonišką studijinį albumą, „[[Face Yourself]]“,&lt;ref&gt;[https://bts-official.jp/news/detail.php?nid=ilc9z36j5JA= „全米で大ブレイク中！BTS (防弾少年団)、待望の日本オリジナルアルバム4月4日発売決定！世界中で大ヒットした楽曲に、日本制作楽曲含む新録４曲を収録！初回限定盤には来日ドキュメンタリーほか、映像も収録！“] [[NEWS] BTS Japan 3rd album „FACE YOURSELF“, April 4 is decided on sale!]. ''BTS Japan Official'' (in Japanese). 2018 m. vasario 1 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt; debiutavusį 43 Billboard 200 topo vietoje ir tapusį trečiu aukščiausią vietą užėmusiu japonišku albumu JAV topo istorijoje.&lt;ref&gt;Kawamura, Takahiro (2018 m. kovo 14 d.). [http://www.asahi.com/ajw/articles/AJ201803140001.html „Not heard of them? Nor have most people, but they’re very big“] {{Webarchive|url=https://archive.today/20190829144431/http://www.asahi.com/ajw/articles/AJ201803140001.html |date=2019-08-29 }}. The Asahi Shimbum. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt; Kartu su „[[Face Yourself]]“ išleidimu, grupė išleido devynių minučių ilgumo trumpametražį filmą pavadinimu „Euphoria: Theme of Love Yourself: Wonder“, kurio pagrindinė dalis buvo naujai išleistas kūrinys „Euphoria“. Pagrindinė filmo tema buvo „起“ arba pasakojimo sekos „pradžia“.&lt;ref&gt;Herman, Tamar (2018 m. balandžio 5 d.). [https://www.billboard.com/articles/columns/k-town/8289670/bts-love-yourself-series-euphoria-theme-tease-next-album „BTS Tease Next Album In 'Love Yourself' Series With 'Euphoria' Theme Video“]. ''Billboard''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt;
[[Vaizdas:180524 BTS at a press conference for Love Yourself Tear (3).png|kairėje|miniatiūra|BTS „Love Yourself: Tear“ albumo išleidimo konferencijos metu, 2018 m. gegužės 24 d.]]
[[2018]] m. gegužę BTS išleido trečiąjį korėjietišką studijinį albumą, „[[Love Yourself: Tear]]“, ir pasirodė 25-uosiuose [[Billboard muzikos apdovanojimai|Billboard muzikos apdovanojimuose.]]&lt;ref&gt;Herman, Tamar (2018 m. gegužės 18 d.). [https://www.billboard.com/articles/columns/pop/8456639/bts-releases-expressive-love-yourself-tear-album-listen „BTS Releases Expressive 'Love Yourself: Tear' Album: Listen“]. ''Billboard''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt; Ceremonijos metu BTS debiutavo kaip muzikiniai atlikėjai, pirmą kartą atlikę pagrindinį naujojo albumo singlą „Fake Love“,&lt;ref&gt;[https://www.billboardmusicawards.com/2018/04/bts-to-perform-new-single-at-bbmas/ „Global Sensation BTS to Perform World Television Premiere of New Single at the „2018 Billboard Music Awards“ on NBC“]. ''billboardmusicawards''. 2018 m. balandžio 24 d.&lt;/ref&gt; laimėjo Top Social Artist apdovanojimą ir tapo vieninteliais Korėjos atlikėjais, laimėjusiais apdovanojimą dvejus metus iš eilės.&lt;ref&gt;[https://www.billboardmusicawards.com/2018-nominees/ „2018 Nominees: Top Social Artist“]. ''billboardmusicawards.com''. 2018 m. balandžio 17 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[https://www.billboard.com/articles/news/bbma/8456936/bts-wins-top-social-artist-2018-billboard-music-awards „BTS Wins Top Social Artist Award at the 2018 Billboard Music Awards“]. ''Billboard''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt; Pasakojimo sekoje albumas sutapo su „轉“ arba „Love Yourself“ serijos „posūkiu“ ir aptarė kankinančią meilę be atsako bei padrąsino tuos, kurie gyvena neturėdami svajonės.&lt;ref&gt;Kim, Youngdae (2019 m.). „Review 13“. ''BTS – The Review: A Comprehensive Look at the Music of BTS''. RH Korea. ISBN &lt;bdi&gt;9788925565828&lt;/bdi&gt;.&lt;/ref&gt; Iš kritikų albumas sulaukė daugiausiai teigiamų atsiliepimų. Caitlin Kelley iš „Billboard“ apibūdino albumą kaip „vieną iš grupės labiausiai tematiškai vientisų ir tuo pačiu metu muzikaliai įvairių albumų, kurio maksimalistiškas prodiusavimas susijungė su vienatvės temomis“.&lt;ref&gt;[https://www.billboard.com/articles/news/list/8459029/best-albums-of-2018-so-far-top-50 „The 50 Best Albums of 2018 (So Far): Critics' Picks“]. ''Billboard''. 2018 m. birželio 5 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt; Sheldon Pearce iš „[[Pitchfork]]“ rašė, jog albumo „formulė yra gudri ir apimanti kelias temas apie meilę bei netektį, kreipianti didesnį dėmesį į repą nei bet kada anksčiau“ ir jog albumas „bando būti vientisas ir tuo pat metu siūlo smagių, įvairiapusių dainų įvairovę“.&lt;ref&gt;Pearce, Sheldon (2018 m. gegužės 24 d.). [https://pitchfork.com/reviews/albums/bts-love-yourself-tear/ „BTS: Love Yourself 轉 'Tear' Album Review | Pitchfork“]. ''Pitchfork''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt;

Komerciškai, „[[Love Yourself: Tear]]“ buvo vienas sėkmingiausių BTS albumų, pakylėjusių grupę į naujas aukštumas tiek Korėjoje, tiek tarptautiniu mastu. Albumas debiutavo pirmoje JAV Billboard 200 topo vietoje, pardavęs 135 000 vienetų (iš kurių 100 000 buvo fiziniai pardavimai), ir tapo aukščiausią vietą topuose užėmusiu bei pirmuoju pirmąją vietą JAV užėmusiu BTS albumu, taip pat pirmuoju K-Pop albumu pasiekusiu JAV albumų topo viršunę ir aukščiausiai JAV topuose pakilusiu Azijos atlikėjo albumu.&lt;ref&gt;Mclntyre, Hugh (2018 m. gegužės 27 d.). [https://www.forbes.com/sites/hughmcintyre/2018/05/27/bts-debut-new-album-love-yourself-tear-at-no-1-becoming-the-first-k-pop-act-to-do-so/#3afc35964f63 „BTS Debut New Album 'Love Yourself: Tear' At No.1, Becoming The First K-Pop Act To Do So“]. ''Forbes''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;Kreps, Daniel (2018 m. gegužės 27 d.). [https://www.rollingstone.com/music/news/on-the-charts-bts-become-first-k-pop-act-to-reach-number-one-w520821 „On the Charts: BTS Become First K-Pop Act To Reach Number One“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180528134123/https://www.rollingstone.com/music/news/on-the-charts-bts-become-first-k-pop-act-to-reach-number-one-w520821 |date=2018-05-28 }}. ''[[Rolling Stone]]''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt; „Love Yourself: Tear“ taip pat tapo pirmuoju BTS albumu, patekusiu į UK albumų topo dešimtuką, kuriame užėmė aštuntąją vietą.&lt;ref&gt;McIntyre, Hugh (2018 m. gegužės 29 d.). [https://www.forbes.com/sites/hughmcintyre/2018/05/29/bts-is-currently-enjoying-the-best-week-of-their-career-on-the-u-k-charts/ „BTS Is Currently Enjoying The Best Week Of Their Career On The U.K. Charts“]. ''[[Forbes]]''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt; Grupės singlas „Fake Love“ tapo pirmuoju BTS top dešimt hitu [[Billboard Hot 100]] sąraše ir tapo septynioliktąja ne angliška daina, pasiekusia top dešimtuką, bei pirmąja Korėjos grupės daina.&lt;ref&gt;McIntyre, Hugh (2018 m. gegužės 29 d.). [https://www.forbes.com/sites/hughmcintyre/2018/05/29/bts-lil-baby-and-ella-mai-reach-the-top-10-for-the-first-time-with-new-hit-singles/#755db73524d3 „BTS, Lil Baby And Ella Mai Reach The Top 10 For The First Time With New Hit Singles“]. ''[[Forbes]]''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;Zellner, Xander (2018 m. gegužės 29 d.). [https://www.billboard.com/articles/columns/chart-beat/8458242/bts-fake-love-17th-primarily-non-english-language-top-10-hot-100 „BTS' 'Fake Love' Becomes 17th Primarily Non-English-Language Top 10 on Hot 100“]. ''Billboard''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt; Vėliau „Fake Love“ tapo trečiuoju grupės singlu, rugpjūtį pelniusiu auksinį RIAA sertifikatą.&lt;ref&gt;Herman, Tamar (2018 m. rugpjūčio 14 d.). [https://www.billboard.com/articles/columns/k-town/8470200/bts-fake-love-certified-gold-riaa „BTS' 'Fake Love' Certified Gold by RIAA“]. ''Billboard''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt; Pietų Korėjoje „Love Yourself: Tear“ pardavė daugiau nei 1,6 milijono kopijų per pirmąsias dvi savaites ir tapo tuometiniu daugiausiai pardavimų surinkusių albumu nuo Gaon muzikinio topo įkūrimo.&lt;ref&gt;Kim, Ji-ji (2018 m. birželio 8 d.). [http://entertain.naver.com/read?oid=076&amp;aid=0003267987 „방탄소년단, 166만 장 판매로 5월 가온앨범차트 1위“] [BTS sold 1.66 million copies in May]. ''Xportsnews'' (korėjietiškai). Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt;

Užbaigdami „Love Yourself“ seriją, [[2018]] m. rugpjūtį BTS išleido antrąjį kompiliacinį albumą „[[Love Yourself: Answer]]“,&lt;ref&gt;Rolli, Bryan (2018 m. liepos 16 d.). [https://www.forbes.com/sites/bryanrolli/2018/07/16/bts-announce-new-album-love-yourself-answer/ „BTS Announce New Album 'Love Yourself: Answer' For August Release“]. ''Forbes''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt; į kurį įtrauktos dainos iš ankstesnių „Love Yourself“ albumų bei septyni nauji takeliai.&lt;ref&gt;Park, Jin-young (2018 m. liepos 17 d.). [https://m.entertain.naver.com/read?oid=109&amp;aid=0003824491 &lt;nowiki&gt;&quot;[공식입장] 방탄소년단, 8월 24일 컴백 확정..러브 유어셀프 시리즈 마무리&quot;&lt;/nowiki&gt;] [Official position. Bulletproof Boy Scouts, August 24 comeback confirmed Yours… Love Self-Series finishing]. ''Osen'' (korėjietiškai). Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 24 d.&lt;/ref&gt; Albumas reklamuoti išleistas singlas „Idol“ bei skaitmeninė jo versija, atlikta kartu su [[Nicki Minaj]].&lt;ref&gt;Viray, Patricia Lourdes (2018 m. rugpjūčio 24 d.). [https://www.philstar.com/entertainment/2018/08/24/1845488/watch-bts-drops-idol-music-video „WATCH: BTS drops 'IDOL' music video“]. ''The Philippine Star''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 24 d.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;Yam, Kimberly (2018 m. rugpjūčio 24 d.). [https://www.huffingtonpost.com/entry/kpop-bts-nicki-minaj-song_us_5b804e21e4b0cd327dfc87a4 „K-Pop Band BTS Drops Song With Nicki Minaj, And The Internet Has No Chill“]. ''Huffington Post''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 24 d.&lt;/ref&gt; Tematiškai, „Love Yourself: Answer“ išdėstė serijos dainas pagal pasakojimo seką: pradžia, vystymasis, posūkis bei išvados iliustravo naujos meilės džiugesį, atsisveikinimo skausmą bei suvokimą, jog visų svarbiausia yra meilė sau.&lt;ref name=&quot;:18&quot;&gt;Kim, Youngdae (2019 m.). „Review 14“. ''BTS – The Review: A Comprehensive Look at the Music of BTS''. RH Korea. ISBN &lt;bdi&gt;9788925565828&lt;/bdi&gt;.&lt;/ref&gt; Albumas sulaukė daugiausiai teigiamų įvertinimų iš kritikų. „Billboard“ pavadino jį „meistriška ilgų metų darbo kulminacija, kupina gilių prasmių“ ir „neabejotinu BTS ''magnum opus'', kurį dauguma kitų atlikėjų tik svajoja pasiekti“.&lt;ref&gt;Herman, Tamar (2018 m. rugpjūčio 24 d.). [https://www.billboard.com/articles/columns/pop/8472127/bts-love-yourself-answer-album-review „BTS Reflect on Life &amp; Love on Uplifting 'Love Yourself: Answer'“]. ''Billboard''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 24 d.&lt;/ref&gt;

Komerciškai, 2018 m. rugpjūtį Gaon albumų sąraše parduota virš 1.9 milijonų įrašo kopijų ir dar sykį sumuštas visų laikų mėnesio pardavimų rekordas.&lt;ref&gt;[https://entertain.naver.com/read?oid=108&amp;aid=0002725672 „방탄소년단, 8월 가온차트서 193만장 앨범차트 1위“] (korėjietiškai). 2018 m. rugsėjo 6 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 24 d.&lt;/ref&gt; Albumas tapo antru BTS įrašu, užėmusiu pirmąją vietą JAV [[Billboard 200]] sąraše ir šalyje pardavė daugiausiai kopijų tuo metu.&lt;ref name=&quot;:16&quot;&gt;Caulfield, Keith (2018 m. rugsėjo 2 d.). [https://www.billboard.com/articles/columns/chart-beat/8473245/bts-love-yourself-answer-album-debuts-No1-billboard-200-chart „BTS Scores Second No. 1 Album on Billboard 200 Chart With 'Love Yourself: Answer'“]. ''Billboard''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 24 d.&lt;/ref&gt; BTS tapo vieninteliais K-Pop atlikėjais, išleidusiais du albumus, pasiekusius Billboard 200 topo viršūnę, ir pirmaisiais pop atlikėjais, turinčiais du per mažiau nei vienerius metus išleistus albumus, pasiekusius pirmąją topo vietą po [[One Direction]], kurie pasiekė topo viršūnę su albumais „[[Midnight Memories]]“ 2013 m. ir „[[Four (One Direction albumas)|Four]]“ 2014 m.&lt;ref name=&quot;:16&quot; /&gt; 2020 m. sausį „Love Yourself: Answer“ tapo pirmuoju korėjietišku albumu, pelniusiu platininį RIAA sertifikatą.&lt;ref name=&quot;:17&quot;&gt;Herman, Tamar (2020 m. sausio 23 d.). „[https://www.billboard.com/articles/news/bts/8548881/bts-love-yourself-answer-first-south-korean-album-certified-platinum BTS' 'Love Yourself: Answer' Becomes First South Korean Album Certified Platinum by RIAA“]. ''Billboard''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 24 d.&lt;/ref&gt; Kanadoje „Love Yourself: Answer“ tapo pirmuoju grupės albumu, pasiekusiu pirmąją Kanados albumų topo vietą. JAV, „Idol“ pasiekė 11 vietą Billboard Hot 100 sąraše.&lt;ref&gt;[https://www.billboard.com/music/bts/chart-history/digital-song-sales „BTS Digital Song Sales Chart“]. ''billboard.com''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 24 d.&lt;/ref&gt; „Idol“ taip pat pasiekė top penketuką Kanados singlų tope ir tapo pirmąja grupės daina, patekusia į Kanados top dešimtuką.&lt;ref&gt;Tech, Paul (2018 m. rugsėjo 5 d.). [https://bdsradio.com/pd/ca/nielsen_music_canada_update.pdf „BTS score their first Canadian no. 1 Album: Chart confidential“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200811161214/http://bdsradio.com/pd/ca/nielsen_music_canada_update.pdf |date=2020-08-11 }} (PDF). ''BDS Radio''. Nilsen. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 24 d.&lt;/ref&gt; Dainos vaizdo klipas per pirmas 24 valandas surinko daugiau nei 45 milijonus peržiūrų YouTube tinkle ir sumušė prieš tai [[Taylor Swift]] pasiektą rekordą su daina „Look What You Made Me Do“.&lt;ref&gt;Mclntyr, Hugh (2018 m. rugpjūčio 27 d.). „[https://www.forbes.com/sites/hughmcintyre/2018/08/27/bts-breaks-the-record-for-biggest-24-hour-youtube-debut-with-idol/#3b0a560130b4 BTS’s 'Idol' Breaks The Record For Biggest 24-Hour YouTube Debut]“. ''Forbes''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 24 d.&lt;/ref&gt; 2020 m. sausį, „Idol“ pelnė platininį RIAA sertifikatą.&lt;ref name=&quot;:17&quot; /&gt;
 
Kartu su „[[Love Yourself: Answer]]“ išleidimu 2018 m. rugpjūtį, BTS pradėjo trečiąjį pasaulinį turą Love Yourself, surengę koncertą didžiausiame Pietų Korėjos Seulo Olimpiniame stadione.&lt;ref&gt;[http://english.chosun.com/site/data/html_dir/2018/08/27/2018082700943.html „Bangtan Boys Kick off World Tour with Concerts in Seoul“]. ''The Chosun Ilbo''. 2018 m. rugpjūčio 27 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 24 d.&lt;/ref&gt; Spalio mėnesį kartu su Steve Aoki BTS išleido singlą „Waste It On Me“, tapusį grupės pirmuoju ir vieninteliu anglišku kūriniu.&lt;ref&gt;Gemmill, Allie (2018 m. lapkričio 19 d.). [https://www.teenvogue.com/story/bts-releases-first-english-language-song-waste-it-on-me „BTS Releases First English-Language Song „Waste It On Me““]. ''TeenVogue''. TeenVogue. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 24 d.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;Yang, Rachel (2018 m. lapkričio 19 d.). [https://variety.com/2018/music/news/steve-aoki-music-video-bts-ken-jeong-all-asian-cast-1203032407/ „Steve Aoki Drops Music Video Starring BTS, Ken Jeong and All-Asian Cast (Watch)“]. ''Variety''. Variety. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 24 d.&lt;/ref&gt; Turo metu, BTS pasirodė vis didesnėse salėse: nuo arenų iki stadionų. Paskutinės turo stotelės Šiaurės Amerikoje metu, grupė pasirodė Citi Field stadione [[Kvinsas|Kvinse]] ir tapo pirmaisiais Korėjos atlikėjais, pasirodžiusiais JAV stadione.&lt;ref&gt;Herman, Tamar (2018 m. rugpjūčio 8 d.). [https://web.archive.org/web/20190424130440/https://www.msn.com/en-us/music/news/bts-add-date-at-nycs-citi-field-become-first-ever-k-pop-act-to-play-us-stadium/ar-BBLGyKW „BTS Add Date at NYC’s Citi Field Become First-Ever K-Pop Act to Play U.S. Stadium“]. ''MSN''. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2019 m. balandžio 24 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 24 d.&lt;/ref&gt; Visi 40,000 koncerto bilietų buvo išparduoti per mažiau nei 20 minučių.&lt;ref&gt;Herman, Tamar (2018 m. rugpjūčio 17 d.). [https://www.billboard.com/articles/columns/k-town/8470824/bts-citi-field-concert-sold-out „BTS' Citi Field Show Sells Out Within Minutes“]. ''Billboard''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 24 d.&lt;/ref&gt; Pasak bilietų pardavimo tinklapio StubHub, BTS turo koncertai buvo vieni geriausiai parduodamų tarptautinėje rinkoje, neįskaičiuojant JAV, 2018 m. ir liko antri tik po [[Ed Sheeran]].&lt;ref&gt;McDermott, Maeve (2018 m. gruodžio 4 d.). [https://www.usatoday.com/story/life/music/2018/12/04/2018-s-best-selling-live-artists-ed-sheeran-bruce-springsteen-bts/2204203002/ „2018’s best-selling live artists are Ed Sheeran, Bruce Springsteen and BTS, per Stubhub“]. ''USA Today''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 24 d.&lt;/ref&gt; Kitas bilietų pardavimo tinklas Vivid Seats pavadino BTS 2018 m. metų atlikėjais, atkreipdamas ypatingą dėmesį į grupės koncertą Citi Field stadione.&lt;ref&gt;[https://www.vividseats.com/blog/2018-top-live-events „2018 Year In Review: The Year in Live Events“]. Vivid Seats. 2018 m. gruodžio 18 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 24 d.&lt;/ref&gt; Turas taip pat sulaukė daugiausiai teigiamų atsiliepimų iš kritikų. Philip Cosores iš „Uproxx“ apibūdino keturis BTS koncertus Staples Center arenoje kaip „milžinišką, visus pojūčius sujungiančią patirtį“, pristatančią „kultūras sujungiantį pasirodymą“, kuriame muzika svarbesnė už bet kokius kalbos barjerus.&lt;ref&gt;Cosores, Philip (2018 m. rugsėjo 12 d.). [https://uproxx.com/music/bts-los-angeles-concert-review-staples-center/ „Korean Pop Group BTS Paint An Inclusive, Diverse Future For Pop Music“]. ''UPROXX''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 24 d.&lt;/ref&gt; Crystal Bell iš [[MTV]] rašė, jog „BTS sukūrė tokią visus įtraukiančią ir vizualiai stulbinančią patirtį, įamžinusią šią vaikinų grupę kaip vieną ryškiausių šiandieninių pop muzikos atlikėjų. „&lt;ref&gt;Bell, Crystal (2018 m. spalio 9 d.). [http://www.mtv.com/news/3101141/bts-love-yourself-tour-moments-citi-field/ „The 10 Most Beautiful Moments Of BTS' Love Yourself Tour“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200526144807/http://www.mtv.com/news/3101141/bts-love-yourself-tour-moments-citi-field/ |date=2020-05-26 }}. MTV. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 24 d.&lt;/ref&gt; Tą spalį, likus metams iki pirmojo grupės kontrakto pabaigos, BTS atnaujino sutartį su „Big Hit Entertainment kompanija“ iki 2026 m.&lt;ref&gt;[http://www.newsen.com/news_view.php?uid=201810180911092410 “빅히트 „방탄소년단과 재계약 체결, 최고의 대우“(공식입장)“] (korėjietiškai). Newsen. 2018 m. spalio 18 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 24 d.&lt;/ref&gt;

Peržengę į filmų industriją, 2018 m. lapkritį BTS pasauliu mastu išleido dokumentinį filmą „Burn the Stage: The Movie“, sulaukusį didžiulio komercinio pasisekimo. Vien JAV filmas surinko 1,2 milijoną dolerių pelno per premjeros dieną ir 3,54 milijonus dolerių per trejų dienų trukmės savaitgalį, ir sumušė daugiausiai uždirbusio muzikinio filmo rekordą, prieš tai pasiektą 2014 m. vaikinų grupės [[One Direction]]. Filmas užėmė dešimtąją vietą daugiausiai uždirbusių filmų sąraše, nors buvo rodytas tik 620 kino teatrų palyginus su 2,000-4,000 kinų teatrų, kuriuose rodyti kiti top dešimtuko filmai.&lt;ref&gt;Amos, Jim (2018 m. lapkričio 18 d.). [https://www.forbes.com/sites/jamos/2018/11/18/bts-breaks-the-box-office-bank-with-burn-the-stage-the-movie/ „BTS Breaks The Box Office Bank With 'Burn The Stage: The Movie'“]. ''Forbes''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 24 d.&lt;/ref&gt;

Metų pabaigoje BTS pelnė trečią iš eilės Metų atlikėjo apdovanojimą 20-tuosiuose Mnet Asian Music apdovanojimuose ir užėmė aštuntąją vietą „Billboard“ metų pabaigos geriausių atlikėjų sąraše, kartu su tokiais muzikantais kaip [[Drake (reperis)|Drake]] bei [[Taylor Swift]]. BTS taip pat užėmė antąją vietą duetų/grupių tope, pirmąją vietą užleidę grupei [[Imagine Dragons]].&lt;ref&gt;Lee, Hoyeon (2018 m. lapkričio 1 d.). [http://star.hankookilbo.com/News/Read/201811011888317417?did=na &lt;bdi&gt;방탄소년단부터 워너원…'2018 MAMA', 투표 시작&lt;/bdi&gt;.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20181105101649/http://star.hankookilbo.com/News/Read/201811011888317417?did=na |date=2018-11-05 }} ''Hankook Ilbo'' (korėjietiškai). Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 27 d.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[https://www.billboard.com/articles/events/year-in-music-2018/8488875/year-in-k-pop-charts-bts-exo-blackpink-nct-127 „The Year in K-Pop on the Charts: BTS Breaks Genre Barriers While the Scene Expands Its Reach“.] ''[[Billboard]]''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 27 d.&lt;/ref&gt; Grupė pateko ir į „[[Bloomberg]]“ 50 sąrašą už „pasiryžimą kalbėti apie socialines problemas, psichinę sveikatą bei politiką, pasitelkdami žaismingą bubble gum pop muzikinį stilių.“&lt;ref&gt;Kim, Sohee. [https://www.bloomberg.com/features/2018-bloomberg-50/ „The Bloomberg 50“]. ''[[Bloomberg]]''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 27 d.&lt;/ref&gt; Grupė vien Pietų Korėjoje pardavė virš dešimties milijonų albumų, iš kurių penki milijonai parduoti vien per 2018 m.&lt;ref&gt;[https://entertain.naver.com/read?oid=144&amp;aid=0000586190 „방탄소년단, 앨범 판매 1000만장 돌파…2013년 데뷔 이후 5년 6개월만에 달성“.] ''Naver'' (korėjietiškai). Sportskhan. 2018 m. gruodžio 8 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 27 d.&lt;/ref&gt;

=== 2019: „Map of the Soul: Persona“, pasaulinis turas stadionuose ir „BTS World“ ===
2019 m. vasarį BTS pasirodė [[Grammy apdovanojimas|61-uosiuose „Grammy“ apdovanojimuose]], kur įteikė vieną iš apdovanojimų.&lt;ref&gt;[https://variety.com/2019/music/news/bts-grammy-awards-2019-1203128150/ „BTS to Appear at Grammy Awards (EXCLUSIVE)“]. ''[[Variety]]''. 2019 m. vasario 4 d. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2019 m. vasario 5 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 27 d.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;Nickolai, Nate (2019 m. vasario 9 d.). [https://variety.com/2019/music/news/bts-grammys-present-awards-kpop-1203130948/ „BTS Makes History at the Grammys as First K-Pop Presenters“.] ''[[Variety]]''. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2019 m. vasario 11 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 27 d.&lt;/ref&gt; Tai buvo pirmasis kartas, kai grupė dalyvavo prestižiniuose apdovanojimuose po apsilankymo [[Los Andželas|Los Andželo]] Grammy muziejuje 2018 m.&lt;ref&gt;Herman, Tamar (2019 m. vasario 4 d.). [https://www.billboard.com/articles/news/bts/8496550/bts-grammys-presenters „BTS Reportedly Set to Present at Grammy Awards“]. ''[[Billboard]]''. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2019 m. vasario 6 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 27 d.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;Kile, Meredith B.; Drysdale, Jennifer (2019 m. vasario 4 d.). [https://news.yahoo.com/bts-present-2019-grammy-awards-014724206.html „BTS to Present at 2019 Grammy Awards: Report“]. ''Entertainment Tonight''. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2019 m. vasario 7 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 27 d. – via Yahoo! News.&lt;/ref&gt; Balandžio mėnesį, BTS tapo pirmaisiais Azijos atlikėjais, peržengusiais 5 milijardus „[[Spotify]]“ perklausų.&lt;ref&gt;Herman, Tamar (2019 m. balandžio 12 d.). [https://www.billboard.com/articles/news/bts/8506971/bts-first-asian-kpop-artist-5-billion-streams-spotify „BTS First Asian Act to Surpass 5 Billion Streams on Spotify“]. ''[[Billboard]]''. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2019 m. balandžio 13 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 27 d.&lt;/ref&gt; „[[Time]]“ žurnalas įvardijo grupę kaip vieną iš įtakingiausių 2019 m. asmenybių Time 100 sąraše.&lt;ref&gt;[[Halsey]] (2019 m. balandžio 17 d.). [http://time.com/collection/100-most-influential-people-2019/5567876/bts/ „BTS: The 100 Most Influential People of 2019“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190418173503/http://time.com/collection/100-most-influential-people-2019/5567876/bts/ |date=2019-04-18 }}. ''[[Time]]''. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2019 m. balandžio 18 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 27 d.&lt;/ref&gt;

Šeštasis grupės EP „[[Map of the Soul: Persona]]“ buvo išleistas balandžio 12 d. kartu su singlu „Boy With Love“ ([[Hangul]]: 작은 것들을 위한 시; Romanizuota: ''Jageun geotdeureul wihan si''), įrašytu drauge su atlikėja [[Halsey]].&lt;ref&gt;Kim, Jin-sun (2019 m. balandžio 12 d.). &lt;bdi&gt;[http://www.sedaily.com/NewsView/1VHU7EIFAQ/GL0301 방탄소년단 '작은 것들을 위한 시' 공개즉시 음원순위'싹쓸이' Halsey도 관심 폭발]&lt;/bdi&gt; [Bulletproof Boy Scouts 'Poetry for the Little Things' Revealed Immediately] (korėjietiškai). SEDaily. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2019 m. rugpjūčio 31 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 27 d.&lt;/ref&gt; Išleidus EP, BTS pasirodė „[[Saturday Night Live]]“ laidoje ir tapo pirmaisiais tai padariusiais Korėjos atlikėjais.&lt;ref&gt;Delgado, Sara (2019 m. kovo 14 d.). [https://www.teenvogue.com/story/emma-stone-bts-snl-people-making-whitewashing-jokes „Emma Stone and BTS Will Be on „SNL“ and People Are Making Whitewashing Jokes“]. ''Teen Vogue''. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2019 m. birželio 12 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 27 d.&lt;/ref&gt; Grupės pasirodymas tapo vienu laukiamiausių pasirodymų televizijos laidos istorijoje.&lt;ref&gt;Bradley, Laura (2019 m. balandžio 11 d.). [https://www.vanityfair.com/hollywood/2019/04/snl-bts-musical-guest-fans-camped-out-promo „BTS Is One of S.N.L.'s Biggest Musical Guests Ever—And S.N.L. Knows It“]. ''Vanity Fair''. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2019 m. birželio 26 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 27 d.&lt;/ref&gt;

Komerciškai, BTS pasiekė naujas karjeros aukštumas. „Map of the Soul: Persona“ tapo pirmuoju korėjietišku albumu, pasiekusiu pirmąją vietą JK bei Australijos topuose,&lt;ref&gt;McIntyre, Hugh (2019 m. balandžio 19 d.). [https://www.forbes.com/sites/hughmcintyre/2019/04/19/bts-becomes-the-first-korean-act-to-hit-no-1-on-the-u-k-albums-chart/ „BTS Becomes The First Korean Act To Hit No. 1 On The U.K. Albums Chart“]. ''[[Forbes]]''. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2019 m. balandžio 19 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 27 d.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;Brandle, Lars (2019 m. balandžio 22 d.). [https://www.billboard.com/articles/columns/chart-beat/8507996/bts-chart-history-map-of-the-soul-persona-australia „BTS Make Chart History as 'Map Of The Soul: Persona' Bows at No. 1 In Australia“]. ''Billboard''. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2019 m. balandžio 22 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 27 d.&lt;/ref&gt; ir trečiuoju iš eilės grupės albumu, užėmusiu pirmąją vietą [[Billboard 200]] sąraše. EP buvo trečiasis grupės albumas, per vienuolika mėnesių užėmęs šią poziciją: BTS prisijungė prie [[The Beatles]], pelniusių tokį patį pasiekimą 1995–96 m. BTS taip pat tapo grupe, greičiausiai tris kartus užėmusia pirmąją topo vietą nuo 1967 m. The Monkees pasiekimo.&lt;ref&gt;[https://www.billboard.com/articles/columns/chart-beat/8507983/bts-beatles-monkees-billboard-chart-history „BTS Meets the Beatles and the Monkees in Billboard Chart History With 'Map of the Soul: Persona'“]. ''[[Billboard]]''. 2019 m. balandžio 21 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 27 d.&lt;/ref&gt; EP tapo daugiausiai fizinių kopijų pardavusiu 2019 m. albumu JAV, pardavusiu 312,000 kopijas.&lt;ref&gt;McIntyre, Hugh (2019 m. liepos 3 d.). [https://www.forbes.com/sites/hughmcintyre/2019/07/03/bts-lead-the-10-bestselling-physical-albums-in-the-us-this-year/#6651156c6d2d „BTS Lead The 10 Bestselling Physical Albums In The U.S. This Year with 10 copies'“]. ''[[Forbes]]''. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2019 m. liepos ė d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 27 d.&lt;/ref&gt; Vėliau „Map of the Soul: Persona“ tapo visų laikų geriausiai parduodamu Pietų Korėjos albumu, pardavusiu daugiau nei 3,2 milijono kopijų per mažiau nei mėnesį. Prieš BTS, geriausiai parduodamų albumų sąrašas buvo dominuojamas vėlyvų dešimto dešimtmečio grupių: BTS tapo vieninteliais po 2000 m. aktyviais atlikėjais, patekusiais į geriausiai parduodamų albumų top dešimtuką.&lt;ref&gt;Kim, Ha-jin (2019 m. gegužės 9 d.). &lt;bdi&gt;[https://entertain.naver.com/now/read?oid=312&amp;aid=0000386641 방탄소년단, 가온차트 음반·다운로드 1위 '2관왕']&lt;/bdi&gt; [BTS, Gaon Music Chart No. 1]. ''Ten Asia'' (in Korean). Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2019 m. birželio 24 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 27 d. – via Naver.&lt;/ref&gt; „Boy With Luv“ debiutavo aštuntoje [[Billboard Hot 100]], aukščiausiai iš visų Korėjos grupių,&lt;ref&gt;Trust, Gary (2019 m. balandžio 23 d.). [https://www.billboard.com/articles/columns/chart-beat/8508055/lil-nas-x-old-town-road-hot-100-number-one-third-week-bts „Lil Nas X’s 'Old Town Road' Leads Billboard Hot 100 for Third Week; Sam Smith &amp; Normani, BTS &amp; Halsey Hit Top 10“]. ''[[Billboard]]''. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2019 m. balandžio 25 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 27 d.&lt;/ref&gt; o jos vaizdo klipas tapo daugiausiai peržiūrų per 24 valandas surinkusiu 2019 m. klipu, surinkusiu virš 74,6 milijono peržiūrų.&lt;ref&gt;Kelly, Caitlin (2019 m. balandžio 15 d.). [https://www.forbes.com/sites/caitlinkelley/2019/04/15/bts-youtube-24-hour-boy-with-luv/#66591f0528b6 „BTS’s 'Boy With Luv' Smashes YouTube’s Record For Most Views In 24 Hours“]. ''[[Forbes]]''. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2019 m. rugpjūčio 31 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 27 d.&lt;/ref&gt; „Boy With Luv“ pelnė pardavimų sertifikatus daugelyje valstybių, tarp jų Australijoje, kurioje daina pelnė auksinį sertifikatą pardavusi 35 000 vienetų,&lt;ref&gt;[https://www.indozone.id/music/75s3Wq/bts-mendapatkan-gold-certified-di-australia „BTS Mendapatkan Gold Certified Di Australia“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190831143217/https://www.indozone.id/music/75s3Wq/bts-mendapatkan-gold-certified-di-australia |date=2019-08-31 }} [BTS Gets Gold Certified in Australia]. ''Indozone'' indonezietiškai). Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2019 m. rugpjūčio 31 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 27 d.&lt;/ref&gt; bei JAV, kur pelnė platininį RIAA sertifikatą už milijoną parduotų kopijų.&lt;ref&gt;McIntyre, Hugh (2019 m. birželio 24 d.). [https://www.forbes.com/sites/hughmcintyre/2019/06/24/bts-scores-their-second-platinum-certified-single-in-the-us-with-boy-with-luv/ „BTS Scores Their Second Platinum-Certified Single In The U.S. With 'Boy With Luv'“]. ''[[Forbes]]''. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2019 m. rugpjūčio 31 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 27 d.&lt;/ref&gt; „Map of the Soul: Persona“ taip pat pelnė sidabrinį sertifikatą JK bei auksinį sertifikatą Prancūzijoje, pardavusi 60 000 bei 50 000 kopijų.&lt;ref&gt;[https://www.bpi.co.uk/award/15750-4970-2 „BTS Map of the Soul: Persona“]. British Phonographic Industry (BPI). 2019 m. birželio 28 d. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2019 m. liepos 6 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 27 d.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[http://snepmusique.com/les-certifications/?categorie=Albums&amp;interprete=BTS&amp;titre=Map+of+the+Soul%3A+Persona „BTS Map of the Soul: Persona“]. Syndicat National de l'Édition Phonographique (SNEP). 2019 m. gruodžio 6 d. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2019 m. gruodžio 20 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 27 d.&lt;/ref&gt;
[[Vaizdas:BTS Love Yourself - Speak Yourself tour at Rose Bowl, Pasadena (California), 4 May 2019 04.jpg|kairėje|miniatiūra|BTS pasirodo prieš 60 000 gerbėjų Rose Bowl stadione, [[Pasadena (Kalifornija)|Pasadenoje]], [[Kalifornija|Kalifornijoje]].]]
Po dviejų grupės laimėjimų [[Billboard muzikos apdovanojimai|26-uosiuose Billboard muzikos apdovanojimuose]] gegužę, tarp kurių buvo ir Geriausios grupės statulėlė, BTS pradėjo savo pasaulinio turo pratęsimą, „Love Yourself: Speak Yourself“, kurio metu pasirodė keliuose stadionuose: [[Wembley stadionas|Wembley]], [[Stade de France]], MetLife, Rose Bowl bei Soldier Field.&lt;ref&gt;Ginsberg, Gab (2019 m. vasario 19 d.). [https://www.billboard.com/articles/news/bts/8498863/bts-add-2019-tour-dates „BTS Add Additional 2019 Stadium Tour Stops: See the New Dates“]. ''[[Billboard]]''. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2019 m. vasario 22 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 27 d.&lt;/ref&gt; Šio turo metu, BTS tapo pirmaisiais Azijos bei angliškai nekalbančiais atlikėjais, pasirodžiusiais ir išpardavusiais Wembley stadioną.&lt;ref&gt;Baek, Ji-eun (2019 m. spalio 28 d.). [https://entertain.v.daum.net/v/20191028092623517 &lt;nowiki&gt;&quot;[SC초점] BTS, 월드투어 내일(29일) 피날레..2천억 매출 이상의 의미(종합)&quot;&lt;/nowiki&gt;]. ''Sports Chosun'' (korėjietiškai). Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 27 d.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;Kim, Eun-Young; Lee, Jihae (2019 m. birželio 3 d.). [http://www.korea.net/NewsFocus/Culture/view?articleId=171456 „BTS sets another milestone as first Asian act to headline Wembley Stadium“]. ''Korean Culture and Information Service (KOCIS)''. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2019 m birželio 8 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 27 d.&lt;/ref&gt; Grupės koncertai Rose Bowl stadione sumušė daugiausiai uždirbusių pasirodymo stadiono istorijoje rekordą, pralenkęs [[Taylor Swift]] ir [[U2]] prieš tai surengtus koncertus.&lt;ref&gt;Frankenberg, Eric (2019 m. birželio 14 d.). [https://www.billboard.com/articles/columns/chart-beat/8516047/bts-600000-tickets-six-markets-love-yourself-speak-yourself-tour „BTS Moves 600,000 Tickets in 6 Markets on the Love Yourself: Speak Yourself Tour“]. ''[[Billboard]]''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 27 d.&lt;/ref&gt; Visos koncertų datos išparduotos per dvi valandas ir dėl didelio susidomėjimo pridėta papildomų datų.&lt;ref&gt;Kelley, Caitlin (2019 m. kovo 2 d.). [https://www.forbes.com/sites/caitlinkelley/2019/03/02/bts-sold-out-america-europe-world-tour-love-yourself/ „BTS Sold Out U.S. And European Dates, Added New Show To Upcoming World Tour“]. ''[[Forbes]]''. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2019 m. kovo 2 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 27 d.&lt;/ref&gt; Turo metu BTS pasirodė „[[The Late Show with Stephen Colbert]]“&lt;ref&gt;Herman, Tamar (2019 m. gegužės 3 d.). [https://www.billboard.com/articles/news/bts/8509969/bts-will-appear-late-show-with-stephen-colbert „BTS Set to Appear On 'The Late Show With Stephen Colbert'“]. ''[[Billboard]]''. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2019 m. gegužės 3 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 27 d.&lt;/ref&gt; ir atidarė „Good Morning America“ vasaros loncertų seriją kaip pagrindiniai renginio [[Manhatanas|Manhatane]] atlikėjai.&lt;ref&gt;[https://www.goodmorningamerica.com/culture/story/good-morning-america-2019-summer-concert-series-lineup-62660647 „'Good Morning America' 2019 Summer Concert Series lineup: BTS, Chance the Rapper, Pitbull, Ellie Goulding and more“]. ''Good Morning America''. 2019 m. gegužės 4 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 27 d.&lt;/ref&gt; Grupė taip pat pasirodė projekto ''The Voice''&lt;ref&gt;Herman, Tamar (2019 m. gegužės 17 d.). [https://www.billboard.com/articles/news/bts/8512012/bts-will-perform-the-voice-finale „BTS Set to Perform On 'The Voice' Finale“]. ''[[Billboard]]''. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2019 m. gegužės 17 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 27 d.&lt;/ref&gt; finale bei viename iš ''Britain’s Got Talent'' pusfinalių.&lt;ref&gt;Mier, Tomás (2019 m. gegužės 30 d.). [https://people.com/music/bts-performs-boy-with-luv-on-britains-got-talent-days-before-sold-out-shows-in-london/ „BTS Performs 'Boy with Luv' On Britain’s Got Talent Days Before Sold-Out Shows in London“]. ''[[People]]''. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2019 m. birželio 8 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 27 d.&lt;/ref&gt;

Prieš naujo mobiliojo žaidimo „BTS World“ išleidimą 2019 m. birželį, drauge su kitais atlikėjais grupė išleido tris singlus: „Dream Glow“ su britų dainininke [[Charli XCX]],&lt;ref&gt;Park, Joon-young (2019 m. birželio 7 d.). &lt;bdi&gt;[http://www.newsworks.co.kr/news/articleView.html?idxno=366430 방탄소년단 매니저 게임 'BTS월드', 첫 번째 OST 'Dream Glow' 공개]&lt;/bdi&gt; [BTS manager game 'BTS World' to release first OST 'Dream Glow']. ''NewsWorks'' (korėjietiškai). Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2019 m. birželio 12 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 28 d.&lt;/ref&gt; „A Brand New Day“ su švedų atlikėja Zara Larsson&lt;ref&gt;Herman, Tamar (2019 m. birželio 14 d.). [https://www.billboard.com/articles/news/bts/8515949/bts-j-hope-v-usher-brand-new-day-collab-zara-larsson „BTS' J-Hope &amp; V Usher In 'A Brand New Day' In Collab with Zara Larsson: Stream It Now“]. ''[[Billboard]]''. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2019 m. birželio 14 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 28 d.&lt;/ref&gt; bei „All Night“ su JAV reperiu [[Juice Wrld]].&lt;ref&gt;Herman, Tamar (2019 m. birželio 21 d.). [https://www.billboard.com/articles/news/bts/8516964/bts-juice-wrld-all-night „BTS' RM and Suga Team Up With Juice WRLD For 'All Night': Listen“]. ''[[Billboard]]''. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2019 m. birželio 26 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 28 d.&lt;/ref&gt; BTS taip pat išleido ir dainą „Heartbeat“ kartu su vaizdo klipu. Visi šie kūriniai buvo įtraukti į oficialų žaidimo garso takelį „BTS World: Original Soundtrack“.&lt;ref&gt;Herman, Tamar (2019 m. birželio 28 d.). [https://web.archive.org/web/20190702002733/https://www.billboard.com/articles/news/bts/8518019/bts-world-soundtrack-album-stream „BTS Release 'BTS World' Soundtrack Album Including New Track 'Heartbeat': Listen“]. ''[[Billboard]]''. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2019 m. liepos 2 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 28 d.&lt;/ref&gt; Rugpjūčio 8 d., pardavęs 500 000 kopijų, garso takelis pelnė dvigubą platininį sertifikatą Gaon tope ir tapo pirmuoju garso takeliu, sertifikuotu nuo naujųjų Gaon taisyklių pritaikymo praėjusiais metais.&lt;ref&gt;Kim, Soo-kyung (2019 m. rugpjūčio 8 d.). &lt;bdi&gt;[http://tenasia.hankyung.com/archives/1783548 백현 ‘시티 라이츠’, 가온차트 솔로 앨범 월간 최다판매량 기록] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190831172051/http://tenasia.hankyung.com/archives/1783548 |date=2019-08-31 }}&lt;/bdi&gt; [Baekhyun 'City Lights' recorded the highest monthly solo album sales of Gaon Chart]. ''Ten Asia'' (korėjietiškai). Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2019 m. rugpjūčio 31 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 28 d.&lt;/ref&gt; Sukurtas Pietų Korėjos kompanijos Netmarble, žaidimas birželio 26 d. buvo išleistas [[iOS]] bei [[Android]] operacinėms sistemoms virš 175 šalių.&lt;ref&gt;Guy, Jack (2019 m. birželio 25 d.). [https://edition.cnn.com/2019/06/25/asia/bts-world-k-pop-game-scli-intl/index.html „K-pop stars BTS launch mobile game 'BTS World'“]. ''[[CNN]]''. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2019 m. birželio 26 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 28 d.&lt;/ref&gt;

Liepos 3 d. BTS išleido dešimtąjį japonišką singlą „Lights“.&lt;ref&gt;Haddad, Hanan (2019 m. liepos 3 d.). [https://www.eonline.com/ap/news/1054337/bts-top-charts-with-new-japanese-single-and-mv-lights-watch „BTS Top Charts With New Japanese Single and MV 'Lights': Watch“]. ''E! Online''. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2019 m. liepos 4 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 28 d.&lt;/ref&gt; Dvipusio singlo išankstinių užsakymų skaičius viršijo milijoną kopijų, sumušė 24 metų senumo užsienio atlikėjų singlų pardavimų rekordą, anksčiau pasiektą [[Celine Dion]] su jos 1995 m. singlu „To Love You More“, ir tapo pirmuoju korėjietišku singlu, kurio į Japoniją išsiųsta daugiau nei milijonas kopijų.&lt;ref&gt;Lee, Min-ji (2019 m. liepos 3 d.). &lt;bdi&gt;[https://n.news.naver.com/entertain/article/609/0000133794 방탄소년단, 日 싱글 'Lights/Boy With Luv' 오리콘 데일리 차트 1위]&lt;/bdi&gt; [BTS ranked No.1 on Oricon daily chart with Japan single 'Lights/Boy With Luv']. ''Osen'' (korėjietiškai). Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2019 m. liepos 4 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 28 d. – via Naver Entertainment.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;&lt;bdi&gt;[https://www.nikkansports.com/entertainment/news/201907030000882.html ＢＴＳ新曲初100万枚出荷！欧米などから予約殺到]&lt;/bdi&gt; [BTS new song first time 1 million copies shipped! Flood of reservations from Europe and the United States]. ''Nikkan Sports'' (japoniškai). 2019 m. liepos 4 d. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2019 m. liepos 3 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 28 d.&lt;/ref&gt; Iš viso buvo parduota daugiau nei milijonas „Lights“ kopijų, o rugpjūčio 8 d. singlas pelnė milijoninį RIAJ sertifikatą. Tai buvo pirmasis vyrų atlikėjų išleistas singlas, pelnęs šį titulą nuo Masafumi Akikawa 2007 m. kūrinio „A Thousand Winds“. Tai buvo pirmasis BTS pasiektas milijoninis sertifikatas Japonijoje nuo grupės debiuto.&lt;ref&gt;&lt;bdi&gt;[https://www.oricon.co.jp/news/2141978/full/ BTS、海外男性歌手初のミリオン「とても幸せ」 レコ協19年7月度認定]&lt;/bdi&gt; [BTS, the first million foreign male artist, „Very Happy“]. ''Oricon Music'' (japoniškai). 2019 m. rugpjūčio 8 d. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2019 m. rugpjūčio 8 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 28 d.&lt;/ref&gt;

Rugpjūčio mėnesį „[[Love Yourself: Her]]“ ir „[[Love Yourself: Tear]]“ albumai viršijo 2 milijonus pardavimų, o „Love Yourself: Tear“ pelnė dvigubą milijoninį Gaon topo sertifikatą. Tai buvo antrasis BTS albumas, po „[[Love Yourself: Answer]]“ pelniusio sertifikatą 2018 m. spalį.&lt;ref&gt;[http://www.gaonchart.co.kr/main/section/certification/list.gaon?serviceGbn=ALBUM „가온 인증(Gaon Certification) – Album“]. Gaon Music Chart. 2019 m. rugpjūčio 8 d. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2019 m. rugpjūčio 15 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 28 d.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;Yoon, Chang-bin (2019 m. rugpjūčio 8 d.). &lt;bdi&gt;[http://www.newspim.com/news/view/20190808000953 &lt;nowiki&gt;[가요랭킹] 백현 솔로 앨범, 7월 월간 앨범차트 1위…주간음원 정상은 태연&lt;/nowiki&gt;]&lt;/bdi&gt; [[Music Ranking] Baekhyun’s Solo Album, No.1 on the monthly album chart for July… Taeyeon tops weekly music chart]. ''NewsPim'' (korėjietiškai). Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2019 m. rugpjūčio 8 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 28 d.&lt;/ref&gt; Visi trys ''Love Yourself'' serijos albumai Pietų Korėjoje pardavė virš 2 milijonus kopijų. „Love Yourself: Tear“ vėliau pelnė sidabrinį sertifikatą UK ir tapo trečiuoju grupės albumu, šį sertifikatą pelniusiu po „Love Yourself: Answer“ ir „Map of the Soul: Persona“.

Spalio mėnesį BTS pasirodė Karaliaus Fahd tarptautiniame stadione [[Rijadas|Rijado]] mieste ir tapo pirmaisiais užsienio atlikėjais, atlikusiais solinį koncertą [[Saudo Arabija|Saudo Arabijoje]].&lt;ref&gt;[https://www.bbc.com/news/world-middle-east-50022766 „BTS: K-pop band perform in Saudi Arabia despite criticism“]. ''[[BBC News]]''. 2019 m. spalio 11 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 28 d.&lt;/ref&gt; Trys paskutiniai rekordus mušusio „Love Yourself: Speak Yourself“ turo koncertai, kuriais užbaigta ši grupės era, buvo surengti Seulo Olimpiniame Stadione.&lt;ref&gt;Benjamin, Jeff (2019 m. spalio 31 d.). [https://www.billboard.com/articles/news/live/8541661/bts-seoul-concert-last-show-recap „Here’s What Went Down at BTS' 'The Final' World Tour Concert in Seoul“]. ''[[Billboard]]''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 28 d.&lt;/ref&gt; Pasak „Billboard“ metų pabaigos turų pelno sąrašo, grupė uždirbo virš 196 milijonus JAV dolerių, pasirodė prieš daugiau nei 1,6 milijonus gerbėjų 42 turo stotelėse, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d, ir tapo trečiaisiais daugiausiai turo metu uždirbusiais atlikėjais po [[Ed Sheeran]] ir [[P!nk|Pink]].&lt;ref&gt;Frankenberg, Eric (2019 m. gruodžio 5 d.). [https://www.billboard.com/articles/business/chart-beat/8545427/ed-sheeran-rolling-stones-2019-touring-charts „The Year in Touring Charts 2019: Ed Sheeran Meets The Rolling Stones in Boxscore History“]. ''[[Billboard]]''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 28 d.&lt;/ref&gt; Grupės pelnas viršijo tokių roko legendų kaip [[The Rolling Stones]], [[Metallica]] bei [[KISS]], ir vaikinų grupės [[Backstreet Boys]] pardavimus.&lt;ref&gt;Rolli, Bryan (2019 m. gruodžio 6 d.). [https://www.forbes.com/sites/bryanrolli/2019/12/06/bts-were-the-top-grossing-touring-group-of-2019/#1d6e34fd6199 „BTS Were The Top-Grossing Touring Group Of 2019“]. ''[[Forbes]]''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 28 d.&lt;/ref&gt; BTS tapo daugiausiai per turą uždirbusia 2019 m. grupe. Tą patį mėnesį, kartu su JAV atlikėju Lauv kaip antrąjį albumo „Map of the Soul: Persona“ grupė išleido dainos „Make It Right“ remiksą.&lt;ref&gt;Herman, Tamar (2019 m. spalio 18 d.). [https://www.billboard.com/articles/news/bts/8533455/bts-new-make-it-right-lauv-epic „BTS' Epic Music Video for 'Make It Right' With Lauv Is a Homage to ARMY: Watch“]. ''[[Billboard]]''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 28 d.&lt;/ref&gt;

Lapkritį BTS tapo pirmąja K-Pop grupe, laimėjusia Geriausio pop/roko dueto ar grupės apdovanojimą 2019 m. Amerikos muzikos apdovanojimuose, bei antrus metus iš eilės pelnė Geriausio atlikėjo socialiniuose tinkluose apdovanojimą.&lt;ref&gt;Grein, Paul (2019 m. lapkričio 15 d.). [https://www.billboard.com/articles/news/awards/8544689/taylor-swift-bts-record-setters-2019-american-music-awards „Taylor Swift, BTS &amp; More Record-Setters at the 2019 American Music Awards“]. ''[[Billboard]]''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 28 d.&lt;/ref&gt;

Gruodį grupė dalyvavo 2019 m. Melon muzikos bei Mnet Azijos muzikos apdovanojimuose. Grupė tapo pirmąja K-Pop istorijoje, pelniusia visus abiejų ceremonijų pagrindinius apdovanojimus; po keturias statulėles abiejuose renginiuose.&lt;ref&gt;Lee, Ho-yeon (2019 m. lapkričio 30 d.). [https://web.archive.org/web/20191202093401/https://www.hankookilbo.com/News/Read/201911302062765997?utm_source=dable &lt;nowiki&gt;&quot;[MMA 종합] 방탄소년단, 대상 4개 석권·총 8관왕 &quot;아미 '보라'해&quot;&quot;&lt;/nowiki&gt;]. ''Hankook Ilbo'' (korėjietiškai). Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2019 m. gruodžio 2 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 28 d.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[https://n.news.naver.com/entertain/article/117/0003308402 &lt;nowiki&gt;&quot;[2019 마마] &quot;올해의 가수는 방탄소년단!&quot;…4개 대상 싹쓸이 '9관왕' [종합]&quot;&lt;/nowiki&gt;]. ''n.news.naver.com'' (korėjietiškai). Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 28 d.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[https://myx.abs-cbn.com/amp/features/21280/bts-makes-historic-win-at-2019-mama „BTS Makes Historic Win At 2019 MAMA!“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20191206095852/https://myx.abs-cbn.com/amp/features/21280/bts-makes-historic-win-at-2019-mama |date=2019-12-06 }}. ''myx.abs-cbn.com''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 28 d.&lt;/ref&gt; Metų pabaigoje BTS užėmė penkioliktą vietą „Billboard“ metų pabaigos atlikėjų sąraše bei užėmė antrąją vietą duetų/grupių sąraše, pirmąją vietą užleidę [[Jonas Brothers]].&lt;ref&gt;[https://www.billboard.com/charts/year-end/2019/top-artists „Top Artists – Year-End“]. ''[[Billboard]]''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 28 d.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[https://www.billboard.com/charts/year-end/top-artists-duo-group „Top Artists – Duo/Group – Year-End“]. ''[[Billboard]]''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 28 d.&lt;/ref&gt; Žurnalas „[[Variety]]“ apdovanojo grupę 2019 m. Hitmakers Grupės statulėle.&lt;ref&gt;[https://variety.com/gallery/hitmakers-megan-thee-stallion-swae-lee/jody-gerson-photographed-by-michael-buckner-on-nov-13-2019-in-los-angeles-ca-2/ „The Hitmakers and Hitbreakers Who Defined the Sound of 2019“]. ''[[Variety]]''. 2019 m. gruodžio 5 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 28 d.&lt;/ref&gt; Grupė taip pat buvo daugiausiai sykių Twitter tinkle paminėti 2019 m. atlikėjai. Gruodžio 31 d. BTS pasirodė [[Niujorkas|Niujorko]] Times skvere vykusiame [[American Broadcasting Company|ABC televizijos]] „Dick Clark’s New Year’s Rockin' Eve“ renginyje.&lt;ref&gt;Sinha, Charu (2020 m. sausio 1). [https://www.vulture.com/2020/01/watch-bts-times-square-performance-video.html „BTS Turns Times Square Into BTS Concert on New Year’s Eve“]. ''Vulture''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 28 d.&lt;/ref&gt; 34-uosiuose Golden Disc apdovanojimuose, BTS tapo pirmaisias visų laikų atlikėjais, per vienerius metus pelniusiais visus pagrindinius tiek fizinių albumų, tiek skaitmeninės muzikos kategorijų apdovanojimus.&lt;ref&gt;McIntyre, Hugh (2020 m. sausio 6 d.). [https://www.forbes.com/sites/hughmcintyre/2020/01/06/bts-made-history-at-the-2020-golden-disc-awards/#6a8483cb45f9 „BTS Made History At The 2020 Golden Disc Awards“]. ''[[Forbes]]''. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2020 m. sausio 6 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 28 d.&lt;/ref&gt; BTS užbaigė 2019 m. kaip ketvirta sėkmingiausia Billboard Top 200 Atlikėjų sąrašo dueto/grupės kategorijos grupė, likusi tik už [[Queen]], [[Imagine Dragons]] ir [[The Beatles]].&lt;ref&gt;McIntyre, Hugh (2020 m. sausio 9 d.). [https://www.forbes.com/sites/hughmcintyre/2020/01/09/bts-ended-2019-as-the-fourth-most-successful-group-on-the-billboard-200/#5e7478ffce23 „BTS Ended 2019 As The Fourth-Most-Successful Group On The Billboard 200“]. ''[[Forbes]]''. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2020 m. sausio 10 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 28 d.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[https://www.billboard.com/charts/year-end/the-billboard-200-artists-duo-group „Top Billboard 200 Artists – Duo/Group“]. ''[[Billboard]]''. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2020 m. sausio 10 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 28 d.&lt;/ref&gt;

=== 2020: „Map of the Soul: 7“, „Dynamite“ ir „BE“ ===
[[2020]] m. sausį BTS išleido pirmąjį ketvirtojo grupės korėjietiško albumo „Map of the Soul: 7“ singlą „Black Swan“.&lt;ref&gt;Strauss, Matthew (2020 m. sausio 17 d.). [https://pitchfork.com/news/listen-to-bts-new-song-black-swan/ „Listen to BTS' New Song „Black Swan““]. ''Pitchfork''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 18 d.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;Zemler, Emily (2020 m. sausio 17 d.). [https://www.rollingstone.com/music/music-news/bts-art-film-black-swan-939300/ „Watch BTS' Dance-Inspired Art Film For New Single 'Black Swan'“]. ''[[Rolling Stone]]''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 18 d.&lt;/ref&gt; Kartu su daina, grupė pristatė ir jai skirtą meninį vaizdo klipą, kuriame pagal dainą sukurtą choreografiją atliko Slovėnijos šokių grupė MN Dance Company. Pagrindinis „Map of the Soul: 7“ albumo platintojas „Dreamus“ pranešė, jog išankstiniai albumo užsakymai pasiekė 4,02 milijono ir aplenkė prieš tai 2,68 milijonų užsakymų rekordą laikiusį grupės EP „[[Map of the Soul: Persona]]“.&lt;ref&gt;Kim, Hyun-rok (2020 m. vasario 18 d.). [https://entertain.naver.com/read?oid=477&amp;aid=0000232695 &lt;bdi&gt;&lt;nowiki&gt;'컴백 D-3' 방탄소년단 새 역사 썼다…선주문 402만 돌파 '역대최다'[공식]&lt;/nowiki&gt;&lt;/bdi&gt;&lt;nowiki&gt; [[Official] '&lt;/nowiki&gt;]Comeback D-3' BTS write new history… Pre-orders exceed 4.02 million. „It’s the best. „]. ''Sports TV News'' (korėjietiškai). Nuoroda tinkinta 2020 m. liepos 31 d. – via Naver.&lt;/ref&gt; „Black Swan“ debiutavo 57 Billboard Hot 100 bei 46 UK Official Singles topų vietose.&lt;ref&gt;Kim, Ye-na (2020 m. sausio 29 d.). &lt;bdi&gt;[http://www.xportsnews.com/?ac=article_view&amp;entry_id=1228333 방탄소년단 ‘Black Swan’, 전 세계 주요 차트 진입 ‘글로벌 인기 증명’] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200129071525/http://www.xportsnews.com/?ac=article_view&amp;entry_id=1228333 |date=2020-01-29 }}&lt;/bdi&gt; [BTS 'Black Swan' enters the world’s major charts]. ''Xsports News'' (korėjietiškai). Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 29 d.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;Park, Seo Hyun (2020 m. sausio 29 d.). &lt;bdi&gt;[http://pop.heraldcorp.com/view.php?ud=202001290700500913820_1 방탄소년단 'Black Swan', 美빌보드 핫100 57위‥전 세계 주요 차트 돌풍(공식)]&lt;/bdi&gt; [Bulletproof Boy Scouts' 'Black Swan' ranked # 57 on the Billboard Hot 100]. ''Herald POP'' (korėjietiškai). Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 29 d.&lt;/ref&gt; Kiek vėliau, sausį, BTS pasirodė [[Grammy apdovanojimas|62-uosiuose Grammy apdovanojimuose]], kartu su Lil Nas X, Billy Ray Cyrus, Diplo ir kitais atlikėjais atlikę specialų dainos „Old Town Road“ pasirodymą. Taip BTS tapo pirmaisiais Pietų Korėjos atlikėjais, pasirodžiusiais ant Grammy apdovanojimų scenos.&lt;ref&gt;[https://www.grammy.com/grammys/news/lil-nas-x-bts-billy-ray-cyrus-diplo-more-perform-2020-grammys „2020 GRAMMYs: Lil Nas X, BTS &amp; More To Perform“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200125051945/https://www.grammy.com/grammys/news/lil-nas-x-bts-billy-ray-cyrus-diplo-more-perform-2020-grammys |date=2020-01-25 }}. ''GRAMMY.com''. 2020 m. sausio 23 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 23 d.&lt;/ref&gt;&lt;ref name=&quot;:27&quot;&gt;Kim, Hyo-jeong (2020 m. sausio 24 d.). &lt;bdi&gt;[https://www.yna.co.kr/view/AKR20200124001800005?input=1195m 방탄소년단, 그래미 어워즈서 공연…한국 가수 최초]&lt;/bdi&gt; [BTS, Grammy Awards Performance First Korean singer]. ''Yonhap News Agency'' (korėjietiškai). Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 24 d.&lt;/ref&gt;&lt;ref name=&quot;:27&quot; /&gt;&lt;ref&gt;Bruner, Raisa (2020 m. sausio 27 d.). [https://time.com/5771389/bts-grammys-performance/ „BTS Joined Lil Nas X for Their First Grammys Performance“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200127092243/https://time.com/5771389/bts-grammys-performance/ |date=2020-01-27 }}. ''[[Time|TIME]]''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 27 d.&lt;/ref&gt;

Albumas „[[Map of the Soul: 7]]“ buvo išleistas vasario 21 d. ir iš karto sulaukė pasaulinio pasisekimo.&lt;ref&gt;[https://www.metacritic.com/music/map-of-the-soul-7/bts „Map of the Soul: 7 by BTS“]. ''Metacritic''. Nuoroda tinkinta 2020 m. vasario 23 d.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;Cho, Na-young (2020 m. vasario 24 d.). [https://n.news.naver.com/entertain/article/109/0004171099 “„방탄소년단 좋아한 것이 최고의 선택임을 증명한 앨범“..美-英 해외 유력매체 '극찬'“]. ''OSEN''. Nuoroda tinkinta 2020 m. vasario 25 d.&lt;/ref&gt; Pagrindiniu albumo singlu pasirinkta daina „On“ bei skaitmeninė dainos versija, įrašyta kartu su Australijos atlikėja [[Sia]].&lt;ref&gt;Herman, Tamar (2020 m. vasario 21 d.). [https://www.billboard.com/articles/news/bts/8551575/bts-on-music-video „BTS Unveil Fierce Manifesto Music Video for 'Map of the Soul: 7' Single 'ON': Watch“]. ''Billboard''. Nuoroda tinkinta 2020 m. kovo 1 d.&lt;/ref&gt; Pasak Gaon albumų topo, per devynias dienas nuo albumo išleidimo, buvo parduota daugiau nei 4,1 milijonas „Map of the Soul: 7“ kopijų. Albumas aplenkė ankstesnį grupės darbą „Map of the Soul: Persona“ ir tapo geriausiai parduodamu įrašu Pietų Korėjos istorijoje&lt;ref&gt;Kim, Yeon-ji (2020 m. kovo 12 d.). &lt;bdi&gt;[https://entertain.naver.com/read?oid=241&amp;aid=0003009896 방탄소년단 ‘MAP OF THE SOUL : 7’, 판매량 411만 장..韓 가수 신기록]&lt;/bdi&gt; [BTS 'MAP OF THE SOUL: 7', sales volume 4.11 million copies]. ''Daily Sports''. Suarchyvuota iš originalo 2020 m. kovo 12 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. kovo 12 d. – via Naver.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;McIntyre, Hugh (2020 m. kovo 12 d.). [https://www.forbes.com/sites/hughmcintyre/2020/03/12/btss-map-of-the-soul-7-is-now-the-bestselling-album-in-south-korean-history/#624178667c1f „BTS’s 'Map Of The Soul: 7' Is Now The Bestselling Album In South Korean History“]. ''Forbes''. Nuoroda tinkinta 2020 m. kovo 13 d.&lt;/ref&gt; bei pirmuoju albumu, pelniusiu keturgubą milijoninį sertifikatą.&lt;ref&gt;Rolli, Bryan (2020 m. balandžio 9 d.). [https://www.forbes.com/sites/bryanrolli/2020/04/09/bts-map-of-the-soul-7-4-million-south-korean-sales-gaon-chart/#533e929261b0 „BTS’s 'Map Of The Soul: 7' Makes Gaon Chart History With 4 Million Certified Sales“]. ''[[Forbes]]''. Suarchyvuota iš originalo 2020 m. balandžio 10 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. balandžio 9 d.&lt;/ref&gt; Albumas debiutavo pirmoje JAV [[Billboard 200]] topo vietoje, šalyje pardavus 422 000 kopijų. BTS tapo greičiausiai keturis pirmąją topo vietą užėmusius albumus išleidusia grupe po [[The Beatles]] 1968 m.&lt;ref&gt;Caulfield, Keith (2020 m. kovo 1 d.). [https://www.billboard.com/articles/business/chart-beat/9326042/bts-fourth-no-1-album-map-of-the-soul-7 „BTS Achieves Fourth No. 1 Album on Billboard 200 Chart With 'Map of the Soul: 7'“]. ''Billboard''. Nuoroda tinkinta 2020 m. kovo 1 d.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;McIntyre, Hugh (2020 m. kovo 1 d.). [https://www.forbes.com/sites/hughmcintyre/2020/03/01/btss-new-album-outsells-the-next-six-titles-combined-in-the-us/#644645023b12 „BTS’s New Album Outsells The Next Six Titles Combined In The U.S.“] ''Forbes''. Nuoroda tinkinta 2020 m. kovo 1 d.&lt;/ref&gt; Albumas tapo didžiausiu 2020 m. topo debiutu,&lt;ref&gt;McIntyre, Hugh (2020 m. kovo 1 d.). [https://www.forbes.com/sites/hughmcintyre/2020/03/01/bts-scores-the-largest-debut-of-2020-with-map-of-the-soul-7/#2fd596e41143 „BTS Scores The Largest Debut Of 2020 With 'Map Of The Soul: 7'“]. ''Forbes''. Nuoroda tinkinta 2020 m. kovo 1 d.&lt;/ref&gt; jį vėliau aplenkė tik [[The Weeknd]] kūrinys „[[After Hours (albumas)|After Hours]]“, išleistas kovo 20 d. Albumas debiutavo pirmosiose tokių šalių kaip Australija, Kanada, Prancūzija, Vokietija, Airija, Japonija, Didžioji Britanija ir JAV albumų topo vietose, – BTS tapo pirmąja Azijos grupe, kurios albumas pasiekė pirmąsias vietas penkių didžiausių pasaulio muzikos rinkų topuose. Pagrindinis albumo singlas „On“ debiutavo ketvirtoje [[Billboard Hot 100]] topo vietoje su 86 000 skaitmeninių kopijų. Kūrinys tapo pirmąja BTS top penketuko daina ir daugiausiai pardavimų per savaitę sulaukusiu singlu. Taip buvo trečiasis grupės top dešimtuko bei aukščiausiai pakilęs singlas, pelnęs BTS daugiau top dešimtuke pasirodžiusių dainų nei turėjo bet kuris kitas Pietų Korėjos atlikėjas. Norėdami pratęsti „Map of the Soul“ albumų seriją, balandžio mėnesį BTS turėjo pradėti ketvirtąjį pasaulinį ir antrąjį stadioninį turą, Map of the Soul Tour. Visgi dėl [[COVID-19 pandemija|CoVid-19 sukeltos pandemijos]], numatytos turo datos Seule buvo atšauktos, o likęs pasaulinis turas galiausiai nukeltas.

== Artistiškumas ==

=== Įkvėpėjai ===
[[Vaizdas:190601 Jin Wembley Stadium Day 1 Ay-Oh Chant.webm|miniatiūra|BTS narys Jin (''centre'') atlieka [[Freddie Mercury]] „ay-oh“ skanduotę grupės pirmojo koncerto [[Wembley stadionas|Wembley stadione]] metu, 2019 m. birželio 1 d.]]
BTS yra įvardiję grupę Seo Taiji and Boys,&lt;ref&gt;Oh, Ji-won (2017 m. rugsėjo 24 d.). [https://sports.v.daum.net/v/LnegUmKeeR?f=p &lt;nowiki&gt;&quot;[시선강탈] '아는 형님' 방탄소년단 뷔 &quot;서태지 선배님 아버지라고 부른다&quot;&quot;&lt;/nowiki&gt;]. ''TV Daily'' (korėjietiškai). Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 8 d. – Daum tinklaraštyje.&lt;/ref&gt; reperius [[Nas]], [[Eminem]], [[Kanye West]], atlikėjus [[Post Malone]], Charlie Puth ir Danger ir savo muzikinio stiliaus įkvėpėjus.&lt;ref&gt;McRady, Rachel (2018 m. birželio 25 d.). [https://www.etonline.com/bts-names-their-musical-inspiration-and-their-most-unexpected-celebrity-fan-104281 „BTS Names Their Musical Inspiration and Their Most Unexpected Celebrity Fan“]. ''Entertainment Tonight''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 8 d.&lt;/ref&gt; Grupė [[Queen]] taip pat paminėta kaip viena iš grupės įkvėpėjų: interviu metu Suga pasidalijo, jog „užaugo žiūrėdamas Live Aid pasirodymo įrašus“. Grupės koncerto [[Wembley stadionas|Wembley stadijone]] metu, Jin atidavė pagarbą legendiniam grupės pasirodymui pakvietęs publiką atlikti žymiąją [[Freddie Mercury]] „ay-oh“ skanduotę iš Live Aid koncerto.&lt;ref&gt;Ahn, Sung-mi (2019 m. birželio 2 d.). [http://kpopherald.koreaherald.com/view.php?ud=201906021159065289419_2 „Q&amp;As from BTS' press conference at Wembley“]. ''Kpop Herald''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 8 d.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;Savage, Mark (2019 m. birželio 2 d.). [https://www.bbc.co.uk/news/entertainment-arts-48487862 „BTS are the first Korean band to headline Wembley Stadium“]. ''[[BBC]]''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 8 d.&lt;/ref&gt;

BTS kūryba taip pat įkvėpta ir daugybės literatūrinių, psichologinių, meninių bei filosofinių mediumų. 2016 m. išleistas grupės albumas „[[Wings (BTS albumas)|Wings]]“ įkvėptas [[Hermann Hesse|Hermano Hesės]] jaunimui skirtos novelės „Demian“.&lt;ref&gt;[http://news.kbs.co.kr/news/view.do?ncd=3362328 &lt;nowiki&gt;&quot;[문화광장] 외신 주목한 '제 2의 싸이', 방탄소년단&quot;&lt;/nowiki&gt;]. ''KBS News'' (in Korean). 2016 m. spalio 17 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 8 d.&lt;/ref&gt; Singlas „Blood, Sweat and Tears“ nurodo į [[Friedrich Nietzsche|Frydricho Nyčės]] veikalą „Štai taip Zaratustra kalbėjo“, Herberto Džeimso Dreiperio paveikslą „The Lament for Icarus“ ir [[Piteris Breigelis Vyresnysis|Pieterio Breigelio]] paveikslus „Sukilusių angelų nuopolis“ ir „Landscape with the Fall of Icarus“: dainos vaizdo klipe cituojamas Nyčės kūrinys bei vaizduojami paminėti tapybos darbai.&lt;ref&gt;„Chapter 5. Blood, Sweat &amp; Tears“. ''Wings Concept Book'' (korėjietiškai). Pietų Korėjos Respublika: Big Hit Entertainment. 2017 m. birželio 29 d., 114 psl. ASIN [https://www.amazon.com/dp/B0734H75SD B0734H75SD].&lt;/ref&gt; Dainos „Spring Day“ muzikiniame klipe galima pastebėti Ursula Le Guin trumpos istorijos „The Ones Who Walk Away from Omelas“ motyvų.&lt;ref&gt;Glasby, Taylor (2018 m. spalio 11 d.). [https://www.theguardian.com/music/2018/oct/11/how-bts-became-the-worlds-biggest-boyband „How BTS became the world’s biggest boyband“]. ''The Guardian''. Nuorodo tinkinta 2020 m. sausio 8 d.&lt;/ref&gt; Vienas pagrindinių „Love Yourself“ albumų serijos įkvėpimo šaltinių yra Erich Fromm kūrinys „The Art of Loving“,&lt;ref&gt;[https://web.archive.org/web/20190322004309/https://www.ibighit.com/goods/view?no=203 „Big Hit Shop“]. ''Big Hit Shop'' (in Korean). Suarchyvuota iš origialaus šaltinio 2019 m. kovo 22 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 8 d.&lt;/ref&gt; o daina „Magic Shop“ iš albumo „[[Love Yourself: Tear]]“ (2018) buvo įkvėpta James R Doty memuarų „Into the Magic Shop“.&lt;ref&gt;Dazed (2018 m. birželio 8 d.). [http://www.dazeddigital.com/music/article/40298/1/magic-shop-book-inspired-a-bts-song-korea-bestseller „The book that inspired a BTS song is now a bestseller in Korea“]. ''Dazed''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 8 d.&lt;/ref&gt; BTS 2019 m. albumo „[[Map of the Soul: Persona]]“ pavadinimas kilęs iš Murray Stein veikalo „Jung’s Map of the Soul: An Introduction“.&lt;ref&gt;LeeLo, Jamie. [[&quot;BTS' 'Map Of The Soul' Album Title Has A Deeper Meaning That Could Tease More Albums&quot;]]. ''Elite Daily''. Nuoroda tikrinta March 22, 2019.&lt;/ref&gt;

=== Muzika ===
Septynetas kartu rašo ir prodiusuoja didžiąją daugumą savo kūrinių.&lt;ref&gt;[http://www.dailydot.com/upstream/bts-kpop-korean-boy-band/ „How BTS is changing K-pop for the better“]. ''The Daily Dot''. 2016 m. gegužės 12 d. Suarchyvuota iš priginalaus šaltinio 2017 m. vasario 2 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 8 d.&lt;/ref&gt; Nuo pat grupės sudarymo, BTS sukūrė ir palaiko „muzikos sintezės“ stilių, daugiausiai įkvėptą hip hopo elementų,&lt;ref name=&quot;:8&quot;&gt;''[https://www.youtube.com/watch?v=cxRBJ4q8QZw &lt;nowiki&gt;B.T.S(Bangtan Boys) 방탄소년단 [BackstageChat]&lt;/nowiki&gt;]'' (vaizdo įrašas) (korėjietiškai). Youtube: KBS World Radio. 2014 m. rugpjūčio 10 d. Apie minimą dalyką kalbama ties 1:09 žyma.&lt;/ref&gt; kylančių iš RM bei Suga patirties gatvės repo pasaulyje&lt;ref&gt;Song, Myeong-seon (2016). ''힙합하다 1: 한국, 힙합 그리고 삶'' [''Let’s Do Hiphop: Korea, Hiphop, and Life''] (korėjietiškai). Annapurna. ISBN &lt;bdi&gt;[[:en:Special:BookSources/9791186559116|9791186559116]]&lt;/bdi&gt;.&lt;/ref&gt; ir pagrindinio grupės prodiuserio Pdogg stiliaus.&lt;ref&gt;[http://www.nocutnews.co.kr/news/4887006 „BTS 이끈 피독 „주입식 NO, 스스로 하게끔 만들었죠““]. ''www.nocutnews.co.kr''. 2017 m. gruodžio 5 d. Nuoroda tinkinta sausio 2020 m. sausio 8 d.&lt;/ref&gt; Vengdami vieno specifiško žanro, BTS su kiekvienu nauju albumu pristatydavo vis naujus muzikinius stilius.&lt;ref name=&quot;:8&quot; /&gt; Pradžioje BTS skambesys buvo įkvėptas seno stiliaus hip hopo ritmų albumuose „[[2 Cool 4 Skool]]“ and „[[O!RUL8,2?]]“.&lt;ref name=&quot;:9&quot;&gt;Kim, Youngdae (2019 m.). „Review 01“. ''BTS – The Review: A Comprehensive Look at the Music of BTS''. RH Korea. ISBN &lt;bdi&gt;[[:en:Special:BookSources/9788925565828|9788925565828]]&lt;/bdi&gt;.&lt;/ref&gt; Kiek vėliau, „Danger“ ir „Boy in Luv“ erų metu, grupė perėjo prie [[ritmenbliuzas|R&amp;B]] bei [[Rokas|roko]] muzikos stilių.&lt;ref&gt;[[&quot;BTS Starts a 'Skool Luv Affair' with New MV&quot;]]. ''MtvIggy''. February 11, 2014. Nuoroda tikrinta July 21, 2015.&lt;/ref&gt;&lt;ref name=&quot;:9&quot; /&gt; Albumų serijoje „The Most Beautiful Moment in Life“ pasitelkti styginių instrumentų garsai bei elektroninė šokių muzika.&lt;ref name=&quot;:9&quot; /&gt; Albumai „[[Wings (BTS albumas)|Wings]]“ ir „[[Wings (BTS albumas)|You Never Walk Alone]]“ pristato moombahton, neo soul bei [[Gospelo muzika|gospelo]] stilių.&lt;ref&gt;Kim, Seon-geun (October 10, 2016). &lt;bdi&gt;V앱 방탄소년단, 피 땀 눈물 [http://www.g-enews.com/ko-kr/news/article/news_all/201610100120225999246_1/article.html „날아오를 준비 됐다“…지민, 솔로곡 '라이(LIE)' „거짓말과 유혹에서 빠져 나가기 위해서 노력하는 곡“]&lt;/bdi&gt;. ''Global Economic'' (in Korean). Archived from the original on October 14, 2016. Nuoroda tikrinta October 16, 2017.&lt;/ref&gt;&lt;ref name=&quot;:9&quot; /&gt; „Love Yourself“ serijos kūriniuose galima išgirsti future bass, Lotynų Amerikos pop muzikos bei džiazo hip hopo stilių elementų.&lt;ref name=&quot;:9&quot; /&gt;

=== Dainų žodžiai bei kūrybos tematika ===
BTS dainų žodžiai aptaria socialines problemas, dažnai kritikuodami Pietų Korėjos visuomenės normas. Dainos „No More Dream“ ir „N.O“ iš grupės „mokyklos trilogijos“ buvo įkvėptos narių patirties Pietų Korėjoje paplitusio išsilavinimo svarbos akcentavimo ir ragino pakeisti švietimo sistemą bei visuomenės lūkesčius.&lt;ref name=&quot;:19&quot;&gt;[https://www.billboard.com/articles/columns/k-town/8098832/bts-lyrics-social-commentary-political „BTS' Most Political Lyrics: A Guide to Their Social Commentary on South Korean Society“]. ''[[Billboard]]''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 28 d.&lt;/ref&gt; Grupės narių kaip Korėjos jaunuolių patirtis įkvėpė tokias dainas kaip „Dope“ ir „Silver Spoon“ ([[Hangul]]: 뱁새; Romanizuota: ''Baepsae'') iš BTS „jaunystės serijos“, kurios kalbėjo apie kartų nelygybę bei jaunimo prarastą norą užmegzti romantiškus santykius, tuoktis, susilaukti vaikų, įgyti pastovų darbą, namus bei palaikyti socialinį gyvenimą dėl ekonominių sunkumų bei vyresnių kartų ir medijos nusistatymo prieš naująją kartą.&lt;ref name=&quot;:19&quot; /&gt; Daina „Am I Wrong“ iš albumo „[[Wings (BTS albumas)|Wings]]“ (2016) kalbėjo apie socialinę apatiją dabartiniams įvykiams—dainos žodžiai „Visi mes šunys ir kiaulės / tampame šunimis, nes daromės aršūs“ nurodė į Pietų Korėjos švietimo ministrą Na Hyang-wook, kuris buvo kastų sistemos šalininkas ir vidurinės klasės asmenis vadino „šunimis ir kiaulėmis“. BTS atliko dainą televizijos laidoje 2016 m. Pietų Korėjos politinio skandalo, kuris privedė iki prezidento Park Geun-hye nušalinimo, metu.&lt;ref name=&quot;:19&quot; /&gt; RM ir Suga asmeniniai išgyvenimai ir psichinės sveikatos problemos įkvėpė tokias dainas kaip „Tomorrow“, „Intro: The Most Beautiful Moment in Life“, „So Far Away“, „The Last“ bei „Forever Rain“.&lt;ref&gt;Greenblatt, Leah (2019 m. kovo 29 d.). [https://ew.com/music/2019/03/29/bts-rm-suga-mental-health/ „BTS' RM and Suga talk mental health, depression, and connecting with fans“]. ''Entertainment Weekly''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 28 d.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;Park, T.K.; Kim, Youngdae (2019 m. balandžio 19 d.). [https://www.vulture.com/2019/04/bts-guide-25-essential-songs-to-know.html „Your Guide to BTS and Their Musical Universe in 25 Songs“]. ''Vulture''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 28 d.&lt;/ref&gt; Daina „Not Today“ iš albumo „[[Wings (BTS albumas)|You Never Walk Alone]]“ (2017) tai kūrinys, prieštaraujantis sistemai ir užtariantis visuomenės mažumas,&lt;ref&gt;Herman, Tamar (2017 m. vasario 20 d.). [http://www.billboard.com/articles/columns/k-town/7694315/bts-not-today-video „BTS Aims to Survive in 'Not Today' Music Video“]. ''[[Billboard]]''. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2017 m. balandžio 20 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 28 d.&lt;/ref&gt; o singlas „Spring Day“ buvo parašytas norint pagerbti Sewol kelto tragedijos aukas.&lt;ref&gt;[https://omonatheydidnt.livejournal.com/19762270.html „BTS Talks About Billboard Top 100, Sewol Ferry Tragedy &amp; „Glass Ceiling““]. ''omonatheydidnt.livejournal.com''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 28 d.&lt;/ref&gt;

Viena iš BTS albumų pasikartojančių temų yra „jaunystės atspindys“.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt; Grupės „mokyklos trilogija“ tyrinėjo „mokyklinio amžiaus jaunuolių išgyvenamas problemas bei nerimą“.&lt;ref name=&quot;:20&quot;&gt;Herman, Tamar (2017 m. rugpjūčio 17 d.). [https://www.billboard.com/articles/columns/k-town/7933862/bts-love-yourself-series-details „What To Know About BTS' 'Love Yourself' Series]“. ''[[Billboard]]''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 28 d.&lt;/ref&gt; Jų „jaunystės serija“ „kalbėjo apie temas, aktualias kiekvienam jaunam žmogui, tačiau retai aptariamas kitų pop muzikantų: psichines problemas bei troškimą būti lygiaverte visuomenės dalimi“.&lt;ref name=&quot;:20&quot; /&gt; Albumas „[[Wings (BTS albumas)|Wings]]“ (2016) daugiausiai dėmesio kreipė gundymui bei nuodėmei.&lt;ref&gt;Benjamin, Jeff (2016 m. spalio 21 d.). [http://www.billboard.com/articles/columns/k-town/7549104/bts-korean-boy-band-kpop-record-break „How Korean Boy Band BTS Broke a U.S. K-pop Chart Record – Without Any Songs in English“]. ''[[Billboard]]''. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2016 m. spalio 21 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 28 d.&lt;/ref&gt; „Love Yourself“ albumų serija panaudojo pasakojimo formatą iliustruoti meilės sukeliamam džiugesiui, išsiskyrimo skausmui ir meilės sau svarbos suvokimui.&lt;ref name=&quot;:18&quot; /&gt;

Nuo grupės sudarymo, BTS manė, jog savos istorijos pasakojimas yra vienintelis būdas jaunajai kartai gerai suprasti jų muziką.&lt;ref name=&quot;:1&quot; /&gt; Parašę virš 90 procentų išleistų dainų žodžių,&lt;ref&gt;[https://www.ibtimes.sg/producer-talks-about-why-bts-became-successful-k-pop-10615 „Producer talks about why BTS became successful in K-pop“]. ''International Business Times, Singapore Edition''. 2017 m. gegužės 28 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 28 d.&lt;/ref&gt; BTS bando apdainuoti kiekvieno žmogaus potyrius kaip liūdesys bei vienatvė, bei paversti juos į kažką pozityvaus ir suvaldomo. Kalbėdamas apie grupės dainų žodžius, RM teigė, kad jis stengiasi, jog BTS neskambėtų tarsi savo dainose pamokslauja ar peikia žmones, nes kiekvienas gyvena skirtingus gyvenimus bei turi skirtingus likimus.&lt;ref&gt;[http://m.entertain.naver.com/read?oid=433&amp;aid=0000041444 „„우리가 바로, 앰배서더“… BTS, '푸마' 글로벌 모델 발탁“] ['We are ambassadors'.. BTS selected as PUMA global models]. ''Naver'' (korėjietiškai). 2018 m. vasario 27 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 28 d.&lt;/ref&gt; Paklaustas, ar rašyti apie dalykus kaip psichinė sveikata yra sunku, Suga atsakė:&lt;blockquote&gt;&quot;Mums atrodo, kad žmonės turintys galimybę kalbėti apie tokius dalykus tikrai turėtų tai daryti dažniau, nes dažnai sakoma, kad depresija tai kažkas, ką reikia diagnozuoti ligoninėje, ir apie ką negali žinoti, kol tau to nepasakys gydytojas. […] Vis labiau ir labiau manau, kad atlikėjai ar įžymybės, turinčios galimybę kalbėti apie tokias problemas, turėtų jų nevengti.&lt;ref&gt;Greenblatt, Leah (2019 m. kovo 28 d.). [https://ew.com/music/2019/03/28/bts-exclusive-cover-story/ „The Greatest Showmen: An exclusive look inside the world of BTS“]. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 28 d.&lt;/ref&gt;&lt;/blockquote&gt; „Fuse“ žurnalo reporteris Jeff Benjamin gyrė BTS už „nuoširdų kalbėjimą apie jiems svarbias temas, gyvendami net ir konservatyvioje visuomenėje“.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt; Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-n laiške BTS grupės atvirumą ir toleranciją įvardijo kaip BTS sėkmės priežastį, parašęs, „Kiekvienas iš septynių grupės narių dainuoja ar repuoja iš visos širdies apie tokį gyvenimą, kokį patys nori gyventi. Grupės melodijos bei dainų žodžiai peržengia regionų sienas, kalbos, kultūros bei institucinius barjerus“.&lt;ref&gt;[https://www.billboard.com/articles/columns/k-town/8458071/south-korean-president-moon-jae-bts-first-no-1-album-billboard-200-chart-kpop „South Korean President Moon Jae-in Congratulates BTS on First No. 1 Album“]. ''[[Billboard]]''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 28 d.&lt;/ref&gt;

== Įtaka ==
[[Vaizdas:BTS performing at the Korea-France Friendship Concert, Paris Treasure Art Theater, 14 October 2018.jpg|kairėje|miniatiūra|BTS pasirodo Korėjos-Prancūzijos draugystės koncerte Paryžiuje, 2018 m. spalio 14 d.]]
BTS buvo apibūdinti kaip „neabejotinai populiariausias ir sėkmingiausias vardas K-pop industrijoje“, kurie geba „pasiekti aukštumas, nesulyginamas su nei vienu kitu šio žanro atlikėju. „&lt;ref&gt;McIntyre, Hugh. [https://www.forbes.com/sites/hughmcintyre/2019/04/21/bts-score-their-third-no-1-album-in-the-u-s-with-map-of-the-soul-persona/ „BTS Score Their Third No. 1 Album In The U.S. With 'Map Of The Soul: Persona'“]. ''[[Forbes]]''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 28 d.&lt;/ref&gt; „[[Time]]“ žurnalas suteikė grupei „pop muzikos princų“ pravardę.&lt;ref&gt;Halsey (2019 m.). ''The 100 Most Influential People''. Time Magazine (2019 m. balandžio 29 d.). 60 psl. ISSN 0040-781X.&lt;/ref&gt; „[[Billboard (žurnalas)|Billboard]]“ žurnalo vyresnysis vice prezidentas Silvio Pietroluongo teigė, jog BTS sėkmę galima sulyginti su grupių [[The Beatles]] ar [[The Monkees]].&lt;ref&gt;Park, Se-yeon (2019 m. rugsėjo 26 d.). [https://entertain.v.daum.net/v/20190926181803235 “„BTS, 비틀즈만큼 영향력 있는 팀“(세지포)“]. ''Star Today'' (korėjietiškai). Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 28 d.&lt;/ref&gt; Nielsen Music kompanijos vice prezidentė Helena Kosinski sakė, jog &quot;nors BTS ir nebuvo pirmieji K-pop atlikėjai, atvėrę žanrui duris į pasaulinę muzikos rinką, grupė tapo pirmąja išgarsėjusia visame pasaulyje. BTS stilius patrauklus ne tik jaunimui, bet ir 50-ties bei 60-ties metų amžiaus žmonių grupei. „&lt;ref&gt;Park, Seyeon (2019 m. rugsėjo 26 d.). [https://entertain.v.daum.net/v/20190926181501145 “&quot;BTS, 글로벌 시장에 K팝 주류화 시켰다&quot;(세지포)&quot;]. ''Sports Today'' (korėjietiškai). Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 28 d.&lt;/ref&gt; Tapę pirmaisiais angliškai nekalbančiais atlikėjais, patekusiais į Global Artist Chart sąrašą 2018 m., BTS užėmė antrąją ir trečiąją vietą geriausiai pasaulyje parduodamų albumų sąraše bei antrąją vietą geriausiai parduodamų fizinių ir skaitmeninių albumų, bei muzikos klausymo platformų sąraše, likę tik už reperio [[Drake]].&lt;ref&gt;Hwang, Hye-jin (2019 m. vasario 27 d.). &lt;bdi&gt;[https://n.news.naver.com/entertain/article/609/0000067237 방탄소년단, 2018년 드레이크 다음으로 많이 팔았다 ‘국제음반산업협회 차트 2위’]&lt;/bdi&gt;. ''Newsen'' (korėjietiškai). Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 28 d. – via Naver.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[http://www.koreaherald.com/view.php?ud=20190227000596 „BTS ranks second in 2018 artist chart by intl recording federation“]. ''Yonhap''. 2019 m. vasario 27 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 28 d. – via The Korea Herald.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;@IFPI_org (2019 m. kovo 13 d.). [https://twitter.com/IFPI_org/status/1105868970140356610 „Here is the official #IFPIGlobalAlbumChart 2018! @GreatestShowman @BTS_twt @BTS_twt @ladygaga @JohnnySjh @edsheeran @QueenWillRock @Pink @Eminem @mammamiamovie Congrats to all winners 👏👏👏“] (Twitter gairė). Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 28 d. – via Twitter.&lt;/ref&gt; 2018 m. vien JAV iš 17 K-pop atlikėjų sąrašo BTS parduoti albumai sudarė 72,7 procento visų kitų atlikėjų pardavimų.&lt;ref&gt;Christman, Ed (2019 m. vasario 28 d.). [https://www.billboard.com/articles/business/8500522/k-pop-trans-world-entertainment-retail-hanteo-korea-charts „K-Pop Hits the Mall as Trans World Entertainment Adds Dedicated Retail Space, Sends Data to Korean Charts“]. ''[[Billboard (žurnalas)|Billboard]]''. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2019 m. balandžio 6 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 28 d.&lt;/ref&gt; Pietų Korėjoje BTS albumų pardavimai sudarė 41,9 procentus visų albumų pardavimų pirmojoje 2019 m. pusėje, sulaukę 25,3 procentais daugiau pardavimų palyginus su praėjusiais metais.&lt;ref&gt;Park, Seung-won (2019 m. birželio 15 d.). &lt;bdi&gt;[https://n.news.naver.com/entertain/article/016/0001558060 상반기 앨범 1290만장 판매…BTS 나홀로 ‘열일’ 했다]&lt;/bdi&gt;. ''Herald Economics'' (korėjietiškai). Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 28 d.&lt;/ref&gt; 2019 m. lapkritį BTS užėmė ketvirtąją vietą „Billboard“ dešimtojo dešimtmečio Top Social Artist sąraše bei tapo aukščiausią vietą sąraše pelniusia grupe. BTS taip pat užėmė 45 vietą „Billboard“ geriausių koncertuojančių dešimtojo dešimtmečio atlikėjų sąraše. Grupė taip pat tapo aukščiausią vietą sąraše užėmusiais Azijos atlikėjais ir vieninteliais angliškai nekalbančiais muzikantais.&lt;ref&gt;[https://www.billboard.com/charts/decade-end/top-touring-artists „Top Touring Artists of the 2010s“]. ''[[Billboard (žurnalas)|Billboard]]''. 2019 m. lapkričio 16 d. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2019 m. lapkričio 28 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 28 d.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[https://www.billboard.com/charts/decade-end/social-50 „Top Social 50 Artists of the 2010s“]. ''[[Billboard (žurnalas)|Billboard]]''. 2019 m. lapkričio 28 d. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2019 m. lapkričio 28 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 28 d.&lt;/ref&gt;

BTS dažnai įvardijami kaip „populiariausia pasaulio vaikinų grupė“.&lt;ref&gt;Hollingsworth, Julia (2019 m. birželio 9 d.). [https://edition.cnn.com/2019/06/01/asia/bts-kpop-us-intl/index.html „How a boy band from South Korea became the biggest in the world“]. ''[[CNN]]''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 28 d.&lt;/ref&gt; Grupė pasirodė įvairiuose pasiekimų sąrašuose. Tapę 2017 ir 2018 m. dažniausiai minėtomis įžymybėmis „[[Twitter]]“ tinkle,&lt;ref&gt;Aniftos, Rania (2017 m. gruodžio 5 d.). [https://www.billboard.com/articles/news/8055112/bts-most-tweeted-artist-in-2017 „BTS Is the Most Tweeted-About Artist of 2017, Plus More Twitter Year-End Data“]. ''[[Billboard (žurnalas)|Billboard]]''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 28 d.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;Reitman, Shelby (2018 m. gruodžio 5 d.). [https://www.billboard.com/articles/news/8488660/bts-most-tweeted-about-celebrity-twitter-2018-year-end-data „BTS Is 2018’s Most Tweeted-About Celebrity, Plus More Year-End Twitter Data“]. ''[[Billboard (žurnalas)|Billboard]]''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 28 d.&lt;/ref&gt; BTS buvo įtraukti į „Time“ žurnalo įtakingiausių interneto asmenybių sąrašą 2017–2019 m.,&lt;ref&gt;Bruner, Raisa (2017 m. birželio 26 d.). [http://time.com/4815217/most-influential-people-internet/ „The 25 Most Influential People on the Internet“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190518224033/http://time.com/4815217/most-influential-people-internet/ |date=2019-05-18 }}. [[Time]]. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2017 m. lapkričio 13 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 29 d.

Bruner, Raisa (2018 m. birželio 28 d.). [https://time.com/5324130/most-influential-internet/ „The 25 Most Influential People on the Internet“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180628162208/https://time.com/5324130/most-influential-internet/ |date=2018-06-28 }}. [[Time]]. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 29 d.

Bruner, Raisa (2019 m. liepos 16 d.). „[https://time.com/5626827/the-25-most-influential-people-on-the-internet/ The 25 Most Influential People on the Internet“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230408063534/https://time.com/5626827/the-25-most-influential-people-on-the-internet/ |date=2023-04-08 }}. [[Time]]. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 29 d.&lt;/ref&gt; pasirodė ant šio žurnalo tarptautinio 2018 m. spalio mėnesio viršelio įvardyti kaip „naujosios kartos lyderiai“&lt;ref&gt;Herman, Tamar (2018 m. spalio 11 d.). [https://www.billboard.com/articles/news/bts/8479427/bts-time-magazine-next-generation-leaders-list „BTS Make Time Magazine’s 'Next Generation Leaders' List: 'We Are Spreading Korean Culture as Its Representatives'“]. ''[[Billboard (žurnalas)|Billboard]]''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 29 d.&lt;/ref&gt; ir buvo įtraukti į „Time“ šimto įtakingiausių 2019 m. asmenybių sąrašą.&lt;ref&gt;[http://time.com/collection/100-most-influential-people-2019/5567876/bts/ „BTS: The 100 Most Influential People of 2019“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190418173503/http://time.com/collection/100-most-influential-people-2019/5567876/bts/ |date=2019-04-18 }}. [[Time]]. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 29 d.&lt;/ref&gt; Grupė taip pat buvo paminėti CNN įtakingiausių atlikėjų sąraše už „K-pop žanro populiarinimą JAV“.&lt;ref&gt;Asmelash, Lea; Andrew, Scottie (2019 m. gruodžio 31 d.). [https://www.cnn.com/2019/12/31/entertainment/2010s-music-artists-define-decade-trnd/index.html „The 10 artists who transformed music this decade“]. ''[[CNN]]''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 29 d.&lt;/ref&gt; ''JoyNews24'' 'Įtakingiausių 2019 m. žmonių' apklausoje, atliktos tarp industrijos profesionalų, BTS užėmė pirmąją vietą, surinkę 74 balsus, antroje vietoje palikę filmo Parasite režisierių Bong Joon-ho, pelniusį 29 balsus.&lt;ref&gt;Lee, Mi-young (2019 m. lapkričio 7 d.). [http://m.joynews24.com/v/1219085 &lt;nowiki&gt;&quot;[창간15년]방탄소년단·봉준호, 전세계가 주목했다…2019 연예계 파워피플&quot;&lt;/nowiki&gt;]. ''m.joynews24.com''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 29 d.&lt;/ref&gt; BTS taip pat pasirodė ''Bloomberg Market'' 50 įtakingiausių 2018 m. asmenybių sąraše,&lt;ref&gt;Kim, Sohee. [https://www.bloomberg.com/features/2018-bloomberg-50/ „The Bloomberg 50“]. [[Bloomberg]]. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 29 d.&lt;/ref&gt; o Korėjos „Forbes“ įvardijo grupę penktąja įtakingiausią 2017 m. Korėjos įžymybe bei įtakingiausia 2018 m. įžymybe.&lt;ref&gt;Cho, Duk-jin (2017 m. vasario 27 d.). &lt;bdi&gt;[https://news.joins.com/article/21315373 &lt;nowiki&gt;엑소 위에 박보검·송중기, 아이돌 천하 깬 드라마 스타 [출처: 중앙일보] 엑소 위에 박보검·송중기, 아이돌 천하 깬 드라마 스타&lt;/nowiki&gt;]&lt;/bdi&gt;. ''JoongAng Ilbo''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 29 d. – via Joins!.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;Park, Ji-hyun (2018 m. kovo 23 d.). &lt;bdi&gt;[http://jmagazine.joins.com/forbes/view/320590 &lt;nowiki&gt;[2018 대한민국 셀러브리티(3)] 한류 신화를 '리얼리티'로 만든 히어로&lt;/nowiki&gt;]&lt;/bdi&gt;. ''Forbes Korea'' (korėjietiškai). Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 29 d. – via Joins!.&lt;/ref&gt; 2019 m. BTS užėmė 43 vietą kasmetiniame „Forbes“ šimto daugiausiai uždirbančių įžymybių sąraše, per metus uždirbę 57 milijonus JAV dolerių.&lt;ref&gt;Mercuri, Monica (2019 m. liepos 10 d.). [https://www.forbes.com/sites/monicamercuri/2019/07/10/bts-is-the-worlds-highest-paid-boy-band-and-k-pop-act/ „BTS Is The World’s Highest-Paid Boy Band And K-Pop Act“]. ''[[Forbes]]''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 29 d.&lt;/ref&gt; BTS taip pat užėmė pirmąją 'Top Rank Sustainable Future Leaders' JT remiamos SDG asociacijos sąraše, o grupės gerbėjai, ARMY, pelnė 'Top Rank Sustainable Global group' titulą. Kiti žymūs žmonės, įtraukti į šį sąrašą, yra [[Malala Yousafzai]] ir [[Bill Gates]].&lt;ref&gt;Im, So-Ra (2019 m. liepos 19 d.). &lt;bdi&gt;[https://news.v.daum.net/v/20190719095021547 BTS(방탄소년단) '전 세계 가장 지속가능한 미래 리더 1위 선정', 18일 뉴욕 유엔본부에서 UN지원SDGs협회 발표]&lt;/bdi&gt;. ''다음 뉴스'' (korėjietiškai). Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 29 d.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[https://channels.vlive.tv/EBF267/vtoday/0.11476869 „BTS voted as Top Rank Sustainable Future Leader“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20191030092107/https://channels.vlive.tv/EBF267/vtoday/0.11476869 |date=2019-10-30 }}. ''channels.vlive.tv''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 29 d.&lt;/ref&gt;

Kalifornijoje BTS įkvėpė vietinį mokytoją savo mokykloje įkurti pirmąjį Korėjos-Amerikos kultūros bei visuomenės kursą visose JAV.&lt;ref&gt;[http://www.ocregister.com/heres-how-boy-band-bts-inspired-a-school-in-south-l-a-to-teach-korean-culture „Here’s how boy band BTS inspired a school in South L.A. to teach Korean culture“]. ''Orange County Register''. 2019 m. spalio 14 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 29 d.&lt;/ref&gt; Modernaus ir šiuolaikinio meno muziejaus parodų kuratorius Kang Soojung minėjo, jog ruošdama 50-ųjų metinių paminėjimo parodą pavadinimu „Square“, ji buvo stipriai įkvėpta BTS takelio „Sea“.&lt;ref&gt;Park, Hyun-ju (2019 m. spalio 16 d.). [https://news.v.daum.net/v/20191016181533936 „강수정 전시 과장 „'광장'전 BTS '바다'에서 영감 받았다““]. ''Newsis'' (korėjietiškai). Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 29 d.&lt;/ref&gt; Grupė įtakingumas suteikė jiems progą kreiptis į [[Jungtinių Tautų Organizacija|Jungtinių Tautų organizacijos]] narius 73-osios generalinės asamblėjos metu&lt;ref&gt;Allaire, Christian (2018 m. rugsėjo 24 d.). [https://www.vogue.com/article/bts-united-nations-speech-love-myself-unicef-campaign „Watch BTS Address the United Nations With an Emotional Speech About Self-Acceptance“]. ''[[Vogue]]''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 29 d.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;Chakraborty, Riddhi (2018 m. rugsėjo 24 d.). [http://rollingstoneindia.com/bts-un-fans-stories-constantly-remind-us-responsibility/ „BTS at the UN: 'Our Fans' Stories Constantly Remind Us of Our Responsibility'“]. ''Rolling Stone India''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 29 d.&lt;/ref&gt; bei pasirodyti prieš 400 valstybės pareigūnų ir Pietų Korėjos prezidentą Moon Jae-in 2018 m. vykusio Korėjos-Prancūzijos draugystės koncerte, skirtame paminėti taikius valstybių dvišalius santykius.&lt;ref&gt;Herman, Tamar (2018 m. spalio 14 d.). [https://www.billboard.com/articles/news/bts/8479832/bts-president-moon-jae-in-paris „BTS Performs at Korea-France Friendship Concert in Paris with South Korean President in Attendance“]. ''[[Billboard (žurnalas)|Billboard]]''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 29 d.&lt;/ref&gt; Vienas iš nacionalinės asamblėjos kalbėtojų, Moon Hee-sang, sakė, kad „BTS nudirba didžiąją dalį mūsų darbo“, priskirdamas grupei nuopelnus šalies populiarinimą.&lt;ref&gt;Kim, Sung-eun (2019 m. spalio 21 d.). [https://n.news.naver.com/article/421/0004259193 „文의장, 흑해 연안국 新경제외교…“방탄소년단이 다 했다&quot;(종합)&quot;]. ''n.news.naver.com'' (korėjietiškai). Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 29 d.&lt;/ref&gt; 2019 m. rugsėjį, prezidentas Moon Jae-in paminėjo BTS savo pranešime, skirtame 'trejoms pagrindinėms industrijos inovacijos strategijoms' ir teigė, kad BTS išpopuliarino savo gerbėjams patrauklius verslo modelius.&lt;ref&gt;Choi, Kyung-min (2019 m. rugsėjo 17 d.). [https://news.v.daum.net/v/20190917150742123 &lt;nowiki&gt;&quot;[전문]文, 콘텐츠산업 3대 혁신전략..&quot;마음껏 상상하고 도전&quot;&quot;&lt;/nowiki&gt;]. ''다음 뉴스'' (korėjietiškai). Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 29 d.&lt;/ref&gt; 2019 m. spalį, kultūros, sporto ir turizmo ministerija išrinko BTS kaip 'dėkingumo laiško' adresatą už korėjietiškos kultūros grožio skleidimą visame pasaulyje pasitelkiant savo kūrybą bei muziką.&lt;ref&gt;Cho, Yong-chul (2019 m. spalio 2 d.). [https://news.v.daum.net/v/20191002093628923 „'한복사랑' 감사장 받는 방탄소년단, 2019 한복문화주간 개막“]. ''Financial News'' (korėjietiškai). Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 29 d.&lt;/ref&gt; 2019 m. gruodį, pasak kasmetinės Gallup Korea apklausos, BTS išrinkti mėgstamiausiais 2019 m. atlikėjais antrus metus iš eilės.&lt;ref&gt;[https://www.gallup.co.kr/gallupdb/reportContent.asp?seqNo=1072 „2019년 올해를 빛낸 가수와 가요 – 최근 13년간 추이 포함“]. ''Gallup Korea'' (korėjietiškai). 2019 m. gruodžio 19 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 29 d.&lt;/ref&gt; Nepaisant to, jog medaliai už kultūrinius nuopelnus tradiciškai teikiami asmenims, turintiems daugiau nei 15 metų įsidėmėtinų pasiekimų, 2018 m. BTS tapo jauniausiais visų laikų asmenimis, šalies prezidento pagerbtais Medaliu už Kultūrinius Nuopelnus po penkerių metų nuo grupės debiuto už savo pasiekimus skleidžiant Korėjos kultūrą bei kalbą pasaulyje.&lt;ref&gt;Yoon, Min-sik (2018 m. spalio 8 d.). [http://kpopherald.koreaherald.com/view.php?ud=201810081749376729650_2 „BTS to get medal for spreading Korean culture: presidential office“]. ''The Korea Herald''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 29 d.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;Kim, Yeon-ji (2018 m. spalio 18 d.). [https://news.joins.com/article/23049441 „BTS '최연소' 문화훈장, 유재석·김남주 등 대통령표창…어떻게 선정됐나“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190920111553/https://news.joins.com/article/23049441 |date=2019-09-20 }}. ''일간스포츠''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 29 d.&lt;/ref&gt;

BTS ženkliai atgaivino Pietų Korėjos ekonomiką&lt;ref&gt;Kim, Jae-woong (2019 m. vasario 3 d.). &lt;bdi&gt;[http://www.metroseoul.co.kr/news/newsview?newscd=2019020300013 „방탄소년단이 경제 살린다?“ 현대경제硏, 한국경제 희망요인 분석]&lt;/bdi&gt;. ''Metro Seoul'' (korėjietiškai). Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 29 d.&lt;/ref&gt; bei globalią muzikos industriją. Korėjos muitinės bei Korėjos Fondo&lt;ref&gt;Kelley, Caitlin (2019 m. sausio 11 d.). [https://www.forbes.com/sites/caitlinkelley/2019/01/11/bts-lead-growth-of-hallyu-90-million-fans-2018/#55bb8eee70bc „BTS Lead The Growth Of Hallyu To Nearly 90 Million Fans Worldwide In 2018“]. ''Forbes''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 29 d.&lt;/ref&gt; laikomi internetinių su K-pop žanru susijusių prekių pardavimų&lt;ref&gt;Choi, Kyu-min (2019 m. vasario 26 d.). [http://english.chosun.com/site/data/html_dir/2019/02/26/2019022601551.html „Record Numbers Embrace Overseas Online Shopping“]. ''The Chosun Ilbo''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 29 d.&lt;/ref&gt; ir Hallyu bangos populiarėjimo 2016 ir 2018 m. priežastimi, BTS minėti kaip viena iš jėgų, skatinančių su muzika susijusio Pietų Korėjos sektoriaus atsigavimą po 2016 m. Kinijos įvesto vietinės kultūros sklaidos draudimo, pradėto dėl blogio dvišalių santykių.&lt;ref&gt;Sohn, Ji-young (2019 m. gegužės 12 d.). [http://m.koreaherald.com/amp/view.php?ud=20190512000144&amp;ud=20190512000144 „Buoyed by BTS, trade surplus of music-related sectors recovers to pre-2016 level“]. ''The Korea Herald''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 29 d.&lt;/ref&gt; Korėjos kūrybinio turinio agentūros vice prezidentas ir vyriausiasis operuojantis pareigūnas Yung Duk Kim teigė, kad po BTS išpopuliarėjimo [[K-pop]] žanras pasiekė dar neregėtas aukštumas ir sukūrė gausybę naujų darbo vietų ne tik BTS, bet ir kitiems K-pop atlikėjams.&lt;ref&gt;Barajas, Joshua (2019 m. kovo 28 d.). [https://www.pbs.org/newshour/arts/will-america-ever-idolize-k-pop „Will America ever idolize K-pop? „]. ''PBS''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 29 d.&lt;/ref&gt; Įvairios naujienų agentūros sukūrė terminą „BTS efektas“, apibūdinantį didžiulei grupės įtakai. Keli pavyzdžių, KB Kookmin banko taupomųjų sąskaitų skaičiaus išaugimas šešiskart palyginus su praėjusiais metais, BTS pradėjus bendradarbiauti su kompanija, bei įvairių Korėjos pramogų verslo kompanijų akcijų išaugimas po penkių dienų nuo tada, kai BTS užėmė pirmąją JAV [[Billboard 200]] sąrašo vietą.&lt;ref&gt;Sinha, Vimmy (2018 m. rugpjūčio 7 d.). [https://economictimes.indiatimes.com/magazines/panache/bts-tops-billboard-100-list-how-k-pop-helped-korea-improve-its-economy/articleshow/65266543.cms „BTS tops Billboard 100 list: How K-pop helped Korea improve its economy“]. ''The Economic Times''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 29 d.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[https://www.scmp.com/magazines/style/people-events/article/2183456/how-bts-and-other-k-pop-idols-are-adding-zest-banks „How BTS and other K-pop idols are adding zest to banks' branding“]. ''SCMP''. 2019 m. sausio 25 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 29 d.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[http://style.tribunnews.com/2019/01/23/gara-gara-jungkook-bts-downy-kehabisan-stock-2-bulan-dalam-sehari-k-media-sebut-bts-effect „Gara-gara Jungkook BTS, 'Downy' Kehabisan Stock 2 Bulan Dalam Sehari, K-Media Sebut 'BTS Effect'“]. ''Tribune Times'' (indonezietiškai). 2019 m. sausio 23 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 29 d.&lt;/ref&gt; Šis efektas taip pat pastebėtas ir kuomet išaugo tokių kompanijų kaip „Netmarble“, „NetMark“, „Soribada“, „Key Shares“, „GMP“, „Diffie“ ar „[[Mattel]]“, kurios dirbo su BTS, akcijos.&lt;ref&gt;Lee, Jeong-eun (2019 m. vasario 8 d.). &lt;bdi&gt;[http://www.businesspost.co.kr/BP?command=article_view&amp;num=113381 '방탄소년단 테마주' 대체로 강세, 엔터테인먼트3사는 엇갈려]&lt;/bdi&gt;. ''Business Post'' (korėjietiškai). Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 29 d.&lt;/ref&gt;&lt;ref name=&quot;:21&quot;&gt;Herman, Tamar (2019 m. sausio 7 d.). [https://www.billboard.com/articles/news/bts/8492395/bts-mattel-collaboration-dolls „Mattel Announces Official BTS Collaboration“]. ''Billboard''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 29 d.&lt;/ref&gt; 2019 m. spalį, tarptautinės Mattel bendrieji pardavimai išaugo 10 % ir pasiekė 721,7 milijono JAV dolerių, kompanijai pradėjus pardavinėti BTS lėles.&lt;ref&gt;Sampath, Uday (2019 m. spalio 29 d.). [https://www.nasdaq.com/articles/barbie-k-pops-bts-power-mattels-surprise-revenue-rise-shares-jump-2019-10-29 „Barbie, K-pop’s BTS power Mattel’s surprise revenue rise; shares jump“]. ''www.nasdaq.com''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 29 d.&lt;/ref&gt; Duomenų įmonė „SM2 Networks“ apskaičiavo, jog „[[Hyundai Motor Company|Hyundai Motor]]“ uždirbo 600 milijardų vonų (502 milijonus JAV dolerių), kuomet BTS tapo kompanijos reklaminiais modeliais 2018 m.&lt;ref&gt;Byeon, Jongguk (2019 m. gegužės 19 d.). &lt;bdi&gt;[https://news.v.daum.net/v/20190519170508902 &lt;nowiki&gt;[단독]&quot;BTS가 타니 더 고급져 보이네&quot;..팰리세이드 6000억 원 홍보효과&lt;/nowiki&gt;]&lt;/bdi&gt;. ''Donga Ilbo'' (indonezietiškai). Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 29 d.&lt;/ref&gt; Korėjos banko ekonominė statistikos sistema teigė, jog Pietų Korėjos mokėjimų balansas muzikos ir pramogų srityje per pirmą 2019 m. ketvirtį pasiekė 114,7 milijono JAV dolerių, daugiausiai dėl pagerėjusių Kinijos bei Korėjos dvišalių santykių, ir išaugusio BTS populiarumo pasaulyje, o ypač Šiaurės Amerikoje.&lt;ref&gt;Sohn, Ji-young (2019 m. gegužės 12 d.). [http://www.koreaherald.com/view.php?ud=20190512000144 „Buoyed by BTS, trade surplus of music-related sectors recovers to pre-2016 level“]. ''www.koreaherald.com''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 29 d.&lt;/ref&gt; 2017 m. grupei tapus turizmo ambasadoriais, Seulo metropoliteno valdžia priskyrė BTS nuopelnus už po 2016 m. THAAD kontroversijos besitraukiančios Seulo turizmo industrijos atgaivinimą: dėl grupės į miestą kasmet atvyksta maždaug 790 000 turistų.&lt;ref&gt;Bak, Daero (2019 m. gegužės 5 d.). &lt;bdi&gt;[https://news.v.daum.net/v/20190505080011204 국제적 위상 높아진 BTS..홍보대사로 뽑은 서울시 '즐거운 비명']&lt;/bdi&gt;. ''Newsis'' (korėjietiškai). Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 29 d.&lt;/ref&gt; 2018 m. gruodį, Hyundai Tyrimų institutas apskaičiavo, kad BTS Korėjos ekonomikai kasmet uždirba daugiau nei 3,67 milijardo JAV dolerių ir į šalį pritraukia kas tryliktą užsienio turistą.&lt;ref&gt;France-Presse, Agence (2018 m. gruodžio 18 d.). [https://www.scmp.com/news/asia/east-asia/article/2178540/bts-billions-k-pop-superstars-worth-more-us36-billion-year-south „The BTS billions: K-pop superstars 'worth more than US$3.6 billion a year' to South Korea’s economy“]. ''South China Morning Post''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 29 d.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[http://www.businesskorea.co.kr/news/articleView.html?idxno=27583 „K-pop Group BTS Induces Production Worth 4 Tril. Won per Year“]. ''Business Korea'' (korėjietiškai). 2018 m. gruodžio 19 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 29 d.&lt;/ref&gt; 2019 m. [[Seulas|Seule]] ir [[Busanas|Busane]] surengti dvi dienas trukę BTS gerbėjų susitikimai abiejų miestų ekonomikai uždirbo 481 milijardą vonų (408 milijonus JAV dolerių): šis pelnas sudarė 1,6 % 2018 m. Busano BVP bei 0,9 % 2018 m. Seulo BVP.&lt;ref&gt;이은정 (2019 m. liepos 24 d.). &lt;bdi&gt;[https://www.yna.co.kr/view/AKR20190724001900005 방탄소년단 부산·서울 팬미팅 경제효과는 4천813억원]&lt;/bdi&gt;. ''연합뉴스'' (korėjietiškai). Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 29 d.&lt;/ref&gt; Grupės trijų dienų pasaulinio koncertinio turo Love Yourself finalas Seule 2019 m. spalį uždirbo apytiksliai 1 trilijoną vonų (862 milijonus JAV dolerių) ir į Pietų Korėją priviliojo 187 000 užsienio turistų.&lt;ref&gt;Rambo (2019 m. gruodžio 22 d.). [https://n.news.naver.com/article/001/0011291173 „방탄소년단 서울 콘서트 경제효과 1조원 육박“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20191222090505/https://n.news.naver.com/article/001/0011291173 |date=2019-12-22 }}. ''Yonhap news'' (korėjietiškai). Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 29 d.&lt;/ref&gt; 2019 m. birželį BTS ekonominis efektas per metus išaugo iki 5.5 trilijono vonų (4,65 milijardus JAV dolerių) Korėjos mastu ir sudarė 0,3 % Pietų Korėjos BVP.&lt;ref&gt;&lt;bdi&gt;[https://news.sbs.co.kr/news/endPage.do?news_id=N1005301820 BTS가 창출한 80만 관광객…“5조 원 넘는 경제 효과“]&lt;/bdi&gt;. ''SBS News'' (korėjietiškai). 2019 m. birželio 9 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 29 d.&lt;/ref&gt; Tokį pelną galima sulyginti su Korėjos oro linijomis, pagrindine Pietų Korėjos oro transporto kompanija, kurios indėlis į šalies BVP yra 0,7 %.&lt;ref&gt;[https://www.statista.com/chart/19854/companies-bts-share-of-south-korea-gdp/ „Infographic: How Much Money Does BTS Make for South Korea? „]. ''Statista Infographics''. 2019 m. lapkričio 5 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 29 d.&lt;/ref&gt; Už Pietų Korėjos sienų, BTS koncertai Wenbley stadione uždirbo apie 100 milijardų (82 milijonus JAV dolerių) tiesioginio pelno [[Londono Sitis|Londono]] miestui.&lt;ref&gt;Go, Kyu-dae (2019 m. birželio 2 d.). &lt;bdi&gt;[https://n.news.naver.com/article/018/0004393069 BTS 웸블리 매출액 200억..스타디움 투어로 최소 1500억 매출]&lt;/bdi&gt;. ''EDaily'' (korėjietiškai). Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 29 d. – via Naver News.&lt;/ref&gt; BTS apsilankius [[Malta|Maltoje]] filmuoti realybės šou „Bon Voyage 3“, Maltos turizmo organizacija atskleidė, jog turistų iš Pietų Korėjos skaičius šalyje išaugo 237 % ir priskyrė šį pasiekimą BTS.&lt;ref&gt;Kim, Hyun-bin (2019 m. rugsėjo 3 d.). [https://m.koreatimes.co.kr/pages/article.asp?newsIdx=275067 „Alitalia, Malta Tourism Authority aim to double Korean tourists to Malta“]. ''m.koreatimes.co.kr''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 29 d.&lt;/ref&gt; Kartu su [[Ariana Grande]] ir [[Drake (reperis)|Drake]], BTS buvo paminėti kaip vieni iš pagrindinių 2018 m. tarptautinius muzikos pardavimus skatinančių atlikėjų, uždirbę 19 milijardų JAV dolerių. Šitoks pardavimų skaičius nebuvo pasiektas nuo 2006 m., kai išaugo skaitmeninės muzikos pardavimai.&lt;ref&gt;Savage, Mark (2019 m. balandžio 2 d.). [https://www.bbc.com/news/entertainment-arts-47788743 „Drake, BTS and Ariana Grande boost global music sales to $19bn“]. ''BBC''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 29 d.&lt;/ref&gt;

BTS karjera įkvėpė gausybę kitų atlikėjų, tarp jų grupę (G)I-dle,&lt;ref&gt;Benjamin, Jeff (2018 m. rugpjūčio 18 d.). [https://www.billboard.com/articles/columns/k-town/8470655/g-i-dle-in-new-york-interview-hann-alone-debut-goals „(G)I-DLE Discuss New Single 'Hann (Alone)' &amp; Debut-Year Goals During First U.S. Visit: Exclusive“]. ''Billboard''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 29 d.&lt;/ref&gt; D-Crunch narį Hyunho,&lt;ref&gt;Hong, Dam-young (2018 m. gruodžio 28 d.). [http://www.koreaherald.com/view.php?ud=20181228000634 &lt;nowiki&gt;&quot;[Video] D-Crunch hopes to spread own stories around the world&quot;&lt;/nowiki&gt;]. ''The Korea Herald''.&lt;/ref&gt; The Boyz narius Younghoon ir Hwall,&lt;ref&gt;Kim, Hye-yeong (2018 m. lapkričio 3 d.). &lt;bdi&gt;[https://entertain.naver.com/read?oid=408&amp;aid=0000061147 '아이돌 라디오' 더보이즈 영훈, „방탄소년단 뷔에 푹 빠졌다!“ 음성편지로 '팬심' 전해]&lt;/bdi&gt;. ''Naver'' (korėjietiškai). IMBC. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 29 d.&lt;/ref&gt; SF9 narį Zuho,&lt;ref&gt;[https://www.vlive.tv/video/45148 „쭤🦁“]. ''V Live''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 29 d.&lt;/ref&gt; atlikėją Euna Kim,&lt;ref&gt;&lt;bdi&gt;[https://entertain.naver.com/now/read?oid=468&amp;aid=0000385624 &lt;nowiki&gt;[SS쇼캠] '칸' 유나킴 &quot;롤 모델은 방탄소년단, 존경스럽다&quot; ('칸' 데뷔 쇼케이스)&lt;/nowiki&gt;]&lt;/bdi&gt;. ''Naver'' (korėjietiškai). Sports Seoul. 2018 m. balandžio 23 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 29 d.&lt;/ref&gt; Golden Child narį Jaehyun,&lt;ref&gt;&lt;bdi&gt;[https://entertain.naver.com/photo/read?oid=076&amp;aid=0003281612&amp;cid=846241 &lt;nowiki&gt;골든차일드 재현 &quot;방탄소년단 뷔, 스타일 롤 모델이다&quot;[화보]&lt;/nowiki&gt;]&lt;/bdi&gt;. ''Naver'' (korėjietiškai). Sports Seoul. 2016 m. liepos 6 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 29 d.&lt;/ref&gt; grupes Wanna One&lt;ref&gt;&lt;bdi&gt;[http://www.joynews24.com/view/1040658 워너원 „엑소·방탄은 우리 교과서…선주문량 50만장 영광“]&lt;/bdi&gt;. ''Joynews24'' (korėjietiškai). 2017 m. rugpjūčio 8 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 29 d.&lt;/ref&gt; ir IN2IT,&lt;ref&gt;Lim, Joo-hyeon (2017 m. spalio 31 d.). &lt;bdi&gt;[https://entertain.naver.com/now/read?oid=108&amp;aid=0002657050 &lt;nowiki&gt;[★FULL인터뷰]'데뷔' 인투잇 &quot;워너원과 한 무대 서고파..롤모델은 방탄&quot;&lt;/nowiki&gt;]&lt;/bdi&gt;. ''Naver'' (korėjietiškai). Sports News. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 29 d.&lt;/ref&gt; atlikėjus Park Ji-hoon,&lt;ref&gt;Kim, Hyeon-cheol (2017 m. rugsėjo 18 d.). &lt;bdi&gt;[https://entertain.naver.com/read?oid=416&amp;aid=0000210639 방탄소년단 뷔 „롤모델로 꼽아준 워너원 박지훈, 정말 감사“]&lt;/bdi&gt;. ''Naver'' (korėjietiškai). SBS funE. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 29 d.&lt;/ref&gt; Kim Dong-han,&lt;ref&gt;&lt;bdi&gt;[https://entertain.naver.com/photo/read?oid=468&amp;aid=0000439666 김동한 „롤모델 엑소·방탄소년단…반의반이라도 닮고 싶어“(화보)]&lt;/bdi&gt;. ''Naver'' (korėjietiškai). Sports News. 2018 m. spalio 26 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 29 d.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;&lt;bdi&gt;[http://osen.mt.co.kr/article/G1110665077 &lt;nowiki&gt;[인터뷰] '프듀101' 김동한 &quot;우승자 예측? 아마도 박지훈&quot;&lt;/nowiki&gt;]&lt;/bdi&gt;. ''Osen'' (korėjietiškai). 2017 m. birželio 13 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 29 d.&lt;/ref&gt; grupes Seven O’Clock,&lt;ref&gt;&lt;bdi&gt;[https://entertain.naver.com/now/read?oid=057&amp;aid=0001292406 세븐어클락 정규 „방탄소년단 아미분들, 응원 댓글에 감동“]&lt;/bdi&gt;. ''Naver'' (korėjietiškai). MBN. 2018 m. spalio 13 d. Nuoroda tinkinta 2020 m sausio 29 d.&lt;/ref&gt; Hyeongseop X Euiwoong,&lt;ref&gt;&lt;bdi&gt;[https://entertain.naver.com/now/read?oid=008&amp;aid=0003971027 안형섭 x 이의웅, „샤이니 태민·BTS 정국 닮고 싶어“]&lt;/bdi&gt;. ''Naver'' (korėjietiškai). 2017 m. lapkričio 28 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 29 d.&lt;/ref&gt; Noir,&lt;ref&gt;Hong, Dam-young (2018 m. balandžio 9 d.). [http://www.koreaherald.com/view.php?ud=20180409000606 „Noir debuts with black-tinged 'Twenty’s Noir'“]. ''The Korea Herald''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 29 d.&lt;/ref&gt; Victon narius Sejun ir Byungchan&lt;ref&gt;&lt;bdi&gt;[https://www.vlive.tv/video/45214 빅톤 '임세준'편! (ME and ME)]&lt;/bdi&gt;. ''V Live'' (korėjietiškai). 2017 m. spalio 26 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 29 d.&lt;/ref&gt; bei grupę Loona.&lt;ref&gt;Park, Seo-kyeong (2018 m. lapkričio 7 d.). &lt;bdi&gt;[https://news.naver.com/main/read.nhn?mode=LSD&amp;mid=sec&amp;oid=052&amp;aid=0001213194&amp;sid1=001 „BTS 꿈꿔요“…차세대 한류 아이돌]&lt;/bdi&gt;. ''Naver'' (korėjietiškai). YTN. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 29 d.&lt;/ref&gt; BTS išleidus singlą „Idol“, nacionalinis korėjietiškos muzikos centras turėjo išplėsti prieinamų korėjietiškų instrumentų garsų audioteką, išaugus paklausai iš Korėjos bei užsienių prodiuserių.&lt;ref&gt;Kim, Soo-yeong (2018 m. gruodžio 26 d.). &lt;bdi&gt;[https://news.naver.com/main/read.nhn?mode=LSD&amp;mid=sec&amp;oid=056&amp;aid=0010654670&amp;sid1=001&amp;lfrom=twitter 국립국악원, 국악기 디지털 음원 서비스 확대…“방탄소년단 히트곡 영향“]&lt;/bdi&gt;. ''Naver'' (korėjietiškai). KBS. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 29 d.&lt;/ref&gt; K-pop grupės taip pat ėmė keisti savo dainų žodžių tematiką iš žanrui tipiškų meilės istorijų į atsigręžimą į save po BTS „Love Yourself“ eros bei grupės lyderio RM kalbos [[Jungtinių Tautų Organizacija|Jungtinėse Tautose]].&lt;ref&gt;&lt;bdi&gt;[https://entertain.naver.com/read?oid=016&amp;aid=0001507364 방탄소년단에서 촉발된 K팝의 '나' 찾기]&lt;/bdi&gt;. ''Naver'' (korėjietiškai). Herald Corporation. 2019 m. kovo 7 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 29 d.&lt;/ref&gt;

== Apdovanojimai ir nominacijos ==

Per savo karjerą BTS pelnė daugybę apdovanojimų, tarp kurių 24 Mnet Azijos muzikos apdovanojimus, 23 Melon muzikos apdovanojimus, 20 Golden Disc apdovanojimų, 14 Seulo muzikos apdovanojimų, 13 Gaon Chart muzikos apdovanojimų, 4 [[Billboard muzikos apdovanojimai|Billboard muzikos apdovanojimus]], 4 Korėjos muzikos apdovanojimus, 4 Amerikos muzikos apdovanojimus bei 2 [[MTV video muzikos apdovanojimai|MTV video muzikos apdovanojimus]]. Pietų Korėjoje, BTS turi tris multi-platininius albumus bei tris platininius singlus.&lt;ref&gt;&lt;bdi&gt;[http://gaonchart.co.kr/main/section/certification/list.gaon 가온 인증(Gaon Certification)]&lt;/bdi&gt; [Gaon Certification – Album] (korėjietiškai). Gaon Music Chart. Nuoroda tinkinta 2020 m. vasario 1 d.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;&lt;bdi&gt;[http://gaonchart.co.kr/main/section/certification/list.gaon?serviceGbn=S1040 가온 인증(Gaon Certification)]&lt;/bdi&gt; [Gaon Certification – Streaming] (korėjietiškai). Gaon Music Chart. Nuoroda tinkinta 2020 m. vasario 1 d.&lt;/ref&gt; Tapusi pirmąja Korėjos grupe, pelniusia RIAA sertfikatą, JAV BTS turi po vieną platininį bei auksinį albumą ir tris platininius bei du auksinius singlus.&lt;ref&gt;[https://www.riaa.com/gold-platinum/?tab_active=default-award&amp;ar=bts&amp;ti=&amp;lab=&amp;genre=&amp;format=&amp;date_option=release&amp;from=&amp;to=&amp;award=&amp;type=&amp;category=&amp;adv=SEARCH#search_section „Gold &amp; Platinum“]. RIAA. Nuoroda tinkinta 2020 m. vasario 1 d.&lt;/ref&gt; Japonijoje, BTS tapo pirmaisiais užsienio vaikinais atlikėjais, pelniusiais milijoninį singlo sertifikatą.&lt;ref&gt;[https://www.oricon.co.jp/news/2141978/full/ „BTS、海外男性歌手初のミリオン「とても幸せ」 レコ協19年7月度認定“]. ''ORICON NEWS''. 2019 m. rugpjūčio 9 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. vasario 1 d.&lt;/ref&gt; Šalyje grupė taip pat turi du multi-platininius singlus, vieną multi-platininį ir keturis auksinius albumus.&lt;ref&gt;[https://www.riaj.or.jp/f/data/cert/gd_search.html „一般社団法人 日本レコード協会 (type BTS or 防弾少年団 in the アーティスト field, then click 検索)“]. ''www.riaj.or.jp''.&lt;/ref&gt; BTS taip pat yra pirmoji Korėjos grupė, pelniusi sertifikatą JK: grupė turi tris sidabrinius albumų „[[Love Yourself: Tear]]“, „[[Love Yourself: Answer]]“ ir „[[Map of the Soul: Persona]]“ sertifikatus.&lt;ref&gt;Awards, BRIT (2019 m. birželio 28 d.). [https://twitter.com/brits/status/1144607633954861056?s=21 „Big congrats to the @BTS_twt boys as 'Map of the Soul: Persona' is their second album to be #BRITcertified Silver! pic.twitter.com/9x1UPdWEDB“]. ''@brits''. Nuoroda tinkinta 2020 m. vasario 1 d.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;Awards, BRIT (2019 m. gegužės 31 d.). [https://twitter.com/BRITs/status/1134462031522717696?s=20 „@BTS_twt have scored their first ever #BRITcertified album, the day before they takeover @wembleystadium! 'Love Yourself: Answer' is officially Silver! pic.twitter.com/Outq9jvAM8“]. ''@BRITs''. Nuoroda tinkinta 2020 m. vasario 1 d.&lt;/ref&gt;

2019 m. BTS tebėra itin įtakingi socialiniuose tinkluose ir pelnė vienuolika [[Gineso rekordų knyga|pasaulio Gineso rekordų]], iš kurių vienas pelnytas už populiariausią „[[Twitter]]“ anketą.&lt;ref name=&quot;:26&quot; /&gt; Iki dabar, grupė praleido 163 savaites pirmoje [[Billboard (žurnalas)|Billboard]] Social 50 sąraše.&lt;ref&gt;[https://www.billboard.com/charts/social-50 „SOCIAL 50“]. Billboard. Nuoroda tinkinta 2020 m. vasario 1 d.&lt;/ref&gt; 2018 m. spalį, už Korėjos kultūros bei kalbos sklaidą, Pietų Korėjos prezidentas apdovanojo BTS penktosios klasės Hwagwan ordinais už kultūrinius nuopelnus.&lt;ref&gt;Yoon, Min-sik (2018 m. spalio 8 d.). [http://kpopherald.koreaherald.com/view.php?ud=201810081749376729650_2 „BTS to get medal for spreading Korean culture: presidential office“]. ''The Korea Herald''. Nuoroda tinkinta 2020 m. vasario 1 d.&lt;/ref&gt; 2019 m., už nuopelnus muzikos industrijai ir siekiant paįvairinti [[Grammy apdovanojimas|Grammy apdovanojimus]] renkančią komisiją, BTS nariai buvo pakviesti tapti muzikos įrašų akademijos nariais.&lt;ref&gt;Serjeant, Jill (2019 m. birželio 6 d.). [http://news.trust.org//item/20190606233125-2664g/ „K-pop’s BTS gets coveted Recording Academy membership invite“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190607003136/http://news.trust.org//item/20190606233125-2664g/ |date=2019-06-07 }}. ''Reuters''. Nuoroda tinkinta 2020 m. vasario 1 d.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;Nattress, Katrina (2019 m. birželio 6 d.). [http://popcrush.com/bts-recording-academy-members/ „BTS Have Been Invited to Become Recording Academy Members“]. ''Pop Crush''. Nuoroda tinkinta 2020 m. vasario 1 d.&lt;/ref&gt;

2019 m. lapkričio 7 d. BTS tapo pirmaisiais K-pop atlikėjais, ištisus metus išlikusiais [[Billboard 200]] albumų sąraše. Albumas „[[Love Yourself: Answer]]“ iš naujo pateko į pagrindinį Billboard albumų sąrašą pirmadienį, lapkričio 4 d, kuriame užėmė 165 vietą. 2019 m. lapkritį, sąraše albumas buvo praleidęs 52 savaites ir tapo pirmuoju bei, kol kas, vieninteliu tai padariusiu K-pop albumu.&lt;ref&gt;[http://koogle.tv/media/news/bts-is-the-first-kpop-act-to-stay-on-billboard-200-for-over-a-year/ „BTS is the First Kpop Act to Stay on Billboard 200 for Over a Year“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200404004316/http://koogle.tv/media/news/bts-is-the-first-kpop-act-to-stay-on-billboard-200-for-over-a-year/ |date=2020-04-04 }}. ''Koogle TV''. 2019 m. lapkričio 7 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. vasario 1 d.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[https://www.billboard.com/articles/business/chart-beat/8542957/bts-love-yourself-answer-1-year-billboard-200-first-kpop-album „BTS Has the Very First K-Pop Album to Spend 1 Year on the Billboard 200“]. ''Billboard''. 2019 m. lapkričio 6 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. vasario 1 d.&lt;/ref&gt;

== Kiti projektai ==

=== Reklaminės kampanijos ===
Per savo karjerą BTS sudarė gausybę pasaulinių reklaminių kampanijų su įvairių sričių kompanijomis. 2015 m. sudarę sutartį su „[[Puma (įmonė)|Puma]]“, iš pradžių BTS tapo Korėjos Puma prekės ženklo ambasadoriais ir reklamavo sportinę aprangą,&lt;ref&gt;Lee, Eun-ho (2015 m. spalio 19 d.). &lt;bdi&gt;[http://tenasia.hankyung.com/archives/725663 방탄소년단, 푸마 새 모델 발탁…시크한 겨울 화보 공개텐아시아 | 텐아시아] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20151019213003/http://tenasia.hankyung.com/archives/725663 |date=2015-10-19 }}&lt;/bdi&gt; [BTS, Puma’s New Model…a chic winter pictorial]. ''Ten Asia'' (korėjietiškai). Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2015 m. spalio 19 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 30 d.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;&lt;bdi&gt;[http://m.entertain.naver.com/read?oid=433&amp;aid=0000041444 „우리가 바로, 앰배서더“… BTS, '푸마' 글로벌 모델 발탁]&lt;/bdi&gt; ['We are ambassadors'.. BTS selected as PUMA global models] (korėjietiškai). 2018 m. vasario 27 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 30 d. – via Naver.&lt;/ref&gt; o vėliau išplėtė savo partnerystę ir 2018 m. tapo tarptautiniais prekės ženklo ambasadoriais ir pradėjo reklamuoti „Turin“ ir „Sportstyle“ linijas.&lt;ref&gt;Ejiofor, Annette (2018 m. kovo 1 d.). [https://www.huffingtonpost.ca/2018/03/01/bts-puma-ambassador_a_23374739/ „BTS Are Puma’s New Ambassadors And We Will Buy All The Athletic Gear“]. ''Huffington Post Canada''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 30 d.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;Nicole, Kirichanskaya (2018 m. kovo 12 d.). [http://footwearnews.com/2018/focus/athletic-outdoor/puma-bts-k-pop-sneakers-517567/ „This Korean Boy Band Remixed Classic Puma Sneakers for a Collab That Will Debut in the USA“]. ''Footwear News''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 30 d.&lt;/ref&gt; 2019 m. koncerto Stade de France metu BTS pasirodė vilkėdami dizainerio Kim Jones rudens kolekcija ir tapo pirmąja vyrų pop grupe, pasirašiusia sutartį su „[[Christian Dior|Dior]]“. Tinklaraštis „Business of Fashion“ pavadino šią sutartį „visų laikų aukščiausios klasės K-pop industrijos reklamine kampanija.“&lt;ref&gt;[https://www.businessoffashion.com/articles/news-analysis/what-diors-stage-looks-for-bts-mean-for-luxury „What Dior’s BTS Stage Looks Mean for Luxury“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200607100109/https://www.businessoffashion.com/articles/news-analysis/what-diors-stage-looks-for-bts-mean-for-luxury |date=2020-06-07 }}. ''The Business of Fashion''. 2019 m. birželio 9 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 30 d.&lt;/ref&gt; 2019 m. rugsėjį „[[Fila]]“ paskelbė, jog BTS pasirašė kontraktą su kompanija ir tapo jos pasauliniais modeliais.&lt;ref&gt;Pace, Lily (2019 m. spalio 1 d.). [https://www.billboard.com/articles/columns/k-town/8531822/bts-fila-partnership „BTS Are Now Global Brand Ambassadors For Fila“]. ''Billboard''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 30 d.&lt;/ref&gt;

2018 m. BTS tapo tarptautiniais „[[LG Electronics]]“ kompanijos ambasadoriais ir reklamavo mobilųjį telefoną LG G7 ThnkQ.&lt;ref&gt;[http://english.yonhapnews.co.kr/news/2018/04/03/0200000000AEN20180403001000320.html „BTS becomes new models for LG Electronics' smartphones“]. ''Yonhap''. 2018 m. balandžio 3 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 30 d.&lt;/ref&gt; Tais pačiais metais grupė ėmė partneriauti su kompanija „[[Hyundai Motor Company|Hyundai Motors]]“, pasirodę jos automobilių pristatyme Los Andžele, o 2019 m. tapo pagrindiniais padidinto pravažumo automobilio „Palisade“ reklamos veidais.&lt;ref&gt;Unger, Emerson (2018 m. lapkričio 26 d.). [https://www.musetv.net/hyundai-motor-appoints-bts-as-global-brand-ambassadors-of-the-all-new-flagship-suv-palisade/ „Hyundai Motor Appoints BTS as Global Brand Ambassadors of the All-New Flagship SUV 'Palisade'“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200615221625/https://www.musetv.net/hyundai-motor-appoints-bts-as-global-brand-ambassadors-of-the-all-new-flagship-suv-palisade/ |date=2020-06-15 }}. ''MUSE''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 30 d.&lt;/ref&gt; Kontrakto su BTS dėka, Hyundai sulaukė beveik dvigubai daugiau šio automobilio modelio užsakymų vidaus rinkoje.&lt;ref&gt;Moon, Hee-cheol (2019 m. vasario 19 d.). &lt;bdi&gt;[https://news.joins.com/article/23382811 &lt;nowiki&gt;[현장에서]팰리세이드 열풍이 드러낸 현대차의 민낯&lt;/nowiki&gt;]&lt;/bdi&gt;. ''JoongAng Ilbo'' (korėjietiškai). Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 30 d. – via Joins.&lt;/ref&gt; Turizmo sektoriuje, nuo 2017 m. BTS dirba Lotte Duty Free Shop prekės ženklo modeliais&lt;ref&gt;Song, Joo Oh (2017 m. lapkričio 13 d.). &lt;bdi&gt;[http://m.news.naver.com/read.nhn?mode=LSD&amp;mid=sec&amp;sid1=101&amp;oid=018&amp;aid=0003968738 롯데면세점. '방탄소년단' 모델 선정 „글로벌 이미지 강화“]&lt;/bdi&gt; [[NEWS] Lotte Duty Free Shop selected BTS as their model „Strengthens global image“]. ''EDaily'' (korėjietiškai). Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 30 d.

[http://www.koreaherald.com/view.php?ud=20171113000628 „Lotte Duty Free taps BTS as new model“]. ''Yonhap''. 2017 m. lapkričio 13 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 30 d. – via The Korea Herald.&lt;/ref&gt; bei [[Seulas|Seulo]] garbės ambasadoriais, būdami dalimi 'I Seoul U' programos. Seulo miesto valdžios paruošti reklaminiai filmukai, kuriuose pasirodė grupė, buvo transliuojami virš 100 pasaulio valstybių.&lt;ref&gt;[http://english.yonhapnews.co.kr/culturesports/2017/09/14/0701000000AEN20170914003800315.html „BTS to promote Seoul tourism in video ad“]. ''Yonhap''. 2017 m. rugsėjo 14 d. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2017 m. rugsėjo 14 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 30 d. – via The Korea Herald.&lt;/ref&gt; BTS taip pat sudarė sutartį su populiaria Korėjos komunikacijos programėle Line, kad sukurtų naujus Line serijos veikėjus, BT21. Iš pradžių, sukurti šių veikėjų ''emoji'' bei elektroniniai lipdukai, bet vėliau kampanija išaugo į drabužių seriją, apavą, aksesuarus bei kitas prekes.&lt;ref&gt;Tamar, Herman (2017 m. spalio 20 d.). [https://www.billboard.com/articles/columns/k-town/8006877/bts-line-friends-bt21-collab-new-fashion-emojis-k-pop „BTS' New BT21 Collab With Line Friends Blends Fashion, Emojis &amp; K-Pop“]. ''Billboard''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 30 d.&lt;/ref&gt; Serijai išpopuliarėjus, Line prekių parduotuvės atsidarė visame Seule bei kitose valstybėse: [[Japonija|Japonijoje]], [[Taivanas|Taivane]], [[Honkongas|Honkonge]] ir [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]].&lt;ref&gt;Kim, Jee-min (2018 m. spalio 12 d.). [http://kpopherald.koreaherald.com/view.php?ud=201810121130144465296_2 „Rapidly-expanding universe of BTS merchandise sweeping global market“]. ''The Korea Herald''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 30 d.&lt;/ref&gt;
[[Vaizdas:Line FriendsStore BT21 04.jpg|miniatiūra|Gerbėjai apsiperka BT21 prekių skyriuje, Line Friends parduotuvėje, Mapo rajone, Seule.]]
Pramogų sektoriuje, portale Nate Webtoon BTS išleido internetinius komiksus „Hip Hop Monster“ ir „We On“, bei internetinį komiksą „Save Me“ kartu su LICO ir Line Webtoon kompanijomis.&lt;ref&gt;Lee, Ki-moon (2019 m. sausio 22 d.). [http://english.chosun.com/site/data/html_dir/2019/01/22/2019012201273.html „Korean IT Firms Cash in on Bangtan Boys' Global Success“]. ''Chosun Ilbo''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 30 d.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[https://chinapost.nownews.com/20190119-497027 „BTS manga to be released in Taiwan on Line Webtoon“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200614150151/https://chinapost.nownews.com/20190119-497027 |date=2020-06-14 }}. ''The China Post''. 2019 m. sausio 19 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 30 d.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;Namgoong, Mingwan (2014 m. rugpjūčio 26 d.). &lt;bdi&gt;[http://www.dailian.co.kr/news/view/455400/ 네이트 '방탄소년단' 등장 웹툰 최초 공개]&lt;/bdi&gt; [Nate BTS First Announcement of Webtoons]. ''Dailian News'' (korėjietiškai). Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 30 d.&lt;/ref&gt; Žaislų industrijoje „[[Mattel]]“ sukūrė lėles, aprengtas BTS kostiumais iš dainos „Idol“ vaizdo klipo,&lt;ref name=&quot;:21&quot; /&gt; Medicom Toy kompanija pagamino „BE@RBRICK“ figūrėles, papuoštas grupės logotipu bei BTS sceninių drabužių akcentais,&lt;ref&gt;Ingvaldsen, Torsten (2019 m. vasario 13 d.). [https://hypebeast.com/2019/2/bts-medicom-toy-bearbrick-release „K-Pop Group BTS Teams up With Medicom Toy for New BE@RBRICK“]. ''Hypebeast''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 30 d.&lt;/ref&gt; o kompanija Funko išleido BTS narių Funko Pop figūrėles.&lt;ref&gt;Elfring, Matt (2019 m. vasario 15 d.). [https://www.gamespot.com/gallery/funko-pops-at-toy-fair-2019-bts-backstreet-boys-ki/2900-2572/ „Funko Pops At Toy Fair 2019: BTS, Backstreet Boys, KISS, And More Music Pops“]. ''GameSpot''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 30 d.&lt;/ref&gt; Žaidimų srityje „Nexon“ sukūrė pagal BTS narius sumodeliuotus veikėjus RPG žaidime Elsword,&lt;ref&gt;Park, Sang-jin (2016 m. birželio 21 d.). &lt;bdi&gt;[http://news.naver.com/main/read.nhn?mode=LSD&amp;mid=sec&amp;oid=311&amp;aid=0000568864&amp;sid1=001 넥슨, '엘소드'에 인기 그룹 '방탄소년단' 신규 아바타 추가]&lt;/bdi&gt; [Nexon, ‘Elsword’ popular group ‘BTS’ added as new avatar]. ''Xports News'' (korėjietiškai). Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2017 m. lapkričio 13 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 30 d. – via Naver News.&lt;/ref&gt; grupė dirbo su „DalcomSoft“, 2018 m. sausį išleidusiais muzikinį ritmo žaidimą „Superstar BTS“,&lt;ref&gt;Choi, Soobin „Pratt“ (2018 m. sausio 18 d.). [https://www.invenglobal.com/articles/4013/the-official-bts-rhythm-game-superstar-bts-released „The Official BTS Rhythm Game. 'SUPERSTAR BTS' released“]. ''InvenGlobal''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 30 d.&lt;/ref&gt; bei Netmarble Games, sukūrusiais istorija paremtą simuliacinį žaidimą ''BTS World'', išleistą 2019 m. birželį.&lt;ref&gt;Kim, Soojin „Eonn“; Park, Kyung Yun „Yullie“ (2019 m. sausio 27 d.). [https://www.invenglobal.com/articles/7405/bts-world-coming-soon-bts-simulation-mobile-game-bts-world-teaser-website-opens „BTS World coming soon? BTS Simulation Mobile Game BTS World teaser website opens“]. ''InvenGlobal''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 30 d.&lt;/ref&gt; 2019 m. lapkritį BTS paskelbė apie partnerystę su kompanija „Casetify“, kuri išleido elektronikos aksesuarų kolekciją, į kurią įėjo aksesuarai, pritaikyti [[iPhone]] bei [[Samsung]] prietaisams, [[AirPod]], [[Apple Watch]], [[MacBook]], [[iPad]] ir kitiems.&lt;ref&gt;Kwak, Kristine (2019 m. lapkričio 6 d.). [https://variety.com/2019/music/news/bts-tech-accessories-line-phone-cases-casetify-1203396225/ „BTS to Launch a New Line of Tech Accessories With Casetify (EXCLUSIVE)“]. ''Variety''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 30 d.&lt;/ref&gt;

Azijoje BTS buvo vieno iš keturių didžiausių Pietų Korėjos bankų, KB Kookmin banko, ambasadoriai.&lt;ref&gt;Lee, Jade (2018 m. kovo 20 d.). [https://brandinginasia.com/kpop-bts-pitches-banking/ „Kpop Boy Band BTS Pitches Banking to Korean Millennials in Spot for KB Bank“]. ''Branding in Asia''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 30 d.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;KB국민은행 (2018 m. kovo 7 d.). &lt;bdi&gt;[https://www.youtube.com/watch?v=icvoB3ABkIo KB 스타뱅킹 X 방탄소년단 by KB국민은행](Full ver.)&lt;/bdi&gt; [''KB Star Banking X BTS by KB Kookmin Bank (Full ver.)''] (internetinis vaizdo įrašas) (korėjietiškai). Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 30 d.&lt;/ref&gt; Šio bendradarbiavimo dėka buvo atidaryta virš 180 000 banko sąskaitų, ir BTS pratęsė kontraktą su banku 2019 m.&lt;ref&gt;Kim, Ki-hyuk (2018 m. gruodžio 27 d.). &lt;bdi&gt;[https://www.sedaily.com/NewsView/1S8MNT1MVL 국민銀, 방탄소년단과 재계약 출처]&lt;/bdi&gt; [Kookmin 銀 re-signs BTS]. ''SE Daily'' (korėjietiškai). Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 30 d.&lt;/ref&gt; [[XXI pasaulio futbolo čempionatas|2018 m. Pasaulio futbolo čempionato]] Rusijoje metu BTS pasirašė kontraktą su Korėjos „[[Coca-Cola]]“ padaliniu.&lt;ref&gt;[http://english.yonhapnews.co.kr/news/2018/04/30/0200000000AEN20180430006000320.html „Coca-Cola taps BTS as new representative“]. ''Yonhap''. 2018 m. balandžio 30 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 30 d.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;Kim, Seong-won (2018 m. balandžio 30 d.). &lt;bdi&gt;[http://sports.chosun.com/news/ntype.htm?id=201805010100000570020239&amp;servicedate=20180430 방탄소년단, 2018년 러시아월드컵 코카콜라 캠페인 모델 발탁]&lt;/bdi&gt; [BTS to host 2018 Coca-Cola campaign for Russia World Cup]. ''Sports Chosun'' (korėjietiškai). Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 30 d.&lt;/ref&gt; Grožio ir aprangos industrijoje BTS palaikė ryšį su uniformų prekės ženklu „SMART“ nuo 2016 m. ir atnaujino kontraktą 2019 m.&lt;ref&gt;[http://kpopherald.koreaherald.com/view.php?ud=201807031548026595822_2 „BTS renews contract with school uniform brand Smart“]. ''The Korea Herald''. 2018 m. liepos 3 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 30 d.&lt;/ref&gt; BTS taip pat reklamavo veido kaukių kompaniją Mediheal,&lt;ref&gt;Gu, Hye-rin (2019 m. vasario 25 d.). &lt;bdi&gt;[http://cm.fntimes.com/html/view.php?ud=201902251007255359902857eb1a_18 엘앤피코스메틱, 마스크팩 '메디힐' 모델로 방탄소년단 발탁]&lt;/bdi&gt; [L&amp;P Cosmetics, BTS chosen as 'MediHeal' models for mask pack]. ''FN Times'' (korėjietiškai). Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 30 d.&lt;/ref&gt; kosmetikos įmonę VT Cosmetics&lt;ref&gt;Chen, Lily (2018 m. spalio 10 d.). [https://hypebae.com/2018/10/bts-vt-cosmetics-makeup-collaboration-lipstick-eyeshadow-foundation „BTS Enters the K-Beauty Space With a New Makeup Collaboration“]. ''HYPEBAE''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 30 d.&lt;/ref&gt; bei kontaktinių lęšių prekės ženklą Play/Up.&lt;ref&gt;&lt;bdi&gt;[http://www.billboard-japan.com/d_news/detail/69506 BTS （防弾少年団）、カラーコンタクトレンズのテレビCM出演へ]&lt;/bdi&gt; [BTS (BTS) to Appear in TV commercials for color contact lenses]. ''Billboard JAPAN'' (japoniškai). 2018 m. lapkričio 6 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 30 d.&lt;/ref&gt; 2019 m. spalį, Kyungnam farmacijos kompanija paskelbė, kad BTS bus naujieji maisto papildo prekės ženklo Lemona ambasadoriai. Kompanija pranešė, jog drauge su BTS ruošiasi plėstis užsienyje ir išleisti vitamininius gėrimus.&lt;ref&gt;[http://www.yakup.com/news/index.html?nid=235770 „약업닷컴 – 보건의약계를 대표하는 전문신문 – 약사, 의사, 제약사 – 약업신문“]. ''www.yakup.com'' (korėjietiškai). 2019 m. spalio 7 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 30 d.&lt;/ref&gt;

2019 m. spalį keramikos kompanija „Kwangjuyo“ paskelbė, jog jie sudarė sutartį su BTS ir išleis lėkščių, puodelių bei kitų gaminių seriją. Keramikos spalvos buvo įkvėptos „Map of the Soul: Persona“ ir slyvų žiedų raštų, reprezentuojančių viltį bei pozityvumą, kurį skleidžia BTS.&lt;ref&gt;Park, So-yeon (2019 m. spalio 4 d.). [https://news.v.daum.net/v/20191004084340368 „광주요, 한글날 맞아 BTS 홍매화 시리즈 선봬“]. ''Financial News'' (korėjietiškai). Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 30 d.&lt;/ref&gt; 2019 m. spalį, Indonezijos internetinės prekybos tinklas Tokopedia pranešė, kad BTS bus naujieji jų prekės ženklo ambasadoriai.&lt;ref&gt;[https://twitter.com/tokopedia/status/1181268414939058176?s=20 &quot;BTS sebagai Brand Ambassador terbaru! &quot;]. ''@tokopedia'' (indonezietiškai). 2019 m. spalio 7 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 30 d.&lt;/ref&gt; 2019 m. gruodį, BTS tapo naujaisiais tarptautiniais elektrinių automobilių lenktynių ABB FIA Formulės E čempionato ambasadoriais. Partnerystės metu, Pietų Korėjos septetas ir [[Formulė E]] reklamuos elektrinių automobilių naudą kovojant su klimato kaita.&lt;ref&gt;Herman, Tamar (2019 m. gruodžio 18 d.). [https://www.billboard.com/articles/news/bts/8546752/bts-formula-e-climate-change „BTS Teams Up With Formula E to Combat Climate Change“]. ''Billboard''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 30 d.&lt;/ref&gt;

2020 m. sausį „[[Hyundai Motor Company|Hyundai Motors]]“ pranešė, jog ir toliau partneriaus su BTS: kompanijai pradėjus naują vandeniliu varomų automobilių kampaniją, grupė reklamuos vandeniliniu kuru varomą padidinto pravažumo automobilį, „Nexo“. BTS taip pat paskelbti tarptautiniais Hyundai Motors prekės ženklo ambasadoriais.&lt;ref&gt;&lt;bdi&gt;[http://news.heraldcorp.com/view.php?ud=20200127000129 ‘넥쏘’ 탄 BTS…현대차 글로벌 홍보대사로]&lt;/bdi&gt; ['Nexo' Tan BTS… As a Global Ambassador for Hyundai]. ''Herald Corporation'' (korėjietiškai). 2020 m. sausio 27 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 30 d.&lt;/ref&gt;

=== Labdaringa veikla ===
2015 m. per K-Star Road atidarymo ceremoniją Apgujeong rajone BTS labdarai paaukojo septynias tonas (7,187 kg) ryžių.&lt;ref&gt;Kim, Yu-jin (2015 m. gruodžio 22 d.). [http://kpopherald.koreaherald.com/view.php?ud=201512221135485143085_2 „BTS donates 7 tons of rice for charity“]. ''The Korea Herald''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 30 d.&lt;/ref&gt; Kitais metais grupė kartu su Naver organizacija sudalyvavo ALLETS jungtiniame labdaros renginyje „Let’s Share the Heart“, kurio metu rinkti pinigai LISA organizacijai, atsakingai už organų bei kraujo donorystę Pietų Korėjoje.&lt;ref&gt;[http://campaign.naver.com/v/shareheart/en/ „Let’s Share the Heart Charity Information“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180116135239/http://campaign.naver.com/v/shareheart/en/ |date=2018-01-16 }}. ''Naver''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 30 d.&lt;/ref&gt;
[[Vaizdas:BTS Love Myself Logo.png|miniatiūra|BTS kampanijos, kovojančios prieš smurtą, „Love Myself“ logotipas.]]
2017 m. sausį BTS ir „Big Hit Entertainment“ paaukojo 100 milijonų vonų (87,915 JAV dolerių) Sewol Families for Truth and A Safer Society organizacijai, sukurtai paremti 2014 m. Sewol kelto tragedijos aukų šeimoms. Kiekvienas iš grupės narių paaukojo 10 milijonų vonų, o „Big Hit Entertainment“ – dar 30 milijonų vonų. Ši auka turėjo išlikti paslaptimi, tačiau buvo paviešinta medijos.&lt;ref&gt;Min, Susan (2017 m. sausio 21 d.). [http://mwave.interest.me/en/kpop-news/article/111953/bts-donates-to-families-of-sewol-ferry-victims-all-kpop-news „BTS Donates to Families of Sewol Ferry Victims“]. ''Mwave''. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2017 m. balandžio 27 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 30 d.&lt;/ref&gt; Vėliau tais metais, kartu su Korėjos [[Jungtinių Tautų Vaikų fondas|UNICEF]] komitetu BTS oficialiai pradėjo „Love Myself“ kampaniją, skirtą finansuoti kelias socialines programas, kovojančias su smurtu prieš vaikus ir paauglius bei remiančias smurto aukas.&lt;ref&gt;[https://www.love-myself.org/eng/about-lovemyself/ „About LOVE MYSELF“]. BigHit Entertainment. 2017 m. spalio 31 d. Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2017 m. lapkričio 13 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 30 d.&lt;/ref&gt;&lt;ref name=&quot;:22&quot;&gt;Herman, Tamar (2017 m. spalio 31 d.). [https://www.billboard.com/articles/columns/k-town/8022101/bts-collaborates-unicef-love-myself-anti-violence-campaign „BTS Collaborates with UNICEF on 'Love Myself' Anti-Violence Campaign“]. Billboard. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 30 d.&lt;/ref&gt; BTS paaukojo 500 milijonų vonų (448 000 JAV dolerių) nuo kiekvieno iš narių bei 100 % visų oficialių prekių pardavimo pelno „Love Myself“ kampanijai per kitus du projekto metus. Kampanijai taip pat paaukotos visos aukos, surinktos UNICEF įrengtose palapinėse BTS koncertų metu,&lt;ref&gt;[http://www.unicef.or.kr/event/bts_endviolence/?TrackCode=bts_bighit_official „BTS Supports #ENDviolence“]. ''UNICEF'' (korėjietiškai). Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2017 m. lapkričio 13 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 30 d.&lt;/ref&gt; bei 3 % visų „Love Yourself“ serijos albumų pardavimų.&lt;ref name=&quot;:22&quot; /&gt; Per du kampanijos mėnesius surinkta papildomi 106 milijonai vonų ir iš visų paaukoti 606 milijonai vonų.&lt;ref&gt;Kyung, Seo (2018 m. sausio 17 m.). [http://entertain.naver.com/read?oid=011&amp;aid=0003199532 „방탄소년단 '러브 마이셀프' 캠페인, 전 세계 모금액 6억 돌파 (BTS 'Love Myself' Campaign Worldwide Fundraiser Surpasses ₩600,000,000)“]. ''Naver''. SEDaily. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 30 d.&lt;/ref&gt; 2018 m. lapkritį, Korėjos UNICEF paskelbė, jog Love Myself kampanija surinko virš 1,6 milijardus vonų (1,4 milijonus JAV dolerių).&lt;ref&gt;[https://www.billboard.com/articles/news/bts/8483029/bts-unicef-love-myself-campaign-money-raised „BTS' UNICEF 'Love Myself' Campaign Raises Over $1.4 Million“]. ''Billboard''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 30 d.&lt;/ref&gt; 2019 m. birželį, bendras kampanijos pelnas viršijo 2,4 milijardus vonų.&lt;ref&gt;[https://web.archive.org/web/20190702234851/http://webcache.googleusercontent.com/search?q=cache%3Ahttps%3A%2F%2Fwww.love-myself.org%2Feng%2Fhome%2F „LOVE MYSELF Home“]. ''love-myself.org'' (korėjietiškai). Suarchyvuota iš originalaus šaltinio 2019 m. liepos 2 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 30 d.&lt;/ref&gt;

2018 m. balandį BTS kartu su kitomis įžymybėmis sudalyvavo [[Stevie Wonder]] projekte „Dream Still Lives“, skirtam pagerbti [[Martin Luther King|Martin Luther King Jr.]] atminimą.&lt;ref&gt;[http://abcnews.go.com/GMA/Culture/dozens-celebs-stevie-wonders-dream-lives-video-honoring/story?id=54253335 „Obama, Stevie Wonder and others honor legacy of Martin Luther King Jr“]. ''ABC News''. 2018 m. balandžio 5 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 30 d.&lt;/ref&gt; Tų pačių metų birželį, grupė paaukojo pinigų ALS ligoninių statybų fondui.&lt;ref&gt;Herman, Tamar (2018 m. gruodžio 31 d.). [https://www.billboard.com/articles/news/bts/8491984/everything-bts-did-2018 „Here’s Just About Everything BTS Did in 2018“]. ''Billboard''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 30 d.&lt;/ref&gt; Rugsėjį BTS sudalyvavo 73-ojoje [[Jungtinių Tautų Organizacija|Jungtinių Tautų organizacijos]] generalinėje asamblėjoje ir pradėjo jaunimo iniciatyvą „Youth 2030: The UN Youth Strategy“ bei UNICEF kampaniją „Generation Unlimited“.&lt;ref name=&quot;:23&quot;&gt;Chakraborty, Riddhi (2018 m. rugsėjo 24 d.). [http://rollingstoneindia.com/bts-un-fans-stories-constantly-remind-us-responsibility/ „BTS at the UN: 'Our Fans' Stories Constantly Remind Us of Our Responsibility'“]. ''Rolling Stone India''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 30 d.&lt;/ref&gt;&lt;ref name=&quot;:24&quot;&gt;Falk, Pamela (2018 m. rugsėjo 23 d.). [https://www.cbsnews.com/news/k-pop-boy-band-bts-beyond-the-scene-bangtan-boys-united-nations-general-assembly-generation-debate/ „K-pop boy band, „BTS,“ to give some buzz to staid UN“]. ''CBS News''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 30 d.&lt;/ref&gt; Grupės vardu, BTS lyderis RM sakė šešių minučių ilgio kalbą anglų kalba apie meilę sau bei grupės Love Myself kampaniją.&lt;ref&gt;Allaire, Christian (2018 m. rugsėjo 24 d.). [https://www.vogue.com/article/bts-united-nations-speech-love-myself-unicef-campaign „Watch BTS Address the United Nations With an Emotional Speech About Self-Acceptance“]. ''Vouge''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 30 d.&lt;/ref&gt;&lt;ref name=&quot;:23&quot; /&gt; Pasak UNICEF, iniciatyvos tikslas yra „suteikti jaunimui kokybišką švietimą bei praktiką“.&lt;ref&gt;[https://www.unicef.org/press-releases/world-leaders-unite-under-new-initiative-provide-quality-education-and-training „World leaders unite under new initiative to provide quality education and training for young people“]. ''UNICEF''. 2018 m. rugsėjo 20 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 30 d.&lt;/ref&gt; BTS buvo pasirinkti kaip vieni iš iniciatyvos atstovų dėl jų įtakos jaunimo kultūrai per jų muziką, socialinę žinutę, ankstesnę labdaringą veiklą bei populiarumą tarp 15-25 metų amžiaus jaunuolių.&lt;ref name=&quot;:23&quot; /&gt;&lt;ref name=&quot;:24&quot; /&gt;

2020 m. sausį „[[Starbucks]] Korea“ kartu su BTS pradėjo „Be the Brightest Stars“ kampaniją, kurios metu Pietų Korėjoje bus parduodami riboto leidimo gėrimai, maistas bei kitos prekės. Dalis kampanijos uždirbto pelno skiriama karjeros bei švietimo vystymo programoms, skirtoms gyvenimo nuskriaustam jaunimui kaip dalis The Beautiful Foundation rengiamo Opportunity Youth Independence projekto.&lt;ref&gt;&lt;bdi&gt;[https://entertain.naver.com/now/read?oid=001&amp;aid=0011338726 전국 스타벅스 매장에 방탄소년단 노래 나온다]&lt;/bdi&gt; [BTS songs appear at Starbucks stores nationwide]. ''Naver'' (korėjietiškai). Yonhap News Agency. 2020 m. sausio 16 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 30 d.&lt;/ref&gt;

Taip pat 2020 m. sausį „[[Grammy apdovanojimas|Grammy]]“ savaitės labdaringame aukcione BTS pardavė septynis mikrofonus, naudotus Love Yourself pasaulinio turo metu. Galutinė mikrofonų kaina pasiekė 83,000 JAV dolerių (visų laikų aukščiausią renginio kainą), o visas uždirbtas pelnas buvo paaukotas „MusiCares“ organizacijai, kurios pagrindinis tikslas resursais aprūpinti muzikuojančią bendruomenę.&lt;ref&gt;Kreps, Daniel (2020 m. sausio 25 d.). [https://www.rollingstone.com/music/music-news/bts-microphones-musicares-auction-aerosmith-942930/ „BTS' Tour Microphones Sell for $83,000 at MusiCares Auction“]. ''Rolling Stone''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 30 d.&lt;/ref&gt;

=== BTS Universe ===
[[Vaizdas:BTS Universe logo.png|miniatiūra|BTS Universe logotipas.]]
BTS Universe, dar žinoma kaip Bangtan Universe arba BU, yra fiktyvi visata, sukurta „Big Hit Entertainment“ ir persipinanti su grupės kūryba. Internetinis komiksas „Save Me“ pasakoja šios visatos istoriją kartu su knyga „HYYH: The Notes 1“.&lt;ref&gt;[https://www.newsarama.com/43517-south-korean-boy-band-bts-come-to-comics.html „South Korean Boy Band BTS Come to Comics“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190117195331/https://www.newsarama.com/43517-south-korean-boy-band-bts-come-to-comics.html |date=2019-01-17 }}. ''Newsarama''. 2019 m. sausio 17 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 30 d.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;Herman, Tamar (2019 m. sausio 21 d.). [https://www.billboard.com/articles/news/bts/8494208/bts-the-notes-1-book „BTS Announce New Book 'The Notes 1'“]. ''Billboard''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 30 d.&lt;/ref&gt; Visatos chronologija prasidėjo grupei išleidus dainą „I Need U“ ir tęsiasi iki pat šių dienų.&lt;ref&gt;[http://news.mtv.it/life/games-tech/bts-pubblicano-il-fumetto-save-ecco-tutto-quello-che-ce-da-sapere/ „I BTS PUBBLICANO IL FUMETTO „SAVE ME“: TUTTO QUELLO CHE C'È DA SAPERE“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200614233921/http://news.mtv.it/life/games-tech/bts-pubblicano-il-fumetto-save-ecco-tutto-quello-che-ce-da-sapere/ |date=2020-06-14 }}. ''MTV'' (itališkai). 2019 m. sausio 17 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 30 d.&lt;/ref&gt; Šioje visatoje pasakojama septynių narių gyvenimo istorija alternatyvioje realybėje, kuriose kiekvienas jų žvelgdamas į savo ateitį išgyvena baimes bei neužtikrintumą.&lt;ref&gt;Bloch, Bethany (2019 m. sausio 22 d.). [https://www.mumbrella.asia/2019/01/what-marketers-can-learn-from-k-pop-band-bts „What marketers can learn from K-Pop band BTS“]. ''Mumbrella Asia''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 30 d.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;Park, Jin-ha (2019 m. sausio 30 d.). [https://www.scmp.com/culture/music/article/2184058/power-k-pop-supergroup-bts-felt-industry-wide-band-release-films-books „The power of K-pop supergroup BTS is felt industry wide as band release films, books and comics“]. ''South China Morning Post''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 30 d.&lt;/ref&gt; Kalbėdama su „[[Billboard (žurnalas)|Billboard]]“, Azijos pop kultūros studijų asistentė lektorė Michelle Cho pasakojo, jog „kaip audio-vizuali patirtis, „I Need U“ vaizdo klipas pradėjo Bangtan Universe, istoriją apie brandą, kuri tobulai integruoja the Most Beautiful Moment in Life albumų trilogiją ir tęsiasi kituose vaizdo klipuose, trumpametražiuose filmuose, prie albumų pridedamuose užrašuose bei socialinių tinklų gairėse.“&lt;ref&gt;Herman, Tamar (2019 m. lapkričio 21 d.). [https://www.billboard.com/articles/columns/k-town/8543872/bts-i-need-u-songs-that-defined-the-decade „Songs That Defined the Decade: BTS' 'I Need U'“]. ''Billboard''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 30 d.&lt;/ref&gt;

Mariejo Ramos iš „The Inquirer“ apie visatą sakė, jog „jokie kiti atlikėjai nesugebėjo šitaip sėkmingai sujungti pop muzikos ir literatūrinės technikos.“ Grupė naudojo šią fiktyvią visatą bei tokias knygas kaip „The Ones Who Walk Away from Omelas“ kaip albumų kūrybos pagrindą.&lt;ref&gt;Ramos, Mariejo (2018 m. rugsėjo 2 d.). [https://lifestyle.inquirer.net/304655/finding-answer-bts/ „Finding the 'Answer' with BTS“]. ''Inquirer''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 30 d.&lt;/ref&gt; Šių dviejų kūrybos formų sujungimas sukūrė interaktyvią erdvę, kurioje gerbėjai gali kurti teorijas pasirodžius naujai medžiagai.&lt;ref&gt;Dodson, Claire (2018 m. rugpjūčio 14 d.). [https://www.teenvogue.com/story/bts-army-fan-theories-love-yourself-answer-photos „The BTS ARMY Has Intense Fan Theories About New „Love Yourself: Answer“ Photos“]. ''Teen Vogue''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 30 d.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;Peters, Megan (2018 m. rugpjūčio 14 d.). [https://comicbook.com/anime/2018/08/14/the-promised-neverland-bts-bangtan-theory-kpop-anime/ „BTS Tweet Involving 'The Promised Neverland' Sparks New Theories“]. ''Comicbook''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 30 d.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;Khater, Ashraf (2016 m. rugsėjo 4 d.). [https://www.ibtimes.com/bts-wings-4-creepy-fan-theories-explaining-bangtan-boys-new-short-film-2411344 „BTS 'Wings': 4 Creepy Fan Theories Explaining Bangtan Boys' New Short Film“]. ''International Business Times''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 30 d.&lt;/ref&gt;

=== Connect, BTS ===
2020 m. sausį prieš savo naujojo studijinio albumo „[[Map of the Soul: 7]]“ išleidimą, BTS pradėjo projektą „Connect, BTS“. „Connect, BTS“ yra pasaulinis viešojo meno projektas, kuriame dalyvauja 22 šiuolaikinio meno atstovai, vykstantis penkiuose miestuose: [[Londonas|Londone]], [[Berlynas|Berlyne]], [[Buenos Airės|Buenos Airėse]], [[Seulas|Seule]] ir [[Niujorkas|Niujorke]].&lt;ref name=&quot;:25&quot;&gt;Hollingsworth, Julia (2020 m. sausio 15 d.). [https://edition.cnn.com/style/article/connect-bts-artist-projects-intl-hnk-scli/index.html „K-pop band BTS launches global art project“]. ''CNN''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 30 d.&lt;/ref&gt; Šių miesto meno galerijos nuo sausio iki kovo mėnesio rengs įvairiausio tipo parodas. Pasak „Connect, BTS“ svetainės, projektas buvo sudarytas tarptautinių galerijų kuratorių, kurių „idėjos sutapo su BTS filosofija“.&lt;ref&gt;Herman, Tamar (2020 m. sausio 14 d.). [https://www.billboard.com/articles/news/bts/8547975/connect-bts-art-sponsorship-global-gallery-project „BTS Launch 'Connect, BTS' Project Sponsoring Artistic Ventures &amp; Global Gallery Events“]. ''Billboard''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 30 d.&lt;/ref&gt; Šio parodų ciklo tikslas „atkurti santykius tarp muzikos ir vizualinio meno, materialumo ir nematerialumo, menininkų ir jų publikos, menininkų, teorijos ir praktikos.“ Projektas prasidėjo sausio 14 d. Londono Serpentine galerijoje projektu „Catharsis“, skaitmeniniu ilgaamžio miško atkūrimu, sukurtu danų menininko Jakon Kudsk Steensen.&lt;ref name=&quot;:25&quot; /&gt; Kiti projekto darbai yra „piešinys erdvėje“ ant Niujorko [[Bruklino tiltas|Bruklino tilto]], sukurtas britų skulptoriaus Antony Gormley naudojant 11 kilometrų aliuminio vamzdžio.&lt;ref&gt;Aridi, Sara (2020 m. sausio 14 d.). [https://www.nytimes.com/2020/01/14/arts/design/bts-antony-gormley.html „BTS Announces Global Arts Project Featuring Antony Gormley“]. ''The New York Times''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 30 d.&lt;/ref&gt; Pasak BBC, Argentinoje menininkas Tomás Saraceno į dangų iškėlė žmogų, naudodamas saulės energija varomą balioną. Seulo Dongdaemun Design Plaza galerijoje įrengtos britų menininkės Ann Victoria Janssens bei korėjietės Yiyun Kang instaliacijos, kurių tikslas „perkurti firminius BTS šokių judesius“. Berlyno Martin-Gropius-Bau galerijoje surengta parodomojo meno programa „Rituals of Care“, kurioje dalyvavo 17 menininkų.&lt;ref&gt;Savage, Mark (2020 m. sausio 14 d.). [https://www.bbc.com/news/entertainment-arts-51106206 „BTS art project includes balloons and scribbles“]. ''BBC''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 30 d.&lt;/ref&gt;

== Nariai ==
* Jin (진), pilnas vardas Kim Seok-Jin (김석진)&lt;ref name=&quot;latnames&quot;&gt;{{cite news |url=http://highschool.latimes.com/whitney-high-school/bts-joins-the-2017-american-music-awards-lineup/ |title=BTS joins the 2017 American Music Awards lineup |last=Lee |first=Meghan |publisher=[[Los Angeles Times]] |date=2017 m. lapkričio 14 d |accessdate=December 31, 2018|archive-date=June 14, 2018|archive-url=https://web.archive.org/web/20180614144121/http://highschool.latimes.com/whitney-high-school/bts-joins-the-2017-american-music-awards-lineup/}}&lt;/ref&gt; – vokalistas&lt;ref&gt;{{cite web |url=https://www.billboard.com/articles/columns/k-town/7850038/bts-jin-get-to-know |title=Get To Know BTS: Jin |last=Herman |first=Tamar |publisher=Billboard |date=2017 m. birželio 30 d |accessdate=December 1, 2017}}&lt;/ref&gt; . Gimimo data: 1992-12-04.
* Suga (슈가), pilnas vardas Min Yoon-Gi (민윤기)&lt;ref name=&quot;latnames&quot; /&gt; – reperis&lt;ref&gt;{{cite web |url=https://www.billboard.com/articles/columns/k-town/7850096/bts-suga-get-to-know |title=Get To Know BTS: Suga |last=Herman |first=Tamar |publisher=Billboard |date=2017 m. birželio 30 d |accessdate=December 1, 2017}}&lt;/ref&gt;. Gimimo data: 1993-03-09.
* J-Hope (제이홉), pilnas vardas Jung Ho-Seok (정호석)&lt;ref name=&quot;latnames&quot; /&gt; – šokėjas, reperis&lt;ref&gt;{{cite web |url=https://www.billboard.com/articles/columns/k-town/7850097/bts-j-hope-get-to-know |title=Get To Know BTS: J-Hope |last=Herman |first=Tamar |publisher=Billboard |date=2017 m. birželio 30 d |accessdate=December 1, 2017}}&lt;/ref&gt;. Gimimo data: 1994-02-18
* RM, pilnas vardas Kim Nam-Joon (김남준)&lt;ref name=&quot;latnames&quot; /&gt; – lyderis, reperis&lt;ref&gt;{{cite web |url=https://www.billboard.com/articles/columns/k-town/7850195/bts-rap-monster-get-to-know-leader |title=Get To Know BTS: Rap Monster |last=Herman |first=Tamar |publisher=Billboard |date=2017 m. birželio 30 d |accessdate=December 1, 2017}}&lt;/ref&gt;. Gimimo data: 1994-09-12.
* [[Park Jimin|Jimin]] (지민), pilnas vardas Park Ji-Min (박지민)&lt;ref name=&quot;latnames&quot; /&gt; – šokėjas, vokalistas&lt;ref&gt;{{cite web |url=https://www.billboard.com/articles/columns/k-town/7850223/bts-jimin-get-to-know |title=Get To Know BTS: Jimin |last=Herman |first=Tamar |publisher=Billboard |date=2017 m. birželio 30 d |accessdate=December 1, 2017}}&lt;/ref&gt;. Gimimo data: 1995-10-13.
* V (뷔), pilnas vardas Kim Tae-Hyung (김태형)&lt;ref name=&quot;latnames&quot; /&gt; – vokalistas&lt;ref&gt;{{cite web |url=https://www.billboard.com/articles/columns/k-town/7850225/bts-v-get-to-know |title=Get to Know BTS: V |last=Herman |first=Tamar |publisher=Billboard |date=2017 m. birželio 30 d |accessdate=December 1, 2017}}&lt;/ref&gt;. Gimimo data: 1995-12-30.
* [[Jungkook]] (정국), pilnas vardas Jeon Jung-Kook (전정국)&lt;ref name=&quot;latnames&quot; /&gt; – šokėjas, vokalistas&lt;ref&gt;{{cite web |url=https://www.billboard.com/articles/columns/k-town/7850222/bts-jungkook-get-to-know |title=Get To Know BTS: Jungkook |last=Herman |first=Tamar |publisher=Billboard |date=2017 m. birželio 30 d |accessdate=December 1, 2017}}&lt;/ref&gt;. Gimimo data: 1997-09-01.

== Diskografija ==
{{col-begin}}
{{col-2}}
'''Korėjietiški studijiniai albumai'''
* ''[[Dark &amp; Wild]]'' (2014)
* ''[[Wings (BTS albumas)|Wings]]'' (2016)
* ''[[Love Yourself: Tear]]'' (2018)
* ''[[Map of the Soul: 7]]'' (2020)
* ''[[Be (BTS albumas)|Be]]'' (2020)
* ''[[Arirang]]'' (2026)

'''Japoniški studijiniai albumai'''
* ''[[Wake Up (BTS albumas)|Wake Up]]'' (2014)
* ''[[Youth (BTS albumas)|Youth]]'' (2016)
* ''[[Face Yourself]]'' (2018)
* ''[[Map of the Soul: 7 – The Journey]]'' (2020)

{{col-2}}

'''EP'''
* ''[[O!RUL8,2?]]'' (2013)
* ''[[Skool Luv Affair]]'' (2014)
* ''[[The Most Beautiful Moment in Life, Pt. 1]]'' (2015)
* ''[[The Most Beautiful Moment in Life, Pt. 2]]'' (2015)
* ''[[Love Yourself: Her]]'' (2017)
* ''[[Map of the Soul: Persona]]'' (2019)
* ''Dynamite'' (2020)
* ''Butter (Hotter, Sweeter, Cooler)'' (2021)

'''Dainų rinkiniai'''
* ''2 Cool 4 Skool / O!RUL8,2?'' (2014)
* ''[[The Most Beautiful Moment in Life: Young Forever]]'' (2016)
* ''The Best of Bangtan Sonyeondan -Korea Edition-'' (2017)
* ''The Best of Bodan Shonendan -Japan Edition-'' (2017)
* ''[[Love Yourself: Answer]]'' (2018)
* ''BTS, the Best'' (2021)
* ''[[Proof]]'' (2022)

{{col-end}}

== Turai ir koncertai ==

=== Koncertiniai turai ===

* Red Bullet turas (2014–2015)
* Wake Up: Open Your Eyes turas Japonijoje (2015)
* The Most Beautiful Moment in Life On Stage turas (2015–2016)
* Wings turas (2017)
* Love Yourself pasaulinis turas (2018–2019)

== Filmografija ==

=== Parodos ===
{| class=&quot;wikitable plainrowheaders&quot; style=&quot;text-align:left;&quot;
|-
! scope=&quot;col&quot; | Metai
! scope=&quot;col&quot; | Pavadinimas
!Valstybė
! scope=&quot;col&quot; | Žr.
|-
! scope=&quot;row&quot; | 2015
| „Butterfly Dream: BTS Open Media Exhibition“
| rowspan=&quot;2&quot; |Pietų Korėja
| &lt;ref&gt;{{cite web |title=〈オンライン限定18％オフ〉BTS (防弾少年団)、展示会「2018 BTS EXHIBITION」の全てを盛り込んだ写真集『2018 BTS EXHIBITION BOOK [今日]』 |url=https://tower.jp/article/feature_item/2018/11/07/3001 |website=[[Tower Records|Tower Japan]] |accessdate=November 26, 2018 |language=ja |date=2018 m. lapkričio 7 d}}&lt;/ref&gt;
|-
!2018
| rowspan=&quot;3&quot; | „BTS Exhibition: 24/7=Serendipity (Five, Always)“
| &lt;ref&gt;{{cite web |last1=Herman |first1=Tamar |title=BTS End Fifth Anniversary Festa Event With Announcement Of 'Five, Always' Exhibition |url=https://www.billboard.com/articles/columns/k-town/8461143/bts-announce-five-always-exhibition |website=[[Billboard (magazine)|Billboard]] |accessdate=November 26, 2018 |date=2018 m. birželio 15 d}}&lt;/ref&gt;
|-
! rowspan=&quot;2&quot; |2019
|Kinija
|&lt;ref&gt;&lt;bdi&gt;[http://www.gtrzf.com/shn/2019/0311125625.html 防弹少年团《24/7=Serendipity》活动3月23日开幕撼动花城！] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190528144747/http://www.gtrzf.com/shn/2019/0311125625.html |date=2019-05-28 }}&lt;/bdi&gt; [BTS „24/7=Serendipity“ event opening on March 23 to shake Huacheng!]. ''Guangdong Window'' (kiniškai). 2019 m. kovo 25 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 10 d.&lt;/ref&gt;
|-
|JAV
|&lt;ref name=&quot;KH1&quot;&gt;{{cite web |last1=Yim |first1=Hyun-su |title=Mnet to air 'Run BTS' on small screen starting Wednesday |url=http://www.koreaherald.com/view.php?ud=20180710000516 |website=[[The Korea Herald]] |accessdate=November 20, 2018 |date=2018 m. liepos 10 d}}&lt;/ref&gt;
|-
|}

=== Filmai ===
{| class=&quot;wikitable plainrowheaders&quot; style=&quot;text-align:left;&quot;
|-
! scope=&quot;col&quot; | Metai
! scope=&quot;col&quot; | Pavadinimas
! scope=&quot;col&quot; | Rolė
! scope=&quot;col&quot; | Žr.
|-
! scope=&quot;row&quot;| 2018
| ''Burn the Stage: The Movie''
! rowspan=&quot;3&quot; scope=&quot;row&quot; | Jie patys
| style=&quot;text-align:center&quot; | &lt;ref&gt;{{cite web |last1=Brandle |first1=Lars |title=BTS Announce Big Screen Debut With 'Burn the Stage: the Movie' |url=https://www.billboard.com/articles/news/bts/8479626/bts-announce-big-screen-debut-with-burn-the-stage-the-movie |website=[[Billboard (magazine)|Billboard]] |accessdate= October 15, 2018 |date=2018 m. spalio 12 d}}&lt;/ref&gt;
|-
! scope=&quot;row&quot;| 2019
| ''Love Yourself in Seoul''
| style=&quot;text-align:center&quot; | &lt;ref&gt;{{cite web |title=[공식]방탄소년단 콘서트 영화 '러브유어셀프 인 서울', 1월 26일 개봉 확정 |url=https://entertain.naver.com/read?oid=076&amp;aid=0003357653 |website=[[Naver]] |publisher=Sports News |accessdate=December 13, 2018 |language=ko |date=2018 m. gruodžio 14 d}}&lt;/ref&gt;
|-
!2019
|''Bring The Soul: The Movie''
|&lt;ref&gt;Kim, Jae-ha (2019 m. birželio 25 d.). [https://variety.com/2019/music/news/bts-bring-the-soul-movie-global-release-theaters-1203253154/ „BTS' 'Bring the Soul: The Movie' Gets Global Theatrical Release“]. ''Variety''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 10 d.&lt;/ref&gt;
|}

=== Televizijos laidos ===
{| class=&quot;wikitable plainrowheaders&quot; style=&quot;text-align:left;&quot;
|-
! scope=&quot;col&quot; | Metai
! scope=&quot;col&quot; | Pavadinimas
! scope=&quot;col&quot; | Kanalas
! scope=&quot;col&quot; | Papildoma informacija
! scope=&quot;col&quot; | Žr.
|-
! scope=&quot;row&quot;| 2013
| ''Rookie King: Channel Bangtan''
| SBS MTV
| Realybės šou apie BTS, 8 serijos
| style=&quot;text-align:center&quot; | &lt;ref&gt;{{cite web |author=Diana |title=BTS gets the most views within a day for 'Blood, Sweat &amp; Tears' MV |url=http://www.asiastarz.com/articles/12451/20161011/bts-gets-views-within-day-blood-sweat-tears-mv.htm |website=Asiastarz |accessdate=November 20, 2018 |date=2016 m. spalio 11 d}}&lt;/ref&gt;
|-
! rowspan=&quot;3&quot; |2014
|''BTS China Job''
|YinYueTai
|Realybės šou apie BTS, 3 serijos
|&lt;ref&gt;&lt;bdi&gt;[http://ent.northtimes.com/ent/hldx/20140531/71655.html 防弹少年团BTS China Job迎来卖萌最终话] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190821075118/http://ent.northtimes.com/ent/hldx/20140531/71655.html |date=2019-08-21 }}&lt;/bdi&gt; [Bangtan Boys' „BTS China Job“ airs final episode]. ''North Times'' (kiniškai). 2014 m. gegužės 31 d. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 10 d.&lt;/ref&gt;
|-
|''American Hustle Life''
| Mnet
|Realybės šou apie BTS, 8 serijos
| style=&quot;text-align:center&quot; |&lt;ref&gt;{{cite web |last1=Montag |first1=Ali |title=How these 7 Korean 20-somethings became a pop music phenomenon bringing in millions |url=https://www.cnbc.com/2018/05/25/how-bts-members-rose-to-success-in-k-pop.html |website=[[CNBC]] |accessdate=October 31, 2018 |date=2018 m. gegužės 25 d}}&lt;/ref&gt;
|-
| ''BTS GO!''
| Mnet America
| Realybės šou apie BTS, 7 serija
| style=&quot;text-align:center&quot; | &lt;ref&gt;{{cite web|title=SHOW : Mnet America - [Go!] Episode 7 - Go! BTS|url=http://www.mnetamerica.com/show/1195/164128|publisher=[[Mnet (TV channel)|Mnet]]|accessdate=September 4, 2014|url-status=live|archiveurl=https://web.archive.org/web/20141006015653/http://www.mnetamerica.com/show/1195/164128|archivedate=October 6, 2014|df=}}&lt;/ref&gt;
|-
! scope=&quot;row&quot; rowspan=&quot;2&quot; | 2018–2019
| rowspan=&quot;2&quot; | ''Run BTS!''
| Mnet
| 8 serijos
| style=&quot;text-align:center&quot; | &lt;ref name = &quot;KH1&quot;/&gt;
|-
| JTBC, JTBC2
|
| style=&quot;text-align:center&quot; | &lt;ref&gt;{{Cite news|url=http://entertain.naver.com/read?oid=109&amp;aid=0003736400|title=방탄소년단X유튜브 레드, 리얼 성장 다큐 28일 첫 선|trans-title=BTS X YouTube Red, Real growth documentary|work=Onsen|date=2018 m. kovo 14 d|accessdate=March 14, 2018|last=Lee|first=Sodam|language=ko}}&lt;/ref&gt;
|}

=== Pramoginės laidos internetinėse platformose ===
{| class=&quot;wikitable plainrowheaders&quot; style=&quot;text-align:left;&quot;
|-
! scope=&quot;col&quot; | Metai
! scope=&quot;col&quot; | Pavadinimas
!Tinklas
! scope=&quot;col&quot; | Papildoma informacija
! scope=&quot;col&quot; | Žr.
|-
! scope=&quot;row&quot; | 2015
| ''BTS Bokbulbok''
| rowspan=&quot;3&quot; |V Live
| 5 serijos
| style=&quot;text-align:center&quot; rowspan=&quot;2&quot; | &lt;ref&gt;{{cite web |last1=Altatis |first1=Conan |title=K-Pop Group BTS Boys Look Pretty In Innovative Fashion |url=http://en.koreaportal.com/articles/38480/20170621/k-pop-group-bts-boys-look-pretty-innovative-fashion.htm |website=Korean Portal |accessdate=October 30, 2018 |date=2017 m. birželio 21 d}}&lt;/ref&gt;
|-
! scope=&quot;row&quot; | 2015–2017
| ''BTS GAYO''
| 15 serijų
|-
! scope=&quot;row&quot; | 2015–dabar
| ''Run BTS!''
| 3 sezonai
| style=&quot;text-align:center&quot; | &lt;ref&gt;{{Cite news|url=https://www.billboard.com/articles/columns/k-town/8022086/bts-make-armys-laugh-variety-web-series-run-bts|title=BTS Makes ARMYs Laugh in Variety Web Series 'Run BTS!'|work=[[Billboard (magazine)|Billboard]]|accessdate=March 3, 2018|date=2017 m. spalio 31 d|last=Kelley|first=Caitlin}}&lt;/ref&gt;
|-
! scope=&quot;row&quot; | 2016–dabar
| ''BTS: Bon Voyage''
|V Live, Weverse
| 4 sezonai po 8 serijas
| style=&quot;text-align:center&quot; |&lt;ref&gt;References for vLive:

* {{cite web |title=BTS BON VOYAGE |website=[[V Live (website)|V Live]] |url=https://www.vlive.tv/product/ds00u00u00000009 |accessdate=October 31, 2018}}
* {{cite web |title=BTS BON VOYAGE Season2 |website=[[V Live (website)|V Live]] |url=https://www.vlive.tv/product/ds00u00u00000035 |accessdate=October 31, 2018}}
* {{cite web |title=BTS BON VOYAGE Season 3 |url=https://www.vlive.tv/product/ds00u00u00000079 |website=[[V Live (website)|V Live]] |accessdate=October 31, 2018}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[https://www.mk.co.kr/star/hot-issues/view/2019/11/916737/ „방탄소년단, 뉴질랜드 여행기 담은 '본보야지 시즌 4' 티저 공개…19일 첫 방송“]. ''Star Today'' (korėjietiškai). Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 10 d.&lt;/ref&gt;
|-
!2018
|''Burn The Stage''
|Youtube Premium
|Dokumentinis filmas apie ''Wings'' turą; 8 serijos
|&lt;ref&gt;Lee, So-dam (2018 m. kovo 14 d.). &lt;bdi&gt;[http://entertain.naver.com/read?oid=109&amp;aid=0003736400 방탄소년단X유튜브 레드, 리얼 성장 다큐 28일 첫 선]&lt;/bdi&gt; [BTS X YouTube Red, Debuts Real Growth Documentary]. ''Osen'' (korėjietiškai). Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 10 d. – Naver tinkle.&lt;/ref&gt;
|-
!2019
|''Bring the Soul: Docu-series''
|Weverse
|Dokumentinis filmas apie ''Love Yourself'' turą; 6 serijos
|&lt;ref&gt;[https://www.billboard.com/articles/news/bts/8527652/bts-bring-the-soul-docu-series-weverse-app „BTS to Release 'Bring The Soul' Docu-Series Through Weverse App“]. ''Billboard''. Nuoroda tinkinta 2020 m. sausio 10 d.&lt;/ref&gt;
|}

== Šaltiniai ==
{{išn|4}}

[[Kategorija:Pietų Korėjos atlikėjai]]
[[Kategorija:K-pop atlikėjai]]</text>
      <sha1>klsfsbg1eislr54u318a76yf8egn1we</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Daytripper</title>
    <ns>0</ns>
    <id>533021</id>
    <revision>
      <id>7820056</id>
      <parentid>7079660</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T05:00:31Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>InternetArchiveBot</username>
        <id>150094</id>
      </contributor>
      <comment>Rescuing 3 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5</comment>
      <origin>7820056</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3106" sha1="avy3fbki07ylydyh8yjmrtra89hp1bu" xml:space="preserve">'''Daytripper''' – dešimties numerių amerikiečių [[komiksas]], kurį sukūrė broliai brazilai Fábio Moon ir Gabriel Bá, išleido „[[DC Comics]]“ su „[[Vertigo (DC Comics)|Vertigo]]“ spaudu.&lt;ref&gt;{{Cite web|first = Vaneta|last = Rogers|url = http://www.comicbookresources.com/?page|title = Daytripping - Ba, Moon &amp; Schreck on 'Daytripper'|publisher = Newsarama|date = 2008-09-19|accessdate = |archive-date = 2008-12-06|archive-url = https://web.archive.org/web/20081206204527/http://comicbookresources.com/?page|url-status = dead}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{Cite web|first = Steve|last = Sunu|url = http://www.comicbookresources.com/?page|title = Bá and Moon Go &quot;Daytripping&quot;|publisher = Comic Book Resources|date = 2009-11-18|accessdate = |archive-date = 2008-12-06|archive-url = https://web.archive.org/web/20081206204527/http://comicbookresources.com/?page|url-status = dead}}&lt;/ref&gt;

Pagrindinis komikso veikėjas – Brasas (Brás de Oliva Domingos), Brazilijos rašytojo sūnus, kuris aprašo mirusiųjų artimųjų žmonių gyvenimo santrumpas laikraščio skiltyse. Tačiau Brasas dar nėra pasiruošęs rašyti apie save patį. Komikse pasakojama apie šio jaunuolio gyvenimą jo įvairiais gyvenimo etapais: apie pirmąją jo meilę, santuoką ir vaiko gimimą.

== Pripažinimas ==
2011 m. vasario mėn. komiksas buvo pirmoje „[[The New York Times|New York Times]]“ grafinių novelių sąrašo vietoje.&lt;ref&gt;{{Cite web|url = https://www.nytimes.com/best-sellers-books/2011-02-27/paperback-graphic-books/list.html|title = Paperback Graphic Books February 27, 2011|work = [[The New York Times|New York Times]]|date = 2011-02-27|accessdate = }}&lt;/ref&gt;

== Apdovanojimai ==

* 2011:
** Laimėjo „Best Limited Series or Story Arc“ (Eisner apdovanojimas)
** Laimėjo „Best Single Issue or Story“ (Harvey apdovanojimas)
** Laimėjo „Favourite New Comicbook“ (Eagle apdovanojimas)&lt;ref&gt;{{Cite web|first = Rich|last = Johnston|url = http://www.bleedingcool.com/2011/05/27/the-eagle-awards-results-and-dave-gibbons-acceptance-speech/|title = The Eagle Awards – Results And Dave Gibbons’ Acceptance Speech|publisher = Bleeding Cool|date = 2011-05-27|accessdate = 2011-05-27}}&lt;/ref&gt;

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

== Nuorodos ==
* [http://fabioandgabriel.blogspot.com/search/label/Daytripper ''Daytripper''] Moon ir Bá tinklaraštyje
* [http://www.vertigocomics.com/tags/daytripper-0 ''Daytripper''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20151002132804/http://www.vertigocomics.com/tags/daytripper-0 |date=2015-10-02 }} Vertigo tinklaraštyje.
* [http://www.comicbookresources.com/?page=user_review&amp;id=1663 ''Daytripper'' #1 review] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100131172036/http://comicbookresources.com/?page=user_review&amp;id=1663 |date=2010-01-31 }}, Comic Book Resources
* [http://tntoday.utk.edu/2014/04/07/daytripper-2014-life-of-the-mind-book/ ''Tennessee Today'' straipsnis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170224065828/http://tntoday.utk.edu/2014/04/07/daytripper-2014-life-of-the-mind-book/ |date=2017-02-24 }}

[[Kategorija:Komiksai]]</text>
      <sha1>avy3fbki07ylydyh8yjmrtra89hp1bu</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FC Veris</title>
    <ns>0</ns>
    <id>534999</id>
    <revision>
      <id>7819579</id>
      <parentid>7636984</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:15:49Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819579</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2661" sha1="qmkd6t1a853skulodjjjk5zztp8svdk" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Kišiniovo „Veris“
| image    = [[Vaizdas:FC Veris Chişinău.png|150px]]
| fullname = Football Club Veris Chişinău
| founded  = 2011 m.
| ground   = „Stadionul Sîngerei“ stadionas, [[Sindžerėjus]]
| capacity = 1 500
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 
| 
| kit_alt1      = 
| pattern_la1 = _whiteshoulders
| pattern_b1  = 
| pattern_ra1 = _whiteshoulders
| pattern_sh1 = 
| pattern_so1 = 
| leftarm1    = 800080
| body1       = 800080
| rightarm1   = 800080
| shorts1     = 800080
| socks1      = FFFFFF
| kit_alt2      = 
| pattern_la2 = _blueshoulders
| pattern_b2  = 
| pattern_ra2 = _blueshoulders
| pattern_sh2 = 
| pattern_so2 = 
| leftarm2    = FFFFFF
| body2       = FFFFFF
| rightarm2   = FFFFFF
| shorts2     = 0000FF
| socks2      = 0000FF
}}

'''Kišiniovo „Veris“''' – [[Moldavija|Moldavijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Kišiniovas|Kišiniovo]].

== Istorija ==
[[2011]] m. [[gegužės 26]] d. įkurtas klubas Draganeščio ({{ro|Drăgăneşti}}) kaime, netoli [[Sindžerėjus|Sindžerėjaus]]. Vietos jaunimas, remiamas verslininko Vladimir Niculae, susibūrė į futbolo klubą. Naujokai tapo rajono pirmenybių nugalėtojais, o paskui klubas iškilo iki aukščiausiojo šalies diviziono. Iš Draganeščio kaimo persikėlė į šalies sostinę [[Kišiniovas|Kišiniovą]]. 

2013–2014 m. sezone užėmė trečią vietą. 2014–2015 sezone klubas dalyvavo Europos lygos turnyre, tačiau [[2014]] m. gruodžio mėn. buvo pašalintas iš nacionalinio diviziono.&lt;ref&gt;http://moldfootball.com/?index=news&amp;news=20368&lt;/ref&gt; Klubo vadovybė oficialia priežastimi įvardijo nesąžiningą teisėjavimą taurės rungtynėse prieš [[FC Sheriff]], tačiau tikrąja priežastimi galėjo būti finansinės problemos. Klubo pasiekimai buvo anuliuoti, o komandai uždrausta trejus metus dalyvauti įvairaus lygmens čempionatuose. Nuo 2015–2016 m. sezono komanda turėjo galimybę rungtyniauti Divizia B.

== Pasiekimai ==
{{MDAfut
|0|
|0|
|1|2014
|0|
|1|2013
|0|
|0|}}

{{MDAfl | 2013 | 2015 | 2 | 3 ''(2014 m.)''}}

== Sezonai ==
{{fs1|MDA}}
{{fs2|MDA|2011–2012|III &lt;small&gt;''(Divizia B (šiaurė))''&lt;/small&gt;| 1 | II etapas}}
{{fs2|MDA|2012–2013|II &lt;small&gt;''(Divizia A)''&lt;/small&gt;| 1 | finalas}}
{{fs2|MDA|2013–2014|I| 3 | 1/4 f.}}
{{fs2|MDA|2014–2015|I| [[File:Symbol delete vote.svg|17px]] | }}
{{fs2|MDA|2015–2016||  | }}
{{fs2|MDA|2016–2017||  | }}
{{fs2|MDA|2017–2018||  | }}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://int.soccerway.com/teams/moldova/veris-fc-singerei/ SOCCERWAY]

[[Kategorija:Moldavijos futbolo klubai|Veris Chișinău]]</text>
      <sha1>qmkd6t1a853skulodjjjk5zztp8svdk</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819581</id>
      <parentid>7819579</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:16:01Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819581</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2653" sha1="73r6nnd8zmsrto0re2rdptev36t87e6" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Kišiniovo „Veris“
| image    = [[Vaizdas:FC Veris Chişinău.png|150px]]
| fullname = Football Club Veris Chişinău
| founded  = 2011 m.
| ground   = „Stadionul Sîngerei“ stadionas, [[Sindžerėjus]]
| capacity = 1 500
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 
| 
| kit_alt1      = 
| pattern_la1 = _whiteshoulders
| pattern_b1  = 
| pattern_ra1 = _whiteshoulders
| pattern_sh1 = 
| pattern_so1 = 
| leftarm1    = 800080
| body1       = 800080
| rightarm1   = 800080
| shorts1     = 800080
| socks1      = FFFFFF
| kit_alt2      = 
| pattern_la2 = _blueshoulders
| pattern_b2  = 
| pattern_ra2 = _blueshoulders
| pattern_sh2 = 
| pattern_so2 = 
| leftarm2    = FFFFFF
| body2       = FFFFFF
| rightarm2   = FFFFFF
| shorts2     = 0000FF
| socks2      = 0000FF
}}

'''Kišiniovo „Veris“''' – [[Moldavija|Moldavijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Kišiniovas|Kišiniovo]].

== Istorija ==
2011 m. gegužės 26 d. įkurtas klubas Draganeščio ({{ro|Drăgăneşti}}) kaime, netoli [[Sindžerėjus|Sindžerėjaus]]. Vietos jaunimas, remiamas verslininko Vladimir Niculae, susibūrė į futbolo klubą. Naujokai tapo rajono pirmenybių nugalėtojais, o paskui klubas iškilo iki aukščiausiojo šalies diviziono. Iš Draganeščio kaimo persikėlė į šalies sostinę [[Kišiniovas|Kišiniovą]]. 

2013–2014 m. sezone užėmė trečią vietą. 2014–2015 sezone klubas dalyvavo Europos lygos turnyre, tačiau [[2014]] m. gruodžio mėn. buvo pašalintas iš nacionalinio diviziono.&lt;ref&gt;http://moldfootball.com/?index=news&amp;news=20368&lt;/ref&gt; Klubo vadovybė oficialia priežastimi įvardijo nesąžiningą teisėjavimą taurės rungtynėse prieš [[FC Sheriff]], tačiau tikrąja priežastimi galėjo būti finansinės problemos. Klubo pasiekimai buvo anuliuoti, o komandai uždrausta trejus metus dalyvauti įvairaus lygmens čempionatuose. Nuo 2015–2016 m. sezono komanda turėjo galimybę rungtyniauti Divizia B.

== Pasiekimai ==
{{MDAfut
|0|
|0|
|1|2014
|0|
|1|2013
|0|
|0|}}

{{MDAfl | 2013 | 2015 | 2 | 3 ''(2014 m.)''}}

== Sezonai ==
{{fs1|MDA}}
{{fs2|MDA|2011–2012|III &lt;small&gt;''(Divizia B (šiaurė))''&lt;/small&gt;| 1 | II etapas}}
{{fs2|MDA|2012–2013|II &lt;small&gt;''(Divizia A)''&lt;/small&gt;| 1 | finalas}}
{{fs2|MDA|2013–2014|I| 3 | 1/4 f.}}
{{fs2|MDA|2014–2015|I| [[File:Symbol delete vote.svg|17px]] | }}
{{fs2|MDA|2015–2016||  | }}
{{fs2|MDA|2016–2017||  | }}
{{fs2|MDA|2017–2018||  | }}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://int.soccerway.com/teams/moldova/veris-fc-singerei/ SOCCERWAY]

[[Kategorija:Moldavijos futbolo klubai|Veris Chișinău]]</text>
      <sha1>73r6nnd8zmsrto0re2rdptev36t87e6</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819582</id>
      <parentid>7819581</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:16:12Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Nuorodos */</comment>
      <origin>7819582</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2583" sha1="e0u68wdcg78w8dy7rafcxnei82jvl30" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Kišiniovo „Veris“
| image    = [[Vaizdas:FC Veris Chişinău.png|150px]]
| fullname = Football Club Veris Chişinău
| founded  = 2011 m.
| ground   = „Stadionul Sîngerei“ stadionas, [[Sindžerėjus]]
| capacity = 1 500
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 
| 
| kit_alt1      = 
| pattern_la1 = _whiteshoulders
| pattern_b1  = 
| pattern_ra1 = _whiteshoulders
| pattern_sh1 = 
| pattern_so1 = 
| leftarm1    = 800080
| body1       = 800080
| rightarm1   = 800080
| shorts1     = 800080
| socks1      = FFFFFF
| kit_alt2      = 
| pattern_la2 = _blueshoulders
| pattern_b2  = 
| pattern_ra2 = _blueshoulders
| pattern_sh2 = 
| pattern_so2 = 
| leftarm2    = FFFFFF
| body2       = FFFFFF
| rightarm2   = FFFFFF
| shorts2     = 0000FF
| socks2      = 0000FF
}}

'''Kišiniovo „Veris“''' – [[Moldavija|Moldavijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Kišiniovas|Kišiniovo]].

== Istorija ==
2011 m. gegužės 26 d. įkurtas klubas Draganeščio ({{ro|Drăgăneşti}}) kaime, netoli [[Sindžerėjus|Sindžerėjaus]]. Vietos jaunimas, remiamas verslininko Vladimir Niculae, susibūrė į futbolo klubą. Naujokai tapo rajono pirmenybių nugalėtojais, o paskui klubas iškilo iki aukščiausiojo šalies diviziono. Iš Draganeščio kaimo persikėlė į šalies sostinę [[Kišiniovas|Kišiniovą]]. 

2013–2014 m. sezone užėmė trečią vietą. 2014–2015 sezone klubas dalyvavo Europos lygos turnyre, tačiau [[2014]] m. gruodžio mėn. buvo pašalintas iš nacionalinio diviziono.&lt;ref&gt;http://moldfootball.com/?index=news&amp;news=20368&lt;/ref&gt; Klubo vadovybė oficialia priežastimi įvardijo nesąžiningą teisėjavimą taurės rungtynėse prieš [[FC Sheriff]], tačiau tikrąja priežastimi galėjo būti finansinės problemos. Klubo pasiekimai buvo anuliuoti, o komandai uždrausta trejus metus dalyvauti įvairaus lygmens čempionatuose. Nuo 2015–2016 m. sezono komanda turėjo galimybę rungtyniauti Divizia B.

== Pasiekimai ==
{{MDAfut
|0|
|0|
|1|2014
|0|
|1|2013
|0|
|0|}}

{{MDAfl | 2013 | 2015 | 2 | 3 ''(2014 m.)''}}

== Sezonai ==
{{fs1|MDA}}
{{fs2|MDA|2011–2012|III &lt;small&gt;''(Divizia B (šiaurė))''&lt;/small&gt;| 1 | II etapas}}
{{fs2|MDA|2012–2013|II &lt;small&gt;''(Divizia A)''&lt;/small&gt;| 1 | finalas}}
{{fs2|MDA|2013–2014|I| 3 | 1/4 f.}}
{{fs2|MDA|2014–2015|I| [[File:Symbol delete vote.svg|17px]] | }}
{{fs2|MDA|2015–2016||  | }}
{{fs2|MDA|2016–2017||  | }}
{{fs2|MDA|2017–2018||  | }}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* 

[[Kategorija:Moldavijos futbolo klubai|Veris Chișinău]]</text>
      <sha1>e0u68wdcg78w8dy7rafcxnei82jvl30</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FC Ungheni</title>
    <ns>0</ns>
    <id>535020</id>
    <revision>
      <id>7819566</id>
      <parentid>7636979</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:11:34Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819566</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2233" sha1="9qp0w4ezh2c2dbdl7r5c2rzamvxnowu" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Ungenio „Ungheni“
| image    = [[Vaizdas:FC Ungheni.png|150px]]
| fullname = Clubul de Fotbal Ungheni
| founded  = 2012 m.
| ground   = „Stadionul Mircea Eliade“ stadionas, [[Nisporenis]]
| capacity = 2 500
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 
| 
|pattern_la1 = 
|pattern_b1  = FFFF00
|pattern_ra1 = 
|pattern_sh1 = 
|pattern_so1 = FFFF00
|leftarm1    = FFFF00
|body1       = FFFF00
|rightarm1   = FFFF00
|shorts1     = 0000FF
|socks1      = FFFF00
|pattern_la2 =   
|pattern_b2  =   
|pattern_ra2 =   
|pattern_sh2 = 
|pattern_so2 =  
|leftarm2    = 0000FF
|body2       = 0000FF
|rightarm2   = 0000FF
|shorts2     = 0000FF
|socks2      = FFFF00
}}

'''Ungenis „Ungheni“''' – [[Moldavija|Moldavijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Ungenis|Ungenio]]. Namų rungtynes žaidžia [[Nisporenis|Nisporenyje]].

== Istorija ==
[[2012]] m. [[gegužės 26]] d. įkurtas klubas.&lt;ref&gt;https://www.publika.md/cf-ungheni-vrea-sa-joace-in-divizia-nationala-clubul-a-depus-actele-la-federatia-moldoveneasca-de-fotbal_2658861.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180301225404/https://www.publika.md/cf-ungheni-vrea-sa-joace-in-divizia-nationala-clubul-a-depus-actele-la-federatia-moldoveneasca-de-fotbal_2658861.html |date=2018-03-01 }}&lt;/ref&gt;

Iš trečios pakopos buvo pakilęs į elito divizioną, bet jame neįsitvirtino.

== Pasiekimai ==

{{MDAfl | 2016 | 2017 | 1 | 11 ''(2017 m.)''}}

== Sezonai ==
{{fs1|MDA}}
{{fs2|MDA|2013–2014|III &lt;small&gt;''(Divizia B ''(Pietūs)'')''&lt;/small&gt;| 6 | 1/32 f. }}
{{fs2|MDA|2014–2015|III &lt;small&gt;''(Divizia B ''(Pietūs)'')''&lt;/small&gt;| 1 | I etapas }}
{{fs2|MDA|2015–2016|II &lt;small&gt;''(Divizia A)''&lt;/small&gt;| 4 | 1/8 f. }}
{{fs2|MDA|2016–2017|I| 11 [[File:RedDownArrow.svg|17px]] | 1/16 f.}}
{{fs2|MDA|2017–2018|II &lt;small&gt;''(Divizia A)''&lt;/small&gt;| 10 | 1/16 f.}}
{{fs2|MDA|2018–2019|II &lt;small&gt;''(Divizia A)''&lt;/small&gt;| 7 | 1/32 f.}}
{{fs2|MDA|2019–2020|II| 13 |}}
{{fs2|MDA|2020–2021|III|  | }}
{{fs2|MDA|2021–2022|II ''(Divizia A)''|  | }}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|2}}

== Nuorodos ==
* [https://int.soccerway.com/teams/moldova/fc-abus-ungheni/22660/ SOCCERWAY]

[[Kategorija:Moldavijos futbolo klubai|Ungheni]]</text>
      <sha1>9qp0w4ezh2c2dbdl7r5c2rzamvxnowu</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819567</id>
      <parentid>7819566</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:11:58Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819567</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2248" sha1="2pnsnip3prptctvf9o1m3hrjmyiluph" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Ungenio „Ungheni“
| image    = [[Vaizdas:FC Ungheni.png|150px]]
| fullname = Clubul de Fotbal Ungheni
| founded  = 2012 m.
| ground   = „Stadionul Mircea Eliade“ stadionas, [[Nisporenis]]
| capacity = 2 500
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 
| 
|pattern_la1 = 
|pattern_b1  = FFFF00
|pattern_ra1 = 
|pattern_sh1 = 
|pattern_so1 = FFFF00
|leftarm1    = FFFF00
|body1       = FFFF00
|rightarm1   = FFFF00
|shorts1     = 0000FF
|socks1      = FFFF00
|pattern_la2 =   
|pattern_b2  =   
|pattern_ra2 =   
|pattern_sh2 = 
|pattern_so2 =  
|leftarm2    = 0000FF
|body2       = 0000FF
|rightarm2   = 0000FF
|shorts2     = 0000FF
|socks2      = FFFF00
}}

'''Ungenis „Ungheni“''' – [[Moldavija|Moldavijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Ungenis|Ungenio]]. Namų rungtynes žaidžia [[Nisporenis|Nisporenyje]].

== Istorija ==
2012 m. gegužės 26 d. įkurtas klubas.&lt;ref&gt;https://www.publika.md/cf-ungheni-vrea-sa-joace-in-divizia-nationala-clubul-a-depus-actele-la-federatia-moldoveneasca-de-fotbal_2658861.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180301225404/https://www.publika.md/cf-ungheni-vrea-sa-joace-in-divizia-nationala-clubul-a-depus-actele-la-federatia-moldoveneasca-de-fotbal_2658861.html |date=2018-03-01 }}&lt;/ref&gt;

Iš trečios pakopos buvo pakilęs į stipriausią šalies futbolo divizioną, bet jame neįsitvirtino.

== Pasiekimai ==

{{MDAfl | 2016 | 2017 | 1 | 11 ''(2017 m.)''}}

== Sezonai ==
{{fs1|MDA}}
{{fs2|MDA|2013–2014|III &lt;small&gt;''(Divizia B ''(Pietūs)'')''&lt;/small&gt;| 6 | 1/32 f. }}
{{fs2|MDA|2014–2015|III &lt;small&gt;''(Divizia B ''(Pietūs)'')''&lt;/small&gt;| 1 | I etapas }}
{{fs2|MDA|2015–2016|II &lt;small&gt;''(Divizia A)''&lt;/small&gt;| 4 | 1/8 f. }}
{{fs2|MDA|2016–2017|I| 11 [[File:RedDownArrow.svg|17px]] | 1/16 f.}}
{{fs2|MDA|2017–2018|II &lt;small&gt;''(Divizia A)''&lt;/small&gt;| 10 | 1/16 f.}}
{{fs2|MDA|2018–2019|II &lt;small&gt;''(Divizia A)''&lt;/small&gt;| 7 | 1/32 f.}}
{{fs2|MDA|2019–2020|II| 13 |}}
{{fs2|MDA|2020–2021|III|  | }}
{{fs2|MDA|2021–2022|II ''(Divizia A)''|  | }}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|2}}

== Nuorodos ==
* [https://int.soccerway.com/teams/moldova/fc-abus-ungheni/22660/ SOCCERWAY]

[[Kategorija:Moldavijos futbolo klubai|Ungheni]]</text>
      <sha1>2pnsnip3prptctvf9o1m3hrjmyiluph</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819568</id>
      <parentid>7819567</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:12:15Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Nuorodos */</comment>
      <origin>7819568</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2237" sha1="lp8pklvlc309v6kcm8obzl6i04v4c5j" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Ungenio „Ungheni“
| image    = [[Vaizdas:FC Ungheni.png|150px]]
| fullname = Clubul de Fotbal Ungheni
| founded  = 2012 m.
| ground   = „Stadionul Mircea Eliade“ stadionas, [[Nisporenis]]
| capacity = 2 500
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 
| 
|pattern_la1 = 
|pattern_b1  = FFFF00
|pattern_ra1 = 
|pattern_sh1 = 
|pattern_so1 = FFFF00
|leftarm1    = FFFF00
|body1       = FFFF00
|rightarm1   = FFFF00
|shorts1     = 0000FF
|socks1      = FFFF00
|pattern_la2 =   
|pattern_b2  =   
|pattern_ra2 =   
|pattern_sh2 = 
|pattern_so2 =  
|leftarm2    = 0000FF
|body2       = 0000FF
|rightarm2   = 0000FF
|shorts2     = 0000FF
|socks2      = FFFF00
}}

'''Ungenis „Ungheni“''' – [[Moldavija|Moldavijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Ungenis|Ungenio]]. Namų rungtynes žaidžia [[Nisporenis|Nisporenyje]].

== Istorija ==
2012 m. gegužės 26 d. įkurtas klubas.&lt;ref&gt;https://www.publika.md/cf-ungheni-vrea-sa-joace-in-divizia-nationala-clubul-a-depus-actele-la-federatia-moldoveneasca-de-fotbal_2658861.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180301225404/https://www.publika.md/cf-ungheni-vrea-sa-joace-in-divizia-nationala-clubul-a-depus-actele-la-federatia-moldoveneasca-de-fotbal_2658861.html |date=2018-03-01 }}&lt;/ref&gt;

Iš trečios pakopos buvo pakilęs į stipriausią šalies futbolo divizioną, bet jame neįsitvirtino.

== Pasiekimai ==

{{MDAfl | 2016 | 2017 | 1 | 11 ''(2017 m.)''}}

== Sezonai ==
{{fs1|MDA}}
{{fs2|MDA|2013–2014|III &lt;small&gt;''(Divizia B ''(Pietūs)'')''&lt;/small&gt;| 6 | 1/32 f. }}
{{fs2|MDA|2014–2015|III &lt;small&gt;''(Divizia B ''(Pietūs)'')''&lt;/small&gt;| 1 | I etapas }}
{{fs2|MDA|2015–2016|II &lt;small&gt;''(Divizia A)''&lt;/small&gt;| 4 | 1/8 f. }}
{{fs2|MDA|2016–2017|I| 11 [[File:RedDownArrow.svg|17px]] | 1/16 f.}}
{{fs2|MDA|2017–2018|II &lt;small&gt;''(Divizia A)''&lt;/small&gt;| 10 | 1/16 f.}}
{{fs2|MDA|2018–2019|II &lt;small&gt;''(Divizia A)''&lt;/small&gt;| 7 | 1/32 f.}}
{{fs2|MDA|2019–2020|II| 13 |}}
{{fs2|MDA|2020–2021|III|  | }}
{{fs2|MDA|2021–2022|II ''(Divizia A)''|  | }}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|2}}

== Nuorodos ==
* [https://www.soccerway.com/team/fc-ungheni/z3hvjQF3/ SOCCERWAY]

[[Kategorija:Moldavijos futbolo klubai|Ungheni]]</text>
      <sha1>lp8pklvlc309v6kcm8obzl6i04v4c5j</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FC Spicul Chișcăreni</title>
    <ns>0</ns>
    <id>535035</id>
    <revision>
      <id>7819543</id>
      <parentid>7636966</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T11:59:57Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819543</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1933" sha1="s7bcmaatxt1ert2dcxp0o1hs6rop44f" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Spicul Chișcăreni
| image    = [[Vaizdas:FC Spicul Chișcăreni.png|150px]]
| fullname = Fotbal Club Spicul Chișcăreni
| founded  = 1991 m.
| ground   = „Stadionul Spicul“ stadionas, [[Kiškerenis]]
| capacity = 1 000
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 
| 
| pattern_la1 = | pattern_b1 = | pattern_ra1 = |
  leftarm1 = 0000FF | body1 = 0000FF | rightarm1 = 0000FF | shorts1 = 000000 | socks1 = 000000 |
  pattern_la2 = | pattern_b2 = | pattern_ra2 = |
  leftarm2 = FFFFff | body2 = FFFFff | rightarm2 = FFFFff | shorts2 = 000000 | socks2 = 000000
}}

'''Kriškarėnio „Spicul“''' – [[Moldavija|Moldavijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Kiškerenis|Kiškerenio]].

== Istorija ==

Įkurtas [[1991]] m. Dalyvavo elito diviziono kovose [[2017]] m. Surinko vos 14 taškų ir liko paskutinėje vietoje (dešimti).&lt;ref&gt;https://footballski.fr/2017-an-de-football-moldavie&lt;/ref&gt; Tiesa, [[2017]]–ųjų pirmenybės buvo vos dviejų ratų ir viso sužaista tik 18 rungtynių.

== Pasiekimai ==
; '''&quot;B&quot; divisionas'''
: '''Nugalėtojai (1):''' 2014–2015 m.

; '''Divizia A'''
: '''Nugalėtojai (1):''' 2015–2016 m.

== Sezonai ==

{{fs1|MDA}}
{{fs2|MDA|2014–2015|III &lt;small&gt;''(Divizia B)''&lt;/small&gt;| 1 | }}
{{fs2|MDA|2015–2016|II &lt;small&gt;''(Divizia A)''&lt;/small&gt;| 1 | }}
{{fs2|MDA|2016–2017|II &lt;small&gt;''(Divizia A)''&lt;/small&gt;| 3 | }}
{{fs2|MDA|2017–2018|I| 10 [[File:RedDownArrow.svg|17px]] | }}
|}

==Personalas==
* [[Vasilijus Košelevas]] ({{Ru|Василий Кошелев}}) – vartininkų treneris nuo 2018 m. kovo 5 d.&lt;ref&gt;http://moldfootball.com/?index=news&amp;news=29483&lt;/ref&gt;

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://int.soccerway.com/teams/moldova/spicul-chicreni/32475/ SOCCERWAY]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fc-spicul-chiscareni/26361/ Globalsportsarchive]

[[Kategorija:Moldavijos futbolo klubai|Spicul Chișcăreni]]</text>
      <sha1>s7bcmaatxt1ert2dcxp0o1hs6rop44f</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819544</id>
      <parentid>7819543</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:00:36Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819544</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1956" sha1="8sz7ef1l6oellgxz4chcid8ri7gkohm" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Spicul Chișcăreni
| image    = [[Vaizdas:FC Spicul Chișcăreni.png|150px]]
| fullname = Fotbal Club Spicul Chișcăreni
| founded  = 1991 m.
| ground   = „Stadionul Spicul“ stadionas, [[Kiškerenis]]
| capacity = 1 000
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 
| 
| pattern_la1 = | pattern_b1 = | pattern_ra1 = |
  leftarm1 = 0000FF | body1 = 0000FF | rightarm1 = 0000FF | shorts1 = 000000 | socks1 = 000000 |
  pattern_la2 = | pattern_b2 = | pattern_ra2 = |
  leftarm2 = FFFFff | body2 = FFFFff | rightarm2 = FFFFff | shorts2 = 000000 | socks2 = 000000
}}

'''Kriškarėnio „Spicul“''' – [[Moldavija|Moldavijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Kiškerenis|Kiškerenio]].

== Istorija ==

Įkurtas 1991 m. 2017 m. sezone varžėsi pajėgiausiame šalies futbolo divizione, kur surinko vos 14 taškų ir liko paskutinėje vietoje (dešimti).&lt;ref&gt;https://footballski.fr/2017-an-de-football-moldavie&lt;/ref&gt; Tiesa, [[2017]]–ųjų pirmenybės buvo vos dviejų ratų ir viso sužaista tik 18 rungtynių.

== Pasiekimai ==
; '''&quot;B&quot; divisionas'''
: '''Nugalėtojai (1):''' 2014–2015 m.

; '''Divizia A'''
: '''Nugalėtojai (1):''' 2015–2016 m.

== Sezonai ==

{{fs1|MDA}}
{{fs2|MDA|2014–2015|III &lt;small&gt;''(Divizia B)''&lt;/small&gt;| 1 | }}
{{fs2|MDA|2015–2016|II &lt;small&gt;''(Divizia A)''&lt;/small&gt;| 1 | }}
{{fs2|MDA|2016–2017|II &lt;small&gt;''(Divizia A)''&lt;/small&gt;| 3 | }}
{{fs2|MDA|2017–2018|I| 10 [[File:RedDownArrow.svg|17px]] | }}
|}

==Personalas==
* [[Vasilijus Košelevas]] ({{Ru|Василий Кошелев}}) – vartininkų treneris nuo 2018 m. kovo 5 d.&lt;ref&gt;http://moldfootball.com/?index=news&amp;news=29483&lt;/ref&gt;

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://int.soccerway.com/teams/moldova/spicul-chicreni/32475/ SOCCERWAY]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fc-spicul-chiscareni/26361/ Globalsportsarchive]

[[Kategorija:Moldavijos futbolo klubai|Spicul Chișcăreni]]</text>
      <sha1>8sz7ef1l6oellgxz4chcid8ri7gkohm</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819545</id>
      <parentid>7819544</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:01:31Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819545</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1963" sha1="p6gkh7bppjf4ltt9mfag41861pjiyrm" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Spicul Chișcăreni
| image    = [[Vaizdas:FC Spicul Chișcăreni.png|150px]]
| fullname = Fotbal Club Spicul Chișcăreni
| founded  = 1991 m.
| ground   = „Stadionul Spicul“ stadionas, [[Kiškerenis]]
| capacity = 1 000
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 
| 
| pattern_la1 = | pattern_b1 = | pattern_ra1 = |
  leftarm1 = 0000FF | body1 = 0000FF | rightarm1 = 0000FF | shorts1 = 000000 | socks1 = 000000 |
  pattern_la2 = | pattern_b2 = | pattern_ra2 = |
  leftarm2 = FFFFff | body2 = FFFFff | rightarm2 = FFFFff | shorts2 = 000000 | socks2 = 000000
}}

'''Kriškarėnio „Spicul“''' – [[Moldavija|Moldavijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Kiškerenis|Kiškerenio]].

== Istorija ==

Įkurtas 1991 m. 2017 m. sezone varžėsi pajėgiausiame šalies futbolo divizione, kur surinko vos 14 taškų ir liko paskutinėje vietoje (dešimti).&lt;ref&gt;https://footballski.fr/2017-an-de-football-moldavie&lt;/ref&gt; Tiesa, 2017 m. sezone buvo žaidžiama dviejų ratų sistema, tad ir viso sužaista tik 18 rungtynių.

== Pasiekimai ==
; '''&quot;B&quot; divisionas'''
: '''Nugalėtojai (1):''' 2014–2015 m.

; '''Divizia A'''
: '''Nugalėtojai (1):''' 2015–2016 m.

== Sezonai ==

{{fs1|MDA}}
{{fs2|MDA|2014–2015|III &lt;small&gt;''(Divizia B)''&lt;/small&gt;| 1 | }}
{{fs2|MDA|2015–2016|II &lt;small&gt;''(Divizia A)''&lt;/small&gt;| 1 | }}
{{fs2|MDA|2016–2017|II &lt;small&gt;''(Divizia A)''&lt;/small&gt;| 3 | }}
{{fs2|MDA|2017–2018|I| 10 [[File:RedDownArrow.svg|17px]] | }}
|}

==Personalas==
* [[Vasilijus Košelevas]] ({{Ru|Василий Кошелев}}) – vartininkų treneris nuo 2018 m. kovo 5 d.&lt;ref&gt;http://moldfootball.com/?index=news&amp;news=29483&lt;/ref&gt;

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://int.soccerway.com/teams/moldova/spicul-chicreni/32475/ SOCCERWAY]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fc-spicul-chiscareni/26361/ Globalsportsarchive]

[[Kategorija:Moldavijos futbolo klubai|Spicul Chișcăreni]]</text>
      <sha1>p6gkh7bppjf4ltt9mfag41861pjiyrm</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819546</id>
      <parentid>7819545</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:01:46Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Nuorodos */</comment>
      <origin>7819546</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1962" sha1="prbb1l3excwta9ylt3sjr0cvvh19rx1" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Spicul Chișcăreni
| image    = [[Vaizdas:FC Spicul Chișcăreni.png|150px]]
| fullname = Fotbal Club Spicul Chișcăreni
| founded  = 1991 m.
| ground   = „Stadionul Spicul“ stadionas, [[Kiškerenis]]
| capacity = 1 000
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 
| 
| pattern_la1 = | pattern_b1 = | pattern_ra1 = |
  leftarm1 = 0000FF | body1 = 0000FF | rightarm1 = 0000FF | shorts1 = 000000 | socks1 = 000000 |
  pattern_la2 = | pattern_b2 = | pattern_ra2 = |
  leftarm2 = FFFFff | body2 = FFFFff | rightarm2 = FFFFff | shorts2 = 000000 | socks2 = 000000
}}

'''Kriškarėnio „Spicul“''' – [[Moldavija|Moldavijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Kiškerenis|Kiškerenio]].

== Istorija ==

Įkurtas 1991 m. 2017 m. sezone varžėsi pajėgiausiame šalies futbolo divizione, kur surinko vos 14 taškų ir liko paskutinėje vietoje (dešimti).&lt;ref&gt;https://footballski.fr/2017-an-de-football-moldavie&lt;/ref&gt; Tiesa, 2017 m. sezone buvo žaidžiama dviejų ratų sistema, tad ir viso sužaista tik 18 rungtynių.

== Pasiekimai ==
; '''&quot;B&quot; divisionas'''
: '''Nugalėtojai (1):''' 2014–2015 m.

; '''Divizia A'''
: '''Nugalėtojai (1):''' 2015–2016 m.

== Sezonai ==

{{fs1|MDA}}
{{fs2|MDA|2014–2015|III &lt;small&gt;''(Divizia B)''&lt;/small&gt;| 1 | }}
{{fs2|MDA|2015–2016|II &lt;small&gt;''(Divizia A)''&lt;/small&gt;| 1 | }}
{{fs2|MDA|2016–2017|II &lt;small&gt;''(Divizia A)''&lt;/small&gt;| 3 | }}
{{fs2|MDA|2017–2018|I| 10 [[File:RedDownArrow.svg|17px]] | }}
|}

==Personalas==
* [[Vasilijus Košelevas]] ({{Ru|Василий Кошелев}}) – vartininkų treneris nuo 2018 m. kovo 5 d.&lt;ref&gt;http://moldfootball.com/?index=news&amp;news=29483&lt;/ref&gt;

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://www.soccerway.com/team/fc-spicul-chiscareni/AyAxvKS5/ SOCCERWAY]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fc-spicul-chiscareni/26361/ Globalsportsarchive]

[[Kategorija:Moldavijos futbolo klubai|Spicul Chișcăreni]]</text>
      <sha1>prbb1l3excwta9ylt3sjr0cvvh19rx1</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Csákvári TK</title>
    <ns>0</ns>
    <id>535868</id>
    <revision>
      <id>7820007</id>
      <parentid>7812246</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T02:14:53Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>InternetArchiveBot</username>
        <id>150094</id>
      </contributor>
      <comment>Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5</comment>
      <origin>7820007</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="9885" sha1="lgjsec15h2x5rdlwf7z603x70qoxztk" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Csákvári TK
| image    = [[Vaizdas:Csákvári TK emblema.png|150px]]
| fullname = Csákvári Torna Klub
| founded  = [[1947]] m.
| ground   = „Tersztyánszky Ödön Sportközpont“ stadionas,&lt;br /&gt;[[Čakvaras]], [[Vengrija]]
| capacity = 2 020
| chairman = 
| manager  = 
| league   = [[Nemzeti Bajnokság II]]
| season   = 2024–2025
| position = 10 vieta, ''Nemzeti Bajnokság II''

 |pattern_la1 = _jakostrike1920yrb
 |pattern_b1  = _jakostrike1920yrb
 |pattern_ra1 = _jakostrike1920yrb
 |pattern_sh1 = _jakostrike1920rby
 |pattern_so1 = _jakolazio19rby
 |leftarm1    = FFFFFF
 |body1       = FFEE00
 |rightarm1   = FFFFFF
 |shorts1     = 0000FF
 |socks1      = 0000FF

 |pattern_la2 = _jakostrike1920wb
 |pattern_b2  = _jakostrike1920wb
 |pattern_ra2 = _jakostrike1920wb
 |pattern_sh2 = _jakostrike1920bw
 |pattern_so2 = _jakolazio19wb
 |leftarm2    = FFFFFF
 |body2       = FFFFFF
 |rightarm2   = FFFFFF
 |shorts2     = FFFFFF
 |socks2      = FFFFFF

 |pattern_la3 = _jakostrike1920nw
 |pattern_b3  = _jakostrike1920nw
 |pattern_ra3 = _jakostrike1920nw
 |pattern_sh3 = _jakostrike1920nw
 |pattern_so3 = 
 |leftarm3    = FFFFFF
 |body3       = FFFFFF
 |rightarm3   = FFFFFF
 |shorts3     = 000060
 |socks3      = 000060
}}

'''Csákvári TK''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Čakvaras|Čakvaro]]. Namų rungtynes žaidžia „Tersztyánszky Ödön Sportközpont“ stadione ([[Čakvaras]]).&lt;ref&gt;https://www.magyarfutball.hu/hu/stadion/1071&lt;/ref&gt;

== Istorija ==
Klubas įkurtas 1947 m. Rungtyniavo žemesniuose divizionuose. Pateko į [[Nemzeti Bajnokság II]].

2019–2020 m. sezone [[Nemzeti Bajnokság II]] užėmė ketvirtą vietą. 2022–2023 m. sezone liko penkioliktoje vietoje.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/hungary/nb-ii/20222023/regular-season/r70044/ 2022–2023 m. NBII sezonas pagal Soccerway]&lt;/ref&gt;

== Sezonai ==
; Pastarųjų metų sezonai
{|  class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuorodos
!Pastabos
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2025–2026'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2024–2025'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''10.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2023–2024'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''12.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]&lt;/ref&gt; 
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2022–2023'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''15.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]&lt;/ref&gt; 
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2021–2022'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''12.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2022.html 2021–2022 m. sezonas]&lt;/ref&gt; 
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2020–2021'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''17.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2021.html 2020–2021 m. sezonas]&lt;/ref&gt; 
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2019–2020'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''4.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2020.html 2019–2020 m. sezonas]&lt;/ref&gt; 
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2018–2019'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''11.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2019.html 2018–2019 m. sezonas]&lt;/ref&gt; 
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2017–2018'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''16.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2018.html 2017–2018 m. sezonas]&lt;/ref&gt; 
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2016–2017'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''16.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2017.html 2016–2017 m. sezonas]&lt;/ref&gt; 
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2015–2016'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''6.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2016.html 2018–2019 m. sezonas]&lt;/ref&gt; 
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2014–2015'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''12.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2015.html 2014–2015 m. sezonas]&lt;/ref&gt; 
|-
|||||||
|-
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia geltona mėlyna apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la= _blueborder
| pattern_b= _collarblue
| pattern_ra= _blueborder
| pattern_sh= _bluesides
| pattern_so= _bluetop
| leftarm= FFDD00
| body= FFDD00
| rightarm= FFDD00
| shorts= FFDD00
| socks= FFDD00
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _yellowborder
| pattern_b= _bluecollar
| pattern_ra= _yellowborder
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 0000FF
| body= FFFF00
| rightarm= 0000FF
| shorts= 0000FF
| socks= FFFF00
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _jakostrike1920on
 |pattern_b  = _jakostrike1920on
 |pattern_ra = _jakostrike1920on
 |pattern_sh = _jakostrike1920no
 |pattern_so = _jakolazio19no
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 000060
 |socks      = 000060
 |title      = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _jakostrike1920yrb
 |pattern_b  = _jakostrike1920yrb
 |pattern_ra = _jakostrike1920yrb
 |pattern_sh = _jakostrike1920rby
 |pattern_so = _jakolazio19rby
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFEE00
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 0000FF
 |socks      = 0000FF
 |title      = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _jakocelticmelange22wsg
 |pattern_b  = _jakocelticmelange22wsg
 |pattern_ra = _jakocelticmelange22wsg
 |pattern_sh = _jakoturin1819sgw
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
 |title      = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _jakostrike1920nw
 |pattern_b  = _jakostrike1920nw
 |pattern_ra = _jakostrike1920nw
 |pattern_sh = _jakostrike1920nw
 |pattern_so = _jakolazio19wb
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 000060
 |socks      = 000060
 |title      = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}
== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Csákvári TK'''
| style=&quot;background:Yellow;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Csákvári TK'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Csákvári TK emblema.png|150px]]'''Csákvári TK'''
| style=&quot;background:Yellow;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Csákvári TK emblema.png|150px]]'''Csákvári TK'''
|}

== Emblema ==
Nuo 2017–2018 m. sezono „Aqvital“ emblema naudojama.&lt;ref&gt;http://adatbank.mlsz.hu/club/46/0/17262/9/164001.html&lt;/ref&gt;
&lt;gallery&gt;
Vaizdas:Csákvári TK logo.jpg|Csákvári TK
Vaizdas:Csákvári TK emblema.png|Csákvári TK („Aqvital“)
&lt;/gallery&gt;

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [http://aqvitalfc.hu/ Oficiali klubo svetainė]
* [https://www.facebook.com/Cs%C3%A1kv%C3%A1ri-Torna-Klub-174067859308191/ Facebook paskyra]
* [https://www.soccerway.com/team/csakvari/6Bcf5DcH/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/aqvital-fc-csakvar/startseite/verein/33524/ Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/aqvital-fc-csakvar/24021/ Globalsportsarchive]
* [http://www.magyarfutball.hu/hu/csapat/1511 Magyarfuball svetainė]

[[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Csákvári TK]]</text>
      <sha1>lgjsec15h2x5rdlwf7z603x70qoxztk</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Budafoki MTE</title>
    <ns>0</ns>
    <id>535883</id>
    <revision>
      <id>7819981</id>
      <parentid>7812240</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T22:35:44Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>InternetArchiveBot</username>
        <id>150094</id>
      </contributor>
      <comment>Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5</comment>
      <origin>7819981</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="8888" sha1="syo7jyztqbkqhi9x2hv29fdri42g3of" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Budafoki MTE
| image    = [[Vaizdas:Budafoki MTE.png|150px]]
| fullname = Budafoki Munkás Testedző Egyesület
| founded  = 1912 m.
| ground   = „Promontor utcai Stadion“ stadionas, [[Budafokas]]
| capacity = 4 000
| chairman = Vízi Sándor
| manager  = Csizmadia Csaba
| league   = Nemzeti Bajnokság II
| season   = 2024–2025
| position = 12 vieta, ''NB II'' 
|
| pattern_la1=_black_stripes|pattern_b1=_blackstripes|pattern_ra1=_black_stripes|
  leftarm1=000000|body1=FF0000|rightarm1=000000|shorts1=000000|socks1=FF0000|
| pattern_la2 = | pattern_b2 = _manutd_09-10_home | pattern_ra2 = | pattern_sh2 = _blanksides | pattern_so2 =
| leftarm2 = FF0000 | body2 = FF0000 | rightarm2 = FF0000 | shorts2 = FF0000 | socks2 = FF0000
| kit_alt2 = A red shirt with a yellow collar and a shallow black chevron on the chest. Red shorts with a yellow stripe on either side. Light blue socks.
}}

'''Budafoki MTE''' – [[Vengrija|Vengrijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Budafokas|Budafoko]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 1912 m. tuo metu vadinosi ''Világosság Football Csapat''. nuo 2017–2018 m. sezono varžėsi [[Nemzeti Bajnokság II]]. 2019–2020 m. sezone [[Nemzeti Bajnokság II]] iškovojo antrąją vietą.

2020–2021 m. rungtyniavo [[Nemzeti Bajnokság I]] (NBI), tačiau tarp dvylikos dalyvių liko paskutinėje vietoje. Po sezono buvo perkelti į žemesnį divizioną.

Nuo 2021–2022 m. sezono rungtyniavo [[Nemzeti Bajnokság II]], kur liko keturioliktoje vietoje.

=== Pavadinimų kaita ===
*1912–1913: Világosság Football Csapat
*1913–1919: Budafoki Atlétikai és Football Club
*1919–1922: Budafoki Munkás Testedző Egyesület
*1922–1950: Budafoki Műkedvelő Testedző Egyesület
*1950: susijungė su [[Zuglói AC|Budapesti Gyárépítők]]
*1950–1951: Budapesti Gyárépítők MTE
*1951–1956: Budapesti Gyárépítők SK
*1956–1957: Budafoki Építők Munkás Testedző Egyesüle
*1957–?: Budafoki MTE Kinizsi Sportegyesület
*1988–1992: Budafoki MTE-Törley
*1993–2006: Budafoki LC
*2006–2007: Budafoki Lombard Labdarúgó &quot;Club&quot;
*2007–2015: Budafoki Labdarúgó Club
*2015–iki šiol: Budafoki MTE

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Red;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Budafoki MTE'''
| style=&quot;background:Black;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Budafoki MTE'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Red;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Budafoki MTE.png|150px]]'''Budafoki MTE'''
| style=&quot;background:Black;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Budafoki MTE.png|150px]]'''Budafoki MTE'''
|}

== Emblema ==
&lt;gallery&gt;
Vaizdas:Budafoki Labdarúgó Club logo.png|Budafoki Labdarúgó Club
Vaizdas:Budafoki MTE.png|Budafoki MTE emblema
&lt;/gallery&gt;

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _striped19red
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = _adidaswhite
 |pattern_so = _color_3_stripes_white
 |leftarm    = FF0000
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FF0000
 |shorts     = 000000
 |socks      = FF0000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _striped19white
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = _reno19a
 |pattern_so = _color_3_stripes_black
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _adidasstriped21rw
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = _rosenborg19h
 |pattern_so = _color_3_stripes_black
 |leftarm    = FF0000
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FF0000
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _adidasstriped21wb
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = _reno19a
 |pattern_so = _color_3_stripes_black
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = 000000
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Sezonai ==
; Pastarųjų metų sezonai
{|  class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuorodos
!Pastabos
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2025–2026'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2026.html 2025–2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2024–2025'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''12.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2025.html 2024–2025 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2023–2024'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''8.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2024.html 2023–2024 m. sezonas]&lt;/ref&gt; 
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2022–2023'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''10.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2023.html 2022–2023 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2021–2022'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''14.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2022.html 2021–2022 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[2020–2021 m. Nemzeti Bajnokság I|2020–2021]]'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Nemzeti Bajnokság I]]'''
| bgcolor=&quot;#FFAAAA&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''12.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2021.html 2020–2021 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2019–2020'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]'''
| bgcolor=&quot;#BBBBBB&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2020.html 2019–2020 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2018–2019'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''16.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2019.html 2018–2019 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2017–2018'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Nemzeti Bajnokság II]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''14.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesh/hong2018.html 2017–2018 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
|}
{{fs1|HUN}}
{{fs2|HUN|2015–2016|III|3|{{?}}}}
{{fs2|HUN|2016–2017|III|3|1/2 f.}}
|}
* Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė.

== Stadionas ==
Namų rungtynes žaidžia „Promontor utcai Stadion“ stadione ([[Budafokas]]).&lt;ref&gt;https://www.magyarfutball.hu/hu/stadionok/adatlap/65/budafoki_stadion&lt;/ref&gt;

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://budafok1912.hu/ Oficiali klubo svetainė]
* [https://www.facebook.com/BudafokiMTE/ facebook paskyra]
* [https://www.soccerway.com/team/budafoki-mte/ncCrJwbI/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/budafoki-mte/startseite/verein/28410/ Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/budafoki-mte/22553/ Globalsportsarchive]

{{Nemzeti Bajnokság I}}
[[Kategorija:Vengrijos futbolo klubai|Budafoki MTE]]</text>
      <sha1>syo7jyztqbkqhi9x2hv29fdri42g3of</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Bernardas Augustinas Kublinskis</title>
    <ns>0</ns>
    <id>535917</id>
    <revision>
      <id>7819902</id>
      <parentid>6245659</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T18:21:11Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>InternetArchiveBot</username>
        <id>150094</id>
      </contributor>
      <comment>Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5</comment>
      <origin>7819902</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2595" sha1="4uq0q7tl7ywm6lf283xi7igoy9yae4f" xml:space="preserve">'''Bernardas Augustinas Kublinskis''', {{lv|Bernhards Augustins Kublinskis}} ([[1890]] m. [[rugsėjo 18]] d. [[Skaistkalnė|Šenberge]], [[Latvija]] – [[1927]] m. [[vasario 19]] d. [[Marijampolė|Marijampolėje]], [[Lietuva]]) – [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų bažnyčios]] kunigas ir politikas Latvijoje, [[Marijonai|marijonų vienuolis]].

== Biografija ==
Gimė nedideliame miestelyje prie Lietuvos sienos. Mokėsi [[Radviliškis|Radviliškyje]], po to [[Šv. Kotrynos Aleksandrietės bažnyčia|Šv.Kotrynos gimnazijoje Sankt Peterburge]] ir [[Kauno kunigų seminarija|Kauno kunigų seminarijoje]]. Studijavo [[Sankt Peterburgo dvasinė akademija|Sankt Peterburgo dvasinėje aklademijoje]], ją baigė teologijos magistro laipsniu. 1918-1919 m. klebonavo  [[Alūksta|Alūkštoje]], vėliau paskirtas [[Rygos arkivyskupija|Rygos arkivyskupijos]] kurijos kancleriu.

1918 m. išrinktas į ''Tautos tarybą'' ({{lv|Tautas padome}}), kuri paskelbė Nepriklausomą Latvijos Respubliką. ''Steigiamojo suvažiavimo'' ({{lv|Satversmes sapulce}}) deputatas. 1922-1927 m. buvo renkamas ''Pirmosios'' ir ''Antrosios'' [[Saeima|Saeimos]] nariu nuo ''Latgalos krikščionių valstiečių ir katalikų sąjungos''. 

1927 m. parlamentaro mandato atsisakė ir persikėlė gyventi į Lietuvą. [[Marijampolė|Marijampolėje]] įstojo į [[Marijampolės marijonų vienuolynas|Marijonų vienuolyną]], buvo ruošiamas studijoms [[Roma|Romoje]]. Dalyvaudamas Marijonų ordino įkūrėjo [[Jurgis Matulaitis|Jurgio Matulaičio]] laidotuvėse peršalo ir po kelių savaičių mirė. Palaidotas Šv.Mikelio kapinėse [[Ryga|Rygoje]].

==Šaltiniai  ==
* [http://www.periodika.lv/periodika2-viewer/view/index-dev.html#issue:/p_001_iemv1927n88|issueType:P Miris bij. Saeimas deputats Kublinskis // Iekšlietu Ministrijas Vēstnesis, 1927.02.22] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160406095631/http://periodika.lv/periodika2-viewer/view/index-dev.html#issue:/p_001_iemv1927n88{{!}}issueType:P |date=2016-04-06 }}
* [http://biographien.lv/K_nekro.html Kublinskis Bernhards Augustins // Biographien]
* [http://latgalesdati.du.lv/persona/2020 Bernhards Augustins Kublinskis // Latgales dati]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}
* [http://www.aidai.us/index.php?option=com_content&amp;view=article&amp;id=8083:is&amp;catid=435:198506&amp;Itemid=505 Lietuvos kaimynas Latgala // Aidai]

{{DEFAULTSORT:Kublinskis, Bernardas}}

[[Kategorija:Marijonai]]
[[Kategorija:Latvijos kunigai]]
[[Kategorija:Latvijos Seimo deputatai]]
[[Kategorija:Lietuvos latviai]]</text>
      <sha1>4uq0q7tl7ywm6lf283xi7igoy9yae4f</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Baltic Ground Services</title>
    <ns>0</ns>
    <id>536206</id>
    <revision>
      <id>7819875</id>
      <parentid>7750295</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T15:55:03Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>InternetArchiveBot</username>
        <id>150094</id>
      </contributor>
      <comment>Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5</comment>
      <origin>7819875</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3695" sha1="mrdoau7691j9sjmha2q0m1rbqynd81m" xml:space="preserve">{{Infolentelė įmonė
 | pavadinimas       = BGS
 | gimtąja_kalba     =
 | komercinis_pav    =
 | logotipas         = [[File:BGS-logo-2023-RGB-original.png|150px]]
 | antraštė          = 
 | forma             = [[UAB]]
 | simbolis          = 
 | žanras            = 
 | likimas           = 
 | pirmtakas         = 
 | perėmėjas         = 
 | įkurta            = [[2005]]&lt;ref&gt;[http://www.vz.lt/archive/straipsnis/2009/05/25/Lietuvos_bendrove_Baltic_Ground_Services_pirmoji_Euro UAB „Baltic Ground Services“ buvo įsteigta 2005 m.]&lt;/ref&gt; m., [[Vilnius]]
 | įkūrėjas          = 
 | uždaryta          = &lt;!-- YYYY m. mėnesio DD d. --&gt;
 | vieta_miestas     = 
 | vieta_šalis       = 
 | vietos            = 
 | plotas            = 
 | svarbiausi_darb   = 
 | pramonė           = [[Aviacija]], [[IT]], [[Transportas]]
 | produktai         = 
 | produkcija        = 
 | paslaugos         = Antžeminis orlaivių aptarnavimas, aviacinių degalų tiekimas, IT sprendimai, aviacinio mokymo, geležinkelių logistika
 | įplaukos          = 
 | pajamos           = 
 | pelnas            =
 | turtas            = &lt;!-- Tik įmonėms, teikiančioms finansines paslaugas --&gt;
 | aktyvas           = 
 | akcijos           = 
 | savininkas        = 
 | darbuotojų        = 323 ([[2025]] m.)&lt;ref&gt;[https://rekvizitai.vz.lt/en/company/baltic_ground_services/]&lt;/ref&gt;
 | holdingas         = [[Avia Solutions Group]]
 | padaliniai        = 
 | tinklalapis       = http://www.bgs.aero
 | pastabos          = 
|Vadovas=Vytautas Čekanavičius (Generalinis direktorius)}}
'''Baltic Ground Services'''&lt;ref name=&quot;:0&quot;&gt;Rekvizitai.lt. (2019). [https://rekvizitai.vz.lt/imone/baltic_ground_services/ ''Baltic Ground Services, UAB''.] Pasiekta iš Rekvizitai.lt 2019-07-04 d.&lt;/ref&gt; – aviacinio aptarnavimo įmonė.

Teikia antžeminio orlaivių bei keleivių aptarnavimo&lt;ref&gt;Bloomberg LP. (2019). [https://www.bloomberg.com/research/stocks/private/snapshot.asp?privcapid=49033058 ''Company Overview of UAB Baltic Ground Services''.] Pasiekta iš Bloomberg.com 2019-07-04 d.&lt;/ref&gt;, aviacinių degalų tiekimo, pavojingų krovinių vežimo (ADR), aviacinio mokymo, specializuotų IT sprendimų bei geležinkelių logistikos paslaugas. &lt;ref&gt;https://www.bgs.aero/services/ground-handling/&lt;/ref&gt; 

Veikia Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Čekijoje&lt;ref&gt;http://www.acukwikalert.com/air-charter-journal/2017/4/6/baltic-ground-services-expands-to-czech-market-and-serves-fi.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180314043156/http://www.acukwikalert.com/air-charter-journal/2017/4/6/baltic-ground-services-expands-to-czech-market-and-serves-fi.html |date=2018-03-14 }}&lt;/ref&gt; ir Ukrainoje. &lt;ref&gt;https://aeromorning.com/en/baltic-ground-services-bgs-group-appoints-vytautas-cekanavicius-as-the-new-ceo/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20250328055740/https://aeromorning.com/en/baltic-ground-services-bgs-group-appoints-vytautas-cekanavicius-as-the-new-ceo/ |date=2025-03-28 }}&lt;/ref&gt; 

[[2005 m.]] įsteigta įmonė „BGS“&lt;ref&gt;https://rekvizitai.vz.lt/imone/baltic_ground_services/&lt;/ref&gt;. Nuo 2010 m. „Baltic Ground Services&quot; priklauso „Avia Solutions Group“&lt;ref&gt;https://www.vz.lt/transportas-logistika/2019/04/30/avia-solutions-group-metiniuose-rezultatuose--ispudingas-pelno-augimas&lt;/ref&gt;. „BGS Lietuva“ generalinis direktorius yra Vytautas Čekanavičius. &lt;ref&gt;{{cite web |title=Paskirtas naujas BGS grupės vadovas |url=https://www.delfi.lt/verslas/verslo-pulsas/paskirtas-naujas-bgs-grupes-vadovas-95814739 |agency=[[ELTA]] |date=2024-02-06 |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |access-date=2026-02-12}}&lt;/ref&gt;

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

[[Kategorija:Lietuvos įmonės]]</text>
      <sha1>mrdoau7691j9sjmha2q0m1rbqynd81m</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>SK Dnipro-1</title>
    <ns>0</ns>
    <id>540269</id>
    <revision>
      <id>7819642</id>
      <parentid>7712988</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:33:31Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819642</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5757" sha1="kwx3l1bzs4u3f6btxb269n66ioszjls" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = SK Dnipro-1
| image    = [[File:SC Dnipro-1 (Ukraine) white background CMYK.svg|160px]]
| fullname = Sport Club Dnipro-1 &lt;br&gt; Спортивний клуб «Дніпро-1»
| nickname =
| founded  = 2015 m. lapkričio 29 d.
| ground   = „[[Dnipro arena]]“ stadionas, [[Dnipras]]
| capacity = 12 680
| chairman = {{flagicon|Ukraine}} Antonas Fursovas &lt;br /&gt; (generalinis direktorius)&lt;ref&gt;https://ukrrudprom.com/digest/Komu_ofitsialno_prinadlegat_ukrainskie_klubi.html&lt;/ref&gt;
| manager  = {{flagicon|Ukraine}} Jurijus Maksymovas &lt;br /&gt; ({{uk|Юрій Вільйович Максимов}})
| league   = Premjer lyga
| season   = [[Ukrainos futbolo varžybos 2023–2024 m.|2023–2024]]
| position = 4 vieta
| 
| pattern_la1 = 
| pattern_b1 = _niketrophy5tyug
| pattern_ra1 = 
| pattern_sh1 = 
| pattern_so1 = 
| leftarm1 = FFDD00
| body1 = FFFF00
| rightarm1 = FFDD00
| shorts1 = FFFF00
| socks1 = FFFF00
| pattern_la2 = _nikestrike4mn
| pattern_b2 = _nikestrike4mn
| pattern_ra2 = _nikestrike4mn
| pattern_sh2 = 
| pattern_so2 = 
| leftarm2 = 000055
| body2 = 000055
| rightarm2 = 000055
| shorts2 = 000055
| socks2 = 000055
| pattern_la3 = 
| pattern_b3 = 
| pattern_ra3 = 
| pattern_sh3 = 
| pattern_so3 = 
| leftarm3 = 
| body3 = 
| rightarm3 = 
| shorts3 = 
| socks3 = 
}}

'''SK Dnipro-1''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Dnipras|Dnipro]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas [[2015]] m. [[lapkričio 29]] d.&lt;ref&gt;https://www.scdnipro1.com.ua/%D0%BD%D0%B0%D0%BC-6-%D1%80%D0%BE%D0%BA%D1%96%D0%B2/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220517010711/https://www.scdnipro1.com.ua/%D0%BD%D0%B0%D0%BC-6-%D1%80%D0%BE%D0%BA%D1%96%D0%B2/ |date=2022-05-17 }}&lt;/ref&gt; Jo įkūrėjais tapo Maksimas Bereza ir Henadyjus Polonskis. 

Nuo 2019–2020 m. klubas rungtyniavo aukščiausioje šalies lygoje. Debiutantai liko septintoje vietoje.

2022–2023 m. pirmą kartą klubo istorijoje iškovojo sidabro medalius, kai užėmė antrą vietą čempionate.

== Pasiekimai ==
; [[Ukrainos aukščiausioji lyga|Aukščiausioji lyga]]
: [[Vaizdas:Silver medal icon.svg|15px]] '''Antroji vieta (1):''' 2022–2023 m.

; Druha liga (III pakopa), „B“ grupė
: [[Vaizdas:Gold medal icon.svg|15px]] '''Nugalėtojai (1):''' 2017–2018 m. 

; [[Ukrainos futbolo taurė]]
: 2017–2018 m. ir 2018–2019 m. klubas pasiekė Ukrainos futbolo taurės pusfinalį.

== Sezonai ==
{{fs1|UKR}}
{{fs2|UKR|2017–2018|III &lt;small&gt;''(Druha liga, „B“ gr.)''&lt;/small&gt; |1|1/2 f.}}
{{fs2|UKR|2018–2019|II|1|1/2 f.}}
{{fs2|UKR|2019–2020|I|7|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|I|7|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|I|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|I|2|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|I|4|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|I||}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:gold;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''SK Dnipro-1'''
| style=&quot;background:navy;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''SK Dnipro-1'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:gold;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[vaizdas:SC Dnipro-1 (Ukraine) white background CMYK.svg|150px]]'''SK Dnipro-1'''
| style=&quot;background:navy;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[vaizdas:SC Dnipro-1 (Ukraine) white background CMYK.svg|150px]]'''SK Dnipro-1'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la= _parisfc1718H
| pattern_b= _parisfc1718H
| pattern_ra= _parisfc1718H
| pattern_sh= _nikewhite
| pattern_so= _nikewhite
| leftarm= 000040
| body= 000040
| rightarm= 000040
| shorts= 000040
| socks= 000040
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _16Nike black
| pattern_b= _16Nike black
| pattern_ra= _16Nike black
| pattern_sh= _nikeblack
| pattern_so= _nikeblack
| leftarm= FFC300
| body= FFC300
| rightarm= FFC300
| shorts= FFC300
| socks= FFC300
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _niketiempopremier2n
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= DBAF2D
| body= 000055
| rightarm= DBAF2D
| shorts= 000055
| socks= 000055
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _nikepark7ty
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFFF00
| body= FFFF00
| rightarm= FFFF00
| shorts= FFFF00
| socks= FFFF00
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _niketrophy5tyug
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFDD00
| body= FFFF00
| rightarm= FFDD00
| shorts= FFFF00
| socks= FFFF00
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _nikestrike4mn
| pattern_b= _nikestrike4mn
| pattern_ra= _nikestrike4mn
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 000055
| body= 000055
| rightarm= 000055
| shorts= 000055
| socks= 000055
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Taip pat skaitykite ==
* [[ŽFK Dnipro-1]] – apie klubo vyrų pagrindinę komandą

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://scdnipro1.com.ua Oficiali klubo svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190719011046/https://scdnipro1.com.ua/ |date=2019-07-19 }}
* [https://www.facebook.com/sportclubdnipro1/ facebook paskyra]
* [https://int.soccerway.com/teams/ukraine/dnipro-1/39569/ SOCCERWAY]
* [https://www.flashscore.com/team/sk-dnipro-1/l23XDP0T/ FLASHSCORE]
* [https://www.transfermarkt.com/sk-dnipro-1/startseite/verein/60551 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/sk-dnipro-1/31494/ Globalsportsarchive]

{{DEFAULTSORT:Dnipro-1}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>kwx3l1bzs4u3f6btxb269n66ioszjls</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819643</id>
      <parentid>7819642</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:33:43Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819643</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5749" sha1="8t2vgp1dns85iei5rehk3adkh9ardqx" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = SK Dnipro-1
| image    = [[File:SC Dnipro-1 (Ukraine) white background CMYK.svg|160px]]
| fullname = Sport Club Dnipro-1 &lt;br&gt; Спортивний клуб «Дніпро-1»
| nickname =
| founded  = 2015 m. lapkričio 29 d.
| ground   = „[[Dnipro arena]]“ stadionas, [[Dnipras]]
| capacity = 12 680
| chairman = {{flagicon|Ukraine}} Antonas Fursovas &lt;br /&gt; (generalinis direktorius)&lt;ref&gt;https://ukrrudprom.com/digest/Komu_ofitsialno_prinadlegat_ukrainskie_klubi.html&lt;/ref&gt;
| manager  = {{flagicon|Ukraine}} Jurijus Maksymovas &lt;br /&gt; ({{uk|Юрій Вільйович Максимов}})
| league   = Premjer lyga
| season   = [[Ukrainos futbolo varžybos 2023–2024 m.|2023–2024]]
| position = 4 vieta
| 
| pattern_la1 = 
| pattern_b1 = _niketrophy5tyug
| pattern_ra1 = 
| pattern_sh1 = 
| pattern_so1 = 
| leftarm1 = FFDD00
| body1 = FFFF00
| rightarm1 = FFDD00
| shorts1 = FFFF00
| socks1 = FFFF00
| pattern_la2 = _nikestrike4mn
| pattern_b2 = _nikestrike4mn
| pattern_ra2 = _nikestrike4mn
| pattern_sh2 = 
| pattern_so2 = 
| leftarm2 = 000055
| body2 = 000055
| rightarm2 = 000055
| shorts2 = 000055
| socks2 = 000055
| pattern_la3 = 
| pattern_b3 = 
| pattern_ra3 = 
| pattern_sh3 = 
| pattern_so3 = 
| leftarm3 = 
| body3 = 
| rightarm3 = 
| shorts3 = 
| socks3 = 
}}

'''SK Dnipro-1''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Dnipras|Dnipro]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 2015 m. lapkričio 29 d.&lt;ref&gt;https://www.scdnipro1.com.ua/%D0%BD%D0%B0%D0%BC-6-%D1%80%D0%BE%D0%BA%D1%96%D0%B2/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220517010711/https://www.scdnipro1.com.ua/%D0%BD%D0%B0%D0%BC-6-%D1%80%D0%BE%D0%BA%D1%96%D0%B2/ |date=2022-05-17 }}&lt;/ref&gt; Jo įkūrėjais tapo Maksimas Bereza ir Henadyjus Polonskis. 

Nuo 2019–2020 m. klubas rungtyniavo aukščiausioje šalies lygoje. Debiutantai liko septintoje vietoje.

2022–2023 m. pirmą kartą klubo istorijoje iškovojo sidabro medalius, kai užėmė antrą vietą čempionate.

== Pasiekimai ==
; [[Ukrainos aukščiausioji lyga|Aukščiausioji lyga]]
: [[Vaizdas:Silver medal icon.svg|15px]] '''Antroji vieta (1):''' 2022–2023 m.

; Druha liga (III pakopa), „B“ grupė
: [[Vaizdas:Gold medal icon.svg|15px]] '''Nugalėtojai (1):''' 2017–2018 m. 

; [[Ukrainos futbolo taurė]]
: 2017–2018 m. ir 2018–2019 m. klubas pasiekė Ukrainos futbolo taurės pusfinalį.

== Sezonai ==
{{fs1|UKR}}
{{fs2|UKR|2017–2018|III &lt;small&gt;''(Druha liga, „B“ gr.)''&lt;/small&gt; |1|1/2 f.}}
{{fs2|UKR|2018–2019|II|1|1/2 f.}}
{{fs2|UKR|2019–2020|I|7|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|I|7|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|I|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|I|2|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|I|4|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|I||}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:gold;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''SK Dnipro-1'''
| style=&quot;background:navy;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''SK Dnipro-1'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:gold;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[vaizdas:SC Dnipro-1 (Ukraine) white background CMYK.svg|150px]]'''SK Dnipro-1'''
| style=&quot;background:navy;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[vaizdas:SC Dnipro-1 (Ukraine) white background CMYK.svg|150px]]'''SK Dnipro-1'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la= _parisfc1718H
| pattern_b= _parisfc1718H
| pattern_ra= _parisfc1718H
| pattern_sh= _nikewhite
| pattern_so= _nikewhite
| leftarm= 000040
| body= 000040
| rightarm= 000040
| shorts= 000040
| socks= 000040
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _16Nike black
| pattern_b= _16Nike black
| pattern_ra= _16Nike black
| pattern_sh= _nikeblack
| pattern_so= _nikeblack
| leftarm= FFC300
| body= FFC300
| rightarm= FFC300
| shorts= FFC300
| socks= FFC300
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _niketiempopremier2n
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= DBAF2D
| body= 000055
| rightarm= DBAF2D
| shorts= 000055
| socks= 000055
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _nikepark7ty
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFFF00
| body= FFFF00
| rightarm= FFFF00
| shorts= FFFF00
| socks= FFFF00
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _niketrophy5tyug
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFDD00
| body= FFFF00
| rightarm= FFDD00
| shorts= FFFF00
| socks= FFFF00
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _nikestrike4mn
| pattern_b= _nikestrike4mn
| pattern_ra= _nikestrike4mn
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 000055
| body= 000055
| rightarm= 000055
| shorts= 000055
| socks= 000055
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Taip pat skaitykite ==
* [[ŽFK Dnipro-1]] – apie klubo vyrų pagrindinę komandą

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://scdnipro1.com.ua Oficiali klubo svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190719011046/https://scdnipro1.com.ua/ |date=2019-07-19 }}
* [https://www.facebook.com/sportclubdnipro1/ facebook paskyra]
* [https://int.soccerway.com/teams/ukraine/dnipro-1/39569/ SOCCERWAY]
* [https://www.flashscore.com/team/sk-dnipro-1/l23XDP0T/ FLASHSCORE]
* [https://www.transfermarkt.com/sk-dnipro-1/startseite/verein/60551 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/sk-dnipro-1/31494/ Globalsportsarchive]

{{DEFAULTSORT:Dnipro-1}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>8t2vgp1dns85iei5rehk3adkh9ardqx</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819644</id>
      <parentid>7819643</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:34:07Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Nuorodos */</comment>
      <origin>7819644</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5746" sha1="t6ic72e5csrag47yfw4wqusx6zsavby" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = SK Dnipro-1
| image    = [[File:SC Dnipro-1 (Ukraine) white background CMYK.svg|160px]]
| fullname = Sport Club Dnipro-1 &lt;br&gt; Спортивний клуб «Дніпро-1»
| nickname =
| founded  = 2015 m. lapkričio 29 d.
| ground   = „[[Dnipro arena]]“ stadionas, [[Dnipras]]
| capacity = 12 680
| chairman = {{flagicon|Ukraine}} Antonas Fursovas &lt;br /&gt; (generalinis direktorius)&lt;ref&gt;https://ukrrudprom.com/digest/Komu_ofitsialno_prinadlegat_ukrainskie_klubi.html&lt;/ref&gt;
| manager  = {{flagicon|Ukraine}} Jurijus Maksymovas &lt;br /&gt; ({{uk|Юрій Вільйович Максимов}})
| league   = Premjer lyga
| season   = [[Ukrainos futbolo varžybos 2023–2024 m.|2023–2024]]
| position = 4 vieta
| 
| pattern_la1 = 
| pattern_b1 = _niketrophy5tyug
| pattern_ra1 = 
| pattern_sh1 = 
| pattern_so1 = 
| leftarm1 = FFDD00
| body1 = FFFF00
| rightarm1 = FFDD00
| shorts1 = FFFF00
| socks1 = FFFF00
| pattern_la2 = _nikestrike4mn
| pattern_b2 = _nikestrike4mn
| pattern_ra2 = _nikestrike4mn
| pattern_sh2 = 
| pattern_so2 = 
| leftarm2 = 000055
| body2 = 000055
| rightarm2 = 000055
| shorts2 = 000055
| socks2 = 000055
| pattern_la3 = 
| pattern_b3 = 
| pattern_ra3 = 
| pattern_sh3 = 
| pattern_so3 = 
| leftarm3 = 
| body3 = 
| rightarm3 = 
| shorts3 = 
| socks3 = 
}}

'''SK Dnipro-1''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Dnipras|Dnipro]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 2015 m. lapkričio 29 d.&lt;ref&gt;https://www.scdnipro1.com.ua/%D0%BD%D0%B0%D0%BC-6-%D1%80%D0%BE%D0%BA%D1%96%D0%B2/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220517010711/https://www.scdnipro1.com.ua/%D0%BD%D0%B0%D0%BC-6-%D1%80%D0%BE%D0%BA%D1%96%D0%B2/ |date=2022-05-17 }}&lt;/ref&gt; Jo įkūrėjais tapo Maksimas Bereza ir Henadyjus Polonskis. 

Nuo 2019–2020 m. klubas rungtyniavo aukščiausioje šalies lygoje. Debiutantai liko septintoje vietoje.

2022–2023 m. pirmą kartą klubo istorijoje iškovojo sidabro medalius, kai užėmė antrą vietą čempionate.

== Pasiekimai ==
; [[Ukrainos aukščiausioji lyga|Aukščiausioji lyga]]
: [[Vaizdas:Silver medal icon.svg|15px]] '''Antroji vieta (1):''' 2022–2023 m.

; Druha liga (III pakopa), „B“ grupė
: [[Vaizdas:Gold medal icon.svg|15px]] '''Nugalėtojai (1):''' 2017–2018 m. 

; [[Ukrainos futbolo taurė]]
: 2017–2018 m. ir 2018–2019 m. klubas pasiekė Ukrainos futbolo taurės pusfinalį.

== Sezonai ==
{{fs1|UKR}}
{{fs2|UKR|2017–2018|III &lt;small&gt;''(Druha liga, „B“ gr.)''&lt;/small&gt; |1|1/2 f.}}
{{fs2|UKR|2018–2019|II|1|1/2 f.}}
{{fs2|UKR|2019–2020|I|7|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|I|7|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|I|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|I|2|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|I|4|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|I||}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:gold;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''SK Dnipro-1'''
| style=&quot;background:navy;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''SK Dnipro-1'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:gold;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[vaizdas:SC Dnipro-1 (Ukraine) white background CMYK.svg|150px]]'''SK Dnipro-1'''
| style=&quot;background:navy;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[vaizdas:SC Dnipro-1 (Ukraine) white background CMYK.svg|150px]]'''SK Dnipro-1'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la= _parisfc1718H
| pattern_b= _parisfc1718H
| pattern_ra= _parisfc1718H
| pattern_sh= _nikewhite
| pattern_so= _nikewhite
| leftarm= 000040
| body= 000040
| rightarm= 000040
| shorts= 000040
| socks= 000040
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _16Nike black
| pattern_b= _16Nike black
| pattern_ra= _16Nike black
| pattern_sh= _nikeblack
| pattern_so= _nikeblack
| leftarm= FFC300
| body= FFC300
| rightarm= FFC300
| shorts= FFC300
| socks= FFC300
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _niketiempopremier2n
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= DBAF2D
| body= 000055
| rightarm= DBAF2D
| shorts= 000055
| socks= 000055
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _nikepark7ty
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFFF00
| body= FFFF00
| rightarm= FFFF00
| shorts= FFFF00
| socks= FFFF00
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _niketrophy5tyug
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFDD00
| body= FFFF00
| rightarm= FFDD00
| shorts= FFFF00
| socks= FFFF00
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _nikestrike4mn
| pattern_b= _nikestrike4mn
| pattern_ra= _nikestrike4mn
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 000055
| body= 000055
| rightarm= 000055
| shorts= 000055
| socks= 000055
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Taip pat skaitykite ==
* [[ŽFK Dnipro-1]] – apie klubo vyrų pagrindinę komandą

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://scdnipro1.com.ua Oficiali klubo svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190719011046/https://scdnipro1.com.ua/ |date=2019-07-19 }}
* [https://www.facebook.com/sportclubdnipro1/ facebook paskyra]
* [https://www.soccerway.com/team/sk-dnipro-1/l23XDP0T/ SOCCERWAY]
* [https://www.flashscore.com/team/sk-dnipro-1/l23XDP0T/ FLASHSCORE]
* [https://www.transfermarkt.com/sk-dnipro-1/startseite/verein/60551 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/sk-dnipro-1/31494/ Globalsportsarchive]

{{DEFAULTSORT:Dnipro-1}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>t6ic72e5csrag47yfw4wqusx6zsavby</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Jeju SK FC</title>
    <ns>0</ns>
    <id>552858</id>
    <revision>
      <id>7820082</id>
      <parentid>7791595</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T06:57:38Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Intolerable situation</username>
        <id>158615</id>
      </contributor>
      <origin>7820082</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5275" sha1="fbtvv3lezhysf56zs71wo6z6z0918ht" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Jeju SK FC
| image    = [[Vaizdas:Jeju SK FC emblema.png|180px]]
| fullname = Čedžu SK Futbolo Klubas &lt;br /&gt; 제주SK축구단
| nickname = 
| founded  = [[1982]] m.
| ground   = „Jeju World Cup Stadium“ stadionas, [[Sogvipas]]
| capacity = 35 657
| chairman = Koo Ja-young
| manager  = Jo Sung-hwan	
| league   = K League 1
| season   = [[2025]]
| position = 11 vieta, [[K League 1]]

| pattern_la1=_jeju18h|pattern_b1=_jeju18h|pattern_ra1=_jeju18h|pattern_sh1=_jeju18h|pattern_so1=_jeju18h
| leftarm1=FF0000|body1=FF0000|rightarm1=FF0000|shorts1=FF0000|socks1=FF0000
| pattern_la2=_jeju18a|pattern_b2=_jeju18a|pattern_ra2=_jeju18a|pattern_sh2=_jeju18a|pattern_so2=_jeju18a
| leftarm2=FFFFFF|body2=FFFFFF|rightarm2=FFFFFF|shorts2=FFFFFF|socks2=FFFFFF
}}

'''Jeju SK FC''' ({{ko|제주 SK FC}}) arba '''Čedžu SK''' – [[Pietų Korėja|Pietų Korėjos]] [[futbolo klubas]] iš [[Sogvipas|Sogvipo]]. 

== Istorija ==
Klubo ištakos siekia 1982 m.

== Pasiekimai ==
* Vieną kartą tapo šalies čempionais.&lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tabless/skorchamp.html&lt;/ref&gt;
* Kartą kovojo futbolo taurės finale ir jį pralaimėjo.&lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tabless/skorcuphist.html&lt;/ref&gt;
{{Pietų Korėja fut
|1|1989
|5|1984, 1994, 2000, 2010, 2017
|5|1983, 1987, 1988, 1999, 2016
|0|
|1|2004
|0|
|0|}}

== Sezonai ==
; Pastarųjų metų sezonai
{|  class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuorodos
!Pastabos
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2025'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Pietų Korėjos futbolo čempionatas|K League 1]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''11.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tabless/skor2025.html 2025 m. sezonas]&lt;/ref&gt; 
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2024'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Pietų Korėjos futbolo čempionatas|K League 1]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''7.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tabless/skor2024.html 2024 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2023'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Pietų Korėjos futbolo čempionatas|K League 1]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''9.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tabless/skor2023.html 2023 m. sezonas]&lt;/ref&gt; 
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2022'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Pietų Korėjos futbolo čempionatas|K League 1]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''5.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tabless/skor2022.html 2022 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
|}
;nuo [[2010]] m.
{{fs1|Pietų Korėja}}
{{fs2|Pietų Korėja|2010|I|2|1/2 f.}}
{{fs2|Pietų Korėja|2011|I|9|1/8 f.}}
{{fs2|Pietų Korėja|2012|I|6|1/2 f.}}
{{fs2|Pietų Korėja|2013|I|9|1/2 f.}}
{{fs2|Pietų Korėja|2014|I|5|1/16 f.}}
{{fs2|Pietų Korėja|2015|I|6|1/4 f.}}
{{fs2|Pietų Korėja|2016|I|3|1/16 f.}}
{{fs2|Pietų Korėja|2017|I|2|1/8 f.}}
{{fs2|Pietų Korėja|2018|I|5|1/4 f.}}
{{fs2|Pietų Korėja|2019|I|12|1/8 f.}}
{{fs2|Pietų Korėja|2020|II|1|1/8 f.}}
{{fs2|Pietų Korėja|2021|I|4|III etapas}}
{{fs2|Pietų Korėja|2022|I|5|1/8 f.}}
{{fs2|Pietų Korėja|2023|I|9|1/2 f.}}
{{fs2|Pietų Korėja|2024|I|7|1/2 f.}}
|}
{{fs1|Pietų Korėja}}
{{fs2|Pietų Korėja|1989|I|1|—}}
|}
Šaltiniai:&lt;ref&gt;[http://www.rsssf.com/tabless/skorchamp.html RSSSF duomenų bazė (čempionai ir sezonai)]&lt;/ref&gt;
&lt;ref&gt;[http://www.rsssf.com/tabless/skorcuphist.html RSSSF duomenų bazė (Taurės turnyrų istorija)]&lt;/ref&gt;

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:orange;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Jeju United FC'''
| style=&quot;background:red;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Jeju United FC'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:red;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Jeju United FC logo.png|150px]]'''Jeju United FC'''
| style=&quot;background:orange;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Jeju United FC logo.png|150px]]'''Jeju United FC'''
|}

== Emblema ==
&lt;gallery&gt;Vaizdas:Jeju United FC logo.png|
Vaizdas:Jeju SK FC emblema.png|
&lt;/gallery&gt;
== Sudėtis ==
Atnaujinta; [[2023]] m. [[rugsėjo 12]] d.&lt;ref&gt;https://us.soccerway.com/teams/korea-republic/jeju-united/6564/&lt;/ref&gt;

== Garsesni žaidėjai ==
; Užsieniečiai
* {{vlv|Lietuva}} [[Gytis Paulauskas]], puolėjas (nuo 2026 m. sausio)&lt;ref&gt;[https://www.sportas.lt/naujiena/533000/gytis-paulauskas-isvyksta-zaisti-i-pietu-koreja Gytis Paulauskas išvyksta žaisti į Pietų Korėją]&lt;/ref&gt;

== Išnašos ==
{{Išnašos|2}}

== Nuorodos ==
* [http://www.jeju-utd.com Oficiali svetainė]
* [https://www.soccerway.com/team/jeju-sk/vFZJewv4/ SOCCERWAY]

{{Pietų Korėja lyga}}
{{Pietų Korėjafutsez}}
[[Kategorija:Pietų Korėjos futbolo klubai|jeju]]</text>
      <sha1>fbtvv3lezhysf56zs71wo6z6z0918ht</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Edinburgh City FC</title>
    <ns>0</ns>
    <id>555481</id>
    <revision>
      <id>7820116</id>
      <parentid>7794190</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T10:25:17Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>InternetArchiveBot</username>
        <id>150094</id>
      </contributor>
      <comment>Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5</comment>
      <origin>7820116</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5095" sha1="gf1tz3cxn9bfr2gyrzv8kv9risypl49" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = FC Edinburgh
| image    = [[Vaizdas:Edinburgh City FC.png|150px]]
| fullname = Football Club Edinburgh 
| nickname = ''The Citizens'' (miestiečiai)
| founded  = [[1966]] m.
| ground   = „Ainslie Park“, [[Edinburgas]], [[Škotija]]
| capacity = 3 000 (iš jų 504 sėdimos vietos)
| chairman = {{flagicon|SCO}} Jim Brown &lt;ref&gt;{{cite web |url=http://www.edinburghnews.scotsman.com/sport/football/edinburgh-city/jim-brown-appointed-chairman-of-edinburgh-city-1-4458250 |title=Jim Brown appointed chairman of Edinburgh City |first=Ross |last=Pilcher |work=Edinburgh Evening News |publisher=Johnston Publishing Ltd |date=26 May 2017 |accessdate=1 June 2017}}&lt;/ref&gt;
| manager  = {{flagicon|SCO}} James McDonaugh
| league   = Scottish League One
| season   = [[Škotijos futbolo varžybos 2024–2025 m.|2024–2025]]
| position = 3 vieta, Scottish League Two
| 
| pattern_b1 = 
| pattern_ra1 = 
| pattern_sh1 = _black_sides
| pattern_so1 = 
| leftarm1 = 
| body1 = 
| rightarm1 = 
| shorts1 = FFFFFF
| socks1 = FFFFFF
| pattern_la2 = 
| pattern_b2 = 
| pattern_ra2 = 
| pattern_sh2 = _whitesides
| pattern_so2 = 
| leftarm2 = 000000
| body2 = 696969
| rightarm2 = 000000
| shorts2 = 000000
| socks2 = 000000
| pattern_la3 =_whiteborder
| pattern_b3 =
| pattern_ra3 =_whiteborder
| pattern_sh3 =_yellowsides
| pattern_so3 =
| leftarm3 = F6F900
| body3 = F6F900
| rightarm3 = F6F900
| shorts3 = 000000
| socks3 = F6F900
}}

'''„Edinburgh“''' – [[Škotija|Škotijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Edinburgas|Edinburgo]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 1966 m. Orginalusis '''Edinburgh City Football Club''' buvo įkurtas 1928 m., tačiau 1955 m. nutraukė savo veiklą.

2022 m. birželį klubas pervadintas ir tapo '''FC Edinburgh'''.

2023 m. birželio mėn. pasikeitė klubo savininkai. Pranešta, kad grįžtama prie senojo pavadinimo ir klubas vadinsis '''Edinburgh City'''.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Club Statement |url=https://fcedinburgh.com/news/club-statement-19-05-23/ |website=F.C. Edinburgh |date=19 May 2023 |access-date=4 June 2023 |archive-date=2023-06-09 |archive-url=https://web.archive.org/web/20230609205158/https://fcedinburgh.com/news/club-statement-19-05-23/ |url-status=dead }}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite news |last1=McGlade |first1=Neil |title=“We've all heard the rumours and this would have the full backing of the support” |url=https://www.edinburghnews.scotsman.com/sport/football/fc-edinburgh-name-change-gets-fan-backing-after-club-changes-hands-4166668 |access-date=4 June 2023 |work=Edinburgh News |date=2 June 2023 |language=en}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite web |title=Chairman's Statement |url=https://fcedinburgh.com/news/chairmans-statement/ |website=F.C. Edinburgh |date=8 June 2023 |access-date=15 June 2023 |archive-date=2023-06-15 |archive-url=https://web.archive.org/web/20230615183254/https://fcedinburgh.com/news/chairmans-statement/ |url-status=dead }}&lt;/ref&gt;

== Sezonai ==
{|  class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuorodos
!Pastabos
|-
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:White;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''EDINBURGH CITY'''&lt;br /&gt;Football Club
| style=&quot;background:Black;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''EDINBURGH CITY'''&lt;br /&gt;Football Club
|}

== Apranga ==
;Sportinių aprangų gamos pokyčiai:
* Namuose žaidžia baltos spalvos aprangomis. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _pumaglory22w
| pattern_b= _pumaultimate25w
| pattern_ra= _pumaglory22w
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= 000000
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Sezonai ==
{{fs1|SCO}}
{{fs2|SCO|2016–2017|IV|7|}}
{{fs2|SCO|2017–2018|IV|9|}}
{{fs2|SCO|2018–2019|IV|3|}}
{{fs2|SCO|2019–2020|IV|2|x}}
{{fs2|SCO|2020–2021|IV|2|1/16 f.}}
{{fs2|SCO|2021–2022|IV|4 {{increase}}|1/16 f.}}
{{fs2|SCO|2022–2023|III|6|}}
{{fs2|SCO|2023–2024|III|10 {{decrease}}|}}
{{fs2|SCO|2024–2025|IV|3|}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|2}}

== Nuorodos ==
* [http://www.edinburghcityfc.com/ oficiali klubo svetainė]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}

{{Šablonas:SCOfutbolas}}

[[Kategorija:Škotijos futbolo klubai|Edinburgh City]]</text>
      <sha1>gf1tz3cxn9bfr2gyrzv8kv9risypl49</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>2002 m. A lyga</title>
    <ns>0</ns>
    <id>556392</id>
    <revision>
      <id>7820075</id>
      <parentid>7798863</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T05:46:47Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>CD</username>
        <id>677</id>
      </contributor>
      <comment>/* Prizininkai */</comment>
      <origin>7820075</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="9540" sha1="mapwt3x7lqawz6nmvhihvwau1bmwycx" xml:space="preserve">{{futbolo turnyro sezonas
| competition = [[Lietuvos futbolo čempionatas]]
| season = [[Lietuvos futbolas 2002 m.]]
| dates = 2002 m. balandžio 6 – lapkričio 9 d.
| prevseason = [[2001 m. A lyga|2001 m.]]
| nextseason = [[2003 m. A lyga|2003 m.]]
| winners = [[FBK Kaunas|Kauno FBK]] (4-asis titulas)
| league topscorer = [[Audrius Šlekys]] (19)
}}

'''2002 m. LFF A lyga''' – 84-asis [[Lietuvos futbolo čempionatas]], vykęs [[2002]] m. balandį–lapkritį. Tai buvo 2-asis A lygos sezonas ir 14-asis Lietuvos futbolo čempionatas nuo 1990 m.

== Komandos ==
{{Location map+|Lietuva2|width=350|float=right|caption=Lygos komandų geografija|places=
{{Location map~|Lietuva2|lat=54.90|long=23.89|label=[[Kaunas]] (2)|position=top}}
{{Location map~|Lietuva2|lat=55.29|long=23.98|label=[[Kėdainiai]]|position=top}}
{{Location map~|Lietuva2|lat=55.71|long=21.13|label=[[Klaipėda]]|position=right}}
{{Location map~|Lietuva2|lat=54.55|long=23.35|label=[[Marijampolė]]|position=bottom}}
{{Location map~|Lietuva2|lat=55.72|long=24.36|label=[[Panevėžys]]|position=right}}
{{Location map~|Lietuva2|lat=55.92|long=23.32|label=[[Šiauliai]]|position=top}}
{{Location map~|Lietuva2|lat=54.68|long=25.28|label=[[Vilnius]] (2)|position=top}}
}}

Dalyvavo 9 komandos iš 7 miestų – Kauno (2), Kėdainių (1), Klaipėdos (1), Marijampolės (1), Panevėžio (1), Šiaulių (1), Vilniaus (2).

{| class='wikitable sortable'
! width=200 | Komanda || Namų aikštė || Treneris || Ankstesni sezonai A lygoje
|-
| [[Inkaras Kaunas|Kauno „Inkaras“]] || [[Inkaro stadionas]] || [[Aleksandras Fiodorovas]], &lt;br/&gt; [[Faridas Žangirovas]] || 1× (2001)
|-
| [[FBK Kaunas|Kauno FBK]] (Č) || [[Kaunas]] || [[Saulius Širmelis]] || 1× (2001)
|-
| [[Nevėžis Kėdainiai|Kėdainių „Nevėžis“]] || [[Kėdainių miesto stadionas]] || [[Romaldas Juknevičius]], &lt;br/&gt; [[Robertas Žalys]] || 1× (2001)
|-
| [[Atlantas Klaipėda|Klaipėdos „Atlantas“]] || [[Klaipėda]] || [[Šenderis Giršovičius]], &lt;br/&gt; [[Vaclovas Lekevičius]] || 1× (2001)
|-
| [[Sūduva Marijampolė|Marijampolės „Sūduva“]] (N) || [[Marijampolė]] || [[Algimantas Gabrys]] || 0
|-
| [[Ekranas Panevėžys|Panevėžio „Ekranas“]] || [[Aukštaitijos stadionas]] || [[Virginijus Liubšys]] || 1× (2001)
|-
| [[Sakalas Šiauliai (2001)|Šiaulių „Sakalas“]] || [[Šiaulių miesto stadionas]] || [[Rytis Tavoras]] || 1× (2001)
|-
| [[Geležinis vilkas Vilnius|Vilniaus „Geležinis vilkas“]] || [[Vilnius]] || [[Alvydas Koncevičius]] || 1× (2001)
|-
| [[Žalgiris Vilnius|Vilniaus „Žalgiris“]] || [[Vilniaus Žalgirio stadionas]] || [[Kęstutis Latoža]] || 1× (2001)
|}

== Rezultatai ==

Komandos tarpusavyje žaidė keturių ratų sistema (po 32 rungtynes). Čempionai įgijo teisę varžytis UEFA čempionų lygos atrankos ciklo varžybose.

=== Galutinė lentelė ===
{{grupės pradžia}}
{{grupės eilutė2|1|FBK Kaunas|Kauno FBK|32|24|6|2|85|20|+65|78|Čempionai|background=FFD700}}
{{grupės eilutė2|2|Atlantas Klaipėda|Klaipėdos „Atlantas“|32|20|7|5|58|23|+35|67}}
{{grupės eilutė2|3|Ekranas Panevėžys|Panevėžio „Ekranas“|32|16|7|9|43|25|+18|55}}
{{grupės eilutė2|4|Žalgiris Vilnius|Vilniaus „Žalgiris“|32|12|11|9|46|37|+9|47}}
{{grupės eilutė2|5|Inkaras Kaunas|Kauno „Inkaras“|32|13|7|12|34|29|+5|46|Iširo po sezono|bgcolor=BBBBBB}}
{{grupės eilutė2|6|Sūduva Marijampolė|Marijampolės „Sūduva“|32|11|8|13|44|50|-6|41}}
{{grupės eilutė2|7|Sakalas Šiauliai (2001)|Šiaulių „Sakalas“|32|8|10|14|30|56|-26|34}}
{{grupės eilutė2|8|Geležinis vilkas Vilnius|Vilniaus „Geležinis vilkas“|32|4|6|22|26|75|-49|18|↑↓ Pereinamosios rungtynės ↑↓|bgcolor=87CEFA}}
{{grupės eilutė2|9|Nevėžis Kėdainiai|Kėdainių „Nevėžis“|32|2|6|24|19|70|-51|12|↓ Iškrito į I lygą ↓|bgcolor=FFCCCC}}
|}

=== Rungtynės ===
{| class=wikitable style=&quot;text-align:center&quot;
! Vieta || Komanda || 1. || 2. || 3. || 4. || 5. || 6. || 7. || 8. || 9.
|-
| 1. || Kauno FBK || {{fball}} || 1–0 &lt;br/&gt; 1–1 || 1–0 &lt;br/&gt; 0–1 || 2–0 &lt;br/&gt; 3–0 || 3–0 &lt;br/&gt; 3–0 || 5–0 &lt;br/&gt; 4–1 || 2–1 &lt;br/&gt; 4–1 || 3–0 &lt;br/&gt; 4–1 || 10–0 &lt;br/&gt; 5–2
|-
| 2. || „Atlantas“ || 0–0 &lt;br/&gt; 1–1 || {{fball}} || 2–1 &lt;br/&gt; 0–0 || 1–3 &lt;br/&gt; 0–0 || 3–0 &lt;br/&gt; 0–1 || 3–1 &lt;br/&gt; 0–0 || 4–1 &lt;br/&gt; 3–0 || 4–0 &lt;br/&gt; 5–2 || 1–0 &lt;br/&gt; 0–0
|-
| 3. || „Ekranas“ || 1–0 &lt;br/&gt; 2–2 || 3–1 &lt;br/&gt; 1–4 || {{fball}} || 0–0 &lt;br/&gt; 0–0 || 0–1 &lt;br/&gt; 2–1 || 2–0 &lt;br/&gt; 4–1 || 3–1 &lt;br/&gt; 0–1 || 0–1 &lt;br/&gt; 3–1 || 4–1 &lt;br/&gt; 1–0
|-
| 4. || „Žalgiris“ || 2–2 &lt;br/&gt; 2–3 || 0–1 &lt;br/&gt; 1–3 || 1–0 &lt;br/&gt; 2–3 || {{fball}} || 2–1 &lt;br/&gt; 1–1 || 2–2 &lt;br/&gt; 3–0 || 3–1 &lt;br/&gt; 3–0 || 2–0 &lt;br/&gt; 2–2 || 1–0 &lt;br/&gt; 5–3
|-
| 5. || „Inkaras“ || 0–1 &lt;br/&gt; 0–1 || 0–2 &lt;br/&gt; 1–2 || 1–0 &lt;br/&gt; 0–0 || 0–2 &lt;br/&gt; 2–0 || {{fball}} || 2–0 &lt;br/&gt; 0–0 || 0–1 &lt;br/&gt; 1–1 || 3–1 &lt;br/&gt; 1–0 || 3–0 &lt;br/&gt; 1–0
|-
| 6. || „Sūduva“ || 1–5 &lt;br/&gt; 1–1 || 1–4 &lt;br/&gt; 0–1 || 1–0 &lt;br/&gt; 0–1 || 1–1 &lt;br/&gt; 3–1 || 1–1 &lt;br/&gt; 2–0 || {{fball}} || 1–1 &lt;br/&gt; 7–1 || 1–0 &lt;br/&gt; 4–2 || 2–0 &lt;br/&gt; 2–1
|-
| 7. || „Sakalas“ || 0–6 &lt;br/&gt; 0–1 || 1–2 &lt;br/&gt; 0–2 || 1–1 &lt;br/&gt; 0–0 || 1–0 &lt;br/&gt; 0–3 || 0–0 &lt;br/&gt; 1–1 || 2–0 &lt;br/&gt; 1–4 || {{fball}} || 3–1 &lt;br/&gt; 3–2 || 0–0 &lt;br/&gt; 1–1
|-
| 8. || „Geležinis vilkas“ || 1–4 &lt;br/&gt; 0–2 || 0–1 &lt;br/&gt; 1–0 || 0–2 &lt;br/&gt; 0–3 || 1–3 &lt;br/&gt; 1–1 || 0–1 &lt;br/&gt; 0–8 || 1–1 &lt;br/&gt; 0–4 || 0–0 &lt;br/&gt; 1–1 || {{fball}} || 3–4 &lt;br/&gt; 1–0
|-
| 9. || „Nevėžis“ || 0–2 &lt;br/&gt; 1–3 || 1–4 &lt;br/&gt; 1–3 || 0–2 &lt;br/&gt; 1–3 || 0–0 &lt;br/&gt; 0–0 || 0–1 &lt;br/&gt; 0–2 || 0–2 &lt;br/&gt; 1–0 || 0–2 &lt;br/&gt; 0–3 || 1–2 &lt;br/&gt; 1–1 || {{fball}}
|}

=== Prizininkai ===
{{prizininkai
|k1 = FBK Kaunas
|v1 = Kauno FBK
|e1 = FBK logo.png
|ž1 = [[Marius Bezykornovas]], [[Rimantas Cepovas]], [[Vitalijus Daniličevas]], [[Gytis Gelgota]], [[Darius Gvildys]], [[Gintaras Juodeikis]], [[Dainius Juodis]], [[Tomas Kančelskis]], [[Dainius Kunevičius]], [[Eduardas Kurskis]], [[Tomas Miklinevičius]], [[Mindaugas Pacevičius]], [[Gytis Padimanskas]], [[Tadas Papečkys]], [[Vadimas Petrenka]], [[Linas Pilibaitis]], [[Remigijus Pocius]], [[Andrius Puotkalis]], [[Darius Regelskis]], [[Darius Sanajevas]], [[Modestas Stonys]], [[Gintas Širmelis]], [[Audrius Šlekys]], [[Andrius Velička]], [[Irmantas Zelmikas]]
|t1 = [[Saulius Širmelis]]
|k2 = Atlantas Klaipėda
|v2 = Klaipėdos „Atlantas“
|e2 = Atlantas 2001.png
|ž2 = [[Adebayo Akinfenwa]], [[Vytautas Apanavičius]], [[Algimantas Briaunys]], [[Martynas Cikas]], [[Mindaugas Čepas]], [[Vidas Dančenka]], [[Kęstutis Deveika]], [[Edmundas Gaigalas]], [[Tadas Gražiūnas]], [[Martynas Karalius]], [[Marius Kazlauskas]], [[Tadas Labukas]], [[Edvinas Lukoševičius]], [[Romualdas Maciulevičius]], [[Viktoras Olšanskis]], [[Andrius Petreikis]], [[Kirill Savostikov]], [[Simas Skinderis]], [[Arūnas Šuika]], [[Minoru Takenaka]], [[Tomas Tamošauskas]], [[Elnaras Tarvydas]], [[Liudvikas Valius]], [[Aleksandras Veseljevas]], [[Dainius Žernys]], [[Audrius Žuta]], [[Rimantas Žvingilas]]
|t2 = [[Šenderis Giršovičius]] – [[Vaclovas Lekevičius]]
|k3 = Ekranas Panevėžys
|v3 = Panevėžio „Ekranas“
|e3 = Ekranas 1990.png
|ž3 = [[Gerdas Aleksa]], [[Audrius Banevičius]], [[Edgaras Česnauskis]], A. Dilys, [[Favid Duran]], [[Mindaugas Gardzijauskas]], [[Lauras Januševičius]], [[Vitalijus Kavaliauskas]], [[Arūnas Klimavičius]], [[Aurimas Kučys]], [[Povilas Lukšys (1979)|Povilas Lukšys]], [[Egidijus Majus]], [[Gediminas Paulauskas]], D. Petrauskas, [[Laurynas Rimavičius]], [[Edgaras Rukštelė]], [[Mantas Savėnas]], [[Gintaras Siciūnas]], [[Alfredas Skroblas]], [[Arvydas Skrupskis]], [[Arūnas Šteinas]], [[Giedrius Tomkevičius]], [[Mantas Ūselis]], [[Egidijus Varnas]], [[Sergejs Vlasiks]], D. Zykus, [[Žilvinas Žudys]] &lt;ref&gt;{{Kalinauskas 2003|101}}&lt;/ref&gt;
|t3 = [[Virginijus Liubšys]]
|ref =
* {{LSŽ|15|96}}
* [http://almis.sritis.lt/ltuchampions.html Lithuanian Champions] (Almis.sritis.lt)
}}

=== Snaiperiai ===

Rezultatyviausi žaidėjai:

{| class=wikitable
|-
| [[Audrius Šlekys]] || FBK || 19
|-
| [[Andrius Velička]] || FBK || 18
|-
| [[Tomas Radzinevičius]] || „Sūduva“ || 14
|-
| [[Giedrius Barevičius]] || „Žalgiris“ || 13
|-
| [[Martynas Karalius]] || „Atlantas“ || 12
|}

== Pereinamosios rungtynės ==
{{rung2|87CEFA}}
| ↑ '''[[Šviesa Vilnius (2001)|Vilniaus „Šviesa“]]''' ↑ || ↓ [[Geležinis vilkas Vilnius|Vilniaus „Geležinis vilkas“]] ↓ || 1-0 || 1-2
|}

== Šaltiniai ==
{{reflist}}

== Nuorodos ==
* {{Kalinauskas 2020|1527–1586}}
* {{LSŽ|15|96}}
* [http://almis.sritis.lt/2002_ltu.html Lithuania 2002 A lyga] (Almis.sritis.lt)
* [http://almis.sritis.lt/ltu02lyga.html A Lyga 2002] (Almis.sritis.lt)
* [https://foot.dk/Litstilling.asp?SeasonID=91 LFF A Lyga 2002] (Foot.dk)
* [http://www.claudionicoletti.eu/soccer-statistics/campionati-nazionali-in-europa/all-final-tables/lithuania-league-final-tables/lit-2001-10/ Lithuania 2001-2010] (Claudionicoletti.eu)
* [http://almis.sritis.lt/ltualltables.html Lithuanian Final Tables 1922-2013] (Almis.sritis.lt)
* [http://rsssf.com/tablesl/lito02.html Lithuania 2002] (Rsssf.com)
* [https://web.archive.org/web/20240228090950/http://lfe.lt/2002-m-LFF-A-lyga/lyga-513 2002 m. LFF A lyga] (Lfe.lt)

{{A lygos sezonai|2002}}</text>
      <sha1>mapwt3x7lqawz6nmvhihvwau1bmwycx</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>2026 m.</title>
    <ns>0</ns>
    <id>561281</id>
    <revision>
      <id>7819969</id>
      <parentid>7814004</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T21:40:51Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Normantas Bataitis</username>
        <id>145195</id>
      </contributor>
      <comment>/* Pasaulyje */</comment>
      <origin>7819969</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="24668" sha1="f4k7b0puz1wu8v86v9bvs65k1jvkimc" xml:space="preserve">{{current}}
{{metai|
|Metai=2026|}}
'''2026''' m. yra [[nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį]] pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]].

== Lietuvoje ==
[[Lietuvos Respublikos Seimas|Lietuvos seimas]] 2026 metus paskelbė '''[[Žemaičių vyskupas|Žemaičių vyskupo]] [[Motiejus Valančius|Motiejaus Kazimiero Valančiaus]]''', '''[[LRT Radijas|Lietuvos radijo]]''', '''[[Lietuvos Helsinkio grupė]]s''' ir '''[[Balys Gajauskas|Balio Gajausko]]''' metais.&lt;ref&gt;[https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35849&amp;p_k=1  Seimo paskelbti atmintini metai]&lt;/ref&gt;

* '''[[Sausio 21]]–[[vasario 7]]''' d. Lietuvoje, Latvijoje ir Slovėnijoje vyko [[2026 m. UEFA Europos salės futbolo čempionatas]].

== Pasaulyje ==
* '''[[Sausio 1]]''' d. [[Bulgarija|Bulgarijoje]] įvestas [[euras]], kuris pakeitė iki tol naudotą [[Bulgarijos levas|levą]]. Bulgarija tapo 21-ąja eurą įsivedusia šalimi.&lt;ref&gt;[https://www.lrytas.lt/verslas/mano-pinigai/2025/12/31/news/euro-zona-pleciasi-jungiasi-nauja-valstybe-stai-ka-reikia-zinoti-lietuviams-40794066 Euro zona plečiasi – jungiasi nauja valstybė: štai ką reikia žinoti lietuviams]. Lrytas. 2025-12-31. Nuoroda tikrinta 2026-01-01.&lt;/ref&gt;
* '''[[Sausio 2]]''' d. [[Pusiaujo Gvinėja|Pusiaujo Gvinėjos]] sostinė buvo perkelta iš [[Malabas|Malabo]] į [[Siudad de la Pasas|Siudad de la Pasą]].&lt;ref&gt;{{cite web |title=Decreto Ley por el que se declara la Ciudad de la Paz, Djibloho, capital de la República de Guinea Ecuatorial |url=https://www.guineaecuatorialpress.com/noticias/decreto_ley_por_el_que_se_declara_la_ciudad_de_la_paz_djibloho_capital_de_la_republica_de_guinea_ecuatorial |website=Guinea Ecuatorial |access-date=2026-03-02 |language=es |date=2026-01-02}}&lt;/ref&gt;
* '''[[Sausio 3]]''' d. [[JAV]] sudavė [[2026 m. JAV smūgiai Venesueloje|smūgius Venesueloje]] ir sulaikė šalies prezidentą [[Nicolás Maduro|Nikolasą Madurą]].&lt;ref&gt;{{cite web |url=https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/2795022/po-atakos-venesueloje-trumpo-zinia-maduro-sulaikytas-ir-isveztas-is-salies |title=Po atakos Venesueloje – Trumpo žinia: „Maduro sulaikytas ir išvežtas iš šalies&quot; |publisher=[[LRT]] |date=2026-01-03 |access-date=2026-01-03}}&lt;/ref&gt; 
* '''[[Sausio 22]]''' d. JAV pasitraukė iš [[Pasaulio sveikatos organizacija|Pasaulio sveikatos organizacijos]].&lt;ref&gt;{{cite news|url=https://www.reuters.com/business/healthcare-pharmaceuticals/us-leave-world-health-organization-jan-22-2026-says-un-2025-01-23/|title=US to leave World Health Organization on Jan. 22, 2026, says UN|first=Michelle|last=Nichols|date=2025-01-23|website=Reuters|accessdate=2026-01-01|language=en}}&lt;/ref&gt;
* '''[[Vasario 6]]–[[Vasario 22|22]]''' d. [[Milanas|Milane]] ir [[Kortina d'Ampecas|Kortinoje d’Ampece]] vyko [[XXV žiemos olimpinės žaidynės]].&lt;ref&gt;{{cite web|url=http://www.globalpost.com/dispatch/news/regions/africa/south-africa/110617/african-penguins-endangered-species-cape-town |title=African Penguin &amp;#124; Endangered &amp;#124; Cape Town |publisher=Globalpost.com |date=2011-06-19 |accessdate=2019-03-13}}&lt;/ref&gt;
* '''[[Vasario 28]]''' d. JAV ir [[Izraelis|Izraelio]] pajėgos pradėjo [[2026 m. Izraelio ir Jungtinių Valstijų smūgiai Iranui|karines operacijas prieš Iraną]].&lt;ref&gt;{{cite news|url=https://www.theguardian.com/world/2026/feb/28/us-israel-launch-strikes-attack-iran-what-we-know-so-far-latest|title=US and Israel launch strikes on Iran: what we know so far|first=Callum|last=Jones|date=2026-02-28|website=The Guardian|accessdate=2026-02-28|language=en}}&lt;/ref&gt; Per pirmąsias atakas žuvo [[Irano aukščiausiasis vadovas]] [[Ali Chamenėjus]].&lt;ref name = &quot;n&quot;&gt;{{cite web |title=Trumpas: Ali Khamenei yra miręs |url=https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/2853160/trumpas-ali-khamenei-yra-mires |website=LRT |date=2026-02-28 |access-date=2026-03-01}}&lt;/ref&gt;
* '''[[Kovo 8]]''' d. naujuoju Irano aukščiausiuoju vadovu buvo išrinktas [[Modžtaba Chamenėjus]].&lt;ref&gt;{{cite news|url=https://www.theguardian.com/world/2026/mar/08/ali-khameneis-son-mojtaba-chosen-as-irans-new-supreme-leader|title=Ali Khamenei’s son Mojtaba chosen as Iran’s new supreme leader|first=Lorenzo|last=Tondo|date=2026-03-08|website=The Guardian|accessdate=2026-03-09|language=en}}&lt;/ref&gt;
* '''[[Balandžio 1]]''' d. buvo paleista „[[Artemis 2]]“ raketa su astronautais į misiją aplink [[Mėnulis|Mėnulį]]. Tai buvo pirmoji pilotuojama misija prie Mėnulio nuo [[1972]] m. [[Apollo]] 17 misijos.&lt;ref&gt;[https://www.delfi.lt/mokslas/mokslas/artemis-ii-misija-keturi-astronautai-sekmingai-pakilo-skrydziui-aplink-menuli-120231879 „Artemis II“ misija: keturi astronautai sėkmingai pakilo skrydžiui aplink Mėnulį]. Delfi. 2026-04-01. Nuoroda tikrinta 2026-04-03.&lt;/ref&gt;
* '''[[Gegužės 12]]–[[Gegužės 16|16]]''' d. [[Viena|Vienoje]] vyks [[Eurovizijos dainų konkursas 2026|2026 m. Eurovizijos dainų konkursas]].
* '''[[Birželio 11]]–[[liepos 19]]''' d. vyks [[XXIII pasaulio futbolo čempionatas]].

== Mirtys ==
=== Lietuvoje ===
* '''[[Sausio 6]]''' d. – [[Gražvydas Kirvaitis]], Lietuvos literatūros tyrinėtojas, vertėjas, humanitarinių mokslų daktaras (g. [[1939]] m.).&lt;ref&gt;[https://rasytojai.lt/rasytojai/kirvaitis-grazvydas/ Kirvaitis Gražvydas]. Lietuvos rašytojų sąjunga. Nuoroda tikrinta 2026-01-06.&lt;/ref&gt;
* '''[[Sausio 7]]''' d. – [[Pranas Rumšas]], Lietuvos matematikas, informatikas (g. [[1929]] m.).&lt;ref&gt;[https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2026/01/09/news/mire-zinomas-lietuvos-matematikas-pasizymejes-kvantines-mechanikos-lauke-40908078 Mirė žinomas Lietuvos matematikas, pasižymėjęs kvantinės mechanikos lauke]. Lrytas. 2026-01-09. Nuoroda tikrinta 2026-01-10.&lt;/ref&gt;
* '''[[Sausio 10]]''' d. – [[Rimantas Gučas]], Lietuvos muzikologas, vargonų restauratorius, tautosakininkas (g. [[1942]] m.).&lt;ref&gt;[https://www.delfi.lt/veidai/zmones/mire-lietuvos-muzikologas-rimantas-gucas-120196591 Mirė Lietuvos muzikologas Rimantas Gučas]. Delfi. 2026-01-10.&lt;/ref&gt;
* '''[[Sausio 12]]''' d. – [[Benjaminas Zelkevičius]], lietuvių futbolininkas, treneris (g. [[1944]] m.).&lt;ref&gt;[https://www.lff.lt/anapilin-iskeliavo-benjaminas-zelkevicius/ Anapilin iškeliavo Benjaminas Zelkevičius]. Lietuvos futbolo federacija. 2026-01-13.&lt;/ref&gt;
* '''[[Sausio 14]]''' d. – [[Osvaldas Jablonskis]], Lietuvos dailininkas, tapytojas (g. [[1944]] m.).&lt;ref&gt;{{cite web | title=Osvaldas Jablonskis (1944.07.02–2026.01.14) | website=Žemaitija | date=2026-01-17 | url=https://zemaitiuzeme.lt/aktualijos/osvaldas-jablonskis-1944-07-02-2026-01-16/ | language=lt | access-date=2026-01-17}}&lt;/ref&gt;
* '''[[Sausio 17]]''' d. – [[Jonas Linkevičius]], Lietuvos literatūros tyrinėtojas, pedagogas, redaktorius, vertėjas (g. [[1927]] m.).&lt;ref&gt;[https://rasytojai.lt/jonas-linkevicius-1927-01-01-2026-01-17/ Jonas Linkevičius (1927 01 01–2026 01 17)]. Lietuvos rašytojų sąjunga. 2026-01-18. Nuoroda tikrinta 2026-01-19.&lt;/ref&gt;
* '''[[Sausio 18]]''' d. – [[Lolita Martinonytė]], lietuvių teatro aktorė (g. [[1962]] m.).&lt;ref&gt;[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2810082/mire-ilgamete-juozo-miltinio-dramos-teatro-aktore-lolita-martinonyte?srsltid=AfmBOoqWIS9nFCqSvmlj0wLwvDli8xLwpJjsaXqpZneGR1IbZSbyAzph Mirė ilgametė Juozo Miltinio dramos teatro aktorė Lolita Martinonytė]. LRT. 2026-01-18.&lt;/ref&gt;
* '''[[Sausio 23]]''' d.:
** [[Irena Lebiodaitė-Rudgalvienė]], Lietuvos choro dirigentė ir pedagogė (g. [[1937]] m.).&lt;ref&gt;[https://cemety.lt/public/deceaseds/3319146?type=deceased Irena Rudgalvienė]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-01-27.&lt;/ref&gt;
** [[Irena Nijolė Šabūnaitė]], Lietuvos pianistė, pedagogė ir muzikologė (g. [[1939]] m.).&lt;ref&gt;[https://www.alfa.lt/aktualijos/kultura/tyliai-uzsivere-viena-reiksminga-lietuvos-muzikines-kulturos-epocha-mire-pianiste-irena-nijole-sabunaite/384574/ Tyliai užsivėrė viena reikšminga Lietuvos muzikinės kultūros epocha: mirė pianistė Irena Nijolė Šabūnaitė]. Alfa. 2026-01-26.&lt;/ref&gt;
* '''[[Sausio 28]]''' d. – [[Alfonsas Armalas]], Lietuvos inžinierius, sporto organizatorius, visuomenės veikėjas, Šiaulių miesto Garbės pilietis (g. [[1943]] m.).&lt;ref&gt;[https://siauliugarbescv.lt/alfonsas-armalas/ Alfonsas Armalas]. siauliugarbescv.lt. Nuoroda tikrinta 2026-01-30.&lt;/ref&gt;
* '''[[Vasario 7]]''' d. – [[Stasys Baranauskas]], buvęs Lietuvos futbolininkas, saugas, treneris (g. [[1962]] m.).&lt;ref&gt;[https://www.sportas.lt/naujiena/535037/mire-dar-viena-legenda-lietuva-neteko-stasio-baranausko Mirė dar viena legenda. Lietuva neteko Stasio Baranausko]. Sportas.lt. 2026-02-07. Nuoroda tikrinta 2026-02-08.&lt;/ref&gt;
* '''[[Vasario 12]]''' d. – [[Algirdas Vizgirda]], Lietuvos fleitininkas, pedagogas (g. [[1944]] m.).&lt;ref&gt;[https://lmta.lt/lt/in-memoriam-algirdas-vizgirda-1944-08-05-2026-02-12/ In memoriam Algirdas Vizgirda (1944 08 05 – 2026 02 12)]. LMTA. 2026-02-13.&lt;/ref&gt;
* '''[[Vasario 15]]''' d. – [[Rimgaudas Juozas Lebedžinskas]], gydytojas, Lietuvos ir Šakių rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas (g. [[1949]] m.).&lt;ref&gt;[https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/mire-zinomas-sakiu-politikas-ir-gydytojas-56-2625032 Mirė žinomas Šakių politikas ir gydytojas]. 15min.lt. 2026-02-19. Nuoroda tikrinta 2026-02-21.&lt;/ref&gt;
* '''[[Vasario 16]]''' d.: 
** [[Stasys Skrodenis]], Lietuvos kalbininkas, tautosakininkas, vertėjas, pedagogas (g. [[1938]] m.).&lt;ref&gt;[https://alkas.lt/2026/02/17/mire-jono-basanaviciaus-premijos-laureatas-folkloristas-stasys-skrodenis/ Mirė Jono Basanavičiaus premijos laureatas, folkloristas Stasys Skrodenis]. alkas.lt. 2026-02-17. Nuoroda tikrinta 2026-02-18.&lt;/ref&gt;
** [[Vytautas Streikauskas]], Lietuvos ir Kaišiadorių rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas (g. [[1946]] m.).&lt;ref&gt;[https://cemety.lt/public/deceaseds/3346054?type=deceased Vytautas Streikauskas]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-02-21.&lt;/ref&gt;
* '''[[Vasario 22]]''' d. – [[Rimantas Zdanavičius]], lietuvių choro dirigentas ir pedagogas (g. [[1937]] m.).&lt;ref&gt;[https://www.nekrologas.lt/nekrologas/rimantas-zdanavicius/387985/ Rimantas Zdanavičius]. Nekrologas.lt. 2026-02-24. Nuoroda tikrinta 2026-04-03.&lt;/ref&gt;
* '''[[Vasario 25]]''' d. – [[Juozas Gavenauskas]], Lietuvos choro dirigentas, pedagogas (g. [[1951]] m.).&lt;ref&gt;[https://cemety.lt/public/deceaseds/3365729?type=deceased Juozas Gavenauskas]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-03-01.&lt;/ref&gt;
* '''[[Kovo 2]]''' d. – [[Romualdas Čarna]], Lietuvos grafikas (g. [[1939]] m.).&lt;ref&gt;[https://cemety.lt/public/deceaseds/3376050?type=deceased Romualdas Čarna]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-03-05.&lt;/ref&gt;
* '''[[Kovo 5]]''' d. – [[Jonas Kalinauskas]], Lietuvos poetas (g. [[1947]] m.).&lt;ref&gt;[https://rasytojai.lt/jonas-kalinauskas-1947-11-24-2026-03-05/ JONAS KALINAUSKAS (1947 11 24–2026 03 05)]. Lietuvos rašytojų sąjunga. 2026-03-05.&lt;/ref&gt;
* '''[[Kovo 9]]''' d. – [[Česlovas Norvaiša]], Lietuvos gydytojas, šokėjas, treneris (g. [[1935]] m.).&lt;ref&gt;[https://www.lrt.lt/naujienos/laisvalaikis/13/2862612/mire-legendinis-sokejas-ir-treneris-ceslovas-norvaisa Mirė legendinis šokėjas ir treneris Česlovas Norvaiša]. LRT. 2026-03-09.&lt;/ref&gt;
* '''[[Kovo 10]]''' d. – [[Jonas Rudzinskas]], Lietuvos tautodailininkas, visuomenės veikėjas (g. [[1956]] m.).&lt;ref&gt;[https://alkas.lt/2026/03/13/skaudi-netektis-mire-nacionalines-jono-basanaviciaus-premijos-laureatas-tautodailes-puoseletojas-jonas-rudzinskas/ Mirė Jonas Rudzinskas]. alkas.lt. 2026-03-13.&lt;/ref&gt;
* '''[[Kovo 22]]''' d. – [[Antanas Ulevičius]], Lietuvos futbolininkas, treneris (g. [[1950]] m.).&lt;ref&gt;[https://cemety.lt/public/deceaseds/3462101?type=deceased Antanas Ulevičius]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-04-07.&lt;/ref&gt;
* '''[[Kovo 24]]''' d. – [[Birutė Galdikas]], lietuvių kilmės pasaulio garso antropologė, gamtosaugininkė, žymiausia orangutanų tyrinėtoja (g. [[1946]] m.).&lt;ref&gt;[https://www.vdu.lt/lt/vdu-bendruomene-liudi-del-profesores-birutes-galdikas-netekties/ VDU bendruomenė liūdi dėl profesorės Birutės Galdikas netekties]. VDU. 2026-03-24. Nuoroda tikrinta 2026-03-25.&lt;/ref&gt;
* '''[[Kovo 25]]''' d. – [[Valerijus Kiseliovas]], buvęs Lietuvos futbolininkas, futbolo teisėjas (g. [[1967]] m.).&lt;ref&gt;[https://cemety.lt/public/deceaseds/3468384?type=deceased Valerijus Kiseliovas]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-04-14.&lt;/ref&gt;
* '''[[Balandžio 2]]''' d.: 
** [[Janina Adomonytė]], lietuvių muzikos mokytoja ir dirigentė (g. [[1928]] m.).&lt;ref&gt;[https://www.alytausnaujienos.lt/pro-memoria-janina-adamonyte-1928-2026 PRO MEMORIA. Janina Adamonytė (1928–2026)]. Alytaus naujienos. 2026-04-02. Nuoroda tikrinta 2026-04-03.&lt;/ref&gt;
** [[Konstantas Ramelis]], Lietuvos teisininkas, teisėjas, pedagogas, politinis veikėjas (g. [[1938]] m.).&lt;ref&gt;[https://cemety.lt/public/deceaseds/3470599?type=deceased Konstantas Ramelis]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-04-07.&lt;/ref&gt;
* '''[[Balandžio 5]]''' d. – [[Ema Geniušienė]], Lietuvos kalbininkė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė (g. [[1938]] m.).&lt;ref&gt;[https://www.flf.vu.lt/bendros-naujienos/mire-ilgamete-vu-filologijos-fakulteto-profesore-ema-geniusiene-1938-2026 Atsisveikiname su ilgamete VU Filologijos fakulteto profesore Ema Geniušiene (1938–2026)]. VU Filologijos fakultetas. Nuoroda tikrinta 2026-04-07.&lt;/ref&gt;
* '''[[Balandžio 11]]''' d. – [[Albertas Laurinavičius]], Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras (g. [[1941]] m.).&lt;ref&gt;[https://zemaitiuzeme.lt/aktualijos/netektys-albertas-laurinavicius-1941-07-19-2026-04-11/ Netektys: Albertas Laurinavičius (1941.07.19 –2026.04.11)]. Žemaičių žemė. Nuoroda tikrinta 2026-04-13.&lt;/ref&gt;
* '''[[Balandžio 15]]''' d. – [[Osvaldas Balakauskas]], lietuvių kompozitorius, muzikos (kompozicijos) pedagogas (g. [[1937]] m.).&lt;ref&gt;[https://www.nekrologas.lt/nekrologas/osvaldas-balakauskas/393448/ Osvaldas Balakauskas]. nekrologas.lt. 2026-04-15.&lt;/ref&gt;
* '''[[Balandžio 16]]''' d. – [[Ramūnas Cvirka]], buvęs Lietuvos krepšinio treneris, krepšininkas (g. [[1967]] m.).&lt;ref&gt;[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2901037/mire-lietuvos-krepsinio-treneris-cvirka Mirė Lietuvos krepšinio treneris Cvirka]. LRT. 2026-04-17.&lt;/ref&gt;
* '''[[Balandžio 17]]''' d.: 
** [[Audrius Lingys]], Lietuvos žurnalistas, redaktorius (g. [[1968]] m.).&lt;ref&gt;[https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/mire-zinomas-zurnalistas-audrius-lingys-vito-lingio-brolis-56-2665084 Mirė žinomas žurnalistas Audrius Lingys, Vito Lingio brolis]. 15min.lt. 2026-04-17. Nuoroda tikrinta 2026-04-18.&lt;/ref&gt;
** [[Algimantas Jonas Nakas]], Lietuvos statybos inžinierius, mokslo istorikas (g. [[1935]] m.).&lt;ref&gt;{{cite web |title=Algimantas Jonas Nakas |url=https://www.vle.lt/straipsnis/algimantas-jonas-nakas/ |author= |editor=Gintarė Viselgienė |date=2026-04-21 |orig-date=2018-07-31 |publisher=VLE |access-date=2026-04-21}}&lt;/ref&gt;
* '''[[Balandžio 20]]''' d. – [[Aldona Puišytė]], lietuvių poetė, eseistė, vertėja (g. [[1930]] m.).&lt;ref&gt;[https://www.mlaikas.lt/naujiena/zmones/pasieke-liudna-zinia-netekome-talentingos-krastietes-aldonos-puisytes Pasiekė liūdna žinia - netekome talentingos kraštietės Aldonos Puišytės]. Mūsų laikas. 2026-04-20.&lt;/ref&gt;

=== Nedatuota ===
* [[Viktoras Baublys]], Lietuvos partinis veikėjas, diplomatas (g. [[1943]] m.).&lt;ref&gt;[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2809113/mire-diplomatas-viktoras-baublys?srsltid=AfmBOoqvLIRhUetfCP64banCWNTT7ML35IcTHS1sPmExkt_-wOx0l4lo Mirė diplomatas Viktoras Baublys]. LRT. 2026-01-17.&lt;/ref&gt;
* [[Brigita Adomonienė]], Lietuvos baldų dizainerė (g. [[1931]] m.).&lt;ref&gt;[https://www.tv3.lt/naujiena/gyvenimas/liudna-zinia-mire-gerbiama-lietuvos-destytoja-n1488758 Liūdna žinia: mirė gerbiama Lietuvos dėstytoja]. TV3. 2026-01-26. Nuoroda tikrinta 2026-01-27.&lt;/ref&gt;
* [[Linas Banys]], Lietuvos biatlonininkas (g. [[1998]] m.).&lt;ref&gt;[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2873077/skaudi-zinia-biatlono-bendruomeneje-mire-olimpietis-linas-banys Skaudi žinia biatlono bendruomenėje – mirė olimpietis Linas Banys]. LRT. 2026-03-20. Nuoroda tikrinta 2026-03-21.&lt;/ref&gt;

=== Pasaulyje ===
* '''[[Sausio 4]]''' d. – [[Nora Ikstena|Nuora Ikstena]], [[Latvija|latvių]] rašytoja (g. [[1969]] m.).&lt;ref&gt;[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2796058/mire-garsi-latviu-rasytoja-nora-ikstena Mirė garsi latvių rašytoja Nora Ikstena]. LRT. 2026-01-04.&lt;/ref&gt;
* '''[[Sausio 8]]''' d. – [[Uljana Semionova]], [[TSRS]] krepšininkė, daugkartinė Europos, pasaulio ir du kartus olimpinė čempionė (g. [[1952]] m.).&lt;ref&gt;[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2800405/mire-legendine-latvijos-krepsininke-uljana-semionova Mirė legendinė Latvijos krepšininkė Uljana Semionova]. LRT. 2026-01-08. Nuoroda tikrinta 2026-01-09.&lt;/ref&gt;
* '''[[Vasario 15]]''' d. – [[Robert Duvall|Robertas Diuvalis]], [[JAV|amerikiečių]] aktorius, režisierius, prodiuseris, [[Oskaras|Oskaro]], [[Auksinis gaublys|Auksinio gaublio]] ir [[BAFTA]] premijų laureatas (g. [[1931]] m.).&lt;ref&gt;{{cite news|url=https://www.bbc.com/news/articles/ce3g41z58vno|title='One of the greatest actors we ever had': Hollywood mourns Robert Duvall|first=Emma|last=Saunders|date=2026-02-17|website=BBC|accessdate=2026-02-17|language=en}}&lt;/ref&gt;
* '''[[Vasario 18]]''' d. – [[Jan Timman|Janas Timanas]], [[Nyderlandai|Nyderlandų]] [[Šachmatai|šachmatų]] [[didmeistris]] (g. [[1951]] m.).&lt;ref&gt;{{cite news|url=https://nos.nl/artikel/2603096-nederlandse-schaakgrootmeester-jan-timman-74-overleden|title=Nederlandse schaakgrootmeester Jan Timman (74) overleden|first=|last=|date=2026-02-19|website=NOS|accessdate=2026-02-20|language=nl}}&lt;/ref&gt;
* '''[[Vasario 20]]''' d.:
** [[Angela Luce|Andžela Lučė]], [[Italija|italų]] kino ir teatro aktorė, neapolietiškų dainų atlikėja (g. [[1938]] m.).&lt;ref&gt;{{cite news|url=https://www.ilmattino.it/spettacoli/musica/morta_angea_luce_chi_era_attrice_cantante_napoletana-9371591.html|title=Morta Angela Luce, addio all'attrice e cantante napoletana|first=Federico|last=Vacalebre|date=2026-02-20|website=Il Mattino|accessdate=2026-02-20|language=it}}&lt;/ref&gt;
** [[Hans-Georg Reimann|Hansas-Georgas Reimanas]], [[Rytų Vokietija|Rytų Vokietijos]] lengvaatletis, ėjikas, treneris (g. [[1941]] m.).&lt;ref&gt;{{cite news|url=https://blog.gehsportnetzwerk.de/2026/02/22/%F0%9F%95%AF%EF%B8%8F-eine-traurige-nachricht-und-ein-nachruf-auf-hans-georg-reimann-%F0%9F%96%A4/|title=Eine traurige Nachricht und ein Nachruf auf Hans-Georg Reimann|first=Bernd Ocker|last=Hölters|date=2026-02-22|website=GSN-Blog|accessdate=2026-02-26|language=de}}&lt;/ref&gt;
* '''[[Vasario 28]]''' d. – [[Ali Chamenėjus]], [[Iranas|Irano]] religinis ir valstybės veikėjas, [[ajatola]], antrasis [[Irano aukščiausiasis vadovas|aukščiausiasis vadovas]] (g. [[1939]] m.).&lt;ref name = &quot;n&quot;&gt;{{cite web |title=Trumpas: Ali Khamenei yra miręs |url=https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/2853160/trumpas-ali-khamenei-yra-mires |website=LRT |date=2026-02-28 |access-date=2026-03-01}}&lt;/ref&gt;
* '''[[Kovo 14]]''' d. – [[Jürgen Habermas|Jurgenas Habermasas]], [[Vokietija|vokiečių]] filosofas ir [[Sociologija|sociologas]], neomarksistinės [[Frankfurto mokykla|Frankfurto mokyklos]] atstovas (g. [[1929]] m.).&lt;ref&gt;{{Cite news |last=Moulson |first=Gier |date=2026-03-14 |title=Jürgen Habermas, influential German philosopher, dies at 96 |url=https://apnews.com/article/juergen-habermas-dead-germany-2b541721af6cb19abfaa923359d091b5 |access-date=2026-03-15 |work=AP News |lang=en}}&lt;/ref&gt;
* '''[[Kovo 19]]''' d. – [[Chuck Norris|Čakas Norisas]], [[JAV]] kovos menų meistras ir [[Holivudas|Holivudo]] aktorius (g. [[1940]] m.).&lt;ref&gt;{{cite web|title=Chuck Norris, action hero and star of 'Walker, Texas Ranger,' dies at 86|url=https://www.nbcnews.com/news/obituaries/chuck-norris-dies-86-action-hero-walker-texas-ranger-actor-rcna225833|website=NBC News|first=Daniel|last=Arkin|date=2026-03-20|accessdate=2026-03-21|lang=en}}&lt;/ref&gt;
* '''[[Kovo 22]]''' d. – [[Lionel Jospin|Lionelis Žospenas]], ekonomistas, [[Prancūzija|Prancūzijos]] politinis veikėjas, [[1997]]–[[2002]] m. ministras pirmininkas (g. [[1937]] m.).&lt;ref&gt;{{cite news|url=https://www.nytimes.com/2026/03/23/world/europe/lionel-jospin-dead.html|title=Lionel Jospin, Who Helped Set France on Socialist Path, Dies at 88|first=David A.|last=Andelman|date=2026-03-23|website=The New York Times|accessdate=2026-03-24|language=en}}&lt;/ref&gt;
* '''[[Kovo 26]]''' d. – [[Epeli Nailatikau]], [[Fidžis|Fidžio]] diplomatas, karininkas, politikas (g. [[1941]] m.).&lt;ref&gt;{{cite web |url=https://www.fijivillage.com/news/former-president-ratu-epeli-nailatikau-passes-away-e15a3d/ |title=Former President Ratu Epeli Nailatikau passes away |publisher=Fiji Village |first=Vijay |last=Narayan |date=2026-03-27 |access-date=2026-03-27|lang=en}}&lt;/ref&gt;
* '''[[Kovo 28]]''' d. – [[Marinella]], [[Graikija|graikų]] dainininkė (g. [[1938]] m.).&lt;ref&gt;{{cite news|url=https://www.euronews.com/culture/2026/03/28/iconic-greek-singer-marinella-dies-aged-87|title=Iconic Greek singer Marinella dies aged 87|first=Orestes Georgiou|last=Daniel|date=2026-03-28|website=Euronews|accessdate=2026-03-29|language=en}}&lt;/ref&gt;
* '''[[Balandžio 6]]''' d. – [[Gabriel Rosenstock|Gabrielis Rozenstokas]], [[Airija|airių]] poetas ir [[haiku]] rašytojas (g. [[1949]] m.).&lt;ref&gt;{{cite news|url=https://www.irishtimes.com/ireland/2026/04/10/poet-gabriel-rosenstock-remembered-at-moving-bilingual-funeral-mass/|title=Poet Gabriel Rosenstock remembered at moving bilingual funeral Mass|first=Niamh|last=Brownie|date=2026-04-10|website=The Irish Times|accessdate=2026-04-12|language=en}}&lt;/ref&gt;
* '''[[Balandžio 7]]''' d. – [[Mircea Lucescu|Mirčia Lučesku]], [[Rumunija|Rumunijos]] futbolininkas, futbolo treneris (g. [[1945]] m.).&lt;ref&gt;{{cite web |title=Romanian soccer great Mircea Lucescu has died at age 80 |url=https://apnews.com/article/mircea-lucescu-dead-romania-8d80a7bc64e66d57cdd51a139a2c0cc9 |website=AP News |access-date=7 April 2026 |language=en |date=7 April 2026}}&lt;/ref&gt;
* '''[[Balandžio 8]]''' d.:
** [[Mario Adorf]], [[Vokietija|vokiečių]] ir [[Italija|italų]] aktorius (g. [[1930]] m.).&lt;ref&gt;{{cite news|url=https://www.sueddeutsche.de/kultur/mario-adorf-tot-95-jahre-schauspieler-winnetou-grosse-bellheim-li.3465287|title=Mario Adorf ist tot|first=|last=|date=2026-04-09|website=Süddeutsche Zeitung|accessdate=2026-04-09|language=de}}&lt;/ref&gt;
** [[Duško Vujošević|Duško Vujoševičius]], [[Juodkalnija|Juodkalnijos]]–[[Serbija|Serbijos]] krepšinio treneris, krepšinio funkcionierius (g. [[1959]] m.).&lt;ref&gt;[https://www.basketnews.lt/news-244653-mire-ilgametis-partizan-treneris-vujosevicius.html Mirė ilgametis „Partizan“ treneris Vujoševičius]. basketnews.lt. 2026-04-08.&lt;/ref&gt;
* '''[[Balandžio 9]]''' d. – [[Stephen Myron Schwebel]], amerikiečių [[teisininkas]], teisėtyrininkas [[tarptautinės teisės mokslas|tarptautininkas]], [[profesorius]], [[Tarptautinis Teisingumo Teismas|Tarptautinio Teisingumo Teismo]] (ICJ) [[teisėjas]] (1981–2000), [[teismo pirmininkas]] (1997–2000), [[Nuolatinis arbitražo teismas|Nuolatinio arbitražo teismo]] narys (g. [[1929]] m.).&lt;ref&gt;{{cite news|url=https://www.legacy.com/us/obituaries/nytimes/name/stephen-schwebel-obituary?id=61231697|title=STEPHEN SCHWEBEL Obituary|first=|last=|date=|website=Legacy|accessdate=2026-04-12|language=en}}&lt;/ref&gt;
* '''[[Balandžio 16]]''' d.:
** [[Alex Manninger|Aleksandras Maningeris]], buvęs [[Austrija|austrų]] futbolininkas, [[vartininkas]] (g. [[1977]] m.).&lt;ref&gt;{{cite news|url=https://www.bbc.co.uk/sport/football/articles/c4g84l14e5eo|website=BBC|title=Alex Manninger: Ex-Arsenal goalkeeper dies after car hit by train|date=2026-04-16|access-date=2026-04-17|last=Jackson|first=Bobbie|lang=en}}&lt;/ref&gt;
** [[Kazuo Imaniši]], buvęs [[Japonija|japonų]] [[Futbolas|futbolininkas]] (g. [[1941]] m.).&lt;ref&gt;{{cite news|url=https://www.sanfrecce.co.jp/news/team/12243|title=サンフレッチェ広島初代総監督 今西和男さんの訃報に接して|first=|last=|date=2026-04-16|website=Sanfrecce Hiroshima|accessdate=2026-04-16|language=ja}}&lt;/ref&gt;
* '''[[Balandžio 25]]''' d. – [[Andrzej Olechowski|Andžejus Olechovskis]], [[Dešinė (politikoje)|dešiniosios]] pakraipos [[Lenkija|lenkų]] politikas (g. [[1947]] m.).&lt;ref&gt;{{cite news|url=https://tvpworld.com/92910565/polish-ex-minister-civic-platform-co-founder-andrzej-olechowski-dies-at-78|title=Ex-minister Andrzej Olechowski, who helped steer Poland toward West, dies at 78|first=Franciszek Józef|last=Beszłej|date=2026-04-25|website=TVP|accessdate=2026-04-26|language=en}}&lt;/ref&gt;

== Šaltiniai ==
{{reflist}}

[[Kategorija:2026 metai]]</text>
      <sha1>f4k7b0puz1wu8v86v9bvs65k1jvkimc</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Metalist 1925</title>
    <ns>0</ns>
    <id>561544</id>
    <revision>
      <id>7819712</id>
      <parentid>7735336</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:54:04Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819712</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5518" sha1="0cg09tgoqzo3axl1rbmgy5rw1o8xhjg" xml:space="preserve">{{reikšmė|2016 m. įkurtą futbolo klubą|iki 2016 m. gyvavusį futbolo klubą|[[FK Metalìst Harkìv]]}}
{{reikšmė|2016 m. įkurtą futbolo klubą|2019 m. įkurtą futbolo klubą|[[FK Metalist (2019)]]}}
{{fc-info
| clubname = FK „Metalist 1925“
| image    = [[Vaizdas:Metalist 1925.png|150px]]
| fullname = ФК «Металіст 1925» Харків
| founded  = 2016 m.
| ground   = „Metalisto“ stadionas
| capacity = 40 000
| chairman = {{uk|Володимир Лінке}}
| manager  = {{uk|Андрій Демченко}}
| league   = Premjer lyga
| season   = 2024–2025
| position = {{increase}} 3 vieta, Pirma lyga

| pattern_la1 = _metalist1819h
| pattern_b1 = _metalist1819h
| pattern_ra1 = _metalist1819h
| pattern_sh1 = _metalist1819h
| pattern_so1 = _yellowhoops
| leftarm1 = 
| body1 = 
| rightarm1 = ffdd00
| shorts1 = FFDD00
| socks1 = FFDD00

| pattern_la2 = _metalist1819a
| pattern_b2 = _metalist1819a
| pattern_ra2 = _metalist1819a
| pattern_sh2 = _metalist1819a
| pattern_so2 = _yellowhoops
| leftarm2 = _metalist1819a
| body2 = _metalist1819a
| rightarm2 = _metalist1819a
| shorts2 = 000040
| socks2 = 000040

| pattern_la3 = _metalist1819t
| pattern_b3 = _metalist1819t
| pattern_ra3 = _metalist1819t
| pattern_sh3 = _metalist1819t
| pattern_so3 = 
| leftarm3 = _metalist1819t
| body3 = _metalist1819t
| rightarm3 = _metalist1819t
| shorts3 = _metalist1819t
| socks3 = 
}}

'''Futbolo klubas „Metalist 1925“''' ({{uk|ФК «Металіст 1925» Харків}}) – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Charkivas|Charkivo]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas [[2016]] m., kai senasis „Metalistas“ įklimpo į skolas ir klubas buvo likviduotas, tada buvo nuspręsta tęsti klubo tradicijas.

2017 m. klubas pristatė naują logotipą ir naujas sportines aprangas.&lt;ref&gt;https://www.ua-football.com/ua/ukrainian/2a/1499435072-metalist-1925-predstaviv-novi-logotip-i-formu.html&lt;/ref&gt;

2018–2019 m. sezone rungtyniavo Pirmoje lygoje.

Rusijos invazijos metu klubas persikėlė į Kijevo sritį. Rungtyniavo Levyj Bereh stadione.&lt;ref&gt;https://2day.kh.ua/ru/sport/metallist-1925-ne-vernetsya-v-kharkov-v-etom-godu&lt;/ref&gt;

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2016–2017|IV|1|}}
{{fs2|UKR|2017–2018|III|2|}}
{{fs2|UKR|2018–2019|II|4|}}
{{fs2|UKR|2019–2020|II|7|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|II|3|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|I|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|I|12|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|I|16 {{decrease}}|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|II|3|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2025–2026|I||}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:gold;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Metalist 1925'''
| style=&quot;background:navy;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Metalist 1925'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:gold;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Metalist 1925.png|150px]]'''Metalist 1925'''
| style=&quot;background:navy;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Metalist 1925.png|150px]]'''Metalist 1925'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
 |pattern_la = _pumafinalg21y
 |pattern_b  = _pumafinalg21y
 |pattern_ra = _pumafinalg21y
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFDD00
 |socks      = FFDD00
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _pumafinalg21n
 |pattern_b  = _pumafinalg21n
 |pattern_ra = _pumafinalg21n
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 000066
 |socks      = 000066
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _pumafinalg21b
 |pattern_b  = _pumafinalg21b
 |pattern_ra = _pumafinalg21b
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 000000
 |socks      = 000000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _metalist2324h
| pattern_b= _metalist2324h
| pattern_ra= _metalist2324h
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFDD00
| body= FFDD00
| rightarm= FFDD00
| shorts= 0044FF
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _metalist2324a
| pattern_b= _metalist2324a
| pattern_ra= _metalist2324a
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 000060
| body= 000060
| rightarm= 000060
| shorts= 000060
| socks= 000060
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _metalist2324t
| pattern_b= _metalist2324t
| pattern_ra= _metalist2324t
| pattern_sh= _metalist2324t
| pattern_so= _metalist2324t
| leftarm= 000000
| body= 000000
| rightarm= 000000
| shorts= 000000
| socks= 000000
| title= {{small|2023–2024 m.}} 
}}
|}

== Taip pat skaitykite ==
* [[FK Metalìst Harkìv]]
* [[FK Metalist (2019)]]

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://metalist1925.com Oficiali klubo svetainė]
* [https://www.facebook.com/metalist1925kh facebook paskyra]
* [https://int.soccerway.com/teams/ukraine/metalist-1925-kharkiv/39566/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/metal-kharkiv/startseite/verein/83678/ Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-metalist-1925-kharkiv/31491/ Globalsportsarchive]

{{Premjer-Liha}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Metalist 1925]]</text>
      <sha1>0cg09tgoqzo3axl1rbmgy5rw1o8xhjg</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819713</id>
      <parentid>7819712</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:54:12Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819713</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5514" sha1="h0fyf83lwezqmbxnlyhf9lc3ide3q08" xml:space="preserve">{{reikšmė|2016 m. įkurtą futbolo klubą|iki 2016 m. gyvavusį futbolo klubą|[[FK Metalìst Harkìv]]}}
{{reikšmė|2016 m. įkurtą futbolo klubą|2019 m. įkurtą futbolo klubą|[[FK Metalist (2019)]]}}
{{fc-info
| clubname = FK „Metalist 1925“
| image    = [[Vaizdas:Metalist 1925.png|150px]]
| fullname = ФК «Металіст 1925» Харків
| founded  = 2016 m.
| ground   = „Metalisto“ stadionas
| capacity = 40 000
| chairman = {{uk|Володимир Лінке}}
| manager  = {{uk|Андрій Демченко}}
| league   = Premjer lyga
| season   = 2024–2025
| position = {{increase}} 3 vieta, Pirma lyga

| pattern_la1 = _metalist1819h
| pattern_b1 = _metalist1819h
| pattern_ra1 = _metalist1819h
| pattern_sh1 = _metalist1819h
| pattern_so1 = _yellowhoops
| leftarm1 = 
| body1 = 
| rightarm1 = ffdd00
| shorts1 = FFDD00
| socks1 = FFDD00

| pattern_la2 = _metalist1819a
| pattern_b2 = _metalist1819a
| pattern_ra2 = _metalist1819a
| pattern_sh2 = _metalist1819a
| pattern_so2 = _yellowhoops
| leftarm2 = _metalist1819a
| body2 = _metalist1819a
| rightarm2 = _metalist1819a
| shorts2 = 000040
| socks2 = 000040

| pattern_la3 = _metalist1819t
| pattern_b3 = _metalist1819t
| pattern_ra3 = _metalist1819t
| pattern_sh3 = _metalist1819t
| pattern_so3 = 
| leftarm3 = _metalist1819t
| body3 = _metalist1819t
| rightarm3 = _metalist1819t
| shorts3 = _metalist1819t
| socks3 = 
}}

'''Futbolo klubas „Metalist 1925“''' ({{uk|ФК «Металіст 1925» Харків}}) – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Charkivas|Charkivo]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 2016 m., kai senasis „Metalistas“ įklimpo į skolas ir klubas buvo likviduotas, tada buvo nuspręsta tęsti klubo tradicijas.

2017 m. klubas pristatė naują logotipą ir naujas sportines aprangas.&lt;ref&gt;https://www.ua-football.com/ua/ukrainian/2a/1499435072-metalist-1925-predstaviv-novi-logotip-i-formu.html&lt;/ref&gt;

2018–2019 m. sezone rungtyniavo Pirmoje lygoje.

Rusijos invazijos metu klubas persikėlė į Kijevo sritį. Rungtyniavo Levyj Bereh stadione.&lt;ref&gt;https://2day.kh.ua/ru/sport/metallist-1925-ne-vernetsya-v-kharkov-v-etom-godu&lt;/ref&gt;

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2016–2017|IV|1|}}
{{fs2|UKR|2017–2018|III|2|}}
{{fs2|UKR|2018–2019|II|4|}}
{{fs2|UKR|2019–2020|II|7|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|II|3|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|I|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|I|12|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|I|16 {{decrease}}|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|II|3|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2025–2026|I||}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:gold;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Metalist 1925'''
| style=&quot;background:navy;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Metalist 1925'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:gold;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Metalist 1925.png|150px]]'''Metalist 1925'''
| style=&quot;background:navy;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Metalist 1925.png|150px]]'''Metalist 1925'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
 |pattern_la = _pumafinalg21y
 |pattern_b  = _pumafinalg21y
 |pattern_ra = _pumafinalg21y
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFDD00
 |socks      = FFDD00
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _pumafinalg21n
 |pattern_b  = _pumafinalg21n
 |pattern_ra = _pumafinalg21n
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 000066
 |socks      = 000066
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _pumafinalg21b
 |pattern_b  = _pumafinalg21b
 |pattern_ra = _pumafinalg21b
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 000000
 |socks      = 000000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _metalist2324h
| pattern_b= _metalist2324h
| pattern_ra= _metalist2324h
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFDD00
| body= FFDD00
| rightarm= FFDD00
| shorts= 0044FF
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _metalist2324a
| pattern_b= _metalist2324a
| pattern_ra= _metalist2324a
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 000060
| body= 000060
| rightarm= 000060
| shorts= 000060
| socks= 000060
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _metalist2324t
| pattern_b= _metalist2324t
| pattern_ra= _metalist2324t
| pattern_sh= _metalist2324t
| pattern_so= _metalist2324t
| leftarm= 000000
| body= 000000
| rightarm= 000000
| shorts= 000000
| socks= 000000
| title= {{small|2023–2024 m.}} 
}}
|}

== Taip pat skaitykite ==
* [[FK Metalìst Harkìv]]
* [[FK Metalist (2019)]]

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://metalist1925.com Oficiali klubo svetainė]
* [https://www.facebook.com/metalist1925kh facebook paskyra]
* [https://int.soccerway.com/teams/ukraine/metalist-1925-kharkiv/39566/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/metal-kharkiv/startseite/verein/83678/ Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-metalist-1925-kharkiv/31491/ Globalsportsarchive]

{{Premjer-Liha}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Metalist 1925]]</text>
      <sha1>h0fyf83lwezqmbxnlyhf9lc3ide3q08</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819714</id>
      <parentid>7819713</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:54:30Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Nuorodos */</comment>
      <origin>7819714</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5500" sha1="fzn2emzgj3xdxfz59dnq7a4mi74zv25" xml:space="preserve">{{reikšmė|2016 m. įkurtą futbolo klubą|iki 2016 m. gyvavusį futbolo klubą|[[FK Metalìst Harkìv]]}}
{{reikšmė|2016 m. įkurtą futbolo klubą|2019 m. įkurtą futbolo klubą|[[FK Metalist (2019)]]}}
{{fc-info
| clubname = FK „Metalist 1925“
| image    = [[Vaizdas:Metalist 1925.png|150px]]
| fullname = ФК «Металіст 1925» Харків
| founded  = 2016 m.
| ground   = „Metalisto“ stadionas
| capacity = 40 000
| chairman = {{uk|Володимир Лінке}}
| manager  = {{uk|Андрій Демченко}}
| league   = Premjer lyga
| season   = 2024–2025
| position = {{increase}} 3 vieta, Pirma lyga

| pattern_la1 = _metalist1819h
| pattern_b1 = _metalist1819h
| pattern_ra1 = _metalist1819h
| pattern_sh1 = _metalist1819h
| pattern_so1 = _yellowhoops
| leftarm1 = 
| body1 = 
| rightarm1 = ffdd00
| shorts1 = FFDD00
| socks1 = FFDD00

| pattern_la2 = _metalist1819a
| pattern_b2 = _metalist1819a
| pattern_ra2 = _metalist1819a
| pattern_sh2 = _metalist1819a
| pattern_so2 = _yellowhoops
| leftarm2 = _metalist1819a
| body2 = _metalist1819a
| rightarm2 = _metalist1819a
| shorts2 = 000040
| socks2 = 000040

| pattern_la3 = _metalist1819t
| pattern_b3 = _metalist1819t
| pattern_ra3 = _metalist1819t
| pattern_sh3 = _metalist1819t
| pattern_so3 = 
| leftarm3 = _metalist1819t
| body3 = _metalist1819t
| rightarm3 = _metalist1819t
| shorts3 = _metalist1819t
| socks3 = 
}}

'''Futbolo klubas „Metalist 1925“''' ({{uk|ФК «Металіст 1925» Харків}}) – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Charkivas|Charkivo]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 2016 m., kai senasis „Metalistas“ įklimpo į skolas ir klubas buvo likviduotas, tada buvo nuspręsta tęsti klubo tradicijas.

2017 m. klubas pristatė naują logotipą ir naujas sportines aprangas.&lt;ref&gt;https://www.ua-football.com/ua/ukrainian/2a/1499435072-metalist-1925-predstaviv-novi-logotip-i-formu.html&lt;/ref&gt;

2018–2019 m. sezone rungtyniavo Pirmoje lygoje.

Rusijos invazijos metu klubas persikėlė į Kijevo sritį. Rungtyniavo Levyj Bereh stadione.&lt;ref&gt;https://2day.kh.ua/ru/sport/metallist-1925-ne-vernetsya-v-kharkov-v-etom-godu&lt;/ref&gt;

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2016–2017|IV|1|}}
{{fs2|UKR|2017–2018|III|2|}}
{{fs2|UKR|2018–2019|II|4|}}
{{fs2|UKR|2019–2020|II|7|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|II|3|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|I|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|I|12|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|I|16 {{decrease}}|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|II|3|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2025–2026|I||}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:gold;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Metalist 1925'''
| style=&quot;background:navy;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Metalist 1925'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:gold;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Metalist 1925.png|150px]]'''Metalist 1925'''
| style=&quot;background:navy;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Metalist 1925.png|150px]]'''Metalist 1925'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
 |pattern_la = _pumafinalg21y
 |pattern_b  = _pumafinalg21y
 |pattern_ra = _pumafinalg21y
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFDD00
 |socks      = FFDD00
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _pumafinalg21n
 |pattern_b  = _pumafinalg21n
 |pattern_ra = _pumafinalg21n
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 000066
 |socks      = 000066
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _pumafinalg21b
 |pattern_b  = _pumafinalg21b
 |pattern_ra = _pumafinalg21b
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 000000
 |socks      = 000000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _metalist2324h
| pattern_b= _metalist2324h
| pattern_ra= _metalist2324h
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFDD00
| body= FFDD00
| rightarm= FFDD00
| shorts= 0044FF
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _metalist2324a
| pattern_b= _metalist2324a
| pattern_ra= _metalist2324a
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 000060
| body= 000060
| rightarm= 000060
| shorts= 000060
| socks= 000060
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _metalist2324t
| pattern_b= _metalist2324t
| pattern_ra= _metalist2324t
| pattern_sh= _metalist2324t
| pattern_so= _metalist2324t
| leftarm= 000000
| body= 000000
| rightarm= 000000
| shorts= 000000
| socks= 000000
| title= {{small|2023–2024 m.}} 
}}
|}

== Taip pat skaitykite ==
* [[FK Metalìst Harkìv]]
* [[FK Metalist (2019)]]

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://metalist1925.com Oficiali klubo svetainė]
* [https://www.facebook.com/metalist1925kh facebook paskyra]
* [https://www.soccerway.com/team/metalist-1925/W0X2VHyL/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/metal-kharkiv/startseite/verein/83678/ Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-metalist-1925-kharkiv/31491/ Globalsportsarchive]

{{Premjer-Liha}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Metalist 1925]]</text>
      <sha1>fzn2emzgj3xdxfz59dnq7a4mi74zv25</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FK Prykarpattâ (2016)</title>
    <ns>0</ns>
    <id>561546</id>
    <revision>
      <id>7819772</id>
      <parentid>7636883</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:22:30Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819772</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5119" sha1="bvab02da5n0zq1bptf1edvhiupgudn0" xml:space="preserve">{{reikšmė|1998 m. įkurtą futbolo klubą|iki 2003 m. gyvavusį futbolo klubą|[[NFK Spartak Ìvano-Frankìvsʹk]]}}
{{reikšmė|1998 m. įkurtą futbolo klubą|nuo 2007 iki 2012 m. taip besivadinusį futbolo klubą|[[FK Fakel Ìvano-Frankìvsʹk]]}}

{{fc-info
| clubname = FK „Prykarpattâ“
| image    = [[Vaizdas:Prikarpattâ 1998.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Прикарпаття»
| founded  = 1998 m. FK „Teplovik“ &lt;br /&gt; 2016 m. „Teplovik-Prykarpattâ“ &lt;br /&gt; 2017 m. FK „Prykarpattâ“ 
| ground   = „Rucho“ stadionas
| capacity = 15 000
| chairman = {{vlv|UKR}} Vasilis Olšaneckis &lt;br /&gt; {{uk|Василь Ольшанецький}}
| manager  = {{vlv|UKR}} Olegas Rypanas &lt;br /&gt; {{uk|Олег Павлович Рипан}}
| league   = Pirma lyga
| season   = 2024–2025
| position = 10 vieta, Pirmoje lygoje

| pattern_la1 = 
| pattern_b1 = _neman1819h
| pattern_ra1 = 
| pattern_sh1 = 
| pattern_so1 = 
| leftarm1 = 007000
| body1 = 007000
| rightarm1 = 007000
| shorts1 = 007000
| socks1 = 007000
| pattern_la2 = 
| pattern_b2 = _karpaty1819t
| pattern_ra2 = 
| leftarm2 = FFFF00
| body2 = FFFF00
| rightarm2 = FFFF00
| shorts2 = FFFF00
| socks2 = FFFF00
| pattern_la3 = _defbel1617h
| pattern_b3 = _defbel1617h
| pattern_ra3 = _defbel1617h
| leftarm3 = FF0000
| body3 = FF0000
| rightarm3 = FF0000
| shorts3 = FFFF00
| socks3 = FFFF00
}}

'''Futbolo klubas „Prykarpattâ“''' ({{uk|Футбольний клуб «Прикарпаття»}}) – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Ivano Frankivskas|Ivano Frankivsko]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas [[1998]] m., kitados vadintas '''„Teploviku“'''.

Nuo 2016 m. žinomas kaip '''„Teplovik-Prykarpattâ“''' ({{uk|Футбольний клуб «Тепловик-Прикарпаття»}}).

Pateko į Ukrainos Pirmą lygą 2018–2019 m. sezone. Tame sezone vadinosi „Prykarpattâ“.

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2016–2017|III {{small|(„A“ grupė)}}|10|——}}
{{fs2|UKR|2017–2018|III {{small|(„A“ grupė)}}|2|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2018–2019|II|10|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2019–2020|II|12|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|II|14|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|II|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|II|9|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|II|5|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|II|10|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2025–2026|II||}}
|}

== Spalvinė gama ==

{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:yellow;color:green&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''FK Prykarpattâ'''
| style=&quot;background:Green;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''FK Prykarpattâ'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:yellow;color:green&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Prikarpattâ 1998.png|150px]]'''FK Prykarpattâ'''
| style=&quot;background:Green;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Prikarpattâ 1998.png|150px]]'''FK Prykarpattâ'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai
{| width=22%
|-
|{{Football kit
 |pattern_la = _karpaty1617a
 |pattern_b  = _karpaty1617a
 |pattern_ra = _karpaty1617a
 |pattern_sh = _karpaty1617a
 |pattern_so =_karpaty1617a
 |leftarm    = 008000
 |body       = 008000
 |rightarm   = 008000
 |shorts     = 008000
 |socks      = 008000
 |title      = Namie &lt;br /&gt; 2017–2018 m.
}}
|{{Football kit
 |pattern_la = _villarreal1617h
 |pattern_b  = _villarreal1617h
 |pattern_ra = _villarreal1617h
 |pattern_sh = _villarreal1617h
 |pattern_so = _villarreal1617h
 |leftarm    = ffff00
 |body       = ffff00
 |rightarm   = ffff00
 |shorts     = ffff00
 |socks      = ffff00
 |title      = Svetur &lt;br /&gt; 2017–2018 m.
}}
|{{Football kit
 |pattern_la = _neman1819h
 |pattern_b  = _neman1819h
 |pattern_ra = _neman1819h
 |pattern_sh = 
 |pattern_so =
 |leftarm    = 007000
 |body       = 007000
 |rightarm   = 007000
 |shorts     = 007000
 |socks      = 007000
 |title      = Namie &lt;br /&gt; 2019–2020 m.
}}
|{{Football kit
 |pattern_la = _karpaty1819t
 |pattern_b  = _karpaty1819t
 |pattern_ra = _karpaty1819t
 |pattern_sh = 
 |pattern_so =
 |leftarm    = ffff00
 |body       = ffff00
 |rightarm   = ffff00
 |shorts     = ffff00
 |socks      = ffff00
 |title      = Svetur &lt;br /&gt; 2019–2020 m.
}}
|{{Football kit
 |pattern_la = _jomatoletum3gw
 |pattern_b  = _jomatoletum3gw
 |pattern_ra = _jomatoletum3gw
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = 008000
 |body       = 008000
 |rightarm   = 008000
 |shorts     = 008000
 |socks      = 008000
 |title      = Namie &lt;br /&gt; 2023–2024 m.
}}
|{{Football kit
 |pattern_la = _jomatoletum3yb
 |pattern_b  = _jomatoletum3yb
 |pattern_ra = _jomatoletum3yb
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFF00
 |body       = FFFF00
 |rightarm   = FFFF00
 |shorts     = FFFF00
 |socks      = FFFF00
 |title      = Svetur &lt;br /&gt; 2023–2024 m.
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [http://fc.if.ua/ Oficiali klubo svetainė]
* [https://int.soccerway.com/teams/ukraine/teplovyk/36980/ SOCCERWAY]

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Prikarpattâ (1998)]]</text>
      <sha1>bvab02da5n0zq1bptf1edvhiupgudn0</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819773</id>
      <parentid>7819772</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:23:26Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819773</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5115" sha1="hqeq4mqi3krje6k36lz1n2uvkmxc20o" xml:space="preserve">{{reikšmė|1998 m. įkurtą futbolo klubą|iki 2003 m. gyvavusį futbolo klubą|[[NFK Spartak Ìvano-Frankìvsʹk]]}}
{{reikšmė|1998 m. įkurtą futbolo klubą|nuo 2007 iki 2012 m. taip besivadinusį futbolo klubą|[[FK Fakel Ìvano-Frankìvsʹk]]}}

{{fc-info
| clubname = FK „Prykarpattâ“
| image    = [[Vaizdas:Prikarpattâ 1998.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Прикарпаття»
| founded  = 1998 m. FK „Teplovik“ &lt;br /&gt; 2016 m. „Teplovik-Prykarpattâ“ &lt;br /&gt; 2017 m. FK „Prykarpattâ“ 
| ground   = „Rucho“ stadionas
| capacity = 15 000
| chairman = {{vlv|UKR}} Vasilis Olšaneckis &lt;br /&gt; {{uk|Василь Ольшанецький}}
| manager  = {{vlv|UKR}} Olegas Rypanas &lt;br /&gt; {{uk|Олег Павлович Рипан}}
| league   = Pirma lyga
| season   = 2024–2025
| position = 10 vieta, Pirmoje lygoje

| pattern_la1 = 
| pattern_b1 = _neman1819h
| pattern_ra1 = 
| pattern_sh1 = 
| pattern_so1 = 
| leftarm1 = 007000
| body1 = 007000
| rightarm1 = 007000
| shorts1 = 007000
| socks1 = 007000
| pattern_la2 = 
| pattern_b2 = _karpaty1819t
| pattern_ra2 = 
| leftarm2 = FFFF00
| body2 = FFFF00
| rightarm2 = FFFF00
| shorts2 = FFFF00
| socks2 = FFFF00
| pattern_la3 = _defbel1617h
| pattern_b3 = _defbel1617h
| pattern_ra3 = _defbel1617h
| leftarm3 = FF0000
| body3 = FF0000
| rightarm3 = FF0000
| shorts3 = FFFF00
| socks3 = FFFF00
}}

'''Futbolo klubas „Prykarpattâ“''' ({{uk|Футбольний клуб «Прикарпаття»}}) – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Ivano Frankivskas|Ivano Frankivsko]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 1998 m., kitados vadintas '''„Teploviku“'''.

Nuo 2016 m. žinomas kaip '''„Teplovik-Prykarpattâ“''' ({{uk|Футбольний клуб «Тепловик-Прикарпаття»}}).

Pateko į Ukrainos Pirmą lygą 2018–2019 m. sezone. Tame sezone vadinosi „Prykarpattâ“.

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2016–2017|III {{small|(„A“ grupė)}}|10|——}}
{{fs2|UKR|2017–2018|III {{small|(„A“ grupė)}}|2|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2018–2019|II|10|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2019–2020|II|12|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|II|14|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|II|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|II|9|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|II|5|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|II|10|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2025–2026|II||}}
|}

== Spalvinė gama ==

{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:yellow;color:green&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''FK Prykarpattâ'''
| style=&quot;background:Green;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''FK Prykarpattâ'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:yellow;color:green&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Prikarpattâ 1998.png|150px]]'''FK Prykarpattâ'''
| style=&quot;background:Green;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Prikarpattâ 1998.png|150px]]'''FK Prykarpattâ'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai
{| width=22%
|-
|{{Football kit
 |pattern_la = _karpaty1617a
 |pattern_b  = _karpaty1617a
 |pattern_ra = _karpaty1617a
 |pattern_sh = _karpaty1617a
 |pattern_so =_karpaty1617a
 |leftarm    = 008000
 |body       = 008000
 |rightarm   = 008000
 |shorts     = 008000
 |socks      = 008000
 |title      = Namie &lt;br /&gt; 2017–2018 m.
}}
|{{Football kit
 |pattern_la = _villarreal1617h
 |pattern_b  = _villarreal1617h
 |pattern_ra = _villarreal1617h
 |pattern_sh = _villarreal1617h
 |pattern_so = _villarreal1617h
 |leftarm    = ffff00
 |body       = ffff00
 |rightarm   = ffff00
 |shorts     = ffff00
 |socks      = ffff00
 |title      = Svetur &lt;br /&gt; 2017–2018 m.
}}
|{{Football kit
 |pattern_la = _neman1819h
 |pattern_b  = _neman1819h
 |pattern_ra = _neman1819h
 |pattern_sh = 
 |pattern_so =
 |leftarm    = 007000
 |body       = 007000
 |rightarm   = 007000
 |shorts     = 007000
 |socks      = 007000
 |title      = Namie &lt;br /&gt; 2019–2020 m.
}}
|{{Football kit
 |pattern_la = _karpaty1819t
 |pattern_b  = _karpaty1819t
 |pattern_ra = _karpaty1819t
 |pattern_sh = 
 |pattern_so =
 |leftarm    = ffff00
 |body       = ffff00
 |rightarm   = ffff00
 |shorts     = ffff00
 |socks      = ffff00
 |title      = Svetur &lt;br /&gt; 2019–2020 m.
}}
|{{Football kit
 |pattern_la = _jomatoletum3gw
 |pattern_b  = _jomatoletum3gw
 |pattern_ra = _jomatoletum3gw
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = 008000
 |body       = 008000
 |rightarm   = 008000
 |shorts     = 008000
 |socks      = 008000
 |title      = Namie &lt;br /&gt; 2023–2024 m.
}}
|{{Football kit
 |pattern_la = _jomatoletum3yb
 |pattern_b  = _jomatoletum3yb
 |pattern_ra = _jomatoletum3yb
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFF00
 |body       = FFFF00
 |rightarm   = FFFF00
 |shorts     = FFFF00
 |socks      = FFFF00
 |title      = Svetur &lt;br /&gt; 2023–2024 m.
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [http://fc.if.ua/ Oficiali klubo svetainė]
* [https://int.soccerway.com/teams/ukraine/teplovyk/36980/ SOCCERWAY]

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Prikarpattâ (1998)]]</text>
      <sha1>hqeq4mqi3krje6k36lz1n2uvkmxc20o</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819774</id>
      <parentid>7819773</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:23:42Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Nuorodos */</comment>
      <origin>7819774</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5134" sha1="o8wcdawodp41cst61i5haz0ckj2tr6o" xml:space="preserve">{{reikšmė|1998 m. įkurtą futbolo klubą|iki 2003 m. gyvavusį futbolo klubą|[[NFK Spartak Ìvano-Frankìvsʹk]]}}
{{reikšmė|1998 m. įkurtą futbolo klubą|nuo 2007 iki 2012 m. taip besivadinusį futbolo klubą|[[FK Fakel Ìvano-Frankìvsʹk]]}}

{{fc-info
| clubname = FK „Prykarpattâ“
| image    = [[Vaizdas:Prikarpattâ 1998.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Прикарпаття»
| founded  = 1998 m. FK „Teplovik“ &lt;br /&gt; 2016 m. „Teplovik-Prykarpattâ“ &lt;br /&gt; 2017 m. FK „Prykarpattâ“ 
| ground   = „Rucho“ stadionas
| capacity = 15 000
| chairman = {{vlv|UKR}} Vasilis Olšaneckis &lt;br /&gt; {{uk|Василь Ольшанецький}}
| manager  = {{vlv|UKR}} Olegas Rypanas &lt;br /&gt; {{uk|Олег Павлович Рипан}}
| league   = Pirma lyga
| season   = 2024–2025
| position = 10 vieta, Pirmoje lygoje

| pattern_la1 = 
| pattern_b1 = _neman1819h
| pattern_ra1 = 
| pattern_sh1 = 
| pattern_so1 = 
| leftarm1 = 007000
| body1 = 007000
| rightarm1 = 007000
| shorts1 = 007000
| socks1 = 007000
| pattern_la2 = 
| pattern_b2 = _karpaty1819t
| pattern_ra2 = 
| leftarm2 = FFFF00
| body2 = FFFF00
| rightarm2 = FFFF00
| shorts2 = FFFF00
| socks2 = FFFF00
| pattern_la3 = _defbel1617h
| pattern_b3 = _defbel1617h
| pattern_ra3 = _defbel1617h
| leftarm3 = FF0000
| body3 = FF0000
| rightarm3 = FF0000
| shorts3 = FFFF00
| socks3 = FFFF00
}}

'''Futbolo klubas „Prykarpattâ“''' ({{uk|Футбольний клуб «Прикарпаття»}}) – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Ivano Frankivskas|Ivano Frankivsko]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 1998 m., kitados vadintas '''„Teploviku“'''.

Nuo 2016 m. žinomas kaip '''„Teplovik-Prykarpattâ“''' ({{uk|Футбольний клуб «Тепловик-Прикарпаття»}}).

Pateko į Ukrainos Pirmą lygą 2018–2019 m. sezone. Tame sezone vadinosi „Prykarpattâ“.

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2016–2017|III {{small|(„A“ grupė)}}|10|——}}
{{fs2|UKR|2017–2018|III {{small|(„A“ grupė)}}|2|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2018–2019|II|10|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2019–2020|II|12|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|II|14|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|II|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|II|9|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|II|5|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|II|10|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2025–2026|II||}}
|}

== Spalvinė gama ==

{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:yellow;color:green&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''FK Prykarpattâ'''
| style=&quot;background:Green;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''FK Prykarpattâ'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:yellow;color:green&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Prikarpattâ 1998.png|150px]]'''FK Prykarpattâ'''
| style=&quot;background:Green;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Prikarpattâ 1998.png|150px]]'''FK Prykarpattâ'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai
{| width=22%
|-
|{{Football kit
 |pattern_la = _karpaty1617a
 |pattern_b  = _karpaty1617a
 |pattern_ra = _karpaty1617a
 |pattern_sh = _karpaty1617a
 |pattern_so =_karpaty1617a
 |leftarm    = 008000
 |body       = 008000
 |rightarm   = 008000
 |shorts     = 008000
 |socks      = 008000
 |title      = Namie &lt;br /&gt; 2017–2018 m.
}}
|{{Football kit
 |pattern_la = _villarreal1617h
 |pattern_b  = _villarreal1617h
 |pattern_ra = _villarreal1617h
 |pattern_sh = _villarreal1617h
 |pattern_so = _villarreal1617h
 |leftarm    = ffff00
 |body       = ffff00
 |rightarm   = ffff00
 |shorts     = ffff00
 |socks      = ffff00
 |title      = Svetur &lt;br /&gt; 2017–2018 m.
}}
|{{Football kit
 |pattern_la = _neman1819h
 |pattern_b  = _neman1819h
 |pattern_ra = _neman1819h
 |pattern_sh = 
 |pattern_so =
 |leftarm    = 007000
 |body       = 007000
 |rightarm   = 007000
 |shorts     = 007000
 |socks      = 007000
 |title      = Namie &lt;br /&gt; 2019–2020 m.
}}
|{{Football kit
 |pattern_la = _karpaty1819t
 |pattern_b  = _karpaty1819t
 |pattern_ra = _karpaty1819t
 |pattern_sh = 
 |pattern_so =
 |leftarm    = ffff00
 |body       = ffff00
 |rightarm   = ffff00
 |shorts     = ffff00
 |socks      = ffff00
 |title      = Svetur &lt;br /&gt; 2019–2020 m.
}}
|{{Football kit
 |pattern_la = _jomatoletum3gw
 |pattern_b  = _jomatoletum3gw
 |pattern_ra = _jomatoletum3gw
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = 008000
 |body       = 008000
 |rightarm   = 008000
 |shorts     = 008000
 |socks      = 008000
 |title      = Namie &lt;br /&gt; 2023–2024 m.
}}
|{{Football kit
 |pattern_la = _jomatoletum3yb
 |pattern_b  = _jomatoletum3yb
 |pattern_ra = _jomatoletum3yb
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFF00
 |body       = FFFF00
 |rightarm   = FFFF00
 |shorts     = FFFF00
 |socks      = FFFF00
 |title      = Svetur &lt;br /&gt; 2023–2024 m.
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [http://fc.if.ua/ Oficiali klubo svetainė]
* [https://www.soccerway.com/team/prykarpattya-ivano-frankivsk-1998/plrpDk4m/ SOCCERWAY]

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Prikarpattâ (1998)]]</text>
      <sha1>o8wcdawodp41cst61i5haz0ckj2tr6o</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FK Ahrobiznes</title>
    <ns>0</ns>
    <id>561548</id>
    <revision>
      <id>7819594</id>
      <parentid>7636812</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:19:20Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819594</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5052" sha1="gpu32h24bmfchaogsenhkq7awytgr8o" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = FK „Ahrobiznes“
| image    = [[Vaizdas:FK Ahrobiznes emblema.png|200px]]
| fullname = ФК «Агробізнес» 
| founded  = 2016 m.
| ground   = „Junost“ stadionas
| capacity = 2 700&lt;ref&gt;{{Cite web|url=http://fcab.com.ua/stadion|title=Стадіон|date=|website=fcab.com.ua|publisher=Футбольний клуб «Агробізнес» (Волочиськ) — офіційний сайт|archiveurl=https://web.archive.org/web/20180110054703/http://fcab.com.ua/stadion|archivedate=2018-10-01|accessdate=2018-04-02}}&lt;/ref&gt;
| chairman = {{uk|Олег Собуцький}}
| manager  = {{uk|Андрій Донець}}
| league   = '''Pirma lyga (II)'''
| season   = 2024–2025
| position = 5 vieta, Pirma lyga

| pattern_la1         = _finlandia16h
| pattern_b1          = _toros17a
| pattern_ra1         = _finlandia16h
| pattern_sh1         = 
| pattern_so1         = 
| leftarm1            = FFFFFF
| body1               = FFFFFF
| rightarm1           = FFFFFF
| shorts1             = 0000FF
| socks1              = FFFFFF
|  pattern_la2      = _battery17h
|  pattern_b2       = _battery17h
|  pattern_ra2      = _battery17h
|  pattern_sh2      = 
|  pattern_so2      = 
|  leftarm2         = FFDD00
|  body2            = FFDD00
|  rightarm2        = FFDD00
|  shorts2          = 000000
|  socks2           = FFDD00
}}

'''Voločysko futbolo klubas „Ahrobiznes“''', o trumpiau '''Voločysko „Ahrobiznes“''' arba '''FK „Ahrobiznes“''' ({{uk|ФК «Агробізнес» }}) – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Voločyskas|Voločysko]]. 

Namų rungtynes žaidžia „Jaunimo“ (Junost) stadione, talpinančiame 2,7 tūkst. žiūrovų.

== Istorija ==
Klubas įkurtas [[2016]] m. Nuo 2018–2019 m. sezono rungtyniavo Ukrainos Pirmoje lygoje.

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2017–2018|III {{small|„A“ grupė}}|1|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2018–2019|II|13|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2019–2020|II|4|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|II|5|1/2 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|II|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|{{?}}|{{?}}|}}
{{fs2|UKR|2023–2024|II|8|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|II|5|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2025–2026|II||}}
|}

== Emblema ==
&lt;gallery&gt;
Vaizdas:FK Ahrobiznes senoji emblema.png|Senoji emblema
Vaizdas:FK Ahrobiznes emblema.png|Naujoji emblema
&lt;/gallery&gt;

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:gold;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''AHROBIZNES'''
| style=&quot;background:navy;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''AHROBIZNES'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:gold;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Ahrobiznes emblema.png|150px]]'''AHROBIZNES'''
| style=&quot;background:navy;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Ahrobiznes emblema.png|150px]]'''AHROBIZNES'''
|}

== Spalvinė gama ==
; Sportinės aprangos pokyčiai
: Namie rungtyniavo tradicine apranga
{| width=22%
|-
|{{Football kit
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _blackstripeonright
 |pattern_ra =  
 |pattern_sh = 
 |pattern_so =
 |leftarm    = 0000FF
 |body       = 0000FF
 |rightarm   = 0000FF
 |shorts     = 0000FF
 |socks      = 0000FF
 |title      = Namie &lt;br /&gt; 2017–2018 m.
}}
|{{Football kit
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = 
 |pattern_ra =  
 |pattern_sh = 
 |pattern_so =
 |leftarm    = 000000
 |body       = 000000
 |rightarm   = 000000
 |shorts     = 000000
 |socks      = 000000
 |title      = Svetur &lt;br /&gt; 2017–2018 m.
}}
|{{Football kit
 |pattern_la = _korea16a
 |pattern_b  = _toros17a
 |pattern_ra = _korea16a
 |pattern_sh = 
 |pattern_so =
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 0000FF
 |socks      = 0000FF
 |title      = Namie &lt;br /&gt; 2019–2020 m.
}}
|{{Football kit
 |pattern_la = _battery17h
 |pattern_b  = _battery17h
 |pattern_ra = _battery17h
 |pattern_sh = 
 |pattern_so =
 |leftarm    = 000000
 |body       = 000000
 |rightarm   = 000000
 |shorts     = 000000
 |socks      = 000000
 |title      = Svetur &lt;br /&gt; 2019–2020 m.
}}
|{{Football kit
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _macronrodders1rb
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = 0000FF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = 0000FF
 |shorts     = 0000FF
 |socks      = 0000FF
 |title      = Namie &lt;br /&gt; 2023–2024 m.
}}
|{{Football kit
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _macronrodders1fya
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = e1ff00
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = e1ff00
 |shorts     = 555555
 |socks      = 555555
 |title      = Svetur &lt;br /&gt; 2023–2024 m.
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [http://fcab.com.ua/index.php Oficiali klubo svetainė]
* [https://int.soccerway.com/teams/ukraine/ahrobiznes-volochysk/39592/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/agrobiznes-volochysk/startseite/verein/53629/saison_id/2021 Transfermarkt] (FK Ahrobiznes)

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Ahrobiznes]]</text>
      <sha1>gpu32h24bmfchaogsenhkq7awytgr8o</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819595</id>
      <parentid>7819594</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:19:28Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819595</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5048" sha1="4hjjbwa3jvsz9pe958ww27tnykgzl9t" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = FK „Ahrobiznes“
| image    = [[Vaizdas:FK Ahrobiznes emblema.png|200px]]
| fullname = ФК «Агробізнес» 
| founded  = 2016 m.
| ground   = „Junost“ stadionas
| capacity = 2 700&lt;ref&gt;{{Cite web|url=http://fcab.com.ua/stadion|title=Стадіон|date=|website=fcab.com.ua|publisher=Футбольний клуб «Агробізнес» (Волочиськ) — офіційний сайт|archiveurl=https://web.archive.org/web/20180110054703/http://fcab.com.ua/stadion|archivedate=2018-10-01|accessdate=2018-04-02}}&lt;/ref&gt;
| chairman = {{uk|Олег Собуцький}}
| manager  = {{uk|Андрій Донець}}
| league   = '''Pirma lyga (II)'''
| season   = 2024–2025
| position = 5 vieta, Pirma lyga

| pattern_la1         = _finlandia16h
| pattern_b1          = _toros17a
| pattern_ra1         = _finlandia16h
| pattern_sh1         = 
| pattern_so1         = 
| leftarm1            = FFFFFF
| body1               = FFFFFF
| rightarm1           = FFFFFF
| shorts1             = 0000FF
| socks1              = FFFFFF
|  pattern_la2      = _battery17h
|  pattern_b2       = _battery17h
|  pattern_ra2      = _battery17h
|  pattern_sh2      = 
|  pattern_so2      = 
|  leftarm2         = FFDD00
|  body2            = FFDD00
|  rightarm2        = FFDD00
|  shorts2          = 000000
|  socks2           = FFDD00
}}

'''Voločysko futbolo klubas „Ahrobiznes“''', o trumpiau '''Voločysko „Ahrobiznes“''' arba '''FK „Ahrobiznes“''' ({{uk|ФК «Агробізнес» }}) – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Voločyskas|Voločysko]]. 

Namų rungtynes žaidžia „Jaunimo“ (Junost) stadione, talpinančiame 2,7 tūkst. žiūrovų.

== Istorija ==
Klubas įkurtas 2016 m. Nuo 2018–2019 m. sezono rungtyniavo Ukrainos Pirmoje lygoje.

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2017–2018|III {{small|„A“ grupė}}|1|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2018–2019|II|13|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2019–2020|II|4|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|II|5|1/2 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|II|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|{{?}}|{{?}}|}}
{{fs2|UKR|2023–2024|II|8|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|II|5|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2025–2026|II||}}
|}

== Emblema ==
&lt;gallery&gt;
Vaizdas:FK Ahrobiznes senoji emblema.png|Senoji emblema
Vaizdas:FK Ahrobiznes emblema.png|Naujoji emblema
&lt;/gallery&gt;

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:gold;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''AHROBIZNES'''
| style=&quot;background:navy;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''AHROBIZNES'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:gold;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Ahrobiznes emblema.png|150px]]'''AHROBIZNES'''
| style=&quot;background:navy;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Ahrobiznes emblema.png|150px]]'''AHROBIZNES'''
|}

== Spalvinė gama ==
; Sportinės aprangos pokyčiai
: Namie rungtyniavo tradicine apranga
{| width=22%
|-
|{{Football kit
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _blackstripeonright
 |pattern_ra =  
 |pattern_sh = 
 |pattern_so =
 |leftarm    = 0000FF
 |body       = 0000FF
 |rightarm   = 0000FF
 |shorts     = 0000FF
 |socks      = 0000FF
 |title      = Namie &lt;br /&gt; 2017–2018 m.
}}
|{{Football kit
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = 
 |pattern_ra =  
 |pattern_sh = 
 |pattern_so =
 |leftarm    = 000000
 |body       = 000000
 |rightarm   = 000000
 |shorts     = 000000
 |socks      = 000000
 |title      = Svetur &lt;br /&gt; 2017–2018 m.
}}
|{{Football kit
 |pattern_la = _korea16a
 |pattern_b  = _toros17a
 |pattern_ra = _korea16a
 |pattern_sh = 
 |pattern_so =
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 0000FF
 |socks      = 0000FF
 |title      = Namie &lt;br /&gt; 2019–2020 m.
}}
|{{Football kit
 |pattern_la = _battery17h
 |pattern_b  = _battery17h
 |pattern_ra = _battery17h
 |pattern_sh = 
 |pattern_so =
 |leftarm    = 000000
 |body       = 000000
 |rightarm   = 000000
 |shorts     = 000000
 |socks      = 000000
 |title      = Svetur &lt;br /&gt; 2019–2020 m.
}}
|{{Football kit
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _macronrodders1rb
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = 0000FF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = 0000FF
 |shorts     = 0000FF
 |socks      = 0000FF
 |title      = Namie &lt;br /&gt; 2023–2024 m.
}}
|{{Football kit
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _macronrodders1fya
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = e1ff00
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = e1ff00
 |shorts     = 555555
 |socks      = 555555
 |title      = Svetur &lt;br /&gt; 2023–2024 m.
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [http://fcab.com.ua/index.php Oficiali klubo svetainė]
* [https://int.soccerway.com/teams/ukraine/ahrobiznes-volochysk/39592/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/agrobiznes-volochysk/startseite/verein/53629/saison_id/2021 Transfermarkt] (FK Ahrobiznes)

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Ahrobiznes]]</text>
      <sha1>4hjjbwa3jvsz9pe958ww27tnykgzl9t</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819596</id>
      <parentid>7819595</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:19:49Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Nuorodos */</comment>
      <origin>7819596</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5019" sha1="qd2a8n4p4pl577tk6n4dls61cajckmj" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = FK „Ahrobiznes“
| image    = [[Vaizdas:FK Ahrobiznes emblema.png|200px]]
| fullname = ФК «Агробізнес» 
| founded  = 2016 m.
| ground   = „Junost“ stadionas
| capacity = 2 700&lt;ref&gt;{{Cite web|url=http://fcab.com.ua/stadion|title=Стадіон|date=|website=fcab.com.ua|publisher=Футбольний клуб «Агробізнес» (Волочиськ) — офіційний сайт|archiveurl=https://web.archive.org/web/20180110054703/http://fcab.com.ua/stadion|archivedate=2018-10-01|accessdate=2018-04-02}}&lt;/ref&gt;
| chairman = {{uk|Олег Собуцький}}
| manager  = {{uk|Андрій Донець}}
| league   = '''Pirma lyga (II)'''
| season   = 2024–2025
| position = 5 vieta, Pirma lyga

| pattern_la1         = _finlandia16h
| pattern_b1          = _toros17a
| pattern_ra1         = _finlandia16h
| pattern_sh1         = 
| pattern_so1         = 
| leftarm1            = FFFFFF
| body1               = FFFFFF
| rightarm1           = FFFFFF
| shorts1             = 0000FF
| socks1              = FFFFFF
|  pattern_la2      = _battery17h
|  pattern_b2       = _battery17h
|  pattern_ra2      = _battery17h
|  pattern_sh2      = 
|  pattern_so2      = 
|  leftarm2         = FFDD00
|  body2            = FFDD00
|  rightarm2        = FFDD00
|  shorts2          = 000000
|  socks2           = FFDD00
}}

'''Voločysko futbolo klubas „Ahrobiznes“''', o trumpiau '''Voločysko „Ahrobiznes“''' arba '''FK „Ahrobiznes“''' ({{uk|ФК «Агробізнес» }}) – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Voločyskas|Voločysko]]. 

Namų rungtynes žaidžia „Jaunimo“ (Junost) stadione, talpinančiame 2,7 tūkst. žiūrovų.

== Istorija ==
Klubas įkurtas 2016 m. Nuo 2018–2019 m. sezono rungtyniavo Ukrainos Pirmoje lygoje.

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2017–2018|III {{small|„A“ grupė}}|1|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2018–2019|II|13|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2019–2020|II|4|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|II|5|1/2 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|II|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|{{?}}|{{?}}|}}
{{fs2|UKR|2023–2024|II|8|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|II|5|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2025–2026|II||}}
|}

== Emblema ==
&lt;gallery&gt;
Vaizdas:FK Ahrobiznes senoji emblema.png|Senoji emblema
Vaizdas:FK Ahrobiznes emblema.png|Naujoji emblema
&lt;/gallery&gt;

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:gold;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''AHROBIZNES'''
| style=&quot;background:navy;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''AHROBIZNES'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:gold;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Ahrobiznes emblema.png|150px]]'''AHROBIZNES'''
| style=&quot;background:navy;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Ahrobiznes emblema.png|150px]]'''AHROBIZNES'''
|}

== Spalvinė gama ==
; Sportinės aprangos pokyčiai
: Namie rungtyniavo tradicine apranga
{| width=22%
|-
|{{Football kit
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _blackstripeonright
 |pattern_ra =  
 |pattern_sh = 
 |pattern_so =
 |leftarm    = 0000FF
 |body       = 0000FF
 |rightarm   = 0000FF
 |shorts     = 0000FF
 |socks      = 0000FF
 |title      = Namie &lt;br /&gt; 2017–2018 m.
}}
|{{Football kit
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = 
 |pattern_ra =  
 |pattern_sh = 
 |pattern_so =
 |leftarm    = 000000
 |body       = 000000
 |rightarm   = 000000
 |shorts     = 000000
 |socks      = 000000
 |title      = Svetur &lt;br /&gt; 2017–2018 m.
}}
|{{Football kit
 |pattern_la = _korea16a
 |pattern_b  = _toros17a
 |pattern_ra = _korea16a
 |pattern_sh = 
 |pattern_so =
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 0000FF
 |socks      = 0000FF
 |title      = Namie &lt;br /&gt; 2019–2020 m.
}}
|{{Football kit
 |pattern_la = _battery17h
 |pattern_b  = _battery17h
 |pattern_ra = _battery17h
 |pattern_sh = 
 |pattern_so =
 |leftarm    = 000000
 |body       = 000000
 |rightarm   = 000000
 |shorts     = 000000
 |socks      = 000000
 |title      = Svetur &lt;br /&gt; 2019–2020 m.
}}
|{{Football kit
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _macronrodders1rb
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = 0000FF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = 0000FF
 |shorts     = 0000FF
 |socks      = 0000FF
 |title      = Namie &lt;br /&gt; 2023–2024 m.
}}
|{{Football kit
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _macronrodders1fya
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = e1ff00
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = e1ff00
 |shorts     = 555555
 |socks      = 555555
 |title      = Svetur &lt;br /&gt; 2023–2024 m.
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [http://fcab.com.ua/index.php Oficiali klubo svetainė]
* [https://int.soccerway.com/teams/ukraine/ahrobiznes-volochysk/39592/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/agrobiznes-volochysk/startseite/verein/53629/ Transfermarkt] 

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Ahrobiznes]]</text>
      <sha1>qd2a8n4p4pl577tk6n4dls61cajckmj</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819597</id>
      <parentid>7819596</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:19:59Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Nuorodos */</comment>
      <origin>7819597</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5013" sha1="bvu0k3p6gdl7lcvh4oxm0u4t5klu099" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = FK „Ahrobiznes“
| image    = [[Vaizdas:FK Ahrobiznes emblema.png|200px]]
| fullname = ФК «Агробізнес» 
| founded  = 2016 m.
| ground   = „Junost“ stadionas
| capacity = 2 700&lt;ref&gt;{{Cite web|url=http://fcab.com.ua/stadion|title=Стадіон|date=|website=fcab.com.ua|publisher=Футбольний клуб «Агробізнес» (Волочиськ) — офіційний сайт|archiveurl=https://web.archive.org/web/20180110054703/http://fcab.com.ua/stadion|archivedate=2018-10-01|accessdate=2018-04-02}}&lt;/ref&gt;
| chairman = {{uk|Олег Собуцький}}
| manager  = {{uk|Андрій Донець}}
| league   = '''Pirma lyga (II)'''
| season   = 2024–2025
| position = 5 vieta, Pirma lyga

| pattern_la1         = _finlandia16h
| pattern_b1          = _toros17a
| pattern_ra1         = _finlandia16h
| pattern_sh1         = 
| pattern_so1         = 
| leftarm1            = FFFFFF
| body1               = FFFFFF
| rightarm1           = FFFFFF
| shorts1             = 0000FF
| socks1              = FFFFFF
|  pattern_la2      = _battery17h
|  pattern_b2       = _battery17h
|  pattern_ra2      = _battery17h
|  pattern_sh2      = 
|  pattern_so2      = 
|  leftarm2         = FFDD00
|  body2            = FFDD00
|  rightarm2        = FFDD00
|  shorts2          = 000000
|  socks2           = FFDD00
}}

'''Voločysko futbolo klubas „Ahrobiznes“''', o trumpiau '''Voločysko „Ahrobiznes“''' arba '''FK „Ahrobiznes“''' ({{uk|ФК «Агробізнес» }}) – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Voločyskas|Voločysko]]. 

Namų rungtynes žaidžia „Jaunimo“ (Junost) stadione, talpinančiame 2,7 tūkst. žiūrovų.

== Istorija ==
Klubas įkurtas 2016 m. Nuo 2018–2019 m. sezono rungtyniavo Ukrainos Pirmoje lygoje.

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2017–2018|III {{small|„A“ grupė}}|1|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2018–2019|II|13|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2019–2020|II|4|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|II|5|1/2 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|II|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|{{?}}|{{?}}|}}
{{fs2|UKR|2023–2024|II|8|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|II|5|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2025–2026|II||}}
|}

== Emblema ==
&lt;gallery&gt;
Vaizdas:FK Ahrobiznes senoji emblema.png|Senoji emblema
Vaizdas:FK Ahrobiznes emblema.png|Naujoji emblema
&lt;/gallery&gt;

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:gold;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''AHROBIZNES'''
| style=&quot;background:navy;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''AHROBIZNES'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:gold;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Ahrobiznes emblema.png|150px]]'''AHROBIZNES'''
| style=&quot;background:navy;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Ahrobiznes emblema.png|150px]]'''AHROBIZNES'''
|}

== Spalvinė gama ==
; Sportinės aprangos pokyčiai
: Namie rungtyniavo tradicine apranga
{| width=22%
|-
|{{Football kit
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _blackstripeonright
 |pattern_ra =  
 |pattern_sh = 
 |pattern_so =
 |leftarm    = 0000FF
 |body       = 0000FF
 |rightarm   = 0000FF
 |shorts     = 0000FF
 |socks      = 0000FF
 |title      = Namie &lt;br /&gt; 2017–2018 m.
}}
|{{Football kit
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = 
 |pattern_ra =  
 |pattern_sh = 
 |pattern_so =
 |leftarm    = 000000
 |body       = 000000
 |rightarm   = 000000
 |shorts     = 000000
 |socks      = 000000
 |title      = Svetur &lt;br /&gt; 2017–2018 m.
}}
|{{Football kit
 |pattern_la = _korea16a
 |pattern_b  = _toros17a
 |pattern_ra = _korea16a
 |pattern_sh = 
 |pattern_so =
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 0000FF
 |socks      = 0000FF
 |title      = Namie &lt;br /&gt; 2019–2020 m.
}}
|{{Football kit
 |pattern_la = _battery17h
 |pattern_b  = _battery17h
 |pattern_ra = _battery17h
 |pattern_sh = 
 |pattern_so =
 |leftarm    = 000000
 |body       = 000000
 |rightarm   = 000000
 |shorts     = 000000
 |socks      = 000000
 |title      = Svetur &lt;br /&gt; 2019–2020 m.
}}
|{{Football kit
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _macronrodders1rb
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = 0000FF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = 0000FF
 |shorts     = 0000FF
 |socks      = 0000FF
 |title      = Namie &lt;br /&gt; 2023–2024 m.
}}
|{{Football kit
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _macronrodders1fya
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = e1ff00
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = e1ff00
 |shorts     = 555555
 |socks      = 555555
 |title      = Svetur &lt;br /&gt; 2023–2024 m.
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [http://fcab.com.ua/index.php Oficiali klubo svetainė]
* [https://www.soccerway.com/team/ahrobiznes-volochysk/bcng2GRR/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/agrobiznes-volochysk/startseite/verein/53629/ Transfermarkt] 

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Ahrobiznes]]</text>
      <sha1>bvu0k3p6gdl7lcvh4oxm0u4t5klu099</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Banmian</title>
    <ns>0</ns>
    <id>562425</id>
    <revision>
      <id>7819880</id>
      <parentid>7190133</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T16:35:46Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>InternetArchiveBot</username>
        <id>150094</id>
      </contributor>
      <comment>Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5</comment>
      <origin>7819880</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2940" sha1="bx7z1zcrffobj2yt6ttd1kxyuvr0rtj" xml:space="preserve">[[Vaizdas:Ban mian.jpg|miniatiūra|250px|right|Banmian makaronų patiekalas (Malaizija)]]

'''Banmian''' (板麵) – populiarus [[kiniški makaronai|kiniškų makaronų]] patiekalas, kurį sudaro rankų darbo [[makaronai]], patiekiami sriubos pavidalu.&lt;ref&gt;{{cite web | last=Quek | first=Eunice | title=Cheap &amp; Good: Dry ban mian packs a punch | website=The Straits Times | date=May 27, 2018 | url=https://www.straitstimes.com/lifestyle/food/dry-ban-mian-packs-a-punch | access-date=2018-08-26 | archive-date=2018-08-26 | archive-url=https://web.archive.org/web/20180826150049/https://www.straitstimes.com/lifestyle/food/dry-ban-mian-packs-a-punch | url-status=dead }}&lt;/ref&gt; Kiti rankomis gaminami makaronai yra ''youmian'' (panašios [[tešla|tešlos]] tekstūros ir skonio, bet plonesni apvalūs makaronai), arba ''mee hoon kueh'' (plokšti ir ploni stačiakampiai gabalėliai).

Pavadinimas „banmian“ (pažodžiui – lentos makaronai) kilo iš [[Hakka|hakų]] makaronų pjaustymo būdo, naudojamo suraižyti minkytos tešlos žaliavą su medine pjaustykle į tiesias juosteles. Hakų kalboje juos vadina ''Man-Foon-Char-Guo'' (麵粉茶粿) ar ''Dao-Ma-Chet'' (刀嬤切), [[hokkien]] kalboje – ''Mee-Hoon-Kueh'' (麵粉粿, 'kviečių užkandis'), bet tai, ką galima rasti ant prekystalių, dažniausiai vadinama „banmian“. Šiuolaikiniai  banmian - tai abiejų tradicinių metodų derinys. Iš pradžių hakai makaronus darė atriekdami juosteles nuo gabalo tešlos, paprastai pagamintos iš miltų (kartais dėl skonio su pridėtu kiaušiniu), o ''hokkien'' iškočiotos tešlos blyną plėšė į plokščius vieno kąsnio gabalėlius. Tradiciškai tešla išminkoma rankomis ir suplėšoma į mažesnius tešlos gabalėlius. Tešla taip pat gali būti mašininiu būdu paruošiama ir supjaustoma įvairių formų, dažniausiai plokščių makaronų juostelėmis.

Banmian yra populiarus  patiekalas [[Kinija|Kinijoje]], [[Malaizija|Malaizijoje]], [[Singapūras|Singapūre]] ir [[Taivanas|Taivane]]. Jį sudaro kiaušinių makaronai, patiekiami prieskonių turtingoje sriuboje, dažnai su mėsa ar žuvimi, daržovėmis. Galimos sudedamosios dalys taip pat yra džiovinti [[Ančiuvis|ančiuviai]], smulkinta [[kiauliena]], grybai ir lapinės daržovės, pavyzdžiui, [[Saldžioji bulvė|saldžiosios bulvės]], [[Žvaigždinis roplenis|žvaigždiniai ropleniai]] (''Sauropus androgynus'').&lt;ref&gt;{{cite web|author=Beh, Amy|url=http://kuali.com/recipes/viewrecipe.asp?r=1538|title=Pan Mein (Flat Flour Noodle Soup)|work=The Star Online - Kuali|location=Kuala Lumpur|date=2003 m. birželio 20 d|url-status=dead|archiveurl=https://web.archive.org/web/20100201222433/http://kuali.com/recipes/viewrecipe.asp?r=1538|archivedate=2010-02-01|df=}} &lt;!--accessed October 26, 2009--&gt;.&lt;/ref&gt;

== Šaltiniai ==
{{commonscat|Ban mian}}
{{ref}}

[[Kategorija:Sriubos]]
[[Kategorija:Rytų Azijos lakštiniai]]
[[Kategorija:Kinų virtuvė]]</text>
      <sha1>bx7z1zcrffobj2yt6ttd1kxyuvr0rtj</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FK Minaj</title>
    <ns>0</ns>
    <id>564252</id>
    <revision>
      <id>7819727</id>
      <parentid>7636865</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:58:50Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819727</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="4182" sha1="eusziabutg4fcghnkio7jyqmvqp8gqr" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = FK „Minaj“
| image    = [[Vaizdas:Minaj logo.png|180px]]
| fullname = Футбольний клуб «Минай»
| founded  = 2015 m.
| ground   = &quot;Minaj Arena&quot; stadionas, [[Minajus]]
| capacity = 3 000
| chairman = Valerijus Peresoliakas		
| manager  = Volodimiras Šaranas&lt;ref&gt;https://fcminaj.com/volodymyr-sharan-novyj-trener-mynayu/&lt;/ref&gt;
| league   = Pirma lyga
| season   = 2024–2025
| position = 12 vieta, Pirma lyga

| pattern_la1         = 
| pattern_b1          = _zurich1617h
| pattern_ra1         = 
| pattern_sh1         = 
| pattern_so1         = 
| leftarm1            = FFFFFF
| body1               = FFFFFF
| rightarm1           = FFFFFF
| shorts1             = 68ACFA
| socks1              = FFFFFF

|  pattern_la2      = _ifkn16t
|  pattern_b2       = _ifkn16t
|  pattern_ra2      = _ifkn16t
|  pattern_sh2      = 
|  pattern_so2      = 
|  leftarm2         = 000040
|  body2            = 000040
|  rightarm2        = 000040
|  shorts2          = 000040
|  socks2           = 000040
}}

'''Futbolo klubas „Minaj“''' –[[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]]  iš [[Minajus|Minajaus]]. Minaj Arena, yra klubo namų futbolo stadionas, kurio talpa 3 000.&lt;ref&gt;https://us.soccerway.com/teams/ukraine/minai/43862/&lt;/ref&gt;

== Istorija ==
Klubas įkurtas [[2015]] m. [[2019]] m. debiutavo Pirmoje lygoje.

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2017–2018|IV|1|——}}
{{fs2|UKR|2018–2019|III|1|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2019–2020|II|1|1/2 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|I|14|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|I|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|I|10|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|I|15 {{decrease}}|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|II|12|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2025–2026|II||}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''FK Minaj'''
| style=&quot;background:White;color:Blue&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''FK Minaj'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Minaj logo.png|150px]]'''FK Minaj'''
| style=&quot;background:White;color:Blue&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Minaj logo.png|150px]]'''FK Minaj'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _zurich1617h
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= 68ACFA
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _ifkn16t
| pattern_b= _ifkn16t
| pattern_ra= _ifkn16t
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 000040
| body= 000040
| rightarm= 000040
| shorts= 000040
| socks= 000040
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _fcminaj2122h
| pattern_b= _fcminaj2122h
| pattern_ra= _fcminaj2122h
| pattern_sh= _fcminaj2122h
| pattern_so= 
| leftarm= 70CDE8
| body= 70CDE8
| rightarm= 70CDE8
| shorts= FFFFFF
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _fcminaj2122a
| pattern_b= _fcminaj2122a
| pattern_ra= _fcminaj2122a
| pattern_sh= _fcminaj2122a
| pattern_so= _fcminaj2122a
| leftarm= 000054
| body= 000054
| rightarm= 000054
| shorts= 000054
| socks= 000054
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [http://fcminaj.com/ Oficiali klubo svetainė]
* [https://int.soccerway.com/teams/ukraine/minai/43862/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/fk-minaj/startseite/verein/61825/ Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-mynai/37084/ Globalsportsarchive]

{{DEFAULTSORT:Minaj}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>eusziabutg4fcghnkio7jyqmvqp8gqr</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819728</id>
      <parentid>7819727</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:59:14Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819728</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="4188" sha1="7dg0lfh379rcftg9pz17pz917wrl96o" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = FK „Minaj“
| image    = [[Vaizdas:Minaj logo.png|180px]]
| fullname = Футбольний клуб «Минай»
| founded  = 2015 m.
| ground   = &quot;Minaj Arena&quot; stadionas, [[Minajus]]
| capacity = 3 000
| chairman = Valerijus Peresoliakas		
| manager  = Volodimiras Šaranas&lt;ref&gt;https://fcminaj.com/volodymyr-sharan-novyj-trener-mynayu/&lt;/ref&gt;
| league   = Pirma lyga
| season   = 2024–2025
| position = 12 vieta, Pirma lyga

| pattern_la1         = 
| pattern_b1          = _zurich1617h
| pattern_ra1         = 
| pattern_sh1         = 
| pattern_so1         = 
| leftarm1            = FFFFFF
| body1               = FFFFFF
| rightarm1           = FFFFFF
| shorts1             = 68ACFA
| socks1              = FFFFFF

|  pattern_la2      = _ifkn16t
|  pattern_b2       = _ifkn16t
|  pattern_ra2      = _ifkn16t
|  pattern_sh2      = 
|  pattern_so2      = 
|  leftarm2         = 000040
|  body2            = 000040
|  rightarm2        = 000040
|  shorts2          = 000040
|  socks2           = 000040
}}

'''Futbolo klubas „Minaj“''' –[[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]]  iš [[Minajus|Minajaus]]. Minaj Arena, yra klubo namų futbolo stadionas, kurio talpa 3 000.&lt;ref&gt;https://us.soccerway.com/teams/ukraine/minai/43862/&lt;/ref&gt;

== Istorija ==
Klubas įkurtas 2015 m. 2019–2020 m. sezone debiutavo Pirmoje lygoje.

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2017–2018|IV|1|——}}
{{fs2|UKR|2018–2019|III|1|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2019–2020|II|1|1/2 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|I|14|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|I|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|I|10|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|I|15 {{decrease}}|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|II|12|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2025–2026|II||}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''FK Minaj'''
| style=&quot;background:White;color:Blue&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''FK Minaj'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Minaj logo.png|150px]]'''FK Minaj'''
| style=&quot;background:White;color:Blue&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Minaj logo.png|150px]]'''FK Minaj'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _zurich1617h
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= 68ACFA
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _ifkn16t
| pattern_b= _ifkn16t
| pattern_ra= _ifkn16t
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 000040
| body= 000040
| rightarm= 000040
| shorts= 000040
| socks= 000040
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _fcminaj2122h
| pattern_b= _fcminaj2122h
| pattern_ra= _fcminaj2122h
| pattern_sh= _fcminaj2122h
| pattern_so= 
| leftarm= 70CDE8
| body= 70CDE8
| rightarm= 70CDE8
| shorts= FFFFFF
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _fcminaj2122a
| pattern_b= _fcminaj2122a
| pattern_ra= _fcminaj2122a
| pattern_sh= _fcminaj2122a
| pattern_so= _fcminaj2122a
| leftarm= 000054
| body= 000054
| rightarm= 000054
| shorts= 000054
| socks= 000054
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [http://fcminaj.com/ Oficiali klubo svetainė]
* [https://int.soccerway.com/teams/ukraine/minai/43862/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/fk-minaj/startseite/verein/61825/ Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-mynai/37084/ Globalsportsarchive]

{{DEFAULTSORT:Minaj}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>7dg0lfh379rcftg9pz17pz917wrl96o</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819729</id>
      <parentid>7819728</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:59:33Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Nuorodos */</comment>
      <origin>7819729</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="4182" sha1="tdo8lblq9b248aev9gvcd128f7ir588" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = FK „Minaj“
| image    = [[Vaizdas:Minaj logo.png|180px]]
| fullname = Футбольний клуб «Минай»
| founded  = 2015 m.
| ground   = &quot;Minaj Arena&quot; stadionas, [[Minajus]]
| capacity = 3 000
| chairman = Valerijus Peresoliakas		
| manager  = Volodimiras Šaranas&lt;ref&gt;https://fcminaj.com/volodymyr-sharan-novyj-trener-mynayu/&lt;/ref&gt;
| league   = Pirma lyga
| season   = 2024–2025
| position = 12 vieta, Pirma lyga

| pattern_la1         = 
| pattern_b1          = _zurich1617h
| pattern_ra1         = 
| pattern_sh1         = 
| pattern_so1         = 
| leftarm1            = FFFFFF
| body1               = FFFFFF
| rightarm1           = FFFFFF
| shorts1             = 68ACFA
| socks1              = FFFFFF

|  pattern_la2      = _ifkn16t
|  pattern_b2       = _ifkn16t
|  pattern_ra2      = _ifkn16t
|  pattern_sh2      = 
|  pattern_so2      = 
|  leftarm2         = 000040
|  body2            = 000040
|  rightarm2        = 000040
|  shorts2          = 000040
|  socks2           = 000040
}}

'''Futbolo klubas „Minaj“''' –[[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]]  iš [[Minajus|Minajaus]]. Minaj Arena, yra klubo namų futbolo stadionas, kurio talpa 3 000.&lt;ref&gt;https://us.soccerway.com/teams/ukraine/minai/43862/&lt;/ref&gt;

== Istorija ==
Klubas įkurtas 2015 m. 2019–2020 m. sezone debiutavo Pirmoje lygoje.

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2017–2018|IV|1|——}}
{{fs2|UKR|2018–2019|III|1|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2019–2020|II|1|1/2 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|I|14|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|I|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|I|10|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|I|15 {{decrease}}|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|II|12|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2025–2026|II||}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''FK Minaj'''
| style=&quot;background:White;color:Blue&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''FK Minaj'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Minaj logo.png|150px]]'''FK Minaj'''
| style=&quot;background:White;color:Blue&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Minaj logo.png|150px]]'''FK Minaj'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _zurich1617h
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= 68ACFA
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _ifkn16t
| pattern_b= _ifkn16t
| pattern_ra= _ifkn16t
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 000040
| body= 000040
| rightarm= 000040
| shorts= 000040
| socks= 000040
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _fcminaj2122h
| pattern_b= _fcminaj2122h
| pattern_ra= _fcminaj2122h
| pattern_sh= _fcminaj2122h
| pattern_so= 
| leftarm= 70CDE8
| body= 70CDE8
| rightarm= 70CDE8
| shorts= FFFFFF
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _fcminaj2122a
| pattern_b= _fcminaj2122a
| pattern_ra= _fcminaj2122a
| pattern_sh= _fcminaj2122a
| pattern_so= _fcminaj2122a
| leftarm= 000054
| body= 000054
| rightarm= 000054
| shorts= 000054
| socks= 000054
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [http://fcminaj.com/ Oficiali klubo svetainė]
* [https://www.soccerway.com/team/minaj/IidLuocN/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/fk-minaj/startseite/verein/61825/ Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-mynai/37084/ Globalsportsarchive]

{{DEFAULTSORT:Minaj}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>tdo8lblq9b248aev9gvcd128f7ir588</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>MFK Metalurh Zaporìžžâ</title>
    <ns>0</ns>
    <id>564260</id>
    <revision>
      <id>7819718</id>
      <parentid>7636863</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:55:30Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819718</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="6234" sha1="b6s6pmnovk7ren5f87han11yt8uh4vr" xml:space="preserve">{{reikšmė|2017 m. įkurtą futbolo klubą|1935 m. įkurtą futbolo klubą|[[FK Metalurg Zaporìžžâ]]}}
{{fc-info
| clubname = MFK „Metalurg“ Zaporìžžâ
| image    = [[Vaizdas:MFK Metalurg Zaporìžžâ.png|150px]]
| fullname = Муніципальний футбольний клуб «Металург» Запоріжжя
| founded  = 2017 m.
| ground   = „Slavutič Arena“ stadionas, [[Zaporižė]]
| capacity = 12 000
| chairman = Maksimas Lupaška &lt;br /&gt; {{uk|Максим Лупашко}}
| manager  = Ivanas Bogatyrius &lt;br /&gt; {{uk|Іван Богатир}}
| league   = '''Pirma lyga (I)'''
| season   = 2024–2025
| position = 14 vieta, Pirma lyga 

| pattern_la1 = _jakopixel2324r
| pattern_b1 = _jakopixel2324r
| pattern_ra1 = _jakopixel2324r
| pattern_sh1 = 
| pattern_so1 = 
| leftarm1 = FF0000
| body1 = FF0000
| rightarm1 = FF0000
| shorts1 = 000000
| socks1 = FF0000

| pattern_la2 = _jakopixel2324w
| pattern_b2 = _jakopixel2324w
| pattern_ra2 = _jakopixel2324w
| pattern_sh2 = 
| pattern_so2 = 
| leftarm2 = FFFFFF
| body2 = FFFFFF
| rightarm2 = FFFFFF
| shorts2 = FFFFFF
| socks2 = FFFFFF
}}
[[Vaizdas:Panoramio_-_V&amp;A_Dudush_-_Slavutich_Arena.jpg|right|300px|Slavutič arena]]
'''Savivaldybės futbolo klubas „Metalurh“''' ({{uk|Муніципальний футбольний клуб «Металург»}}) – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Zaporižė|Zaporižės]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas [[2017]] m., kai senasis „Metalurhas“ įklimpo į skolas ir klubas buvo likviduotas, tada buvo nuspręsta tęsti klubo tradicijas. Sukurtas naujadas.

2018–2019 m. sezone rumgtyniavo Antroje lygoje ir užėmė antrą vietą. Po sezono buvo perkelti į aukštesnį divizioną.

2019–2020 m. sezone rungtyniavo Pirmoje lygoje, tačiau liko penkioliktoje vietoje ir buvo perkelti į žemesnį divizioną..

2022–2023 m. sezone rungtyniavo Pirmoje lygoje. Po pirmojo etapo pateko į stipriųjų ekipų grupę. O galutinėje ekipų rikiuotėje buvo ketvirti.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/ukraine/persha-liga/20222023/championship-round/r71873/ 2022–2023 m. Pirmos lygos sezonas]&lt;/ref&gt; Dėl patekimo į Premjer lygą žaidė pereinamąsias rungtynes. [[2023 m.]] [[birželio 10]] d. namų rungtynėse nugalėjo rezultatu 1-0,&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/matches/2023/06/10/ukraine/play-offs-12/metalurh-zaporizhya/veres-rivne/4078158/ 2023-06-10 Metalurh 1-0 Veres]&lt;/ref&gt; o atsakomosiose, įvykusiose [[birželio 14]] d. varžovai sutriuškino zaporožiečius rezultatu 6-1.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/matches/2023/06/14/ukraine/play-offs-12/veres-rivne/metalurh-zaporizhya/4078157/ 2023-06-14 Veres 6-1 Metalurh]&lt;/ref&gt; Bendras dviejų rungtynių rezultatas buvo 6-2 [[NK Veres]] naudai, kurie išsaugojo vietą Premjer lygoje, o zaporižiečiai liko Pirmoje lygoje.

== Sezonai ==
=== Ukrainos varžybos ===
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2018–2019|III|2|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2019–2020|II|15|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|III|3|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|II|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|II|4|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|II|17|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|II|15|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2025–2026|II||}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:red;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''MFK Metalurh'''
| style=&quot;background:white;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''MFK Metalurh'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:red;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:MFK Metalurg Zaporìžžâ.png|150px]]'''MFK Metalurh'''
| style=&quot;background:white;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:MFK Metalurg Zaporìžžâ.png|150px]]'''MFK Metalurh'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
 |pattern_la = _bytovia1819a
 |pattern_b  = _bytovia1819a
 |pattern_ra = _bytovia1819a
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FF0000
 |socks      = FF0000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _jor18h
 |pattern_b  = _jor18h
 |pattern_ra = _jor18h
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _redborder
| pattern_b= _xanthi1819H
| pattern_ra= _redborder
| pattern_sh= _xanthi1819H
| pattern_so= _jomafootballwithwhitelogo
| leftarm= FFFFFF
| body= FF0000
| rightarm= FFFFFF
| shorts= FF0000
| socks= FF0000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _xanthi1819A
| pattern_b= _xanthi1819A
| pattern_ra= _xanthi1819A
| pattern_sh= _Joma_black
| pattern_so= _jomafootballwithblacklogo
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= FFFFFF
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _jakopixel2324r
| pattern_b= _jakopixel2324r
| pattern_ra= _jakopixel2324r
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FF0000
| body= FF0000
| rightarm= FF0000
| shorts= 000000
| socks= FF0000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _jakopixel2324w
| pattern_b= _jakopixel2324w
| pattern_ra= _jakopixel2324w
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= FFFFFF
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Sudėtis ==
''Atnaujinta: [[2023]] m. [[rugsėjo 3]] d.''

&lt;...&gt;

== Taip pat skaitykite ==
* [[FK Metalurg Zaporìžžâ]]

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [http://mfcmetalurg.com/uk/ Oficiali klubo svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180717095057/http://www.mfcmetalurg.com/uk/ |date=2018-07-17 }}
* [https://www.facebook.com/mfcmetalurg/ facebook paskyra]
* [https://us.soccerway.com/teams/ukraine/metalurh-zaporizhya/36979/ SOCCERWAY]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/mfk-metalurh-zaporizhzhia/61188/ Globalsportsarchive]

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Metalurg Zaporìžžâ]]</text>
      <sha1>b6s6pmnovk7ren5f87han11yt8uh4vr</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819719</id>
      <parentid>7819718</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:55:38Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819719</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="6230" sha1="11adqy6wqkos1d0q3lp82amfoeubkjs" xml:space="preserve">{{reikšmė|2017 m. įkurtą futbolo klubą|1935 m. įkurtą futbolo klubą|[[FK Metalurg Zaporìžžâ]]}}
{{fc-info
| clubname = MFK „Metalurg“ Zaporìžžâ
| image    = [[Vaizdas:MFK Metalurg Zaporìžžâ.png|150px]]
| fullname = Муніципальний футбольний клуб «Металург» Запоріжжя
| founded  = 2017 m.
| ground   = „Slavutič Arena“ stadionas, [[Zaporižė]]
| capacity = 12 000
| chairman = Maksimas Lupaška &lt;br /&gt; {{uk|Максим Лупашко}}
| manager  = Ivanas Bogatyrius &lt;br /&gt; {{uk|Іван Богатир}}
| league   = '''Pirma lyga (I)'''
| season   = 2024–2025
| position = 14 vieta, Pirma lyga 

| pattern_la1 = _jakopixel2324r
| pattern_b1 = _jakopixel2324r
| pattern_ra1 = _jakopixel2324r
| pattern_sh1 = 
| pattern_so1 = 
| leftarm1 = FF0000
| body1 = FF0000
| rightarm1 = FF0000
| shorts1 = 000000
| socks1 = FF0000

| pattern_la2 = _jakopixel2324w
| pattern_b2 = _jakopixel2324w
| pattern_ra2 = _jakopixel2324w
| pattern_sh2 = 
| pattern_so2 = 
| leftarm2 = FFFFFF
| body2 = FFFFFF
| rightarm2 = FFFFFF
| shorts2 = FFFFFF
| socks2 = FFFFFF
}}
[[Vaizdas:Panoramio_-_V&amp;A_Dudush_-_Slavutich_Arena.jpg|right|300px|Slavutič arena]]
'''Savivaldybės futbolo klubas „Metalurh“''' ({{uk|Муніципальний футбольний клуб «Металург»}}) – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Zaporižė|Zaporižės]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 2017 m., kai senasis „Metalurhas“ įklimpo į skolas ir klubas buvo likviduotas, tada buvo nuspręsta tęsti klubo tradicijas. Sukurtas naujadas.

2018–2019 m. sezone rumgtyniavo Antroje lygoje ir užėmė antrą vietą. Po sezono buvo perkelti į aukštesnį divizioną.

2019–2020 m. sezone rungtyniavo Pirmoje lygoje, tačiau liko penkioliktoje vietoje ir buvo perkelti į žemesnį divizioną..

2022–2023 m. sezone rungtyniavo Pirmoje lygoje. Po pirmojo etapo pateko į stipriųjų ekipų grupę. O galutinėje ekipų rikiuotėje buvo ketvirti.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/ukraine/persha-liga/20222023/championship-round/r71873/ 2022–2023 m. Pirmos lygos sezonas]&lt;/ref&gt; Dėl patekimo į Premjer lygą žaidė pereinamąsias rungtynes. [[2023 m.]] [[birželio 10]] d. namų rungtynėse nugalėjo rezultatu 1-0,&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/matches/2023/06/10/ukraine/play-offs-12/metalurh-zaporizhya/veres-rivne/4078158/ 2023-06-10 Metalurh 1-0 Veres]&lt;/ref&gt; o atsakomosiose, įvykusiose [[birželio 14]] d. varžovai sutriuškino zaporožiečius rezultatu 6-1.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/matches/2023/06/14/ukraine/play-offs-12/veres-rivne/metalurh-zaporizhya/4078157/ 2023-06-14 Veres 6-1 Metalurh]&lt;/ref&gt; Bendras dviejų rungtynių rezultatas buvo 6-2 [[NK Veres]] naudai, kurie išsaugojo vietą Premjer lygoje, o zaporižiečiai liko Pirmoje lygoje.

== Sezonai ==
=== Ukrainos varžybos ===
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2018–2019|III|2|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2019–2020|II|15|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|III|3|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|II|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|II|4|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|II|17|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|II|15|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2025–2026|II||}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:red;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''MFK Metalurh'''
| style=&quot;background:white;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''MFK Metalurh'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:red;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:MFK Metalurg Zaporìžžâ.png|150px]]'''MFK Metalurh'''
| style=&quot;background:white;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:MFK Metalurg Zaporìžžâ.png|150px]]'''MFK Metalurh'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
 |pattern_la = _bytovia1819a
 |pattern_b  = _bytovia1819a
 |pattern_ra = _bytovia1819a
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FF0000
 |socks      = FF0000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _jor18h
 |pattern_b  = _jor18h
 |pattern_ra = _jor18h
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _redborder
| pattern_b= _xanthi1819H
| pattern_ra= _redborder
| pattern_sh= _xanthi1819H
| pattern_so= _jomafootballwithwhitelogo
| leftarm= FFFFFF
| body= FF0000
| rightarm= FFFFFF
| shorts= FF0000
| socks= FF0000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _xanthi1819A
| pattern_b= _xanthi1819A
| pattern_ra= _xanthi1819A
| pattern_sh= _Joma_black
| pattern_so= _jomafootballwithblacklogo
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= FFFFFF
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _jakopixel2324r
| pattern_b= _jakopixel2324r
| pattern_ra= _jakopixel2324r
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FF0000
| body= FF0000
| rightarm= FF0000
| shorts= 000000
| socks= FF0000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _jakopixel2324w
| pattern_b= _jakopixel2324w
| pattern_ra= _jakopixel2324w
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= FFFFFF
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Sudėtis ==
''Atnaujinta: [[2023]] m. [[rugsėjo 3]] d.''

&lt;...&gt;

== Taip pat skaitykite ==
* [[FK Metalurg Zaporìžžâ]]

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [http://mfcmetalurg.com/uk/ Oficiali klubo svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180717095057/http://www.mfcmetalurg.com/uk/ |date=2018-07-17 }}
* [https://www.facebook.com/mfcmetalurg/ facebook paskyra]
* [https://us.soccerway.com/teams/ukraine/metalurh-zaporizhya/36979/ SOCCERWAY]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/mfk-metalurh-zaporizhzhia/61188/ Globalsportsarchive]

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Metalurg Zaporìžžâ]]</text>
      <sha1>11adqy6wqkos1d0q3lp82amfoeubkjs</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819720</id>
      <parentid>7819719</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:56:07Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819720</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="6226" sha1="049oeabq171g0n0yjwytptvfd6469ph" xml:space="preserve">{{reikšmė|2017 m. įkurtą futbolo klubą|1935 m. įkurtą futbolo klubą|[[FK Metalurg Zaporìžžâ]]}}
{{fc-info
| clubname = MFK „Metalurg“ Zaporìžžâ
| image    = [[Vaizdas:MFK Metalurg Zaporìžžâ.png|150px]]
| fullname = Муніципальний футбольний клуб «Металург» Запоріжжя
| founded  = 2017 m.
| ground   = „Slavutič Arena“ stadionas, [[Zaporižė]]
| capacity = 12 000
| chairman = Maksimas Lupaška &lt;br /&gt; {{uk|Максим Лупашко}}
| manager  = Ivanas Bogatyrius &lt;br /&gt; {{uk|Іван Богатир}}
| league   = '''Pirma lyga (I)'''
| season   = 2024–2025
| position = 14 vieta, Pirma lyga 

| pattern_la1 = _jakopixel2324r
| pattern_b1 = _jakopixel2324r
| pattern_ra1 = _jakopixel2324r
| pattern_sh1 = 
| pattern_so1 = 
| leftarm1 = FF0000
| body1 = FF0000
| rightarm1 = FF0000
| shorts1 = 000000
| socks1 = FF0000

| pattern_la2 = _jakopixel2324w
| pattern_b2 = _jakopixel2324w
| pattern_ra2 = _jakopixel2324w
| pattern_sh2 = 
| pattern_so2 = 
| leftarm2 = FFFFFF
| body2 = FFFFFF
| rightarm2 = FFFFFF
| shorts2 = FFFFFF
| socks2 = FFFFFF
}}
[[Vaizdas:Panoramio_-_V&amp;A_Dudush_-_Slavutich_Arena.jpg|right|300px|Slavutič arena]]
'''Savivaldybės futbolo klubas „Metalurh“''' ({{uk|Муніципальний футбольний клуб «Металург»}}) – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Zaporižė|Zaporižės]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 2017 m., kai senasis „Metalurhas“ įklimpo į skolas ir klubas buvo likviduotas, tada buvo nuspręsta tęsti klubo tradicijas. Sukurtas naujadas.

2018–2019 m. sezone rumgtyniavo Antroje lygoje ir užėmė antrą vietą. Po sezono buvo perkelti į aukštesnį divizioną.

2019–2020 m. sezone rungtyniavo Pirmoje lygoje, tačiau liko penkioliktoje vietoje ir buvo perkelti į žemesnį divizioną..

2022–2023 m. sezone rungtyniavo Pirmoje lygoje. Po pirmojo etapo pateko į stipriųjų ekipų grupę. O galutinėje ekipų rikiuotėje buvo ketvirti.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/ukraine/persha-liga/20222023/championship-round/r71873/ 2022–2023 m. Pirmos lygos sezonas]&lt;/ref&gt; Dėl patekimo į Premjer lygą žaidė pereinamąsias rungtynes. 2023 m. birželio 10 d. namų rungtynėse nugalėjo rezultatu 1-0,&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/matches/2023/06/10/ukraine/play-offs-12/metalurh-zaporizhya/veres-rivne/4078158/ 2023-06-10 Metalurh 1-0 Veres]&lt;/ref&gt; o atsakomosiose, įvykusiose 2023 m. birželio 14 d. varžovai sutriuškino zaporožiečius rezultatu 6-1.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/matches/2023/06/14/ukraine/play-offs-12/veres-rivne/metalurh-zaporizhya/4078157/ 2023-06-14 Veres 6-1 Metalurh]&lt;/ref&gt; Bendras dviejų rungtynių rezultatas buvo 6-2 [[NK Veres]] naudai, kurie išsaugojo vietą Premjer lygoje, o zaporižiečiai liko Pirmoje lygoje.

== Sezonai ==
=== Ukrainos varžybos ===
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2018–2019|III|2|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2019–2020|II|15|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|III|3|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|II|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|II|4|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|II|17|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|II|15|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2025–2026|II||}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:red;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''MFK Metalurh'''
| style=&quot;background:white;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''MFK Metalurh'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:red;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:MFK Metalurg Zaporìžžâ.png|150px]]'''MFK Metalurh'''
| style=&quot;background:white;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:MFK Metalurg Zaporìžžâ.png|150px]]'''MFK Metalurh'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
 |pattern_la = _bytovia1819a
 |pattern_b  = _bytovia1819a
 |pattern_ra = _bytovia1819a
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FF0000
 |socks      = FF0000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _jor18h
 |pattern_b  = _jor18h
 |pattern_ra = _jor18h
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _redborder
| pattern_b= _xanthi1819H
| pattern_ra= _redborder
| pattern_sh= _xanthi1819H
| pattern_so= _jomafootballwithwhitelogo
| leftarm= FFFFFF
| body= FF0000
| rightarm= FFFFFF
| shorts= FF0000
| socks= FF0000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _xanthi1819A
| pattern_b= _xanthi1819A
| pattern_ra= _xanthi1819A
| pattern_sh= _Joma_black
| pattern_so= _jomafootballwithblacklogo
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= FFFFFF
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _jakopixel2324r
| pattern_b= _jakopixel2324r
| pattern_ra= _jakopixel2324r
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FF0000
| body= FF0000
| rightarm= FF0000
| shorts= 000000
| socks= FF0000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _jakopixel2324w
| pattern_b= _jakopixel2324w
| pattern_ra= _jakopixel2324w
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= FFFFFF
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Sudėtis ==
''Atnaujinta: [[2023]] m. [[rugsėjo 3]] d.''

&lt;...&gt;

== Taip pat skaitykite ==
* [[FK Metalurg Zaporìžžâ]]

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [http://mfcmetalurg.com/uk/ Oficiali klubo svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180717095057/http://www.mfcmetalurg.com/uk/ |date=2018-07-17 }}
* [https://www.facebook.com/mfcmetalurg/ facebook paskyra]
* [https://us.soccerway.com/teams/ukraine/metalurh-zaporizhya/36979/ SOCCERWAY]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/mfk-metalurh-zaporizhzhia/61188/ Globalsportsarchive]

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Metalurg Zaporìžžâ]]</text>
      <sha1>049oeabq171g0n0yjwytptvfd6469ph</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819721</id>
      <parentid>7819720</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:56:31Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Nuorodos */</comment>
      <origin>7819721</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="6225" sha1="7hnjth92524t9afev5nvxy0emy9euj8" xml:space="preserve">{{reikšmė|2017 m. įkurtą futbolo klubą|1935 m. įkurtą futbolo klubą|[[FK Metalurg Zaporìžžâ]]}}
{{fc-info
| clubname = MFK „Metalurg“ Zaporìžžâ
| image    = [[Vaizdas:MFK Metalurg Zaporìžžâ.png|150px]]
| fullname = Муніципальний футбольний клуб «Металург» Запоріжжя
| founded  = 2017 m.
| ground   = „Slavutič Arena“ stadionas, [[Zaporižė]]
| capacity = 12 000
| chairman = Maksimas Lupaška &lt;br /&gt; {{uk|Максим Лупашко}}
| manager  = Ivanas Bogatyrius &lt;br /&gt; {{uk|Іван Богатир}}
| league   = '''Pirma lyga (I)'''
| season   = 2024–2025
| position = 14 vieta, Pirma lyga 

| pattern_la1 = _jakopixel2324r
| pattern_b1 = _jakopixel2324r
| pattern_ra1 = _jakopixel2324r
| pattern_sh1 = 
| pattern_so1 = 
| leftarm1 = FF0000
| body1 = FF0000
| rightarm1 = FF0000
| shorts1 = 000000
| socks1 = FF0000

| pattern_la2 = _jakopixel2324w
| pattern_b2 = _jakopixel2324w
| pattern_ra2 = _jakopixel2324w
| pattern_sh2 = 
| pattern_so2 = 
| leftarm2 = FFFFFF
| body2 = FFFFFF
| rightarm2 = FFFFFF
| shorts2 = FFFFFF
| socks2 = FFFFFF
}}
[[Vaizdas:Panoramio_-_V&amp;A_Dudush_-_Slavutich_Arena.jpg|right|300px|Slavutič arena]]
'''Savivaldybės futbolo klubas „Metalurh“''' ({{uk|Муніципальний футбольний клуб «Металург»}}) – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Zaporižė|Zaporižės]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 2017 m., kai senasis „Metalurhas“ įklimpo į skolas ir klubas buvo likviduotas, tada buvo nuspręsta tęsti klubo tradicijas. Sukurtas naujadas.

2018–2019 m. sezone rumgtyniavo Antroje lygoje ir užėmė antrą vietą. Po sezono buvo perkelti į aukštesnį divizioną.

2019–2020 m. sezone rungtyniavo Pirmoje lygoje, tačiau liko penkioliktoje vietoje ir buvo perkelti į žemesnį divizioną..

2022–2023 m. sezone rungtyniavo Pirmoje lygoje. Po pirmojo etapo pateko į stipriųjų ekipų grupę. O galutinėje ekipų rikiuotėje buvo ketvirti.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/ukraine/persha-liga/20222023/championship-round/r71873/ 2022–2023 m. Pirmos lygos sezonas]&lt;/ref&gt; Dėl patekimo į Premjer lygą žaidė pereinamąsias rungtynes. 2023 m. birželio 10 d. namų rungtynėse nugalėjo rezultatu 1-0,&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/matches/2023/06/10/ukraine/play-offs-12/metalurh-zaporizhya/veres-rivne/4078158/ 2023-06-10 Metalurh 1-0 Veres]&lt;/ref&gt; o atsakomosiose, įvykusiose 2023 m. birželio 14 d. varžovai sutriuškino zaporožiečius rezultatu 6-1.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/matches/2023/06/14/ukraine/play-offs-12/veres-rivne/metalurh-zaporizhya/4078157/ 2023-06-14 Veres 6-1 Metalurh]&lt;/ref&gt; Bendras dviejų rungtynių rezultatas buvo 6-2 [[NK Veres]] naudai, kurie išsaugojo vietą Premjer lygoje, o zaporižiečiai liko Pirmoje lygoje.

== Sezonai ==
=== Ukrainos varžybos ===
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2018–2019|III|2|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2019–2020|II|15|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|III|3|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|II|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|II|4|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|II|17|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|II|15|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2025–2026|II||}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:red;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''MFK Metalurh'''
| style=&quot;background:white;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''MFK Metalurh'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:red;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:MFK Metalurg Zaporìžžâ.png|150px]]'''MFK Metalurh'''
| style=&quot;background:white;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:MFK Metalurg Zaporìžžâ.png|150px]]'''MFK Metalurh'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
 |pattern_la = _bytovia1819a
 |pattern_b  = _bytovia1819a
 |pattern_ra = _bytovia1819a
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FF0000
 |socks      = FF0000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _jor18h
 |pattern_b  = _jor18h
 |pattern_ra = _jor18h
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _redborder
| pattern_b= _xanthi1819H
| pattern_ra= _redborder
| pattern_sh= _xanthi1819H
| pattern_so= _jomafootballwithwhitelogo
| leftarm= FFFFFF
| body= FF0000
| rightarm= FFFFFF
| shorts= FF0000
| socks= FF0000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _xanthi1819A
| pattern_b= _xanthi1819A
| pattern_ra= _xanthi1819A
| pattern_sh= _Joma_black
| pattern_so= _jomafootballwithblacklogo
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= FFFFFF
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _jakopixel2324r
| pattern_b= _jakopixel2324r
| pattern_ra= _jakopixel2324r
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FF0000
| body= FF0000
| rightarm= FF0000
| shorts= 000000
| socks= FF0000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _jakopixel2324w
| pattern_b= _jakopixel2324w
| pattern_ra= _jakopixel2324w
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= FFFFFF
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Sudėtis ==
''Atnaujinta: [[2023]] m. [[rugsėjo 3]] d.''

&lt;...&gt;

== Taip pat skaitykite ==
* [[FK Metalurg Zaporìžžâ]]

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [http://mfcmetalurg.com/uk/ Oficiali klubo svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180717095057/http://www.mfcmetalurg.com/uk/ |date=2018-07-17 }}
* [https://www.facebook.com/mfcmetalurg/ facebook paskyra]
* [https://www.soccerway.com/team/mfc-metalurh-zaporizhya/dtxRcXlp/ SOCCERWAY]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/mfk-metalurh-zaporizhzhia/61188/ Globalsportsarchive]

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Metalurg Zaporìžžâ]]</text>
      <sha1>7hnjth92524t9afev5nvxy0emy9euj8</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FK Zorâ Bilozirija</title>
    <ns>0</ns>
    <id>564275</id>
    <revision>
      <id>7819851</id>
      <parentid>7636919</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:45:39Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819851</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2264" sha1="huuwqtzp44ggd4cvslh133yxwbk14gx" xml:space="preserve">{{fc-infod
| clubname = Bilozirijos „Zorâ“ &lt;br /&gt; 1965 – 2014
| image    = [[Vaizdas:Zorâ emblema.jpg|150px]]
| fullname = Футбольний клуб ««Зоря»» 
| founded  = 1965 m.
| defunct  = 2014 m. liepos mėn.
| ground   = „Zorios“ stadionas, [[Bilozirija]]
| capacity = 1 000
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   =
| position = 
| pattern_la1=|pattern_b1=|pattern_ra1=|
  leftarm1=008751|body1=dd0000|rightarm1=008751|shorts1=FFFFFF|socks1=008751|
  pattern_la2=_por10a |pattern_b2=_por10a |pattern_ra2=_por10a |
  leftarm2=ffffff|body2=ffffff|rightarm2=ffffff|shorts2=ffffff|socks2=ffffff|
}}

'''Bilozirijos „Zorâ“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Bilozirija|Bilozirijos]].

== Istorija ==
Klubo ištakos siekia [[1965]] m. Namų rungtynes žaidė Zorios stadione.&lt;ref&gt;http://groundhopping.in.ua/01459.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20161122150247/http://groundhopping.in.ua/01459.html |date=2016-11-22 }}&lt;/ref&gt;

2010 m. komanda laimėjo Čerkasų srities futbolo taurę. Dar kartą ją iškovojo 2012 m.

2012, 2013, 2014 m. tapo Čerkasų srities futbolo pirmenybių nugalėtojais.

[[2014]] m. vasarą klubas susijungė su [[FK Čerkaskij Dnipro]] iš [[Čerkasai|Čerkasų]] ir nustojo gyvuoti kaip savarankiškas darinys.

[[2018]] m. čia veikė futbolo akademija.&lt;ref&gt;https://pro-vincia.com.ua/sport/34503-volodimir-lashkul-dumayuchi-pro-maybutnye-mi-rozumyemo-scho-yogo-fundament-buduyetsya-u-masovomu-futbol.html&lt;/ref&gt;

{{fkp|1965|Zorâ|2014|Зоря-Черкаський Дніпро-2|2017|Черкаський Дніпро-2|2018|Черкащина-Академія-2|2019|?}}

== Pasiekimai ==
* '''Čerkasų srities futbolo pirmenybės'''
** '''Nugalėtojai (3):''' 2012, 2013, 2014 

* '''Čerkasų srities futbolo taurė'''
** '''Nugalėtojai (2):''' 2010, 2012

== Išnašos ==
{{išnašos}}

== Nuorodos ==
* [http://zoryabilozirya.ucoz.ua/ Сайт ФК «Зорі»]
* [https://web.archive.org/web/20161122150247/http://groundhopping.in.ua/01459.html Стадіон «Зоря» (Білозір'я)]
* [https://web.archive.org/web/20160325121043/http://fcmoshny.com/fk-zorya/ «Зоря» Білозір'я]

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Zoria]]</text>
      <sha1>huuwqtzp44ggd4cvslh133yxwbk14gx</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819852</id>
      <parentid>7819851</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:45:51Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819852</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2252" sha1="fz59f2zp5br4kl0wqr8bo83xn3ffh56" xml:space="preserve">{{fc-infod
| clubname = Bilozirijos „Zorâ“ &lt;br /&gt; 1965 – 2014
| image    = [[Vaizdas:Zorâ emblema.jpg|150px]]
| fullname = Футбольний клуб ««Зоря»» 
| founded  = 1965 m.
| defunct  = 2014 m. liepos mėn.
| ground   = „Zorios“ stadionas, [[Bilozirija]]
| capacity = 1 000
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   =
| position = 
| pattern_la1=|pattern_b1=|pattern_ra1=|
  leftarm1=008751|body1=dd0000|rightarm1=008751|shorts1=FFFFFF|socks1=008751|
  pattern_la2=_por10a |pattern_b2=_por10a |pattern_ra2=_por10a |
  leftarm2=ffffff|body2=ffffff|rightarm2=ffffff|shorts2=ffffff|socks2=ffffff|
}}

'''Bilozirijos „Zorâ“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Bilozirija|Bilozirijos]].

== Istorija ==
Klubo ištakos siekia 1965 m. Namų rungtynes žaidė Zorios stadione.&lt;ref&gt;http://groundhopping.in.ua/01459.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20161122150247/http://groundhopping.in.ua/01459.html |date=2016-11-22 }}&lt;/ref&gt;

2010 m. komanda laimėjo Čerkasų srities futbolo taurę. Dar kartą ją iškovojo 2012 m.

2012, 2013, 2014 m. tapo Čerkasų srities futbolo pirmenybių nugalėtojais.

2014 m. vasarą klubas susijungė su [[FK Čerkaskij Dnipro]] iš [[Čerkasai|Čerkasų]] ir nustojo gyvuoti kaip savarankiškas darinys.

2018 m. čia veikė futbolo akademija.&lt;ref&gt;https://pro-vincia.com.ua/sport/34503-volodimir-lashkul-dumayuchi-pro-maybutnye-mi-rozumyemo-scho-yogo-fundament-buduyetsya-u-masovomu-futbol.html&lt;/ref&gt;

{{fkp|1965|Zorâ|2014|Зоря-Черкаський Дніпро-2|2017|Черкаський Дніпро-2|2018|Черкащина-Академія-2|2019|?}}

== Pasiekimai ==
* '''Čerkasų srities futbolo pirmenybės'''
** '''Nugalėtojai (3):''' 2012, 2013, 2014 

* '''Čerkasų srities futbolo taurė'''
** '''Nugalėtojai (2):''' 2010, 2012

== Išnašos ==
{{išnašos}}

== Nuorodos ==
* [http://zoryabilozirya.ucoz.ua/ Сайт ФК «Зорі»]
* [https://web.archive.org/web/20161122150247/http://groundhopping.in.ua/01459.html Стадіон «Зоря» (Білозір'я)]
* [https://web.archive.org/web/20160325121043/http://fcmoshny.com/fk-zorya/ «Зоря» Білозір'я]

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Zoria]]</text>
      <sha1>fz59f2zp5br4kl0wqr8bo83xn3ffh56</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Pontypridd Town A.F.C.</title>
    <ns>0</ns>
    <id>567496</id>
    <redirect title="Pontypridd United FC" />
    <revision>
      <id>7819921</id>
      <parentid>7007994</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T19:00:44Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>EmausBot</username>
        <id>33319</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>robotas: Taisomi dvigubi peradresavimai į [[Pontypridd United FC]]</comment>
      <origin>7819921</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="40" sha1="tvu1zie3rguvb8dggmfc58pge6ze2gc" xml:space="preserve">#PERADRESAVIMAS [[Pontypridd United FC]]</text>
      <sha1>tvu1zie3rguvb8dggmfc58pge6ze2gc</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Lietuvos karių kapai (Kupiškis)</title>
    <ns>0</ns>
    <id>567753</id>
    <revision>
      <id>7819858</id>
      <parentid>7485491</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T14:19:01Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Fnyxo</username>
        <id>166866</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>Fnyxo pervadino puslapį [[Lietuvos karių kapinės (Kupiškis)]] į [[Lietuvos karių kapai (Kupiškis)]]: oficialus pavadinimas</comment>
      <origin>7485491</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="21491" sha1="2sq4h4oca0skgly9wajvrst0vc3wcaa" xml:space="preserve">'''Lietuvos karių kapai''' – karių kapinės [[Kupiškis|Kupiškio]] miesto centrinėse kapinėse. Palaidota 60 Lietuvos karių savanorių žuvę per [[Lietuvos nepriklausomybės kovos|Lietuvos nepriklausomybės kovas]] 1918–1920 metais ir trys [[1941 m. birželio sukilimas|1941 m. birželio sukilimo]] dalyviai.
[[Vaizdas:Lietuvos karių kapinės Kupiškyje.jpg|miniatiūra|Lietuvos karių kapinės Kupiškyje 2018 m.]]
[[Vaizdas:Lietuvos karių kapinės Kupiškio.jpg|miniatiūra|Lietuvos karių kapinės Kupiškyje]]

== Istorija ==
Kapinėse kariai pradėti laidoti [[1919]] m., vykstant [[Lietuvos nepriklausomybės kovos|Lietuvos nepriklausomybės kovoms]] su [[Bolševikas|bolševikais]] Kupiškio apylinkėse. Keletą metų po palaidojimų kapai nebuvo prižiūrimi, tapo apleisti, apaugę žole, beržiniai kryželiai pakrypę.

[[1927]] m. įsteigus Karių kapams tvarkyti komisiją, prasidėjo karių kapų tvarkymas. 1927 m. gegužės 15 d. [[Kupiškis|Kupiškio]] visuomenės organizacijų ir įstaigų atstovai pavedė vietos šaulių būriui rūpintis žuvusiems kariams paminklo statymu.

Kupiškio šaulių būryje buvo išrinkta 3 asmenų komisija: komisijos pirmininku tapo mokytojas [[Antanas Puodžiūnas|Puodžiūnas]], sekretoriumi, mokytojas [[Justas Vaičaitis]] ir Kupiškio mokyklos direktorius [[Vincas Eidukas]]. Pradėtas organizuoti lėšų rinkimas, ne tik Kupiškyje, bet ir [[Atlaidai|atlaidų]] metu aplinkiniuose miesteliuose. Aukas rinkti padėjo vietos moksleiviai. Prie paminklo pastatymo lėšomis prisidėjo [[Lietuvių katalikių moterų draugija|Lietuvių katalikių moterų draugijos]] Kupiškio skyrius, Kupiškio [[Pavasarininkai|„Pavasrininkų“]] kuopa, [[Vilniui vaduoti sąjunga|Vilniui vaduoti sąjungos]] Kupiškio skyrius. Kiekviena organizacija paaukojo po 100 litų, vietos savivaldybė skyrė 200 litų. Komisijos parengtas paminklo projektas pateiktas peržiūrai ir pataisymui skulptoriui, dailininkui [[Antanas Aleksandravičius|Antanui Aleksandravičiui]].

Dėl paminklo pastatymo vietos buvo iškilusios dvi idėjos – viena grupė norėjo statyti aikštėje priešais [[Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia|Kupiškio bažnyčią]], kita – kapinėse, kur jau buvo palaidoti kariai. Nuspręsta statyti kapinėse. Pakoregavus projektą ir surinkus lėšas paminklo statybos darbai prasidėjo [[1929 m.]] liepos-rugpjūčio mėnesiais. Paminklo statybos kainavo 3000 litų. Jų metu daug kuo prisidėjo Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų parapijos klebonas ir [[Kupiškio dekanatas|Kupiškio dekanas]] (1927–1940) [[Stanislovas Eduardas Baltrimas]] (1889-1941 m. ''nužudytas'', ''palaidojimo vieta nežinoma).''

Paminklas pastatytas aukščiausioje kapinių vietoje. Jo pamatas 2 metrus įleistas į žemę. Betoninis, kvadratinės formos, kraštinės po 3 metrus, 6 metrų aukščio, iš apačios 3 laiptai memorialinis paminklas, kurį sudaro: laiptuotas, keturkampio plano cokolis, stačiakampio plano, horizontalus postamentas su kiekviename fasade esančiomis įdubomis ir įrašų tekstų tipais: '''V plokštumoje''': ''„BRANGIEJI / TAUTOS MILŽINAI, / PER AMŽIUS PALAIMINTI BŪKIT. / KENTĖDAMI GYVYBĘ AUKODAMI , / LIETUVAI LAISVĘ IŠKOVOJOT.“'', '''P plokštumoje''': ''„GARBINGA MIRTI DĖL TĖVYNĖS“'', '''R plokštumoje:''' ''„GARBINGIEMS KARIAMS, / ŽUVUSIEMS 1919–1920 M. KOVOSE / DĖL LIETUVOS LAISVĖS / DĖKINGA VISUOMENĖ IR / KUPIŠKIO ŠAULIŲ BŪRYS 1929 M.“,'' '''Š plokštumoje: ''„''''' ''ČIA PALAIDOTA 60 LIETUVOS KARIŲ“''. Kiekviename fasade įkomponuota Lietuvos valstybės ir krikščioniškais simboliai ([[Vytis|Vyčio]] kryžius su kalaviju, Šaulių skydas su sukryžiuotu šautuvu ir trimitu, Vytis su apačioje rūtų šakele sukryžiuota su ąžuolo lapu, kryžius), užbaigtas piramidine iš visų pusių [[Gediminaičių stulpai|Gedimino stulpais]], kryžiumi vainikuota viršūnė. Prie kiekvieno kapo įrengti nauji cementiniai kryželiai su karių vardais ir pavardėmis.

[[1929]] m. spalio 2 d. įvyko paminklo atidengimo ir pašventinimo iškilmės. Jų metu vyko pamaldos, nuo vidurinės mokyklos prasidėjo iškilminga eisena į kapines. Joje dalyvavo [[Ketvirtasis pėstininkų Lietuvos Karaliaus Mindaugo pulkas|Ketvirtojo pėstininkų Lietuvos Karaliaus Mindaugo pulko]] orkestras, šauliai, vidurinė mokykla, dvi lietuvių pradžios mokyklos, dvi žydų pradžios mokyklos, gaisrininkų komanda su orkestru. Paminklą pašventino [[Pandėlys|Pandėlio]] klebonas [[Mikalojus Šeižys-Dagilėlis]] dalyvaujant daugiau kaip 20 kunigų. Po ceremonijos vyko iškilmingi pietūs, kuriuose dalyvavo [[Povilas Matulionis|Povilas Matulionis.]]

[[1941]] m. šalia karių kapų palaidoti trys [[1941 m. birželio sukilimas|1941 m. birželio sukilimo dalyviai]] – [[Vincas Aleksynas]] (g. 1918/1919 m.), [[Vytautas Alešiūnas]] (g. 1922 m.), žuvę 1941-06-24 netoli [[Šepeta|Šepetos k]]. Kupiškio r. ir [[Danielius Kulikauskas]] (g. 1921 m.), 1941-06-25 nužudytas sovietinių aktyvistų ir raudonarmiečių prie [[Panevėžio cukraus fabrikas|Panevėžio cukraus fabriko]].

Lietuvai okupavus [[Sovietų Sąjunga|Sovietų Sąjungai]], 1951 m. vietinės valdžios nurodymu nuo paminklo viršaus buvo numuštas kryžius, užtinkuoti [[Lietuvos valstybės susidarymas|Lietuvos valstybės]] ir krikščioniški simboliai bei užrašai, tačiau nuversti nepavyko.
[[Vaizdas:Karių kapinės.jpg|miniatiūra|Lietuvos karių kapinės Kupiškyje 2018 m. ]]
[[1989]] m. [[Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis|Lietuvos Persitvarkymo sąjūdžio]] Kupiškio taryba, vadovaujama architekto A.Graužinio, paminklą restauravo ir atkūrė autentišką vaizdą, 1989 m. [[Gedulo ir vilties diena|birželio 14 d]]. paminklas buvo pašventintas.

2017 m. artėjant [[Lietuvos Nepriklausomybės Aktas|Lietuvos valstybės atkūrimo]], [[Lietuvos ginkluotosios pajėgos|Lietuvos kariuomenės]] ir [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] šimtmečiams, paminklas Lietuvos kariams atnaujintas. Prie Lietuvos karių kapų suplevėsavo [[Lietuvos vėliava]].

== Kapinių apsauga ==
[[1993]] m. liepos 15 d. karių kapai įtraukti į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]] [https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/D842E058-7CA0-4331-8D03-E050D196B0BE (u. k.16994)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20161119142319/http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/D842E058-7CA0-4331-8D03-E050D196B0BE |date=2016-11-19 }}, [[1997]] m. į Kultūros vertybių registrą įtrauktas paminklas Lietuvos kariams [https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/8679672F-3E7A-4CB6-8E74-F5B3C0793BA8 (u. k. 31763)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20161119142319/http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/8679672F-3E7A-4CB6-8E74-F5B3C0793BA8 |date=2016-11-19 }}. [[2005]] m. objektai pripažinti saugomu valstybės.

== Palaidoti kariai ==
&lt;small&gt;
# Steponas Monstavičius 23 m. iš [[Šiauliai|Šiaulių m]]. – [[Devintasis pėstininkų Lietuvos kunigaikščio Vytenio pulkas|Devintojo pėstininkų Lietuvos kunigaikščio Vytenio pulko]] eilinis, mirė 1920.I.13;
# Aleksandras Narakas 21 m. iš [[Baisogalos valsčius|Baisiogalos vlsč]].- [[Vilniaus batalionas|Vilniaus bataliono]] (1919-06-20–1919-11-09) eilinis, mirė 1919.IX.08;
# Petras Prakopas 19 m. iš [[Vilkijos valsčius|Vilkijos vlsč]].- [[Trečiasis pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto pulkas|Trečiojo pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto pulko]] eilinis, mirė 1920.III.06;
# Stasys Bučys 21 m. iš [[Panevėžio apskritis|Panevėžio apskr]]. – nežinomo kariuomenės dalinio eilinis(ant antkapio Gelž. kom.eilinis), mirė 1919.X.12;
# Vincas Jutis 20 m. [[Vilkijos valsčius|Vilkijos vlsč]] – [[Aštuntasis pėstininkų Kauno Kunigaikščio Vaidoto pulkas|Aštuntojo pėstininkų Kauno Kunigaikščio Vaidoto pulko]] eilinis, mirė 1920. I.24;
# Petras Juodiška 26 m. iš [[Liudvinavo valsčius|Liudvinavo vlsč]]. – [[Aštuntasis pėstininkų Kauno Kunigaikščio Vaidoto pulkas|Aštuntojo pėstininkų Kauno Kunigaikščio Vaidoto pulko]] eilinis, mirė 1920.I.26;
# Tadei Skipap 19 m. iš [[Vilnius|Vilniaus m.]] – [[Baltgudžių batalion|Baltgudžių bataliono]] eilinis, mirė 1920.I.11;
# Pranas Gedauskas 20 m. iš [[Griškabūdžio valsčius|Griškabūdžio vlsč]]. – [[Šeštasis pėstininkų Pilėnų Kunigaikščio Margio pulkas|Šeštojo pėstininkų Pilėnų Kunigaikščio Margio pulko]] eilinis, mirė 1920.I.05;
# Stasys Slavickas 22 m. iš [[Šiaulių valsčius|Šiaulių vlsč.]] – [[Penktasis pėstininkų Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio pulkas|Penktojo pėstininkų Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio pulko]] eilinis, mirė 1920.I.19;
# Ignas Navickas 20 m. iš [[Radviliškio valsčius|Radviliškio vlsč]]. – [[Trečiasis pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto pulkas|Trečiojo pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto pulko]] eilinis, mirė 1920.III.24;
# Gustas (Gustavas) Čičkus 20 m. iš [[Kaupiškių valsčius|Kaupiškių vlsč]]. – [[Trečiasis pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto pulkas|Trečiojo pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto pulko]] eilinis, mirė 1920.I.13;
# Stasys Jacevičius 22 m. iš [[Raseinių valsčius|Raseinių vlsč]]. – [[Devintasis pėstininkų Lietuvos kunigaikščio Vytenio pulkas|Devintojo pėstininkų Lietuvos kunigaikščio Vytenio pulko]] eilinis, mirė 1920.I.13;
# Vladas Vainauskas 21 m. iš [[Linkuvos valsčius|Linkuvos vlsč]]. – [[Trečiasis pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto pulkas|Trečiojo pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto pulko]] eilinis, mirė 1920.I.05;
# Stasys Vileikis 22 m. iš [[Lyduvėnai|Lyduvėnų vlsč]]. – [[Trečiasis pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto pulkas|Trečiojo pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto pulko]] eilinis, mirė 1919.XI.14;
# Antanas Dambrauskas 23 m. iš [[Viešvėnų valsčius|Viešvėnų vlsč.]] – [[Devintasis pėstininkų Lietuvos kunigaikščio Vytenio pulkas|Devintojo pėstininkų Lietuvos kunigaikščio Vytenio pulko]] eilinis, mirė 1920.I.19;
# Antanas Tamulis 21 m. iš [[Šiaulių apskritis|Šiaulių apskr.]], [[Joniškio valsčius (Šiauliai)|Joniškio vlsč]]. – [[Trečiasis pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto pulkas|Trečiojo pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto pulko]] eilinis, mirė 1920.I.20;
# Stasys Staškus 24 m. iš [[Šiluvos valsčius|Šiluvos vlsč.]] – [[Aštuntasis pėstininkų Kauno Kunigaikščio Vaidoto pulkas|Aštuntojo pėstininkų Kauno Kunigaikščio Vaidoto pulko]] eilinis, mirė 1920.I.30;
# Ipolitas Mingaila 23 m. iš [[Babtų valsčius|Babtų vlsč]]. – [[Lietuvių atsargos batalionas|Lietuvių atsargos bataliono]] eilinis, mirė 1920.IX.20;
# Juozas Gustas 24 m. iš [[Kėdainių valsčius|Kėdainių vlsč.]] – [[Devintasis pėstininkų Lietuvos kunigaikščio Vytenio pulkas|Devintojo pėstininkų Lietuvos kunigaikščio Vytenio pulko]] eilinis, mirė 1920.I.20;
# Antanas Gelčys 22 m. iš [[Marijampolės apskritis|Marijampolės apskr.]] – [[Aštuntasis pėstininkų Kauno Kunigaikščio Vaidoto pulkas|Aštuntojo pėstininkų Kauno Kunigaikščio Vaidoto pulko]] eilinis, mirė 1920.II.04;
# Jonas Budrevičius 21 m. iš [[Gižų valsčius|Gižų vlsč]]. – [[Trečiasis pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto pulkas|Trečiojo pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto pulko]] eilinis, mirė 1920.I.19;
# Antanas Krušinskas 21 m. iš [[Jonavos valsčius|Jonavos vlsč.]] – [[Eglaitės karo komendantūros]] (1919-10-25–1922-12-31) eilinis, mirė 1920.I.20;
# Petras Kuprėnas 21 m. iš [[Pašvitinio valsčius|Pašvitinio vlsč]]. – [[Devintasis pėstininkų Lietuvos kunigaikščio Vytenio pulkas|Devintojo pėstininkų Lietuvos kunigaikščio Vytenio pulko]] eilinis, mirė 1919.X.04;
# Antanas Stanevičius 22 m. iš [[Panemunio valsčius|Panemunio vls]]&lt;nowiki/&gt;č. – [[Trečiasis pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto pulkas|Trečiojo pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto pulko]] eilinis, mirė 1920.III.22;
# Benediktas Sireikis21 m. iš [[Užvenčio valsčius|Užvenčio vlsč.]] – [[Trečiasis pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto pulkas|Trečiojo pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto pulko]] eilinis, mirė 1919.XI.19;
# Kazys Dzikas 25 m. iš [[Josvainių valsčius|Josvainių vlsč.]] – [[Devintasis pėstininkų Lietuvos kunigaikščio Vytenio pulkas|Devintojo pėstininkų Lietuvos kunigaikščio Vytenio pulko]] eilinis, mirė 1920.II.14;
# Jonas Povilauskas 20 m. iš [[Kėdainių valsčius|Kėdainių vlsč.]] – [[Devintasis pėstininkų Lietuvos kunigaikščio Vytenio pulkas|Devintojo pėstininkų Lietuvos kunigaikščio Vytenio pulko]] eilinis, mirė 1920.I.26;
# Steponas Mičiūda 21 m. iš [[Biržai|Biržų m.]] – [[Eglaitės karo komendantūra|Eglaitės karo komendantūros]] (1919-10-25–1922-12-31) eilinis, mirė 1920.I.09;
# Mikas Burichas 25 m. iš [[Ašmenos apskritis|Ašmenos apskr.]] – belaisvis, mirė 1920.I.02;
# Morkus Bogušis 18 m. iš [[Naujamiesčio valsčius|Naujamiesčio vlsč.]] – [[Trečiasis pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto pulkas|Trečiojo pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto pulko]] eilinis, mirė 1920.II.23;
# Juozas Mantuška 20 m. iš [[Joniškėlio valsčius|Joniškėlio vlsč.]] – [[Devintasis pėstininkų Lietuvos kunigaikščio Vytenio pulkas|Devintojo pėstininkų Lietuvos kunigaikščio Vytenio pulko]] eilinis, mirė 1919.X.28;
# Jonas Norkus 23 m. iš [[Tryškių valsčius|Tryškių vlsč]]. – [[Šeštasis pėstininkų Pilėnų Kunigaikščio Margio pulkas|Šeštojo pėstininkų Pilėnų Kunigaikščio Margio pulko]] eilinis, mirė 1919.XII.30;
# Mikas Pilvinis 22 m. iš [[Gruzdžių valsčius|Gruzdžių vlsč.]] – [[Trečiasis pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto pulkas|Trečiojo pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto pulko]] eilinis, mirė 1920.III.14;
# Vladas Pacevičius 19 m. iš [[Kaunas|Kauno m.]] – [[Baltgudžių batalion|Baltgudžių bataliono]] eilinis, mirė 1920.I.24;
# Petras Žilinskas 21 m. iš [[Krekenavos valsčius|Krekenavos vlsč.]] – [[Marijampolės bataliono]] eilinis, mirė 1919.IX.19;
# Izidorius Petraitis 21 m. iš [[Gruzdžių valsčius|Gruzdžių vlsč.]] – [[Trečiasis pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto pulkas|Trečiojo pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto pulko]] eilinis, mirė 1919.XI.20;
# Juozas Karpauskas 24 m. iš [[Jonavos valsčius|Jonavos vlsč]]. – [[Šeštasis pėstininkų Pilėnų Kunigaikščio Margio pulkas|Šeštojo pėstininkų Pilėnų Kunigaikščio Margio pulko]] eilinis, mirė 1920.III.01;
# Vincas Jankauskas – [[Trečiasis pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto pulkas|Trečiojo pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto pulko]] eilinis, mirė 1920.XI.18;
# Pranas Visockas 21 m. iš [[Vabalninko valsčius|Vabalninko vlsč.]] – [[Devintasis pėstininkų Lietuvos kunigaikščio Vytenio pulkas|Devintojo pėstininkų Lietuvos kunigaikščio Vytenio pulko]] eilinis, mirė 1920.I.19;
# Vincas Lipinskas 19 m. [[Lazdijų valsčius|Lazdijų vlsč]]. – [[Aštuntasis pėstininkų Kauno Kunigaikščio Vaidoto pulkas|Aštuntojo pėstininkų Kauno Kunigaikščio Vaidoto pulko]] eilinis, mirė 1920.I.19;
# Mikas Burba 22 m. iš [[Kapčiamiesčio valsčius|Kapčiamiesčio vlsč]]. – [[Trečiasis pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto pulkas|Trečiojo pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto pulko]] eilinis, mirė 1920.I.13;
# Aleksandras Baltrušaitis 29 m. iš [[Kelmės valsčius|Kelmės vlsč]]. – [[Trečiasis pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto pulkas|Trečiojo pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto pulko]] eilinis, mirė 1919.XII.12;
# Bronislovas Zapolskis 20 m. iš [[Krekenavos valsčius|Krekenavos vlsč]]. – Panevėžio bataliono eilinis, mirė 1919.VIII.17;
# Juozas Petravičius 23 m. [[Mateliai|Matelių mstl.]] – [[Eglaitės karo komendantūra|Eglaitės karo komendantūros]] (1919-10-25–1922-12-31) eilinis, mirė 1920.I.04;
# Kazys Adomas Černiauskas 21 m. – [[Pirmasis husarų Lietuvos Didžiojo Etmono Jonušo Radvilos pulkas|Pirmojo husarų Lietuvos Didžiojo Etmono Jonušo Radvilos pulko]], mirė 1919.VII.22; Kaziui Černauskui (Černiauskui) skirtas kario kryželis stovi ir [[Ukmergė|Ukmergės miesto]] kapinėse Vaižganto g.
# Alfonsas Talkevičius 22 m. iš [[Kriukų valsčius|Kriukų vlsč.]] – [[Devintasis pėstininkų Lietuvos kunigaikščio Vytenio pulkas|Devintojo pėstininkų Lietuvos kunigaikščio Vytenio pulko]] eilinis, mirė 1920.I.18;
# Juozas Kurlinskas 21 m. iš [[Pumpėnų valsčius|Pumpėnų vlsč]].- [[Devintasis pėstininkų Lietuvos kunigaikščio Vytenio pulkas|Devintojo pėstininkų Lietuvos kunigaikščio Vytenio pulko]] eilinis, mirė 1920.I.18;
# Sergejus Zaicevas 18 m. iš [[Trakų valsčius|Trakų vlsč.]]- [[Baltgudžių batalion|Baltgudžių bataliono]] eilinis, mirė 1920.II.07;
# Juozas Malemanas – [[Trečiasis pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto pulkas|Trečiojo pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto pulko]] eilinis, mirė 1920.II.02;
# Pranas Rinkevičius 29 m. iš [[Garliavos valsčius|Garliavos vlsč.]] – [[Šeštasis pėstininkų Pilėnų Kunigaikščio Margio pulkas|Šeštojo pėstininkų Pilėnų Kunigaikščio Margio pulko]] eilinis, mirė 1920.I.01;
# Juozas Gricius 23 m. [[Papilės valsčius|Papilės vlsč.]] – [[Trečiasis pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto pulkas|Trečiojo pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto pulko]] eilinis, mirė 1920.III.13;
# Kostas Ermakas 22 m. [[Kaltanėnų valsčius|Kaltanėnų vlsč.]]- [[Baltgudžių batalion|Baltgudžių bataliono]] eilinis, mirė 1920.I.02;
# Juozas Vancevičius 20 m. iš [[Kėdainių valsčius|Kėdainių vlsč.]] – [[Aštuntasis pėstininkų Kauno Kunigaikščio Vaidoto pulkas|Aštuntojo pėstininkų Kauno Kunigaikščio Vaidoto pulko]] eilinis, mirė 1920.I.23;
# Jonas Kvietinskas 21 m. iš [[Keturvalakių valsčius|Keturvalakių vlsč]]. – [[Antrasis pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Algirdo pulkas|Antrojo pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Algirdo pulko]] eilinis, mirė 1919.VIII.02;
# Ignas Ramonas 22 m. iš [[Joniškio valsčius|Joniškio vlsč.]] – [[Trečiasis pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto pulkas|Trečiojo pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto pulko]] eilinis, mirė 1920.I.07;
# Jonas Gelažavičius 20 m. iš [[Užpalių valsčius|Užpalių vlsč.]] – [[Aštuntasis pėstininkų Kauno Kunigaikščio Vaidoto pulkas|Aštuntojo pėstininkų Kauno Kunigaikščio Vaidoto pulko]] eilinis, mirė 1920.II.04;
# Juozas Mižutis 22 m. iš [[Raseiniai|Raseinių m.]] – [[Trečiasis pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto pulkas|Trečiojo pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto pulko]] eilinis, mirė 1920.I.09;
# Juozas Urbonacičius 20 m. iš [[Jankų valsčius|Jankų vlsč]]. – [[Antrasis pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Algirdo pulkas|Antrojo pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Algirdo pulko]] eilinis, mirė 1919.IX.23;
# Jurgis Jačionis 21 m. iš [[Šėtos valsčius|Šėtos vlsč.]] – Panevėžio bataliono eilinis, 1919.IX.04;
# ''Nežinomo kario kapas;''
# ''Nežinomo kario kapas;''
# ''Nežinomo kario kapas.''
&lt;/small&gt;

== Kitos žymios asmenybės ==
Kupiškio miesto centrinės kapinėse taip pat palaidota:

* [[Kazys Burokas]] (1866–1934) – Lietuvos knygnešys,
* [[Vincas Eidukas]] (1885–1936) – Kupiškio progimnazijos pedagogas ir direktorius, Kupiškio valsčiaus savivaldybės narys, aktyvus visuomeninių organizacijų veikėjas, šaulys,
* [[Elvyra Dulaitienė|Elvyra Glemžaitė-Dulaitienė]] (1893–1958) – Lietuvos pedagogė, kraštotyrininkė,
* [[Stefanija Glemžaitė]] (1885–1974) – akušerė, etnografė, pedagogė, Šaulių sąjungos narė,
* [[Mikalina Glemžaitė]] (1891–1985) – etnografė, pedagogė,
* Jono Dapšio-Kazio, Viršaičio, Vlado Dapšio-Balandžio ir Vincento Deksnio-Ramūnio palaikai – Lietuvos partizanai,
*Povilas Krapavickas (1873-1951) - Lietuvos knygnešys.

== Šaltiniai ==
* ''Kultūros vertybių registras''&lt;ref&gt;https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20161119142319/http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search |date=2016-11-19 }}&lt;/ref&gt;
* ''„Karys“ 1929.10.24, Nr. 42, p. 702–703.''
* ''Panevėžio Vyskupijos Tribunolo metrikų skyrius''

== Nuorodos ==
* [http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2017/12/01/fondasa_04.html „Diena Lietuvai tėvynei ir kariams“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200326092851/http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2017/12/01/fondasa_04.html |date=2020-03-26 }}

== Išnašos ==
{{Išnašos}}

[[Kategorija:Karių kapinės Lietuvoje]]
[[Kategorija:Kupiškio rajono kapinės]]
[[Kategorija:Kupiškis]]</text>
      <sha1>2sq4h4oca0skgly9wajvrst0vc3wcaa</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Lietuvos karių kapai (Subačius)</title>
    <ns>0</ns>
    <id>567791</id>
    <revision>
      <id>7819860</id>
      <parentid>6700335</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T14:22:00Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Fnyxo</username>
        <id>166866</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>įtraukta [[Kategorija:Karių kapinės Lietuvoje]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]]</comment>
      <origin>7819860</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1907" sha1="kgbq847czg5h5rc98ffs9fd65iv6lso" xml:space="preserve">'''Lietuvos karių kapai''' – [[Senasis Subačius|Senojo Subačiaus]] (Kupiškio r.) kapinėse palaidoti 3 Lietuvos kariai savanoriai žuvę per [[Lietuvos nepriklausomybės kovos|Lietuvos nepriklausomybės kovas]]. Kodas Kultūros vertybių registre – {{kvrmc|38501}}.
[[Vaizdas:100 9144 - Kopija.jpg|miniatiūra|Lietuvos karių kapai Subačiuje]]

== Istorija ==
[[1919 m.]] vykstant kautynėms su Sovietų Rusijos kariuomenės daliniu, žuvo [[Antrasis pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Algirdo pulkas|Antrojo pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Algirdo pulko]] eiliniai:

* Jonas Milaševičius, kilęs iš [[Čekiškės valsčius|Čekiškės vlsč.]], Kauno aps., žuvo 1919 m. birželio 13 d.,
* 6-tos kuopos eilinis Povilas Šimukonis – kilęs iš Valengiškių vs., [[Klebiškio valsčius|Klebiškio vlsč.]], Marijampolės aps. Į [[Lietuvos ginkluotosios pajėgos|Lietuvos kariuomenę]] įstojo 1919 m. sausio 25 d., žuvęs 1919 m. gegužės 22 d. ties [[Rudiliai|Rudilių k.]]
* 6-tos kuopos eilinis Jonas Valaitis – kilęs iš [[Slavikų valsčius|Slavikų vlsč]]., Šakių aps., žuvęs 1919 m. gegužės 22 d. ties [[Rudiliai|Rudilių k.]]

[[2017 m.]] artėjant [[Lietuvos Nepriklausomybės Aktas|Lietuvos valstybės atkūrimo]], [[Lietuvos ginkluotosios pajėgos|Lietuvos kariuomenės]] ir [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] šimtmečiams, kapai Lietuvos kariams atnaujinti.

== Kapų apsauga ==
[[2016 m.]] kapai registruoti [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registre]] [https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/fb7b68f4-7c7d-4de7-9b37-9673dffe1758 (u. k. 38501)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20161119142319/http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/fb7b68f4-7c7d-4de7-9b37-9673dffe1758 |date=2016-11-19 }}, 
[[Kategorija:Kupiškio rajono kapinės]]
[[Kategorija:Karių kapinės Lietuvoje]]</text>
      <sha1>kgbq847czg5h5rc98ffs9fd65iv6lso</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Dinamo FK Samarqand</title>
    <ns>0</ns>
    <id>568092</id>
    <revision>
      <id>7820079</id>
      <parentid>7793233</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T06:41:31Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>InternetArchiveBot</username>
        <id>150094</id>
      </contributor>
      <comment>Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5</comment>
      <origin>7820079</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2552" sha1="6m8onbrr8w2mereph1als736m4afwsw" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Dinamo Samarqand
| image    = [[Vaizdas:Dinamo Samarqand.png|150px]]
| fullname = Dinamo Samarqand Futbol Klubi
| founded  = [[1960]] m.
| ground   = „Dinamo“ stadionas, [[Samarkandas]]
| capacity = 16 000
| chairman = {{vlv|UZB}} {{small|nežinoma}}
| manager  = {{flagicon|UZB}} Davrondžonas Fajzijevas
| league   = uzbekų Superlyga (I)
| season   = 2025
| position = 4 vieta, Superlyga

 | pattern_la1=_whiteshoulders
 | pattern_b1=_collarwhite
 | pattern_ra1=_whiteshoulders
 | leftarm1=2B65EC
 | body1=2B65EC
 | rightarm1=2B65EC
 | shorts1=2B65EC
 | socks1=2B65EC
 | pattern_la2=
 | pattern_b2=_collarblue
 | pattern_ra2=
 | leftarm2=FFFF00
 | body2=FFFF00
 | rightarm2=FFFF00
 | shorts2=FFFF00
 | socks2=FFFF00
}}

'''Samarkando „Dinamo“ futbolo klubas''' arba '''Dinamo futbol klubi''' – [[Uzbekija|Uzbekijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Samarkandas|Samarkando]]. Namų rungtynes žaidžia „Dinamo“ stadione, talpinančiame 16 tūkst. žiūrovų.

== Istorija ==
Klubas įkurtas 1960 m. Žaidė uzbekų Superlygoje. Geriausias pasiekimas yra 4 vieta (2000 m.). Tais pačiais metais pasiekė šalies futbolo taurės finalą, kuriame pralaimėjo. Vėliau klubui atėjo sudėtingi laikai ir prarado vietą Superlygoje ir kurį laiką žaidė žemesniame divizione.

2022 m. vėl rungtyniavo Superlygoje, tačiau liko keturioliktoje vietoje, paskutiniai ir iškrito į žemesnį divizioną.&lt;ref&gt;https://us.soccerway.com/national/uzbekistan/pfl/2022/regular-season/r66932/&lt;/ref&gt; 2023 m. sezoną praleido antrame pagal pajėgumą divizione. Užėmė antrą vietą ir pateko į stipriausią šalies lygą. Nuo 2024 m. rungtyniavo uzbekų Superlygoje.

== Pasiekimai ==
{{UZBfut
|0|
|0|
|0|
|0|
|1|2000
|0|
|0|}}

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UZB|2019|I|13|{{?}}}}
{{fs2|UZB|2022|I|14 {{decrease}}|{{?}}}}
{{fs2|UZB|2023|II|2|}}
{{fs2|UZB|2024|I|8|}}
|}
* šaltiniai:&lt;ref&gt;[http://www.rsssf.com/tableso/oezchamp.html RSSSF: Sezonai ir čempionų sąrašas]&lt;/ref&gt;

== Išnašos ==
{{Išnašos|2}}

== Nuorodos ==
* [http://www.fcdinamo.uz/ Oficiali klubo svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150404051601/http://fcdinamo.uz/ |date=2015-04-04 }}
* [https://int.soccerway.com/teams/uzbekistan/dinamo-fk-samarkand/7739/ SOCCERWAY] 
* [https://www.transfermarkt.com/dinamo-samarkand/startseite/verein/15300 Transfermarkt] 
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/pfk-dinamo/14261/ Globalsportsarchive]

{{UZB lyga}}
{{DEFAULTSORT:Dinamo}}
[[Kategorija:Uzbekijos futbolo klubai|Dinamo Samarqand]]</text>
      <sha1>6m8onbrr8w2mereph1als736m4afwsw</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Dundurniekai</title>
    <ns>0</ns>
    <id>569225</id>
    <revision>
      <id>7820107</id>
      <parentid>7598009</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T09:00:29Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>InternetArchiveBot</username>
        <id>150094</id>
      </contributor>
      <comment>Rescuing 1 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5</comment>
      <origin>7820107</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="21983" sha1="ohpi5r7rg0c2ut29l4tvg2smvh56c26" xml:space="preserve">'''Dundurniekai''' – latvių evangelikų liuteronų [[diaspora]] Lietuvoje, susiformavusi [[XVII a.|XVII]]–[[XIX a.]] vokiečių baronų valdytame [[Daunoravos (Didžiosios) dvaras|Daunoravos dvaro]] ([[Joniškio valsčius (Šiaurė)|Joniškio vls.]]) valdoje, [[latvių kalba]] vadinti ''dundurniekais'' (terminas fiksuotas XIX a. antrojoje pusėje). Terminas – geografinis-etninis, apibūdinantis toje vietoje gyvenusią dominuojančią, uždarą, savitą tautinę-konfesinę bendriją – latvius. Kartais galėjo būti naudojamas įvardijant ir visą dvaro valdos bendruomenę (taip pat mažumas – katalikus lietuvius ir liuteronus vokiečius). Bendruomenę iki [[1940]] m. okupacijos, karų&lt;ref&gt;Aina Kaminskaitė-Laurinaitienė, ''Ką mena viena nuotrauka'' // Šeimininkė. 2003, geg. 28, p.12.&lt;/ref&gt;, represijų, trėmimų&lt;ref&gt;[https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000085034/kelias-ekspedicija-liuteronu-istorijos-pedsakais-vi-d-kur-dingo-ispudinga-liuteronu-baznycia-stovejusi-ant-zagares-ozo?fbclid=IwAR0AC4Unsc6g889PhUaqW0NdVzFGO_O4C15mUsg15By-7V_K_wSZcbWM5xY Dundurniekai pasakoja apie bendruomenės religines apeigas, papročius, pokario represijas laidoje ''Kelias. Ekspedicija liuteronų istorijos pėdsakais VI d. Kur dingo įspūdinga liuteronų bažnyčia, stovėjusi ant Žagarės ozo?'']&lt;/ref&gt;, kolektyvizacijos, melioracijos&lt;ref name=&quot;:2&quot;&gt;[http://tmde.lrv.lt/lt/naujienos/joniskio-latviu-bendruomenes-istorinis-palikimas-iamzintas-integraliosios-muzieju-informacines-sistemos-duomenu-bazeje?fbclid=IwAR2sJMzD-Mb8NWWMlXnsP6NR8BlbxrGEqcZFeNdHqutkaUjVIXqLMUQmSws Joniškio latvių bendruomenės istorinis palikimas įamžintas integraliosios muziejų informacinės sistemos duomenų bazėje] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200101120622/http://tmde.lrv.lt/lt/naujienos/joniskio-latviu-bendruomenes-istorinis-palikimas-iamzintas-integraliosios-muzieju-informacines-sistemos-duomenu-bazeje%3Ffbclid%3DIwAR2sJMzD-Mb8NWWMlXnsP6NR8BlbxrGEqcZFeNdHqutkaUjVIXqLMUQmSws |date=2020-01-01 }}&lt;/ref&gt; sudarė apie 500–600 žmonių, dabar liko vos keletas (8) to krašto gyventojų (gyvenančių vietoje, kitose Lietuvos ir Latvijos vietovėse).

== Etimologija ==
Kilo, spėjama, XIX a. nuo latviško Daunoravos dvaro pavadinimo (minimas nuo [[1557]] m.) pavadinimo – ''Dundurmuiža''&lt;ref name=&quot;Vasiliauskas&quot;&gt;Vasiliauskas E., ''Daunoravos dvaras ir latvių diaspora Žiemgalos lygumoje'' [pabaiga]. [[Būdas]], 2019, (4), p. 23–32&lt;/ref&gt;, o latviškas pavadinimas – nuo vokiško ''Donnerhof'' (žinomas vėliausiai nuo XVIII a.)&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;. Latvių kalba ''dundurs'' taip pat reiškia ir vabzdžius ''[[Gyliai|gylys]], dvilinkė'' bei [[Perkūnas|Perkūną]] (''Dundurmuiža'' – &quot;Perkūno dvaras&quot;)''.'' Dundurniekais (lat. ''dundurnieki'') vadinti dvaro valdos [[Latviai|latvių]] tautybės, [[Liuteronybė|evangelikų liuteronų]] tikėjimo gyventojai – dvaro žmonės, ūkininkai, samdiniai. Taip vadino patys save ir aplinkinių [[Kuršo gubernija|Kuršo gubernijos]] valsčių, dvarų gyventojai. Kaip antai 1887 m. asmuo, slapyvardžiu Ciritis, taip aprašė savo įspūdžius iš birželio 14 d. vykusios gegužinės [[Blankenfeldės dvaras|Blankenfeldės dvaro]] parke&lt;ref name=&quot;Vasiliauskas&quot; /&gt;:{{Quote|Publika buvo labai marga, nes dvaras ribojasi su Kauno gubernija, tad nereikia stebėtis, kad buvo susirinkę šio gyventojai lietuviai ir dar vadinamieji dundurniekai. Taip pat buvo atvykę ir vokiečiai, rusai, lenkai bei žydai, taigi skambėjo daug kalbų.}}

== Kilmė ==


Iki šiol nėra nustatyta, kada ir iš kur latviai buvo atkeldinti į Daunoravą. Neabejotinai didžioji jų dalis buvo kilę iš gretimų Kuršo valsčių, tačiau kai kurių kilmės geografija siekė net [[Aizputė|Aizputę]] vakarų Kurše – iš ten buvo dvare girininko pareigas ėjęs Martinis Gumbergas (''Mahrtinsch Gumbergs'', 1837–1875)&lt;ref name=&quot;Vasiliauskas&quot;&gt;Vasiliauskas E., ''Daunoravos dvaras ir latvių diaspora Žiemgalos lygumoje'' [pabaiga]. [[Būdas]], 2019, (4), p. 23–32&lt;/ref&gt;&lt;ref name=&quot;:4&quot;&gt;[http://musu.krastas.lt/?data=2017-10-14&amp;rub=1146671142&amp;id=1506598898&amp;pried=2017-09-29 Loreta RIPSKYTĖ, ''Šaknimis  – į Žiemgalos kraštą, Šiaulių kraštas, 2017 m. rugsėjo 29 d.'']{{Neveikianti nuoroda|date=vasario 2024 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}&lt;/ref&gt;. Vietos latvių istorinėje atmintyje išlikę keletas kilmės versijų. Pasak vienų, latviai čia gyveną nuo švedmečio, kiti savo kilmę sieja su XVIII a. antrojoje pusėje iš [[Kuršo hercogystė|Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystės]] pabėgusiais konkrečiais protėviais Starkais ar mano, kad latviai į šį kraštą atsikėlė po baudžiavos panaikinimo 1817 m. Kurše&lt;ref name=&quot;:0&quot;&gt;Vasiliauskas E., ''Joniškio krašto dvarai. Didžioji ir Mažoji Daunoravos, Bertaučiai, Satkūnai'' / ''Güter in der Gegend von Joniškis. Gross und Klein Donnerhof, Bärtautzen, Satkuhnen''. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, p. 153–154.&lt;/ref&gt;.

Daunoravos dvaro valdos gyventojų pokyčius liudija XVII–XIX a. inventoriai, „sielų“ revizijos. 1651, 1672, 1685 m. inventoriuose fiksuotos pavardės gerokai skiriasi nuo minimų XVIII a. pab.–XIX a. Gyventojų kaitai, matyt, nemažai įtakos turėjo karas su švedais 1655–1661 m., [[Šiaurės karas]] 1700–1709 m. bei po jų sekusios [[Maras|marų]] epidemijos, valstiečių pabėgimai, taip pat Kuršo vokiečių dvarininkų praktika kilnoti gyventojus ir kitos priežastys &lt;ref name=&quot;Vasiliauskas&quot;&gt;Vasiliauskas E., ''Daunoravos dvaras ir latvių diaspora Žiemgalos lygumoje'' [pabaiga]. [[Būdas]], 2019, (4), p. 23–32&lt;/ref&gt;.

== Bendruomenė ==

Dundurniekai glaudžiais giminystės (tuo pačiu ir dalies kilmės), ūkiniais, kultūriniais ryšiais buvo susiję tiek su gretimų Kuršo dvarų ([[Blankenfeldės dvaras|Blankenfeldės]], [[Vilcės valsčius|Vilcės]], [[Augštkalnės valsčius|Mežmuižos]], [[Elėja|Elėjos]], [[Platuonė (gyvenvietė)|Platuonės]]) ir valsčių, tiek su Lietuvos (Joniškio, [[Žagarės valsčius|Žagarės]], [[Gruzdžių valsčius|Gruzdžių]], [[Kruopių valsčius|Kruopių]] ir kt. valsčių) latviais.

1834/1846 m. Daunoravos dvaro valdos gyventojų konfesinės statistikos ataskaitoje suskaičiuota 310 vyrų ir 299 moterys. Iš jų 174 vyrai ir 195 moterys – evangelikai liuteronai (60,59 proc.), 136 vyrai ir 104 moterys – [[Romos Katalikų Bažnyčia|Romos katalikai]] (39,4 proc.). Liuteronai priklausė Joniškio evangelikų liuteronų bažnyčiai (1829 m.)&lt;ref&gt;[https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000084235/kelias-ekspedicija-liuteronu-istorijos-pedsakais-v-dalis?fbclid=IwAR3fSmYNlUOmFg_u2txKxF52A-8sSbocbEeMEIFBtIQQXoPKnWfNKaWg-VM Apie Daunoravos dvaro evangelikų liuteronų bendruomenę – dundurniekus ir koplyčią laida: ''Kelias. Ekspedicija liuteronų istorijos pėdsakais. V dalis'']&lt;/ref&gt;&lt;ref name=&quot;:3&quot;&gt;[https://www.skrastas.lt/atolankos/evangeliku-liuteronu-baznycia-sugriauta-bet-nesunaikinta Živilė Kavaliauskaitė, ''Evangelikų liuteronų bažnyčia – sugriauta, bet nesunaikinta'' // Šiaulių kraštas. 2019, lapkr. 9, p. 7, 10].&lt;/ref&gt;.

Skirtumai išliko iki pat XX a. vidurio. Dundurniekai nuo aplinkinių buvusios [[Šiaulių ekonomija|Šiaulių karališkosios ekonomijos]] kaimų lietuvių neabejotinai skyrėsi savitu, uždaru gyvenimo būdu, religija, papročiais, tarme, buitimi, virtuve&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt;&lt;ref name=&quot;:4&quot; /&gt; ir darė jiems nemažą įtaką.

Tarpukariu (1918–1940 m.) jie turėjo valdiškas mokyklas: Daunoravos (Sargūnų-Paberžių) (1923–1928 m.) ir [[Daunoraičiai|Daunoraičių]] II (latvių) pradžios (1928–1940 m.). Pastarojoje mokėsi apie 30–35 mokiniai ir dirbo 1 latvis mokytojas (tai buvo pirmoji Lietuvoje po karo atidaryta latvių mokykla). Taip pat nevyriausybinę organizaciją – Joniškio latvių švietimo draugiją (ji įkurta 1922 m., turėjo per 50 narių, nuo 1931 m. ilgamečiu jos pirmininku buvo ūkininkas Mikelis Krūminis iš Likaičių), biblioteką (1930 m. joje buvo apie 100 knygų) &lt;ref name=&quot;Vasiliauskas&quot;&gt;Vasiliauskas E., ''Daunoravos dvaras ir latvių diaspora Žiemgalos lygumoje'' [pabaiga]. [[Būdas]], 2019, (4), p. 23–32&lt;/ref&gt;&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;.

== Kaimai ir sodybos ==

Dundurniekai gyveno 8 kaimuose: [[Bertaučiai|Bertaučiuose]], [[Degučiai (Joniškis)|Degučiuose]], Likaičiuose, [[Nartaučiai|Nartaučiuose]], [[Pročiūnai II|Pročiūnuose]], [[Sargūnai (Joniškis)|Sargūnuose]], [[Daunoriškė|Satkūnėliuose]] ir [[Vytaučiai (Joniškis)|Vytaučiuose]]. Jie buvo nedideli, o sodybos buvusios išdėstytos padrikai, skirtingai nei gretimi lietuvių gatviniai (valakiniai) kaimai.

Kalbant apie XVIII a. pab.–XIX a. vid. Daunoravos dvaro valdos dūmų (ūkių) ir jų gyventojų skaičių proporcijas, matyti, kad jos gerokai skiriasi nuo Lietuvoje nusistovėjusių skaičių – paprastai nurodoma, kad XVIII a. dūme gyveno nuo 5,5 iki 8 žmonių. Daunoravos dvaro skaičiai rodo ką kita: 1795 m. buvę 36 dūmai su 557 gyventojais, t. y. vidutiniškai 15,47 žmogaus dūme, o 1827 m. – 36 dūmai su 547 gyventojais – atitinkamai 15,19 žmogaus dūme. Šie skaičiai koreliuoja su XIX a. antrosios pusės Kuršo gubernijos duomenimis (Bauskės apskr. – 15,92 žmogaus, Duobelės apskr. – 15,59 žmogaus) (Cimermanis 1959: 163, 9 lent.). Taigi, matyti akivaizdus skirtumas nuo lietuvių ūkių – Daunoravos dvaro kaimų valstiečių ūkiai buvo organizuoti pagal Kurše įprastą tvarką.

[[Vaizdas:Bertaučių gyv. namas 0329.JPG|miniatiūra|Tipinis dundurniekų gyvenamasis namas (XIX a. antroji pusė) Daunoravos apyl. (buv. Bertaučių palivarkas) – ūkininkų Starkų sodyba]]
1846 m. ūkių surašyme nurodoma, kad didžioji dalis pastatų (gyvenamieji namai su dūmtraukiais kaminais ar be jų, svirnai, diendaržiniai tvartai – abarės, arklidės, daržinės pašarams, vežiminės žemės ūkio padargams, klojimai su daržinėmis javams ir pelams) buvo mediniai, o kai kurie jų (gyvenamieji namai, klėtys, klojimai) – moliniai. Tuomet didžiausius ūkius turėjo Janis Jukša ir Motiejus Buožius (Satkūnai, per 34 deš.). Gyvenamuosius namus paprastai sudarė trobos (gyvenamoji patalpa), kai kur jų buvo net 6 (Motiejus Buožius (Satkūnai), Marcis Keras, Davidas Bajaras (Vytaučiai)), priemenės, kai kur būta net 2 kaminų (Motiejus Buožius (Satkūnai), Marcis Keras (Vytaučiai)), dažnai klojimais su daržinėmis dalijosi keletas ūkių, o pirtimis – net visas kaimas, šulinių būta kiekvienoje sodyboje. Be abejonės, daržininkų ūkiai buvo kuklesni, kartais jais dalijosi net trys šeimos (Davidas Lukštas (Lukste), Martinis Starkus, Juris Senkulis (Paberžiai))&lt;ref name=&quot;Vasiliauskas&quot; /&gt;&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;.

== Pavardės ==

Pas Daunoravos latvius – dundurniekus&lt;ref&gt;[http://joniskiolatviai.lt/dvaras.html Kursīte J., ''Par Dundurmuižas latviešiem''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20191231181238/http://joniskiolatviai.lt/dvaras.html |date=2019-12-31 }}&lt;/ref&gt; XVIII a. – 1940 m. fiksuotos kai kurios vienetinės Lietuvoje latvių kilmės pavardės – Bullis, Bullītis, Dievinš, Duncis, Dūms, Figors, Juttus, Kaseļūns, Kugrēns (dalis lietuvių Trumpulių 1867 m. pakeitė pavardę į Kugrėnas), Lediņš, Rugājs, Ruņģis, Saule, Sienkulis, Šlapaks, Šotmanis, Vīndedzis. Kai kurios jų ir kitose Lietuvos vietovėse – Dambis, Kerna, Elsbergs, Latišs (Lotišs, nuo lenk. ''latvis'', pakeista nuo 1878 m. iš Dūms), Luksts (tarp 1864–1913 m. vadinti Finbergais), Lulis, Maseļūns, Pūķis, Ùžtupis, trečios paplitusios platesniuose regionuose –  Bajarūns, Božis, Briedis, Gailis, Griņevičs, Kamiņskis, Krūmiņš, Petrovičs, Ulinskis (pakeista iš ''Rugai''), Stārks ir kt. Įdomu tai, kad dauguma pavardžių samdiniams suteiktos tik nuo 1834–1835 m. (skirtingai nei Lietuvoje nuo XVI a.).

== Tautosaka ==
[[Vaizdas:Sargūnų (Nartaučių) katalikų kapinės.jpeg|miniatiūra|dešinėje|Sargūnų (Nartaučių) katalikų kapinės. Tautosakininko J. Trumpulio ir šeimos kapavietė]]
Sargūnuose 1859 m. gimęs ir ūkininkavęs tautosakininko [[Matas Slančiauskas|Mato Slančiausko]] (1850–1924) bendražygis Jonas Trumpulis (1859–1943) užrašė šių apylinkių folklorą – iš viso 650  kūrinių (apie 75 dainas, 70 sakmių, 490 patarlių bei priežodžių, 14 gamtos garsų pamėgdžiojimų). Jo užrašytose sakmėse juntamos savitos Šiaurės Lietuvos folkloro tradicijos, kelių etninių grupių (lietuvių, latvių ir finougrų) archajiškos įtakos&lt;ref name=&quot;:1&quot;&gt;''Šiaurės Lietuvos sakmės ir pasakos''. Surinko Trumpulis J., Narvydas P., Stonevičius J., Lideikis J., Grigutis P., Strazdas S., parengė Vėlius N. Vilnius: Vaga, 1985, p. 13; J. Švambarytė-Valužienė. ''Mato Slančiausko ir jo pagalbininkų pasakojamosios tautosakos rinkinių leksika. Žodynas''. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, p. 14&lt;/ref&gt;.

== Kapinės ==
[[Vaizdas:Daunoraičių kapinės.jpeg|miniatiūra|Daunoraičių (Nartaučių) evangelikų liuteronų (latvių) kapinės. 2018 m.]]
Dundurniekai turėjo trejas atskiras kapines: dvi [[Liuteronybė|evangelikų liuteronų]] – didelės [[Nartaučiai|Nartaučių]] (prie dešiniojo [[Vešėtinis|Vešėtinio]] upelio kranto, čia praktiškai laidojosi visa apylinkės bendruomenė, seniau vadintos tiesiog Daunoravos, Dundurmuižos, o dabar – Daunoraičių) ir nedidelės Degučių (prie dešiniojo Dirvenkos upelio kranto, pagal pavardes matyti, kad laidojosi keleto kaimų – Degučių, Sargūnų, Nartaučių bendruomenės), o trečiosios nedidelės katalikų – Nartaučių (prie kairiojo [[Platonis|Platonio]] kranto)&lt;ref name=&quot;Vasiliauskas&quot;&gt;Vasiliauskas E., ''Daunoravos dvaras ir latvių diaspora Žiemgalos lygumoje'' [pabaiga]. [[Būdas]], 2019, (4), p. 23–32&lt;/ref&gt;.

== Žymiausi dundurniekai ==
* Jonas Trumpulis (1859–1943, Sargūnų k., lietuvis) – tautosakininkas, poetas&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;&lt;ref name=&quot;:1&quot; /&gt;.
* [[Teodoras Vitė|Teodoras Vittė]] (*1887, gim. [[Daunoravos (Didžiosios) dvaras|Daunoravos dvaras]], [[Baltvokiečiai|baltvokietis]]) – karininkas, Lietuvos nepriklausomybės kovų dalyvis, visuomenės veikėjas&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;&lt;ref name=&quot;:3&quot; /&gt;&lt;ref&gt;Ernestas Vasiliauskas, ''Mažosios Daunoravos dvaras - Lietuvos nepriklausomybės kovų karininko šeimos buveinė. Teodorui Vittei - 130'' // Sidabrė. 2017, rugs. 27, p. 3.&lt;/ref&gt;.[[Vaizdas:IMG 20161214 0062.tif|miniatiūra|Karininkas Teodoras Vittė (*1887)]]
* Miķeļis* Alberts Krūmiņš (*1895, Likaičių k., mirė ~1950 m., palaidotas tremtyje Sibire, latvis) – ūkininkas, Bertaučių seniūnijos seniūnas, Daunoraičių II (latvių) pradžios mokyklos statymo komiteto ir Joniškio latvių švietimo draugijos pirmininkas.
* Valdemaras Briedis (1908–1979, gim. [[Nartaučiai|Nartaučių]] k., latvis) – antinacinės, antisovietinės rezistencijos, nepavykusių žvalgybos ekspedicijų 1948–1949 m. į Estiją ir Lietuvą dalyvis&lt;ref name=&quot;:3&quot; /&gt;&lt;ref&gt;Mockūnas L., ''Pavargęs herojus. Jonas Deksnys trijų žvalgybų tarnyboje'', Vilnius, 1997, p. 272, 357–358 (foto), 310–311, 351–352, 361, 395, 459.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;Lina Rudnickienė, ''Vienkiemio šviesa'' // Sidabrė. 2017, birž. 3, p. 1, 6.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[https://www.sidabre.lt/susitikimai/liuteronu-pedsakais Lina RUDNICKIENĖ, Liuteronų pėdsakais, 2019 m. lapkričio 23 d.]&lt;/ref&gt;.
* Kazis Duncis (1914–1999, gim. [[Dvelaičiai|Dvelaičių]] k., lietuvių kilmės, evangelikų liuteronų tikėjimo) – poetas, vertėjas, žurnalistas, Latvijos radijo diktorius&lt;ref&gt;[https://www.rasyk.lt/ivykiai/vertejas-grojes-smuiku.html Macijauskienė M., ''Vertėjas, grojęs smuiku'', Nemunas, 2005-09-08, nr. 35 (72-513)]&lt;/ref&gt;.

== Kiti dundurniekų kilmės žymūs žmonės ==

*[[:sv:Andris_Blekte|Andris Blekte]] (1926–2007, gim. [[Ryga|Rygoje]], mir. [[Švedija|Švedijoje]], motina Ženija Šlapokaitė iš Degučių k.) – žymus švedų aktorius, režisierius, pedagogas&lt;ref&gt;[https://refocusmethod.com/the-story-behind/ The history behind] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210301164656/https://refocusmethod.com/the-story-behind/ |date=2021-03-01 }}&lt;/ref&gt;
*[[:lv:Ēvalds_Grabovskis|Ēvalds Grabovskis]] (*1941, gim. [[Ryga|Rygoje]], motina Erika Kaseliūnaitė iš [[Nartaučiai|Nartaučių]] k.) – [[Rygos Dinamo|Rygos „Dinamo”]] vyr. treneris.
*Povilas Žakaitis (*1952, motina Zenta Starkutė iš [[Bertaučiai|Bertaučių]] k.) - psichologas, Klaipėdos universiteto dėstytojas, docentas.

== Daunoravos latvių – dundurniekų fotoarchyvas ==
[[Šiaulių Aušros muziejus|Šiaulių „Aušros“ muziejuje]] saugoma virš 1100 dundurniekų 1900–1970 m. datuojamų nuotraukų kopijų.

*[https://sam.limis.lt/detali-paieska/rezultatai/-/exhibitList/detailed?sifras=&amp;searchOptionArchiveFiles=true&amp;_contentTypes=on&amp;yearInterval.fromYear=&amp;_searchOptionArchiveFiles=on&amp;museumId=805391&amp;title=Daunoravos&amp;kalbaId_txt=&amp;backUrl=https%3A%2F%2Fsam.limis.lt%2Fdetali-paieska%2F-%2FexhibitSearchDetailed%2Fform&amp;description=&amp;action=doSearch&amp;archVertybesTipas=&amp;yearInterval.fromBC=false&amp;yearInterval.toBC=false&amp;searchInArchives=true&amp;searchOptionArchiveSeries=true&amp;kalbaId=&amp;_searchOptionArchiveSeries=on&amp;publCharactersId=&amp;selectedPeriodTab=BY_YEAR&amp;_searchOptionArchiveValuables=on&amp;archTemaId=&amp;yearInterval.toYear=&amp;archTemaId_txt=&amp;sriftasId_txt=&amp;_searchOptionArchiveFond=on&amp;searchOptionArchiveFond=true&amp;searchOptionArchiveValuables=true&amp;sriftasId=&amp;ieskomosVertybesTipas=ARCHYVAS Daunoravos latviai LIMIS]&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt;&lt;ref&gt;[https://www.mfa.gov.lv/vilnius/aktualitates/63677-tapis-digitalizets-materials-par-latviesu-diasporas-saknem-jonisku-apkaime?fbclid=IwAR2c1Jw7s2PUNqbxxE-c39mcH_ldnt61c5Nbfkkgb3FEeKejccrbh91URBI ''Tapis digitalizēts materiāls par latviešu diasporas saknēm Jonišķu apkaimē'']&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[https://ejournals.vdu.lt/index.php/istorijoszurnalas/article/view/2248 Vasiliauskas E., ''Lietuvos latvių ikonografiniai šaltiniai Šiaulių „Aušros“ muziejuje: Daunoravos fotorinkinys.'' 2020, t. 119, Nr. 3, p. 91–127. https://doi.org/10.15823/istorija.2020.119.5] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210301223939/https://ejournals.vdu.lt/index.php/istorijoszurnalas/article/view/2248 |date=2021-03-01 }}&lt;/ref&gt;

== Išnašos ==
{{Išnašos}}

== Literatūra ir nuorodos==
*[https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000084235/kelias-ekspedicija-liuteronu-istorijos-pedsakais-v-dalis?fbclid=IwAR3fSmYNlUOmFg_u2txKxF52A-8sSbocbEeMEIFBtIQQXoPKnWfNKaWg-VM Apie Daunoravos dvaro evangelikų liuteronų bendruomenę – dundurniekus ir koplyčią laidoje ''Kelias. Ekspedicija liuteronų istorijos pėdsakais. V dalis'']
* [https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000085034/kelias-ekspedicija-liuteronu-istorijos-pedsakais-vi-d-kur-dingo-ispudinga-liuteronu-baznycia-stovejusi-ant-zagares-ozo?fbclid=IwAR0AC4Unsc6g889PhUaqW0NdVzFGO_O4C15mUsg15By-7V_K_wSZcbWM5xY Dundurniekai pasakoja apie bendruomenės religines apeigas, papročius, pokario represijas laidoje ''Kelias. Ekspedicija liuteronų istorijos pėdsakais VI d. Kur dingo įspūdinga liuteronų bažnyčia, stovėjusi ant Žagarės ozo?'']
*[https://www.lnkc.lt/go.php/lit/2019/134851 ''Daunoravos gyventojų pasakojimai'', parengė J. Švambarytė-Valužienė, Būdas, 2019. (4), p. 39–45].
* [http://www.krastas.lt/?data=2018-01-31&amp;id=1517313324&amp;pried=2018-01-31 Loreta RIPSKYTĖ, ''Per Daunoravą atverta Lietuvos latvių ir dvarų istorija'', [[Šiaulių kraštas]], 2018 m. sausio 31 d.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20191231174332/http://www.krastas.lt/%3Fdata%3D2018-01-31%26id%3D1517313324%26pried%3D2018-01-31 |date=2019-12-31 }}
*''Kā dzīvoja latviešu kolonisti Dundurmuižā? Ilustrēta Pasaules vēsture, 2020, Nr. 5,'' p. 8–9.
*[http://joniskiolatviai.lt/dvaras.html Kursīte J., ''Par Dundurmuižas latviešiem''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20191231181238/http://joniskiolatviai.lt/dvaras.html |date=2019-12-31 }}
* [https://www.sidabre.lt/susitikimai/liuteronu-pedsakais Lina RUDNICKIENĖ, Liuteronų pėdsakais, 2019 m. lapkričio 23 d.]
* ''Šiaurės Lietuvos sakmės ir pasakos''. Surinko Trumpulis J., Narvydas P., Stonevičius J., Lideikis J., Grigutis P., Strazdas S., parengė [[Norbertas Vėlius|Vėlius N]]. Vilnius: Vaga, 1985.
* [http://manojoniskis.lt/naujiena/testine-daunoravos-ekspedicija ''Tęstinė Daunoravos ekspedicija''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200102165157/http://manojoniskis.lt/naujiena/testine-daunoravos-ekspedicija |date=2020-01-02 }}
* Vasiliauskas E., ''Joniškio krašto dvarai. Didžioji ir Mažoji Daunoravos, Bertaučiai, Satkūnai'' / ''Güter in der Gegend von Joniškis. Gross und Klein Donnerhof, Bärtautzen, Satkuhnen''. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2017. – 200+4 p.
* [https://www.academia.edu/41475551/Daunoravos_dvaras_ir_latvi%C5%B3_diaspora_%C5%BDiemgalos_lygumoje_pabaiga_?source=swp_share Vasiliauskas E., ''Daunoravos dvaras ir latvių diaspora Žiemgalos lygumoje'' [pabaiga]. [[Būdas]], 2019, (4), p. 23–32.]
* [https://www.academia.edu/44675921/Daunoravos_latviai_fotografijose?source=swp_share Vasiliauskas E., ''Daunoravos latviai fotografijose''. Būdas, 2019, Nr. 3, p. 62–69].
* [https://www.academia.edu/44675931/Daunoravos_latviai_fotografijose_Grinevi%C4%8Diai_Starkai_Loti%C5%A1ai?source=swp_share Vasiliauskas E., ''Daunoravos latviai fotografijose: Grinevičiai, Starkai, Lotišai''. Būdas, 2019. (4), p. 33–38].
*[https://ejournals.vdu.lt/index.php/istorijoszurnalas/article/view/2248 Vasiliauskas E., ''Lietuvos latvių ikonografiniai šaltiniai Šiaulių „Aušros“ muziejuje: Daunoravos fotorinkinys.'' 2020, t. 119, Nr. 3, p. 91–127. https://doi.org/10.15823/istorija.2020.119.5]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}

{{SavStr}}
[[Kategorija:Daunoravos dvaras]]
[[Kategorija:Lietuvos latviai|*]]</text>
      <sha1>ohpi5r7rg0c2ut29l4tvg2smvh56c26</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FC Speranța Drochia</title>
    <ns>0</ns>
    <id>570528</id>
    <revision>
      <id>7819541</id>
      <parentid>7636964</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T11:59:23Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819541</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="4324" sha1="satfv5whmbcnhqb6vbrnbjykhogb7qn" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Speranța Drochia
| image    = [[Vaizdas:Speranța Drochia logo.png|150px]]
| fullname = Fotbal Club Speranța Drochia &lt;br&gt; Drokijos futbolo klubas „Speranța“
| founded  = {{small|data nežinoma}}
| ground   = {{nowrap|Stadionul orășenesc din Rîșcani}}, [[Raškanis]]
| capacity = {{small|data nežinoma}}
| chairman = {{small|nežinoma}}
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position =
| pattern_la1=_greenshoulders|pattern_b1=_greencollar|pattern_ra1=_greenshoulders|
  leftarm1=ff0000|body1=ff0000|rightarm1=ff0000|shorts1=ff0000|socks1=ff0000|
  pattern_la2=_redshoulders|pattern_b2=_redcollar|pattern_ra2=_redshoulders|
  leftarm2=008800|body2=008800|rightarm2=008800|shorts2=008800|socks2=008800| 
}}

'''Drokijos futbolo klubas „Speranța“''' – [[Moldavija|Moldavijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Drokija|Drokijos]] miesto.

Namų rungtynes žaidžia [[Raškanis|Raškanio]] mieste esančiame futbolo stadione ([[Stadionul Orăşenesc]]), kuris talpina 4 tūkst. žiūrovų.&lt;ref&gt;https://int.soccerway.com/teams/moldova/cs-drochia/16874/&lt;/ref&gt;

== Istorija ==
Klubo ištakos siekia 1976 m. Moldovai tapus nepriklausoma valstybe, kurį laiką rungtyniavo antroje pakopoje. 

1996 m. šis klubas patyrė finansinių problemų ir buvo likviduotas.

Vėlesniais metais radosi kitas klubas. 2007 m. žinomas „Speranța“ pavadinimu.

* Klubas įkurtas ({{small|data nežinoma}}).&lt;ref&gt;http://divizia-a.com/md/profile.php?id=72 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200129120927/http://divizia-a.com/md/profile.php?id=72 |date=2020-01-29 }}&lt;/ref&gt; 
* Nuo 2019 m. sezone varžėsi A divizijoje.

== Apranga ==
Klubo spalvos – raudona ir žalia. Vilkėjo [[Zeus]] firmos aprangas ([[2019]] m.), o vėliau (2021–2022 m. sezone) – [[Jako]].

; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia [[raudona]] apranga. 
* Išvykose rungtyniauja [[žalia]] apranga.

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _collar
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FF0000
| body= FF0000
| rightarm= FF0000
| shorts= FF0000
| socks= FF0000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _collar
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 008800
| body= 008800
| rightarm= 008800
| shorts= 008800
| socks= 008800
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _greenshoulders
| pattern_b= _greencollar
| pattern_ra= _greenshoulders
| pattern_sh= _greensides
| pattern_so= _greentop
| leftarm= FF0000
| body= FF0000
| rightarm= FF0000
| shorts= FF0000
| socks= FF0000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _redshoulders
| pattern_b= _redcollar
| pattern_ra= _redshoulders
| pattern_sh= _redsides
| pattern_so= _redtop
| leftarm= 008000
| body= 008000
| rightarm= 008000
| shorts= 008000
| socks= 008000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _greenborder
| pattern_b= _collargreen
| pattern_ra= _greenborder
| pattern_sh= _redbottom
| pattern_so= _greentop
| leftarm= DD0000
| body= DD0000
| rightarm= DD0000
| shorts= 004400
| socks= DD0000
| title= {{small|2021–2022 m.}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _redborder
| pattern_b= _redcollar
| pattern_ra= _redborder
| pattern_sh= _redbottom
| pattern_so= _redtop
| leftarm= 004400
| body= 004400
| rightarm= 004400
| shorts= 004400
| socks= 004400
| title= {{small|2021–2022 m.}} 
}}
|}

== Pasiekimai ==
* Divizia A (antra pakopa):
: Septinta vieta: 2019 m.

== Sezonai ==
{{fs1|MDA}}
{{fs2|MDA|2018|III|{{?}}|I etapas}}
{{fs2|MDA|2019|II ''(Divizia A)''|7|1/8 f.}}
{{fs2|MDA|2020–2021|II ''(Divizia A)''| 6 | I etapas}}
{{fs2|MDA|2021–2022|II ''(Divizia A)''| 11 | 1/8 f.}}
{{fs2|MDA|2022–2023|II|{{?}}|1/8 f.}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://www.facebook.com/sperantafc/ facebook paskyra]
* [https://int.soccerway.com/teams/moldova/cs-drochia/16874/ SOCCERWAY]
* [https://www.flashscore.com/team/speranta-drochia/GC0nl4pG/ FLASHSCORE]
* [https://www.transfermarkt.com/fc-speran%C8%9Ba-drochia/startseite/verein/80723 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fc-speranta-drochia/36523/ Globalsportsarchive]

{{DEFAULTSORT:Speranta}}
[[Kategorija:Moldavijos futbolo klubai|Speranța Drochia]]</text>
      <sha1>satfv5whmbcnhqb6vbrnbjykhogb7qn</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819542</id>
      <parentid>7819541</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T11:59:42Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Nuorodos */</comment>
      <origin>7819542</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="4324" sha1="ejpp8lq2k9lm0nw8gez9mffyrapk8rj" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Speranța Drochia
| image    = [[Vaizdas:Speranța Drochia logo.png|150px]]
| fullname = Fotbal Club Speranța Drochia &lt;br&gt; Drokijos futbolo klubas „Speranța“
| founded  = {{small|data nežinoma}}
| ground   = {{nowrap|Stadionul orășenesc din Rîșcani}}, [[Raškanis]]
| capacity = {{small|data nežinoma}}
| chairman = {{small|nežinoma}}
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position =
| pattern_la1=_greenshoulders|pattern_b1=_greencollar|pattern_ra1=_greenshoulders|
  leftarm1=ff0000|body1=ff0000|rightarm1=ff0000|shorts1=ff0000|socks1=ff0000|
  pattern_la2=_redshoulders|pattern_b2=_redcollar|pattern_ra2=_redshoulders|
  leftarm2=008800|body2=008800|rightarm2=008800|shorts2=008800|socks2=008800| 
}}

'''Drokijos futbolo klubas „Speranța“''' – [[Moldavija|Moldavijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Drokija|Drokijos]] miesto.

Namų rungtynes žaidžia [[Raškanis|Raškanio]] mieste esančiame futbolo stadione ([[Stadionul Orăşenesc]]), kuris talpina 4 tūkst. žiūrovų.&lt;ref&gt;https://int.soccerway.com/teams/moldova/cs-drochia/16874/&lt;/ref&gt;

== Istorija ==
Klubo ištakos siekia 1976 m. Moldovai tapus nepriklausoma valstybe, kurį laiką rungtyniavo antroje pakopoje. 

1996 m. šis klubas patyrė finansinių problemų ir buvo likviduotas.

Vėlesniais metais radosi kitas klubas. 2007 m. žinomas „Speranța“ pavadinimu.

* Klubas įkurtas ({{small|data nežinoma}}).&lt;ref&gt;http://divizia-a.com/md/profile.php?id=72 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200129120927/http://divizia-a.com/md/profile.php?id=72 |date=2020-01-29 }}&lt;/ref&gt; 
* Nuo 2019 m. sezone varžėsi A divizijoje.

== Apranga ==
Klubo spalvos – raudona ir žalia. Vilkėjo [[Zeus]] firmos aprangas ([[2019]] m.), o vėliau (2021–2022 m. sezone) – [[Jako]].

; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia [[raudona]] apranga. 
* Išvykose rungtyniauja [[žalia]] apranga.

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _collar
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FF0000
| body= FF0000
| rightarm= FF0000
| shorts= FF0000
| socks= FF0000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _collar
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 008800
| body= 008800
| rightarm= 008800
| shorts= 008800
| socks= 008800
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _greenshoulders
| pattern_b= _greencollar
| pattern_ra= _greenshoulders
| pattern_sh= _greensides
| pattern_so= _greentop
| leftarm= FF0000
| body= FF0000
| rightarm= FF0000
| shorts= FF0000
| socks= FF0000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _redshoulders
| pattern_b= _redcollar
| pattern_ra= _redshoulders
| pattern_sh= _redsides
| pattern_so= _redtop
| leftarm= 008000
| body= 008000
| rightarm= 008000
| shorts= 008000
| socks= 008000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _greenborder
| pattern_b= _collargreen
| pattern_ra= _greenborder
| pattern_sh= _redbottom
| pattern_so= _greentop
| leftarm= DD0000
| body= DD0000
| rightarm= DD0000
| shorts= 004400
| socks= DD0000
| title= {{small|2021–2022 m.}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _redborder
| pattern_b= _redcollar
| pattern_ra= _redborder
| pattern_sh= _redbottom
| pattern_so= _redtop
| leftarm= 004400
| body= 004400
| rightarm= 004400
| shorts= 004400
| socks= 004400
| title= {{small|2021–2022 m.}} 
}}
|}

== Pasiekimai ==
* Divizia A (antra pakopa):
: Septinta vieta: 2019 m.

== Sezonai ==
{{fs1|MDA}}
{{fs2|MDA|2018|III|{{?}}|I etapas}}
{{fs2|MDA|2019|II ''(Divizia A)''|7|1/8 f.}}
{{fs2|MDA|2020–2021|II ''(Divizia A)''| 6 | I etapas}}
{{fs2|MDA|2021–2022|II ''(Divizia A)''| 11 | 1/8 f.}}
{{fs2|MDA|2022–2023|II|{{?}}|1/8 f.}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://www.facebook.com/sperantafc/ facebook paskyra]
* [https://www.soccerway.com/team/speranta-drochia/GC0nl4pG/ SOCCERWAY]
* [https://www.flashscore.com/team/speranta-drochia/GC0nl4pG/ FLASHSCORE]
* [https://www.transfermarkt.com/fc-speran%C8%9Ba-drochia/startseite/verein/80723 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fc-speranta-drochia/36523/ Globalsportsarchive]

{{DEFAULTSORT:Speranta}}
[[Kategorija:Moldavijos futbolo klubai|Speranța Drochia]]</text>
      <sha1>ejpp8lq2k9lm0nw8gez9mffyrapk8rj</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Sakalaičiai</title>
    <ns>0</ns>
    <id>571732</id>
    <revision>
      <id>7819939</id>
      <parentid>7760316</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T20:22:25Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Hugo.arg</username>
        <id>1674</id>
      </contributor>
      <minor />
      <origin>7819939</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1033" sha1="hw43piscb16cza489tdu6t7g3axjlut" xml:space="preserve">{{city/Baltarusijos miestas
 |pavadinimas =Sakalaičiai
 |origpavadin = ''Сакалойці''
 |paveikslėlis =   059-325 Соколойти, снято 19 июня 2005.jpg
 |paveikslėlio tekstas =  Koplytėlė
 |vėliava = 
 |PL=54|PM=43|PS=21|IL=26|IM=10|IS=32
 |sritis = Gardino
 |rajonas = Astravo
 |įkurtas =   
 |gyventojumetai = 2009
 |gyventojuRef =&lt;ref&gt;{{Blr-Gard}}&lt;/ref&gt;|gyventoju =56
 |plotas =   
 |altitudė = 
 |kirč = Sakaláičiai &lt;ref&gt;{{Blr tradiciniai vtv}}&lt;/ref&gt;
 |vikiteka =   
}}

'''Sakalaičiai''' ({{be|Сакалойці}}, {{ru|Соколойти}}) – kaimas [[Gudija|Gudijoje]], [[Gardino sritis|Gardino srityje]], [[Astravo rajonas|Astravo rajone]], [[Gervėčių kaimiškoji apylinkė|Gervėčių kaimiškojoje apylinkėje]]. Įsikūręs 18 km į šiaurės rytus nuo [[Astravas (Baltarusija)|Astravo]], 4 km nuo [[Gervėčiai|Gervėčių]]. Praeina Gervėčių–[[Mažos Jacinos|Mažų Jacinų]] keliukas. Kaimas gatvinis.

== Šaltiniai ==
{{išn}}

[[Kategorija:Astravo rajono gyvenvietės]]</text>
      <sha1>hw43piscb16cza489tdu6t7g3axjlut</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Palestinos tarptautinis pripažinimas</title>
    <ns>0</ns>
    <id>574866</id>
    <revision>
      <id>7819906</id>
      <parentid>7794477</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T18:38:04Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Ispanas</username>
        <id>156593</id>
      </contributor>
      <minor />
      <origin>7819906</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="104576" sha1="4w5nvwl5tzto05wb3886gpgmhy4qa3e" xml:space="preserve">[[Vaizdas:Palestine_recognition_only.svg|alt=|miniatiūra|350px|
{{Legend|#111B11|Palestinos valstybė}}
{{Legend|#007f24|Valstybės, pripažįstančios Palestiną}}
{{Legend striped|#007f24|#b9b9b9|up=yes|Valstybės, kurių pripažinimas yra ginčijamas}}
{{Legend|#b9b9b9|Valstybės, nepripažįstančios Palestinos}}
]]
2025 m. duomenimis, [[Palestinos valstybė|Palestinos valstybę]] yra [[valstybės pripažinimas|pripažinusios]] 158 iš 193, arba 81 %, [[Jungtinių Tautų valstybės narės|Jungtinių Tautų valstybių narių]].&lt;ref&gt;{{Cite web |title=UN experts urge all States to recognise State of Palestine |url=https://www.ohchr.org/en/press-releases/2024/06/un-experts-urge-all-states-recognise-state-palestine |website=OHCHR}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{Cite web |date=2024-05-28 |title=146 countries now recognise a Palestinian state |url=https://www.france24.com/en/live-news/20240528-145-countries-now-recognise-a-palestinian-state |access-date=2024-09-16 |website=France 24 |language=en}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{Cite web |author=AJLabs |date=22 May 2024 |title=Mapping which countries recognise Palestine in 2024 |url=https://www.aljazeera.com/news/2024/5/22/mapping-which-countries-recognise-palestine-in-2024 |access-date=16 September 2024 |website=Al Jazeera |language=en}}&lt;/ref&gt; 2012 m. jai suteiktas stebėtojos statusas [[Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja|Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje]].&lt;ref&gt;[https://www.un.org/ga/search/view_doc.asp?symbol=A/67/L.28 United Nations A/67/L.28 General Assembly] {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20121201102703/http://www.un.org/ga/search/view_doc.asp?symbol=A%2F67%2FL.28|date=1 December 2012}}. 26 November 2012.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite news |date=29 November 2012 |title=Palestinians win implicit U.N. recognition of sovereign state |url=https://www.reuters.com/article/us-palestinians-statehood-idUSBRE8AR0EG20121129 |access-date=29 November 2012 |work=[[Reuters]]|archive-date=19 November 2023 |archive-url=https://web.archive.org/web/20231119154441/https://www.reuters.com/article/us-palestinians-statehood-idUSBRE8AR0EG20121129/ |url-status=live }}&lt;/ref&gt; Ribotą statusą daugiausia lemia tai, kad [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] – [[nuolatinės Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narės|nuolatinė]] [[Jungtinių Tautų Saugumo Taryba|JT Saugumo Tarybos]] narė, turinti [[Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos veto teisė|veto teisę]] – nuolat ja naudojasi arba grasina pasinaudoti, siekdamos užkirsti kelią visateisei Palestinos narystei [[Jungtinės Tautos|Jungtinėse Tautose]].&lt;ref&gt;{{Cite web |date=18 April 2024 |title=Security Council Fails to Recommend Full United Nations Membership for State of Palestine, Owing to Veto Cast by United States |url=https://press.un.org/en/2024/sc15670.doc.htm |url-status=live |archive-url=https://web.archive.org/web/20240423110923/https://press.un.org/en/2024/sc15670.doc.htm |archive-date=23 April 2024 |access-date=2024-06-30 |publisher=[[United Nations]]}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{Cite web |date=2024-05-10 |title=UN assembly approves resolution granting Palestine new rights and reviving its UN membership bid |url=https://apnews.com/article/un-resolution-palestinians-membership-rights-us-assembly-875560e897f27d6600090420f36404e4 |access-date=2024-06-30 |work=[[Associated Press News]]}}&lt;/ref&gt;

Palestinos valstybę 1988 m. lapkričio 15 d. oficialiai paskelbė [[Palestinos išsivadavimo organizacija]], pareikšdama [[suverenitetas|suverenitetą]] tarptautiniu mastu pripažintose [[Palestinos teritorijos|palestiniečių teritorijose]] – [[Vakarų Krantas|Vakarų Krante]] (įskaitant [[Rytų Jeruzalė|Rytų Jeruzalę]]) ir [[Gazos Ruožas|Gazos Ruože]]. Iki 1988 m. pabaigos Palestinos valstybę pripažino 78 šalys.&lt;ref name=&quot;unesco&quot; /&gt;&lt;ref&gt;{{cite book |author=Tessler |first=Mark |url=https://archive.org/details/historyofisraeli00tess_0/page/722 |title=A History of the Israeli–Palestinian conflict |publisher=Indiana University Press |year=1994 |isbn=978-0-253-20873-6 |edition=2nd, illustrated |page=[https://archive.org/details/historyofisraeli00tess_0/page/722 722] }}&lt;/ref&gt;

Siekdami išspręsti dešimtmečius trunkantį [[Izraelio–Palestinos konfliktas|Izraelio ir palestiniečių konfliktą]], 1993 ir 1995 m. [[Izraelis]] ir Palestinos išsivadavimo organizacija pasirašė [[Oslo susitarimai|Oslo susitarimus]], kuriais įkurta [[Palestinos autonomija]] – savivaldi laikina valdžia Gazos Ruože ir dalyje (apie 40 %) Vakarų Kranto teritorijos.&lt;ref&gt;{{Cite web|title=Declaration of Principles on Interim Self-Government Arrangements (Oslo Accords) {{!}} UN Peacemaker|url=https://peacemaker.un.org/israelopt-osloaccord93|access-date=2021-01-22|publisher=United Nations|archive-date=2022-07-17|archive-url=https://web.archive.org/web/20220717202645/https://peacemaker.un.org/israelopt-osloaccord93|url-status=live}}&lt;/ref&gt; Nužudžius Izraelio premjerą [[Icchakas Rabinas|Icchaką Rabiną]] ir į valdžią atėjus [[Benjamin Netanyahu|Benjaminui Netanjahu]], Izraelio ir Palestinos autonomijos derybos įstrigo, todėl [[palestiniečiai]] ėmė siekti tarptautinio Palestinos pripažinimo be Izraelio sutikimo.

2011 m. Palestinos valstybė priimta į [[UNESCO]]; 2012 m., jai suteikus stebėtojos statusą [[JTGA|JT Generalinėje Asamblėjoje]], Palestinos autonomija ėmė oficialiai vartoti „Palestinos valstybės“ pavadinimą. 2014 m. gruodį [[Tarptautinis baudžiamasis teismas]] pripažino Palestiną „valstybe“, nepažeisdamas jokių būsimų teisinių sprendimų šiuo klausimu.&lt;ref&gt;{{Cite book |url=https://asp.icc-cpi.int/sites/asp/files/asp_docs/ASP13/OR/ICC-ASP-13-20-Add1-ENG.pdf |title=Assembly of States Parties to the Rome Statute of the International Criminal Court. Resumed 13th session |date=12 October 2015 |publisher=[[International Criminal Court]] |isbn=978-92-9227-308-8 |location=The Hague |pages=12, 14 |access-date=10 April 2021 |archive-url=https://web.archive.org/web/20230607045845/https://asp.icc-cpi.int/sites/asp/files/asp_docs/ASP13/OR/ICC-ASP-13-20-Add1-ENG.pdf |archive-date=7 June 2023 |url-status=live}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{Cite web |date=9 December 2014 |title=Hague-based ICC accepts Palestine's status |url=http://www.aljazeera.com/news/americas/2014/12/hague-based-icc-upgrades-palestine-status-201412819334914439.html |access-date=29 December 2014 |publisher=[[Al Jazeera English|Al Jazeera]]}}&lt;/ref&gt;

Keturiolika [[G20]] narių ([[Argentina]], [[Australija]], [[Brazilija]], [[Kanada]], [[Kinija]], [[Indija]], [[Indonezija]], [[Prancūzija]], [[Meksika]], [[Rusija]], [[Saudo Arabija]], [[PAR|Pietų Afrika]], [[Turkija]] ir [[Jungtinė Karalystė]], taip pat nuolat kviečiama [[Ispanija]]) yra pripažinusios Palestinos valstybingumą,{{efn|Indonezija ir Saudo Arabija pripažįsta Palestiną, bet ne Izraelį.}} penkios ([[Vokietija]], [[Italija]], [[Japonija]], [[Pietų Korėja]] ir [[Jungtinės Amerikos Valstijos]]) – ne.{{efn|20-oji G20 narė – [[Europos Sąjunga]] – nepalaiko savarankiškų diplomatinių santykių.}} Nors šios šalys iš esmės pritaria dviejų valstybių sprendimui, jos laikosi pozicijos, kad Palestinos valstybės pripažinimas priklauso nuo tiesioginių Izraelio ir Palestinos autonomijos derybų.

== Istorija ==
=== Aplinkybės ===
[[Vaizdas:President Ali Khamenei in Eighth Summit of the Non-Aligned Movement (10).jpg|thumb|right|[[Palestinos išsivadavimo organizacija|Palestinos išsivadavimo organizacijos]] vadovas [[Jesiras Arafatas]] [[Neprisijungimo judėjimas|Neprisijungusiųjų šalių]] konferencijoje [[Hararė]]je, 1986 m.]]

1974 m. lapkričio 22 d. [[Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja]] priėmė rezoliuciją Nr. 3236, kuria pripažinta [[palestiniečiai|palestiniečių tautos]] teisė į [[tautų apsisprendimo teisė|apsisprendimą]], [[nepriklausomybė|nepriklausomybę]] ir [[suverenitetas|suverenitetą]] [[Palestina (regionas)|Palestinoje]].&lt;ref&gt;UNGA, 22 November 1974; [https://unispal.un.org/UNISPAL.NSF/0/512BAA69B5A32794852560DE0054B9B2 ''Resolution 3237 (XXIX). Observer status for the Palestine Liberation Organization''] (doc.nr. A/RES/3237 (XXIX)) {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20121227085215/http://unispal.un.org/UNISPAL.NSF/0/512BAA69B5A32794852560DE0054B9B2 |date=27 December 2012}}&lt;/ref&gt; Rezoliucija taip pat pripažino [[Palestinos išsivadavimo organizacija|Palestinos išsivadavimo organizaciją]] (PIO) vienintele teisėta palestiniečių tautos atstove ir suteikė jai stebėtojos statusą Jungtinėse Tautose.&lt;ref&gt;UNGA, 14 October 1974; [https://unispal.un.org/UNISPAL.NSF/0/0D024B3225278456852560DE0056AA64 ''Resolution 3210 (XXIX). Invitation to the Palestine Liberation Organization''] (doc.nr.A/RES/3210 (XXIX)) {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20110103082509/http://unispal.un.org/UNISPAL.NSF/0/0D024B3225278456852560DE0056AA64 |date=2011-01-03}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[[s:United Nations General Assembly Resolution 3236|United Nations General Assembly Resolution 3236]]&lt;/ref&gt; 1988 m. lapkričio 15 d. [[Alžyras (miestas)|Alžyre]] Palestinos nacionalinė taryba priėmė Palestinos nepriklausomybės deklaraciją. 1988 m. gruodžio 15 d. JT Generalinė Asamblėja pripažino deklaraciją ir vietoje pavadinimo „Palestinos išsivadavimo organizacija“ ėmė vartoti „Palestina“, tačiau paskelbtoji valstybė vis dar neturi oficialaus statuso [[Jungtinių Tautų sistema|Jungtinių Tautų sistemoje]].&lt;ref&gt;UNGA, 15 December 1988; [https://unispal.un.org/UNISPAL.NSF/0/146E6838D505833F852560D600471E25 ''Resolution 43/177. Question of Palestine''] (doc.nr. A/RES/43/177) {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20111101093630/http://unispal.un.org/UNISPAL.NSF/0/146E6838D505833F852560D600471E25 |date=1 November 2011}}&lt;/ref&gt;

Netrukus po nepriklausomybės paskelbimo Palestinos valstybę pripažino daugelis [[besivystanti šalis|besivystančių]] Afrikos ir Azijos šalių, taip pat komunistinės ir [[Neprisijungimo judėjimas|neprisijungusiosios]] šalys.&lt;ref name=&quot;hillier&quot;&gt;{{cite book |author=Hillier |first=Tim |url=https://books.google.com/books?id=ukWq9mMUeesC |title=Sourcebook on Public International Law |publisher=[[Routledge]] |year=1998 |isbn=978-1-85941-050-9 |pages=128, 218}}&lt;/ref&gt;&lt;ref name=&quot;BBC&quot;&gt;{{cite news |title=Q&amp;A: Palestinian bid for full membership at the UN |publisher=[[BBC News]] |date=30 November 2012 |url=https://www.bbc.co.uk/news/world-middle-east-13701636 |access-date=20 June 2018 |archive-date=13 April 2019 |archive-url=https://web.archive.org/web/20190413210422/https://www.bbc.co.uk/news/world-middle-east-13701636 |url-status=live }}&lt;/ref&gt; Tuo metu [[Jungtinės Amerikos Valstijos]], remdamosi Užsienio pagalbos įstatymu ({{en|Foreign Assistance Act}}) ir kitomis priemonėmis, siekė atgrasyti kitas valstybes ir tarptautines organizacijas nuo Palestinos pripažinimo.&lt;ref&gt;{{cite book |author=Sabasteanski |first=Anna |title=Patterns of Global Terrorism 1985–2005: U.S. Department of State Reports with Supplementary Documents and Statistics |year=2005 |isbn=0-9743091-3-3 |volume=1 |publisher=Berkshire Publishing Group|location=Berkshire |page=47}}&lt;/ref&gt; Nors daugeliu atvejų šios pastangos buvo sėkmingos,&lt;ref name=&quot;boyle2009&quot;&gt;{{cite book |author=Boyle, Francis A. |title=Palestine, Palestinians and International Law |publisher=Clarity Press |date=1 September 2009 |isbn=978-0-932863-37-9 |page=19}} &quot;As I had predicted to the PLO, the creation of [a] Palestinian State was an instantaneous success. Palestine would eventually achieve ''de jure'' diplomatic recognition from about 130 states. The only regional hold-out was Europe and this was because of massive political pressure applied by the United States Government.&quot;&lt;/ref&gt; [[Arabų lyga]] ir [[Islamo konferencijos organizacija]] (OIC) nedelsdamos paskelbė pareiškimus, kuriais pripažino Palestiną, išreiškė paramą ir solidarumą bei priėmė ją į abi organizacijas.&lt;ref&gt;{{cite web |author=Shashaa, Esam |title=The state of Palestine |work=Palestine History |url=http://www.palestinehistory.com/history/palstate/palstate.htm |access-date=28 December 2010 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20101127173414/http://palestinehistory.com/history/palstate/palstate.htm |archive-date=27 November 2010}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;Charter of the League of Arab States (22 March 1945): Annex regarding Palestine; available at [http://www.ehu.es/ceinik/tratados/1TRATADOSSOBREORGANIZACIONESINTERNACIONALES/16TratadosdeOrganizacionesInternacionalesRegionales/OI161.pdf University of the Basque Country]. Nuoroda tikrinta 2011-01-21. {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20120314172256/http://www.ehu.es/ceinik/tratados/1TRATADOSSOBREORGANIZACIONESINTERNACIONALES/16TratadosdeOrganizacionesInternacionalesRegionales/OI161.pdf |date=2012-03-14}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;See the following:
* {{cite web |author=Organisation of the Islamic Conference |title=Resolutions on Political, Legal and Information Affairs |work=The Eighteenth Islamic Conference of Foreign Ministers (Session of Islamic Fraternity and Solidarity) |url=http://www.oic-oci.org/english/conf/fm/18/18%20icfm-political-en.htm |date=1989 m. kovo 13–16 d |access-date= 2010 m. lapkričio 29 d |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20150924055432/http://www.oic-oci.org/english/conf/fm/18/18%20icfm-political-en.htm |archive-date=2015-09-24 }}
* {{cite web |author=Organisation of the Islamic Conference |title=Final Communique |work=The Eighteenth Islamic Conference of Foreign Ministers (Session of Islamic Fraternity and Solidarity) |url=http://www.oic-oci.org/english/conf/fm/18/18%20icfm-final-en.htm |date=13–16 March 1989 |access-date=29 November 2010 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20090220123931/http://www.oic-oci.org/english/conf/fm/18/18%20icfm-final-en.htm |archive-date=20 February 2009 }}
* {{cite web |author=Organisation of the Islamic Conference |title=Resolutions on Palestine Affairs |work=The Thirtieth Session of the Islamic Conference of Foreign Ministers (Session of Unity and Dignity) |url=https://unispal.un.org/UNISPAL.NSF/0/F4782251985E8A5D85256D58004D9D54 |publisher=United Nations Information System on the Question of Palestine |date=28–30 May 2003 |access-date=29 November 2010 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20110728142935/http://unispal.un.org/UNISPAL.NSF/0/F4782251985E8A5D85256D58004D9D54 |archive-date=28 July 2011}}&lt;/ref&gt;

1989 m. vasarį [[JTST|Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje]] PIO atstovas pareiškė, kad naująją Palestinos valstybę pripažino 94 valstybės.&lt;ref name=&quot;undpsca&quot;&gt;{{cite book |author=United Nations Security Council |author2=United Nations Department of Political and Security Council Affairs |title=Repertoire of the practice of the Security Council |publisher=United Nations Publications |year=2008 |page=759 |isbn=9789211370300 |url=https://books.google.com/books?id=C0FR2aSR1SoC}}&lt;/ref&gt;&lt;ref name=&quot;reuti&quot;&gt;{{cite web |author=Reut Institute |title=Act of Recognition of Statehood |work=Structure of the Political Process |date=14 August 2004 |url=http://www.reut-institute.org/en/Publication.aspx?PublicationId=373 |access-date=16 November 2010 |archive-date=1 October 2022 |archive-url=https://web.archive.org/web/20221001114047/http://www.reut-institute.org/en/Publication.aspx?PublicationId=373 |url-status=dead }}&lt;/ref&gt; Vėliau PIO siekė prisijungti prie kelių [[Sąrašas:Specializuotos Jungtinių Tautų agentūros|Jungtinių Tautų specializuotųjų agentūrų]], tačiau šias pastangas apsunkino JAV grasinimai sustabdyti finansavimą bet kuriai organizacijai, priėmusiai Palestiną.&lt;ref&gt;{{cite book |author=Quigley, John |year=1990 |title=Palestine and Israel: A Challenge to Justice |url=https://archive.org/details/palestineisrael00john |url-access=registration |publisher=Duke University Press |page=[https://archive.org/details/palestineisrael00john/page/230/mode/2up 230–231]}}&lt;/ref&gt; 1989 m. balandį PIO pateikė paraišką dėl narystės [[Pasaulio sveikatos organizacija|Pasaulio sveikatos organizacijoje]], tačiau ji nebuvo patenkinta, nes JAV pranešė organizacijai nutrauksiančios finansavimą, jei Palestina bus priimta.&lt;ref name=&quot;quigley2009&quot;&gt;{{cite journal |last=Quigley |first=John |title=The Palestine Declaration to the International Criminal Court: The Statehood Issue |journal=Rutgers Law Record |volume=35 |year=2009 |url=http://www.lawrecord.com/files/35-rutgers-l-rec-1.pdf |publisher=Rutgers School of Law |location=Newark |access-date=21 November 2010 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20110713191718/http://www.lawrecord.com/files/35-rutgers-l-rec-1.pdf |archive-date=13 July 2011}}&lt;/ref&gt; Gegužę grupė OIC narių [[UNESCO]] pateikė paraišką dėl Palestinos narystės ir išvardijo 91 valstybę, pripažinusią Palestinos valstybingumą.&lt;ref name=&quot;unesco&quot;&gt;{{cite web |author1=United Nations Educational, Scientific |author2=Cultural Organization, Executive Board |date=12 May 1989 |title=Hundred and thirty-first Session: Item 9.4 of the provisional agenda, Request for the Admission of the State of Palestine to UNESCO as a Member State |url=http://unesdoc.unesco.org/images/0008/000827/082711eo.pdf |access-date=15 November 2010 |publisher=United Nations |pages=18, Annex II |archive-date=28 July 2011 |archive-url=https://web.archive.org/web/20110728145954/http://unesdoc.unesco.org/images/0008/000827/082711eo.pdf |url-status=live }} The list contains 92 entries, including a number of states which no longer exist.&lt;/ref&gt;

1989 m. birželį PIO pateikė [[Šveicarija|Šveicarijos]] vyriausybei raštus dėl prisijungimo prie 1949 m. [[Ženevos konvencijos|Ženevos konvencijų]]. Tačiau Šveicarija, kaip konvencijų depozitaras, pareiškė, kad, kadangi Palestinos valstybingumo klausimas [[tarptautinė bendruomenė|tarptautinėje bendruomenėje]] nėra išspręstas, ji negali nuspręsti, ar šis raštas laikytinas galiojančiu prisijungimo dokumentu.&lt;ref name=&quot;quigley2009&quot;/&gt;

1989 m. lapkritį [[Arabų lyga]] pasiūlė JT Generalinei Asamblėjai rezoliuciją, kuria PIO būtų oficialiai pripažinta nepriklausomos Palestinos valstybės vyriausybe. Tačiau rezoliucijos projektas buvo atsiimtas, kai JAV dar kartą pagrasino nutraukti finansavimą Jungtinėms Tautoms, jei balsavimas įvyks. [[Arabų šalys]] sutiko atsitraukti nuo rezoliucijos, bet pareikalavo, kad JAV įsipareigotų nebesiimti grasinimų finansinėmis sankcijomis Jungtinėms Tautoms.&lt;ref&gt;{{cite news |author=Lewis, Paul |title=Arabs at U.N. Relax Stand on P.L.O. |url=https://www.nytimes.com/1989/12/06/world/arabs-at-un-relax-stand-on-plo.html |newspaper=The New York Times |date=6 December 1989 |access-date=21 November 2010 |archive-date=19 September 2011 |archive-url=https://web.archive.org/web/20110919063722/http://www.nytimes.com/1989/12/06/world/arabs-at-un-relax-stand-on-plo.html |url-status=live }}&lt;/ref&gt;

2012 m. lapkričio 29 d. JT Generalinė Asamblėja suteikė Palestinai valstybės stebėtojos statusą.&lt;ref&gt;{{Cite web |title=A/RES/67/19 |url=https://undocs.org/Home/Mobile?FinalSymbol=A/RES/67/19&amp;Language=E&amp;DeviceType=Mobile&amp;LangRequested=False |access-date=22 May 2024 |publisher=United Nations |archive-date=22 May 2024 |archive-url=https://web.archive.org/web/20240522181759/https://undocs.org/Home/Mobile?FinalSymbol=A/RES/67/19&amp;Language=E&amp;DeviceType=Mobile&amp;LangRequested=False |url-status=live }}&lt;/ref&gt; 2024 m. gegužės 10 d. Palestinos valstybė Jungtinėse Tautose įgijo papildomų teisių, pvz., teisę posėdžiauti kartu su [[Jungtinių Tautų valstybės narės|valstybėmis narėmis]], teikti pasiūlymus ir darbotvarkės klausimus, dalyvauti komitetuose, tačiau ne balsavimo teisę.&lt;ref&gt;{{cite web|url=https://digitallibrary.un.org/record/4046991|title=Admission of new Members to the United Nations : resolution / adopted by the General Assembly|date=10 May 2024|access-date=12 May 2024|publisher=[[United Nations]]|archive-date=12 May 2024|archive-url=https://web.archive.org/web/20240512124118/https://digitallibrary.un.org/record/4046991|url-status=live}}&lt;/ref&gt;

=== Izraelio pozicija ===
[[Vaizdas:Bill Clinton, Yitzhak Rabin, Yasser Arafat at the White House 1993-09-13.jpg|thumb|240px|JAV prezidentas [[Bilas Klintonas]] (viduryje) tarpininkavo pasirašant [[Oslo susitarimai|Oslo I sutartį]] ([[Baltieji rūmai]], 1993 m.); kairėje – Izraelio premjeras I. Rabinas, dešinėje – PIO vadovas J. Arafatas.]]
Nuo [[Šešių dienų karas|Šešių dienų karo]] iki [[Oslo susitarimai|Oslo susitarimų]] nė viena Izraelio vyriausybė nekėlė Palestinos valstybės klausimo. 1996–1999 m. kadencijos metu premjeras [[Benjaminas Netanjahu]] apkaltino dvi ankstesnes – [[Icchakas Rabinas|Icchako Rabino]] ir [[Šimonas Peresas|Šimono Pereso]] – vyriausybes priartinus prie Palestinos valstybės „pavojaus“ ir pareiškė, kad jo pagrindinis tikslas – užtikrinti, jog [[Palestinos autonomija]] netaptų niekuo daugiau.&lt;ref&gt;{{cite news|url=https://www.haaretz.com/.premium-fight-the-rightist-revisionists-rabin-wanted-a-palestinian-state-1.5462291|title=Fight the Right-wingers Rewriting History: Rabin Wanted a Palestinian State|last=Ziv|first=Guy|date=2 November 2017|work=Haaretz|access-date=7 September 2021|archive-date=7 September 2021|archive-url=https://web.archive.org/web/20210907232606/https://www.haaretz.com/.premium-fight-the-rightist-revisionists-rabin-wanted-a-palestinian-state-1.5462291|url-status=live}}&lt;/ref&gt;

2003 m. birželį [[Arielis Šaronas]] tapo pirmuoju Izraelio ministru pirmininku, pareiškusiu, jog Palestinos valstybės sukūrimas yra įmanomas. Jis svarstė apie „galimybę įkurti Palestinos valstybę su laikinomis sienomis“ ir teigė, kad tokia valstybė turėtų būti „visiškai [[demilitarizuota zona|demilitarizuota]], taptų palestiniečių diasporos namais, o palestiniečių pabėgėliai nebūtų įleidžiami į Izraelio teritoriją“.&lt;ref&gt;{{cite news |url=https://www.theguardian.com/world/2003/jun/04/israel.usa |access-date=18 January 2024 |work=The Guardian |date=4 June 2003 |title=Sharon statement boosts road map for peace }}&lt;/ref&gt;

Ehudo Olmerto vyriausybė pakartojo tą patį tikslą. 2009 m. sudarius naująją Netanjahu vyriausybę, ji vėl pareiškė, kad Palestinos valstybė kelia pavojų Izraeliui.&lt;ref&gt;{{cite news |url=http://www.thedailybeast.com/newsweek/2010/08/28/can-netanyahu-make-peace-with-the-palestinians.html |title=Can Netanyahu Make Peace With the Palestinians? |date=28 August 2010 |author=Chen, Joanna |newspaper=The Daily Beast |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20130322131920/http://www.thedailybeast.com/newsweek/2010/08/28/can-netanyahu-make-peace-with-the-palestinians.html |archive-date=22 March 2013}}&lt;/ref&gt; Vis dėlto, po [[JAV prezidentas|JAV prezidento]] [[Barack Obama|Barako Obamos]] spaudimo, 2009 m. birželio 14 d. Netanjahu pirmą kartą parėmė demilitarizuotos ir teritoriškai sumažintos Palestinos valstybės idėją.&lt;ref&gt;{{cite news |author=McCarthy |first=Rory |date=14 June 2009 |title=Netanyahu backs an independent Palestinian state for first time |url=https://www.theguardian.com/world/2009/jun/14/binyamin-netanyahu-israel-palestinian-state |newspaper=The Guardian}}&lt;/ref&gt; Ši pozicija sulaukė kritikos dėl nepakankamo įsipareigojimo aiškiai nurodyti teritorijas, kurios ateityje turėtų būti perduotos Palestinos valstybei.

Izraelis atsisako pripažinti 1967 m. sienas (nustatytas 1949 m. paliaubų susitarimais), kurias Izraelio karo ekspertai laiko strategiškai neapginamomis.&lt;ref&gt;{{cite news |author=Pearce |first=David D. |date=12 February 1978 |title=Mideast Stakes Touch All Parts of the Globe |url=https://news.google.com/newspapers?id=WlwaAAAAIBAJ&amp;pg=6684,1014642 |newspaper=The Milwaukee Journal}}{{Dead link|date=July 2022|bot=InternetArchiveBot|fix-attempted=yes}}&lt;/ref&gt; Jis taip pat prieštarauja palestiniečių kreipimuisi į [[JTGA|JT Generalinę Asamblėją]] siekiant valstybingumo, teigdamas, kad tai pažeidžia Oslo susitarimus, kuriais abi šalys įsipareigojo nesiimti vienašališkų veiksmų.&lt;ref&gt;{{cite web |author=Prusher |first=Ilene R. |date=15 November 2009 |title=Israel rejects Palestinian statehood bid via the UN |url=http://www.csmonitor.com/World/Middle-East/2009/1115/p01s01-wome.html/%28page%29/2 |url-status=live |archive-url=https://web.archive.org/web/20130315024644/http://www.csmonitor.com/World/Middle-East/2009/1115/p01s01-wome.html/%28page%29/2 |archive-date=15 March 2013 |access-date=31 December 2012 |work=The Christian Science Monitor}}&lt;/ref&gt;

== Palestina ir Jungtinės Tautos ==
[[Vaizdas:Un1981-343.jpg|thumb|200px|1981 m. Jungtinių Tautų pašto ženklas „Neatimamos palestiniečių tautos teisės“.]]
* 1974 m. spalio 14 d. [[JT Generalinė Asamblėja]] pripažino [[Palestinos išsivadavimo organizacija|Palestinos išsivadavimo organizaciją]] (PIO) vienintele teisėta palestiniečių tautos atstove ir suteikė jai teisę dalyvauti Generalinės Asamblėjos plenariniuose posėdžiuose, kai svarstomi Palestinos klausimai.&lt;ref&gt;UNGA, 14 October 1974; [https://unispal.un.org/UNISPAL.NSF/0/0D024B3225278456852560DE0056AA64 ''Resolution 3210 (XXIX). Invitation to the Palestine Liberation Organization''] (doc.nr.A/RES/3210 (XXIX)) {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20110103082509/http://unispal.un.org/UNISPAL.NSF/0/0D024B3225278456852560DE0056AA64 |date=3 January 2011}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[[s:United Nations General Assembly Resolution 3236|United Nations General Assembly Resolution 3236]]&lt;/ref&gt;
* 1974 m. lapkričio 22 d. PIO suteiktas stebėtojos statusas, leidžiantis dalyvauti visose Asamblėjos sesijose ir kitose JT platformose.&lt;ref&gt;UNGA, 22 November 1974; [https://unispal.un.org/UNISPAL.NSF/0/512BAA69B5A32794852560DE0054B9B2 ''Resolution 3237 (XXIX). Observer status for the Palestine Liberation Organization''] (doc.nr. A/RES/3237 (XXIX)) {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20121227085215/http://unispal.un.org/UNISPAL.NSF/0/512BAA69B5A32794852560DE0054B9B2 |date=27 December 2012}}&lt;/ref&gt;
* 1988 m. gruodžio 15 d. Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją Nr. 43/177, kuria pripažino Palestinos nepriklausomybės deklaraciją ir [[Jungtinių Tautų sistema|Jungtinių Tautų sistemoje]] pavadinimą „Palestinos išsivadavimo organizacija“ pakeitė į „Palestina“.&lt;ref&gt;UNGA, 15 December 1988; [https://unispal.un.org/UNISPAL.NSF/0/146E6838D505833F852560D600471E25 ''Resolution 43/177. Question of Palestine''] (doc.nr. A/RES/43/177) {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20111101093630/http://unispal.un.org/UNISPAL.NSF/0/146E6838D505833F852560D600471E25 |date=1 November 2011}}&lt;/ref&gt;
* 2011 m. rugsėjo 23 d. Palestinos prezidentas [[Machmudas Abasas]] pateikė paraišką dėl Palestinos narystės Jungtinėse Tautose.
* 2012 m. lapkričio 29 d. Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją Nr. 67/19, suteikdama Palestinai stebėtojos statusą.&lt;ref&gt;{{Cite web |title=A/RES/67/19 |url=https://undocs.org/Home/Mobile?FinalSymbol=A/RES/67/19&amp;Language=E&amp;DeviceType=Mobile&amp;LangRequested=False |access-date=22 May 2024 |publisher=United Nations |archive-date=22 May 2024 |archive-url=https://web.archive.org/web/20240522181759/https://undocs.org/Home/Mobile?FinalSymbol=A/RES/67/19&amp;Language=E&amp;DeviceType=Mobile&amp;LangRequested=False |url-status=live }}&lt;/ref&gt;
* 2012 m. gruodžio 17 d. JT protokolo vadovas nusprendė, kad [[Jungtinių Tautų sekretoriatas|Sekretoriatas]] visuose oficialiuose Jungtinių Tautų dokumentuose turi vartoti konstitucinį pavadinimą „Palestinos Valstybė“.&lt;ref name=&quot;Gharib&quot;&gt;{{cite web |url=http://www.thedailybeast.com/articles/2012/12/20/u-n-adds-new-name-state-of-palestine.html |title=U.N. Adds New Name: &quot;State of Palestine&quot; |last=Gharib |first=Ali |date=20 December 2012 |access-date=10 January 2013 |work=[[The Daily Beast]] |archive-url=https://web.archive.org/web/20130101145115/http://www.thedailybeast.com/articles/2012/12/20/u-n-adds-new-name-state-of-palestine.html |archive-date=1 January 2013 |url-status=dead }}&lt;/ref&gt;
* 2024 m. gegužės 10 d. Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją Nr. ES-10/23, pažyminčią, kad Palestina atitinka JT narystės reikalavimus, ir paprašė Saugumo Tarybos persvarstyti jos priėmimo klausimą. Rezoliucija taip pat suteikė Palestinai papildomų teisių Jungtinėse Tautose – teisę posėdžiauti kartu su valstybėmis narėmis, teikti pasiūlymus ir darbotvarkės klausimus bei dalyvauti komitetuose, tačiau ne balsavimo teisę.&lt;ref name=UNnewrights&gt;{{cite web|url=https://news.un.org/en/story/2024/05/1149596|title=UN General Assembly presses Security Council to give 'favourable consideration' to full Palestinian membership|date=10 May 2024|access-date=12 May 2024|publisher=[[United Nations]]|archive-date=13 May 2024|archive-url=https://web.archive.org/web/20240513002155/https://news.un.org/en/story/2024/05/1149596|url-status=live}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite web|url=https://www.theguardian.com/world/live/2024/may/10/israel-gaza-war-live-rafah-offensive-hamas-unga-new-palestinian-vote|title=Israel-Gaza war live: UN passed resolution for security council to reconsider and support Palestine membership|last1=Oladipo|first1=Gloria|last2=Ambrose|first2=Tom|last3=Clinton|first3=Jane|date=10 May 2024|work=[[The Guardian]]|archive-url=https://web.archive.org/web/20240510155702/https://www.theguardian.com/world/live/2024/may/10/israel-gaza-war-live-rafah-offensive-hamas-unga-new-palestinian-vote|archive-date=10 May 2024|url-status=live|access-date=10 May 2024}}&lt;/ref&gt;

== Valstybingumą pripažinusios šalys ==
=== JT valstybės narės ===
[[Palestinos valstybė|Palestinos valstybę]] yra pripažinusios 158 iš 193 [[Jungtinės Tautos|Jungtinių Tautų]] [[Jungtinių Tautų valstybės narės|valstybių narių]].&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot;&gt;{{Cite web|title=Identical letters dated 2 April 2024 from the Permanent Representatives of Mauritania, Saudi Arabia and Uganda to the United Nations addressed to the Secretary-General, the President of the General Assembly and the President of the Security Council|url=https://undocs.org/en/A/78/846|date=9 April 2024|access-date=5 May 2024|publisher=[[United Nations]]|archive-date=5 May 2024|archive-url=https://web.archive.org/web/20240505115728/https://undocs.org/en/A/78/846|url-status=live}}&lt;/ref&gt;&lt;ref name=Friedman.2024&gt;
{{citation
|last=Friedman
|first=Thomas
|title=Western Europe Is Starting to Send a Vital Warning to Israel
|date=2024-05-22
|journal=The New York Times
|url=https://www.nytimes.com/2024/05/22/opinion/europe-palestine-recognized-israel.html
|access-date=2024-05-22
}}.  In this OpEd article, Friedman wrote: &quot;More than [https://www.mofa.pna.ps/ar-jo/%D9%81%D9%84%D8%B3%D8%B7%D9%8A%D9%86/%D9%81%D9%84%D8%B3%D8%B7%D9%8A%D9%86%D9%81%D9%8A%D8%A7%D9%84%D9%85%D9%86%D8%B8%D9%88%D9%85%D8%A9%D8%A7%D9%84%D8%AF%D9%88%D9%84%D9%8A%D8%A9/%d8%a7%d9%84%d8%af%d9%88%d9%84-%d8%a7%d9%84%d8%aa%d9%8a-%d8%a7%d8%b9%d8%aa%d8%b1%d9%81%d8%aa-%d8%a8%d8%af%d9%88%d9%84%d8%a9-%d9%81%d9%84%d8%b3%d8%b7%d9%8a%d9%86 140 countries and the Holy See] ([https://archive.today/20250105200613/https://www.mofa.pna.ps/ar-jo/%D9%81%D9%84%D8%B3%D8%B7%D9%8A%D9%86/%D9%81%D9%84%D8%B3%D8%B7%D9%8A%D9%86%D9%81%D9%8A%D8%A7%D9%84%D9%85%D9%86%D8%B8%D9%88%D9%85%D8%A9%D8%A7%D9%84%D8%AF%D9%88%D9%84%D9%8A%D8%A9/%D8%A7%D9%84%D8%AF%D9%88%D9%84-%D8%A7%D9%84%D8%AA%D9%8A-%D8%A7%D8%B9%D8%AA%D8%B1%D9%81%D8%AA-%D8%A8%D8%AF%D9%88%D9%84%D8%A9-%D9%81%D9%84%D8%B3%D8%B7%D9%8A%D9%86 Archive.is 2025.01.05]) have recognized the right of Palestinians to have a state in the West Bank, Gaza and East Jerusalem.&quot;
&lt;/ref&gt;

{{static row numbers}}{{sticky header}}
{| class=&quot;wikitable sortable static-row-numbers sticky-header col1left&quot;
|-
! Valstybė
! Pripažinimo data
! Diplomatiniai santykiai
! class=&quot;unsortable&quot; | Svarbios narystės
|-
| {{flag|Algeria}} || 1988 m. lapkričio 15 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes|Taip&lt;ref&gt;{{cite web |author=Government of Algeria |title=Algerie-Palestine-Diplomatie |url=http://www.mae.dz/ma_fr/stories.php?story=10/12/27/5462212 |publisher=Ministry of Foreign Affairs |language=fr |date=28 December 2010 |access-date=2011-02-01 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20120118065207/http://www.orderofmalta.int/diplomatic-relations/862/sovereign-order-of-malta-bilateral-relations/?lang=en |archive-date=2012-01-18}} &quot;Ambassadeur extraordinaire et plénipotentiaire de l'État de Palestine&quot;.&lt;/ref&gt;}} || [[Arabų lyga]], [[Afrikos Sąjunga]] (AU), [[OIC]]
|-
| {{flag|Bahrain}} || 1988 m. lapkričio 15 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes|Taip&lt;ref&gt;{{cite web |author=Government of Bahrain |title=Bilateral Relations |url=http://www.mofa.gov.bh/Default.aspx?tabid=73&amp;language=en-US |publisher=Ministry of Foreign Affairs |access-date=1 February 2011 |archive-date=22 September 2018 |archive-url=https://web.archive.org/web/20180922112431/https://www.mofa.gov.bh/Default.aspx?tabid=73&amp;language=en-US |url-status=live }}&lt;/ref&gt;}} || [[Arabų lyga]], [[Persijos įlankos arabų šalių bendradarbiavimo taryba|GCC]], [[OIC]]
|-
| {{flag|Indonesia}} || 1988 m. lapkričio 15 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt; || {{Yes}}&lt;ref name=&quot;indonesia1&quot;&gt;{{Cite web |title=Kerja Sama Bilateral |url=https://www.kemlu.go.id/kebijakan/kerja-sama-bilateral |access-date=2024-11-07 |quote=...pada 19 Oktober 1989 di Jakarta telah ditandatangani &quot;Komunike Bersama Pembukaan Hubungan Diplomatik Indonesia-Palestina&quot;... |language=id }}&lt;/ref&gt; || [[ASEAN]], [[BRICS]], [[G20]], [[OIC]]
|-
| {{flag|Iraq}} || 1988 m. lapkričio 15 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes}} || [[Arabų lyga]], [[OIC]]
|-
| {{flag|Kuwait}} || 1988 m. lapkričio 15 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes|Taip&lt;ref&gt;{{cite web |author=Government of Kuwait |title=The nature of the work of the Department of the Arab world |url=http://www.mofa.gov.kw/MOFA/index.php/2009-06-04-08-52-32/36-2009-06-04-06-41-35/1123-2009-06-10-07-53-49 |publisher=Ministry of Foreign Affairs |access-date=20 February 2011 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20110623070039/http://www.mofa.gov.kw/MOFA/index.php/2009-06-04-08-52-32/36-2009-06-04-06-41-35/1123-2009-06-10-07-53-49 |archive-date=23 June 2011}} &quot;دولة فلسطين&quot;.&lt;/ref&gt;}} || [[Arabų lyga]], [[Persijos įlankos arabų šalių bendradarbiavimo taryba|GCC]], [[OIC]]&lt;ref&gt;{{cite web |author=Government of Kuwait |title=The Arab Economic Summit 2009 |url=http://www.da.gov.kw/eng/articles/palestine.php |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20110721090111/http://www.da.gov.kw/eng/articles/palestine.php |archive-date=21 July 2011 |access-date=18 March 2011 |website=Al-Diwan Al-Amiri |publisher=State of Kuwait |quote=Mr. Mahmoud Abbas is the President of the Palestinian National Authority (PNA) and the President of the State of Palestine.}}&lt;/ref&gt;
|-
| {{flag|Libya}} || 1988 m. lapkričio 15 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes}} || [[Arabų lyga]], [[Afrikos Sąjunga|AU]], [[OIC]]
|-
| {{flag|Malaysia}} || 1988 m. lapkričio 15 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes}} || [[ASEAN]], [[OIC]]
|-
| {{flag|Mauritania}} || 1988 m. lapkričio 15 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes}} || [[Arabų lyga]], [[Afrikos Sąjunga|AU]], [[OIC]]
|-
| {{flag|Morocco}} || 1988 m. lapkričio 15 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes}} || [[Arabų lyga]], [[Afrikos Sąjunga|AU]], [[OIC]]&lt;ref&gt;{{cite web |author=Government of Morocco |title=Conventions, Treaties, Agreements and Protocols |url=http://www.maec.gov.ma/EN/conventions.asp?PAYS=333 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20110722165523/http://www.maec.gov.ma/EN/conventions.asp?PAYS=333 |archive-date=22 July 2011 |access-date=20 February 2011 |quote=État de Palestine. |trans-quote=State of Palestine.}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite web |author=Government of Morocco |title=Protocole de coopération entre le Ministère des Affaires Culturelles du Maroc et le Ministère de la Culture et de l'Information de l'Etat Palestinien |trans-title=Cooperation protocol between the Ministry of Cultural Affairs of Morocco and the Ministry of Culture and Information of the Palestinian State |url=http://www.maec.gov.ma/EN/fiche.asp?num=659 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20110722165530/http://www.maec.gov.ma/EN/fiche.asp?num=659 |archive-date=22 July 2011 |access-date=20 February 2011 |language=fr}}&lt;/ref&gt;
|-
| {{flag|Somalia}} || 1988 m. lapkričio 15 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes}} || [[Arabų lyga]], [[Afrikos Sąjunga|AU]], [[OIC]]
|-
| {{flag|Tunisia}} || 1988 m. lapkričio 15 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes|Taip&lt;ref&gt;{{cite web |author=Government of Tunisia |title=Les Relations Tuniso–Palestiniennes |url=http://www.diplomatie.gov.tn/site/index.php?a=article&amp;id=446 |access-date=20 February 2011}}{{dead link|date=February 2016|fix-attempted=yes}} &quot;Les deux pays ont établi des relations diplomatiques en 1994. chacune des deux parties étant représentée par un bureau de liaison.&quot;&lt;/ref&gt;}} || [[Arabų lyga]], [[Afrikos Sąjunga|AU]], [[OIC]]
|-
| {{flag|Turkey}} || 1988 m. lapkričio 15 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes|Taip&lt;ref&gt;{{cite web |author=Government of Turkey |title=Turkey´s Political Relations with the Palestinian National Authority |url=http://www.mfa.gov.tr/turkey_s-political-relations-with-the-palestinian-national-authority.en.mfa |publisher=Ministry of Foreign Affairs |access-date=2011-01-29 |archive-url=https://web.archive.org/web/20170906085951/http://www.mfa.gov.tr/turkey_s-political-relations-with-the-palestinian-national-authority.en.mfa |archive-date=2017-09-06 |url-status=dead  }} &quot;Turkey established official relations with the Palestine Liberation Organization (PLO) in 1975 and was one of the first countries that recognized the Palestinian State established in exile on 15 November 1988.&quot;&lt;/ref&gt;}} || [[G20]], [[NATO]], [[OIC]], [[Tiurkų valstybių organizacija|OTS]]
|-
| {{flag|Yemen}} || 1988 m. lapkričio 15 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes}} || [[Arabų lyga]], [[OIC]]
|-
| {{flag|Afghanistan|2013}} || 1988 m. lapkričio 16 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes|Taip&lt;ref&gt;{{cite web |author=Government of Afghanistan |title=Afghan Diplomatic Missions |url=http://www.afghanembassy.net/coms.php |publisher=Embassy of the Islamic Republic of Afghanistan, Canberra |access-date=5 August 2011 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20110723004653/http://www.afghanembassy.net/coms.php |archive-date=23 July 2011 }} &quot;Embassy of Afghanistan in Damascus ... non-resident envoy to: Jordan, Lebanon and Palestine&quot;.&lt;/ref&gt;}} || [[OIC]], [[SAARC]]
|-
| {{flag|Bangladesh}} || 1988 m. lapkričio 16 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes}} || [[OIC]], [[SAARC]]
|-
| {{flag|Cuba}} || 1988 m. lapkričio 16 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes}} || —
|-
| {{flag|Jordan}} || 1988 m. lapkričio 16 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes}} || [[Arabų lyga]], [[OIC]]
|-
| {{flag|Madagascar}} || 1988 m. lapkričio 16 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Ne1}} || [[Afrikos Sąjunga|AU]]
|-
| {{flag|Nicaragua}} || 1988 m. lapkričio 16 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes}} || —
|-
| {{flag|Pakistan}} || 1988 m. lapkričio 16 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes}} || [[OIC]], [[SAARC]]
|-
| {{flag|Qatar}} || 1988 m. lapkričio 16 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes}} || [[Arabų lyga]], [[Persijos įlankos arabų šalių bendradarbiavimo taryba|GCC]], [[OIC]]
|-
| {{flag|Saudi Arabia}} || 1988 m. lapkričio 16 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes}} || [[Arabų lyga]], [[G20]], [[Persijos įlankos arabų šalių bendradarbiavimo taryba|GCC]], [[OIC]]
|-
| {{flag|United Arab Emirates|name=JAE}} || 1988 m. lapkričio 16 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes}} || [[Arabų lyga]], [[BRICS]], [[Persijos įlankos arabų šalių bendradarbiavimo taryba|GCC]], [[OIC]]
|-
| {{flag|Serbia}} || 1988 m. lapkričio 16 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes|Taip&lt;ref&gt;{{cite web |author=Government of Serbia |url=http://www.mfa.gov.rs/Policy/Bilaterala/Palestine/index_e.html |title=Bilateral political relations Serbia-Palestine |publisher=Ministry of Foreign Affairs |access-date=5 December 2010 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20110519072259/http://mfa.gov.rs/Policy/Bilaterala/Palestine/index_e.html |archive-date=19 May 2011}}&lt;/ref&gt;}} || —
|-
| {{flag|Zambia}} || 1988 m. lapkričio 16 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes}} || [[Afrikos Sąjunga|AU]]
|-
| {{flag|Albania}} || 1988 m. lapkričio 17 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes|Taip&lt;ref&gt;{{cite web |author=Government of Albania |title=Diplomatic list |url=http://www.mfa.gov.al/dokumenta/diplomatic_list_2011.pdf |date=2011 m. sausio mėn. |publisher=Ministry of Foreign Affairs |access-date=6 August 2011 |archive-url=https://web.archive.org/web/20110725042626/http://www.mfa.gov.al/dokumenta/diplomatic_list_2011.pdf |archive-date=25 July 2011 |url-status=dead }} &quot;Embassy of the State of Palestina&quot;.&lt;/ref&gt;}} || [[NATO]], [[OIC]]
|-
| {{flag|Brunei}}|| 1988 m. lapkričio 17 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes}} || [[ASEAN]], [[OIC]]&lt;ref&gt;{{cite web |author=Government of Brunei Darusalam |date=23 October 2007 |title=Minister of Foreign Affairs and Trade Welcomes the Palestinian President |url=http://www.mofat.gov.bn/news/20071023a.htm |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20120118065207/http://www.orderofmalta.int/diplomatic-relations/862/sovereign-order-of-malta-bilateral-relations/?lang=en |archive-date=2012-01-18 |access-date=2011-03-10 |publisher=Ministry of Foreign Affairs &amp; Trade |quote=His Excellency Mahmoud Abbas, President of the State of the Palestine.}}&lt;/ref&gt;
|-
| {{flag|Djibouti}} || 1988 m. lapkričio 17 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes}} || [[Arabų lyga]], [[Afrikos Sąjunga|AU]], [[OIC]]
|-
| {{flag|Mauritius}} || 1988 m. lapkričio 17 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes}} || [[Afrikos Sąjunga|AU]]
|-
| {{flag|Sudan}} || 1988 m. lapkričio 17 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes}} || [[Arabų lyga]], [[Afrikos Sąjunga|AU]], [[OIC]]&lt;ref&gt;{{cite web |author=President of Sudan |title=Speech elected President Omar al-Bashir during his inauguration ceremony in Parliament |url=http://www.sudan.gov.sd/ar/index.php?option=com_content&amp;view=article&amp;id=773:large-font-&amp;catid=44:2008-06-06-15-25-58&amp;Itemid=104 |archive-url=https://web.archive.org/web/20110526124353/http://www.sudan.gov.sd/ar/index.php?option=com_content&amp;view=article&amp;id=773%3Alarge-font-&amp;catid=44%3A2008-06-06-15-25-58&amp;Itemid=104 |url-status=dead |archive-date=26 May 2011 |access-date=10 March 2011 }} &quot;... representative of His Excellency the President of the State of Palestine&quot;.&lt;/ref&gt;
|-
| {{flag|Cyprus}} || 1988 m. lapkričio 18 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes}} || [[ES]]
|-
| {{flag|Czech Republic}} || 1988 m. lapkričio 18 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes}} || [[ES]], [[NATO]]
|-
| {{flag|Slovakia}} || 1988 m. lapkričio 18 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes}} || [[ES]], [[NATO]]
|-
| {{flag|Egypt}} || 1988 m. lapkričio 18 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes}} || [[Arabų lyga]], [[Afrikos Sąjunga|AU]], [[BRICS]], [[OIC]]
|-
| {{flag|The Gambia}} || 1988 m. lapkričio 18 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes}} || [[Afrikos Sąjunga|AU]], [[OIC]]
|-
| {{flag|India}} || 1988 m. lapkričio 18 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes|Taip&lt;ref name=&quot;mea-in&quot;&gt;{{cite web |title=India-Palestine Relations |publisher=Ministry of External Affairs – India |url=http://meaindia.nic.in/meaxpsite/foreignrelation/palestine.pdf |access-date=7 December 2010 |archive-url=https://web.archive.org/web/20101126020231/http://meaindia.nic.in/meaxpsite/foreignrelation/palestine.pdf |archive-date=26 November 2010 |url-status=dead }} &quot;In 1947, India voted against the partition of Palestine at the UN GA. India was first Non-Arab State to recognize PLO ... in 1974. India was one of the first countries to recognize the State of Palestine in 1988. In 1996, India opened its Representative Office to the Palestine Authority in Gaza, which later was shifted to Ramamllah in 2003&quot;.&lt;/ref&gt;}} || [[BRICS]], [[G20]], [[SAARC]]
|-
| {{flag|Nigeria}} || 1988 m. lapkričio 18 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes}} || [[Afrikos Sąjunga|AU]], [[OIC]]
|-
| {{flag|Seychelles}} || 1988 m. lapkričio 18 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes}} || [[Afrikos Sąjunga|AU]]
|-
| {{flag|Sri Lanka}} || 1988 m. lapkričio 18 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes}} || [[SAARC]]
|-
| {{flag|Namibia}} || 1988 m. lapkričio 19 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes}} || [[Afrikos Sąjunga|AU]]
|-
| {{flag|Russia}} || 1988 m. lapkričio 19 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes|Taip&lt;ref&gt;{{cite web |url=http://www.palestine.ru/Russian/embassy/theembassy.html |script-title=ru:Посольство |publisher=Palestine.ru |language=ru |access-date=22 January 2011 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20100616082343/http://www.palestine.ru/Russian/embassy/theembassy.html |archive-date=16 June 2010}} &quot;Первое представительство ООП (Организации Освобождения Палестины) в Москве было открыто в 1974 г., и первым Главой Представительства стал Бригадный Генерал Мухаммад Аль-Шаер. В 1981г. Представительство было преобразовано в дипломатическую миссию. А 18 ноября 1988 г. СССР официально признал Палестинское Государство. В январе 1990г. Представительство было преобразовано в Посольство Государство Палестина.&quot;&lt;/ref&gt;}} || [[BRICS]], [[KSSO]], [[G20]], [[JTST]] ([[Nuolatinės Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narės|nuolatinė]])
|-
| {{flag|Belarus}} || 1988 m. lapkričio 19 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes}} || [[KSSO]]
|- 
| {{flag|Ukraine}} || 1988 m. lapkričio 19 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes}} || —
|-
| {{flag|Vietnam}} || 1988 m. lapkričio 19 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes|Taip&lt;ref&gt;{{cite web |title=Vietnam-Palestine Relations |publisher=Ministry of Foreign Affairs – Vietnam |url=http://www.mofa.gov.vn/en/cn_vakv/nr040830134623/nr040830134911/ns070925152224 |access-date=18 July 2009 |archive-date=3 August 2019 |archive-url=https://web.archive.org/web/20190803103347/http://www.mofa.gov.vn/en/cn_vakv/nr040830134623/nr040830134911/ns070925152224 |url-status=live }} &quot;1968: Viet Nam established ties with the Palestine Liberation Organization (PLO)... 19 November 1988: Viet Nam recognized the State of Palestine and officially transformed the PLO's resident Representative Office into the Embassy of the State of Palestine.&quot;&lt;/ref&gt;}} || [[ASEAN]]
|-
| {{flag|China}} || 1988 m. lapkričio 20 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes}} || [[BRICS]], [[G20]], [[JTST]] (nuolatinė)
|-
| {{flag|Burkina Faso}} || 1988 m. lapkričio 21 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes}} || [[Afrikos Sąjunga|AU]], [[OIC]]
|-
| {{flag|Comoros}} || 1988 m. lapkričio 21 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes}} || [[Arabų lyga]], [[Afrikos Sąjunga|AU]], [[OIC]]
|-
| {{flag|Guinea}} || 1988 m. lapkričio 21 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes}} || [[Afrikos Sąjunga|AU]], [[OIC]]
|-
| {{flag|Guinea-Bissau}} || 1988 m. lapkričio 21 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes}} || [[Afrikos Sąjunga|AU]], [[OIC]]
|-
| {{flag|Cambodia}} || 1988 m. lapkričio 21 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes}} || [[ASEAN]]
|-
| {{flag|Mali}} || 1988 m. lapkričio 21 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes}} || [[Afrikos Sąjunga|AU]], [[OIC]]
|-
| {{flag|Mongolia}} || 1988 m. lapkričio 22 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes|Taip&lt;ref&gt;{{cite web |author=Government of Mongolia |title=List of states with diplomatic relations |url=http://www.mfat.gov.mn/index.php?option=com_content&amp;view=article&amp;id=70&amp;Itemid=83&amp;lang=en |publisher=Ministry of Foreign Affairs and Trade |access-date=10 March 2011 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20110722215952/http://www.mfat.gov.mn/index.php?option=com_content&amp;view=article&amp;id=70&amp;Itemid=83&amp;lang=en |archive-date=22 July 2011}} &quot;State of Palestine&quot;. Relations established with the PLO prior to the 1988 declaration of independence.&lt;/ref&gt;}} || —
|-
| {{flag|Senegal}} || 1988 m. lapkričio 22 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes}} || [[Afrikos Sąjunga|AU]], [[OIC]]
|-
| {{flag|Hungary}} || 1988 m. lapkričio 23 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes}} || [[ES]], [[NATO]]
|-
| {{flag|Cape Verde}} || 1988 m. lapkričio 24 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes|Taip&lt;ref&gt;{{Cite news |date=2009-12-04 |title=لقاء السفير عبد الرحيم الفرا برئيس جمهورية الرأس الأخضر..شاهد الصور |url=https://www.alwatanvoice.com/arabic/news/2009/12/04/144446.html |access-date=2024-01-23 |language=ar |archive-date=2024-01-23 |archive-url=https://web.archive.org/web/20240123214017/https://www.alwatanvoice.com/arabic/news/2009/12/04/144446.html |url-status=live }}&lt;/ref&gt;}} || [[Afrikos Sąjunga|AU]]
|-
| {{flag|North Korea}} || 1988 m. lapkričio 24 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes}} || —
|-
| {{flag|Niger}} || 1988 m. lapkričio 24 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes}} || [[Afrikos Sąjunga|AU]], [[OIC]]
|-
| {{flag|Romania}} || 1988 m. lapkričio 24 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes}} || [[ES]], [[NATO]]
|-
| {{flag|Tanzania}} || 1988 m. lapkričio 24 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes}} || [[Afrikos Sąjunga|AU]]
|-
| {{flag|Bulgaria}} || 1988 m. lapkričio 25 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes}} || [[ES]], [[NATO]]
|-
| {{flag|Maldives}} || 1988 m. lapkričio 28 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes}} || [[OIC]], [[SAARC]]
|-
| {{flag|Ghana}} || 1988 m. lapkričio 29 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes}} || [[Afrikos Sąjunga|AU]]
|-
| {{flag|Togo}} || 1988 m. lapkričio 29 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes|Taip&lt;ref&gt;{{Cite web |title=سفارة دولة فلسطين – جمهورية توغو |url=http://www.mofa.pna.ps/ar/archives/14590 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20180805234134/http://www.mofa.pna.ps/ar/archives/14590 |archive-date=5 August 2018 |access-date=23 January 2024 |language=ar}}&lt;/ref&gt;}} || [[Afrikos Sąjunga|AU]], [[OIC]]
|-
| {{flag|Zimbabwe}} || 1988 m. lapkričio 29 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes}} || [[Afrikos Sąjunga|AU]]
|-
| {{flag|Chad}} || 1988 m. gruodžio 1 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes}} || [[Afrikos Sąjunga|AU]], [[OIC]]
|-
| {{flag|Laos}} || 1988 m. gruodžio 2 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes|Taip&lt;ref name=&quot;laoshanoi&quot;&gt;{{cite web |author=Government of Lao DPR |title=List of states whom Lao D.P.R. has established diplomatic relation since 1950 |url=http://www.embalaohanoi.gov.la/list%20of%20states%20with%20whom%20lao%20has%20set%20up%20diplomatic%20relation%20since%201950/LIST%20OF%20STATES%20WITH%20WHOM%20LAO%20PDR%20.htm |publisher=Lao Embassy in Hanoi |access-date=31 December 2010 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20120118065207/http://www.orderofmalta.int/diplomatic-relations/862/sovereign-order-of-malta-bilateral-relations/?lang=en |archive-date=18 January 2012}} &quot;Palestine&quot;.&lt;/ref&gt;}} || [[ASEAN]]
|-
| {{flag|Sierra Leone}} || 1988 m. gruodžio 3 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes|Taip&lt;ref&gt;{{Cite web |date=6 January 2022 |title=السفير أبوبكر يلتقي وزير الخارجية السيراليون |url=http://www.mofa.pna.ps/es-es/oficinademedios/declaracionpolitica/%D8%A7%D9%84%D8%B3%D9%81%D9%8A%D8%B1-%D8%A7%D8%A8%D9%88%D8%A8%D9%83%D8%B1-%D9%8A%D9%84%D8%AA%D9%82%D9%8A-%D9%88%D8%B2%D9%8A%D8%B1-%D8%A7%D9%84%D8%AE%D8%A7%D8%B1%D8%AC%D9%8A%D8%A9-%D8%A7%D9%84%D8%B3%D9%8A%D8%B1%D8%A7%D9%84%D9%8A%D9%88%D9%86 |access-date=23 January 2024 |language=ar |archive-date=23 January 2024 |archive-url=https://web.archive.org/web/20240123213727/http://www.mofa.pna.ps/es-es/oficinademedios/declaracionpolitica/%D8%A7%D9%84%D8%B3%D9%81%D9%8A%D8%B1-%D8%A7%D8%A8%D9%88%D8%A8%D9%83%D8%B1-%D9%8A%D9%84%D8%AA%D9%82%D9%8A-%D9%88%D8%B2%D9%8A%D8%B1-%D8%A7%D9%84%D8%AE%D8%A7%D8%B1%D8%AC%D9%8A%D8%A9-%D8%A7%D9%84%D8%B3%D9%8A%D8%B1%D8%A7%D9%84%D9%8A%D9%88%D9%86 |url-status=live }}&lt;/ref&gt;}} || [[Afrikos Sąjunga|AU]], [[OIC]]
|-
| {{flag|Uganda}} || 1988 m. gruodžio 3 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes}} || [[Afrikos Sąjunga|AU]], [[OIC]]
|-
| {{flag|Republic of the Congo}} || 1988 m. gruodžio 5 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes}} || [[Afrikos Sąjunga|AU]]
|-
| {{flag|Angola}} || 1988 m. gruodžio 6 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes|Taip&lt;ref name=&quot;UNPLOlist&quot;&gt;{{cite web |author=Permanent Observer Mission of Palestine to the United Nations |title=Palestine Embassies, Missions, Delegations Abroad |url=http://www.un.int/wcm/content/site/palestine/cache/offonce/pid/11548;jsessionid=28CDCCFCCADD2376963B0ED42BD194DB |date=10 December 2010 |publisher=United Nations |access-date=1 January 2011 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20110225003457/http://www.un.int/wcm/content/site/palestine/cache/offonce/pid/11548%3Bjsessionid%3D28CDCCFCCADD2376963B0ED42BD194DB |archive-date=25 February 2011 }}&lt;/ref&gt;}} || [[Afrikos Sąjunga|AU]]
|-
| {{flag|Mozambique}} || 1988 m. gruodžio 8 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes}} || [[Afrikos Sąjunga|AU]], [[OIC]]
|-
| {{flag|São Tomé and Príncipe}} || 1988 m. gruodžio 10 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Ne1}} || [[Afrikos Sąjunga|AU]]
|-
| {{flag|Gabon}} || 1988 m. gruodžio 12 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes}} || [[Afrikos Sąjunga|AU]], [[OIC]]
|-
| {{flag|Oman}} || 1988 m. gruodžio 13 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes}} || [[Arabų lyga]], GCC, [[OIC]]
|-
| {{flag|Poland}} || 1988 m. gruodžio 14 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes}} || [[ES]], [[NATO]]
|-
| {{flag|Democratic Republic of the Congo|name=Kongo DR}} || 1988 m. gruodžio 18 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Ne1}} || [[Afrikos Sąjunga|AU]]
|-
| {{flag|Botswana}} || 1988 m. gruodžio 19 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes}}&lt;ref name=&quot;UNDL&quot;&gt;{{Cite web |title=Diplomatic relations between State of Palestine and ... |url=https://digitallibrary.un.org/search?ln=en&amp;as=1&amp;m1=p&amp;p1=Diplomatic+relations+between+State+of+Palestine+and+...&amp;f1=series&amp;op1=a&amp;m2=a&amp;p2=&amp;f2=&amp;op2=a&amp;m3=a&amp;p3=&amp;f3=&amp;dt=&amp;d1d=&amp;d1m=&amp;d1y=&amp;d2d=&amp;d2m=&amp;d2y=&amp;rm=&amp;action_search=Search&amp;sf=year&amp;so=a&amp;rg=50&amp;c=United+Nations+Digital+Library+System&amp;of=hb&amp;fti=0&amp;fti=0 |access-date=3 February 2024 |publisher=United Nations Digital Library}}&lt;/ref&gt; || [[Afrikos Sąjunga|AU]]
|-
| {{flag|Nepal}} || 1988 m. gruodžio 19 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Ne1}} || [[SAARC]]
|-
| {{flag|Burundi}} || 1988 m. gruodžio 22 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Ne1}} || [[Afrikos Sąjunga|AU]]
|-
| {{flag|Central African Republic}} || 1988 m. gruodžio 23 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Ne1}} || [[Afrikos Sąjunga|AU]]
|-
| {{flag|Bhutan}} || 1988 m. gruodžio 25 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Ne1}} || [[SAARC]]
|-
| {{flag|Rwanda}} || 1989 m. sausio 2 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Ne1}} || [[Afrikos Sąjunga|AU]]
|-
| {{flag|Ethiopia}} || 1989 m. vasario 4 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes}} || [[Afrikos Sąjunga|AU]], [[BRICS]]
|-
| {{flag|Iran}} || 1989 m. vasario 4 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt; || {{Yes}} || [[BRICS]], [[OIC]]
|-
| {{flag|Benin}} || 1989 m. gegužės 12 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes}} || [[Afrikos Sąjunga|AU]], [[OIC]]
|-
| {{flag|Kenya}} || 1989 m. gegužės 12 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes}} || [[Afrikos Sąjunga|AU]]
|-
| {{flag|Equatorial Guinea}} || 1989 m. gegužė&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes|Taip&lt;ref&gt;{{Cite news |date=11 July 2008 |title=السفير الطميزي يقدم أوراق اعتماده لرئيس غينيا |url=https://www.alwatanvoice.com/arabic/news/2008/07/11/130030.html |access-date=13 May 2024 |language=ar}}&lt;/ref&gt;}} || [[Afrikos Sąjunga|AU]]
|-
| {{flag|Vanuatu}} || 1989 m. rugpjūčio 21 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes}} || MSG, [[PIF]]
|-
| {{flag|Philippines}} || 1989 m. rugsėjo 4 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt; || {{Yes|Taip&lt;ref name=&quot;PhilippineBook&quot;&gt;{{cite book |title=Embassies &amp; consulates in the Philippines |publisher=Best of the Philippines |year=1995 |url=https://books.google.com/books?id=CEqPAAAAMAAJ |isbn=9789719151609}}, p219: &quot;The State of Palestine is recognized by over one hundred states including the Republic of the Philippines. In September 1989, diplomatic relations were established between the two governments leading to the opening of the Embassy of the State of Palestine in Manila, May 1990.&quot;&lt;/ref&gt;&lt;ref name=&quot;phamman&quot;&gt;{{cite web |author=Embassy of the Philippines in Amman |title=Amb. Julius D. Torres presents credentials to Palestinian president |publisher=Government of the Philippines |date=6 December 2009 |url=http://www.philembassy-amman.net/2009/12/06/amb-julius-d-torres-presents-credentials-to-palestinian-president/ |access-date=16 November 2010 |archive-date=7 November 2017 |archive-url=https://web.archive.org/web/20171107111950/https://www.philembassy-amman.net/2009/12/06/amb-julius-d-torres-presents-credentials-to-palestinian-president/ |url-status=dead }} &quot;...as non-resident Ambassador to Palestine to Palestinian National Authority President Mahmoud Abbas&quot;.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite web |author=Department of Budget and Management |title=Embassies and Diplomatic Missions |publisher=Government of the Philippines |url=http://www.dbm.gov.ph/08%20dir/diplomatic/embassies.pdf |access-date=15 November 2010 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20110718234720/http://www.dbm.gov.ph/08%20dir/diplomatic/embassies.pdf |archive-date=18 July 2011}} &quot;Consulate General of the State of Palestine&quot;.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite news |author=Budianto, Lilian |title=Palestine issue still low on ASEAN agenda |newspaper=The Jakarta Post |publisher=PT Bina Media Tenggara |date=8 December 2010 |url=http://www.thejakartapost.com/news/2010/12/08/palestine-issue-still-low-asean-agenda.html |access-date=11 December 2010 |archive-date=9 August 2018 |archive-url=https://web.archive.org/web/20180809184233/http://www.thejakartapost.com/news/2010/12/08/palestine-issue-still-low-asean-agenda.html |url-status=live }}&lt;/ref&gt;}} || [[ASEAN]]
|-
| {{flag|Eswatini}} || 1991 m. liepos 1 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes|Taip&lt;ref&gt;{{cite news |author=Palestinian National Authority |script-title=ar:السفير عبد الجواد يقدم نسخة من أوراق اعتماده لوزير خارجية مملكة سوازيلاند |url=http://www.mofa.pna.ps/ar/index.php?p=main&amp;id=862 |language=ar |publisher=Ministry of Foreign Affairs |access-date=17 August 2011 |archive-url=https://archive.today/20120804143753/http://www.mofa.pna.ps/ar/index.php?p=main&amp;id=862 |archive-date=4 August 2012 |url-status=dead }}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite news |script-title=ar:السفير عبد الجواد يقدم نسخة من أوراق اعتماده لوزير خارجية مملكة سوازيلاند |url=http://www.pnn.ps/index.php?option=com_content&amp;task=view&amp;id=94139 |date=3 November 2010 |publisher=Palestine News Network |access-date=29 August 2011 |language=ar |title=PNN |archive-date=29 September 2011 |archive-url=https://web.archive.org/web/20110929215430/http://www.pnn.ps/index.php?option=com_content&amp;task=view&amp;id=94139 |url-status=live }}&lt;/ref&gt;}} || [[Afrikos Sąjunga|AU]]
|-
| {{flag|Kazakhstan}} || 1992 m. balandžio 6 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes|Taip&lt;ref name=&quot;Kazakhstan&quot;&gt;{{cite web |author=Government of Kazakhstan |title=Cooperation of the Republic of Kazakhstan with the State of Palestine |url=http://portal.mfa.kz/portal/page/portal/mfa/en/content/policy/cooperation/asia_africa/16 |publisher=Ministry of Foreign Affairs |access-date=20 November 2010 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20110722142503/http://portal.mfa.kz/portal/page/portal/mfa/en/content/policy/cooperation/asia_africa/16 |archive-date=22 July 2011}} Relations established on 6 April 1992. Palestinian Embassy in Kazakhstan was opened in 1993.&lt;/ref&gt;}} || [[KSSO]], [[OIC]], OTS
|-
| {{flag|Azerbaijan}} || 1992 m. balandžio 15 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes|Taip&lt;ref name=&quot;Azerbaijan&quot;&gt;{{cite web |author=Government of Azerbaijan |title=Politics |url=http://mfa.gov.az/files/file/Azerbaijan%20-%20Palestine.pdf |publisher=Ministry of Foreign Affairs |access-date=30 October 2014 |archive-url=https://web.archive.org/web/20130903192935/http://mfa.gov.az/files/file/Azerbaijan%20-%20Palestine.pdf |archive-date=3 September 2013 |url-status=dead }} &quot;The Republic of Azerbaijan has diplomatic relations with Palestine since 15.04.1992&quot;.&lt;/ref&gt;}} || [[OIC]], OTS
|-
| {{flag|Turkmenistan}} || 1992 m. balandžio 17 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes|Taip&lt;ref&gt;{{cite web |url=http://www.turkmenistan.ru/en/articles/16102.html |title=Palestinian Ambassador accredited in Turkmenistan |work=Turkmenistan.ru |date=6 April 2012 |access-date=6 May 2012 |archive-date=5 October 2013 |archive-url=https://web.archive.org/web/20131005011841/http://www.turkmenistan.ru/en/articles/16102.html |url-status=dead }}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite news |url=http://www.turkmenistan.gov.tm/_eng/?id=651 |title=Ambassador of Palestine accredited to Turkmenistan |newspaper=Turkmenistan: The Golden Age |agency=State News Agency of Turkmenistan |date=6 April 2012 |access-date=6 May 2012 |archive-date=24 September 2018 |archive-url=https://web.archive.org/web/20180924121139/http://www.turkmenistan.gov.tm/_eng/?id=651 |url-status=dead }}&lt;/ref&gt;}} || [[OIC]]&lt;ref name=&quot;Turkmenistan&quot;&gt;{{cite web |title=Niyazov offers condolences to leadership and people of Palestine over demise of Yasser Arafat |url=http://www.turkmenistan.ru/en/node/1968 |date=11 November 2004 |publisher=Turkmenistan.ru |access-date=29 August 2011 |archive-date=23 March 2012 |archive-url=https://web.archive.org/web/20120323161229/http://www.turkmenistan.ru/en/node/1968 |url-status=dead }} &quot;Niyazov sent a message of condolences to the government of the State of Palestine&quot;.&lt;/ref&gt;
|-
| {{sort|Sakartvelas|{{flag|Georgia|name=Sakartvelas}}}} || 1992 m. balandžio 25 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes|Taip&lt;ref&gt;{{cite web |author=Government of Georgia |title=Bilateral Relations between Georgia and Palestine |url=http://www.mfa.gov.ge/index.php?sec_id=346&amp;lang_id=ENG |publisher=Ministry of Foreign Affairs |access-date=20 November 2010 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20101218172600/http://mfa.gov.ge/index.php?lang_id=ENG&amp;sec_id=346 |archive-date=18 December 2010}} Relations established 25 April 1992.&lt;/ref&gt;}} || —
|-
| {{flag|Bosnia and Herzegovina}} || 1992 m. gegužės 27 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes|Taip&lt;ref name=&quot;Bozheg&quot;&gt;{{cite web |author=Government of Bosnia and Herzegovina |title=Dates of Recognition and Establishment of Diplomatic Relations |url=http://www.mfa.ba/vanjska_politika_bih/bilateralni_odnosi/datumi_priznanja_i_uspostave_diplomatskih_odnosa/default.aspx?id=6 |publisher=Ministry of Foreign Affairs |access-date=20 November 2010 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20110706131415/http://www.mfa.ba/vanjska_politika_bih/bilateralni_odnosi/datumi_priznanja_i_uspostave_diplomatskih_odnosa/default.aspx?id=6 |archive-date=6 July 2011 }} &quot;Lista zemalja koje su priznale Bosnu i Hercegovinu i datumi uspostavljanja diplomatskih odnosa – Palestine – 27.05.1992, 30.10.1992&quot;.&lt;/ref&gt;}} || —
|-
| {{flag|Tajikistan}} || 1994 m. balandžio 2 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes|Taip&lt;ref name=&quot;Tajikistan&quot;&gt;{{cite journal |script-title=ru:ДИПЛОМАТИЯ ТАДЖИКИСТАНА |year=1994 |url=http://mfa.tj/mid/documents/Diplomatiya_Tajikistana.pdf |access-date=21 December 2011 |author=Ministry of Foreign Affairs of Tajikistan |page=25 |location=Dushanbe |language=ru |archive-url=https://web.archive.org/web/20110821213006/http://mfa.tj/mid/documents/Diplomatiya_Tajikistana.pdf |archive-date=21 August 2011 |url-status=dead }}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{Cite web |url=http://mfa.tj/files/kitobkhona/tajikistan_diplomacy_the_past_and_the_present_1/tajikistan_diplomacy_the_past_and_the_present_en.pdf |title=page 166 -COUNTRIES, THAT ESTABLISHED DIPLOMATIC RELATIONS WITH THE REPUBLIC OF TAJIKISTAN |access-date=19 March 2019 |archive-url=https://web.archive.org/web/20160305231414/http://mfa.tj/files/kitobkhona/tajikistan_diplomacy_the_past_and_the_present_1/tajikistan_diplomacy_the_past_and_the_present_en.pdf |archive-date=5 March 2016 |url-status=dead }}&lt;/ref&gt;}} || [[KSSO]], [[OIC]]
|- 
| {{flag|Uzbekistan}} || 1994 m. rugsėjo 25 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes|Taip&lt;ref name=&quot;Uzbekistan&quot;&gt;{{cite web |author=Government of Uzbekistan |title=List of States with which the Republic of Uzbekistan established diplomatic relations |url=http://mfa.uz/eng/inter_cooper/dipl_relat/ |publisher=Ministry of Foreign Affairs |access-date=20 November 2010 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20101031024556/http://mfa.uz/eng/inter_cooper/dipl_relat/ |archive-date=31 October 2010}} &quot;Diplomatic relations established with the State of Palestine 25 September 1994&quot;.&lt;/ref&gt;}} || [[OIC]], OTS
|-
| {{flag|Papua New Guinea}} || 1994 m. spalio 4 d.&lt;ref name=&quot;png&quot;&gt;Government of Papua New Guina (4 October 2004). [[:commons:File:PNG statement Recognising Palestine.jpg|PNG establishes formal diplomatic relations with Palestine]]. Press release. Office of the Prime Minister. Retrieved 30 May 2011.&lt;/ref&gt;|| {{Yes}}&lt;ref name=&quot;UNDL&quot; /&gt;&lt;ref name=&quot;png&quot; /&gt; || MSG, [[PIF]]
|-
| {{flag|South Africa|name=Pietų Afrika}} || 1995 m. vasario 15 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes|Taip&lt;ref&gt;{{cite web |author=Government of South Africa |title=Palestine (The State of) |url=http://www.dfa.gov.za/foreign/bilateral/palestine.html |publisher=Department of International Relations and Cooperation |access-date=5 December 2010 |archive-date=3 March 2016 |archive-url=https://web.archive.org/web/20160303191143/http://www.dfa.gov.za/foreign/bilateral/palestine.html |url-status=live }} &quot;The establishment of full diplomatic relations with the State of Palestine was announced on 15 February 1995. ... South African Representation in Palestine – The South African Representative to the Palestinian National Authority ... State of Palestine Representation in South Africa – Embassy of the State of Palestine&quot;.&lt;/ref&gt;}} || [[Afrikos Sąjunga|AU]], [[BRICS]], [[G20]]
|-
| {{flag|Kyrgyzstan}} || 1995 m. lapkritis&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes|Taip&lt;ref&gt;{{Cite web |url=http://www.mfa.gov.kg/contents/view/id/98 |title=List of countries with which the KR established diplomatic relations |access-date=19 March 2019 |archive-url=https://web.archive.org/web/20180809123728/http://www.mfa.gov.kg/contents/view/id/98 |archive-date=9 August 2018 |url-status=dead }}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite web |author=Government of Kyrgyzstan |title=List of countries with which the KR established diplomatic relations |url=http://www.mfa.gov.kg/contents/view/id/141l |publisher=Ministry of Foreign Affairs |access-date=6 November 2015 |archive-url=https://web.archive.org/web/20160204123024/http://www.mfa.gov.kg/contents/view/id/141l |archive-date=4 February 2016 |url-status=dead }}&lt;/ref&gt;}} || [[KSSO]], [[OIC]], OTS
|-
| {{flag|Malawi}} || 1998 m. spalio 23 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes|Taip&lt;ref&gt;{{cite web |author=Government of Malawi |title=Malawi Embassies Abroad |url=http://www.foreignaffairs.gov.mw/index.php?option=com_content&amp;view=article&amp;id=55 |publisher=Ministry of Foreign Affairs |date=19 April 2011 |access-date=25 June 2011 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20130102115850/http://www.foreignaffairs.gov.mw/index.php?option=com_content&amp;view=article&amp;id=55 |archive-date=2 January 2013 }}&lt;/ref&gt;}} || [[Afrikos Sąjunga|AU]]
|-
| {{flag|Timor-Leste}} || 2004 m. kovo 1 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes|Taip&lt;ref name=&quot;pacdel&quot;&gt;{{cite web |author=General Delegation of Palestine to Australia, New Zealand and the Pacific |title=Profiles |url=http://www.palestine-australia.com/ |publisher=Palestinian National Authority |access-date=20 November 2010 |archive-date=28 December 2018 |archive-url=https://web.archive.org/web/20181228214830/http://www.palestine-australia.com/ |url-status=live }} &quot;The Head of the General Delegation of Palestine to Australia and New Zealand and Ambassador to East Timor, Papua New Guinea and Vanuatu.&quot;&lt;/ref&gt;&lt;ref name=&quot;timor&quot;&gt;Government of Timor-Leste (1 March 2004). [[:commons:File:East Timor, Protocol of Diplomatic Relations.jpg|Protocol on the Establishment of Diplomatic Relations between the State of Palestine and the Democratic Republic of Timor-Leste]]. Ministry of Foreign Affairs and Co-operation. Retrieved 30 May 2011.&lt;/ref&gt;}} || —
|-
| {{flag|Paraguay}} || 2005 m. kovo 25 d.&lt;ref name=&quot;paraguay&quot;&gt;{{Cite press release |title=Reconocimiento del Estado de Palestina |date=28 January 2011 |publisher=Ministry of Foreign Affairs, Government of Paraguay |url=http://www.mre.gov.py/dependencias/prensa/comunicados/listado.asp?codigo=381&amp;dondeIr=main.asp |quote=estableció relaciones diplomáticas con Palestina el 25 de marzo de 2005 mediante el intercambio de Notas Reversales, acto que implicó su reconocimiento. ... Por esta declaración la República del Paraguay reitera expresamente el reconocimiento de ese Estado como libre e independiente con las fronteras del 4 de junio de 1967. [English: established diplomatic relations with Palestine on March 25, 2005 through the exchange of Reversal Notes, an act that implied its recognition. ... By this declaration, the Republic of Paraguay expressly reiterates its recognition of that State as free and independent with the borders of June 4, 1967.] |language=es |access-date=29 January 2011 |archive-url=https://web.archive.org/web/20120314182644/http://www.mre.gov.py/dependencias/prensa/comunicados/listado.asp?codigo=381&amp;dondeIr=main.asp |archive-date=14 March 2012 |trans-title=Recognition of the State of Palestine }}&lt;/ref&gt;|| {{Yes|Taip&lt;ref name=&quot;paraguay&quot; /&gt;}} || [[Mercosur]], [[Amerikos Valstybių organizacija|OAS]]
|-
| {{flag|Montenegro}} || 2006 m. liepos 24 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes|Taip&lt;ref name=&quot;Montenegro&quot;&gt;{{cite web |author=Government of Montenegro |title=Dates of Recognition and Establishment of Diplomatic Relations |url=http://www.mip.gov.me/en/index.php/Bilateral/dates-of-recognition-and-establishment-of-diplomatic-relations.html |publisher=Ministry of Foreign Affairs |access-date=20 November 2010 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20100417153150/http://www.mip.gov.me/en/index.php/Bilateral/dates-of-recognition-and-establishment-of-diplomatic-relations.html |archive-date=17 April 2010}} &quot;Palestine, State of Palestine – Date of Recognition 24 July 2006; Date of Establishment of Diplomatic Relations 1 August 2006.&quot;&lt;/ref&gt;}} || [[NATO]]
|-
| {{flag|Costa Rica}} || 2008 m. vasario 5 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes}}&lt;ref name=&quot;UNDL&quot; /&gt; || OAS
|-
| {{flag|Lebanon}} || 2008 m. lapkričio 30 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes|Taip&lt;ref&gt;{{Cite news |title=Abbas in Lebanon to rally support for UN bid |url=http://www.maannews.com/Content.aspx?id=413645 |agency=Ma'an News Agency |date=16 August 2011 |access-date=6 October 2017 |archive-date=10 September 2018 |archive-url=https://web.archive.org/web/20180910061018/http://www.maannews.com/Content.aspx?id=413645 |url-status=live }}&lt;/ref&gt;}} || [[Arabų lyga]], [[OIC]]
|-
| {{flag|Ivory Coast}} || 2008 m. gruodžio 1 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes}} || [[Afrikos Sąjunga|AU]], [[OIC]]
|-
| {{flag|Venezuela}} || 2009 m. balandžio 27 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes}} || —
|-
| {{flag|Dominican Republic}} || 2009 m. liepos 15 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes}}&lt;ref name=&quot;UNDL&quot; /&gt; || OAS
|-
| {{flag|Brazil}} || 2010 m. gruodžio 1 d.&lt;ref&gt;{{cite web |archive-url=https://web.archive.org/web/20110131231925/http://www.itamaraty.gov.br/sala-de-imprensa/notas-a-imprensa/reconhecimento-do-estado-palestino-nas-fronteiras-de-1967|archive-date=31 January 2011 |url=http://www.itamaraty.gov.br/sala-de-imprensa/notas-a-imprensa/reconhecimento-do-estado-palestino-nas-fronteiras-de-1967 |title=Reconhecimento do Estado Palestino nas Fronteiras de 1967 / Recognition of the Palestinian State along the 1967 Borders / Reconnaissance de l'Etat de Palestine dans les frontières de 1967 |date=3 December 2010 |access-date=16 October 2013 |publisher=Minister of Foreign Affairs of Brazil |quote=In a letter sent by President Luiz Inácio Lula da Silva to the President of the Palestinian National Authority, Mahmoud Abbas, on 1 December 2010, the Brazilian Government has recognized the Palestinian State based on the existing borders in 1967.}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite web |url=http://www.aljazeera.com/news/middleeast/2010/12/201012504256198565.html |title=Brazil recognises Palestine |date=5 December 2010 |access-date=16 October 2013 |publisher=[[Al Jazeera English|Al Jazeera]] |archive-date=31 May 2019 |archive-url=https://web.archive.org/web/20190531114522/https://www.aljazeera.com/news/middleeast/2010/12/201012504256198565.html |url-status=live }}&lt;/ref&gt;|| {{Yes|Taip&lt;ref&gt;{{cite web |author=Government of Brazil |title=Reconhecimento do Estado Palestino nas Fronteiras de 1967 |url=http://www.itamaraty.gov.br/sala-de-imprensa/notas-a-imprensa/reconhecimento-do-estado-palestino-nas-fronteiras-de-1967 |publisher=Ministry of Exterior Relations |access-date=3 December 2010 |language=pt |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20110131231925/http://www.itamaraty.gov.br/sala-de-imprensa/notas-a-imprensa/reconhecimento-do-estado-palestino-nas-fronteiras-de-1967 |archive-date=31 January 2011 }}&lt;/ref&gt;}} || [[BRICS]], [[G20]], [[Mercosur]], OAS
|-
| {{flag|Argentina}} || 2010 m. gruodžio 6 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes|Taip&lt;ref&gt;{{cite web |author=Gobernio de la provincia de Salta |title=Almuerzo países Árabes |url=http://www.casadesalta.gov.ar/eventos/arabes.html |publisher=Delegación de la Casa Salta |date=30 September 2009 |access-date=22 March 2011 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20101014041032/http://www.casadesalta.gov.ar/eventos/arabes.html |archive-date=14 October 2010}} &quot;Embajador Estado de Palestina&quot;.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite web |author=Gobierno de la Provincia del Neuquén |title=La Vicegobernadora recibió al embajador del Estado de Palestina |url=http://w2.neuquen.gov.ar/index.php?option=com_content&amp;view=article&amp;id=599:la-vicegobernadora-recibio-al-embajador-del-estado-de-palestina&amp;catid=2:noticias&amp;Itemid=39 |publisher=Sitio Oficial |date=30 August 2010 |access-date=22 March 2011 |archive-date=9 August 2018 |archive-url=https://web.archive.org/web/20180809185634/http://w2.neuquen.gov.ar/index.php?option=com_content&amp;view=article&amp;id=599:la-vicegobernadora-recibio-al-embajador-del-estado-de-palestina&amp;catid=2:noticias&amp;Itemid=39 |url-status=live }}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite web |author=Gobierno de la Provincia del Neuquén |title=Avizoran posibilidades de intercambio económico y cultural con Palestina |url=http://w2.neuquen.gov.ar/index.php?option=com_content&amp;view=article&amp;id=609:avizoran-posibilidades-de-intercambio-economico-y-cultural-con-palestina&amp;catid=2:noticias&amp;Itemid=39 |publisher=Sitio Oficial |date=1 September 2010 |access-date=22 March 2011 |archive-date=9 August 2018 |archive-url=https://web.archive.org/web/20180809185406/http://w2.neuquen.gov.ar/index.php?option=com_content&amp;view=article&amp;id=609:avizoran-posibilidades-de-intercambio-economico-y-cultural-con-palestina&amp;catid=2:noticias&amp;Itemid=39 |url-status=live }} &quot;...embajador del Estado de Palestina en Argentina&quot;.&lt;/ref&gt;}} || [[G20]], [[Mercosur]], OAS
|-
| {{flag|Bolivia}} || 2010 m. gruodžio 17 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes}}&lt;ref name=&quot;UNDL&quot; /&gt; || OAS
|-
| {{flag|Ecuador}} || 2010 m. gruodžio 24 d.&lt;ref&gt;{{cite web |author=Government of Ecuador |date=24 December 2010 |title=Ecuador Reconoce al Estado Palestino |trans-title=Ecuador Recognizes the Palestinian State |url=http://www.mmrree.gob.ec/2010/bol992.asp |archive-url=https://web.archive.org/web/20130117110432/http://www.mmrree.gob.ec/2010/bol992.asp |archive-date=17 January 2013 |access-date=24 December 2010 |publisher=Ministry of Foreign Affairs |language=es}}&lt;/ref&gt;|| {{Yes|Taip&lt;ref name=&quot;south-america&quot; /&gt;}} || OAS
|-
| {{flag|Chile}} || 2011 m. sausio 7 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes|Taip&lt;ref name=&quot;chileemb&quot;&gt;{{cite web |url=http://www.embajadapalestina.cl/embajadores.html |title=Ex Embajadores de Palestina acreditados ante la República de Chile |author=Embassy of Palestine in Chile |language=es |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20160213021548/http://embajadapalestina.cl/embajadores.html |archive-date=13 February 2016 }}&lt;/ref&gt;}} || OAS
|-
| {{flag|Guyana}} || 2011 m. sausio 13 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes}}&lt;ref name=&quot;UNDL&quot; /&gt; || [[CARICOM]], OAS, [[OIC]]&lt;ref name=&quot;south-america&quot;&gt;{{Cite news |agency=Associated Press |title=Palestinians seek global recognition through South America |url=https://www.washingtonpost.com/wp-dyn/content/article/2011/02/16/AR2011021602232.html |newspaper=The Washington Post|date=17 February 2011 |access-date=10 October 2017 |archive-date=16 December 2018 |archive-url=https://web.archive.org/web/20181216033752/http://www.washingtonpost.com/wp-dyn/content/article/2011/02/16/AR2011021602232.html |url-status=live }}&lt;/ref&gt;
|-
| {{flag|Peru}} || 2011 m. sausio 24 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes|Taip&lt;ref name=&quot;south-america&quot; /&gt;}} || OAS
|-
| {{flag|Suriname}} || 2011 m. sausio 26 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Ne1}} || [[CARICOM]], OAS, [[OIC]]
|-
| {{flag|Uruguay}} || 2011 m. kovo 15 d.&lt;ref name=&quot;uruguay2011&quot;&gt;{{cite web |author=Government of Uruguay |date=15 March 2011 |title=El Gobierno uruguayo reconoció al Estado Palestino |trans-title=The Uruguayan Government recognized the Palestinian State |url=http://www.mrree.gub.uy/gxpsites/hgxpp001?7,1,778,O,S,0,PAG;CONC;45;5;D;7663;1;PAG;, |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20120315121309/http://www.mrree.gub.uy/gxpsites/hgxpp001?7%2C1%2C778%2CO%2CS%2C0%2CPAG%3BCONC%3B45%3B5%3BD%3B7663%3B1%3BPAG%3B%2C |archive-date=15 March 2012 |access-date=16 March 2011 |publisher=Ministry of Foreign Affairs |language=es}}&lt;/ref&gt;|| {{Yes}}&lt;ref name=&quot;UNDL&quot; /&gt; || [[Mercosur]], OAS
|-
| {{flag|Lesotho}} || 2011 m. gegužės 3 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes}}&lt;ref&gt;{{Cite news |date=23 November 2017 |title=السفير الدجاني يثمن دور مملكة ليسوتو في التضامن مع شعبنا الفلسطيني |url=https://nn.najah.edu/news/Palestine/2017/11/23/71321/ |access-date=13 May 2024 |language=ar}}&lt;/ref&gt; || [[Afrikos Sąjunga|AU]]
|-
| {{flag|South Sudan}} || 2011 m. liepos 14 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes|Taip&lt;ref&gt;{{cite web |url=http://samanews.ps/ar/post/100140/%D8%A7%D9%84%D8%A7%D8%AA%D9%81%D8%A7%D9%82-%D8%B9%D9%84%D9%89-%D8%A5%D9%82%D8%A7%D9%85%D8%A9-%D8%B9%D9%84%D8%A7%D9%82%D8%A7%D8%AA-%D8%AF%D8%A8%D9%84%D9%88%D9%85%D8%A7%D8%B3%D9%8A%D8%A9-%D8%A8%D9%8A%D9%86-%D8%AF%D9%88%D9%84%D8%AA%D9%8A-%D9%81%D9%84%D8%B3%D8%B7%D9%8A%D9%86-%D9%88%D8%AC%D9%86%D9%88%D8%A8-%D8%A7%D9%84%D8%B3%D9%88%D8%AF%D8%A7%D9%86 |title=الاتفاق على إقامة علاقات دبلوماسية بين دولتي فلسطين وجنوب السودان |first=سما |last=الإخبارية |access-date=5 May 2024 |archive-date=17 August 2019 |archive-url=https://web.archive.org/web/20190817210303/https://samanews.ps/ar/post/100140/%D8%A7%D9%84%D8%A7%D8%AA%D9%81%D8%A7%D9%82-%D8%B9%D9%84%D9%89-%D8%A5%D9%82%D8%A7%D9%85%D8%A9-%D8%B9%D9%84%D8%A7%D9%82%D8%A7%D8%AA-%D8%AF%D8%A8%D9%84%D9%88%D9%85%D8%A7%D8%B3%D9%8A%D8%A9-%D8%A8%D9%8A%D9%86-%D8%AF%D9%88%D9%84%D8%AA%D9%8A-%D9%81%D9%84%D8%B3%D8%B7%D9%8A%D9%86-%D9%88%D8%AC%D9%86%D9%88%D8%A8-%D8%A7%D9%84%D8%B3%D9%88%D8%AF%D8%A7%D9%86 |url-status=live }}&lt;/ref&gt;}} || [[Afrikos Sąjunga|AU]]
|-
| {{flag|Syria}} || 2011 m. liepos 18 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes|Taip&lt;ref&gt;{{cite web |author=Government of Syria |title=Syrian Embassies |url=http://www.syriatourism.org/index.php?module=subjects&amp;func=listpages&amp;subid=228&amp;newlang=eng |publisher=Ministry of Tourism |access-date=20 November 2010 |archive-date=15 March 2016 |archive-url=https://web.archive.org/web/20160315032632/http://syriatourism.org/index.php?module=subjects&amp;func=listpages&amp;subid=228&amp;newlang=eng |url-status=dead }}&lt;/ref&gt;}} || [[Arabų lyga]], [[OIC]]
|-
| {{flag|Liberia}} || 2011 m. liepos 19 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Ne1}} || [[Afrikos Sąjunga|AU]]
|-
| {{flag|El Salvador}} || 2011 m. rugpjūčio 25 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes|Taip&lt;ref&gt;{{cite news |title=El Salvador establishes diplomatic relations with Palestine Authority |url=http://www.globalpost.com/dispatch/news/regions/americas/130510/el-salvador-establishes-diplomatic-relations-palestine-authori#9 |access-date=10 May 2013 |newspaper=Globalpost |date=10 May 2013 |archive-date=5 April 2016 |archive-url=https://web.archive.org/web/20160405081147/http://www.globalpost.com/dispatch/news/regions/americas/130510/el-salvador-establishes-diplomatic-relations-palestine-authori#9 |url-status=live }}&lt;/ref&gt;}} || OAS
|-
| {{flag|Honduras}} || 2011 m. rugpjūčio 26 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt; || {{Yes|Taip&lt;ref&gt;{{cite news |title=Honduras, El Salvador establish diplomatic ties with Palestine |last=Palencia |first=Gustavo |url=http://english.wafa.ps/index.php?action=detail&amp;id=22340 |access-date=4 June 2013 |newspaper=Palestine News and Info Agency |date=11 May 2013 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20130927174730/http://english.wafa.ps/index.php?action=detail&amp;id=22340 |archive-date=27 September 2013}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite news |title=Honduras recognizes Palestine as independent state |url=https://www.reuters.com/article/us-honduras-palestine/honduras-recognizes-palestine-as-independent-state-idUSTRE77P7AX20110826 |work=Reuters|date=26 August 2011 |access-date=10 October 2017 |archive-date=5 February 2019 |archive-url=https://web.archive.org/web/20190205053322/https://www.reuters.com/article/us-honduras-palestine/honduras-recognizes-palestine-as-independent-state-idUSTRE77P7AX20110826 |url-status=live }}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{Cite news | last=Peña |first=Billy |title=Honduras Communiqué Recognizing Palestine |url=http://hondurasweekly.com/honduras-communiqu%C3%A9-recognizing-palestine-201108264055/ |date=26 August 2011 |newspaper=Honduras Weekly |access-date=27 August 2011 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20111014012803/http://hondurasweekly.com/honduras-communiqu%C3%A9-recognizing-palestine-201108264055/ |archive-date=14 October 2011}}&lt;/ref&gt;}} || OAS
|-
| {{flag|Saint Vincent and the Grenadines}} || 2011 m. rugpjūčio 29 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes}}&lt;ref name=&quot;UNDL&quot; /&gt; || CARICOM, OAS
|-
| {{flag|Belize}} || 2011 m. rugsėjo 9 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes}} || CARICOM, OAS&lt;ref&gt;{{cite web |author=Government of Belize |title=Non-Resident Embassies &amp; Consulates: Palestine |url=http://www.belize.gov.bz/ct.asp?xItem=1755&amp;ctNode=23&amp;mp=26 |archive-url=https://archive.today/20120723121721/http://www.belize.gov.bz/ct.asp?xItem=1755&amp;ctNode=23&amp;mp=26 |url-status=dead |archive-date=23 July 2012 |publisher=Ministry of Foreign Affairs |access-date=31 December 2010 }}&lt;/ref&gt;
|-
| {{flag|Dominica}} || 2011 m. rugsėjo 19 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes|Taip&lt;ref&gt;{{Cite web |url=http://www.mofa.pna.ps/ar/archives/14474 |title=دولة فلسطين ودومينيكا توقعان على إقامة علاقات دبلوماسية |access-date=30 July 2018 |archive-url=https://web.archive.org/web/20180730234952/http://www.mofa.pna.ps/ar/archives/14474 |archive-date=30 July 2018 |url-status=dead }}&lt;/ref&gt;}} || CARICOM, OAS&lt;ref name=&quot;alba&quot;&gt;{{cite web |author=Bolivarian Alliance for the Peoples of Our America |title=Comunicado especial sobre Palestina |url=http://www.alianzabolivariana.org/modules.php?name=News&amp;file=article&amp;sid=7911 |language=es |date=10 September 2011 |access-date=17 September 2011 |url-status=usurped |archive-url=https://web.archive.org/web/20120321143206/http://www.alianzabolivariana.org/modules.php?name=News&amp;file=article&amp;sid=7911 |archive-date=21 March 2012}}&lt;/ref&gt;
|- 
| {{flag|Antigua and Barbuda}} || 2011 m. rugsėjo 22 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes}}&lt;ref name=&quot;UNDL&quot; /&gt; || CARICOM, OAS
|-
| {{flag|Grenada}} || 2011 m. rugsėjo 25 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes}}&lt;ref name=&quot;UNDL&quot; /&gt; || CARICOM, OAS
|-
| {{flag|Iceland}} || 2011 m. gruodžio 15 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes}} || [[ELPA]], [[NATO]]
|-
| {{flag|Thailand}} || 2012 m. sausio 18 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes|Taip&lt;ref&gt;{{cite web |url=http://english.wafa.ps/index.php?action=detail&amp;id=20376 |title=Palestine News &amp; Info Agency – WAFA – Palestine, Thailand Launch Diplomatic Relations |access-date=25 August 2013 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20120118065207/http://www.orderofmalta.int/diplomatic-relations/862/sovereign-order-of-malta-bilateral-relations/?lang=en |archive-date=18 January 2012}}&lt;/ref&gt;}} || [[ASEAN]]
|-
| {{flag|Guatemala}} || 2013 m. balandžio 9 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Ne1}} || OAS
|-
| {{flag|Haiti}} || 2013 m. rugsėjo 27 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes}}&lt;ref name=&quot;UNDL&quot; /&gt; || CARICOM, OAS
|-
| {{flag|Sweden}} || 2014 m. spalio 30 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes}} || [[ES]], [[NATO]]
|-
| {{flag|Saint Lucia}} || 2015 m. rugsėjo 14 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes}}&lt;ref name=&quot;UNDL&quot; /&gt; || CARICOM, OAS
|-
| {{flag|Colombia}} || 2018 m. rugpjūčio 3 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes}} || OAS
|-
| {{flag|Saint Kitts and Nevis}} || 2019 m. liepos 29 d.&lt;ref name=&quot;documents.un.org&quot; /&gt;|| {{Yes|Taip&lt;ref&gt;{{cite news |title=St Kitts – Nevis and The State of Palestine establish diplomatic relations |url=https://www.caribbeannewsnow.com/2019/07/31/st-kitts-nevis-and-the-state-of-palestine-establish-diplomatic-relations/ |access-date=1 August 2019 |work=Caribbean News Now |date=31 July 2019 |archive-date=1 August 2019 |archive-url=https://web.archive.org/web/20190801022450/https://www.caribbeannewsnow.com/2019/07/31/st-kitts-nevis-and-the-state-of-palestine-establish-diplomatic-relations/ |url-status=dead }}&lt;/ref&gt;}} || CARICOM, OAS
|-
| {{flag|Barbados}} || 2024 m. balandžio 19 d.&lt;ref name=&quot;caribbeannewsglobal.com&quot;&gt;{{Cite web |date=9 May 2024 |title=After 13 years CARICOM aligns in unified stand for Palestine and peace |url=https://caribbeannewsglobal.com/after-13-years-caricom-aligns-in-unified-stand-for-palestine-and-peace/ |website=Caribbean News Global |access-date=20 April 2024 |archive-date=13 May 2024 |archive-url=https://web.archive.org/web/20240513074224/https://caribbeannewsglobal.com/after-13-years-caricom-aligns-in-unified-stand-for-palestine-and-peace/ |url-status=live }}&lt;/ref&gt; || {{Yes}}&lt;ref name=&quot;UNDL&quot; /&gt; || CARICOM, OAS
|-
| {{flag|Jamaica}} || 2024 m. balandžio 22 d.&lt;ref name=&quot;caribbeannewsglobal.com&quot; /&gt; || {{Ne1}} || CARICOM, OAS
|-
| {{Flag|Trinidad and Tobago}}|| 2024 m. gegužės 2 d.&lt;ref name=&quot;caribbeannewsglobal.com&quot; /&gt; || {{Yes}}&lt;ref&gt;{{Cite news |date=23 September 2024 |title=T&amp;T formally establishes diplomatic relations with Palestine |url=https://www.guardian.co.tt/news/tt-formally-establishes-diplomatic-relations-with-palestine-6.2.2115693.ea293d01ce |access-date=23 September 2024}}&lt;/ref&gt; || CARICOM, OAS
|-
| {{Flag|The Bahamas}}|| 2024 m. gegužės 7 d.&lt;ref name=&quot;caribbeannewsglobal.com&quot; /&gt; || {{Ne1}} || CARICOM, OAS
|-
| {{flag|Ireland}} || 2024 m. gegužės 28 d.&lt;ref name=&quot;apnews.com&quot;&gt;{{Cite web|title=Spain, Norway and Ireland formally recognize a Palestinian state as EU rift with Israel widens|url=https://apnews.com/article/eu-palestinian-state-spain-israel-gaza-6efe351e53761befc2c539c535bbcc0c|access-date=28 May 2024|work=Associated Press News|date=28 May 2024 |archive-date=28 May 2024|archive-url=https://web.archive.org/web/20240528064245/https://apnews.com/article/eu-palestinian-state-spain-israel-gaza-6efe351e53761befc2c539c535bbcc0c|url-status=live}}&lt;/ref&gt;|| {{Yes}}&lt;ref&gt;{{Cite news |date=5 November 2024 |title=Appointment of first full ambassador from Palestine approved by Government |url=https://www.irishtimes.com/politics/2024/11/05/appointment-of-first-full-ambassador-from-palestine-approved-by-government/ |work=The Irish Times |access-date=6 November 2024}}&lt;/ref&gt; || [[ES]]
|-
| {{flag|Norway}} || 2024 m. gegužės 28 d.&lt;ref name=&quot;apnews.com&quot; /&gt;|| {{Yes}}&lt;ref&gt;{{Cite web |title=Land Norge har diplomatiske forbindelser med | date=28 August 2023 |url=https://www.regjeringen.no/no/dep/ud/dep/forbindelser/norske-utenriksstasjoner/id2991088/?expand=2992128 |access-date=6 June 2024 |language=no}}&lt;/ref&gt; || [[ELPA]], [[NATO]]
|-
| {{flag|Spain}} || 2024 m. gegužės 28 d.&lt;ref name=&quot;apnews.com&quot; /&gt;|| {{Yes}}&lt;ref&gt;{{Cite news |date=16 September 2024 |title=First Palestinian ambassador to Spain submits credentials |url=https://www.arabnews.com/node/2571614/middle-east |work=[[Arab News]] |access-date=16 September 2024}}&lt;/ref&gt; || [[ES]], [[NATO]]
|-
| {{flag|Slovenia}} || 2024 m. birželio 4 d.&lt;ref name=&quot;gov.si&quot;&gt;{{Cite web |date=5 June 2024 |title=Republic of Slovenia and State of Palestine establish diplomatic relations |url=https://www.gov.si/en/news/2024-06-05-republika-slovenija-in-drzava-palestina-vzpostavili-diplomatske-odnose/ |website=Portal GOV.SI |access-date=12 June 2024}}&lt;/ref&gt; || {{Yes}}&lt;ref name=&quot;gov.si&quot; /&gt; || [[ES]], [[NATO]]
|-
| {{flag|Armenia}} || 2024 m. birželio 21 d.&lt;ref name=&quot;armenia&quot;&gt;{{Cite web|title=Palestine - Bilateral Relations |url=https://www.mfa.am/en/bilateral-relations/ps |website=Ministry of Foreign Affairs of the Republic of Armenia |access-date=13 July 2024}}&lt;/ref&gt;|| {{Yes}}&lt;ref name=&quot;armenia&quot; /&gt; || [[KSSO]]
|-
| {{flag|Mexico}} || 2025 m. vasario 5 d.&lt;ref&gt;{{Cite AV media |url=https://cnnespanol.cnn.com/2025/02/05/mexico/video/sheinbaum-palestina-israel-estados-conflicto-orix-perspectivas-mexico-tv |title=Sheinbaum ratifica que México reconoce a Palestina e Israel como Estados y pide una salida pacífica del conflicto |date=2025-02-05 |last=Ledesma |first=Araceli |language=es |publisher=CNN en Español |access-date=2025-03-21 |via=cnnespanol.cnn.com}}&lt;/ref&gt;|| {{Yes}}&lt;ref&gt;{{Cite web |date=2025-03-20 |title=Histórico: reconoce México al Estado de Palestina |url=https://elheraldoslp.com.mx/new/2025/03/20/historico-reconoce-mexico-al-estado-de-palestina/ |access-date=2025-03-22 |website=El Heraldo |language=es}}&lt;/ref&gt; || G20, OAS
|-
| {{flag|Canada}} || {{start date|2025|9|21}}&lt;ref name=&quot;ascanuk&quot;&gt;{{Cite news |date=21 September 2025 |last=Clayton |first=Freddie |title=U.K, Canada and Australia formally recognize a Palestinian state, breaking with the U.S. |url=https://www.nbcnews.com/world/middle-east/uk-canada-australia-formally-recognize-palestine-state-rcna232588 |work=[[NBC|NBC News]] |access-date=21 September 2025}}&lt;/ref&gt; || {{Ne1}}&lt;ref&gt;{{Cite news |date=21 September 2025 |title=Canada, Britain and Australia recognize state of Palestine |url=https://www.theglobeandmail.com/politics/article-canada-recognizes-palestinian-statehood/ |access-date=21 September 2025 |work=The Globe and Mail}}&lt;/ref&gt; || [[G7]], G20, NATO, OAS
|-
| {{flag|Australia}} || {{start date|2025|9|21}}&lt;ref name=&quot;ascanuk&quot; /&gt; || {{Ne1}}&lt;ref&gt;{{Cite news |date=21 September 2025 |title=Australia recognises the State of Palestine |url=https://www.foreignminister.gov.au/minister/penny-wong/media-release/australia-recognises-state-palestine |access-date=21 September 2025}}&lt;/ref&gt; || G20, PIF
|-
| {{flag|United Kingdom}} || {{start date|2025|9|21}}&lt;ref name=&quot;ascanuk&quot; /&gt; || {{Yes}}&lt;ref&gt;{{Cite web |date=6 January 2026 |title=Minister for the Middle East statement: Regional update |url=https://www.gov.uk/government/speeches/minister-for-the-middle-east-statement-regional-update |website=GOV.UK |access-date=22 January 2026}}&lt;/ref&gt; || G7, G20, NATO, [[JTST]] ([[Nuolatinės Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narės|nuolatinė]])
|-
| {{flag|Portugal}} || {{start date|2025|9|21}}&lt;ref&gt;{{Cite news |date=21 September 2025 |title=Governo oficializa reconhecimento português do Estado palestiniano |url=https://www.rtp.pt/noticias/mundo/governo-oficializa-reconhecimento-portugues-do-estado-palestiniano_e1685138 |access-date=21 September 2025 |work=Rádio e Televisão de Portugal |language=pt}}&lt;/ref&gt; || {{Ne1}} || ES, NATO
|-
| {{flag|France}} || {{start date|2025|9|22}}&lt;ref&gt;{{Cite news |date=22 September 2025 |title=Le discours d’Emmanuel Macron sur la reconnaissance de l’Etat de Palestine par la France |url=https://www.lemonde.fr/international/article/2025/09/22/le-discours-d-emmanuel-macron-sur-la-reconnaissance-de-l-etat-de-palestine-par-la-france_6642473_3210.html |work=[[Le Monde]] |access-date=23 September 2025 |lang=fr}}&lt;/ref&gt; || {{Yes}}&lt;ref&gt;{{cite news |date=2026-03-25 |title=La représentation palestinienne en France obtient le rang d’ambassade |url=https://www.lemonde.fr/international/article/2026/03/25/la-representation-palestinienne-en-france-obtient-le-rang-d-ambassade_6674280_3210.html |work=[[Le Monde]] |access-date=2026-03-28}}&lt;/ref&gt; || ES, G7, G20, NATO, JTST (nuolatinė)
|-
| {{flag|Monaco}} || {{start date|2025|9|22}}&lt;ref&gt;{{Cite news |date=23 September 2025 |title=Monaco reconnaît l’État de Palestine |url=https://radio-monaco.com/politique-monaco-reconnait-letat-de-palestine/ |access-date=23 September 2025 |work=Radio Monaco |language=fr}}&lt;/ref&gt; || {{Ne1}} || —
|-
| {{flag|Luxembourg}} || {{start date|2025|9|22}}&lt;ref&gt;{{Cite web |date=22 September 2025 |title=Speech by Prime Minister Luc Frieden at the High-level Event on the Two-State Solution |url=https://gouvernement.lu/en/actualites/toutes_actualites/discours/2025/09-septembre/22-speech-frieden-palestine.html |access-date=23 September 2025 |website=gouvernement.lu}}&lt;/ref&gt; || {{Yes}}&lt;ref&gt;{{Cite web |date=January 2026 |title=Corps diplomatique accrédité à Luxembourg |url=https://mae.gouvernement.lu/dam-assets/missions-diplomatiques/annuaire-corps-diplomatique-accrdit-luxembourg.pdf |access-date=22 January 2026 |page=10 |language=fr}}&lt;/ref&gt; || ES, NATO
|-
| {{flag|Malta}} || {{start date|2025|9|22}}&lt;ref&gt;{{Cite news |date=22 September 2025 |last=Farrugia |first=Matthew |title=Malta recognises Palestine as a state |url=https://www.maltatoday.com.mt/news/national/137175/malta_recognises_palestine_as_a_state |access-date=23 September 2025 |work=Malta Today}}&lt;/ref&gt; || {{Yes}}&lt;ref&gt;{{Cite web |title=Representative Office of Malta in the State of Palestine |url=https://missions.foreign.gov.mt/representative-office/palestine/ |access-date=2026-01-15 |website=missions.foreign.gov.mt}}&lt;/ref&gt; || ES
|-
| {{flag|Andorra}} || {{start date|2025|9|22}}&lt;ref&gt;{{Cite tweet |number=1970460821051322720 |user=XavierEspot |title=Andorra ha reconegut Palestina. Un reconeixement que no serà amb plens efectes diplomàtics fins que no es faci efectiu l’alliberament dels ostatges, la desmilitarització de Hamàs i la creació d’un govern palestí al marge de Hamàs. |date=23 September 2025 |access-date=23 September 2025}}&lt;/ref&gt; || {{Ne1}} || —
|-
| {{flag|Belgium}} || {{start date|2025|9|22}}&lt;ref&gt;{{Cite web |title=Plusieurs pays dont la France et la Belgique doivent reconnaître l’État de Palestine ce lundi à l’ONU |url=https://www.rtbf.be/article/plusieurs-pays-dont-la-france-doivent-reconnaitre-l-etat-de-palestine-ce-lundi-a-l-onu-11604784 |website=rtbf.be |date=22 September 2025 |access-date=23 September 2025}}&lt;/ref&gt; || {{Ne1}} || ES, NATO
|-
| {{flag|San Marino}} || {{start date|2025|9|23}}&lt;ref&gt;{{Cite news |date=23 September 2025 |title=San Marino riconosce ufficialmente lo Stato di Palestina |url=https://www.sanmarinortv.sm/news/politica-c2/san-marino-riconosce-ufficialmente-lo-stato-di-palestina-a280680 |work=[[San Marino RTV]] |access-date=23 September 2025 |lang=it}}&lt;/ref&gt; || {{Yes}}&lt;ref&gt;{{Cite web |title=Stabilimento delle relazioni diplomatiche con lo Stato di Palestina |url=https://www.consigliograndeegenerale.sm/on-line/home/streaming-video-consiglio/scheda17192258.html |website=Didžioji Generalinė Taryba |access-date=22 January 2026 |language=it}}&lt;/ref&gt; || —
|}

=== Ne JT narės ===
{{static row numbers}}
{| class=&quot;wikitable static-row-numbers col1left&quot;
|-
! Valstybė
! Pripažinimo data
! Diplomatiniai santykiai
! Svarbios narystės
|-
| {{flag|Sahrawi Arab Democratic Republic}} || 1988 m. lapkričio 15 d. || {{Ne1|Ne&lt;ref&gt;{{cite journal |author=Shelley, Toby |title=Spotlight on Morocco |journal=West Africa |year=1988 |location=London |issue=3712–3723: 5–31 December |publisher=West Africa Publishing Company Ltd |page=2282}} &quot;...the SADR was one of the first countries to recognise the state of Palestine ... on November 15.&quot;&lt;/ref&gt;}} || [[Afrikos Sąjunga|AU]]
|-
| {{flag|Vatican City}} || 2013 m. vasaris&lt;ref&gt;{{cite web |url=http://www.i24news.tv/en/news/israel/politics/71034-150513-netanyahu-government-says-wants-peace-with-palestinians |title=Vatican upgrades recognition of 'Palestinian state' in new treaty |date=13 May 2015 |publisher=i24news |url-status=dead |archive-url=https://archive.today/20150801162137/http://www.i24news.tv/en/news/israel/politics/71034-150513-netanyahu-government-says-wants-peace-with-palestinians |archive-date=1 August 2015 }}&lt;/ref&gt; || {{Yes|Taip&lt;ref&gt;{{cite news |title=Vatican to sign State of Palestine accord |author=Agencies in Vatican City |location=Vatican City |work=The Guardian |date=13 May 2015 |url=https://www.theguardian.com/world/2015/may/13/vatican-to-sign-state-of-palestine-accord |access-date=14 December 2016 |archive-date=18 January 2017 |archive-url=https://web.archive.org/web/20170118072514/https://www.theguardian.com/world/2015/may/13/vatican-to-sign-state-of-palestine-accord |url-status=live }}&lt;/ref&gt;}} || —
|}

== Valstybingumo nepripažįstančios šalys ==
{{col-begin}}
{{col-2}}
=== JT valstybės narės ===
{{static row numbers}}
{| class=&quot;wikitable sortable static-row-numbers sticky-header col1left&quot;
|-
! Valstybė
! Santykiai
|-
| {{flag|Austria}}
| {{yes}}&lt;ref&gt;{{cite web |date=1 September 1980 |title=Die Anerkennung der PLO durch Österreich |trans-title=Recognition of the PLO by Austria |url=http://www.zaoerv.de/40_1980/40_1980_4_b_841_857.pdf |url-status=live |archive-url=https://web.archive.org/web/20160304041458/http://www.zaoerv.de/40_1980/40_1980_4_b_841_857.pdf |archive-date=4 March 2016 |access-date=7 May 2011 |language=de}}&lt;/ref&gt;
|-
| {{flag|Cameroon}}
| {{yes}}&lt;ref name=&quot;cameroon-info&quot;&gt;{{cite news |author=Noah Awana |first=Alain |date=3 November 2011 |title=La Palestine admise à l'UNESCO: Le Cameroun refuse de se prononcer |trans-title=Palestine admitted to UNESCO: Cameroon refuses to comment |url=http://www.cameroon-info.net/article/la-palestine-admise-a-lunesco-le-cameroun-refuse-de-se-prononcer-134868.html |url-status=live |archive-url=https://web.archive.org/web/20171014034928/http://www.cameroon-info.net/article/la-palestine-admise-a-lunesco-le-cameroun-refuse-de-se-prononcer-134868.html |archive-date=14 October 2017 |access-date=13 October 2017 |publisher=Cameroon-Info |language=fr}}&lt;/ref&gt;
|-
| {{flag|Croatia}}
| {{yes}}
|-
| {{flag|Denmark}}
| {{yes}}
|-
| {{flag|Eritrea}}
| {{yes}}&lt;ref&gt;{{cite web |url=https://www.tesfanews.net/palestinian-un-bid-for-independence-and-eritrea/ |title=Palestinian UN Bid for Independence and Eritrea |date=22 September 2011 |access-date=16 October 2017 |archive-date=8 March 2021 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210308215513/https://tesfanews.net/palestinian-un-bid-for-independence-and-eritrea/ |url-status=live }}&lt;/ref&gt;
|-
| {{flag|Estonia}}
| {{yes}}&lt;ref name=&quot;Estonia&quot;&gt;{{cite web |author=Government of Estonia |title=Diplomatic relations |url=http://www.vm.ee/?q=en/node/9975 |publisher=Ministry of Foreign Affairs |access-date=20 November 2010 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20110102005156/http://www.vm.ee/?q=en%2Fnode%2F9975 |archive-date=2 January 2011 }}&lt;/ref&gt;
|-
| {{flag|Fiji}}
| {{ne1}}
|-
| {{flag|Finland}}
| {{yes}}
|-
| {{flag|Germany}}
| {{yes}}
|-
| {{flag|Greece}}
| {{yes}}
|-
| {{flag|Israel}}
| {{yes}}
|-
| {{flag|Italy}}
| {{yes}}
|-
| {{flag|Japan}}
| {{yes}}
|-
| {{flag|Kiribati}}
| {{ne1}}
|-
| {{flag|Latvia}}
| {{yes}}
|-
| {{flag|Liechtenstein}}
| {{ne1}}
|-
| {{flag|Lithuania}}
| {{yes|[[Lietuvos ir Palestinos santykiai|Taip]]}}
|-
| {{flag|Marshall Islands}}
| {{ne1}}
|-
| {{flag|Micronesia|name=Mikronezija}}
| {{ne1}}
|-
| {{flag|Moldova}}
| {{yes}}
|-
| {{flag|Myanmar}}
| {{ne1}}
|-
| {{flag|Nauru}}
| {{ne1}}
|-
| {{flag|Netherlands}}
| {{yes}}
|-
| {{flag|New Zealand}}
| {{yes}}
|-
| {{flag|North Macedonia}}
| {{ne1}}
|-
| {{flag|Palau}}
| {{ne1}}
|-
| {{flag|Panama}}
| {{ne1}}
|-
| {{flag|Samoa}}
| {{ne1}}
|-
| {{flag|Singapore}}
| {{yes}}&lt;ref&gt;{{Cite web |date=20 March 2024 |title=Vivian Balakrishnan meets Palestinian leaders, expresses S'pore's deep concern about dire situation in Gaza |url=https://www.straitstimes.com/singapore/vivian-meets-palestinian-leaders-expresses-s-pore-s-deep-concern-about-dire-situation-in-gaza |website=The Straits Times |access-date=14 May 2024 |quote=Noting Singapore’s &quot;good and strong&quot; relationship with the Palestinian Authority,...}}&lt;/ref&gt;
|-
| {{flag|Solomon Islands}}
| {{ne1}}
|-
| {{flag|South Korea}}
| {{yes}}
|-
| {{flag|Switzerland}}
| {{yes}}
|-
| {{flag|Tonga}}
| {{ne1}}
|-
| {{flag|Tuvalu}}
| {{ne1}}
|-
| {{flag|US|name=JAV}}
| {{yes}}
|}
{{col-break}}

=== Ne JT narės ===
{{static row numbers}}
{| class=&quot;wikitable sortable static-row-numbers sticky-header col1left&quot;
|-
! Valstybė
! Santykiai
|-
| {{flag|Kosovo}}
| {{ne1}}&lt;ref&gt;{{cite news |date=7 July 2014 |title=Kosova pjesë e Serbisë/ Ambasadori Palestinez: Arabët mbështesin Serbinë dhe asnjëherë pavarësinë e Kosovës |trans-title=Kosovo is part of Serbia/ Palestinian Ambassador: Arabs support Serbia and never the independence of Kosovo |url=http://botasot.info/kosova/314599/kosova-pjese-e-serbise-ambasadori-palestinez-arabet-mbeshtesin-serbine-dhe-asnjehere-pavaresine-e-kosoves/ |work=Bota Sot |language=sq}}&lt;/ref&gt;
|-
| {{flag|Suverenus Maltos karinis ordinas|name=Maltos ordinas}}
| {{yes}}&lt;ref&gt;{{cite web |title=THE GRAND MASTER OF THE ORDER OF MALTA GREETS THE ACCREDITED DIPLOMATIC CORPS |url=http://www.orderofmalta.int/news/57915/the-grand-master-of-the-order-of-malta-receives-the-accredited-diplomatic-corps/?lang=en |publisher=Sovereign Order of Malta – official site |date=11 January 2012 |access-date=31 January 2012 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20120926005434/http://www.orderofmalta.int/news/57915/the-grand-master-of-the-order-of-malta-receives-the-accredited-diplomatic-corps/?lang=en |archive-date=26 September 2012}} &quot;Last September, we have opened relations with the Palestinian Authorities&quot;.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite web |title=Bilateral relations |url=http://www.orderofmalta.int/diplomatic-relations/862/sovereign-order-of-malta-bilateral-relations/?lang=en# |publisher=Sovereign Order of Malta – official site |access-date=31 January 2012 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20120118065207/http://www.orderofmalta.int/diplomatic-relations/862/sovereign-order-of-malta-bilateral-relations/?lang=en |archive-date=18 January 2012}} &quot;The Order of Malta has relations at Ambassador level with: Palestinian Authority&quot;.&lt;/ref&gt;
|-
| {{flag|Taiwan}}
| {{ne1}}&lt;ref&gt;{{Cite web |date=15 January 2024 |title=MOFA response to false statements made by some West Asian and African countries following Taiwan's elections |url=https://en.mofa.gov.tw/News_Content.aspx?n=1328&amp;sms=273&amp;s=116435 |website=Ministry of Foreign Affairs Republic of China (Taiwan) |access-date=4 July 2024}}&lt;/ref&gt;
|}
{{col-end}}

== Pastabos ==
{{notelist}}

== Šaltiniai ==
{{Išnašos|21em}}

[[Kategorija:Palestinos valstybė]]
[[Kategorija:Tarptautiniai santykiai]]</text>
      <sha1>4w5nvwl5tzto05wb3886gpgmhy4qa3e</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Dainų spinta</title>
    <ns>0</ns>
    <id>576027</id>
    <revision>
      <id>7820040</id>
      <parentid>7646231</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T04:38:04Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Ed1974LT</username>
        <id>52229</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>[[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]]</comment>
      <origin>7820040</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3784" sha1="s1jjbypm04hf5ghzt1xn6z2m4zcofgc" xml:space="preserve">[[Vaizdas:Dainu skapja oriģināls LNB.jpg|miniatiūra|220px|right|Originali dainų spinta [[Latvijos nacionalinė biblioteka|Latvijos nacionalinėje bibliotekoje]]]]

'''Dainų spinta''', arba '''Dainų skrynia''' ({{lv|Dainu skapis}}) vadinama didelė latvių [[Liaudies daina|liaudies dainų]] kartoteka, surinkta latvių folkloristo [[Krišjanis Baronas|Krišjanio Barono]], saugoma tam pritaikytoje autentiškoje [[spinta|spintoje]].&lt;ref name=&quot;LAT&quot;&gt;Latvijas enciklopēdija. 2. sējums. Rīga : Valērija Belokoņa izdevniecība. 2003. 106. lpp. ISBN 9984-9482-2-6.&lt;/ref&gt; Jos aukštis yra 160 cm, plotis – 66 cm, gylis – 42 cm. Buvo pagaminta [[Maskva|Maskvoje]] [[1880]] m. pagal paties K. Barono brėžinius,&lt;ref name=&quot;LAT&quot; /&gt; kai pasidarė sudėtinga kolekciją laikyti dėžėje nuo [[papirosas|papirosų]].

Spinta sudaryta iš dviejų dalių.&lt;ref name=&quot;LAT&quot; /&gt; Kiekvienoje iš jų yra po 35 stalčius, kurių kiekviename yra po 20 skyrių, kiekviename iš jų – po 150–200 vnt. 3 × 11 cm dydžio popieriaus lapelių. Spintos apačioje padėtos trys didelės dėžės su [[archyvas|archyvine]] medžiaga (laiškai, vardų rodyklė). Iš viso spintoje saugoma 268 815 lapelių, ant kurių 4–8 eilutėmis užrašytos [[daina|dainos]], taip pat kiti tekstai, pavyzdžiui, [[mįslė]]s, [[patarlė]]s.&lt;ref name=&quot;unesco&quot;&gt;[http://www.atmina.unesco.lv/page/36] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200222094431/http://www.atmina.unesco.lv/page/36 |date=2020-02-22 }} ''Atmina.unesco.lv''&lt;/ref&gt;

[[1923]] m. mirus K. Baronui, spintą [[Ryga|Rygoje]] išsaugojo jo artimieji. [[1941]] m. ji buvo perkelta į latvių [[tautosaka|tautosakos]] saugyklą, [[1946]] m. ​​- į [[Latvijos mokslų akademija|Latvijos SSR Mokslų akademijos]] Literatūros, tautosakos ir dailės institutą, [[1998]] m. – į [[Latvijos universitetas|Latvijos universiteto]] Literatūros, tautosakos ir meno institutą,&lt;ref name=&quot;LAT&quot; /&gt; [[2014]] m. – į naująjį [[Latvijos nacionalinė biblioteka|Latvijos nacionalinės bibliotekos]] pastatą.&lt;ref&gt;[https://www.diena.lv/raksts/kd/literatura/papildinats-1816-foto-uz-_gaismas-pili_-parved-dainu-skapi-14067568 FOTO: Uz Gaismas pili pārved Dainu skapi]&lt;/ref&gt;

Dainų spinta turi dvi kopijas: viena stovi K. Barono muziejuje Rygoje, o kita – K. Barono muziejuje Muchouderovkos kaime, [[Belgorodo sritis|Belgorodo srityje]], Rusijoje, buvusiame Nikolajaus Stankevičiaus dvare, kur dvarininko šeimoje dirbdamas mokytoju K. Baronas pradėjo rinkti latvių liaudies dainas.&lt;ref name=&quot;unesco&quot;/&gt;

[[1997]] m. pradėtas skaitmeninti visų dainų rinkinys iš Dainų spintos.&lt;ref name=&quot;lfk&quot;&gt;[http://www.lfk.lv/dainu_skapis.html Krišjāņa Barona Dainu skapis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070512194134/http://www.lfk.lv/dainu_skapis.html |date=2007-05-12 }}&lt;/ref&gt; Nuo [[2002]] m. jos visos randamos oficialioje [[internetinė svetainė|internetinėje svetainėje]].&lt;ref name=&quot;LAT&quot;/&gt;

[[2001]] m. latvių liaudies dainų spinta, kaip latvių kultūros tapatumo pagrindas, simbolizuojantis šios baltų tautos kultūros savitumą ir senumą, buvo pripažinta pasaulinės reikšmės kultūros vertybe ir įtraukta į UNESCO programos „[[Pasaulio atmintis]]“ registrą.&lt;ref&gt;[https://www.lrytas.lt/kultura/meno-pulsas/2009/07/09/news/latvijos-kulturos-kanonas-5789412/ Latvijos kultūros kanonas] [[lrytas.lt]]&lt;/ref&gt;&lt;ref name=&quot;LAT&quot; /&gt;&lt;ref name=&quot;dainuskapis&quot;&gt;[http://www.dainuskapis.lv/par-dainu-skapi Par Dainu skapi]&lt;/ref&gt;

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

== Nuorodos ==
* [https://www.unesco.org/en/memory-world/dainu-skapis-cabinet-folksongs Dainu Skapis – Cabinet of Folksongs] unesco.org

[[Kategorija:Latvijos kultūra]]
[[Kategorija:Folkloras]]
[[Kategorija:Pasaulio atminties registras]]</text>
      <sha1>s1jjbypm04hf5ghzt1xn6z2m4zcofgc</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>GAP Connah's Quay FC</title>
    <ns>0</ns>
    <id>578692</id>
    <redirect title="Connah&#039;s Quay Nomads" />
    <revision>
      <id>7819914</id>
      <parentid>5842607</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T18:59:34Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>EmausBot</username>
        <id>33319</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>robotas: Taisomi dvigubi peradresavimai į [[Connah's Quay Nomads]]</comment>
      <origin>7819914</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="40" sha1="suha71j6mx2tn93uknlb86t3nnht04p" xml:space="preserve">#PERADRESAVIMAS [[Connah's Quay Nomads]]</text>
      <sha1>suha71j6mx2tn93uknlb86t3nnht04p</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FK Aljans Lipova Dolina</title>
    <ns>0</ns>
    <id>578923</id>
    <revision>
      <id>7819598</id>
      <parentid>7636813</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:20:10Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819598</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3868" sha1="oirn5d24gu6uzy92ulfa9wla729z8bf" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = FK „Aljansas“
| image    = [[Vaizdas:FK_Aljans_Lipova_Dolina.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Альянс»
| founded  = 2016 m.
| ground   = „Alajans arena“, [[Bajrakas]]
| capacity = ?
| chairman = ?
| manager  = ?
| league   = x
| season   = 2020/21
| position = 6 vieta, Pirma lyga

| pattern_la1 = 
| pattern_b1 = _blackhalf2
| pattern_ra1 = 
| pattern_sh1 = 
| pattern_so1 = 
| leftarm1 = 007000
| body1 = 007000
| rightarm1 = 007000
| shorts1 = 000000
| socks1 = 007000

|  pattern_la2 = |pattern_b2 = |pattern_ra2 =|
  leftarm2 = 000000 |body2 = FFFFFF |rightarm2 = 000000 |shorts2 = FFFFFF |socks2 = FFFFFF|
}}

'''Lipova Dolinos futbolo klubas „Aljansas“''' ({{uk|Футбольний клуб «Альянс»}}) arba trumpiau '''FK „Aljansas“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Lipova Dolina|Lipova Dolinos]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas [[2016]] metais. 2020–2021 m. sezone rungtyniavo Pirmoje lygoje. 2021–2022 m. čempionatas dėl Rusijos invazijos į Ukrainą buvo nutrauktas. Sekantį sezoną klubas nedalyvavo čempionate.

== Spalvinė gama ==
Juoda, Žalia ir balta - klubo spalvos.
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Black;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''FK Aljans'''
| style=&quot;background:Green;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''FK Aljans'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Black;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK_Aljans_Lipova_Dolina.png|150px]]'''FK Aljans'''
| style=&quot;background:Green;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK_Aljans_Lipova_Dolina.png|150px]]'''FK Aljans'''
|}

== Apranga ==
;Sportinės aprangos pokyčiai:
* Namuose rungtyniauja žalia juoda apranga.
{|
|{{Football kit |
 pattern_la=|
 pattern_b=_blackhalf2 |
 pattern_ra= |
 pattern_sh=|
 pattern_so=_band_yelow |
 leftarm=007000 |
 body=007000 |
 rightarm=007000 |
 shorts=007000 |
 socks=007000 |
 title={{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 pattern_la=|
 pattern_b= |
 pattern_ra= |
 pattern_sh=|
 pattern_so=_band_black |
 leftarm=000000 |
 body=FFFFFF |
 rightarm=000000 |
 shorts=FFFFFF |
 socks=FFFFFF |
 title={{small|nežinomi metai}}
}}
|{{Football kit |
 pattern_la=|
 pattern_b= |
 pattern_ra= |
 pattern_sh=|
 pattern_so= |
 leftarm=007000 |
 body=007000 |
 rightarm=007000 |
 shorts=000000 |
 socks=007000 |
 title=2019–2020 m.
}}
|{{Football kit |
 pattern_la=|
 pattern_b= |
 pattern_ra= |
 pattern_sh=|
 pattern_so=|
 leftarm=FFFFFF |
 body=FFFFFF |
 rightarm=FFFFFF |
 shorts=FFFFFF |
 socks=FFFFFF |
 title=2019–2020 m.
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = _pumafinalg21g
| pattern_b = _pumafinalg21g
| pattern_ra = _pumafinalg21g
| pattern_sh = _shorts
| pattern_so = _socks
| leftarm = 007000
| body = 007000
| rightarm = 007000
| shorts = 007000
| socks = 007000
| title = 2020–2021 m.
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = _pumafinalg21b
| pattern_b = _pumafinalg21b
| pattern_ra = _pumafinalg21b
| pattern_sh = _shorts
| pattern_so = _socks
| leftarm = 000000 
| body = 000000 
| rightarm = 000000 
| shorts = 000000 
| socks = 000000
| title = 2020–2021 m.
}}
|}

== Sezonai ==
=== Ukrainos varžybos ===
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2019–2020|III (A grupė)|3|}}
{{fs2|UKR|2020–2021|II|6|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|II|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|—|—|—}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [ Oficiali klubo svetainė] 
* [https://int.soccerway.com/teams/ukraine/alians-lypova-dolyna/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/alyans-lypova-dolyna/startseite/verein/74868/saison_id/2021 Transfermarkt] (FK Aljans Lipova Dolina)

{{DEFAULTSORT:Aljans Lipova Dolina}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Aljans]]</text>
      <sha1>oirn5d24gu6uzy92ulfa9wla729z8bf</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819599</id>
      <parentid>7819598</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:20:20Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819599</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3859" sha1="avr9sx60pldep5x3eh6xakcukayxlp8" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = FK „Aljansas“
| image    = [[Vaizdas:FK_Aljans_Lipova_Dolina.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Альянс»
| founded  = 2016 m.
| ground   = „Alajans arena“, [[Bajrakas]]
| capacity = ?
| chairman = ?
| manager  = ?
| league   = x
| season   = 2020/21
| position = 6 vieta, Pirma lyga

| pattern_la1 = 
| pattern_b1 = _blackhalf2
| pattern_ra1 = 
| pattern_sh1 = 
| pattern_so1 = 
| leftarm1 = 007000
| body1 = 007000
| rightarm1 = 007000
| shorts1 = 000000
| socks1 = 007000

|  pattern_la2 = |pattern_b2 = |pattern_ra2 =|
  leftarm2 = 000000 |body2 = FFFFFF |rightarm2 = 000000 |shorts2 = FFFFFF |socks2 = FFFFFF|
}}

'''Lipova Dolinos futbolo klubas „Aljansas“''' ({{uk|Футбольний клуб «Альянс»}}) arba trumpiau '''FK „Aljansas“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Lipova Dolina|Lipova Dolinos]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 2016 m. 2020–2021 m. sezone rungtyniavo Pirmoje lygoje. 2021–2022 m. čempionatas dėl Rusijos invazijos į Ukrainą buvo nutrauktas. Sekantį sezoną klubas nedalyvavo čempionate.

== Spalvinė gama ==
Juoda, Žalia ir balta - klubo spalvos.
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Black;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''FK Aljans'''
| style=&quot;background:Green;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''FK Aljans'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Black;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK_Aljans_Lipova_Dolina.png|150px]]'''FK Aljans'''
| style=&quot;background:Green;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK_Aljans_Lipova_Dolina.png|150px]]'''FK Aljans'''
|}

== Apranga ==
;Sportinės aprangos pokyčiai:
* Namuose rungtyniauja žalia juoda apranga.
{|
|{{Football kit |
 pattern_la=|
 pattern_b=_blackhalf2 |
 pattern_ra= |
 pattern_sh=|
 pattern_so=_band_yelow |
 leftarm=007000 |
 body=007000 |
 rightarm=007000 |
 shorts=007000 |
 socks=007000 |
 title={{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 pattern_la=|
 pattern_b= |
 pattern_ra= |
 pattern_sh=|
 pattern_so=_band_black |
 leftarm=000000 |
 body=FFFFFF |
 rightarm=000000 |
 shorts=FFFFFF |
 socks=FFFFFF |
 title={{small|nežinomi metai}}
}}
|{{Football kit |
 pattern_la=|
 pattern_b= |
 pattern_ra= |
 pattern_sh=|
 pattern_so= |
 leftarm=007000 |
 body=007000 |
 rightarm=007000 |
 shorts=000000 |
 socks=007000 |
 title=2019–2020 m.
}}
|{{Football kit |
 pattern_la=|
 pattern_b= |
 pattern_ra= |
 pattern_sh=|
 pattern_so=|
 leftarm=FFFFFF |
 body=FFFFFF |
 rightarm=FFFFFF |
 shorts=FFFFFF |
 socks=FFFFFF |
 title=2019–2020 m.
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = _pumafinalg21g
| pattern_b = _pumafinalg21g
| pattern_ra = _pumafinalg21g
| pattern_sh = _shorts
| pattern_so = _socks
| leftarm = 007000
| body = 007000
| rightarm = 007000
| shorts = 007000
| socks = 007000
| title = 2020–2021 m.
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = _pumafinalg21b
| pattern_b = _pumafinalg21b
| pattern_ra = _pumafinalg21b
| pattern_sh = _shorts
| pattern_so = _socks
| leftarm = 000000 
| body = 000000 
| rightarm = 000000 
| shorts = 000000 
| socks = 000000
| title = 2020–2021 m.
}}
|}

== Sezonai ==
=== Ukrainos varžybos ===
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2019–2020|III (A grupė)|3|}}
{{fs2|UKR|2020–2021|II|6|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|II|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|—|—|—}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [ Oficiali klubo svetainė] 
* [https://int.soccerway.com/teams/ukraine/alians-lypova-dolyna/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/alyans-lypova-dolyna/startseite/verein/74868/saison_id/2021 Transfermarkt] (FK Aljans Lipova Dolina)

{{DEFAULTSORT:Aljans Lipova Dolina}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Aljans]]</text>
      <sha1>avr9sx60pldep5x3eh6xakcukayxlp8</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819600</id>
      <parentid>7819599</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:20:34Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Nuorodos */</comment>
      <origin>7819600</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3798" sha1="a3mdei0jik36gub9jsdwm6oe638jxio" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = FK „Aljansas“
| image    = [[Vaizdas:FK_Aljans_Lipova_Dolina.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Альянс»
| founded  = 2016 m.
| ground   = „Alajans arena“, [[Bajrakas]]
| capacity = ?
| chairman = ?
| manager  = ?
| league   = x
| season   = 2020/21
| position = 6 vieta, Pirma lyga

| pattern_la1 = 
| pattern_b1 = _blackhalf2
| pattern_ra1 = 
| pattern_sh1 = 
| pattern_so1 = 
| leftarm1 = 007000
| body1 = 007000
| rightarm1 = 007000
| shorts1 = 000000
| socks1 = 007000

|  pattern_la2 = |pattern_b2 = |pattern_ra2 =|
  leftarm2 = 000000 |body2 = FFFFFF |rightarm2 = 000000 |shorts2 = FFFFFF |socks2 = FFFFFF|
}}

'''Lipova Dolinos futbolo klubas „Aljansas“''' ({{uk|Футбольний клуб «Альянс»}}) arba trumpiau '''FK „Aljansas“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Lipova Dolina|Lipova Dolinos]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 2016 m. 2020–2021 m. sezone rungtyniavo Pirmoje lygoje. 2021–2022 m. čempionatas dėl Rusijos invazijos į Ukrainą buvo nutrauktas. Sekantį sezoną klubas nedalyvavo čempionate.

== Spalvinė gama ==
Juoda, Žalia ir balta - klubo spalvos.
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Black;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''FK Aljans'''
| style=&quot;background:Green;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''FK Aljans'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Black;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK_Aljans_Lipova_Dolina.png|150px]]'''FK Aljans'''
| style=&quot;background:Green;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK_Aljans_Lipova_Dolina.png|150px]]'''FK Aljans'''
|}

== Apranga ==
;Sportinės aprangos pokyčiai:
* Namuose rungtyniauja žalia juoda apranga.
{|
|{{Football kit |
 pattern_la=|
 pattern_b=_blackhalf2 |
 pattern_ra= |
 pattern_sh=|
 pattern_so=_band_yelow |
 leftarm=007000 |
 body=007000 |
 rightarm=007000 |
 shorts=007000 |
 socks=007000 |
 title={{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 pattern_la=|
 pattern_b= |
 pattern_ra= |
 pattern_sh=|
 pattern_so=_band_black |
 leftarm=000000 |
 body=FFFFFF |
 rightarm=000000 |
 shorts=FFFFFF |
 socks=FFFFFF |
 title={{small|nežinomi metai}}
}}
|{{Football kit |
 pattern_la=|
 pattern_b= |
 pattern_ra= |
 pattern_sh=|
 pattern_so= |
 leftarm=007000 |
 body=007000 |
 rightarm=007000 |
 shorts=000000 |
 socks=007000 |
 title=2019–2020 m.
}}
|{{Football kit |
 pattern_la=|
 pattern_b= |
 pattern_ra= |
 pattern_sh=|
 pattern_so=|
 leftarm=FFFFFF |
 body=FFFFFF |
 rightarm=FFFFFF |
 shorts=FFFFFF |
 socks=FFFFFF |
 title=2019–2020 m.
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = _pumafinalg21g
| pattern_b = _pumafinalg21g
| pattern_ra = _pumafinalg21g
| pattern_sh = _shorts
| pattern_so = _socks
| leftarm = 007000
| body = 007000
| rightarm = 007000
| shorts = 007000
| socks = 007000
| title = 2020–2021 m.
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = _pumafinalg21b
| pattern_b = _pumafinalg21b
| pattern_ra = _pumafinalg21b
| pattern_sh = _shorts
| pattern_so = _socks
| leftarm = 000000 
| body = 000000 
| rightarm = 000000 
| shorts = 000000 
| socks = 000000
| title = 2020–2021 m.
}}
|}

== Sezonai ==
=== Ukrainos varžybos ===
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2019–2020|III (A grupė)|3|}}
{{fs2|UKR|2020–2021|II|6|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|II|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|—|—|—}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [ Oficiali klubo svetainė] 
* [ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/alyans-lypova-dolyna/startseite/verein/74868/saison_id/2021 Transfermarkt] (FK Aljans Lipova Dolina)

{{DEFAULTSORT:Aljans Lipova Dolina}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Aljans]]</text>
      <sha1>a3mdei0jik36gub9jsdwm6oe638jxio</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819601</id>
      <parentid>7819600</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:20:44Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Nuorodos */</comment>
      <origin>7819601</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3758" sha1="0istzsszfz3ug1j0qjei3onk2vrnt22" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = FK „Aljansas“
| image    = [[Vaizdas:FK_Aljans_Lipova_Dolina.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Альянс»
| founded  = 2016 m.
| ground   = „Alajans arena“, [[Bajrakas]]
| capacity = ?
| chairman = ?
| manager  = ?
| league   = x
| season   = 2020/21
| position = 6 vieta, Pirma lyga

| pattern_la1 = 
| pattern_b1 = _blackhalf2
| pattern_ra1 = 
| pattern_sh1 = 
| pattern_so1 = 
| leftarm1 = 007000
| body1 = 007000
| rightarm1 = 007000
| shorts1 = 000000
| socks1 = 007000

|  pattern_la2 = |pattern_b2 = |pattern_ra2 =|
  leftarm2 = 000000 |body2 = FFFFFF |rightarm2 = 000000 |shorts2 = FFFFFF |socks2 = FFFFFF|
}}

'''Lipova Dolinos futbolo klubas „Aljansas“''' ({{uk|Футбольний клуб «Альянс»}}) arba trumpiau '''FK „Aljansas“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Lipova Dolina|Lipova Dolinos]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 2016 m. 2020–2021 m. sezone rungtyniavo Pirmoje lygoje. 2021–2022 m. čempionatas dėl Rusijos invazijos į Ukrainą buvo nutrauktas. Sekantį sezoną klubas nedalyvavo čempionate.

== Spalvinė gama ==
Juoda, Žalia ir balta - klubo spalvos.
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Black;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''FK Aljans'''
| style=&quot;background:Green;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''FK Aljans'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Black;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK_Aljans_Lipova_Dolina.png|150px]]'''FK Aljans'''
| style=&quot;background:Green;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK_Aljans_Lipova_Dolina.png|150px]]'''FK Aljans'''
|}

== Apranga ==
;Sportinės aprangos pokyčiai:
* Namuose rungtyniauja žalia juoda apranga.
{|
|{{Football kit |
 pattern_la=|
 pattern_b=_blackhalf2 |
 pattern_ra= |
 pattern_sh=|
 pattern_so=_band_yelow |
 leftarm=007000 |
 body=007000 |
 rightarm=007000 |
 shorts=007000 |
 socks=007000 |
 title={{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 pattern_la=|
 pattern_b= |
 pattern_ra= |
 pattern_sh=|
 pattern_so=_band_black |
 leftarm=000000 |
 body=FFFFFF |
 rightarm=000000 |
 shorts=FFFFFF |
 socks=FFFFFF |
 title={{small|nežinomi metai}}
}}
|{{Football kit |
 pattern_la=|
 pattern_b= |
 pattern_ra= |
 pattern_sh=|
 pattern_so= |
 leftarm=007000 |
 body=007000 |
 rightarm=007000 |
 shorts=000000 |
 socks=007000 |
 title=2019–2020 m.
}}
|{{Football kit |
 pattern_la=|
 pattern_b= |
 pattern_ra= |
 pattern_sh=|
 pattern_so=|
 leftarm=FFFFFF |
 body=FFFFFF |
 rightarm=FFFFFF |
 shorts=FFFFFF |
 socks=FFFFFF |
 title=2019–2020 m.
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = _pumafinalg21g
| pattern_b = _pumafinalg21g
| pattern_ra = _pumafinalg21g
| pattern_sh = _shorts
| pattern_so = _socks
| leftarm = 007000
| body = 007000
| rightarm = 007000
| shorts = 007000
| socks = 007000
| title = 2020–2021 m.
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = _pumafinalg21b
| pattern_b = _pumafinalg21b
| pattern_ra = _pumafinalg21b
| pattern_sh = _shorts
| pattern_so = _socks
| leftarm = 000000 
| body = 000000 
| rightarm = 000000 
| shorts = 000000 
| socks = 000000
| title = 2020–2021 m.
}}
|}

== Sezonai ==
=== Ukrainos varžybos ===
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2019–2020|III (A grupė)|3|}}
{{fs2|UKR|2020–2021|II|6|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|II|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|—|—|—}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [ Oficiali klubo svetainė] 
* [ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/alyans-lypova-dolyna/startseite/verein/74868/ Transfermarkt]

{{DEFAULTSORT:Aljans Lipova Dolina}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Aljans]]</text>
      <sha1>0istzsszfz3ug1j0qjei3onk2vrnt22</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FK VPK-Agro</title>
    <ns>0</ns>
    <id>578926</id>
    <revision>
      <id>7819834</id>
      <parentid>7636911</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:42:25Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819834</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3747" sha1="rfnqndepbfhqd9criq84m03tuf7hhn3" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Ševčenkivkos FK „VPK-Agro“
| image    = [[Vaizdas:FK_VPK_Agro.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «ВПК-Агро»
| founded  = 2011 m.
| ground   =  
| capacity = 
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 

| pattern_la1 = 
| pattern_b1 = _blackstripes
| pattern_ra1 = 
| pattern_sh1 = 
| pattern_so1 = 
| leftarm1 = 007000
| body1 = 007000
| rightarm1 = 007000
| shorts1 = 000000
| socks1 = 000000

| pattern_la2 = |pattern_b2 = |pattern_ra2 =|
  leftarm2 = CCFF00 |body2 = CCFF00 |rightarm2 = CCFF00 |shorts2 = FFFFFF |socks2 = FFFFFF|
}}

'''Ševčenkivkos futbolo klubas „VPK-Agro“''' ({{uk|Футбольний клуб «ВПК-Агро»}}), trumpiau '''Ševčenkivkos „VPK-Agro“''' bei '''FK „VPK-Agro“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Ševčenkivka|Ševčenkivkos]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas [[2011]] metais. Nuo 2020–2021 m. rungtyniavo Pirmoje lygoje. Debiutantai iškovojo dešimtą vietą.

2021–2022 m. sezonas buvo nutrauktas dėl prasidėjusio karo (Rusijos invazijos į Ukrainą).

== Spalvinė gama ==
Juoda, Žalia ir balta - klubo spalvos.
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Black;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK_VPK_Agro.png|150px]]'''Juoda'''
| style=&quot;background:Green;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK_VPK_Agro.png|150px]]'''Žalia'''
| style=&quot;background:white;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK_VPK_Agro.png|150px]]'''Balta'''
|}

== Apranga ==
;Sportinės aprangos pokyčiai: 
{|
|{{Football kit |
 pattern_la=|
 pattern_b=_blackstripes4 |
 pattern_ra= |
 pattern_sh=|
 pattern_so= |
 leftarm=007000 |
 body=007000 |
 rightarm=007000 |
 shorts=000000 |
 socks=000000 |
 title={{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 pattern_la=_whiteshoulders|
 pattern_b=_whitestripes4 |
 pattern_ra= _whiteshoulders|
 pattern_sh=|
 pattern_so= |
 leftarm=007000 |
 body=007000 |
 rightarm=007000 |
 shorts=FFFFFF |
 socks=FFFFFF |
 title={{small|nežinomi metai}}
}}
|{{Football kit |
 pattern_la=|
 pattern_b=_blackstripes |
 pattern_ra= |
 pattern_sh=|
 pattern_so= |
 leftarm=007000 |
 body=007000 |
 rightarm=007000 |
 shorts=000000 |
 socks=000000 |
 title=2019–2020 m.
}}
|{{Football kit |
 pattern_la=|
 pattern_b= |
 pattern_ra= |
 pattern_sh=|
 pattern_so=|
 leftarm=007000 |
 body=007000 |
 rightarm=007000 |
 shorts=FFFFFF |
 socks=FFFFFF |
 title=2019–2020 m.
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _nikechallenge3g
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 008000
| body= 
| rightarm= 008000
| shorts= 008000
| socks= 008000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2019–2020|III (B grupė)|1|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|II|10|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|II|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|–|–|–}}
|}

==Sudėtis==
Atnaujinta: [[2020]] m. [[rugpjūčio 30]] d.&lt;ref&gt;https://int.soccerway.com/teams/ukraine/vpk-ahro-shevchenkivka/47581/&lt;/ref&gt;

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [ Klubo oficiali svetainė] 
* [https://int.soccerway.com/teams/ukraine/vpk-ahro-shevchenkivka/47581/ SOCCERWAY] (apie klubą)
* [https://www.transfermarkt.com/vpk-agro-magdalynivka/startseite/verein/74869 Transfermarkt] (apie klubą)
* [https://www.transfermarkt.com/persha-liga/startseite/wettbewerb/UKR2 Transfermarkt] (Pirma lyga)

{{DEFAULTSORT:VPK-Agro}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|VPK-Agro]]</text>
      <sha1>rfnqndepbfhqd9criq84m03tuf7hhn3</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819835</id>
      <parentid>7819834</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:42:35Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819835</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3738" sha1="q3x3x8jkayuyq82chbtc1mdxmwnmuj7" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Ševčenkivkos FK „VPK-Agro“
| image    = [[Vaizdas:FK_VPK_Agro.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «ВПК-Агро»
| founded  = 2011 m.
| ground   =  
| capacity = 
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 

| pattern_la1 = 
| pattern_b1 = _blackstripes
| pattern_ra1 = 
| pattern_sh1 = 
| pattern_so1 = 
| leftarm1 = 007000
| body1 = 007000
| rightarm1 = 007000
| shorts1 = 000000
| socks1 = 000000

| pattern_la2 = |pattern_b2 = |pattern_ra2 =|
  leftarm2 = CCFF00 |body2 = CCFF00 |rightarm2 = CCFF00 |shorts2 = FFFFFF |socks2 = FFFFFF|
}}

'''Ševčenkivkos futbolo klubas „VPK-Agro“''' ({{uk|Футбольний клуб «ВПК-Агро»}}), trumpiau '''Ševčenkivkos „VPK-Agro“''' bei '''FK „VPK-Agro“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Ševčenkivka|Ševčenkivkos]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 2011 m. Nuo 2020–2021 m. rungtyniavo Pirmoje lygoje. Debiutantai iškovojo dešimtą vietą.

2021–2022 m. sezonas buvo nutrauktas dėl prasidėjusio karo (Rusijos invazijos į Ukrainą).

== Spalvinė gama ==
Juoda, Žalia ir balta - klubo spalvos.
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Black;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK_VPK_Agro.png|150px]]'''Juoda'''
| style=&quot;background:Green;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK_VPK_Agro.png|150px]]'''Žalia'''
| style=&quot;background:white;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK_VPK_Agro.png|150px]]'''Balta'''
|}

== Apranga ==
;Sportinės aprangos pokyčiai: 
{|
|{{Football kit |
 pattern_la=|
 pattern_b=_blackstripes4 |
 pattern_ra= |
 pattern_sh=|
 pattern_so= |
 leftarm=007000 |
 body=007000 |
 rightarm=007000 |
 shorts=000000 |
 socks=000000 |
 title={{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 pattern_la=_whiteshoulders|
 pattern_b=_whitestripes4 |
 pattern_ra= _whiteshoulders|
 pattern_sh=|
 pattern_so= |
 leftarm=007000 |
 body=007000 |
 rightarm=007000 |
 shorts=FFFFFF |
 socks=FFFFFF |
 title={{small|nežinomi metai}}
}}
|{{Football kit |
 pattern_la=|
 pattern_b=_blackstripes |
 pattern_ra= |
 pattern_sh=|
 pattern_so= |
 leftarm=007000 |
 body=007000 |
 rightarm=007000 |
 shorts=000000 |
 socks=000000 |
 title=2019–2020 m.
}}
|{{Football kit |
 pattern_la=|
 pattern_b= |
 pattern_ra= |
 pattern_sh=|
 pattern_so=|
 leftarm=007000 |
 body=007000 |
 rightarm=007000 |
 shorts=FFFFFF |
 socks=FFFFFF |
 title=2019–2020 m.
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _nikechallenge3g
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 008000
| body= 
| rightarm= 008000
| shorts= 008000
| socks= 008000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2019–2020|III (B grupė)|1|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|II|10|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|II|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|–|–|–}}
|}

==Sudėtis==
Atnaujinta: [[2020]] m. [[rugpjūčio 30]] d.&lt;ref&gt;https://int.soccerway.com/teams/ukraine/vpk-ahro-shevchenkivka/47581/&lt;/ref&gt;

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [ Klubo oficiali svetainė] 
* [https://int.soccerway.com/teams/ukraine/vpk-ahro-shevchenkivka/47581/ SOCCERWAY] (apie klubą)
* [https://www.transfermarkt.com/vpk-agro-magdalynivka/startseite/verein/74869 Transfermarkt] (apie klubą)
* [https://www.transfermarkt.com/persha-liga/startseite/wettbewerb/UKR2 Transfermarkt] (Pirma lyga)

{{DEFAULTSORT:VPK-Agro}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|VPK-Agro]]</text>
      <sha1>q3x3x8jkayuyq82chbtc1mdxmwnmuj7</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819837</id>
      <parentid>7819835</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:42:50Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Nuorodos */</comment>
      <origin>7819837</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3625" sha1="k9vvk1v7pa4zhk3uwjsle1jxnzhk1r8" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Ševčenkivkos FK „VPK-Agro“
| image    = [[Vaizdas:FK_VPK_Agro.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «ВПК-Агро»
| founded  = 2011 m.
| ground   =  
| capacity = 
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 

| pattern_la1 = 
| pattern_b1 = _blackstripes
| pattern_ra1 = 
| pattern_sh1 = 
| pattern_so1 = 
| leftarm1 = 007000
| body1 = 007000
| rightarm1 = 007000
| shorts1 = 000000
| socks1 = 000000

| pattern_la2 = |pattern_b2 = |pattern_ra2 =|
  leftarm2 = CCFF00 |body2 = CCFF00 |rightarm2 = CCFF00 |shorts2 = FFFFFF |socks2 = FFFFFF|
}}

'''Ševčenkivkos futbolo klubas „VPK-Agro“''' ({{uk|Футбольний клуб «ВПК-Агро»}}), trumpiau '''Ševčenkivkos „VPK-Agro“''' bei '''FK „VPK-Agro“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Ševčenkivka|Ševčenkivkos]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 2011 m. Nuo 2020–2021 m. rungtyniavo Pirmoje lygoje. Debiutantai iškovojo dešimtą vietą.

2021–2022 m. sezonas buvo nutrauktas dėl prasidėjusio karo (Rusijos invazijos į Ukrainą).

== Spalvinė gama ==
Juoda, Žalia ir balta - klubo spalvos.
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Black;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK_VPK_Agro.png|150px]]'''Juoda'''
| style=&quot;background:Green;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK_VPK_Agro.png|150px]]'''Žalia'''
| style=&quot;background:white;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK_VPK_Agro.png|150px]]'''Balta'''
|}

== Apranga ==
;Sportinės aprangos pokyčiai: 
{|
|{{Football kit |
 pattern_la=|
 pattern_b=_blackstripes4 |
 pattern_ra= |
 pattern_sh=|
 pattern_so= |
 leftarm=007000 |
 body=007000 |
 rightarm=007000 |
 shorts=000000 |
 socks=000000 |
 title={{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 pattern_la=_whiteshoulders|
 pattern_b=_whitestripes4 |
 pattern_ra= _whiteshoulders|
 pattern_sh=|
 pattern_so= |
 leftarm=007000 |
 body=007000 |
 rightarm=007000 |
 shorts=FFFFFF |
 socks=FFFFFF |
 title={{small|nežinomi metai}}
}}
|{{Football kit |
 pattern_la=|
 pattern_b=_blackstripes |
 pattern_ra= |
 pattern_sh=|
 pattern_so= |
 leftarm=007000 |
 body=007000 |
 rightarm=007000 |
 shorts=000000 |
 socks=000000 |
 title=2019–2020 m.
}}
|{{Football kit |
 pattern_la=|
 pattern_b= |
 pattern_ra= |
 pattern_sh=|
 pattern_so=|
 leftarm=007000 |
 body=007000 |
 rightarm=007000 |
 shorts=FFFFFF |
 socks=FFFFFF |
 title=2019–2020 m.
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _nikechallenge3g
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 008000
| body= 
| rightarm= 008000
| shorts= 008000
| socks= 008000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2019–2020|III (B grupė)|1|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|II|10|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|II|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|–|–|–}}
|}

==Sudėtis==
Atnaujinta: [[2020]] m. [[rugpjūčio 30]] d.&lt;ref&gt;https://int.soccerway.com/teams/ukraine/vpk-ahro-shevchenkivka/47581/&lt;/ref&gt;

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [ Klubo oficiali svetainė] 
* [https://int.soccerway.com/teams/ukraine/vpk-ahro-shevchenkivka/47581/ SOCCERWAY] (apie klubą)
* [https://www.transfermarkt.com/vpk-agro-magdalynivka/startseite/verein/74869 Transfermarkt] 

{{DEFAULTSORT:VPK-Agro}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|VPK-Agro]]</text>
      <sha1>k9vvk1v7pa4zhk3uwjsle1jxnzhk1r8</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819838</id>
      <parentid>7819837</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:43:00Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Nuorodos */</comment>
      <origin>7819838</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3592" sha1="m06561gf6rlj39ggtgs3xh5rg6s2c3a" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Ševčenkivkos FK „VPK-Agro“
| image    = [[Vaizdas:FK_VPK_Agro.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «ВПК-Агро»
| founded  = 2011 m.
| ground   =  
| capacity = 
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 

| pattern_la1 = 
| pattern_b1 = _blackstripes
| pattern_ra1 = 
| pattern_sh1 = 
| pattern_so1 = 
| leftarm1 = 007000
| body1 = 007000
| rightarm1 = 007000
| shorts1 = 000000
| socks1 = 000000

| pattern_la2 = |pattern_b2 = |pattern_ra2 =|
  leftarm2 = CCFF00 |body2 = CCFF00 |rightarm2 = CCFF00 |shorts2 = FFFFFF |socks2 = FFFFFF|
}}

'''Ševčenkivkos futbolo klubas „VPK-Agro“''' ({{uk|Футбольний клуб «ВПК-Агро»}}), trumpiau '''Ševčenkivkos „VPK-Agro“''' bei '''FK „VPK-Agro“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Ševčenkivka|Ševčenkivkos]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 2011 m. Nuo 2020–2021 m. rungtyniavo Pirmoje lygoje. Debiutantai iškovojo dešimtą vietą.

2021–2022 m. sezonas buvo nutrauktas dėl prasidėjusio karo (Rusijos invazijos į Ukrainą).

== Spalvinė gama ==
Juoda, Žalia ir balta - klubo spalvos.
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Black;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK_VPK_Agro.png|150px]]'''Juoda'''
| style=&quot;background:Green;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK_VPK_Agro.png|150px]]'''Žalia'''
| style=&quot;background:white;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK_VPK_Agro.png|150px]]'''Balta'''
|}

== Apranga ==
;Sportinės aprangos pokyčiai: 
{|
|{{Football kit |
 pattern_la=|
 pattern_b=_blackstripes4 |
 pattern_ra= |
 pattern_sh=|
 pattern_so= |
 leftarm=007000 |
 body=007000 |
 rightarm=007000 |
 shorts=000000 |
 socks=000000 |
 title={{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 pattern_la=_whiteshoulders|
 pattern_b=_whitestripes4 |
 pattern_ra= _whiteshoulders|
 pattern_sh=|
 pattern_so= |
 leftarm=007000 |
 body=007000 |
 rightarm=007000 |
 shorts=FFFFFF |
 socks=FFFFFF |
 title={{small|nežinomi metai}}
}}
|{{Football kit |
 pattern_la=|
 pattern_b=_blackstripes |
 pattern_ra= |
 pattern_sh=|
 pattern_so= |
 leftarm=007000 |
 body=007000 |
 rightarm=007000 |
 shorts=000000 |
 socks=000000 |
 title=2019–2020 m.
}}
|{{Football kit |
 pattern_la=|
 pattern_b= |
 pattern_ra= |
 pattern_sh=|
 pattern_so=|
 leftarm=007000 |
 body=007000 |
 rightarm=007000 |
 shorts=FFFFFF |
 socks=FFFFFF |
 title=2019–2020 m.
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _nikechallenge3g
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 008000
| body= 
| rightarm= 008000
| shorts= 008000
| socks= 008000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2019–2020|III (B grupė)|1|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|II|10|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|II|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|–|–|–}}
|}

==Sudėtis==
Atnaujinta: [[2020]] m. [[rugpjūčio 30]] d.&lt;ref&gt;https://int.soccerway.com/teams/ukraine/vpk-ahro-shevchenkivka/47581/&lt;/ref&gt;

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [ Klubo oficiali svetainė] 
* [https://www.soccerway.com/team/vpk-agro/WpFK6yAJ/ SOCCERWAY] 
* [https://www.transfermarkt.com/vpk-agro-magdalynivka/startseite/verein/74869 Transfermarkt] 

{{DEFAULTSORT:VPK-Agro}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|VPK-Agro]]</text>
      <sha1>m06561gf6rlj39ggtgs3xh5rg6s2c3a</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>MFK Kristal Cherson</title>
    <ns>0</ns>
    <id>578929</id>
    <revision>
      <id>7819680</id>
      <parentid>7636846</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:42:32Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819680</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="4320" sha1="5qh732judkr6i3mn9ujqb6rpxw9bm9o" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = MFK „Kristalas“
| image    = [[Vaizdas:MFK_Kristal.png|150px]]
| fullname = Муніципальний футбольний клуб «Кристал Херсон» &lt;br/&gt; Chersono savivaldybės futbolo klubas „Kristalas“
| founded  = 1961 m.
| ground   = „Krisatlo arena“, [[Chersonas]] 
| capacity = 3 000
| chairman = Serhijus Ševcovas
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 

| pattern_la1 = _jomasupernova19gw
| pattern_b1  = _jomasupernova19gw
| pattern_ra1 = _jomasupernova19gw
| pattern_sh1 = _jomafootballespanyol1718h
| pattern_so1 = _whitetop
| leftarm1    = 009346
| body1       = 055522
| rightarm1   = 055522
| shorts1     = 06286f
| socks1      = 009346
| pattern_la2 = _jomasupernova19brw
| pattern_b2  = _jomasupernova19brw
| pattern_ra2 = _jomasupernova19brw
| pattern_sh2 = _Joma_white
| pattern_so2 = _whitetop
| leftarm2    = 0040ff
| body2       = 0040ff
| rightarm2   = 0040ff
| shorts2     = 009346
| socks2      = 0040ff
}}

'''Chersono savivaldybės futbolo klubas „Kristalas“''' ({{uk|Муніципальний футбольний клуб «Кристал Херсон» }}) arba trumpiau '''Chersono „Kristalas“''', bei '''MFK „Kristalas“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Chersonas|Chersono]]. Namų rungtynes žaidžia „Kristalo“ arenoje, kuri talpina tris tūkst. žiūrovų. Dalyvauja Pirmos lygos pirmenybėse (nuo [[2020]] m.). 

==Istorija==
Klubas įkurtas [[1961]] metais. Nuo 2020/21 m. žaidžia Pirmoje lygoje.

== Spalvinė gama ==
Mėlyna, žalia ir balta - klubo spalvos.
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Blue;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Mėlyna'''
| style=&quot;background:Green;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Žalia'''
| style=&quot;background:white;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Balta'''
|}

== Apranga ==
;Sportinės aprangos pokyčiai:
* Namuose žaidžia žalia mėlyna balta aprangomis, o svečiuose balta. 
{|
|{{Football kit |
 pattern_la=|
 pattern_b= |
 pattern_ra= |
 pattern_sh=|
 pattern_so= |
 leftarm=007000 |
 body=000088 |
 rightarm=007000 |
 shorts=FFFFFF |
 socks=FFFFFF |
 title={{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 pattern_la=_whiteshoulders|
 pattern_b= |
 pattern_ra= _whiteshoulders|
 pattern_sh=|
 pattern_so= |
 leftarm=007000 |
 body=FFFFFF |
 rightarm=007000 |
 shorts=000088 |
 socks=FFFFFF |
 title={{small|nežinomi metai}}
}}
|{{Football kit |
 pattern_la=_white_hoops|
 pattern_b=_white_hoops |
 pattern_ra=_white_hoops|
 pattern_sh=|
 pattern_so= |
 leftarm=007000 |
 body=007000 |
 rightarm=007000 |
 shorts=000088 |
 socks=007000 |
 title=2019/20 m.
}}
|{{Football kit |
 pattern_la=_white_hoops |
 pattern_b=_white_hoops |
 pattern_ra=_white_hoops |
 pattern_sh=|
 pattern_so=|
 leftarm=000080 |
 body=000080 |
 rightarm=000080 |
 shorts=FFFFFF |
 socks=FFFFFF |
 title=2019/20 m.
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = _jomasupernova19gw
| pattern_b = _jomasupernova19gw
| pattern_ra = _jomasupernova19gw
| pattern_sh = _jomafootballespanyol1718h
| pattern_so = _whitetop
| leftarm = 009346
| body = 055522
| rightarm = 055522
| shorts = 06286f
| socks = 009346
| title = 2020/21 m.
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = _jomasupernova19brw
| pattern_b = _jomasupernova19brw
| pattern_ra = _jomasupernova19brw
| pattern_sh = _Joma_white
| pattern_so = _whitetop
| leftarm = 0040ff
| body = 0040ff
| rightarm = 0040ff
| shorts = 009346
| socks = 0040ff
| title = 2020/21 m.
}}
|}

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2019–2020|III (B grupė)|2|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|II|16|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|III|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|—|—|—}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://www.mfckrystal.com/ Klubo oficiali svetainė]
* [https://www.facebook.com/fckrystal.kherson/ Facebook paskyra]
* [https://int.soccerway.com/teams/ukraine/fc-krystal-kherson-/19205/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/krystal-kherson/startseite/verein/26726 Transfermarkt]
* [https://www.worldfootball.net/teams/kristal-kherson/ worldfootball.net]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-krystal-kherson/21087/ Globalsportsarchive]

{{DEFAULTSORT:Kristal}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>5qh732judkr6i3mn9ujqb6rpxw9bm9o</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819681</id>
      <parentid>7819680</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:42:57Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819681</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="4324" sha1="h2yc1minp58ignp2fiejqgi34sfjg07" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = MFK „Kristalas“
| image    = [[Vaizdas:MFK_Kristal.png|150px]]
| fullname = Муніципальний футбольний клуб «Кристал Херсон» &lt;br/&gt; Chersono savivaldybės futbolo klubas „Kristalas“
| founded  = 1961 m.
| ground   = „Krisatlo arena“, [[Chersonas]] 
| capacity = 3 000
| chairman = Serhijus Ševcovas
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 

| pattern_la1 = _jomasupernova19gw
| pattern_b1  = _jomasupernova19gw
| pattern_ra1 = _jomasupernova19gw
| pattern_sh1 = _jomafootballespanyol1718h
| pattern_so1 = _whitetop
| leftarm1    = 009346
| body1       = 055522
| rightarm1   = 055522
| shorts1     = 06286f
| socks1      = 009346
| pattern_la2 = _jomasupernova19brw
| pattern_b2  = _jomasupernova19brw
| pattern_ra2 = _jomasupernova19brw
| pattern_sh2 = _Joma_white
| pattern_so2 = _whitetop
| leftarm2    = 0040ff
| body2       = 0040ff
| rightarm2   = 0040ff
| shorts2     = 009346
| socks2      = 0040ff
}}

'''Chersono savivaldybės futbolo klubas „Kristalas“''' ({{uk|Муніципальний футбольний клуб «Кристал Херсон» }}) arba trumpiau '''Chersono „Kristalas“''', bei '''MFK „Kristalas“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Chersonas|Chersono]]. Namų rungtynes žaidžia „Kristalo“ arenoje, kuri talpina tris tūkst. žiūrovų. Dalyvauja Pirmos lygos pirmenybėse (nuo [[2020]] m.). 

== Istorija ==
Klubas įkurtas 1961 m. Nuo 2020–2021 m. sezono varžėsi Pirmoje lygoje.

== Spalvinė gama ==
Mėlyna, žalia ir balta - klubo spalvos.
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Blue;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Mėlyna'''
| style=&quot;background:Green;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Žalia'''
| style=&quot;background:white;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Balta'''
|}

== Apranga ==
;Sportinės aprangos pokyčiai:
* Namuose žaidžia žalia mėlyna balta aprangomis, o svečiuose balta. 
{|
|{{Football kit |
 pattern_la=|
 pattern_b= |
 pattern_ra= |
 pattern_sh=|
 pattern_so= |
 leftarm=007000 |
 body=000088 |
 rightarm=007000 |
 shorts=FFFFFF |
 socks=FFFFFF |
 title={{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 pattern_la=_whiteshoulders|
 pattern_b= |
 pattern_ra= _whiteshoulders|
 pattern_sh=|
 pattern_so= |
 leftarm=007000 |
 body=FFFFFF |
 rightarm=007000 |
 shorts=000088 |
 socks=FFFFFF |
 title={{small|nežinomi metai}}
}}
|{{Football kit |
 pattern_la=_white_hoops|
 pattern_b=_white_hoops |
 pattern_ra=_white_hoops|
 pattern_sh=|
 pattern_so= |
 leftarm=007000 |
 body=007000 |
 rightarm=007000 |
 shorts=000088 |
 socks=007000 |
 title=2019/20 m.
}}
|{{Football kit |
 pattern_la=_white_hoops |
 pattern_b=_white_hoops |
 pattern_ra=_white_hoops |
 pattern_sh=|
 pattern_so=|
 leftarm=000080 |
 body=000080 |
 rightarm=000080 |
 shorts=FFFFFF |
 socks=FFFFFF |
 title=2019/20 m.
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = _jomasupernova19gw
| pattern_b = _jomasupernova19gw
| pattern_ra = _jomasupernova19gw
| pattern_sh = _jomafootballespanyol1718h
| pattern_so = _whitetop
| leftarm = 009346
| body = 055522
| rightarm = 055522
| shorts = 06286f
| socks = 009346
| title = 2020/21 m.
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = _jomasupernova19brw
| pattern_b = _jomasupernova19brw
| pattern_ra = _jomasupernova19brw
| pattern_sh = _Joma_white
| pattern_so = _whitetop
| leftarm = 0040ff
| body = 0040ff
| rightarm = 0040ff
| shorts = 009346
| socks = 0040ff
| title = 2020/21 m.
}}
|}

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2019–2020|III (B grupė)|2|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|II|16|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|III|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|—|—|—}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://www.mfckrystal.com/ Klubo oficiali svetainė]
* [https://www.facebook.com/fckrystal.kherson/ Facebook paskyra]
* [https://int.soccerway.com/teams/ukraine/fc-krystal-kherson-/19205/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/krystal-kherson/startseite/verein/26726 Transfermarkt]
* [https://www.worldfootball.net/teams/kristal-kherson/ worldfootball.net]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-krystal-kherson/21087/ Globalsportsarchive]

{{DEFAULTSORT:Kristal}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>h2yc1minp58ignp2fiejqgi34sfjg07</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819682</id>
      <parentid>7819681</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:43:11Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Nuorodos */</comment>
      <origin>7819682</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="4249" sha1="ae5igdc49zogznpxd82lw6cpk8oc3y8" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = MFK „Kristalas“
| image    = [[Vaizdas:MFK_Kristal.png|150px]]
| fullname = Муніципальний футбольний клуб «Кристал Херсон» &lt;br/&gt; Chersono savivaldybės futbolo klubas „Kristalas“
| founded  = 1961 m.
| ground   = „Krisatlo arena“, [[Chersonas]] 
| capacity = 3 000
| chairman = Serhijus Ševcovas
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 

| pattern_la1 = _jomasupernova19gw
| pattern_b1  = _jomasupernova19gw
| pattern_ra1 = _jomasupernova19gw
| pattern_sh1 = _jomafootballespanyol1718h
| pattern_so1 = _whitetop
| leftarm1    = 009346
| body1       = 055522
| rightarm1   = 055522
| shorts1     = 06286f
| socks1      = 009346
| pattern_la2 = _jomasupernova19brw
| pattern_b2  = _jomasupernova19brw
| pattern_ra2 = _jomasupernova19brw
| pattern_sh2 = _Joma_white
| pattern_so2 = _whitetop
| leftarm2    = 0040ff
| body2       = 0040ff
| rightarm2   = 0040ff
| shorts2     = 009346
| socks2      = 0040ff
}}

'''Chersono savivaldybės futbolo klubas „Kristalas“''' ({{uk|Муніципальний футбольний клуб «Кристал Херсон» }}) arba trumpiau '''Chersono „Kristalas“''', bei '''MFK „Kristalas“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Chersonas|Chersono]]. Namų rungtynes žaidžia „Kristalo“ arenoje, kuri talpina tris tūkst. žiūrovų. Dalyvauja Pirmos lygos pirmenybėse (nuo [[2020]] m.). 

== Istorija ==
Klubas įkurtas 1961 m. Nuo 2020–2021 m. sezono varžėsi Pirmoje lygoje.

== Spalvinė gama ==
Mėlyna, žalia ir balta - klubo spalvos.
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Blue;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Mėlyna'''
| style=&quot;background:Green;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Žalia'''
| style=&quot;background:white;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Balta'''
|}

== Apranga ==
;Sportinės aprangos pokyčiai:
* Namuose žaidžia žalia mėlyna balta aprangomis, o svečiuose balta. 
{|
|{{Football kit |
 pattern_la=|
 pattern_b= |
 pattern_ra= |
 pattern_sh=|
 pattern_so= |
 leftarm=007000 |
 body=000088 |
 rightarm=007000 |
 shorts=FFFFFF |
 socks=FFFFFF |
 title={{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 pattern_la=_whiteshoulders|
 pattern_b= |
 pattern_ra= _whiteshoulders|
 pattern_sh=|
 pattern_so= |
 leftarm=007000 |
 body=FFFFFF |
 rightarm=007000 |
 shorts=000088 |
 socks=FFFFFF |
 title={{small|nežinomi metai}}
}}
|{{Football kit |
 pattern_la=_white_hoops|
 pattern_b=_white_hoops |
 pattern_ra=_white_hoops|
 pattern_sh=|
 pattern_so= |
 leftarm=007000 |
 body=007000 |
 rightarm=007000 |
 shorts=000088 |
 socks=007000 |
 title=2019/20 m.
}}
|{{Football kit |
 pattern_la=_white_hoops |
 pattern_b=_white_hoops |
 pattern_ra=_white_hoops |
 pattern_sh=|
 pattern_so=|
 leftarm=000080 |
 body=000080 |
 rightarm=000080 |
 shorts=FFFFFF |
 socks=FFFFFF |
 title=2019/20 m.
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = _jomasupernova19gw
| pattern_b = _jomasupernova19gw
| pattern_ra = _jomasupernova19gw
| pattern_sh = _jomafootballespanyol1718h
| pattern_so = _whitetop
| leftarm = 009346
| body = 055522
| rightarm = 055522
| shorts = 06286f
| socks = 009346
| title = 2020/21 m.
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = _jomasupernova19brw
| pattern_b = _jomasupernova19brw
| pattern_ra = _jomasupernova19brw
| pattern_sh = _Joma_white
| pattern_so = _whitetop
| leftarm = 0040ff
| body = 0040ff
| rightarm = 0040ff
| shorts = 009346
| socks = 0040ff
| title = 2020/21 m.
}}
|}

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2019–2020|III (B grupė)|2|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|II|16|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|III|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|—|—|—}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://www.mfckrystal.com/ Klubo oficiali svetainė]
* [https://www.facebook.com/fckrystal.kherson/ Facebook paskyra]
* [https://int.soccerway.com/teams/ukraine/fc-krystal-kherson-/19205/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/krystal-kherson/startseite/verein/26726 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-krystal-kherson/21087/ Globalsportsarchive]

{{DEFAULTSORT:Kristal}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>ae5igdc49zogznpxd82lw6cpk8oc3y8</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819683</id>
      <parentid>7819682</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:43:22Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Nuorodos */</comment>
      <origin>7819683</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="4231" sha1="1z1iy7vdc1be5x9akyf5u0l4toip2n0" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = MFK „Kristalas“
| image    = [[Vaizdas:MFK_Kristal.png|150px]]
| fullname = Муніципальний футбольний клуб «Кристал Херсон» &lt;br/&gt; Chersono savivaldybės futbolo klubas „Kristalas“
| founded  = 1961 m.
| ground   = „Krisatlo arena“, [[Chersonas]] 
| capacity = 3 000
| chairman = Serhijus Ševcovas
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 

| pattern_la1 = _jomasupernova19gw
| pattern_b1  = _jomasupernova19gw
| pattern_ra1 = _jomasupernova19gw
| pattern_sh1 = _jomafootballespanyol1718h
| pattern_so1 = _whitetop
| leftarm1    = 009346
| body1       = 055522
| rightarm1   = 055522
| shorts1     = 06286f
| socks1      = 009346
| pattern_la2 = _jomasupernova19brw
| pattern_b2  = _jomasupernova19brw
| pattern_ra2 = _jomasupernova19brw
| pattern_sh2 = _Joma_white
| pattern_so2 = _whitetop
| leftarm2    = 0040ff
| body2       = 0040ff
| rightarm2   = 0040ff
| shorts2     = 009346
| socks2      = 0040ff
}}

'''Chersono savivaldybės futbolo klubas „Kristalas“''' ({{uk|Муніципальний футбольний клуб «Кристал Херсон» }}) arba trumpiau '''Chersono „Kristalas“''', bei '''MFK „Kristalas“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Chersonas|Chersono]]. Namų rungtynes žaidžia „Kristalo“ arenoje, kuri talpina tris tūkst. žiūrovų. Dalyvauja Pirmos lygos pirmenybėse (nuo [[2020]] m.). 

== Istorija ==
Klubas įkurtas 1961 m. Nuo 2020–2021 m. sezono varžėsi Pirmoje lygoje.

== Spalvinė gama ==
Mėlyna, žalia ir balta - klubo spalvos.
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Blue;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Mėlyna'''
| style=&quot;background:Green;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Žalia'''
| style=&quot;background:white;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Balta'''
|}

== Apranga ==
;Sportinės aprangos pokyčiai:
* Namuose žaidžia žalia mėlyna balta aprangomis, o svečiuose balta. 
{|
|{{Football kit |
 pattern_la=|
 pattern_b= |
 pattern_ra= |
 pattern_sh=|
 pattern_so= |
 leftarm=007000 |
 body=000088 |
 rightarm=007000 |
 shorts=FFFFFF |
 socks=FFFFFF |
 title={{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 pattern_la=_whiteshoulders|
 pattern_b= |
 pattern_ra= _whiteshoulders|
 pattern_sh=|
 pattern_so= |
 leftarm=007000 |
 body=FFFFFF |
 rightarm=007000 |
 shorts=000088 |
 socks=FFFFFF |
 title={{small|nežinomi metai}}
}}
|{{Football kit |
 pattern_la=_white_hoops|
 pattern_b=_white_hoops |
 pattern_ra=_white_hoops|
 pattern_sh=|
 pattern_so= |
 leftarm=007000 |
 body=007000 |
 rightarm=007000 |
 shorts=000088 |
 socks=007000 |
 title=2019/20 m.
}}
|{{Football kit |
 pattern_la=_white_hoops |
 pattern_b=_white_hoops |
 pattern_ra=_white_hoops |
 pattern_sh=|
 pattern_so=|
 leftarm=000080 |
 body=000080 |
 rightarm=000080 |
 shorts=FFFFFF |
 socks=FFFFFF |
 title=2019/20 m.
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = _jomasupernova19gw
| pattern_b = _jomasupernova19gw
| pattern_ra = _jomasupernova19gw
| pattern_sh = _jomafootballespanyol1718h
| pattern_so = _whitetop
| leftarm = 009346
| body = 055522
| rightarm = 055522
| shorts = 06286f
| socks = 009346
| title = 2020/21 m.
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = _jomasupernova19brw
| pattern_b = _jomasupernova19brw
| pattern_ra = _jomasupernova19brw
| pattern_sh = _Joma_white
| pattern_so = _whitetop
| leftarm = 0040ff
| body = 0040ff
| rightarm = 0040ff
| shorts = 009346
| socks = 0040ff
| title = 2020/21 m.
}}
|}

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2019–2020|III (B grupė)|2|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|II|16|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|III|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|—|—|—}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://www.mfckrystal.com/ Klubo oficiali svetainė]
* [https://www.facebook.com/fckrystal.kherson/ Facebook paskyra]
* [https://www.soccerway.com/team/krystal/6wiktSpU/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/krystal-kherson/startseite/verein/26726 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-krystal-kherson/21087/ Globalsportsarchive]

{{DEFAULTSORT:Kristal}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>1z1iy7vdc1be5x9akyf5u0l4toip2n0</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FK Polissja (2016)</title>
    <ns>0</ns>
    <id>578932</id>
    <revision>
      <id>7819760</id>
      <parentid>7735339</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:18:29Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819760</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5759" sha1="kogil43ob9kihiva87hidsbrfs07rdl" xml:space="preserve">{{reikšmė|2016 m. įkurtą futbolo klubą|iki 2005 m. gyvavusį futbolo klubą|[[FK Polissja Žitomir]]}}

{{fc-info
| clubname = FK „Polesė“ (Polissja)
| image    = [[Vaizdas:FK_Polissja.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Полісся» &lt;br/&gt; Futbolo klubas „Polissja“
| founded  = 2016 m.
| ground   = „Spartako arena“, [[Žitomiras]] 
| capacity = 5 928
| chairman = {{vlv|UKR}} Genadijus Butkevyčius
| manager  = {{vlv|UKR}} Volodymyras Zagurskis
| league   = '''Premjer lyga (I)'''
| season   = 2024–2025
| position = 4 vieta

|pattern_la1=_fcpz17h
|pattern_b1=_fcpz17h
|pattern_ra1=_fcpz17h
|pattern_sh1 =_fcpz17h
|leftarm1=f0cd00
|body1=
|rightarm1=
|shorts1=008800
|socks1=f0cd00
|pattern_la2=_fcpz17a
|pattern_b2=_fcpz17a
|pattern_ra2=_fcpz17a
|pattern_sh2 =_fcpz17a
|leftarm2=
|body2=
|rightarm2=
|shorts2=
|socks2=138737

}}

'''Žitomiro futbolo klubas „Polesė“ (Polissja)''' ({{uk|Футбольний клуб «Полісся»}}) arba trumpiau '''FK „Polesė“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Žitomiras|Žitomiro]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas [[2016]] metais. Tuo metu vadinosi '''Žitomiro savivaldybės futbolo klubu''' ({{uk|муніципальний футбольний клуб «Житомир»}}) arba sutrumpintai '''MFK Žitomir'''. Tuo metu klubas turėjo mėgėjiškos komandos statusą ir rungtyniavo mėgėjų lygoje.

Vėliau klubas buvo pervadintas ir tapo '''Futbolo klubu „Polesė“''' (FK Polissja). Buvo siekiama gauti profesionalaus klubo statusą.

Nuo 2020–2021 m. rungtyniavo Pirmoje lygoje. 2022–2023 m. sezone po pirmojo etapo pateko į stipriųjų ekipų grupę. O galutinėje ekipų rikiuotėje buvo pirmi ir tapo Pirmos lygos nugalėtojais.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/ukraine/persha-liga/20222023/championship-round/r71873/ 2022–2023 m. Pirmos lygos sezonas]&lt;/ref&gt;

== Sezonai ==
=== Ukrainos varžybos ===
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2017–2018|III (A grupė)|8|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2018–2019|III (A grupė)|3|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2019–2020|III (A grupė)|2|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|II|11|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|II|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|II|1|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|I|5|1/2 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|I|4|1/2 f.}}
{{fs2|UKR|2025–2026|I||}}
|}

== Spalvinė gama ==
Geltona, žalia ir balta.
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:yellow;color:green&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''POLISSJA'''
| style=&quot;background:Green;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''POLISSJA'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Green;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK_Polissja.png|150px]]'''POLISSJA'''
| style=&quot;background:white;color:green&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK_Polissja.png|150px]]'''POLISSJA'''
|}

== Apranga ==
;Sportinės aprangos pokyčiai:
* '''MFK Žitomiras''' ({{uk|МФК «Житомир»}}) aprangos 2016–2017 m. sezone. Aprangų gamintojas [[Lotto]].
* Namuose žaidė baltais marškinėlias, raudonais šortais ir raudonomis kojinėmis.
* Svečiuose rungtyniavo žalia apranga.
{|
|{{Football kit |
| pattern_la = 
| pattern_b  = _mfczt16h
| pattern_ra = _mfczt16h
| pattern_sh =
| pattern_so = 
| leftarm    = 
| body       = 
| rightarm   = 
| shorts     = FF0000
| socks      = FF0000
| title      = 2016–2017 m.
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = 
| pattern_la = 
| pattern_b  = _mfczt16a
| pattern_ra = _mfczt16a
| pattern_sh = 
| pattern_so = 
| leftarm    = 009668
| body       = 009668
| rightarm   = 009668
| shorts     = 009668
| socks      = 009668
| title      = 2016–2017 m.
}}
|}
* Namuose '''FK „Polissja“''' žaidžia gelton žalia apranga, o svečiuose – žalia balta.
* Nuo [[2017]] m. aprangų gamintojai – italų firma [[Erreà]]. 
{|
|{{Football kit |
| pattern_la = 
| pattern_b  = _fcpz17h
| pattern_ra = _fcpz17h
| pattern_sh = _fcpz17h
| pattern_so = 
| leftarm    = f0cd00
| body       = 
| rightarm   = 
| shorts     = 
| socks      = f0cd00
| title      = 2017–2018 m.
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = 
| pattern_b  = _fcpz17a
| pattern_ra = _fcpz17a
| pattern_sh = _fcpz17a
| pattern_so = 
| leftarm    = 
| body       = 
| rightarm   = 
| shorts     = 
| socks      = 138737
| title      = 2017–2018 m.
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = _fcpzh18h
| pattern_b  = _fcpzh18h
| pattern_ra = _fcpzh18
| pattern_sh = 
| pattern_so = 
| leftarm    = f0cd00
| body       = 
| rightarm   = 
| shorts     = 188d00
| socks      = ffef00
| title      = 2018–2019 m. 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = _fcpzh18a
| pattern_b  = _fcpzh18a
| pattern_ra = _fcpzh18a
| pattern_sh = _fcpzh18a
| pattern_so = 
| leftarm    = 
| body       = 
| rightarm   = 
| shorts     = 
| socks      = 269129
| title      = 2018–2019 m.
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = _polissya2021h
| pattern_b  = _polissya2021h
| pattern_ra = _polissya2021h
| pattern_sh = _polissya2021h
| leftarm    = FFEF00
| body       = FFEF00
| rightarm   = FFEF00
| shorts     = 188D00
| socks      = FFEF00
| title      = 2020–2021 m.
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = _polissya2021a
| pattern_b  = _polissya2021a
| pattern_ra = _polissya2021a
| pattern_sh = _polissya2021a
| leftarm    = 17B52F
| body       = 17B52F
| rightarm   = 17B52F
| shorts     = 17B52F
| socks      = 17B52F
| title      = 2020–2021 m.
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://polissyafc.com/ Klubo oficiali svetainė]
* [https://int.soccerway.com/teams/ukraine/polessya-zhitomir/3698/ SOCCERWAY]

{{DEFAULTSORT:Polissja}}
{{Premjer-Liha}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Polissja]]</text>
      <sha1>kogil43ob9kihiva87hidsbrfs07rdl</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819761</id>
      <parentid>7819760</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:18:41Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819761</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5750" sha1="1okalc4bfozns0a5nziu41s3pfv5zsl" xml:space="preserve">{{reikšmė|2016 m. įkurtą futbolo klubą|iki 2005 m. gyvavusį futbolo klubą|[[FK Polissja Žitomir]]}}

{{fc-info
| clubname = FK „Polesė“ (Polissja)
| image    = [[Vaizdas:FK_Polissja.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Полісся» &lt;br/&gt; Futbolo klubas „Polissja“
| founded  = 2016 m.
| ground   = „Spartako arena“, [[Žitomiras]] 
| capacity = 5 928
| chairman = {{vlv|UKR}} Genadijus Butkevyčius
| manager  = {{vlv|UKR}} Volodymyras Zagurskis
| league   = '''Premjer lyga (I)'''
| season   = 2024–2025
| position = 4 vieta

|pattern_la1=_fcpz17h
|pattern_b1=_fcpz17h
|pattern_ra1=_fcpz17h
|pattern_sh1 =_fcpz17h
|leftarm1=f0cd00
|body1=
|rightarm1=
|shorts1=008800
|socks1=f0cd00
|pattern_la2=_fcpz17a
|pattern_b2=_fcpz17a
|pattern_ra2=_fcpz17a
|pattern_sh2 =_fcpz17a
|leftarm2=
|body2=
|rightarm2=
|shorts2=
|socks2=138737

}}

'''Žitomiro futbolo klubas „Polesė“ (Polissja)''' ({{uk|Футбольний клуб «Полісся»}}) arba trumpiau '''FK „Polesė“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Žitomiras|Žitomiro]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 2016 m. Tuo metu vadinosi '''Žitomiro savivaldybės futbolo klubu''' ({{uk|муніципальний футбольний клуб «Житомир»}}) arba sutrumpintai '''MFK Žitomir'''. Tuo metu klubas turėjo mėgėjiškos komandos statusą ir rungtyniavo mėgėjų lygoje.

Vėliau klubas buvo pervadintas ir tapo '''Futbolo klubu „Polesė“''' (FK Polissja). Buvo siekiama gauti profesionalaus klubo statusą.

Nuo 2020–2021 m. rungtyniavo Pirmoje lygoje. 2022–2023 m. sezone po pirmojo etapo pateko į stipriųjų ekipų grupę. O galutinėje ekipų rikiuotėje buvo pirmi ir tapo Pirmos lygos nugalėtojais.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/ukraine/persha-liga/20222023/championship-round/r71873/ 2022–2023 m. Pirmos lygos sezonas]&lt;/ref&gt;

== Sezonai ==
=== Ukrainos varžybos ===
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2017–2018|III (A grupė)|8|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2018–2019|III (A grupė)|3|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2019–2020|III (A grupė)|2|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|II|11|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|II|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|II|1|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|I|5|1/2 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|I|4|1/2 f.}}
{{fs2|UKR|2025–2026|I||}}
|}

== Spalvinė gama ==
Geltona, žalia ir balta.
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:yellow;color:green&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''POLISSJA'''
| style=&quot;background:Green;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''POLISSJA'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Green;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK_Polissja.png|150px]]'''POLISSJA'''
| style=&quot;background:white;color:green&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK_Polissja.png|150px]]'''POLISSJA'''
|}

== Apranga ==
;Sportinės aprangos pokyčiai:
* '''MFK Žitomiras''' ({{uk|МФК «Житомир»}}) aprangos 2016–2017 m. sezone. Aprangų gamintojas [[Lotto]].
* Namuose žaidė baltais marškinėlias, raudonais šortais ir raudonomis kojinėmis.
* Svečiuose rungtyniavo žalia apranga.
{|
|{{Football kit |
| pattern_la = 
| pattern_b  = _mfczt16h
| pattern_ra = _mfczt16h
| pattern_sh =
| pattern_so = 
| leftarm    = 
| body       = 
| rightarm   = 
| shorts     = FF0000
| socks      = FF0000
| title      = 2016–2017 m.
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = 
| pattern_la = 
| pattern_b  = _mfczt16a
| pattern_ra = _mfczt16a
| pattern_sh = 
| pattern_so = 
| leftarm    = 009668
| body       = 009668
| rightarm   = 009668
| shorts     = 009668
| socks      = 009668
| title      = 2016–2017 m.
}}
|}
* Namuose '''FK „Polissja“''' žaidžia gelton žalia apranga, o svečiuose – žalia balta.
* Nuo [[2017]] m. aprangų gamintojai – italų firma [[Erreà]]. 
{|
|{{Football kit |
| pattern_la = 
| pattern_b  = _fcpz17h
| pattern_ra = _fcpz17h
| pattern_sh = _fcpz17h
| pattern_so = 
| leftarm    = f0cd00
| body       = 
| rightarm   = 
| shorts     = 
| socks      = f0cd00
| title      = 2017–2018 m.
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = 
| pattern_b  = _fcpz17a
| pattern_ra = _fcpz17a
| pattern_sh = _fcpz17a
| pattern_so = 
| leftarm    = 
| body       = 
| rightarm   = 
| shorts     = 
| socks      = 138737
| title      = 2017–2018 m.
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = _fcpzh18h
| pattern_b  = _fcpzh18h
| pattern_ra = _fcpzh18
| pattern_sh = 
| pattern_so = 
| leftarm    = f0cd00
| body       = 
| rightarm   = 
| shorts     = 188d00
| socks      = ffef00
| title      = 2018–2019 m. 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = _fcpzh18a
| pattern_b  = _fcpzh18a
| pattern_ra = _fcpzh18a
| pattern_sh = _fcpzh18a
| pattern_so = 
| leftarm    = 
| body       = 
| rightarm   = 
| shorts     = 
| socks      = 269129
| title      = 2018–2019 m.
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = _polissya2021h
| pattern_b  = _polissya2021h
| pattern_ra = _polissya2021h
| pattern_sh = _polissya2021h
| leftarm    = FFEF00
| body       = FFEF00
| rightarm   = FFEF00
| shorts     = 188D00
| socks      = FFEF00
| title      = 2020–2021 m.
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = _polissya2021a
| pattern_b  = _polissya2021a
| pattern_ra = _polissya2021a
| pattern_sh = _polissya2021a
| leftarm    = 17B52F
| body       = 17B52F
| rightarm   = 17B52F
| shorts     = 17B52F
| socks      = 17B52F
| title      = 2020–2021 m.
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://polissyafc.com/ Klubo oficiali svetainė]
* [https://int.soccerway.com/teams/ukraine/polessya-zhitomir/3698/ SOCCERWAY]

{{DEFAULTSORT:Polissja}}
{{Premjer-Liha}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Polissja]]</text>
      <sha1>1okalc4bfozns0a5nziu41s3pfv5zsl</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819762</id>
      <parentid>7819761</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:19:32Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Nuorodos */</comment>
      <origin>7819762</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5745" sha1="15y4v54gziyq6bbqd275tob9m3dvgua" xml:space="preserve">{{reikšmė|2016 m. įkurtą futbolo klubą|iki 2005 m. gyvavusį futbolo klubą|[[FK Polissja Žitomir]]}}

{{fc-info
| clubname = FK „Polesė“ (Polissja)
| image    = [[Vaizdas:FK_Polissja.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Полісся» &lt;br/&gt; Futbolo klubas „Polissja“
| founded  = 2016 m.
| ground   = „Spartako arena“, [[Žitomiras]] 
| capacity = 5 928
| chairman = {{vlv|UKR}} Genadijus Butkevyčius
| manager  = {{vlv|UKR}} Volodymyras Zagurskis
| league   = '''Premjer lyga (I)'''
| season   = 2024–2025
| position = 4 vieta

|pattern_la1=_fcpz17h
|pattern_b1=_fcpz17h
|pattern_ra1=_fcpz17h
|pattern_sh1 =_fcpz17h
|leftarm1=f0cd00
|body1=
|rightarm1=
|shorts1=008800
|socks1=f0cd00
|pattern_la2=_fcpz17a
|pattern_b2=_fcpz17a
|pattern_ra2=_fcpz17a
|pattern_sh2 =_fcpz17a
|leftarm2=
|body2=
|rightarm2=
|shorts2=
|socks2=138737

}}

'''Žitomiro futbolo klubas „Polesė“ (Polissja)''' ({{uk|Футбольний клуб «Полісся»}}) arba trumpiau '''FK „Polesė“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Žitomiras|Žitomiro]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 2016 m. Tuo metu vadinosi '''Žitomiro savivaldybės futbolo klubu''' ({{uk|муніципальний футбольний клуб «Житомир»}}) arba sutrumpintai '''MFK Žitomir'''. Tuo metu klubas turėjo mėgėjiškos komandos statusą ir rungtyniavo mėgėjų lygoje.

Vėliau klubas buvo pervadintas ir tapo '''Futbolo klubu „Polesė“''' (FK Polissja). Buvo siekiama gauti profesionalaus klubo statusą.

Nuo 2020–2021 m. rungtyniavo Pirmoje lygoje. 2022–2023 m. sezone po pirmojo etapo pateko į stipriųjų ekipų grupę. O galutinėje ekipų rikiuotėje buvo pirmi ir tapo Pirmos lygos nugalėtojais.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/ukraine/persha-liga/20222023/championship-round/r71873/ 2022–2023 m. Pirmos lygos sezonas]&lt;/ref&gt;

== Sezonai ==
=== Ukrainos varžybos ===
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2017–2018|III (A grupė)|8|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2018–2019|III (A grupė)|3|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2019–2020|III (A grupė)|2|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|II|11|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|II|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|II|1|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|I|5|1/2 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|I|4|1/2 f.}}
{{fs2|UKR|2025–2026|I||}}
|}

== Spalvinė gama ==
Geltona, žalia ir balta.
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:yellow;color:green&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''POLISSJA'''
| style=&quot;background:Green;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''POLISSJA'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Green;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK_Polissja.png|150px]]'''POLISSJA'''
| style=&quot;background:white;color:green&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK_Polissja.png|150px]]'''POLISSJA'''
|}

== Apranga ==
;Sportinės aprangos pokyčiai:
* '''MFK Žitomiras''' ({{uk|МФК «Житомир»}}) aprangos 2016–2017 m. sezone. Aprangų gamintojas [[Lotto]].
* Namuose žaidė baltais marškinėlias, raudonais šortais ir raudonomis kojinėmis.
* Svečiuose rungtyniavo žalia apranga.
{|
|{{Football kit |
| pattern_la = 
| pattern_b  = _mfczt16h
| pattern_ra = _mfczt16h
| pattern_sh =
| pattern_so = 
| leftarm    = 
| body       = 
| rightarm   = 
| shorts     = FF0000
| socks      = FF0000
| title      = 2016–2017 m.
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = 
| pattern_la = 
| pattern_b  = _mfczt16a
| pattern_ra = _mfczt16a
| pattern_sh = 
| pattern_so = 
| leftarm    = 009668
| body       = 009668
| rightarm   = 009668
| shorts     = 009668
| socks      = 009668
| title      = 2016–2017 m.
}}
|}
* Namuose '''FK „Polissja“''' žaidžia gelton žalia apranga, o svečiuose – žalia balta.
* Nuo [[2017]] m. aprangų gamintojai – italų firma [[Erreà]]. 
{|
|{{Football kit |
| pattern_la = 
| pattern_b  = _fcpz17h
| pattern_ra = _fcpz17h
| pattern_sh = _fcpz17h
| pattern_so = 
| leftarm    = f0cd00
| body       = 
| rightarm   = 
| shorts     = 
| socks      = f0cd00
| title      = 2017–2018 m.
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = 
| pattern_b  = _fcpz17a
| pattern_ra = _fcpz17a
| pattern_sh = _fcpz17a
| pattern_so = 
| leftarm    = 
| body       = 
| rightarm   = 
| shorts     = 
| socks      = 138737
| title      = 2017–2018 m.
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = _fcpzh18h
| pattern_b  = _fcpzh18h
| pattern_ra = _fcpzh18
| pattern_sh = 
| pattern_so = 
| leftarm    = f0cd00
| body       = 
| rightarm   = 
| shorts     = 188d00
| socks      = ffef00
| title      = 2018–2019 m. 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = _fcpzh18a
| pattern_b  = _fcpzh18a
| pattern_ra = _fcpzh18a
| pattern_sh = _fcpzh18a
| pattern_so = 
| leftarm    = 
| body       = 
| rightarm   = 
| shorts     = 
| socks      = 269129
| title      = 2018–2019 m.
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = _polissya2021h
| pattern_b  = _polissya2021h
| pattern_ra = _polissya2021h
| pattern_sh = _polissya2021h
| leftarm    = FFEF00
| body       = FFEF00
| rightarm   = FFEF00
| shorts     = 188D00
| socks      = FFEF00
| title      = 2020–2021 m.
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = _polissya2021a
| pattern_b  = _polissya2021a
| pattern_ra = _polissya2021a
| pattern_sh = _polissya2021a
| leftarm    = 17B52F
| body       = 17B52F
| rightarm   = 17B52F
| shorts     = 17B52F
| socks      = 17B52F
| title      = 2020–2021 m.
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://polissyafc.com/ Klubo oficiali svetainė]
* [https://www.soccerway.com/team/polissya-zhytomyr/f3sGNX3j/ SOCCERWAY]

{{DEFAULTSORT:Polissja}}
{{Premjer-Liha}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Polissja]]</text>
      <sha1>15y4v54gziyq6bbqd275tob9m3dvgua</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819763</id>
      <parentid>7819762</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:19:42Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Nuorodos */</comment>
      <origin>7819763</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5745" sha1="8504310xzcy2po2zrd8nyy3zhkwbs72" xml:space="preserve">{{reikšmė|2016 m. įkurtą futbolo klubą|iki 2005 m. gyvavusį futbolo klubą|[[FK Polissja Žitomir]]}}

{{fc-info
| clubname = FK „Polesė“ (Polissja)
| image    = [[Vaizdas:FK_Polissja.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Полісся» &lt;br/&gt; Futbolo klubas „Polissja“
| founded  = 2016 m.
| ground   = „Spartako arena“, [[Žitomiras]] 
| capacity = 5 928
| chairman = {{vlv|UKR}} Genadijus Butkevyčius
| manager  = {{vlv|UKR}} Volodymyras Zagurskis
| league   = '''Premjer lyga (I)'''
| season   = 2024–2025
| position = 4 vieta

|pattern_la1=_fcpz17h
|pattern_b1=_fcpz17h
|pattern_ra1=_fcpz17h
|pattern_sh1 =_fcpz17h
|leftarm1=f0cd00
|body1=
|rightarm1=
|shorts1=008800
|socks1=f0cd00
|pattern_la2=_fcpz17a
|pattern_b2=_fcpz17a
|pattern_ra2=_fcpz17a
|pattern_sh2 =_fcpz17a
|leftarm2=
|body2=
|rightarm2=
|shorts2=
|socks2=138737

}}

'''Žitomiro futbolo klubas „Polesė“ (Polissja)''' ({{uk|Футбольний клуб «Полісся»}}) arba trumpiau '''FK „Polesė“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Žitomiras|Žitomiro]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 2016 m. Tuo metu vadinosi '''Žitomiro savivaldybės futbolo klubu''' ({{uk|муніципальний футбольний клуб «Житомир»}}) arba sutrumpintai '''MFK Žitomir'''. Tuo metu klubas turėjo mėgėjiškos komandos statusą ir rungtyniavo mėgėjų lygoje.

Vėliau klubas buvo pervadintas ir tapo '''Futbolo klubu „Polesė“''' (FK Polissja). Buvo siekiama gauti profesionalaus klubo statusą.

Nuo 2020–2021 m. rungtyniavo Pirmoje lygoje. 2022–2023 m. sezone po pirmojo etapo pateko į stipriųjų ekipų grupę. O galutinėje ekipų rikiuotėje buvo pirmi ir tapo Pirmos lygos nugalėtojais.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/ukraine/persha-liga/20222023/championship-round/r71873/ 2022–2023 m. Pirmos lygos sezonas]&lt;/ref&gt;

== Sezonai ==
=== Ukrainos varžybos ===
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2017–2018|III (A grupė)|8|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2018–2019|III (A grupė)|3|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2019–2020|III (A grupė)|2|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|II|11|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|II|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|II|1|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|I|5|1/2 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|I|4|1/2 f.}}
{{fs2|UKR|2025–2026|I||}}
|}

== Spalvinė gama ==
Geltona, žalia ir balta.
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:yellow;color:green&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''POLISSJA'''
| style=&quot;background:Green;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''POLISSJA'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Green;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK_Polissja.png|150px]]'''POLISSJA'''
| style=&quot;background:white;color:green&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK_Polissja.png|150px]]'''POLISSJA'''
|}

== Apranga ==
;Sportinės aprangos pokyčiai:
* '''MFK Žitomiras''' ({{uk|МФК «Житомир»}}) aprangos 2016–2017 m. sezone. Aprangų gamintojas [[Lotto]].
* Namuose žaidė baltais marškinėlias, raudonais šortais ir raudonomis kojinėmis.
* Svečiuose rungtyniavo žalia apranga.
{|
|{{Football kit |
| pattern_la = 
| pattern_b  = _mfczt16h
| pattern_ra = _mfczt16h
| pattern_sh =
| pattern_so = 
| leftarm    = 
| body       = 
| rightarm   = 
| shorts     = FF0000
| socks      = FF0000
| title      = 2016–2017 m.
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = 
| pattern_la = 
| pattern_b  = _mfczt16a
| pattern_ra = _mfczt16a
| pattern_sh = 
| pattern_so = 
| leftarm    = 009668
| body       = 009668
| rightarm   = 009668
| shorts     = 009668
| socks      = 009668
| title      = 2016–2017 m.
}}
|}
* Namuose '''FK „Polissja“''' žaidžia gelton žalia apranga, o svečiuose – žalia balta.
* Nuo [[2017]] m. aprangų gamintojai – italų firma [[Erreà]]. 
{|
|{{Football kit |
| pattern_la = 
| pattern_b  = _fcpz17h
| pattern_ra = _fcpz17h
| pattern_sh = _fcpz17h
| pattern_so = 
| leftarm    = f0cd00
| body       = 
| rightarm   = 
| shorts     = 
| socks      = f0cd00
| title      = 2017–2018 m.
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = 
| pattern_b  = _fcpz17a
| pattern_ra = _fcpz17a
| pattern_sh = _fcpz17a
| pattern_so = 
| leftarm    = 
| body       = 
| rightarm   = 
| shorts     = 
| socks      = 138737
| title      = 2017–2018 m.
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = _fcpzh18h
| pattern_b  = _fcpzh18h
| pattern_ra = _fcpzh18
| pattern_sh = 
| pattern_so = 
| leftarm    = f0cd00
| body       = 
| rightarm   = 
| shorts     = 188d00
| socks      = ffef00
| title      = 2018–2019 m. 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = _fcpzh18a
| pattern_b  = _fcpzh18a
| pattern_ra = _fcpzh18a
| pattern_sh = _fcpzh18a
| pattern_so = 
| leftarm    = 
| body       = 
| rightarm   = 
| shorts     = 
| socks      = 269129
| title      = 2018–2019 m.
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = _polissya2021h
| pattern_b  = _polissya2021h
| pattern_ra = _polissya2021h
| pattern_sh = _polissya2021h
| leftarm    = FFEF00
| body       = FFEF00
| rightarm   = FFEF00
| shorts     = 188D00
| socks      = FFEF00
| title      = 2020–2021 m.
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = _polissya2021a
| pattern_b  = _polissya2021a
| pattern_ra = _polissya2021a
| pattern_sh = _polissya2021a
| leftarm    = 17B52F
| body       = 17B52F
| rightarm   = 17B52F
| shorts     = 17B52F
| socks      = 17B52F
| title      = 2020–2021 m.
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://polissyafc.com/ Klubo oficiali svetainė]
* [https://www.soccerway.com/team/polissya-zhytomyr/f3sGNX3j/ SOCCERWAY]

{{Premjer-Liha}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Polissja]]
{{DEFAULTSORT:Polissja}}</text>
      <sha1>8504310xzcy2po2zrd8nyy3zhkwbs72</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Angelė Vilutytė-Rimševičienė</title>
    <ns>0</ns>
    <id>584744</id>
    <revision>
      <id>7820036</id>
      <parentid>7818831</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T04:34:43Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Ed1974LT</username>
        <id>52229</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>[[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]]</comment>
      <origin>7820036</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="4340" sha1="9jkfwlm4zmo2mrd7m6nep5k8ps8vt3j" xml:space="preserve">{{Žmogaus biografija
|vardas= Angelė Vilutytė-Rimševičienė
|fonas=aca
|vaizdas= Angelė Vilutytė-Rimševičienė.jpg
|vaizdo dydis=220px
|antraštė= 
|gimimo data = {{Gimė|1943|6|29}}
|gimimo vieta = [[Kūriniai]], [[Kaltanėnų valsčius]]
|gimimo_vardas =  
|mirties data = {{Mirė|2022|6|27|1943|6|29}}
|mirties vieta = [[Vilnius]]
|palaidojimo vieta = [[Kaltanėnų kapinės]]e
|gyv_vieta = Vilnius
|tautybė = [[Lietuviai|lietuvių]]
|sutuoktinis =  
|tėvai = 
|vaikai =
|išsilavinimas =  
|alma_mater = [[Vilniaus universitetas]]
|doktorantūros_vadovas= 
|studentai =
|veikla = kalbininkė, redaktorė
|sritis = [[dialektologija]], [[leksikografija]]
|įstaigos = [[Lietuvių kalbos institutas|Lietuvių kalbos ir literatūros institutas]]
|pareigos =  
|žinomas =
|apdovanojimai = Lietuvos mokslo premija (1996 m.). 
|parašas =
|pastabos =
|vikiteka =
}}

'''Angelė Vilutytė-Rimševičienė''' ([[1943]] m. [[birželio 29]] d. [[Kūriniai|Kūriniuose]], [[Kaltanėnų valsčius|Kaltanėnų valsčiuje]] – [[2022]] m. [[birželio 27]] d. [[Vilnius|Vilniuje]])&lt;ref&gt;[https://www.versme.lt/nekrologas_Rimseviciene.htm Angelė Vilutytė-Rimševičienė 1943 06 29 – 2022 06 27]. „Versmės“ leidykla. 2022-06-29. Nuoroda tikrinta 2026-02-01.&lt;/ref&gt; – Lietuvos kalbininkė, leksikografė, dėstytoja, vertėja, redaktorė.

== Biografija ==
1966 m. baigė [[VU|Vilniaus universitetą]], klasikinės filologijos studijas – [[graikų kalba]]s.&lt;ref name=&quot;svencioniukrastas.lt&quot;&gt;svencioniukrastas.lt / [https://www.svencioniukrastas.lt/index.php?option=com_content&amp;view=article&amp;id=9111:myldami-savo-kalb-mylkime-savo-gimtj-krat&amp;catid=1075:2022-m-birelio-25-d Mylėdami savo kalbą, mylėkime savo gimtąjį kraštą]; Algis Jakštas | 2022 m. birželio 25 d.&lt;/ref&gt; 1966–2010 m. dirbo [[Lietuvių kalbos institutas|Lietuvių kalbos ir literatūros instituto]] Leksikografijos centre. 1975–1982 m. dėstė [[Lotynų kalba|lotynų kalbą]] [[VPU|Vilniaus pedagoginiame universitete]], 1988–2007 m. [[Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas|Vilniaus universiteto Medicinos fakultete]].

== Mokslinė veikla ==
A. Vilutytė-Rimševičienė – akademinio „[[Lietuvių kalbos žodynas|Lietuvių kalbos žodyno]]“ autorė (t. 10-20) ir redaktorė (t. 19-20). Daug dirbo rengiant „Lietuvių kalbos žodyno“ elektroninį variantą (2005 m., atnaujintas 2008 ir 2013 m.), Frazeologijos žodyną (2001 m.). Į lietuvių kalbą išvertė Sabinos Filipčak-Novickos, Zofijos Grech-Žmijevskos vadovėlį aukštųjų mokyklų studentams medikams ''Lingua Latina ad usum medicinae studentium'' (2004, 2010 m.).

Kalbininkė paskelbė aktualių straipsnių lietuvių dialektologijos, kalbos kultūros, teatro klausimais. Užrašė virš 70 000 leksikos vienetų su sakiniais „Lietuvių kalbos žodyno“ [[kartoteka]]i (iš jų – 40 000 iš gyvosios kalbos ir gimtosios tarmės), konsultavo rinkėjus ir pradedančiuosius rašyti žodyno tekstą, organizavo leksikos duomenų rinkimą. 2008 m. išleido „Kaltanėnų šnektos žodyną“. O parašytą knygą „Gimtinės kalbos lobiai“ kurią 2022 m. išleido „[[Versmė (leidykla)|Versmės]]“ leidykla,&lt;ref name=&quot;versme.lt&quot;&gt;versme.lt / [https://www.versme.lt/kalbos_lobiai.html Angelė Vilutytė-Rimševičienė „Gimtinės kalbos lobiai“]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}; nuoroda tikrinta: 2022.06.11&lt;/ref&gt; 2022 m. birželio 11 d pristatė savo gimtinės [[Kaltanėnų seniūnija|seniūnijos]] centro [[Kaltanėnai|Kaltanėnų]] miestelio bibliotekoje.&lt;ref name=&quot;svencioniukrastas.lt&quot;/&gt;

A. Vilutytė-Rimševičienė dalyvavo leksikos rinkimo ekspedicijose [[Pelesa|Pelesoje]], [[Rodūnia|Rodūnioje]], [[Degučiai|Degučiuose]], [[Žilinai|Žilinuose]], [[Adutiškis|Adutiškyje]] ir kitur. Rinko medžiagą ir nagrinėjo [[Jurgis Pabrėža|J. A. Pabrėžos]] leksikografinį palikimą.&lt;ref&gt;{{VLE|25|||[https://www.vle.lt/straipsnis/angele-vilutyte-rimseviciene/ Angelė Vilutytė-Rimševičienė]}}&lt;/ref&gt;

== Įvertinimas ==
* [[1996 m.]] [[Lietuvos mokslo premija]].

== Šaltiniai ==
{{išn}}

{{Lietuvos mokslo premijos laureatai}}

{{DEFAULTSORT:Vilutytė-Rimševičienė, Angelė}}
[[Kategorija:Lietuvos kalbininkai]]
[[Kategorija:Lietuvos mokslo premijos laureatai]]</text>
      <sha1>9jkfwlm4zmo2mrd7m6nep5k8ps8vt3j</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FC Sucleia</title>
    <ns>0</ns>
    <id>591594</id>
    <revision>
      <id>7819557</id>
      <parentid>7636971</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:07:00Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Nuorodos */</comment>
      <origin>7819557</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2408" sha1="hek8y1bhg46dhqeua64x7w8kw4myxub" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Suklėjos „Sucleia“
| image    = [[Vaizdas:FC Sucleia logo.png|150px]]
| fullname = Fotbal Club Sucleia
| founded  = [[2000]] m.
| ground   = Miesto stadionas, [[Čadir Lunga]]&lt;ref&gt;https://int.soccerway.com/teams/moldova/sucleia/43351/&lt;/ref&gt;
| capacity = 4 000
| chairman = 
| manager  = [[Ivanas Tabanovas]]
| league   = Moldavijos Pirma lyga
| season   = [[Moldavijos futbolo varžybos 2021–2022 m.|2021–2022]]
| position = 7 vieta, &lt;small&gt;''Divizia A''&lt;/small&gt; 
| 
| pattern_la1=_whiteborder|pattern_b1=_whiteshoulders|pattern_ra1=_whiteborder
| leftarm1=FF0000|body1=FF0000|rightarm1=FF0000|shorts1=FF0000|socks1=FFffff|
| pattern_la2=_blackborder|pattern_b2=_blackshoulders|pattern_ra2=_blackborder
| leftarm2=FFFFFF|body2=FFFFFF|rightarm2=FFFFFF|shorts2=000000|socks2=FF6600|
}}

'''Suklėjos „Sucleia“ futbolo klubas''' ({{en|Football Club Sucleia}}) – [[Moldavija|Moldavijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Suklėja|Suklėjos]].

== Istorija ==
Nuo 2020–2021 m. dalyvavo Divizia A pirmenybėse.&lt;ref&gt;https://divizia-a.md/ro/teams/fk-sukleja&lt;/ref&gt; 

Komandos treneriu buvo anksčiau Lietuvoje dirbęs [[Ivanas Tabanovas]], kuris [[2014]] m. dirbo [[FK Tauras Tauragė|Tauragės „Tauro“]] vyr. treneriu.&lt;ref&gt;https://www.transfermarkt.com/ivan-tabanov/profil/trainer/10846&lt;/ref&gt;

== Pasiekimai ==
2019 m. B divizijoje, Centro grupėje užėmė pirmą vietą.&lt;ref&gt;https://int.soccerway.com/national/moldova/divizia-b/2019/central/r50625/&lt;/ref&gt;

== Sezonai ==
{{fs1|MDA}}
{{fs2|MDA|2018|III &lt;small&gt;''Divizia B (Centras)''&lt;/small&gt;| 4 &lt;ref&gt;https://int.soccerway.com/national/moldova/divizia-b/2018/central/r45341/&lt;/ref&gt;| I etapas}}
{{fs2|MDA|2019|III &lt;small&gt;''Divizia B (Centras)''&lt;/small&gt;| 1 | II etapas}}
{{fs2|MDA|2020–2021|II ''(Divizia A)''| 5 | II etapas}}
{{fs2|MDA|2021–2022|II ''(Divizia A)''| 7 | I etapas}}
{{fs2|MDA|2022–2023|II|{{?}}| I etapas}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://int.soccerway.com/teams/moldova/sucleia/43351/ SOCCERWAY]
* [https://www.flashscore.com/team/sucleia/tp26jxs6/ FLASHSCORE]
* [https://www.transfermarkt.com/fc-sucleia/startseite/verein/85324 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fc-sucleia/36526/ Globalsportsarchive]
* [https://divizia-a.md/ro/teams/fk-sukleja divizia-a.md] (lygos oficiali svetainė)

{{DEFAULTSORT:Sucleia}}
[[Kategorija:Moldavijos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>hek8y1bhg46dhqeua64x7w8kw4myxub</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819558</id>
      <parentid>7819557</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:07:16Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Nuorodos */</comment>
      <origin>7819558</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2402" sha1="7i1xus40ozfpw1sjtyoaod484gg7fpm" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Suklėjos „Sucleia“
| image    = [[Vaizdas:FC Sucleia logo.png|150px]]
| fullname = Fotbal Club Sucleia
| founded  = [[2000]] m.
| ground   = Miesto stadionas, [[Čadir Lunga]]&lt;ref&gt;https://int.soccerway.com/teams/moldova/sucleia/43351/&lt;/ref&gt;
| capacity = 4 000
| chairman = 
| manager  = [[Ivanas Tabanovas]]
| league   = Moldavijos Pirma lyga
| season   = [[Moldavijos futbolo varžybos 2021–2022 m.|2021–2022]]
| position = 7 vieta, &lt;small&gt;''Divizia A''&lt;/small&gt; 
| 
| pattern_la1=_whiteborder|pattern_b1=_whiteshoulders|pattern_ra1=_whiteborder
| leftarm1=FF0000|body1=FF0000|rightarm1=FF0000|shorts1=FF0000|socks1=FFffff|
| pattern_la2=_blackborder|pattern_b2=_blackshoulders|pattern_ra2=_blackborder
| leftarm2=FFFFFF|body2=FFFFFF|rightarm2=FFFFFF|shorts2=000000|socks2=FF6600|
}}

'''Suklėjos „Sucleia“ futbolo klubas''' ({{en|Football Club Sucleia}}) – [[Moldavija|Moldavijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Suklėja|Suklėjos]].

== Istorija ==
Nuo 2020–2021 m. dalyvavo Divizia A pirmenybėse.&lt;ref&gt;https://divizia-a.md/ro/teams/fk-sukleja&lt;/ref&gt; 

Komandos treneriu buvo anksčiau Lietuvoje dirbęs [[Ivanas Tabanovas]], kuris [[2014]] m. dirbo [[FK Tauras Tauragė|Tauragės „Tauro“]] vyr. treneriu.&lt;ref&gt;https://www.transfermarkt.com/ivan-tabanov/profil/trainer/10846&lt;/ref&gt;

== Pasiekimai ==
2019 m. B divizijoje, Centro grupėje užėmė pirmą vietą.&lt;ref&gt;https://int.soccerway.com/national/moldova/divizia-b/2019/central/r50625/&lt;/ref&gt;

== Sezonai ==
{{fs1|MDA}}
{{fs2|MDA|2018|III &lt;small&gt;''Divizia B (Centras)''&lt;/small&gt;| 4 &lt;ref&gt;https://int.soccerway.com/national/moldova/divizia-b/2018/central/r45341/&lt;/ref&gt;| I etapas}}
{{fs2|MDA|2019|III &lt;small&gt;''Divizia B (Centras)''&lt;/small&gt;| 1 | II etapas}}
{{fs2|MDA|2020–2021|II ''(Divizia A)''| 5 | II etapas}}
{{fs2|MDA|2021–2022|II ''(Divizia A)''| 7 | I etapas}}
{{fs2|MDA|2022–2023|II|{{?}}| I etapas}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://www.soccerway.com/team/sucleia/tp26jxs6/ SOCCERWAY]
* [https://www.flashscore.com/team/sucleia/tp26jxs6/ FLASHSCORE]
* [https://www.transfermarkt.com/fc-sucleia/startseite/verein/85324 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fc-sucleia/36526/ Globalsportsarchive]
* [https://divizia-a.md/ro/teams/fk-sukleja divizia-a.md] (lygos oficiali svetainė)

{{DEFAULTSORT:Sucleia}}
[[Kategorija:Moldavijos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>7i1xus40ozfpw1sjtyoaod484gg7fpm</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819559</id>
      <parentid>7819558</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:07:38Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819559</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2260" sha1="l6kuomf95945at5fr6wkg6d9xtyoqz2" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Suklėjos „Sucleia“
| image    = [[Vaizdas:FC Sucleia logo.png|150px]]
| fullname = Fotbal Club Sucleia
| founded  = 2000 m.
| ground   = Miesto stadionas, [[Čadir Lunga]]&lt;ref&gt;https://int.soccerway.com/teams/moldova/sucleia/43351/&lt;/ref&gt;
| capacity = 4 000
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 
| 
| pattern_la1=_whiteborder|pattern_b1=_whiteshoulders|pattern_ra1=_whiteborder
| leftarm1=FF0000|body1=FF0000|rightarm1=FF0000|shorts1=FF0000|socks1=FFffff|
| pattern_la2=_blackborder|pattern_b2=_blackshoulders|pattern_ra2=_blackborder
| leftarm2=FFFFFF|body2=FFFFFF|rightarm2=FFFFFF|shorts2=000000|socks2=FF6600|
}}

'''Suklėjos „Sucleia“ futbolo klubas''' ({{en|Football Club Sucleia}}) – [[Moldavija|Moldavijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Suklėja|Suklėjos]].

== Istorija ==
Nuo 2020–2021 m. dalyvavo Divizia A pirmenybėse.&lt;ref&gt;https://divizia-a.md/ro/teams/fk-sukleja&lt;/ref&gt; 

Komandos treneriu buvo anksčiau Lietuvoje dirbęs [[Ivanas Tabanovas]], kuris [[2014]] m. dirbo [[FK Tauras Tauragė|Tauragės „Tauro“]] vyr. treneriu.&lt;ref&gt;https://www.transfermarkt.com/ivan-tabanov/profil/trainer/10846&lt;/ref&gt;

== Pasiekimai ==
2019 m. B divizijoje, Centro grupėje užėmė pirmą vietą.&lt;ref&gt;https://int.soccerway.com/national/moldova/divizia-b/2019/central/r50625/&lt;/ref&gt;

== Sezonai ==
{{fs1|MDA}}
{{fs2|MDA|2018|III &lt;small&gt;''Divizia B (Centras)''&lt;/small&gt;| 4 &lt;ref&gt;https://int.soccerway.com/national/moldova/divizia-b/2018/central/r45341/&lt;/ref&gt;| I etapas}}
{{fs2|MDA|2019|III &lt;small&gt;''Divizia B (Centras)''&lt;/small&gt;| 1 | II etapas}}
{{fs2|MDA|2020–2021|II ''(Divizia A)''| 5 | II etapas}}
{{fs2|MDA|2021–2022|II ''(Divizia A)''| 7 | I etapas}}
{{fs2|MDA|2022–2023|II|{{?}}| I etapas}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://www.soccerway.com/team/sucleia/tp26jxs6/ SOCCERWAY]
* [https://www.flashscore.com/team/sucleia/tp26jxs6/ FLASHSCORE]
* [https://www.transfermarkt.com/fc-sucleia/startseite/verein/85324 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fc-sucleia/36526/ Globalsportsarchive]
* [https://divizia-a.md/ro/teams/fk-sukleja divizia-a.md] (lygos oficiali svetainė)

{{DEFAULTSORT:Sucleia}}
[[Kategorija:Moldavijos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>l6kuomf95945at5fr6wkg6d9xtyoqz2</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FK Podillja</title>
    <ns>0</ns>
    <id>592772</id>
    <revision>
      <id>7819757</id>
      <parentid>7636876</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:17:36Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819757</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3551" sha1="o3u4tj3214vp3xvzexk6295k99jevo6" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = FK „Podolė“
| image    = [[Vaizdas:Podolės FK.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Поділля»
| founded  = 1960 m.
| ground   = „Podolės“ stadionas
| capacity = 6 800
| chairman = {{uk|Євген Бейдерман}}
| manager  = {{uk|Віталій Костишин}}
| league   = '''Pirma lyga (I)'''
| season   = 2024–2025
| position = 15 vieta, ''Pirma lyga''

|pattern_la1=
|pattern_b1=_stal1617h
|pattern_ra1=
|leftarm1=F8F8FF
|body1=F8F8FF
|rightarm1=F8F8FF
|shorts1=F8F8FF
|socks1=191970
|pattern_la2=
|pattern_b2=_dunav1617a
|pattern_ra2=
|leftarm2=002050
|body2=002050
|rightarm2=002050
|shorts2=002050
|socks2=F8F8FF
}}

'''„Podolės“ futbolo klubas''' arba '''Futbolo klubas „Podolė“''' ({{uk|Футбольний клуб «Поділля»}}) – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Chmelnyckis|Chmelnyckio]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas [[1960]] m., tuo metu vadinosi „Dinamo“ ({{uk|Футбольний клуб «Динамо»}}).

Pateko į Ukrainos Pirmos lygos pirmenybes 2021–2022 m. sezone.

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2016–2017|III|14|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2017–2018|III {{small|(„A“ grupė)}}|9|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2018–2019|III {{small|(„A“ grupė)}}|9|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2019–2020|III {{small|(„A“ grupė)}}|6|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|III {{small|(„A“ grupė)}}|1|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|II|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|—|—|—}}
{{fs2|UKR|2023–2024|II|12|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|II|15|1/32 f.}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''PODILLJA'''
| style=&quot;background:White;color:Blue&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''PODILLJA'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Podolės FK.png|150px]]'''PODILLJA'''
| style=&quot;background:White;color:Blue&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Podolės FK.png|150px]]'''PODILLJA'''
|}

== Apranga ==
;Sportinės aprangos pokyčiai:
* Namuose žaidžia [[balta]] apranga. 
{|
|{{Football kit |
 pattern_la= |
 pattern_b=_stal1617h |
 pattern_ra= |
 pattern_sh= |
 pattern_so= |
 leftarm= FFFFFF |
 body= 0000ff |
 rightarm= FFFFFF |
 shorts= FFFFFF |
 socks= 191970 |
 title= {{small|nežinomi metai}} &lt;br /&gt; namie
}}
|{{Football kit |
 pattern_la= |
 pattern_b=_dunav1617a |
 pattern_ra= |
 pattern_sh= |
 pattern_so= |
 leftarm= 002050 |
 body= 002050 |
 rightarm= 002050 |
 shorts= 002050 |
 socks= F8F8FF |
 title= {{small|nežinomi metai}} &lt;br /&gt; išvykose
}}
|{{Football kit |
 pattern_la= |
 pattern_b=_meppen1819h |
 pattern_ra= |
 pattern_sh= |
 pattern_so= |
 leftarm= F8F8FF |
 body= F8F8FF |
 rightarm= F8F8FF |
 shorts= F8F8FF |
 socks= F8F8FF |
 title= {{small|nežinomi metai}} &lt;br /&gt; namie
}}
|{{Football kit |
 pattern_la= |
 pattern_b= _meppen1819h|
 pattern_ra= |
 pattern_sh= |
 pattern_so= |
 leftarm= 0000FF |
 body= 0000FF |
 rightarm= 0000FF |
 shorts= 0000FF |
 socks= 0000FF |
 title= {{small|nežinomi metai}} &lt;br /&gt; išvykose
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* Oficiali klubo svetainė
* [https://int.soccerway.com/teams/ukraine/podillya-khmelnytskyi/36813/ SOCCERWAY]
* [https://teams.by/football-club-podillya-khmelnytskyi-2741/ teams.by] (Apie klubą)

{{DEFAULTSORT:Podolė}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>o3u4tj3214vp3xvzexk6295k99jevo6</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819758</id>
      <parentid>7819757</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:17:45Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819758</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3547" sha1="n5sfqbp2hhdlbll4sjjjppki20bu3wj" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = FK „Podolė“
| image    = [[Vaizdas:Podolės FK.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Поділля»
| founded  = 1960 m.
| ground   = „Podolės“ stadionas
| capacity = 6 800
| chairman = {{uk|Євген Бейдерман}}
| manager  = {{uk|Віталій Костишин}}
| league   = '''Pirma lyga (I)'''
| season   = 2024–2025
| position = 15 vieta, ''Pirma lyga''

|pattern_la1=
|pattern_b1=_stal1617h
|pattern_ra1=
|leftarm1=F8F8FF
|body1=F8F8FF
|rightarm1=F8F8FF
|shorts1=F8F8FF
|socks1=191970
|pattern_la2=
|pattern_b2=_dunav1617a
|pattern_ra2=
|leftarm2=002050
|body2=002050
|rightarm2=002050
|shorts2=002050
|socks2=F8F8FF
}}

'''„Podolės“ futbolo klubas''' arba '''Futbolo klubas „Podolė“''' ({{uk|Футбольний клуб «Поділля»}}) – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Chmelnyckis|Chmelnyckio]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 1960 m., tuo metu vadinosi „Dinamo“ ({{uk|Футбольний клуб «Динамо»}}).

Pateko į Ukrainos Pirmos lygos pirmenybes 2021–2022 m. sezone.

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2016–2017|III|14|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2017–2018|III {{small|(„A“ grupė)}}|9|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2018–2019|III {{small|(„A“ grupė)}}|9|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2019–2020|III {{small|(„A“ grupė)}}|6|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|III {{small|(„A“ grupė)}}|1|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|II|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|—|—|—}}
{{fs2|UKR|2023–2024|II|12|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|II|15|1/32 f.}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''PODILLJA'''
| style=&quot;background:White;color:Blue&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''PODILLJA'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Podolės FK.png|150px]]'''PODILLJA'''
| style=&quot;background:White;color:Blue&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Podolės FK.png|150px]]'''PODILLJA'''
|}

== Apranga ==
;Sportinės aprangos pokyčiai:
* Namuose žaidžia [[balta]] apranga. 
{|
|{{Football kit |
 pattern_la= |
 pattern_b=_stal1617h |
 pattern_ra= |
 pattern_sh= |
 pattern_so= |
 leftarm= FFFFFF |
 body= 0000ff |
 rightarm= FFFFFF |
 shorts= FFFFFF |
 socks= 191970 |
 title= {{small|nežinomi metai}} &lt;br /&gt; namie
}}
|{{Football kit |
 pattern_la= |
 pattern_b=_dunav1617a |
 pattern_ra= |
 pattern_sh= |
 pattern_so= |
 leftarm= 002050 |
 body= 002050 |
 rightarm= 002050 |
 shorts= 002050 |
 socks= F8F8FF |
 title= {{small|nežinomi metai}} &lt;br /&gt; išvykose
}}
|{{Football kit |
 pattern_la= |
 pattern_b=_meppen1819h |
 pattern_ra= |
 pattern_sh= |
 pattern_so= |
 leftarm= F8F8FF |
 body= F8F8FF |
 rightarm= F8F8FF |
 shorts= F8F8FF |
 socks= F8F8FF |
 title= {{small|nežinomi metai}} &lt;br /&gt; namie
}}
|{{Football kit |
 pattern_la= |
 pattern_b= _meppen1819h|
 pattern_ra= |
 pattern_sh= |
 pattern_so= |
 leftarm= 0000FF |
 body= 0000FF |
 rightarm= 0000FF |
 shorts= 0000FF |
 socks= 0000FF |
 title= {{small|nežinomi metai}} &lt;br /&gt; išvykose
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* Oficiali klubo svetainė
* [https://int.soccerway.com/teams/ukraine/podillya-khmelnytskyi/36813/ SOCCERWAY]
* [https://teams.by/football-club-podillya-khmelnytskyi-2741/ teams.by] (Apie klubą)

{{DEFAULTSORT:Podolė}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>n5sfqbp2hhdlbll4sjjjppki20bu3wj</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819759</id>
      <parentid>7819758</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:18:01Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Nuorodos */</comment>
      <origin>7819759</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3544" sha1="0byegkuc7bl9bznlsfqrfl7uunjdlj5" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = FK „Podolė“
| image    = [[Vaizdas:Podolės FK.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Поділля»
| founded  = 1960 m.
| ground   = „Podolės“ stadionas
| capacity = 6 800
| chairman = {{uk|Євген Бейдерман}}
| manager  = {{uk|Віталій Костишин}}
| league   = '''Pirma lyga (I)'''
| season   = 2024–2025
| position = 15 vieta, ''Pirma lyga''

|pattern_la1=
|pattern_b1=_stal1617h
|pattern_ra1=
|leftarm1=F8F8FF
|body1=F8F8FF
|rightarm1=F8F8FF
|shorts1=F8F8FF
|socks1=191970
|pattern_la2=
|pattern_b2=_dunav1617a
|pattern_ra2=
|leftarm2=002050
|body2=002050
|rightarm2=002050
|shorts2=002050
|socks2=F8F8FF
}}

'''„Podolės“ futbolo klubas''' arba '''Futbolo klubas „Podolė“''' ({{uk|Футбольний клуб «Поділля»}}) – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Chmelnyckis|Chmelnyckio]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 1960 m., tuo metu vadinosi „Dinamo“ ({{uk|Футбольний клуб «Динамо»}}).

Pateko į Ukrainos Pirmos lygos pirmenybes 2021–2022 m. sezone.

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2016–2017|III|14|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2017–2018|III {{small|(„A“ grupė)}}|9|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2018–2019|III {{small|(„A“ grupė)}}|9|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2019–2020|III {{small|(„A“ grupė)}}|6|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|III {{small|(„A“ grupė)}}|1|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|II|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|—|—|—}}
{{fs2|UKR|2023–2024|II|12|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|II|15|1/32 f.}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''PODILLJA'''
| style=&quot;background:White;color:Blue&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''PODILLJA'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Podolės FK.png|150px]]'''PODILLJA'''
| style=&quot;background:White;color:Blue&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Podolės FK.png|150px]]'''PODILLJA'''
|}

== Apranga ==
;Sportinės aprangos pokyčiai:
* Namuose žaidžia [[balta]] apranga. 
{|
|{{Football kit |
 pattern_la= |
 pattern_b=_stal1617h |
 pattern_ra= |
 pattern_sh= |
 pattern_so= |
 leftarm= FFFFFF |
 body= 0000ff |
 rightarm= FFFFFF |
 shorts= FFFFFF |
 socks= 191970 |
 title= {{small|nežinomi metai}} &lt;br /&gt; namie
}}
|{{Football kit |
 pattern_la= |
 pattern_b=_dunav1617a |
 pattern_ra= |
 pattern_sh= |
 pattern_so= |
 leftarm= 002050 |
 body= 002050 |
 rightarm= 002050 |
 shorts= 002050 |
 socks= F8F8FF |
 title= {{small|nežinomi metai}} &lt;br /&gt; išvykose
}}
|{{Football kit |
 pattern_la= |
 pattern_b=_meppen1819h |
 pattern_ra= |
 pattern_sh= |
 pattern_so= |
 leftarm= F8F8FF |
 body= F8F8FF |
 rightarm= F8F8FF |
 shorts= F8F8FF |
 socks= F8F8FF |
 title= {{small|nežinomi metai}} &lt;br /&gt; namie
}}
|{{Football kit |
 pattern_la= |
 pattern_b= _meppen1819h|
 pattern_ra= |
 pattern_sh= |
 pattern_so= |
 leftarm= 0000FF |
 body= 0000FF |
 rightarm= 0000FF |
 shorts= 0000FF |
 socks= 0000FF |
 title= {{small|nežinomi metai}} &lt;br /&gt; išvykose
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* Oficiali klubo svetainė
* [https://www.soccerway.com/team/fc-podillya-khmelnytskyi/dv8HqAo5/ SOCCERWAY]
* [https://teams.by/football-club-podillya-khmelnytskyi-2741/ teams.by] (Apie klubą)

{{DEFAULTSORT:Podolė}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>0byegkuc7bl9bznlsfqrfl7uunjdlj5</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FK Užhorod</title>
    <ns>0</ns>
    <id>592774</id>
    <revision>
      <id>7819818</id>
      <parentid>7636903</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:38:18Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819818</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3407" sha1="bvrqn2p7va813lp9401ifsv5wlu10ir" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = FK „Užhorodas“
| image    = [[Vaizdas:Užhorodo FK.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Ужгород»
| founded  = 2015 m.
| ground   = „Avanhardo“ stadionas, [[Užhorodas]]
| capacity = 12 000
| chairman = {{uk|Іван Дуран}}
| manager  = {{uk|Володимир Васютик}}
| league   = '''Antra lyga (III)'''
| season   = 2024–2025
| position = 6 vieta, Antra lyga „A“ grupė

| pattern_la1 =_macronunki1718ccw
| pattern_b1  =_macron uzhgorod2020
| pattern_ra1 =_macronunki1718ccw
| pattern_sh1 =_macrontempel1cw
| pattern_so1 = 810000
| socks1      = 810000
| pattern_la2 = _macron_uzhgorodaway2020
| pattern_b2  = _macron_uzhgorodaway2020
| pattern_ra2 = _macron_uzhgorodaway2020
| pattern_sh2 = _macron_uzhgorodaway2020_2
| pattern_so2 = 00dd00
| socks2      = ffffff
}}

'''„Užhorodo“ futbolo klubas''' arba '''Futbolo klubas „Užhorodas“''' ({{uk|Футбольний клуб «Ужгород»}}) – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Užhorodas|Užhorodo]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas [[1915]] m. Pateko į Ukrainos Pirmą lygą 2021–2022 m. sezone. Dėl karinės Rusijos agresijos klubas kurį laiko nutraukė dalyvavimo Ukrainos čempionate.

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2018–2019|IV {{small|(„A“ grupė)}}|6|—}}
{{fs2|UKR|2019–2020|III {{small|(„A“ grupė)}}|10|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|III {{small|(„A“ grupė)}}|2|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|II|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2024–2025|III|6 (A grupė)|1/64 f.}}
|}

== Apranga ==
;Sportinės aprangos pokyčiai:
* Namuose žaidžia [[ruda]] apranga. 
{|
|{{Football kit |
 pattern_la= _macronunki1718ccw|
 pattern_b=_macron uzhgorod2020 |
 pattern_ra= _macronunki1718ccw|
 pattern_sh= _macrontempel1cw|
 pattern_so=_ |
 leftarm= FFFFFF |
 body= FFFFFF |
 rightarm= FFFFFF |
 shorts= 810000 |
 socks= 810000 |
 title= {{small|2020 m.}} 
}}
|{{Football kit |
 pattern_la= _macron_uzhgorodaway2020|
 pattern_b= _macron_uzhgorodaway2020|
 pattern_ra= _macron_uzhgorodaway2020|
 pattern_sh= _macron_uzhgorodaway2020_2|
 pattern_so=  |
 leftarm= FFFFFF |
 body= FFFFFF |
 rightarm= FFFFFF |
 shorts= FFFFFF |
 socks= FFFFFF |
 title= {{small|2020 m.}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _macronthemiseco23cw
 |pattern_b  = _macronthemiseco23cw
 |pattern_ra = _macronthemiseco23cw
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 810000 
 |socks      = 810000 
 |title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _macronthemiseco23wg
 |pattern_b  = _macronthemiseco23wg
 |pattern_ra = _macronthemiseco23wg
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 008000
 |socks      = FFFFFF
 |title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [ Oficiali klubo svetainė] 
* [https://www.facebook.com/UzhFC/ Facebook paskyra]
* [https://www.youtube.com/channel/UCrUFztmKkp1pW0uYMy2XsHA YouTube paskyra]
* [https://int.soccerway.com/teams/ukraine/uzhhorod/47578/ SOCCERWAY]
* [https://www.flashscore.com/team/fc-uzhhorod/j3HT2tcJ/ FLASHSCORE]
* [https://www.transfermarkt.com/fk-uzhgorod/startseite/verein/74867 transfermarkt] (Klubo profilis)

{{DEFAULTSORT:Užhorodas}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]
[[Kategorija:Užhorodas]]</text>
      <sha1>bvrqn2p7va813lp9401ifsv5wlu10ir</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819819</id>
      <parentid>7819818</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:38:24Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819819</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3403" sha1="2qoo9ahoy7acqvtrclsnky5hydch4ak" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = FK „Užhorodas“
| image    = [[Vaizdas:Užhorodo FK.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Ужгород»
| founded  = 2015 m.
| ground   = „Avanhardo“ stadionas, [[Užhorodas]]
| capacity = 12 000
| chairman = {{uk|Іван Дуран}}
| manager  = {{uk|Володимир Васютик}}
| league   = '''Antra lyga (III)'''
| season   = 2024–2025
| position = 6 vieta, Antra lyga „A“ grupė

| pattern_la1 =_macronunki1718ccw
| pattern_b1  =_macron uzhgorod2020
| pattern_ra1 =_macronunki1718ccw
| pattern_sh1 =_macrontempel1cw
| pattern_so1 = 810000
| socks1      = 810000
| pattern_la2 = _macron_uzhgorodaway2020
| pattern_b2  = _macron_uzhgorodaway2020
| pattern_ra2 = _macron_uzhgorodaway2020
| pattern_sh2 = _macron_uzhgorodaway2020_2
| pattern_so2 = 00dd00
| socks2      = ffffff
}}

'''„Užhorodo“ futbolo klubas''' arba '''Futbolo klubas „Užhorodas“''' ({{uk|Футбольний клуб «Ужгород»}}) – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Užhorodas|Užhorodo]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 1915 m. Pateko į Ukrainos Pirmą lygą 2021–2022 m. sezone. Dėl karinės Rusijos agresijos klubas kurį laiko nutraukė dalyvavimo Ukrainos čempionate.

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2018–2019|IV {{small|(„A“ grupė)}}|6|—}}
{{fs2|UKR|2019–2020|III {{small|(„A“ grupė)}}|10|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|III {{small|(„A“ grupė)}}|2|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|II|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2024–2025|III|6 (A grupė)|1/64 f.}}
|}

== Apranga ==
;Sportinės aprangos pokyčiai:
* Namuose žaidžia [[ruda]] apranga. 
{|
|{{Football kit |
 pattern_la= _macronunki1718ccw|
 pattern_b=_macron uzhgorod2020 |
 pattern_ra= _macronunki1718ccw|
 pattern_sh= _macrontempel1cw|
 pattern_so=_ |
 leftarm= FFFFFF |
 body= FFFFFF |
 rightarm= FFFFFF |
 shorts= 810000 |
 socks= 810000 |
 title= {{small|2020 m.}} 
}}
|{{Football kit |
 pattern_la= _macron_uzhgorodaway2020|
 pattern_b= _macron_uzhgorodaway2020|
 pattern_ra= _macron_uzhgorodaway2020|
 pattern_sh= _macron_uzhgorodaway2020_2|
 pattern_so=  |
 leftarm= FFFFFF |
 body= FFFFFF |
 rightarm= FFFFFF |
 shorts= FFFFFF |
 socks= FFFFFF |
 title= {{small|2020 m.}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _macronthemiseco23cw
 |pattern_b  = _macronthemiseco23cw
 |pattern_ra = _macronthemiseco23cw
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 810000 
 |socks      = 810000 
 |title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _macronthemiseco23wg
 |pattern_b  = _macronthemiseco23wg
 |pattern_ra = _macronthemiseco23wg
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 008000
 |socks      = FFFFFF
 |title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [ Oficiali klubo svetainė] 
* [https://www.facebook.com/UzhFC/ Facebook paskyra]
* [https://www.youtube.com/channel/UCrUFztmKkp1pW0uYMy2XsHA YouTube paskyra]
* [https://int.soccerway.com/teams/ukraine/uzhhorod/47578/ SOCCERWAY]
* [https://www.flashscore.com/team/fc-uzhhorod/j3HT2tcJ/ FLASHSCORE]
* [https://www.transfermarkt.com/fk-uzhgorod/startseite/verein/74867 transfermarkt] (Klubo profilis)

{{DEFAULTSORT:Užhorodas}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]
[[Kategorija:Užhorodas]]</text>
      <sha1>2qoo9ahoy7acqvtrclsnky5hydch4ak</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819820</id>
      <parentid>7819819</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:38:40Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Nuorodos */</comment>
      <origin>7819820</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3326" sha1="aus827fconiufk7nxsi4ukp3idkaepa" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = FK „Užhorodas“
| image    = [[Vaizdas:Užhorodo FK.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Ужгород»
| founded  = 2015 m.
| ground   = „Avanhardo“ stadionas, [[Užhorodas]]
| capacity = 12 000
| chairman = {{uk|Іван Дуран}}
| manager  = {{uk|Володимир Васютик}}
| league   = '''Antra lyga (III)'''
| season   = 2024–2025
| position = 6 vieta, Antra lyga „A“ grupė

| pattern_la1 =_macronunki1718ccw
| pattern_b1  =_macron uzhgorod2020
| pattern_ra1 =_macronunki1718ccw
| pattern_sh1 =_macrontempel1cw
| pattern_so1 = 810000
| socks1      = 810000
| pattern_la2 = _macron_uzhgorodaway2020
| pattern_b2  = _macron_uzhgorodaway2020
| pattern_ra2 = _macron_uzhgorodaway2020
| pattern_sh2 = _macron_uzhgorodaway2020_2
| pattern_so2 = 00dd00
| socks2      = ffffff
}}

'''„Užhorodo“ futbolo klubas''' arba '''Futbolo klubas „Užhorodas“''' ({{uk|Футбольний клуб «Ужгород»}}) – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Užhorodas|Užhorodo]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 1915 m. Pateko į Ukrainos Pirmą lygą 2021–2022 m. sezone. Dėl karinės Rusijos agresijos klubas kurį laiko nutraukė dalyvavimo Ukrainos čempionate.

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2018–2019|IV {{small|(„A“ grupė)}}|6|—}}
{{fs2|UKR|2019–2020|III {{small|(„A“ grupė)}}|10|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|III {{small|(„A“ grupė)}}|2|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|II|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2024–2025|III|6 (A grupė)|1/64 f.}}
|}

== Apranga ==
;Sportinės aprangos pokyčiai:
* Namuose žaidžia [[ruda]] apranga. 
{|
|{{Football kit |
 pattern_la= _macronunki1718ccw|
 pattern_b=_macron uzhgorod2020 |
 pattern_ra= _macronunki1718ccw|
 pattern_sh= _macrontempel1cw|
 pattern_so=_ |
 leftarm= FFFFFF |
 body= FFFFFF |
 rightarm= FFFFFF |
 shorts= 810000 |
 socks= 810000 |
 title= {{small|2020 m.}} 
}}
|{{Football kit |
 pattern_la= _macron_uzhgorodaway2020|
 pattern_b= _macron_uzhgorodaway2020|
 pattern_ra= _macron_uzhgorodaway2020|
 pattern_sh= _macron_uzhgorodaway2020_2|
 pattern_so=  |
 leftarm= FFFFFF |
 body= FFFFFF |
 rightarm= FFFFFF |
 shorts= FFFFFF |
 socks= FFFFFF |
 title= {{small|2020 m.}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _macronthemiseco23cw
 |pattern_b  = _macronthemiseco23cw
 |pattern_ra = _macronthemiseco23cw
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 810000 
 |socks      = 810000 
 |title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _macronthemiseco23wg
 |pattern_b  = _macronthemiseco23wg
 |pattern_ra = _macronthemiseco23wg
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 008000
 |socks      = FFFFFF
 |title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [ Oficiali klubo svetainė] 
* [https://www.facebook.com/UzhFC/ Facebook paskyra]
* [https://int.soccerway.com/teams/ukraine/uzhhorod/47578/ SOCCERWAY]
* [https://www.flashscore.com/team/fc-uzhhorod/j3HT2tcJ/ FLASHSCORE]
* [https://www.transfermarkt.com/fk-uzhgorod/startseite/verein/74867 transfermarkt] (Klubo profilis)

{{DEFAULTSORT:Užhorodas}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]
[[Kategorija:Užhorodas]]</text>
      <sha1>aus827fconiufk7nxsi4ukp3idkaepa</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819821</id>
      <parentid>7819820</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:38:55Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Nuorodos */</comment>
      <origin>7819821</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3307" sha1="a6giuulo73f9ln2jq11c1pbtxkz1oac" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = FK „Užhorodas“
| image    = [[Vaizdas:Užhorodo FK.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Ужгород»
| founded  = 2015 m.
| ground   = „Avanhardo“ stadionas, [[Užhorodas]]
| capacity = 12 000
| chairman = {{uk|Іван Дуран}}
| manager  = {{uk|Володимир Васютик}}
| league   = '''Antra lyga (III)'''
| season   = 2024–2025
| position = 6 vieta, Antra lyga „A“ grupė

| pattern_la1 =_macronunki1718ccw
| pattern_b1  =_macron uzhgorod2020
| pattern_ra1 =_macronunki1718ccw
| pattern_sh1 =_macrontempel1cw
| pattern_so1 = 810000
| socks1      = 810000
| pattern_la2 = _macron_uzhgorodaway2020
| pattern_b2  = _macron_uzhgorodaway2020
| pattern_ra2 = _macron_uzhgorodaway2020
| pattern_sh2 = _macron_uzhgorodaway2020_2
| pattern_so2 = 00dd00
| socks2      = ffffff
}}

'''„Užhorodo“ futbolo klubas''' arba '''Futbolo klubas „Užhorodas“''' ({{uk|Футбольний клуб «Ужгород»}}) – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Užhorodas|Užhorodo]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 1915 m. Pateko į Ukrainos Pirmą lygą 2021–2022 m. sezone. Dėl karinės Rusijos agresijos klubas kurį laiko nutraukė dalyvavimo Ukrainos čempionate.

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2018–2019|IV {{small|(„A“ grupė)}}|6|—}}
{{fs2|UKR|2019–2020|III {{small|(„A“ grupė)}}|10|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2020–2021|III {{small|(„A“ grupė)}}|2|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|II|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2024–2025|III|6 (A grupė)|1/64 f.}}
|}

== Apranga ==
;Sportinės aprangos pokyčiai:
* Namuose žaidžia [[ruda]] apranga. 
{|
|{{Football kit |
 pattern_la= _macronunki1718ccw|
 pattern_b=_macron uzhgorod2020 |
 pattern_ra= _macronunki1718ccw|
 pattern_sh= _macrontempel1cw|
 pattern_so=_ |
 leftarm= FFFFFF |
 body= FFFFFF |
 rightarm= FFFFFF |
 shorts= 810000 |
 socks= 810000 |
 title= {{small|2020 m.}} 
}}
|{{Football kit |
 pattern_la= _macron_uzhgorodaway2020|
 pattern_b= _macron_uzhgorodaway2020|
 pattern_ra= _macron_uzhgorodaway2020|
 pattern_sh= _macron_uzhgorodaway2020_2|
 pattern_so=  |
 leftarm= FFFFFF |
 body= FFFFFF |
 rightarm= FFFFFF |
 shorts= FFFFFF |
 socks= FFFFFF |
 title= {{small|2020 m.}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _macronthemiseco23cw
 |pattern_b  = _macronthemiseco23cw
 |pattern_ra = _macronthemiseco23cw
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 810000 
 |socks      = 810000 
 |title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _macronthemiseco23wg
 |pattern_b  = _macronthemiseco23wg
 |pattern_ra = _macronthemiseco23wg
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 008000
 |socks      = FFFFFF
 |title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [ Oficiali klubo svetainė] 
* [https://www.facebook.com/UzhFC/ Facebook paskyra]
* [https://www.soccerway.com/team/fc-uzhhorod/j3HT2tcJ/ SOCCERWAY]
* [https://www.flashscore.com/team/fc-uzhhorod/j3HT2tcJ/ FLASHSCORE]
* [https://www.transfermarkt.com/fk-uzhgorod/startseite/verein/74867 Transfermarkt] 

{{DEFAULTSORT:Užhorodas}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]
[[Kategorija:Užhorodas]]</text>
      <sha1>a6giuulo73f9ln2jq11c1pbtxkz1oac</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FK Metalist (2019)</title>
    <ns>0</ns>
    <id>593035</id>
    <revision>
      <id>7819704</id>
      <parentid>7636858</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:49:59Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819704</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="8153" sha1="9nhvikdj09sn3zm8n615wfmfy3ug3rd" xml:space="preserve">{{reikšmė|2019 m. įkurtą futbolo klubą|iki 2016 m. gyvavusį futbolo klubą|[[FK Metalìst Harkìv]]}}
{{reikšmė|2019 m. įkurtą futbolo klubą|2016 m. įkurtą futbolo klubą|[[Metalist 1925]]}}

{{fc-info
| clubname = FK „Metalist“
| fullname = Футбольний клуб «Металіст»
| image    = [[Vaizdas:Emblema mh.gif|150px]]
| founded  = 2019 m.
| ground   = „Avanhardo“ stadionas, [[Užhorodas]]
| capacity = 10 200
| chairman = {{vlv|Ukraina}} Oleksandras Jaroslavskis &lt;br /&gt; ({{uk|Олександр Ярославський}})
| manager  = {{vlv|Ukraina}} Andrijus Aniščenka &lt;br /&gt; ({{uk|Андрій Аніщенко}})
| league   = '''Pirma lyga (I)'''
| season   = 2024–2025
| position = 6 vieta, Pirma lyga

| pattern_la1 = _jomatoletum4yb
| pattern_b1 = _jomatoletum4yb
| pattern_ra1 = _jomatoletum4yb
| pattern_sh1 = _ 
| pattern_so1 = 
| leftarm1 = FFFF00
| body1 = FFFF00
| rightarm1 = FFFF00
| shorts1 = FFFF00
| socks1 = FFFF00
| pattern_la2 = 
| pattern_b2 = _metalist2122a
| pattern_ra2 =
| pattern_sh2 = 
| pattern_so2 = 
| leftarm2 = 000040
| body2 = 000040
| rightarm2 = 000040
| socks2 = 000040
| shorts2 = 000040
| pattern_la3 = 
| pattern_b3 = _metalist2122t
| pattern_ra3 =
| pattern_sh3 = 
| pattern_so3 = 
| leftarm3 = FFFFFF
| body3 = FFFFFF
| rightarm3 = FFFFFF
| socks3 = FFFFFF
| shorts3 = FFFFFF
}}

'''„Metalisto“ futbolo klubas''' arba '''Futbolo klubas „Metalist“''' ({{uk|Футбольний клуб «Металіст»}}) – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Charkivas|Charkivo]].

== Istorija ==
=== „Metalo“ futbolo klubas ===
Klubas įkurtas [[2019]] m. [[spalio 10]] d.&lt;ref&gt;https://www.ua-football.com/ua/ukrainian/news/1593788496-harkivskiy-fk-metal-zareyestrovaniy-za-tiyeyu-zh-adresoyu-de-roztashovaniy-osk-metalist.html&lt;/ref&gt; Tuo metu vadinosi FK „Metal“. Legendinis [[FK Metalìst Harkìv|Charkivo „Metalistas“]] bankrutavo [[2016]] m. ir buvo įkurta keletas kontorų, kurios siekė perimti šio klubo istoriją ir vardą.

'''FK „Metal'''“ 2019–2020 m. sezone žaidė Antroje lygoje, B grupėje. tapo šios grupės nugalėtojais ir pateko į Ukrainos Pirmos lygos pirmenybes 2021/22 m. sezone.
=== „Metalisto“ futbolo klubas ===
Prieš 2021–2022 m. čempionatą klubas pasikeitė pavadinimą ir tapo '''„Metalisto“ futbolo klubu'''.

== Pavadinimų kaita ==
* 2019–2021: Futbolo klubas „Metalas“ ({{uk|«Метал»}})
* Nuo 2021: Futbolo klubas „Metalistas“ ({{uk|«Металіст»}})

== Sezonai ==
=== Ukrainos varžybos ===
; FK Metal
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2020–2021|III {{small|(„B“ grupė)}}|1|1⁄64 finalo}}
|}
; FK Metalist
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2021–2022|II|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|I|15 {{decrease}}|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|II|14|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|II|6|1/32 f.}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Yellow;color:Blue&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Metalist'''
| style=&quot;background:#191970;color:Yellow&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Metalist'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Yellow;color:Blue&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Emblema mh.gif|150px]]'''Metalist'''
| style=&quot;background:#191970;color:Yellow&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Emblema mh.gif|150px]]'''Metalist'''
|}

== Apranga ==
;Sportinės aprangos pokyčiai:
* Namuose žaidžia [[geltona]] apranga. 
* Išvykose gali žaisti tamsiai mėlyna su geltonais žymenimis.
* Aprangų gamintojai 2021–2022 m. sezone – ispanų firma [[Joma]].
{|
|{{Football kit |
 pattern_la= |
 pattern_b= |
 pattern_ra= |
 pattern_sh= |
 pattern_so=  |
 leftarm= ffdf00 |
 body= ffdf00 |
 rightarm= ffdf00 |
 shorts= ffdf00 |
 socks= ffdf00 |
 title= {{small|2019–2020 m.}} 
}}
|{{Football kit |
 pattern_la= |
 pattern_b= |
 pattern_ra= |
 pattern_sh= |
 pattern_so=  |
 leftarm= 191970 |
 body= 191970 |
 rightarm= 191970 |
 shorts= 191970 |
 socks= 191970 |
 title= {{small|2019–2020 m.}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _jomagrafity3y
 |pattern_b  = _jomagrafity3y
 |pattern_ra = _jomagrafity3y
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFEE00
 |socks      = FFEE00
 |title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _jomagrafity3n
 |pattern_b  = _jomagrafity3n
 |pattern_ra = _jomagrafity3n
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 000044
 |socks      = 000044
 | title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _jomatoletum4yb
 |pattern_b  = _jomatoletum4yb
 |pattern_ra = _jomatoletum4yb
 |pattern_sh = 
 |pattern_so =  
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFF00
 |socks      = FFFF00
 | title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _metalist2122a
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so =  
 |pattern_sh = 
 |pattern_so =  
 |leftarm    = 000040
 |body       = 000040
 |rightarm   = 000040
 |shorts     = 000040
 |socks      = 000040
 | title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _jomatoletum4wb
 |pattern_b  = _jomatoletum4wb
 |pattern_ra = _jomatoletum4wb
 |pattern_sh = 
 |pattern_so =  
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
 | title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Sudėtis ==
Atnaujinta: [[2023]] m. [[rugpjūčio 7]] d.&lt;ref&gt;{{Cite web|url=https://www.transfermarkt.co.uk/-/startseite/verein/83678|title=Metalist Kharkiv - Club profile |publisher=Transfermarkt}}&lt;/ref&gt;

{{Fs start}}
{{Fs player|no= 5|nat= UKR |name=[[Denisas Pidručnas]]|pos=MF}}
{{Fs player|no= 6|nat= UKR |name=Daniil Teplyakov|pos=FW}}
{{Fs player|no= 7|nat= UKR |name=Yevgeniy Ryazantsev|pos=FW}}
{{Fs player|no= 8|nat= UKR |name=Kyrylo Digtyar|pos=DF}}
{{Fs player|no= 9|nat= UKR |name=Genadijus Synčukas|pos=MF}}
{{Fs player|no=11|nat= UKR |name=Oleksandras Cvirenka|pos=MF}}
{{Fs player|no=13|nat= UKR |name=Oleksijus Goriajnovas|pos=MF}}
{{Fs player|no=14|nat= UKR |name=Kyrylo Vlaga|pos=DF}}
{{Fs player|no=16|nat= UKR |name=Roman Gorenko|pos=MF}}
{{Fs player|no=17|nat=UKR|name=Daniil Prykhodko|pos=DF}}
{{Fs player|no=18|nat=UKR|name=Oleksandras Matkobožykas|pos=DF}}
{{Fs player|no=19|nat=UKR|name=Danylo Kaydalov|pos=FW}}
{{Fs player|no=20|nat=UKR|name=Daniel Vernattus|pos=DF}}
{{Fs player|no=21|nat=UKR|name=Maksymas Bagačanskis|pos=MF}}
{{Fs mid}}
{{Fs player|no= 22 |nat= UKR |name=Andriy Busko|pos=DF}}
{{Fs player|no= 25 |nat= UKR |name=Vladyslav Rybak|pos=GK}}
{{Fs player|no= 29 |nat= UKR |name=Jegoras Abramovas|pos=DF}}
{{Fs player|no=30|nat= UKR |name=Jaroslavas Karpizinas|pos=FW}}
{{Fs player| no = 31 | nat = UKR | pos = GK | name =Dmytro Fastov|other=skol. in [[FK Karpaty (2020)|Karpaty]]}}
{{Fs player|no=37|nat= UKR |name=Jegoras Krasnikovas|pos=FW}}
{{Fs player|no= 70|nat= UKR |name=Stanislav Morarenko|pos=MF}}
{{Fs player| no = 77| nat = UKR | pos = MF| name =Aleksas Čidomere}}
{{Fs player|no=78|nat= UKR |name=Sergijus Šumilovas|pos=GK}}
{{Fs player|no=88|nat= BRA |name=Victor Yan|pos=MF}}
{{Fs player|no=98|nat= UKR|name=Maksymas Orichovskis|pos=DF}}
{{Fs player|no=99|nat=BRA|name=Gabriel Gomes|pos=DF}}
{{Fs player|no=|nat=UKR|name=Artur Rudko|pos=GK}}
{{Fs player|no=|nat=UKR|name=Jegoras Klymenčukas|pos=DF}}
{{Fs end}}

== Garsesni žaidėjai ==
* {{vlv|Ukraina}} [[Denisas Pidručnas]]

== Taip pat skaitykite ==
* [[Metalist 1925]]
* [[FK Metalìst Harkìv]]

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://fcmetalist.com.ua/ Oficiali klubo svetainė]
* [https://int.soccerway.com/teams/ukraine/metal-kharkiv/51078/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/metal-kharkiv/startseite/verein/83678 Transfermarkt] (Klubo profilis)
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-metalist-kharkiv/50376/ Globalsportsarchive]

{{DEFAULTSORT:Metalist}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>9nhvikdj09sn3zm8n615wfmfy3ug3rd</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819705</id>
      <parentid>7819704</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:50:11Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819705</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="8145" sha1="22q6a5iu2lko5lwy1od0f1yaixr4637" xml:space="preserve">{{reikšmė|2019 m. įkurtą futbolo klubą|iki 2016 m. gyvavusį futbolo klubą|[[FK Metalìst Harkìv]]}}
{{reikšmė|2019 m. įkurtą futbolo klubą|2016 m. įkurtą futbolo klubą|[[Metalist 1925]]}}

{{fc-info
| clubname = FK „Metalist“
| fullname = Футбольний клуб «Металіст»
| image    = [[Vaizdas:Emblema mh.gif|150px]]
| founded  = 2019 m.
| ground   = „Avanhardo“ stadionas, [[Užhorodas]]
| capacity = 10 200
| chairman = {{vlv|Ukraina}} Oleksandras Jaroslavskis &lt;br /&gt; ({{uk|Олександр Ярославський}})
| manager  = {{vlv|Ukraina}} Andrijus Aniščenka &lt;br /&gt; ({{uk|Андрій Аніщенко}})
| league   = '''Pirma lyga (I)'''
| season   = 2024–2025
| position = 6 vieta, Pirma lyga

| pattern_la1 = _jomatoletum4yb
| pattern_b1 = _jomatoletum4yb
| pattern_ra1 = _jomatoletum4yb
| pattern_sh1 = _ 
| pattern_so1 = 
| leftarm1 = FFFF00
| body1 = FFFF00
| rightarm1 = FFFF00
| shorts1 = FFFF00
| socks1 = FFFF00
| pattern_la2 = 
| pattern_b2 = _metalist2122a
| pattern_ra2 =
| pattern_sh2 = 
| pattern_so2 = 
| leftarm2 = 000040
| body2 = 000040
| rightarm2 = 000040
| socks2 = 000040
| shorts2 = 000040
| pattern_la3 = 
| pattern_b3 = _metalist2122t
| pattern_ra3 =
| pattern_sh3 = 
| pattern_so3 = 
| leftarm3 = FFFFFF
| body3 = FFFFFF
| rightarm3 = FFFFFF
| socks3 = FFFFFF
| shorts3 = FFFFFF
}}

'''„Metalisto“ futbolo klubas''' arba '''Futbolo klubas „Metalist“''' ({{uk|Футбольний клуб «Металіст»}}) – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Charkivas|Charkivo]].

== Istorija ==
=== „Metalo“ futbolo klubas ===
Klubas įkurtas 2019 m. spalio 10 d.&lt;ref&gt;https://www.ua-football.com/ua/ukrainian/news/1593788496-harkivskiy-fk-metal-zareyestrovaniy-za-tiyeyu-zh-adresoyu-de-roztashovaniy-osk-metalist.html&lt;/ref&gt; Tuo metu vadinosi FK „Metal“. Legendinis [[FK Metalìst Harkìv|Charkivo „Metalistas“]] bankrutavo [[2016]] m. ir buvo įkurta keletas kontorų, kurios siekė perimti šio klubo istoriją ir vardą.

'''FK „Metal'''“ 2019–2020 m. sezone žaidė Antroje lygoje, B grupėje. tapo šios grupės nugalėtojais ir pateko į Ukrainos Pirmos lygos pirmenybes 2021/22 m. sezone.
=== „Metalisto“ futbolo klubas ===
Prieš 2021–2022 m. čempionatą klubas pasikeitė pavadinimą ir tapo '''„Metalisto“ futbolo klubu'''.

== Pavadinimų kaita ==
* 2019–2021: Futbolo klubas „Metalas“ ({{uk|«Метал»}})
* Nuo 2021: Futbolo klubas „Metalistas“ ({{uk|«Металіст»}})

== Sezonai ==
=== Ukrainos varžybos ===
; FK Metal
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2020–2021|III {{small|(„B“ grupė)}}|1|1⁄64 finalo}}
|}
; FK Metalist
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2021–2022|II|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|I|15 {{decrease}}|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|II|14|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|II|6|1/32 f.}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Yellow;color:Blue&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Metalist'''
| style=&quot;background:#191970;color:Yellow&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Metalist'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Yellow;color:Blue&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Emblema mh.gif|150px]]'''Metalist'''
| style=&quot;background:#191970;color:Yellow&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Emblema mh.gif|150px]]'''Metalist'''
|}

== Apranga ==
;Sportinės aprangos pokyčiai:
* Namuose žaidžia [[geltona]] apranga. 
* Išvykose gali žaisti tamsiai mėlyna su geltonais žymenimis.
* Aprangų gamintojai 2021–2022 m. sezone – ispanų firma [[Joma]].
{|
|{{Football kit |
 pattern_la= |
 pattern_b= |
 pattern_ra= |
 pattern_sh= |
 pattern_so=  |
 leftarm= ffdf00 |
 body= ffdf00 |
 rightarm= ffdf00 |
 shorts= ffdf00 |
 socks= ffdf00 |
 title= {{small|2019–2020 m.}} 
}}
|{{Football kit |
 pattern_la= |
 pattern_b= |
 pattern_ra= |
 pattern_sh= |
 pattern_so=  |
 leftarm= 191970 |
 body= 191970 |
 rightarm= 191970 |
 shorts= 191970 |
 socks= 191970 |
 title= {{small|2019–2020 m.}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _jomagrafity3y
 |pattern_b  = _jomagrafity3y
 |pattern_ra = _jomagrafity3y
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFEE00
 |socks      = FFEE00
 |title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _jomagrafity3n
 |pattern_b  = _jomagrafity3n
 |pattern_ra = _jomagrafity3n
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 000044
 |socks      = 000044
 | title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _jomatoletum4yb
 |pattern_b  = _jomatoletum4yb
 |pattern_ra = _jomatoletum4yb
 |pattern_sh = 
 |pattern_so =  
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFF00
 |socks      = FFFF00
 | title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _metalist2122a
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so =  
 |pattern_sh = 
 |pattern_so =  
 |leftarm    = 000040
 |body       = 000040
 |rightarm   = 000040
 |shorts     = 000040
 |socks      = 000040
 | title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _jomatoletum4wb
 |pattern_b  = _jomatoletum4wb
 |pattern_ra = _jomatoletum4wb
 |pattern_sh = 
 |pattern_so =  
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
 | title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Sudėtis ==
Atnaujinta: [[2023]] m. [[rugpjūčio 7]] d.&lt;ref&gt;{{Cite web|url=https://www.transfermarkt.co.uk/-/startseite/verein/83678|title=Metalist Kharkiv - Club profile |publisher=Transfermarkt}}&lt;/ref&gt;

{{Fs start}}
{{Fs player|no= 5|nat= UKR |name=[[Denisas Pidručnas]]|pos=MF}}
{{Fs player|no= 6|nat= UKR |name=Daniil Teplyakov|pos=FW}}
{{Fs player|no= 7|nat= UKR |name=Yevgeniy Ryazantsev|pos=FW}}
{{Fs player|no= 8|nat= UKR |name=Kyrylo Digtyar|pos=DF}}
{{Fs player|no= 9|nat= UKR |name=Genadijus Synčukas|pos=MF}}
{{Fs player|no=11|nat= UKR |name=Oleksandras Cvirenka|pos=MF}}
{{Fs player|no=13|nat= UKR |name=Oleksijus Goriajnovas|pos=MF}}
{{Fs player|no=14|nat= UKR |name=Kyrylo Vlaga|pos=DF}}
{{Fs player|no=16|nat= UKR |name=Roman Gorenko|pos=MF}}
{{Fs player|no=17|nat=UKR|name=Daniil Prykhodko|pos=DF}}
{{Fs player|no=18|nat=UKR|name=Oleksandras Matkobožykas|pos=DF}}
{{Fs player|no=19|nat=UKR|name=Danylo Kaydalov|pos=FW}}
{{Fs player|no=20|nat=UKR|name=Daniel Vernattus|pos=DF}}
{{Fs player|no=21|nat=UKR|name=Maksymas Bagačanskis|pos=MF}}
{{Fs mid}}
{{Fs player|no= 22 |nat= UKR |name=Andriy Busko|pos=DF}}
{{Fs player|no= 25 |nat= UKR |name=Vladyslav Rybak|pos=GK}}
{{Fs player|no= 29 |nat= UKR |name=Jegoras Abramovas|pos=DF}}
{{Fs player|no=30|nat= UKR |name=Jaroslavas Karpizinas|pos=FW}}
{{Fs player| no = 31 | nat = UKR | pos = GK | name =Dmytro Fastov|other=skol. in [[FK Karpaty (2020)|Karpaty]]}}
{{Fs player|no=37|nat= UKR |name=Jegoras Krasnikovas|pos=FW}}
{{Fs player|no= 70|nat= UKR |name=Stanislav Morarenko|pos=MF}}
{{Fs player| no = 77| nat = UKR | pos = MF| name =Aleksas Čidomere}}
{{Fs player|no=78|nat= UKR |name=Sergijus Šumilovas|pos=GK}}
{{Fs player|no=88|nat= BRA |name=Victor Yan|pos=MF}}
{{Fs player|no=98|nat= UKR|name=Maksymas Orichovskis|pos=DF}}
{{Fs player|no=99|nat=BRA|name=Gabriel Gomes|pos=DF}}
{{Fs player|no=|nat=UKR|name=Artur Rudko|pos=GK}}
{{Fs player|no=|nat=UKR|name=Jegoras Klymenčukas|pos=DF}}
{{Fs end}}

== Garsesni žaidėjai ==
* {{vlv|Ukraina}} [[Denisas Pidručnas]]

== Taip pat skaitykite ==
* [[Metalist 1925]]
* [[FK Metalìst Harkìv]]

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://fcmetalist.com.ua/ Oficiali klubo svetainė]
* [https://int.soccerway.com/teams/ukraine/metal-kharkiv/51078/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/metal-kharkiv/startseite/verein/83678 Transfermarkt] (Klubo profilis)
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-metalist-kharkiv/50376/ Globalsportsarchive]

{{DEFAULTSORT:Metalist}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>22q6a5iu2lko5lwy1od0f1yaixr4637</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819706</id>
      <parentid>7819705</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:50:35Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Nuorodos */</comment>
      <origin>7819706</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="8126" sha1="l10b0k91lb323hfv6o1e7zr7nvv41m9" xml:space="preserve">{{reikšmė|2019 m. įkurtą futbolo klubą|iki 2016 m. gyvavusį futbolo klubą|[[FK Metalìst Harkìv]]}}
{{reikšmė|2019 m. įkurtą futbolo klubą|2016 m. įkurtą futbolo klubą|[[Metalist 1925]]}}

{{fc-info
| clubname = FK „Metalist“
| fullname = Футбольний клуб «Металіст»
| image    = [[Vaizdas:Emblema mh.gif|150px]]
| founded  = 2019 m.
| ground   = „Avanhardo“ stadionas, [[Užhorodas]]
| capacity = 10 200
| chairman = {{vlv|Ukraina}} Oleksandras Jaroslavskis &lt;br /&gt; ({{uk|Олександр Ярославський}})
| manager  = {{vlv|Ukraina}} Andrijus Aniščenka &lt;br /&gt; ({{uk|Андрій Аніщенко}})
| league   = '''Pirma lyga (I)'''
| season   = 2024–2025
| position = 6 vieta, Pirma lyga

| pattern_la1 = _jomatoletum4yb
| pattern_b1 = _jomatoletum4yb
| pattern_ra1 = _jomatoletum4yb
| pattern_sh1 = _ 
| pattern_so1 = 
| leftarm1 = FFFF00
| body1 = FFFF00
| rightarm1 = FFFF00
| shorts1 = FFFF00
| socks1 = FFFF00
| pattern_la2 = 
| pattern_b2 = _metalist2122a
| pattern_ra2 =
| pattern_sh2 = 
| pattern_so2 = 
| leftarm2 = 000040
| body2 = 000040
| rightarm2 = 000040
| socks2 = 000040
| shorts2 = 000040
| pattern_la3 = 
| pattern_b3 = _metalist2122t
| pattern_ra3 =
| pattern_sh3 = 
| pattern_so3 = 
| leftarm3 = FFFFFF
| body3 = FFFFFF
| rightarm3 = FFFFFF
| socks3 = FFFFFF
| shorts3 = FFFFFF
}}

'''„Metalisto“ futbolo klubas''' arba '''Futbolo klubas „Metalist“''' ({{uk|Футбольний клуб «Металіст»}}) – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Charkivas|Charkivo]].

== Istorija ==
=== „Metalo“ futbolo klubas ===
Klubas įkurtas 2019 m. spalio 10 d.&lt;ref&gt;https://www.ua-football.com/ua/ukrainian/news/1593788496-harkivskiy-fk-metal-zareyestrovaniy-za-tiyeyu-zh-adresoyu-de-roztashovaniy-osk-metalist.html&lt;/ref&gt; Tuo metu vadinosi FK „Metal“. Legendinis [[FK Metalìst Harkìv|Charkivo „Metalistas“]] bankrutavo [[2016]] m. ir buvo įkurta keletas kontorų, kurios siekė perimti šio klubo istoriją ir vardą.

'''FK „Metal'''“ 2019–2020 m. sezone žaidė Antroje lygoje, B grupėje. tapo šios grupės nugalėtojais ir pateko į Ukrainos Pirmos lygos pirmenybes 2021/22 m. sezone.
=== „Metalisto“ futbolo klubas ===
Prieš 2021–2022 m. čempionatą klubas pasikeitė pavadinimą ir tapo '''„Metalisto“ futbolo klubu'''.

== Pavadinimų kaita ==
* 2019–2021: Futbolo klubas „Metalas“ ({{uk|«Метал»}})
* Nuo 2021: Futbolo klubas „Metalistas“ ({{uk|«Металіст»}})

== Sezonai ==
=== Ukrainos varžybos ===
; FK Metal
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2020–2021|III {{small|(„B“ grupė)}}|1|1⁄64 finalo}}
|}
; FK Metalist
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2021–2022|II|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|I|15 {{decrease}}|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|II|14|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|II|6|1/32 f.}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Yellow;color:Blue&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Metalist'''
| style=&quot;background:#191970;color:Yellow&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Metalist'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Yellow;color:Blue&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Emblema mh.gif|150px]]'''Metalist'''
| style=&quot;background:#191970;color:Yellow&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Emblema mh.gif|150px]]'''Metalist'''
|}

== Apranga ==
;Sportinės aprangos pokyčiai:
* Namuose žaidžia [[geltona]] apranga. 
* Išvykose gali žaisti tamsiai mėlyna su geltonais žymenimis.
* Aprangų gamintojai 2021–2022 m. sezone – ispanų firma [[Joma]].
{|
|{{Football kit |
 pattern_la= |
 pattern_b= |
 pattern_ra= |
 pattern_sh= |
 pattern_so=  |
 leftarm= ffdf00 |
 body= ffdf00 |
 rightarm= ffdf00 |
 shorts= ffdf00 |
 socks= ffdf00 |
 title= {{small|2019–2020 m.}} 
}}
|{{Football kit |
 pattern_la= |
 pattern_b= |
 pattern_ra= |
 pattern_sh= |
 pattern_so=  |
 leftarm= 191970 |
 body= 191970 |
 rightarm= 191970 |
 shorts= 191970 |
 socks= 191970 |
 title= {{small|2019–2020 m.}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _jomagrafity3y
 |pattern_b  = _jomagrafity3y
 |pattern_ra = _jomagrafity3y
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFEE00
 |socks      = FFEE00
 |title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _jomagrafity3n
 |pattern_b  = _jomagrafity3n
 |pattern_ra = _jomagrafity3n
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 000044
 |socks      = 000044
 | title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _jomatoletum4yb
 |pattern_b  = _jomatoletum4yb
 |pattern_ra = _jomatoletum4yb
 |pattern_sh = 
 |pattern_so =  
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFF00
 |socks      = FFFF00
 | title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _metalist2122a
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so =  
 |pattern_sh = 
 |pattern_so =  
 |leftarm    = 000040
 |body       = 000040
 |rightarm   = 000040
 |shorts     = 000040
 |socks      = 000040
 | title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _jomatoletum4wb
 |pattern_b  = _jomatoletum4wb
 |pattern_ra = _jomatoletum4wb
 |pattern_sh = 
 |pattern_so =  
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
 | title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Sudėtis ==
Atnaujinta: [[2023]] m. [[rugpjūčio 7]] d.&lt;ref&gt;{{Cite web|url=https://www.transfermarkt.co.uk/-/startseite/verein/83678|title=Metalist Kharkiv - Club profile |publisher=Transfermarkt}}&lt;/ref&gt;

{{Fs start}}
{{Fs player|no= 5|nat= UKR |name=[[Denisas Pidručnas]]|pos=MF}}
{{Fs player|no= 6|nat= UKR |name=Daniil Teplyakov|pos=FW}}
{{Fs player|no= 7|nat= UKR |name=Yevgeniy Ryazantsev|pos=FW}}
{{Fs player|no= 8|nat= UKR |name=Kyrylo Digtyar|pos=DF}}
{{Fs player|no= 9|nat= UKR |name=Genadijus Synčukas|pos=MF}}
{{Fs player|no=11|nat= UKR |name=Oleksandras Cvirenka|pos=MF}}
{{Fs player|no=13|nat= UKR |name=Oleksijus Goriajnovas|pos=MF}}
{{Fs player|no=14|nat= UKR |name=Kyrylo Vlaga|pos=DF}}
{{Fs player|no=16|nat= UKR |name=Roman Gorenko|pos=MF}}
{{Fs player|no=17|nat=UKR|name=Daniil Prykhodko|pos=DF}}
{{Fs player|no=18|nat=UKR|name=Oleksandras Matkobožykas|pos=DF}}
{{Fs player|no=19|nat=UKR|name=Danylo Kaydalov|pos=FW}}
{{Fs player|no=20|nat=UKR|name=Daniel Vernattus|pos=DF}}
{{Fs player|no=21|nat=UKR|name=Maksymas Bagačanskis|pos=MF}}
{{Fs mid}}
{{Fs player|no= 22 |nat= UKR |name=Andriy Busko|pos=DF}}
{{Fs player|no= 25 |nat= UKR |name=Vladyslav Rybak|pos=GK}}
{{Fs player|no= 29 |nat= UKR |name=Jegoras Abramovas|pos=DF}}
{{Fs player|no=30|nat= UKR |name=Jaroslavas Karpizinas|pos=FW}}
{{Fs player| no = 31 | nat = UKR | pos = GK | name =Dmytro Fastov|other=skol. in [[FK Karpaty (2020)|Karpaty]]}}
{{Fs player|no=37|nat= UKR |name=Jegoras Krasnikovas|pos=FW}}
{{Fs player|no= 70|nat= UKR |name=Stanislav Morarenko|pos=MF}}
{{Fs player| no = 77| nat = UKR | pos = MF| name =Aleksas Čidomere}}
{{Fs player|no=78|nat= UKR |name=Sergijus Šumilovas|pos=GK}}
{{Fs player|no=88|nat= BRA |name=Victor Yan|pos=MF}}
{{Fs player|no=98|nat= UKR|name=Maksymas Orichovskis|pos=DF}}
{{Fs player|no=99|nat=BRA|name=Gabriel Gomes|pos=DF}}
{{Fs player|no=|nat=UKR|name=Artur Rudko|pos=GK}}
{{Fs player|no=|nat=UKR|name=Jegoras Klymenčukas|pos=DF}}
{{Fs end}}

== Garsesni žaidėjai ==
* {{vlv|Ukraina}} [[Denisas Pidručnas]]

== Taip pat skaitykite ==
* [[Metalist 1925]]
* [[FK Metalìst Harkìv]]

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://fcmetalist.com.ua/ Oficiali klubo svetainė]
* [https://www.soccerway.com/team/metalist-kharkiv/Ysu9XtgN/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/metal-kharkiv/startseite/verein/83678 Transfermarkt] 
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-metalist-kharkiv/50376/ Globalsportsarchive]

{{DEFAULTSORT:Metalist}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>l10b0k91lb323hfv6o1e7zr7nvv41m9</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FC Speranis Nisporeni</title>
    <ns>0</ns>
    <id>601802</id>
    <revision>
      <id>7819547</id>
      <parentid>7636968</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:02:09Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819547</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3001" sha1="513dn3kw38cvu7vtghd621y55ayplk0" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = FC Speranis
| image    = [[Vaizdas:FC Sporting Trestieni logo.png|150px]]
| fullname = Fotbal Club Sporting
| founded  = 2019 m.
| ground   = Real Succes stadionas
| capacity = 1 200
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 
| 
| kit_alt1      = 
| pattern_la1   = 
| pattern_b1    = 
| pattern_ra1   = 
| pattern_sh1   = 
| pattern_so1   = 
| leftarm1      = 000088
| body1         = 000088
| rightarm1     = 000088
| shorts1       = 000088
| socks1        = 000088
| kit_alt2      = 
| pattern_la2   = 
| pattern_b2    = 
| pattern_ra2   = 
| pattern_sh2   = 
| pattern_so2   = 
| leftarm2      = 
| body2         = 
| rightarm2     = 
| shorts2       = 000088
| socks2        = 
}}

'''„Speranis“''' arba '''Trestienio „Sportingas“''' – [[Moldavija|Moldavijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Trestienis|Trestienio]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas [[2019 m.]] [[kovo 20]] d. Trestienyje. Kitados rungtyniavo Divizia B, o nuo 2021–2022 m. – Divizia A.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/divizia-a/20212022/regular-season/r63383/ 2021–2022 m. sezonas]&lt;/ref&gt;

2021–2022 m. sezone debiutavo Divizia A. Įpusėjus sezonui buvo trečioje vietoje iš dvylikos dalyvių. Galutinėje komandų rikiuotėje liko penkti.&lt;ref&gt;[https://divizia-a.md/ru/news/trener-sportinga-marian-chobanu-o-celjakh-komandy-my-khotim-detal-no-izuchit-chto-takoe-divizija-a-chtoby-kazhdyjj-shag-byl-chjotko-rasschitan 2021–2022 m. sezonas]&lt;/ref&gt; Komandos treneriu dirbo Marianas Čiobanu ({{ru|Мариан Чобану}}).&lt;ref&gt;[https://divizia-a.md/ro/news/trener-sportinga-marian-chobanu-o-celjakh-komandy-my-khotim-detal-no-izuchit-chto-takoe-divizija-a-chtoby-kazhdyjj-shag-byl-chjotko-rasschitan Vyr. treneris M. Čiobanu]&lt;/ref&gt;

2022–2023 m. sezone žinomi '''„Sporeni“''' pavadinimu. Namų rungtynes žaidė Nisporenyje. Treneriu dirbo Vitalijus Galatas ({{ro|Vitalie Galat}}).

== Pasiekimai ==
* 2020–2021 m. tapo Divizia B, Pietų zonos nugalėtojais.&lt;ref&gt;[https://divizia-a.md/ru/news/nou-promovata-diviziei-a-sporting-trestieni-poate-gazdui-adversarii-in-chi-inau 2020–2021 m. sezonas]&lt;/ref&gt;

== Sezonai ==
{{fs1|MDA}}
{{fs2|MDA|2020–2021|III ''(Divizia B)''| 1 | }}
{{fs2|MDA|2021–2022|II ''(Divizia A)''| 5 | II etapas}}
{{fs2|MDA|2022–2023|II|{{?}}| I etapas}}
|}

== Stadionas ==
* Kitados (2019) namų rungtynes žaidė [[Real-Succes stadionas|Real-Succes stadione]]. 
* Nuo [[2022 m.]] persikėlė į Nisporenio stadioną.

== Išnašos ==
{{išnašos|2}}

== Nuorodos ==
* [https://int.soccerway.com/teams/moldova/sporting-trestieni/46733/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/sporting-trestieni/startseite/verein/86958 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fc-sporting-trestieni/40739/ Globalsportsarchive]
* [https://divizia-a.md/ro/teams/sperani Liga 1 svetainė]
* [https://divizia-a.md/ro/teams/sporting-trestieni divizia-a.com]

[[Kategorija:Moldavijos futbolo klubai|Sporting]]</text>
      <sha1>513dn3kw38cvu7vtghd621y55ayplk0</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819548</id>
      <parentid>7819547</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:02:21Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819548</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2993" sha1="kgct7qkx5acviuy1duke1ebdmk1nfdz" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = FC Speranis
| image    = [[Vaizdas:FC Sporting Trestieni logo.png|150px]]
| fullname = Fotbal Club Sporting
| founded  = 2019 m.
| ground   = Real Succes stadionas
| capacity = 1 200
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 
| 
| kit_alt1      = 
| pattern_la1   = 
| pattern_b1    = 
| pattern_ra1   = 
| pattern_sh1   = 
| pattern_so1   = 
| leftarm1      = 000088
| body1         = 000088
| rightarm1     = 000088
| shorts1       = 000088
| socks1        = 000088
| kit_alt2      = 
| pattern_la2   = 
| pattern_b2    = 
| pattern_ra2   = 
| pattern_sh2   = 
| pattern_so2   = 
| leftarm2      = 
| body2         = 
| rightarm2     = 
| shorts2       = 000088
| socks2        = 
}}

'''„Speranis“''' arba '''Trestienio „Sportingas“''' – [[Moldavija|Moldavijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Trestienis|Trestienio]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 2019 m. kovo 20 d. Trestienyje. Kitados rungtyniavo Divizia B, o nuo 2021–2022 m. – Divizia A.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/divizia-a/20212022/regular-season/r63383/ 2021–2022 m. sezonas]&lt;/ref&gt;

2021–2022 m. sezone debiutavo Divizia A. Įpusėjus sezonui buvo trečioje vietoje iš dvylikos dalyvių. Galutinėje komandų rikiuotėje liko penkti.&lt;ref&gt;[https://divizia-a.md/ru/news/trener-sportinga-marian-chobanu-o-celjakh-komandy-my-khotim-detal-no-izuchit-chto-takoe-divizija-a-chtoby-kazhdyjj-shag-byl-chjotko-rasschitan 2021–2022 m. sezonas]&lt;/ref&gt; Komandos treneriu dirbo Marianas Čiobanu ({{ru|Мариан Чобану}}).&lt;ref&gt;[https://divizia-a.md/ro/news/trener-sportinga-marian-chobanu-o-celjakh-komandy-my-khotim-detal-no-izuchit-chto-takoe-divizija-a-chtoby-kazhdyjj-shag-byl-chjotko-rasschitan Vyr. treneris M. Čiobanu]&lt;/ref&gt;

2022–2023 m. sezone žinomi '''„Sporeni“''' pavadinimu. Namų rungtynes žaidė Nisporenyje. Treneriu dirbo Vitalijus Galatas ({{ro|Vitalie Galat}}).

== Pasiekimai ==
* 2020–2021 m. tapo Divizia B, Pietų zonos nugalėtojais.&lt;ref&gt;[https://divizia-a.md/ru/news/nou-promovata-diviziei-a-sporting-trestieni-poate-gazdui-adversarii-in-chi-inau 2020–2021 m. sezonas]&lt;/ref&gt;

== Sezonai ==
{{fs1|MDA}}
{{fs2|MDA|2020–2021|III ''(Divizia B)''| 1 | }}
{{fs2|MDA|2021–2022|II ''(Divizia A)''| 5 | II etapas}}
{{fs2|MDA|2022–2023|II|{{?}}| I etapas}}
|}

== Stadionas ==
* Kitados (2019) namų rungtynes žaidė [[Real-Succes stadionas|Real-Succes stadione]]. 
* Nuo [[2022 m.]] persikėlė į Nisporenio stadioną.

== Išnašos ==
{{išnašos|2}}

== Nuorodos ==
* [https://int.soccerway.com/teams/moldova/sporting-trestieni/46733/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/sporting-trestieni/startseite/verein/86958 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fc-sporting-trestieni/40739/ Globalsportsarchive]
* [https://divizia-a.md/ro/teams/sperani Liga 1 svetainė]
* [https://divizia-a.md/ro/teams/sporting-trestieni divizia-a.com]

[[Kategorija:Moldavijos futbolo klubai|Sporting]]</text>
      <sha1>kgct7qkx5acviuy1duke1ebdmk1nfdz</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819549</id>
      <parentid>7819548</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:02:58Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Nuorodos */</comment>
      <origin>7819549</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2989" sha1="6jo2q5r6n4vhyy0p471urx295dqgsa6" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = FC Speranis
| image    = [[Vaizdas:FC Sporting Trestieni logo.png|150px]]
| fullname = Fotbal Club Sporting
| founded  = 2019 m.
| ground   = Real Succes stadionas
| capacity = 1 200
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 
| 
| kit_alt1      = 
| pattern_la1   = 
| pattern_b1    = 
| pattern_ra1   = 
| pattern_sh1   = 
| pattern_so1   = 
| leftarm1      = 000088
| body1         = 000088
| rightarm1     = 000088
| shorts1       = 000088
| socks1        = 000088
| kit_alt2      = 
| pattern_la2   = 
| pattern_b2    = 
| pattern_ra2   = 
| pattern_sh2   = 
| pattern_so2   = 
| leftarm2      = 
| body2         = 
| rightarm2     = 
| shorts2       = 000088
| socks2        = 
}}

'''„Speranis“''' arba '''Trestienio „Sportingas“''' – [[Moldavija|Moldavijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Trestienis|Trestienio]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 2019 m. kovo 20 d. Trestienyje. Kitados rungtyniavo Divizia B, o nuo 2021–2022 m. – Divizia A.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/divizia-a/20212022/regular-season/r63383/ 2021–2022 m. sezonas]&lt;/ref&gt;

2021–2022 m. sezone debiutavo Divizia A. Įpusėjus sezonui buvo trečioje vietoje iš dvylikos dalyvių. Galutinėje komandų rikiuotėje liko penkti.&lt;ref&gt;[https://divizia-a.md/ru/news/trener-sportinga-marian-chobanu-o-celjakh-komandy-my-khotim-detal-no-izuchit-chto-takoe-divizija-a-chtoby-kazhdyjj-shag-byl-chjotko-rasschitan 2021–2022 m. sezonas]&lt;/ref&gt; Komandos treneriu dirbo Marianas Čiobanu ({{ru|Мариан Чобану}}).&lt;ref&gt;[https://divizia-a.md/ro/news/trener-sportinga-marian-chobanu-o-celjakh-komandy-my-khotim-detal-no-izuchit-chto-takoe-divizija-a-chtoby-kazhdyjj-shag-byl-chjotko-rasschitan Vyr. treneris M. Čiobanu]&lt;/ref&gt;

2022–2023 m. sezone žinomi '''„Sporeni“''' pavadinimu. Namų rungtynes žaidė Nisporenyje. Treneriu dirbo Vitalijus Galatas ({{ro|Vitalie Galat}}).

== Pasiekimai ==
* 2020–2021 m. tapo Divizia B, Pietų zonos nugalėtojais.&lt;ref&gt;[https://divizia-a.md/ru/news/nou-promovata-diviziei-a-sporting-trestieni-poate-gazdui-adversarii-in-chi-inau 2020–2021 m. sezonas]&lt;/ref&gt;

== Sezonai ==
{{fs1|MDA}}
{{fs2|MDA|2020–2021|III ''(Divizia B)''| 1 | }}
{{fs2|MDA|2021–2022|II ''(Divizia A)''| 5 | II etapas}}
{{fs2|MDA|2022–2023|II|{{?}}| I etapas}}
|}

== Stadionas ==
* Kitados (2019) namų rungtynes žaidė [[Real-Succes stadionas|Real-Succes stadione]]. 
* Nuo [[2022 m.]] persikėlė į Nisporenio stadioną.

== Išnašos ==
{{išnašos|2}}

== Nuorodos ==
* [https://www.soccerway.com/team/fc-spicul-chiscareni/AyAxvKS5/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/sporting-trestieni/startseite/verein/86958 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fc-sporting-trestieni/40739/ Globalsportsarchive]
* [https://divizia-a.md/ro/teams/sperani Liga 1 svetainė]
* [https://divizia-a.md/ro/teams/sporting-trestieni divizia-a.com]

[[Kategorija:Moldavijos futbolo klubai|Sporting]]</text>
      <sha1>6jo2q5r6n4vhyy0p471urx295dqgsa6</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819550</id>
      <parentid>7819549</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:03:13Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Nuorodos */</comment>
      <origin>7819550</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2922" sha1="estozlleck44lxfzc25krlzq8hvkcru" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = FC Speranis
| image    = [[Vaizdas:FC Sporting Trestieni logo.png|150px]]
| fullname = Fotbal Club Sporting
| founded  = 2019 m.
| ground   = Real Succes stadionas
| capacity = 1 200
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 
| 
| kit_alt1      = 
| pattern_la1   = 
| pattern_b1    = 
| pattern_ra1   = 
| pattern_sh1   = 
| pattern_so1   = 
| leftarm1      = 000088
| body1         = 000088
| rightarm1     = 000088
| shorts1       = 000088
| socks1        = 000088
| kit_alt2      = 
| pattern_la2   = 
| pattern_b2    = 
| pattern_ra2   = 
| pattern_sh2   = 
| pattern_so2   = 
| leftarm2      = 
| body2         = 
| rightarm2     = 
| shorts2       = 000088
| socks2        = 
}}

'''„Speranis“''' arba '''Trestienio „Sportingas“''' – [[Moldavija|Moldavijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Trestienis|Trestienio]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 2019 m. kovo 20 d. Trestienyje. Kitados rungtyniavo Divizia B, o nuo 2021–2022 m. – Divizia A.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/divizia-a/20212022/regular-season/r63383/ 2021–2022 m. sezonas]&lt;/ref&gt;

2021–2022 m. sezone debiutavo Divizia A. Įpusėjus sezonui buvo trečioje vietoje iš dvylikos dalyvių. Galutinėje komandų rikiuotėje liko penkti.&lt;ref&gt;[https://divizia-a.md/ru/news/trener-sportinga-marian-chobanu-o-celjakh-komandy-my-khotim-detal-no-izuchit-chto-takoe-divizija-a-chtoby-kazhdyjj-shag-byl-chjotko-rasschitan 2021–2022 m. sezonas]&lt;/ref&gt; Komandos treneriu dirbo Marianas Čiobanu ({{ru|Мариан Чобану}}).&lt;ref&gt;[https://divizia-a.md/ro/news/trener-sportinga-marian-chobanu-o-celjakh-komandy-my-khotim-detal-no-izuchit-chto-takoe-divizija-a-chtoby-kazhdyjj-shag-byl-chjotko-rasschitan Vyr. treneris M. Čiobanu]&lt;/ref&gt;

2022–2023 m. sezone žinomi '''„Sporeni“''' pavadinimu. Namų rungtynes žaidė Nisporenyje. Treneriu dirbo Vitalijus Galatas ({{ro|Vitalie Galat}}).

== Pasiekimai ==
* 2020–2021 m. tapo Divizia B, Pietų zonos nugalėtojais.&lt;ref&gt;[https://divizia-a.md/ru/news/nou-promovata-diviziei-a-sporting-trestieni-poate-gazdui-adversarii-in-chi-inau 2020–2021 m. sezonas]&lt;/ref&gt;

== Sezonai ==
{{fs1|MDA}}
{{fs2|MDA|2020–2021|III ''(Divizia B)''| 1 | }}
{{fs2|MDA|2021–2022|II ''(Divizia A)''| 5 | II etapas}}
{{fs2|MDA|2022–2023|II|{{?}}| I etapas}}
|}

== Stadionas ==
* Kitados (2019) namų rungtynes žaidė [[Real-Succes stadionas|Real-Succes stadione]]. 
* Nuo [[2022 m.]] persikėlė į Nisporenio stadioną.

== Išnašos ==
{{išnašos|2}}

== Nuorodos ==
* [https://www.soccerway.com/team/fc-spicul-chiscareni/AyAxvKS5/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/sporting-trestieni/startseite/verein/86958 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fc-sporting-trestieni/40739/ Globalsportsarchive]
* [https://divizia-a.md/ro/teams/sperani Liga 1 svetainė]

[[Kategorija:Moldavijos futbolo klubai|Sporting]]</text>
      <sha1>estozlleck44lxfzc25krlzq8hvkcru</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819551</id>
      <parentid>7819550</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:04:32Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819551</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3405" sha1="03ekgloqcvysmaoqwyp5vw1g72c4exv" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = FC Speranis
| image    = [[Vaizdas:FC Sporting Trestieni logo.png|150px]]
| fullname = Fotbal Club Sporting
| founded  = 2019 m.
| ground   = Real Succes stadionas
| capacity = 1 200
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 
| 
| kit_alt1      = 
| pattern_la1   = 
| pattern_b1    = 
| pattern_ra1   = 
| pattern_sh1   = 
| pattern_so1   = 
| leftarm1      = 000088
| body1         = 000088
| rightarm1     = 000088
| shorts1       = 000088
| socks1        = 000088
| kit_alt2      = 
| pattern_la2   = 
| pattern_b2    = 
| pattern_ra2   = 
| pattern_sh2   = 
| pattern_so2   = 
| leftarm2      = 
| body2         = 
| rightarm2     = 
| shorts2       = 000088
| socks2        = 
}}

'''„Speranis“''' arba '''Trestienio „Sportingas“''' – [[Moldavija|Moldavijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Trestienis|Trestienio]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 2019 m. kovo 20 d. Trestienyje. Kitados rungtyniavo Divizia B, o nuo 2021–2022 m. – Divizia A.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/divizia-a/20212022/regular-season/r63383/ 2021–2022 m. sezonas]&lt;/ref&gt;

2021–2022 m. sezone debiutavo Divizia A. Įpusėjus sezonui buvo trečioje vietoje iš dvylikos dalyvių. Galutinėje komandų rikiuotėje liko penkti.&lt;ref&gt;[https://divizia-a.md/ru/news/trener-sportinga-marian-chobanu-o-celjakh-komandy-my-khotim-detal-no-izuchit-chto-takoe-divizija-a-chtoby-kazhdyjj-shag-byl-chjotko-rasschitan 2021–2022 m. sezonas]&lt;/ref&gt; Komandos treneriu dirbo Marianas Čiobanu ({{ru|Мариан Чобану}}).&lt;ref&gt;[https://divizia-a.md/ro/news/trener-sportinga-marian-chobanu-o-celjakh-komandy-my-khotim-detal-no-izuchit-chto-takoe-divizija-a-chtoby-kazhdyjj-shag-byl-chjotko-rasschitan Vyr. treneris M. Čiobanu]&lt;/ref&gt;

2022m. vasarą pervadinti ir tapo žinomi kaip '''FC Speranis Nisporeni'''.&lt;ref&gt;{{cite web|url=https://divizia-a.md/ru/news/-sporting-poluchil-novoe-imja-i-budet-vystupat-v-nisporenakh-v-kalendare-takzhe-pojavjatsja-surucheny-ternovka-i-komrat|title=Спортинг получил новое имя и будет выступать в Ниспоренах, в календаре также появятся Суручены, Терновка и Комрат|work=Divizia-a.md|language=ru|date=12 July 2022|access-date=29 September 2022}}&lt;/ref&gt; Namų rungtynes žaidė Nisporenyje. Treneriu dirbo Vitalijus Galatas ({{ro|Vitalie Galat}}).

== Pasiekimai ==
* 2020–2021 m. tapo Divizia B, Pietų zonos nugalėtojais.&lt;ref&gt;[https://divizia-a.md/ru/news/nou-promovata-diviziei-a-sporting-trestieni-poate-gazdui-adversarii-in-chi-inau 2020–2021 m. sezonas]&lt;/ref&gt;

== Sezonai ==
{{fs1|MDA}}
{{fs2|MDA|2020–2021|III ''(Divizia B)''| 1 | }}
{{fs2|MDA|2021–2022|II ''(Divizia A)''| 5 | II etapas}}
{{fs2|MDA|2022–2023|II|{{?}}| I etapas}}
|}

== Stadionas ==
* Kitados (2019) namų rungtynes žaidė [[Real-Succes stadionas|Real-Succes stadione]]. 
* Nuo [[2022 m.]] persikėlė į Nisporenio stadioną.

== Išnašos ==
{{išnašos|2}}

== Nuorodos ==
* [https://www.soccerway.com/team/fc-spicul-chiscareni/AyAxvKS5/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/sporting-trestieni/startseite/verein/86958 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fc-sporting-trestieni/40739/ Globalsportsarchive]
* [https://divizia-a.md/ro/teams/sperani Liga 1 svetainė]

[[Kategorija:Moldavijos futbolo klubai|Sporting]]</text>
      <sha1>03ekgloqcvysmaoqwyp5vw1g72c4exv</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819552</id>
      <parentid>7819551</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:04:53Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>Makenzis pervadino puslapį [[FC Sporting Trestieni]] į [[FC Speranis Nisporeni]]</comment>
      <origin>7819551</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3405" sha1="03ekgloqcvysmaoqwyp5vw1g72c4exv" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = FC Speranis
| image    = [[Vaizdas:FC Sporting Trestieni logo.png|150px]]
| fullname = Fotbal Club Sporting
| founded  = 2019 m.
| ground   = Real Succes stadionas
| capacity = 1 200
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 
| 
| kit_alt1      = 
| pattern_la1   = 
| pattern_b1    = 
| pattern_ra1   = 
| pattern_sh1   = 
| pattern_so1   = 
| leftarm1      = 000088
| body1         = 000088
| rightarm1     = 000088
| shorts1       = 000088
| socks1        = 000088
| kit_alt2      = 
| pattern_la2   = 
| pattern_b2    = 
| pattern_ra2   = 
| pattern_sh2   = 
| pattern_so2   = 
| leftarm2      = 
| body2         = 
| rightarm2     = 
| shorts2       = 000088
| socks2        = 
}}

'''„Speranis“''' arba '''Trestienio „Sportingas“''' – [[Moldavija|Moldavijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Trestienis|Trestienio]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 2019 m. kovo 20 d. Trestienyje. Kitados rungtyniavo Divizia B, o nuo 2021–2022 m. – Divizia A.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/divizia-a/20212022/regular-season/r63383/ 2021–2022 m. sezonas]&lt;/ref&gt;

2021–2022 m. sezone debiutavo Divizia A. Įpusėjus sezonui buvo trečioje vietoje iš dvylikos dalyvių. Galutinėje komandų rikiuotėje liko penkti.&lt;ref&gt;[https://divizia-a.md/ru/news/trener-sportinga-marian-chobanu-o-celjakh-komandy-my-khotim-detal-no-izuchit-chto-takoe-divizija-a-chtoby-kazhdyjj-shag-byl-chjotko-rasschitan 2021–2022 m. sezonas]&lt;/ref&gt; Komandos treneriu dirbo Marianas Čiobanu ({{ru|Мариан Чобану}}).&lt;ref&gt;[https://divizia-a.md/ro/news/trener-sportinga-marian-chobanu-o-celjakh-komandy-my-khotim-detal-no-izuchit-chto-takoe-divizija-a-chtoby-kazhdyjj-shag-byl-chjotko-rasschitan Vyr. treneris M. Čiobanu]&lt;/ref&gt;

2022m. vasarą pervadinti ir tapo žinomi kaip '''FC Speranis Nisporeni'''.&lt;ref&gt;{{cite web|url=https://divizia-a.md/ru/news/-sporting-poluchil-novoe-imja-i-budet-vystupat-v-nisporenakh-v-kalendare-takzhe-pojavjatsja-surucheny-ternovka-i-komrat|title=Спортинг получил новое имя и будет выступать в Ниспоренах, в календаре также появятся Суручены, Терновка и Комрат|work=Divizia-a.md|language=ru|date=12 July 2022|access-date=29 September 2022}}&lt;/ref&gt; Namų rungtynes žaidė Nisporenyje. Treneriu dirbo Vitalijus Galatas ({{ro|Vitalie Galat}}).

== Pasiekimai ==
* 2020–2021 m. tapo Divizia B, Pietų zonos nugalėtojais.&lt;ref&gt;[https://divizia-a.md/ru/news/nou-promovata-diviziei-a-sporting-trestieni-poate-gazdui-adversarii-in-chi-inau 2020–2021 m. sezonas]&lt;/ref&gt;

== Sezonai ==
{{fs1|MDA}}
{{fs2|MDA|2020–2021|III ''(Divizia B)''| 1 | }}
{{fs2|MDA|2021–2022|II ''(Divizia A)''| 5 | II etapas}}
{{fs2|MDA|2022–2023|II|{{?}}| I etapas}}
|}

== Stadionas ==
* Kitados (2019) namų rungtynes žaidė [[Real-Succes stadionas|Real-Succes stadione]]. 
* Nuo [[2022 m.]] persikėlė į Nisporenio stadioną.

== Išnašos ==
{{išnašos|2}}

== Nuorodos ==
* [https://www.soccerway.com/team/fc-spicul-chiscareni/AyAxvKS5/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/sporting-trestieni/startseite/verein/86958 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fc-sporting-trestieni/40739/ Globalsportsarchive]
* [https://divizia-a.md/ro/teams/sperani Liga 1 svetainė]

[[Kategorija:Moldavijos futbolo klubai|Sporting]]</text>
      <sha1>03ekgloqcvysmaoqwyp5vw1g72c4exv</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819554</id>
      <parentid>7819552</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:05:40Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Nuorodos */</comment>
      <origin>7819554</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3405" sha1="ece5vtn39cblwgzcb2hr16hv0suk2oz" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = FC Speranis
| image    = [[Vaizdas:FC Sporting Trestieni logo.png|150px]]
| fullname = Fotbal Club Sporting
| founded  = 2019 m.
| ground   = Real Succes stadionas
| capacity = 1 200
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 
| 
| kit_alt1      = 
| pattern_la1   = 
| pattern_b1    = 
| pattern_ra1   = 
| pattern_sh1   = 
| pattern_so1   = 
| leftarm1      = 000088
| body1         = 000088
| rightarm1     = 000088
| shorts1       = 000088
| socks1        = 000088
| kit_alt2      = 
| pattern_la2   = 
| pattern_b2    = 
| pattern_ra2   = 
| pattern_sh2   = 
| pattern_so2   = 
| leftarm2      = 
| body2         = 
| rightarm2     = 
| shorts2       = 000088
| socks2        = 
}}

'''„Speranis“''' arba '''Trestienio „Sportingas“''' – [[Moldavija|Moldavijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Trestienis|Trestienio]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 2019 m. kovo 20 d. Trestienyje. Kitados rungtyniavo Divizia B, o nuo 2021–2022 m. – Divizia A.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/divizia-a/20212022/regular-season/r63383/ 2021–2022 m. sezonas]&lt;/ref&gt;

2021–2022 m. sezone debiutavo Divizia A. Įpusėjus sezonui buvo trečioje vietoje iš dvylikos dalyvių. Galutinėje komandų rikiuotėje liko penkti.&lt;ref&gt;[https://divizia-a.md/ru/news/trener-sportinga-marian-chobanu-o-celjakh-komandy-my-khotim-detal-no-izuchit-chto-takoe-divizija-a-chtoby-kazhdyjj-shag-byl-chjotko-rasschitan 2021–2022 m. sezonas]&lt;/ref&gt; Komandos treneriu dirbo Marianas Čiobanu ({{ru|Мариан Чобану}}).&lt;ref&gt;[https://divizia-a.md/ro/news/trener-sportinga-marian-chobanu-o-celjakh-komandy-my-khotim-detal-no-izuchit-chto-takoe-divizija-a-chtoby-kazhdyjj-shag-byl-chjotko-rasschitan Vyr. treneris M. Čiobanu]&lt;/ref&gt;

2022m. vasarą pervadinti ir tapo žinomi kaip '''FC Speranis Nisporeni'''.&lt;ref&gt;{{cite web|url=https://divizia-a.md/ru/news/-sporting-poluchil-novoe-imja-i-budet-vystupat-v-nisporenakh-v-kalendare-takzhe-pojavjatsja-surucheny-ternovka-i-komrat|title=Спортинг получил новое имя и будет выступать в Ниспоренах, в календаре также появятся Суручены, Терновка и Комрат|work=Divizia-a.md|language=ru|date=12 July 2022|access-date=29 September 2022}}&lt;/ref&gt; Namų rungtynes žaidė Nisporenyje. Treneriu dirbo Vitalijus Galatas ({{ro|Vitalie Galat}}).

== Pasiekimai ==
* 2020–2021 m. tapo Divizia B, Pietų zonos nugalėtojais.&lt;ref&gt;[https://divizia-a.md/ru/news/nou-promovata-diviziei-a-sporting-trestieni-poate-gazdui-adversarii-in-chi-inau 2020–2021 m. sezonas]&lt;/ref&gt;

== Sezonai ==
{{fs1|MDA}}
{{fs2|MDA|2020–2021|III ''(Divizia B)''| 1 | }}
{{fs2|MDA|2021–2022|II ''(Divizia A)''| 5 | II etapas}}
{{fs2|MDA|2022–2023|II|{{?}}| I etapas}}
|}

== Stadionas ==
* Kitados (2019) namų rungtynes žaidė [[Real-Succes stadionas|Real-Succes stadione]]. 
* Nuo [[2022 m.]] persikėlė į Nisporenio stadioną.

== Išnašos ==
{{išnašos|2}}

== Nuorodos ==
* [https://www.soccerway.com/team/fc-spicul-chiscareni/AyAxvKS5/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/sporting-trestieni/startseite/verein/86958 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fc-sporting-trestieni/40739/ Globalsportsarchive]
* [https://divizia-a.md/ro/teams/sperani Liga 1 svetainė]

[[Kategorija:Moldavijos futbolo klubai|Speranis]]</text>
      <sha1>ece5vtn39cblwgzcb2hr16hv0suk2oz</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819555</id>
      <parentid>7819554</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:05:56Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Stadionas */</comment>
      <origin>7819555</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3401" sha1="5t0sm7fj3bifoa42kis30gymkhom4av" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = FC Speranis
| image    = [[Vaizdas:FC Sporting Trestieni logo.png|150px]]
| fullname = Fotbal Club Sporting
| founded  = 2019 m.
| ground   = Real Succes stadionas
| capacity = 1 200
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 
| 
| kit_alt1      = 
| pattern_la1   = 
| pattern_b1    = 
| pattern_ra1   = 
| pattern_sh1   = 
| pattern_so1   = 
| leftarm1      = 000088
| body1         = 000088
| rightarm1     = 000088
| shorts1       = 000088
| socks1        = 000088
| kit_alt2      = 
| pattern_la2   = 
| pattern_b2    = 
| pattern_ra2   = 
| pattern_sh2   = 
| pattern_so2   = 
| leftarm2      = 
| body2         = 
| rightarm2     = 
| shorts2       = 000088
| socks2        = 
}}

'''„Speranis“''' arba '''Trestienio „Sportingas“''' – [[Moldavija|Moldavijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Trestienis|Trestienio]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 2019 m. kovo 20 d. Trestienyje. Kitados rungtyniavo Divizia B, o nuo 2021–2022 m. – Divizia A.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/divizia-a/20212022/regular-season/r63383/ 2021–2022 m. sezonas]&lt;/ref&gt;

2021–2022 m. sezone debiutavo Divizia A. Įpusėjus sezonui buvo trečioje vietoje iš dvylikos dalyvių. Galutinėje komandų rikiuotėje liko penkti.&lt;ref&gt;[https://divizia-a.md/ru/news/trener-sportinga-marian-chobanu-o-celjakh-komandy-my-khotim-detal-no-izuchit-chto-takoe-divizija-a-chtoby-kazhdyjj-shag-byl-chjotko-rasschitan 2021–2022 m. sezonas]&lt;/ref&gt; Komandos treneriu dirbo Marianas Čiobanu ({{ru|Мариан Чобану}}).&lt;ref&gt;[https://divizia-a.md/ro/news/trener-sportinga-marian-chobanu-o-celjakh-komandy-my-khotim-detal-no-izuchit-chto-takoe-divizija-a-chtoby-kazhdyjj-shag-byl-chjotko-rasschitan Vyr. treneris M. Čiobanu]&lt;/ref&gt;

2022m. vasarą pervadinti ir tapo žinomi kaip '''FC Speranis Nisporeni'''.&lt;ref&gt;{{cite web|url=https://divizia-a.md/ru/news/-sporting-poluchil-novoe-imja-i-budet-vystupat-v-nisporenakh-v-kalendare-takzhe-pojavjatsja-surucheny-ternovka-i-komrat|title=Спортинг получил новое имя и будет выступать в Ниспоренах, в календаре также появятся Суручены, Терновка и Комрат|work=Divizia-a.md|language=ru|date=12 July 2022|access-date=29 September 2022}}&lt;/ref&gt; Namų rungtynes žaidė Nisporenyje. Treneriu dirbo Vitalijus Galatas ({{ro|Vitalie Galat}}).

== Pasiekimai ==
* 2020–2021 m. tapo Divizia B, Pietų zonos nugalėtojais.&lt;ref&gt;[https://divizia-a.md/ru/news/nou-promovata-diviziei-a-sporting-trestieni-poate-gazdui-adversarii-in-chi-inau 2020–2021 m. sezonas]&lt;/ref&gt;

== Sezonai ==
{{fs1|MDA}}
{{fs2|MDA|2020–2021|III ''(Divizia B)''| 1 | }}
{{fs2|MDA|2021–2022|II ''(Divizia A)''| 5 | II etapas}}
{{fs2|MDA|2022–2023|II|{{?}}| I etapas}}
|}

== Stadionas ==
* Kitados (2019) namų rungtynes žaidė [[Real-Succes stadionas|Real-Succes stadione]]. 
* Nuo 2022 m. persikėlė į Nisporenio stadioną.

== Išnašos ==
{{išnašos|2}}

== Nuorodos ==
* [https://www.soccerway.com/team/fc-spicul-chiscareni/AyAxvKS5/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/sporting-trestieni/startseite/verein/86958 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fc-sporting-trestieni/40739/ Globalsportsarchive]
* [https://divizia-a.md/ro/teams/sperani Liga 1 svetainė]

[[Kategorija:Moldavijos futbolo klubai|Speranis]]</text>
      <sha1>5t0sm7fj3bifoa42kis30gymkhom4av</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FK Karpaty (Halyčas)</title>
    <ns>0</ns>
    <id>603737</id>
    <revision>
      <id>7819666</id>
      <parentid>7773803</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:39:14Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819666</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3518" sha1="kfm62bp85ax3k3djq9xjv6qbwgo91c2" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Haličo „Karpaty“
| image    = [[Vaizdas:Karpaty-Halič.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Карпати»
| nickname = 
| founded  = 1949 m.
| ground   = Koloso stadionas, [[Haličas (miestas)|Haličas]] &lt;br /&gt; Energetiko stadionas, [[Burštinas]]
| capacity = 800 &lt;br /&gt; 4 000
| chairman = {{flagicon|UKR}} Volodimiras Magalis &lt;br /&gt; ({{uk|Магаль Володимир}})
| manager  = {{flagicon|}} &lt;br &gt; ({{uk|C}})
| league   = 
| season   = 
| position = 
| 
| pattern_la1 = _jomapisa2gw
| pattern_b1 = _jomapisa2gw
| pattern_ra1 = _jomapisa2gw
|pattern_sh1 = _bragantino15A
|pattern_so1 = _greenhorizontal
| leftarm1 = 008000
| body1 = 008000
| rightarm1 = 008000
| shorts1 = 000000
| socks1 = FFFFFF
| pattern_la2 = _karpaty1819t
| pattern_b2 = _karpaty1819t
| pattern_ra2 = _karpaty1819t
|pattern_sh2 = 
|pattern_so2 = _greenhorizontal
| leftarm2 = FFFF00
| body2 = FFFF00
| rightarm2 = FFFF00
| shorts2 = FFFF00
| socks2 = FFFF00
}}

'''Halyčo „Karpaty“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Halyčas (miestas)|Halyčo]].

== Istorija ==
Klubo ištakos siekia [[1949]] m., kai mieste buvo įkurtas „Kolūkiečio“ futbolo klubas.

== Pasiekimai ==
; Antra lyga, A grupė
: 5 vieta: 2020–2021 m.

== Sezonai ==
=== Ukrainos varžybos ===
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2019–2020|IV|1|}}
{{fs2|UKR|2020–2021|III (A grupė)|5|}}
{{fs2|UKR|2021–2022|III (A grupė)|7|}}
{{fs2|UKR|2022–2023|—|—|—}}
|}

== Apranga ==
;Sportinės aprangos pokyčiai:
* Namuose rungtyniavo balta žalia juoda apranga. 
* Svetur – geltona apranga.
{|
|{{Football kit |
 pattern_la= _jomapisa2gw|
 pattern_b= _jomapisa2gw|
 pattern_ra= _jomapisa2gw|
 pattern_sh= _bragantino15A|
 pattern_so=  _greenhorizontal|
 leftarm= 008800 |
 body= 008800 |
 rightarm= 008800 |
 shorts= 000000 |
 socks= FFFFFF |
 title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 pattern_la= _karpaty1819t|
 pattern_b= _karpaty1819t|
 pattern_ra= _karpaty1819t|
 pattern_sh= |
 pattern_so= _greenhorizontal |
 leftarm= FFFF00 |
 body= FFFF00 |
 rightarm= FFFF00 |
 shorts= FFFF00 |
 socks= FFFF00 |
 title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 pattern_la= |
 pattern_b= |
 pattern_ra= |
 pattern_sh= |
 pattern_so= _band_green |
 leftarm= FFFFFF |
 body= FFFFFF |
 rightarm= FFFFFF |
 shorts= FFFFFF |
 socks= FFFFFF |
 title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 pattern_la= |
 pattern_b= |
 pattern_ra= |
 pattern_sh= |
 pattern_so= _band_green |
 leftarm= FFFFFF |
 body= FFFFFF |
 rightarm= FFFFFF |
 shorts= FFFFFF |
 socks= FFFFFF |
 title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Treneriai ==
* 2018–2019 [[Andrijus Nesterukas]]&lt;ref&gt;https://www.ua-football.com/ukrainian/2a/1546427279-kalush-opredelilsya-s-glavnym-trenerom.html&lt;/ref&gt;
* 2019–2020 [[Petro Rusakas]]&lt;ref&gt;http://www.aafu.org.ua/news/chempionat-aafu/775&lt;/ref&gt;
* 2020–2021 [[Romanas Hnativas]]
* 2021 [[Liubomiras Vovčykas]]&lt;ref&gt;https://www.ua-football.com/ukrainian/2a/1598299427-lyubomir-vovchuk-vozglavil-karpaty-roman-gnativ-otpravilsya-v-karpaty-galich.html&lt;/ref&gt;
* 2021–2022 {{flagicon|ESP}} Karlosas Inarechosas ({{es|Carlos Inarejos}})

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://fckarpatyhalych.com/ Oficiali klubo svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220104043857/https://fckarpatyhalych.com/ |date=2022-01-04 }}
* [http://www.aafu.org.ua/news/chempionat-aafu/912 AAFU] (Apie klubą)

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Karpati]]</text>
      <sha1>kfm62bp85ax3k3djq9xjv6qbwgo91c2</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819668</id>
      <parentid>7819666</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:39:21Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819668</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3514" sha1="cr439wpmfxu7f4jl4b62fismsefv68r" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Haličo „Karpaty“
| image    = [[Vaizdas:Karpaty-Halič.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Карпати»
| nickname = 
| founded  = 1949 m.
| ground   = Koloso stadionas, [[Haličas (miestas)|Haličas]] &lt;br /&gt; Energetiko stadionas, [[Burštinas]]
| capacity = 800 &lt;br /&gt; 4 000
| chairman = {{flagicon|UKR}} Volodimiras Magalis &lt;br /&gt; ({{uk|Магаль Володимир}})
| manager  = {{flagicon|}} &lt;br &gt; ({{uk|C}})
| league   = 
| season   = 
| position = 
| 
| pattern_la1 = _jomapisa2gw
| pattern_b1 = _jomapisa2gw
| pattern_ra1 = _jomapisa2gw
|pattern_sh1 = _bragantino15A
|pattern_so1 = _greenhorizontal
| leftarm1 = 008000
| body1 = 008000
| rightarm1 = 008000
| shorts1 = 000000
| socks1 = FFFFFF
| pattern_la2 = _karpaty1819t
| pattern_b2 = _karpaty1819t
| pattern_ra2 = _karpaty1819t
|pattern_sh2 = 
|pattern_so2 = _greenhorizontal
| leftarm2 = FFFF00
| body2 = FFFF00
| rightarm2 = FFFF00
| shorts2 = FFFF00
| socks2 = FFFF00
}}

'''Halyčo „Karpaty“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Halyčas (miestas)|Halyčo]].

== Istorija ==
Klubo ištakos siekia 1949 m., kai mieste buvo įkurtas „Kolūkiečio“ futbolo klubas.

== Pasiekimai ==
; Antra lyga, A grupė
: 5 vieta: 2020–2021 m.

== Sezonai ==
=== Ukrainos varžybos ===
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2019–2020|IV|1|}}
{{fs2|UKR|2020–2021|III (A grupė)|5|}}
{{fs2|UKR|2021–2022|III (A grupė)|7|}}
{{fs2|UKR|2022–2023|—|—|—}}
|}

== Apranga ==
;Sportinės aprangos pokyčiai:
* Namuose rungtyniavo balta žalia juoda apranga. 
* Svetur – geltona apranga.
{|
|{{Football kit |
 pattern_la= _jomapisa2gw|
 pattern_b= _jomapisa2gw|
 pattern_ra= _jomapisa2gw|
 pattern_sh= _bragantino15A|
 pattern_so=  _greenhorizontal|
 leftarm= 008800 |
 body= 008800 |
 rightarm= 008800 |
 shorts= 000000 |
 socks= FFFFFF |
 title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 pattern_la= _karpaty1819t|
 pattern_b= _karpaty1819t|
 pattern_ra= _karpaty1819t|
 pattern_sh= |
 pattern_so= _greenhorizontal |
 leftarm= FFFF00 |
 body= FFFF00 |
 rightarm= FFFF00 |
 shorts= FFFF00 |
 socks= FFFF00 |
 title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 pattern_la= |
 pattern_b= |
 pattern_ra= |
 pattern_sh= |
 pattern_so= _band_green |
 leftarm= FFFFFF |
 body= FFFFFF |
 rightarm= FFFFFF |
 shorts= FFFFFF |
 socks= FFFFFF |
 title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 pattern_la= |
 pattern_b= |
 pattern_ra= |
 pattern_sh= |
 pattern_so= _band_green |
 leftarm= FFFFFF |
 body= FFFFFF |
 rightarm= FFFFFF |
 shorts= FFFFFF |
 socks= FFFFFF |
 title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Treneriai ==
* 2018–2019 [[Andrijus Nesterukas]]&lt;ref&gt;https://www.ua-football.com/ukrainian/2a/1546427279-kalush-opredelilsya-s-glavnym-trenerom.html&lt;/ref&gt;
* 2019–2020 [[Petro Rusakas]]&lt;ref&gt;http://www.aafu.org.ua/news/chempionat-aafu/775&lt;/ref&gt;
* 2020–2021 [[Romanas Hnativas]]
* 2021 [[Liubomiras Vovčykas]]&lt;ref&gt;https://www.ua-football.com/ukrainian/2a/1598299427-lyubomir-vovchuk-vozglavil-karpaty-roman-gnativ-otpravilsya-v-karpaty-galich.html&lt;/ref&gt;
* 2021–2022 {{flagicon|ESP}} Karlosas Inarechosas ({{es|Carlos Inarejos}})

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://fckarpatyhalych.com/ Oficiali klubo svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220104043857/https://fckarpatyhalych.com/ |date=2022-01-04 }}
* [http://www.aafu.org.ua/news/chempionat-aafu/912 AAFU] (Apie klubą)

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Karpati]]</text>
      <sha1>cr439wpmfxu7f4jl4b62fismsefv68r</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FK Energetik (Burštynas)</title>
    <ns>0</ns>
    <id>603790</id>
    <revision>
      <id>7819645</id>
      <parentid>7636830</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:34:21Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819645</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3102" sha1="a84780k7n9df88m84p48tu95y23va68" xml:space="preserve">{{fc-infod
| clubname = Burštyno „Energetik“ &lt;br&gt; 1948 – 2012
| image    = [[Vaizdas:FK Energetik Burštyn.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Енерге́тик»
| nickname = 
| founded  = 1948 m. Avanhard
| defunct  = 2012 m. 
| ground   = Energetiko stadionas, [[Burštinas]]
| capacity = 4 000
| chairman = {{flagicon|UKR}} Miroslaw Lotocjij
| manager  = {{flagicon|UKR}} Wołodymyr Kowaluk
| league   = 
| season   = 
| position =  
| 
| pattern_la1=
| pattern_b1=
| pattern_ra1=
| leftarm1=FF4500
| body1=FF4500
| rightarm1=FF4500
| shorts1=000000
| socks1=FF4500
| pattern_la2=
| pattern_b2=
| pattern_ra2=
| leftarm2=0000FF
| body2=0000FF
| rightarm2=0000FF
| shorts2=0000FF
| socks2=0000FF
}}

'''Burštyno „Energetik“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Burštynas|Burštyno]].

== Istorija ==
Klubo ištakos siekia [[1948]] m., kai mieste buvo įkurtos „Kolūkiečio“ ir „Avanhardo“ sporto draugijos, kurios turėjo ir futbolo ekipas. Ekipos varėsi regioninėse pirmenybėse. [[Burštynas]] turėjo miesto stadioną, tačiau pastačius šiluminę elekrtinę jis buvo palaidotas po dirbtinės jūros vandenimis. Buvo pastatytas naujasis miesto stadionas ir suburtas futbolo ekipa prie Burštyno šilimunės elektrinės. Skirtingais metais jėgainės komanda vadinosi skirtingai: GRES, Avangard, Generator, Energetik. Didelių laimėjimų pasiekta nebuvo.

Energetikai [[1967]] m. pirmą kartą laimėjo Ivano-Frankivsko srities čempionato bronzą. 

; Nuo 1998–1999 m. klubas dalyvavo Antros lygos kovose.
Pirmąsias profesionalias rungtynes ​​komanda žaidė [[1998]] m. [[rugpjūčio 6]] dieną Užhorode, „Avangard“ stadione su vietos „Verchovyna“. Rungtynės baigėsi lygiosiomis. O kitose rungtynėse [[rugpjūčio 10]] d. Burštynas iškovojo pirmąją pergalę Ukrainos pirmenybėse, namuose 1:0 įveikęs „Dolny Naftovyk“.

; Nuo 2005–2006 m. žaidė Pirmoje lygoje.
2011/2012 m. sezono pabaigoje klubas susidūrė su finansiniais nepritekliais, galiausiai, buvo pašalintas iš varžybų. Komanda buvo išformuota.

; Istoriniai pavadinimai 
*1948: Zestol
*1950: Kolhosnyk
*1958: Zestol
*1963: Enerhetyk
*1964: DRES
*1965: Enerhetyk
*1967: DRES
*1969: Enerhetyk
*1972: Avangard
*19??: Generator
*199?: Domobudivitsj
*1995: Enerhetyk

== Pasiekimai ==
; Antra lyga, 
: 2 vieta: 2002–2003 m. ir 2004–2005 m.

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|1998–1999|III (A grupė)|11|}}
{{fs2|UKR|1999–2000|III (A grupė)|3|}}
{{fs2|UKR|2000–2001|III (A grupė)|9|}}
{{fs2|UKR|2001–2002|III (A grupė)|12|}}
{{fs2|UKR|2002–2003|III (A grupė)|2|}}
{{fs2|UKR|2003–2004|III (A grupė)|5|}}
{{fs2|UKR|2004–2005|III (A grupė)|2|}}
{{fs2|UKR|2005–2006|II|14|}}
{{fs2|UKR|2006–2007|II|8|}}
{{fs2|UKR|2007–2008|II|13|}}
{{fs2|UKR|2008–2009|II|14|}}
{{fs2|UKR|2009–2010|II|15|}}
{{fs2|UKR|2010–2011|II|16|}}
{{fs2|UKR|2011–2012|II|17|}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://int.soccerway.com/teams/-/-/4624/ SOCCERWAY]

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Enegetik]]</text>
      <sha1>a84780k7n9df88m84p48tu95y23va68</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819646</id>
      <parentid>7819645</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:34:45Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819646</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3096" sha1="qobdgi5sj4wl8hu8gt4diiwaotkst69" xml:space="preserve">{{fc-infod
| clubname = Burštyno „Energetik“ &lt;br&gt; 1948 – 2012
| image    = [[Vaizdas:FK Energetik Burštyn.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Енерге́тик»
| nickname = 
| founded  = 1948 m. Avanhard
| defunct  = 2012 m. 
| ground   = Energetiko stadionas, [[Burštinas]]
| capacity = 4 000
| chairman = {{flagicon|UKR}} Miroslaw Lotocjij
| manager  = {{flagicon|UKR}} Wołodymyr Kowaluk
| league   = 
| season   = 
| position =  
| 
| pattern_la1=
| pattern_b1=
| pattern_ra1=
| leftarm1=FF4500
| body1=FF4500
| rightarm1=FF4500
| shorts1=000000
| socks1=FF4500
| pattern_la2=
| pattern_b2=
| pattern_ra2=
| leftarm2=0000FF
| body2=0000FF
| rightarm2=0000FF
| shorts2=0000FF
| socks2=0000FF
}}

'''Burštyno „Energetik“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Burštynas|Burštyno]].

== Istorija ==
Klubo ištakos siekia 1948 m., kai mieste buvo įkurtos „Kolūkiečio“ ir „Avanhardo“ sporto draugijos, kurios turėjo ir futbolo ekipas. Ekipos varėsi regioninėse pirmenybėse. [[Burštynas]] turėjo miesto stadioną, tačiau pastačius šiluminę elektrinę jis buvo palaidotas po dirbtinės jūros vandenimis. Buvo pastatytas naujasis miesto stadionas ir suburtas futbolo ekipa prie Burštyno šilimunės elektrinės. Skirtingais metais jėgainės komanda vadinosi skirtingai: GRES, Avangard, Generator, Energetik. Didelių laimėjimų pasiekta nebuvo.

Energetikai 1967 m. pirmą kartą laimėjo Ivano-Frankivsko srities čempionato bronzą. 

; Nuo 1998–1999 m. klubas dalyvavo Antros lygos kovose.
Pirmąsias profesionalias rungtynes ​​komanda žaidė [[1998]] m. [[rugpjūčio 6]] dieną Užhorode, „Avangard“ stadione su vietos „Verchovyna“. Rungtynės baigėsi lygiosiomis. O kitose rungtynėse [[rugpjūčio 10]] d. Burštynas iškovojo pirmąją pergalę Ukrainos pirmenybėse, namuose 1:0 įveikęs „Dolny Naftovyk“.

; Nuo 2005–2006 m. žaidė Pirmoje lygoje.
2011–2012 m. sezono pabaigoje klubas susidūrė su finansiniais nepritekliais, galiausiai, buvo pašalintas iš varžybų. Komanda buvo išformuota.

; Istoriniai pavadinimai 
*1948: Zestol
*1950: Kolhosnyk
*1958: Zestol
*1963: Enerhetyk
*1964: DRES
*1965: Enerhetyk
*1967: DRES
*1969: Enerhetyk
*1972: Avangard
*19??: Generator
*199?: Domobudivitsj
*1995: Enerhetyk

== Pasiekimai ==
; Antra lyga, 
: 2 vieta: 2002–2003 m. ir 2004–2005 m.

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|1998–1999|III (A grupė)|11|}}
{{fs2|UKR|1999–2000|III (A grupė)|3|}}
{{fs2|UKR|2000–2001|III (A grupė)|9|}}
{{fs2|UKR|2001–2002|III (A grupė)|12|}}
{{fs2|UKR|2002–2003|III (A grupė)|2|}}
{{fs2|UKR|2003–2004|III (A grupė)|5|}}
{{fs2|UKR|2004–2005|III (A grupė)|2|}}
{{fs2|UKR|2005–2006|II|14|}}
{{fs2|UKR|2006–2007|II|8|}}
{{fs2|UKR|2007–2008|II|13|}}
{{fs2|UKR|2008–2009|II|14|}}
{{fs2|UKR|2009–2010|II|15|}}
{{fs2|UKR|2010–2011|II|16|}}
{{fs2|UKR|2011–2012|II|17|}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://int.soccerway.com/teams/-/-/4624/ SOCCERWAY]

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Enegetik]]</text>
      <sha1>qobdgi5sj4wl8hu8gt4diiwaotkst69</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819647</id>
      <parentid>7819646</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:35:02Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Nuorodos */</comment>
      <origin>7819647</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3105" sha1="6m45z05pkq6rpb7c7siyzreq7qcwuy1" xml:space="preserve">{{fc-infod
| clubname = Burštyno „Energetik“ &lt;br&gt; 1948 – 2012
| image    = [[Vaizdas:FK Energetik Burštyn.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Енерге́тик»
| nickname = 
| founded  = 1948 m. Avanhard
| defunct  = 2012 m. 
| ground   = Energetiko stadionas, [[Burštinas]]
| capacity = 4 000
| chairman = {{flagicon|UKR}} Miroslaw Lotocjij
| manager  = {{flagicon|UKR}} Wołodymyr Kowaluk
| league   = 
| season   = 
| position =  
| 
| pattern_la1=
| pattern_b1=
| pattern_ra1=
| leftarm1=FF4500
| body1=FF4500
| rightarm1=FF4500
| shorts1=000000
| socks1=FF4500
| pattern_la2=
| pattern_b2=
| pattern_ra2=
| leftarm2=0000FF
| body2=0000FF
| rightarm2=0000FF
| shorts2=0000FF
| socks2=0000FF
}}

'''Burštyno „Energetik“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Burštynas|Burštyno]].

== Istorija ==
Klubo ištakos siekia 1948 m., kai mieste buvo įkurtos „Kolūkiečio“ ir „Avanhardo“ sporto draugijos, kurios turėjo ir futbolo ekipas. Ekipos varėsi regioninėse pirmenybėse. [[Burštynas]] turėjo miesto stadioną, tačiau pastačius šiluminę elektrinę jis buvo palaidotas po dirbtinės jūros vandenimis. Buvo pastatytas naujasis miesto stadionas ir suburtas futbolo ekipa prie Burštyno šilimunės elektrinės. Skirtingais metais jėgainės komanda vadinosi skirtingai: GRES, Avangard, Generator, Energetik. Didelių laimėjimų pasiekta nebuvo.

Energetikai 1967 m. pirmą kartą laimėjo Ivano-Frankivsko srities čempionato bronzą. 

; Nuo 1998–1999 m. klubas dalyvavo Antros lygos kovose.
Pirmąsias profesionalias rungtynes ​​komanda žaidė [[1998]] m. [[rugpjūčio 6]] dieną Užhorode, „Avangard“ stadione su vietos „Verchovyna“. Rungtynės baigėsi lygiosiomis. O kitose rungtynėse [[rugpjūčio 10]] d. Burštynas iškovojo pirmąją pergalę Ukrainos pirmenybėse, namuose 1:0 įveikęs „Dolny Naftovyk“.

; Nuo 2005–2006 m. žaidė Pirmoje lygoje.
2011–2012 m. sezono pabaigoje klubas susidūrė su finansiniais nepritekliais, galiausiai, buvo pašalintas iš varžybų. Komanda buvo išformuota.

; Istoriniai pavadinimai 
*1948: Zestol
*1950: Kolhosnyk
*1958: Zestol
*1963: Enerhetyk
*1964: DRES
*1965: Enerhetyk
*1967: DRES
*1969: Enerhetyk
*1972: Avangard
*19??: Generator
*199?: Domobudivitsj
*1995: Enerhetyk

== Pasiekimai ==
; Antra lyga, 
: 2 vieta: 2002–2003 m. ir 2004–2005 m.

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|1998–1999|III (A grupė)|11|}}
{{fs2|UKR|1999–2000|III (A grupė)|3|}}
{{fs2|UKR|2000–2001|III (A grupė)|9|}}
{{fs2|UKR|2001–2002|III (A grupė)|12|}}
{{fs2|UKR|2002–2003|III (A grupė)|2|}}
{{fs2|UKR|2003–2004|III (A grupė)|5|}}
{{fs2|UKR|2004–2005|III (A grupė)|2|}}
{{fs2|UKR|2005–2006|II|14|}}
{{fs2|UKR|2006–2007|II|8|}}
{{fs2|UKR|2007–2008|II|13|}}
{{fs2|UKR|2008–2009|II|14|}}
{{fs2|UKR|2009–2010|II|15|}}
{{fs2|UKR|2010–2011|II|16|}}
{{fs2|UKR|2011–2012|II|17|}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://www.soccerway.com/team/energetik/Mig9ADuQ/ SOCCERWAY]

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Enegetik]]</text>
      <sha1>6m45z05pkq6rpb7c7siyzreq7qcwuy1</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FK Kaluš</title>
    <ns>0</ns>
    <id>603794</id>
    <revision>
      <id>7819662</id>
      <parentid>7636837</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:38:15Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819662</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2193" sha1="g98fddvd9hznwd4bqcvlpfbzcqy4vjs" xml:space="preserve">{{fc-infod
| clubname = „Kalušo“ FK &lt;br&gt; 1947 – 2020
| image    = [[Vaizdas:FK Kalušas.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Калуш»
| nickname = 
| founded  = 1947 m.
| defunct  = 2020 m. 
| ground   = „Chemiko“ stadionas, [[Kalušas (Ukraina)|Kalušas]]
| capacity = 7 000
| chairman = {{flagicon|UKR}} 
| manager  = {{flagicon|UKR}} Stepanas Matvijevas
| league   = 
| season   = 
| position =  
| 
| pattern_la1= |pattern_b1=_thinblacksides |pattern_ra1=
| leftarm1=FF0033 |body1=FF0033 |rightarm1=FF0033|shorts1=000000|socks1=FF0033
| pattern_la2= |pattern_b2= |pattern_ra2=
| leftarm2=000000 |body2=000000 |rightarm2=000000 |shorts2=FF0000 |socks2=000000
}}

'''„Kalušo“ futbolo klubas''' – buvęs [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Kalušas (Ukraina)|Kalušo]].

== Istorija ==
Klubo ištakos siekia [[1947]] m., kai mieste buvo suburta futbolo ekipa.

1995—2005 ir 2018–2020 m. žaidė Antroje lygoje (Druga Liha).

== Istoriniai pavadinimai ==
* 1947: Chimik Kałusz (ukr. «Хімік» Калуш)
* 1996: FK Kałusz (ukr. ФК «Калуш»)
* 2001 liepa: Łukor Kałusz (ukr. «Лукор» Калуш)
* 01.07.2003: Prykarpattia Kałusz (ukr. «Прикарпаття» Калуш)
* 10.02.2004: Spartak-2 Kałusz (ukr. «Спартак-2» Калуш)
* 07.2005: FK Kałusz (ukr. ФК «Калуш»)

== Pasiekimai ==
; Antra lyga, A grupė
: Nugalėtojai: 2002/03 m.&lt;ref&gt;http://ukranianfootball.narod.ru/2003/2002_03_vt.html&lt;/ref&gt;

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2018–2019|III (A grupė)|7|}}
{{fs2|UKR|2019–2020|III (A grupė)|5|}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [http://ffk.kalush.net/ Офіційний сайт федерації футболу міста Калуша]
* [https://web.archive.org/web/20190501183432/http://pfl.ua/teams/104-kalush  Профіль клубу на офіційному сайті ПФЛ] (arch.)
* [http://fkyaremche.at.ua/news/pivfinalnij_barer/2009-10-01-192 Півфінальний бар'єр]
* [http://kalusz.io.ua/s114048/kopaniy_myach_na_kalushchini Копаний м'яч на Калущині]

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Kalušas]]</text>
      <sha1>g98fddvd9hznwd4bqcvlpfbzcqy4vjs</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas</title>
    <ns>0</ns>
    <id>604920</id>
    <revision>
      <id>7820031</id>
      <parentid>7527134</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T04:32:40Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Ed1974LT</username>
        <id>52229</id>
      </contributor>
      <minor />
      <origin>7820031</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2432" sha1="0kv1d34sty39odzdf7sfuyezn1opfpx" xml:space="preserve">{{Knyga
| pavadinimas = Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas
| viršelis = LHEŽ 1981.jpg
| pav_tekstas = 
| autorius = [[Aleksandras Vanagas]]
| šalis = Lietuvos TSR
| žanras = [[geografinis žinynas]]
| sritis = [[geografija]]
| serija =
| knyga =  
| pastabos =  
| UDC =  
| orig_pavadinimas = 
| orig_valstybė = [[TSRS]]
| orig_kalba = lietuvių
| orig_leidykla = „Mokslas“, Vilnius
| orig_metai = 1981 m.
| orig_psl = 408
| orig_formatas =
| orig_isbn = 
| orig_isbn13 =
| orig_OCLC = 
}}

'''Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas''' – [[geografinis žinynas]], išleistas [[1981]] m. ir aprašantis [[Lietuva|Lietuvos]] upių ir ežerų [[etimologija|etimologiją]].

[[Hidronimas|Hidronimų]] etimologinis žodynas – pirmasis toks baltų kalbotyroje. Lietuviški hidronimai lyginami su etimologiškai giminingais kitais lietuvių toponimais, su latvių, prūsų, kitų indoeuropiečių kalbų vietovardžiais ir bendriniais žodžiais. Hidronimai žodyne pateikiami abėcėlės tvarka.

== Aprašymas ==

XX a. buvo renkami Lietuvos hidronimai, nustatant ir jų etimologines lytis. [[Kazimieras Būga]] sudarė 75 000 vietovardžių ir asmenvardžių [[Kartoteka|kartoteką]]. XX a. 2-ojoje pusėje ji buvo išplėsta iki 300 000.&lt;ref&gt;{{LHEŽ|5}}&lt;/ref&gt; Vėliau buvo išleistas LTSR upių ir ežerų vardynas&lt;ref&gt;Lietuvos TSR upių ir ežerų vardynas. Atsakingoji redaktorė E. Grinaveckienė. Sudarytojai: B. Savukynas, A. Vanagas, V. Vitkauskas, K. Vosylytė, I. Ermanytė. – Vilnius, 1963.&lt;/ref&gt; (didžiuma vietovardžių paimta būtent iš šio leidinio).&lt;ref name=&quot;Zubaitienė&quot;/&gt; Po to vietovardžiai buvo pildomi ir toliau. Žodyną rengiant taip pat panaudotas [[Bronys Savukynas|B. Savukyno]] ežerų vardų tyrimas. Taip pat buvo panaudotas Latvijos vietovardžių žodynas, tuo metu tik įpusėtas leisti. Daugelis hidronimų žodyne aiškinama pirmąkart.&lt;ref name=&quot;Zubaitienė&quot;/&gt;

Kaip pagrindiniai žodyno trūkumai išskiriama tarminės leksikos pavyzdžių taikymas etimologijai pagrįsti ir netikslus formų transponavimas į bendrinę kalbą.&lt;ref name=&quot;Zubaitienė&quot;&gt;Zubaitienė Vilma. Lietuvių leksikografija: istorija ir dabartis. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2014, 194–195 psl.&lt;/ref&gt;

== Šaltiniai ==
{{ref}}

== Nuorodos ==
* [https://tautosmenta.lt/wp-content/uploads/lituanistika/Vanagas_1981_LT.pdf Skaitmeninė knygos versija]

[[Kategorija:Geografiniai žinynai]]</text>
      <sha1>0kv1d34sty39odzdf7sfuyezn1opfpx</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Vietovardžių žodynas</title>
    <ns>0</ns>
    <id>604955</id>
    <revision>
      <id>7820032</id>
      <parentid>7287517</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T04:33:08Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Ed1974LT</username>
        <id>52229</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>[[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]]</comment>
      <origin>7820032</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="8126" sha1="dj4332iu3kfqu2ajy28bkqzsemov2r7" xml:space="preserve">{{Knyga
| pavadinimas = Vietovardžių žodynas
| viršelis = MELI 2002.jpg
| pav_tekstas = 
| autorius = [[Aldonas Pupkis]] (vyr. redaktorius), [[Marija Razmukaitė]], [[Rita Miliūnaitė]]
| šalis = Lietuva
| žanras = [[geografinis žinynas]]
| sritis = [[geografija]]
| serija =
| knyga =  
| pastabos =  
| UDC =  
| orig_pavadinimas = 
| orig_valstybė = [[Lietuva]]
| orig_kalba = lietuvių
| orig_leidykla = [[Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas]], [[Lietuvių kalbos institutas]]
| orig_metai = 2002 m.
| orig_psl = 462
| orig_formatas =
| orig_isbn = 
| orig_isbn13 =
| orig_OCLC = 
}}

'''Vietovardžių žodynas''' – leidinys, kuriame surašyta ir sukirčiuota ~12000 [[Lietuvos vietovardžiai|Lietuvos vietovardžių]], apimant ir dalį etninių žemių. [[2002]] m. popierine forma leidinį išleido [[Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas]], Žodyno vyr. redaktorius – [[Aldonas Pupkis]], sudarytojai – [[Aldonas Pupkis]] ir [[Marija Razmukaitė]].&lt;ref&gt;Vytautas Vitkauskas. Labai svarbi ir reikalinga knyga. – Gimtasis žodis, 2004, Nr. 8, p. 42–44.&lt;/ref&gt; Trečioji autorė – [[Rita Miliūnaitė]]. [[2007]] m. internetine forma žodyną išleido [[Lietuvių kalbos institutas]]. Jo autorė – [[Rita Miliūnaitė]] ir programuotojas [[Evaldas Ožeraitis]], redakcinė kolegija – [[Laimutis Bilkis]], [[Rita Miliūnaitė]], [[Aldonas Pupkis]] (vyr. redaktorius).

== Aprašymas ==

Žodynas išaugo iš [[1985]] m. „Kalbos praktikos patarimų“ 2-ajame leidime [[Aleksandras Vanagas|Aleksandro Vanago]] parengto priedo, kuriame buvo ~7000 Lietuvos ir etninių žemių vietovardžių. Vietovardžių žodyne pateikti:
* gyvenamųjų vietų – miestų, miestelių, kaimų vardai (Lietuvos Respublikos, lietuvių etninių žemių, lietuvių tremties vietų, istorinių baltų žemių ir Lietuvos etnografinių sričių, taip pat oficialieji (rusiškieji) Karaliaučiaus krašto vietų vardai, reikalingi tarpvalstybiniam bendravimui (su nuorodomis į lietuviškus vardus);
* Lietuvos ir lietuvių etninių žemių vandenvardžių, miškų, pelkių ir durpynų, aukštumų ir žemumų, pakilumų ir dubumų, kalnų ir piliakalnių, kapinynų ir pilkapynų, kyšulių (pusiasalių), salų ir kiti vardai.
* kaip priedas pateikti [[VLKK|Valstybinės lietuvių kalbos komisijos]] patvirtinti valstybių pavadinimai, valdų ir kraštų pavadinimai ir valstybių sostinių vardai (tik popieriniame leidime).

== Vietovardžiai ==

Atrenkant žodyno duomenis vadovautasi lingvistinio ir dalykinio sistemiškumo bei visuomeninio, kultūrinio ir pažintinio reikšmingumo principais. Dalis vietovardžių atitinka nustatytą objektyvų kriterijų (pvz., miškų ir pelkių – nuo 100 ha, upių – nuo 10 km, ežerų – nuo 10 ha, piliakalnių – nuo 1 ha, kapinynų ir pilkapynų – nuo 2 ha). Į žodyną įtraukta šiek tiek dirbtinių vandenvardžių (tvenkinių vardų), taip pat dalis orografinių vardų, kurių nėra užrašyta iš vietos žmonių kalbos. Pateikta ir šnekamojoje kalboje vartojamų neoficialių miestų dalių vardų.

Nustatant vietovardžių normas remtasi jau nusistovėjusiais šios srities norminimo principais, sukurtais [[Kazimieras Būga|Kazimiero Būgos]], [[Juozas Balčikonis (1885)|Juozo Balčikonio]], [[Antanas Salys|Antano Salio]], [[Bronys Savukynas|Bronio Savukyno]], [[Aleksandras Vanagas|Aleksandro Vanago]], [[Vytautas Vitkauskas|Vytauto Vitkausko]] darbuose. Stengtasi paisyti norminamųjų veikalų „Lietuvos TSR upių ir ežerų vardyno“ (1963) ir „[[III Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas|Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinyno]]“ (1976) duomenų, „Kalbos kultūros“, „Gimtosios kalbos“ (ir „Mūsų kalbos“) rekomendacijų, taip pat [[VLKK|Valstybinės lietuvių kalbos komisijos]] patvirtintų vietovardžių sąrašų teikinių.&lt;ref&gt;Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. // psl. 5&lt;/ref&gt;

Rengiant popierinį leidimą, buvo pasinaudota ir vietovardžių sąrašais, gautais iš savivaldybių, taip pat žodyno rengėjų sukauptomis kalbos vartotojų pastabomis. Teikiant oficialiąsias ir šalutines lytis, pirmiausia remtasi autentiškumo principu; daugelio vietovardžių vartosena tikrinta pagal [[LKI|Lietuvių kalbos instituto]] Vardyno [[Kartoteka|kartoteką]], kiek įmanoma – ir tarmėse. Turint duomenų pirmenybė teikta liaudiniams, o ne dirbtiniams vardams, ypač norminant piliakalnių, pilkapynų ir kitus vardus. Prireikus keisti ar tikslinti normas, norminimo tradicija buvo derinama su realiosios vartosenos duomenimis – ypač tų vietovardžių, kurie jau turi tradiciškai sunormintas lytis (daugiausia – [[oikonimai]] ir [[hidronimai]]).&lt;ref&gt;Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. // psl. 6&lt;/ref&gt;

Rengiant internetinį leidimą, buvo ištaisytos korektūros klaidos ir netikslumai, patikslinta kai kurių vietovardžių lokalizacija, atsižvelgta į [[VLKK|Valstybinės lietuvių kalbos komisijos]] [[2006]] m. [[lapkričio 9]] d. nutarimą Nr. N-8 (109), į kai kurias skaitytojų pastabas, gautas išėjus knygai, peržiūrėtos ir papildytos trūkstamos variantų sąsajos. Svarbiausias skirtumas nuo knyginio varianto yra vietovardžių paieškos galimybės, kurias teikia elektroninė duomenų bazė.&lt;ref&gt;[http://vietovardziai.lki.lt/ Knyginio ir internetinio leidimo skirtumai.] Vietovardžių žodynas (internetinis leidimas).&lt;/ref&gt;

== Leidinio šaltiniai ==
* Kalbos praktikos patarimai. II pataisytas ir papildytas leidimas. [sud. Aldonas Pupkis]. Vilnius, 1985.
* B. Kviklys. [[Mūsų Lietuva]], t. I–IV. Vilnius, 1989–1991.
* Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos [sud. Marija Razmukaitė, Aistė Pangonytė]. Vilnius, 2002.
* Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių (iš gyvosios kalbos) kartoteka.
* Lietuvos durpynų kadastras. Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos ministerija. Kraštotvarkos departamentas, d. I–III. Vilnius, 1995.
* Lietuvos miškų vardynas, d. I. – Lietuvos miškininkų sąjunga. Kaunas, 1994.
* Lietuvos Respublikos Nekilnojamųjų vertybių registras. – Valstybės žinios, 1995 06 23, Nr. 52; 1996 02 17, Nr. 15; 1996 11 15, Nr. 110; 1996 10 23, Nr. 102; 1997 02 05, Nr. 11; 1997 10 10, Nr. 112.
* [[III Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas]]. Vilnius, I d., 1974, II d., 1976.
* Lietuvos TSR upių ir ežerų vardynas. Vilnius, 1963.
* Lietuvos vandens telkinių katalogas. Lietuvos TSR valstybinis agropramoninis komitetas. Respublikinis žemėtvarkos projektavimo institutas. Vilnius, 1988.
* Lietuvos vietovardžių sąrašas. – Lietuvių kalbos komisijos nutarimai, 1977–1998. Vilnius, 1998, p. 80–122.
* [[Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija]], t. I–III. Vilnius, 1966–1971.
* [[Mažosios Lietuvos enciklopedija]], t. I, Vilnius, 2000.
* V. Pėteraitis. Mažoji Lietuva ir Tvanksta. Vilnius, 1992.
* A. Salys. Raštai, t. II. Tikriniai vardai. Roma, 1983.
* [[Tarybų Lietuvos enciklopedija]], t. I–IV. Vilnius, 1985–1986.
* Tradicinių lietuviškų Kaliningrado srities (Karaliaučiaus krašto) vietovardžių sąrašas. – Lietuvių kalbos komisijos nutarimai, 1977–1998. Vilnius, 1998, p. 178–203.
* Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2006-11-09 [https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.286972 nutarimas Nr. N-8 (109).] Valstybės žinios, 2006, 123-4669.
* A. Vanagas. [[Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas]]. Vilnius, 1981.
* Vietovardžių kirčiavimo žodynas [sud. Marija Razmukaitė, Vytautas Vitkauskas]. Vilnius, 1994.

== Šaltiniai ==
{{ref}}

== Nuorodos ==
* A. Pupkis, M. Razmukaitė, R. Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1
* [http://vietovardziai.lki.lt/ Vietovardžių žodynas (internetinis leidimas)] [sud. Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2

[[Kategorija:Geografiniai žinynai]]</text>
      <sha1>dj4332iu3kfqu2ajy28bkqzsemov2r7</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Dujotiekis Jasai–Ungenis</title>
    <ns>0</ns>
    <id>609393</id>
    <revision>
      <id>7820104</id>
      <parentid>7607229</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T08:49:14Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>InternetArchiveBot</username>
        <id>150094</id>
      </contributor>
      <comment>Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5</comment>
      <origin>7820104</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2719" sha1="efg5ezmtrkujgrhwmwqfrsy8qrikwmo" xml:space="preserve">{{Infolentelė dujotiekis
|pavadinimas = Dujotiekis Jasai–Ungenis
|image = 
|width =
|šalys = {{flag|MDA}}, {{flag|ROU}}
|koordinatės = 
|trasa = [[Jasai (Rumunija)|Jasai]] – [[Ungenis]]
|nutiestas palei = 
|tipas = gamtinės dujos
|savininkai = 
|partneriai = [[Petrom gaz]], [[Energocom]]
|operatorius = 
|rangovai = 
|statybų pradžia = [[2013]] m. [[rugpjūčio 27]] d.
|vertė = 26 mln. [[€]]
|atidarymas = [[2014]] m. [[rugpjūčio 27]] d.
|ilgis = 44 km&lt;ref&gt;[http://ukr.segodnya.ua/economics/enews/moldova-i-rumyniya-soedinyayut-svoi-gts-544547.html Молдова і Румунія з'єднують свої ГТС] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141222203350/http://ukr.segodnya.ua/economics/enews/moldova-i-rumyniya-soedinyayut-svoi-gts-544547.html |date=2014-12-22 }} Сьогодні.ua&lt;/ref&gt;
|Jungties pajėgumai = 1,5 mlrd. m³ per metus
|skersmuo = 500 mm
|kompresorinės stotys = 
|pumpavimo stotys = 
|vamzdžio gamintojas  = 
}}
'''Dujotiekis Jasai–Ungenis''' – tarpvalstybinis magistralinis dujotiekis, jungiantis Moldavijos ir Rumunijos gamtinių dujų perdavimo sistemas.

== Istorija ==
[[2013]] m. [[rugpjūčio 27]] d. oficialiai pradėti dujotiekio statybos darbai.&lt;ref&gt;[http://unimedia.info/stiri/pe-27-august--moldova-incepe-lucrarile-la-gazoductul-iasi-ungheni-61978.html Pe 27 august, Moldova începe lucrările la gazoductul Iași-Ungheni]&lt;/ref&gt; [[2014]] m. liepą statybos darbai ir testavimas užbaigti, o dujotiekis prijungtas prie abiejų šalių perdavimo sistemų. [[2014]] m. [[rugpjūčio 27]] d. įvyko oficiali dujotiekio atidarymo ceremonija, kurioje dalyvavo Rumunijos ministras pirmininkas [[Viktoras Ponta]], Moldovos premjeras [[Iurie Leancă]] ir ES energetikos komisaras [[Günther Oettinger]].&lt;ref&gt;{{Citation | last=| title=Gazoductul Iași-Ungheni a fost inaugurat| newspaper=Digi24.ro| date= | url=http://www.digi24.ro/Stiri/Digi24/Actualitate/Stiri/Gazoductul+Iasi-Ungheni+va+fi+inaugurat+astazi| accessdate=2014-08-27}}&lt;/ref&gt; Statybos atsiėjo kiek daugiau nei 26 milijonai eurų.

Šis dujotiekis buvo pirmasis Moldavijos vyriausybės projektas siekiant diversifikuoti dujų rinką šalyje ir sumažinti šalies priklausomybę nuo rusiškų gamtinių dujų. Vyriausybės planavo šiuo dujotiekiu sumažinti rusiškų dujų kiekį šalies sistemoje nuo 100 % iki 95 %. Tolimesnei diversifikacijos plėtrai tuo pačiu metu buvo vystomi kiti projektai: [[dujotiekis Ungenis–Kišiniovas]] ir [[dujotiekis Ungenis–Belcis]], kurie turėjo užtikrinti galimą dujų iš Rumunijos teritorijos pralaidumą į likusią Moldavijos dalį.

== Šaltiniai ==
{{reflist}}

[[Kategorija:Moldavijos dujotiekiai]]
[[Kategorija:Rumunijos dujotiekiai]]</text>
      <sha1>efg5ezmtrkujgrhwmwqfrsy8qrikwmo</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Gižų Kazimiero Baršausko pagrindinė mokykla</title>
    <ns>0</ns>
    <id>609649</id>
    <redirect title="Kazimiero Baršausko mokykla-daugiafunkcis centras" />
    <revision>
      <id>7819916</id>
      <parentid>6562915</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T18:59:54Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>EmausBot</username>
        <id>33319</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>robotas: Taisomi dvigubi peradresavimai į [[Kazimiero Baršausko mokykla-daugiafunkcis centras]]</comment>
      <origin>7819916</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="70" sha1="1w01v9l8p2vthq8772fly0v9l5kyzxe" xml:space="preserve">#PERADRESAVIMAS [[Kazimiero Baršausko mokykla-daugiafunkcis centras]]</text>
      <sha1>1w01v9l8p2vthq8772fly0v9l5kyzxe</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Alvito pagrindinė mokykla</title>
    <ns>0</ns>
    <id>609650</id>
    <redirect title="Alvito mokykla" />
    <revision>
      <id>7819909</id>
      <parentid>6562917</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T18:58:44Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>EmausBot</username>
        <id>33319</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>robotas: Taisomi dvigubi peradresavimai į [[Alvito mokykla]]</comment>
      <origin>7819909</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="34" sha1="gw1ngh66xw2hrlk2qs74pbll9lvy60q" xml:space="preserve">#PERADRESAVIMAS [[Alvito mokykla]]</text>
      <sha1>gw1ngh66xw2hrlk2qs74pbll9lvy60q</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Bangladešo ir Lietuvos santykiai</title>
    <ns>0</ns>
    <id>611475</id>
    <revision>
      <id>7819877</id>
      <parentid>7222309</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T16:30:54Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>InternetArchiveBot</username>
        <id>150094</id>
      </contributor>
      <comment>Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5</comment>
      <origin>7819877</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="13668" sha1="p5axc2yy6ibv2bzqpbdrl02wwvofa10" xml:space="preserve">{| class=&quot;toccolours&quot; style=&quot;margin: 0 0 0.5em 1em; border: 1px solid darkgray; width: 400px; float: right&quot;
| style=&quot;width: 60px&quot; | [[Vaizdas:Flag_of_Bangladesh.svg|55px|left|border]]
| style=&quot;text-align: center;&quot; | '''[[Bangladešas|Bangladešo]] ir [[Lietuva|Lietuvos]] santykiai'''
| style=&quot;width: 60px&quot; | [[Vaizdas:Flag_of_Lithuania.svg|55px|right|border]]
|-
&lt;!--| colspan=&quot;3&quot; style=&quot;text-align: center; &quot; | [[Vaizdas:Bangladesh_Lithuania_Locator.svg|390px|center]]&lt;br /&gt;&lt;small&gt;Lietuva (mėlyna) ir Bangladešas (raudona) pasaulio žemėlapyje&lt;/small&gt;
|---&gt;
| colspan=&quot;3&quot; style=&quot;text-align: left;&quot; | &amp;nbsp;&lt;small&gt;'''Pagrindinės datos:'''&lt;/small&gt;
|-
| colspan=&quot;3&quot; style=&quot;text-align: left;&quot; | &amp;nbsp;&lt;small&gt;• ''De jure'' pripažinimas iš Bangladešo pusės: [[1991]] m. [[rugsėjo 7]] d.&lt;/small&gt;
|-
| colspan=&quot;3&quot; style=&quot;text-align: left;&quot; | &amp;nbsp;&lt;small&gt;• Diplomatinių santykių atkūrimas: [[1992]] m. [[lapkričio 2]] d.&lt;/small&gt;
|-
| colspan=&quot;3&quot; style=&quot;text-align: left;&quot; | &amp;nbsp;&lt;small&gt;'''Prekybos apimtys (2020):'''&lt;ref name=&quot;URM_prekyba&quot;&gt;{{cite web|url=https://urm.lt/default/lt/lietuva-bangladesas|title=Bangladešas|accessdate=2022-06-08|publisher=[[Lietuvos užsienio reikalų ministerija]]|archive-date=2022-03-08|archive-url=https://web.archive.org/web/20220308140113/https://urm.lt/default/lt/lietuva-bangladesas|url-status=dead}}&lt;/ref&gt;&lt;/small&gt;
|-
| colspan=&quot;3&quot; style=&quot;text-align: left;&quot; | &amp;nbsp;&lt;small&gt;• Lietuva → Bangladešas: 5,34 mln. eur.&lt;/small&gt;
|-
| colspan=&quot;3&quot; style=&quot;text-align: left;&quot; | &amp;nbsp;&lt;small&gt;• Bangladešas → Lietuva: 2,98 mln. eur.&lt;/small&gt;
|-
|}
'''Bangladešo ir Lietuvos santykiai''' – dvišaliai [[tarptautiniai santykiai]] tarp [[Bangladešas|Bangladešo]] ir [[Lietuvos Respublika|Lietuvos]].

Santykiai tarp Lietuvos ir Bangladešo siekia [[1991]] m. [[rugsėjo 7]] d., kai Bangladešas pripažino Lietuvos nepriklausomybę. Diplomatiniai santykiai užmegzti [[1992]] m. [[lapkričio 2]] d.

Abi šalys yra [[Jungtinės Tautos|Jungtinių Tautų]], kitų tarptautinių organizacijų narės.

Lietuvai Bangladeše atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis [[Indija|Indijoje]], Bangladešui Lietuvoje – nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė, reziduojanti [[Lenkija|Lenkijoje]]. Taip pat [[Vilnius|Vilniuje]] veikia Bangladešo garbės konsulatas, [[Daka|Dakoje]] – Lietuvos garbės konsulatas.

Lietuvoje 2021 m. pradžioje gyveno 53 Bangladešo piliečiai.&lt;ref name=migracija_2021/&gt;

== Santykių istorija ==

=== Pirmieji kontaktai ===
Nėra žinių apie Lietuvos ir Bangladešo santykius iki diplomatinių santykių užmezgimo.

=== Santykiai po 1991 m. ===
[[1991]] m. [[rugsėjo 7]] d. Bangladešas pirmasis iš Pietų Azijos šalių pripažino Lietuvos nepriklausomybę. Rugsėjo 9 d. Bangladešo ambasada Maskvoje atsiuntė telegramą, kurio informavo, kad Lietuva, Latvija ir Estija Bangladešo vyriausybės sprendimu pripažįstamos nepriklausomomis.&lt;ref&gt;[https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=37941&amp;p_k=1#lg=1&amp;slide=36 Bangladešo ambasados Maskvoje pranešimo apie Bangladešo Vyriausybės sprendimą pripažinti Baltijos valstybių nepriklausomybę vertimas į rusų kalbą. 1991-09-09 ([[Lietuvos Respublikos Seimo archyvas]])] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220930142902/https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=37941&amp;p_k=1#lg=1&amp;slide=36 |date=2022-09-30 }}&lt;/ref&gt; Diplomatiniai santykiai tarp Lietuvos ir Bangladešo užmegzti [[1992]] m. [[lapkričio 2]] d.

1997 m. Bangladešas akreditavo Lietuvai savo ambasadorių. Pirmieji šeši ar septyni paskirtieji Bangladešo ambasadoriai rezidavo [[Maskva|Maskvoje]] ([[Rusija]]), vėlesni – [[Varšuva|Varšuvoje]] ([[Lenkija]]). Lietuva savo diplomatą Bangladešui akreditavo 2008 m. – juo tapo ministras patarėjas [[Albertas Algirdas Dambrauskas]].

Pirmasis ministrų susitikimas įvyko [[2011 m.]] liepos 1 d. – tuo metu Vilniuje organizuotuose [[Demokratų bendrija|Demokratijų bendrijos]] renginiuose dalyvavo ir Bangladešo užsienio reikalų ministrė [[Dipu Moni]], vizito metu susitikdama su Lietuvos užsienio reikalų ministru [[Audronius Ažubalis|Audroniumi Ažubaliu]].&lt;ref&gt;[https://urm.lt/default/lt/naujienos/lietuvauz-intensyvesnius-ekonominius-rysius-su-bangladesu Lietuva už intensyvesnius ekonominius santykius su Bangladešu ([[Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija]])]{{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2022 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}&lt;/ref&gt; Tais pačiais metais Lietuva Bangladešui akreditavo Indijoje reziduojantį ambasadorių.

2012 m. konsulu paskirtas verslininkas Mišalis Alis, tačiau pats garbės konsulatas [[Daka|Dakoje]] atidarytas vėliau, 2015 m. gegužės 18 d.&lt;ref&gt;[https://urm.lt/default/lt/naujienos/bangladese-oficialiai-atidarytas-lietuvos-garbes-konsulatas Bangladeše oficialiai atidarytas Lietuvos garbės konsulatas ([[Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija]])] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150717160052/http://www.urm.lt/default/lt/naujienos/bangladese-oficialiai-atidarytas-lietuvos-garbes-konsulatas |date=2015-07-17 }}&lt;/ref&gt;

[[2018 m.]] rugpjūčio 31 d. Vilniuje surengtos pirmosios Lietuvos ir Bangladešo politinės konsultacijos, kurioms vadovavo Lietuvos užsienio reikalų viceministras [[Albinas Zananavičius]] ir Bangladešo užsienio reikalų ministerijos sekretorius dvišaliams santykiams Kamrulas Ahsanas&lt;ref name=konsultacijos&gt;[https://urm.lt/default/lt/naujienos/surengtos-pirmosios-politines-konsultacijos-su-bangladesu- Surengtos pirmosios politinės konsultacijos su Bangladešu ([[Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija]])]{{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2022 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}&lt;/ref&gt;.

[[2022 m.]] kovo mėn. Lietuva ketino Bangladešui skirti 444,6 tūkst. „[[Pfizer]]“ vakcinų prieš koronavirusą, tačiau sprendimą kovo 3 d. atšaukė po to, kai Bangladešas susilaikė balsuojant už [[JTO]] rezoliuciją, pasmerkusią [[2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą|Rusijos invaziją į Ukrainą]].&lt;ref&gt;[https://www.lrt.lt/naujienos/sveikata/682/1633930/lietuva-atsaukia-covid-19-vakcinu-donavima-bangladesui-jt-nepasmerkusiam-rusijos Lietuva atšaukia COVID-19 vakcinų donavimą Bangladešui, JT nepasmerkusiam Rusijos (LRT.lt)]&lt;/ref&gt; Toks Lietuvos vyriausybės poelgis buvo sukritikuotas užsienio spaudoje.&lt;ref&gt;[https://thediplomat.com/2022/03/lithuania-should-not-have-cancelled-its-vaccine-donation-to-bangladesh/ Lithuania should not have cancelled its vaccine donation to Bangladesh ([[The Diplomat]])]&lt;/ref&gt;

== Švietimo, mokslo ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas ==
2016 metais Dakoje įsikūręs Tarptautinis gimtosios kalbos institutas bendradarbiaudamas su [[Lietuvos Respublikos ambasada Delyje|Lietuvos ambasada Delyje]] ir Lietuvos garbės konsulu Bangladeše 1 tūkst. egzempliorių tiražu [[bengalų kalba]] išleido ambasadoriaus [[Alfonsas Eidintas|Alfonso Eidinto]], profesorių [[Alfredas Bumblauskas|Alfredo Bumblausko]] ir [[Antanas Kulakauskas|Antano Kulakausko]] bei istorijos daktaro [[Mindaugas Tamošaitis|Mindaugo Tamošaičio]] parengtą knygą „Lietuvos istorija“. Vertimas į bengalų kalbą – pirmasis toks Pietų Azijoje. 2016 m. kovo 10 d. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse, Dakoje vyko iškilmingas knygos pristatymas, kuriame dalyvavo Lietuvos kultūros ministras [[Šarūnas Birutis]] ir Bangladešo užsienio reikalų ministras [[Abdulas Hasanas Mahmudas Ali]]. Lietuvos kultūros ministro teigimu, „Bangladešo laisvės kova, kaip ir Lietuvos, kilo iš pasipriešinimo kalbinei priespaudai.“&lt;ref&gt;[https://lrkm.lrv.lt/lt/naujienos/bangladese-pristatytas-lietuvos-istorijos-vertimas-i-bengalu-kalba Bangladeše pristatytas „Lietuvos istorijos“ vertimas į bengalų kalbą ([[Lietuvos Respublikos kultūros ministerija]])] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20181204203800/http://lrkm.lrv.lt/lt/naujienos/bangladese-pristatytas-lietuvos-istorijos-vertimas-i-bengalu-kalba |date=2018-12-04 }}&lt;/ref&gt;

Lietuvos aukštosiose mokyklose yra studijuojančų studentų iš Bangladešo&lt;ref name=konsultacijos/&gt;.

== Ekonominiai santykiai ==
[[2020]] m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Bangladešo siekė 8,32 mln. eurų, o Bangladešas buvo 94-a pagal prekybos apimtis Lietuvos prekybos partneris.&lt;ref name=URM_prekyba/&gt;

Prekybos balanse vyrauja eksportas iš Lietuvos į Bangladešą.
 	
* Eksportas sudaro 5,34 mln. eurų; o Bangladešas yra 95-as pagal prekybos apimtis eksporto partneris.
* Importas sudaro 2,98 mln. eurų.

Pagal tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje dydį Bangladešas yra 74-as (investicijos siekia 60 tūkst. eurų). Tuo tarpu Lietuvos tiesioginių investicijų dydis Bangladeše užfiksuota nebuvo.&lt;ref name=URM_prekyba/&gt;

==Pilietiniai mainai==
{| class=&quot;wikitable&quot;
|-
! Metai !! 2016&lt;ref&gt;[https://migracija.lrv.lt/uploads/migracija/documents/files/Migracijos%20metra%C5%A1%C4%8Diai/2015%20m_%20metra%C5%A1tis.pdf Migracijos metraštis 2016] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220705210646/https://migracija.lrv.lt/uploads/migracija/documents/files/Migracijos%20metra%C5%A1%C4%8Diai/2015%20m_%20metra%C5%A1tis.pdf |date=2022-07-05 }}, Migracijos departamentas prie VRM&lt;/ref&gt; !! 2018&lt;ref&gt;[https://migracija.lrv.lt/uploads/migracija/documents/files/Migracijos%20metra%C5%A1%C4%8Diai/2017%20m_%20metra%C5%A1tis.pdf Migracijos metraštis 2017] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220707182857/https://migracija.lrv.lt/uploads/migracija/documents/files/Migracijos%20metra%C5%A1%C4%8Diai/2017%20m_%20metra%C5%A1tis.pdf |date=2022-07-07 }}, Migracijos departamentas prie VRM&lt;/ref&gt; !! 2019&lt;ref&gt;[https://migracija.lrv.lt/uploads/migracija/documents/files/Migracijos%20metra%C5%A1%C4%8Diai/MIGRACIJOS%20METRA%C5%A0TIS_2018.pdf Migracijos metraštis 2018] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220423185158/https://migracija.lrv.lt/uploads/migracija/documents/files/Migracijos%20metra%C5%A1%C4%8Diai/MIGRACIJOS%20METRA%C5%A0TIS_2018.pdf |date=2022-04-23 }}, Migracijos departamentas prie VRM&lt;/ref&gt; !! 2020&lt;ref&gt;[https://migracija.lrv.lt/uploads/migracija/documents/files/Migracijos%20metra%C5%A1%C4%8Diai/MIGRACIJOS%20METRA%C5%A0TIS_2019%20(1).pdf Migracijos metraštis 2019] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220920163519/https://migracija.lrv.lt/uploads/migracija/documents/files/Migracijos%20metra%C5%A1%C4%8Diai/MIGRACIJOS%20METRA%C5%A0TIS_2019%20(1).pdf |date=2022-09-20 }}, Migracijos departamentas prie VRM&lt;/ref&gt; !! 2021&lt;ref&gt;[https://migracija.lrv.lt/uploads/migracija/documents/files/Migracijos%20metra%C5%A1%C4%8Diai/MIGRACIJOS%20METRA%C5%A0TIS_2020(1).pdf Migracijos metraštis 2020] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20211121212918/https://migracija.lrv.lt/uploads/migracija/documents/files/Migracijos%20metra%C5%A1%C4%8Diai/MIGRACIJOS%20METRA%C5%A0TIS_2020(1).pdf |date=2021-11-21 }}, Migracijos departamentas prie VRM&lt;/ref&gt; !! 2022&lt;ref name=migracija_2021&gt;[https://migracija.lrv.lt/uploads/migracija/documents/files/2021%20m_%20migracijos%20metra%C5%A1tis_skelbimui(3).pdf Migracijos metraštis 2021] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220705191541/https://migracija.lrv.lt/uploads/migracija/documents/files/2021%20m_%20migracijos%20metra%C5%A1tis_skelbimui(3).pdf |date=2022-07-05 }}, Migracijos departamentas prie VRM&lt;/ref&gt;
|-
! Bangladešo piliečių skaičius Lietuvoje
| 10 || 38 || 45 || 51 || 51 || 53
|-
|}

== Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas ==

=== Pasiuntiniai Lietuvai ===
''Pateikiamas nepilnas sąrašas''
* 1997–1999 m. – [[Mostafa Faruque Mohammed|Mostafa Farukas Mohamedas]], pirmasis Bangladešo ambasadorius Lietuvai (rezidavo [[Maskva|Maskvoje]])
* 2006-2009 m. (?) – [[Amir Hussain Sikder|Amiras Huseinas Sikderis]]
* nuo 2009 m. – [[Mohamedas Mijarulas Kuajesas]]
* nuo 2010 m. – [[Saiful Hoque|Saifulas Hokė]], šeštasis (rezidavo Maskvoje)
* nuo [[2022 m.]] – [[Sultana Laila Hosein]] (reziduoja [[Varšuva|Varšuvoje]])

=== Pasiuntiniai Bangladešui ===
* 2008–2010 m. – [[Albertas Algirdas Dambrauskas]], ministras patarėjas (rezidavo [[Naujasis Delis|Naujajame Delyje]])
* 2011–2012 m. – [[Petras Šimeliūnas]], pirmasis Bangladešo ambasadorius Lietuvai (rezidavo Naujajame Delyje)&lt;ref&gt;[https://urm.lt/default/lt/dvisaliai-bangladesas Bangladešas. Dvišalis bendradarbiavima ([[Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija]])] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210307154634/http://urm.lt/default/lt/dvisaliai-bangladesas |date=2021-03-07 }}&lt;/ref&gt;
* 2013–2018 m. – [[Laimonas Talat-Kelpša]] (rezidavo Naujajame Delyje)
* nuo 2018 m. rugsėjo mėn. – [[Julius Pranevičius]] (reziduoja Naujajame Delyje)

== Šaltiniai ==
{{išnašos}}

== Nuorodos ==
* [https://urm.lt/default/lt/lietuva-bangladesas Bangladešas | Dvišaliai ekonominiai ryšiai su užsienio šalimis | Prekybiniai ekonominiai santykiai | Ekonominė diplomatija | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220308140113/https://urm.lt/default/lt/lietuva-bangladesas |date=2022-03-08 }}
* [https://urm.lt/default/lt/dvisaliai-bangladesas Bangladešas | Dvišalis bendradarbiavimas | Lietuva regione ir pasaulyje | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210307154634/http://urm.lt/default/lt/dvisaliai-bangladesas |date=2021-03-07 }}

{{Lietuvos diplomatiniai santykiai}}

[[Kategorija:Lietuvos diplomatiniai santykiai]]
[[Kategorija:Bangladešas]]</text>
      <sha1>p5axc2yy6ibv2bzqpbdrl02wwvofa10</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Agarista-ȘS Anenii Noi</title>
    <ns>0</ns>
    <id>616013</id>
    <revision>
      <id>7819583</id>
      <parentid>7654162</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:16:26Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819583</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="13184" sha1="4gn2xa9cibeesz29v2flroa1uwtn7sv" xml:space="preserve">{{fc-infow
| clubname = moterų &lt;br /&gt; „Agarista-SS“
| image    = [[Vaizdas:Agarista-SS red logo.png|150px]]
| fullname = Agarista-ȘS Anenii Noi 
| founded  = 
| ground   = Savivaldybės stadionas, [[Naujieji Anėnai]]
| capacity = 1 500
| chairman = {{vlv|MDA}} {{small|nežinoma}}
| manager  = {{vlv|MDA}} 
| league   = Aukščiausioji moterų futbolo lyga &lt;br /&gt; ({{ro|Campionatul Moldovei la Fotbal Feminin}})
| season   = 2024–2025
| position = [[Vaizdas:Star_full.svg|17px]] '''Čempionės'''
| pattern_la1=_jomacrew4rbw|pattern_b1=_jomacrew4rbw|pattern_ra1=_jomacrew4rbw|
  leftarm1=FF0000|body1=FF0000|rightarm1=FF0000|shorts1=FF0000|socks1=FF0000|
  pattern_la2=_jomacrew4rbnw|pattern_b2=_jomacrew4rbnw|pattern_ra2=_jomacrew4rbnw|
  leftarm2=000000|body2=000000|rightarm2=000000|shorts2=0000FF|socks2=0000FF|
}}

'''Agarista-ȘS Anenii Noi''' – [[Moldavija|Moldavijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Naujieji Anėnai|Naujųjų Anėnų]].

== Istorija ==
Rungtyniavo aukščiausioje moterų futbolo lygoje ({{ro|[[Divizia Națională Feminină]]}}) nuo 2017–2018 m. sezono. Tapo viena iš stipriausių moterų ekipų Moldavijoje. Jau debiutiniame sezone iškovojo čempionių titulą ir tapo Moldavijos futbolo taurės laimėtojomis. Užsitikrino vietą [[UEFA moterų čempionių lyga|UEFA moterų čempionių lygoje]].&lt;ref&gt;https://www.uefa.com/womenschampionsleague/news/0246-0e176ba26df0-a98c3ee817bf-1000--women-s-champions-league-entries-confirmed/&lt;/ref&gt; 

2018–2019 m. UEFA moterų čempionių lygos turnyre rezultatu 0:2 nusileido [[Pärnu JK (moterys)|Pärnu JK]] ([[Estija]]), buvo sutriuškintos 0:5 [[SFK 2000|Sarajevo]] (Bosnija) ir 1:4 [[KF Vllaznia Shkodër (moterys)|KF Vllaznia Shkodër]] ([[Albanija]]). Grupėje liko paskutinėje vietoje ir iš tolimesnių kovų iškrito.

2019–2020 m. turnyre jau pirmosiose rungtynėse prieš [[ŽFK Spartak Subotica|Suboticos „Spartak“]] ([[Serbija]]) patyrė triuškinantį pralaimėjimą rezultatu 0:12. Vėliau nusileido [[Ferencvárosi TC (moterys)|Ferencvárosi TC]] ([[Vengrija]]) rezultatu 0-2, bei [[ŠK Slovan Bratislava (moterys)|ŠK Slovan Bratislava]] ([[Slovakija]]) rezultatu 0-1.&lt;ref&gt;https://globalsportsarchive.com/match/soccer/2019-08-13/agarista-ss-anenii-noi-vs-sk-slovan-bratislava/1661108/&lt;/ref&gt; Grupėje liko paskutinės ir baigė savo pasirodymą Europoje.

2020–2021 m. turnyras vyko pakitusiu formatu, buvo sužaistos vienerios rungtynės. [[ŽFK Spartak Subotica|Suboticos „Spartak“]] ([[Serbija]]) nugalėjo Moldavijos atstoves rezultatu 4:0 ir pateko į kitą turnyro etapą, o moldavės iškrito iš tolimesnių kovą.&lt;ref&gt;https://globalsportsarchive.com/match/soccer/2020-11-04/zfk-spartak-subotica-vs-agarista-ss-anenii-noi/2206246/&lt;/ref&gt;

2021–2022 m. čempionių lygoje patyrė du pralaimėjimus. [[2021 m.]] [[rugpjūčio 18]] d. pralaimėjo [[PAOK FC (moterys)|PAOK]] ([[Graikija]]) rezultatu 0-6.&lt;ref&gt;https://globalsportsarchive.com/match/soccer/2021-08-18/paok-wf-vs-agarista-ss-anenii-noi/2401163/&lt;/ref&gt; O [[rugpjūčio 21]] d. kovoje dėl trečiosios vietos rezultatu 0:3 nusileido ir [[Mitrovica (moterys)|Mitrovica]] ([[Kosovas]]).&lt;ref&gt;https://globalsportsarchive.com/match/soccer/2021-08-21/kff-mitrovica-vs-agarista-ss-anenii-noi/2452771/&lt;/ref&gt;

2021–2022 m. sezone Moldavijos čempionate užėmė antrą vietą, tačiau pateko į [[UEFA moterų čempionių lyga|UEFA moterų čempionių lygą]], nes čempionės [[FC Maksimum Cahul]] nesugebėjo licencijuotis UEFA turnyrui, todėl vietoje jų rungtyniavo vicečempionės. [[2022 m.]] [[rugpjūčio 18]] d. pralaimėjo [[FC Twente (moterys)|FC Twente]] ([[Nyderlandai]]) rezultatu 0-13.&lt;ref&gt;https://globalsportsarchive.com/match/soccer/2022-08-18/fc-twente-vs-agarista-ss-anenii-noi/2709123/&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[https://www.sofascore.com/fc-twente-vrouwen-agarista-ss-anenii-noi/lkxsXYhc Twente 13-0 Agarista]&lt;/ref&gt; O [[rugpjūčio 21]] d. kovoje dėl trečiosios vietos rezultatu 0:7 nusileido ir [[Hajvalia (moterys)|Hajvalia]] ([[Kosovas]]).&lt;ref&gt;https://globalsportsarchive.com/match/soccer/2022-08-21/agarista-ss-anenii-noi-vs-kff-ep-com-hajvalia/2799865/&lt;/ref&gt;

2022–2023 m. sezone iškovojo čempionų titulą.&lt;ref&gt;https://int.soccerway.com/national/moldova/compionatul-moldovei/20222023/regular-season/r70301/&lt;/ref&gt; 2023–2024 m. sezone dar kartą iškovojo titulą.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/compionatul-moldovei/20232024/regular-season/r76262/ 2023–2024 m. sezonas pagal Soccerway]&lt;/ref&gt;

[[2024]] m. [[rugsėjo 4]] d. [[FC Gintra]] susitiks su „Agarista-SS Anenii Noi“ futbolininkėmis pusfinalio rungtynėse dėl patekimo į pagrindinį [[UEFA moterų čempionių lyga 2024–2025 m.]] turnyrą. Finalinės rungtynės dėl kelialapio į pagrindinį UEFA Čempionių lygos turnyrą vyks rugsėjo 7-ąją.&lt;ref&gt;[https://www.sportas.lt/naujiena/502063/gintra-suzinojo-varzoves-cempioniu-lygos-atrankos-varzybose sportas.lt naujienos]&lt;/ref&gt;

== Pasiekimai ==
; '''[[Divizia Națională Feminină|Aukščiausioji lyga]]'''&lt;ref&gt;https://www.rsssf.org/tablesm/mold-womchamp.html&lt;/ref&gt;
* '''Čempionės (7):''' 2017–2018, 2018–2019, 2019–2020, 2020–2021, 2022–2023, 2023–2024, 2024–2025 m.

; Moldavijos taurė (4 k.)&lt;ref&gt;https://www.rsssf.org/tablesm/mold-womcuphist.html&lt;/ref&gt;
* 2018, 2019, 2020&lt;ref&gt;https://fmf.md/noutate/1683/povestea-echipei-agarista-csf-anenii-noi-prima-finalista-a-cupei-moldovei-la-fotbal-feminin?lang=ru&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;https://agrobiznes.md/agarista-ss-anenii-noi-pentru-al-treilea-an-castigatoarea-cupei-moldovei-la-fotbal-feminin.html&lt;/ref&gt; ir 2022 m.

== Sezonai ==
{{fs1|MDA}}
{{fs2|MDA|2016–2017|{{?}}|{{?}}|{{?}}}}
{{fs2|MDA|2017–2018|I| 1 | taurė}}
{{fs2|MDA|2018–2019|I| 1 | taurė}}
{{fs2|MDA|2019–2020|I| 1 | taurė}}
{{fs2|MDA|2020–2021|I| 1 | 1/2 f.}}
{{fs2|MDA|2021–2022|I| 2 | taurė}}
{{fs2|MDA|2022–2023|I| 1 | }}
{{fs2|MDA|2023–2024|I| 1 | }}
|}

; Pastarųjų metų sezonai
{|  class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuorodos
!Pastabos
|-
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2017–2018'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''Aukščiausioji lyga'''
| bgcolor=&quot;#FFDD00&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| &lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/compionatul-moldovei/20172018/regular-season/r43162/ 2017–2018 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2018–2019'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''Aukščiausioji lyga'''
| bgcolor=&quot;#FFDD00&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| &lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/compionatul-moldovei/20182019/regular-season/r49282/ 2018–2019 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2019–2020'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''Aukščiausioji lyga'''
| bgcolor=&quot;#FFDD00&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| &lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/compionatul-moldovei/20192020/regular-season/r53939/ 2019–2020 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2020–2021'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''Aukščiausioji lyga'''
| bgcolor=&quot;#FFDD00&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| &lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/compionatul-moldovei/20202021/regular-season/r60276/ 2020–2021 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2021–2022'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''Aukščiausioji lyga'''
| bgcolor=&quot;#BBBBBB&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| &lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/compionatul-moldovei/20212022/regular-season/r64040/ 2021–2022 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2022–2023'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''Aukščiausioji lyga'''
| bgcolor=&quot;#FFDD00&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| &lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/compionatul-moldovei/20222023/regular-season/r70301/ 2022–2023 m. sezonas]&lt;/ref&gt; 
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2023–2024'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''Aukščiausioji lyga'''
| bgcolor=&quot;#FFDD00&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| &lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/compionatul-moldovei/20232024/regular-season/r76262/ 2023–2024 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2024–2025'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''Aukščiausioji lyga'''
| bgcolor=&quot;#FFDD00&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| &lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/compionatul-moldovei/20242025/regular-season/r83425/ 2024–2025 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Red;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Agarista-ȘS'''
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Agarista-ȘS'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Red;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Agarista-SS red logo.png|150px]]'''Agarista-ȘS'''
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Agarista-SS red logo.png|150px]]'''Agarista-ȘS'''
|}

== Apranga ==
; Rungtyniauja [[Joma]] firmos apranga;
* Namų rungtynėse dėvi raudonas aprangas.
{|
|{{Football kit |
 |pattern_la = _thinwhiteborder
 |pattern_b  = _whitecollar
 |pattern_ra = _thinwhiteborder
 |pattern_sh = _whitebottom
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FF0000
 |body       = FF0000
 |rightarm   = FF0000
 |shorts     = FF0000
 |socks      = FF0000
 |title      = ''Namie''
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _thinwhiteborder
 |pattern_b  = _whitecollar
 |pattern_ra = _thinwhiteborder
 |pattern_sh = _whitebottom
 |pattern_so = 
 |leftarm    = 0042FF
 |body       = 0042FF
 |rightarm   = 0042FF
 |shorts     = 0042FF
 |socks      = 0042FF
 |title      = ''Išvykų''
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _partizani1718h
 |pattern_b  = _partizani1718h
 |pattern_ra = _partizani1718h
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = _whiteline
 |leftarm    = FF0000
 |body       = FF0000
 |rightarm   = FF0000
 |shorts     = FF0000
 |socks      = FF0000
 |title      = ''Namie''
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _levski1718h
 |pattern_b  = _levski1718h
 |pattern_ra = _levski1718h
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = _whiteline
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 0040FF
 |socks      = 0040FF
 |title      = ''Išvykų''
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _whiteshoulders
 |pattern_b  = _jomachampionship6rw
 |pattern_ra = _whiteshoulders
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FF0000
 |body       = FF0000
 |rightarm   = FF0000
 |shorts     = FF0000
 |socks      = FF0000
 |title      = ''Namie''
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _whiteshoulders
 |pattern_b  = _jomachampionship6rbw
 |pattern_ra = _whiteshoulders
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = 0042ff
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = 0042ff
 |shorts     = 0042ff
 |socks      = 0042ff
 |title      = ''Išvykų''
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _jomacrew4rbw
 |pattern_b  = _jomacrew4rbw
 |pattern_ra = _jomacrew4rbw
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FF0000
 |body       = FF0000
 |rightarm   = FF0000
 |shorts     = FF0000
 |socks      = FF0000
 |title      = ''Namie''
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _jomacrew4rbnw
 |pattern_b  = _jomacrew4rbnw
 |pattern_ra = _jomacrew4rbnw
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = 0000FF
 |body       = 0000FF
 |rightarm   = 0000FF
 |shorts     = 0000FF
 |socks      = 0000FF
 |title      = ''išvykų''
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|2}}

== Nuorodos ==
* [ Oficiali klubo svetainė]
* [https://www.facebook.com/agaristaoficial/ facebook paskyra]
* [https://www.instagram.com/fcagarista/ instagram paskyra]
* [https://int.soccerway.com/teams/moldova/anenii-noi/40324/ SOCCERWAY]
* [https://www.flashscore.com/team/agarista-ss-anenii-noi/j3RYoRrU/ FLASHSCORE]
* [https://www.ogol.com.br/equipa.php?id=229641 ogol.br svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220904165836/https://www.ogol.com.br/equipa.php?id=229641 |date=2022-09-04 }}
* [https://www.soccerdonna.de/de/agarista-s-anenii-noi/historische-kader/verein_6569.html Soccerdonna]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/agarista-ss-anenii-noi/41318/ Globalsportsarchive]

{{Divizia Națională Feminină}}
[[Kategorija:Moldavijos moterų futbolo ekipos]]
{{DEFAULTSORT:Agarista}}</text>
      <sha1>4gn2xa9cibeesz29v2flroa1uwtn7sv</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819584</id>
      <parentid>7819583</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:16:41Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Nuorodos */</comment>
      <origin>7819584</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="12992" sha1="i8u8jr04q005dzeg5d98huqvgvyhl9k" xml:space="preserve">{{fc-infow
| clubname = moterų &lt;br /&gt; „Agarista-SS“
| image    = [[Vaizdas:Agarista-SS red logo.png|150px]]
| fullname = Agarista-ȘS Anenii Noi 
| founded  = 
| ground   = Savivaldybės stadionas, [[Naujieji Anėnai]]
| capacity = 1 500
| chairman = {{vlv|MDA}} {{small|nežinoma}}
| manager  = {{vlv|MDA}} 
| league   = Aukščiausioji moterų futbolo lyga &lt;br /&gt; ({{ro|Campionatul Moldovei la Fotbal Feminin}})
| season   = 2024–2025
| position = [[Vaizdas:Star_full.svg|17px]] '''Čempionės'''
| pattern_la1=_jomacrew4rbw|pattern_b1=_jomacrew4rbw|pattern_ra1=_jomacrew4rbw|
  leftarm1=FF0000|body1=FF0000|rightarm1=FF0000|shorts1=FF0000|socks1=FF0000|
  pattern_la2=_jomacrew4rbnw|pattern_b2=_jomacrew4rbnw|pattern_ra2=_jomacrew4rbnw|
  leftarm2=000000|body2=000000|rightarm2=000000|shorts2=0000FF|socks2=0000FF|
}}

'''Agarista-ȘS Anenii Noi''' – [[Moldavija|Moldavijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Naujieji Anėnai|Naujųjų Anėnų]].

== Istorija ==
Rungtyniavo aukščiausioje moterų futbolo lygoje ({{ro|[[Divizia Națională Feminină]]}}) nuo 2017–2018 m. sezono. Tapo viena iš stipriausių moterų ekipų Moldavijoje. Jau debiutiniame sezone iškovojo čempionių titulą ir tapo Moldavijos futbolo taurės laimėtojomis. Užsitikrino vietą [[UEFA moterų čempionių lyga|UEFA moterų čempionių lygoje]].&lt;ref&gt;https://www.uefa.com/womenschampionsleague/news/0246-0e176ba26df0-a98c3ee817bf-1000--women-s-champions-league-entries-confirmed/&lt;/ref&gt; 

2018–2019 m. UEFA moterų čempionių lygos turnyre rezultatu 0:2 nusileido [[Pärnu JK (moterys)|Pärnu JK]] ([[Estija]]), buvo sutriuškintos 0:5 [[SFK 2000|Sarajevo]] (Bosnija) ir 1:4 [[KF Vllaznia Shkodër (moterys)|KF Vllaznia Shkodër]] ([[Albanija]]). Grupėje liko paskutinėje vietoje ir iš tolimesnių kovų iškrito.

2019–2020 m. turnyre jau pirmosiose rungtynėse prieš [[ŽFK Spartak Subotica|Suboticos „Spartak“]] ([[Serbija]]) patyrė triuškinantį pralaimėjimą rezultatu 0:12. Vėliau nusileido [[Ferencvárosi TC (moterys)|Ferencvárosi TC]] ([[Vengrija]]) rezultatu 0-2, bei [[ŠK Slovan Bratislava (moterys)|ŠK Slovan Bratislava]] ([[Slovakija]]) rezultatu 0-1.&lt;ref&gt;https://globalsportsarchive.com/match/soccer/2019-08-13/agarista-ss-anenii-noi-vs-sk-slovan-bratislava/1661108/&lt;/ref&gt; Grupėje liko paskutinės ir baigė savo pasirodymą Europoje.

2020–2021 m. turnyras vyko pakitusiu formatu, buvo sužaistos vienerios rungtynės. [[ŽFK Spartak Subotica|Suboticos „Spartak“]] ([[Serbija]]) nugalėjo Moldavijos atstoves rezultatu 4:0 ir pateko į kitą turnyro etapą, o moldavės iškrito iš tolimesnių kovą.&lt;ref&gt;https://globalsportsarchive.com/match/soccer/2020-11-04/zfk-spartak-subotica-vs-agarista-ss-anenii-noi/2206246/&lt;/ref&gt;

2021–2022 m. čempionių lygoje patyrė du pralaimėjimus. [[2021 m.]] [[rugpjūčio 18]] d. pralaimėjo [[PAOK FC (moterys)|PAOK]] ([[Graikija]]) rezultatu 0-6.&lt;ref&gt;https://globalsportsarchive.com/match/soccer/2021-08-18/paok-wf-vs-agarista-ss-anenii-noi/2401163/&lt;/ref&gt; O [[rugpjūčio 21]] d. kovoje dėl trečiosios vietos rezultatu 0:3 nusileido ir [[Mitrovica (moterys)|Mitrovica]] ([[Kosovas]]).&lt;ref&gt;https://globalsportsarchive.com/match/soccer/2021-08-21/kff-mitrovica-vs-agarista-ss-anenii-noi/2452771/&lt;/ref&gt;

2021–2022 m. sezone Moldavijos čempionate užėmė antrą vietą, tačiau pateko į [[UEFA moterų čempionių lyga|UEFA moterų čempionių lygą]], nes čempionės [[FC Maksimum Cahul]] nesugebėjo licencijuotis UEFA turnyrui, todėl vietoje jų rungtyniavo vicečempionės. [[2022 m.]] [[rugpjūčio 18]] d. pralaimėjo [[FC Twente (moterys)|FC Twente]] ([[Nyderlandai]]) rezultatu 0-13.&lt;ref&gt;https://globalsportsarchive.com/match/soccer/2022-08-18/fc-twente-vs-agarista-ss-anenii-noi/2709123/&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[https://www.sofascore.com/fc-twente-vrouwen-agarista-ss-anenii-noi/lkxsXYhc Twente 13-0 Agarista]&lt;/ref&gt; O [[rugpjūčio 21]] d. kovoje dėl trečiosios vietos rezultatu 0:7 nusileido ir [[Hajvalia (moterys)|Hajvalia]] ([[Kosovas]]).&lt;ref&gt;https://globalsportsarchive.com/match/soccer/2022-08-21/agarista-ss-anenii-noi-vs-kff-ep-com-hajvalia/2799865/&lt;/ref&gt;

2022–2023 m. sezone iškovojo čempionų titulą.&lt;ref&gt;https://int.soccerway.com/national/moldova/compionatul-moldovei/20222023/regular-season/r70301/&lt;/ref&gt; 2023–2024 m. sezone dar kartą iškovojo titulą.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/compionatul-moldovei/20232024/regular-season/r76262/ 2023–2024 m. sezonas pagal Soccerway]&lt;/ref&gt;

[[2024]] m. [[rugsėjo 4]] d. [[FC Gintra]] susitiks su „Agarista-SS Anenii Noi“ futbolininkėmis pusfinalio rungtynėse dėl patekimo į pagrindinį [[UEFA moterų čempionių lyga 2024–2025 m.]] turnyrą. Finalinės rungtynės dėl kelialapio į pagrindinį UEFA Čempionių lygos turnyrą vyks rugsėjo 7-ąją.&lt;ref&gt;[https://www.sportas.lt/naujiena/502063/gintra-suzinojo-varzoves-cempioniu-lygos-atrankos-varzybose sportas.lt naujienos]&lt;/ref&gt;

== Pasiekimai ==
; '''[[Divizia Națională Feminină|Aukščiausioji lyga]]'''&lt;ref&gt;https://www.rsssf.org/tablesm/mold-womchamp.html&lt;/ref&gt;
* '''Čempionės (7):''' 2017–2018, 2018–2019, 2019–2020, 2020–2021, 2022–2023, 2023–2024, 2024–2025 m.

; Moldavijos taurė (4 k.)&lt;ref&gt;https://www.rsssf.org/tablesm/mold-womcuphist.html&lt;/ref&gt;
* 2018, 2019, 2020&lt;ref&gt;https://fmf.md/noutate/1683/povestea-echipei-agarista-csf-anenii-noi-prima-finalista-a-cupei-moldovei-la-fotbal-feminin?lang=ru&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;https://agrobiznes.md/agarista-ss-anenii-noi-pentru-al-treilea-an-castigatoarea-cupei-moldovei-la-fotbal-feminin.html&lt;/ref&gt; ir 2022 m.

== Sezonai ==
{{fs1|MDA}}
{{fs2|MDA|2016–2017|{{?}}|{{?}}|{{?}}}}
{{fs2|MDA|2017–2018|I| 1 | taurė}}
{{fs2|MDA|2018–2019|I| 1 | taurė}}
{{fs2|MDA|2019–2020|I| 1 | taurė}}
{{fs2|MDA|2020–2021|I| 1 | 1/2 f.}}
{{fs2|MDA|2021–2022|I| 2 | taurė}}
{{fs2|MDA|2022–2023|I| 1 | }}
{{fs2|MDA|2023–2024|I| 1 | }}
|}

; Pastarųjų metų sezonai
{|  class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuorodos
!Pastabos
|-
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2017–2018'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''Aukščiausioji lyga'''
| bgcolor=&quot;#FFDD00&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| &lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/compionatul-moldovei/20172018/regular-season/r43162/ 2017–2018 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2018–2019'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''Aukščiausioji lyga'''
| bgcolor=&quot;#FFDD00&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| &lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/compionatul-moldovei/20182019/regular-season/r49282/ 2018–2019 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2019–2020'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''Aukščiausioji lyga'''
| bgcolor=&quot;#FFDD00&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| &lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/compionatul-moldovei/20192020/regular-season/r53939/ 2019–2020 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2020–2021'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''Aukščiausioji lyga'''
| bgcolor=&quot;#FFDD00&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| &lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/compionatul-moldovei/20202021/regular-season/r60276/ 2020–2021 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2021–2022'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''Aukščiausioji lyga'''
| bgcolor=&quot;#BBBBBB&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| &lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/compionatul-moldovei/20212022/regular-season/r64040/ 2021–2022 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2022–2023'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''Aukščiausioji lyga'''
| bgcolor=&quot;#FFDD00&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| &lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/compionatul-moldovei/20222023/regular-season/r70301/ 2022–2023 m. sezonas]&lt;/ref&gt; 
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2023–2024'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''Aukščiausioji lyga'''
| bgcolor=&quot;#FFDD00&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| &lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/compionatul-moldovei/20232024/regular-season/r76262/ 2023–2024 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2024–2025'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''Aukščiausioji lyga'''
| bgcolor=&quot;#FFDD00&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| &lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/compionatul-moldovei/20242025/regular-season/r83425/ 2024–2025 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Red;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Agarista-ȘS'''
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Agarista-ȘS'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Red;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Agarista-SS red logo.png|150px]]'''Agarista-ȘS'''
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Agarista-SS red logo.png|150px]]'''Agarista-ȘS'''
|}

== Apranga ==
; Rungtyniauja [[Joma]] firmos apranga;
* Namų rungtynėse dėvi raudonas aprangas.
{|
|{{Football kit |
 |pattern_la = _thinwhiteborder
 |pattern_b  = _whitecollar
 |pattern_ra = _thinwhiteborder
 |pattern_sh = _whitebottom
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FF0000
 |body       = FF0000
 |rightarm   = FF0000
 |shorts     = FF0000
 |socks      = FF0000
 |title      = ''Namie''
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _thinwhiteborder
 |pattern_b  = _whitecollar
 |pattern_ra = _thinwhiteborder
 |pattern_sh = _whitebottom
 |pattern_so = 
 |leftarm    = 0042FF
 |body       = 0042FF
 |rightarm   = 0042FF
 |shorts     = 0042FF
 |socks      = 0042FF
 |title      = ''Išvykų''
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _partizani1718h
 |pattern_b  = _partizani1718h
 |pattern_ra = _partizani1718h
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = _whiteline
 |leftarm    = FF0000
 |body       = FF0000
 |rightarm   = FF0000
 |shorts     = FF0000
 |socks      = FF0000
 |title      = ''Namie''
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _levski1718h
 |pattern_b  = _levski1718h
 |pattern_ra = _levski1718h
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = _whiteline
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 0040FF
 |socks      = 0040FF
 |title      = ''Išvykų''
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _whiteshoulders
 |pattern_b  = _jomachampionship6rw
 |pattern_ra = _whiteshoulders
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FF0000
 |body       = FF0000
 |rightarm   = FF0000
 |shorts     = FF0000
 |socks      = FF0000
 |title      = ''Namie''
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _whiteshoulders
 |pattern_b  = _jomachampionship6rbw
 |pattern_ra = _whiteshoulders
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = 0042ff
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = 0042ff
 |shorts     = 0042ff
 |socks      = 0042ff
 |title      = ''Išvykų''
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _jomacrew4rbw
 |pattern_b  = _jomacrew4rbw
 |pattern_ra = _jomacrew4rbw
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FF0000
 |body       = FF0000
 |rightarm   = FF0000
 |shorts     = FF0000
 |socks      = FF0000
 |title      = ''Namie''
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _jomacrew4rbnw
 |pattern_b  = _jomacrew4rbnw
 |pattern_ra = _jomacrew4rbnw
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = 0000FF
 |body       = 0000FF
 |rightarm   = 0000FF
 |shorts     = 0000FF
 |socks      = 0000FF
 |title      = ''išvykų''
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|2}}

== Nuorodos ==
* [ Oficiali klubo svetainė]
* [https://www.facebook.com/agaristaoficial/ facebook paskyra]
* [https://www.instagram.com/fcagarista/ instagram paskyra]
* [https://int.soccerway.com/teams/moldova/anenii-noi/40324/ SOCCERWAY]
* [https://www.flashscore.com/team/agarista-ss-anenii-noi/j3RYoRrU/ FLASHSCORE]
* [https://www.soccerdonna.de/de/agarista-s-anenii-noi/historische-kader/verein_6569.html Soccerdonna]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/agarista-ss-anenii-noi/41318/ Globalsportsarchive]

{{Divizia Națională Feminină}}
[[Kategorija:Moldavijos moterų futbolo ekipos]]
{{DEFAULTSORT:Agarista}}</text>
      <sha1>i8u8jr04q005dzeg5d98huqvgvyhl9k</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819585</id>
      <parentid>7819584</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:16:57Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Nuorodos */</comment>
      <origin>7819585</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="12998" sha1="sfh2czl2ec591xsrldrt81fevbnjqw8" xml:space="preserve">{{fc-infow
| clubname = moterų &lt;br /&gt; „Agarista-SS“
| image    = [[Vaizdas:Agarista-SS red logo.png|150px]]
| fullname = Agarista-ȘS Anenii Noi 
| founded  = 
| ground   = Savivaldybės stadionas, [[Naujieji Anėnai]]
| capacity = 1 500
| chairman = {{vlv|MDA}} {{small|nežinoma}}
| manager  = {{vlv|MDA}} 
| league   = Aukščiausioji moterų futbolo lyga &lt;br /&gt; ({{ro|Campionatul Moldovei la Fotbal Feminin}})
| season   = 2024–2025
| position = [[Vaizdas:Star_full.svg|17px]] '''Čempionės'''
| pattern_la1=_jomacrew4rbw|pattern_b1=_jomacrew4rbw|pattern_ra1=_jomacrew4rbw|
  leftarm1=FF0000|body1=FF0000|rightarm1=FF0000|shorts1=FF0000|socks1=FF0000|
  pattern_la2=_jomacrew4rbnw|pattern_b2=_jomacrew4rbnw|pattern_ra2=_jomacrew4rbnw|
  leftarm2=000000|body2=000000|rightarm2=000000|shorts2=0000FF|socks2=0000FF|
}}

'''Agarista-ȘS Anenii Noi''' – [[Moldavija|Moldavijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Naujieji Anėnai|Naujųjų Anėnų]].

== Istorija ==
Rungtyniavo aukščiausioje moterų futbolo lygoje ({{ro|[[Divizia Națională Feminină]]}}) nuo 2017–2018 m. sezono. Tapo viena iš stipriausių moterų ekipų Moldavijoje. Jau debiutiniame sezone iškovojo čempionių titulą ir tapo Moldavijos futbolo taurės laimėtojomis. Užsitikrino vietą [[UEFA moterų čempionių lyga|UEFA moterų čempionių lygoje]].&lt;ref&gt;https://www.uefa.com/womenschampionsleague/news/0246-0e176ba26df0-a98c3ee817bf-1000--women-s-champions-league-entries-confirmed/&lt;/ref&gt; 

2018–2019 m. UEFA moterų čempionių lygos turnyre rezultatu 0:2 nusileido [[Pärnu JK (moterys)|Pärnu JK]] ([[Estija]]), buvo sutriuškintos 0:5 [[SFK 2000|Sarajevo]] (Bosnija) ir 1:4 [[KF Vllaznia Shkodër (moterys)|KF Vllaznia Shkodër]] ([[Albanija]]). Grupėje liko paskutinėje vietoje ir iš tolimesnių kovų iškrito.

2019–2020 m. turnyre jau pirmosiose rungtynėse prieš [[ŽFK Spartak Subotica|Suboticos „Spartak“]] ([[Serbija]]) patyrė triuškinantį pralaimėjimą rezultatu 0:12. Vėliau nusileido [[Ferencvárosi TC (moterys)|Ferencvárosi TC]] ([[Vengrija]]) rezultatu 0-2, bei [[ŠK Slovan Bratislava (moterys)|ŠK Slovan Bratislava]] ([[Slovakija]]) rezultatu 0-1.&lt;ref&gt;https://globalsportsarchive.com/match/soccer/2019-08-13/agarista-ss-anenii-noi-vs-sk-slovan-bratislava/1661108/&lt;/ref&gt; Grupėje liko paskutinės ir baigė savo pasirodymą Europoje.

2020–2021 m. turnyras vyko pakitusiu formatu, buvo sužaistos vienerios rungtynės. [[ŽFK Spartak Subotica|Suboticos „Spartak“]] ([[Serbija]]) nugalėjo Moldavijos atstoves rezultatu 4:0 ir pateko į kitą turnyro etapą, o moldavės iškrito iš tolimesnių kovą.&lt;ref&gt;https://globalsportsarchive.com/match/soccer/2020-11-04/zfk-spartak-subotica-vs-agarista-ss-anenii-noi/2206246/&lt;/ref&gt;

2021–2022 m. čempionių lygoje patyrė du pralaimėjimus. [[2021 m.]] [[rugpjūčio 18]] d. pralaimėjo [[PAOK FC (moterys)|PAOK]] ([[Graikija]]) rezultatu 0-6.&lt;ref&gt;https://globalsportsarchive.com/match/soccer/2021-08-18/paok-wf-vs-agarista-ss-anenii-noi/2401163/&lt;/ref&gt; O [[rugpjūčio 21]] d. kovoje dėl trečiosios vietos rezultatu 0:3 nusileido ir [[Mitrovica (moterys)|Mitrovica]] ([[Kosovas]]).&lt;ref&gt;https://globalsportsarchive.com/match/soccer/2021-08-21/kff-mitrovica-vs-agarista-ss-anenii-noi/2452771/&lt;/ref&gt;

2021–2022 m. sezone Moldavijos čempionate užėmė antrą vietą, tačiau pateko į [[UEFA moterų čempionių lyga|UEFA moterų čempionių lygą]], nes čempionės [[FC Maksimum Cahul]] nesugebėjo licencijuotis UEFA turnyrui, todėl vietoje jų rungtyniavo vicečempionės. [[2022 m.]] [[rugpjūčio 18]] d. pralaimėjo [[FC Twente (moterys)|FC Twente]] ([[Nyderlandai]]) rezultatu 0-13.&lt;ref&gt;https://globalsportsarchive.com/match/soccer/2022-08-18/fc-twente-vs-agarista-ss-anenii-noi/2709123/&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[https://www.sofascore.com/fc-twente-vrouwen-agarista-ss-anenii-noi/lkxsXYhc Twente 13-0 Agarista]&lt;/ref&gt; O [[rugpjūčio 21]] d. kovoje dėl trečiosios vietos rezultatu 0:7 nusileido ir [[Hajvalia (moterys)|Hajvalia]] ([[Kosovas]]).&lt;ref&gt;https://globalsportsarchive.com/match/soccer/2022-08-21/agarista-ss-anenii-noi-vs-kff-ep-com-hajvalia/2799865/&lt;/ref&gt;

2022–2023 m. sezone iškovojo čempionų titulą.&lt;ref&gt;https://int.soccerway.com/national/moldova/compionatul-moldovei/20222023/regular-season/r70301/&lt;/ref&gt; 2023–2024 m. sezone dar kartą iškovojo titulą.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/compionatul-moldovei/20232024/regular-season/r76262/ 2023–2024 m. sezonas pagal Soccerway]&lt;/ref&gt;

[[2024]] m. [[rugsėjo 4]] d. [[FC Gintra]] susitiks su „Agarista-SS Anenii Noi“ futbolininkėmis pusfinalio rungtynėse dėl patekimo į pagrindinį [[UEFA moterų čempionių lyga 2024–2025 m.]] turnyrą. Finalinės rungtynės dėl kelialapio į pagrindinį UEFA Čempionių lygos turnyrą vyks rugsėjo 7-ąją.&lt;ref&gt;[https://www.sportas.lt/naujiena/502063/gintra-suzinojo-varzoves-cempioniu-lygos-atrankos-varzybose sportas.lt naujienos]&lt;/ref&gt;

== Pasiekimai ==
; '''[[Divizia Națională Feminină|Aukščiausioji lyga]]'''&lt;ref&gt;https://www.rsssf.org/tablesm/mold-womchamp.html&lt;/ref&gt;
* '''Čempionės (7):''' 2017–2018, 2018–2019, 2019–2020, 2020–2021, 2022–2023, 2023–2024, 2024–2025 m.

; Moldavijos taurė (4 k.)&lt;ref&gt;https://www.rsssf.org/tablesm/mold-womcuphist.html&lt;/ref&gt;
* 2018, 2019, 2020&lt;ref&gt;https://fmf.md/noutate/1683/povestea-echipei-agarista-csf-anenii-noi-prima-finalista-a-cupei-moldovei-la-fotbal-feminin?lang=ru&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;https://agrobiznes.md/agarista-ss-anenii-noi-pentru-al-treilea-an-castigatoarea-cupei-moldovei-la-fotbal-feminin.html&lt;/ref&gt; ir 2022 m.

== Sezonai ==
{{fs1|MDA}}
{{fs2|MDA|2016–2017|{{?}}|{{?}}|{{?}}}}
{{fs2|MDA|2017–2018|I| 1 | taurė}}
{{fs2|MDA|2018–2019|I| 1 | taurė}}
{{fs2|MDA|2019–2020|I| 1 | taurė}}
{{fs2|MDA|2020–2021|I| 1 | 1/2 f.}}
{{fs2|MDA|2021–2022|I| 2 | taurė}}
{{fs2|MDA|2022–2023|I| 1 | }}
{{fs2|MDA|2023–2024|I| 1 | }}
|}

; Pastarųjų metų sezonai
{|  class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuorodos
!Pastabos
|-
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2017–2018'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''Aukščiausioji lyga'''
| bgcolor=&quot;#FFDD00&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| &lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/compionatul-moldovei/20172018/regular-season/r43162/ 2017–2018 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2018–2019'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''Aukščiausioji lyga'''
| bgcolor=&quot;#FFDD00&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| &lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/compionatul-moldovei/20182019/regular-season/r49282/ 2018–2019 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2019–2020'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''Aukščiausioji lyga'''
| bgcolor=&quot;#FFDD00&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| &lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/compionatul-moldovei/20192020/regular-season/r53939/ 2019–2020 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2020–2021'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''Aukščiausioji lyga'''
| bgcolor=&quot;#FFDD00&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| &lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/compionatul-moldovei/20202021/regular-season/r60276/ 2020–2021 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2021–2022'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''Aukščiausioji lyga'''
| bgcolor=&quot;#BBBBBB&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| &lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/compionatul-moldovei/20212022/regular-season/r64040/ 2021–2022 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2022–2023'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''Aukščiausioji lyga'''
| bgcolor=&quot;#FFDD00&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| &lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/compionatul-moldovei/20222023/regular-season/r70301/ 2022–2023 m. sezonas]&lt;/ref&gt; 
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2023–2024'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''Aukščiausioji lyga'''
| bgcolor=&quot;#FFDD00&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| &lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/compionatul-moldovei/20232024/regular-season/r76262/ 2023–2024 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2024–2025'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''Aukščiausioji lyga'''
| bgcolor=&quot;#FFDD00&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| &lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/compionatul-moldovei/20242025/regular-season/r83425/ 2024–2025 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Red;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Agarista-ȘS'''
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Agarista-ȘS'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Red;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Agarista-SS red logo.png|150px]]'''Agarista-ȘS'''
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Agarista-SS red logo.png|150px]]'''Agarista-ȘS'''
|}

== Apranga ==
; Rungtyniauja [[Joma]] firmos apranga;
* Namų rungtynėse dėvi raudonas aprangas.
{|
|{{Football kit |
 |pattern_la = _thinwhiteborder
 |pattern_b  = _whitecollar
 |pattern_ra = _thinwhiteborder
 |pattern_sh = _whitebottom
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FF0000
 |body       = FF0000
 |rightarm   = FF0000
 |shorts     = FF0000
 |socks      = FF0000
 |title      = ''Namie''
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _thinwhiteborder
 |pattern_b  = _whitecollar
 |pattern_ra = _thinwhiteborder
 |pattern_sh = _whitebottom
 |pattern_so = 
 |leftarm    = 0042FF
 |body       = 0042FF
 |rightarm   = 0042FF
 |shorts     = 0042FF
 |socks      = 0042FF
 |title      = ''Išvykų''
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _partizani1718h
 |pattern_b  = _partizani1718h
 |pattern_ra = _partizani1718h
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = _whiteline
 |leftarm    = FF0000
 |body       = FF0000
 |rightarm   = FF0000
 |shorts     = FF0000
 |socks      = FF0000
 |title      = ''Namie''
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _levski1718h
 |pattern_b  = _levski1718h
 |pattern_ra = _levski1718h
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = _whiteline
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 0040FF
 |socks      = 0040FF
 |title      = ''Išvykų''
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _whiteshoulders
 |pattern_b  = _jomachampionship6rw
 |pattern_ra = _whiteshoulders
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FF0000
 |body       = FF0000
 |rightarm   = FF0000
 |shorts     = FF0000
 |socks      = FF0000
 |title      = ''Namie''
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _whiteshoulders
 |pattern_b  = _jomachampionship6rbw
 |pattern_ra = _whiteshoulders
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = 0042ff
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = 0042ff
 |shorts     = 0042ff
 |socks      = 0042ff
 |title      = ''Išvykų''
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _jomacrew4rbw
 |pattern_b  = _jomacrew4rbw
 |pattern_ra = _jomacrew4rbw
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FF0000
 |body       = FF0000
 |rightarm   = FF0000
 |shorts     = FF0000
 |socks      = FF0000
 |title      = ''Namie''
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _jomacrew4rbnw
 |pattern_b  = _jomacrew4rbnw
 |pattern_ra = _jomacrew4rbnw
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = 0000FF
 |body       = 0000FF
 |rightarm   = 0000FF
 |shorts     = 0000FF
 |socks      = 0000FF
 |title      = ''išvykų''
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|2}}

== Nuorodos ==
* [ Oficiali klubo svetainė]
* [https://www.facebook.com/agaristaoficial/ facebook paskyra]
* [https://www.instagram.com/fcagarista/ instagram paskyra]
* [https://www.soccerway.com/team/agarista-ss-anenii-noi/j3RYoRrU/ SOCCERWAY]
* [https://www.flashscore.com/team/agarista-ss-anenii-noi/j3RYoRrU/ FLASHSCORE]
* [https://www.soccerdonna.de/de/agarista-s-anenii-noi/historische-kader/verein_6569.html Soccerdonna]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/agarista-ss-anenii-noi/41318/ Globalsportsarchive]

{{Divizia Națională Feminină}}
[[Kategorija:Moldavijos moterų futbolo ekipos]]
{{DEFAULTSORT:Agarista}}</text>
      <sha1>sfh2czl2ec591xsrldrt81fevbnjqw8</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FC Văsieni</title>
    <ns>0</ns>
    <id>617897</id>
    <revision>
      <id>7819576</id>
      <parentid>7636983</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:15:03Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819576</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3167" sha1="9c2tm0yyxxluhxxdkfr2vzq0b8ujty6" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = FC „Văsieni“
| image    = [[Vaizdas:FC Văsieni logo.png|150px]]
| fullname = Fotbal Club Văsieni
| founded  = 
| ground   = Suručenio stadionas, [[Suručenis]]
| capacity = 1 000
| chairman = 
| manager  = 
| league   =
| season   = 
| position = 
| 
 |pattern_la1 = _jomasupernova2gw
 |pattern_b1  = _jomasupernova2gw
 |pattern_ra1 = _jomasupernova2gw
 |pattern_sh1 = 
 |pattern_so1 = 
 |leftarm1    = FFFFFF
 |body1       = FFFFFF
 |rightarm1   = FFFFFF
 |shorts1     = 007733
 |socks1      = 000000

 |pattern_la2 = 
 |pattern_b2  = _jomacrew2ynrb
 |pattern_ra2 = 
 |pattern_sh2 = 
 |pattern_so2 = 
 |leftarm2    = FFFF00
 |body2       = FFFFFF
 |rightarm2   = FFFF00
 |shorts2     = 000000
 |socks2      = 000000
}}

'''„Văsieni“ futbolo klubas''' ({{en|Football Club Văsieni}}) – [[Moldavija|Moldavijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Vėsienis|Vėsienio]].

== Istorija ==
Nuo [[2019 m.]] rungtyniavo Divizia B (III pakopa). 2019 m. sezone Divizia B liko septintoje vietoje iš aštuonių dalyvių.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/divizia-b/2019/south/r50627/ 2019 m. sezonas pagal Soccerway]&lt;/ref&gt;

2020–2021 m. sezone Divizie B liko aštuntoje vietoje iš dvylikos dalyvių.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/divizia-b/2020/south/r56311/ 2020–2021 m. sezonas pagal Soccerway]&lt;/ref&gt;

2021–2022 m. sezone tapo Divizia B Pietų grupės nugalėtojais.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/divizia-b/20212022/south/r64769/ 2021–2022m. sezonas pagal Soccerway]&lt;/ref&gt; Po sezono buvo perkelti į aukštesnį divizioną.

Nuo 2022–2023 m. dalyvavo Pirmoje lygoje.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/divizia-a/20222023/regular-season/group-b/g20716/ 2022–2023 m. sezonas pagal Soccerway]&lt;/ref&gt; Komandos vyr. treneriu buvo Teodoras Skafaris ({{ru|Теодор Скафарь}}).

Pateko į B grupę, kurioje varžėsi šešios ekipos. [[2022 m.]] [[rugsėjo 3]] d. įvyko debiutinės rungtynės Pirmoje lygoje. [[FC Victoria Bardar]] sutriuškino lygos debiutantus rezultatu 5:1.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/matches/2022/09/03/moldova/divizia-a/fca-victoria-chisinau/vsieni/3884767/ 2022-09-03 Victoria 5-1 Vasieni]&lt;/ref&gt;

== Pasiekimai ==
; Divizia B (Pietūs)
: Nugalėtojai: 2021/22 m.

== Sezonai ==
{{fs1|MDA}}
{{fs2|MDA|2019|III &lt;small&gt;''Divizia B (Pietūs)''&lt;/small&gt;| 7 |  etapas}}
{{fs2|MDA|2020–2021|III &lt;small&gt;''Divizia B (Pietūs)''&lt;/small&gt;| 8 |  etapas}}
{{fs2|MDA|2021–2022|III &lt;small&gt;''Divizia B (Pietūs)''&lt;/small&gt;| 1 |  etapas}}
{{fs2|MDA|2022–2023|II|{{?}}|}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://www.facebook.com/people/FC-Vasieni/100037274088059/ facebook paskyra]
* [https://int.soccerway.com/teams/moldova/vsieni/46734/ SOCCERWAY]
* [https://www.flashscore.com/team/vasieni/ET2XTnSC/ FLASHSCORE]
* [https://www.transfermarkt.com/fc-vasieni/spielplan/verein/90102 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fc-vasieni/40740/ Globalsportsarchive]
* [https://divizia-a.md/ru/teams/fk-vehsien divizia-a.md] (lygos oficiali svetainė)

{{DEFAULTSORT:Vasieni}}
[[Kategorija:Moldavijos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>9c2tm0yyxxluhxxdkfr2vzq0b8ujty6</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819577</id>
      <parentid>7819576</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:15:12Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819577</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3163" sha1="dgv7u416ujetkgh0nkyke5qthr5xbju" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = FC „Văsieni“
| image    = [[Vaizdas:FC Văsieni logo.png|150px]]
| fullname = Fotbal Club Văsieni
| founded  = 
| ground   = Suručenio stadionas, [[Suručenis]]
| capacity = 1 000
| chairman = 
| manager  = 
| league   =
| season   = 
| position = 
| 
 |pattern_la1 = _jomasupernova2gw
 |pattern_b1  = _jomasupernova2gw
 |pattern_ra1 = _jomasupernova2gw
 |pattern_sh1 = 
 |pattern_so1 = 
 |leftarm1    = FFFFFF
 |body1       = FFFFFF
 |rightarm1   = FFFFFF
 |shorts1     = 007733
 |socks1      = 000000

 |pattern_la2 = 
 |pattern_b2  = _jomacrew2ynrb
 |pattern_ra2 = 
 |pattern_sh2 = 
 |pattern_so2 = 
 |leftarm2    = FFFF00
 |body2       = FFFFFF
 |rightarm2   = FFFF00
 |shorts2     = 000000
 |socks2      = 000000
}}

'''„Văsieni“ futbolo klubas''' ({{en|Football Club Văsieni}}) – [[Moldavija|Moldavijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Vėsienis|Vėsienio]].

== Istorija ==
Nuo 2019 m. rungtyniavo Divizia B (III pakopa). 2019 m. sezone Divizia B liko septintoje vietoje iš aštuonių dalyvių.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/divizia-b/2019/south/r50627/ 2019 m. sezonas pagal Soccerway]&lt;/ref&gt;

2020–2021 m. sezone Divizie B liko aštuntoje vietoje iš dvylikos dalyvių.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/divizia-b/2020/south/r56311/ 2020–2021 m. sezonas pagal Soccerway]&lt;/ref&gt;

2021–2022 m. sezone tapo Divizia B Pietų grupės nugalėtojais.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/divizia-b/20212022/south/r64769/ 2021–2022m. sezonas pagal Soccerway]&lt;/ref&gt; Po sezono buvo perkelti į aukštesnį divizioną.

Nuo 2022–2023 m. dalyvavo Pirmoje lygoje.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/divizia-a/20222023/regular-season/group-b/g20716/ 2022–2023 m. sezonas pagal Soccerway]&lt;/ref&gt; Komandos vyr. treneriu buvo Teodoras Skafaris ({{ru|Теодор Скафарь}}).

Pateko į B grupę, kurioje varžėsi šešios ekipos. [[2022 m.]] [[rugsėjo 3]] d. įvyko debiutinės rungtynės Pirmoje lygoje. [[FC Victoria Bardar]] sutriuškino lygos debiutantus rezultatu 5:1.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/matches/2022/09/03/moldova/divizia-a/fca-victoria-chisinau/vsieni/3884767/ 2022-09-03 Victoria 5-1 Vasieni]&lt;/ref&gt;

== Pasiekimai ==
; Divizia B (Pietūs)
: Nugalėtojai: 2021/22 m.

== Sezonai ==
{{fs1|MDA}}
{{fs2|MDA|2019|III &lt;small&gt;''Divizia B (Pietūs)''&lt;/small&gt;| 7 |  etapas}}
{{fs2|MDA|2020–2021|III &lt;small&gt;''Divizia B (Pietūs)''&lt;/small&gt;| 8 |  etapas}}
{{fs2|MDA|2021–2022|III &lt;small&gt;''Divizia B (Pietūs)''&lt;/small&gt;| 1 |  etapas}}
{{fs2|MDA|2022–2023|II|{{?}}|}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://www.facebook.com/people/FC-Vasieni/100037274088059/ facebook paskyra]
* [https://int.soccerway.com/teams/moldova/vsieni/46734/ SOCCERWAY]
* [https://www.flashscore.com/team/vasieni/ET2XTnSC/ FLASHSCORE]
* [https://www.transfermarkt.com/fc-vasieni/spielplan/verein/90102 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fc-vasieni/40740/ Globalsportsarchive]
* [https://divizia-a.md/ru/teams/fk-vehsien divizia-a.md] (lygos oficiali svetainė)

{{DEFAULTSORT:Vasieni}}
[[Kategorija:Moldavijos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>dgv7u416ujetkgh0nkyke5qthr5xbju</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819578</id>
      <parentid>7819577</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:15:33Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Nuorodos */</comment>
      <origin>7819578</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3158" sha1="h3n7ummwczr0281nbpc06eww6d2z0tc" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = FC „Văsieni“
| image    = [[Vaizdas:FC Văsieni logo.png|150px]]
| fullname = Fotbal Club Văsieni
| founded  = 
| ground   = Suručenio stadionas, [[Suručenis]]
| capacity = 1 000
| chairman = 
| manager  = 
| league   =
| season   = 
| position = 
| 
 |pattern_la1 = _jomasupernova2gw
 |pattern_b1  = _jomasupernova2gw
 |pattern_ra1 = _jomasupernova2gw
 |pattern_sh1 = 
 |pattern_so1 = 
 |leftarm1    = FFFFFF
 |body1       = FFFFFF
 |rightarm1   = FFFFFF
 |shorts1     = 007733
 |socks1      = 000000

 |pattern_la2 = 
 |pattern_b2  = _jomacrew2ynrb
 |pattern_ra2 = 
 |pattern_sh2 = 
 |pattern_so2 = 
 |leftarm2    = FFFF00
 |body2       = FFFFFF
 |rightarm2   = FFFF00
 |shorts2     = 000000
 |socks2      = 000000
}}

'''„Văsieni“ futbolo klubas''' ({{en|Football Club Văsieni}}) – [[Moldavija|Moldavijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Vėsienis|Vėsienio]].

== Istorija ==
Nuo 2019 m. rungtyniavo Divizia B (III pakopa). 2019 m. sezone Divizia B liko septintoje vietoje iš aštuonių dalyvių.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/divizia-b/2019/south/r50627/ 2019 m. sezonas pagal Soccerway]&lt;/ref&gt;

2020–2021 m. sezone Divizie B liko aštuntoje vietoje iš dvylikos dalyvių.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/divizia-b/2020/south/r56311/ 2020–2021 m. sezonas pagal Soccerway]&lt;/ref&gt;

2021–2022 m. sezone tapo Divizia B Pietų grupės nugalėtojais.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/divizia-b/20212022/south/r64769/ 2021–2022m. sezonas pagal Soccerway]&lt;/ref&gt; Po sezono buvo perkelti į aukštesnį divizioną.

Nuo 2022–2023 m. dalyvavo Pirmoje lygoje.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/divizia-a/20222023/regular-season/group-b/g20716/ 2022–2023 m. sezonas pagal Soccerway]&lt;/ref&gt; Komandos vyr. treneriu buvo Teodoras Skafaris ({{ru|Теодор Скафарь}}).

Pateko į B grupę, kurioje varžėsi šešios ekipos. [[2022 m.]] [[rugsėjo 3]] d. įvyko debiutinės rungtynės Pirmoje lygoje. [[FC Victoria Bardar]] sutriuškino lygos debiutantus rezultatu 5:1.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/matches/2022/09/03/moldova/divizia-a/fca-victoria-chisinau/vsieni/3884767/ 2022-09-03 Victoria 5-1 Vasieni]&lt;/ref&gt;

== Pasiekimai ==
; Divizia B (Pietūs)
: Nugalėtojai: 2021/22 m.

== Sezonai ==
{{fs1|MDA}}
{{fs2|MDA|2019|III &lt;small&gt;''Divizia B (Pietūs)''&lt;/small&gt;| 7 |  etapas}}
{{fs2|MDA|2020–2021|III &lt;small&gt;''Divizia B (Pietūs)''&lt;/small&gt;| 8 |  etapas}}
{{fs2|MDA|2021–2022|III &lt;small&gt;''Divizia B (Pietūs)''&lt;/small&gt;| 1 |  etapas}}
{{fs2|MDA|2022–2023|II|{{?}}|}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://www.facebook.com/people/FC-Vasieni/100037274088059/ facebook paskyra]
* [https://www.soccerway.com/team/vasieni/ET2XTnSC/ SOCCERWAY]
* [https://www.flashscore.com/team/vasieni/ET2XTnSC/ FLASHSCORE]
* [https://www.transfermarkt.com/fc-vasieni/spielplan/verein/90102 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fc-vasieni/40740/ Globalsportsarchive]
* [https://divizia-a.md/ru/teams/fk-vehsien divizia-a.md] (lygos oficiali svetainė)

{{DEFAULTSORT:Vasieni}}
[[Kategorija:Moldavijos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>h3n7ummwczr0281nbpc06eww6d2z0tc</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Chicken Inn FC</title>
    <ns>0</ns>
    <id>621191</id>
    <revision>
      <id>7819995</id>
      <parentid>7782565</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T00:51:31Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>InternetArchiveBot</username>
        <id>150094</id>
      </contributor>
      <comment>Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5</comment>
      <origin>7819995</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="11496" sha1="1mxlyb9nx03ludzalrnnp7y2k4z9jfa" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Chicken Inn
| image    = [[Vaizdas:Chicken Inn FC logo.png|150px]]
| fullname = Chicken Inn Football Club
| founded  = [[1997 m.]]
| ground   = „Luveve“ stadionas, [[Bulavajas]]
| capacity = 8 000
| chairman = {{vlv|ZIM}} {{small|nežinoma}}
| manager  = {{vlv|ZIM}} {{small|nežinoma}}
| league   = [[Zimbabwe Premier Soccer League|Premier League]]
| season   = 2025
| position = '''12 vieta'''

| pattern_la1 = _redshoulders
| pattern_b1  = _hcsj22sudh
| pattern_ra1 = _redshoulders
| pattern_sh1 =
| pattern_so1 = 
| leftarm1    = 000000
| body1       = ff0000
| rightarm1   = 000000
| shorts1     = 000000
| socks1      = ff0000
| pattern_la2 = _blackborder
| pattern_b2  = _thickblackthinwhitehoops
| pattern_ra2 = _blackborder
| pattern_sh2 =
| pattern_so2 = 
| leftarm2    = FFFF00
| body2       = FFFF00
| rightarm2   = FFFF00
| shorts2     = 000000
| socks2      = FFFF00
}}

'''Chicken Inn Football Club''' arba '''Chicken Inn''' – [[Zimbabvė|Zimbabvės]] [[futbolo klubas]] iš [[Bulavajas|Bulavajaus]], rungtyniaujantis aukščiausioje lygoje, vadinamoje [[Zimbabwe Premier Soccer League]]. Namų rungtynes žaidžia „Luveve“ stadione ({{en|Luveve Stadium}}), talpinančiame 8 tūkst. žiūrovų.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/teams/zimbabwe/chicken-inn-fc/18589/venue/ Stadiono talpa pagal Soccerway]&lt;/ref&gt; Dėl rėmimo sutarčių klubas vadinasi '''Chicken Inn'''. Klubą remia Zimbabvės maisto pramonės atstovai.

== Istorija ==
Klubas įkurtas 1997 m. Nuo 2011 m. rungtyniavo [[Zimbabwe Premier Soccer League]] (I). 2015 m. Zimbabvės čempionai. Atstovavo šaliai Afrikos žemyno turnyruose.

== Titulai ==
; {{vlv|ZIM}} [[Zimbabwe Premier Soccer League]]&lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesz/zimb2021.html RSSSF duomenų bazė (Čempionai ir sezonai)]&lt;/ref&gt;
:: '''Čempionai (1)''': 2015 m.

; {{vlv|ZIM}} Zimbabvės futbolo taurė&lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesz/zimbcuphist.html Zimbabvės futbolo taurė (RSSSF duomenų bazė)]&lt;/ref&gt;
:: '''Nugalėtojai (0)''':  

== Sezonai ==

; Pastarųjų metų sezonai
{|  class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuorodos
!Pastabos
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2011'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Zimbabwe Premier Soccer League]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''8.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesz/zimb2011.html 2011 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2012'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Zimbabwe Premier Soccer League]]'''
| bgcolor=&quot;#DEB678&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''3.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesz/zimb2012.html 2012 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2013'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Zimbabwe Premier Soccer League]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''6.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesz/zimb2013.html 2013 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2014'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Zimbabwe Premier Soccer League]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''6.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesz/zimb2014.html 2014 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2015'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Zimbabwe Premier Soccer League]]'''
| bgcolor=&quot;#FFFF00&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| &lt;ref&gt;[https://de.soccerway.com/national/zimbabwe/premier-soccer-league/2015/regular-season/r30882/ 2015 m. sezonas]&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesz/zimb2015.html 2015 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
| bgcolor=&quot;#FFFF00&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| [[File:Star_full.svg|17px]] '''Čempionai'''
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2016'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Zimbabwe Premier Soccer League]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''4.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesz/zimb2016.html 2016 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2017'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Zimbabwe Premier Soccer League]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''4.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesz/zimb2017.html 2017 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2018'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Zimbabwe Premier Soccer League]]'''
| bgcolor=&quot;#DEB678&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''3.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesz/zimb2018.html 2018 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[2019 m. Zimbabwe Premier Soccer League|2019]]'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Zimbabwe Premier Soccer League]]'''
| bgcolor=&quot;#BBBBBB&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesz/zimb2019.html 2019 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2020'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Zimbabwe Premier Soccer League]]'''
| bgcolor=&quot;#FF0000&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''X.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesz/zimb2020.html 2020 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
| bgcolor=&quot;#FFCCCC&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''Nevyko dėl pandemijos'''
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[2021–2022 m. Zimbabwe Premier Soccer League|2021–2022]]'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Zimbabwe Premier Soccer League]]'''
| bgcolor=&quot;#BBBBBB&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesz/zimb2021.html 2021–2022 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[2023 m. Zimbabwe Premier Soccer League|2023]]'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Zimbabwe Premier Soccer League]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''7.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesz/zimb2023.html 2023 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[2024 m. Zimbabwe Premier Soccer League|2024]]'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Zimbabwe Premier Soccer League]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''7.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesz/zimb2024.html 2024 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[2025 m. Zimbabwe Premier Soccer League|2025]]'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Zimbabwe Premier Soccer League]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''12.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesz/zimb2025.html 2025 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Black;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''CHICKEN INN''' &lt;br /&gt; Football Club
| style=&quot;background:Red;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''CHICKEN INN''' &lt;br /&gt; Football Club
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Black;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Chicken Inn FC logo.png|150px]] '''CHICKEN INN''' &lt;br /&gt; Football Club
| style=&quot;background:Red;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Chicken Inn FC logo.png|150px]] '''CHICKEN INN''' &lt;br /&gt; Football Club
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
{|
|{{Football kit |
 |pattern_la = _redborder
 |pattern_b  = _redstripes
 |pattern_ra = _redborder
 |pattern_sh = _kappapaggo1b
 |pattern_so = _kappalipeno1wb
 |leftarm    = 000000
 |body       = 000000
 |rightarm   = 000000
 |shorts     = 000000
 |socks      = FF0000
 |title      = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _blackborder
 |pattern_b  = _blackstripes3
 |pattern_ra = _blackborder
 |pattern_sh = _crusaders1920h
 |pattern_so = _kappalipeno1wr
 |leftarm    = FF0000
 |body       = FF0000
 |rightarm   = FF0000
 |shorts     = 000000
 |socks      = FF0000
 |title      = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _kappacaserne1rb
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = _crusaders1920h
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FF0000
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FF0000
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = 000000
 |title      = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _erreaelliot19br
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = 000000
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = 000000
 |shorts     = 000000
 |socks      = FF0000
 |title      = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _vardar1718h
 |pattern_b  = _vardar1718h
 |pattern_ra = _vardar1718h
 |pattern_sh = _lugo1517a
 |pattern_so = _kalmar16h
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FF0000
 |title      = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _redshoulders
 |pattern_b  = _hcsj22sudh
 |pattern_ra = _redshoulders
 |pattern_sh = _lugo1517a
 |pattern_so = _kalmar16h
 |leftarm    = 000000
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = 000000
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FF0000
 |title      = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Garsesni žaidėjai ==
; Klubo žaidėjai, atstovavę Zimbabvės nacionalinei rinktinei.&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/club/14187/2022_2/Chicken_Inn_Bulawayo.html Chicken Inn Bulawayo klubo žaidėjai]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|Zimbabvė}} [[Divine Lunga]], gynėjas.&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/59717/Divine_Lunga.html apie Divine Lunga]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|ZIM}} [[Tafadzwa Kutinyu]], saugas.&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/61084/Tafadzwa_Kutinyu.html apie Tafadzawa Kutinyu]&lt;/ref&gt; 
* {{vlv|ZIM}} [[Clement Matawu]], saugas.&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/8638/Clement_Matawu.html apie Clement Matawu]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|ZIM}} [[Lawrence Mhlanga]], gynėjas.&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/59331/Lawrence_Mhlanga.html Lawrence Mhalanga]&lt;/ref&gt;

== Išnašos ==
{{Išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://chickeninnfc.co.zw/ Oficiali klubo svetainė]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}
* [https://www.soccerway.com/team/chicken-inn/4285eeu4/ SOCCERWAY]
* [https://www.flashscore.com/team/chicken-inn/4285eeu4/ FLASHSCORE]
* [https://www.transfermarkt.com/chicken-inn-fc/startseite/verein/33176 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/chicken-inn-fc/14384/ Globalsportarchive]

{{Zimbabwe Premier Soccer League}}
[[Kategorija:Zimbabvės futbolo klubai]]
{{DEFAULTSORT:Chicken Inn FC}}</text>
      <sha1>1mxlyb9nx03ludzalrnnp7y2k4z9jfa</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Vikipedija:Būtiniausi straipsniai apie albumus</title>
    <ns>4</ns>
    <id>626950</id>
    <revision>
      <id>7820111</id>
      <parentid>7785098</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T09:50:52Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>ListeriaBot</username>
        <id>97240</id>
      </contributor>
      <comment>Wikidata list updated [V2]</comment>
      <origin>7820111</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5412" sha1="d3asdzzmp6md6y5tbg3v8sll6qjl7r0" xml:space="preserve">Būtiniausi straipsniai apie '''albumus''', remiantis nuorodų skaičiumi į kitas Vikipedijas (interwiki). Sąrašas atsinaujina automatiškai, jame būna daugiausiai '''50''' straipsnių.

{{Wikidata list
|sparql=SELECT ?item (COUNT(?link) AS ?count) WHERE {
 ?item wdt:P31 wd:Q482994.
 ?article2 schema:about ?item .
 ?article2 schema:isPartOf ?link . 
 FILTER(NOT EXISTS {
 ?article schema:about ?item .
 ?article schema:isPartOf &lt;https://lt.wikipedia.org/&gt; . 
 })
} 
GROUP BY ?item HAVING(?count &gt; 10) ORDER BY DESC(?count) ?item LIMIT 50
|links=red
|columns=item:Vikiduomenys,label:Straipsnis,P1476:Pavadinimas,P175:Atlikėjas,?count:Nuorodų skaičius
}}
{| class='wikitable sortable'
! Vikiduomenys
! Straipsnis
! Pavadinimas
! Atlikėjas
! Nuorodų skaičius
|-
| [[:d:Q483778|Q483778]]
| [[Hard Candy]]
| en:Hard Candy
| [[Madonna]]
| 50
|-
| [[:d:Q486113|Q486113]]
| [[Get Heavy]]
| en:Get Heavy
| [[Lordi]]
| 49
|-
| [[:d:Q240828|Q240828]]
| [[Deadache]]
| en:Deadache
| [[Lordi]]
| 47
|-
| [[:d:Q486387|Q486387]]
| [[The Arockalypse]]
| en:The Arockalypse
| [[Lordi]]
| 47
|-
| [[:d:Q487626|Q487626]]
| [[The Monsterican Dream]]
| en:The Monsterican Dream
| [[Lordi]]
| 47
|-
| [[:d:Q210809|Q210809]]
| [[Physical Graffiti]]
| en:Physical Graffiti
| [[Led Zeppelin]]
| 43
|-
| [[:d:Q270690|Q270690]]
| [[Appetite for Destruction]]
| en:Appetite for Destruction
| [[Guns N' Roses]]
| 43
|-
| [[:d:Q13172|Q13172]]
| [[Living Things]]
| en:Living Things
| [[Linkin Park]]
| 42
|-
| [[:d:Q19345|Q19345]]
| [[Circus (Q19345)|Circus]]
| en:Circus
| [[Britney Spears]]
| 42
|-
| [[:d:Q211292|Q211292]]
| [[Dookie]]
| en:Dookie
| [[Green Day]]
| 41
|-
| [[:d:Q218971|Q218971]]
| [[Toxicity]]
| en:Toxicity
| [[System of a Down]]
| 41
|-
| [[:d:Q156710|Q156710]]
| [[Fever]]
| en:Fever
| [[Kylie Minogue]]
| 40
|-
| [[:d:Q177943|Q177943]]
| [[Madonna (albumas)]]
| en:Madonna
| [[Madonna]]
| 40
|-
| [[:d:Q208676|Q208676]]
| [[Music of the Sun]]
| en:Music of the Sun
| [[Rihanna]]
| 40
|-
| [[:d:Q213063|Q213063]]
| [[Herzeleid]]
| de:Herzeleid
| [[Rammstein]]
| 40
|-
| [[:d:Q223858|Q223858]]
| [[The Number of the Beast]]
| en:The Number of the Beast
| [[Iron Maiden]]
| 40
|-
| [[:d:Q115374|Q115374]]
| [[Dreaming of You]]
| en:Dreaming of You
| [[Selena Quintanilla-Pérez]]&lt;br/&gt;[[Suzette Quintanilla]]
| 39
|-
| [[:d:Q153391|Q153391]]
| [[Good Girl Gone Bad]]
| en:Good Girl Gone Bad
| [[Rihanna]]
| 39
|-
| [[:d:Q155339|Q155339]]
| [[The Eminem Show]]
| en:The Eminem Show
| [[Eminem]]
| 39
|-
| [[:d:Q158738|Q158738]]
| [[X&amp;Y]]
| en:X&amp;Y
| [[Coldplay]]
| 39
|-
| [[:d:Q15975469|Q15975469]]
| [[The Hunting Party]]
| en:The Hunting Party
| [[Linkin Park]]
| 39
|-
| [[:d:Q206852|Q206852]]
| [[Light Years]]
| en:Light Years
| [[Kylie Minogue]]
| 38
|-
| [[:d:Q208326|Q208326]]
| [[Body Language]]
| en:Body Language
| [[Kylie Minogue]]
| 38
|-
| [[:d:Q208332|Q208332]]
| [[X (albumas) (Q208332)|X]]
| en:X
| [[Kylie Minogue]]
| 38
|-
| [[:d:Q208642|Q208642]]
| [[Reise, Reise]]
| de:Reise, Reise
| [[Rammstein]]
| 38
|-
| [[:d:Q209646|Q209646]]
| [[Iron Maiden (albumas)]]
| en:Iron Maiden
| [[Iron Maiden]]
| 38
|-
| [[:d:Q220348|Q220348]]
| [[System of a Down (Q220348)|System of a Down]]
| en:System of a Down
| [[System of a Down]]
| 38
|-
| [[:d:Q318477|Q318477]]
| [[Babez for Breakfast]]
| en:Babez for Breakfast
| [[Lordi]]
| 38
|-
| [[:d:Q476977|Q476977]]
| [[Piece of Mind]]
| 
| [[Iron Maiden]]
| 38
|-
| [[:d:Q58761|Q58761]]
| [[Kylie]]
| en:Kylie
| [[Kylie Minogue]]
| 38
|-
| [[:d:Q155612|Q155612]]
| [[Fallen (albumas)]]
| en:Fallen
| [[Evanescence]]
| 37
|-
| [[:d:Q212799|Q212799]]
| [[In the Court of the Crimson King]]
| en-gb:In the Court of the Crimson King
| [[King Crimson]]
| 37
|-
| [[:d:Q275550|Q275550]]
| [[Killers]]
| en:Killers
| [[Iron Maiden]]
| 37
|-
| [[:d:Q383459|Q383459]]
| [[The Slim Shady LP]]
| en:The Slim Shady LP
| [[Eminem]]
| 37
|-
| [[:d:Q550550|Q550550]]
| [[Pulse]]
| en:Pulse
| [[Pink Floyd]]
| 37
|-
| [[:d:Q131977|Q131977]]
| [[Parachutes]]
| en:Parachutes
| [[Coldplay]]
| 36
|-
| [[:d:Q153607|Q153607]]
| [[The Marshall Mathers LP]]
| en:The Marshall Mathers LP
| [[Eminem]]
| 36
|-
| [[:d:Q212915|Q212915]]
| [[Rated R]]
| en:Rated R
| [[Rihanna]]
| 36
|-
| [[:d:Q250406|Q250406]]
| [[Like a Virgin]]
| en:Like a Virgin
| [[Madonna]]
| 36
|-
| [[:d:Q308899|Q308899]]
| [[Powerslave]]
| en:Powerslave
| [[Iron Maiden]]
| 36
|-
| [[:d:Q19866|Q19866]]
| [[Reanimation]]
| en:Reanimation
| [[Linkin Park]]
| 36
|-
| [[:d:Q155335|Q155335]]
| [[Ray of Light]]
| en:Ray of Light
| [[Madonna]]
| 35
|-
| [[:d:Q207970|Q207970]]
| [[A Rush of Blood to the Head]]
| en:A Rush of Blood to the Head
| [[Coldplay]]
| 35
|-
| [[:d:Q213578|Q213578]]
| [[Sehnsucht]]
| de:Sehnsucht
| [[Rammstein]]
| 35
|-
| [[:d:Q213591|Q213591]]
| [[Rosenrot]]
| de:Rosenrot
| [[Rammstein]]
| 35
|-
| [[:d:Q252447|Q252447]]
| [[Like a Prayer]]
| en:Like a Prayer
| [[Madonna]]
| 35
|-
| [[:d:Q300424|Q300424]]
| [[A Girl Like Me]]
| en:A Girl like Me
| [[Rihanna]]
| 35
|-
| [[:d:Q333655|Q333655]]
| [[Oceanborn]]
| en:Oceanborn
| [[Nightwish]]
| 35
|-
| [[:d:Q432609|Q432609]]
| [[In Through the Out Door]]
| en:In Through the Out Door
| [[Led Zeppelin]]
| 35
|-
| [[:d:Q457275|Q457275]]
| [[Never Mind the Bollocks, Here's the Sex Pistols]]
| en:Never Mind the Bollocks Here's the Sex Pistols
| [[Sex Pistols]]
| 35
|}
{{Wikidata list end}}

[[Kategorija:Straipsnių sąrašai]]</text>
      <sha1>d3asdzzmp6md6y5tbg3v8sll6qjl7r0</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>SK Poltava</title>
    <ns>0</ns>
    <id>633474</id>
    <revision>
      <id>7819766</id>
      <parentid>7735340</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:20:19Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819766</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3509" sha1="02qzu1nsbkmr7k2dfwvfwoz1cq71syd" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = SK Poltava
| image    = [[Vaizdas:SK Poltava emblema.png|150px]]
| fullname = Спортивний клуб «Полтава» 
| founded  = 2011 m.
| ground   = „Jaunimo“ stadionas, &lt;br&gt; [[Poltava]], [[Ukraina]]
| capacity = 680
| chairman = {{vlv|UKR}} Serhijus Ivaščenka
| manager  = {{vlv|UKR}} Volodymyras Sysenka
| league   = '''Premjer lyga (I)'''
| season   = 2024–2025
| position = {{increase}} 2 vieta, Pirma lyga

| pattern_la1 = 
| pattern_b1  = _jomawinner2pfr
| pattern_ra1 = 
| pattern_sh1 = 
| pattern_so1 = 
| leftarm1    = FF1493
| body1       = FF1493
| rightarm1   = FF1493
| shorts1     = FFFF00
| socks1      = FFFF00
| pattern_la2 = 
| pattern_b2  = _jomawinner2w
| pattern_ra2 = 
| pattern_sh2 = 
| pattern_so2 = 
| leftarm2    = FFFFFF
| body2       = FFFFFF
| rightarm2   = FFFFFF
| shorts2     = 000000
| socks2      = FFFFFF
| pattern_la3 = 
| pattern_b3  = _jomawinner2st
| pattern_ra3 = 
| pattern_sh3 = 
| pattern_so3 = 
| leftarm3    = AEE6F5
| body3       = AEE6F5
| rightarm3   = AEE6F5
| shorts3     = AEE6F5
| socks3      = FFFF00
}}

'''Sporto klubas „Poltava“''', o trumpiau vadinamas '''SK Poltava''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Poltava|Poltavos]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas [[2011 m.]] Rungtyniavo mėgėjiškose lygose. 2021–2022 m. sezone rungtyniavo Antroje lygoje. „B“ grupėje liko šeštoje vietoje.

2022 m. pateko į Pirmą lygą, nes dėl Rusijos invazijos ir karo dalis klubų pasitraukė iš Premjer ir Pirmos lygų.

2022–2023 m. sezone po pirmojo etapo pateko į silpnųjų ekipų grupę. O galutinėje ekipų rikiuotėje buvo keturiolikti.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/ukraine/persha-liga/20222023/championship-round/r71873/ 2022–2023 m. Pirmos lygos sezonas]&lt;/ref&gt; 2024–2025 m. sezone Pirmoje lygoje iškovojo antrąją vietą.

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2021–2022|III|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|II|14|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|II|10|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|II|2|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2025–2026|I||}}
|}

== Apranga ==
;Sportinių aprangų gamos pokyčiai:
* Namuose žaidžia raudona geltona apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _jomawinner2pfr
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FF1493
| body= FF1493
| rightarm= FF1493
| shorts= FFFF00
| socks= FFFF00
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _jomawinner2w
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= 000000
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _jomawinner2st
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=  AEE6F5
| body= AEE6F5
| rightarm=  AEE6F5
| shorts=  AEE6F5
| socks= FFFF00
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Sudėtis ==
Atnaujinta: ''[[2023]] m. [[kovo 1]] d.''
{{išplėsti}}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://scpoltava.com/ Oficiali klubo svetainė]
* [https://www.facebook.com/SCPoltava facebook paskyra]
* [https://us.soccerway.com/teams/ukraine/sk-poltava/54861/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/sk-poltava/startseite/verein/81401 Transfermarkt]
* [https://www.ua-football.com/stats/team/6434-sk-poltava ua-football.com]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/sk-poltava/50388/ Globalsportsarchive]

{{DEFAULTSORT:Poltava}}
{{Premjer-Liha}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>02qzu1nsbkmr7k2dfwvfwoz1cq71syd</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819767</id>
      <parentid>7819766</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:20:28Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819767</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3505" sha1="0m3w7bh2cltj758qjddtpv0d7wzelmr" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = SK Poltava
| image    = [[Vaizdas:SK Poltava emblema.png|150px]]
| fullname = Спортивний клуб «Полтава» 
| founded  = 2011 m.
| ground   = „Jaunimo“ stadionas, &lt;br&gt; [[Poltava]], [[Ukraina]]
| capacity = 680
| chairman = {{vlv|UKR}} Serhijus Ivaščenka
| manager  = {{vlv|UKR}} Volodymyras Sysenka
| league   = '''Premjer lyga (I)'''
| season   = 2024–2025
| position = {{increase}} 2 vieta, Pirma lyga

| pattern_la1 = 
| pattern_b1  = _jomawinner2pfr
| pattern_ra1 = 
| pattern_sh1 = 
| pattern_so1 = 
| leftarm1    = FF1493
| body1       = FF1493
| rightarm1   = FF1493
| shorts1     = FFFF00
| socks1      = FFFF00
| pattern_la2 = 
| pattern_b2  = _jomawinner2w
| pattern_ra2 = 
| pattern_sh2 = 
| pattern_so2 = 
| leftarm2    = FFFFFF
| body2       = FFFFFF
| rightarm2   = FFFFFF
| shorts2     = 000000
| socks2      = FFFFFF
| pattern_la3 = 
| pattern_b3  = _jomawinner2st
| pattern_ra3 = 
| pattern_sh3 = 
| pattern_so3 = 
| leftarm3    = AEE6F5
| body3       = AEE6F5
| rightarm3   = AEE6F5
| shorts3     = AEE6F5
| socks3      = FFFF00
}}

'''Sporto klubas „Poltava“''', o trumpiau vadinamas '''SK Poltava''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Poltava|Poltavos]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 2011 m. Rungtyniavo mėgėjiškose lygose. 2021–2022 m. sezone rungtyniavo Antroje lygoje. „B“ grupėje liko šeštoje vietoje.

2022 m. pateko į Pirmą lygą, nes dėl Rusijos invazijos ir karo dalis klubų pasitraukė iš Premjer ir Pirmos lygų.

2022–2023 m. sezone po pirmojo etapo pateko į silpnųjų ekipų grupę. O galutinėje ekipų rikiuotėje buvo keturiolikti.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/ukraine/persha-liga/20222023/championship-round/r71873/ 2022–2023 m. Pirmos lygos sezonas]&lt;/ref&gt; 2024–2025 m. sezone Pirmoje lygoje iškovojo antrąją vietą.

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2021–2022|III|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|II|14|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|II|10|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|II|2|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2025–2026|I||}}
|}

== Apranga ==
;Sportinių aprangų gamos pokyčiai:
* Namuose žaidžia raudona geltona apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _jomawinner2pfr
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FF1493
| body= FF1493
| rightarm= FF1493
| shorts= FFFF00
| socks= FFFF00
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _jomawinner2w
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= 000000
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _jomawinner2st
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=  AEE6F5
| body= AEE6F5
| rightarm=  AEE6F5
| shorts=  AEE6F5
| socks= FFFF00
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Sudėtis ==
Atnaujinta: ''[[2023]] m. [[kovo 1]] d.''
{{išplėsti}}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://scpoltava.com/ Oficiali klubo svetainė]
* [https://www.facebook.com/SCPoltava facebook paskyra]
* [https://us.soccerway.com/teams/ukraine/sk-poltava/54861/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/sk-poltava/startseite/verein/81401 Transfermarkt]
* [https://www.ua-football.com/stats/team/6434-sk-poltava ua-football.com]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/sk-poltava/50388/ Globalsportsarchive]

{{DEFAULTSORT:Poltava}}
{{Premjer-Liha}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>0m3w7bh2cltj758qjddtpv0d7wzelmr</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819768</id>
      <parentid>7819767</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:20:47Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Nuorodos */</comment>
      <origin>7819768</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3500" sha1="6ofmjb3k78n08xha5g387j0rwb759qy" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = SK Poltava
| image    = [[Vaizdas:SK Poltava emblema.png|150px]]
| fullname = Спортивний клуб «Полтава» 
| founded  = 2011 m.
| ground   = „Jaunimo“ stadionas, &lt;br&gt; [[Poltava]], [[Ukraina]]
| capacity = 680
| chairman = {{vlv|UKR}} Serhijus Ivaščenka
| manager  = {{vlv|UKR}} Volodymyras Sysenka
| league   = '''Premjer lyga (I)'''
| season   = 2024–2025
| position = {{increase}} 2 vieta, Pirma lyga

| pattern_la1 = 
| pattern_b1  = _jomawinner2pfr
| pattern_ra1 = 
| pattern_sh1 = 
| pattern_so1 = 
| leftarm1    = FF1493
| body1       = FF1493
| rightarm1   = FF1493
| shorts1     = FFFF00
| socks1      = FFFF00
| pattern_la2 = 
| pattern_b2  = _jomawinner2w
| pattern_ra2 = 
| pattern_sh2 = 
| pattern_so2 = 
| leftarm2    = FFFFFF
| body2       = FFFFFF
| rightarm2   = FFFFFF
| shorts2     = 000000
| socks2      = FFFFFF
| pattern_la3 = 
| pattern_b3  = _jomawinner2st
| pattern_ra3 = 
| pattern_sh3 = 
| pattern_so3 = 
| leftarm3    = AEE6F5
| body3       = AEE6F5
| rightarm3   = AEE6F5
| shorts3     = AEE6F5
| socks3      = FFFF00
}}

'''Sporto klubas „Poltava“''', o trumpiau vadinamas '''SK Poltava''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Poltava|Poltavos]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 2011 m. Rungtyniavo mėgėjiškose lygose. 2021–2022 m. sezone rungtyniavo Antroje lygoje. „B“ grupėje liko šeštoje vietoje.

2022 m. pateko į Pirmą lygą, nes dėl Rusijos invazijos ir karo dalis klubų pasitraukė iš Premjer ir Pirmos lygų.

2022–2023 m. sezone po pirmojo etapo pateko į silpnųjų ekipų grupę. O galutinėje ekipų rikiuotėje buvo keturiolikti.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/ukraine/persha-liga/20222023/championship-round/r71873/ 2022–2023 m. Pirmos lygos sezonas]&lt;/ref&gt; 2024–2025 m. sezone Pirmoje lygoje iškovojo antrąją vietą.

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2021–2022|III|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|II|14|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|II|10|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|II|2|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2025–2026|I||}}
|}

== Apranga ==
;Sportinių aprangų gamos pokyčiai:
* Namuose žaidžia raudona geltona apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _jomawinner2pfr
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FF1493
| body= FF1493
| rightarm= FF1493
| shorts= FFFF00
| socks= FFFF00
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _jomawinner2w
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= 000000
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _jomawinner2st
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=  AEE6F5
| body= AEE6F5
| rightarm=  AEE6F5
| shorts=  AEE6F5
| socks= FFFF00
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Sudėtis ==
Atnaujinta: ''[[2023]] m. [[kovo 1]] d.''
{{išplėsti}}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://scpoltava.com/ Oficiali klubo svetainė]
* [https://www.facebook.com/SCPoltava facebook paskyra]
* [https://www.soccerway.com/team/sc-poltava/reGwCBEC/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/sk-poltava/startseite/verein/81401 Transfermarkt]
* [https://www.ua-football.com/stats/team/6434-sk-poltava ua-football.com]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/sk-poltava/50388/ Globalsportsarchive]

{{DEFAULTSORT:Poltava}}
{{Premjer-Liha}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>6ofmjb3k78n08xha5g387j0rwb759qy</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Dočiškių apylinkė</title>
    <ns>0</ns>
    <id>635716</id>
    <revision>
      <id>7820095</id>
      <parentid>6977769</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T08:04:24Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>InternetArchiveBot</username>
        <id>150094</id>
      </contributor>
      <comment>Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5</comment>
      <origin>7820095</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="4201" sha1="h96kqix7lbplb9y5cukx1trjcpwbd6u" xml:space="preserve">{{Administracinis vienetas
| pavadinimas = Dočiškių kaimiškoji apylinkė
| origpavadin = ''Доцішскі сельсавет''
| herbas = 
| vėliava = 
| žemėlapis =  
| plotis = 200
| UTC= |UTCv= 
| valstybė = Baltarusija
| valstRegionoVardas = Sritis | valstRegionas = Gardino sritis
| valstRegiono2lygioVardas =Rajonas | valstRegionas2lygio = Varanavo rajonas
| admCentras = Dočiškės
| admVienetoVardas = Gyvenviečių skaičius | admVienetoKiekis = 35
| įkurtas = 
| vadovotitulas = |vadovas = 
| gyventojumetai =  2019|gyventoju = 1576
| plotas =    
| tinklalapis  = 
| vikiteka = 
}}
'''Dočiškių kaimiškoji apylinkė''' ({{be|Доцішскі сельсавет}}) – apylinkė [[Gudija|Gudijoje]], [[Varanavo rajonas|Varanavo rajone]], Lietuvos pasienyje. Centras – [[Dočiškės]].

Sudaryta 1940 m. kaip Čižiūnų apylinkė [[Baranovičių apskritis|Baranovičių apskrityje]], Rodūnios rajone. Nuo 1962 m. – Varanavo rajone. 1972 m. apylinkės centras perkeltas į Dočiškes.&lt;ref&gt; Рашэнне выканаўчага камітэта Гродзенскага абласнога Савета дэпутатаў працоўных ад 11 лютага 1972 г. // Збор законаў, указаў Прэзідыума Вярхоўнага Савета Беларускай ССР, пастаноў і распараджэнняў Савета Міністраў Беларускай ССР. – 1972, № 8 (1346).&lt;/ref&gt; 2007 m. prijungta dalis panaikintos Nočios apylinkės kaimų.&lt;ref&gt;[https://web.archive.org/web/20210831131845/https://pravo.by/document/?guid=2012&amp;oldDoc=2007-272%2F2007-272%28005-009%29.pdf&amp;oldDocPage=4 Решение Гродненского областного Совета депутатов от 5 октября 2007 г. № 48 О решении вопросов административно-территориального устройства Вороновского района]&lt;/ref&gt;

2009 m. 87,8 % gyventojų buvo [[lenkai]], 8,0 – % [[gudai]], 1,7 % – [[rusai]], 1,2 % – [[lietuviai]].&lt;ref&gt;[http://pop-stat.mashke.org/belarus-ethnic-comm2009.htm Этнічны склад насельніцтва сельсаветаў Беларусі паводле перапісу 2009 года] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160114095101/http://pop-stat.mashke.org/belarus-ethnic-comm2009.htm |date=2016-01-14 }}&lt;/ref&gt;

== Gyvenvietės ==
;Kaimai:
* [[Adverninkai]] (''Адвернікі'') · [[Aleksiškės]] (''Алякшышкі'') · [[Bieliūnai (Varanavas)|Bieliūnai]] (''Бялюнцы'') · Biarozauka (''Бярозаўка'') · Hatuka (''Гатуўка'') · [[Gineliai]] (''Гінэлі'') · [[Dočiškės]] (''Доцішкі'') · [[Jančiai (Baltarusija)|Jančiai]] (''Енчы'') · [[Kivonys]] (''Ківанцы'') · [[Lebedninkai]] (''Лебеднікі'') · Liubiancai (''Любянцы'') · [[Maciūnai (Baltarusija)|Maciūnai]] (''Мацюнцы'') · [[Mickonys (Baltarusija)|Mickonys]] (''Міцканцы'') · [[Miežionys (Baltarusija)|Miežionys]] (''Мяжанцы'') · [[Navasėdai (Varanavas)|Navasėdai]] (''Навасады'') · [[Nočia (Varanavas)|Nočia]] (''Нача'') · [[Nekrašiūnai]] (''Некрашунцы'') · [[Pavilionys (Baltarusija)|Pavilionys]] (''Павіланцы'') · [[Parodūnis]] (''Парадунь'') · Postaukai (''Постаўкі'') · [[Puzeliai]] (''Пузелі'') · [[Radžiūnai (Varanavas)|Radžiūnai]] (''Радзюнцы'') · [[Raubiškės]] (''Роўбішкі'') · [[Sabaliūnai (Baltarusija)|Sabaliūnai]] (''Сабалюнцы'') · [[Salapetiškės]] (''Салапяцішкі'') · [[Smilginiai]] (''Смільгіні'') · [[Susiškės]] (''Сушышкі'') · [[Čižiūnai (Baltarusija)|Čižiūnai]] (''Чыжуны'') · [[Šauriai]] (''Шаўры'') · [[Jūreliai]] (''Юрэлі'')

;Viensėdžiai:
* Karkutėnai (''Каркуцяны'') · [[Kudajūnai]] (''Кудаюнцы'') · [[Serbiniškės]] (''Сербінішкі'') · Stamiarouščyna (''Стамяроўшчына'') · [[Talmantai]] (''Тальманты'').

== Šaltiniai ==
{{išn}}

[[Kategorija:Varanavo rajono apylinkės]]</text>
      <sha1>h96kqix7lbplb9y5cukx1trjcpwbd6u</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FK Kryvbas (2020)</title>
    <ns>0</ns>
    <id>636023</id>
    <revision>
      <id>7819684</id>
      <parentid>7735333</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:43:37Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819684</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="13188" sha1="42kq0g9qh9qs4650e6jiarpx0h6pmp4" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Kryvyj Riho „Kryvbas“
| image    = [[Vaizdas:FK Kryvbas-2020.png|200px]]
| fullname = Футбольний клуб «Кривбас»
| founded  = 2020 m.
| ground   = „Metalurg“ stadionas, [[Kryvyj Rihas]] &lt;br /&gt; „Hirnyk“ stadionas, [[Kryvyj Rihas]] 
| capacity = {{small|nežinoma}} &lt;br /&gt; 2 500 
| chairman = {{vlv|UKR}} Kostiantynas Karamanicas
| manager  = {{vlv|UKR}} Jurijus Vernydubas
| league   = '''Premjer lyga'''
| season   = 2024–2025
| position = '''5 vieta'''

|pattern_la1= 
|pattern_b1= _jomatiger3rw
|pattern_ra1= 
|leftarm1= ff0000
|body1= ff0000
|rightarm1= ff0000
|shorts1= ff0000
|socks1= ff0000
|pattern_la2= 
|pattern_b2= _jomatiger3wr
|pattern_ra2= 
|leftarm2= FFFFFF
|body2= FFFFFF
|rightarm2= FFFFFF
|shorts2= FFFFFF
|socks2= FFFFFF
|pattern_la3= 
|pattern_b3= _jomatiger3pfb
|pattern_ra3= 
|leftarm3= FF1493
|body3= FF1493
|rightarm3= FF1493
|shorts3= 000000
|socks3= 000000
}}

'''Kryvyj Riho „Krivbas“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Kryvyj Rihas|Kryvyj Riho]].

== Istorija ==
{{main|FK Kryvbas Krivij Rìg}}
Klubo ištakos siekia [[1959]] m., kai buvo įkurtas „Avanhard“ futbolo klubas. Nuo [[1966]] m. vadinosi „Kryvbas“.

Nuo [[1992]] m. žaidė aukščiausioje šalies lygoje. Vėliau sekė kritimas į žemesnius divizionus. 2013 m. šis klubas bankrutavo.

Futbolo istorikas Vasylis Chnatiukas, dar 2013 m. liepos mėn. duotame interviu, numatė „Hirnyko“ klubo galimą virsmą į „Kryvbas“.&lt;ref&gt;[https://football.ua/ownshirt/frankly/209360-kryvbas-nazad-v-majjbutnje.html Кривбас: назад в майбутнє?]&lt;/ref&gt;
=== FK Kryvbas (2020) ===
[[2020 m.]] [[liepos 29]] d. „Hirnyk“ kluvo prezidentas Kostiantynas Karamanicas patvirtino, kad prieš 2020–2021 m. Ukrainos antrosios lygos sezono pradžią klubas bus pervadintas į „Kryvbas-2020“.&lt;ref&gt;[https://sportarena.com/football/ukraina-vtoraya-liga/prezident-gornyaka-karamanits-podtverdil-pereimenovanie/ Президент Горняка Караманиц подтвердил переименование клуба в Кривбасс-2020]&lt;/ref&gt; Vėliau tapo Kryvbas Kryvyi Rih.&lt;ref&gt;[https://sportarena.com/football/ukraina-vtoraya-liga/gornyak-ofitsialno-pereimenovali-v-krivbass/ Горняк официально переименовали в Кривбасс]&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[https://sportarena.com/football/upl/v-krivom-roge-proshla-vstrecha-posvyashhennaya/ В Кривом Роге прошла встреча, посвященная возрождению Кривбасса]&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[https://sportarena.com/football/ukraina-vtoraya-liga/gornyak-ne-gotovitsya-k-obedineniyu-s-krivbassom-smi/ Горняк не готовится к объединению с Кривбассом — СМИ]&lt;/ref&gt; Klubo prekės ženklo keitimas buvo pradėtas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio peticija.&lt;ref&gt;[https://gordonua.com/news/sport/fk-krivbass-kotoryy-zelenskiy-poruchil-vozrodit-yuziku-budet-vystupat-vo-vtoroy-lige-1512170.html ФК &quot;Кривбасс&quot;, который Зеленский поручил возродить Юзику, будет выступать во Второй лиге]&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[https://sector.depo.ua/rus/football/vidnovili-krivbas-vbivshi-girnik-yak-deputat-yuzik-vikonav-doruchennya-zelenskogo-202008051197888 Восстановили &quot;Кривбасс&quot;, убив &quot;Горняк&quot;: Как депутат Юзик выполнил поручение Зеленского] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210623085143/https://sector.depo.ua/rus/football/vidnovili-krivbas-vbivshi-girnik-yak-deputat-yuzik-vikonav-doruchennya-zelenskogo-202008051197888 |date=2021-06-23 }}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[https://sport.ua/news/500338-foto-est-vozrozhdenie-krivbass-provel-prezentatsiyu-novoy-komandy ФОТО. Есть возрождение. Кривбасс провел презентацию новой команды]&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[http://krivbass.city/news/view/kto-i-zachem-prinyalsya-vozrozhdat-fk-krivbass-posle-7-let-nebytiya Кто и зачем принялся возрождать ФК «Кривбасс» после 7 лет небытия?]&lt;/ref&gt;

[[2020 m.]] [[rugpjūčio 20]] d. įvyko oficialus naujosios „Kryvbas“ pristatymas.&lt;ref&gt;[https://www.footboom1.com/ukrainian/2/1597948987--kryvbass-nova-istoriia-velykoho-klubu.html &quot;Кривбасс&quot;: нова історія великого клубу]&lt;/ref&gt;

Naujasis „Kryvbas“ 2020–2021 m. Ukrainos taurės turnyro pirmąsias rungtynes žaidė prieš [[FK Čerkaščina|„Čerkaščynos“ klubą]] ir nugalėjo varžovus rezultatu 4:2. Žaidimą aplankė keli žiūrovai,&lt;ref&gt;[https://www.footboom1.com/ukrainian/cup/1598443811-match-kubku-ukrainy-kryvbas-cherkashchyna-vidbudetsia-iz-chastkovym-zaluchenniam-hliadachiv.html Матч Кубку України &quot;Кривбас&quot; - &quot;Черкащина&quot; відбудеться із частковим залученням глядачів]&lt;/ref&gt; tarp kurių buvo ir Ukrainos prezidentas [[Volodymyras Zelenskis]].&lt;ref&gt;[https://sportarena.com/football/ukraina-vtoraya-liga/prezident-krivbassa-karamanits-zaderzhka-matcha-s/ Президент Кривбасса Караманиц: «Задержка матча с Черкащиной вызвана реконструкцией стадиона»]&lt;/ref&gt;

2020–2021 m. Antroje lygoje (trečia pakopa) užėmė antrą vietą. 

2021–2022 m. sezone žaidė Pirmoje lygoje. Dėl karo su Rusija futbolo čempionatas Ukrainoje buvo nutrauktas. Ekipa tuo metu buvo antroje vietoje.

2022–2023 m. sezone rungtyniavo Premjer lygoje ir užėmė septintą vietą.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/ukraine/premier-league/20122013/regular-season/r18150/ 2022–2023 m. premjer lygos sezonas pagal Soccerway]&lt;/ref&gt;

== Pasiekimai ==
{{UKRfut
|0|
|0|
|1|2024
|0|
|0|
|0||0|}}

{{UKRfl | 2022 | 2024 | 2 | 3 (2024 m.)}}

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2020–2021|III|2|1⁄16 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|II|2|1⁄64 f.}}
{{fs2|UKR|2022–2023|I|7|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|I|3|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|I|5|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2025–2026|I||}}
|}

== Sudėtis ==

''2023 m. rugpjūčio 7 d.:'' &lt;ref&gt;{{Cite web|url=https://fckryvbas.com/team/persha-komanda|title=Кривбас | publisher=ФК «КРИВБАС»}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{Cite web|url=https://www.transfermarkt.com/kryvbas-kryvyi-rig/startseite/verein/3592|title=Kryvbas Kryvyi Rig - Club profile | publisher=Transfermarkt}}&lt;/ref&gt;

{{Fs start}}
{{Fs player|no=1|nat=UKR|name=Bogdan Khoma|pos=GK}}
{{Fs player|no=2|nat=UKR|name=Vyacheslav Ryabov|pos=MF}}
{{Fs player|no=5|nat=UKR|name=Tymur Stetskov|pos=DF}}
{{Fs player|no=6|nat=UKR|name=Klim Prykhodko|pos=MF}}
{{Fs player|no=7|nat=UKR|name=Andriy Ponedelnik|pos=DF}}
{{Fs player|no=8|nat=Rwanda|name=[[Djihad Bizimana]]|pos=MF}}
{{Fs player|no=9|nat=Niger|name=Daniel Sosah|pos=FW}}
{{Fs player|no=10|nat=UKR|name=Dmytro Khomchenovskyi|pos=MF|other=[[kapitonas (futbolas)|kapitonas]]}}
{{Fs player|no=11|nat=UKR|name=Mykyta Tatarkov|pos=MF}}
{{Fs player|no=13|nat=UKR|name=Danylo Beskorovaynyi|pos=DF}}
{{Fs player|no=14|nat=UKR|name=Maksym Lunyov|pos=FW}}
{{Fs player|no=15|nat=UKR|name=Danylo Goncharuk|pos=FW|other=skol. iš [[FK Šahtar Donecʹk|Šahtar Donecʹk]]}}
{{Fs player|no=17|nat=UKR|name=Vladyslav Semotyuk|pos=MF}}
{{Fs player|no=18|nat=UKR|name=Denys Ustymenko|pos=FW}}
{{Fs mid}}
{{Fs player|no=19|nat=UKR|name=Oleksiy Khoblenko|pos=FW}}
{{Fs player|no=22|nat=UKR|name=Yuriy Vakulko|pos=MF}}
{{Fs player|no=23|nat=CRO|name=Hrvoje Ilic|pos=MF}}
{{Fs player|no=24|nat=UKR|name=Volodymyr Yakimets|pos=DF}}
{{Fs player|no=27|nat=UKR|name=[[Roman Debelko]]|pos=FW}}
{{Fs player|no=30|nat=UKR|name=Volodymyr Makhankov|pos=GK}}
{{Fs player|no=33|nat=UKR|name=Andriy Klishchuk|pos=GK}}
{{Fs player|no=50|nat=UKR|name=Dmytro Semenov|pos=DF}}
{{Fs player|no=55|nat=Kamerūnas|name=Yvan Dibango|pos=DF|other=skol. iš [[FCI Levadia]]}}
{{Fs player|no=77|nat=UKR|name=Zakhar Karpus|pos=MF}}
{{Fs player|no=78|nat=UKR|name=Oleg Kozhushko|pos=FW}}
{{Fs player|no=94|nat=UKR|name=Maksym Zaderaka|pos=FW}}
{{Fs player|no=97|nat=UKR|name=Tymur Korablin|pos=MF}}
{{Fs player|no=99|nat=UKR|name=Viktor Bliznichenko|pos=FW|other=skol. iš [[FK Dinamo Kiïv|Dinamo Kiïv]]}}
{{Fs end}}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Red;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''KRYVBAS'''
| style=&quot;background:White;color:Red&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''KRYVBAS'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Red;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Kryvbas-2020.png|150px]] '''KRYVBAS'''
| style=&quot;background:White;color:Red&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Kryvbas-2020.png|150px]] '''KRYVBAS'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia raudona apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
 |pattern_la = _dumbarton1819a
 |pattern_b  = _dumbarton1819a
 |pattern_ra = _dumbarton1819a
 |pattern_sh = _whitesides
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FF0000
 |socks      = FF0000
 |title      = {{small|2020–2021 m.}} &lt;br /&gt; namuose
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _xanthi1819A
 |pattern_b  = _xanthi1819A
 |pattern_ra = _xanthi1819A
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
 |title      = {{small|2020–2021 m.}} &lt;br /&gt; išvykose
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _jomaessential1819bbw
 |pattern_b  = _jomaessential1819bbw
 |pattern_ra = _jomaessential1819bbw
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = 000000
 |body       = 000000
 |rightarm   = 000000
 |shorts     = 000000
 |socks      = 000000
 |title      = {{small|2020–2021 m.}} &lt;br /&gt; išvykose
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _jomachampion19gfb
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = 35bb48 
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = 35bb48 
 |shorts     = 35bb48 
 |socks      = 35bb48 
 |title      = {{small|2020–2021 m.}} &lt;br /&gt; vartininkų
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _jomachampion19tn
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = 99DDF5
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = 99DDF5
 |shorts     = 99DDF5
 |socks      = 99DDF5
 |title      = {{small|2020–2021 m.}} &lt;br /&gt; vartininkų
}}
|}

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _jomatiger3rw
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FF0000
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FF0000
 |shorts     = FF0000
 |socks      = FF0000
 |title      = {{small|nežinomi metai}} &lt;br /&gt; namuose
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _jomatiger3wr
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
 |title      = {{small|nežinomi metai}} &lt;br /&gt; išvykose
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _jomatiger3pfb
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = ff0c94
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = ff0c94
 |shorts     = 000000
 |socks      = ff0c94
 |title      = {{small|nežinomi metai}} &lt;br /&gt; išvykose
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} &lt;br /&gt; vartininkų
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} &lt;br /&gt; vartininkų
}}
|}

== Aprangos gamintojai ==
; Aprangos gamintojai
* nuo 2020 m. [[Joma]]

== Stadionai ==
[[File:Kryvyi Rih Zhovtneva Mine Stadium 2.jpg|thumb|„Hirnyko“ stadionas]]

Pagrindinis klubo stadionas – „Hirnyk“ stadionas, įsikūręs Kolonkovsko gatvėje, [[Kryvyj Rihas|Kryvyj Rihe]]. 
: Stadionas talpina 2 500 žiūrovų. Visos vietos sėdimos. 
: Natūralios žolės veja. Plotas sudaro 105х67 metrų. 

Klubas turi ir treniruočių kompleksą, įsikūrusį aplink buvusį „Tėvynės“ („Rodinos“) stadioną, esantį Svitlohorsko gatvėje.

„Metalurho“ stadionas, didžiausias stadionas mieste, tačiau jame buvo pradėta rekonstrukcija. Baigus rekonstrukciją klubo pagrindinė ekipa turėtų namų rungtynes žaisti šiame stadione.

== Taip pat skaitykite ==
* [[ŽFK Kryvbas]] – apie klubo vyrų pagrindinę komandą

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://fckryvbas.com/ Oficiali klubo svetainė]
* [https://www.facebook.com/fckryvbas facebook paskyra]
* [https://int.soccerway.com/teams/ukraine/fc-kryvbas-kryvyi-rih/2263/ SOCCERWAY]
* [https://www.flashscore.com/team/kryvbas/2gUHsxs4/ FLASHSCORE]
* [https://www.transfermarkt.com/kryvbas-kryvyi-rig/startseite/verein/3592 Transfermarkt] 
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-kryvbas-kryvyi-rih/911/ Globalsportsarchive]

{{Premjer-Liha}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Kryvbas]]</text>
      <sha1>42kq0g9qh9qs4650e6jiarpx0h6pmp4</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819685</id>
      <parentid>7819684</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:44:08Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819685</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="13160" sha1="40id3w22brt89r2vd8rw1ipab1hhhvo" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Kryvyj Riho „Kryvbas“
| image    = [[Vaizdas:FK Kryvbas-2020.png|200px]]
| fullname = Футбольний клуб «Кривбас»
| founded  = 2020 m.
| ground   = „Metalurg“ stadionas, [[Kryvyj Rihas]] &lt;br /&gt; „Hirnyk“ stadionas, [[Kryvyj Rihas]] 
| capacity = {{small|nežinoma}} &lt;br /&gt; 2 500 
| chairman = {{vlv|UKR}} Kostiantynas Karamanicas
| manager  = {{vlv|UKR}} Jurijus Vernydubas
| league   = '''Premjer lyga'''
| season   = 2024–2025
| position = '''5 vieta'''

|pattern_la1= 
|pattern_b1= _jomatiger3rw
|pattern_ra1= 
|leftarm1= ff0000
|body1= ff0000
|rightarm1= ff0000
|shorts1= ff0000
|socks1= ff0000
|pattern_la2= 
|pattern_b2= _jomatiger3wr
|pattern_ra2= 
|leftarm2= FFFFFF
|body2= FFFFFF
|rightarm2= FFFFFF
|shorts2= FFFFFF
|socks2= FFFFFF
|pattern_la3= 
|pattern_b3= _jomatiger3pfb
|pattern_ra3= 
|leftarm3= FF1493
|body3= FF1493
|rightarm3= FF1493
|shorts3= 000000
|socks3= 000000
}}

'''Kryvyj Riho „Krivbas“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Kryvyj Rihas|Kryvyj Riho]].

== Istorija ==
{{main|FK Kryvbas Krivij Rìg}}
Klubo ištakos siekia 1959 m., kai buvo įkurtas „Avanhard“ futbolo klubas. Nuo 1966 m. vadinosi „Kryvbas“.

Nuo 1992 m. žaidė aukščiausioje šalies lygoje. Vėliau sekė kritimas į žemesnius divizionus. 2013 m. šis klubas bankrutavo.

Futbolo istorikas Vasylis Chnatiukas, dar 2013 m. liepos mėn. duotame interviu, numatė „Hirnyko“ klubo galimą virsmą į „Kryvbas“.&lt;ref&gt;[https://football.ua/ownshirt/frankly/209360-kryvbas-nazad-v-majjbutnje.html Кривбас: назад в майбутнє?]&lt;/ref&gt;
=== FK Kryvbas (2020) ===
2020 m. liepos 29 d. „Hirnyk“ kluvo prezidentas Kostiantynas Karamanicas patvirtino, kad prieš 2020–2021 m. Ukrainos antrosios lygos sezono pradžią klubas bus pervadintas į „Kryvbas-2020“.&lt;ref&gt;[https://sportarena.com/football/ukraina-vtoraya-liga/prezident-gornyaka-karamanits-podtverdil-pereimenovanie/ Президент Горняка Караманиц подтвердил переименование клуба в Кривбасс-2020]&lt;/ref&gt; Vėliau tapo Kryvbas Kryvyi Rih.&lt;ref&gt;[https://sportarena.com/football/ukraina-vtoraya-liga/gornyak-ofitsialno-pereimenovali-v-krivbass/ Горняк официально переименовали в Кривбасс]&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[https://sportarena.com/football/upl/v-krivom-roge-proshla-vstrecha-posvyashhennaya/ В Кривом Роге прошла встреча, посвященная возрождению Кривбасса]&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[https://sportarena.com/football/ukraina-vtoraya-liga/gornyak-ne-gotovitsya-k-obedineniyu-s-krivbassom-smi/ Горняк не готовится к объединению с Кривбассом — СМИ]&lt;/ref&gt; Klubo prekės ženklo keitimas buvo pradėtas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio peticija.&lt;ref&gt;[https://gordonua.com/news/sport/fk-krivbass-kotoryy-zelenskiy-poruchil-vozrodit-yuziku-budet-vystupat-vo-vtoroy-lige-1512170.html ФК &quot;Кривбасс&quot;, который Зеленский поручил возродить Юзику, будет выступать во Второй лиге]&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[https://sector.depo.ua/rus/football/vidnovili-krivbas-vbivshi-girnik-yak-deputat-yuzik-vikonav-doruchennya-zelenskogo-202008051197888 Восстановили &quot;Кривбасс&quot;, убив &quot;Горняк&quot;: Как депутат Юзик выполнил поручение Зеленского] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210623085143/https://sector.depo.ua/rus/football/vidnovili-krivbas-vbivshi-girnik-yak-deputat-yuzik-vikonav-doruchennya-zelenskogo-202008051197888 |date=2021-06-23 }}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[https://sport.ua/news/500338-foto-est-vozrozhdenie-krivbass-provel-prezentatsiyu-novoy-komandy ФОТО. Есть возрождение. Кривбасс провел презентацию новой команды]&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[http://krivbass.city/news/view/kto-i-zachem-prinyalsya-vozrozhdat-fk-krivbass-posle-7-let-nebytiya Кто и зачем принялся возрождать ФК «Кривбасс» после 7 лет небытия?]&lt;/ref&gt;

2020 m. rugpjūčio 20 d. įvyko oficialus naujosios „Kryvbas“ pristatymas.&lt;ref&gt;[https://www.footboom1.com/ukrainian/2/1597948987--kryvbass-nova-istoriia-velykoho-klubu.html &quot;Кривбасс&quot;: нова історія великого клубу]&lt;/ref&gt;

Naujasis „Kryvbas“ 2020–2021 m. Ukrainos taurės turnyro pirmąsias rungtynes žaidė prieš [[FK Čerkaščina|„Čerkaščynos“ klubą]] ir nugalėjo varžovus rezultatu 4:2. Žaidimą aplankė keli žiūrovai,&lt;ref&gt;[https://www.footboom1.com/ukrainian/cup/1598443811-match-kubku-ukrainy-kryvbas-cherkashchyna-vidbudetsia-iz-chastkovym-zaluchenniam-hliadachiv.html Матч Кубку України &quot;Кривбас&quot; - &quot;Черкащина&quot; відбудеться із частковим залученням глядачів]&lt;/ref&gt; tarp kurių buvo ir Ukrainos prezidentas [[Volodymyras Zelenskis]].&lt;ref&gt;[https://sportarena.com/football/ukraina-vtoraya-liga/prezident-krivbassa-karamanits-zaderzhka-matcha-s/ Президент Кривбасса Караманиц: «Задержка матча с Черкащиной вызвана реконструкцией стадиона»]&lt;/ref&gt;

2020–2021 m. Antroje lygoje (trečia pakopa) užėmė antrą vietą. 

2021–2022 m. sezone žaidė Pirmoje lygoje. Dėl karo su Rusija futbolo čempionatas Ukrainoje buvo nutrauktas. Ekipa tuo metu buvo antroje vietoje.

2022–2023 m. sezone rungtyniavo Premjer lygoje ir užėmė septintą vietą.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/ukraine/premier-league/20122013/regular-season/r18150/ 2022–2023 m. premjer lygos sezonas pagal Soccerway]&lt;/ref&gt;

== Pasiekimai ==
{{UKRfut
|0|
|0|
|1|2024
|0|
|0|
|0||0|}}

{{UKRfl | 2022 | 2024 | 2 | 3 (2024 m.)}}

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2020–2021|III|2|1⁄16 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|II|2|1⁄64 f.}}
{{fs2|UKR|2022–2023|I|7|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|I|3|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|I|5|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2025–2026|I||}}
|}

== Sudėtis ==

''2023 m. rugpjūčio 7 d.:'' &lt;ref&gt;{{Cite web|url=https://fckryvbas.com/team/persha-komanda|title=Кривбас | publisher=ФК «КРИВБАС»}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{Cite web|url=https://www.transfermarkt.com/kryvbas-kryvyi-rig/startseite/verein/3592|title=Kryvbas Kryvyi Rig - Club profile | publisher=Transfermarkt}}&lt;/ref&gt;

{{Fs start}}
{{Fs player|no=1|nat=UKR|name=Bogdan Khoma|pos=GK}}
{{Fs player|no=2|nat=UKR|name=Vyacheslav Ryabov|pos=MF}}
{{Fs player|no=5|nat=UKR|name=Tymur Stetskov|pos=DF}}
{{Fs player|no=6|nat=UKR|name=Klim Prykhodko|pos=MF}}
{{Fs player|no=7|nat=UKR|name=Andriy Ponedelnik|pos=DF}}
{{Fs player|no=8|nat=Rwanda|name=[[Djihad Bizimana]]|pos=MF}}
{{Fs player|no=9|nat=Niger|name=Daniel Sosah|pos=FW}}
{{Fs player|no=10|nat=UKR|name=Dmytro Khomchenovskyi|pos=MF|other=[[kapitonas (futbolas)|kapitonas]]}}
{{Fs player|no=11|nat=UKR|name=Mykyta Tatarkov|pos=MF}}
{{Fs player|no=13|nat=UKR|name=Danylo Beskorovaynyi|pos=DF}}
{{Fs player|no=14|nat=UKR|name=Maksym Lunyov|pos=FW}}
{{Fs player|no=15|nat=UKR|name=Danylo Goncharuk|pos=FW|other=skol. iš [[FK Šahtar Donecʹk|Šahtar Donecʹk]]}}
{{Fs player|no=17|nat=UKR|name=Vladyslav Semotyuk|pos=MF}}
{{Fs player|no=18|nat=UKR|name=Denys Ustymenko|pos=FW}}
{{Fs mid}}
{{Fs player|no=19|nat=UKR|name=Oleksiy Khoblenko|pos=FW}}
{{Fs player|no=22|nat=UKR|name=Yuriy Vakulko|pos=MF}}
{{Fs player|no=23|nat=CRO|name=Hrvoje Ilic|pos=MF}}
{{Fs player|no=24|nat=UKR|name=Volodymyr Yakimets|pos=DF}}
{{Fs player|no=27|nat=UKR|name=[[Roman Debelko]]|pos=FW}}
{{Fs player|no=30|nat=UKR|name=Volodymyr Makhankov|pos=GK}}
{{Fs player|no=33|nat=UKR|name=Andriy Klishchuk|pos=GK}}
{{Fs player|no=50|nat=UKR|name=Dmytro Semenov|pos=DF}}
{{Fs player|no=55|nat=Kamerūnas|name=Yvan Dibango|pos=DF|other=skol. iš [[FCI Levadia]]}}
{{Fs player|no=77|nat=UKR|name=Zakhar Karpus|pos=MF}}
{{Fs player|no=78|nat=UKR|name=Oleg Kozhushko|pos=FW}}
{{Fs player|no=94|nat=UKR|name=Maksym Zaderaka|pos=FW}}
{{Fs player|no=97|nat=UKR|name=Tymur Korablin|pos=MF}}
{{Fs player|no=99|nat=UKR|name=Viktor Bliznichenko|pos=FW|other=skol. iš [[FK Dinamo Kiïv|Dinamo Kiïv]]}}
{{Fs end}}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Red;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''KRYVBAS'''
| style=&quot;background:White;color:Red&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''KRYVBAS'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Red;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Kryvbas-2020.png|150px]] '''KRYVBAS'''
| style=&quot;background:White;color:Red&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Kryvbas-2020.png|150px]] '''KRYVBAS'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia raudona apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
 |pattern_la = _dumbarton1819a
 |pattern_b  = _dumbarton1819a
 |pattern_ra = _dumbarton1819a
 |pattern_sh = _whitesides
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FF0000
 |socks      = FF0000
 |title      = {{small|2020–2021 m.}} &lt;br /&gt; namuose
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _xanthi1819A
 |pattern_b  = _xanthi1819A
 |pattern_ra = _xanthi1819A
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
 |title      = {{small|2020–2021 m.}} &lt;br /&gt; išvykose
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _jomaessential1819bbw
 |pattern_b  = _jomaessential1819bbw
 |pattern_ra = _jomaessential1819bbw
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = 000000
 |body       = 000000
 |rightarm   = 000000
 |shorts     = 000000
 |socks      = 000000
 |title      = {{small|2020–2021 m.}} &lt;br /&gt; išvykose
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _jomachampion19gfb
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = 35bb48 
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = 35bb48 
 |shorts     = 35bb48 
 |socks      = 35bb48 
 |title      = {{small|2020–2021 m.}} &lt;br /&gt; vartininkų
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _jomachampion19tn
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = 99DDF5
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = 99DDF5
 |shorts     = 99DDF5
 |socks      = 99DDF5
 |title      = {{small|2020–2021 m.}} &lt;br /&gt; vartininkų
}}
|}

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _jomatiger3rw
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FF0000
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FF0000
 |shorts     = FF0000
 |socks      = FF0000
 |title      = {{small|nežinomi metai}} &lt;br /&gt; namuose
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _jomatiger3wr
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
 |title      = {{small|nežinomi metai}} &lt;br /&gt; išvykose
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _jomatiger3pfb
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = ff0c94
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = ff0c94
 |shorts     = 000000
 |socks      = ff0c94
 |title      = {{small|nežinomi metai}} &lt;br /&gt; išvykose
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} &lt;br /&gt; vartininkų
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} &lt;br /&gt; vartininkų
}}
|}

== Aprangos gamintojai ==
; Aprangos gamintojai
* nuo 2020 m. [[Joma]]

== Stadionai ==
[[File:Kryvyi Rih Zhovtneva Mine Stadium 2.jpg|thumb|„Hirnyko“ stadionas]]

Pagrindinis klubo stadionas – „Hirnyk“ stadionas, įsikūręs Kolonkovsko gatvėje, [[Kryvyj Rihas|Kryvyj Rihe]]. 
: Stadionas talpina 2 500 žiūrovų. Visos vietos sėdimos. 
: Natūralios žolės veja. Plotas sudaro 105х67 metrų. 

Klubas turi ir treniruočių kompleksą, įsikūrusį aplink buvusį „Tėvynės“ („Rodinos“) stadioną, esantį Svitlohorsko gatvėje.

„Metalurho“ stadionas, didžiausias stadionas mieste, tačiau jame buvo pradėta rekonstrukcija. Baigus rekonstrukciją klubo pagrindinė ekipa turėtų namų rungtynes žaisti šiame stadione.

== Taip pat skaitykite ==
* [[ŽFK Kryvbas]] – apie klubo vyrų pagrindinę komandą

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://fckryvbas.com/ Oficiali klubo svetainė]
* [https://www.facebook.com/fckryvbas facebook paskyra]
* [https://int.soccerway.com/teams/ukraine/fc-kryvbas-kryvyi-rih/2263/ SOCCERWAY]
* [https://www.flashscore.com/team/kryvbas/2gUHsxs4/ FLASHSCORE]
* [https://www.transfermarkt.com/kryvbas-kryvyi-rig/startseite/verein/3592 Transfermarkt] 
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-kryvbas-kryvyi-rih/911/ Globalsportsarchive]

{{Premjer-Liha}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Kryvbas]]</text>
      <sha1>40id3w22brt89r2vd8rw1ipab1hhhvo</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819686</id>
      <parentid>7819685</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:44:32Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Nuorodos */</comment>
      <origin>7819686</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="13141" sha1="8kudao5coguznt5isefqtijht36ypbq" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Kryvyj Riho „Kryvbas“
| image    = [[Vaizdas:FK Kryvbas-2020.png|200px]]
| fullname = Футбольний клуб «Кривбас»
| founded  = 2020 m.
| ground   = „Metalurg“ stadionas, [[Kryvyj Rihas]] &lt;br /&gt; „Hirnyk“ stadionas, [[Kryvyj Rihas]] 
| capacity = {{small|nežinoma}} &lt;br /&gt; 2 500 
| chairman = {{vlv|UKR}} Kostiantynas Karamanicas
| manager  = {{vlv|UKR}} Jurijus Vernydubas
| league   = '''Premjer lyga'''
| season   = 2024–2025
| position = '''5 vieta'''

|pattern_la1= 
|pattern_b1= _jomatiger3rw
|pattern_ra1= 
|leftarm1= ff0000
|body1= ff0000
|rightarm1= ff0000
|shorts1= ff0000
|socks1= ff0000
|pattern_la2= 
|pattern_b2= _jomatiger3wr
|pattern_ra2= 
|leftarm2= FFFFFF
|body2= FFFFFF
|rightarm2= FFFFFF
|shorts2= FFFFFF
|socks2= FFFFFF
|pattern_la3= 
|pattern_b3= _jomatiger3pfb
|pattern_ra3= 
|leftarm3= FF1493
|body3= FF1493
|rightarm3= FF1493
|shorts3= 000000
|socks3= 000000
}}

'''Kryvyj Riho „Krivbas“''' – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Kryvyj Rihas|Kryvyj Riho]].

== Istorija ==
{{main|FK Kryvbas Krivij Rìg}}
Klubo ištakos siekia 1959 m., kai buvo įkurtas „Avanhard“ futbolo klubas. Nuo 1966 m. vadinosi „Kryvbas“.

Nuo 1992 m. žaidė aukščiausioje šalies lygoje. Vėliau sekė kritimas į žemesnius divizionus. 2013 m. šis klubas bankrutavo.

Futbolo istorikas Vasylis Chnatiukas, dar 2013 m. liepos mėn. duotame interviu, numatė „Hirnyko“ klubo galimą virsmą į „Kryvbas“.&lt;ref&gt;[https://football.ua/ownshirt/frankly/209360-kryvbas-nazad-v-majjbutnje.html Кривбас: назад в майбутнє?]&lt;/ref&gt;
=== FK Kryvbas (2020) ===
2020 m. liepos 29 d. „Hirnyk“ kluvo prezidentas Kostiantynas Karamanicas patvirtino, kad prieš 2020–2021 m. Ukrainos antrosios lygos sezono pradžią klubas bus pervadintas į „Kryvbas-2020“.&lt;ref&gt;[https://sportarena.com/football/ukraina-vtoraya-liga/prezident-gornyaka-karamanits-podtverdil-pereimenovanie/ Президент Горняка Караманиц подтвердил переименование клуба в Кривбасс-2020]&lt;/ref&gt; Vėliau tapo Kryvbas Kryvyi Rih.&lt;ref&gt;[https://sportarena.com/football/ukraina-vtoraya-liga/gornyak-ofitsialno-pereimenovali-v-krivbass/ Горняк официально переименовали в Кривбасс]&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[https://sportarena.com/football/upl/v-krivom-roge-proshla-vstrecha-posvyashhennaya/ В Кривом Роге прошла встреча, посвященная возрождению Кривбасса]&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[https://sportarena.com/football/ukraina-vtoraya-liga/gornyak-ne-gotovitsya-k-obedineniyu-s-krivbassom-smi/ Горняк не готовится к объединению с Кривбассом — СМИ]&lt;/ref&gt; Klubo prekės ženklo keitimas buvo pradėtas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio peticija.&lt;ref&gt;[https://gordonua.com/news/sport/fk-krivbass-kotoryy-zelenskiy-poruchil-vozrodit-yuziku-budet-vystupat-vo-vtoroy-lige-1512170.html ФК &quot;Кривбасс&quot;, который Зеленский поручил возродить Юзику, будет выступать во Второй лиге]&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[https://sector.depo.ua/rus/football/vidnovili-krivbas-vbivshi-girnik-yak-deputat-yuzik-vikonav-doruchennya-zelenskogo-202008051197888 Восстановили &quot;Кривбасс&quot;, убив &quot;Горняк&quot;: Как депутат Юзик выполнил поручение Зеленского] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210623085143/https://sector.depo.ua/rus/football/vidnovili-krivbas-vbivshi-girnik-yak-deputat-yuzik-vikonav-doruchennya-zelenskogo-202008051197888 |date=2021-06-23 }}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[https://sport.ua/news/500338-foto-est-vozrozhdenie-krivbass-provel-prezentatsiyu-novoy-komandy ФОТО. Есть возрождение. Кривбасс провел презентацию новой команды]&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[http://krivbass.city/news/view/kto-i-zachem-prinyalsya-vozrozhdat-fk-krivbass-posle-7-let-nebytiya Кто и зачем принялся возрождать ФК «Кривбасс» после 7 лет небытия?]&lt;/ref&gt;

2020 m. rugpjūčio 20 d. įvyko oficialus naujosios „Kryvbas“ pristatymas.&lt;ref&gt;[https://www.footboom1.com/ukrainian/2/1597948987--kryvbass-nova-istoriia-velykoho-klubu.html &quot;Кривбасс&quot;: нова історія великого клубу]&lt;/ref&gt;

Naujasis „Kryvbas“ 2020–2021 m. Ukrainos taurės turnyro pirmąsias rungtynes žaidė prieš [[FK Čerkaščina|„Čerkaščynos“ klubą]] ir nugalėjo varžovus rezultatu 4:2. Žaidimą aplankė keli žiūrovai,&lt;ref&gt;[https://www.footboom1.com/ukrainian/cup/1598443811-match-kubku-ukrainy-kryvbas-cherkashchyna-vidbudetsia-iz-chastkovym-zaluchenniam-hliadachiv.html Матч Кубку України &quot;Кривбас&quot; - &quot;Черкащина&quot; відбудеться із частковим залученням глядачів]&lt;/ref&gt; tarp kurių buvo ir Ukrainos prezidentas [[Volodymyras Zelenskis]].&lt;ref&gt;[https://sportarena.com/football/ukraina-vtoraya-liga/prezident-krivbassa-karamanits-zaderzhka-matcha-s/ Президент Кривбасса Караманиц: «Задержка матча с Черкащиной вызвана реконструкцией стадиона»]&lt;/ref&gt;

2020–2021 m. Antroje lygoje (trečia pakopa) užėmė antrą vietą. 

2021–2022 m. sezone žaidė Pirmoje lygoje. Dėl karo su Rusija futbolo čempionatas Ukrainoje buvo nutrauktas. Ekipa tuo metu buvo antroje vietoje.

2022–2023 m. sezone rungtyniavo Premjer lygoje ir užėmė septintą vietą.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/ukraine/premier-league/20122013/regular-season/r18150/ 2022–2023 m. premjer lygos sezonas pagal Soccerway]&lt;/ref&gt;

== Pasiekimai ==
{{UKRfut
|0|
|0|
|1|2024
|0|
|0|
|0||0|}}

{{UKRfl | 2022 | 2024 | 2 | 3 (2024 m.)}}

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2020–2021|III|2|1⁄16 f.}}
{{fs2|UKR|2021–2022|II|2|1⁄64 f.}}
{{fs2|UKR|2022–2023|I|7|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|I|3|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|I|5|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2025–2026|I||}}
|}

== Sudėtis ==

''2023 m. rugpjūčio 7 d.:'' &lt;ref&gt;{{Cite web|url=https://fckryvbas.com/team/persha-komanda|title=Кривбас | publisher=ФК «КРИВБАС»}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{Cite web|url=https://www.transfermarkt.com/kryvbas-kryvyi-rig/startseite/verein/3592|title=Kryvbas Kryvyi Rig - Club profile | publisher=Transfermarkt}}&lt;/ref&gt;

{{Fs start}}
{{Fs player|no=1|nat=UKR|name=Bogdan Khoma|pos=GK}}
{{Fs player|no=2|nat=UKR|name=Vyacheslav Ryabov|pos=MF}}
{{Fs player|no=5|nat=UKR|name=Tymur Stetskov|pos=DF}}
{{Fs player|no=6|nat=UKR|name=Klim Prykhodko|pos=MF}}
{{Fs player|no=7|nat=UKR|name=Andriy Ponedelnik|pos=DF}}
{{Fs player|no=8|nat=Rwanda|name=[[Djihad Bizimana]]|pos=MF}}
{{Fs player|no=9|nat=Niger|name=Daniel Sosah|pos=FW}}
{{Fs player|no=10|nat=UKR|name=Dmytro Khomchenovskyi|pos=MF|other=[[kapitonas (futbolas)|kapitonas]]}}
{{Fs player|no=11|nat=UKR|name=Mykyta Tatarkov|pos=MF}}
{{Fs player|no=13|nat=UKR|name=Danylo Beskorovaynyi|pos=DF}}
{{Fs player|no=14|nat=UKR|name=Maksym Lunyov|pos=FW}}
{{Fs player|no=15|nat=UKR|name=Danylo Goncharuk|pos=FW|other=skol. iš [[FK Šahtar Donecʹk|Šahtar Donecʹk]]}}
{{Fs player|no=17|nat=UKR|name=Vladyslav Semotyuk|pos=MF}}
{{Fs player|no=18|nat=UKR|name=Denys Ustymenko|pos=FW}}
{{Fs mid}}
{{Fs player|no=19|nat=UKR|name=Oleksiy Khoblenko|pos=FW}}
{{Fs player|no=22|nat=UKR|name=Yuriy Vakulko|pos=MF}}
{{Fs player|no=23|nat=CRO|name=Hrvoje Ilic|pos=MF}}
{{Fs player|no=24|nat=UKR|name=Volodymyr Yakimets|pos=DF}}
{{Fs player|no=27|nat=UKR|name=[[Roman Debelko]]|pos=FW}}
{{Fs player|no=30|nat=UKR|name=Volodymyr Makhankov|pos=GK}}
{{Fs player|no=33|nat=UKR|name=Andriy Klishchuk|pos=GK}}
{{Fs player|no=50|nat=UKR|name=Dmytro Semenov|pos=DF}}
{{Fs player|no=55|nat=Kamerūnas|name=Yvan Dibango|pos=DF|other=skol. iš [[FCI Levadia]]}}
{{Fs player|no=77|nat=UKR|name=Zakhar Karpus|pos=MF}}
{{Fs player|no=78|nat=UKR|name=Oleg Kozhushko|pos=FW}}
{{Fs player|no=94|nat=UKR|name=Maksym Zaderaka|pos=FW}}
{{Fs player|no=97|nat=UKR|name=Tymur Korablin|pos=MF}}
{{Fs player|no=99|nat=UKR|name=Viktor Bliznichenko|pos=FW|other=skol. iš [[FK Dinamo Kiïv|Dinamo Kiïv]]}}
{{Fs end}}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Red;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''KRYVBAS'''
| style=&quot;background:White;color:Red&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''KRYVBAS'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Red;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Kryvbas-2020.png|150px]] '''KRYVBAS'''
| style=&quot;background:White;color:Red&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Kryvbas-2020.png|150px]] '''KRYVBAS'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia raudona apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
 |pattern_la = _dumbarton1819a
 |pattern_b  = _dumbarton1819a
 |pattern_ra = _dumbarton1819a
 |pattern_sh = _whitesides
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FF0000
 |socks      = FF0000
 |title      = {{small|2020–2021 m.}} &lt;br /&gt; namuose
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _xanthi1819A
 |pattern_b  = _xanthi1819A
 |pattern_ra = _xanthi1819A
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
 |title      = {{small|2020–2021 m.}} &lt;br /&gt; išvykose
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _jomaessential1819bbw
 |pattern_b  = _jomaessential1819bbw
 |pattern_ra = _jomaessential1819bbw
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = 000000
 |body       = 000000
 |rightarm   = 000000
 |shorts     = 000000
 |socks      = 000000
 |title      = {{small|2020–2021 m.}} &lt;br /&gt; išvykose
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _jomachampion19gfb
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = 35bb48 
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = 35bb48 
 |shorts     = 35bb48 
 |socks      = 35bb48 
 |title      = {{small|2020–2021 m.}} &lt;br /&gt; vartininkų
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _jomachampion19tn
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = 99DDF5
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = 99DDF5
 |shorts     = 99DDF5
 |socks      = 99DDF5
 |title      = {{small|2020–2021 m.}} &lt;br /&gt; vartininkų
}}
|}

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _jomatiger3rw
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FF0000
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FF0000
 |shorts     = FF0000
 |socks      = FF0000
 |title      = {{small|nežinomi metai}} &lt;br /&gt; namuose
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _jomatiger3wr
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
 |title      = {{small|nežinomi metai}} &lt;br /&gt; išvykose
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _jomatiger3pfb
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = ff0c94
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = ff0c94
 |shorts     = 000000
 |socks      = ff0c94
 |title      = {{small|nežinomi metai}} &lt;br /&gt; išvykose
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} &lt;br /&gt; vartininkų
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} &lt;br /&gt; vartininkų
}}
|}

== Aprangos gamintojai ==
; Aprangos gamintojai
* nuo 2020 m. [[Joma]]

== Stadionai ==
[[File:Kryvyi Rih Zhovtneva Mine Stadium 2.jpg|thumb|„Hirnyko“ stadionas]]

Pagrindinis klubo stadionas – „Hirnyk“ stadionas, įsikūręs Kolonkovsko gatvėje, [[Kryvyj Rihas|Kryvyj Rihe]]. 
: Stadionas talpina 2 500 žiūrovų. Visos vietos sėdimos. 
: Natūralios žolės veja. Plotas sudaro 105х67 metrų. 

Klubas turi ir treniruočių kompleksą, įsikūrusį aplink buvusį „Tėvynės“ („Rodinos“) stadioną, esantį Svitlohorsko gatvėje.

„Metalurho“ stadionas, didžiausias stadionas mieste, tačiau jame buvo pradėta rekonstrukcija. Baigus rekonstrukciją klubo pagrindinė ekipa turėtų namų rungtynes žaisti šiame stadione.

== Taip pat skaitykite ==
* [[ŽFK Kryvbas]] – apie klubo vyrų pagrindinę komandą

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://fckryvbas.com/ Oficiali klubo svetainė]
* [https://www.facebook.com/fckryvbas facebook paskyra]
* [https://www.soccerway.com/team/kryvbas/2gUHsxs4/ SOCCERWAY]
* [https://www.flashscore.com/team/kryvbas/2gUHsxs4/ FLASHSCORE]
* [https://www.transfermarkt.com/kryvbas-kryvyi-rig/startseite/verein/3592 Transfermarkt] 
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-kryvbas-kryvyi-rih/911/ Globalsportsarchive]

{{Premjer-Liha}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai|Kryvbas]]</text>
      <sha1>8kudao5coguznt5isefqtijht36ypbq</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FSK Mariupol'</title>
    <ns>0</ns>
    <id>636091</id>
    <revision>
      <id>7819701</id>
      <parentid>7636857</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:48:42Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819701</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="6643" sha1="ecl52qnh4a3rpwxjs4le10pqx5cy79s" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = FSK Feniks-Marìupolʹ 
| image    = [[Vaizdas:FSK Marìupolʹ logo.png|150px]]
| fullname = Футбольний спортивний клуб «Фенікс-Маріуполь»
| nickname =
| founded  = 2007 m.
| ground   = „Vakarinis“ stadionas, [[Mariupolis]]
| capacity = 3 060
| chairman = {{vlv|UKR}} Oleksandras Jarošenka &lt;br /&gt; ({{uk|Олександр Ярошенко}})
| manager  = {{vlv|UKR}} Olehas krasnopiorovas &lt;br /&gt; ({{uk|Оле́г Володи́мирович Краснопьо́ров}})
| league   = '''Pirma lyga (II)'''
| season   = 2024–2025
| position = 13 vieta, Pirma lyga

| pattern_la1 = _academy2w
| pattern_b1 = _academy2w
| pattern_ra1 = _academy2w
| pattern_sh1 = 
| pattern_so1 = 
| leftarm1 = FFFFFF
| body1 = FFFFFF
| rightarm1 = FFFFFF
| shorts1 = 007733
| socks1 = 007733
| pattern_la2 = _jomagrafity3g
| pattern_b2 = _jomagrafity3g
| pattern_ra2 = _jomagrafity3g
| pattern_sh2 = _
| pattern_so2 = _
| leftarm2 = 007733
| body2 = 007733
| rightarm2 = 007733
| shorts2 = 007733
| socks2 = 007733
| pattern_la3   = _jomagrafity3g
| pattern_b3    = _jomagrafity3g
| pattern_ra3   = _jomagrafity3g
| leftarm3      = 007733
| body3         = 007733
| rightarm3     = 007733
| shorts3       = 000000
| socks3        = 000000
}}

'''FSK Feniks-Marìupolʹ''' ({{uk|Футбольний спортивний клуб «Фенікс-Маріуполь»}}) – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Mariupolis|Mariupolio]].

== Istorija ==
; Pavadinimo kaita
* 2007–2017: '''Lider''' ({{uk|ФК «Лідер»}})
* 2017–2022: '''Jarud''' ({{uk|ФК «Яруд»}})
* 2022–2025: '''FSK Mariupol''' ({{uk|ФСК «Маріуполь»}})
* 2025–{{0|0000}}: '''FSK Feniks-Mariupol''' ({{uk|ФСК «Фенікс-Маріуполь»}})

2007–2017 m. rungtyniavo mėgėjų lygose. 
2017 m. dėl rėmimo sutarčių pakito klubo pavadinimas, pradėjo siekti perkėlimo į Antrą lygą.

Karo metu (nuo 2022 m.) [[Mariupolis]] buvo intensyviai apšaudomas, prasidėjo ilgalaikė miesto apgultis. Per tą laiką miestas smarkiai nukentėjo.

[[Mariupolis|Mariupolio]] ir [[Černihivas|Černihivo]] klubai dėl sudėtingos situacijos miestuose ir sunaikintos šių miestų infrastruktūros negalėjo tinkamai pasiruošti 2022–2023 m. čempionatui. Buvo nuspręsta šiuos klubus suspenduoti. Jie nušalinti nuo dalyvavimo Premjer lygoje.&lt;ref&gt;https://upl.ua/ua/news/view/6260&lt;/ref&gt; Tuo tarpu „Jarudo“ klubas pasikeitė pavadinimą ir namų rungtynes žaidė „Dinazo“ stadione, [[Demydivas|Demydive]], [[Kyjivo sritis|Kyjivo srityje]].

2022–2023 m. sezone pateko į Pirmą lygą. Po pirmojo etapo liko tarp silpnųjų ekipų. O galutinėje ekipų rikiuotėje buvo penkiolikti.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/ukraine/persha-liga/20222023/relegation-round/r71874/ 2022–2023 m. Pirmos lygos sezonas]&lt;/ref&gt; Dėl išlikimo Pirmoje lygoje kovojo su [[Chustas|Chusto]] miesto ekipa. [[2023 m.]] [[gegužės 3]] d. Chusto mieste rungtynės baigėsi lygiosiomis (1-1),&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/matches/2023/06/03/ukraine/play-offs-23/khust-city/yarud-mariupol/4076189/ 2023-06-23 Chustas 1-1 Mariupolis]&lt;/ref&gt; o namų rungtynėse, įvykusiose [[2023 m.]] [[birželio 9]] d., rezultatu 1-0 nugalėjo Chusto miesto atstovai, kurie pateko į Pirmą lygą.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/matches/2023/06/09/ukraine/play-offs-23/yarud-mariupol/khust-city/4076190/ 2023-06-09 Mariupolis 0-1 Chustas]&lt;/ref&gt; Mariupolio ekipa prarado vietą Pirmoje lygoje.

== Pasiekimai ==
{{išplėsti}}

== Sezonai ==
;FSK Marìupolʹ 
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2021–2022|III|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|II|15|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|II|9|1/4 f.}}
|}
;FSK Feniks-Marìupolʹ 
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2024–2025|II|13|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2025–2026|II||}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:black;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''FSK Mariupol'''''
| style=&quot;background:darkgreen;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''FSK Mariupol'''''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:White;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FSK Marìupolʹ logo.png|150px]]'''FSK Mariupol'''''
| style=&quot;background:darkgreen;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FSK Marìupolʹ logo.png|150px]]'''FSK Mariupol'''''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _jomatiger19g
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = 007733
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = 007733
 |shorts     = 007733
 |socks      = 007733
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _domzale1819t
 |pattern_b  = _domzale1819t
 |pattern_ra = _domzale1819t
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _academy2w
| pattern_b= _academy2w
| pattern_ra= _academy2w
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 007733
| body= 007733
| rightarm= 007733
| shorts= 007733
| socks= 007733
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _jomagrafity3g
| pattern_b= _jomagrafity3g
| pattern_ra= _jomagrafity3g
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 007733
| body= 007733
| rightarm= 007733
| shorts= 007733
| socks= 007733
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _effc1819t
 |pattern_b  = _effc1819t
 |pattern_ra = _effc1819t
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 000000
 |socks      = 000000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://int.soccerway.com/teams/ukraine/yarud-mariupol/51077/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.co.uk/yarud-mariupol/startseite/verein/65423 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fsk-mariupol/47701/ Globalsportsarchive]

{{DEFAULTSORT:Mariupol}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>ecl52qnh4a3rpwxjs4le10pqx5cy79s</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819702</id>
      <parentid>7819701</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:49:03Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819702</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="6635" sha1="9kgfa6ivo5k1recf01hj8xcs14v2sww" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = FSK Feniks-Marìupolʹ 
| image    = [[Vaizdas:FSK Marìupolʹ logo.png|150px]]
| fullname = Футбольний спортивний клуб «Фенікс-Маріуполь»
| nickname =
| founded  = 2007 m.
| ground   = „Vakarinis“ stadionas, [[Mariupolis]]
| capacity = 3 060
| chairman = {{vlv|UKR}} Oleksandras Jarošenka &lt;br /&gt; ({{uk|Олександр Ярошенко}})
| manager  = {{vlv|UKR}} Olehas krasnopiorovas &lt;br /&gt; ({{uk|Оле́г Володи́мирович Краснопьо́ров}})
| league   = '''Pirma lyga (II)'''
| season   = 2024–2025
| position = 13 vieta, Pirma lyga

| pattern_la1 = _academy2w
| pattern_b1 = _academy2w
| pattern_ra1 = _academy2w
| pattern_sh1 = 
| pattern_so1 = 
| leftarm1 = FFFFFF
| body1 = FFFFFF
| rightarm1 = FFFFFF
| shorts1 = 007733
| socks1 = 007733
| pattern_la2 = _jomagrafity3g
| pattern_b2 = _jomagrafity3g
| pattern_ra2 = _jomagrafity3g
| pattern_sh2 = _
| pattern_so2 = _
| leftarm2 = 007733
| body2 = 007733
| rightarm2 = 007733
| shorts2 = 007733
| socks2 = 007733
| pattern_la3   = _jomagrafity3g
| pattern_b3    = _jomagrafity3g
| pattern_ra3   = _jomagrafity3g
| leftarm3      = 007733
| body3         = 007733
| rightarm3     = 007733
| shorts3       = 000000
| socks3        = 000000
}}

'''FSK Feniks-Marìupolʹ''' ({{uk|Футбольний спортивний клуб «Фенікс-Маріуполь»}}) – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Mariupolis|Mariupolio]].

== Istorija ==
; Pavadinimo kaita
* 2007–2017: '''Lider''' ({{uk|ФК «Лідер»}})
* 2017–2022: '''Jarud''' ({{uk|ФК «Яруд»}})
* 2022–2025: '''FSK Mariupol''' ({{uk|ФСК «Маріуполь»}})
* 2025–{{0|0000}}: '''FSK Feniks-Mariupol''' ({{uk|ФСК «Фенікс-Маріуполь»}})

2007–2017 m. rungtyniavo mėgėjų lygose. 
2017 m. dėl rėmimo sutarčių pakito klubo pavadinimas, pradėjo siekti perkėlimo į Antrą lygą.

Karo metu (nuo 2022 m.) [[Mariupolis]] buvo intensyviai apšaudomas, prasidėjo ilgalaikė miesto apgultis. Per tą laiką miestas smarkiai nukentėjo.

[[Mariupolis|Mariupolio]] ir [[Černihivas|Černihivo]] klubai dėl sudėtingos situacijos miestuose ir sunaikintos šių miestų infrastruktūros negalėjo tinkamai pasiruošti 2022–2023 m. čempionatui. Buvo nuspręsta šiuos klubus suspenduoti. Jie nušalinti nuo dalyvavimo Premjer lygoje.&lt;ref&gt;https://upl.ua/ua/news/view/6260&lt;/ref&gt; Tuo tarpu „Jarudo“ klubas pasikeitė pavadinimą ir namų rungtynes žaidė „Dinazo“ stadione, [[Demydivas|Demydive]], [[Kyjivo sritis|Kyjivo srityje]].

2022–2023 m. sezone pateko į Pirmą lygą. Po pirmojo etapo liko tarp silpnųjų ekipų. O galutinėje ekipų rikiuotėje buvo penkiolikti.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/ukraine/persha-liga/20222023/relegation-round/r71874/ 2022–2023 m. Pirmos lygos sezonas]&lt;/ref&gt; Dėl išlikimo Pirmoje lygoje kovojo su [[Chustas|Chusto]] miesto ekipa. [[2023 m.]] [[gegužės 3]] d. Chusto mieste rungtynės baigėsi lygiosiomis (1-1),&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/matches/2023/06/03/ukraine/play-offs-23/khust-city/yarud-mariupol/4076189/ 2023-06-23 Chustas 1-1 Mariupolis]&lt;/ref&gt; o namų rungtynėse, įvykusiose 2023 m. birželio 9 d., rezultatu 1-0 nugalėjo Chusto miesto atstovai, kurie pateko į Pirmą lygą.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/matches/2023/06/09/ukraine/play-offs-23/yarud-mariupol/khust-city/4076190/ 2023-06-09 Mariupolis 0-1 Chustas]&lt;/ref&gt; Mariupolio ekipa prarado vietą Pirmoje lygoje.

== Pasiekimai ==
{{išplėsti}}

== Sezonai ==
;FSK Marìupolʹ 
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2021–2022|III|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|II|15|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|II|9|1/4 f.}}
|}
;FSK Feniks-Marìupolʹ 
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2024–2025|II|13|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2025–2026|II||}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:black;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''FSK Mariupol'''''
| style=&quot;background:darkgreen;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''FSK Mariupol'''''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:White;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FSK Marìupolʹ logo.png|150px]]'''FSK Mariupol'''''
| style=&quot;background:darkgreen;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FSK Marìupolʹ logo.png|150px]]'''FSK Mariupol'''''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _jomatiger19g
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = 007733
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = 007733
 |shorts     = 007733
 |socks      = 007733
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _domzale1819t
 |pattern_b  = _domzale1819t
 |pattern_ra = _domzale1819t
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _academy2w
| pattern_b= _academy2w
| pattern_ra= _academy2w
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 007733
| body= 007733
| rightarm= 007733
| shorts= 007733
| socks= 007733
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _jomagrafity3g
| pattern_b= _jomagrafity3g
| pattern_ra= _jomagrafity3g
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 007733
| body= 007733
| rightarm= 007733
| shorts= 007733
| socks= 007733
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _effc1819t
 |pattern_b  = _effc1819t
 |pattern_ra = _effc1819t
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 000000
 |socks      = 000000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://int.soccerway.com/teams/ukraine/yarud-mariupol/51077/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.co.uk/yarud-mariupol/startseite/verein/65423 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fsk-mariupol/47701/ Globalsportsarchive]

{{DEFAULTSORT:Mariupol}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>9kgfa6ivo5k1recf01hj8xcs14v2sww</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819703</id>
      <parentid>7819702</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:49:23Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Nuorodos */</comment>
      <origin>7819703</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="6629" sha1="f0o5re9k27da0yq1f345da1gb09z4k2" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = FSK Feniks-Marìupolʹ 
| image    = [[Vaizdas:FSK Marìupolʹ logo.png|150px]]
| fullname = Футбольний спортивний клуб «Фенікс-Маріуполь»
| nickname =
| founded  = 2007 m.
| ground   = „Vakarinis“ stadionas, [[Mariupolis]]
| capacity = 3 060
| chairman = {{vlv|UKR}} Oleksandras Jarošenka &lt;br /&gt; ({{uk|Олександр Ярошенко}})
| manager  = {{vlv|UKR}} Olehas krasnopiorovas &lt;br /&gt; ({{uk|Оле́г Володи́мирович Краснопьо́ров}})
| league   = '''Pirma lyga (II)'''
| season   = 2024–2025
| position = 13 vieta, Pirma lyga

| pattern_la1 = _academy2w
| pattern_b1 = _academy2w
| pattern_ra1 = _academy2w
| pattern_sh1 = 
| pattern_so1 = 
| leftarm1 = FFFFFF
| body1 = FFFFFF
| rightarm1 = FFFFFF
| shorts1 = 007733
| socks1 = 007733
| pattern_la2 = _jomagrafity3g
| pattern_b2 = _jomagrafity3g
| pattern_ra2 = _jomagrafity3g
| pattern_sh2 = _
| pattern_so2 = _
| leftarm2 = 007733
| body2 = 007733
| rightarm2 = 007733
| shorts2 = 007733
| socks2 = 007733
| pattern_la3   = _jomagrafity3g
| pattern_b3    = _jomagrafity3g
| pattern_ra3   = _jomagrafity3g
| leftarm3      = 007733
| body3         = 007733
| rightarm3     = 007733
| shorts3       = 000000
| socks3        = 000000
}}

'''FSK Feniks-Marìupolʹ''' ({{uk|Футбольний спортивний клуб «Фенікс-Маріуполь»}}) – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Mariupolis|Mariupolio]].

== Istorija ==
; Pavadinimo kaita
* 2007–2017: '''Lider''' ({{uk|ФК «Лідер»}})
* 2017–2022: '''Jarud''' ({{uk|ФК «Яруд»}})
* 2022–2025: '''FSK Mariupol''' ({{uk|ФСК «Маріуполь»}})
* 2025–{{0|0000}}: '''FSK Feniks-Mariupol''' ({{uk|ФСК «Фенікс-Маріуполь»}})

2007–2017 m. rungtyniavo mėgėjų lygose. 
2017 m. dėl rėmimo sutarčių pakito klubo pavadinimas, pradėjo siekti perkėlimo į Antrą lygą.

Karo metu (nuo 2022 m.) [[Mariupolis]] buvo intensyviai apšaudomas, prasidėjo ilgalaikė miesto apgultis. Per tą laiką miestas smarkiai nukentėjo.

[[Mariupolis|Mariupolio]] ir [[Černihivas|Černihivo]] klubai dėl sudėtingos situacijos miestuose ir sunaikintos šių miestų infrastruktūros negalėjo tinkamai pasiruošti 2022–2023 m. čempionatui. Buvo nuspręsta šiuos klubus suspenduoti. Jie nušalinti nuo dalyvavimo Premjer lygoje.&lt;ref&gt;https://upl.ua/ua/news/view/6260&lt;/ref&gt; Tuo tarpu „Jarudo“ klubas pasikeitė pavadinimą ir namų rungtynes žaidė „Dinazo“ stadione, [[Demydivas|Demydive]], [[Kyjivo sritis|Kyjivo srityje]].

2022–2023 m. sezone pateko į Pirmą lygą. Po pirmojo etapo liko tarp silpnųjų ekipų. O galutinėje ekipų rikiuotėje buvo penkiolikti.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/ukraine/persha-liga/20222023/relegation-round/r71874/ 2022–2023 m. Pirmos lygos sezonas]&lt;/ref&gt; Dėl išlikimo Pirmoje lygoje kovojo su [[Chustas|Chusto]] miesto ekipa. [[2023 m.]] [[gegužės 3]] d. Chusto mieste rungtynės baigėsi lygiosiomis (1-1),&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/matches/2023/06/03/ukraine/play-offs-23/khust-city/yarud-mariupol/4076189/ 2023-06-23 Chustas 1-1 Mariupolis]&lt;/ref&gt; o namų rungtynėse, įvykusiose 2023 m. birželio 9 d., rezultatu 1-0 nugalėjo Chusto miesto atstovai, kurie pateko į Pirmą lygą.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/matches/2023/06/09/ukraine/play-offs-23/yarud-mariupol/khust-city/4076190/ 2023-06-09 Mariupolis 0-1 Chustas]&lt;/ref&gt; Mariupolio ekipa prarado vietą Pirmoje lygoje.

== Pasiekimai ==
{{išplėsti}}

== Sezonai ==
;FSK Marìupolʹ 
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2021–2022|III|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|II|15|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|II|9|1/4 f.}}
|}
;FSK Feniks-Marìupolʹ 
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2024–2025|II|13|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2025–2026|II||}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:black;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''FSK Mariupol'''''
| style=&quot;background:darkgreen;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''FSK Mariupol'''''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:White;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FSK Marìupolʹ logo.png|150px]]'''FSK Mariupol'''''
| style=&quot;background:darkgreen;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FSK Marìupolʹ logo.png|150px]]'''FSK Mariupol'''''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _jomatiger19g
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = 007733
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = 007733
 |shorts     = 007733
 |socks      = 007733
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _domzale1819t
 |pattern_b  = _domzale1819t
 |pattern_ra = _domzale1819t
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _academy2w
| pattern_b= _academy2w
| pattern_ra= _academy2w
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 007733
| body= 007733
| rightarm= 007733
| shorts= 007733
| socks= 007733
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _jomagrafity3g
| pattern_b= _jomagrafity3g
| pattern_ra= _jomagrafity3g
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 007733
| body= 007733
| rightarm= 007733
| shorts= 007733
| socks= 007733
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _effc1819t
 |pattern_b  = _effc1819t
 |pattern_ra = _effc1819t
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 000000
 |socks      = 000000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://www.soccerway.com/team/fenix-mariupol/pIap3NW6/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.co.uk/yarud-mariupol/startseite/verein/65423 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fsk-mariupol/47701/ Globalsportsarchive]

{{DEFAULTSORT:Mariupol}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>f0o5re9k27da0yq1f345da1gb09z4k2</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FK Černihiv</title>
    <ns>0</ns>
    <id>636092</id>
    <revision>
      <id>7819625</id>
      <parentid>7636822</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:28:35Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819625</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="4739" sha1="ji302l75upaizthenxm9ic35wpud6l7" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname =  FK Černihiv
| image    = [[Vaizdas:FK Černihiv logo.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Чернігів»
| nickname =
| founded  = 2003 m.
| ground   = „?“ stadionas, [[Černihivas]]
| capacity = nežinoma
| chairman = {{vlv|UKR}} Jurijus Sinicia &lt;br /&gt; ({{uk|Юрій Синиця}})
| manager  = {{vlv|UKR}} Valerijus Čornas &lt;br /&gt; ({{uk|Валерій Анатолійович Чорний}})
| league   = '''Antra lyga (III)'''
| season   = 2024–2025
| position = 3 vieta, Antra lyga

| pattern_la1 = _jomatiger2yb
| pattern_b1 = _jomatiger2yb
| pattern_ra1 = _jomatiger2yb
| pattern_sh1 = _jomagold19bg
| pattern_so1 =
| leftarm1 = 000000
| body1 = 000000
| rightarm1 = 000000
| shorts1 = 000000
| socks1 = FEF602
| pattern_la2 = _jomagold19bg
| pattern_b2 = _jomagold19bg
| pattern_ra2 = _jomagold19bg
| pattern_sh2 =
| pattern_so2 =
| leftarm2 = 000000
| body2 = 000000
| rightarm2 = 000000
| shorts2 = FEF602
| socks2 = 000000
}}

'''FK Černihiv''' ({{uk|Футбольний клуб «Чернігів»}}) – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Černihivas|Černihivo]].

== Istorija ==
Klubo ištakos siekia [[2003 m.]] Kitados rungtyniavo mėgėjų lygose. O vėlesniais metais, pradėjo siekti perkėlimo į Antrą lygą.

2022–2023 m. sezone pateko į Pirmą lygą. Po pirmojo etapo liko tarp silpnųjų ekipų. O galutinėje ekipų rikiuotėje buvo trylikti.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/ukraine/persha-liga/20222023/relegation-round/r71874/ 2022–2023 m. Pirmos lygos sezonas]&lt;/ref&gt; 

2024–2025 m. sezone varžėsi Antroje lygoje (III). Pir pirmojo etapo B grupėje buvo antroje vietoje. Pateko į finalinį etapą. Galutinėje komandų rikiuotėje liko trečioje vietoje.
{{fkp|2003|JuSB|2017|Černihiv|2020|Černihiv-JuSB|2020|Černihiv}}

== Pasiekimai ==
{{išplėsti}}

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2021–2022|III|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|II|13|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|II|19 {{decrease}}|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|III|3|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2025–2026|II||}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:gold;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''ČERNIHIV'''
| style=&quot;background:black;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''ČERNIHIV'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:gold;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Černihiv logo.png|150px]]'''ČERNIHIV'''
| style=&quot;background:black;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Černihiv logo.png|150px]]'''ČERNIHIV'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
  |pattern_la = _jomagrafity19y
 |pattern_b  = _jomagrafity19y
 |pattern_ra = _jomagrafity19y
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 000000
 |socks      = FFFF00
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _jomagrafity19b
 |pattern_b  = _jomagrafity19b
 |pattern_ra = _jomagrafity19b
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 000000
 |socks      = 000000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _kvo1819h
 |pattern_b  = _kvo1819h
 |pattern_ra = _kvo1819h
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 000000
 |socks      = FFF717
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _effc1819t
 |pattern_b  = _effc1819t
 |pattern_ra = _effc1819t
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 000000
 |socks      = 000000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _jomatiger2yb
| pattern_b= _jomatiger2yb
| pattern_ra= _jomatiger2yb
| pattern_sh= _jomagold19bg
| pattern_so= 
| leftarm= 000000
| body= 000000
| rightarm= 000000
| shorts= 000000
| socks= FEF602
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _jomagold19bg
| pattern_b= _jomagold19bg
| pattern_ra= _jomagold19bg
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 000000
| body= 000000
| rightarm= 000000
| shorts= FEF602
| socks= 000000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://int.soccerway.com/teams/ukraine/chernihiv/51070/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/fc-chernihiv/startseite/verein/81169 Transfermarkt]

{{DEFAULTSORT:Černihiv}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>ji302l75upaizthenxm9ic35wpud6l7</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819626</id>
      <parentid>7819625</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:28:44Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819626</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="4735" sha1="nksbpqcnh33clml6azejs7vmu5az172" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname =  FK Černihiv
| image    = [[Vaizdas:FK Černihiv logo.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Чернігів»
| nickname =
| founded  = 2003 m.
| ground   = „?“ stadionas, [[Černihivas]]
| capacity = nežinoma
| chairman = {{vlv|UKR}} Jurijus Sinicia &lt;br /&gt; ({{uk|Юрій Синиця}})
| manager  = {{vlv|UKR}} Valerijus Čornas &lt;br /&gt; ({{uk|Валерій Анатолійович Чорний}})
| league   = '''Antra lyga (III)'''
| season   = 2024–2025
| position = 3 vieta, Antra lyga

| pattern_la1 = _jomatiger2yb
| pattern_b1 = _jomatiger2yb
| pattern_ra1 = _jomatiger2yb
| pattern_sh1 = _jomagold19bg
| pattern_so1 =
| leftarm1 = 000000
| body1 = 000000
| rightarm1 = 000000
| shorts1 = 000000
| socks1 = FEF602
| pattern_la2 = _jomagold19bg
| pattern_b2 = _jomagold19bg
| pattern_ra2 = _jomagold19bg
| pattern_sh2 =
| pattern_so2 =
| leftarm2 = 000000
| body2 = 000000
| rightarm2 = 000000
| shorts2 = FEF602
| socks2 = 000000
}}

'''FK Černihiv''' ({{uk|Футбольний клуб «Чернігів»}}) – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Černihivas|Černihivo]].

== Istorija ==
Klubo ištakos siekia 2003 m. Kitados rungtyniavo mėgėjų lygose. O vėlesniais metais, pradėjo siekti perkėlimo į Antrą lygą.

2022–2023 m. sezone pateko į Pirmą lygą. Po pirmojo etapo liko tarp silpnųjų ekipų. O galutinėje ekipų rikiuotėje buvo trylikti.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/ukraine/persha-liga/20222023/relegation-round/r71874/ 2022–2023 m. Pirmos lygos sezonas]&lt;/ref&gt; 

2024–2025 m. sezone varžėsi Antroje lygoje (III). Pir pirmojo etapo B grupėje buvo antroje vietoje. Pateko į finalinį etapą. Galutinėje komandų rikiuotėje liko trečioje vietoje.
{{fkp|2003|JuSB|2017|Černihiv|2020|Černihiv-JuSB|2020|Černihiv}}

== Pasiekimai ==
{{išplėsti}}

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2021–2022|III|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|II|13|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|II|19 {{decrease}}|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|III|3|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2025–2026|II||}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:gold;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''ČERNIHIV'''
| style=&quot;background:black;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''ČERNIHIV'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:gold;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Černihiv logo.png|150px]]'''ČERNIHIV'''
| style=&quot;background:black;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Černihiv logo.png|150px]]'''ČERNIHIV'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
  |pattern_la = _jomagrafity19y
 |pattern_b  = _jomagrafity19y
 |pattern_ra = _jomagrafity19y
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 000000
 |socks      = FFFF00
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _jomagrafity19b
 |pattern_b  = _jomagrafity19b
 |pattern_ra = _jomagrafity19b
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 000000
 |socks      = 000000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _kvo1819h
 |pattern_b  = _kvo1819h
 |pattern_ra = _kvo1819h
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 000000
 |socks      = FFF717
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _effc1819t
 |pattern_b  = _effc1819t
 |pattern_ra = _effc1819t
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 000000
 |socks      = 000000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _jomatiger2yb
| pattern_b= _jomatiger2yb
| pattern_ra= _jomatiger2yb
| pattern_sh= _jomagold19bg
| pattern_so= 
| leftarm= 000000
| body= 000000
| rightarm= 000000
| shorts= 000000
| socks= FEF602
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _jomagold19bg
| pattern_b= _jomagold19bg
| pattern_ra= _jomagold19bg
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 000000
| body= 000000
| rightarm= 000000
| shorts= FEF602
| socks= 000000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://int.soccerway.com/teams/ukraine/chernihiv/51070/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/fc-chernihiv/startseite/verein/81169 Transfermarkt]

{{DEFAULTSORT:Černihiv}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>nksbpqcnh33clml6azejs7vmu5az172</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819627</id>
      <parentid>7819626</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:29:03Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Nuorodos */</comment>
      <origin>7819627</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="4732" sha1="03ddks13beap2etvnmeyp6fgvoxbz75" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname =  FK Černihiv
| image    = [[Vaizdas:FK Černihiv logo.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Чернігів»
| nickname =
| founded  = 2003 m.
| ground   = „?“ stadionas, [[Černihivas]]
| capacity = nežinoma
| chairman = {{vlv|UKR}} Jurijus Sinicia &lt;br /&gt; ({{uk|Юрій Синиця}})
| manager  = {{vlv|UKR}} Valerijus Čornas &lt;br /&gt; ({{uk|Валерій Анатолійович Чорний}})
| league   = '''Antra lyga (III)'''
| season   = 2024–2025
| position = 3 vieta, Antra lyga

| pattern_la1 = _jomatiger2yb
| pattern_b1 = _jomatiger2yb
| pattern_ra1 = _jomatiger2yb
| pattern_sh1 = _jomagold19bg
| pattern_so1 =
| leftarm1 = 000000
| body1 = 000000
| rightarm1 = 000000
| shorts1 = 000000
| socks1 = FEF602
| pattern_la2 = _jomagold19bg
| pattern_b2 = _jomagold19bg
| pattern_ra2 = _jomagold19bg
| pattern_sh2 =
| pattern_so2 =
| leftarm2 = 000000
| body2 = 000000
| rightarm2 = 000000
| shorts2 = FEF602
| socks2 = 000000
}}

'''FK Černihiv''' ({{uk|Футбольний клуб «Чернігів»}}) – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Černihivas|Černihivo]].

== Istorija ==
Klubo ištakos siekia 2003 m. Kitados rungtyniavo mėgėjų lygose. O vėlesniais metais, pradėjo siekti perkėlimo į Antrą lygą.

2022–2023 m. sezone pateko į Pirmą lygą. Po pirmojo etapo liko tarp silpnųjų ekipų. O galutinėje ekipų rikiuotėje buvo trylikti.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/ukraine/persha-liga/20222023/relegation-round/r71874/ 2022–2023 m. Pirmos lygos sezonas]&lt;/ref&gt; 

2024–2025 m. sezone varžėsi Antroje lygoje (III). Pir pirmojo etapo B grupėje buvo antroje vietoje. Pateko į finalinį etapą. Galutinėje komandų rikiuotėje liko trečioje vietoje.
{{fkp|2003|JuSB|2017|Černihiv|2020|Černihiv-JuSB|2020|Černihiv}}

== Pasiekimai ==
{{išplėsti}}

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2021–2022|III|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|II|13|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|II|19 {{decrease}}|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|III|3|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2025–2026|II||}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:gold;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''ČERNIHIV'''
| style=&quot;background:black;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''ČERNIHIV'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:gold;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Černihiv logo.png|150px]]'''ČERNIHIV'''
| style=&quot;background:black;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Černihiv logo.png|150px]]'''ČERNIHIV'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
  |pattern_la = _jomagrafity19y
 |pattern_b  = _jomagrafity19y
 |pattern_ra = _jomagrafity19y
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 000000
 |socks      = FFFF00
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _jomagrafity19b
 |pattern_b  = _jomagrafity19b
 |pattern_ra = _jomagrafity19b
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 000000
 |socks      = 000000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _kvo1819h
 |pattern_b  = _kvo1819h
 |pattern_ra = _kvo1819h
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 000000
 |socks      = FFF717
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _effc1819t
 |pattern_b  = _effc1819t
 |pattern_ra = _effc1819t
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 000000
 |socks      = 000000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _jomatiger2yb
| pattern_b= _jomatiger2yb
| pattern_ra= _jomatiger2yb
| pattern_sh= _jomagold19bg
| pattern_so= 
| leftarm= 000000
| body= 000000
| rightarm= 000000
| shorts= 000000
| socks= FEF602
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _jomagold19bg
| pattern_b= _jomagold19bg
| pattern_ra= _jomagold19bg
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 000000
| body= 000000
| rightarm= 000000
| shorts= FEF602
| socks= 000000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://www.soccerway.com/team/fc-chernihiv/COiWQQOD/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/fc-chernihiv/startseite/verein/81169 Transfermarkt]

{{DEFAULTSORT:Černihiv}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>03ddks13beap2etvnmeyp6fgvoxbz75</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FK Dinaz</title>
    <ns>0</ns>
    <id>636093</id>
    <revision>
      <id>7819637</id>
      <parentid>7636826</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:32:00Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819637</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="4488" sha1="2yrfvzfws99v4lz43ml08hhamfiayjp" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = FK Dinaz
| image    = [[Vaizdas:FK Dinaz logo.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Діназ»
| nickname =
| founded  = 1999 m.
| ground   = „Dinaz“ stadionas, [[Vyšhorodas]]
| capacity = 000
| chairman = {{vlv|UKR}} Jaroslavas Maskolenka &lt;br /&gt; ({{uk|Ярослав Москаленко}})
| manager  = {{vlv|UKR}} Oleksandras Golovko &lt;br /&gt; ({{uk|Олекса́ндр Бори́сович Головко́}})
| league   = '''Antra lyga (III)'''
| season   = 2024–2025
| position = {{decrease}} 16 vieta, Pirma lyga

| pattern_la1 = 
| pattern_b1  = _sevilla2122A
| pattern_ra1 = 
| pattern_sh1 = _pol18a
| pattern_so1 = _pol18a
| leftarm1      = FF0000
| body1         = FF0000
| rightarm1     = FF0000
| shorts1       = FF0000
| socks1       = FF0000
| pattern_la2   = _bochum1819a
| pattern_b2    = _bochum1819a
| pattern_ra2   = _bochum1819a
| pattern_sh2   = _white_stripes
| pattern_so2   =
| leftarm2      = CCCCCC
| body2         = CCCCCC
| rightarm2     = CCCCCC
| shorts2       = CCCCCC
| socks2        = CCCCCC
| pattern_b3  = _nikestrike1920bp
| pattern_la3 = _nikestrike1920bp
| pattern_ra3 = _nikestrike1920bp
| pattern_sh3 = 
| pattern_so3 =
| leftarm3 = 000000
| body3 = 000000
| rightarm3 = 000000
| shorts3 = 000000
| socks3 = 000000
}}

'''FK Dinaz''' ({{uk|Футбольний клуб «Діназ»}}) – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Vyšhorodas|Vyšhorodo]].

== Istorija ==
Klubo ištakos siekia [[1999 m.]] Kitados rungtyniavo mėgėjų lygose. O vėlesniais metais, pradėjo siekti perkėlimo į Antrą lygą.

2022–2023 m. sezone pateko į Pirmą lygą. Po pirmojo etapo liko tarp silpnųjų ekipų. O galutinėje ekipų rikiuotėje buvo dvylikti.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/ukraine/persha-liga/20222023/relegation-round/r71874/ 2022–2023 m. Pirmos lygos sezonas]&lt;/ref&gt; 

== Pasiekimai ==
{{išplėsti}}

== Sezonai ==
=== Ukrainos varžybos ===
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2021–2022|III|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|II|12|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|II|15|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|II|16 {{decrease}}|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2025–2026|III||}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Red;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''DINAZ'''
| style=&quot;background:White;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''DINAZ'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Red;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Dinaz logo.png|150px]]'''DINAZ'''
| style=&quot;background:White;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Dinaz logo.png|150px]]'''DINAZ'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la=  _shouldersonblack
| pattern_b= _blackstripes
| pattern_ra=  _shouldersonblack
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FF0000
| body= FF0000
| rightarm= FF0000
| shorts= 000000
| socks= 000000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _blackborder
| pattern_b= _zorya1315a
| pattern_ra= _blackborder
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _sevilla2122A
| pattern_ra= 
| pattern_sh= _pol18a
| pattern_so= _pol18a
| leftarm= FF0000
| body= FF0000
| rightarm= FF0000
| shorts= FF0000
| socks= FF0000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _bochum1819a
| pattern_b= _bochum1819a
| pattern_ra= _bochum1819a
| pattern_sh= _white_stripes
| pattern_so= 
| leftarm= CCCCCC
| body= CCCCCC
| rightarm= CCCCCC
| shorts= CCCCCC
| socks= CCCCCC
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _nikestrike1920bp
| pattern_b= _nikestrike1920bp
| pattern_ra= _nikestrike1920bp
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 000000
| body= 000000
| rightarm= 000000
| shorts= 000000
| socks= 000000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://int.soccerway.com/teams/ukraine/dinaz-vyshhorod/47577/ SOCCERWAY]

{{DEFAULTSORT:Dinaz}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>2yrfvzfws99v4lz43ml08hhamfiayjp</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819638</id>
      <parentid>7819637</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:32:09Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819638</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="4483" sha1="pcgt9e63h4e02h15b40p2o2xho75rf6" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = FK Dinaz
| image    = [[Vaizdas:FK Dinaz logo.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Діназ»
| nickname =
| founded  = 1999 m.
| ground   = „Dinaz“ stadionas, [[Vyšhorodas]]
| capacity = 000
| chairman = {{vlv|UKR}} Jaroslavas Maskolenka &lt;br /&gt; ({{uk|Ярослав Москаленко}})
| manager  = {{vlv|UKR}} Oleksandras Golovko &lt;br /&gt; ({{uk|Олекса́ндр Бори́сович Головко́}})
| league   = '''Antra lyga (III)'''
| season   = 2024–2025
| position = {{decrease}} 16 vieta, Pirma lyga

| pattern_la1 = 
| pattern_b1  = _sevilla2122A
| pattern_ra1 = 
| pattern_sh1 = _pol18a
| pattern_so1 = _pol18a
| leftarm1      = FF0000
| body1         = FF0000
| rightarm1     = FF0000
| shorts1       = FF0000
| socks1       = FF0000
| pattern_la2   = _bochum1819a
| pattern_b2    = _bochum1819a
| pattern_ra2   = _bochum1819a
| pattern_sh2   = _white_stripes
| pattern_so2   =
| leftarm2      = CCCCCC
| body2         = CCCCCC
| rightarm2     = CCCCCC
| shorts2       = CCCCCC
| socks2        = CCCCCC
| pattern_b3  = _nikestrike1920bp
| pattern_la3 = _nikestrike1920bp
| pattern_ra3 = _nikestrike1920bp
| pattern_sh3 = 
| pattern_so3 =
| leftarm3 = 000000
| body3 = 000000
| rightarm3 = 000000
| shorts3 = 000000
| socks3 = 000000
}}

'''FK Dinaz''' ({{uk|Футбольний клуб «Діназ»}}) – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Vyšhorodas|Vyšhorodo]].

== Istorija ==
Klubo ištakos siekia 1999 m. Kitados rungtyniavo mėgėjų lygose. O vėlesniais metais, pradėjo siekti perkėlimo į Antrą lygą.

2022–2023 m. sezone pateko į Pirmą lygą. Po pirmojo etapo liko tarp silpnųjų ekipų. O galutinėje ekipų rikiuotėje buvo dvylikti.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/ukraine/persha-liga/20222023/relegation-round/r71874/ 2022–2023 m. Pirmos lygos sezonas]&lt;/ref&gt;

== Pasiekimai ==
{{išplėsti}}

== Sezonai ==
=== Ukrainos varžybos ===
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2021–2022|III|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|II|12|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|II|15|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|II|16 {{decrease}}|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2025–2026|III||}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Red;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''DINAZ'''
| style=&quot;background:White;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''DINAZ'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Red;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Dinaz logo.png|150px]]'''DINAZ'''
| style=&quot;background:White;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Dinaz logo.png|150px]]'''DINAZ'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la=  _shouldersonblack
| pattern_b= _blackstripes
| pattern_ra=  _shouldersonblack
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FF0000
| body= FF0000
| rightarm= FF0000
| shorts= 000000
| socks= 000000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _blackborder
| pattern_b= _zorya1315a
| pattern_ra= _blackborder
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _sevilla2122A
| pattern_ra= 
| pattern_sh= _pol18a
| pattern_so= _pol18a
| leftarm= FF0000
| body= FF0000
| rightarm= FF0000
| shorts= FF0000
| socks= FF0000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _bochum1819a
| pattern_b= _bochum1819a
| pattern_ra= _bochum1819a
| pattern_sh= _white_stripes
| pattern_so= 
| leftarm= CCCCCC
| body= CCCCCC
| rightarm= CCCCCC
| shorts= CCCCCC
| socks= CCCCCC
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _nikestrike1920bp
| pattern_b= _nikestrike1920bp
| pattern_ra= _nikestrike1920bp
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 000000
| body= 000000
| rightarm= 000000
| shorts= 000000
| socks= 000000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://int.soccerway.com/teams/ukraine/dinaz-vyshhorod/47577/ SOCCERWAY]

{{DEFAULTSORT:Dinaz}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>pcgt9e63h4e02h15b40p2o2xho75rf6</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819639</id>
      <parentid>7819638</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:32:29Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Nuorodos */</comment>
      <origin>7819639</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="4477" sha1="lw9nn3qcoveq78b1syugfp4kg6zxjgo" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = FK Dinaz
| image    = [[Vaizdas:FK Dinaz logo.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Діназ»
| nickname =
| founded  = 1999 m.
| ground   = „Dinaz“ stadionas, [[Vyšhorodas]]
| capacity = 000
| chairman = {{vlv|UKR}} Jaroslavas Maskolenka &lt;br /&gt; ({{uk|Ярослав Москаленко}})
| manager  = {{vlv|UKR}} Oleksandras Golovko &lt;br /&gt; ({{uk|Олекса́ндр Бори́сович Головко́}})
| league   = '''Antra lyga (III)'''
| season   = 2024–2025
| position = {{decrease}} 16 vieta, Pirma lyga

| pattern_la1 = 
| pattern_b1  = _sevilla2122A
| pattern_ra1 = 
| pattern_sh1 = _pol18a
| pattern_so1 = _pol18a
| leftarm1      = FF0000
| body1         = FF0000
| rightarm1     = FF0000
| shorts1       = FF0000
| socks1       = FF0000
| pattern_la2   = _bochum1819a
| pattern_b2    = _bochum1819a
| pattern_ra2   = _bochum1819a
| pattern_sh2   = _white_stripes
| pattern_so2   =
| leftarm2      = CCCCCC
| body2         = CCCCCC
| rightarm2     = CCCCCC
| shorts2       = CCCCCC
| socks2        = CCCCCC
| pattern_b3  = _nikestrike1920bp
| pattern_la3 = _nikestrike1920bp
| pattern_ra3 = _nikestrike1920bp
| pattern_sh3 = 
| pattern_so3 =
| leftarm3 = 000000
| body3 = 000000
| rightarm3 = 000000
| shorts3 = 000000
| socks3 = 000000
}}

'''FK Dinaz''' ({{uk|Футбольний клуб «Діназ»}}) – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Vyšhorodas|Vyšhorodo]].

== Istorija ==
Klubo ištakos siekia 1999 m. Kitados rungtyniavo mėgėjų lygose. O vėlesniais metais, pradėjo siekti perkėlimo į Antrą lygą.

2022–2023 m. sezone pateko į Pirmą lygą. Po pirmojo etapo liko tarp silpnųjų ekipų. O galutinėje ekipų rikiuotėje buvo dvylikti.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/ukraine/persha-liga/20222023/relegation-round/r71874/ 2022–2023 m. Pirmos lygos sezonas]&lt;/ref&gt;

== Pasiekimai ==
{{išplėsti}}

== Sezonai ==
=== Ukrainos varžybos ===
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2021–2022|III|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|II|12|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|II|15|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|II|16 {{decrease}}|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2025–2026|III||}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Red;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''DINAZ'''
| style=&quot;background:White;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''DINAZ'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Red;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Dinaz logo.png|150px]]'''DINAZ'''
| style=&quot;background:White;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Dinaz logo.png|150px]]'''DINAZ'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la=  _shouldersonblack
| pattern_b= _blackstripes
| pattern_ra=  _shouldersonblack
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FF0000
| body= FF0000
| rightarm= FF0000
| shorts= 000000
| socks= 000000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _blackborder
| pattern_b= _zorya1315a
| pattern_ra= _blackborder
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _sevilla2122A
| pattern_ra= 
| pattern_sh= _pol18a
| pattern_so= _pol18a
| leftarm= FF0000
| body= FF0000
| rightarm= FF0000
| shorts= FF0000
| socks= FF0000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _bochum1819a
| pattern_b= _bochum1819a
| pattern_ra= _bochum1819a
| pattern_sh= _white_stripes
| pattern_so= 
| leftarm= CCCCCC
| body= CCCCCC
| rightarm= CCCCCC
| shorts= CCCCCC
| socks= CCCCCC
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _nikestrike1920bp
| pattern_b= _nikestrike1920bp
| pattern_ra= _nikestrike1920bp
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 000000
| body= 000000
| rightarm= 000000
| shorts= 000000
| socks= 000000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= 
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= 
| socks= 
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://www.soccerway.com/team/dinaz-vyshgorod/4WSIb0Wi/ SOCCERWAY]

{{DEFAULTSORT:Dinaz}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>lw9nn3qcoveq78b1syugfp4kg6zxjgo</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FK Skoruk</title>
    <ns>0</ns>
    <id>636094</id>
    <revision>
      <id>7819789</id>
      <parentid>7636889</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:26:45Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819789</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="4384" sha1="hoxz8c1fkhmythkyafdv9t8d77lxzmk" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = FK Skoruk
| image    = [[Vaizdas:FK Skoruk logo.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Скорук»
| nickname =
| founded  = 2000 m.
| ground   = Anatolijaus Soruko vardo „Koloso“ stadionas, [[Tomakivka]]
| capacity = nežinoma
| chairman = {{vlv|UKR}} Maksymas Skorukas &lt;br /&gt; ({{uk|Максим Скорук}})
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 

| pattern_la1 = _canadian21a
| pattern_b1 = _canadian21a
| pattern_ra1 = _canadian21a
| pattern_sh1 = _shorts
| pattern_so1 = _socks
| leftarm1 = FFFFFF
| body1 = FFFFFF
| rightarm1 = FFFFFF
| shorts1 = FFFFFF
| socks1 = FFFFFF
| pattern_la2 = _siroki2122h
| pattern_b2 = _siroki2122h
| pattern_ra2 = _siroki2122h
| pattern_sh2 = _shorts
| pattern_so2 = _socks
| leftarm2 = 0000FF
| body2 = 0000FF
| rightarm2 = 0000FF
| shorts2 = 000066
| socks2 = 0000FF
}}

'''FK Skoruk''' ({{uk|Футбольний клуб «Скорук»}}) – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Tomakivka|Tomakivkos]].

== Istorija ==
Klubo ištakos siekia [[2000 m.]] Kitados rungtyniavo mėgėjų lygose. O vėlesniais metais, pradėjo siekti perkėlimo į Antrą lygą.

2022–2023 m. sezone pateko į Pirmą lygą. Po pirmojo etapo liko tarp silpnųjų ekipų. O galutinėje ekipų rikiuotėje buvo dešimti.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/ukraine/persha-liga/20222023/relegation-round/r71874/ 2022–2023 m. Pirmos lygos sezonas]&lt;/ref&gt;

[[2023 m.]] [[gegužės 15]] d. pranešta, kad klubas išformavo komandą ir nesiruošia dalyvauti Ukrainos čempionate.

== Pasiekimai ==
{{išplėsti}}

== Sezonai ==
=== Ukrainos varžybos ===
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2021–2022|III|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|II|10|——}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''SKORUK'''
| style=&quot;background:White;color:Blue&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''SKORUK'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Skoruk logo.png|150px]]'''SKORUK'''
| style=&quot;background:White;color:Blue&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Skoruk logo.png|150px]]'''SKORUK'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
 |pattern_la = _wurzburger1819a
 |pattern_b  = _anzhi1819t
 |pattern_ra = _wurzburger1819a
 |pattern_sh = _anzhi1819t
 |pattern_so = _rubin1920t
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _tambov1819a
 |pattern_b  = _tambov1819a
 |pattern_ra = _tambov1819a
 |pattern_sh = _tambov1819a
 |pattern_so = _montana1617h
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 0000FF
 |socks      = 0000FF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _canadian21a
| pattern_b= _canadian21a
| pattern_ra= _canadian21a
| pattern_sh= _bluesides
| pattern_so= 
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= FFFFFF
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _hochiminhcity21h
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = _kelme white
 |leftarm    = 1941A5
 |body       = 1941A5
 |rightarm   = 1941A5
 |shorts     = 1941A5
 |socks      = 1941A5
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _siroki2122a
 |pattern_b  = _siroki2122a
 |pattern_ra = _siroki2122a
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = _kelme black
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _siroki2122h
 |pattern_b  = _siroki2122h
 |pattern_ra = _siroki2122h
 |pattern_sh = _siroki2122h
 |pattern_so = _siroki2122h
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 000066
 |socks      = 0000FF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://int.soccerway.com/teams/ukraine/skoruk-tomakivka/54862/ SOCCERWAY]

{{DEFAULTSORT:Skoruk}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>hoxz8c1fkhmythkyafdv9t8d77lxzmk</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819790</id>
      <parentid>7819789</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:26:58Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819790</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="4372" sha1="jiuxmfnl4wvrqem2ucd17ovp6o8oce2" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = FK Skoruk
| image    = [[Vaizdas:FK Skoruk logo.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Скорук»
| nickname =
| founded  = 2000 m.
| ground   = Anatolijaus Soruko vardo „Koloso“ stadionas, [[Tomakivka]]
| capacity = nežinoma
| chairman = {{vlv|UKR}} Maksymas Skorukas &lt;br /&gt; ({{uk|Максим Скорук}})
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 

| pattern_la1 = _canadian21a
| pattern_b1 = _canadian21a
| pattern_ra1 = _canadian21a
| pattern_sh1 = _shorts
| pattern_so1 = _socks
| leftarm1 = FFFFFF
| body1 = FFFFFF
| rightarm1 = FFFFFF
| shorts1 = FFFFFF
| socks1 = FFFFFF
| pattern_la2 = _siroki2122h
| pattern_b2 = _siroki2122h
| pattern_ra2 = _siroki2122h
| pattern_sh2 = _shorts
| pattern_so2 = _socks
| leftarm2 = 0000FF
| body2 = 0000FF
| rightarm2 = 0000FF
| shorts2 = 000066
| socks2 = 0000FF
}}

'''FK Skoruk''' ({{uk|Футбольний клуб «Скорук»}}) – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Tomakivka|Tomakivkos]].

== Istorija ==
Klubo ištakos siekia 2000 m. Kitados rungtyniavo mėgėjų lygose. O vėlesniais metais, pradėjo siekti perkėlimo į Antrą lygą.

2022–2023 m. sezone pateko į Pirmą lygą. Po pirmojo etapo liko tarp silpnųjų ekipų. O galutinėje ekipų rikiuotėje buvo dešimti.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/ukraine/persha-liga/20222023/relegation-round/r71874/ 2022–2023 m. Pirmos lygos sezonas]&lt;/ref&gt;

2023 m. gegužės 15 d. pranešta, kad klubas išformavo komandą ir nesiruošia dalyvauti Ukrainos čempionate.

== Pasiekimai ==
{{išplėsti}}

== Sezonai ==
=== Ukrainos varžybos ===
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2021–2022|III|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|II|10|——}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''SKORUK'''
| style=&quot;background:White;color:Blue&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''SKORUK'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Skoruk logo.png|150px]]'''SKORUK'''
| style=&quot;background:White;color:Blue&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Skoruk logo.png|150px]]'''SKORUK'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
 |pattern_la = _wurzburger1819a
 |pattern_b  = _anzhi1819t
 |pattern_ra = _wurzburger1819a
 |pattern_sh = _anzhi1819t
 |pattern_so = _rubin1920t
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _tambov1819a
 |pattern_b  = _tambov1819a
 |pattern_ra = _tambov1819a
 |pattern_sh = _tambov1819a
 |pattern_so = _montana1617h
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 0000FF
 |socks      = 0000FF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _canadian21a
| pattern_b= _canadian21a
| pattern_ra= _canadian21a
| pattern_sh= _bluesides
| pattern_so= 
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= FFFFFF
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _hochiminhcity21h
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = _kelme white
 |leftarm    = 1941A5
 |body       = 1941A5
 |rightarm   = 1941A5
 |shorts     = 1941A5
 |socks      = 1941A5
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _siroki2122a
 |pattern_b  = _siroki2122a
 |pattern_ra = _siroki2122a
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = _kelme black
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _siroki2122h
 |pattern_b  = _siroki2122h
 |pattern_ra = _siroki2122h
 |pattern_sh = _siroki2122h
 |pattern_so = _siroki2122h
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 000066
 |socks      = 0000FF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://int.soccerway.com/teams/ukraine/skoruk-tomakivka/54862/ SOCCERWAY]

{{DEFAULTSORT:Skoruk}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>jiuxmfnl4wvrqem2ucd17ovp6o8oce2</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819791</id>
      <parentid>7819790</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:27:15Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Nuorodos */</comment>
      <origin>7819791</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="4366" sha1="lw70ui1za5dubefpdhe3jaqo7l8y8qk" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = FK Skoruk
| image    = [[Vaizdas:FK Skoruk logo.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Скорук»
| nickname =
| founded  = 2000 m.
| ground   = Anatolijaus Soruko vardo „Koloso“ stadionas, [[Tomakivka]]
| capacity = nežinoma
| chairman = {{vlv|UKR}} Maksymas Skorukas &lt;br /&gt; ({{uk|Максим Скорук}})
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 

| pattern_la1 = _canadian21a
| pattern_b1 = _canadian21a
| pattern_ra1 = _canadian21a
| pattern_sh1 = _shorts
| pattern_so1 = _socks
| leftarm1 = FFFFFF
| body1 = FFFFFF
| rightarm1 = FFFFFF
| shorts1 = FFFFFF
| socks1 = FFFFFF
| pattern_la2 = _siroki2122h
| pattern_b2 = _siroki2122h
| pattern_ra2 = _siroki2122h
| pattern_sh2 = _shorts
| pattern_so2 = _socks
| leftarm2 = 0000FF
| body2 = 0000FF
| rightarm2 = 0000FF
| shorts2 = 000066
| socks2 = 0000FF
}}

'''FK Skoruk''' ({{uk|Футбольний клуб «Скорук»}}) – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Tomakivka|Tomakivkos]].

== Istorija ==
Klubo ištakos siekia 2000 m. Kitados rungtyniavo mėgėjų lygose. O vėlesniais metais, pradėjo siekti perkėlimo į Antrą lygą.

2022–2023 m. sezone pateko į Pirmą lygą. Po pirmojo etapo liko tarp silpnųjų ekipų. O galutinėje ekipų rikiuotėje buvo dešimti.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/ukraine/persha-liga/20222023/relegation-round/r71874/ 2022–2023 m. Pirmos lygos sezonas]&lt;/ref&gt;

2023 m. gegužės 15 d. pranešta, kad klubas išformavo komandą ir nesiruošia dalyvauti Ukrainos čempionate.

== Pasiekimai ==
{{išplėsti}}

== Sezonai ==
=== Ukrainos varžybos ===
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2021–2022|III|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|II|10|——}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''SKORUK'''
| style=&quot;background:White;color:Blue&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''SKORUK'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Skoruk logo.png|150px]]'''SKORUK'''
| style=&quot;background:White;color:Blue&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Skoruk logo.png|150px]]'''SKORUK'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
 |pattern_la = _wurzburger1819a
 |pattern_b  = _anzhi1819t
 |pattern_ra = _wurzburger1819a
 |pattern_sh = _anzhi1819t
 |pattern_so = _rubin1920t
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _tambov1819a
 |pattern_b  = _tambov1819a
 |pattern_ra = _tambov1819a
 |pattern_sh = _tambov1819a
 |pattern_so = _montana1617h
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 0000FF
 |socks      = 0000FF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _canadian21a
| pattern_b= _canadian21a
| pattern_ra= _canadian21a
| pattern_sh= _bluesides
| pattern_so= 
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= FFFFFF
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _hochiminhcity21h
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = _kelme white
 |leftarm    = 1941A5
 |body       = 1941A5
 |rightarm   = 1941A5
 |shorts     = 1941A5
 |socks      = 1941A5
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _siroki2122a
 |pattern_b  = _siroki2122a
 |pattern_ra = _siroki2122a
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = _kelme black
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _siroki2122h
 |pattern_b  = _siroki2122h
 |pattern_ra = _siroki2122h
 |pattern_sh = _siroki2122h
 |pattern_so = _siroki2122h
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 000066
 |socks      = 0000FF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://www.soccerway.com/team/skoruk-tomakovka/b5CKS76H/ SOCCERWAY]

{{DEFAULTSORT:Skoruk}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>lw70ui1za5dubefpdhe3jaqo7l8y8qk</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819795</id>
      <parentid>7819791</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:30:49Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Nuorodos */</comment>
      <origin>7819795</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="4366" sha1="4t6kgk6pfytu8wlifcd9um57s15nmog" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = FK Skoruk
| image    = [[Vaizdas:FK Skoruk logo.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Скорук»
| nickname =
| founded  = 2000 m.
| ground   = Anatolijaus Soruko vardo „Koloso“ stadionas, [[Tomakivka]]
| capacity = nežinoma
| chairman = {{vlv|UKR}} Maksymas Skorukas &lt;br /&gt; ({{uk|Максим Скорук}})
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 

| pattern_la1 = _canadian21a
| pattern_b1 = _canadian21a
| pattern_ra1 = _canadian21a
| pattern_sh1 = _shorts
| pattern_so1 = _socks
| leftarm1 = FFFFFF
| body1 = FFFFFF
| rightarm1 = FFFFFF
| shorts1 = FFFFFF
| socks1 = FFFFFF
| pattern_la2 = _siroki2122h
| pattern_b2 = _siroki2122h
| pattern_ra2 = _siroki2122h
| pattern_sh2 = _shorts
| pattern_so2 = _socks
| leftarm2 = 0000FF
| body2 = 0000FF
| rightarm2 = 0000FF
| shorts2 = 000066
| socks2 = 0000FF
}}

'''FK Skoruk''' ({{uk|Футбольний клуб «Скорук»}}) – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Tomakivka|Tomakivkos]].

== Istorija ==
Klubo ištakos siekia 2000 m. Kitados rungtyniavo mėgėjų lygose. O vėlesniais metais, pradėjo siekti perkėlimo į Antrą lygą.

2022–2023 m. sezone pateko į Pirmą lygą. Po pirmojo etapo liko tarp silpnųjų ekipų. O galutinėje ekipų rikiuotėje buvo dešimti.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/ukraine/persha-liga/20222023/relegation-round/r71874/ 2022–2023 m. Pirmos lygos sezonas]&lt;/ref&gt;

2023 m. gegužės 15 d. pranešta, kad klubas išformavo komandą ir nesiruošia dalyvauti Ukrainos čempionate.

== Pasiekimai ==
{{išplėsti}}

== Sezonai ==
=== Ukrainos varžybos ===
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2021–2022|III|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|II|10|——}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''SKORUK'''
| style=&quot;background:White;color:Blue&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''SKORUK'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Skoruk logo.png|150px]]'''SKORUK'''
| style=&quot;background:White;color:Blue&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Skoruk logo.png|150px]]'''SKORUK'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
 |pattern_la = _wurzburger1819a
 |pattern_b  = _anzhi1819t
 |pattern_ra = _wurzburger1819a
 |pattern_sh = _anzhi1819t
 |pattern_so = _rubin1920t
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _tambov1819a
 |pattern_b  = _tambov1819a
 |pattern_ra = _tambov1819a
 |pattern_sh = _tambov1819a
 |pattern_so = _montana1617h
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 0000FF
 |socks      = 0000FF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _canadian21a
| pattern_b= _canadian21a
| pattern_ra= _canadian21a
| pattern_sh= _bluesides
| pattern_so= 
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= FFFFFF
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _hochiminhcity21h
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = _kelme white
 |leftarm    = 1941A5
 |body       = 1941A5
 |rightarm   = 1941A5
 |shorts     = 1941A5
 |socks      = 1941A5
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _siroki2122a
 |pattern_b  = _siroki2122a
 |pattern_ra = _siroki2122a
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = _kelme black
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _siroki2122h
 |pattern_b  = _siroki2122h
 |pattern_ra = _siroki2122h
 |pattern_sh = _siroki2122h
 |pattern_so = _siroki2122h
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 000066
 |socks      = 0000FF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://www.soccerway.com/team/skoruk-tomakovka/b5CKS76H/ SOCCERWAY]

[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]
{{DEFAULTSORT:Skoruk}}</text>
      <sha1>4t6kgk6pfytu8wlifcd9um57s15nmog</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FK Epicentr</title>
    <ns>0</ns>
    <id>636095</id>
    <revision>
      <id>7819648</id>
      <parentid>7735330</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:35:15Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819648</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5304" sha1="id3cbdgdsio1ywibk08ii1dxmm3qfjh" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = FK Epicentr
| image    = [[Vaizdas:FK Epicentr emblema.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Епіцентр»
| nickname =
| founded  = 2019 m.
| ground   = „Grigorijaus Tonkočajevo vardo“ stadionas, [[Podolės Kamenecas]]
| capacity = 2 587
| chairman = {{vlv|UKR}} Ivanas Černogoras &lt;br /&gt; ({{uk|Іван Черноног}})
| manager  = {{vlv|UKR}} Serhijus Nagorniakas &lt;br /&gt; {{uk|Сергі́й Микола́йович Нагорня́к}})
| league   = '''Pirma lyga (II)'''
| season   = 2024–2025
| position = {{increase}} 1 vieta, Pirma lyga

| pattern_la1 = _macronalioth22rbw
| pattern_b1 = _macronalioth22rbw
| pattern_ra1 = _macronalioth22rbw
| pattern_sh1 = _gillinghamfc1920h
| pattern_so1 =
| leftarm1 = 0000FF
| body1 = FFFFFF
| rightarm1 = 0000FF
| shorts1 = 0000FF
| socks1 = 0000FF
| pattern_la2 = _macrontureis21wrb
| pattern_b2 = _macrontureis21wrb
| pattern_ra2 = _macrontureis21wrb
| pattern_sh2 = _nottingham1920a2
| pattern_so2 = _3_stripes_white
| leftarm2 = FFFFFF
| body2 = FFFFFF
| rightarm2 = FFFFFF
| shorts2 = FFFFFF
| socks2 = FFFFFF
| pattern_la3= _macrontureis21cc
| pattern_b3= _macrontureis21cc
| pattern_ra3= _macrontureis21cc
| pattern_sh3= _scunthorpe2021h
| pattern_so3=
| leftarm3= 800000
| body3= 800000
| rightarm3= 800000
| shorts3= 800000
| socks3= 800000
}}

'''FK Epicentr''' ({{uk|Футбольний клуб «Епіцентр»}}) – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Podolės Kamenecas|Podolės Kameneco]].

== Istorija ==

Klubo ištakos siekia [[2019 m.]] Kitados rungtyniavo mėgėjų lygose. Vėlesniais metais pradėjo siekti perkėlimo į II lygą. 2020–2021 m. sezone rungtyniavo II lygoje ir A grupėje buvo ketvirti. 2021–2022 m. sezonas buvo nutrauktas dėl karo veiksmų. 2022–2023 m. sezone pateko į I lygą. Po pirmojo etapo pateko į stipriųjų ekipų grupę, galutinėje ekipų rikiuotėje buvo šešti.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/ukraine/persha-liga/20222023/championship-round/r71873/ 2022–2023 m. Pirmos lygos sezonas]&lt;/ref&gt;

== Pasiekimai ==
{{išplėsti}}

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2021–2022|III|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|II|6|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|II|4|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|II|1|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2025–2026|I||}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:navy;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''FK EPICENTR'''
| style=&quot;background:White;color:navy&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''FK EPICENTR'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:navy;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Epicentr emblema.png|150px]]'''FK EPICENTR'''
| style=&quot;background:White;color:navy&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Epicentr emblema.png|150px]]'''FK EPICENTR'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _epicentr_dunaivtsi-01
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 2300b0
| body= 2300b0
| rightarm= 2300b0
| shorts= 2300b0
| socks= 2300b0
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _cork18a
| pattern_b= _cork18a
| pattern_ra= _cork18a
| pattern_sh= _adidas white
| pattern_so= _3_stripes_white
| leftarm= FF0000
| body= FF0000
| rightarm= FF0000
| shorts= FF0000
| socks= FF0000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _macclesfield1819h
 |pattern_b  = _sumqayıt1819h
 |pattern_ra = _macclesfield1819h
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 0000FF
 |socks      = 0000FF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _wrexham1819a
 |pattern_b  = _wrexham1819a
 |pattern_ra = _wrexham1819a
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = _macronalioth22rbw
| pattern_b  = _macronalioth22rbw
| pattern_ra = _macronalioth22rbw
| pattern_sh = _gillinghamfc1920h
| pattern_so = 
| leftarm    = 0000FF
| body       = 0000FF
| rightarm   = 0000FF
| shorts     = 0000FF
| socks      = 0000FF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _macrontureis21wrb
| pattern_b= _macrontureis21wrb
| pattern_ra= _macrontureis21wrb
| pattern_sh= _nottingham1920a2
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= FFFFFF
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _macrontureis21cc
| pattern_b= _macrontureis21cc
| pattern_ra= _macrontureis21cc
| pattern_sh= _scunthorpe2021h
| pattern_so=
| leftarm= 800000
| body= 800000
| rightarm= 800000
| shorts= 800000
| socks= 800000
| title= {{small|nežinomi metai}}
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://int.soccerway.com/teams/ukraine/dinaz-vyshhorod/47577/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/epicentr-dunaivtsi/startseite/verein/84122/ Transfermarkt]

{{Premjer-Liha}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]
{{DEFAULTSORT:Epicentr}}</text>
      <sha1>id3cbdgdsio1ywibk08ii1dxmm3qfjh</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819649</id>
      <parentid>7819648</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:35:25Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819649</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5300" sha1="fg8ibzivl33qum0d9sekf47x0liysd6" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = FK Epicentr
| image    = [[Vaizdas:FK Epicentr emblema.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Епіцентр»
| nickname =
| founded  = 2019 m.
| ground   = „Grigorijaus Tonkočajevo vardo“ stadionas, [[Podolės Kamenecas]]
| capacity = 2 587
| chairman = {{vlv|UKR}} Ivanas Černogoras &lt;br /&gt; ({{uk|Іван Черноног}})
| manager  = {{vlv|UKR}} Serhijus Nagorniakas &lt;br /&gt; {{uk|Сергі́й Микола́йович Нагорня́к}})
| league   = '''Pirma lyga (II)'''
| season   = 2024–2025
| position = {{increase}} 1 vieta, Pirma lyga

| pattern_la1 = _macronalioth22rbw
| pattern_b1 = _macronalioth22rbw
| pattern_ra1 = _macronalioth22rbw
| pattern_sh1 = _gillinghamfc1920h
| pattern_so1 =
| leftarm1 = 0000FF
| body1 = FFFFFF
| rightarm1 = 0000FF
| shorts1 = 0000FF
| socks1 = 0000FF
| pattern_la2 = _macrontureis21wrb
| pattern_b2 = _macrontureis21wrb
| pattern_ra2 = _macrontureis21wrb
| pattern_sh2 = _nottingham1920a2
| pattern_so2 = _3_stripes_white
| leftarm2 = FFFFFF
| body2 = FFFFFF
| rightarm2 = FFFFFF
| shorts2 = FFFFFF
| socks2 = FFFFFF
| pattern_la3= _macrontureis21cc
| pattern_b3= _macrontureis21cc
| pattern_ra3= _macrontureis21cc
| pattern_sh3= _scunthorpe2021h
| pattern_so3=
| leftarm3= 800000
| body3= 800000
| rightarm3= 800000
| shorts3= 800000
| socks3= 800000
}}

'''FK Epicentr''' ({{uk|Футбольний клуб «Епіцентр»}}) – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Podolės Kamenecas|Podolės Kameneco]].

== Istorija ==

Klubo ištakos siekia 2019 m. Kitados rungtyniavo mėgėjų lygose. Vėlesniais metais pradėjo siekti perkėlimo į II lygą. 2020–2021 m. sezone rungtyniavo II lygoje ir A grupėje buvo ketvirti. 2021–2022 m. sezonas buvo nutrauktas dėl karo veiksmų. 2022–2023 m. sezone pateko į I lygą. Po pirmojo etapo pateko į stipriųjų ekipų grupę, galutinėje ekipų rikiuotėje buvo šešti.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/ukraine/persha-liga/20222023/championship-round/r71873/ 2022–2023 m. Pirmos lygos sezonas]&lt;/ref&gt;

== Pasiekimai ==
{{išplėsti}}

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2021–2022|III|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|II|6|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|II|4|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|II|1|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2025–2026|I||}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:navy;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''FK EPICENTR'''
| style=&quot;background:White;color:navy&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''FK EPICENTR'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:navy;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Epicentr emblema.png|150px]]'''FK EPICENTR'''
| style=&quot;background:White;color:navy&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Epicentr emblema.png|150px]]'''FK EPICENTR'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _epicentr_dunaivtsi-01
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 2300b0
| body= 2300b0
| rightarm= 2300b0
| shorts= 2300b0
| socks= 2300b0
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _cork18a
| pattern_b= _cork18a
| pattern_ra= _cork18a
| pattern_sh= _adidas white
| pattern_so= _3_stripes_white
| leftarm= FF0000
| body= FF0000
| rightarm= FF0000
| shorts= FF0000
| socks= FF0000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _macclesfield1819h
 |pattern_b  = _sumqayıt1819h
 |pattern_ra = _macclesfield1819h
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 0000FF
 |socks      = 0000FF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _wrexham1819a
 |pattern_b  = _wrexham1819a
 |pattern_ra = _wrexham1819a
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = _macronalioth22rbw
| pattern_b  = _macronalioth22rbw
| pattern_ra = _macronalioth22rbw
| pattern_sh = _gillinghamfc1920h
| pattern_so = 
| leftarm    = 0000FF
| body       = 0000FF
| rightarm   = 0000FF
| shorts     = 0000FF
| socks      = 0000FF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _macrontureis21wrb
| pattern_b= _macrontureis21wrb
| pattern_ra= _macrontureis21wrb
| pattern_sh= _nottingham1920a2
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= FFFFFF
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _macrontureis21cc
| pattern_b= _macrontureis21cc
| pattern_ra= _macrontureis21cc
| pattern_sh= _scunthorpe2021h
| pattern_so=
| leftarm= 800000
| body= 800000
| rightarm= 800000
| shorts= 800000
| socks= 800000
| title= {{small|nežinomi metai}}
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://int.soccerway.com/teams/ukraine/dinaz-vyshhorod/47577/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/epicentr-dunaivtsi/startseite/verein/84122/ Transfermarkt]

{{Premjer-Liha}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]
{{DEFAULTSORT:Epicentr}}</text>
      <sha1>fg8ibzivl33qum0d9sekf47x0liysd6</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819650</id>
      <parentid>7819649</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:35:41Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Nuorodos */</comment>
      <origin>7819650</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5238" sha1="2m1dzal9asjna7lfh0ykd682av0kwgu" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = FK Epicentr
| image    = [[Vaizdas:FK Epicentr emblema.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Епіцентр»
| nickname =
| founded  = 2019 m.
| ground   = „Grigorijaus Tonkočajevo vardo“ stadionas, [[Podolės Kamenecas]]
| capacity = 2 587
| chairman = {{vlv|UKR}} Ivanas Černogoras &lt;br /&gt; ({{uk|Іван Черноног}})
| manager  = {{vlv|UKR}} Serhijus Nagorniakas &lt;br /&gt; {{uk|Сергі́й Микола́йович Нагорня́к}})
| league   = '''Pirma lyga (II)'''
| season   = 2024–2025
| position = {{increase}} 1 vieta, Pirma lyga

| pattern_la1 = _macronalioth22rbw
| pattern_b1 = _macronalioth22rbw
| pattern_ra1 = _macronalioth22rbw
| pattern_sh1 = _gillinghamfc1920h
| pattern_so1 =
| leftarm1 = 0000FF
| body1 = FFFFFF
| rightarm1 = 0000FF
| shorts1 = 0000FF
| socks1 = 0000FF
| pattern_la2 = _macrontureis21wrb
| pattern_b2 = _macrontureis21wrb
| pattern_ra2 = _macrontureis21wrb
| pattern_sh2 = _nottingham1920a2
| pattern_so2 = _3_stripes_white
| leftarm2 = FFFFFF
| body2 = FFFFFF
| rightarm2 = FFFFFF
| shorts2 = FFFFFF
| socks2 = FFFFFF
| pattern_la3= _macrontureis21cc
| pattern_b3= _macrontureis21cc
| pattern_ra3= _macrontureis21cc
| pattern_sh3= _scunthorpe2021h
| pattern_so3=
| leftarm3= 800000
| body3= 800000
| rightarm3= 800000
| shorts3= 800000
| socks3= 800000
}}

'''FK Epicentr''' ({{uk|Футбольний клуб «Епіцентр»}}) – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Podolės Kamenecas|Podolės Kameneco]].

== Istorija ==

Klubo ištakos siekia 2019 m. Kitados rungtyniavo mėgėjų lygose. Vėlesniais metais pradėjo siekti perkėlimo į II lygą. 2020–2021 m. sezone rungtyniavo II lygoje ir A grupėje buvo ketvirti. 2021–2022 m. sezonas buvo nutrauktas dėl karo veiksmų. 2022–2023 m. sezone pateko į I lygą. Po pirmojo etapo pateko į stipriųjų ekipų grupę, galutinėje ekipų rikiuotėje buvo šešti.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/ukraine/persha-liga/20222023/championship-round/r71873/ 2022–2023 m. Pirmos lygos sezonas]&lt;/ref&gt;

== Pasiekimai ==
{{išplėsti}}

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2021–2022|III|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|II|6|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|II|4|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|II|1|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2025–2026|I||}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:navy;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''FK EPICENTR'''
| style=&quot;background:White;color:navy&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''FK EPICENTR'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:navy;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Epicentr emblema.png|150px]]'''FK EPICENTR'''
| style=&quot;background:White;color:navy&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Epicentr emblema.png|150px]]'''FK EPICENTR'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _epicentr_dunaivtsi-01
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 2300b0
| body= 2300b0
| rightarm= 2300b0
| shorts= 2300b0
| socks= 2300b0
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _cork18a
| pattern_b= _cork18a
| pattern_ra= _cork18a
| pattern_sh= _adidas white
| pattern_so= _3_stripes_white
| leftarm= FF0000
| body= FF0000
| rightarm= FF0000
| shorts= FF0000
| socks= FF0000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _macclesfield1819h
 |pattern_b  = _sumqayıt1819h
 |pattern_ra = _macclesfield1819h
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 0000FF
 |socks      = 0000FF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _wrexham1819a
 |pattern_b  = _wrexham1819a
 |pattern_ra = _wrexham1819a
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = _macronalioth22rbw
| pattern_b  = _macronalioth22rbw
| pattern_ra = _macronalioth22rbw
| pattern_sh = _gillinghamfc1920h
| pattern_so = 
| leftarm    = 0000FF
| body       = 0000FF
| rightarm   = 0000FF
| shorts     = 0000FF
| socks      = 0000FF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _macrontureis21wrb
| pattern_b= _macrontureis21wrb
| pattern_ra= _macrontureis21wrb
| pattern_sh= _nottingham1920a2
| pattern_so= 
| leftarm=
| body= 
| rightarm= 
| shorts= FFFFFF
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _macrontureis21cc
| pattern_b= _macrontureis21cc
| pattern_ra= _macrontureis21cc
| pattern_sh= _scunthorpe2021h
| pattern_so=
| leftarm= 800000
| body= 800000
| rightarm= 800000
| shorts= 800000
| socks= 800000
| title= {{small|nežinomi metai}}
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/epicentr-dunaivtsi/startseite/verein/84122/ Transfermarkt]

{{Premjer-Liha}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]
{{DEFAULTSORT:Epicentr}}</text>
      <sha1>2m1dzal9asjna7lfh0ykd682av0kwgu</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FK Karpaty (2020)</title>
    <ns>0</ns>
    <id>636098</id>
    <revision>
      <id>7819663</id>
      <parentid>7735331</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:38:29Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819663</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="4674" sha1="242aj2uaa38glvqf8tkuvp3pwovtyb6" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = FK Karpaty
| image    = [[Vaizdas:Karpaty-Lviv.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Карпати»
| nickname =
| founded  = 2020 m.
| ground   = „Ukrainos“ stadionas, [[Lvivas]]
| capacity = 28 051
| chairman = {{vlv|UKR}} Stepanas Jurčyšynas &lt;br /&gt; ({{uk|Степан Федорович Юрчи́шин}})
| manager  = {{vlv|UKR}} Mironas Markevyčius &lt;br /&gt; ({{uk|Миро́н Богда́нович Марке́вич}})
| league   = '''Premjer lyga (I)'''
| season   = 2024–2025
| position = 6 vieta

| pattern_la1 = 
| pattern_b1 = _nikepark7pg
| pattern_ra1 = 
| pattern_sh1 = 
| pattern_so1 = 
| leftarm1 = 008000
| body1 = 008000
| rightarm1 = 008000
| shorts1 = FFFFFF
| socks1 = 008000
| pattern_la2 = 
| pattern_b2 = _nikepark7wpg
| pattern_ra2 = 
| pattern_sh2 = _nikelaser5gw
| pattern_so2 = 
| leftarm2 = FFFFFF
| body2 = FFFFFF
| rightarm2 = FFFFFF
| shorts2 = 008000
| socks2 = FFFFFF
}}

'''FK Karpaty''' ({{uk|Футбольний клуб «Карпати»}}) – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Lvivas|Lvivo]].

== Istorija ==
{{main|FK Karpati Lʹvìv}}
1963–2021 m. gyvavo legendinis Karpatų klubas. 2020 m. buvo pašalinti iš Premjer lygos, o 2021 m. klubas galutinai likviduotas.
=== Naujadaro įkūrimas ===
[[2020 m.]] sukurtas naujas klubas, kuris naudojo tą patį pavadinimą, tačiau logotipas buvo kitoks, nei legendinio klubo. 2020–2021 m. rungtyniavo mėgėjų lygoje. 

2021–2022 m. sezone rungtyniavo Antroje lygoje ir A grupėje buvo pirmavo, tačiau čempionatas buvo nutrauktas dėl karo veiksmų.

2022–2023 m. sezone pateko į Pirmą lygą. Po pirmojo etapo pateko į stipriųjų ekipų grupę. O galutinėje ekipų rikiuotėje buvo penkti.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/ukraine/persha-liga/20222023/championship-round/r71873/ 2022–2023 m. Pirmos lygos sezonas]&lt;/ref&gt;

2024–2025 m. sezone debiutavo Premjer lygoje (I), o galutinėje komandų rikiuotėje buvo šeštoje vietoje.

== Pasiekimai ==
{{išplėsti}}

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2021–2022|III|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|II|5|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|II|2|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|I|6|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2025–2026|I||}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:darkgreen;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''KARPATY'''
| style=&quot;background:White;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''KARPATY'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:White;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Karpaty-Lviv.png|150px]]'''KARPATY'''
| style=&quot;background:darkgreen;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Karpaty-Lviv.png|150px]]'''KARPATY'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la= _jomatoletum3gw
| pattern_b= _jomatoletum3gw
| pattern_ra= _jomatoletum3gw
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 008000
| body= 008000
| rightarm= 008000
| shorts= FFFFFF
| socks= 008000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _jomatoletum3wb
| pattern_b= _jomatoletum3wb
| pattern_ra= _jomatoletum3wb
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= 008000
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _nikepark7pg
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 008000
| body= 008000
| rightarm= 008000
| shorts= FFFFFF
| socks= 008000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _nikepark7wpg
| pattern_ra= 
| pattern_sh= _nikelaser5gw
| pattern_so= 
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= 008000
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _nikechallenge3g
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = 008000
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = 008000
 |shorts     = 008000
 |socks      = 008000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _nikechallenge3w
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://int.soccerway.com/teams/ukraine/fc-karpaty-lviv/2267/ SOCCERWAY]

{{Premjer-Liha}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]
{{DEFAULTSORT:Karpaty}}</text>
      <sha1>242aj2uaa38glvqf8tkuvp3pwovtyb6</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819664</id>
      <parentid>7819663</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:38:38Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Naujadaro įkūrimas */</comment>
      <origin>7819664</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="4670" sha1="q7fgx0jw08w4ou19y68qwipr0boygqx" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = FK Karpaty
| image    = [[Vaizdas:Karpaty-Lviv.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Карпати»
| nickname =
| founded  = 2020 m.
| ground   = „Ukrainos“ stadionas, [[Lvivas]]
| capacity = 28 051
| chairman = {{vlv|UKR}} Stepanas Jurčyšynas &lt;br /&gt; ({{uk|Степан Федорович Юрчи́шин}})
| manager  = {{vlv|UKR}} Mironas Markevyčius &lt;br /&gt; ({{uk|Миро́н Богда́нович Марке́вич}})
| league   = '''Premjer lyga (I)'''
| season   = 2024–2025
| position = 6 vieta

| pattern_la1 = 
| pattern_b1 = _nikepark7pg
| pattern_ra1 = 
| pattern_sh1 = 
| pattern_so1 = 
| leftarm1 = 008000
| body1 = 008000
| rightarm1 = 008000
| shorts1 = FFFFFF
| socks1 = 008000
| pattern_la2 = 
| pattern_b2 = _nikepark7wpg
| pattern_ra2 = 
| pattern_sh2 = _nikelaser5gw
| pattern_so2 = 
| leftarm2 = FFFFFF
| body2 = FFFFFF
| rightarm2 = FFFFFF
| shorts2 = 008000
| socks2 = FFFFFF
}}

'''FK Karpaty''' ({{uk|Футбольний клуб «Карпати»}}) – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Lvivas|Lvivo]].

== Istorija ==
{{main|FK Karpati Lʹvìv}}
1963–2021 m. gyvavo legendinis Karpatų klubas. 2020 m. buvo pašalinti iš Premjer lygos, o 2021 m. klubas galutinai likviduotas.
=== Naujadaro įkūrimas ===
2020 m. sukurtas naujas klubas, kuris naudojo tą patį pavadinimą, tačiau logotipas buvo kitoks, nei legendinio klubo. 2020–2021 m. rungtyniavo mėgėjų lygoje. 

2021–2022 m. sezone rungtyniavo Antroje lygoje ir A grupėje buvo pirmavo, tačiau čempionatas buvo nutrauktas dėl karo veiksmų.

2022–2023 m. sezone pateko į Pirmą lygą. Po pirmojo etapo pateko į stipriųjų ekipų grupę. O galutinėje ekipų rikiuotėje buvo penkti.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/ukraine/persha-liga/20222023/championship-round/r71873/ 2022–2023 m. Pirmos lygos sezonas]&lt;/ref&gt;

2024–2025 m. sezone debiutavo Premjer lygoje (I), o galutinėje komandų rikiuotėje buvo šeštoje vietoje.

== Pasiekimai ==
{{išplėsti}}

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2021–2022|III|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|II|5|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|II|2|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|I|6|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2025–2026|I||}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:darkgreen;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''KARPATY'''
| style=&quot;background:White;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''KARPATY'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:White;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Karpaty-Lviv.png|150px]]'''KARPATY'''
| style=&quot;background:darkgreen;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Karpaty-Lviv.png|150px]]'''KARPATY'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la= _jomatoletum3gw
| pattern_b= _jomatoletum3gw
| pattern_ra= _jomatoletum3gw
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 008000
| body= 008000
| rightarm= 008000
| shorts= FFFFFF
| socks= 008000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _jomatoletum3wb
| pattern_b= _jomatoletum3wb
| pattern_ra= _jomatoletum3wb
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= 008000
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _nikepark7pg
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 008000
| body= 008000
| rightarm= 008000
| shorts= FFFFFF
| socks= 008000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _nikepark7wpg
| pattern_ra= 
| pattern_sh= _nikelaser5gw
| pattern_so= 
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= 008000
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _nikechallenge3g
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = 008000
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = 008000
 |shorts     = 008000
 |socks      = 008000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _nikechallenge3w
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://int.soccerway.com/teams/ukraine/fc-karpaty-lviv/2267/ SOCCERWAY]

{{Premjer-Liha}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]
{{DEFAULTSORT:Karpaty}}</text>
      <sha1>q7fgx0jw08w4ou19y68qwipr0boygqx</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819665</id>
      <parentid>7819664</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:39:02Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Nuorodos */</comment>
      <origin>7819665</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="4662" sha1="9sdfuljb8gfwareug8qj7gex91832qv" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = FK Karpaty
| image    = [[Vaizdas:Karpaty-Lviv.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Карпати»
| nickname =
| founded  = 2020 m.
| ground   = „Ukrainos“ stadionas, [[Lvivas]]
| capacity = 28 051
| chairman = {{vlv|UKR}} Stepanas Jurčyšynas &lt;br /&gt; ({{uk|Степан Федорович Юрчи́шин}})
| manager  = {{vlv|UKR}} Mironas Markevyčius &lt;br /&gt; ({{uk|Миро́н Богда́нович Марке́вич}})
| league   = '''Premjer lyga (I)'''
| season   = 2024–2025
| position = 6 vieta

| pattern_la1 = 
| pattern_b1 = _nikepark7pg
| pattern_ra1 = 
| pattern_sh1 = 
| pattern_so1 = 
| leftarm1 = 008000
| body1 = 008000
| rightarm1 = 008000
| shorts1 = FFFFFF
| socks1 = 008000
| pattern_la2 = 
| pattern_b2 = _nikepark7wpg
| pattern_ra2 = 
| pattern_sh2 = _nikelaser5gw
| pattern_so2 = 
| leftarm2 = FFFFFF
| body2 = FFFFFF
| rightarm2 = FFFFFF
| shorts2 = 008000
| socks2 = FFFFFF
}}

'''FK Karpaty''' ({{uk|Футбольний клуб «Карпати»}}) – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Lvivas|Lvivo]].

== Istorija ==
{{main|FK Karpati Lʹvìv}}
1963–2021 m. gyvavo legendinis Karpatų klubas. 2020 m. buvo pašalinti iš Premjer lygos, o 2021 m. klubas galutinai likviduotas.
=== Naujadaro įkūrimas ===
2020 m. sukurtas naujas klubas, kuris naudojo tą patį pavadinimą, tačiau logotipas buvo kitoks, nei legendinio klubo. 2020–2021 m. rungtyniavo mėgėjų lygoje. 

2021–2022 m. sezone rungtyniavo Antroje lygoje ir A grupėje buvo pirmavo, tačiau čempionatas buvo nutrauktas dėl karo veiksmų.

2022–2023 m. sezone pateko į Pirmą lygą. Po pirmojo etapo pateko į stipriųjų ekipų grupę. O galutinėje ekipų rikiuotėje buvo penkti.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/ukraine/persha-liga/20222023/championship-round/r71873/ 2022–2023 m. Pirmos lygos sezonas]&lt;/ref&gt;

2024–2025 m. sezone debiutavo Premjer lygoje (I), o galutinėje komandų rikiuotėje buvo šeštoje vietoje.

== Pasiekimai ==
{{išplėsti}}

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2021–2022|III|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|II|5|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|II|2|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|I|6|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2025–2026|I||}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:darkgreen;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''KARPATY'''
| style=&quot;background:White;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''KARPATY'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:White;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Karpaty-Lviv.png|150px]]'''KARPATY'''
| style=&quot;background:darkgreen;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Karpaty-Lviv.png|150px]]'''KARPATY'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la= _jomatoletum3gw
| pattern_b= _jomatoletum3gw
| pattern_ra= _jomatoletum3gw
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 008000
| body= 008000
| rightarm= 008000
| shorts= FFFFFF
| socks= 008000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _jomatoletum3wb
| pattern_b= _jomatoletum3wb
| pattern_ra= _jomatoletum3wb
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= 008000
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _nikepark7pg
| pattern_ra= 
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 008000
| body= 008000
| rightarm= 008000
| shorts= FFFFFF
| socks= 008000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=
| pattern_b= _nikepark7wpg
| pattern_ra= 
| pattern_sh= _nikelaser5gw
| pattern_so= 
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= 008000
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _nikechallenge3g
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = 008000
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = 008000
 |shorts     = 008000
 |socks      = 008000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _nikechallenge3w
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://www.soccerway.com/team/karpaty-lviv/tCBNq3le/ SOCCERWAY]

{{Premjer-Liha}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]
{{DEFAULTSORT:Karpaty}}</text>
      <sha1>9sdfuljb8gfwareug8qj7gex91832qv</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FK LNZ Čerkasy</title>
    <ns>0</ns>
    <id>636100</id>
    <revision>
      <id>7819695</id>
      <parentid>7735335</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:47:13Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819695</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5653" sha1="jgeft8i51202nrzt2c6o2z892yhk66o" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = FK LNZ
| image    = [[Vaizdas:FK LNZ logo.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «ЛНЗ»
| nickname =
| founded  = 2006 m.
| ground   = „Čerkasų Arena“, [[Čerkasai]]
| capacity = 10 321
| chairman = {{vlv|UKR}} Andrijus Poltavecis
| manager  = {{vlv|}} Olegas Dulubas
| league   = '''Premjer lyga (I)'''
| season   = 2024–2025
| position = 12 vieta

| pattern_la1 = _macronthemiseco23wb
| pattern_b1 = _macronthemiseco23wb
| pattern_ra1 = _macronthemiseco23wb
| pattern_sh1 = FFFFFF
| pattern_so1 = _FFFFFF
| leftarm1 = FFFFFF
| body1 = FFFFFF
| rightarm1 = FFFFFF
| shorts1 = FFFFFF
| socks1 = FFFFFF
| pattern_la2 = _macronthemiseco23pw
| pattern_b2 = _macronthemiseco23pw
| pattern_ra2 = _macronthemiseco23pw
| pattern_sh2 = 
| pattern_so2 = 
| leftarm2 = 4f2b83
| body2 = 4f2b83
| rightarm2 = 4f2b83
| shorts2 = 4f2b83
| socks2 = 4f2b83
}}

'''FK LNZ''' ({{uk|Футбольний клуб «ЛНЗ»}}) – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Čerkasai|Čerkasų]].

== Istorija ==
Klubo ištakos siekia [[2006 m.]], kai [[Špola|Špoloje]] įkurtas futbolo klubas. Kitados rungtyniavo mėgėjų lygose. 

[[2013 m.]] persikėlė į [[Lebedynas|Lebedyną]].[[2020 m.]] įgijo profesionalaus futbolo klubo statusą. 

[[2021 m.]] persikėlė į [[Čerkasai|Čerkasus]]. 2021–2022 m. sezonas buvo nutrauktas dėl karo veiksmų. Tuo metu „A“ grupėje buvo trečioje vietoje.

2022–2023 m. sezone pateko į Pirmą lygą. Po pirmojo etapo pateko į stipriųjų ekipų grupę. O galutinėje ekipų rikiuotėje buvo treti.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/ukraine/persha-liga/20222023/championship-round/r71873/ 2022–2023 m. Pirmos lygos sezonas]&lt;/ref&gt; Dėl patekimo į Premjer lygą kovojo su [[FK Inhulec]]. [[2023 m.]] [[birželio 10]] d. rungtynės [[Petrovė]]je baigėsi lygiosiomis (1-1).&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/matches/2023/06/10/ukraine/play-offs-12/inhulets/lnz-cherkasy/4078155/ 2023-06-10 Inhulets 11-1 LNZ Čerkasy]&lt;/ref&gt; Lemiamos rungtynės įvyko [[2023 m.]] [[birželio 14]] d. ir jose Čerkasų komanda rezultatu 2-1 palaužė [[FK Inhulets]].&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/matches/2023/06/14/ukraine/play-offs-12/lnz-cherkasy/inhulets/4078156/ 2023-06-14 LNZ Čerkasy 2-1 Inhulets]&lt;/ref&gt; Bendras dviejų rungtynių rezultatas buvo 3-2 LNZ naudai, tad klubas pateko į Premjer lygą.

2023–2024 m. sezone debiutavo aukščiausioje lygoje.

== Pasiekimai ==
; Pirma lyga (II pakopa)
: [[Vaizdas:Bronze medal icon.svg|15px]] '''Trečia vieta (1):''' 2022–2023 m.

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2021–2022|III|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|II|3|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|I|7|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|I|12|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2025–2026|II||}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:purple;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''LNZ'''
| style=&quot;background:white;color:navy&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''LNZ'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:purple;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK LNZ logo.png|150px]]'''LNZ'''
| style=&quot;background:white;color:navy&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK LNZ logo.png|150px]]'''LNZ'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
 |pattern_la = _pumacupjersey1920w
 |pattern_b  = _pumacupjersey1920w
 |pattern_ra = _pumacupjersey1920w
 |pattern_sh = _pumacupjersey1920w
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _stfc1920t
 |pattern_b  = _stfc1920t
 |pattern_ra = _stfc1920t
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 8400ff
 |socks      = 8400ff
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _pumafinalg21w
 |pattern_b  = _pumafinalg21w
 |pattern_ra = _pumafinalg21w
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _pumagoal23p
 |pattern_b  = _pumagoal23p
 |pattern_ra = _pumagoal23p
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 5F04B4
 |socks      = 5F04B4
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _macronthemiseco23wb
| pattern_b= _macronthemiseco23wb
| pattern_ra= _macronthemiseco23wb
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= FFFFFF
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _macronthemiseco23pw
| pattern_b= _macronthemiseco23pw
| pattern_ra= _macronthemiseco23pw
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 4f2b83
| body= 4f2b83
| rightarm= 4f2b83
| shorts= 4f2b83
| socks= 4f2b83
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://fc-lnz.com/ Oficiali klubo svetainė]
* [https://www.facebook.com/fclnz/ facebook paskyra]
* [https://int.soccerway.com/teams/ukraine/lnz-cherkasy/54858/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.co.uk/lnz-lebedyn/datenfakten/verein/63007 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-lnz-cherkasy/37083/ Globalsportsarchive]

{{DEFAULTSORT:LNZ}}
{{Premjer-Liha}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>jgeft8i51202nrzt2c6o2z892yhk66o</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819696</id>
      <parentid>7819695</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:47:28Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819696</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5641" sha1="l6yonq87nfq2jii0bfavifr9p26q9m9" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = FK LNZ
| image    = [[Vaizdas:FK LNZ logo.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «ЛНЗ»
| nickname =
| founded  = 2006 m.
| ground   = „Čerkasų Arena“, [[Čerkasai]]
| capacity = 10 321
| chairman = {{vlv|UKR}} Andrijus Poltavecis
| manager  = {{vlv|}} Olegas Dulubas
| league   = '''Premjer lyga (I)'''
| season   = 2024–2025
| position = 12 vieta

| pattern_la1 = _macronthemiseco23wb
| pattern_b1 = _macronthemiseco23wb
| pattern_ra1 = _macronthemiseco23wb
| pattern_sh1 = FFFFFF
| pattern_so1 = _FFFFFF
| leftarm1 = FFFFFF
| body1 = FFFFFF
| rightarm1 = FFFFFF
| shorts1 = FFFFFF
| socks1 = FFFFFF
| pattern_la2 = _macronthemiseco23pw
| pattern_b2 = _macronthemiseco23pw
| pattern_ra2 = _macronthemiseco23pw
| pattern_sh2 = 
| pattern_so2 = 
| leftarm2 = 4f2b83
| body2 = 4f2b83
| rightarm2 = 4f2b83
| shorts2 = 4f2b83
| socks2 = 4f2b83
}}

'''FK LNZ''' ({{uk|Футбольний клуб «ЛНЗ»}}) – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Čerkasai|Čerkasų]].

== Istorija ==
Klubo ištakos siekia 2006 m., kai [[Špola|Špoloje]] įkurtas futbolo klubas. Kitados rungtyniavo mėgėjų lygose. 

2013 m. persikėlė į [[Lebedynas|Lebedyną]].[[2020 m.]] įgijo profesionalaus futbolo klubo statusą. 

2021 m. persikėlė į [[Čerkasai|Čerkasus]]. 2021–2022 m. sezonas buvo nutrauktas dėl karo veiksmų. Tuo metu „A“ grupėje buvo trečioje vietoje.

2022–2023 m. sezone pateko į Pirmą lygą. Po pirmojo etapo pateko į stipriųjų ekipų grupę. O galutinėje ekipų rikiuotėje buvo treti.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/ukraine/persha-liga/20222023/championship-round/r71873/ 2022–2023 m. Pirmos lygos sezonas]&lt;/ref&gt; Dėl patekimo į Premjer lygą kovojo su [[FK Inhulec]]. [[2023 m.]] [[birželio 10]] d. rungtynės [[Petrovė]]je baigėsi lygiosiomis (1-1).&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/matches/2023/06/10/ukraine/play-offs-12/inhulets/lnz-cherkasy/4078155/ 2023-06-10 Inhulets 11-1 LNZ Čerkasy]&lt;/ref&gt; Lemiamos rungtynės įvyko [[2023 m.]] [[birželio 14]] d. ir jose Čerkasų komanda rezultatu 2-1 palaužė [[FK Inhulets]].&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/matches/2023/06/14/ukraine/play-offs-12/lnz-cherkasy/inhulets/4078156/ 2023-06-14 LNZ Čerkasy 2-1 Inhulets]&lt;/ref&gt; Bendras dviejų rungtynių rezultatas buvo 3-2 LNZ naudai, tad klubas pateko į Premjer lygą.

2023–2024 m. sezone debiutavo aukščiausioje lygoje.

== Pasiekimai ==
; Pirma lyga (II pakopa)
: [[Vaizdas:Bronze medal icon.svg|15px]] '''Trečia vieta (1):''' 2022–2023 m.

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2021–2022|III|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|II|3|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|I|7|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|I|12|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2025–2026|II||}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:purple;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''LNZ'''
| style=&quot;background:white;color:navy&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''LNZ'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:purple;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK LNZ logo.png|150px]]'''LNZ'''
| style=&quot;background:white;color:navy&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK LNZ logo.png|150px]]'''LNZ'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
 |pattern_la = _pumacupjersey1920w
 |pattern_b  = _pumacupjersey1920w
 |pattern_ra = _pumacupjersey1920w
 |pattern_sh = _pumacupjersey1920w
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _stfc1920t
 |pattern_b  = _stfc1920t
 |pattern_ra = _stfc1920t
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 8400ff
 |socks      = 8400ff
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _pumafinalg21w
 |pattern_b  = _pumafinalg21w
 |pattern_ra = _pumafinalg21w
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _pumagoal23p
 |pattern_b  = _pumagoal23p
 |pattern_ra = _pumagoal23p
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 5F04B4
 |socks      = 5F04B4
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _macronthemiseco23wb
| pattern_b= _macronthemiseco23wb
| pattern_ra= _macronthemiseco23wb
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= FFFFFF
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _macronthemiseco23pw
| pattern_b= _macronthemiseco23pw
| pattern_ra= _macronthemiseco23pw
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 4f2b83
| body= 4f2b83
| rightarm= 4f2b83
| shorts= 4f2b83
| socks= 4f2b83
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://fc-lnz.com/ Oficiali klubo svetainė]
* [https://www.facebook.com/fclnz/ facebook paskyra]
* [https://int.soccerway.com/teams/ukraine/lnz-cherkasy/54858/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.co.uk/lnz-lebedyn/datenfakten/verein/63007 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-lnz-cherkasy/37083/ Globalsportsarchive]

{{DEFAULTSORT:LNZ}}
{{Premjer-Liha}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>l6yonq87nfq2jii0bfavifr9p26q9m9</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819697</id>
      <parentid>7819696</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:47:44Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Nuorodos */</comment>
      <origin>7819697</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5635" sha1="qjimde56x5ew1qzrcii1iphkw1odm2t" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = FK LNZ
| image    = [[Vaizdas:FK LNZ logo.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «ЛНЗ»
| nickname =
| founded  = 2006 m.
| ground   = „Čerkasų Arena“, [[Čerkasai]]
| capacity = 10 321
| chairman = {{vlv|UKR}} Andrijus Poltavecis
| manager  = {{vlv|}} Olegas Dulubas
| league   = '''Premjer lyga (I)'''
| season   = 2024–2025
| position = 12 vieta

| pattern_la1 = _macronthemiseco23wb
| pattern_b1 = _macronthemiseco23wb
| pattern_ra1 = _macronthemiseco23wb
| pattern_sh1 = FFFFFF
| pattern_so1 = _FFFFFF
| leftarm1 = FFFFFF
| body1 = FFFFFF
| rightarm1 = FFFFFF
| shorts1 = FFFFFF
| socks1 = FFFFFF
| pattern_la2 = _macronthemiseco23pw
| pattern_b2 = _macronthemiseco23pw
| pattern_ra2 = _macronthemiseco23pw
| pattern_sh2 = 
| pattern_so2 = 
| leftarm2 = 4f2b83
| body2 = 4f2b83
| rightarm2 = 4f2b83
| shorts2 = 4f2b83
| socks2 = 4f2b83
}}

'''FK LNZ''' ({{uk|Футбольний клуб «ЛНЗ»}}) – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Čerkasai|Čerkasų]].

== Istorija ==
Klubo ištakos siekia 2006 m., kai [[Špola|Špoloje]] įkurtas futbolo klubas. Kitados rungtyniavo mėgėjų lygose. 

2013 m. persikėlė į [[Lebedynas|Lebedyną]].[[2020 m.]] įgijo profesionalaus futbolo klubo statusą. 

2021 m. persikėlė į [[Čerkasai|Čerkasus]]. 2021–2022 m. sezonas buvo nutrauktas dėl karo veiksmų. Tuo metu „A“ grupėje buvo trečioje vietoje.

2022–2023 m. sezone pateko į Pirmą lygą. Po pirmojo etapo pateko į stipriųjų ekipų grupę. O galutinėje ekipų rikiuotėje buvo treti.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/ukraine/persha-liga/20222023/championship-round/r71873/ 2022–2023 m. Pirmos lygos sezonas]&lt;/ref&gt; Dėl patekimo į Premjer lygą kovojo su [[FK Inhulec]]. [[2023 m.]] [[birželio 10]] d. rungtynės [[Petrovė]]je baigėsi lygiosiomis (1-1).&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/matches/2023/06/10/ukraine/play-offs-12/inhulets/lnz-cherkasy/4078155/ 2023-06-10 Inhulets 11-1 LNZ Čerkasy]&lt;/ref&gt; Lemiamos rungtynės įvyko [[2023 m.]] [[birželio 14]] d. ir jose Čerkasų komanda rezultatu 2-1 palaužė [[FK Inhulets]].&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/matches/2023/06/14/ukraine/play-offs-12/lnz-cherkasy/inhulets/4078156/ 2023-06-14 LNZ Čerkasy 2-1 Inhulets]&lt;/ref&gt; Bendras dviejų rungtynių rezultatas buvo 3-2 LNZ naudai, tad klubas pateko į Premjer lygą.

2023–2024 m. sezone debiutavo aukščiausioje lygoje.

== Pasiekimai ==
; Pirma lyga (II pakopa)
: [[Vaizdas:Bronze medal icon.svg|15px]] '''Trečia vieta (1):''' 2022–2023 m.

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2021–2022|III|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|II|3|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|I|7|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|I|12|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2025–2026|II||}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:purple;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''LNZ'''
| style=&quot;background:white;color:navy&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''LNZ'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:purple;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK LNZ logo.png|150px]]'''LNZ'''
| style=&quot;background:white;color:navy&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK LNZ logo.png|150px]]'''LNZ'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
 |pattern_la = _pumacupjersey1920w
 |pattern_b  = _pumacupjersey1920w
 |pattern_ra = _pumacupjersey1920w
 |pattern_sh = _pumacupjersey1920w
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _stfc1920t
 |pattern_b  = _stfc1920t
 |pattern_ra = _stfc1920t
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 8400ff
 |socks      = 8400ff
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _pumafinalg21w
 |pattern_b  = _pumafinalg21w
 |pattern_ra = _pumafinalg21w
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _pumagoal23p
 |pattern_b  = _pumagoal23p
 |pattern_ra = _pumagoal23p
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 5F04B4
 |socks      = 5F04B4
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _macronthemiseco23wb
| pattern_b= _macronthemiseco23wb
| pattern_ra= _macronthemiseco23wb
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= FFFFFF
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _macronthemiseco23pw
| pattern_b= _macronthemiseco23pw
| pattern_ra= _macronthemiseco23pw
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 4f2b83
| body= 4f2b83
| rightarm= 4f2b83
| shorts= 4f2b83
| socks= 4f2b83
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://fc-lnz.com/ Oficiali klubo svetainė]
* [https://www.facebook.com/fclnz/ facebook paskyra]
* [https://www.soccerway.com/team/lnz-cherkasy/2m6zvQp5/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.co.uk/lnz-lebedyn/datenfakten/verein/63007 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-lnz-cherkasy/37083/ Globalsportsarchive]

{{DEFAULTSORT:LNZ}}
{{Premjer-Liha}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>qjimde56x5ew1qzrcii1iphkw1odm2t</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FK Chust</title>
    <ns>0</ns>
    <id>636101</id>
    <revision>
      <id>7819613</id>
      <parentid>7636818</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:24:36Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819613</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5095" sha1="9bqvlv7x9us9fm1n4hbdlm8zval398w" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = FK Chust
| image    = [[Vaizdas:FK Chust logo.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Хуст»
| nickname =
| founded  = 2019 m.
| ground   = „Karpatų“ stadionas, [[Chustas]]
| capacity = 5 200
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 

| pattern_la1   = _jomaessential2wb
| pattern_b1    = _jomaessential2wb
| pattern_ra1   = _jomaessential2wb
| leftarm1      = FFFFFF
| body1         = FFFFFF
| rightarm1     = FFFFFF
| shorts1       = FFFFFF
| socks1        = FFFFFF

|pattern_la2   = _jomaessential2ba
|pattern_b2    = _jomaessential2ba
|pattern_ra2   = _jomaessential2ba
|pattern_sh2   = 
|pattern_so2   = 
|leftarm2      = 000000
|body2         = 000000
|rightarm2     = 000000
|shorts2       = 000000
|socks2        = 000000
}}

'''FK Chust''' ({{uk|Футбольний спортивний клуб «Хуст»}}) – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Chustas|Chusto]].

== Istorija ==
[[2019 m.]] įkurtas futbolo klubas. Kitados rungtyniavo mėgėjų lygose. Netrukus pradėjo siekti perkėlimo į Antrą lygą.

2022–2023 m. sezone rungtyniavo Antroje lygoje ir užėmė antrą vietą. Dėl patekimo į Pirmą lygą kovojo pereinamosiose rungtynėse. Jų varžovais tapo [[FSK Mariupol']]. [[2023 m.]] [[birželio 3]] d. [[Chustas|Chusto mieste]] rungtynės baigėsi lygiosiomis (1-1),&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/matches/2023/06/03/ukraine/play-offs-23/khust-city/yarud-mariupol/4076189/ 2023-06-23 Chustas 1-1 Mariupolis]&lt;/ref&gt; o namų rungtynėse, įvykusiose [[2023 m.]] [[birželio 9]] d., rezultatu 1-0 nugalėjo [[Chustas|Chusto miesto]] atstovai, kurie pateko į Pirmą lygą.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/matches/2023/06/09/ukraine/play-offs-23/yarud-mariupol/khust-city/4076190/ 2023-06-09 Mariupolis 0-1 Chustas]&lt;/ref&gt; [[FSK Mariupol'|„Mariupolio“ ekipa]] prarado vietą Pirmoje lygoje.

== Pasiekimai ==
; Antra lyga (III pakopa)
: [[Vaizdas:Silver medal icon.svg|15px]] '''Antroji vieta (1):''' 2022–2023 m.

== Sezonai ==
=== Ukrainos varžybos ===
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2021–2022|III|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|III|2|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|II|16|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|II|X|1/64 f.}}
|}

== Spalvinė gama ==
* Klubo spalvos – balta ir juoda.
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:White;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''CHUST'''
| style=&quot;background:black;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''CHUST'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:White;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''[[Vaizdas:FK Chust logo.png|150px]]&lt;br /&gt;FK CHUST'''
| style=&quot;background:black;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''[[Vaizdas:FK Chust logo.png|150px]]&lt;br /&gt;FK CHUST'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
 |pattern_la = _jomacrew19dmy
 |pattern_b  = _jomacrew19dmy
 |pattern_ra = _jomacrew19dmy
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _jomacrew19bw
 |pattern_b  = _jomacrew19bw
 |pattern_ra = _jomacrew19bw
 |pattern_sh = _white_stripes
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 000000
 |socks      = 000000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _jomaessential2wb
| pattern_b= _jomaessential2wb
| pattern_ra= _jomaessential2wb
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= FFFFFF
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _jomaessential2ba
| pattern_b= _jomaessential2ba
| pattern_ra= _jomaessential2ba
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 000000
| body= 000000
| rightarm= 000000
| shorts= 000000
| socks= 000000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _jomacampus3w
 |pattern_b  = _jomacampus3w
 |pattern_ra = _jomacampus3w
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _jomacampus3b
 |pattern_b  = _jomacampus3b
 |pattern_ra = _jomacampus3b
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 000000
 |socks      = 000000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://www.facebook.com/football.khust/ facebook paskyra]
* [https://int.soccerway.com/teams/ukraine/khust-city/60137/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/fk-khust-city/startseite/verein/101634 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-khust/56390/ Globalsportsarchive]

{{DEFAULTSORT:Chust}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>9bqvlv7x9us9fm1n4hbdlm8zval398w</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819614</id>
      <parentid>7819613</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:24:45Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819614</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5091" sha1="aqaahzdxdhg47b6oplc840nnkptagl5" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = FK Chust
| image    = [[Vaizdas:FK Chust logo.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Хуст»
| nickname =
| founded  = 2019 m.
| ground   = „Karpatų“ stadionas, [[Chustas]]
| capacity = 5 200
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 

| pattern_la1   = _jomaessential2wb
| pattern_b1    = _jomaessential2wb
| pattern_ra1   = _jomaessential2wb
| leftarm1      = FFFFFF
| body1         = FFFFFF
| rightarm1     = FFFFFF
| shorts1       = FFFFFF
| socks1        = FFFFFF

|pattern_la2   = _jomaessential2ba
|pattern_b2    = _jomaessential2ba
|pattern_ra2   = _jomaessential2ba
|pattern_sh2   = 
|pattern_so2   = 
|leftarm2      = 000000
|body2         = 000000
|rightarm2     = 000000
|shorts2       = 000000
|socks2        = 000000
}}

'''FK Chust''' ({{uk|Футбольний спортивний клуб «Хуст»}}) – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Chustas|Chusto]].

== Istorija ==
2019 m. įkurtas futbolo klubas. Kitados rungtyniavo mėgėjų lygose. Netrukus pradėjo siekti perkėlimo į Antrą lygą.

2022–2023 m. sezone rungtyniavo Antroje lygoje ir užėmė antrą vietą. Dėl patekimo į Pirmą lygą kovojo pereinamosiose rungtynėse. Jų varžovais tapo [[FSK Mariupol']]. [[2023 m.]] [[birželio 3]] d. [[Chustas|Chusto mieste]] rungtynės baigėsi lygiosiomis (1-1),&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/matches/2023/06/03/ukraine/play-offs-23/khust-city/yarud-mariupol/4076189/ 2023-06-23 Chustas 1-1 Mariupolis]&lt;/ref&gt; o namų rungtynėse, įvykusiose [[2023 m.]] [[birželio 9]] d., rezultatu 1-0 nugalėjo [[Chustas|Chusto miesto]] atstovai, kurie pateko į Pirmą lygą.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/matches/2023/06/09/ukraine/play-offs-23/yarud-mariupol/khust-city/4076190/ 2023-06-09 Mariupolis 0-1 Chustas]&lt;/ref&gt; [[FSK Mariupol'|„Mariupolio“ ekipa]] prarado vietą Pirmoje lygoje.

== Pasiekimai ==
; Antra lyga (III pakopa)
: [[Vaizdas:Silver medal icon.svg|15px]] '''Antroji vieta (1):''' 2022–2023 m.

== Sezonai ==
=== Ukrainos varžybos ===
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2021–2022|III|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|III|2|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|II|16|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|II|X|1/64 f.}}
|}

== Spalvinė gama ==
* Klubo spalvos – balta ir juoda.
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:White;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''CHUST'''
| style=&quot;background:black;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''CHUST'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:White;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''[[Vaizdas:FK Chust logo.png|150px]]&lt;br /&gt;FK CHUST'''
| style=&quot;background:black;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''[[Vaizdas:FK Chust logo.png|150px]]&lt;br /&gt;FK CHUST'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
 |pattern_la = _jomacrew19dmy
 |pattern_b  = _jomacrew19dmy
 |pattern_ra = _jomacrew19dmy
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _jomacrew19bw
 |pattern_b  = _jomacrew19bw
 |pattern_ra = _jomacrew19bw
 |pattern_sh = _white_stripes
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 000000
 |socks      = 000000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _jomaessential2wb
| pattern_b= _jomaessential2wb
| pattern_ra= _jomaessential2wb
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= FFFFFF
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _jomaessential2ba
| pattern_b= _jomaessential2ba
| pattern_ra= _jomaessential2ba
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 000000
| body= 000000
| rightarm= 000000
| shorts= 000000
| socks= 000000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _jomacampus3w
 |pattern_b  = _jomacampus3w
 |pattern_ra = _jomacampus3w
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _jomacampus3b
 |pattern_b  = _jomacampus3b
 |pattern_ra = _jomacampus3b
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 000000
 |socks      = 000000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://www.facebook.com/football.khust/ facebook paskyra]
* [https://int.soccerway.com/teams/ukraine/khust-city/60137/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/fk-khust-city/startseite/verein/101634 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-khust/56390/ Globalsportsarchive]

{{DEFAULTSORT:Chust}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>aqaahzdxdhg47b6oplc840nnkptagl5</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819615</id>
      <parentid>7819614</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:25:05Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Nuorodos */</comment>
      <origin>7819615</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5080" sha1="5vesfk2p9kt2s3fdjps3ppdl5anjtc9" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = FK Chust
| image    = [[Vaizdas:FK Chust logo.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Хуст»
| nickname =
| founded  = 2019 m.
| ground   = „Karpatų“ stadionas, [[Chustas]]
| capacity = 5 200
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 

| pattern_la1   = _jomaessential2wb
| pattern_b1    = _jomaessential2wb
| pattern_ra1   = _jomaessential2wb
| leftarm1      = FFFFFF
| body1         = FFFFFF
| rightarm1     = FFFFFF
| shorts1       = FFFFFF
| socks1        = FFFFFF

|pattern_la2   = _jomaessential2ba
|pattern_b2    = _jomaessential2ba
|pattern_ra2   = _jomaessential2ba
|pattern_sh2   = 
|pattern_so2   = 
|leftarm2      = 000000
|body2         = 000000
|rightarm2     = 000000
|shorts2       = 000000
|socks2        = 000000
}}

'''FK Chust''' ({{uk|Футбольний спортивний клуб «Хуст»}}) – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Chustas|Chusto]].

== Istorija ==
2019 m. įkurtas futbolo klubas. Kitados rungtyniavo mėgėjų lygose. Netrukus pradėjo siekti perkėlimo į Antrą lygą.

2022–2023 m. sezone rungtyniavo Antroje lygoje ir užėmė antrą vietą. Dėl patekimo į Pirmą lygą kovojo pereinamosiose rungtynėse. Jų varžovais tapo [[FSK Mariupol']]. [[2023 m.]] [[birželio 3]] d. [[Chustas|Chusto mieste]] rungtynės baigėsi lygiosiomis (1-1),&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/matches/2023/06/03/ukraine/play-offs-23/khust-city/yarud-mariupol/4076189/ 2023-06-23 Chustas 1-1 Mariupolis]&lt;/ref&gt; o namų rungtynėse, įvykusiose [[2023 m.]] [[birželio 9]] d., rezultatu 1-0 nugalėjo [[Chustas|Chusto miesto]] atstovai, kurie pateko į Pirmą lygą.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/matches/2023/06/09/ukraine/play-offs-23/yarud-mariupol/khust-city/4076190/ 2023-06-09 Mariupolis 0-1 Chustas]&lt;/ref&gt; [[FSK Mariupol'|„Mariupolio“ ekipa]] prarado vietą Pirmoje lygoje.

== Pasiekimai ==
; Antra lyga (III pakopa)
: [[Vaizdas:Silver medal icon.svg|15px]] '''Antroji vieta (1):''' 2022–2023 m.

== Sezonai ==
=== Ukrainos varžybos ===
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2021–2022|III|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|III|2|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|II|16|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|II|X|1/64 f.}}
|}

== Spalvinė gama ==
* Klubo spalvos – balta ir juoda.
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:White;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''CHUST'''
| style=&quot;background:black;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''CHUST'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:White;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''[[Vaizdas:FK Chust logo.png|150px]]&lt;br /&gt;FK CHUST'''
| style=&quot;background:black;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''[[Vaizdas:FK Chust logo.png|150px]]&lt;br /&gt;FK CHUST'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
 |pattern_la = _jomacrew19dmy
 |pattern_b  = _jomacrew19dmy
 |pattern_ra = _jomacrew19dmy
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _jomacrew19bw
 |pattern_b  = _jomacrew19bw
 |pattern_ra = _jomacrew19bw
 |pattern_sh = _white_stripes
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 000000
 |socks      = 000000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _jomaessential2wb
| pattern_b= _jomaessential2wb
| pattern_ra= _jomaessential2wb
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= FFFFFF
| socks= FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _jomaessential2ba
| pattern_b= _jomaessential2ba
| pattern_ra= _jomaessential2ba
| pattern_sh= 
| pattern_so= 
| leftarm= 000000
| body= 000000
| rightarm= 000000
| shorts= 000000
| socks= 000000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _jomacampus3w
 |pattern_b  = _jomacampus3w
 |pattern_ra = _jomacampus3w
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _jomacampus3b
 |pattern_b  = _jomacampus3b
 |pattern_ra = _jomacampus3b
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 000000
 |socks      = 000000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://www.facebook.com/football.khust/ facebook paskyra]
* [https://www.soccerway.com/team/khust/AThUCsNh/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/fk-khust-city/startseite/verein/101634 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-khust/56390/ Globalsportsarchive]

{{DEFAULTSORT:Chust}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>5vesfk2p9kt2s3fdjps3ppdl5anjtc9</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FK Nyva Buzova</title>
    <ns>0</ns>
    <id>636188</id>
    <revision>
      <id>7819733</id>
      <parentid>7636866</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:03:36Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819733</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5278" sha1="nbcupml0q9t34jxnh28yrx14sdxu9ra" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Nyva 
| image    = [[Vaizdas:FK Nyva Buzova logo.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Нива»
| nickname =
| founded  = 2017 m.
| ground   = „Buzova Arena“ stadionas, [[Buzova]]
| capacity = 253
| chairman = 
| manager  = 
| league   = '''Pirma lyga (II)'''
| season   = 
| position = vieta

 |pattern_la1 = _jomasupernova19rw
 |pattern_b1  = _jomasupernova19rw
 |pattern_ra1 = _jomasupernova19rw
 |pattern_sh1 = 
 |pattern_so1 = 
 |leftarm1    = FFFFFF
 |body1       = FFFFFF
 |rightarm1   = FFFFFF
 |shorts1     = FF0000
 |socks1      = FF0000

 |pattern_la2 = _jomasupernova19by
 |pattern_b2  = _jomasupernova19by
 |pattern_ra2 = _jomasupernova19by
 |pattern_sh2 = 
 |pattern_so2 = 
 |leftarm2    = FFFFFF
 |body2       = FFFFFF
 |rightarm2   = FFFFFF
 |shorts2     = 000000
 |socks2      = 000000

 |pattern_la3 = _jomasupernova19wn
 |pattern_b3  = _jomasupernova19wn
 |pattern_ra3 = _jomasupernova19wn
 |pattern_sh3 = 
 |pattern_so3 = 
 |leftarm3    = FFFFFF
 |body3       = FFFFFF
 |rightarm3   = FFFFFF
 |shorts3     = FFFFFF
 |socks3      = FFFFFF
}}

'''FK Nyva''' ({{uk|Футбольний клуб «Нива»}}) – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Buzova|Buzovos]].

== Istorija ==
1980–2009 m. gyvavo orginalusis „Nyva“ klubas. 2009 m. buvo likviduotas.
=== Naujadaro įkūrimas ===
[[Vaizdas:Нива Бузова, 2020.jpg|thumb|right|320px|2020 m. ekipa]]
[[Vaizdas:Nyva FC, 2021.jpg|thumb|right|320px|2021 m. ekipa]]
[[2017 m.]] sukurtas naujasis klubas. Nuo 2017–2018 m. sezono rungtyniavo mėgėjų lygoje. 

2021–2022 m. sezone čempionatas buvo nutrauktas dėl karo veiksmų.

2022–2023 m. sezone tapo Antros lygos nugalėtojais.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/ukraine/persha-liga/20222023/championship-round/r71873/ 2022–2023 m. Pirmos lygos sezonas]&lt;/ref&gt;

== Pasiekimai ==
; Antra lyga (III)
: [[Vaizdas:Gold medal icon.svg|15px]] '''Nugalėtojai (1):''' 2022–2023 m.

; Mėgėjų lyga (IV)
: [[Vaizdas:Gold medal icon.svg|15px]] '''Nugalėtojai (1):''' 2021–2022 m.

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2021–2022|III|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|III|1|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|II|6|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|II||}}
|}

== Galerija ==
&lt;gallery mode=&quot;nolines&quot; widths=&quot;250&quot;&gt;
Арена Бузова, матч.jpg
Арена Бузова, фани.jpg
Фан рух, ФК Нива.jpg
&lt;/gallery&gt;

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Black;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''FK Nyva Buzova'''
| style=&quot;background:red;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''FK Nyva Buzova'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:white;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Nyva Buzova logo.png|150px]]'''FK Nyva Buzova'''
| style=&quot;background:red;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Nyva Buzova logo.png|150px]]'''FK Nyva Buzova'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia raudona apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
 |pattern_la = _jomasupernova19rw
 |pattern_b  = _jomasupernova19rw
 |pattern_ra = _jomasupernova19rw
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FF0000
 |socks      = FF0000
 |title      = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _jomasupernova19by
 |pattern_b  = _jomasupernova19by
 |pattern_ra = _jomasupernova19by
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 000000
 |socks      = 000000
 |title      = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _jomasupernova19wn
 |pattern_b  = _jomasupernova19wn
 |pattern_ra = _jomasupernova19wn
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
 |title      = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _nikechallenge3r
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = _nikewhite
 |pattern_so = _nikewhite
 |leftarm    = FF0000
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FF0000
 |shorts     = FF0000
 |socks      = FF0000
 |title      = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _nikechallenge3w
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = _nikeblack
 |pattern_so = _nikeblack
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
 |title      = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _nikechallenge3b
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = _nikewhite
 |pattern_so = _nikewhite
 |leftarm    = 000000
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = 000000
 |shorts     = 000000
 |socks      = 000000
 |title      = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://www.facebook.com/nyvabuzova facebook paskyra]
* [https://int.soccerway.com/teams/ukraine/fc-karpaty-lviv/2267/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/nyva-buzova/kader/verein/87883/ Transfermarkt]

{{DEFAULTSORT:Nyva Buzova}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>nbcupml0q9t34jxnh28yrx14sdxu9ra</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819734</id>
      <parentid>7819733</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:03:53Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819734</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5252" sha1="bwiqrxwr6zmbpjf3ahbqge0p83c8fib" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Nyva 
| image    = [[Vaizdas:FK Nyva Buzova logo.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Нива»
| nickname =
| founded  = 2017 m.
| ground   = „Buzova Arena“ stadionas, [[Buzova]]
| capacity = 253
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 

 |pattern_la1 = _jomasupernova19rw
 |pattern_b1  = _jomasupernova19rw
 |pattern_ra1 = _jomasupernova19rw
 |pattern_sh1 = 
 |pattern_so1 = 
 |leftarm1    = FFFFFF
 |body1       = FFFFFF
 |rightarm1   = FFFFFF
 |shorts1     = FF0000
 |socks1      = FF0000

 |pattern_la2 = _jomasupernova19by
 |pattern_b2  = _jomasupernova19by
 |pattern_ra2 = _jomasupernova19by
 |pattern_sh2 = 
 |pattern_so2 = 
 |leftarm2    = FFFFFF
 |body2       = FFFFFF
 |rightarm2   = FFFFFF
 |shorts2     = 000000
 |socks2      = 000000

 |pattern_la3 = _jomasupernova19wn
 |pattern_b3  = _jomasupernova19wn
 |pattern_ra3 = _jomasupernova19wn
 |pattern_sh3 = 
 |pattern_so3 = 
 |leftarm3    = FFFFFF
 |body3       = FFFFFF
 |rightarm3   = FFFFFF
 |shorts3     = FFFFFF
 |socks3      = FFFFFF
}}

'''FK Nyva''' ({{uk|Футбольний клуб «Нива»}}) – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Buzova|Buzovos]].

== Istorija ==
1980–2009 m. gyvavo orginalusis „Nyva“ klubas. 2009 m. buvo likviduotas.
=== Naujadaro įkūrimas ===
[[Vaizdas:Нива Бузова, 2020.jpg|thumb|right|320px|2020 m. ekipa]]
[[Vaizdas:Nyva FC, 2021.jpg|thumb|right|320px|2021 m. ekipa]]
[[2017 m.]] sukurtas naujasis klubas. Nuo 2017–2018 m. sezono rungtyniavo mėgėjų lygoje. 

2021–2022 m. sezone čempionatas buvo nutrauktas dėl karo veiksmų.

2022–2023 m. sezone tapo Antros lygos nugalėtojais.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/ukraine/persha-liga/20222023/championship-round/r71873/ 2022–2023 m. Pirmos lygos sezonas]&lt;/ref&gt;

== Pasiekimai ==
; Antra lyga (III)
: [[Vaizdas:Gold medal icon.svg|15px]] '''Nugalėtojai (1):''' 2022–2023 m.

; Mėgėjų lyga (IV)
: [[Vaizdas:Gold medal icon.svg|15px]] '''Nugalėtojai (1):''' 2021–2022 m.

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2021–2022|III|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|III|1|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|II|6|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|II||}}
|}

== Galerija ==
&lt;gallery mode=&quot;nolines&quot; widths=&quot;250&quot;&gt;
Арена Бузова, матч.jpg
Арена Бузова, фани.jpg
Фан рух, ФК Нива.jpg
&lt;/gallery&gt;

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Black;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''FK Nyva Buzova'''
| style=&quot;background:red;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''FK Nyva Buzova'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:white;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Nyva Buzova logo.png|150px]]'''FK Nyva Buzova'''
| style=&quot;background:red;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Nyva Buzova logo.png|150px]]'''FK Nyva Buzova'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia raudona apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
 |pattern_la = _jomasupernova19rw
 |pattern_b  = _jomasupernova19rw
 |pattern_ra = _jomasupernova19rw
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FF0000
 |socks      = FF0000
 |title      = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _jomasupernova19by
 |pattern_b  = _jomasupernova19by
 |pattern_ra = _jomasupernova19by
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 000000
 |socks      = 000000
 |title      = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _jomasupernova19wn
 |pattern_b  = _jomasupernova19wn
 |pattern_ra = _jomasupernova19wn
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
 |title      = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _nikechallenge3r
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = _nikewhite
 |pattern_so = _nikewhite
 |leftarm    = FF0000
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FF0000
 |shorts     = FF0000
 |socks      = FF0000
 |title      = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _nikechallenge3w
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = _nikeblack
 |pattern_so = _nikeblack
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
 |title      = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _nikechallenge3b
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = _nikewhite
 |pattern_so = _nikewhite
 |leftarm    = 000000
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = 000000
 |shorts     = 000000
 |socks      = 000000
 |title      = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://www.facebook.com/nyvabuzova facebook paskyra]
* [https://int.soccerway.com/teams/ukraine/fc-karpaty-lviv/2267/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/nyva-buzova/kader/verein/87883/ Transfermarkt]

{{DEFAULTSORT:Nyva Buzova}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>bwiqrxwr6zmbpjf3ahbqge0p83c8fib</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819735</id>
      <parentid>7819734</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:04:04Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Sezonai */</comment>
      <origin>7819735</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5258" sha1="cdxe4phyj1nbe79sssol36reutekjr7" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Nyva 
| image    = [[Vaizdas:FK Nyva Buzova logo.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Нива»
| nickname =
| founded  = 2017 m.
| ground   = „Buzova Arena“ stadionas, [[Buzova]]
| capacity = 253
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 

 |pattern_la1 = _jomasupernova19rw
 |pattern_b1  = _jomasupernova19rw
 |pattern_ra1 = _jomasupernova19rw
 |pattern_sh1 = 
 |pattern_so1 = 
 |leftarm1    = FFFFFF
 |body1       = FFFFFF
 |rightarm1   = FFFFFF
 |shorts1     = FF0000
 |socks1      = FF0000

 |pattern_la2 = _jomasupernova19by
 |pattern_b2  = _jomasupernova19by
 |pattern_ra2 = _jomasupernova19by
 |pattern_sh2 = 
 |pattern_so2 = 
 |leftarm2    = FFFFFF
 |body2       = FFFFFF
 |rightarm2   = FFFFFF
 |shorts2     = 000000
 |socks2      = 000000

 |pattern_la3 = _jomasupernova19wn
 |pattern_b3  = _jomasupernova19wn
 |pattern_ra3 = _jomasupernova19wn
 |pattern_sh3 = 
 |pattern_so3 = 
 |leftarm3    = FFFFFF
 |body3       = FFFFFF
 |rightarm3   = FFFFFF
 |shorts3     = FFFFFF
 |socks3      = FFFFFF
}}

'''FK Nyva''' ({{uk|Футбольний клуб «Нива»}}) – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Buzova|Buzovos]].

== Istorija ==
1980–2009 m. gyvavo orginalusis „Nyva“ klubas. 2009 m. buvo likviduotas.
=== Naujadaro įkūrimas ===
[[Vaizdas:Нива Бузова, 2020.jpg|thumb|right|320px|2020 m. ekipa]]
[[Vaizdas:Nyva FC, 2021.jpg|thumb|right|320px|2021 m. ekipa]]
[[2017 m.]] sukurtas naujasis klubas. Nuo 2017–2018 m. sezono rungtyniavo mėgėjų lygoje. 

2021–2022 m. sezone čempionatas buvo nutrauktas dėl karo veiksmų.

2022–2023 m. sezone tapo Antros lygos nugalėtojais.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/ukraine/persha-liga/20222023/championship-round/r71873/ 2022–2023 m. Pirmos lygos sezonas]&lt;/ref&gt;

== Pasiekimai ==
; Antra lyga (III)
: [[Vaizdas:Gold medal icon.svg|15px]] '''Nugalėtojai (1):''' 2022–2023 m.

; Mėgėjų lyga (IV)
: [[Vaizdas:Gold medal icon.svg|15px]] '''Nugalėtojai (1):''' 2021–2022 m.

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2021–2022|III|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|III|1|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|II|6|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|II|–|–}}
|}

== Galerija ==
&lt;gallery mode=&quot;nolines&quot; widths=&quot;250&quot;&gt;
Арена Бузова, матч.jpg
Арена Бузова, фани.jpg
Фан рух, ФК Нива.jpg
&lt;/gallery&gt;

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Black;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''FK Nyva Buzova'''
| style=&quot;background:red;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''FK Nyva Buzova'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:white;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Nyva Buzova logo.png|150px]]'''FK Nyva Buzova'''
| style=&quot;background:red;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Nyva Buzova logo.png|150px]]'''FK Nyva Buzova'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia raudona apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
 |pattern_la = _jomasupernova19rw
 |pattern_b  = _jomasupernova19rw
 |pattern_ra = _jomasupernova19rw
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FF0000
 |socks      = FF0000
 |title      = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _jomasupernova19by
 |pattern_b  = _jomasupernova19by
 |pattern_ra = _jomasupernova19by
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 000000
 |socks      = 000000
 |title      = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _jomasupernova19wn
 |pattern_b  = _jomasupernova19wn
 |pattern_ra = _jomasupernova19wn
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
 |title      = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _nikechallenge3r
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = _nikewhite
 |pattern_so = _nikewhite
 |leftarm    = FF0000
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FF0000
 |shorts     = FF0000
 |socks      = FF0000
 |title      = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _nikechallenge3w
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = _nikeblack
 |pattern_so = _nikeblack
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
 |title      = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _nikechallenge3b
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = _nikewhite
 |pattern_so = _nikewhite
 |leftarm    = 000000
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = 000000
 |shorts     = 000000
 |socks      = 000000
 |title      = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://www.facebook.com/nyvabuzova facebook paskyra]
* [https://int.soccerway.com/teams/ukraine/fc-karpaty-lviv/2267/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/nyva-buzova/kader/verein/87883/ Transfermarkt]

{{DEFAULTSORT:Nyva Buzova}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>cdxe4phyj1nbe79sssol36reutekjr7</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819736</id>
      <parentid>7819735</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:04:18Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Nuorodos */</comment>
      <origin>7819736</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5182" sha1="f6saxo7n97qas7fsx4c8cmelt2b1bc1" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Nyva 
| image    = [[Vaizdas:FK Nyva Buzova logo.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Нива»
| nickname =
| founded  = 2017 m.
| ground   = „Buzova Arena“ stadionas, [[Buzova]]
| capacity = 253
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 

 |pattern_la1 = _jomasupernova19rw
 |pattern_b1  = _jomasupernova19rw
 |pattern_ra1 = _jomasupernova19rw
 |pattern_sh1 = 
 |pattern_so1 = 
 |leftarm1    = FFFFFF
 |body1       = FFFFFF
 |rightarm1   = FFFFFF
 |shorts1     = FF0000
 |socks1      = FF0000

 |pattern_la2 = _jomasupernova19by
 |pattern_b2  = _jomasupernova19by
 |pattern_ra2 = _jomasupernova19by
 |pattern_sh2 = 
 |pattern_so2 = 
 |leftarm2    = FFFFFF
 |body2       = FFFFFF
 |rightarm2   = FFFFFF
 |shorts2     = 000000
 |socks2      = 000000

 |pattern_la3 = _jomasupernova19wn
 |pattern_b3  = _jomasupernova19wn
 |pattern_ra3 = _jomasupernova19wn
 |pattern_sh3 = 
 |pattern_so3 = 
 |leftarm3    = FFFFFF
 |body3       = FFFFFF
 |rightarm3   = FFFFFF
 |shorts3     = FFFFFF
 |socks3      = FFFFFF
}}

'''FK Nyva''' ({{uk|Футбольний клуб «Нива»}}) – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Buzova|Buzovos]].

== Istorija ==
1980–2009 m. gyvavo orginalusis „Nyva“ klubas. 2009 m. buvo likviduotas.
=== Naujadaro įkūrimas ===
[[Vaizdas:Нива Бузова, 2020.jpg|thumb|right|320px|2020 m. ekipa]]
[[Vaizdas:Nyva FC, 2021.jpg|thumb|right|320px|2021 m. ekipa]]
[[2017 m.]] sukurtas naujasis klubas. Nuo 2017–2018 m. sezono rungtyniavo mėgėjų lygoje. 

2021–2022 m. sezone čempionatas buvo nutrauktas dėl karo veiksmų.

2022–2023 m. sezone tapo Antros lygos nugalėtojais.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/ukraine/persha-liga/20222023/championship-round/r71873/ 2022–2023 m. Pirmos lygos sezonas]&lt;/ref&gt;

== Pasiekimai ==
; Antra lyga (III)
: [[Vaizdas:Gold medal icon.svg|15px]] '''Nugalėtojai (1):''' 2022–2023 m.

; Mėgėjų lyga (IV)
: [[Vaizdas:Gold medal icon.svg|15px]] '''Nugalėtojai (1):''' 2021–2022 m.

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2021–2022|III|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|III|1|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|II|6|1/64 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|II|–|–}}
|}

== Galerija ==
&lt;gallery mode=&quot;nolines&quot; widths=&quot;250&quot;&gt;
Арена Бузова, матч.jpg
Арена Бузова, фани.jpg
Фан рух, ФК Нива.jpg
&lt;/gallery&gt;

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Black;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''FK Nyva Buzova'''
| style=&quot;background:red;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''FK Nyva Buzova'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:white;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Nyva Buzova logo.png|150px]]'''FK Nyva Buzova'''
| style=&quot;background:red;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Nyva Buzova logo.png|150px]]'''FK Nyva Buzova'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia raudona apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
 |pattern_la = _jomasupernova19rw
 |pattern_b  = _jomasupernova19rw
 |pattern_ra = _jomasupernova19rw
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FF0000
 |socks      = FF0000
 |title      = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _jomasupernova19by
 |pattern_b  = _jomasupernova19by
 |pattern_ra = _jomasupernova19by
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 000000
 |socks      = 000000
 |title      = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _jomasupernova19wn
 |pattern_b  = _jomasupernova19wn
 |pattern_ra = _jomasupernova19wn
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
 |title      = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _nikechallenge3r
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = _nikewhite
 |pattern_so = _nikewhite
 |leftarm    = FF0000
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FF0000
 |shorts     = FF0000
 |socks      = FF0000
 |title      = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _nikechallenge3w
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = _nikeblack
 |pattern_so = _nikeblack
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
 |title      = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _nikechallenge3b
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = _nikewhite
 |pattern_so = _nikewhite
 |leftarm    = 000000
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = 000000
 |shorts     = 000000
 |socks      = 000000
 |title      = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://www.facebook.com/nyvabuzova facebook paskyra]
* [https://www.transfermarkt.com/nyva-buzova/kader/verein/87883/ Transfermarkt]

{{DEFAULTSORT:Nyva Buzova}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>f6saxo7n97qas7fsx4c8cmelt2b1bc1</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Benekainių apylinkė</title>
    <ns>0</ns>
    <id>636882</id>
    <revision>
      <id>7819890</id>
      <parentid>6998630</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T17:57:36Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>InternetArchiveBot</username>
        <id>150094</id>
      </contributor>
      <comment>Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5</comment>
      <origin>7819890</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3592" sha1="23zjsa26ki49qr7opqhsozfsxuflswp" xml:space="preserve">{{Administracinis vienetas
| pavadinimas = Benekainių kaimiškoji apylinkė
| origpavadin = ''Беняконскі сельсавет''
| herbas = 
| vėliava = 
| žemėlapis =  
| plotis = 200
| UTC= |UTCv= 
| valstybė = Baltarusija
| valstRegionoVardas = Sritis | valstRegionas = Gardino sritis
| valstRegiono2lygioVardas =Rajonas | valstRegionas2lygio = Varanavo rajonas
| admCentras =Benekainys
| admVienetoVardas = Gyvenviečių skaičius | admVienetoKiekis = 30
| įkurtas = 
| vadovotitulas = |vadovas = 
| gyventojumetai =  2019|gyventoju = 2319 |gyventojuRef = &lt;ref&gt;{{Blr-Gard}}&lt;/ref&gt;
| plotas =    
| tinklalapis  = 
| vikiteka = 
}}
'''Benekainių kaimiškoji apylinkė''' ({{be|Беняконскі сельсавет}}) – apylinkė [[Gudija|Gudijoje]], [[Varanavo rajonas|Varanavo rajone]], Lietuvos pasienyje. Centras – [[Benekainys]].

Sudaryta 1940 m. [[Baranovičių apskritis|Baranovičių apskrityje]], [[Varanavo rajonas|Varanavo rajone]]. Ilgainiui prie apylinkės prijungta dalis Varanavo ir Paleckiškių apylinkių kaimų.&lt;ref&gt; Рашэнні выканкома Гродзенскага абласнога Савета дэпутатаў працоўных ад 27 сакавіка, 24 красавіка і 15 мая 1978 г. // Збор законаў, указаў Прэзідыума Вярхоўнага Савета Беларускай ССР, пастаноў і распараджэнняў Савета Міністраў Беларускай ССР. – 1978, № 16 (1570).&lt;/ref&gt;

2009 m. 83,7 % gyventojų buvo [[lenkai]], 12,0 – % [[gudai]], 3,3 % – [[rusai]].&lt;ref&gt;[http://pop-stat.mashke.org/belarus-ethnic-comm2009.htm Этнічны склад насельніцтва сельсаветаў Беларусі паводле перапісу 2009 года] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160114095101/http://pop-stat.mashke.org/belarus-ethnic-comm2009.htm |date=2016-01-14 }}&lt;/ref&gt;

== Gyvenvietės ==
; Agromiesteliai
* [[Benekainys]] (''Беняконі'')

;Kaimai:
* Bazyliai (''Базылі'') · [[Balčininkėliai]] (''Бальцінікелі'') · [[Biržiniai]] (''Біржыні'') · [[Balčininkai]] (''Больцінікі'') · [[Bruoželiai]] (''Бражэльцы'') · [[Bieliūnai (Benekainys)|Bieliūnai]] (''Бялюнцы'') · [[Vaišniai (Baltarusija)|Vaišniai]] (''Вайшні'') · Varanouka (''Вараноўка'') · [[Varnakiemis]] (''Варнакелі'') · [[Visgirdai (Baltarusija)|Visgirdai]] (''Візгірды'') · [[Dainava (Benekainys)|Dainava]] (''Дайнава'') · [[Juodkiškės]] (''Ёткішкі'') · [[Žygai (Baltarusija)|Žygai]] (''Жыгі'') · [[Zabeigai]] (''Забейгі'') · [[Kiemeliai (Baltarusija)|Kiemeliai]] (''Кімелі'') · [[Kovonys]] (''Кованцы'') · [[Lietuva (Varanavas)|Lietuva]] (''Літвіца'') · [[Liubartai (Baltarusija)|Liubartai]] (''Любарты'') · [[Miliūnai (Varanavas)|Miliūnai]] (''Мілюнцы'') · [[Navasėdai (Benekainys)|Navasėdai]] (''Навасады'') · [[Padvarė (Varanavas)|Padvarė]] (''Падварышкі'') · [[Pašalčis (Baltarusija)|Pašalčis]] (''Посальч'') · [[Ramučiai (Baltarusija)|Ramučiai]] (''Ромуці'') · [[Remežiškės]] (''Рэмезава'') · [[Stanišiai]] (''Станішы'') · [[Tusamonys]] (''Тусуманцы'') · [[Cesliukiškės]] (''Цеслюкішкі'');

;Viensėdžiai:
* [[Kuodžiai (Baltarusija)|Kuodžiai]] (''Кодзі'') · [[Kuželiai]] (''Кужы'').

== Šaltiniai ==
{{išn}}

[[Kategorija:Varanavo rajono apylinkės]]</text>
      <sha1>23zjsa26ki49qr7opqhsozfsxuflswp</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Pontypridd Town AFC</title>
    <ns>0</ns>
    <id>638670</id>
    <redirect title="Pontypridd United FC" />
    <revision>
      <id>7819922</id>
      <parentid>7007992</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T19:00:54Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>EmausBot</username>
        <id>33319</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>robotas: Taisomi dvigubi peradresavimai į [[Pontypridd United FC]]</comment>
      <origin>7819922</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="40" sha1="tvu1zie3rguvb8dggmfc58pge6ze2gc" xml:space="preserve">#PERADRESAVIMAS [[Pontypridd United FC]]</text>
      <sha1>tvu1zie3rguvb8dggmfc58pge6ze2gc</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Pontypridd United A.F.C.</title>
    <ns>0</ns>
    <id>638671</id>
    <redirect title="Pontypridd United FC" />
    <revision>
      <id>7819923</id>
      <parentid>7007991</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T19:01:04Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>EmausBot</username>
        <id>33319</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>robotas: Taisomi dvigubi peradresavimai į [[Pontypridd United FC]]</comment>
      <origin>7819923</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="40" sha1="tvu1zie3rguvb8dggmfc58pge6ze2gc" xml:space="preserve">#PERADRESAVIMAS [[Pontypridd United FC]]</text>
      <sha1>tvu1zie3rguvb8dggmfc58pge6ze2gc</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Klepočių geležinkelio stotelė</title>
    <ns>0</ns>
    <id>639546</id>
    <revision>
      <id>7820026</id>
      <parentid>7428946</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T04:14:33Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>CD</username>
        <id>677</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7820026</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1941" sha1="ow63za1tztyjnbg9tqu3lxq4fshj7y5" xml:space="preserve">{{Lt-gs|1
|vardas = Klepočių
|foto = Klepočiai 2024c.jpg
|fotoinfo = Stotelės paviljonas 2024 m.
|adresas = [[Klepočiai (Trakai)|Klepočiai]]
|atidaryta = XIX a. pabaigoje
|platformos = 1
|linijos = 1
|įmonė = AB „Lietuvos geležinkeliai“
|rwi = 1314
|lat = 54.4509
|long = 24.7786
|rm={{Routemap2|
~~km~~
CONTg~~↑ [[Senųjų Trakų GS|SENIEJI TRAKAI]] ↑
ABZ
HST~~[[Šklėrių GS|Šklėriai]]
ABZ~~6,0~~
BHF~~[[Rūdiškių GS|Rūdiškės]]
ABZ~~8,1~~
HST~~'''Klepočiai'''
ABZ~~6,5~~
HST~~[[Kalvių GS|Kalviai]]
ABZ~~5,2~~
BHF~~[[Valkininkų GS|Valkininkai]]
ABZ
CONTf~~↓ [[Varėnos GS|VARĖNA]] ↓
}}}}

'''Klepočių geležinkelio stotelė''' – keleivių laipinimo vieta [[Klepočiai (Trakai)|Klepočių]] kaime (Trakų rajonas), prie [[Vilniaus–Marcinkonių geležinkelis|Vilniaus–Marcinkonių geležinkelio]]. Stoja priemiestiniai traukiniai iš Vilniaus į Varėną ir Marcinkonis.&lt;ref&gt;{{LG stop|20074|Klepočiai}}&lt;/ref&gt; Stotelės vakariniu pakraščiu eina peronas, jame stovi keleivių paviljonas.

== Istorija ==
[[Vaizdas:Klepočiai 2024b.jpg|thumb|left|Stotelės peronas ir gretimi namai]]

[[1862]] m. per kaimą buvo nutiestas [[Vilniaus–Gardino geležinkelis]].&lt;ref&gt;Nijolė Taranauskienė. Klepočiai // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998. – D. 2: Rytų Lietuva, p. 24-27.&lt;/ref&gt; Klepočių stotelė žymima nuo XIX a. pabaigos.&lt;ref&gt;https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Ukvme_Wilna.jpg&lt;/ref&gt; 1920 m. ir 1923 m. prie Klepočių vyko mūšiai dėl [[Valkininkų GS|Valkininkų]]–[[Rūdiškių GS|Rūdiškių]] geležinkelio ruožo,&lt;ref&gt;Kazys Aišauskas. Kautynės prie Valkininkų ir Rūdiškių geležinkelio ruožo, 1923 m. vasario 15–23 d. // Karys. – 1972, Nr. 9, p. 296–299.&lt;/ref&gt; ypač aktyvios kovos vyko 1923 m. vasarį – [[Valkininkų–Rūdiškių kautynės]].

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

[[Kategorija:Trakų rajono savivaldybės geležinkelio stotys]]</text>
      <sha1>ow63za1tztyjnbg9tqu3lxq4fshj7y5</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FK Livyj Bereh</title>
    <ns>0</ns>
    <id>640405</id>
    <revision>
      <id>7819692</id>
      <parentid>7636850</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:46:26Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819692</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="8480" sha1="iu5cnne2zrb5oyohuvkkivc48rndvkq" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = FK &quot;Levyj Bereh&quot;
| image    = [[Vaizdas:FK Levyj Bereh yg logo.png|150px]] 
| fullname = Футбо́льний клу́б «Лі́вий бе́рег»
| founded  = 2017 m. rugsėjo 9 d.
| ground   = &quot;Levyj Bereho&quot; Stadionas,&lt;ref&gt;http://stadiumdb.com/stadiums/ukr/arena_livyi_bereh&lt;/ref&gt; [[Kijevas]]
| capacity = 4 700&lt;ref&gt;https://www.europlan-online.de/fk-livyi-bereh-arena/stadion-47032.html&lt;/ref&gt;
| chairman = {{vlv|UKR}} Mykolas Laurenka	
| manager  = {{vlv|UKR}} Vitalijus Pervakas
| league   = Pirma lyga
| season   = 2024–2025
| position = {{decrease}} 14 vieta, Premjer lyga

| pattern_la1 = _nikegk2223Yellow1
| pattern_b1 = _nikegk2223Yellow
| pattern_ra1 = _nikegk2223Yellow1
| pattern_sh1 = 
| pattern_so1 = 
| leftarm1 = FFFF00
| body1 = FFFF00
| rightarm1 = FFFF00
| shorts1 = FFFF00
| socks1 = FFFF00
| pattern_la2 = 
| pattern_b2 = _nikepark7pg
| pattern_ra2 = 
| pattern_sh2 = 
| pattern_so2 = 
| leftarm2 = 008100
| body2 = 008100
| rightarm2 = 008100
| shorts2 = 008100
| socks2 = 008100
| pattern_la3 = 
| pattern_b3 = _niketrophy5bw
| pattern_ra3 = 
| pattern_sh3 = 
| pattern_so3 = 
| leftarm3 = FFFFFF
| body3 = 000000
| rightarm3 = FFFFFF
| shorts3 = 000000
| socks3 = 000000
}}
'''Kijevo „Levyj Bereh“''' ({{uk|Футбо́льний клу́б «Лі́вий бе́рег»}}) – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Kijevas|Kijevo]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas [[2017]] m. [[rugsėjo 9]] d. Nuo [[2021 m.]] birželio mėn. turi profesionalaus futbolo klubo statusą.

Nuo 2022–2023 m. sezono rungtyniavo Pirmoje lygoje (II pakopa). 2023–2024 m. sezone Pirmoje lygoje iškovojo trečiąją vietą ir pateko į pajėgiausią šalies futbolo divizioną.

2024–2025 m. sezone debiutavo Premjer lygoje (I). Tarp šešiolikos dalyvių liko keturioliktoje vietoje ir dėl išlikimo kovojo pereinamosiose rungtynėse. [[2025]] m. [[gegužės 29]] d. namuose minimaliu rezultatu 0-1 pralaimėjo varžovams – [[Metalist 1925]].&lt;ref&gt;[https://upl.ua/ua/report/view/14772 Лівий Берег 0 : 1 Металіст 1925]&lt;/ref&gt; [[2025]] m. [[birželio 1]] d. atsakomosiose rungtynėse dar kartą minimalia persvara 1-0 nugalėjo [[Metalist 1925]] klubas.&lt;ref&gt;[https://upl.ua/ua/report/view/14774 Металіст 1925 1 : 0 Лівий Берег]&lt;/ref&gt; Bendras dviejų rungtynių rezultatas 2-0 reiškė, kad varžovai pateko į Premjer lygą, o „Livij Bereh“ iškrito į žemesnį divizioną.

Nuo 2025–2026 m. sezono varžėsi Pirmoje lygoje (II).

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Yellow;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''LIVYJ BEREH'''
| style=&quot;background:Black;color:Yellow&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''LIVYJ BEREH'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Yellow;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Levyj Bereh yg logo.png|150px]] '''LIVYJ BEREH'''
| style=&quot;background:Green;color:Yellow&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Levyj Bereh yg logo.png|150px]] '''LIVYJ BEREH'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia [[geltona]] [[juoda]] apranga.

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _nikepark7ty
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFF00
 |body       = FFFF00
 |rightarm   = FFFF00
 |shorts     = FFFF00
 |socks      = FFFF00
 |title      = {{small|2020–2021 m.}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _nikepark7b
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = 000000
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = 000000
 |shorts     = 000000
 |socks      = 000000
 |title      = {{small|2020–2021 m.}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _nikepark7pg
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = 008100
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = 008100
 |shorts     = 008100
 |socks      = 008100
 |title      = {{small|2020–2021 m.}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _leyton1819a
| pattern_b= _leyton1819a
| pattern_ra= _leyton1819a
| pattern_sh= _nikevenom3bw
| pattern_so=  _fcsm2021a
| leftarm= FF0000
| body= FF0000
| rightarm= FF0000
| shorts= 000000
| socks= 000000
| title= {{small|2021–2022 m.}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _niketiempopremier2g
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = _nikelaser5gw
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = 008000
 |title      = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _niketiempopremier2b
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = _nikelaser5bw
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = 000000
 |title      = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Sezonai ==
; Pastarųjų metų sezonai
{|  class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuorodos
!Pastabos
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2025–2026'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Ukrainos I lyga|Pirma lyga]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''?.'''
| &lt;ref&gt;[ 2025–2026 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2024–2025'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Ukrainos aukščiausioji lyga|Premjer lyga]]'''
| bgcolor=&quot;#FFAAAA&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''14.'''
| &lt;ref&gt;[ 2024–2025 m. sezonas]&lt;/ref&gt; 
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2023–2024'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Ukrainos I lyga|Pirma lyga]]'''
| bgcolor=&quot;#DEB678&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''3.'''
| &lt;ref&gt;[ 2023–2024 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
|}
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2021–2022|II|karas|——}}
{{fs2|UKR|2022–2023|II|——|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|II|3|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|I|14 {{decrease}}|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2025–2026|II||}}
|}

== Sudėtis ==
Atnaujinta: ''[[2023]] m. [[rugpjūčio 19]] d.''&lt;ref&gt;[ klubo sudėtis]&lt;/ref&gt;

{{Fs start}}
{{Fs player|no= 1|nat=UKR|pos=GK|name=[[Oleksandr Chernyatynskyi]]}}
{{Fs player|no= 3|nat=UKR|pos=DF|name=[[Oleksandr Dudarenko]]}}
{{Fs player|no=5|nat=UKR|pos=DF|name=[[Valeriy Samar]]}}
{{Fs player|no=7|nat=UKR|pos=FW|name=[[Oleh Vakulenko]]}}
{{Fs player|no= 8|nat=UKR|pos=FW|name=[[Oleksiy Lytovchenko]]}}
{{Fs player|no= 9|nat=UKR|pos=FW|name=[[Denys Holub]]}}
{{Fs player|no=10|nat=UKR|pos=FW|name=[[Maksym Kulish]]}}
{{Fs player|no=11|nat=UKR|pos=FW|name=[[Vladyslav Voytsekhovskyi]]}}
{{Fs player|no= 13|nat=UKR|pos=MF|name=[[Oleh Yankovskyi]]}}
{{fs player|no=14|name=[[Andriy Spivakov]]|nat=UKR|pos=MF|other=kapitonas}}
{{Fs player|no= 17|nat=UKR|pos=MF|name=[[Ivan Kohut]]}}
{{Fs player|no= 18|nat=UKR|pos=MF|name=[[Ruslan Dedukh]]}}
{{Fs mid}}
{{Fs player|no= 19|nat=UKR|pos=MF|name=[[Mykola Kohut]]}}
{{Fs player|no= 20|nat=UKR|pos=MF|name=[[Yuriy Repeta]]}}
{{Fs player|no=21|nat=UKR|pos=FW|name=[[Danyil Sukhoruchko]]}}
{{Fs player|no=23|nat=UKR|pos=DF|name=[[Arsen Slotyuk]]}}
{{fs player|no=27|name=[[Ernest Astakhov]]|nat=UKR|pos=DF}}
{{Fs player|no=28|nat=UKR|pos=FW|name=[[Ivan Petrenko]]}}
{{Fs player|no=31|nat=UKR|pos=GK|name=[[Vadym Stashkiv]]}}
{{Fs player|no= 44|nat=UKR|pos=DF|name=[[Roman Andriyeshyn]]}}
{{Fs player|no=71|nat=UKR|pos=GK|name=[[Vitaliy Chebotaryov]]}}
{{Fs player|no= 97|nat=UKR|pos=MF|name=[[Andriy Yakymiv]]}}
{{Fs player|no= |nat=UKR|pos=FW|name=[[Oleh Synytsya]]}}
{{Fs end}}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* {{color box|pink|[ Oficiali klubo svetainė]}}

; Media
* [https://www.facebook.com/fclbkyiv/ facebook paskyra]
* [https://www.youtube.com/channel/UCN4guT1Q6fLxuRGgfdnotng YouTube]
* [https://www.instagram.com/fc_liviybereh/ Instagram]

; Duomenų bazės
* [https://int.soccerway.com/teams/ukraine/livyi-bereh/54857/ SOCCERWAY]
* [https://www.flashscore.com/team/livyi-bereg/WUaDzzzG/ FLASHSCORE]
* [https://www.transfermarkt.com/-/startseite/verein/86209 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-livyi-bereh/50381/ Globalsportsarchive]

{{DEFAULTSORT:Livyj bereh}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>iu5cnne2zrb5oyohuvkkivc48rndvkq</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819693</id>
      <parentid>7819692</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:46:40Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819693</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="8468" sha1="n6fvoekocnto5ac4ue7rprtpjt7qqt1" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = FK &quot;Levyj Bereh&quot;
| image    = [[Vaizdas:FK Levyj Bereh yg logo.png|150px]] 
| fullname = Футбо́льний клу́б «Лі́вий бе́рег»
| founded  = 2017 m. rugsėjo 9 d.
| ground   = &quot;Levyj Bereho&quot; Stadionas,&lt;ref&gt;http://stadiumdb.com/stadiums/ukr/arena_livyi_bereh&lt;/ref&gt; [[Kijevas]]
| capacity = 4 700&lt;ref&gt;https://www.europlan-online.de/fk-livyi-bereh-arena/stadion-47032.html&lt;/ref&gt;
| chairman = {{vlv|UKR}} Mykolas Laurenka	
| manager  = {{vlv|UKR}} Vitalijus Pervakas
| league   = Pirma lyga
| season   = 2024–2025
| position = {{decrease}} 14 vieta, Premjer lyga

| pattern_la1 = _nikegk2223Yellow1
| pattern_b1 = _nikegk2223Yellow
| pattern_ra1 = _nikegk2223Yellow1
| pattern_sh1 = 
| pattern_so1 = 
| leftarm1 = FFFF00
| body1 = FFFF00
| rightarm1 = FFFF00
| shorts1 = FFFF00
| socks1 = FFFF00
| pattern_la2 = 
| pattern_b2 = _nikepark7pg
| pattern_ra2 = 
| pattern_sh2 = 
| pattern_so2 = 
| leftarm2 = 008100
| body2 = 008100
| rightarm2 = 008100
| shorts2 = 008100
| socks2 = 008100
| pattern_la3 = 
| pattern_b3 = _niketrophy5bw
| pattern_ra3 = 
| pattern_sh3 = 
| pattern_so3 = 
| leftarm3 = FFFFFF
| body3 = 000000
| rightarm3 = FFFFFF
| shorts3 = 000000
| socks3 = 000000
}}
'''Kijevo „Levyj Bereh“''' ({{uk|Футбо́льний клу́б «Лі́вий бе́рег»}}) – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Kijevas|Kijevo]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 2017 m. rugsėjo 9 d. Nuo 2021 m. birželio mėn. turi profesionalaus futbolo klubo statusą.

Nuo 2022–2023 m. sezono rungtyniavo Pirmoje lygoje (II pakopa). 2023–2024 m. sezone Pirmoje lygoje iškovojo trečiąją vietą ir pateko į pajėgiausią šalies futbolo divizioną.

2024–2025 m. sezone debiutavo Premjer lygoje (I). Tarp šešiolikos dalyvių liko keturioliktoje vietoje ir dėl išlikimo kovojo pereinamosiose rungtynėse. [[2025]] m. [[gegužės 29]] d. namuose minimaliu rezultatu 0-1 pralaimėjo varžovams – [[Metalist 1925]].&lt;ref&gt;[https://upl.ua/ua/report/view/14772 Лівий Берег 0 : 1 Металіст 1925]&lt;/ref&gt; [[2025]] m. [[birželio 1]] d. atsakomosiose rungtynėse dar kartą minimalia persvara 1-0 nugalėjo [[Metalist 1925]] klubas.&lt;ref&gt;[https://upl.ua/ua/report/view/14774 Металіст 1925 1 : 0 Лівий Берег]&lt;/ref&gt; Bendras dviejų rungtynių rezultatas 2-0 reiškė, kad varžovai pateko į Premjer lygą, o „Livij Bereh“ iškrito į žemesnį divizioną.

Nuo 2025–2026 m. sezono varžėsi Pirmoje lygoje (II).

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Yellow;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''LIVYJ BEREH'''
| style=&quot;background:Black;color:Yellow&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''LIVYJ BEREH'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Yellow;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Levyj Bereh yg logo.png|150px]] '''LIVYJ BEREH'''
| style=&quot;background:Green;color:Yellow&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Levyj Bereh yg logo.png|150px]] '''LIVYJ BEREH'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia [[geltona]] [[juoda]] apranga.

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _nikepark7ty
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFF00
 |body       = FFFF00
 |rightarm   = FFFF00
 |shorts     = FFFF00
 |socks      = FFFF00
 |title      = {{small|2020–2021 m.}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _nikepark7b
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = 000000
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = 000000
 |shorts     = 000000
 |socks      = 000000
 |title      = {{small|2020–2021 m.}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _nikepark7pg
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = 008100
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = 008100
 |shorts     = 008100
 |socks      = 008100
 |title      = {{small|2020–2021 m.}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _leyton1819a
| pattern_b= _leyton1819a
| pattern_ra= _leyton1819a
| pattern_sh= _nikevenom3bw
| pattern_so=  _fcsm2021a
| leftarm= FF0000
| body= FF0000
| rightarm= FF0000
| shorts= 000000
| socks= 000000
| title= {{small|2021–2022 m.}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _niketiempopremier2g
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = _nikelaser5gw
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = 008000
 |title      = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _niketiempopremier2b
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = _nikelaser5bw
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = 000000
 |title      = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Sezonai ==
; Pastarųjų metų sezonai
{|  class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuorodos
!Pastabos
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2025–2026'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Ukrainos I lyga|Pirma lyga]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''?.'''
| &lt;ref&gt;[ 2025–2026 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2024–2025'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Ukrainos aukščiausioji lyga|Premjer lyga]]'''
| bgcolor=&quot;#FFAAAA&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''14.'''
| &lt;ref&gt;[ 2024–2025 m. sezonas]&lt;/ref&gt; 
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2023–2024'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Ukrainos I lyga|Pirma lyga]]'''
| bgcolor=&quot;#DEB678&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''3.'''
| &lt;ref&gt;[ 2023–2024 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
|}
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2021–2022|II|karas|——}}
{{fs2|UKR|2022–2023|II|——|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|II|3|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|I|14 {{decrease}}|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2025–2026|II||}}
|}

== Sudėtis ==
Atnaujinta: ''[[2023]] m. [[rugpjūčio 19]] d.''&lt;ref&gt;[ klubo sudėtis]&lt;/ref&gt;

{{Fs start}}
{{Fs player|no= 1|nat=UKR|pos=GK|name=[[Oleksandr Chernyatynskyi]]}}
{{Fs player|no= 3|nat=UKR|pos=DF|name=[[Oleksandr Dudarenko]]}}
{{Fs player|no=5|nat=UKR|pos=DF|name=[[Valeriy Samar]]}}
{{Fs player|no=7|nat=UKR|pos=FW|name=[[Oleh Vakulenko]]}}
{{Fs player|no= 8|nat=UKR|pos=FW|name=[[Oleksiy Lytovchenko]]}}
{{Fs player|no= 9|nat=UKR|pos=FW|name=[[Denys Holub]]}}
{{Fs player|no=10|nat=UKR|pos=FW|name=[[Maksym Kulish]]}}
{{Fs player|no=11|nat=UKR|pos=FW|name=[[Vladyslav Voytsekhovskyi]]}}
{{Fs player|no= 13|nat=UKR|pos=MF|name=[[Oleh Yankovskyi]]}}
{{fs player|no=14|name=[[Andriy Spivakov]]|nat=UKR|pos=MF|other=kapitonas}}
{{Fs player|no= 17|nat=UKR|pos=MF|name=[[Ivan Kohut]]}}
{{Fs player|no= 18|nat=UKR|pos=MF|name=[[Ruslan Dedukh]]}}
{{Fs mid}}
{{Fs player|no= 19|nat=UKR|pos=MF|name=[[Mykola Kohut]]}}
{{Fs player|no= 20|nat=UKR|pos=MF|name=[[Yuriy Repeta]]}}
{{Fs player|no=21|nat=UKR|pos=FW|name=[[Danyil Sukhoruchko]]}}
{{Fs player|no=23|nat=UKR|pos=DF|name=[[Arsen Slotyuk]]}}
{{fs player|no=27|name=[[Ernest Astakhov]]|nat=UKR|pos=DF}}
{{Fs player|no=28|nat=UKR|pos=FW|name=[[Ivan Petrenko]]}}
{{Fs player|no=31|nat=UKR|pos=GK|name=[[Vadym Stashkiv]]}}
{{Fs player|no= 44|nat=UKR|pos=DF|name=[[Roman Andriyeshyn]]}}
{{Fs player|no=71|nat=UKR|pos=GK|name=[[Vitaliy Chebotaryov]]}}
{{Fs player|no= 97|nat=UKR|pos=MF|name=[[Andriy Yakymiv]]}}
{{Fs player|no= |nat=UKR|pos=FW|name=[[Oleh Synytsya]]}}
{{Fs end}}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* {{color box|pink|[ Oficiali klubo svetainė]}}

; Media
* [https://www.facebook.com/fclbkyiv/ facebook paskyra]
* [https://www.youtube.com/channel/UCN4guT1Q6fLxuRGgfdnotng YouTube]
* [https://www.instagram.com/fc_liviybereh/ Instagram]

; Duomenų bazės
* [https://int.soccerway.com/teams/ukraine/livyi-bereh/54857/ SOCCERWAY]
* [https://www.flashscore.com/team/livyi-bereg/WUaDzzzG/ FLASHSCORE]
* [https://www.transfermarkt.com/-/startseite/verein/86209 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-livyi-bereh/50381/ Globalsportsarchive]

{{DEFAULTSORT:Livyj bereh}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>n6fvoekocnto5ac4ue7rprtpjt7qqt1</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819694</id>
      <parentid>7819693</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:47:00Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Nuorodos */</comment>
      <origin>7819694</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="8462" sha1="5i9hbyqskteuxghtmbiewd2tlsc2k4b" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = FK &quot;Levyj Bereh&quot;
| image    = [[Vaizdas:FK Levyj Bereh yg logo.png|150px]] 
| fullname = Футбо́льний клу́б «Лі́вий бе́рег»
| founded  = 2017 m. rugsėjo 9 d.
| ground   = &quot;Levyj Bereho&quot; Stadionas,&lt;ref&gt;http://stadiumdb.com/stadiums/ukr/arena_livyi_bereh&lt;/ref&gt; [[Kijevas]]
| capacity = 4 700&lt;ref&gt;https://www.europlan-online.de/fk-livyi-bereh-arena/stadion-47032.html&lt;/ref&gt;
| chairman = {{vlv|UKR}} Mykolas Laurenka	
| manager  = {{vlv|UKR}} Vitalijus Pervakas
| league   = Pirma lyga
| season   = 2024–2025
| position = {{decrease}} 14 vieta, Premjer lyga

| pattern_la1 = _nikegk2223Yellow1
| pattern_b1 = _nikegk2223Yellow
| pattern_ra1 = _nikegk2223Yellow1
| pattern_sh1 = 
| pattern_so1 = 
| leftarm1 = FFFF00
| body1 = FFFF00
| rightarm1 = FFFF00
| shorts1 = FFFF00
| socks1 = FFFF00
| pattern_la2 = 
| pattern_b2 = _nikepark7pg
| pattern_ra2 = 
| pattern_sh2 = 
| pattern_so2 = 
| leftarm2 = 008100
| body2 = 008100
| rightarm2 = 008100
| shorts2 = 008100
| socks2 = 008100
| pattern_la3 = 
| pattern_b3 = _niketrophy5bw
| pattern_ra3 = 
| pattern_sh3 = 
| pattern_so3 = 
| leftarm3 = FFFFFF
| body3 = 000000
| rightarm3 = FFFFFF
| shorts3 = 000000
| socks3 = 000000
}}
'''Kijevo „Levyj Bereh“''' ({{uk|Футбо́льний клу́б «Лі́вий бе́рег»}}) – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Kijevas|Kijevo]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 2017 m. rugsėjo 9 d. Nuo 2021 m. birželio mėn. turi profesionalaus futbolo klubo statusą.

Nuo 2022–2023 m. sezono rungtyniavo Pirmoje lygoje (II pakopa). 2023–2024 m. sezone Pirmoje lygoje iškovojo trečiąją vietą ir pateko į pajėgiausią šalies futbolo divizioną.

2024–2025 m. sezone debiutavo Premjer lygoje (I). Tarp šešiolikos dalyvių liko keturioliktoje vietoje ir dėl išlikimo kovojo pereinamosiose rungtynėse. [[2025]] m. [[gegužės 29]] d. namuose minimaliu rezultatu 0-1 pralaimėjo varžovams – [[Metalist 1925]].&lt;ref&gt;[https://upl.ua/ua/report/view/14772 Лівий Берег 0 : 1 Металіст 1925]&lt;/ref&gt; [[2025]] m. [[birželio 1]] d. atsakomosiose rungtynėse dar kartą minimalia persvara 1-0 nugalėjo [[Metalist 1925]] klubas.&lt;ref&gt;[https://upl.ua/ua/report/view/14774 Металіст 1925 1 : 0 Лівий Берег]&lt;/ref&gt; Bendras dviejų rungtynių rezultatas 2-0 reiškė, kad varžovai pateko į Premjer lygą, o „Livij Bereh“ iškrito į žemesnį divizioną.

Nuo 2025–2026 m. sezono varžėsi Pirmoje lygoje (II).

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Yellow;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''LIVYJ BEREH'''
| style=&quot;background:Black;color:Yellow&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''LIVYJ BEREH'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Yellow;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Levyj Bereh yg logo.png|150px]] '''LIVYJ BEREH'''
| style=&quot;background:Green;color:Yellow&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Levyj Bereh yg logo.png|150px]] '''LIVYJ BEREH'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia [[geltona]] [[juoda]] apranga.

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _nikepark7ty
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFF00
 |body       = FFFF00
 |rightarm   = FFFF00
 |shorts     = FFFF00
 |socks      = FFFF00
 |title      = {{small|2020–2021 m.}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _nikepark7b
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = 000000
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = 000000
 |shorts     = 000000
 |socks      = 000000
 |title      = {{small|2020–2021 m.}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _nikepark7pg
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = 008100
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = 008100
 |shorts     = 008100
 |socks      = 008100
 |title      = {{small|2020–2021 m.}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _leyton1819a
| pattern_b= _leyton1819a
| pattern_ra= _leyton1819a
| pattern_sh= _nikevenom3bw
| pattern_so=  _fcsm2021a
| leftarm= FF0000
| body= FF0000
| rightarm= FF0000
| shorts= 000000
| socks= 000000
| title= {{small|2021–2022 m.}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _niketiempopremier2g
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = _nikelaser5gw
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = 008000
 |title      = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _niketiempopremier2b
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = _nikelaser5bw
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = 000000
 |title      = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Sezonai ==
; Pastarųjų metų sezonai
{|  class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuorodos
!Pastabos
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2025–2026'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Ukrainos I lyga|Pirma lyga]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''?.'''
| &lt;ref&gt;[ 2025–2026 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2024–2025'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Ukrainos aukščiausioji lyga|Premjer lyga]]'''
| bgcolor=&quot;#FFAAAA&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''14.'''
| &lt;ref&gt;[ 2024–2025 m. sezonas]&lt;/ref&gt; 
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2023–2024'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Ukrainos I lyga|Pirma lyga]]'''
| bgcolor=&quot;#DEB678&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''3.'''
| &lt;ref&gt;[ 2023–2024 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
|}
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2021–2022|II|karas|——}}
{{fs2|UKR|2022–2023|II|——|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|II|3|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|I|14 {{decrease}}|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2025–2026|II||}}
|}

== Sudėtis ==
Atnaujinta: ''[[2023]] m. [[rugpjūčio 19]] d.''&lt;ref&gt;[ klubo sudėtis]&lt;/ref&gt;

{{Fs start}}
{{Fs player|no= 1|nat=UKR|pos=GK|name=[[Oleksandr Chernyatynskyi]]}}
{{Fs player|no= 3|nat=UKR|pos=DF|name=[[Oleksandr Dudarenko]]}}
{{Fs player|no=5|nat=UKR|pos=DF|name=[[Valeriy Samar]]}}
{{Fs player|no=7|nat=UKR|pos=FW|name=[[Oleh Vakulenko]]}}
{{Fs player|no= 8|nat=UKR|pos=FW|name=[[Oleksiy Lytovchenko]]}}
{{Fs player|no= 9|nat=UKR|pos=FW|name=[[Denys Holub]]}}
{{Fs player|no=10|nat=UKR|pos=FW|name=[[Maksym Kulish]]}}
{{Fs player|no=11|nat=UKR|pos=FW|name=[[Vladyslav Voytsekhovskyi]]}}
{{Fs player|no= 13|nat=UKR|pos=MF|name=[[Oleh Yankovskyi]]}}
{{fs player|no=14|name=[[Andriy Spivakov]]|nat=UKR|pos=MF|other=kapitonas}}
{{Fs player|no= 17|nat=UKR|pos=MF|name=[[Ivan Kohut]]}}
{{Fs player|no= 18|nat=UKR|pos=MF|name=[[Ruslan Dedukh]]}}
{{Fs mid}}
{{Fs player|no= 19|nat=UKR|pos=MF|name=[[Mykola Kohut]]}}
{{Fs player|no= 20|nat=UKR|pos=MF|name=[[Yuriy Repeta]]}}
{{Fs player|no=21|nat=UKR|pos=FW|name=[[Danyil Sukhoruchko]]}}
{{Fs player|no=23|nat=UKR|pos=DF|name=[[Arsen Slotyuk]]}}
{{fs player|no=27|name=[[Ernest Astakhov]]|nat=UKR|pos=DF}}
{{Fs player|no=28|nat=UKR|pos=FW|name=[[Ivan Petrenko]]}}
{{Fs player|no=31|nat=UKR|pos=GK|name=[[Vadym Stashkiv]]}}
{{Fs player|no= 44|nat=UKR|pos=DF|name=[[Roman Andriyeshyn]]}}
{{Fs player|no=71|nat=UKR|pos=GK|name=[[Vitaliy Chebotaryov]]}}
{{Fs player|no= 97|nat=UKR|pos=MF|name=[[Andriy Yakymiv]]}}
{{Fs player|no= |nat=UKR|pos=FW|name=[[Oleh Synytsya]]}}
{{Fs end}}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* {{color box|pink|[ Oficiali klubo svetainė]}}

; Media
* [https://www.facebook.com/fclbkyiv/ facebook paskyra]
* [https://www.youtube.com/channel/UCN4guT1Q6fLxuRGgfdnotng YouTube]
* [https://www.instagram.com/fc_liviybereh/ Instagram]

; Duomenų bazės
* [https://www.soccerway.com/team/livyi-bereg/WUaDzzzG/ SOCCERWAY]
* [https://www.flashscore.com/team/livyi-bereg/WUaDzzzG/ FLASHSCORE]
* [https://www.transfermarkt.com/-/startseite/verein/86209 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-livyi-bereh/50381/ Globalsportsarchive]

{{DEFAULTSORT:Livyj bereh}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>5i9hbyqskteuxghtmbiewd2tlsc2k4b</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FK Viktorija (Sumai)</title>
    <ns>0</ns>
    <id>640407</id>
    <revision>
      <id>7819825</id>
      <parentid>7636907</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:40:12Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819825</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="6678" sha1="3q6q7466qqrp3bbx334s8vmjrwkc670" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = FK &quot;Viktorija&quot;
| image    = [[Vaizdas:FK Viktorija Sumai wnlogo.png|150px]] 
| fullname = Футбольний клуб «Вікторія» 
| founded  = 2015 m. 
| ground   = Viktorijos stadionas, [[Sumai]]
| capacity = 500
| chairman = {{vlv|UKR}} 	
| manager  = {{vlv|UKR}} 
| league   = '''Pirma lyga (I)'''
| season   = 2024–2025
| position = 9 vieta

| pattern_la1 = _pumaglory22eb
| pattern_b1 = _pumaglory22eb
| pattern_ra1 = _pumaglory22eb
| pattern_sh1 = _wigan2021h
| pattern_so1 = 
| leftarm1 = 0042FF
| body1 = 0042FF
| rightarm1 = 0042FF
| shorts1 = 0042FF
| socks1 = 0042FF

| pattern_la2 = _whiteborder
| pattern_b2 = _pumaliga2122b
| pattern_ra2 = _whiteborder
| pattern_sh2 = _barnsley2021a
| pattern_so2 = 
| leftarm2 = 000000
| body2 = 000000
| rightarm2 = 000000
| shorts2 = 000000
| socks2 = 000000

 |pattern_la3 = _pumaglory22w
 |pattern_b3  = _pumaglory22w
 |pattern_ra3 = _pumaglory22w
 |pattern_sh3 = 
 |pattern_so3 = 
 |leftarm3    = FFFFFF
 |body3       = FFFFFF
 |rightarm3   = FFFFFF
 |shorts3     = FFFFFF
 |socks3      = FFFFFF
}}
[[Vaizdas:Mykolaivka_Viktoria_Stadium.jpg|thumb|right|300px|Viktorijos stadionas (2017 m.)]]
'''Sumų „Viktorija“''' ({{uk|Футбольний клуб «Вікторія» (Суми)}}) – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Sumai|Sumų]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas [[2015]] m., turi profesionalaus futbolo klubo statusą.

Nuo 2022–2023 m. sezono rungtyniavo Pirmoje lygoje (II pakopa).

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:White;color:Navy&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''VIKTORIJA'''
| style=&quot;background:Navy;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''VIKTORIJA'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:White;color:Navy&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Viktorija Sumai wnlogo.png|150px]] '''VIKTORIJA'''
| style=&quot;background:Navy;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Viktorija Sumai wnlogo.png|150px]] '''VIKTORIJA'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia [[balta]] [[mėlyna]] apranga.

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la= _nikevapor1920w
| pattern_b= _nikevapor1920w
| pattern_ra= _nikevapor1920w
| pattern_sh= _tottenham1718h
| pattern_so= _tottenham1718h
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= 000044
| socks= FFFFFF
| title= {{small|2020–2021 m.}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _nikevapor1920r
| pattern_b= _nikevapor1920r
| pattern_ra= _nikevapor1920r
| pattern_sh= _monaco1718h2
| pattern_so= _inter16a
| leftarm= FF0000
| body= FF0000
| rightarm= FF0000
| shorts= FF0000
| socks= FF0000
| title= {{small|2020–2021 m.}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _niketiempopremier2v
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = _nikelaser5nw
 |pattern_so = 
 |leftarm    = 000055
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = 000055
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = CDFF00
 |title      = {{small|2020–2021 m.}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _pumaglory22eb
 |pattern_b  = _pumaglory22eb
 |pattern_ra = _pumaglory22eb
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 0042FF
 |socks      = 0042FF
 |title      = {{small|2023–2024 m.}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _pumaglory22b
 |pattern_b  = _pumaglory22b
 |pattern_ra = _pumaglory22b
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 000000
 |socks      = 000000
 |title      = {{small|2023–2024 m.}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _pumaglory22w
 |pattern_b  = _pumaglory22w
 |pattern_ra = _pumaglory22w
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
 |title      = {{small|2023–2024 m.}} 
}}
|}

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2020–2021|——|——|——}}
{{fs2|UKR|2021–2022|III ({{small|B grupė}})|karas|——}}
{{fs2|UKR|2022–2023|——|——|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|II|7|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|II|9|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|II||}}
|}

== Sudėtis ==
Atnaujinta: ''[[2023]] m. [[rugpjūčio 19]] d.''&lt;ref&gt;[https://pfl.ua/team/view/1534 Вікторія ⚽ Професіональна футбольна ліга України klubo sudėtis]&lt;/ref&gt;

{{Fs start}}
{{Fs player|no=1 |nat= UKR |pos = GK | name = [[Denys Shelikhov]]}}
{{Fs player| no =  2  | nat = UKR | pos = DF | name = [[Bohdan Bychkov]]}}
{{Fs player| no =  4  | nat = UKR | pos = DF | name = [[Valeriy Kurelyekh]]}}
{{Fs player | no= 7 | nat = UKR |pos = MF | name = [[Andriy Nelin]]}}
{{Fs player|no= 8|pos=MF|nat=Ukraine|name=[[Oleksiy Savchenko]]}}
{{Fs player | no=9| nat = UKR |pos = FW | name = [[Vadym Shavrin]]}}
{{Fs player|no=10|nat=UKR|pos=MF|name=[[Bohdan Myshenko]]}}
{{Fs player|no=11|pos=MF|nat=UKR|name=[[Oleksandr Lebedenko]]}}
{{Fs player| no = 14 | nat = UKR | pos = MF | name = [[Dmytro Sakhno]]}}
{{Fs player| no = 15 | nat = UKR | pos = FW | name = [[Maksym Yevpak]]}}
{{Fs player|no=17|nat= UKR |pos = FW | name = [[Yaroslav Halenko]]}}
{{Fs mid}}
{{football squad player|no=18|pos=MF|nat=UKR|name=[[Maksym Boyko]]}}
{{Fs player | no= 20| nat = UKR |pos = FW | name = [[Volodymyr Zdyrko]]}}
{{Fs player|no=21|pos=MF|nat=Ukraine|name=[[Maksym Pokotylyuk]]}}
{{football squad player|no=22|pos=FW|nat=UKR|name=[[Artem Shpyryonok]]}}
{{Fs player| no = 32 | nat = UKR | pos = GK | name = Oleksandr Lytvynenko}}
{{Fs player|no= 33|nat=UKR|name=[[Dmytro Ulyanov]]|pos=DF}}
{{Fs player|no=45|nat=UKR|pos=DF|name=[[Maksym Sasovskyi]]}}
{{Fs player | no= 70| nat = UKR |pos = MF| name = [[Maksym Chehlov]]}}
{{Fs player | no= 71| nat = UKR |pos = GK| name = [[Mykola Yarosh]]}}
{{Fs player|no=77|nat=UKR|pos=MF|name=[[Serhiy Mashtalir]]}}
{{Fs end}}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* Oficiali klubo svetainė

; Media
* [https://www.facebook.com/viktoriyafc facebook paskyra]
* [https://www.youtube.com/channel/UCTLfSO-LGLd5wOv8WoKOlkA YouTube]
* [https://www.instagram.com/fc_viktoria_official/?utm_medium=copy_link Instagram]

; Duomenų bazės
* [https://int.soccerway.com/teams/ukraine/viktoriya-mykolaivka/44130/ SOCCERWAY]
* [https://www.flashscore.com/team/victoria/dzaLrwdK/ FLASHSCORE]
* [https://www.transfermarkt.com/viktoriya-mykolaivka/startseite/verein/67939/ Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-viktoriia-mykolaivka/37082/ Globalsportsarchive]

{{DEFAULTSORT:Viktorija}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>3q6q7466qqrp3bbx334s8vmjrwkc670</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819826</id>
      <parentid>7819825</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:40:21Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819826</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="6674" sha1="2slay4runxd9hfjrt0vvfh0gf1vzg0p" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = FK &quot;Viktorija&quot;
| image    = [[Vaizdas:FK Viktorija Sumai wnlogo.png|150px]] 
| fullname = Футбольний клуб «Вікторія» 
| founded  = 2015 m. 
| ground   = Viktorijos stadionas, [[Sumai]]
| capacity = 500
| chairman = {{vlv|UKR}} 	
| manager  = {{vlv|UKR}} 
| league   = '''Pirma lyga (I)'''
| season   = 2024–2025
| position = 9 vieta

| pattern_la1 = _pumaglory22eb
| pattern_b1 = _pumaglory22eb
| pattern_ra1 = _pumaglory22eb
| pattern_sh1 = _wigan2021h
| pattern_so1 = 
| leftarm1 = 0042FF
| body1 = 0042FF
| rightarm1 = 0042FF
| shorts1 = 0042FF
| socks1 = 0042FF

| pattern_la2 = _whiteborder
| pattern_b2 = _pumaliga2122b
| pattern_ra2 = _whiteborder
| pattern_sh2 = _barnsley2021a
| pattern_so2 = 
| leftarm2 = 000000
| body2 = 000000
| rightarm2 = 000000
| shorts2 = 000000
| socks2 = 000000

 |pattern_la3 = _pumaglory22w
 |pattern_b3  = _pumaglory22w
 |pattern_ra3 = _pumaglory22w
 |pattern_sh3 = 
 |pattern_so3 = 
 |leftarm3    = FFFFFF
 |body3       = FFFFFF
 |rightarm3   = FFFFFF
 |shorts3     = FFFFFF
 |socks3      = FFFFFF
}}
[[Vaizdas:Mykolaivka_Viktoria_Stadium.jpg|thumb|right|300px|Viktorijos stadionas (2017 m.)]]
'''Sumų „Viktorija“''' ({{uk|Футбольний клуб «Вікторія» (Суми)}}) – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Sumai|Sumų]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 2015 m., turi profesionalaus futbolo klubo statusą.

Nuo 2022–2023 m. sezono rungtyniavo Pirmoje lygoje (II pakopa).

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:White;color:Navy&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''VIKTORIJA'''
| style=&quot;background:Navy;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''VIKTORIJA'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:White;color:Navy&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Viktorija Sumai wnlogo.png|150px]] '''VIKTORIJA'''
| style=&quot;background:Navy;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Viktorija Sumai wnlogo.png|150px]] '''VIKTORIJA'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia [[balta]] [[mėlyna]] apranga.

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la= _nikevapor1920w
| pattern_b= _nikevapor1920w
| pattern_ra= _nikevapor1920w
| pattern_sh= _tottenham1718h
| pattern_so= _tottenham1718h
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= 000044
| socks= FFFFFF
| title= {{small|2020–2021 m.}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _nikevapor1920r
| pattern_b= _nikevapor1920r
| pattern_ra= _nikevapor1920r
| pattern_sh= _monaco1718h2
| pattern_so= _inter16a
| leftarm= FF0000
| body= FF0000
| rightarm= FF0000
| shorts= FF0000
| socks= FF0000
| title= {{small|2020–2021 m.}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _niketiempopremier2v
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = _nikelaser5nw
 |pattern_so = 
 |leftarm    = 000055
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = 000055
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = CDFF00
 |title      = {{small|2020–2021 m.}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _pumaglory22eb
 |pattern_b  = _pumaglory22eb
 |pattern_ra = _pumaglory22eb
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 0042FF
 |socks      = 0042FF
 |title      = {{small|2023–2024 m.}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _pumaglory22b
 |pattern_b  = _pumaglory22b
 |pattern_ra = _pumaglory22b
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 000000
 |socks      = 000000
 |title      = {{small|2023–2024 m.}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _pumaglory22w
 |pattern_b  = _pumaglory22w
 |pattern_ra = _pumaglory22w
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
 |title      = {{small|2023–2024 m.}} 
}}
|}

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2020–2021|——|——|——}}
{{fs2|UKR|2021–2022|III ({{small|B grupė}})|karas|——}}
{{fs2|UKR|2022–2023|——|——|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|II|7|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|II|9|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|II||}}
|}

== Sudėtis ==
Atnaujinta: ''[[2023]] m. [[rugpjūčio 19]] d.''&lt;ref&gt;[https://pfl.ua/team/view/1534 Вікторія ⚽ Професіональна футбольна ліга України klubo sudėtis]&lt;/ref&gt;

{{Fs start}}
{{Fs player|no=1 |nat= UKR |pos = GK | name = [[Denys Shelikhov]]}}
{{Fs player| no =  2  | nat = UKR | pos = DF | name = [[Bohdan Bychkov]]}}
{{Fs player| no =  4  | nat = UKR | pos = DF | name = [[Valeriy Kurelyekh]]}}
{{Fs player | no= 7 | nat = UKR |pos = MF | name = [[Andriy Nelin]]}}
{{Fs player|no= 8|pos=MF|nat=Ukraine|name=[[Oleksiy Savchenko]]}}
{{Fs player | no=9| nat = UKR |pos = FW | name = [[Vadym Shavrin]]}}
{{Fs player|no=10|nat=UKR|pos=MF|name=[[Bohdan Myshenko]]}}
{{Fs player|no=11|pos=MF|nat=UKR|name=[[Oleksandr Lebedenko]]}}
{{Fs player| no = 14 | nat = UKR | pos = MF | name = [[Dmytro Sakhno]]}}
{{Fs player| no = 15 | nat = UKR | pos = FW | name = [[Maksym Yevpak]]}}
{{Fs player|no=17|nat= UKR |pos = FW | name = [[Yaroslav Halenko]]}}
{{Fs mid}}
{{football squad player|no=18|pos=MF|nat=UKR|name=[[Maksym Boyko]]}}
{{Fs player | no= 20| nat = UKR |pos = FW | name = [[Volodymyr Zdyrko]]}}
{{Fs player|no=21|pos=MF|nat=Ukraine|name=[[Maksym Pokotylyuk]]}}
{{football squad player|no=22|pos=FW|nat=UKR|name=[[Artem Shpyryonok]]}}
{{Fs player| no = 32 | nat = UKR | pos = GK | name = Oleksandr Lytvynenko}}
{{Fs player|no= 33|nat=UKR|name=[[Dmytro Ulyanov]]|pos=DF}}
{{Fs player|no=45|nat=UKR|pos=DF|name=[[Maksym Sasovskyi]]}}
{{Fs player | no= 70| nat = UKR |pos = MF| name = [[Maksym Chehlov]]}}
{{Fs player | no= 71| nat = UKR |pos = GK| name = [[Mykola Yarosh]]}}
{{Fs player|no=77|nat=UKR|pos=MF|name=[[Serhiy Mashtalir]]}}
{{Fs end}}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* Oficiali klubo svetainė

; Media
* [https://www.facebook.com/viktoriyafc facebook paskyra]
* [https://www.youtube.com/channel/UCTLfSO-LGLd5wOv8WoKOlkA YouTube]
* [https://www.instagram.com/fc_viktoria_official/?utm_medium=copy_link Instagram]

; Duomenų bazės
* [https://int.soccerway.com/teams/ukraine/viktoriya-mykolaivka/44130/ SOCCERWAY]
* [https://www.flashscore.com/team/victoria/dzaLrwdK/ FLASHSCORE]
* [https://www.transfermarkt.com/viktoriya-mykolaivka/startseite/verein/67939/ Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-viktoriia-mykolaivka/37082/ Globalsportsarchive]

{{DEFAULTSORT:Viktorija}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>2slay4runxd9hfjrt0vvfh0gf1vzg0p</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819827</id>
      <parentid>7819826</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:40:40Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Nuorodos */</comment>
      <origin>7819827</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="6656" sha1="n8fsqoc1bzrfvohsebxv9wqyjvx2tcl" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = FK &quot;Viktorija&quot;
| image    = [[Vaizdas:FK Viktorija Sumai wnlogo.png|150px]] 
| fullname = Футбольний клуб «Вікторія» 
| founded  = 2015 m. 
| ground   = Viktorijos stadionas, [[Sumai]]
| capacity = 500
| chairman = {{vlv|UKR}} 	
| manager  = {{vlv|UKR}} 
| league   = '''Pirma lyga (I)'''
| season   = 2024–2025
| position = 9 vieta

| pattern_la1 = _pumaglory22eb
| pattern_b1 = _pumaglory22eb
| pattern_ra1 = _pumaglory22eb
| pattern_sh1 = _wigan2021h
| pattern_so1 = 
| leftarm1 = 0042FF
| body1 = 0042FF
| rightarm1 = 0042FF
| shorts1 = 0042FF
| socks1 = 0042FF

| pattern_la2 = _whiteborder
| pattern_b2 = _pumaliga2122b
| pattern_ra2 = _whiteborder
| pattern_sh2 = _barnsley2021a
| pattern_so2 = 
| leftarm2 = 000000
| body2 = 000000
| rightarm2 = 000000
| shorts2 = 000000
| socks2 = 000000

 |pattern_la3 = _pumaglory22w
 |pattern_b3  = _pumaglory22w
 |pattern_ra3 = _pumaglory22w
 |pattern_sh3 = 
 |pattern_so3 = 
 |leftarm3    = FFFFFF
 |body3       = FFFFFF
 |rightarm3   = FFFFFF
 |shorts3     = FFFFFF
 |socks3      = FFFFFF
}}
[[Vaizdas:Mykolaivka_Viktoria_Stadium.jpg|thumb|right|300px|Viktorijos stadionas (2017 m.)]]
'''Sumų „Viktorija“''' ({{uk|Футбольний клуб «Вікторія» (Суми)}}) – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Sumai|Sumų]].

== Istorija ==
Klubas įkurtas 2015 m., turi profesionalaus futbolo klubo statusą.

Nuo 2022–2023 m. sezono rungtyniavo Pirmoje lygoje (II pakopa).

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:White;color:Navy&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''VIKTORIJA'''
| style=&quot;background:Navy;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''VIKTORIJA'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:White;color:Navy&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Viktorija Sumai wnlogo.png|150px]] '''VIKTORIJA'''
| style=&quot;background:Navy;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Viktorija Sumai wnlogo.png|150px]] '''VIKTORIJA'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia [[balta]] [[mėlyna]] apranga.

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la= _nikevapor1920w
| pattern_b= _nikevapor1920w
| pattern_ra= _nikevapor1920w
| pattern_sh= _tottenham1718h
| pattern_so= _tottenham1718h
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= 000044
| socks= FFFFFF
| title= {{small|2020–2021 m.}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _nikevapor1920r
| pattern_b= _nikevapor1920r
| pattern_ra= _nikevapor1920r
| pattern_sh= _monaco1718h2
| pattern_so= _inter16a
| leftarm= FF0000
| body= FF0000
| rightarm= FF0000
| shorts= FF0000
| socks= FF0000
| title= {{small|2020–2021 m.}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _niketiempopremier2v
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = _nikelaser5nw
 |pattern_so = 
 |leftarm    = 000055
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = 000055
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = CDFF00
 |title      = {{small|2020–2021 m.}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _pumaglory22eb
 |pattern_b  = _pumaglory22eb
 |pattern_ra = _pumaglory22eb
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 0042FF
 |socks      = 0042FF
 |title      = {{small|2023–2024 m.}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _pumaglory22b
 |pattern_b  = _pumaglory22b
 |pattern_ra = _pumaglory22b
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 000000
 |socks      = 000000
 |title      = {{small|2023–2024 m.}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _pumaglory22w
 |pattern_b  = _pumaglory22w
 |pattern_ra = _pumaglory22w
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
 |title      = {{small|2023–2024 m.}} 
}}
|}

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2020–2021|——|——|——}}
{{fs2|UKR|2021–2022|III ({{small|B grupė}})|karas|——}}
{{fs2|UKR|2022–2023|——|——|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|II|7|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|II|9|1/4 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|II||}}
|}

== Sudėtis ==
Atnaujinta: ''[[2023]] m. [[rugpjūčio 19]] d.''&lt;ref&gt;[https://pfl.ua/team/view/1534 Вікторія ⚽ Професіональна футбольна ліга України klubo sudėtis]&lt;/ref&gt;

{{Fs start}}
{{Fs player|no=1 |nat= UKR |pos = GK | name = [[Denys Shelikhov]]}}
{{Fs player| no =  2  | nat = UKR | pos = DF | name = [[Bohdan Bychkov]]}}
{{Fs player| no =  4  | nat = UKR | pos = DF | name = [[Valeriy Kurelyekh]]}}
{{Fs player | no= 7 | nat = UKR |pos = MF | name = [[Andriy Nelin]]}}
{{Fs player|no= 8|pos=MF|nat=Ukraine|name=[[Oleksiy Savchenko]]}}
{{Fs player | no=9| nat = UKR |pos = FW | name = [[Vadym Shavrin]]}}
{{Fs player|no=10|nat=UKR|pos=MF|name=[[Bohdan Myshenko]]}}
{{Fs player|no=11|pos=MF|nat=UKR|name=[[Oleksandr Lebedenko]]}}
{{Fs player| no = 14 | nat = UKR | pos = MF | name = [[Dmytro Sakhno]]}}
{{Fs player| no = 15 | nat = UKR | pos = FW | name = [[Maksym Yevpak]]}}
{{Fs player|no=17|nat= UKR |pos = FW | name = [[Yaroslav Halenko]]}}
{{Fs mid}}
{{football squad player|no=18|pos=MF|nat=UKR|name=[[Maksym Boyko]]}}
{{Fs player | no= 20| nat = UKR |pos = FW | name = [[Volodymyr Zdyrko]]}}
{{Fs player|no=21|pos=MF|nat=Ukraine|name=[[Maksym Pokotylyuk]]}}
{{football squad player|no=22|pos=FW|nat=UKR|name=[[Artem Shpyryonok]]}}
{{Fs player| no = 32 | nat = UKR | pos = GK | name = Oleksandr Lytvynenko}}
{{Fs player|no= 33|nat=UKR|name=[[Dmytro Ulyanov]]|pos=DF}}
{{Fs player|no=45|nat=UKR|pos=DF|name=[[Maksym Sasovskyi]]}}
{{Fs player | no= 70| nat = UKR |pos = MF| name = [[Maksym Chehlov]]}}
{{Fs player | no= 71| nat = UKR |pos = GK| name = [[Mykola Yarosh]]}}
{{Fs player|no=77|nat=UKR|pos=MF|name=[[Serhiy Mashtalir]]}}
{{Fs end}}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* Oficiali klubo svetainė

; Media
* [https://www.facebook.com/viktoriyafc facebook paskyra]
* [https://www.youtube.com/channel/UCTLfSO-LGLd5wOv8WoKOlkA YouTube]
* [https://www.instagram.com/fc_viktoria_official/?utm_medium=copy_link Instagram]

; Duomenų bazės
* [https://www.soccerway.com/team/victoria/dzaLrwdK/ SOCCERWAY]
* [https://www.flashscore.com/team/victoria/dzaLrwdK/ FLASHSCORE]
* [https://www.transfermarkt.com/viktoriya-mykolaivka/startseite/verein/67939/ Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-viktoriia-mykolaivka/37082/ Globalsportsarchive]

{{DEFAULTSORT:Viktorija}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>n8fsqoc1bzrfvohsebxv9wqyjvx2tcl</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Dakar Sacré-Cœur</title>
    <ns>0</ns>
    <id>641372</id>
    <revision>
      <id>7820016</id>
      <parentid>7780275</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T03:08:15Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>InternetArchiveBot</username>
        <id>150094</id>
      </contributor>
      <comment>Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5</comment>
      <origin>7820016</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="9413" sha1="l3jvao7pxip5f33twugx04nomtixaka" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Dakar Sacré-Cœur
| image    = [[Vaizdas:AS Dakar Sacré-Cœur.png|150px]]
| fullname = Association sportive Dakar Sacré-Cœur
| founded  = 2005 m.
| ground   = [[Stade Léopold Sédar Senghor]], [[Dakaras]]
| capacity = 80 000
| chairman = {{vlv|SEN}} {{small|nežinoma}}
| manager  = {{vlv|SEN}} {{small|nežinoma}}
| league   = [[Ligue 1 (Senegalas)|Super D1]]
| season   = 2024–2025
| position = '''8–oji vieta'''

 |pattern_la1 = _iraklis1617h
 |pattern_b1  = _iraklis1617h
 |pattern_ra1 = _iraklis1617h
 |pattern_sh1 = _iraklis1617a
 |pattern_so1 = 
 |leftarm1    = FFFFFF
 |body1       = FFFFFF
 |rightarm1   = FFFFFF
 |shorts1     = FFFFFF
 |socks1      = 0000FF

 |pattern_la2 = _givovacurva1nrbm
 |pattern_b2  = _givovagame1nsb
 |pattern_ra2 = _givovacurva1nrbm
 |pattern_sh2 = _givovacurva1nrbm
 |pattern_so2 = 
 |leftarm2    = 000044
 |body2       = 000044
 |rightarm2   = 000044
 |shorts2     = 000044
 |socks2      = 000044

 |pattern_la3 = _iraklis1617h
 |pattern_b3  = _iraklis1617h
 |pattern_ra3 = _iraklis1617h
 |pattern_sh3 = _givovacurva1nrbm
 |pattern_so3 = 
 |leftarm3    = FFFFFF
 |body3       = FFFFFF
 |rightarm3   = FFFFFF
 |shorts3     = 000044
 |socks3      = FFFFFF
}}

'''Association sportive Dakar Sacré-Cœur''', o trumpai vadinamas '''Dakar Sacré-Cœur''' – [[Senegalas|Senegalo]] [[futbolo klubas]] iš [[Dakaras|Dakaro]], rungtyniaujantis aukščiausioje lygoje. 

== Istorija ==
2005 m. įkurtas klubas. Kitados žaidė žemesniųjų pakopų divizionuose. Įgijo profesionalaus klubo statusą, nuo 2017–2018 m. sezono rungtyniavo aukščiausioje lygoje.

== Titulai ==
; {{vlv|Senegalas}} '''[[Ligue 1 (Senegalas)|Ligue 1 (Superlyga)]]:'''&lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tabless/senechamp.html RSSSF duomenų bazė (Čempionai ir sezonai)]&lt;/ref&gt; 
* '''Čempionai (0)''':

; {{vlv|Senegalas}} '''Senegalo taurės turnyras:'''&lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tabless/senecuphist.html Senegalo futbolo taurė (RSSSF duomenų bazė)]&lt;/ref&gt; 
* '''Nugalėtojai (0)''':

== Sezonai ==
; Pastarųjų metų sezonai
{|  class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuorodos
!Pastabos
|-
|-
|||||||
|-
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2019–2020'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Ligue 1 (Senegalas)|Super D1 lyga]]'''
| bgcolor=&quot;#FFAAAA&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''x.''' 
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tabless/sene2020.html 2019–2020 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
| bgcolor=&quot;#FFAAAA&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| [[File:X_mark.svg|17px]] '''Nutrauktas čempionatas'''
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2020–2021'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Ligue 1 (Senegalas)|Super D1 lyga]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''11.''' 
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tabless/sene2021.html 2020–2021 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2021–2022'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Ligue 1 (Senegalas)|Super D1 lyga]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''9.''' 
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tabless/sene2022.html 2021–2022 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2022–2023'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Ligue 1 (Senegalas)|Super D1 lyga]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''9.''' 
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tabless/sene2023.html 2022–2023 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2023–2024'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Ligue 1 (Senegalas)|Super D1 lyga]]'''
| bgcolor=&quot;#DEB678&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''3.''' 
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tabless/sene2024.html 2023–2024 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2024–2025'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Ligue 1 (Senegalas)|Super D1 lyga]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''8.''' 
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tabless/sene2025.html 2024–2025 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2025–2026'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Ligue 1 (Senegalas)|Super D1 lyga]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''.''' 
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tabless/sene2026.html 2025–2026 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:White;color:Blue&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Dakar Sacré-Cœur'''
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Dakar Sacré-Cœur'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:White;color:Blue&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:AS Dakar Sacré-Cœur.png|150px]] '''Dakar Sacré-Cœur'''
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:AS Dakar Sacré-Cœur.png|150px]] '''Dakar Sacré-Cœur'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose rungtyniauja tradicine apranga.

{|
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _leicester1819t
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = _leicester1819t
 |pattern_so = _leicester1819t
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
 |title      = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_b  = _scaa1819a
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = _scaa1819a
 |pattern_so = _color_3_stripes_white
 |leftarm    = 000060
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = 000060
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = 000060
 |title      = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _bneisakhnin1617t
 |pattern_b  = _bneisakhnin1617t
 |pattern_ra = _bneisakhnin1617t
 |pattern_sh = _bneisakhnin1617t
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
 |title      = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _veroia1617a
 |pattern_b  = _veroia1617a
 |pattern_ra = _veroia1617a
 |pattern_sh = _veroia1617a
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = 000044
 |title      = {{small|nežinomi metai}}
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _iraklis1617h
 |pattern_b  = _iraklis1617h
 |pattern_ra = _iraklis1617h
 |pattern_sh = _iraklis1617h
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 0000FF
 |socks      = 0000FF
 |title      = {{small|nežinomi metai}}
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _givovacurva1nrbm
 |pattern_b  = _givovagame1nsb
 |pattern_ra = _givovacurva1nrbm
 |pattern_sh = _givovacurva1nrbm
 |pattern_so = 
 |leftarm    = 000044
 |body       = 000044
 |rightarm   = 000044
 |shorts     = 000044
 |socks      = 000044
 |title      = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Garsesni žaidėjai ==
; Klubo žaidėjai, atstovavę Senegalo nacionalinei rinktinei.&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/club/18791/2024_1/Dakar_Sacre_Coeur.html klubo žaidėjai (pagal national-football-teams.com)]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|Senegalas}} [[Iliman Ndiaye]], saugas;&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/87749/Iliman_Ndiaye.html General Information about the player Iliman Ndiaye]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|SEN}} Abdoulaye Ndiaye, gynėjas;&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/93343/Abdoulaye_Ndiaye.html General Information about the player Abdoulaye Ndiaye]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|SEN}} [[Famara Diédhiou]]; puolėjas&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/55648/Famara_Diedhiou.html General Information about the player Famara Diedhiou]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|SEN}} [[Sidy Sarr]], atraminis saugas;&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/72226/Sidy_Sarr.html General Information about the player Sidy Sarr]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|SEN}} [[Moustapha Name]], atraminis saugas;&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/80341/Moustapha_Name.html General Information about the player Moustapha Name]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|SEN}} ''[[Mamadou Mbodj]]'', U-20, U-23; rungtyniavo [[FK Žalgiris|Vilniaus „Žalgiryje“]]
* {{vlv|SEN}} ''Moussa Koné'', U-20

== Išnašos ==
{{išnašos|2}}

== Nuorodos ==
* [https://dakarsacrecoeur.com/ Oficiali klubo svetainė]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}
* [https://www.facebook.com/asdakarsacrecoeur/?locale=fr_FR Facebook paskyra]
* [https://www.soccerway.com/team/dakar-sacre-coeur/l4rRicnq/ SOCCERWAY] 
* [https://www.flashscore.com/team/dakar-sacre-coeur/l4rRicnq/ FLASHSCORE]
* [https://www.transfermarkt.com/as-dakar-sacre-coeur/startseite/verein/31624 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/as-dakar-sacre-coeur/15079/ Globalsportarchive]

{{Senegalo Ligue 1}}
[[Kategorija:Senegalo futbolo klubai|Dakar Sacré-Cœur]]
[[Kategorija:Dakaras]]
{{DEFAULTSORT:Dakar Sacré-Cœur}}</text>
      <sha1>l3jvao7pxip5f33twugx04nomtixaka</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Brenna Lovera</title>
    <ns>0</ns>
    <id>641686</id>
    <revision>
      <id>7819950</id>
      <parentid>7796324</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T21:32:53Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>InternetArchiveBot</username>
        <id>150094</id>
      </contributor>
      <comment>Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5</comment>
      <origin>7819950</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3702" sha1="hrh31sjyqdswp1akstkioxbgrj90dbc" xml:space="preserve">{{Football player infobox
| playername = Brenna Lovera
| fullname = Brenna Marie Lovera
| image = [[Vaizdas:Brenna Lovera 1.jpg|200px]]
| height = 173 cm | weight =  
| nickname = 
| dateofbirth = {{Gimė|1997|03|12|T}}
| cityofbirth = Milfordas, Mičiganas
| countryofbirth = [[JAV]]
| currentclub = {{vlv|NOR}} [[SK Brann Kvinner]]
| clubnumber = 9
| youthyears = {{small|nežinoma}} 
| youthclubs = 
| position = puolėja
| years = 2019 &lt;br/&gt; 2020 &lt;br /&gt; 2021–2022&lt;br /&gt; 2023 &lt;br /&gt; 2023–2025 &lt;br /&gt; 2025–
| clubs = [[ÍBV (moterys)|ÍBV]] &lt;br/&gt; [[Boavista FC (moterys)|Boavista FC]] &lt;br /&gt; [[Selfoss (moterys)|Selfoss]] &lt;br /&gt; [[Chicago Red Stars]] &lt;br /&gt; [[Glasgow City FC]] &lt;br /&gt; [[SK Brann Kvinner|SK Brann]]
| caps(goals) = {{0}}9 {{0}}{{0}}(6)&lt;br /&gt;{{0}}5 {{0}}{{0}}(2)&lt;br /&gt;34 {{0}}(21)&lt;br /&gt;{{0}}0 {{0}}{{0}}(0)&lt;br /&gt;10 {{0}}{{0}}(6)&lt;br /&gt;15 {{0}}(15)
| nationalyears = 
| nationalteam = 
| nationalcaps(goals) = 
| pcupdate = {{data|2026|4|1}}
| ntupdate = 
|}}
'''Brena Mari Lovera''' ({{en|Brenna Marie Lovera}}) – [[JAV|amerikiečių]] futbolininkė, puolėja. 

== Karjera ==
Gimė ir užaugo [[JAV|JAV]]. Studijavo ir atstovavo Northwestern universiteto futbolo ekipoms.&lt;ref&gt;https://nusports.com/sports/womens-soccer/roster/brenna-lovera/8053&lt;/ref&gt; Po  studijų išvyko į Europą.

2019 m. rungtyniavo [[ÍBV (moterys)|ÍBV]] ([[Islandija]]). 2020 m. atstovavo [[Boavista FC (moterys)|Boavista]] ([[Portugalija]]). 

2021–2022 m. žaidė [[Selfoss (moterys)|Selfoss]] ([[Islandija]]). 2023 m. pirmoje pusėje bandė laimę [[JAV]], [[Chicago Red Stars]].&lt;ref&gt;https://chicagoredstars.com/first-team/chicago-red-stars-release-forward-brenna-lovera/{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}&lt;/ref&gt;

2023 m. vasarą persikėlė į Škotiją ir atstovavo [[Glasgow City FC]].&lt;ref&gt;https://glasgowcityfc.co.uk/blogs/latest/citysignbrennaloverna&lt;/ref&gt;

2023 m. rugsėjo 6 d. [[Šiauliai|Šiauliuose]], [[Šiaulių savivaldybės stadionas|Savivaldybės stadione]], grupės pusfinalio rungtynėse, [[Glasgow City FC|Glasgow City]] ([[Škotija]]) rezultatu 2-0 nugalėjo Airijos čempiones [[Shelbourne (moterys)|Shelbourne]].&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/matches/2023/09/06/europe/uefa-womens-champions-league/glasgow-city-lfc/shelbourne/4106229/ 2023-09-06 Glasgow City 2-0 Shelbourne (pagal Soccerway)]&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;https://www.sportas.lt/naujiena/483839/gintra-iveike-pirmaji-cempionu-lygos-atrankos-etapa&lt;/ref&gt; Pirmąjį įvartį pelnė [[Brenna Lovera]], o po [[Lauren Davidson]] smūgio rezultatas tapo 2-0. Į grupės finalą pateko [[Glasgow City FC]], o [[Shelbourne (moterys)|Shelbourne]] kovojo dėl trečiosios vietos.

2023 m. rugsėjo 9 d. grupės finalo runtgynėse įvarčius pelnė [[Brenna Lovera]] (pirmą minutę), [[Kenzie Weir]] (29 minutę), [[Lauren Davidson]] (67 minutę). [[Glasgow City FC]] nugalėjo [[FC Gintra|Šiaulių „Gintrą“]] rezultatu 3:0 ir pateko į kitą turnyro etapą.&lt;ref&gt;[https://int.women.soccerway.com/matches/2023/09/09/europe/uefa-womens-champions-league/glasgow-city-lfc/gintra-universitetas/4244997/ 2023-09-09 Glasgoe City 3-0 Gintra (pagal Soccerway)]&lt;/ref&gt;

2025 m. liepos mėn. pasirašė dviejų su puse metų sutartį su [[SK Brann Kvinner]] ([[Norvegija]]).

{{išplėsti}}

== Pasiekimai ==
{{išplėsti}}

== Šaltiniai ==
{{Išnašos|2}}

== Nuorodos ==
* [https://int.soccerway.com/players/brenna-lovera/619551/ SOCCERWAY]
* [https://www.soccerdonna.de/en/Brenna%20Lovera/profil/spieler_43463.html SOCCERDONNA]
* [https://www.uefa.com/womenschampionsleague/clubs/players/250188850--brenna-lovera/ UEAFA svetainė]

{{DEFAULTSORT:Lovera}}
[[Kategorija:JAV futbolininkės]]</text>
      <sha1>hrh31sjyqdswp1akstkioxbgrj90dbc</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Bastūnų apylinkė (Baltarusija)</title>
    <ns>0</ns>
    <id>642117</id>
    <revision>
      <id>7819882</id>
      <parentid>7056451</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T17:02:22Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>InternetArchiveBot</username>
        <id>150094</id>
      </contributor>
      <comment>Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5</comment>
      <origin>7819882</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="3113" sha1="360f7rlkcwa240b4vks8xi44l5vm5qw" xml:space="preserve">{{Administracinis vienetas
| pavadinimas =Bastūnų kaimiškoji apylinkė
| origpavadin = ''Бастунскі сельсавет''
| herbas = 
| vėliava = 
| žemėlapis =  
| plotis = 200
| UTC= |UTCv= 
| valstybė = Baltarusija
| valstRegionoVardas = Sritis | valstRegionas = Gardino sritis
| valstRegiono2lygioVardas =Rajonas | valstRegionas2lygio = Varanavo rajonas
| admCentras = Bastūnai (Varanavas){{!}}Bastūnai
| admVienetoVardas = Gyvenviečių skaičius | admVienetoKiekis =19
| įkurtas = 
| vadovotitulas = |vadovas = 
| gyventojumetai =  2019|gyventoju =1110 |gyventojuRef = &lt;ref&gt;{{Blr-Gard}}&lt;/ref&gt;
| plotas =    
| tinklalapis  = 
| vikiteka = 
}}
'''Bastūnų kaimiškoji apylinkė''' ({{be|Бастунскі сельсавет}}) – apylinkė [[Gudija|Gudijoje]], [[Varanavo rajonas|Varanavo rajono]] pietryčiuose. Centras – [[Bastūnai (Varanavas)|Bastūnai]].

Sudaryta 1940 m. [[Baranovičių apskritis|Baranovičių apskrityje]], [[Lydos rajonas|Lydos rajone]] kaip '''''Trakelių apylinkė'''''. 1973 m. tapo Bastūnų apylinke.&lt;ref&gt;Рашэнне выканаўчага камітэта Гродзенскага абласнога Савета дэпутатаў працоўных ад 19 красавіка 1973 г. // Збор законаў, указаў Прэзідыума Вярхоўнага Савета Беларускай ССР, пастаноў і распараджэнняў Савета Міністраў Беларускай ССР. – 1973, № 17 (1391).&lt;/ref&gt;

2009 m. 80 % gyventojų buvo [[lenkai]], 15,4 – % [[gudai]], 3,5 % – [[rusai]].&lt;ref&gt;[http://pop-stat.mashke.org/belarus-ethnic-comm2009.htm Этнічны склад насельніцтва сельсаветаў Беларусі паводле перапісу 2009 года] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160114095101/http://pop-stat.mashke.org/belarus-ethnic-comm2009.htm |date=2016-01-14 }}&lt;/ref&gt;

== Gyvenvietės ==
; Agromiesteliai
* [[Trakeliai (Varanavas)|Trakeliai]] (''Тракелі'')

;Kaimai:
* [[Bastūnai (Varanavas)|Bastūnai]] (''Бастуны'') · [[Balatninkas]] (''Балотнікі'') · [[Balsiai (Baltarusija)|Balsiai]] (''Бальсі'') · [[Gilviniai]] (''Гільвінцы'') · [[Dailidėlės (Varanavas)|Dailidėlės]] (''Дайлідкі'') · [[Dainava (Bastūnai)|Dainava]] (''Дайнава'') · [[Daukniai (Baltarusija)|Daukniai]] (''Доўкні'') · [[Lapočiškės (Bastūnai)|Lapočiškės]] (''Лапацішкі'') · [[Lauciūnai (Baltarusija)|Lauciūnai]] (''Лаўцуны'') · [[Mikionys]] (''Мікянцы'') · [[Ramonai (Varanavas)|Ramonai]] (''Раманы'') · [[Račkūnai (Baltarusija)|Račkūnai]] (''Рачкуны'') · [[Sakalai (Varanavas)|Sakalai]] (''Сакалы'') · Ciomny Dolas (''Цёмны Дол'') · [[Ceškeliai]] (''Цешкялі'') · [[Šniūravičiai]] (''Шнуравічы'');

;Viensėdžiai:
* [[Vekonys (Baltarusija)|Vekonys]] (''Вяканцы'') · [[Zeniūnai (Baltarusija)|Zeniūnai]] (''Занюны'').

== Šaltiniai ==
{{išn}}

[[Kategorija:Varanavo rajono apylinkės]]</text>
      <sha1>360f7rlkcwa240b4vks8xi44l5vm5qw</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Carabobo FC</title>
    <ns>0</ns>
    <id>643487</id>
    <revision>
      <id>7819990</id>
      <parentid>7784842</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T23:51:47Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>InternetArchiveBot</username>
        <id>150094</id>
      </contributor>
      <comment>Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5</comment>
      <origin>7819990</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="9829" sha1="63nxsgp40p6jk3f87fi9o3qgg4r48bi" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Carabobo
| image = [[Vaizdas:Carabobo FC.png|150px]]
| fullname = Carabobo Fútbol Club
| nickname = 
| founded = [[1997]] m.
| ground = Misael Delgado stadionas, [[Valensija (Venesuela)|Valensija]]
| capacity = 12 000&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/teams/venezuela/carabobo-fc/2304/venue/ ESTADIO POLIDEPORTIVO MISAEL DELGADO]&lt;/ref&gt;
| chairman = {{vlv|VEN}} nežinoma
| manager = {{vlv|VEN}} ?
| league = [[Primera División (Venesuela)|Primera División]]
| season = 2025
| position = 2 vieta

|pattern_la1      =_carabobo22h
|pattern_b1       =_carabobo22h
|pattern_ra1      =_carabobo22h
|pattern_sh1      =_shorts
|pattern_so1      =_socks
|leftarm1         =2B000C
|body1            =2B000C
|rightarm1        =2B000C
|shorts1          =FFFFFF
|socks1           =2B000C

|pattern_la2      =_left
|pattern_b2       =_carabobo22a
|pattern_ra2      =_right
|pattern_sh2      =_carabobo22a
|pattern_so2      =_socks
|leftarm2         =2B000C
|body2            =000D33
|rightarm2        =2B000C
|shorts2          =000D33
|socks2           =FFFFFF
}}
'''Carabobo Fútbol Club''', o trumpiau vadinamas '''Carabobo''' – [[Venesuela|Venesuelos]] [[futbolo klubas]] iš [[Valensija (Venesuela)|Valensijos]].

== Istorija ==
Įkurtas 1997 m. Eilę sezonų rungtyniavo aukščiausioje šalies lygoje. 2001–2002 m. ir 2012–2013 m. sezonus praleido Antrame divizione (II pakopa). 

Nuo 2013–2014 m. sezono vėl rungtyniavo aukščiausioje šalies lygoje.

== Laimėjimai ==
* {{vlv|VEN}} '''[[Primera División (Venesuela)|Primera División]] (1):''' 1971 m.
* {{vlv|VEN}} '''[[Venesuelos futbolo taurė|Venesuelos futbolo taurė]] (2):''' : 1965, 1978 m.

== Sezonai ==
; Pastarųjų metų sezonai
{|  class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuorodos
!Pastabos
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2020'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Primera División (Venesuela)|Primera División]]'''
| bgcolor=&quot;#FFAAAA&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''X.''' 
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesv/venez2020.html 2020 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
| bgcolor=&quot;#FFAAAA&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| [[File:X_mark.svg|17px]] '''Nutrauktas čempionatas'''
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2021'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Primera División (Venesuela)|Primera División]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''17.''' 
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesv/venez2021.html 2021 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2022'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Primera División (Venesuela)|Primera División]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''4.''' 
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesv/venez2022.html 2022 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2023'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Primera División (Venesuela)|Primera División]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''5.''' 
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesv/venez2023.html 2023 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2024'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Primera División (Venesuela)|Primera División]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''4.''' 
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesv/venez2024.html 2024 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2025'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Primera División (Venesuela)|Primera División]]'''
| bgcolor=&quot;#BBBBBB&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.''' 
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesv/venez2025.html 2025 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2026'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Primera División (Venesuela)|Primera División]]'''
| bgcolor=&quot;#FF&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.''' 
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesv/venez2026.html 2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Maroon;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''CARABOBO'''
| style=&quot;background:White;color:Maroon&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''CARABOBO'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Maroon;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Carabobo FC.png|150px]] '''CARABOBO'''
| style=&quot;background:White;color:Maroon&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Carabobo FC.png|150px]] '''CARABOBO'''
|}

== Apranga ==
* Namuose rungtyniauja tradicine apranga
{|
|{{Football kit |
|pattern_la=_carabobo1516h
|pattern_b=_carabobo1516h
|pattern_ra=_carabobo1516h
|pattern_sh=_shorts
|pattern_so=_socks
|leftarm=FFFFFF
|body=FFFFFF
|rightarm=FFFFFF
|shorts=FFFFFF
|socks=740f1d
|title      = 2015–2016 m.
}}
|{{Football kit |
|pattern_la=_carabobo1516a
|pattern_b=_carabobo1516a
|pattern_ra=_carabobo1516a
|pattern_sh=_carabobo1516a
|pattern_so=_socks
|leftarm=FFFFFF
|body=FFFFFF
|rightarm=FFFFFF
|shorts=FFFFFF
|socks=740f1d
|title      = 2015–2016 m.
}}
|{{Football kit |
| pattern_la =_carabobo20h
| pattern_b  =_carabobo20h
| pattern_ra =_carabobo20h
| pattern_sh =_shorts
| pattern_so =_socks
| leftarm    =2B000C
| body       =2B000C
| rightarm   =2B000C
| shorts     =FFFFFF
| socks      =2B000C
| title      = 2020 m.
}}
|{{Football kit |
|pattern_la =_left
|pattern_b  =_carabobo20a
|pattern_ra =_right
|pattern_sh =_shorts
|pattern_so =_socks
|leftarm    =000D33
|body       =000D33
|rightarm   =000D33
|shorts     =000D33
|socks      =000D33
|title      = 2020 m.
}}
|{{Football kit |
|pattern_la      =_carabobo22h
|pattern_b       =_carabobo22h
|pattern_ra      =_carabobo22h
|pattern_sh      =_shorts
|pattern_so      =_socks
|leftarm         =2B000C
|body            =2B000C
|rightarm        =2B000C
|shorts          =FFFFFF
|socks           =2B000C
|title           = 2022 m.
}}
|{{Football kit |
|pattern_la      =_left
|pattern_b       =_carabobo22a
|pattern_ra      =_right
|pattern_sh      =_carabobo22a
|pattern_so      =_socks
|leftarm         =2B000C
|body            =000D33
|rightarm        =2B000C
|shorts          =000D33
|socks           =FFFFFF
|title           = 2022 m.
}}
|{{Football kit |
| pattern_la   = _carabobo2526h
| pattern_b    = _carabobo2526h
| pattern_ra   = _carabobo2526h
| pattern_sh   =
| pattern_so   =
| leftarm      = 650028
| body         = 650028
| rightarm     = 650028
| shorts       = 000000
| socks        = 650028
| title        = 2026 m.
}}
|{{Football kit |
| pattern_la   =
| pattern_b    = _carabobo25a
| pattern_ra   =
| pattern_sh   =
| pattern_so   =
| leftarm      = FFFFFF
| body         = FFFFFF
| rightarm     = FFFFFF
| shorts       = FFFFFF
| title        = 2026 m.
}}
|}

== Garsesni žaidėjai ==
; Futbolininkai, atstovavę [[Venesuelos vyrų futbolo rinktinė|Venesuelos nacionalinei rinktinei]]&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/club/2741/2022_2/Carabobo_Fc.html Apie '''Carabobo''' klubą]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|VEN}} [[Leonardo Morales]], vartininkas;&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/23329/Leonardo_Morales.html Apie žaidėją: Leonardo Morales]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|VEN}} [[Joel Graterol]], vartininkas;&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/82721/Joel_Graterol.html Apie žaidėją: Joel Graterol]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|VEN}} [[Renny Vega]], vartininkas;&lt;ref&gt;[http://www.national-football-teams.com/v2/player.php?id=7397 Apie žaidėją: Renny Vega]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|VEN}} [[Eduard Bello]], saugas;&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/72020/Eduard_Bello.html Apie žaidėją: Eduard Bello]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|VEN}} [[Daniel Arismendi]], puolėjas;&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/14575/Daniel_Arismendi.html Apie žaidėją: Daniel Arismendi]&lt;/ref&gt;

; Užsieniečiai
* {{vlv|BRA}} {{color box|white|[[Alexandre de Carvalho Kaneko]]}}, vingeris; (g. 1946 – †. 2017) &lt;ref&gt;[https://web.archive.org/web/20210312145251/https://www.santosfc.com.br/o-lencol-psicodelico-de-kaneko/ Apie žaidėją: Kaneko (arch.)]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|ARG}} [[Emiliano Dudar]], gynėjas;&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/players/emiliano-ariel-dudar/50235/ Apie žaidėją: Emiliano Dudar]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|COL}} {{color box|white|[[Albeiro Usuriaga]]}}, puolėjas; (g. 1966 – †. 2004) &lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/17312/Albeiro_Usuriaga.html Apie žaidėją: Albeiro Usuriaga (National FT)]&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[https://www.transfermarkt.com/albeiro-usuriaga/profil/spieler/246228 Apie žaidėją: Albeiro Usuriaga (Transfermarkt)]&lt;/ref&gt;

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* {{color box|pink|'''Oficiali klubo svetainė'''}}
* [https://www.facebook.com/CaraboboFutbolClub facebook paskyra]
* [https://www.soccerway.com/team/carabobo/6cmntinM/ SOCCERWAY]
* [https://www.flashscore.com/team/carabobo/6cmntinM/ FLASHSCORE]
* [https://www.transfermarkt.com/carabobo-fc/startseite/verein/14682 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/carabobo-fc/17296/ Globalsportsarchive]

{{Liga Venezolana}}
[[Kategorija:Venesuelos futbolo klubai]]
{{DEFAULTSORT:Carabobo}}</text>
      <sha1>63nxsgp40p6jk3f87fi9o3qgg4r48bi</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Caracas FC</title>
    <ns>0</ns>
    <id>643491</id>
    <revision>
      <id>7819991</id>
      <parentid>7784844</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T23:51:51Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>InternetArchiveBot</username>
        <id>150094</id>
      </contributor>
      <comment>Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5</comment>
      <origin>7819991</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="9699" sha1="h9ac8tb4neipe8q8pnxirixafadnm9q" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Caracas
| image = [[Vaizdas:Caracas FC.png|150px]]
| fullname = Caracas Fútbol Club
| nickname = 
| founded = [[1967]] m.
| ground = UCV stadionas, [[Karakasas]]
| capacity = 23 940&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/teams/venezuela/caracas-futbol-club/2303/venue/ ESTADIO OLÍMPICO DE LA UCV]&lt;/ref&gt;
| chairman = {{vlv|VEN}} [[Rostin González]]
| manager = {{vlv|VEN}} [[Leo González|Leonardo González]]
| league = [[Primera División (Venesuela)|Primera División]]
| season = 2025
| position = 7 vieta

|pattern_la1      =_caracas22h
|pattern_b1       =_caracas22h
|pattern_ra1      =_caracas22h
|pattern_sh1      =_shorts
|pattern_so1      =_socks
|leftarm1         =F00012
|body1            =F00012
|rightarm1        =F00012
|shorts1          =000000
|socks1           =000000

|pattern_la2      =_caracas22a
|pattern_b2       =_caracas22a
|pattern_ra2      =_caracas22a
|pattern_sh2      =_shorts
|pattern_so2      =_socks
|leftarm2         =FFFFFF
|body2            =FFFFFF
|rightarm2        =FFFFFF
|shorts2          =FFFFFF
|socks2           =FFFFFF

|pattern_la3      =_caracas22t
|pattern_b3       =_caracas22t
|pattern_ra3      =_caracas22t
|pattern_sh3      =_shorts
|pattern_so3      =_socks
|leftarm3         =000000
|body3            =000000
|rightarm3        =000000
|shorts3          =000000
|socks3           =000000
}}
'''Caracas Fútbol Club''', o trumpiau vadinamas '''Caracas''' – [[Venesuela|Venesuelos]] [[futbolo klubas]] iš [[Karakasas|Karakaso]].

== Istorija ==
Įkurtas 1967 m. Rungtyniavo aukščiausioje šalies lygoje.

== Laimėjimai ==
* {{vlv|VEN}} '''[[Primera División (Venesuela)|Primera División]] (12):''' 1991–1992, 1993–1994, 1994–1995, 1996–1997, 2000–2001, 2002–2003, 2003–2004, 2005–2006, 2006–2007, 2008–2009, 2009–2010, 2019 m.
* {{vlv|VEN}} '''[[Venesuelos futbolo taurė|Venesuelos futbolo taurė]] (5):''' 1987, 1993, 1994, 2009, 2013 m.

== Sezonai ==
; Pastarųjų metų sezonai
{|  class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuorodos
!Pastabos
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2020'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Primera División (Venesuela)|Primera División]]'''
| bgcolor=&quot;#FF0000&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''X.''' 
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesv/venez2020.html 2020 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
| bgcolor=&quot;#FFAAAA&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| [[File:X_mark.svg|17px]] '''Nutrauktas čempionatas'''
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2021'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Primera División (Venesuela)|Primera División]]'''
| bgcolor=&quot;#BBBBBB&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.''' 
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesv/venez2021.html 2021 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2022'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Primera División (Venesuela)|Primera División]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''11.''' 
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesv/venez2022.html 2022 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2023'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Primera División (Venesuela)|Primera División]]'''
| bgcolor=&quot;#BBBBBB&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.''' 
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesv/venez2023.html 2023 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2024'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Primera División (Venesuela)|Primera División]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''8.''' 
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesv/venez2024.html 2024 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2025'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Primera División (Venesuela)|Primera División]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''7.''' 
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesv/venez2025.html 2025 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2026'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Primera División (Venesuela)|Primera División]]'''
| bgcolor=&quot;#FF&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.''' 
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesv/venez2026.html 2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Black;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''CARACAS'''
| style=&quot;background:red;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''CARACAS'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Black;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Caracas FC.png|150px]] '''CARACAS'''
| style=&quot;background:red;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Caracas FC.png|150px]] '''CARACAS'''
|}

== Apranga ==
* Namuose rungtyniauja tradicine apranga
{|
|{{Football kit |
| pattern_la=_bel1415h|pattern_b=_bel1415h|pattern_ra=_bel1415h|pattern_sh=_caracas14h|pattern_so=
| leftarm=FF0000|body=FF0000|rightarm=FF0000|shorts=FF0000|socks=FF0000
| title      = 2015 m.
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=_caracas14a|pattern_b=_caracas14a|pattern_ra=_caracas14a|pattern_sh=_santoangelo14t|pattern_so=
| leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FF0000|socks=FFFFFF
| title      = 2018 m.
}}
|{{Football kit |
|pattern_la = _caracas21h|pattern_b = _caracas21h|pattern_ra = _caracas21h|pattern_sh = _shorts|pattern_so = _socks
|leftarm = F00012|body = F00012|rightarm = F00012|shorts = 000000|socks = 000000
|title      = 2021 m.
}}
|{{Football kit |
|pattern_la = _caracas21a|pattern_b = _caracas21a|pattern_ra = _caracas21a|pattern_sh = _shorts|pattern_so = _socks
|leftarm = FFFFFF|body = FFFFFF|rightarm = FFFFFF|shorts = FFFFFF|socks = FFFFFF
|title      = 2021 m.
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=__caracas22h|pattern_b=__caracas22h|pattern_ra=__caracas22h|pattern_sh=_shorts|pattern_so=
| leftarm=FF0000|body=FF0000|rightarm=FF0000|shorts=000000|socks=000000
| title      = 2022 m.
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=__caracas22a|pattern_b=__caracas22a|pattern_ra=__caracas22a|pattern_sh=_shorts|pattern_so=
| leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF
| title      = 2022 m.
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = _caracas24h
| pattern_b  = _caracas24h
| pattern_ra = _caracas24h
| pattern_sh = _shorts
| pattern_so = _socks
| leftarm    = F00012
| body       = F00012
| rightarm   = F00012
| shorts     = 000000
| socks      = 000000
| title      = 2024 m.
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = _caracas24a
| pattern_b  = _caracas24a
| pattern_ra = _caracas24a
| pattern_sh = _shorts
| pattern_so = _socks
| leftarm    = FFFFFF
| body       = FFFFFF
| rightarm   = FFFFFF
| shorts     = FFFFFF
| socks      = FFFFFF
|title      = 2024 m.
}}
|}

=== Aprangų gamintojai ===
{| class=&quot;wikitable&quot;
! Periodas
! Gamintojas
|-
|[[1991]]–[[1994]]||{{vlv|Vokietija}} [[Vaizdas:Original Adidas logo.svg|30px]] [[Adidas]]
|-
|[[1995]]–[[1997]] ||{{Bandera|Vokietija}} [[Puma (įmonė)|Puma]]
|-
|[[1998]]–[[1999]] ||{{Bandera|Brasil}} [[Vaizdas:Topper Old Logo.svg|40px]] [[Topper]]
|-
|[[2000]]–[[2001]] ||{{Bandera|Vokietija}} [[Puma (įmonė)|Puma]]
|-
|[[2003]]–[[2009]]||{{bandera|China}} Runic
|-
|[[2010]]–[[2017]]||{{bandera|Vokietija}} [[Vaizdas:Adidas_Logo.svg|40px]] [[Adidas]]
|-
|[[2018]]–||{{bandera|Venezuela}} [[vaizdas:RS Performance.png|40px]] [[RS]]
|}

== Garsesni žaidėjai ==
; Futbolininkai, atstovavę [[Venesuelos vyrų futbolo rinktinė|Venesuelos nacionalinei rinktinei]]&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/club/2742/2022_2/Caracas_Fc.html Apie Caracas klubą]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|VEN}} [[Alain Baroja]], vartininkas;&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/58172/Alain_Baroja.html Apie žaidėją: Alain Baroja]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|VEN}} [[Rubert Quijada]], gynėjas;&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/46451/Rubert_Quijada.html Apie žaidėją: Rubert Quijada]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|VEN}} [[Edson Castillo]], saugas;&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/82930/Edson_Castillo.html Apie žaidėją: Edson Castillo]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|VEN}} [[Juanpi Añor]], saugas;&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/57713/Juanpi_Anor.html Apie žaidėją: Juanpi Añor]&lt;/ref&gt;

; Užsieniečiai
* {{vlv|Beninas}} [[Samson Akinyoola]], puolėjas;&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/88754/Samson_Akinyoola.html Apie žaidėją: Samson Akinyoola]&lt;/ref&gt;

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://www.caracasfutbolclub.com/ Oficiali klubo svetainė]
* [https://www.facebook.com/caracasfutbolcluboficial/ facebook paskyra]
* [https://www.soccerway.com/team/caracas/l6AbuB1S/ SOCCERWAY]
* [https://www.flashscore.com/team/caracas/l6AbuB1S/ FLASHSCORE]
* [https://www.transfermarkt.com/caracas-fc/startseite/verein/531 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/caracas-fc/17297/ Globalsportsarchive]

{{Liga Venezolana}}
[[Kategorija:Venesuelos futbolo klubai]]
{{DEFAULTSORT:Caracas}}</text>
      <sha1>h9ac8tb4neipe8q8pnxirixafadnm9q</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Deportivo La Guaira FC</title>
    <ns>0</ns>
    <id>643494</id>
    <revision>
      <id>7820067</id>
      <parentid>7784838</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T05:34:44Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>InternetArchiveBot</username>
        <id>150094</id>
      </contributor>
      <comment>Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5</comment>
      <origin>7820067</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="9347" sha1="oq9as5auedw8t9wkilia8f626eck90l" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Deportivo La Guaira
| image = [[Vaizdas:Deportivo La Guaira FC.png|150px]]
| fullname = Deportivo La Guaira Fútbol Club
| nickname = 
| founded = [[2008]] m. Real Esppor Club 
| ground = UCV stadionas, [[Karakasas]]
| capacity = 23 940&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/teams/venezuela/real-esppor-club/11578/venue/ ESTADIO OLÍMPICO DE LA UCV]&lt;/ref&gt;
| chairman = {{vlv|VEN}} nežinoma
| manager = {{vlv|VEN}} ?
| league = [[Primera División (Venesuela)|Primera División]]
| season = 2025
| position = 1 vieta

| pattern_la1 = _left
| pattern_b1 = _laguaira22h
| pattern_ra1 = _right
| pattern_sh1 = _shorts
| pattern_so1 = _socks
| leftarm1 = FF7400
| body1 = FF7400
| rightarm1 = FF7400
| shorts1 = FFFFFF
| socks1 = FF7400
| pattern_la2 = _left
| pattern_b2 = _laguaira22a
| pattern_ra2 = _right
| pattern_sh2 = _shorts
| pattern_so2 = _socks
| leftarm2 = 000000
| body2 = 000000
| rightarm2 = 000000
| shorts2 = 000000
| socks2 = 000000
}}
'''Deportivo La Guaira Fútbol Club''', o trumpiau vadinamas '''Deportivo La Guaira''' – [[Venesuela|Venesuelos]] [[futbolo klubas]] iš [[Karakasas|Karakaso]].

== Istorija ==
Įkurtas 2008 m. ir tuomet vadinosi '''Real Esppor Club'''. Rungtyniavo aukščiausioje šalies lygoje.

== Laimėjimai ==
* {{vlv|VEN}} '''[[Primera División (Venesuela)|Primera División]] (1):''' 2020 m.
* {{vlv|VEN}} '''[[Venesuelos futbolo taurė|Venesuelos futbolo taurė]] (2):''' 2014, 2015 m.

== Sezonai ==
; Pastarųjų metų sezonai
{|  class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuorodos
!Pastabos
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2020'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Primera División (Venesuela)|Primera División]]'''
| bgcolor=&quot;#FFDD00&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.''' 
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesv/venez2020.html 2020 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
| bgcolor=&quot;#FFFF00&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| [[Vaizdas:Star_full.svg|17px]] '''Čempionai'''
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2021'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Primera División (Venesuela)|Primera División]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''5.''' 
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesv/venez2021.html 2021 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2022'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Primera División (Venesuela)|Primera División]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''5.''' 
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesv/venez2022.html 2022 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2023'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Primera División (Venesuela)|Primera División]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''6.''' 
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesv/venez2023.html 2023 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2024'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Primera División (Venesuela)|Primera División]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''5.''' 
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesv/venez2024.html 2024 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2025'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Primera División (Venesuela)|Primera División]]'''
| bgcolor=&quot;#FFDD00&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.''' 
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesv/venez2025.html 2025 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2026'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Primera División (Venesuela)|Primera División]]'''
| bgcolor=&quot;#FF&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.''' 
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesv/venez2026.html 2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Navy;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Deportivo La Guaira'''
| style=&quot;background:Orange;color:Navy&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Deportivo La Guaira'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:white;color:Navy&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Deportivo La Guaira FC.png|150px]] '''Deportivo La Guaira'''
| style=&quot;background:Orange;color:Navy&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Deportivo La Guaira FC.png|150px]] '''Deportivo La Guaira'''
|}

== Apranga ==
* Namuose rungtyniauja tradicine apranga
{|
|{{Football kit |
| pattern_la=|pattern_b=_joma_whitehalfarc|pattern_ra=
| leftarm=FF4500|body=FF4500|rightarm=FF4500|shorts=000000|socks=000000
|title      = {{small|nežinomi metai}}
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=|pattern_b=_joma_whitehalfarc|pattern_ra=
| leftarm=000000|body=000000|rightarm=000000|shorts=000000|socks=000000
|title      = {{small|nežinomi metai}}
}}
|{{Football kit |
|pattern_la =_DLGL|pattern_b =_DLGL|pattern_ra =_DLGL|pattern_sh =_white_stripes_DLGL|pattern_so =
|leftarm =FFFFFF|body =FFFFFF|rightarm =FF6600|shorts =FFFFFF|socks =FFA000
|title      = {{small|nežinomi metai}}
}}
|{{Football kit |
|pattern_la =_DLG_away|pattern_b =__DLGA|pattern_ra =_DLGA|pattern_sh =_white_DLGA|pattern_so =_DLGA
|leftarm =000000|body =000000|rightarm =000000|shorts =000000|socks =000000
|title      = {{small|nežinomi metai}}
}}
|{{Football kit |
|pattern_la    =_dlaguaira1516h
|pattern_b     =_dlaguaira1516h
|pattern_ra    =_dlaguaira1516h
|pattern_sh    =_dlaguaira151h
|pattern_so    =_dlaguaira1516h
|leftarm       =FFFFFF
|body          =FFFFFF
|rightarm      =FFFFFF
|shorts        =FFFFFF
|socks         =FFFFFF
|title         = 2015–2016 m.
}}
|{{Football kit |
|pattern_la    =_dlaguaira1516a
|pattern_b     =_dlaguaira1516a
|pattern_ra    =_dlaguaira1516a
|pattern_sh    =_dlaguaira1516a
|pattern_so    =_tachira15a
|leftarm       =FFFFFF
|body          =FFFFFF
|rightarm      =FFFFFF
|shorts        =FFFFFF
|socks         =FFFFFF
|title         = 2015–2016 m.
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = _left
| pattern_b = _laguaira22h
| pattern_ra = _right
| pattern_sh = _shorts
| pattern_so = _socks
| leftarm = FF7400
| body = FF7400
| rightarm = FF7400
| shorts = FFFFFF
| socks = FF7400
| title      = 2022 m.
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = _left
| pattern_b = _laguaira22a
| pattern_ra = _right
| pattern_sh = _shorts
| pattern_so = _socks
| leftarm = 000000
| body = 000000
| rightarm = 000000
| shorts = 000000
| socks = 000000
| title      = 2022 m.
}}
|}

=== Aprangų gamintojai ===
{| class=&quot;wikitable&quot;
! Periodas
! Gamintojas
|-
|2008||{{vlv|ITA}} [[Lotto Sport Italia|Lotto]]
|-
|2009||{{vlv|ESP}} [[Joma]]
|-
|2010||{{vlv|ESP}} [[Kelme]]
|-
|2011–2014||{{vlv|ESP}} [[Joma]]
|-
|2014–2020||{{vlv|Vokietija}} [[vaizdas:Adidas_Logo.svg|40px]] [[Adidas]]
|-
|2020–2021||{{vlv|Vokietija}} [[Uhlsport]]
|-
|2022–2023||{{vlv|ESP}} Roly
|-
|2023–||{{vlv|ITA}} Fila
|}

== Garsesni žaidėjai ==
; Futbolininkai, atstovavę [[Venesuelos vyrų futbolo rinktinė|Venesuelos nacionalinei rinktinei]]&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/club/15516/2019_2/Deportivo_La_Guaira.html Apie Deportivo La Guaira klubą]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|VEN}} Miguel Navarro, gynėjas;&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/86969/Miguel_Navarro.html Apie žaidėją: Miguel Navarro]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|VEN}} [[Francisco La Mantía]], gynėjas, saugas;&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/68147/Francisco_La_Mantia.html Francisco Andrés La Mantia Pipaón]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|VEN}} [[César Eduardo González]], saugas;&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/8632/Cesar_Eduardo_Gonzalez.html Apie žaidėją: '''César Eduardo González''']&lt;/ref&gt;
* {{vlv|VEN}} Ángelo Peña, saugas;&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/25448/Angelo_Pena.html Apie žaidėją: Ángelo Peña]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|VEN}} Arquímedes Figuera, saugas;&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/44510/Arquimedes_Figuera.html Apie žaidėją: Arquímedes Figuera]&lt;/ref&gt;

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://www.dvolaguaira.com/ Oficiali klubo svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20231013220045/https://www.dvolaguaira.com/ |date=2023-10-13 }}
* [https://www.facebook.com/DvoLaGuaira/ facebook paskyra]
* [https://www.soccerway.com/team/deportivo-la-guaira/4SRaHjat/ SOCCERWAY]
* [https://www.flashscore.com/team/deportivo-la-guaira/4SRaHjat/ FLASHSCORE]
* [https://www.transfermarkt.com/deportivo-la-guaira/startseite/verein/26468 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/deportivo-la-guaira-fc/17300/ Globalsportsarchive]

{{Liga Venezolana}}
[[Kategorija:Venesuelos futbolo klubai]]
{{DEFAULTSORT:Deportivo La Guaira}}</text>
      <sha1>oq9as5auedw8t9wkilia8f626eck90l</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Deportivo Táchira FC</title>
    <ns>0</ns>
    <id>643517</id>
    <revision>
      <id>7820069</id>
      <parentid>7784843</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T05:35:48Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>InternetArchiveBot</username>
        <id>150094</id>
      </contributor>
      <comment>Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5</comment>
      <origin>7820069</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="9729" sha1="n3r8k3ivst80yv37xlkegdwqtedvbcj" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Deportivo Táchira
| image = [[Vaizdas:Deportivo Táchira FC emblema.png|150px]]
| fullname = Deportivo Táchira Fútbol Club
| nickname = 
| founded = [[1974]] m.
| ground = Pueblo Nuevo stadionas, [[San Kristobalis (Venesuela)|San Kristobalis]]
| capacity = 40 000&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/teams/venezuela/deportivo-tachira-fc/2305/venue/ ESTADIO POLIDEPORTIVO DE PUEBLO NUEVO]&lt;/ref&gt;
| chairman = {{vlv|VEN}} nežinoma
| manager = {{vlv|VEN}} ?
| league = [[Primera División (Venesuela)|Primera División]]
| season = 2025
| position = 3 vieta

|pattern_la1      =_tachira22H
|pattern_b1       =_tachira22H
|pattern_ra1      =_tachira22H
|pattern_sh1      =_tachira22H
|pattern_so1      =_tachira22H
|leftarm1         =000000
|body1            =000000
|rightarm1        =000000
|shorts1          =000000
|socks1           =000000
|pattern_la2      =_tachira22A
|pattern_b2       =_tachira22A
|pattern_ra2      =_tachira22A
|pattern_sh2      =_tachira22A
|pattern_so2      =_tachira22A
|leftarm2         =FFFFFF
|body2            =FFFFFF
|rightarm2        =FFFFFF
|shorts2          =FFFFFF
|socks2           =FFFFFF
| pattern_la3 = _tachira22T
| pattern_b3 = _tachira22T
| pattern_ra3 = _tachira22T
| pattern_sh3 = _tachira22T
| pattern_so3 = _tachira22T
| leftarm3 = 000000
| body3 = 000000
| rightarm3 = 000000
| shorts3 = 000000
| socks3 = 000000
}}
'''Deportivo Táchira Fútbol Club''', o trumpiau vadinamas '''Deportivo Táchira''' – [[Venesuela|Venesuelos]] [[futbolo klubas]] iš [[San Kristobalis (Venesuela)|San Kristobalio]].

== Istorija ==
Įkurtas 1974 m. Rungtyniavo aukščiausioje šalies lygoje.

== Laimėjimai ==
* {{vlv|VEN}} '''[[Primera División (Venesuela)|Primera División]] (11):''' 1979, 1981, 1984, 1986, 1999-2000, 2007–2008, 2010–2011, 2014–2015, 2021, 2023, 2024 m.
* {{vlv|VEN}} '''[[Venesuelos futbolo taurė|Venesuelos futbolo taurė]] (1):''' 1982 m.

== Sezonai ==
; Pastarųjų metų sezonai
{|  class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuorodos
!Pastabos
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2020'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Primera División (Venesuela)|Primera División]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''X.''' 
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesv/venez2020.html 2020 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
| bgcolor=&quot;#FFAAAA&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| [[File:X_mark.svg|17px]] '''Nutrauktas čempionatas'''
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2021'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Primera División (Venesuela)|Primera División]]'''
| bgcolor=&quot;#FFFF00&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.''' 
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesv/venez2021.html 2021 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
| bgcolor=&quot;#FFFF00&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| [[Vaizdas:Star_full.svg|17px]] '''Čempionai'''
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2022'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Primera División (Venesuela)|Primera División]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''6.''' 
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesv/venez2022.html 2022 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2023'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Primera División (Venesuela)|Primera División]]'''
| bgcolor=&quot;#FFFF00&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.''' 
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesv/venez2023.html 2023 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
| bgcolor=&quot;#FFFF00&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| [[Vaizdas:Star_full.svg|17px]] '''Čempionai'''
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2024'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Primera División (Venesuela)|Primera División]]'''
| bgcolor=&quot;#FFFF00&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.''' 
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesv/venez2024.html 2024 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
| bgcolor=&quot;#FFFF00&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| [[Vaizdas:Star_full.svg|17px]] '''Čempionai'''
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2025'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Primera División (Venesuela)|Primera División]]'''
| bgcolor=&quot;#DEB678&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''3.''' 
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesv/venez2025.html 2025 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2026'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Primera División (Venesuela)|Primera División]]'''
| bgcolor=&quot;#FF&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.''' 
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesv/venez2026.html 2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Black;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Deportivo Táchira'''
| style=&quot;background:Gold;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Deportivo Táchira'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Black;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Deportivo Táchira FC emblema.png|150px]] '''Deportivo Táchira'''
| style=&quot;background:Gold;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Deportivo Táchira FC emblema.png|150px]] '''Deportivo Táchira'''
|}

== Apranga ==
* Namuose rungtyniauja tradicine apranga
{|
|{{Football kit |
| pattern_la=_tachira1516h|pattern_b=_tachira1516h|pattern_ra=_tachira1516h|pattern_sh=_tachira15a2
| pattern_so=_tachira15h|leftarm=000000|body=000000|rightarm=000000|shorts=000000|socks=000000
| title      = 2015–2016 m.
}}
|{{Football kit |
| body=FFFFFF|leftarm=FFFFFF|pattern_b=_riestra2015a|pattern_la=_ger06h|pattern_ra=_ger06h
| pattern_sh=_covadapiedade1617t|pattern_so=_adidas15white|socks=FFFFFF
| title      = 2015–2016 m.
}}
|{{Football kit |
| pattern_la=_tachira1516t|pattern_b=_tachira1516t|pattern_ra=_tachira1516t|pattern_sh=
| pattern_so=_color_3_stripes_black|leftarm=66FF33|body=66FF33|rightarm=66FF33|shorts=CCFF00|socks=FFFFFF
| title      = 2015–2016 m.
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _tachira21h
| pattern_b= _tachira21h
| pattern_ra= _tachira21h
| pattern_sh= _tachira21h
| pattern_so= _tachira21h
| leftarm= 000000
| body= 000000
| rightarm= 000000
| shorts= 000000
| socks= FFDD00
| title= 2021 m. 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _tachira21a
| pattern_b= _tachira21a
| pattern_ra= _tachira21a
| pattern_sh= _tachira21a
| pattern_so= _tachira21a
| leftarm= FFFFFF
| body= FFFFFF
| rightarm= FFFFFF
| shorts= FFFFFFF
| socks= FFFFFF
| title= 2021 m.
}}
|{{Football kit |
|pattern_la      =_tachira22H
|pattern_b       =_tachira22H
|pattern_ra      =_tachira22H
|pattern_sh      =_tachira22H
|pattern_so      =_tachira22H
|leftarm         =000000
|body            =000000
|rightarm        =000000
|shorts          =000000
|socks           =000000
|title           = 2022 m.
}}
|{{Football kit |
|pattern_la      =_tachira22A
|pattern_b       =_tachira22A
|pattern_ra      =_tachira22A
|pattern_sh      =_tachira22A
|pattern_so      =_tachira22A
|leftarm         =FFFFFF
|body            =FFFFFF
|rightarm        =FFFFFF
|shorts          =FFFFFF
|socks           =FFFFFF
|title          = 2022 m.
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = _tachira22T
| pattern_b  = _tachira22T
| pattern_ra = _tachira22T
| pattern_sh = _tachira22T
| pattern_so = _tachira22T
| leftarm    = 000000
| body       = 000000
| rightarm   = 000000
| shorts     = 000000
| socks      = 000000
| title      = 2022 m.
}}
|}

== Garsiausi žaidėjai ==
; Futbolininkai, atstovavę [[Venesuelos vyrų futbolo rinktinė|Venesuelos nacionalinei rinktinei]]&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/club/2739/2019_2/Deportivo_Tachira.html Apie Deportivo Táchira klubą]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|VEN}} Edgar Pérez Greco, vingeris;&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/16592/Edgar_Perez_Greco.html Apie žaidėją: Edgar Pérez Greco]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|VEN}} [[Giancarlo Maldonado]], puolėjas;&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/10620/Giancarlo_Maldonado.html Apie žaidėją: Giancarlo Maldonado]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|VEN}} [[Vaizdas:Star_full.svg|17px]] [[Tomás Rincón]], atraminis saugas; (2008)&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/24930/Tomas_Rincon.html Apie žaidėją: Tomás Rincón]&lt;/ref&gt; 
* {{vlv|VEN}} [[Cesar &quot;El Maestrico&quot; Gonzalez]] 

; Užsieniečiai
* {{vlv|Panama}} [[Luis Ovalle]], saugas;&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/40898/Luis_Ovalle.html Apie žaidėjas: Luis Ovalle]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|URU}} [[Daniel Francovig]] 
* {{vlv|URU}} [[Carlos Maldonado]]

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://deportivotachira.com/ Oficiali klubo svetainė]
* [https://www.facebook.com/DeportivoTachiraFutbolClub/ facebook paskyra]
* [https://www.soccerway.com/team/dep-tachira/t8oez9vd/ SOCCERWAY]
* [https://www.flashscore.com/team/dep-tachira/t8oez9vd/ FLASHSCORE]
* [https://www.transfermarkt.com/deportivo-tachira/startseite/verein/13297 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/deportivo-tachira-fc/17302/ Globalsportsarchive]

{{Liga Venezolana}}
[[Kategorija:Venesuelos futbolo klubai]]
{{DEFAULTSORT:Deportivo Táchira}}</text>
      <sha1>n3r8k3ivst80yv37xlkegdwqtedvbcj</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Club Deportivo La Equidad</title>
    <ns>0</ns>
    <id>643590</id>
    <revision>
      <id>7820000</id>
      <parentid>7783862</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T01:40:52Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>InternetArchiveBot</username>
        <id>150094</id>
      </contributor>
      <comment>Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5</comment>
      <origin>7820000</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="12939" sha1="g6wqby6sajse692u2men7apz1zywcxh" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = La Equidad
| image    = [[Vaizdas:La Equidad klubo emblema.png|150px]]
| fullname = Club Deportivo La Equidad Seguros
| nickname = Los Aseguradores / El Verde Capitalino / El Equipo de la Mayoría4
| founded  = [[1982]] m.
| ground   = Estadio Metropolitano de Techo, [[Bogota]], [[Kolumbija]]|
| capacity = ~10 000&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/teams/colombia/la-equidad/6922/venue/ ESTADIO METROPOLITANO DE TECHO]&lt;/ref&gt;
| chairman = {{flagicon|Colombia}} Carlos Mario Zuluaga
| manager  = {{flagicon|Colombia}} Alexis García
| league   = [[Categoría Primera A]] 
| season   = 2024 
| position = 12 vieta

|pattern_la1=_CDEquidad2023h
|pattern_b1 =_CDEquidad2023h
|pattern_ra1=_CDEquidad2023h
|pattern_sh1=_CDEquidad2023h
|pattern_so1=_CDEquidad2023h
|leftarm1=00A153
|body1=00A153
|rightarm1=00A153
|shorts1=00A153
|socks1=00A153

|pattern_la2=_CDEquidad2023a
|pattern_b2 =_CDEquidad2023a
|pattern_ra2=_CDEquidad2023a
|pattern_sh2=_CDEquidad2023a
|pattern_so2=_CDEquidad2023a
|leftarm2=FFFFFF
|body2=FFFFFF
|rightarm2=FFFFFF
|shorts2=FFFFFF
|socks2=FFFFFF

|pattern_la3=_CDEquidad2023t
|pattern_b3 =_CDEquidad2023t
|pattern_ra3=_CDEquidad2023t
|pattern_sh3=_CDEquidad2023t
|pattern_so3=_CDEquidad2023t
|leftarm3=FFFFFF
|body3=FFFFFF
|rightarm3=FFFFFF
|shorts3=FFFFFF
|socks3=FFFFFF
}}
'''Club Deportivo La Equidad Seguros''', o trumpai vadinamas '''„La Equidad“''' – [[Kolumbija|Kolumbijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Bogota|Bogotos]]. Dar žinomas kaip '''Equidad Bogotá'''.

Namų rungtynes žaidžia ''Estadio Metropolitano de Techo'', talpinančiame 10 tūkst. žiūrovų.

== Istorija ==
Įkurtas 1982 m. Rungtyniavo aukščiausioje šalies lygoje.

== Laimėjimai ==

* {{vlv|Kolumbija}} [[Fútbol Profesional Colombiano]] (0): 
* [[Copa Libertadores]] (): 
* [[Copa Merconorte]] (): 
* [[Copa Interamericana]] ():

== Sezonai ==

; Pastarųjų metų sezonai
{|  class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuorodos
!Pastabos
|-
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2025'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Categoría Primera A]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesc/col2025.html 2025 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2024'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Categoría Primera A]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''12.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesc/col2024.html 2024 m. sezonas]&lt;/ref&gt; 
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2023'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Categoría Primera A]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''11.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesc/col2023.html 2023 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2022'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Categoría Primera A]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''9.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesc/col2022.html 2022 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2021'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Categoría Primera A]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''7.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesc/col2021.html 2021 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2020'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Categoría Primera A]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''6.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesc/col2020.html 2020 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2019'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Categoría Primera A]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''17.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesc/col2019.html 2019 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2018'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Categoría Primera A]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''6.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesc/col2018.html 2018 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2017'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Categoría Primera A]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''11.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesc/col2017.html 2017 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2016'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Categoría Primera A]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''17.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesc/col2016.html 2016 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2015'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Categoría Primera A]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''13.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesc/col2015.html 2015 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2014'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Categoría Primera A]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''15.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesc/col2014.html 2014 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2013'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Categoría Primera A]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''11.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesc/col2018.html 2018 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2012'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Categoría Primera A]]'''
| bgcolor=&quot;#BBBBBB&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesc/col2012.html 2012 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2011'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Categoría Primera A]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''7.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesc/col2011.html 2011 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2010'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Categoría Primera A]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''4.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesc/col2010.html 2010 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Green;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''La Equidad'''
| style=&quot;background:white;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''La Equidad'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Green;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:La Equidad klubo emblema.png|150px]]'''La Equidad'''
| style=&quot;background:white;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:La Equidad klubo emblema.png|150px]]'''La Equidad'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose rungtyniauja tradicine apranga
{|
|{{Football kit |
|pattern_la=_CDEquidad2025h
|pattern_b =_CDEquidad2025h
|pattern_ra=_CDEquidad2025h
|pattern_sh=_CDEquidad2025h
|pattern_so=_CDEquidad2025h
|leftarm=00A153
|body=00A153
|rightarm=00A153
|shorts=00A153
|socks=00A153
| title      = 2025 m.
}}
|{{Football kit |
|pattern_la=_CDEquidad2025a
|pattern_b =_CDEquidad2025a
|pattern_ra=_CDEquidad2025a
|pattern_sh=_CDEquidad2025a
|pattern_so=_CDEquidad2025a
|leftarm=FFFFFF
|body=FFFFFF
|rightarm=FFFFFF
|shorts=FFFFFF
|socks=FFFFFF
| title      = 2025 m.
}}
|{{Football kit |
|pattern_la=_CDEquidad2025t
|pattern_b =_CDEquidad2025t
|pattern_ra=_CDEquidad2025t
|pattern_sh=_CDEquidad2025t
|pattern_so=_CDEquidad2025t
|leftarm=FFFFFF
|body=FFFFFF
|rightarm=FFFFFF
|shorts=FFFFFF
|socks=FFFFFF
| title      = 2025 m.
}}
|}

{|
|{{Football kit |
|pattern_la =_cdequidad16h
|pattern_b  =_cdequidad16h
|pattern_ra =_cdequidad16h
|pattern_sh =_cdequidad16h
|pattern_so =_cdequidad16h
|leftarm    =1B5F3D
|body       =1B5F3D
|rightarm   =1B5F3D
|shorts     =1B5F3D
|socks      =1B5F3D
|title      = 2016 m.
}}
|{{Football kit |
|pattern_la =_cdequidad16t
|pattern_b  =_cdequidad16t
|pattern_ra =_cdequidad16t
|pattern_sh =_cdequidad16t
|pattern_so =_cdequidad16t
|leftarm    =41C439
|body       =41C439
|rightarm   =41C439
|shorts     =41C439
|socks      =41C439
|title      = 2016 m.
}}
|{{Football kit |
|pattern_la =_cdequidad16a
|pattern_b  =_cdequidad16a
|pattern_ra =_cdequidad16a
|pattern_sh =_cdequidad16a
|pattern_so =_cdequidad16a
|leftarm    =00ED29
|body       =000000
|rightarm   =00ED29
|shorts     =000000
|socks      =000000
|title      = 2016 m.
}}
|{{Football kit |
|pattern_la=_CDequidad22h|pattern_b =_CDequidad22h|pattern_ra=_CDequidad22h|pattern_sh=_CDequidad22h|pattern_so=_CDequidad22h
|leftarm=00A153|body=00A153|rightarm=00A153|shorts=00A153|socks=00A153
|title       = 2022 m.
}}
|{{Football kit |
|pattern_la=_CDequidad22a|pattern_b =_CDequidad22a|pattern_ra=_CDequidad22a|pattern_sh=_CDequidad22a|pattern_so=_CDequidad22a
|leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF
| title      = 2022 m.
}}
|{{Football kit |
|pattern_la =_CDEquidad2023h
|pattern_b  =_CDEquidad2023h
|pattern_ra =_CDEquidad2023h
|pattern_sh =_CDEquidad2023h
|pattern_so =_CDEquidad2023h
|leftarm    =00A153
|body       =00A153
|rightarm   =00A153
|shorts     =00A153
|socks      =00A153
| title      = 2023 m.
}}
|{{Football kit |
|pattern_la  =_CDEquidad2023a
|pattern_b   =_CDEquidad2023a
|pattern_ra  =_CDEquidad2023a
|pattern_sh  =_CDEquidad2023a
|pattern_so  =_CDEquidad2023a
|leftarm     =FFFFFF
|body        =FFFFFF
|rightarm    =FFFFFF
|shorts      =FFFFFF
|socks       =FFFFFF
| title      = 2023 m.
}}
|{{Football kit |
|pattern_la =_CDEquidad2023t
|pattern_b  =_CDEquidad2023t
|pattern_ra =_CDEquidad2023t
|pattern_sh =_CDEquidad2023t
|pattern_so =_CDEquidad2023t
|leftarm    =FFFFFF
|body       =FFFFFF
|rightarm   =FFFFFF
|shorts     =FFFFFF
|socks      =FFFFFF
| title      = 2023 m.
}}
|}

; Aprangų gamintojai
* {{vlv|Vokietija}} [[Adidas]] (nežinomi metai)
* {{vlv|COL}} Kimo (2014)
* {{vlv|COL}} Saeta (2015)
* {{vlv|Vokietija}} [[Puma (įmonė)|Puma]] (2016–2019)
* {{vlv|COL}} [[Attle Desportes|Attle]] (2020–)

== Garsesni žaidėjai ==
; Futbolininkai, atstovavę [[Kolumbijos vyrų futbolo rinktinė|Kolumbijos nacionalinei rinktinei]]&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/club/8244/2024_2/La_Equidad_Bogota.html General Information for La Equidad Bogotá]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|COL}} Santiago Arias, gynėjas;&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/53836/-.html General Information about the player Santiago Arias]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|COL}} Luis Núñez, gynėjas;&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/30673/Luis_Nunez.html General Information about the player Luis Núñez]&lt;/ref&gt;

; Užsieniečiai
*{{flagicon|PAN}} [[Vaizdas:Star_full.svg|15px]] [[Román Torres]], gynėjas;&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/11789/Roman_Torres.html General Information about the player Román Torres]&lt;/ref&gt;

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://equidadclubdeportivo.coop/ Oficiali klubo svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20231206203216/https://equidadclubdeportivo.coop/ |date=2023-12-06 }}
* [https://www.facebook.com/profile.php?id=100063468649978 facebook paskyra]
* [https://int.soccerway.com/teams/colombia/la-equidad/6922/ SOCCERWAY]
* [ FLASHSCORE] 
* [https://www.transfermarkt.com/cd-la-equidad-seguros-sa/startseite/verein/17425 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/cd-la-equidad-seguros/1990/ Globalsportsarchive]

{{Categoría Primera A}}
[[Kategorija:Kolumbijos futbolo klubai|La Equidad]]
{{DEFAULTSORT:La Equidad}}</text>
      <sha1>g6wqby6sajse692u2men7apz1zywcxh</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Carlos A. Mannucci</title>
    <ns>0</ns>
    <id>643817</id>
    <revision>
      <id>7819992</id>
      <parentid>7784059</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T23:58:21Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>InternetArchiveBot</username>
        <id>150094</id>
      </contributor>
      <comment>Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5</comment>
      <origin>7819992</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="10179" sha1="18eglxctnpuowyotw7o8n4gicnyqpev" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Carlos A. Mannucci
| image = [[Vaizdas:Carlos A. Mannucci emblema.png|150px]]
| fullname = Club Social y Deportivo Carlos A. Mannucci
| nickname = 
| founded = [[1959]] m.
| ground = ''Mansiche'' stadionas, [[Truchiljas]]
| capacity = 23 000
| chairman = {{vlv|Peru}} {{small|nežinomas}}
| manager = {{vlv|Peru}} {{small|nežinomas}}
| league = Liga 2
| season = 2024
| position = {{decrease}} 16 vieta, [[Primera División (Peru)|Primera División]]

|pattern_la1      =_mannucci23h
|pattern_b1       =_mannucci23h
|pattern_ra1      =_mannucci23h
|pattern_sh1      =_shorts
|pattern_so1      =_mannucci23h
|leftarm1         =00258A
|body1            =00258A
|rightarm1        =00258A
|shorts1          =00258A
|socks1           =00258A

|pattern_la2      =_mannucci23a
|pattern_b2       =_mannucci23a
|pattern_ra2      =_mannucci23a
|pattern_sh2      =_mannucci23a
|pattern_so2      =_mannucci23a
|leftarm2         =FFFFFF
|body2            =FFFFFF
|rightarm2        =FFFFFF
|shorts2          =FFFFFF
|socks2           =FFFFFF

|pattern_la3      =_mannucci23t
|pattern_b3       =_mannucci23t
|pattern_ra3      =_mannucci23t
|pattern_sh3      =_mannucci23a
|pattern_so3      =_socks
|leftarm3         =003DF5
|body3            =003DF5
|rightarm3        =003DF5
|shorts3          =FFFFFF
|socks3           =FF0019
}}

'''Club Social y Deportivo Carlos A. Mannucci''', o trumpai vadinamas '''Carlos A. Mannucci''', bei '''Mannucci''' – [[Peru|Peru]] [[futbolo klubas]] iš [[Truchiljas|Truchiljo]].

Namų rungtynes žaidžia ''Mansiche'' stadione ({{es|Estadio Mansiche}}), talpinančiame 23 tūkst. žiūrovų.

== Istorija ==
Įkurtas 1959 m. Kitados rungtyniavo Torneo Descentralizado, tuometinėje aukščiausioje šalies lygoje. Vėlesniais metais būtą iškritimų į žemesnius divizionus, net regionines pirmenybes.

Nuo 2014 m. sezono žaidė Antrame divizione ({{es|Segunda División Nacional}}). Nuo 2019 m. sezono rungtyniavo [[Primera División (Peru)|Liga 1]]. 

Nuo 2025 m. sezono žaidė Antrame divizione. Pirmame etape varžėsi Šiaurinėje grupėje, kur liko penktoje vietoje, bet pateko į antrąjį etapą. Antrame etape tarp penkių A grupės dalyvių liko paskutinėje vietoje ir į finalinį etapą nepateko.

== Laimėjimai ==
; {{vlv|Peru}} '''[[Primera División (Peru)|Primera División]]'''
: [[Vaizdas:Star_full.svg|17px]] '''Čempionai (?):''' 
; {{vlv|Peru}} '''[[Segunda División (Peru)|Segunda División]]
: [[Vaizdas:Gold medal icon.svg|15px]] '''Nugalėtojai (1):''' 2018 m.

== Sezonai ==

; Pastarųjų metų sezonai
{|  class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuorodos
!Pastabos
|-
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2025'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Segunda División (Peru)|Liga 2]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''?.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesp/peru2025.html 2025 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
| II etape, 5 vieta A grupėje
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2024'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Primera División (Peru)|Liga 1]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''16.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesp/peru2024.html 2024 m. sezonas]&lt;/ref&gt; 
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2023'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Primera División (Peru)|Liga 1]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''11.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesp/peru2023.html 2023 m. sezonas]&lt;/ref&gt; 
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2022'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Primera División (Peru)|Liga 1]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''16.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesp/peru2022.html 2022 m. sezonas]&lt;/ref&gt; 
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2021'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Primera División (Peru)|Liga 1]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''9.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesp/peru2021.html 2021 m. sezonas]&lt;/ref&gt; 
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2020'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Primera División (Peru)|Liga 1]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''5.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesp/peru2020.html 2020 m. sezonas]&lt;/ref&gt; 
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2019'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Primera División (Peru)|Liga 1]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''10.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesp/peru2019.html 2019 m. sezonas]&lt;/ref&gt; 
|-
|||||||
|-
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:white;color:Navy&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Carlos A. Mannucci'''
| style=&quot;background:navy;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Carlos A. Mannucci'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:white;color:Navy&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Carlos A. Mannucci emblema.png|150px]]'''Carlos A. Mannucci'''
| style=&quot;background:navy;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Carlos A. Mannucci emblema.png|150px]]'''Carlos A. Mannucci'''
|}

== Apranga ==
* Namuose rungtyniauja tradicine apranga
{|
|{{Football kit |
| pattern_la  = _camannucci20h
| pattern_b   = _camannucci20h
| pattern_ra  = _camannucci20h
| pattern_sh  = _camannucci20h
| pattern_so  = _camannucci20h
| leftarm     = 0000FF
| body        = FFFFFF
| rightarm    = 0000FF
| shorts      = FFFFFF
| socks       = 0000FF
| title       = 2020 m.
}}
|{{Football kit |
| pattern_la  = _camannucci20a
| pattern_b   = _camannucci20a
| pattern_ra  = _camannucci20a
| pattern_sh  = _camannucci20a
| pattern_so  = _camannucci20a
| leftarm     = FFFFFF
| body        = FFFFFF
| rightarm    = FFFFFF
| shorts      = 0000FF
| socks       = FFFFFF
| title       = 2020 m.
}}
|{{Football kit |
|pattern_la   =_mannucci21h
|pattern_b    =_mannucci21h
|pattern_ra   =_mannucci21h
|pattern_sh   =_mannucci21h
|pattern_so   =_mannucci21h
|leftarm      =00258A
|body         =00258A
|rightarm     =00258A
|shorts       =00258A
|socks        =0000FF
|title        = 2021 m.
}}
|{{Football kit |
|pattern_la      =_mannucci21a
|pattern_b       =_mannucci21a
|pattern_ra      =_mannucci21a
|pattern_sh      =_mannucci21a
|pattern_so      =_mannucci21a
|leftarm         =FFFFFF
|body            =FFFFFF
|rightarm        =FFFFFF
|shorts          =FFFFFF
|socks           =FFFFFF
|title           = 2021 m.
}}
|{{Football kit |
|pattern_la      =_camannucci21t
|pattern_b       =_camannucci21t
|pattern_ra      =_camannucci21t
|pattern_sh      =_camannucci21t
|pattern_so      =_camannucci21t
|leftarm         =000000
|body            =000000
|rightarm        =000000
|shorts          =000000
|socks           =000000
|title           = 2021 m.
}}
|{{Football kit |
|pattern_la      =_mannucci23h
|pattern_b       =_mannucci23h
|pattern_ra      =_mannucci23h
|pattern_sh      =_shorts
|pattern_so      =_mannucci23h
|leftarm         =00258A
|body            =00258A
|rightarm        =00258A
|shorts          =00258A
|socks           =00258A
|title           = 2023 m.
}}
|{{Football kit |
|pattern_la      =_mannucci23a
|pattern_b       =_mannucci23a
|pattern_ra      =_mannucci23a
|pattern_sh      =_mannucci23a
|pattern_so      =_mannucci23a
|leftarm         =FFFFFF
|body            =FFFFFF
|rightarm        =FFFFFF
|shorts          =FFFFFF
|socks           =FFFFFF
|title           = 2023 m.
}}
|{{Football kit |
|pattern_la      =_mannucci23t
|pattern_b       =_mannucci23t
|pattern_ra      =_mannucci23t
|pattern_sh      =_mannucci23a
|pattern_so      =_socks
|leftarm         =003DF5
|body            =003DF5
|rightarm        =003DF5
|shorts          =FFFFFF
|socks           =FF0019
|title           = 2023 m.
}}
|}

; Aprangų gamintojai 
* {{vlv|ITA}} [[Kappa]] (1997–1998, 2005–2006 m.)
* {{vlv|Peru}} Convert (2014–2015 m.)
* {{vlv|Peru}} [[Walon Sports|Walon]] (2016–2017 m.)
* {{vlv|Peru}} Habitez (2018 m.)
* {{vlv|Peru}} [[Walon Sports|Walon]] (2019–2021 m.)
* {{vlv|Peru}} New Athletics (2022–20xx m.)

== Garsesni žaidėjai ==
; Futbolininkai, atstovavę [[Peru vyrų futbolo rinktinė|Peru nacionalinei rinktinei]]&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/club/7070/2022_2/Carlos_Mannucci_Trujillo.html Apie Carlos Mannucci Trujillo klubą]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|Peru}} [[Carlos Delgado García|Carlos ''Calín'' Delgado]]
* {{vlv|PER}} [[Juan Caballero Lora]]
* {{vlv|PER}} Jorge Jaramillo
* {{vlv|PER}} Alejandro Mallqui
* {{vlv|PER}} Salomón Paredes
* {{vlv|PER}} Carlos Valdez
* {{vlv|PER}} Óscar Villalobos
; Užsieniečiai
* {{vlv|ARG}} Mario Villegas
* {{vlv|ARG}} Fabián Arias
* {{vlv|ARG}}{{vlv|PER}} [[Óscar Ibáñez]]
* {{vlv|BRA}} [[Moacyr Claudino Pinto|Moacyr Pinto]]

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://camannucci.com/wp/ Oficiali klubo svetainė]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}
* [https://www.facebook.com/camannucci/ facebook paskyra]
* [https://www.soccerway.com/team/carlos-mannucci/UeeASCQk/ SOCCERWAY]
* [https://www.flashscore.com/team/carlos-mannucci/UeeASCQk/ FLASHSCORE]
* [https://www.transfermarkt.com/carlos-a-mannucci/startseite/verein/19520 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/csyd-carlos-a-mannucci/17797/ Globalsportsarchive]

{{Primera División (Peru)}}
[[Kategorija:Peru futbolo klubai]]
{{DEFAULTSORT:Carlos A. Mannucci}}</text>
      <sha1>18eglxctnpuowyotw7o8n4gicnyqpev</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Avatiu FC</title>
    <ns>0</ns>
    <id>644761</id>
    <revision>
      <id>7819793</id>
      <parentid>7784568</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:30:13Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>InternetArchiveBot</username>
        <id>150094</id>
      </contributor>
      <comment>Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5</comment>
      <origin>7819793</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="7251" sha1="4z0wy5pk88l0dokq3i5ydso7dyrbowy" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Avatiu
| image = [[Vaizdas:Avatiu FC emblema.png|150px]]
| fullname = Avatiu Football Club
| nickname = 
| founded = nežinoma
| ground = nežinoma
| capacity = nežinoma
| chairman = {{vlv|Kuko Salos}} nežinoma
| manager = {{vlv|Kuko Salos}} nežinoma
| league = [[Cook Islands Round Cup]]
| season = 2025
| position = 4 vieta

 |pattern_la1 = 
 |pattern_b1  = _macronmiram1yrb
 |pattern_ra1 = 
 |pattern_sh1 = _macrontempel1rby
 |pattern_so1 = 
 |leftarm1    = FFFF00
 |body1       = FFFFFF
 |rightarm1   = FFFF00
 |shorts1     = 0000FF
 |socks1      = 0000FF

 |pattern_la2 = 
 |pattern_b2  = _macronrigel2o
 |pattern_ra2 = 
 |pattern_sh2 = 
 |pattern_so2 = 
 |leftarm2    = FF5500
 |body2       = FFFFFF
 |rightarm2   = FF5500
 |shorts2     = FF5500
 |socks2      = FF5500

 |pattern_la3 = _macron19yn
 |pattern_b3  = _macronkimah1yn
 |pattern_ra3 = _macron19yn
 |pattern_sh3 = _macrontempel1ny
 |pattern_so3 = 
 |leftarm3    = FFFFFF
 |body3       = FFFFFF
 |rightarm3   = FFFFFF
 |shorts3     = FFFFFF
 |socks3      = 000066
}}
'''Avatiu Football Club''', o trumpiau vadinamas '''Avatiu''' – [[Kuko Salos|Kuko Salų]] [[futbolo klubas]] iš [[Avatiu|Avatiu]].

== Istorija ==
Rungtyniavo [[Cook Islands Round Cup|aukščiausioje šalies lygoje]]. Daugkartiniai šalies čempionai.

Atstovavo [[Kuko Salos|Kuko Saloms]] Okeanijos (OFC) čempionų lygos turnyro atrankose.

; „Avatiu“ klubo moterų pagrindinė komanda
2023 m. sezone klubo moterų komanda pirmą kartą per veiklos metus tapo šalies čempionėmis.&lt;ref&gt;[https://www.cookislandsfootball.com/avatiu-fc-reign-supreme-in-womens-football-claiming-first-ever-championship-title/ Avatiu FC reign supreme in women’s football, claiming first-ever championship title]&lt;/ref&gt;

== Laimėjimai ==
; {{vlv|Kuko Salos}} [[Cook Islands Round Cup]]&lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesc/cookchamp.html Cook Islands - List of Champions] (RSSSF)&lt;/ref&gt;
: [[Vaizdas:Star_full.svg|17px]] '''Čempionai (6):''' 1980, 1991, 1994, 1996, 1997, 1999 m.

== Sezonai ==
; Pastarųjų metų sezonai
{|  class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuorodos
!Pastabos
|-
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2022'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Cook Islands Round Cup]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''?.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesc/cook2022.html#raroko 2022 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2023'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Cook Islands Round Cup]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''?.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesc/cook2023.html#raroko 2023 m. sezonas]&lt;/ref&gt; 
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2024'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Cook Islands Round Cup]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''4.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesc/cook2024.html#raroko 2024 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2025'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Cook Islands Round Cup]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''4.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesc/cook2025.html#raroko 2025 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2026'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Cook Islands Round Cup]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesc/cook2026.html#raroko 2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:yellow;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''AVATIU FC'''
| style=&quot;background:Blue;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''AVATIU FC'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:white;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Avatiu FC emblema.png|150px]]'''AVATIU FC'''
| style=&quot;background:SkyBlue;color:navy&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Avatiu FC emblema.png|150px]]'''AVATIU FC'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
 |pattern_la = _mezokovesd1617h
 |pattern_b  = _mezokovesd1617h
 |pattern_ra = _mezokovesd1617h
 |pattern_sh = _adidasyellow
 |pattern_so = _color_3_stripes_yellow
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 0000FF
 |socks      = 0000FF
| title      = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _armawir1819h
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = _adidaswhite
 |pattern_so = _color_3_stripes_white
 |leftarm    = FF6600
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FF6600
 |shorts     = FF6600
 |socks      = FF6600
|title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _cajoseense18h
 |pattern_b  = _macronskoll1617yb
 |pattern_ra = _cajoseense18h
 |pattern_sh = _anorthosis1617h
 |pattern_so = _macronhoops18by
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
 | title       = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _macronkelt1718ab
 |pattern_b  = _macronkelt1718ab
 |pattern_ra = _macronkelt1718ab
 |pattern_sh = _platanias1617t
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFBF00
 |body       = FFBF00
 |rightarm   = FFBF00
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
| title      = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _macronmiram1yrb
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = _macrontempel1rby
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFF00
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFF00
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = 0000FF
 |title      = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _macron19yn
 |pattern_b  = _macronkimah1yn
 |pattern_ra = _macron19yn
 |pattern_sh = _macrontempel1ny
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = 000066
 |title      = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Garsesni žaidėjai ==
; Žaidėjai, atstovavę Kuko Salų nacionalinei komandai&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/club/13819/2023_2/Nauti_Fc.html Apie klubo žaidėjus]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|Kuko salos}}

== Išnašos ==
{{išnašos|2}}

== Nuorodos ==
* {{color box|pink|Oficiali klubo svetainė}}
* [https://www.facebook.com/profile.php?id=100069743736897 facebook paskyra]
* [https://www.transfermarkt.com/avatiu-rarotonga/startseite/verein/17859 Transfermarkt] 
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/avatiu-fc/2795/ Globalsportsarchive]

[[Kategorija:Kuko Salų futbolo klubai]]
{{DEFAULTSORT:Avatiu}}</text>
      <sha1>4z0wy5pk88l0dokq3i5ydso7dyrbowy</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>1951 m. Tiesos taurė</title>
    <ns>0</ns>
    <id>647434</id>
    <revision>
      <id>7820077</id>
      <parentid>7416302</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T05:58:10Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>CD</username>
        <id>677</id>
      </contributor>
      <comment>/* Komandos */</comment>
      <origin>7820077</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="18265" sha1="g90dbvkvojw7p6pk9lf69zuwuhm5y36" xml:space="preserve">{{futbolo turnyro sezonas
|competition = [[Tiesos taurė]]
|season = [[Lietuvos futbolas 1951 m.]]
|dates = 1951 m. gegužės 23 – rugpjūčio 5 d.
|prevseason = [[1950 m. Tiesos taurė|1950 m.]]
|nextseason = [[1952 m. Tiesos taurė|1952 m.]]
|winners = [[Inkaras Kaunas|Kauno „Inkaras“]]
}}

'''1951 m. Tiesos taurė''' – 5-asis [[Tiesos taurė]]s turnyras. Taurę laimėjo Kauno „Inkaras“.&lt;ref&gt;[http://almis.sritis.lt/ltualltables.html Lithuanian Final Tables 1922-2013] (Almis.sritis.lt)&lt;/ref&gt;

== Formatas ==

Varžybos vyko 3 etapais:
* I etape buvo rungtyniaujama rajonuose, kur galėjo dalyvauti kolūkių, tarybinių ūkių, įmonių, kariškių ir kitos komandos. Pirmosios žinios „Tiesos“ laikraštyje pasirodė gegužės 23 d.&lt;ref&gt;{{Tiesa|1951-05-23}}&lt;/ref&gt; Etapas numatytas baigti iki birželio pradžios, bet rajonų prašymu buvo pratęstas iki birželio 12 d.
* II etape paaiškėjo sričių ir miestų pajėgiausios ekipos.
* III etapan pateko 24 komandos – 12 aukščiausiosios lygos dalyvių ir 12 sričių bei didmiesčių finalininkų. Turnyras vyko nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 5 d.&lt;ref&gt;{{LSŽ|2|50}}&lt;/ref&gt;

== Komandos ==

Turnyre dalyvavo 260 komandų. Taip pat buvo įsteigtas prizas „Už masiškumą“ – tai pereinamoji dovana tam rajonui, kuriame rungtyniauja didžiausias „Kolūkiečio“ draugijos pirminių kolektyvų futbolo komandų skaičius. Prizas atiteko Kupiškio rajonui, delegavusiam daugiausia – 11 komandų.&lt;ref&gt;{{Kalinauskas 2003|102}}&lt;/ref&gt;

== Rezultatai ==
=== Rajonų etapas ===
----
'''Klaipėdos miestas''' – turnyre varžėsi 11 ekipų, tarp jų buvo gausiai atstovaujami uostininkai.

{{football box
|date = 1951
|round = Aštuntfinalis
|team1 = [[LRD Klaipėda|Klaipėdos „Laivų remonto dirbtuvė“]]
|team2 = [[Prekybos uostas-2 Klaipėda|Klaipėdos prekybos uostas-2]]
|score = 3 – 2
}}
{{football box
|date = 1951
|round = Aštuntfinalis
|team1 = [[Elektrinė Klaipėda|Klaipėdos „Elektrinė“]]
|team2 = [[Jungų mokykla-2 Klaipėda|Klaipėdos jungų mokykla-2]]
|score = 5 – 0
}}
{{football box
|date = 1951
|round = Aštuntfinalis
|team1 = [[Spartakas Klaipėda|Klaipėdos „Spartakas“]]
|team2 = [[Trinyčių kombinatas Klaipėda|Klaipėdos Trinyčių kombinatas]]
|score = 6 – 0
}}
{{football box
|date = 1951
|round = Pusfinalis
|team1 = [[Jungų mokykla Klaipėda|Klaipėdos jungų mokykla]]
|team2 = [[Prekybos uostas Klaipėda|Klaipėdos prekybos uostas]]
|score = 7 – 0
}}
{{football box
|date = 1951
|round = Pusfinalis
|team1 = [[Dinamo Klaipėda|Klaipėdos „Dinamo“]]
|team2 = [[Energetika Klaipėda|Klaipėdos „Energetika“]]
|score = 3 – 2
}}
{{football box
|date = 1951
|round = Finalas
|team1 = [[Jungų mokykla Klaipėda|Klaipėdos jungų mokykla]]
|team2 = [[Dinamo Klaipėda|Klaipėdos „Dinamo“]]
|score = 4 – 0
}}
----

'''Kretingos rajonas''' – turnyre žaidė ~10 komandų.
----

'''Kupiškio rajonas''' – turnyre žaidė 11 komandų, tarp jų 5 iš kolūkių. Šiam rajonui įteikta taurė „Už masiškumą“ – rajonui, kuris delegavo daugiausia komandų.&lt;ref&gt;{{Kalinauskas 2003|19}}&lt;/ref&gt; Pagal popierius, taurė už masiškumą turėjo atitekti Kuršėnų rajonui, bet už pernelyg didelį persistengimą (prirašinėjimą) prizo negavo.

{{football box
|date = 1951
|round = Finalas
|team1 = [[Pirmūno kolūkis Dvariškiai|Dvariškių „Pirmūno kolūkis“]]
|team2 = [[Viesulas-2 Kupiškis|Kupiškio „Viesulas-2“]]
|score = 3 – 0
}}
----

'''Kuršėnų rajonas''' – oficialiai žaidė 10 komandų, tačiau taurė „Už masiškumą“ neskirta dėl fiktyvių prirašymų.
----

'''Panevėžio miestas''' – duomenų trūksta.
----

'''Šiaulių miestas''' – turnyras vyko „Elnio“ kombinato stadione.

{{football box
|date = 1951
|round = Pusfinalis
|team1 = [[Žvaigždė Šiauliai|Šiaulių „Žvaigždė“]]
|team2 = [[Gubernija-2 Šiauliai|Šiaulių „Gubernija-2“]]
|score = 10 – 0
|stadium = [[Elnio kombinato stadionas]], [[Šiauliai]]
}}
{{football box
|date = 1951
|round = Pusfinalis
|team1 = [[Elnias-3 Šiauliai|Šiaulių „Elnias-3“]]
|team2 = [[Spartakas-2 Šiauliai|Šiaulių „Spartakas-2“]]
|score = 2 – 0
|stadium = [[Elnio kombinato stadionas]], [[Šiauliai]]
}}
{{football box
|date = 1951-06
|round = Finalas
|team1 = [[Žvaigždė Šiauliai|Šiaulių „Žvaigždė“]]
|team2 = [[Elnias-3 Šiauliai|Šiaulių „Elnias-3“]]
|score = 5 – 0
|stadium = [[Elnio kombinato stadionas]], [[Šiauliai]]
}}
----

'''Tauragės rajonas''' – turnyre žaidė ~10 komandų.
----

'''Ukmergės rajonas''' – turnyre žaidė ~10 komandų.
----

'''Utenos rajonas'''

{{football box
|date = 1951
|round = Pusfinalis
|team1 = [[Žalgiris Utena|Utenos „Žalgiris“]]
|team2 = [[Vienybė Vyžuonos|Vyžuonų „Vienybė“]]
|score = 8 – 2
}}
{{football box
|date = 1951
|round = Finalas
|team1 = [[Žalgiris Utena|Utenos „Žalgiris“]]
|team2 = [[Moksleivių rinktinė Utena|Utenos moksleivių rinktinė]]
|score = 3 – 1
}}
----

'''Vilkaviškio rajonas''' – čia žaidė 4 komandos.
----

=== Sričių etapas ===
----

'''Kauno miestas''' – čia dalyvavo 28 ekipos. KKI pralaimėjo ketvirtfinalyje.&lt;ref&gt;{{studentai 2010|41}}&lt;/ref&gt;

{{football box
|date = 1951
|round = Aštuntfinalis
|team1 = [[KKI Kaunas|Kauno KKI]]
|team2 = [[ASK Kaunas-2|Kauno ASK-2]]
|score = 8 – 3
}}
{{football box
|date = 1951
|round = Ketvirtfinalis
|team1 = [[Laimė Kaunas|Kauno „Laimė“]]
|team2 = [[KKI Kaunas|Kauno KKI]]
|score = 2 – 1
}}
{{football box
|date = 1951
|round = Pusfinalis
|team1 = [[Lima Kaunas|Kauno „Lima“]]
|team2 = [[Žvaigždė-2 Kaunas|Kauno „Žvaigždė-2“]]
|score = 2 – 2 ir 5 – 0
}}
{{football box
|date = 1951
|round = Pusfinalis
|team1 = [[Žvaigždė Kaunas|Kauno „Žvaigždė“]]
|team2 = [[Laimė Kaunas|Kauno „Laimė“]]
|score = 2 – 0
}}
{{football box
|date = 1951
|round = Finalas
|team1 = [[Lima Kaunas|Kauno „Lima“]]
|team2 = [[Žvaigždė Kaunas|Kauno „Žvaigždė“]]
|score = 3 – 0
}}
----

'''Kauno sritis'''

I etape varžėsi 26 komandos.&lt;ref&gt;{{Baniota 2009|23}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{Kalinauskas 2011|85}}&lt;/ref&gt;

{{football box
|date = 1951
|round = Šešioliktfinalis
|team1 = [[KN Alytus|Alytaus „Kultūros namai“]]
|team2 = [[FK Simnas|Simno komanda]]
|score = 17 – 1
}}
{{football box
|date = 1951
|round = Aštuntfinalis
|team1 = [[KN Alytus|Alytaus „Kultūros namai“]]
|team2 = [[FK Prienai|Prienų komanda]]
|score = 7 – 1
}}
{{football box
|date = 1951
|round = Ketvirtfinalis
|team1 = [[KN Alytus|Alytaus „Kultūros namai“]]
|team2 = [[FK Lazdijai|Lazdijų komanda]]
|score = 5 – 1
}}
{{football box
|date = 1951
|round = Ketvirtfinalis
|team1 = [[KN Marijampolė|Marijampolės „Kultūros namai“]]
|team2 = [[Žalgiris Vilkaviškis|Vilkaviškio „Žalgiris“]]
|score = 5 – 1
}}
{{football box
|date = 1951
|round = Ketvirtfinalis
|team1 = [[Žalgiris Kėdainiai|Kėdainių „Žalgiris“]]
|team2 = [[Žalgiris Jonava|Jonavos „Žalgiris“]]
|score = 3 – 1
}}
{{football box
|date = 1951
|round = Pusfinalis
|team1 = [[KN Alytus|Alytaus „Kultūros namai“]]
|team2 = [[KN Marijampolė|Marijampolės „Kultūros namai“]]
|score = 3 – 2
}}
{{football box
|date = 1951
|round = Pusfinalis
|team1 = [[Žalgiris Jurbarkas|Jurbarko „Žalgiris“]]
|team2 = [[Žalgiris Kėdainiai|Kėdainių „Žalgiris“]]
|score = 4 – 3
}}
{{football box
|date = 1951
|round = Finalas
|team1 = [[KN Alytus|Alytaus „Kultūros namai“]]
|team2 = [[Žalgiris Jurbarkas|Jurbarko „Žalgiris“]]
|score = 10 – 1
|attendance = &gt;1000
|stadium = [[Alytus]]
}}
----

'''Klaipėdos sritis'''

I etape žaidė 54 komandos.

{{football box
|date = 1951
|round = Pusfinalis
|team1 = [[Žalgiris Kretinga|Kretingos „Žalgiris“]]
|team2 = [[FK Telšiai|Telšių komanda]]
|score = 2 – 1 &lt;br/&gt; (prat.)
}}
{{football box
|date = 1951
|round = Finalas
|team1 = [[Žalgiris Kretinga|Kretingos „Žalgiris“]]
|team2 = [[FK Tauragė|Tauragės komanda]]
|score = 3 – 0 &lt;br/&gt; (prat.)
}}
----

'''Šiaulių sritis''' – čia žaidė Šiaulių srities 9 rajonų, Panevėžio ir Šiaulių miestų stipriausios komandos. I etape (rajonų) kovojo 81 komanda (31 iš jų kolūkio). Finaliniame turnyre žaidė 19 komandų. Ketvirtfinalyje pralaimėjo:
* [[Spartakas Šiauliai|Šiaulių „Spartakas“]],
* [[Žalgiris Akmenė|Akmenės „Žalgiris“]],
* [[Pergalės kolūkis Skaistgirys|Skaistgirio „Pergalės kolūkis“]],
* [[Žvaigždė Panevėžys|Panevėžio „Žvaigždė“]].

{{football box
|date = 1951
|round = Pusfinalis
|team1 = [[Elnias-2 Šiauliai|Šiaulių „Elnias-2“]]
|team2 = [[Žvaigždė Radviliškis|Radviliškio „Žvaigždė“]]
|score = 4 – 2
}}
{{football box
|date = 1951
|round = Pusfinalis
|team1 = [[Žvaigždė Šiauliai|Šiaulių „Žvaigždė“]]
|team2 = [[Gubernija Šiauliai|Šiaulių „Gubernija“]]
|score = 2 – 1
}}
----

'''Vilniaus miestas''' – čia turnyre dalyvavo 16 komandų, jos žaidė „Jaunimo“, „Dinamo“ ir „Saliuto“ stadionuose.

{{football box
|date = 1951
|round = Aštuntfinalis
|team1 = [[Elektromechaninis fabrikas Vilnius|Vilniaus „Elektromechaninis fabrikas“]]
|team2 = [[Dinamo-2 Vilnius|Vilniaus „Dinamo-2“]]
|score = 2 – 1
}}
{{football box
|date = 1951
|round = Aštuntfinalis
|team1 = [[ASK Vilnius|Vilniaus ASK]]
|team2 = [[Autoremonto dirbtuvės Vilnius|Vilniaus „Autoremonto dirbtuvės“]]
|score = 2 – 0
}}
{{football box
|date = 1951
|round = Aštuntfinalis
|team1 = [[Lokomotyvas Vilnius|Vilniaus „Lokomotyvas“]]
|team2 = [[Saliutas-2 Vilnius|Vilniaus „Saliutas-2“]]
|score = 2 – 1
}}
{{football box
|date = 1951
|round = Pusfinalis
|team1 = [[Startas Vilnius|Vilniaus „Startas“]]
|team2 = [[EOAK Vilnius|Vilniaus „Eidukevičiaus odos-avalynės kombinatas“]]
|score = 2 – 1
}}
{{football box
|date = 1951
|round = Pusfinalis
|team1 = [[Sparnai Vilnius|Vilniaus „Sparnai“]]
|team2 = [[Lokomotyvas Vilnius|Vilniaus „Lokomotyvas“]]
|score = 1 – 0
}}
{{football box
|date = 1951
|round = Finalas
|team1 = [[Startas Vilnius|Vilniaus „Startas“]]
|team2 = [[Sparnai Vilnius|Vilniaus „Sparnai“]]
|score = 4 – 2 &lt;br/&gt; (prat.)
|stadium = [[Jaunimo stadionas]], [[Vilnius]]
}}
Finale žaidę „Sparnai“ dar vadinti rusišku „Krylja Sovetov“ vardu.
----

'''Vilniaus sritis''' – I etape čia žaidė 19 komandų.

{{football box
|date = 1951
|round = Aštuntfinalis?
|team1 = [[Saliutas Ukmergė|Ukmergės „Saliutas“]]
|team2 = [[Žalgiris Utena|Utenos „Žalgiris“]]
|score = 4 – 2
}}
{{football box
|date = 1951
|round = Finalas
|team1 = [[Žalgiris Švenčionys|Švenčionių „Žalgiris“]]
|team2 = [[Žalgiris Ukmergė|Ukmergės „Žalgiris“]]
|score = 1 – 0
}}
----

=== Respublikinis etapas ===

Į pagrindinį turnyrą pateko 24 komandos – 16 startavo nuo šešioliktfinalio, likusios 8 – nuo aštuntfinalio.

==== Šešioliktfinalis ====
{{football box
|date = 1951
|team1 = [[Startas Vilnius|Vilniaus „Startas“]]
|team2 = [[Žalgiris Kybartai|Kybartų „Žalgiris“]]
|score = + : –
}}
{{football box
|date = 1951
|team1 = [[KN Alytus|Alytaus „Kultūros namai“]]
|team2 = [[Dinamo Utena|Utenos „Dinamo“]]
|score = 1 – 2 &lt;br/&gt; (prat.)
}}
{{football box
|date = 1951
|team1 = [[Žalgiris Jurbarkas|Jurbarko „Žalgiris“]]
|team2 = [[Audiniai Kaunas|„Kauno Audiniai“]]
|score = 1 – 7
}}
{{football box
|date = 1951
|team1 = [[Elnias-2 Šiauliai|Šiaulių „Elnias-2“]]
|team2 = [[Lituanika Kaunas|Kauno „Lituanika“]]
|score = 3 – 1
}}
{{football box
|date = 1951
|team1 = [[FK Tauragė|Tauragės komanda]]
|team2 = [[Elnias Šiauliai|Šiaulių „Elnias“]]
|score = 2 – 8
}}
{{football box
|date = 1951
|team1 = [[Žalgiris Švenčionys|Švenčionių „Žalgiris“]]
|team2 = [[Dinamo Vilnius (1945)|Vilniaus „Dinamo“]]
|score = 1 – 5
}}
{{football box
|date = 1951
|team1 = [[Žalgiris Kretinga|Kretingos „Žalgiris“]]
|team2 = [[Žalgiris Panevėžys|Panevėžio „Žalgiris“]]
|score = 3 – 1
}}
{{football box
|date = 1951
|team1 = [[Žvaigždė Kaunas|Kauno „Žvaigždė“]]
|team2 = [[Žalgiris Ukmergė|Ukmergės „Žalgiris“]]
|score = 6 – 0
}}

==== Aštuntfinalis ====
{{football box
|date = 1951
|team1 = [[Saliutas Ukmergė|Ukmergės „Saliutas“]]
|team2 = [[Audra Klaipėda|Klaipėdos „Audra“]]
|score = 1 – 6
}}
{{football box
|date = 1951
|team1 = [[Sparnai-Žalgiris Vilnius|Vilniaus „Sparnai-Žalgiris“]]
|team2 = [[Inkaras Kaunas|Kauno „Inkaras“]]
|score = 0 – 7
}}
{{football box
|date = 1951
|team1 = [[Startas Vilnius|Vilniaus „Startas“]]
|team2 = [[Dinamo Utena|Utenos „Dinamo“]]
|score = – : +
}}
{{football box
|date = 1951
|team1 = [[Audiniai Kaunas|„Kauno Audiniai“]]
|team2 = [[Elnias-2 Šiauliai|Šiaulių „Elnias-2“]]
|score = 2 – 2 ir 3 – 0
}}
{{football box
|date = 1951
|team1 = [[Elnias Šiauliai|Šiaulių „Elnias“]]
|team2 = [[Dinamo Vilnius (1945)|Vilniaus „Dinamo“]]
|score = 1 – 1 ir 3 – 2
}}
{{football box
|date = 1951
|team1 = [[Žalgiris Kretinga|Kretingos „Žalgiris“]]
|team2 = [[Žvaigždė Kaunas|Kauno „Žvaigždė“]]
|score = 1 – 3
}}
{{football box
|date = 1951
|team1 = [[Lima Kaunas|Kauno „Lima“]]
|team2 = [[Saliutas Vilnius|Vilniaus „Saliutas“]]
|score = + : –
}}
{{football box
|date = 1951
|team1 = [[Žvaigždė Šiauliai|Šiaulių „Žvaigždė“]]
|team2 = [[ASK Kaunas|Kauno ASK]]
|score = 2 – 6
}}

==== Ketvirtfinalis ====
{{football box
|date = 1951
|team1 = [[Audra Klaipėda|Klaipėdos „Audra“]]
|team2 = [[Inkaras Kaunas|Kauno „Inkaras“]]
|score = 1 – 4
}}
{{football box
|date = 1951
|team1 = [[Dinamo Utena|Utenos „Dinamo“]]
|team2 = [[Audiniai Kaunas|„Kauno Audiniai“]]
|score = 3 – 0
}}
{{football box
|date = 1951
|team1 = [[Elnias Šiauliai|Šiaulių „Elnias“]]
|team2 = [[Žvaigždė Kaunas|Kauno „Žvaigždė“]]
|score = 2 – 1
}}
{{football box
|date = 1951
|team1 = [[Lima Kaunas|Kauno „Lima“]]
|team2 = [[ASK Kaunas|Kauno ASK]]
|score = 2 – 0
}}

==== Pusfinalis ====
{{football box
|date = 1951
|team1 = [[Inkaras Kaunas|Kauno „Inkaras“]]
|team2 = [[Dinamo Utena|Utenos „Dinamo“]]
|score = 3 – 0
}}
{{football box
|date = 1951
|team1 = [[Elnias Šiauliai|Šiaulių „Elnias“]]
|team2 = [[Lima Kaunas|Kauno „Lima“]]
|score = 3 – 0
}}

==== Finalas ====
{{Location map+|Lietuva2|width=400|float=center|caption=Finalo vieta ir komandos|places=
{{Location map~|Lietuva2|lat=54.68|long=25.29|label=''[[Vilniaus Dinamo stadionas]]''|position=bottom|mark=Soccerball.svg|marksize=15}}
{{Location map~|Lietuva2|lat=54.90|long=23.89|label='''[[Inkaras Kaunas|Kauno „Inkaras“]]'''|position=top}}
{{Location map~|Lietuva2|lat=55.92|long=23.32|label=[[Elnias Šiauliai|Šiaulių „Elnias“]]|position=right}}
}}

{{football box
|date = 1951 m. rugpjūčio 5 d.
|time = 18:30
|team1 = [[Inkaras Kaunas|Kauno „Inkaras“]]
|team2 = [[Elnias Šiauliai|Šiaulių „Elnias“]]
|score = 2 – 0
|goals1 = [[Jonas Zienius]] {{goal|66}} &lt;br/&gt; [[Romualdas Liutkevičius]] {{goal|81}}
|stadium = [[Vilniaus Dinamo stadionas]]
|attendance = 2000
|referee = [[Juozas Litvinas]] (Vilnius)
|report = Ataskaitos:&lt;ref&gt;{{Tiesa|1951-08-07}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{Kalinauskas 2020|329}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{Saulis 1997|266}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[http://almis.sritis.lt/ltucupgam.html Lithuanian Cup Finals] (Almis.sritis.lt)&lt;/ref&gt;
}}

{| width=92% |
| {{Football kit
| pattern_la = | pattern_b = _blackhorizontal| pattern_ra = 
| leftarm = ffffff | body = ffffff | rightarm = ffffff | shorts = abcabc | socks = 000000
| title = Kauno „Inkaras”}}
| {{Football kit
| pattern_la = | pattern_b = | pattern_ra = 
| leftarm = | body = | rightarm = | shorts = | socks = 
| title = Šiaulių „Elnias”}}
|}

{| width=&quot;100%&quot;
|valign=&quot;top&quot; width=&quot;50%&quot;|
{| style=&quot;font-size: 90%&quot; cellspacing=&quot;0&quot; cellpadding=&quot;0&quot;
|colspan=&quot;4&quot;|
|-
!width=&quot;25&quot;| !!width=&quot;25&quot;|
|-
|||GK||[[Jurgis Bobrovas]]
|-
|||DF||[[Dizmanas Ilgūnas]]
|-
|||DF||[[Pranas Štriupkus]]
|-
|||DF||[[Jonas Daineris]]
|-
|||MF||[[Stasys Mikalauskas]]
|-
|||MF||[[Česlovas Dervenskas]]
|-
|||FW||[[Stasys Penkauskas]]
|-
|||FW||[[Viktoras Kučinskas]] (c)
|-
|||FW||[[Joselis Agulnikas]] {{suboff|II kėl. pab.}}
|-
|||FW||[[Jonas Zienius]]
|-
|||FW||[[Romualdas Liutkevičius]]
|-
|colspan=3|'''Keitimai:'''
|-
|||FW||[[Kęstutis Eismontas]] {{subon|II kėl. pab.}}
|-
|colspan=3|'''Treneris:'''
|-
|colspan=4|[[Henrikas Kersnauskas]]
|}
|valign=&quot;top&quot;|
|valign=&quot;top&quot; width=&quot;50%&quot;|
{| style=&quot;font-size: 90%&quot; cellspacing=&quot;0&quot; cellpadding=&quot;0&quot; align=center
|colspan=&quot;4&quot;|
|-
!width=&quot;25&quot;| !!width=&quot;25&quot;|
|-
|||GK||[[Vytautas Radvila]]
|-
|||DF||[[Justas Kasakaitis]]
|-
|||DF||[[Aleksas Samušas]]
|-
|||DF||[[Edvardas Gečiauskas]]
|-
|||MF||[[Vytautas Šarkis]]
|-
|||MF||[[Alfonsas Galskis]] {{suboff|II kėl. pab.}}
|-
|||FW||[[Stasys Rostkauskas]]
|-
|||FW||[[Antanas Sipavičius]] (c)
|-
|||FW||[[Algirdas Griškonis]]
|-
|||FW||[[Kostas Danasas]]
|-
|||FW||[[Mečys Bartusevičius]]
|-
|colspan=3|'''Keitimai:'''
|-
|||MF||[[Zenonas Lebeckas]] {{subon|II kėl. pab.}}
|-
|colspan=3|'''Treneris:'''
|-
|colspan=4|[[Voldemaras Jaškevičius]]
|}
|}

== TSRS taurė ==

Lietuvos taurės laimėtojas „Inkaras“ pirmosios rungtynėse pralaimėjo „Lokomotiv“ klubui 0-3 (prat.) ir iškrito iš turnyro.&lt;ref&gt;{{Saulis 1997|70}}&lt;/ref&gt;

{{football box
|date = 1951-08-12
|time = 18:00
|round = 1/64 finalo
|team1 = [[Inkaras Kaunas|Kauno „Inkaras“]]
|team2 = [[Lokomotiv Moskva|Maskvos „Lokomotiv“]] (Rusija)
|score = 0 – 3 (prat.)
|goals2 = {{goal}} [[Viktoras Strokė]] &lt;br/&gt; {{goal}} [[Borisas Pirogovas]] &lt;br/&gt; {{goal}} [[Vladimiras Sujetinas]]
|stadium = [[Kauno KKI stadionas]]
|attendance = 10 000
|referee = [[Ivanas Talanovas]] (Leningradas)
|report = [https://web.archive.org/web/20221206102950/https://kwadra.ru/fp/index.php?PHPSESSID=e8b12749ce8b2f47d363cabadb492631&amp;topic=88.0 Kwadra.ru]
}}

== Šaltiniai ==
{{ref}}

== Nuorodos ==
* {{Tiesa|1951 m.}}
* {{Kalinauskas 2020|328–330}}
* [https://foot.dk/Litpokalfacts.asp?SeasonID=31 LFF tauré 1951] (Foot.dk)

{{LFF taurės sezonai|1951}}</text>
      <sha1>g90dbvkvojw7p6pk9lf69zuwuhm5y36</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>1967 m. Tiesos taurė</title>
    <ns>0</ns>
    <id>647450</id>
    <revision>
      <id>7820055</id>
      <parentid>7426646</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T05:00:00Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>CD</username>
        <id>677</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>/* Finalas */</comment>
      <origin>7820055</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="18974" sha1="89bqg51dusia0bw3i2a2h8h9o5crhkf" xml:space="preserve">{{futbolo turnyro sezonas
|competition = [[Tiesos taurė]]
|season = [[Lietuvos futbolas 1967 m.]]
|dates = 1967 m. gegužės 21 – rugsėjo 3 d.
|prevseason = [[1966 m. Tiesos taurė|1966 m.]]
|nextseason = [[1968 m. Tiesos taurė|1968 m.]]
|winners = [[Nevėžis Kėdainiai|Kėdainių „Nevėžis“]]
}}

'''1967 m. Tiesos taurė''' – 21-asis [[Tiesos taurė]]s turnyras. Taurę laimėjo Kėdainių „Nevėžis“.&lt;ref&gt;[http://almis.sritis.lt/ltualltables.html Lithuanian Final Tables 1922-2013] (Almis.sritis.lt)&lt;/ref&gt;

== Formatas ==

Komandos į turnyrą pakviestos gegužės 21 d. Šis turnyras buvo skirtas Didžiojo Spalio 50-mečio garbei.&lt;ref&gt;{{Tiesa|1967-05-21}}&lt;/ref&gt; Varžybos vykdytos trimis etapais:
* I etapas vyko visuose rajonuose, taip pat stambiuose sporto kolektyvuose. Dalyvauti leista visoms įmonių, kolūkių ir tarybinių ūkių, įstaigų, cechų, mokyklų ir kitoms komandoms. Rajonai, nesurengę savo turnyro, neturėjo teisės deleguoti komandą į II etapą. Rungtynės sužaistos iki liepos 1 d.
* II etapas vyko Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestuose. Be to, šiame etape dalyvavo 44 rajonų taurių laimėtojai, taip pat stipriausios Druskininkų ir Palangos komandos, kurie varžėsi 10 teritorinių zonų. Rungtynės sužaistos iki rugpjūčio 1 d. Zonų turnyrams vadovavo rajonų, kuriais pavadintos zonos, sporto tarybos. Pirmame ir antrame turuose rungtynės vyko aikštėse tų komandų, kurios eilės tvarkoje nurodytos pirmesnės. Zonų finalai vyko tų komandų aikštėse, kurios daugiau rungtynių sužaidė išvykose, o jeigu išvykų skaičius vienodas – buvo traukiami papildomi burtai. Komandų eilės tvarka zonose, numatyta traukiant burtus:
** 1. Plungės zona – Klaipėdos rajonas, Kretingos rajonas, Palangos miestas, Plungės rajonas, Skuodo rajonas;
** 2. Tauragės zona – Tauragės rajonas, Jurbarko rajonas, Šilutės rajonas, Šilalės rajonas;
** 3. Telšių zona – Mažeikių rajonas, Kelmės rajonas, Telšių rajonas, Raseinių rajonas;
** 4. Joniškio zona – Akmenės rajonas, Šiaulių rajonas, Joniškio rajonas, Pakruojo rajonas;
** 5. Kėdainių zona – Kėdainių rajonas, Panevėžio rajonas, Biržų rajonas, Radviliškio rajonas, Pasvalio rajonas;
** 6. Anykščių zona – Anykščių rajonas, Zarasų rajonas, Rokiškio rajonas, Jonavos rajonas, Kupiškio rajonas;
** 7. Ukmergės zona – Ukmergės rajonas, Ignalinos rajonas, Švenčionių rajonas, Utenos rajonas, Molėtų rajonas;
** 8. Alytaus zona – Alytaus rajonas, Trakų rajonas, Vilniaus rajonas, Širvintų rajonas, Kaišiadorių rajonas;
** 9. Kapsuko zona – Kapsuko rajonas, Lazdijų rajonas, Eišiškių rajonas, Varėnos rajonas, Druskininkų miestas;
** 10. Vilkaviškio zona – Vilkaviškio rajonas, Kauno rajonas, Šakių rajonas, Prienų rajonas.
* III etapas buvo respublikinis, jame kovojo 32 komandos: 15 aukščiausiosios lygos ekipų, 7 miestų turnyrų komandos (nugalėtojos, o Vilniaus ir Kauno – taip pat ir finalininkės) ir 10 zonų taurių laimėtojų. Etapui vadovavo Respublikinė sporto taryba, jis vyko nuo rugpjūčio 7 d. iki rugsėjo 3 d.&lt;ref&gt;{{LSŽ|6|65}}&lt;/ref&gt;

== Komandos ==

Turnyre žaidė per 600 komandų.&lt;ref&gt;{{Tiesa|1967-09-03}}&lt;/ref&gt;

== Rezultatai ==
=== Rajonų etapas ===
----

'''Alytaus rajonas''' – nėra duomenų.
----

'''Kapsuko rajonas''' – dalyvavo 12 &lt;ref&gt;{{Tiesa|1967-07}}&lt;/ref&gt; ar 10 komandų.&lt;ref&gt;{{Kalinauskas 2011|153}}&lt;/ref&gt; Finalas nevyko, kadangi abu finalininkai pateko į respublikinį etapą.

{{football box
|date = 1967
|round = Aštuntfinalis
|team1 = [[Kupolas Kapsukas|Kapsuko „Kupolas“]]
|team2 = [[FK Kazlų Rūda|Kazlų Rūdos komanda]]
|score = 4 – 2
}}
{{football box
|date = 1967
|round = Aštuntfinalis
|team1 = [[Metalas Kapsukas|Kapsuko „Metalas“]]
|team2 = [[Cukrininkas Kapsukas|Kapsuko „Cukrininkas“]]
|score = 5 – 2
}}
{{football box
|date = 1967
|round = Ketvirtfinalis
|team1 = [[Kupolas Kapsukas|Kapsuko „Kupolas“]]
|team2 = [[Baldininkas Kapsukas|Kapsuko „Baldininkas“]]
|score = 2 – 0
}}
{{football box
|date = 1967
|round = Ketvirtfinalis
|team1 = [[Impulsas Kapsukas|Kapsuko „Impulsas“]]
|team2 = [[Statyba Kapsukas|Kapsuko „Statyba“]]
|score = + : –
}}
{{football box
|date = 1967
|round = Ketvirtfinalis
|team1 = [[Jaunystė Kapsukas|Kapsuko „Jaunystė“]]
|team2 = [[Automatų jauniai Kapsukas|Kapsuko „Automatų“ jauniai]]
|score = 4 – 3
}}
{{football box
|date = 1967
|round = Ketvirtfinalis
|team1 = [[Metalas Kapsukas|Kapsuko „Metalas“]]
|team2 = [[Jaunystė-2 Kapsukas|Kapsuko „Jaunystė-2“]]
|score = 6 – 2
}}
{{football box
|date = 1967
|round = Pusfinalis
|team1 = [[Kupolas Kapsukas|Kapsuko „Kupolas“]]
|team2 = [[Impulsas Kapsukas|Kapsuko „Impulsas“]]
|score = 2 – 0
}}
{{football box
|date = 1967
|round = Pusfinalis
|team1 = [[Jaunystė Kapsukas|Kapsuko „Jaunystė“]]
|team2 = [[Metalas Kapsukas|Kapsuko „Metalas“]]
|score = 2 – 1
}}
----

'''Klaipėdos rajonas''' – nugalėjo [[Banga Gargždai|Gargždų „Banga“]].
----

'''Kretingos rajonas''' – trūksta duomenų.
----

'''Mažeikių rajonas''' – trūksta duomenų.
----

'''Radviliškio rajonas''' – varžėsi 9 komandos, nugalėjo „Technika“.

{{football box
|date = 1967
|round = Finalas
|team1 = [[Technika Radviliškis|Radviliškio „Technika“]]
|team2 = „Statyba“
|score = 4 – 0
}}
----

'''Vilkaviškio rajonas''' – trūksta duomenų.
----

=== Miestų ir zonų etapas ===

Ne visi rajonai atsiuntė komandas – Kaišiadorys ir Trakai zonų etape nedalyvavo. Dalis komandų atsisakė rungtyniauti be kovos.
----

'''1 zona''' – nugalėjo [[Banga Gargždai|Gargždų „Banga“]].
----

'''2 zona''' – nugalėjo [[Tauras Tauragė|Tauragės „Tauras“]].
----

'''3 zona''' – nugalėjo [[Venta Mažeikiai|Mažeikių „Venta“]].
----

'''4 zona''' – nugalėjo Joniškio komanda.

{{football box
|date = 1967
|round = Finalas
|team1 = [[Statybininkas Joniškis|Joniškio „Statybininkas“]]
|team2 = [[Cementininkas Naujoji Akmenė|Naujosios Akmenės „Cementininkas“]]
|score = (pergalė)
}}
----

'''5 zona''' – žaidė 10 komandų, nugalėjo „Chemikas“.

{{football box
|date = 1967
|round = Finalas
|team1 = [[Chemikas Kėdainiai|Kėdainių „Chemikas“]]
|team2 = [[Chemikas-2 Kėdainiai|Kėdainių „Chemikas-2“]]
|score = 3 – 0
}}
----

'''6 zona''' – nugalėjo [[Puntukas Anykščiai|Anykščių „Puntukas“]].
----

'''7 zona''' – nugalėjo Utenos komanda.&lt;ref&gt;{{Kalinauskas 2007|76}}&lt;/ref&gt;

{{football box
|date = 1967
|round = Pusfinalis
|team1 = [[Vairas Utena|Utenos „Vairas“]]
|team2 = [[Statyba Molėtai|Molėtų „Statyba“]]
|score = 5 – 0
}}
{{football box
|date = 1967
|round = Finalas
|team1 = [[Vienybė Ukmergė|Ukmergės „Vienybė“]]
|team2 = [[Vairas Utena|Utenos „Vairas“]]
|score = 3 – 5 (prat.)
|stadium = [[Ukmergė]]
}}
----

'''8 zona''' – nugalėjo [[Alytis Alytus|Alytaus „Alytis“]].
----

'''9 zona''' – nugalėjo „Automatai“.

{{football box
|date = 1967
|round = Ketvirtfinalis
|team1 = [[Automatai Kapsukas|Kapsuko „Automatai“]]
|team2 = [[Dainava Veisiejai|Veisiejų „Dainava“]]
|score = 10 – 1
}}
{{football box
|date = 1967
|round = Pusfinalis
|team1 = [[Automatai Kapsukas|Kapsuko „Automatai“]]
|team2 = [[Orija Kalvarija|Kalvarijos „Orija“]]
|score = 11 – 1
}}
{{football box
|date = 1967
|round = Pusfinalis
|team1 = [[Kupolas Kapsukas|Kapsuko „Kupolas“]]
|team2 = [[Jaunystė Kapsukas|Kapsuko „Jaunystė“]]
|score = 1 – 1 (baud. 6–5)
}}
{{football box
|date = 1967
|round = Finalas
|team1 = [[Automatai Kapsukas|Kapsuko „Automatai“]]
|team2 = [[Kupolas Kapsukas|Kapsuko „Kupolas“]]
|score = + : –
}}
Finalo rungtynėse pratęsimo metu esant rezultatui 3-3 „Kupolas“ nesutiko su į jų vartus skirtu 11 m baudiniu ir išėjo iš aikštės. Dėl to jiems įskaitytas techninis pralaimėjimas.
----

'''10 zona''' – nugalėjo [[Metalas Vilkaviškis|Vilkaviškio „Metalas“]].
----

'''Kauno miestas''' – nugalėjo „Vimpelas“.

{{football box
|date = 1967
|round = Finalas
|team1 = [[Vimpelas Kaunas|Kauno „Vimpelas“]]
|team2 = [[Apvija Kaunas|Kauno „Apvija“]]
|score = (pergalė)
}}
----

'''Klaipėdos miestas''' – nugalėjo [[Dinamo Klaipėda|Klaipėdos „Dinamo“]].
----

'''Panevėžio miestas''' – kovojo 10 komandų, nugalėjo „Atmosfera“.

{{football box
|date = 1967
|round = Finalas
|team1 = [[Atmosfera Panevėžys|Panevėžio „Atmosfera“]]
|team2 = [[Linas Panevėžys|Panevėžio „Linas“]]
|score = 3 – 3 (prat.) ir 6 – 0
}}
----

'''Šiaulių miestas'''

Kovojo 6 komandos, nugalėjo „Vėliava“.

{{football box
|date = 1967
|round = Finalas
|team1 = [[Vėliava Šiauliai|Šiaulių „Vėliava“]]
|team2 = [[Dinamo Šiauliai|Šiaulių „Dinamo“]]
|score = 2 – 0
}}
----

'''Vilniaus miestas''' – kovas pradėjo 19 komandų, nugalėjo „Elfa“.

{{football box
|date = 1967
|round = Aštuntfinalis
|team1 = [[Kibirkštis Vilnius|Vilniaus „Kibirkštis“]]
|team2 = [[Pažanga Vilnius|Vilniaus „Pažanga“]]
|score = 2 – 1
}}
{{football box
|date = 1967
|round = Aštuntfinalis
|team1 = [[Elfa Vilnius|Vilniaus „Elfa“]]
|team2 = [[Dinamo Vilnius (1945)|Vilniaus „Dinamo“]]
|score = 4 – 1
}}
{{football box
|date = 1967
|round = Ketvirtfinalis
|team1 = [[Elfa Vilnius|Vilniaus „Elfa“]]
|team2 = [[Elektronika Vilnius|Vilniaus „Elektronika“]]
|score = 3 – 0
}}
{{football box
|date = 1967
|round = Ketvirtfinalis
|team1 = [[Elfa-2 Vilnius|Vilniaus „Elfa-2“]]
|team2 = [[Kaitra Lentvaris|Lentvario „Kaitra“]]
|score = 2 – 1
}}
{{football box
|date = 1967
|round = Ketvirtfinalis
|team1 = [[Pamaina Vilnius|Vilniaus „Pamaina“]]
|team2 = [[Komunaras Vilnius|Vilniaus „Komunaras“]]
|score = 
}}
{{football box
|date = 1967
|round = Ketvirtfinalis
|team1 = [[Kibirkštis Vilnius|Vilniaus „Kibirkštis“]]
|team2 = [[Zenitas Vilnius|Vilniaus „Zenitas“]]
|score = 
}}
{{football box
|date = 1967
|round = Finalas
|team1 = [[Elfa Vilnius|Vilniaus „Elfa“]]
|team2 = [[Elfa-2 Vilnius|Vilniaus „Elfa-2“]]
|score = + : –
}}
Finalinės rungtynės nesužaistos, kadangi neatvyko teisėjai. Vilniaus sporto taryba nusprendė, kad be kovos stipresne pripažinta pirmoji „Elfos“ komanda.
----

=== Respublikinis etapas ===

Turnyrą pradėjo 32 pajėgiausios komandos.

==== Šešioliktfinalis ====
{{football box
|date = 1967
|team1 = [[Metalas Vilkaviškis|Vilkaviškio „Metalas“]]
|team2 = [[Saliutas Vilnius|Vilniaus „Saliutas“]]
|score = 2 – 3 (prat.)
}}
{{football box
|date = 1967
|team1 = [[Vairas Utena|Utenos „Vairas“]]
|team2 = [[Elnias Šiauliai|Šiaulių „Elnias“]]
|score = 0 – 0 ir – : +
}}
{{football box
|date = 1967
|team1 = [[Apvija Kaunas|Kauno „Apvija“]]
|team2 = [[Minija Kretinga|Kretingos „Minija“]]
|score = 1 – 3
}}
{{football box
|date = 1967
|team1 = [[Atmosfera Panevėžys|Panevėžio „Atmosfera“]]
|team2 = [[Žalgiris Naujoji Vilnia|Naujosios Vilnios „Žalgiris“]]
|score = 1 – 1 (prat.)
}}
{{football box
|date = 1967
|team1 = [[Venta Mažeikiai|Mažeikių „Venta“]]
|team2 = [[Nevėžis Kėdainiai|Kėdainių „Nevėžis“]]
|score = 0 – 3
}}
{{football box
|date = 1967
|team1 = [[Automatai Kapsukas|Kapsuko „Automatai“]]
|team2 = [[Chemikas Klaipėda|Klaipėdos „Chemikas“]]
|score = + : –
}}
{{football box
|date = 1967
|team1 = [[Vėliava Šiauliai|Šiaulių „Vėliava“]]
|team2 = [[Baltija Klaipėda|Klaipėdos „Baltija“]]
|score = 1 – 3
}}
{{football box
|date = 1967
|team1 = [[Banga Gargždai|Gargždų „Banga“]]
|team2 = [[Banga Kaunas|Kauno „Banga“]]
|score = 2 – 0
}}
{{football box
|date = 1967
|team1 = [[Statybininkas Joniškis|Joniškio „Statybininkas“]]
|team2 = [[Politechnika Kaunas|Kauno „Politechnika“]]
|score = 0 – 7
}}
{{football box
|date = 1967
|team1 = [[Puntukas Anykščiai|Anykščių „Puntukas“]]
|team2 = [[Statybininkas Šiauliai|Šiaulių „Statybininkas“]]
|score = 2 – 4
}}
{{football box
|date = 1967
|team1 = [[Alytis Alytus|Alytaus „Alytis“]]
|team2 = [[Linų audiniai Plungė|Plungės „Linų audiniai“]]
|score = + : –
}}
{{football box
|date = 1967
|team1 = [[Chemikas Kėdainiai|Kėdainių „Chemikas“]]
|team2 = [[Atletas Kaunas|Kauno „Atletas“]]
|score = + : –
}}
{{football box
|date = 1967
|team1 = [[Tauras Tauragė|Tauragės „Tauras“]]
|team2 = [[Statyba Panevėžys|Panevėžio „Statyba“]]
|score = 2 – 4
}}
{{football box
|date = 1967
|team1 = [[Elfa-2 Vilnius|Vilniaus „Elfa-2“]]
|team2 = [[Inkaras Kaunas|Kauno „Inkaras“]]
|score = 0 – 6
}}
{{football box
|date = 1967
|team1 = [[Elfa Vilnius|Vilniaus „Elfa“]]
|team2 = [[Lima Kaunas|Kauno „Lima“]]
|score = 0 – 1 (prat.)
}}
{{football box
|date = 1967
|team1 = [[Dinamo Klaipėda|Klaipėdos „Dinamo“]]
|team2 = [[Vimpelas Kaunas|Kauno „Vimpelas“]]
|score = 1 – 6
}}

==== Aštuntfinalis ====
{{football box
|date = 1967
|team1 = [[Saliutas Vilnius|Vilniaus „Saliutas“]]
|team2 = [[Elnias Šiauliai|Šiaulių „Elnias“]]
|score = 0 – 1
}}
{{football box
|date = 1967
|team1 = [[Minija Kretinga|Kretingos „Minija“]]
|team2 = [[Atmosfera Panevėžys|Panevėžio „Atmosfera“]]
|score = 4 – 2 (prat.)
}}
{{football box
|date = 1967
|team1 = [[Nevėžis Kėdainiai|Kėdainių „Nevėžis“]]
|team2 = [[Automatai Kapsukas|Kapsuko „Automatai“]]
|score = + : –
}}
{{football box
|date = 1967
|team1 = [[Baltija Klaipėda|Klaipėdos „Baltija“]]
|team2 = [[Banga Gargždai|Gargždų „Banga“]]
|score = 1 – 4
}}
{{football box
|date = 1967
|team1 = [[Politechnika Kaunas|Kauno „Politechnika“]]
|team2 = [[Statybininkas Šiauliai|Šiaulių „Statybininkas“]]
|score = 3 – 2
}}
{{football box
|date = 1967
|team1 = [[Alytis Alytus|Alytaus „Alytis“]]
|team2 = [[Chemikas Kėdainiai|Kėdainių „Chemikas“]]
|score = 3 – 1
}}
{{football box
|date = 1967
|team1 = [[Statyba Panevėžys|Panevėžio „Statyba“]]
|team2 = [[Inkaras Kaunas|Kauno „Inkaras“]]
|score = 3 – 0
}}
{{football box
|date = 1967
|team1 = [[Lima Kaunas|Kauno „Lima“]]
|team2 = [[Vimpelas Kaunas|Kauno „Vimpelas“]]
|score = 4 – 1
}}

==== Ketvirtfinalis ====
{{football box
|date = 1967
|team1 = [[Elnias Šiauliai|Šiaulių „Elnias“]]
|team2 = [[Minija Kretinga|Kretingos „Minija“]]
|score = 0 – 1
}}
{{football box
|date = 1967
|team1 = [[Nevėžis Kėdainiai|Kėdainių „Nevėžis“]]
|team2 = [[Banga Gargždai|Gargždų „Banga“]]
|score = 1 – 0
}}
{{football box
|date = 1967
|team1 = [[Politechnika Kaunas|Kauno „Politechnika“]]
|team2 = [[Alytis Alytus|Alytaus „Alytis“]]
|score = 3 – 0
}}
{{football box
|date = 1967
|team1 = [[Statyba Panevėžys|Panevėžio „Statyba“]]
|team2 = [[Lima Kaunas|Kauno „Lima“]]
|score = 2 – 2 ir 2 – 0
}}

==== Pusfinalis ====
{{football box
|date = 1967
|team1 = [[Minija Kretinga|Kretingos „Minija“]]
|team2 = [[Nevėžis Kėdainiai|Kėdainių „Nevėžis“]]
|score = 2 – 2 ir 0 – 1
}}
{{football box
|date = 1967
|team1 = [[Politechnika Kaunas|Kauno „Politechnika“]]
|team2 = [[Statyba Panevėžys|Panevėžio „Statyba“]]
|score = 0 – 1
}}

==== Finalas ====
{{Location map+|Lietuva2|width=400|float=center|caption=Finalo vieta ir komandos|places=
{{Location map~|Lietuva2|lat=55.72|long=24.36|label=''[[Panevėžio centrinis stadionas]]''|position=left|mark=Soccerball.svg|marksize=15}}
{{Location map~|Lietuva2|lat=55.29|long=23.98|label='''[[Nevėžis Kėdainiai|Kėdainių „Nevėžis“]]'''|position=bottom}}
{{Location map~|Lietuva2|lat=55.72|long=24.36|label=[[Statyba Panevėžys|Panevėžio „Statyba“]]|position=right}}
}}

{{football box
|date = 1967 m. rugsėjo 3 d.
|time = 
|team1 = [[Nevėžis Kėdainiai|Kėdainių „Nevėžis“]]
|team2 = [[Statyba Panevėžys|Panevėžio „Statyba“]]
|score = 2 – 1
|goals1 = [[Vytautas Kiuras]] {{goal|78}} &lt;br/&gt; [[Vincas Paura]] {{goal|87}}
|goals2 = {{goal|20}} [[Romas Jakubaitis]]
|stadium = [[Panevėžio centrinis stadionas]]
|attendance = 8000
|referee = [[Kęstutis Andziulis (1929)|Kęstutis Andziulis]] (Kaunas)
* teisėjo padėjėjai: [[Kęstutis Birieta (1925)|Kęstutis Birieta]] (Kaunas) ir [[Juozas Kazlauskas]] (Kaunas)
|report = Ataskaitos:&lt;ref&gt;{{Tiesa|1967-09-05}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{Kalinauskas 2020|568}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{Baniota 2009|189}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[http://almis.sritis.lt/ltucupgam.html Lithuanian Cup Finals] (Almis.sritis.lt)&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{Saulis 1997|269}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{Kalinauskas 2003|98}}&lt;/ref&gt;
}}

{| width=92% |
| {{Football kit
| pattern_la = | pattern_b = | pattern_ra = 
| leftarm = | body = | rightarm = | shorts = | socks = 
| title = Kėdainių „Nevėžis”}}
| {{Football kit
| pattern_la = | pattern_b = | pattern_ra = 
| leftarm = | body = | rightarm = | shorts = | socks = 
| title = Panevėžio „Statyba”}}
|}

{| width=&quot;100%&quot;
|valign=&quot;top&quot; width=&quot;50%&quot;|
{| style=&quot;font-size: 90%&quot; cellspacing=&quot;0&quot; cellpadding=&quot;0&quot;
|colspan=&quot;4&quot;|
|-
!width=&quot;25&quot;| !!width=&quot;25&quot;|
|-
|GK||||[[Juozas Vaitkevičius]]
|-
|||||[[Jonas Staniulis]]
|-
|DF||||[[Algimantas Gricius]]
|-
|||||[[Raimundas Pikelis]] (c)
|-
|||||[[Zacharas Šukrijevas]]
|-
|||||[[Valentinas Voščevas]]
|-
|||||[[Georgijus Semionovas]]
|-
|||||[[Aleksas Šalkauskas]]
|-
|||||[[Vytautas Kiuras]]
|-
|||||[[Jonas Rudžianskas]] {{suboff|76}}
|-
|||||[[Vincas Paura]]
|-
|colspan=3|'''Keitimai:'''
|-
|FW||||[[Alfredas Linkevičius]] {{subon|76}}
|-
|colspan=3|'''Treneris:'''
|-
|colspan=4|[[Henrikas Markevičius]]
|}
|valign=&quot;top&quot;|
|valign=&quot;top&quot; width=&quot;50%&quot;|
{| style=&quot;font-size: 90%&quot; cellspacing=&quot;0&quot; cellpadding=&quot;0&quot; align=center
|colspan=&quot;4&quot;|
|-
!width=&quot;25&quot;| !!width=&quot;25&quot;|
|-
|GK||||[[Albinas Abramavičius]]
|-
|||||[[Zenonas Vansevičius]] (c)
|-
|DF||||[[Povilas Moskaliovas]]
|-
|||||[[Henrikas Purauskas]]
|-
|||||[[Stasys Madeikis]]
|-
|||||[[Tautvilas Antanaitis]]
|-
|||||[[Kazys Katelė]]
|-
|||||[[Vytautas Janulis]]
|-
|||||[[Mindaugas Kaušpėdas]]
|-
|||||[[Romualdas Kazlauskas]]
|-
|FW||||[[Romas Jakubaitis]]
|-
|colspan=3|'''Treneris:'''
|-
|colspan=4|[[Romualdas Kazlauskas]]
|}
|}

== TSRS kolektyvų taurė ==

Taurės laimėtojas „Nevėžis“ įgijo teisę žaisti TSRS sporto kolektyvų taurės turnyre. Pirmajame etape – šešioliktfinalyje jų laukė Ukrainos taurės 4 zonos laimėtojai. „Nevėžis“ Ukrainoje pralaimėjo [[Gorlovuglestroj Gorlovka|Horlivkos „Gorlovuglestroj“]] (arba „Metalurg“) komandai 1-4 ir baigė kovas.&lt;ref&gt;[http://regional-football.ru/1967.htm 1967 год] (Regional-football.ru)&lt;/ref&gt;

== Šaltiniai ==
{{ref}}

== Nuorodos ==
* {{Sportas|1967 m.}}
* {{Tiesa|1967 m.}}
* {{Kalinauskas 2020|566–568}}
* [https://foot.dk/Litpokalfacts.asp?SeasonID=52 LFF tauré 1967] (Foot.dk)

{{LFF taurės sezonai|1967}}</text>
      <sha1>89bqg51dusia0bw3i2a2h8h9o5crhkf</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Daugavos stadionas (Ryga)</title>
    <ns>0</ns>
    <id>647476</id>
    <revision>
      <id>7820033</id>
      <parentid>7797474</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T04:33:24Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>InternetArchiveBot</username>
        <id>150094</id>
      </contributor>
      <comment>Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5</comment>
      <origin>7820033</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2541" sha1="9lv8jb95i72fbm4lgqpebqjogke9888" xml:space="preserve">{{kiti|Dauguvos stadionas|}}
{{Stadionas
|lat = 56.9550
|long = 24.1588
|Pavadinimas = „Daugavos“ stadionas
|Vaizdas = [[Vaizdas:Grīziņkalns, Latgale Suburb, Riga, Latvia - panoramio.jpg|250px]]
|Antraštė = Stadionas 2008 m.
|Vieta = {{flagicon|LAT}} [[Ryga]], Augšiela 1
|Atidarytas = 1927 m.
|Renovuotas = 2017–2022 m.
|Savininkas = [[Latvijos vyriausybė]] (SIA „Latvijas Nacionālais sporta centrs“)
|Operatorius =
|Paviršius = Žolė
|Talpa =  10 461
|Lauko_matmenys = 
}}

'''„Daugavos“ stadionas''' ({{lv|Daugavas stadions}}, pagal rėmėjus ''BTA Daugava stadions'') – stadionas [[Ryga|Rygos]] miesto rytinėje dalyje, šalia geležinkelio. Stadioną valdo Latvijos valstybė, nuo 1992 m. jis yra nacionalinės svarbos, jame vyksta [[futbolas|futbolo]] ir [[lengvoji atletika|lengvosios atletikos]] varžybos. Stadionui priskirta [[UEFA stadionų kategorijos|4 žvaigždučių UEFA kategorija]].

== Istorija ==
[[Vaizdas:Daugavas stadions (3).jpg|thumb|left|Stadiono prieigos]]

Pastatytas 1927 m. ir priklausė Latvijos socialdemokratų partijos sporto organizacijai. 1949 m. buvo rekonstruotas.&lt;ref&gt;[https://www.daugavasstadions.lv/?q=node/174 Vēsture.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220327085544/https://www.daugavasstadions.lv/?q=node%2F174 |date=2022-03-27 }} Daugavasstadions.lv (tikrinta 2023-12-12).&lt;/ref&gt; 1991–2000 m. ir 2018–2022 m. čia rungtynes žaisdavo {{fut|LAT}}. 2025 m. stadioną ėmė remti [[BTA]] draudimo įmonė.&lt;ref&gt;[https://www.bta.lv/en/about/news/daugava-stadium-and-daugava-stadium-athletics-arena-get-new-names Daugava Stadium and Daugava Stadium Athletics Arena get new names.] 2025-04-07, Bta.lv (tikrinta 2026-04-02).&lt;/ref&gt;

2008 m. spalio 19 d., švenčiant Latvijos nepriklausomybės 90-metį, stadione buvo pasiektas naujas [[Gineso rekordų knyga|Gineso rekordas]] – daugiausiai žmonių, 24 valandų estafetėje nubėgo 100 metrų. Dalyvavo 3807 dalyviai.&lt;ref&gt;{{cite web | url = http://www.guinnessworldrecords.com/Search/Details/Most-people-running-100-metres-in-a-24-hour-relay/59718.htm | title = Most people running 100 metres in a 24 hour relay | publisher = [[Guinness World Records]] | access-date = 2011-03-18 | archive-url = https://web.archive.org/web/20110716081936/http://www.guinnessworldrecords.com/Search/Details/Most-people-running-100-metres-in-a-24-hour-relay/59718.htm | archive-date = 2011-07-16 | url-status = dead }}&lt;/ref&gt;

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

[[Kategorija:Latvijos futbolo stadionai]]
[[Kategorija:Rygos sportas]]</text>
      <sha1>9lv8jb95i72fbm4lgqpebqjogke9888</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>1962–1963 m. Lietuvos futbolo A klasė</title>
    <ns>0</ns>
    <id>647729</id>
    <revision>
      <id>7820054</id>
      <parentid>7810583</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T04:54:43Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>CD</username>
        <id>677</id>
      </contributor>
      <comment>/* Prizininkai */</comment>
      <origin>7820054</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="14003" sha1="sn1bk3u8t1d1we40h8v1qf0lvb3hnpq" xml:space="preserve">{{futbolo turnyro sezonas
| competition = [[Lietuvos futbolo čempionatas]]
| season = [[Lietuvos futbolas 1962 m.]] ir [[Lietuvos futbolas 1963 m.]]
| dates = 1962 m. rugsėjo 1 d. – 1963 m. rugpjūčio 4 d.
| prevseason = [[1961–1962 m. Lietuvos futbolo A klasė|1961–1962 m.]]
| nextseason = [[1964 m. Lietuvos futbolo A klasės I grupė|1964 m.]]
| winners = [[Statyba Panevėžys]] (1-asis titulas)
| league topscorer = [[Vytautas Juknys]] (23)
}}

'''1962–1963 m. Lietuvos futbolo A klasė''' – 44-asis [[Lietuvos futbolo čempionatas]], vykęs [[1962]] m. rugsėjį – [[1963]] m. rugpjūtį. Pirmenybėse kovojo 24 komandos, pradėjusios turnyrą dviejuose pogrupiuose, o vėliau stipriausios komandos žaidė finalinėje grupėje. Po šio čempionato buvo pereinama nuo sistemos ruduo–pavasaris prie sistemos pavasaris–ruduo, todėl A klasės pirmenybėms pasibaigus, kaip pereinamasis turnyras buvo surengtas [[1963 m. Lietuvos rudens futbolo taurė]]s turnyras, kuriame dalyvavo A klasės pirmenybėse žaidusios komandos ir [[1963 m. Tiesos taurė]]s laimėtojas.

== Komandos ==
{{Location map+|Lietuva2|width=400|float=right|caption=Lygos komandų geografija|places=
{{location map~|Lietuva2|lat=54.39|long=24.05|position=right|label=[[Alytus]]}}
{{location map~|Lietuva2|lat=54.55|long=23.35|position=bottom|label=[[Kapsukas (miestas)|Kapsukas]] (2)}}
{{location map~|Lietuva2|lat=54.90|long=23.90|position=top|label=[[Kaunas]] (5)}}
{{location map~|Lietuva2|lat=55.29|long=23.98|position=top|label=[[Kėdainiai]]}}
{{location map~|Lietuva2|lat=55.71|long=21.13|position=bottom|label=[[Klaipėda]] (2)}}
{{location map~|Lietuva2|lat=55.89|long=21.25|position=top|label=[[Kretinga]]}}
{{location map~|Lietuva2|lat=56.31|long=22.34|position=top|label=[[Mažeikiai]]}}
{{location map~|Lietuva2|lat=56.32|long=22.88|position=right|label=[[Naujoji Akmenė]]}}
{{location map~|Lietuva2|lat=55.72|long=24.36|position=right|label=[[Panevėžys]]}}
{{location map~|Lietuva2|lat=55.91|long=21.84|position=bottom|label=[[Plungė]]}}
{{location map~|Lietuva2|lat=55.93|long=23.32|position=bottom|label=[[Šiauliai]] (2)}}
{{location map~|Lietuva2|lat=55.25|long=22.29|position=right|label=[[Tauragė]]}}
{{location map~|Lietuva2|lat=55.99|long=22.25|position=top|label=[[Telšiai]]}}
{{location map~|Lietuva2|lat=55.25|long=24.76|position=right|label=[[Ukmergė]]}}
{{location map~|Lietuva2|lat=54.65|long=23.04|position=top|label=[[Vilkaviškis]]}}
{{location map~|Lietuva2|lat=54.69|long=25.28|position=bottom|label=[[Vilnius]] (3)}}
}}

Čempionatą pradėjo 24 komandos, bet sezono viduryje Marijampolės „Šešupę“ pakeitė „Sūduvos“ komanda. Dėl to iš viso pirmenybėse žaidė 25 komandos – Alytaus (1), Kapsuko (2), Kauno (5), Kėdainių (1), Klaipėdos (2), Kretingos (1), Mažeikių (1), Naujosios Akmenės (1), Panevėžio (1), Plungės (1), Šiaulių (2), Tauragės (1), Telšių (1), Ukmergės (1), Vilkaviškio (1), Vilniaus (3).

{| class='wikitable sortable'
! width=250 | Komanda || Namų aikštė || Treneris || Pastabos
|-
| [[Dainava Alytus (1962)|Alytaus „Dainava“]] || [[Alytus]] || || 
|-
| [[Sūduva Kapsukas|Kapsuko „Sūduva“]] (N) || [[Kapsukas (miestas)|Kapsukas]] || ||
|-
| [[Šešupė Kapsukas|Kapsuko „Šešupė“]] || [[Kapsukas (miestas)|Kapsukas]] || || 
|-
| [[Atletas Kaunas|Kauno „Atletas“]] (Č) || [[Kauno KKI stadionas]] || || Studentų komanda.
|-
| [[Audiniai Kaunas|„Kauno Audiniai“]] || [[Kaunas]] || ||
|-
| [[Inkaras Kaunas|Kauno „Inkaras“]] || [[Inkaro stadionas]] || [[Joselis Agulnikas]] ||
|-
| [[Lima Kaunas|Kauno „Lima“]] || [[Kauno Limos stadionas]] || ||
|-
| [[Politechnika Kaunas|Kauno „Politechnika“]] || [[KPI stadionas]] || [[Justinas Labutis]] || Studentų komanda.
|-
| [[Nevėžis Kėdainiai|Kėdainių „Nevėžis“]] || [[Kėdainių miesto stadionas]]? || || 
|-
| [[Baltija Klaipėda|Klaipėdos „Baltija“]] || [[Klaipėdos centrinis stadionas]]? || || Laivų remonto įmonės komanda.
|-
| [[Granitas-2 Klaipėda|Klaipėdos „Granitas II“]] (N) || || || „Granito“ meistrų komandos dubleriai.
|-
| [[Minija Kretinga|Kretingos „Minija“]] || [[Kretingos miesto stadionas]] || [[Algirdas Andriuškevičius]] (žaidž.) || 
|-
| [[Elektra Mažeikiai|Mažeikių „Elektra“]] || [[Mažeikiai]] || ||
|-
| [[Cementininkas Naujoji Akmenė|Naujosios Akmenės „Cementininkas“]] || [[Naujoji Akmenė]] || ||
|-
| [[Statyba Panevėžys|Panevėžio „Statyba“]] || [[Panevėžio centrinis stadionas]] || [[Vytautas Šilinskas]] || Buvusi „Maisto“ komanda.
|-
| [[Linų audiniai Plungė|Plungės „Linų audiniai“]] || [[Plungės miesto stadionas]]? || ||
|-
| [[Elnias Šiauliai|Šiaulių „Elnias“]] || [[Šiauliai]] || ||
|-
| [[Statybininkas Šiauliai|Šiaulių „Statybininkas“]] (N) || [[Šiauliai]] || ||
|-
| [[MSK Tauras Tauragė|Tauragės „Tauras“]] || [[Tauragė]] || || 
|-
| [[Mastis Telšiai|Telšių „Mastis“]] || [[Telšių miesto stadionas]] || ||
|-
| [[Baldininkas Ukmergė|Ukmergės „Baldininkas“]] || [[Ukmergės miesto stadionas]]? || ||
|-
| [[Metalas Vilkaviškis|Vilkaviškio „Metalas“]] || [[Vilkaviškio miesto stadionas]]? || || 
|-
| [[Ekranas Vilnius|Vilniaus „Ekranas“]] (N) || [[Vilnius]] || ||
|-
| [[Elfa Vilnius|Vilniaus „Elfa“]] || [[Vilnius]] || ||
|-
| [[Žalgiris Naujoji Vilnia|Naujosios Vilnios „Žalgiris“]] (N) || [[Naujosios Vilnios senasis stadionas]] || [[Barnabas Balinskis]] || „Žalgirio“ gamyklos komanda.
|}

== Rezultatai ==
=== I etapas ===

Iš pradžių pirmenybės vyko dviejose grupėse dviem ratais.

==== 1 pogrupis ====
{{grupės pradžia}}
{{grupės eilutė2|1|Statyba Panevėžys|Panevėžio „Statyba“|22|17|5|0|66|21|+45|39|Pateko į I finalą|background=DDFFDD}}
{{grupės eilutė2|2|Statybininkas Šiauliai|Šiaulių „Statybininkas“|22|10|5|7|36|30|+6|25|Pateko į I finalą|background=DDFFDD}}
{{grupės eilutė2|3|Žalgiris Naujoji Vilnia|Naujosios Vilnios „Žalgiris“|22|8|8|6|25|24|+1|24|Pateko į I finalą|background=DDFFDD}}
{{grupės eilutė2|4|Lima Kaunas|Kauno „Lima“|22|7|9|6|32|26|+6|23|Pateko į I finalą|background=DDFFDD}}
{{grupės eilutė2|5|Tauras Tauragė|Tauragės „Tauras“|22|6|11|5|40|39|+1|23}}
{{grupės eilutė2|6|Atletas Kaunas|Kauno „Atletas“|22|7|8|7|25|17|+8|22}}
{{grupės eilutė2|7|Audiniai Kaunas|„Kauno Audiniai“|22|9|3|10|42|47|-5|21}}
{{grupės eilutė2|8|Metalas Vilkaviškis|Vilkaviškio „Metalas“|22|8|5|9|25|35|-10|21}}
{{grupės eilutė2|9|Cementininkas Naujoji Akmenė|Naujosios Akmenės „Cementininkas“|22|7|6|9|23|22|+1|20}}
{{grupės eilutė2|10|Baltija Klaipėda|Klaipėdos „Baltija“|22|6|7|9|35|43|-8|19}}
{{grupės eilutė2|11|Baldininkas Ukmergė|Ukmergės „Baldininkas“|22|6|5|11|33|55|-22|17}}
{{grupės eilutė2|12|Nevėžis Kėdainiai|Kėdainių „Nevėžis“|22|3|4|15|31|54|-23|10}}
|}

==== 2 pogrupis ====

Kapsuko „Šešupė“ pasitraukė po I rato, jos vieton II rate stojo „Sūduva“, perėmusi ne tik „Šešupės“ vietą, bet ir jos rezultatus I rate.

{{grupės pradžia}}
{{grupės eilutė2|1|Politechnika Kaunas|Kauno „Politechnika“|22|16|5|1|49|12|+37|37|Pateko į I finalą|background=DDFFDD}}
{{grupės eilutė2|2|Inkaras Kaunas|Kauno „Inkaras“|22|15|6|1|46|16|+30|36|Pateko į I finalą|background=DDFFDD}}
{{grupės eilutė2|3|Minija Kretinga|Kretingos „Minija“|22|11|4|7|47|27|+20|26|Pateko į I finalą|background=DDFFDD}}
{{grupės eilutė2|4|Elfa Vilnius|Vilniaus „Elfa“|22|9|5|8|38|38|0|23|Pateko į I finalą|background=DDFFDD}}
{{grupės eilutė2|5|Granitas-2 Klaipėda|Klaipėdos „Granitas II“|22|9|5|8|30|34|-4|23}}
{{grupės eilutė2|6|Linų audiniai Plungė|Plungės „Linų audiniai“|22|9|3|10|33|34|-1|21}}
{{grupės eilutė2|7|Elnias Šiauliai|Šiaulių „Elnias“|22|8|4|10|33|33|0|20}}
{{grupės eilutė2|8|Elektra Mažeikiai|Mažeikių „Elektra“|22|8|1|13|31|48|-17|17}}
{{grupės eilutė2|9|Mastis Telšiai|Telšių „Mastis“|22|6|5|11|22|46|-24|17}}
{{grupės eilutė2|10|Dainava Alytus (1962)|Alytaus „Dainava“|22|7|2|13|28|37|-9|16}}
{{grupės eilutė2|11|Sūduva Kapsukas|Kapsuko „Sūduva“|22|6|3|13|20|40|-20|15|Žaidė tik II rate}}
{{grupės eilutė2|12|Ekranas Vilnius|Vilniaus „Ekranas“|22|5|3|14|28|40|-12|13}}
{{grupės eilutė2|x|Šešupė Kapsukas|Kapsuko „Šešupė“|-|-|-|-|-|-|-|-|Žaidė tik I rate|background=FFCCCC}}
|}

=== II etapas ===
==== I finalas ====
{{grupės pradžia}}
{{grupės eilutė2|1|Statyba Panevėžys|Panevėžio „Statyba“|26|21|5|0|79|26|+53|47|Čempionas|background=FFD700}}
{{grupės eilutė2|2|Politechnika Kaunas|Kauno „Politechnika“|26|18|6|2|60|17|+43|42}}
{{grupės eilutė2|3|Inkaras Kaunas|Kauno „Inkaras“|26|18|6|2|52|18|+34|42}}
{{grupės eilutė2|4|Minija Kretinga|Kretingos „Minija“|26|12|5|9|54|34|+20|29}}
{{grupės eilutė2|5|Lima Kaunas|Kauno „Lima“|26|8|11|7|37|31|+6|27}}
{{grupės eilutė2|6|Elfa Vilnius|Vilniaus „Elfa“|26|10|7|9|48|47|+1|27}}
{{grupės eilutė2|7|Statybininkas Šiauliai|Šiaulių „Statybininkas“|26|10|6|10|41|47|-6|26}}
{{grupės eilutė2|8|Žalgiris Naujoji Vilnia|Naujosios Vilnios „Žalgiris“|26|8|9|9|25|31|-6|25}}
|}

==== II finalas ====

Vietos tarp likusiųjų komandų paskirstytos be kovos: buvo palyginami vienodas vietas pirmojo etapo grupėse užėmusių komandų surinkti taškai ir įvarčių skirtumas.&lt;ref&gt;{{LF 1922-1997|119}}&lt;/ref&gt;

{| class=wikitable
! Vieta || Laimėtojas || Taškai (įv.) || Pralaimėtojas || Taškai (įv.)
|-
| 9. || '''[[Tauras Tauragė|Tauragės „Tauras“]]''' || 23 (40-39) || [[Granitas-2 Klaipėda|Klaipėdos „Granitas II“]] || 23 (30-34)
|-
| 11. || '''[[Atletas Kaunas|Kauno „Atletas“]]''' || 22 (25-17) || [[Linų audiniai Plungė|Plungės „Linų audiniai“]] || 21 (33-34)
|-
| 13. || '''[[Audiniai Kaunas|„Kauno Audiniai“]]''' || 21 (42-47) || [[Elnias Šiauliai|Šiaulių „Elnias“]] || 20 (33-33)
|-
| 15. || '''[[Metalas Vilkaviškis|Vilkaviškio „Metalas“]]''' || 21 (25-35) || [[Elektra Mažeikiai|Mažeikių „Elektra“]] || 17 (31-48)
|-
| 17. || '''[[Cementininkas Naujoji Akmenė|Naujosios Akmenės „Cementininkas“]]''' || 20 (23-22) || [[Mastis Telšiai|Telšių „Mastis“]] || 17 (22-46)
|-
| 19. || '''[[Baltija Klaipėda|Klaipėdos „Baltija“]]''' || 19 (35-43) || [[Dainava Alytus (1962)|Alytaus „Dainava“]] || 16 (28-37)
|-
| 21. || '''[[Baldininkas Ukmergė|Ukmergės „Baldininkas“]]''' || 17 (33-55) || [[Sūduva Kapsukas|Kapsuko „Sūduva“]] || 15 (20-40)
|-
| 23. || '''[[Ekranas Vilnius|Vilniaus „Ekranas“]]''' || 13 (28-40) || [[Nevėžis Kėdainiai|Kėdainių „Nevėžis“]] || 10 (31-54)
|}

=== Prizininkai ===
{{prizininkai
|k1 = Statyba Panevėžys
|v1 = Panevėžio „Statyba“
|c1 = [[Stasys Madeikis]]
|ž1 = [[Albinas Abramavičius]], [[Vladas Bagdonavičius]], [[Adolfas Bružas]], [[Romualdas Jakubaitis]], A. Jaseliūnas, [[Kazimieras Katelė]], [[Romualdas Kazlauskas]], [[Algirdas Kondrotas]], [[Edgaras Kulainis]], [[Algirdas Kunčina]], [[Algimantas Lučinavičius]], [[Stasys Madeikis]] (kapitonas), [[Povilas Maskaliovas]], [[Aloyzas Mikšys]], [[Henrikas Pulminskas]], [[Enrikas Pumputis]], [[Henrikas Purauskas]] (II ratas), [[Albertas Ridikas]], [[Stasys Šimonis]] &lt;ref&gt;{{Kalinauskas 2003|97}}&lt;/ref&gt;
|t1 = [[Vytautas Šilinskas]]
|k2 = Politechnika Kaunas
|v2 = Kauno „Politechnika“
|e2 = KPI Kaunas.png
|ž2 = [[Bronislovas Antanaitis]], [[Tautvilis Antanaitis]], [[Juozas Botyrius]], [[Edmundas Danilevičius]], [[Česlovas Davidonis]], [[Albertas Domereckas]], [[Kęstutis Giedraitis]], [[Povilas Grigonis]], [[Leonas Griškevičius]], [[Martinas Gusiatinas]], [[Arminas Jasiukaitis]], [[Romualdas Jukelis]], [[Vytautas Juknys]], V. Jurevičius, A. Krapavičius (Kraptavičius?), [[Almiras Mockus]], [[Zenonas Orbakas]] (I ratas), [[Eugenijus Poškus]], [[Jonas Stanislovaitis]], J. Staniulis, [[Edmundas Zienius]], [[Bronius Zolubas]]
|t2 = [[Justas Labutis]]
|k3 = Inkaras Kaunas
|v3 = Kauno „Inkaras“
|e3 = Inkaras 1997.png
|ž3 = [[Viktoras Andriuškevičius]], [[Antanas Bakučionis]], [[Kazys Dimša]], [[Henrikas Džiugas]], [[Eugenijus Kerinas]], [[Mečislovas Krivickas]], [[Petras Latušinskas]], [[Alfredas Linkevičius]] (I ratas), [[Romualdas Liutkevičius]], [[Leonardas Mazgys]], [[Adolfas Mickus]], [[Henrikas Pavliukovičius]], [[Vytautas Rimkevičius]], [[Henrikas Sankauskas]], [[Vytautas Sciburauskas]], [[Petras Siniakovas]], [[Edvardas Stanionis]], [[Petras Šaltys]], [[Anatolijus Ustinovičius]]
|t3 = [[Joselis Agulnikas]]
|ref =
* {{LSŽ|5|61}}
* [http://almis.sritis.lt/ltuchampions.html Lithuanian Champions] (Almis.sritis.lt)
}}

=== Snaiperiai ===

Rezultatyviausi žaidėjai:

{| class=wikitable
! Žaidėjas || Komanda || Įvarčiai
|-
| [[Vytautas Juknys]] || „Politechnika“ || 23
|-
| [[Algimantas Lučinavičius]] || „Statyba“ || 21
|-
| [[Vilius Korsakas]] || „Statybininkas“ || 19
|-
| [[Romualdas Kazlauskas]] || „Statyba“ || 17
|-
| [[Eugenijus Geležiūnas]] || „Tauras“ || 17
|}

== TSRS pereinamosios rungtynės ==
{{rung2}}
| '''[[Granitas Klaipėda|Klaipėdos „Granitas“]]''' || [[Statyba Panevėžys|Panevėžio „Statyba“]] || 2-0 || 1-2
|}

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

== Nuorodos ==
* {{Kalinauskas 2020|487–507}}
* {{Saulis 1997|116–119}}
* {{LSŽ|5|60–61}}
* {{Kalinauskas 2003|182}}
* {{Sportas|1962, 1963 m.}}
* [https://foot.dk/Litstilling.asp?SeasonID=47 A Klase 1962/63] (Foot.dk)
* [https://www.rsssf.org/tablesl/lito63.html Lithuania 1962/63] (Rsssf.com)
* [http://rsssf.com/tablesl/litohist.html Lithuania - List of Final Tables] (Rsssf.com)
* [http://almis.sritis.lt/ltualltables.html Lithuanian Final Tables 1922-2013] (Almis.sritis.lt)
* [https://web.archive.org/web/20240305010946/http://lfe.lt/1962-1963-m-A-klas%C4%97/lyga-776 1962-1963 m. A klasė] (Lfe.lt)

{{A lygos sezonai|1963}}</text>
      <sha1>sn1bk3u8t1d1we40h8v1qf0lvb3hnpq</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>1985 m. Lietuvos aukščiausioji futbolo lyga</title>
    <ns>0</ns>
    <id>648207</id>
    <revision>
      <id>7820071</id>
      <parentid>7798806</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T05:38:24Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>CD</username>
        <id>677</id>
      </contributor>
      <comment>/* Prizininkai */</comment>
      <origin>7820071</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="9381" sha1="p0ymutohg5y15ujssdt1pulyo7gjy43" xml:space="preserve">{{futbolo turnyro sezonas
| competition = [[Lietuvos futbolo čempionatas]]
| season = [[Lietuvos futbolas 1985 m.]]
| dates = 1985 m. balandžio 12 – spalio 29 d.
| prevseason = [[1984 m. Lietuvos aukščiausioji futbolo lyga|1984 m.]]
| nextseason = [[1986 m. Lietuvos aukščiausioji futbolo lyga|1986 m.]]
| winners = [[Ekranas Panevėžys|Panevėžio „Ekranas“]] (1-asis titulas)
| league topscorer = [[Kęstutis Valantiejus]] (16)
}}

'''1985 m. Lietuvos aukščiausioji futbolo lyga''' – 66-asis [[Lietuvos futbolo čempionatas]], vykęs [[1985]] m. balandį–spalį. Turnyre žaidė 17 komandų, rungtyniavusių vieningoje lygoje.

== Komandos ==
{{Location map+|Lietuva2|width=400|float=right|caption=Lygos komandų geografija|places=
{{location map~|Lietuva2|lat=55.07|long=24.28|position=right|label=[[Jonava]]}}
{{location map~|Lietuva2|lat=54.90|long=23.89|position=left|label=[[Kaunas]] (4)}}
{{location map~|Lietuva2|lat=55.29|long=23.98|position=left|label=[[Kėdainiai]]}}
{{location map~|Lietuva2|lat=54.64|long=22.76|position=right|label=[[Kybartai]]}}
{{location map~|Lietuva2|lat=55.71|long=21.13|position=right|label=[[Klaipėda]]}}
{{location map~|Lietuva2|lat=56.31|long=22.34|position=bottom|label=[[Mažeikiai]]}}
{{location map~|Lietuva2|lat=55.72|long=24.36|position=right|label=[[Panevėžys]]}}
{{location map~|Lietuva2|lat=55.93|long=23.32|position=right|label=[[Šiauliai]] (2)}}
{{location map~|Lietuva2|lat=55.25|long=24.76|position=right|label=[[Ukmergė]]}}
{{location map~|Lietuva2|lat=55.49|long=25.60|position=right|label=[[Utena]]}}
{{location map~|Lietuva2|lat=54.69|long=25.28|position=bottom|label=[[Vilnius]] (3)}}
}}

Žaidė 17 komandų – iš Jonavos (1), Kauno (4), Kėdainių (1), Kybartų (1), Klaipėdos (1), Mažeikių (1), Panevėžio (1), Šiaulių (2), Ukmergės (1), Utenos (1), Vilniaus (3).

{| class='wikitable sortable'
! width=200 | Komanda || Namų aikštė || Treneris || Pastabos
|-
| [[Statyba Jonava|Jonavos „Statyba“]] || [[Jonava]] || [[Algimantas Gabrys]] ||
|-
| [[Aidas Kaunas|Kauno „Aidas“]] (N) || [[Kaunas]] || ||
|-
| [[Banga Kaunas|Kauno „Banga“]] || [[Kaunas]] || [[Povilas Grigonis]] ||
|-
| [[Inkaras Kaunas|Kauno „Inkaras“]] || [[Inkaro stadionas]] || ||
|-
| [[Kelininkas Kaunas|Kauno „Kelininkas“]] || [[Kelininko stadionas]] || ||
|-
| [[Nevėžis Kėdainiai|Kėdainių „Nevėžis“]] || [[Kėdainių miesto stadionas]] || ||
|-
| [[Sveikata Kybartai|Kybartų „Sveikata“]] (N) || [[Kybartų miesto stadionas]] || ||
|-
| [[Granitas Klaipėda|Klaipėdos „Granitas“]] (Č) || [[Klaipėda]] || [[Fiodoras Finkelis]] ||
|-
| [[Lietuvos jaunių futbolo rinktinė]] (N) || [[Vilnius]] || || Jaunimo komanda.
|-
| [[Atmosfera Mažeikiai (1972)|Mažeikių „Atmosfera“]] || [[Mažeikių miesto stadionas]] || ||
|-
| [[Ekranas Panevėžys|Panevėžio „Ekranas“]] || [[Aukštaitijos stadionas]] || [[Mindaugas Kaušpėdas]] ||
|-
| [[Statybininkas Šiauliai|Šiaulių „Statybininkas“]] || [[Statybininko stadionas]] || ||
|-
| [[Tauras Šiauliai|Šiaulių „Tauras“]] || [[Šiauliai]] || ||
|-
| [[Vienybė Ukmergė|Ukmergės „Vienybė“]] || [[Ukmergės miesto stadionas]] || ||
|-
| [[Utenis Utena|Utenos „Utenis“]] || [[Utenio stadionas]] || ||
|-
| [[Pažanga Vilnius|Vilniaus „Pažanga“]] || [[Vilnius]] || ||
|-
| [[SRT Vilnius|Vilniaus SRT]] || [[Vilnius]] || [[Vytautas Dirmeikis]] ir [[Vytautas Rimkus]] || Statybos ir remonto tresto komanda.
|}

== Rezultatai ==

Jaunių rinktinė pasitraukė iš varžybų sužaidusi 18 rungtynių, tačiau visoms komandoms buvo įskaityti tik I rato rezultatai su jaunių rinktine (pirmosios 16 rungtynių).

=== Galutinė lentelė ===
{{grupės pradžia}}
{{grupės eilutė2|1|Ekranas Panevėžys|Panevėžio „Ekranas“|31|23|4|4|56|18|+38|50|Čempionai|background=FFD700}}
{{grupės eilutė2|2|Granitas Klaipėda|Klaipėdos „Granitas“|31|20|6|5|60|20|+40|46}}
{{grupės eilutė2|3|SRT Vilnius|Vilniaus SRT|31|20|4|7|66|25|+41|44}}
{{grupės eilutė2|4|Pažanga Vilnius|Vilniaus „Pažanga“|31|19|6|6|37|18|+19|44}}
{{grupės eilutė2|5|Nevėžis Kėdainiai|Kėdainių „Nevėžis“|31|12|13|6|42|30|+12|37}}
{{grupės eilutė2|6|Banga Kaunas|Kauno „Banga“|31|15|7|9|45|23|+22|37}}
{{grupės eilutė2|7|Atmosfera Mažeikiai (1972)|Mažeikių „Atmosfera“|31|12|7|12|34|32|+2|31}}
{{grupės eilutė2|8|Kelininkas Kaunas|Kauno „Kelininkas“|31|11|9|11|35|38|-3|31}}
{{grupės eilutė2|9|Vienybė Ukmergė|Ukmergės „Vienybė“|31|11|7|13|34|39|-5|29|↑↓ Pereinamosios rungtynės ↑↓|bgcolor=BBEBFF}}
{{grupės eilutė2|10|Utenis Utena|Utenos „Utenis“|31|11|6|14|32|38|-6|28}}
{{grupės eilutė2|11|Tauras Šiauliai|Šiaulių „Tauras“|31|11|6|14|36|46|-10|28}}
{{grupės eilutė2|12|Inkaras Kaunas|Kauno „Inkaras“|31|10|6|15|36|44|-8|26}}
{{grupės eilutė2|13|Aidas Kaunas|Kauno „Aidas“|31|6|12|13|28|46|-18|24}}
{{grupės eilutė2|14|Sveikata Kybartai|Kybartų „Sveikata“|31|5|9|17|29|65|-36|19|↑↓ Pereinamosios rungtynės ↑↓|bgcolor=BBEBFF}}
{{grupės eilutė2|15|Statybininkas Šiauliai|Šiaulių „Statybininkas“|31|5|9|17|16|44|-28|19}}
{{grupės eilutė2|16|Statyba Jonava|Jonavos „Statyba“|31|4|7|20|26|57|-31|15}}
{{grupės eilutė2|17|Lietuvos jaunių futbolo rinktinė|LTSR jaunių rinktinė|16|2|0|14|7|36|-29|4|Pasitraukė II rato pradžioje|bgcolor=FF9090}}
|}

=== Prizininkai ===
{{prizininkai
|k1 = Ekranas Panevėžys
|v1 = Panevėžio „Ekranas“
|e1 = Ekranas 1990.png
|ž1 = [[Gintautas Abromavičius]], [[Virginijus Abromavičius]], [[Juozas Aleksa]], [[Kęstutis Aleksandravičius]], [[Eugenijus Balvočius]], [[Vidmantas Deveikis]], [[Giedrius Juzelėnas]], [[Mindaugas Kaušpėdas]], [[Albertas Klimavičius]], [[Robertas Kožėkas]], [[Gintaras Krakauskas]], [[Remigijus Kvedaras]], [[Gintaras Kvitkauskas]], [[Vitas Laniauskas]], [[Virginijus Liubšys]], [[Arvydas Mykolaitis]], [[Linas Niurka]], A. Petrauskas, [[Alfredas Sereckis]], [[Saulius Vilniškis]], [[Stanislavas Vitkovskis]], [[Ričardas Zdančius]] &lt;ref&gt;{{Kalinauskas 2003|99}}&lt;/ref&gt;
|t1 = [[Mindaugas Kaušpėdas]]
|k2 = Granitas Klaipėda
|v2 = Klaipėdos „Granitas“
|e2 = Granitas Klaipėda.jpg
|ž2 = [[Mindaugas Adomaitis]], [[Saulius Adomaitis]], [[Antanas Adomynas]], [[Aivaras Andrijauskas]], [[Kęstutis Andriunaitis]], [[Zenonas Atutis]], [[Stasys Česnauskas]], [[Jurijus Gordejevas]], [[Kazys Indrijaitis]], [[Valerijus Jankauskas]], [[Audrius Kancleris]], [[Linas Latvis]], [[Romualdas Norkus (1960)|Romualdas Norkus]], [[Algirdas Norvilas]], [[Valerijonas Petrauskas]], [[Gintautas Pociūnas]], [[Marius Poškus]], [[Vilmantas Rimkus]], [[Algimantas Šalkauskas]], [[Romualdas Šimkus]], [[Arūnas Šuika]], [[Raimondas Vainoras]], [[Virginijus Vaškys]], [[Rimantas Vilavičius]], [[Romualdas Volungevičius]]
|t2 = [[Fiodoras Finkelis]] (vyr.), [[Antanas Adomynas]], [[Edvardas Maliauskas]]
|k3 = SRT Vilnius
|v3 = Vilniaus SRT
|ž3 = G. Abramavičius, [[Arnoldas Aleksandravičius]], [[Vytautas Ankštutis]], [[Albinas Bagdonas]], [[Sergejus Bakanovas]], [[Vaidas Bendikas]], [[Vytautas Dirmeikis]], [[Algirdas Dubinskas]], [[Viktoras Filipovičius]], [[Jurijus Gordejevas]], [[Leonidas Jankovskis]], [[Gintautas Juodelis]], [[Giedrius Klimkevičius]], [[Romualdas Kuncevičius]], [[Artūras Labukas]], [[Saulius Milinskas]], [[Gediminas Paberžis]], [[Viktoras Plechotis]], [[Vytautas Rimkus]], [[Ruslanas Rudzevičius]], [[Romualdas Saldukas]], [[Kęstutis Širvys]], [[Valerijus Šumilovas]], [[Stasys Tamulevičius]], [[Robertas Tautkus]], [[Ritas Vaiginas]], [[Kęstutis Valantiejus]], [[Valdemaras Žilinskas]], [[Sigitas Žvirblis]]
|t3 = [[Vytautas Dirmeikis]] (vyr.), [[Vytautas Rimkus]]
|ref =
* {{LSŽ|11|89}}
* [http://almis.sritis.lt/ltuchampions.html Lithuanian Champions] (Almis.sritis.lt)
}}

=== Snaiperiai ===

Rezultatyviausi žaidėjai:

{| class=wikitable
! Žaidėjas || Komanda || Įvarčiai
|-
| [[Kęstutis Valantiejus]] || SRT || 16
|-
| [[Romualdas Adomaitis]] || „Tauras“ || 15
|-
| [[Romaldas Juknevičius]] || „Nevėžis“ || 14
|-
| [[Romualdas Šimkus]] || „Granitas“ || 13
|}

== Pereinamasis turnyras ==

„Sveikata“ ir „Vienybė“ žaidė pereinamajame turnyre dėl išlikimo aukščiausiojoje lygoje.

{{grupės pradžia}}
{{grupės eilutė2|1|Kooperatininkas Plungė|Plungės „Kooperatininkas“|3|2|0|1|7|2|+5|4}}
{{grupės eilutė2|2|Aušra Vilnius|Vilniaus „Aušra“|3|1|1|1|5|2|+3|3}}
{{grupės eilutė2|3|Sveikata Kybartai|Kybartų „Sveikata“|3|1|1|1|3|6|-3|3}}
{{grupės eilutė2|4|Vienybė Ukmergė|Ukmergės „Vienybė“|3|1|0|2|2|7|-5|2}}
|}

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

== Nuorodos ==
* {{Kalinauskas 2020|912–932}}
* {{Sportas|1985 m.}}
* {{Saulis 1997|210–211}}
* {{Kalinauskas 2003|191}}
* {{LSŽ|11|88–89|klaidingas „Pažangos“ įmuštų ir „Vienybės“ praleistų įvarčių skaičius.}}
* [https://foot.dk/Litstilling.asp?SeasonID=70 Auksciausia Lyga 1985] (Foot.dk)
* [http://rsssf.com/tablesl/litohist.html Lithuania - List of Final Tables] (Rsssf.com)
* [http://almis.sritis.lt/ltualltables.html Lithuanian Final Tables 1922-2013] (Almis.sritis.lt)
* [https://web.archive.org/web/20231225234358/http://lfe.lt/1985-m-Auk%C5%A1%C4%8Diausioji-lyga/lyga-874 1985 m. Aukščiausioji lyga] (Lfe.lt)

{{A lygos sezonai|1985}}</text>
      <sha1>p0ymutohg5y15ujssdt1pulyo7gjy43</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>1992–1993 m. Lietuvos futbolo lyga</title>
    <ns>0</ns>
    <id>648292</id>
    <revision>
      <id>7820072</id>
      <parentid>7798853</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T05:41:04Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>CD</username>
        <id>677</id>
      </contributor>
      <comment>/* Prizininkai */</comment>
      <origin>7820072</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="15685" sha1="7idphb2b2cuzlk4yyxmoyx9x5inoznl" xml:space="preserve">{{futbolo turnyro sezonas
| competition = [[Lietuvos futbolo čempionatas]]
| season = [[Lietuvos futbolas 1992 m.]] ir [[Lietuvos futbolas 1993 m.]]
| dates = 1992 m. rugpjūčio 1 d. – 1993 m. birželio 19 d.
| prevseason = [[1991–1992 m. Lietuvos futbolo lyga|1991–1992 m.]]
| nextseason = [[1993–1994 m. Lietuvos futbolo lyga|1993–1994 m.]]
| winners = [[Ekranas Panevėžys|Panevėžio „Ekranas“]] (2-asis titulas)
| league topscorer = [[Vaidotas Šlekys]] (16)
}}

'''1992–1993 m. Lietuvos futbolo lyga''' – 74-asis [[Lietuvos futbolo čempionatas]], vykęs [[1992]]–[[1993]] m. Varžybos vyko dviem etapais: rudenį, I etape žaidė 14 komandų vieno rato sistema. 8 geriausios komandos pavasarį dviejų ratų sistema kovojo dėl aukščiausių apdovanojimų, o 6 likusios komandos kovojo dėl išlikimo lygoje. Taip pat vyko dublerių lygos varžybos.

== Komandos ==
{{Location map+|Lietuva2|width=400|float=right|caption=Lygos komandų geografija|places=
{{Location map~|Lietuva2|lat=54.39|long=24.05|position=bottom|label=[[Alytus]]}}
{{Location map~|Lietuva2|lat=54.90|long=23.89|position=top|label=[[Kaunas]] (2)}}
{{Location map~|Lietuva2|lat=55.71|long=21.13|position=right|label=[[Klaipėda]] (2)}}
{{Location map~|Lietuva2|lat=55.89|long=21.25|position=top|label=[[Kretinga]]}}
{{Location map~|Lietuva2|lat=56.31|long=22.34|position=bottom|label=[[Mažeikiai]]}}
{{Location map~|Lietuva2|lat=55.72|long=24.36|position=right|label=[[Panevėžys]]}}
{{Location map~|Lietuva2|lat=55.92|long=23.32|position=bottom|label=[[Šiauliai]]}}
{{Location map~|Lietuva2|lat=55.25|long=22.29|position=right|label=[[Tauragė]]}}
{{Location map~|Lietuva2|lat=54.68|long=25.28|position=top|label=[[Vilnius]] (4)}}
}}

Dalyvavo 14 komandų iš 9 miestų – Alytaus (1), Kauno (2), Klaipėdos (2), Kretingos (1), Mažeikių (1), Panevėžio (1), Šiaulių (1), Tauragės (1), Vilniaus (4).

{| class='wikitable sortable'
! width=200 | Komanda || Namų aikštė || Treneris || Pastabos
|-
| [[Snaigė Alytus|Alytaus „Snaigė“]] || [[Alytaus miesto stadionas]] || [[Gedeminas Jarmalavičius]] ||
|-
| [[Banga Kaunas|Kauno „Banga“]] || [[Kaunas]] || [[Povilas Grigonis]] || 
|-
| [[Inkaras Kaunas|Kauno „Inkaras“]] || [[Inkaro stadionas]] || [[Andrius Paškevičius]] || 
|-
| [[Granitas-Aras Klaipėda|Klaipėdos „Granitas-Aras“]] || [[Klaipėda]] || [[Vytautas Gedgaudas]] || Buvęs „Granitas“, II rate pervadintas „Aru“.
|-
| [[Sirijus Klaipėda|Klaipėdos „Sirijus“]] || [[Klaipėda]] || [[Šenderis Giršovičius]] ||
|-
| [[Minija Kretinga|Kretingos „Minija“]] (N) || [[Kretingos miesto stadionas]] || [[Gediminas Petrauskas]] ||
|-
| [[FK Mažeikiai|Mažeikių FK]] || [[Mažeikių miesto stadionas]] || [[Saulius Vertelis]], &lt;br/&gt; II rate [[Leonas Dunauskas]] || 1992 m. rudenį pervadintas ROMAR.
|-
| [[Ekranas Panevėžys|Panevėžio „Ekranas“]] || [[Aukštaitijos stadionas]] || [[Virginijus Liubšys]] ||
|-
| [[Sakalas Šiauliai (1990)|Šiaulių „Sakalas“]] || [[Šiauliai]] || [[Rytis Tavoras]] || 
|-
| [[Elektronas Tauragė|Tauragės „Elektronas“]] || [[Tauragė]] || [[Jonas Stažys]] || II rate pervadintas „Tauru-Karšuva“.
|-
| [[Geležinis vilkas Vilnius|Vilniaus „Geležinis vilkas“]] (N) || [[Vilnius]] || [[Juozas Miniauskas]] ||
|-
| [[Lietuvos Makabi Vilnius|Vilniaus „Lietuvos Makabi“]] || [[Vilnius]] || [[Fiodoras Finkelis]] || II rate pervadinta ALK „Nerimi“.
|-
| [[Panerys Vilnius|Vilniaus „Panerys“]] || [[Panerio stadionas]] || [[Viktoras Pavlovas]] ||
|-
| [[Žalgiris Vilnius|Vilniaus „Žalgiris“]] (Č) || [[Vilniaus Žalgirio stadionas]] || [[Benjaminas Zelkevičius]] ||
|}

== Rezultatai ==
=== I etapas ===
{{grupės pradžia}}
{{grupės eilutė2|1|Ekranas Panevėžys|Panevėžio „Ekranas“|13|10|2|1|27|3|+24|22|Pateko į I finalą|background=CCFFDD}}
{{grupės eilutė2|2|Žalgiris Vilnius|Vilniaus „Žalgiris“|13|10|2|1|32|6|+26|22|Pateko į I finalą|background=CCFFDD}}
{{grupės eilutė2|3|Panerys Vilnius|Vilniaus „Panerys“|13|10|1|2|34|14|+20|21|Pateko į I finalą|background=CCFFDD}}
{{grupės eilutė2|4|Sirijus Klaipėda|Klaipėdos „Sirijus“|13|7|4|2|20|7|+13|18|Pateko į I finalą|background=CCFFDD}}
{{grupės eilutė2|5|Banga Kaunas|Kauno „Banga“|13|7|3|3|24|9|+15|17|Pateko į I finalą|background=CCFFDD}}
{{grupės eilutė2|6|ROMAR Mažeikiai|Mažeikių ROMAR|13|6|2|5|13|13|0|14|Pateko į I finalą|background=CCFFDD}}
{{grupės eilutė2|7|Granitas-Aras Klaipėda|Klaipėdos „Granitas-Aras“|13|4|5|4|16|13|+3|13|Pateko į I finalą|background=CCFFDD}}
{{grupės eilutė2|8|Geležinis vilkas Vilnius|Vilniaus „Geležinis vilkas“|13|3|6|4|12|17|-5|12|Pateko į I finalą|background=CCFFDD}}
{{grupės eilutė2|9|Inkaras Kaunas|Kauno „Inkaras“|13|4|3|6|16|20|-4|11}}
{{grupės eilutė2|10|Lietuvos Makabi Vilnius|Vilniaus „Lietuvos Makabi“|13|3|3|7|15|20|-5|9}}
{{grupės eilutė2|11|Snaigė Alytus|Alytaus „Snaigė“|13|3|2|8|8|27|-19|8}}
{{grupės eilutė2|12|Sakalas Šiauliai (1990)|Šiaulių „Sakalas“|13|2|2|9|8|23|-15|6}}
{{grupės eilutė2|13|Elektronas Tauragė|Tauragės „Elektronas“|13|2|2|9|6|26|-20|6}}
{{grupės eilutė2|14|Minija Kretinga|Kretingos „Minija“|13|1|1|11|5|38|-33|3}}
|}

=== I finalas ===

„Granitas-Aras“ pervadintas „Aru“.

{{grupės pradžia}}
{{grupės eilutė2|1|Ekranas Panevėžys|Panevėžio „Ekranas“|27|20|6|1|50|8|+42|46|Čempionas|background=FFD700}}
{{grupės eilutė2|2|Žalgiris Vilnius|Vilniaus „Žalgiris“|27|18|7|2|54|13|+41|43}}
{{grupės eilutė2|3|Panerys Vilnius|Vilniaus „Panerys“|27|16|4|7|53|29|+24|36}}
{{grupės eilutė2|4|Sirijus Klaipėda|Klaipėdos „Sirijus“|27|11|9|7|36|29|+7|31}}
{{grupės eilutė2|5|Banga Kaunas|Kauno „Banga“|27|11|5|11|36|29|+7|27}}
{{grupės eilutė2|6|ROMAR Mažeikiai|Mažeikių ROMAR|27|11|4|12|27|27|0|26}}
{{grupės eilutė2|7|Aras Klaipėda|Klaipėdos „Aras“|27|8|8|11|26|33|-7|24}}
{{grupės eilutė2|8|Geležinis vilkas Vilnius|Vilniaus „Geležinis vilkas“|27|5|8|14|25|43|-18|18}}
|}

=== II finalas ===

Po I etapo „Lietuvos Makabi“ persivadino „Nerimi“, o „Elektronas“ – „Tauru-Karšuva“.

{{grupės pradžia}}
{{grupės eilutė2|9|Inkaras Kaunas|Kauno „Inkaras“|23|8|6|9|28|28|0|22}}
{{grupės eilutė2|10|Sakalas Šiauliai (1990)|Šiaulių „Sakalas“|23|9|3|11|23|30|-7|21}}
{{grupės eilutė2|11|ALK Neris Vilnius|Vilniaus „Neris“|23|7|5|11|27|31|-4|19}}
{{grupės eilutė2|12|Tauras-Karšuva Tauragė|Tauragės „Tauras-Karšuva“|23|6|6|11|14|33|-19|18}}
{{grupės eilutė2|13|Snaigė Alytus|Alytaus „Snaigė“|23|6|3|14|14|36|-22|15}}
{{grupės eilutė2|14|Minija Kretinga|Kretingos „Minija“|23|2|4|17|12|56|-44|8}}
|}

9-10 vietą užėmusios komandos išliko lygoje, 13-14 vietas – iškrito į žemesniąją. 11-12 vietas užėmusios komandos dėl teisės likti lygoje žaidė su I lygos 1-2 komandomis.

=== Rungtynės ===

I etapas:

{| class=wikitable style=&quot;text-align:center&quot;
! Vieta || Komanda || 1. || 2. || 3. || 4. || 5. || 6. || 7. || 8. || 9. || 10. || 11. || 12. || 13. || 14.
|-
| 1. || „Ekranas“ || {{fball}} || 1–0 || || || || || || 0–1 || 2–0 || 3–0 || || 2–0 || 3–0 ||
|-
| 2. || „Žalgiris“ || || {{fball}} || 4–0 || 0–0 || 4–2 || || || 3–0 || 2–1 || 2–0 || || 4–0 || 4–0 ||
|-
| 3. || „Panerys“ || 0–2 || || {{fball}} || || || 4–0 || 2–2 || 5–1 || || || 2–0 || || 3–1 ||
|-
| 4. || „Sirijus“ || 0–1 || || 0–2 || {{fball}} || || 2–0 || 3–1 || 0–0 || || || 5–2 || || || 3–0
|-
| 5. || „Banga“ || 0–0 || || 1–2 || 0–0 || {{fball}} || || || || 0–1 || || 2–0 || 2–0 || ||
|-
| 6. || ROMAR || 1–1 || 1–2 || || || 0–2 || {{fball}} || 0–0 || 1–0 || 3–0 || || || || 1–0 ||
|-
| 7. || „Granitas-Aras“ || 0–3 || 0–0 || || || 0–1 || || {{fball}} || || || 0–1 || || 3–0 || 1–0 || 3–0
|-
| 8. || „Geležinis vilkas“ || || || || || 1–4 || || 0–0 || {{fball}} || 1–1 || 1–1 || || 3–1 || || 4–1
|-
| 9. || „Inkaras“ || || || 1–6 || 0–1 || || || 2–2 || || {{fball}} || 3–1 || || 3–0 || || 3–0
|-
| 10. || „Lietuvos Makabi“ || || || 2–4 || 0–2 || 1–1 || 0–1 || || || || {{fball}} || 3–0 || || || 5–1
|-
| 11. || „Snaigė“ || 1–3 || 0–4 || || || || 0–3 || 1–4 || 0–0 || 1–0 || || {{fball}} || || 2–1 ||
|-
| 12. || „Sakalas“ || || || 0–1 || 1–1 || || 1–2 || || || || 1–1 || 0–1 || {{fball}} || 2–0 || 2–0
|-
| 13. || „Elektronas“ || || || || 0–3 || 0–5 || || || 0–0 || 1–1 || 1–0 || || || {{fball}} || 2–1
|-
| 14. || „Minija“ || 0–6 || 1–3 || 0–3 || || 0–4 || 1–0 || || || || || 0–0 || || || {{fball}}
|}

I finalas:

{| class=wikitable style=&quot;text-align:center&quot;
! Vieta || Komanda || 1. || 2. || 3. || 4. || 5. || 6. || 7. || 8.
|-
| 1. || „Ekranas“ || {{fball}} || 1–0 || 2–0 || 1–0 || 2–1 || 1–0 || 5–0 || 2–1
|-
| 2. || „Žalgiris“ || 1–1 || {{fball}} || 0–0 || 5–0 || 2–0 || 2–1 || 0–0 || 4–0
|-
| 3. || „Panerys“ || 0–1 || 1–2 || {{fball}} || 0–0 || 2–1 || 2–1 || 3–0 || 2–0
|-
| 4. || „Sirijus“ || 1–1 || 0–0 || 3–6 || {{fball}} || 1–2 || 2–0 || 0–2 || 4–3
|-
| 5. || „Banga“ || 0–3 || 2–3 || 0–0 || 0–0 || {{fball}} || 1–0 || 1–0 || 1–0
|-
| 6. || ROMAR || 0–0 || 0–1 || 3–0 || 1–2 || 3–1 || {{fball}} || 1–0 || 2–1
|-
| 7. || „Aras“ || 0–2 || 0–0 || 2–1 || 0–2 || 2–1 || 1–1 || {{fball}} || 1–2
|-
| 8. || „Geležinis vilkas“ || 1–1 || 1–2 || 0–2 || 1–1 || 2–1 || 0–1 || 1–2 || {{fball}}
|}

II finalas:

{| class=wikitable style=&quot;text-align:center&quot;
! Vieta || Komanda || 9. || 10. || 11. || 12. || 13. || 14.
|-
| 9. || „Inkaras“ || {{fball}} || 0–1 || 2–0 || 0–2 || 1–0 || 4–0
|-
| 10. || „Sakalas“ || 2–1 || {{fball}} || 1–0 || 0–0 || 2–1 || 2–1
|-
| 11. || „Neris“ || 1–1 || 2–1 || {{fball}} || 1–3 || 2–0 || 2–0
|-
| 12. || „Tauras-Karšuva“ || 0–0 || 0–4 || 0–0 || {{fball}} || 1–0 || 2–1
|-
| 13. || „Snaigė“ || 0–1 || 1–0 || 2–1 || 1–0 || {{fball}} || 1–1
|-
| 14. || „Minija“ || 2–2 || 1–2 || 1–3 || 0–0 || +:– || {{fball}}
|}

=== Prizininkai ===
{{prizininkai
|k1 = Ekranas Panevėžys
|v1 = Panevėžio „Ekranas“
|e1 = Ekranas 1990.png
|ž1 = [[Kęstutis Aleksandravičius]], [[Vytautas Apanavičius]], [[Audrius Banevičius]], [[Darius Butkus]], [[Romas Čižas]], [[Vidmantas Deveikis]], [[Giedrius Juzelėnas]], [[Albertas Klimavičius]], [[Egidijus Liubauskas]], [[Dainius Lukšys]], [[Audrius Marcinkevičius]], [[Arvydas Mykolaitis]], [[Linas Niurka]], [[Raimondas Petrukaitis]], [[Marius Skinderis]], [[Arvydas Skrupskis]], [[Dalius Staleliūnas]], [[Irmantas Stumbrys]], [[Vaidotas Šlekys]], [[Andrius Štaliūnas]] &lt;ref&gt;{{Kalinauskas 2003|100}}&lt;/ref&gt;
|t1 = [[Virginijus Liubšys]]
|k2 = Žalgiris Vilnius
|v2 = Vilniaus „Žalgiris“
|e2 = Žalgiris 1989.png
|ž2 = [[Virginijus Baltušnikas]], [[Edgaras Jankauskas]], [[Vytautas Karvelis (1972)|Vytautas Karvelis]], [[Gediminas Kontautas]], [[Kęstutis Kumža]], [[Darius Maciulevičius]], [[Žydrūnas Merkelis]], [[Gražvydas Mikulėnas]], [[Sergejus Novikovas]], [[Eimantas Poderis]], [[Aidas Preikšaitis]], [[Arūnas Pukelevičius]], [[Aurelijus Skarbalius]], [[Darius Spetyla]], [[Ramūnas Stonkus]], [[Viačeslavas Sukristovas]], [[Dainius Šuliauskas]], [[Andrejus Tereškinas]], [[Donatas Vencevičius]], [[Ričardas Zdančius]], [[Tomas Žiukas]], [[Tomas Žvirgždauskas]]
|t2 = [[Benjaminas Zelkevičius]]
|k3 = Panerys Vilnius
|v3 = Vilniaus „Panerys“
|e3 = Panerys 1995.png
|ž3 = [[Deimantas Bička]], [[Saulius Cekanavičius]], [[Stanislovas Danisevičius]], [[Aleksandras Darincevas]], [[Audrius Dilys]], [[Gytis Gelgota]], [[Tomas Gražiūnas]], [[Vaclovas Jurkus]], [[Igoris Kirilovas]], [[Paulius Malžinskas]], [[Vadimas Petrenka]], [[Tomas Ražanauskas]], V. Rudzevičius, [[Vitoldas Rudzianecas]], [[Remigijus Sakalas]], [[Rimantas Skirmantas]], [[Andrejus Sorokinas]], [[Henrikas Tiškus]], [[Edvinas Trinkūnas]], [[Rimantas Valentinavičius]]
|t3 = [[Viktoras Pavlovas]]
|ref =
* {{LSŽ|13|70}}
* [http://almis.sritis.lt/ltuchampions.html Lithuanian Champions] (Almis.sritis.lt)
}}

=== Snaiperiai ===

Rezultatyviausi žaidėjai:

{| class=wikitable
! Žaidėjas || Komanda || Įvarčiai
|-
| [[Vaidotas Šlekys]] || „Ekranas“ || 16
|-
| [[Deimantas Bička]] || „Panerys“ || 14
|-
| [[Igoris Kirilovas]] || „Panerys“ || 13
|-
| [[Robertas Žalys]] || „Banga“ || 11
|-
| [[Irmantas Stumbrys]] || „Ekranas“ || 10
|}

== Pereinamosios rungtynės ==
{{rung2}}
| [[Azotas Jonava|Jonavos „Azotas“]] || '''[[Tauras-Karšuva Tauragė|Tauragės „Tauras-Karšuva“]]''' || 0-1 || 0-2
|-
| [[Mastis Telšiai|Telšių „Mastis“]] || '''[[ALK Neris Vilnius|Vilniaus „Neris“]]''' || 1-1 || 0-4
|}

== Dublerių lyga ==
=== I etapas ===
* [http://futbolinis.lt/_/lyga-629 1992-1993 m. Dublerių čempionato rudens sezonas] (Futbolinis.lt)

=== I finalas ===
{{grupės pradžia}}
{{grupės eilutė2|1|Žalgiris-2 Vilnius|Vilniaus „Žalgiris-2“|27|25|2|0|128|12|+116|52}}
{{grupės eilutė2|2|Banga-2 Kaunas|Kauno „Banga-2“||||||||41}}
{{grupės eilutė2|3|Panerys-2 Vilnius|Vilniaus „Panerys-2“||||||||37}}
{{grupės eilutė2|4|Sirijus-2 Klaipėda|Klaipėdos „Sirijus-2“||||||||35}}
{{grupės eilutė2|5|Ekranas-2 Panevėžys|Panevėžio „Ekranas-2“||||||||23}}
{{grupės eilutė2|6|Aras-2 Klaipėda|Klaipėdos „Aras-2“||||||||17}}
{{grupės eilutė2|7|ROMAR-2 Mažeikiai|Mažeikių ROMAR-2||||||||16}}
{{grupės eilutė2|8|Geležinis vilkas-2 Vilnius|Vilniaus „Geležinis vilkas-2“||||||||14}}
|}

=== II finalas ===
{{grupės pradžia}}
{{grupės eilutė2|9|Elektronas-2 Tauragė|Tauragės „Elektronas-2“||||||||30}}
{{grupės eilutė2|10|Inkaras-2 Kaunas|Kauno „Inkaras-2“||||||||24}}
{{grupės eilutė2|11|Lietuvos Makabi-2 Vilnius|Vilniaus „Lietuvos Makabi-2“||||||||19}}
{{grupės eilutė2|12|Sakalas-2 Šiauliai|Šiaulių „Sakalas-2“||||||||18}}
{{grupės eilutė2|13|Snaigė-2 Alytus|Alytaus „Snaigė-2“||||||||18}}
{{grupės eilutė2|14|Minija-2 Kretinga|Kretingos „Minija-2“||||||||13}}
|}

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

== Nuorodos ==
* {{Kalinauskas 2020|1112–1149}}
* {{Saulis 1997|240–243}}
* {{Kalinauskas 2003|193}}
* {{LSŽ|13|70|klaidingas „Geležinio vilko“ praleistų įvarčių (42) skaičius I finale.}}
* [http://almis.sritis.lt/1993_ltu.html Lithuanian Lyga 1992/93] (Almis.sritis.lt)
* [https://foot.dk/Litstilling.asp?SeasonID=78 Lietuvos Lyga 1992/93] (Foot.dk)
* [http://www.claudionicoletti.eu/soccer-statistics/campionati-nazionali-in-europa/all-final-tables/lithuania-league-final-tables/lit-1990-00/ Lithuania 1990-2000] (Claudionicoletti.eu)
* [http://rsssf.com/tablesl/litohist.html Lithuania - List of Final Tables] (Rsssf.com)
* [http://almis.sritis.lt/ltualltables.html Lithuanian Final Tables 1922-2013] (Almis.sritis.lt)
* [http://almis.sritis.lt/1993_ltu_tbl.html Lithuania 1992/93 tables] (Almis.sritis.lt)
* [http://rsssf.com/tablesl/lito93.html Lithuania 1992/93] (Rsssf.com)
* [https://web.archive.org/web/20231004105034/http://lfe.lt/1992-1993-m-Lietuvos-lyga/lyga-529 1992-1993 m. Lietuvos lyga] (Lfe.lt)
* [https://web.archive.org/web/20240126122239/http://lfe.lt/1992-1993-m-LFF-lygos-dubleri%C5%B3-%C4%8Dempionatas/lyga-531 1992-1993 m. LFF lygos dublerių čempionatas] (Lfe.lt)

{{A lygos sezonai|1993}}</text>
      <sha1>7idphb2b2cuzlk4yyxmoyx9x5inoznl</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Klebono akmuo</title>
    <ns>0</ns>
    <id>650391</id>
    <revision>
      <id>7819870</id>
      <parentid>7809718</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T15:13:06Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Vilensija</username>
        <id>40695</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>+foto</comment>
      <origin>7819870</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2702" sha1="boc0fsxs24vz5zbwpsfpsbnexhvhsi8" xml:space="preserve">{{otheruse|akmenį prie Alytaus|akmenį [[Nemunaitis|Nemunaityje]] (Alytaus raj.)|[[Klebono akmuo (Nemunaitis)]]}}
{{Paminklas
 |foto = Alytus, Klebono akmuo.jpg
  |plotis = 280px
  |fotoinfo = Akmuo ankstyvą pavasarį
 |herb = 
 |žeml = 
 |lat=54.391437|long=24.085046
 |PL=|PM=|PS=|IL=|IM=|IS=
 |sav = Alytaus rajono savivaldybė
 |sen = Alovės seniūnija
 |aukštis = 
 |plotas =  
 |priešpilis = 
 |naudotas = 
 |žvalgytas =
 |tirtas = 
 |altitudė =
 |registro Nr. = {{kvrmc|1842}}
}}
'''Klebono akmuo''' – [[mitologinis akmuo]], regioninės reikšmės [[Sąrašas:Lietuvos gamtos paminklai|gamtos paminklas]],&lt;ref name=&quot;kvr&quot;/&gt; esantis [[Alytaus rajonas|Alytaus rajone]], netoli [[Alytaus piliakalnis|Alytaus piliakalnio]], [[Nemunas|Nemune]], &lt;ref name=&quot;alytusinfo&quot;&gt;[https://www.alytusinfo.lt/lankytinos-vietos/klebono-akmuo-nemune-ties-alytumi/ ''Klebono akmuo Nemune ties Alytumi'']. Alytusinfo.lt. Nuoroda tikrinta 2024-01-18.&lt;/ref&gt; 300 m nuo [[Baltosios rožės tiltas|Baltosios rožės tilto]] (prieš srovę).&lt;ref&gt;[https://maps.lt/short/d9bb94e2 Klebono akmuo žemėlapyje] ''[[maps.lt]]''&lt;/ref&gt; 1992 m. birželio 22 d. įtrauktas į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]].&lt;ref name=&quot;kvr&quot;/&gt;
[[Vaizdas:Rodyklė Klebono akmuo.jpg|miniatiūra|220px|left|Rodyklė pakrantės take]]

Šis pilkos [[Granitas|granito]] spalvos [[riedulys]] yra Nemuno vagoje, gerai matomas nuo pėsčiųjų ir dviratininkų tilto.&lt;ref name=&quot;alytausnaujienos&quot;/&gt; Jo dalis panirusi po vandeniu, ilgis siekia 3,8 m (šiaurės vakarų–pietryčių kryptimi), plotis – 2,75–1,2 m; kiek daugiau nei 3 m į šiaurės vakarus upės vagoje matyti riedulio nuoskala (pavasarį atsiduria po vandeniu).&lt;ref name=&quot;kvr&quot;/&gt;

Link akmens veda pasivaikščiojimo takas nuo Alytaus piliakalnio.&lt;ref name=&quot;alytusinfo&quot;/&gt;&lt;ref name=&quot;alytausnaujienos&quot;&gt;[https://www.alytausnaujienos.lt/aly-taus-kras-gam-tos-pa-slap-tys-ii-da-lis ''Alytaus krašto gamtos paslaptys. II dalis. Klebono akmuo'']. Alytaus naujienos, 2023-04-04. Nuoroda tikrinta 2024-01-18.&lt;/ref&gt;

== Tautosakoje ==
Pasakojama, kad kartą užsikabinęs už šio akmens apvirtęs kunigo laivas, kuriuo gabenti [[javai]]. Užėjus audrai, laivas su kunigu vėl pasirodąs ir matomas tol, kol nenurimsta audra. Dėl to ir pramintas klebono akmeniu.&lt;ref name=&quot;kvr&quot;&gt;[https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/A6FC60A7-C2B9-42CD-B0F6-3712146D617B ''Akmuo, vad. Klebono akmeniu'']. Kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2024-01-18.&lt;/ref&gt;

== Išnašos ==
{{ref}}

{{Alytaus rajono saugomos teritorijos}}

[[Kategorija:Alytaus rajono paveldas]]
[[Kategorija:Lietuvos gamtos paminklai]]
[[Kategorija:Lietuvos mitologiniai akmenys]]</text>
      <sha1>boc0fsxs24vz5zbwpsfpsbnexhvhsi8</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819871</id>
      <parentid>7819870</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T15:13:32Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Vilensija</username>
        <id>40695</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>/* Išnašos */ +vikit</comment>
      <origin>7819871</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2740" sha1="59c3pkfckbvl9kju59y5pqfeujh0ys7" xml:space="preserve">{{otheruse|akmenį prie Alytaus|akmenį [[Nemunaitis|Nemunaityje]] (Alytaus raj.)|[[Klebono akmuo (Nemunaitis)]]}}
{{Paminklas
 |foto = Alytus, Klebono akmuo.jpg
  |plotis = 280px
  |fotoinfo = Akmuo ankstyvą pavasarį
 |herb = 
 |žeml = 
 |lat=54.391437|long=24.085046
 |PL=|PM=|PS=|IL=|IM=|IS=
 |sav = Alytaus rajono savivaldybė
 |sen = Alovės seniūnija
 |aukštis = 
 |plotas =  
 |priešpilis = 
 |naudotas = 
 |žvalgytas =
 |tirtas = 
 |altitudė =
 |registro Nr. = {{kvrmc|1842}}
}}
'''Klebono akmuo''' – [[mitologinis akmuo]], regioninės reikšmės [[Sąrašas:Lietuvos gamtos paminklai|gamtos paminklas]],&lt;ref name=&quot;kvr&quot;/&gt; esantis [[Alytaus rajonas|Alytaus rajone]], netoli [[Alytaus piliakalnis|Alytaus piliakalnio]], [[Nemunas|Nemune]], &lt;ref name=&quot;alytusinfo&quot;&gt;[https://www.alytusinfo.lt/lankytinos-vietos/klebono-akmuo-nemune-ties-alytumi/ ''Klebono akmuo Nemune ties Alytumi'']. Alytusinfo.lt. Nuoroda tikrinta 2024-01-18.&lt;/ref&gt; 300 m nuo [[Baltosios rožės tiltas|Baltosios rožės tilto]] (prieš srovę).&lt;ref&gt;[https://maps.lt/short/d9bb94e2 Klebono akmuo žemėlapyje] ''[[maps.lt]]''&lt;/ref&gt; 1992 m. birželio 22 d. įtrauktas į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]].&lt;ref name=&quot;kvr&quot;/&gt;
[[Vaizdas:Rodyklė Klebono akmuo.jpg|miniatiūra|220px|left|Rodyklė pakrantės take]]

Šis pilkos [[Granitas|granito]] spalvos [[riedulys]] yra Nemuno vagoje, gerai matomas nuo pėsčiųjų ir dviratininkų tilto.&lt;ref name=&quot;alytausnaujienos&quot;/&gt; Jo dalis panirusi po vandeniu, ilgis siekia 3,8 m (šiaurės vakarų–pietryčių kryptimi), plotis – 2,75–1,2 m; kiek daugiau nei 3 m į šiaurės vakarus upės vagoje matyti riedulio nuoskala (pavasarį atsiduria po vandeniu).&lt;ref name=&quot;kvr&quot;/&gt;

Link akmens veda pasivaikščiojimo takas nuo Alytaus piliakalnio.&lt;ref name=&quot;alytusinfo&quot;/&gt;&lt;ref name=&quot;alytausnaujienos&quot;&gt;[https://www.alytausnaujienos.lt/aly-taus-kras-gam-tos-pa-slap-tys-ii-da-lis ''Alytaus krašto gamtos paslaptys. II dalis. Klebono akmuo'']. Alytaus naujienos, 2023-04-04. Nuoroda tikrinta 2024-01-18.&lt;/ref&gt;

== Tautosakoje ==
Pasakojama, kad kartą užsikabinęs už šio akmens apvirtęs kunigo laivas, kuriuo gabenti [[javai]]. Užėjus audrai, laivas su kunigu vėl pasirodąs ir matomas tol, kol nenurimsta audra. Dėl to ir pramintas klebono akmeniu.&lt;ref name=&quot;kvr&quot;&gt;[https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/A6FC60A7-C2B9-42CD-B0F6-3712146D617B ''Akmuo, vad. Klebono akmeniu'']. Kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2024-01-18.&lt;/ref&gt;

== Išnašos ==
{{commonscat|Klebonas stone, Alytus}}
{{ref}}

{{Alytaus rajono saugomos teritorijos}}

[[Kategorija:Alytaus rajono paveldas]]
[[Kategorija:Lietuvos gamtos paminklai]]
[[Kategorija:Lietuvos mitologiniai akmenys]]</text>
      <sha1>59c3pkfckbvl9kju59y5pqfeujh0ys7</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Vikipedija:Būtiniausi straipsniai apie Didžiąją Britaniją</title>
    <ns>4</ns>
    <id>654765</id>
    <revision>
      <id>7820017</id>
      <parentid>7782848</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T03:12:13Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>ListeriaBot</username>
        <id>97240</id>
      </contributor>
      <comment>Wikidata list updated [V2]</comment>
      <origin>7820017</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="13127" sha1="6nyq7yjdzsdsxfen4zmh56k91zbiaop" xml:space="preserve">Būtiniausi straipsniai apie '''Didžiąją Britaniją''', remiantis nuorodų skaičiumi į kitas Vikipedijas (interwiki). Sąrašas atsinaujina automatiškai, jame būna daugiausiai '''100''' straipsnių.

{{Wikidata list
|sparql=SELECT ?item (COUNT(?link) AS ?count) WHERE {
 ?item wdt:P17 wd:Q145.
 ?article2 schema:about ?item .
 ?article2 schema:isPartOf ?link . 
 FILTER(NOT EXISTS {
 ?article schema:about ?item .
 ?article schema:isPartOf &lt;https://lt.wikipedia.org/&gt; . 
 })
} 
GROUP BY ?item HAVING(?count &gt; 10) ORDER BY DESC(?count) ?item LIMIT 100
|links=red
|columns=item:Vikiduomenys,label:Pavadinimas,P31:Kas tai yra?,?count:Nuorodų skaičius
}}
{| class='wikitable sortable'
! Vikiduomenys
! Pavadinimas
! Kas tai yra?
! Nuorodų skaičius
|-
| [[:d:Q37913|Q37913]]
| [[.uk]]
| [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]]
| 97
|-
| [[:d:Q82708|Q82708]]
| [[Church of England]]
| [[valstybinė bažnyčia]]&lt;br/&gt;[[Episcopal Church]]&lt;br/&gt;[[krikščionių konfesija]]
| 92
|-
| [[:d:Q41028|Q41028]]
| [[.bm]]
| [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]]
| 91
|-
| [[:d:Q42415|Q42415]]
| [[.gi]]
| [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]]
| 88
|-
| [[:d:Q42625|Q42625]]
| [[.fk]]
| [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]]
| 86
|-
| [[:d:Q44957|Q44957]]
| [[.io]]
| [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]]
| 86
|-
| [[:d:Q44969|Q44969]]
| [[.tc]]
| [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]]
| 86
|-
| [[:d:Q48275|Q48275]]
| [[.pn]]
| [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]]
| 86
|-
| [[:d:Q43155|Q43155]]
| [[.gs]]
| [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]]
| 85
|-
| [[:d:Q43587|Q43587]]
| [[.ms]]
| [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]]
| 85
|-
| [[:d:Q47079|Q47079]]
| [[.vg]]
| [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]]
| 85
|-
| [[:d:Q43888|Q43888]]
| [[.ky]]
| [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]]
| 84
|-
| [[:d:Q46790|Q46790]]
| [[.sh]]
| [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]]
| 83
|-
| [[:d:Q4869954|Q4869954]]
| [[:Sąrašas:Anglijos karaliai (Q4869954)|Anglijos karaliai]]
| [[Vikipedija:Sąrašai]]
| 82
|-
| [[:d:Q142897|Q142897]]
| [[Zaza people]]
| [[etninė grupė]]
| 78
|-
| [[:d:Q433862|Q433862]]
| [[.gb]]
| [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]]
| 77
|-
| [[:d:Q76382|Q76382]]
| [[Sinn Féin]]
| [[politinė partija]]
| 72
|-
| [[:d:Q172771|Q172771]]
| [[Royal Navy]]
| [[karo laivynas]]
| 71
|-
| [[:d:Q36395|Q36395]]
| [[Middle English]]
| [[historical language]]&lt;br/&gt;[[kalbų įvairovė]]&lt;br/&gt;[[chronolect]]
| 69
|-
| [[:d:Q188801|Q188801]]
| [[Royal Borough of Kensington and Chelsea]]
| [[Sąrašas:Londono rajonai]]&lt;br/&gt;[[unparished area]]
| 68
|-
| [[:d:Q9624|Q9624]]
| [[Liberal Democrats]]
| [[politinė partija]]
| 67
|-
| [[:d:Q157062|Q157062]]
| [[Unilever]]
| [[tarptautinė bendrovė]]&lt;br/&gt;[[dual-listed company]]&lt;br/&gt;[[akcinė bendrovė]]&lt;br/&gt;[[prekės ženklas]]&lt;br/&gt;[[verslas]]
| 65
|-
| [[:d:Q188307|Q188307]]
| [[The Salvation Army]]
| [[charitable organization]]&lt;br/&gt;[[denominacija]]&lt;br/&gt;[[organizacija]]&lt;br/&gt;[[ne pelno organizacija]]
| 65
|-
| [[:d:Q189022|Q189022]]
| [[Imperial College London]]
| [[public research university]]&lt;br/&gt;[[švietimo organizacija]]&lt;br/&gt;[[Pastatas|statinys]]&lt;br/&gt;[[universitetas]]
| 65
|-
| [[:d:Q29265|Q29265]]
| [[Canterbury Cathedral]]
| [[Anglican or Episcopal cathedral]]
| 65
|-
| [[:d:Q36708|Q36708]]
| [[Norn]]
| [[mirusi kalba]]&lt;br/&gt;[[extinct language]]&lt;br/&gt;[[natūralioji kalba]]
| 65
|-
| [[:d:Q159661|Q159661]]
| [[Britų akademijos apdovanojimas (Q159661)|Britų akademijos apdovanojimas]]
| [[art institution]]&lt;br/&gt;[[charitable organization]]
| 64
|-
| [[:d:Q693450|Q693450]]
| [[Royal Borough of Greenwich]]
| [[Sąrašas:Londono rajonai]]&lt;br/&gt;[[unparished area]]
| 64
|-
| [[:d:Q189960|Q189960]]
| [[Vestminsteris (Q189960)|Vestminsteris]]
| [[area of London]]&lt;br/&gt;[[market town]]
| 63
|-
| [[:d:Q207371|Q207371]]
| [[Ličfildas]]
| [[miestas]]&lt;br/&gt;[[civil parish]]
| 63
|-
| [[:d:Q30015850|Q30015850]]
| [[2017 Manchester Arena bombing]]
| [[suicide bombing]]&lt;br/&gt;[[masinės žudynės]]
| 63
|-
| [[:d:Q644636|Q644636]]
| [[Cyprus]]
| [[Sala]]
| 63
|-
| [[:d:Q131108|Q131108]]
| [[Grinvičo dienovidinis]]
| [[nulinis dienovidinis]]
| 62
|-
| [[:d:Q187093|Q187093]]
| [[Mayflower]]
| [[fluyt]]
| 62
|-
| [[:d:Q210108|Q210108]]
| [[BirdLife International]]
| [[Tarptautinė nevyriausybinė organizacija]]&lt;br/&gt;[[online database]]&lt;br/&gt;[[biologinė duomenų bazė]]&lt;br/&gt;[[conservation organization]]&lt;br/&gt;[[charitable organization]]&lt;br/&gt;[[ne pelno organizacija]]
| 62
|-
| [[:d:Q42049|Q42049]]
| [[Balmoral Castle]]
| [[dvaras]]&lt;br/&gt;[[muziejus]]&lt;br/&gt;[[country house]]&lt;br/&gt;[[sodas]]&lt;br/&gt;[[pilis]]&lt;br/&gt;[[Residence of the British Royal Family]]
| 62
|-
| [[:d:Q6226|Q6226]]
| [[Sent Albanas]]
| [[miestas]]&lt;br/&gt;[[unparished area]]
| 62
|-
| [[:d:Q1022488|Q1022488]]
| [[Brighton and Hove]]
| [[miestas]]&lt;br/&gt;[[unitary authority area in England]]&lt;br/&gt;[[district with city status]]&lt;br/&gt;[[borough in the United Kingdom]]&lt;br/&gt;[[didmiestis]]
| 61
|-
| [[:d:Q191472|Q191472]]
| [[BBC One]]
| [[televizijos stotis]]
| 61
|-
| [[:d:Q815436|Q815436]]
| [[The Troubles]]
| [[sectarian violence]]&lt;br/&gt;[[Etninis konfliktas]]
| 61
|-
| [[:d:Q15989108|Q15989108]]
| [[Western African Ebola virus epidemic]]
| [[epidemija]]&lt;br/&gt;[[tarptautinio masto ekstremali visuomenės sveikatai situacija]]&lt;br/&gt;[[ligos protrūkis]]
| 60
|-
| [[:d:Q192988|Q192988]]
| [[Royal Observatory]]
| [[astronominė observatorija]]&lt;br/&gt;[[lankytina vieta]]
| 60
|-
| [[:d:Q245247|Q245247]]
| [[King's College London]]
| [[public research university]]&lt;br/&gt;[[constituent college]]&lt;br/&gt;[[švietimo organizacija]]&lt;br/&gt;[[academic publisher]]
| 60
|-
| [[:d:Q19186|Q19186]]
| [[Midlseksa]]
| [[historic county of England]]&lt;br/&gt;[[former administrative territorial entity]]&lt;br/&gt;[[administrative county]]&lt;br/&gt;[[county council area]]&lt;br/&gt;[[Anglijos grafystės (Q180673)|Anglijos grafystės]]
| 59
|-
| [[:d:Q40478|Q40478]]
| [[London Borough of Hammersmith and Fulham]]
| [[Sąrašas:Londono rajonai]]&lt;br/&gt;[[unparished area]]
| 59
|-
| [[:d:Q8012|Q8012]]
| [[Derby Museum and Art Gallery]]
| [[meno muziejus]]&lt;br/&gt;[[karo muziejus]]&lt;br/&gt;[[local museum]]&lt;br/&gt;[[independent museum]]
| 59
|-
| [[:d:Q156990|Q156990]]
| [[Monmaufas]]
| [[mažas miestas]]
| 58
|-
| [[:d:Q205679|Q205679]]
| [[London Borough of Hackney]]
| [[Sąrašas:Londono rajonai]]&lt;br/&gt;[[unparished area]]
| 58
|-
| [[:d:Q210534|Q210534]]
| [[Daily Mail]]
| [[Dienraštis]]&lt;br/&gt;[[laikraštis]]&lt;br/&gt;[[tabloid]]&lt;br/&gt;[[banned work]]&lt;br/&gt;[[periodical]]
| 58
|-
| [[:d:Q212065|Q212065]]
| [[Edinburgh Castle]]
| [[pilis]]&lt;br/&gt;[[muziejus]]&lt;br/&gt;[[archeologinė vieta]]&lt;br/&gt;[[lankytina vieta]]&lt;br/&gt;[[pastatų kompleksas]]
| 57
|-
| [[:d:Q215248|Q215248]]
| [[Order of the Garter]]
| [[order of chivalry]]
| 57
|-
| [[:d:Q220072|Q220072]]
| [[ITV]]
| [[television network]]&lt;br/&gt;[[televizijos stotis]]
| 57
|-
| [[:d:Q458393|Q458393]]
| [[Durham University]]
| [[collegiate university]]&lt;br/&gt;[[public research university]]&lt;br/&gt;[[aukštoji mokykla]]&lt;br/&gt;[[švietimo organizacija]]
| 57
|-
| [[:d:Q845619|Q845619]]
| [[Tontonas]]
| [[county town]]&lt;br/&gt;[[unparished area]]&lt;br/&gt;[[market town]]&lt;br/&gt;[[civil parish]]
| 57
|-
| [[:d:Q23346|Q23346]]
| [[Saseksas]]
| [[historic county of England]]
| 57
|-
| [[:d:Q205690|Q205690]]
| [[London Borough of Hillingdon]]
| [[Sąrašas:Londono rajonai]]&lt;br/&gt;[[unparished area]]
| 56
|-
| [[:d:Q459506|Q459506]]
| [[University of Bristol]]
| [[valstybinis universitetas]]&lt;br/&gt;[[Red brick university]]&lt;br/&gt;[[research university]]&lt;br/&gt;[[švietimo organizacija]]
| 56
|-
| [[:d:Q507517|Q507517]]
| [[Ročesteris (Q507517)|Ročesteris]]
| [[historic city]]&lt;br/&gt;[[mažas miestas]]&lt;br/&gt;[[unparished area]]&lt;br/&gt;[[market town]]
| 56
|-
| [[:d:Q29293|Q29293]]
| [[ESCP Europe]]
| [[verslo vadybos mokykla]]&lt;br/&gt;[[švietimo įstaiga]]&lt;br/&gt;[[Privati aukštoji mokykla]]
| 56
|-
| [[:d:Q55018|Q55018]]
| [[Royal Opera House]]
| [[operos teatras]]&lt;br/&gt;[[Teatras (statinys)|teatras]]&lt;br/&gt;[[performing arts center]]
| 56
|-
| [[:d:Q55019|Q55019]]
| [[Covent Garden]]
| [[area of London]]&lt;br/&gt;[[shopping district]]&lt;br/&gt;[[lankytina vieta]]
| 56
|-
| [[:d:Q6063|Q6063]]
| [[Government of the United Kingdom]]
| [[Vyriausybė|ministrų kabinetas]]
| 56
|-
| [[:d:Q124184|Q124184]]
| [[Mayfair]]
| [[area of London]]
| 55
|-
| [[:d:Q15733006|Q15733006]]
| [[Google DeepMind]]
| [[Dukterinė įmonė|Filialas]]&lt;br/&gt;[[verslas]]
| 55
|-
| [[:d:Q184619|Q184619]]
| [[New Scotland Yard]]
| [[police station]]
| 55
|-
| [[:d:Q275482|Q275482]]
| [[Jungtinės Karalystės ginkluotosios pajėgos]]
| [[ginkluotosios pajėgos]]
| 55
|-
| [[:d:Q405008|Q405008]]
| [[Cyrus cylinder]]
| [[archeologinis radinys]]&lt;br/&gt;[[inscription]]
| 55
|-
| [[:d:Q82133|Q82133]]
| [[Bodleian Library]]
| [[academic library]]
| 55
|-
| [[:d:Q10691|Q10691]]
| [[Plaid Cymru]]
| [[politinė partija]]
| 55
|-
| [[:d:Q108700|Q108700]]
| [[Whigs]]
| [[politinė partija]]&lt;br/&gt;[[former liberal party]]
| 54
|-
| [[:d:Q151048|Q151048]]
| [[London Borough of Barnet]]
| [[Sąrašas:Londono rajonai]]&lt;br/&gt;[[unparished area]]
| 54
|-
| [[:d:Q182798|Q182798]]
| [[2012 Summer Paralympics]]
| [[Vasaros paralimpinės žaidynės]]&lt;br/&gt;[[multi-sport event]]&lt;br/&gt;[[pasikartojantis sporto įvykis]]
| 54
|-
| [[:d:Q202059|Q202059]]
| [[London Borough of Lambeth]]
| [[Sąrašas:Londono rajonai]]&lt;br/&gt;[[unparished area]]
| 54
|-
| [[:d:Q207385|Q207385]]
| [[Kensington Palace]]
| [[rūmai]]&lt;br/&gt;[[historic house museum]]&lt;br/&gt;[[independent museum]]&lt;br/&gt;[[Residence of the British Royal Family]]
| 54
|-
| [[:d:Q208152|Q208152]]
| [[London Borough of Tower Hamlets]]
| [[Sąrašas:Londono rajonai]]&lt;br/&gt;[[unparished area]]
| 54
|-
| [[:d:Q661529|Q661529]]
| [[Riponas]]
| [[miestas]]&lt;br/&gt;[[successor parish]]&lt;br/&gt;[[civil parish with city status]]&lt;br/&gt;[[civil parish]]&lt;br/&gt;[[market town]]
| 54
|-
| [[:d:Q205666|Q205666]]
| [[Hampton Court Palace]]
| [[historic house museum]]&lt;br/&gt;[[rūmai]]&lt;br/&gt;[[Teatras (statinys)|teatras]]&lt;br/&gt;[[independent museum]]
| 53
|-
| [[:d:Q215255|Q215255]]
| [[Piccadilly Circus]]
| [[road junction]]&lt;br/&gt;[[lankytina vieta]]
| 53
|-
| [[:d:Q215829|Q215829]]
| [[Harogeitas]]
| [[mažas miestas]]&lt;br/&gt;[[unparished area]]&lt;br/&gt;[[civil parish]]
| 53
|-
| [[:d:Q270532|Q270532]]
| [[University of Aberdeen]]
| [[public research university]]&lt;br/&gt;[[ne pelno organizacija]]
| 53
|-
| [[:d:Q323138|Q323138]]
| [[Jungtinės Karalystės ekonomika]]
| [[nacionalinis ūkis]]
| 53
|-
| [[:d:Q731938|Q731938]]
| [[AstraZeneca]]
| [[verslas]]&lt;br/&gt;[[įmonė]]&lt;br/&gt;[[akcinė bendrovė]]&lt;br/&gt;[[biopharmaceutical company]]
| 53
|-
| [[:d:Q10647|Q10647]]
| [[UK Independence Party]]
| [[politinė partija]]
| 53
|-
| [[:d:Q113846055|Q113846055]]
| [[death of Elizabeth II]]
| [[mirtis]]
| 52
|-
| [[:d:Q1160945|Q1160945]]
| [[BBC News]]
| [[news desk]]&lt;br/&gt;[[naujienų transliacijos]]&lt;br/&gt;[[division]]&lt;br/&gt;[[laikraštis]]
| 52
|-
| [[:d:Q210531|Q210531]]
| [[London Borough of Enfield]]
| [[Sąrašas:Londono rajonai]]&lt;br/&gt;[[unparished area]]
| 52
|-
| [[:d:Q210891|Q210891]]
| [[Glastonburis]]
| [[civil parish]]&lt;br/&gt;[[mažas miestas]]&lt;br/&gt;[[market town]]
| 52
|-
| [[:d:Q215354|Q215354]]
| [[Notting Hill]]
| [[area of London]]
| 52
|-
| [[:d:Q25052149|Q25052149]]
| [[2017 United Kingdom general election]]
| [[United Kingdom general election]]&lt;br/&gt;[[snap election]]
| 52
|-
| [[:d:Q3401774|Q3401774]]
| [[nulinis dienovidinis]]
| 
| 52
|-
| [[:d:Q499510|Q499510]]
| [[University of Liverpool]]
| [[valstybinis universitetas]]&lt;br/&gt;[[švietimo organizacija]]
| 52
|-
| [[:d:Q41429|Q41429]]
| [[Gibraltaro svaras]]
| [[valiuta]]&lt;br/&gt;[[fixed exchange rate]]&lt;br/&gt;[[Svaras (pinigai)|svaras]]
| 52
|-
| [[:d:Q205358|Q205358]]
| [[London Borough of Barking and Dagenham]]
| [[Sąrašas:Londono rajonai]]&lt;br/&gt;[[unparished area]]
| 51
|-
| [[:d:Q207218|Q207218]]
| [[London Borough of Ealing]]
| [[Sąrašas:Londono rajonai]]&lt;br/&gt;[[unparished area]]
| 51
|-
| [[:d:Q208958|Q208958]]
| [[Good Friday Agreement]]
| [[taikos sutartis]]
| 51
|-
| [[:d:Q272162|Q272162]]
| [[St James's Palace]]
| [[rūmai]]
| 51
|-
| [[:d:Q623765|Q623765]]
| [[Regbis (Q623765)|Regbis]]
| [[mažas miestas]]&lt;br/&gt;[[unparished area]]&lt;br/&gt;[[market town]]
| 51
|-
| [[:d:Q730706|Q730706]]
| [[London Borough of Southwark]]
| [[Sąrašas:Londono rajonai]]&lt;br/&gt;[[unparished area]]
| 51
|-
| [[:d:Q26888|Q26888]]
| [[London Borough of Croydon]]
| [[Sąrašas:Londono rajonai]]&lt;br/&gt;[[unparished area]]
| 51
|-
| [[:d:Q124010|Q124010]]
| [[Soho]]
| [[area of London]]
| 50
|}
{{Wikidata list end}}

[[Kategorija:Straipsnių sąrašai]]</text>
      <sha1>6nyq7yjdzsdsxfen4zmh56k91zbiaop</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Kazimiero Būgos premija</title>
    <ns>0</ns>
    <id>657350</id>
    <revision>
      <id>7820014</id>
      <parentid>7301489</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T02:50:19Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Ed1974LT</username>
        <id>52229</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>/* Laureatai */</comment>
      <origin>7820014</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1912" sha1="jl3j9ch3ibrhogighjl7lupew76x67h" xml:space="preserve">'''Kazimiero Būgos premija''' – už vertingiausius individualius ar kolektyvinius [[Kalbotyra|kalbotyros]] darbus kalbininkams [[LMA|Lietuvos mokslų akademijos]] skiriama vardinė premija, įsteigta [[1994]] m. ir pavadinta įžymaus lietuvių kalbininko [[Kazimieras Būga|Kazimiero Būgos]] garbei. Konkurso keliu premija skiriama periodiškai, dažniausiai kas 5-erius m. Konkurse gali dalyvauti kalbininkai mokslininkai, tyrėjai, aukštųjų mokyklų dėstytojai. Kandidatus teikia mokslo ir studijų įstaigų senatai, mokslo tarybos, Lietuvos mokslų akademijos mokslų skyriai ir jos nariai. Laureatas išrenkamas Lietuvos mokslų akademijos komisijos, kurios narius siūlo akademijos Humanitarinių ir socialinių mokslų skyrius, o patvirtina akademijos prezidiumas.&lt;ref name=&quot;VLE&quot;&gt;{{cite web|title=Kazimiero Būgos prèmija|url=https://www.vle.lt/straipsnis/kazimiero-bugos-premija/|editor=T. Paulauskytė|date=2024-01-09|accessdate=2024-05-09|publisher=[[VLE]]}}&lt;/ref&gt;

== Laureatai ==
Kazimiero Būgos premija apdovanoti šie [[Kalbotyra|kalbininkai]]:&lt;ref name =&quot;VLE&quot;/&gt;
{| class=&quot;wikitable sortable&quot;
|-
! Metai!! Laureatai
|-
|[[1994]] || [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]]
|-
| [[1999]] || [[Giedrius Subačius|G. Subačius]]
|-
| [[2004]] || [[Algirdas Sabaliauskas (1929)|A. Sabaliauskas]]&lt;ref&gt;{{cite web|title=Kalbininkui A. Sabaliauskui - garbinga K. Būgos premija|url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/kalbininkui-a-sabaliauskui-garbinga-k-bugos-premija-5690305|date=2004-12-21|publisher=Delfi.lt|accessdate=2024-05-09}}&lt;/ref&gt;
 
|-
| [[2009]] || [[Albertas Rosinas|A. Rosinas]]
|-
| [[2017]] || [[Antanas Pakerys|A. Pakerys]]
|-
| [[2022]] || [[Bonifacas Stundžia|B. Stundžia]]
|-
| [[2026]] || [[Aldonas Pupkis|A. Pupkis]]
|}

== Išnašos ==
{{išn}}
{{DEFAULTSORT:Būgos premija}}
[[Kategorija:Lituanistika]]
[[Kategorija:Baltistika]]
[[Kategorija:Lietuvos premijos]]</text>
      <sha1>jl3j9ch3ibrhogighjl7lupew76x67h</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Bangor 1876 FC</title>
    <ns>0</ns>
    <id>657659</id>
    <revision>
      <id>7819879</id>
      <parentid>7816707</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T16:33:53Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>InternetArchiveBot</username>
        <id>150094</id>
      </contributor>
      <comment>Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5</comment>
      <origin>7819879</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="8399" sha1="9fya5b1iiimmtxf5n3az8i3idp0fufn" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Bangor 1876 
| image    = [[Vaizdas:Bangor 1876 FC emblema.png|140px]]
| fullname = Bangor 1876 Football Club
| nickname = 
| founded  = 2019 m. 
| ground   = „nantporth“ aikštynas, [[Bangoras]]
| capacity = 3 400&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/teams/wales/bangor-1876/48915/venue/ NANTPORTH STADIUM pagal soccerway]&lt;/ref&gt;
| chairman = nežinomas
| manager  = nežinomas
| league   = [[Cymru North]] 
| season   = 2024–2025
| position = 14 vieta

 |pattern_la1 = _jomacrew5rbn
 |pattern_b1  = _jomacrew5rbn
 |pattern_ra1 = _jomacrew5rbn
 |pattern_sh1 = 
 |pattern_so1 = 
 |leftarm1    = FFFFFF
 |body1       = FFFFFF
 |rightarm1   = FFFFFF
 |shorts1     = FFFFFF
 |socks1      = 0000FF

 |pattern_la2 = _jomacrew5rn
 |pattern_b2  = _jomacrew5rn
 |pattern_ra2 = _jomacrew5rn
 |pattern_sh2 = 
 |pattern_so2 = 
 |leftarm2    = FFFFFF
 |body2       = FFFFFF
 |rightarm2   = FFFFFF
 |shorts2     = FF0000
 |socks2      = FF0000

 |pattern_la3 = _jomacrew5wr
 |pattern_b3  = _jomacrew5wr
 |pattern_ra3 = _jomacrew5wr
 |pattern_sh3 = 
 |pattern_so3 = 
 |leftarm3    = FFFFFF
 |body3       = FFFFFF
 |rightarm3   = FFFFFF
 |shorts3     = FFFFFF
 |socks3      = FFFFFF
}}

'''Bangor 1876 Football Club''', o trumpai žinomi kaip '''Bangor 1876''' – [[Velsas|Velso]] [[futbolo klubas]], atstovaujantis Bangorui.

== Istorija ==
2019 m. įkurtas '''Bangor 1876 Football Club''' ([[Bangor City FC]] gerbėjų). Kai [[Bangor City FC]] valdymą perėmė ''Vaughan Sports Management'', futbolo bendruomenė, klubo gerbėjai pareiškė: „Norime, kad sirgaliai atgautų tarpusavio ryšį ir atkurtų pasididžiavimą bei jausmą, kad esame mūsų istorinio klubo rėmėjai. Naujasis klubas yra kūrybiškas ir pozityvus sprendimas nuolat besikeičiančiai ir nestabiliai situacijai. Neišsižadame nei [[Bangor City FC]], nei jo istorijos, klubas yra MŪSŲ, jis priklauso sirgaliams ir vietos bendruomenei. „Savininkai“ ateis ir išeis, bet žmonės išliks. Išsaugokite tikėjimą.“&lt;ref&gt;[http://www.thebangoraye.com/bangor-city-supporters-vote-to-start-new-football-club/ BANGOR CITY SUPPORTERS VOTE TO START NEW FOOTBALL CLUB]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}&lt;/ref&gt;

Velso futbolo asociacijai buvo pateikta paraiška įtraukti naują klubą į Velso futbolo lygos sistemą ir įsteigtas rėmėjų fondas.&lt;ref&gt;[https://www.dailypost.co.uk/sport/football/football-news/new-football-club-bangor-one-16391032 New football club in Bangor is one step nearer]&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[https://clwbpeldroed.org/2019/06/12/bangor-1876-football-club-north-wales/ Newly-formed Bangor phoenix club unveil name and new crest]&lt;/ref&gt; Suformuota moterų komanda „Bangor 1876 Women's FC“.

;Pirmasis sezonas
2019–2020 m. sezone žaidė [[Gwynedd League]] (V pakopa). Pirmuoju vyr. treneriu tapo Mel Jones, o padėjėju – Dylan Williams.&lt;ref&gt;[https://www.northwaleschronicle.co.uk/sport/17724140.mel-jones-confirmed-as-new-manager-of-fan-owned-bangor-1876/ Mel Jones confirmed as new manager of fan-owned Bangor 1876]&lt;/ref&gt; Buvęs Llandudno ir Caernarfon Town vadovas Iwan Williams buvo paskirtas futbolo direktoriumi.&lt;ref&gt;[https://nwsport.co.uk/2020/01/09/iwan-williams-lands-top-role-at-bangor-1876/ Iwan Williams lands top role at Bangor 1876]&lt;/ref&gt; Pirmosios oficialios rungtynės buvo sužaistos [[Gwynedd League]] – [[2019]] m. [[rugpjūčio 10]] d. svečiuose 4:1 pasiekta pergalė prieš [[Ogwen Tigers]]. Pirmasis sezonas klostėsi ypač sėkmingai, tačiau 2020 m. kovo mėn. dėl Covid-19 pandemijos sezonas buvo sustabdytas. Ekipa lygoje užtikrintai pirmavo, per tą laiką nebuvo praradę nei vieno tašką, o visus susitikimus baigė pergalingai. Per šešiolika rungtynių pelnė net šimtą penkiolika (115) įvarčių.&lt;ref&gt;[https://gwyneddfootballleague.pitchero.com/table-terfynol-final-standings-62104 Table Terfynol - Final Standings] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240518080939/https://gwyneddfootballleague.pitchero.com/table-terfynol-final-standings-62104 |date=2024-05-18 }}&lt;/ref&gt;

;Antrasis sezonas
2020 m. klubas prisijungė prie naujai suformuotos Šiaurės Velso pakrantės vakarų futbolo lygos ketvirtajame „Premier“ divizione. Inauguracinis sezonas buvo atšauktas dėl besitęsiančios pandemijos ir prasidėjo 2021 m. rugpjūtį. 2021–2022 m. sezone klubas užėmė antrąją vietą ir buvo pakeltas į trečiąją Ardal NW lygą 2022–2023 m. sezonui.&lt;ref&gt;[https://clwbpeldroed.org/2022/06/09/ardal-leagues-geographical-map-2022/ Ardal Leagues: A geographical look at the teams competing in the 2022/23 season]&lt;/ref&gt; Klubas užbaigė sezoną iškovodamas Šiaurės Velso pakrantės Vakarų futbolo lygos „Premier“ taurę, finale įveikęs Bodedern Athletic 3:0.

; [[Cymru North]]
2023–2024 m. sezone debiutavo [[Cymru North]] lygoje (II pakopa). Debiutantai užėmė penktą vietą.

== Pasiekimai ==
;[[Cymru North]]
* Penktoji vieta: 2023–2024 m.

== Sezonai ==
; Pastarųjų metų sezonai&lt;ref&gt;http://www.fchd.info/TOTALNS.HTM&lt;/ref&gt;
{|  class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuorodos
!Pastabos
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2024–2025'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Cymru North]]'''
| bgcolor=&quot;#FFAAAA&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''14.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesw/wal2025.html 2024–2025 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2023–2024'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Cymru North]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''5.'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesw/wal2024.html 2023–2024 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Bangor 1876'''&lt;br /&gt;Football Club
| style=&quot;background:White;color:Blue&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Bangor 1876'''&lt;br /&gt;Football Club
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Bangor 1876 FC emblema.png|150px]]'''Bangor 1876'''&lt;br /&gt;Football Club
| style=&quot;background:White;color:Blue&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Bangor 1876 FC emblema.png|150px]]'''Bangor 1876'''&lt;br /&gt;Football Club
|}

== Apranga ==
;Sportinės aprangos pokyčiai:
* Namuose žaidė tradicine apranga.
{|
|{{Football kit |

 |title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |

 |title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _jomawinner19bw
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = 0033FF 
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = 0033FF 
 |shorts     = FFFFFF 
 |socks      = 0033FF 
 |title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _manchester621920h
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FF0000
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FF0000
 |shorts     = FF0000
 |socks      = FF0000
 |title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _jomacrew5rbn
 |pattern_b  = _jomacrew5rbn
 |pattern_ra = _jomacrew5rbn
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
 |title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _jomacrew5rn
 |pattern_b  = _jomacrew5rn
 |pattern_ra = _jomacrew5rn
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
| title      = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Išnašos ==
{{išnašos|2}}

== Nuorodos ==
* Oficiali klubo svetainė
* [https://www.facebook.com/Bangor1876/ facebook paskyra]
* [https://www.soccerway.com/team/bangor-1876/Gpq5lPbJ/ SOCCERWAY]
* [https://www.flashscore.com/team/bangor-1876/Gpq5lPbJ/ FLASHSCORE]
* [https://www.transfermarkt.com/bangor-1876/startseite/verein/88893 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/bangor-1876-fc/61759/ Globalsportsarchive]

[[Kategorija:Velso futbolo klubai]]
{{DEFAULTSORT:Bangor 1876}}</text>
      <sha1>9fya5b1iiimmtxf5n3az8i3idp0fufn</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FK Zviahel</title>
    <ns>0</ns>
    <id>658440</id>
    <revision>
      <id>7819853</id>
      <parentid>7636920</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:46:15Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819853</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5571" sha1="oxl13mbr5ucd1ve6rw6lsmjycvkwgu8" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = FK Zviahel
| image    = [[Vaizdas:FK Zviahel logo.jpg|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Звягель»
| nickname =
| founded  = 1993 m. Zviahel-93 &lt;br /&gt; 2016 m. naujadaras
| ground   = „Avanhardo“ stadionas, [[Zviahelis]]
| capacity = 3 000
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 

| pattern_la1   = 
| pattern_b1    = _macronrodders1ws
| pattern_ra1   = 
| pattern_sh1   = 
| pattern_so1   =
| leftarm1      = FFFFFF
| body1         = FFFFFF
| rightarm1     = FFFFFF
| shorts1       = FFFFFF
| socks1        = FFFFFF

| pattern_la2   = 
| pattern_b2    = _macronrodders1n
| pattern_ra2   = 
| pattern_sh2   = 
| pattern_so2   = 
| leftarm2      = 000066
| body2         = 000066
| rightarm2     = 000066
| shorts2       = 000066
| socks2        = 000066

}}

'''FK Zviahel''' ({{uk|Футбольний спортивний клуб «Звягель»}}) – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Zviahelis|Zviahelio]] ([[Žytomyro sritis]]).

== Istorija ==
[[1993]] m. įkurtas „Zviahel-93“ klubas kitados rungtyniavo regioninėse [[Žytomyro sritis|Žytomyro srities]] pirmenybėse.

[[2016 m.]] įkurtas futbolo klubas. Kitados rungtyniavo mėgėjų lygose. Nuo 2022 m. turėjo profesionalaus klubo statusą, 2022–2023 m. sezone debiutavo Antroje lygoje. Debiutantai iškovojo penktą vietą.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/ukraine/druha-liga/20222023/group-a/r71899/ 2022–2023 m. Antros lygos sezonas (pagal Soccerway)]&lt;/ref&gt; 2023–2024 m. sezone liko trečioje vietoje.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/ukraine/druha-liga/20232024/regular-season/r76301/ 2023–2024 m. sezono Antra lyga (pagal Soccerway)]&lt;/ref&gt; Dėl patekimo į Pirmą lygą kovojo pereinamosiose rungtynėse. [[2024]] m. [[birželio 1]] d. pirmosios rungtynės prieš [[FK Chust|„Chusto“ klubą]] baigėsi lygiosiomis 1-1.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/matches/2024/06/01/ukraine/play-offs-23/khust-city/zvyahel/4356731/ 2024-06-01 Chustas 1-1 Zviahelis (pagal Soccerway)]&lt;/ref&gt; 2024 m. birželio 8 d. atsakomosiose rungtynėse „Zviahelio“ klubas iškovojo pergalę minimalia persvara 1-0 ir pateko į Pirmą lygą.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/matches/2024/06/08/ukraine/play-offs-23/zvyahel/khust-city/4356733/ 2024-06-08 Zviahelis 1-0 Chustas (pagal Soccerway)]&lt;/ref&gt;

== Pasiekimai ==
; Antra lyga (III pakopa)
* [[Vaizdas:Silver medal icon.svg|15px]] '''Antroji vieta (0):'''
* [[Vaizdas:Bronze medal icon.svg|15px]] '''Trečia vieta (1):''' 2023–2024 m.

== Sezonai ==
=== Ukrainos varžybos ===
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2021–2022|IV|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|III|5|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|III|3|}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:red;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''ZVIAHEL'''
| style=&quot;background:Navy;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''ZVIAHEL'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:red;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Zviahel logo.jpg|150px]]'''ZVIAHEL'''
| style=&quot;background:Navy;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Zviahel logo.jpg|150px]]'''ZVIAHEL'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _jomachampion19ybr
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFF00
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFF00
 |shorts     = 0000FF
 |socks      = 0000FF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _jomachampion19nw
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = 181146
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = 181146
 |shorts     = 181146
 |socks      = 181146
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la   = 
| pattern_b    = _macronrodders1ws
| pattern_ra   = 
| pattern_sh   = 
| pattern_so   =
| leftarm      = FFFFFF
| body         = FFFFFF
| rightarm     = FFFFFF
| shorts       = FFFFFF
| socks        = FFFFFF
| title        = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la   = 
| pattern_b    = _macronrodders1n
| pattern_ra   = 
| pattern_sh   = 
| pattern_so   = 
| leftarm      = 000066
| body         = 000066
| rightarm     = 000066
| shorts       = 000066
| socks        = 000066
| title        = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _macrontureis21wrb
 |pattern_b  = _macrontureis21wrb
 |pattern_ra = _macrontureis21wrb
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _macrontureis21nw
 |pattern_b  = _macrontureis21nw
 |pattern_ra = _macrontureis21nw
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 000066
 |socks      = 000066
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |

| title= {{small|nežinomi metai}} 
|{{Football kit |

| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
}}

|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://www.facebook.com/pfczvyagel/ facebook paskyra]
* [https://int.soccerway.com/teams/ukraine/zvyahel/60131/ SOCCERWAY]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-zviahel/56387/ Globalsportsarchive]

{{DEFAULTSORT:Zviahel}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>oxl13mbr5ucd1ve6rw6lsmjycvkwgu8</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819854</id>
      <parentid>7819853</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:46:33Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Nuorodos */</comment>
      <origin>7819854</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5565" sha1="p38xy974x73rkon1iplstuuvh54qx7n" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = FK Zviahel
| image    = [[Vaizdas:FK Zviahel logo.jpg|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Звягель»
| nickname =
| founded  = 1993 m. Zviahel-93 &lt;br /&gt; 2016 m. naujadaras
| ground   = „Avanhardo“ stadionas, [[Zviahelis]]
| capacity = 3 000
| chairman = 
| manager  = 
| league   = 
| season   = 
| position = 

| pattern_la1   = 
| pattern_b1    = _macronrodders1ws
| pattern_ra1   = 
| pattern_sh1   = 
| pattern_so1   =
| leftarm1      = FFFFFF
| body1         = FFFFFF
| rightarm1     = FFFFFF
| shorts1       = FFFFFF
| socks1        = FFFFFF

| pattern_la2   = 
| pattern_b2    = _macronrodders1n
| pattern_ra2   = 
| pattern_sh2   = 
| pattern_so2   = 
| leftarm2      = 000066
| body2         = 000066
| rightarm2     = 000066
| shorts2       = 000066
| socks2        = 000066

}}

'''FK Zviahel''' ({{uk|Футбольний спортивний клуб «Звягель»}}) – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Zviahelis|Zviahelio]] ([[Žytomyro sritis]]).

== Istorija ==
[[1993]] m. įkurtas „Zviahel-93“ klubas kitados rungtyniavo regioninėse [[Žytomyro sritis|Žytomyro srities]] pirmenybėse.

[[2016 m.]] įkurtas futbolo klubas. Kitados rungtyniavo mėgėjų lygose. Nuo 2022 m. turėjo profesionalaus klubo statusą, 2022–2023 m. sezone debiutavo Antroje lygoje. Debiutantai iškovojo penktą vietą.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/ukraine/druha-liga/20222023/group-a/r71899/ 2022–2023 m. Antros lygos sezonas (pagal Soccerway)]&lt;/ref&gt; 2023–2024 m. sezone liko trečioje vietoje.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/ukraine/druha-liga/20232024/regular-season/r76301/ 2023–2024 m. sezono Antra lyga (pagal Soccerway)]&lt;/ref&gt; Dėl patekimo į Pirmą lygą kovojo pereinamosiose rungtynėse. [[2024]] m. [[birželio 1]] d. pirmosios rungtynės prieš [[FK Chust|„Chusto“ klubą]] baigėsi lygiosiomis 1-1.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/matches/2024/06/01/ukraine/play-offs-23/khust-city/zvyahel/4356731/ 2024-06-01 Chustas 1-1 Zviahelis (pagal Soccerway)]&lt;/ref&gt; 2024 m. birželio 8 d. atsakomosiose rungtynėse „Zviahelio“ klubas iškovojo pergalę minimalia persvara 1-0 ir pateko į Pirmą lygą.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/matches/2024/06/08/ukraine/play-offs-23/zvyahel/khust-city/4356733/ 2024-06-08 Zviahelis 1-0 Chustas (pagal Soccerway)]&lt;/ref&gt;

== Pasiekimai ==
; Antra lyga (III pakopa)
* [[Vaizdas:Silver medal icon.svg|15px]] '''Antroji vieta (0):'''
* [[Vaizdas:Bronze medal icon.svg|15px]] '''Trečia vieta (1):''' 2023–2024 m.

== Sezonai ==
=== Ukrainos varžybos ===
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2021–2022|IV|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|III|5|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|III|3|}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:red;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''ZVIAHEL'''
| style=&quot;background:Navy;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''ZVIAHEL'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:red;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Zviahel logo.jpg|150px]]'''ZVIAHEL'''
| style=&quot;background:Navy;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Zviahel logo.jpg|150px]]'''ZVIAHEL'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _jomachampion19ybr
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFF00
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFF00
 |shorts     = 0000FF
 |socks      = 0000FF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _jomachampion19nw
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = 181146
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = 181146
 |shorts     = 181146
 |socks      = 181146
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la   = 
| pattern_b    = _macronrodders1ws
| pattern_ra   = 
| pattern_sh   = 
| pattern_so   =
| leftarm      = FFFFFF
| body         = FFFFFF
| rightarm     = FFFFFF
| shorts       = FFFFFF
| socks        = FFFFFF
| title        = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la   = 
| pattern_b    = _macronrodders1n
| pattern_ra   = 
| pattern_sh   = 
| pattern_so   = 
| leftarm      = 000066
| body         = 000066
| rightarm     = 000066
| shorts       = 000066
| socks        = 000066
| title        = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _macrontureis21wrb
 |pattern_b  = _macrontureis21wrb
 |pattern_ra = _macrontureis21wrb
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _macrontureis21nw
 |pattern_b  = _macrontureis21nw
 |pattern_ra = _macrontureis21nw
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 000066
 |socks      = 000066
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |

| title= {{small|nežinomi metai}} 
|{{Football kit |

| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
}}

|}

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://www.facebook.com/pfczvyagel/ facebook paskyra]
* [https://www.soccerway.com/team/zvyagel/vVrCtp5H/ SOCCERWAY]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-zviahel/56387/ Globalsportsarchive]

{{DEFAULTSORT:Zviahel}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>p38xy974x73rkon1iplstuuvh54qx7n</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FC UCSA Tarasivka</title>
    <ns>0</ns>
    <id>658442</id>
    <revision>
      <id>7819814</id>
      <parentid>7740132</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:37:12Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819814</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="4915" sha1="trxp9h80azuexydsqgiigd6lm74fwym" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = UCSA 
| image    = [[Vaizdas:UCSA Tarasivka emblema.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб ЮКСА
| nickname =
| founded  = 2017 m.
| ground   = „Banikovo“ vardo stadionas, [[Kijevas]]
| capacity = 3 000
| chairman = 
| manager  = 
| league   = '''Pirma lyga (II)'''
| season   = 2024–2025
| position = 8 vieta, Pirmaa lyga

 | pattern_la1   =  
 | pattern_b1    =  
 | pattern_ra1   =  
 | pattern_so1   =  
 | pattern_sh1   =  
 | leftarm1      = 000000
 | body1         = 000000
 | rightarm1     = 000000
 | shorts1       = 000000
 | socks1        = 000000
 | pattern_la2   =  
 | pattern_b2    =  
 | pattern_ra2   =  
 | pattern_sh2   = 
 | leftarm2      = 
 | body2         = 
 | rightarm2     =  
 | shorts2       = 000000
 | socks2        =  
}}

'''UCSA Tarasivka''' ({{uk|«Футбольний клуб ЮКСА»}}) – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Tarasivka|Tarasivkos]] ([[Kijevo sritis]]).

== Istorija ==

[[2017 m.]] įkurtas futbolo klubas. Kitados rungtyniavo mėgėjų lygose. Nuo 2023 m. turėjo profesionalaus klubo statusą, 2023–2024 m. sezone debiutavo Antroje lygoje. Debiutantai iškovojo antrą vietą.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/ukraine/druha-liga/20232024/regular-season/r76301/ 2023–2024 m. sezono Antra lyga (pagal Soccerway)]&lt;/ref&gt; Dėl patekimo į Pirmą lygą kovojo pereinamosiose rungtynėse. [[2024]] m. [[birželio 1]] d. pirmosios rungtynės prieš [[MFK Metalurh Zaporìžžâ|MFK Metalurh (Z.)]] baigėsi pergale rezultatu 3-1.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/matches/2024/06/01/ukraine/play-offs-23/ucsa/metalurh-zaporizhya/4356732/ 2024-06-01 FC UCSA 3-1 MFK Metalurh (pagal Soccerway)]&lt;/ref&gt; 2024 m. birželio 8 d. atsakomosiose rungtynėse „UCSA“ klubas iškovojo pergalę - ir pateko į Pirmą lygą.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/matches/2024/06/08/ukraine/play-offs-23/metalurh-zaporizhya/ucsa/4356734/ MFK metalurh 4-0 FC UCSA (pagal Soccerway)]&lt;/ref&gt;

== Pasiekimai ==
; Antra lyga (III pakopa)
* [[Vaizdas:Silver medal icon.svg|15px]] '''Antroji vieta (0):''' 2023–2024 m.

== Sezonai ==
=== Ukrainos varžybos ===
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2021–2022|IV|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|IV|{{?}}|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|III|3|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|III|8|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2025–2026|III||}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:white;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''UCSA'''
| style=&quot;background:black;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''UCSA'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:white;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:UCSA Tarasivka emblema.png|150px]]'''UCSA'''
| style=&quot;background:black;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:UCSA Tarasivka emblema.png|150px]]'''UCSA'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
 |pattern_la = _ornament2021a
 |pattern_b  = _ornament2021a
 |pattern_ra = _ornament2021a
 |pattern_sh = _ornament2021a
 |pattern_so = _ornament2021a
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 000000
 |socks      = 000000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |

| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _northampton2122a
 |pattern_b  = _northampton2122a
 |pattern_ra = _northampton2122a
 |pattern_sh = _northampton2122a
 |pattern_so = _northampton2122a
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
| title        = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |

| title        = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _colon2122t
 |pattern_b  = _colon2122t
 |pattern_ra = _colon2122t
 |pattern_sh = _colon2122t
 |pattern_so = _colon2122t
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |

| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |

| title= {{small|nežinomi metai}} 
|{{Football kit |

| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
}}

|}

; Aprangos gamintojai
* {{vlv|ITA}} [[Kelme]], metai nežinomi

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [ facebook paskyra]
* [https://int.soccerway.com/teams/ukraine/ucsa/62762/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.world/fk-ucsa-tarasivka/startseite/verein/110586 Transfermarkt] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240831235834/https://www.transfermarkt.world/fk-ucsa-tarasivka/startseite/verein/110586 |date=2024-08-31 }}
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-uksa/61887/ Globalsportsarchive]

{{DEFAULTSORT:UCSA Tarasivka}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>trxp9h80azuexydsqgiigd6lm74fwym</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819815</id>
      <parentid>7819814</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:37:29Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819815</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="4902" sha1="7k3z7yanc93jy0pk70zkl7wmssr3vug" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = UCSA 
| image    = [[Vaizdas:UCSA Tarasivka emblema.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб ЮКСА
| nickname =
| founded  = 2017 m.
| ground   = „Banikovo“ vardo stadionas, [[Kijevas]]
| capacity = 3 000
| chairman = 
| manager  = 
| league   = '''Pirma lyga (II)'''
| season   = 2024–2025
| position = 8 vieta, Pirmaa lyga

 | pattern_la1   =  
 | pattern_b1    =  
 | pattern_ra1   =  
 | pattern_so1   =  
 | pattern_sh1   =  
 | leftarm1      = 000000
 | body1         = 000000
 | rightarm1     = 000000
 | shorts1       = 000000
 | socks1        = 000000
 | pattern_la2   =  
 | pattern_b2    =  
 | pattern_ra2   =  
 | pattern_sh2   = 
 | leftarm2      = 
 | body2         = 
 | rightarm2     =  
 | shorts2       = 000000
 | socks2        =  
}}

'''UCSA Tarasivka''' ({{uk|«Футбольний клуб ЮКСА»}}) – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Tarasivka|Tarasivkos]] ([[Kijevo sritis]]).

== Istorija ==
2017 m. įkurtas futbolo klubas. Kitados rungtyniavo mėgėjų lygose. Nuo 2023 m. turėjo profesionalaus klubo statusą, 2023–2024 m. sezone debiutavo Antroje lygoje. Debiutantai iškovojo antrą vietą.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/ukraine/druha-liga/20232024/regular-season/r76301/ 2023–2024 m. sezono Antra lyga (pagal Soccerway)]&lt;/ref&gt; Dėl patekimo į Pirmą lygą kovojo pereinamosiose rungtynėse. 2024 m. birželio 1 d. pirmosios rungtynės prieš [[MFK Metalurh Zaporìžžâ|MFK Metalurh (Z.)]] baigėsi pergale rezultatu 3-1.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/matches/2024/06/01/ukraine/play-offs-23/ucsa/metalurh-zaporizhya/4356732/ 2024-06-01 FC UCSA 3-1 MFK Metalurh (pagal Soccerway)]&lt;/ref&gt; 2024 m. birželio 8 d. atsakomosiose rungtynėse „UCSA“ klubas iškovojo pergalę - ir pateko į Pirmą lygą.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/matches/2024/06/08/ukraine/play-offs-23/metalurh-zaporizhya/ucsa/4356734/ MFK metalurh 4-0 FC UCSA (pagal Soccerway)]&lt;/ref&gt;

== Pasiekimai ==
; Antra lyga (III pakopa)
* [[Vaizdas:Silver medal icon.svg|15px]] '''Antroji vieta (0):''' 2023–2024 m.

== Sezonai ==
=== Ukrainos varžybos ===
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2021–2022|IV|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|IV|{{?}}|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|III|3|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|III|8|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2025–2026|III||}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:white;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''UCSA'''
| style=&quot;background:black;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''UCSA'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:white;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:UCSA Tarasivka emblema.png|150px]]'''UCSA'''
| style=&quot;background:black;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:UCSA Tarasivka emblema.png|150px]]'''UCSA'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
 |pattern_la = _ornament2021a
 |pattern_b  = _ornament2021a
 |pattern_ra = _ornament2021a
 |pattern_sh = _ornament2021a
 |pattern_so = _ornament2021a
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 000000
 |socks      = 000000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |

| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _northampton2122a
 |pattern_b  = _northampton2122a
 |pattern_ra = _northampton2122a
 |pattern_sh = _northampton2122a
 |pattern_so = _northampton2122a
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
| title        = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |

| title        = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _colon2122t
 |pattern_b  = _colon2122t
 |pattern_ra = _colon2122t
 |pattern_sh = _colon2122t
 |pattern_so = _colon2122t
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |

| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |

| title= {{small|nežinomi metai}} 
|{{Football kit |

| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
}}

|}

; Aprangos gamintojai
* {{vlv|ITA}} [[Kelme]], metai nežinomi

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [ facebook paskyra]
* [https://int.soccerway.com/teams/ukraine/ucsa/62762/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.world/fk-ucsa-tarasivka/startseite/verein/110586 Transfermarkt] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240831235834/https://www.transfermarkt.world/fk-ucsa-tarasivka/startseite/verein/110586 |date=2024-08-31 }}
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-uksa/61887/ Globalsportsarchive]

{{DEFAULTSORT:UCSA Tarasivka}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>7k3z7yanc93jy0pk70zkl7wmssr3vug</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819816</id>
      <parentid>7819815</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:37:51Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Nuorodos */</comment>
      <origin>7819816</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="4896" sha1="8laim7is2jdv6s3p94uzg5wthb6ons3" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = UCSA 
| image    = [[Vaizdas:UCSA Tarasivka emblema.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб ЮКСА
| nickname =
| founded  = 2017 m.
| ground   = „Banikovo“ vardo stadionas, [[Kijevas]]
| capacity = 3 000
| chairman = 
| manager  = 
| league   = '''Pirma lyga (II)'''
| season   = 2024–2025
| position = 8 vieta, Pirmaa lyga

 | pattern_la1   =  
 | pattern_b1    =  
 | pattern_ra1   =  
 | pattern_so1   =  
 | pattern_sh1   =  
 | leftarm1      = 000000
 | body1         = 000000
 | rightarm1     = 000000
 | shorts1       = 000000
 | socks1        = 000000
 | pattern_la2   =  
 | pattern_b2    =  
 | pattern_ra2   =  
 | pattern_sh2   = 
 | leftarm2      = 
 | body2         = 
 | rightarm2     =  
 | shorts2       = 000000
 | socks2        =  
}}

'''UCSA Tarasivka''' ({{uk|«Футбольний клуб ЮКСА»}}) – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Tarasivka|Tarasivkos]] ([[Kijevo sritis]]).

== Istorija ==
2017 m. įkurtas futbolo klubas. Kitados rungtyniavo mėgėjų lygose. Nuo 2023 m. turėjo profesionalaus klubo statusą, 2023–2024 m. sezone debiutavo Antroje lygoje. Debiutantai iškovojo antrą vietą.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/ukraine/druha-liga/20232024/regular-season/r76301/ 2023–2024 m. sezono Antra lyga (pagal Soccerway)]&lt;/ref&gt; Dėl patekimo į Pirmą lygą kovojo pereinamosiose rungtynėse. 2024 m. birželio 1 d. pirmosios rungtynės prieš [[MFK Metalurh Zaporìžžâ|MFK Metalurh (Z.)]] baigėsi pergale rezultatu 3-1.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/matches/2024/06/01/ukraine/play-offs-23/ucsa/metalurh-zaporizhya/4356732/ 2024-06-01 FC UCSA 3-1 MFK Metalurh (pagal Soccerway)]&lt;/ref&gt; 2024 m. birželio 8 d. atsakomosiose rungtynėse „UCSA“ klubas iškovojo pergalę - ir pateko į Pirmą lygą.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/matches/2024/06/08/ukraine/play-offs-23/metalurh-zaporizhya/ucsa/4356734/ MFK metalurh 4-0 FC UCSA (pagal Soccerway)]&lt;/ref&gt;

== Pasiekimai ==
; Antra lyga (III pakopa)
* [[Vaizdas:Silver medal icon.svg|15px]] '''Antroji vieta (0):''' 2023–2024 m.

== Sezonai ==
=== Ukrainos varžybos ===
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2021–2022|IV|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|IV|{{?}}|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|III|3|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|III|8|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2025–2026|III||}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:white;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''UCSA'''
| style=&quot;background:black;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''UCSA'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:white;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:UCSA Tarasivka emblema.png|150px]]'''UCSA'''
| style=&quot;background:black;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:UCSA Tarasivka emblema.png|150px]]'''UCSA'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
 |pattern_la = _ornament2021a
 |pattern_b  = _ornament2021a
 |pattern_ra = _ornament2021a
 |pattern_sh = _ornament2021a
 |pattern_so = _ornament2021a
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 000000
 |socks      = 000000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |

| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _northampton2122a
 |pattern_b  = _northampton2122a
 |pattern_ra = _northampton2122a
 |pattern_sh = _northampton2122a
 |pattern_so = _northampton2122a
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
| title        = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |

| title        = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _colon2122t
 |pattern_b  = _colon2122t
 |pattern_ra = _colon2122t
 |pattern_sh = _colon2122t
 |pattern_so = _colon2122t
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |

| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |

| title= {{small|nežinomi metai}} 
|{{Football kit |

| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
}}

|}

; Aprangos gamintojai
* {{vlv|ITA}} [[Kelme]], metai nežinomi

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [ facebook paskyra]
* [https://www.soccerway.com/team/ucsa/xYyXvbnk/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.world/fk-ucsa-tarasivka/startseite/verein/110586 Transfermarkt] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240831235834/https://www.transfermarkt.world/fk-ucsa-tarasivka/startseite/verein/110586 |date=2024-08-31 }}
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-uksa/61887/ Globalsportsarchive]

{{DEFAULTSORT:UCSA Tarasivka}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>8laim7is2jdv6s3p94uzg5wthb6ons3</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819817</id>
      <parentid>7819816</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:38:05Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Nuorodos */</comment>
      <origin>7819817</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="4739" sha1="29f0tf1n7cxieudvzvnkd11vohtt36v" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = UCSA 
| image    = [[Vaizdas:UCSA Tarasivka emblema.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб ЮКСА
| nickname =
| founded  = 2017 m.
| ground   = „Banikovo“ vardo stadionas, [[Kijevas]]
| capacity = 3 000
| chairman = 
| manager  = 
| league   = '''Pirma lyga (II)'''
| season   = 2024–2025
| position = 8 vieta, Pirmaa lyga

 | pattern_la1   =  
 | pattern_b1    =  
 | pattern_ra1   =  
 | pattern_so1   =  
 | pattern_sh1   =  
 | leftarm1      = 000000
 | body1         = 000000
 | rightarm1     = 000000
 | shorts1       = 000000
 | socks1        = 000000
 | pattern_la2   =  
 | pattern_b2    =  
 | pattern_ra2   =  
 | pattern_sh2   = 
 | leftarm2      = 
 | body2         = 
 | rightarm2     =  
 | shorts2       = 000000
 | socks2        =  
}}

'''UCSA Tarasivka''' ({{uk|«Футбольний клуб ЮКСА»}}) – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Tarasivka|Tarasivkos]] ([[Kijevo sritis]]).

== Istorija ==
2017 m. įkurtas futbolo klubas. Kitados rungtyniavo mėgėjų lygose. Nuo 2023 m. turėjo profesionalaus klubo statusą, 2023–2024 m. sezone debiutavo Antroje lygoje. Debiutantai iškovojo antrą vietą.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/ukraine/druha-liga/20232024/regular-season/r76301/ 2023–2024 m. sezono Antra lyga (pagal Soccerway)]&lt;/ref&gt; Dėl patekimo į Pirmą lygą kovojo pereinamosiose rungtynėse. 2024 m. birželio 1 d. pirmosios rungtynės prieš [[MFK Metalurh Zaporìžžâ|MFK Metalurh (Z.)]] baigėsi pergale rezultatu 3-1.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/matches/2024/06/01/ukraine/play-offs-23/ucsa/metalurh-zaporizhya/4356732/ 2024-06-01 FC UCSA 3-1 MFK Metalurh (pagal Soccerway)]&lt;/ref&gt; 2024 m. birželio 8 d. atsakomosiose rungtynėse „UCSA“ klubas iškovojo pergalę - ir pateko į Pirmą lygą.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/matches/2024/06/08/ukraine/play-offs-23/metalurh-zaporizhya/ucsa/4356734/ MFK metalurh 4-0 FC UCSA (pagal Soccerway)]&lt;/ref&gt;

== Pasiekimai ==
; Antra lyga (III pakopa)
* [[Vaizdas:Silver medal icon.svg|15px]] '''Antroji vieta (0):''' 2023–2024 m.

== Sezonai ==
=== Ukrainos varžybos ===
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2021–2022|IV|karas|karas}}
{{fs2|UKR|2022–2023|IV|{{?}}|——}}
{{fs2|UKR|2023–2024|III|3|1/32 f.}}
{{fs2|UKR|2024–2025|III|8|1/8 f.}}
{{fs2|UKR|2025–2026|III||}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:white;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''UCSA'''
| style=&quot;background:black;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''UCSA'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:white;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:UCSA Tarasivka emblema.png|150px]]'''UCSA'''
| style=&quot;background:black;color:white&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:UCSA Tarasivka emblema.png|150px]]'''UCSA'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
 |pattern_la = _ornament2021a
 |pattern_b  = _ornament2021a
 |pattern_ra = _ornament2021a
 |pattern_sh = _ornament2021a
 |pattern_so = _ornament2021a
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 000000
 |socks      = 000000
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |

| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _northampton2122a
 |pattern_b  = _northampton2122a
 |pattern_ra = _northampton2122a
 |pattern_sh = _northampton2122a
 |pattern_so = _northampton2122a
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
| title        = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |

| title        = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _colon2122t
 |pattern_b  = _colon2122t
 |pattern_ra = _colon2122t
 |pattern_sh = _colon2122t
 |pattern_so = _colon2122t
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |

| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |

| title= {{small|nežinomi metai}} 
|{{Football kit |

| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
}}

|}

; Aprangos gamintojai
* {{vlv|ITA}} [[Kelme]], metai nežinomi

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [ facebook paskyra]
* [https://www.soccerway.com/team/ucsa/xYyXvbnk/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/fk-ucsa-tarasivka/startseite/verein/110586 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-uksa/61887/ Globalsportsarchive]

{{DEFAULTSORT:UCSA Tarasivka}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>29f0tf1n7cxieudvzvnkd11vohtt36v</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>GAP Connahs Quay</title>
    <ns>0</ns>
    <id>658639</id>
    <redirect title="Connah&#039;s Quay Nomads" />
    <revision>
      <id>7819915</id>
      <parentid>7301558</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T18:59:44Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>EmausBot</username>
        <id>33319</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>robotas: Taisomi dvigubi peradresavimai į [[Connah's Quay Nomads]]</comment>
      <origin>7819915</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="40" sha1="suha71j6mx2tn93uknlb86t3nnht04p" xml:space="preserve">#PERADRESAVIMAS [[Connah's Quay Nomads]]</text>
      <sha1>suha71j6mx2tn93uknlb86t3nnht04p</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>CS Noroc Nimoreni</title>
    <ns>0</ns>
    <id>660221</id>
    <revision>
      <id>7819591</id>
      <parentid>7321818</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:18:22Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819591</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="8636" sha1="2xu4sl4ofkeeroyxoihhgdde3b26m6r" xml:space="preserve">{{fc-infow
| clubname = moterų &lt;br /&gt; „Noroc“
| image    = [[Vaizdas:CS Noroc Nimoreni logo.png|150px]]
| fullname = Fotbal Club Noroc Nimoreni
| founded  = 2008 m.
| ground   = Savivaldybės stadionas, [[Nimorenis]]
| capacity = 1 500
| chairman = {{vlv|MDA}} {{small|nežinoma}}
| manager  = {{vlv|MDA}} 
| league   = Aukščiausioji moterų futbolo lyga &lt;br /&gt; ({{ro|Campionatul Moldovei la Fotbal Feminin}})
| season   = [[Moldavijos futbolo varžybos 2023–2024 m.|2023–2024]]
| position = '''5 vieta'''

 |pattern_la1 = 
 |pattern_b1  = _macronrigel2ca
 |pattern_ra1 = 
 |pattern_sh1 = 
 |pattern_so1 = 
 |leftarm1    = 800000
 |body1       = FFFFFF
 |rightarm1   = 800000
 |shorts1     = 800000
 |socks1      = 800000

 |pattern_la2 = 
 |pattern_b2  = _macronrigel2w
 |pattern_ra2 = 
 |pattern_sh2 = 
 |pattern_so2 = 
 |leftarm2    = FFFFFF
 |body2       = FFFFFF
 |rightarm2   = FFFFFF
 |shorts2     = 000000
 |socks2      = 000000
}}

'''Noroc''' ({{ro|Fotbal Club Noroc Nimoreni}}) – [[Moldavija|Moldavijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Nimorenis|Nimorenio]].

== Istorija ==
Klubo ištakos siekia [[2008]] m. Rungtyniavo aukščiausioje moterų futbolo lygoje ({{ro|[[Divizia Națională Feminină]]}}). 2011–2012, 2014–2015, 2016-2017 m. tapo Moldavijos čempionėmis.

== Pasiekimai ==
; '''[[Divizia Națională Feminină|Aukščiausioji lyga]]''' (3 k.)&lt;ref&gt;https://www.rsssf.org/tablesm/mold-womchamp.html&lt;/ref&gt;
* 2011–2012, 2014–2015, 2016–2017 m.

; Moldavijos taurė (2 k.)&lt;ref&gt;https://www.rsssf.org/tablesm/mold-womcuphist.html&lt;/ref&gt;
* 2011–2012, 2013–2014 m.

== Sezonai ==
; Pastarųjų metų sezonai
{|  class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuorodos
!Pastabos
|-
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2016–2017'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''Aukščiausioji lyga'''
| bgcolor=&quot;#FFDD00&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| &lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/compionatul-moldovei/20162017/regular-season/r43062/ 2016–2017 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2017–2018'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''Aukščiausioji lyga'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''5.'''
| &lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/compionatul-moldovei/20172018/regular-season/r43162/ 2017–2018 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2018–2019'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''Aukščiausioji lyga'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''4.'''
| &lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/compionatul-moldovei/20182019/regular-season/r49282/ 2018–2019 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2019–2020'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''Aukščiausioji lyga'''
| bgcolor=&quot;#BBBBBB&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| &lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/compionatul-moldovei/20192020/regular-season/r53939/ 2019–2020 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2020–2021'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''Aukščiausioji lyga'''
| bgcolor=&quot;#BBBBBB&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| &lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/compionatul-moldovei/20202021/regular-season/r60276/ 2020–2021 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2021–2022'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''Aukščiausioji lyga'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''5.'''
| &lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/compionatul-moldovei/20212022/regular-season/r64040/ 2021–2022 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2022–2023'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''Aukščiausioji lyga'''
| bgcolor=&quot;#BBBBBB&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| &lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/compionatul-moldovei/20222023/regular-season/r70301/ 2022–2023 m. sezonas]&lt;/ref&gt; 
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2023–2024'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''Aukščiausioji lyga'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''5.'''
| &lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/compionatul-moldovei/20232024/regular-season/r76262/ 2023–2024 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2024–2025'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''Aukščiausioji lyga'''
| bgcolor=&quot;#FF&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''.'''
| &lt;ref&gt;[ 2024–2025 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Yellow;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''CS NOROC'''
| style=&quot;background:Black;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''CS NOROC'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Yellow;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:CS Noroc Nimoreni logo.png|150px]]'''CS NOROC'''
| style=&quot;background:Black;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:CS Noroc Nimoreni logo.png|150px]]'''CS NOROC'''
|}

== Apranga ==
* Namų rungtynėse dėvi tradicines aprangas.
{|
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _macronrigel1617y
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFF00
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFF00
 |shorts     = 000000
 |socks      = FFFF00
 |title      = ''Namie''
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _macronrigel1617g
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = 008000
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = 008000
 |shorts     = 008000
 |socks      = 008000
 |title      = ''Išvykų''
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _macronsirius1617yb
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFF00
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFF00
 |shorts     = 000000
 |socks      = FFFF00
 |title      = ''Namie''
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _macronsirius1617gb
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = 008000
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = 008000
 |shorts     = 008000
 |socks      = 008000
 |title      = ''Išvykų''
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _macrontureis21yb
 |pattern_b  = _macrontureis21yb
 |pattern_ra = _macrontureis21yb
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 000000
 |socks      = 000000
 |title      = ''Namie''
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _macrontureis21wb
 |pattern_b  = _macrontureis21wb
 |pattern_ra = _macrontureis21wb
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 000000
 |socks      = FFFFFF
 |title      = ''Išvykų''
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _macronrigel2ca
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = 800000
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = 800000
 |shorts     = 800000
 |socks      = 800000
 |title      = ''Namie''
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _macronrigel2w
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 000000
 |socks      = 000000
 |title      = ''išvykų''
}}
|}
: Aprangų gamintojai [[Macron]] firma

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [ Oficiali klubo svetainė]
* [https://www.facebook.com/fcnorocnimoreni/ facebook paskyra]
* [https://int.soccerway.com/teams/moldova/fc-noroc-nimoreni/18912/ SOCCERWAY]
* [https://www.soccerdonna.de/de/cs-noroc/startseite/verein_4595.html SOCCERDONNA]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fc-noroc-nimoreni/31473/ Globalsportsarchive]

{{DEFAULTSORT:Noroc}}
{{Divizia Națională Feminină}}
[[Kategorija:Moldavijos moterų futbolo ekipos]]</text>
      <sha1>2xu4sl4ofkeeroyxoihhgdde3b26m6r</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819592</id>
      <parentid>7819591</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:18:31Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819592</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="8632" sha1="6xjr6wburfsszqp9xuux38019if3j0z" xml:space="preserve">{{fc-infow
| clubname = moterų &lt;br /&gt; „Noroc“
| image    = [[Vaizdas:CS Noroc Nimoreni logo.png|150px]]
| fullname = Fotbal Club Noroc Nimoreni
| founded  = 2008 m.
| ground   = Savivaldybės stadionas, [[Nimorenis]]
| capacity = 1 500
| chairman = {{vlv|MDA}} {{small|nežinoma}}
| manager  = {{vlv|MDA}} 
| league   = Aukščiausioji moterų futbolo lyga &lt;br /&gt; ({{ro|Campionatul Moldovei la Fotbal Feminin}})
| season   = [[Moldavijos futbolo varžybos 2023–2024 m.|2023–2024]]
| position = '''5 vieta'''

 |pattern_la1 = 
 |pattern_b1  = _macronrigel2ca
 |pattern_ra1 = 
 |pattern_sh1 = 
 |pattern_so1 = 
 |leftarm1    = 800000
 |body1       = FFFFFF
 |rightarm1   = 800000
 |shorts1     = 800000
 |socks1      = 800000

 |pattern_la2 = 
 |pattern_b2  = _macronrigel2w
 |pattern_ra2 = 
 |pattern_sh2 = 
 |pattern_so2 = 
 |leftarm2    = FFFFFF
 |body2       = FFFFFF
 |rightarm2   = FFFFFF
 |shorts2     = 000000
 |socks2      = 000000
}}

'''Noroc''' ({{ro|Fotbal Club Noroc Nimoreni}}) – [[Moldavija|Moldavijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Nimorenis|Nimorenio]].

== Istorija ==
Klubo ištakos siekia 2008 m. Rungtyniavo aukščiausioje moterų futbolo lygoje ({{ro|[[Divizia Națională Feminină]]}}). 2011–2012, 2014–2015, 2016-2017 m. tapo Moldavijos čempionėmis.

== Pasiekimai ==
; '''[[Divizia Națională Feminină|Aukščiausioji lyga]]''' (3 k.)&lt;ref&gt;https://www.rsssf.org/tablesm/mold-womchamp.html&lt;/ref&gt;
* 2011–2012, 2014–2015, 2016–2017 m.

; Moldavijos taurė (2 k.)&lt;ref&gt;https://www.rsssf.org/tablesm/mold-womcuphist.html&lt;/ref&gt;
* 2011–2012, 2013–2014 m.

== Sezonai ==
; Pastarųjų metų sezonai
{|  class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuorodos
!Pastabos
|-
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2016–2017'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''Aukščiausioji lyga'''
| bgcolor=&quot;#FFDD00&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| &lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/compionatul-moldovei/20162017/regular-season/r43062/ 2016–2017 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2017–2018'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''Aukščiausioji lyga'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''5.'''
| &lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/compionatul-moldovei/20172018/regular-season/r43162/ 2017–2018 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2018–2019'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''Aukščiausioji lyga'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''4.'''
| &lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/compionatul-moldovei/20182019/regular-season/r49282/ 2018–2019 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2019–2020'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''Aukščiausioji lyga'''
| bgcolor=&quot;#BBBBBB&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| &lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/compionatul-moldovei/20192020/regular-season/r53939/ 2019–2020 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2020–2021'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''Aukščiausioji lyga'''
| bgcolor=&quot;#BBBBBB&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| &lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/compionatul-moldovei/20202021/regular-season/r60276/ 2020–2021 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2021–2022'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''Aukščiausioji lyga'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''5.'''
| &lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/compionatul-moldovei/20212022/regular-season/r64040/ 2021–2022 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2022–2023'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''Aukščiausioji lyga'''
| bgcolor=&quot;#BBBBBB&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| &lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/compionatul-moldovei/20222023/regular-season/r70301/ 2022–2023 m. sezonas]&lt;/ref&gt; 
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2023–2024'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''Aukščiausioji lyga'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''5.'''
| &lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/compionatul-moldovei/20232024/regular-season/r76262/ 2023–2024 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2024–2025'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''Aukščiausioji lyga'''
| bgcolor=&quot;#FF&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''.'''
| &lt;ref&gt;[ 2024–2025 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Yellow;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''CS NOROC'''
| style=&quot;background:Black;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''CS NOROC'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Yellow;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:CS Noroc Nimoreni logo.png|150px]]'''CS NOROC'''
| style=&quot;background:Black;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:CS Noroc Nimoreni logo.png|150px]]'''CS NOROC'''
|}

== Apranga ==
* Namų rungtynėse dėvi tradicines aprangas.
{|
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _macronrigel1617y
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFF00
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFF00
 |shorts     = 000000
 |socks      = FFFF00
 |title      = ''Namie''
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _macronrigel1617g
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = 008000
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = 008000
 |shorts     = 008000
 |socks      = 008000
 |title      = ''Išvykų''
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _macronsirius1617yb
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFF00
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFF00
 |shorts     = 000000
 |socks      = FFFF00
 |title      = ''Namie''
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _macronsirius1617gb
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = 008000
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = 008000
 |shorts     = 008000
 |socks      = 008000
 |title      = ''Išvykų''
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _macrontureis21yb
 |pattern_b  = _macrontureis21yb
 |pattern_ra = _macrontureis21yb
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 000000
 |socks      = 000000
 |title      = ''Namie''
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _macrontureis21wb
 |pattern_b  = _macrontureis21wb
 |pattern_ra = _macrontureis21wb
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 000000
 |socks      = FFFFFF
 |title      = ''Išvykų''
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _macronrigel2ca
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = 800000
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = 800000
 |shorts     = 800000
 |socks      = 800000
 |title      = ''Namie''
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _macronrigel2w
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 000000
 |socks      = 000000
 |title      = ''išvykų''
}}
|}
: Aprangų gamintojai [[Macron]] firma

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [ Oficiali klubo svetainė]
* [https://www.facebook.com/fcnorocnimoreni/ facebook paskyra]
* [https://int.soccerway.com/teams/moldova/fc-noroc-nimoreni/18912/ SOCCERWAY]
* [https://www.soccerdonna.de/de/cs-noroc/startseite/verein_4595.html SOCCERDONNA]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fc-noroc-nimoreni/31473/ Globalsportsarchive]

{{DEFAULTSORT:Noroc}}
{{Divizia Națională Feminină}}
[[Kategorija:Moldavijos moterų futbolo ekipos]]</text>
      <sha1>6xjr6wburfsszqp9xuux38019if3j0z</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819593</id>
      <parentid>7819592</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:18:49Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Nuorodos */</comment>
      <origin>7819593</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="8614" sha1="me7r18qjimcd74x1yf155v6gi2s0ipa" xml:space="preserve">{{fc-infow
| clubname = moterų &lt;br /&gt; „Noroc“
| image    = [[Vaizdas:CS Noroc Nimoreni logo.png|150px]]
| fullname = Fotbal Club Noroc Nimoreni
| founded  = 2008 m.
| ground   = Savivaldybės stadionas, [[Nimorenis]]
| capacity = 1 500
| chairman = {{vlv|MDA}} {{small|nežinoma}}
| manager  = {{vlv|MDA}} 
| league   = Aukščiausioji moterų futbolo lyga &lt;br /&gt; ({{ro|Campionatul Moldovei la Fotbal Feminin}})
| season   = [[Moldavijos futbolo varžybos 2023–2024 m.|2023–2024]]
| position = '''5 vieta'''

 |pattern_la1 = 
 |pattern_b1  = _macronrigel2ca
 |pattern_ra1 = 
 |pattern_sh1 = 
 |pattern_so1 = 
 |leftarm1    = 800000
 |body1       = FFFFFF
 |rightarm1   = 800000
 |shorts1     = 800000
 |socks1      = 800000

 |pattern_la2 = 
 |pattern_b2  = _macronrigel2w
 |pattern_ra2 = 
 |pattern_sh2 = 
 |pattern_so2 = 
 |leftarm2    = FFFFFF
 |body2       = FFFFFF
 |rightarm2   = FFFFFF
 |shorts2     = 000000
 |socks2      = 000000
}}

'''Noroc''' ({{ro|Fotbal Club Noroc Nimoreni}}) – [[Moldavija|Moldavijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Nimorenis|Nimorenio]].

== Istorija ==
Klubo ištakos siekia 2008 m. Rungtyniavo aukščiausioje moterų futbolo lygoje ({{ro|[[Divizia Națională Feminină]]}}). 2011–2012, 2014–2015, 2016-2017 m. tapo Moldavijos čempionėmis.

== Pasiekimai ==
; '''[[Divizia Națională Feminină|Aukščiausioji lyga]]''' (3 k.)&lt;ref&gt;https://www.rsssf.org/tablesm/mold-womchamp.html&lt;/ref&gt;
* 2011–2012, 2014–2015, 2016–2017 m.

; Moldavijos taurė (2 k.)&lt;ref&gt;https://www.rsssf.org/tablesm/mold-womcuphist.html&lt;/ref&gt;
* 2011–2012, 2013–2014 m.

== Sezonai ==
; Pastarųjų metų sezonai
{|  class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuorodos
!Pastabos
|-
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2016–2017'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''Aukščiausioji lyga'''
| bgcolor=&quot;#FFDD00&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| &lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/compionatul-moldovei/20162017/regular-season/r43062/ 2016–2017 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2017–2018'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''Aukščiausioji lyga'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''5.'''
| &lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/compionatul-moldovei/20172018/regular-season/r43162/ 2017–2018 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2018–2019'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''Aukščiausioji lyga'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''4.'''
| &lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/compionatul-moldovei/20182019/regular-season/r49282/ 2018–2019 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2019–2020'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''Aukščiausioji lyga'''
| bgcolor=&quot;#BBBBBB&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| &lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/compionatul-moldovei/20192020/regular-season/r53939/ 2019–2020 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2020–2021'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''Aukščiausioji lyga'''
| bgcolor=&quot;#BBBBBB&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| &lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/compionatul-moldovei/20202021/regular-season/r60276/ 2020–2021 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2021–2022'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''Aukščiausioji lyga'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''5.'''
| &lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/compionatul-moldovei/20212022/regular-season/r64040/ 2021–2022 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2022–2023'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''Aukščiausioji lyga'''
| bgcolor=&quot;#BBBBBB&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| &lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/compionatul-moldovei/20222023/regular-season/r70301/ 2022–2023 m. sezonas]&lt;/ref&gt; 
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2023–2024'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''Aukščiausioji lyga'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''5.'''
| &lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/compionatul-moldovei/20232024/regular-season/r76262/ 2023–2024 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2024–2025'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''Aukščiausioji lyga'''
| bgcolor=&quot;#FF&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''.'''
| &lt;ref&gt;[ 2024–2025 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Yellow;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''CS NOROC'''
| style=&quot;background:Black;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''CS NOROC'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Yellow;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:CS Noroc Nimoreni logo.png|150px]]'''CS NOROC'''
| style=&quot;background:Black;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:CS Noroc Nimoreni logo.png|150px]]'''CS NOROC'''
|}

== Apranga ==
* Namų rungtynėse dėvi tradicines aprangas.
{|
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _macronrigel1617y
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFF00
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFF00
 |shorts     = 000000
 |socks      = FFFF00
 |title      = ''Namie''
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _macronrigel1617g
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = 008000
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = 008000
 |shorts     = 008000
 |socks      = 008000
 |title      = ''Išvykų''
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _macronsirius1617yb
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFF00
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFF00
 |shorts     = 000000
 |socks      = FFFF00
 |title      = ''Namie''
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _macronsirius1617gb
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = 008000
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = 008000
 |shorts     = 008000
 |socks      = 008000
 |title      = ''Išvykų''
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _macrontureis21yb
 |pattern_b  = _macrontureis21yb
 |pattern_ra = _macrontureis21yb
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 000000
 |socks      = 000000
 |title      = ''Namie''
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _macrontureis21wb
 |pattern_b  = _macrontureis21wb
 |pattern_ra = _macrontureis21wb
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 000000
 |socks      = FFFFFF
 |title      = ''Išvykų''
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _macronrigel2ca
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = 800000
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = 800000
 |shorts     = 800000
 |socks      = 800000
 |title      = ''Namie''
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _macronrigel2w
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 000000
 |socks      = 000000
 |title      = ''išvykų''
}}
|}
: Aprangų gamintojai [[Macron]] firma

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [ Oficiali klubo svetainė]
* [https://www.facebook.com/fcnorocnimoreni/ facebook paskyra]
* [https://www.soccerway.com/team/noroc/vXPcvwo2/ SOCCERWAY]
* [https://www.soccerdonna.de/de/cs-noroc/startseite/verein_4595.html SOCCERDONNA]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fc-noroc-nimoreni/31473/ Globalsportsarchive]

{{DEFAULTSORT:Noroc}}
{{Divizia Națională Feminină}}
[[Kategorija:Moldavijos moterų futbolo ekipos]]</text>
      <sha1>me7r18qjimcd74x1yf155v6gi2s0ipa</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FC Belceanka</title>
    <ns>0</ns>
    <id>660226</id>
    <revision>
      <id>7819586</id>
      <parentid>7321837</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:17:15Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819586</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="8975" sha1="plvzf3dyqplnca3lesdfwbh443iszkx" xml:space="preserve">{{fc-infow
| clubname = moterų &lt;br /&gt; „Belceanka“
| image    = [[Vaizdas:FC Belceanca logo.png|150px]]
| fullname = Fotbal Club Belceanca
| founded  = 2016 m.
| ground   = Savivaldybės stadionas, [[Belcis]]
| capacity = 2 000
| chairman = {{vlv|MDA}} {{small|nežinoma}}
| manager  = {{vlv|MDA}} {{small|nežinoma}}
| league   = Aukščiausioji moterų futbolo lyga &lt;br /&gt; ({{ro|Campionatul Moldovei la Fotbal Feminin}})
| season   = [[Moldavijos futbolo varžybos 2023–2024 m.|2023–2024]]
| position = '''4 vieta'''

 |pattern_la1 = _whiteshoulders
 |pattern_b1  = _macronrigel2rb
 |pattern_ra1 = _whiteshoulders
 |pattern_sh1 = 
 |pattern_so1 = 
 |leftarm1    = 0000FF
 |body1       = FFFFFF
 |rightarm1   = 0000FF
 |shorts1     = 0000FF
 |socks1      = 0000FF

 |pattern_la2 = _blueshoulders
 |pattern_b2  = _macronrigel2w
 |pattern_ra2 = _blueshoulders
 |pattern_sh2 = 
 |pattern_so2 = 
 |leftarm2    = FFFFFF
 |body2       = FFFFFF
 |rightarm2   = FFFFFF
 |shorts2     = 0000FF
 |socks2      = FFFFFF

 |pattern_la3 = 
 |pattern_b3  = _macronrigel2co
 |pattern_ra3 = 
 |pattern_sh3 = 
 |pattern_so3 = 
 |leftarm3    = 87CEFA
 |body3       = FFFFFF
 |rightarm3   = 87CEFA
 |shorts3     = 87CEFA
 |socks3      = 87CEFA
}}

'''Belcio „Belceanka“''' ({{ro|Fotbal Club Belceanca}}) – [[Moldavija|Moldavijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Belcis|Belcio (Belcų)]].

== Istorija ==
Klubo ištakos siekia [[2016]] m. Rungtyniavo aukščiausioje moterų futbolo lygoje ({{ro|[[Divizia Națională Feminină]]}}). 

== Pasiekimai ==
; '''[[Divizia Națională Feminină|Aukščiausioji lyga]]'''&lt;ref&gt;https://www.rsssf.org/tablesm/mold-womchamp.html&lt;/ref&gt;
* [[Vaizdas:Silver medal icon.svg|15px]] '''Antroji vieta (1):''' 2018–2019 m.

; Moldavijos taurė ( k.)&lt;ref&gt;https://www.rsssf.org/tablesm/mold-womcuphist.html&lt;/ref&gt;
*

== Sezonai ==
; Pastarųjų metų sezonai
{|  class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuorodos
!Pastabos
|-
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2016–2017'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''Aukščiausioji lyga'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''5.'''
| &lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/compionatul-moldovei/20162017/regular-season/r43062/ 2016–2017 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2017–2018'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''Aukščiausioji lyga'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''4.'''
| &lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/compionatul-moldovei/20172018/regular-season/r43162/ 2017–2018 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2018–2019'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''Aukščiausioji lyga'''
| bgcolor=&quot;#BBBBBB&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| &lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/compionatul-moldovei/20182019/regular-season/r49282/ 2018–2019 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2019–2020'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''Aukščiausioji lyga'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''5.'''
| &lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/compionatul-moldovei/20192020/regular-season/r53939/ 2019–2020 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2020–2021'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''Aukščiausioji lyga'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''5.'''
| &lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/compionatul-moldovei/20202021/regular-season/r60276/ 2020–2021 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2021–2022'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''Aukščiausioji lyga'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''6.'''
| &lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/compionatul-moldovei/20212022/regular-season/r64040/ 2021–2022 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2022–2023'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''Aukščiausioji lyga'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''4.'''
| &lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/compionatul-moldovei/20222023/regular-season/r70301/ 2022–2023 m. sezonas]&lt;/ref&gt; 
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2023–2024'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Divizia Națională Feminină|Aukščiausioji lyga]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''4.'''
| &lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/compionatul-moldovei/20232024/regular-season/r76262/ 2023–2024 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2024–2025'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Divizia Națională Feminină|Aukščiausioji lyga]]'''
| bgcolor=&quot;#FF&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''.'''
| &lt;ref&gt;[ 2024–2025 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:White;color:Blue&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''FC Belceanca'''
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''FC Belceanca'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:skyblue;color:Blue&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FC Belceanca logo.png|150px]]'''FC Belceanca'''
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FC Belceanca logo.png|150px]]'''FC Belceanca'''
|}

== Apranga ==
* Namų rungtynėse dėvi tradicines aprangas.
{|
|{{Football kit |
 |pattern_la = _finn1617h
 |pattern_b  = _finn1617h
 |pattern_ra = _finn1617h
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 0033FF
 |socks      = 0033FF
 |title      = ''Namie''
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _legeamurcia1w
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
 |title      = ''Išvykų''
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _gilvicente1617a
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = 0000FF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = 0000FF
 |shorts     = 0000FF
 |socks      = 0000FF
 |title      = ''Namie''
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _macronsirius1617wa
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
 |title      = ''Išvykų''
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _sanderfjord17h
 |pattern_b  = _sanderfjord17h
 |pattern_ra = _sanderfjord17h
 |pattern_sh = _anorthosis1617h
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = 0000FF
 |title      = ''Namie''
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _sanderfjord17t
 |pattern_b  = _sanderfjord17t
 |pattern_ra = _sanderfjord17t
 |pattern_sh = _ludogorets1617A
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
 |title      = ''Išvykų''
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _whiteshoulders
 |pattern_b  = _macronrigel2rb
 |pattern_ra = _whiteshoulders
 |pattern_sh = _whitesides
 |pattern_so = 
 |leftarm    = 0000FF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = 0000FF
 |shorts     = 0000FF
 |socks      = 0000FF
 |title      = ''Namie''
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _blueshoulders
 |pattern_b  = _macronrigel2w
 |pattern_ra = _blueshoulders
 |pattern_sh = _whitesides
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 0000FF
 |socks      = FFFFFF
 |title      = ''išvykų''
}}
|}

: Aprangų gamintojai [[Macron]] firma

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [ Oficiali klubo svetainė]
* [https://www.facebook.com/fcbelceanka/ facebook paskyra]
* [https://int.soccerway.com/teams/moldova/belceanka/39721/ SOCCERWAY]
* [https://www.soccerdonna.de/de/fc-belceanka/startseite/verein_11735.html SOCCERDONNA]
* [ Globalsportsarchive]

{{DEFAULTSORT:Belceanca}}
{{Divizia Națională Feminină}}
[[Kategorija:Moldavijos moterų futbolo ekipos]]</text>
      <sha1>plvzf3dyqplnca3lesdfwbh443iszkx</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819587</id>
      <parentid>7819586</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:17:22Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819587</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="8970" sha1="qkewdnr2mrhc6v0h2ojclnawmj7k3o7" xml:space="preserve">{{fc-infow
| clubname = moterų &lt;br /&gt; „Belceanka“
| image    = [[Vaizdas:FC Belceanca logo.png|150px]]
| fullname = Fotbal Club Belceanca
| founded  = 2016 m.
| ground   = Savivaldybės stadionas, [[Belcis]]
| capacity = 2 000
| chairman = {{vlv|MDA}} {{small|nežinoma}}
| manager  = {{vlv|MDA}} {{small|nežinoma}}
| league   = Aukščiausioji moterų futbolo lyga &lt;br /&gt; ({{ro|Campionatul Moldovei la Fotbal Feminin}})
| season   = [[Moldavijos futbolo varžybos 2023–2024 m.|2023–2024]]
| position = '''4 vieta'''

 |pattern_la1 = _whiteshoulders
 |pattern_b1  = _macronrigel2rb
 |pattern_ra1 = _whiteshoulders
 |pattern_sh1 = 
 |pattern_so1 = 
 |leftarm1    = 0000FF
 |body1       = FFFFFF
 |rightarm1   = 0000FF
 |shorts1     = 0000FF
 |socks1      = 0000FF

 |pattern_la2 = _blueshoulders
 |pattern_b2  = _macronrigel2w
 |pattern_ra2 = _blueshoulders
 |pattern_sh2 = 
 |pattern_so2 = 
 |leftarm2    = FFFFFF
 |body2       = FFFFFF
 |rightarm2   = FFFFFF
 |shorts2     = 0000FF
 |socks2      = FFFFFF

 |pattern_la3 = 
 |pattern_b3  = _macronrigel2co
 |pattern_ra3 = 
 |pattern_sh3 = 
 |pattern_so3 = 
 |leftarm3    = 87CEFA
 |body3       = FFFFFF
 |rightarm3   = 87CEFA
 |shorts3     = 87CEFA
 |socks3      = 87CEFA
}}

'''Belcio „Belceanka“''' ({{ro|Fotbal Club Belceanca}}) – [[Moldavija|Moldavijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Belcis|Belcio (Belcų)]].

== Istorija ==
Klubo ištakos siekia 2016 m. Rungtyniavo aukščiausioje moterų futbolo lygoje ({{ro|[[Divizia Națională Feminină]]}}).

== Pasiekimai ==
; '''[[Divizia Națională Feminină|Aukščiausioji lyga]]'''&lt;ref&gt;https://www.rsssf.org/tablesm/mold-womchamp.html&lt;/ref&gt;
* [[Vaizdas:Silver medal icon.svg|15px]] '''Antroji vieta (1):''' 2018–2019 m.

; Moldavijos taurė ( k.)&lt;ref&gt;https://www.rsssf.org/tablesm/mold-womcuphist.html&lt;/ref&gt;
*

== Sezonai ==
; Pastarųjų metų sezonai
{|  class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuorodos
!Pastabos
|-
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2016–2017'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''Aukščiausioji lyga'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''5.'''
| &lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/compionatul-moldovei/20162017/regular-season/r43062/ 2016–2017 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2017–2018'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''Aukščiausioji lyga'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''4.'''
| &lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/compionatul-moldovei/20172018/regular-season/r43162/ 2017–2018 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2018–2019'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''Aukščiausioji lyga'''
| bgcolor=&quot;#BBBBBB&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| &lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/compionatul-moldovei/20182019/regular-season/r49282/ 2018–2019 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2019–2020'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''Aukščiausioji lyga'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''5.'''
| &lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/compionatul-moldovei/20192020/regular-season/r53939/ 2019–2020 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2020–2021'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''Aukščiausioji lyga'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''5.'''
| &lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/compionatul-moldovei/20202021/regular-season/r60276/ 2020–2021 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2021–2022'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''Aukščiausioji lyga'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''6.'''
| &lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/compionatul-moldovei/20212022/regular-season/r64040/ 2021–2022 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2022–2023'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''Aukščiausioji lyga'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''4.'''
| &lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/compionatul-moldovei/20222023/regular-season/r70301/ 2022–2023 m. sezonas]&lt;/ref&gt; 
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2023–2024'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Divizia Națională Feminină|Aukščiausioji lyga]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''4.'''
| &lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/compionatul-moldovei/20232024/regular-season/r76262/ 2023–2024 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2024–2025'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Divizia Națională Feminină|Aukščiausioji lyga]]'''
| bgcolor=&quot;#FF&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''.'''
| &lt;ref&gt;[ 2024–2025 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:White;color:Blue&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''FC Belceanca'''
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''FC Belceanca'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:skyblue;color:Blue&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FC Belceanca logo.png|150px]]'''FC Belceanca'''
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FC Belceanca logo.png|150px]]'''FC Belceanca'''
|}

== Apranga ==
* Namų rungtynėse dėvi tradicines aprangas.
{|
|{{Football kit |
 |pattern_la = _finn1617h
 |pattern_b  = _finn1617h
 |pattern_ra = _finn1617h
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 0033FF
 |socks      = 0033FF
 |title      = ''Namie''
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _legeamurcia1w
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
 |title      = ''Išvykų''
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _gilvicente1617a
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = 0000FF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = 0000FF
 |shorts     = 0000FF
 |socks      = 0000FF
 |title      = ''Namie''
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _macronsirius1617wa
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
 |title      = ''Išvykų''
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _sanderfjord17h
 |pattern_b  = _sanderfjord17h
 |pattern_ra = _sanderfjord17h
 |pattern_sh = _anorthosis1617h
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = 0000FF
 |title      = ''Namie''
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _sanderfjord17t
 |pattern_b  = _sanderfjord17t
 |pattern_ra = _sanderfjord17t
 |pattern_sh = _ludogorets1617A
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
 |title      = ''Išvykų''
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _whiteshoulders
 |pattern_b  = _macronrigel2rb
 |pattern_ra = _whiteshoulders
 |pattern_sh = _whitesides
 |pattern_so = 
 |leftarm    = 0000FF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = 0000FF
 |shorts     = 0000FF
 |socks      = 0000FF
 |title      = ''Namie''
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = _blueshoulders
 |pattern_b  = _macronrigel2w
 |pattern_ra = _blueshoulders
 |pattern_sh = _whitesides
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = 0000FF
 |socks      = FFFFFF
 |title      = ''išvykų''
}}
|}

: Aprangų gamintojai [[Macron]] firma

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [ Oficiali klubo svetainė]
* [https://www.facebook.com/fcbelceanka/ facebook paskyra]
* [https://int.soccerway.com/teams/moldova/belceanka/39721/ SOCCERWAY]
* [https://www.soccerdonna.de/de/fc-belceanka/startseite/verein_11735.html SOCCERDONNA]
* [ Globalsportsarchive]

{{DEFAULTSORT:Belceanca}}
{{Divizia Națională Feminină}}
[[Kategorija:Moldavijos moterų futbolo ekipos]]</text>
      <sha1>qkewdnr2mrhc6v0h2ojclnawmj7k3o7</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FC Chișinău</title>
    <ns>0</ns>
    <id>660243</id>
    <revision>
      <id>7819588</id>
      <parentid>7321835</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:17:43Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819588</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="4657" sha1="lfyz5ftx98y90ymrg42s2nsa5eakk2p" xml:space="preserve">{{fc-infow
| clubname = moterų &lt;br /&gt; „Chișinău“
| image    = [[Vaizdas:FC Chișinău emblema.png|150px]]
| fullname = Fotbal Club Chișinău
| founded  = 2023 m.
| ground   = „Joma Arena“ stadionas, [[Kišiniovas]]
| capacity = 2 000
| chairman = {{vlv|MDA}} {{small|nežinoma}}
| manager  = {{vlv|MDA}} {{small|nežinoma}}
| league   = Aukščiausioji moterų futbolo lyga &lt;br /&gt; ({{ro|Campionatul Moldovei la Fotbal Feminin}})
| season   = [[Moldavijos futbolo varžybos 2023–2024 m.|2023–2024]]
| position = '''2 vieta'''

 |pattern_la1 = 
 |pattern_b1  = _jomatiger3rw
 |pattern_ra1 = 
 |pattern_sh1 = 
 |pattern_so1 = 
 |leftarm1    = FF0000
 |body1       = FFFFFF
 |rightarm1   = FF0000
 |shorts1     = FF0000
 |socks1      = FF0000

 |pattern_la2 = 
 |pattern_b2  = _jomatiger3wr
 |pattern_ra2 = 
 |pattern_sh2 = 
 |pattern_so2 = 
 |leftarm2    = FFFFFF
 |body2       = FFFFFF
 |rightarm2   = FFFFFF
 |shorts2     = 000000
 |socks2      = 000000

 |pattern_la3 = 
 |pattern_b3  = _jomatiger3by
 |pattern_ra3 = 
 |pattern_sh3 = 
 |pattern_so3 = 
 |leftarm3    = 000000
 |body3       = FFFFFF
 |rightarm3   = 000000
 |shorts3     = 000000
 |socks3      = 000000
}}

'''Kišiniovo „Chișinău“''' ({{ro|Fotbal Club Chișinău}}) – [[Moldavija|Moldavijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Kišiniovas|Kišinau (Kišiniovo)]]. 

== Istorija ==
Klubo ištakos siekia [[2023]] m. Rungtyniavo aukščiausioje moterų futbolo lygoje ({{ro|[[Divizia Națională Feminină]]}}). 

== Pasiekimai ==
; '''[[Divizia Națională Feminină|Aukščiausioji lyga]]'''&lt;ref&gt;https://www.rsssf.org/tablesm/mold-womchamp.html&lt;/ref&gt;
* [[Vaizdas:Silver medal icon.svg|15px]] '''Antroji vieta (1):''' 2023–2024 m. 

; Moldavijos taurė ( k.)&lt;ref&gt;https://www.rsssf.org/tablesm/mold-womcuphist.html&lt;/ref&gt;
*

== Sezonai ==
; Pastarųjų metų sezonai
{|  class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuorodos
!Pastabos
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2023–2024'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Divizia Națională Feminină|Aukščiausioji lyga]]'''
| bgcolor=&quot;#BBBBBB&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| &lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/compionatul-moldovei/20232024/regular-season/r76262/ 2023–2024 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2024–2025'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Divizia Națională Feminină|Aukščiausioji lyga]]'''
| bgcolor=&quot;#FF&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''.'''
| &lt;ref&gt;[ 2024–2025 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:White;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''FC Chișinău'''
| style=&quot;background:Red;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''FC Chișinău'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:White;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FC Chișinău emblema.png|150px]]'''FC Chișinău'''
| style=&quot;background:Red;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FC Chișinău emblema.png|150px]]'''FC Chișinău'''
|}

== Apranga ==
* Namų rungtynėse dėvi tradicines aprangas.
{|
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _jomatiger3rw
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FF0000
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FF0000
 |shorts     = FF0000
 |socks      = FF0000
 |title      = ''Namie''
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _jomatiger3wr
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
 |title      = ''išvykų''
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _jomatiger3by
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = 000000
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = 000000
 |shorts     = 000000
 |socks      = 000000
 |title      = ''išvykų''
}}
|}

: Aprangų gamintojai [[Joma]] firma (nuo 2023 m.)

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [ Oficiali klubo svetainė]
* [ facebook paskyra]
* [https://int.soccerway.com/teams/moldova/moldova-fc-chiinu/63613/ SOCCERWAY]
* [https://www.soccerdonna.de/de/fc-chiinau/startseite/verein_14601.html SOCCERDONNA]
* [ Globalsportsarchive] (klubas)

{{DEFAULTSORT:Chișinău}}
{{Divizia Națională Feminină}}
[[Kategorija:Moldavijos moterų futbolo ekipos]]</text>
      <sha1>lfyz5ftx98y90ymrg42s2nsa5eakk2p</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819589</id>
      <parentid>7819588</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:17:51Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819589</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="4652" sha1="ljmd2m5yoswwqxypq1xj0rsq2k3880k" xml:space="preserve">{{fc-infow
| clubname = moterų &lt;br /&gt; „Chișinău“
| image    = [[Vaizdas:FC Chișinău emblema.png|150px]]
| fullname = Fotbal Club Chișinău
| founded  = 2023 m.
| ground   = „Joma Arena“ stadionas, [[Kišiniovas]]
| capacity = 2 000
| chairman = {{vlv|MDA}} {{small|nežinoma}}
| manager  = {{vlv|MDA}} {{small|nežinoma}}
| league   = Aukščiausioji moterų futbolo lyga &lt;br /&gt; ({{ro|Campionatul Moldovei la Fotbal Feminin}})
| season   = [[Moldavijos futbolo varžybos 2023–2024 m.|2023–2024]]
| position = '''2 vieta'''

 |pattern_la1 = 
 |pattern_b1  = _jomatiger3rw
 |pattern_ra1 = 
 |pattern_sh1 = 
 |pattern_so1 = 
 |leftarm1    = FF0000
 |body1       = FFFFFF
 |rightarm1   = FF0000
 |shorts1     = FF0000
 |socks1      = FF0000

 |pattern_la2 = 
 |pattern_b2  = _jomatiger3wr
 |pattern_ra2 = 
 |pattern_sh2 = 
 |pattern_so2 = 
 |leftarm2    = FFFFFF
 |body2       = FFFFFF
 |rightarm2   = FFFFFF
 |shorts2     = 000000
 |socks2      = 000000

 |pattern_la3 = 
 |pattern_b3  = _jomatiger3by
 |pattern_ra3 = 
 |pattern_sh3 = 
 |pattern_so3 = 
 |leftarm3    = 000000
 |body3       = FFFFFF
 |rightarm3   = 000000
 |shorts3     = 000000
 |socks3      = 000000
}}

'''Kišiniovo „Chișinău“''' ({{ro|Fotbal Club Chișinău}}) – [[Moldavija|Moldavijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Kišiniovas|Kišinau (Kišiniovo)]]. 

== Istorija ==
Klubo ištakos siekia 2023 m. Rungtyniavo aukščiausioje moterų futbolo lygoje ({{ro|[[Divizia Națională Feminină]]}}).

== Pasiekimai ==
; '''[[Divizia Națională Feminină|Aukščiausioji lyga]]'''&lt;ref&gt;https://www.rsssf.org/tablesm/mold-womchamp.html&lt;/ref&gt;
* [[Vaizdas:Silver medal icon.svg|15px]] '''Antroji vieta (1):''' 2023–2024 m. 

; Moldavijos taurė ( k.)&lt;ref&gt;https://www.rsssf.org/tablesm/mold-womcuphist.html&lt;/ref&gt;
*

== Sezonai ==
; Pastarųjų metų sezonai
{|  class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuorodos
!Pastabos
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2023–2024'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Divizia Națională Feminină|Aukščiausioji lyga]]'''
| bgcolor=&quot;#BBBBBB&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| &lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/compionatul-moldovei/20232024/regular-season/r76262/ 2023–2024 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2024–2025'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Divizia Națională Feminină|Aukščiausioji lyga]]'''
| bgcolor=&quot;#FF&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''.'''
| &lt;ref&gt;[ 2024–2025 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:White;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''FC Chișinău'''
| style=&quot;background:Red;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''FC Chișinău'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:White;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FC Chișinău emblema.png|150px]]'''FC Chișinău'''
| style=&quot;background:Red;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FC Chișinău emblema.png|150px]]'''FC Chișinău'''
|}

== Apranga ==
* Namų rungtynėse dėvi tradicines aprangas.
{|
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _jomatiger3rw
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FF0000
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FF0000
 |shorts     = FF0000
 |socks      = FF0000
 |title      = ''Namie''
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _jomatiger3wr
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
 |title      = ''išvykų''
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _jomatiger3by
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = 000000
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = 000000
 |shorts     = 000000
 |socks      = 000000
 |title      = ''išvykų''
}}
|}

: Aprangų gamintojai [[Joma]] firma (nuo 2023 m.)

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [ Oficiali klubo svetainė]
* [ facebook paskyra]
* [https://int.soccerway.com/teams/moldova/moldova-fc-chiinu/63613/ SOCCERWAY]
* [https://www.soccerdonna.de/de/fc-chiinau/startseite/verein_14601.html SOCCERDONNA]
* [ Globalsportsarchive] (klubas)

{{DEFAULTSORT:Chișinău}}
{{Divizia Națională Feminină}}
[[Kategorija:Moldavijos moterų futbolo ekipos]]</text>
      <sha1>ljmd2m5yoswwqxypq1xj0rsq2k3880k</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819590</id>
      <parentid>7819589</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:18:09Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Nuorodos */</comment>
      <origin>7819590</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="4640" sha1="l3h9gvjojsiwehofvyjx6h1sa20cs4u" xml:space="preserve">{{fc-infow
| clubname = moterų &lt;br /&gt; „Chișinău“
| image    = [[Vaizdas:FC Chișinău emblema.png|150px]]
| fullname = Fotbal Club Chișinău
| founded  = 2023 m.
| ground   = „Joma Arena“ stadionas, [[Kišiniovas]]
| capacity = 2 000
| chairman = {{vlv|MDA}} {{small|nežinoma}}
| manager  = {{vlv|MDA}} {{small|nežinoma}}
| league   = Aukščiausioji moterų futbolo lyga &lt;br /&gt; ({{ro|Campionatul Moldovei la Fotbal Feminin}})
| season   = [[Moldavijos futbolo varžybos 2023–2024 m.|2023–2024]]
| position = '''2 vieta'''

 |pattern_la1 = 
 |pattern_b1  = _jomatiger3rw
 |pattern_ra1 = 
 |pattern_sh1 = 
 |pattern_so1 = 
 |leftarm1    = FF0000
 |body1       = FFFFFF
 |rightarm1   = FF0000
 |shorts1     = FF0000
 |socks1      = FF0000

 |pattern_la2 = 
 |pattern_b2  = _jomatiger3wr
 |pattern_ra2 = 
 |pattern_sh2 = 
 |pattern_so2 = 
 |leftarm2    = FFFFFF
 |body2       = FFFFFF
 |rightarm2   = FFFFFF
 |shorts2     = 000000
 |socks2      = 000000

 |pattern_la3 = 
 |pattern_b3  = _jomatiger3by
 |pattern_ra3 = 
 |pattern_sh3 = 
 |pattern_so3 = 
 |leftarm3    = 000000
 |body3       = FFFFFF
 |rightarm3   = 000000
 |shorts3     = 000000
 |socks3      = 000000
}}

'''Kišiniovo „Chișinău“''' ({{ro|Fotbal Club Chișinău}}) – [[Moldavija|Moldavijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Kišiniovas|Kišinau (Kišiniovo)]]. 

== Istorija ==
Klubo ištakos siekia 2023 m. Rungtyniavo aukščiausioje moterų futbolo lygoje ({{ro|[[Divizia Națională Feminină]]}}).

== Pasiekimai ==
; '''[[Divizia Națională Feminină|Aukščiausioji lyga]]'''&lt;ref&gt;https://www.rsssf.org/tablesm/mold-womchamp.html&lt;/ref&gt;
* [[Vaizdas:Silver medal icon.svg|15px]] '''Antroji vieta (1):''' 2023–2024 m. 

; Moldavijos taurė ( k.)&lt;ref&gt;https://www.rsssf.org/tablesm/mold-womcuphist.html&lt;/ref&gt;
*

== Sezonai ==
; Pastarųjų metų sezonai
{|  class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuorodos
!Pastabos
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2023–2024'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Divizia Națională Feminină|Aukščiausioji lyga]]'''
| bgcolor=&quot;#BBBBBB&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| &lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/moldova/compionatul-moldovei/20232024/regular-season/r76262/ 2023–2024 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2024–2025'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Divizia Națională Feminină|Aukščiausioji lyga]]'''
| bgcolor=&quot;#FF&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''.'''
| &lt;ref&gt;[ 2024–2025 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:White;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''FC Chișinău'''
| style=&quot;background:Red;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''FC Chișinău'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:White;color:Black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FC Chișinău emblema.png|150px]]'''FC Chișinău'''
| style=&quot;background:Red;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FC Chișinău emblema.png|150px]]'''FC Chișinău'''
|}

== Apranga ==
* Namų rungtynėse dėvi tradicines aprangas.
{|
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _jomatiger3rw
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FF0000
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FF0000
 |shorts     = FF0000
 |socks      = FF0000
 |title      = ''Namie''
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _jomatiger3wr
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFFFFF
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFFFFF
 |shorts     = FFFFFF
 |socks      = FFFFFF
 |title      = ''išvykų''
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _jomatiger3by
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = 000000
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = 000000
 |shorts     = 000000
 |socks      = 000000
 |title      = ''išvykų''
}}
|}

: Aprangų gamintojai [[Joma]] firma (nuo 2023 m.)

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [ Oficiali klubo svetainė]
* [ facebook paskyra]
* [https://www.soccerway.com/team/fc-chisinau/2cn5Z4uS/ SOCCERWAY]
* [https://www.soccerdonna.de/de/fc-chiinau/startseite/verein_14601.html SOCCERDONNA]
* [ Globalsportsarchive] (klubas)

{{DEFAULTSORT:Chișinău}}
{{Divizia Națională Feminină}}
[[Kategorija:Moldavijos moterų futbolo ekipos]]</text>
      <sha1>l3h9gvjojsiwehofvyjx6h1sa20cs4u</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Alytaus geležinkelio viadukas</title>
    <ns>0</ns>
    <id>666019</id>
    <revision>
      <id>7820129</id>
      <parentid>7814428</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T11:38:39Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Vilensija</username>
        <id>40695</id>
      </contributor>
      <minor />
      <origin>7820129</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5132" sha1="ga1rjzcq03qcyec09reaa6z8djq45ul" xml:space="preserve">{{otheruse|viaduką veikiančiame geležinkelyje|išardyto geležinkelio viadukus|[[Alytaus–Varėnos geležinkelio viadukai]]}}
{{Infolentelė Tiltas
| pavadinimas = Alytaus geležinkelio viadukas
| paveiksliukas = 2. Alytus. Geležinkelio viadukas.jpg
| antraštė = Rekonstruotas viadukas
| vieta = [[Alytus]], Naujoji g.
| pastatytas = 1969 m.
| renovuotas = 2021 m.
| locmap = Alytaus miesto savivaldybė
| lat = 54.418944
| long = 24.005905
| ilgis = 66,10 m
| plotis = 7,64 m 
| aukštis = 5,48 m (patiltės gabaritas)
| konstrukcija = [[Arkinis tiltas]]
| kerta = Naująją gatvę
| medžiagos = [[Plienas]], [[gelžbetonis]]
| kaina = 1,75 mln. eur. (rekonstr.)
}}

'''Alytaus geležinkelio viadukas''' – geležinkelio atšakos [[viadukas]], nutiestas [[Alytus|Alytuje]], [[Šiaurinis pramonės rajonas|Šiauriniame pramonės rajone]], virš Naujosios gatvės, kuria praeina kelio {{KK130}} maršrutas. Viadukas nutolęs apie 300 m nuo artimiausių gyvenamųjų namų, miesto pusėje šalia viaduko stovi privačių savininkų [[garažas|garažai]].

Geležinkelio viadukas buvo pastatytas 1969 m. Juo naudojosi miesto pramoniniame rajone įsikūrusios įmonės savo [[žaliava|žaliavų]] atsivežimui, gatavos produkcijos transportavimui. Šio viaduko [[perdanga]] buvo įrengta iš gelžbetoninių surenkamųjų ir plieninių [[sija|sijų]], karpyta. Statinys trijų, nevienodo dydžio angų, atitinkamai 8,8 m + 23,2 m + 8,8 m. Kraštiniai tarpatramiai sumontuoti iš [[gelžbetonis|gelžbetoninių]] sijų, vidurinis tarpatramis – iš [[plienas|plieninių]] sijų.&lt;ref name=vis&gt;Arūnas Visockas. [https://issuu.com/lietkeliai/docs/keliai_2021_1/s/14680823 Rekonstruotas geležinkelio viadukas Alytuje], „Lietuvos keliai“, 2021/1 {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240808171812/https://issuu.com/lietkeliai/docs/keliai_2021_1/s/14680823}}&lt;/ref&gt; 

Laikui bėgant atskiri elementai – paklotas, perdanga, atramos ir prietilčiai – tapo susidėvėję. Pagrindinė Alytaus miesto arterija – Naujoji gatvė, jungianti šiaurinį miesto įvažiavimą su miesto centru, po viaduku buvo išlikusi siaura, su dviem eismo juostomis. Gatve per parą pravažiavo 9000 autombilių,&lt;ref&gt;[https://www.lrt.lt/naujienos/eismas/7/1244779/duotas-startas-alytaus-gelezinkelio-viaduko-rekonstrukcijai Duotas startas Alytaus geležinkelio viaduko rekonstrukcijai] ''lrt.lt'' 2020-10-02&lt;/ref&gt; todėl šioje vietoje dažnai formavosi transporto spūstys. 

2015 m. mies­to sa­vi­val­dy­bė pradėjo de­ry­bas dėl ge­le­žin­ke­lio via­du­ko pra­pla­ti­ni­mo su [[Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija|Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ja]] ir statinio šeimininke ben­dro­ve „[[Lietuvos geležinkeliai]]“. Po me­tų pri­im­tas tri­ša­lis spren­di­mas, pa­tvir­ti­nan­tis via­du­ko pra­plė­ti­mo bū­ti­ny­bę.&lt;ref&gt;[https://www.delfi.lt/miestai/alytus/nepraplatintas-gelezinkelio-viadukas-alytuje-tampa-piktzaizde-83198473 Ne­pra­pla­tin­tas ge­le­žin­ke­lio via­du­kas Alytuje tam­pa pik­tžaiz­de] ''delfi.lt'' 2020-01-07 (nuotrauka)&lt;/ref&gt;

== Rekonstrukcija ==

Alytaus bendrovė „Alkesta“, už­si­i­man­ti til­tų sta­ty­ba, gat­vių ir ke­lių tie­si­mu, šio statinio rekonstrukcijos darbus atliko 2021 m.&lt;ref&gt;[https://www.alytausnaujienos.lt/ge-le-zin-ke-lio-du-kas-de-mon-tuo-tas-nau-jas-tu-ri-si-ras-ti-iki-ge-gu-zes-pa-bai-gos Ge­le­žin­ke­lio via­du­kas de­mon­tuo­tas, nau­jas tu­ri at­si­ras­ti iki ge­gu­žės pa­bai­gos] ''alytausnaujienos.lt'' 2021-04-08&lt;/ref&gt; Sutarties su AB „Lietuvos geležinkeliai“ vertė – 1,75 mln. eurų.&lt;ref name=vis/&gt; Prieš darbų pradžią buvo uždarytas eismas geležinkelio viaduku, taip pat gatvė automobiliams. Senojo tilto gelžbetoninės konstrukcijos (plokštės, rostverkai, atramų dalys) buvo suardytos hidroplaktais ir karpymo žirklėmis, išvežtos atliekų tvarkytojui.
 
Virš gatvės pastatyta plieninė [[arka|arkinė]] konstrukcija. Bendras geležinkelio viaduko ilgis tapo 66,10 m, perdangos ilgis – 48,0 m, viaduko plotis – 7,64 m, viaduko plotis ties saugos aikštele – 8,64 m, viaduko patiltės gabaritas – 5,48 m. Arkinė perdanga buvo surinkta statybos aikštelėje ir sumontuota ant atraminių guolių. Ji yra 48 m ilgio, 10 m aukščio, plotis – 5,8 m.&lt;ref name=vis/&gt; Perdanga į statybvietę pristatyta dalimis.

Buvo įrengti nauji poliniai [[pamatai]], gelžbetoniniai [[ramtas|ramtai]], atraminės aikštelės ir guoliai. Subrangovas įrengė 60 [[polis (atrama)|polių]] po 20 m ilgio.&lt;ref name=vis/&gt;

Rekonstravus geležinkelio viaduką, po juo praplatinta Naujoji gatvė, įrengiant keturias eismo juostas, dviračių taką.

&lt;gallery&gt;
Alytus, pram. rajonas.JPG|Sijinė konstrukcija, 2019 m.
Alytus. Geležinkelio viadukas.jpg|Naujoji arkinė konstrukcija 
Alytus, po glž. viaduku.jpg|Patiltė
&lt;/gallery&gt;
 
== Šaltiniai ==
{{commonscat|Alytus railway viaduct}}
{{ref}}

[[Kategorija:Lietuvos viadukai]]
[[Kategorija:Geležinkelio tiltai Lietuvoje]]
[[Kategorija:Lietuvos arkiniai tiltai]]
[[Kategorija:Alytaus tiltai]]</text>
      <sha1>ga1rjzcq03qcyec09reaa6z8djq45ul</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Chučitanas</title>
    <ns>0</ns>
    <id>673097</id>
    <revision>
      <id>7819997</id>
      <parentid>7760936</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T01:10:20Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>InternetArchiveBot</username>
        <id>150094</id>
      </contributor>
      <comment>Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5</comment>
      <origin>7819997</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2592" sha1="qyubhj3m77cku72mtwsosnzsfegzdm8" xml:space="preserve">{{city/MEX
|pavadinimas = Chučitanas
|origpavadin = ''Juchitán de Zaragoza''
|paveikslėlis = Juchitán.jpg
|paveikslėlio tekstas = Chučitano rotušė
|herbas =Logojuchi.jpg
|vėliava =  
|PL=16|PM=26|PS=0|IL=95|IM=01|IS=0
|UTC = -6  |UTCv=-5
|valstija = Oachakos
|admVienetoVardas = |admVienetas = 
|įkurtas =   1480 m.
|vadovotitulas = Meras |vadovas = 
|gyventojumetai = 2020
 |gyventojuRef =&lt;ref&gt;[https://www.citypopulation.de/en/mexico/oaxaca/heroica_ciudad_de_juchit%C3%A1/200430001__juchit%C3%A1n_de_zaragoza/ Juchitán de Zaragoza], ''citypopulation.de''&lt;/ref&gt;|gyventoju =88280
|plotas = 16.4
|altitudė = 16
|tinklalapis =  
|vikiteka = Category:Juchitán de Zaragoza
|kirč = 
}}
'''Chučitanas''', oficialiai '''Chučitan de Saragosa''' ({{es|Juchitán de Zaragoza}}) – miestas pietų [[Meksika|Meksikoje]], [[Oachaka (valstija)|Oachakos valstijoje]], [[Tehuantepeko sąsmauka|Tehuantepeko sąsmaukoje]], prie Los Peroso upės, netoli Ramiojo vandenyno ir Aukštutinės lagūnos kranto. Įsikūręs 190 km į pietryčius nuo [[Oachaka (miestas)|Oachakos miesto]], 30 km į šiaurės rytus nuo [[Salina Krusas|Salina Kruso]]. Savivaldybės centras. Praeina geležinkelio šaka link [[Gvatemala|Gvatemalos]] sienos ([[Siudad Hidalgas (Oachaka)|Siudad Hidalgo]]). Yra oro uostas. Žemės ūkio regiono prekybinis centras (auginamas [[sezamas]], [[kukurūzai]], [[kviečiai]], veisiami galvijai, avys, kiaulės, ožkos). Maisto pramonė. Turizmas.&lt;ref name=brit&gt;{{citBrit|[https://www.britannica.com/place/Juchitan Juchitán]}}&lt;/ref&gt;

Yra XIX a. vid. savivaldybės rūmai (su 31 arka), XVII a. Šv. Vincento Ferero bažnyčia. Mieste vyksta religinės šventės, pardavinėjami rankdarbiai. Didelę dalį Chučitano gyventojų sudaro indėnai [[sapotekai]] ir [[huaviai]].

== Istorija ==
Chučitaną [[1480]] m. įkūrė sapotekų valdovas Kosichopichas.

1825 m. tapo savivaldybės centru. 1834 m. Melendrės vadovaujami sukilėliai užėmė Chučitaną. 1866 m. Chučitano gyventojai sumušė įsiveržusias Prancūzijos pajėgas. XX a. 9–10 dešimtmečiais mieste buvo įsigalėjęs socialistinis judėjimas [[COCEI]].

2017 m. rugsėjo 7 d. Chučitaną nusiaubė smarkus [[2017 m. Tehuantepeko žemės drebėjimas|žemės drebėjimas]].&lt;ref&gt;„[http://www.sinembargo.mx/08-09-2017/3303287 El sismo se ensañó con Juchitán, Oaxaca: 30 muertos, y cientos de personas pierden sus hogares]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}“. ''SinEmbargo MX''&lt;/ref&gt;

== Šaltiniai ==
{{išn}}

[[Kategorija:Meksikos miestai]]</text>
      <sha1>qyubhj3m77cku72mtwsosnzsfegzdm8</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Deportivo Rayo Zuliano</title>
    <ns>0</ns>
    <id>673317</id>
    <revision>
      <id>7820068</id>
      <parentid>7784841</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T05:35:35Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>InternetArchiveBot</username>
        <id>150094</id>
      </contributor>
      <comment>Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5</comment>
      <origin>7820068</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="7338" sha1="aeingw9uwu7xmf1o9fysr5iwi0giive" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = Deportivo Rayo Zuliano
| image = [[Vaizdas:Deportivo Rayo Zuliano emblema.png|150px]]
| fullname = Deportivo Rayo Zuliano
| nickname = 
| founded = [[2005]] m.
| ground = ''Estadio José Encarnación &quot;Pachencho&quot; Romero'', [[Marakaibas]]
| capacity = 32 000
| chairman = {{vlv|VEN}} nežinoma
| manager = {{vlv|VEN}} ?
| league = [[Primera División (Venesuela)|Primera División]]
| season = 2025
| position = 11 vieta

| pattern_la1 = _rayozuliano24h
| pattern_b1 = _rayozuliano24h
| pattern_ra1 = _rayozuliano24h
| pattern_sh1 = _rayozuliano24h
| pattern_so1 = _rayozuliano24h
| leftarm1 = 0000FF
| body1 = 0000FF
| rightarm1 = 0000FF
| shorts1 = 0000FF
| socks1 = 0000FF
| pattern_la2 = _rayozuliano24a
| pattern_b2 = _rayozuliano24a
| pattern_ra2 = _rayozuliano24a
| pattern_sh2 = _rayozuliano24a
| pattern_so2 = _rayozuliano24a
| leftarm2 = FFE100
| body2 = FFE100
| rightarm2 = FFE100
| shorts2 = FFE100
| socks2 = FFE100
}}
'''Deportivo Rayo Zuliano''', o trumpiau vadinamas '''Rayo Zuliano''' – [[Venesuela|Venesuelos]] [[futbolo klubas]] iš [[Marakaibas|Marakaibo]]. 

Namų rungtynes žaidė José Encarnación „Pachencho“ Romero vardo stadione ({{es|Estadio José Encarnación &quot;Pachencho&quot; Romero}}).

== Istorija ==
Įkurtas 2005 m. 2022 m. sezone iškovojo antrą vietą Segunda División (II pakopa) ir pateko į pajėgiausią šalies divizioną. Po [[Zulia FC|„Zulia“ klubo]] žlugimo 2022 m. gruodžio mėn. daugelis žaidėjų perėjo į Rayo Zuliano.&lt;ref&gt;[https://bravosports.net.ve/2022/12/13/zulia-fc-desapareceria-y-deportivo-rayo-zuliano-absorveria-a-sus-jugadores/ Zulia FC desaparecería y Deportivo Rayo Zuliano absorbería a sus jugadores]&lt;/ref&gt;

Nuo 2023 m. sezono rungtyniavo Primera División (I). Debiutantai galutinėje komandų rikiuotėje užėmė aštuntą vietą. 2024 m. sezone liko vienuoliktoje vietoje.

== Laimėjimai ==
* {{vlv|VEN}} '''[[Primera División (Venesuela)|Primera División]] (0):''' 
* {{vlv|VEN}} '''[[Venesuelos futbolo taurė|Venesuelos futbolo taurė]] (0):'''

== Sezonai ==
; Pastarųjų metų sezonai
{|  class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuorodos
!Pastabos
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2022'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''Segunda División'''
| bgcolor=&quot;#BBBBBB&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.''' 
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesv/venez2022.html 2022 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2023'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Primera División (Venesuela)|Primera División]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''8.''' 
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesv/venez2023.html 2023 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2024'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Primera División (Venesuela)|Primera División]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''11.''' 
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesv/venez2024.html 2024 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2025'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Primera División (Venesuela)|Primera División]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''11.''' 
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesv/venez2025.html 2025 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2026'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Primera División (Venesuela)|Primera División]]'''
| bgcolor=&quot;#FF&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.''' 
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesv/venez2026.html 2026 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Deportivo Rayo Zuliano'''
| style=&quot;background:yellow;color:blue&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Deportivo Rayo Zuliano'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Blue;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Deportivo Rayo Zuliano emblema.png|150px]]'''Deportivo Rayo Zuliano'''
| style=&quot;background:yellow;color:blue&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Deportivo Rayo Zuliano emblema.png|150px]]'''Deportivo Rayo Zuliano'''
|}

== Apranga ==
* Namuose rungtyniauja tradicine apranga
{|
|{{Football kit |
| pattern_la = _rayozuliano24h
| pattern_b = _rayozuliano24h
| pattern_ra = _rayozuliano24h
| pattern_sh = _rayozuliano24h
| pattern_so = _rayozuliano24h
| leftarm = 0000FF
| body = 0000FF
| rightarm = 0000FF
| shorts = 0000FF
| socks = 0000FF
| title      = tradicinė
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = _rayozuliano24a
| pattern_b = _rayozuliano24a
| pattern_ra = _rayozuliano24a
| pattern_sh = _rayozuliano24a
| pattern_so = _rayozuliano24a
| leftarm = FFE100
| body = FFE100
| rightarm = FFE100
| shorts = FFE100
| socks = FFE100
| title   = tradicinė   
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _navyshoulders
| pattern_b= _navyshoulders
| pattern_ra= _navyshoulders
| pattern_sh= _navybottom
| pattern_so= _navytop
| leftarm= 0000FF
| body= 0000FF
| rightarm= 0000FF
| shorts= 0000FF
| socks= 0000FF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la= _goldshoulders
| pattern_b= _goldshoulders
| pattern_ra= _goldshoulders
| pattern_sh= _goldbottom
| pattern_so= _goldtop
| leftarm= FFFF00
| body= FFFF00
| rightarm= FFFF00
| shorts= FFFF00
| socks= FFFF00
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|}

== Garsesni žaidėjai ==
; Futbolininkai, atstovavę [[Venesuelos vyrų futbolo rinktinė|Venesuelos nacionalinei rinktinei]]&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/club/31278/2024_2/Deportivo_Rayo_Zuliano.html General Information for Deportivo Rayo Zuliano]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|VEN}} Ángel Faría, gynėjas;&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/62166/Angel_Faria.html General Information about the player Ángel Faría]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|VEN}} Jesús Meza, saugas;&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/21621/Jesus_Meza.html General Information about the player Jesús Meza]&lt;/ref&gt;

; Užsieniečiai
* {{vlv|Panama}} Ernesto Walker, saugas;&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/player/73341/Ernesto_Walker.html General Information about the player Ernesto Walker]&lt;/ref&gt;

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [http://rayozuliano.com/ Oficiali klubo svetainė]
* [https://www.soccerway.com/team/rayo-zuliano/l0k1Tw5i/ SOCCERWAY]
* [https://www.flashscore.com/team/rayo-zuliano/l0k1Tw5i/ FLASHSCORE]
* [https://www.transfermarkt.com/dvo-rayo-zuliano/startseite/verein/93338 Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/deportivo-rayo-zuliano/60281/ Globalsportsarchive]

{{Liga Venezolana}}
[[Kategorija:Venesuelos futbolo klubai]]
{{DEFAULTSORT:Deportivo Rayo Zuliano}}</text>
      <sha1>aeingw9uwu7xmf1o9fysr5iwi0giive</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Baltų apdovanojimas</title>
    <ns>0</ns>
    <id>674104</id>
    <revision>
      <id>7820018</id>
      <parentid>7605184</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T03:25:02Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Ed1974LT</username>
        <id>52229</id>
      </contributor>
      <minor />
      <origin>7820018</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2543" sha1="mrtzsc8odx2ilxt017tdyk2nycxnt3s" xml:space="preserve">'''Baltų apdovanojimas''' ({{lv|Baltu balva}}) – apdovanojimas, teikiamas už [[Lietuvių literatūra|lietuvių literatūros]] vertimą į [[Latvių kalba|latvių kalbą]] arba [[Latvių literatūra|latvių literatūros]] į [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbą]], taip pat latvių kalbos mokymą [[Lietuva|Lietuvoje]] arba lietuvių kalbos mokymą [[Latvija|Latvijoje]], abiejų [[Baltai|baltų]] tautų materialaus bei nematerialaus kultūros ir istorijos paveldo tyrimus, [[Tiriamoji žurnalistika|tiriamosios žurnalistikos]] darbus apie šiųdviejų šalių [[Istorija|istoriją]], [[Kultūra|kultūrą]] ir [[Turizmas|turizmą]].&lt;ref name=&quot;vle&quot;&gt;{{cite web |title=Baltų apdovanojimas |url=https://www.vle.lt/straipsnis/baltu-apdovanojimas/ |editor=Teresė Paulauskytė |date=2024-01-25 |orig-date=2023-11-16 |publisher=[[VLE]] |access-date=2025-07-27}}&lt;/ref&gt;

Apdovanojimą 2017 m. rugsėjo 22 d. įsteigė Lietuvos ir Latvijos Respublikų [[Užsienio reikalų ministras|užsienio reikalų ministrai]] minint [[Baltų vienybės diena|Baltų vienybės dieną]]. Baltų apdovanojimas teikiamas [[Fizinis asmuo|fiziniams]] ir [[Juridinis asmuo|juridiniams asmenims]] nuo 2018 m., jį įteikia Lietuvos ir Latvijos Respublikų užsienio reikalų ministrai. Apdovanojimo komisija sudaroma iš abiejų šalių užsienio reikalų ministerijų atstovų ir [[Kalbotyra|kalbotyros]], [[Literatūra|literatūros]] bei istorijos [[Ekspertas|ekspertų]].&lt;ref name=&quot;vle&quot;/&gt;

== Laureatai ==
Baltų apdovanojimas įteiktas šiems asmenims:&lt;ref name=&quot;vle&quot;/&gt;
{| class=&quot;wikitable sortable&quot;
|-
! Metai!! Laureatai
|-
|[[2018]] || [[Laimutė Baluodė|L. Baluodė]] (Latvija)
|-
| [[2019]] || [[Alvydas Butkus|A. Butkus]] (Lietuva)
|-
| [[2020]] || [[Alberts Sarkanis|A. Sarkanis]] (Latvija)
|-
| [[2021]] || [[Regina Kvašytė|R. Kvašytė]] (Lietuva)
|-
| [[2022]] || [[Dāce Meiere|D. Meierė]] (Latvija)
|-
| [[2023]] || [[Edmundas Trumpa|E. Trumpa]] (Latvija)
|-
| [[2024]] || [[Pēteris Vanags|P. Vanagas]] (Latvija)
|-
| [[2025]] || [[Vladas Braziūnas|V. Braziūnas]] (Lietuva)&lt;ref&gt;{{cite web|title=Sveikiname poetą, vertėją Vladą Braziūną, gavusį Baltų premiją|url=https://rasytojai.lt/sveikiname-poeta-verteja-vlada-braziuna-gavusi-baltu-premija/|website=rasytojai.lt|publisher=Lietuvos rašytojų sąjunga|date=2025-10-17|accessdate=2026-04-26}}&lt;/ref&gt;
|}

== Išnašos ==
{{išn}}
[[Kategorija:Lituanistika]]
[[Kategorija:Latvistai]]
[[Kategorija:Baltistika]]
[[Kategorija:Lietuvos apdovanojimai]]
[[Kategorija:Latvijos apdovanojimai]]</text>
      <sha1>mrtzsc8odx2ilxt017tdyk2nycxnt3s</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Muzikinė kaukė</title>
    <ns>0</ns>
    <id>680321</id>
    <revision>
      <id>7820091</id>
      <parentid>7772816</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T07:31:00Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>~2026-25293-90</username>
        <id>216436</id>
      </contributor>
      <comment>/* Konkurso laimėtojai */</comment>
      <origin>7820091</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="6627" sha1="fnan3bcc4la6aj74b4gewrjog0wzpml" xml:space="preserve">'''Muzikinė kaukė''' – [[Lietuva|Lietuvos]] televizijos laida, 2012–2023 m. rodyta per [[BTV]] kanalą, o nuo 2024 m. transliuojama per [[LNK]] kanalą.&lt;ref name=&quot;Delfi2012&quot;&gt;{{Cite web|url=https://www.delfi.lt/veidai/eteris/btv-ruosiasi-antrajam-muzikines-kaukes-sezonui-jame-dalyvaus-ir-rkirilkinas-59993223|title=BTV ruošiasi antrajam „Muzikinės kaukės“ sezonui: jame dalyvaus ir R. Kirilkinas|website=Delfi|date=2012-11-15|access-date=2026-03-07}}&lt;/ref&gt;&lt;ref name=&quot;Lrytas2024&quot;&gt;{{Cite web
|url=https://www.lrytas.lt/zmones/tv-antena/2024/04/28/news/paaiskejo-kas-tapo-muzikines-kaukes-nugaletoju-31615484|title=Paaiškėjo, kas tapo „Muzikinės kaukės“ nugalėtoju|website=Lrytas|date=2024-04-28|access-date=2026-03-07}}&lt;/ref&gt;

Laidoje dalyviai įkūnija žinomus Lietuvos ir užsienio muzikos atlikėjus.&lt;ref name=&quot;Delfi2012&quot; /&gt;

== Konkurso laimėtojai ==
{| class=&quot;wikitable&quot;
! Sezonas
! Metai
! Nugalėtojas
|-
| 1
| 2012
| [[Česlovas Gabalis]]&lt;ref name=&quot;Delfi2012&quot; /&gt;
|-
| 2
| 2013
| [[Ruslanas Kirilkinas]]&lt;ref&gt;{{Cite web|url=https://m.klaipeda.diena.lt/naujienos/laisvalaikis-ir-kultura/kultura/btv-muzikineje-kaukeje-r-kirilkino-triumfas-245209|title=BTV „Muzikinėje kaukėje“ – R. Kirilkino triumfas|website=Klaipėda|access-date=2026-03-07}}&lt;/ref&gt;
|-
| 3
| 2014
| [[Lina Rastokaitė]]&lt;ref&gt;{{Cite web|url=https://zmones.15min.lt/naujiena/btv-muzikineje-kaukeje-triumfavo-lina-rastokaite-pL5AvlpkBYZ|title=„Muzikinėje kaukėje“ triumfavo Lina Rastokaitė|website=Žmonės.lt|date=2014-12-28|access-date=2026-03-07}}&lt;/ref&gt;
|-
| 4
| 2015
| [[Martynas Kavaliauskas]]&lt;ref&gt;{{Cite web|url=https://www.lrytas.lt/zmones/tv-antena/2015/12/27/news/projekta-muzikine-kauke-laimejo-martynas-kavaliauskas-2700737|title=Projektą „Muzikinė kaukė“ laimėjo Martynas Kavaliauskas|website=Lrytas|date=2015-12-27|access-date=2026-03-07}}&lt;/ref&gt;
|-
| 5
| 2016
| [[Rūta Ščiogolevaitė]]&lt;ref&gt;{{Cite web|url=https://www.lrytas.lt/zmones/tv-antena/2016/12/24/news/jazzu-suvaidinusi-ruta-sciogolevaite-laimejo-muzikini-sou-676868|title=Jazzu suvaidinusi Rūta Ščiogolevaitė laimėjo muzikinį šou|website=Lrytas|date=2016-12-24|access-date=2026-03-07}}&lt;/ref&gt;
|-
| 6
| 2017
| [[Edgaras Lubys]]&lt;ref&gt;{{Cite web|url=https://www.lrytas.lt/zmones/tv-antena/2017/12/31/news/paaiskejo-kas-laimejo-projekta-muzikine-kauke--4050075|title=Paaiškėjo, kas laimėjo projektą „Muzikinė kaukė“|website=Lrytas|date=2017-12-31|access-date=2026-03-07}}&lt;/ref&gt;
|-
| 7
| 2019
| [[Kristina Radžiukynaitė]]&lt;ref&gt;{{Cite web|url=https://www.lrytas.lt/zmones/tv-antena/2019/02/02/news/televizijos-ziurovai-isrinko-septintojo-muzikines-kaukes-sezono-nugaletoja-9094035|title=Televizijos žiūrovai išrinko septintojo „Muzikinės kaukės“ sezono nugalėtoją|website=Lrytas|date=2019-02-02|access-date=2026-03-07}}&lt;/ref&gt;
|-
| 8
| 2020
| Aleksandra Metalnikova&lt;ref&gt;{{Cite web|url=https://zmones.15min.lt/naujiena/paaiskejo-projekto-muzikine-kauke-laimetoja-triumfavo-aleksandra-metalnikova-ljBRjYEdBxq|title=Paaiškėjo projekto „Muzikinė kaukė“ laimėtoja: triumfavo Aleksandra Metalnikova|website=Žmonės.lt|access-date=2026-03-07}}&lt;/ref&gt;
|-
| 9
| 2021
| Rokas Petrauskas&lt;ref&gt;{{Cite web|url=https://www.lrytas.lt/zmones/tv-antena/2021/05/02/news/projekta-muzikine-kauke-laimejo-rokas-petrauskas-19222614|title=Projektą „Muzikinė kaukė“ laimėjo Rokas Petrauskas|website=Lrytas|date=2021-05-02|access-date=2026-03-07}}&lt;/ref&gt;
|-
| 10
| 2022
| Linas Vaitkevičius&lt;ref&gt;{{Cite web|url=https://www.lrytas.lt/zmones/tv-antena/2022/04/06/news/-muzikines-kaukes-nugaletojas-linas-vaitkevicius-atskleide-ka-ikunyti-buvo-sunkiausia-22902022|title=„Muzikinės kaukės“ nugalėtojas Linas Vaitkevičius atskleidė, ką įkūnyti buvo sunkiausia|website=Lrytas|date=2022-04-06|access-date=2026-03-07}}&lt;/ref&gt;
|-
| 11
| 2023
| Norbertas Liatkovski&lt;ref&gt;{{Cite web|url=https://www.lrytas.lt/zmones/tv-antena/2023/04/30/news/paaiskejo-muzikines-kaukes-nugaletojas-ziurovu-sirdis-uzkariavo-nobertas-26894401|title=Paaiškėjo, kas tapo „Muzikinės kaukės“ nugalėtoju|website=Lrytas|date=2023-04-30|access-date=2026-03-07}}&lt;/ref&gt;
|-
| 12
| 2024
| [[Liepa Norkevičienė|Liepa Mondeikaitė-Norkevičienė]]&lt;ref name=&quot;Lrytas2024&quot; /&gt;
|-
| 13
| 2025
| [[Kasparas Varanavičius]]&lt;ref&gt;{{Cite web|url=https://lnk.lt/straipsniai/veidai/paaiskejo-kas-tapo-tryliktojo-muzikines-kaukes-sezono-nugaletoju/312969|title=Paaiškėjo, kas tapo tryliktojo „Muzikinės kaukės“ sezono nugalėtoju|website=LNK|date=2025-05-05|access-date=2026-03-07}}&lt;/ref&gt;
|-
|14
|2026
|Donatas Balvočius&lt;ref&gt;https://www.15min.lt/zmones/naujiena/muzika/paaiskejo-muzikines-kaukes-laimetojas-skirtumas-nuo-antros-vietos-vos-keli-simtai-balsu-1054-2670304&lt;/ref&gt;
|}

== Vedėjai ==
* 2012–2013 m. – Arūnas Sakalauskas.&lt;ref&gt;{{Cite web|url=https://www.lrytas.lt/zmones/tv-antena/2012/12/06/news/legendine-grupe-mango-atgime-antrajame-muzikines-kaukes-sezone-4609775|title=Legendinė grupė „Mango“ atgimė antrajame „Muzikinės kaukės“ sezone|website=Lrytas|date=2012-12-06|access-date=2026-03-07}}&lt;/ref&gt;
* 2014–2018 m. – [[Algirdas Ramanauskas|Algis Ramanauskas]].&lt;ref&gt;{{Cite web|url=https://www.lrytas.lt/zmones/tv-antena/2014/09/22/news/-muzikineje-kaukeje-istvanas-kvikas-tapo-ryciu-cicinu-4330420|title=„Muzikinėje kaukėje” Ištvanas Kvikas tapo Ryčiu Cicinu|website=Lrytas|date=2014-09-22|access-date=2026-03-07}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{Cite web|url=https://www.lrytas.lt/zmones/tv-antena/2018/12/31/news/ko-naujuju-metu-proga-linki-inga-valinskiene-ir-algis-ramanauskas--8721482|title=Ko Naujųjų metų proga linki Inga Valinskienė ir Algis Ramanauskas|website=Lrytas|date=2018-12-31|access-date=2026-03-07}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{Cite web|url=https://www.lrytas.lt/zmones/tv-antena/2019/10/07/news/paaiskejo-kas-muzikineje-kaukeje-pakeite-algi-ramanauska-greitai-12096305|title=Paaiškėjo, kas „Muzikinėje kaukėje“ pakeitė Algį Ramanauską|website=Lrytas|date=2019-10-07|access-date=2026-03-07}}&lt;/ref&gt;
* 2019–2022 m. – Indrė Kavaliauskaitė ir Simonas Storpirštis.&lt;ref&gt;{{Cite web|url=https://www.lrytas.lt/zmones/tv-antena/2019/10/07/news/paaiskejo-kas-muzikineje-kaukeje-pakeite-algi-ramanauska-greitai-12096305|title=Paaiškėjo, kas „Muzikinėje kaukėje“ pakeitė Algį Ramanauską|website=Lrytas|date=2019-10-07|access-date=2026-03-07}}&lt;/ref&gt;
* nuo 2023 m. – Ugnė Siparė ir Arnas Ašmonas.&lt;ref&gt;{{Cite web|url=https://lnk.lt/straipsniai/Veidai/232129|title=Muzikinė kaukė|website=LNK|access-date=2026-03-07}}&lt;/ref&gt;

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

[[Kategorija:Lietuvos televizijos laidos]]</text>
      <sha1>fnan3bcc4la6aj74b4gewrjog0wzpml</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Club Deportivo La Equidad Femenino</title>
    <ns>0</ns>
    <id>681191</id>
    <revision>
      <id>7820002</id>
      <parentid>7739952</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T01:44:41Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>InternetArchiveBot</username>
        <id>150094</id>
      </contributor>
      <comment>Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5</comment>
      <origin>7820002</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="10643" sha1="if5elww5acfsei2q8xuu1rm2n4yzlk9" xml:space="preserve">{{fc-infow
| clubname = La Equidad
| image    = [[Vaizdas:La Equidad klubo emblema.png|150px]]
| fullname = Club Deportivo La Equidad
| nickname = 
| founded  = 2017 m. moterų komanda
| ground   = Estadio Metropolitano de Techo, [[Bogota]], [[Kolumbija]]
| capacity = 10 000
| chairman = {{vlv|COL}} Carlos Mario Zuluaga
| manager  = {{vlv|COL}} Albeiro Erazo Barrera
| league   = [[Liga Profesional Femenina de Fútbol de Colombia|Liga Femenina]]
| season   = 2025
| position = 9 vieta (bendrai)

&lt;!-- Apranga --&gt;

|pattern_la1=_CDEquidad2025h
|pattern_b1 =_CDEquidad2025h
|pattern_ra1=_CDEquidad2025h
|pattern_sh1=_CDEquidad2025h
|pattern_so1=_CDEquidad2025h
|leftarm1=00A153
|body1=00A153
|rightarm1=00A153
|shorts1=005000
|socks1=005000

|pattern_la2=_CDEquidad2025a
|pattern_b2 =_CDEquidad2025a
|pattern_ra2=_CDEquidad2025a
|pattern_sh2=_CDEquidad2025a
|pattern_so2=_CDEquidad2025a
|leftarm2=FFFFFF
|body2=FFFFFF
|rightarm2=FFFFFF
|shorts2=FFFFFF
|socks2=FFFFFF

|pattern_la3=_CDEquidad2025t
|pattern_b3 =_CDEquidad2025t
|pattern_ra3=_CDEquidad2025t
|pattern_sh3=_CDEquidad2025t
|pattern_so3=_CDEquidad2025t
|leftarm3=FFFFFF
|body3=FFFFFF
|rightarm3=FFFFFF
|shorts3=FFFFFF
|socks3=FFFFFF
}}
'''Club Deportivo La Equidad Femenino''', o trumpai žinomas kaip '''Club Deportivo La Equidad''' – [[Kolumbija|Kolumbijos]] [[futbolo klubas]] iš šalies sostinės [[Bogota|Bogotos]].

Šis straipsnis apie '''[[Club Deportivo La Equidad]] klubo moterų futbolo komandą'''.

== Istorija ==
[[2017]] m. [[sausio 25]] d. suburta moterų komanda. Nuo 2017 m. sezono rungtyniavo aukščiausioje moterų futbolo lygoje – [[Liga Profesional Femenina de Fútbol de Colombia]]. 2024 m. sezone galutinėje komandų rikiuotėje liko devintoje vietoje ir į finalinį etapą nepateko.
{{išplėsti}}

== Laimėjimai ==
; {{vlv|COL}} '''[[Liga Profesional Femenina de Fútbol de Colombia|Liga Femenina]]:'''
* [[Vaizdas:Star_full.svg|17px]] '''Čempionės (0):'''

== Sezonai ==
; Pastarųjų metų sezonai
{|  class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuorodos
!Pastabos
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2026'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Liga Profesional Femenina de Fútbol de Colombia|Liga Femenina]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''.'''
| &lt;ref&gt;[ 2026 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2025'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Liga Profesional Femenina de Fútbol de Colombia|Liga Femenina]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''9.'''
| &lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/colombia/colombia-liga-femenina/2025/apertura/r84435/ 2025 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2024'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Liga Profesional Femenina de Fútbol de Colombia|Liga Femenina]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''9.'''
| &lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/colombia/colombia-liga-femenina/2024/apertura/r78131/ 2024 m. sezonas]&lt;/ref&gt; 
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2023'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Liga Profesional Femenina de Fútbol de Colombia|Liga Femenina]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''Ketvitfinalis'''
| &lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/colombia/colombia-liga-femenina/2023/apertura/r72770/ 2023 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2022'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Liga Profesional Femenina de Fútbol de Colombia|Liga Femenina]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''I etapas'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesc/col-wom2022.html 2022 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2021'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Liga Profesional Femenina de Fútbol de Colombia|Liga Femenina]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''Ketvirtfinalis'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesc/col-wom2021.html 2021 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2020'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Liga Profesional Femenina de Fútbol de Colombia|Liga Femenina]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''I etapas'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesc/col-wom2020.html 2020 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2019'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Liga Profesional Femenina de Fútbol de Colombia|Liga Femenina]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''I etapas'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesc/col-wom2019.html 2019 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2018'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Liga Profesional Femenina de Fútbol de Colombia|Liga Femenina]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''I etapas'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesc/col-wom2018.html 2018 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2017'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Liga Profesional Femenina de Fútbol de Colombia|Liga Femenina]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''I etapas'''
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesc/col-wom2017.html 2017 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:green;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Club Deportivo La Equidad'''
| style=&quot;background:white;color:green&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Club Deportivo La Equidad'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Green;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:La Equidad klubo emblema.png|150px]]'''La Equidad'''
| style=&quot;background:white;color:black&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:La Equidad klubo emblema.png|150px]]'''La Equidad'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 
{|
|{{Football kit |
|pattern_la=_CDEquidad2025h
|pattern_b =_CDEquidad2025h
|pattern_ra=_CDEquidad2025h
|pattern_sh=_CDEquidad2025h
|pattern_so=_CDEquidad2025h
|leftarm=00A153
|body=00A153
|rightarm=00A153
|shorts=00A153
|socks=00A153
|title      = 2025 m.
}}
|{{Football kit |
|pattern_la=_CDEquidad2025a
|pattern_b =_CDEquidad2025a
|pattern_ra=_CDEquidad2025a
|pattern_sh=_CDEquidad2025a
|pattern_so=_CDEquidad2025a
|leftarm=FFFFFF
|body=FFFFFF
|rightarm=FFFFFF
|shorts=FFFFFF
|socks=FFFFFF
|title      = 2025 m.
}}
|{{Football kit |
|pattern_la=_CDEquidad2025t
|pattern_b =_CDEquidad2025t
|pattern_ra=_CDEquidad2025t
|pattern_sh=_CDEquidad2025t
|pattern_so=_CDEquidad2025t
|leftarm=FFFFFF
|body=FFFFFF
|rightarm=FFFFFF
|shorts=FFFFFF
|socks=FFFFFF
|title      = 2025 m.
}}
|}
{|
|{{Football kit |
|pattern_la =_CDEquidad2023h
|pattern_b  =_CDEquidad2023h
|pattern_ra =_CDEquidad2023h
|pattern_sh =_CDEquidad2023h
|pattern_so =_CDEquidad2023h
|leftarm    =00A153
|body       =00A153
|rightarm   =00A153
|shorts     =00A153
|socks      =00A153
| title      = 2023 m.
}}
|{{Football kit |
|pattern_la  =_CDEquidad2023a
|pattern_b   =_CDEquidad2023a
|pattern_ra  =_CDEquidad2023a
|pattern_sh  =_CDEquidad2023a
|pattern_so  =_CDEquidad2023a
|leftarm     =FFFFFF
|body        =FFFFFF
|rightarm    =FFFFFF
|shorts      =FFFFFF
|socks       =FFFFFF
| title      = 2023 m.
}}
|{{Football kit |
|pattern_la =_CDEquidad2023t
|pattern_b  =_CDEquidad2023t
|pattern_ra =_CDEquidad2023t
|pattern_sh =_CDEquidad2023t
|pattern_so =_CDEquidad2023t
|leftarm    =FFFFFF
|body       =FFFFFF
|rightarm   =FFFFFF
|shorts     =FFFFFF
|socks      =FFFFFF
| title      = 2023 m.
}}
|}

{|
|{{Football kit |
|pattern_la=_CDequidad22h|pattern_b =_CDequidad22h|pattern_ra=_CDequidad22h|pattern_sh=_CDequidad22h|pattern_so=_CDequidad22h
|leftarm=00A153|body=00A153|rightarm=00A153|shorts=00A153|socks=00A153
|title       = 2022 m.
}}
|{{Football kit |
|pattern_la=_CDequidad22a|pattern_b =_CDequidad22a|pattern_ra=_CDequidad22a|pattern_sh=_CDequidad22a|pattern_so=_CDequidad22a
|leftarm=FFFFFF|body=FFFFFF|rightarm=FFFFFF|shorts=FFFFFF|socks=FFFFFF
| title      = 2022 m.
}}
|}

; Aprangų gamintojai 
* {{vlv|Vokietija}} [[Puma (įmonė)|Puma]] (2017–2019)
* {{vlv|COL}} [[Attle Desportes|Attle]] (2020–)

== Garsesnės žaidėjos ==
; Atstovavę nacionalinei rinktinei
* {{vlv|COL}} [[Ingrid Vidal]] ({{es|Ingrid Julieth Vidal Isaza}}), puolėja (2025–);&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/players/ingrid-vidal/135250/ Ingrid Vidal (pagal Soccerway)]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|COL}} ''Jessica Paola Sánchez Duquino''
* {{vlv|COL}} ''Dana Verónica Santana Pinilla''
; užsienietės
* {{vlv|CRC}}

== Garsesni treneriai ==
* {{vlv|COL}} Álvaro Duarte	(2017 m.)
* {{vlv|COL}} Guillermo „Flaco“ Rivera (2018 m.)
* {{vlv|COL}} Sandra Salamanca (2018–20?? m.)
* {{vlv|COL}} Albeiro Erazo Barrera

== Taip pat skaitykite ==
* [[Club Deportivo La Equidad]] – apie klubo pagrindinę vyrų komandą;

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://equidadfc.com/ Oficiali klubo svetainė]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}
* [https://dimayor.com.co/ Oficiali lygos svetainė]
* [https://int.soccerway.com/teams/colombia/colombia-cd-la-equidad-seguros-sa/38633/ SOCCERWAY]
* [https://www.flashscore.com/team/la-equidad/fmMHrWmJ/ FLASHSCORE]{{Neveikianti nuoroda|date=sausio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/cd-la-equidad-seguros/51262/ Globalsportsarchive] (V)

{{Liga Profesional Femenina de Fútbol de Colombia}}
[[Kategorija:Kolumbijos moterų futbolo klubai]]
{{DEFAULTSORT:La Equidad}}</text>
      <sha1>if5elww5acfsei2q8xuu1rm2n4yzlk9</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Gižų pagrindinė mokykla</title>
    <ns>0</ns>
    <id>681428</id>
    <redirect title="Kazimiero Baršausko mokykla-daugiafunkcis centras" />
    <revision>
      <id>7819918</id>
      <parentid>7565091</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T19:00:14Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>EmausBot</username>
        <id>33319</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>robotas: Taisomi dvigubi peradresavimai į [[Kazimiero Baršausko mokykla-daugiafunkcis centras]]</comment>
      <origin>7819918</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="70" sha1="1w01v9l8p2vthq8772fly0v9l5kyzxe" xml:space="preserve">#PERADRESAVIMAS [[Kazimiero Baršausko mokykla-daugiafunkcis centras]]</text>
      <sha1>1w01v9l8p2vthq8772fly0v9l5kyzxe</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Club Carlos A. Mannucci (moterys)</title>
    <ns>0</ns>
    <id>681450</id>
    <revision>
      <id>7819999</id>
      <parentid>7784108</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T01:37:25Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>InternetArchiveBot</username>
        <id>150094</id>
      </contributor>
      <comment>Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5</comment>
      <origin>7819999</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="10340" sha1="2ifcfs4wmyzqdtrq8fu68p343l3kr96" xml:space="preserve">{{fc-infow
| clubname = moterų Carlos A. Mannucci
| image = [[Vaizdas:Carlos A. Mannucci emblema.png|150px]]
| fullname = Escuela Municipal Deportivo Binacional Femenino
| nickname = 
| founded = [[1959]] m. &lt;br /&gt; ? – moterų komanda
| ground = ''Mansiche'' stadionas, [[Truchiljas]]
| capacity = 23 000
| chairman = {{vlv|Peru}} {{small|nežinomas}}
| manager = {{vlv|Peru}} {{small|nežinomas}}
| league = [[Primera División Femenina (Peru)|Primera División]]
| season = 2025
| position = 8 vieta

|pattern_la1      =_mannucci23h
|pattern_b1       =_mannucci23h
|pattern_ra1      =_mannucci23h
|pattern_sh1      =_shorts
|pattern_so1      =_mannucci23h
|leftarm1         =00258A
|body1            =00258A
|rightarm1        =00258A
|shorts1          =00258A
|socks1           =00258A

|pattern_la2      =_mannucci23a
|pattern_b2       =_mannucci23a
|pattern_ra2      =_mannucci23a
|pattern_sh2      =_mannucci23a
|pattern_so2      =_mannucci23a
|leftarm2         =FFFFFF
|body2            =FFFFFF
|rightarm2        =FFFFFF
|shorts2          =FFFFFF
|socks2           =FFFFFF

|pattern_la3      =_mannucci23t
|pattern_b3       =_mannucci23t
|pattern_ra3      =_mannucci23t
|pattern_sh3      =_mannucci23a
|pattern_so3      =_socks
|leftarm3         =003DF5
|body3            =003DF5
|rightarm3        =003DF5
|shorts3          =FFFFFF
|socks3           =FF0019
}}

'''Club Social y Deportivo Carlos A. Mannucci Femenino''', o trumpai vadinamas '''Carlos A. Mannucci''', bei '''Mannucci''' – [[Peru|Peru]] [[futbolo klubas]] iš [[Truchiljas|Truchiljo]].

Namų rungtynes žaidžia ''Mansiche'' stadione ({{es|Estadio Mansiche}}), talpinančiame 23 tūkst. žiūrovų.

== Istorija ==
1959 m. įkurtas klubas. Vėlesniais metais suburta moterų komanda. Nuo 2020 m. Peru futbolo Federacija (PFF) ketino organizuoti moterų futbolo lygą, o klubas įsipareigojo joje dalyvauti.&lt;ref&gt;[https://web.archive.org/web/20210502101233/https://fpf.org.pe/nueva-liga-femenina-2020/ NUEVA LIGA FEMENINA 2020 Conoce el nuevo Sistema de Competiciones de Fútbol Femenino (archyvuota)]&lt;/ref&gt; Dėl COVID-19 pandemijos projektas buvo sustabdytas, o 2021 m. metais buvo atnaujintas, tad klubas pateko į aukščiausią nacionalinio moterų futbolo divizioną.

2021 m. sezone po pirmojo etapo buvo trečioje vietoje. Atkrintamosiose rungtynės viską lėmė pralaimėjimas [[Club Sporting Cristal (moterys)|Sporting Cristal]] futbolininkėms. Po dviejų [[María Alejandra Espejo|Espejo]] įvarčių ir [[Shannen Jainudeen|Jainudeen]] tikslaus smūgio varžovės pirmavo 3-0. [[Julia Mamani]] ir [[Katherine Bravo]] sušvelnino rezultatą, tačiau varžovės nugalėjo rezultatu 3-2 ir pateko į pusfinalį.&lt;ref&gt;[https://challenge.place/c/60ce8c3ab9526cafe631749d/match/60ce9df93b3820afcafe8f9a Fase final - Cuartos de final - Repechaje 2]&lt;/ref&gt;

2022 m. sezone pateko į finalą, kuriame varžėsi prieš [[Club Alianza Lima (moterys)|Alianza Lima]] klubą. [[2022]] m. [[rugsėjo 25]] d. sužaistose rungtynėse rezultatas buvo lygus 1-1. [[2021]] m. [[spalio 6]] d. [[Club Alianza Lima (moterys)|Alianza Lima]] sutriuškino Carlos A. Mannucci futbolininkes rezultatu 3-0. Bendras dviejų rungtynių rezultatas 4-1 lėmė, kad čempionių titulą iškovojo [[Club Alianza Lima (moterys)|Alianza Lima]].

2023 m. sezone sėkmingai kovojo pirmame etape, pateko į atkrintamąsias. Pusfinalyje varžėsi prieš [[Club Alianza Lima (moterys)|Alianza Lima]] klubą. Pirmosiose rungtynėse namuose nusileido varžovėms minimalia persvara 0-1. atsakomosiose rungtynėse išvykoje patyrė dar vieną pralaimėjimą rezultatu 0-2. Bendras dviejų rungtynių rezultatas lėmė, kad varžovės pateko į finalą.

2024 m. po pirmojo etapo pateko į stipriųjų grupę. Sėkmingai rungtyniavo atkrintamųjų rungtynių cikle. Pusfinalyje kovojo prieš [[Club Universitario de Deportes (moterys)|Universitario]] futbolininkes. Pirmosios rungtynės baigėsi lygiosiomis 1-1, o atsakomosiose rungtynėse namuose žaidusios [[Club Universitario de Deportes (moterys)|Universitario]] futbolininkės sutriuškino varžoves rezultatu 5-0. Bendras dviejų rungtynių rezultatas 6-1 lėmė, kad į finalą pateko varžovės.

== Pasiekimai ==
; {{vlv|Peru}} '''[[Primera División Femenina (Peru)|Primera División Femenina]]:'''&lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesp/peru-womchamp.html Peru - List of Women Champions]&lt;/ref&gt;
* [[Vaizdas:Star_full.svg|17px]] '''Čempionės (0):''' 
* [[Vaizdas:Silver medal icon.svg|15px]] '''Antroji vieta (1):''' 2022 m.

== Sezonai ==
; Pastarųjų metų sezonai
{|  class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuorodos
!Pastabos
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2025'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Primera División Femenina (Peru)|Primera División Femenina]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''8.''' 
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesp/peru-wom2025.html 2025 m. sezonas pagal RSSSF]&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2024'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Primera División Femenina (Peru)|Primera División Femenina]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''Pusfinalis''' 
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesp/peru-wom2024.html 2024 m. sezonas pagal RSSSF)]&lt;/ref&gt;'''
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2023'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Primera División Femenina (Peru)|Primera División Femenina]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''Pusfinalis''' 
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesp/peru-wom2023.html 2023 m. sezonas pagal RSSSF)]&lt;/ref&gt;'''
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2022'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Primera División Femenina (Peru)|Primera División Femenina]]'''
| bgcolor=&quot;#BBBBBB&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.''' 
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesp/peru-wom2022.html 2022 m. sezonas pagal RSSSF)]&lt;/ref&gt;'''
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2021'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[Primera División Femenina (Peru)|Primera División Femenina]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''II etapas''' 
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesp/peru-wom2021.html 2021 m. sezonas pagal RSSSF)]&lt;/ref&gt;'''
|-
|||||||
|-
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:white;color:Navy&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Carlos A. Mannucci'''
| style=&quot;background:navy;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''Carlos A. Mannucci'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:white;color:Navy&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Carlos A. Mannucci emblema.png|150px]]'''Carlos A. Mannucci'''
| style=&quot;background:navy;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:Carlos A. Mannucci emblema.png|150px]]'''Carlos A. Mannucci'''
|}

== Apranga ==
* Namuose rungtyniauja tradicine apranga
{|
|{{Football kit |
|pattern_la   =_mannucci21h
|pattern_b    =_mannucci21h
|pattern_ra   =_mannucci21h
|pattern_sh   =_mannucci21h
|pattern_so   =_mannucci21h
|leftarm      =00258A
|body         =00258A
|rightarm     =00258A
|shorts       =00258A
|socks        =0000FF
|title        = 2021 m.
}}
|{{Football kit |
|pattern_la      =_mannucci21a
|pattern_b       =_mannucci21a
|pattern_ra      =_mannucci21a
|pattern_sh      =_mannucci21a
|pattern_so      =_mannucci21a
|leftarm         =FFFFFF
|body            =FFFFFF
|rightarm        =FFFFFF
|shorts          =FFFFFF
|socks           =FFFFFF
|title           = 2021 m.
}}
|{{Football kit |
|pattern_la      =_camannucci21t
|pattern_b       =_camannucci21t
|pattern_ra      =_camannucci21t
|pattern_sh      =_camannucci21t
|pattern_so      =_camannucci21t
|leftarm         =000000
|body            =000000
|rightarm        =000000
|shorts          =000000
|socks           =000000
|title           = 2021 m.
}}
|{{Football kit |
|pattern_la      =_mannucci23h
|pattern_b       =_mannucci23h
|pattern_ra      =_mannucci23h
|pattern_sh      =_shorts
|pattern_so      =_mannucci23h
|leftarm         =00258A
|body            =00258A
|rightarm        =00258A
|shorts          =00258A
|socks           =00258A
|title           = 2023 m.
}}
|{{Football kit |
|pattern_la      =_mannucci23a
|pattern_b       =_mannucci23a
|pattern_ra      =_mannucci23a
|pattern_sh      =_mannucci23a
|pattern_so      =_mannucci23a
|leftarm         =FFFFFF
|body            =FFFFFF
|rightarm        =FFFFFF
|shorts          =FFFFFF
|socks           =FFFFFF
|title           = 2023 m.
}}
|{{Football kit |
|pattern_la      =_mannucci23t
|pattern_b       =_mannucci23t
|pattern_ra      =_mannucci23t
|pattern_sh      =_mannucci23a
|pattern_so      =_socks
|leftarm         =003DF5
|body            =003DF5
|rightarm        =003DF5
|shorts          =FFFFFF
|socks           =FF0019
|title           = 2023 m.
}}
|}

; Aprangų gamintojai 
* {{vlv|ITA}} [[Kappa]] (1997–1998, 2005–2006 m.)
* {{vlv|Peru}} Convert (2014–2015 m.)
* {{vlv|Peru}} [[Walon Sports|Walon]] (2016–2017 m.)
* {{vlv|Peru}} Habitez (2018 m.)
* {{vlv|Peru}} [[Walon Sports|Walon]] (2019–2021 m.)
* {{vlv|Peru}} New Athletics (2022–20xx m.)

== Garsesnės žaidėjos ==
; Užsienietės
* {{vlv|COL}} Diana Cháves
* {{Bandera|Venezuela}} Yelitza Toledo

== Išnašos ==
{{išnašos|2}}

== Nuorodos ==
* [https://camannucci.com/wp/ Oficiali klubo svetainė]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}
* [https://www.facebook.com/camannucci/ facebook paskyra]
* [https://www.flashscore.com/team/carlos-mannucci/QiV45lKd/ FLASHSCORE]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/csyd-carlos-a-mannucci/17797/ Globalsportsarchive]

{{Primera División Femenina (Peru)}}
[[Kategorija:Peru moterų futbolo klubai|Carlos A. Mannucci]]
{{DEFAULTSORT:Carlos A. Mannucci}}</text>
      <sha1>2ifcfs4wmyzqdtrq8fu68p343l3kr96</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>2025–2026 m. NBA sezonas</title>
    <ns>0</ns>
    <id>681947</id>
    <revision>
      <id>7819958</id>
      <parentid>7818834</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T21:37:08Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Nomadbones</username>
        <id>153116</id>
      </contributor>
      <comment>/* Atkrintamosios varžybos */</comment>
      <origin>7819958</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="54335" sha1="et5qdf5uvppyi7sk3r2l43495plb06i" xml:space="preserve">{{Vyksta-krepšinis}}
{{Infobox sporto sezonas|league=[[NBA]]|sport=[[Krepšinis]]|duration={{Plainlist|
* 2025 m. spalio 21 d. – 2026 m. balandžio 12 d. (reguliarusis sezonas)
* 2025 m. lapkričio 31 d. – gruodžio 16 d. ([[NBA taurė]])
* 2026 m. balandžio 14–17 d. (įkrintamosios)
* 2026 m. balandžio 18 d. – 2026 m. gegužės mėn. (atkrintamosios)
* 2026 m. birželio mėn. (finalas)
}}|no_of_games=82|no_of_teams=30|TV= [[American Broadcasting Company|ABC]], [[NBC]],  [[ESPN]]|draft=Naujokų birža|draft_link=2025 m. NBA naujokų birža|top_pick=[[Cooper Flagg]]|picked_by=[[Dallas Mavericks]]|season=Reguliarusis sezonas|kitas=[[2026–2027 m. NBA sezonas|2026–2027 m.]]|galima rasti=[[2024–2025 m. NBA sezonas|2024–2025 m.]]|top_seed=[[Oklahoma City Thunder]] (64–18)|top_scorer=[[Luka Dončić]]|MVP=|MVP_link=Sąrašas:NBA naudingiausi žaidėjai|conf1_champ=|conf1_link=Rytų konferencija (NBA)|conf1=Rytų|conf1_runner-up=|conf2_champ=|conf2_link=Vakarų konferencija (NBA)|conf2=Vakarų|conf2_runner-up=|finals=Finalas|finals_champ=|finals_runner-up=|finals_MVP=|finals_MVP_link=Sąrašas:NBA finalo naudingiausi žaidėjai|top_pick_link=Sąrašas:Pirmieji NBA naujokų biržos šaukimai|season2 = [[NBA taurė]]
| season_champ2_name = Čempionai
| season_champs2 = [[New York Knicks]]
| second_place2 = [[San Antonio Spurs]]}}
'''2025–2026 m. NBA sezonas''' – 80-asis [[National Basketball Association|Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA)]] sezonas, kurio reguliarusis sezonas prasidėjo 2025 m. spalio 21 d. ir baigėsi 2026 m. balandžio 12 d. [[NBA taurė|NBA taurės]] turnyras surengtas 2025 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais. 2026 m. [[NBA Visų žvaigždžių rungtynės|NBA „Visų žvaigždžių“ rungtynės]] įvyko 2026 m. vasario 15 d. [[Inglvudas|Inglvude]].&lt;ref&gt;{{cite web|url=https://www.nba.com/news/2026-nba-all-star-weekend-los-angeles-official-release|title=Los Angeles and LA Clippers to host NBA All-Star 2026|date=2024-01-16|website=NBA.com}}&lt;/ref&gt; Atkrintamosios varžybos prasidėjo 2026 m. balandžio 18 d.

== Sandoriai ==

=== Karjerą baigiantys žaidėjai ===

* 2025 m. birželio 29 d. [[Bojan Bogdanović]] paskelbė apie pasitraukimą iš profesionalaus krepšinio, motyvuodamas tai pasikartojančiomis pėdos traumomis. Per savo dešimties metų karjerą NBA žaidė šešiose komandose.&lt;ref&gt;{{cite web|url=https://www.espn.com/nba/story/_/id/45609272|title=Bojan Bogdanovic retires after 10 NBA seasons|date=June 29, 2025|publisher=[[ESPN]]|access-date=June 30, 2025|agency=Field Level Media}}&lt;/ref&gt;

* 2025 m. rugpjūčio 18 d. [[Marco Belinelli]] paskelbė apie pasitraukimą iš profesionalaus krepšinio. NBA praleido 13 sezonų ir 2014 m. su [[San Antonijo Spurs|San Antonijo „Spurs“]] komanda tapo NBA čempionu.&lt;ref&gt;{{cite web|url=https://www.nbcsports.com/nba/news/nba-champion-marco-belinelli-officially-announces-retirement-from-basketball|title=NBA champion Marco Belinelli officially announces retirement from basketball|last=Helin|first=Kurt|date=August 18, 2025|publisher=NBC Sports|access-date=August 20, 2025}}&lt;/ref&gt;
* 2025 m. rugpjūčio 19 d. [[John Wall]] paskelbė, kad baigia krepšininko karjerą. Per savo 13 metų karjerą žaidė trijose komandose.&lt;ref&gt;{{cite web|url=https://www.nbcwashington.com/news/sports/nba/john-wall-retires-nba-all-star-top-pick/3977053/|title=Former NBA All-Star and No. 1 pick John Wall retires after 11 seasons|last=Molski|first=Max|date=August 19, 2025|publisher=NBC Washington|access-date=August 20, 2025}}&lt;/ref&gt;
* 2025 m. rugpjūčio 30 d. [[Jeremy Lin]] paskelbė apie pasitraukimą iš profesionalaus krepšinio. Per devynerių metų karjerą NBA žaidė aštuoniose komandose. Jis labiausiai žinomas dėl „Linsanity“ reiškinio, kilusio 2011–2012 m. sezone, kai jis rungtyniavo [[Niujorko Knicks|Niujorko „Knicks“]] komandoje. Vėliau, 2019 m., su [[Toronto Raptors|Toronto „Raptors“]] komanda laimėjo NBA čempionų titulą.&lt;ref&gt;{{cite web|url=https://bleacherreport.com/articles/25242994-jeremy-lin-retires-basketball-knicks-icon-played-last-nba-game-2019|title=Jeremy Lin Retires from Basketball, Knicks Icon Played Last NBA Game in 2019|last=Bachar|first=Zach|date=August 31, 2025|access-date=August 31, 2025|work=Bleacher Report}}&lt;/ref&gt;
* 2025 m. spalio 15 d. [[Malcolm Brogdon]] paskelbė, kad baigia krepšininko karjerą. Per devynerių metų karjerą žaidė penkiose komandose, o 2017 m. buvo išrinktas [[Sąrašas:NBA metų naujokai|NBA metų naujoku]].&lt;ref&gt;{{cite web|url=https://www.espn.com/nba/story/_/id/46607116/knicks-malcolm-brogdon-retires-nine-nba-seasons|title=Knicks' Malcolm Brogdon retires after nine NBA seasons|last=Charania|first=Shams|date=October 15, 2025|publisher=[[ESPN]]|access-date=October 23, 2025|author-link=}}&lt;/ref&gt;
* 2025 m. lapkričio 22 d. [[Chris Paul]] pranešė, kad 2025–2026 m. sezonas bus jo paskutinis. Per savo 21 metų karjerą žaidė septyniose komandose. 2006 m. išrinktas NBA metų naujoku ir buvo paskutinis iš 2005 m. [[NBA naujokų birža|NBA naujokų biržos]] likęs aktyvus krepšininkas. 2026 m. vasario 13 d. paskelbė, kad baigia krepšininko karjerą.&lt;ref&gt;{{Cite web|url=https://www.nba.com/news/chris-pauls-extraordinary-basketball-journey-paved-by-relentless-pursuit-of-perfection|title=Chris Paul's extraordinary basketball journey paved by relentless pursuit of perfection {{!}} NBA.com|website=NBA|access-date=2026-04-10|language=en}}&lt;/ref&gt;
* 2025 m. gruodžio 2 d. [[Danilo Gallinari]] paskelbė apie savo pasitraukimą iš profesionalaus krepšinio. Per šešiolikos metų karjerą jis žaidė aštuoniose komandose.&lt;ref&gt;{{Cite web|url=https://www.nba.com/news/danilo-gallinari-retires-nba|title=NBA veteran Danilo Gallinari officially announces retirement {{!}} NBA.com|website=NBA|access-date=2026-04-10|language=en}}&lt;/ref&gt;

=== Naujokų birža ===
{{Main|2025 m. NBA naujokų birža}}
[[2025 m. NBA naujokų birža]] įvyko birželio 25–26 d. „[[Barclays Center]]“ arenoje [[Bruklinas|Brukline]], [[Niujorkas|Niujorke]].&lt;ref&gt;{{cite web|url=https://www.nba.com/news/nba-draft-2025-set-barclays-center-june-25-26|title=NBA Draft 2025 to take place June 25–26 at Barclays Center|date=2025-01-28|website=NBA.com}}&lt;/ref&gt;

=== Laisvųjų agentų rinka ===
Derybos su laisvaisiais agentais prasidėjo 2025 m. birželio 30 d. 18:00 val. Krepšininkai galėjo pasirašyti sutartis po liepos moratoriumo pabaigos, liepos 6 d. 12:00 val. 

=== Reikšmingi mainai ===

* Didžiausiame NBA istorijos mainų sandoryje, kuriame dalyvavo septynios komandos ir 13 žaidėjų, [[Hiustono Rockets|Hiustono „Rockets“]] iš [[Finikso Suns|Finikso „Suns“]] įsigijo [[Kevin Durant]] mainais už [[Dillon Brooks]] ir [[Jalen Green]].&lt;ref&gt;{{cite web|url=https://www.nba.com/news/kevin-durant-joins-rockets-7-team-trade|title=Kevin Durant traded to Rockets as part of historic 7-team deal|date=July 6, 2025|website=NBA.com|access-date=July 6, 2025}}&lt;/ref&gt;
* [[Atlantos Hawks|Atlantos „Hawks“]] išmainė [[Trae Young]] į [[Vašingtono Wizards|Vašingtono „Wizards“]] už [[CJ McCollum]] ir [[Corey Kispert]].&lt;ref&gt;{{cite web|url=https://www.nba.com/news/hawks-trade-trae-young-to-wizards-for-cj-mccollum-corey-kispert|title=Report: Hawks trade Trae Young to Wizards for CJ McCollum, Corey Kispert|date=January 8, 2026|website=NBA.com|access-date=January 8, 2026}}&lt;/ref&gt;
* [[Los Andželo Clippers|Los Andželo „Clippers“]] išmainė [[James Harden]] į [[Klivlando Cavaliers|Klivlando „Cavaliers“]] už [[Darius Garland]] ir antrojo rato šaukimą.&lt;ref&gt;{{cite web|url=https://www.nba.com/news/james-harden-darius-garland-trade|title=Clippers trade James Harden to Cavaliers for Darius Garland|date=February 20, 2026|website=NBA.com|access-date=February 5, 2026}}&lt;/ref&gt;

=== Trenerių pokyčiai ===
{| class=&quot;wikitable&quot;
|-
! scope=&quot;col&quot; | Komanda
! scope=&quot;col&quot; | 2024–25 sezonas
! scope=&quot;col&quot; | 2025–26 sezonas
|-
! colspan=&quot;3&quot; |Tarpsezonis
|-
| [[Denver Nuggets]]|| [[David Adelman]] (laik.) || David Adelman
|-
| [[Memphis Grizzlies]]|| [[Tuomas Iisalo]] (laik.) || Tuomas Iisalo
|-
| [[New York Knicks]]|| [[Tom Thibodeau]]||[[Mike Brown]]
|-
| [[Phoenix Suns]]|| [[Mike Budenholzer]]|| [[Jordan Ott]]
|-
| [[Sacramento Kings]]|| [[Doug Christie]] (laik.) || Doug Christie
|-
| [[San Antonio Spurs]]|| [[Gregg Popovich]]|| [[Mitch Johnson]]
|-
! colspan=&quot;3&quot;|Sezono metu
|-
| [[New Orleans Pelicans]] || [[Willie Green]] || [[James Borrego]] (laik.)
|-
|}

== Arenų pokyčiai ==

* „Wells Fargo Center“, [[Filadelfijos 76ers|Filadelfijos „76ers“]] ekipos namų arena, pagal naują pavadinimo teisių sutartį su „Xfinity“ 2025 m. rugsėjo 1 d. pervadinta į „[[Wells Fargo Center (Filadelfija)|Xfinity Mobile Arena]]“.&lt;ref&gt;{{cite web|url=https://www.espn.com/nhl/story/_/id/45025071/76ers-flyers-arena-lands-naming-rights-deal-xfinity-mobile|title=Xfinity Mobile lands naming rights deal to 76ers, Flyers arena|date=2025-05-06|publisher=[[ESPN]]|work=Associated Press}}&lt;/ref&gt;
* „PHX Arena“, [[Finikso Suns|Finikso „Suns“]] ekipos namų arena, 2025 m. spalio 2 d. pervadinta į „[[Mortgage Matchup Center]]“.&lt;ref&gt;{{Cite web|url=https://burncitysports.com/2025/06/20/suns-arena-naming-rights-partner/|title=Suns arena will have naming rights partner ahead of 2025-2026 season|last=Tortorella|first=Tanner|date=June 20, 2025}}&lt;/ref&gt;
== Priešsezonis ==
NBA dažnai rengia priešsezonio rungtynes ne NBA rinkose.
{| class=&quot;wikitable&quot;
!Data
!Rungtynės
!Vieta
|-
|Spalio 3 d.
|[[Finikso Suns|Phoenix Suns]] vs. [[Los Andželo Lakers|Los Angeles Lakers]]
|[[Palm Dezertas]], [[Kalifornija]]
|-
|Spalio 15 d.
|[[Dalaso Mavericks|Dallas Mavericks]] vs. [[Los Andželo Lakers|Los Angeles Lakers]]
|[[Paradaisas (Nevada)|Paradaisas]], [[Nevada]]
|}
=== Tarptautinės rungtynės ===
{| class=&quot;wikitable&quot;
|+
! scope=&quot;col&quot; | Data
! scope=&quot;col&quot; | Rungtynės
! scope=&quot;col&quot; | Vieta
! scope=&quot;col&quot; | Išn
|-
|Spalio 2 d.
|[[New York Knicks]] vs. [[Philadelphia 76ers]]
|[[Abu Dabis]], [[Jungtiniai Arabų Emyratai|JAE]]
|&lt;ref name=&quot;KnicksVs76ers&quot;&gt;{{cite web|url=https://www.nba.com/news/abu-dahbi-games-release-76ers-knicks-2025|title=Knicks, 76ers to play 2 preseason games in NBA Abu Dhabi Games 2025|date=2025-04-24|website=NBA.com}}&lt;/ref&gt;
|-
|Spalio 3 d.
|[[New Orleans Pelicans]] vs. [[Melbourne United]]
|[[Melburnas]], [[Australija]]
|&lt;ref name=&quot;PelVsMel&quot;&gt;{{cite web|url=https://www.nba.com/pelicans/news/2025-2026-nba-preseason-nbl-nba-games-australia-october-melbourne-united-south-east-melbourne-phoenix|title=New Orleans Pelicans to play two NBL teams in first NBA games in Australia this October|date=2025-03-10|website=NBA.com}}&lt;/ref&gt;
|-
|Spalio 4 d.
|[[New York Knicks]] vs. [[Philadelphia 76ers]]
|Abu Dabis, JAE
|&lt;ref name=&quot;KnicksVs76ers&quot; /&gt;
|-
|Spalio 5 d.
|[[New Orleans Pelicans]] vs. [[South East Melbourne Phoenix]]
|Melburnas, Australija
|&lt;ref name=&quot;PelVsMel&quot; /&gt;
|-
|Spalio 10 d.
| rowspan=&quot;2&quot; |[[Brooklyn Nets]] vs. [[Phoenix Suns]]
| rowspan=&quot;2&quot; |[[Makao]], [[Kinijos Liaudies Respublika|Kinija]]
| rowspan=&quot;2&quot; |&lt;ref&gt;{{cite web|url=https://www.nba.com/news/brooklyn-nets-phoenix-suns-to-play-two-preseason-games-in-macao-in-october-2025|title=Brooklyn Nets, Phoenix Suns to play two preseason games in Macao in October 2025|date=2024-12-06|website=NBA.com}}&lt;/ref&gt;
|-
|Spalio 12 d.
|}
== Reguliarusis sezonas ==
=== Divizionai ===
{{col-begin}}
{{col-2}}
* '''[[Rytų konferencija (NBA)|Rytų konferencija]]''':
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;text-align:center&quot;
|-
!colspan=9| [[Atlanto divizionas (NBA)|Atlanto divizionas]]
|-
! # !! width=&quot;213&quot;| Komanda !! {{comment|R|Sužaistos rungtynės}} !! {{comment|LR|Laimėtos rungtynės}} !! {{comment|PR|Pralaimėtos rungtynės}} !! {{comment|Perg. %|Laimėtų rungtynių procentas}} !! {{comment|Nam.|Rungtynės namuose}} !! {{comment|Išv.|Rungtynės išvykoje}} !! {{comment|Div.|Rungtynės divizione}}
|- 
| 1. ||align=left| [[Bostono Celtics|Bostono „Celtics“]] || 82 || 56 || 26 || {{Winning percentage|56|26}} || 30‍–‍11 || 26‍–‍15 || 10‍–‍6
|- 
| 2. ||align=left| [[Niujorko Knicks|Niujorko „Knicks“]] || 82 || 53 || 29 || {{Winning percentage|53|29}} || 30‍–‍10 || 23‍–‍19 || 14‍–‍3
|- 
| 3. ||align=left| [[Toronto Raptors|Toronto „Raptors“]] || 82 || 46 || 36 || {{Winning percentage|46|36}} || 24‍–‍17 || 22‍–‍19 || 5‍–‍12
|- 
| 4. ||align=left| [[Filadelfijos 76ers|Filadelfijos „76ers“]] || 82 || 45 || 37 || {{Winning percentage|45|37}} || 23‍–‍18 || 22‍–‍19 || 9‍–‍7
|- 
| 5. ||align=left| [[Bruklino Nets|Bruklino „Nets“]] || 82 || 20 || 62 || {{Winning percentage|20|62}} || 12‍–‍29 || 8‍–‍33 || 3‍–‍13
|}

{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;text-align:center&quot;
|-
!colspan=9| [[Centrinis divizionas (NBA)|Centrinis divizionas]]
|-
! # !! width=&quot;210&quot;| Komanda !! {{comment|R|Sužaistos rungtynės}} !! {{comment|LR|Laimėtos rungtynės}} !! {{comment|PR|Pralaimėtos rungtynės}} !! {{comment|Perg. %|Laimėtų rungtynių procentas}} !! {{comment|Nam.|Rungtynės namuose}} !! {{comment|Išv.|Rungtynės išvykoje}} !! {{comment|Div.|Rungtynės divizione}}
|- 
| 1. ||align=left| [[Detroito Pistons|Detroito „Pistons“]] || 82 || 60 || 22 || {{Winning percentage|60|22}} || 32‍–‍9 || 28‍–‍13 || 12‍–‍4
|- 
| 2. ||align=left| [[2025–2026 m. Klivlando Cavaliers sezonas|Klivlando „Cavaliers“]] || 82 || 52 || 30 || {{Winning percentage|52|30}} || 27‍–‍14 || 25‍–‍16 || 10‍–‍5
|- 
| 3. ||align=left| [[Milvokio Bucks|Milvokio „Bucks“]] || 82 || 32 || 50 || {{Winning percentage|32|50}} || 19‍–‍22 || 13‍–‍28 || 9‍–‍7
|- 
| 4. ||align=left| [[Čikagos Bulls|Čikagos „Bulls“]] || 82 || 31 || 51 || {{Winning percentage|31|51}} || 18‍–‍23 || 13‍–‍28 || 4‍–‍12
|- 
| 5. ||align=left| [[Indianos Pacers|Indianos „Pacers“]] || 82 || 19 || 63 || {{Winning percentage|19|63}} || 11‍–‍29 || 8‍–‍34 || 4‍–‍12
|}

{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;text-align:center&quot;
|-
!colspan=9| [[Pietryčių divizionas (NBA)|Pietryčių divizionas]]
|-
! # !! width=&quot;210&quot;| Komanda !! {{comment|R|Sužaistos rungtynės}} !! {{comment|LR|Laimėtos rungtynės}} !! {{comment|PR|Pralaimėtos rungtynės}} !! {{comment|Perg. %|Laimėtų rungtynių procentas}} !! {{comment|Nam.|Rungtynės namuose}} !! {{comment|Išv.|Rungtynės išvykoje}} !! {{comment|Div.|Rungtynės divizione}}
|- 
| 1. ||align=left| [[Atlantos Hawks|Atlantos „Hawks“]] || 82 || 46 || 36 || {{Winning percentage|46|36}} || 24‍–‍17 || 22‍–‍19 || 9‍–‍7
|- 
| 2. ||align=left| [[Orlando Magic|Orlando „Magic“]] || 82 || 45 || 37 || {{Winning percentage|45|37}} || 26‍–‍16 || 19‍–‍21 || 9‍–‍8
|- 
| 3. ||align=left| [[Šarlotės Hornets|Šarlotės „Hornets“]] || 82 || 44 || 38 || {{Winning percentage|44|38}} || 21‍–‍20 || 23‍–‍18 || 11‍–‍5
|- 
| 4. ||align=left| [[Majamio Heat|Majamio „Heat“]] || 82 || 43 || 39 || {{Winning percentage|43|39}} || 26‍–‍15 || 17‍–‍24 || 10–‍7
|- 
| 5. ||align=left| [[Vašingtono Wizards|Vašingtono „Wizards“]] || 82 || 17 || 65 || {{Winning percentage|17|65}} || 11‍–‍30 || 6‍–‍35 || 2–‍14
|}

{{col-2}}
* '''[[Vakarų konferencija (NBA)|Vakarų konferencija]]''':

{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;text-align:center&quot;
|-
!colspan=9| [[Šiaurės vakarų divizionas (NBA)|Šiaurės vakarų divizionas]]
|-
! # !! width=&quot;210&quot;| Komanda !! {{comment|R|Sužaistos rungtynės}} !! {{comment|LR|Laimėtos rungtynės}} !! {{comment|PR|Pralaimėtos rungtynės}} !! {{comment|Perg. %|Laimėtų rungtynių procentas}} !! {{comment|Nam.|Rungtynės namuose}} !! {{comment|Išv.|Rungtynės išvykoje}} !! {{comment|Div.|Rungtynės divizione}}
|- 
| 1. ||align=left| [[Oklahoma Sičio Thunder|Oklahoma Sičio „Thunder“]] || 82 || 64 || 18 || {{Winning percentage|64|18}} || 34‍–‍8 || 30‍–‍10 || 12‍–‍4
|- 
| 2. ||align=left| [[Denverio Nuggets|Denverio „Nuggets“]] || 82 || 54 || 28 || {{Winning percentage|54|28}} || 28‍–‍13 || 26‍–‍15 || 11‍–‍5
|- 
| 3. ||align=left| [[Minesotos Timberwolves|Minesotos „Timberwolves“]] || 82 || 49 || 33 || {{Winning percentage|49|33}} || 26‍–‍15 || 23‍–‍18 || 9‍–‍7
|- 
| 4. ||align=left| [[Portlando Trail Blazers|Portlando „Trail Blazers“]] || 82 || 42 || 40 || {{Winning percentage|42|40}} || 24‍–‍17 || 18‍–‍23 || 7‍–‍9
|- 
| 5. ||align=left| [[Jutos Jazz|Jutos „Jazz“]] || 82 || 22 || 60 || {{Winning percentage|22|60}} || 14‍–‍27 || 8‍–‍33 || 1‍–‍15
|}

{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;text-align:center&quot;
|-
!colspan=9| [[Ramiojo vandenyno divizionas (NBA)|Ramiojo vandenyno divizionas]]
|-
! # !! width=&quot;210&quot;| Komanda !! {{comment|R|Sužaistos rungtynės}} !! {{comment|LR|Laimėtos rungtynės}} !! {{comment|PR|Pralaimėtos rungtynės}} !! {{comment|Perg. %|Laimėtų rungtynių procentas}} !! {{comment|Nam.|Rungtynės namuose}} !! {{comment|Išv.|Rungtynės išvykoje}} !! {{comment|Div.|Rungtynės divizione}}
|- 
| 1. ||align=left| [[Los Andželo Lakers|Los Andželo „Lakers“]] || 82 || 53 || 29 || {{Winning percentage|53|29}} || 28‍–‍13 || 25‍–‍16 || 9‍–‍7
|- 
| 2. ||align=left| [[Finikso Suns|Finikso „Suns“]] || 82 || 45 || 37 || {{Winning percentage|45|37}} || 25‍–‍16 || 20‍–‍21 || 10‍–‍6
|- 
| 3. ||align=left| [[Los Andželo Clippers|Los Andželo „Clippers“]] || 82 || 42 || 40 || {{Winning percentage|42|40}} || 23‍–‍18 || 19‍–‍22 || 10‍–‍6
|- 
| 4. ||align=left| „[[Golden State Warriors]]“ || 82 || 37 || 45 || {{Winning percentage|37|45}} || 22‍–‍19 || 15‍–‍26 || 7‍–‍9
|- 
| 5. ||align=left| [[Sakramento Kings|Sakramento „Kings“]] || 82 || 22 || 60 || {{Winning percentage|22|60}} || 15‍–‍26 || 7‍–‍34 || 4‍–‍12
|}

{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;text-align:center&quot;
|-
!colspan=9| [[Pietvakarių divizionas (NBA)|Pietvakarių divizionas]]
|-
! # !! width=&quot;210&quot;| Komanda !! {{comment|R|Sužaistos rungtynės}} !! {{comment|LR|Laimėtos rungtynės}} !! {{comment|PR|Pralaimėtos rungtynės}} !! {{comment|Perg. %|Laimėtų rungtynių procentas}} !! {{comment|Nam.|Rungtynės namuose}} !! {{comment|Išv.|Rungtynės išvykoje}} !! {{comment|Div.|Rungtynės divizione}}
|- 
| 1. ||align=left| [[San Antonijo Spurs|San Antonijo „Spurs“]] || 82 || 62 || 20 || {{Winning percentage|62|20}} || 32‍–‍8 || 30‍–‍12 || 13‍–‍3
|- 
| 2. ||align=left| [[Hiustono Rockets|Hiustono „Rockets“]] || 82 || 52 || 30 || {{Winning percentage|52|30}} || 30‍–‍11 || 22‍–‍19 || 10‍–‍6
|- 
| 3. ||align=left| [[Naujojo Orleano Pelicans|Naujojo Orleano „Pelicans“]] || 82 || 26 || 26 || {{Winning percentage|26|56}} || 17‍–‍24 || 9‍–‍32 || 7‍–‍9
|- 
| 4. ||align=left| [[Dalaso Mavericks|Dalaso „Mavericks“]] || 82 || 26 || 56 || {{Winning percentage|26|56}} || 16‍–‍25 || 10‍–‍31 || 4‍–‍12
|- 
| 5. ||align=left| [[Memfio Grizzlies|Memfio „Grizzlies“]] || 82 || 25 || 57 || {{Winning percentage|25|57}} || 14‍–‍27 || 11‍–‍30 || 6‍–‍10
|}
{{col-end}}

=== Konferencijos ===
{{col-begin}}
{{col-2}}

{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;text-align:center&quot; 
|-
!colspan=6| [[Rytų konferencija (NBA)|Rytų konferencija]]
|-
! # !! width=&quot;229&quot;| Komanda !! {{comment|R|Sužaistos rungtynės}} !! {{comment|LR|Laimėtos rungtynės}} !! {{comment|PR|Pralaimėtos rungtynės}} !! {{comment|Perg. %|Laimėtų rungtynių procentas}}
|- 
| 1. ||align=left| [[Detroito Pistons|Detroito „Pistons“]] || 82 || 60 || 22 || {{Winning percentage|60|22}}
|- 
| 2. ||align=left| [[Bostono Celtics|Bostono „Celtics“]] || 82 || 56 || 26 || {{Winning percentage|56|26}}
|- 
| 3. ||align=left| [[Niujorko Knicks|Niujorko „Knicks“]] || 82 || 53 || 29 || {{Winning percentage|53|29}}
|- 
| 4. ||align=left| [[2025–2026 m. Klivlando Cavaliers sezonas|Klivlando „Cavaliers“]] || 82 || 52 || 30 || {{Winning percentage|52|30}}
|- 
| 5. ||align=left| [[Toronto Raptors|Toronto „Raptors“]] || 82 || 46 || 36 || {{Winning percentage|46|36}}
|- 
| 6. ||align=left| [[Atlantos Hawks|Atlantos „Hawks“]] || 82 || 46 || 36 || {{Winning percentage|46|36}}
|- 
! colspan = 6 style=&quot;background:blue;&quot;|
|- 
| 7. ||align=left| [[Filadelfijos 76ers|Filadelfijos „76ers“]] || 82 || 45 || 37 || {{Winning percentage|45|37}}
|- 
| 8. ||align=left| [[Orlando Magic|Orlando „Magic“]] || 82 || 45 || 37 || {{Winning percentage|45|37}}
|- 
| 9. ||align=left| [[Šarlotės Hornets|Šarlotės „Hornets“]] || 82 || 44 || 38 || {{Winning percentage|44|38}}
|- 
| 10. ||align=left| [[Majamio Heat|Majamio „Heat“]] || 82 || 43 || 39 || {{Winning percentage|43|39}}
|- 
! colspan = 6 style=&quot;background:blue;&quot;|
|- 
| 11. ||align=left| [[Milvokio Bucks|Milvokio „Bucks“]] || 82 || 32 || 50 || {{Winning percentage|32|50}}
|- 
| 12. ||align=left| [[Čikagos Bulls|Čikagos „Bulls“]] || 82 || 31 || 51 || {{Winning percentage|31|51}}
|- 
| 13. ||align=left| [[Bruklino Nets|Bruklino „Nets“]] || 82 || 20 || 62 || {{Winning percentage|20|62}}
|- 
| 14. ||align=left| [[Indianos Pacers|Indianos „Pacers“]] || 82 || 19 || 63 || {{Winning percentage|19|63}}
|- 
| 15. ||align=left| [[Vašingtono Wizards|Vašingtono „Wizards“]] || 82 || 17 || 65 || {{Winning percentage|17|65}}
|}

{{col-2}}

{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;text-align:center&quot;
|-
!colspan=6| [[Vakarų konferencija (NBA)|Vakarų konferencija]]
|-
! # !! width=&quot;210&quot;| Komanda !! {{comment|R|Sužaistos rungtynės}} !! {{comment|LR|Laimėtos rungtynės}} !! {{comment|PR|Pralaimėtos rungtynės}} !! {{comment|Perg. %|Laimėtų rungtynių procentas}}
|- 
| 1. ||align=left| [[Oklahoma Sičio Thunder|Oklahoma Sičio „Thunder“]] || 82 || 64 || 18 || {{Winning percentage|64|18}}
|- 
| 2. ||align=left| [[San Antonijo Spurs|San Antonijo „Spurs“]] || 82 || 62 || 20 || {{Winning percentage|62|20}}
|- 
| 3. ||align=left| [[Denverio Nuggets|Denverio „Nuggets“]] || 82 || 54 || 28 || {{Winning percentage|54|28}}
|- 
| 4. ||align=left| [[Los Andželo Lakers|Los Andželo „Lakers“]] || 82 || 53 || 29 || {{Winning percentage|54|28}}
|- 
| 5. ||align=left| [[Hiustono Rockets|Hiustono „Rockets“]] || 82 || 52 || 30 || {{Winning percentage|52|30}}
|- 
| 6. ||align=left| [[Minesotos Timberwolves|Minesotos „Timberwolves“]] || 82 || 49 || 33 || {{Winning percentage|49|33}}
|- 
! colspan = 6 style=&quot;background:#c9072a;&quot;|
|- 
| 7. ||align=left| [[Finikso Suns|Finikso „Suns“]] || 82 || 45 || 37 || {{Winning percentage|45|37}}
|- 
| 8. ||align=left| [[Portlando Trail Blazers|Portlando „Trail Blazers“]] || 82 || 42 || 40 || {{Winning percentage|42|40}}
|- 
| 9. ||align=left| [[Los Andželo Clippers|Los Andželo „Clippers“]] || 82 || 42 || 40 || {{Winning percentage|42|40}}
|- 
| 10. ||align=left| „[[Golden State Warriors]]“ || 82 || 37 || 45 || {{Winning percentage|37|45}}
|- 
! colspan = 6 style=&quot;background:#c9072a;&quot;|
|- 
| 11. ||align=left| [[Naujojo Orleano Pelicans|Naujojo Orleano „Pelicans“]] || 82 || 26 || 26 || {{Winning percentage|26|56}}
|- 
| 12. ||align=left| [[Dalaso Mavericks|Dalaso „Mavericks“]] || 82 || 26 || 56 || {{Winning percentage|26|56}}
|- 
| 13. ||align=left| [[Memfio Grizzlies|Memfio „Grizzlies“]] || 82 || 25 || 57 || {{Winning percentage|25|57}}
|- 
| 14. ||align=left| [[Sakramento Kings|Sakramento „Kings“]] || 82 || 22 || 60 || {{Winning percentage|22|60}}
|- 
| 15. ||align=left| [[Jutos Jazz|Jutos „Jazz“]] || 82 || 22 || 60 || {{Winning percentage|22|60}}
|}
{{col-end}}
== NBA taurė ==
{{Main|NBA taurė}}
Lapkričio–gruodžio mėnesiais surengta [[NBA taurė]]. Turnyro finale [[Niujorko Knicks|Niujorko „Knicks“]] įveikė [[San Antonijo Spurs|San Antonijo „Spurs“]], o [[Jalen Brunson|Jalen Bruson]] buvo paskelbtas naudingiausiu turnyro žaidėju.&lt;ref&gt;{{Cite news|title=In-form Knicks surge past Spurs to win NBA Cup for first trophy since 1973|url=https://www.theguardian.com/sport/2025/dec/16/knicks-spurs-nba-cup-final-anunoby-brunson|work=The Guardian|date=2025-12-17|access-date=2026-04-06|issn=0261-3077|language=en-GB}}&lt;/ref&gt;

== Įkrintamosios varžybos ==
Į pagrindinius 2026 m. NBA atkrintamųjų varžybų etapus patenka tik šešios geriausios kiekvienos konferencijos komandos, o kitos keturios komandos dalyvauja 2026 m. balandžio 14–17 d. vyksiančiame įkrintamųjų varžybų turnyre.
=== Rytų konferencija ===
{{PagePlayoffBracket
| RD1= '''Įkrintamųjų rungtynės'''
| RD2= '''Rungtynės dėl 8 vietos'''
| RD3= '''Galutinės vietos''' 
| team-width= 150
| score-width= 75

| RD1-seed1='''7'''
| RD1-team1='''[[Filadelfijos 76ers|Filadelfijos „76ers“]]'''
| RD1-seed2=8
| RD1-team2=[[Orlando Magic|Orlando „Magic“]]
| RD1-seed3='''9''' 
| RD1-team3='''[[Šarlotės Hornets|Šarlotės „Hornets“]]'''
| RD1-seed4=10
| RD1-team4=[[Majamio Heat|Majamio „Heat“]]
| RD3-seed1=7
| RD3-score1=7 vieta
| RD3-seed2=8
| RD3-score2=8 vieta
|RD2-team1='''[[Orlando Magic|Orlando „Magic“]]'''|RD2-seed1='''8'''|RD3-team1=[[Filadelfijos 76ers|Filadelfijos „76ers“]]|RD2-team2=[[Šarlotės Hornets|Šarlotės „Hornets“]]|RD2-seed2=9|RD3-team2=[[Orlando Magic|Orlando „Magic“]]|RD1-score3='''127''' ([[Pratęsimas|PT]])|RD1-score4=126|RD1-score1='''109'''|RD1-score2=97|RD2-score1='''121'''|RD2-score2=90}}
=== Vakarų konferencija ===
{{PagePlayoffBracket
| RD1= '''Įkrintamųjų rungtynės'''
| RD2= '''Rungtynės dėl 8 vietos'''
| RD3= '''Galutinės vietos''' 
| team-width= 155
| score-width= 75

| RD1-seed1=7
| RD1-seed2='''8'''
| RD1-seed3=9
| RD1-seed4='''10'''
| RD3-seed1=8
| RD3-score1=7 vieta
| RD3-seed2=7
| RD3-score2=8 vieta
|RD2-seed1='''7'''|RD2-seed2=10|RD1-team1=[[Finikso Suns|Finikso „Suns“]]|RD1-team4='''„[[Golden State Warriors]]“'''|RD1-team3=[[Los Andželo Clippers|Los Andželo „Clippers“]]|RD1-team2='''[[Portlando Trail Blazers|Portlando „Trail Blazers“]]'''|RD1-score1=110|RD1-score2='''114'''|RD2-team1='''[[Finikso Suns|Finikso „Suns“]]'''|RD3-team1=[[Portlando Trail Blazers|Portlando „Trail Blazers“]]|RD1-score3=121|RD1-score4='''126'''|RD2-team2=„[[Golden State Warriors]]“|RD2-score1='''111'''|RD2-score2=96|RD3-team2=[[Finikso Suns|Finikso „Suns“]]}}

== Atkrintamosios varžybos ==
Atkrintamosios varžybos prasidėjo 2026 m. balandžio 18 d.

=== Lentelė ===
{{16TeamBracket with seeds
| RD1='''Pirmas turas'''
| RD2='''Ketvirtfinaliai'''
| RD3='''Pusfinaliai'''
| RD4='''Finalas'''
| team-width= 168
 
| RD1-seed01=E1
| RD1-seed02=E8
| RD1-seed03=E4
| RD1-seed04=E5
| RD1-seed05=E3
| RD1-seed06=E6
| RD1-seed07=E2
| RD1-seed08=E7
| RD1-seed09=W1
| RD1-seed10=W8
| RD1-seed11=W4
| RD1-seed12=W5
| RD1-seed13=W3
| RD1-seed14=W6
| RD1-seed15=W2
| RD1-seed16=W7
|group1='''[[Rytų konferencija (NBA)|Rytų konferencija]]'''
|group2='''[[Vakarų konferencija (NBA)|Vakarų konferencija]]'''
|RD1-team01=[[Detroito Pistons|Detroito „Pistons“]]
|RD1-team02=[[Orlando Magic|Orlando „Magic“]]
|RD1-team03=[[Klivlando Cavaliers|Klivlando „Cavaliers“]]
|RD1-team04=[[Toronto Raptors|Toronto „Raptors“]]
|RD1-team05=[[Niujorko Knicks|Niujorko „Knicks“]]
|RD1-team06=[[Atlantos Hawks|Atlantos „Hawks“]]
|RD1-team07=[[Bostono Celtics|Bostono „Celtics“]]
|RD1-team08=[[Filadelfijos 76ers|Filadelfijos „76ers“]]
|RD1-team09=[[Oklahoma Sičio Thunder|Oklahoma Sičio „Thunder“]]
|RD1-team10=[[Finikso Suns|Finikso „Suns“]]
|RD1-team11=[[Los Andželo Lakers|Los Andželo „Lakers“]]
|RD1-team12=[[Hiustono Rockets|Hiustono „Rockets“]]
|RD1-team13=[[Denverio Nuggets|Denverio „Nuggets“]]
|RD1-team14=[[Minesotos Timberwolves|Minesotos „Timberwolves“]]
|RD1-team15=[[San Antonijo Spurs|San Antonijo „Spurs“]]
|RD1-team16=[[Portlando Trail Blazers|Portlando „Trail Blazers“]]
|RD1-score01=1|RD1-score02=2|RD1-score03=2|RD1-score04=1|RD1-score07=2|RD1-score05=1|RD1-score06=2|RD1-score08=1|RD1-score09=2|RD1-score10=0|RD1-score13=1|RD1-score12=0|RD1-score11=3|RD1-score15=2|RD1-score14=2|RD1-score16=1}}
{| class=wikitable style=&quot;text-align:center; margin:auto&quot;
|-
! colspan=&quot;3&quot; |2025–2026 m. NBA čempionai
|-
|[[Vaizdas:Larry_O'Brien_Championship_Trophy_icon.svg|30px]]
|
|[[Vaizdas:Larry_O'Brien_Championship_Trophy_icon.svg|30px]]
|}
== Statistika ==
=== Individualios statistikos lyderiai ===
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;text-align:center&quot;
|-
! Kategorija !! Krepšininkas !! Komanda (-os) !! '''Statistika'''
|-
| Taškai per rungtynes || [[Luka Dončić]]|| [[Los Andželo Lakers|Los Angeles Lakers]] ||33,5
|-
| Atkovoti kamuoliai per rungtynes || [[Nikola Jokić]]|| [[Denverio Nuggets|Denver Nuggets]]||12,9
|-
| Rezultatyvūs perdavimai per rungtynes || [[Nikola Jokić]]|| [[Denverio Nuggets|Denver Nuggets]]||10,7
|-
| Perimti kamuoliai per rungtynes || [[Ausar Thompson]]|| [[Detroito Pistons|Detroit Pistons]]||2,0
|-
| Blokuoti metimai per rungtynes || [[Victor Wembanyama]]|| [[San Antonijo Spurs|San Antonio Spurs]]||3,1
|-
| Prarasti kamuoliai per rungtynes || [[Luka Dončić]]|| [[Los Andželo Lakers|Los Angeles Lakers]]||4,0
|-
| Pražangos per rungtynes || [[Wendell Carter Jr.]]|| [[Orlando Magic]]||3,4
|-
| Minutės per rungtynes || [[Tyrese Maxey]]|| [[Filadelfijos 76ers|Philadelphia 76ers]]||38,0
|-
| FG% || [[Rudy Gobert]]|| [[Minesotos Timberwolves|Minnesota Timberwolves]]||68,2
|- 
| FT% || [[Cam Spencer]]|| [[Memfio Grizzlies|Memphis Grizzlies]]||94,0
|-
| 3P% || [[Luke Kennard]]|| [[Los Andželo Lakers|Los Angeles Lakers]]||47,8
|-
| Naudingumas per rungtynes || [[Nikola Jokić]]|| [[Denverio Nuggets|Denver Nuggets]]||32,3
|- 
| Dvigubi dubliai || [[Karl-Anthony Towns]]|| [[Niujorko Knicks|New York Knicks]]||57
|- 
| Trigubi dubliai || [[Nikola Jokić]]|| [[Denverio Nuggets|Denver Nuggets]]||34
|}
=== Individualių rungtynių rekordai ===
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;
|-
! Kategorija !! Krepšininkas !! Komanda !! Statistika
|-
|Taškai
|[[Bam Adebayo]]
|[[Majamio Heat|Miami Heat]]
|83
|-
| Atkovoti kamuoliai || [[Scottie Barnes]]|| [[Toronto Raptors]]||25
|-
|Rezultatyvūs perdavimai || [[Ryan Nembhard]]|| [[Dalaso Mavericks|Dallas Mavericks]]||23
|-
| rowspan=&quot;2&quot; |Perimti kamuoliai
|[[Herbert Jones]]
|[[Naujojo Orleano Pelicans|New Orleans Pelicans]]
| rowspan=&quot;2&quot; |8
|-
|[[Tyrese Maxey]]
|[[Filadelfijos 76ers|Philadelphia 76ers]]
|-
| Blokuoti metimai || [[Victor Wembanyama]]|| [[San Antonijo Spurs|San Antonio Spurs]]||9
|-
| rowspan=&quot;2&quot; | Tritaškiai || [[Stephen Curry]]|| [[Golden State Warriors]]|| rowspan=&quot;2&quot; |12
|-
|[[Trey Murphy III]]
|[[Naujojo Orleano Pelicans|New Orleans Pelicans]]
|}
=== Komandų statistikos lyderiai ===
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;text-align:center&quot;
|-
! Kategorija !! Komanda !! Statistika
|-
| Taškai per rungtynes || [[Denverio Nuggets|Denver Nuggets]]||122,0
|-
| Atkovoti kamuoliai per rungtynes || [[Hiustono Rockets|Houston Rockets]]||47,9
|-
| Rezultatyvūs perdavimai per rungtynes || [[Atlantos Hawks|Atlanta Hawks]]||30,1
|-
| Perimti kamuoliai per rungtynes || [[Detroito Pistons|Detroit Pistons]]||10,4
|-
| Blokuoti metimai per rungtynes || [[Detroito Pistons|Detroit Pistons]]||6,4
|-
| Prarasti kamuoliai per rungtynes || [[Bostono Celtics|Boston Celtics]]||12,4
|-
| Pražangos per rungtynes || [[Hiustono Rockets|Houston Rockets]]||18,3
|-
| FG% || [[Los Andželo Lakers|Los Angeles Lakers]]||50,2
|-
| FT% || [[Los Andželo Clippers|Los Angeles Clippers]]||82,2
|-
|3P%
|[[Denverio Nuggets|Denver Nuggets]]
|39,6
|-
| +/− || [[Oklahoma City Thunder]]||11,6
|}
== Apdovanojimai ==
=== Metiniai apdovanojimai ===
{| class=&quot;wikitable&quot;
|+ '''2025–26 m. NBA apdovanojimai'''
|-
! '''Apdovanojimas'''!! '''Laimėtojas'''!! '''Finalininkai'''&lt;ref&gt;{{cite web|title=2025-26 NBA Awards: Finalists for league accolades announced|url=https://www.nba.com/news/2025-2026-regular-season-awards|work=NBA.com|date=April 19, 2026|access-date=April 19, 2026}}&lt;/ref&gt;
|-
| [[Sąrašas:NBA naudingiausi žaidėjai|Naudingiausias metų žaidėjas]]||  || [[Shai Gilgeous-Alexander]] {{small|(Oklahoma City Thunder)}}&lt;br /&gt;[[Nikola Jokić]] {{small|(Denver Nuggets)}}&lt;br /&gt;[[Victor Wembanyama]] {{small|(San Antonio Spurs)}}
|-
| [[Sąrašas:NBA geriausi metų gynėjai|Geriausiai besiginantis metų žaidėjas]]|| [[Victor Wembanyama]] {{small|(San Antonio Spurs)}}&lt;ref&gt;{{cite web |title=Spurs' Victor Wembanyama named 2025-26 Kia NBA Defensive Player of the Year |url=https://www.nba.com/news/kia-nba-defensive-player-of-the-year-award-2025-26 |work=NBA.com |date=April 20, 2026 |access-date=April 20, 2026}}&lt;/ref&gt; || [[Chet Holmgren]] {{small|(Oklahoma City Thunder)}}&lt;br /&gt;[[Ausar Thompson]] {{small|(Detroit Pistons)}}
|-
| [[Sąrašas:NBA metų naujokai|Metų naujokas]]||  || [[V. J. Edgecombe]] {{small|(Philadelphia 76ers)}}&lt;br /&gt;[[Cooper Flagg]] {{small|(Dallas Mavericks)}}&lt;br /&gt;[[Kon Knueppel]] {{small|(Charlotte Hornets)}}
|-
| [[Sąrašas:NBA šešti žaidėjai|Metų šeštas žaidėjas]]|| [[Keldon Johnson]] {{small|(San Antonio Spurs)}}&lt;ref&gt;{{cite web |title=Keldon Johnson named 2025-26 Kia NBA Sixth Man of the Year |url=https://www.nba.com/news/kia-nba-sixth-man-2025-26 |work=NBA.com |date=April 22, 2026 |access-date=April 22, 2026}}&lt;/ref&gt; || [[Tim Hardaway Jr.]] {{small|(Denver Nuggets)}}&lt;br /&gt;[[Jaime Jaquez Jr.]] {{small|(Miami Heat)}}
|-
| [[Sąrašas:NBA didžiausią pažangą padarę žaidėjai|Didžiausią pažangą padaręs žaidėjas]]|| [[Nickeil Alexander-Walker]] {{small|(Atlanta Hawks)}}&lt;ref&gt;{{cite web |title=Nickeil Alexander-Walker named 2025-26 Kia NBA Most Improved Player |url=https://www.nba.com/news/kia-nba-most-improved-player-2025-26 |work=NBA.com |date=April 24, 2026 |access-date=April 24, 2026}}&lt;/ref&gt; || [[Deni Avdija]] {{small|(Portland Trail Blazers)}}&lt;br /&gt;[[Jalen Duren]] {{small|(Detroit Pistons)}}
|-
| [[NBA geriausias lemiamų momentų žaidėjas|Geriausias lemiamų momentų žaidėjas]]|| [[Shai Gilgeous-Alexander]] {{small|(Oklahoma City Thunder)}}&lt;ref&gt;{{cite web |title=Shai Gilgeous-Alexander named 2025-26 Kia NBA Clutch Player of the Year |url=https://www.nba.com/news/kia-nba-clutch-player-of-the-year-2025-26 |work=NBA.com |date=April 21, 2026 |access-date=April 20, 2026}}&lt;/ref&gt;|| [[Anthony Edwards]] {{small|(Minnesota Timberwolves)}}&lt;br /&gt;[[Jamal Murray]] {{small|(Denver Nuggets)}}
|-
| [[Sąrašas:NBA metų treneriai|Metų treneris]]||  || [[J. B. Bickerstaff]] {{small|(Detroit Pistons)}}&lt;br /&gt;[[Mitch Johnson]] {{small|(San Antonio Spurs)}}&lt;br /&gt;[[Joe Mazzulla]] {{small|(Boston Celtics)}}
|-
| [[NBA metų generalinis vadybininkas|Metų generalinis vadybininkas]]|| ||
|-
| [[Sąrašas:NBA garbingo elgesio žaidėjai|Garbingo elgesio apdovanojimas]]|| [[Derrick White]] {{small|(Boston Celtics)}}&lt;ref&gt;{{cite web |title=Derrick White wins 2025-26 NBA Sportsmanship Award |url=https://www.nba.com/news/derrick-white-2025-26-nba-sportsmanship-award |work=NBA.com |date=April 23, 2026 |access-date=April 23, 2026}}&lt;/ref&gt; || [[Bam Adebayo]] {{small|(Miami Heat)}}&lt;br /&gt;[[Harrison Barnes]] {{small|(San Antonio Spurs)}}&lt;br /&gt;[[Shai Gilgeous-Alexander]] {{small|(Oklahoma City Thunder)}}&lt;br /&gt;[[Al Horford]] {{small|(Golden State Warriors)}}&lt;br /&gt;[[T. J. McConnell]] {{small|(Indiana Pacers)}}
|-
| [[Metų komandos draugo apdovanojimas|Metų komandos draugas]]||  || [[Desmond Bane]] {{small|(Orlando Magic)}}&lt;br /&gt;[[Jalen Brunson]] {{small|(New York Knicks)}}&lt;br /&gt;[[Pat Connaughton]] {{small|(Charlotte Hornets)}}&lt;br /&gt;[[De'Aaron Fox]] {{small|(San Antonio Spurs)}}&lt;br /&gt;[[Jeff Green (krepšininkas)|Jeff Green]] {{small|(Houston Rockets)}}&lt;br /&gt;[[Jrue Holiday]] {{small|(Portland Trail Blazers)}}&lt;br /&gt;[[DeAndre Jordan]] {{small|(New Orleans Pelicans)}}&lt;br /&gt;[[Duncan Robinson]] {{small|(Detroit Pistons)}}&lt;br /&gt;[[Marcus Smart]] {{small|(Los Angeles Lakers)}}&lt;br /&gt;[[Jayson Tatum]] {{small|(Boston Celtics)}}&lt;br /&gt;[[Garrett Temple]] {{small|(Toronto Raptors)}}&lt;br /&gt;[[Jaylin Williams]] {{small|(Oklahoma City Thunder)}}
|-
| [[NBA bendruomenės pagalbos apdovanojimas|Bendruomenės pagalbos apdovanojimas]]|| || 
|-
| [[Kareem Abdul-Jabbar socialinio teisingumo čempiono apdovanojimas]]|| ||
|-
|[[NBA labiausiai besistengiantis žaidėjas|Labiausiai besistengiantis žaidėjas]]
|
|
|}
{{col-begin|width=99%}}
{{col-break|width=33%}}
*'''[[NBA simbolinė komanda|Pirmoji NBA simbolinė komanda]]''':
** 
** 
** 
** 
** 
{{col-break|width=33%}}
*'''Antroji NBA simbolinė komanda''':
** 
** 
** 
** 
** 
{{col-break|width=33%}}
*'''Trečioji NBA simbolinė komanda''':
** 
** 
** 
** 
** 
{{col-end}}

{{col-begin|width=66%}}
{{col-break|width=33%}}
*'''[[NBA simbolinė gynybos komanda|Pirmoji NBA simbolinė gynybos komanda]]''':
** 
** 
** 
** 
** 
{{col-break|width=33%}}
*'''Antroji NBA simbolinė gynybos komanda''':
** 
** 
** 
** 
** 
{{col-end}}

{{col-begin|width=66%}}
{{col-break|width=33%}}
*'''[[NBA simbolinė naujokų komanda|Pirmoji NBA simbolinė naujokų komanda]]''':
** 
** 
** 
** 
** 
{{col-break|width=33%}}
*'''Antroji NBA simbolinė naujokų komanda''':
** 
** 
** 
** 
** 
{{col-end}}

=== Savaitės žaidėjai ===
Savaitės Rytų ir Vakarų konferencijų žaidėjais paskelbti šie žaidėjai.
{| class=&quot;wikitable sortable&quot; style=&quot;text-align:left;&quot;
|-
! Savaitė
! Rytų konferencija
! Vakarų konferencija
! class=&quot;unsortable&quot; |Išn
|-
| style=&quot;text-align:center;&quot; |Spalio 21–26 d.
| [[Giannis Antetokounmpo]] ([[Milwaukee Bucks]]) {{small|(1/1)}}
| [[Victor Wembanyama]] ([[San Antonijo Spurs|San Antonio Spurs]]) {{small|(1/2)}}
| style=&quot;text-align:center;&quot;|&lt;ref&gt;{{Cite news|title=Victor Wembanyama, Giannis Antetokounmpo named NBA Players of the Week|url=https://www.nba.com/news/nba-players-of-the-week-1-victor-wembanyama-giannis-antetokounmpo|website=NBA.com|date=October 27, 2025|access-date=October 28, 2025}}&lt;/ref&gt;
|-
| style=&quot;text-align:center;&quot; |Spalio 27 d. – lapkričio 2 d.
| [[Tyrese Maxey]] ([[Filadelfijos 76ers|Philadelphia 76ers]]) {{small|(1/2)}}
| [[Shai Gilgeous-Alexander]] ([[Oklahoma City Thunder]]) {{small|(1/4)}}
| style=&quot;text-align:center;&quot;|&lt;ref&gt;{{Cite news|title=Shai Gilgeous-Alexander, Tyrese Maxey named NBA Players of the Week|url=https://www.nba.com/news/nba-players-week-shai-gilgeous-alexander-tyrese-maxey|website=NBA.com|date=November 3, 2025|access-date=November 3, 2025}}&lt;/ref&gt;
|-
| style=&quot;text-align:center;&quot; |Lapkričio 3–9 d.
| [[Cade Cunningham]] ([[Detroito Pistons|Detroit Pistons]]) {{small|(1/1)}}
| [[Nikola Jokić]] ([[Denverio Nuggets|Denver Nuggets]]) {{small|(1/3)}}
| style=&quot;text-align:center;&quot;|&lt;ref&gt;{{Cite web|title=Nikola Jokić, Cade Cunningham named NBA Players of the Week|url=https://www.nba.com/news/nikola-jokic-cade-cunningham-named-nba-players-of-the-week|website=NBA.com|date=November 10, 2025|access-date=November 10, 2025}}&lt;/ref&gt;
|-
| style=&quot;text-align:center;&quot; |Lapkričio 10–16 d.
| [[Jalen Johnson]] ([[Atlantos Hawks|Atlanta Hawks]]) {{small|(1/2)}}
| [[Nikola Jokić]] ([[Denverio Nuggets|Denver Nuggets]]) {{small|(2/3)}}
| style=&quot;text-align:center;&quot;|&lt;ref&gt;{{Cite web|title=Nikola Jokić, Jalen Johnson named NBA Players of the Week|url=https://www.nba.com/news/nba-players-week-nikola-jokic-jalen-johnson|website=NBA.com|date=November 17, 2025|access-date=November 18, 2025}}&lt;/ref&gt;
|-
| style=&quot;text-align:center;&quot; |Lapkričio 17–23 d.
| [[Donovan Mitchell]] ([[Klivlando Cavaliers|Cleveland Cavaliers]]) {{small|(1/1)}}
| [[Shai Gilgeous-Alexander]] ([[Oklahoma City Thunder]]) {{small|(2/4)}}
| style=&quot;text-align:center;&quot;|&lt;ref&gt;{{Cite web|title=Shai Gilgeous-Alexander, Donovan Mitchell named NBA Players of the Week|url=https://www.nba.com/news/nba-players-week-shai-gilgeous-alexander-donovan-mitchell|website=NBA.com|date=November 24, 2025|access-date=November 25, 2025}}&lt;/ref&gt;
|-
| style=&quot;text-align:center;&quot; |Lapkričio 24–30 d.
| [[Jalen Brunson]] ([[New York Knicks]]) {{small|(1/2)}}
| [[Luka Dončić]] ([[Los Angeles Lakers]]) {{small|(1/4)}}
| style=&quot;text-align:center;&quot;|&lt;ref&gt;{{Cite web|title=Luka Dončić, Jalen Brunson named NBA Players of the Week|url=hhttps://www.nba.com/news/nba-players-week-luka-doncic-jalen-brunson|website=NBA.com|date=December 1, 2025|access-date=December 1, 2025}}&lt;/ref&gt;
|-
| style=&quot;text-align:center;&quot; |Gruodžio 1–7 d.
| [[Jaylen Brown]] ([[Boston Celtics]]) {{small|(1/3)}}
| [[Jamal Murray]] ([[Denverio Nuggets|Denver Nuggets]]) {{small|(1/1)}}
| style=&quot;text-align:center;&quot;|&lt;ref&gt;{{Cite web|title=Jamal Murray, Jaylen Brown named NBA Players of the Week|url=https://www.nba.com/news/nba-players-week-jamal-murray-jaylen-brown|website=NBA.com|date=December 8, 2025|access-date=December 9, 2025}}&lt;/ref&gt;
|-
| style=&quot;text-align:center;&quot; |Gruodžio 15–21 d.
| [[Jalen Brunson]] ([[Niujorko Knicks|New York Knicks]]) {{small|(2/2)}}
| [[Jaren Jackson Jr.]] ([[Memphis Grizzlies]]) {{small|(1/1)}}
| style=&quot;text-align:center;&quot;|&lt;ref&gt;{{Cite web|title=Jalen Brunson, Jaren Jackson Jr. named NBA Players of the Week|url=https://www.nba.com/news/nba-players-week-jalen-brunson-jaren-jackson-jr|website=NBA.com|date=December 22, 2025|access-date=December 24, 2025}}&lt;/ref&gt;
|-
| style=&quot;text-align:center;&quot; |Gruodžio 22–28 d.
| [[Jaylen Brown]] ([[Boston Celtics]]) {{small|(2/3)}}
| [[Kawhi Leonard]] ([[Los Angeles Clippers]]) {{small|(1/1)}}
| style=&quot;text-align:center;&quot;|&lt;ref&gt;{{Cite web|title=Kawhi Leonard, Jaylen Brown named NBA Players of the Week|url=https://www.nba.com/news/nba-players-week-kawhi-leonard-jaylen-brown|website=NBA.com|date=December 29, 2025|access-date=December 29, 2025}}&lt;/ref&gt;
|-
| style=&quot;text-align:center;&quot; |Gruodžio 29 d. – sausio 4 d.
| [[Tyrese Maxey]] ([[Filadelfijos 76ers|Philadelphia 76ers]]) {{small|(2/2)}}
| [[Deni Avdija]] ([[Portland Trail Blazers]]) {{small|(1/1)}}
| style=&quot;text-align:center;&quot;|&lt;ref&gt;{{Cite web|title=Deni Avdija, Tyrese Maxey named NBA Players of the Week|url=https://www.nba.com/news/nba-players-week-deni-avdija-tyrese-maxey|website=NBA.com|date=January 5, 2026|access-date=January 5, 2026}}&lt;/ref&gt;
|-
| style=&quot;text-align:center;&quot; |Sausio 5–11 d.
| [[Scottie Barnes]] ([[Toronto Raptors]]) {{small|(1/1)}}
| [[Peyton Watson]] ([[Denverio Nuggets|Denver Nuggets]]) {{small|(1/1)}}
| style=&quot;text-align:center;&quot;|&lt;ref&gt;{{Cite web|title=Peyton Watson, Scottie Barnes named NBA Players of the Week |url=https://www.nba.com/news/nba-players-week-peyton-watson-scottie-barnes|website=NBA.com|date=January 12, 2026|access-date=January 12, 2026}}&lt;/ref&gt;
|-
| style=&quot;text-align:center;&quot; |Sausio 12–18 d.
| [[Bam Adebayo]] ([[Miami Heat]]) {{small|(1/2)}}
| [[Shai Gilgeous-Alexander]] ([[Oklahoma City Thunder]]) {{small|(3/4)}}
| style=&quot;text-align:center;&quot;|&lt;ref&gt;{{Cite web|title=Shai Gilgeous-Alexander, Bam Adebayo named NBA Players of the Week|url=https://www.nba.com/news/nba-players-week-shai-gilgeous-alexander-bam-adebayo|website=NBA.com|date=January 19, 2026|access-date=January 27, 2026}}&lt;/ref&gt;
|-
| style=&quot;text-align:center;&quot; |Sausio 19–25 d.
| [[Immanuel Quickley]] ([[Toronto Raptors]]) {{small|(1/1)}}
| [[Luka Dončić]] ([[Los Andželo Lakers|Los Angeles Lakers]]) {{small|(2/4)}}
| style=&quot;text-align:center;&quot;|&lt;ref&gt;{{Cite web|title=Luka Dončić, Immanuel Quickley named NBA Players of the Week|url=https://www.nba.com/news/nba-players-week-luka-doncic-immanuel-quickley|website=NBA.com|date=January 26, 2026|access-date=January 27, 2026}}&lt;/ref&gt;
|-
| style=&quot;text-align:center;&quot; |Sausio 26 d. – vasario 1 d.
| [[Brandon Miller]] ([[Charlotte Hornets]]) {{small|(1/1)}}
| [[Dillon Brooks]] ([[Phoenix Suns]]) {{small|(1/1)}}
| style=&quot;text-align:center;&quot;|&lt;ref&gt;{{Cite web|title=
Dillon Brooks, Brandon Miller named NBA Players of the Week|url=https://www.nba.com/news/nba-players-week-dillon-brooks-brandon-miller|website=NBA.com|date=February 2, 2026|access-date=February 2, 2026}}&lt;/ref&gt;
|-
| style=&quot;text-align:center;&quot; |Vasario 2–8 d.
| [[Jalen Johnson]] ([[Atlantos Hawks|Atlanta Hawks]]) {{small|(2/2)}}
| [[Stephon Castle]] ([[San Antonijo Spurs|San Antonio Spurs]]) {{small|(1/1)}}
| style=&quot;text-align:center;&quot;|&lt;ref&gt;{{Cite web|title=Stephon Castle, Jalen Johnson named NBA Players of the Week|url=https://www.nba.com/news/nba-players-week-stephon-castle-jalen-johnson|website=NBA.com|date=February 9, 2026|access-date=February 9, 2026}}&lt;/ref&gt;
|-
| style=&quot;text-align:center;&quot; |Vasario 23 d. – kovo 1 d.
| [[Jalen Duren]] ([[Detroito Pistons|Detroit Pistons]]) {{small|(1/1)}}
| [[Anthony Edwards]] ([[Minnesota Timberwolves]]) {{small|(1/1)}}
| style=&quot;text-align:center;&quot;|&lt;ref&gt;{{Cite web|title=Anthony Edwards, Jalen Duren named NBA Players of the Week|url=https://www.nba.com/news/nba-players-week-anthony-edwards-jalen-duren|website=NBA.com|date=March 3, 2026|access-date=March 3, 2026}}&lt;/ref&gt;
|-
| style=&quot;text-align:center;&quot; |Kovo 2–8 d.
| [[Tyler Herro]] ([[Majamio Heat|Miami Heat]]) {{small|(1/1)}}
| [[Victor Wembanyama]] ([[San Antonijo Spurs|San Antonio Spurs]]) {{small|(2/2)}}
| style=&quot;text-align:center;&quot;|&lt;ref&gt;{{Cite news|title=Victor Wembanyama, Tyler Herro named NBA Players of the Week|url=https://www.nba.com/news/nba-players-week-victor-wembanyama-tyler-herro|website=NBA.com|date=March 9, 2026|access-date=March 10, 2026}}&lt;/ref&gt;
|-
| style=&quot;text-align:center;&quot; |Kovo 9–15 d.
| [[Bam Adebayo]] ([[Majamio Heat|Miami Heat]]) {{small|(2/2)}}
| [[Luka Dončić]] ([[Los Andželo Lakers|Los Angeles Lakers]]) {{small|(3/4)}}
| style=&quot;text-align:center;&quot;|&lt;ref&gt;{{Cite news|title=Luka Dončić, Bam Adebayo named NBA Players of the Week|url=https://www.nba.com/news/nba-players-week-luka-doncic-bam-adebayo|website=NBA.com|date=March 16, 2026|access-date=March 16, 2026}}&lt;/ref&gt;
|-
| style=&quot;text-align:center;&quot; |Kovo 16–22 d.
| [[LaMelo Ball]] ([[Šarlotės Hornets|Charlotte Hornets]]) {{small|(1/1)}}
| [[Luka Dončić]] ([[Los Andželo Lakers|Los Angeles Lakers]]) {{small|(4/4)}}
| style=&quot;text-align:center;&quot;|&lt;ref&gt;{{Cite news|title=Luka Dončić, LaMelo Ball named NBA Players of the Week|url=https://www.nba.com/news/nba-players-week-luka-doncic-lamelo-ball|website=NBA.com|date=March 23, 2026|access-date=March 24, 2026}}&lt;/ref&gt;
|-
| style=&quot;text-align:center;&quot; |Kovo 23–29 d.
| [[Jayson Tatum]] ([[Boston Celtics]]) {{small|(1/1)}}
| [[Nikola Jokić]] ([[Denver Nuggets]]) {{small|(3/3)}}
| style=&quot;text-align:center;&quot;|&lt;ref&gt;{{Cite news|title=Nikola Jokić, Jayson Tatum named NBA Players of the Week|url=https://www.nba.com/news/nba-players-week-nikola-jokic-jayson-tatum-week-23|website=NBA.com|date=March 30, 2026|access-date=March 30, 2026}}&lt;/ref&gt;
|-
| style=&quot;text-align:center;&quot; |Kovo 30 d. – balandžio 5 d.
| [[Jaylen Brown]] ([[Boston Celtics]]) {{small|(3/3)}}
| [[Shai Gilgeous-Alexander]] ([[Oklahoma City Thunder]]) {{small|(4/4)}}
| style=&quot;text-align:center;&quot;|&lt;ref&gt;{{cite news|title=Shai Gilgeous-Alexander, Jaylen Brown named NBA Players of the Week|url=https://www.nba.com/news/nba-players-week-shai-gilgeous-alexander-jaylen-brown-week-24|website=NBA.com|date=April 7, 2026|access-date=April 7, 2026}}&lt;/ref&gt;
|-
| style=&quot;text-align:center;&quot; |Balandžio 6–12 d.
| [[Brandon Ingram]] ([[Toronto Raptors]]) {{small|(1/1)}}
| [[LeBron James]] ([[Los Andželo Lakers|Los Angeles Lakers]]) {{small|(1/1)}}
| style=&quot;text-align:center;&quot;|&lt;ref&gt;{{cite news|title=LeBron James, Brandon Ingram named NBA Players of the Week|url=https://www.nba.com/news/nba-players-week-lebron-james-brandon-ingram-week-25|website=NBA.com|date=April 13, 2026|access-date=April 13, 2026}}&lt;/ref&gt;
|}

=== Mėnesio žaidėjai ===
Mėnesio Rytų ir Vakarų konferencijų žaidėjais paskelbti šie žaidėjai.
{| class=&quot;wikitable sortable&quot; style=&quot;text-align:left;&quot;
|-
! Mėnesis
! Rytų konferencija
! Vakarų konferencija
! class=unsortable|Išn
|-
| style=&quot;text-align:center;&quot;|Spalio/lapkričio mėn.
| [[Cade Cunningham]] ([[Detroito Pistons|Detroit Pistons]]) {{small|(1/2)}}
| [[Nikola Jokić]] ([[Denverio Nuggets|Denver Nuggets]]) {{small|(1/1)}}
| style=&quot;text-align:center;&quot;|&lt;ref name=&quot;:0&quot;&gt;{{Cite web|url=https://www.nba.com/news/monthly-nba-awards-october-november-2025|title=Monthly NBA Awards: Nikola Jokić, Cade Cunningham win honors for October &amp; November|website=nba.com|access-date=December 2, 2025}}&lt;/ref&gt;
|-
| style=&quot;text-align:center;&quot;|Gruodžio mėn.
| [[Jalen Brunson]] ([[New York Knicks]]) {{small|(1/1)}}
| [[Shai Gilgeous-Alexander]] ([[Oklahoma City Thunder]]) {{small|(1/1)}}
| style=&quot;text-align:center;&quot;|&lt;ref name=&quot;Dec&quot;&gt;{{Cite web|title=Monthly NBA Awards: Shai Gilgeous-Alexander, Jalen Brunson win honors for December|url=https://www.nba.com/news/monthly-nba-awards-december-2025|website=nba.com|access-date=January 2, 2025}}&lt;/ref&gt;
|-
| style=&quot;text-align:center;&quot;|Sausio mėn.
| [[Jaylen Brown]] ([[Boston Celtics]]) {{small|(1/1)}}
| [[Luka Dončić]] ([[Los Angeles Lakers]]) {{small|(1/2)}}
| style=&quot;text-align:center;&quot;|&lt;ref name=&quot;Jan&quot;&gt;{{Cite web|title=Monthly NBA Awards: Luka Dončić, Jaylen Brown win honors for January|url=https://www.nba.com/news/monthly-nba-awards-luka-doncic-jaylen-brown-win-honors-for-january|website=NBA.com|access-date=February 3, 2026}}&lt;/ref&gt;
|-
| style=&quot;text-align:center;&quot;|Vasario mėn.
| [[Cade Cunningham]] ([[Detroito Pistons|Detroit Pistons]]) {{small|(2/2)}}
| [[Victor Wembanyama]] ([[San Antonio Spurs]]) {{small|(1/1)}}
| style=&quot;text-align:center;&quot;|&lt;ref name=&quot;Feb&quot;&gt;{{Cite web|title=Monthly NBA Awards: Victor Wembanyama, Cade Cunningham win honors for February|url=https://www.nba.com/news/monthly-nba-awards-victor-wembanyama-cade-cunningham-win-honors-for-february|website=NBA.com|access-date=March 3, 2026}}&lt;/ref&gt;
|-
| style=&quot;text-align:center;&quot;|Kovo mėn.
| [[Jalen Johnson]] ([[Atlanta Hawks]]) {{small|(1/1)}}
| [[Luka Dončić]] ([[Los Andželo Lakers|Los Angeles Lakers]]) {{small|(2/2)}}
| style=&quot;text-align:center;&quot;|&lt;ref name=&quot;Mar&quot;&gt;{{cite web|title=Monthly NBA Awards: Luka Dončić, Jalen Johnson win honors for March|url=https://www.nba.com/news/monthly-nba-awards-march-2026|website=NBA.com|date=April 2, 2026|access-date=April 2, 2026}}&lt;/ref&gt;
|}
=== Mėnesio geriausiai besiginantys žaidėjai ===
Mėnesio Rytų ir Vakarų konferencijų geriausiai besiginančiais žaidėjais paskelbti šie žaidėjai.
{| class=&quot;wikitable sortable&quot; style=&quot;text-align:left;&quot;
|-
! Mėnesis
! Rytų konferencija
! Vakarų konferencija
! class=unsortable|Išn
|-
| style=&quot;text-align:center;&quot;|Spalio/lapkričio mėn.
| [[Scottie Barnes]] ([[Toronto Raptors]]) {{small|(1/1)}}
| [[Cason Wallace]] ([[Oklahoma City Thunder]]) {{small|(1/1)}}
| style=&quot;text-align:center;&quot;|&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;
|-
| style=&quot;text-align:center;&quot;|Gruodžio mėn.
| [[Isaiah Stewart]] ([[Detroit Pistons]]) {{small|(1/1)}}
| [[Chet Holmgren]] ([[Oklahoma City Thunder]]) {{small|(1/1)}}
| style=&quot;text-align:center;&quot;|&lt;ref name=&quot;Dec&quot;/&gt;
|-
| style=&quot;text-align:center;&quot;|Sausio mėn.
| [[Ausar Thompson]] ([[Detroito Pistons|Detroit Pistons]]) {{small|(1/2)}}
| [[Victor Wembanyama]] ([[San Antonio Spurs]])  {{small|(1/3)}}
| style=&quot;text-align:center;&quot;|&lt;ref name=&quot;Jan&quot;/&gt;
|-
| style=&quot;text-align:center;&quot;|Vasario mėn.
| [[Derrick White]] ([[Boston Celtics]]) {{small|(1/1)}}
| [[Victor Wembanyama]] ([[San Antonio Spurs]])  {{small|(2/3)}}
| style=&quot;text-align:center;&quot;|&lt;ref name=&quot;Feb&quot;/&gt;
|-
| style=&quot;text-align:center;&quot;|Kovo mėn.
| [[Ausar Thompson]] ([[Detroito Pistons|Detroit Pistons]]) {{small|(2/2)}}
| [[Victor Wembanyama]] ([[San Antonio Spurs]]) {{small|(3/3)}}
| style=&quot;text-align:center;&quot;|&lt;ref name=&quot;Mar&quot;/&gt;
|}
=== Mėnesio naujokai ===
Mėnesio Rytų ir Vakarų konferencijų naujokais paskelbti šie žaidėjai.
{| class=&quot;wikitable sortable&quot; style=&quot;text-align:left;&quot;
|-
! Mėnesis
! Rytų konferencija
! Vakarų konferencija
! class=unsortable|Išn
|-
| style=&quot;text-align:center;&quot;|Spalio/lapkričio mėn.
| [[Kon Knueppel]] ([[Šarlotės Hornets|Charlotte Hornets]]) {{small|(1/4)}}
| [[Cooper Flagg]] ([[Dalaso Mavericks|Dallas Mavericks]]) {{small|(1/3)}}
| style=&quot;text-align:center;&quot;|&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;
|-
| style=&quot;text-align:center;&quot;|Gruodžio mėn.
| [[Kon Knueppel]] ([[Charlotte Hornets]]) {{small|(2/4)}}
| [[Cooper Flagg]] ([[Dallas Mavericks]]) {{small|(2/3)}}
| style=&quot;text-align:center;&quot;|&lt;ref name=&quot;Dec&quot;/&gt;
|-
| style=&quot;text-align:center;&quot;|Sausio mėn.
| [[Kon Knueppel]] ([[Charlotte Hornets]]) {{small|(3/4)}}
| [[Cooper Flagg]] ([[Dallas Mavericks]]) {{small|(3/3)}}
| style=&quot;text-align:center;&quot;|&lt;ref name=&quot;Jan&quot;/&gt;
|-
| style=&quot;text-align:center;&quot;|Vasario mėn.
| [[Kon Knueppel]] ([[Charlotte Hornets]]) {{small|(4/4)}}
| [[Dylan Harper]] ([[San Antonio Spurs]]) {{small|(1/1)}}
| style=&quot;text-align:center;&quot;|&lt;ref name=&quot;Feb&quot;/&gt;
|-
| style=&quot;text-align:center;&quot;|Kovo mėn.
| [[V. J. Edgecombe]] ([[Philadelphia 76ers]]) {{small|(1/1)}}
| [[Maxime Raynaud]] ([[Sacramento Kings]]) {{small|(1/1)}}
| style=&quot;text-align:center;&quot;|&lt;ref name=&quot;Mar&quot;/&gt;
|}
=== Mėnesio treneriai ===
Mėnesio Rytų ir Vakarų konferencijų treneriais paskelbti šie treneriai.
{| class=&quot;wikitable sortable&quot; style=&quot;text-align:left;&quot;
|-
! Mėnesis
! Rytų konferencija
! Vakarų konferencija
! class=unsortable|Išn
|-
| style=&quot;text-align:center;&quot;|Spalio/lapkričio mėn.
| [[J. B. Bickerstaff]] ([[Detroito Pistons|Detroit Pistons]]) {{small|(1/1)}}
| [[Mark Daigneault]] ([[Oklahoma City Thunder]]) {{small|(1/2)}}
| style=&quot;text-align:center;&quot;|&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;
|-
| style=&quot;text-align:center;&quot;|Gruodžio mėn.
| [[Joe Mazzulla]] ([[Boston Celtics]]) {{small|(1/1)}}
| [[Mitch Johnson]] ([[San Antonio Spurs]]) {{small|(1/2)}}
| style=&quot;text-align:center;&quot;|&lt;ref name=&quot;Dec&quot;/&gt;
|-
| style=&quot;text-align:center;&quot;|Sausio mėn.
| [[Charles Lee]] ([[Charlotte Hornets]]) {{small|(1/1)}}
| [[Jordan Ott]] ([[Phoenix Suns]]) {{small|(1/1)}}
| style=&quot;text-align:center;&quot;|&lt;ref name=&quot;Jan&quot;/&gt;
|-
| style=&quot;text-align:center;&quot;|Vasario mėn.
| [[Kenny Atkinson]] ([[Cleveland Cavaliers]]) {{small|(1/1)}}
| [[Mitch Johnson]] ([[San Antonijo Spurs|San Antonio Spurs]]) {{small|(2/2)}}
| style=&quot;text-align:center;&quot;|&lt;ref name=&quot;Feb&quot;/&gt;
|-
| style=&quot;text-align:center;&quot;|Kovo mėn.
| [[Quin Snyder]] ([[Atlanta Hawks]]) {{small|(1/1)}}
| [[Mark Daigneault]] ([[Oklahoma City Thunder]]) {{small|(2/2)}}
| style=&quot;text-align:center;&quot;|&lt;ref name=&quot;Mar&quot;/&gt;
|}

== Išnašos ==
{{išn}}
{{NBA sezonai}}
[[Kategorija:NBA sezonai]]</text>
      <sha1>et5qdf5uvppyi7sk3r2l43495plb06i</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7820092</id>
      <parentid>7819958</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T07:44:33Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Nomadbones</username>
        <id>153116</id>
      </contributor>
      <comment>/* Lentelė */</comment>
      <origin>7820092</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="54335" sha1="qo6u5c9x929mwhh74w2dtavxm9q1cur" xml:space="preserve">{{Vyksta-krepšinis}}
{{Infobox sporto sezonas|league=[[NBA]]|sport=[[Krepšinis]]|duration={{Plainlist|
* 2025 m. spalio 21 d. – 2026 m. balandžio 12 d. (reguliarusis sezonas)
* 2025 m. lapkričio 31 d. – gruodžio 16 d. ([[NBA taurė]])
* 2026 m. balandžio 14–17 d. (įkrintamosios)
* 2026 m. balandžio 18 d. – 2026 m. gegužės mėn. (atkrintamosios)
* 2026 m. birželio mėn. (finalas)
}}|no_of_games=82|no_of_teams=30|TV= [[American Broadcasting Company|ABC]], [[NBC]],  [[ESPN]]|draft=Naujokų birža|draft_link=2025 m. NBA naujokų birža|top_pick=[[Cooper Flagg]]|picked_by=[[Dallas Mavericks]]|season=Reguliarusis sezonas|kitas=[[2026–2027 m. NBA sezonas|2026–2027 m.]]|galima rasti=[[2024–2025 m. NBA sezonas|2024–2025 m.]]|top_seed=[[Oklahoma City Thunder]] (64–18)|top_scorer=[[Luka Dončić]]|MVP=|MVP_link=Sąrašas:NBA naudingiausi žaidėjai|conf1_champ=|conf1_link=Rytų konferencija (NBA)|conf1=Rytų|conf1_runner-up=|conf2_champ=|conf2_link=Vakarų konferencija (NBA)|conf2=Vakarų|conf2_runner-up=|finals=Finalas|finals_champ=|finals_runner-up=|finals_MVP=|finals_MVP_link=Sąrašas:NBA finalo naudingiausi žaidėjai|top_pick_link=Sąrašas:Pirmieji NBA naujokų biržos šaukimai|season2 = [[NBA taurė]]
| season_champ2_name = Čempionai
| season_champs2 = [[New York Knicks]]
| second_place2 = [[San Antonio Spurs]]}}
'''2025–2026 m. NBA sezonas''' – 80-asis [[National Basketball Association|Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA)]] sezonas, kurio reguliarusis sezonas prasidėjo 2025 m. spalio 21 d. ir baigėsi 2026 m. balandžio 12 d. [[NBA taurė|NBA taurės]] turnyras surengtas 2025 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais. 2026 m. [[NBA Visų žvaigždžių rungtynės|NBA „Visų žvaigždžių“ rungtynės]] įvyko 2026 m. vasario 15 d. [[Inglvudas|Inglvude]].&lt;ref&gt;{{cite web|url=https://www.nba.com/news/2026-nba-all-star-weekend-los-angeles-official-release|title=Los Angeles and LA Clippers to host NBA All-Star 2026|date=2024-01-16|website=NBA.com}}&lt;/ref&gt; Atkrintamosios varžybos prasidėjo 2026 m. balandžio 18 d.

== Sandoriai ==

=== Karjerą baigiantys žaidėjai ===

* 2025 m. birželio 29 d. [[Bojan Bogdanović]] paskelbė apie pasitraukimą iš profesionalaus krepšinio, motyvuodamas tai pasikartojančiomis pėdos traumomis. Per savo dešimties metų karjerą NBA žaidė šešiose komandose.&lt;ref&gt;{{cite web|url=https://www.espn.com/nba/story/_/id/45609272|title=Bojan Bogdanovic retires after 10 NBA seasons|date=June 29, 2025|publisher=[[ESPN]]|access-date=June 30, 2025|agency=Field Level Media}}&lt;/ref&gt;

* 2025 m. rugpjūčio 18 d. [[Marco Belinelli]] paskelbė apie pasitraukimą iš profesionalaus krepšinio. NBA praleido 13 sezonų ir 2014 m. su [[San Antonijo Spurs|San Antonijo „Spurs“]] komanda tapo NBA čempionu.&lt;ref&gt;{{cite web|url=https://www.nbcsports.com/nba/news/nba-champion-marco-belinelli-officially-announces-retirement-from-basketball|title=NBA champion Marco Belinelli officially announces retirement from basketball|last=Helin|first=Kurt|date=August 18, 2025|publisher=NBC Sports|access-date=August 20, 2025}}&lt;/ref&gt;
* 2025 m. rugpjūčio 19 d. [[John Wall]] paskelbė, kad baigia krepšininko karjerą. Per savo 13 metų karjerą žaidė trijose komandose.&lt;ref&gt;{{cite web|url=https://www.nbcwashington.com/news/sports/nba/john-wall-retires-nba-all-star-top-pick/3977053/|title=Former NBA All-Star and No. 1 pick John Wall retires after 11 seasons|last=Molski|first=Max|date=August 19, 2025|publisher=NBC Washington|access-date=August 20, 2025}}&lt;/ref&gt;
* 2025 m. rugpjūčio 30 d. [[Jeremy Lin]] paskelbė apie pasitraukimą iš profesionalaus krepšinio. Per devynerių metų karjerą NBA žaidė aštuoniose komandose. Jis labiausiai žinomas dėl „Linsanity“ reiškinio, kilusio 2011–2012 m. sezone, kai jis rungtyniavo [[Niujorko Knicks|Niujorko „Knicks“]] komandoje. Vėliau, 2019 m., su [[Toronto Raptors|Toronto „Raptors“]] komanda laimėjo NBA čempionų titulą.&lt;ref&gt;{{cite web|url=https://bleacherreport.com/articles/25242994-jeremy-lin-retires-basketball-knicks-icon-played-last-nba-game-2019|title=Jeremy Lin Retires from Basketball, Knicks Icon Played Last NBA Game in 2019|last=Bachar|first=Zach|date=August 31, 2025|access-date=August 31, 2025|work=Bleacher Report}}&lt;/ref&gt;
* 2025 m. spalio 15 d. [[Malcolm Brogdon]] paskelbė, kad baigia krepšininko karjerą. Per devynerių metų karjerą žaidė penkiose komandose, o 2017 m. buvo išrinktas [[Sąrašas:NBA metų naujokai|NBA metų naujoku]].&lt;ref&gt;{{cite web|url=https://www.espn.com/nba/story/_/id/46607116/knicks-malcolm-brogdon-retires-nine-nba-seasons|title=Knicks' Malcolm Brogdon retires after nine NBA seasons|last=Charania|first=Shams|date=October 15, 2025|publisher=[[ESPN]]|access-date=October 23, 2025|author-link=}}&lt;/ref&gt;
* 2025 m. lapkričio 22 d. [[Chris Paul]] pranešė, kad 2025–2026 m. sezonas bus jo paskutinis. Per savo 21 metų karjerą žaidė septyniose komandose. 2006 m. išrinktas NBA metų naujoku ir buvo paskutinis iš 2005 m. [[NBA naujokų birža|NBA naujokų biržos]] likęs aktyvus krepšininkas. 2026 m. vasario 13 d. paskelbė, kad baigia krepšininko karjerą.&lt;ref&gt;{{Cite web|url=https://www.nba.com/news/chris-pauls-extraordinary-basketball-journey-paved-by-relentless-pursuit-of-perfection|title=Chris Paul's extraordinary basketball journey paved by relentless pursuit of perfection {{!}} NBA.com|website=NBA|access-date=2026-04-10|language=en}}&lt;/ref&gt;
* 2025 m. gruodžio 2 d. [[Danilo Gallinari]] paskelbė apie savo pasitraukimą iš profesionalaus krepšinio. Per šešiolikos metų karjerą jis žaidė aštuoniose komandose.&lt;ref&gt;{{Cite web|url=https://www.nba.com/news/danilo-gallinari-retires-nba|title=NBA veteran Danilo Gallinari officially announces retirement {{!}} NBA.com|website=NBA|access-date=2026-04-10|language=en}}&lt;/ref&gt;

=== Naujokų birža ===
{{Main|2025 m. NBA naujokų birža}}
[[2025 m. NBA naujokų birža]] įvyko birželio 25–26 d. „[[Barclays Center]]“ arenoje [[Bruklinas|Brukline]], [[Niujorkas|Niujorke]].&lt;ref&gt;{{cite web|url=https://www.nba.com/news/nba-draft-2025-set-barclays-center-june-25-26|title=NBA Draft 2025 to take place June 25–26 at Barclays Center|date=2025-01-28|website=NBA.com}}&lt;/ref&gt;

=== Laisvųjų agentų rinka ===
Derybos su laisvaisiais agentais prasidėjo 2025 m. birželio 30 d. 18:00 val. Krepšininkai galėjo pasirašyti sutartis po liepos moratoriumo pabaigos, liepos 6 d. 12:00 val. 

=== Reikšmingi mainai ===

* Didžiausiame NBA istorijos mainų sandoryje, kuriame dalyvavo septynios komandos ir 13 žaidėjų, [[Hiustono Rockets|Hiustono „Rockets“]] iš [[Finikso Suns|Finikso „Suns“]] įsigijo [[Kevin Durant]] mainais už [[Dillon Brooks]] ir [[Jalen Green]].&lt;ref&gt;{{cite web|url=https://www.nba.com/news/kevin-durant-joins-rockets-7-team-trade|title=Kevin Durant traded to Rockets as part of historic 7-team deal|date=July 6, 2025|website=NBA.com|access-date=July 6, 2025}}&lt;/ref&gt;
* [[Atlantos Hawks|Atlantos „Hawks“]] išmainė [[Trae Young]] į [[Vašingtono Wizards|Vašingtono „Wizards“]] už [[CJ McCollum]] ir [[Corey Kispert]].&lt;ref&gt;{{cite web|url=https://www.nba.com/news/hawks-trade-trae-young-to-wizards-for-cj-mccollum-corey-kispert|title=Report: Hawks trade Trae Young to Wizards for CJ McCollum, Corey Kispert|date=January 8, 2026|website=NBA.com|access-date=January 8, 2026}}&lt;/ref&gt;
* [[Los Andželo Clippers|Los Andželo „Clippers“]] išmainė [[James Harden]] į [[Klivlando Cavaliers|Klivlando „Cavaliers“]] už [[Darius Garland]] ir antrojo rato šaukimą.&lt;ref&gt;{{cite web|url=https://www.nba.com/news/james-harden-darius-garland-trade|title=Clippers trade James Harden to Cavaliers for Darius Garland|date=February 20, 2026|website=NBA.com|access-date=February 5, 2026}}&lt;/ref&gt;

=== Trenerių pokyčiai ===
{| class=&quot;wikitable&quot;
|-
! scope=&quot;col&quot; | Komanda
! scope=&quot;col&quot; | 2024–25 sezonas
! scope=&quot;col&quot; | 2025–26 sezonas
|-
! colspan=&quot;3&quot; |Tarpsezonis
|-
| [[Denver Nuggets]]|| [[David Adelman]] (laik.) || David Adelman
|-
| [[Memphis Grizzlies]]|| [[Tuomas Iisalo]] (laik.) || Tuomas Iisalo
|-
| [[New York Knicks]]|| [[Tom Thibodeau]]||[[Mike Brown]]
|-
| [[Phoenix Suns]]|| [[Mike Budenholzer]]|| [[Jordan Ott]]
|-
| [[Sacramento Kings]]|| [[Doug Christie]] (laik.) || Doug Christie
|-
| [[San Antonio Spurs]]|| [[Gregg Popovich]]|| [[Mitch Johnson]]
|-
! colspan=&quot;3&quot;|Sezono metu
|-
| [[New Orleans Pelicans]] || [[Willie Green]] || [[James Borrego]] (laik.)
|-
|}

== Arenų pokyčiai ==

* „Wells Fargo Center“, [[Filadelfijos 76ers|Filadelfijos „76ers“]] ekipos namų arena, pagal naują pavadinimo teisių sutartį su „Xfinity“ 2025 m. rugsėjo 1 d. pervadinta į „[[Wells Fargo Center (Filadelfija)|Xfinity Mobile Arena]]“.&lt;ref&gt;{{cite web|url=https://www.espn.com/nhl/story/_/id/45025071/76ers-flyers-arena-lands-naming-rights-deal-xfinity-mobile|title=Xfinity Mobile lands naming rights deal to 76ers, Flyers arena|date=2025-05-06|publisher=[[ESPN]]|work=Associated Press}}&lt;/ref&gt;
* „PHX Arena“, [[Finikso Suns|Finikso „Suns“]] ekipos namų arena, 2025 m. spalio 2 d. pervadinta į „[[Mortgage Matchup Center]]“.&lt;ref&gt;{{Cite web|url=https://burncitysports.com/2025/06/20/suns-arena-naming-rights-partner/|title=Suns arena will have naming rights partner ahead of 2025-2026 season|last=Tortorella|first=Tanner|date=June 20, 2025}}&lt;/ref&gt;
== Priešsezonis ==
NBA dažnai rengia priešsezonio rungtynes ne NBA rinkose.
{| class=&quot;wikitable&quot;
!Data
!Rungtynės
!Vieta
|-
|Spalio 3 d.
|[[Finikso Suns|Phoenix Suns]] vs. [[Los Andželo Lakers|Los Angeles Lakers]]
|[[Palm Dezertas]], [[Kalifornija]]
|-
|Spalio 15 d.
|[[Dalaso Mavericks|Dallas Mavericks]] vs. [[Los Andželo Lakers|Los Angeles Lakers]]
|[[Paradaisas (Nevada)|Paradaisas]], [[Nevada]]
|}
=== Tarptautinės rungtynės ===
{| class=&quot;wikitable&quot;
|+
! scope=&quot;col&quot; | Data
! scope=&quot;col&quot; | Rungtynės
! scope=&quot;col&quot; | Vieta
! scope=&quot;col&quot; | Išn
|-
|Spalio 2 d.
|[[New York Knicks]] vs. [[Philadelphia 76ers]]
|[[Abu Dabis]], [[Jungtiniai Arabų Emyratai|JAE]]
|&lt;ref name=&quot;KnicksVs76ers&quot;&gt;{{cite web|url=https://www.nba.com/news/abu-dahbi-games-release-76ers-knicks-2025|title=Knicks, 76ers to play 2 preseason games in NBA Abu Dhabi Games 2025|date=2025-04-24|website=NBA.com}}&lt;/ref&gt;
|-
|Spalio 3 d.
|[[New Orleans Pelicans]] vs. [[Melbourne United]]
|[[Melburnas]], [[Australija]]
|&lt;ref name=&quot;PelVsMel&quot;&gt;{{cite web|url=https://www.nba.com/pelicans/news/2025-2026-nba-preseason-nbl-nba-games-australia-october-melbourne-united-south-east-melbourne-phoenix|title=New Orleans Pelicans to play two NBL teams in first NBA games in Australia this October|date=2025-03-10|website=NBA.com}}&lt;/ref&gt;
|-
|Spalio 4 d.
|[[New York Knicks]] vs. [[Philadelphia 76ers]]
|Abu Dabis, JAE
|&lt;ref name=&quot;KnicksVs76ers&quot; /&gt;
|-
|Spalio 5 d.
|[[New Orleans Pelicans]] vs. [[South East Melbourne Phoenix]]
|Melburnas, Australija
|&lt;ref name=&quot;PelVsMel&quot; /&gt;
|-
|Spalio 10 d.
| rowspan=&quot;2&quot; |[[Brooklyn Nets]] vs. [[Phoenix Suns]]
| rowspan=&quot;2&quot; |[[Makao]], [[Kinijos Liaudies Respublika|Kinija]]
| rowspan=&quot;2&quot; |&lt;ref&gt;{{cite web|url=https://www.nba.com/news/brooklyn-nets-phoenix-suns-to-play-two-preseason-games-in-macao-in-october-2025|title=Brooklyn Nets, Phoenix Suns to play two preseason games in Macao in October 2025|date=2024-12-06|website=NBA.com}}&lt;/ref&gt;
|-
|Spalio 12 d.
|}
== Reguliarusis sezonas ==
=== Divizionai ===
{{col-begin}}
{{col-2}}
* '''[[Rytų konferencija (NBA)|Rytų konferencija]]''':
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;text-align:center&quot;
|-
!colspan=9| [[Atlanto divizionas (NBA)|Atlanto divizionas]]
|-
! # !! width=&quot;213&quot;| Komanda !! {{comment|R|Sužaistos rungtynės}} !! {{comment|LR|Laimėtos rungtynės}} !! {{comment|PR|Pralaimėtos rungtynės}} !! {{comment|Perg. %|Laimėtų rungtynių procentas}} !! {{comment|Nam.|Rungtynės namuose}} !! {{comment|Išv.|Rungtynės išvykoje}} !! {{comment|Div.|Rungtynės divizione}}
|- 
| 1. ||align=left| [[Bostono Celtics|Bostono „Celtics“]] || 82 || 56 || 26 || {{Winning percentage|56|26}} || 30‍–‍11 || 26‍–‍15 || 10‍–‍6
|- 
| 2. ||align=left| [[Niujorko Knicks|Niujorko „Knicks“]] || 82 || 53 || 29 || {{Winning percentage|53|29}} || 30‍–‍10 || 23‍–‍19 || 14‍–‍3
|- 
| 3. ||align=left| [[Toronto Raptors|Toronto „Raptors“]] || 82 || 46 || 36 || {{Winning percentage|46|36}} || 24‍–‍17 || 22‍–‍19 || 5‍–‍12
|- 
| 4. ||align=left| [[Filadelfijos 76ers|Filadelfijos „76ers“]] || 82 || 45 || 37 || {{Winning percentage|45|37}} || 23‍–‍18 || 22‍–‍19 || 9‍–‍7
|- 
| 5. ||align=left| [[Bruklino Nets|Bruklino „Nets“]] || 82 || 20 || 62 || {{Winning percentage|20|62}} || 12‍–‍29 || 8‍–‍33 || 3‍–‍13
|}

{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;text-align:center&quot;
|-
!colspan=9| [[Centrinis divizionas (NBA)|Centrinis divizionas]]
|-
! # !! width=&quot;210&quot;| Komanda !! {{comment|R|Sužaistos rungtynės}} !! {{comment|LR|Laimėtos rungtynės}} !! {{comment|PR|Pralaimėtos rungtynės}} !! {{comment|Perg. %|Laimėtų rungtynių procentas}} !! {{comment|Nam.|Rungtynės namuose}} !! {{comment|Išv.|Rungtynės išvykoje}} !! {{comment|Div.|Rungtynės divizione}}
|- 
| 1. ||align=left| [[Detroito Pistons|Detroito „Pistons“]] || 82 || 60 || 22 || {{Winning percentage|60|22}} || 32‍–‍9 || 28‍–‍13 || 12‍–‍4
|- 
| 2. ||align=left| [[2025–2026 m. Klivlando Cavaliers sezonas|Klivlando „Cavaliers“]] || 82 || 52 || 30 || {{Winning percentage|52|30}} || 27‍–‍14 || 25‍–‍16 || 10‍–‍5
|- 
| 3. ||align=left| [[Milvokio Bucks|Milvokio „Bucks“]] || 82 || 32 || 50 || {{Winning percentage|32|50}} || 19‍–‍22 || 13‍–‍28 || 9‍–‍7
|- 
| 4. ||align=left| [[Čikagos Bulls|Čikagos „Bulls“]] || 82 || 31 || 51 || {{Winning percentage|31|51}} || 18‍–‍23 || 13‍–‍28 || 4‍–‍12
|- 
| 5. ||align=left| [[Indianos Pacers|Indianos „Pacers“]] || 82 || 19 || 63 || {{Winning percentage|19|63}} || 11‍–‍29 || 8‍–‍34 || 4‍–‍12
|}

{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;text-align:center&quot;
|-
!colspan=9| [[Pietryčių divizionas (NBA)|Pietryčių divizionas]]
|-
! # !! width=&quot;210&quot;| Komanda !! {{comment|R|Sužaistos rungtynės}} !! {{comment|LR|Laimėtos rungtynės}} !! {{comment|PR|Pralaimėtos rungtynės}} !! {{comment|Perg. %|Laimėtų rungtynių procentas}} !! {{comment|Nam.|Rungtynės namuose}} !! {{comment|Išv.|Rungtynės išvykoje}} !! {{comment|Div.|Rungtynės divizione}}
|- 
| 1. ||align=left| [[Atlantos Hawks|Atlantos „Hawks“]] || 82 || 46 || 36 || {{Winning percentage|46|36}} || 24‍–‍17 || 22‍–‍19 || 9‍–‍7
|- 
| 2. ||align=left| [[Orlando Magic|Orlando „Magic“]] || 82 || 45 || 37 || {{Winning percentage|45|37}} || 26‍–‍16 || 19‍–‍21 || 9‍–‍8
|- 
| 3. ||align=left| [[Šarlotės Hornets|Šarlotės „Hornets“]] || 82 || 44 || 38 || {{Winning percentage|44|38}} || 21‍–‍20 || 23‍–‍18 || 11‍–‍5
|- 
| 4. ||align=left| [[Majamio Heat|Majamio „Heat“]] || 82 || 43 || 39 || {{Winning percentage|43|39}} || 26‍–‍15 || 17‍–‍24 || 10–‍7
|- 
| 5. ||align=left| [[Vašingtono Wizards|Vašingtono „Wizards“]] || 82 || 17 || 65 || {{Winning percentage|17|65}} || 11‍–‍30 || 6‍–‍35 || 2–‍14
|}

{{col-2}}
* '''[[Vakarų konferencija (NBA)|Vakarų konferencija]]''':

{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;text-align:center&quot;
|-
!colspan=9| [[Šiaurės vakarų divizionas (NBA)|Šiaurės vakarų divizionas]]
|-
! # !! width=&quot;210&quot;| Komanda !! {{comment|R|Sužaistos rungtynės}} !! {{comment|LR|Laimėtos rungtynės}} !! {{comment|PR|Pralaimėtos rungtynės}} !! {{comment|Perg. %|Laimėtų rungtynių procentas}} !! {{comment|Nam.|Rungtynės namuose}} !! {{comment|Išv.|Rungtynės išvykoje}} !! {{comment|Div.|Rungtynės divizione}}
|- 
| 1. ||align=left| [[Oklahoma Sičio Thunder|Oklahoma Sičio „Thunder“]] || 82 || 64 || 18 || {{Winning percentage|64|18}} || 34‍–‍8 || 30‍–‍10 || 12‍–‍4
|- 
| 2. ||align=left| [[Denverio Nuggets|Denverio „Nuggets“]] || 82 || 54 || 28 || {{Winning percentage|54|28}} || 28‍–‍13 || 26‍–‍15 || 11‍–‍5
|- 
| 3. ||align=left| [[Minesotos Timberwolves|Minesotos „Timberwolves“]] || 82 || 49 || 33 || {{Winning percentage|49|33}} || 26‍–‍15 || 23‍–‍18 || 9‍–‍7
|- 
| 4. ||align=left| [[Portlando Trail Blazers|Portlando „Trail Blazers“]] || 82 || 42 || 40 || {{Winning percentage|42|40}} || 24‍–‍17 || 18‍–‍23 || 7‍–‍9
|- 
| 5. ||align=left| [[Jutos Jazz|Jutos „Jazz“]] || 82 || 22 || 60 || {{Winning percentage|22|60}} || 14‍–‍27 || 8‍–‍33 || 1‍–‍15
|}

{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;text-align:center&quot;
|-
!colspan=9| [[Ramiojo vandenyno divizionas (NBA)|Ramiojo vandenyno divizionas]]
|-
! # !! width=&quot;210&quot;| Komanda !! {{comment|R|Sužaistos rungtynės}} !! {{comment|LR|Laimėtos rungtynės}} !! {{comment|PR|Pralaimėtos rungtynės}} !! {{comment|Perg. %|Laimėtų rungtynių procentas}} !! {{comment|Nam.|Rungtynės namuose}} !! {{comment|Išv.|Rungtynės išvykoje}} !! {{comment|Div.|Rungtynės divizione}}
|- 
| 1. ||align=left| [[Los Andželo Lakers|Los Andželo „Lakers“]] || 82 || 53 || 29 || {{Winning percentage|53|29}} || 28‍–‍13 || 25‍–‍16 || 9‍–‍7
|- 
| 2. ||align=left| [[Finikso Suns|Finikso „Suns“]] || 82 || 45 || 37 || {{Winning percentage|45|37}} || 25‍–‍16 || 20‍–‍21 || 10‍–‍6
|- 
| 3. ||align=left| [[Los Andželo Clippers|Los Andželo „Clippers“]] || 82 || 42 || 40 || {{Winning percentage|42|40}} || 23‍–‍18 || 19‍–‍22 || 10‍–‍6
|- 
| 4. ||align=left| „[[Golden State Warriors]]“ || 82 || 37 || 45 || {{Winning percentage|37|45}} || 22‍–‍19 || 15‍–‍26 || 7‍–‍9
|- 
| 5. ||align=left| [[Sakramento Kings|Sakramento „Kings“]] || 82 || 22 || 60 || {{Winning percentage|22|60}} || 15‍–‍26 || 7‍–‍34 || 4‍–‍12
|}

{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;text-align:center&quot;
|-
!colspan=9| [[Pietvakarių divizionas (NBA)|Pietvakarių divizionas]]
|-
! # !! width=&quot;210&quot;| Komanda !! {{comment|R|Sužaistos rungtynės}} !! {{comment|LR|Laimėtos rungtynės}} !! {{comment|PR|Pralaimėtos rungtynės}} !! {{comment|Perg. %|Laimėtų rungtynių procentas}} !! {{comment|Nam.|Rungtynės namuose}} !! {{comment|Išv.|Rungtynės išvykoje}} !! {{comment|Div.|Rungtynės divizione}}
|- 
| 1. ||align=left| [[San Antonijo Spurs|San Antonijo „Spurs“]] || 82 || 62 || 20 || {{Winning percentage|62|20}} || 32‍–‍8 || 30‍–‍12 || 13‍–‍3
|- 
| 2. ||align=left| [[Hiustono Rockets|Hiustono „Rockets“]] || 82 || 52 || 30 || {{Winning percentage|52|30}} || 30‍–‍11 || 22‍–‍19 || 10‍–‍6
|- 
| 3. ||align=left| [[Naujojo Orleano Pelicans|Naujojo Orleano „Pelicans“]] || 82 || 26 || 26 || {{Winning percentage|26|56}} || 17‍–‍24 || 9‍–‍32 || 7‍–‍9
|- 
| 4. ||align=left| [[Dalaso Mavericks|Dalaso „Mavericks“]] || 82 || 26 || 56 || {{Winning percentage|26|56}} || 16‍–‍25 || 10‍–‍31 || 4‍–‍12
|- 
| 5. ||align=left| [[Memfio Grizzlies|Memfio „Grizzlies“]] || 82 || 25 || 57 || {{Winning percentage|25|57}} || 14‍–‍27 || 11‍–‍30 || 6‍–‍10
|}
{{col-end}}

=== Konferencijos ===
{{col-begin}}
{{col-2}}

{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;text-align:center&quot; 
|-
!colspan=6| [[Rytų konferencija (NBA)|Rytų konferencija]]
|-
! # !! width=&quot;229&quot;| Komanda !! {{comment|R|Sužaistos rungtynės}} !! {{comment|LR|Laimėtos rungtynės}} !! {{comment|PR|Pralaimėtos rungtynės}} !! {{comment|Perg. %|Laimėtų rungtynių procentas}}
|- 
| 1. ||align=left| [[Detroito Pistons|Detroito „Pistons“]] || 82 || 60 || 22 || {{Winning percentage|60|22}}
|- 
| 2. ||align=left| [[Bostono Celtics|Bostono „Celtics“]] || 82 || 56 || 26 || {{Winning percentage|56|26}}
|- 
| 3. ||align=left| [[Niujorko Knicks|Niujorko „Knicks“]] || 82 || 53 || 29 || {{Winning percentage|53|29}}
|- 
| 4. ||align=left| [[2025–2026 m. Klivlando Cavaliers sezonas|Klivlando „Cavaliers“]] || 82 || 52 || 30 || {{Winning percentage|52|30}}
|- 
| 5. ||align=left| [[Toronto Raptors|Toronto „Raptors“]] || 82 || 46 || 36 || {{Winning percentage|46|36}}
|- 
| 6. ||align=left| [[Atlantos Hawks|Atlantos „Hawks“]] || 82 || 46 || 36 || {{Winning percentage|46|36}}
|- 
! colspan = 6 style=&quot;background:blue;&quot;|
|- 
| 7. ||align=left| [[Filadelfijos 76ers|Filadelfijos „76ers“]] || 82 || 45 || 37 || {{Winning percentage|45|37}}
|- 
| 8. ||align=left| [[Orlando Magic|Orlando „Magic“]] || 82 || 45 || 37 || {{Winning percentage|45|37}}
|- 
| 9. ||align=left| [[Šarlotės Hornets|Šarlotės „Hornets“]] || 82 || 44 || 38 || {{Winning percentage|44|38}}
|- 
| 10. ||align=left| [[Majamio Heat|Majamio „Heat“]] || 82 || 43 || 39 || {{Winning percentage|43|39}}
|- 
! colspan = 6 style=&quot;background:blue;&quot;|
|- 
| 11. ||align=left| [[Milvokio Bucks|Milvokio „Bucks“]] || 82 || 32 || 50 || {{Winning percentage|32|50}}
|- 
| 12. ||align=left| [[Čikagos Bulls|Čikagos „Bulls“]] || 82 || 31 || 51 || {{Winning percentage|31|51}}
|- 
| 13. ||align=left| [[Bruklino Nets|Bruklino „Nets“]] || 82 || 20 || 62 || {{Winning percentage|20|62}}
|- 
| 14. ||align=left| [[Indianos Pacers|Indianos „Pacers“]] || 82 || 19 || 63 || {{Winning percentage|19|63}}
|- 
| 15. ||align=left| [[Vašingtono Wizards|Vašingtono „Wizards“]] || 82 || 17 || 65 || {{Winning percentage|17|65}}
|}

{{col-2}}

{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;text-align:center&quot;
|-
!colspan=6| [[Vakarų konferencija (NBA)|Vakarų konferencija]]
|-
! # !! width=&quot;210&quot;| Komanda !! {{comment|R|Sužaistos rungtynės}} !! {{comment|LR|Laimėtos rungtynės}} !! {{comment|PR|Pralaimėtos rungtynės}} !! {{comment|Perg. %|Laimėtų rungtynių procentas}}
|- 
| 1. ||align=left| [[Oklahoma Sičio Thunder|Oklahoma Sičio „Thunder“]] || 82 || 64 || 18 || {{Winning percentage|64|18}}
|- 
| 2. ||align=left| [[San Antonijo Spurs|San Antonijo „Spurs“]] || 82 || 62 || 20 || {{Winning percentage|62|20}}
|- 
| 3. ||align=left| [[Denverio Nuggets|Denverio „Nuggets“]] || 82 || 54 || 28 || {{Winning percentage|54|28}}
|- 
| 4. ||align=left| [[Los Andželo Lakers|Los Andželo „Lakers“]] || 82 || 53 || 29 || {{Winning percentage|54|28}}
|- 
| 5. ||align=left| [[Hiustono Rockets|Hiustono „Rockets“]] || 82 || 52 || 30 || {{Winning percentage|52|30}}
|- 
| 6. ||align=left| [[Minesotos Timberwolves|Minesotos „Timberwolves“]] || 82 || 49 || 33 || {{Winning percentage|49|33}}
|- 
! colspan = 6 style=&quot;background:#c9072a;&quot;|
|- 
| 7. ||align=left| [[Finikso Suns|Finikso „Suns“]] || 82 || 45 || 37 || {{Winning percentage|45|37}}
|- 
| 8. ||align=left| [[Portlando Trail Blazers|Portlando „Trail Blazers“]] || 82 || 42 || 40 || {{Winning percentage|42|40}}
|- 
| 9. ||align=left| [[Los Andželo Clippers|Los Andželo „Clippers“]] || 82 || 42 || 40 || {{Winning percentage|42|40}}
|- 
| 10. ||align=left| „[[Golden State Warriors]]“ || 82 || 37 || 45 || {{Winning percentage|37|45}}
|- 
! colspan = 6 style=&quot;background:#c9072a;&quot;|
|- 
| 11. ||align=left| [[Naujojo Orleano Pelicans|Naujojo Orleano „Pelicans“]] || 82 || 26 || 26 || {{Winning percentage|26|56}}
|- 
| 12. ||align=left| [[Dalaso Mavericks|Dalaso „Mavericks“]] || 82 || 26 || 56 || {{Winning percentage|26|56}}
|- 
| 13. ||align=left| [[Memfio Grizzlies|Memfio „Grizzlies“]] || 82 || 25 || 57 || {{Winning percentage|25|57}}
|- 
| 14. ||align=left| [[Sakramento Kings|Sakramento „Kings“]] || 82 || 22 || 60 || {{Winning percentage|22|60}}
|- 
| 15. ||align=left| [[Jutos Jazz|Jutos „Jazz“]] || 82 || 22 || 60 || {{Winning percentage|22|60}}
|}
{{col-end}}
== NBA taurė ==
{{Main|NBA taurė}}
Lapkričio–gruodžio mėnesiais surengta [[NBA taurė]]. Turnyro finale [[Niujorko Knicks|Niujorko „Knicks“]] įveikė [[San Antonijo Spurs|San Antonijo „Spurs“]], o [[Jalen Brunson|Jalen Bruson]] buvo paskelbtas naudingiausiu turnyro žaidėju.&lt;ref&gt;{{Cite news|title=In-form Knicks surge past Spurs to win NBA Cup for first trophy since 1973|url=https://www.theguardian.com/sport/2025/dec/16/knicks-spurs-nba-cup-final-anunoby-brunson|work=The Guardian|date=2025-12-17|access-date=2026-04-06|issn=0261-3077|language=en-GB}}&lt;/ref&gt;

== Įkrintamosios varžybos ==
Į pagrindinius 2026 m. NBA atkrintamųjų varžybų etapus patenka tik šešios geriausios kiekvienos konferencijos komandos, o kitos keturios komandos dalyvauja 2026 m. balandžio 14–17 d. vyksiančiame įkrintamųjų varžybų turnyre.
=== Rytų konferencija ===
{{PagePlayoffBracket
| RD1= '''Įkrintamųjų rungtynės'''
| RD2= '''Rungtynės dėl 8 vietos'''
| RD3= '''Galutinės vietos''' 
| team-width= 150
| score-width= 75

| RD1-seed1='''7'''
| RD1-team1='''[[Filadelfijos 76ers|Filadelfijos „76ers“]]'''
| RD1-seed2=8
| RD1-team2=[[Orlando Magic|Orlando „Magic“]]
| RD1-seed3='''9''' 
| RD1-team3='''[[Šarlotės Hornets|Šarlotės „Hornets“]]'''
| RD1-seed4=10
| RD1-team4=[[Majamio Heat|Majamio „Heat“]]
| RD3-seed1=7
| RD3-score1=7 vieta
| RD3-seed2=8
| RD3-score2=8 vieta
|RD2-team1='''[[Orlando Magic|Orlando „Magic“]]'''|RD2-seed1='''8'''|RD3-team1=[[Filadelfijos 76ers|Filadelfijos „76ers“]]|RD2-team2=[[Šarlotės Hornets|Šarlotės „Hornets“]]|RD2-seed2=9|RD3-team2=[[Orlando Magic|Orlando „Magic“]]|RD1-score3='''127''' ([[Pratęsimas|PT]])|RD1-score4=126|RD1-score1='''109'''|RD1-score2=97|RD2-score1='''121'''|RD2-score2=90}}
=== Vakarų konferencija ===
{{PagePlayoffBracket
| RD1= '''Įkrintamųjų rungtynės'''
| RD2= '''Rungtynės dėl 8 vietos'''
| RD3= '''Galutinės vietos''' 
| team-width= 155
| score-width= 75

| RD1-seed1=7
| RD1-seed2='''8'''
| RD1-seed3=9
| RD1-seed4='''10'''
| RD3-seed1=8
| RD3-score1=7 vieta
| RD3-seed2=7
| RD3-score2=8 vieta
|RD2-seed1='''7'''|RD2-seed2=10|RD1-team1=[[Finikso Suns|Finikso „Suns“]]|RD1-team4='''„[[Golden State Warriors]]“'''|RD1-team3=[[Los Andželo Clippers|Los Andželo „Clippers“]]|RD1-team2='''[[Portlando Trail Blazers|Portlando „Trail Blazers“]]'''|RD1-score1=110|RD1-score2='''114'''|RD2-team1='''[[Finikso Suns|Finikso „Suns“]]'''|RD3-team1=[[Portlando Trail Blazers|Portlando „Trail Blazers“]]|RD1-score3=121|RD1-score4='''126'''|RD2-team2=„[[Golden State Warriors]]“|RD2-score1='''111'''|RD2-score2=96|RD3-team2=[[Finikso Suns|Finikso „Suns“]]}}

== Atkrintamosios varžybos ==
Atkrintamosios varžybos prasidėjo 2026 m. balandžio 18 d.

=== Lentelė ===
{{16TeamBracket with seeds
| RD1='''Pirmas turas'''
| RD2='''Ketvirtfinaliai'''
| RD3='''Pusfinaliai'''
| RD4='''Finalas'''
| team-width= 168
 
| RD1-seed01=E1
| RD1-seed02=E8
| RD1-seed03=E4
| RD1-seed04=E5
| RD1-seed05=E3
| RD1-seed06=E6
| RD1-seed07=E2
| RD1-seed08=E7
| RD1-seed09=W1
| RD1-seed10=W8
| RD1-seed11=W4
| RD1-seed12=W5
| RD1-seed13=W3
| RD1-seed14=W6
| RD1-seed15=W2
| RD1-seed16=W7
|group1='''[[Rytų konferencija (NBA)|Rytų konferencija]]'''
|group2='''[[Vakarų konferencija (NBA)|Vakarų konferencija]]'''
|RD1-team01=[[Detroito Pistons|Detroito „Pistons“]]
|RD1-team02=[[Orlando Magic|Orlando „Magic“]]
|RD1-team03=[[Klivlando Cavaliers|Klivlando „Cavaliers“]]
|RD1-team04=[[Toronto Raptors|Toronto „Raptors“]]
|RD1-team05=[[Niujorko Knicks|Niujorko „Knicks“]]
|RD1-team06=[[Atlantos Hawks|Atlantos „Hawks“]]
|RD1-team07=[[Bostono Celtics|Bostono „Celtics“]]
|RD1-team08=[[Filadelfijos 76ers|Filadelfijos „76ers“]]
|RD1-team09=[[Oklahoma Sičio Thunder|Oklahoma Sičio „Thunder“]]
|RD1-team10=[[Finikso Suns|Finikso „Suns“]]
|RD1-team11=[[Los Andželo Lakers|Los Andželo „Lakers“]]
|RD1-team12=[[Hiustono Rockets|Hiustono „Rockets“]]
|RD1-team13=[[Denverio Nuggets|Denverio „Nuggets“]]
|RD1-team14=[[Minesotos Timberwolves|Minesotos „Timberwolves“]]
|RD1-team15=[[San Antonijo Spurs|San Antonijo „Spurs“]]
|RD1-team16=[[Portlando Trail Blazers|Portlando „Trail Blazers“]]
|RD1-score01=1|RD1-score02=2|RD1-score03=2|RD1-score04=1|RD1-score07=2|RD1-score05=2|RD1-score06=2|RD1-score08=1|RD1-score09=3|RD1-score10=0|RD1-score13=1|RD1-score12=0|RD1-score11=3|RD1-score15=2|RD1-score14=3|RD1-score16=1}}
{| class=wikitable style=&quot;text-align:center; margin:auto&quot;
|-
! colspan=&quot;3&quot; |2025–2026 m. NBA čempionai
|-
|[[Vaizdas:Larry_O'Brien_Championship_Trophy_icon.svg|30px]]
|
|[[Vaizdas:Larry_O'Brien_Championship_Trophy_icon.svg|30px]]
|}
== Statistika ==
=== Individualios statistikos lyderiai ===
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;text-align:center&quot;
|-
! Kategorija !! Krepšininkas !! Komanda (-os) !! '''Statistika'''
|-
| Taškai per rungtynes || [[Luka Dončić]]|| [[Los Andželo Lakers|Los Angeles Lakers]] ||33,5
|-
| Atkovoti kamuoliai per rungtynes || [[Nikola Jokić]]|| [[Denverio Nuggets|Denver Nuggets]]||12,9
|-
| Rezultatyvūs perdavimai per rungtynes || [[Nikola Jokić]]|| [[Denverio Nuggets|Denver Nuggets]]||10,7
|-
| Perimti kamuoliai per rungtynes || [[Ausar Thompson]]|| [[Detroito Pistons|Detroit Pistons]]||2,0
|-
| Blokuoti metimai per rungtynes || [[Victor Wembanyama]]|| [[San Antonijo Spurs|San Antonio Spurs]]||3,1
|-
| Prarasti kamuoliai per rungtynes || [[Luka Dončić]]|| [[Los Andželo Lakers|Los Angeles Lakers]]||4,0
|-
| Pražangos per rungtynes || [[Wendell Carter Jr.]]|| [[Orlando Magic]]||3,4
|-
| Minutės per rungtynes || [[Tyrese Maxey]]|| [[Filadelfijos 76ers|Philadelphia 76ers]]||38,0
|-
| FG% || [[Rudy Gobert]]|| [[Minesotos Timberwolves|Minnesota Timberwolves]]||68,2
|- 
| FT% || [[Cam Spencer]]|| [[Memfio Grizzlies|Memphis Grizzlies]]||94,0
|-
| 3P% || [[Luke Kennard]]|| [[Los Andželo Lakers|Los Angeles Lakers]]||47,8
|-
| Naudingumas per rungtynes || [[Nikola Jokić]]|| [[Denverio Nuggets|Denver Nuggets]]||32,3
|- 
| Dvigubi dubliai || [[Karl-Anthony Towns]]|| [[Niujorko Knicks|New York Knicks]]||57
|- 
| Trigubi dubliai || [[Nikola Jokić]]|| [[Denverio Nuggets|Denver Nuggets]]||34
|}
=== Individualių rungtynių rekordai ===
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;
|-
! Kategorija !! Krepšininkas !! Komanda !! Statistika
|-
|Taškai
|[[Bam Adebayo]]
|[[Majamio Heat|Miami Heat]]
|83
|-
| Atkovoti kamuoliai || [[Scottie Barnes]]|| [[Toronto Raptors]]||25
|-
|Rezultatyvūs perdavimai || [[Ryan Nembhard]]|| [[Dalaso Mavericks|Dallas Mavericks]]||23
|-
| rowspan=&quot;2&quot; |Perimti kamuoliai
|[[Herbert Jones]]
|[[Naujojo Orleano Pelicans|New Orleans Pelicans]]
| rowspan=&quot;2&quot; |8
|-
|[[Tyrese Maxey]]
|[[Filadelfijos 76ers|Philadelphia 76ers]]
|-
| Blokuoti metimai || [[Victor Wembanyama]]|| [[San Antonijo Spurs|San Antonio Spurs]]||9
|-
| rowspan=&quot;2&quot; | Tritaškiai || [[Stephen Curry]]|| [[Golden State Warriors]]|| rowspan=&quot;2&quot; |12
|-
|[[Trey Murphy III]]
|[[Naujojo Orleano Pelicans|New Orleans Pelicans]]
|}
=== Komandų statistikos lyderiai ===
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;text-align:center&quot;
|-
! Kategorija !! Komanda !! Statistika
|-
| Taškai per rungtynes || [[Denverio Nuggets|Denver Nuggets]]||122,0
|-
| Atkovoti kamuoliai per rungtynes || [[Hiustono Rockets|Houston Rockets]]||47,9
|-
| Rezultatyvūs perdavimai per rungtynes || [[Atlantos Hawks|Atlanta Hawks]]||30,1
|-
| Perimti kamuoliai per rungtynes || [[Detroito Pistons|Detroit Pistons]]||10,4
|-
| Blokuoti metimai per rungtynes || [[Detroito Pistons|Detroit Pistons]]||6,4
|-
| Prarasti kamuoliai per rungtynes || [[Bostono Celtics|Boston Celtics]]||12,4
|-
| Pražangos per rungtynes || [[Hiustono Rockets|Houston Rockets]]||18,3
|-
| FG% || [[Los Andželo Lakers|Los Angeles Lakers]]||50,2
|-
| FT% || [[Los Andželo Clippers|Los Angeles Clippers]]||82,2
|-
|3P%
|[[Denverio Nuggets|Denver Nuggets]]
|39,6
|-
| +/− || [[Oklahoma City Thunder]]||11,6
|}
== Apdovanojimai ==
=== Metiniai apdovanojimai ===
{| class=&quot;wikitable&quot;
|+ '''2025–26 m. NBA apdovanojimai'''
|-
! '''Apdovanojimas'''!! '''Laimėtojas'''!! '''Finalininkai'''&lt;ref&gt;{{cite web|title=2025-26 NBA Awards: Finalists for league accolades announced|url=https://www.nba.com/news/2025-2026-regular-season-awards|work=NBA.com|date=April 19, 2026|access-date=April 19, 2026}}&lt;/ref&gt;
|-
| [[Sąrašas:NBA naudingiausi žaidėjai|Naudingiausias metų žaidėjas]]||  || [[Shai Gilgeous-Alexander]] {{small|(Oklahoma City Thunder)}}&lt;br /&gt;[[Nikola Jokić]] {{small|(Denver Nuggets)}}&lt;br /&gt;[[Victor Wembanyama]] {{small|(San Antonio Spurs)}}
|-
| [[Sąrašas:NBA geriausi metų gynėjai|Geriausiai besiginantis metų žaidėjas]]|| [[Victor Wembanyama]] {{small|(San Antonio Spurs)}}&lt;ref&gt;{{cite web |title=Spurs' Victor Wembanyama named 2025-26 Kia NBA Defensive Player of the Year |url=https://www.nba.com/news/kia-nba-defensive-player-of-the-year-award-2025-26 |work=NBA.com |date=April 20, 2026 |access-date=April 20, 2026}}&lt;/ref&gt; || [[Chet Holmgren]] {{small|(Oklahoma City Thunder)}}&lt;br /&gt;[[Ausar Thompson]] {{small|(Detroit Pistons)}}
|-
| [[Sąrašas:NBA metų naujokai|Metų naujokas]]||  || [[V. J. Edgecombe]] {{small|(Philadelphia 76ers)}}&lt;br /&gt;[[Cooper Flagg]] {{small|(Dallas Mavericks)}}&lt;br /&gt;[[Kon Knueppel]] {{small|(Charlotte Hornets)}}
|-
| [[Sąrašas:NBA šešti žaidėjai|Metų šeštas žaidėjas]]|| [[Keldon Johnson]] {{small|(San Antonio Spurs)}}&lt;ref&gt;{{cite web |title=Keldon Johnson named 2025-26 Kia NBA Sixth Man of the Year |url=https://www.nba.com/news/kia-nba-sixth-man-2025-26 |work=NBA.com |date=April 22, 2026 |access-date=April 22, 2026}}&lt;/ref&gt; || [[Tim Hardaway Jr.]] {{small|(Denver Nuggets)}}&lt;br /&gt;[[Jaime Jaquez Jr.]] {{small|(Miami Heat)}}
|-
| [[Sąrašas:NBA didžiausią pažangą padarę žaidėjai|Didžiausią pažangą padaręs žaidėjas]]|| [[Nickeil Alexander-Walker]] {{small|(Atlanta Hawks)}}&lt;ref&gt;{{cite web |title=Nickeil Alexander-Walker named 2025-26 Kia NBA Most Improved Player |url=https://www.nba.com/news/kia-nba-most-improved-player-2025-26 |work=NBA.com |date=April 24, 2026 |access-date=April 24, 2026}}&lt;/ref&gt; || [[Deni Avdija]] {{small|(Portland Trail Blazers)}}&lt;br /&gt;[[Jalen Duren]] {{small|(Detroit Pistons)}}
|-
| [[NBA geriausias lemiamų momentų žaidėjas|Geriausias lemiamų momentų žaidėjas]]|| [[Shai Gilgeous-Alexander]] {{small|(Oklahoma City Thunder)}}&lt;ref&gt;{{cite web |title=Shai Gilgeous-Alexander named 2025-26 Kia NBA Clutch Player of the Year |url=https://www.nba.com/news/kia-nba-clutch-player-of-the-year-2025-26 |work=NBA.com |date=April 21, 2026 |access-date=April 20, 2026}}&lt;/ref&gt;|| [[Anthony Edwards]] {{small|(Minnesota Timberwolves)}}&lt;br /&gt;[[Jamal Murray]] {{small|(Denver Nuggets)}}
|-
| [[Sąrašas:NBA metų treneriai|Metų treneris]]||  || [[J. B. Bickerstaff]] {{small|(Detroit Pistons)}}&lt;br /&gt;[[Mitch Johnson]] {{small|(San Antonio Spurs)}}&lt;br /&gt;[[Joe Mazzulla]] {{small|(Boston Celtics)}}
|-
| [[NBA metų generalinis vadybininkas|Metų generalinis vadybininkas]]|| ||
|-
| [[Sąrašas:NBA garbingo elgesio žaidėjai|Garbingo elgesio apdovanojimas]]|| [[Derrick White]] {{small|(Boston Celtics)}}&lt;ref&gt;{{cite web |title=Derrick White wins 2025-26 NBA Sportsmanship Award |url=https://www.nba.com/news/derrick-white-2025-26-nba-sportsmanship-award |work=NBA.com |date=April 23, 2026 |access-date=April 23, 2026}}&lt;/ref&gt; || [[Bam Adebayo]] {{small|(Miami Heat)}}&lt;br /&gt;[[Harrison Barnes]] {{small|(San Antonio Spurs)}}&lt;br /&gt;[[Shai Gilgeous-Alexander]] {{small|(Oklahoma City Thunder)}}&lt;br /&gt;[[Al Horford]] {{small|(Golden State Warriors)}}&lt;br /&gt;[[T. J. McConnell]] {{small|(Indiana Pacers)}}
|-
| [[Metų komandos draugo apdovanojimas|Metų komandos draugas]]||  || [[Desmond Bane]] {{small|(Orlando Magic)}}&lt;br /&gt;[[Jalen Brunson]] {{small|(New York Knicks)}}&lt;br /&gt;[[Pat Connaughton]] {{small|(Charlotte Hornets)}}&lt;br /&gt;[[De'Aaron Fox]] {{small|(San Antonio Spurs)}}&lt;br /&gt;[[Jeff Green (krepšininkas)|Jeff Green]] {{small|(Houston Rockets)}}&lt;br /&gt;[[Jrue Holiday]] {{small|(Portland Trail Blazers)}}&lt;br /&gt;[[DeAndre Jordan]] {{small|(New Orleans Pelicans)}}&lt;br /&gt;[[Duncan Robinson]] {{small|(Detroit Pistons)}}&lt;br /&gt;[[Marcus Smart]] {{small|(Los Angeles Lakers)}}&lt;br /&gt;[[Jayson Tatum]] {{small|(Boston Celtics)}}&lt;br /&gt;[[Garrett Temple]] {{small|(Toronto Raptors)}}&lt;br /&gt;[[Jaylin Williams]] {{small|(Oklahoma City Thunder)}}
|-
| [[NBA bendruomenės pagalbos apdovanojimas|Bendruomenės pagalbos apdovanojimas]]|| || 
|-
| [[Kareem Abdul-Jabbar socialinio teisingumo čempiono apdovanojimas]]|| ||
|-
|[[NBA labiausiai besistengiantis žaidėjas|Labiausiai besistengiantis žaidėjas]]
|
|
|}
{{col-begin|width=99%}}
{{col-break|width=33%}}
*'''[[NBA simbolinė komanda|Pirmoji NBA simbolinė komanda]]''':
** 
** 
** 
** 
** 
{{col-break|width=33%}}
*'''Antroji NBA simbolinė komanda''':
** 
** 
** 
** 
** 
{{col-break|width=33%}}
*'''Trečioji NBA simbolinė komanda''':
** 
** 
** 
** 
** 
{{col-end}}

{{col-begin|width=66%}}
{{col-break|width=33%}}
*'''[[NBA simbolinė gynybos komanda|Pirmoji NBA simbolinė gynybos komanda]]''':
** 
** 
** 
** 
** 
{{col-break|width=33%}}
*'''Antroji NBA simbolinė gynybos komanda''':
** 
** 
** 
** 
** 
{{col-end}}

{{col-begin|width=66%}}
{{col-break|width=33%}}
*'''[[NBA simbolinė naujokų komanda|Pirmoji NBA simbolinė naujokų komanda]]''':
** 
** 
** 
** 
** 
{{col-break|width=33%}}
*'''Antroji NBA simbolinė naujokų komanda''':
** 
** 
** 
** 
** 
{{col-end}}

=== Savaitės žaidėjai ===
Savaitės Rytų ir Vakarų konferencijų žaidėjais paskelbti šie žaidėjai.
{| class=&quot;wikitable sortable&quot; style=&quot;text-align:left;&quot;
|-
! Savaitė
! Rytų konferencija
! Vakarų konferencija
! class=&quot;unsortable&quot; |Išn
|-
| style=&quot;text-align:center;&quot; |Spalio 21–26 d.
| [[Giannis Antetokounmpo]] ([[Milwaukee Bucks]]) {{small|(1/1)}}
| [[Victor Wembanyama]] ([[San Antonijo Spurs|San Antonio Spurs]]) {{small|(1/2)}}
| style=&quot;text-align:center;&quot;|&lt;ref&gt;{{Cite news|title=Victor Wembanyama, Giannis Antetokounmpo named NBA Players of the Week|url=https://www.nba.com/news/nba-players-of-the-week-1-victor-wembanyama-giannis-antetokounmpo|website=NBA.com|date=October 27, 2025|access-date=October 28, 2025}}&lt;/ref&gt;
|-
| style=&quot;text-align:center;&quot; |Spalio 27 d. – lapkričio 2 d.
| [[Tyrese Maxey]] ([[Filadelfijos 76ers|Philadelphia 76ers]]) {{small|(1/2)}}
| [[Shai Gilgeous-Alexander]] ([[Oklahoma City Thunder]]) {{small|(1/4)}}
| style=&quot;text-align:center;&quot;|&lt;ref&gt;{{Cite news|title=Shai Gilgeous-Alexander, Tyrese Maxey named NBA Players of the Week|url=https://www.nba.com/news/nba-players-week-shai-gilgeous-alexander-tyrese-maxey|website=NBA.com|date=November 3, 2025|access-date=November 3, 2025}}&lt;/ref&gt;
|-
| style=&quot;text-align:center;&quot; |Lapkričio 3–9 d.
| [[Cade Cunningham]] ([[Detroito Pistons|Detroit Pistons]]) {{small|(1/1)}}
| [[Nikola Jokić]] ([[Denverio Nuggets|Denver Nuggets]]) {{small|(1/3)}}
| style=&quot;text-align:center;&quot;|&lt;ref&gt;{{Cite web|title=Nikola Jokić, Cade Cunningham named NBA Players of the Week|url=https://www.nba.com/news/nikola-jokic-cade-cunningham-named-nba-players-of-the-week|website=NBA.com|date=November 10, 2025|access-date=November 10, 2025}}&lt;/ref&gt;
|-
| style=&quot;text-align:center;&quot; |Lapkričio 10–16 d.
| [[Jalen Johnson]] ([[Atlantos Hawks|Atlanta Hawks]]) {{small|(1/2)}}
| [[Nikola Jokić]] ([[Denverio Nuggets|Denver Nuggets]]) {{small|(2/3)}}
| style=&quot;text-align:center;&quot;|&lt;ref&gt;{{Cite web|title=Nikola Jokić, Jalen Johnson named NBA Players of the Week|url=https://www.nba.com/news/nba-players-week-nikola-jokic-jalen-johnson|website=NBA.com|date=November 17, 2025|access-date=November 18, 2025}}&lt;/ref&gt;
|-
| style=&quot;text-align:center;&quot; |Lapkričio 17–23 d.
| [[Donovan Mitchell]] ([[Klivlando Cavaliers|Cleveland Cavaliers]]) {{small|(1/1)}}
| [[Shai Gilgeous-Alexander]] ([[Oklahoma City Thunder]]) {{small|(2/4)}}
| style=&quot;text-align:center;&quot;|&lt;ref&gt;{{Cite web|title=Shai Gilgeous-Alexander, Donovan Mitchell named NBA Players of the Week|url=https://www.nba.com/news/nba-players-week-shai-gilgeous-alexander-donovan-mitchell|website=NBA.com|date=November 24, 2025|access-date=November 25, 2025}}&lt;/ref&gt;
|-
| style=&quot;text-align:center;&quot; |Lapkričio 24–30 d.
| [[Jalen Brunson]] ([[New York Knicks]]) {{small|(1/2)}}
| [[Luka Dončić]] ([[Los Angeles Lakers]]) {{small|(1/4)}}
| style=&quot;text-align:center;&quot;|&lt;ref&gt;{{Cite web|title=Luka Dončić, Jalen Brunson named NBA Players of the Week|url=hhttps://www.nba.com/news/nba-players-week-luka-doncic-jalen-brunson|website=NBA.com|date=December 1, 2025|access-date=December 1, 2025}}&lt;/ref&gt;
|-
| style=&quot;text-align:center;&quot; |Gruodžio 1–7 d.
| [[Jaylen Brown]] ([[Boston Celtics]]) {{small|(1/3)}}
| [[Jamal Murray]] ([[Denverio Nuggets|Denver Nuggets]]) {{small|(1/1)}}
| style=&quot;text-align:center;&quot;|&lt;ref&gt;{{Cite web|title=Jamal Murray, Jaylen Brown named NBA Players of the Week|url=https://www.nba.com/news/nba-players-week-jamal-murray-jaylen-brown|website=NBA.com|date=December 8, 2025|access-date=December 9, 2025}}&lt;/ref&gt;
|-
| style=&quot;text-align:center;&quot; |Gruodžio 15–21 d.
| [[Jalen Brunson]] ([[Niujorko Knicks|New York Knicks]]) {{small|(2/2)}}
| [[Jaren Jackson Jr.]] ([[Memphis Grizzlies]]) {{small|(1/1)}}
| style=&quot;text-align:center;&quot;|&lt;ref&gt;{{Cite web|title=Jalen Brunson, Jaren Jackson Jr. named NBA Players of the Week|url=https://www.nba.com/news/nba-players-week-jalen-brunson-jaren-jackson-jr|website=NBA.com|date=December 22, 2025|access-date=December 24, 2025}}&lt;/ref&gt;
|-
| style=&quot;text-align:center;&quot; |Gruodžio 22–28 d.
| [[Jaylen Brown]] ([[Boston Celtics]]) {{small|(2/3)}}
| [[Kawhi Leonard]] ([[Los Angeles Clippers]]) {{small|(1/1)}}
| style=&quot;text-align:center;&quot;|&lt;ref&gt;{{Cite web|title=Kawhi Leonard, Jaylen Brown named NBA Players of the Week|url=https://www.nba.com/news/nba-players-week-kawhi-leonard-jaylen-brown|website=NBA.com|date=December 29, 2025|access-date=December 29, 2025}}&lt;/ref&gt;
|-
| style=&quot;text-align:center;&quot; |Gruodžio 29 d. – sausio 4 d.
| [[Tyrese Maxey]] ([[Filadelfijos 76ers|Philadelphia 76ers]]) {{small|(2/2)}}
| [[Deni Avdija]] ([[Portland Trail Blazers]]) {{small|(1/1)}}
| style=&quot;text-align:center;&quot;|&lt;ref&gt;{{Cite web|title=Deni Avdija, Tyrese Maxey named NBA Players of the Week|url=https://www.nba.com/news/nba-players-week-deni-avdija-tyrese-maxey|website=NBA.com|date=January 5, 2026|access-date=January 5, 2026}}&lt;/ref&gt;
|-
| style=&quot;text-align:center;&quot; |Sausio 5–11 d.
| [[Scottie Barnes]] ([[Toronto Raptors]]) {{small|(1/1)}}
| [[Peyton Watson]] ([[Denverio Nuggets|Denver Nuggets]]) {{small|(1/1)}}
| style=&quot;text-align:center;&quot;|&lt;ref&gt;{{Cite web|title=Peyton Watson, Scottie Barnes named NBA Players of the Week |url=https://www.nba.com/news/nba-players-week-peyton-watson-scottie-barnes|website=NBA.com|date=January 12, 2026|access-date=January 12, 2026}}&lt;/ref&gt;
|-
| style=&quot;text-align:center;&quot; |Sausio 12–18 d.
| [[Bam Adebayo]] ([[Miami Heat]]) {{small|(1/2)}}
| [[Shai Gilgeous-Alexander]] ([[Oklahoma City Thunder]]) {{small|(3/4)}}
| style=&quot;text-align:center;&quot;|&lt;ref&gt;{{Cite web|title=Shai Gilgeous-Alexander, Bam Adebayo named NBA Players of the Week|url=https://www.nba.com/news/nba-players-week-shai-gilgeous-alexander-bam-adebayo|website=NBA.com|date=January 19, 2026|access-date=January 27, 2026}}&lt;/ref&gt;
|-
| style=&quot;text-align:center;&quot; |Sausio 19–25 d.
| [[Immanuel Quickley]] ([[Toronto Raptors]]) {{small|(1/1)}}
| [[Luka Dončić]] ([[Los Andželo Lakers|Los Angeles Lakers]]) {{small|(2/4)}}
| style=&quot;text-align:center;&quot;|&lt;ref&gt;{{Cite web|title=Luka Dončić, Immanuel Quickley named NBA Players of the Week|url=https://www.nba.com/news/nba-players-week-luka-doncic-immanuel-quickley|website=NBA.com|date=January 26, 2026|access-date=January 27, 2026}}&lt;/ref&gt;
|-
| style=&quot;text-align:center;&quot; |Sausio 26 d. – vasario 1 d.
| [[Brandon Miller]] ([[Charlotte Hornets]]) {{small|(1/1)}}
| [[Dillon Brooks]] ([[Phoenix Suns]]) {{small|(1/1)}}
| style=&quot;text-align:center;&quot;|&lt;ref&gt;{{Cite web|title=
Dillon Brooks, Brandon Miller named NBA Players of the Week|url=https://www.nba.com/news/nba-players-week-dillon-brooks-brandon-miller|website=NBA.com|date=February 2, 2026|access-date=February 2, 2026}}&lt;/ref&gt;
|-
| style=&quot;text-align:center;&quot; |Vasario 2–8 d.
| [[Jalen Johnson]] ([[Atlantos Hawks|Atlanta Hawks]]) {{small|(2/2)}}
| [[Stephon Castle]] ([[San Antonijo Spurs|San Antonio Spurs]]) {{small|(1/1)}}
| style=&quot;text-align:center;&quot;|&lt;ref&gt;{{Cite web|title=Stephon Castle, Jalen Johnson named NBA Players of the Week|url=https://www.nba.com/news/nba-players-week-stephon-castle-jalen-johnson|website=NBA.com|date=February 9, 2026|access-date=February 9, 2026}}&lt;/ref&gt;
|-
| style=&quot;text-align:center;&quot; |Vasario 23 d. – kovo 1 d.
| [[Jalen Duren]] ([[Detroito Pistons|Detroit Pistons]]) {{small|(1/1)}}
| [[Anthony Edwards]] ([[Minnesota Timberwolves]]) {{small|(1/1)}}
| style=&quot;text-align:center;&quot;|&lt;ref&gt;{{Cite web|title=Anthony Edwards, Jalen Duren named NBA Players of the Week|url=https://www.nba.com/news/nba-players-week-anthony-edwards-jalen-duren|website=NBA.com|date=March 3, 2026|access-date=March 3, 2026}}&lt;/ref&gt;
|-
| style=&quot;text-align:center;&quot; |Kovo 2–8 d.
| [[Tyler Herro]] ([[Majamio Heat|Miami Heat]]) {{small|(1/1)}}
| [[Victor Wembanyama]] ([[San Antonijo Spurs|San Antonio Spurs]]) {{small|(2/2)}}
| style=&quot;text-align:center;&quot;|&lt;ref&gt;{{Cite news|title=Victor Wembanyama, Tyler Herro named NBA Players of the Week|url=https://www.nba.com/news/nba-players-week-victor-wembanyama-tyler-herro|website=NBA.com|date=March 9, 2026|access-date=March 10, 2026}}&lt;/ref&gt;
|-
| style=&quot;text-align:center;&quot; |Kovo 9–15 d.
| [[Bam Adebayo]] ([[Majamio Heat|Miami Heat]]) {{small|(2/2)}}
| [[Luka Dončić]] ([[Los Andželo Lakers|Los Angeles Lakers]]) {{small|(3/4)}}
| style=&quot;text-align:center;&quot;|&lt;ref&gt;{{Cite news|title=Luka Dončić, Bam Adebayo named NBA Players of the Week|url=https://www.nba.com/news/nba-players-week-luka-doncic-bam-adebayo|website=NBA.com|date=March 16, 2026|access-date=March 16, 2026}}&lt;/ref&gt;
|-
| style=&quot;text-align:center;&quot; |Kovo 16–22 d.
| [[LaMelo Ball]] ([[Šarlotės Hornets|Charlotte Hornets]]) {{small|(1/1)}}
| [[Luka Dončić]] ([[Los Andželo Lakers|Los Angeles Lakers]]) {{small|(4/4)}}
| style=&quot;text-align:center;&quot;|&lt;ref&gt;{{Cite news|title=Luka Dončić, LaMelo Ball named NBA Players of the Week|url=https://www.nba.com/news/nba-players-week-luka-doncic-lamelo-ball|website=NBA.com|date=March 23, 2026|access-date=March 24, 2026}}&lt;/ref&gt;
|-
| style=&quot;text-align:center;&quot; |Kovo 23–29 d.
| [[Jayson Tatum]] ([[Boston Celtics]]) {{small|(1/1)}}
| [[Nikola Jokić]] ([[Denver Nuggets]]) {{small|(3/3)}}
| style=&quot;text-align:center;&quot;|&lt;ref&gt;{{Cite news|title=Nikola Jokić, Jayson Tatum named NBA Players of the Week|url=https://www.nba.com/news/nba-players-week-nikola-jokic-jayson-tatum-week-23|website=NBA.com|date=March 30, 2026|access-date=March 30, 2026}}&lt;/ref&gt;
|-
| style=&quot;text-align:center;&quot; |Kovo 30 d. – balandžio 5 d.
| [[Jaylen Brown]] ([[Boston Celtics]]) {{small|(3/3)}}
| [[Shai Gilgeous-Alexander]] ([[Oklahoma City Thunder]]) {{small|(4/4)}}
| style=&quot;text-align:center;&quot;|&lt;ref&gt;{{cite news|title=Shai Gilgeous-Alexander, Jaylen Brown named NBA Players of the Week|url=https://www.nba.com/news/nba-players-week-shai-gilgeous-alexander-jaylen-brown-week-24|website=NBA.com|date=April 7, 2026|access-date=April 7, 2026}}&lt;/ref&gt;
|-
| style=&quot;text-align:center;&quot; |Balandžio 6–12 d.
| [[Brandon Ingram]] ([[Toronto Raptors]]) {{small|(1/1)}}
| [[LeBron James]] ([[Los Andželo Lakers|Los Angeles Lakers]]) {{small|(1/1)}}
| style=&quot;text-align:center;&quot;|&lt;ref&gt;{{cite news|title=LeBron James, Brandon Ingram named NBA Players of the Week|url=https://www.nba.com/news/nba-players-week-lebron-james-brandon-ingram-week-25|website=NBA.com|date=April 13, 2026|access-date=April 13, 2026}}&lt;/ref&gt;
|}

=== Mėnesio žaidėjai ===
Mėnesio Rytų ir Vakarų konferencijų žaidėjais paskelbti šie žaidėjai.
{| class=&quot;wikitable sortable&quot; style=&quot;text-align:left;&quot;
|-
! Mėnesis
! Rytų konferencija
! Vakarų konferencija
! class=unsortable|Išn
|-
| style=&quot;text-align:center;&quot;|Spalio/lapkričio mėn.
| [[Cade Cunningham]] ([[Detroito Pistons|Detroit Pistons]]) {{small|(1/2)}}
| [[Nikola Jokić]] ([[Denverio Nuggets|Denver Nuggets]]) {{small|(1/1)}}
| style=&quot;text-align:center;&quot;|&lt;ref name=&quot;:0&quot;&gt;{{Cite web|url=https://www.nba.com/news/monthly-nba-awards-october-november-2025|title=Monthly NBA Awards: Nikola Jokić, Cade Cunningham win honors for October &amp; November|website=nba.com|access-date=December 2, 2025}}&lt;/ref&gt;
|-
| style=&quot;text-align:center;&quot;|Gruodžio mėn.
| [[Jalen Brunson]] ([[New York Knicks]]) {{small|(1/1)}}
| [[Shai Gilgeous-Alexander]] ([[Oklahoma City Thunder]]) {{small|(1/1)}}
| style=&quot;text-align:center;&quot;|&lt;ref name=&quot;Dec&quot;&gt;{{Cite web|title=Monthly NBA Awards: Shai Gilgeous-Alexander, Jalen Brunson win honors for December|url=https://www.nba.com/news/monthly-nba-awards-december-2025|website=nba.com|access-date=January 2, 2025}}&lt;/ref&gt;
|-
| style=&quot;text-align:center;&quot;|Sausio mėn.
| [[Jaylen Brown]] ([[Boston Celtics]]) {{small|(1/1)}}
| [[Luka Dončić]] ([[Los Angeles Lakers]]) {{small|(1/2)}}
| style=&quot;text-align:center;&quot;|&lt;ref name=&quot;Jan&quot;&gt;{{Cite web|title=Monthly NBA Awards: Luka Dončić, Jaylen Brown win honors for January|url=https://www.nba.com/news/monthly-nba-awards-luka-doncic-jaylen-brown-win-honors-for-january|website=NBA.com|access-date=February 3, 2026}}&lt;/ref&gt;
|-
| style=&quot;text-align:center;&quot;|Vasario mėn.
| [[Cade Cunningham]] ([[Detroito Pistons|Detroit Pistons]]) {{small|(2/2)}}
| [[Victor Wembanyama]] ([[San Antonio Spurs]]) {{small|(1/1)}}
| style=&quot;text-align:center;&quot;|&lt;ref name=&quot;Feb&quot;&gt;{{Cite web|title=Monthly NBA Awards: Victor Wembanyama, Cade Cunningham win honors for February|url=https://www.nba.com/news/monthly-nba-awards-victor-wembanyama-cade-cunningham-win-honors-for-february|website=NBA.com|access-date=March 3, 2026}}&lt;/ref&gt;
|-
| style=&quot;text-align:center;&quot;|Kovo mėn.
| [[Jalen Johnson]] ([[Atlanta Hawks]]) {{small|(1/1)}}
| [[Luka Dončić]] ([[Los Andželo Lakers|Los Angeles Lakers]]) {{small|(2/2)}}
| style=&quot;text-align:center;&quot;|&lt;ref name=&quot;Mar&quot;&gt;{{cite web|title=Monthly NBA Awards: Luka Dončić, Jalen Johnson win honors for March|url=https://www.nba.com/news/monthly-nba-awards-march-2026|website=NBA.com|date=April 2, 2026|access-date=April 2, 2026}}&lt;/ref&gt;
|}
=== Mėnesio geriausiai besiginantys žaidėjai ===
Mėnesio Rytų ir Vakarų konferencijų geriausiai besiginančiais žaidėjais paskelbti šie žaidėjai.
{| class=&quot;wikitable sortable&quot; style=&quot;text-align:left;&quot;
|-
! Mėnesis
! Rytų konferencija
! Vakarų konferencija
! class=unsortable|Išn
|-
| style=&quot;text-align:center;&quot;|Spalio/lapkričio mėn.
| [[Scottie Barnes]] ([[Toronto Raptors]]) {{small|(1/1)}}
| [[Cason Wallace]] ([[Oklahoma City Thunder]]) {{small|(1/1)}}
| style=&quot;text-align:center;&quot;|&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;
|-
| style=&quot;text-align:center;&quot;|Gruodžio mėn.
| [[Isaiah Stewart]] ([[Detroit Pistons]]) {{small|(1/1)}}
| [[Chet Holmgren]] ([[Oklahoma City Thunder]]) {{small|(1/1)}}
| style=&quot;text-align:center;&quot;|&lt;ref name=&quot;Dec&quot;/&gt;
|-
| style=&quot;text-align:center;&quot;|Sausio mėn.
| [[Ausar Thompson]] ([[Detroito Pistons|Detroit Pistons]]) {{small|(1/2)}}
| [[Victor Wembanyama]] ([[San Antonio Spurs]])  {{small|(1/3)}}
| style=&quot;text-align:center;&quot;|&lt;ref name=&quot;Jan&quot;/&gt;
|-
| style=&quot;text-align:center;&quot;|Vasario mėn.
| [[Derrick White]] ([[Boston Celtics]]) {{small|(1/1)}}
| [[Victor Wembanyama]] ([[San Antonio Spurs]])  {{small|(2/3)}}
| style=&quot;text-align:center;&quot;|&lt;ref name=&quot;Feb&quot;/&gt;
|-
| style=&quot;text-align:center;&quot;|Kovo mėn.
| [[Ausar Thompson]] ([[Detroito Pistons|Detroit Pistons]]) {{small|(2/2)}}
| [[Victor Wembanyama]] ([[San Antonio Spurs]]) {{small|(3/3)}}
| style=&quot;text-align:center;&quot;|&lt;ref name=&quot;Mar&quot;/&gt;
|}
=== Mėnesio naujokai ===
Mėnesio Rytų ir Vakarų konferencijų naujokais paskelbti šie žaidėjai.
{| class=&quot;wikitable sortable&quot; style=&quot;text-align:left;&quot;
|-
! Mėnesis
! Rytų konferencija
! Vakarų konferencija
! class=unsortable|Išn
|-
| style=&quot;text-align:center;&quot;|Spalio/lapkričio mėn.
| [[Kon Knueppel]] ([[Šarlotės Hornets|Charlotte Hornets]]) {{small|(1/4)}}
| [[Cooper Flagg]] ([[Dalaso Mavericks|Dallas Mavericks]]) {{small|(1/3)}}
| style=&quot;text-align:center;&quot;|&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;
|-
| style=&quot;text-align:center;&quot;|Gruodžio mėn.
| [[Kon Knueppel]] ([[Charlotte Hornets]]) {{small|(2/4)}}
| [[Cooper Flagg]] ([[Dallas Mavericks]]) {{small|(2/3)}}
| style=&quot;text-align:center;&quot;|&lt;ref name=&quot;Dec&quot;/&gt;
|-
| style=&quot;text-align:center;&quot;|Sausio mėn.
| [[Kon Knueppel]] ([[Charlotte Hornets]]) {{small|(3/4)}}
| [[Cooper Flagg]] ([[Dallas Mavericks]]) {{small|(3/3)}}
| style=&quot;text-align:center;&quot;|&lt;ref name=&quot;Jan&quot;/&gt;
|-
| style=&quot;text-align:center;&quot;|Vasario mėn.
| [[Kon Knueppel]] ([[Charlotte Hornets]]) {{small|(4/4)}}
| [[Dylan Harper]] ([[San Antonio Spurs]]) {{small|(1/1)}}
| style=&quot;text-align:center;&quot;|&lt;ref name=&quot;Feb&quot;/&gt;
|-
| style=&quot;text-align:center;&quot;|Kovo mėn.
| [[V. J. Edgecombe]] ([[Philadelphia 76ers]]) {{small|(1/1)}}
| [[Maxime Raynaud]] ([[Sacramento Kings]]) {{small|(1/1)}}
| style=&quot;text-align:center;&quot;|&lt;ref name=&quot;Mar&quot;/&gt;
|}
=== Mėnesio treneriai ===
Mėnesio Rytų ir Vakarų konferencijų treneriais paskelbti šie treneriai.
{| class=&quot;wikitable sortable&quot; style=&quot;text-align:left;&quot;
|-
! Mėnesis
! Rytų konferencija
! Vakarų konferencija
! class=unsortable|Išn
|-
| style=&quot;text-align:center;&quot;|Spalio/lapkričio mėn.
| [[J. B. Bickerstaff]] ([[Detroito Pistons|Detroit Pistons]]) {{small|(1/1)}}
| [[Mark Daigneault]] ([[Oklahoma City Thunder]]) {{small|(1/2)}}
| style=&quot;text-align:center;&quot;|&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;
|-
| style=&quot;text-align:center;&quot;|Gruodžio mėn.
| [[Joe Mazzulla]] ([[Boston Celtics]]) {{small|(1/1)}}
| [[Mitch Johnson]] ([[San Antonio Spurs]]) {{small|(1/2)}}
| style=&quot;text-align:center;&quot;|&lt;ref name=&quot;Dec&quot;/&gt;
|-
| style=&quot;text-align:center;&quot;|Sausio mėn.
| [[Charles Lee]] ([[Charlotte Hornets]]) {{small|(1/1)}}
| [[Jordan Ott]] ([[Phoenix Suns]]) {{small|(1/1)}}
| style=&quot;text-align:center;&quot;|&lt;ref name=&quot;Jan&quot;/&gt;
|-
| style=&quot;text-align:center;&quot;|Vasario mėn.
| [[Kenny Atkinson]] ([[Cleveland Cavaliers]]) {{small|(1/1)}}
| [[Mitch Johnson]] ([[San Antonijo Spurs|San Antonio Spurs]]) {{small|(2/2)}}
| style=&quot;text-align:center;&quot;|&lt;ref name=&quot;Feb&quot;/&gt;
|-
| style=&quot;text-align:center;&quot;|Kovo mėn.
| [[Quin Snyder]] ([[Atlanta Hawks]]) {{small|(1/1)}}
| [[Mark Daigneault]] ([[Oklahoma City Thunder]]) {{small|(2/2)}}
| style=&quot;text-align:center;&quot;|&lt;ref name=&quot;Mar&quot;/&gt;
|}

== Išnašos ==
{{išn}}
{{NBA sezonai}}
[[Kategorija:NBA sezonai]]</text>
      <sha1>qo6u5c9x929mwhh74w2dtavxm9q1cur</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FK Kudrivka</title>
    <ns>0</ns>
    <id>682310</id>
    <revision>
      <id>7819689</id>
      <parentid>7735334</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:45:36Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <origin>7819689</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5709" sha1="ddz08sw8kd69qk25xptv8vq1rf06jlq" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = FK Kudrivka
| image    = [[Vaizdas:FK Kudrivka emblema.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Кудрівка» &lt;br /&gt; Football Club Kudrivka
| nickname =
| founded  = 1982 m. pirmatakas &lt;br /&gt; 2006 m. atkurtas
| ground   = „Kurdivkos arenos“ stadionas, [[Kudrivka]], [[Černigovo sritis]]
| capacity = 500
| chairman = {{vlv|UKR}} Romanas Solodarenka &lt;br /&gt; ({{uk|Роман Солодаренко}})
| manager  = {{vlv|UKR}} Vasilis Baranovas &lt;br /&gt; {{uk|Василь Баранов}})
| league   = '''Pirma lyga (II)'''
| season   = 2024–2025
| position = {{increase}} 4 vieta, Pirma lyga

| pattern_la1 = _pharco2021a
| pattern_b1 = _pharco2021a
| pattern_ra1 = _pharco2021a
| pattern_sh1 = 
| pattern_so1 = 
| leftarm1 = 0141AA
| body1 = 0141AA
| rightarm1 = 0141AA
| shorts1 = 0F274F
| socks1 = 0F274F
| pattern_la2 = _siroki2122a
| pattern_b2 = _siroki2122a
| pattern_ra2 = _siroki2122a
| leftarm2 = FFFFFF
| body2 = FFFFFF
| rightarm2 = FFFFFF
| shorts2 = FFFFFF
| socks2 = FFFFFF
| pattern_la3 = _hoiking2122h
| pattern_b3 = _hoiking2122h
| pattern_ra3 = _hoiking2122h
| pattern_sh3 = 
| pattern_so3 = 
| leftarm3 = FD6A02
| body3 = FD6A02
| rightarm3 = FD6A02
| shorts3 = 0F274F
| socks3 = F91029
}}

'''FK Kudrivka''' ({{uk|Футбольний клуб «Кудрівка»}}) – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Kudrivka|Kudrivkos]] kaimo ([[Černigovo sritis]]).

== Istorija ==

Klubo ištakos siekia [[1982 m.]] Kitados rungtyniavo mėgėjų lygose. [[2006]] m. klubas atkurtas. [[2023]] m. įgijo profesionalaus klubo statusą ir pradėjo siekti perkėlimo į II lygą.&lt;ref&gt;{{Cite web|title=Чергова Конференція ПФЛ: підсумували сезон-2022/2023, визначили орієнтири для нового чемпіонату|url=https://pfl.ua/news/21|website=pfl.ua|accessdate=2023-08-03|date=2023-06-21|publisher=Професіональна футбольна ліга України}}&lt;/ref&gt; 2023–2024 m. sezone rungtyniavo II lygoje ir buvo septintoje vietoje. 2024–2025 m. sezone pateko į Pirmą lygą. Po pirmojo etapo pateko į stipriųjų ekipų grupę, galutinėje ekipų rikiuotėje buvo ketvirti.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/ukraine/persha-liga/20222023/championship-round/r71873/ 2022–2023 m. Pirmos lygos sezonas]&lt;/ref&gt; Dėl patekimo į Premjer lygą kovojo pereinamosiose rungtynėse. [[2025]] m. [[gegužės 29]] d. svečiuose minimaliu rezultatu 2-1 nugalėjo varžovai– [[FK Vorskla]].&lt;ref&gt;[https://upl.ua/ua/report/view/14771 Кудрівка 1 : 2 Ворскла]&lt;/ref&gt; [[2025]] m. [[birželio 1]] d. atsakomosiose rungtynėse po pagrindinio laiko minimalia persvara 1-0 pirmavo „Kudrivkos“ klubas.&lt;ref&gt;[https://upl.ua/ua/report/view/14773 Ворскла 0 : 1 (3:4) Кудрівка]&lt;/ref&gt; Bendras dviejų rungtynių rezultatas 2-2 reiškė, kad nugalėtojus lems vienuolikos metrų baudinių serija. FK „Kudrivka“ buvo tikslesni ir pateko į Premjer lygą, o [[FK Vorskla|„Vorskla“]] iškrito į žemesnį divizioną.

== Pasiekimai ==
; {{vlv|Ukraina}} '''Pirma lyga (II):'''
* [[Vaizdas:Gold medal icon.svg|15px]] '''Nugalėtojai (0):'''
* [[Vaizdas:Silver medal icon.svg|15px]] '''Antroji vieta (0):''' 
* [[Vaizdas:Bronze medal icon.svg|15px]] '''Trečioji vieta (0):''' 
; {{vlv|Ukraina}} '''[[Ukrainos futbolo taurė]]:'''
* [[Vaizdas:Cup Winner.png]] '''Nugalėtojai (0):''' 
* [[Vaizdas:Cup Finalist.png]] '''Finalininkai (0):''' 

{{išplėsti}}

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2023–2024|III|7|}}
{{fs2|UKR|2024–2025|II|4|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2025–2026|I||}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:navy;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''FK Kudrivka'''
| style=&quot;background:White;color:navy&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''FK Kudrivka'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:White;color:navy&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Kudrivka emblema.png|150px]]'''FK Kudrivka'''
| style=&quot;background:navy;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Kudrivka emblema.png|150px]]'''FK Kudrivka'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la = _pharco2021a
| pattern_b = _pharco2021a
| pattern_ra = _pharco2021a
| pattern_sh = 
| pattern_so = 
| leftarm = 0141AA
| body = 0141AA
| rightarm = 0141AA
| shorts = 0F274F
| socks = 0F274F
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = _siroki2122a
| pattern_b = _siroki2122a
| pattern_ra = _siroki2122a
| leftarm = FFFFFF
| body = FFFFFF
| rightarm = FFFFFF
| shorts = FFFFFF
| socks = FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = _hoiking2122h
| pattern_b = _hoiking2122h
| pattern_ra = _hoiking2122h
| pattern_sh = 
| pattern_so = 
| leftarm = FD6A02
| body = FD6A02
| rightarm = FD6A02
| shorts = 0F274F
| socks = F91029
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |

| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |

| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |

| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |

| title= {{small|nežinomi metai}}
}}
|}

; Aprangos gamintojai
* {{vlv|ESP}} [[Kelme]], nežinomi metai

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://int.soccerway.com/teams/ukraine/kudrivka/62760/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/persha-liga/startseite/wettbewerb/UKR2 Transfermarkt]

{{Premjer-Liha}}
{{DEFAULTSORT:Kudrivka}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>ddz08sw8kd69qk25xptv8vq1rf06jlq</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819690</id>
      <parentid>7819689</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:45:52Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819690</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5697" sha1="pxmj53b69ye9h8o69cbbiqzbk6aivi0" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = FK Kudrivka
| image    = [[Vaizdas:FK Kudrivka emblema.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Кудрівка» &lt;br /&gt; Football Club Kudrivka
| nickname =
| founded  = 1982 m. pirmatakas &lt;br /&gt; 2006 m. atkurtas
| ground   = „Kurdivkos arenos“ stadionas, [[Kudrivka]], [[Černigovo sritis]]
| capacity = 500
| chairman = {{vlv|UKR}} Romanas Solodarenka &lt;br /&gt; ({{uk|Роман Солодаренко}})
| manager  = {{vlv|UKR}} Vasilis Baranovas &lt;br /&gt; {{uk|Василь Баранов}})
| league   = '''Pirma lyga (II)'''
| season   = 2024–2025
| position = {{increase}} 4 vieta, Pirma lyga

| pattern_la1 = _pharco2021a
| pattern_b1 = _pharco2021a
| pattern_ra1 = _pharco2021a
| pattern_sh1 = 
| pattern_so1 = 
| leftarm1 = 0141AA
| body1 = 0141AA
| rightarm1 = 0141AA
| shorts1 = 0F274F
| socks1 = 0F274F
| pattern_la2 = _siroki2122a
| pattern_b2 = _siroki2122a
| pattern_ra2 = _siroki2122a
| leftarm2 = FFFFFF
| body2 = FFFFFF
| rightarm2 = FFFFFF
| shorts2 = FFFFFF
| socks2 = FFFFFF
| pattern_la3 = _hoiking2122h
| pattern_b3 = _hoiking2122h
| pattern_ra3 = _hoiking2122h
| pattern_sh3 = 
| pattern_so3 = 
| leftarm3 = FD6A02
| body3 = FD6A02
| rightarm3 = FD6A02
| shorts3 = 0F274F
| socks3 = F91029
}}

'''FK Kudrivka''' ({{uk|Футбольний клуб «Кудрівка»}}) – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Kudrivka|Kudrivkos]] kaimo ([[Černigovo sritis]]).

== Istorija ==

Klubo ištakos siekia 1982 m. Kitados rungtyniavo mėgėjų lygose. 2006 m. klubas atkurtas. 2023 m. įgijo profesionalaus klubo statusą ir pradėjo siekti perkėlimo į II lygą.&lt;ref&gt;{{Cite web|title=Чергова Конференція ПФЛ: підсумували сезон-2022/2023, визначили орієнтири для нового чемпіонату|url=https://pfl.ua/news/21|website=pfl.ua|accessdate=2023-08-03|date=2023-06-21|publisher=Професіональна футбольна ліга України}}&lt;/ref&gt; 2023–2024 m. sezone rungtyniavo II lygoje ir buvo septintoje vietoje. 2024–2025 m. sezone pateko į Pirmą lygą. Po pirmojo etapo pateko į stipriųjų ekipų grupę, galutinėje ekipų rikiuotėje buvo ketvirti.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/ukraine/persha-liga/20222023/championship-round/r71873/ 2022–2023 m. Pirmos lygos sezonas]&lt;/ref&gt; Dėl patekimo į Premjer lygą kovojo pereinamosiose rungtynėse. [[2025]] m. [[gegužės 29]] d. svečiuose minimaliu rezultatu 2-1 nugalėjo varžovai– [[FK Vorskla]].&lt;ref&gt;[https://upl.ua/ua/report/view/14771 Кудрівка 1 : 2 Ворскла]&lt;/ref&gt; [[2025]] m. [[birželio 1]] d. atsakomosiose rungtynėse po pagrindinio laiko minimalia persvara 1-0 pirmavo „Kudrivkos“ klubas.&lt;ref&gt;[https://upl.ua/ua/report/view/14773 Ворскла 0 : 1 (3:4) Кудрівка]&lt;/ref&gt; Bendras dviejų rungtynių rezultatas 2-2 reiškė, kad nugalėtojus lems vienuolikos metrų baudinių serija. FK „Kudrivka“ buvo tikslesni ir pateko į Premjer lygą, o [[FK Vorskla|„Vorskla“]] iškrito į žemesnį divizioną.

== Pasiekimai ==
; {{vlv|Ukraina}} '''Pirma lyga (II):'''
* [[Vaizdas:Gold medal icon.svg|15px]] '''Nugalėtojai (0):'''
* [[Vaizdas:Silver medal icon.svg|15px]] '''Antroji vieta (0):''' 
* [[Vaizdas:Bronze medal icon.svg|15px]] '''Trečioji vieta (0):''' 
; {{vlv|Ukraina}} '''[[Ukrainos futbolo taurė]]:'''
* [[Vaizdas:Cup Winner.png]] '''Nugalėtojai (0):''' 
* [[Vaizdas:Cup Finalist.png]] '''Finalininkai (0):''' 

{{išplėsti}}

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2023–2024|III|7|}}
{{fs2|UKR|2024–2025|II|4|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2025–2026|I||}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:navy;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''FK Kudrivka'''
| style=&quot;background:White;color:navy&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''FK Kudrivka'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:White;color:navy&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Kudrivka emblema.png|150px]]'''FK Kudrivka'''
| style=&quot;background:navy;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Kudrivka emblema.png|150px]]'''FK Kudrivka'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la = _pharco2021a
| pattern_b = _pharco2021a
| pattern_ra = _pharco2021a
| pattern_sh = 
| pattern_so = 
| leftarm = 0141AA
| body = 0141AA
| rightarm = 0141AA
| shorts = 0F274F
| socks = 0F274F
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = _siroki2122a
| pattern_b = _siroki2122a
| pattern_ra = _siroki2122a
| leftarm = FFFFFF
| body = FFFFFF
| rightarm = FFFFFF
| shorts = FFFFFF
| socks = FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = _hoiking2122h
| pattern_b = _hoiking2122h
| pattern_ra = _hoiking2122h
| pattern_sh = 
| pattern_so = 
| leftarm = FD6A02
| body = FD6A02
| rightarm = FD6A02
| shorts = 0F274F
| socks = F91029
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |

| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |

| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |

| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |

| title= {{small|nežinomi metai}}
}}
|}

; Aprangos gamintojai
* {{vlv|ESP}} [[Kelme]], nežinomi metai

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://int.soccerway.com/teams/ukraine/kudrivka/62760/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/persha-liga/startseite/wettbewerb/UKR2 Transfermarkt]

{{Premjer-Liha}}
{{DEFAULTSORT:Kudrivka}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>pxmj53b69ye9h8o69cbbiqzbk6aivi0</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819691</id>
      <parentid>7819690</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T12:46:10Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>/* Nuorodos */</comment>
      <origin>7819691</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5696" sha1="f4y7y1fc4sa7xgj5e2919njfrvsgqsf" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = FK Kudrivka
| image    = [[Vaizdas:FK Kudrivka emblema.png|150px]]
| fullname = Футбольний клуб «Кудрівка» &lt;br /&gt; Football Club Kudrivka
| nickname =
| founded  = 1982 m. pirmatakas &lt;br /&gt; 2006 m. atkurtas
| ground   = „Kurdivkos arenos“ stadionas, [[Kudrivka]], [[Černigovo sritis]]
| capacity = 500
| chairman = {{vlv|UKR}} Romanas Solodarenka &lt;br /&gt; ({{uk|Роман Солодаренко}})
| manager  = {{vlv|UKR}} Vasilis Baranovas &lt;br /&gt; {{uk|Василь Баранов}})
| league   = '''Pirma lyga (II)'''
| season   = 2024–2025
| position = {{increase}} 4 vieta, Pirma lyga

| pattern_la1 = _pharco2021a
| pattern_b1 = _pharco2021a
| pattern_ra1 = _pharco2021a
| pattern_sh1 = 
| pattern_so1 = 
| leftarm1 = 0141AA
| body1 = 0141AA
| rightarm1 = 0141AA
| shorts1 = 0F274F
| socks1 = 0F274F
| pattern_la2 = _siroki2122a
| pattern_b2 = _siroki2122a
| pattern_ra2 = _siroki2122a
| leftarm2 = FFFFFF
| body2 = FFFFFF
| rightarm2 = FFFFFF
| shorts2 = FFFFFF
| socks2 = FFFFFF
| pattern_la3 = _hoiking2122h
| pattern_b3 = _hoiking2122h
| pattern_ra3 = _hoiking2122h
| pattern_sh3 = 
| pattern_so3 = 
| leftarm3 = FD6A02
| body3 = FD6A02
| rightarm3 = FD6A02
| shorts3 = 0F274F
| socks3 = F91029
}}

'''FK Kudrivka''' ({{uk|Футбольний клуб «Кудрівка»}}) – [[Ukraina|Ukrainos]] [[futbolo klubas]] iš [[Kudrivka|Kudrivkos]] kaimo ([[Černigovo sritis]]).

== Istorija ==

Klubo ištakos siekia 1982 m. Kitados rungtyniavo mėgėjų lygose. 2006 m. klubas atkurtas. 2023 m. įgijo profesionalaus klubo statusą ir pradėjo siekti perkėlimo į II lygą.&lt;ref&gt;{{Cite web|title=Чергова Конференція ПФЛ: підсумували сезон-2022/2023, визначили орієнтири для нового чемпіонату|url=https://pfl.ua/news/21|website=pfl.ua|accessdate=2023-08-03|date=2023-06-21|publisher=Професіональна футбольна ліга України}}&lt;/ref&gt; 2023–2024 m. sezone rungtyniavo II lygoje ir buvo septintoje vietoje. 2024–2025 m. sezone pateko į Pirmą lygą. Po pirmojo etapo pateko į stipriųjų ekipų grupę, galutinėje ekipų rikiuotėje buvo ketvirti.&lt;ref&gt;[https://int.soccerway.com/national/ukraine/persha-liga/20222023/championship-round/r71873/ 2022–2023 m. Pirmos lygos sezonas]&lt;/ref&gt; Dėl patekimo į Premjer lygą kovojo pereinamosiose rungtynėse. [[2025]] m. [[gegužės 29]] d. svečiuose minimaliu rezultatu 2-1 nugalėjo varžovai– [[FK Vorskla]].&lt;ref&gt;[https://upl.ua/ua/report/view/14771 Кудрівка 1 : 2 Ворскла]&lt;/ref&gt; [[2025]] m. [[birželio 1]] d. atsakomosiose rungtynėse po pagrindinio laiko minimalia persvara 1-0 pirmavo „Kudrivkos“ klubas.&lt;ref&gt;[https://upl.ua/ua/report/view/14773 Ворскла 0 : 1 (3:4) Кудрівка]&lt;/ref&gt; Bendras dviejų rungtynių rezultatas 2-2 reiškė, kad nugalėtojus lems vienuolikos metrų baudinių serija. FK „Kudrivka“ buvo tikslesni ir pateko į Premjer lygą, o [[FK Vorskla|„Vorskla“]] iškrito į žemesnį divizioną.

== Pasiekimai ==
; {{vlv|Ukraina}} '''Pirma lyga (II):'''
* [[Vaizdas:Gold medal icon.svg|15px]] '''Nugalėtojai (0):'''
* [[Vaizdas:Silver medal icon.svg|15px]] '''Antroji vieta (0):''' 
* [[Vaizdas:Bronze medal icon.svg|15px]] '''Trečioji vieta (0):''' 
; {{vlv|Ukraina}} '''[[Ukrainos futbolo taurė]]:'''
* [[Vaizdas:Cup Winner.png]] '''Nugalėtojai (0):''' 
* [[Vaizdas:Cup Finalist.png]] '''Finalininkai (0):''' 

{{išplėsti}}

== Sezonai ==
{{fs1}}
{{fs2|UKR|2023–2024|III|7|}}
{{fs2|UKR|2024–2025|II|4|1/16 f.}}
{{fs2|UKR|2025–2026|I||}}
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:navy;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''FK Kudrivka'''
| style=&quot;background:White;color:navy&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''FK Kudrivka'''
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:White;color:navy&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Kudrivka emblema.png|150px]]'''FK Kudrivka'''
| style=&quot;background:navy;color:White&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:FK Kudrivka emblema.png|150px]]'''FK Kudrivka'''
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose žaidžia tradicine apranga. 

{| width=33%
|-
|{{Football kit |
| pattern_la = _pharco2021a
| pattern_b = _pharco2021a
| pattern_ra = _pharco2021a
| pattern_sh = 
| pattern_so = 
| leftarm = 0141AA
| body = 0141AA
| rightarm = 0141AA
| shorts = 0F274F
| socks = 0F274F
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = _siroki2122a
| pattern_b = _siroki2122a
| pattern_ra = _siroki2122a
| leftarm = FFFFFF
| body = FFFFFF
| rightarm = FFFFFF
| shorts = FFFFFF
| socks = FFFFFF
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
| pattern_la = _hoiking2122h
| pattern_b = _hoiking2122h
| pattern_ra = _hoiking2122h
| pattern_sh = 
| pattern_so = 
| leftarm = FD6A02
| body = FD6A02
| rightarm = FD6A02
| shorts = 0F274F
| socks = F91029
| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |

| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |

| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |

| title= {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |

| title= {{small|nežinomi metai}}
}}
|}

; Aprangos gamintojai
* {{vlv|ESP}} [[Kelme]], nežinomi metai

== Išnašos ==
{{išnašos|3}}

== Nuorodos ==
* [https://www.soccerway.com/team/kudrivka-nyva/dQlQDN7n/ SOCCERWAY]
* [https://www.transfermarkt.com/persha-liga/startseite/wettbewerb/UKR2 Transfermarkt]

{{Premjer-Liha}}
{{DEFAULTSORT:Kudrivka}}
[[Kategorija:Ukrainos futbolo klubai]]</text>
      <sha1>f4y7y1fc4sa7xgj5e2919njfrvsgqsf</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Edžmondas</title>
    <ns>0</ns>
    <id>682779</id>
    <revision>
      <id>7820121</id>
      <parentid>7593975</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T10:50:21Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>InternetArchiveBot</username>
        <id>150094</id>
      </contributor>
      <comment>Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5</comment>
      <origin>7820121</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="6685" sha1="m3yyxgwl7jfirbbe886oppeap5n2q12" xml:space="preserve">{{city/ENG
 |pavadinimas = {{PAGENAME}}
 |origpavadin = Edgmond
 |paveikslėlis = Aa edgmond from heli 20070506.jpg
 |paveikslėlio tekstas = Vaizdas į Edžmondą iš oro; tolumoje horizonte – [[Rekinas|Rekino]] kalva
 |PL=52|PM=46|PS=19.2|IL=2|IM=24|IS=39.6
 |regionas = Vakarų Midlandsas (regionas){{!}}Vakarų Midlandsas
 |grafystė = Šropšyras
 |gyventojumetai = 2021 |gyventoju = 2033
 |plotas = 16.97
 |pastokodas = TF10
 |vikiteka = Category:Edgmond
 |kirč = Èdžmondas
}}
'''Edžmondas''' ({{en|Edgmond}}) – kaimas ir civilinė parapija Anglijos [[Šropšyras|Šropšyro]] [[Anglijos grafystės|grafystėje]], [[Telfordas ir Rekinas|Telfordo ir Rekino]] savivaldybėje. 2021 m. čia gyveno 2033 gyventojai.&lt;ref&gt;{{cite web |url=https://citypopulation.de/en/uk/westmidlands/admin/telford_and_wrekin/E04000926__edgmond/ |title=Edgmond (Parish, United Kingdom) |access-date=2025-07-02 |publisher=City Population}}&lt;/ref&gt; Kaimas yra apie 1,6 km į šiaurės vakarus nuo [[Niuportas (Šropšyras)|Niuporto]].

Edžmonde veikia dvi aludės („The Lion“ ir „The Lamb“), bendruomenės namai, parduotuvė ir [[pašto skyrius]]. Netoliese įrengta [[Poilsis|rekreacinė]] erdvė su sporto aikštynais ir [[Vaikų žaidimų aikštelė|vaikų žaidimų zona]]. Apylinkėse populiarūs pasivaikščiojimų ir [[Važinėjimas dviračiu|dviračių]] takai, o viena iš lankytinų vietų – buvęs smiltainio karjeras „Rock Hole“, iš kurio, manoma, imta medžiaga vietos bažnyčiai statyti.&lt;ref&gt;{{cite web |url=https://edgmondparishcouncil.gov.uk/about-edgmond |title=About Edgmond |website=edgmondparishcouncil.gov.uk |publisher=Edgmond Parish Council |access-date=2025-07-02 }}{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}&lt;/ref&gt;

Netoliese esantis senasis kanalas veda į Niuportą. Nors vidaus laivybai jis nebenaudojamas, pakrantėse dažnai vyksta žvejybos varžybos. Kartais svarstoma apie Šrousberio ir Niuporto kanalo atkūrimą.&lt;ref&gt;{{cite web |url=http://www.bbc.co.uk/shropshire/features/2002/07/canals_01.shtml |title=BBC – Shropshire – Features – Shrewsbury &amp; Newport Canal |website=www.bbc.co.uk}}&lt;/ref&gt;

Kaimo [[Anglikonų bažnyčia|anglikonų bažnyčia]], skirta šv. Petrui, priklauso Salopo arkidiakonatui ir Ličfildo vyskupijai. Greta jos stovi karo memorialas – smiltainio kryžius su Kristaus atvaizdu, kareivio ir slaugės figūromis, skirtas [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] aukoms atminti.&lt;ref&gt;{{cite book |last=Francis |first=Peter |title=Shropshire War Memorials, Sites of Remembrance |year=2013 |publisher=YouCaxton Publications |page=153 |isbn=978-1-909644-11-3}}&lt;/ref&gt;

== Etimologija ==
Pavadinimas „Edžmondas“ kilęs iš [[Anglosaksai|anglosaksų]] kalbos ir reiškia „pelkės pakraštys“ ({{en|edge of marsh}}). Į šiaurę nuo gyvenvietės yra Edžmond Maršo [[Kaimelis (gyvenvietė)|kaimelis]].

== Švietimas ==
Edžmonde veikia [[Anglikonų bažnyčia|anglikonų]] Šv. Petro [[pradinė mokykla]]. Kaimo pakraštyje įsikūręs Harperio Adamso universitetas, kuriame studijuoja daug tarptautinių studentų. Pagrindinės studijų sritys – žemės ūkis, maisto tiekimo grandinė. 1982 m. universiteto teritorijoje užfiksuota žemiausia oro temperatūra [[Jungtinės Karalystės klimatas|Anglijoje]] – –26,1 °C.&lt;ref&gt;{{cite magazine |last1=Williams |first1=Nick |title=England's coldest day on record |magazine=Aries; the magazine of RAF Shawbury |date=2017 |issue=1 |page=11 |publisher=Forces and Corporate Publishing Ltd |location=Rushden |language=en |oclc=921875505}}&lt;/ref&gt;

== Žymūs gyventojai ==
* Ričardas Barnfildas (1574–1620 m.) – poetas,&lt;ref&gt;{{cite EB1911 |wstitle=Barnfield,_Richard |volume=03 |short=x}}&lt;/ref&gt; galimai susijęs su [[William Shakespeare|Viljamu Šekspyru]].
* Tomasas Gilbertas – puritonų rektorius (1648–1662 m.), vadintas „Šropšyro vyskupu“.&lt;ref&gt;{{cite web |last=Gordon |first=Alexander |title=Gilbert, Thomas (1613–1694), ejected minister |work=[[Dictionary of National Biography]] Vol. XXI |publisher=Smith, Elder &amp; Co. |year=1890 |url=http://www.oxforddnb.com/templates/olddnb.jsp?articleid=10702 |access-date=2025-07-02}}&lt;/ref&gt;
* Tomasas Loidas – rektorius ir Salopo arkidiakonas (1888–1896 m.).&lt;ref name=shrewchron&gt;{{cite news |title=Death of Archdeacon Lloyd |work=Shrewsbury Chronicle |date=1896-02-28 |page=6}}&lt;/ref&gt;
* Seras Lovelėjus Steimeris – rektorius ir Šrousberio vyskupas (1896–1905 m.); jo iniciatyva kaime plėtota infrastruktūra.&lt;ref&gt;{{Cite book |editor-last=Lee |editor-first=Sidney |editor-link=Sidney Lee |title=[[Dictionary of National Biography]] |volume=3 |location=London |publisher=Smith, Elder &amp; Co. |year=1912 |page=381 |chapter=Stamer, Lovelace Tomlinson |chapter-url=https://en.wikisource.org/wiki/Dictionary_of_National_Biography,_1912_supplement/Stamer,_Lovelace_Tomlinson}}&lt;/ref&gt;
* Šarlotė Bern (1850–1923 m.) – folkloristė, vaikystėje gyvenusi Edžmonde.&lt;ref&gt;{{cite book |last=Dickins |first=Gordon |title=An Illustrated Literary Guide to Shropshire |url=https://archive.org/details/illustratedliter0000dick |year=1987 |publisher=Shropshire Libraries, Shrewsbury |page=[https://archive.org/details/illustratedliter0000dick/page/n23 12] |isbn=0-903802-37-6}}&lt;/ref&gt;

== Papročiai ==
Edžmondo bažnyčioje kasmet vyksta tradicinė ''Clipping service'' apeiga – viena seniausių tokio pobūdžio Anglijoje. Jos metu bendruomenės nariai susikimba rankomis ir apsupa bažnyčią, taip simboliškai išreikšdami vienybę ir ištikimybę parapijai.&lt;ref&gt;{{cite web |title=Church Clipping |url=http://nwtv.co.uk/pages/travel/britan/englnd/shrop/clip.htm |access-date=2025-07-02}}&lt;/ref&gt;

Anksčiau kaime buvo gyvas ''souling'' paprotys – mirusiųjų minėjimo apeigos, kai vaikai eidavo per namus, giedodami dainas ir prašydami vaišių mainais už maldas už mirusiųjų sielas. Ši tradicija laikoma vienu iš šiuolaikinio [[Helovinas|Helovino]] pirmtakų. Ji įamžinta [[Liaudies muzika|liaudies dainoje]] „The Edgmond Man’s Souling Song“, kurią 1976 m. įrašė Džonas Kirkpatrikas ir Sju Haris.“

== Parapijos teritorija ==
Be pagrindinio Edžmondo kaimo, parapijai priklauso ir Edžmond Maršo bei Edenio kaimeliai.&lt;ref&gt;{{Cite web |title=Election Maps: Edgmond CP |url=https://www.ordnancesurvey.co.uk/election-maps/gb/?x=372330&amp;y=319486&amp;z=6&amp;bnd1=CPC&amp;bnd2=CTY+GLA&amp;labels=on |access-date=2025-07-02 |website=www.ordnancesurvey.co.uk}}&lt;/ref&gt;

== Transportas ==
Edžmondą su Niuportu, Tibertonu, Velingtonu ir Šrousberiu jungia autobusų maršrutai.

== Šaltiniai ==
{{Išnašos|2}}

[[Kategorija:Šropšyro gyvenvietės]]</text>
      <sha1>m3yyxgwl7jfirbbe886oppeap5n2q12</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>El-Merriekh SC</title>
    <ns>0</ns>
    <id>683043</id>
    <revision>
      <id>7820125</id>
      <parentid>7779993</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T11:27:30Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>InternetArchiveBot</username>
        <id>150094</id>
      </contributor>
      <comment>Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5</comment>
      <origin>7820125</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="4309" sha1="k06bsp3mg7bx3phso0kuo572piw8h8a" xml:space="preserve">{{fc-info
| clubname = El-Merriekh
| image    = [[Vaizdas:El-Merriekh SC emblema.png|150px]]
| fullname = El-Merriekh Sports Club
| founded  = [[2002]] m.
| ground   = Bentiu miesto stadionas, [[Bentiu]], [[Pietų Sudanas]]
| capacity = 000
| chairman = {{vlv|Pietų Sudanas}} {{small|nežinoma}}
| manager  = {{vlv|Pietų Sudanas}} {{small|nežinoma}}
| league   = [[South Sudan Premier League]]
| season   = 2024–2025
| position = 3 vieta

}}

'''„el-Meriecho“ sporto klubas''' arba '''El-Merriekh Sports Club''', o trumpai vadinamas '''El-Merriekh''' – [[Pietų Sudanas|Pietų Sudano]] [[futbolo klubas]] iš [[Bentiu]]. 

== Istorija ==
2002 m. įkurtas klubas. Rungtyniavo aukščiausioje lygoje. 2025 m. sezone liko trečioje vietoje.

== Titulai ==
; {{vlv|Pietų Sudanas}} '''[[South Sudan Premier League]]:'''&lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesz/zsoedhonours.html RSSSF duomenų bazė (Čempionai ir sezonai)]&lt;/ref&gt; 
:: '''Čempionai''': 
; {{vlv|Pietų Sudanas}} '''Pietų Sudano taurės turnyras:'''&lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesz/zsoedhonours.html#cup South Sudan Cup]&lt;/ref&gt;
:: '''Nugalėtojai''': 
; {{vlv|Pietų Sudanas}} '''Pietų Sudano Supertaurė''':
:: '''Nugalėtojai''':

== Sezonai ==
; Pastarųjų metų sezonai
{|  class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezonas
!Lygmuo
!Lyga
!Užimta vieta
!Nuorodos
!Pastabos
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[2024–2025 m. South Sudan Premier League|2024–2025]]'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[South Sudan Premier League]]'''
| bgcolor=&quot;#DEB678&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''3.''' 
| &lt;ref&gt;[https://www.rsssf.org/tablesz/zsoed2025.html#prem 2025 m. sezonas]&lt;/ref&gt;
|-
|}

== Spalvinė gama ==
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Maroon;color:Gold&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''El-Merriekh'''&lt;br /&gt;Football Club
| style=&quot;background:Gold;color:maroon&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |'''El-Merriekh'''&lt;br /&gt;Football club
|}
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0&quot;
|-
| style=&quot;background:Maroon;color:Gold&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:El-Merriekh SC emblema.png|150px]]'''El-Merriekh'''&lt;br /&gt;Football Club
| style=&quot;background:Gold;color:maroon&quot; width=&quot;150&quot; height=&quot;50&quot; |[[Vaizdas:El-Merriekh SC emblema.png|150px]]'''El-Merriekh'''&lt;br /&gt;Football club
|}

== Apranga ==
; Sportinės aprangos pokyčiai.
* Namuose rungtyniauja tradicine apranga.

{|
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _umbrostadion18rw
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FF0000
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FF0000
 |shorts     = FF0000
 |socks      = FF0000
 |title      = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |
 |pattern_la = 
 |pattern_b  = _bray19a
 |pattern_ra = 
 |pattern_sh = 
 |pattern_so = 
 |leftarm    = FFF000
 |body       = FFFFFF
 |rightarm   = FFF000
 |shorts     = FFF000
 |socks      = FFF000
 |title      = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |

 |title      = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |

 |title      = {{small|nežinomi metai}}
}}
|{{Football kit |

 |title      = {{small|nežinomi metai}} 
}}
|{{Football kit |

 |title      = {{small|nežinomi metai}}
}}
|}

== Garsesni žaidėjai ==
; Klubo žaidėjai, atstovavę Pietų Sudano nacionalinei rinktinei.&lt;ref&gt;[https://www.national-football-teams.com/leagues/283/2024_1/South_Sudan.html Leagues of South Sudan ]&lt;/ref&gt;
* {{vlv|Pietų Sudanas}} 

; Užsieniečiai
* {{vlv|Gana}} Saaka Faisal, saugas;&lt;ref&gt;[https://ghanafootballnews.com/ghanaian-international-midfielder-joins-el-merriekh-bentiu/ Ghanaian international midfielder joins El Merriekh Bentiu] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20250523235006/https://ghanafootballnews.com/ghanaian-international-midfielder-joins-el-merriekh-bentiu/ |date=2025-05-23 }}&lt;/ref&gt;

== Išnašos ==
{{išnašos|2}}

== Nuorodos ==
* [ Oficiali klubo svetainė]
* [ Facebook paskyra]
* [ SOCCERWAY] 
* [ FLASHSCORE]
* [ Transfermarkt]
* [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/el-merriekh-sc-bentiu/61682/ Globalsportarchive]

{{South Sudan Premier League}}
[[Kategorija:Pietų Sudano futbolo klubai]]
{{DEFAULTSORT:El-Merriekh}}</text>
      <sha1>k06bsp3mg7bx3phso0kuo572piw8h8a</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>I. Ruginienės ministrų kabinetas</title>
    <ns>0</ns>
    <id>685126</id>
    <revision>
      <id>7819986</id>
      <parentid>7797822</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T22:46:55Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Andrejsmirnov97</username>
        <id>56853</id>
      </contributor>
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7819986</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="18832" sha1="nasvidmham8ddc2u82nam4erkpy2zix" xml:space="preserve">{{Infolentelė|title=|titlestyle=|above={{PAGENAME}}|abovestyle=|image=[[Vaizdas:Lietuvos Respublikos Vyriausybės logotipas.svg|100px]]|caption=20-asis kabinetas|image2=[[Vaizdas:Inga Ruginienė 1025 (cropped).jpeg|150px]] |caption2=[[Inga Ruginienė]]|label1=Darbą pradėjo|data1=[[2025]] m. [[rugsėjo 25]] d.|label2=|data2=|label3=&lt;!-- Istorija --&gt;|data3='''Istorija'''|label4=[[Lietuvos Respublikos Seimas|Seimas]]|data4=[[2024–2028 m. Seimas|XIX]]|label5=Ankstesnis|data5=[[G. Palucko ministrų kabinetas|G. Palucko]]|label6=|data6=}}'''Ingos Ruginienės ministrų kabinetas''' – 20-asis [[Lietuvos vyriausybė|Lietuvos vyriausybės]] kabinetas nuo [[Aktas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo|nepriklausomybės atkūrimo 1990 m.]]

== Istorija ==

=== LSDP prezidiumo balsavimas: I. Ruginienės nominacija ===
2025 m. liepos 31 d., kilus skandalui dėl artimos aplinkos verslo ryšių, [[Lietuvos ministras pirmininkas|ministras pirmininkas]] [[Gintautas Paluckas]] paskelbė apie atsistatydinimą iš pareigų.&lt;ref&gt;[https://bns.lt/naujiena/gintautas-paluckas-atsistatydina-is-premjero-ir-lsdp-pirmininko-pareigu-atnaujintas-ajaubhmk Gintautas Paluckas atsistatydina iš premjero ir LSDP pirmininko pareigų (atnaujintas)]&lt;/ref&gt; Dėl susidariusios politinės krizės [[Lietuvos socialdemokratų partija]] (LSDP) [[2025 m.|2025]] m. [[rugpjūčio 6]] d. surengė balsavimą dėl naujo kandidato į vyriausybės vadovo postą. LSDP prezidiumo posėdyje nebuvo teikiama labiausiai tikėtina [[Lietuvos Respublikos Seimas|Seimo]] vicepirmininko [[Juozas Olekas|Juozo Oleko]] kandidatūra, o tuometis [[Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija|susisiekimo]] ministras [[Eugenijus Sabutis]] paskutinę akimirką atsisakė dalyvauti svarstyme. Posėdyje buvo pristatyta vienintelė kandidatė – [[Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija|socialinės apsaugos ir darbo]] ministerijos vadovė [[Inga Ruginienė]]. Už jos kandidatūrą balsavus daugumai prezidiumo narių, ji buvo nominuota į ministro pirmininko pareigas.&lt;ref&gt;[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2635122/sprendimas-priimtas-socialdemokratai-i-premjerus-deleguoja-inga-ruginiene?srsltid=AfmBOoohzGpXGK-qK4VpXfosDbzwT4Vd4XujuUDMdfcNFAKe9X3_JPCd Sprendimas priimtas: socialdemokratai į premjerus deleguoja Ingą Ruginienę]&lt;/ref&gt; Po kelių susitikimų LSDP iškeltą nominaciją dekretu Seimui pateikė prezidentas [[Gitanas Nausėda]]. [[2025 m.|2025]] m. [[rugpjūčio 26]] d. Seimui pritarus prezidento teikimui, I. Ruginienė tapo trečiąja moterimi išrinkta eiti Lietuvos ministrės pirmininkės pareigas (po [[Kazimira Danutė Prunskienė|Kazimiros Danutės Prunskienės]] 1990 m. ir [[Ingrida Šimonytė|Ingridos Šimonytės]] 2020 m.).&lt;ref&gt;[https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35435&amp;p_k=1&amp;p_t=292443 Seimas pritarė Ingos Ruginienės kandidatūrai į Ministro Pirmininko pareigas]&lt;/ref&gt;

=== Koalicijos formavimas ===
[[File:February 16, 2026, Andrius Kubilius, European Commissioner for Defence and Space, travelled to Vilnius, Lithuania.png|300px|thumb|2026 m. vasario 16 d. iškilmėse dalyvauja Lietuvos vyriausybės nariai [[Vaida Aleknavičienė|V. Aleknavičienė]], [[Edvinas Grikšas|E. Grikšas]], [[Robertas Kaunas|R. Kaunas]], Europos Komisijos narys [[Andrius Kubilius|A. Kubilius]], užsienio reikalų ministras [[Kęstutis Budrys|K. Budrys]], Vilniaus meras [[Valdas Benkunskas|V. Benkunskas]].]]

[[G. Palucko ministrų kabinetas|19-ajam ministrų kabinetui]] pabaigus darbą, neteko galios ir iki tol galiojęs koalicinės sutarties dokumentas. Netrukus LSDP, turėdama didžiausią mandatų skaičių, subūrė derybinę grupę ir pradėjo konsultacijas su kitomis politinėmis jėgomis. [[2025 m.|2025]] m. [[rugpjūčio 17]] d. šios partijos taryba nutarė formuoti naują valdančiąją koaliciją kartu su „[[Nemuno aušra|Nemuno aušros]]“ (NA) ir [[Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga|Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir krikščioniškų šeimų sąjungos]] (LVŽKŠS) frakcijomis, atsisakydama ankstesnės partnerystės su [[Demokratų sąjunga Vardan Lietuvos|Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“]].&lt;ref&gt;[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2646206/socialdemokratai-valdanciaja-dauguma-formuoti-kviecia-ausriecius-ir-valstiecius Socialdemokratai valdančiąją daugumą formuoti kviečia „aušriečius“ ir „valstiečius“]&lt;/ref&gt; Po beveik savaitę trukusių derybų, [[2025 m.|2025]] m. [[rugpjūčio 25]] d., partneriai pasirašė naująją koalicinę sutartį ir pasidalijo ministerijų portfelius.&lt;ref&gt;[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2654461/naujoji-koalicija-sudejo-parasus-issidalintos-ministerijos-ir-kiti-postai Naujoji koalicija sudėjo parašus: išsidalintos ministerijos ir kiti postai]&lt;/ref&gt;

[[2025 m.|2025]] m. [[rugsėjo 25]] d. prisiekė 20-oji [[Lietuvos Respublikos Vyriausybė]], pareigas eiti pradėjo Ministrė Pirmininkė [[Inga Ruginienė]] ir jos vadovaujamas Ministrų kabinetas. Dalis ankstesnės [[Rimantas Šadžius|Rimanto Šadžiaus]] [[R. Šadžiaus laikinasis ministrų kabinetas|laikinosios vyriausybės]] ministrų liko eiti savo pareigas naujoje vyriausybėje. 2025 m. rugsėjo 26 d. I. Ruginienės atstovo spaudai pareigas pradėjo eiti [[Ignas Algirdas Dobrovolskas|Ignas Dobrovolskas]].&lt;ref&gt;{{cite web |last1=Alonderytė-Kazlauskė |first1=Erika |last2=Pakėnienė |first2=Roma |date=2025-09-25 |title=Premjerės atstovas – Dobrovolskas, SADM ministrės – Argustas |url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2691757/premjeres-atstovas-dobrovolskas-sadm-ministres-argustas?srsltid=AfmBOorse-ktYqW8fn7Fh-rxen6-EbhPhgUR_qnR0PtNaYNXZHfrSSmo |website=lrt.lt |location=Vilnius |publisher=LRT |access-date=2026-02-12}}&lt;/ref&gt;

=== Kultūros ministerijos krizė ir ministro pasitraukimas ===  

Prisiekus Vyriausybei, Kultūros ministru buvo paskirtas [[Ignotas Adomavičius]].&lt;ref name=&quot;lrytas-priesaika&quot;&gt;{{Cite news|url=https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2025/09/25/news/lietuva-turi-nauja-vyriausybe-priesaikas-dave-i-ruginiene-ir-jos-ministrai-39677125|title=Lietuva turi naują Vyriausybę: priesaikas davė I. Ruginienė ir jos ministrai|publisher=Lrytas|date=2025-09-25|access-date=2025-10-04}}&lt;/ref&gt;&lt;ref name=&quot;tv3-priesaika&quot;&gt;{{Cite news|url=https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/seimas-patvirtino-vyriausybes-programa-ruginienes-ministru-kabinetas-pradeda-darba-n1450577|title=Seimas patvirtino Vyriausybės programą: Ruginienės ministrų kabinetas pradeda darbą|publisher=TV3|date=2025-09-25|access-date=2025-10-04}}&lt;/ref&gt;  
Nuo paskyrimo dienos jo kandidatūra susilaukė aštrios kritikos ir protestų iš kultūros bendruomenės, kuriuose buvo keliami klausimai dėl jo kompetencijos, ryšių su kultūros sektoriumi ir partinių įtakų ministerijos valdyme.&lt;ref name=&quot;lrt-atsistatydinimas&quot;&gt;{{Cite news|url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2700499/kulturos-ministras-adomavicius-traukiasi-is-pareigu-esame-nesaugus-buti-netgi-gatveje|title=Kultūros ministras Adomavičius traukiasi iš pareigų: „Esame nesaugūs būti netgi gatvėje“|publisher=LRT|date=2025-10-03|access-date=2025-10-04}}&lt;/ref&gt; [[2025]] m. [[spalio 3]] d. Adomavičius paskelbė apie atsistatydinimą, motyvuodamas sprendimą tuo, kad patiriamas išorinis spaudimas, šeimai kylantis nesaugumas bei intensyvios polemikos nebeleido tęsti darbo konstruktyviai.&lt;ref name=&quot;lrt-atsistatydinimas&quot; /&gt;&lt;ref name=&quot;lrytas-atsistatydinimas&quot;&gt;{{Cite news|url=https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2025/10/03/news/i-adomavicius-traukiasi-is-kulturos-ministro-pareigu-39773258|title=Iš kultūros ministro pareigų pasitraukiantis I. Adomavičius|publisher=Lrytas|date=2025-10-03|access-date=2025-10-04}}&lt;/ref&gt;  Išdirbęs poste tik 8 dienas, jis tapo trumpiausiai dirbusiu ministru Lietuvos istorijoje.&lt;ref name=&quot;wiki-adomavicius&quot;&gt;{{Cite web|url=https://en.wikipedia.org/wiki/Ignotas_Adomavi%C4%8Dius|title=Ignotas Adomavičius – Wikipedia|website=Wikipedia|access-date=2025-10-04}}&lt;/ref&gt;  
Ankstesnis rekordas priklausė finansų ministrui [[Rolanas Matiliauskas|Rolandui Matiliauskui]], [[G. Vagnoriaus (II) ministrų kabinetas|1996–1997]] m. dirbusiam 77 dienas.&lt;ref name=&quot;wiki-adomavicius&quot; /&gt; Nepaisant ministro pasitraukimo, kultūros bendruomenės protestai ir streikai nebuvo atšaukti, kol nebus garantuota didesnė skaidrumo ir dialogo atsakomybė ministerijoje.&lt;ref name=&quot;diena-streikas&quot;&gt;{{Cite news|url=https://diena.lt/naujienos/laisvalaikis-ir-kultura/kultura/adomaviciui-paskelbus-apie-atsistatydinima-kulturos-bendruomene-neatsitrauks-streikas-vyks-1722762|title=Adomavičiui paskelbus apie atsistatydinimą, kultūros bendruomenė neatsitrauks – streikas vyks|publisher=Diena.lt|date=2025-10-03|access-date=2025-10-04}}&lt;/ref&gt;

=== Krašto apsaugos biudžeto krizė ir ministrės pasitraukimas ===
2025 m. spalio 22 d. [[Dovilė Šakalienė]], Lietuvos krašto apsaugos ministrė ir [[Lietuvos socialdemokratų partija|socialdemokratė]], paskelbė atsistatydinanti, teigdama nebeturinti premjerės [[Inga Ruginienė|Ingos Ruginienės]] ir partijos pirmininko [[Mindaugas Sinkevičius|Mindaugo Sinkevičiaus]] pasitikėjimo. Ministrė tvirtino nematanti galimybių dirbti tokioje aplinkoje.&lt;ref&gt;https://bns.lt/naujiena/dovile-sakaliene-sako-priemusi-sprendima-trauktis-is-pareigu-dar-papildytas-eisnfnbi&lt;/ref&gt;

Atsistatydinimas siejamas su [[Inga Ruginienė|Ingos Ruginienės]] kritika po [[Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija|KAM]] susitikimo su apžvalgininkais, kai viešai paskelbta, esą [[Lietuvos vyriausybė|Vyriausybė]] neketina laikytis įsipareigojimo gynybai skirti 5 proc. [[Bendrasis vidaus produktas|BVP]]. Po susitikimo vykusio Spalio 14 d. [[Lietuvos Respublikos finansų ministerija|finansų ministerija]] paskelbė naują [[Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija|KAM]] biudžetą - 5,38 proc. [[Bendrasis vidaus produktas|BVP]].&lt;ref&gt;https://bns.lt/naujiena/skirtingai-suprantame-gynybos-stiprinima-dovile-sakaliene-issiunte-atsistatydinimo-pareiskima-papildytas-potrba67&lt;/ref&gt;

[[Ministras pirmininkas|Vyriausybės vadovė]] taip pat pranešė apie sprendimą nušalinti [[Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija|Krašto apsaugos ministeriją]] nuo gynybos pramonės kuravimo klausimų. Premjerė teigė, kad jai kyla klausimų dėl [[Dovilė Šakalienė|D. Šakalienės]] sąsajų su gynybos pramone.&lt;ref&gt;https://bns.lt/naujiena/skirtingai-suprantame-gynybos-stiprinima-dovile-sakaliene-issiunte-atsistatydinimo-pareiskima-papildytas-potrba67&lt;/ref&gt;

== Kabinetas ==
=== Vyriausybėje dirbančios partijos ===
* {{Legend2|{{Lietuvos socialdemokratų partija/meta/color}}|[[Lietuvos socialdemokratų partija]] (LSDP)}}
* {{Legend2|{{Nemuno Aušra/meta/color}}|[[Nemuno aušra]] (NA)}}
* {{Legend2|{{Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga/meta/color}}|Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija (LVŽKŠS)}}
* {{Legend2|{{Išsikėlė pats/meta/color}}|Nepartiniai (4 – [[Lietuvos socialdemokratų partija|Lietuvos socialdemokratų partijos]] deleguoti 3 ministrai ir 1 [[Nemuno aušra|Nemuno aušros]] deleguotas ministras)}}

=== Sudėtis ===
Šie ministrai dirba dvidešimtajame ministrų kabinete:
{| class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;text-align: center;&quot;
! rowspan=&quot;2&quot; |Ministerija
! colspan=&quot;2&quot; rowspan=&quot;2&quot; |Ministras
! colspan=&quot;2&quot; rowspan=&quot;2&quot; |Politinė partija
! colspan=&quot;2&quot; |Laikotarpis
|-
!Nuo
!Iki
|-
![[Lietuvos ministras pirmininkas|Ministras pirmininkas]]
|[[Vaizdas:Inga Ruginienė 1025 (cropped).jpeg|120x120px]]
|[[Inga Ruginienė]]
| width=&quot;3px&quot; style=&quot;background-color:{{Lietuvos socialdemokratų partija/meta/color}}&quot; |
|[[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]]
|[[2025 m.|2025]] m. [[rugsėjis|rugsėjo 25]] d.
|
|-
![[Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija|Aplinkos]]
| 
|[[Kastytis Žuromskas]]
| width=&quot;3px&quot; style=&quot;background-color:{{Nemuno Aušra/meta/color}}&quot; |
|[[Nemuno Aušra|NA]]
|[[2025 m.|2025]] m. [[rugsėjis|rugsėjo 25]] d.
|
|-
![[Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija|Ekonomikos ir inovacijų]]
| 
|[[Edvinas Grikšas]]
| width=&quot;3px&quot; style=&quot;background-color:{{Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga/meta/color}}&quot; |
|LVŽKŠS
|[[2025 m.|2025]] m. [[rugsėjis|rugsėjo 25]] d.
|
|-
![[Lietuvos Respublikos energetikos ministerija|Energetikos]]
|[[Vaizdas:Informal_meeting_of_Energy_and_Transport_Ministers_(TTE)._Round_table_Žygimantas_Vaičiūnas_(37167736882)_(cropped).jpg|100x100px]]
|[[Žygimantas Vaičiūnas]]
| width=&quot;3px&quot; style=&quot;background-color:{{Nepriklausomas/meta/color}}&quot; |
|Nepartinis&lt;br&gt;(deleguoja [[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]])
|[[2025 m.|2025]] m. [[rugsėjis|rugsėjo 25]] d.
|
|-
![[Lietuvos Respublikos finansų ministerija|Finansų]]
|[[Vaizdas:Kristupas Vaitiekūnas, Deputy Minister of Finance of Lithuania.png|87x87px]]
|[[Kristupas Vaitiekūnas]]
| width=&quot;3px&quot; style=&quot;background-color:{{Lietuvos socialdemokratų partija/meta/color}}&quot; |
|[[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]]
|[[2025 m.|2025]] m. [[rugsėjis|rugsėjo 25]] d.
|
|-
! rowspan=&quot;3&quot; |[[Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija|Krašto apsaugos]]
|[[Vaizdas:Dovile Sakaliene by Augustas Didzgalvis (cropped).jpg|111x111px]]
|[[Dovilė Šakalienė]]
| width=&quot;3px&quot; style=&quot;background-color:{{Lietuvos socialdemokratų partija/meta/color}}&quot; |
|[[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]]
|[[2025 m.|2025]] m. [[rugsėjis|rugsėjo 25]] d.
|[[2025 m.|2025]] m. [[spalis|spalio 22]] d.
|-
|[[Vaizdas:Vladislav Kondratovič (cropped).jpg|96x96px]]
|'''&lt;small&gt;l. e. p&lt;/small&gt;&lt;small&gt;.&lt;/small&gt;''' [[Vladislav Kondratovič]]
| width=&quot;3px&quot; style=&quot;background-color:{{Lietuvos socialdemokratų partija/meta/color}}&quot; |
|[[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]]
|[[2025 m.|2025]] m. [[spalis|spalio 22]] d.
|[[2025 m.|2025]] m. [[lapkritis|lapkričio 11]] d.
|-
|[[Vaizdas:Robertas_Kaunas,_2025,_Minister_of_Ministry_of_National_Defence,_Lithuania.png|119x119px]]
|[[Robertas Kaunas]]
| width=&quot;3px&quot; style=&quot;background-color:{{Lietuvos socialdemokratų partija/meta/color}}&quot; |
|[[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]]
|[[2025 m.|2025]] m. [[lapkritis|lapkričio 11]] d.
|
|-
! rowspan=&quot;3&quot; |[[Lietuvos Respublikos kultūros ministerija|Kultūros]]
|
|[[Ignotas Adomavičius]]
| width=&quot;3px&quot; style=&quot;background-color:{{Nemuno Aušra/meta/color}}&quot; |
|[[Nemuno Aušra|NA]]
|[[2025 m.|2025]] m. [[rugsėjis|rugsėjo 25]] d.&lt;ref name=&quot;delfi20250925&quot;&gt;{{cite web|url=https://www.delfi.lt/news/daily/politics/seimo-nariai-nusprende-ignoruoti-adomaviciu-per-priesaika-atsuko-nugara-120153265|title=Seimo nariai nusprendė ignoruoti Adomavičių, per priesaiką atsuko nugarą|website=delfi.lt|date=2025-09-25|access-date=2025-10-02|language=lt}}&lt;/ref&gt;
|[[2025 m.|2025]] m. [[spalis|spalio 3]] d.&lt;ref&gt;{{cite web|url=https://www.delfi.lt/news/daily/politics/prezidentas-pasirase-dekreta-del-adomaviciaus-atsistatydinimo-120156952|title=Prezidentas pasirašė dekretą dėl Adomavičiaus atsistatydinimo|website=delfi.lt|date=2025-10-03|access-date=2025-10-03|language=lt}}&lt;/ref&gt;
|-
|[[Vaizdas:Raminta Popovienė 12 May 2025 (cropped).jpg|107x107px]]
|'''&lt;small&gt;l. e. p&lt;/small&gt;&lt;small&gt;.&lt;/small&gt;''' [[Raminta Popovienė]]
| width=&quot;3px&quot; style=&quot;background-color:{{Lietuvos socialdemokratų partija/meta/color}}&quot; |
|[[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]]
|[[2025 m.|2025]] m. [[spalis|spalio 4]] d.
|[[2025 m.|2025]] m. [[lapkritis|lapkričio 11]] d.
|-
|[[Vaizdas:Vaida_Aleknavičienė,_Minister_of_Ministry_of_Culture,_Lithuania,_2025.png|119x119px]]
|[[Vaida Aleknavičienė]]
| width=&quot;3px&quot; style=&quot;background-color:{{Lietuvos socialdemokratų partija/meta/color}}&quot; |
|[[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]]
|[[2025 m.|2025]] m. [[lapkritis|lapkričio 11]] d.
|
|-
![[Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija|Socialinės apsaugos ir darbo]]
|[[Vaizdas:Jūratė Zailskienė VRK.jpg|120x120px]]
|[[Jūratė Zailskienė]]
| width=&quot;3px&quot; style=&quot;background-color:{{Lietuvos socialdemokratų partija/meta/color}}&quot; |
|[[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]]
|[[2025 m.|2025]] m. [[rugsėjis|rugsėjo 25]] d.
|
|-
![[Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija|Susisiekimo]]
|[[Vaizdas:Visit of Juras Taminskas, Lithuanian Minister for Transport, to the EC - 2025 (cropped).jpg|117x117px]]
|[[Juras Taminskas]]
| width=&quot;3px&quot; style=&quot;background-color:{{Lietuvos socialdemokratų partija/meta/color}}&quot; |
|[[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]]
|[[2025 m.|2025]] m. [[rugsėjis|rugsėjo 25]] d.
|
|-
![[Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija|Sveikatos apsaugos]]
|[[Vaizdas:Informal meeting of Health Ministers. Group photo. Marija Jakubauskiene, Michael Damianos (cropped).jpg|106x106px]]
|[[Marija Jakubauskienė]]
| width=&quot;3px&quot; style=&quot;background-color:{{Nepriklausomas/meta/color}}&quot; |
|Nepartinis&lt;br&gt;(deleguoja [[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]])
|[[2025 m.|2025]] m. [[rugsėjis|rugsėjo 25]] d.
|
|-
![[Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija|Švietimo, mokslo ir sporto]]
|[[Vaizdas:Raminta Popovienė 12 May 2025 (cropped).jpg|107x107px]]
|[[Raminta Popovienė]]
| width=&quot;3px&quot; style=&quot;background-color:{{Lietuvos socialdemokratų partija/meta/color}}&quot; |
|[[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]]
|[[2025 m.|2025]] m. [[rugsėjis|rugsėjo 25]] d.
|
|-
![[Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija|Teisingumo]]
| [[Vaizdas:Rita Tamasuniene by Augustas Didzgalvis (cropped).jpg|107x107px]]
|[[Rita Tamašunienė]]
| width=&quot;3px&quot; style=&quot;background-color:{{Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga/meta/color}}&quot; |
|LVŽKŠS
|[[2025 m.|2025]] m. [[rugsėjis|rugsėjo 25]] d.
|
|-
![[Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija|Užsienio reikalų]]
| [[Vaizdas:Kęstutis Budrys (Kęstutis Budrysega) 2025 (cropped).jpg|107x107px]]
|[[Kęstutis Budrys]]
| width=&quot;3px&quot; style=&quot;background-color:{{Nepriklausomas/meta/color}}&quot; |
|Nepartinis&lt;br&gt;(deleguoja [[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]])&lt;ref&gt;Su prezidento parama&lt;/ref&gt;
|[[2025 m.|2025]] m. [[rugsėjis|rugsėjo 25]] d.
|
|-
![[Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija|Vidaus reikalų]]
|[[Vaizdas:Vladislav Kondratovič (cropped).jpg|96x96px]]
|[[Vladislav Kondratovič]]
| width=&quot;3px&quot; style=&quot;background-color:{{Lietuvos socialdemokratų partija/meta/color}}&quot; |
|[[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]]
|[[2025 m.|2025]] m. [[rugsėjis|rugsėjo 25]] d.
|
|-
![[Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija|Žemės ūkio]]
|
|[[Andrius Palionis]]
| width=&quot;3px&quot; style=&quot;background-color:{{Nepriklausomas/meta/color}}&quot; |
|Nepartinis&lt;br&gt;(deleguoja [[Nemuno Aušra|NA]])
|[[2025 m.|2025]] m. [[rugsėjis|rugsėjo 25]] d.
|
|}

== Išnašos ==
{{išn}}

{{Lietuvos Respublikos Vyriausybės ministrų kabinetai}}

[[Kategorija:Lietuvos ministrų kabinetai]]</text>
      <sha1>nasvidmham8ddc2u82nam4erkpy2zix</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Kazimierz Sakowicz</title>
    <ns>0</ns>
    <id>685244</id>
    <revision>
      <id>7819947</id>
      <parentid>7806342</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T21:17:31Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Sachol</username>
        <id>112369</id>
      </contributor>
      <origin>7819947</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="11673" sha1="pbrnc9uiin3cb7sbtbkv2ct8q2rn7x7" xml:space="preserve">{{Žmogaus biografija
| fonas = 
| vardas = Kazimierz Sakowicz
| paveikslėlis = Kazimierz Sakowicz, 1894-1944, Polish Journalist from Vilnius, Lithuania.png
| paveikslėlio apibūdinimas = Kazimieras Sakovičius
| paveikslėlio dydis = 180px
| gimimo data = {{gimė|1894||}}
| gimimo vieta = [[Vilnius]], [[Rusijos imperija]]
| mirties data = {{mirė|1944|07|05|1894||}}
| mirties vieta = Vilnius, [[Lietuva]]
| palaidojimo vieta = [[Rasų kapinės]], Vilnius, Lietuva
| tautybė = lenkas
| sutuoktinis = Maria
| tėvas = Elijas Sakovičius (Elias Sakowicz)
| motina = Sofija Sakovič (Sofia Sakowicz)
| vaikai = 
&lt;!-- Veikla --&gt;
| veikla = 
| sritis = 
| įstaigos = 
| pareigos = žurnalistas, spaudos darbuotojas
&lt;!-- Išsilavinimas --&gt;
| išsilavinimas = Teisė
| alma_mater =
| doktorantūros_vadovas = 
| studentai = 
| žinomas = „Panerių dienoraštis. 1941–1943 m.“
| apdovanojimai = 
| parašas = 
| pastabos = 
| vikiteka = 
}}

'''Kazimieras Sakovičius''' (''Kazimierz Sakowicz''; [[1894]] m. – [[1944]] m. [[liepos 5]] d.) – lenkų žurnalistas, dirbęs tarpukariu Vilniuje. [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metais dokumentavo [[Panerių žudynės|Panerių žudynes]] išlikusiuose dienoraščio tipo užrašuose.&lt;ref&gt;{{cite book|last= Sakowicz|first=Kazimierz|title=Panerių dienoraštis 1941-1943 m.
|year=2012|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place=Vilnius|isbn= 9786098037203}}&lt;/ref&gt;

Pirmą kartą K. Sakovičiaus pilna „Panerių dienoraščio“ versija publikuota lenkų kalba 1999 m.&lt;ref&gt;{{cite book|last=Sakowicz|first=Kazimierz|title=Dziennik pisany w Ponarach od 11 lipca 1941 r. do 6 listopada 1943 r.|year=1999|edition=Biblioteka Wileńskich Rozmaitości, 15, nr 15|editor=Rachela Margolis|publisher=Towarzystwo Miłośników Wilna i Ziemi Wileńskiej|place=Bydgoszcz|isbn=9788387865016}}&lt;/ref&gt; Lietuviškas vertimas išleistas 2012 m.&lt;ref&gt;{{cite book|last= Sakowicz|first=Kazimierz|title=Panerių dienoraštis 1941-1943 m.
|year=2012|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place=Vilnius|isbn= 9786098037203}}&lt;/ref&gt;

== Biografija ==
K. Sakovičius gimė 1894 m. Vilniuje Elijo ir Sofijos Sakovičių šeimoje.&lt;ref&gt;{{cite book|last=Margolis|first=Rachel|title=Foreword|url=https://archive.org/details/ponarydiary194110000sako|year=2005|edition=Ponary Diary, 1941-1943. A Bystander's Account of a Mass Murder|editor=Yitzhak Arad|publisher=Yale University Press|place=New Haven and London|isbn=9780300108538|pages=ix-x}}&lt;/ref&gt;

Baigęs gimnaziją, išvyko studijuoti teisę [[Maskva|Maskvoje]]. Grįžęs į [[Vilnius|Vilnių]], dirbu žurnalistu Vilniaus periodinių leidinių redakcijose. Iki [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] atidarė spaustuvę, kurioje buvo leidžiami miesto laikraščiai ir žurnalai. Spaustuvė buvo įsikūrusi buvusioje A. Mickevičiaus gatvėje, pastate numeriu 24 (dab. Gedimino pr.).&lt;ref&gt;{{cite book|last=Stankevičius|first=Rimantas|title=Ilgai tylėjęs Panerių liudytojas prabilo lietuviškai. 1941–1943 m. Paneriai K. Sakowicziaus akimis|year=2012|edition=Kazimierz Sakowicz, Panerių dienoraštis 1941-1943 m.|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place=Vilnius|isbn= 9786098037203|pages=27}}&lt;/ref&gt; Spaustuvėje gyveno su savo žmona Marija. Pora neturėjo vaikų.&lt;ref&gt;{{cite book|last=Margolis|first=Rachel|title=Foreword|url=https://archive.org/details/ponarydiary194110000sako|year=2005|edition=Ponary Diary, 1941-1943. A Bystander's Account of a Mass Murder|editor=Yitzhak Arad|publisher=Yale University Press|place=New Haven and London|isbn=9780300108538|pages=ix-x}}&lt;/ref&gt;

1940 m., [[Lietuvos okupacija|SSRS okupavus Lietuvą]], K. Sakovičiaus verslas buvo [[nacionalizacija|nacionalizuotas]]. Tais pačiais metais jis nutraukė savo veiklą spaudoje ir su žmona persikėlė gyventi į [[Paneriai|Panerius]]. Tuo metu į miestą jis vykdavo dviračiu, dažniausiai ieškodamas trumpalaikio uždarbio.&lt;ref&gt;{{cite book|last=Stankevičius|first=Rimantas|title=Ilgai tylėjęs Panerių liudytojas prabilo lietuviškai. 1941–1943 m. Paneriai K. Sakowicziaus akimis|year=2012|edition=Kazimierz Sakowicz, Panerių dienoraštis 1941-1943 m.|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place=Vilnius|isbn= 9786098037203|pages=27}}&lt;/ref&gt;

Paneriuose K. Sakovičiaus namas stovėjo netoli spygliuotų vartų, pro kuriuos žydai ir kitų tautybių gyventojai buvo vedami į masinius sušaudymus. Po karo jo brolis Jonas Sakovičius prisiminė, kad lankėsi pas jį Paneriuose ir žinojo, jog Kazimieras, stebėdamas žudynes iš mažo lango palėpėje, vedė įvykių dienoraštį. Užrašų lapus dėdavo į stiklinius butelius, kuriuos slėpdavo ir užkasdavo žemėje netoli namų.{{sfn|Žeimantas|1988|p=209}}

Pirmasis K. Sakovičiaus dienoraščio įrašas prasideda 1941 m. liepos 11 d. vokiečių ir lietuvių kolaborantų įvykdytais žydų tautybės gyventojų sušaudymais Paneriuose. Išlikusi dienoraščio dalis pasibaigia 1943 m. lapkričio 6 d. Pasak K. Sakovičiaus pusseserės pasakojimo, jo žmona Marija minėjo, kad jis dienoraštį vedė iki pat mirties 1944 m. liepą.&lt;ref&gt;{{cite book|last=Margolis|first=Rachel|title=Foreword|url=https://archive.org/details/ponarydiary194110000sako|year=2005|edition=Ponary Diary, 1941-1943. A Bystander's Account of a Mass Murder|editor=Yitzhak Arad|publisher=Yale University Press|place=New Haven and London|isbn=9780300108538|pages=xi}}&lt;/ref&gt;

K. Sakovičius mirė nuo šautinių sužalojimų 1944 m. liepos 5 d. Jis buvo rastas sužeistas Paneriuose šalia savo dviračio ir atgabentas į ligoninę Vilniuje. Tikslios mirties aplinkybės nėra aiškios.&lt;ref&gt;{{cite book|last=Margolis|first=Rachel|title=Foreword|url=https://archive.org/details/ponarydiary194110000sako|year=2005|edition=Ponary Diary, 1941-1943. A Bystander's Account of a Mass Murder|editor=Yitzhak Arad|publisher=Yale University Press|place=New Haven and London|isbn=9780300108538|pages=xi}}&lt;/ref&gt; Palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse.

== „Panerių dienoraščio“ leidimai ==
* Lenkų kalba: {{cite book|last=Sakowicz|first=Kazimierz|title=Dziennik pisany w Ponarach od 11 lipca 1941 r. do 6 listopada 1943 r.|year=1999|edition=Biblioteka Wileńskich Rozmaitości, 15, nr 15|editor=Rachela Margolis|publisher=Towarzystwo Miłośników Wilna i Ziemi Wileńskiej|place=Bydgoszcz|isbn=9788387865016}}

* Hebrajų kalba: {{cite book|last=Sakowicz|first=Kazimierz|title=Vilna-Ponar. Adama l'lo elohim. 835 yame retsach am b'ti'ud haitonai hapolani A. Sakowicz|year=2000|edition=|editor=Hrsg. von Dov Bergman|publisher= |place=Netanja|isbn=}}

* Vokiečių kalba: {{cite book|last=Sakowicz|first=Kazimierz|title=Die geheimen Notizen des K. Sakowicz: Dokumente zur Judenvernichtung in Ponary|year=2003|edition=|editor=Jim G. Tobias, Raḥel Margolis|publisher= Antogo|place=Nürnberg|isbn= 9783980663663}}

* Anglų kalba: {{cite book|last=Sakowicz|first=Kazimierz|title=Ponary Diary, 1941-1943. A Bystander's Account of a Mass Murder|url=https://archive.org/details/ponarydiary194110000sako|year=2005|edition=|editor=Yitzhak Arad|publisher=Yale University Press|place=New Haven and London|isbn=9780300108538}}

* Lietuvių kalba: {{cite book|last= Sakowicz|first=Kazimierz|title=Panerių dienoraštis 1941-1943 m.
|year=2012|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place=Vilnius|isbn= 9786098037203}}

* Italų kalba: {{cite book|last= Sakowicz|first=Kazimierz|title=Diario di Ponary. Testimonianza diretta del genocidio ebraico in Lituania, 1941-1943|year=2018|edition=|editor=Gigliola Bettelle|publisher=Mimesis Edizione|place=Milano - Udine|isbn= 9786098037203}}

* Prancūzų kalba: {{cite book|last= Sakowicz|first=Kazimierz|title=Journal de Ponary 1941-1943: Un témoignage oculaire unique sur la destruction des Juifs de Lituanie|year=2021|edition= |editor=Alexandra Laignel-Lavastine|publisher=Bernard Grasset|place=Paris|isbn=9782246820871}}

== Išnašos ==
{{Išnašos}}

== Bibliografija ==
{{refbegin}}
* {{cite book|last=Bubnys|first=Arūnas|title=The Massacres of Vilnius Jews and the Vilnius Ghetto (1941–1944)|year=2020|edition=The Holocaust in Lithuania:1941-1944 (translated from Lithuanian edition of Holokaustas Lietuvoje, 1941-1944 m. (2011)|editor =Arūnas Bubnys|publisher=Genocide and Resistance Research Centre of Lithuania|place=Vilnius|isbn= 9786098298031}}
* {{cite book|last=Bubnys|first=Arūnas|title=Mirties konvejeris Paneriuose: budeliai ir aukos |year=2012|edition=Kazimierz Sakowicz, Panerių dienoraštis, 1941-1943 m.|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place= Vilnius|isbn= 9786098037203}}
* {{cite book|last=Heath|first=Chris|title=No Road Leading Back: An Improbable Escape from the Nazis and the Tangled Way We Tell the Story of the Holocaust|url=https://archive.org/details/noroadleadingbac0000chri|year=2024|publisher=[[The Bridge Street Press]]|place=|isbn= 9780349136264}} Puslapiai 369-382.
* {{cite book|last=Margolis|first=Rachel|title=Foreword|url=https://archive.org/details/ponarydiary194110000sako|year=2005|edition=Ponary Diary, 1941-1943. A Bystander's Account of a Mass Murder|editor=Yitzhak Arad|publisher=Yale University Press|place=New Haven and London|isbn=9780300108538}}
* {{cite book|last=Sakowicz|first=Kazimierz|title=Dziennik pisany w Ponarach od 11 lipca 1941 r. do 6 listopada 1943 r.|year=1999|edition=Biblioteka Wileńskich Rozmaitości, 15, nr 15|editor=Rachela Margolis|publisher=Towarzystwo Miłośników Wilna i Ziemi Wileńskiej|place=Bydgoszcz|isbn=9788387865016}}
* {{cite book|last=Sakowicz|first=Kazimierz|title=Ponary Diary, 1941-1943. A Bystander's Account of a Mass Murder|url=https://archive.org/details/ponarydiary194110000sako|year=2005|edition=|editor=Yitzhak Arad|publisher=Yale University Press|place=New Haven and London|isbn=9780300108538}}
* {{cite book|last= Sakowicz|first=Kazimierz|title=Panerių dienoraštis 1941–1943 m.
|year=2012|url=https://www.lzb.lt/wp-content/uploads/2016/02/PANERIU-DIENORASTIS_1-101.pdf |publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place=Vilnius|isbn= 9786098037203}}
* {{cite book|last=Stankevičius|first=Rimantas|title=Ilgai tylėjęs Panerių liudytojas prabilo lietuviškai. 1941–1943 m. Paneriai K. Sakowicziaus akimis|year=2012|edition=Kazimierz Sakowicz, Panerių dienoraštis 1941-1943 m.|publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place=Vilnius|isbn= 9786098037203}}
* {{cite book|last=Stasiulis|first=Stanislovas|title=Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais|year=2021|edition=|editor =Saulius Sarcevičius ir Stanislovas Stasiulis|publisher=Lietuvos istorijos institutas|place=Vilnius|isbn= 9786098183948}}
* {{cite book|last=Šikšnianas|first=Mantas|title=Ypatingasis būrys ir masinės žudynės Paneriuose|year=2021|edition=Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais|editor =Saulius Sarcevičius ir Stanislovas Stasiulis|publisher=Lietuvos istorijos institutas|place=Vilnius|isbn= 9786098183948}}
* {{cite book|last=Vanagaitė|first=Rūta|title=Mūsiškiai|year=2016|edition=|editor =|publisher=Alma littera|place=Vilnius|isbn= 9786090122082}}
* {{cite book|last=Žeimantas|first=Vytautas|title=Procesas nesibaigia|year=1988|edition=|editor =|publisher=Mintis|place=Vilnius|isbn= 541700149X}}
{{refend}}

{{DEFAULTSORT:Sakowicz, Kazimierz}}
[[Kategorija:Lenkijos žurnalistai]]
[[Kategorija:Holokaustas Lietuvoje]]</text>
      <sha1>pbrnc9uiin3cb7sbtbkv2ct8q2rn7x7</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Dubajaus Basketball</title>
    <ns>0</ns>
    <id>686383</id>
    <revision>
      <id>7820100</id>
      <parentid>7810699</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T08:32:20Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>InternetArchiveBot</username>
        <id>150094</id>
      </contributor>
      <comment>Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5</comment>
      <origin>7820100</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="7156" sha1="402eqwvrhodnjy3otl6hp0zwjnddu58" xml:space="preserve">{{Infolentelė krepšinio klubas
| color1        = 	#C8AD7F
| color2        =black
| pavadinimas   =Dubai Basketball
| nickname      =
| sezonas       = 
| logotipas     = Dubai Basketball.svg
| imagesize     = 80px
| lygos         =  [[Eurolyga]]&lt;br&gt;[[Adrijos lyga]]
| įkurta        = [[2023]] m.
| history       =  
| arena         = „Coca–Cola“ arena&lt;br /&gt;(Talpa: 17 000)
| vieta         = [[Dubajus]], [[Jungtiniai Arabų Emyratai]]
| spalvos       = [[balta]], [[juoda]] ir [[smėlinė]]&lt;br /&gt;{{color box|white}} {{color box|black}} {{color box|#C8AD7F}}
| prezidentas   = {{flagicon|SER}} Dejan Kamenjašević
| treneris      =  {{flagicon|SLO}} [[Aleksander Sekulić]]
| titulai       = 
| svetainė      =[https://dubaibasketball.com/ dubaibasketball.com]
| h_body        = ffffff   
| h_pattern_b   = _whitesides
| h_shorts      = ffffff   
| h_pattern_s   = _whitesides
| a_body        = 000000
| a_pattern_b   = 
| a_shorts      = 000000
| a_pattern_s   = 
}}
'''Dubajaus „Basketball“''' ({{ar|نادي دبي لكرة السلة|nādi dubai likurat ālsālah}}) – krepšinio klubas iš [[Dubajus|Dubajaus]] miesto [[JAE|Jungtiniuose Arabų Emyratuose]]. Įkurtas 2023 m., namų rungtynes žaidžia „Coca-Cola“ arenoje Dubajuje.

== Istorija ==
Dubajaus „Basketball“ įkurtas 2023 m. JAE verslininko Abdula Saido Džumos al Nabūdacho ir serbo Dejano Kameniševičiaus – tai pirmasis profesionalus Jungtinių Arabų Emyratų klubas.&lt;ref&gt;{{Cite web |date=2024-09-17 |title=Dubai lays up for making UAE basketball history |url=https://en.aletihad.ae/news/sport/4515722/dubai-lays-up-for-making-uae-basketball-history |access-date=2025-04-07 |website=Aletihad Newspaper |language=en}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{Cite web |date=2022-11-30 |title=Dubai wants to form a team to win the Euroleague |url=https://kosmagazin.com/dubai-wants-to-form-a-team-to-win-the-euroleague/ |access-date=2024-03-20 |website=KOS magazin |language=en-US |archive-date=2024-03-20 |archive-url=https://web.archive.org/web/20240320034013/https://kosmagazin.com/dubai-wants-to-form-a-team-to-win-the-euroleague/ |url-status=dead }}&lt;/ref&gt; 2024 m. sutarta, kad klubas trims sezonams prisijungs prie [[Adrijos lyga|Adrijos lygos]].&lt;ref&gt;{{Cite web |title=Motiejunas evaluates Dubai's EuroLeague entry for next season, Serbian clubs future |url=https://basketnews.com/news-199924-motiejunas-evaluates-dubais-euroleague-entry-for-next-season-serbian-clubs-future.html |access-date=2024-03-20 |website=basketnews.com |language=en}}&lt;/ref&gt;&lt;ref name=&quot;auto1&quot;&gt;{{Cite web|url=https://www.thenationalnews.com/sport/2024/09/22/dubai-basketball-make-perfect-start-with-memorable-win-in-aba-league/|title=Dubai Basketball make perfect start with memorable win in ABA League|first=Amith|last=Passela|website=The National}}&lt;/ref&gt; Jis savo sportinę veiklą pradėjo 2024–2025 m. sezone, debiutuodamas Adrijos lygoje. Debiutiniame sezone komanda pasiekė Adrijos lygos pusfinalį, bet dėl tolimesnės kovos eliminuota [[Belgrado Partizan (krepšinio klubas)|Belgrado „Partizan“]] klubo.&lt;ref&gt;{{Cite web |date=2025-06-03 |title=Dubai Basketball end historic first season with knockout in Belgrade |url=https://arab.news/9dpan |access-date=2025-07-29 |website=Arab News |language=en}}&lt;/ref&gt;

2025 m. liepą Dubajaus „Basketball“ iš [[Eurolyga|Eurolygos]] gavo penkerių metų licenciją, mainais už finansinę paramą lygai. Tai pirmasis Eurolygos klubas iš Azijos, neskaitant Izraelio komandų.&lt;ref&gt;{{Cite web |last=Gajic |first=Dejan |date=2025-07-24 |title=Dubai reveals €16M budget ahead of EuroLeague debut |url=https://basketballsphere.com/en/dubai-reveals-e16m-budget-ahead-of-euroleague-debut/ |access-date=2025-07-29 |website=Basketball Sphere |language=en-US}}&lt;/ref&gt;

== Sudėtis ==
{{Basketball roster header | team=Dubai Basketball
| color1 =white| bg1 = black | color2 = black | bg2 = 	#C8AD7F}}
&lt;!-- list of players --&gt;
{{player3|num = 1 |nat = USA|first = Nate       |last = Mason    |pos = G |m = 1.88|kgs = 86 |year = 1995|month = 07|date = 25}}
{{player3|num = 2 |nat = SRB|first = Nemanja    |last = Dangubić |pos = SF|m = 2.04|kgs = 98 |year = 1993|month = 04|date = 13}}
{{player3|num = 3 |nat = USA|first = Dwayne     |last = Bacon    |pos = SF|m = 1.98|kgs = 100|year = 1995|month = 08|date = 30}}
{{player3|num =  4|nat = SRB|first = Aleksa     |last = Avramović|pos = G |m = 1.93|kgs = 87 |year = 1994|month = 10|date = 25}}
{{player3|num = 5 |nat = ITA|first = Awudu      |last = Abass    |pos = SF|m = 1.98|kgs = 100|year = 1993|month = 01|date = 27}}
{{player3|num = 7 |nat = SVN|first = Klemen     |last = Prepelič |pos=  SG|m = 1.91|kgs = 90 |year = 1992|month = 10|date = 20| note=kap.}}
{{player3|num = 8 |nat = LAT|first = Dāvis      |last = Bertāns  |pos = PF|m = 2.08|kgs = 102|year = 1992|month = 11|date = 12}}
{{player3|num = 9 |nat = USA|first = Ellis   |last =Boogie|pos = PG|m = 1.88|kgs = 86 |year = 2000|month = 12|date = 12}}
{{player3|num = 10|nat = USA|first = Justin     |last = Anderson |pos = SF|m = 1.96|kgs = 105|year = 1993|month = 11|date = 19}}
{{player3|num = 11|nat = BIH|first = Kosta      |last = Kondić   |pos = G |m = 1.93|kgs = 101|year = 2001|month = 05|date = 08|nat2 = SRB}}
{{player3|num = 13|nat = BIH|first = Džanan     |last = Musa     |pos = GF|m = 2.05|kgs = 101|year = 1999|month = 05|date = 08 }}
{{player3|num = 14|nat = FRA|first =  Mouhammadou        |last = Jaiteh   |pos = C |m = 2.11|kgs = 112|year = 1994|month = 11|date = 27|inj=yes}}
{{player3 | num =  15|nat = TUR| first = Sertaç     | last = Şanlı        |pos = C |m = 2.13|kgs = 115|year = 1991|month = 08|date = 05}}
{{player3|num = 17|nat = CAN|first = Mfiondu    |last = Kabengele|pos = C |m = 2.06|kgs = 113|year = 1997|month = 08|date = 14}}
{{player3|num = 22|nat = AUS|first = Taran      |last = Armstrong|pos = PG|m = 1.96|kgs = 86 |year = 2002|month = 01|date = 15}}
{{player3|num = 25|nat = USA|first = McKinley   |last = Wright IV|pos = PG|m = 1.80|kgs = 87 |year = 1998|month = 10|date = 25}}
{{player3|num = 30|nat = SRB|first = Filip      |last = Petrušev |pos = FC|m = 2.11|kgs = 106|year = 2000|month = 04|date = 15}}
{{player3|num = 32  |nat = USA|first = Matt       |last = Ryan     |pos = SF|m = 2.01|kgs = 98 |year = 1997|month = 4|date = 17}}
{{player3|num = 34|nat = BIH|first = Kenan      |last = Kamenjaš |pos = C |m = 2.07|kgs = 105|year = 2000|month = 01|date = 17}}

&lt;!-- end list of players --&gt;
{{Basketball roster footer
| head_coach =
* {{flagicon|SLO}} [[Aleksander Sekulić]] 
| asst_coach = 
* {{player||GRE|[[Ioannis Georgallis]]}}
* {{player||CRO|Davor Matković}}
* {{player||BIH|Velibor Njegovanović}}
| str_cond = 
* {{player||ITA|Roberto Iezzi}}
| physio =
| team_man = 
* {{player||SRB|Nenad Banjanin}}
| roster_url = https://dubaibasketball.com/team/
| transaction_url = 
| accessdate = {{data|2026|1|2}}
}}

== Treneriai ==
* {{flagicon|SVN}} [[Jurica Golemac]] (2024–2026)
* {{flagicon|SLO}} [[Aleksander Sekulić]] (2026–)

== Šaltiniai ==
{{išn}}

{{Eurolyga}}
[[Kategorija:Krepšinio klubai]]
[[Kategorija:Jungtinių Arabų Emyratų sportas]]
[[Kategorija:Dubajus]]</text>
      <sha1>402eqwvrhodnjy3otl6hp0zwjnddu58</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Balčiškių apylinkė</title>
    <ns>0</ns>
    <id>687444</id>
    <revision>
      <id>7819876</id>
      <parentid>7668930</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T16:25:13Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>InternetArchiveBot</username>
        <id>150094</id>
      </contributor>
      <comment>Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5</comment>
      <origin>7819876</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2768" sha1="70boaskaur8y7zvay7pff8lvtmew600" xml:space="preserve">{{Administracinis vienetas
| pavadinimas =Balčiškių kaimiškoji apylinkė
| origpavadin = ''Больцішскі сельсавет''
| herbas = 
| vėliava = 
| žemėlapis =  
| plotis = 200
| UTC= |UTCv= 
| valstybė = Baltarusija
| valstRegionoVardas = Sritis | valstRegionas = Gardino sritis
| valstRegiono2lygioVardas =Rajonas | valstRegionas2lygio = Varanavo rajonas
| admCentras = Balčiškės
| admVienetoVardas = Gyvenviečių skaičius | admVienetoKiekis =13
| įkurtas = 
| vadovotitulas = |vadovas = 
| gyventojumetai =  2019|gyventoju = 693|gyventojuRef = &lt;ref&gt;{{Blr-Gard}}&lt;/ref&gt;
| plotas =    
| tinklalapis  = 
| vikiteka = 
}}
'''Balčiškių kaimiškoji apylinkė''' ({{be|Больцішскі сельсавет}}) – apylinkė [[Gudija|Gudijoje]], [[Varanavo rajonas|Varanavo rajono]] pietuose, į vakarus nuo [[Lyda|Lydos]]. Centras – [[Balčiškės]].

Sudaryta 1940 m. kaip Pamedės apylinkė [[Baranovičių apskritis|Baranovičių apskrityje]], [[Rodūnios rajonas|Rodūnios rajone]]. Nuo 1962 m. priklauso Varanavo rajonui. 1961–1978 m. vadinosi Paškevičių apylinke.&lt;ref&gt;Рашэнне выканкома Гродзенскага абласнога Савета дэпутатаў працоўных ад 24 красавіка 1978 г. // Збор законаў, указаў Прэзідыума Вярхоўнага Савета Беларускай ССР, пастаноў і распараджэнняў Савета Міністраў Беларускай ССР. – 1978, № 16 (1570).&lt;/ref&gt;

2009 m. 63,0 % gyventojų buvo [[lenkai]], 26,9 % – [[lietuviai]], 7,7 – % [[gudai]], 1,3 % – [[rusai]].&lt;ref&gt;[http://pop-stat.mashke.org/belarus-ethnic-comm2009.htm Этнічны склад насельніцтва сельсаветаў Беларусі паводле перапісу 2009 года] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160114095101/http://pop-stat.mashke.org/belarus-ethnic-comm2009.htm |date=2016-01-14 }}&lt;/ref&gt;

== Gyvenvietės ==
; Agromiesteliai
* [[Balčiškės]] (''Больцішкі'')

;Kaimai:
* [[Valdonai]] (''Волдацішкі'') · [[Druskininkai (Varanavas)|Druskininkai]] (''Друскенікі'') · [[Pelesa]] (''Пеляса'') · [[Piliūnai (Varanavas)|Piliūnai]] (''Пілюнцы'') · [[Pavalakė]] (''Повалака'') · [[Paditvys (Balčiškės)|Paditvys]] (''Подзітва'') · [[Pamedė (Varanavas)|Pamedė]] (''Помедзь'') · [[Surkantai]] (''Сурканты'') · [[Totoriškės (Varanavas)|Totoriškės]] (''Татаршчына'') · Janavičiai (''Янавічы'')

;Vienkiemiai:
* [[Vilbikai]] (''Вільбікі'') · [[Geštautai]] (''Гештаўты'')

== Šaltiniai ==
{{išn}}

[[Kategorija:Varanavo rajono apylinkės]]</text>
      <sha1>70boaskaur8y7zvay7pff8lvtmew600</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Cyravos valsčius</title>
    <ns>0</ns>
    <id>687780</id>
    <revision>
      <id>7820009</id>
      <parentid>7677711</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T02:24:01Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>InternetArchiveBot</username>
        <id>150094</id>
      </contributor>
      <comment>Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5</comment>
      <origin>7820009</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="8535" sha1="nbmmfd2hznmbq7q28mmq567ihdrvjtt" xml:space="preserve">{{Administracinis vienetas
| pavadinimas = Cyravos valsčius
| origpavadin = {{lv|Cīravas pagasts}}
| herbas = 
| vėliava = 
| žemėlapis = Cīravas pagasts location Latvia.svg
| plotis = 260px
| UTC= |UTCv= 
| valstybė = Latvija
| valstRegionoVardas = Regionas | valstRegionas = Kuršas
| valstRegiono2lygioVardas = Savivaldybė | valstRegionas2lygio = Pietų Kuršo savivaldybė
| valstRegiono3lygioVardas = | valstRegionas3lygio = 
| admCentras = Cyrava
| admVienetoVardas = Gyvenviečių skaičius | admVienetoKiekis = 
| įkurtas = 
| vadovotitulas = |vadovas = 
| gyventojumetai = 2025 |gyventoju = 892 
| plotas = 131.62
| iso 3166-2 =
| teritkodai = | teritkodas = 
| pastokodas = 
| telkodas = 
| tinklalapis = 
| vikiteka = Category:Cīrava parish
}}

[[Vaizdas:Apriķu līdzenums pie Cīravas.jpg|thumb|Aprikių lyguma prie Cyravos]]
'''Cyravos valsčius''' ({{lv|Cīravas pagasts}}) – viena iš [[Pietų Kuršo savivaldybė]]s administracinių teritorijų [[Latvija|Latvijos]] vakaruose, į šiaurės rytus nuo [[Liepoja|Liepojos]]. Plotas 131,62 km²,&lt;ref&gt;[https://data.stat.gov.lv/pxweb/lv/OSP_PUB/START__ENV__DR__DRT/DRT011/ ''Reģionu, novadu, pilsētu un pagastu kopējā un sauszemes platība gada sākumā 2022–2025''], Centrālā statistikas pārvalde. Nuoroda tikrinta 2025-10-21.&lt;/ref&gt; 892 gyventojai (2025 m.).&lt;ref&gt;[https://data.stat.gov.lv/pxweb/lv/OSP_PUB/START__POP__IR__IRS/IRS051/ ''Pilsētu (blīvi apdzīvotu) un lauku (reti apdzīvotu) teritoriju iedzīvotāju skaits reģionos, pilsētās, novados un pagastos 2022–2025''], Centrālā statistikas pārvalde. Nuoroda tikrinta 2025-10-21.&lt;/ref&gt; Administracinis centras – [[Cyrava]].

2025 m. duomenimis, veikia valsčiaus administracija, kultūros namai,&lt;ref&gt;[https://www.dkn.lv/lv/strukturvieniba/kulturas-nami-tautas-nami-sabiedriskie-centri ''Kultūras nami, tautas nami, sabiedriskie centri''], Dienvidkurzemes novads. Nuoroda tikrinta 2025-10-21.&lt;/ref&gt; biblioteka,&lt;ref&gt;[https://www.dkn.lv/lv/strukturvieniba/bibliotekas ''Bibliotēkas''], Dienvidkurzemes novads. Nuoroda tikrinta 2025-10-21.&lt;/ref&gt; Dzėrvės pagrindinė mokykla,&lt;ref&gt;[https://www.dkn.lv/lv/strukturvieniba/dzerves-pamatskola ''Dzērves pamatskola''], Dienvidkurzemes novads. Nuoroda tikrinta 2025-10-21.&lt;/ref&gt; [[Kandava|Kandavos]] žemės ūkio technikumo filialas,&lt;ref&gt;[https://ciravasskola.lv/ ''Cīravas teritoriālā struktūrvienība''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20251015170431/http://ciravasskola.lv/ |date=2025-10-15 }}, Kandavas lauksaimniecības tehnikums. Nuoroda tikrinta 2025-10-21.&lt;/ref&gt; aerodromas. Stovi Cyravos liuteronų bažnyčia, Cyravos dvaro rūmai. Kiti kultūros paminklai: valstybinės reikšmės – Bliekių kalno piliakalnis, Darzniekų ir Uozuolų senkapiai; regioninės reikšmės – Bučių ir Rūkių senkapiai, Cyravos akmenynas, Kintų gyvenvietė su šuliniu, Dzėrvės–Cyravos liaudies mokykla; vietinės reikšmės – Lapeglių senkapiai, Paugos viduramžių kapinės.&lt;ref&gt;[https://karte.mantojums.lv/?z=11.96833&amp;lng=21.39705&amp;lat=56.72110 Nacionālā kultūras mantojuma pārvalde]. Nuoroda tikrinta 2025-10-21.&lt;/ref&gt;

== Istorija ==
Dabartinis valsčius apima didesniąją dalį iki [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] buvusių Cyravos ir Dzėrvės valsčių. Prieš atvykstant [[Kalavijuočių ordinas|kalavijuočiams]] dabartinio valsčiaus teritorijoje buvo [[Kuršiai|kuršių]] gyvenamas Dzėrvės (rašytiniuose šaltiniuose minima Servė, arba Gervė) kraštas. 1253 m. jį pasidalino [[Kuršo vyskupija|Kuršo vyskupas]] ir [[Livonijos ordinas]]. Plotas nuo Cyravos iki [[Aizputė]]s atiteko ordinui, likusios žemės – vyskupui. XVI a. Cyravoje jau buvo dvaras, priklausė [[Danija|Danijos]] princui [[Magnusas|Magnusui]]. Iki [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] Cyravos ir Dzėrvės valsčiuose buvo Cyravos ({{de|Zierau}}), Akmenės, Jurgių (''Georgenhof''), Vidaus (''Mittenhof''), Valko, Naujasis, Karlio (Rulių), Dzėrvės (''Dsehrwen'') dvarai, Gailių (''Gailehof''), Grabstės, Marijos (''Marienhof''), Pundikių (''Pundiken'') ir Lukos (''Lucken'') palivarkai. [[Latvijos valstybės paskelbimas|Latvijai tapus nepriklausoma]], per 1920–1937 m. žemės ūkio reformą jų žemė išskirstyta į sklypus, išdalinta naujakuriams. Cyravos dvaro centras atiduotas Miškų departamentui, Dzėrvės – valsčiui.&lt;ref name=&quot;LP&quot;&gt;''Cīravas pagasts'', Enciklopēdija „Latvijas pagasti”, t. 1 (A–Ļ), p. 185–189. A/S „Preses nams”, 2001. ISBN 9984-00-412-0.&lt;/ref&gt;

1935 m. Cyravos valsčius buvo 116 km², Dzėrvės – 67 km² ploto; Cyravos valsčiuje buvo 221, Dzėrvės – 194 valstiečių ūkiai. Abiejuose valsčiuose veikė lentpjūvė, du vandens malūnai, keturi pieno nugriebimo punktai, penkios parduotuvės. 1933 m. iš Liepojos iki Cyravos nutiesta elektros perdavimo linija, pradėta valsčiaus elektrifikacija. 1939 m. prie Cyravos pradėtas statyti karinis oro uostas; Antrojo pasaulinio karo metu jis tapo svarbiausia [[Liuftvafė]]s baze [[Kuršo katilas|Kuršo katilo]] gynybai, sovietmečiu buvo svarbus [[Sportinė aviacija|sportinės aviacijos]] centras.&lt;ref name=&quot;LP&quot;/&gt;

1945 m. Cyravos valsčiuje įkurtos Cyravos ir Upsėdės apylinkės, Dzėrvės valsčiuje – Dzėrvės ir Varpų apylinkės. 1949 m. abu valsčiai panaikinti. 1954 m. Upsėdės apylinkė prijungta prie Cyravos, Dzėrvės – prie Aprikių, Varpos – prie Aizputės apylinkės. 1960 m. dalis Cyravos atiduota Sakos apylinkei, 1968 m. dalis Aprikių prijungta prie Cyravos apylinkės. Sovietmečiu apylinkėje veikė pavyzdinis Karlo Markso kolūkis, statyti gyvenamieji ir gamybiniai pastatai (fermos, žolės miltų gamybos įmonė, vinių cechas ir kiti), įrengtas paukštynas.&lt;ref name=&quot;LP&quot;/&gt;

1990 m. Cyravos apylinkė pertvarkyta į valsčių.&lt;ref name=&quot;LP&quot;/&gt; Iki 1949 m. Cyravos ir Dzėrvės valsčiai priklausė [[Aizputės apskritis|Aizputės apskričiai]]. 1990–2009 m. Cyravos valsčius buvo [[Liepojos rajonas|Liepojos rajono]], 2009–2021 m. – [[Aizputės savivaldybė]]s sudėtyje.

== Geografija ==
[[Vaizdas:Cīravas pagasts, LT.svg|thumb|upright 0.8|Cyravos valsčius]]
Ribojasi su Pietų Kuršo savivaldybės [[Sakos valsčius|Sakos]], [[Lažos valsčius|Lažos]], [[Aizputės valsčius|Aizputės]] ir [[Dunalkos valsčius|Dunalkos]] valsčiais. Valsčius yra [[Vakarų Kuršo aukštuma|Vakarų Kuršo aukštumos]] Aprikių lygumoje, jo šiaurės vakarinė dalis – [[Pajūrio žemuma|Pajūrio žemumoje]], pietinis pakraštys – Vartajos banguotojoje lygumoje. Paviršius Aprikių lygumoje siekia 30–40 m, valsčiaus pietrytiniame pakraštyje iškyla iki 60 m virš jūros lygio. Valsčiumi teka [[Durbė (upė)|Durbė]] su intakais Akmene, Dubenia, Cepliupe, Rudyte, Pilsnika, Garde ir [[Tebra|Tebros]] intakas Grapstė. Į šiaurės rytus nuo Cyravos yra didesnių tvenkinių – Dzekainis, Driegos, Brūverių, Būrinių. Valsčiaus šiaurėje ir šiaurės vakaruose plyti dideli miškų masyvai (Cyravos miškas).&lt;ref name=&quot;LP&quot;/&gt;

2000 m. duomenimis, 45 % valsčiaus ploto užėmė žemės ūkio naudmenos, 41 % – miškai, 3 % – krūmynai, 2 % – pelkės. Valsčių kerta regioninės reikšmės kelias [[Kuldyga]]–Aizputė–Lyčiai (P112).&lt;ref name=&quot;LP&quot;/&gt;

== Gyventojai ==
1935 m. Cyravos valsčiuje gyveno 1400 žmonių, iš jų 94,4 % [[Latviai|latvių]], 3,3 % [[Vokiečiai|vokiečių]], 0,6 % [[Lenkai|lenkų]]; Dzėrvės valsčiuje – 1096 žmonės, iš jų 95,4 % latvių, 2,9 % vokiečių, 0,5 % lenkų. 1941 m. sovietų valdžia į tremtį išsiuntė 38, 1949 m. – 133 abiejų valsčių gyventojus. 2000 m. Cyravos valsčiuje buvo 1535 gyventojai, iš jų 91,3 % latvių, 2,7 % [[Lietuviai|lietuvių]], 2,5 % [[Baltarusiai|baltarusių]].&lt;ref name=&quot;LP&quot;/&gt;

Didžiausios gyvenvietės: Cyrava (280 gyv., 2025 m.),&lt;ref&gt;[https://vietvardi.lgia.gov.lv/lv/search?objectID=75 ''Cīrava''], Vietvārdu datubāze, Latvijas ģeotelpiskās informācijas aģentūra. Nuoroda tikrinta 2025-10-21.&lt;/ref&gt; Dzėrveniekai (46 gyv.),&lt;ref&gt;[https://vietvardi.lgia.gov.lv/lv/search?objectID=77 ''Dzērvenieki''], Vietvārdu datubāze, Latvijas ģeotelpiskās informācijas aģentūra. Nuoroda tikrinta 2025-10-21.&lt;/ref&gt; Akmenė, Dzėrvės mokykla, Vidusmuiža, Grabstė.

== Galerija ==
&lt;gallery&gt;
Cīrava manor (2).jpg|Cyravos dvaro rūmai
Dzērves muižas kungu māja.jpg|Dzėrvės dvaro rūmai, dabar Dzėrvės pagrindinė mokykla
&lt;/gallery&gt;

== Šaltiniai ==
{{išn}}

[[Kategorija:Pietų Kuršo savivaldybės valsčiai]]</text>
      <sha1>nbmmfd2hznmbq7q28mmq567ihdrvjtt</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Cyrava</title>
    <ns>0</ns>
    <id>687781</id>
    <revision>
      <id>7820008</id>
      <parentid>7757335</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T02:23:58Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>InternetArchiveBot</username>
        <id>150094</id>
      </contributor>
      <comment>Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5</comment>
      <origin>7820008</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="4987" sha1="pd37xouithexdo1t7y842j6a3191puz" xml:space="preserve">{{city/Latvijos miestas
 |pavadinimas = Cyrava
 |origpavadin = Cīrava
 |paveikslėlis = Cīrava.jpg
 |paveikslėlio tekstas = Cyrava iš paukščio skrydžio
 |herbas =  
 |vėliava =  
 |PL=56|PM=44|PS=11|IL=21|IM=23|IS=05
 |regionas =  Kuržemė
 | savivaldybė = Pietų Kuršo
 | pagastas = Cyravos
 |įkurtas =  
 |vadovotitulas = Meras |vadovas = 
 |gyventojumetai = 2025|gyventoju =280 
 |gyventojuRef = &lt;ref&gt;[https://vietvardi.lgia.gov.lv/lv/search?objectID=75 ''Cīrava''], Vietvārdu datubāze, Latvijas ģeotelpiskās informācijas aģentūra. Nuoroda tikrinta 2025-10-21.&lt;/ref&gt;
 |plotas =   
 |altitudė = 20
 |tinklalapis =   
 |vikiteka =  Category:Cīrava
 |kirč = Cýrava&lt;ref&gt;[https://pasaulio-vardai.vlkk.lt/vietovardis/cyrava ''Cyrava''], Vietovardžių žodynas. Nuoroda tikrinta 2025-10-21.&lt;/ref&gt;
}}

'''Cyrava''' ({{lv|Cīrava}}) – gyvenvietė [[Latvija|Latvijoje]], [[Pietų Kuršo savivaldybė]]je, [[Cyravos valsčius|Cyravos valsčiaus]] centras. Įsikūrusi [[Vakarų Kuršo aukštuma|Vakarų Kuršo aukštumos]] Aprikių lygumoje, prie [[Durbė (upė)|Durbės]], apie 13 km į vakarus nuo [[Aizputė]]s.

2025 m. duomenimis, Cyravoje veikia valsčiaus administracija, kultūros namai,&lt;ref&gt;[https://www.dkn.lv/lv/strukturvieniba/kulturas-nami-tautas-nami-sabiedriskie-centri ''Kultūras nami, tautas nami, sabiedriskie centri''], Dienvidkurzemes novads. Nuoroda tikrinta 2025-10-21.&lt;/ref&gt; biblioteka,&lt;ref&gt;[https://www.dkn.lv/lv/strukturvieniba/bibliotekas ''Bibliotēkas''], Dienvidkurzemes novads. Nuoroda tikrinta 2025-10-21.&lt;/ref&gt; [[Kandava|Kandavos]] žemės ūkio technikumo filialas,&lt;ref&gt;[https://ciravasskola.lv/ ''Cīravas teritoriālā struktūrvienība''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20251015170431/http://ciravasskola.lv/ |date=2025-10-15 }}, Kandavas lauksaimniecības tehnikums. Nuoroda tikrinta 2025-10-21.&lt;/ref&gt; vaikų darželis,&lt;ref&gt;[https://www.dkn.lv/lv/strukturvieniba/ciravas-pirmsskolas-izglitibas-iestade-piladzitis ''Cīravas pirmsskolas izglītības iestāde „Pīlādzītis”''], Dienvidkurzemes novads. Nuoroda tikrinta 2025-10-21.&lt;/ref&gt; parduotuvė, vaistinė, aerodromas. Netoliese (apie 2 km) veikia Dzėrvės pagrindinė mokykla. Yra [[Liuteronybė|liuteronų]] bažnyčia (XVIII–XIX a.), dvaro pastatų kompleksas (XVIII–XIX a., dvaro rūmai, arklidės, tarnų namas, svirnas, vandens malūnas ir kiti pastatai), parkas.&lt;ref&gt;[https://web.archive.org/web/20200412174134/https://www.cirava.lv/turisms/apskates-objekti/kulturvesturiskais-mantojums/ ''Kultūrvēsturiskais mantojums''], Cīravas pagasta pārvalde. Suarchyvuota 2020-04-12. Nuoroda tikrinta 2025-10-21.&lt;/ref&gt; Eina keliai į [[Aprikiai|Aprikius]], [[Aizputė|Aizputę]], Akmenę, [[Kapsėdė|Kapsėdę]], Upsėdę.

== Istorija ==
1253 m. [[Kuršo vyskupija|Kuršo vyskupo]] ir [[Livonijos ordinas|Livonijos ordino]] žemių dalybų sutartyje minima Cyravos Dzėrvės vietovė, priskirta vyskupo vasalams.&lt;ref&gt;[https://web.archive.org/web/20200412173654/https://www.cirava.lv/ciravas-pagasts/ ''Cīravas pagasts''], Cīravas pagasta pārvalde. Suarchyvuota 2020-04-12. Nuoroda tikrinta 2025-10-22.&lt;/ref&gt; XIII–XVI a. Durbės pakrantėje, prie Cepliupės žiočių, stovėjo nedidelė vasalo pilis ar įtvirtintas dvaras. 1560 m. Cyravą įsigijo [[Danija|Danijos]] princas [[Magnusas]], 1596 m. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis [[Zigmantas Vaza]] ją išnuomojo savo rūmininkui Hermanui fon Maideliui. XVIII a. Cyrava priklausė baronui Hermanui Frydrichui fon Berui, nuo 1782 m. – jo žentui, [[Kazdanga|Kazdangos]] baronui, Karlui fon Manteifeliui. XIX a. pradžioje Cyravos dvaras buvo vienas moderniausių Kurše, čia veistos avys, naudotos mineralinės trąšos, vadinamasis švediškasis arklas, garo [[kuliamoji]], sėti dobilai, sodintos bulvės. 1921 m. dvaras nacionalizuotas,&lt;ref&gt;[https://vesture.eu/C%C4%ABrava ''Cīrava''], Vēstures enciklopēdiskā vārdnīca. Nuoroda tikrinta 2025-10-22.&lt;/ref&gt; jame įsikūrė Miškininkystės mokykla ir Cyravos girininkija. 1933 m. Cyrava elektrifikuota, 1939 m. pradėtas statyti karinis oro uostas. [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metu jis tapo svarbiausia [[Liuftvafė]]s baze [[Kuršo katilas|Kuršo katilo]] gynybai, po karo buvo rezervinis, vėliau tapo svarbiu [[Sportinė aviacija|sportinės aviacijos]] centru.&lt;ref name=&quot;LP&quot;&gt;''Cīravas pagasts'', Enciklopēdija „Latvijas pagasti”, t. 1 (A–Ļ), p. 185–189. A/S „Preses nams”, 2001. ISBN 9984-00-412-0.&lt;/ref&gt;

Sovietmečiu Cyrava buvo apylinkės centras ir pavyzdinio Karlo Markso kolūkio centrinė gyvenvietė. 1961–1997 m. veikė paukštynas. 1989 m. Cyravoje buvo 672, 2000 m. – 645 gyventojai.&lt;ref name=&quot;LP&quot;/&gt;

== Galerija ==
&lt;gallery&gt;
Cīravas luterāņu baznīca 4.jpg|Liuteronų bažnyčia
Cīrava palace.JPG|Dvaro rūmai
Cīravas dzirnavas - mill.jpg|Vandens malūnas
&lt;/gallery&gt;

== Šaltiniai ==
{{išn}}

[[Kategorija:Pietų Kuršo savivaldybės gyvenvietės]]</text>
      <sha1>pd37xouithexdo1t7y842j6a3191puz</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Cinkiškių viadukas</title>
    <ns>0</ns>
    <id>694440</id>
    <revision>
      <id>7819998</id>
      <parentid>7799607</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T01:20:01Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>InternetArchiveBot</username>
        <id>150094</id>
      </contributor>
      <comment>Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5</comment>
      <origin>7819998</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="4195" sha1="02crs29jeuzqw886qyh1tv40gef7hck" xml:space="preserve">{{Infolentelė Tiltas
| pavadinimas =  Cinkiškių viadukas
| paveiksliukas = Cinkiškiai, viadukas.jpg
| antraštė = Viadukas nuo Čekiškės pusės
| vieta = [[Kauno rajonas|Kauno raj.]], [[Gaižuvėlė]]
| pastatytas = 1975 m.
| renovuotas = 
|locmap = Kauno rajono savivaldybė
|žeml = 
 |lat= 55.139441|long= 23.723319
 |PL=|PM=|PS=|IL=|IM=|IS=
| ilgis = 56,50 m 
| plotis = 
| aukštis =  
| konstrukcija = [[Sijinis tiltas|Sijinis]]–rėminis tiltas
| kerta = Kelius {{kelionrRK|1925}}, {{kelionrKK|229}}
| medžiagos = [[Gelžbetonis]]
| kaina =  
}}

'''Cinkiškių viadukas''' – dviejų lygių sankryžos [[viadukas]], stovintis magistralės {{A1}} 127-ajame kilometre, kertantis kelių {{RK1925}} ir {{KK229}} jungtį ties Cinkiškiais, [[Babtų seniūnija|Babtų seniūnijoje]], [[Kauno rajonas|Kauno rajone]]. Viadukas pastatytas statmenoje kelių [[sankryža|sankryžoje]]. Greta įveistas [[Žalgirio parkas|„Žalgirio pergalės“ parkas]]. 

== Istorija ==

[[Tarpukaris|Tarpukaryje]] nuo Kauno pro Cinkiškius buvo tiesiamas [[Žemaičių plentas]]. 1937 m. nuo Cinkiškių pradėtas statyti [[Aukštaičių plentas]]. 1939 m. atidarant Žemaičių plentą, atidaryta ir plento link Kėdainių atšaka. Plentai jungėsi viename lygyje, juos žymėjo kryžkelėje pastatytos kelių rodyklės.&lt;ref&gt;„Lietuvos valsčiai“. [https://www.versme.lt/e_knygos/Babtai.pdf Babtai. Dabartinis Babtų krašto kelių tinklas]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} ''versme.lt'' p. 1059-1061&lt;/ref&gt; 

[[LSSR|Sovietmečiu]] rekonstruojant kelius ir 1970 m. pradėjus Kauno–Klaipėdos automagistralės tiesimo darbus, senasis kelių mazgas buvo visiškai pertvarkytas. 1975 m. [[Kauno tiltai|Kauno tiltų statybos valdyba Nr. 1]] Cinkiškių sankryžoje, abiejose automagistralės pusėse pastatė gelžbetoninį viaduką.

Cinkiškių viadukas 56,50 m ilgio, trijų tarpatramių (14+22,40+14 m), rėminis, nekarpytasis. Jį sudaro du atskiri, vienodos konstrukcijos statiniai, su automagistralės skiriamosios juostos tarpsniu tarp jų. Atskiro statinio skerspjūvyje sudėtos penkiolika [[trapecija|trapecinio]] skerspjūvio [[sija|sijų]]. Virš jų sumontuota surenkamoji gelžbetoninė plokštė. Važiuojamosios juostos danga yra 14 m pločio. Įrengti užpiltiniai monolitiniai [[ramtas|ramtai]]. Tarpinės [[atrama|atramos]] sudarytos iš keturių ovalinių [[kolona|kolonų]], viršuje apjungtų monolitiniu [[rygelis|rygeliu]].&lt;ref&gt;[[Henrikas Kebeikis]]. [https://lietuvai.lt/wiki/Puslapis:Henrikas_Kebeikis._%C5%BDvilgsnis_%C4%AF_Lietuvos_tiltus_4_d.pdf/68 Cinkiškio viaduko dešinioji pusė kelio Vilnius- Kaunas- Klaipėda 127,29 km] ''lietuvai.lt'' p. 404&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[[Henrikas Kebeikis]]. [https://lietuvai.lt/wiki/Puslapis:Henrikas_Kebeikis._%C5%BDvilgsnis_%C4%AF_Lietuvos_tiltus_4_d.pdf/69 Cinkiškio viaduko kairioji pusė kelio Vilnius- Kaunas- Klaipėda 127,29 km] ''lietuvai.lt'' p. 405&lt;/ref&gt; 

== Būklė ==

Atlikus 1975 m. pastatyto viaduko techninę apžiūrą, nustatyti konstrukcijų įtrūkiai ir deformacijos, [[korozija]], nesandari [[hidroizoliacija]]. 2026 m. pradžioje buvo planuojami rekonstrukcijos darbai.&lt;ref&gt;[https://www.lrt.lt/naujienos/eismas/7/2795047/via-lietuva-ruosiasi-rekonstruoti-prastos-bukles-tilta-magistraleje-vilnius-klaipeda#:~:text=%E2%80%9EVia%20Lietuva%E2%80%9C%20ruo%C5%A1iasi%20rekonstruoti%20prastos%20b%C5%ABkl%C4%97s%20tilt%C4%85%20magistral%C4%97je%20Vilnius%E2%80%93Klaip%C4%97da%20%2D%20LRT. „Via Lietuva“ ruošiasi rekonstruoti prastos būklės tiltą magistralėje Vilnius–Klaipėda] ''lrt.lt'' 2026-01-03&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[https://www.viesiejipirkimai.org/pirkimas/433320 Magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 127,268 km (dešinėje pusėje) viaduko rekonstravimo projekto parengimas, projekto vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas] ''viesiejipirkimai.org'' 2025-12-01&lt;/ref&gt;

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

== Nuorodos ==
{{commonscat|Cinkiškiai viaduct}}
* {{susudata|55.139441|23.723319}}

[[Kategorija:Kauno rajono tiltai]]
[[Kategorija:Lietuvos viadukai]]
[[Kategorija:Lietuvos sijiniai tiltai]]
[[Kategorija:Magistralinis kelias A1 (Lietuva)]]</text>
      <sha1>02crs29jeuzqw886qyh1tv40gef7hck</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Kategorija:Lietuvos futbolo akademijos</title>
    <ns>14</ns>
    <id>694488</id>
    <revision>
      <id>7820059</id>
      <parentid>7800927</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T05:16:59Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>CD</username>
        <id>677</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>įtraukta [[Kategorija:Lietuvos futbolo mokyklos]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]]</comment>
      <origin>7820059</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="79" sha1="jb8qzpapzooe3k2qnnlz7uc99x3rr4w" xml:space="preserve">[[Kategorija:Lietuvos futbolo klubai]]
[[Kategorija:Lietuvos futbolo mokyklos]]</text>
      <sha1>jb8qzpapzooe3k2qnnlz7uc99x3rr4w</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Dum attenta (1579)</title>
    <ns>0</ns>
    <id>694811</id>
    <revision>
      <id>7819754</id>
      <parentid>7814443</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:17:09Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Andrejsmirnov97</username>
        <id>56853</id>
      </contributor>
      <minor />
      <origin>7819754</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="28984" sha1="j318nuh9e9ak6znxiykg6fdvznvc1y6" xml:space="preserve">'''Dum attenta''' – 1579 m. spalio 29 arba 30 d.&lt;ref name=&quot;:0&quot;&gt;Paulius Rabikauskas, S.J., [https://www.laiskailietuviams.lt/index.php/vol-30-1979m/1979m-3-kovas/4828-popieziaus-grigaliaus-xiii-bula-vilniaus-universitetui Popiežiaus Grigaliaus XIII bula Vilniaus universitetui], Laiškiai lietuviams, 1979 m. kovo 3 d.&lt;/ref&gt; datuota [[Romos popiežius|Romos popiežiaus]] [[Grigalius XIII|Grigaliaus XIII]] [[Popiežiaus bulė|bulė]], patvirtinusi [[Steponas Batoras|Stepono Batoro]] 1579 m. balandžio 1 d. privilegiją, kuria įkurtas [[Vilniaus universitetas]]. Ji oficialiai suteikė Vilniaus jėzuitų kolegijai universiteto statusą bei teises. 

Oficialus universiteto pavadinimas pagal bulę – ''Academia et Universitas Vilnensis Societatis Jesu'' (Jėzaus Draugijos Vilniaus akademija ir universitetas). Dokumentas sudarytas [[lotynų kalba]]. Bulės tekstas yra saugomas [[Lietuvos valstybės istorijos archyvas|Lietuvos valstybės istorijos archyve]]. Dokumentas 2026 m. pradžioje dar nebuvo suskaitmenintas, prieinamas tik jo popierinis variantas. Lietuvos valstybės istorijos archyvas balandžio 1 d. paprastai kviečia susipažinti su šiuo ir kitais dokumentais.&lt;ref&gt;[https://lvia.archyvai.lrv.lt/lt/naujienos/is-archyvo-lobyno-vilniaus-universiteto-steigimo-dokumentai-X79/ Iš archyvo lobyno: Vilniaus universiteto steigimo dokumentai], [[Lietuvos valstybės istorijos archyvas]], 2026-03-30&lt;/ref&gt;

== Dokumento priešistorė ==
Vilniaus vyskupas [[Valerijonas Protasevičius]], norėdamas savo įkurtą [[Vilniaus jėzuitų kolegija|Vilniaus jėzuitų kolegiją]] pakelti į universitetą, 1576 m. birželio 25 d. kreipėsi į popiežių laišku. Popiežiaus patvirtinimas buvo vienas iš universiteto pripažinimo būdų; popiežiaus autoritetas garantuodavo mokslo laipsnių visuotinį pripažinimą. Kai kuriais atvejais universiteto statusą suteikdavo konkrečios valstybės valdovas, o Apaštališkasis Sostas tai tik patvirtindavo.
[[Vaizdas:Lavinia Fontana - Portrait of Pope Gregory XIII.jpg|miniatiūra|Popiežius [[Grigalius XIII]] (Lavinia Fontana paveikslas)]]
P. Rabikauskas pateikia Dilingeno (Pietų Vokietija) universiteto įsteigimo atvejo pavyzdį. Dilingene universitetui fundaciją parūpino Augsburgo vyskupas kardinolas Ottonas Truchsessas. Popiežius [[Julijus III]] 1551 m. balandžio 6 d. išdavė universiteto įsteigimo bulę, po ko buvo kreiptasi į [[Šventosios Romos imperijos imperatorius|imperatorių]], kad jis patvirtintų popiežiaus jau įsteigtą Dilingeno universitetą. [[Karolis V]] 1553 m. birželio 30 dienos dekretu universitetą „imperatorinės galios pilnybe aprobavo” ({{La|de imperialis potestatis nostrae plenitudine ... confirmamus, approbamus, ratificamus, authorisamus...}}“).&lt;ref&gt;Th. Specht, Geschichte der ehemaligen Universität Dillingen, Freiburg 1902, psl. 22-25 ir 609–615&lt;/ref&gt; Greičiausiai V. Protasevičius tikėjosi panašia procedūra gauti Vilniaus kolegijai universiteto teises. Tačiau jo padėtis buvo kitokia nei Augsburgo vyskupo. O. Truchsessas, kaip ir daugelis kitų Vokietijos vyskupų, buvo ir Bažnyčios hierarchas, ir imperijos kunigaikštis ({{De|Fürstbischof}}), t. y. savo teritorijoje jis turėjo nuo imperatoriaus priklausomo valdovo teises. Pats Karolis V buvo ištikimas Bažnyčios reikalų gynėjas. Dėl to popiežius Julijus III nepateikė jokių reikalavimų ir patenkino Augsburgo vyskupo prašymą.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;

Vilniaus vyskupo peticija susilaukė kitokios reakcijos. Popiežiaus atsakymas neišliko. Žinoma, kad vyskupas prašytos universiteto privilegijos negavo; jos teko laukti iki 1579 metų. Delsimo priežastimi laikoma tai, kad Vilniaus vyskupas nebuvo toks savarankiškas, kad galėtų vienas galėjęs garantuoti busimojo universiteto pastovų veiksmingumą.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt; Tikėtina, kad popiežius pageidavo ir atitinkamo Lietuvos valdovo įsipareigojimo. Šis lūkestis matomas bulės originalo atvirkščioje pusėje specialiai padaryta žyma, kad 1580 m. vasario 8 d. Apaštališkos Kameros notarui buvo įteikta karaliaus privilegijos autentiška kopija.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt; Be tokiu būdu teisinio pagrindo būsimam universitetui sustiprinimo pageidauta ir tvirtesnės materialinės bazės. Tam V. Protasevičius 1578 m. rugpjūčio 23 d. pasirašė naują fundacijos aktą, kurį karalius oficialiai patvirtino iškilmingu diplomu, datuotu 1579 m. balandžio 1 dieną, kurią jis išdavė taip pat Vilniaus universiteto privilegiją.

Šiuos procesus apsunkino ir paties [[Steponas Batoras|S. Batoro]] privilegijos (diplomo) išdavimo istorija. 1578 m. liepos 8 d. Lvove duotojo karaliaus Batoro diplomo įžangoje kaip prašytojas šalia Vilniaus vyskupo paminėtas ir jo koadjutorius [[Jurgis Radvila]]. Tačiau nėra iškilmingo įvado, vadinamosios arengos; teksto pabaigoje nėra liudininkų sąrašo, ir pagaliau skelbiama, kad bus uždėtas Lenkijos – o ne Lietuvos, kaip tiktų pagal diplomo turinį – valstybinis antspaudas. Karaliaus kanceliarijos pareigūnai negalėjo nežinoti, jog be Didžiosios Kunigaikštystės antspaudo Lietuvoje neturėjo galios joks oficialaus pobūdžio valdovo aktas. 1578 m. spalio 20 d. Jėzuitų provincijolas Pranciškus Suneris, siekdamas, kad būtų uždėtas ir Lietuvos antspaudas, pasiprašė audiencijos pas karalių. Bet tuomet Krokuvoje karaliaus dvare tuomet buvęs Lietuvos vicekancleris Eugenijus Valavičius liko nepermaldaujamas. Ir pats valdovas negalėjo nieko padaryti. O karaliaus pasirašyta privilegija, tačiau nepatvirtinta LDK kanclerio protestanto [[Mikalojus Radvila Rudasis|Mikalojaus Radvilos Rudojo]] antspaudu, neturėjo galios.&lt;ref name=&quot;:1&quot;&gt;Irena Petraitienė, [https://www.bernardinai.lt/2019-04-01-kaip-karaliaus-stepono-batoro-privilegija-skynesi-kelia/ Kaip karaliaus Stepono Batoro privilegija skynėsi kelią], bernardinai.lt, 2019-04-01 | 13:30&lt;/ref&gt; Pakartotinai Vilniaus akademijos atidarymo privilegijų raštą Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras išdavė lankydamasis Vilniuje 1579 m. balandžio 1 dieną.&lt;ref name=&quot;:1&quot; /&gt;

Popiežiaus privilegija steigiamam universitetui suteikė jėzuitų vadovaujamai aukštojo mokslo įstaigai, kurioje buvo dėstoma teologija ir teikiami iš jos mokslo laipsniai, reikalingą bažnytinę sankciją. Be to, karaliaus diplomu suteiktos teisės ir privilegijos galiojo tiktai Lenkijos ir Lietuvos teritorijoje. Popiežiaus sankcija universiteto teikiamas paslaugas legitimavo visame krikščioniškame pasaulyje.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;
[[Vaizdas:Walerian Protasewicz 1.PNG|miniatiūra|[[Valerijonas Protasevičius]]]]
[[Vatikano archyvas|Vatikano archyve]] yra saugomas paskutinysis V. Protasevičiaus popiežiui laiškas, pasirašytas 1579 m. liepos 26 d., t. y. po to, kai buvo išduotas ir Lietuvos antspaudu patvirtintas karaliaus diplomas. Šis laiškas buvo paskelbtas 1856 m.&lt;ref&gt;A. Theiner, Annales eccles., III, psl. 66-67&lt;/ref&gt; Jame pateikiama daugiau detalių apie kliūtis universiteto atidarymui. Jėzuitai iškėlė universiteto kanclerio ir universiteto globėjo problemą. Karaliaus privilegijoje, kitų universitetų papročiu, toms pareigoms buvo numatyti [[Vilniaus vyskupija|Vilniaus]] ir [[Žemaičių vyskupija|Žemaičių vyskupai]]. Buvo įprasta, kad vietos vyskupas arba katedros kapitulos studijų reikalais besirūpinantis prelatas ([[Paryžius|Paryžiuje]] viduramžiais vadintas ''cancellarius'') tapdavo universiteto kancleriu. Svarbiausioji jo pareiga buvo studijose pakankamai pažengusiems studentams suteikti ''licentiam docendi,'' t. y. [[Licenciatas|licenciatą]]. Be to, universitetų statutai kancleriui, kaip antram pareigūnui po rektoriaus, skirdavo ir kitų reikšmingų vadovaujančių universiteto pareigų. XVI a. viduryje pradėjus steigti jėzuitų universitetus ar jiems pavesti jau veikiančius (prieš tai nėra žinoma, kad vienuoliai vadovautų ištisam ''Studium generale''; jie tik išlaikydavo dažnai prie esančių universitetų savo kolegijas), iškilo akivaizdus prieštaringumas kaip tik kanclerio atžvilgiu. Jėzuitai, kaip ir daugelis kitų ordinų, būdami popiežiaus atleisti nuo priklausomybės vietos vyskupams, nenorėjo leisti, kad vyskupai ar kiti prelatai kištųsi į jiems pavesto universiteto administravimą. Todėl ir jėzuitų konstitucijos, patvirtintos popiežiaus [[Paulius IV|Pauliaus IV]] (1558 m.) ir po to kitų popiežių, tai aiškiai numato ir skyriuje apie ordino žinioje esančius universitetus nustato, jog universiteto kancleriu turi būti vienas iš jėzuitų.&lt;ref&gt;Constit., pars IV, cap. XVII, nr. 491, 493&lt;/ref&gt; Ši nuostata prieštaravo karaliaus patvirtintoms nuostatams. Panašiai įvyko ir jau minėtame Dilingeno universitete, kur universiteto kancleriu buvo Augsburgo vyskupas augziliaras. Kai 1563 metais universiteto administravimą perėmė jėzuitai, kancleriais visuomet būdavo vienas iš jų ordino narių.&lt;ref&gt;Th. Specht, Geschichte der ehemaligen Universität Dillingen, Freiburg 1902, psl. 46 ir 126–128.&lt;/ref&gt;

Nėra žinoma, kodėl S. Batoro privilegijoje atsirado tokia, bažnytinei teisei prieštaraujanti, nuostata. Tai aiškintina tiek S. Batoro kanceliarijos klaida, tiek politiniu siekiu ir nenoru pasitikėti iš svetur atvykusiais vienuoliais.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt; Manoma, kad patys jėzuitai neprisidėjo prie galutinės karaliaus privilegijos redakcijos: [[Lvovas|Lvove]] jų visai nebuvo (jėzuitai ten įsikūrė tiktai 1608 m.), o [[Vilnius|Vilniuje]] privilegijos tekstą greičiausiai pamatė tiktai gavę jos originalą; kitaip sunku paaiškinti, kodėl liko nepataisytas tekste net tris sykius pavartotas neįprastas ordino pavadinimas „Sancta Societas Iesu“.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;

Yra duomenų, kad V. Protasevičius siekė gauti naują karaliaus privilegiją. Laiške popiežiui jis teigia, kad ''„kai numatoma, jog nėra vilties gauti dar prieš karaliaus išrinkimą paskirtų ir iki šiol savo pareigas tebeeinančių valstybės pareigūnų {turima omenyje kanclerį ir vicekanclerį} tokiam reikalui būtino sutikimo, nenorėta, keičiant dokumento tekstą ar prašant naujo, visą reikalą, kurį pagaliau su didžiausiais sunkumais laimėjome, vėl pastatyti į pavojų”. Todėl vyskupas – be abejo, jėzuitų prašomas – kreipiasi į popiežių, kad “jei Jūsų Šventenybė teiksis savo autoritetu (ex šuo motu proprio) tai ištaisyti, tai man ir visiems geriesiems bus aukščiausia geradarybė”''. Įdomu, kad šiame vyskupo laiške ir kitais atvejais atkreipiamas dėmesys į iškylantį keblumą dėl universiteto kanclerio ir tylima apie karaliaus numatyto universiteto globėjo pareigas, kurios buvo pavestos Žemaičių vyskupui. Popiežiaus bulėje taip pat neminimas toks globėjas. Universiteto istorijoje globėjas niekur nefigūruoja ir vėliau. O kanclerio vieta, 50 metų išbuvusi pačių jėzuitų rankose, apie 1630 metus, manoma, kad patiems jėzuitams pageidaujant, buvo pavesta Vilniaus vyskupui.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;

== Popiežiaus bulės gavimas ==
[[Vaizdas:Piotr Dunin-Wolski.PNG|miniatiūra|P. Dunino Volskio antkapis Plocko katedroje]]
Vilniaus vyskupo laišką ir karaliaus privilegijų oficialius nuorašus (juos autentikavo nuncijatūros notaras ir pats nuncijus 1579 m. liepos 31 d. Vilniuje) į Romą išvežė specialus pasiuntinys. [[Albertas Kojalavičius-Vijūkas|A. V. Kojalavičius]] tvirtina, jog karalius į Romą tam reikalui pasiuntęs savo sekretorių [[Jonas Demetrijus Solikovskis|Joną Demetrijų Solikovskį]].&lt;ref&gt;Miscellanea rerum eccl., Vilnae 1650, psl. 114&lt;/ref&gt; Kituose šaltiniuose (paties Solikovskio atsiminimai, karaliaus agento Romoje Jurgio Tičinskio laiškai, nuncijaus iš Lenkijos pranešimai) apie tokią Solikovskio kelionę nieko neminima. Greičiausiai A. V. Kojalavičius supainiojo J. D. Solikovskio, jau kaip Lvovo arkivyskupo ir karaliaus pasiuntinio, 1586 m. kelionę į Romą po to, kai [[1585 m. Abiejų Tautų Respublikos Seimas|1585 m. ATR Seime]] buvo patvirtinti visi Vilniaus universiteto įsteigimo ir fundacijos aktai, su tų pačių aktų pirmojo išdavimo data.

Į Romą 1579 m. vasarą iš Lietuvos-Lenkijos keliavo dvejopa pasiuntinybė: vienai, karaliaus siųstai pas popiežių, vadovavo [[Plocko vyskupija|Plocko vyskupas]] Petras Duninas Volskis. Ji Romą pasiekė 1579 m. lapkričio 11 d. Antroji pasiuntinybė vyko Lenkijos-Lietuvos jėzuitų į ordino prokuratorių suvažiavimą (kongregaciją). Jėzuitų atstovu vyko T. Adomas Brokas (Brock, Brocus), anglas, londonietis, nuo 1578 metų dirbąs Vilniaus kolegijoje, busimasis Vilniaus universiteto moralinės teologijos profesorius ir pagaliau jo rektorius (1602–1605 m.). Kadangi popiežiaus bulė datuota 1579 m. spalio 30 d., o vysk. P. Volskis į Romą atvyko tiktai lapkričio 11 d., tikėtina, kad visą dokumentaciją iš Vilniaus atgabeno A. Brokas, kuris [[Roma|Romą]] pasiekė jau spalio mėnesį, nes prokuratorių suvažiavimas prasidėjo lapkričio 2 d. Visos žinios, susijusios su bulės išdavimu, randamos beveik išimtinai jėzuitų šaltiniuose, todėl tikėtina kad jėzuitų, o ne karaliaus pasiuntinių pastangomis buvo gauta ši privilegija.

Pagal nusistovėjusią tvarką popiežiui turėjo būti teikiamas formalus raštiškas prašymas, vadinamoji supliką. Jos tekstas neišlikęs nei Grigaliaus XIII pontifikato aštuntųjų metų suplikų registruose (P. Rabikauskas teigia peržiūrėjęs 17 tomų šių registrų).&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt; Supliką patvirtindamas, popiežius, kaip įprastai, pasirašė: „''Fiat ut petitur''“. Po šiuo įrašu nurodyta data – „''Tertio kalendas Novembris, anno octavo''“. Ši data buvo perkelta į bulės originalą, nors jis rašytas keletu savaičių ar net mėnesių vėliau.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;

P. Rabikauskas teigia, kad tiek Europos, tiek ir Lietuvos istoriografijoje yra įsivėlusi klaida, ją nurodant 1579 m. spalio 29 d.&lt;ref&gt;plg. Lietuviškoji enciklopedija. enc. II, 265; XXIV, '''iii.''' &lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;Laertius Cherubini &quot;Bullarium…” (III, Romae 1617, Appendix, psl. 35-36),&lt;/ref&gt; Lotynišką sąvoką „''tertio kalendas novembris''“ jis siūlo laikyti atitinkančia spalio 30 d.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;

== Bulės parengimas ==
Prieš skelbiant bulę buvo parengtas jos juodraštis ({{La|minuta}}), kuris buvo derinamas su jėzuitų generaline kurija. Paskutinė to juodraščio redakcija, su keliais nežymiais pataisymais, išliko [[Vatikano archyvas|Vatikano archyve]]. Kiek laiko užtruko visa bulės išdavimo procedūra nėra žinoma, manoma, kad iki 5 mėn. To priežastimi panašiais atvejais tapdavo finansiniai klausimai. Be normalių bulės parašymo, jos antspaudavimo, registravimo ir išdavimo išlaidų tekdavo mokėti dar specialią privilegijų taksą, kuri universiteto įsteigimo privilegijai galėjo siekti ir 400 aukso [[dukatas|dukatų]].&lt;ref&gt;plg. žurnalą &quot;Roemische Quartalschrift”, 64, 1969, psl. 218–228.&lt;/ref&gt; Už Vilniaus universiteto privilegiją tokios taksos mokėti nereikėjo, nes buvo leista bulę gauti per popiežiaus sekretoriatą (''per viam secretam''), užuot tvarkius įprastiniu būdu, t. y. per kanceliariją. Dėl to originale po bulės tekstu yra ypatingo popiežiaus sekretoriaus ({{La|secretarius domesticus}}) Cezario Glorierio parašas. LDK atstovams teko apmokėti tik eilines išlaidas; joms [[provincijolas]] Pranciškus Sunjeris buvo į Romą nuvežęs įdavęs 65 vengriškus dukatus.

Nėra žinoma kokios kitos priežastys užvilkino bulės išdavimą. Žinoma, kad tiktai 1580 m. vasario 8 d. popiežiaus kurijai buvo įteiktas karaliaus privilegijos autentiškas nuorašas. Bulės tekstas iš Romos į Lenkiją buvo išsiųstas tik 1580 m. vasarą. Jėzuitų provinciolas Pranciškus Sunjeris ją gavo 1580 m. rugsėjo mėn., tarp 7 ir 10 dienos, [[Rytprūsiai|Rytprūsiuose]], [[Braunsbergas|Braunsberge]], kur jis vizitavo ten veikiančią jėzuitų kolegiją. Jis parnegė gautos bulės nuorašą, davė jį patvirtinti Varmės kapitulos notarui ir išsiuntė į Vilnių. Tiek autentiškas nuorašas, tiek bulės originalas išliko ir yra saugomi Lietuvos centriniame valstybiniame istoriniame archyve Vilniuje.

== Bulės turinys ==
Lyginant su kitomis Grigalius XIII paskelbtomis bulėmis dėl universitetų įsteigimo, Vilniaus universiteto bulėje ypatingų skirtumų nėra. Tai aiškinama tuo, kad techniniai klausimai jau buvo išspręsti – fundacijos problemą patenkinamai išsprendė pats Vilniaus vyskupas, universiteto vidaus struktūros ir administravimo reikalus nustatė popiežių patvirtintos jėzuitų ordino konstitucijos.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;

Bulės tekste, po titulacijos ({{La|Gregorius episcopus servus servorum Dei}}) ir patvarumo visiems laikams pareiškimo ({{La|Ad perpetuam rei memoriam}}), pradedama žodžiais „''Dum attenta''…“ Šioje dalyje – ''arengoje'', sutinkamoje ir kitose panašaus turinio bulėse, pabrėžiama, kokia brangi yra išminties ir mokslo dovana, kuria sklaidomos nežinojimo bei ydų tamsybės ir šalinamos klaidos; todėl ir popiežius stengiąsis daryti visa, kad tie, kurie semiasi mokslo ir taurina savo sielą, pelnytų savo dorybių vertą pripažinimą ir už Dievo garbei įdėtą triūsą gautų tinkamą atlyginimą.

Toliau bulėje aprašoma kaip Vilniaus vyskupas Valerijonas Vilniuje įsteigė jėzuitų kolegiją ir kaip ši kolegija per dešimt metų padarė moksle ir auklėjime nemažą pažangą, o studentų skaičius visą laiką sparčiai augo. Dėl to vyskupas prašąs, kad „tame pačiame mieste, kuris, kaip sakoma, esąs tarp kitų Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės miestų pats žymiausias ir yra plačios vyskupijos centras, būtų įkurtas ir įsteigtas (''erigeretur et institueretur'') visuotinių, tiek dieviškųjų, tiek žmogiškųjų studijų universitetas, ir kad minėtoje kolegijoje tie kunigai (t. y. jėzuitai) tikrojo tikėjimo sutvirtinimui, minėto miesto puošmenai ir viso krašto garbei aiškintų ir dėstytų [[Teologija|teologiją]], [[Filosofija|filosofiją]] bei [[Septyni laisvieji menai|laisvuosius menus]] ir visa kita, kas dėstoma, aiškinama ir valdančiųjų leidžiama visuotinių studijų universitetuose Lenkijoje ir kitose krikščioniškose karalystėse”. Be to, vyskupas prašąs teisės tinkamai pasiruošusiems ir egzaminus išlaikiusiems studentams suteikti bakalauro [[Licenciatas|licencijato]], [[Mokslų daktaras|daktaro]] ir [[Magistras|magistro]] laipsnius pagal [[Tridento susirinkimas|Tridento visuotinio susirinkimo]] nutarimus, jėzuitų ordino konstitucijas ir pagal kitų jėzuitų universitetų papročius, kaip tai daroma visuose universitetuose. To paties pageidaująs ir Lenkijos karalius Steponas, kuris tam davęs savo tvirtą sutikimą.

Pagrindinėje bulės dalyje popiežius skelbia Vilniaus universiteto įsteigimą, prieš tai atleidęs Vilniaus vyskupui visas bausmes ir jį išlaisvinęs iš [[Ekskomunika|ekskomunikos]], [[Suspensa|suspensos]] ir [[Interdiktas|interdikto]], jei tai būtų kokiu nors būdu užsitraukęs. Toji atleidimo formulė buvo vartojama kiekviename dvasiškiui skirtame svarbiame popiežiaus dokumente, nes asmuo, tebesąs ekskomunikuotas ar kitaip nubaustas, negalėjo teisėtai gauti iš popiežiaus privilegijų ir kitų malonių. Ši formulė buvo vartojama dėl atsargos, taip išvengiant eventualaus dokumento negaliojimo. Ji nieko neliudija apie faktą, tai yra, kad suinteresuotasis būtų buvęs tuomet iš tikrųjų ekskomunikuotas ar kitaip nubaustas.

Pagrindinėje bulės dalyje skelbiama: &lt;blockquote&gt;„Mes … paveikti tokio (vysk. Valerijono) prašymo, remdamiesi apaštalų autoritetu, šiuo aktu įkuriame ir įsteigiame minėtoje kolegijoje visuotines teologijos ir jai pažinti reikalingas laisvųjų menų ir filosofijos studijas ir drauge su jomis visuotinių studijų universitetą (universitatem studii generalis), kuris ten veiktų visais ateities laikais ir kuriam visuose dalykuose ir visiškai vadovautų bei jį tvarkytų (Jėzaus) Draugijos kunigai kitų tokių universitetų pavyzdžiu, pagal jų statutus, papročius ir kitas šios Draugijos konstitucijas”.&lt;/blockquote&gt;Toliau išvardijamos teisės ir privilegijos, kurias popiežius suteikia šiam naujai įsteigtam universitetui: &lt;blockquote&gt;a) visam universitetui ir kiekvienam jam priklausančiam asmeniui, pradedant rektorium, kancleriu, profesoriais ir baigaint sargais, pasiuntiniais, tarnautojais, suteikia visas „privilegijas, indultus, laisves, imunitetus, atleidimus, prielankumus, malones, išimtines teises, garbės ženklus ir pirmenybes”, kokias tik kada nors, bendra norma ar specialiu aktu, yra suteikę arba ateityje suteiks popiežiai, imperatoriai ar karaliai kitiems universitetams, jų rektoriams bei jiems priklausantiems asmenims; visu tuo Vilniaus universitetas ir kiekvienas jo sandas „gali lygiateisiškai ir lygiai pagrindinai naudotis ir džiaugtis” (''… pariformiter et aeque principaliter uti, potiri et gaudere valeant'');

b) pradėję studijuoti bet kokiame kitame universitete, gali Vilniaus universitete tęsti savo studijas;

c) nustatytą laiką studijavę Vilniaus universitete ar kituose universitetuose ir tinkamai pažengę moksle bei elgesyje, po griežto egzamino ir viešo disputo, gali gauti iš menų, filosofijos ir teologijos bakalauro, licencijato, daktaro ir magistro laipsnius ir įprastas ty laipsnių insignijas;

d) įgiję Vilniaus universitete minėtus mokslo laipsnius turi teisę dėstyti, aiškinti ir disputuoti studijuotus dalykus ir atlikti visus kitus veiksmus, kurie yra susiję su įgytais laipsniais, taip pat naudotis visomis tokiems asmenims suteiktomis privilegijomis ir laisvėmis lygiai taip, kaip kad tuos mokslo laipsnius būtų įgiję kuriame nors kitame universitete;

e) sėkmingam naujojo universiteto administravimui ir veikimui leidžiama jėzuitų generaliniam viršininkui paruošti ir paskelbti statutus ir normas, nenutolstant nuo savo ordino teisinių normų, nuo bažnytinių kanonų ir Tridento susirinkimo dekretų; taip pat leidžiama tuos statutus bei normas pagal reikalą perdirbti, pakeisti, atšaukti ir vėl naujus paskelbti, o jų nesilaikančius bei prieš juos maištaujančius nubausti, nors nusikaltusieji turėtų ir egzempcijos teisę;

f) kitų universitetų vadovams, profesoriams, darbuotojams ir visiems kitiems miestų bei sričių dvasiniams ir civiliniams administratoriams įsakmiai draudžiama bet kokiu pretekstu, patiems ar per kitus, varginti naujojo universiteto rektorių, personalą ar studentus dėl šiuo aktu suteiktų teisių ir laisvių bei kitaip jiems dėl to drumsti ramybę;

g) pagaliau popiežius nusprendžia, kad joks vietos vyskupas nei metropolitas negali ir neturi kištis į tai, kas čia nustatyta, nei tai pažeisti, kokia tik dingstimi, – net ir išsaugojimo ar viršininkystės titulu –, gudrybe ar pretekstu tai būtų daroma; jei kas pabandytų šiuose dalykuose priešingai veikti, kokią jis vietą beužimtų, tokie jo veiksmai jau dabar paskelbiami negaliojantys ir bereikšmiai. (Akivaizdus, nors atvirai neišreikštas, karaliaus nuostato apie universiteto kanclerį ir globėją neutralizavimas).&lt;/blockquote&gt;Bulė užbaigiama tokiems popiežių dokumentams įprastomis formulėmis: ''Non obstantibus. .'' . – visi kiti popiežių potvarkiai, jei jie prieštarauja šio akto nuostatams, negalioja; ''Nulli ergo. ..'' – visuotinai draudžiama šiam aktui priešintis; ''Si quis autem. .'' . – sankcija (Dievo ir šventųjų Petro ir Pauliaus apaštalų užsirūstinimas) tiems, kurie išdrįstų prieštarauti; ''Dat(um)'' . . . – bulės ir ja paskelbtų nuostatų juridinės galios pradžia: 1579 m. spalio 30 d.

Vilniaus universiteto istoriografijoje popiežiaus bulė minima tik labai trumpai, kaip dvasinės vyresnybės suteiktas karaliaus privilegijos patvirtinimas. Juridiškai ir struktūriškai bulė yra juridiškai savarankiškas, nuo karaliaus diplomo nepriklausąs dokumentas. Bulėje kreipiamasi ne į karalių, bet į Vilniaus vyskupą, prašantį įsteigti Vilniaus universitetą. Niekur joje neužsimenama, kad popiežius buvo prašytas patvirtinti karaliaus diplomą, ar kad suteikiamos privilegijos reiškia karaliaus duotų teisių aprobaciją. Priešingai, bulės pagrindinis nuostatas skelbia, kad pats popiežius savo, t. y. iš apaštalų paveldėtu autoritetu, Vilniuje „įkuria ir įsteigia visuotinių studijų universitetą“. Karalius paminėtas, tiktai nežymiai pastebint, kad jis su tuo irgi sutinkąs. Jei popiežius būtų norėjęs vien tik patvirtinti karaliaus diplomą, būtų tai nedviprasmiškai išreiškęs buloje ir greičiausiai būtų į ją įterpęs visą karališkosios privilegijos tekstą, kaip paprastai buvo daroma su patvirtinimui pateiktais kitų autorių dokumentais.

 Savo turiniu popiežiaus bulė gerokai skiriasi nuo Stepono Batoro privilegijos:

# Karalius steigiamą Vilniaus universitetą, jo teises ir privalumus prilygina savo, t. y. Lenkijos, karalystės universitetams, ypačiai [[Krokuvos universitetas|Krokuvos universitetui]]; popiežius suteikia visas teises ir laisves, kokias kada nors karaliai, imperatoriai ar patys popiežiai yra suteikę ar ateityje suteiks bet kokiam universitetui visame krikščioniškame pasaulyje.
# Karalius diplomo tekstu neleidžia steigti Vilniuje [[Vilniaus universiteto Teisės fakultetas|teisės]] ir [[Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas|medicinos]] fakultetų; popiežius tokio apribojimo nenumato, ir kai nurodo, kad mokslo laipsniai bus teikiami iš menų, filosofijos ir teologijos, tuojau prideda: „ir taip pat minėtuose fakultetuose” (''necnon {in} fakultatibus praefatis''), tai reiškia, prileidžia galimybę ir kitų fakultetų (teisės ir medicinos), kaip jau buvo praktikuojama kai kuriuose jėzuitų vadovaujamuose universitetuose.
# Karaliaus diplome nieko nesakoma apie Vilniuje mokslo laipsnius įgijusiųjų teisę „visur dėstyti” (''ius ubique docendi''), nes karalius tokios universalios teisės suteikti negalėjo; popiežiaus bulė aiškiai kalba apie laisvą ir teisėtą tų dalykų visur dėstymą, aiškinimą ir disputavimą, iš kurių Vilniuje kam nors buvo suteikti mokslo laipsniai.
# Karaliaus diplome Vilniaus vyskupas skiriamas universiteto kancleriu, o Žemaičių vyskupas – jo globėju; popiežiaus bulėje to visai nėra; priešingai, ja įsakmiai uždraudžiama vyskupams ir metropolitams bet kokiu pretekstu kištis į universiteto reikalus. Porą kartų bulėje paminėtas ir kancleris, bet jis čia suprantamas pagal jėzuitų ordino konstitucijų nuostatus, tai yra, vienas iš jėzuitų.
# Karaliaus diplome nepaaiškinama, kiek ir kada galės ar turės pasireikšti universiteto reikaluose busimasis kancleris ir globėjas, taip pat nenurodyta, kas paruošia ir tvirtina universiteto statutus, normas ir pan. Popiežius visa tai aiškiai nustato: visas universitetui vadovavimas ir jo administravimas pavedamas jėzuitų ordinui; ordino vyriausiasis vadovas turi rūpintis statutais ir kitais reikalais.

Tokie skirtumai nurodo į tai, kad jėzuitai pagrindiniu universiteto steigimo dokumentu laikė ne S. Batoro privilegiją. Tą patvirtina ir faktas, kad Vilniuje universiteto veikla pradėta tik gavus popiežiaus bulę. Ši nuostata taip pat buvo įtvirtinta ir apie 200 metų prie įėjimo vartų kabėjusioje iškaboje: „''Academia Universitas Societatis lesu. Erecta Anno 1580''” (Jėzaus Draugijos akademija ir universitetas, įsteigtas 1580 metais).&lt;ref&gt;plg. S. Zalęski, Jezuici w Polsce, I, Lwow 1900, psl. 253&lt;/ref&gt;

Kartu negalima laikyti, kad karaliaus privilegija buvo mažareikšmė. Greičiausiai be karaliaus diplomo jėzuitai nebūtų gavę nė popiežiaus bulės.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt; Tą patvirtina ir Romos kurija – bulės originale padarytu įrašu apie 1580 m. vasario 8 d. notarui įteiktą karaliaus diplomo autentišką nuorašą. Tokios rūšies pačioje kurijoje darytų įrašų popiežiaus bulėse yra retos. Šis akivaizdžiai pabrėžia karaliaus dokumento svarbą.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;

== Išnašos ==
{{Išn}}

== Literatūra ==
* [https://lvia.archyvai.lrv.lt/lt/naujienos/is-archyvo-lobyno-vilniaus-universiteto-steigimo-dokumentai-X79/ Iš archyvo lobyno: Vilniaus universiteto steigimo dokumentai], [[Lietuvos valstybės istorijos archyvas]], 2026-03-30
* Irena Petraitienė, [https://www.bernardinai.lt/2019-04-01-kaip-karaliaus-stepono-batoro-privilegija-skynesi-kelia/ Kaip karaliaus Stepono Batoro privilegija skynėsi kelią], bernardinai.lt, 2019-04-01 | 13:30
* Paulius Rabikauskas, S.J., [https://www.laiskailietuviams.lt/index.php/vol-30-1979m/1979m-3-kovas/4828-popieziaus-grigaliaus-xiii-bula-vilniaus-universitetui Popiežiaus Grigaliaus XIII bula Vilniaus universitetui], Laiškiai lietuviams, 1979 m. kovo 3 d.

{{SavStr}}

[[Kategorija:1579 metai]]
[[Kategorija:Popiežiaus bulės]]
[[Kategorija:Vilniaus universitetas]]</text>
      <sha1>j318nuh9e9ak6znxiykg6fdvznvc1y6</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819779</id>
      <parentid>7819754</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:24:48Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Andrejsmirnov97</username>
        <id>56853</id>
      </contributor>
      <minor />
      <origin>7819779</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="29016" sha1="8yyfhu2mbu9kj0dr9vplkm9ouwdiex0" xml:space="preserve">'''Dum attenta''' – 1579 m. spalio 29 arba 30 d.&lt;ref name=&quot;:0&quot;&gt;Paulius Rabikauskas, S.J., [https://www.laiskailietuviams.lt/index.php/vol-30-1979m/1979m-3-kovas/4828-popieziaus-grigaliaus-xiii-bula-vilniaus-universitetui Popiežiaus Grigaliaus XIII bula Vilniaus universitetui], Laiškiai lietuviams, 1979 m. kovo 3 d.&lt;/ref&gt; datuota [[Romos popiežius|Romos popiežiaus]] [[Grigalius XIII|Grigaliaus XIII]] [[Popiežiaus bulė|bulė]], patvirtinusi [[Steponas Batoras|Stepono Batoro]] 1579 m. balandžio 1 d. privilegiją, kuria įkurtas [[Vilniaus universitetas]]. Ji oficialiai suteikė [[Vilniaus jėzuitų kolegija|Vilniaus jėzuitų kolegijai]] universiteto statusą bei teises. 

Oficialus universiteto pavadinimas pagal bulę – ''Academia et Universitas Vilnensis Societatis Jesu'' (Jėzaus Draugijos Vilniaus akademija ir universitetas). Dokumentas sudarytas [[lotynų kalba]]. Bulės tekstas yra saugomas [[Lietuvos valstybės istorijos archyvas|Lietuvos valstybės istorijos archyve]]. Dokumentas 2026 m. pradžioje dar nebuvo suskaitmenintas, prieinamas tik jo popierinis variantas. Lietuvos valstybės istorijos archyvas balandžio 1 d. paprastai kviečia susipažinti su šiuo ir kitais dokumentais.&lt;ref&gt;[https://lvia.archyvai.lrv.lt/lt/naujienos/is-archyvo-lobyno-vilniaus-universiteto-steigimo-dokumentai-X79/ Iš archyvo lobyno: Vilniaus universiteto steigimo dokumentai], [[Lietuvos valstybės istorijos archyvas]], 2026-03-30&lt;/ref&gt;

== Dokumento priešistorė ==
Vilniaus vyskupas [[Valerijonas Protasevičius]], norėdamas savo įkurtą [[Vilniaus jėzuitų kolegija|Vilniaus jėzuitų kolegiją]] pakelti į universitetą, 1576 m. birželio 25 d. kreipėsi į popiežių laišku. Popiežiaus patvirtinimas buvo vienas iš universiteto pripažinimo būdų; popiežiaus autoritetas garantuodavo mokslo laipsnių visuotinį pripažinimą. Kai kuriais atvejais universiteto statusą suteikdavo konkrečios valstybės valdovas, o Apaštališkasis Sostas tai tik patvirtindavo.
[[Vaizdas:Lavinia Fontana - Portrait of Pope Gregory XIII.jpg|miniatiūra|Popiežius [[Grigalius XIII]] (Lavinia Fontana paveikslas)]]
P. Rabikauskas pateikia Dilingeno (Pietų Vokietija) universiteto įsteigimo atvejo pavyzdį. Dilingene universitetui fundaciją parūpino Augsburgo vyskupas kardinolas Ottonas Truchsessas. Popiežius [[Julijus III]] 1551 m. balandžio 6 d. išdavė universiteto įsteigimo bulę, po ko buvo kreiptasi į [[Šventosios Romos imperijos imperatorius|imperatorių]], kad jis patvirtintų popiežiaus jau įsteigtą Dilingeno universitetą. [[Karolis V]] 1553 m. birželio 30 dienos dekretu universitetą „imperatorinės galios pilnybe aprobavo” ({{La|de imperialis potestatis nostrae plenitudine ... confirmamus, approbamus, ratificamus, authorisamus...}}“).&lt;ref&gt;Th. Specht, Geschichte der ehemaligen Universität Dillingen, Freiburg 1902, psl. 22-25 ir 609–615&lt;/ref&gt; Greičiausiai V. Protasevičius tikėjosi panašia procedūra gauti Vilniaus kolegijai universiteto teises. Tačiau jo padėtis buvo kitokia nei Augsburgo vyskupo. O. Truchsessas, kaip ir daugelis kitų Vokietijos vyskupų, buvo ir Bažnyčios hierarchas, ir imperijos kunigaikštis ({{De|Fürstbischof}}), t. y. savo teritorijoje jis turėjo nuo imperatoriaus priklausomo valdovo teises. Pats Karolis V buvo ištikimas Bažnyčios reikalų gynėjas. Dėl to popiežius Julijus III nepateikė jokių reikalavimų ir patenkino Augsburgo vyskupo prašymą.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;

Vilniaus vyskupo peticija susilaukė kitokios reakcijos. Popiežiaus atsakymas neišliko. Žinoma, kad vyskupas prašytos universiteto privilegijos negavo; jos teko laukti iki 1579 metų. Delsimo priežastimi laikoma tai, kad Vilniaus vyskupas nebuvo toks savarankiškas, kad galėtų vienas galėjęs garantuoti busimojo universiteto pastovų veiksmingumą.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt; Tikėtina, kad popiežius pageidavo ir atitinkamo Lietuvos valdovo įsipareigojimo. Šis lūkestis matomas bulės originalo atvirkščioje pusėje specialiai padaryta žyma, kad 1580 m. vasario 8 d. Apaštališkos Kameros notarui buvo įteikta karaliaus privilegijos autentiška kopija.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt; Be tokiu būdu teisinio pagrindo būsimam universitetui sustiprinimo pageidauta ir tvirtesnės materialinės bazės. Tam V. Protasevičius 1578 m. rugpjūčio 23 d. pasirašė naują fundacijos aktą, kurį karalius oficialiai patvirtino iškilmingu diplomu, datuotu 1579 m. balandžio 1 dieną, kurią jis išdavė taip pat Vilniaus universiteto privilegiją.

Šiuos procesus apsunkino ir paties [[Steponas Batoras|S. Batoro]] privilegijos (diplomo) išdavimo istorija. 1578 m. liepos 8 d. Lvove duotojo karaliaus Batoro diplomo įžangoje kaip prašytojas šalia Vilniaus vyskupo paminėtas ir jo koadjutorius [[Jurgis Radvila]]. Tačiau nėra iškilmingo įvado, vadinamosios arengos; teksto pabaigoje nėra liudininkų sąrašo, ir pagaliau skelbiama, kad bus uždėtas Lenkijos – o ne Lietuvos, kaip tiktų pagal diplomo turinį – valstybinis antspaudas. Karaliaus kanceliarijos pareigūnai negalėjo nežinoti, jog be Didžiosios Kunigaikštystės antspaudo Lietuvoje neturėjo galios joks oficialaus pobūdžio valdovo aktas. 1578 m. spalio 20 d. Jėzuitų provincijolas Pranciškus Suneris, siekdamas, kad būtų uždėtas ir Lietuvos antspaudas, pasiprašė audiencijos pas karalių. Bet tuomet Krokuvoje karaliaus dvare tuomet buvęs Lietuvos vicekancleris Eugenijus Valavičius liko nepermaldaujamas. Ir pats valdovas negalėjo nieko padaryti. O karaliaus pasirašyta privilegija, tačiau nepatvirtinta LDK kanclerio protestanto [[Mikalojus Radvila Rudasis|Mikalojaus Radvilos Rudojo]] antspaudu, neturėjo galios.&lt;ref name=&quot;:1&quot;&gt;Irena Petraitienė, [https://www.bernardinai.lt/2019-04-01-kaip-karaliaus-stepono-batoro-privilegija-skynesi-kelia/ Kaip karaliaus Stepono Batoro privilegija skynėsi kelią], bernardinai.lt, 2019-04-01 | 13:30&lt;/ref&gt; Pakartotinai Vilniaus akademijos atidarymo privilegijų raštą Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras išdavė lankydamasis Vilniuje 1579 m. balandžio 1 dieną.&lt;ref name=&quot;:1&quot; /&gt;

Popiežiaus privilegija steigiamam universitetui suteikė jėzuitų vadovaujamai aukštojo mokslo įstaigai, kurioje buvo dėstoma teologija ir teikiami iš jos mokslo laipsniai, reikalingą bažnytinę sankciją. Be to, karaliaus diplomu suteiktos teisės ir privilegijos galiojo tiktai Lenkijos ir Lietuvos teritorijoje. Popiežiaus sankcija universiteto teikiamas paslaugas legitimavo visame krikščioniškame pasaulyje.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;
[[Vaizdas:Walerian Protasewicz 1.PNG|miniatiūra|[[Valerijonas Protasevičius]]]]
[[Vatikano archyvas|Vatikano archyve]] yra saugomas paskutinysis V. Protasevičiaus popiežiui laiškas, pasirašytas 1579 m. liepos 26 d., t. y. po to, kai buvo išduotas ir Lietuvos antspaudu patvirtintas karaliaus diplomas. Šis laiškas buvo paskelbtas 1856 m.&lt;ref&gt;A. Theiner, Annales eccles., III, psl. 66-67&lt;/ref&gt; Jame pateikiama daugiau detalių apie kliūtis universiteto atidarymui. Jėzuitai iškėlė universiteto kanclerio ir universiteto globėjo problemą. Karaliaus privilegijoje, kitų universitetų papročiu, toms pareigoms buvo numatyti [[Vilniaus vyskupija|Vilniaus]] ir [[Žemaičių vyskupija|Žemaičių vyskupai]]. Buvo įprasta, kad vietos vyskupas arba katedros kapitulos studijų reikalais besirūpinantis prelatas ([[Paryžius|Paryžiuje]] viduramžiais vadintas ''cancellarius'') tapdavo universiteto kancleriu. Svarbiausioji jo pareiga buvo studijose pakankamai pažengusiems studentams suteikti ''licentiam docendi,'' t. y. [[Licenciatas|licenciatą]]. Be to, universitetų statutai kancleriui, kaip antram pareigūnui po rektoriaus, skirdavo ir kitų reikšmingų vadovaujančių universiteto pareigų. XVI a. viduryje pradėjus steigti jėzuitų universitetus ar jiems pavesti jau veikiančius (prieš tai nėra žinoma, kad vienuoliai vadovautų ištisam ''Studium generale''; jie tik išlaikydavo dažnai prie esančių universitetų savo kolegijas), iškilo akivaizdus prieštaringumas kaip tik kanclerio atžvilgiu. Jėzuitai, kaip ir daugelis kitų ordinų, būdami popiežiaus atleisti nuo priklausomybės vietos vyskupams, nenorėjo leisti, kad vyskupai ar kiti prelatai kištųsi į jiems pavesto universiteto administravimą. Todėl ir jėzuitų konstitucijos, patvirtintos popiežiaus [[Paulius IV|Pauliaus IV]] (1558 m.) ir po to kitų popiežių, tai aiškiai numato ir skyriuje apie ordino žinioje esančius universitetus nustato, jog universiteto kancleriu turi būti vienas iš jėzuitų.&lt;ref&gt;Constit., pars IV, cap. XVII, nr. 491, 493&lt;/ref&gt; Ši nuostata prieštaravo karaliaus patvirtintoms nuostatams. Panašiai įvyko ir jau minėtame Dilingeno universitete, kur universiteto kancleriu buvo Augsburgo vyskupas augziliaras. Kai 1563 metais universiteto administravimą perėmė jėzuitai, kancleriais visuomet būdavo vienas iš jų ordino narių.&lt;ref&gt;Th. Specht, Geschichte der ehemaligen Universität Dillingen, Freiburg 1902, psl. 46 ir 126–128.&lt;/ref&gt;

Nėra žinoma, kodėl S. Batoro privilegijoje atsirado tokia, bažnytinei teisei prieštaraujanti, nuostata. Tai aiškintina tiek S. Batoro kanceliarijos klaida, tiek politiniu siekiu ir nenoru pasitikėti iš svetur atvykusiais vienuoliais.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt; Manoma, kad patys jėzuitai neprisidėjo prie galutinės karaliaus privilegijos redakcijos: [[Lvovas|Lvove]] jų visai nebuvo (jėzuitai ten įsikūrė tiktai 1608 m.), o [[Vilnius|Vilniuje]] privilegijos tekstą greičiausiai pamatė tiktai gavę jos originalą; kitaip sunku paaiškinti, kodėl liko nepataisytas tekste net tris sykius pavartotas neįprastas ordino pavadinimas „Sancta Societas Iesu“.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;

Yra duomenų, kad V. Protasevičius siekė gauti naują karaliaus privilegiją. Laiške popiežiui jis teigia, kad ''„kai numatoma, jog nėra vilties gauti dar prieš karaliaus išrinkimą paskirtų ir iki šiol savo pareigas tebeeinančių valstybės pareigūnų {turima omenyje kanclerį ir vicekanclerį} tokiam reikalui būtino sutikimo, nenorėta, keičiant dokumento tekstą ar prašant naujo, visą reikalą, kurį pagaliau su didžiausiais sunkumais laimėjome, vėl pastatyti į pavojų”. Todėl vyskupas – be abejo, jėzuitų prašomas – kreipiasi į popiežių, kad “jei Jūsų Šventenybė teiksis savo autoritetu (ex šuo motu proprio) tai ištaisyti, tai man ir visiems geriesiems bus aukščiausia geradarybė”''. Įdomu, kad šiame vyskupo laiške ir kitais atvejais atkreipiamas dėmesys į iškylantį keblumą dėl universiteto kanclerio ir tylima apie karaliaus numatyto universiteto globėjo pareigas, kurios buvo pavestos Žemaičių vyskupui. Popiežiaus bulėje taip pat neminimas toks globėjas. Universiteto istorijoje globėjas niekur nefigūruoja ir vėliau. O kanclerio vieta, 50 metų išbuvusi pačių jėzuitų rankose, apie 1630 metus, manoma, kad patiems jėzuitams pageidaujant, buvo pavesta Vilniaus vyskupui.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;

== Popiežiaus bulės gavimas ==
[[Vaizdas:Piotr Dunin-Wolski.PNG|miniatiūra|P. Dunino Volskio antkapis Plocko katedroje]]
Vilniaus vyskupo laišką ir karaliaus privilegijų oficialius nuorašus (juos autentikavo nuncijatūros notaras ir pats nuncijus 1579 m. liepos 31 d. Vilniuje) į Romą išvežė specialus pasiuntinys. [[Albertas Kojalavičius-Vijūkas|A. V. Kojalavičius]] tvirtina, jog karalius į Romą tam reikalui pasiuntęs savo sekretorių [[Jonas Demetrijus Solikovskis|Joną Demetrijų Solikovskį]].&lt;ref&gt;Miscellanea rerum eccl., Vilnae 1650, psl. 114&lt;/ref&gt; Kituose šaltiniuose (paties Solikovskio atsiminimai, karaliaus agento Romoje Jurgio Tičinskio laiškai, nuncijaus iš Lenkijos pranešimai) apie tokią Solikovskio kelionę nieko neminima. Greičiausiai A. V. Kojalavičius supainiojo J. D. Solikovskio, jau kaip Lvovo arkivyskupo ir karaliaus pasiuntinio, 1586 m. kelionę į Romą po to, kai [[1585 m. Abiejų Tautų Respublikos Seimas|1585 m. ATR Seime]] buvo patvirtinti visi Vilniaus universiteto įsteigimo ir fundacijos aktai, su tų pačių aktų pirmojo išdavimo data.

Į Romą 1579 m. vasarą iš Lietuvos-Lenkijos keliavo dvejopa pasiuntinybė: vienai, karaliaus siųstai pas popiežių, vadovavo [[Plocko vyskupija|Plocko vyskupas]] Petras Duninas Volskis. Ji Romą pasiekė 1579 m. lapkričio 11 d. Antroji pasiuntinybė vyko Lenkijos-Lietuvos jėzuitų į ordino prokuratorių suvažiavimą (kongregaciją). Jėzuitų atstovu vyko T. Adomas Brokas (Brock, Brocus), anglas, londonietis, nuo 1578 metų dirbąs Vilniaus kolegijoje, busimasis Vilniaus universiteto moralinės teologijos profesorius ir pagaliau jo rektorius (1602–1605 m.). Kadangi popiežiaus bulė datuota 1579 m. spalio 30 d., o vysk. P. Volskis į Romą atvyko tiktai lapkričio 11 d., tikėtina, kad visą dokumentaciją iš Vilniaus atgabeno A. Brokas, kuris [[Roma|Romą]] pasiekė jau spalio mėnesį, nes prokuratorių suvažiavimas prasidėjo lapkričio 2 d. Visos žinios, susijusios su bulės išdavimu, randamos beveik išimtinai jėzuitų šaltiniuose, todėl tikėtina kad jėzuitų, o ne karaliaus pasiuntinių pastangomis buvo gauta ši privilegija.

Pagal nusistovėjusią tvarką popiežiui turėjo būti teikiamas formalus raštiškas prašymas, vadinamoji supliką. Jos tekstas neišlikęs nei Grigaliaus XIII pontifikato aštuntųjų metų suplikų registruose (P. Rabikauskas teigia peržiūrėjęs 17 tomų šių registrų).&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt; Supliką patvirtindamas, popiežius, kaip įprastai, pasirašė: „''Fiat ut petitur''“. Po šiuo įrašu nurodyta data – „''Tertio kalendas Novembris, anno octavo''“. Ši data buvo perkelta į bulės originalą, nors jis rašytas keletu savaičių ar net mėnesių vėliau.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;

P. Rabikauskas teigia, kad tiek Europos, tiek ir Lietuvos istoriografijoje yra įsivėlusi klaida, ją nurodant 1579 m. spalio 29 d.&lt;ref&gt;plg. Lietuviškoji enciklopedija. enc. II, 265; XXIV, '''iii.''' &lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;Laertius Cherubini &quot;Bullarium…” (III, Romae 1617, Appendix, psl. 35-36),&lt;/ref&gt; Lotynišką sąvoką „''tertio kalendas novembris''“ jis siūlo laikyti atitinkančia spalio 30 d.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;

== Bulės parengimas ==
Prieš skelbiant bulę buvo parengtas jos juodraštis ({{La|minuta}}), kuris buvo derinamas su jėzuitų generaline kurija. Paskutinė to juodraščio redakcija, su keliais nežymiais pataisymais, išliko [[Vatikano archyvas|Vatikano archyve]]. Kiek laiko užtruko visa bulės išdavimo procedūra nėra žinoma, manoma, kad iki 5 mėn. To priežastimi panašiais atvejais tapdavo finansiniai klausimai. Be normalių bulės parašymo, jos antspaudavimo, registravimo ir išdavimo išlaidų tekdavo mokėti dar specialią privilegijų taksą, kuri universiteto įsteigimo privilegijai galėjo siekti ir 400 aukso [[dukatas|dukatų]].&lt;ref&gt;plg. žurnalą &quot;Roemische Quartalschrift”, 64, 1969, psl. 218–228.&lt;/ref&gt; Už Vilniaus universiteto privilegiją tokios taksos mokėti nereikėjo, nes buvo leista bulę gauti per popiežiaus sekretoriatą (''per viam secretam''), užuot tvarkius įprastiniu būdu, t. y. per kanceliariją. Dėl to originale po bulės tekstu yra ypatingo popiežiaus sekretoriaus ({{La|secretarius domesticus}}) Cezario Glorierio parašas. LDK atstovams teko apmokėti tik eilines išlaidas; joms [[provincijolas]] Pranciškus Sunjeris buvo į Romą nuvežęs įdavęs 65 vengriškus dukatus.

Nėra žinoma kokios kitos priežastys užvilkino bulės išdavimą. Žinoma, kad tiktai 1580 m. vasario 8 d. popiežiaus kurijai buvo įteiktas karaliaus privilegijos autentiškas nuorašas. Bulės tekstas iš Romos į Lenkiją buvo išsiųstas tik 1580 m. vasarą. Jėzuitų provinciolas Pranciškus Sunjeris ją gavo 1580 m. rugsėjo mėn., tarp 7 ir 10 dienos, [[Rytprūsiai|Rytprūsiuose]], [[Braunsbergas|Braunsberge]], kur jis vizitavo ten veikiančią jėzuitų kolegiją. Jis parnegė gautos bulės nuorašą, davė jį patvirtinti Varmės kapitulos notarui ir išsiuntė į Vilnių. Tiek autentiškas nuorašas, tiek bulės originalas išliko ir yra saugomi Lietuvos centriniame valstybiniame istoriniame archyve Vilniuje.

== Bulės turinys ==
Lyginant su kitomis Grigalius XIII paskelbtomis bulėmis dėl universitetų įsteigimo, Vilniaus universiteto bulėje ypatingų skirtumų nėra. Tai aiškinama tuo, kad techniniai klausimai jau buvo išspręsti – fundacijos problemą patenkinamai išsprendė pats Vilniaus vyskupas, universiteto vidaus struktūros ir administravimo reikalus nustatė popiežių patvirtintos jėzuitų ordino konstitucijos.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;

Bulės tekste, po titulacijos ({{La|Gregorius episcopus servus servorum Dei}}) ir patvarumo visiems laikams pareiškimo ({{La|Ad perpetuam rei memoriam}}), pradedama žodžiais „''Dum attenta''…“ Šioje dalyje – ''arengoje'', sutinkamoje ir kitose panašaus turinio bulėse, pabrėžiama, kokia brangi yra išminties ir mokslo dovana, kuria sklaidomos nežinojimo bei ydų tamsybės ir šalinamos klaidos; todėl ir popiežius stengiąsis daryti visa, kad tie, kurie semiasi mokslo ir taurina savo sielą, pelnytų savo dorybių vertą pripažinimą ir už Dievo garbei įdėtą triūsą gautų tinkamą atlyginimą.

Toliau bulėje aprašoma kaip Vilniaus vyskupas Valerijonas Vilniuje įsteigė jėzuitų kolegiją ir kaip ši kolegija per dešimt metų padarė moksle ir auklėjime nemažą pažangą, o studentų skaičius visą laiką sparčiai augo. Dėl to vyskupas prašąs, kad „tame pačiame mieste, kuris, kaip sakoma, esąs tarp kitų Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės miestų pats žymiausias ir yra plačios vyskupijos centras, būtų įkurtas ir įsteigtas (''erigeretur et institueretur'') visuotinių, tiek dieviškųjų, tiek žmogiškųjų studijų universitetas, ir kad minėtoje kolegijoje tie kunigai (t. y. jėzuitai) tikrojo tikėjimo sutvirtinimui, minėto miesto puošmenai ir viso krašto garbei aiškintų ir dėstytų [[Teologija|teologiją]], [[Filosofija|filosofiją]] bei [[Septyni laisvieji menai|laisvuosius menus]] ir visa kita, kas dėstoma, aiškinama ir valdančiųjų leidžiama visuotinių studijų universitetuose Lenkijoje ir kitose krikščioniškose karalystėse”. Be to, vyskupas prašąs teisės tinkamai pasiruošusiems ir egzaminus išlaikiusiems studentams suteikti bakalauro [[Licenciatas|licencijato]], [[Mokslų daktaras|daktaro]] ir [[Magistras|magistro]] laipsnius pagal [[Tridento susirinkimas|Tridento visuotinio susirinkimo]] nutarimus, jėzuitų ordino konstitucijas ir pagal kitų jėzuitų universitetų papročius, kaip tai daroma visuose universitetuose. To paties pageidaująs ir Lenkijos karalius Steponas, kuris tam davęs savo tvirtą sutikimą.

Pagrindinėje bulės dalyje popiežius skelbia Vilniaus universiteto įsteigimą, prieš tai atleidęs Vilniaus vyskupui visas bausmes ir jį išlaisvinęs iš [[Ekskomunika|ekskomunikos]], [[Suspensa|suspensos]] ir [[Interdiktas|interdikto]], jei tai būtų kokiu nors būdu užsitraukęs. Toji atleidimo formulė buvo vartojama kiekviename dvasiškiui skirtame svarbiame popiežiaus dokumente, nes asmuo, tebesąs ekskomunikuotas ar kitaip nubaustas, negalėjo teisėtai gauti iš popiežiaus privilegijų ir kitų malonių. Ši formulė buvo vartojama dėl atsargos, taip išvengiant eventualaus dokumento negaliojimo. Ji nieko neliudija apie faktą, tai yra, kad suinteresuotasis būtų buvęs tuomet iš tikrųjų ekskomunikuotas ar kitaip nubaustas.

Pagrindinėje bulės dalyje skelbiama: &lt;blockquote&gt;„Mes … paveikti tokio (vysk. Valerijono) prašymo, remdamiesi apaštalų autoritetu, šiuo aktu įkuriame ir įsteigiame minėtoje kolegijoje visuotines teologijos ir jai pažinti reikalingas laisvųjų menų ir filosofijos studijas ir drauge su jomis visuotinių studijų universitetą (universitatem studii generalis), kuris ten veiktų visais ateities laikais ir kuriam visuose dalykuose ir visiškai vadovautų bei jį tvarkytų (Jėzaus) Draugijos kunigai kitų tokių universitetų pavyzdžiu, pagal jų statutus, papročius ir kitas šios Draugijos konstitucijas”.&lt;/blockquote&gt;Toliau išvardijamos teisės ir privilegijos, kurias popiežius suteikia šiam naujai įsteigtam universitetui: &lt;blockquote&gt;a) visam universitetui ir kiekvienam jam priklausančiam asmeniui, pradedant rektorium, kancleriu, profesoriais ir baigaint sargais, pasiuntiniais, tarnautojais, suteikia visas „privilegijas, indultus, laisves, imunitetus, atleidimus, prielankumus, malones, išimtines teises, garbės ženklus ir pirmenybes”, kokias tik kada nors, bendra norma ar specialiu aktu, yra suteikę arba ateityje suteiks popiežiai, imperatoriai ar karaliai kitiems universitetams, jų rektoriams bei jiems priklausantiems asmenims; visu tuo Vilniaus universitetas ir kiekvienas jo sandas „gali lygiateisiškai ir lygiai pagrindinai naudotis ir džiaugtis” (''… pariformiter et aeque principaliter uti, potiri et gaudere valeant'');

b) pradėję studijuoti bet kokiame kitame universitete, gali Vilniaus universitete tęsti savo studijas;

c) nustatytą laiką studijavę Vilniaus universitete ar kituose universitetuose ir tinkamai pažengę moksle bei elgesyje, po griežto egzamino ir viešo disputo, gali gauti iš menų, filosofijos ir teologijos bakalauro, licencijato, daktaro ir magistro laipsnius ir įprastas ty laipsnių insignijas;

d) įgiję Vilniaus universitete minėtus mokslo laipsnius turi teisę dėstyti, aiškinti ir disputuoti studijuotus dalykus ir atlikti visus kitus veiksmus, kurie yra susiję su įgytais laipsniais, taip pat naudotis visomis tokiems asmenims suteiktomis privilegijomis ir laisvėmis lygiai taip, kaip kad tuos mokslo laipsnius būtų įgiję kuriame nors kitame universitete;

e) sėkmingam naujojo universiteto administravimui ir veikimui leidžiama jėzuitų generaliniam viršininkui paruošti ir paskelbti statutus ir normas, nenutolstant nuo savo ordino teisinių normų, nuo bažnytinių kanonų ir Tridento susirinkimo dekretų; taip pat leidžiama tuos statutus bei normas pagal reikalą perdirbti, pakeisti, atšaukti ir vėl naujus paskelbti, o jų nesilaikančius bei prieš juos maištaujančius nubausti, nors nusikaltusieji turėtų ir egzempcijos teisę;

f) kitų universitetų vadovams, profesoriams, darbuotojams ir visiems kitiems miestų bei sričių dvasiniams ir civiliniams administratoriams įsakmiai draudžiama bet kokiu pretekstu, patiems ar per kitus, varginti naujojo universiteto rektorių, personalą ar studentus dėl šiuo aktu suteiktų teisių ir laisvių bei kitaip jiems dėl to drumsti ramybę;

g) pagaliau popiežius nusprendžia, kad joks vietos vyskupas nei metropolitas negali ir neturi kištis į tai, kas čia nustatyta, nei tai pažeisti, kokia tik dingstimi, – net ir išsaugojimo ar viršininkystės titulu –, gudrybe ar pretekstu tai būtų daroma; jei kas pabandytų šiuose dalykuose priešingai veikti, kokią jis vietą beužimtų, tokie jo veiksmai jau dabar paskelbiami negaliojantys ir bereikšmiai. (Akivaizdus, nors atvirai neišreikštas, karaliaus nuostato apie universiteto kanclerį ir globėją neutralizavimas).&lt;/blockquote&gt;Bulė užbaigiama tokiems popiežių dokumentams įprastomis formulėmis: ''Non obstantibus. .'' . – visi kiti popiežių potvarkiai, jei jie prieštarauja šio akto nuostatams, negalioja; ''Nulli ergo. ..'' – visuotinai draudžiama šiam aktui priešintis; ''Si quis autem. .'' . – sankcija (Dievo ir šventųjų Petro ir Pauliaus apaštalų užsirūstinimas) tiems, kurie išdrįstų prieštarauti; ''Dat(um)'' . . . – bulės ir ja paskelbtų nuostatų juridinės galios pradžia: 1579 m. spalio 30 d.

Vilniaus universiteto istoriografijoje popiežiaus bulė minima tik labai trumpai, kaip dvasinės vyresnybės suteiktas karaliaus privilegijos patvirtinimas. Juridiškai ir struktūriškai bulė yra juridiškai savarankiškas, nuo karaliaus diplomo nepriklausąs dokumentas. Bulėje kreipiamasi ne į karalių, bet į Vilniaus vyskupą, prašantį įsteigti Vilniaus universitetą. Niekur joje neužsimenama, kad popiežius buvo prašytas patvirtinti karaliaus diplomą, ar kad suteikiamos privilegijos reiškia karaliaus duotų teisių aprobaciją. Priešingai, bulės pagrindinis nuostatas skelbia, kad pats popiežius savo, t. y. iš apaštalų paveldėtu autoritetu, Vilniuje „įkuria ir įsteigia visuotinių studijų universitetą“. Karalius paminėtas, tiktai nežymiai pastebint, kad jis su tuo irgi sutinkąs. Jei popiežius būtų norėjęs vien tik patvirtinti karaliaus diplomą, būtų tai nedviprasmiškai išreiškęs buloje ir greičiausiai būtų į ją įterpęs visą karališkosios privilegijos tekstą, kaip paprastai buvo daroma su patvirtinimui pateiktais kitų autorių dokumentais.

 Savo turiniu popiežiaus bulė gerokai skiriasi nuo Stepono Batoro privilegijos:

# Karalius steigiamą Vilniaus universitetą, jo teises ir privalumus prilygina savo, t. y. Lenkijos, karalystės universitetams, ypačiai [[Krokuvos universitetas|Krokuvos universitetui]]; popiežius suteikia visas teises ir laisves, kokias kada nors karaliai, imperatoriai ar patys popiežiai yra suteikę ar ateityje suteiks bet kokiam universitetui visame krikščioniškame pasaulyje.
# Karalius diplomo tekstu neleidžia steigti Vilniuje [[Vilniaus universiteto Teisės fakultetas|teisės]] ir [[Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas|medicinos]] fakultetų; popiežius tokio apribojimo nenumato, ir kai nurodo, kad mokslo laipsniai bus teikiami iš menų, filosofijos ir teologijos, tuojau prideda: „ir taip pat minėtuose fakultetuose” (''necnon {in} fakultatibus praefatis''), tai reiškia, prileidžia galimybę ir kitų fakultetų (teisės ir medicinos), kaip jau buvo praktikuojama kai kuriuose jėzuitų vadovaujamuose universitetuose.
# Karaliaus diplome nieko nesakoma apie Vilniuje mokslo laipsnius įgijusiųjų teisę „visur dėstyti” (''ius ubique docendi''), nes karalius tokios universalios teisės suteikti negalėjo; popiežiaus bulė aiškiai kalba apie laisvą ir teisėtą tų dalykų visur dėstymą, aiškinimą ir disputavimą, iš kurių Vilniuje kam nors buvo suteikti mokslo laipsniai.
# Karaliaus diplome Vilniaus vyskupas skiriamas universiteto kancleriu, o Žemaičių vyskupas – jo globėju; popiežiaus bulėje to visai nėra; priešingai, ja įsakmiai uždraudžiama vyskupams ir metropolitams bet kokiu pretekstu kištis į universiteto reikalus. Porą kartų bulėje paminėtas ir kancleris, bet jis čia suprantamas pagal jėzuitų ordino konstitucijų nuostatus, tai yra, vienas iš jėzuitų.
# Karaliaus diplome nepaaiškinama, kiek ir kada galės ar turės pasireikšti universiteto reikaluose busimasis kancleris ir globėjas, taip pat nenurodyta, kas paruošia ir tvirtina universiteto statutus, normas ir pan. Popiežius visa tai aiškiai nustato: visas universitetui vadovavimas ir jo administravimas pavedamas jėzuitų ordinui; ordino vyriausiasis vadovas turi rūpintis statutais ir kitais reikalais.

Tokie skirtumai nurodo į tai, kad jėzuitai pagrindiniu universiteto steigimo dokumentu laikė ne S. Batoro privilegiją. Tą patvirtina ir faktas, kad Vilniuje universiteto veikla pradėta tik gavus popiežiaus bulę. Ši nuostata taip pat buvo įtvirtinta ir apie 200 metų prie įėjimo vartų kabėjusioje iškaboje: „''Academia Universitas Societatis lesu. Erecta Anno 1580''” (Jėzaus Draugijos akademija ir universitetas, įsteigtas 1580 metais).&lt;ref&gt;plg. S. Zalęski, Jezuici w Polsce, I, Lwow 1900, psl. 253&lt;/ref&gt;

Kartu negalima laikyti, kad karaliaus privilegija buvo mažareikšmė. Greičiausiai be karaliaus diplomo jėzuitai nebūtų gavę nė popiežiaus bulės.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt; Tą patvirtina ir Romos kurija – bulės originale padarytu įrašu apie 1580 m. vasario 8 d. notarui įteiktą karaliaus diplomo autentišką nuorašą. Tokios rūšies pačioje kurijoje darytų įrašų popiežiaus bulėse yra retos. Šis akivaizdžiai pabrėžia karaliaus dokumento svarbą.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;

== Išnašos ==
{{Išn}}

== Literatūra ==
* [https://lvia.archyvai.lrv.lt/lt/naujienos/is-archyvo-lobyno-vilniaus-universiteto-steigimo-dokumentai-X79/ Iš archyvo lobyno: Vilniaus universiteto steigimo dokumentai], [[Lietuvos valstybės istorijos archyvas]], 2026-03-30
* Irena Petraitienė, [https://www.bernardinai.lt/2019-04-01-kaip-karaliaus-stepono-batoro-privilegija-skynesi-kelia/ Kaip karaliaus Stepono Batoro privilegija skynėsi kelią], bernardinai.lt, 2019-04-01 | 13:30
* Paulius Rabikauskas, S.J., [https://www.laiskailietuviams.lt/index.php/vol-30-1979m/1979m-3-kovas/4828-popieziaus-grigaliaus-xiii-bula-vilniaus-universitetui Popiežiaus Grigaliaus XIII bula Vilniaus universitetui], Laiškiai lietuviams, 1979 m. kovo 3 d.

{{SavStr}}

[[Kategorija:1579 metai]]
[[Kategorija:Popiežiaus bulės]]
[[Kategorija:Vilniaus universitetas]]</text>
      <sha1>8yyfhu2mbu9kj0dr9vplkm9ouwdiex0</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819783</id>
      <parentid>7819779</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:25:43Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Andrejsmirnov97</username>
        <id>56853</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>/* Dokumento priešistorė */</comment>
      <origin>7819783</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="29013" sha1="6ek0ydibhm9zc3d12bnchwzz0cg949a" xml:space="preserve">'''Dum attenta''' – 1579 m. spalio 29 arba 30 d.&lt;ref name=&quot;:0&quot;&gt;Paulius Rabikauskas, S.J., [https://www.laiskailietuviams.lt/index.php/vol-30-1979m/1979m-3-kovas/4828-popieziaus-grigaliaus-xiii-bula-vilniaus-universitetui Popiežiaus Grigaliaus XIII bula Vilniaus universitetui], Laiškiai lietuviams, 1979 m. kovo 3 d.&lt;/ref&gt; datuota [[Romos popiežius|Romos popiežiaus]] [[Grigalius XIII|Grigaliaus XIII]] [[Popiežiaus bulė|bulė]], patvirtinusi [[Steponas Batoras|Stepono Batoro]] 1579 m. balandžio 1 d. privilegiją, kuria įkurtas [[Vilniaus universitetas]]. Ji oficialiai suteikė [[Vilniaus jėzuitų kolegija|Vilniaus jėzuitų kolegijai]] universiteto statusą bei teises. 

Oficialus universiteto pavadinimas pagal bulę – ''Academia et Universitas Vilnensis Societatis Jesu'' (Jėzaus Draugijos Vilniaus akademija ir universitetas). Dokumentas sudarytas [[lotynų kalba]]. Bulės tekstas yra saugomas [[Lietuvos valstybės istorijos archyvas|Lietuvos valstybės istorijos archyve]]. Dokumentas 2026 m. pradžioje dar nebuvo suskaitmenintas, prieinamas tik jo popierinis variantas. Lietuvos valstybės istorijos archyvas balandžio 1 d. paprastai kviečia susipažinti su šiuo ir kitais dokumentais.&lt;ref&gt;[https://lvia.archyvai.lrv.lt/lt/naujienos/is-archyvo-lobyno-vilniaus-universiteto-steigimo-dokumentai-X79/ Iš archyvo lobyno: Vilniaus universiteto steigimo dokumentai], [[Lietuvos valstybės istorijos archyvas]], 2026-03-30&lt;/ref&gt;

== Dokumento priešistorė ==
Vilniaus vyskupas [[Valerijonas Protasevičius]], norėdamas savo įkurtą [[Vilniaus jėzuitų kolegija|Vilniaus jėzuitų kolegiją]] pakelti į universitetą, 1576 m. birželio 25 d. kreipėsi į popiežių laišku. Popiežiaus patvirtinimas buvo vienas iš universiteto pripažinimo būdų; popiežiaus autoritetas garantuodavo mokslo laipsnių visuotinį pripažinimą. Kai kuriais atvejais universiteto statusą suteikdavo konkrečios valstybės valdovas, o Apaštališkasis Sostas tai tik patvirtindavo.
[[Vaizdas:Lavinia Fontana - Portrait of Pope Gregory XIII.jpg|miniatiūra|Popiežius [[Grigalius XIII]] (Lavinia Fontana paveikslas)]]
P. Rabikauskas pateikia Dilingeno (Pietų Vokietija) universiteto įsteigimo atvejo pavyzdį. Dilingene universitetui fundaciją parūpino Augsburgo vyskupas kardinolas Ottonas Truchsessas. Popiežius [[Julijus III]] 1551 m. balandžio 6 d. išdavė universiteto įsteigimo bulę, po ko buvo kreiptasi į [[Šventosios Romos imperijos imperatorius|imperatorių]], kad jis patvirtintų popiežiaus jau įsteigtą Dilingeno universitetą. [[Karolis V]] 1553 m. birželio 30 d. dekretu universitetą „imperatorinės galios pilnybe aprobavo” ({{La|de imperialis potestatis nostrae plenitudine ... confirmamus, approbamus, ratificamus, authorisamus...}}“).&lt;ref&gt;Th. Specht, Geschichte der ehemaligen Universität Dillingen, Freiburg 1902, psl. 22-25 ir 609–615&lt;/ref&gt; Greičiausiai V. Protasevičius tikėjosi panašia procedūra gauti Vilniaus kolegijai universiteto teises. Tačiau jo padėtis buvo kitokia nei Augsburgo vyskupo. O. Truchsessas, kaip ir daugelis kitų Vokietijos vyskupų, buvo ir Bažnyčios hierarchas, ir imperijos kunigaikštis ({{De|Fürstbischof}}), t. y. savo teritorijoje jis turėjo nuo imperatoriaus priklausomo valdovo teises. Pats Karolis V buvo ištikimas Bažnyčios reikalų gynėjas. Dėl to popiežius Julijus III nepateikė jokių reikalavimų ir patenkino Augsburgo vyskupo prašymą.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;

Vilniaus vyskupo peticija susilaukė kitokios reakcijos. Popiežiaus atsakymas neišliko. Žinoma, kad vyskupas prašytos universiteto privilegijos negavo; jos teko laukti iki 1579 metų. Delsimo priežastimi laikoma tai, kad Vilniaus vyskupas nebuvo toks savarankiškas, kad galėtų vienas galėjęs garantuoti busimojo universiteto pastovų veiksmingumą.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt; Tikėtina, kad popiežius pageidavo ir atitinkamo Lietuvos valdovo įsipareigojimo. Šis lūkestis matomas bulės originalo atvirkščioje pusėje specialiai padaryta žyma, kad 1580 m. vasario 8 d. Apaštališkos Kameros notarui buvo įteikta karaliaus privilegijos autentiška kopija.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt; Be tokiu būdu teisinio pagrindo būsimam universitetui sustiprinimo pageidauta ir tvirtesnės materialinės bazės. Tam V. Protasevičius 1578 m. rugpjūčio 23 d. pasirašė naują fundacijos aktą, kurį karalius oficialiai patvirtino iškilmingu diplomu, datuotu 1579 m. balandžio 1 dieną, kurią jis išdavė taip pat Vilniaus universiteto privilegiją.

Šiuos procesus apsunkino ir paties [[Steponas Batoras|S. Batoro]] privilegijos (diplomo) išdavimo istorija. 1578 m. liepos 8 d. Lvove duotojo karaliaus Batoro diplomo įžangoje kaip prašytojas šalia Vilniaus vyskupo paminėtas ir jo koadjutorius [[Jurgis Radvila]]. Tačiau nėra iškilmingo įvado, vadinamosios arengos; teksto pabaigoje nėra liudininkų sąrašo, ir pagaliau skelbiama, kad bus uždėtas Lenkijos – o ne Lietuvos, kaip tiktų pagal diplomo turinį – valstybinis antspaudas. Karaliaus kanceliarijos pareigūnai negalėjo nežinoti, jog be Didžiosios Kunigaikštystės antspaudo Lietuvoje neturėjo galios joks oficialaus pobūdžio valdovo aktas. 1578 m. spalio 20 d. Jėzuitų provincijolas Pranciškus Suneris, siekdamas, kad būtų uždėtas ir Lietuvos antspaudas, pasiprašė audiencijos pas karalių. Bet tuomet Krokuvoje karaliaus dvare tuomet buvęs Lietuvos vicekancleris Eugenijus Valavičius liko nepermaldaujamas. Ir pats valdovas negalėjo nieko padaryti. O karaliaus pasirašyta privilegija, tačiau nepatvirtinta LDK kanclerio protestanto [[Mikalojus Radvila Rudasis|Mikalojaus Radvilos Rudojo]] antspaudu, neturėjo galios.&lt;ref name=&quot;:1&quot;&gt;Irena Petraitienė, [https://www.bernardinai.lt/2019-04-01-kaip-karaliaus-stepono-batoro-privilegija-skynesi-kelia/ Kaip karaliaus Stepono Batoro privilegija skynėsi kelią], bernardinai.lt, 2019-04-01 | 13:30&lt;/ref&gt; Pakartotinai Vilniaus akademijos atidarymo privilegijų raštą Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras išdavė lankydamasis Vilniuje 1579 m. balandžio 1 dieną.&lt;ref name=&quot;:1&quot; /&gt;

Popiežiaus privilegija steigiamam universitetui suteikė jėzuitų vadovaujamai aukštojo mokslo įstaigai, kurioje buvo dėstoma teologija ir teikiami iš jos mokslo laipsniai, reikalingą bažnytinę sankciją. Be to, karaliaus diplomu suteiktos teisės ir privilegijos galiojo tiktai Lenkijos ir Lietuvos teritorijoje. Popiežiaus sankcija universiteto teikiamas paslaugas legitimavo visame krikščioniškame pasaulyje.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;
[[Vaizdas:Walerian Protasewicz 1.PNG|miniatiūra|[[Valerijonas Protasevičius]]]]
[[Vatikano archyvas|Vatikano archyve]] yra saugomas paskutinysis V. Protasevičiaus popiežiui laiškas, pasirašytas 1579 m. liepos 26 d., t. y. po to, kai buvo išduotas ir Lietuvos antspaudu patvirtintas karaliaus diplomas. Šis laiškas buvo paskelbtas 1856 m.&lt;ref&gt;A. Theiner, Annales eccles., III, psl. 66-67&lt;/ref&gt; Jame pateikiama daugiau detalių apie kliūtis universiteto atidarymui. Jėzuitai iškėlė universiteto kanclerio ir universiteto globėjo problemą. Karaliaus privilegijoje, kitų universitetų papročiu, toms pareigoms buvo numatyti [[Vilniaus vyskupija|Vilniaus]] ir [[Žemaičių vyskupija|Žemaičių vyskupai]]. Buvo įprasta, kad vietos vyskupas arba katedros kapitulos studijų reikalais besirūpinantis prelatas ([[Paryžius|Paryžiuje]] viduramžiais vadintas ''cancellarius'') tapdavo universiteto kancleriu. Svarbiausioji jo pareiga buvo studijose pakankamai pažengusiems studentams suteikti ''licentiam docendi,'' t. y. [[Licenciatas|licenciatą]]. Be to, universitetų statutai kancleriui, kaip antram pareigūnui po rektoriaus, skirdavo ir kitų reikšmingų vadovaujančių universiteto pareigų. XVI a. viduryje pradėjus steigti jėzuitų universitetus ar jiems pavesti jau veikiančius (prieš tai nėra žinoma, kad vienuoliai vadovautų ištisam ''Studium generale''; jie tik išlaikydavo dažnai prie esančių universitetų savo kolegijas), iškilo akivaizdus prieštaringumas kaip tik kanclerio atžvilgiu. Jėzuitai, kaip ir daugelis kitų ordinų, būdami popiežiaus atleisti nuo priklausomybės vietos vyskupams, nenorėjo leisti, kad vyskupai ar kiti prelatai kištųsi į jiems pavesto universiteto administravimą. Todėl ir jėzuitų konstitucijos, patvirtintos popiežiaus [[Paulius IV|Pauliaus IV]] (1558 m.) ir po to kitų popiežių, tai aiškiai numato ir skyriuje apie ordino žinioje esančius universitetus nustato, jog universiteto kancleriu turi būti vienas iš jėzuitų.&lt;ref&gt;Constit., pars IV, cap. XVII, nr. 491, 493&lt;/ref&gt; Ši nuostata prieštaravo karaliaus patvirtintoms nuostatams. Panašiai įvyko ir jau minėtame Dilingeno universitete, kur universiteto kancleriu buvo Augsburgo vyskupas augziliaras. Kai 1563 metais universiteto administravimą perėmė jėzuitai, kancleriais visuomet būdavo vienas iš jų ordino narių.&lt;ref&gt;Th. Specht, Geschichte der ehemaligen Universität Dillingen, Freiburg 1902, psl. 46 ir 126–128.&lt;/ref&gt;

Nėra žinoma, kodėl S. Batoro privilegijoje atsirado tokia, bažnytinei teisei prieštaraujanti, nuostata. Tai aiškintina tiek S. Batoro kanceliarijos klaida, tiek politiniu siekiu ir nenoru pasitikėti iš svetur atvykusiais vienuoliais.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt; Manoma, kad patys jėzuitai neprisidėjo prie galutinės karaliaus privilegijos redakcijos: [[Lvovas|Lvove]] jų visai nebuvo (jėzuitai ten įsikūrė tiktai 1608 m.), o [[Vilnius|Vilniuje]] privilegijos tekstą greičiausiai pamatė tiktai gavę jos originalą; kitaip sunku paaiškinti, kodėl liko nepataisytas tekste net tris sykius pavartotas neįprastas ordino pavadinimas „Sancta Societas Iesu“.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;

Yra duomenų, kad V. Protasevičius siekė gauti naują karaliaus privilegiją. Laiške popiežiui jis teigia, kad ''„kai numatoma, jog nėra vilties gauti dar prieš karaliaus išrinkimą paskirtų ir iki šiol savo pareigas tebeeinančių valstybės pareigūnų {turima omenyje kanclerį ir vicekanclerį} tokiam reikalui būtino sutikimo, nenorėta, keičiant dokumento tekstą ar prašant naujo, visą reikalą, kurį pagaliau su didžiausiais sunkumais laimėjome, vėl pastatyti į pavojų”. Todėl vyskupas – be abejo, jėzuitų prašomas – kreipiasi į popiežių, kad “jei Jūsų Šventenybė teiksis savo autoritetu (ex šuo motu proprio) tai ištaisyti, tai man ir visiems geriesiems bus aukščiausia geradarybė”''. Įdomu, kad šiame vyskupo laiške ir kitais atvejais atkreipiamas dėmesys į iškylantį keblumą dėl universiteto kanclerio ir tylima apie karaliaus numatyto universiteto globėjo pareigas, kurios buvo pavestos Žemaičių vyskupui. Popiežiaus bulėje taip pat neminimas toks globėjas. Universiteto istorijoje globėjas niekur nefigūruoja ir vėliau. O kanclerio vieta, 50 metų išbuvusi pačių jėzuitų rankose, apie 1630 metus, manoma, kad patiems jėzuitams pageidaujant, buvo pavesta Vilniaus vyskupui.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;

== Popiežiaus bulės gavimas ==
[[Vaizdas:Piotr Dunin-Wolski.PNG|miniatiūra|P. Dunino Volskio antkapis Plocko katedroje]]
Vilniaus vyskupo laišką ir karaliaus privilegijų oficialius nuorašus (juos autentikavo nuncijatūros notaras ir pats nuncijus 1579 m. liepos 31 d. Vilniuje) į Romą išvežė specialus pasiuntinys. [[Albertas Kojalavičius-Vijūkas|A. V. Kojalavičius]] tvirtina, jog karalius į Romą tam reikalui pasiuntęs savo sekretorių [[Jonas Demetrijus Solikovskis|Joną Demetrijų Solikovskį]].&lt;ref&gt;Miscellanea rerum eccl., Vilnae 1650, psl. 114&lt;/ref&gt; Kituose šaltiniuose (paties Solikovskio atsiminimai, karaliaus agento Romoje Jurgio Tičinskio laiškai, nuncijaus iš Lenkijos pranešimai) apie tokią Solikovskio kelionę nieko neminima. Greičiausiai A. V. Kojalavičius supainiojo J. D. Solikovskio, jau kaip Lvovo arkivyskupo ir karaliaus pasiuntinio, 1586 m. kelionę į Romą po to, kai [[1585 m. Abiejų Tautų Respublikos Seimas|1585 m. ATR Seime]] buvo patvirtinti visi Vilniaus universiteto įsteigimo ir fundacijos aktai, su tų pačių aktų pirmojo išdavimo data.

Į Romą 1579 m. vasarą iš Lietuvos-Lenkijos keliavo dvejopa pasiuntinybė: vienai, karaliaus siųstai pas popiežių, vadovavo [[Plocko vyskupija|Plocko vyskupas]] Petras Duninas Volskis. Ji Romą pasiekė 1579 m. lapkričio 11 d. Antroji pasiuntinybė vyko Lenkijos-Lietuvos jėzuitų į ordino prokuratorių suvažiavimą (kongregaciją). Jėzuitų atstovu vyko T. Adomas Brokas (Brock, Brocus), anglas, londonietis, nuo 1578 metų dirbąs Vilniaus kolegijoje, busimasis Vilniaus universiteto moralinės teologijos profesorius ir pagaliau jo rektorius (1602–1605 m.). Kadangi popiežiaus bulė datuota 1579 m. spalio 30 d., o vysk. P. Volskis į Romą atvyko tiktai lapkričio 11 d., tikėtina, kad visą dokumentaciją iš Vilniaus atgabeno A. Brokas, kuris [[Roma|Romą]] pasiekė jau spalio mėnesį, nes prokuratorių suvažiavimas prasidėjo lapkričio 2 d. Visos žinios, susijusios su bulės išdavimu, randamos beveik išimtinai jėzuitų šaltiniuose, todėl tikėtina kad jėzuitų, o ne karaliaus pasiuntinių pastangomis buvo gauta ši privilegija.

Pagal nusistovėjusią tvarką popiežiui turėjo būti teikiamas formalus raštiškas prašymas, vadinamoji supliką. Jos tekstas neišlikęs nei Grigaliaus XIII pontifikato aštuntųjų metų suplikų registruose (P. Rabikauskas teigia peržiūrėjęs 17 tomų šių registrų).&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt; Supliką patvirtindamas, popiežius, kaip įprastai, pasirašė: „''Fiat ut petitur''“. Po šiuo įrašu nurodyta data – „''Tertio kalendas Novembris, anno octavo''“. Ši data buvo perkelta į bulės originalą, nors jis rašytas keletu savaičių ar net mėnesių vėliau.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;

P. Rabikauskas teigia, kad tiek Europos, tiek ir Lietuvos istoriografijoje yra įsivėlusi klaida, ją nurodant 1579 m. spalio 29 d.&lt;ref&gt;plg. Lietuviškoji enciklopedija. enc. II, 265; XXIV, '''iii.''' &lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;Laertius Cherubini &quot;Bullarium…” (III, Romae 1617, Appendix, psl. 35-36),&lt;/ref&gt; Lotynišką sąvoką „''tertio kalendas novembris''“ jis siūlo laikyti atitinkančia spalio 30 d.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;

== Bulės parengimas ==
Prieš skelbiant bulę buvo parengtas jos juodraštis ({{La|minuta}}), kuris buvo derinamas su jėzuitų generaline kurija. Paskutinė to juodraščio redakcija, su keliais nežymiais pataisymais, išliko [[Vatikano archyvas|Vatikano archyve]]. Kiek laiko užtruko visa bulės išdavimo procedūra nėra žinoma, manoma, kad iki 5 mėn. To priežastimi panašiais atvejais tapdavo finansiniai klausimai. Be normalių bulės parašymo, jos antspaudavimo, registravimo ir išdavimo išlaidų tekdavo mokėti dar specialią privilegijų taksą, kuri universiteto įsteigimo privilegijai galėjo siekti ir 400 aukso [[dukatas|dukatų]].&lt;ref&gt;plg. žurnalą &quot;Roemische Quartalschrift”, 64, 1969, psl. 218–228.&lt;/ref&gt; Už Vilniaus universiteto privilegiją tokios taksos mokėti nereikėjo, nes buvo leista bulę gauti per popiežiaus sekretoriatą (''per viam secretam''), užuot tvarkius įprastiniu būdu, t. y. per kanceliariją. Dėl to originale po bulės tekstu yra ypatingo popiežiaus sekretoriaus ({{La|secretarius domesticus}}) Cezario Glorierio parašas. LDK atstovams teko apmokėti tik eilines išlaidas; joms [[provincijolas]] Pranciškus Sunjeris buvo į Romą nuvežęs įdavęs 65 vengriškus dukatus.

Nėra žinoma kokios kitos priežastys užvilkino bulės išdavimą. Žinoma, kad tiktai 1580 m. vasario 8 d. popiežiaus kurijai buvo įteiktas karaliaus privilegijos autentiškas nuorašas. Bulės tekstas iš Romos į Lenkiją buvo išsiųstas tik 1580 m. vasarą. Jėzuitų provinciolas Pranciškus Sunjeris ją gavo 1580 m. rugsėjo mėn., tarp 7 ir 10 dienos, [[Rytprūsiai|Rytprūsiuose]], [[Braunsbergas|Braunsberge]], kur jis vizitavo ten veikiančią jėzuitų kolegiją. Jis parnegė gautos bulės nuorašą, davė jį patvirtinti Varmės kapitulos notarui ir išsiuntė į Vilnių. Tiek autentiškas nuorašas, tiek bulės originalas išliko ir yra saugomi Lietuvos centriniame valstybiniame istoriniame archyve Vilniuje.

== Bulės turinys ==
Lyginant su kitomis Grigalius XIII paskelbtomis bulėmis dėl universitetų įsteigimo, Vilniaus universiteto bulėje ypatingų skirtumų nėra. Tai aiškinama tuo, kad techniniai klausimai jau buvo išspręsti – fundacijos problemą patenkinamai išsprendė pats Vilniaus vyskupas, universiteto vidaus struktūros ir administravimo reikalus nustatė popiežių patvirtintos jėzuitų ordino konstitucijos.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;

Bulės tekste, po titulacijos ({{La|Gregorius episcopus servus servorum Dei}}) ir patvarumo visiems laikams pareiškimo ({{La|Ad perpetuam rei memoriam}}), pradedama žodžiais „''Dum attenta''…“ Šioje dalyje – ''arengoje'', sutinkamoje ir kitose panašaus turinio bulėse, pabrėžiama, kokia brangi yra išminties ir mokslo dovana, kuria sklaidomos nežinojimo bei ydų tamsybės ir šalinamos klaidos; todėl ir popiežius stengiąsis daryti visa, kad tie, kurie semiasi mokslo ir taurina savo sielą, pelnytų savo dorybių vertą pripažinimą ir už Dievo garbei įdėtą triūsą gautų tinkamą atlyginimą.

Toliau bulėje aprašoma kaip Vilniaus vyskupas Valerijonas Vilniuje įsteigė jėzuitų kolegiją ir kaip ši kolegija per dešimt metų padarė moksle ir auklėjime nemažą pažangą, o studentų skaičius visą laiką sparčiai augo. Dėl to vyskupas prašąs, kad „tame pačiame mieste, kuris, kaip sakoma, esąs tarp kitų Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės miestų pats žymiausias ir yra plačios vyskupijos centras, būtų įkurtas ir įsteigtas (''erigeretur et institueretur'') visuotinių, tiek dieviškųjų, tiek žmogiškųjų studijų universitetas, ir kad minėtoje kolegijoje tie kunigai (t. y. jėzuitai) tikrojo tikėjimo sutvirtinimui, minėto miesto puošmenai ir viso krašto garbei aiškintų ir dėstytų [[Teologija|teologiją]], [[Filosofija|filosofiją]] bei [[Septyni laisvieji menai|laisvuosius menus]] ir visa kita, kas dėstoma, aiškinama ir valdančiųjų leidžiama visuotinių studijų universitetuose Lenkijoje ir kitose krikščioniškose karalystėse”. Be to, vyskupas prašąs teisės tinkamai pasiruošusiems ir egzaminus išlaikiusiems studentams suteikti bakalauro [[Licenciatas|licencijato]], [[Mokslų daktaras|daktaro]] ir [[Magistras|magistro]] laipsnius pagal [[Tridento susirinkimas|Tridento visuotinio susirinkimo]] nutarimus, jėzuitų ordino konstitucijas ir pagal kitų jėzuitų universitetų papročius, kaip tai daroma visuose universitetuose. To paties pageidaująs ir Lenkijos karalius Steponas, kuris tam davęs savo tvirtą sutikimą.

Pagrindinėje bulės dalyje popiežius skelbia Vilniaus universiteto įsteigimą, prieš tai atleidęs Vilniaus vyskupui visas bausmes ir jį išlaisvinęs iš [[Ekskomunika|ekskomunikos]], [[Suspensa|suspensos]] ir [[Interdiktas|interdikto]], jei tai būtų kokiu nors būdu užsitraukęs. Toji atleidimo formulė buvo vartojama kiekviename dvasiškiui skirtame svarbiame popiežiaus dokumente, nes asmuo, tebesąs ekskomunikuotas ar kitaip nubaustas, negalėjo teisėtai gauti iš popiežiaus privilegijų ir kitų malonių. Ši formulė buvo vartojama dėl atsargos, taip išvengiant eventualaus dokumento negaliojimo. Ji nieko neliudija apie faktą, tai yra, kad suinteresuotasis būtų buvęs tuomet iš tikrųjų ekskomunikuotas ar kitaip nubaustas.

Pagrindinėje bulės dalyje skelbiama: &lt;blockquote&gt;„Mes … paveikti tokio (vysk. Valerijono) prašymo, remdamiesi apaštalų autoritetu, šiuo aktu įkuriame ir įsteigiame minėtoje kolegijoje visuotines teologijos ir jai pažinti reikalingas laisvųjų menų ir filosofijos studijas ir drauge su jomis visuotinių studijų universitetą (universitatem studii generalis), kuris ten veiktų visais ateities laikais ir kuriam visuose dalykuose ir visiškai vadovautų bei jį tvarkytų (Jėzaus) Draugijos kunigai kitų tokių universitetų pavyzdžiu, pagal jų statutus, papročius ir kitas šios Draugijos konstitucijas”.&lt;/blockquote&gt;Toliau išvardijamos teisės ir privilegijos, kurias popiežius suteikia šiam naujai įsteigtam universitetui: &lt;blockquote&gt;a) visam universitetui ir kiekvienam jam priklausančiam asmeniui, pradedant rektorium, kancleriu, profesoriais ir baigaint sargais, pasiuntiniais, tarnautojais, suteikia visas „privilegijas, indultus, laisves, imunitetus, atleidimus, prielankumus, malones, išimtines teises, garbės ženklus ir pirmenybes”, kokias tik kada nors, bendra norma ar specialiu aktu, yra suteikę arba ateityje suteiks popiežiai, imperatoriai ar karaliai kitiems universitetams, jų rektoriams bei jiems priklausantiems asmenims; visu tuo Vilniaus universitetas ir kiekvienas jo sandas „gali lygiateisiškai ir lygiai pagrindinai naudotis ir džiaugtis” (''… pariformiter et aeque principaliter uti, potiri et gaudere valeant'');

b) pradėję studijuoti bet kokiame kitame universitete, gali Vilniaus universitete tęsti savo studijas;

c) nustatytą laiką studijavę Vilniaus universitete ar kituose universitetuose ir tinkamai pažengę moksle bei elgesyje, po griežto egzamino ir viešo disputo, gali gauti iš menų, filosofijos ir teologijos bakalauro, licencijato, daktaro ir magistro laipsnius ir įprastas ty laipsnių insignijas;

d) įgiję Vilniaus universitete minėtus mokslo laipsnius turi teisę dėstyti, aiškinti ir disputuoti studijuotus dalykus ir atlikti visus kitus veiksmus, kurie yra susiję su įgytais laipsniais, taip pat naudotis visomis tokiems asmenims suteiktomis privilegijomis ir laisvėmis lygiai taip, kaip kad tuos mokslo laipsnius būtų įgiję kuriame nors kitame universitete;

e) sėkmingam naujojo universiteto administravimui ir veikimui leidžiama jėzuitų generaliniam viršininkui paruošti ir paskelbti statutus ir normas, nenutolstant nuo savo ordino teisinių normų, nuo bažnytinių kanonų ir Tridento susirinkimo dekretų; taip pat leidžiama tuos statutus bei normas pagal reikalą perdirbti, pakeisti, atšaukti ir vėl naujus paskelbti, o jų nesilaikančius bei prieš juos maištaujančius nubausti, nors nusikaltusieji turėtų ir egzempcijos teisę;

f) kitų universitetų vadovams, profesoriams, darbuotojams ir visiems kitiems miestų bei sričių dvasiniams ir civiliniams administratoriams įsakmiai draudžiama bet kokiu pretekstu, patiems ar per kitus, varginti naujojo universiteto rektorių, personalą ar studentus dėl šiuo aktu suteiktų teisių ir laisvių bei kitaip jiems dėl to drumsti ramybę;

g) pagaliau popiežius nusprendžia, kad joks vietos vyskupas nei metropolitas negali ir neturi kištis į tai, kas čia nustatyta, nei tai pažeisti, kokia tik dingstimi, – net ir išsaugojimo ar viršininkystės titulu –, gudrybe ar pretekstu tai būtų daroma; jei kas pabandytų šiuose dalykuose priešingai veikti, kokią jis vietą beužimtų, tokie jo veiksmai jau dabar paskelbiami negaliojantys ir bereikšmiai. (Akivaizdus, nors atvirai neišreikštas, karaliaus nuostato apie universiteto kanclerį ir globėją neutralizavimas).&lt;/blockquote&gt;Bulė užbaigiama tokiems popiežių dokumentams įprastomis formulėmis: ''Non obstantibus. .'' . – visi kiti popiežių potvarkiai, jei jie prieštarauja šio akto nuostatams, negalioja; ''Nulli ergo. ..'' – visuotinai draudžiama šiam aktui priešintis; ''Si quis autem. .'' . – sankcija (Dievo ir šventųjų Petro ir Pauliaus apaštalų užsirūstinimas) tiems, kurie išdrįstų prieštarauti; ''Dat(um)'' . . . – bulės ir ja paskelbtų nuostatų juridinės galios pradžia: 1579 m. spalio 30 d.

Vilniaus universiteto istoriografijoje popiežiaus bulė minima tik labai trumpai, kaip dvasinės vyresnybės suteiktas karaliaus privilegijos patvirtinimas. Juridiškai ir struktūriškai bulė yra juridiškai savarankiškas, nuo karaliaus diplomo nepriklausąs dokumentas. Bulėje kreipiamasi ne į karalių, bet į Vilniaus vyskupą, prašantį įsteigti Vilniaus universitetą. Niekur joje neužsimenama, kad popiežius buvo prašytas patvirtinti karaliaus diplomą, ar kad suteikiamos privilegijos reiškia karaliaus duotų teisių aprobaciją. Priešingai, bulės pagrindinis nuostatas skelbia, kad pats popiežius savo, t. y. iš apaštalų paveldėtu autoritetu, Vilniuje „įkuria ir įsteigia visuotinių studijų universitetą“. Karalius paminėtas, tiktai nežymiai pastebint, kad jis su tuo irgi sutinkąs. Jei popiežius būtų norėjęs vien tik patvirtinti karaliaus diplomą, būtų tai nedviprasmiškai išreiškęs buloje ir greičiausiai būtų į ją įterpęs visą karališkosios privilegijos tekstą, kaip paprastai buvo daroma su patvirtinimui pateiktais kitų autorių dokumentais.

 Savo turiniu popiežiaus bulė gerokai skiriasi nuo Stepono Batoro privilegijos:

# Karalius steigiamą Vilniaus universitetą, jo teises ir privalumus prilygina savo, t. y. Lenkijos, karalystės universitetams, ypačiai [[Krokuvos universitetas|Krokuvos universitetui]]; popiežius suteikia visas teises ir laisves, kokias kada nors karaliai, imperatoriai ar patys popiežiai yra suteikę ar ateityje suteiks bet kokiam universitetui visame krikščioniškame pasaulyje.
# Karalius diplomo tekstu neleidžia steigti Vilniuje [[Vilniaus universiteto Teisės fakultetas|teisės]] ir [[Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas|medicinos]] fakultetų; popiežius tokio apribojimo nenumato, ir kai nurodo, kad mokslo laipsniai bus teikiami iš menų, filosofijos ir teologijos, tuojau prideda: „ir taip pat minėtuose fakultetuose” (''necnon {in} fakultatibus praefatis''), tai reiškia, prileidžia galimybę ir kitų fakultetų (teisės ir medicinos), kaip jau buvo praktikuojama kai kuriuose jėzuitų vadovaujamuose universitetuose.
# Karaliaus diplome nieko nesakoma apie Vilniuje mokslo laipsnius įgijusiųjų teisę „visur dėstyti” (''ius ubique docendi''), nes karalius tokios universalios teisės suteikti negalėjo; popiežiaus bulė aiškiai kalba apie laisvą ir teisėtą tų dalykų visur dėstymą, aiškinimą ir disputavimą, iš kurių Vilniuje kam nors buvo suteikti mokslo laipsniai.
# Karaliaus diplome Vilniaus vyskupas skiriamas universiteto kancleriu, o Žemaičių vyskupas – jo globėju; popiežiaus bulėje to visai nėra; priešingai, ja įsakmiai uždraudžiama vyskupams ir metropolitams bet kokiu pretekstu kištis į universiteto reikalus. Porą kartų bulėje paminėtas ir kancleris, bet jis čia suprantamas pagal jėzuitų ordino konstitucijų nuostatus, tai yra, vienas iš jėzuitų.
# Karaliaus diplome nepaaiškinama, kiek ir kada galės ar turės pasireikšti universiteto reikaluose busimasis kancleris ir globėjas, taip pat nenurodyta, kas paruošia ir tvirtina universiteto statutus, normas ir pan. Popiežius visa tai aiškiai nustato: visas universitetui vadovavimas ir jo administravimas pavedamas jėzuitų ordinui; ordino vyriausiasis vadovas turi rūpintis statutais ir kitais reikalais.

Tokie skirtumai nurodo į tai, kad jėzuitai pagrindiniu universiteto steigimo dokumentu laikė ne S. Batoro privilegiją. Tą patvirtina ir faktas, kad Vilniuje universiteto veikla pradėta tik gavus popiežiaus bulę. Ši nuostata taip pat buvo įtvirtinta ir apie 200 metų prie įėjimo vartų kabėjusioje iškaboje: „''Academia Universitas Societatis lesu. Erecta Anno 1580''” (Jėzaus Draugijos akademija ir universitetas, įsteigtas 1580 metais).&lt;ref&gt;plg. S. Zalęski, Jezuici w Polsce, I, Lwow 1900, psl. 253&lt;/ref&gt;

Kartu negalima laikyti, kad karaliaus privilegija buvo mažareikšmė. Greičiausiai be karaliaus diplomo jėzuitai nebūtų gavę nė popiežiaus bulės.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt; Tą patvirtina ir Romos kurija – bulės originale padarytu įrašu apie 1580 m. vasario 8 d. notarui įteiktą karaliaus diplomo autentišką nuorašą. Tokios rūšies pačioje kurijoje darytų įrašų popiežiaus bulėse yra retos. Šis akivaizdžiai pabrėžia karaliaus dokumento svarbą.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;

== Išnašos ==
{{Išn}}

== Literatūra ==
* [https://lvia.archyvai.lrv.lt/lt/naujienos/is-archyvo-lobyno-vilniaus-universiteto-steigimo-dokumentai-X79/ Iš archyvo lobyno: Vilniaus universiteto steigimo dokumentai], [[Lietuvos valstybės istorijos archyvas]], 2026-03-30
* Irena Petraitienė, [https://www.bernardinai.lt/2019-04-01-kaip-karaliaus-stepono-batoro-privilegija-skynesi-kelia/ Kaip karaliaus Stepono Batoro privilegija skynėsi kelią], bernardinai.lt, 2019-04-01 | 13:30
* Paulius Rabikauskas, S.J., [https://www.laiskailietuviams.lt/index.php/vol-30-1979m/1979m-3-kovas/4828-popieziaus-grigaliaus-xiii-bula-vilniaus-universitetui Popiežiaus Grigaliaus XIII bula Vilniaus universitetui], Laiškiai lietuviams, 1979 m. kovo 3 d.

{{SavStr}}

[[Kategorija:1579 metai]]
[[Kategorija:Popiežiaus bulės]]
[[Kategorija:Vilniaus universitetas]]</text>
      <sha1>6ek0ydibhm9zc3d12bnchwzz0cg949a</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819792</id>
      <parentid>7819783</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:27:37Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Andrejsmirnov97</username>
        <id>56853</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>/* Dokumento priešistorė */</comment>
      <origin>7819792</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="29035" sha1="162mkqyehufpfom6qg6594khnpl5enb" xml:space="preserve">'''Dum attenta''' – 1579 m. spalio 29 arba 30 d.&lt;ref name=&quot;:0&quot;&gt;Paulius Rabikauskas, S.J., [https://www.laiskailietuviams.lt/index.php/vol-30-1979m/1979m-3-kovas/4828-popieziaus-grigaliaus-xiii-bula-vilniaus-universitetui Popiežiaus Grigaliaus XIII bula Vilniaus universitetui], Laiškiai lietuviams, 1979 m. kovo 3 d.&lt;/ref&gt; datuota [[Romos popiežius|Romos popiežiaus]] [[Grigalius XIII|Grigaliaus XIII]] [[Popiežiaus bulė|bulė]], patvirtinusi [[Steponas Batoras|Stepono Batoro]] 1579 m. balandžio 1 d. privilegiją, kuria įkurtas [[Vilniaus universitetas]]. Ji oficialiai suteikė [[Vilniaus jėzuitų kolegija|Vilniaus jėzuitų kolegijai]] universiteto statusą bei teises. 

Oficialus universiteto pavadinimas pagal bulę – ''Academia et Universitas Vilnensis Societatis Jesu'' (Jėzaus Draugijos Vilniaus akademija ir universitetas). Dokumentas sudarytas [[lotynų kalba]]. Bulės tekstas yra saugomas [[Lietuvos valstybės istorijos archyvas|Lietuvos valstybės istorijos archyve]]. Dokumentas 2026 m. pradžioje dar nebuvo suskaitmenintas, prieinamas tik jo popierinis variantas. Lietuvos valstybės istorijos archyvas balandžio 1 d. paprastai kviečia susipažinti su šiuo ir kitais dokumentais.&lt;ref&gt;[https://lvia.archyvai.lrv.lt/lt/naujienos/is-archyvo-lobyno-vilniaus-universiteto-steigimo-dokumentai-X79/ Iš archyvo lobyno: Vilniaus universiteto steigimo dokumentai], [[Lietuvos valstybės istorijos archyvas]], 2026-03-30&lt;/ref&gt;

== Dokumento priešistorė ==
Vilniaus vyskupas [[Valerijonas Protasevičius]], norėdamas savo įkurtą [[Vilniaus jėzuitų kolegija|Vilniaus jėzuitų kolegiją]] pakelti į universitetą, 1576 m. birželio 25 d. kreipėsi į popiežių laišku. Popiežiaus patvirtinimas buvo vienas iš universiteto pripažinimo būdų; popiežiaus autoritetas garantuodavo mokslo laipsnių visuotinį pripažinimą. Kai kuriais atvejais universiteto statusą suteikdavo konkrečios valstybės valdovas, o [[Apaštalų Sostas|Apaštališkasis Sostas]] tai tik patvirtindavo.
[[Vaizdas:Lavinia Fontana - Portrait of Pope Gregory XIII.jpg|miniatiūra|Popiežius [[Grigalius XIII]] (Lavinia Fontana paveikslas)]]
P. Rabikauskas pateikia Dilingeno (Pietų Vokietija) universiteto įsteigimo atvejo pavyzdį. Dilingene universitetui fundaciją parūpino Augsburgo vyskupas kardinolas Ottonas Truchsessas. Popiežius [[Julijus III]] 1551 m. balandžio 6 d. išdavė universiteto įsteigimo bulę, po ko buvo kreiptasi į [[Šventosios Romos imperijos imperatorius|imperatorių]], kad jis patvirtintų popiežiaus jau įsteigtą Dilingeno universitetą. [[Karolis V]] 1553 m. birželio 30 d. dekretu universitetą „imperatorinės galios pilnybe aprobavo” ({{La|de imperialis potestatis nostrae plenitudine ... confirmamus, approbamus, ratificamus, authorisamus...}}“).&lt;ref&gt;Th. Specht, Geschichte der ehemaligen Universität Dillingen, Freiburg 1902, psl. 22-25 ir 609–615&lt;/ref&gt; Greičiausiai V. Protasevičius tikėjosi panašia procedūra gauti Vilniaus kolegijai universiteto teises. Tačiau jo padėtis buvo kitokia nei Augsburgo vyskupo. O. Truchsessas, kaip ir daugelis kitų Vokietijos vyskupų, buvo ir Bažnyčios hierarchas, ir imperijos kunigaikštis ({{De|Fürstbischof}}), t. y. savo teritorijoje jis turėjo nuo imperatoriaus priklausomo valdovo teises. Pats Karolis V buvo ištikimas Bažnyčios reikalų gynėjas. Dėl to popiežius Julijus III nepateikė jokių reikalavimų ir patenkino Augsburgo vyskupo prašymą.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;

Vilniaus vyskupo peticija susilaukė kitokios reakcijos. Popiežiaus atsakymas neišliko. Žinoma, kad vyskupas prašytos universiteto privilegijos negavo; jos teko laukti iki 1579 metų. Delsimo priežastimi laikoma tai, kad Vilniaus vyskupas nebuvo toks savarankiškas, kad galėtų vienas galėjęs garantuoti busimojo universiteto pastovų veiksmingumą.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt; Tikėtina, kad popiežius pageidavo ir atitinkamo Lietuvos valdovo įsipareigojimo. Šis lūkestis matomas bulės originalo atvirkščioje pusėje specialiai padaryta žyma, kad 1580 m. vasario 8 d. Apaštališkos Kameros notarui buvo įteikta karaliaus privilegijos autentiška kopija.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt; Be tokiu būdu teisinio pagrindo būsimam universitetui sustiprinimo pageidauta ir tvirtesnės materialinės bazės. Tam V. Protasevičius 1578 m. rugpjūčio 23 d. pasirašė naują fundacijos aktą, kurį karalius oficialiai patvirtino iškilmingu diplomu, datuotu 1579 m. balandžio 1 dieną, kurią jis išdavė taip pat Vilniaus universiteto privilegiją.

Šiuos procesus apsunkino ir paties [[Steponas Batoras|S. Batoro]] privilegijos (diplomo) išdavimo istorija. 1578 m. liepos 8 d. Lvove duotojo karaliaus Batoro diplomo įžangoje kaip prašytojas šalia Vilniaus vyskupo paminėtas ir jo koadjutorius [[Jurgis Radvila]]. Tačiau nėra iškilmingo įvado, vadinamosios arengos; teksto pabaigoje nėra liudininkų sąrašo, ir pagaliau skelbiama, kad bus uždėtas Lenkijos – o ne Lietuvos, kaip tiktų pagal diplomo turinį – valstybinis antspaudas. Karaliaus kanceliarijos pareigūnai negalėjo nežinoti, jog be Didžiosios Kunigaikštystės antspaudo Lietuvoje neturėjo galios joks oficialaus pobūdžio valdovo aktas. 1578 m. spalio 20 d. Jėzuitų provincijolas Pranciškus Suneris, siekdamas, kad būtų uždėtas ir Lietuvos antspaudas, pasiprašė audiencijos pas karalių. Bet tuomet Krokuvoje karaliaus dvare tuomet buvęs Lietuvos vicekancleris Eugenijus Valavičius liko nepermaldaujamas. Ir pats valdovas negalėjo nieko padaryti. O karaliaus pasirašyta privilegija, tačiau nepatvirtinta LDK kanclerio protestanto [[Mikalojus Radvila Rudasis|Mikalojaus Radvilos Rudojo]] antspaudu, neturėjo galios.&lt;ref name=&quot;:1&quot;&gt;Irena Petraitienė, [https://www.bernardinai.lt/2019-04-01-kaip-karaliaus-stepono-batoro-privilegija-skynesi-kelia/ Kaip karaliaus Stepono Batoro privilegija skynėsi kelią], bernardinai.lt, 2019-04-01 | 13:30&lt;/ref&gt; Pakartotinai Vilniaus akademijos atidarymo privilegijų raštą Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras išdavė lankydamasis Vilniuje 1579 m. balandžio 1 dieną.&lt;ref name=&quot;:1&quot; /&gt;

Popiežiaus privilegija steigiamam universitetui suteikė jėzuitų vadovaujamai aukštojo mokslo įstaigai, kurioje buvo dėstoma teologija ir teikiami iš jos mokslo laipsniai, reikalingą bažnytinę sankciją. Be to, karaliaus diplomu suteiktos teisės ir privilegijos galiojo tiktai Lenkijos ir Lietuvos teritorijoje. Popiežiaus sankcija universiteto teikiamas paslaugas legitimavo visame krikščioniškame pasaulyje.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;
[[Vaizdas:Walerian Protasewicz 1.PNG|miniatiūra|[[Valerijonas Protasevičius]]]]
[[Vatikano archyvas|Vatikano archyve]] yra saugomas paskutinysis V. Protasevičiaus popiežiui laiškas, pasirašytas 1579 m. liepos 26 d., t. y. po to, kai buvo išduotas ir Lietuvos antspaudu patvirtintas karaliaus diplomas. Šis laiškas buvo paskelbtas 1856 m.&lt;ref&gt;A. Theiner, Annales eccles., III, psl. 66-67&lt;/ref&gt; Jame pateikiama daugiau detalių apie kliūtis universiteto atidarymui. Jėzuitai iškėlė universiteto kanclerio ir universiteto globėjo problemą. Karaliaus privilegijoje, kitų universitetų papročiu, toms pareigoms buvo numatyti [[Vilniaus vyskupija|Vilniaus]] ir [[Žemaičių vyskupija|Žemaičių vyskupai]]. Buvo įprasta, kad vietos vyskupas arba katedros kapitulos studijų reikalais besirūpinantis prelatas ([[Paryžius|Paryžiuje]] viduramžiais vadintas ''cancellarius'') tapdavo universiteto kancleriu. Svarbiausioji jo pareiga buvo studijose pakankamai pažengusiems studentams suteikti ''licentiam docendi,'' t. y. [[Licenciatas|licenciatą]]. Be to, universitetų statutai kancleriui, kaip antram pareigūnui po rektoriaus, skirdavo ir kitų reikšmingų vadovaujančių universiteto pareigų. XVI a. viduryje pradėjus steigti jėzuitų universitetus ar jiems pavesti jau veikiančius (prieš tai nėra žinoma, kad vienuoliai vadovautų ištisam ''Studium generale''; jie tik išlaikydavo dažnai prie esančių universitetų savo kolegijas), iškilo akivaizdus prieštaringumas kaip tik kanclerio atžvilgiu. Jėzuitai, kaip ir daugelis kitų ordinų, būdami popiežiaus atleisti nuo priklausomybės vietos vyskupams, nenorėjo leisti, kad vyskupai ar kiti prelatai kištųsi į jiems pavesto universiteto administravimą. Todėl ir jėzuitų konstitucijos, patvirtintos popiežiaus [[Paulius IV|Pauliaus IV]] (1558 m.) ir po to kitų popiežių, tai aiškiai numato ir skyriuje apie ordino žinioje esančius universitetus nustato, jog universiteto kancleriu turi būti vienas iš jėzuitų.&lt;ref&gt;Constit., pars IV, cap. XVII, nr. 491, 493&lt;/ref&gt; Ši nuostata prieštaravo karaliaus patvirtintoms nuostatams. Panašiai įvyko ir jau minėtame Dilingeno universitete, kur universiteto kancleriu buvo Augsburgo vyskupas augziliaras. Kai 1563 metais universiteto administravimą perėmė jėzuitai, kancleriais visuomet būdavo vienas iš jų ordino narių.&lt;ref&gt;Th. Specht, Geschichte der ehemaligen Universität Dillingen, Freiburg 1902, psl. 46 ir 126–128.&lt;/ref&gt;

Nėra žinoma, kodėl S. Batoro privilegijoje atsirado tokia, bažnytinei teisei prieštaraujanti, nuostata. Tai aiškintina tiek S. Batoro kanceliarijos klaida, tiek politiniu siekiu ir nenoru pasitikėti iš svetur atvykusiais vienuoliais.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt; Manoma, kad patys jėzuitai neprisidėjo prie galutinės karaliaus privilegijos redakcijos: [[Lvovas|Lvove]] jų visai nebuvo (jėzuitai ten įsikūrė tiktai 1608 m.), o [[Vilnius|Vilniuje]] privilegijos tekstą greičiausiai pamatė tiktai gavę jos originalą; kitaip sunku paaiškinti, kodėl liko nepataisytas tekste net tris sykius pavartotas neįprastas ordino pavadinimas „Sancta Societas Iesu“.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;

Yra duomenų, kad V. Protasevičius siekė gauti naują karaliaus privilegiją. Laiške popiežiui jis teigia, kad ''„kai numatoma, jog nėra vilties gauti dar prieš karaliaus išrinkimą paskirtų ir iki šiol savo pareigas tebeeinančių valstybės pareigūnų {turima omenyje kanclerį ir vicekanclerį} tokiam reikalui būtino sutikimo, nenorėta, keičiant dokumento tekstą ar prašant naujo, visą reikalą, kurį pagaliau su didžiausiais sunkumais laimėjome, vėl pastatyti į pavojų”. Todėl vyskupas – be abejo, jėzuitų prašomas – kreipiasi į popiežių, kad “jei Jūsų Šventenybė teiksis savo autoritetu (ex šuo motu proprio) tai ištaisyti, tai man ir visiems geriesiems bus aukščiausia geradarybė”''. Įdomu, kad šiame vyskupo laiške ir kitais atvejais atkreipiamas dėmesys į iškylantį keblumą dėl universiteto kanclerio ir tylima apie karaliaus numatyto universiteto globėjo pareigas, kurios buvo pavestos Žemaičių vyskupui. Popiežiaus bulėje taip pat neminimas toks globėjas. Universiteto istorijoje globėjas niekur nefigūruoja ir vėliau. O kanclerio vieta, 50 metų išbuvusi pačių jėzuitų rankose, apie 1630 metus, manoma, kad patiems jėzuitams pageidaujant, buvo pavesta Vilniaus vyskupui.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;

== Popiežiaus bulės gavimas ==
[[Vaizdas:Piotr Dunin-Wolski.PNG|miniatiūra|P. Dunino Volskio antkapis Plocko katedroje]]
Vilniaus vyskupo laišką ir karaliaus privilegijų oficialius nuorašus (juos autentikavo nuncijatūros notaras ir pats nuncijus 1579 m. liepos 31 d. Vilniuje) į Romą išvežė specialus pasiuntinys. [[Albertas Kojalavičius-Vijūkas|A. V. Kojalavičius]] tvirtina, jog karalius į Romą tam reikalui pasiuntęs savo sekretorių [[Jonas Demetrijus Solikovskis|Joną Demetrijų Solikovskį]].&lt;ref&gt;Miscellanea rerum eccl., Vilnae 1650, psl. 114&lt;/ref&gt; Kituose šaltiniuose (paties Solikovskio atsiminimai, karaliaus agento Romoje Jurgio Tičinskio laiškai, nuncijaus iš Lenkijos pranešimai) apie tokią Solikovskio kelionę nieko neminima. Greičiausiai A. V. Kojalavičius supainiojo J. D. Solikovskio, jau kaip Lvovo arkivyskupo ir karaliaus pasiuntinio, 1586 m. kelionę į Romą po to, kai [[1585 m. Abiejų Tautų Respublikos Seimas|1585 m. ATR Seime]] buvo patvirtinti visi Vilniaus universiteto įsteigimo ir fundacijos aktai, su tų pačių aktų pirmojo išdavimo data.

Į Romą 1579 m. vasarą iš Lietuvos-Lenkijos keliavo dvejopa pasiuntinybė: vienai, karaliaus siųstai pas popiežių, vadovavo [[Plocko vyskupija|Plocko vyskupas]] Petras Duninas Volskis. Ji Romą pasiekė 1579 m. lapkričio 11 d. Antroji pasiuntinybė vyko Lenkijos-Lietuvos jėzuitų į ordino prokuratorių suvažiavimą (kongregaciją). Jėzuitų atstovu vyko T. Adomas Brokas (Brock, Brocus), anglas, londonietis, nuo 1578 metų dirbąs Vilniaus kolegijoje, busimasis Vilniaus universiteto moralinės teologijos profesorius ir pagaliau jo rektorius (1602–1605 m.). Kadangi popiežiaus bulė datuota 1579 m. spalio 30 d., o vysk. P. Volskis į Romą atvyko tiktai lapkričio 11 d., tikėtina, kad visą dokumentaciją iš Vilniaus atgabeno A. Brokas, kuris [[Roma|Romą]] pasiekė jau spalio mėnesį, nes prokuratorių suvažiavimas prasidėjo lapkričio 2 d. Visos žinios, susijusios su bulės išdavimu, randamos beveik išimtinai jėzuitų šaltiniuose, todėl tikėtina kad jėzuitų, o ne karaliaus pasiuntinių pastangomis buvo gauta ši privilegija.

Pagal nusistovėjusią tvarką popiežiui turėjo būti teikiamas formalus raštiškas prašymas, vadinamoji supliką. Jos tekstas neišlikęs nei Grigaliaus XIII pontifikato aštuntųjų metų suplikų registruose (P. Rabikauskas teigia peržiūrėjęs 17 tomų šių registrų).&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt; Supliką patvirtindamas, popiežius, kaip įprastai, pasirašė: „''Fiat ut petitur''“. Po šiuo įrašu nurodyta data – „''Tertio kalendas Novembris, anno octavo''“. Ši data buvo perkelta į bulės originalą, nors jis rašytas keletu savaičių ar net mėnesių vėliau.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;

P. Rabikauskas teigia, kad tiek Europos, tiek ir Lietuvos istoriografijoje yra įsivėlusi klaida, ją nurodant 1579 m. spalio 29 d.&lt;ref&gt;plg. Lietuviškoji enciklopedija. enc. II, 265; XXIV, '''iii.''' &lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;Laertius Cherubini &quot;Bullarium…” (III, Romae 1617, Appendix, psl. 35-36),&lt;/ref&gt; Lotynišką sąvoką „''tertio kalendas novembris''“ jis siūlo laikyti atitinkančia spalio 30 d.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;

== Bulės parengimas ==
Prieš skelbiant bulę buvo parengtas jos juodraštis ({{La|minuta}}), kuris buvo derinamas su jėzuitų generaline kurija. Paskutinė to juodraščio redakcija, su keliais nežymiais pataisymais, išliko [[Vatikano archyvas|Vatikano archyve]]. Kiek laiko užtruko visa bulės išdavimo procedūra nėra žinoma, manoma, kad iki 5 mėn. To priežastimi panašiais atvejais tapdavo finansiniai klausimai. Be normalių bulės parašymo, jos antspaudavimo, registravimo ir išdavimo išlaidų tekdavo mokėti dar specialią privilegijų taksą, kuri universiteto įsteigimo privilegijai galėjo siekti ir 400 aukso [[dukatas|dukatų]].&lt;ref&gt;plg. žurnalą &quot;Roemische Quartalschrift”, 64, 1969, psl. 218–228.&lt;/ref&gt; Už Vilniaus universiteto privilegiją tokios taksos mokėti nereikėjo, nes buvo leista bulę gauti per popiežiaus sekretoriatą (''per viam secretam''), užuot tvarkius įprastiniu būdu, t. y. per kanceliariją. Dėl to originale po bulės tekstu yra ypatingo popiežiaus sekretoriaus ({{La|secretarius domesticus}}) Cezario Glorierio parašas. LDK atstovams teko apmokėti tik eilines išlaidas; joms [[provincijolas]] Pranciškus Sunjeris buvo į Romą nuvežęs įdavęs 65 vengriškus dukatus.

Nėra žinoma kokios kitos priežastys užvilkino bulės išdavimą. Žinoma, kad tiktai 1580 m. vasario 8 d. popiežiaus kurijai buvo įteiktas karaliaus privilegijos autentiškas nuorašas. Bulės tekstas iš Romos į Lenkiją buvo išsiųstas tik 1580 m. vasarą. Jėzuitų provinciolas Pranciškus Sunjeris ją gavo 1580 m. rugsėjo mėn., tarp 7 ir 10 dienos, [[Rytprūsiai|Rytprūsiuose]], [[Braunsbergas|Braunsberge]], kur jis vizitavo ten veikiančią jėzuitų kolegiją. Jis parnegė gautos bulės nuorašą, davė jį patvirtinti Varmės kapitulos notarui ir išsiuntė į Vilnių. Tiek autentiškas nuorašas, tiek bulės originalas išliko ir yra saugomi Lietuvos centriniame valstybiniame istoriniame archyve Vilniuje.

== Bulės turinys ==
Lyginant su kitomis Grigalius XIII paskelbtomis bulėmis dėl universitetų įsteigimo, Vilniaus universiteto bulėje ypatingų skirtumų nėra. Tai aiškinama tuo, kad techniniai klausimai jau buvo išspręsti – fundacijos problemą patenkinamai išsprendė pats Vilniaus vyskupas, universiteto vidaus struktūros ir administravimo reikalus nustatė popiežių patvirtintos jėzuitų ordino konstitucijos.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;

Bulės tekste, po titulacijos ({{La|Gregorius episcopus servus servorum Dei}}) ir patvarumo visiems laikams pareiškimo ({{La|Ad perpetuam rei memoriam}}), pradedama žodžiais „''Dum attenta''…“ Šioje dalyje – ''arengoje'', sutinkamoje ir kitose panašaus turinio bulėse, pabrėžiama, kokia brangi yra išminties ir mokslo dovana, kuria sklaidomos nežinojimo bei ydų tamsybės ir šalinamos klaidos; todėl ir popiežius stengiąsis daryti visa, kad tie, kurie semiasi mokslo ir taurina savo sielą, pelnytų savo dorybių vertą pripažinimą ir už Dievo garbei įdėtą triūsą gautų tinkamą atlyginimą.

Toliau bulėje aprašoma kaip Vilniaus vyskupas Valerijonas Vilniuje įsteigė jėzuitų kolegiją ir kaip ši kolegija per dešimt metų padarė moksle ir auklėjime nemažą pažangą, o studentų skaičius visą laiką sparčiai augo. Dėl to vyskupas prašąs, kad „tame pačiame mieste, kuris, kaip sakoma, esąs tarp kitų Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės miestų pats žymiausias ir yra plačios vyskupijos centras, būtų įkurtas ir įsteigtas (''erigeretur et institueretur'') visuotinių, tiek dieviškųjų, tiek žmogiškųjų studijų universitetas, ir kad minėtoje kolegijoje tie kunigai (t. y. jėzuitai) tikrojo tikėjimo sutvirtinimui, minėto miesto puošmenai ir viso krašto garbei aiškintų ir dėstytų [[Teologija|teologiją]], [[Filosofija|filosofiją]] bei [[Septyni laisvieji menai|laisvuosius menus]] ir visa kita, kas dėstoma, aiškinama ir valdančiųjų leidžiama visuotinių studijų universitetuose Lenkijoje ir kitose krikščioniškose karalystėse”. Be to, vyskupas prašąs teisės tinkamai pasiruošusiems ir egzaminus išlaikiusiems studentams suteikti bakalauro [[Licenciatas|licencijato]], [[Mokslų daktaras|daktaro]] ir [[Magistras|magistro]] laipsnius pagal [[Tridento susirinkimas|Tridento visuotinio susirinkimo]] nutarimus, jėzuitų ordino konstitucijas ir pagal kitų jėzuitų universitetų papročius, kaip tai daroma visuose universitetuose. To paties pageidaująs ir Lenkijos karalius Steponas, kuris tam davęs savo tvirtą sutikimą.

Pagrindinėje bulės dalyje popiežius skelbia Vilniaus universiteto įsteigimą, prieš tai atleidęs Vilniaus vyskupui visas bausmes ir jį išlaisvinęs iš [[Ekskomunika|ekskomunikos]], [[Suspensa|suspensos]] ir [[Interdiktas|interdikto]], jei tai būtų kokiu nors būdu užsitraukęs. Toji atleidimo formulė buvo vartojama kiekviename dvasiškiui skirtame svarbiame popiežiaus dokumente, nes asmuo, tebesąs ekskomunikuotas ar kitaip nubaustas, negalėjo teisėtai gauti iš popiežiaus privilegijų ir kitų malonių. Ši formulė buvo vartojama dėl atsargos, taip išvengiant eventualaus dokumento negaliojimo. Ji nieko neliudija apie faktą, tai yra, kad suinteresuotasis būtų buvęs tuomet iš tikrųjų ekskomunikuotas ar kitaip nubaustas.

Pagrindinėje bulės dalyje skelbiama: &lt;blockquote&gt;„Mes … paveikti tokio (vysk. Valerijono) prašymo, remdamiesi apaštalų autoritetu, šiuo aktu įkuriame ir įsteigiame minėtoje kolegijoje visuotines teologijos ir jai pažinti reikalingas laisvųjų menų ir filosofijos studijas ir drauge su jomis visuotinių studijų universitetą (universitatem studii generalis), kuris ten veiktų visais ateities laikais ir kuriam visuose dalykuose ir visiškai vadovautų bei jį tvarkytų (Jėzaus) Draugijos kunigai kitų tokių universitetų pavyzdžiu, pagal jų statutus, papročius ir kitas šios Draugijos konstitucijas”.&lt;/blockquote&gt;Toliau išvardijamos teisės ir privilegijos, kurias popiežius suteikia šiam naujai įsteigtam universitetui: &lt;blockquote&gt;a) visam universitetui ir kiekvienam jam priklausančiam asmeniui, pradedant rektorium, kancleriu, profesoriais ir baigaint sargais, pasiuntiniais, tarnautojais, suteikia visas „privilegijas, indultus, laisves, imunitetus, atleidimus, prielankumus, malones, išimtines teises, garbės ženklus ir pirmenybes”, kokias tik kada nors, bendra norma ar specialiu aktu, yra suteikę arba ateityje suteiks popiežiai, imperatoriai ar karaliai kitiems universitetams, jų rektoriams bei jiems priklausantiems asmenims; visu tuo Vilniaus universitetas ir kiekvienas jo sandas „gali lygiateisiškai ir lygiai pagrindinai naudotis ir džiaugtis” (''… pariformiter et aeque principaliter uti, potiri et gaudere valeant'');

b) pradėję studijuoti bet kokiame kitame universitete, gali Vilniaus universitete tęsti savo studijas;

c) nustatytą laiką studijavę Vilniaus universitete ar kituose universitetuose ir tinkamai pažengę moksle bei elgesyje, po griežto egzamino ir viešo disputo, gali gauti iš menų, filosofijos ir teologijos bakalauro, licencijato, daktaro ir magistro laipsnius ir įprastas ty laipsnių insignijas;

d) įgiję Vilniaus universitete minėtus mokslo laipsnius turi teisę dėstyti, aiškinti ir disputuoti studijuotus dalykus ir atlikti visus kitus veiksmus, kurie yra susiję su įgytais laipsniais, taip pat naudotis visomis tokiems asmenims suteiktomis privilegijomis ir laisvėmis lygiai taip, kaip kad tuos mokslo laipsnius būtų įgiję kuriame nors kitame universitete;

e) sėkmingam naujojo universiteto administravimui ir veikimui leidžiama jėzuitų generaliniam viršininkui paruošti ir paskelbti statutus ir normas, nenutolstant nuo savo ordino teisinių normų, nuo bažnytinių kanonų ir Tridento susirinkimo dekretų; taip pat leidžiama tuos statutus bei normas pagal reikalą perdirbti, pakeisti, atšaukti ir vėl naujus paskelbti, o jų nesilaikančius bei prieš juos maištaujančius nubausti, nors nusikaltusieji turėtų ir egzempcijos teisę;

f) kitų universitetų vadovams, profesoriams, darbuotojams ir visiems kitiems miestų bei sričių dvasiniams ir civiliniams administratoriams įsakmiai draudžiama bet kokiu pretekstu, patiems ar per kitus, varginti naujojo universiteto rektorių, personalą ar studentus dėl šiuo aktu suteiktų teisių ir laisvių bei kitaip jiems dėl to drumsti ramybę;

g) pagaliau popiežius nusprendžia, kad joks vietos vyskupas nei metropolitas negali ir neturi kištis į tai, kas čia nustatyta, nei tai pažeisti, kokia tik dingstimi, – net ir išsaugojimo ar viršininkystės titulu –, gudrybe ar pretekstu tai būtų daroma; jei kas pabandytų šiuose dalykuose priešingai veikti, kokią jis vietą beužimtų, tokie jo veiksmai jau dabar paskelbiami negaliojantys ir bereikšmiai. (Akivaizdus, nors atvirai neišreikštas, karaliaus nuostato apie universiteto kanclerį ir globėją neutralizavimas).&lt;/blockquote&gt;Bulė užbaigiama tokiems popiežių dokumentams įprastomis formulėmis: ''Non obstantibus. .'' . – visi kiti popiežių potvarkiai, jei jie prieštarauja šio akto nuostatams, negalioja; ''Nulli ergo. ..'' – visuotinai draudžiama šiam aktui priešintis; ''Si quis autem. .'' . – sankcija (Dievo ir šventųjų Petro ir Pauliaus apaštalų užsirūstinimas) tiems, kurie išdrįstų prieštarauti; ''Dat(um)'' . . . – bulės ir ja paskelbtų nuostatų juridinės galios pradžia: 1579 m. spalio 30 d.

Vilniaus universiteto istoriografijoje popiežiaus bulė minima tik labai trumpai, kaip dvasinės vyresnybės suteiktas karaliaus privilegijos patvirtinimas. Juridiškai ir struktūriškai bulė yra juridiškai savarankiškas, nuo karaliaus diplomo nepriklausąs dokumentas. Bulėje kreipiamasi ne į karalių, bet į Vilniaus vyskupą, prašantį įsteigti Vilniaus universitetą. Niekur joje neužsimenama, kad popiežius buvo prašytas patvirtinti karaliaus diplomą, ar kad suteikiamos privilegijos reiškia karaliaus duotų teisių aprobaciją. Priešingai, bulės pagrindinis nuostatas skelbia, kad pats popiežius savo, t. y. iš apaštalų paveldėtu autoritetu, Vilniuje „įkuria ir įsteigia visuotinių studijų universitetą“. Karalius paminėtas, tiktai nežymiai pastebint, kad jis su tuo irgi sutinkąs. Jei popiežius būtų norėjęs vien tik patvirtinti karaliaus diplomą, būtų tai nedviprasmiškai išreiškęs buloje ir greičiausiai būtų į ją įterpęs visą karališkosios privilegijos tekstą, kaip paprastai buvo daroma su patvirtinimui pateiktais kitų autorių dokumentais.

 Savo turiniu popiežiaus bulė gerokai skiriasi nuo Stepono Batoro privilegijos:

# Karalius steigiamą Vilniaus universitetą, jo teises ir privalumus prilygina savo, t. y. Lenkijos, karalystės universitetams, ypačiai [[Krokuvos universitetas|Krokuvos universitetui]]; popiežius suteikia visas teises ir laisves, kokias kada nors karaliai, imperatoriai ar patys popiežiai yra suteikę ar ateityje suteiks bet kokiam universitetui visame krikščioniškame pasaulyje.
# Karalius diplomo tekstu neleidžia steigti Vilniuje [[Vilniaus universiteto Teisės fakultetas|teisės]] ir [[Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas|medicinos]] fakultetų; popiežius tokio apribojimo nenumato, ir kai nurodo, kad mokslo laipsniai bus teikiami iš menų, filosofijos ir teologijos, tuojau prideda: „ir taip pat minėtuose fakultetuose” (''necnon {in} fakultatibus praefatis''), tai reiškia, prileidžia galimybę ir kitų fakultetų (teisės ir medicinos), kaip jau buvo praktikuojama kai kuriuose jėzuitų vadovaujamuose universitetuose.
# Karaliaus diplome nieko nesakoma apie Vilniuje mokslo laipsnius įgijusiųjų teisę „visur dėstyti” (''ius ubique docendi''), nes karalius tokios universalios teisės suteikti negalėjo; popiežiaus bulė aiškiai kalba apie laisvą ir teisėtą tų dalykų visur dėstymą, aiškinimą ir disputavimą, iš kurių Vilniuje kam nors buvo suteikti mokslo laipsniai.
# Karaliaus diplome Vilniaus vyskupas skiriamas universiteto kancleriu, o Žemaičių vyskupas – jo globėju; popiežiaus bulėje to visai nėra; priešingai, ja įsakmiai uždraudžiama vyskupams ir metropolitams bet kokiu pretekstu kištis į universiteto reikalus. Porą kartų bulėje paminėtas ir kancleris, bet jis čia suprantamas pagal jėzuitų ordino konstitucijų nuostatus, tai yra, vienas iš jėzuitų.
# Karaliaus diplome nepaaiškinama, kiek ir kada galės ar turės pasireikšti universiteto reikaluose busimasis kancleris ir globėjas, taip pat nenurodyta, kas paruošia ir tvirtina universiteto statutus, normas ir pan. Popiežius visa tai aiškiai nustato: visas universitetui vadovavimas ir jo administravimas pavedamas jėzuitų ordinui; ordino vyriausiasis vadovas turi rūpintis statutais ir kitais reikalais.

Tokie skirtumai nurodo į tai, kad jėzuitai pagrindiniu universiteto steigimo dokumentu laikė ne S. Batoro privilegiją. Tą patvirtina ir faktas, kad Vilniuje universiteto veikla pradėta tik gavus popiežiaus bulę. Ši nuostata taip pat buvo įtvirtinta ir apie 200 metų prie įėjimo vartų kabėjusioje iškaboje: „''Academia Universitas Societatis lesu. Erecta Anno 1580''” (Jėzaus Draugijos akademija ir universitetas, įsteigtas 1580 metais).&lt;ref&gt;plg. S. Zalęski, Jezuici w Polsce, I, Lwow 1900, psl. 253&lt;/ref&gt;

Kartu negalima laikyti, kad karaliaus privilegija buvo mažareikšmė. Greičiausiai be karaliaus diplomo jėzuitai nebūtų gavę nė popiežiaus bulės.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt; Tą patvirtina ir Romos kurija – bulės originale padarytu įrašu apie 1580 m. vasario 8 d. notarui įteiktą karaliaus diplomo autentišką nuorašą. Tokios rūšies pačioje kurijoje darytų įrašų popiežiaus bulėse yra retos. Šis akivaizdžiai pabrėžia karaliaus dokumento svarbą.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;

== Išnašos ==
{{Išn}}

== Literatūra ==
* [https://lvia.archyvai.lrv.lt/lt/naujienos/is-archyvo-lobyno-vilniaus-universiteto-steigimo-dokumentai-X79/ Iš archyvo lobyno: Vilniaus universiteto steigimo dokumentai], [[Lietuvos valstybės istorijos archyvas]], 2026-03-30
* Irena Petraitienė, [https://www.bernardinai.lt/2019-04-01-kaip-karaliaus-stepono-batoro-privilegija-skynesi-kelia/ Kaip karaliaus Stepono Batoro privilegija skynėsi kelią], bernardinai.lt, 2019-04-01 | 13:30
* Paulius Rabikauskas, S.J., [https://www.laiskailietuviams.lt/index.php/vol-30-1979m/1979m-3-kovas/4828-popieziaus-grigaliaus-xiii-bula-vilniaus-universitetui Popiežiaus Grigaliaus XIII bula Vilniaus universitetui], Laiškiai lietuviams, 1979 m. kovo 3 d.

{{SavStr}}

[[Kategorija:1579 metai]]
[[Kategorija:Popiežiaus bulės]]
[[Kategorija:Vilniaus universitetas]]</text>
      <sha1>162mkqyehufpfom6qg6594khnpl5enb</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819802</id>
      <parentid>7819792</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:32:39Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Andrejsmirnov97</username>
        <id>56853</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>/* Dokumento priešistorė */</comment>
      <origin>7819802</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="29088" sha1="15khn9j5kphsdae7gl71bge98897kvn" xml:space="preserve">'''Dum attenta''' – 1579 m. spalio 29 arba 30 d.&lt;ref name=&quot;:0&quot;&gt;Paulius Rabikauskas, S.J., [https://www.laiskailietuviams.lt/index.php/vol-30-1979m/1979m-3-kovas/4828-popieziaus-grigaliaus-xiii-bula-vilniaus-universitetui Popiežiaus Grigaliaus XIII bula Vilniaus universitetui], Laiškiai lietuviams, 1979 m. kovo 3 d.&lt;/ref&gt; datuota [[Romos popiežius|Romos popiežiaus]] [[Grigalius XIII|Grigaliaus XIII]] [[Popiežiaus bulė|bulė]], patvirtinusi [[Steponas Batoras|Stepono Batoro]] 1579 m. balandžio 1 d. privilegiją, kuria įkurtas [[Vilniaus universitetas]]. Ji oficialiai suteikė [[Vilniaus jėzuitų kolegija|Vilniaus jėzuitų kolegijai]] universiteto statusą bei teises. 

Oficialus universiteto pavadinimas pagal bulę – ''Academia et Universitas Vilnensis Societatis Jesu'' (Jėzaus Draugijos Vilniaus akademija ir universitetas). Dokumentas sudarytas [[lotynų kalba]]. Bulės tekstas yra saugomas [[Lietuvos valstybės istorijos archyvas|Lietuvos valstybės istorijos archyve]]. Dokumentas 2026 m. pradžioje dar nebuvo suskaitmenintas, prieinamas tik jo popierinis variantas. Lietuvos valstybės istorijos archyvas balandžio 1 d. paprastai kviečia susipažinti su šiuo ir kitais dokumentais.&lt;ref&gt;[https://lvia.archyvai.lrv.lt/lt/naujienos/is-archyvo-lobyno-vilniaus-universiteto-steigimo-dokumentai-X79/ Iš archyvo lobyno: Vilniaus universiteto steigimo dokumentai], [[Lietuvos valstybės istorijos archyvas]], 2026-03-30&lt;/ref&gt;

== Dokumento priešistorė ==
Vilniaus vyskupas [[Valerijonas Protasevičius]], norėdamas savo įkurtą [[Vilniaus jėzuitų kolegija|Vilniaus jėzuitų kolegiją]] pakelti į universitetą, 1576 m. birželio 25 d. kreipėsi į popiežių laišku. Popiežiaus patvirtinimas buvo vienas iš universiteto pripažinimo būdų; popiežiaus autoritetas garantuodavo mokslo laipsnių visuotinį pripažinimą. Kai kuriais atvejais universiteto statusą suteikdavo konkrečios valstybės valdovas, o [[Apaštalų Sostas|Apaštališkasis Sostas]] tai tik patvirtindavo.
[[Vaizdas:Lavinia Fontana - Portrait of Pope Gregory XIII.jpg|miniatiūra|Popiežius [[Grigalius XIII]] (Lavinia Fontana paveikslas)]]
P. Rabikauskas pateikia [[Dilingenas|Dilingeno]] (Pietų Vokietija) universiteto įsteigimo atvejo pavyzdį. Dilingene universitetui fundaciją parūpino [[Augsburgas|Augsburgo]] vyskupas kardinolas Ottonas Truchsessas. Popiežius [[Julijus III]] 1551 m. balandžio 6 d. išdavė universiteto įsteigimo bulę, po ko buvo kreiptasi į [[Šventosios Romos imperijos imperatorius|imperatorių]], kad jis patvirtintų popiežiaus jau įsteigtą Dilingeno universitetą. [[Karolis V]] 1553 m. birželio 30 d. dekretu universitetą „imperatorinės galios pilnybe aprobavo” ({{La|de imperialis potestatis nostrae plenitudine ... confirmamus, approbamus, ratificamus, authorisamus...}}“).&lt;ref&gt;Th. Specht, Geschichte der ehemaligen Universität Dillingen, Freiburg 1902, psl. 22-25 ir 609–615&lt;/ref&gt; Greičiausiai V. Protasevičius tikėjosi panašia procedūra gauti Vilniaus kolegijai universiteto teises. Tačiau jo padėtis buvo kitokia nei Augsburgo vyskupo. O. Truchsessas, kaip ir daugelis kitų Vokietijos vyskupų, buvo ir Bažnyčios hierarchas, ir imperijos kunigaikštis ({{De|Fürstbischof}}), t. y. savo teritorijoje jis turėjo nuo imperatoriaus priklausomo valdovo teises. Pats Karolis V buvo ištikimas Bažnyčios reikalų gynėjas. Dėl to popiežius Julijus III nepateikė jokių reikalavimų ir patenkino Augsburgo vyskupo prašymą.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;

Vilniaus vyskupo peticija susilaukė kitokios reakcijos. Popiežiaus atsakymas neišliko. Žinoma, kad vyskupas prašytos universiteto privilegijos negavo; jos teko laukti iki 1579 metų. Delsimo priežastimi laikoma tai, kad Vilniaus vyskupas nebuvo toks savarankiškas, kad galėtų vienas galėjęs garantuoti busimojo universiteto pastovų veiksmingumą.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt; Tikėtina, kad popiežius pageidavo ir atitinkamo Lietuvos valdovo įsipareigojimo. Šis lūkestis matomas bulės originalo atvirkščioje pusėje specialiai padaryta žyma, kad 1580 m. vasario 8 d. Apaštališkos Kameros notarui buvo įteikta karaliaus privilegijos autentiška kopija.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt; Be tokiu būdu teisinio pagrindo būsimam universitetui sustiprinimo pageidauta ir tvirtesnės materialinės bazės. Tam V. Protasevičius 1578 m. rugpjūčio 23 d. pasirašė naują fundacijos aktą, kurį karalius oficialiai patvirtino iškilmingu diplomu, datuotu 1579 m. balandžio 1 dieną, kurią jis išdavė taip pat Vilniaus universiteto privilegiją.

Šiuos procesus apsunkino ir paties [[Steponas Batoras|S. Batoro]] privilegijos (diplomo) išdavimo istorija. 1578 m. liepos 8 d. [[Lvovas|Lvove]] duotojo karaliaus Batoro diplomo įžangoje kaip prašytojas šalia Vilniaus vyskupo paminėtas ir jo koadjutorius [[Jurgis Radvila]]. Tačiau nėra iškilmingo įvado, vadinamosios arengos. Teksto pabaigoje nėra liudininkų sąrašo, ir pagaliau skelbiama, kad bus uždėtas Lenkijos – o ne Lietuvos, kaip tiktų pagal diplomo turinį – valstybinis antspaudas. Karaliaus kanceliarijos pareigūnai negalėjo nežinoti, jog be Didžiosios Kunigaikštystės antspaudo Lietuvoje neturėjo galios joks oficialaus pobūdžio valdovo aktas. 1578 m. spalio 20 d. Jėzuitų provincijolas Pranciškus Suneris, siekdamas, kad būtų uždėtas ir Lietuvos antspaudas, pasiprašė audiencijos pas karalių. Bet tuomet [[Krokuva|Krokuvoje]] karaliaus dvare tuomet buvęs Lietuvos vicekancleris Eugenijus Valavičius liko nepermaldaujamas. Ir pats valdovas negalėjo nieko padaryti. O karaliaus pasirašyta privilegija, tačiau nepatvirtinta LDK kanclerio protestanto [[Mikalojus Radvila Rudasis|Mikalojaus Radvilos Rudojo]] antspaudu, neturėjo galios.&lt;ref name=&quot;:1&quot;&gt;Irena Petraitienė, [https://www.bernardinai.lt/2019-04-01-kaip-karaliaus-stepono-batoro-privilegija-skynesi-kelia/ Kaip karaliaus Stepono Batoro privilegija skynėsi kelią], bernardinai.lt, 2019-04-01 | 13:30&lt;/ref&gt; Pakartotinai Vilniaus akademijos atidarymo privilegijų raštą Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras išdavė lankydamasis Vilniuje 1579 m. balandžio 1 dieną.&lt;ref name=&quot;:1&quot; /&gt;

Popiežiaus privilegija steigiamam universitetui suteikė jėzuitų vadovaujamai aukštojo mokslo įstaigai, kurioje buvo dėstoma teologija ir teikiami iš jos mokslo laipsniai, reikalingą bažnytinę sankciją. Be to, karaliaus diplomu suteiktos teisės ir privilegijos galiojo tiktai Lenkijos ir Lietuvos teritorijoje. Popiežiaus sankcija universiteto teikiamas paslaugas legitimavo visame krikščioniškame pasaulyje.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;
[[Vaizdas:Walerian Protasewicz 1.PNG|miniatiūra|[[Valerijonas Protasevičius]]]]
[[Vatikano archyvas|Vatikano archyve]] yra saugomas paskutinysis V. Protasevičiaus popiežiui laiškas, pasirašytas 1579 m. liepos 26 d., t. y. po to, kai buvo išduotas ir Lietuvos antspaudu patvirtintas karaliaus diplomas. Šis laiškas buvo paskelbtas 1856 m.&lt;ref&gt;A. Theiner, Annales eccles., III, psl. 66-67&lt;/ref&gt; Jame pateikiama daugiau detalių apie kliūtis universiteto atidarymui. Jėzuitai iškėlė universiteto kanclerio ir universiteto globėjo problemą. Karaliaus privilegijoje, kitų universitetų papročiu, toms pareigoms buvo numatyti [[Vilniaus vyskupija|Vilniaus]] ir [[Žemaičių vyskupija|Žemaičių vyskupai]]. Buvo įprasta, kad vietos vyskupas arba katedros kapitulos studijų reikalais besirūpinantis prelatas ([[Paryžius|Paryžiuje]] viduramžiais vadintas ''cancellarius'') tapdavo universiteto kancleriu. Svarbiausioji jo pareiga buvo studijose pakankamai pažengusiems studentams suteikti ''licentiam docendi,'' t. y. [[Licenciatas|licenciatą]]. Be to, universitetų statutai kancleriui, kaip antram pareigūnui po rektoriaus, skirdavo ir kitų reikšmingų vadovaujančių universiteto pareigų. XVI a. viduryje pradėjus steigti jėzuitų universitetus ar jiems pavesti jau veikiančius (prieš tai nėra žinoma, kad vienuoliai vadovautų ištisam ''Studium generale''; jie tik išlaikydavo dažnai prie esančių universitetų savo kolegijas), iškilo akivaizdus prieštaringumas kaip tik kanclerio atžvilgiu. Jėzuitai, kaip ir daugelis kitų ordinų, būdami popiežiaus atleisti nuo priklausomybės vietos vyskupams, nenorėjo leisti, kad vyskupai ar kiti prelatai kištųsi į jiems pavesto universiteto administravimą. Todėl ir jėzuitų konstitucijos, patvirtintos popiežiaus [[Paulius IV|Pauliaus IV]] (1558 m.) ir po to kitų popiežių, tai aiškiai numato ir skyriuje apie ordino žinioje esančius universitetus nustato, jog universiteto kancleriu turi būti vienas iš jėzuitų.&lt;ref&gt;Constit., pars IV, cap. XVII, nr. 491, 493&lt;/ref&gt; Ši nuostata prieštaravo karaliaus patvirtintoms nuostatams. Panašiai įvyko ir jau minėtame Dilingeno universitete, kur universiteto kancleriu buvo Augsburgo vyskupas augziliaras. Kai 1563 metais universiteto administravimą perėmė jėzuitai, kancleriais visuomet būdavo vienas iš jų ordino narių.&lt;ref&gt;Th. Specht, Geschichte der ehemaligen Universität Dillingen, Freiburg 1902, psl. 46 ir 126–128.&lt;/ref&gt;

Nėra žinoma, kodėl S. Batoro privilegijoje atsirado tokia, bažnytinei teisei prieštaraujanti, nuostata. Tai aiškintina tiek S. Batoro kanceliarijos klaida, tiek politiniu siekiu ir nenoru pasitikėti iš svetur atvykusiais vienuoliais.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt; Manoma, kad patys jėzuitai neprisidėjo prie galutinės karaliaus privilegijos redakcijos: [[Lvovas|Lvove]] jų visai nebuvo (jėzuitai ten įsikūrė tiktai 1608 m.), o [[Vilnius|Vilniuje]] privilegijos tekstą greičiausiai pamatė tiktai gavę jos originalą; kitaip sunku paaiškinti, kodėl liko nepataisytas tekste net tris sykius pavartotas neįprastas ordino pavadinimas „Sancta Societas Iesu“.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;

Yra duomenų, kad V. Protasevičius siekė gauti naują karaliaus privilegiją. Laiške popiežiui jis teigia, kad ''„kai numatoma, jog nėra vilties gauti dar prieš karaliaus išrinkimą paskirtų ir iki šiol savo pareigas tebeeinančių valstybės pareigūnų {turima omenyje kanclerį ir vicekanclerį} tokiam reikalui būtino sutikimo, nenorėta, keičiant dokumento tekstą ar prašant naujo, visą reikalą, kurį pagaliau su didžiausiais sunkumais laimėjome, vėl pastatyti į pavojų”. Todėl vyskupas – be abejo, jėzuitų prašomas – kreipiasi į popiežių, kad “jei Jūsų Šventenybė teiksis savo autoritetu (ex šuo motu proprio) tai ištaisyti, tai man ir visiems geriesiems bus aukščiausia geradarybė”''. Įdomu, kad šiame vyskupo laiške ir kitais atvejais atkreipiamas dėmesys į iškylantį keblumą dėl universiteto kanclerio ir tylima apie karaliaus numatyto universiteto globėjo pareigas, kurios buvo pavestos Žemaičių vyskupui. Popiežiaus bulėje taip pat neminimas toks globėjas. Universiteto istorijoje globėjas niekur nefigūruoja ir vėliau. O kanclerio vieta, 50 metų išbuvusi pačių jėzuitų rankose, apie 1630 metus, manoma, kad patiems jėzuitams pageidaujant, buvo pavesta Vilniaus vyskupui.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;

== Popiežiaus bulės gavimas ==
[[Vaizdas:Piotr Dunin-Wolski.PNG|miniatiūra|P. Dunino Volskio antkapis Plocko katedroje]]
Vilniaus vyskupo laišką ir karaliaus privilegijų oficialius nuorašus (juos autentikavo nuncijatūros notaras ir pats nuncijus 1579 m. liepos 31 d. Vilniuje) į Romą išvežė specialus pasiuntinys. [[Albertas Kojalavičius-Vijūkas|A. V. Kojalavičius]] tvirtina, jog karalius į Romą tam reikalui pasiuntęs savo sekretorių [[Jonas Demetrijus Solikovskis|Joną Demetrijų Solikovskį]].&lt;ref&gt;Miscellanea rerum eccl., Vilnae 1650, psl. 114&lt;/ref&gt; Kituose šaltiniuose (paties Solikovskio atsiminimai, karaliaus agento Romoje Jurgio Tičinskio laiškai, nuncijaus iš Lenkijos pranešimai) apie tokią Solikovskio kelionę nieko neminima. Greičiausiai A. V. Kojalavičius supainiojo J. D. Solikovskio, jau kaip Lvovo arkivyskupo ir karaliaus pasiuntinio, 1586 m. kelionę į Romą po to, kai [[1585 m. Abiejų Tautų Respublikos Seimas|1585 m. ATR Seime]] buvo patvirtinti visi Vilniaus universiteto įsteigimo ir fundacijos aktai, su tų pačių aktų pirmojo išdavimo data.

Į Romą 1579 m. vasarą iš Lietuvos-Lenkijos keliavo dvejopa pasiuntinybė: vienai, karaliaus siųstai pas popiežių, vadovavo [[Plocko vyskupija|Plocko vyskupas]] Petras Duninas Volskis. Ji Romą pasiekė 1579 m. lapkričio 11 d. Antroji pasiuntinybė vyko Lenkijos-Lietuvos jėzuitų į ordino prokuratorių suvažiavimą (kongregaciją). Jėzuitų atstovu vyko T. Adomas Brokas (Brock, Brocus), anglas, londonietis, nuo 1578 metų dirbąs Vilniaus kolegijoje, busimasis Vilniaus universiteto moralinės teologijos profesorius ir pagaliau jo rektorius (1602–1605 m.). Kadangi popiežiaus bulė datuota 1579 m. spalio 30 d., o vysk. P. Volskis į Romą atvyko tiktai lapkričio 11 d., tikėtina, kad visą dokumentaciją iš Vilniaus atgabeno A. Brokas, kuris [[Roma|Romą]] pasiekė jau spalio mėnesį, nes prokuratorių suvažiavimas prasidėjo lapkričio 2 d. Visos žinios, susijusios su bulės išdavimu, randamos beveik išimtinai jėzuitų šaltiniuose, todėl tikėtina kad jėzuitų, o ne karaliaus pasiuntinių pastangomis buvo gauta ši privilegija.

Pagal nusistovėjusią tvarką popiežiui turėjo būti teikiamas formalus raštiškas prašymas, vadinamoji supliką. Jos tekstas neišlikęs nei Grigaliaus XIII pontifikato aštuntųjų metų suplikų registruose (P. Rabikauskas teigia peržiūrėjęs 17 tomų šių registrų).&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt; Supliką patvirtindamas, popiežius, kaip įprastai, pasirašė: „''Fiat ut petitur''“. Po šiuo įrašu nurodyta data – „''Tertio kalendas Novembris, anno octavo''“. Ši data buvo perkelta į bulės originalą, nors jis rašytas keletu savaičių ar net mėnesių vėliau.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;

P. Rabikauskas teigia, kad tiek Europos, tiek ir Lietuvos istoriografijoje yra įsivėlusi klaida, ją nurodant 1579 m. spalio 29 d.&lt;ref&gt;plg. Lietuviškoji enciklopedija. enc. II, 265; XXIV, '''iii.''' &lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;Laertius Cherubini &quot;Bullarium…” (III, Romae 1617, Appendix, psl. 35-36),&lt;/ref&gt; Lotynišką sąvoką „''tertio kalendas novembris''“ jis siūlo laikyti atitinkančia spalio 30 d.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;

== Bulės parengimas ==
Prieš skelbiant bulę buvo parengtas jos juodraštis ({{La|minuta}}), kuris buvo derinamas su jėzuitų generaline kurija. Paskutinė to juodraščio redakcija, su keliais nežymiais pataisymais, išliko [[Vatikano archyvas|Vatikano archyve]]. Kiek laiko užtruko visa bulės išdavimo procedūra nėra žinoma, manoma, kad iki 5 mėn. To priežastimi panašiais atvejais tapdavo finansiniai klausimai. Be normalių bulės parašymo, jos antspaudavimo, registravimo ir išdavimo išlaidų tekdavo mokėti dar specialią privilegijų taksą, kuri universiteto įsteigimo privilegijai galėjo siekti ir 400 aukso [[dukatas|dukatų]].&lt;ref&gt;plg. žurnalą &quot;Roemische Quartalschrift”, 64, 1969, psl. 218–228.&lt;/ref&gt; Už Vilniaus universiteto privilegiją tokios taksos mokėti nereikėjo, nes buvo leista bulę gauti per popiežiaus sekretoriatą (''per viam secretam''), užuot tvarkius įprastiniu būdu, t. y. per kanceliariją. Dėl to originale po bulės tekstu yra ypatingo popiežiaus sekretoriaus ({{La|secretarius domesticus}}) Cezario Glorierio parašas. LDK atstovams teko apmokėti tik eilines išlaidas; joms [[provincijolas]] Pranciškus Sunjeris buvo į Romą nuvežęs įdavęs 65 vengriškus dukatus.

Nėra žinoma kokios kitos priežastys užvilkino bulės išdavimą. Žinoma, kad tiktai 1580 m. vasario 8 d. popiežiaus kurijai buvo įteiktas karaliaus privilegijos autentiškas nuorašas. Bulės tekstas iš Romos į Lenkiją buvo išsiųstas tik 1580 m. vasarą. Jėzuitų provinciolas Pranciškus Sunjeris ją gavo 1580 m. rugsėjo mėn., tarp 7 ir 10 dienos, [[Rytprūsiai|Rytprūsiuose]], [[Braunsbergas|Braunsberge]], kur jis vizitavo ten veikiančią jėzuitų kolegiją. Jis parnegė gautos bulės nuorašą, davė jį patvirtinti Varmės kapitulos notarui ir išsiuntė į Vilnių. Tiek autentiškas nuorašas, tiek bulės originalas išliko ir yra saugomi Lietuvos centriniame valstybiniame istoriniame archyve Vilniuje.

== Bulės turinys ==
Lyginant su kitomis Grigalius XIII paskelbtomis bulėmis dėl universitetų įsteigimo, Vilniaus universiteto bulėje ypatingų skirtumų nėra. Tai aiškinama tuo, kad techniniai klausimai jau buvo išspręsti – fundacijos problemą patenkinamai išsprendė pats Vilniaus vyskupas, universiteto vidaus struktūros ir administravimo reikalus nustatė popiežių patvirtintos jėzuitų ordino konstitucijos.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;

Bulės tekste, po titulacijos ({{La|Gregorius episcopus servus servorum Dei}}) ir patvarumo visiems laikams pareiškimo ({{La|Ad perpetuam rei memoriam}}), pradedama žodžiais „''Dum attenta''…“ Šioje dalyje – ''arengoje'', sutinkamoje ir kitose panašaus turinio bulėse, pabrėžiama, kokia brangi yra išminties ir mokslo dovana, kuria sklaidomos nežinojimo bei ydų tamsybės ir šalinamos klaidos; todėl ir popiežius stengiąsis daryti visa, kad tie, kurie semiasi mokslo ir taurina savo sielą, pelnytų savo dorybių vertą pripažinimą ir už Dievo garbei įdėtą triūsą gautų tinkamą atlyginimą.

Toliau bulėje aprašoma kaip Vilniaus vyskupas Valerijonas Vilniuje įsteigė jėzuitų kolegiją ir kaip ši kolegija per dešimt metų padarė moksle ir auklėjime nemažą pažangą, o studentų skaičius visą laiką sparčiai augo. Dėl to vyskupas prašąs, kad „tame pačiame mieste, kuris, kaip sakoma, esąs tarp kitų Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės miestų pats žymiausias ir yra plačios vyskupijos centras, būtų įkurtas ir įsteigtas (''erigeretur et institueretur'') visuotinių, tiek dieviškųjų, tiek žmogiškųjų studijų universitetas, ir kad minėtoje kolegijoje tie kunigai (t. y. jėzuitai) tikrojo tikėjimo sutvirtinimui, minėto miesto puošmenai ir viso krašto garbei aiškintų ir dėstytų [[Teologija|teologiją]], [[Filosofija|filosofiją]] bei [[Septyni laisvieji menai|laisvuosius menus]] ir visa kita, kas dėstoma, aiškinama ir valdančiųjų leidžiama visuotinių studijų universitetuose Lenkijoje ir kitose krikščioniškose karalystėse”. Be to, vyskupas prašąs teisės tinkamai pasiruošusiems ir egzaminus išlaikiusiems studentams suteikti bakalauro [[Licenciatas|licencijato]], [[Mokslų daktaras|daktaro]] ir [[Magistras|magistro]] laipsnius pagal [[Tridento susirinkimas|Tridento visuotinio susirinkimo]] nutarimus, jėzuitų ordino konstitucijas ir pagal kitų jėzuitų universitetų papročius, kaip tai daroma visuose universitetuose. To paties pageidaująs ir Lenkijos karalius Steponas, kuris tam davęs savo tvirtą sutikimą.

Pagrindinėje bulės dalyje popiežius skelbia Vilniaus universiteto įsteigimą, prieš tai atleidęs Vilniaus vyskupui visas bausmes ir jį išlaisvinęs iš [[Ekskomunika|ekskomunikos]], [[Suspensa|suspensos]] ir [[Interdiktas|interdikto]], jei tai būtų kokiu nors būdu užsitraukęs. Toji atleidimo formulė buvo vartojama kiekviename dvasiškiui skirtame svarbiame popiežiaus dokumente, nes asmuo, tebesąs ekskomunikuotas ar kitaip nubaustas, negalėjo teisėtai gauti iš popiežiaus privilegijų ir kitų malonių. Ši formulė buvo vartojama dėl atsargos, taip išvengiant eventualaus dokumento negaliojimo. Ji nieko neliudija apie faktą, tai yra, kad suinteresuotasis būtų buvęs tuomet iš tikrųjų ekskomunikuotas ar kitaip nubaustas.

Pagrindinėje bulės dalyje skelbiama: &lt;blockquote&gt;„Mes … paveikti tokio (vysk. Valerijono) prašymo, remdamiesi apaštalų autoritetu, šiuo aktu įkuriame ir įsteigiame minėtoje kolegijoje visuotines teologijos ir jai pažinti reikalingas laisvųjų menų ir filosofijos studijas ir drauge su jomis visuotinių studijų universitetą (universitatem studii generalis), kuris ten veiktų visais ateities laikais ir kuriam visuose dalykuose ir visiškai vadovautų bei jį tvarkytų (Jėzaus) Draugijos kunigai kitų tokių universitetų pavyzdžiu, pagal jų statutus, papročius ir kitas šios Draugijos konstitucijas”.&lt;/blockquote&gt;Toliau išvardijamos teisės ir privilegijos, kurias popiežius suteikia šiam naujai įsteigtam universitetui: &lt;blockquote&gt;a) visam universitetui ir kiekvienam jam priklausančiam asmeniui, pradedant rektorium, kancleriu, profesoriais ir baigaint sargais, pasiuntiniais, tarnautojais, suteikia visas „privilegijas, indultus, laisves, imunitetus, atleidimus, prielankumus, malones, išimtines teises, garbės ženklus ir pirmenybes”, kokias tik kada nors, bendra norma ar specialiu aktu, yra suteikę arba ateityje suteiks popiežiai, imperatoriai ar karaliai kitiems universitetams, jų rektoriams bei jiems priklausantiems asmenims; visu tuo Vilniaus universitetas ir kiekvienas jo sandas „gali lygiateisiškai ir lygiai pagrindinai naudotis ir džiaugtis” (''… pariformiter et aeque principaliter uti, potiri et gaudere valeant'');

b) pradėję studijuoti bet kokiame kitame universitete, gali Vilniaus universitete tęsti savo studijas;

c) nustatytą laiką studijavę Vilniaus universitete ar kituose universitetuose ir tinkamai pažengę moksle bei elgesyje, po griežto egzamino ir viešo disputo, gali gauti iš menų, filosofijos ir teologijos bakalauro, licencijato, daktaro ir magistro laipsnius ir įprastas ty laipsnių insignijas;

d) įgiję Vilniaus universitete minėtus mokslo laipsnius turi teisę dėstyti, aiškinti ir disputuoti studijuotus dalykus ir atlikti visus kitus veiksmus, kurie yra susiję su įgytais laipsniais, taip pat naudotis visomis tokiems asmenims suteiktomis privilegijomis ir laisvėmis lygiai taip, kaip kad tuos mokslo laipsnius būtų įgiję kuriame nors kitame universitete;

e) sėkmingam naujojo universiteto administravimui ir veikimui leidžiama jėzuitų generaliniam viršininkui paruošti ir paskelbti statutus ir normas, nenutolstant nuo savo ordino teisinių normų, nuo bažnytinių kanonų ir Tridento susirinkimo dekretų; taip pat leidžiama tuos statutus bei normas pagal reikalą perdirbti, pakeisti, atšaukti ir vėl naujus paskelbti, o jų nesilaikančius bei prieš juos maištaujančius nubausti, nors nusikaltusieji turėtų ir egzempcijos teisę;

f) kitų universitetų vadovams, profesoriams, darbuotojams ir visiems kitiems miestų bei sričių dvasiniams ir civiliniams administratoriams įsakmiai draudžiama bet kokiu pretekstu, patiems ar per kitus, varginti naujojo universiteto rektorių, personalą ar studentus dėl šiuo aktu suteiktų teisių ir laisvių bei kitaip jiems dėl to drumsti ramybę;

g) pagaliau popiežius nusprendžia, kad joks vietos vyskupas nei metropolitas negali ir neturi kištis į tai, kas čia nustatyta, nei tai pažeisti, kokia tik dingstimi, – net ir išsaugojimo ar viršininkystės titulu –, gudrybe ar pretekstu tai būtų daroma; jei kas pabandytų šiuose dalykuose priešingai veikti, kokią jis vietą beužimtų, tokie jo veiksmai jau dabar paskelbiami negaliojantys ir bereikšmiai. (Akivaizdus, nors atvirai neišreikštas, karaliaus nuostato apie universiteto kanclerį ir globėją neutralizavimas).&lt;/blockquote&gt;Bulė užbaigiama tokiems popiežių dokumentams įprastomis formulėmis: ''Non obstantibus. .'' . – visi kiti popiežių potvarkiai, jei jie prieštarauja šio akto nuostatams, negalioja; ''Nulli ergo. ..'' – visuotinai draudžiama šiam aktui priešintis; ''Si quis autem. .'' . – sankcija (Dievo ir šventųjų Petro ir Pauliaus apaštalų užsirūstinimas) tiems, kurie išdrįstų prieštarauti; ''Dat(um)'' . . . – bulės ir ja paskelbtų nuostatų juridinės galios pradžia: 1579 m. spalio 30 d.

Vilniaus universiteto istoriografijoje popiežiaus bulė minima tik labai trumpai, kaip dvasinės vyresnybės suteiktas karaliaus privilegijos patvirtinimas. Juridiškai ir struktūriškai bulė yra juridiškai savarankiškas, nuo karaliaus diplomo nepriklausąs dokumentas. Bulėje kreipiamasi ne į karalių, bet į Vilniaus vyskupą, prašantį įsteigti Vilniaus universitetą. Niekur joje neužsimenama, kad popiežius buvo prašytas patvirtinti karaliaus diplomą, ar kad suteikiamos privilegijos reiškia karaliaus duotų teisių aprobaciją. Priešingai, bulės pagrindinis nuostatas skelbia, kad pats popiežius savo, t. y. iš apaštalų paveldėtu autoritetu, Vilniuje „įkuria ir įsteigia visuotinių studijų universitetą“. Karalius paminėtas, tiktai nežymiai pastebint, kad jis su tuo irgi sutinkąs. Jei popiežius būtų norėjęs vien tik patvirtinti karaliaus diplomą, būtų tai nedviprasmiškai išreiškęs buloje ir greičiausiai būtų į ją įterpęs visą karališkosios privilegijos tekstą, kaip paprastai buvo daroma su patvirtinimui pateiktais kitų autorių dokumentais.

 Savo turiniu popiežiaus bulė gerokai skiriasi nuo Stepono Batoro privilegijos:

# Karalius steigiamą Vilniaus universitetą, jo teises ir privalumus prilygina savo, t. y. Lenkijos, karalystės universitetams, ypačiai [[Krokuvos universitetas|Krokuvos universitetui]]; popiežius suteikia visas teises ir laisves, kokias kada nors karaliai, imperatoriai ar patys popiežiai yra suteikę ar ateityje suteiks bet kokiam universitetui visame krikščioniškame pasaulyje.
# Karalius diplomo tekstu neleidžia steigti Vilniuje [[Vilniaus universiteto Teisės fakultetas|teisės]] ir [[Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas|medicinos]] fakultetų; popiežius tokio apribojimo nenumato, ir kai nurodo, kad mokslo laipsniai bus teikiami iš menų, filosofijos ir teologijos, tuojau prideda: „ir taip pat minėtuose fakultetuose” (''necnon {in} fakultatibus praefatis''), tai reiškia, prileidžia galimybę ir kitų fakultetų (teisės ir medicinos), kaip jau buvo praktikuojama kai kuriuose jėzuitų vadovaujamuose universitetuose.
# Karaliaus diplome nieko nesakoma apie Vilniuje mokslo laipsnius įgijusiųjų teisę „visur dėstyti” (''ius ubique docendi''), nes karalius tokios universalios teisės suteikti negalėjo; popiežiaus bulė aiškiai kalba apie laisvą ir teisėtą tų dalykų visur dėstymą, aiškinimą ir disputavimą, iš kurių Vilniuje kam nors buvo suteikti mokslo laipsniai.
# Karaliaus diplome Vilniaus vyskupas skiriamas universiteto kancleriu, o Žemaičių vyskupas – jo globėju; popiežiaus bulėje to visai nėra; priešingai, ja įsakmiai uždraudžiama vyskupams ir metropolitams bet kokiu pretekstu kištis į universiteto reikalus. Porą kartų bulėje paminėtas ir kancleris, bet jis čia suprantamas pagal jėzuitų ordino konstitucijų nuostatus, tai yra, vienas iš jėzuitų.
# Karaliaus diplome nepaaiškinama, kiek ir kada galės ar turės pasireikšti universiteto reikaluose busimasis kancleris ir globėjas, taip pat nenurodyta, kas paruošia ir tvirtina universiteto statutus, normas ir pan. Popiežius visa tai aiškiai nustato: visas universitetui vadovavimas ir jo administravimas pavedamas jėzuitų ordinui; ordino vyriausiasis vadovas turi rūpintis statutais ir kitais reikalais.

Tokie skirtumai nurodo į tai, kad jėzuitai pagrindiniu universiteto steigimo dokumentu laikė ne S. Batoro privilegiją. Tą patvirtina ir faktas, kad Vilniuje universiteto veikla pradėta tik gavus popiežiaus bulę. Ši nuostata taip pat buvo įtvirtinta ir apie 200 metų prie įėjimo vartų kabėjusioje iškaboje: „''Academia Universitas Societatis lesu. Erecta Anno 1580''” (Jėzaus Draugijos akademija ir universitetas, įsteigtas 1580 metais).&lt;ref&gt;plg. S. Zalęski, Jezuici w Polsce, I, Lwow 1900, psl. 253&lt;/ref&gt;

Kartu negalima laikyti, kad karaliaus privilegija buvo mažareikšmė. Greičiausiai be karaliaus diplomo jėzuitai nebūtų gavę nė popiežiaus bulės.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt; Tą patvirtina ir Romos kurija – bulės originale padarytu įrašu apie 1580 m. vasario 8 d. notarui įteiktą karaliaus diplomo autentišką nuorašą. Tokios rūšies pačioje kurijoje darytų įrašų popiežiaus bulėse yra retos. Šis akivaizdžiai pabrėžia karaliaus dokumento svarbą.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;

== Išnašos ==
{{Išn}}

== Literatūra ==
* [https://lvia.archyvai.lrv.lt/lt/naujienos/is-archyvo-lobyno-vilniaus-universiteto-steigimo-dokumentai-X79/ Iš archyvo lobyno: Vilniaus universiteto steigimo dokumentai], [[Lietuvos valstybės istorijos archyvas]], 2026-03-30
* Irena Petraitienė, [https://www.bernardinai.lt/2019-04-01-kaip-karaliaus-stepono-batoro-privilegija-skynesi-kelia/ Kaip karaliaus Stepono Batoro privilegija skynėsi kelią], bernardinai.lt, 2019-04-01 | 13:30
* Paulius Rabikauskas, S.J., [https://www.laiskailietuviams.lt/index.php/vol-30-1979m/1979m-3-kovas/4828-popieziaus-grigaliaus-xiii-bula-vilniaus-universitetui Popiežiaus Grigaliaus XIII bula Vilniaus universitetui], Laiškiai lietuviams, 1979 m. kovo 3 d.

{{SavStr}}

[[Kategorija:1579 metai]]
[[Kategorija:Popiežiaus bulės]]
[[Kategorija:Vilniaus universitetas]]</text>
      <sha1>15khn9j5kphsdae7gl71bge98897kvn</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819836</id>
      <parentid>7819802</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T13:42:42Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Andrejsmirnov97</username>
        <id>56853</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>/* Dokumento priešistorė */</comment>
      <origin>7819836</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="29134" sha1="d4dyowaoompa2oq7estrehserdjxsjt" xml:space="preserve">'''Dum attenta''' – 1579 m. spalio 29 arba 30 d.&lt;ref name=&quot;:0&quot;&gt;Paulius Rabikauskas, S.J., [https://www.laiskailietuviams.lt/index.php/vol-30-1979m/1979m-3-kovas/4828-popieziaus-grigaliaus-xiii-bula-vilniaus-universitetui Popiežiaus Grigaliaus XIII bula Vilniaus universitetui], Laiškiai lietuviams, 1979 m. kovo 3 d.&lt;/ref&gt; datuota [[Romos popiežius|Romos popiežiaus]] [[Grigalius XIII|Grigaliaus XIII]] [[Popiežiaus bulė|bulė]], patvirtinusi [[Steponas Batoras|Stepono Batoro]] 1579 m. balandžio 1 d. privilegiją, kuria įkurtas [[Vilniaus universitetas]]. Ji oficialiai suteikė [[Vilniaus jėzuitų kolegija|Vilniaus jėzuitų kolegijai]] universiteto statusą bei teises. 

Oficialus universiteto pavadinimas pagal bulę – ''Academia et Universitas Vilnensis Societatis Jesu'' (Jėzaus Draugijos Vilniaus akademija ir universitetas). Dokumentas sudarytas [[lotynų kalba]]. Bulės tekstas yra saugomas [[Lietuvos valstybės istorijos archyvas|Lietuvos valstybės istorijos archyve]]. Dokumentas 2026 m. pradžioje dar nebuvo suskaitmenintas, prieinamas tik jo popierinis variantas. Lietuvos valstybės istorijos archyvas balandžio 1 d. paprastai kviečia susipažinti su šiuo ir kitais dokumentais.&lt;ref&gt;[https://lvia.archyvai.lrv.lt/lt/naujienos/is-archyvo-lobyno-vilniaus-universiteto-steigimo-dokumentai-X79/ Iš archyvo lobyno: Vilniaus universiteto steigimo dokumentai], [[Lietuvos valstybės istorijos archyvas]], 2026-03-30&lt;/ref&gt;

== Dokumento priešistorė ==
Vilniaus vyskupas [[Valerijonas Protasevičius]], norėdamas savo įkurtai [[Vilniaus jėzuitų kolegija|Vilniaus jėzuitų kolegijai]] suteikti universiteto statusą, 1576 m. birželio 25 d. laišku kreipėsi į popiežių. Popiežiaus patvirtinimas buvo vienas iš universiteto pripažinimo būdų; popiežiaus autoritetas garantuodavo mokslo laipsnių visuotinį pripažinimą. Kai kuriais atvejais universiteto statusą suteikdavo konkrečios valstybės valdovas, o [[Apaštalų Sostas|Apaštališkasis Sostas]] tai tik patvirtindavo.
[[Vaizdas:Lavinia Fontana - Portrait of Pope Gregory XIII.jpg|miniatiūra|Popiežius [[Grigalius XIII]] (Lavinia Fontana paveikslas)]]
Lietuvių kunigas ir istorikas [[Paulius Rabikauskas]] pateikė [[Dilingenas|Dilingeno]] (Pietų Vokietija) universiteto įsteigimo atvejo pavyzdį. Dilingene universitetui fundaciją parūpino [[Augsburgas|Augsburgo]] vyskupas kardinolas Ottonas Truchsessas. Popiežius [[Julijus III]] 1551 m. balandžio 6 d. išdavė universiteto įsteigimo bulę, po ko buvo kreiptasi į [[Šventosios Romos imperijos imperatorius|imperatorių]], kad jis patvirtintų popiežiaus jau įsteigtą Dilingeno universitetą. [[Karolis V]] 1553 m. birželio 30 d. dekretu universitetą „imperatorinės galios pilnybe aprobavo” ({{La|de imperialis potestatis nostrae plenitudine ... confirmamus, approbamus, ratificamus, authorisamus...}}“).&lt;ref&gt;Th. Specht, Geschichte der ehemaligen Universität Dillingen, Freiburg 1902, psl. 22-25 ir 609–615&lt;/ref&gt; Greičiausiai V. Protasevičius tikėjosi panašia procedūra gauti Vilniaus kolegijai universiteto teises. Tačiau jo padėtis buvo kitokia nei Augsburgo vyskupo. O. Truchsessas, kaip ir daugelis kitų Vokietijos vyskupų, buvo ir Bažnyčios hierarchas, ir imperijos kunigaikštis ({{De|Fürstbischof}}), t. y. savo teritorijoje jis turėjo nuo imperatoriaus priklausomo valdovo teises. Pats Karolis V buvo ištikimas Bažnyčios reikalų gynėjas. Dėl to popiežius Julijus III nepateikė jokių reikalavimų ir patenkino Augsburgo vyskupo prašymą.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;

Vilniaus vyskupo peticija susilaukė kitokios reakcijos. Popiežiaus atsakymas neišliko. Žinoma, kad vyskupas prašytos universiteto privilegijos negavo. Jos teko laukti iki 1579 metų. Delsimo priežastimi laikoma tai, kad Vilniaus vyskupas nebuvo toks savarankiškas, kad galėtų vienas galėjęs garantuoti busimojo universiteto pastovų veiksmingumą.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt; Tikėtina, kad popiežius pageidavo ir atitinkamo Lietuvos valdovo įsipareigojimo. Šis lūkestis matomas bulės originalo atvirkščioje pusėje specialiai padaryta žyma, kad 1580 m. vasario 8 d. Apaštališkos Kameros notarui buvo įteikta karaliaus privilegijos autentiška kopija.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt; Be tokiu būdu teisinio pagrindo būsimam universitetui sustiprinimo pageidauta ir tvirtesnės materialinės bazės. Tam V. Protasevičius 1578 m. rugpjūčio 23 d. pasirašė naują fundacijos aktą, kurį karalius oficialiai patvirtino iškilmingu diplomu, datuotu 1579 m. balandžio 1 dieną, kurią jis išdavė taip pat Vilniaus universiteto privilegiją.

Šiuos procesus apsunkino ir paties [[Steponas Batoras|S. Batoro]] privilegijos (diplomo) išdavimo istorija. 1578 m. liepos 8 d. [[Lvovas|Lvove]] duotojo karaliaus Batoro diplomo įžangoje kaip prašytojas šalia Vilniaus vyskupo paminėtas ir jo koadjutorius [[Jurgis Radvila]]. Tačiau nėra iškilmingo įvado, vadinamosios arengos. Teksto pabaigoje nėra liudininkų sąrašo, ir pagaliau skelbiama, kad bus uždėtas Lenkijos – o ne Lietuvos, kaip tiktų pagal diplomo turinį – valstybinis antspaudas. Karaliaus kanceliarijos pareigūnai negalėjo nežinoti, jog be Didžiosios Kunigaikštystės antspaudo Lietuvoje neturėjo galios joks oficialaus pobūdžio valdovo aktas. 1578 m. spalio 20 d. Jėzuitų provincijolas Pranciškus Suneris, siekdamas, kad būtų uždėtas ir Lietuvos antspaudas, pasiprašė audiencijos pas karalių. Bet tuomet [[Krokuva|Krokuvoje]] karaliaus dvare tuomet buvęs Lietuvos vicekancleris Eugenijus Valavičius liko nepermaldaujamas. Ir pats valdovas negalėjo nieko padaryti. O karaliaus pasirašyta privilegija, tačiau nepatvirtinta LDK kanclerio protestanto [[Mikalojus Radvila Rudasis|Mikalojaus Radvilos Rudojo]] antspaudu, neturėjo galios.&lt;ref name=&quot;:1&quot;&gt;Irena Petraitienė, [https://www.bernardinai.lt/2019-04-01-kaip-karaliaus-stepono-batoro-privilegija-skynesi-kelia/ Kaip karaliaus Stepono Batoro privilegija skynėsi kelią], bernardinai.lt, 2019-04-01 | 13:30&lt;/ref&gt; Pakartotinai Vilniaus akademijos atidarymo privilegijų raštą Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras išdavė lankydamasis Vilniuje 1579 m. balandžio 1 dieną.&lt;ref name=&quot;:1&quot; /&gt;

Popiežiaus privilegija steigiamam universitetui suteikė jėzuitų vadovaujamai aukštojo mokslo įstaigai, kurioje buvo dėstoma teologija ir teikiami iš jos mokslo laipsniai, reikalingą bažnytinę sankciją. Be to, karaliaus diplomu suteiktos teisės ir privilegijos galiojo tiktai Lenkijos ir Lietuvos teritorijoje. Popiežiaus sankcija universiteto teikiamas paslaugas legitimavo visame krikščioniškame pasaulyje.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;
[[Vaizdas:Walerian Protasewicz 1.PNG|miniatiūra|[[Valerijonas Protasevičius]]]]
[[Vatikano archyvas|Vatikano archyve]] yra saugomas paskutinysis V. Protasevičiaus popiežiui laiškas, pasirašytas 1579 m. liepos 26 d., t. y. po to, kai buvo išduotas ir Lietuvos antspaudu patvirtintas karaliaus diplomas. Šis laiškas buvo paskelbtas 1856 m.&lt;ref&gt;A. Theiner, Annales eccles., III, psl. 66-67&lt;/ref&gt; Jame pateikiama daugiau detalių apie kliūtis universiteto atidarymui. Jėzuitai iškėlė universiteto kanclerio ir universiteto globėjo problemą. Karaliaus privilegijoje, kitų universitetų papročiu, toms pareigoms buvo numatyti [[Vilniaus vyskupija|Vilniaus]] ir [[Žemaičių vyskupija|Žemaičių vyskupai]]. Buvo įprasta, kad vietos vyskupas arba katedros kapitulos studijų reikalais besirūpinantis prelatas ([[Paryžius|Paryžiuje]] viduramžiais vadintas ''cancellarius'') tapdavo universiteto kancleriu. Svarbiausioji jo pareiga buvo studijose pakankamai pažengusiems studentams suteikti ''licentiam docendi,'' t. y. [[Licenciatas|licenciatą]]. Be to, universitetų statutai kancleriui, kaip antram pareigūnui po rektoriaus, skirdavo ir kitų reikšmingų vadovaujančių universiteto pareigų. XVI a. viduryje pradėjus steigti jėzuitų universitetus ar jiems pavesti jau veikiančius (prieš tai nėra žinoma, kad vienuoliai vadovautų ištisam ''Studium generale''; jie tik išlaikydavo dažnai prie esančių universitetų savo kolegijas), iškilo akivaizdus prieštaringumas kaip tik kanclerio atžvilgiu. Jėzuitai, kaip ir daugelis kitų ordinų, būdami popiežiaus atleisti nuo priklausomybės vietos vyskupams, nenorėjo leisti, kad vyskupai ar kiti prelatai kištųsi į jiems pavesto universiteto administravimą. Todėl ir jėzuitų konstitucijos, patvirtintos popiežiaus [[Paulius IV|Pauliaus IV]] (1558 m.) ir po to kitų popiežių, tai aiškiai numato ir skyriuje apie ordino žinioje esančius universitetus nustato, jog universiteto kancleriu turi būti vienas iš jėzuitų.&lt;ref&gt;Constit., pars IV, cap. XVII, nr. 491, 493&lt;/ref&gt; Ši nuostata prieštaravo karaliaus patvirtintoms nuostatams. Panašiai įvyko ir jau minėtame Dilingeno universitete, kur universiteto kancleriu buvo Augsburgo vyskupas augziliaras. Kai 1563 metais universiteto administravimą perėmė jėzuitai, kancleriais visuomet būdavo vienas iš jų ordino narių.&lt;ref&gt;Th. Specht, Geschichte der ehemaligen Universität Dillingen, Freiburg 1902, psl. 46 ir 126–128.&lt;/ref&gt;

Nėra žinoma, kodėl S. Batoro privilegijoje atsirado tokia, bažnytinei teisei prieštaraujanti, nuostata. Tai aiškintina tiek S. Batoro kanceliarijos klaida, tiek politiniu siekiu ir nenoru pasitikėti iš svetur atvykusiais vienuoliais.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt; Manoma, kad patys jėzuitai neprisidėjo prie galutinės karaliaus privilegijos redakcijos: [[Lvovas|Lvove]] jų visai nebuvo (jėzuitai ten įsikūrė tiktai 1608 m.), o [[Vilnius|Vilniuje]] privilegijos tekstą greičiausiai pamatė tiktai gavę jos originalą; kitaip sunku paaiškinti, kodėl liko nepataisytas tekste net tris sykius pavartotas neįprastas ordino pavadinimas „Sancta Societas Iesu“.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;

Yra duomenų, kad V. Protasevičius siekė gauti naują karaliaus privilegiją. Laiške popiežiui jis teigia, kad ''„kai numatoma, jog nėra vilties gauti dar prieš karaliaus išrinkimą paskirtų ir iki šiol savo pareigas tebeeinančių valstybės pareigūnų {turima omenyje kanclerį ir vicekanclerį} tokiam reikalui būtino sutikimo, nenorėta, keičiant dokumento tekstą ar prašant naujo, visą reikalą, kurį pagaliau su didžiausiais sunkumais laimėjome, vėl pastatyti į pavojų”. Todėl vyskupas – be abejo, jėzuitų prašomas – kreipiasi į popiežių, kad “jei Jūsų Šventenybė teiksis savo autoritetu (ex šuo motu proprio) tai ištaisyti, tai man ir visiems geriesiems bus aukščiausia geradarybė”''. Įdomu, kad šiame vyskupo laiške ir kitais atvejais atkreipiamas dėmesys į iškylantį keblumą dėl universiteto kanclerio ir tylima apie karaliaus numatyto universiteto globėjo pareigas, kurios buvo pavestos Žemaičių vyskupui. Popiežiaus bulėje taip pat neminimas toks globėjas. Universiteto istorijoje globėjas niekur nefigūruoja ir vėliau. O kanclerio vieta, 50 metų išbuvusi pačių jėzuitų rankose, apie 1630 metus, manoma, kad patiems jėzuitams pageidaujant, buvo pavesta Vilniaus vyskupui.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;

== Popiežiaus bulės gavimas ==
[[Vaizdas:Piotr Dunin-Wolski.PNG|miniatiūra|P. Dunino Volskio antkapis Plocko katedroje]]
Vilniaus vyskupo laišką ir karaliaus privilegijų oficialius nuorašus (juos autentikavo nuncijatūros notaras ir pats nuncijus 1579 m. liepos 31 d. Vilniuje) į Romą išvežė specialus pasiuntinys. [[Albertas Kojalavičius-Vijūkas|A. V. Kojalavičius]] tvirtina, jog karalius į Romą tam reikalui pasiuntęs savo sekretorių [[Jonas Demetrijus Solikovskis|Joną Demetrijų Solikovskį]].&lt;ref&gt;Miscellanea rerum eccl., Vilnae 1650, psl. 114&lt;/ref&gt; Kituose šaltiniuose (paties Solikovskio atsiminimai, karaliaus agento Romoje Jurgio Tičinskio laiškai, nuncijaus iš Lenkijos pranešimai) apie tokią Solikovskio kelionę nieko neminima. Greičiausiai A. V. Kojalavičius supainiojo J. D. Solikovskio, jau kaip Lvovo arkivyskupo ir karaliaus pasiuntinio, 1586 m. kelionę į Romą po to, kai [[1585 m. Abiejų Tautų Respublikos Seimas|1585 m. ATR Seime]] buvo patvirtinti visi Vilniaus universiteto įsteigimo ir fundacijos aktai, su tų pačių aktų pirmojo išdavimo data.

Į Romą 1579 m. vasarą iš Lietuvos-Lenkijos keliavo dvejopa pasiuntinybė: vienai, karaliaus siųstai pas popiežių, vadovavo [[Plocko vyskupija|Plocko vyskupas]] Petras Duninas Volskis. Ji Romą pasiekė 1579 m. lapkričio 11 d. Antroji pasiuntinybė vyko Lenkijos-Lietuvos jėzuitų į ordino prokuratorių suvažiavimą (kongregaciją). Jėzuitų atstovu vyko T. Adomas Brokas (Brock, Brocus), anglas, londonietis, nuo 1578 metų dirbąs Vilniaus kolegijoje, busimasis Vilniaus universiteto moralinės teologijos profesorius ir pagaliau jo rektorius (1602–1605 m.). Kadangi popiežiaus bulė datuota 1579 m. spalio 30 d., o vysk. P. Volskis į Romą atvyko tiktai lapkričio 11 d., tikėtina, kad visą dokumentaciją iš Vilniaus atgabeno A. Brokas, kuris [[Roma|Romą]] pasiekė jau spalio mėnesį, nes prokuratorių suvažiavimas prasidėjo lapkričio 2 d. Visos žinios, susijusios su bulės išdavimu, randamos beveik išimtinai jėzuitų šaltiniuose, todėl tikėtina kad jėzuitų, o ne karaliaus pasiuntinių pastangomis buvo gauta ši privilegija.

Pagal nusistovėjusią tvarką popiežiui turėjo būti teikiamas formalus raštiškas prašymas, vadinamoji supliką. Jos tekstas neišlikęs nei Grigaliaus XIII pontifikato aštuntųjų metų suplikų registruose (P. Rabikauskas teigia peržiūrėjęs 17 tomų šių registrų).&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt; Supliką patvirtindamas, popiežius, kaip įprastai, pasirašė: „''Fiat ut petitur''“. Po šiuo įrašu nurodyta data – „''Tertio kalendas Novembris, anno octavo''“. Ši data buvo perkelta į bulės originalą, nors jis rašytas keletu savaičių ar net mėnesių vėliau.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;

P. Rabikauskas teigia, kad tiek Europos, tiek ir Lietuvos istoriografijoje yra įsivėlusi klaida, ją nurodant 1579 m. spalio 29 d.&lt;ref&gt;plg. Lietuviškoji enciklopedija. enc. II, 265; XXIV, '''iii.''' &lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;Laertius Cherubini &quot;Bullarium…” (III, Romae 1617, Appendix, psl. 35-36),&lt;/ref&gt; Lotynišką sąvoką „''tertio kalendas novembris''“ jis siūlo laikyti atitinkančia spalio 30 d.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;

== Bulės parengimas ==
Prieš skelbiant bulę buvo parengtas jos juodraštis ({{La|minuta}}), kuris buvo derinamas su jėzuitų generaline kurija. Paskutinė to juodraščio redakcija, su keliais nežymiais pataisymais, išliko [[Vatikano archyvas|Vatikano archyve]]. Kiek laiko užtruko visa bulės išdavimo procedūra nėra žinoma, manoma, kad iki 5 mėn. To priežastimi panašiais atvejais tapdavo finansiniai klausimai. Be normalių bulės parašymo, jos antspaudavimo, registravimo ir išdavimo išlaidų tekdavo mokėti dar specialią privilegijų taksą, kuri universiteto įsteigimo privilegijai galėjo siekti ir 400 aukso [[dukatas|dukatų]].&lt;ref&gt;plg. žurnalą &quot;Roemische Quartalschrift”, 64, 1969, psl. 218–228.&lt;/ref&gt; Už Vilniaus universiteto privilegiją tokios taksos mokėti nereikėjo, nes buvo leista bulę gauti per popiežiaus sekretoriatą (''per viam secretam''), užuot tvarkius įprastiniu būdu, t. y. per kanceliariją. Dėl to originale po bulės tekstu yra ypatingo popiežiaus sekretoriaus ({{La|secretarius domesticus}}) Cezario Glorierio parašas. LDK atstovams teko apmokėti tik eilines išlaidas; joms [[provincijolas]] Pranciškus Sunjeris buvo į Romą nuvežęs įdavęs 65 vengriškus dukatus.

Nėra žinoma kokios kitos priežastys užvilkino bulės išdavimą. Žinoma, kad tiktai 1580 m. vasario 8 d. popiežiaus kurijai buvo įteiktas karaliaus privilegijos autentiškas nuorašas. Bulės tekstas iš Romos į Lenkiją buvo išsiųstas tik 1580 m. vasarą. Jėzuitų provinciolas Pranciškus Sunjeris ją gavo 1580 m. rugsėjo mėn., tarp 7 ir 10 dienos, [[Rytprūsiai|Rytprūsiuose]], [[Braunsbergas|Braunsberge]], kur jis vizitavo ten veikiančią jėzuitų kolegiją. Jis parnegė gautos bulės nuorašą, davė jį patvirtinti Varmės kapitulos notarui ir išsiuntė į Vilnių. Tiek autentiškas nuorašas, tiek bulės originalas išliko ir yra saugomi Lietuvos centriniame valstybiniame istoriniame archyve Vilniuje.

== Bulės turinys ==
Lyginant su kitomis Grigalius XIII paskelbtomis bulėmis dėl universitetų įsteigimo, Vilniaus universiteto bulėje ypatingų skirtumų nėra. Tai aiškinama tuo, kad techniniai klausimai jau buvo išspręsti – fundacijos problemą patenkinamai išsprendė pats Vilniaus vyskupas, universiteto vidaus struktūros ir administravimo reikalus nustatė popiežių patvirtintos jėzuitų ordino konstitucijos.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;

Bulės tekste, po titulacijos ({{La|Gregorius episcopus servus servorum Dei}}) ir patvarumo visiems laikams pareiškimo ({{La|Ad perpetuam rei memoriam}}), pradedama žodžiais „''Dum attenta''…“ Šioje dalyje – ''arengoje'', sutinkamoje ir kitose panašaus turinio bulėse, pabrėžiama, kokia brangi yra išminties ir mokslo dovana, kuria sklaidomos nežinojimo bei ydų tamsybės ir šalinamos klaidos; todėl ir popiežius stengiąsis daryti visa, kad tie, kurie semiasi mokslo ir taurina savo sielą, pelnytų savo dorybių vertą pripažinimą ir už Dievo garbei įdėtą triūsą gautų tinkamą atlyginimą.

Toliau bulėje aprašoma kaip Vilniaus vyskupas Valerijonas Vilniuje įsteigė jėzuitų kolegiją ir kaip ši kolegija per dešimt metų padarė moksle ir auklėjime nemažą pažangą, o studentų skaičius visą laiką sparčiai augo. Dėl to vyskupas prašąs, kad „tame pačiame mieste, kuris, kaip sakoma, esąs tarp kitų Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės miestų pats žymiausias ir yra plačios vyskupijos centras, būtų įkurtas ir įsteigtas (''erigeretur et institueretur'') visuotinių, tiek dieviškųjų, tiek žmogiškųjų studijų universitetas, ir kad minėtoje kolegijoje tie kunigai (t. y. jėzuitai) tikrojo tikėjimo sutvirtinimui, minėto miesto puošmenai ir viso krašto garbei aiškintų ir dėstytų [[Teologija|teologiją]], [[Filosofija|filosofiją]] bei [[Septyni laisvieji menai|laisvuosius menus]] ir visa kita, kas dėstoma, aiškinama ir valdančiųjų leidžiama visuotinių studijų universitetuose Lenkijoje ir kitose krikščioniškose karalystėse”. Be to, vyskupas prašąs teisės tinkamai pasiruošusiems ir egzaminus išlaikiusiems studentams suteikti bakalauro [[Licenciatas|licencijato]], [[Mokslų daktaras|daktaro]] ir [[Magistras|magistro]] laipsnius pagal [[Tridento susirinkimas|Tridento visuotinio susirinkimo]] nutarimus, jėzuitų ordino konstitucijas ir pagal kitų jėzuitų universitetų papročius, kaip tai daroma visuose universitetuose. To paties pageidaująs ir Lenkijos karalius Steponas, kuris tam davęs savo tvirtą sutikimą.

Pagrindinėje bulės dalyje popiežius skelbia Vilniaus universiteto įsteigimą, prieš tai atleidęs Vilniaus vyskupui visas bausmes ir jį išlaisvinęs iš [[Ekskomunika|ekskomunikos]], [[Suspensa|suspensos]] ir [[Interdiktas|interdikto]], jei tai būtų kokiu nors būdu užsitraukęs. Toji atleidimo formulė buvo vartojama kiekviename dvasiškiui skirtame svarbiame popiežiaus dokumente, nes asmuo, tebesąs ekskomunikuotas ar kitaip nubaustas, negalėjo teisėtai gauti iš popiežiaus privilegijų ir kitų malonių. Ši formulė buvo vartojama dėl atsargos, taip išvengiant eventualaus dokumento negaliojimo. Ji nieko neliudija apie faktą, tai yra, kad suinteresuotasis būtų buvęs tuomet iš tikrųjų ekskomunikuotas ar kitaip nubaustas.

Pagrindinėje bulės dalyje skelbiama: &lt;blockquote&gt;„Mes … paveikti tokio (vysk. Valerijono) prašymo, remdamiesi apaštalų autoritetu, šiuo aktu įkuriame ir įsteigiame minėtoje kolegijoje visuotines teologijos ir jai pažinti reikalingas laisvųjų menų ir filosofijos studijas ir drauge su jomis visuotinių studijų universitetą (universitatem studii generalis), kuris ten veiktų visais ateities laikais ir kuriam visuose dalykuose ir visiškai vadovautų bei jį tvarkytų (Jėzaus) Draugijos kunigai kitų tokių universitetų pavyzdžiu, pagal jų statutus, papročius ir kitas šios Draugijos konstitucijas”.&lt;/blockquote&gt;Toliau išvardijamos teisės ir privilegijos, kurias popiežius suteikia šiam naujai įsteigtam universitetui: &lt;blockquote&gt;a) visam universitetui ir kiekvienam jam priklausančiam asmeniui, pradedant rektorium, kancleriu, profesoriais ir baigaint sargais, pasiuntiniais, tarnautojais, suteikia visas „privilegijas, indultus, laisves, imunitetus, atleidimus, prielankumus, malones, išimtines teises, garbės ženklus ir pirmenybes”, kokias tik kada nors, bendra norma ar specialiu aktu, yra suteikę arba ateityje suteiks popiežiai, imperatoriai ar karaliai kitiems universitetams, jų rektoriams bei jiems priklausantiems asmenims; visu tuo Vilniaus universitetas ir kiekvienas jo sandas „gali lygiateisiškai ir lygiai pagrindinai naudotis ir džiaugtis” (''… pariformiter et aeque principaliter uti, potiri et gaudere valeant'');

b) pradėję studijuoti bet kokiame kitame universitete, gali Vilniaus universitete tęsti savo studijas;

c) nustatytą laiką studijavę Vilniaus universitete ar kituose universitetuose ir tinkamai pažengę moksle bei elgesyje, po griežto egzamino ir viešo disputo, gali gauti iš menų, filosofijos ir teologijos bakalauro, licencijato, daktaro ir magistro laipsnius ir įprastas ty laipsnių insignijas;

d) įgiję Vilniaus universitete minėtus mokslo laipsnius turi teisę dėstyti, aiškinti ir disputuoti studijuotus dalykus ir atlikti visus kitus veiksmus, kurie yra susiję su įgytais laipsniais, taip pat naudotis visomis tokiems asmenims suteiktomis privilegijomis ir laisvėmis lygiai taip, kaip kad tuos mokslo laipsnius būtų įgiję kuriame nors kitame universitete;

e) sėkmingam naujojo universiteto administravimui ir veikimui leidžiama jėzuitų generaliniam viršininkui paruošti ir paskelbti statutus ir normas, nenutolstant nuo savo ordino teisinių normų, nuo bažnytinių kanonų ir Tridento susirinkimo dekretų; taip pat leidžiama tuos statutus bei normas pagal reikalą perdirbti, pakeisti, atšaukti ir vėl naujus paskelbti, o jų nesilaikančius bei prieš juos maištaujančius nubausti, nors nusikaltusieji turėtų ir egzempcijos teisę;

f) kitų universitetų vadovams, profesoriams, darbuotojams ir visiems kitiems miestų bei sričių dvasiniams ir civiliniams administratoriams įsakmiai draudžiama bet kokiu pretekstu, patiems ar per kitus, varginti naujojo universiteto rektorių, personalą ar studentus dėl šiuo aktu suteiktų teisių ir laisvių bei kitaip jiems dėl to drumsti ramybę;

g) pagaliau popiežius nusprendžia, kad joks vietos vyskupas nei metropolitas negali ir neturi kištis į tai, kas čia nustatyta, nei tai pažeisti, kokia tik dingstimi, – net ir išsaugojimo ar viršininkystės titulu –, gudrybe ar pretekstu tai būtų daroma; jei kas pabandytų šiuose dalykuose priešingai veikti, kokią jis vietą beužimtų, tokie jo veiksmai jau dabar paskelbiami negaliojantys ir bereikšmiai. (Akivaizdus, nors atvirai neišreikštas, karaliaus nuostato apie universiteto kanclerį ir globėją neutralizavimas).&lt;/blockquote&gt;Bulė užbaigiama tokiems popiežių dokumentams įprastomis formulėmis: ''Non obstantibus. .'' . – visi kiti popiežių potvarkiai, jei jie prieštarauja šio akto nuostatams, negalioja; ''Nulli ergo. ..'' – visuotinai draudžiama šiam aktui priešintis; ''Si quis autem. .'' . – sankcija (Dievo ir šventųjų Petro ir Pauliaus apaštalų užsirūstinimas) tiems, kurie išdrįstų prieštarauti; ''Dat(um)'' . . . – bulės ir ja paskelbtų nuostatų juridinės galios pradžia: 1579 m. spalio 30 d.

Vilniaus universiteto istoriografijoje popiežiaus bulė minima tik labai trumpai, kaip dvasinės vyresnybės suteiktas karaliaus privilegijos patvirtinimas. Juridiškai ir struktūriškai bulė yra juridiškai savarankiškas, nuo karaliaus diplomo nepriklausąs dokumentas. Bulėje kreipiamasi ne į karalių, bet į Vilniaus vyskupą, prašantį įsteigti Vilniaus universitetą. Niekur joje neužsimenama, kad popiežius buvo prašytas patvirtinti karaliaus diplomą, ar kad suteikiamos privilegijos reiškia karaliaus duotų teisių aprobaciją. Priešingai, bulės pagrindinis nuostatas skelbia, kad pats popiežius savo, t. y. iš apaštalų paveldėtu autoritetu, Vilniuje „įkuria ir įsteigia visuotinių studijų universitetą“. Karalius paminėtas, tiktai nežymiai pastebint, kad jis su tuo irgi sutinkąs. Jei popiežius būtų norėjęs vien tik patvirtinti karaliaus diplomą, būtų tai nedviprasmiškai išreiškęs buloje ir greičiausiai būtų į ją įterpęs visą karališkosios privilegijos tekstą, kaip paprastai buvo daroma su patvirtinimui pateiktais kitų autorių dokumentais.

 Savo turiniu popiežiaus bulė gerokai skiriasi nuo Stepono Batoro privilegijos:

# Karalius steigiamą Vilniaus universitetą, jo teises ir privalumus prilygina savo, t. y. Lenkijos, karalystės universitetams, ypačiai [[Krokuvos universitetas|Krokuvos universitetui]]; popiežius suteikia visas teises ir laisves, kokias kada nors karaliai, imperatoriai ar patys popiežiai yra suteikę ar ateityje suteiks bet kokiam universitetui visame krikščioniškame pasaulyje.
# Karalius diplomo tekstu neleidžia steigti Vilniuje [[Vilniaus universiteto Teisės fakultetas|teisės]] ir [[Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas|medicinos]] fakultetų; popiežius tokio apribojimo nenumato, ir kai nurodo, kad mokslo laipsniai bus teikiami iš menų, filosofijos ir teologijos, tuojau prideda: „ir taip pat minėtuose fakultetuose” (''necnon {in} fakultatibus praefatis''), tai reiškia, prileidžia galimybę ir kitų fakultetų (teisės ir medicinos), kaip jau buvo praktikuojama kai kuriuose jėzuitų vadovaujamuose universitetuose.
# Karaliaus diplome nieko nesakoma apie Vilniuje mokslo laipsnius įgijusiųjų teisę „visur dėstyti” (''ius ubique docendi''), nes karalius tokios universalios teisės suteikti negalėjo; popiežiaus bulė aiškiai kalba apie laisvą ir teisėtą tų dalykų visur dėstymą, aiškinimą ir disputavimą, iš kurių Vilniuje kam nors buvo suteikti mokslo laipsniai.
# Karaliaus diplome Vilniaus vyskupas skiriamas universiteto kancleriu, o Žemaičių vyskupas – jo globėju; popiežiaus bulėje to visai nėra; priešingai, ja įsakmiai uždraudžiama vyskupams ir metropolitams bet kokiu pretekstu kištis į universiteto reikalus. Porą kartų bulėje paminėtas ir kancleris, bet jis čia suprantamas pagal jėzuitų ordino konstitucijų nuostatus, tai yra, vienas iš jėzuitų.
# Karaliaus diplome nepaaiškinama, kiek ir kada galės ar turės pasireikšti universiteto reikaluose busimasis kancleris ir globėjas, taip pat nenurodyta, kas paruošia ir tvirtina universiteto statutus, normas ir pan. Popiežius visa tai aiškiai nustato: visas universitetui vadovavimas ir jo administravimas pavedamas jėzuitų ordinui; ordino vyriausiasis vadovas turi rūpintis statutais ir kitais reikalais.

Tokie skirtumai nurodo į tai, kad jėzuitai pagrindiniu universiteto steigimo dokumentu laikė ne S. Batoro privilegiją. Tą patvirtina ir faktas, kad Vilniuje universiteto veikla pradėta tik gavus popiežiaus bulę. Ši nuostata taip pat buvo įtvirtinta ir apie 200 metų prie įėjimo vartų kabėjusioje iškaboje: „''Academia Universitas Societatis lesu. Erecta Anno 1580''” (Jėzaus Draugijos akademija ir universitetas, įsteigtas 1580 metais).&lt;ref&gt;plg. S. Zalęski, Jezuici w Polsce, I, Lwow 1900, psl. 253&lt;/ref&gt;

Kartu negalima laikyti, kad karaliaus privilegija buvo mažareikšmė. Greičiausiai be karaliaus diplomo jėzuitai nebūtų gavę nė popiežiaus bulės.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt; Tą patvirtina ir Romos kurija – bulės originale padarytu įrašu apie 1580 m. vasario 8 d. notarui įteiktą karaliaus diplomo autentišką nuorašą. Tokios rūšies pačioje kurijoje darytų įrašų popiežiaus bulėse yra retos. Šis akivaizdžiai pabrėžia karaliaus dokumento svarbą.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;

== Išnašos ==
{{Išn}}

== Literatūra ==
* [https://lvia.archyvai.lrv.lt/lt/naujienos/is-archyvo-lobyno-vilniaus-universiteto-steigimo-dokumentai-X79/ Iš archyvo lobyno: Vilniaus universiteto steigimo dokumentai], [[Lietuvos valstybės istorijos archyvas]], 2026-03-30
* Irena Petraitienė, [https://www.bernardinai.lt/2019-04-01-kaip-karaliaus-stepono-batoro-privilegija-skynesi-kelia/ Kaip karaliaus Stepono Batoro privilegija skynėsi kelią], bernardinai.lt, 2019-04-01 | 13:30
* Paulius Rabikauskas, S.J., [https://www.laiskailietuviams.lt/index.php/vol-30-1979m/1979m-3-kovas/4828-popieziaus-grigaliaus-xiii-bula-vilniaus-universitetui Popiežiaus Grigaliaus XIII bula Vilniaus universitetui], Laiškiai lietuviams, 1979 m. kovo 3 d.

{{SavStr}}

[[Kategorija:1579 metai]]
[[Kategorija:Popiežiaus bulės]]
[[Kategorija:Vilniaus universitetas]]</text>
      <sha1>d4dyowaoompa2oq7estrehserdjxsjt</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Klebono akmuo (Nemunaitis)</title>
    <ns>0</ns>
    <id>694813</id>
    <revision>
      <id>7819872</id>
      <parentid>7817612</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T15:14:44Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Vilensija</username>
        <id>40695</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>/* Nuorodos */ +vikit</comment>
      <origin>7819872</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2933" sha1="bnx55nkvovkbtv3nqzcxb21lqmek5bs" xml:space="preserve">{{otheruse|akmenį Nemunaityje|akmenį prie [[Alytus|Alytaus]]|[[Klebono akmuo]]}}
{{Paminklas
 |foto = Nemunaitis, klebono akmuo.jpg
  |plotis = 280px 
  |fotoinfo = Akmuo paniręs netoli kranto
 |herb = 
 |žeml = 
 |lat= 54.304462|long= 24.019895
 |PL=|PM=|PS=|IL=|IM=|IS=
 |sav = Alytaus rajono savivaldybė
 |sen = Nemunaičio seniūnija
 |aukštis = 
 |plotas = 
 |priešpilis = 
 |naudotas = 
 |žvalgytas = 
 |tirtas = 
 |altitudė =
 |registro Nr. = –
}}

'''Klebono akmuo''' – [[mitologinis akmuo]], slūgsantis [[Nemunas|Nemune]], [[Alytaus rajono savivaldybė]]je, šalia [[Nemunaitis|Nemunaičio]] miestelio. Riedulys iš dalies paniręs [[upės vaga|upės vagoje]] prie dešiniojo kranto, 250 m į šiaurę nuo [[Nemunaičio bažnyčia|Nemunaičio bažnyčios]]. Iki jo veda poilsio zonos pasivaikščiojimo takas, o prie akmens krante įrengta apžvalgos aikštelė su atokvėpio vieta. Apie kilometrą pasroviui (specialaus tako nėra) pakrantėje atsiveria [[Nemunaičio atodanga|Klintinių tufų atodanga]], o krante virš jos išlikusi beveik nuplauto [[Nemunaičio piliakalnis|Nemunaičio piliakalnio]] dalis.&lt;ref name=aly&gt;[https://www.alytusinfo.lt/lankytinos-vietos/klebono-akmuo-nemune-ties-nemunaiciu/ Klebono akmuo Nemune ties Nemunaičiu] ''alytusinfo.lt''&lt;/ref&gt;

== Istorija ==

Klebono akmuo ties Nemunaičiu paminėtas rašytiniuose šaltiniuose 1872 m. Tuomet Nemunu plaukęs lenkų archeologas, etnografas ir kultūros istorikas [[Zigmantas Gliogeris]] rašė: „''Prie miestelio iš Nemuno glėbio iškilęs didžiulis akmuo. Iš tolo jis man pasirodė kaip pakrantėje stovintis bokštas''.“&lt;ref name=aly/&gt; 

Nemunaičio akmuo žymus savo technine praeitimi matuojant Nemuno vandens lygį. 1877 m. šioje vietoje buvo įsteigta [[vandens matavimo stotis]]. Vieta parinkta kaip tik dėl čia išnirusio didžiulio akmens. Jo paviršiuje buvo iškaltos aikštelės ir prikaltos matuoklės stebėti vandens lygiui. Matavimų rodmenis ir užrašus tvarkė vietos [[klebonas|klebonai]]. Taip jam prigijo klebono arba kunigo vardas. Kartais po žiemos dėl stipraus ledonešio akmuo būdavo išjudinamas, truputį pakeisdavo savo stovėjimo vietą.&lt;ref name=aly/&gt; Polaidžių vanduo akmenį paplovė, ir jis nugrimzdo 2,7 m.&lt;ref name=iso/&gt;

== Tautosakoje ==

Pasakojama [[legenda]] apie Alytaus bažnyčios kleboną. Jis [[Badmetis|badmečiu]] surinkęs iš žmonių pinigų ir plaukęs Nemunu į [[Gardinas|Gardiną]] grūdų pirkti. Klebono būta godaus — grįždamas su grūdais norėjęs juos paslėpti, bet nuskendęs ir pavirtęs akmeniu.&lt;ref name=iso&gt;{{Isokas 1995|30}}&lt;/ref&gt;

== Išnašos ==
{{ref}}

== Nuorodos ==
{{commonscat|Klebonas stone, Nemunaitis}}
* [https://www.arskc.lt/rekreacine-zona-nemunaityje-prie-nemuno/ Rekreacinė zona Nemunaityje prie Nemuno] ''arskc.lt''

[[Kategorija:Nemunaitis]]
[[Kategorija:Alytaus rajono paveldas]]
[[Kategorija:Lietuvos mitologiniai akmenys]]</text>
      <sha1>bnx55nkvovkbtv3nqzcxb21lqmek5bs</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Naudotojo aptarimas:Nimmzo</title>
    <ns>3</ns>
    <id>695058</id>
    <revision>
      <id>7820139</id>
      <parentid>7818733</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T11:53:02Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Obivan Kenobi</username>
        <id>116618</id>
      </contributor>
      <minor />
      <origin>7820139</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="138" sha1="mtqo0khpqaukfnemgg4tqditqe8ns2a" xml:space="preserve">{{sveiki|--[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|aptarimas]]) 14:52, 26 balandžio 2026 (EEST)}}</text>
      <sha1>mtqo0khpqaukfnemgg4tqditqe8ns2a</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Arealinė kalbotyra</title>
    <ns>0</ns>
    <id>695059</id>
    <revision>
      <id>7819886</id>
      <parentid>7818771</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T17:18:46Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Ed1974LT</username>
        <id>52229</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>/* Lietuvoje */</comment>
      <origin>7819886</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5049" sha1="njjd4o7846q0rfenc0gkgudsyjp4c62" xml:space="preserve">'''Arealinė kalbotyra''' ({{la|area}} 'plotas, erdvė'), arba '''arealinė lingvistika, dialektografija, lingvistinė geografija''' – [[Fonetika|fonetinių]], [[Gramatika|gramatinių]], [[Leksika|leksinių]], [[Semantika|semantinių]] bei kitų kalbos reiškinių paplitimą tirianti [[Kalbotyra|kalbotyros]] šaka. Arealai (tam tikros teritorijos) sutartiniais ženklais, spalvomis arba tekstu pažymimi [[Žemėlapis|žemėlapiuose]], o jais naudojantis rankiniu būdu sudaromi kalbotyros [[Atlasas|atlasai]]. Kartais kalbiniai reiškiniai tiesiog aprašomi nurodant jų paplitimo ribas.&lt;ref name=&quot;vle&quot;&gt;{{cite web|title=Arealinė kalbotyra|url=https://www.vle.lt/straipsnis/arealine-kalbotyra/|author=K. Morkūnas|editor=T. Paulauskytė|orig-date=2018-08-01|date=2021-05-05|accessdate=2026-04-24|publisher=[[VLE]]}}&lt;/ref&gt; Arealinė kalbotyra nustato [[Tarmė|tarmių]], [[Kalba|kalbų]], [[Kalbų sąjunga|kalbų sąjungų]] sąveikos rezultatus tirdama kalbų reiškinių paplitimo teritorijas ir interpretuodama [[Izoglosa|izoglosas]].&lt;ref&gt;{{cite web|title=Ареальная лингвистика|url=https://1597.slovaronline.com/754-%D0%B0%D1%80%D0%B5%D0%B0%D0%BB%D1%8C%D0%BD%D0%B0%D1%8F_%D0%BB%D0%B8%D0%BD%D0%B3%D0%B2%D0%B8%D1%81%D1%82%D0%B8%D0%BA%D0%B0|publisher=Российский гуманитарный энциклопедический словарь|website=1597.slovaronline.com|language=ru|accessdate=2026-04-24}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{cite web|title=Ареальная лингвистика|url=https://old.bigenc.ru/linguistics/text/1827733|website=old.bigenc.ru|publisher=Большая советская энциклопедия|language=ru|accessdate=2026-04-24}}&lt;/ref&gt;

== Istorija ==
Arealinė kalbotyra pradėjo vystytis [[XIX a.]] antrojoje pusėje, kai kalbotyroje labiau imtas naudoti [[Lyginamoji kalbotyra|lyginamasis metodas]] ir intensyviau tirti [[tarmė]]s. Šios kalbotyros šakos pradininkai – [[Vokiečiai|vokiečių]] kalbininkai [[Georg Wenker|G. Venkeris]] ir [[Ferdinand Wrede|F. Vredė]], jų darbų pagrindu 1926 m. pradėtas leisti „[[Vokiečių kalba|Vokiečių kalbos]] atlasas“ („Deutscher Sprachatlas“), taip pat prie arealinės kalbotyros ištakų stojo [[Prancūzai|prancūzų]] kalbininkai [[Jules Gilliéron|Ž. Žiljeronas]] ir [[Edmond Edmont|E. Edmonas]], 1902–1912 m. sudarę ir išleidę „Prancūzijos lingvistinį atlasą“ („Atlas linguistique de la France“). [[Romanų kalbos|Romanų kalbų]] atlasų sudarinėtojai naudojasi Ž. Žiljerono [[Kartografija|kartografavimo]] metodika (tekstu). Arealinė kalbotyra prisidėjo prie [[Dialektologija|dialektologijos]] susikūrimo. Sparčiau ėmė plėtotis po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]], turimi [[Anglų kalba|anglų]], [[Bulgarų kalba|bulgarų]], [[Danų kalba|danų]], [[Estų kalba|estų]], [[Ispanų kalba|ispanų]], [[Italų kalba|italų]], [[Lenkų kalba|lenkų]], [[Rusų kalba|rusų]] ir kitų kalbų ar jų tarmių atlasai. Ruošiami [[Kalbų šeima|giminingų kalbų]], geografinių regionų atlasai („Europos kalbų atlasas“ / „Atlas linguarum Europae“).&lt;ref name=&quot;vle&quot;/&gt;

== Lietuvoje ==
Lietuvoje arealinę kalbotyrą pradėjo [[Kazimieras Būga|K. Būga]] ir [[Antanas Salys|A. Salys]], juodu sudarė pirmąsias [[Anketa|anketas]] siekdami ištirti tarmes. Leidinyje „Archivum Philologicum“ [[1933]] m. A. Salys publikavo žemėlapį, kuriame, remdamasis [[Kazimieras Jaunius|K. Jauniaus]] klasifikacija, pirmą kartą tiksliai nurodė [[Lietuvių kalbos tarmės|lietuvių kalbos tarmių]] paplitimo ribas. Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] imta sistemiškai rinkti ir skelbti įvairius kalbos reiškinių paplitimo duomenis. [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]] išskyrė daugelio [[Fonetika|fonetikos]] ypatybių arealus („Lietuvių dialektologija“, 1966 m.). [[1951]] m. publikuota „Lietuvių kalbos atlaso medžiagos rinkimo programa“, ją sudarė [[Juozas Balčikonis|J. Balčikonis]], [[Borisas Larinas|B. Larinas]] ir [[Jonas Senkus|J. Senkus]]. Tarmių duomenys sukaupti iš daugiau kaip 700 gyvenamųjų vietovių, [[Baltarusija|Baltarusijoje]] ir [[Lenkija|Lenkijoje]] išanalizuota keliolika lietuvių [[Šnekta|šnektų]] ([[Apsas|Apso]], [[Gervėčiai|Gervėčių]], [[Lazūnai|Lazūnų]], [[Nočia (Varanavas)|Nočios]], [[Pelesa|Pelesos]], [[Zietela|Zietelos]], [[Punskas|Punsko]] ir kt.). [[Lietuvių kalbos institutas|Lietuvių kalbos institute]] yra surinkta tarmių duomenų [[kartoteka]] (apie 1 mln. vienetų) ir daug tarmių tekstų. Išspausdinti trys „Lietuvių kalbos atlaso“ tomai (1977–1991 m.; sudarytojai ir [[Redaktorius|redaktoriai]] 1994 m. apdovanoti [[Lietuvos mokslo premija]]). Į tarmių duomenų rinkimą įtrauktos taip pat ir kitos anketos bei programos („Kalbos faktų rinkimo programa“, 1983 m; „Lietuvių kalbos tarmių ir jų sąveikos tyrimo programa“, 1995–1997 m; „Atlas linguarum Europae“).&lt;ref name=&quot;vle&quot;/&gt;

== Išnašos ==
{{išn}}
[[Kategorija:Kalbotyra]]</text>
      <sha1>njjd4o7846q0rfenc0gkgudsyjp4c62</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Klepočių mūšis (1920)</title>
    <ns>0</ns>
    <id>695064</id>
    <revision>
      <id>7819866</id>
      <parentid>7818839</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T15:06:45Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>ArunasG</username>
        <id>107355</id>
      </contributor>
      <minor />
      <origin>7819866</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="10605" sha1="5rpclvjcv05xju7ia77is5g349ziqms" xml:space="preserve">{{Reikšmė|1920 m. Klepočių apylinkėse vykusį Lenkijos ir Sovietų Rusijos kariuomenių mūšį.|Klepočių apylinkėse 1923 m. vykusias Lenkijos ir Lietuvos karinių dalinių kovas dėl Valkininkų–Rūdiškių geležinkelio ruožo|[[Valkininkų-Rūdiškių kautynės]]}}{{Infolentelė karinis konfliktas|conflict=Klepočių mūšis|partof=[[Lenkijos–sovietų karas|Lenkijos-Sovietų Rusijos karas]]|date=1920 m. liepos 16 d.|place=[[Klepočiai]] (dab. [[Trakų rajono savivaldybė|Trakų r.]])|result=Sovietų Rusijos pergalė|combatant1={{flagicon|USSR}} [[Sovietų Rusija]]|combatant2={{flag|POL}}|strength2=[[2-oji lietuvių-gudų divizija]]|casualties1=~100 (lenkų šaltinių teigimu)&lt;ref&gt;Komisja pułkowa: Zarys historji wojennej pułków polskich 1918–1920. 76 Lidzki pułk piechoty, p. 26-27.&lt;/ref&gt;|casualties2=60 (lenkų šaltinių teigimu)&lt;ref&gt;Komisja pułkowa: Zarys historji wojennej pułków polskich 1918–1920. 76 Lidzki pułk piechoty, p. 26-27.&lt;/ref&gt;|commander2=[[papulkininkis|pplk]]. Witold Hupert|strength1=III kavalerijos korpuso daliniai|image={{Location map
 | Lithuania
 | width   = 350
 | lat_deg = 54.450
 | lon_deg = 24.781
 | label   = Klepočiai
 | mark    = Crossed swords.svg
 | marksize= 18
 | caption =  Klepočiai (mūšio vieta Lietuvos žemėlapyje)
}}|caption=|commander1=Nežinoma|territory=Teritoriją užėmė bolševikų pajėgos}}

'''Klepočių mūšis''' ({{Pl|Bitwa pod Klepaczami}}) – [[1920 m.|1920]] m. [[liepos 16]] d. [[Klepočiai (Trakai)|Klepočių]] apylinkėse (dab. [[Trakų rajono savivaldybė|Trakų r.]]) įvykusios [[Lenkija|Lenkijos]] [[2-ojis lietuvių-gudų divizija|2-osios lietuvių-gudų divizijos]] dalinių kautynės kovos su [[Sovietų Rusija|Sovietų Rusijos]] Gajaus Gajaus III kavalerijos korpuso daliniais, vienas [[Michailas Tuchačevskis|Michailo Tuchačevskio]] vadovauto Sovietų Rusijos Vakarų fronto liepos puolimo epizodų Lenkijos–bolševikų karo laikotarpiu.

Informacija apie kautynes pateikiama daugiausiai Lenkijos karinėse ataskaitose&lt;ref name=&quot;:0&quot;&gt;Komisja pułkowa: ''[http://www.wbc.poznan.pl/dlibra/docmetadata?id=51543&amp;from=publication Zarys historji wojennej pułków polskich 1918–1920. 76 Lidzki pułk piechoty], p. 26-27.''&lt;/ref&gt; ir keliose karą su bolševikais aprašančiose studijose.&lt;ref name=&quot;:1&quot;&gt;Janusz Cisek, Konrad Paduszek, Tadeusz Rawski: ''Wojna polsko-sowiecka 1919–1921, p. 49.''&lt;/ref&gt;&lt;ref name=&quot;:2&quot;&gt;Janusz Odziemkowski: ''Leksykon wojny polsko-rosyjskiej 1919–1920''. p. 277.&lt;/ref&gt;&lt;ref name=&quot;:4&quot; /&gt; [[Sovietų Sąjunga|SSRS]] ir [[Rusija|Rusijoje]] skelbtuose šaltiniuose informacijos apie šį mūšį nėra.

Tikslus bolševikų pajėgų dydis, karo vadų vardai, nuostoliai nėra žinomi.

== Kariuomenių padėtis prieš mūšį ==
1920 m. pirmąją liepos dekadą bolševikai [[Autos mūšis (1920)|pralaužė Lenkijos frontą prie Autos upės]] ir pradėjo energingai veržtis į pietus. Generolo Stanislovo Šeptickio ({{Pl|[[Stanisław Szeptycki]]}}) vadovaujamos Lenkijos Šiaurės Rytų fronto pajėgos traukėsi spaudžiamos Michailo Tuchačevskio pajėgų puolimo.&lt;ref name=&quot;:1&quot; /&gt; Reaguodama į suirusį frontą Lenkijos aukščiausioji vadovybė išleido įsakymą sustabdyti sovietų Vakarų fronto kariuomenę 1915 m., po [[Švenčionių-Vilniaus operacija|Švenčionių-Vilniaus operacijos]] susiformavusių [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] vokiečių [[Apkasas|apkasų]] linijoje.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt;

Lenkija nuo demarkacinės linijos su Lietuva atitraukė 2-ąją lietuvių-gudų diviziją, vadovaujamą generolo Aleksandro Boruščiako ({{Pl|[[Aleksander Boruszczak]]}}), kuri užėmė gynybos ruožą [[Skaistašilis]] – [[Karkažiškės]] – [[Dubingiai]].&lt;ref&gt;Janusz Odziemkowski: ''Leksykon wojny polsko-rosyjskiej 1919–1920''. p. 435.&lt;/ref&gt;

Liepos 12 ir 13 dienomis sovietų 3-iojo kavalerijos korpuso daliniai atakavo ir nustūmė lenkų pėstininkus ties Karkaiškėmis ir [[Pabradė|Pabrade]],&lt;ref name=&quot;:4&quot;&gt;Wiesław Wysocki (red.): ''Szlakiem oręża polskiego; vademecum miejsc walk i budowli obronnych''. T. 2, p. 368-369.&lt;/ref&gt; o liepos 14 dieną Gajaus kavalerija pajudėjo Vilniaus link. Po neilgų kovų sovietai užėmė miestą. Vakare lenkų daliniai pradėjo trauktis [[Lentvaris|Lentvario]] kryptimi ir toliau palei [[Vilniaus–Gardino geležinkelis|geležinkelio liniją Vilnius–Gardinas]].&lt;ref&gt;Janusz Odziemkowski: ''Leksykon wojny polsko-rosyjskiej 1919–1920''. p. 436.&lt;/ref&gt;

Po pralaimėto [[Vilniaus mūšis (1920)|Vilniaus mūšio]] dezorganizuoti 2-osios lietuvių-gudų divizijos daliniai didelėje netvarkoje traukėsi palei geležinkelio liniją Vilnius–Gardinas. Pridengimą užtikrino iš savanorių suformuotas Vilniaus gynybos kavalerijos pulkas, vadovaujamas [[Kapitonas|kapitono]] (rotmistro) Vladislovo Dambrovskio ({{Pl|[[Władysław Dąbrowski]]}}).&lt;ref&gt;Janusz Odziemkowski: ''Leksykon wojny polsko-rosyjskiej 1919–1920''. p. 296.&lt;/ref&gt;

Lenkų kariuomenės koloną persekiojo sovietų Gajaus Gajaus 3-iojo kavalerijos korpuso daliniai. Prieš Klepočius, pozicijose rytiniame [[Geluža|Gelužos]] upelio krante, jiems kelią pastojo lenkų Lydos šaulių pulkas, vadovaujamas papulkininkio Vitoldo Huperto ({{Pl|[[Witold Hupert]]}}).&lt;ref name=&quot;:3&quot;&gt;Janusz Odziemkowski: ''Leksykon wojny polsko-rosyjskiej 1919–1920''. p. 184&lt;/ref&gt; 

== Kovojančios pusės ==
{| class=&quot;wikitable&quot;
| style=&quot;background-color:LightGrey;text-align:center;&quot; |'''Dalinys'''
| style=&quot;background-color:LightGrey;text-align:center;&quot; |'''Vadas'''
| style=&quot;background-color:LightGrey;text-align:center;&quot; |'''Pavaldumas'''
|-
! colspan=&quot;3&quot; |Lenkijos kariuomenė
|-
|2-oji lietuvių-gudų divizija
|gen. Aleksander Boruszczak
|Šiaurės frontas
|-
|⇒ Lydos šaulių pulkas (76 pulkas)
|pplk.  Witold Hupert
|2-oji lietuvių-gudų divizija
|-
|⇒ Vilniaus gynybos kavalerijos pulkas
|kpt. Władysław Dąbrowski
|
|-
|[[Šarvuotas traukinys „Mściciel”]]
|
|
|-
! colspan=&quot;3&quot; |Sovietų Rusijos kariuomenė
|-
|15-oji kavalerijos divizija
|[[Aleksandr Matuzienko]]
|III kavalerijos korpusas
|}

== Mūšio eiga ==
[[Vaizdas:Command of Polish Regiment during Polish-Soviet war 1920.png|miniatiūra|Lenkijos kavalerijos pulko vadovybė karo su bolševikais metu, 1920 m.]]
Bolševikų persekiojamas Lenkijos kariuomenės II batalionas užėmė ruožą nuo [[Vilniaus–Varėnos geležinkelis|Vilniaus–Varėnos trakto]] iki geležinkelio linijos (imtinai), o I batalionas – ruožą į šiaurę nuo Klepočių, abipus geležinkelio. Techninė kuopa, užėmusi pozicijas miške, saugojo dešinįjį pulko sparną. Pulko vadavietė ir rezervas (dvi III bataliono kuopos) užėmė pozicijas į pietvakarius nuo Klepočių.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt; Lenkų pėstininkų gynybą rėmė [[šarvuotasis traukinys]] „Mściciel“ ({{Lt|Keršytojas}}), o kairįjį sparną dengė [[Rotmistras|rotmistro]] V. Dmbrovskio savanorių [[Ulonai|ulonų]] (lengvosios kavalerijos) [[eskadronas]].
[[Vaizdas:1st Cavalry Army.jpg|miniatiūra|Sovietų Rusijos kavaleristai]]
Liepos 16 d. ankstyvą popietę Lydos pulko (76 pulko) pozicijas atakavo nuo žirgų nulipusi sovietų kavalerija, remiama dviejų [[Artilerija|artilerijos]] [[Baterija (dalinys)|baterijų]]. Po artilerijos apšaudymo II bataliono ruože sovietai įsiveržė į pirmosios lenkų linijos pozicijas. II bataliono vadas leitenantas Juzefas Volskis ({{Pl|Józef Wolski}}) asmeniškai vadovavo 6-osios kuopos kontratakai. Lenkams pavyko „durklais atstumti&quot; priešą maždaug kilometro atstumu. Artimoje kovoje pasižymėjo jaunesnysis leitenantas Tomašas Zalevskis ({{Pl|Tomasz Zalewski}}), vadovaudamas kairiajam kuopos sparnui, pirmasis susirėmęs su priešu.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;

Apie 15 val. sovietai nutraukė frontalinį puolimą ir pradėjo manevrą, siekdami apeiti kairįjį lenkų gynybos sparną I bataliono bei pulko rezervo ruože. Kilus apsupimo grėsmei, papulkininkis Hupertas įsakė trauktis [[Varėna|Varėnos]] link.&lt;ref name=&quot;:3&quot; /&gt; Atsitraukimą dengė [[Leitenantas|leitenanto]] Daukšos vadovaujama 5-oji kuopa.&lt;ref&gt;Komisja pułkowa: ''[http://www.wbc.poznan.pl/dlibra/docmetadata?id=51543&amp;from=publication Zarys historji wojennej pułków polskich 1918–1920. 76 Lidzki pułk piechoty], p. 27.''&lt;/ref&gt;

Po atsitraukimo nuo Klepočių bolševikų ir lenkų kovos tos pačios dienos vakare [[Varėnos mūšis|tęsėsi prie Varėnos]], kur jau sutemus bolševikai sėkmingai atakavo ir  link [[Marcinkonys|Marcinkonių]] ir Gardino nustūmė poilsiui sustojusius lenkų dalinius.&lt;ref&gt;Janusz Odziemkowski: ''Leksykon wojny polsko-rosyjskiej 1919–1920''. p. 147.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;Laskowski (red.), Otton (1937). ''Encyklopedia wojskowa''. Warszawa: Wydawnictwo Towarzystwa Wiedzy Wojskowej i Wojskowego Instytutu Naukowo-Wydawniczego, p. 142.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;Odziemkowski, Janusz (2004). ''Leksykon wojny polsko-rosyjskiej 1919–1920''. p. 296.&lt;/ref&gt;&lt;ref name=&quot;:5&quot;&gt;Baron, Szymon (1929). ''Zarys historii wojennej 77-go pułku piechoty''. Warszawa: Wojskowe Biuro Historyczne, p. 16.&lt;/ref&gt;  

== Kovų išdavos ==
Kovose prie Klepočių lenkų Lydos šaulių pulkas neteko apie 60 karių. Lenkų šaltiniuose bolševikų nuostoliai buvo įvertinti maždaug 100 karių.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;&lt;ref name=&quot;:3&quot; /&gt; Mūšiu lenkams nepavyko sustabdyti bolševikų puolimo, o bolševikams nepavyko suduoti didelio smūgio lenkų daliniams.&lt;ref name=&quot;:5&quot; /&gt;

== Išnašos ==
{{Išn}}
== Literatūra ==

* Janusz Cisek, Konrad Paduszek, Tadeusz Rawski: ''Wojna polsko-sowiecka 1919–1921''. Warszawa: Wojskowe Centrum Edukacji Obywatelskiej, 2010
* {{Cite book|last=Komisja pułkowa|first=|title=Zarys historji wojennej pułków polskich 1918–1920. 76 Lidzki pułk piechoty|publisher=[[Wojskowe Biuro Historyczne]]|location=Warszawa|date=1930|url=http://www.wbc.poznan.pl/dlibra/docmetadata?id=51543&amp;from=publication}}
* {{Cite book|last=Odziemkowski|first=Janusz|title=Leksykon wojny polsko-rosyjskiej 1919–1920|date=2004|publisher=Oficyna Wydawnicza „Rytm”|location=Warszawa|isbn=8373990968}}
* {{Cite book|last=Odziemkowski|first=Janusz|title=Leksykon bitew polskich 1914 – 1920|date=1998|publisher=Oficyna Wydawnicza „Ajaks”|location=Pruszków|isbn=8385621466}}
* {{Cite book|last=Wysocki (red.)|first=Wiesław|title=Szlakiem oręża polskiego; vademecum miejsc walk i budowli obronnych|date=2005|publisher=Wydawnictwo „Gamb”|location=Warszawa|isbn=837399050X}}
[[Kategorija:1920 metai]]
[[Kategorija:Mūšiai Lietuvos teritorijoje]]
[[Kategorija:Lenkijos mūšiai]]
[[Kategorija:TSRS mūšiai]]
[[Kategorija:Antroji Lenkijos Respublika]]</text>
      <sha1>5rpclvjcv05xju7ia77is5g349ziqms</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819936</id>
      <parentid>7819866</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T20:09:41Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Hugo.arg</username>
        <id>1674</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>[[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]]</comment>
      <origin>7819936</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="10579" sha1="la5cfgm56ayky8rr2xnurrlxk6lp5dn" xml:space="preserve">{{Reikšmė|1920 m. Klepočių apylinkėse vykusį Lenkijos ir Sovietų Rusijos kariuomenių mūšį.|Klepočių apylinkėse 1923 m. vykusias Lenkijos ir Lietuvos karinių dalinių kovas dėl Valkininkų–Rūdiškių geležinkelio ruožo|[[Valkininkų-Rūdiškių kautynės]]}}{{Infolentelė karinis konfliktas|conflict=Klepočių mūšis|partof=[[Lenkijos–sovietų karas|Lenkijos-Sovietų Rusijos karas]]|date=1920 m. liepos 16 d.|place=[[Klepočiai]] (dab. [[Trakų rajono savivaldybė|Trakų r.]])|result=Sovietų Rusijos pergalė|combatant1={{flagicon|USSR}} [[Sovietų Rusija]]|combatant2={{flag|POL}}|strength2=[[2-oji lietuvių-gudų divizija]]|casualties1=~100 (lenkų šaltinių teigimu)&lt;ref&gt;Komisja pułkowa: Zarys historji wojennej pułków polskich 1918–1920. 76 Lidzki pułk piechoty, p. 26-27.&lt;/ref&gt;|casualties2=60 (lenkų šaltinių teigimu)&lt;ref&gt;Komisja pułkowa: Zarys historji wojennej pułków polskich 1918–1920. 76 Lidzki pułk piechoty, p. 26-27.&lt;/ref&gt;|commander2=[[papulkininkis|pplk]]. Witold Hupert|strength1=III kavalerijos korpuso daliniai|image={{Location map
 | Lithuania
 | width   = 250
 | lat_deg = 54.450
 | lon_deg = 24.781
 | label   = Klepočiai
 | mark    = Crossed swords.svg
 | marksize= 18
 | caption =  Klepočiai (mūšio vieta Lietuvos žemėlapyje)
}}|caption=|commander1=Nežinoma|territory=Teritoriją užėmė bolševikų pajėgos}}

'''Klepočių mūšis''' ({{Pl|Bitwa pod Klepaczami}}) – [[1920 m.|1920]] m. [[liepos 16]] d. [[Klepočiai (Trakai)|Klepočių]] apylinkėse (dab. [[Trakų rajono savivaldybė|Trakų r.]]) įvykusios [[Lenkija|Lenkijos]] [[2-ojis lietuvių-gudų divizija|2-osios lietuvių-gudų divizijos]] dalinių kautynės kovos su [[Sovietų Rusija|Sovietų Rusijos]] Gajaus Gajaus III kavalerijos korpuso daliniais, vienas [[Michailas Tuchačevskis|Michailo Tuchačevskio]] vadovauto Sovietų Rusijos Vakarų fronto liepos puolimo epizodų Lenkijos–bolševikų karo laikotarpiu.

Informacija apie kautynes pateikiama daugiausiai Lenkijos karinėse ataskaitose&lt;ref name=&quot;:0&quot;&gt;Komisja pułkowa: ''[http://www.wbc.poznan.pl/dlibra/docmetadata?id=51543&amp;from=publication Zarys historji wojennej pułków polskich 1918–1920. 76 Lidzki pułk piechoty], p. 26-27.''&lt;/ref&gt; ir keliose karą su bolševikais aprašančiose studijose.&lt;ref name=&quot;:1&quot;&gt;Janusz Cisek, Konrad Paduszek, Tadeusz Rawski: ''Wojna polsko-sowiecka 1919–1921, p. 49.''&lt;/ref&gt;&lt;ref name=&quot;:2&quot;&gt;Janusz Odziemkowski: ''Leksykon wojny polsko-rosyjskiej 1919–1920''. p. 277.&lt;/ref&gt;&lt;ref name=&quot;:4&quot; /&gt; [[Sovietų Sąjunga|SSRS]] ir [[Rusija|Rusijoje]] skelbtuose šaltiniuose informacijos apie šį mūšį nėra.

Tikslus bolševikų pajėgų dydis, karo vadų vardai, nuostoliai nėra žinomi.

== Kariuomenių padėtis prieš mūšį ==
1920 m. pirmąją liepos dekadą bolševikai [[Autos mūšis (1920)|pralaužė Lenkijos frontą prie Autos upės]] ir pradėjo energingai veržtis į pietus. Generolo Stanislovo Šeptickio (''Stanisław Szeptycki'') vadovaujamos Lenkijos Šiaurės Rytų fronto pajėgos traukėsi spaudžiamos Michailo Tuchačevskio pajėgų puolimo.&lt;ref name=&quot;:1&quot; /&gt; Reaguodama į suirusį frontą Lenkijos aukščiausioji vadovybė išleido įsakymą sustabdyti sovietų Vakarų fronto kariuomenę 1915 m., po [[Švenčionių-Vilniaus operacija|Švenčionių-Vilniaus operacijos]] susiformavusių [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] vokiečių [[Apkasas|apkasų]] linijoje.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt;

Lenkija nuo demarkacinės linijos su Lietuva atitraukė 2-ąją lietuvių-gudų diviziją, vadovaujamą generolo Aleksandro Boruščiako (''Aleksander Boruszczak''), kuri užėmė gynybos ruožą [[Skaistašilis]]–[[Karkažiškės]]–[[Dubingiai]].&lt;ref&gt;Janusz Odziemkowski: ''Leksykon wojny polsko-rosyjskiej 1919–1920''. p. 435.&lt;/ref&gt;

Liepos 12 ir 13 dienomis sovietų 3-iojo kavalerijos korpuso daliniai atakavo ir nustūmė lenkų pėstininkus ties Karkažiškėmis ir [[Pabradė|Pabrade]],&lt;ref name=&quot;:4&quot;&gt;Wiesław Wysocki (red.): ''Szlakiem oręża polskiego; vademecum miejsc walk i budowli obronnych''. T. 2, p. 368–369.&lt;/ref&gt; o liepos 14 dieną Gajaus kavalerija pajudėjo Vilniaus link. Po neilgų kovų sovietai užėmė miestą. Vakare lenkų daliniai pradėjo trauktis [[Lentvaris|Lentvario]] kryptimi ir toliau palei [[Vilniaus–Gardino geležinkelis|geležinkelio liniją Vilnius–Gardinas]].&lt;ref&gt;Janusz Odziemkowski: ''Leksykon wojny polsko-rosyjskiej 1919–1920''. p. 436.&lt;/ref&gt;

Po pralaimėto [[Vilniaus mūšis (1920)|Vilniaus mūšio]] dezorganizuoti 2-osios lietuvių-gudų divizijos daliniai didelėje netvarkoje traukėsi palei geležinkelio liniją Vilnius–Gardinas. Pridengimą užtikrino iš savanorių suformuotas Vilniaus gynybos kavalerijos pulkas, vadovaujamas [[Kapitonas|kapitono]] (rotmistro) Vladislovo Dambrovskio (''Władysław Dąbrowski'').&lt;ref&gt;Janusz Odziemkowski: ''Leksykon wojny polsko-rosyjskiej 1919–1920''. p. 296.&lt;/ref&gt;

Lenkų kariuomenės koloną persekiojo sovietų Gajaus Gajaus 3-iojo kavalerijos korpuso daliniai. Prieš Klepočius, pozicijose rytiniame [[Geluža|Gelužos]] upelio krante, jiems kelią pastojo lenkų Lydos šaulių pulkas, vadovaujamas papulkininkio Vitoldo Huperto (''Witold Hupert'').&lt;ref name=&quot;:3&quot;&gt;Janusz Odziemkowski: ''Leksykon wojny polsko-rosyjskiej 1919–1920''. p. 184&lt;/ref&gt;

== Kovojančios pusės ==
{| class=&quot;wikitable&quot;
| style=&quot;background-color:LightGrey;text-align:center;&quot; |'''Dalinys'''
| style=&quot;background-color:LightGrey;text-align:center;&quot; |'''Vadas'''
| style=&quot;background-color:LightGrey;text-align:center;&quot; |'''Pavaldumas'''
|-
! colspan=&quot;3&quot; |Lenkijos kariuomenė
|-
|2-oji lietuvių-gudų divizija
|gen. Aleksander Boruszczak
|Šiaurės frontas
|-
|⇒ Lydos šaulių pulkas (76 pulkas)
|pplk. Witold Hupert
|2-oji lietuvių-gudų divizija
|-
|⇒ Vilniaus gynybos kavalerijos pulkas
|kpt. Władysław Dąbrowski
|
|-
|[[Šarvuotas traukinys „Mściciel”]]
|
|
|-
! colspan=&quot;3&quot; |Sovietų Rusijos kariuomenė
|-
|15-oji kavalerijos divizija
|[[Aleksandr Matuzienko]]
|III kavalerijos korpusas
|}

== Mūšio eiga ==
[[Vaizdas:Command of Polish Regiment during Polish-Soviet war 1920.png|miniatiūra|Lenkijos kavalerijos pulko vadovybė karo su bolševikais metu, 1920 m.]]
Bolševikų persekiojamas Lenkijos kariuomenės II batalionas užėmė ruožą nuo [[Vilniaus–Varėnos geležinkelis|Vilniaus–Varėnos trakto]] iki geležinkelio linijos (imtinai), o I batalionas – ruožą į šiaurę nuo Klepočių, abipus geležinkelio. Techninė kuopa, užėmusi pozicijas miške, saugojo dešinįjį pulko sparną. Pulko vadavietė ir rezervas (dvi III bataliono kuopos) užėmė pozicijas į pietvakarius nuo Klepočių.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt; Lenkų pėstininkų gynybą rėmė [[šarvuotasis traukinys]] „Mściciel“ ({{Lt|Keršytojas}}), o kairįjį sparną dengė [[Rotmistras|rotmistro]] V. Dmbrovskio savanorių [[Ulonai|ulonų]] (lengvosios kavalerijos) [[eskadronas]].
[[Vaizdas:1st Cavalry Army.jpg|miniatiūra|Sovietų Rusijos kavaleristai]]
Liepos 16 d. ankstyvą popietę Lydos pulko (76 pulko) pozicijas atakavo nuo žirgų nulipusi sovietų kavalerija, remiama dviejų [[Artilerija|artilerijos]] [[Baterija (dalinys)|baterijų]]. Po artilerijos apšaudymo II bataliono ruože sovietai įsiveržė į pirmosios lenkų linijos pozicijas. II bataliono vadas leitenantas Juzefas Volskis ({{Pl|Józef Wolski}}) asmeniškai vadovavo 6-osios kuopos kontratakai. Lenkams pavyko „durklais atstumti&quot; priešą maždaug kilometro atstumu. Artimoje kovoje pasižymėjo jaunesnysis leitenantas Tomašas Zalevskis ({{Pl|Tomasz Zalewski}}), vadovaudamas kairiajam kuopos sparnui, pirmasis susirėmęs su priešu.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;

Apie 15 val. sovietai nutraukė frontalinį puolimą ir pradėjo manevrą, siekdami apeiti kairįjį lenkų gynybos sparną I bataliono bei pulko rezervo ruože. Kilus apsupimo grėsmei, papulkininkis Hupertas įsakė trauktis [[Varėna|Varėnos]] link.&lt;ref name=&quot;:3&quot; /&gt; Atsitraukimą dengė [[Leitenantas|leitenanto]] Daukšos vadovaujama 5-oji kuopa.&lt;ref&gt;Komisja pułkowa: ''[http://www.wbc.poznan.pl/dlibra/docmetadata?id=51543&amp;from=publication Zarys historji wojennej pułków polskich 1918–1920. 76 Lidzki pułk piechoty], p. 27.''&lt;/ref&gt;

Po atsitraukimo nuo Klepočių bolševikų ir lenkų kovos tos pačios dienos vakare [[Varėnos mūšis|tęsėsi prie Varėnos]], kur jau sutemus bolševikai sėkmingai atakavo ir link [[Marcinkonys|Marcinkonių]] ir Gardino nustūmė poilsiui sustojusius lenkų dalinius.&lt;ref&gt;Janusz Odziemkowski: ''Leksykon wojny polsko-rosyjskiej 1919–1920''. p. 147.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;Laskowski (red.), Otton (1937). ''Encyklopedia wojskowa''. Warszawa: Wydawnictwo Towarzystwa Wiedzy Wojskowej i Wojskowego Instytutu Naukowo-Wydawniczego, p. 142.&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;Odziemkowski, Janusz (2004). ''Leksykon wojny polsko-rosyjskiej 1919–1920''. p. 296.&lt;/ref&gt;&lt;ref name=&quot;:5&quot;&gt;Baron, Szymon (1929). ''Zarys historii wojennej 77-go pułku piechoty''. Warszawa: Wojskowe Biuro Historyczne, p. 16.&lt;/ref&gt;

== Kovų išdavos ==
Kovose prie Klepočių lenkų Lydos šaulių pulkas neteko apie 60 karių. Lenkų šaltiniuose bolševikų nuostoliai buvo įvertinti maždaug 100 karių.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt;&lt;ref name=&quot;:3&quot; /&gt; Mūšiu lenkams nepavyko sustabdyti bolševikų puolimo, o bolševikams nepavyko suduoti didelio smūgio lenkų daliniams.&lt;ref name=&quot;:5&quot; /&gt;

== Išnašos ==
{{Išn}}

== Literatūra ==

* Janusz Cisek, Konrad Paduszek, Tadeusz Rawski: ''Wojna polsko-sowiecka 1919–1921''. Warszawa: Wojskowe Centrum Edukacji Obywatelskiej, 2010
* {{Cite book|last=Komisja pułkowa|first=|title=Zarys historji wojennej pułków polskich 1918–1920. 76 Lidzki pułk piechoty|publisher=[[Wojskowe Biuro Historyczne]]|location=Warszawa|date=1930|url=http://www.wbc.poznan.pl/dlibra/docmetadata?id=51543&amp;from=publication}}
* {{Cite book|last=Odziemkowski|first=Janusz|title=Leksykon wojny polsko-rosyjskiej 1919–1920|date=2004|publisher=Oficyna Wydawnicza „Rytm”|location=Warszawa|isbn=8373990968}}
* {{Cite book|last=Odziemkowski|first=Janusz|title=Leksykon bitew polskich 1914 – 1920|date=1998|publisher=Oficyna Wydawnicza „Ajaks”|location=Pruszków|isbn=8385621466}}
* {{Cite book|last=Wysocki (red.)|first=Wiesław|title=Szlakiem oręża polskiego; vademecum miejsc walk i budowli obronnych|date=2005|publisher=Wydawnictwo „Gamb”|location=Warszawa|isbn=837399050X}}

[[Kategorija:1920 metai]]
[[Kategorija:Mūšiai Lietuvos teritorijoje]]
[[Kategorija:Lenkijos mūšiai]]
[[Kategorija:TSRS mūšiai]]
[[Kategorija:Antroji Lenkijos Respublika]]</text>
      <sha1>la5cfgm56ayky8rr2xnurrlxk6lp5dn</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Kategorijos aptarimas:LFF IV lyga</title>
    <ns>15</ns>
    <id>695068</id>
    <revision>
      <id>7820050</id>
      <parentid>7819450</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T04:44:12Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>CD</username>
        <id>677</id>
      </contributor>
      <origin>7820050</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="514" sha1="j4u1cynoelwdwq2f9xz8h9tgi7a0abf" xml:space="preserve">== Lyga vs lygmuo ==

{{ats|CD}} {{ats|Makenzis}} šiaip jau nėra tokios LFF IV lygos. Gal tiksliau būtų pervadinti '''Lietuvos futbolo IV lygmuo'''? Ir tada atitinkamai pervadinti kitus lygmenis. [[Naudotojas:Wolfmartyn|Wolfmartyn]] ([[Naudotojo aptarimas:Wolfmartyn|aptarimas]]) 14:24, 25 balandžio 2026 (EEST)

: Na taip, galima. Tik kadangi sezonų kategorijai naudojame „pakopa“, gal ir kategorijai taip pat? [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 07:44, 26 balandžio 2026 (EEST)</text>
      <sha1>j4u1cynoelwdwq2f9xz8h9tgi7a0abf</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FC Sporting Trestieni</title>
    <ns>0</ns>
    <id>695069</id>
    <redirect title="FC Speranis Nisporeni" />
    <revision>
      <id>7819553</id>
      <timestamp>2026-04-25T12:04:53Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>Makenzis pervadino puslapį [[FC Sporting Trestieni]] į [[FC Speranis Nisporeni]]</comment>
      <origin>7819553</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="41" sha1="2nqyj3t9sv5zz0jyl5lflvq5guqi4s2" xml:space="preserve">#PERADRESAVIMAS [[FC Speranis Nisporeni]]</text>
      <sha1>2nqyj3t9sv5zz0jyl5lflvq5guqi4s2</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FK Goverla</title>
    <ns>0</ns>
    <id>695070</id>
    <redirect title="FK Hoverla" />
    <revision>
      <id>7819842</id>
      <timestamp>2026-04-25T13:43:39Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>46558</id>
      </contributor>
      <comment>Makenzis pervadino puslapį [[FK Goverla]] į [[FK Hoverla]]</comment>
      <origin>7819842</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="30" sha1="ixfs6p5yvt0vc2m7yxiiqhoc6i7uisz" xml:space="preserve">#PERADRESAVIMAS [[FK Hoverla]]</text>
      <sha1>ixfs6p5yvt0vc2m7yxiiqhoc6i7uisz</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Lietuvos karių kapinės (Kupiškis)</title>
    <ns>0</ns>
    <id>695071</id>
    <redirect title="Lietuvos karių kapai (Kupiškis)" />
    <revision>
      <id>7819859</id>
      <timestamp>2026-04-25T14:19:01Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Fnyxo</username>
        <id>166866</id>
      </contributor>
      <comment>Fnyxo pervadino puslapį [[Lietuvos karių kapinės (Kupiškis)]] į [[Lietuvos karių kapai (Kupiškis)]]: oficialus pavadinimas</comment>
      <origin>7819859</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="53" sha1="3s6f8bxjcdo24w3yr07rj4az5gte7j5" xml:space="preserve">#PERADRESAVIMAS [[Lietuvos karių kapai (Kupiškis)]]</text>
      <sha1>3s6f8bxjcdo24w3yr07rj4az5gte7j5</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Valkininkų–Rūdiškių kautynės</title>
    <ns>0</ns>
    <id>695072</id>
    <revision>
      <id>7819863</id>
      <timestamp>2026-04-25T15:05:12Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>ArunasG</username>
        <id>107355</id>
      </contributor>
      <comment>Naujas puslapis: {{Infolentelė karinis konfliktas|conflict=Valkininkų-Rūdiškių kautynės|place=Dabartinės Trakų r. ir Varėnos r. savivaldybių teritorijos|result=Lygiosios, teritorinė Lenkijos pergalė (užsitikrinta geležinkelio kontrolė)|combatant1={{flag|LTU}}|combatant2={{flag|POL}}|date=1923 m. vasario 16-22 d.|image=[[File:Valkininkai-Rūdiškės battle (1923).png|300px]]|caption=Valkininkų-Rūdiškių mūšio (1923) schema|commander1=[[Pranas Tvaronas]]|strength1=6-asis p...</comment>
      <origin>7819863</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="34336" sha1="evgbtnfvuxbdy19aujxxe0iecgwkuzb" xml:space="preserve">{{Infolentelė karinis konfliktas|conflict=Valkininkų-Rūdiškių kautynės|place=Dabartinės Trakų r. ir Varėnos r. savivaldybių teritorijos|result=Lygiosios, teritorinė Lenkijos pergalė (užsitikrinta geležinkelio kontrolė)|combatant1={{flag|LTU}}|combatant2={{flag|POL}}|date=1923 m. vasario 16-22 d.|image=[[File:Valkininkai-Rūdiškės battle (1923).png|300px]]|caption=Valkininkų-Rūdiškių mūšio (1923) schema|commander1=[[Pranas Tvaronas]]|strength1=6-asis pėstininkų pulkas|casualties1=~10 žuvusių}}

'''Valkininkų-Rūdiškių kautynės''' - [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Lenkija|Lenkijos]] karinių pajėgų susirėmimų serija dėl [[Vilniaus–Varėnos geležinkelis|Vilniaus-Varėnos geležinkelio]] ruožo dabartinėse [[Trakų rajono savivaldybė|Trakų r.]] ir [[Varėnos rajono savivaldybė|Varėnos r.]] savivaldybių teritorijose, vykusi 1923 m. vasario 16-22 d. Šios kautynės nelaikomos 1920 m. pasibaigusio Lietuvos ir Lenkijos karo dalimi, o tik pavieniais susirėmimais, neperaugusiais į platesnės apimties konfliktą.&lt;ref name=&quot;:3&quot;&gt;Rezmer, Waldemar , ''[https://scispace.com/pdf/likwidacja-pasa-neutralnego-pomiedzy-polska-a-litwa-w-lutym-1ego9av39f.pdf Likwidacja pasa neutralnego pomiędzy Polską a Litwą w lutym 1923 r.]'', „Dzieje Najnowsze“, t. XXXVIII, 2006, Nr 4&lt;/ref&gt; Lenkijos literatūroje šiuo klausimu nepateikiami operaciją vykdžiusių dalinių pavadinimai ar informacija apie jų vadus, apsiribojama bendro pobūdžio informacija, kad kovos veiksmus vykdė policija ir pasienio daliniai.&lt;ref name=&quot;:3&quot; /&gt;

== Priešistorė ==
Inscenizuoto &quot;[[Želigovskio maištas|Želigovskio maišto]]&quot; metu Lenkijos pajėgos 1920 m. spalio 15 d. užėmė [[Rykantai|Rykantus]], o spalio 16 d., po kautynių su lietuvių kariuomene - [[Valkininkai|Valkininkus]], [[Rūdiškės|Rūdiškes]] ir [[Rūdiškių geležinkelio stotis|Rūdiškių geležinkelio stotį]]. Spalio 18 d. Lietuvos [[Šeštasis pėstininkų Pilėnų Kunigaikščio Margio pulkas|6-asis pėstininkų pulkas]] ir 10 pėstininkų pulko vienas batalionas kontratakavo mėgindami susigražinti Trakus. Smarkios kautynės vyko Rūdiškių - Trakų apylinkėse. Lietuvos puolimas buvo atremtas ir frontas spalio 22 d. sustojo [[Lieponys|Lieponių]] kaimo - [[Vilkokšnis (Trakai)|Vilkokšnio]] ežero - [[Spindžius (Trakai)|Spindžio]] ežero - [[Strėva (Trakai)|Strėvos]] kaimo - [[Ilgio ežeras|Ilgio]] ežero linijoje. Šiame bare veikė 6 pėstininkų pulkas. Dešinėje, į pietus, Varėnos - Perlojos - iki Nemuno, prie Živulčiškių k., riboje veikė 1 pėstininkų pulko mokomoji ir naujokų kuopos, vadovaujamos kapitono M. Rėklaičio. Jiems talkino vietos partizanai ir šauliai. Kairėje, į šiaurę, Vievio apylinkėse, iki Neries veikė [[Pirmasis pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino pulkas|1-asis]] ir [[Trečiasis pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto pulkas|3-asis]] pėstininkų pulkai ir 10 pėstininkų pulko batalionas, kuris, kautynėms nurimus, buvo grąžintas prie savo pulko į [[Marijampolė|Marijampolę]]. Siekiant neleisti lenkams panaudoti šarvuotus traukinius, buvo susprogdintas geležinkelio tiltas per Merkį, tarp Pamerkto ir Biekšų kaimų, o į šiaurę nuo Valkininkų stoties, prie Klepočių kaimo, buvo nuimti geležinkelio bėgiai ir išsprogdintas kelias. Prie [[Valkininkų geležinkelio stotis|Valkininkų stoties]], Pučkorių, [[Vaitakarčmis|Vaitakarčmio]], [[Lieponys|Lieponių]] ir [[Gudakiemis (Trakai)|Gudakiemio]] kaimų stovėjo 6-ojo pėstininkų pulko lauko sargybos, kurios atrėmė keletą nedidelių lenkų atakų. 

Lenkai keletą kartų nesėkmingai mėgino užimti  Valkininkų geležinkelio stotį. Paskutinis toks puolimas buvo surengtas 1920 m. lapkričio 20-22 dienomis. Puolimus lenkai vykdydavo pagal tą patį scenarijų - pradžioje šarvuotas traukinys privažiuodavo prie Klepočių k. ir tuo pat metu pasirodydavo pėstininkai. Šarvuočių artilerija apšaudydavo 6-ojo pėstininkų pulko pozicijas prie Lieponių ir Gudakiemio kaimų, o lenkų pėstininkai taisydavo geležinkelio pylimą. Lietuvos artilerijai pradėjus atsakomąją ugnį ir pėstininkams pulti, šarvuotas traukinys ir lenkų pėstininkai pasitraukdavo.&lt;ref&gt;Generalinio štabo pranešimai apie kautynes su lenkais, Karys, Nr. 42-48, Kaunas, 1920. &lt;/ref&gt; Net ir sudarius paliaubas, lenkai keletą kartų kėsinosi užimti Valkininkų stotį, siekdami joje įsitvirtinti iki neutralios zonos nustatymo. Nustačius neutraliąją zoną 6--asis pėstininkų pulkas liko ir toliau saugoti šį barą. Šią misiją jis vykdė ir 1923 m., kuomet neutralios zonos naikinimo metu atsinaujino kautynės su lenkais.&lt;ref name=&quot;:0&quot;&gt;Ališauskas, Kazys, „[https://www.spauda2.org/karys/archive/1972/1972-nr09-KARYS.pdf Kautynės prie Valkininkų ir Rūdiškių geležinkelio ruožo]“, '''„'''Karys'''“''', 1972 m., Nr. 9, p. 296&lt;/ref&gt;

== Neutralios zonos nustatymas ir panaikinimas ==
[[Vaizdas:A group of Lithuanian partisans with weapons and equipment in the Širvintos front sector during the Polish intervention in Lithuania, 1922–1923.jpg|miniatiūra|Lietuvos partizanai, kovoję prieš lenkų intervenciją, 1922-1923 m.]]
1920 m. lapkričio 21 d. [[Tautų Sąjunga|Tautų Sąjungos]] Kontrolės komisijai, pirmininkaujant prancūzų pik. Chardigny, pavyko sustabdyti lenkų kovas su lietuviais.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt; Abiem kariaujančioms pusėms buvo įsakyta laikinai stovėti vietoje. Lapkričio 29 d. [[Kauno geležinkelio stotis|Kauno geležinkelio stotyje]], pik. Chardigny tarpininkaujant, buvo pasirašytas paliaubų  protokolas tarp Lietuvos ir Lenkijos marionetinės &quot;[[Vidurio Lietuvos plokštinių kapinynų kultūra|Vidurinės Lietuvos]]&quot;.&lt;ref&gt;Rezmer, Waldemar , ''[https://scispace.com/pdf/likwidacja-pasa-neutralnego-pomiedzy-polska-a-litwa-w-lutym-1ego9av39f.pdf Likwidacja pasa neutralnego pomiędzy Polską a Litwą w lutym 1923 r.]'', p. 32.&lt;/ref&gt; Tautų Sąjungos Kontrolės komisija tarp lenkų ir lietuvių užimtų teritorijų nustatė neutralią zoną. Nuo kontaktinės linijos abi pusės privalėjo atsitraukti po 3 km. Taip susiformavo 6 km pločio zona. (Panaši, tik 12 km pločio, zona Užnemunėje buvo nustatyta 1920 m. spalio mėn. pradžioje).&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt; Lenkijos šaltiniuose nurodoma, kad neutrali zona visur buvo 12 km pločio.&lt;ref name=&quot;:3&quot; /&gt; Abi šalys savo pajėgas atitraukė gruodžio 1-2 dienomis. Nesusipratimų bei susirėmimų nefiksuota. Lietuvos 6-asis pėstininkų pulkas iš Valkininkų - Rūdiškių geležinkelio ruožo pasitraukė, ir įsitvirtino [[Strielčiškės|Strielčiškių]] - [[Kalėnai (Varėna)|Kalėnų]] - Gudakiemio - [[Panošiškės|Panošiškių]] kaimų - Spindžio ež. - Strėvos kaimo riboje. Dešinėje 6 pėstininkų pulko daliniai pasitraukė į [[Karpiškės (Varėna)|Karpiškių]] - [[Paakmenė|Paakmenės]] ribą. Lenkų kariuomenės dalys pasitraukė 3 km į rytus. Tikslios lenkų pozicijos nėra žinomos,&lt;ref name=&quot;:1&quot;&gt;Ališauskas, Kazys, „[https://www.spauda2.org/karys/archive/1972/1972-nr09-KARYS.pdf Kautynės prie Valkininkų ir Rūdiškių geležinkelio ruožo]“, '''„'''Karys'''“''', 1972 m., Nr. 9, p. 297.&lt;/ref&gt; tačiau Valkininkų miestelis, (7 km į rytus nuo Valkininkų geležinkelio stoties), liko lenkų užimtas. Rūdiškės liko neutralioje zonoje. Lenkai neteko tiesioginio susisiekimo geležinkeliu Gardino - Varėnos - Vilniaus ruože. Susisiekimą su Vilniumi jie palaikė Gardino - Lydos - Vilniaus geležinkelio ruožu. 

Neutralią zoną saugojo lietuvių ir lenkų kariuomenės. Kaip lenkų, taip ir lietuvių maži daliniai įeidavo į neutralią zoną žvalgybos tikslais, bet greitai pasitraukdavo, susirėmimai buvo retenybė. Žvalgyti ir eiti į neutralią zoną buvo uždrausta.&lt;ref name=&quot;:1&quot; /&gt; Neutralioje zonoje nelikus jokių teisėtvarkos dalinių išaugo nusikaltimų skaičius. Neutralioje zonoje žymią dalį sudarė lietuviai, mažumą - nutautėję lietuviai - lenkų šalininkai.&lt;ref name=&quot;:1&quot; /&gt;  

Nepaisant pirminio tikslo, neutrali zona neatnešė stabilumo. Priešingai, jau nuo pat pradžių čia ėmė veikti ginkluoti būriai, vyko nuolatiniai incidentai, nebuvo efektyvios kontrolės. Lenkijos karinės žvalgybos (Oddział II) raportuose pabrėžiama, kad padėtis neutralioje zonoje yra „nenormali“, o ginkluoti konfliktai kartojasi nuolat. Zonoje veikė vietiniai partizaniniai būriai, buvę kariai, savanoriai, kartais – ir reguliarių pajėgų daliniai (neoficialiai). Tai lėmė, kad teritorija tapo nuolatinio mažo intensyvumo karo zona.&lt;ref&gt;Rezmer, Waldemar , ''[https://scispace.com/pdf/likwidacja-pasa-neutralnego-pomiedzy-polska-a-litwa-w-lutym-1ego9av39f.pdf Likwidacja pasa neutralnego pomiędzy Polską a Litwą w lutym 1923 r.]'', p. 33-34.&lt;/ref&gt; Neutralioje zonoje lenkai suorganizavo “Policija Ludowa”, lietuviai - savo miliciją ir [[Lietuvos šaulių sąjunga|šaulius]]. Visoje neutralioje zonoje nuo Vokietijos sienos iki sienos su Latvija prie [[Dauguva|Dauguvos]] tarp vietos gyventojų vyko nuolatinė kova. Ypatingai aršios kovos vyko [[Širvintos|Širvintų]], [[Giedraičiai|Giedraičių]], [[Perloja|Perlojos]] apylinkėse ir [[Užnemunė|Užnemunėje]] — [[Punskas|Punsko]], [[Liubava|Liubavos]] apylinkėse.&lt;ref&gt;M. Semis-Biržiška, Vilniaus Golgota, 1930&lt;/ref&gt; Lietuvos vyriausybė gaudavo daug skundų apie neutralios zonos gyventojų vargus, bet nieko negalėjo daryti, kaip tik raginti, kad gyventojai patys gintųsi, arba paraginti šaulius suteikti pagalbą. Tokia būklė netenkino abiejų pusių, bet ji išsilaikė iki 1923 m. kovo mėnesio. 

1923 m. vasario 3 d. Tautų Sąjungos Taryba rekomendavo Lietuvai ir Lenkijai pasidalinti neutralią zoną, Lietuvos ir Lenkijos vyriausybių administracijai.&lt;ref&gt;Karys, Nr. 9 Kaunas, 1923, kovo 1-7, 117 psl.&lt;/ref&gt; Lenkija, siekdama jos užgrobtoje Lietuvos teritorijoje pastovių sienų su Lietuva, šią rekomendaciją priėmė. Lietuvos vyriausybės atstovas pareiškė, kad neutralios zonos padalinimo klausimas nebuvo perduotas Tautų Sąjungos Tarybai svarstyti ir Taryba neturėjo teisės tokios rekomendacijos daryti, todėl Lietuvos vyriausybė negalinti šios rekomendacijos priimti. 1923 m. vasario 10 d. Lietuvos vyriausybė pateikė Tautų Sąjungai protestą ir pasiūlymą, kad byla būtų perduota Nuolatiniam Tarptautiniam Teismui. Teismas turėtų spręsti šiuos klausimus: 1. Ar Tautų Sąjungos Taryba, svarstydama neutralios zonos klausimą, nesulaužė Tautų Sąjungos statuto ir ar teisinga jos rekomendacija. 2. Ar Lenkija turi teisę vykdyti Tautų Sąjungos Tarybos rekomendaciją, jei tam priešinga yra antroji pusė (Lietuva). Be to, Lietuvos vyriausybė prižadėjo Tarptautiniam Teismui patiekti savo paaiškinimų šiuo klausimu.&lt;ref&gt;žr. Trimitas, Nr, 127, Kaunas, 1923 m. vasario 15 d., p. 3-4.&lt;/ref&gt; Lietuvos vyriausybė negalėjo sutikti su šia Tautų Sąjungos Tarybos rekomendacija, nes toks sutikimas būtų reiškęs ir netiesioginį Vilniaus krašto okupacijos pripažinimą. Tautų Sąjungos Taryba vengė bylos sprendimo Tarptautiniame Teisme. 

Tautų Sąjungos siūlymu buvo numatyta remiantis lygybės principu Lietuvai ir Lenkijai pasidalinti  neutralią zoną pusiau, po 3 km, t.y. grįžti į 1920 m. gruodžio 1-2 d. fronto ribas. Tokiu būdu geležinkelio ruožas Valkininkai - Lieponys būtų atitekęs lietuviams. Lenkai siekė išlaikyti šį geležinkelio ruožą. Tautų Sąjungos Taryboje, svarstant rekomendaciją, lenkai reikalavo, kad Valkininkų - Rūdiškių ruožas būtų pripažintas jiems. 

== Operacijos planas ==
[[Vaizdas:Valkininkų GS, 2023.JPG|miniatiūra|Valkininkų geležinkelio stotis]]
1923 m. pradžioje, kai Tautų Lyga nusprendė panaikinti neutralią zoną ir nustatyti galutinę demarkacijos liniją, Lenkijos valdžia nusprendė: nebelaukti ir pati įgyvendinti sprendimą vietoje. Operacijos užduotis buvo įvardinta 1923 m. vasario 7 d. datuotoje [[Juzefas Pilsudskis|J. Pilsudskio]] instrukcijoje. Joje nustatyta operacijos pradžia  (vasario 15 d.) ir apibrėžti tikslai.&lt;ref name=&quot;:4&quot;&gt;Rezmer, Waldemar , ''Likwidacja pasa neutralnego pomiędzy Polską a Litwą w lutym 1923 r.'', p. 35-37.&lt;/ref&gt; Operacijos planavimą koordinavo Lenkijos kariuomenės Generalinis štabas (Sztab Generalny WP), konkrečiai jo II skyrius (Oddział II (žvalgyba)).&lt;ref&gt;''Meldunek szefa Oddziału II Sztabu Generalnego z 7 III 1923 r.''&lt;/ref&gt; Buvo nutarta užimti Lenkijai priskirtą neutralios zonos dalį, įvesti administraciją ir kontrolę. Operacija turėjo būti greita, koordinuota ir riboto masto (kad nesukeltų didelio karo). Operacijai pasirinktos ne tik reguliarios kariuomenės pajėgos, bet ir pasienio apsaugos daliniai (Straż Graniczna), policija (Policja Państwowa), nereguliarūs būriai (pvz., ZBK – saugumo formacijos). Pagal aukščiausios vadovybės nurodymus operacija turėjo prasidėti 1923 m. vasario 15 d. ryte. Pagrindiniai jos tikslai užimti teritoriją be didelių nuostolių, užtikrinti geležinkelio kontrolę, neleisti lietuvių pajėgoms įsitvirtinti. Ypatingas dėmesys skirtas geležinkelio linijai Vilnius–Gardinas.  

Plane išskirti svarbiausi mazgai - Rūdiškės, Valkininkai (lenk. Olkieniki), Orany (Varėna). Šiose vietose buvo planuojama dislokuoti pajėgas, užtikrinti ryšius ir judėjimą. 

Operacijoje dalyvavusios pajėgos buvo suskirstytos į atskirus sektorius ir veikė koordinuotai. Kiekvienas sektorius turėjo savo užduotis, atsakė už konkrečią teritoriją. Karininkams buvo nurodyta vengti didelių susirėmimų, veikti greitai ir ryžtingai, užtikrinti komunikacijos linijų saugumą. Taip pat leista naudoti jėgą, jei susiduriama su pasipriešinimu. Lenkijos vadovybė tikėjosi, kad Lietuva gali priešintis, galimi lokalūs susirėmimai, tačiau buvo manoma, kad konfliktas neperaugs į didelio masto karą.

Lenkijos autorių teigimu iki 1923 m. vasario neutralioje zonoje jau veikė ginkluoti lietuvių būriai, vyko infrastruktūros niokojimas. Teigiama, kad taip Lietuva ruošėsi galimam konfliktui.&lt;ref name=&quot;:4&quot; /&gt; Lietuvos šaltiniuose teigiama priešingai.

== Lietuvos padėtis konflikto išvakarėse ==
Politiškai situacija buvo palanki Lenkijai. 1923 m. sausio 9 d. [[Klaipėdos sukilimas|Klaipėdos krašte prasidėjo sukilimas]], į kurį jungėsi ir savanoriai iš Lietuvos. Sausio 15 d. sukilėliai užėmė Klaipėdą, kurią gynė vien tik ten esantis prancūzų kariuomenės batalionas. Dėl šios operacijos kilo ginčas tautų Sąjungoje, kuris užsitęsė iki 1923 m. vasario 19 d. Lietuvos vyriausybei teko veikti labai apdairiai. Tuo metu Europos politikoje dominavusi [[Prancūzija]] palaikė Lenkiją. Lietuvai nesutinkant su lenkų reikalavimais, pastarieji ryžosi neutralią zoną Valkininkų - Rūdiškių ruože užimti jėga. Nėra žinoma kokio pločio juostą lenkai norėjo užimti vasario 15 d. pradėtos operacijos metu.&lt;ref name=&quot;:2&quot;&gt;Ališauskas, Kazys, „[https://www.spauda2.org/karys/archive/1972/1972-nr09-KARYS.pdf Kautynės prie Valkininkų ir Rūdiškių geležinkelio ruožo]“, '''„'''Karys'''“''', 1972 m., Nr. 9, pp. 298.&lt;/ref&gt; Tikėtina, kad lenkai neturėjo tikslaus plano, buvo keliama užduotis nustumti lietuvių sargybas kiek galima toliau į vakarus nuo geležinkelio.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt; Lenkiškuose šaltiniuose teigiama, kad operacijos tikslas buvo tik užimti Lenkijai priskirtą neutralios zonos dalį,&lt;ref&gt;Rezmer, Waldemar , ''Likwidacja pasa neutralnego pomiędzy Polską a Litwą w lutym 1923 r.'', p. 39-41.&lt;/ref&gt; tačiau faktinė kovų eiga tai paneigia.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt;
[[Vaizdas:TvaronasPranas.jpg|miniatiūra|6-ojo pulko vadas Pranas Tvaronas]]
 

Apie planuojamą lenkų puolimą Lietuvos vyriausybė žinojo.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt; 1923 m. vasario 15 d. žurnale &quot;Trimitas&quot; (Nr. 127) buvo paskelbtas pranešimas: &lt;blockquote&gt;“''Tautų Sąjungos paskatinti lenkai vasario 15 d. pasiruošę pradėti karą prieš Lietuvą. Pirmoje eilėje imsią neutralią juostą. Vilniuje sutraukta keli tūkstančiai kareivių, perrengtų policininkais ir žandarais. Puolimą pradės policija, o paskui jau prisijungs kariuomenės dalys''.” &lt;/blockquote&gt;Nėra žinoma kokie įsakymai dėl galimo lenkų puolimo buvo duoti Lietuvos karinėms pajėgoms. Konkrečių pasirengimo atremti puolimą veiksmų nėra užfiksuota. Kai kurie autoriai nurodo, kad tai galėjo būti daromą sąmoningai, siekiant, kad ginčas neišplėstų į didesnį ginkluotą konfliktą. Apie 30 km ruožą (nuo [[Žilinėliai|Žilinėlių]] - [[Strielčiškės|Strielčiškių]] k. pietuose, iki [[Daugirdiškės (Trakai)|Daugirdiškių]] - [[Subartonys|Subartonių]] k. šiaurėje, prie Ilgio ežero) kuriame vyko pagrindinės kovos, saugojo 6-asis pėstininkų pulkas. Apsaugos veikla buvo organizuota taip, kad vienas pulko batalionas nuolat buvo prie neutralios zonos, kiti du — atsargoje, [[Kruonis|Kruonio]] - [[Darsūniškis|Darsūniškio]] apylinkėse. Tarpusavio ryšiai buvo palaikomi telefonais, pėsčių ir raitų patrulių. Pulko vadavietė buvo Kruonyje. Pulkas priklausė III pėstininkų divizijai. 6-ąjam pėstininkų vadovavo pik. Itn. [[Pranas Tvaronas]]. 

Lenkų puolimo metu, 1923 m. vasario 15 d. pozicijas prie neutralios zonos buvo užėmęs II batalionas. Jo pozicijos: 4 kuopa — baro dešinėje pusėje — pietuose (vadavietė - Strielčiškių kaime); 5 kuopa - baro viduryje (vadavietė — Samnykų kaime); 6 kuopa - baro šiaurinėje dalyje (vadavietė - Bagdanonių kaime). Vienai kuopai teko saugoti apie 10 km pločio barą, tad sargybos buvo išdėstytos retai, vientiso fronto nebuvo. II bataliono vadas mjr. [[Jonas Gaudešius]] dar prieš vasario 15 d. buvo komandiruotas į Kauną. Jį pavadavo 5-tos kuopos vadas Itn. Buragas. Bataliono vadavietė buvo Onuškyje. Bataliono sargybos stovėjo Strielčiškių, Zakarų, Kalenu, Kaniūkų, Samnykų, Gudakiemio, Panošiškių, Strėvos, Subartonių kaimų linijoje. Į pietus, dešinėje, Žilinėlių, Paakmenės . barą saugojo Alytaus įgulos daliniai. Į šiaurę, kairėje, stovėjo kitos III pėstininkų divizijos dalys. Kariuomenei padėjo ir šauliai - šiame bare veikė, F. Šemetos vadovaujamas Šaulių Sąjungos būrys.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt;

== Lenkų puolimas ==
1923 m. vasario pradžioje lenkų reguliariosios kariuomenės dalinius, buvusius prie neutralios zonos Valkininkų - Rūdiškių bare, pakeitė lenkų policijos dalys (tamsiai mėlynomis uniformomis).&lt;ref name=&quot;:5&quot; /&gt; Vasario 12-14 d. lenkų policijos daliniai užėmė neutralioje zonoje buvusius kaimus: Giratę, [[Šarkiškės (Varėna)|Šarkiškie]], [[Moliai (Varėna)|Molius]], [[Barteliai (Varėna)|Bartelius]], Valkininkų geležinkelio stotį, [[Vaitakarčmis|Vaitakarčmi]]&lt;nowiki/&gt;į, [[Lieponys|Lieponius]], [[Klepočiai (Trakai)|Klepočius]], [[Vaikšteniai|Vaikštenius]], Rūdiškes ir kt. Vien Valkininkų geležinkelio stoties puolimui lenkai metė bent tris batalionus. Su gyventojais įsibrovėliai elgėsi mandagiai, geriau nei ankstesnių kovų metu, tik, kautynėms prasidėjus, reikalavo daug pastočių transportui šaudmenų, maistui ir sužeistųjų evakuacijai.&lt;ref&gt;Ališauskas, Kazys, „[https://www.spauda2.org/karys/archive/1972/1972-nr09-KARYS.pdf Kautynės prie Valkininkų ir Rūdiškių geležinkelio ruožo]“, '''„'''Karys'''“''', 1972 m., Nr. 9, p. 299.&lt;/ref&gt;

Kariuomenės pajėgomis puolimą lenkai pradėjo 1923 m. vasario 15 d. 6 vai. ryto.&lt;ref&gt;Trimitas, Nr. 128, Kaunas, 1923, vasario 22 d., p. 4.&lt;/ref&gt; Puolimo ambicijos viršijo vien neutralios zonos ribas. Didesnėmis jėgomis lenkai puolė Paakmenės, Karpiškių, Strielčiškių, [[Kalėnai|Kalėnų]], Kaniūkų, Gudakiemio kaimus; mažesnėmis jėgomis puolė į šiaurę nuo Vilkokšnio ežero tarp Spindžio ir Ilgio ežerų buvusias lietuvių sargybas. Puolimą stabdė didelis sniego sluoksnis. Merkio upė ir ežerai buvo užšalę, tad natūralias kliūtis sudarė tik pusnynai. 

Lenkų puolimas lietuviams nebuvo visai netikėtas. Apie lenkų pasirengimą buvo pranešę vietos gyventojai. Nors abiejų pusių kariams buvo draudžiama neutralioje zonoje vykdyti žvalgybą, ją vykdė šauliai ir partizanai. Pagal iš jų gautas žinias sargybų linijoje buvo sustiprintas sekimas. Kitų pasiregimų atremti puolimui nebuvo vykdoma. 

Lietuvos sargyboms pavyko atremti pirmuosius lenkų priekinių dalinių puolimus. Į mūšį įsijungus pagrindinėms lenkų pajėgoms, Lietuvos sargybos buvo priverstos pasitraukti. Neginamą Valkininkų geležinkelio stotį lenkai užėmė dar prieš puolimo pradžią. Lenkai su stipriu lietuvių sargybos pasipriešinimu susidūrė prie Strielčiškių kaimo.&lt;ref name=&quot;:5&quot;&gt;Ališauskas, Kazys, „[https://www.spauda2.org/karys/archive/1972/1972-nr10-KARYS.pdf Kautynės prie Valkininkų ir Rūdiškių geležinkelio ruožo]“, '''„'''Karys'''“''', 1972 m., Nr. 10, p. 325.&lt;/ref&gt; Po atkaklių kovų kovos lietuviai buvo priversti pasitraukti, į nelaisvę pateko keletas kareivių ir vienas karininkas. 

Paakmenėje 9-10 vyrų lietuvių sargyba atrėmė pirmą lenkų puolimą, antro puolimo metu, pasitraukė, tačiau naktį iš Jokėnų ir Paručių kaimų surengę kontrpuolimą kaimą atsiėmė. Kaimas keletą kartų ėjo iš rankų į rankas, tačiau vasario 18 d. jame įsitvirtino lenkai. 

Per vasario 15 d. puolimo metu lenkai užėmė Lietuvos kontroliuojamoje teritorijoje buvusias gyvenvietes: Paakmenę, [[Karpiškės (Varėna)|Karpiškes]], Zakarus, [[Kalėnai (Varėna)|Kalėnus]], Kaniūkus, Spenglininkus, Gudakiemį ir dar keletą mažesnių gyvenviečių. Prie [[Samninkai|Saminykų]] kaimo, sutikus pasipriešinimą, lenkų puolimas sustojo. Į šiaurę nuo Vilkokšnio ežero lenkai puolė Spindžio ir Ilgio ežerų linijoje. Šio baro viršininkas, 6-os kuopos vadas, kurio vadavietė buvo [[Bagdononys (Trakai)|Bagdanonyse]], gavęs žinių iš vietos gyventojų apie lenkų užėmimą neutralios zonos ir galimą puolimą, sargybas sustiprino kuopos rezervais. Susidūrę su stipresniu pasipriešinimu lenkai atsitraukė ir puolimo nepakartojo. Manoma, kad šiame bare lenkų pajėgos tik dengė puolančiųjų pietuose sparną.&lt;ref name=&quot;:5&quot; /&gt;

== Lietuvių kontrpuolimas ==
Sužinojęs apie lenkų puolimą Kruonyje buvęs 6 pėstininkų pulko vadas plk. Itn. Pr. Tvaronas vasario 15 d. skubiai į Onuškį permetė I ir III batalionus. Abu batalionai atliko rekordinį žygį, žiemos metu pėsčiomis per dieną įveikę 40 km. Juos sustiprino pulko vado pavaldume buvusi 6-oji baterija. 

Atvykęs į Onuškį, P. Tvaronas rado, kad II bataliono 4 ir 5 kuopų sargybos buvo pasitraukusios, tik 6-toji kuopa laikėsi savo pozicijose. II bataliono vadu jis paskyrė mokomosios kuopos vadą kpt. Juozą Barkauską, Itn. Buragas grįžo prie savo kuopos vado pareigų. I bataliono vadas kpt. Mackevičiui buvo duota užduotis susitelkti Gruoznikuose, pulti ir užimti Kaniūkų, Kalėnu, Zakarų, Strielčikų kaimus. Žvalgymas ir sparno apsauga buvo pavesta raitelių būriui. III bataliono vadui kpt. Sinkevičiui buvo įsakyta susitelkti Samnykuose ir pulti Gudakiemio kryptimi. 6-oji baterija gavo įsakymą remti I bataliono puolimą. I batalionui nurodyta puolimą pradėti vasario 16 d., III — laukti įsakymo. Pulko vadavietė persikėlė į Onuškį. Puolimo tikslas: užimti vietoves, iš kurių lietuvių sargybos buvo priverstos pasitraukti. 

Puolimą pradėjęs 3-osios kuopos vadas kpt. P. Soltanas užėmė Zakarus, Strielčiškius ir įsitvirtino. 2 kuopos vadas Itn. Tugaudis užėmė Kaniūkų k., bet Kalėnu k. nepavyko užimti. III batalionas vasario 17 d. užėmė Gudakiemio kaimą. Puolimo metu buvo paimta nelaisvėn vienas lenkų karininkas ir apie 30 kareivių. Paaiškėjo, kad belaisviai priklausė trims skirtingiems lenkų pasienio sargybų batalionams. Vasario 18 d. 6-oji pėstininkų pulko ir Alytaus baro rinktinė nutraukė puolimą. Manoma, kad jos tai padarė gavę aukštesnės vadovybės įsakymus.&lt;ref name=&quot;:5&quot; /&gt; 

Lietuvos pajėgos nespėjo atsiimti Paakmenės, Kalėnų kaimai ir keleto vienkiemių. Lenkai puolimų nevykdė, tik žvalgė. 

Vasario 20 -23 d. įvyko Lietuvos sargybų susišaudymai su lenkais prie Strielčiškių, Kalnėnų, Spenglininkų ir Dargonių kaimų.&lt;ref&gt;žr. Karys, Nr. 9, Kaunas, 1923, pp. 110-111.&lt;/ref&gt; sužinojęs apie lenkų puolimą kariuomenės vadas gen. Itn. J. Stanaitis į Aukštadvarį pasiuntė [[Aukštoji Panemunė|Aukštojoje Panemunėje]] dislokuotą 5 pėstininkų pulką. Iš Raudondvario buvo pasiųsta sunkioji artilerijos baterija. Kiti daliniai nebuvo pasitelkti

== Politiniai aspektai ==
Prasidėjus lenkų puolimui Lietuvos vyriausybė nusiuntė Tautų Sąjungos generaliniam sekretoriui notą, pranešdama apie lenkų puolimą ir įsiveržimą į Lietuvos kariuomenės užimtą sritį prie neutralios zonos. Notoje buvo prašoma skubiai sukviesti Tautų Sąjungos Tarybą, kuri imtųsi priemonių sustabdyti kylantį karą.&lt;ref&gt;Žr. Draugas, 1923 m vasario 20 d., Nr.  43 ir Trimitas, Nr. 128, Kaunas, 1923, p. 6.&lt;/ref&gt; Iš Tautų Sąjungos generalinio sekretoriaus Ženevoje vyriausybė gavo atsakymą telefonu, kad Tautų Sąjungos Tarybos nariai yra pertraukę darbą ir išsivažinėję vienai savaitei. Lietuvos vyriausybės buvo persiųsta Tarybos nariams.&lt;ref&gt;žr. Draugas, 1923 m. vasario 20 d., Nr. 45.&lt;/ref&gt; 

Tautų Sąjungos Taryba susirinkti nesiskubino ir mažąjį karą ignoravo. Keliama versija, kad Prancūzija ir kitos šalys apie lenkų puolimą neutralioje zonoje žinojo iš anksto.&lt;ref name=&quot;:5&quot; /&gt; Lenkijos vyriausybė iš Vilniaus į Kauną bevieliu telegrafu atsiuntė notą, kurioje įspėjo, kad Lietuvos vyriausybė turės atsakyti už nereguliarių lietuvių būrių veiksmus prieš lenkus, užimant neutralią zoną.&lt;ref&gt;Draugas, 1923 m. vasario 17 d. Nr. 41&lt;/ref&gt; Lietuvos vyriausybė į šią notą neatsakė. Tuo pat metu užsienio spaudoje pasirodė propagandiniai pranešimai apie tai, kad lietuviai pirmieji puolė, kad lietuvių nereguliarios kariuomenės būriuose yra daug vokiečių, kurie kariauja su. lenkais neutralioje zonoje.&lt;ref name=&quot;:5&quot; /&gt; Prancūzų spauda palaikė lenkus, anglų ir amerikiečių spauda buvo objektyvesnė. Vasario 20 ir 21 d. Lietuvos vyriausybė per savo atstovybes ir užsienio spaudos agentūras paskelbė, kad lenkai puolė lietuvių sargybas, lietuviai ginasi ir kovos tęsiasi; vėliau paskelbė, kad jokių vokiečių Lietuvos kariuomenėje, šaulių būriuose ir partizanuose nėra. Vasario 22 d. Lenkijos ministras pirmininkas generolas V. Sikorskis viešai deklaravo, kad Lietuvos pasiuntinybės Paryžiuje paskelbtos žinios apie kovas neutralioje zonoje yra neteisingos; Lenkija pasirengusi užimti neutralios zonos dalį, šiam reikalui naudoja žandarmeriją ir laiko tai grynai Lenkijos administraciniu reikalu, nežiūrint į tai, kad Lietuvos vyriausybė nėra sutikusi su Tautų Sąjungos Tarybos rekomendacijomis. Pranešimas baigtas grasinimu, kad jeigu lenkų žandarams ir sargyboms prisieis pasitraukti iš neutralios zonos, tai tokios situacijos Lenkija nepakęs ir pasiųs kariuomenę.&lt;ref&gt;Draugas, 1923 m. vasario 22 d., Nr. 45.&lt;/ref&gt; 

V. Sikorskio pareiškimo metu Lietuvos kontrpuolimas jau buvo nutrauktas, kovos nevyko. Šio konflikto metu Lietuvos vyriausybės prioritetu buvo santykių su Antante sureguliavimą Klaipėdos klausimu. Anglijos, Prancūzijos ir kitų valstybių Tautų Sąjungos Tarybos narių atstovybės atidžiai sekė įvykių eigą prie Valkininkų neutralioje zonoje. Vyriausybės Klaipėdos krašto bylą laikė aktualesniu reikalu, negu kad Valkininkų geležinkelio ruožo reikalą. Lenkijai buvo' svarbu gauti ne tik neutralios zonos juostą prie Valkininkų, bet ir Lietuvos vyriausybės pripažinimą. Apginti neutralios zonos juostą prie Valkininkų Lietuva negalėjo dėl rizikos įsivelti į didelį ginkluotą susidūrimą su Lenkija. Laikoma, kad vasario 16 d. kontrpuolimas vyko pik. Itn. Pr. Tvarono iniciatyva.

== Britų karininko sulaikymas ==
Kapitono P. Soltano daliniui užėmus Strielčiškių kaimą, vasario 17 d. į kaimą, iš lenkų užimtos neutralios zonos atvyko anglų [[generolas majoras]] A. Carbont Niatt, lydimas majoro E. H. Grant ir dviejų lenkų karininkų, kpt. Vonsowicz ir kpt. Marski. Jie visi buvo sulaikyti.&lt;ref&gt;Draugas, 1923 m. vasario 23, Nr. 45, ir Trimitas, Nr. 128, Kaunas, 1923, p. 4-4 &lt;/ref&gt; A. Carbont Niatt buvo Anglijos vyriausybės karinis atstovas prie Lenkijos vyriausybės Varšuvoje. Jam buvo gerai žinomi Tautų Sąjungos Tarybos nutarimai neutralios zonos reikalu ir, tikėtina, Lenkijos vyriausybės tikslai.&lt;ref name=&quot;:6&quot;&gt;Ališauskas, Kazys, „[https://www.spauda2.org/karys/archive/1972/1972-nr10-KARYS.pdf Kautynės prie Valkininkų ir Rūdiškių geležinkelio ruožo]“, '''„'''Karys'''“''', 1972 m., Nr. 10, pp. 327.&lt;/ref&gt; Manoma, kad vienas iš jo tikslų buvo prižiūrėti, kad ši konfliktas neišsivystytų į didesnį ir kad lenkai nesikėsintų užimti daugiau, negu Tautų Sąjungos Taryboje buvo jiems pripažinta.&lt;ref name=&quot;:6&quot; /&gt; Kpt. P. Soltanas manė išklausyti generolo nuomonę apie įvykius, gautas. žinias telefonu perduoti pulko vadui. Tačiau, pulko vadas pik. Itn. Pr. Tvaronas pareikalavo visus sulaikyti. Pulko vadas pagrasino kpt. Soltaną atiduoti teismui, jeigu nebus išpildytas jo įsakymas. Generolas, sužinojęs apie pulko vado grasinimą kpt. Soltanui, leidosi sulaikomas. Drauge su palydovais buvo nusiųstas į [[Jieznas|Jiezną]], o iš ten nuvežtas į Kauną. Kaune, įsikišus Anglijos atstovybei, generolas ir jo palydovas mjr. E. H. Grant buvo paleisti ir išvyko į [[Varšuva|Varšuvą]]. Po keleto dienų buvo paleisti ir abu lenkų karininkai. Apie anglų generolo ir jo palydovų sulaikymą buvo daug rašoma anglų ir prancūzų spaudoje. Anglijos vyriausybė įteikė Lietuvos vyriausybei notą ir pareikalavo pasiaiškinti. A. Carbont Niatt tiek Kaune, tiek Varšuvoje dėl savo sulaikymo nieko nesakė.&lt;ref name=&quot;:6&quot; /&gt; 

== Pasekmės ==
[[Vaizdas:Border-Lithuania-Poland-1919-1939.svg|miniatiūra|Lietuvos ir Lenkijos demarkacinės linijos, 1919-1939.]]
Kovos veiksmai nurimo vasario 18 d. Vėliau įvyko tik keletas žvalgybinių dalinių susirėmimų. Vasario 23 d. lenkai pasitraukė iš Paakmenės kaimelio, vasario 25 d. iš Kalėnų kaimo ir užimtų vienkiemių, kuriuos buvo užėmę Lietuvos kontroliuotoje pusėje į vakarus nuo neutralios zonos.&lt;ref&gt;Karys, Nr. 9, Kaunas, 1923, p. 11.&lt;/ref&gt; Aprimus kovoms lenkai skubiai pradėjo remontuoti geležinkelio tiltus ir kelią Valkininkų - Rūdiškių ruože. Karpiškėse, vėliau [[Smalininkai|Smalininkuose]] (abu kaimai į šiaurės rytus nuo Varėnos) įvyko lietuvių ir lenkų karinių atstovų pasitarimai. Apie šiuos pasitarimus žinių trūksta, tačiau po jų įtampa atslūgo. 

1923 m. vasario 23 d. Varšuvos žinių agentūra paskelbė apie Smalninkuose vykstančias derybas su Lietuva sienų reikalu. Lietuvos žinių agentūra vasario 27 d. šią žinią paneigė.&lt;ref&gt;Draugas, 1923 m., Nr. 49 ir 55&lt;/ref&gt; 

Kovų išdavoje lenkai įgavo jiems svarbaus Valkininkų-Rūdiškių geležinkelio ruožo kontrolę. Juo netrukus buvo atkurtas susisiekimas. Lietuva šiame ruože nevykdė sabotažo veiksmų. Lenkų užimtoje neutralioje zonoje buvo daugiausiai lietuvių gyvenami kaimai. 

6-asis pėstininkų pulkas šiose kovose neteko 8 kareivių žuvusiais, vienas karininkas ir 9 kareiviai pateko į lenkų nelaisvę. Varėnos bare lenkai palaidojo du lietuvių kareivius Bartelių kapinėse. Viso buvo žuvusių skaičius nėra žinomas, manoma, kad daugiau nei 10. Lenkų nuotoliai tiksliai nėra žinomi. Po kovų netrukus buvo apsikeista belaisviais. Vasario 16 d., lenkams Vilniuje varant keletą lietuvių belaisvių, įvyko incidentas, kai lietuvaitė gimnazistė užkalbino lietuvius belaisvius ir buvo suimta.&lt;ref&gt;M. Semis-Biržiška, Vilniaus Golgota, 1930, p. 211.&lt;/ref&gt; 

Pasižymėjusieji 6-ojo pėstininkų pulko 8 karininkai ir apie 30 kareivių buvo apdovanoti [[Vyčio Kryžiaus ordino medalis|Vyčio Kryžiaus ordinais]]. Apie Alytaus rinktinės karių apdovanojimą žinių nėra. 

1923 m. kovo 15 d. Ambasadorių Konferencija, kurią sudarė anglų, prancūzų, italų ir japonų atstovai, nusprendė pripažinti Lenkijos rytų sienas su Vilniumi.&lt;ref&gt;Trimitas, Nr. 134., Kaunas, 1928, p. 2-3.&lt;/ref&gt; Lietuvos vyriausybė įteikė protesto notas Anglijos, Prancūzijos, Italijos ir Japonijos vyriausybėms. Dėl šio Ambasadorių Konferencijos sprendimo visoje Lietuvoje vyko protesto demonstracijos ir mitingai. Fronto linija tapo administracine linija, Lietuvoje vadinta demarkacine linija. Lenkai netrukus užėmė jų pusėje likusias gyvenvietes ir pradėjo statyti gaireles (ilgas kuolas su kuokštu šiaudų). Gaireles statė nepaisant vietos gyventojų reikalų, administracine linija perskirstų ūkių. Ūkininkams tai sudarė daug nepatogumų. Pavasariui atėjus, gyventojai naktimis pernešdavo gaireles už savo žemės ribų ir įsmeigdavo. Pasieniečiams susitarus ir gairelių kilnojimas liovėsi. Demarkacijos liniją perėmė saugoti Lietuvos pasienio policija. Lietuviai patruliavo prie pat demarkacijos linijos, o lenkai — per 100 metrų nuo linijos. Demarkacijos linija išliko iki 1939 m. rugsėjo mėnesio.&lt;ref name=&quot;:5&quot; /&gt;

== Išnašos ==
{{Išn}}
== Literatūra ==

* Ališauskas, Kazys, „[https://www.spauda2.org/karys/archive/1972/1972-nr09-KARYS.pdf Kautynės prie Valkininkų ir Rūdiškių geležinkelio ruožo]“, '''„'''Karys'''“''', 1972 m., Nr. 9, pp. 296–299.
* Ališauskas, Kazys, „[https://www.spauda2.org/karys/archive/1972/1972-nr10-KARYS.pdf Kautynės prie Valkininkų ir Rūdiškių geležinkelio ruožo]“, '''„'''Karys'''“''', 1972 m., Nr. 10, pp. 325–329.
* Rezmer, Waldemar , ''[https://scispace.com/pdf/likwidacja-pasa-neutralnego-pomiedzy-polska-a-litwa-w-lutym-1ego9av39f.pdf Likwidacja pasa neutralnego pomiędzy Polską a Litwą w lutym 1923 r.]'', „Dzieje Najnowsze“, t. XXXVIII, 2006, Nr 4.

[[Kategorija:1923 metai]]
[[Kategorija:Lietuvos mūšiai]]
[[Kategorija:Lenkijos mūšiai]]
[[Kategorija:Mūšiai Lietuvos teritorijoje]]
[[Kategorija:Trakų rajono savivaldybė]]
[[Kategorija:Antroji Lenkijos Respublika]]</text>
      <sha1>evgbtnfvuxbdy19aujxxe0iecgwkuzb</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819864</id>
      <parentid>7819863</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T15:05:31Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>ArunasG</username>
        <id>107355</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>ArunasG pervadino puslapį [[Klepočių kautynės (1923)]] į [[Valkininkų-Rūdiškių kautynės]]: Tikslesnis pavadinimas</comment>
      <origin>7819863</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="34336" sha1="evgbtnfvuxbdy19aujxxe0iecgwkuzb" xml:space="preserve">{{Infolentelė karinis konfliktas|conflict=Valkininkų-Rūdiškių kautynės|place=Dabartinės Trakų r. ir Varėnos r. savivaldybių teritorijos|result=Lygiosios, teritorinė Lenkijos pergalė (užsitikrinta geležinkelio kontrolė)|combatant1={{flag|LTU}}|combatant2={{flag|POL}}|date=1923 m. vasario 16-22 d.|image=[[File:Valkininkai-Rūdiškės battle (1923).png|300px]]|caption=Valkininkų-Rūdiškių mūšio (1923) schema|commander1=[[Pranas Tvaronas]]|strength1=6-asis pėstininkų pulkas|casualties1=~10 žuvusių}}

'''Valkininkų-Rūdiškių kautynės''' - [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Lenkija|Lenkijos]] karinių pajėgų susirėmimų serija dėl [[Vilniaus–Varėnos geležinkelis|Vilniaus-Varėnos geležinkelio]] ruožo dabartinėse [[Trakų rajono savivaldybė|Trakų r.]] ir [[Varėnos rajono savivaldybė|Varėnos r.]] savivaldybių teritorijose, vykusi 1923 m. vasario 16-22 d. Šios kautynės nelaikomos 1920 m. pasibaigusio Lietuvos ir Lenkijos karo dalimi, o tik pavieniais susirėmimais, neperaugusiais į platesnės apimties konfliktą.&lt;ref name=&quot;:3&quot;&gt;Rezmer, Waldemar , ''[https://scispace.com/pdf/likwidacja-pasa-neutralnego-pomiedzy-polska-a-litwa-w-lutym-1ego9av39f.pdf Likwidacja pasa neutralnego pomiędzy Polską a Litwą w lutym 1923 r.]'', „Dzieje Najnowsze“, t. XXXVIII, 2006, Nr 4&lt;/ref&gt; Lenkijos literatūroje šiuo klausimu nepateikiami operaciją vykdžiusių dalinių pavadinimai ar informacija apie jų vadus, apsiribojama bendro pobūdžio informacija, kad kovos veiksmus vykdė policija ir pasienio daliniai.&lt;ref name=&quot;:3&quot; /&gt;

== Priešistorė ==
Inscenizuoto &quot;[[Želigovskio maištas|Želigovskio maišto]]&quot; metu Lenkijos pajėgos 1920 m. spalio 15 d. užėmė [[Rykantai|Rykantus]], o spalio 16 d., po kautynių su lietuvių kariuomene - [[Valkininkai|Valkininkus]], [[Rūdiškės|Rūdiškes]] ir [[Rūdiškių geležinkelio stotis|Rūdiškių geležinkelio stotį]]. Spalio 18 d. Lietuvos [[Šeštasis pėstininkų Pilėnų Kunigaikščio Margio pulkas|6-asis pėstininkų pulkas]] ir 10 pėstininkų pulko vienas batalionas kontratakavo mėgindami susigražinti Trakus. Smarkios kautynės vyko Rūdiškių - Trakų apylinkėse. Lietuvos puolimas buvo atremtas ir frontas spalio 22 d. sustojo [[Lieponys|Lieponių]] kaimo - [[Vilkokšnis (Trakai)|Vilkokšnio]] ežero - [[Spindžius (Trakai)|Spindžio]] ežero - [[Strėva (Trakai)|Strėvos]] kaimo - [[Ilgio ežeras|Ilgio]] ežero linijoje. Šiame bare veikė 6 pėstininkų pulkas. Dešinėje, į pietus, Varėnos - Perlojos - iki Nemuno, prie Živulčiškių k., riboje veikė 1 pėstininkų pulko mokomoji ir naujokų kuopos, vadovaujamos kapitono M. Rėklaičio. Jiems talkino vietos partizanai ir šauliai. Kairėje, į šiaurę, Vievio apylinkėse, iki Neries veikė [[Pirmasis pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino pulkas|1-asis]] ir [[Trečiasis pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto pulkas|3-asis]] pėstininkų pulkai ir 10 pėstininkų pulko batalionas, kuris, kautynėms nurimus, buvo grąžintas prie savo pulko į [[Marijampolė|Marijampolę]]. Siekiant neleisti lenkams panaudoti šarvuotus traukinius, buvo susprogdintas geležinkelio tiltas per Merkį, tarp Pamerkto ir Biekšų kaimų, o į šiaurę nuo Valkininkų stoties, prie Klepočių kaimo, buvo nuimti geležinkelio bėgiai ir išsprogdintas kelias. Prie [[Valkininkų geležinkelio stotis|Valkininkų stoties]], Pučkorių, [[Vaitakarčmis|Vaitakarčmio]], [[Lieponys|Lieponių]] ir [[Gudakiemis (Trakai)|Gudakiemio]] kaimų stovėjo 6-ojo pėstininkų pulko lauko sargybos, kurios atrėmė keletą nedidelių lenkų atakų. 

Lenkai keletą kartų nesėkmingai mėgino užimti  Valkininkų geležinkelio stotį. Paskutinis toks puolimas buvo surengtas 1920 m. lapkričio 20-22 dienomis. Puolimus lenkai vykdydavo pagal tą patį scenarijų - pradžioje šarvuotas traukinys privažiuodavo prie Klepočių k. ir tuo pat metu pasirodydavo pėstininkai. Šarvuočių artilerija apšaudydavo 6-ojo pėstininkų pulko pozicijas prie Lieponių ir Gudakiemio kaimų, o lenkų pėstininkai taisydavo geležinkelio pylimą. Lietuvos artilerijai pradėjus atsakomąją ugnį ir pėstininkams pulti, šarvuotas traukinys ir lenkų pėstininkai pasitraukdavo.&lt;ref&gt;Generalinio štabo pranešimai apie kautynes su lenkais, Karys, Nr. 42-48, Kaunas, 1920. &lt;/ref&gt; Net ir sudarius paliaubas, lenkai keletą kartų kėsinosi užimti Valkininkų stotį, siekdami joje įsitvirtinti iki neutralios zonos nustatymo. Nustačius neutraliąją zoną 6--asis pėstininkų pulkas liko ir toliau saugoti šį barą. Šią misiją jis vykdė ir 1923 m., kuomet neutralios zonos naikinimo metu atsinaujino kautynės su lenkais.&lt;ref name=&quot;:0&quot;&gt;Ališauskas, Kazys, „[https://www.spauda2.org/karys/archive/1972/1972-nr09-KARYS.pdf Kautynės prie Valkininkų ir Rūdiškių geležinkelio ruožo]“, '''„'''Karys'''“''', 1972 m., Nr. 9, p. 296&lt;/ref&gt;

== Neutralios zonos nustatymas ir panaikinimas ==
[[Vaizdas:A group of Lithuanian partisans with weapons and equipment in the Širvintos front sector during the Polish intervention in Lithuania, 1922–1923.jpg|miniatiūra|Lietuvos partizanai, kovoję prieš lenkų intervenciją, 1922-1923 m.]]
1920 m. lapkričio 21 d. [[Tautų Sąjunga|Tautų Sąjungos]] Kontrolės komisijai, pirmininkaujant prancūzų pik. Chardigny, pavyko sustabdyti lenkų kovas su lietuviais.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt; Abiem kariaujančioms pusėms buvo įsakyta laikinai stovėti vietoje. Lapkričio 29 d. [[Kauno geležinkelio stotis|Kauno geležinkelio stotyje]], pik. Chardigny tarpininkaujant, buvo pasirašytas paliaubų  protokolas tarp Lietuvos ir Lenkijos marionetinės &quot;[[Vidurio Lietuvos plokštinių kapinynų kultūra|Vidurinės Lietuvos]]&quot;.&lt;ref&gt;Rezmer, Waldemar , ''[https://scispace.com/pdf/likwidacja-pasa-neutralnego-pomiedzy-polska-a-litwa-w-lutym-1ego9av39f.pdf Likwidacja pasa neutralnego pomiędzy Polską a Litwą w lutym 1923 r.]'', p. 32.&lt;/ref&gt; Tautų Sąjungos Kontrolės komisija tarp lenkų ir lietuvių užimtų teritorijų nustatė neutralią zoną. Nuo kontaktinės linijos abi pusės privalėjo atsitraukti po 3 km. Taip susiformavo 6 km pločio zona. (Panaši, tik 12 km pločio, zona Užnemunėje buvo nustatyta 1920 m. spalio mėn. pradžioje).&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt; Lenkijos šaltiniuose nurodoma, kad neutrali zona visur buvo 12 km pločio.&lt;ref name=&quot;:3&quot; /&gt; Abi šalys savo pajėgas atitraukė gruodžio 1-2 dienomis. Nesusipratimų bei susirėmimų nefiksuota. Lietuvos 6-asis pėstininkų pulkas iš Valkininkų - Rūdiškių geležinkelio ruožo pasitraukė, ir įsitvirtino [[Strielčiškės|Strielčiškių]] - [[Kalėnai (Varėna)|Kalėnų]] - Gudakiemio - [[Panošiškės|Panošiškių]] kaimų - Spindžio ež. - Strėvos kaimo riboje. Dešinėje 6 pėstininkų pulko daliniai pasitraukė į [[Karpiškės (Varėna)|Karpiškių]] - [[Paakmenė|Paakmenės]] ribą. Lenkų kariuomenės dalys pasitraukė 3 km į rytus. Tikslios lenkų pozicijos nėra žinomos,&lt;ref name=&quot;:1&quot;&gt;Ališauskas, Kazys, „[https://www.spauda2.org/karys/archive/1972/1972-nr09-KARYS.pdf Kautynės prie Valkininkų ir Rūdiškių geležinkelio ruožo]“, '''„'''Karys'''“''', 1972 m., Nr. 9, p. 297.&lt;/ref&gt; tačiau Valkininkų miestelis, (7 km į rytus nuo Valkininkų geležinkelio stoties), liko lenkų užimtas. Rūdiškės liko neutralioje zonoje. Lenkai neteko tiesioginio susisiekimo geležinkeliu Gardino - Varėnos - Vilniaus ruože. Susisiekimą su Vilniumi jie palaikė Gardino - Lydos - Vilniaus geležinkelio ruožu. 

Neutralią zoną saugojo lietuvių ir lenkų kariuomenės. Kaip lenkų, taip ir lietuvių maži daliniai įeidavo į neutralią zoną žvalgybos tikslais, bet greitai pasitraukdavo, susirėmimai buvo retenybė. Žvalgyti ir eiti į neutralią zoną buvo uždrausta.&lt;ref name=&quot;:1&quot; /&gt; Neutralioje zonoje nelikus jokių teisėtvarkos dalinių išaugo nusikaltimų skaičius. Neutralioje zonoje žymią dalį sudarė lietuviai, mažumą - nutautėję lietuviai - lenkų šalininkai.&lt;ref name=&quot;:1&quot; /&gt;  

Nepaisant pirminio tikslo, neutrali zona neatnešė stabilumo. Priešingai, jau nuo pat pradžių čia ėmė veikti ginkluoti būriai, vyko nuolatiniai incidentai, nebuvo efektyvios kontrolės. Lenkijos karinės žvalgybos (Oddział II) raportuose pabrėžiama, kad padėtis neutralioje zonoje yra „nenormali“, o ginkluoti konfliktai kartojasi nuolat. Zonoje veikė vietiniai partizaniniai būriai, buvę kariai, savanoriai, kartais – ir reguliarių pajėgų daliniai (neoficialiai). Tai lėmė, kad teritorija tapo nuolatinio mažo intensyvumo karo zona.&lt;ref&gt;Rezmer, Waldemar , ''[https://scispace.com/pdf/likwidacja-pasa-neutralnego-pomiedzy-polska-a-litwa-w-lutym-1ego9av39f.pdf Likwidacja pasa neutralnego pomiędzy Polską a Litwą w lutym 1923 r.]'', p. 33-34.&lt;/ref&gt; Neutralioje zonoje lenkai suorganizavo “Policija Ludowa”, lietuviai - savo miliciją ir [[Lietuvos šaulių sąjunga|šaulius]]. Visoje neutralioje zonoje nuo Vokietijos sienos iki sienos su Latvija prie [[Dauguva|Dauguvos]] tarp vietos gyventojų vyko nuolatinė kova. Ypatingai aršios kovos vyko [[Širvintos|Širvintų]], [[Giedraičiai|Giedraičių]], [[Perloja|Perlojos]] apylinkėse ir [[Užnemunė|Užnemunėje]] — [[Punskas|Punsko]], [[Liubava|Liubavos]] apylinkėse.&lt;ref&gt;M. Semis-Biržiška, Vilniaus Golgota, 1930&lt;/ref&gt; Lietuvos vyriausybė gaudavo daug skundų apie neutralios zonos gyventojų vargus, bet nieko negalėjo daryti, kaip tik raginti, kad gyventojai patys gintųsi, arba paraginti šaulius suteikti pagalbą. Tokia būklė netenkino abiejų pusių, bet ji išsilaikė iki 1923 m. kovo mėnesio. 

1923 m. vasario 3 d. Tautų Sąjungos Taryba rekomendavo Lietuvai ir Lenkijai pasidalinti neutralią zoną, Lietuvos ir Lenkijos vyriausybių administracijai.&lt;ref&gt;Karys, Nr. 9 Kaunas, 1923, kovo 1-7, 117 psl.&lt;/ref&gt; Lenkija, siekdama jos užgrobtoje Lietuvos teritorijoje pastovių sienų su Lietuva, šią rekomendaciją priėmė. Lietuvos vyriausybės atstovas pareiškė, kad neutralios zonos padalinimo klausimas nebuvo perduotas Tautų Sąjungos Tarybai svarstyti ir Taryba neturėjo teisės tokios rekomendacijos daryti, todėl Lietuvos vyriausybė negalinti šios rekomendacijos priimti. 1923 m. vasario 10 d. Lietuvos vyriausybė pateikė Tautų Sąjungai protestą ir pasiūlymą, kad byla būtų perduota Nuolatiniam Tarptautiniam Teismui. Teismas turėtų spręsti šiuos klausimus: 1. Ar Tautų Sąjungos Taryba, svarstydama neutralios zonos klausimą, nesulaužė Tautų Sąjungos statuto ir ar teisinga jos rekomendacija. 2. Ar Lenkija turi teisę vykdyti Tautų Sąjungos Tarybos rekomendaciją, jei tam priešinga yra antroji pusė (Lietuva). Be to, Lietuvos vyriausybė prižadėjo Tarptautiniam Teismui patiekti savo paaiškinimų šiuo klausimu.&lt;ref&gt;žr. Trimitas, Nr, 127, Kaunas, 1923 m. vasario 15 d., p. 3-4.&lt;/ref&gt; Lietuvos vyriausybė negalėjo sutikti su šia Tautų Sąjungos Tarybos rekomendacija, nes toks sutikimas būtų reiškęs ir netiesioginį Vilniaus krašto okupacijos pripažinimą. Tautų Sąjungos Taryba vengė bylos sprendimo Tarptautiniame Teisme. 

Tautų Sąjungos siūlymu buvo numatyta remiantis lygybės principu Lietuvai ir Lenkijai pasidalinti  neutralią zoną pusiau, po 3 km, t.y. grįžti į 1920 m. gruodžio 1-2 d. fronto ribas. Tokiu būdu geležinkelio ruožas Valkininkai - Lieponys būtų atitekęs lietuviams. Lenkai siekė išlaikyti šį geležinkelio ruožą. Tautų Sąjungos Taryboje, svarstant rekomendaciją, lenkai reikalavo, kad Valkininkų - Rūdiškių ruožas būtų pripažintas jiems. 

== Operacijos planas ==
[[Vaizdas:Valkininkų GS, 2023.JPG|miniatiūra|Valkininkų geležinkelio stotis]]
1923 m. pradžioje, kai Tautų Lyga nusprendė panaikinti neutralią zoną ir nustatyti galutinę demarkacijos liniją, Lenkijos valdžia nusprendė: nebelaukti ir pati įgyvendinti sprendimą vietoje. Operacijos užduotis buvo įvardinta 1923 m. vasario 7 d. datuotoje [[Juzefas Pilsudskis|J. Pilsudskio]] instrukcijoje. Joje nustatyta operacijos pradžia  (vasario 15 d.) ir apibrėžti tikslai.&lt;ref name=&quot;:4&quot;&gt;Rezmer, Waldemar , ''Likwidacja pasa neutralnego pomiędzy Polską a Litwą w lutym 1923 r.'', p. 35-37.&lt;/ref&gt; Operacijos planavimą koordinavo Lenkijos kariuomenės Generalinis štabas (Sztab Generalny WP), konkrečiai jo II skyrius (Oddział II (žvalgyba)).&lt;ref&gt;''Meldunek szefa Oddziału II Sztabu Generalnego z 7 III 1923 r.''&lt;/ref&gt; Buvo nutarta užimti Lenkijai priskirtą neutralios zonos dalį, įvesti administraciją ir kontrolę. Operacija turėjo būti greita, koordinuota ir riboto masto (kad nesukeltų didelio karo). Operacijai pasirinktos ne tik reguliarios kariuomenės pajėgos, bet ir pasienio apsaugos daliniai (Straż Graniczna), policija (Policja Państwowa), nereguliarūs būriai (pvz., ZBK – saugumo formacijos). Pagal aukščiausios vadovybės nurodymus operacija turėjo prasidėti 1923 m. vasario 15 d. ryte. Pagrindiniai jos tikslai užimti teritoriją be didelių nuostolių, užtikrinti geležinkelio kontrolę, neleisti lietuvių pajėgoms įsitvirtinti. Ypatingas dėmesys skirtas geležinkelio linijai Vilnius–Gardinas.  

Plane išskirti svarbiausi mazgai - Rūdiškės, Valkininkai (lenk. Olkieniki), Orany (Varėna). Šiose vietose buvo planuojama dislokuoti pajėgas, užtikrinti ryšius ir judėjimą. 

Operacijoje dalyvavusios pajėgos buvo suskirstytos į atskirus sektorius ir veikė koordinuotai. Kiekvienas sektorius turėjo savo užduotis, atsakė už konkrečią teritoriją. Karininkams buvo nurodyta vengti didelių susirėmimų, veikti greitai ir ryžtingai, užtikrinti komunikacijos linijų saugumą. Taip pat leista naudoti jėgą, jei susiduriama su pasipriešinimu. Lenkijos vadovybė tikėjosi, kad Lietuva gali priešintis, galimi lokalūs susirėmimai, tačiau buvo manoma, kad konfliktas neperaugs į didelio masto karą.

Lenkijos autorių teigimu iki 1923 m. vasario neutralioje zonoje jau veikė ginkluoti lietuvių būriai, vyko infrastruktūros niokojimas. Teigiama, kad taip Lietuva ruošėsi galimam konfliktui.&lt;ref name=&quot;:4&quot; /&gt; Lietuvos šaltiniuose teigiama priešingai.

== Lietuvos padėtis konflikto išvakarėse ==
Politiškai situacija buvo palanki Lenkijai. 1923 m. sausio 9 d. [[Klaipėdos sukilimas|Klaipėdos krašte prasidėjo sukilimas]], į kurį jungėsi ir savanoriai iš Lietuvos. Sausio 15 d. sukilėliai užėmė Klaipėdą, kurią gynė vien tik ten esantis prancūzų kariuomenės batalionas. Dėl šios operacijos kilo ginčas tautų Sąjungoje, kuris užsitęsė iki 1923 m. vasario 19 d. Lietuvos vyriausybei teko veikti labai apdairiai. Tuo metu Europos politikoje dominavusi [[Prancūzija]] palaikė Lenkiją. Lietuvai nesutinkant su lenkų reikalavimais, pastarieji ryžosi neutralią zoną Valkininkų - Rūdiškių ruože užimti jėga. Nėra žinoma kokio pločio juostą lenkai norėjo užimti vasario 15 d. pradėtos operacijos metu.&lt;ref name=&quot;:2&quot;&gt;Ališauskas, Kazys, „[https://www.spauda2.org/karys/archive/1972/1972-nr09-KARYS.pdf Kautynės prie Valkininkų ir Rūdiškių geležinkelio ruožo]“, '''„'''Karys'''“''', 1972 m., Nr. 9, pp. 298.&lt;/ref&gt; Tikėtina, kad lenkai neturėjo tikslaus plano, buvo keliama užduotis nustumti lietuvių sargybas kiek galima toliau į vakarus nuo geležinkelio.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt; Lenkiškuose šaltiniuose teigiama, kad operacijos tikslas buvo tik užimti Lenkijai priskirtą neutralios zonos dalį,&lt;ref&gt;Rezmer, Waldemar , ''Likwidacja pasa neutralnego pomiędzy Polską a Litwą w lutym 1923 r.'', p. 39-41.&lt;/ref&gt; tačiau faktinė kovų eiga tai paneigia.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt;
[[Vaizdas:TvaronasPranas.jpg|miniatiūra|6-ojo pulko vadas Pranas Tvaronas]]
 

Apie planuojamą lenkų puolimą Lietuvos vyriausybė žinojo.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt; 1923 m. vasario 15 d. žurnale &quot;Trimitas&quot; (Nr. 127) buvo paskelbtas pranešimas: &lt;blockquote&gt;“''Tautų Sąjungos paskatinti lenkai vasario 15 d. pasiruošę pradėti karą prieš Lietuvą. Pirmoje eilėje imsią neutralią juostą. Vilniuje sutraukta keli tūkstančiai kareivių, perrengtų policininkais ir žandarais. Puolimą pradės policija, o paskui jau prisijungs kariuomenės dalys''.” &lt;/blockquote&gt;Nėra žinoma kokie įsakymai dėl galimo lenkų puolimo buvo duoti Lietuvos karinėms pajėgoms. Konkrečių pasirengimo atremti puolimą veiksmų nėra užfiksuota. Kai kurie autoriai nurodo, kad tai galėjo būti daromą sąmoningai, siekiant, kad ginčas neišplėstų į didesnį ginkluotą konfliktą. Apie 30 km ruožą (nuo [[Žilinėliai|Žilinėlių]] - [[Strielčiškės|Strielčiškių]] k. pietuose, iki [[Daugirdiškės (Trakai)|Daugirdiškių]] - [[Subartonys|Subartonių]] k. šiaurėje, prie Ilgio ežero) kuriame vyko pagrindinės kovos, saugojo 6-asis pėstininkų pulkas. Apsaugos veikla buvo organizuota taip, kad vienas pulko batalionas nuolat buvo prie neutralios zonos, kiti du — atsargoje, [[Kruonis|Kruonio]] - [[Darsūniškis|Darsūniškio]] apylinkėse. Tarpusavio ryšiai buvo palaikomi telefonais, pėsčių ir raitų patrulių. Pulko vadavietė buvo Kruonyje. Pulkas priklausė III pėstininkų divizijai. 6-ąjam pėstininkų vadovavo pik. Itn. [[Pranas Tvaronas]]. 

Lenkų puolimo metu, 1923 m. vasario 15 d. pozicijas prie neutralios zonos buvo užėmęs II batalionas. Jo pozicijos: 4 kuopa — baro dešinėje pusėje — pietuose (vadavietė - Strielčiškių kaime); 5 kuopa - baro viduryje (vadavietė — Samnykų kaime); 6 kuopa - baro šiaurinėje dalyje (vadavietė - Bagdanonių kaime). Vienai kuopai teko saugoti apie 10 km pločio barą, tad sargybos buvo išdėstytos retai, vientiso fronto nebuvo. II bataliono vadas mjr. [[Jonas Gaudešius]] dar prieš vasario 15 d. buvo komandiruotas į Kauną. Jį pavadavo 5-tos kuopos vadas Itn. Buragas. Bataliono vadavietė buvo Onuškyje. Bataliono sargybos stovėjo Strielčiškių, Zakarų, Kalenu, Kaniūkų, Samnykų, Gudakiemio, Panošiškių, Strėvos, Subartonių kaimų linijoje. Į pietus, dešinėje, Žilinėlių, Paakmenės . barą saugojo Alytaus įgulos daliniai. Į šiaurę, kairėje, stovėjo kitos III pėstininkų divizijos dalys. Kariuomenei padėjo ir šauliai - šiame bare veikė, F. Šemetos vadovaujamas Šaulių Sąjungos būrys.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt;

== Lenkų puolimas ==
1923 m. vasario pradžioje lenkų reguliariosios kariuomenės dalinius, buvusius prie neutralios zonos Valkininkų - Rūdiškių bare, pakeitė lenkų policijos dalys (tamsiai mėlynomis uniformomis).&lt;ref name=&quot;:5&quot; /&gt; Vasario 12-14 d. lenkų policijos daliniai užėmė neutralioje zonoje buvusius kaimus: Giratę, [[Šarkiškės (Varėna)|Šarkiškie]], [[Moliai (Varėna)|Molius]], [[Barteliai (Varėna)|Bartelius]], Valkininkų geležinkelio stotį, [[Vaitakarčmis|Vaitakarčmi]]&lt;nowiki/&gt;į, [[Lieponys|Lieponius]], [[Klepočiai (Trakai)|Klepočius]], [[Vaikšteniai|Vaikštenius]], Rūdiškes ir kt. Vien Valkininkų geležinkelio stoties puolimui lenkai metė bent tris batalionus. Su gyventojais įsibrovėliai elgėsi mandagiai, geriau nei ankstesnių kovų metu, tik, kautynėms prasidėjus, reikalavo daug pastočių transportui šaudmenų, maistui ir sužeistųjų evakuacijai.&lt;ref&gt;Ališauskas, Kazys, „[https://www.spauda2.org/karys/archive/1972/1972-nr09-KARYS.pdf Kautynės prie Valkininkų ir Rūdiškių geležinkelio ruožo]“, '''„'''Karys'''“''', 1972 m., Nr. 9, p. 299.&lt;/ref&gt;

Kariuomenės pajėgomis puolimą lenkai pradėjo 1923 m. vasario 15 d. 6 vai. ryto.&lt;ref&gt;Trimitas, Nr. 128, Kaunas, 1923, vasario 22 d., p. 4.&lt;/ref&gt; Puolimo ambicijos viršijo vien neutralios zonos ribas. Didesnėmis jėgomis lenkai puolė Paakmenės, Karpiškių, Strielčiškių, [[Kalėnai|Kalėnų]], Kaniūkų, Gudakiemio kaimus; mažesnėmis jėgomis puolė į šiaurę nuo Vilkokšnio ežero tarp Spindžio ir Ilgio ežerų buvusias lietuvių sargybas. Puolimą stabdė didelis sniego sluoksnis. Merkio upė ir ežerai buvo užšalę, tad natūralias kliūtis sudarė tik pusnynai. 

Lenkų puolimas lietuviams nebuvo visai netikėtas. Apie lenkų pasirengimą buvo pranešę vietos gyventojai. Nors abiejų pusių kariams buvo draudžiama neutralioje zonoje vykdyti žvalgybą, ją vykdė šauliai ir partizanai. Pagal iš jų gautas žinias sargybų linijoje buvo sustiprintas sekimas. Kitų pasiregimų atremti puolimui nebuvo vykdoma. 

Lietuvos sargyboms pavyko atremti pirmuosius lenkų priekinių dalinių puolimus. Į mūšį įsijungus pagrindinėms lenkų pajėgoms, Lietuvos sargybos buvo priverstos pasitraukti. Neginamą Valkininkų geležinkelio stotį lenkai užėmė dar prieš puolimo pradžią. Lenkai su stipriu lietuvių sargybos pasipriešinimu susidūrė prie Strielčiškių kaimo.&lt;ref name=&quot;:5&quot;&gt;Ališauskas, Kazys, „[https://www.spauda2.org/karys/archive/1972/1972-nr10-KARYS.pdf Kautynės prie Valkininkų ir Rūdiškių geležinkelio ruožo]“, '''„'''Karys'''“''', 1972 m., Nr. 10, p. 325.&lt;/ref&gt; Po atkaklių kovų kovos lietuviai buvo priversti pasitraukti, į nelaisvę pateko keletas kareivių ir vienas karininkas. 

Paakmenėje 9-10 vyrų lietuvių sargyba atrėmė pirmą lenkų puolimą, antro puolimo metu, pasitraukė, tačiau naktį iš Jokėnų ir Paručių kaimų surengę kontrpuolimą kaimą atsiėmė. Kaimas keletą kartų ėjo iš rankų į rankas, tačiau vasario 18 d. jame įsitvirtino lenkai. 

Per vasario 15 d. puolimo metu lenkai užėmė Lietuvos kontroliuojamoje teritorijoje buvusias gyvenvietes: Paakmenę, [[Karpiškės (Varėna)|Karpiškes]], Zakarus, [[Kalėnai (Varėna)|Kalėnus]], Kaniūkus, Spenglininkus, Gudakiemį ir dar keletą mažesnių gyvenviečių. Prie [[Samninkai|Saminykų]] kaimo, sutikus pasipriešinimą, lenkų puolimas sustojo. Į šiaurę nuo Vilkokšnio ežero lenkai puolė Spindžio ir Ilgio ežerų linijoje. Šio baro viršininkas, 6-os kuopos vadas, kurio vadavietė buvo [[Bagdononys (Trakai)|Bagdanonyse]], gavęs žinių iš vietos gyventojų apie lenkų užėmimą neutralios zonos ir galimą puolimą, sargybas sustiprino kuopos rezervais. Susidūrę su stipresniu pasipriešinimu lenkai atsitraukė ir puolimo nepakartojo. Manoma, kad šiame bare lenkų pajėgos tik dengė puolančiųjų pietuose sparną.&lt;ref name=&quot;:5&quot; /&gt;

== Lietuvių kontrpuolimas ==
Sužinojęs apie lenkų puolimą Kruonyje buvęs 6 pėstininkų pulko vadas plk. Itn. Pr. Tvaronas vasario 15 d. skubiai į Onuškį permetė I ir III batalionus. Abu batalionai atliko rekordinį žygį, žiemos metu pėsčiomis per dieną įveikę 40 km. Juos sustiprino pulko vado pavaldume buvusi 6-oji baterija. 

Atvykęs į Onuškį, P. Tvaronas rado, kad II bataliono 4 ir 5 kuopų sargybos buvo pasitraukusios, tik 6-toji kuopa laikėsi savo pozicijose. II bataliono vadu jis paskyrė mokomosios kuopos vadą kpt. Juozą Barkauską, Itn. Buragas grįžo prie savo kuopos vado pareigų. I bataliono vadas kpt. Mackevičiui buvo duota užduotis susitelkti Gruoznikuose, pulti ir užimti Kaniūkų, Kalėnu, Zakarų, Strielčikų kaimus. Žvalgymas ir sparno apsauga buvo pavesta raitelių būriui. III bataliono vadui kpt. Sinkevičiui buvo įsakyta susitelkti Samnykuose ir pulti Gudakiemio kryptimi. 6-oji baterija gavo įsakymą remti I bataliono puolimą. I batalionui nurodyta puolimą pradėti vasario 16 d., III — laukti įsakymo. Pulko vadavietė persikėlė į Onuškį. Puolimo tikslas: užimti vietoves, iš kurių lietuvių sargybos buvo priverstos pasitraukti. 

Puolimą pradėjęs 3-osios kuopos vadas kpt. P. Soltanas užėmė Zakarus, Strielčiškius ir įsitvirtino. 2 kuopos vadas Itn. Tugaudis užėmė Kaniūkų k., bet Kalėnu k. nepavyko užimti. III batalionas vasario 17 d. užėmė Gudakiemio kaimą. Puolimo metu buvo paimta nelaisvėn vienas lenkų karininkas ir apie 30 kareivių. Paaiškėjo, kad belaisviai priklausė trims skirtingiems lenkų pasienio sargybų batalionams. Vasario 18 d. 6-oji pėstininkų pulko ir Alytaus baro rinktinė nutraukė puolimą. Manoma, kad jos tai padarė gavę aukštesnės vadovybės įsakymus.&lt;ref name=&quot;:5&quot; /&gt; 

Lietuvos pajėgos nespėjo atsiimti Paakmenės, Kalėnų kaimai ir keleto vienkiemių. Lenkai puolimų nevykdė, tik žvalgė. 

Vasario 20 -23 d. įvyko Lietuvos sargybų susišaudymai su lenkais prie Strielčiškių, Kalnėnų, Spenglininkų ir Dargonių kaimų.&lt;ref&gt;žr. Karys, Nr. 9, Kaunas, 1923, pp. 110-111.&lt;/ref&gt; sužinojęs apie lenkų puolimą kariuomenės vadas gen. Itn. J. Stanaitis į Aukštadvarį pasiuntė [[Aukštoji Panemunė|Aukštojoje Panemunėje]] dislokuotą 5 pėstininkų pulką. Iš Raudondvario buvo pasiųsta sunkioji artilerijos baterija. Kiti daliniai nebuvo pasitelkti

== Politiniai aspektai ==
Prasidėjus lenkų puolimui Lietuvos vyriausybė nusiuntė Tautų Sąjungos generaliniam sekretoriui notą, pranešdama apie lenkų puolimą ir įsiveržimą į Lietuvos kariuomenės užimtą sritį prie neutralios zonos. Notoje buvo prašoma skubiai sukviesti Tautų Sąjungos Tarybą, kuri imtųsi priemonių sustabdyti kylantį karą.&lt;ref&gt;Žr. Draugas, 1923 m vasario 20 d., Nr.  43 ir Trimitas, Nr. 128, Kaunas, 1923, p. 6.&lt;/ref&gt; Iš Tautų Sąjungos generalinio sekretoriaus Ženevoje vyriausybė gavo atsakymą telefonu, kad Tautų Sąjungos Tarybos nariai yra pertraukę darbą ir išsivažinėję vienai savaitei. Lietuvos vyriausybės buvo persiųsta Tarybos nariams.&lt;ref&gt;žr. Draugas, 1923 m. vasario 20 d., Nr. 45.&lt;/ref&gt; 

Tautų Sąjungos Taryba susirinkti nesiskubino ir mažąjį karą ignoravo. Keliama versija, kad Prancūzija ir kitos šalys apie lenkų puolimą neutralioje zonoje žinojo iš anksto.&lt;ref name=&quot;:5&quot; /&gt; Lenkijos vyriausybė iš Vilniaus į Kauną bevieliu telegrafu atsiuntė notą, kurioje įspėjo, kad Lietuvos vyriausybė turės atsakyti už nereguliarių lietuvių būrių veiksmus prieš lenkus, užimant neutralią zoną.&lt;ref&gt;Draugas, 1923 m. vasario 17 d. Nr. 41&lt;/ref&gt; Lietuvos vyriausybė į šią notą neatsakė. Tuo pat metu užsienio spaudoje pasirodė propagandiniai pranešimai apie tai, kad lietuviai pirmieji puolė, kad lietuvių nereguliarios kariuomenės būriuose yra daug vokiečių, kurie kariauja su. lenkais neutralioje zonoje.&lt;ref name=&quot;:5&quot; /&gt; Prancūzų spauda palaikė lenkus, anglų ir amerikiečių spauda buvo objektyvesnė. Vasario 20 ir 21 d. Lietuvos vyriausybė per savo atstovybes ir užsienio spaudos agentūras paskelbė, kad lenkai puolė lietuvių sargybas, lietuviai ginasi ir kovos tęsiasi; vėliau paskelbė, kad jokių vokiečių Lietuvos kariuomenėje, šaulių būriuose ir partizanuose nėra. Vasario 22 d. Lenkijos ministras pirmininkas generolas V. Sikorskis viešai deklaravo, kad Lietuvos pasiuntinybės Paryžiuje paskelbtos žinios apie kovas neutralioje zonoje yra neteisingos; Lenkija pasirengusi užimti neutralios zonos dalį, šiam reikalui naudoja žandarmeriją ir laiko tai grynai Lenkijos administraciniu reikalu, nežiūrint į tai, kad Lietuvos vyriausybė nėra sutikusi su Tautų Sąjungos Tarybos rekomendacijomis. Pranešimas baigtas grasinimu, kad jeigu lenkų žandarams ir sargyboms prisieis pasitraukti iš neutralios zonos, tai tokios situacijos Lenkija nepakęs ir pasiųs kariuomenę.&lt;ref&gt;Draugas, 1923 m. vasario 22 d., Nr. 45.&lt;/ref&gt; 

V. Sikorskio pareiškimo metu Lietuvos kontrpuolimas jau buvo nutrauktas, kovos nevyko. Šio konflikto metu Lietuvos vyriausybės prioritetu buvo santykių su Antante sureguliavimą Klaipėdos klausimu. Anglijos, Prancūzijos ir kitų valstybių Tautų Sąjungos Tarybos narių atstovybės atidžiai sekė įvykių eigą prie Valkininkų neutralioje zonoje. Vyriausybės Klaipėdos krašto bylą laikė aktualesniu reikalu, negu kad Valkininkų geležinkelio ruožo reikalą. Lenkijai buvo' svarbu gauti ne tik neutralios zonos juostą prie Valkininkų, bet ir Lietuvos vyriausybės pripažinimą. Apginti neutralios zonos juostą prie Valkininkų Lietuva negalėjo dėl rizikos įsivelti į didelį ginkluotą susidūrimą su Lenkija. Laikoma, kad vasario 16 d. kontrpuolimas vyko pik. Itn. Pr. Tvarono iniciatyva.

== Britų karininko sulaikymas ==
Kapitono P. Soltano daliniui užėmus Strielčiškių kaimą, vasario 17 d. į kaimą, iš lenkų užimtos neutralios zonos atvyko anglų [[generolas majoras]] A. Carbont Niatt, lydimas majoro E. H. Grant ir dviejų lenkų karininkų, kpt. Vonsowicz ir kpt. Marski. Jie visi buvo sulaikyti.&lt;ref&gt;Draugas, 1923 m. vasario 23, Nr. 45, ir Trimitas, Nr. 128, Kaunas, 1923, p. 4-4 &lt;/ref&gt; A. Carbont Niatt buvo Anglijos vyriausybės karinis atstovas prie Lenkijos vyriausybės Varšuvoje. Jam buvo gerai žinomi Tautų Sąjungos Tarybos nutarimai neutralios zonos reikalu ir, tikėtina, Lenkijos vyriausybės tikslai.&lt;ref name=&quot;:6&quot;&gt;Ališauskas, Kazys, „[https://www.spauda2.org/karys/archive/1972/1972-nr10-KARYS.pdf Kautynės prie Valkininkų ir Rūdiškių geležinkelio ruožo]“, '''„'''Karys'''“''', 1972 m., Nr. 10, pp. 327.&lt;/ref&gt; Manoma, kad vienas iš jo tikslų buvo prižiūrėti, kad ši konfliktas neišsivystytų į didesnį ir kad lenkai nesikėsintų užimti daugiau, negu Tautų Sąjungos Taryboje buvo jiems pripažinta.&lt;ref name=&quot;:6&quot; /&gt; Kpt. P. Soltanas manė išklausyti generolo nuomonę apie įvykius, gautas. žinias telefonu perduoti pulko vadui. Tačiau, pulko vadas pik. Itn. Pr. Tvaronas pareikalavo visus sulaikyti. Pulko vadas pagrasino kpt. Soltaną atiduoti teismui, jeigu nebus išpildytas jo įsakymas. Generolas, sužinojęs apie pulko vado grasinimą kpt. Soltanui, leidosi sulaikomas. Drauge su palydovais buvo nusiųstas į [[Jieznas|Jiezną]], o iš ten nuvežtas į Kauną. Kaune, įsikišus Anglijos atstovybei, generolas ir jo palydovas mjr. E. H. Grant buvo paleisti ir išvyko į [[Varšuva|Varšuvą]]. Po keleto dienų buvo paleisti ir abu lenkų karininkai. Apie anglų generolo ir jo palydovų sulaikymą buvo daug rašoma anglų ir prancūzų spaudoje. Anglijos vyriausybė įteikė Lietuvos vyriausybei notą ir pareikalavo pasiaiškinti. A. Carbont Niatt tiek Kaune, tiek Varšuvoje dėl savo sulaikymo nieko nesakė.&lt;ref name=&quot;:6&quot; /&gt; 

== Pasekmės ==
[[Vaizdas:Border-Lithuania-Poland-1919-1939.svg|miniatiūra|Lietuvos ir Lenkijos demarkacinės linijos, 1919-1939.]]
Kovos veiksmai nurimo vasario 18 d. Vėliau įvyko tik keletas žvalgybinių dalinių susirėmimų. Vasario 23 d. lenkai pasitraukė iš Paakmenės kaimelio, vasario 25 d. iš Kalėnų kaimo ir užimtų vienkiemių, kuriuos buvo užėmę Lietuvos kontroliuotoje pusėje į vakarus nuo neutralios zonos.&lt;ref&gt;Karys, Nr. 9, Kaunas, 1923, p. 11.&lt;/ref&gt; Aprimus kovoms lenkai skubiai pradėjo remontuoti geležinkelio tiltus ir kelią Valkininkų - Rūdiškių ruože. Karpiškėse, vėliau [[Smalininkai|Smalininkuose]] (abu kaimai į šiaurės rytus nuo Varėnos) įvyko lietuvių ir lenkų karinių atstovų pasitarimai. Apie šiuos pasitarimus žinių trūksta, tačiau po jų įtampa atslūgo. 

1923 m. vasario 23 d. Varšuvos žinių agentūra paskelbė apie Smalninkuose vykstančias derybas su Lietuva sienų reikalu. Lietuvos žinių agentūra vasario 27 d. šią žinią paneigė.&lt;ref&gt;Draugas, 1923 m., Nr. 49 ir 55&lt;/ref&gt; 

Kovų išdavoje lenkai įgavo jiems svarbaus Valkininkų-Rūdiškių geležinkelio ruožo kontrolę. Juo netrukus buvo atkurtas susisiekimas. Lietuva šiame ruože nevykdė sabotažo veiksmų. Lenkų užimtoje neutralioje zonoje buvo daugiausiai lietuvių gyvenami kaimai. 

6-asis pėstininkų pulkas šiose kovose neteko 8 kareivių žuvusiais, vienas karininkas ir 9 kareiviai pateko į lenkų nelaisvę. Varėnos bare lenkai palaidojo du lietuvių kareivius Bartelių kapinėse. Viso buvo žuvusių skaičius nėra žinomas, manoma, kad daugiau nei 10. Lenkų nuotoliai tiksliai nėra žinomi. Po kovų netrukus buvo apsikeista belaisviais. Vasario 16 d., lenkams Vilniuje varant keletą lietuvių belaisvių, įvyko incidentas, kai lietuvaitė gimnazistė užkalbino lietuvius belaisvius ir buvo suimta.&lt;ref&gt;M. Semis-Biržiška, Vilniaus Golgota, 1930, p. 211.&lt;/ref&gt; 

Pasižymėjusieji 6-ojo pėstininkų pulko 8 karininkai ir apie 30 kareivių buvo apdovanoti [[Vyčio Kryžiaus ordino medalis|Vyčio Kryžiaus ordinais]]. Apie Alytaus rinktinės karių apdovanojimą žinių nėra. 

1923 m. kovo 15 d. Ambasadorių Konferencija, kurią sudarė anglų, prancūzų, italų ir japonų atstovai, nusprendė pripažinti Lenkijos rytų sienas su Vilniumi.&lt;ref&gt;Trimitas, Nr. 134., Kaunas, 1928, p. 2-3.&lt;/ref&gt; Lietuvos vyriausybė įteikė protesto notas Anglijos, Prancūzijos, Italijos ir Japonijos vyriausybėms. Dėl šio Ambasadorių Konferencijos sprendimo visoje Lietuvoje vyko protesto demonstracijos ir mitingai. Fronto linija tapo administracine linija, Lietuvoje vadinta demarkacine linija. Lenkai netrukus užėmė jų pusėje likusias gyvenvietes ir pradėjo statyti gaireles (ilgas kuolas su kuokštu šiaudų). Gaireles statė nepaisant vietos gyventojų reikalų, administracine linija perskirstų ūkių. Ūkininkams tai sudarė daug nepatogumų. Pavasariui atėjus, gyventojai naktimis pernešdavo gaireles už savo žemės ribų ir įsmeigdavo. Pasieniečiams susitarus ir gairelių kilnojimas liovėsi. Demarkacijos liniją perėmė saugoti Lietuvos pasienio policija. Lietuviai patruliavo prie pat demarkacijos linijos, o lenkai — per 100 metrų nuo linijos. Demarkacijos linija išliko iki 1939 m. rugsėjo mėnesio.&lt;ref name=&quot;:5&quot; /&gt;

== Išnašos ==
{{Išn}}
== Literatūra ==

* Ališauskas, Kazys, „[https://www.spauda2.org/karys/archive/1972/1972-nr09-KARYS.pdf Kautynės prie Valkininkų ir Rūdiškių geležinkelio ruožo]“, '''„'''Karys'''“''', 1972 m., Nr. 9, pp. 296–299.
* Ališauskas, Kazys, „[https://www.spauda2.org/karys/archive/1972/1972-nr10-KARYS.pdf Kautynės prie Valkininkų ir Rūdiškių geležinkelio ruožo]“, '''„'''Karys'''“''', 1972 m., Nr. 10, pp. 325–329.
* Rezmer, Waldemar , ''[https://scispace.com/pdf/likwidacja-pasa-neutralnego-pomiedzy-polska-a-litwa-w-lutym-1ego9av39f.pdf Likwidacja pasa neutralnego pomiędzy Polską a Litwą w lutym 1923 r.]'', „Dzieje Najnowsze“, t. XXXVIII, 2006, Nr 4.

[[Kategorija:1923 metai]]
[[Kategorija:Lietuvos mūšiai]]
[[Kategorija:Lenkijos mūšiai]]
[[Kategorija:Mūšiai Lietuvos teritorijoje]]
[[Kategorija:Trakų rajono savivaldybė]]
[[Kategorija:Antroji Lenkijos Respublika]]</text>
      <sha1>evgbtnfvuxbdy19aujxxe0iecgwkuzb</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819934</id>
      <parentid>7819864</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T20:05:08Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Hugo.arg</username>
        <id>1674</id>
      </contributor>
      <comment>[[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]]</comment>
      <origin>7819934</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="34407" sha1="aax3qyvga91k702knghmo78hyiuablo" xml:space="preserve">{{Infolentelė karinis konfliktas|conflict=Valkininkų-Rūdiškių kautynės|place=Dabartinės Trakų r. ir Varėnos r. savivaldybių teritorijos|result=Lygiosios, teritorinė Lenkijos pergalė (užsitikrinta geležinkelio kontrolė)|combatant1={{flag|LTU}}|combatant2={{flag|POL}}|date=1923 m. vasario 16-22 d.|image=[[File:Valkininkai-Rūdiškės battle (1923).png|300px]]|caption=Valkininkų-Rūdiškių mūšio (1923) schema|commander1=[[Pranas Tvaronas]]|strength1=6-asis pėstininkų pulkas|casualties1=~10 žuvusių}}

'''Valkininkų-Rūdiškių kautynės''' – [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Lenkija|Lenkijos]] karinių pajėgų susirėmimų serija dėl [[Vilniaus–Varėnos geležinkelis|Vilniaus-Varėnos geležinkelio]] ruožo dabartinėse [[Trakų rajono savivaldybė|Trakų r.]] ir [[Varėnos rajono savivaldybė|Varėnos r.]] savivaldybių teritorijose, vykusi 1923 m. vasario 16-22 d. Šios kautynės nelaikomos 1920 m. pasibaigusio Lietuvos ir Lenkijos karo dalimi, o tik pavieniais susirėmimais, neperaugusiais į platesnės apimties konfliktą.&lt;ref name=&quot;:3&quot;&gt;Rezmer, Waldemar , ''[https://scispace.com/pdf/likwidacja-pasa-neutralnego-pomiedzy-polska-a-litwa-w-lutym-1ego9av39f.pdf Likwidacja pasa neutralnego pomiędzy Polską a Litwą w lutym 1923 r.]'', „Dzieje Najnowsze“, t. XXXVIII, 2006, Nr 4&lt;/ref&gt; Lenkijos literatūroje šiuo klausimu nepateikiami operaciją vykdžiusių dalinių pavadinimai ar informacija apie jų vadus, apsiribojama bendro pobūdžio informacija, kad kovos veiksmus vykdė policija ir pasienio daliniai.&lt;ref name=&quot;:3&quot; /&gt;

== Priešistorė ==
Inscenizuoto „[[Želigovskio maištas|Želigovskio maišto]]“ metu Lenkijos pajėgos 1920 m. spalio 15 d. užėmė [[Rykantai|Rykantus]], o spalio 16 d., po kautynių su lietuvių kariuomene – [[Valkininkai|Valkininkus]], [[Rūdiškės|Rūdiškes]] ir [[Rūdiškių geležinkelio stotis|Rūdiškių geležinkelio stotį]]. Spalio 18 d. Lietuvos [[Šeštasis pėstininkų Pilėnų Kunigaikščio Margio pulkas|6-asis pėstininkų pulkas]] ir 10 pėstininkų pulko vienas batalionas kontratakavo mėgindami susigražinti Trakus. Smarkios kautynės vyko Rūdiškių – Trakų apylinkėse. Lietuvos puolimas buvo atremtas ir frontas spalio 22 d. sustojo [[Lieponys|Lieponių]] kaimo – [[Vilkokšnis (Trakai)|Vilkokšnio]] ežero – [[Spindžius (Trakai)|Spindžio]] ežero – [[Strėva (Trakai)|Strėvos]] kaimo – [[Ilgio ežeras|Ilgio]] ežero linijoje. Šiame bare veikė 6 pėstininkų pulkas. Dešinėje, į pietus, Varėnos – Perlojos – iki Nemuno, prie Živulčiškių k., riboje veikė 1 pėstininkų pulko mokomoji ir naujokų kuopos, vadovaujamos kapitono M. Rėklaičio. Jiems talkino vietos partizanai ir šauliai. Kairėje, į šiaurę, Vievio apylinkėse, iki Neries veikė [[Pirmasis pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino pulkas|1-asis]] ir [[Trečiasis pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto pulkas|3-asis]] pėstininkų pulkai ir 10 pėstininkų pulko batalionas, kuris, kautynėms nurimus, buvo grąžintas prie savo pulko į [[Marijampolė|Marijampolę]]. Siekiant neleisti lenkams panaudoti šarvuotus traukinius, buvo susprogdintas geležinkelio tiltas per Merkį, tarp Pamerkto ir Biekšų kaimų, o į šiaurę nuo Valkininkų stoties, prie Klepočių kaimo, buvo nuimti geležinkelio bėgiai ir išsprogdintas kelias. Prie [[Valkininkų geležinkelio stotis|Valkininkų stoties]], Pučkorių, [[Vaitakarčmis|Vaitakarčmio]], [[Lieponys|Lieponių]] ir [[Gudakiemis (Trakai)|Gudakiemio]] kaimų stovėjo 6-ojo pėstininkų pulko lauko sargybos, kurios atrėmė keletą nedidelių lenkų atakų.

Lenkai keletą kartų nesėkmingai mėgino užimti Valkininkų geležinkelio stotį. Paskutinis toks puolimas buvo surengtas 1920 m. lapkričio 20-22 dienomis. Puolimus lenkai vykdydavo pagal tą patį scenarijų – pradžioje šarvuotas traukinys privažiuodavo prie Klepočių k. ir tuo pat metu pasirodydavo pėstininkai. Šarvuočių artilerija apšaudydavo 6-ojo pėstininkų pulko pozicijas prie Lieponių ir Gudakiemio kaimų, o lenkų pėstininkai taisydavo geležinkelio pylimą. Lietuvos artilerijai pradėjus atsakomąją ugnį ir pėstininkams pulti, šarvuotas traukinys ir lenkų pėstininkai pasitraukdavo.&lt;ref&gt;Generalinio štabo pranešimai apie kautynes su lenkais, Karys, Nr. 42-48, Kaunas, 1920. &lt;/ref&gt; Net ir sudarius paliaubas, lenkai keletą kartų kėsinosi užimti Valkininkų stotį, siekdami joje įsitvirtinti iki neutralios zonos nustatymo. Nustačius neutraliąją zoną 6--asis pėstininkų pulkas liko ir toliau saugoti šį barą. Šią misiją jis vykdė ir 1923 m., kuomet neutralios zonos naikinimo metu atsinaujino kautynės su lenkais.&lt;ref name=&quot;:0&quot;&gt;Ališauskas, Kazys, „[https://www.spauda2.org/karys/archive/1972/1972-nr09-KARYS.pdf Kautynės prie Valkininkų ir Rūdiškių geležinkelio ruožo]“, '''„'''Karys'''“''', 1972 m., Nr. 9, p. 296&lt;/ref&gt;

== Neutralios zonos nustatymas ir panaikinimas ==
[[Vaizdas:A group of Lithuanian partisans with weapons and equipment in the Širvintos front sector during the Polish intervention in Lithuania, 1922–1923.jpg|miniatiūra|Lietuvos partizanai, kovoję prieš lenkų intervenciją, 1922-1923 m.]]
1920 m. lapkričio 21 d. [[Tautų Sąjunga|Tautų Sąjungos]] Kontrolės komisijai, pirmininkaujant prancūzų pik. Chardigny, pavyko sustabdyti lenkų kovas su lietuviais.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt; Abiem kariaujančioms pusėms buvo įsakyta laikinai stovėti vietoje. Lapkričio 29 d. [[Kauno geležinkelio stotis|Kauno geležinkelio stotyje]], pik. Chardigny tarpininkaujant, buvo pasirašytas paliaubų protokolas tarp Lietuvos ir Lenkijos marionetinės „[[Vidurio Lietuvos plokštinių kapinynų kultūra|Vidurinės Lietuvos]]“.&lt;ref&gt;Rezmer, Waldemar , ''[https://scispace.com/pdf/likwidacja-pasa-neutralnego-pomiedzy-polska-a-litwa-w-lutym-1ego9av39f.pdf Likwidacja pasa neutralnego pomiędzy Polską a Litwą w lutym 1923 r.]'', p. 32.&lt;/ref&gt; Tautų Sąjungos Kontrolės komisija tarp lenkų ir lietuvių užimtų teritorijų nustatė neutralią zoną. Nuo kontaktinės linijos abi pusės privalėjo atsitraukti po 3 km. Taip susiformavo 6 km pločio zona. (Panaši, tik 12 km pločio, zona Užnemunėje buvo nustatyta 1920 m. spalio mėn. pradžioje).&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt; Lenkijos šaltiniuose nurodoma, kad neutrali zona visur buvo 12 km pločio.&lt;ref name=&quot;:3&quot; /&gt; Abi šalys savo pajėgas atitraukė gruodžio 1-2 dienomis. Nesusipratimų bei susirėmimų nefiksuota. Lietuvos 6-asis pėstininkų pulkas iš Valkininkų – Rūdiškių geležinkelio ruožo pasitraukė, ir įsitvirtino [[Strielčiškės|Strielčiškių]] – [[Kalėnai (Varėna)|Kalėnų]] – Gudakiemio – [[Panošiškės|Panošiškių]] kaimų – Spindžio ež. – Strėvos kaimo riboje. Dešinėje 6 pėstininkų pulko daliniai pasitraukė į [[Karpiškės (Varėna)|Karpiškių]] – [[Paakmenė|Paakmenės]] ribą. Lenkų kariuomenės dalys pasitraukė 3 km į rytus. Tikslios lenkų pozicijos nėra žinomos,&lt;ref name=&quot;:1&quot;&gt;Ališauskas, Kazys, „[https://www.spauda2.org/karys/archive/1972/1972-nr09-KARYS.pdf Kautynės prie Valkininkų ir Rūdiškių geležinkelio ruožo]“, '''„'''Karys'''“''', 1972 m., Nr. 9, p. 297.&lt;/ref&gt; tačiau Valkininkų miestelis, (7 km į rytus nuo Valkininkų geležinkelio stoties), liko lenkų užimtas. Rūdiškės liko neutralioje zonoje. Lenkai neteko tiesioginio susisiekimo geležinkeliu Gardino – Varėnos – Vilniaus ruože. Susisiekimą su Vilniumi jie palaikė Gardino – Lydos – Vilniaus geležinkelio ruožu.

Neutralią zoną saugojo lietuvių ir lenkų kariuomenės. Kaip lenkų, taip ir lietuvių maži daliniai įeidavo į neutralią zoną žvalgybos tikslais, bet greitai pasitraukdavo, susirėmimai buvo retenybė. Žvalgyti ir eiti į neutralią zoną buvo uždrausta.&lt;ref name=&quot;:1&quot; /&gt; Neutralioje zonoje nelikus jokių teisėtvarkos dalinių išaugo nusikaltimų skaičius. Neutralioje zonoje žymią dalį sudarė lietuviai, mažumą – nutautėję lietuviai – lenkų šalininkai.&lt;ref name=&quot;:1&quot; /&gt;

Nepaisant pirminio tikslo, neutrali zona neatnešė stabilumo. Priešingai, jau nuo pat pradžių čia ėmė veikti ginkluoti būriai, vyko nuolatiniai incidentai, nebuvo efektyvios kontrolės. Lenkijos karinės žvalgybos (Oddział II) raportuose pabrėžiama, kad padėtis neutralioje zonoje yra „nenormali“, o ginkluoti konfliktai kartojasi nuolat. Zonoje veikė vietiniai partizaniniai būriai, buvę kariai, savanoriai, kartais – ir reguliarių pajėgų daliniai (neoficialiai). Tai lėmė, kad teritorija tapo nuolatinio mažo intensyvumo karo zona.&lt;ref&gt;Rezmer, Waldemar , ''[https://scispace.com/pdf/likwidacja-pasa-neutralnego-pomiedzy-polska-a-litwa-w-lutym-1ego9av39f.pdf Likwidacja pasa neutralnego pomiędzy Polską a Litwą w lutym 1923 r.]'', p. 33-34.&lt;/ref&gt; Neutralioje zonoje lenkai suorganizavo “Policija Ludowa”, lietuviai – savo miliciją ir [[Lietuvos šaulių sąjunga|šaulius]]. Visoje neutralioje zonoje nuo Vokietijos sienos iki sienos su Latvija prie [[Dauguva|Dauguvos]] tarp vietos gyventojų vyko nuolatinė kova. Ypatingai aršios kovos vyko [[Širvintos|Širvintų]], [[Giedraičiai|Giedraičių]], [[Perloja|Perlojos]] apylinkėse ir [[Užnemunė|Užnemunėje]] – [[Punskas|Punsko]], [[Liubava|Liubavos]] apylinkėse.&lt;ref&gt;M. Semis-Biržiška, Vilniaus Golgota, 1930&lt;/ref&gt; Lietuvos vyriausybė gaudavo daug skundų apie neutralios zonos gyventojų vargus, bet nieko negalėjo daryti, kaip tik raginti, kad gyventojai patys gintųsi, arba paraginti šaulius suteikti pagalbą. Tokia būklė netenkino abiejų pusių, bet ji išsilaikė iki 1923 m. kovo mėnesio.

1923 m. vasario 3 d. Tautų Sąjungos Taryba rekomendavo Lietuvai ir Lenkijai pasidalinti neutralią zoną, Lietuvos ir Lenkijos vyriausybių administracijai.&lt;ref&gt;Karys, Nr. 9 Kaunas, 1923, kovo 1-7, 117 psl.&lt;/ref&gt; Lenkija, siekdama jos užgrobtoje Lietuvos teritorijoje pastovių sienų su Lietuva, šią rekomendaciją priėmė. Lietuvos vyriausybės atstovas pareiškė, kad neutralios zonos padalinimo klausimas nebuvo perduotas Tautų Sąjungos Tarybai svarstyti ir Taryba neturėjo teisės tokios rekomendacijos daryti, todėl Lietuvos vyriausybė negalinti šios rekomendacijos priimti. 1923 m. vasario 10 d. Lietuvos vyriausybė pateikė Tautų Sąjungai protestą ir pasiūlymą, kad byla būtų perduota Nuolatiniam Tarptautiniam Teismui. Teismas turėtų spręsti šiuos klausimus: 1. Ar Tautų Sąjungos Taryba, svarstydama neutralios zonos klausimą, nesulaužė Tautų Sąjungos statuto ir ar teisinga jos rekomendacija. 2. Ar Lenkija turi teisę vykdyti Tautų Sąjungos Tarybos rekomendaciją, jei tam priešinga yra antroji pusė (Lietuva). Be to, Lietuvos vyriausybė prižadėjo Tarptautiniam Teismui patiekti savo paaiškinimų šiuo klausimu.&lt;ref&gt;žr. Trimitas, Nr, 127, Kaunas, 1923 m. vasario 15 d., p. 3-4.&lt;/ref&gt; Lietuvos vyriausybė negalėjo sutikti su šia Tautų Sąjungos Tarybos rekomendacija, nes toks sutikimas būtų reiškęs ir netiesioginį Vilniaus krašto okupacijos pripažinimą. Tautų Sąjungos Taryba vengė bylos sprendimo Tarptautiniame Teisme.

Tautų Sąjungos siūlymu buvo numatyta remiantis lygybės principu Lietuvai ir Lenkijai pasidalinti neutralią zoną pusiau, po 3 km, t.y. grįžti į 1920 m. gruodžio 1-2 d. fronto ribas. Tokiu būdu geležinkelio ruožas Valkininkai – Lieponys būtų atitekęs lietuviams. Lenkai siekė išlaikyti šį geležinkelio ruožą. Tautų Sąjungos Taryboje, svarstant rekomendaciją, lenkai reikalavo, kad Valkininkų – Rūdiškių ruožas būtų pripažintas jiems.

== Operacijos planas ==
[[Vaizdas:Valkininkų GS, 2023.JPG|miniatiūra|Valkininkų geležinkelio stotis]]
1923 m. pradžioje, kai Tautų Lyga nusprendė panaikinti neutralią zoną ir nustatyti galutinę demarkacijos liniją, Lenkijos valdžia nusprendė: nebelaukti ir pati įgyvendinti sprendimą vietoje. Operacijos užduotis buvo įvardinta 1923 m. vasario 7 d. datuotoje [[Juzefas Pilsudskis|J. Pilsudskio]] instrukcijoje. Joje nustatyta operacijos pradžia (vasario 15 d.) ir apibrėžti tikslai.&lt;ref name=&quot;:4&quot;&gt;Rezmer, Waldemar , ''Likwidacja pasa neutralnego pomiędzy Polską a Litwą w lutym 1923 r.'', p. 35-37.&lt;/ref&gt; Operacijos planavimą koordinavo Lenkijos kariuomenės Generalinis štabas (Sztab Generalny WP), konkrečiai jo II skyrius (Oddział II (žvalgyba)).&lt;ref&gt;''Meldunek szefa Oddziału II Sztabu Generalnego z 7 III 1923 r.''&lt;/ref&gt; Buvo nutarta užimti Lenkijai priskirtą neutralios zonos dalį, įvesti administraciją ir kontrolę. Operacija turėjo būti greita, koordinuota ir riboto masto (kad nesukeltų didelio karo). Operacijai pasirinktos ne tik reguliarios kariuomenės pajėgos, bet ir pasienio apsaugos daliniai (Straż Graniczna), policija (Policja Państwowa), nereguliarūs būriai (pvz., ZBK – saugumo formacijos). Pagal aukščiausios vadovybės nurodymus operacija turėjo prasidėti 1923 m. vasario 15 d. ryte. Pagrindiniai jos tikslai užimti teritoriją be didelių nuostolių, užtikrinti geležinkelio kontrolę, neleisti lietuvių pajėgoms įsitvirtinti. Ypatingas dėmesys skirtas geležinkelio linijai Vilnius–Gardinas.

Plane išskirti svarbiausi mazgai – Rūdiškės, Valkininkai (lenk. Olkieniki), Orany (Varėna). Šiose vietose buvo planuojama dislokuoti pajėgas, užtikrinti ryšius ir judėjimą.

Operacijoje dalyvavusios pajėgos buvo suskirstytos į atskirus sektorius ir veikė koordinuotai. Kiekvienas sektorius turėjo savo užduotis, atsakė už konkrečią teritoriją. Karininkams buvo nurodyta vengti didelių susirėmimų, veikti greitai ir ryžtingai, užtikrinti komunikacijos linijų saugumą. Taip pat leista naudoti jėgą, jei susiduriama su pasipriešinimu. Lenkijos vadovybė tikėjosi, kad Lietuva gali priešintis, galimi lokalūs susirėmimai, tačiau buvo manoma, kad konfliktas neperaugs į didelio masto karą.

Lenkijos autorių teigimu iki 1923 m. vasario neutralioje zonoje jau veikė ginkluoti lietuvių būriai, vyko infrastruktūros niokojimas. Teigiama, kad taip Lietuva ruošėsi galimam konfliktui.&lt;ref name=&quot;:4&quot; /&gt; Lietuvos šaltiniuose teigiama priešingai.

== Lietuvos padėtis konflikto išvakarėse ==
Politiškai situacija buvo palanki Lenkijai. 1923 m. sausio 9 d. [[Klaipėdos sukilimas|Klaipėdos krašte prasidėjo sukilimas]], į kurį jungėsi ir savanoriai iš Lietuvos. Sausio 15 d. sukilėliai užėmė Klaipėdą, kurią gynė vien tik ten esantis prancūzų kariuomenės batalionas. Dėl šios operacijos kilo ginčas tautų Sąjungoje, kuris užsitęsė iki 1923 m. vasario 19 d. Lietuvos vyriausybei teko veikti labai apdairiai. Tuo metu Europos politikoje dominavusi [[Prancūzija]] palaikė Lenkiją. Lietuvai nesutinkant su lenkų reikalavimais, pastarieji ryžosi neutralią zoną Valkininkų – Rūdiškių ruože užimti jėga. Nėra žinoma kokio pločio juostą lenkai norėjo užimti vasario 15 d. pradėtos operacijos metu.&lt;ref name=&quot;:2&quot;&gt;Ališauskas, Kazys, „[https://www.spauda2.org/karys/archive/1972/1972-nr09-KARYS.pdf Kautynės prie Valkininkų ir Rūdiškių geležinkelio ruožo]“, '''„'''Karys'''“''', 1972 m., Nr. 9, pp. 298.&lt;/ref&gt; Tikėtina, kad lenkai neturėjo tikslaus plano, buvo keliama užduotis nustumti lietuvių sargybas kiek galima toliau į vakarus nuo geležinkelio.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt; Lenkiškuose šaltiniuose teigiama, kad operacijos tikslas buvo tik užimti Lenkijai priskirtą neutralios zonos dalį,&lt;ref&gt;Rezmer, Waldemar , ''Likwidacja pasa neutralnego pomiędzy Polską a Litwą w lutym 1923 r.'', p. 39-41.&lt;/ref&gt; tačiau faktinė kovų eiga tai paneigia.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt;
[[Vaizdas:TvaronasPranas.jpg|miniatiūra|6-ojo pulko vadas Pranas Tvaronas]]
 

Apie planuojamą lenkų puolimą Lietuvos vyriausybė žinojo.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt; 1923 m. vasario 15 d. žurnale „Trimitas“ (Nr. 127) buvo paskelbtas pranešimas: &lt;blockquote&gt;“''Tautų Sąjungos paskatinti lenkai vasario 15 d. pasiruošę pradėti karą prieš Lietuvą. Pirmoje eilėje imsią neutralią juostą. Vilniuje sutraukta keli tūkstančiai kareivių, perrengtų policininkais ir žandarais. Puolimą pradės policija, o paskui jau prisijungs kariuomenės dalys''.” &lt;/blockquote&gt;Nėra žinoma kokie įsakymai dėl galimo lenkų puolimo buvo duoti Lietuvos karinėms pajėgoms. Konkrečių pasirengimo atremti puolimą veiksmų nėra užfiksuota. Kai kurie autoriai nurodo, kad tai galėjo būti daromą sąmoningai, siekiant, kad ginčas neišplėstų į didesnį ginkluotą konfliktą. Apie 30 km ruožą (nuo [[Žilinėliai|Žilinėlių]] – [[Strielčiškės|Strielčiškių]] k. pietuose, iki [[Daugirdiškės (Trakai)|Daugirdiškių]] – [[Subartonys|Subartonių]] k. šiaurėje, prie Ilgio ežero) kuriame vyko pagrindinės kovos, saugojo 6-asis pėstininkų pulkas. Apsaugos veikla buvo organizuota taip, kad vienas pulko batalionas nuolat buvo prie neutralios zonos, kiti du – atsargoje, [[Kruonis|Kruonio]] – [[Darsūniškis|Darsūniškio]] apylinkėse. Tarpusavio ryšiai buvo palaikomi telefonais, pėsčių ir raitų patrulių. Pulko vadavietė buvo Kruonyje. Pulkas priklausė III pėstininkų divizijai. 6-ąjam pėstininkų vadovavo pik. Itn. [[Pranas Tvaronas]].

Lenkų puolimo metu, 1923 m. vasario 15 d. pozicijas prie neutralios zonos buvo užėmęs II batalionas. Jo pozicijos: 4 kuopa – baro dešinėje pusėje – pietuose (vadavietė – Strielčiškių kaime); 5 kuopa – baro viduryje (vadavietė – Samnykų kaime); 6 kuopa – baro šiaurinėje dalyje (vadavietė – Bagdanonių kaime). Vienai kuopai teko saugoti apie 10 km pločio barą, tad sargybos buvo išdėstytos retai, vientiso fronto nebuvo. II bataliono vadas mjr. [[Jonas Gaudešius]] dar prieš vasario 15 d. buvo komandiruotas į Kauną. Jį pavadavo 5-tos kuopos vadas Itn. Buragas. Bataliono vadavietė buvo Onuškyje. Bataliono sargybos stovėjo Strielčiškių, Zakarų, Kalenu, Kaniūkų, Samnykų, Gudakiemio, Panošiškių, Strėvos, Subartonių kaimų linijoje. Į pietus, dešinėje, Žilinėlių, Paakmenės . barą saugojo Alytaus įgulos daliniai. Į šiaurę, kairėje, stovėjo kitos III pėstininkų divizijos dalys. Kariuomenei padėjo ir šauliai – šiame bare veikė, F. Šemetos vadovaujamas Šaulių Sąjungos būrys.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt;

== Lenkų puolimas ==
1923 m. vasario pradžioje lenkų reguliariosios kariuomenės dalinius, buvusius prie neutralios zonos Valkininkų – Rūdiškių bare, pakeitė lenkų policijos dalys (tamsiai mėlynomis uniformomis).&lt;ref name=&quot;:5&quot; /&gt; Vasario 12-14 d. lenkų policijos daliniai užėmė neutralioje zonoje buvusius kaimus: Giratę, [[Šarkiškės (Varėna)|Šarkiškie]], [[Moliai (Varėna)|Molius]], [[Barteliai (Varėna)|Bartelius]], Valkininkų geležinkelio stotį, [[Vaitakarčmis|Vaitakarčmi]]&lt;nowiki/&gt;į, [[Lieponys|Lieponius]], [[Klepočiai (Trakai)|Klepočius]], [[Vaikšteniai|Vaikštenius]], Rūdiškes ir kt. Vien Valkininkų geležinkelio stoties puolimui lenkai metė bent tris batalionus. Su gyventojais įsibrovėliai elgėsi mandagiai, geriau nei ankstesnių kovų metu, tik, kautynėms prasidėjus, reikalavo daug pastočių transportui šaudmenų, maistui ir sužeistųjų evakuacijai.&lt;ref&gt;Ališauskas, Kazys, „[https://www.spauda2.org/karys/archive/1972/1972-nr09-KARYS.pdf Kautynės prie Valkininkų ir Rūdiškių geležinkelio ruožo]“, '''„'''Karys'''“''', 1972 m., Nr. 9, p. 299.&lt;/ref&gt;

Kariuomenės pajėgomis puolimą lenkai pradėjo 1923 m. vasario 15 d. 6 vai. ryto.&lt;ref&gt;Trimitas, Nr. 128, Kaunas, 1923, vasario 22 d., p. 4.&lt;/ref&gt; Puolimo ambicijos viršijo vien neutralios zonos ribas. Didesnėmis jėgomis lenkai puolė Paakmenės, Karpiškių, Strielčiškių, [[Kalėnai|Kalėnų]], Kaniūkų, Gudakiemio kaimus; mažesnėmis jėgomis puolė į šiaurę nuo Vilkokšnio ežero tarp Spindžio ir Ilgio ežerų buvusias lietuvių sargybas. Puolimą stabdė didelis sniego sluoksnis. Merkio upė ir ežerai buvo užšalę, tad natūralias kliūtis sudarė tik pusnynai.

Lenkų puolimas lietuviams nebuvo visai netikėtas. Apie lenkų pasirengimą buvo pranešę vietos gyventojai. Nors abiejų pusių kariams buvo draudžiama neutralioje zonoje vykdyti žvalgybą, ją vykdė šauliai ir partizanai. Pagal iš jų gautas žinias sargybų linijoje buvo sustiprintas sekimas. Kitų pasiregimų atremti puolimui nebuvo vykdoma.

Lietuvos sargyboms pavyko atremti pirmuosius lenkų priekinių dalinių puolimus. Į mūšį įsijungus pagrindinėms lenkų pajėgoms, Lietuvos sargybos buvo priverstos pasitraukti. Neginamą Valkininkų geležinkelio stotį lenkai užėmė dar prieš puolimo pradžią. Lenkai su stipriu lietuvių sargybos pasipriešinimu susidūrė prie Strielčiškių kaimo.&lt;ref name=&quot;:5&quot;&gt;Ališauskas, Kazys, „[https://www.spauda2.org/karys/archive/1972/1972-nr10-KARYS.pdf Kautynės prie Valkininkų ir Rūdiškių geležinkelio ruožo]“, '''„'''Karys'''“''', 1972 m., Nr. 10, p. 325.&lt;/ref&gt; Po atkaklių kovų kovos lietuviai buvo priversti pasitraukti, į nelaisvę pateko keletas kareivių ir vienas karininkas.

Paakmenėje 9-10 vyrų lietuvių sargyba atrėmė pirmą lenkų puolimą, antro puolimo metu, pasitraukė, tačiau naktį iš Jokėnų ir Paručių kaimų surengę kontrpuolimą kaimą atsiėmė. Kaimas keletą kartų ėjo iš rankų į rankas, tačiau vasario 18 d. jame įsitvirtino lenkai.

Per vasario 15 d. puolimo metu lenkai užėmė Lietuvos kontroliuojamoje teritorijoje buvusias gyvenvietes: Paakmenę, [[Karpiškės (Varėna)|Karpiškes]], Zakarus, [[Kalėnai (Varėna)|Kalėnus]], Kaniūkus, Spenglininkus, Gudakiemį ir dar keletą mažesnių gyvenviečių. Prie [[Samninkai|Saminykų]] kaimo, sutikus pasipriešinimą, lenkų puolimas sustojo. Į šiaurę nuo Vilkokšnio ežero lenkai puolė Spindžio ir Ilgio ežerų linijoje. Šio baro viršininkas, 6-os kuopos vadas, kurio vadavietė buvo [[Bagdononys (Trakai)|Bagdanonyse]], gavęs žinių iš vietos gyventojų apie lenkų užėmimą neutralios zonos ir galimą puolimą, sargybas sustiprino kuopos rezervais. Susidūrę su stipresniu pasipriešinimu lenkai atsitraukė ir puolimo nepakartojo. Manoma, kad šiame bare lenkų pajėgos tik dengė puolančiųjų pietuose sparną.&lt;ref name=&quot;:5&quot; /&gt;

== Lietuvių kontrpuolimas ==
Sužinojęs apie lenkų puolimą Kruonyje buvęs 6 pėstininkų pulko vadas plk. Itn. Pr. Tvaronas vasario 15 d. skubiai į Onuškį permetė I ir III batalionus. Abu batalionai atliko rekordinį žygį, žiemos metu pėsčiomis per dieną įveikę 40 km. Juos sustiprino pulko vado pavaldume buvusi 6-oji baterija.

Atvykęs į Onuškį, P. Tvaronas rado, kad II bataliono 4 ir 5 kuopų sargybos buvo pasitraukusios, tik 6-toji kuopa laikėsi savo pozicijose. II bataliono vadu jis paskyrė mokomosios kuopos vadą kpt. Juozą Barkauską, Itn. Buragas grįžo prie savo kuopos vado pareigų. I bataliono vadas kpt. Mackevičiui buvo duota užduotis susitelkti Gruoznikuose, pulti ir užimti Kaniūkų, Kalėnu, Zakarų, Strielčikų kaimus. Žvalgymas ir sparno apsauga buvo pavesta raitelių būriui. III bataliono vadui kpt. Sinkevičiui buvo įsakyta susitelkti Samnykuose ir pulti Gudakiemio kryptimi. 6-oji baterija gavo įsakymą remti I bataliono puolimą. I batalionui nurodyta puolimą pradėti vasario 16 d., III – laukti įsakymo. Pulko vadavietė persikėlė į Onuškį. Puolimo tikslas: užimti vietoves, iš kurių lietuvių sargybos buvo priverstos pasitraukti.

Puolimą pradėjęs 3-osios kuopos vadas kpt. P. Soltanas užėmė Zakarus, Strielčiškius ir įsitvirtino. 2 kuopos vadas Itn. Tugaudis užėmė Kaniūkų k., bet Kalėnu k. nepavyko užimti. III batalionas vasario 17 d. užėmė Gudakiemio kaimą. Puolimo metu buvo paimta nelaisvėn vienas lenkų karininkas ir apie 30 kareivių. Paaiškėjo, kad belaisviai priklausė trims skirtingiems lenkų pasienio sargybų batalionams. Vasario 18 d. 6-oji pėstininkų pulko ir Alytaus baro rinktinė nutraukė puolimą. Manoma, kad jos tai padarė gavę aukštesnės vadovybės įsakymus.&lt;ref name=&quot;:5&quot; /&gt;

Lietuvos pajėgos nespėjo atsiimti Paakmenės, Kalėnų kaimai ir keleto vienkiemių. Lenkai puolimų nevykdė, tik žvalgė.

Vasario 20 -23 d. įvyko Lietuvos sargybų susišaudymai su lenkais prie Strielčiškių, Kalnėnų, Spenglininkų ir Dargonių kaimų.&lt;ref&gt;žr. Karys, Nr. 9, Kaunas, 1923, pp. 110–111.&lt;/ref&gt; sužinojęs apie lenkų puolimą kariuomenės vadas gen. Itn. J. Stanaitis į Aukštadvarį pasiuntė [[Aukštoji Panemunė|Aukštojoje Panemunėje]] dislokuotą 5 pėstininkų pulką. Iš Raudondvario buvo pasiųsta sunkioji artilerijos baterija. Kiti daliniai nebuvo pasitelkti

== Politiniai aspektai ==
Prasidėjus lenkų puolimui Lietuvos vyriausybė nusiuntė Tautų Sąjungos generaliniam sekretoriui notą, pranešdama apie lenkų puolimą ir įsiveržimą į Lietuvos kariuomenės užimtą sritį prie neutralios zonos. Notoje buvo prašoma skubiai sukviesti Tautų Sąjungos Tarybą, kuri imtųsi priemonių sustabdyti kylantį karą.&lt;ref&gt;Žr. Draugas, 1923 m vasario 20 d., Nr. 43 ir Trimitas, Nr. 128, Kaunas, 1923, p. 6.&lt;/ref&gt; Iš Tautų Sąjungos generalinio sekretoriaus Ženevoje vyriausybė gavo atsakymą telefonu, kad Tautų Sąjungos Tarybos nariai yra pertraukę darbą ir išsivažinėję vienai savaitei. Lietuvos vyriausybės buvo persiųsta Tarybos nariams.&lt;ref&gt;žr. Draugas, 1923 m. vasario 20 d., Nr. 45.&lt;/ref&gt;

Tautų Sąjungos Taryba susirinkti nesiskubino ir mažąjį karą ignoravo. Keliama versija, kad Prancūzija ir kitos šalys apie lenkų puolimą neutralioje zonoje žinojo iš anksto.&lt;ref name=&quot;:5&quot; /&gt; Lenkijos vyriausybė iš Vilniaus į Kauną bevieliu telegrafu atsiuntė notą, kurioje įspėjo, kad Lietuvos vyriausybė turės atsakyti už nereguliarių lietuvių būrių veiksmus prieš lenkus, užimant neutralią zoną.&lt;ref&gt;Draugas, 1923 m. vasario 17 d. Nr. 41&lt;/ref&gt; Lietuvos vyriausybė į šią notą neatsakė. Tuo pat metu užsienio spaudoje pasirodė propagandiniai pranešimai apie tai, kad lietuviai pirmieji puolė, kad lietuvių nereguliarios kariuomenės būriuose yra daug vokiečių, kurie kariauja su. lenkais neutralioje zonoje.&lt;ref name=&quot;:5&quot; /&gt; Prancūzų spauda palaikė lenkus, anglų ir amerikiečių spauda buvo objektyvesnė. Vasario 20 ir 21 d. Lietuvos vyriausybė per savo atstovybes ir užsienio spaudos agentūras paskelbė, kad lenkai puolė lietuvių sargybas, lietuviai ginasi ir kovos tęsiasi; vėliau paskelbė, kad jokių vokiečių Lietuvos kariuomenėje, šaulių būriuose ir partizanuose nėra. Vasario 22 d. Lenkijos ministras pirmininkas generolas V. Sikorskis viešai deklaravo, kad Lietuvos pasiuntinybės Paryžiuje paskelbtos žinios apie kovas neutralioje zonoje yra neteisingos; Lenkija pasirengusi užimti neutralios zonos dalį, šiam reikalui naudoja žandarmeriją ir laiko tai grynai Lenkijos administraciniu reikalu, nežiūrint į tai, kad Lietuvos vyriausybė nėra sutikusi su Tautų Sąjungos Tarybos rekomendacijomis. Pranešimas baigtas grasinimu, kad jeigu lenkų žandarams ir sargyboms prisieis pasitraukti iš neutralios zonos, tai tokios situacijos Lenkija nepakęs ir pasiųs kariuomenę.&lt;ref&gt;Draugas, 1923 m. vasario 22 d., Nr. 45.&lt;/ref&gt;

V. Sikorskio pareiškimo metu Lietuvos kontrpuolimas jau buvo nutrauktas, kovos nevyko. Šio konflikto metu Lietuvos vyriausybės prioritetu buvo santykių su Antante sureguliavimą Klaipėdos klausimu. Anglijos, Prancūzijos ir kitų valstybių Tautų Sąjungos Tarybos narių atstovybės atidžiai sekė įvykių eigą prie Valkininkų neutralioje zonoje. Vyriausybės Klaipėdos krašto bylą laikė aktualesniu reikalu, negu kad Valkininkų geležinkelio ruožo reikalą. Lenkijai buvo' svarbu gauti ne tik neutralios zonos juostą prie Valkininkų, bet ir Lietuvos vyriausybės pripažinimą. Apginti neutralios zonos juostą prie Valkininkų Lietuva negalėjo dėl rizikos įsivelti į didelį ginkluotą susidūrimą su Lenkija. Laikoma, kad vasario 16 d. kontrpuolimas vyko pik. Itn. Pr. Tvarono iniciatyva.

== Britų karininko sulaikymas ==
Kapitono P. Soltano daliniui užėmus Strielčiškių kaimą, vasario 17 d. į kaimą, iš lenkų užimtos neutralios zonos atvyko anglų [[generolas majoras]] A. Carbont Niatt, lydimas majoro E. H. Grant ir dviejų lenkų karininkų, kpt. Vonsowicz ir kpt. Marski. Jie visi buvo sulaikyti.&lt;ref&gt;Draugas, 1923 m. vasario 23, Nr. 45, ir Trimitas, Nr. 128, Kaunas, 1923, p. 4-4 &lt;/ref&gt; A. Carbont Niatt buvo Anglijos vyriausybės karinis atstovas prie Lenkijos vyriausybės Varšuvoje. Jam buvo gerai žinomi Tautų Sąjungos Tarybos nutarimai neutralios zonos reikalu ir, tikėtina, Lenkijos vyriausybės tikslai.&lt;ref name=&quot;:6&quot;&gt;Ališauskas, Kazys, „[https://www.spauda2.org/karys/archive/1972/1972-nr10-KARYS.pdf Kautynės prie Valkininkų ir Rūdiškių geležinkelio ruožo]“, '''„'''Karys'''“''', 1972 m., Nr. 10, pp. 327.&lt;/ref&gt; Manoma, kad vienas iš jo tikslų buvo prižiūrėti, kad ši konfliktas neišsivystytų į didesnį ir kad lenkai nesikėsintų užimti daugiau, negu Tautų Sąjungos Taryboje buvo jiems pripažinta.&lt;ref name=&quot;:6&quot; /&gt; Kpt. P. Soltanas manė išklausyti generolo nuomonę apie įvykius, gautas. žinias telefonu perduoti pulko vadui. Tačiau, pulko vadas pik. Itn. Pr. Tvaronas pareikalavo visus sulaikyti. Pulko vadas pagrasino kpt. Soltaną atiduoti teismui, jeigu nebus išpildytas jo įsakymas. Generolas, sužinojęs apie pulko vado grasinimą kpt. Soltanui, leidosi sulaikomas. Drauge su palydovais buvo nusiųstas į [[Jieznas|Jiezną]], o iš ten nuvežtas į Kauną. Kaune, įsikišus Anglijos atstovybei, generolas ir jo palydovas mjr. E. H. Grant buvo paleisti ir išvyko į [[Varšuva|Varšuvą]]. Po keleto dienų buvo paleisti ir abu lenkų karininkai. Apie anglų generolo ir jo palydovų sulaikymą buvo daug rašoma anglų ir prancūzų spaudoje. Anglijos vyriausybė įteikė Lietuvos vyriausybei notą ir pareikalavo pasiaiškinti. A. Carbont Niatt tiek Kaune, tiek Varšuvoje dėl savo sulaikymo nieko nesakė.&lt;ref name=&quot;:6&quot; /&gt;

== Pasekmės ==
[[Vaizdas:Border-Lithuania-Poland-1919-1939.svg|miniatiūra|Lietuvos ir Lenkijos demarkacinės linijos, 1919-1939.]]
Kovos veiksmai nurimo vasario 18 d. Vėliau įvyko tik keletas žvalgybinių dalinių susirėmimų. Vasario 23 d. lenkai pasitraukė iš Paakmenės kaimelio, vasario 25 d. iš Kalėnų kaimo ir užimtų vienkiemių, kuriuos buvo užėmę Lietuvos kontroliuotoje pusėje į vakarus nuo neutralios zonos.&lt;ref&gt;Karys, Nr. 9, Kaunas, 1923, p. 11.&lt;/ref&gt; Aprimus kovoms lenkai skubiai pradėjo remontuoti geležinkelio tiltus ir kelią Valkininkų – Rūdiškių ruože. Karpiškėse, vėliau [[Smalininkai|Smalininkuose]] (abu kaimai į šiaurės rytus nuo Varėnos) įvyko lietuvių ir lenkų karinių atstovų pasitarimai. Apie šiuos pasitarimus žinių trūksta, tačiau po jų įtampa atslūgo.

1923 m. vasario 23 d. Varšuvos žinių agentūra paskelbė apie Smalninkuose vykstančias derybas su Lietuva sienų reikalu. Lietuvos žinių agentūra vasario 27 d. šią žinią paneigė.&lt;ref&gt;Draugas, 1923 m., Nr. 49 ir 55&lt;/ref&gt;

Kovų išdavoje lenkai įgavo jiems svarbaus Valkininkų-Rūdiškių geležinkelio ruožo kontrolę. Juo netrukus buvo atkurtas susisiekimas. Lietuva šiame ruože nevykdė sabotažo veiksmų. Lenkų užimtoje neutralioje zonoje buvo daugiausiai lietuvių gyvenami kaimai.

6-asis pėstininkų pulkas šiose kovose neteko 8 kareivių žuvusiais, vienas karininkas ir 9 kareiviai pateko į lenkų nelaisvę. Varėnos bare lenkai palaidojo du lietuvių kareivius Bartelių kapinėse. Viso buvo žuvusių skaičius nėra žinomas, manoma, kad daugiau nei 10. Lenkų nuotoliai tiksliai nėra žinomi. Po kovų netrukus buvo apsikeista belaisviais. Vasario 16 d., lenkams Vilniuje varant keletą lietuvių belaisvių, įvyko incidentas, kai lietuvaitė gimnazistė užkalbino lietuvius belaisvius ir buvo suimta.&lt;ref&gt;M. Semis-Biržiška, Vilniaus Golgota, 1930, p. 211.&lt;/ref&gt;

Pasižymėjusieji 6-ojo pėstininkų pulko 8 karininkai ir apie 30 kareivių buvo apdovanoti [[Vyčio Kryžiaus ordino medalis|Vyčio Kryžiaus ordinais]]. Apie Alytaus rinktinės karių apdovanojimą žinių nėra.

1923 m. kovo 15 d. Ambasadorių Konferencija, kurią sudarė anglų, prancūzų, italų ir japonų atstovai, nusprendė pripažinti Lenkijos rytų sienas su Vilniumi.&lt;ref&gt;Trimitas, Nr. 134., Kaunas, 1928, p. 2-3.&lt;/ref&gt; Lietuvos vyriausybė įteikė protesto notas Anglijos, Prancūzijos, Italijos ir Japonijos vyriausybėms. Dėl šio Ambasadorių Konferencijos sprendimo visoje Lietuvoje vyko protesto demonstracijos ir mitingai. Fronto linija tapo administracine linija, Lietuvoje vadinta demarkacine linija. Lenkai netrukus užėmė jų pusėje likusias gyvenvietes ir pradėjo statyti gaireles (ilgas kuolas su kuokštu šiaudų). Gaireles statė nepaisant vietos gyventojų reikalų, administracine linija perskirstų ūkių. Ūkininkams tai sudarė daug nepatogumų. Pavasariui atėjus, gyventojai naktimis pernešdavo gaireles už savo žemės ribų ir įsmeigdavo. Pasieniečiams susitarus ir gairelių kilnojimas liovėsi. Demarkacijos liniją perėmė saugoti Lietuvos pasienio policija. Lietuviai patruliavo prie pat demarkacijos linijos, o lenkai – per 100 metrų nuo linijos. Demarkacijos linija išliko iki 1939 m. rugsėjo mėnesio.&lt;ref name=&quot;:5&quot; /&gt;

== Išnašos ==
{{Išn}}

== Literatūra ==

* Ališauskas, Kazys, „[https://www.spauda2.org/karys/archive/1972/1972-nr09-KARYS.pdf Kautynės prie Valkininkų ir Rūdiškių geležinkelio ruožo]“, '''„'''Karys'''“''', 1972 m., Nr. 9, pp. 296–299.
* Ališauskas, Kazys, „[https://www.spauda2.org/karys/archive/1972/1972-nr10-KARYS.pdf Kautynės prie Valkininkų ir Rūdiškių geležinkelio ruožo]“, '''„'''Karys'''“''', 1972 m., Nr. 10, pp. 325–329.
* Rezmer, Waldemar , ''[https://scispace.com/pdf/likwidacja-pasa-neutralnego-pomiedzy-polska-a-litwa-w-lutym-1ego9av39f.pdf Likwidacja pasa neutralnego pomiędzy Polską a Litwą w lutym 1923 r.]'', „Dzieje Najnowsze“, t. XXXVIII, 2006, Nr 4.

[[Kategorija:1923 metai]]
[[Kategorija:Lietuvos mūšiai]]
[[Kategorija:Lenkijos mūšiai]]
[[Kategorija:Mūšiai Lietuvos teritorijoje]]</text>
      <sha1>aax3qyvga91k702knghmo78hyiuablo</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7820022</id>
      <parentid>7819934</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T04:11:30Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>CD</username>
        <id>677</id>
      </contributor>
      <comment>/* Neutralios zonos nustatymas ir panaikinimas */</comment>
      <origin>7820022</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="34432" sha1="5i8sj426qibdamvroyhujl9gzhjhvrt" xml:space="preserve">{{Infolentelė karinis konfliktas|conflict=Valkininkų-Rūdiškių kautynės|place=Dabartinės Trakų r. ir Varėnos r. savivaldybių teritorijos|result=Lygiosios, teritorinė Lenkijos pergalė (užsitikrinta geležinkelio kontrolė)|combatant1={{flag|LTU}}|combatant2={{flag|POL}}|date=1923 m. vasario 16-22 d.|image=[[File:Valkininkai-Rūdiškės battle (1923).png|300px]]|caption=Valkininkų-Rūdiškių mūšio (1923) schema|commander1=[[Pranas Tvaronas]]|strength1=6-asis pėstininkų pulkas|casualties1=~10 žuvusių}}

'''Valkininkų-Rūdiškių kautynės''' – [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Lenkija|Lenkijos]] karinių pajėgų susirėmimų serija dėl [[Vilniaus–Varėnos geležinkelis|Vilniaus-Varėnos geležinkelio]] ruožo dabartinėse [[Trakų rajono savivaldybė|Trakų r.]] ir [[Varėnos rajono savivaldybė|Varėnos r.]] savivaldybių teritorijose, vykusi 1923 m. vasario 16-22 d. Šios kautynės nelaikomos 1920 m. pasibaigusio Lietuvos ir Lenkijos karo dalimi, o tik pavieniais susirėmimais, neperaugusiais į platesnės apimties konfliktą.&lt;ref name=&quot;:3&quot;&gt;Rezmer, Waldemar , ''[https://scispace.com/pdf/likwidacja-pasa-neutralnego-pomiedzy-polska-a-litwa-w-lutym-1ego9av39f.pdf Likwidacja pasa neutralnego pomiędzy Polską a Litwą w lutym 1923 r.]'', „Dzieje Najnowsze“, t. XXXVIII, 2006, Nr 4&lt;/ref&gt; Lenkijos literatūroje šiuo klausimu nepateikiami operaciją vykdžiusių dalinių pavadinimai ar informacija apie jų vadus, apsiribojama bendro pobūdžio informacija, kad kovos veiksmus vykdė policija ir pasienio daliniai.&lt;ref name=&quot;:3&quot; /&gt;

== Priešistorė ==
Inscenizuoto „[[Želigovskio maištas|Želigovskio maišto]]“ metu Lenkijos pajėgos 1920 m. spalio 15 d. užėmė [[Rykantai|Rykantus]], o spalio 16 d., po kautynių su lietuvių kariuomene – [[Valkininkai|Valkininkus]], [[Rūdiškės|Rūdiškes]] ir [[Rūdiškių geležinkelio stotis|Rūdiškių geležinkelio stotį]]. Spalio 18 d. Lietuvos [[Šeštasis pėstininkų Pilėnų Kunigaikščio Margio pulkas|6-asis pėstininkų pulkas]] ir 10 pėstininkų pulko vienas batalionas kontratakavo mėgindami susigražinti Trakus. Smarkios kautynės vyko Rūdiškių – Trakų apylinkėse. Lietuvos puolimas buvo atremtas ir frontas spalio 22 d. sustojo [[Lieponys|Lieponių]] kaimo – [[Vilkokšnis (Trakai)|Vilkokšnio]] ežero – [[Spindžius (Trakai)|Spindžio]] ežero – [[Strėva (Trakai)|Strėvos]] kaimo – [[Ilgio ežeras|Ilgio]] ežero linijoje. Šiame bare veikė 6 pėstininkų pulkas. Dešinėje, į pietus, Varėnos – Perlojos – iki Nemuno, prie Živulčiškių k., riboje veikė 1 pėstininkų pulko mokomoji ir naujokų kuopos, vadovaujamos kapitono M. Rėklaičio. Jiems talkino vietos partizanai ir šauliai. Kairėje, į šiaurę, Vievio apylinkėse, iki Neries veikė [[Pirmasis pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino pulkas|1-asis]] ir [[Trečiasis pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto pulkas|3-asis]] pėstininkų pulkai ir 10 pėstininkų pulko batalionas, kuris, kautynėms nurimus, buvo grąžintas prie savo pulko į [[Marijampolė|Marijampolę]]. Siekiant neleisti lenkams panaudoti šarvuotus traukinius, buvo susprogdintas geležinkelio tiltas per Merkį, tarp Pamerkto ir Biekšų kaimų, o į šiaurę nuo Valkininkų stoties, prie Klepočių kaimo, buvo nuimti geležinkelio bėgiai ir išsprogdintas kelias. Prie [[Valkininkų geležinkelio stotis|Valkininkų stoties]], Pučkorių, [[Vaitakarčmis|Vaitakarčmio]], [[Lieponys|Lieponių]] ir [[Gudakiemis (Trakai)|Gudakiemio]] kaimų stovėjo 6-ojo pėstininkų pulko lauko sargybos, kurios atrėmė keletą nedidelių lenkų atakų.

Lenkai keletą kartų nesėkmingai mėgino užimti Valkininkų geležinkelio stotį. Paskutinis toks puolimas buvo surengtas 1920 m. lapkričio 20-22 dienomis. Puolimus lenkai vykdydavo pagal tą patį scenarijų – pradžioje šarvuotas traukinys privažiuodavo prie Klepočių k. ir tuo pat metu pasirodydavo pėstininkai. Šarvuočių artilerija apšaudydavo 6-ojo pėstininkų pulko pozicijas prie Lieponių ir Gudakiemio kaimų, o lenkų pėstininkai taisydavo geležinkelio pylimą. Lietuvos artilerijai pradėjus atsakomąją ugnį ir pėstininkams pulti, šarvuotas traukinys ir lenkų pėstininkai pasitraukdavo.&lt;ref&gt;Generalinio štabo pranešimai apie kautynes su lenkais, Karys, Nr. 42-48, Kaunas, 1920. &lt;/ref&gt; Net ir sudarius paliaubas, lenkai keletą kartų kėsinosi užimti Valkininkų stotį, siekdami joje įsitvirtinti iki neutralios zonos nustatymo. Nustačius neutraliąją zoną 6--asis pėstininkų pulkas liko ir toliau saugoti šį barą. Šią misiją jis vykdė ir 1923 m., kuomet neutralios zonos naikinimo metu atsinaujino kautynės su lenkais.&lt;ref name=&quot;:0&quot;&gt;Ališauskas, Kazys, „[https://www.spauda2.org/karys/archive/1972/1972-nr09-KARYS.pdf Kautynės prie Valkininkų ir Rūdiškių geležinkelio ruožo]“, '''„'''Karys'''“''', 1972 m., Nr. 9, p. 296&lt;/ref&gt;

== Neutralios zonos nustatymas ir panaikinimas ==
[[Vaizdas:A group of Lithuanian partisans with weapons and equipment in the Širvintos front sector during the Polish intervention in Lithuania, 1922–1923.jpg|miniatiūra|Lietuvos partizanai, kovoję prieš lenkų intervenciją, 1922-1923 m.]]

1920 m. lapkričio 21 d. [[Tautų Sąjunga|Tautų Sąjungos]] Kontrolės komisijai, pirmininkaujant prancūzų pik. Chardigny, pavyko sustabdyti lenkų kovas su lietuviais.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt; Abiem kariaujančioms pusėms buvo įsakyta laikinai stovėti vietoje. Lapkričio 29 d. [[Kauno geležinkelio stotis|Kauno geležinkelio stotyje]], plk. Chardigny tarpininkaujant, buvo pasirašytas paliaubų protokolas tarp Lietuvos ir Lenkijos marionetinės „[[Vidurio Lietuvos plokštinių kapinynų kultūra|Vidurinės Lietuvos]]“ – [[Kauno paliaubos]].&lt;ref&gt;Rezmer, Waldemar , ''[https://scispace.com/pdf/likwidacja-pasa-neutralnego-pomiedzy-polska-a-litwa-w-lutym-1ego9av39f.pdf Likwidacja pasa neutralnego pomiędzy Polską a Litwą w lutym 1923 r.]'', p. 32.&lt;/ref&gt; Tautų Sąjungos Kontrolės komisija tarp lenkų ir lietuvių užimtų teritorijų nustatė neutralią zoną. Nuo kontaktinės linijos abi pusės privalėjo atsitraukti po 3 km. Taip susiformavo 6 km pločio zona. (Panaši, tik 12 km pločio, zona Užnemunėje buvo nustatyta 1920 m. spalio mėn. pradžioje).&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt; Lenkijos šaltiniuose nurodoma, kad neutrali zona visur buvo 12 km pločio.&lt;ref name=&quot;:3&quot; /&gt; Abi šalys savo pajėgas atitraukė gruodžio 1-2 dienomis. Nesusipratimų bei susirėmimų nefiksuota. Lietuvos 6-asis pėstininkų pulkas iš Valkininkų – Rūdiškių geležinkelio ruožo pasitraukė, ir įsitvirtino [[Strielčiškės|Strielčiškių]] – [[Kalėnai (Varėna)|Kalėnų]] – Gudakiemio – [[Panošiškės|Panošiškių]] kaimų – Spindžio ež. – Strėvos kaimo riboje. Dešinėje 6 pėstininkų pulko daliniai pasitraukė į [[Karpiškės (Varėna)|Karpiškių]] – [[Paakmenė|Paakmenės]] ribą. Lenkų kariuomenės dalys pasitraukė 3 km į rytus. Tikslios lenkų pozicijos nėra žinomos,&lt;ref name=&quot;:1&quot;&gt;Ališauskas, Kazys, „[https://www.spauda2.org/karys/archive/1972/1972-nr09-KARYS.pdf Kautynės prie Valkininkų ir Rūdiškių geležinkelio ruožo]“, '''„'''Karys'''“''', 1972 m., Nr. 9, p. 297.&lt;/ref&gt; tačiau Valkininkų miestelis, (7 km į rytus nuo Valkininkų geležinkelio stoties), liko lenkų užimtas. Rūdiškės liko neutralioje zonoje. Lenkai neteko tiesioginio susisiekimo geležinkeliu Gardino – Varėnos – Vilniaus ruože. Susisiekimą su Vilniumi jie palaikė Gardino – Lydos – Vilniaus geležinkelio ruožu.

Neutralią zoną saugojo lietuvių ir lenkų kariuomenės. Kaip lenkų, taip ir lietuvių maži daliniai įeidavo į neutralią zoną žvalgybos tikslais, bet greitai pasitraukdavo, susirėmimai buvo retenybė. Žvalgyti ir eiti į neutralią zoną buvo uždrausta.&lt;ref name=&quot;:1&quot; /&gt; Neutralioje zonoje nelikus jokių teisėtvarkos dalinių išaugo nusikaltimų skaičius. Neutralioje zonoje žymią dalį sudarė lietuviai, mažumą – nutautėję lietuviai – lenkų šalininkai.&lt;ref name=&quot;:1&quot; /&gt;

Nepaisant pirminio tikslo, neutrali zona neatnešė stabilumo. Priešingai, jau nuo pat pradžių čia ėmė veikti ginkluoti būriai, vyko nuolatiniai incidentai, nebuvo efektyvios kontrolės. Lenkijos karinės žvalgybos (Oddział II) raportuose pabrėžiama, kad padėtis neutralioje zonoje yra „nenormali“, o ginkluoti konfliktai kartojasi nuolat. Zonoje veikė vietiniai partizaniniai būriai, buvę kariai, savanoriai, kartais – ir reguliarių pajėgų daliniai (neoficialiai). Tai lėmė, kad teritorija tapo nuolatinio mažo intensyvumo karo zona.&lt;ref&gt;Rezmer, Waldemar , ''[https://scispace.com/pdf/likwidacja-pasa-neutralnego-pomiedzy-polska-a-litwa-w-lutym-1ego9av39f.pdf Likwidacja pasa neutralnego pomiędzy Polską a Litwą w lutym 1923 r.]'', p. 33-34.&lt;/ref&gt; Neutralioje zonoje lenkai suorganizavo “Policija Ludowa”, lietuviai – savo miliciją ir [[Lietuvos šaulių sąjunga|šaulius]]. Visoje neutralioje zonoje nuo Vokietijos sienos iki sienos su Latvija prie [[Dauguva|Dauguvos]] tarp vietos gyventojų vyko nuolatinė kova. Ypatingai aršios kovos vyko [[Širvintos|Širvintų]], [[Giedraičiai|Giedraičių]], [[Perloja|Perlojos]] apylinkėse ir [[Užnemunė|Užnemunėje]] – [[Punskas|Punsko]], [[Liubavas|Liubavo]] apylinkėse.&lt;ref&gt;M. Semis-Biržiška, Vilniaus Golgota, 1930&lt;/ref&gt; Lietuvos vyriausybė gaudavo daug skundų apie neutralios zonos gyventojų vargus, bet nieko negalėjo daryti, kaip tik raginti, kad gyventojai patys gintųsi, arba paraginti šaulius suteikti pagalbą. Tokia būklė netenkino abiejų pusių, bet ji išsilaikė iki 1923 m. kovo mėnesio.

1923 m. vasario 3 d. Tautų Sąjungos Taryba rekomendavo Lietuvai ir Lenkijai pasidalinti neutralią zoną, Lietuvos ir Lenkijos vyriausybių administracijai.&lt;ref&gt;Karys, Nr. 9 Kaunas, 1923, kovo 1-7, 117 psl.&lt;/ref&gt; Lenkija, siekdama jos užgrobtoje Lietuvos teritorijoje pastovių sienų su Lietuva, šią rekomendaciją priėmė. Lietuvos vyriausybės atstovas pareiškė, kad neutralios zonos padalinimo klausimas nebuvo perduotas Tautų Sąjungos Tarybai svarstyti ir Taryba neturėjo teisės tokios rekomendacijos daryti, todėl Lietuvos vyriausybė negalinti šios rekomendacijos priimti. 1923 m. vasario 10 d. Lietuvos vyriausybė pateikė Tautų Sąjungai protestą ir pasiūlymą, kad byla būtų perduota Nuolatiniam Tarptautiniam Teismui. Teismas turėtų spręsti šiuos klausimus: 1. Ar Tautų Sąjungos Taryba, svarstydama neutralios zonos klausimą, nesulaužė Tautų Sąjungos statuto ir ar teisinga jos rekomendacija. 2. Ar Lenkija turi teisę vykdyti Tautų Sąjungos Tarybos rekomendaciją, jei tam priešinga yra antroji pusė (Lietuva). Be to, Lietuvos vyriausybė prižadėjo Tarptautiniam Teismui patiekti savo paaiškinimų šiuo klausimu.&lt;ref&gt;žr. Trimitas, Nr, 127, Kaunas, 1923 m. vasario 15 d., p. 3-4.&lt;/ref&gt; Lietuvos vyriausybė negalėjo sutikti su šia Tautų Sąjungos Tarybos rekomendacija, nes toks sutikimas būtų reiškęs ir netiesioginį Vilniaus krašto okupacijos pripažinimą. Tautų Sąjungos Taryba vengė bylos sprendimo Tarptautiniame Teisme.

Tautų Sąjungos siūlymu buvo numatyta remiantis lygybės principu Lietuvai ir Lenkijai pasidalinti neutralią zoną pusiau, po 3 km, t.y. grįžti į 1920 m. gruodžio 1-2 d. fronto ribas. Tokiu būdu geležinkelio ruožas Valkininkai – Lieponys būtų atitekęs lietuviams. Lenkai siekė išlaikyti šį geležinkelio ruožą. Tautų Sąjungos Taryboje, svarstant rekomendaciją, lenkai reikalavo, kad Valkininkų – Rūdiškių ruožas būtų pripažintas jiems.

== Operacijos planas ==
[[Vaizdas:Valkininkų GS, 2023.JPG|miniatiūra|Valkininkų geležinkelio stotis]]
1923 m. pradžioje, kai Tautų Lyga nusprendė panaikinti neutralią zoną ir nustatyti galutinę demarkacijos liniją, Lenkijos valdžia nusprendė: nebelaukti ir pati įgyvendinti sprendimą vietoje. Operacijos užduotis buvo įvardinta 1923 m. vasario 7 d. datuotoje [[Juzefas Pilsudskis|J. Pilsudskio]] instrukcijoje. Joje nustatyta operacijos pradžia (vasario 15 d.) ir apibrėžti tikslai.&lt;ref name=&quot;:4&quot;&gt;Rezmer, Waldemar , ''Likwidacja pasa neutralnego pomiędzy Polską a Litwą w lutym 1923 r.'', p. 35-37.&lt;/ref&gt; Operacijos planavimą koordinavo Lenkijos kariuomenės Generalinis štabas (Sztab Generalny WP), konkrečiai jo II skyrius (Oddział II (žvalgyba)).&lt;ref&gt;''Meldunek szefa Oddziału II Sztabu Generalnego z 7 III 1923 r.''&lt;/ref&gt; Buvo nutarta užimti Lenkijai priskirtą neutralios zonos dalį, įvesti administraciją ir kontrolę. Operacija turėjo būti greita, koordinuota ir riboto masto (kad nesukeltų didelio karo). Operacijai pasirinktos ne tik reguliarios kariuomenės pajėgos, bet ir pasienio apsaugos daliniai (Straż Graniczna), policija (Policja Państwowa), nereguliarūs būriai (pvz., ZBK – saugumo formacijos). Pagal aukščiausios vadovybės nurodymus operacija turėjo prasidėti 1923 m. vasario 15 d. ryte. Pagrindiniai jos tikslai užimti teritoriją be didelių nuostolių, užtikrinti geležinkelio kontrolę, neleisti lietuvių pajėgoms įsitvirtinti. Ypatingas dėmesys skirtas geležinkelio linijai Vilnius–Gardinas.

Plane išskirti svarbiausi mazgai – Rūdiškės, Valkininkai (lenk. Olkieniki), Orany (Varėna). Šiose vietose buvo planuojama dislokuoti pajėgas, užtikrinti ryšius ir judėjimą.

Operacijoje dalyvavusios pajėgos buvo suskirstytos į atskirus sektorius ir veikė koordinuotai. Kiekvienas sektorius turėjo savo užduotis, atsakė už konkrečią teritoriją. Karininkams buvo nurodyta vengti didelių susirėmimų, veikti greitai ir ryžtingai, užtikrinti komunikacijos linijų saugumą. Taip pat leista naudoti jėgą, jei susiduriama su pasipriešinimu. Lenkijos vadovybė tikėjosi, kad Lietuva gali priešintis, galimi lokalūs susirėmimai, tačiau buvo manoma, kad konfliktas neperaugs į didelio masto karą.

Lenkijos autorių teigimu iki 1923 m. vasario neutralioje zonoje jau veikė ginkluoti lietuvių būriai, vyko infrastruktūros niokojimas. Teigiama, kad taip Lietuva ruošėsi galimam konfliktui.&lt;ref name=&quot;:4&quot; /&gt; Lietuvos šaltiniuose teigiama priešingai.

== Lietuvos padėtis konflikto išvakarėse ==
Politiškai situacija buvo palanki Lenkijai. 1923 m. sausio 9 d. [[Klaipėdos sukilimas|Klaipėdos krašte prasidėjo sukilimas]], į kurį jungėsi ir savanoriai iš Lietuvos. Sausio 15 d. sukilėliai užėmė Klaipėdą, kurią gynė vien tik ten esantis prancūzų kariuomenės batalionas. Dėl šios operacijos kilo ginčas tautų Sąjungoje, kuris užsitęsė iki 1923 m. vasario 19 d. Lietuvos vyriausybei teko veikti labai apdairiai. Tuo metu Europos politikoje dominavusi [[Prancūzija]] palaikė Lenkiją. Lietuvai nesutinkant su lenkų reikalavimais, pastarieji ryžosi neutralią zoną Valkininkų – Rūdiškių ruože užimti jėga. Nėra žinoma kokio pločio juostą lenkai norėjo užimti vasario 15 d. pradėtos operacijos metu.&lt;ref name=&quot;:2&quot;&gt;Ališauskas, Kazys, „[https://www.spauda2.org/karys/archive/1972/1972-nr09-KARYS.pdf Kautynės prie Valkininkų ir Rūdiškių geležinkelio ruožo]“, '''„'''Karys'''“''', 1972 m., Nr. 9, pp. 298.&lt;/ref&gt; Tikėtina, kad lenkai neturėjo tikslaus plano, buvo keliama užduotis nustumti lietuvių sargybas kiek galima toliau į vakarus nuo geležinkelio.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt; Lenkiškuose šaltiniuose teigiama, kad operacijos tikslas buvo tik užimti Lenkijai priskirtą neutralios zonos dalį,&lt;ref&gt;Rezmer, Waldemar , ''Likwidacja pasa neutralnego pomiędzy Polską a Litwą w lutym 1923 r.'', p. 39-41.&lt;/ref&gt; tačiau faktinė kovų eiga tai paneigia.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt;
[[Vaizdas:TvaronasPranas.jpg|miniatiūra|6-ojo pulko vadas Pranas Tvaronas]]
 

Apie planuojamą lenkų puolimą Lietuvos vyriausybė žinojo.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt; 1923 m. vasario 15 d. žurnale „Trimitas“ (Nr. 127) buvo paskelbtas pranešimas: &lt;blockquote&gt;“''Tautų Sąjungos paskatinti lenkai vasario 15 d. pasiruošę pradėti karą prieš Lietuvą. Pirmoje eilėje imsią neutralią juostą. Vilniuje sutraukta keli tūkstančiai kareivių, perrengtų policininkais ir žandarais. Puolimą pradės policija, o paskui jau prisijungs kariuomenės dalys''.” &lt;/blockquote&gt;Nėra žinoma kokie įsakymai dėl galimo lenkų puolimo buvo duoti Lietuvos karinėms pajėgoms. Konkrečių pasirengimo atremti puolimą veiksmų nėra užfiksuota. Kai kurie autoriai nurodo, kad tai galėjo būti daromą sąmoningai, siekiant, kad ginčas neišplėstų į didesnį ginkluotą konfliktą. Apie 30 km ruožą (nuo [[Žilinėliai|Žilinėlių]] – [[Strielčiškės|Strielčiškių]] k. pietuose, iki [[Daugirdiškės (Trakai)|Daugirdiškių]] – [[Subartonys|Subartonių]] k. šiaurėje, prie Ilgio ežero) kuriame vyko pagrindinės kovos, saugojo 6-asis pėstininkų pulkas. Apsaugos veikla buvo organizuota taip, kad vienas pulko batalionas nuolat buvo prie neutralios zonos, kiti du – atsargoje, [[Kruonis|Kruonio]] – [[Darsūniškis|Darsūniškio]] apylinkėse. Tarpusavio ryšiai buvo palaikomi telefonais, pėsčių ir raitų patrulių. Pulko vadavietė buvo Kruonyje. Pulkas priklausė III pėstininkų divizijai. 6-ąjam pėstininkų vadovavo pik. Itn. [[Pranas Tvaronas]].

Lenkų puolimo metu, 1923 m. vasario 15 d. pozicijas prie neutralios zonos buvo užėmęs II batalionas. Jo pozicijos: 4 kuopa – baro dešinėje pusėje – pietuose (vadavietė – Strielčiškių kaime); 5 kuopa – baro viduryje (vadavietė – Samnykų kaime); 6 kuopa – baro šiaurinėje dalyje (vadavietė – Bagdanonių kaime). Vienai kuopai teko saugoti apie 10 km pločio barą, tad sargybos buvo išdėstytos retai, vientiso fronto nebuvo. II bataliono vadas mjr. [[Jonas Gaudešius]] dar prieš vasario 15 d. buvo komandiruotas į Kauną. Jį pavadavo 5-tos kuopos vadas Itn. Buragas. Bataliono vadavietė buvo Onuškyje. Bataliono sargybos stovėjo Strielčiškių, Zakarų, Kalenu, Kaniūkų, Samnykų, Gudakiemio, Panošiškių, Strėvos, Subartonių kaimų linijoje. Į pietus, dešinėje, Žilinėlių, Paakmenės . barą saugojo Alytaus įgulos daliniai. Į šiaurę, kairėje, stovėjo kitos III pėstininkų divizijos dalys. Kariuomenei padėjo ir šauliai – šiame bare veikė, F. Šemetos vadovaujamas Šaulių Sąjungos būrys.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt;

== Lenkų puolimas ==
1923 m. vasario pradžioje lenkų reguliariosios kariuomenės dalinius, buvusius prie neutralios zonos Valkininkų – Rūdiškių bare, pakeitė lenkų policijos dalys (tamsiai mėlynomis uniformomis).&lt;ref name=&quot;:5&quot; /&gt; Vasario 12-14 d. lenkų policijos daliniai užėmė neutralioje zonoje buvusius kaimus: Giratę, [[Šarkiškės (Varėna)|Šarkiškie]], [[Moliai (Varėna)|Molius]], [[Barteliai (Varėna)|Bartelius]], Valkininkų geležinkelio stotį, [[Vaitakarčmis|Vaitakarčmi]]&lt;nowiki/&gt;į, [[Lieponys|Lieponius]], [[Klepočiai (Trakai)|Klepočius]], [[Vaikšteniai|Vaikštenius]], Rūdiškes ir kt. Vien Valkininkų geležinkelio stoties puolimui lenkai metė bent tris batalionus. Su gyventojais įsibrovėliai elgėsi mandagiai, geriau nei ankstesnių kovų metu, tik, kautynėms prasidėjus, reikalavo daug pastočių transportui šaudmenų, maistui ir sužeistųjų evakuacijai.&lt;ref&gt;Ališauskas, Kazys, „[https://www.spauda2.org/karys/archive/1972/1972-nr09-KARYS.pdf Kautynės prie Valkininkų ir Rūdiškių geležinkelio ruožo]“, '''„'''Karys'''“''', 1972 m., Nr. 9, p. 299.&lt;/ref&gt;

Kariuomenės pajėgomis puolimą lenkai pradėjo 1923 m. vasario 15 d. 6 vai. ryto.&lt;ref&gt;Trimitas, Nr. 128, Kaunas, 1923, vasario 22 d., p. 4.&lt;/ref&gt; Puolimo ambicijos viršijo vien neutralios zonos ribas. Didesnėmis jėgomis lenkai puolė Paakmenės, Karpiškių, Strielčiškių, [[Kalėnai|Kalėnų]], Kaniūkų, Gudakiemio kaimus; mažesnėmis jėgomis puolė į šiaurę nuo Vilkokšnio ežero tarp Spindžio ir Ilgio ežerų buvusias lietuvių sargybas. Puolimą stabdė didelis sniego sluoksnis. Merkio upė ir ežerai buvo užšalę, tad natūralias kliūtis sudarė tik pusnynai.

Lenkų puolimas lietuviams nebuvo visai netikėtas. Apie lenkų pasirengimą buvo pranešę vietos gyventojai. Nors abiejų pusių kariams buvo draudžiama neutralioje zonoje vykdyti žvalgybą, ją vykdė šauliai ir partizanai. Pagal iš jų gautas žinias sargybų linijoje buvo sustiprintas sekimas. Kitų pasiregimų atremti puolimui nebuvo vykdoma.

Lietuvos sargyboms pavyko atremti pirmuosius lenkų priekinių dalinių puolimus. Į mūšį įsijungus pagrindinėms lenkų pajėgoms, Lietuvos sargybos buvo priverstos pasitraukti. Neginamą Valkininkų geležinkelio stotį lenkai užėmė dar prieš puolimo pradžią. Lenkai su stipriu lietuvių sargybos pasipriešinimu susidūrė prie Strielčiškių kaimo.&lt;ref name=&quot;:5&quot;&gt;Ališauskas, Kazys, „[https://www.spauda2.org/karys/archive/1972/1972-nr10-KARYS.pdf Kautynės prie Valkininkų ir Rūdiškių geležinkelio ruožo]“, '''„'''Karys'''“''', 1972 m., Nr. 10, p. 325.&lt;/ref&gt; Po atkaklių kovų kovos lietuviai buvo priversti pasitraukti, į nelaisvę pateko keletas kareivių ir vienas karininkas.

Paakmenėje 9-10 vyrų lietuvių sargyba atrėmė pirmą lenkų puolimą, antro puolimo metu, pasitraukė, tačiau naktį iš Jokėnų ir Paručių kaimų surengę kontrpuolimą kaimą atsiėmė. Kaimas keletą kartų ėjo iš rankų į rankas, tačiau vasario 18 d. jame įsitvirtino lenkai.

Per vasario 15 d. puolimo metu lenkai užėmė Lietuvos kontroliuojamoje teritorijoje buvusias gyvenvietes: Paakmenę, [[Karpiškės (Varėna)|Karpiškes]], Zakarus, [[Kalėnai (Varėna)|Kalėnus]], Kaniūkus, Spenglininkus, Gudakiemį ir dar keletą mažesnių gyvenviečių. Prie [[Samninkai|Saminykų]] kaimo, sutikus pasipriešinimą, lenkų puolimas sustojo. Į šiaurę nuo Vilkokšnio ežero lenkai puolė Spindžio ir Ilgio ežerų linijoje. Šio baro viršininkas, 6-os kuopos vadas, kurio vadavietė buvo [[Bagdononys (Trakai)|Bagdanonyse]], gavęs žinių iš vietos gyventojų apie lenkų užėmimą neutralios zonos ir galimą puolimą, sargybas sustiprino kuopos rezervais. Susidūrę su stipresniu pasipriešinimu lenkai atsitraukė ir puolimo nepakartojo. Manoma, kad šiame bare lenkų pajėgos tik dengė puolančiųjų pietuose sparną.&lt;ref name=&quot;:5&quot; /&gt;

== Lietuvių kontrpuolimas ==
Sužinojęs apie lenkų puolimą Kruonyje buvęs 6 pėstininkų pulko vadas plk. Itn. Pr. Tvaronas vasario 15 d. skubiai į Onuškį permetė I ir III batalionus. Abu batalionai atliko rekordinį žygį, žiemos metu pėsčiomis per dieną įveikę 40 km. Juos sustiprino pulko vado pavaldume buvusi 6-oji baterija.

Atvykęs į Onuškį, P. Tvaronas rado, kad II bataliono 4 ir 5 kuopų sargybos buvo pasitraukusios, tik 6-toji kuopa laikėsi savo pozicijose. II bataliono vadu jis paskyrė mokomosios kuopos vadą kpt. Juozą Barkauską, Itn. Buragas grįžo prie savo kuopos vado pareigų. I bataliono vadas kpt. Mackevičiui buvo duota užduotis susitelkti Gruoznikuose, pulti ir užimti Kaniūkų, Kalėnu, Zakarų, Strielčikų kaimus. Žvalgymas ir sparno apsauga buvo pavesta raitelių būriui. III bataliono vadui kpt. Sinkevičiui buvo įsakyta susitelkti Samnykuose ir pulti Gudakiemio kryptimi. 6-oji baterija gavo įsakymą remti I bataliono puolimą. I batalionui nurodyta puolimą pradėti vasario 16 d., III – laukti įsakymo. Pulko vadavietė persikėlė į Onuškį. Puolimo tikslas: užimti vietoves, iš kurių lietuvių sargybos buvo priverstos pasitraukti.

Puolimą pradėjęs 3-osios kuopos vadas kpt. P. Soltanas užėmė Zakarus, Strielčiškius ir įsitvirtino. 2 kuopos vadas Itn. Tugaudis užėmė Kaniūkų k., bet Kalėnu k. nepavyko užimti. III batalionas vasario 17 d. užėmė Gudakiemio kaimą. Puolimo metu buvo paimta nelaisvėn vienas lenkų karininkas ir apie 30 kareivių. Paaiškėjo, kad belaisviai priklausė trims skirtingiems lenkų pasienio sargybų batalionams. Vasario 18 d. 6-oji pėstininkų pulko ir Alytaus baro rinktinė nutraukė puolimą. Manoma, kad jos tai padarė gavę aukštesnės vadovybės įsakymus.&lt;ref name=&quot;:5&quot; /&gt;

Lietuvos pajėgos nespėjo atsiimti Paakmenės, Kalėnų kaimai ir keleto vienkiemių. Lenkai puolimų nevykdė, tik žvalgė.

Vasario 20 -23 d. įvyko Lietuvos sargybų susišaudymai su lenkais prie Strielčiškių, Kalnėnų, Spenglininkų ir Dargonių kaimų.&lt;ref&gt;žr. Karys, Nr. 9, Kaunas, 1923, pp. 110–111.&lt;/ref&gt; sužinojęs apie lenkų puolimą kariuomenės vadas gen. Itn. J. Stanaitis į Aukštadvarį pasiuntė [[Aukštoji Panemunė|Aukštojoje Panemunėje]] dislokuotą 5 pėstininkų pulką. Iš Raudondvario buvo pasiųsta sunkioji artilerijos baterija. Kiti daliniai nebuvo pasitelkti

== Politiniai aspektai ==
Prasidėjus lenkų puolimui Lietuvos vyriausybė nusiuntė Tautų Sąjungos generaliniam sekretoriui notą, pranešdama apie lenkų puolimą ir įsiveržimą į Lietuvos kariuomenės užimtą sritį prie neutralios zonos. Notoje buvo prašoma skubiai sukviesti Tautų Sąjungos Tarybą, kuri imtųsi priemonių sustabdyti kylantį karą.&lt;ref&gt;Žr. Draugas, 1923 m vasario 20 d., Nr. 43 ir Trimitas, Nr. 128, Kaunas, 1923, p. 6.&lt;/ref&gt; Iš Tautų Sąjungos generalinio sekretoriaus Ženevoje vyriausybė gavo atsakymą telefonu, kad Tautų Sąjungos Tarybos nariai yra pertraukę darbą ir išsivažinėję vienai savaitei. Lietuvos vyriausybės buvo persiųsta Tarybos nariams.&lt;ref&gt;žr. Draugas, 1923 m. vasario 20 d., Nr. 45.&lt;/ref&gt;

Tautų Sąjungos Taryba susirinkti nesiskubino ir mažąjį karą ignoravo. Keliama versija, kad Prancūzija ir kitos šalys apie lenkų puolimą neutralioje zonoje žinojo iš anksto.&lt;ref name=&quot;:5&quot; /&gt; Lenkijos vyriausybė iš Vilniaus į Kauną bevieliu telegrafu atsiuntė notą, kurioje įspėjo, kad Lietuvos vyriausybė turės atsakyti už nereguliarių lietuvių būrių veiksmus prieš lenkus, užimant neutralią zoną.&lt;ref&gt;Draugas, 1923 m. vasario 17 d. Nr. 41&lt;/ref&gt; Lietuvos vyriausybė į šią notą neatsakė. Tuo pat metu užsienio spaudoje pasirodė propagandiniai pranešimai apie tai, kad lietuviai pirmieji puolė, kad lietuvių nereguliarios kariuomenės būriuose yra daug vokiečių, kurie kariauja su. lenkais neutralioje zonoje.&lt;ref name=&quot;:5&quot; /&gt; Prancūzų spauda palaikė lenkus, anglų ir amerikiečių spauda buvo objektyvesnė. Vasario 20 ir 21 d. Lietuvos vyriausybė per savo atstovybes ir užsienio spaudos agentūras paskelbė, kad lenkai puolė lietuvių sargybas, lietuviai ginasi ir kovos tęsiasi; vėliau paskelbė, kad jokių vokiečių Lietuvos kariuomenėje, šaulių būriuose ir partizanuose nėra. Vasario 22 d. Lenkijos ministras pirmininkas generolas V. Sikorskis viešai deklaravo, kad Lietuvos pasiuntinybės Paryžiuje paskelbtos žinios apie kovas neutralioje zonoje yra neteisingos; Lenkija pasirengusi užimti neutralios zonos dalį, šiam reikalui naudoja žandarmeriją ir laiko tai grynai Lenkijos administraciniu reikalu, nežiūrint į tai, kad Lietuvos vyriausybė nėra sutikusi su Tautų Sąjungos Tarybos rekomendacijomis. Pranešimas baigtas grasinimu, kad jeigu lenkų žandarams ir sargyboms prisieis pasitraukti iš neutralios zonos, tai tokios situacijos Lenkija nepakęs ir pasiųs kariuomenę.&lt;ref&gt;Draugas, 1923 m. vasario 22 d., Nr. 45.&lt;/ref&gt;

V. Sikorskio pareiškimo metu Lietuvos kontrpuolimas jau buvo nutrauktas, kovos nevyko. Šio konflikto metu Lietuvos vyriausybės prioritetu buvo santykių su Antante sureguliavimą Klaipėdos klausimu. Anglijos, Prancūzijos ir kitų valstybių Tautų Sąjungos Tarybos narių atstovybės atidžiai sekė įvykių eigą prie Valkininkų neutralioje zonoje. Vyriausybės Klaipėdos krašto bylą laikė aktualesniu reikalu, negu kad Valkininkų geležinkelio ruožo reikalą. Lenkijai buvo' svarbu gauti ne tik neutralios zonos juostą prie Valkininkų, bet ir Lietuvos vyriausybės pripažinimą. Apginti neutralios zonos juostą prie Valkininkų Lietuva negalėjo dėl rizikos įsivelti į didelį ginkluotą susidūrimą su Lenkija. Laikoma, kad vasario 16 d. kontrpuolimas vyko pik. Itn. Pr. Tvarono iniciatyva.

== Britų karininko sulaikymas ==
Kapitono P. Soltano daliniui užėmus Strielčiškių kaimą, vasario 17 d. į kaimą, iš lenkų užimtos neutralios zonos atvyko anglų [[generolas majoras]] A. Carbont Niatt, lydimas majoro E. H. Grant ir dviejų lenkų karininkų, kpt. Vonsowicz ir kpt. Marski. Jie visi buvo sulaikyti.&lt;ref&gt;Draugas, 1923 m. vasario 23, Nr. 45, ir Trimitas, Nr. 128, Kaunas, 1923, p. 4-4 &lt;/ref&gt; A. Carbont Niatt buvo Anglijos vyriausybės karinis atstovas prie Lenkijos vyriausybės Varšuvoje. Jam buvo gerai žinomi Tautų Sąjungos Tarybos nutarimai neutralios zonos reikalu ir, tikėtina, Lenkijos vyriausybės tikslai.&lt;ref name=&quot;:6&quot;&gt;Ališauskas, Kazys, „[https://www.spauda2.org/karys/archive/1972/1972-nr10-KARYS.pdf Kautynės prie Valkininkų ir Rūdiškių geležinkelio ruožo]“, '''„'''Karys'''“''', 1972 m., Nr. 10, pp. 327.&lt;/ref&gt; Manoma, kad vienas iš jo tikslų buvo prižiūrėti, kad ši konfliktas neišsivystytų į didesnį ir kad lenkai nesikėsintų užimti daugiau, negu Tautų Sąjungos Taryboje buvo jiems pripažinta.&lt;ref name=&quot;:6&quot; /&gt; Kpt. P. Soltanas manė išklausyti generolo nuomonę apie įvykius, gautas. žinias telefonu perduoti pulko vadui. Tačiau, pulko vadas pik. Itn. Pr. Tvaronas pareikalavo visus sulaikyti. Pulko vadas pagrasino kpt. Soltaną atiduoti teismui, jeigu nebus išpildytas jo įsakymas. Generolas, sužinojęs apie pulko vado grasinimą kpt. Soltanui, leidosi sulaikomas. Drauge su palydovais buvo nusiųstas į [[Jieznas|Jiezną]], o iš ten nuvežtas į Kauną. Kaune, įsikišus Anglijos atstovybei, generolas ir jo palydovas mjr. E. H. Grant buvo paleisti ir išvyko į [[Varšuva|Varšuvą]]. Po keleto dienų buvo paleisti ir abu lenkų karininkai. Apie anglų generolo ir jo palydovų sulaikymą buvo daug rašoma anglų ir prancūzų spaudoje. Anglijos vyriausybė įteikė Lietuvos vyriausybei notą ir pareikalavo pasiaiškinti. A. Carbont Niatt tiek Kaune, tiek Varšuvoje dėl savo sulaikymo nieko nesakė.&lt;ref name=&quot;:6&quot; /&gt;

== Pasekmės ==
[[Vaizdas:Border-Lithuania-Poland-1919-1939.svg|miniatiūra|Lietuvos ir Lenkijos demarkacinės linijos, 1919-1939.]]
Kovos veiksmai nurimo vasario 18 d. Vėliau įvyko tik keletas žvalgybinių dalinių susirėmimų. Vasario 23 d. lenkai pasitraukė iš Paakmenės kaimelio, vasario 25 d. iš Kalėnų kaimo ir užimtų vienkiemių, kuriuos buvo užėmę Lietuvos kontroliuotoje pusėje į vakarus nuo neutralios zonos.&lt;ref&gt;Karys, Nr. 9, Kaunas, 1923, p. 11.&lt;/ref&gt; Aprimus kovoms lenkai skubiai pradėjo remontuoti geležinkelio tiltus ir kelią Valkininkų – Rūdiškių ruože. Karpiškėse, vėliau [[Smalininkai|Smalininkuose]] (abu kaimai į šiaurės rytus nuo Varėnos) įvyko lietuvių ir lenkų karinių atstovų pasitarimai. Apie šiuos pasitarimus žinių trūksta, tačiau po jų įtampa atslūgo.

1923 m. vasario 23 d. Varšuvos žinių agentūra paskelbė apie Smalninkuose vykstančias derybas su Lietuva sienų reikalu. Lietuvos žinių agentūra vasario 27 d. šią žinią paneigė.&lt;ref&gt;Draugas, 1923 m., Nr. 49 ir 55&lt;/ref&gt;

Kovų išdavoje lenkai įgavo jiems svarbaus Valkininkų-Rūdiškių geležinkelio ruožo kontrolę. Juo netrukus buvo atkurtas susisiekimas. Lietuva šiame ruože nevykdė sabotažo veiksmų. Lenkų užimtoje neutralioje zonoje buvo daugiausiai lietuvių gyvenami kaimai.

6-asis pėstininkų pulkas šiose kovose neteko 8 kareivių žuvusiais, vienas karininkas ir 9 kareiviai pateko į lenkų nelaisvę. Varėnos bare lenkai palaidojo du lietuvių kareivius Bartelių kapinėse. Viso buvo žuvusių skaičius nėra žinomas, manoma, kad daugiau nei 10. Lenkų nuotoliai tiksliai nėra žinomi. Po kovų netrukus buvo apsikeista belaisviais. Vasario 16 d., lenkams Vilniuje varant keletą lietuvių belaisvių, įvyko incidentas, kai lietuvaitė gimnazistė užkalbino lietuvius belaisvius ir buvo suimta.&lt;ref&gt;M. Semis-Biržiška, Vilniaus Golgota, 1930, p. 211.&lt;/ref&gt;

Pasižymėjusieji 6-ojo pėstininkų pulko 8 karininkai ir apie 30 kareivių buvo apdovanoti [[Vyčio Kryžiaus ordino medalis|Vyčio Kryžiaus ordinais]]. Apie Alytaus rinktinės karių apdovanojimą žinių nėra.

1923 m. kovo 15 d. Ambasadorių Konferencija, kurią sudarė anglų, prancūzų, italų ir japonų atstovai, nusprendė pripažinti Lenkijos rytų sienas su Vilniumi.&lt;ref&gt;Trimitas, Nr. 134., Kaunas, 1928, p. 2-3.&lt;/ref&gt; Lietuvos vyriausybė įteikė protesto notas Anglijos, Prancūzijos, Italijos ir Japonijos vyriausybėms. Dėl šio Ambasadorių Konferencijos sprendimo visoje Lietuvoje vyko protesto demonstracijos ir mitingai. Fronto linija tapo administracine linija, Lietuvoje vadinta demarkacine linija. Lenkai netrukus užėmė jų pusėje likusias gyvenvietes ir pradėjo statyti gaireles (ilgas kuolas su kuokštu šiaudų). Gaireles statė nepaisant vietos gyventojų reikalų, administracine linija perskirstų ūkių. Ūkininkams tai sudarė daug nepatogumų. Pavasariui atėjus, gyventojai naktimis pernešdavo gaireles už savo žemės ribų ir įsmeigdavo. Pasieniečiams susitarus ir gairelių kilnojimas liovėsi. Demarkacijos liniją perėmė saugoti Lietuvos pasienio policija. Lietuviai patruliavo prie pat demarkacijos linijos, o lenkai – per 100 metrų nuo linijos. Demarkacijos linija išliko iki 1939 m. rugsėjo mėnesio.&lt;ref name=&quot;:5&quot; /&gt;

== Išnašos ==
{{Išn}}

== Literatūra ==

* Ališauskas, Kazys, „[https://www.spauda2.org/karys/archive/1972/1972-nr09-KARYS.pdf Kautynės prie Valkininkų ir Rūdiškių geležinkelio ruožo]“, '''„'''Karys'''“''', 1972 m., Nr. 9, pp. 296–299.
* Ališauskas, Kazys, „[https://www.spauda2.org/karys/archive/1972/1972-nr10-KARYS.pdf Kautynės prie Valkininkų ir Rūdiškių geležinkelio ruožo]“, '''„'''Karys'''“''', 1972 m., Nr. 10, pp. 325–329.
* Rezmer, Waldemar , ''[https://scispace.com/pdf/likwidacja-pasa-neutralnego-pomiedzy-polska-a-litwa-w-lutym-1ego9av39f.pdf Likwidacja pasa neutralnego pomiędzy Polską a Litwą w lutym 1923 r.]'', „Dzieje Najnowsze“, t. XXXVIII, 2006, Nr 4.

[[Kategorija:1923 metai]]
[[Kategorija:Lietuvos mūšiai]]
[[Kategorija:Lenkijos mūšiai]]
[[Kategorija:Mūšiai Lietuvos teritorijoje]]</text>
      <sha1>5i8sj426qibdamvroyhujl9gzhjhvrt</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7820023</id>
      <parentid>7820022</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T04:12:18Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>CD</username>
        <id>677</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>CD pervadino puslapį [[Valkininkų-Rūdiškių kautynės]] į [[Valkininkų–Rūdiškių kautynės]]</comment>
      <origin>7820022</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="34432" sha1="5i8sj426qibdamvroyhujl9gzhjhvrt" xml:space="preserve">{{Infolentelė karinis konfliktas|conflict=Valkininkų-Rūdiškių kautynės|place=Dabartinės Trakų r. ir Varėnos r. savivaldybių teritorijos|result=Lygiosios, teritorinė Lenkijos pergalė (užsitikrinta geležinkelio kontrolė)|combatant1={{flag|LTU}}|combatant2={{flag|POL}}|date=1923 m. vasario 16-22 d.|image=[[File:Valkininkai-Rūdiškės battle (1923).png|300px]]|caption=Valkininkų-Rūdiškių mūšio (1923) schema|commander1=[[Pranas Tvaronas]]|strength1=6-asis pėstininkų pulkas|casualties1=~10 žuvusių}}

'''Valkininkų-Rūdiškių kautynės''' – [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Lenkija|Lenkijos]] karinių pajėgų susirėmimų serija dėl [[Vilniaus–Varėnos geležinkelis|Vilniaus-Varėnos geležinkelio]] ruožo dabartinėse [[Trakų rajono savivaldybė|Trakų r.]] ir [[Varėnos rajono savivaldybė|Varėnos r.]] savivaldybių teritorijose, vykusi 1923 m. vasario 16-22 d. Šios kautynės nelaikomos 1920 m. pasibaigusio Lietuvos ir Lenkijos karo dalimi, o tik pavieniais susirėmimais, neperaugusiais į platesnės apimties konfliktą.&lt;ref name=&quot;:3&quot;&gt;Rezmer, Waldemar , ''[https://scispace.com/pdf/likwidacja-pasa-neutralnego-pomiedzy-polska-a-litwa-w-lutym-1ego9av39f.pdf Likwidacja pasa neutralnego pomiędzy Polską a Litwą w lutym 1923 r.]'', „Dzieje Najnowsze“, t. XXXVIII, 2006, Nr 4&lt;/ref&gt; Lenkijos literatūroje šiuo klausimu nepateikiami operaciją vykdžiusių dalinių pavadinimai ar informacija apie jų vadus, apsiribojama bendro pobūdžio informacija, kad kovos veiksmus vykdė policija ir pasienio daliniai.&lt;ref name=&quot;:3&quot; /&gt;

== Priešistorė ==
Inscenizuoto „[[Želigovskio maištas|Želigovskio maišto]]“ metu Lenkijos pajėgos 1920 m. spalio 15 d. užėmė [[Rykantai|Rykantus]], o spalio 16 d., po kautynių su lietuvių kariuomene – [[Valkininkai|Valkininkus]], [[Rūdiškės|Rūdiškes]] ir [[Rūdiškių geležinkelio stotis|Rūdiškių geležinkelio stotį]]. Spalio 18 d. Lietuvos [[Šeštasis pėstininkų Pilėnų Kunigaikščio Margio pulkas|6-asis pėstininkų pulkas]] ir 10 pėstininkų pulko vienas batalionas kontratakavo mėgindami susigražinti Trakus. Smarkios kautynės vyko Rūdiškių – Trakų apylinkėse. Lietuvos puolimas buvo atremtas ir frontas spalio 22 d. sustojo [[Lieponys|Lieponių]] kaimo – [[Vilkokšnis (Trakai)|Vilkokšnio]] ežero – [[Spindžius (Trakai)|Spindžio]] ežero – [[Strėva (Trakai)|Strėvos]] kaimo – [[Ilgio ežeras|Ilgio]] ežero linijoje. Šiame bare veikė 6 pėstininkų pulkas. Dešinėje, į pietus, Varėnos – Perlojos – iki Nemuno, prie Živulčiškių k., riboje veikė 1 pėstininkų pulko mokomoji ir naujokų kuopos, vadovaujamos kapitono M. Rėklaičio. Jiems talkino vietos partizanai ir šauliai. Kairėje, į šiaurę, Vievio apylinkėse, iki Neries veikė [[Pirmasis pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino pulkas|1-asis]] ir [[Trečiasis pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto pulkas|3-asis]] pėstininkų pulkai ir 10 pėstininkų pulko batalionas, kuris, kautynėms nurimus, buvo grąžintas prie savo pulko į [[Marijampolė|Marijampolę]]. Siekiant neleisti lenkams panaudoti šarvuotus traukinius, buvo susprogdintas geležinkelio tiltas per Merkį, tarp Pamerkto ir Biekšų kaimų, o į šiaurę nuo Valkininkų stoties, prie Klepočių kaimo, buvo nuimti geležinkelio bėgiai ir išsprogdintas kelias. Prie [[Valkininkų geležinkelio stotis|Valkininkų stoties]], Pučkorių, [[Vaitakarčmis|Vaitakarčmio]], [[Lieponys|Lieponių]] ir [[Gudakiemis (Trakai)|Gudakiemio]] kaimų stovėjo 6-ojo pėstininkų pulko lauko sargybos, kurios atrėmė keletą nedidelių lenkų atakų.

Lenkai keletą kartų nesėkmingai mėgino užimti Valkininkų geležinkelio stotį. Paskutinis toks puolimas buvo surengtas 1920 m. lapkričio 20-22 dienomis. Puolimus lenkai vykdydavo pagal tą patį scenarijų – pradžioje šarvuotas traukinys privažiuodavo prie Klepočių k. ir tuo pat metu pasirodydavo pėstininkai. Šarvuočių artilerija apšaudydavo 6-ojo pėstininkų pulko pozicijas prie Lieponių ir Gudakiemio kaimų, o lenkų pėstininkai taisydavo geležinkelio pylimą. Lietuvos artilerijai pradėjus atsakomąją ugnį ir pėstininkams pulti, šarvuotas traukinys ir lenkų pėstininkai pasitraukdavo.&lt;ref&gt;Generalinio štabo pranešimai apie kautynes su lenkais, Karys, Nr. 42-48, Kaunas, 1920. &lt;/ref&gt; Net ir sudarius paliaubas, lenkai keletą kartų kėsinosi užimti Valkininkų stotį, siekdami joje įsitvirtinti iki neutralios zonos nustatymo. Nustačius neutraliąją zoną 6--asis pėstininkų pulkas liko ir toliau saugoti šį barą. Šią misiją jis vykdė ir 1923 m., kuomet neutralios zonos naikinimo metu atsinaujino kautynės su lenkais.&lt;ref name=&quot;:0&quot;&gt;Ališauskas, Kazys, „[https://www.spauda2.org/karys/archive/1972/1972-nr09-KARYS.pdf Kautynės prie Valkininkų ir Rūdiškių geležinkelio ruožo]“, '''„'''Karys'''“''', 1972 m., Nr. 9, p. 296&lt;/ref&gt;

== Neutralios zonos nustatymas ir panaikinimas ==
[[Vaizdas:A group of Lithuanian partisans with weapons and equipment in the Širvintos front sector during the Polish intervention in Lithuania, 1922–1923.jpg|miniatiūra|Lietuvos partizanai, kovoję prieš lenkų intervenciją, 1922-1923 m.]]

1920 m. lapkričio 21 d. [[Tautų Sąjunga|Tautų Sąjungos]] Kontrolės komisijai, pirmininkaujant prancūzų pik. Chardigny, pavyko sustabdyti lenkų kovas su lietuviais.&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt; Abiem kariaujančioms pusėms buvo įsakyta laikinai stovėti vietoje. Lapkričio 29 d. [[Kauno geležinkelio stotis|Kauno geležinkelio stotyje]], plk. Chardigny tarpininkaujant, buvo pasirašytas paliaubų protokolas tarp Lietuvos ir Lenkijos marionetinės „[[Vidurio Lietuvos plokštinių kapinynų kultūra|Vidurinės Lietuvos]]“ – [[Kauno paliaubos]].&lt;ref&gt;Rezmer, Waldemar , ''[https://scispace.com/pdf/likwidacja-pasa-neutralnego-pomiedzy-polska-a-litwa-w-lutym-1ego9av39f.pdf Likwidacja pasa neutralnego pomiędzy Polską a Litwą w lutym 1923 r.]'', p. 32.&lt;/ref&gt; Tautų Sąjungos Kontrolės komisija tarp lenkų ir lietuvių užimtų teritorijų nustatė neutralią zoną. Nuo kontaktinės linijos abi pusės privalėjo atsitraukti po 3 km. Taip susiformavo 6 km pločio zona. (Panaši, tik 12 km pločio, zona Užnemunėje buvo nustatyta 1920 m. spalio mėn. pradžioje).&lt;ref name=&quot;:0&quot; /&gt; Lenkijos šaltiniuose nurodoma, kad neutrali zona visur buvo 12 km pločio.&lt;ref name=&quot;:3&quot; /&gt; Abi šalys savo pajėgas atitraukė gruodžio 1-2 dienomis. Nesusipratimų bei susirėmimų nefiksuota. Lietuvos 6-asis pėstininkų pulkas iš Valkininkų – Rūdiškių geležinkelio ruožo pasitraukė, ir įsitvirtino [[Strielčiškės|Strielčiškių]] – [[Kalėnai (Varėna)|Kalėnų]] – Gudakiemio – [[Panošiškės|Panošiškių]] kaimų – Spindžio ež. – Strėvos kaimo riboje. Dešinėje 6 pėstininkų pulko daliniai pasitraukė į [[Karpiškės (Varėna)|Karpiškių]] – [[Paakmenė|Paakmenės]] ribą. Lenkų kariuomenės dalys pasitraukė 3 km į rytus. Tikslios lenkų pozicijos nėra žinomos,&lt;ref name=&quot;:1&quot;&gt;Ališauskas, Kazys, „[https://www.spauda2.org/karys/archive/1972/1972-nr09-KARYS.pdf Kautynės prie Valkininkų ir Rūdiškių geležinkelio ruožo]“, '''„'''Karys'''“''', 1972 m., Nr. 9, p. 297.&lt;/ref&gt; tačiau Valkininkų miestelis, (7 km į rytus nuo Valkininkų geležinkelio stoties), liko lenkų užimtas. Rūdiškės liko neutralioje zonoje. Lenkai neteko tiesioginio susisiekimo geležinkeliu Gardino – Varėnos – Vilniaus ruože. Susisiekimą su Vilniumi jie palaikė Gardino – Lydos – Vilniaus geležinkelio ruožu.

Neutralią zoną saugojo lietuvių ir lenkų kariuomenės. Kaip lenkų, taip ir lietuvių maži daliniai įeidavo į neutralią zoną žvalgybos tikslais, bet greitai pasitraukdavo, susirėmimai buvo retenybė. Žvalgyti ir eiti į neutralią zoną buvo uždrausta.&lt;ref name=&quot;:1&quot; /&gt; Neutralioje zonoje nelikus jokių teisėtvarkos dalinių išaugo nusikaltimų skaičius. Neutralioje zonoje žymią dalį sudarė lietuviai, mažumą – nutautėję lietuviai – lenkų šalininkai.&lt;ref name=&quot;:1&quot; /&gt;

Nepaisant pirminio tikslo, neutrali zona neatnešė stabilumo. Priešingai, jau nuo pat pradžių čia ėmė veikti ginkluoti būriai, vyko nuolatiniai incidentai, nebuvo efektyvios kontrolės. Lenkijos karinės žvalgybos (Oddział II) raportuose pabrėžiama, kad padėtis neutralioje zonoje yra „nenormali“, o ginkluoti konfliktai kartojasi nuolat. Zonoje veikė vietiniai partizaniniai būriai, buvę kariai, savanoriai, kartais – ir reguliarių pajėgų daliniai (neoficialiai). Tai lėmė, kad teritorija tapo nuolatinio mažo intensyvumo karo zona.&lt;ref&gt;Rezmer, Waldemar , ''[https://scispace.com/pdf/likwidacja-pasa-neutralnego-pomiedzy-polska-a-litwa-w-lutym-1ego9av39f.pdf Likwidacja pasa neutralnego pomiędzy Polską a Litwą w lutym 1923 r.]'', p. 33-34.&lt;/ref&gt; Neutralioje zonoje lenkai suorganizavo “Policija Ludowa”, lietuviai – savo miliciją ir [[Lietuvos šaulių sąjunga|šaulius]]. Visoje neutralioje zonoje nuo Vokietijos sienos iki sienos su Latvija prie [[Dauguva|Dauguvos]] tarp vietos gyventojų vyko nuolatinė kova. Ypatingai aršios kovos vyko [[Širvintos|Širvintų]], [[Giedraičiai|Giedraičių]], [[Perloja|Perlojos]] apylinkėse ir [[Užnemunė|Užnemunėje]] – [[Punskas|Punsko]], [[Liubavas|Liubavo]] apylinkėse.&lt;ref&gt;M. Semis-Biržiška, Vilniaus Golgota, 1930&lt;/ref&gt; Lietuvos vyriausybė gaudavo daug skundų apie neutralios zonos gyventojų vargus, bet nieko negalėjo daryti, kaip tik raginti, kad gyventojai patys gintųsi, arba paraginti šaulius suteikti pagalbą. Tokia būklė netenkino abiejų pusių, bet ji išsilaikė iki 1923 m. kovo mėnesio.

1923 m. vasario 3 d. Tautų Sąjungos Taryba rekomendavo Lietuvai ir Lenkijai pasidalinti neutralią zoną, Lietuvos ir Lenkijos vyriausybių administracijai.&lt;ref&gt;Karys, Nr. 9 Kaunas, 1923, kovo 1-7, 117 psl.&lt;/ref&gt; Lenkija, siekdama jos užgrobtoje Lietuvos teritorijoje pastovių sienų su Lietuva, šią rekomendaciją priėmė. Lietuvos vyriausybės atstovas pareiškė, kad neutralios zonos padalinimo klausimas nebuvo perduotas Tautų Sąjungos Tarybai svarstyti ir Taryba neturėjo teisės tokios rekomendacijos daryti, todėl Lietuvos vyriausybė negalinti šios rekomendacijos priimti. 1923 m. vasario 10 d. Lietuvos vyriausybė pateikė Tautų Sąjungai protestą ir pasiūlymą, kad byla būtų perduota Nuolatiniam Tarptautiniam Teismui. Teismas turėtų spręsti šiuos klausimus: 1. Ar Tautų Sąjungos Taryba, svarstydama neutralios zonos klausimą, nesulaužė Tautų Sąjungos statuto ir ar teisinga jos rekomendacija. 2. Ar Lenkija turi teisę vykdyti Tautų Sąjungos Tarybos rekomendaciją, jei tam priešinga yra antroji pusė (Lietuva). Be to, Lietuvos vyriausybė prižadėjo Tarptautiniam Teismui patiekti savo paaiškinimų šiuo klausimu.&lt;ref&gt;žr. Trimitas, Nr, 127, Kaunas, 1923 m. vasario 15 d., p. 3-4.&lt;/ref&gt; Lietuvos vyriausybė negalėjo sutikti su šia Tautų Sąjungos Tarybos rekomendacija, nes toks sutikimas būtų reiškęs ir netiesioginį Vilniaus krašto okupacijos pripažinimą. Tautų Sąjungos Taryba vengė bylos sprendimo Tarptautiniame Teisme.

Tautų Sąjungos siūlymu buvo numatyta remiantis lygybės principu Lietuvai ir Lenkijai pasidalinti neutralią zoną pusiau, po 3 km, t.y. grįžti į 1920 m. gruodžio 1-2 d. fronto ribas. Tokiu būdu geležinkelio ruožas Valkininkai – Lieponys būtų atitekęs lietuviams. Lenkai siekė išlaikyti šį geležinkelio ruožą. Tautų Sąjungos Taryboje, svarstant rekomendaciją, lenkai reikalavo, kad Valkininkų – Rūdiškių ruožas būtų pripažintas jiems.

== Operacijos planas ==
[[Vaizdas:Valkininkų GS, 2023.JPG|miniatiūra|Valkininkų geležinkelio stotis]]
1923 m. pradžioje, kai Tautų Lyga nusprendė panaikinti neutralią zoną ir nustatyti galutinę demarkacijos liniją, Lenkijos valdžia nusprendė: nebelaukti ir pati įgyvendinti sprendimą vietoje. Operacijos užduotis buvo įvardinta 1923 m. vasario 7 d. datuotoje [[Juzefas Pilsudskis|J. Pilsudskio]] instrukcijoje. Joje nustatyta operacijos pradžia (vasario 15 d.) ir apibrėžti tikslai.&lt;ref name=&quot;:4&quot;&gt;Rezmer, Waldemar , ''Likwidacja pasa neutralnego pomiędzy Polską a Litwą w lutym 1923 r.'', p. 35-37.&lt;/ref&gt; Operacijos planavimą koordinavo Lenkijos kariuomenės Generalinis štabas (Sztab Generalny WP), konkrečiai jo II skyrius (Oddział II (žvalgyba)).&lt;ref&gt;''Meldunek szefa Oddziału II Sztabu Generalnego z 7 III 1923 r.''&lt;/ref&gt; Buvo nutarta užimti Lenkijai priskirtą neutralios zonos dalį, įvesti administraciją ir kontrolę. Operacija turėjo būti greita, koordinuota ir riboto masto (kad nesukeltų didelio karo). Operacijai pasirinktos ne tik reguliarios kariuomenės pajėgos, bet ir pasienio apsaugos daliniai (Straż Graniczna), policija (Policja Państwowa), nereguliarūs būriai (pvz., ZBK – saugumo formacijos). Pagal aukščiausios vadovybės nurodymus operacija turėjo prasidėti 1923 m. vasario 15 d. ryte. Pagrindiniai jos tikslai užimti teritoriją be didelių nuostolių, užtikrinti geležinkelio kontrolę, neleisti lietuvių pajėgoms įsitvirtinti. Ypatingas dėmesys skirtas geležinkelio linijai Vilnius–Gardinas.

Plane išskirti svarbiausi mazgai – Rūdiškės, Valkininkai (lenk. Olkieniki), Orany (Varėna). Šiose vietose buvo planuojama dislokuoti pajėgas, užtikrinti ryšius ir judėjimą.

Operacijoje dalyvavusios pajėgos buvo suskirstytos į atskirus sektorius ir veikė koordinuotai. Kiekvienas sektorius turėjo savo užduotis, atsakė už konkrečią teritoriją. Karininkams buvo nurodyta vengti didelių susirėmimų, veikti greitai ir ryžtingai, užtikrinti komunikacijos linijų saugumą. Taip pat leista naudoti jėgą, jei susiduriama su pasipriešinimu. Lenkijos vadovybė tikėjosi, kad Lietuva gali priešintis, galimi lokalūs susirėmimai, tačiau buvo manoma, kad konfliktas neperaugs į didelio masto karą.

Lenkijos autorių teigimu iki 1923 m. vasario neutralioje zonoje jau veikė ginkluoti lietuvių būriai, vyko infrastruktūros niokojimas. Teigiama, kad taip Lietuva ruošėsi galimam konfliktui.&lt;ref name=&quot;:4&quot; /&gt; Lietuvos šaltiniuose teigiama priešingai.

== Lietuvos padėtis konflikto išvakarėse ==
Politiškai situacija buvo palanki Lenkijai. 1923 m. sausio 9 d. [[Klaipėdos sukilimas|Klaipėdos krašte prasidėjo sukilimas]], į kurį jungėsi ir savanoriai iš Lietuvos. Sausio 15 d. sukilėliai užėmė Klaipėdą, kurią gynė vien tik ten esantis prancūzų kariuomenės batalionas. Dėl šios operacijos kilo ginčas tautų Sąjungoje, kuris užsitęsė iki 1923 m. vasario 19 d. Lietuvos vyriausybei teko veikti labai apdairiai. Tuo metu Europos politikoje dominavusi [[Prancūzija]] palaikė Lenkiją. Lietuvai nesutinkant su lenkų reikalavimais, pastarieji ryžosi neutralią zoną Valkininkų – Rūdiškių ruože užimti jėga. Nėra žinoma kokio pločio juostą lenkai norėjo užimti vasario 15 d. pradėtos operacijos metu.&lt;ref name=&quot;:2&quot;&gt;Ališauskas, Kazys, „[https://www.spauda2.org/karys/archive/1972/1972-nr09-KARYS.pdf Kautynės prie Valkininkų ir Rūdiškių geležinkelio ruožo]“, '''„'''Karys'''“''', 1972 m., Nr. 9, pp. 298.&lt;/ref&gt; Tikėtina, kad lenkai neturėjo tikslaus plano, buvo keliama užduotis nustumti lietuvių sargybas kiek galima toliau į vakarus nuo geležinkelio.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt; Lenkiškuose šaltiniuose teigiama, kad operacijos tikslas buvo tik užimti Lenkijai priskirtą neutralios zonos dalį,&lt;ref&gt;Rezmer, Waldemar , ''Likwidacja pasa neutralnego pomiędzy Polską a Litwą w lutym 1923 r.'', p. 39-41.&lt;/ref&gt; tačiau faktinė kovų eiga tai paneigia.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt;
[[Vaizdas:TvaronasPranas.jpg|miniatiūra|6-ojo pulko vadas Pranas Tvaronas]]
 

Apie planuojamą lenkų puolimą Lietuvos vyriausybė žinojo.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt; 1923 m. vasario 15 d. žurnale „Trimitas“ (Nr. 127) buvo paskelbtas pranešimas: &lt;blockquote&gt;“''Tautų Sąjungos paskatinti lenkai vasario 15 d. pasiruošę pradėti karą prieš Lietuvą. Pirmoje eilėje imsią neutralią juostą. Vilniuje sutraukta keli tūkstančiai kareivių, perrengtų policininkais ir žandarais. Puolimą pradės policija, o paskui jau prisijungs kariuomenės dalys''.” &lt;/blockquote&gt;Nėra žinoma kokie įsakymai dėl galimo lenkų puolimo buvo duoti Lietuvos karinėms pajėgoms. Konkrečių pasirengimo atremti puolimą veiksmų nėra užfiksuota. Kai kurie autoriai nurodo, kad tai galėjo būti daromą sąmoningai, siekiant, kad ginčas neišplėstų į didesnį ginkluotą konfliktą. Apie 30 km ruožą (nuo [[Žilinėliai|Žilinėlių]] – [[Strielčiškės|Strielčiškių]] k. pietuose, iki [[Daugirdiškės (Trakai)|Daugirdiškių]] – [[Subartonys|Subartonių]] k. šiaurėje, prie Ilgio ežero) kuriame vyko pagrindinės kovos, saugojo 6-asis pėstininkų pulkas. Apsaugos veikla buvo organizuota taip, kad vienas pulko batalionas nuolat buvo prie neutralios zonos, kiti du – atsargoje, [[Kruonis|Kruonio]] – [[Darsūniškis|Darsūniškio]] apylinkėse. Tarpusavio ryšiai buvo palaikomi telefonais, pėsčių ir raitų patrulių. Pulko vadavietė buvo Kruonyje. Pulkas priklausė III pėstininkų divizijai. 6-ąjam pėstininkų vadovavo pik. Itn. [[Pranas Tvaronas]].

Lenkų puolimo metu, 1923 m. vasario 15 d. pozicijas prie neutralios zonos buvo užėmęs II batalionas. Jo pozicijos: 4 kuopa – baro dešinėje pusėje – pietuose (vadavietė – Strielčiškių kaime); 5 kuopa – baro viduryje (vadavietė – Samnykų kaime); 6 kuopa – baro šiaurinėje dalyje (vadavietė – Bagdanonių kaime). Vienai kuopai teko saugoti apie 10 km pločio barą, tad sargybos buvo išdėstytos retai, vientiso fronto nebuvo. II bataliono vadas mjr. [[Jonas Gaudešius]] dar prieš vasario 15 d. buvo komandiruotas į Kauną. Jį pavadavo 5-tos kuopos vadas Itn. Buragas. Bataliono vadavietė buvo Onuškyje. Bataliono sargybos stovėjo Strielčiškių, Zakarų, Kalenu, Kaniūkų, Samnykų, Gudakiemio, Panošiškių, Strėvos, Subartonių kaimų linijoje. Į pietus, dešinėje, Žilinėlių, Paakmenės . barą saugojo Alytaus įgulos daliniai. Į šiaurę, kairėje, stovėjo kitos III pėstininkų divizijos dalys. Kariuomenei padėjo ir šauliai – šiame bare veikė, F. Šemetos vadovaujamas Šaulių Sąjungos būrys.&lt;ref name=&quot;:2&quot; /&gt;

== Lenkų puolimas ==
1923 m. vasario pradžioje lenkų reguliariosios kariuomenės dalinius, buvusius prie neutralios zonos Valkininkų – Rūdiškių bare, pakeitė lenkų policijos dalys (tamsiai mėlynomis uniformomis).&lt;ref name=&quot;:5&quot; /&gt; Vasario 12-14 d. lenkų policijos daliniai užėmė neutralioje zonoje buvusius kaimus: Giratę, [[Šarkiškės (Varėna)|Šarkiškie]], [[Moliai (Varėna)|Molius]], [[Barteliai (Varėna)|Bartelius]], Valkininkų geležinkelio stotį, [[Vaitakarčmis|Vaitakarčmi]]&lt;nowiki/&gt;į, [[Lieponys|Lieponius]], [[Klepočiai (Trakai)|Klepočius]], [[Vaikšteniai|Vaikštenius]], Rūdiškes ir kt. Vien Valkininkų geležinkelio stoties puolimui lenkai metė bent tris batalionus. Su gyventojais įsibrovėliai elgėsi mandagiai, geriau nei ankstesnių kovų metu, tik, kautynėms prasidėjus, reikalavo daug pastočių transportui šaudmenų, maistui ir sužeistųjų evakuacijai.&lt;ref&gt;Ališauskas, Kazys, „[https://www.spauda2.org/karys/archive/1972/1972-nr09-KARYS.pdf Kautynės prie Valkininkų ir Rūdiškių geležinkelio ruožo]“, '''„'''Karys'''“''', 1972 m., Nr. 9, p. 299.&lt;/ref&gt;

Kariuomenės pajėgomis puolimą lenkai pradėjo 1923 m. vasario 15 d. 6 vai. ryto.&lt;ref&gt;Trimitas, Nr. 128, Kaunas, 1923, vasario 22 d., p. 4.&lt;/ref&gt; Puolimo ambicijos viršijo vien neutralios zonos ribas. Didesnėmis jėgomis lenkai puolė Paakmenės, Karpiškių, Strielčiškių, [[Kalėnai|Kalėnų]], Kaniūkų, Gudakiemio kaimus; mažesnėmis jėgomis puolė į šiaurę nuo Vilkokšnio ežero tarp Spindžio ir Ilgio ežerų buvusias lietuvių sargybas. Puolimą stabdė didelis sniego sluoksnis. Merkio upė ir ežerai buvo užšalę, tad natūralias kliūtis sudarė tik pusnynai.

Lenkų puolimas lietuviams nebuvo visai netikėtas. Apie lenkų pasirengimą buvo pranešę vietos gyventojai. Nors abiejų pusių kariams buvo draudžiama neutralioje zonoje vykdyti žvalgybą, ją vykdė šauliai ir partizanai. Pagal iš jų gautas žinias sargybų linijoje buvo sustiprintas sekimas. Kitų pasiregimų atremti puolimui nebuvo vykdoma.

Lietuvos sargyboms pavyko atremti pirmuosius lenkų priekinių dalinių puolimus. Į mūšį įsijungus pagrindinėms lenkų pajėgoms, Lietuvos sargybos buvo priverstos pasitraukti. Neginamą Valkininkų geležinkelio stotį lenkai užėmė dar prieš puolimo pradžią. Lenkai su stipriu lietuvių sargybos pasipriešinimu susidūrė prie Strielčiškių kaimo.&lt;ref name=&quot;:5&quot;&gt;Ališauskas, Kazys, „[https://www.spauda2.org/karys/archive/1972/1972-nr10-KARYS.pdf Kautynės prie Valkininkų ir Rūdiškių geležinkelio ruožo]“, '''„'''Karys'''“''', 1972 m., Nr. 10, p. 325.&lt;/ref&gt; Po atkaklių kovų kovos lietuviai buvo priversti pasitraukti, į nelaisvę pateko keletas kareivių ir vienas karininkas.

Paakmenėje 9-10 vyrų lietuvių sargyba atrėmė pirmą lenkų puolimą, antro puolimo metu, pasitraukė, tačiau naktį iš Jokėnų ir Paručių kaimų surengę kontrpuolimą kaimą atsiėmė. Kaimas keletą kartų ėjo iš rankų į rankas, tačiau vasario 18 d. jame įsitvirtino lenkai.

Per vasario 15 d. puolimo metu lenkai užėmė Lietuvos kontroliuojamoje teritorijoje buvusias gyvenvietes: Paakmenę, [[Karpiškės (Varėna)|Karpiškes]], Zakarus, [[Kalėnai (Varėna)|Kalėnus]], Kaniūkus, Spenglininkus, Gudakiemį ir dar keletą mažesnių gyvenviečių. Prie [[Samninkai|Saminykų]] kaimo, sutikus pasipriešinimą, lenkų puolimas sustojo. Į šiaurę nuo Vilkokšnio ežero lenkai puolė Spindžio ir Ilgio ežerų linijoje. Šio baro viršininkas, 6-os kuopos vadas, kurio vadavietė buvo [[Bagdononys (Trakai)|Bagdanonyse]], gavęs žinių iš vietos gyventojų apie lenkų užėmimą neutralios zonos ir galimą puolimą, sargybas sustiprino kuopos rezervais. Susidūrę su stipresniu pasipriešinimu lenkai atsitraukė ir puolimo nepakartojo. Manoma, kad šiame bare lenkų pajėgos tik dengė puolančiųjų pietuose sparną.&lt;ref name=&quot;:5&quot; /&gt;

== Lietuvių kontrpuolimas ==
Sužinojęs apie lenkų puolimą Kruonyje buvęs 6 pėstininkų pulko vadas plk. Itn. Pr. Tvaronas vasario 15 d. skubiai į Onuškį permetė I ir III batalionus. Abu batalionai atliko rekordinį žygį, žiemos metu pėsčiomis per dieną įveikę 40 km. Juos sustiprino pulko vado pavaldume buvusi 6-oji baterija.

Atvykęs į Onuškį, P. Tvaronas rado, kad II bataliono 4 ir 5 kuopų sargybos buvo pasitraukusios, tik 6-toji kuopa laikėsi savo pozicijose. II bataliono vadu jis paskyrė mokomosios kuopos vadą kpt. Juozą Barkauską, Itn. Buragas grįžo prie savo kuopos vado pareigų. I bataliono vadas kpt. Mackevičiui buvo duota užduotis susitelkti Gruoznikuose, pulti ir užimti Kaniūkų, Kalėnu, Zakarų, Strielčikų kaimus. Žvalgymas ir sparno apsauga buvo pavesta raitelių būriui. III bataliono vadui kpt. Sinkevičiui buvo įsakyta susitelkti Samnykuose ir pulti Gudakiemio kryptimi. 6-oji baterija gavo įsakymą remti I bataliono puolimą. I batalionui nurodyta puolimą pradėti vasario 16 d., III – laukti įsakymo. Pulko vadavietė persikėlė į Onuškį. Puolimo tikslas: užimti vietoves, iš kurių lietuvių sargybos buvo priverstos pasitraukti.

Puolimą pradėjęs 3-osios kuopos vadas kpt. P. Soltanas užėmė Zakarus, Strielčiškius ir įsitvirtino. 2 kuopos vadas Itn. Tugaudis užėmė Kaniūkų k., bet Kalėnu k. nepavyko užimti. III batalionas vasario 17 d. užėmė Gudakiemio kaimą. Puolimo metu buvo paimta nelaisvėn vienas lenkų karininkas ir apie 30 kareivių. Paaiškėjo, kad belaisviai priklausė trims skirtingiems lenkų pasienio sargybų batalionams. Vasario 18 d. 6-oji pėstininkų pulko ir Alytaus baro rinktinė nutraukė puolimą. Manoma, kad jos tai padarė gavę aukštesnės vadovybės įsakymus.&lt;ref name=&quot;:5&quot; /&gt;

Lietuvos pajėgos nespėjo atsiimti Paakmenės, Kalėnų kaimai ir keleto vienkiemių. Lenkai puolimų nevykdė, tik žvalgė.

Vasario 20 -23 d. įvyko Lietuvos sargybų susišaudymai su lenkais prie Strielčiškių, Kalnėnų, Spenglininkų ir Dargonių kaimų.&lt;ref&gt;žr. Karys, Nr. 9, Kaunas, 1923, pp. 110–111.&lt;/ref&gt; sužinojęs apie lenkų puolimą kariuomenės vadas gen. Itn. J. Stanaitis į Aukštadvarį pasiuntė [[Aukštoji Panemunė|Aukštojoje Panemunėje]] dislokuotą 5 pėstininkų pulką. Iš Raudondvario buvo pasiųsta sunkioji artilerijos baterija. Kiti daliniai nebuvo pasitelkti

== Politiniai aspektai ==
Prasidėjus lenkų puolimui Lietuvos vyriausybė nusiuntė Tautų Sąjungos generaliniam sekretoriui notą, pranešdama apie lenkų puolimą ir įsiveržimą į Lietuvos kariuomenės užimtą sritį prie neutralios zonos. Notoje buvo prašoma skubiai sukviesti Tautų Sąjungos Tarybą, kuri imtųsi priemonių sustabdyti kylantį karą.&lt;ref&gt;Žr. Draugas, 1923 m vasario 20 d., Nr. 43 ir Trimitas, Nr. 128, Kaunas, 1923, p. 6.&lt;/ref&gt; Iš Tautų Sąjungos generalinio sekretoriaus Ženevoje vyriausybė gavo atsakymą telefonu, kad Tautų Sąjungos Tarybos nariai yra pertraukę darbą ir išsivažinėję vienai savaitei. Lietuvos vyriausybės buvo persiųsta Tarybos nariams.&lt;ref&gt;žr. Draugas, 1923 m. vasario 20 d., Nr. 45.&lt;/ref&gt;

Tautų Sąjungos Taryba susirinkti nesiskubino ir mažąjį karą ignoravo. Keliama versija, kad Prancūzija ir kitos šalys apie lenkų puolimą neutralioje zonoje žinojo iš anksto.&lt;ref name=&quot;:5&quot; /&gt; Lenkijos vyriausybė iš Vilniaus į Kauną bevieliu telegrafu atsiuntė notą, kurioje įspėjo, kad Lietuvos vyriausybė turės atsakyti už nereguliarių lietuvių būrių veiksmus prieš lenkus, užimant neutralią zoną.&lt;ref&gt;Draugas, 1923 m. vasario 17 d. Nr. 41&lt;/ref&gt; Lietuvos vyriausybė į šią notą neatsakė. Tuo pat metu užsienio spaudoje pasirodė propagandiniai pranešimai apie tai, kad lietuviai pirmieji puolė, kad lietuvių nereguliarios kariuomenės būriuose yra daug vokiečių, kurie kariauja su. lenkais neutralioje zonoje.&lt;ref name=&quot;:5&quot; /&gt; Prancūzų spauda palaikė lenkus, anglų ir amerikiečių spauda buvo objektyvesnė. Vasario 20 ir 21 d. Lietuvos vyriausybė per savo atstovybes ir užsienio spaudos agentūras paskelbė, kad lenkai puolė lietuvių sargybas, lietuviai ginasi ir kovos tęsiasi; vėliau paskelbė, kad jokių vokiečių Lietuvos kariuomenėje, šaulių būriuose ir partizanuose nėra. Vasario 22 d. Lenkijos ministras pirmininkas generolas V. Sikorskis viešai deklaravo, kad Lietuvos pasiuntinybės Paryžiuje paskelbtos žinios apie kovas neutralioje zonoje yra neteisingos; Lenkija pasirengusi užimti neutralios zonos dalį, šiam reikalui naudoja žandarmeriją ir laiko tai grynai Lenkijos administraciniu reikalu, nežiūrint į tai, kad Lietuvos vyriausybė nėra sutikusi su Tautų Sąjungos Tarybos rekomendacijomis. Pranešimas baigtas grasinimu, kad jeigu lenkų žandarams ir sargyboms prisieis pasitraukti iš neutralios zonos, tai tokios situacijos Lenkija nepakęs ir pasiųs kariuomenę.&lt;ref&gt;Draugas, 1923 m. vasario 22 d., Nr. 45.&lt;/ref&gt;

V. Sikorskio pareiškimo metu Lietuvos kontrpuolimas jau buvo nutrauktas, kovos nevyko. Šio konflikto metu Lietuvos vyriausybės prioritetu buvo santykių su Antante sureguliavimą Klaipėdos klausimu. Anglijos, Prancūzijos ir kitų valstybių Tautų Sąjungos Tarybos narių atstovybės atidžiai sekė įvykių eigą prie Valkininkų neutralioje zonoje. Vyriausybės Klaipėdos krašto bylą laikė aktualesniu reikalu, negu kad Valkininkų geležinkelio ruožo reikalą. Lenkijai buvo' svarbu gauti ne tik neutralios zonos juostą prie Valkininkų, bet ir Lietuvos vyriausybės pripažinimą. Apginti neutralios zonos juostą prie Valkininkų Lietuva negalėjo dėl rizikos įsivelti į didelį ginkluotą susidūrimą su Lenkija. Laikoma, kad vasario 16 d. kontrpuolimas vyko pik. Itn. Pr. Tvarono iniciatyva.

== Britų karininko sulaikymas ==
Kapitono P. Soltano daliniui užėmus Strielčiškių kaimą, vasario 17 d. į kaimą, iš lenkų užimtos neutralios zonos atvyko anglų [[generolas majoras]] A. Carbont Niatt, lydimas majoro E. H. Grant ir dviejų lenkų karininkų, kpt. Vonsowicz ir kpt. Marski. Jie visi buvo sulaikyti.&lt;ref&gt;Draugas, 1923 m. vasario 23, Nr. 45, ir Trimitas, Nr. 128, Kaunas, 1923, p. 4-4 &lt;/ref&gt; A. Carbont Niatt buvo Anglijos vyriausybės karinis atstovas prie Lenkijos vyriausybės Varšuvoje. Jam buvo gerai žinomi Tautų Sąjungos Tarybos nutarimai neutralios zonos reikalu ir, tikėtina, Lenkijos vyriausybės tikslai.&lt;ref name=&quot;:6&quot;&gt;Ališauskas, Kazys, „[https://www.spauda2.org/karys/archive/1972/1972-nr10-KARYS.pdf Kautynės prie Valkininkų ir Rūdiškių geležinkelio ruožo]“, '''„'''Karys'''“''', 1972 m., Nr. 10, pp. 327.&lt;/ref&gt; Manoma, kad vienas iš jo tikslų buvo prižiūrėti, kad ši konfliktas neišsivystytų į didesnį ir kad lenkai nesikėsintų užimti daugiau, negu Tautų Sąjungos Taryboje buvo jiems pripažinta.&lt;ref name=&quot;:6&quot; /&gt; Kpt. P. Soltanas manė išklausyti generolo nuomonę apie įvykius, gautas. žinias telefonu perduoti pulko vadui. Tačiau, pulko vadas pik. Itn. Pr. Tvaronas pareikalavo visus sulaikyti. Pulko vadas pagrasino kpt. Soltaną atiduoti teismui, jeigu nebus išpildytas jo įsakymas. Generolas, sužinojęs apie pulko vado grasinimą kpt. Soltanui, leidosi sulaikomas. Drauge su palydovais buvo nusiųstas į [[Jieznas|Jiezną]], o iš ten nuvežtas į Kauną. Kaune, įsikišus Anglijos atstovybei, generolas ir jo palydovas mjr. E. H. Grant buvo paleisti ir išvyko į [[Varšuva|Varšuvą]]. Po keleto dienų buvo paleisti ir abu lenkų karininkai. Apie anglų generolo ir jo palydovų sulaikymą buvo daug rašoma anglų ir prancūzų spaudoje. Anglijos vyriausybė įteikė Lietuvos vyriausybei notą ir pareikalavo pasiaiškinti. A. Carbont Niatt tiek Kaune, tiek Varšuvoje dėl savo sulaikymo nieko nesakė.&lt;ref name=&quot;:6&quot; /&gt;

== Pasekmės ==
[[Vaizdas:Border-Lithuania-Poland-1919-1939.svg|miniatiūra|Lietuvos ir Lenkijos demarkacinės linijos, 1919-1939.]]
Kovos veiksmai nurimo vasario 18 d. Vėliau įvyko tik keletas žvalgybinių dalinių susirėmimų. Vasario 23 d. lenkai pasitraukė iš Paakmenės kaimelio, vasario 25 d. iš Kalėnų kaimo ir užimtų vienkiemių, kuriuos buvo užėmę Lietuvos kontroliuotoje pusėje į vakarus nuo neutralios zonos.&lt;ref&gt;Karys, Nr. 9, Kaunas, 1923, p. 11.&lt;/ref&gt; Aprimus kovoms lenkai skubiai pradėjo remontuoti geležinkelio tiltus ir kelią Valkininkų – Rūdiškių ruože. Karpiškėse, vėliau [[Smalininkai|Smalininkuose]] (abu kaimai į šiaurės rytus nuo Varėnos) įvyko lietuvių ir lenkų karinių atstovų pasitarimai. Apie šiuos pasitarimus žinių trūksta, tačiau po jų įtampa atslūgo.

1923 m. vasario 23 d. Varšuvos žinių agentūra paskelbė apie Smalninkuose vykstančias derybas su Lietuva sienų reikalu. Lietuvos žinių agentūra vasario 27 d. šią žinią paneigė.&lt;ref&gt;Draugas, 1923 m., Nr. 49 ir 55&lt;/ref&gt;

Kovų išdavoje lenkai įgavo jiems svarbaus Valkininkų-Rūdiškių geležinkelio ruožo kontrolę. Juo netrukus buvo atkurtas susisiekimas. Lietuva šiame ruože nevykdė sabotažo veiksmų. Lenkų užimtoje neutralioje zonoje buvo daugiausiai lietuvių gyvenami kaimai.

6-asis pėstininkų pulkas šiose kovose neteko 8 kareivių žuvusiais, vienas karininkas ir 9 kareiviai pateko į lenkų nelaisvę. Varėnos bare lenkai palaidojo du lietuvių kareivius Bartelių kapinėse. Viso buvo žuvusių skaičius nėra žinomas, manoma, kad daugiau nei 10. Lenkų nuotoliai tiksliai nėra žinomi. Po kovų netrukus buvo apsikeista belaisviais. Vasario 16 d., lenkams Vilniuje varant keletą lietuvių belaisvių, įvyko incidentas, kai lietuvaitė gimnazistė užkalbino lietuvius belaisvius ir buvo suimta.&lt;ref&gt;M. Semis-Biržiška, Vilniaus Golgota, 1930, p. 211.&lt;/ref&gt;

Pasižymėjusieji 6-ojo pėstininkų pulko 8 karininkai ir apie 30 kareivių buvo apdovanoti [[Vyčio Kryžiaus ordino medalis|Vyčio Kryžiaus ordinais]]. Apie Alytaus rinktinės karių apdovanojimą žinių nėra.

1923 m. kovo 15 d. Ambasadorių Konferencija, kurią sudarė anglų, prancūzų, italų ir japonų atstovai, nusprendė pripažinti Lenkijos rytų sienas su Vilniumi.&lt;ref&gt;Trimitas, Nr. 134., Kaunas, 1928, p. 2-3.&lt;/ref&gt; Lietuvos vyriausybė įteikė protesto notas Anglijos, Prancūzijos, Italijos ir Japonijos vyriausybėms. Dėl šio Ambasadorių Konferencijos sprendimo visoje Lietuvoje vyko protesto demonstracijos ir mitingai. Fronto linija tapo administracine linija, Lietuvoje vadinta demarkacine linija. Lenkai netrukus užėmė jų pusėje likusias gyvenvietes ir pradėjo statyti gaireles (ilgas kuolas su kuokštu šiaudų). Gaireles statė nepaisant vietos gyventojų reikalų, administracine linija perskirstų ūkių. Ūkininkams tai sudarė daug nepatogumų. Pavasariui atėjus, gyventojai naktimis pernešdavo gaireles už savo žemės ribų ir įsmeigdavo. Pasieniečiams susitarus ir gairelių kilnojimas liovėsi. Demarkacijos liniją perėmė saugoti Lietuvos pasienio policija. Lietuviai patruliavo prie pat demarkacijos linijos, o lenkai – per 100 metrų nuo linijos. Demarkacijos linija išliko iki 1939 m. rugsėjo mėnesio.&lt;ref name=&quot;:5&quot; /&gt;

== Išnašos ==
{{Išn}}

== Literatūra ==

* Ališauskas, Kazys, „[https://www.spauda2.org/karys/archive/1972/1972-nr09-KARYS.pdf Kautynės prie Valkininkų ir Rūdiškių geležinkelio ruožo]“, '''„'''Karys'''“''', 1972 m., Nr. 9, pp. 296–299.
* Ališauskas, Kazys, „[https://www.spauda2.org/karys/archive/1972/1972-nr10-KARYS.pdf Kautynės prie Valkininkų ir Rūdiškių geležinkelio ruožo]“, '''„'''Karys'''“''', 1972 m., Nr. 10, pp. 325–329.
* Rezmer, Waldemar , ''[https://scispace.com/pdf/likwidacja-pasa-neutralnego-pomiedzy-polska-a-litwa-w-lutym-1ego9av39f.pdf Likwidacja pasa neutralnego pomiędzy Polską a Litwą w lutym 1923 r.]'', „Dzieje Najnowsze“, t. XXXVIII, 2006, Nr 4.

[[Kategorija:1923 metai]]
[[Kategorija:Lietuvos mūšiai]]
[[Kategorija:Lenkijos mūšiai]]
[[Kategorija:Mūšiai Lietuvos teritorijoje]]</text>
      <sha1>5i8sj426qibdamvroyhujl9gzhjhvrt</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Klepočių kautynės (1923)</title>
    <ns>0</ns>
    <id>695073</id>
    <redirect title="Valkininkų-Rūdiškių kautynės" />
    <revision>
      <id>7819865</id>
      <timestamp>2026-04-25T15:05:31Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>ArunasG</username>
        <id>107355</id>
      </contributor>
      <comment>ArunasG pervadino puslapį [[Klepočių kautynės (1923)]] į [[Valkininkų-Rūdiškių kautynės]]: Tikslesnis pavadinimas</comment>
      <origin>7819865</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="53" sha1="s9p3tmnhjk9gdh7hp0k2rllxukjqw0m" xml:space="preserve">#PERADRESAVIMAS [[Valkininkų-Rūdiškių kautynės]]</text>
      <sha1>s9p3tmnhjk9gdh7hp0k2rllxukjqw0m</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Silgionių akmuo su pėda</title>
    <ns>0</ns>
    <id>695074</id>
    <revision>
      <id>7819867</id>
      <timestamp>2026-04-25T15:08:17Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Vilensija</username>
        <id>40695</id>
      </contributor>
      <comment>Naujas puslapis: {{Paminklas  |foto = Silgionys, akmuo su pėda.jpg   |plotis = 280px    |fotoinfo = Akmuo šalia sodybos  |herb =   |žeml =   |lat= 54.491582|long= 24.170001  |PL=|PM=|PS=|IL=|IM=|IS=  |sav = Alytaus rajono savivaldybė  |sen = Punios seniūnija  |aukštis =   |plotas =   |priešpilis =   |naudotas =   |žvalgytas =   |tirtas =   |altitudė =  |registro Nr. = {{kvrmc|26851}} }}  '''Silgionių akmuo su „pėda“''' – [[mitologinis akmuo]], esantis [[Silgionys]]e, Alyt...</comment>
      <origin>7819867</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2231" sha1="14jl3d92mnt5knqjspyu4nl7z2zbhkq" xml:space="preserve">{{Paminklas
 |foto = Silgionys, akmuo su pėda.jpg
  |plotis = 280px 
  |fotoinfo = Akmuo šalia sodybos
 |herb = 
 |žeml = 
 |lat= 54.491582|long= 24.170001
 |PL=|PM=|PS=|IL=|IM=|IS=
 |sav = Alytaus rajono savivaldybė
 |sen = Punios seniūnija
 |aukštis = 
 |plotas = 
 |priešpilis = 
 |naudotas = 
 |žvalgytas = 
 |tirtas = 
 |altitudė =
 |registro Nr. = {{kvrmc|26851}}
}}

'''Silgionių akmuo su „pėda“''' – [[mitologinis akmuo]], esantis [[Silgionys]]e, [[Alytaus rajono savivaldybė]]je, 2,6 km į rytus nuo kelio {{KK129}} ties [[Punia]]. [[Paliepiai (Alytus)|Paliepių]] kaimo kryžkelėje pastatyta lankytino objekto rodyklė (0,8 km). Akmuo stūkso šalia sodybos, prie įvažiavimo iš šalia praeinančio [[žvyrkelis|žvyrkelio]].
[[Vaizdas:Silgionys, akmuo, pėda.jpg|miniatiūra|220px|left|Fragmentas su „pėda“]]
 
2002 m. akmuo su „pėda“ buvo įrašytas į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]], jam suteiktas regioninės reikšmės mitologijos paminklo statusas, nustatyta 153 m² apsauginė zona.&lt;ref name=kvr&gt;{{cite kvr|mc=26851|title=Silgionių akmuo su „pėda“}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[https://www.alytusinfo.lt/lankytinos-vietos/silgioniu-akmuo-su-peda/ Silgionių akmuo su „pėda“] ''alytusinfo.lt''&lt;/ref&gt;

Natūralus [[riedulys]], apie 1985 m. vykdant laukų [[melioracija|melioraciją]], buvo patrauktas iš pirminės savo vietos, o pastaraisiais metais pastatytas stačias.&lt;ref name=kvr/&gt; Jis sudarytas iš pilko stambiagrūdžio [[granitas|granito]], yra netaisyklingos [[kūgis|kūgio]] formos. Virš žemės iškilęs 1,25 m, yra 3 m apimties 0,5 m aukštyje. Pietų–pietryčių šone, atsuktame į kelią, apie 30 cm nuo akmens viršaus yra natūrali 24 cm ilgio, 5-7,5 cm pločio ir iki 3 cm gylio lyg iš dviejų besijungiančių įdubimų susidedanti „pėda“.&lt;ref name=kvr/&gt;

Riedulio mitologinė kilmė pagrįsta archeologo [[Vykintas Vaitkevičius|Vykinto Vaitkevičiaus]] surinktais pasakojimais.&lt;ref name=kvr/&gt; Vieni tvirtina, jog čia savo [[pėda|pėdą]] paliko Dievas, kiti – tai velnio darbas. 
 
== Išnašos ==
{{commonscat|Silgionys stone}}
{{ref}}

[[Kategorija:Alytaus rajono paveldas]]
[[Kategorija:Lietuvos mitologiniai akmenys]]</text>
      <sha1>14jl3d92mnt5knqjspyu4nl7z2zbhkq</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Naudotojo aptarimas:Ilgūnas</title>
    <ns>3</ns>
    <id>695075</id>
    <revision>
      <id>7819874</id>
      <timestamp>2026-04-25T15:54:50Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Homobot</username>
        <id>15068</id>
      </contributor>
      <comment>Sveiki atvykę!</comment>
      <origin>7819874</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="86" sha1="b02y6sos2ylhwtpc84rsjvd1i6euhvz" xml:space="preserve">{{Sveiki|--[[Naudotojas:Homo ergaster|H. ergaster]] 18:54, 25 balandžio 2026 (EEST)}}</text>
      <sha1>b02y6sos2ylhwtpc84rsjvd1i6euhvz</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Lietuvos karių kapai</title>
    <ns>0</ns>
    <id>695076</id>
    <revision>
      <id>7819878</id>
      <timestamp>2026-04-25T16:32:57Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Fnyxo</username>
        <id>166866</id>
      </contributor>
      <comment>Naujas puslapis: Lietuvoje yra 53 kapinės, [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registre]] vadinamos '''Lietuvos karių kapais''':&lt;ref&gt;[https://kvr.kpd.lt/#/static-search-results////////////Lietuvos%20kari%C5%B3%20kapai//////53 Lietuvos karių kapai]. kvr.kpd.lt. Nuoroda tikrinta 2026-04-25.&lt;/ref&gt;  * Alytuje, Savanorių g.: ** [[Lietuvos karių kapai (39182)|Unikalus objekto kodas 39182]]; ** [[Lietuvos karių kapai (39183)|Unikalus objekto kodas 39183]]; * Alytaus rajone: *...</comment>
      <origin>7819878</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5252" sha1="ne4c1imu2yxpfoh9yacrm9o2ir4eg0g" xml:space="preserve">Lietuvoje yra 53 kapinės, [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registre]] vadinamos '''Lietuvos karių kapais''':&lt;ref&gt;[https://kvr.kpd.lt/#/static-search-results////////////Lietuvos%20kari%C5%B3%20kapai//////53 Lietuvos karių kapai]. kvr.kpd.lt. Nuoroda tikrinta 2026-04-25.&lt;/ref&gt;

* Alytuje, Savanorių g.:
** [[Lietuvos karių kapai (39182)|Unikalus objekto kodas 39182]];
** [[Lietuvos karių kapai (39183)|Unikalus objekto kodas 39183]];
* Alytaus rajone:
** [[Lietuvos karių kapai (Rumbonys)|Rumbonyse]];
** [[Lietuvos karių kapai (Daugai)|Dauguose]];
** [[Lietuvos karių kapai (Miroslavas)|Miroslave]];
* Elektrėnų rajone:
** [[Lietuvos karių kapai (Jagėlonys)|Jagėlonyse]];
** [[Lietuvos karių kapai (Vievis)|Vievyje]];
* Jonavos rajone:
** [[Lietuvos karių kapai (Žeimiai)|Žeimiuose]];
* Kaišiadorių rajone:
** [[Lietuvos karių kapai (Kiemeliai)|Kiemeliuose]];
** [[Lietuvos karių kapai (Rumšiškės)|Rumšiškėse]];
** [[Lietuvos karių kapai (Žasliai)|Žasliuose]];
* Kaune:
** [[Lietuvos karių kapai (Kauno m., A. Juozapavičiaus pr.)|A. Juozapavičiaus prospekte]];
** [[Aukštųjų Šančių karių kapinės|Aukštuosiuose Šančiuose]] (pilnas pavadinimas: Kauno Aukštųjų Šančių Lietuvos karių kapai);
** [[Lietuvos karių kapai (Kauno m., Tylos g.)|Panemunėje]];
** [[Lietuvos karių kapai I (Kaunas)|Karmelitų kapinių pirmieji]];
** [[Lietuvos karių kapai II (Kaunas)|Karmelitų kapinių antrieji]];
* Kupiškio rajone:
** [[Lietuvos karių kapai (Kupiškis)|Kupiškyje]];
** [[Lietuvos karių kapai (Subačius)|Subačiuje]];
* Kėdainių rajone:
** [[Lietuvos karių kapai (Gudžiūnai)|Gudžiūnuose]];
** [[Lietuvos karių kapai (Kėdainiai)|Kėdainiuose]];
* Lazdijų rajone:
** [[Lietuvos karių kapai (Būdvietis)|Būdvietyje]];
** [[Lietuvos karių kapai (Kapčiamiestis)|Kapčiamiestyje]];
* Marijampolės savivaldybėje:
** [[Lietuvos karių kapai (Liudvinavas)|Liudvinave]] (pilnas pavadinimas: Lietuvos karių kapų komplekso Lietuvos karių kapai);
* Molėtų rajone:
** [[Lietuvos karių kapai (Dubingiai)|Dubingiuose]];
** [[Lietuvos karių kapai (Giedraičiai)|Giedraičiuose]];
** [[Lietuvos karių kapai (Molėtai)|Molėtuose]];
* Pakruojo rajone:
** [[Lietuvos karių kapai (Linkuva)|Linkuvoje]];
* [[Lietuvos karių kapai (Panevėžys)|Panevėžyje]] (pilnas pavadinimas: Lietuvos karių ir Sovietų Sąjungos teroro aukų kapų komplekso Lietuvos karių kapai);
* Prienų rajone:
** [[Lietuvos karių kapai (Jieznas)|Jiezne]];
* Radviliškio rajone:
** [[Lietuvos karių kapai (Šiaulėnai)|Šiaulėnuose]];
* [[Lietuvos karių kapai (Raseiniai)|Raseiniuose]];
* Rokiškio rajone:
** [[Lietuvos karių kapai (24600)|Aleksandravėlėje, unik. objekto kodas 24600]];
** [[Lietuvos karių kapai (30742)|Aleksandravėlėje, unik. objekto kodas 30742]];
** [[Lietuvos karių kapai (Rokiškis)|Rokiškyje]];
* Šalčininkų rajone:
** [[Lietuvos karių kapai (Jašiūnai)|Jašiūnuose]];
* Širvintų rajone:
** [[Lietuvos karių kapai (Gelvonai)|Gelvonuose]];
** [[Lietuvos karių kapai (Širvintos)|Širvintose]];
* [[Lietuvos karių kapai (Tauragė)|Tauragėje]];
* [[Lietuvos karių kapai (Telšiai)|Telšiuose]];
* Trakų rajone:
** [[Lietuvos karių kapai (Aukštadvaris)|Aukštadvaryje]];
* Ukmergės rajone:
** [[Lietuvos karių kapai (Šešuoliai)|Šešuoliuose]];
** [[Lietuvos karių kapai (Ukmergė)|Ukmergėje]];
** [[Lietuvos karių kapai (Želva)|Želvoje]] (pilnas pavadinimas: Lietuvos 1919-1920 m. nepriklausomybės kovų karių ir 1941 m. birželio sukilėlių kapų komplekso Lietuvos karių kapai);

* Utenos rajone:
** [[Lietuvos karių kapai (Daugailiai)|Daugailiuose]];
** [[Lietuvos karių kapai (Leliūnai)|Leliūnuose]];
** [[Lietuvos karių kapai (Pakalniai)|Pakalniuose]];
** [[Lietuvos karių kapai (17051)|Utenoje, unik. objekto kodas 17051]];
** [[Lietuvos karių kapai (29522)|Utenoje, unik. objekto kodas 29522]];
* Varėnos rajone;
** [[Lietuvos karių kapai (17062)|Senojoje Varėnoje, unik. objekto kodas 17062]];
** [[Lietuvos karių kapai (33674)|Senojoje Varėnoje, unik. objekto kodas 33674]];
* [[Lietuvos karių kapai (Vilkaviškis)|Vilkaviškyje]] (pilnas pavadinimas: Vilkaviškio senųjų kapinių komplekso Lietuvos karių kapai);

* [[Rasų kapinės#Memorialas žuvusiems lietuvių kariams ir okupacijų aukoms|Vilniuje]] (pilnas pavadinimas: Vilniaus senųjų kapinių, vad. Rasų kapinėmis, komplekso Lietuvos karių kapai);
* Zarasų rajone:
** [[Lietuvos karių kapai (Dusetos)|Dusetose]].

Taip pat:

* [[Lietuvos karių kapinės (Velžys)|Lietuvos karių kapinės Velžyje]];
* '''Lietuvos karių kapas''':
** [[Jonavos karių kapinės|Jonavoje]] (pilnas pavadinimas: Jonavos senųjų kapinių komplekso Lietuvos karių kapas);
** [[Lietuvos karių kapas (Klaipėda)|Klaipėdoje]] (pilnas pavadinimas: Klaipėdos senųjų kapinių komplekso Lietuvos karių kapas);
** [[Lietuvos karių kapas (Kretinga)|Kretingoje]];
** [[Lietuvos karių kapas (Kėdainiai)|Kėdainiuose]];
** [[Lietuvos karių kapas (Musninkai)|Musninkuose]];
** [[Lietuvos karių kapas (Pasvalys)|Pasvalyje]];
** [[Lietuvos karių kapas (Rozalimas)|Rozalime]];
** [[Lietuvos karių kapas (Varniai)|Varniuose]].

== Šaltiniai ==
{{ref}}
{{Nuorodinis}}</text>
      <sha1>ne4c1imu2yxpfoh9yacrm9o2ir4eg0g</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819883</id>
      <parentid>7819878</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T17:07:13Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Fnyxo</username>
        <id>166866</id>
      </contributor>
      <minor />
      <origin>7819883</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5259" sha1="8y7ypep4h9th5w2452vqgreb6lens33" xml:space="preserve">Lietuvoje yra 53 kapinės, [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registre]] vadinamos '''Lietuvos karių kapais''':&lt;ref&gt;[https://kvr.kpd.lt/#/static-search-results////////////Lietuvos%20kari%C5%B3%20kapai//////53 Lietuvos karių kapai]. kvr.kpd.lt. Nuoroda tikrinta 2026-04-25.&lt;/ref&gt;

* Alytuje, Savanorių g.:
** [[Lietuvos karių kapai (39182)|Unikalus objekto kodas 39182]];
** [[Lietuvos karių kapai (39183)|Unikalus objekto kodas 39183]];
* Alytaus rajone:
** [[Lietuvos karių kapai (Rumbonys)|Rumbonyse]];
** [[Lietuvos karių kapai (Daugai)|Dauguose]];
** [[Lietuvos karių kapai (Miroslavas)|Miroslave]];
* Elektrėnų rajone:
** [[Lietuvos karių kapai (Jagėlonys)|Jagėlonyse]];
** [[Lietuvos karių kapai (Vievis)|Vievyje]];
* Jonavos rajone:
** [[Lietuvos karių kapai (Žeimiai)|Žeimiuose]];
* Kaišiadorių rajone:
** [[Lietuvos karių kapai (Kiemeliai)|Kiemeliuose]];
** [[Lietuvos karių kapai (Rumšiškės)|Rumšiškėse]];
** [[Lietuvos karių kapai (Žasliai)|Žasliuose]];
* Kaune:
** [[Lietuvos karių kapai (Kauno m., A. Juozapavičiaus pr.)|A. Juozapavičiaus prospekte]];
** [[Aukštųjų Šančių karių kapinės|Aukštuosiuose Šančiuose]] (pilnas pavadinimas: Kauno Aukštųjų Šančių Lietuvos karių kapai);
** [[Lietuvos karių kapai (Kauno m., Tylos g.)|Panemunėje]];
** [[Lietuvos karių kapai I (Kaunas)|Karmelitų kapinių pirmieji]];
** [[Lietuvos karių kapai II (Kaunas)|Karmelitų kapinių antrieji]];
* Kupiškio rajone:
** [[Lietuvos karių kapai (Kupiškis)|Kupiškyje]];
** [[Lietuvos karių kapai (Subačius)|Subačiuje]];
* Kėdainių rajone:
** [[Lietuvos karių kapai (Gudžiūnai)|Gudžiūnuose]];
** [[Lietuvos karių kapai (Kėdainiai)|Kėdainiuose]];
* Lazdijų rajone:
** [[Lietuvos karių kapai (Būdvietis)|Būdvietyje]];
** [[Lietuvos karių kapai (Kapčiamiestis)|Kapčiamiestyje]];
* Marijampolės savivaldybėje:
** [[Lietuvos karių kapai (Liudvinavas)|Liudvinave]] (pilnas pavadinimas: Lietuvos karių kapų komplekso Lietuvos karių kapai);
* Molėtų rajone:
** [[Lietuvos karių kapai (Dubingiai)|Dubingiuose]];
** [[Lietuvos karių kapai (Giedraičiai)|Giedraičiuose]];
** [[Lietuvos karių kapai (Molėtai)|Molėtuose]];
* Pakruojo rajone:
** [[Lietuvos karių kapai (Linkuva)|Linkuvoje]];
* [[Lietuvos karių kapai (Panevėžys)|Panevėžyje]] (pilnas pavadinimas: Lietuvos karių ir Sovietų Sąjungos teroro aukų kapų komplekso Lietuvos karių kapai);
* Prienų rajone:
** [[Lietuvos karių kapai (Jieznas)|Jiezne]];
* Radviliškio rajone:
** [[Lietuvos karių kapai (Šiaulėnai)|Šiaulėnuose]];
* [[Lietuvos karių kapai (Raseiniai)|Raseiniuose]];
* Rokiškio rajone:
** [[Lietuvos karių kapai (24600)|Aleksandravėlėje, unik. objekto kodas 24600]];
** [[Lietuvos karių kapai (30742)|Aleksandravėlėje, unik. objekto kodas 30742]];
** [[Lietuvos karių kapai (Rokiškis)|Rokiškyje]];
* Šalčininkų rajone:
** [[Lietuvos karių kapai (Jašiūnai)|Jašiūnuose]];
* Širvintų rajone:
** [[Lietuvos karių kapai (Gelvonai)|Gelvonuose]];
** [[Lietuvos karių kapai (Širvintos)|Širvintose]];
* [[Lietuvos karių kapai (Tauragė)|Tauragėje]];
* [[Lietuvos karių kapai (Telšiai)|Telšiuose]];
* Trakų rajone:
** [[Lietuvos karių kapai (Aukštadvaris)|Aukštadvaryje]];
* Ukmergės rajone:
** [[Lietuvos karių kapai (Šešuoliai)|Šešuoliuose]];
** [[Lietuvos karių kapai (Ukmergė)|Ukmergėje]];
** [[Lietuvos karių kapai (Želva)|Želvoje]] (pilnas pavadinimas: Lietuvos 1919-1920 m. nepriklausomybės kovų karių ir 1941 m. birželio sukilėlių kapų komplekso Lietuvos karių kapai);

* Utenos rajone:
** [[Lietuvos karių kapai (Daugailiai)|Daugailiuose]];
** [[Lietuvos karių kapai (Leliūnai)|Leliūnuose]];
** [[Lietuvos karių kapai (Pakalniai)|Pakalniuose]];
** [[Lietuvos karių kapai (17051)|Utenoje, unik. objekto kodas 17051]];
** [[Lietuvos karių kapai (29522)|Utenoje, unik. objekto kodas 29522]];
* Varėnos rajone;
** [[Lietuvos karių kapai (17062)|Senojoje Varėnoje, unik. objekto kodas 17062]];
** [[Lietuvos karių kapai (33674)|Senojoje Varėnoje, unik. objekto kodas 33674]];
* [[Lietuvos karių kapai (Vilkaviškis)|Vilkaviškyje]] (pilnas pavadinimas: Vilkaviškio senųjų kapinių komplekso Lietuvos karių kapai);

* [[Rasų kapinės#Memorialas žuvusiems lietuvių kariams ir okupacijų aukoms|Vilniuje]] (pilnas pavadinimas: Vilniaus senųjų kapinių, vad. Rasų kapinėmis, komplekso Lietuvos karių kapai);
* Zarasų rajone:
** [[Lietuvos karių kapai (Dusetos)|Dusetose]].

Taip pat:

* [[Lietuvos karių kapinės (Velžys)|Lietuvos karių kapinės Velžyje]];
* '''Lietuvos karių kapas''':
** [[Lietuvos karių kapas (Jonava)|Jonavoje]] (pilnas pavadinimas: Jonavos senųjų kapinių komplekso Lietuvos karių kapas);
** [[Lietuvos karių kapas (Klaipėda)|Klaipėdoje]] (pilnas pavadinimas: Klaipėdos senųjų kapinių komplekso Lietuvos karių kapas);
** [[Lietuvos karių kapas (Kretinga)|Kretingoje]];
** [[Lietuvos karių kapas (Kėdainiai)|Kėdainiuose]];
** [[Lietuvos karių kapas (Musninkai)|Musninkuose]];
** [[Lietuvos karių kapas (Pasvalys)|Pasvalyje]];
** [[Lietuvos karių kapas (Rozalimas)|Rozalime]];
** [[Lietuvos karių kapas (Varniai)|Varniuose]].

== Šaltiniai ==
{{ref}}
{{Nuorodinis}}</text>
      <sha1>8y7ypep4h9th5w2452vqgreb6lens33</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819885</id>
      <parentid>7819883</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T17:15:01Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Fnyxo</username>
        <id>166866</id>
      </contributor>
      <minor />
      <origin>7819885</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="5259" sha1="jfc0q7eixf9s8tboyevmy1txmpis8ow" xml:space="preserve">Lietuvoje yra 53 kapinės, [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registre]] vadinamos '''Lietuvos karių kapais''':&lt;ref&gt;[https://kvr.kpd.lt/#/static-search-results////////////Lietuvos%20kari%C5%B3%20kapai//////53 Lietuvos karių kapai]. kvr.kpd.lt. Nuoroda tikrinta 2026-04-25.&lt;/ref&gt;

* Alytuje, Savanorių g.:
** [[Lietuvos karių kapai (39182)|Unikalus objekto kodas 39182]];
** [[Lietuvos karių kapai (39183)|Unikalus objekto kodas 39183]];
* Alytaus rajone:
** [[Lietuvos karių kapai (Rumbonys)|Rumbonyse]];
** [[Lietuvos karių kapai (Daugai)|Dauguose]];
** [[Lietuvos karių kapai (Miroslavas)|Miroslave]];
* Elektrėnų rajone:
** [[Lietuvos karių kapai (Jagėlonys)|Jagėlonyse]];
** [[Lietuvos karių kapai (Vievis)|Vievyje]];
* Jonavos rajone:
** [[Lietuvos karių kapai (Žeimiai)|Žeimiuose]];
* Kaišiadorių rajone:
** [[Lietuvos karių kapai (Kiemeliai)|Kiemeliuose]];
** [[Lietuvos karių kapai (Rumšiškės)|Rumšiškėse]];
** [[Lietuvos karių kapai (Žasliai)|Žasliuose]];
* Kaune:
** [[Lietuvos karių kapai (Kauno m., A. Juozapavičiaus pr.)|A. Juozapavičiaus prospekte]];
** [[Aukštųjų Šančių karių kapinės|Aukštuosiuose Šančiuose]] (pilnas pavadinimas: Kauno Aukštųjų Šančių Lietuvos karių kapai);
** [[Lietuvos karių kapai (Kauno m., Tylos g.)|Panemunėje]];
** [[Lietuvos karių kapai I (Kaunas)|Karmelitų kapinių pirmieji]];
** [[Lietuvos karių kapai II (Kaunas)|Karmelitų kapinių antrieji]];
* Kupiškio rajone:
** [[Lietuvos karių kapai (Kupiškis)|Kupiškyje]];
** [[Lietuvos karių kapai (Subačius)|Subačiuje]];
* Kėdainių rajone:
** [[Lietuvos karių kapai (Gudžiūnai)|Gudžiūnuose]];
** [[Lietuvos karių kapai (Kėdainiai)|Kėdainiuose]];
* Lazdijų rajone:
** [[Lietuvos karių kapai (Būdvietis)|Būdvietyje]];
** [[Lietuvos karių kapai (Kapčiamiestis)|Kapčiamiestyje]];
* Marijampolės savivaldybėje:
** [[Lietuvos karių kapai (Liudvinavas)|Liudvinave]] (pilnas pavadinimas: Lietuvos karių kapų komplekso Lietuvos karių kapai);
* Molėtų rajone:
** [[Lietuvos karių kapai (Dubingiai)|Dubingiuose]];
** [[Lietuvos karių kapai (Giedraičiai)|Giedraičiuose]];
** [[Lietuvos karių kapai (Molėtai)|Molėtuose]];
* Pakruojo rajone:
** [[Lietuvos karių kapai (Linkuva)|Linkuvoje]];
* [[Lietuvos karių kapai (Panevėžys)|Panevėžyje]] (pilnas pavadinimas: Lietuvos karių ir Sovietų Sąjungos teroro aukų kapų komplekso Lietuvos karių kapai);
* Prienų rajone:
** [[Lietuvos karių kapai (Jieznas)|Jiezne]];
* Radviliškio rajone:
** [[Lietuvos karių kapai (Šiaulėnai)|Šiaulėnuose]];
* [[Lietuvos karių kapai (Raseiniai)|Raseiniuose]];
* Rokiškio rajone:
** [[Lietuvos karių kapai (24600)|Aleksandravėlėje, unik. objekto kodas 24600]];
** [[Lietuvos karių kapai (30742)|Aleksandravėlėje, unik. objekto kodas 30742]];
** [[Lietuvos karių kapai (Rokiškis)|Rokiškyje]];
* Šalčininkų rajone:
** [[Lietuvos karių kapai (Jašiūnai)|Jašiūnuose]];
* Širvintų rajone:
** [[Lietuvos karių kapai (Gelvonai)|Gelvonuose]];
** [[Lietuvos karių kapai (Širvintos)|Širvintose]];
* [[Lietuvos karių kapai (Tauragė)|Tauragėje]];
* [[Lietuvos karių kapai (Telšiai)|Telšiuose]];
* Trakų rajone:
** [[Lietuvos karių kapai (Aukštadvaris)|Aukštadvaryje]];
* Ukmergės rajone:
** [[Lietuvos karių kapai (Šešuoliai)|Šešuoliuose]];
** [[Lietuvos karių kapai (Ukmergė)|Ukmergėje]];
** [[Lietuvos karių kapai (Želva)|Želvoje]] (pilnas pavadinimas: Lietuvos 1919-1920 m. nepriklausomybės kovų karių ir 1941 m. birželio sukilėlių kapų komplekso Lietuvos karių kapai);

* Utenos rajone:
** [[Lietuvos karių kapai (Daugailiai)|Daugailiuose]];
** [[Lietuvos karių kapai (Leliūnai)|Leliūnuose]];
** [[Lietuvos karių kapai (Pakalniai)|Pakalniuose]];
** [[Lietuvos karių kapai (17051)|Utenoje, unik. objekto kodas 17051]];
** [[Lietuvos karių kapai (29522)|Utenoje, unik. objekto kodas 29522]];
* Varėnos rajone;
** [[Lietuvos karių kapai (17062)|Senojoje Varėnoje, unik. objekto kodas 17062]];
** [[Lietuvos karių kapai (33674)|Senojoje Varėnoje, unik. objekto kodas 33674]];
* [[Lietuvos karių kapai (Vilkaviškis)|Vilkaviškyje]] (pilnas pavadinimas: Vilkaviškio senųjų kapinių komplekso Lietuvos karių kapai);

* [[Rasų kapinės#Memorialas žuvusiems lietuvių kariams ir okupacijų aukoms|Vilniuje]] (pilnas pavadinimas: Vilniaus senųjų kapinių, vad. Rasų kapinėmis, komplekso Lietuvos karių kapai);
* Zarasų rajone:
** [[Lietuvos karių kapai (Dusetos)|Dusetose]].

Taip pat:

* [[Lietuvos karių kapinės (Velžys)|Lietuvos karių kapinės Velžyje]];
* '''Lietuvos karių kapas''':
** [[Lietuvos karių kapas (Jonava)|Jonavoje]] (pilnas pavadinimas: Jonavos senųjų kapinių komplekso Lietuvos karių kapas);
** [[Lietuvos karių kapas (Kėdainiai)|Kėdainiuose]];
** [[Lietuvos karių kapas (Klaipėda)|Klaipėdoje]] (pilnas pavadinimas: Klaipėdos senųjų kapinių komplekso Lietuvos karių kapas);
** [[Lietuvos karių kapas (Kretinga)|Kretingoje]];
** [[Lietuvos karių kapas (Musninkai)|Musninkuose]];
** [[Lietuvos karių kapas (Pasvalys)|Pasvalyje]];
** [[Lietuvos karių kapas (Rozalimas)|Rozalime]];
** [[Lietuvos karių kapas (Varniai)|Varniuose]].

== Šaltiniai ==
{{ref}}
{{Nuorodinis}}</text>
      <sha1>jfc0q7eixf9s8tboyevmy1txmpis8ow</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Nuolatinės Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narės</title>
    <ns>0</ns>
    <id>695077</id>
    <revision>
      <id>7819894</id>
      <timestamp>2026-04-25T18:06:45Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Ispanas</username>
        <id>156593</id>
      </contributor>
      <comment>Naujas puslapis: [[Vaizdas:Permanent Members of the United Nations Security Council.svg|thumb|290px|Nuolatinės Saugumo Tarybos narės.]] '''Nuolatinės Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narės''' – penkios [[Jungtinių Tautų valstybės narės|valstybės]], kurioms [[Jungtinių Tautų Chartija]] (pasirašyta 1945 m.) suteikia nuolatinę vietą [[Jungtinių Tautų Saugumo Taryba|JT Saugumo Taryboje]]: [[Kinija]], [[Prancūzija]], [[Rusija]], [[Jungtinė Karalystė]] ir Jungtinės Amerik...</comment>
      <origin>7819894</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="13920" sha1="bbvkutllkr1n22uvbqqc2t8w954anwd" xml:space="preserve">[[Vaizdas:Permanent Members of the United Nations Security Council.svg|thumb|290px|Nuolatinės Saugumo Tarybos narės.]]
'''Nuolatinės Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narės''' – penkios [[Jungtinių Tautų valstybės narės|valstybės]], kurioms [[Jungtinių Tautų Chartija]] (pasirašyta 1945 m.) suteikia nuolatinę vietą [[Jungtinių Tautų Saugumo Taryba|JT Saugumo Taryboje]]: [[Kinija]], [[Prancūzija]], [[Rusija]], [[Jungtinė Karalystė]] ir [[Jungtinės Amerikos Valstijos]].&lt;ref&gt;{{Cite web |last= |first= |title=United Nations Charter (full text) |url=https://www.un.org/en/about-us/un-charter/full-text |access-date=28 February 2022 |website=United Nations |language=en}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{Cite web|url=https://www.un.org/securitycouncil/content/security-council-members|title=Security Council Members |website=United Nations Security Council |access-date=21 March 2020}}&lt;/ref&gt;

Visos nuolatinės narės per [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] buvo [[Sąjungininkai (Antrasis pasaulinis karas)|Sąjungininkės]] (ir jo nugalėtojos) – tai penkios pirmosios [[branduolinės valstybės|branduolinius ginklus]] sukūrusios ir daugiausia jų turinčios valstybės.&lt;ref name=&quot;nuclear_powers&quot;&gt;[https://sipri.org/sites/default/files/SIPRIYB20c10s0.pdf &quot;Table 10.1. World nuclear forces, January 2020&quot;], page 326, Chapter 10: &quot;World nuclear forces&quot;, ''Military Spending and Armaments, 2019'', [[Stockholm International Peace Research Institute]], retrieved March 18, 2023&lt;/ref&gt; Visos jos turi [[Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos veto teisė|veto teisę]], leidžiančią bet kuriai iš jų sulaikyti bet kokį ne „procedūrinį“ Tarybos sprendimą, nepriklausomai nuo tarptautinės paramos jam lygio.&lt;ref&gt;[http://www.unfoundation.org/what-we-do/issues/united-nations/the-un-security-council.html &amp;#91;1&amp;#93; WHAT WE DO: THE UN SECURITY COUNCIL] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120620101548/http://www.unfoundation.org/what-we-do/issues/united-nations/the-un-security-council.html |date=20 June 2012 }}&lt;!--{{cite web|title=The UN Security Council|url=http://www.unfoundation.org/what-we-do/issues/united-nations/the-un-security-council.html|website=unfoundation.org|publisher=United Nations Foundation|access-date=17 February 2017}}--&gt;&lt;/ref&gt;

Likusias 10 Saugumo Tarybos narių renka [[JT Generalinė Asamblėja|Generalinė Asamblėja]]; iš viso Saugumo Tarybą sudaro 15 [[Jungtinių Tautų valstybės narės|JT valstybių narių]]. Tarybos posėdžiai vyksta [[Jungtinių Tautų būstinė]]je [[Niujorkas|Niujorke]].

Būta įvairių pasiūlymų [[JTST#Siūlymai_reformuoti_Saugumo_Tarybą|reformuoti Saugumo Tarybą]], pvz., priimti naujų nuolatinių narių (dažniausiai minimos [[G4 šalys]] – [[Brazilija]], [[Vokietija]], [[Indija]] ir [[Japonija]]). [[Italija|Italijos]] vadovaujamas judėjimas „Uniting for Consensus“ priešinasi šiai iniciatyvai.

== Nuolatinės narės ==
[[Jungtinių Tautų Chartija|Jungtinių Tautų Chartijos]] 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad:

{{blockquote|Saugumo Tarybą sudaro penkiolika Jungtinių Tautų narių. [[Kinijos Respublika]], [[Prancūzija]], [[Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga]], [[Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė]] ir [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] yra nuolatinės Saugumo Tarybos narės.}}

Dabartinės Saugumo Tarybos nuolatinės narės:
{{table alignment}}
{| class=&quot;wikitable col2center col4center col5center&quot;
|-
! Valstybė
! width=65| Nuo
! Pirmtakė
! width=115| Pasinaudota&lt;br&gt;[[Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos veto teisė|veto teise]] (k.)&lt;ref&gt;{{Cite web|url=https://www.securitycouncilreport.org/un-security-council-working-methods/the-veto.php|title=The Veto: UN Security Council Working Methods: Security Council Report|website=Security Council Report|access-date=13 February 2024}}&lt;/ref&gt;
! width=90| [[Branduolinės valstybės|Branduolinė valstybė]]
! Valstybės vadovai
! Ambasadorius
|-
! style=&quot;font-weight:normal; text-align:left;&quot;| {{flag|China}}&lt;br&gt;{{small|''Kinijos Liaudies Respublika''}}
| 1971
| {{flag|Republic of China}}&lt;br&gt;([[Kinijos Respublika (1912–1949)|1945–1949]], [[Kinijos Respublika|1949–1971]])
| {{Composition bar|20|284|per=1}}
| [[Vaizdas:Symbol confirmed.svg|18px|link=|]] Taip
| [[Kinijos komunistų partija|KKP]] generalinis sekretorius ir prezidentas: [[Xi Jinping]]&lt;br&gt;Premjeras: Li Qiang
| Fu Cong
|-
! style=&quot;font-weight:normal; text-align:left;&quot;| {{flag|France}}&lt;br&gt;{{small|''Prancūzijos Respublika''}}
| 1945
| {{n/a|—}}
| {{Composition bar|16|284|per=1}}
| [[Vaizdas:Symbol confirmed.svg|18px|link=|]] Taip
| Prezidentas: [[Emmanuel Macron]]&lt;br&gt;Premjeras: Sébastien Lecornu
| Jérôme Bonnafont
|-
! style=&quot;font-weight:normal; text-align:left;&quot;| {{flag|Russia}}&lt;br&gt;{{small|''Rusijos Federacija''}}
| 1991
| {{flag|USSR}}&lt;br&gt;(1945–1991)
| {{Composition bar|130|284|per=1}}
| [[Vaizdas:Symbol confirmed.svg|18px|link=|]] Taip
| Prezidentas: [[Vladimir Putin]]&lt;br&gt;Premjeras: [[Michailas Mišustinas|Michail Mišustin]]
| Vasily Nebenzya
|-
! style=&quot;font-weight:normal; text-align:left;&quot;| {{flag|UK}}&lt;br&gt;{{small|''Jungtinė Didžiosios Britanijos ir&lt;br&gt;Šiaurės Airijos Karalystė''}}
| 1945
| {{n/a|—}}
| {{Composition bar|29|284|per=1}}
| [[Vaizdas:Symbol confirmed.svg|18px|link=|]] Taip
| Karalius: [[Karolis III (Jungtinė Karalystė)|Karolis III]]&lt;br&gt;Premjeras: [[Keir Starmer]]
| Barbara Woodward
|-
! style=&quot;font-weight:normal; text-align:left;&quot;| {{flag|US}}
| 1945
| {{n/a|—}}
| {{Composition bar|89|284|per=1}}
| [[Vaizdas:Symbol confirmed.svg|18px|link=|]] Taip
| Prezidentas: [[Donald Trump]]&lt;br&gt;Viceprezidentas: [[JD Vance]]
| Mike Waltz
|}

== Istorija ==
[[Vaizdas:1945 UNSC P5 + colonies.png|right|thumb|290px|{{legend|#0000e3|Nuolatinės Saugumo Tarybos narės 1945 m.}}{{legend|#247eff|Nuolatinių narių kolonijos ir kitos valdos}}]]
Remiantis susitarimu dėl Saugumo Tarybos struktūros, pasiektu 1944 m. [[Dambarton Okso konferencija|Dambarton Okso konferencijoje]] ir 1945 m. [[San Fransisko konferencija|Jungtinių Tautų steigiamojoje konferencijoje]], penkios nuolatinės Saugumo Tarybos narės buvo [[Prancūzija]], [[Kinijos Respublika (1912–1949)|Kinija]], [[Sovietų Sąjunga]], [[Jungtinė Karalystė]] ir [[Jungtinės Amerikos Valstijos]].&lt;ref&gt;{{cite book |last1=Robert C. Hilderbrand |title=Dumbarton Oaks: The Origins of the United Nations and the Search for Postwar Security |date=2001 |publisher=UNC Press Books |isbn=9780807849507 |pages=122–123}}&lt;/ref&gt; Nuo tada Saugumo Taryboje pasikeitė dvi narės:

* Kinijos vietą iš pradžių užėmė [[Kinijos Respublika (1912–1949)|Kinijos Respublikos]] nacionalistinė vyriausybė. Nacionalistai pralaimėjo [[Kinijos pilietinis karas|Kinijos pilietinį karą]] ir 1949 m. pasitraukė į [[Taivanas (sala)|Taivano]] salą. [[Kinijos komunistų partija]] perėmė valdžią žemyninėje Kinijoje ir įkūrė [[Kinija|Kinijos Liaudies Respubliką]] (KLR). 1971 m. JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija Nr. 2758 pripažino KLR teisėta Kinijos atstove Jungtinėse Tautose ir suteikė jai vietą Saugumo Taryboje, kurią iki tol užėmė [[Kinijos Respublika]] (ji buvo visiškai pašalinta iš JT).&lt;ref name=&quot;China1&quot;&gt;{{cite book|last1=Froehlich|first1=Annette|last2=Seffinga|first2=Vincent|title=The United Nations and Space Security: Conflicting Mandates between UNCOPUOS and the CD|year=2019|url=https://books.google.com/books?id=U42oDwAAQBAJ&amp;q=roc+United+Nations+1971&amp;pg=PA40|page=40|publisher=Springer |isbn=978-3-030-06025-1}}&lt;/ref&gt; Tiek Taivanas, tiek KLR toliau pretenduoja į ''de jure'' suverenitetą visoje Kinijoje (įskaitant Taivaną).&lt;ref name=&quot;China2&quot;&gt;{{cite book|last1=Sarmento|first1=Clara|title=Eastwards / Westwards: Which Direction for Gender Studies in the 21st Century?|year=2009|url=https://books.google.com/books?id=VvcYBwAAQBAJ&amp;q=people%27s+republic+of+china+controls+mainland+china+hong+kong+macau&amp;pg=PA127|page=127|publisher=Cambridge Scholars |isbn=978-1-4438-0868-2}}&lt;/ref&gt;&lt;ref name=&quot;China3&quot;&gt;{{cite book|last1=Hudson|first1=Christopher|title=The China Handbook|year=2014|url=https://books.google.com/books?id=hm63AwAAQBAJ&amp;q=prc+and+roc+legitimacy&amp;pg=PA59|page=59|publisher=Routledge |isbn=978-1-134-26966-2}}&lt;/ref&gt; Vis dėlto tik [[Taivanas#Politinis_statusas|12 valstybių]] ir toliau oficialiai pripažįsta Kinijos Respubliką [[vienos Kinijos politika|vienintele teisėta Kinijos atstove]].
* 1991 m. [[Sovietų Sąjungos žlugimas|žlugus Sovietų Sąjungai]], [[Rusijos Federacija]] buvo pripažinta Sovietų Sąjungos teisių perėmėja ir išlaikė jos vietą Saugumo Taryboje.&lt;ref&gt;{{cite journal |last=Blum |first=Yehuda Z. |author-link=Yehuda Zvi Blum |year=1992 |title=Russia Takes Over the Soviet Union's Seat at the United Nations |url=http://www.ejil.org/pdfs/3/2/2045.pdf |journal=European Journal of International Law |volume=3 |issue=2 |pages=354–362 |doi=10.1093/ejil/3.2.354 |access-date=2022-10-20}}&lt;/ref&gt;

Penkios nuolatinės Saugumo Tarybos narės buvo [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] nugalėtojos ir nuo tada išlaiko galingiausias karines pajėgas pasaulyje. 2011 m. jos iš viso gynybai išleido daugiau kaip 1 trln. JAV dolerių – tai sudarė per 60 % pasaulinių karinių išlaidų (vien JAV teko daugiau kaip 40 %). Jos patenka į dešimtuką didžiausių [[karo pramonė|ginklų eksportuotojų]] pasaulyje ir yra vienintelės [[Branduolinio ginklo neplatinimo sutartis|Branduolinio ginklo neplatinimo sutartimi]] oficialiai pripažintos [[branduolinės valstybės|branduolinėmis valstybėmis]].

== Veto teisė ==
{{main|Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos veto teisė}}
[[Veto]] – nuolatinių narių teisė užkirsti kelią bet kokio sprendimo esminiais klausimais priėmimui, nepriklausomai nuo to, kokio tarptautinio palaikymo rezoliucija sulaukia.&lt;ref name=&quot;britannica&quot;&gt;{{cite encyclopedia |title=United Nations Security Council |url=https://www.britannica.com/topic/United-Nations-Security-Council |encyclopedia=[[Encyclopædia Britannica]] |location=Chicago |publisher=Encyclopædia Britannica, Inc. |access-date=2026-04-09}}&lt;/ref&gt; Veto netaikomas procedūriniams balsavimams.

Veto teisė įgyvendinama, kai bet kuri nuolatinė narė balsuoja prieš rezoliuciją esminiais klausimais. Nuolatinės narės susilaikymas balsuojant ar nedalyvavimas balsavime netrukdo priimti rezoliucijos.&lt;ref name=&quot;britannica&quot;/&gt;

== Plėtra ==
[[Vaizdas:G4 Nations.svg|right|thumb|290px|[[G4 šalys]]: [[Brazilija]], [[Vokietija]], [[Indija]] ir [[Japonija]].]]
Būta pasiūlymų priimti naujų nuolatinių narių. Dažniausiai minimi kandidatai – [[Brazilija]], [[Vokietija]], [[Indija]] ir [[Japonija]]. Šių valstybių grupė vadinama [[G4 šalys|G4]]; jos remia viena kitos siekį tapti nuolatinėmis narėmis.&lt;ref&gt;{{cite web|last=Sharma |first=Rajeev |url = http://www.firstpost.com/world/india-pushes-the-envelope-at-g4-summit-pm-modi-tells-unsc-to-make-space-for-largest-democracies-2446526.html|title = India pushes the envelope at G4 Summit: PM Modi tells UNSC to make space for largest democracies |date = 27 September 2015 |access-date = 20 October 2015 |work=First Post}}&lt;/ref&gt;

Tokiai reformai priešinasi judėjimas „Uniting for Consensus“, kurį sudaro daugiausia regioninės G4 konkurentės ir ekonominės varžovės. Šiai grupei priklauso:

* [[Italija]] ir [[Ispanija]] (priešinasi [[Vokietija]]i);
* [[Kolumbija]], [[Meksika]] ir [[Argentina]] (priešinasi [[Brazilija]]i);
* [[Pietų Korėja]] (priešinasi [[Japonija]]i);
* [[Kanada]], [[Kosta Rika]], [[Malta]], [[San Marinas]], [[Turkija]].&lt;ref&gt;{{cite web | url=https://www.dw.com/en/italy-accuses-g4-of-foul-play/a-1660662 | title=Italy Accuses G4 of Foul Play – DW – 07/27/2005 | website=[[Deutsche Welle]] }}&lt;/ref&gt;

Nuo 1992 m. Italija ir kitos Tarybos narės siūlo įsteigti pusiau nuolatines vietas arba padidinti laikinų vietų skaičių.&lt;ref&gt;{{cite web | url=https://www.dw.com/en/italy-accuses-g4-of-foul-play/a-1660662 | title=Italy Accuses G4 of Foul Play &amp;#124; DW &amp;#124; 27 July 2005 | website=[[Deutsche Welle]] }}&lt;/ref&gt; 2024 m. [[JAV]] pasiūlė įsteigti dvi nuolatines vietas Afrikos valstybėms, jei Saugumo Taryba būtų išplėsta.&lt;ref&gt;{{Cite web|first1=Lynsey|last1=Chutel|first2=Farnaz|last2=Fassihi|title=United States Backs Africa's U.N. Security Council Bid, With a Catch|url=https://www.nytimes.com/2024/09/12/world/africa/us-un-security-council-africa-permanent-seats.html|access-date=2024-09-15|website=The New York Times|date=12 September 2024 |language=en}}&lt;/ref&gt;

== Nuolatinių narių vadovai ==
Nuolatinių Saugumo Tarybos narių [[valstybės vadovas|valstybių]] ar [[vyriausybės vadovas|vyriausybių vadovai]] (2025 m. duomenimis):

&lt;gallery class=&quot;center&quot; widths=&quot;150&quot;&gt;
Vaizdas:Xi Jinping meets Keir Starmer Jan 2026.jpg|'''[[Xi Jinping]]'''&lt;br /&gt;[[Kinijos komunistų partija#Generaliniai sekretoriai|Kinijos Liaudies Respublikos&lt;br&gt;prezidentas]]&lt;br /&gt;nuo {{nowrap|2012 m. lapkričio 15 d.}}
Vaizdas:Emmanuel Macron 2025 (cropped).jpg|'''[[Emmanuel Macron]]'''&lt;br /&gt;[[Prancūzijos prezidentas|Prancūzijos Respublikos&lt;br&gt;prezidentas]]&lt;br /&gt;nuo {{nowrap|2017 m. gegužės 14 d.}}
Vaizdas:Владимир Путин (08-03-2024) (cropped) (higher res).jpg|'''[[Vladimir Putin]]'''&lt;br /&gt;[[Rusijos prezidentas|Rusijos Federacijos&lt;br&gt;prezidentas]]&lt;br /&gt;nuo {{nowrap|2012 m. gegužės 7 d.}}
Vaizdas:Prime Minister Sir Keir Starmer Official Portrait (cropped).jpg|'''[[Keir Starmer]]'''&lt;br /&gt;[[Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas|Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės&lt;br&gt;ministras pirmininkas]]&lt;br /&gt;nuo {{nowrap|2024 m. liepos 5 d.}}
Official Presidential Portrait of President Donald J. Trump (2025).jpg|'''[[Donald Trump]]'''&lt;br /&gt;[[JAV prezidentas|Jungtinių Amerikos Valstijų&lt;br&gt;prezidentas]]&lt;br /&gt;nuo {{nowrap|2025 m. sausio 20 d.}}
&lt;/gallery&gt;

== Šaltiniai ==
{{reflist}}</text>
      <sha1>bbvkutllkr1n22uvbqqc2t8w954anwd</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819900</id>
      <parentid>7819894</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T18:15:52Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Ispanas</username>
        <id>156593</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>įtraukta [[Kategorija:Jungtinių Tautų Saugumo Taryba]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]]</comment>
      <origin>7819900</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="13969" sha1="1dkp5da38nr7nprwke59uts9bd00m0f" xml:space="preserve">[[Vaizdas:Permanent Members of the United Nations Security Council.svg|thumb|290px|Nuolatinės Saugumo Tarybos narės.]]
'''Nuolatinės Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narės''' – penkios [[Jungtinių Tautų valstybės narės|valstybės]], kurioms [[Jungtinių Tautų Chartija]] (pasirašyta 1945 m.) suteikia nuolatinę vietą [[Jungtinių Tautų Saugumo Taryba|JT Saugumo Taryboje]]: [[Kinija]], [[Prancūzija]], [[Rusija]], [[Jungtinė Karalystė]] ir [[Jungtinės Amerikos Valstijos]].&lt;ref&gt;{{Cite web |last= |first= |title=United Nations Charter (full text) |url=https://www.un.org/en/about-us/un-charter/full-text |access-date=28 February 2022 |website=United Nations |language=en}}&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;{{Cite web|url=https://www.un.org/securitycouncil/content/security-council-members|title=Security Council Members |website=United Nations Security Council |access-date=21 March 2020}}&lt;/ref&gt;

Visos nuolatinės narės per [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] buvo [[Sąjungininkai (Antrasis pasaulinis karas)|Sąjungininkės]] (ir jo nugalėtojos) – tai penkios pirmosios [[branduolinės valstybės|branduolinius ginklus]] sukūrusios ir daugiausia jų turinčios valstybės.&lt;ref name=&quot;nuclear_powers&quot;&gt;[https://sipri.org/sites/default/files/SIPRIYB20c10s0.pdf &quot;Table 10.1. World nuclear forces, January 2020&quot;], page 326, Chapter 10: &quot;World nuclear forces&quot;, ''Military Spending and Armaments, 2019'', [[Stockholm International Peace Research Institute]], retrieved March 18, 2023&lt;/ref&gt; Visos jos turi [[Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos veto teisė|veto teisę]], leidžiančią bet kuriai iš jų sulaikyti bet kokį ne „procedūrinį“ Tarybos sprendimą, nepriklausomai nuo tarptautinės paramos jam lygio.&lt;ref&gt;[http://www.unfoundation.org/what-we-do/issues/united-nations/the-un-security-council.html &amp;#91;1&amp;#93; WHAT WE DO: THE UN SECURITY COUNCIL] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120620101548/http://www.unfoundation.org/what-we-do/issues/united-nations/the-un-security-council.html |date=20 June 2012 }}&lt;!--{{cite web|title=The UN Security Council|url=http://www.unfoundation.org/what-we-do/issues/united-nations/the-un-security-council.html|website=unfoundation.org|publisher=United Nations Foundation|access-date=17 February 2017}}--&gt;&lt;/ref&gt;

Likusias 10 Saugumo Tarybos narių renka [[JT Generalinė Asamblėja|Generalinė Asamblėja]]; iš viso Saugumo Tarybą sudaro 15 [[Jungtinių Tautų valstybės narės|JT valstybių narių]]. Tarybos posėdžiai vyksta [[Jungtinių Tautų būstinė]]je [[Niujorkas|Niujorke]].

Būta įvairių pasiūlymų [[JTST#Siūlymai_reformuoti_Saugumo_Tarybą|reformuoti Saugumo Tarybą]], pvz., priimti naujų nuolatinių narių (dažniausiai minimos [[G4 šalys]] – [[Brazilija]], [[Vokietija]], [[Indija]] ir [[Japonija]]). [[Italija|Italijos]] vadovaujamas judėjimas „Uniting for Consensus“ priešinasi šiai iniciatyvai.

== Nuolatinės narės ==
[[Jungtinių Tautų Chartija|Jungtinių Tautų Chartijos]] 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad:

{{blockquote|Saugumo Tarybą sudaro penkiolika Jungtinių Tautų narių. [[Kinijos Respublika]], [[Prancūzija]], [[Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga]], [[Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė]] ir [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] yra nuolatinės Saugumo Tarybos narės.}}

Dabartinės Saugumo Tarybos nuolatinės narės:
{{table alignment}}
{| class=&quot;wikitable col2center col4center col5center&quot;
|-
! Valstybė
! width=65| Nuo
! Pirmtakė
! width=115| Pasinaudota&lt;br&gt;[[Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos veto teisė|veto teise]] (k.)&lt;ref&gt;{{Cite web|url=https://www.securitycouncilreport.org/un-security-council-working-methods/the-veto.php|title=The Veto: UN Security Council Working Methods: Security Council Report|website=Security Council Report|access-date=13 February 2024}}&lt;/ref&gt;
! width=90| [[Branduolinės valstybės|Branduolinė valstybė]]
! Valstybės vadovai
! Ambasadorius
|-
! style=&quot;font-weight:normal; text-align:left;&quot;| {{flag|China}}&lt;br&gt;{{small|''Kinijos Liaudies Respublika''}}
| 1971
| {{flag|Republic of China}}&lt;br&gt;([[Kinijos Respublika (1912–1949)|1945–1949]], [[Kinijos Respublika|1949–1971]])
| {{Composition bar|20|284|per=1}}
| [[Vaizdas:Symbol confirmed.svg|18px|link=|]] Taip
| [[Kinijos komunistų partija|KKP]] generalinis sekretorius ir prezidentas: [[Xi Jinping]]&lt;br&gt;Premjeras: Li Qiang
| Fu Cong
|-
! style=&quot;font-weight:normal; text-align:left;&quot;| {{flag|France}}&lt;br&gt;{{small|''Prancūzijos Respublika''}}
| 1945
| {{n/a|—}}
| {{Composition bar|16|284|per=1}}
| [[Vaizdas:Symbol confirmed.svg|18px|link=|]] Taip
| Prezidentas: [[Emmanuel Macron]]&lt;br&gt;Premjeras: Sébastien Lecornu
| Jérôme Bonnafont
|-
! style=&quot;font-weight:normal; text-align:left;&quot;| {{flag|Russia}}&lt;br&gt;{{small|''Rusijos Federacija''}}
| 1991
| {{flag|USSR}}&lt;br&gt;(1945–1991)
| {{Composition bar|130|284|per=1}}
| [[Vaizdas:Symbol confirmed.svg|18px|link=|]] Taip
| Prezidentas: [[Vladimir Putin]]&lt;br&gt;Premjeras: [[Michailas Mišustinas|Michail Mišustin]]
| Vasily Nebenzya
|-
! style=&quot;font-weight:normal; text-align:left;&quot;| {{flag|UK}}&lt;br&gt;{{small|''Jungtinė Didžiosios Britanijos ir&lt;br&gt;Šiaurės Airijos Karalystė''}}
| 1945
| {{n/a|—}}
| {{Composition bar|29|284|per=1}}
| [[Vaizdas:Symbol confirmed.svg|18px|link=|]] Taip
| Karalius: [[Karolis III (Jungtinė Karalystė)|Karolis III]]&lt;br&gt;Premjeras: [[Keir Starmer]]
| Barbara Woodward
|-
! style=&quot;font-weight:normal; text-align:left;&quot;| {{flag|US}}
| 1945
| {{n/a|—}}
| {{Composition bar|89|284|per=1}}
| [[Vaizdas:Symbol confirmed.svg|18px|link=|]] Taip
| Prezidentas: [[Donald Trump]]&lt;br&gt;Viceprezidentas: [[JD Vance]]
| Mike Waltz
|}

== Istorija ==
[[Vaizdas:1945 UNSC P5 + colonies.png|right|thumb|290px|{{legend|#0000e3|Nuolatinės Saugumo Tarybos narės 1945 m.}}{{legend|#247eff|Nuolatinių narių kolonijos ir kitos valdos}}]]
Remiantis susitarimu dėl Saugumo Tarybos struktūros, pasiektu 1944 m. [[Dambarton Okso konferencija|Dambarton Okso konferencijoje]] ir 1945 m. [[San Fransisko konferencija|Jungtinių Tautų steigiamojoje konferencijoje]], penkios nuolatinės Saugumo Tarybos narės buvo [[Prancūzija]], [[Kinijos Respublika (1912–1949)|Kinija]], [[Sovietų Sąjunga]], [[Jungtinė Karalystė]] ir [[Jungtinės Amerikos Valstijos]].&lt;ref&gt;{{cite book |last1=Robert C. Hilderbrand |title=Dumbarton Oaks: The Origins of the United Nations and the Search for Postwar Security |date=2001 |publisher=UNC Press Books |isbn=9780807849507 |pages=122–123}}&lt;/ref&gt; Nuo tada Saugumo Taryboje pasikeitė dvi narės:

* Kinijos vietą iš pradžių užėmė [[Kinijos Respublika (1912–1949)|Kinijos Respublikos]] nacionalistinė vyriausybė. Nacionalistai pralaimėjo [[Kinijos pilietinis karas|Kinijos pilietinį karą]] ir 1949 m. pasitraukė į [[Taivanas (sala)|Taivano]] salą. [[Kinijos komunistų partija]] perėmė valdžią žemyninėje Kinijoje ir įkūrė [[Kinija|Kinijos Liaudies Respubliką]] (KLR). 1971 m. JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija Nr. 2758 pripažino KLR teisėta Kinijos atstove Jungtinėse Tautose ir suteikė jai vietą Saugumo Taryboje, kurią iki tol užėmė [[Kinijos Respublika]] (ji buvo visiškai pašalinta iš JT).&lt;ref name=&quot;China1&quot;&gt;{{cite book|last1=Froehlich|first1=Annette|last2=Seffinga|first2=Vincent|title=The United Nations and Space Security: Conflicting Mandates between UNCOPUOS and the CD|year=2019|url=https://books.google.com/books?id=U42oDwAAQBAJ&amp;q=roc+United+Nations+1971&amp;pg=PA40|page=40|publisher=Springer |isbn=978-3-030-06025-1}}&lt;/ref&gt; Tiek Taivanas, tiek KLR toliau pretenduoja į ''de jure'' suverenitetą visoje Kinijoje (įskaitant Taivaną).&lt;ref name=&quot;China2&quot;&gt;{{cite book|last1=Sarmento|first1=Clara|title=Eastwards / Westwards: Which Direction for Gender Studies in the 21st Century?|year=2009|url=https://books.google.com/books?id=VvcYBwAAQBAJ&amp;q=people%27s+republic+of+china+controls+mainland+china+hong+kong+macau&amp;pg=PA127|page=127|publisher=Cambridge Scholars |isbn=978-1-4438-0868-2}}&lt;/ref&gt;&lt;ref name=&quot;China3&quot;&gt;{{cite book|last1=Hudson|first1=Christopher|title=The China Handbook|year=2014|url=https://books.google.com/books?id=hm63AwAAQBAJ&amp;q=prc+and+roc+legitimacy&amp;pg=PA59|page=59|publisher=Routledge |isbn=978-1-134-26966-2}}&lt;/ref&gt; Vis dėlto tik [[Taivanas#Politinis_statusas|12 valstybių]] ir toliau oficialiai pripažįsta Kinijos Respubliką [[vienos Kinijos politika|vienintele teisėta Kinijos atstove]].
* 1991 m. [[Sovietų Sąjungos žlugimas|žlugus Sovietų Sąjungai]], [[Rusijos Federacija]] buvo pripažinta Sovietų Sąjungos teisių perėmėja ir išlaikė jos vietą Saugumo Taryboje.&lt;ref&gt;{{cite journal |last=Blum |first=Yehuda Z. |author-link=Yehuda Zvi Blum |year=1992 |title=Russia Takes Over the Soviet Union's Seat at the United Nations |url=http://www.ejil.org/pdfs/3/2/2045.pdf |journal=European Journal of International Law |volume=3 |issue=2 |pages=354–362 |doi=10.1093/ejil/3.2.354 |access-date=2022-10-20}}&lt;/ref&gt;

Penkios nuolatinės Saugumo Tarybos narės buvo [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] nugalėtojos ir nuo tada išlaiko galingiausias karines pajėgas pasaulyje. 2011 m. jos iš viso gynybai išleido daugiau kaip 1 trln. JAV dolerių – tai sudarė per 60 % pasaulinių karinių išlaidų (vien JAV teko daugiau kaip 40 %). Jos patenka į dešimtuką didžiausių [[karo pramonė|ginklų eksportuotojų]] pasaulyje ir yra vienintelės [[Branduolinio ginklo neplatinimo sutartis|Branduolinio ginklo neplatinimo sutartimi]] oficialiai pripažintos [[branduolinės valstybės|branduolinėmis valstybėmis]].

== Veto teisė ==
{{main|Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos veto teisė}}
[[Veto]] – nuolatinių narių teisė užkirsti kelią bet kokio sprendimo esminiais klausimais priėmimui, nepriklausomai nuo to, kokio tarptautinio palaikymo rezoliucija sulaukia.&lt;ref name=&quot;britannica&quot;&gt;{{cite encyclopedia |title=United Nations Security Council |url=https://www.britannica.com/topic/United-Nations-Security-Council |encyclopedia=[[Encyclopædia Britannica]] |location=Chicago |publisher=Encyclopædia Britannica, Inc. |access-date=2026-04-09}}&lt;/ref&gt; Veto netaikomas procedūriniams balsavimams.

Veto teisė įgyvendinama, kai bet kuri nuolatinė narė balsuoja prieš rezoliuciją esminiais klausimais. Nuolatinės narės susilaikymas balsuojant ar nedalyvavimas balsavime netrukdo priimti rezoliucijos.&lt;ref name=&quot;britannica&quot;/&gt;

== Plėtra ==
[[Vaizdas:G4 Nations.svg|right|thumb|290px|[[G4 šalys]]: [[Brazilija]], [[Vokietija]], [[Indija]] ir [[Japonija]].]]
Būta pasiūlymų priimti naujų nuolatinių narių. Dažniausiai minimi kandidatai – [[Brazilija]], [[Vokietija]], [[Indija]] ir [[Japonija]]. Šių valstybių grupė vadinama [[G4 šalys|G4]]; jos remia viena kitos siekį tapti nuolatinėmis narėmis.&lt;ref&gt;{{cite web|last=Sharma |first=Rajeev |url = http://www.firstpost.com/world/india-pushes-the-envelope-at-g4-summit-pm-modi-tells-unsc-to-make-space-for-largest-democracies-2446526.html|title = India pushes the envelope at G4 Summit: PM Modi tells UNSC to make space for largest democracies |date = 27 September 2015 |access-date = 20 October 2015 |work=First Post}}&lt;/ref&gt;

Tokiai reformai priešinasi judėjimas „Uniting for Consensus“, kurį sudaro daugiausia regioninės G4 konkurentės ir ekonominės varžovės. Šiai grupei priklauso:

* [[Italija]] ir [[Ispanija]] (priešinasi [[Vokietija]]i);
* [[Kolumbija]], [[Meksika]] ir [[Argentina]] (priešinasi [[Brazilija]]i);
* [[Pietų Korėja]] (priešinasi [[Japonija]]i);
* [[Kanada]], [[Kosta Rika]], [[Malta]], [[San Marinas]], [[Turkija]].&lt;ref&gt;{{cite web | url=https://www.dw.com/en/italy-accuses-g4-of-foul-play/a-1660662 | title=Italy Accuses G4 of Foul Play – DW – 07/27/2005 | website=[[Deutsche Welle]] }}&lt;/ref&gt;

Nuo 1992 m. Italija ir kitos Tarybos narės siūlo įsteigti pusiau nuolatines vietas arba padidinti laikinų vietų skaičių.&lt;ref&gt;{{cite web | url=https://www.dw.com/en/italy-accuses-g4-of-foul-play/a-1660662 | title=Italy Accuses G4 of Foul Play &amp;#124; DW &amp;#124; 27 July 2005 | website=[[Deutsche Welle]] }}&lt;/ref&gt; 2024 m. [[JAV]] pasiūlė įsteigti dvi nuolatines vietas Afrikos valstybėms, jei Saugumo Taryba būtų išplėsta.&lt;ref&gt;{{Cite web|first1=Lynsey|last1=Chutel|first2=Farnaz|last2=Fassihi|title=United States Backs Africa's U.N. Security Council Bid, With a Catch|url=https://www.nytimes.com/2024/09/12/world/africa/us-un-security-council-africa-permanent-seats.html|access-date=2024-09-15|website=The New York Times|date=12 September 2024 |language=en}}&lt;/ref&gt;

== Nuolatinių narių vadovai ==
Nuolatinių Saugumo Tarybos narių [[valstybės vadovas|valstybių]] ar [[vyriausybės vadovas|vyriausybių vadovai]] (2025 m. duomenimis):

&lt;gallery class=&quot;center&quot; widths=&quot;150&quot;&gt;
Vaizdas:Xi Jinping meets Keir Starmer Jan 2026.jpg|'''[[Xi Jinping]]'''&lt;br /&gt;[[Kinijos komunistų partija#Generaliniai sekretoriai|Kinijos Liaudies Respublikos&lt;br&gt;prezidentas]]&lt;br /&gt;nuo {{nowrap|2012 m. lapkričio 15 d.}}
Vaizdas:Emmanuel Macron 2025 (cropped).jpg|'''[[Emmanuel Macron]]'''&lt;br /&gt;[[Prancūzijos prezidentas|Prancūzijos Respublikos&lt;br&gt;prezidentas]]&lt;br /&gt;nuo {{nowrap|2017 m. gegužės 14 d.}}
Vaizdas:Владимир Путин (08-03-2024) (cropped) (higher res).jpg|'''[[Vladimir Putin]]'''&lt;br /&gt;[[Rusijos prezidentas|Rusijos Federacijos&lt;br&gt;prezidentas]]&lt;br /&gt;nuo {{nowrap|2012 m. gegužės 7 d.}}
Vaizdas:Prime Minister Sir Keir Starmer Official Portrait (cropped).jpg|'''[[Keir Starmer]]'''&lt;br /&gt;[[Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas|Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės&lt;br&gt;ministras pirmininkas]]&lt;br /&gt;nuo {{nowrap|2024 m. liepos 5 d.}}
Official Presidential Portrait of President Donald J. Trump (2025).jpg|'''[[Donald Trump]]'''&lt;br /&gt;[[JAV prezidentas|Jungtinių Amerikos Valstijų&lt;br&gt;prezidentas]]&lt;br /&gt;nuo {{nowrap|2025 m. sausio 20 d.}}
&lt;/gallery&gt;

== Šaltiniai ==
{{reflist}}

[[Kategorija:Jungtinių Tautų Saugumo Taryba]]</text>
      <sha1>1dkp5da38nr7nprwke59uts9bd00m0f</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos veto teisė</title>
    <ns>0</ns>
    <id>695078</id>
    <revision>
      <id>7819896</id>
      <timestamp>2026-04-25T18:09:40Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Ispanas</username>
        <id>156593</id>
      </contributor>
      <comment>Naujas puslapis: [[Vaizdas:United_Nations_Headquarters_-_Security_Council_chamber,_angled_view_(cropped).jpg|thumb|Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos salė Niujorke.]] '''Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos veto teisė''' – penkių [[Jungtinių Tautų Saugumo Taryba|Saugumo Tarybos]] [[nuolatinės Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narės|nuolatinių narių]] ([[Kinija|Kinijos]], [[Prancūzija|Prancūzijos]], [[Rusija|Rusijos]], [[JK|Jungtinės Karalystės]] ir JAV|Jungtinių Amerikos Valst...</comment>
      <origin>7819896</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="10720" sha1="pi6g4ui8kdzbqp22mptuxjxdhz72g3q" xml:space="preserve">[[Vaizdas:United_Nations_Headquarters_-_Security_Council_chamber,_angled_view_(cropped).jpg|thumb|Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos salė Niujorke.]]
'''Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos veto teisė''' – penkių [[Jungtinių Tautų Saugumo Taryba|Saugumo Tarybos]] [[nuolatinės Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narės|nuolatinių narių]] ([[Kinija|Kinijos]], [[Prancūzija|Prancūzijos]], [[Rusija|Rusijos]], [[JK|Jungtinės Karalystės]] ir [[JAV|Jungtinių Amerikos Valstijų]]) teisė [[veto|sulaikyti]] bet kokio sprendimo (išskyrus „procedūriniais“ klausimais) priėmimą. Įteisinta 1945 m. [[San Fransisko konferencija|San Fransisko konferencijoje]].

Nors [[Jungtinių Tautų Chartija|Jungtinių Tautų Chartijoje]] terminas „[[veto]]“ nevartojamas, veto teisė kyla iš Chartijos 27 straipsnio, kuriame teigiama: kiekviena Saugumo Tarybos narė turi vieną balsą; Saugumo Tarybos sprendimai procedūriniais klausimais priimami devynių Tarybos narių balsų dauguma; Saugumo Tarybos sprendimai visai kitais klausimais priimami devynių Tarybos narių balsų dauguma, įskaitant vieningai balsavusių visų nuolatinių Tarybos narių balsus, jei, priimant nutarimus, remiantis VI skyriumi ir 52 straipsnio 3 dalimi, ginčo šalis balsuojant susilaiko.&lt;ref name=&quot;chartija&quot;&gt;{{cite web |url=https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.DD12C52B498E |title=Jungtinių Tautų Chartija |website=e-tar.lt |publisher=[[Teisės aktų registras]] |access-date=2026-01-16}}&lt;/ref&gt; VI skyriuje ir 52 straipsnyje numatytos tik neprivalomos rekomendacijos, todėl nuolatinės narės turi absoliučią veto teisę visų privalomų sankcijų, [[Jungtinių Tautų taikos palaikymo pajėgos|taikos palaikymo]] operacijų, naujų narių priėmimo, narių pašalinimo ir [[Jungtinių Tautų generalinis sekretorius|generalinio sekretoriaus]] rinkimų atžvilgiu. Rezoliucija vetuojama, kai bet kuri nuolatinė narė balsuoja prieš; susilaikymas balsuojant arba nedalyvavimas balsavime nelaikomi veto.&lt;ref name=&quot;:0&quot;&gt;{{Cite journal|last=Engelhardt |first=Hanns |date=1963|title=Das Vetorecht im Sicherheitsrat der Vereinten Nationen|journal=Archiv des Völkerrechts|volume=10|issue=4|pages=377–415 |jstor=40796759 |issn=0003-892X}}&lt;/ref&gt; Kadangi visos nuolatinės narės laikomos [[didžioji valstybė|didžiosiomis valstybėmis]], veto teisė dar vadinama „didžiųjų valstybių veto“ arba „didžiųjų valstybių vienbalsiškumu“.&lt;ref&gt;{{cite web|title=Membership of the Security Council|url=http://www.un.org/sc/members.asp|publisher=United Nations|access-date=25 October 2017|archive-url=https://web.archive.org/web/20120502061925/http://www.un.org/sc/members.asp|archive-date=2 May 2012|date=2 May 2012}}&lt;/ref&gt;

Saugumo Tarybos nuolatinių narių veto teisės idėja kilo [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] pabaigoje, kai buvo kuriamos [[Jungtinės Tautos]]. Pagrindinės [[Sąjungininkai (Antrasis pasaulinis karas)|Sąjungininkų]] valstybės (ypač [[JAV]], [[Sovietų Sąjunga]] ir [[Didžioji Britanija]]) reikalavo specialių privilegijų, kad prisijungtų prie naujosios organizacijos.&lt;ref&gt;{{cite book|first=Edward C.|last=Luck|editor1-first=Vaughan|editor1-last=Lowe|editor2-first=Adam|editor2-last=Roberts|editor3-first=Jennifer|editor3-last=Welsh|editor4-first=Dominik|editor4-last=Zaum|display-editors=3|title=The United Nations Security Council and War: The Evolution of Thought and Practice since 1945|publisher=Oxford University Press|year=2008|chapter=Creation of the Council|url=http://ukcatalogue.oup.com/product/9780199583300.do|pages=61–85|isbn=978-0-19-958330-0|access-date=15 January 2014|archive-date=5 November 2015|archive-url=https://web.archive.org/web/20151105174343/http://ukcatalogue.oup.com/product/9780199583300.do|url-status=live}}&lt;/ref&gt; 1944 m. [[Dambarton Okso konferencija|Dambarton Okso konferencijoje]] ir 1945 m. [[Jaltos konferencija|Jaltos konferencijoje]] sutarta, kad šios [[didžioji valstybė|didžiosios valstybės]] turės teisę vetuoti Saugumo Tarybos sprendimus.&lt;ref name=&quot;Schindlmayr2001&quot;&gt;{{cite journal | title=Obstructing the Security Council: The Use of the Veto in the Twentieth Century | journal=Journal of the History of International Law / Revue d'histoire du droit international | publisher=Brill | volume=3 | issue=2 | year=2001 | issn=1388-199X | doi=10.1163/15718050120956965 | pages=218–234}}&lt;/ref&gt; Tai laikyta būtinybe siekiant užtikrinti, kad jos ir toliau dalyvaus palaikant tarptautinę taiką.&lt;ref&gt;See e.g. [[Winston Churchill|Winston S. Churchill]], ''The Second World War'', vol. 6: ''Triumph and Tragedy'', Cassell, London, 1954, pp. 181–82 and 308–313; [[Harry S. Truman]], ''Year of Decisions: 1945'' (London, 1955), pp. 194–95, 201, and 206-07; [[Charles de Gaulle]], ''War Memoirs: Salvation 1944–1946 – Documents'', tr. Murchie and Erskine (London, 1960), pp. 94–95.&lt;/ref&gt; Mažesnės valstybės tam priešinosi, tačiau galiausiai priėmė veto kaip kompromisą, siekdamos užtikrinti didžiųjų valstybių dalyvavimą ir [[Jungtinių Tautų sistema|Jungtinių Tautų sistemos]] veiksmingumą.&lt;ref name=&quot;wilcox1945&quot;&gt;{{cite journal |jstor=&lt;!--https://www.jstor.org/stable/--&gt;1950035 |title=II. The Yalta Voting Formula |first=Francis O. |last=Wilcox |journal=The American Political Science Review |volume=39 |issue=5 |date=October 1945 |pages=943–956 &lt;!--|access-date=5 May 2015--&gt;|doi=10.2307/1950035 |s2cid=143510142 }}&lt;/ref&gt;

Nors veto teisė neleidžia Saugumo Tarybai priimti rezoliucijų, jos poveikį kartais galima sumažinti. Veto teisė galioja tik Taryboje, todėl [[JT Generalinė Asamblėja]] vis tiek gali imtis veiksmų, pvz., pasinaudoti „Susivienijimo taikos labui“ (''Uniting for Peace'') rezoliucija, kuri leidžia Asamblėjai (pritarus 2/3 [[Jungtinių Tautų valstybės narės|valstybių narių]]) rekomenduoti kolektyvines priemones, kai Taryba atsiduria aklavietėje.&lt;ref name=&quot;Slate2003&quot;&gt;{{Cite web| title = Can you bypass a U.N. Security Council veto?| last = Koerner| first = Brendan| work = Slate Magazine| date = 12 March 2003| access-date = 22 May 2022| url = https://slate.com/news-and-politics/2003/03/can-you-bypass-a-u-n-security-council-veto.html| archive-date = 22 May 2022| archive-url = https://web.archive.org/web/20220522102227/https://slate.com/news-and-politics/2003/03/can-you-bypass-a-u-n-security-council-veto.html| url-status = live}}&lt;/ref&gt; Pagal 27 straipsnio 3 dalį, tiek renkamos, tiek nuolatinės narės privalo susilaikyti nuo balsavimo tam tikrais klausimais, kai jos yra ginčo šalys – tokiu atveju veto teise jos pasinaudoti negali.&lt;ref name=&quot;Wouters2005&quot;&gt;{{cite book | last1=Wouters | first1=Jan | last2=Ruys | first2=Tom | author3=Egmont Royal Institute for International Relations | title=Security Council reform: a new veto for a new century. | publication-place=Gent | date=2005 | isbn=978-90-382-1292-0 | oclc=537704883 | page=}}&lt;/ref&gt;&lt;ref name=&quot;Schindlmayr2001&quot;/&gt; Istoriškai, kai Saugumo Taryba negalėdavo imtis veiksmų, aktyvesnį vaidmenį atlikdavo Generalinė Asamblėja, pvz., per 1956 m. [[Sueco krizė|Sueco krizę]].&lt;ref name=&quot;Slate2003&quot;/&gt; Būta pasiūlymų reformuoti Saugumo Tarybą, kurie galėtų paveikti veto teisę, pvz., apriboti veto teisės taikymą tik svarbiausiais nacionalinio saugumo klausimais; reikalauti, kad prieš pasinaudojant veto teise būtų gautas kelių valstybių pritarimas; visiškai panaikinti veto teisę; pradėti Chartijos 106 straipsnyje numatytą pereinamąjį laikotarpį, pagal kurį turi būti išlaikytas konsensuso principas.&lt;ref&gt;{{Cite journal|url = http://nonkilling.org/center/download/global-nonkilling-working-papers-11-1950-how-the-opportunity-for-transitioning-to-u-n-collective-security-was-missed-for-the-first-time|title = 1950–How the opportunity for transitioning to U.N. Collective was missed for the first time|last = Schlichtmann|first = Klaus|journal = Global Nonkilling Working Papers #11 (14 April 2016)|access-date = 22 May 2022|archive-date = 6 August 2016|archive-url = https://web.archive.org/web/20160806132040/http://nonkilling.org/center/download/global-nonkilling-working-papers-11-1950-how-the-opportunity-for-transitioning-to-u-n-collective-security-was-missed-for-the-first-time|url-status = live}}&lt;/ref&gt; Žurnalas „[[American Journal of International Law]]“ pabrėžė, kad veto teisę būtų galima apeiti, pakeičiant dabartinę Chartiją nauja.&lt;ref&gt;Potter, Pitman B. “The United Nations Charter and the Covenant of the League of Nations.” The American Journal of International Law, vol. 39, no. 3, 1945, pp. 546–51. JSTOR, https://doi.org/10.2307/2193533. Accessed 14 Dec. 2025.&lt;/ref&gt; 1971 m. [[Kinijos Respublika]] (nors turėjo veto teisę) buvo pašalinta iš Jungtinių Tautų, nes Generalinė Asamblėja nutarė, kad šis klausimas susijęs su tuo, kas turi įgaliojimus atstovauti esamam nariui, o ne su pačiu nario priėmimu ar pašalinimu.

[[Nuolatinės Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narės|Nuolatinės Saugumo Tarybos narės]] dažnai naudojosi veto teise, ypač [[Šaltasis karas|Šaltojo karo]] metais, kai ideologinė [[JAV]] ir [[SSRS|Sovietų Sąjungos]] konfrontacija dažnai vedė prie aklavietės. Ankstyvaisiais organizacijos metais veto teise dažniausiai naudojosi Sovietų Sąjunga (atsverti [[Vakarų pasaulis|Vakarų]] įtakai), vėlesniais dešimtmečiais (paspartėjus [[dekolonizacija]]i ir į Jungtines Tautas priėmus daugiau [[Trečiasis pasaulis|Trečiojo pasaulio]] valstybių) – JAV.&lt;ref name=&quot;urquhart2014&quot;&gt;{{cite book |last1=Urquhart |first1=Brian |title=Decolonization and World Peace |date=2014 |publisher=University of Texas Press |isbn=9781477303306}}&lt;/ref&gt; [[Sovietų Sąjungos žlugimas|Žlugus Sovietų Sąjungai]] ir pasibaigus [[Šaltasis karas|Šaltajam karui]] veto teisė buvo naudojama rečiau.&lt;ref name=&quot;Wouters2005&quot;/&gt; Vis dėlto jos naudojimas vėl padažnėjo XXI a. pradžioje, ypač dėl [[Sirijos pilietinis karas|Sirijos pilietinio karo]]. Nuo 1992 m. veto teise dažniausiai naudojasi Rusija, po jos – JAV ir Kinija. Prancūzija ir Jungtinė Karalystė veto nepasinaudojo nuo 1989 m.

Iki 2026 m. balandžio Rusija (ir jos pirmtakė Sovietų Sąjunga) veto teise pasinaudojo 130 kartų, JAV – 89 (iš jų 51 kartą [[Izraelis|Izraeliui]] apsaugoti nuo kritikos), Jungtinė Karalystė – 29, Kinija – 20, Prancūzija – 16 kartų.&lt;ref name=SCR2024&gt;{{Cite web|url=https://www.securitycouncilreport.org/un-security-council-working-methods/the-veto.php|title=The Veto: UN Security Council Working Methods: Security Council Report|website=Security Council Report|access-date=13 February 2024}}&lt;/ref&gt;

== Šaltiniai ==
{{ref}}

[[Kategorija:Jungtinės Tautos]]</text>
      <sha1>pi6g4ui8kdzbqp22mptuxjxdhz72g3q</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7819901</id>
      <parentid>7819896</parentid>
      <timestamp>2026-04-25T18:16:25Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Ispanas</username>
        <id>156593</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>panaikinta [[Kategorija:Jungtinės Tautos]]; įtraukta [[Kategorija:Jungtinių Tautų Saugumo Taryba]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]]</comment>
      <origin>7819901</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="10735" sha1="opw6wggnn1cj05nvtc6s8s06ea1lt23" xml:space="preserve">[[Vaizdas:United_Nations_Headquarters_-_Security_Council_chamber,_angled_view_(cropped).jpg|thumb|Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos salė Niujorke.]]
'''Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos veto teisė''' – penkių [[Jungtinių Tautų Saugumo Taryba|Saugumo Tarybos]] [[nuolatinės Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narės|nuolatinių narių]] ([[Kinija|Kinijos]], [[Prancūzija|Prancūzijos]], [[Rusija|Rusijos]], [[JK|Jungtinės Karalystės]] ir [[JAV|Jungtinių Amerikos Valstijų]]) teisė [[veto|sulaikyti]] bet kokio sprendimo (išskyrus „procedūriniais“ klausimais) priėmimą. Įteisinta 1945 m. [[San Fransisko konferencija|San Fransisko konferencijoje]].

Nors [[Jungtinių Tautų Chartija|Jungtinių Tautų Chartijoje]] terminas „[[veto]]“ nevartojamas, veto teisė kyla iš Chartijos 27 straipsnio, kuriame teigiama: kiekviena Saugumo Tarybos narė turi vieną balsą; Saugumo Tarybos sprendimai procedūriniais klausimais priimami devynių Tarybos narių balsų dauguma; Saugumo Tarybos sprendimai visai kitais klausimais priimami devynių Tarybos narių balsų dauguma, įskaitant vieningai balsavusių visų nuolatinių Tarybos narių balsus, jei, priimant nutarimus, remiantis VI skyriumi ir 52 straipsnio 3 dalimi, ginčo šalis balsuojant susilaiko.&lt;ref name=&quot;chartija&quot;&gt;{{cite web |url=https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.DD12C52B498E |title=Jungtinių Tautų Chartija |website=e-tar.lt |publisher=[[Teisės aktų registras]] |access-date=2026-01-16}}&lt;/ref&gt; VI skyriuje ir 52 straipsnyje numatytos tik neprivalomos rekomendacijos, todėl nuolatinės narės turi absoliučią veto teisę visų privalomų sankcijų, [[Jungtinių Tautų taikos palaikymo pajėgos|taikos palaikymo]] operacijų, naujų narių priėmimo, narių pašalinimo ir [[Jungtinių Tautų generalinis sekretorius|generalinio sekretoriaus]] rinkimų atžvilgiu. Rezoliucija vetuojama, kai bet kuri nuolatinė narė balsuoja prieš; susilaikymas balsuojant arba nedalyvavimas balsavime nelaikomi veto.&lt;ref name=&quot;:0&quot;&gt;{{Cite journal|last=Engelhardt |first=Hanns |date=1963|title=Das Vetorecht im Sicherheitsrat der Vereinten Nationen|journal=Archiv des Völkerrechts|volume=10|issue=4|pages=377–415 |jstor=40796759 |issn=0003-892X}}&lt;/ref&gt; Kadangi visos nuolatinės narės laikomos [[didžioji valstybė|didžiosiomis valstybėmis]], veto teisė dar vadinama „didžiųjų valstybių veto“ arba „didžiųjų valstybių vienbalsiškumu“.&lt;ref&gt;{{cite web|title=Membership of the Security Council|url=http://www.un.org/sc/members.asp|publisher=United Nations|access-date=25 October 2017|archive-url=https://web.archive.org/web/20120502061925/http://www.un.org/sc/members.asp|archive-date=2 May 2012|date=2 May 2012}}&lt;/ref&gt;

Saugumo Tarybos nuolatinių narių veto teisės idėja kilo [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] pabaigoje, kai buvo kuriamos [[Jungtinės Tautos]]. Pagrindinės [[Sąjungininkai (Antrasis pasaulinis karas)|Sąjungininkų]] valstybės (ypač [[JAV]], [[Sovietų Sąjunga]] ir [[Didžioji Britanija]]) reikalavo specialių privilegijų, kad prisijungtų prie naujosios organizacijos.&lt;ref&gt;{{cite book|first=Edward C.|last=Luck|editor1-first=Vaughan|editor1-last=Lowe|editor2-first=Adam|editor2-last=Roberts|editor3-first=Jennifer|editor3-last=Welsh|editor4-first=Dominik|editor4-last=Zaum|display-editors=3|title=The United Nations Security Council and War: The Evolution of Thought and Practice since 1945|publisher=Oxford University Press|year=2008|chapter=Creation of the Council|url=http://ukcatalogue.oup.com/product/9780199583300.do|pages=61–85|isbn=978-0-19-958330-0|access-date=15 January 2014|archive-date=5 November 2015|archive-url=https://web.archive.org/web/20151105174343/http://ukcatalogue.oup.com/product/9780199583300.do|url-status=live}}&lt;/ref&gt; 1944 m. [[Dambarton Okso konferencija|Dambarton Okso konferencijoje]] ir 1945 m. [[Jaltos konferencija|Jaltos konferencijoje]] sutarta, kad šios [[didžioji valstybė|didžiosios valstybės]] turės teisę vetuoti Saugumo Tarybos sprendimus.&lt;ref name=&quot;Schindlmayr2001&quot;&gt;{{cite journal | title=Obstructing the Security Council: The Use of the Veto in the Twentieth Century | journal=Journal of the History of International Law / Revue d'histoire du droit international | publisher=Brill | volume=3 | issue=2 | year=2001 | issn=1388-199X | doi=10.1163/15718050120956965 | pages=218–234}}&lt;/ref&gt; Tai laikyta būtinybe siekiant užtikrinti, kad jos ir toliau dalyvaus palaikant tarptautinę taiką.&lt;ref&gt;See e.g. [[Winston Churchill|Winston S. Churchill]], ''The Second World War'', vol. 6: ''Triumph and Tragedy'', Cassell, London, 1954, pp. 181–82 and 308–313; [[Harry S. Truman]], ''Year of Decisions: 1945'' (London, 1955), pp. 194–95, 201, and 206-07; [[Charles de Gaulle]], ''War Memoirs: Salvation 1944–1946 – Documents'', tr. Murchie and Erskine (London, 1960), pp. 94–95.&lt;/ref&gt; Mažesnės valstybės tam priešinosi, tačiau galiausiai priėmė veto kaip kompromisą, siekdamos užtikrinti didžiųjų valstybių dalyvavimą ir [[Jungtinių Tautų sistema|Jungtinių Tautų sistemos]] veiksmingumą.&lt;ref name=&quot;wilcox1945&quot;&gt;{{cite journal |jstor=&lt;!--https://www.jstor.org/stable/--&gt;1950035 |title=II. The Yalta Voting Formula |first=Francis O. |last=Wilcox |journal=The American Political Science Review |volume=39 |issue=5 |date=October 1945 |pages=943–956 &lt;!--|access-date=5 May 2015--&gt;|doi=10.2307/1950035 |s2cid=143510142 }}&lt;/ref&gt;

Nors veto teisė neleidžia Saugumo Tarybai priimti rezoliucijų, jos poveikį kartais galima sumažinti. Veto teisė galioja tik Taryboje, todėl [[JT Generalinė Asamblėja]] vis tiek gali imtis veiksmų, pvz., pasinaudoti „Susivienijimo taikos labui“ (''Uniting for Peace'') rezoliucija, kuri leidžia Asamblėjai (pritarus 2/3 [[Jungtinių Tautų valstybės narės|valstybių narių]]) rekomenduoti kolektyvines priemones, kai Taryba atsiduria aklavietėje.&lt;ref name=&quot;Slate2003&quot;&gt;{{Cite web| title = Can you bypass a U.N. Security Council veto?| last = Koerner| first = Brendan| work = Slate Magazine| date = 12 March 2003| access-date = 22 May 2022| url = https://slate.com/news-and-politics/2003/03/can-you-bypass-a-u-n-security-council-veto.html| archive-date = 22 May 2022| archive-url = https://web.archive.org/web/20220522102227/https://slate.com/news-and-politics/2003/03/can-you-bypass-a-u-n-security-council-veto.html| url-status = live}}&lt;/ref&gt; Pagal 27 straipsnio 3 dalį, tiek renkamos, tiek nuolatinės narės privalo susilaikyti nuo balsavimo tam tikrais klausimais, kai jos yra ginčo šalys – tokiu atveju veto teise jos pasinaudoti negali.&lt;ref name=&quot;Wouters2005&quot;&gt;{{cite book | last1=Wouters | first1=Jan | last2=Ruys | first2=Tom | author3=Egmont Royal Institute for International Relations | title=Security Council reform: a new veto for a new century. | publication-place=Gent | date=2005 | isbn=978-90-382-1292-0 | oclc=537704883 | page=}}&lt;/ref&gt;&lt;ref name=&quot;Schindlmayr2001&quot;/&gt; Istoriškai, kai Saugumo Taryba negalėdavo imtis veiksmų, aktyvesnį vaidmenį atlikdavo Generalinė Asamblėja, pvz., per 1956 m. [[Sueco krizė|Sueco krizę]].&lt;ref name=&quot;Slate2003&quot;/&gt; Būta pasiūlymų reformuoti Saugumo Tarybą, kurie galėtų paveikti veto teisę, pvz., apriboti veto teisės taikymą tik svarbiausiais nacionalinio saugumo klausimais; reikalauti, kad prieš pasinaudojant veto teise būtų gautas kelių valstybių pritarimas; visiškai panaikinti veto teisę; pradėti Chartijos 106 straipsnyje numatytą pereinamąjį laikotarpį, pagal kurį turi būti išlaikytas konsensuso principas.&lt;ref&gt;{{Cite journal|url = http://nonkilling.org/center/download/global-nonkilling-working-papers-11-1950-how-the-opportunity-for-transitioning-to-u-n-collective-security-was-missed-for-the-first-time|title = 1950–How the opportunity for transitioning to U.N. Collective was missed for the first time|last = Schlichtmann|first = Klaus|journal = Global Nonkilling Working Papers #11 (14 April 2016)|access-date = 22 May 2022|archive-date = 6 August 2016|archive-url = https://web.archive.org/web/20160806132040/http://nonkilling.org/center/download/global-nonkilling-working-papers-11-1950-how-the-opportunity-for-transitioning-to-u-n-collective-security-was-missed-for-the-first-time|url-status = live}}&lt;/ref&gt; Žurnalas „[[American Journal of International Law]]“ pabrėžė, kad veto teisę būtų galima apeiti, pakeičiant dabartinę Chartiją nauja.&lt;ref&gt;Potter, Pitman B. “The United Nations Charter and the Covenant of the League of Nations.” The American Journal of International Law, vol. 39, no. 3, 1945, pp. 546–51. JSTOR, https://doi.org/10.2307/2193533. Accessed 14 Dec. 2025.&lt;/ref&gt; 1971 m. [[Kinijos Respublika]] (nors turėjo veto teisę) buvo pašalinta iš Jungtinių Tautų, nes Generalinė Asamblėja nutarė, kad šis klausimas susijęs su tuo, kas turi įgaliojimus atstovauti esamam nariui, o ne su pačiu nario priėmimu ar pašalinimu.

[[Nuolatinės Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narės|Nuolatinės Saugumo Tarybos narės]] dažnai naudojosi veto teise, ypač [[Šaltasis karas|Šaltojo karo]] metais, kai ideologinė [[JAV]] ir [[SSRS|Sovietų Sąjungos]] konfrontacija dažnai vedė prie aklavietės. Ankstyvaisiais organizacijos metais veto teise dažniausiai naudojosi Sovietų Sąjunga (atsverti [[Vakarų pasaulis|Vakarų]] įtakai), vėlesniais dešimtmečiais (paspartėjus [[dekolonizacija]]i ir į Jungtines Tautas priėmus daugiau [[Trečiasis pasaulis|Trečiojo pasaulio]] valstybių) – JAV.&lt;ref name=&quot;urquhart2014&quot;&gt;{{cite book |last1=Urquhart |first1=Brian |title=Decolonization and World Peace |date=2014 |publisher=University of Texas Press |isbn=9781477303306}}&lt;/ref&gt; [[Sovietų Sąjungos žlugimas|Žlugus Sovietų Sąjungai]] ir pasibaigus [[Šaltasis karas|Šaltajam karui]] veto teisė buvo naudojama rečiau.&lt;ref name=&quot;Wouters2005&quot;/&gt; Vis dėlto jos naudojimas vėl padažnėjo XXI a. pradžioje, ypač dėl [[Sirijos pilietinis karas|Sirijos pilietinio karo]]. Nuo 1992 m. veto teise dažniausiai naudojasi Rusija, po jos – JAV ir Kinija. Prancūzija ir Jungtinė Karalystė veto nepasinaudojo nuo 1989 m.

Iki 2026 m. balandžio Rusija (ir jos pirmtakė Sovietų Sąjunga) veto teise pasinaudojo 130 kartų, JAV – 89 (iš jų 51 kartą [[Izraelis|Izraeliui]] apsaugoti nuo kritikos), Jungtinė Karalystė – 29, Kinija – 20, Prancūzija – 16 kartų.&lt;ref name=SCR2024&gt;{{Cite web|url=https://www.securitycouncilreport.org/un-security-council-working-methods/the-veto.php|title=The Veto: UN Security Council Working Methods: Security Council Report|website=Security Council Report|access-date=13 February 2024}}&lt;/ref&gt;

== Šaltiniai ==
{{ref}}

[[Kategorija:Jungtinių Tautų Saugumo Taryba]]</text>
      <sha1>opw6wggnn1cj05nvtc6s8s06ea1lt23</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Kategorija:Jungtinių Tautų Saugumo Taryba</title>
    <ns>14</ns>
    <id>695079</id>
    <revision>
      <id>7819897</id>
      <timestamp>2026-04-25T18:13:33Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Ispanas</username>
        <id>156593</id>
      </contributor>
      <comment>Naujas puslapis: {{catmain|Jungtinių Tautų Saugumo Taryba}} {{Commons cat|United Nations Security Council}}  [[Kategorija:Jungtinių Tautų institucijos|Saugumo Taryba]]</comment>
      <origin>7819897</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="154" sha1="38shnc543qbcd33q6dk7zpspdx9uavd" xml:space="preserve">{{catmain|Jungtinių Tautų Saugumo Taryba}}
{{Commons cat|United Nations Security Council}}

[[Kategorija:Jungtinių Tautų institucijos|Saugumo Taryba]]</text>
      <sha1>38shnc543qbcd33q6dk7zpspdx9uavd</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Kategorija:JAV Mažosios išorinės salos</title>
    <ns>14</ns>
    <id>695080</id>
    <revision>
      <id>7819954</id>
      <timestamp>2026-04-25T21:35:18Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Zykasaa</username>
        <id>3068</id>
      </contributor>
      <comment>Naujas puslapis: [[Kategorija:JAV salų teritorijos]]</comment>
      <origin>7819954</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="36" sha1="aha492s2lss3lv6oexxr096epob1r2q" xml:space="preserve">[[Kategorija:JAV salų teritorijos]]</text>
      <sha1>aha492s2lss3lv6oexxr096epob1r2q</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Valkininkų-Rūdiškių kautynės</title>
    <ns>0</ns>
    <id>695081</id>
    <redirect title="Valkininkų–Rūdiškių kautynės" />
    <revision>
      <id>7820024</id>
      <timestamp>2026-04-26T04:12:18Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>CD</username>
        <id>677</id>
      </contributor>
      <comment>CD pervadino puslapį [[Valkininkų-Rūdiškių kautynės]] į [[Valkininkų–Rūdiškių kautynės]]</comment>
      <origin>7820024</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="55" sha1="io2le0qrxz11bygqavkzbv8613p6ro4" xml:space="preserve">#PERADRESAVIMAS [[Valkininkų–Rūdiškių kautynės]]</text>
      <sha1>io2le0qrxz11bygqavkzbv8613p6ro4</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Kartoteka</title>
    <ns>0</ns>
    <id>695082</id>
    <revision>
      <id>7820049</id>
      <timestamp>2026-04-26T04:43:58Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Ed1974LT</username>
        <id>52229</id>
      </contributor>
      <comment>Naujas puslapis: [[Vaizdas:Schlagwortkatalog.jpg|250px|thumb|right|Bibliotekos [[katalogas]]. [[Graco universitetas|Graco universiteto]] bibliotekos ([[Austrija]]) dalykinis katalogas.]] '''Kartotekà''' ({{grc|χάρτης|chắrtēs}} '[[Papirusas|papiruso]] lapas' + {{grc|θήκη|thḗkē}} 'talpykla') – tam tikro kiekio apskaitytų [[Kortelė|kortelių]] rinkinys, jas vienija bendras turinys ir sudėliojimas susisteminta tvarka. Kortelės kartotekoje sudėliojamos [[abėcėlė]]s tv...</comment>
      <origin>7820049</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2276" sha1="j6v5l2u3rulaqfsjpqwd309chboz714" xml:space="preserve">[[Vaizdas:Schlagwortkatalog.jpg|250px|thumb|right|Bibliotekos [[katalogas]]. [[Graco universitetas|Graco universiteto]] bibliotekos ([[Austrija]]) dalykinis katalogas.]]
'''Kartotekà''' ({{grc|χάρτης|chắrtēs}} '[[Papirusas|papiruso]] lapas' + {{grc|θήκη|thḗkē}} 'talpykla') – tam tikro kiekio apskaitytų [[Kortelė|kortelių]] rinkinys, jas vienija bendras turinys ir sudėliojimas susisteminta tvarka. Kortelės kartotekoje sudėliojamos [[abėcėlė]]s tvarka, pagal prekių rūšį ir grupę, numerį, pagal [[Apskaita|apskaitomų]] daiktų saugojimo vietą, pagal terminus ir t. t. Kaip pertvara naudojamos tvirtos kartoninės kortelės su iškyša viršuje; jos skirtos tik tarp jų esančioms apskaitytoms kortelėms klasifikuoti. Kai neįmanoma numatyti visų klasifikavimo atvejų, taikomi indikatoriai – ypatingos metalinės plokštelės su spaustukais, jos maunamos ant apskaitytų kortelių ir, sudarydamos iškyšą, žymi vienokį ar kitokį kortelių klasifikavimo požymį. Naudojami įvairių spalvų, formų ir dydžių indikatoriai.&lt;ref&gt;[https://ru.wikisource.org/wiki/%D0%91%D0%A1%D0%AD1/%D0%9A%D0%B0%D1%80%D1%82%D0%BE%D1%82%D0%B5%D0%BA%D0%B0 Картотека] // Большая советская энциклопедия : [в 66 т.] / гл. ред. О. Ю. Шмидт. – [1-е изд.]. – М.: Советская энциклопедия, 1937. – Т. 31: Камбоджа – Кауфмана пик. – Стб. 653. Nuoroda tikrinta 2026-04-26.&lt;/ref&gt;

Kartotekos būdavo pasitelkiamos [[Biblioteka|bibliotekose]], [[Buhalterija|buhalterijoje]], [[Kanceliarija|kanceliarijoje]] – visur, kur reikėdavo dirbti su dideliais duomenų kiekiais. Atsiradus [[Perfokorta|perfokortoms]] buvo išrastos dvigubos paskirties kortos, kuriose naudojant kiaurymes kodavimas buvo suderintas su paprastais žmogaus skaitomais skaičiais.&lt;ref&gt;[https://habr.com/ru/articles/177389/ Эти незаменимые регистрационные карточки]. Nuoroda tikrinta 2026-04-26.&lt;/ref&gt; Dabar fizinių kartotekų vietoj dažniausiai naudojamos įvairios kompiuterinės, skaitmeninės rūšiavimo, katalogizavimo, apskaitymo programos.

== Išnašos ==
{{išn}}
[[Kategorija:Dokumentai]]
[[Kategorija:Duomenų laikmenos]]</text>
      <sha1>j6v5l2u3rulaqfsjpqwd309chboz714</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7820062</id>
      <parentid>7820049</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T05:19:43Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Ed1974LT</username>
        <id>52229</id>
      </contributor>
      <minor />
      <origin>7820062</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2251" sha1="232211y780ef8gatgqydaiunuqzyh75" xml:space="preserve">[[Vaizdas:Schlagwortkatalog.jpg|250px|thumb|right|[[Graco universitetas|Graco universiteto]] bibliotekos ([[Austrija]]) dalykinis [[katalogas]].]]
'''Kartotekà''' ({{grc|χάρτης|chắrtēs}} '[[Papirusas|papiruso]] lapas' + {{grc|θήκη|thḗkē}} 'talpykla') – tam tikro kiekio apskaitytų [[Kortelė|kortelių]] rinkinys, jas vienija bendras turinys ir sudėliojimas susisteminta tvarka. Kortelės kartotekoje surikiuojamos [[abėcėlė]]s tvarka, pagal prekių rūšį ir grupę, numerį, pagal [[Apskaita|apskaitomų]] daiktų saugojimo vietą, pagal terminus ir t. t. Kaip pertvara naudojamos tvirtos kartoninės kortelės su iškyša viršuje; jos skirtos tik tarp jų esančioms apskaitytoms kortelėms klasifikuoti. Kai neįmanoma numatyti visų klasifikavimo atvejų, taikomi indikatoriai – ypatingos metalinės plokštelės su spaustukais, jos maunamos ant apskaitytų kortelių ir, sudarydamos iškyšą, žymi vienokį ar kitokį kortelių klasifikavimo požymį. Naudojami įvairių spalvų, formų ir dydžių indikatoriai.&lt;ref&gt;[https://ru.wikisource.org/wiki/%D0%91%D0%A1%D0%AD1/%D0%9A%D0%B0%D1%80%D1%82%D0%BE%D1%82%D0%B5%D0%BA%D0%B0 Картотека] // Большая советская энциклопедия : [в 66 т.] / гл. ред. О. Ю. Шмидт. – [1-е изд.]. – М.: Советская энциклопедия, 1937. – Т. 31: Камбоджа – Кауфмана пик. – Стб. 653. Nuoroda tikrinta 2026-04-26.&lt;/ref&gt;

Kartotekos būdavo pasitelkiamos [[Biblioteka|bibliotekose]], [[Buhalterija|buhalterijoje]], [[Kanceliarija|kanceliarijoje]] – visur, kur reikėdavo dirbti su dideliais duomenų kiekiais. Atsiradus [[Perfokorta|perfokortoms]] buvo išrastos dvigubos paskirties kortos, kuriose naudojant kiaurymes kodavimas buvo suderintas su paprastais žmogaus skaitomais skaičiais.&lt;ref&gt;[https://habr.com/ru/articles/177389/ Эти незаменимые регистрационные карточки]. Nuoroda tikrinta 2026-04-26.&lt;/ref&gt; Dabar fizinių kartotekų vietoj dažniausiai taikomos įvairios kompiuterinės, skaitmeninės rūšiavimo, katalogizavimo, apskaitymo programos.

== Išnašos ==
{{išn}}
[[Kategorija:Dokumentai]]
[[Kategorija:Duomenų laikmenos]]</text>
      <sha1>232211y780ef8gatgqydaiunuqzyh75</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7820063</id>
      <parentid>7820062</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T05:21:35Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Ed1974LT</username>
        <id>52229</id>
      </contributor>
      <minor />
      <origin>7820063</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="2250" sha1="a01ytkt7w9jgfsb7j1a56ggkm7fe71y" xml:space="preserve">[[Vaizdas:Schlagwortkatalog.jpg|250px|thumb|right|[[Graco universitetas|Graco universiteto]] bibliotekos ([[Austrija]]) dalykinis [[katalogas]]]]
'''Kartotekà''' ({{grc|χάρτης|chắrtēs}} '[[Papirusas|papiruso]] lapas' + {{grc|θήκη|thḗkē}} 'talpykla') – tam tikro kiekio apskaitytų [[Kortelė|kortelių]] rinkinys, jas vienija bendras turinys ir sudėliojimas susisteminta tvarka. Kortelės kartotekoje surikiuojamos [[abėcėlė]]s tvarka, pagal prekių rūšį ir grupę, numerį, pagal [[Apskaita|apskaitomų]] daiktų saugojimo vietą, pagal terminus ir t. t. Kaip pertvara naudojamos tvirtos kartoninės kortelės su iškyša viršuje; jos skirtos tik tarp jų esančioms apskaitytoms kortelėms klasifikuoti. Kai neįmanoma numatyti visų klasifikavimo atvejų, taikomi indikatoriai – ypatingos metalinės plokštelės su spaustukais, jos maunamos ant apskaitytų kortelių ir, sudarydamos iškyšą, žymi vienokį ar kitokį kortelių klasifikavimo požymį. Naudojami įvairių spalvų, formų ir dydžių indikatoriai.&lt;ref&gt;[https://ru.wikisource.org/wiki/%D0%91%D0%A1%D0%AD1/%D0%9A%D0%B0%D1%80%D1%82%D0%BE%D1%82%D0%B5%D0%BA%D0%B0 Картотека] // Большая советская энциклопедия : [в 66 т.] / гл. ред. О. Ю. Шмидт. – [1-е изд.]. – М.: Советская энциклопедия, 1937. – Т. 31: Камбоджа – Кауфмана пик. – Стб. 653. Nuoroda tikrinta 2026-04-26.&lt;/ref&gt;

Kartotekos būdavo pasitelkiamos [[Biblioteka|bibliotekose]], [[Buhalterija|buhalterijoje]], [[Kanceliarija|kanceliarijoje]] – visur, kur reikėdavo dirbti su dideliais duomenų kiekiais. Atsiradus [[Perfokorta|perfokortoms]] buvo išrastos dvigubos paskirties kortos, kuriose naudojant kiaurymes kodavimas buvo suderintas su paprastais žmogaus skaitomais skaičiais.&lt;ref&gt;[https://habr.com/ru/articles/177389/ Эти незаменимые регистрационные карточки]. Nuoroda tikrinta 2026-04-26.&lt;/ref&gt; Dabar fizinių kartotekų vietoj dažniausiai taikomos įvairios kompiuterinės, skaitmeninės rūšiavimo, katalogizavimo, apskaitymo programos.

== Išnašos ==
{{išn}}
[[Kategorija:Dokumentai]]
[[Kategorija:Duomenų laikmenos]]</text>
      <sha1>a01ytkt7w9jgfsb7j1a56ggkm7fe71y</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Naudotojo aptarimas:Pijokelis lt</title>
    <ns>3</ns>
    <id>695084</id>
    <revision>
      <id>7820114</id>
      <timestamp>2026-04-26T10:07:02Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Homobot</username>
        <id>15068</id>
      </contributor>
      <comment>Sveiki atvykę!</comment>
      <origin>7820114</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="86" sha1="inxe3d1x7eejqhpgsle3kcuoqa2d6hj" xml:space="preserve">{{Sveiki|--[[Naudotojas:Homo ergaster|H. ergaster]] 13:07, 26 balandžio 2026 (EEST)}}</text>
      <sha1>inxe3d1x7eejqhpgsle3kcuoqa2d6hj</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Alytaus–Varėnos geležinkelio viadukai</title>
    <ns>0</ns>
    <id>695085</id>
    <revision>
      <id>7820122</id>
      <timestamp>2026-04-26T11:17:40Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Vilensija</username>
        <id>40695</id>
      </contributor>
      <comment>Naujas puslapis: {{OSM Location map | lat =  54.40| lon = 24.025| float = right | zoom = 13 | width = 250 | height =300 | caption = '''Geležinkelio komplekso viadukai''':&lt;ref name=kvr/&gt; | auto-caption = 1  | mark-title1 = Viadukas I, ties Ūdrijos g. 3, 11 ({{kvrmc|42374}})| mark-lat1 = 54.408082| mark-lon1 = 24.012893| shape1 = n-circle | shape-color1 = dark blue | shape-outline1 = white | mark-size1 = 16 | mark-title2 = Viadukas II, ties Naujoji g. 50, 52 ({{kvrmc|42371}})| mark-lat2 = 5...</comment>
      <origin>7820122</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="6994" sha1="fjao89ykm6xz63t593h0gmfijyawtpn" xml:space="preserve">{{OSM Location map
| lat =  54.40| lon = 24.025| float = right | zoom = 13 | width = 250 | height =300
| caption = '''Geležinkelio komplekso viadukai''':&lt;ref name=kvr/&gt; | auto-caption = 1 
| mark-title1 = Viadukas I, ties Ūdrijos g. 3, 11 ({{kvrmc|42374}})| mark-lat1 = 54.408082| mark-lon1 = 24.012893| shape1 = n-circle | shape-color1 = dark blue | shape-outline1 = white | mark-size1 = 16
| mark-title2 = Viadukas II, ties Naujoji g. 50, 52 ({{kvrmc|42371}})| mark-lat2 = 54.403085| mark-lon2 = 24.020977
| mark-title3 = Viadukas III, ties Topolio g. 1 ({{kvrmc|42046}})| mark-lat3 = 54.397118| mark-lon3 = 24.028012
| mark-title4 = Viaduko liekanos, ties Kepyklos g. 21 ({{kvrmc|42984}})| mark-lat4 = 54.394267| mark-lon4 = 24.035586| shape4 = n-square | shape-color4 = dark red | shape-outline4 = white 
| mark-title5 = Viadukas IV, ties Kepyklos g. 17 ({{kvrmc|42372}})| mark-lat5 = 54.392392| mark-lon5 = 24.037153
}}

'''Alytaus–Varėnos geležinkelio viadukai''' – [[Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis|Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio]] istorinės atšakos [[Varėna]]-[[Alytus]] statinių komplekso [[viadukas|viadukai]] ar jų fragmentai, išlikę Alytuje. Tai keturi viadukai, dar vadinami tilteliais, tuneliukais bei vieno viaduko liekanos miesto gatvėse, apjungtos pėsčiųjų ir dviratininkų taku, nutiestu išardyto geležinkelio vietoje. Statiniai išsidėstę Sveikatingumo tako 2,5 km ruožo dalyje.

2018 m. viadukai buvo įrašyti į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]], jiems suteiktas regioninės reikšmės inžinerijos ir istorijos paminklų statusas.&lt;ref name=kvr&gt;{{cite kvr|mc=42753|title=Geležinkelio Sankt Peterburgas-Varšuva atšakos Varėna-Alytus statinių kompleksas}}&lt;/ref&gt; Viadukai datuojami 1895-1899 m. 

== Istorija ==

1895 m. geležinkelis nuo [[Varėnos geležinkelio stotis|Varėnos stoties]] pasiekė Alytaus miesto prieigas iš pietvakarių, [[Poteronys]]e. Tuo pačiu metu pradėta statyti geležinkelio atšaką iš [[Gardinas|Gardino]] į Alytų pro [[Augustavas|Augustavą]], [[Suvalkai|Suvalkus]], [[Šeštokai|Šeštokus]]. Iš priešingų pusių į Alytų atvestas Varėnos ir Gardino atšakas sujungė 1899 m. pastatytas [[Alytaus geležinkelio tiltas]] per Nemuną. Taip buvo užbaigtas [[Užnemunės geležinkelis]]. 

Per [[IPK|Pirmąjį pasaulinį karą]] besitraukianti rusų kariuomenė susprogdino geležinkelio tiltą. 1922-1924 m. Alytus buvo prijungtas prie Lietuvos geležinkelių pastatyta atšaka nuo Kazlų Rūdos į Šeštokus per Marijampolę. Iki 1926 m. vyko traukinių eismas pastatytu laikinu mediniu tiltu per Nemuną. Išardžius nesaugų tiltą atšaka į Varėną apleista ir ilgainiui išardyta. 

[[IIPK|Antrojo pasaulinio karo]] pabaigoje ir pokariu išardytas ir priešingas ruožas Alytus-Šeštokai. Vakarų krypties geležinkelio atkarpa pro Šeštokus atstatyta 1959 m. Liko neatstatytas geležinkelio tiltas per Nemuną ir ruožas į Varėną. 1997 m. Alytuje buvo uždaryta senoji geležinkelio stotis, išardytas geležinkelis per miestą. Jo vietoje nutiestas pėsčiųjų ir dviratininkų takas.

== Viadukai == 

Statiniai tipiniai, vieno tarpatramio, dviejų [[ramtas|ramtų]], su gelžbetonine [[perdanga]] ant jų. Stačiakampiai ramtai sumūryti iš tašytų akmenų su faktūrinio paviršiaus ir išryškintų kraštų apdaila.

'''Pirmieji du viadukai''' po Sveikatingumo taku praleidžia upelių, nuotekų vandenis.

'''Trečiasis viadukas''' – vieno [[sieksnis|sieksnio]] ilgio geležinkelio tiltelis, stovintis šalia pėsčiųjų tako ir [[prekybos centras|prekybos centro]] „Norfa“, pažymėtas atminimo lenta. Apie 1977 m. po tilteliu išgrįsta [[pėsčiųjų perėja]], o panaikinus geležinkelį, pastatyta transporto jungtis tarp Naujosios ir Statybininkų gatvės. 2016 m. šioje vietoje suprojektuotas „Norfos“ pastatas susilaukė paveldosaugininkų ir visuomenės protestų, kad nebūtų sunaikintas istorinis statinys. Nors jis pateko į naujo sklypo plotą, po alytiškių protestų būsimo prekybos centro pastatas buvo patrauktas nuo tuneliuko, o šis įkomponuotas į bendrą naujo statinio aplinką.&lt;ref&gt;[https://alytausgidas.lt/alytus/24224-istorinis-tuneliukas-sveikatos-take-bus-issaugotas-nuotraukos-vizualizacija Istorinis tuneliukas Sveikatos take bus išsaugotas] ''alytausgidas.lt'' 2017-10-15&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[https://alytausgidas.lt/alytus/24227-darbai-galintys-pakenkti-xix-amziaus-statiniui-vidzgiryje-sustabdyti Darbai, galintys pakenkti XIX amžiaus statiniui Vidzgiryje - sustabdyti] ''alytausgidas.lt'' 2017-10-16&lt;/ref&gt;

'''Viaduko liekanos'''. Abipus Sveikatingumo tako išlikę apgriauti du viaduko liekanų ramtai. Tai buvęs [[Simnas|Simno]] plento tiltas (viadukas), skirtas pravažiuoti [[vežimas|vežimais]] virš geležinkelio, senuoju vieškeliu atvykstant į Alytų iš vakarų pusės ([[Seirijai|Seirijų]] ar [[Santaika|Santaikos]] gyvenviečių). Užvažiavimui ir nuvažiavimui nuo viaduko buvo įrengta lenkta sankasa, supilta dar statant geležinkelį 1898 m. Kadangi susisiekimas traukiniais tarp Alytaus ir Kauno [[tarpukaris|tarpukaryje]] nebuvo intensyvus, tikėtina, kad per karą šio viaduko [[perdanga]] buvo išardyta.&lt;ref&gt;[https://www.alytusinfo.lt/lankytinos-vietos/xix-a-gelezinkelio-simno-plento-viadukas/ XIX a. geležinkelio Simno plento viadukas] ''alytusinfo.lt''&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[https://www.alytusinfo.lt/lankytinos-vietos/xix-a-gelezinkelio-simno-plento-viadukas/ XIX a. geležinkelio Simno plento viadukas] ''alytusinfo.lt''&lt;/ref&gt; Ji buvo sudaryta iš kelių geležinių [[sija|sijų]], sustiprintų skersiniais ryšiais.&lt;ref&gt;[https://olitaorany.lt/simno_plento_viadukas_1935.htm Simno plento viadukas prie Alytaus 1935 m.] ''olitaorany.lt'' (nuotrauka)&lt;/ref&gt; Simno kelias šioje vietoje buvo ištiesintas, o vežimai kirsdavo geležinkelį bėgių lygyje.

'''Ketvirtasis viadukas''' – buvęs [[Seirijai|Seirijų]] kelio viadukas, praeinantis po Sveikatingumo taku.&lt;ref&gt;[https://www.alytusinfo.lt/lankytinos-vietos/xix-a-gelezinkelio-seiriju-kelio-viadukas/ XIX a. geležinkelio Seirijų kelio viadukas] ''alytusinfo.lt''&lt;/ref&gt; Pritaikytas automobilių eismui, nustatyti transporto priemonių gabaritų, priešinio eismo pirmenybės apribojimai. 

&lt;gallery widths=&quot;180&quot; heights=&quot;180&quot;&gt;
Alytus, I viadukas.jpg|I viadukas nuo garažų kooperatyvo pusės
Alytus, II viadukas.jpg|II viadukas nuo [[Alytaus arena|Alytaus arenos]] pusės
Alytus, buvęs tiltelis, III.jpg|III viadukas prie PC „Norfa“, pritaikytas pėsčiųjų perėjai
Alytus, IV viadukas, auto.jpg|IV viadukas, su apribojimais pritaikytas eismui
&lt;/gallery&gt;
 
== Šaltiniai ==
{{ref}}

== Nuorodos ==
{{commonscat|Alytus former railway viaducts}}
* [https://www.dainavoszodis.lt/2024/09/09/atraskime-senuosius-tunelius-ir-viadukus/ Atraskime senuosius tunelius ir viadukus] ''dainavoszodis.lt''

[[Kategorija:Lietuvos viadukai]]
[[Kategorija:Geležinkelio tiltai Lietuvoje]]
[[Kategorija:Alytaus tiltai]]</text>
      <sha1>fjao89ykm6xz63t593h0gmfijyawtpn</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7820126</id>
      <parentid>7820122</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T11:30:04Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Vilensija</username>
        <id>40695</id>
      </contributor>
      <minor />
      <origin>7820126</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="7121" sha1="22bekbr7pnq8mxe0n741urrt0zabzjl" xml:space="preserve">{{OSM Location map
| lat =  54.40| lon = 24.025| float = right | zoom = 13 | width = 250 | height =300
| caption = '''Geležinkelio komplekso viadukai''':&lt;ref name=kvr/&gt; | auto-caption = 1 
| mark-title1 = Viadukas I, ties Ūdrijos g. 3, 11 ({{kvrmc|42374}})| mark-lat1 = 54.408082| mark-lon1 = 24.012893| shape1 = n-circle | shape-color1 = dark blue | shape-outline1 = white | mark-size1 = 16
| mark-title2 = Viadukas II, ties Naujoji g. 50, 52 ({{kvrmc|42371}})| mark-lat2 = 54.403085| mark-lon2 = 24.020977
| mark-title3 = Viadukas III, ties Topolio g. 1 ({{kvrmc|42046}})| mark-lat3 = 54.397118| mark-lon3 = 24.028012
| mark-title4 = Viaduko liekanos, ties Kepyklos g. 21 ({{kvrmc|42984}})| mark-lat4 = 54.394267| mark-lon4 = 24.035586| shape4 = n-square | shape-color4 = dark red | shape-outline4 = white 
| mark-title5 = Viadukas IV, ties Kepyklos g. 17 ({{kvrmc|42372}})| mark-lat5 = 54.392392| mark-lon5 = 24.037153
}}

'''Alytaus–Varėnos geležinkelio viadukai''' – [[Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis|Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio]] istorinės atšakos [[Varėna]]-[[Alytus]] statinių komplekso [[viadukas|viadukai]] ar jų fragmentai, išlikę Alytuje. Tai keturi viadukai, dar vadinami tilteliais, tuneliukais bei vieno viaduko liekanos miesto gatvėse. Objektai apjungti pėsčiųjų ir dviratininkų taku, nutiestu išardyto geležinkelio vietoje. Statiniai išsidėstę Sveikatingumo tako 2,5 km ruožo dalyje.

2018 m. viadukai buvo įrašyti į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]], jiems suteiktas regioninės reikšmės inžinerijos ir istorijos paminklų statusas.&lt;ref name=kvr&gt;{{cite kvr|mc=42753|title=Geležinkelio Sankt Peterburgas-Varšuva atšakos Varėna-Alytus statinių kompleksas}}&lt;/ref&gt; Viadukai datuojami 1895-1899 m. 

== Istorija ==

1895 m. geležinkelis nuo [[Varėnos geležinkelio stotis|Varėnos stoties]] pasiekė Alytaus miesto prieigas iš pietvakarių, [[Poteronys]]e. Tuo pačiu metu pradėta statyti geležinkelio atšaką, vedusią iš [[Gardinas|Gardino]] į Alytų pro [[Augustavas|Augustavą]], [[Suvalkai|Suvalkus]], [[Šeštokai|Šeštokus]]. Iš priešingų pusių į Alytų atvestas Varėnos ir Gardino atšakas sujungė 1899 m. pastatytas [[Alytaus geležinkelio tiltas]] per Nemuną. Taip buvo užbaigtas [[Užnemunės geležinkelis]]. 

Per [[IPK|Pirmąjį pasaulinį karą]] besitraukianti rusų kariuomenė susprogdino geležinkelio tiltą. 1922-1924 m. Alytus buvo prijungtas prie Lietuvos geležinkelių, pastačius [[Kazlų Rūdos–Šeštokų geležinkelis|Kazlų Rūdos–Šeštokų geležinkelio]] atšaką per [[Marijampolė|Marijampolę]]. Iki 1926 m. vyko traukinių eismas pastatytu laikinu mediniu tiltu per Nemuną. Išardžius nesaugų tiltą, atšaka į Varėną apleista ir ilgainiui išardyta. 

[[IIPK|Antrojo pasaulinio karo]] pabaigoje bei pokariu išardytas ir priešingas ruožas Alytus-Šeštokai. Vakarų krypties geležinkelio atkarpa pro Šeštokus atstatyta 1959 m. Liko neatstatytas geležinkelio tiltas per Nemuną ir ruožas į Varėną. 1997 m. Alytuje buvo uždaryta senoji [[Alytaus geležinkelio stotis|geležinkelio stotis]], išardytas geležinkelis per miestą. Jo vietoje nutiestas pėsčiųjų ir dviratininkų takas.

== Viadukai == 

Statiniai tipiniai, vieno tarpatramio, dviejų [[ramtas|ramtų]], su gelžbetonine [[perdanga]] ant jų. Stačiakampiai ramtai sumūryti iš tašytų akmenų su faktūrinio paviršiaus ir išryškintų kraštų apdaila.

'''Pirmieji du viadukai''' po Sveikatingumo taku praleidžia upelių, nuotekų vandenis.

'''Trečiasis viadukas''' – vieno [[sieksnis|sieksnio]] ilgio geležinkelio tiltelis, stovintis šalia pėsčiųjų tako ir [[prekybos centras|prekybos centro]] „Norfa“, pažymėtas atminimo lenta. Apie 1977 m. po tilteliu išgrįsta [[pėsčiųjų perėja]], o panaikinus geležinkelį, pastatyta transporto jungtis tarp Naujosios ir Statybininkų gatvės. 2016 m. šioje vietoje suprojektuotas „Norfos“ pastatas susilaukė paveldosaugininkų ir visuomenės protestų, kad nebūtų sunaikintas istorinis statinys. Nors jis pateko į naujo sklypo plotą, po alytiškių protestų būsimo prekybos centro pastatas buvo patrauktas nuo tuneliuko, o šis įkomponuotas į bendrą naujo statinio aplinką.&lt;ref&gt;[https://alytausgidas.lt/alytus/24224-istorinis-tuneliukas-sveikatos-take-bus-issaugotas-nuotraukos-vizualizacija Istorinis tuneliukas Sveikatos take bus išsaugotas] ''alytausgidas.lt'' 2017-10-15&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[https://alytausgidas.lt/alytus/24227-darbai-galintys-pakenkti-xix-amziaus-statiniui-vidzgiryje-sustabdyti Darbai, galintys pakenkti XIX amžiaus statiniui Vidzgiryje - sustabdyti] ''alytausgidas.lt'' 2017-10-16&lt;/ref&gt;

'''Viaduko liekanos'''. Abipus Sveikatingumo tako išlikę apgriauti du viaduko liekanų ramtai. Tai buvęs [[Simnas|Simno]] plento tiltas (viadukas), skirtas pravažiuoti [[vežimas|vežimais]] virš geležinkelio, senuoju vieškeliu atvykstant į Alytų iš vakarų pusės ([[Seirijai|Seirijų]] ar [[Santaika|Santaikos]] gyvenviečių). Užvažiavimui ir nuvažiavimui nuo viaduko buvo įrengta lenkta sankasa, supilta dar statant geležinkelį 1898 m. Kadangi susisiekimas traukiniais tarp Alytaus ir Kauno [[tarpukaris|tarpukaryje]] nebuvo intensyvus, tikėtina, kad per karą šio viaduko [[perdanga]] buvo išardyta.&lt;ref&gt;[https://www.alytusinfo.lt/lankytinos-vietos/xix-a-gelezinkelio-simno-plento-viadukas/ XIX a. geležinkelio Simno plento viadukas] ''alytusinfo.lt''&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[https://www.alytusinfo.lt/lankytinos-vietos/xix-a-gelezinkelio-simno-plento-viadukas/ XIX a. geležinkelio Simno plento viadukas] ''alytusinfo.lt''&lt;/ref&gt; Ji buvo sudaryta iš kelių geležinių [[sija|sijų]], sustiprintų skersiniais ryšiais.&lt;ref&gt;[https://olitaorany.lt/simno_plento_viadukas_1935.htm Simno plento viadukas prie Alytaus 1935 m.] ''olitaorany.lt'' (nuotrauka)&lt;/ref&gt; Simno kelias šioje vietoje buvo ištiesintas, o vežimai kirsdavo geležinkelį bėgių lygyje.

'''Ketvirtasis viadukas''' – buvęs [[Seirijai|Seirijų]] kelio viadukas, praeinantis po Sveikatingumo taku.&lt;ref&gt;[https://www.alytusinfo.lt/lankytinos-vietos/xix-a-gelezinkelio-seiriju-kelio-viadukas/ XIX a. geležinkelio Seirijų kelio viadukas] ''alytusinfo.lt''&lt;/ref&gt; Pritaikytas automobilių eismui, nustatyti transporto priemonių gabaritų, priešinio eismo pirmenybės apribojimai. 

&lt;gallery widths=&quot;180&quot; heights=&quot;180&quot;&gt;
Alytus, I viadukas.jpg|I viadukas nuo garažų kooperatyvo pusės
Alytus, II viadukas.jpg|II viadukas nuo [[Alytaus arena|Alytaus arenos]] pusės
Alytus, buvęs tiltelis, III.jpg|III viadukas prie PC „Norfa“, pritaikytas pėsčiųjų perėjai
Alytus, IV viadukas, auto.jpg|IV viadukas, su apribojimais pritaikytas eismui
&lt;/gallery&gt;
 
== Šaltiniai ==
{{ref}}

== Nuorodos ==
{{commonscat|Alytus former railway viaducts}}
* [https://www.dainavoszodis.lt/2024/09/09/atraskime-senuosius-tunelius-ir-viadukus/ Atraskime senuosius tunelius ir viadukus] ''dainavoszodis.lt''

[[Kategorija:Lietuvos viadukai]]
[[Kategorija:Geležinkelio tiltai Lietuvoje]]
[[Kategorija:Alytaus tiltai]]</text>
      <sha1>22bekbr7pnq8mxe0n741urrt0zabzjl</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7820128</id>
      <parentid>7820126</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T11:38:04Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Vilensija</username>
        <id>40695</id>
      </contributor>
      <minor />
      <origin>7820128</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="7240" sha1="kgtjw8sxtlf2w697evzyf2wlctwy6e3" xml:space="preserve">{{otheruse|išardyto geležinkelio viadukus|viaduką veikiančiame geležinkelyje|[[Alytaus geležinkelio viadukas]]}}
{{OSM Location map
| lat =  54.40| lon = 24.025| float = right | zoom = 13 | width = 250 | height =300
| caption = '''Geležinkelio komplekso viadukai''':&lt;ref name=kvr/&gt; | auto-caption = 1 
| mark-title1 = Viadukas I, ties Ūdrijos g. 3, 11 ({{kvrmc|42374}})| mark-lat1 = 54.408082| mark-lon1 = 24.012893| shape1 = n-circle | shape-color1 = dark blue | shape-outline1 = white | mark-size1 = 16
| mark-title2 = Viadukas II, ties Naujoji g. 50, 52 ({{kvrmc|42371}})| mark-lat2 = 54.403085| mark-lon2 = 24.020977
| mark-title3 = Viadukas III, ties Topolio g. 1 ({{kvrmc|42046}})| mark-lat3 = 54.397118| mark-lon3 = 24.028012
| mark-title4 = Viaduko liekanos, ties Kepyklos g. 21 ({{kvrmc|42984}})| mark-lat4 = 54.394267| mark-lon4 = 24.035586| shape4 = n-square | shape-color4 = dark red | shape-outline4 = white 
| mark-title5 = Viadukas IV, ties Kepyklos g. 17 ({{kvrmc|42372}})| mark-lat5 = 54.392392| mark-lon5 = 24.037153
}}

'''Alytaus–Varėnos geležinkelio viadukai''' – [[Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis|Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio]] istorinės atšakos [[Varėna]]-[[Alytus]] statinių komplekso [[viadukas|viadukai]] ar jų fragmentai, išlikę Alytuje. Tai keturi viadukai, dar vadinami tilteliais, tuneliukais bei vieno viaduko liekanos miesto gatvėse. Objektai apjungti pėsčiųjų ir dviratininkų taku, nutiestu išardyto geležinkelio vietoje. Statiniai išsidėstę Sveikatingumo tako 2,5 km ruožo dalyje.

2018 m. viadukai buvo įrašyti į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]], jiems suteiktas regioninės reikšmės inžinerijos ir istorijos paminklų statusas.&lt;ref name=kvr&gt;{{cite kvr|mc=42753|title=Geležinkelio Sankt Peterburgas-Varšuva atšakos Varėna-Alytus statinių kompleksas}}&lt;/ref&gt; Viadukai datuojami 1895-1899 m. 

== Istorija ==

1895 m. geležinkelis nuo [[Varėnos geležinkelio stotis|Varėnos stoties]] pasiekė Alytaus miesto prieigas iš pietvakarių, [[Poteronys]]e. Tuo pačiu metu pradėta statyti geležinkelio atšaką, vedusią iš [[Gardinas|Gardino]] į Alytų pro [[Augustavas|Augustavą]], [[Suvalkai|Suvalkus]], [[Šeštokai|Šeštokus]]. Iš priešingų pusių į Alytų atvestas Varėnos ir Gardino atšakas sujungė 1899 m. pastatytas [[Alytaus geležinkelio tiltas]] per Nemuną. Taip buvo užbaigtas [[Užnemunės geležinkelis]]. 

Per [[IPK|Pirmąjį pasaulinį karą]] besitraukianti rusų kariuomenė susprogdino geležinkelio tiltą. 1922-1924 m. Alytus buvo prijungtas prie Lietuvos geležinkelių, pastačius [[Kazlų Rūdos–Šeštokų geležinkelis|Kazlų Rūdos–Šeštokų geležinkelio]] atšaką per [[Marijampolė|Marijampolę]]. Iki 1926 m. vyko traukinių eismas pastatytu laikinu mediniu tiltu per Nemuną. Išardžius nesaugų tiltą, atšaka į Varėną apleista ir ilgainiui išardyta. 

[[IIPK|Antrojo pasaulinio karo]] pabaigoje bei pokariu išardytas ir priešingas ruožas Alytus-Šeštokai. Vakarų krypties geležinkelio atkarpa pro Šeštokus atstatyta 1959 m. Liko neatstatytas geležinkelio tiltas per Nemuną ir ruožas į Varėną. 1997 m. Alytuje buvo uždaryta senoji [[Alytaus geležinkelio stotis|geležinkelio stotis]], išardytas geležinkelis per miestą. Jo vietoje nutiestas pėsčiųjų ir dviratininkų takas.

== Viadukai == 

Statiniai tipiniai, vieno tarpatramio, dviejų [[ramtas|ramtų]], su gelžbetonine [[perdanga]] ant jų. Stačiakampiai ramtai sumūryti iš tašytų akmenų su faktūrinio paviršiaus ir išryškintų kraštų apdaila.

'''Pirmieji du viadukai''' po Sveikatingumo taku praleidžia upelių, nuotekų vandenis.

'''Trečiasis viadukas''' – vieno [[sieksnis|sieksnio]] ilgio geležinkelio tiltelis, stovintis šalia pėsčiųjų tako ir [[prekybos centras|prekybos centro]] „Norfa“, pažymėtas atminimo lenta. Apie 1977 m. po tilteliu išgrįsta [[pėsčiųjų perėja]], o panaikinus geležinkelį, pastatyta transporto jungtis tarp Naujosios ir Statybininkų gatvės. 2016 m. šioje vietoje suprojektuotas „Norfos“ pastatas susilaukė paveldosaugininkų ir visuomenės protestų, kad nebūtų sunaikintas istorinis statinys. Nors jis pateko į naujo sklypo plotą, po alytiškių protestų būsimo prekybos centro pastatas buvo patrauktas nuo tuneliuko, o šis įkomponuotas į bendrą naujo statinio aplinką.&lt;ref&gt;[https://alytausgidas.lt/alytus/24224-istorinis-tuneliukas-sveikatos-take-bus-issaugotas-nuotraukos-vizualizacija Istorinis tuneliukas Sveikatos take bus išsaugotas] ''alytausgidas.lt'' 2017-10-15&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[https://alytausgidas.lt/alytus/24227-darbai-galintys-pakenkti-xix-amziaus-statiniui-vidzgiryje-sustabdyti Darbai, galintys pakenkti XIX amžiaus statiniui Vidzgiryje - sustabdyti] ''alytausgidas.lt'' 2017-10-16&lt;/ref&gt;

'''Viaduko liekanos'''. Abipus Sveikatingumo tako išlikę apgriauti du viaduko liekanų ramtai. Tai buvęs [[Simnas|Simno]] plento tiltas (viadukas), skirtas pravažiuoti [[vežimas|vežimais]] virš geležinkelio, senuoju vieškeliu atvykstant į Alytų iš vakarų pusės ([[Seirijai|Seirijų]] ar [[Santaika|Santaikos]] gyvenviečių). Užvažiavimui ir nuvažiavimui nuo viaduko buvo įrengta lenkta sankasa, supilta dar statant geležinkelį 1898 m. Kadangi susisiekimas traukiniais tarp Alytaus ir Kauno [[tarpukaris|tarpukaryje]] nebuvo intensyvus, tikėtina, kad per karą šio viaduko [[perdanga]] buvo išardyta.&lt;ref&gt;[https://www.alytusinfo.lt/lankytinos-vietos/xix-a-gelezinkelio-simno-plento-viadukas/ XIX a. geležinkelio Simno plento viadukas] ''alytusinfo.lt''&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[https://www.alytusinfo.lt/lankytinos-vietos/xix-a-gelezinkelio-simno-plento-viadukas/ XIX a. geležinkelio Simno plento viadukas] ''alytusinfo.lt''&lt;/ref&gt; Ji buvo sudaryta iš kelių geležinių [[sija|sijų]], sustiprintų skersiniais ryšiais.&lt;ref&gt;[https://olitaorany.lt/simno_plento_viadukas_1935.htm Simno plento viadukas prie Alytaus 1935 m.] ''olitaorany.lt'' (nuotrauka)&lt;/ref&gt; Simno kelias šioje vietoje buvo ištiesintas, o vežimai kirsdavo geležinkelį bėgių lygyje.

'''Ketvirtasis viadukas''' – buvęs [[Seirijai|Seirijų]] kelio viadukas, praeinantis po Sveikatingumo taku.&lt;ref&gt;[https://www.alytusinfo.lt/lankytinos-vietos/xix-a-gelezinkelio-seiriju-kelio-viadukas/ XIX a. geležinkelio Seirijų kelio viadukas] ''alytusinfo.lt''&lt;/ref&gt; Pritaikytas automobilių eismui, nustatyti transporto priemonių gabaritų, priešinio eismo pirmenybės apribojimai. 

&lt;gallery widths=&quot;180&quot; heights=&quot;180&quot;&gt;
Alytus, I viadukas.jpg|I viadukas nuo garažų kooperatyvo pusės
Alytus, II viadukas.jpg|II viadukas nuo [[Alytaus arena|Alytaus arenos]] pusės
Alytus, buvęs tiltelis, III.jpg|III viadukas prie PC „Norfa“, pritaikytas pėsčiųjų perėjai
Alytus, IV viadukas, auto.jpg|IV viadukas, su apribojimais pritaikytas eismui
&lt;/gallery&gt;
 
== Šaltiniai ==
{{ref}}

== Nuorodos ==
{{commonscat|Alytus former railway viaducts}}
* [https://www.dainavoszodis.lt/2024/09/09/atraskime-senuosius-tunelius-ir-viadukus/ Atraskime senuosius tunelius ir viadukus] ''dainavoszodis.lt''

[[Kategorija:Lietuvos viadukai]]
[[Kategorija:Geležinkelio tiltai Lietuvoje]]
[[Kategorija:Alytaus tiltai]]</text>
      <sha1>kgtjw8sxtlf2w697evzyf2wlctwy6e3</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>7820135</id>
      <parentid>7820128</parentid>
      <timestamp>2026-04-26T11:47:50Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Vilensija</username>
        <id>40695</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>/* Istorija */</comment>
      <origin>7820135</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="7248" sha1="3cbze30rvh5xe76y81vpe7tpbnrx884" xml:space="preserve">{{otheruse|išardyto geležinkelio viadukus|viaduką veikiančiame geležinkelyje|[[Alytaus geležinkelio viadukas]]}}
{{OSM Location map
| lat =  54.40| lon = 24.025| float = right | zoom = 13 | width = 250 | height =300
| caption = '''Geležinkelio komplekso viadukai''':&lt;ref name=kvr/&gt; | auto-caption = 1 
| mark-title1 = Viadukas I, ties Ūdrijos g. 3, 11 ({{kvrmc|42374}})| mark-lat1 = 54.408082| mark-lon1 = 24.012893| shape1 = n-circle | shape-color1 = dark blue | shape-outline1 = white | mark-size1 = 16
| mark-title2 = Viadukas II, ties Naujoji g. 50, 52 ({{kvrmc|42371}})| mark-lat2 = 54.403085| mark-lon2 = 24.020977
| mark-title3 = Viadukas III, ties Topolio g. 1 ({{kvrmc|42046}})| mark-lat3 = 54.397118| mark-lon3 = 24.028012
| mark-title4 = Viaduko liekanos, ties Kepyklos g. 21 ({{kvrmc|42984}})| mark-lat4 = 54.394267| mark-lon4 = 24.035586| shape4 = n-square | shape-color4 = dark red | shape-outline4 = white 
| mark-title5 = Viadukas IV, ties Kepyklos g. 17 ({{kvrmc|42372}})| mark-lat5 = 54.392392| mark-lon5 = 24.037153
}}

'''Alytaus–Varėnos geležinkelio viadukai''' – [[Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis|Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio]] istorinės atšakos [[Varėna]]-[[Alytus]] statinių komplekso [[viadukas|viadukai]] ar jų fragmentai, išlikę Alytuje. Tai keturi viadukai, dar vadinami tilteliais, tuneliukais bei vieno viaduko liekanos miesto gatvėse. Objektai apjungti pėsčiųjų ir dviratininkų taku, nutiestu išardyto geležinkelio vietoje. Statiniai išsidėstę Sveikatingumo tako 2,5 km ruožo dalyje.

2018 m. viadukai buvo įrašyti į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]], jiems suteiktas regioninės reikšmės inžinerijos ir istorijos paminklų statusas.&lt;ref name=kvr&gt;{{cite kvr|mc=42753|title=Geležinkelio Sankt Peterburgas-Varšuva atšakos Varėna-Alytus statinių kompleksas}}&lt;/ref&gt; Viadukai datuojami 1895-1899 m. 

== Istorija ==

1895 m. geležinkelis nuo [[Varėnos geležinkelio stotis|Varėnos stoties]] pasiekė Alytaus miesto prieigas iš pietvakarių, [[Poteronys]]e. Tuo pačiu metu pradėta statyti geležinkelio atšaką, vedusią iš [[Gardinas|Gardino]] į Alytų pro [[Augustavas|Augustavą]], [[Suvalkai|Suvalkus]], [[Šeštokai|Šeštokus]]. Iš priešingų pusių į Alytų atvestas Varėnos ir Gardino atšakas sujungė 1899 m. pastatytas [[Alytaus geležinkelio tiltas]] per Nemuną. Taip buvo užbaigtas [[Užnemunės geležinkelis]]. 

Per [[IPK|Pirmąjį pasaulinį karą]] besitraukianti rusų kariuomenė susprogdino geležinkelio tiltą. 1922-1924 m. Alytus buvo prijungtas prie Lietuvos geležinkelių, pastačius [[Kazlų Rūdos–Šeštokų geležinkelis|Kazlų Rūdos–Šeštokų geležinkelio]] atšaką per [[Marijampolė|Marijampolę]]. Iki 1926 m. vyko traukinių eismas pastatytu laikinu mediniu tiltu per Nemuną. Išardžius nesaugų tiltą, atšaka į Varėną apleista ir ilgainiui išardyta. 

[[IIPK|Antrojo pasaulinio karo]] pabaigoje bei pokariu išardytas ir priešingas ruožas Alytus-Šeštokai. Vakarų krypties geležinkelio atkarpa pro Šeštokus atstatyta 1959 m. Liko neatstatytas geležinkelio tiltas per Nemuną ir ruožas į Varėną. 1997 m. Alytuje buvo uždaryta [[Alytaus senoji geležinkelio stotis| senoji geležinkelio stotis]], išardytas geležinkelis per miestą. Jo vietoje nutiestas pėsčiųjų ir dviratininkų takas.

== Viadukai == 

Statiniai tipiniai, vieno tarpatramio, dviejų [[ramtas|ramtų]], su gelžbetonine [[perdanga]] ant jų. Stačiakampiai ramtai sumūryti iš tašytų akmenų su faktūrinio paviršiaus ir išryškintų kraštų apdaila.

'''Pirmieji du viadukai''' po Sveikatingumo taku praleidžia upelių, nuotekų vandenis.

'''Trečiasis viadukas''' – vieno [[sieksnis|sieksnio]] ilgio geležinkelio tiltelis, stovintis šalia pėsčiųjų tako ir [[prekybos centras|prekybos centro]] „Norfa“, pažymėtas atminimo lenta. Apie 1977 m. po tilteliu išgrįsta [[pėsčiųjų perėja]], o panaikinus geležinkelį, pastatyta transporto jungtis tarp Naujosios ir Statybininkų gatvės. 2016 m. šioje vietoje suprojektuotas „Norfos“ pastatas susilaukė paveldosaugininkų ir visuomenės protestų, kad nebūtų sunaikintas istorinis statinys. Nors jis pateko į naujo sklypo plotą, po alytiškių protestų būsimo prekybos centro pastatas buvo patrauktas nuo tuneliuko, o šis įkomponuotas į bendrą naujo statinio aplinką.&lt;ref&gt;[https://alytausgidas.lt/alytus/24224-istorinis-tuneliukas-sveikatos-take-bus-issaugotas-nuotraukos-vizualizacija Istorinis tuneliukas Sveikatos take bus išsaugotas] ''alytausgidas.lt'' 2017-10-15&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[https://alytausgidas.lt/alytus/24227-darbai-galintys-pakenkti-xix-amziaus-statiniui-vidzgiryje-sustabdyti Darbai, galintys pakenkti XIX amžiaus statiniui Vidzgiryje - sustabdyti] ''alytausgidas.lt'' 2017-10-16&lt;/ref&gt;

'''Viaduko liekanos'''. Abipus Sveikatingumo tako išlikę apgriauti du viaduko liekanų ramtai. Tai buvęs [[Simnas|Simno]] plento tiltas (viadukas), skirtas pravažiuoti [[vežimas|vežimais]] virš geležinkelio, senuoju vieškeliu atvykstant į Alytų iš vakarų pusės ([[Seirijai|Seirijų]] ar [[Santaika|Santaikos]] gyvenviečių). Užvažiavimui ir nuvažiavimui nuo viaduko buvo įrengta lenkta sankasa, supilta dar statant geležinkelį 1898 m. Kadangi susisiekimas traukiniais tarp Alytaus ir Kauno [[tarpukaris|tarpukaryje]] nebuvo intensyvus, tikėtina, kad per karą šio viaduko [[perdanga]] buvo išardyta.&lt;ref&gt;[https://www.alytusinfo.lt/lankytinos-vietos/xix-a-gelezinkelio-simno-plento-viadukas/ XIX a. geležinkelio Simno plento viadukas] ''alytusinfo.lt''&lt;/ref&gt;&lt;ref&gt;[https://www.alytusinfo.lt/lankytinos-vietos/xix-a-gelezinkelio-simno-plento-viadukas/ XIX a. geležinkelio Simno plento viadukas] ''alytusinfo.lt''&lt;/ref&gt; Ji buvo sudaryta iš kelių geležinių [[sija|sijų]], sustiprintų skersiniais ryšiais.&lt;ref&gt;[https://olitaorany.lt/simno_plento_viadukas_1935.htm Simno plento viadukas prie Alytaus 1935 m.] ''olitaorany.lt'' (nuotrauka)&lt;/ref&gt; Simno kelias šioje vietoje buvo ištiesintas, o vežimai kirsdavo geležinkelį bėgių lygyje.

'''Ketvirtasis viadukas''' – buvęs [[Seirijai|Seirijų]] kelio viadukas, praeinantis po Sveikatingumo taku.&lt;ref&gt;[https://www.alytusinfo.lt/lankytinos-vietos/xix-a-gelezinkelio-seiriju-kelio-viadukas/ XIX a. geležinkelio Seirijų kelio viadukas] ''alytusinfo.lt''&lt;/ref&gt; Pritaikytas automobilių eismui, nustatyti transporto priemonių gabaritų, priešinio eismo pirmenybės apribojimai. 

&lt;gallery widths=&quot;180&quot; heights=&quot;180&quot;&gt;
Alytus, I viadukas.jpg|I viadukas nuo garažų kooperatyvo pusės
Alytus, II viadukas.jpg|II viadukas nuo [[Alytaus arena|Alytaus arenos]] pusės
Alytus, buvęs tiltelis, III.jpg|III viadukas prie PC „Norfa“, pritaikytas pėsčiųjų perėjai
Alytus, IV viadukas, auto.jpg|IV viadukas, su apribojimais pritaikytas eismui
&lt;/gallery&gt;
 
== Šaltiniai ==
{{ref}}

== Nuorodos ==
{{commonscat|Alytus former railway viaducts}}
* [https://www.dainavoszodis.lt/2024/09/09/atraskime-senuosius-tunelius-ir-viadukus/ Atraskime senuosius tunelius ir viadukus] ''dainavoszodis.lt''

[[Kategorija:Lietuvos viadukai]]
[[Kategorija:Geležinkelio tiltai Lietuvoje]]
[[Kategorija:Alytaus tiltai]]</text>
      <sha1>3cbze30rvh5xe76y81vpe7tpbnrx884</sha1>
    </revision>
  </page>
</mediawiki>